Annual Report (ESEF) • Apr 28, 2022
Preview not available for this file type.
Download Source FileAPB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
1 FINANSINĖS ATASKAITOS 3-6
1.1 Bendrųjų pajamų ataskaitos 3
1.2 Finansinės būklės ataskaitos 4
1.3 Nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos 5
1.4 Pinigų srautų ataskaitos 6
2 AIŠKINAMASIS RAŠTAS 7-43
3 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 44-125
3.1 Konsoliduotas metinis pranešimas 44-56
Atlygio ataskaita 52-53
3.2 Valdymo ataskaita 57-82
3.3 Socialinės atsakomybės ataskaita 83-125
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
| GRUPĖ | Gruodžio 31 d. pasibaigę metai | ĮMONĖ | Gruodžio 31 d. pasibaigę metai | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastaba | 2021 | 2020 | Pastaba | 2021 | 2020 | ||
| Pajamos pagal sutartis su klientais | 6 | 189 745 | 169 958 | 6 | 77 558 | 67 164 | |
| Parduotų prekių savikaina | 5 | (107 515) | (98 812) | 5 | (45 272) | (42 688) | |
| BENDRASIS PELNAS | 82 230 | 71 146 | 32 286 | 24 476 | |||
| Pardavimų (sąnaudos) | 5 | (56 575) | (52 132) | 5 | (19 597) | (16 213) | |
| Bendrosios ir administracinės (sąnaudos) | 5 | (14 156) | (12 687) | 5 | (8 353) | (8 150) | |
| Kitos pajamos | 6 | 2 779 | 711 | 6 | 500 | 4 439 | |
| VEIKLOS PELNAS | 14 278 | 7 038 | 4 836 | 4 552 | |||
| Finansinės veiklos pajamos | 7 | 32 | 32 | 7 | 58 | 89 | |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | 7 | (1 099) | (1 109) | 7 | (511) | (486) | |
| PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ | 13 211 | 5 961 | 4 383 | 4 155 | |||
| Pelno mokesčio (sąnaudos) | 8 | (2 315) | (1 025) | 8 | (703) | (89) | |
| FINANSINIŲ METŲ PELNAS | 10 896 | 4 936 | 3 680 | 4 066 | |||
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | |||
| VISO BENDRŲJŲ PAJAMŲ | 10 896 | 4 936 | 3 680 | 4 066 | |||
| Bendrosios pajamos priskirtinos: | 10 896 | 4 936 | 3 680 | 4 066 | |||
| Bendrovės akcininkams | 10 896 | 4 936 | 3 680 | 4 066 | |||
| Nekontroliuojančiai daliai | - | - | - | - | - | - | |
| Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas, eurais | 11 | 0,20 | 0,09 | 11 | 0,07 | 0,07 |
7-43 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Šias finansines ataskaitas 2022 m. balandžio 5 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė
Rimantas Perveneckas Gabrielius Morkūnas
Generalinis direktorius Finansų direktorius
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
| TURTAS | Gruodžio 31 d. | Gruodžio 31 d. | Gruodžio 31 d. | Gruodžio 31 d. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastaba | 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | ||
| ILGALAIKIS TURTAS | ||||||
| Ilgalaikis materialusis turtas | 12 | 24 900 | 25 999 | 13 165 | 12 705 | |
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | 13 | 636 | 534 | 614 | 497 | |
| Investicijos į dukterines įmones | 14 | - | - | 4 963 | 4 963 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 17 | 416 | 414 | 188 | 187 | |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 20 | 2 400 | 1 055 | 46 | 47 | |
| Naudojimo teise valdomas turtas | 26 | 64 194 | 28 060 | 24 951 | 23 092 | |
| Kitas finansinis turtas | 18 | 2 400 | 2 400 | 2 400 | 2 400 | |
| Ilgalaikis turtas iš viso | 94 946 | 58 462 | 46 327 | 43 891 | ||
| Trumpalaikis turtas | ||||||
| Atsargos | 15 | 35 909 | 35 434 | 18 525 | 19 759 | |
| Kitas finansinis turtas | 18 | 735 | 732 | 735 | 732 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 17 | 1 346 | 1 110 | 1 171 | 1 080 | |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 20 | 3 076 | 2 143 | 12 363 | 11 817 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 21 | 29 743 | 26 209 | 17 192 | 19 863 | |
| Trumpalaikis turtas iš viso | 70 809 | 65 628 | 49 986 | 53 251 | ||
| Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui | 16 | - | 71 | - | 71 | |
| TURTO IŠ VISO | 165 755 | 124 161 | 96 313 | 97 213 | ||
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||||
| NUOSAVAS KAPITALAS | ||||||
| Pastaba | 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | ||
| Įstatinis kapitalas | 22 | 16 035 | 16 035 | 16 035 | 16 035 | |
| Privalomasis rezervas | 23 | 1 604 | 1 604 | 1 604 | 1 604 | |
| Valiutų perskaičiavimo rezervas | (53) | (53) | - | - | ||
| Nepaskirstytas pelnas | 56 792 | 45 896 | 38 942 | 35 262 | ||
| Nuosavas kapitalas iš viso | 74 378 | 63 482 | 56 581 | 52 901 | ||
| ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||||
| Paskolos | 24 | - | 200 | - | 200 | |
| Mokesčių įsipareigojimai | 27 | - | 7 597 | - | 3 773 | |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | 9 | 2 067 | 1 008 | 389 | 96 | |
| Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 26 | 53 824 | 53 936 | 23 597 | 20 993 | |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai darbuotojams | 2.18 | 91 | 126 | 91 | 126 | |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso | 55 982 | 62 867 | 24 077 | 25 188 | ||
| TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||||
| Paskolos | 24 | 200 | 300 | 5 400 | 8 468 | |
| Mokesčių įsipareigojimai | 27 | - | 4 964 | - | 2 243 | |
| Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai | 26 | 13 251 | 12 758 | 5 261 | 4 897 | |
| Pelno mokesčio įsipareigojimai | 211 | 938 | 134 | 2 | ||
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 25 | 21 733 | 14 995 | 7 969 | 5 373 | |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso | 35 395 | 33 955 | 18 764 | 20 983 | ||
| Įsipareigojimų iš viso | 91 377 | 96 822 | 42 841 | 46 171 | ||
| NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO | 165 755 | 160 304 | 99 422 | 99 072 |
7-43 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Šias finansines ataskaitas 2022 m. balandžio 5 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė
Rimantas Perveneckas Gabrielius Morkūnas
Generalinis direktorius Finansų direktorius
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
| GRUPĖ | Pastaba | Įstatinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Valiutų perskaičiavimo rezervas | Nepaskirstytas pelnas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2020 m. sausio 1 d. | 16 035 | 1 604 | (53) | 40 960 | 58 546 | |
| Bendrosios pajamos 2020 m. pelnas | - | - | - | 4 936 | 4 936 | |
| Viso bendrųjų pajamų | - | - | - | 4 936 | 4 936 | |
| Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. | 16 035 | 1 604 | (53) | 45 896 | 63 482 | |
| Bendrosios pajamos 2021 m. pelnas | - | - | - | 10 896 | 10 896 | |
| Viso bendrųjų pajamų | - | - | - | 10 896 | 10 896 | |
| Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. | 16 035 | 1 604 | (53) | 56 792 | 74 378 |
| ĮMONĖ | Pastaba | Įstatinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Nepaskirstytas pelnas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2020 m. sausio 1 d. | 16 035 | 1 604 | 31 196 | 48 835 | |
| Bendrosios pajamos 2020 m. pelnas | - | - | 4 066 | 4 066 | |
| Viso bendrųjų pajamų | - | - | 4 066 | 4 066 | |
| Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. | 16 035 | 1 604 | 35 262 | 52 901 | |
| Bendrosios pajamos 2021 m. pelnas | - | - | 3 680 | 3 680 | |
| Viso bendrųjų pajamų | - | - | 3 680 | 3 680 | |
| Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. | 16 035 | 1 604 | 38 942 | 56 581 |
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
| GRUPĖ | ĮMONĖ | Gruodžio 31 d. pasibaigę metai | Gruodžio 31 d. pasibaigę metai |
|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | ||
| PAGRINDINĖ VEIKLA | |||
| Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą | 21 15 | 5 961 | |
| KOREGAVIMAI: | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 19 798 | 20 302 | |
| Turto vertės sumažėjimas (atstatymas) | (847) | 1 583 | |
| Atsargų nukainojimo pokytis | (293) | 1 422 | |
| (Pelnas), gautas perleidus ilgalaikį materialųjį turtą | (38) | (26) | |
| Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas | (7) | - | |
| Finansinio turto tikrosios vertės pokytis | (3) | (200) | |
| Dividendų pajamos | (103) | (176) | |
| Palūkanų sąnaudos | 1 099 | 1 077 | |
| Viso | 40 817 | 29 936 | |
| TRUMPALAIKIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYTIS: | |||
| Atsargų sumažėjimas (padidėjimas) | (182) | 3 250 | |
| Gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) | (2 477) | (251) | |
| Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas) | (8 259) | 5 597 | |
| Pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 30 109 | 38 532 | |
| Sumokėtas pelno mokestis | (1 983) | (663) | |
| Sumokėtos palūkanos | (1 099) | (1 109) | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 27 027 | 36 760 | |
| INVESTICINĖ VEIKLA | |||
| Gautos palūkanos | 32 | 32 | |
| Gauti dividendai | 103 | 176 | |
| Suteiktos paskolos | - | (12 800) | |
| Paskolų grąžinimai | - | 12 800 | |
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimai | (7 953) | (5 261) | |
| Įplaukos, gautos perleidus ilgalaikį materialųjį turtą | 2 989 | 884 | |
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | (4 829) | (4 169) | |
| FINANSINĖ VEIKLA | |||
| Gautos paskolos | - | - | |
| Sugrąžintos paskolos | (300) | (300) | |
| Nuomos mokėjimai | (10 178) | (12 794) | |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | (10 478) | (13 094) | |
| GRYNASIS PINIGŲ IR BANKO SĄSKAITOS KREDITO PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS) | 11 720 | 19 497 | |
| PINIGAI IR BANKO SĄSKAITOS KREDITAS: | |||
| LAIKOTARPIO PRADŽIOJE | 17 192 | 19 863 | |
| LAIKOTARPIO PABAIGOJE | 28 912 | 39 360 |
7-43 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Šias finansines ataskaitas 2022 m. balandžio 5 d. patvirtino Valdyba ir pasirašė
Rimantas Perveneckas Gabrielius Morkūnas
Generalinis direktorius Finansų direktorius
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
APB „Apranga“ (toliau −Įmonė) įsteigta ir pradėjo savo veiklą Lietuvoje 1993 m. kovo mėn. Įmonės buveinės adresas yra Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva. Įmonė įregistruota kaip akcinė bendrovė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Pagrindinė Įmonės ir dukterinių įmonių (toliau – Grupė) veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais. Įstatinis APB „Apranga“ kapitalas yra 16 034 668,40 euro, jis padalintas į 55 291 960 (0,29 euro nominalios vertės) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekviena suteikia jos savininkui 1 balsą (iš viso 55 291 960 balsavimo teisę suteikiančių akcijų), visos akcijos pilnai apmokėtos ir suteikia jų savininkams vienodas teises. APB „Apranga“ visą įstatinį kapitalą sudarančios 55 291 960 vienetų 0,29 euro nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000102337) yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą.
2021 m. gruodžio 31 d. Įmonė turėjo 4 119 akcininkus.
Gruodžio 31 d. Įmonės akcininkai buvo:
| Akcininkas | Akcijų skaičius 2021 | Nuosavybės dalis proc. 2021 | Akcijų skaičius 2020 | Nuosavybės dalis proc. 2020 |
|---|---|---|---|---|
| UAB „MG Baltic Investment“ | 34 442 189 | 62,3 | 34 442 189 | 62,3 |
| UAB „Minvista“ | 7 264 661 | 13,1 | 6 671 838 | 12,1 |
| Swedbank AS (Estonia) klientai | 3 665 861 | 6,6 | 3 256 899 | 5,9 |
| Kiti | 9 919 249 | 17,9 | 10 921 034 | 19,8 |
| Iš viso | 55 291 960 | 100,0 | 55 291 960 | 100,0 |
Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB „MG Grupė“. Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo (galutinis naudos gavėjas) yra p. D. J. Mockus:
2021 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Įmonė ir žemiau išvardintos 100 proc. jai priklausančios dukterinės įmonės:
| Pavadinimas | Šalis | Nuosavybės dalis (proc.) 2021 12 31 | Nuosavybės dalis (proc.) 20 20 12 31 |
|---|---|---|---|
| UAB „ Apranga LT " | Lietuva | 100 | 100 |
| UAB „ Apranga BPB LT " | Lietuva | 100 | 100 |
| UAB „ Apranga PLT " | Lietuva | 100 | 100 |
| UAB „ Apranga SLT " | Lietuva | 100 | 100 |
| UAB „ Apranga MLT " | Lietuva | 100 | 100 |
| UAB „ Apranga HLT " | Lietuva | 100 | 100 |
| UAB „ Apranga OLT " | Lietuva | 100 | 100 |
| UAB „ Apranga Ecom LT " | Lietuva | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga LV " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga BPB LV " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga PLV " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga SLV " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga MLV " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga HLV " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga OLV " | Latvija | 100 | 100 |
| SIA „ Apranga Ecom LV " | Latvija | 100 | 100 |
graph TD
A["APB "Apranga" į.k. 121933274"] --> B["DARIUS JUOZAS MOCKUS 100,0%"];
A --> C["UAB "MG grupė" į.k. 125459336 34,7%"];
C --> D["UAB "MG Investment"į.k. 123249022 62,3%"];
C --> E["UAB "Minvista"į.k. 110685692 13,1%"];
| Pavadinimas | Šalis | Nuosavybės dalis (proc.) 2021 12 31 | Nuosavybės dalis (proc.) 20 20 12 31 |
|---|---|---|---|
| OU „ Apranga " * | Estija | 100 | 100 |
| OU „ Apranga Estonia " | Estija | 100 | 100 |
| OU „ Apranga BEE " | Estija | 100 | 100 |
| OU „ Apranga PB Trade " | Estija | 100 | 100 |
| OU „ Apranga ST Retail " | Estija | 100 | 100 |
| OU „ Apranga MDE " | Estija | 100 | 100 |
| OU „ Apranga HEST " | Estija | 100 | 100 |
| OU „ Apranga Ecom EE " | Estija | 100 | 100 |
*Įmonė 2021 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai kontroliavo 14,91 proc. akcijų ir netiesiogiai per dukterinę įmonę likusius 85,09 proc. akcijų (atitinkamai, 14,91 proc. ir 85,09 proc. 2020 m. gruodžio 31 d.)
Gruodžio 31 d. Grupės prekybos tinklo parduotuvių skaičius buvo:
| Šalis | Tinklo parduotuvių skaičius iš viso 2021 | Tinklo parduotuvių skaičius iš viso 2020 | Tinklo parduotuvės, esančios Grupei nuosavybės teise priklausančiose patalpose 2021 | Tinklo parduotuvės, esančios Grupei nuosavybės teise priklausančiose patalpose 2020 |
|---|---|---|---|---|
| Lietuva | 102 | 104 | 5 | 5 |
| Latvija | 46 | 48 | - | - |
| Estija | 21 | 27 | - | - |
| Iš viso | 169 | 179 | 5 | 5 |
2021 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Įmonėje dirbo atitinkamai 1 992 ir 732 darbuotojai (2020 m. – 1 956 ir 682).
Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.
Pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos, išdėstyti toliau. Šie apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip. Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio, jei nenurodyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.
Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais taikyti Europos Sąjungoje (ES). Šios finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės savikainos samprata, išskyrus finansinį turtą, apskaitytą tikrąja verte per pelną (nuostolius) ar kitas bendrąsias pajamas, kaip nurodyta 18 pastaboje. Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Įmonės atskiras finansines ataskaitas. Grupė ir Įmonė finansines ataskaitas parengė remdamosi tuo, kad toliau tęs veiklą.
Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Įmonės ir Grupės vadovybei reikia atlikti įvertinimus ir prielaidas, turinčius įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei reikalaujamiems atskleidimams finansinių ataskaitų parengimo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai gali skirtis nuo faktinių rezultatų. Nėra kitų sričių, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sričių, kurių atžvilgiu daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, išskyrus toliau nurodytas sritis:
(a) COVID-19 įtaka ir karas Ukrainoje
Bendroji informacija apie COVID-19 poveikį Bendrovės ir Grupės veiklai
Dėl epideminės koronavirusinės infekcijos (COVID–19) nuo 2020 m. gruodžio 16 d. buvo laikinai uždarytos visos Grupės parduotuvės Lietuvoje. Nuo 2021 m. vasario 15 d. Lietuvoje atidarytos atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300PASIBAIGUSIUS METUS (visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
9 kvadratinių metrų. Nuo 2021 m. kovo 15 d. Lietuvoje atidarytos visos atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. Lietuvoje leista veikti visoms parduotuvėms, išskyrus parduotuves, esančias prekybos centruose, savaitgaliais, jei jos neturi atskiro įėjimo iš lauko. Nuo 2021 m. gegužės 29 d. Lietuvoje leista dirbti visoms Grupės parduotuvėms. Latvijoje parduotuvės laikinai uždarytos nuo 2020 m. gruodžio 19 d.. Nuo 2021 m. balandžio 7 d. Latvijoje leista veikti parduotuvėms iki 7 tūkst. kv. metrų ploto, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Nuo 2021 m. gegužės 22 d. Latvijoje atidarytos ir prekybos centruose esančios Grupės parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko. Nuo 2021 m. birželio 3 d. Latvijoje leista dirbti visoms Grupės parduotuvėms. Dėl pablogėjusios su Covid-19 susijusios situacijos, Latvijoje įvesti nauji ribojimai. Nuo 2021 m. spalio 14 d. Latvijoje buvo draudžiama parduotuvių, esančių prekybos centruose, veikla savaitgaliais, o nuo 2021 m. spalio 21 d. Latvijoje buvo laikinai uždarytos visos Grupės parduotuvės. Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. Latvijoje leista veikti visoms parduotuvėms, išskyrus parduotuves, esančias prekybos centruose, savaitgaliais, jei jos neturi atskiro įėjimo iš lauko. Nuo 2021 m. gruodžio 25 d. Latvijoje leista dirbti visoms Grupės parduotuvėms ir savaitgaliais. Estijoje parduotuvės laikinai uždarytos nuo 2021 m. kovo 11 d., o nuo 2021 m. kovo 6 d. iki kovo 11 d. Estijoje buvo draudžiama parduotuvių veikla savaitgaliais. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. Estijoje leista veikti visoms parduotuvėms. Šie laikini parduotuvių uždarymai padarė ženklią įtaką Grupės generuojamai apyvartai, uždirbtam pelnui bei atitinkamai – finansiniams rodikliams.
