APRANGA 2011

2011 m. balandžio 6 d.
Vilnius

BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Šiuo patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, 2010 m. konsoliduota finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo APB „Apranga“ ir bendrą konsoliduotų „Aprangos“ grupės įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius.

Taip pat patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, 2010 m. konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta „Aprangos“ grupės verslo plėtros ir veiklos apžvalga.

| KIRTIMŲ G. ST
LT-02244 VILNIUS | TELEFONAS
(5) 2390800 | BENDROVĖS KODAS
121933274 | AB „SEB BANKAS“
VILNIAUS FILIALAS | ATSISKAITOMOJI SĄSKALTA
LT04 7044 0600 0090 RZ37 | LR ĮMONIŲ RĖJESTRAS
VALSTYBĖS ĮMONĖS RĖGISTRŲ CENTRAS
VILNIAUS FILIALAS |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| ELEKTRONINIS PAŠTAS
[email protected] | FAKSAS
(5) 2390800 | PVM MOKĖTOJO KODAS
LT 219332716 | BANKO KODAS
70440 | VALUTINĖ SĄSKALTA
LT50 7044 0600 0090 RZ82 | ŠVITRIGAIŲOS G. 7. VILNIUS |

APB „APRANGA”

Konsoliduotos ir Įmonės finansinės ataskaitos,
Konsoliduotas metinis pranešimas ir
Nepriklausomo auditoriaus išvada

už 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

APB „APRANGA”

Įmonės kodas 121933274, Kirtimų 51, Vilnius

TURINYS

	PUSLAPIAI
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 – 4
FINANSINĖS ATASKAITOS:
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	5
BALANSAS	6
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA	7
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	8
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	9 - 37
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	38 – 74

pwc

Nepriklausomo auditoriaus išvada

APB „APRANGA“ akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome čia pridėtų, 5 - 37 puslapiuose pateiktų, atskirų ir konsoliduotų APB „APRANGA“ (toliau - Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (toliau kartu – Grupė) finansinių ataskaitų (toliau kartu – Finansinės ataskaitos), kurias sudaro 2010 m. gruodžio 31 d. atskiras ir konsoliduotas balansas ir tuomet pasibaigusių metų atskiros ir konsoliduotos bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei apibendrinti reikšmingi apskaitos principai ir kita aiškinamoji informacija, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė atsakinga už šių Finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už vidaus kontrolės sistemas, kurios, vadovybės nuomone, yra būtinos finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų netikslumų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga – remiantis atliktu auditu, pareikšti apie šias Finansines ataskaitas savo nuomonę. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume pagrįstai įsitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų.

Audito metu atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, patvirtinančius sumas ir atskleidimus finansinėse ataskaitose. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų netikslumų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimo. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į bendrovės vidaus kontroles, susijusias su finansinių ataskaitų parengimu ir teisingu pateikimu tam, kad galėtų nustatyti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytų apskaitos principų tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nuomonė

Mūsų nuomone, Finansinės ataskaitos pateikia tikrą ir teisingą Bendrovės ir Grupės 2010 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties bei tuomet pasibaigusių metų jų veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio 16B, LT-01112 Vilnius, Lietuva

T: +370 (5) 239 2300, F: +370 (5) 239 2301, El. p. [email protected], www.pwc.com/lt

Uždaroji akcinė bendrovė „PricewaterhouseCoopers“, įmonės kodas 111473315, PVM mokėtojo kodas LT114733113, buveinės adresas J. Jasinskio 16B, LT-01112, Vilnius, įregistruots LR juridinių asmenų registre. „PricewaterhouseCoopers“ vadinamas „PricewaterhouseCoopers International Limited“ (PwCIL) firmų narių tinklas arba, atsižvelgiant į kontekstą, atskiros PwC tinklo firmos narės. Kiekvieną iš jų yra atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas ir nėra PwCIL ar kitos firmos narės atstovas.

pwc

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme 38 - 74 puslapiuose pateiktą konsoliduotą metinį pranešimą už 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotomis Finansinėmis ataskaitomis.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Christopher C. Butler
Direktorius

Vilnius, Lietuvos Respublika
2011 m. balandžio 6 d.

Rasa Radzevičienė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTOS IR ĮMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Pastaba	Grupė		Įmonė
		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		2010	2009	2010	2009
Pajamos	4	301 319	314 912	135 461	152 912
Parduotų prekių savikaina	5	(167 515)	(185 406)	(84 929)	(103 227)
Bendrasis pelnas		133 804	129 506	50 532	49 685
Pardavimų sąnaudos	5	(99 269)	(118 185)	(40 520)	(51 880)
Bendrosios ir administracinės sąnaudos	5	(18 406)	(29 004)	(13 830)	(20 631)
Kitos pajamos	6	716	1 088	12 273	14 010
Grynasis pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pokyčių		63	(12)	23	32
Veiklos pelnas (nuostolis)		16 908	(16 607)	8 478	(8 784)
Finansinės veiklos sąnaudos	7	(865)	(3 127)	(1 305)	(3 626)
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		16 043	(19 734)	7 173	(12 410)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	8	(2 706)	2 829	(190)	3 587
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	11	13 337	(16 905)	6 983	(8 823)
Kitos bendrosios pajamos
Valiutų perskaičiavimo skirtumai		52	(93)	-	-
VISO BENDRŲJŲ PAJAMŲ		13 389	(16 998)	6 983	(8 823)
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (nuostolis), Lt	11	0,24	(0,36)	0,13	(0,19)

9 – 37 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2011 m. balandžio 6 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė.

BALANSAS

	Pastaba	Grupė		Įmonė
		Gruodžio 31 d.		Gruodžio 31 d.
		2010	2009	2010	2009
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	12	82 015	97 705	55 912	63 396
Ilgalaikis nematerialusis turtas	13	859	1 303	630	969
Investicijos į dukterines įmonės	14	-	-	15 504	10 631
Išankstiniai apmokėjimai	17	632	924	250	395
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	69	66	69	66
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	9	222	384	222	384
		83 797	100 382	72 587	75 841
Trumpalaikis turtas
Atsargos	15	51 982	65 211	28 956	42 948
Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui	16	1 118	1 118	1 118	1 118
Išankstiniai apmokėjimai	17	1 125	1 013	846	390
Prekybos ir kitos gautinos sumos	20	1 365	2 743	13 869	27 940
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	4 188	4 048	1 389	1 289
		59 778	74 133	46 178	73 685
TURTO IŠ VISO		143 575	174 515	118 765	149 526
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	22	55 292	55 292	55 292	55 292
Privalomasis rezervas	23	2 912	2 912	2 912	2 912
Valiutų perskaičiavimo skirtumai		( 385)	( 464)	-	-
Nepaskirstytas pelnas		53 950	40 640	30 953	23 971
		111 769	98 380	89 157	82 175
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	9	3 055	2 228	-	-
Lizingo įsipareigojimai		3	-	-	-
Kiti įsipareigojimai		273	187	273	187
		3 331	2 415	273	187
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	24	4 128	41 166	18 793	50 123
Lizingo įsipareigojimai		10	-	-	-
Pelno mokesčio įsipareigojimai		469	212	12	66
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	25	23 868	32 342	10 530	16 975
		28 475	73 720	29 335	67 164
Įsipareigojimų iš viso		31 806	76 135	29 608	67 351
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		143 575	174 515	118 765	149 526

9 – 37 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2011 m. balandžio 6 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė

NUOSAVO KAPITALO POKYČIO ATASKAITA

GRUPĖ	Pastaba	Įstatinis kapitalas	Privalo-masis rezervas	Valiutų perskai-čiavimo rezervas	Nepaskirs-tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2009 m. sausio 1 d.		35 292	2 416	( 405)	58 075	95 378
Bendrosios pajamos
2009 m. nuostoliai		-	-	-	(16 905)	(16 905)
Kitos bendrosios pajamos
Valiutų perskaičiavimo skirtumai		-	-	( 59)	( 34)	( 93)
Viso bendrųjų pajamų		-	-	( 59)	(16 939)	(16 998)
Sandoriai su akcininkais
Pervesta į privalomąjį rezervą	23	-	496	-	( 496)	-
Akcijų išleidimas	10	20 000	-	-	-	20 000
Likutis 2009 m. gruodžio 31 d.		55 292	2 912	( 464)	40 640	98 380
Bendrosios pajamos
2010 m. pelnas		-	-	-	13 337	13 337
Kitos bendrosios pajamos
Valiutų perskaičiavimo skirtumai		-	-	79	( 27)	52
Viso bendrųjų pajamų		-	-	79	13 310	13 389
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.		55 292	2 912	( 385)	53 950	111 769
ĮMONĖ		Įstatinis kapitalas	Privalo-masis rezervas	Nepaskirs-tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2009 m. sausio 1 d.		35 292	2 416	33 290	70 998
Bendrosios pajamos
2009 m. nuostoliai		-	-	(8 823)	(8 823)
Sandoriai su akcininkais
Pervesta į privalomąjį rezervą	23	-	496	( 496)	-
Akcijų išleidimas	10	20 000	-	-	20 000
Likutis 2009 m. gruodžio 31 d.		55 292	2 912	23 971	82 175
Bendrosios pajamos
2010 m. pelnas		-	-	6 982	6 982
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.		55 292	2 912	30 953	89 157

9 – 37 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2011 m. balandžio 6 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

KONSOLIDUOTOS IR ĮMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Pastaba	Grupė		Imonė
		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		2010	2009	2010	2009
Pagrindinė veikla
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą Koregavimai:		16 043	(19 734)	7 173	(12 410)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5	19 907	22 765	9 027	10 734
Turto vertės sumažėjimas	12	450	815	348	701
Atsargų nukainojimo pokytis	5	(1 042)	1 476	(1 194)	1 211
(Pelnas), gautas perleidus ilgalaikį materialųjų turtą		(30)	(67)	(10)	(34)
Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas	5	335	5 807	328	4 528
Dividendų pajamos	6	-	-	(5 474)	(7 446)
Palūkanų sąnaudos	7	863	3 098	1 017	2 563
		36 526	14 160	11 215	(153)
Trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokytis:
Atsargų sumažėjimas		14 271	18 838	15 186	13 171
Gautinų sumų sumažėjimas		1 667	5 220	5 608	26
Nerealizuota valiutų kursų pokyčių įtaka		80	(93)	(26)	(32)
Mokėtinų sumų (sumažėjimas)		(8 500)	(2 234)	(6 330)	(3 657)
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos		44 044	35 891	25 653	9 355
Sumokėtas pelno mokestis		(1 460)	(859)	(82)	40
Sumokėtos palūkanos	5	(865)	(3 784)	(1 305)	(4 283)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos		41 719	31 248	24 266	5 112
INVESTICINĖ VEIKLA
Gautos palūkanos		2	30	288	1 064
Gauti dividendai	6	-	-	5 474	7 446
Suteiktos paskolos	26	-	(17 000)	(31 928)	(78 336)
Paskolų grąžinimai	26	-	17 000	40 077	74 894
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai		(4 592)	(21 707)	(2 217)	(6 656)
Įplaukos, gautos perleidus ilgalaikį materialųjų turtą		53	5 334	347	316
Investicijos į dukterines įmones	14	-	-	(4 873)	(644)
Grynieji pinigų srautai panaudoti investicinėje veikloje		(4 537)	(16 343)	7 168	(1 916)
FINANSINĖ VEIKLA
Gautos paskolos	24	55 988	6 149	138 857	63 001
Sugrąžintos paskolos	24	(87 992)	(23 149)	(165 153)	(72 133)
Lizingo mokėjimai		-	(16)	-	(16)
Obligacijų išpirkimas	22	-	(20 000)	-	(20 000)
Įplaukos iš akcijų išleidimo	22	-	20 000	-	20 000
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		(32 004)	(17 016)	(26 296)	(9 148)
GRYNASIS PINIGŲ IR BANKO SĄSKAITOS KREDITO PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS)		5 178	(2 111)	5 138	(5 952)
PINIGAI IR BANKO SĄSKAITOS KREDITAS: LAIKOTARPIO PRADŽIOJE	21	(5 118)	(3 007)	(7 877)	(1 925)
LAIKOTARPIO PABAIGOJE	21	60	(5 118)	(2 739)	(7 877)

9 – 37 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas 2011 m. balandžio 6 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė

APB „APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTŲ IR ĮMONĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1. BENDRA INFORMACIJA

APB „Apranga" (toliau – Įmonė) įsteigta ir pradėjo savo veiklą Lietuvoje 1993 m. kovo mėn. Įmonės buveinės adresas yra Kirtimų g. 51, Vilnius, Lietuva. Įmonė įregistruota kaip akcinė bendrovė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Pagrindinė Įmonės ir dukterinių įmonių (toliau – Grupė) veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Gruodžio 31 d. Įmonės akcininkai buvo:

	2010		2009
	Akčių skaičius	Nuosavybės dalis proc.	Akčių skaičius	Nuosavybės dalis proc.
UAB „MG Baltic Investment“	29 677 397	53,7	29 677 397	53,7
Swedbank AS (Estonia) klientai	6 515 396	11,8	5 456 737	9,9
UAB „Minvista“	3 824 084	6,9	3 569 954	6,5
SEB AB klientai	3 732 290	6,8	1 136 349	2,1
Kiti	11 542 793	20,9	15 451 523	27,9
Iš viso	55 291 960	100,0	55 291 960	100,0

Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB Koncernas „MG Baltic“. Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo yra p. D.J. Mockus.

Įmonės akcininkų susirinkimas turi teisę koreguoti finansines ataskaitas nuo jų paskelbimo iki patvirtinimo Metiniame akcininkų susirinkime.

Įmonės akcijomis prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.

2010 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Įmonė ir žemiau išvardintos 100 proc. jai priklausančios dukterinės įmonės:

Pavadinimas	Šalis	Buveinės adresas	Pagrindinė veikla
UAB Apranga LT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga BPB LT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga PLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
UAB Apranga SLT	Lietuva	Kirtimų 51, Vilnius	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga LV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga BPB LV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga PLV	Latvija	Elizabetes 51, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
SIA Apranga SLV	Latvija	Terbatas 30, Riga	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga¹	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga Estonia	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga BEE	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga PB Trade	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais
OÜ Apranga ST Retail	Estija	Pärnu mnt 10/Väike-Karja 12 Tallinn	Mažmeninė prekyba drabužiais

¹ Įmonė tiesiogiai kontroliuoja 33,33% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 66,67% akcijų (14 pastaba)

Gruodžio 31 d. Grupės prekybos tinklo parduotuvių skaičius buvo:

	Tinklo parduotuvių skaičius iš viso		Tinklo parduotuvės, esančios Grupei nuosavybės teise priklausančiose patalpose
	2010	2009	2010	2009
Lietuva	73	74	7	7
Latvija	31	29	-	-
Estija	10	6	-	-
Iš viso	114	109	7	7

2010 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Įmonėje dirbo atitinkamai 1 228 ir 560 darbuotojų (2009 m. – 1 286 ir 580).

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTŲ IR ĮMONĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

Pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos, išdėstyti toliau. Šie apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.1 RENGIMO PAGRINDAS

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais taikyti Europos Sajungoje (ES).

Šios finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės savikainos samprata.

2.2 SVARBŪS APSKAITINIAI VERTINIMAI IR PRIELAIDOS

Rengiant finansines ataskaitos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Įmonės ir Grupės vadovybei reikia atlikti įvertinimus ir prielaidas, turinčius įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei reikalaujamiems atskleidimams finansinių ataskaitų parengimo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai gali skirtis nuo faktinių rezultatų. Nėra kitų sričių, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sričių, kurių atžvilgiu daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus toliau nurodytas sritis:

(a) Pelno mokesčiai

Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5 iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų gali patikrinti Įmonės ir jos dukterinių įmonių Lietuvoje buhalterines knygas ir apskaitos įrašus (dukterinių įmonių Latvijoje ir Estijoje atžvilgiu per atitinkamai 3 ir 7 metų laikotarpį po ataskaitinių metų) ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Įmonės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių Įmonei ir Grupei galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

(b) Sandoriai su susijusiomis šalimis

Vykdydamos įprastinę veiklą, Įmonė ir Grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Šie sandoriai, išskyrus Įmonės sandorius su dukterinėmis įmonėmis, dažniausiai įkainojami pagal rinkos kainas. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriams aktyvi rinkai neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis.

Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis dažniausiai įkainojami savikaina. Metiniai valdymo mokesčiai nustatomi dukterinėms įmonėms kaip suma, kuria koreguojama visų sandorių, įvykdytų su dukterinėmis įmonėmis per metus, kaina į rinkos kainas.

(c) Pajamų pripažinimas

Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti, ar pajamos iš tam tikrų pardavimo sandorių turėtų būti apskaitomos bendrosios (bruto) ar grynosios (neto) vertės pagrindu. Pajamos apskaitomos bendrąja verte, kuomet sandoryje prisiimtas vaidmuo yra pagrindinio dalyvio. Kuomet taikomas bendrosios vertės pagrindas, pardavimo savikaina, įvertinus nuolaidas, kartu su visomis susijusiomis išlaidomis, pripažįstama sąnaudomis. Jeigu Įmonė ar Grupė tam tikrame sandoryje veiktų kaip tarpininkė, pajamos būtų pripažįstamos grynosios vertės pagrindu, o atsargos, laikomos konsignaciniais pagrindais, neapskaitomos balanse.

(d) Apskaitiniai vertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiu

Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto praeities patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui. Jeigu vadovybės nustatyti ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai būtų vieneriais metais ilgesni, 2010 metų Grupės ir Įmonės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos būtų atitinkamai 4 673 tūkst. Lt ir 1 607 tūkst. Lt mažesnės.

(e) Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekviena parduotuvė laikoma atskiru pinigų srautus kuriančiu vienetu ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo patikrinimo atžvilgiu. Vadovaudamasi 2.9 pastaboje nurodytais apskaitos principais, Grupė vertino, ar išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi. Grupė vertės sumažėjimą vertino remdamasi apskaičiuota naudojimo verte, nes informacijos apie tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, nebuvo įmanoma gauti. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (12 pastaba).

2.3 NAUJŲ IR PERSVARSTYTŲ TARPTAUTINIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ TAIKYMAS

Ataskaitiniais metais Įmonė ir Grupė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2010 m. sausio 1 d.

(a) Standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, galiojantys nuo ar po 2010 m. sausio 1 d.

Nebuvo taikomų standartų ir aiškinimų svarbių pakeitimų galiojančių nuo 2010 m., kurie būtų aktualūs Grupės finansinėms ataskaitoms.