Veiklos Veiklos Veiklos tęstinumas
Dėl aukščiau minėtos COVID-19 sukeltos situacijos Įmonės ir Grupės pajamas vis dar nesiekė 2019 m. lygio, tačiau buvo didesnės nei 2020 m. atitinkamai 15% ir 12%.Įmonės pelnas, lyginant su praėjusiais metais, mažėjo 386 tūkst. EUR, tuo tarpu Grupės pelnas išaugo 5 960 tūkst. EUR. Grupė išplėtė internetinę prekybą, derėjosi dėl nuomos nuolaidų, kreipėsi dėl subsidijų, padidino atsargų valdymo efektyvumą, turi nepanaudotą skolinimosi limitą (24 pastaba). Bendrovė 2021 metais nemokėjo dividendų akcininkams.Įmonės ir Grupės einamojo likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai) 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 2,7 ir 2,0, kritinio likvidumo (trumpalaikis turtas-atsargos)/trumpalaikiai įsipareigojimai) rodiklis buvo atitinkamai 1,7 ir 1,0.Įmonės vadovybė kitais metais prognozuoja teigiamą Įmonės ir Grupės rezultatą. Grupės vadovybė padarė išvadą, kad esama situacija neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Įmonės gebėjimui tęsti veiklą.
Rusijos Rusijos Rusijos karinės karinės invazijos invazijos į į Ukrainos Ukrainos Respubliką Respubliką įtakos įtakos vertinimas vertinimas
Kaip paminėta 30-oje pastaboje „Poataskaitiniai įvykiai“, ES bei kitos pasaulio valstybės bei institucijos imasi priemonių, kuriomis reaguojama į karinę Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainos Respubliką. Bendrovės vadovybė įvertino, jog šios ribojamosios priemonės neturės reikšmingos įtakosĮmonės ir Grupės galimybei tęsti veiklą, nes įvestos ribojamosios priemonės šiuo metu neturi tiesioginės neigiamos įtakosĮmonei ir Grupei. Taip pat, vadovybė padarė išvadą, kad šie įvykiai nėra koreguojantys poataskaitiniai įvykiai, todėl nebuvo atsižvelgta į jų galimą įtaką darant apskaitinius įvertinimus bei prielaidas dėl ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės, turto apskaitomo tikrąja verte ir atsargų nurašymo iki grynosios galimo realizavimo vertės 2021 m. gruodžio 31 d., atskleistas žemiau. Tačiau tai gali turėti reikšmingą poveikį apskaitiniams įvertinimams ateinančiais finansiniais metais. Finansinių ataskaitų tvirtinimo datai vadovybė negali pagrįstai įvertinti galimos įtakos apskaitiniams įvertinimams dydžio, kurie bus atliekami 2022 metais, dėl sparčiai besikeičiančios situacijos, didelio neapibrėžtumo lygio bei galimo bendro neigiamo poveikio ekonomikai. Bet kokiu atveju,Įmonės vadovybė yra pasiruošusi operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį, priimdama reikalingus sprendimus veiklos stabilumui užtikrinti.
Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti, ar pajamos iš tam tikrų pardavimo sandorių turėtų būti apskaitomos bendrosios (bruto) ar grynosios (neto) vertės pagrindu. Pajamos apskaitomos bendrąja verte, kuomet sandoryje prisiimtas Grupės/Įmonės vaidmuo yra pagrindinio dalyvio. Kuomet taikomas bendrosios vertės pagrindas, pajamos yra apskaitomas pardavimo kaina, įvertinus nuolaidas, kartu su visomis susijusiomis išlaidomis, kurios pripažįstamos sąnaudomis. Grupė/Įmonė nustatė, kad veikia kaip pagrindinė pajamų, įskaitant visas pajamas gaunamas iš prekybos internetu, sandorio šalis, nes:
- Įmonė kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui;
-Įmonė yra atsakinga už prekių ar paslaugų patiekimą ir patiria neįvykdymo riziką, visi pirkėjų grąžinimai yra priimami į parduotuves/sandėlį;
-Įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą.
Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto praeities patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui.
Kiekviena parduotuvė laikoma atskiru pinigų srautus kuriančiu vienetu ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo patikrinimo atžvilgiu. Vadovaudamasi 2.9 pastaboje nurodytais apskaitos principais, Grupė irĮmonė vertino, ar išsinuomoto turto remonto, naudojimo teise valdomo turto ir kito ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi, testuodama tas parduotuves, kurių veikla buvo nuostolinga. Grupė ir Įmonė vertės sumažėjimą vertino remdamasi apskaičiuota naudojimo verte, nes informacijos apie tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, nebuvo įmanoma gauti. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus kaip nurodyta 12 pastaboje. Vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materialaus turto ir naudojimo teise valdomo turto tikrosios vertės nustatymui. Ribojimai susiję su prekyba fizinėse parduotuvėse buvo panaikinti, todėl COVID-19 nedaro reikšmingos materialios įtakos būsimų pinigų srautų prielaidoms. Vertės sumažėjimo įvertinimo rezultatai atskleidžiami 12 ir 26 pastabose.
Kaip nurodyta 2.12 pastaboje, Grupė irĮmonė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė irĮmonė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius vėlesnius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Grynoji galimo realizavimo vertė yra atskleista 15 pastaboje. Vadovybė įvertino atsargų lygį ir nustatė, kad atsargų balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. neviršija grynosios galimo realizavimo vertės. Ribojimai susiję su prekyba fizinėse parduotuvėse buvo panaikinti, todėl COVID-19 nedaro reikšmingos įtakos atsargų nurašymo iki grynosios realizavimo vertės prielaidoms. Atsargų nurašymo iki grynosios galimo vertės rezultatai atskleidžiami 15 pastaboje.
Įmonė/Grupė nuomos laikotarpį nustato kaip neatšaukiamą laikotarpį, apimantį laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise bus pasinaudota, arba laikotarpius, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą, jei yra pagrįstai žinoma, kad ta pasirinkimo teise nebus pasinaudota.Įmonė/Grupė yra pasirašiusi nuomos sutarčių su pratęsimo ar nutraukimo pasirinkimo teisėmis. Nustatydama, ar yra pagrįstai žinoma, kad bus pasinaudota pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudota pasirinkimo teise nutraukti nuomą, Įmonė/Grupė priima sprendimą.
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S
2
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS (visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
10## Aiškinamasis raštas
Ataskaitiniais metais Grupė ir Įmonė pradėjo taikyti visus naujus ar persvarstytus standartus bei interpretacijas, kurie yra aktualūs veiklai ir taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2021 m. sausio 1 d.
Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2-as etapas. 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS, 4-ojo TFAS ir 16-ojo TFAS pataisos.
2020 m. rugpjūtį TASV paskelbė dokumentą „Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2-as etapas. 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS, 4-ojo TFAS ir 16-ojo TFAS pataisos“, taip užbaigdama savo darbą, kuriuo siekiama reaguoti į IBOR reformą. Pataisose numatyta laikina išimtis, kuria siekiama atsižvelgti į tarpbankinių palūkanų normos (angl. Interbank Offered Rates, IBOR) pakeitimo alternatyviąja beveik nerizikinga palūkanų norma (angl. risk-free interest rate, RFR) pasekmes finansinei atskaitomybei. Visų pirma, pataisose numatyta praktinė priemonė, pagal kurią apskaitant finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo sutartyje numatytų pinigų srautų nustatymo pagrindo pasikeitimą būtina koreguoti faktinę palūkanų normą tiek, kiek pasikeitė rinkos palūkanų norma. Taip pat pataisose numatyta išimtis apsidraudimo ryšių nutraukimo reikalavimui, įskaitant laikinąja išimtį atskiro identifikavimo reikalavimo laikymuisi, kai RFR priemonė naudojama kaip rizikos komponento apsidraudimo priemonė. Taip pat buvo atliktos pataisos ir 7-ajame TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimai“, kad finansinių ataskaitų vartotojai galėtų suprasti palūkanų normų lyginamojo indekso reformos įtaką įmonės finansinėms priemonės ir rizikos valdymo strategijai. Nors pataisos taikomos retrospektyviai, įmonė neprivalo koreguoti ankstesnių laikotarpių informacijos. Vadovybė mano, kad pataisos neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisa „COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos po 2021 m. birželio 30 d.
Pataisa taikoma 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams (ankstesnis taikymas yra leidžiamas), taip pat ir finansinėse ataskaitose, kurios pataisos įsigaliojimo datą nebuvo patvirtintos. 2021 m. kovą Valdyba pakeitė 16- ojo TFAS praktinės priemonės sąlygas siekdama suteikti išimtį nuomininkams, kurie gali netaikyti 16-ojo TFAS nuomos pasikeitimo apskaitos nuostatų nuomos nuolaidoms, kurios yra tiesioginė COVID-19 pandemijos pasekmė. Remiantis šia pataisa, praktinė priemonė dabar taikoma nuomos nuolaidoms, dėl kurių bet koks nuomos mokėjimų sumažinimas turi įtakos tik mokėjimams, kurie iš pradžių turėjo būti sumokėti 2022 m. birželio 30 d. arba anksčiau, jeigu įvykdomos kitos praktinės priemonės sąlygos. Grupė irĮmonė pritaikė šią pataisą anksčiau, kaip leidžiama, t.y. nuo 2021 m. sausio 1 d. (26 pastaba).
10-ojo TFAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones. Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendros įmonės“ (pataisos)
Pataisose analizuojama pripažinta neatitiktis tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad visos pajamos ar nuostoliai pripažįstami tada, kai sandoris apima verslą (nepriklausomai nuo to, ar jis vykdomas patronuojamojoje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažįstama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžties, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. 2015 m. gruodį TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, laukdama nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatų. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Grupė irĮmonė neturi investicijų į asocijuotas ir bendrąsias įmones.
1-ojo TFAS „Finansinių ataskaitų pateikimas. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams ir ilgalaikiams įsipareigojimams“ (pataisos)
Pataisos įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Dėl covid- 19 pandemijos, TASV atidėjo pataisų įsigaliojimą metams, t.y. iki 2023 m.
Ji apsvarsto visus svarbius veiksnius, kurie sukuria ekonominę paskatą pasinaudoti pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudoti pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Po pradžios datos Grupė iš naujo įvertina, ar ji pagrįstai žino, kad pasinaudos pasirinkimo teise pratęsti nuomą arba nepasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą, kai įvyksta reikšmingas įvykis arba reikšmingai pasikeičia aplinkybės (pvz., esminiai atlikti nuomojamo turto pagerinimai arba esminis nuomojamo turto pritaikymas).
Įmonė/Grupė negali lengvai nustatyti nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos, todėl ji taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą (PSPN) nuomos įsipareigojimams įvertinti. PSPN – palūkanų norma, kurią Įmonė/Grupė turėtų mokėti, kad su panašiomis garantijomis panašiam laikotarpiui pasiskolintų lėšų, būtinų turtui, kurio vertė panaši į naudojimo teise valdomo turto vertę, įsigyti panašiomis ekonominėmis sąlygomis. PSPN yra suma, kurią Įmonė/Grupė „turėtų sumokėti“ ir kurią reikia apskaičiuoti, kai nėra stebimų palūkanų normų (pavyzdžiui, patronuojamosioms įmonėms, kurios nesudaro finansavimo sandorių) arba kai jas reikia koreguoti atsižvelgiant į nuomos sąlygas. Įmonė/Grupė apskaičiuoja PSPN naudodama prieinamus duomenis (tokius kaip rinkos palūkanų normos), ir atlikdama reikalingas korekcijas, atsižvelgadama į įmonei ar atskirai šaliai būdingas charakteristikas. 2021 metais naudojamas PSPN svyruoja nuo 1,0 iki 2,5 procento (2020 m. nuo 1,0 iki 2,5 procento).
Įmonė/Grupė turi suteiktų nefinansinio turto ir nuomos teisių pasirinkimo sandorių, kurie yra nepripažįstami nes neatitinka finansinės priemonės kriterijų. Remiantis istorine informacija ir tuo, kad daug kartų buvo pratęstos tarpusavio sutartys bei bendradarbiavimo sąlygos, Grupės vadovybė tiki, kad sutarties šalys nepasinaudos aukščiau nurodytomis suteiktomis teisėmis. Mažai tikėtinu pasinaudojimo teisėmis atveju pardavimo kaina būtų apytikslė tikroji daiktų/prekių vertė. Daugiau informacijos rasite 29 pastaboje.# A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Grupė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus nuo jų įsigaliojimo datos, jei jie bus patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje.
Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Įmonės ir jos kontroliuojamų įmonių (dukterinių įmonių) finansines ataskaitas. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir įtaką.
Grupė verslo jungimams apskaityti naudoja įsigijimo metodą. Atlygio vertę, įsigyjant dukterinę įmonę, sudaro Grupės perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir išleistų nuosavybės instrumentų tikrosios vertės. Atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimų, kurie įsigijimo dieną yra neapibrėžti, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos iš karto pripažįstamos sąnaudomis. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo datą. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė gali įvertinti nekontroliuojančios dalį įmonėje arba tikrąja verte, arba įsigyto identifikuojamo grynojo turto nekontroliuojančios dalies proporcija.
Atlygio perviršis, nurodytų dedamųjų suma: (1) nekontroliuojančios dalies vertė ir (2) įsigijimo datą buvusi tikroji nuosavo kapitalo dalies vertės suma, viršijanti Grupės identifikuojamo įsigyto grynojo turto tikrąją vertę, apskaitoma kaip prestižas. Jeigu nurodytų dedamųjų suma yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertę, skirtumas iš karto pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.
Veiklos segmentai pateikiami taip, kaip ir vidinėse apskaitos ataskaitose, kurios teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui.# Aiškinamasis raštas
Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų rezultatų įvertinimą, yra Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai, priimantys strateginius sprendimus.
Kiekvienos Grupės įmonės atskiros finansinės ataskaitos rengiamos ir pateikiamos pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė ir dukterinės įmonės veikia, valiuta (funkcine valiuta). Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, kiekvienos įmonės veiklos rezultatai ir finansinė padėtis perskaičiuojama į nacionalinę valiutą – eurus, kuri yra Įmonės ir Grupės funkcinė valiuta ir konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.
Rengiant atskirų įmonių finansines ataskaitas, sandoriai kitomis valiutomis neiĮmonės funkcinė valiuta (užsienio valiutomis) apskaitomi naudojant sandorių atlikimo dieną galiojančius užsienio valiutų keitimo kursus. Finansinės būklės ataskaitos dieną, užsienio valiutomis išreikšti piniginiai straipsniai perskaičiuojami į funkcinę valiutą, naudojant finansinės būklės ataskaitos dienos valiutų keitimo kursą. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su sandoriais užsienio valiuta, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius straipsnius į funkcinę valiutą, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Rengiant konsoliduotas finansines atskaitas, Grupės užsienyje veikiančių įmonių turtas ir įsipareigojimai (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojami į eurus naudojant finansinės būklės ataskaitos dienos valiutų keitimo kursą. Pajamos ir sąnaudos (įskaitant palyginamuosius praėjusio laikotarpio skaičius) perskaičiuojamos naudojant vidutinį atitinkamo laikotarpio valiutų keitimo kursą, nebent valiutų keitimo kursas per laikotarpį reikšmingai svyravo ir tokiu atveju naudojamas sandorio dieną galiojęs valiutų keitimo kursas. Valiutų perskaičiavimo skirtumai, jeigu tokių yra, apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos ir perkeliami į Grupės valiutų perskaičiavimo rezervą. Šie valiutų perskaičiavimo skirtumai pripažįstami pelnu arba nuostoliais tuomet, kai užsienyje veikianti įmonė parduodama.
Nematerialusis turtas apskaitomas tuomet, kai tikimasi, kadĮmonė ir Grupė iš šio turto ateityje gaus ekonominės naudos. Nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiniu metodu taip, kad turto įsigijimo vertė būtų tolygiai nurašoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį:
Amortizacija apskaitoje registruojama kaip pardavimo sąnaudos. Grupė irĮmonė neturi nematerialaus turto, kurio naudingo tarnavimo laikas yra neribotas.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nuomojamo turto remontas, kuris atitinka ilgalaikio turto pripažinimo kriterijus, yra kapitalizuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir nudėvimas per nuomos laikotarpį. Iš prekybos centrų gautos kompensacijos, įrengiant parduotuves, yra siejamos su ilgalaikio turto vertės kompensavimu, o ne nuoma (nėra nuomos paskata), todėl atitinkamai yra mažinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina. Kompensacijos, kurios tenkina nuomos paskatos apibrėžimą, apskaitomos pagal 16 TFAS reikalavimus, žiūrėti 2.17 pastabą. Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityjeĮmonė ir Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos. Nusidėvėjimas – turto įsigijimo savikainos paskirstymas iki likvidacinės vertės, naudojant tiesioginį metodą, per apskaičiuotą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką:
Viso ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitomos pardavimo sąnaudose. Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną. Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo tikėtiną atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės (2.9 pastaba). Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas bei vertės sumažėjimo atstatymai per metus apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo sąnaudų straipsnyje. Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus arba nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos kitų pajamų straipsnyje. Grupė irĮmonė kapitalizuoja skolinimosi išlaidas, susijusias su turtu, kurio parengimas naudoti trunka ilgiau nei 12 mėnesių. Kitais atvejais skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis per ataskaitinį laikotarpį.
Finansinės būklės ataskaitos dienąĮmonė ir Grupė peržiūri ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir naudojimo teise valdomo turto apskaitines vertes, siekiant nustatyti, ar nėra šio turto vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai (pavyzdžiui, nuostolingai veikiantis pinigus generuojantis vienetas) egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių (jeigu tokių yra) sumą. Jeigu neįmanoma įvertinti atskiro turto vieneto atsiperkamosios vertės,Įmonė ir Grupė nustato tam turtui priklausančių pinigų srautus kuriančių vienetų atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant naudojimo vertę, įvertinti būsimi pinigų srautai diskontuojami iki jų dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos dabartinius rinkos įvertinimus. Jeigu nustatoma, kad turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už turto apskaitinę vertę, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis (pardavimo sąnaudų straipsnyje). Jeigu vėliau vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė padidinama iki šio turto patikslintos atsiperkamosios vertės, tačiau taip, kad padidinta apskaitinė vertė neviršytų apskaitinės vertės, kuri būtų nustatyta, jeigu ankstesniais metais šiam turtui (ar pinigų srautus kuriančiam vienetui) nebūtų pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas nedelsiant pripažįstamas pajamomis.
AtskiroseĮmonės finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima ir tiesiogines investicijos išlaidas. Gauti dividendai apskaitomiĮmonės bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant. Ši sąlyga laikytina įvykdyta tuomet, kai turto pardavimas yra labai tikėtinas ir kai turtas yra parengtas pardavimui tokios būklės, kokios jis yra. Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, apskaitomas šio turto apskaitine verte arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.
Atsargos apskaitomos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynąją galimo realizavimo vertę sudaro įvertinta pardavimo kaina, sumažinta su pardavimu susijusių patirtų išlaidų suma. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis (pardavimo savikainos straipsnyje).
Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.
Pirminis pripažinimas ir vertinimas
Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną ar nuostolius. Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimo metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Grupės/Įmonės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą.# A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė/Įmonė pirminio pripažinimo metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą. Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (solely payments of principal and interest - SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.
Grupės/Įmonės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Grupė/Įmonė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus. Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t.y. datą, kurią Grupė/Įmonė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.
Po pirminio pripažinimo Įmonė finansinį turtą vertina:
a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);
b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės), 18 pastaba;
c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupė/Įmonė neturėjo tokių priemonių;
d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius, 18 pastaba.
Grupė/Įmonė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.
Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas. Grupės/Įmonės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas ir išduotas paskolas.
Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, apima finansinį turtą, laikomą pardavimui, finansinį turtą, kuris pirminio pripažinimo metu buvo priskirtas kaip vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius ar finansinis turtas, kuris privalomai vertinamas tikrąja verte. Finansinis turtas yra priskiriamas laikomam pardavimui, jeigu jis įsigyjamas su tikslu parduoti ar perpirkti netolimoje ateityje. Finansinis turtas susijęs su pinigų srautais, kurie nėra tik pagrindinės sumos bei palūkanų mokėjimai, yra priskiriami ir vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius, nepriklausomai nuo verslo modelio. Nepaisant aukščiau aprašytų kriterijų, pagal kuriuos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie apskaitomų amortizuota savikaina ar tikrąja verte per bendrųjų pajamų ataskaitą, skolos finansinės priemonės gali būti priskiriamos prie vertinamų tikrąja verte per pelną ar nuostolius pirminio pripažinimo metu, jeigu tai pašalina ar žymiai sumažina apskaitos nesutapimus.
Finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas tikrąja verte, grynuosius tikrosios vertės pokyčius pripažįstant bendrųjų pajamų ataskaitos kitų pajamų straipsnyje. Grupė/Įmonė, siekdama efektyviai panaudoti turimas laisvas pinigines lėšas, 2018 m. įsigijo kolektyvinio investavimo (fondo) vienetų, kurių tikroji vertė (3 lygis) 2021 m. gruodžio 31 d. yra 2 400 tūkst. EUR (18 pastaba).
Grupė/Įmonė taiko naują finansinio turto grupę pagal 9-ąjį TFAS - skolos finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas per kitas bendrąsias pajamas, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
Po pirminio pripažinimo, finansiniai instrumentai, apskaitomi tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, yra vertinami tikrąja verte, o pelnas ar nuostoliai atsirandantys dėl tikrosios vertės pokyčių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Palūkanų pajamos ir pelnas (nuostoliai) iš valiutos kurso pasikeitimo pripažįstami per pelną (nuostolius) taip pat, kaip ir finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, atveju. Nutraukus šių skolos priemonių pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai anksčiau pripažinti per kitas bendrąsias pajamas, perklasifikuojami į pelną (nuostolius). Toks finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip ilgalaikis turtas, nebent jo išpirkimo terminai baigiasi arba vadovybė ketina jį perleisti per ateinančius 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Tikėtini kredito nuostoliai skolos priemonėms, vertinamoms tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas nesumažina šių finansinių priemonių apskaitinės vertės finansinės padėties ataskaitoje, kuri išlieka įvertinta tikrąja verte. Vietoj to, suma, lygi nuostoliams, kurie atsirastų, jei turtas būtų įvertintas amortizuota savikaina, pripažįstama per kitas bendrąsias pajamas kaip sukauptas vertės sumažėjimas, tuo pačiu atitinkamą sumą apskaitant per pelną (nuostolius). Sukaupti nuostoliai, pripažinti per kitas bendrąsias pajamas, yra perklasifikuojami į pelną (nuostolius) turto pripažinimo nutraukimo metu. Vadovybės vertinimu šiam turtui 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimo nebuvo.
Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė/Įmonė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (toliau - TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė/Įmonė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN). Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vertinama, ar finansinės priemonės kredito rizika nuo pradinio pripažinimo reikšmingai padidėjo, atsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pasikeitimą per likusį finansinės priemonės laikotarpį. Šio proceso metu Grupė/Įmonė savo skolas suskirsto į 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio skolas kaip aprašyta žemiau:
2020 m. ir 2021 m. nebuvo perkėlimų tarp skirtingų lygių. 2020 m. ir 2021 m. nebuvo tokių finansinių instrumentų, kurių kredito rizika reikšmingai padidėjo.
Grupė/Įmonė apskaičiuoja tikėtinus kredito nuostolius, remdamasi tikimybėmis įvertintais scenarijais, kad būtų galima įvertinti numatomus grynuosius pinigų srautų trūkumus, diskontuotus apytiksle efektyvia palūkanų norma. Pinigų srautų trūkumas yra skirtumas tarp pinigų srautų, kurie turėtų būti sumokėti Grupei/Įmonei pagal sutartį, ir pinigų srautus, kuriuos Grupė/Įmonė tikisi gauti.# A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
Grupė/Įmonė nebuvo suformavusi vertės sumažėjimo išduotoms skolos, nes remiantis kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, skolinimo pozicijos dydžiu įsipareigojimų nevykdymo momentu bei prognozuojama ateities informacija, vertės sumažėjimas yra nereikšmingas. Prekybos gautinoms sumoms Grupė/Įmonė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti. Todėl Grupė/Įmonė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio TKN. Grupė/Įmonė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai. Grupė/Įmonė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus. Grupė/Įmonė nebuvo suformavusi vertės sumažėjimo prekybos gautinoms sumoms, prekybos gautinoms sumoms iš dukterinių įmonių, paskoloms ir kitoms gautinoms sumoms, nes remiantis istorine informacija bei ateities veiksniais, vertės sumažėjimas yra nereikšmingas.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts), laikomus bankuose, kurių kreditingumo reitingai atskleisti 21 pastaboje. Banko sąskaitos kreditas apskaitomas finansinės būklės ataskaitos pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje.
Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Grupės/Įmonės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus, ir finansinio lizingo įsipareigojimus.
Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.
Po pirminio pripažinimo paskolos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos (EPN) metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EPN dalis. Amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t.y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.
Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t.y., jis yra pašalinamas iš Grupės/Įmonės finansinės būklės ataskaitos), kai: i) baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba ii) Grupė/Įmonė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir
a) Grupė/Įmonė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką irnaudą; arba
b) Grupė/Įmonė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.
Kai Grupė/Įmonė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, ji išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Grupė/Įmonė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė/Įmonė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Grupė/Įmonė taip pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Grupė/Įmonė išlaikė. Kai su Grupe/Įmone susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei/Įmonei gali tekti sumokėti (garantijos suma).
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Paprastosios akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma akcijų prieduose. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.
Valiutos perskaičiavimo rezervas naudojamas valiutų perskaičiavimo skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Valiutos perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, kol investicija parduodama. Pardavus atitinkamą turtą, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervo perkainojimo rezultatas pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis tuo pačiu laikotarpiu, kuomet pripažįstamas pelnas ar nuostoliai iš pardavimo.
Įstatymų numatytas privalomas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrovės privalo kasmet pervesti į privalomąjį rezervą 5 procentus grynojo rezultato, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 procentų įmonės įstatinio akcinio kapitalo. Įstatymų numatytas rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti.
Grupės įmonės apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Grupės įmonės Lietuvoje gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitai Grupės įmonei Lietuvoje, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kitos įmonės perduodami nuostoliai (ar jų dalis). 2020 ir 2021 metais Grupės įmonė UAB „Apranga ECOM LT“ pasinaudojo šia galimybe ir perdavė mokestininius nuostolius kitai Grupės įmonei. Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos šiose finansinėse ataskaitose, nustatytos remiantis vadovybės atliktais skaičiavimais pagal atitinkamos šalies, kurioje veikia grupės įmonė, mokesčių įstatymus. Šiuo metu mokamas mokestis apskaičiuojamas nuo ataskaitinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Lietuvos Respublikos įmonėse mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių neskirtų apsidraudimui perleidimo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliami mokestiniai nuostoliai negali viršyti 70 proc. einamųjų metų apmokestinamo pelno. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.Apmokestinamas pelnas skiriasi nuo grynojo pelno, apskaityto bendrųjų pajamų ataskaitoje, kadangi jis neapima pajamų ar sąnaudų straipsnių, kurie apmokestinami ar kurias mažinamas apmokestinamas pelnas kitais metais, ir taip pat neapima straipsnių, kurie niekada nėra apmokestinami ar jais niekada nemažinamas apmokestinamas pelnas. Grupės ir Įmonės ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuotas taikant finansinės būklės ataskaitos dieną galiojusius mokesčio tarifus. Pelno mokestis, taikomas Įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, 2021 metais, kaip ir 2020 metais, buvo 15 proc. Latvijoje ir Estijoje ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio pelnas apmokestinamas 0 proc. Estijos bei Latvijos Respublikose veikiančių dukterinių įmonių apmokestinimas atidedamas iki pelno paskirstymo, t. y. dividendų išmokėjimo. Latvijoje ir Estijoje dukterinėms įmonėms išmokant dividendus 2021 gruodžio 31 d. taikomas 20 proc. tarifas (2020 gruodžio 31 d. – 20 proc.). Estijos pleno mokesčio pakeitimai, įsigalioję 2018 m. sausio 1 d., leidžia įmonėms taikyti 14 proc. sumažintą mokesčio tarifą reguliariems dividendų mokėjimams. 14 proc. sumažintas mokesčio tarifas gali būti taikomas dividendams, paskirstytiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, sekančiai: 14 proc. norma taikoma sumai, lygiai trečdaliui paskutinių finansinių metų dividendų paskirstymui, o paskirstymo dalis viršijantį šią ribą yra apmokestinama 20 proc. mokesčio tarifu. Sumažintas tarifas gali būti taikomas paskirstomai daliai, kuri yra lygi paskutinių trijų metų paskirstomo pelno vidutiniam dydžiui.
(b) Atidėtasis pelno mokestis
Atidėtasis pelno mokestis – tai mokestis, kurį numatoma sumokėti ar atgauti nuo skirtumų, susidariusių tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokesčių bazės, naudojamos apskaičiuojant apmokestinamą pelną. Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas pagal įsipareigojimų metodą. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami visiems laikiniesiems skirtumams, o atidėtojo pelno mokesčių turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai susidaro dėl prestižo (arba neigiamo prestižo) arba jeigu jie susidaro dėl kito nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant finansinės būklės ataskaitos dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus kai jos susijusios su straipsniais, apskaitomais tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, kuomet atidėtasis pelno mokestis taip pat apskaitomas akcininkų nuosavybėje. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai pripažįstami laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė irĮmonė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turto apskaitinė vertė peržiūrima kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir yra sumažinama, jei daugiau nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tų pačių mokesčių institucijų ir kai Grupė irĮmonė ketina sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su įsipareigojimais. Latvijoje (nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir Estijoje apmokestinamasis objektas yra dividendai, o ne pelnas, nėra skirtumų tarp balansinių ir mokestinių turto ir įsipareigojimų verčių, kurios galėtų sąlygoti atidėtojo pelno mokesčio turto ar įsipareigojimų atsiradimą. Pajamų mokestis nuo dividendų yra pripažįstamas kaip pelno mokesčio sąnaudos tą patį periodą, kai yra paskiriami dividendai, išskyrus Grupės atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus nuo viso sukaupto pelno dukterinėse Latvijos ir Estijos įmonėse, kaip atskleista 9 pastaboje.
Įmonė arba Grupė - nuomininkė
Sutarties pradžioje Įmonė/Grupė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.
19
Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Įmonė/Grupė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Įmonė/Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu.
Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti)Įmonė/Grupė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis:
Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigosĮmonei/Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku. Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo. Daugiau skaityti apskaitos metodus, pateiktus 2.9 pastaboje „ Nefinansinio turto vertės sumažėjimas “.
Pradžios datąĮmonė/Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Įmonė/Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Įmonė/Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai. Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Įmonė/Grupė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai, pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.Įmonė/Grupes nuomos įsipareigojimai apskaitomi straipsniuose „Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai“ ir „Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai“ (žr. 26 pastabą).
Įmonė/Grupė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui, kurį sudaro teisės nuomotis turtą (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Šios išimties ji laikosi ir pripažindama mažaverčio turto, kurį sudaro biuro inventorius, ir kuris yra laikomas turintis mažą vertę, nuomą. Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.
Įmonė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Įmonė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais.## A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2 APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS (visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Grupės ar Įmonės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama sąnaudomis tiesiogiai proporcingomis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Bet koks pelnas ar nuostoliai atsiradę dėl įsipareigojimo sumažinimo ir / ar įvykdymo bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina yra pripažįstama iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami iš karto kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė arĮmonė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos dienos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.
Įmonė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Įmonė turi galiojantį įsipareigojimą (teisinį ar konstruktyvų), ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominęnaudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvieną ataskaitų dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos. Atidėjiniai, skirti restruktūrizavimo išlaidoms ir ieškiniams, pripažįstami tuomet, kai: Įmonė ar Grupė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams. Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, diskontuojant ikimokestiniu tarifu, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas atstatant diskontavimo įtaką per laikotarpį pripažįstamas palūkanų sąnaudomis.
Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Grupė/Įmonė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Grupė/Įmonė nustatė, kad veikia kaip pagrindinė pajamų sandorio šalis, nes: -Įmonė kontroliuoja prekes ir paslaugas prieš perduodama jas klientui; -Įmonė yra atsakinga už prekių ar paslaugų patiekimą ir patiria neįvykdymo riziką; -Įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi pasirinkimo galimybę nustatant kainą. Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai Įmonė ar kita Grupės įmonė parduoda prekes pirkėjui. Paprastai mažmeninės prekybos pajamos yra grynais pinigais ir kredito kortelėmis. Registruojant pajamas, įtraukiami ir kredito kortelių mokesčiai, mokami už operacijas. Tokie mokesčiai apskaitomi veiklos sąnaudose. Pajamos už parduotas prekes internetu pripažįstamos tuomet, kai Įmonė ar kita Grupės įmonė išsiunčia prekes pirkėjui. Kiekvienas Grupės/Įmonės prekių pardavimas yra atskiras vienintelis veiklos įsipareigojimas su jam priskirta fiksuota kaina. Grupės/Įmonė neturi lojalumo taškų programų. Įmonė pripažįsta valdymo mokesčio pajamas suteiktas dukterinėms įmonėms per suteikiamų paslaugų laikotarpį, atsižvelgdama į išlaidas, patirtas teikiant paslaugas, nes klientas vienu metu gauna ir suvartojaĮmonės teikiamas paslaugas. Kitos nereguliarios pajamos iš pastatų, įrangos ar įrengimų pardavimo yra pripažįstamos tam tikru momentu, paprastai kai parduodami daiktai pristatomi klientui ir perduodama kontrolė. Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą. Be to, vadovybė atsižvelgia į kitų dalykų poveikį pajamų pripažinimui, tokių kaip reikšmingų finansavimo komponentų buvimas, apmokėjimą negrynaisiais pinigais ir klientui mokėtinas sumas, garantijų suteikimą. Grupės/Įmonės sutartyse su klientais nėra šių išvardintų sutartinių sąlygų.
Teisė į grąžintiną turtą yra pripažįstama kaip teisė atgauti prekes, kurias yra tikimasi, kad klientai grąžins. Turtas vertinamas buvusiąja atsargų balansine verte, atėmus visas numatomas prekių atgavimo išlaidas ir galimą vertės sumažėjimą. Grupė/Įmonė peržiūri turto vertę, įvertindama tikėtinus grąžinimus ir bet kokį papildomą grąžinamų prekių vertės sumažėjimą.
Grąžinimo įsipareigojimas pripažįstamas kaip prievolė grąžinti dalį ar visą iš kliento gautą (ar gautiną) atlygį. Grupės/Įmonės įsipareigojimai grąžinti pinigus atsiranda dėl klientų grąžinimo teisės. Įsipareigojimas yra įvertinamas ta suma, kurią Grupė/Įmonė galiausiai tikisi grąžinti klientui. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė/Įmonė atnaujina savo grąžinamų įsipareigojimų (ir atitinkamai sandorių kainų pokyčio) įverčius. Grupė/Įmonė nepatiria reikšmingų sutarties su klientu sudarymo arba sutarties įvykdymo išlaidų.