(b) Žemiai išvardyti standartai, jų pakeitimai ir interpretacijos, kuriuos privaloma taikyti ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo ar po 2010 m. sausio 1 d., tačiau kurie nėra aktualūs Grupės veiklai:

Įterptosios išvestinės finansinės priemonės – TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai, paskelbti 2009 m. kovo mėn. (taikomi metiniams laikotarpiams, pasibaigiantiems 2009 m. birželio 30 d. arba vėliau; ES priimti TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.). Pakeitimai patikslina, kad perkėlus finansinį turtą iš tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitomo turto grupės, turi būti įvertintos visos įterptosios finansinės priemonės ir, jei būtina, atskirai įtraukiamos į apskaitą. Šis pakeitimas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
TFAAK 12-asis aiškinimas „Koncesijų sutartys dėl paslaugų“ (ES priimtas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. kovo 30 d. arba vėliau). Aiškinimas pateikia nurodymus paslaugų teikėjams dėl galiojančių standartų taikymo apskaitant viešojo ir privataus sektoriaus koncesijų susitarimus. Šis aiškinimas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
TFAAK 15-asis aiškinimas „Nekilnojamojo turto statybos sutartys“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau; ES priimtas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.). Šis aiškinimas taikomas tų ūkio subjektų pajamų ir susijusių išlaidų apskaitai, kurie arba patys vykdo nekilnojamojo turto statybą, arba paveda tai atlikti subrangovams ir pateikia nurodymus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, ar nekilnojamojo turto statybos sutarties apskaitai turi būti taikomas 11-asis TAS ar 18-asis TAS. Taip pat pateikiami kriterijai dėl pajamų iš tokių sandorių pripažinimo momento. Šis pakeitimas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
TFAAK 16-asis aiškinimas „Grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoriai“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. spalio 1 d. arba vėliau; ES priimtas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. birželio 30 d.). Šis aiškinimas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
TFAAK 17-asis aiškinimas „Nepiniginio turto paskirstymas savininkams“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; ES priimtas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.). Aiškinimas patikslina, kada ir kaip turi būti pripažistamas nepiniginio turto paskirstymas išmokant dividendus savininkams. Ūkio subjektas turi pripažinti įsipareigojimą paskirstyti nepiniginį turtą kaip dividendus savininkams paskirstytino turto tikrąja verte. Pelnas arba nuostoliai iš paskirstyto nepiniginio turto perleidimo įtraukiamas į pelną arba nuostolį tuomet, kai ūkio subjektas įvykdo įsipareigojimą sumokėti dividendus. Šis aiškinimas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
TFAAK 18-asis aiškinimas „Klientų perduodamas turtas“ (taikomas turto, kurį ūkio subjektas iš klientų gavo 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau, perleidimams taikant perspektyviai; leidžiama taikyti anksčiau; ES priimtas TFAAK 18-asis aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.). Šis aiškinimas taikomas turto, kurį ūkio subjektas gauna iš savo kliento, perleidimo apskaitai ir paaiškina, kokioms aplinkybėms esant gali būti taikomas turto apibrėžimas; turto pripažinimą ir jo vertinimą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu; atskirų paslaugų nustatymą (viena ar daugiau paslaugų, suteiktų mainais už perduotą turtą); pajamų pripažinimą; klientų perduotų pinigų apskaitos principus. TFAAK 18-asis aiškinimas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
27-asis TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ (persvarstytas 2008 m. sausio mėn.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau). Pagal persvarstytą standartą reikalaujama, kad ūkio subjektas laikotarpio bendrąjį pelną priskirtų ir patronuojančios įmonės savininkams, ir nekontroliuojamoms dalims (ankščiau „mažumos dalis“) net ir tuo atveju, jeigu dėl to nekontroliuojamų dalių atžvilgiu susidarytų neigiamas likutis (pagal ankstesnįjį standartą buvo reikalaujama perteklinius nuostolius daugeliu atveju priskirti patronuojančios įmonės savininkams). Pagal persvarstytą standartą taip pat reikalaujama, kad patronuojančios įmonės nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pokyčiai, kuriems įvykus kontrolė neprarandama, būtų apskaitomi nuosavybės dalyje. Taip pat pateikiami reikalavimai, kaip ūkio subjektas turėtų įvertinti bet kokį pelną ar nuostolį, atsirandantį dėl dukterinės įmonės kontrolės praradimo. Kontrolės praradimo momentu, bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje turės būti vertinama tikrąja verte. Persvarstytas standartas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

3-asis TFAS „Verslo jungimai“ (persvarstytas 2008 m. sausio mėn.; taikomas verslo jungimams, kurie buvo įvykdyti pirmo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau, pradžioje arba po jo). Persvarstytas standartas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
Kriterijus atitinkantys apdraudžiamieji objektai – 39-ojo TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau taikant retrospektyviai). Pakeitimas paaiškina, kaip tam tikrose situacijose turi būti taikomi principai, pagal kuriuos nustatoma, ar apdrausta rizika arba pinigų srautų dalis atitinka apsidraudimo sandorių apskaitos kriterijus. Šis pakeitimas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ (po pakeitimo priėmimo 2008 m. gruodžio mėn. standartas taikomas finansinėms ataskaitoms, parengtoms pagal TFAS pirmą kartą už laikotarpį, prasidedantį 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; ES priimtas persvarstytas 1-asis TFAS taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.). Persvarstytas 1-asis TFAS nenumato esminių pakeitimų lyginant su ankstesne redakcija, tačiau yra atlikti tam tikri struktūriniai pakeitimai, leidžiantys skaitytojams lengviau suprasti ir pritaikyti būsimus pokyčius. Persvarstytas standartas neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
Grupės sandoriai, kurių apmokėjimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas grynaisiais pinigais – 2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pakeitimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiuose pakeitimuose paaiškinama, kaip apskaityti mokėjimus akcijomis konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose. Į standarto pakeitimus įtraukti panaikintų TFAAK 8-ojo ir TFAAK 11-ojo aiškinimų taikymo nurodymai. Pakeitimuose išsamiau apibrėžiami TFAAK 11-ojo aiškinimo nurodymai, siekiant aptarti planus, kurie šiame aiškinime anksčiau nebuvo nagrinėjami. Pakeitimai taip pat patikslina sąvokų apibrėžimus, pateiktus standarto priede. Šie pakeitimai neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
Papildomos išimtys, taikomos įmonėms, pirmą kartą rengiančioms finansines ataskaitas pagal TFAS – 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ pakeitimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pagal pakeitimus numatoma papildoma išimtis, susijusi su naftos ir dujų turto vertinimu ir taip pat leidžiama įmonėms, turinčioms galiojančias finansinės nuomos sutartis, iš naujo nevertinti šių sutarčių klasifikavimo pagal TFAAK 4-ąjį aiškinimą „Nustatymas, ar sutartis apima nuomą“ tuomet, kai šalies apskaitos reikalavimų vykdymas reikalauja to paties. Šie pakeitimai neturi įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
2009 m. balandžio mėn. ES patvirtino TFAS patobulinimus (2-ojo TFAS, 38-ojo TAS, TFAAK 9-ojo aiškinimo ir TFAAK 16-ojo aiškinimo pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; 5-ojo TFAS, 8-ojo TFAS, 1-ojo TAS, 7-ojo TAS, 17-ojo TAS, 36-ojo TAS ir 39-ojo TAS pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau; šie ES priimti pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, pasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.). Patobulinimai apima išvardytų standartų ir aiškinimų reikšmingus pakeitimus ir paaiškinimus. Šie pakeitimai neturi reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

(c) Šie nauji standartai, taikomų standartų pakeitimai ir interpretacijos buvo paskelbti ir patvirtinti taikyti ES, bet dar negaliojo, taip pat Grupės nebuvo taikomi anksčiau laiko:

24-asis TAS „Informacija apie susijusias šalis“ (standartas pakeistas 2009 m. lapkričio mėn.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau). 2009 m. buvo atlikti šie 24-ojo TAS pakeitimai: (a) supaprastintas susijusios šalies apibrėžimas patikslinant jo prasmę ir panaikinant sąvokos apibrėžimo neatitikimus; (b) iš dalies panaikintas reikalavimas dėl informacijos pateikimo, kuris taikomas valstybės valdomoms įmonėms. Šis pakeitimas neturėtų turėti reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
Išankstinės įmokos pagal minimalaus finansavimo reikalavimą – TFAAK 14-ojo aiškinimo pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis pakeitimas neturės poveikio, nes jis taikomas tik tiems ūkio subjektams, kurie privalo mokėti minimalias įmokas į nustatytų išmokų pensijų planą. Šiuo pakeitimu panaikinama nenumatyta TFAAK 14-ojo aiškinimo pasekmė, susijusi su savanoriškai mokamomis išankstinėmis įmokomis į pensijų fondą, kai egzistuoja minimalaus finansavimo reikalavimas. Šis pakeitimas neturėtų turėti reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

Teisių išleidimo klasifikavimas – 32-ojo TAS „Finansinės priemonės: pateikimas“ pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau). Standarto pakeitimas numato, kad teisių suteikimai išleidžiant akcijas, už kurias gaunamos pinigų įplaukos užsienio valiuta, neturi būti apskaitomi kaip išvestinės finansinės priemonės. Šis pakeitimas neturėtų turėti reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
TFAAK 19-asis aiškinimas „Finansinių įsipareigojimų panaikinimas nuosavybės priemonėmis“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau). Šis aiškinimas nurodo, kaip apskaitoje turi būti registruojamas įsiskolinimo sąlygų pakeitimas, dėl kurio įsipareigojimas panaikinamas kreditoriui įsigijus skolininko nuosavybės priemonių. Gautas pelnas ar nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) sąskaitoje naudojant nuosavybės priemonių tikrąją vertę lyginant ją su įsiskolinimo balansine verte. Šis aiškinimas neturėtų turėti reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
7-ojo TFAS reikalavimo atskleisti lyginamuosius duomenis ribotos išimtys, taikomos įmonėms pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau). Įmonėms, rengiančioms finansines ataskaitas pagal TFAS, leidžiama nenurodyti naujų atskleidimų lyginamosios informacijos, kaip to reikalauja 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“ pakeitimą, paskelbti 2009 m. kovo mėnesį. Šis 1-ojo TFAS pakeitimas įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS, numato tokias pat pereinamąsias nuostatas, kokios yra numatytos 7-ojo TFAS pakeitime. Šis pakeitimas neturi reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

2.4 KONSOLIDAVIMAS

Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Įmonės ir jos kontroliuojamų įmonių (dukterinių įmonių) finansines ataskaitas. Kontrolė pasiekiama, kai Įmonė įgyja teisę valdyti kitos įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant iš to gauti naudos.

Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir įtaką.

Grupė verslo jungimams apskaityti naudoja įsigijimo metodą. Atlygio vertę, įsigyjant dukterinę įmonę, sudaro Grupės perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir nuosavybės instrumentų tikrosios vertės. Atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimų, kurie įsigijimo dieną yra neapibrėžti, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos iš karto pripažįstamos sąnaudomis. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo datą. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė gali įvertinti nekontroliuojančios dalį įmonėje arba tikrąja vertę, arba įsigyto identifikuojamo grynojo turto nekontroliuojančios dalies proporcija.

Atlygio perviršis, nurodytų dedamųjų suma: (1) nekontroliuojančios dalies vertė ir (2) įsigijimo datą buvusi tikroji nuosavybės dalies vertės suma, viršijanti Grupės identifikuojamo įsigyto grynojo turto tikrąją vertę, apskaitoma kaip prestižas. Jeigu nurodytų dedamųjų suma yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertę, skirtumas iš karto pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

2.5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Veiklos segmentai pateikiami taip, kaip ir vidinėse apskaitos ataskaitose, kurios teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų rezultatų įvertinimą, yra Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai, primantys strateginius sprendimus.

2.6 UŽSIENIO VALIUTŲ PERSKAIČIAVIMAS

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės atskiros finansinės ataskaitos rengiamos ir pateikiamos pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcina valiuta). Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, kiekvienos įmonės veiklos rezultatai ir finansinė padėtis perskaičiuojama į nacionalinę valiutą – litus, kuri yra Įmonės funkcinė valiuta ir konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

(b) Sandoriai ir likučiai

Rengiant atskirų įmonių finansines ataskaitas, sandoriai kitomis valiutomis nei Įmonės funkcinė valiuta (užsienio valiutomis) apskaitomi naudojant sandorių atlikimo dieną galiojančius užsienio valiutų keitimo kursus. Kiekvieną balanso sudarymo dieną, užsienio valiutomis išreikšti piniginiai straipsniai perskaičiuojami į funkcinę valiutą, naudojant balanso sudarymo dienos valiutų keitimo kursą. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su sandoriais užsienio valiuta, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius straipsnius į funkcinę valiutą, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

(c) Grupės įmonės

Rengiant konsoliduotas finansines atskaitas, Grupės užsienyje veikiančių įmonių turtas ir įsipareigojimai (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojami į litus naudojant balanso sudarymo dienos valiutų keitimo kursą. Pajamos ir sąnaudos (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojamos naudojant vidutinį atitinkamo laikotarpio valiutų keitimo kursą, nebent valiutų keitimo kursas per laikotarpį reikšmingai svyravo ir tokiu atveju naudojamas sandorio dieną galiojęs valiutų keitimo kursas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai, jeigu tokių yra, apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos ir perkeliami į Grupės valiutų perskaičiavimo rezervą. Šie valiutų perskaičiavimo skirtumai pripažįstami pelnu arba nuostoliais tuomet, kai užsienyje veikianti įmonė parduodama.

Rengiant 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. balansą, buvo naudojami šie valiutų kursai:

2010		2009
1 EUR	= 3,4528 LTL	1 EUR	= 3,4528 LTL
1 LVL	= 4,8643 LTL	1 LVL	= 4,8679 LTL
10 EEK	= 2,2067 LTL	10 EEK	= 2,2067 LTL

2.7 NEMATERIALUSIS TURTAS

Nematerialusis turtas apskaitomas tuomet, kai tikimasi, kad Įmonė ir Grupė iš šio turto ateityje gaus ekonominės naudos. Nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją.

Amortizacija skaičiuojama tiesiniu metodu taip, kad turto įsigijimo vertė būtų tolygiai nurašoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį:

Programinė įranga	3-5 metai
Licencijos	5-9 metai

Amortizacija apskaitoje registruojama kaip pardavimo sąnaudos.

2.8 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Įmonė ir Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Nusidėvėjimas – turto įsigijimo savikainos paskirstymas iki likvidacinės vertės, naudojant tiesioginį metodą, per apskaičiuotą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	15-50 metų
Statiniai ir įranga	5-20 metų
Išsinuomoto turto remontas	4-10 metų
Kitas ilgalaikis turtas	3-6 metai

Viso ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitomos pardavimo sąnaudose.

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.

Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo tikėtiną atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės (2.9 pastaba). Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas bei vertės sumažėjimo atstatymai per metus apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo sąnaudų straipsnyje.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus arba nurašius ilgalaikį materialųį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos veiklos pelno dalyje.

Grupė ir Įmonė kapitalizuoja skolinimosi išlaidas, susijusias su turtu, kurio parengimas naudoti trunka ilgiau nei 12 mėnesių. Kitais atvejais skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis per ataskaitinį laikotarpį. Šis apskaitos principas yra taikomas perspektyviai nuo 2009 m. sausio 1 d.

2.9 NEFINANSINIO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS

Kiekvieną balanso parengimo dieną Įmonė ir Grupė peržiūri ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto apskaitines vertes, siekiant nustatyti, ar nėra šio turto vertės sumažėjimo požymio. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių (jeigu tokių yra) sumą. Jeigu neįmanoma įvertinti atskiro turto vieneto atsiperkamosios vertės, Įmonė ir Grupė nustato tam turtui priklausančių pinigų srautus kuriančių vienetų atsiperkamąją vertę.

Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant naudojimo vertę, įvertinti būsimi pinigų srautai diskontuojami iki jų dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos dabartinius rinkos įvertinimus.

Jeigu nustatoma, kad turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už turto apskaitinę vertę, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis.

Jeigu vėliau vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė padidinama iki šio turto patikslintos atsiperkamosios vertės, tačiau taip, kad padidinta apskaitinė vertė neviršytų apskaitinės vertės, kuri būtų nustatyta, jeigu ankstesniais metais šiam turtui (ar pinigų srautus kuriančiam vienetui) nebūtų pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas nedelsiant pripažįstamas pajamomis.

2.10 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Atskirose Įmonės finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina koreguojama dėl neapibrėžtojo atlygio vėlesnių pokyčių. Savikaina apima ir tiesiogines investicijos išlaidas.

Gauti dividendai apskaitomi Įmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.11 ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant. Ši sąlyga laikytina įvykdyta tuomet, kai turto pardavimas yra labai tikėtinas ir kai turtas yra parengtas pardavimui tokios būklės, kokios jis yra.

Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, apskaitomas šio turto apskaitine verte arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.

2.12 ATSARGOS

Atsargos apskaitomos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynąją galimo realizavimo verte sudaro įvertinta pardavimo kaina, sumažinta su pardavimu susijusių patirtų išlaidų suma.

2.13 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pripažįstami Įmonės ir Grupės balanse, kuomet Įmonė ir Grupė tampa sutarties, susijusios su finansine priemone, šalimi.

Grupė ir Įmonė klasifikuoja savo finansinį turtą į paskolų ir gautinų sumų grupę. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirmojo pripažinimo metu. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo laikotarpis yra ilgesnis nei 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pastarosios priskiriamos prie ilgalaikio turto. Grupės paskolas ir gautinas sumas sudaro prekybos ir kitų gautinų sumų, bei pinigų ir pinigų ekvivalentų balanso straipsniai.

(a) Prekybos ir kitos gautinos sumos

Prekybos ir kitos gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo sumą. Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kuomet yra objektyvių įrodymų, kad Grupė nesugebės susigrąžinti gautinų sumų iki nustatyto termino. Reikšmingi skolininko finansiniai sunkumai, tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymas ar uždelsimas (daugiau negu 30 dienų) – tai prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai. Vertės sumažėjimo nuostolio suma yra skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pirminę apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Turto apskaitinė vertė mažinama vertės sumažėjimo nuostolių sąskaita, o nuostolių suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

(b) Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditas apskaitomas balanso trumpalaikių įsipareigojimų paskolų straipsnyje.