Prekybos gautina suma atspindi Įmonės teisę į uždirbtą atlygį, kuri yra besąlyginė (t.y. atlygis, be jokių išimčių, turi būti sumokamas po sutarto termino).
Sutarties įsipareigojimas yra pareiga perduoti prekes ar suteikti paslaugas klientui už kurias jau buvo gautas atlygis (arba atlygio suma yra gautina). Jei klientas sumoka prieš Grupei/Įmonei perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, įsipareigojimas pagal sutartį pripažįstamas, kai apmokėjimas yra gautas. Įsipareigojimai pagal sutartį yra pripažįstami pajamomis kai Grupe/Įmonė įvykdo sutartines prievoles.
Dividendų paskirstymas Įmonės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Įmonės ir Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Įmonės akcininkai.
Venai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant Įmonės ir Grupės akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš per metus buvusių išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Grupė ir Įmonė ir kurios laikomos kaip nuosavos akcijos, jei tokių yra.
Susijusi šalis yra asmuo arba ūkio subjektas, susijęs su finansines ataskaitas rengiančiu ūkio subjektu (toliau vadinamas „ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu“): a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo: i. kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą; ii. turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiantiam ūkio subjektui; arba iii. yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei taikoma bet kuri iš šių sąlygų: i. ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis); ii. vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė); iii. abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės; iv. vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė; v.# Aiškinamasis raštas 2
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
22
2020 m. ir 2021 m. buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą mokesčių mokėtojų, kuriems gali būti taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą, bei pagal Užimtumo įstatymą gavo subsidijas darbdaviams prastovų laikotarpiu ir subsidijas darbdaviams po prastovų ir nukentėjusiems nuo Covid-19, kurios apskaitomos mažinant darbo užmokesčio sąnaudas. Subsidijų įtaka atsispindi pardavimo sąnaudose bei bendrosiose ir administracinėse sąnaudose (5 pastaba).
Bendrovė ir Grupė 2020 m. taip pat gavo nuomos subsidijas, kurios apskaitomos mažinant nuomos sąnaudas pardavimo sąnaudose (5 pastaba).
Bendrovė ir Grupė 2020 m. ir 2021 m. taip pat gavo subsidijas, skirtas apyvartiniam kapitalui finansuoti, kurios yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitos kitų pajamų straipsnyje. (6 pastaba). Vadovybės nuomone, šios apyvartinio kapitalo subsidijos atitinka pajamų subsidijavimo reikalavimus ir buvo apskaitytos 2021 m.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus, susijusius su verslo jungimais. Jie yra atskleidžiami finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominęnaudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio, kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės ir Grupės padėtį ataskaitų dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, kai tai yra reikšminga.
(a) (a)(a) (a) Finansinės FinansinėsFinansinės Finansinės rizikos rizikosrizikos rizikos veiksniai veiksniaiveiksniai veiksniai
Vykdydama rizikos valdymą, Grupė irĮmonė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos (kuri apima valiutų, palūkanų normos ir kainų) ir likvidumo), veiklos ir teisinei rizikoms. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.
Finansinė rizika kyla dėl šių finansinių priemonių: finansinio turto tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinio turto tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, prekybos gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, prekybos ir kitų mokėtinų sumų bei paskolų. Apskaitos principai, taikomi šioms finansinėms priemonėms, apibūdinti ankstesniame skyriuje.
Kredito rizikos valdymas atliekamas Grupės lygmeniu. Kredito rizika susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, finansiniu turtu apskaitomu tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, indėliais bankuose ir finansinėse institucijose, taip pat ir su didmenine prekyba užsiimančių ir mažmeninės prekybos pirkėjų kredito rizika, įskaitant gautinų sumų likučius ir sutartus sandorius.
Pasirenkami tik nepriklausomų vertintojų įvertinti bankai ir finansinės institucijos (arba jų dukterinės bendrovės), kurioms suteikti aukšti kredito reitingai. Pardavimai didmenine prekyba užsiimantiems klientams vykdomi retai ir yra nereikšmingi, todėl atliekant rizikos kontrolę įvertinama tik kliento kredito kokybė, atsižvelgiant į jo finansinę būklę, praėjusių laikotarpių patirtį ir ateities veiksnius. Mažmeninės prekybos klientai už pardavimus atsiskaito grynaisiais pinigais arba pagrindinėmis kredito kortelėmis, todėl kredito rizikos nėra.
Įmonei iškylanti kredito rizika dėl prekybos gautinų sumų iš dukterinių įmonių ir dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų yra valdoma kartą per mėnesį tikrinant dukterinių įmonių finansinės veiklos rezultatus. Ataskaitiniu laikotarpiu visos dukterinės įmonės, kurioms yra suteiktos paskolos, dirbo pelningai, generavo stiprius teigiamus pinigų srautus, istoriškai nei viena jų neturėjo likvidumo problemų. Taip pat vadovybė vertino turimą prognozuojamą ateities informaciją, kuri neturės reikšmingos neigiamos įtakos dukterinėms įmonės. Todėl vadovybės nuomone, kredito rizika yra žema.
Finansinis turtas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas apima investicijas tik į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Grupėje irĮmonėje nėra reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, išskyrus grynuosius pinigus, laikomus dviejuose bankuose, turinčiuose aukštus kredito reitingus, ir paskolas suteiktas dukterinėms įmonėms.
Likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Dėl dinamiško pagrindinės veiklos pobūdžio, Grupė irĮmonė palaiko finansavimo lankstumą, sudarydama kredito linijų sutartis. Vadovybė stebi Grupės irĮmonės likvidumo rezervo, apimančio nepanaudotas paskolas (24 pastaba), prognozes ir pinigus ir pinigų ekvivalentus (21 pastaba), atsižvelgiant į planuojamus pinigų srautus. Tai paprastai atliekama vietos lygmeniu Grupės įmonėse, remiantis A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2 APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS (visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip) 23 Grupės irĮmonės nustatyta tvarka. Be to, Grupės irĮmonės likvidumo valdymo politika apima pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į šiems srautams reikalingą likvidaus turto lygį ir skolų aptarnavimo planus.
Lentelėje pateikiama Grupės irĮmonės finansinių įsipareigojimų analizė.Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į finansinės būklės ataskaitos dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus.
| Mažiau nei 1 mėnuo | Nuo 1 iki 3 mėnesių | Nuo 3 iki 12 mėnesių | Virš 1 metų | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| 2021 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Paskolos | 25 | 51 | 126 | - | 202 |
| Nuomos įsipareigojimai | 1 | 132 | 2 261 | 9 858 | 54 818 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 10 554 | 2 369 | 183 | - | 13 106 |
| Iš viso | 11 711 | 4 681 | 10 167 | 54 818 | 81 377 |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Paskolos | 25 | 51 | 230 | 204 | 510 |
| Nuomos įsipareigojimai | 1 173 | 2 312 | 10 037 | 54 174 | 67 696 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 4 368 | 4 785 | 803 | - | 9 956 |
| Iš viso | 5 566 | 7 148 | 11 070 | 54 378 | 78 162 |
| Mažiau nei 1 mėnuo | Nuo 1 iki 3 mėnesių | Nuo 3 iki 12 mėnesių | Virš 1 metų | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| 2021 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Paskolos | 25 | 51 | 5 326 | - | 5 402 |
| Nuomos įsipareigojimai | 459 | 909 | 3 893 | 24 003 | 29 264 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 2 570 | 1 462 | 183 | - | 4 215 |
| Iš viso | 3 054 | 2 422 | 9 402 | 24 003 | 38 881 |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Paskolos | 25 | 51 | 8 397 | 204 | 8 677 |
| Nuomos įsipareigojimai | 441 | 873 | 3 845 | 21 110 | 26 269 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 1 591 | 1 821 | 32 | - | 3 444 |
| Iš viso | 2 057 | 2 745 | 12 274 | 21 314 | 38 390 |
Iš finansinės veiklos kylančių įsipareigojimų pokyčiai:
| Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. | Paskelbti dividendai | (Mokėjimai)/ gavimai | Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|---|---|
| Paskolos | 500 | - | ( 300) | 200 |
| Mokėtini dividendai | 116 | - | - | 116 |
| Iš viso | 616 | - | ( 300) | 316 |
| Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. | Paskelbti dividendai | (Mokėjimai)/ gavimai | Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|---|---|
| Paskolos | 8 668 | - | (3 268) | 5 400 |
| Mokėtini dividendai | 116 | - | - | 116 |
| Iš viso | 8 784 | - | (3 268) | 5 516 |
Iš nuomos kylančių įsipareigojimų pokyčiai atskleisti 26 pastaboje.
Įmonė yra suteikusi dukterinėms bendrovėms paskolų su kintančiomis palūkanų normomis, tačiau pinigų srautų rizika yra mažinama taikant tą patį kintantį paskolų palūkanų normos elementą, kokį bankai taiko Įmonei. Suteiktos ir gautos paskolos su kintamomis palūkanomis Grupei kelia pinigų srautų palūkanų normos riziką, kuri neturi reikšmingos įtakos Grupės pelnui ar nuosavybei. Suteiktos ir gautos paskolos fiksuotomis palūkanomis Įmonei kelia tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kuri neturi esminės įtakos Įmonė pelnui ar nuosavybei.# Aiškinamasis raštas 2
Įmonės ir Grupės paskolas sudaro paskolos su kintamomis palūkanų normomis, kurios yra susijusios su EURIBOR ir EONIA. Grupė ir Įmonė nenaudojo jokių išvestinių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką. Prekybos ir kitos gautinos bei mokėtinos sumos neuždirba palūkanų ir turi būti padengtos per vienerius metus.
Grupės vadovybė nuolat stebi Grupės ir Įmonės pinigų srautų ir Įmonės tikrosios vertės palūkanų normos riziką. Ji analizuoja Grupės ir Įmonės palūkanų normos riziką remiantis dinaminiu metodu, svarstant refinansavimo, esamų padėčių atnaujinimo, alternatyvių finansavimo šaltinių galimybes. Remdamasi šiomis analizėmis, Grupė ir Įmonė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliui. Šios analizės rengiamos tik įsipareigojimų atžvilgiu, kurie atspindi pagrindines pozicijas, kurioms nustatytos palūkanos.
Remdamasi atliktomis simuliacijomis Įmonės vadovybė mano, kad palūkanų normai padidėjus ar sumažėjus 1 proc. Grupės laikotarpio pelnas ar nuosavybė 2021 metais pasikeistų 3 tūkst. eurų (2020 m. - 7 tūkst. eurų), o Įmonės pasikeistų 36 tūkst. eurų (2020 m. – 57 tūkst. eurų).
Grupė ir Įmonė laikosi politikos derinti pinigų srautus iš numatomų pardavimų ateityje su numatomais pirkimais bei kitomis išlaidomis pagal kiekvieną užsienio valiutos poziciją. Visos Grupės mokėtinos ir gautinos sumos yra trumpalaikės, o sąnaudos užsienio valiutomis sudaro nežymią dalį (mažiau nei 10%), palyginus su eurais denominuotomis pajamomis ir sąnaudomis.
Grupė vykdo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir ataskaitinį laikotarpįnaudojo eurus. Kadangi visose trijose šalyse yra įvestas euras (Estijoje nuo 2011 m. sausio 1 d., Latvijoje nuo 2014 m. sausio 1 d., Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d.), todėl valiutų kursų svyravimų nėra.
Grupės ir Įmonės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės ir Įmonės galimybes tęsti veiklą siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Įmonė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.
Kaip ir kitos šioje srityje veikiančios įmonės, Grupė ir Įmonė kontroliuoja kapitalą remiantis skolos ir nuosavo kapitalo santykiu (angl. „gearing ratio“). Šis santykis apskaičiuojamas skolas grynąja verte padalinus iš viso kapitalo. Skola grynąja verte apskaičiuojama iš bendros skolų sumos (įskaitant ilgalaikes ir trumpalaikes finansinės būklės ataskaitoje nurodytas skolas) atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus. Visas kapitalas apskaičiuojamas kaip nuosavas kapitalas, nurodytas konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje, pridėjus skolą grynąja verte.
Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. eurų, o uždarosios akcinės bendrovės – nemažesnis nei 2,5 tūkst. eurų. Be to, visų ūkio subjektų nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2020 m. gruodžio 31 d.Įmonė ir visos Lietuvoje veikiančiosĮmonės dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus. 2021 m. gruodžio 31 d. šio reikalavimo nevykdė UAB „Apranga Ecom LT“. UAB „Apranga Ecom LT“ veiklos nevykdo.
Remiantis Latvijos Respublikos komercijos įstatymu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,8 tūkst. EUR. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. visos Įmonės Latvijoje veikiančios dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus.
Remiantis Estijos Respublikos komerciniu kodeksu, uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2,5 tūkst. EUR. Be to, bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2020 m. gruodžio 31 d. visos Estijoje veikiančiosĮmonės dukterinės įmonės įvykdė šiuos reikalavimus. 2021 m. gruodžio 31 d. šio reikalavimo nevykdė OÜ „Apranga“ ir OÜ „Apranga Ecom EE“. Grupės vadovybė nusprendė padidinti OÜ „Apranga“ ir OÜ „Apranga Ecom EE“ įstatinį kapitalą, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus. Suma, kuria bus padidintas įstatinis kapitalas, bus tiksliai paskaičiuota po dukterinių įmonių visuotinio akcininkų susirinkimo.
Be to, Grupė privalo vykdyti sutartyje su „Luminor Bank AS“ numatytą turto ir nuosavo kapitalo santykio rodiklį. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė vykdė „Luminor Bank AS“ rodiklio reikalavimą.
Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.
Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygmens indėliu, kuris yra svarbus tikrosios vertės nustatymui:
Turtui ir įsipareigojimams, kurie yra pripažįstami finansinėse ataskaitose pasikartojančiai, Grupė irĮmonė nustato ar įvyko pervedimų tarp hierarchijos lygių iš naujo įvertindama priskyrimą (remiantis žemiausio lygio kintamaisiais, kurie yra reikšmingi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio periodo pabaigoje. Tikrosios vertės vertinimai atskleisti 12, 18 ir 26 pastabose.
Vadovybė veiklos segmentus nustato pagal ataskaitas, kurias peržiūri Generalinis direktorius bei kiti 6 direktoriai (atsakingi už valdymą, pardavimus ir rinkodarą, žmogiškuosius išteklius, pirkimus, vystymą ir finansus), ir kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus. Direktoriai verslą tam tikru mastu vertina tiek iš geografinės, tiek ir produkto perspektyvos.
Iš produkto perspektyvos Direktoriai pagal prekės ženklus peržiūri tik pardavimų apimtis bei bendrąjį pelningumą, kaip parodyta bendrųjų pajamų ataskaitoje. Atskirų prekės ženklų bendrojo pelningumo skirtumai nėra žymūs, todėl gali būti sujungti į vieną ataskaitose pateiktiną segmentą.
Geografiškai, Direktoriai išskiria Lietuvą, Latviją ir Estiją, t. y. priklausomai nuo to, kurioje geografinėje vietoje yra parduotuvės. Kiekvienoje šalyje skiriasi teisės aktai, vartojimo įpročiai bei ekonominė situacija ir tai turi gana žymios įtakos vidutiniams pardavimams bei išlaidoms. Todėl Direktoriai mano, kad atskira šalis yra atskiras ataskaitose pateiktinas segmentas. Visa finansinė informacija, įskaitant ir pelną bei visą turtą, yra analizuojama šalies mastu. Įsipareigojimai yra vertinami tik Grupės mastu, atskirai šalies mastu jie nėra vertinami.