(c) Bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos

Bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos ir banko sąskaitos kreditai, kuriems nustatytos palūkanos, pirminio pripažinimo metu apskaitomi tikrąją verte. Vėliau bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Bet koks skirtumas tarp įplaukų (atėmus patirtas sandorio sąnaudas) ir paskolų padengimo yra pripažįstamas per skolinimosi laikotarpį bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Įmonė ir Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

(d) Išleistos obligacijos

Išleistos obligacijos klasifikuojamos kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami už vieną sumą ar dalimis pagal nustatytą išpirkimo grafiką. Išleistos obligacijos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai patirtų sandorio sąnaudų suma. Vėliau jos vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

(e) Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu apskaitomos tikrąja verte ir vėliau vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.14 ĮSTATINIS KAPITALAS

(a) Paprastosios vardinės akcijos

Paprastosios akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma akcijų prieduose. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

2.15 REZERVAI

(a) Užsienio valiutų perskaičiavimo rezervas

Valiutų perskaičiavimo rezervas naudojamas valiutų perskaičiavimo skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavybėje tol, kol investicija parduodama. Pardavus atitinkamą turtą, sukauptas valiutų perskaičiavimo rezervų perkainojimo rezultatas pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis tuo pačiu laikotarpiu, kuomet pripažįstamas pelnas ar nuostoliai iš pardavimo.

(b) Kiti rezervai

Kiti rezervai suformuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti panaudojami tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.

Įstatymų numatytas privalomas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovės privalo kasmet pervesti į privalomąjį rezervą 5 procentus grynojo rezultato, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 procentų įmonės įstatinio akcinio kapitalo.

Įstatymų numatytas rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti.

2.16 PELNO MOKESTIS

(a) Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis

Grupės įmonės apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Grupės įmonės Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 1 d. gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitai Grupės įmonei Lietuvoje, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kitos įmonės perduodami nuostoliai (ar jų dalis). Tokia tvarka 2010 metais galiojo ir Latvijos įmonėms. Grupės įmonės šia galimybe 2010 metais nepasinaudojo, nes įmonės tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje uždirbo mokestinį pelną.

Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos šiose finansinėse ataskaitose, nustatytos remiantis vadovybės atliktais skaičiavimais pagal atitinkamos šalies, kurioje veikia grupės įmonė, mokesčių įstatymus.

Šiuo metu mokamas mokestis apskaičiuojamas nuo ataskaitinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Apmokestinamas pelnas skiriasi nuo grynojo pelno, apskaityto bendrųjų pajamų ataskaitoje, kadangi jis neapima pajamų ar sąnaudų straipsnių, kurie apmokestinami ar kurias mažinamas apmokestinamas pelnas kitais metais, ir taip pat neapima straipsnių, kurie niekada nėra apmokestinami ar jais niekada nemažinamas apmokestinamas pelnas. Grupės ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuotas taikant balanso dieną galiojusius mokesčio tarifus.

Pelno mokestis, taikomas Įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, 2010 metais buvo 15 proc. (2009 m.: 20 proc.). Ataskaitiniu laikotarpiu Įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Latvijoje ataskaitinio laikotarpio pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčiu, Estijoje – 0 proc. Tačiau 2009 ir vėlesniais metais Estijoje pelno paskirstymo metu yra mokamas 21 proc. pelno mokestis.

(b) Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis – tai mokestis, kurį numatoma sumokėti ar atgauti nuo skirtumų, susidariusiu tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokesčių bazės, naudojamos apskaičiuojant apmokestinamą pelną. Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas pagal įsipareigojimų metodą. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami visiems laikinesiems skirtumams, o atidėtojo pelno mokesčių turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikinesiems skirtumams panaudoti. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai susidaro dėl prestižo (arba neigiamo prestižo) arba jeigu jie susidaro dėl kito nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui.

Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus kai jos susijusios su straipsniais, apskaitomais tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, kuomet atidėtasis pelno mokestis taip pat apskaitomas akcininkų nuosavybėje.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami laikinesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinais skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turto apskaitinė vertė peržiūrima kiekvieną balanso parengimo dieną ir yra sumažinama, jei daugiau nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tų pačių mokesčių institucijų ir kai Grupė ketina sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su įsipareigojimais.

2.17 NUOMA

Nuoma pripažįstama finansine nuoma (lizingu), kai pagal nuomos sąlygas lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Visa kita nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma.

(a) Įmonė arba Grupė - nuomotoja

Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus visas nuomininkui suteiktas nuolaidas) pripažįstami pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje lygiomis dalimis per visą nuomos laikotarpį (12 pastaba).

(b) Įmonė arba Grupė - nuomininkė

Finansinė nuoma (lizingas) kapitalizuojamas lizingo pradžioje mažesne iš dviejų verčių: išsinuomoto turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų likučiui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus mokėjimus, kurie turi būti atliekami per 12 mėnesių, ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose įsipareigojimuose. Lizingo būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (kai nuosavybės teisė nepereina Grupei pasibaigus nuomos laikotarpiui) yra nudėvimas per jo naudingo tarnavimo arba nuomos laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį sudaroma finansinės nuomos sutartis, pardavimo įplaukų suma viršijanti apskaitinę vertę arba trūkstama suma iki apskaitinės vertės nėra pripažįstama nedelsiant, bet atidedama ir amortizuojama per nuomos laikotarpį.

Įmokos pagal nuomos sutartis (atėmus visus nuomotojo suteiktus paskatinimus) bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį, sudaroma nuomos sutartis ir akivaizdu, kad sandoris buvo įvykdytas remiantis tikrąja verte, bet koks pelnas arba nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, išskyrus tuo atveju, kai nuostolis yra kompensuojamas būsimomis nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą tikimasi naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, viršijanti tikrąją vertę yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą tikimasi naudoti.

2.18 IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

(a) Socialinio draudimo įmokos

Įmonė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Įmonė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Įmonė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.19 ATIDĖJINIAI

Atidėjiniai, skirti restruktūrizavimo išlaidoms ir ieškiniams, pripažįstami tuomet, kai: Įmonė ar Grupė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, diskontuojant ikimokestiniu tarifu, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas atstatant diskontavimo įtaką per laikotarpį pripažįstamas palūkanų sąnaudomis.

2.20 PAJAMŲ IR SU JOMIS SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRIPAŽINIMAS

Pajamos yra apskaitomos kaupimo principu, kai jos uždirbamos. Sąnaudos yra priskiriamos toms pajamoms, kurias uždirbant jos buvo patirtos.

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už prekes ar paslaugas tikrąja verte ir atitinka gautas arba gautinas sumas už prekes ir paslaugas, atėmus pridėtinės vertės mokestį, sugrąžintas prekes ir nuolaidas.

Pajamos pripažįstamos:

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTŲ IR ĮMONĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

(a) Prekių pardavimo pajamos – mažmeninė prekyba

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai Įmonė ar kita Grupės įmonė parduoda prekes pirkėjui. Paprastai mažmeninės prekybos pajamos yra grynais pinigais ir kredito kortelėmis. Registruojant pajamas, įtraukiami ir kredito kortelių mokesčiai, mokami už operacijas. Tokie mokesčiai apskaitomi veiklos sąnaudose. Pajamos gautos konsignacijos sutarties pagrindu, kai Grupė yra konsignacijos gavėjas, pripažįstamos grynosios vertės pagrindu.

(b) Paslaugų pardavimo pajamos

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos tada, kai paslauga yra suteikta.

(c) Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos kaupimo principu proporcingai per visą laikotarpį iki termino pabaigos, atsižvelgiant į grąžintiną pagrindinės paskolos dalies dydį ir nustatytą apskaičiuotų palūkanų normą.

(d) Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

(e) Nuomos pajamos

Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus visas nuomininkui suteiktas nuolaidas) pripažįstami pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje proporcingai per nuomos laikotarpį.

2.21 DIVIDENDŲ PASKIRSTYMAS

Dividendų paskirstymas Įmonės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Įmonės ir Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Įmonės akcininkai.

2.22 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Venai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant Įmonės akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš per metus buvusių išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Grupė ir kurios laikomos kaip nuosavos akcijos, jei tokių yra.

2.23 SUSIJUSIOS ŠALYS

Šalis yra susijusi su ūkio subjektu, jeigu ji:

a) tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpininkų:
(i) kontroliuoja ūkio subjektą, yra jo kontroliuojama arba yra bendrai kontroliuojama kartu su juo (tai apima patronuojančias įmones, dukterines įmones bei kitas patronuojančios įmonės valdomas įmones);
(ii) turi dalį minėtame ūkio subjekte, kuri suteikia jai reikšmingos įtakos ūkio subjekto atžvilgiu; arba
(iii) bendrai kontroliuoja ūkio subjektą;
(b) yra ūkio subjekto asocijuota įmonė;
(c) yra bendra įmonė, kurioje minėtasis ūkio subjektas yra dalininkas;
(d) yra vienas iš ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų;
(e) yra artimas bet kurio iš punktuose (a) ir (d) nurodytų asmenų šeimos narys;
(f) yra ūkio subjektas, kurį kontroliuoja, bendrai kontroliuoja arba kuriam reikšmingos įtakos turi, arba kuriamė žymios balsavimo teisių, tiesiogiai arba netiesiogiai, galios turi, bet kuris iš punktuose (d) arba (e) nurodytų asmenų; arba
(g) yra išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, plano, naudingo šio ūkio subjekto (arba bet kurio ūkio subjekto, kuris yra su šiuo ūkio subjektu susijusi šalis) darbuotojams, šalis.

3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

(a) Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos, valiutų, likvidumo ir palūkanų normos), veiklos ir teisinei rizikoms. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.

Finansinė rizika kyla dėl šių finansinių priemonių: prekybos gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, prekybos ir kitų mokėtinų sumų bei paskolų. Apskaitos principai, taikomi šioms finansinėms priemonėms, apibūdinti ankstesniame skyriuje.

Kredito rizika

Kredito rizikos valdymas atliekamas Grupės lygmeniu. Kredito rizika susijusi su pinigai ir pinigų ekvivalentais, indėliais bankuose ir finansinėse institucijose, taip pat ir su didmenine prekyba užsiimančių ir mažmeninės prekybos

pirkėjų kredito rizika, įskaitant gautinų sumų likučius ir sutartus sandorius. Pasirenkami tik nepriklausomų vertintojų įvertinti bankai ir finansinės institucijos, kurioms suteikti aukšti kredito reitingai. Pardavimai didmenine prekyba užsiimantiems klientams vykdomi retai ir yra nereikšmingi, todėl atliekant rizikos kontrolę įvertinama tik kliento kredito kokybė, atsižvelgiant į jo finansinę būklę, praėjusių laikotarpių patirtį ir kitus veiksnius. Mažmeninės prekybos klientai už pardavimus atsiskaito grynaisiais pinigais arba pagrindinėmis kredito kortelėmis.

Įmonei iškylanti kredito rizika dėl prekybos gautinų sumų iš dukterinių įmonių ir dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų yra valdoma kartą per mėnesį tikrinant dukterinių įmonių finansinės veiklos rezultatus. Ataskaitiniu laikotarpiu visos dukterinės įmonės dirbo pelningai, todėl vadovybės nuomone, kredito rizika nėra susijusi su šiomis sumomis.

Įmonėje ir Grupėje nėra reikšmingos kredito rizikos koncentracijos.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Dėl dinamiško pagrindinės veiklos pobūdžio, Grupė palaiko finansavimo lankstumą, sudarydama kredito linijų sutartis.

Vadovybė stebi Grupės likvidumo rezervo, apimančio nepanaudotas paskolas (24 pastaba), prognozes ir pinigus ir pinigų ekvivalentus (21 pastaba), atsižvelgiant į planuojamus pinigų srautus. Tai paprastai atliekama vietos lygmeniu Grupės įmonėse, remiantis Grupės nustatyta tvarka. Be to, Grupės likvidumo valdymo politika apima pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į šiems srautams reikalingą likvidaus turto lygį ir skolų aptarnavimo planus.

Lentelėje pateikiama Grupės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos, kurių įvykdymo terminas yra 12 mėnesių arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

	Grupė		Įmonė
	Mažiau nei 1 metai	Nuo 1 iki 2 metų	Mažiau nei 1 metai	Nuo 1 iki 2 metų
2010 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	4 264	-	19 135	-
Lizingo įsipareigojimai	10	3	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	13 621	-	5 049	-
Iš viso	17 895	3	24 184	-
	Grupė		Įmonė
---	---	---	---	---
	Mažiau nei 1 metai	Nuo 1 iki 2 metų	Mažiau nei 1 metai	Nuo 1 iki 2 metų
2009 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	41 771	-	51 393	-
Lizingo įsipareigojimai	-	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	23 787	-	12 745	-
Iš viso	65 558	-	64 138	-

Rinkos rizika

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupės pajamos ir veiklos pinigų srautai iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje, kadangi Grupė neturi reikšmingo palūkanas uždirbančio turto. Įmonė yra suteikusi dukterinėms bendrovėms paskolų su kintančiomis palūkanų normomis, tačiau pinigų srautų rizika yra mažinama taikant tą patį kintantį paskolų palūkanų normos elementą, kokį bankai taiko Įmonei.

Dėl paskolų, suteiktų su kintamomis palūkanų normomis, Grupei iškyla pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl paskolų, suteiktų su fiksuotomis palūkanų normomis, Įmonei iškyla palūkanų normos tikrosios vertės rizika, tačiau ji nėra įtraukta į jautrumo analizę, kadangi palūkanų normos pokyčiai neturi poveikio Grupės pelni ar nuosavybei.

Įmonės ir Grupės paskolas sudaro paskolos su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su VILIBOR. Grupė ir Įmonė nenaudojo jokių išvestinių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Prekybos ir kitos gautinos bei mokėtinos sumos neuždirba palūkanų ir turi būti padengtos per vienerius metus.

Grupės vadovybė nuolat stebi Grupės pinigų srautų ir Įmonės tikrosios vertės palūkanų normos riziką. Ji analizuoja Grupės palūkanų normos riziką remiantis dinaminiu metodu, svarstant refinansavimo, esamų padėčių atnaujinimo, alternatyvių finansavimo šaltinių galimybes. Remdamasi šiomis analizėmis, Grupė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliui. Šios analizės rengiamos tik įsipareigojimų atžvilgiu, kurie atspindi pagrindines pozicijas, kurioms nustatytos palūkanos.

Remdamasi atliktomis simuliacijomis įmonės vadovybė mano, kad palūkanų normai padidėjus ar sumažėjus 1 proc. Grupės pelnas po apmokestinimo ar nuosavybė pasikeistų daugiausiai 32 tūkst. Lt (2009 m. – 146 tūkst. Lt), o Įmonės – 135 tūkst. Lt (2009 m. – 133 tūkst. Lt).

Valiutų kursų svyravimo rizika

Grupė ir Įmonė laikosi politikos derinti pinigų srautus iš numatomų pardavimų ateityje su numatomais pirkimais bei kitomis išlaidomis pagal kiekvieną užsienio valiutos poziciją. Šiuo metu Įmonė ir Grupė nenaudoja jokių išvestinių finansinių priemonių užsienio valiutos kurso kitimo rizikos valdymui.

Grupė vykdo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir atitinkamai naudoja tris funkcines valiutas, kurios visos yra susietos su euru (Estijoje nuo 2011 m. sausio 1 d. įvesta euras), todėl reikšmingų svyravimų nėra.

Kainos rizika

Grupė nesusiduria su finansinių priemonių rinkos rizika, kadangi neturi nuosavybės vertybinių popierių.

(b) Kapitalo rizikos valdymas

Grupės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.

Kaip ir kitos šioje srityje veikiančios įmonės, Grupė kontroliuoja kapitalą remiantis skolos ir nuosavo kapitalo santykiu (angl. „gearing ratio“). Šis santykis apskaičiuojamas skolas grynąja verte padalinus iš viso kapitalo. Skola grynąja verte apskaičiuojama iš bendros skolų sumos (įskaitant ilgalaikes ir trumpalaikes balanse nurodytas skolas) atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus. Visas kapitalas apskaičiuojamas kaip nuosavas kapitalas, nurodytas konsoliduotame balanse, pridėjus skolą grynąja verte.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. Lt, o uždarosios akcinės bendrovės – ne mažesnis nei 10 tūkst. Lt. Be to, visų ūkio subjektų nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir visos jos Lietuvoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.

Remiantis Latvijas Respublikos komercijos įstatymu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 25 tūkst. LVL. Be to, bendrovės nuostoliai negali viršyti 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2010 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Latvijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus. 2009 m. gruodžio 31 d. šio reikalavimo nevykdė SIA Apranga. 2010 m. liepos mėnesį SIA Apranga įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 1 500 tūkst. LVL, t.y. pakankamai, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus.

Remiantis Estijos Respublikos komercinių kodeksu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 40 tūkst. EEK. Be to, bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2010 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Estijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus. 2009 m. gruodžio 31 d. šio reikalavimo nevykdė OU Apranga. 2010 m. liepos mėnesį OU Apranga įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 21 000 tūkst. EEK, t.y. pakankamai, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus.

Be to, Grupė privalo vykdyti sutartyje su AB „SEB bankas“ numatytus rodiklius. 2009 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupė vykdė visus reikalavimus.

(c) Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė nustatoma kaip suma, mokėtina ar gautina rinkos sąlygomis tarp pirkti ir parduoti norinčių šalių. Kuomet, vadovybės nuomone, finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tokios tikrosios vertės atskleidžiamos atskirai finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabose.

4. INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Vadovybė veiklos segmentus nustato pagal ataskaitas, kurias peržiūri Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai (atsakingi už valdymą, rinkodara, žmogiškuosius išteklius, pirkimus, vystymą ir finansus), ir kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus.

Direktoriai verslą tam tikru mastu vertina tiek iš geografinės, tiek ir produkto perspektyvos. Iš produkto perspektyvos Direktoriai pagal prekės ženklus peržiūri tik pardavimų apimtį bei bendrąjį pelningumą. Atskirų prekės ženklų bendrojo pelningumo skirtumai nėra žymūs, todėl gali būti sujungti į vieną ataskaitose pateiktiną segmentą. Geografikškai, Direktoriai išskiria Lietuvą, Latviją ir Estiją, t.y. priklausomai nuo to, kurioje geografinėje vietoje yra parduotuvės. Kiekvienoje šalyje skiriasi teisės aktai, vartojimo įpročiai bei ekonominė situacija ir tai turi gana žymios įtakos vidutiniams pardavimams bei išlaidoms. Todėl Direktoriai mano, kad atskira šalis yra atskiras ataskaitose pateiktinas segmentas.

Visa finansinė informacija, įskaitant ir pelną bei visą turtą, yra analizuojama šalies mastu.

Informacija, pateikta Direktoriams, apie ataskaitinius segmentus už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

| 2010 m. gruodžio 31 d. | Lietuva | Latvija | Estija | Viso | Tarp-
įmoniniai
elimina-
vimai | Viso
konsoliduotose
finansinėse
ataskaitose |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Segmentų pajamų iš viso | 207 882 | 75 043 | 38 458 | 321 383 | - | |
| Segmentų vidinės pajamos | (16 171) | (2 963) | ( 930) | (20 064) | - | |
| Pajamos iš išorės klientų | 191 711 | 72 080 | 37 528 | 301 319 | - | 301 319 |
| Bendrasis pelningumas | 41,4% | 43,3% | 48,1% | 44,4% | | 44,4% |
| Kitos pajamos ir sąnaudos | | | | | | |
| Nuoma ir komunalinės paslaugos | 24 626 | 6 533 | 3 761 | 34 920 | | 34 920 |
| Darbo užmokestis ir socialinis draudimas | 25 297 | 7 459 | 3 543 | 36 299 | | 36 299 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 13 422 | 4 916 | 1 569 | 19 907 | | 19 907 |
| Vienkartinės su parduotuvių uždarymu susijusios sąnaudos | 657 | - | - | 657 | | 657 |
| Turto vertės sumažėjimas | 348 | 102 | - | 450 | | 450 |
| Kitos pajamos ir sąnaudos | 14 099 | 6 911 | 3 671 | 24 681 | | 24 681 |
| Finansinės veiklos pajamos | 451 | 52 | 221 | 724 | ( 724) | - |
| Finansinės veiklos sąnaudos | (1 382) | ( 156) | ( 51) | (1 589) | 724 | ( 865) |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 1 063 | 831 | 812 | 2 706 | | 2 706 |
| Laikotarpio pelnas (nuostolis) | 3 290 | 5 351 | 4 696 | 13 337 | - | 13 337 |
| Turto iš viso | 125 802 | 28 563 | 17 068 | 171 433 | (27 858) | 143 575 |
| Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus finansines priemones ir išankstinius apmokėjimus už nuomą) | 2 410 | 541 | 2 457 | 5 408 | ( 798) | 4 610 |

2009 m. gruodžio 31 d.	Lietuva	Latvija	Estija	Viso	Tarp-įmoniniai elimina-vimai	Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose
Segmentų pajamų iš viso	228 927	75 589	36 044	340 560	-
Segmentų vidinės pajamos	(20 979)	(3 562)	(1 107)	(25 648)	-
Pajamos iš išorės klientų	207 948	72 027	34 937	314 912	-	314 912
Bendrasis pelningumas	40,2%	40,7%	47,2%	41,1%		41,1%
Kitos pajamos ir sąnaudos
Nuoma ir komunalinės paslaugos	29 215	9 351	4 266	42 832	( 308)	42 524
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	30 643	8 666	3 801	43 110		43 110
Nusidėvėjimas ir amortizacija	15 164	4 970	2 631	22 765		22 765
Vienkartinės su parduotuvių uždarymu susijusios sąnaudos	7 272	1 100	1 567	9 939		9 939
Turto vertės sumažėjimas	701	114	-	815		815
Kitos pajamos ir sąnaudos	14 657	9 353	2 671	26 681	308	26 989
Finansinės veiklos pajamos	1 260	17	314	1 591	(1 561)	30
Finansinės veiklos sąnaudos	(3 954)	( 596)	( 138)	(4 688)	1 561	(3 127)
Pelno mokesčio sąnaudos	(3 054)	( 144)	369	(2 829)		(2 829)
Laikotarpio pelnas	(13 602)	(4 679)	1 376	(16 905)	-	(16 905)
Turto iš viso	161 942	33 280	15 019	210 241	(35 726)	174 515
Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus finansines priemones ir išankstinius apmokėjimus už nuomą)	7 408	8 070	895	16 373		16 373

2010 metais, net ir šiek tiek kritus apyvartoms, pavyko pelningai dirbti visose šalyse. Ekonominei situacijai sparčiau gerėjant Estijoje ir Latvijoje, tai atitinkamai veikė ir šių šalių pelningumo rodiklius. Iš kitos pusės, aukštą bendrąjį pelningumą Estijoje lemia tai, kad šioje šalyje nėra išparduotuvių. Taip pat santykinai mažas išparduotuvių skaičius lėmė aukštesnį Latvijas bendrojo pelningumo rodiklį.

Iš viso ilgalaikio turto, išskyrus finansinį turtą ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, Lietuvoje buvo už 64 928 tūkst. Lt. (2009 m.: 77 348 tūkst. Lt), tokio ilgalaikio turto kitose šalyse buvo už 18 578 tūkst. Lt (2009 m.: 22 584 tūkst. Lt).

5. SĄNAUDOS PAGAL JŲ POBŪDĮ

Parduotų prekių savikaina už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Parduotų prekių savikaina	168 561	183 930	86 124	102 016
Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės	3 765	4 816	3 057	4 252
Ankstesnių metų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės atstatymas	(4 811)	(3 340)	(4 252)	(3 041)
Parduotų prekių savikaina iš viso	167 515	185 406	84 929	103 227

Pardavimo sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Nuoma ir komunalinės paslaugos	34 920	42 524	16 117	19 993
Darbo užmokestis	22 097	27 224	8 568	11 324
Socialinis draudimas	6 399	8 139	2 590	3 662
Nusidėvėjimas ir amortizacija	19 907	22 765	9 027	10 734
Turto vertės sumažėjimas	450	815	348	701
Reklamos ir rinkodaros sąnaudos	3 010	3 704	1 637	2 125
Frančizės mokestis	6 321	6 379	(301)	403
Banko mokesčiai	3 776	3 604	1 251	1 287
Prekių žymėjimo, taisymo ir pakavimo sąnaudos	1 107	1 708	464	733
Logistikos ir paskirstymo sąnaudos	455	520	221	287
Komandiruotės	827	803	598	631
Pardavimo sąnaudų iš viso	99 269	118 185	40 520	51 880

Bendrosios ir administracinės sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Darbo užmokestis	5 936	6 053	5 863	6 053
Socialinis draudimas	1 867	1 694	1 842	1 694
Ryšių sąnaudos	1 114	1 385	480	612
Remontas ir eksploatacija	3 785	4 623	1 952	2 219
Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	601	483	317	454
Konsultacijos ir auditas	1 804	1 567	1 536	1 284
Vienkartinės su parduotuvių uždarymu susijusios sąnaudos (įskaitant ilgalaikio turto nurašymus)	657	9 939	657	6 894
Kitos sąnaudos	2 642	3 260	1 183	1 421
Bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	18 406	29 004	13 830	20 631

6. KITOS PAJAMOS

Kitos pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Nuomos pajamos	400	584	425	918
Valdymo mokesčiai	-	-	5 764	4 142
Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo	30	67	10	34
Palūkanų pajamos	2	30	288	1 064
Dividendai	-	-	5 474	7 446
Kitos pajamos	284	407	312	406
Kitų pajamų iš viso	716	1 088	12 273	14 010

7. FINANSINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

Finansinės veiklos sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Palūkanos už banko paskolas	865	2 585	866	2 558
Palūkanos už obligacijas	-	542	-	542
Palūkanos už iš dukterinių įmonių gautas paskolas	-	-	439	526
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	865	3 127	1 305	3 626

8. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Įvertintas laikotarpio pelnas apmokestinamas taikant Lietuvoje galiojantį 15 proc. (2009 m. – 20 proc.) pelno mokesčio tarifą.

Bendros pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderintos su apskaitiniu pelnu prieš apmokestinimą:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	16 043	(19 734)	7 173	(12 410)
Pelno mokesčio dydis, nustatytas taikant Lietuvoje galiojantį pelno mokesčio tarifą	2 406	(3 947)	1 076	(2 482)
Neapmokestinamųjų pajamų įtaka	(83)	(40)	(906)	(1 529)
Apmokestinamojo pelno nemažinančių sąnaudų įtaka	145	770	20	296
Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas nuo mokestinių nuostolių	-	518	-	-
Anksčiau nepripažinto atidėtojo mokesčio turto panaudojimas	-	(59)	-	-
Pelno mokesčio tarifą pasikeitimo įtaka	-	68	-	128
Užsienio dukterinių įmonių skirtingų pelno mokesčio tarifų įtaka	238	(139)	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	2 706	(2 829)	190	(3 587)
Faktinis pelno mokesčio tarifas	16,9%	14,3%	2,6%	28,9%

Pelno mokesčio sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	1 688	642	-	-
Atidėtas pelno mokestis	990	(3 469)	162	(3 583)
Ankstesnių laikotarpių pelno mokestis	28	(2)	28	(4)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	2 706	(2 829)	190	(3 587)

9. ATIDĖTASIS PELNO MOKESTIS

Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas per laikotarpį:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Metų pradžioje	(1 844)	(5 312)	384	(3 199)
Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	(990)	3 468	(162)	3 583
Metų pabaigoje	(2 834)	(1 844)	222	384

2009 m. ir 2010 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Lietuvoje ir Latvijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Tuo tarpu atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Estijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 21 proc. mokesčio tarifą.

Pripažintą atidėtojo mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudaro:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Atidėtojo mokesčio turtas:
Atsargų nukainojimas	557	638	459	638
Sukauptos sąnaudos	287	102	227	76
Mokestiniai nuostoliai	1 842	2 350	1 800	2 247
Atidėtojo mokesčio turto iš viso	2 686	3 090	2 486	2 961
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas:
Nepaskirstytas dukterinių įmonių pelnas	(2 449)	(1 530)	-	-
Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas	(3 071)	(3 404)	(2 264)	(2 577)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas iš viso	(5 520)	(4 934)	(2 264)	(2 577)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio (įsipareigojimas) turtas	(2 834)	(1 844)	222	384

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas.

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Atidėtojo mokesčio turtas:
– atgautinas po daugiau nei 12 mėnesių	1 243	28	1 231	28
– atgautinas per 12 mėnesių	1 443	3 062	1 255	2 933
	2 686	3 090	2 486	2 961
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
– atgautini po daugiau nei 12 mėnesių	(1 809)	(2 687)	(366)	(414)
– atgautini per 12 mėnesių	(3 711)	(2 247)	(1 898)	(2 163)
	(5 520)	(4 934)	(2 264)	(2 577)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio (įsipareigojimas) turtas
	(2 834)	(1 844)	222	384

2010 m. Grupė neturėjo keliamųjų mokestinių nuostolių, kuriems turėtų būti pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas (2009 m: 2 590 tūkst. Lt).

10. VIENAI AKCIJAI TENKANTYS DIVIDENDAI

	2010	2009
Patvirtinti dividendai	-	-
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	46 799
Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai, Lt	0,00	0,00

Tiek 2009, tiek ir 2010 metais dividendai akcininkams nebuvo mokami.

Už 2010 m. metus Valdyba siūlo akcininkams išmokėti 0,25 Lt dividendų už vieną akciją (23 pastaba). Dividendų sumai turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu. Ši suma nėra apskaityta šiose finansinėse ataskaitose kaip įsipareigojimas.

11. PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Laikotarpio pelnas (nuostolis)	13 337	(16 905)	6 983	(8 823)
Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba)	55 292	46 799	55 292	46 799
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas, Lt	0,24	(0,36)	0,13	(0,19)

Įmonė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas vienai akcijai tenkantis pelnas atitinka paprastąjį vienai akcijai tenkantį pelną.

12. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjų turtą sudarė:

GRUPĖ	Pastatai	Statiniai ir įranga	Išsinuomo- to turto remontas	Kitas ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2008 m. gruodžio 31 d.	39 558	1 568	44 391	89 285	432	175 234
Įsigijimai	45	-	6 570	10 585	3 510	20 710
Valiutų kursų skirtumas	-	-	(47)	(103)	-	(150)
Perleistas ir nurašytas turtas	-	(112)	(14 035)	(3 752)	(600)	(18 499)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	76	-	2 946	320	(3 342)	-
2009 m. gruodžio 31 d.	39 679	1 456	39 825	96 335	-	177 295
Įsigijimai	-	-	718	2 979	905	4 602
Valiutų kursų skirtumas	-	-	(8)	(16)	-	(24)
Perleistas ir nurašytas turtas	-	(39)	(1 989)	(4 282)	-	(6 310)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	-	532	15	(547)	-
2010 m. gruodžio 31 d.	39 679	1 417	39 078	95 031	358	175 563
Sukauptas nusidėvėjimas
---	---	---	---	---	---	---
2008 m. gruodžio 31 d.	5 868	1 304	17 034	40 665	-	64 871
Laikotarpio nusidėvėjimas	1 029	72	6 854	14 307	-	22 262
Perleistas ir nurašytas turtas	-	(112)	(4 588)	(3 540)	-	(8 240)
Valiutų kursų skirtumas	-	-	(36)	(82)	-	(118)
2009 m. gruodžio 31 d.	6 897	1 264	19 264	51 350	-	78 775
Laikotarpio nusidėvėjimas	1 042	55	5 187	13 172	-	19 456
Perleistas ir nurašytas turtas	-	(39)	(1 445)	(4 219)	-	(5 703)
Valiutų kursų skirtumas	-	(2)	(7)	(14)	-	(23)
2010 m. gruodžio 31 d.	7 939	1 278	22 999	60 289	-	92 505
Vertės sumažėjimas
2008 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimas	-	-	222	593	-	815
2009 m. gruodžio 31 d.	-	-	222	593	-	815
Einamųjų metų vertės sumažėjimas	-	-	68	382	-	450
Nurašyto turto vertės sumažėjimas	-	-	(222)	-	-	(222)
2010 m. gruodžio 31 d.	-	-	68	975	-	1 043
Apskaitinė vertė
2008 m. gruodžio 31 d.	33 690	264	27 357	48 620	432	110 363
2009 m. gruodžio 31 d.	32 782	192	20 339	44 392	-	97 705
2010 m. gruodžio 31 d.	31 740	139	16 011	33 767	358	82 015

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

KONSOLIDUOTŲ IR ĮMONĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

ĮMONĖ	Pastatai	Statiniai ir įranga	Išsinuomoto turto remontas	Kitas ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2008 m. gruodžio 31 d.	39 558	1 568	24 313	39 781	427	105 647
Įsigijimai	45	77	-	3 218	3 110	6 450
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 112)	(7 035)	(2 360)	( 200)	(9 707)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	76	-	2 941	320	(3 337)	-
2009 m. gruodžio 31 d.	39 679	1 533	20 219	40 959	-	102 390
Įsigijimai	-	-	14	1 290	905	2 209
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 39)	(1 423)	(3 400)	-	(4 862)
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą	-	-	532	15	( 547)	-
2010 m. gruodžio 31 d.	39 679	1 494	19 342	38 864	358	99 737
Sukauptas nusidėvėjimas
---	---	---	---	---	---	---
2008 m. gruodžio 31 d.	5 868	1 304	6 912	18 767	-	32 851
Laikotarpio nusidėvėjimas	1 029	72	3 774	5 464	-	10 339
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 112)	(2 510)	(2 275)	-	(4 897)
2009 m. gruodžio 31 d.	6 897	1 264	8 176	21 956	-	38 293
Laikotarpio nusidėvėjimas	1 042	54	2 793	4 791	-	8 680
Perleistas ir nurašytas turtas	-	( 39)	( 880)	(3 056)	-	(3 975)
2010 m. gruodžio 31 d.	7 939	1 279	10 089	23 691	-	42 998
Vertės sumažėjimas
---	---	---	---	---	---	---
2008 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimas	-	-	222	479	-	701
2009 m. gruodžio 31 d.	-	-	222	479	-	701
Einamųjų metų vertės sumažėjimas	-	-	4	344	-	348
Nurašyto turto vertės sumažėjimas	-	-	(222)	-	-	(222)
2010 m. gruodžio 31 d.	-	-	4	823	-	827
Apskaitinė vertė
---	---	---	---	---	---	---
2008 m. gruodžio 31 d.	33 690	264	17 401	21 014	427	72 796
2009 m. gruodžio 31 d.	32 782	269	11 821	18 524	-	63 396
2010 m. gruodžio 31 d.	31 740	215	9 249	14 350	358	55 912

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės pastatai, kurių likutinė vertė sudarė 31 740 tūkst. Lt (2009 m. – 29 660 tūkst. Lt), buvo įkeisti siekiat užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba).

Kiti Įmonės pastatai, kurių bendra apskaitinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 338 tūkst. Lt (2009 m. – 1 409 tūkst. Lt), buvo išnuomoti trečiosioms šalims.

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Statiniai ir įranga	1 182	1 020	1 182	1 020
Išsinuomoto turto remontas	9 121	3 274	1 423	402
Kitas ilgalaikis turtas	22 580	12 542	9 453	7 999
Iš viso	32 883	16 836	12 058	9 421

2009-2010 m. periodu, dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, Grupė laikėsi konservatyvios investavimo politikos, t.y. labai ribotai atidarinėjo naujas parduotuvos bei vykdė jau esamų parduotuvių atnaujinimus. Dėl šios priežasties per ataskaitinius metus labai išaugo veikloje vis dar naudojamo visiškai nudėvėto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina. Šios sumos mažės artimiausiais metais intensyviai vykdant parduotuvių atnaujinimus.

2010 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto pagal finansinės nuomos sutartis, apskaitinė vertė sudarė 14 tūkst. Lt (2009 m. – 9 tūkst. Lt).

Grupė įvertino, ar išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi pagal 2.9 pastaboje nurodytus apskaitos principus.

Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiame verslo plane numatytais diskontuotais pinigų srautais (DPS) prieš apmokestinimą. DPS buvo skaičiuojami likusiam išsinuomoto turto remonto naudingo tarnavimo laikui

(didžioji dalis patalpų yra nuomojama). 10 proc. kapitalo kainos svertinis ikimokestinis vidurkis (toliau -WACC) (2009 m.: 12 proc.) buvo naudotas apskaičiuojant naudojimo vertę.

Remiantis vadovybės skaičiavimais, 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertė buvo sumažinta 1 043 tūkst. Lt (2009 m. - 815 tūkst. Lt), Įmonės - 827 tūkst. Lt (2009 m. - 701 tūkst. Lt).

Jeigu ikimokestinė diskonto norma, taikoma pinigus kuriančių vienetų diskontuotiems pinigų srautams, būtų 1 proc. didesnė nei norma apskaičiuota vadovybės (pvz., ne 10 proc., o 11 proc.), Grupė nei 2009 m., nei 2010 m. nebūtų pripažinusi didesnio išsinuomoto turto remonto ir kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimo.