Informacija, pateikta pagrindiniams sprendimus priimantiems vadovams, apie ataskaitinius segmentus už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:
2021 m. gruodžio 31 d.
| Lietuva | Latvija | Estija | Viso | Tarp-įmoniniai elimina-vimai | Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Segmentų pajamų iš viso | 133 403 | 39 766 | 30 705 | 203 874 | - | - |
| Segmentų vidinės pajamos* | (12 371) | (1 368) | ( 601) | (14 340) | - | - |
| Parduotuvių pajamos iš išorės klientų (6 pastaba) | 121 032 | 38 398 | 30 104 | 189 534 | - | 189 534 |
| Bendrasis pelningumas | 43,5% | 41,4% | 44,7% | 43,4% | 43,4% | |
| Kitos pajamos (sąnaudos) | ||||||
| Nuoma (26 pastaba) | (1 550) | ( 91) | ( 197) | (1 838) | ( 23) | (1 861) |
| Komunalinės paslaugos | (1 272) | ( 417) | ( 376) | (2 065) | (2 065) | |
| Darbo užmokestis ir socialinis draudimas | (18 104) | (3 811) | (3 797) | (25 712) | (25 712) | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (11 531) | (4 833) | (3 434) | (19 798) | (19 798) | |
| Turto vertės (sumažėjimas) | 473 | 106 | 268 | 847 | 847 | |
| Kitos pajamos | 5 642 | 1 998 | 187 | 7 827 | (4 837) | 2 990 |
| Kitos (sąnaudos) | (15 981) | (6 003) | (5 018) | (27 002) | 4 860 | (22 142) |
| Finansinės veiklos pajamos | 58 | - | - | 58 | ( 26) | 32 |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | ( 727) | ( 251) | ( 147) | (1 125) | 26 | (1 099) |
| Pelno mokesčio (sąnaudos) | (1 513) | ( 650) | ( 152) | (2 315) | (2 315) | |
| Laikotarpio pelnas (nuostolis) | 8 158 | 1 935 | 803 | 10 896 | 10 896 | |
| Turto iš viso | 128 784 | 34 192 | 19 304 | 182 280 | (16 525) | 165 755 |
| Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus naudojimo teise valdomą turtą) | 6 989 | 755 | 214 | 7 958 | ( 5) | 7 953 |
* segmentų vidines pajamas sudaro Įmonės prekių pardavimai dukterinėms įmonėms SIA „Apranga“ ir OU „Apranga“ bei dukterinių įmonių prekių likučių pardavimai Įmonei.
| Lietuva | Latvija | Estija | Viso | Tarp - įmoniniai eliminuojimai | Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Segmentų pajamų iš viso | 111 966 | 43 825 | 28 664 | 184 455 | - | 184 455 |
| Segmentų vidinės pajamos* | (13 812) | ( 505) | ( 560) | (14 877) | - | (14 877) |
| Parduotuvių pajamos iš išorės klientų (6 pastaba) | 98 154 | 43 320 | 28 104 | 169 578 | - | 169 578 |
| Bendrasis pelningumas | 40,9% | 42,6% | 43,5% | 42,0% | - | 42,0% |
| Lietuva | Latvija | Estija | Viso | Tarp - įmoniniai eliminuojimai | Viso konsoliduotose finansinėse ataskaitose | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Nuoma (26 pastaba) | ( 846) | ( 934) | - | (1 780) | (1 780) | (1 780) |
| Komunalinės paslaugos | (1 055) | ( 478) | ( 314) | (1 847) | (1 847) | (1 847) |
| Darbo užmokestis ir socialinis draudimas | (12 729) | (5 008) | (3 602) | (21 339) | (21 339) | (21 339) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (11 362) | (5 061) | (3 879) | (20 302) | (20 302) | (20 302) |
| Turto vertės (sumažėjimas) | ( 673) | ( 721) | ( 189) | (1 583) | (1 583) | (1 583) |
| Kitos pajamos | 5 009 | 376 | 56 | 5 441 | (4 350) | 1 091 |
| Kitos (sąnaudos) | (12 350) | (5 708) | (4 288) | (22 346) | 4 350 | (17 996) |
| Finansinės veiklos pajamos | 89 | - | - | 89 | ( 57) | 32 |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | ( 698) | ( 297) | ( 171) | (1 166) | 57 | (1 109) |
| Pelno mokesčio (sąnaudos) | ( 894) | ( 102) | ( 29) | (1 025) | (1 025) | (1 025) |
| Laikotarpio pelnas (nuostolis) | 4 603 | 514 | ( 181) | 4 936 | - | 4 936 |
| Turto iš viso | 125 768 | 33 550 | 20 408 | 179 726 | (19 422) | 160 304 |
| Ilgalaikio turto įsigijimai (išskyrus naudojimo teise valdomą turtą) | 3 123 | 1 688 | 466 | 5 277 | ( 16) | 5 261 |
Grupės laikotarpio pelningumas prieš apmokestinimą 2021 m. padidėjo iki 7,0% (2020: 3,5%). Laikotarpio pelningumas Lietuvoje padidėjo nuo 5,6% iki 8,0%. Latvijoje ir Estijoje laikotarpio pelningumai padidėjo atitinkamai nuo 1,4% ir -0,5% iki 6,7% ir 3,2%. Iš viso ilgalaikio turto Lietuvoje buvo už 63 220 tūkst. eurų (2020 m.: 56 789 tūkst. eurų), ilgalaikio turto kitose šalyse buvo už 31 726tūkst. eurų (2020 m.: 37 816 tūkst. eurų).
Parduotų prekių savikaina už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Parduotų prekių savikaina | 107 808 | 97 390 | 45 426 | 42 370 |
| Atsargų nukainojimo (atstatymo) iki grynosios galimo realizavimo vertės pokytis | ( 293) | 1 422 | ( 154) | 318 |
| Parduotų prekių savikaina iš viso | 107 515 | 98 812 | 45 272 | 42 688 |
Pardavimo sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Nuoma* | 1 861 | 1 780 | 391 | 247 |
| Komunalinės paslaugos | 2 065 | 1 848 | 792 | 677 |
| Darbo užmokestis ** | 18 168 | 14 733 | 8 048 | 4 384 |
| Socialinis draudimas | 1 762 | 2 059 | 147 | 117 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 19 798 | 20 302 | 7 682 | 7 780 |
| Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) | ( 847) | 1 583 | ( 471) | 673 |
| Reklamos ir rinkodaros sąnaudos | 2 173 | 2 021 | 1 590 | 1 396 |
| Frančizės mokestis | 4 501 | 3 945 | 98 | 84 |
| Banko mokesčiai | 1 219 | 970 | 369 | 236 |
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Prekių žymėjimo, taisymo ir pakavimo sąnaudos | 1 139 | 840 | 473 | 317 |
| Logistikos ir paskirstymo sąnaudos | 4 528 | 1 814 | 359 | 155 |
| Komandiruotės | 208 | 237 | 119 | 147 |
| Pardavimo sąnaudų iš viso | 56 575 | 52 132 | 19 597 | 16 213 |
Bendrosios ir administracinės sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Darbo užmokestis ** | 5 494 | 4 479 | 4 029 | 4 404 |
| Socialinis draudimas | 288 | 68 | 93 | 67 |
| Ryšių sąnaudos | 1 186 | 968 | 750 | 578 |
| Remontas ir eksploatacija | 2 588 | 2 699 | 1 235 | 1 189 |
| Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) | 192 | 191 | 110 | 107 |
| Konsultacijos ir auditas | 367 | 315 | 245 | 223 |
| Kitos sąnaudos | 4 041 | 3 967 | 1 891 | 1 582 |
| Bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso | 14 156 | 12 687 | 8 353 | 8 150 |
* Grupė 2020 metais Lietuvoje iš valstybės gavo 325 tūkst. eurų nuomos subsidijų, kuriomis buvo sumažintos nuomos sąnaudos. Įmonė nuomos subsidijų negavo. 2021 metais Grupė ir Įmonė nuomos subsidijų negavo.
** Grupė 2021 metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gavo 3 019 tūkst. eurų darbo užmokesčio subsidijų, kuriomis buvo sumažintos darbo užmokesčio sąnaudos, kai atitinkamai 2020 metais gauta 4 167 tūkst. eurų darbo užmokesčio subsidijų. Įmonė gavo 927 tūkst. eurų darbo užmokesčio subsidijų (2020 metais gavo 1 998 tūkst. eurų).
Pajamos pagal sutartis su klientais už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2 021 | 2020 | |
| Parduotuvių pajamos | 189 284 | 169 578 | 60 559 | 49 878 |
| Didmeniniai pardavimai | 250 | - | 12 008 | 12 866 |
| Valdymo mokesčiai | - | - | 4 803 | 4 299 |
| Kitos pajamos | 211 | 380 | 188 | 121 |
| Pajamų pagal sutartis su klientais iš viso | 189 745 | 169 958 | 77 558 | 67 164 |
Parduotuvių pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| Tinklas | 2021 | 2020 | 2021 | |
| Ekonominis | 18 624 | 19 279 | 12 815 | 11 997 |
| Jaunimo | 45 189 | 39 355 | 14 156 | 9 983 |
| Avalynės | 2 648 | 3 223 | 1 566 | 1 510 |
| Verslo | 35 284 | 31 624 | 11 729 | 10 130 |
| Prestižo | 21 522 | 19 144 | 12 597 | 9 781 |
| Zara | 57 490 | 49 570 | - | - |
| Išparduotuvės | 8 527 | 7 383 | 7 696 | 6 477 |
| Iš viso | 189 284 | 169 578 | 60 559 | 49 878 |
Kitos pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Nuomos pajamos | 1 | 36 | 4 | 39 |
| Pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo | 43 | 26 | 43 | 24 |
| Finansinio turto vertės pasikeitimas | - | 200 | - | 200 |
| Dividendai | 103 | 176 | 103 | 4 176 |
| Kitos pajamos | 2 632 | 273 | 350 | - |
| Kitų pajamų iš viso | 2 779 | 711 | 500 | 4 439 |
Kitose pajamose 2021 metais apskaityta Grupės gauta 2 632 tūkst. eurų apyvartinio kapitalo subsidija, atitinkamai 2020 metais 273 tūkst. eurų. Įmonė 2021 metais gavo 350 tūkst. eurų eurų apyvartinio kapitalo subsidiją. Visos subsidijos už veiklos ribojimus 2021 metais Latvijoje pripažintos 2021 metų kitų pajamų straipsnyje.
Finansinės veiklos pajamos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Palūkanų pajamos | 32 | 32 | 58 | 89 |
| Finansinės veiklos pajamų iš viso | 32 | 32 | 58 | 89 |
Finansinės veiklos sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Palūkanos už banko paskolas | 105 | 107 | 105 | 107 |
| Nuomos įsipareigojimų palūkanų sąnaudos | 994 | 1 002 | 406 | 379 |
| Finansinės veiklos sąnaudų iš viso | 1 099 | 1 109 | 511 | 486 |
Įvertintas laikotarpio pelnas apmokestinamas taikant Lietuvoje galiojantį 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Bendros pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderintos su apskaitiniu pelnu prieš apmokestinimą:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 13 211 | 5 961 | 4 383 | 4 155 |
| Pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15% tarifą | 1 982 | 894 | 657 | 623 |
| Neapmokestinamųjų pajamų įtaka | ( 315) | ( 59) | ( 313) | ( 672) |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančių sąnaudų įtaka | 474 | 132 | 359 | 132 |
| Praėjusių laikotarpių pelno mokesčių korekcija | - | 6 | - | 6 |
| Užsienio dukterinių įmonių skirtingų pelno mokesčio tarifų įtaka | 174 | 52 | - | - |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 2 315 | 1 025 | 703 | 89 |
| Efektyvus pelno mokesčio tarifas | 17,5% | 17,2% | 16,0% | 2,1% |
Pelno mokesčio sąnaudos už gruodžio 31 d. pasibaigusius metus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | 1 256 | 1 402 | 410 | 235 |
| Atidėtas pelno mokestis | 1 059 | ( 377) | 293 | ( 146) |
| Pelno mokesčio sąnaudų iš viso | 2 315 | 1 025 | 703 | 89 |
Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas per laikotarpį:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Metų pradžioje | (1 008) | (1 385) | ( 96) | ( 242) |
| Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje | (1 059) | 377 | ( 293) | 146 |
| Metų pabaigoje | (2 067) | (1 008) | ( 389) | ( 96) |
2020 m. ir 2021 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai, susiję su Lietuvoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Tuo tarpu 2020 m. ir 2021 m. atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, susiję su Latvijoje ir Estijoje veikiančiomis dukterinėmis įmonėmis, buvo apskaičiuoti taikant 20 proc. mokesčio tarifą. Sukauptas nepaskirstytas dukterinių įmonių pelnas, iš kurio kyla atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, planuojamas išmokėti dividendais per artimiausiaus metus (2.16 pastaba). 20 proc. mokesčio tarifas taikomas dividendų sumai prieš mokesčius (25 proc. dividendų sumai po mokesčių).
Pripažintą atidėtojo mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudaro:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Atidėtojo mokesčio turtas: | ||||
| Atsargų nukainojimas | 433 | 466 | 296 | 319 |
| Sukauptos sąnaudos | 16 | 64 | 16 | 64 |
| Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas | 18 | 85 | 18 | 70 |
| Atidėtojo mokesčio turto iš viso | 467 | 615 | 330 | 453 |
| Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas: | ||||
| Nepaskirstytas dukterinių įmonių pelnas | (1 815) | (1 013) | - | - |
| Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas | ( 719) | ( 610) | ( 719) | ( 549) |
| Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas iš viso | (2 534) | (1 623) | ( 719) | ( 549) |
| Grynasis atidėtojo pelno mokesčio (įsipareigojimas) turtas | (2 067) | (1 008) | ( 389) | ( 96) |
| 2021 | 2020 | |
|---|---|---|
| Patvirtinti dividendai | - | - |
| Paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (22 pastaba) | 55 292 | 55 292 |
| Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai, eurais | 0,00 | 0,00 |
2021 ir 2020 metais akcininkams dividendai nebuvo mokami. Už 2021 m. metus Valdyba siūlo akcininkams išmokėti 0,36 EUR dividendų už vieną akciją (23 pastaba). Dividendų sumai turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu. Ši suma nėra apskaityta šiose finansinėse ataskaitose kaip įsipareigojimas.# A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
Gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:
| GRUPĖ | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastatai | Statiniai ir įranga | Išsinuomoto turto remontas | Kitas ilgalaikis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
| Įsigijimo savikaina | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 9 650 | 2 114 | 11 112 | 46 | 117 | 321 69 |
| Įsigijimai | - | - | 412 | 1 190 | 3 350 | 4 952 |
| Perleistas ir nurašytas turtas | ( 239) | ( 3) | (1 382) | (2 791) | ( 118) | (4 533) |
| Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | - | - | 1 722 | 1 307 | (3 029) | - |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 9 411 | 2 111 | 11 864 | 45 823 | 524 | 69 733 |
| Įsigijimai | 2 | 27 | 39 | 2 230 | 5 405 | 7 703 |
| Perleistas ir nurašytas turtas | - | ( 14) | (3 642) | (4 689) | ( 1 056) | (9 401) |
| Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | 394 | - | 3 367 | 925 | (4 686) | - |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 9 807 | 2 124 | 11 628 | 44 289 | 187 | 68 035 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 4 100 | 412 | 5 954 | 29 034 | - | 39 500 |
| Finansinių metų nusidėvėjimas | 214 | 133 | 1 739 | 4 595 | - | 6 681 |
| Perleistas ir nurašytas turtas | ( 239) | ( 3) | ( 638) | (2 790) | - | (3 670) |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 4 075 | 542 | 7 055 | 30 839 | - | 42 511 |
| Finansinių metų nusidėvėjimas | 248 | 135 | 1 637 | 4 512 | - | 6 532 |
| Perleistas ir nurašytas turtas | - | ( 14) | (2 005) | (4 416) | - | (6 435) |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 4 323 | 663 | 6 687 | 30 935 | - | 42 608 |
| Vertės sumažėjimas | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | - | - | 100 | 130 | - | 230 |
| Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas) | - | - | 528 | 465 | - | 993 |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | - | - | 628 | 595 | - | 1 223 |
| Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas) | - | - | ( 335) | ( 362) | - | ( 696) |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | - | - | 294 | 234 | - | 527 |
| Apskaitinė vertė | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 5 550 | 1 702 | 5 058 | 16 953 | 321 | 29 584 |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 5 336 | 1 569 | 4 181 | 14 389 | 524 | 25 999 |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 5 484 | 1 461 | 4 648 | 13 121 | 187 | 24 900 |
| ĮMONĖ | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastatai | Statiniai ir įranga | Išsinuomoto turto remontas | Kitas ilgalaikis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
| Įsigijimo savikaina | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 9 650 | 2 114 | 5 641 | 14 427 | 31 870 | - |
| Įsigijimai | - | - | 10 718 | 1 364 | 2 092 | - |
| Perleistas ir nurašytas turtas | ( 239) | ( 3) | ( 105) | (1 347) | ( 115) | (1 809) |
| Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | - | - | 679 | - | ( 679) | - |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 9 411 | 2 111 | 6 225 | 13 798 | 608 | 32 153 |
| Įsigijimai | 2 | 27 | 15 | 1 559 | 2 290 | 3 893 |
| Perleistas ir nurašytas turtas | - | ( 14) | (1 096) | (2 335) | (1 054) | (4 499) |
| Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | 394 | - | 1 474 | ( 24) | (1 844) | - |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 9 807 | 2 124 | 6 618 | 12 998 | - | 31 547 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 4 100 | 412 | 3 214 | 10 724 | - | 18 450 |
| Finansinių metų nusidėvėjimas | 214 | 133 | 848 | 1 203 | - | 2 398 |
| Perleistas ir nurašytas turtas | ( 239) | ( 3) | ( 105) | (1 343) | - | (1 690) |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 4 075 | 542 | 3 957 | 10 584 | - | 19 158 |
| Finansinių metų nusidėvėjimas | 248 | 135 | 877 | 1 179 | - | 2 439 |
| Perleistas ir nurašytas turtas | - | ( 14) | (1 096) | (2 224) | - | (3 334) |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 4 323 | 663 | 3 738 | 9 539 | - | 18 263 |
| Vertės sumažėjimas | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | - | - | 22 | 68 | - | 90 |
| Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas) | - | - | 153 | 47 | - | 200 |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | - | - | 175 | 115 | - | 290 |
| Einamųjų metų vertės sumažėjimas (atstatymas) | - | - | ( 105) | ( 66) | - | ( 171) |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | - | - | 70 | 49 | - | 119 |
| Apskaitinė vertė | ||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 5 550 | 1 702 | 2 405 | 3 635 | 38 | 13 330 |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 5 336 | 1 569 | 2 093 | 3 099 | 608 | 12 705 |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 5 484 | 1 461 | 2 810 | 3 410 | - | 13 165 |
Grupės ir Įmonės nusidėvėjimo sąnaudos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimų sąnaudų straipsnyje.
2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Įmonės pastatai, kurių likutinė vertė sudarė 4 735 tūkst. eurų (2020 m. – 4 578 tūkst. eurų), buvo įkeisti siekiat užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba).
2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo pastatų, išnuomotų trečiosioms šalims.
Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Statiniai ir įranga | 1 024 | 243 | 1 024 | 213 |
| Kitas ilgalaikis turtas | 14 552 | 14 905 | 4 499 | 4 497 |
| Iš viso | 15 576 | 15 148 | 5 523 | 4 710 |
Pagrindinis Grupės ir Įmonės pelną nešantis vienetas yra parduotuvė. Grupė ir Įmonė įvertino, ar parduotuvių veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertė nėra sumažėjusi pagal 2.9 pastaboje nurodytus apskaitos principus. Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiame verslo plane numatytais diskontuotais pinigų srautais (DPS) po apmokestinimo. DPS buvo skaičiuojami likusiam išsinuomoto turto remonto naudingo tarnavimo laikui (didžioji dalis patalpų yra nuomojama). Skaičiuojant būsimus pinigų srautus 2022 m. ir vėlesniais metais, vertinama kiekviena parduotuvė atskirai, o pardavimų bei darbo užmokesčio fondo kitimas nustatomas šalies ar prekinio ženklo lygmenyje (2020 m. visoms parduotuvėms buvo naudojamas bendras 10
proc. pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją augimo dydis). 10 proc. kapitalo kainos svertinis pomokestinis vidurkis (toliau - WACC) buvo naudotas apskaičiuojant naudojimo vertę (2020 m. naudotas 12 proc. ikimokestinis WACC).
Remiantis vadovybės skaičiavimais, 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ilgalaikio turto vertė buvo sumažinta 527 tūkst. eurų (2020 m. – 1 223 tūkst. eurų), Įmonės – 119 tūkst. eurų (2020 m. – 290 tūkst. eurų) finansinės būklės ataskaitose, ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje.
Grupė ir Įmonė 2021 m. pripažino atitinkamai 696 tūkst. eurų ir 171 tūkst. eurų ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudų atstatymą (2020 m. Grupė ir Įmonė pripažino atitinkamai 993 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudų). Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymą daugiausia lėmė tų parduotuvių, kurių turtui buvo pripažinti turto vertės sumažėjimo nuostoliai, uždarymas bei veikiančių parduotuvių ilgalaikio turto balansinės vertės sumažėjimas dėl turto nusidėvėjimo. Taip pat buvo atvejų, kai įvertinus veiklos rezultatus ir prognozes, ateities pinigų srautai yra pakankami atpirkti turtą, kuris yra priskirtas testuojamoms parduotuvėms, kas lėmė, jog ilgalaikio turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažinti ankstesniais metais buvo pilnai ar dalinai atstatyti.
Jei būsimi veiklos pinigų srautai 2022 m. ir vėlesniais metais, būtų sumažinti 5 proc., Grupė ir Įmonė 2021 m. būtų pripažinusi atitinkamai 66 tūkst. eurų ir 8 tūkst. eurų didesnį ilgalaikio turto vertės sumažėjimą.
Jeigu pomokestinė diskonto norma, taikoma parduotuvių diskontuotiems pinigų srautams, būtų 1 proc. didesnė nei norma apskaičiuota vadovybės (pvz., ne 10 proc., o 11 proc.), Grupė 2021 m. būtų pripažinusi 62 tūkst. eurų didesnį ilgalaikio turto vertės sumažėjimą. Įmonė būtų pripažinusi 7 tūkst. eurų didesnį ilgalaikio turto vertės sumažėjimą.
Vadovybė nesitiki reikšmingų naudojamų prielaidų pasikeitimo artimiausioje ateityje, išskyrus atskleistų 2.2 (a) pastaboje.
Gruodžio 31 d. nematerialųjį turtą sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Licencijos | Programinė įranga | Iš viso | Iš viso | Licencijos | Programinė įranga | Iš viso | Iš viso | |
| Įsigijimo savikaina | ||||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 292 | 993 | 1 285 | 197 | 973 | 1 170 | ||
| Įsigijimai | 144 | 165 | 309 | 120 | 165 | 285 | ||
| Nurašytas turtas | - | ( 1) | ( 1) | - | ( 1) | ( 1) | ||
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 436 | 1 157 | 1 593 | 317 | 1 137 | 1 454 | ||
| Įsigijimai | 71 | 179 | 250 | 75 | 179 | 254 | ||
| Nurašytas turtas | ( 5) | - | ( 5) | - | - | - | ||
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 502 | 1 336 | 1 838 | 392 | 1 316 | 1 708 | ||
| Sukaupta amortizacija | ||||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 161 | 814 | 975 | 84 | 794 | 878 | ||
| Finansinių metų amortizacija | 45 | 40 | 85 | 40 | 40 | 80 | ||
| Nurašytas turtas | - | ( 1) | ( 1) | - | ( 1) | ( 1) | ||
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 206 | 853 | 1 059 | 124 | 833 | 957 | ||
| Finansinių metų amortizacija | 71 | 72 | 143 | 65 | 72 | 137 | ||
| Nurašytas turtas | - | - | - | - | - | - | ||
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 277 | 925 | 1 202 | 189 | 905 | 1 094 | ||
| Apskaitinė vertė | ||||||||
| 2019 m. gruodžio 31 d. | 131 | 179 | 310 | 113 | 179 | 292 | ||
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 230 | 304 | 534 | 193 | 304 | 497 | ||
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 225 | 411 | 636 | 203 | 411 | 614 |
Grupės irĮmonės amortizacijos sąnaudos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimų sąnaudų straipsnyje.
Gruodžio 31 d. naudojamo visiškai nusidėvėjusio nematerialiojo turto įsigijimo savikaina buvo:
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
|---|---|---|---|---|
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
| Licencijos | 154 | 133 | 79 | 58 |
| Programinė įranga | 821 | 797 | 804 | 780 |
| Iš viso | 975 | 930 | 883 | 838 |
Gruodžio 31 d. Įmonės investicijas į dukterines įmones sudarė:
| Pavadinimas | Įsteigimo šalis | Įsigijimo savikaina | Nuosavybė, proc. 2021 | Nuosavybė, proc. 2020 |
| :---------- | :-------------- | :------------------ | :------------------- | :------------------- |# A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
35
| Grupė | Įmonė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Prekės, skirtos perparduoti | 38 850 | 38 818 | 19 834 | 21 313 |
| Prekių, skirtų perparduoti nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės* | (4 034) | (4 327) | (1 974) | (2 128) |
| Grąžintinas turtas | 398 | 297 | 64 | 61 |
| Prekės kelyje | 43 | 93 | 43 | 93 |
| Medžiagos ir atsarginės dalys | 652 | 553 | 558 | 420 |
| Iš viso | 35 909 | 35 434 | 18 525 | 19 759 |
*Prekių, skirtų perparduoti, nukainuotų iki grynosios galimo realizavimo vertės, įsigijimo savikaina 19 426 18 979 9 912 10 891 2021 m. gruodžio 31 d. dalis
Grupės irĮmonės atsargų buvo įkeistos siekiant užtikrinti paskolų, gautų iš finansinių institucijų, likučių grąžinimą (24 pastaba). 2021 m. gruodžio 31 d. bendra įkeistų Grupės atsargų apskaitinė vertė sudarė 11 296 tūkst. eurų,Įmonės - 7 896 tūkst. eurų (atitinkamai 11 296 tūkst. eurų ir 7 896 tūkst. eurų 2020 m. gruodžio 31 d.).
2020 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, laikomą pardavimui, sudarė 91 proc. nuosavybės įmonėje UAB „Palangos Varūna“. Grupė irĮmonė 2020 m. gruodžio 31 d. ilgalaikiam turtui, laikomam parduoti, pripažino 9 tūkst. eurų vertės sumažėjimą 2020 metais įmonei UAB „Palangos Varūna“ buvo pradėta likvidavimo procedūra. 2021 metais baigta likvidavimo procedūra, grynasis nuostolis 0,6 tūkst. Eur.
Gruodžio 31 d. išankstinius apmokėjimus sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 1 762 | 2 575 | 1 359 | 1 310 |
| Atėmus: išankstinių apmokėjimų ilgalaikę dalį | ( 416) | (1 465) | ( 188) | ( 230) |
| Išankstinių apmokėjimų ataskaitinių metų dalis | 1 346 | 1 110 | 1 171 | 1 080 |
Didesnę išankstinių apmokėjimų dalį sudaro išankstiniai apmokėjimai tiekėjams už prekes, kurie vėliau naudojami sudengti mokėtinas sumas.
Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi toliau nurodytiems straipsniams gruodžio 31 d.:
| Grupė – finansinis turtas amortizuota savikaina | Grupė – finansinis turtas amortizuota savikaina | |
|---|---|---|
| Turtas, nurodytas finansinės būklės ataskaitoje: | 2021 | 2020 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 5 476 | 2 147 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 29 743 | 26 209 |
| Iš viso | 35 219 | 28 356 |
| Grupė – finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte | Grupė – finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte | |
|---|---|---|
| Turtas, nurodytas finansinės būklės ataskaitoje: | 2021 | 2020 |
| UAB Verslo Trikampis akcijos (3 lygis) | 2 400 | 2 400 |
| Ilgalaikės vyriausybinės obligacijos (1 lygis) | 735 | 732 |
| Iš viso | 3 135 | 3 132 |
| Finansinis turto iš viso | 38 354 | 31 488 |
| Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina | Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina | |
|---|---|---|
| Įsipareigojimai, nurodyti finansinės būklės ataskaitoje: | 2021 | 2020 |
| Paskolos | 200 | 500 |
| Nuomos įsipareigojimai | 67 075 | 66 694 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 13 106 | 9 956 |
| Iš viso | 80 381 | 77 150 |
Finansinį turtą apskaitytą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas sudaro 2014 metais Įmonės įsigytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistos ilgalaikės obligacijos (išpirkimo data - 2022 metai). 2018 m. birželio mėnesį Įmonės įsigytos investicinės bendrovės UAB "Verslo trikampis" (anksčiau – UAB „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“) akcijos, apskaitytos kaip finansinis turtas pripažįstamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius. Daugiau skaityti apskaitos politikoje pateiktoje 2.13 pastaboje „ Finansinis turtas ir įsipareigojimai “. Vadovybės vertinimu investicijos į UAB "Verslo trikampis" akcijas tikrtoji vertė atitinka apskaitinę vertę, todėl Grupė ir Įmonė 2021 metais vertės padidėjimo pajamų nepripažino, tuo tarpu 2020 metais Grupė ir Įmonė pripažino 200 tūkst. eurų vertės padidėjimo pajamų.
| Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina | Grupė – Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina | |
|---|---|---|
| Įsipareigojimai, nurodyti finansinės būklės ataskaitoje: | 2021 | 2020 |
| Paskolos | 5 400 | 8 668 |
| Nuomos įsipareigojimai | 28 858 | 25 890 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 4 215 | 3 444 |
| Iš viso | 38 473 | 38 002 |
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
36
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų ir trumpalaikių paskolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei dėl trumpo grąžinimo termino (3 lygis);
b) Gautų ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų su kintama palūkanų norma tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei (3 lygis);
c) Investicijų į UAB „Verslo trikampis“ fondą vertė apskaičiuojama kaip turimas fondo investicinių vienetų skaičius padaugintas iš fondo vieneto vertės ataskaitų dieną (3 lygis). Fondo vertinimas atliekamas naudojant diskontuotų ateities pinigų srautų modelį.
Bendra Grupės irĮmonės kredito rizikos pozicija pateikiama žemiau. Kadangi nėra reikšmingų pradelstų ar padidėjusių kredito rizikos straipsnių, atidėjinių matrica šiose finansinėse ataskaitose nepateikiama.
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Finansinis turtas tikrąja verte | 3 135 | 3 132 | 3 135 | 3 132 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos, kurių atžvilgiu sandorio šalys įsipareigojimus vykdė tinkamai | 5 476 | 2 147 | 1 187 | 1 024 |
| Gautinos sumos iš susijusių šalių (28 pastaba) | - | - | 11 222 | 10 797 |
| Pinigai bankuose, kuriems, arba kurių motininėms bendrovėms suteikti aukšti kredito reitingai (pinigai kasoje bei kelyje neįtraukiami) | 27 152 | 24 522 | 16 642 | 19 830 |
| Iš viso | 35 763 | 29 801 | 32 186 | 34 783 |
Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas gautinas sumas sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Prekybos gautinos sumos iš dukterinių įmonių (28 pastaba) | - | - | 9 912 | 8 557 |
| Paskolos, suteiktos dukterinėms įmonėms (28 pastaba) | - | - | 1 310 | 2 240 |
| Prekybos gautinos sumos iš nesusijusių šalių | 576 | 361 | 105 | 95 |
| Avansinis pelno mokestis | - | 70 | - | 41 |
| Kitos gautinos sumos | 4 900 | 1 716 | 1 082 | 888 |
| Iš viso | 5 476 | 2 147 | 12 409 | 11 821 |
| Atėmus: Kitų gautinų sumų ilgalaikę dalį | (2 400) | ( 4) | ( 46) | ( 4) |
| Ataskaitinių metų dalis | 3 076 | 2 143 | 12 363 | 11 817 |
Kitų gautinų sumų didesnę dalį sudaro depozitai, susiję su elektronine prekyba ir sumos gautinos iš tiekėjų už grąžintas prekes. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė šiame straipsnyje taip pat apskaitė 500 tūkst. Eur gautiną valstybės subsidiją (2020 m. gruodžio 31 d. -0 Eur). Tiek 2021 m., tiek 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo nustatyta reikšmingų tikėtinų kredito nuostolių ir atitinkamai nebuvo formuojamas vertės sumažėjimas. Nurodytuoju laikotarpiu pradelstų sumų nebuvo. Didžiausia kredito rizika, patiriama ataskaitų dieną, yra kiekvienos pirmiau nurodytos gautinos sumos, išskyrus sumokėtą avansinį pelno mokestį, grupės apskaitinė vertė. Grupė irĮmonė neturi užstato, laikomo kaip užtikrinimo priemonė. VisosĮmonės dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos yra denominuotos eurais. 2021 m. gruodžio 31 d. paskoloms apskaičiuotų palūkanų norma yra 1,5 proc. (2020 m. – 1,5 proc.), paskolų grąžinimo terminas – 2022 m. gruodžio 31 d. (2020 m. – 2021 m. gruodžio 31 d.).
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
37
Gruodžio 31 d. pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Pinigai banke | 27 152 | 24 522 | 16 642 | 19 830 |
| Pinigai kasoje | 564 | 189 | 249 | 39 |
| Pinigai kelyje | 2 027 | 1 498 | 301 | ( 6) |
| Iš viso | 29 743 | 26 209 | 17 192 | 19 863 |
Lėšos tam tikrose banko sąskaitose bei būsimos įplaukos į šias sąskaitas yra įkeistos bankui kaip užtikrinimo priemonė už suteiktas kreditavimo priemones. 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės irĮmonės piniginės lėšos įkeistose sąskaitose sudarė 11 641 tūkst. eurų (2020 m. – 19 830 tūkst. eurų) (24 pastaba).
Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje apima:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 29 743 | 26 209 | 17 192 | 19 863 |
| Iš viso | 29 743 | 26 209 | 17 192 | 19 863 |
Remiantis reitingų agentūros S&P nustatytais reitingais (bankų, kurių sąskaitose surenkamos Grupės įplaukos, motininių bankų), pinigų ir pinigų ekvivalentų, išskyrus pinigus kasoje ir kelyje, likučių kredito kokybė yra:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| A+ | 27 152 | 24 504 | 16 642 | 19 830 |
| BBB+ | - | 18 | - | - |
| Iš viso | 27 152 | 24 522 | 16 642 | 19 830 |
2021 m. gruodžio 31 d.## 23. PRIVALOMASIS REZERVAS IR PELNO PASKIRSTYMAS
Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 55 291 960 (2019 ir 2020 m. – 55 291 960) paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 euro. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės neturėjo Įmonės akcijų. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturėjo nuosavų akcijų.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Įmonė privalo pervesti 1/20 grynojo pelno į privalomąjį rezervą iki jis pasieks 1/10 įstatinio kapitalo dydžio (iki 1 604 tūkst. eurų 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.) Privalomas rezervas yra pilnai suformuotas. 2021 m. balandžio 29 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta dividendų už 2020 metus nemokėti (2020 m. balandžio 30 d. Įmonės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta dividendų už 2019 metus nemokėti). Valdyba siūlo akcininkams 2022 metais išmokėti 19 905 tūkst. eurų dividendų už 2021 metus. Dividendų sumai turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu.
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
38
Gruodžio 31 d. paskolų apskaitinės vertės buvo:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | ||
|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | |||
| Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos | - | 200 | - |
| Iš viso | - | 200 | - |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | |||
| Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos | 200 | 300 | 200 |
| Paskolos gautos iš dukterinių įmonių | - | - | 5 200 |
| Iš viso | 200 | 300 | 5 400 |
| Paskolų iš viso | 200 | 500 | 5 400 |
Bankų kredito linijos yra apdraustos įkeičiant lėšas tam tikrose banko sąskaitose (21 pastaba), tam tikrus pastatus (12 pastaba) bei dalį atsargų (15 pastaba). Gruodžio 31 dienai visos paskolos yra sudarytos eurais.
Vidutinės svertinės finansinės būklės ataskaitos dienos palūkanų normos:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Bankų suteiktos kredito linijos ir paskolos | 1,2% | 1,2% | 1,2% | 1,2% |
| Banko sąskaitos kreditas | 1,4% | 1,1% | 1,4% | 1,1% |
| Paskolos gautos iš dukterinių įmonių | - | - | 0,0% | 0,0% |
Dėl turimų paskolų Grupė irĮmonė patiria palūkanų normos pokyčių riziką. Palūkanų normos yra keičiamos kartą per 6 mėnesius arba dažniau. Sutartos, bet nepanaudotos Grupės irĮmonės paskolos finansinės būklės ataskaitos dieną sudarė 21 850 tūkst. eurų (2020 m. – 21 137 tūkst. eurų), iš kurių 8 000 tūkst. eurų gali skolintis iki 2022 m. birželio 30 d., o 13 850 tūkst. eurų – iki 2023 lapkričio 30 d. Grupė privalo vykdyti sutartyse su „Luminor Bank AS“ ir „SEB bankas UAB“ numatytus finansinius rodiklius: nuosavo kapitalo, finansinės skolos/EBITDA bei grynosios finansinės skolos/EBITDA rodiklius. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupė vykdė visų rodiklių reikalavimus.