13. NEMATERIALUSIS TURTAS

Gruodžio 31 d. nematerialųjį turtą sudarė:

	Grupė			Įmonė
	Licencijos	Programinė įranga	Iš viso	Licencijos	Programinė įranga	Iš viso
Įsigijimo savikaina
2008 m. gruodžio 31 d.	1 688	1 796	3 484	1 361	1 519	2 880
Įsigijimai	-	213	213	-	206	206
Nurašytas turtas	(32)	(81)	(113)	(32)	(81)	(113)
2009 m. gruodžio 31 d.	1 656	1 928	3 584	1 329	1 644	2 973
Įsigijimai	-	8	8	-	8	8
Nurašytas turtas	-	(2)	(2)	-	(2)	(2)
2010 m. gruodžio 31 d.	1 656	1 934	3 590	1 329	1 650	2 979
Sukaupta amortizacija
2008 m. gruodžio 31 d.	953	939	1 892	942	780	1 722
Laikotarpio amortizacija	181	321	502	123	272	395
Nurašytas turtas	(32)	(81)	(113)	(32)	(81)	(113)
2009 m. gruodžio 31 d.	1 102	1 179	2 281	1 033	971	2 004
Laikotarpio amortizacija	149	303	452	83	264	347
Nurašytas turtas	-	(2)	(2)	-	(2)	(2)
2010 m. gruodžio 31 d.	1 251	1 480	2 731	1 116	1 233	2 349
Apskaitinė vertė
2008 m. gruodžio 31 d.	735	857	1 592	419	739	1 158
2009 m. gruodžio 31 d.	554	749	1 303	296	673	969
2010 m. gruodžio 31 d.	405	454	859	213	417	630

Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Licencijos	950	745	950	745
Programinė įranga	538	470	421	413
Iš viso	1 488	1 215	1 371	1 158

14. INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

Gruodžio 31 d. Įmonės investicijas į dukterines įmones sudarė:

Pavadinimas	Įsteigimo šalis	Nuosavybė %	Įsigijimo savikaina
			2010	2009
UAB „Apranga LT"	Lietuva	100	2 500	2 500
UAB „Apranga BPB LT"	Lietuva	100	500	500
UAB „Apranga PLT"	Lietuva	100	300	300
UAB „Apranga SLT"	Lietuva	100	300	300
SIA „Apranga"	Latvija	100	7 511	2 638
SIA „Apranga LV"	Latvija	100	529	529
SIA „Apranga BPB LV"	Latvija	100	297	297
SIA „Apranga PLV"	Latvija	100	297	297
SIA „Apranga SLV"	Latvija	100	292	292
OÜ „Apranga"¹	Estija	100	1 545	1 545
OÜ „Apranga Estonia"	Estija	100	441	441
OÜ „Apranga BEE"	Estija	100	330	330
OÜ „Apranga PB Trade"	Estija	100	331	331
OÜ „Apranga ST Retail"	Estija	100	331	331
Investicijų iš viso			15 504	10 631

¹ Įmonė tiesiogiai kontroliuoja 33,33% akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 66,67% akcijų.

Investicijų pokyčiai pateikiami toliau:

	2010	2009
Metų pradžioje	10 631	9 987
SIA „Apranga" akcinio kapitalo didinimas	4 873	-
OÜ „Apranga PB Trade" akcinio kapitalo didinimas	-	322
OÜ „Apranga ST Retail" akcinio kapitalo didinimas	-	322
Metų pabaigoje	15 504	10 631

SIA „Apranga" ir OU „Apranga" įstatinio kapitalo didinimas

2010 m. liepos mėn. Įmonė padidino dukterinių įmonių SIA „Apranga" ir OU „Apranga" įstatinius kapitalus. SIA „Apranga" įstatinis kapitalas padidintas nuo 500 tūkst. LVL (2 638 tūkst. Lt) iki 1 500 tūkst. LVL (7 511 tūkst. Lt). OU „Apranga" įstatinis kapitalas padidintas nuo 13 000 tūkst. EEK (2 869 tūkst. Lt) iki 21 000 tūkst. EEK (4 634 tūkst. Lt). Įmonė apmokėjo naujai išleistas SIA „Apranga" akcijas grynaisiais pinigais. OU "Apranga Estonia" įsigijo visas naujai išleistas OU „Apranga" akcijas bei jas apmokėjo grynaisiais pinigais.

OÜ „Apranga PB Trade" ir OÜ „Apranga ST Retail" įstatinio kapitalo didinimas

2009 m. balandžio mėn. Įmonė padidino dukterinių įmonių OÜ „Apranga PB Trade" ir OÜ „Apranga ST Retail" įstatinius kapitalus iki 1 500 tūkst. EEK (322 tūkst. Lt) ir jį pilnai apmokėjo grynaisiais pinigais.

15. ATSARGOS

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Prekių, skirtų perparduoti	53 521	69 284	29 787	46 465
Prekių, skirtų perparduoti nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės	(3 765)	(4 811)	(3 057)	(4 252)
Prekės kelyje	1 754	298	1 754	298
Medžiagos ir atsarginės dalys	472	440	472	437
Iš viso	51 982	65 211	28 956	42 948

Per 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Grupė ir Įmonė nukainojo prekių, skirtų perparduoti, apskaitinę vertę iki grynosios galimo realizavimo vertės atitinkamai 3 765 tūkst. Lt ir 3 057 tūkst. Lt sumomis ir šį nukainojimą priskyrė parduotų prekių savikainai (per 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinkamai 4 811 tūkst. Lt ir 4 252 tūkst. Lt sumomis). Prekių, skirtų perparduoti, apskaitinės vertės nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės 4 811 tūkst. Lt ir 4 252 tūkst. Lt, kuris buvo atliktas per 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, buvo atstatytas ir priskirtas Grupės ir Įmonės parduotų prekių savikainai (atitinkamai 3 336 tūkst. Lt ir 3 040 tūkst. Lt per 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus).

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės atsargos buvo įkeistos siekiant užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba). 2010 m. gruodžio 31 d. bendra įkeistų atsargų apskaitinė vertė atitinkamai sudarė 35 264 tūkst. Lt ir 24 764 tūkst. Lt (2009 m. – 18 000 tūkst. Lt).

16. ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, laikomą pardavimui, sudarė 91 proc. nuosavybės įmonėje UAB „Palangos Varūna“. Bendrovės akcijų įsigijimas nebuvo laikomas verslo jungimu, nes bendrovė nesudarė atskiro verslo vieneto. Sandorio esmė buvo ilgalaikio turto įsigijimas. 2010 m. ir 2009 m. nebuvo pripažinta vertės sumažėjimo nuostolių ilgalaikiam turtui, laikomam pardavimui, kadangi investicijų savikaina neviršijo jų 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. tikrosios vertės.

17. IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

Gruodžio 31 d. išankstinius apmokėjimus sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Išankstiniai apmokėjimai	1 757	1 937	1 096	785
Atėmus: išankstinių apmokėjimų ilgalaikę dalį	(632)	(924)	(250)	(395)
Išankstinių apmokėjimų ataskaitinių metų dalis	1 125	1 013	846	390

18. FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL GRUPES

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi toliau nurodytiems straipsniams:

	Grupė		Įmonė
	Grupė – paskolos ir gautinos sumos		Grupė – paskolos ir gautinos sumos
Turtas, nurodytas balanse:	2010	2009	2010	2009
Prekybos ir kitos gautinos sumos	1 434	2 809	13 938	28 006
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	4 188	4 048	1 389	1 289
Iš viso	5 622	6 857	15 327	29 295

	Grupė		Įmonė
	Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina		Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Įsipareigojimai, nurodyti balanse:	2010	2009	2010	2009
Paskolos	4 128	41 166	18 793	50 123
Lizingo įsipareigojimai	13	-	-	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	13 621	23 787	5 049	12 745
Iš viso	17 762	64 953	23 842	62 868

19. FINANSINIO TURTO KREDITO KOKYBĖ

Nepradelsto ir nenuvertėjusio finansinio turto kredito kokybę galima įvertinti atsižvelgiant į informaciją apie šalių įsipareigojimų vykdymą praeityje:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Prekybos ir kitos gautinos sumos, kurių atžvilgiu sandorio šalys įsipareigojimus vykdė tinkamai	951	2 371	524	1 658
Gautinos sumos iš susijusių šalių (26 pastaba)	483	438	13 414	26 348
Pinigai bankuose, kuriems suteikti aukšti kredito reitingai (pinigai kasoje neįtraukiami)	678	765	18	15
Iš viso	2 112	3 574	13 956	28 021

20. PREKYBOS IR KITOS GAUTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas gautinas sumas sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Prekybos gautinos sumos iš dukterinių įmonių	-	-	10 423	15 253
Paskolos, suteiktos dukterinėms įmonėms	-	-	2 508	10 657
Kitos gautinos sumos iš susijusių šalių	483	438	483	438
Prekybos gautinos sumos iš nesusijusių šalių	240	596	154	196
Kitos gautinos sumos	738	1 802	370	1 462
Atėmus: gautinų sumų vertės sumažėjimą	(27)	(27)	-	-
Iš viso	1 434	2 809	13 938	28 006
Atėmus: Kitų gautinų sumų ilgalaikę dalį	(69)	(66)	(69)	(66)
Ataskaitinių metų dalis	1 365	2 743	13 869	27 940

Prekybos gautinos sumos pradelstos mažiau nei tris mėnesius nėra laikomos nuvertėjusiomis. Tiek 2010 m., tiek 2009 m. gruodžio 31 d. pradelstų, bet nenuvertėjusių gautinų sumų nebuvo.

Tiek 2010 m., tiek 2009 m. gruodžio 31 d. 27 tūkst. Lt vertės prekybos gautinos sumos buvo nuvertėjusios ir joms Grupė pripažino vertės sumažėjimą. Kitose prekybos ir kitų gautinų sumų grupėse nėra nuvertėjusio turto.

Didžiausia kredito rizika, patiriama ataskaitų parengimo dieną, yra kiekvienos pirmiau nurodytos gautinos sumos grupės apskaitinė vertė. Grupė neturi užstato, laikomo kaip užtikrinimo priemonė.

Įmonės paskolų dukterinėms įmonėms apskaitinės vertės yra šiomis užsienio valiutomis:

	2010	2009
LTL	1 255	2 565
EUR	1 253	8 092
Iš viso	2 508	10 657

2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotų palūkanų norma yra 3,5 proc. (2009 m. – 5,0 proc.), paskolos grąžinimo terminas – 2011 m. gruodžio 31 d. (2009 m. – 2010 m. gruodžio 31 d.).

Vadovybės nuomone, gautinų sumų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.

21. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

Gruodžio 31 d. pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Pinigai banke	678	765	18	15
Pinigai kasoje	660	550	190	220
Pinigai kelyje	2 850	2 733	1 181	1 054
Iš viso	4 188	4 048	1 389	1 289

Lėšos tam tikrose banko sąskaitose bei būsimos įplaukos į šias sąskaitas yra įkeistos bankui kaip užtikrinimo priemonė už suteiktas kreditavimo priemones. 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės piniginės lėšos įkeistose sąskaitose sudarė 16 tūkst. Lt (2009 m. – 15 tūkst. Lt) (24 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ir banko sąskaitos kreditas pinigų srautų ataskaitoje apima:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	4 188	4 048	1 389	1 289
Banko sąskaitos kreditas (21 pastaba)	(4 128)	(9 166)	(4 128)	(9 166)
Iš viso	60	(5 118)	(2 739)	(7 877)

22. ĮSTATINIS KAPITALAS

2010 m. gruodžio 31 d. Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 55 291 960 (2009 m. – 55 291 960) paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo Įmonės akcijų. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo nuosavų akcijų.

23. PELNO PASKIRSTYMAS

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonė privalo pervesti 1/20 grynojo pelno į privalomąjį rezervą iki jis pasieks 1/10 įstatinio kapitalo dydžio (iki 5 529 tūkst. Lt 2010 m. gruodžio 31 d.)

2010 m. balandžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta dividendų nemokėti ir į privalomąjį rezervą sumų nepervesti (2009 m. balandžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta dividendų nemokėti ir pervesti 496 tūkst. Lt į privalomąjį rezervą).

Valdyba siūlo akcininkams 2011 metais išmokėti 13 823 tūkst. Lt dividendų už ataskaitinius metus ir pervesti 350 tūkst. Lt į privalomąjį rezervą. Dividendų ir pervedimo į privalomąjį rezervą sumoms turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu.

24. PASKOLOS

Gruodžio 31 d. paskolų apskaitinės vertės buvo:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	-	32 000	-	32 000
Banko sąskaitos kreditas	4 128	9 166	4 128	9 166
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	14 665	8 957
Paskolų iš viso	4 128	41 166	18 793	50 123

Bankų kredito linijos yra apdraustos įkeičiant lėšas tam tikrose banko sąskaitose (21 pastaba), statinius ir įrangą (12 pastaba) bei atsargas (15 pastaba).

Gruodžio 31 d. paskolų apskaitinės vertės yra šiomis užsienio valiutomis:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
LTL	4 128	41 166	9 774	44 391
EUR	-	-	9 019	5 732
Iš viso	4 128	41 166	18 793	50 123

Vidutinės svertinės palūkanų normos balanso sudarymo dieną:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos	-	3,5%	-	3,5%
Banko sąskaitos kreditas	3,3%	3,5%	3,3%	3,5%
Paskolos gautos iš dukterinių įmonių	-	-	2,6%	5,0%

Dėl turimų paskolų Grupė ir Įmonė patiria palūkanų normos pokyčių riziką. Palūkanų normos yra keičiamos kartą per 6 mėnesius arba dažniau.

Daugelio paskolų palūkanų norma nustatyta remiantis rinkos palūkanų norma, dėl to, vadovybės nuomone, paskolų apskaitinė vertė atitinka jų tikrąją vertę.

Sutartos, bet nepanaudotos Grupės ir Įmonės paskolos balanso sudarymo dieną sudarė 48 312 tūkst. Lt (2009 m. – 18 009 tūkst. Lt), Įmonės – 48 312 tūkst. Lt (2009 m. – 18 009 tūkst. Lt).

25. PREKYBOS IR KITOS MOKĖTINOS SUMOS

Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas mokėtinas sumas sudarė:

	Grupė		Įmonė
	2010	2009	2010	2009
Dukterinėms įmonėms mokėtinos sumos	-	-	99	596
Kitoms susijusioms šalims mokėtinos sumos	240	577	237	577
Prekybos mokėtinos sumos	8 316	12 464	2 460	5 430
Išmokos darbuotojams ir susiję įsipareigojimai	5 566	4 174	3 556	2 392
Gauti išankstiniai apmokėjimai	253	244	149	154
Mokėtini mokesčiai	4 428	4 137	1 776	1 684
Sukauptos sąnaudos ir kitos mokėtinos sumos	5 065	10 746	2 253	6 142
Iš viso	23 868	32 342	10 530	16 975

26. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Gruodžio 31 d. Įmonės ir Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

	Mokėtinos		Gautinos		Gautos pajamos		Pirkimai
	sumos		2010	2009	2010	2009	2010	2009
Susijusios šalys	2010	2009
UAB Koncernas "MG Baltic"	42	72	-	-	-	-	316	126
UAB "Minvista"	-	-	-	-	-	8	-	12
UAB "Mineraliniai vandenys"	-	-	-	-	-	3	-	3
UAB „Troja“	-	132	-	-	-	-	1 075	1 314
UAB „MG Baltic Investment“	180	360	2	-	-	12	1 071	944
UAB „MG Valda“	16	15	-	-	-	-	153	194
UAB „Palangos varūna“	-	-	483	438	-	-	-	-
UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“	-	-	2	-	21	15	27	21
UAB „Neopress“	-	-	-	-	-	-	-	4
UAB "UPG Baltic"	-	-	-	-	-	-	-	56
UAB "Alfa Media"	2	-	-	-	-	-	2	5
Iš viso	240	579	487	438	21	38	2 644	2 679

Pagrindiniai sandoriai su susijusiomis šalimis apima nuomą, valdymo paslaugas, reklamą, centralizuotas paslaugas (telekomunikacijos, komunalinės išlaidos ir pan.).

Gruodžio 31 d. Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:

	Gautos paskolos		Suteiktos paskolos ir gautinos sumos		Gautos pajamos		Pirkimai
	2010	2009	2010	2009	2010	2009	2010	2009
Dukterinės įmonės
UAB „Apranga LT“	4 861	3 225	200	161	5 802	5 261	350	565
UAB „Apranga BPB LT“	785	74	61	295	450	2 459	84	156
UAB „Apranga PLT“	-	-	190	759	348	353	39	49
UAB „Apranga SLT“	-	-	1 172	1 611	320	445	33	69
SIA „Apranga“	-	-	8 307	17 458	13 742	18 549	53	73
SIA „Apranga LV“	2 836	-	240	537	2 029	2 905	120	45
SIA „Apranga BPB LV“	-	-	726	1 020	240	274	30	8
SIA „Apranga PLV“	9	-	118	507	246	212	46	15
SIA „Apranga SLV“	-	-	157	313	48	44	10	3
OÜ „Apranga“	-	-	1 277	1 867	3 083	1 498	20	95
OÜ „Apranga Estonia“	6 150	6 240	172	75	763	692	275	344
OÜ „Apranga BEE“	1	-	144	465	155	111	21	6
OÜ „Apranga PB Trade“	9	-	150	581	121	47	39	1
OÜ „Apranga ST Retail“	113	13	17	260	94	34	20	15
Iš viso	14 764	9 552	12 931	25 909	27 441	32 884	1 140	1 444

Pagrindiniai sandoriai grupės viduje apima centralizuotą prekių, skirtų pardavimui, tiekimą, valdymo paslaugas, centralizuotą paslaugų pirkimą (telekomunikacijas, IT, komunalines paslaugas, ir pan.), finansavimą, pelno paskirstymą. Gautų pajamų straipsnyje, kartu su kitomis pajamomis, apskaitytos ir Įmonės iš dukterinių įmonių 2010 metais gautos 5 474 tūkst. Lt dividendų pajamos (2009 m. – 7 446 tūkst. Lt).

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos

Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos aprašytos 27 pastaboje.

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

Generalinis direktorius ir kiti Įmonės direktoriai yra laikomi pagrindiniais Grupės vadovais. 2010 m. gruodžio 31 d. viso buvo 7 pagrindiniai vadovai (7 pagrindiniai vadovai 2009 m. gruodžio 31 d.). Trys iš jų taip pat yra ir Valdybos, kurią sudaro 6 asmenys, nariai.