Gruodžio 31 d. prekybos ir kitas mokėtinas sumas sudarė:
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Kitoms susijusioms šalims mokėtinos sumos | 106 | 106 | 106 | 106 |
| Prekybos mokėtinos sumos | 7 181 | 5 896 | 2 124 | 1 596 |
| Išmokos darbuotojams ir susiję įsipareigojimai | 4 279 | 2 821 | 2 316 | 1 475 |
| Sutarties įsipareigojimai | 550 | 364 | 185 | 119 |
| Įsipareigojimai už grąžintiną turtą | 645 | 471 | 117 | 100 |
| Mokėtini mokesčiai | 3 798 | 1 854 | 1 253 | 335 |
| Sukauptos sąnaudos ir kitos mokėtinos sumos | 5 174 | 3 483 | 1 868 | 1 642 |
| Iš viso | 21 733 | 14 995 | 7 969 | 5 373 |
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
39
Toliau nurodyta pripažinto naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė ir jo judėjimas per laikotarpį:
| Grupė | Įmonė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Patalpos | Transporto priemonės | Iš viso | Patalpos | Transporto priemonės | Iš viso | |
| 2021 m. sausio 1 d. | 63 936 | 267 | 64 203 | 24 748 | 203 | 24 951 |
| Įsigijimai | 12 831 | 129 | 12 960 | 7 793 | 122 | 7 915 |
| Vertės padidėjimas (sumažėjimas) | 151 | - | 151 | 300 | - | 300 |
| Nusidėvėjimo (sąnaudos) | (12 985) | ( 135) | (13 120) | (5 002) | ( 104) | (5 106) |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 63 933 | 261 | 64 194 | 27 839 | 221 | 28 060 |
| Grupė | Įmonė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Patalpos | Transporto priemonės | Iš viso | Patalpos | Transporto priemonės | Iš viso | |
| 2020 m. sausio 1 d. | 68 324 | 272 | 68 596 | 25 826 | 205 | 26 031 |
| Įsigijimai | 9 587 | 125 | 9 712 | 4 590 | 96 | 4 686 |
| Vertės padidėjimas (sumažėjimas) | ( 569) | - | ( 569) | ( 464) | - | ( 464) |
| Nusidėvėjimo (sąnaudos) | (13 406) | ( 130) | (13 536) | (5 204) | ( 98) | (5 302) |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 63 936 | 267 | 64 203 | 24 748 | 203 | 24 951 |
Grupė irĮmonė įvertino, ar naudojimo teise valdomo turto vertė nėra sumažėjusi pagal 2.9 pastaboje nurodytus apskaitos principus. Naudojimo vertė apskaičiuota tuo pačiu metodu bei naudojant tuos pačius rodiklius kaip ir 12-toje pastaboje. Remiantis vadovybės skaičiavimais, 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės naudojimo teise valdomo turto vertė buvo sumažinta 868 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 1 019 tūkst. eurų), Įmonės – 228 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 528 tūkst. eurų) finansinės būklės ataskaitose, „Naudojimo teise valdomas turtas“ straipsnyje. Grupė 2021 metais pripažino 151 tūkst. eurų naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo atstatymo pelno (2020 m. pripažino 569 tūkst. EUR naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo nuostolių), Įmonė – 300 tūkst. eurų pelno (2020 m. pripažino 464 tūkst. EUR nuostolių). Naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo sąnaudos apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitos „Pardavimų sąnaudos“ straipsnyje. Naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymą daugiausia lėmė tų parduotuvių, kurių turtui buvo pripažinti turto vertės sumažėjimo nuostoliai, uždarymas bei veikiančių parduotuvių naudojimo teise valdomo turto balansinės vertės sumažėjimas dėl turto amortizacijos. Taip pat buvo atvejų, kai įvertinus veiklos rezultatus ir prognozes, ateities pinigų srautai yra pakankami atpirkti turtą, kuris yra priskirtas testuojamoms parduotuvėms, kas lėmė, jog naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažinti ankstesniais metais buvo pilnai ar dalinai atstatyti. Jei būsimi veiklos pinigų srautai 2022 m. ir vėlesniais metais, būtų sumažinti 5 proc., Grupė irĮmonė 2021 m. būtų pripažinusi atitinkamai 48 tūkst. eurų ir 5 tūkst. eurų didesnį naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimą. Jeigu pomokestinė diskonto norma, taikoma parduotuvių diskontuotiems pinigų srautams, būtų 1 proc. didesnė nei norma apskaičiuota vadovybės (pvz., ne 10 proc., o 11 proc.), Grupė 2021 m. būtų pripažinusi 46 tūkst. eurų didesnį ilgalaikio turto vertės sumažėjimą. Įmonė būtų pripažinusi 5 tūkst. eurų didesnį naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimą.
Toliau nurodyta nuomos įsipareigojimų balansinė vertė (pateikiama straipsniuose „Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai“ ir „Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai“), jų judėjimas per laikotarpį:
| Grupė | Įmonė | ||
|---|---|---|---|
| 2021 m. sausio 1 d. | 66 694 | 25 890 | |
| Įsigijimai | 12 960 | 7 915 | |
| Palūkanų padidėjimas | 994 | 406 | |
| Mokėjimai | (11 172) | (4 440) | |
| Nuomos nuolaidos | (2 401) | ( 913) | |
| 2021 m. gruodžio 31 d. | 67 075 | 28 858 | |
| Trumpalaikiai | 13 251 | 5 261 | |
| Ilgalaikiai | 53 824 | 23 597 |
| Grupė | Įmonė | ||
|---|---|---|---|
| 2020 m. sausio 1 d. | 69 776 | 26 333 | |
| Įsigijimai | 9 712 | 4 686 | |
| Palūkanų padidėjimas | 1 002 | 379 | |
| Mokėjimai | (13 521) | (5 508) | |
| Nuomos nuolaidos | ( 275) | - | |
| 2020 m. gruodžio 31 d. | 66 694 | 25 890 | |
| Trumpalaikiai | 12 758 | 4 897 | |
| Ilgalaikiai | 53 936 | 20 993 |
Pelne (nuostoliuose) pripažįstamos šios sumos:
| Grupė | Įmonė | ||
|---|---|---|---|
| 2021 | 2021 | ||
| Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | 13 120 | 5 106 | |
| Nuomos įsipareigojimų palūkanų sąnaudos (įtraukiamos į finansinės veiklos sąnaudas) | 994 | 406 | |
| Su trumpalaike nuoma susijusios sąnaudos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | - | - | |
| Vertės sumažėjimas (įtraukiamas į pardavimų sąnaudas) | ( 151) | ( 300) | |
| Kintamos nuomos įmokos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | 4 262 | 1 304 | |
| Nuomos nuolaidos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | (2 401) | ( 913) | |
| Iš viso pripažinta pelne (nuostoliuose) | 15 824 | 5 603 |
| Grupė | Įmonė | ||
|---|---|---|---|
| 2020 | 2020 | ||
| Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | 13 536 | 5 302 | |
| Nuomos įsipareigojimų palūkanų sąnaudos (įtraukiamos į finansinės veiklos sąnaudas) | 1 002 | 379 | |
| Su trumpalaike nuoma susijusios sąnaudos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | 146 | 146 | |
| Vertės sumažėjimas (įtraukiamas į pardavimų sąnaudas) | 569 | 464 | |
| Kintamos nuomos įmokos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | 1 909 | 101 | |
| Nuomos nuolaidos (įtraukiamos į pardavimų sąnaudas) | ( 275) | - | |
| Iš viso pripažinta pelne (nuostoliuose) | 16 887 | 6 392 |
Įmonė/Grupė yra sudariusi patalpų nuomos sutartis, pagal kurias mokamos kintamos įmokos atsižvelgiant į tose patalpose esančios parduotuvės apyvartą. Vadovybė siekia susieti nuomos sąnaudas su uždirbtomis pajamomis. Įmonė/Grupė trumpalaikes nuomos nuolaidas gautas iš nuomotojų dėl prekybos ribojimų apskaitė mažindama kintamos nuomos sąnaudas.
Toliau pateikiama informacija apie 2020 ir 2021 metais Įmonės/Grupės sumokėtas kintamas nuomos įmokas, įskaitant jų mąstą, palyginti su pastoviomis įmokomis:
| Grupė | Įmonė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastovios įmokos | Kintamos įmokos | Iš viso | Pastovios įmokos | Kintamos įmokos | Iš viso | |
| 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | ||||||
| Kintamos nuomos įmokos su minimalia suma | 11 739 | 161 | 11 900 | 3 875 | 103 | 3 978 |
| Tik kintamos nuomos įmokos | - | 1 700 | 1 700 | - | 288 | 288 |
| Iš viso | 11 739 | 1 861 | 13 600 | 3 875 | 391 | 4 266 |
| 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai | ||||||
| Kintamos nuomos įmokos su minimalia suma | 12 050 | - | 12 050 | 4 193 | - | 4 193 |
| Tik kintamos nuomos įmokos | - | 1 634 | 1 634 | - | 101 | 101 |
| Iš viso | 12 050 | 1 634 | 13 684 | 4 193 | 101 | 4 294 |
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S 2
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
41
2021 ir 2020 metais dauguma Grupei priklausančių bendrovių pasinaudojo teise lengvatinėmis sąlygomis sudaryti su atitinkamų šalių valstybinėmis mokesčių inspekcijomis mokestinės paskolos sutartis (toliau - MPS). Sudarytoms MPS nėra taikomos palūkanos. Sudarytų sutarčių terminai – nuo 14 iki 36 mėnesių. Viso per 2021 metus Grupė sudarė sutarčių už 3,7 mln. eurų sumą, kai Įmonė – už 1,4 mln. Eurų (atitinkamai 2020 metais – 12,8 mln. Ir 6,0 mln. Eurų). 2021 metų gruodžio mėnesį Grupės įmonės grąžino visą likutinę MPS sumą anksčiau laiko. Praėjusių metų pabaigai nesumokėta mokesčių pagal sudarytas MPS suma siekė 12,6 mln. eurų Grupėje ir 6,0 mln. eurų Įmonėje.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Susijusių šalių gautinoms sumoms atidėjiniai nėra formuojami, nes tikėtini kredito nuostoliai nėra reikšmingi.
Gruodžio 31 d. Įmonės ir Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:
| Susijusios šalys | Mokėtinos sumos | Gautinos sumos ir suteiktos paskolos | Pajamos | Pirkimai |
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| UAB Koncernas „MG Baltic“ (pagrindinė patronuojanti įmonė) | 10 | 14 | - | - |
| Per pagrindinę patronuojančią įmonę susijusios įmonės: | ||||
| UAB „Mineraliniai vandenys“ | - | - | - | - |
| UAB „Mediafon“ | 3 | - | - | - |
| UAB „MG Baltic Investment“ | 4 | 5 | 1 | - |
| UAB "DARNU GROUP" | - | - | - | - |
| LNK Grupė | 4 | 3 | - | - |
| UAB "Eminta" | 85 | 84 | - | - |
| Iš viso | 106 | 106 | 1 | - |
Pagrindiniai sandoriai su susijusiomis šalimis apima nuomą, valdymo paslaugas, reklamą, centralizuotas paslaugas (telekomunikacijos, komunalinės išlaidos ir pan.).
Gruodžio 31 d.Įmonės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir dėl šių sandorių susidarantys likučiai:
| Dukterinės įmonės | Gautos paskolos ir mokėtinos sumos | Suteiktos paskolos ir gautinos sumos | Pajamos | Pirkimai |
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| UAB „Apranga LT“ | 2 049 | 4 524 | 66 | 13 |
| UAB „Apranga BPB LT“ | 920 | 1 175 | 18 | 2 |
| UAB „Apranga PLT“ | 609 | 659 | 14 | 1 |
| UAB „Apranga SLT“ | 305 | 491 | 11 | - |
| UAB „Apranga MLT“ | 895 | 897 | 27 | - |
| UAB „Apranga HLT“ | 315 | 331 | 19 | - |
| UAB „Apranga OLT“ | 107 | 107 | 5 | 2 |
| UAB „Apranga Ecom LT“ | - | - | - | - |
| SIA „Apranga“ | - | - | 6 029 | 5 251 |
| SIA „Apranga LV“ | - | - | 35 | 53 |
| SIA „Apranga BPB LV“ | - | - | 5 | 3 |
| SIA „Apranga PLV“ | - | - | 6 | 163 |
| SIA „Apranga SLV“ | - | - | 4 | 3 |
| SIA „Apranga MLV“ | - | - | 117 | 295 |
| SIA „Apranga HLV“ | - | - | 7 | 61 |
| SIA „Apranga OLV“ | - | - | 114 | 294 |
| SIA „Apranga Ecom LV“ | - | - | - | - |
| OÜ „Apranga“ | - | - | 3 587 | 3 191 |
| OÜ „Apranga Estonia“ | - | - | 332 | 518 |
| OÜ „Apranga BEE“ | - | - | 139 | 67 |
| OÜ „Apranga PB Trade“ | - | - | 584 | 723 |
| OÜ „Apranga ST Retail“ | - | - | 87 | 111 |
| Dukterinės įmonės | Gautos paskolos ir mokėtinos sumos | Suteiktos paskolos ir gautinos sumos | Pajamos | Pirkimai |
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| OÜ „Apranga MDE“ | - | - | 9 | 6 |
| OÜ „Apranga HEST“ | - | - | 7 | 40 |
| OÜ „Apranga Ecom EE“ | - | 3 | - | - |
| Iš viso | 5 200 | 8 187 | 11 222 | 10 797 |
Pagrindiniai sandoriai Grupės viduje apima centralizuotą prekių, skirtų pardavimui, tiekimą, valdymo paslaugas, centralizuotą paslaugų pirkimą (telekomunikacijas, IT, komunalines paslaugas, ir pan.), finansavimą, pelno paskirstymą. Gautų pajamų straipsnyje, kartu su kitomis pajamomis, apskaitomos irĮmonės iš dukterinių įmonių gaunamos dividendų pajamos. 2021 metais Įmonė negavo dividendų pajamų iš dukterinių įmonių (2020 m. – 4 000 tūkst. eurų). Taip pat šiame straipsnyje apskaityti prekių pardavimai dukterinėms įmonėms SIA „Apranga“ ir OU „Apranga“, kurie 2021 metais sudarė atitinkamai 6 673 tūkst. eurų ir 5 085 tūkst. eurų (atitinkamai 8 155 tūkst. eurų ir 4 664 tūkst. eurų 2020 m.). Grupės įmonių skolos kiekvieną mėnesį yra tarpusavyje sudengiamos, o likusi skolos dalis yra apmokama ne vėliau kaip per 30 dienų. Įmonės ir Grupės bei susijusių šalių skolos yra apmokamos ne vėliau kaip per 30 dienų. Įmonė su dukterinėmis įmonėmis yra sudariusi trumpalaikes paskolų sutartis, pagal kurias esant poreikiui yra skolinamos piniginės lėšos už 1 mėnesio EURIBOR plius marža palūkanas (24 pastaba).
Susijusių šalių vardu suteiktos garantijos aprašytos 29 pastaboje.
Generalinis direktorius ir kitiĮmonės direktoriai yra laikomi pagrindiniais Grupės vadovais. 2021 m. gruodžio 31 d. viso buvo 7 pagrindiniai vadovai (7 pagrindiniai vadovai 2020 m. gruodžio 31 d.). Du iš jų taip pat yra ir Valdybos, kurią sudaro 6 asmenys, nariai.
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Darbo užmokestis | 2 051 | 1 674 | 1 972 | 1 599 |
| Socialinio draudimo įmokos | 36 | 18 | 35 | 17 |
| Vidutinis vadovų skaičius | 7 | 7 | 7 | 7 |
2021 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. balandžio 30 d.Įmonės akcininkų susirinkimų metu buvo nuspręsta vadovams tantjemų neišmokėti.
2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.Įmonė ir Grupė nedalyvavo jokiuose teisminiuose procesuose, kurie, vadovybės nuomone, galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
2021 m. gruodžio 31 d.Įmonės vardu kredito institucijų suteiktos garantijos už dukterinių įmonių įsipareigojimus jų tiekėjams sudarė 13 734 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 14 159 tūkst. eurų). 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės vardu kredito institucijų suteikti akredityvai ir garantijos tiekėjams sudarė 15 150 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 15 843 tūkst. eurų). 2021 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d.Įmonės išleistų garantijų kredito institucijoms dukterinių įmonių įsipareigojimams užtikrinti nebuvo. 2021 m. gruodžio 31 d.Įmonės išleistos garantijos dukterinių įmonių įsipareigojimų tiekėjams užtikrinimui sudarė 499 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 818 tūkst. eurų). Grupės vadovybė tiki, kad įmonės, už kurias buvo suteiktos garantijos ir laidavimai, įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, todėl 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose neapskaitė jokių įsipareigojimų, susijusių su minėtomis garantijomis ir laidavimais.
| GRUPĖ | ĮMONĖ | |||
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 2020 | 2021 | 2020 | |
| Darbo užmokestis | 2 051 | 1 674 | 1 972 | 1 599 |
| Socialinio draudimo įmokos | 36 | 18 | 35 | 17 |
| Vidutinis vadovų skaičius | 7 | 7 | 7 | 7 |
Grupė „Inditex“ įmonių grupei yra suteikusi neatšaukiamas teises įsigyti dukterinių įmonių UAB „Apranga LT“, “UAB „Apranga BPB LT“, UAB „Apranga PLT“, UAB „Apranga SLT“, UAB „Apranga MLT“, UAB „Apranga HLT“, UAB „Apranga OLT“, SIA „Apranga LV“, SIA „Apranga BPB LV“, SIA „Apranga PLV“, SIA „Apranga SLV“, SIA „Apranga MLV“, SIA „Apranga OLV“, SIA „Apranga HLV“, OÜ „Apranga Estonia“, OÜ „Apranga BEE“, OÜ „Apranga PB Trade“, OÜ „Apranga ST Retail“, OÜ „Apranga MDE“ ir OÜ „Apranga HEST“ atstovaujančių „Inditex“ grupės prekės ženklus („Zara“, „Zara Home“, „Bershka“, „Pull and Bear“, „Stradivarius“, „Massimo Dutti“ ir „Oysho“), turtą (išsinuomoto turto remontus ir ilgalaikį materialųjį turtą esantį parduotuvėse bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2024 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų vykdyti. Taip pat Grupė yra suteikusi ALDO grupei neatšaukiamas teises įsigyti Įmonės bei dukterinių įmonių SIA „Apranga“ ir OU „Apranga“ parduotuvių, atstovaujančių „ALDO“ prekės ženklą, turtą (ilgalaikį materialųjį turtą bei atsargas). Šiomis teisėmis galima pasinaudoti 2022 metais ir jos suteiktos tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu, kad Grupė negalėtų atsisakytų jų vykdyti.