Darbo užmokestis

Socialinio draudimo įmokos

Vidutinis vadovų skaičius

Grupė		Įmonė
2010	2009	2010	2009
1 628	1 532	1 555	1 405
516	426	491	392
7	7	7	7

27. NEBALANSINIAI IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

Teisminiai procesai

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Įmonė ir Grupė nedalyvavo jokiūose teisminiuose procesuose, kurie, vadovybės nuomone, galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Garantijos

2010 m. gruodžio 31 d. Įmonės vardu kredito institucijų suteiktos garantijos už dukterinių įmonių įsipareigojimus jų tiekėjams sudarė 23 220 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. – 22 322 tūkst. Lt). 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės vardu kredito institucijų suteikti akredityvai ir garantijos tiekėjams sudarė 30 531 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. – 29 796 tūkst. Lt).

2009 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistų garantijų kredito institucijoms dukterinių įmonių įsipareigojimams užtikrinti nebuvo. 2010 m. gruodžio 31 d. Įmonės išleistos garantijos dukterinių įmonių įsipareigojimų tiekėjams užtikrinimui sudarė 1 143 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. – 2 534 tūkst. Lt).

Nuomos įsipareigojimai

Įmonė ir Grupė yra sudariusios atitinkamai 50 ir 107 prekybinių patalpų nuomos sutartis (2009 m. – atitinkamai 58 ir 102). Nuomos nutraukimo laikotarpis svyruoja nuo 1 iki 6 mėn.

Gruodžio 31 dieną būsimi minimalūs mokėjimai už patalpų nuomą pagal veiklos nuomos sutartis, kai Grupė ir Įmonė yra nuomininkės, sudaro:

	Grupė		Įmonė
	2011	2010	2011	2010
Nuomos mokėjimų laikotarpis:
I metai	40 442	33 904	16 800	15 926
Nuo 1 iki 5 metų	131 141	130 846	55 337	53 044
Ilgiau nei 5 metai	60 464	124 413	22 203	26 622
Iš viso	232 047	289 163	94 340	95 592

Minimalūs nuomos mokesčiai gali keistis atsižvelgiant į prekių apyvartą nuomojamose patalpose arba indeksuojami atitinkama infliacijos norma.

Suteiktos teisės

Suteiktos teisės įsigyti dukterinių įmonių akcijas

Grupė „Inditex“ įmonių grupei yra suteikusi neatšaukiamas teisės įsigyti dukterinių įmonių UAB „Apranga LT, „UAB „Apranga BPB LT“, UAB „Apranga PLT“, UAB „Apranga SLT“, SIA „Apranga LV“, SIA „Apranga BPB LV“, SIA „Apranga PLV“, SIA „Apranga SLV“, OÜ „Apranga Estonia“, OÜ „Apranga BEE, OÜ „Apranga PB Trade“ ir OÜ „Apranga ST Retail“, atstovaujančių „Inditex“ grupės prekės ženklus („Zara“, „Bershka“, „Pull and Bear“ ir „Stradivarius“), turtą (išsinuomoto turto remontus ir ilgalaikį materialųjį turtą esantį parduotuvėse bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2012 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės. Šios teisės pakeitė anksčiau Įmonės „Inditex“ grupei suteiktas teisės įsigyti dukterinių įmonių akcijas.

Taip pat Grupė bendrovei PROMOD SAS yra suteikusi neatšaukiamas teisės įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA „Apranga“ ir OU „Apranga“ parduotuvių, atstovaujančių „PROMOD“ prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2015 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų galimo atšaukimo teisės.

Suteiktos teisės įsigyti nuomos teisės

Dukterinės įmonės UAB „Apranga LT, UAB „Apranga BPB LT“, UAB „Apranga PLT“, UAB „Apranga SLT“, SIA „Apranga LV“, SIA „Apranga BPB LV“, SIA „Apranga PLV“, SIA „Apranga SLV“, OÜ „Apranga Estonia“, OÜ „Apranga BEE, OÜ „Apranga PB Trade“ ir OÜ „Apranga ST Retail“, atstovaujančios INDITEX grupės prekinius ženklus („Zara“, „Bershka“, „Pull and Bear“ ir „Stradivarius“), yra suteikusios neatšaukiamas teisės, kuriomis galima pasinaudoti 2012 metais, įsigyti nuomos teisės, suteikiančias „Inditex“ grupei teisę tapti visų ar dalies patalpų, kuriose veikia „Zara“, „Bershka“, „Pull and Bear“ ir „Stradivarius“ parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Įmonė bei dukterinės įmonės SIA „Apranga“ ir OU „Apranga“ yra suteikusios neatšaukiamas teisės, kuriomis galima pasinaudoti 2015 metais, įsigyti nuomos teisės, suteikiančias PROMOD SAS teisę tapti patalpų, kuriose veikia „PROMOD“ parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.

Gruodžio 31 dieną būsimi minimalūs mokėjimai už patalpų nuomą pagal veiklos nuomos sutartis, kurių nuomos teises Grupė leido įsigyti, sudaro:

	Grupė
	2011	2010
Nuomos mokėjimų laikotarpis:
1 metai	20 739	15 479
Nuo 1 iki 5 metų	67 323	64 857
Ilgiau nei 5 metai	34 665	71 672
Iš viso	122 727	152 008

Vadovybė nesitiki, kad dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų gali atsirasti reikšmingi įsipareigojimai.

28. ĮVYKIAI PASIBAIGUS ATASKAITINIAM LAIKOTARPIUI

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Grupėje ir Įmonėje nebuvo įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų vartotojų galimybei priimti sprendimus.

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

APB „APRANGA“

Konsoliduotas metinis pranešimas

už 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1. BENDRA INFORMACIJA

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už metus, pasibaigusius 2010 m. gruodžio 31 dieną.

Emitento pavadinimas:	akcinė prekybos bendrovė "Apranga"
Teisinė forma:	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta:	1993 03 01 Vilnius miesto valdyba
Įmonės kodas	121933274
Buveinės adresas:	Kirtimų g. 51, Vilnius, LT-02244, Lietuva
Telefonas:	+370 5 2390808
Faksas:	+370 5 2390800
Elektroninio pašto adresas:	[email protected]
Internetinė svetainė	www.apranga.lt

2010 m. gruodžio 31 d. „Aprangos“ grupę (toliau – Grupė) sudarė pagrindinė įmonė APB „Apranga“ (toliau – Įmonė) ir žemiau išvardintos 100 proc. kontroliuojamos dukterinės įmonės. Visų Grupės įmonių veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.

Pavadinimas	Teisinė forma	Įregistravimo data ir vieta	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el. paštas, www
UAB „Apranga LT“	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 04 27 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė „Registruj centras“	300021271	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
UAB „Apranga BPB LT“	Uždaroji akcinė bendrovė	2005 11 29 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė „Registruj centras“	300509648	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
UAB „Apranga PLT“	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 03 21 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė „Registruj centras“	300551572	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
UAB „Apranga SLT“	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 01 14 Lietuvos Respublikos valstybinė įmonė „Registruj centras“	301519684	Kirtimų 51, Vilnius, Lietuva	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
SIA „Apranga“	Uždaroji akcinė bendrovė	2002 11 20 Latvijas Respublikos Įmonių registras	40003610082	Elizabetes 51, Riga, Lavija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
SIA „Apranga LV“	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 03 30 Latvijas Respublikos Įmonių registras	40003672631	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
SIA „Apranga BPB LV“	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 01 10 Latvijas Respublikos Įmonių registras	40003887840	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
SIA „Apranga PLV“	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 01 10 Latvijas Respublikos Įmonių registras	40003887747	Elizabetes 51, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
SIA „Apranga SLV“	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 11 19 Latvijas Respublikos Įmonių registras	50103201281	Terbatas 30, Riga, Latvija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
OÜ „Apranga“	Uždaroji akcinė bendrovė	2006 07 19 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11274427	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
OÜ „Apranga Estonia“	Uždaroji akcinė bendrovė	2004 04 12 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11026132	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
OÜ „Apranga BEE“	Uždaroji akcinė bendrovė	2007 09 04 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11419148	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt

Pavadinimas	Teisinė forma	Iregistravimo data ir vieta	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el. paštas, www
OŪ „Apranga PB Trade“	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 08 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11530250	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt
OŪ „Apranga ST Retail“	Uždaroji akcinė bendrovė	2008 08 21 Talino miesto teismo Registracijos skyrius	11530037	Pärnu 10, Tallinn, Estija	Tel. 370 5 2390808
Faks. 370 5 2390808
[email protected]
www.apranga.lt

Grupės struktūra 2010 m. gruodžio 31 d.:

Daugiau informacijos apie dukterines įmones pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 14-oje pastaboje.

2. VEIKLOS APŽVALGA

2010 metais „Aprangos“ grupė tebesitęsiančios gilios krizės sąlygomis pagrindinį dėmesį skyrė efektyviai mažmeninio tinklo veiklai užtikrinti – tolesniam veiklos išlaidų mažinimui, prekių atsargų optimizavimui, pajamų ir išlaidų subalansavimui, grįžimui į nuoseklią pelningą veiklą.

Sėkmingas užbrėžtų tikslų įgyvendinimas 2010 m. leido pasiekti teigiamų rezultatų ir sudaro puikias prielaidas dar sėkmingesnei Įmonės veiklai 2011 metais ir ekonomikos atsigavimo laikotarpiu.

2.1 MAŽMENINĖS PREKYBOS VYSTYMO APŽVALGA

„Aprangos“ grupės valdomo tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2010 metais sudarė 379,5 mln. Lt ir sumažėjo 3,3 % lyginant su 2009 metais.

„Aprangos“ grupės mažmeninė prekių apyvarta 2010 m. I ketv. sumažėjo 15,1%, II ketv. sumažėjo 12,8%, III ketv. padidėjo 6,6% ir IV ketv. padidėjo 6,2%. Pradedant 2010 m. rugpjūčio mėnesiu Įmonei pavyko pasiekti persilaužimą ir grįžti į prekių apyvartos augimo kelią.

2010 metais „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta pagrindinėje vietinėje Lietuvos rinkoje siekė 244,3 mln. Lt arba 6,8% mažiau, nei 2009 metais. Lietuvos rinkos dalis bendroje „Aprangos“ grupės tinklo apyvartoje 2010 metais sudarė 64,4 % arba 2,3 punkto mažiau, nei 2009 metais.

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta užsienio rinkose (Latvijoje ir Estijoje) 2010 metais sudarė 135,3 mln. Lt arba 3,5% daugiau nei 2009 metais. Apyvartos dalis užsienio rinkose bendroje grupės apyvartoje 2010 metais padidėjo nuo 33,3% iki 35,6%.

APB „APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2010 metais Latvijoje sudarė 89,4 mln. Lt ir per metus padidėjo 1,4%.

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2010 metais Estijoje sudarė 45,9 mln. Lt ir padidėjo 7,9% lyginant su 2009 metais.

„Aprangos“ grupės mažmeninės prekių apyvartos kritimą Lietuvos rinkoje 2010 m. lėmė didesnės parduotuvių uždarymo 2009 m. apimtys ir beveik pusmečiu vėliau, nei Estijoje ir Latvijoje, fiksuotas vartojimo atsigavimas.

Parduotuvių tinklo mažmeninė prekių apyvarta pagal šalis (tūkst. Lt, su PVM) buvo:

Šalis	2010	2009	Pokytis
Lietuva	244 256	261 951	-6,8%
Latvija	89 364	88 147	1,4%
Estija	45 910	42 531	7,9%
Iš viso:	379 530	392 629	-3,3%

Grupė 2010 metais toliau nuosekliai plėtojo 5 skirtingų tipų parduotuvių tinklus:

Ekonominį - drabužių visai šeimai („Apranga“)
Verslo drabužių („City“)
Jaunimo drabužių
Prestižo - prabangių drabužių
„Zara“ franšizės parduotuvių

Grupė 2010 m. pabaigoje dar turėjo 9 išparduotuvės.

Parduotuvių mažmeninė prekių apyvarta pagal tinklus (tūkst. Lt, su PVM) buvo:

Tinklas	2010	2009	Pokytis
Ekonominis	44 204	53 637	-17,6%
Jaunimo	132 822	128 300	3,5%
Verslo	31 916	42 569	-25,0%
Prestižo	40 037	39 965	0,2%
Zara	108 249	108 187	0,1%
Išparduotuvės	22 302	19 971	11,7%
Iš viso	379 530	392 629	-3,3%

Didžiausią mažmeninės prekių apyvartos kritimą verslo (-25,0%) ir ekonominiame (-17,6%) tinkle, iš esmės nulėmė šių tinklų parduotuvių uždarymai, įvykdyti 2009 m. II pusm. ir 2010 m. I ketv.. Nuo 2010 m. II pusmečio pasireiškė jau ryškesnės prestižo, verslo, „Zara“ tinklo parduotuvių apyvartos augimo tendencijos.

2.2 PREKYBOS TINKLO VYSTYMAS, PERTVARKYMAS IR OPTIMIZAVIMAS

Dėl gilios ekonominės krizės ir žymaus vartojimo kritimo Baltijos šalyse, siekdama adaptuotis prie iš esmės pasikeitusių ekonominių sąlygų, „Aprangos“ grupė pagrinde 2009 m. II pusmetyje ir 2010 m. I ketvirtyje įvykdė greitą ir radikalią prekybos tinklo optimizavimo ir pertvarkymo programą.

„Aprangos“ grupė 2009 – 2010 m. uždarė 20 neefektyviausių parduotuvių, kurių plotas viršijo 10 tūkst. m². Tai sudarė apie 15% viso valdomo prekybos tinklo ploto. Vienkartinės parduotuvių uždarymo išlaidos sudarė 11,5 mln. litų (tame tarpe 10,8 mln. litų 2009 metais ir 0,7 mln. litų 2010 m.).

Parduotuvių skaičiaus ir prekybos plotų dinamika 2010 metais:

	2009 01 01	2009 07 01	2010 01 01	2011 01 01
Parduotuvių skaičius	101	118	109	114
Parduotuvių plotas (tūkst. m²)	61,4	70,0	63,4	63,0

2010 metais „Aprangos“ grupė atidarė 12 naujų parduotuvių ir 7 uždarė. Bendras parduotuvių plotas per 2010 metus liko beveik nepasikeitęs.

Iš 12 naujų parduotuvių – pagrindinė dalis tenka 8 „Promod“ tinklo parduotuvėms. „Promod“ parduotuvių tinklą „Aprangos“ grupė už patrauklią kainą 2010 m. II ketv. pabaigoje perėmė iš Latvijas kompanijos „Fashion Retail“. 2010 m. kovo mėn. buvo atidaryta „Hugo Boss“ parduotuvė Taline, balandžio mėnesį – „Emporio Armani“ Taline, balandžio mėnesį – pagrindinė naujos koncepcijos Išparduotuvė Vilniuje, prekybos centre „Parkas“ ir lapkričio mėn. „Aprangos galerija“ Panevėžyje, prekybos centre „Babilonas“.

APB „APRANGA", imonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

2010 m. viduryje „Aprangos" grupė pilnai rekonstravo ir išplėtė „Mados linijos" parduotuvę Klaipėdos centrinėje gatvėje, tuo pradėdama naują prekybos tinklo vystymo etapą – esminę senesnių parduotuvių rekonstrukciją ir atnaujinimą.

Metų pabaigoje parduotuvių skaičius pagal tinklus buvo:

Šalis	2010 12 31	2009 12 31
Ekonominis	12	13
Jaunimo	57	49
Verslo	11	14
Prestižo	15	13
Zara	10	10
Išparduotuvės	9	10
Iš viso	114	109

Investicijos į prekybos tinklo vystymą 2010 metais siekė 4,6 mln. litų. Investicijos (isigijimai) pagal turto tipą yra pateiktos Konsoliduotų ir Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 12 pastaboje „Iigalaikis materialusis turtas" ir 13 pastaboje „Nematerialusis turtas". Investicijos (isigijimai) pagal Grupės segmentus atskleisti 4 pastaboje „Informacija apie segmentus". Grupė neužsiima su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusia veikla, išskyrus kiek tai susiję su procesų tobulinimu.

2.3 PAGRINDINIAI RODIKLIAI

Už 2010 metus Grupės pelnas prieš apmokestinimą sudarė 16 043 tūkst. Lt, kai per 2009 metus nuostoliai prieš apmokestinimą siekė 19 734 tūkst. Lt. Per 2010 m. IV ketvirtį Grupė uždirbo 8 455 tūkst. Lt pelno prieš apmokestinimą (2009 m. IV ketvirčio nuostoliai siekė 6 151 tūkst. Lt).

Grupės EBITDA per 2010 metus sudarė 36 815 tūkst. Lt, o atitinkamą 2009 m. laikotarpį 6 158 tūkst. Lt. EBITDA pelningumas per metus laiko išaugo nuo 2,0% iki 12,2%. Grynosios skolos / Nuosavybės rodiklis sumažėjo praktiškai iki 0%. Taip pat labai išaugo Grupės likvidumas – likvidumo koeficientas padidėjo daugiau nei dvigubai iki 2,1.

Pagrindiniai Grupės rodikliai	2010	2009	2008	2007	2006
Pardavimai, tūkst. Lt	301 319	314 912	418 622	368 907	253 489
Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. Lt	109 608	106 964	139 087	126 621	85 843
Palyginamieji (angl. like-to-like) pardavimai	-2,4%	-30,3%	-3,0%	9,4%	20,2%
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	133 804	129 506	186 203	167 948	114 178
Bendrasis pelningumas	44,4%	41,1%	44,5%	45,5%	45,0%
Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	16 908	(16 607)	21 310	32 736	22 764
Veiklos pelningumas	5,6%	-5,3%	5,1%	8,9%	9,0%
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. Lt	16 043	(19 734)	17 466	30 042	21 050
Pelningumas prieš apmokestinimą	5,3%	-6,3%	4,2%	8,1%	8,3%
Grynas pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	13 337	(16 905)	13 784	24 923	17 436
Grynasis pelningumas	4,4%	-5,4%	3,3%	6,8%	6,9%
EBITDA, tūkst. Lt	36 815	6 158	41 822	48 499	34 516
EBITDA pelningumas	12,2%	2,0%	10,0%	13,1%	13,6%
Vienai akcijai tenkantis pelnas (EPS), Lt	0,24	(0,36)	0,39	0,71	0,49
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	29,6	(7,6)	5,5	20,3	26,7
Nuosavybės graža laikotarpio pabaigoje	11,9%	-17,2%	14,5%	28,4%	26,2%
Turto graža laikotarpio pabaigoje	9,3%	-9,7%	6,5%	12,3%	12,2%
Grynoji skola / Nuosavybė*	0,0%	37,7%	75,5%	84,8%	67,5%
Likvidumo koeficientas, kartais	2,1	1,0	0,9	1,0	1,0

(Finansinės skolos – gryni pinigai) / Nuosavybė

Grupės veiklos sąnaudos per 2010 metus sudarė 116 896 tūkst. Lt ir, lyginant su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 20,0%. Lyginant 2010 m. IV ketvirtį su 2009 m. IV ketvirčiu, Grupės veiklos sąnaudos sumažėjo 21,2%.

Grupės finansinės veiklos sąnaudos per 2010 metus sudarė 865 tūkst. Lt ir, lyginant su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 3,6 karto. 2010 m. IV ketvirčio Grupės finansinės veiklos sąnaudos, lyginant su 2009 m. IV ketvirčiu, sumažėjo net 7,4 karto. Tai daugiausiai lėmė sparčiai mažėjantis finansinių skolų lygis. Visos Grupės finansinės skolos nuo 41,2 mln. Lt 2009 m. gruodžio 31 d. sumažėjo iki 4,1 mln. Lt 2010 m. gruodžio 31 d., t.y. viso 10 kartų.

Grupės atsargų lygis, dėl efektyvaus atsargų valdymo, per 2010 metų 12 mėnesių laikotarpį buvo sumažintas beveik 20%, o pagrindinės įmonės – net 32%. Savo ruožtu, tai darė nemažą įtaką ir sparčiam finansinių skolų lygio mažėjimui.

Esminį „Aprangos“ grupės finansinių rezultatų pagerėjimą 2010 m. lėmė:
- Dėl greito ir radikalaus prekybos tinklo optimizavimo ir pertvarkymo programos realizavimo uždarytos nuostolingos parduotuvės, gautas esminis sąnaudų sumažėjimas;
- Efektyvus veiklos sąnaudų valdymas, pirmiausia darbo apmokėjimo ir nuomos išlaidų;
- Nežiūrint apyvartos sumažėjimo, pasiektas bendro pelno ir pelningumo augimas;
- Pilnai išspręstos prekių atsargų lygio subalansavimo problemos;
- 2010 metų II pusmetyje pasiektas pakankamai aukštas, dabartinėmis sąlygomis, apyvartos augimas.

Daugiau informacijos apie Grupės veiklą pagal šalis pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4-oje pastaboje.

2.4 PERSONALAS

Darbuotojų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. ir vidutinis atlyginimas pagal kategorijas buvo:

Darbuotojų kategorija	Darbuotojų skaičius		Vidutinis mėnesio atlyginimas, Lt
	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Administracija	110	72	4 669	5 777
Parduotuvių personalas	1 068	438	1 298	1 508
Logistika	50	50	1 651	1 651
Iš viso	1 228	560	1 599	2 063

Vidutinis darbo užmokestis Grupės įmonėse per metus sumažėjo 10,0 proc.

Per 2010 metus Grupės ir Įmonės darbuotojų skaičius atitinkamai sumažėjo 58 (-4,5%) ir 20 (-3,4%) žmonių. Pagrindinė darbuotojų skaičiaus mažėjimo priežastis, kaip ir 2009 metais, buvo veiklos kaštų optimizavimas bei parduotuvių uždarymas.

2010 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius pagal išsilavinimą buvo:

Išsilavinimas	Grupė	Įmonė
Aukštasis	344	183
Profesinis	268	136
Vidurinis	135	53
Pradinis	2	2
Studentas	479	186
Iš viso	1 228	560

2.5 PREKYBA AKCIJOMIS

Įmonės akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 2,6 karto nuo 2,70 Lt už akciją (minimali akcijų kaina per laikotarpį) iki 7,15 Lt už akciją (maksimali akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį buvo 7,92 Lt už akciją). Tokiu būdu, Įmonės kapitalizacija padidėjo nuo 152 mln. Lt metų pradžioje iki 395 mln. Lt 2010 m. gruodžio pabaigoje. Vidutinė akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį sudarė 4,43 Lt už 1 akciją. Įmonės akcijų apyvarta per 2010 metus sudarė 50 mln. Lt.

APB Apranga akcijų kainos kitimas bei akcijų apyvarta 2008-2010 m. laikotarpiu:

APB Apranga ir OMX Baltic Benchmark GI indeksų pokytis 2006-2010 m. laikotarpiu:

3. VEIKLOS PLANAI

Grupė 2011 metais planuoja pasiekti 420 mln. Lt (121,6 mln. eurų) apyvartą, arba 10,7% didesnę, nei 2010 metais.

2011 metais „Aprangos“ grupė atidarys 5-8 naujas parduotuvos ir 5-7 parduotuvos pilnai rekonstruos.

2011 metų „Aprangos“ grupės planuose ir dviejų naujų prekinį ženklų Lietuvoje ir Baltijos šalyse parduotuvių atidarymas.

4. VERSLO FILOSOFIJA

Mes dirbame ir siekiame dirbti tik su sparciausiai augančiais, komerciškai sėkmingiausiais pasauliniais prekiniais ženklais ar tinklais, veikiančiais įvairiose rinkose ir priimtinais mūsų rinkai;
Mes niekada nedarome kompromisų parenkant geriausias vietas parduotuvių įrengimui ("Vieta – svarbiau už pinigus", "Mes turime būti ten, kur nebūti negalime");

Mes siekiame įrengti perspektyvai optimalaus dydžio parduotuves pagal aukščiausius europinius dizaino ir technologijų reikalavimus;
Mes siekiame optimaliai išnaudoti akivaizdaus rinkos lyderio galia ir sparčios plėtros galimybes konkurencinėje aplinkoje.

5. RIZIKOS

Informacija apie Grupei iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3-oje pastaboje.

6. APLINKOSAUGA

Grupė savo veikloje naudoja naujausias technologijas bei naujausius technologinius procesus, atitinkančius ekologinius standartus ir padedančius mažinti neigiamą įtaką aplinkai. 2010 m. Grupė sumažino elektros energijos vartojimą apie 10 proc., kuro – 8 proc., vandens – 9 procentais.

7. KONSOLIDACIJA

Tam, kad būtų užtikrintas Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo teisingumas ir sumažinta su tuo susijusi rizika, visose Grupės įmonės įdiegta vienoda centralizuota apskaitos ir verslo informacijos valdymo sistema. Visos grupės įmonės naudoja vienodą sąskaitų planą ir taiko vienodus apskaitos principus.

Daugiau informacijos apie konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo principus pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje.

8. VERTYBINIAI POPIERIAI

APB „Apranga" visą įstatinį kapitalą sudarančios 55 291 960 vieno lito nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000102337) yra įtrauktos į „NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos oficialų prekybos sąrašą. Daugiau informacijos apie Įmonės akcinį kapitalą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22-oje pastaboje.

Nei Įmonė, nei jos dukterinės įmonės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai savų akcijų įsigijusios nebuvo.

Įmonės vadovybės žiniomis, Įmonės akcijų perleidimui apribojimų nėra.

Visos Įmonės akcijos suteikia vienodas teises akcininkams ir nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises.

Įmonės vadovybės žiniomis, balsavimo teisių apribojimų nėra.

Įmonės vadovybės žiniomis, tarp akcininkų nėra susitarimų, galinčių riboti akcijų perleidimą ar balsavimo teises.

Akcijos savininkui suteikiamos turtinės teisės:

1) Gauti Įmonės pelno dalį (dividendus);
2) Gauti likviduojamos Įmonės turto dalį;
3) Nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Įmonės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu numatytas išimtis;
4) Pirmumo teise įsigyti Įmonės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
5) Įstatymų nustatytais būdais skolinti Įmonei, tačiau Įmonė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Įmonei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Įmonei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
6) Gauti Įmonės lėšų, kai Įmonės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Įmonės lėšų.
7) Akcininkas taip pat gali turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

Akcijos savininkui suteikiamos neturtinės teisės:

1) Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Viena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia jos savininkui vieną balsą. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
2) Gauti Akcinių bendrovių įstatymu numatytą informaciją apie Įmonę;
3) Kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti Įmonei žalą, kuri susidarė dėl Įmonės vadovo ir valdybos narių Lietuvos Respublikos įstatymais bei šiais įstatais nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

4) Kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.

2010 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo 3 584 akcininkus. Įmonės akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. įstatinio kapitalo, buvo:

Akcininkas	Įmonės kodas	Adresas	Akcijų skaičius	Įstatinio kapitalo dalis proc.
UAB „MG Baltic Investment“	123249022	Jasinskio 16B, Vilnius, Lietuva	29 677 397	53,7%
Swedbank AS (Estonia) klientai	10060701	Liivalaia 8 Tallinn, Estija	6 515 396	11,8%
UAB „Minvista“	110685692	Jasinskio 16, Vilnius, Lietuva	3 824 084	6,9%
SEB AB klientai	502032908101	Sergels Torg 2, Stockholm, Švedija	3 732 290	6,8%

Įmonės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes 2010 m. gruodžio 31 d.:

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Įmonė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Įmonės kontrolei, nėra.

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26-oje pastaboje.

Įmonė nuo 1999 m. liepos 1 dienos su AB FMĮ „Finasta“ (įmonės kodas: 122570630, adresas: Maironio g. 11, Vilnius) yra sudariusi neterminuotą sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

9. ĮMONĖS VALDYMAS

Įmonės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - Įmonės vadovas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimting teisę:

1) keisti Įmonės įstatus;
2) rinkti valdybos narius;
3) atšaukti valdybą ar jos narius;
4) rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

APB „APRANGA”, imonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

5) nustatyti Įmonės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
6) priimti sprendimą konvertuoti Įmonės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
7) tvirtinti metines finansines ataskaitas;
8) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
9) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
10) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
11) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Įmonės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
12) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
13) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
14) priimti sprendimą Įmonei įsigyti savų akcijų;
15) priimti sprendimą dėl Įmonės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
16) priimti sprendimą pertvarkyti Įmonę;
17) priimti sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
18) priimti sprendimą likviduoti Įmonę, atšaukti Įmonės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
19) rinkti ir atšaukti Įmonės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Įmonės įstatus kvalifikuota visuotinio akcininkų susirinkimo balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu nustatytas išimtis.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš šešių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Įmonės valdyba svarsto ir tvirtina:

1) Įmonės veiklos strategiją;
2) Įmonės metinį pranešimą;
3) Įmonės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
4) Pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
5) Įmonės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba priima sprendimus:

1) Įmonei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
2) Steigti Įmonės filialus, atstovybes;
3) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
4) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
5) Dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
6) Įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo;
7) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais - sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
8) Dėl Įmonės obligacijų (išskyrus konvertuojamas) išleidimo;
9) Kitus Įmonės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės vadovo pateiktą medžiagą apie:

1) Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą;
2) Įmonės veiklos organizavimą;
3) Įmonės finansinę būklę;
4) Ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą - generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdyba analizuoja ir vertina Įmonės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, ir, šiems projektams pritarusi, kartu su Įmonės metiniu pranešimu, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirščius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia su jo veikla valdyboje susijusį ar jo atsakomybės klausimą.

Įmonės vadovas – generalinis direktorius yra vienasmenis Įmonės valdymo organas. Įmonės vadovas santykiuose su kitais asmenimis veikia vienvaldiškai.

Įmonės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Įmonės valdyba. Darbo sutartį su Įmonės vadovu Įmonės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys.

Įmonės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Įmonės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais.

Įmonės vadovas veikia Įmonės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Įmonės vadovui sudaryti sandoriams: dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo – reikalingas Įmonės valdybos sprendimas šiems sandoriams sudaryti.

Įmonės vadovas atsako už:

1) Įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
2) Metinių finansinių ataskaitų sudarymą ir Įmonės metinio pranešimo parengimą;
3) Sutarties su audito įmone sudarymą;
4) Informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Akcinių Įmonių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
5) Įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
6) Dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriiniam vertybinių popierių depozitoriumui;
7) Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
8) Informacijos pateikimą akcininkams;
9) Kitų įstatymuose bei teisės aktuose, Įmonės įstatuose, Įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Įmonės vadovas organizuoja kasdieninę Įmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Įmonės vadovas atsako už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą.

Įmonės vadovas išduoda įgaliojimus savo kompetencijos ribose, prokūras.

Įmonės vadovas atskaitingas ir reguliariai atsiskaito valdybai už Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą, Įmonės veiklos organizavimą, Įmonės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijas ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

10. ĮMONĖS VADOVAI

Įmonės valdyba naujai ketverių metų kadencijai išrinkta 2010 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininku susirinkime.

VALDYBOS NARIAI

Darius Mockus
Valdybos pirmininkas

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, industrinio planavimo specializacija. Turi 981 958 Įmonės akcijas, kurios sudaro 1,78% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus, o kartu su susijusiomis bendrovėmis UAB „Minvista“ (įmonės kodas 110685692, buveinės adresas Jasinskio 16, Vilnius) ir UAB „MG Baltic Investment“ (įmonės kodas 123249022, buveinės adresas Jasinskio 16B, Vilnius) turi 34 396 320 akcijas, kurios sudaro 62,21% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme:
UAB Koncernas „MG Baltic“ prezidentas ir valdybos pirmininkas;
UAB „MG Baltic Trade“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas;
UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos narys;
UAB „Mitnija“ valdybos pirmininkas;
AB „Stumbras“ valdybos pirmininkas;
UAB „MG Valda“ valdybos narys.

Dalyvavimas kitų įmonių kapitale:
UAB Koncernas „MG Baltic“ 100% bendrovės įstatinio kapitalo;
UAB „Minvista“ 99,99% bendrovės įstatinio kapitalo.

Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje:
Lietuvos teniso sąjungos Garbės prezidentas.

Rimantas Perveneckas

Valdybos narys, Generalinis direktorius

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekybos ekonomikos specializacija. Turi 1 000 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 1,81% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Ilona Šimkūnienė

Valdybos narė, Pirkimų direktorė

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekių mokslo ir prekybos organizavimo specializacija. Turi 33 123 Įmonės akcijas, kurios sudaro 0,06% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus, o kartu su sutuoktiniu Mindaugu Šimkūnu turi 78 460 akcijų ir 0,14% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme:
UAB „Apranga LT“ valdybos pirmininkė;
UAB „Apranga BPB LT“ valdybos pirmininkė;
UAB „Apranga PLT“ valdybos pirmininkė;
UAB „Apranga SLT“ valdybos pirmininkė;
SIA „Apranga LV“ valdybos pirmininkė;
SIA „Apranga BPB LV“ valdybos pirmininkė;
SIA „Apranga PLV“ valdybos pirmininkė;
OÜ „Apranga Estonia“ valdybos pirmininkė;
OÜ „Apranga BEE“ valdybos pirmininkė;
OÜ „Apranga PB Trade“ valdybos pirmininkė;
OÜ „Apranga ST Retail“ valdybos pirmininkė.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Marijus Strončikas

Valdybos narys

Išsilavinimas: Kauno Technologijos Universitetas, Informatikos fakultetas, Informatikos mokslų magistras. Turi 4 365 Įmonės akcijas, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme:
UAB Koncernas „MG Baltic“ informacinių technologijų direktorius.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Ramūnas Gaidamavičius

Valdybos narys, Tinklo vystymo direktorius

Išsilavinimas: Vilniaus Technikos universitetas, Mechanikos fakultetas, automobilių ir autoūkio specializacija. Įmonės akcijų neturi.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme:
- SIA „Apranga“ valdybos pirmininkas;
- OÜ „Apranga“ valdybos pirmininkas;
- UAB „Apranga LT“ valdybos narys;
- SIA „Apranga LV“ valdybos narys.
- SIA „Apranga BPB LV“ valdybos narys;
- SIA „Apranga PLV“ valdybos narys;
- SIA „Apranga SLV“ valdybos narys;
- OÜ „Apranga Estonia“ valdybos narys;
- OÜ „Apranga BEE“ valdybos narys;
- OÜ „Apranga PB Trade“ valdybos narys;
- OÜ „Apranga ST Retail“ valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

ĮMONĖS IR GRUPĖS VADOVAI

Pagrindiniai Įmonės ir Grupės vadovai 2010 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk.*	Ištatinio kapitalo dalis	Darbo Įmonėje pradžia
Rimantas Perveneckas	Generalinis direktorius	1 000 000	1,81%	1983 m.
Ilona Šimkūnienė	Pirkimų direktorė	78 460	0,14%	1985 m.
Ramūnas Gaidamavičius	Tinklo vystymo direktorius	-	-	2002 m.
Saulius Bačauskas	Finansų ir ekonomikos direktorius	14 000	0,03%	2003 m.
Aušra Tartilienė	Inditex tinklo direktorė	40 056	0,07%	1989 m.
Irma Marcinkienė	Marketingo direktorė	1 863	0,003%	2000 m.
Audronė Martinkutė	Personalo direktorė	360	0,001%	2002 m.

kartu su susijusiais asmenimis

Duomenys apie Įmonės ir Grupės finansų vadovą:

Saulius Bačauskas

Finansų ir ekonomikos direktorius

Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Verslo vadybos fakultetas, Finansų ir bankininkystės magistras. Turi 14 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,03% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.

Dalyvavimas kitų įmonių valdyme:
- UAB „Apranga LT“ valdybos narys;
- UAB „Apranga BPB LT“ valdybos narys;
- UAB „Apranga PLT“ valdybos narys;
- UAB „Apranga SLT“ valdybos narys;
- OÜ „Apranga“ valdybos narys.

Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

APB „APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Duomenys apie valdymo organų narius 2010 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų sk. ir įstatinio kapitalo dalis	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga	Įmonės per 2010 m. priskaičiuota pinigų suma, Lt
Darius Juozas Mockus	Valdybos pirmininkas	981 958
1.78%	2010-04-30	2014-04-30	Atlyginimo negauna
Rimantas Perveneckas	Valdybos narys, generalinis direktorius	1 000 000
1.81%	2010-04-30	2014-04-30	-
Ilona Šimkūnienė	Valdybos narė, pirkimų direktorė	33 123
0.06%	2010-04-30	2014-04-30	-
Ramūnas Gaidamavičius	Valdybos narys, plėtros direktorius	-	2010-04-30	2014-04-30	-
Raimondas Paškevičius	Valdybos narys	-	2010-04-30	2010-10-31	Atlyginimo negauna
Marijus Strončikas	Valdybos narys	4 365
0.01%	2010-04-30	2014-04-30	Atlyginimo negauna
Saulius Bačauskas	Finansų ir ekonomikos direktorius	14 000
0.03%	-	-	-
Dividendai valdybos nariams ir vadovams iš viso (5)					-
Dividendų valdybos nariams ir vadovams vidurkis (5)					-
Darbo užmokestis valdybos nariams ir vadovams iš viso (4)					1 191 121
Darbo užmokesčio valdybos nariams ir vadovams (4) vidurkis					297 780

Įmonė, jos valdymo organų nariai ir darbuotojai nėra sudarę jokių susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Įmonės kontrolės pasikeitimo.

11. AUDITO KOMITETAS

Įmonės Audito komitetą išimties tvarka (LR Vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 1K-18 4-tas punktas) sudaro du nariai, vienas iš jų - nepriklausomas. Audito komitetas renkamas ketverių metų laikotarpiui. Komiteto narių kadencija sutampa su Įmonės valdybos narių kadencija. Komiteto narius skiria ir atšaukia Įmonės valdyba, išskyrus nepriklausomą Komiteto nari. Nepriklausomą audito komiteto nari Įmonės valdybos teikimu renka ir atšaukia Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą;
stebėti Įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Įmonėje veikia, sistemų veiksmingumą;
stebėti audito atlikimo procesą;
stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
parengti ir pateikti raštu Įmonės valdybai rekomendaciją dėl siūlomos visuotiniam akcininkų susirinkimui išrinkti audito įmonės;
informuoti Įmonės vadovą apie audito įmonės pateiktą informaciją su auditu susijusiais probleminiais klausimais, ypač kai nustatomi reikšmingi vidaus kontrolės, susiję su finansinėmis atskaitomis, trūkumai.

2010 m. balandžio 30 d. įvykusiame Įmonės visuotiniame akcininku susirinkime naujam ketverių metų kadencijos laikotarpiui išrinkti audito komiteto nariai: Rasa Rulevičiūtė (Įmonės administracijos darbuotoja, finansų ir ekonomikos direktoriaus pavaduotoja) ir Asta Krušnauskaitė (nepriklausomas komiteto narys, KŪB „Verslo angelų fondas I“ projektų vadovė). Nei vienas iš audito komiteto narių Įmonės įstatiniame kapitale nedalyvauja.

12. BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

Įmonė iš esmės laikosi vertybinių popierių biržoje „NASDAQ OMX Vilnius“ patvirtinto ir 2010 m. gruodžio 31 d. galiojusio listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Įmonės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonėje gali būti sudaromas vienas kolegialus valdymo organas. Įmonėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybą sudaro 6 valdybos nariai, renkami ketveriems metams, ir jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.

APB „APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Visas Įmonės pranešimas apie „NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateiktas 1 priede.

13. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Grupė 2010 metais viešai paskelbė bei išplatino per „NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinė sistemą („Globe Newswire") ir Įmonės tinklapį sekančią informaciją:

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2009 m. gruodžio mėnesį bei 2009 metais	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-01-04
Dėl „Aprangos“ grupės investuotojo kalendoriaus 2010 m. I pusmetį	Kita informacija	En, Lt	2010-01-04
Dėl „Aprangos“ grupės tinklo optimizavimo ir nuomos kontrakto nutraukimo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-01-15
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. sausio mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-02-01
CORRECTION: Dėl „Aprangos“ grupės investuotojo kalendoriaus 2010 m. I pusmetį	Kita informacija	En, Lt	2010-02-09
Dėl „Aprangos“ grupės 2009 m. 12 mėnesių tarpinės informacijos	Tarpinė informacija	En, Lt	2010-02-26
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. vasario mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-03-01
„Aprangos“ grupė Taline atidaro Hugo Boss parduotuvę	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-03-18
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. kovo mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-04-01
Šaukiamas APB „Apranga“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-04-07
APB Apranga eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukiamo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-04-08
Dėl APB „Apranga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-04-30
„Aprangos“ grupė plečiasi Estijoje	Pranešimas spaudai	En, Lt	2010-04-30
APB „Apranga“ 2009 m. konsoliduotų ir bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys	Metinė informacija	En, Lt	2010-05-03
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. balandžio mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-05-03
Dėl preliminarių 2010 metų I ketvirčio rezultatų	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-05-06
Dėl „Aprangos“ grupės 2010 m. 3 mėnesių tarpinės informacijos	Tarpinė informacija	En, Lt	2010-05-19
Dėl „Aprangos“ grupės plėtros Baltijos šalyse	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-05-24
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-05-26
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-05-27
Pranešimas apie APB „Apranga“ vadovo sandorį	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-05-27
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-05-28
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-05-31
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. gegužės mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-06-01
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-06-02
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-06-07
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-06-07
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-06-08
Dėl AB „SEB bankas“ ir „Aprangos“ grupės tolesnio bendradarbiavimo	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-06-09
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-06-09
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-06-11
„Aprangos“ grupės 2010 m. II pusmečio investuotojo kalendorius	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-07-01
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. birželio mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-07-01
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. liepos mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-08-02
Dėl „Aprangos“ grupės 2010 m. šešių mėnesių tarpinės informacijos	Tarpinė informacija	En, Lt	2010-08-16
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-08-24
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-08-30
Pranešimas apie APB „Apranga“ vadovo sandorį	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-09-01
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. ruggijūčio mėnesį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2010-09-01
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-09-03
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-09-10
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-09-23
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovu sandorius	En, Lt	2010-09-30
APB „Apranga“ pristatymas investuotojams	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-09-30
„Aprangos“ grupės apyvarta 2010 m. ruggėjo mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-09-30
„Aprangos“ grupės apyvarta 2010 m. ruggėjo mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-10-01

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais litu, jei nenurodyta kitaip)

Pranešimas apie akcijų paketo įgijimą	Pranešimas apie akcijų paketo įgijimą ar netekimą	En, Lt	2010-10-19
APB „Apranga“ valdybos nario atsistatydinimas	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-10-25
Dėl „Aprangos“ grupės apyvartos 2010 m. spalio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-11-02
„Aprangos“ grupės 2010 m. devynių mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2010-11-30
CORRECTION: „Aprangos“ grupės 2010 m. devynių mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2010-12-01
„Aprangos“ grupės apyvarta 2010 m. lapkričio mėnesį	Informacinis pranešimas investuotojams	En, Lt	2010-12-01
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2010-12-07
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2010-12-14
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2010-12-14
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2010-12-23
Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius	Pranešimai apie vadovų sandorius	En, Lt	2010-12-30

Šių pranešimų turinį galima rasti „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos tinklapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000102337&list=2&pg=details&tab=news ir Įmonės tinklapyje http://www.apranga.lt/investuotojams/index.php/puslapio_struktura/naulienos/21.

Rimantas Perveneckas
Generalinis direktorius

2011 m. balandžio 6 d.

APB „APRANGA", įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

APB „APRANGA“ pranešimas apie AB „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės „NASDAQ OMX Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė prekybos bendrovė „APRANGA“ (toliau - Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai skelbia patvirtintą plėtros strategiją ir tikslus Bendrovės metiniame pranešime, tarpiniame pranešime, specialiai investuotojams skirtame Bendrovės interneto tinklapyje www.apranga.lt/investuotojams, „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje („Globe Newswire“), Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės prezentacijose investuotojams.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovė įgyvendina šią rekomendaciją tiek, kiek tai susiję su Bendrovės valdybos ir Bendrovės vadovo bei vyresniosios vadovybės glaudžiu bendradarbiavimu.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialų priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma. Vienasmenio valdymo organo - Bendrovės vadovo - atskaitomybę bei kontrolę užtikrina Bendrovės valdyba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas strateginio vadovavimo bei kitas esmines valdymo funkcijas įgyvendina kolegialus valdymo organas - valdyba. Valdyba atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų priežiūrą, tiek kiek tai susiję su Bendrovės vadovo veiklos priežiūra.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūra.	Ne	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas, ir tai yra valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti	Taip/Ne	Žr. III ir IV principų rekomendacijų komentarus.

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaryta iš 6 (šešių) narių, iš kurių 3 (trys) nariai yra akcininkų atstovai, kiti 3 (trys) nariai – Bendrovės vadovas ir asmenys iš vyresniosios vadovybės. Bendrovės nuomone, šis valdybos narių skaičius yra pakankamas pagal Bendrovės veiklos apimtis ir akcininkų skaičių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba. Žr. 2.1. rekomendacijos komentarus.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininko ir Bendrovės vadovo pareigas užima skirtingi asmenys. Bendrovės valdybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka Bendrovės vienasmenio valdymo organo, Bendrovės vadovo, bei vyresniosios vadovybės priežiūra bei tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas	Taip/Ne	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniemus metams patikslinama bei atnaujinama, užklausiant kiekvieną valdybos nari, ir pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose bei interneto tinklalapyje. Tačiau išskirtinai Bendrovės akcininkams prieš visuotinį akcininkų susirinkimą ši informacija apie kandidatus nebuvo pateikiama. Aplinkybių, galinčių paveikti kandidato nepriklausomumą, atskleisti Bendrovėje

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		nebuvo poreikio.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo nari, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Ne	Žr. 3.2. rekomendacijos komentarą.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip/Ne	žr. 4.7. rekomendacijos komentarą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos srityse, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Bendrovėje nebuvo poreikio siūlyti individualias programas naujiems valdybos nariams, skirtas susipažinti su pareigomis, bendrovės organizacija ir veikla. Metiniai valdybos narių kvalifikacijos patikrinimai nėra atliekami, kadangi valdybos nariai – Bendrovės vadovas ir asmenys iš vyresniosios vadovybės - yra savo srities profesionalai ir tobulina savo kvalifikaciją atlikdami savo pareigas Bendrovėje, o akcininkus atstovaujančių valdybos narių įgūdžius ir žinias įvertina akcininkai siūlydami kandidatus į valdybą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Nepriklausomų valdybos narių rinkimo klausimas Bendrovėje nebuvo aktualus ir nebuvo vertintas „pakankamas” nepriklausomų narių skaičius.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarus

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
nepriklausomu, turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrovė susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo nari, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą nari ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarus bei Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma valdybos narių nepriklausomumo, pagal kriterijus nustatytus šiame Kodekse, skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo nari laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą.
3.11. Nepriklausomiemis kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Žr. 3.6. rekomendacijos komentarą. Bendrovės valdybos nariams nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų už darbą valdyboje.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Šią rekomendaciją Bendrovėje įgyvendina valdyba, tiek kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu Bendrovės vadovui bei vyresniajai vadovybei bei jų veiklos priežiūra ir kontrole.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, akcininkų interesais, taip išlaikydami savo sprendimų nepriklausomumą.

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip/Ne	Bendrovės duomenimis, visi valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui. Bendrovė neteikia informacijos akcininkams apie valdybos narių dalyvavimą valdybos posėdžiuose.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės akcininkai tinkamai informuojami apie Bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą - žr. X principo rekomendacijų komentarus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip/Ne	Sandoriai sudaromi standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę Bendrovės veiklą. Bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip/Ne	Bendrovė neįgyvendina šios rekomendacijos tiek, kiek tai susiję su Atlyginimo komiteto formavimu. Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin	Taip/Ne	Bendrovėje nėra formuojami 4.12-4.13 rekomendacijose nurodyti Skyrimo ir Atlyginimo komitetai, nes Bendrovės

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.		nuomone, valdyba, vykdydama savo funkcijas, iš dalies vykdo nurodytų Skyrimo komiteto ir Atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka Bendrovės vadovo kandidatūrą ir jį skiria, teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vyresniosios vadovybės skyrimo ir vyresniosios vadovybės atlyginimų politikos. Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strateginius planus bei kontroliuoja jų įgyvendinimą, tvirtina Bendrovės biudžeto planus ir analizuoja bei vertina Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės ataskaitas apie Bendrovės patvirtintų biudžeto planų vykdymą ir lėšų panaudojimą. Vykdant Audito įstatymo (Žin., 2008, Nr. 82-3233) reikalavimus, Bendrovėje yra suformuotas Audito komitetas iš dviejų narių.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito komitetas sudarytas išimties tvarka iš dviejų narių.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas	Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatyti Audito komiteto vidaus taisyklėse

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.		vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatyti Bendrovės Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nesiskiria nuo teisės aktuose nustatytųjų.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip/Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Bendrovės Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatyta, kad į komiteto posėdžius gali būti kviečiami Bendrovės valdybos nariai, bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai, auditoriai.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas Skyrimo komitetas (žr. 4.7. rekomendacijos komentarą).
4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas Atlyginimų komitetas (žr. 4.7. rekomendacijos komentarą).

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurių bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas;
b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą	Taip/Ne	Audito komiteto vidaus taisyklėse nustatytos audito komiteto teisės ir pareigos nesiskiria nuo teisės aktais (Audito įstatymas, Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustatytųjų.

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veikloi ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo	Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir informavimo apie tai praktikos.

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
V principes: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybai vadovauja valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip/Ne	Bendrovės valdybos posėdžiai šaukiami pagal poreikį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė neįgyvendina šios rekomendacijos, kadangi joje sudaroma tik valdyba.
VI principes: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas teises.

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė apie naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamas teises informuoja naujai išleidžiamų akcijų prospektuose, metinėse ir tarpinėse ataskaitose bei Bendrovės interneto svetainėje. Žr. taip pat X principu rekomendacijų komentarus.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Sprendimus dėl Bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, investavimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo priima Bendrovės valdyba.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovės visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų projektai skelbiami viešai laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. ne vėliau kaip likus 21 (dvidešimt vienai) dienai iki akcininkų susirinkimo dienos. Bendrovė skelbia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus bei akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus per „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą („Globe Newswire“) ir Bendrovės interneto tinklapyje, lietuvių ir anglų kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinko projektai taip pat įdedami į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkams sudaromos galimybės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per tinkamai įgaliotus atstovus. Bendrovė, akcininkų raštišku reikalavimu, gali suteikti galimybę akcininkams balsuoti raštu iš anksto, kaip tai nustato Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnis.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant elektronino ryšio priemonėmis.
VII principes: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo	Taip

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame ir tarpiniame pranešimuose, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingį ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas	Ne	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kaina, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą. Direktoriams Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui	Neaktualu	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Žr. 8.1. ir 8.14. rekomendacijų komentarus
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Neaktualu
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	Neaktualu
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis	Neaktualu

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principes: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	Taip
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip
X principes: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:
• bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
• bendrovės tikslus;
• asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
• bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
• galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
• bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
• pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
• bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Šioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, skelbiamuose per „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą („Globe Newswire“), Bendrovės interneto tinklapyje, Bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama	Taip

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius

1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO

UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2. rekomendacijos komentarą. Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos - žr. VIII principo 8.1. rekomendacijos komentarą.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Ne
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Informacija atskleidžiama laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Bendrovė informaciją viešai skelbia per „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą („Globe Newswire“), tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos atskleidimą investuotojams. Informacija taip pat iš karto įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Pranešimai apie esminius įvykius atskleidžiami lietuvių ir anglų kalbomis, prieš arba po „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną prieįimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Žr. 10.5 rekomendacijos komentarą. Taip pat, per „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą („Globe Newswire“) skelbtą ir į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę patalpintą informaciją, Bendrovė skelbia ir pateikia specialiai investuotojams skirtame Bendrovės interneto puslapyje www.apranga.lt/investuotojams, lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Žr. 10.5 rekomendacijos komentarą.
XI principes: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip

APB „APRANGA”, įmonės kodas 121933274, Kirtimų g. 51, Vilnius
1 PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO
UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė per ataskaitinius metus yra suteikusi ne audito paslaugų Bendrovei ir yra gavusi už tai užmokestį iš Bendrovės. Informacija apie suteiktas audito įmonės ne audito paslaugas Bendrovei bus atskleista akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkimę, jei audito atlikimui už finansinius metus prasidedančius nuo 2011 m. sausio 1 d. bus siūloma rinkti tą pačią audito įmonę. Bendrovės valdyba apie Bendrovei suteiktas audito įmonės ne audito paslaugas yra informuota.

Rimantas Perveneckas
Generalinis direktorius

2011 m. balandžio 6 d.

AI assistant

Apranga Group — Annual Report 2010

2248_rns_2011-04-29_6a36aaec-fcad-4467-afea-9d8e17c8d958.pdf

BENDROVĖS ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

APB „APRANGA”

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Išvada apie finansines ataskaitas

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė

Nuomonė

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

BALANSAS

NUOSAVO KAPITALO POKYČIO ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

1. BENDRA INFORMACIJA

2. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

2.1 RENGIMO PAGRINDAS

2.2 SVARBŪS APSKAITINIAI VERTINIMAI IR PRIELAIDOS

(a) Pelno mokesčiai

(b) Sandoriai su susijusiomis šalimis

(c) Pajamų pripažinimas

(d) Apskaitiniai vertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiu

(e) Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

2.3 NAUJŲ IR PERSVARSTYTŲ TARPTAUTINIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ TAIKYMAS

2 Apskaitos principai (tęsinys)

(c) Šie nauji standartai, taikomų standartų pakeitimai ir interpretacijos buvo paskelbti ir patvirtinti taikyti ES, bet dar negaliojo, taip pat Grupės nebuvo taikomi anksčiau laiko:

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.4 KONSOLIDAVIMAS

2.5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

2.6 UŽSIENIO VALIUTŲ PERSKAIČIAVIMAS

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

(b) Sandoriai ir likučiai

(c) Grupės įmonės

2.7 NEMATERIALUSIS TURTAS

2.8 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2.9 NEFINANSINIO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS

2.10 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

2.11 ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI

2.12 ATSARGOS

2.13 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

(a) Prekybos ir kitos gautinos sumos

(b) Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(c) Bankų ir dukterinių įmonių suteiktos paskolos

(d) Išleistos obligacijos

(e) Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

2.14 ĮSTATINIS KAPITALAS

(a) Paprastosios vardinės akcijos

2.15 REZERVAI

(a) Užsienio valiutų perskaičiavimo rezervas

(b) Kiti rezervai

2.16 PELNO MOKESTIS

(a) Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis

(b) Atidėtasis pelno mokestis

2.17 NUOMA

(a) Įmonė arba Grupė - nuomotoja

(b) Įmonė arba Grupė - nuomininkė

2.18 IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

(a) Socialinio draudimo įmokos

(b) Išeitinės kompensacijos

(c) Premijų planai

2.19 ATIDĖJINIAI

2.20 PAJAMŲ IR SU JOMIS SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ PRIPAŽINIMAS

(a) Prekių pardavimo pajamos – mažmeninė prekyba

(b) Paslaugų pardavimo pajamos

(c) Palūkanų pajamos

(d) Dividendų pajamos

(e) Nuomos pajamos

2.21 DIVIDENDŲ PASKIRSTYMAS

2.22 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

2.23 SUSIJUSIOS ŠALYS

3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

(a) Finansinės rizikos veiksniai

Kredito rizika

Likvidumo rizika

Rinkos rizika

Valiutų kursų svyravimo rizika

Kainos rizika

(b) Kapitalo rizikos valdymas

(c) Tikrosios vertės vertinimas

Apranga Group Annual Report 2010