Dukterinės įmonės UAB „Apranga LT“, UAB „Apranga BPB LT“, UAB „Apranga PLT“, UAB „Apranga SLT“, UAB „Apranga MLT“, UAB „Apranga HLT“, UAB „Apranga OLT“, SIA „Apranga LV“, SIA „Apranga BPB LV“, SIA „Apranga PLV“, SIA „Apranga SLV“, SIA „Apranga MLV“, SIA „Apranga OLV“, SIA „Apranga HLV“, OÜ „Apranga Estonia“, OÜ „Apranga BEE“, OÜ „Apranga PB Trade“, OÜ „Apranga ST Retail“, OÜ „Apranga MDE“ ir OÜ „Apranga HEST“, atstovaujančios INDITEX grupės prekinius ženklus („Zara“, „Zara Home“, „Bershka“, „Pull and Bear“, „Stradivarius“, „Massimo Dutti“ ir „Oysho“), yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2024 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias „Inditex“ grupei teisę tapti visų ar dalies patalpų, kuriose veikia „Zara“, „Zara Home“, „Bershka“, „Pull and Bear“, „Stradivarius“, „Massimo Dutti“ ir „Oysho“ parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis. Taip patĮmonė bei dukterinės įmonės SIA „Apranga“ ir OU „Apranga“ yra suteikusios neatšaukiamas teises, kuriomis galima pasinaudoti 2022 metais, įsigyti nuomos teises, suteikiančias ALDO grupei teisę tapti patalpų, kuriose veikia „ALDO“ parduotuvės, nuomininku pagal atitinkamas patalpų nuomos sutartis.Remiantis istorine informacija ir tuo, kad daug kartų buvo pratęstos tarpusavio sutartys bei bendradarbiavimo sąlygos, Grupės vadovybė tiki, kad sutarties šalys nepasinaudos aukščiau nurodytomis suteiktomis teisėmis.
2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo invaziją į Ukrainos Respubliką. Netrukus po šios invazijos ES bei kitos pasaulio valstybės bei institucijos pristatė platų ribojamųjų priemonių Rusijai paketą, kuris yra nuolat atnaujinamas ir plečiamas. Kaip atskleista 2-oje pastaboje, į šį nekoreguojantį poataskaitinį įvykį nebuvo atsižvelgta darant apskaitinius įvertinimus ir prielaidas 2021 m. gruodžio 31 d. Iki šių finansinių ataskaitų pasirašymo datos ribojamosios priemonės Bendrovės ir Grupės veiklai neturėjo reikšmingos įtakos, veiklos procesai nebuvo sustabdyti ir reikšmingų tiesioginių nuostolių, susijusių su įvestomis ribojamosiomis priemonėmis, iki finansinių ataskaitų datos nebuvo patirta.
44 APB „APRANGA“ Konsoliduotas metinis pranešimas už 20 21 m. gruodžio 3 1 d. pasibaigusius metus
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
45
Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 dieną.
2021 m. gruodžio 31 d. „Aprangos“ grupę (toliau – Grupė) sudarė pagrindinė įmonė APB „Apranga“ (toliau –Įmonė) ir 25 dukterinės įmonės, kontroliuojamos 100 proc. Visų Grupės įmonių veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais.
Grupės struktūra 2021 m. gruodžio 31 d.:
Daugiau informacijos apie dukterines įmones pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 1-je bei 14-oje pastabose.
2021 m. veiklos prioritetus reikšmingai pakeitė besitęsiančios pasaulinės pandemijos įtaka, gausūs prekybinės veiklos ir žmonių gyvenimo blokavimai ir ribojimai. Mes skyrėme išskirtinį dėmesį darbuotojų ir klientų saugumui bei sveikatai. Mūsų atsidavusios komandos dėka, mums pavyko sėkmingai susidoroti su didžiausiais pandemijos iššūkiais, reikšmingai padidinti elektroninės prekybos apimtis, paspartinti tinklo pertvarkymą ir modernizavimą, greitai atstatyti pardavimų apimtis po trečiojo uždarymo etapo pavasarį.
2021 m. sausio-gruodžio mėnesiais „Aprangos“ grupės (toliau - Grupė) tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 228,4 mln. eurų, arba 11,8% daugiau, nei 2020 metų atitinkamą laikotarpį. Grupės tinklo apyvarta 2021 metais Lietuvoje sudarė 146 mln. eurų arba 23,4% daugiau nei 2020 metais. 2021 metais Grupės tinklo apyvarta Latvijoje siekė 46,4 mln. eurų ir sumažėjo 11,4%, apyvarta Estijoje sudarė 36 mln. eurų ir padidėjo 7,4%.
Dėl epideminės koronavirusinės infekcijos (COVID–19) nuo 2020 m. gruodžio 16 d. buvo laikinai uždarytos visos Grupės parduotuvės Lietuvoje. Nuo 2021 m. vasario 15 d. Lietuvoje atidarytos atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų. Nuo 2021 m. kovo 15 d. Lietuvoje atidarytos visos atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. Lietuvoje leista veikti visoms parduotuvėms, išskyrus parduotuves, esančias prekybos centruose, savaitgaliais, jei jos neturi atskiro įėjimo iš lauko. Nuo 2021 m. gegužės 29 d. Lietuvoje leista dirbti visoms Grupės parduotuvėms.
Latvijoje parduotuvės laikinai uždarytos nuo 2020 m. gruodžio 19 d. Nuo 2021 m. balandžio 7 d. Latvijoje leista veikti parduotuvėms iki 7 tūkst. kv. metrų ploto, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Nuo 2021 m. gegužės 22 d. Latvijoje atidarytos ir prekybos centruose esančios Grupės parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko. Nuo 2021 m. birželio 3 d. Latvijoje leista dirbti visoms Grupės parduotuvėms. Dėl pablogėjusios su Covid-19 susijusios situacijos, Latvijoje įvesti nauji ribojimai. Nuo 2021 m. spalio 14 d. Latvijoje buvo draudžiama parduotuvių, esančių prekybos centruose, veikla savaitgaliais, o nuo 2021 m. spalio 21 d. Latvijoje buvo laikinai uždarytos visos Grupės parduotuvės. Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. Latvijoje leista
APB „APRANGA"
LIETUVA
LATVIJA
ESTIJA
SIA „Apranga“
OÜ „Apranga“
UAB „Apranga LT“
SIA „Apranga LV“
OÜ „Apranga Estonia“
UAB „Apranga BPB LT“
SIA „Apranga BPB LV“
OÜ „Apranga BEE“
UAB „Apranga PLT
SIA „Apranga PLV“
OÜ „Apranga PB Trade“
UAB „Apranga SLT“
SIA „Apranga SLV“
OÜ „Apranga ST Retail“
UAB „Apranga MLT“
SIA „Apranga MLV“
OÜ „Apranga MDE“
UAB „Apranga HLT“
SIA „Apranga HLV“
OÜ „Apranga HEST“
UAB „Apranga OLT“
SIA „Apranga OLV“
UAB „Apranga Ecom LT“
SIA „Apranga Ecom LV“
OÜ „Apranga Ecom EE“
K O N S O L I D U O T A S M E T I N I S P R A N E Š I M A S
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
46
veikti visoms parduotuvėms, išskyrus parduotuves, esančias prekybos centruose, savaitgaliais, jei jos neturi atskiro įėjimo iš lauko. Nuo 2021 m. gruodžio 25 d. Latvijoje leista dirbti visoms Grupės parduotuvėms ir savaitgaliais.
Estijoje parduotuvės laikinai uždarytos nuo 2021 m. kovo 11 d., o nuo 2021 m. kovo 6 d. iki kovo 11 d. Estijoje buvo draudžiama parduotuvių veikla savaitgaliais. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. Estijoje leista veikti visoms parduotuvėms.
Šie ŠieŠie Šie la lala laikini ikiniikini ikini parduotuvių parduotuviųparduotuvių parduotuvių uždarymai uždarymaiuždarymai uždarymai padarė padarėpadarė padarė ženklią ženkliąženklią ženklią įtaką įtakąįtaką įtaką Grupės GrupėsGrupės Grupės generuojamai generuojamaigeneruojamai generuojamai apyvartai, apyvartai,apyvartai, apyvartai, uždirbtam uždirbtamuždirbtam uždirbtam pelnui pelnuipelnui pelnui bei beibei bei atitinkamai atitinkamaiatitinkamai atitinkamai – –– – finansiniams finansiniamsfinansiniams finansiniams rodikliams. rodikliams.rodikliams. rodikliams.
EUROSTAT duomenimis mažmeninė Baltijos šalių prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių, motociklų ir automobilių degalų prekybą) per 2021 m. visose trijose Baltijos šalyse, lyginant su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, augo tarp 3% ir 16%. Mažiausiai mažmeninė prekyba augo Latvijoje (3%), daugiausiai – Lietuvoje (16%). Tuo tarpu drabužių, avalynės ir tekstilės mažmeninė prekyba 2021 m. Lietuvoje, lyginant su 2020 m. ir 2019 m., augo atitinkamai 19% ir 1%, Latvijoje – krito 3% ir 20%, o Estijoje – lyginant su 2020 m. augo 11%, tačiau lyginant su 2019m. krito 2%.
Parduotuvių tinklo mažmeninė prekių apyvarta pagal šalis (tūkst. eurų, su PVM):
| Šalis | 2021 12 mėnesių | 2020 12 mėnesių | 2019 12 mėnesių | 2021/2020, % | 2021/2019, % |
|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | 146 003 | 118 336 | 147 470 | 23,4% | - 1,0% |
| Latvija | 46 409 | 52 377 | 59 363 | - 11,4% | - 21,8% |
| Estija | 36 010 | 33 532 | 41 124 | 7,4% | - 12,4% |
| Iš viso: | 228 422 | 204 245 | 247 957 | 11,8% | -7,9% |
2021 metais „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta pagrindinėje vietinėje Lietuvos rinkoje siekė 146 mln. eurų arba 23,4℅ daugiau, nei 2020 metais. Lietuvos rinkos dalis bendroje „Aprangos“ grupės tinklo apyvartoje 2021 metais sudarė 63,9℅ arba 6,0 procentinio punkto daugiau, nei 2020 metais. Grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta užsienio rinkose (Latvijoje ir Estijoje) 2021 metais sudarė 82,4 mln. eurų arba 4,1℅ mažiau nei 2020 metais. Apyvartos dalis užsienio rinkose bendroje grupės apyvartoje 2021 metais sumažėjo nuo 42,1℅ iki 36,1℅. Grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2021 metais Latvijoje sudarė 46,4 mln. eurų ir per metus sumažėjo 11,4℅. Grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2021 metais Estijoje sudarė 36 mln. eurų ir padidėjo 7,4℅ lyginant su 2020 metais.
Grupės mažmeninė prekių apyvarta (tūkst. eurų, su PVM) ketvirčiais:
| I ketv. | III ketv. | III ketv. | IV ketv. | Metai | |
|---|---|---|---|---|---|
| 2021 | 25 547 | 55 692 | 76 929 | 70 253 | 228 422 |
| 2020 | 45 857 | 40 864 | 63 765 | 53 759 | 204 245 |
| 2019 | 49 800 | 58 861 | 66 834 | 72 462 | 247 957 |
| 2021/2020, % | - 44,3% | 36,3% | 20,6% | 30,7% | 11,8% |
| 2021/2019, % | - 48,7% | - 5,4% | 15,1% | - 3,0% | - 7,9% |
Grupės prekių apyvarta internetu (tūkst. EUR, su PVM):
| 2021 12 mėnesių | 2020 12 mėnesių | 2019 12 mėnesių | 2021/2020, % | |
|---|---|---|---|---|
| Apyvarta internetu | 48 256 | 24 950 | 9 579 | 1,9 karto |
| Dalis bendroje Grupės apyvartoje | 21,1% | 10,9% | 3,9% |
Grupės prekių apyvarta internetu per 2021 m. 12 mėnesių išaugo 1,9 karto, jos lyginamasis svoris bendroje apyvartoje, lyginant su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo nuo 10,9% iki 21,1%. Ypač ženkliai apyvarta internetu augo dėl COVID–19 paskelbto karantino metu laikinai uždarius fizines parduotuves.
Parduotuvių mažmeninė prekių apyvarta pagal tinklus (tūkst. eurų, su PVM):
| Tinklas | 2021 12 mėnesių | 2020 12 mėnesių | 2019 12 mėnesių | 2021/2020, % | 2021/2019, % |
|---|---|---|---|---|---|
| Ekonominis | 22 524 | 23 240 | 31 991 | - 3,1% | - 29,6% |
| Jaunimo | 55 064 | 48 666 | 58 655 | 13,1% | - 6,1% |
| Avalynės | 3 201 | 3 893 | 6 660 | - 17,8% | - 51,9% |
| Verslo | 42 545 | 38 216 | 44 802 | 11,3% | - 5,0% |
| Prestižo | 25 263 | 21 431 | 22 333 | 17,9% | 13,1% |
| Zara | 69 515 | 59 872 | 72 507 | 16,1% | - 4,1% |
| Išparduotuvės | 10 310 | 8 926 | 11 010 | 15,5% | - 6,4% |
| Iš viso | 228 422 | 204 245 | 247 957 | 11,8% | -7,9% |
¹ „Apranga“, „Promod", „s.Oliver", „Tom Tailor“, „Orsay“;
² „Aprangos galerija“, „Moskito“, „Mango", „Bershka", „Pull & Bear", „Stradivarius", „Desigual", „Oysho”, „A|X Armani Exchange“;
³ „City“, „Massimo Dutti“, „Strellson“, „Marella“, „Pennyblack“, „Coccinelle“, „Tommy Hilfiger“, „Zara Home“, „Karen Millen”, „Calvin Klein Underwear”, „Liu Jo”, „MAX&Co.”;
⁴ „Burberry”, „Emporio Armani”, „Hugo Boss”, „Ermenegildo Zegna", „MaxMara”, „Weekend MaxMara“, „Marina Rinaldi", „Mados linija", „Nude", „Sandro“, „Maje“, „Hugo“.# KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 3.1 APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS (visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
47
| 2017 12 31 | 2018 12 31 | 2019 12 31 | 2020 12 31 | 2021 12 31 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Parduotuvių skaičius | 182 | 182 | 186 | 179 | 169 |
| Parduotuvių plotas (tūkst. m²) | 84,3 | 82,6 | 93,8 | 92,6 | 90,6 |
Per 2021 metus „Aprangos“ grupė atidarė 5 naujas parduotuves, 10 parduotuvių rekonstravo ir 15 uždarė. Šiuo metu „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 169 parduotuvių tinklą (102 Lietuvoje, 46 Latvijoje ir 21 Estijoje), kurių bendras plotas sudaro 90,6 tūkst. kv. m. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu parduotuvių plotas sumažėjo 2,1%.
| Šalis | 2021 12 31 | 2020 12 31 | 2019 12 31 | 2021/2020, % | 2021/2019, % |
|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | 51,3 | 49,9 | 51,2 | 2,8% | 0,1% |
| Latvija | 26,8 | 27,0 | 26,8 | - 0,9% | 0,1% |
| Estija | 12,6 | 15,6 | 15,8 | - 19,7% | - 20,4% |
| Iš viso: | 90,6 | 92,6 | 93,8 | -2,1% | -3,3% |
2021 m. Grupė atidarė 3 naujas ,,Hugo‘‘ parduotuves Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, 2 naujas išparduotuves – „Apranga Išparduotuvė“ ir „Outlet Space“ - Vilniuje, išplėtė ir rekonstravo „Zara“ ir „Mango“ parduotuves Kaune. Taip pat buvo rekonstruotos „Apranga“ parduotuvė Vilniuje, „Apranga“ ir „Aprangos galerija“ parduotuvės Klaipėdoje, „Stradivarius“ parduotuvė Kaune ir „Apranga“ parduotuvė Rygoje bei perkeltos ir rekonstruotos „Mados linija“ ir „Boss“ Vilniuje bei „Aldo“ parduotuvė Kaune.
2021 m. Grupės atidarytų naujų arba rekonstruotų parduotuvių plotas siekė 10,4 tūkst. kv. m., arba 2 kartus daugiau nei 2020 m.
| Šalis | 2021 12 31 | 2020 12 31 | 2019 12 31 | 2021/2020, % | 2021/2019, % |
|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | 102 | 104 | 108 | - 1,9% | - 5,6% |
| Latvija | 46 | 48 | 50 | - 4,2% | - 8,0% |
| Estija | 21 | 27 | 28 | - 22,2% | - 25,0% |
| Iš viso: | 169 | 179 | 186 | -5,6% | -9,1% |
| Tinklas | 2021 12 31 | 2020 12 31 | 2019 12 31 | 2021/2020, % | 2021/2019, % |
|---|---|---|---|---|---|
| Ekonominis | 26 | 31 | 33 | - 16,1% | - 21,2% |
| Jaunimo | 47 | 47 | 51 | 0,0% | - 7,8% |
| Avalynės | 10 | 13 | 14 | - 23,1% | - 28,6% |
| Verslo | 39 | 41 | 42 | - 4,9% | - 7,1% |
| Prestižo | 28 | 28 | 26 | 0,0% | 7,7% |
| Zara | 10 | 11 | 11 | - 9,1% | - 9,1% |
| Išparduotuvės | 9 | 8 | 9 | 12,5% | 0,0% |
| Iš viso | 169 | 179 | 186 | -5,6% | -9,1% |
Grynosios investicijos į prekybos tinklo vystymą 2021 metais siekė 5 mln. eurų. Investicijos (įsigijimai) pagal turto tipą yra pateiktos Konsoliduotų ir Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 12 pastaboje „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 13 pastaboje „Nematerialusis turtas“. Investicijos (įsigijimai) pagal Grupės segmentus atskleisti 4 pastaboje „Informacija apie segmentus“. Grupė neužsiima su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusia veikla, išskyrus kiek tai susiję su procesų tobulinimu.
48
Spartus elektroninės prekybos augimas, fizinių parduotuvių pardavimų ,,atstatymas‘‘ nuo gegužės mėnesio, efektyviai kontroliuojamos prekių atsargos, sąnaudų valdymas (visų pirma nuomos ir darbo užmokesčio apmokėjimo), nežiūrint pandemijos, leido užtikrinti pelningą ,,Aprangos grupės‘‘ veiklą.
Nuo 2019 sausio 1 d. įsigaliojo naujas 16-asis Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) „Nuoma“. Dėl šio standarto taikymo 2020 ir 2021 metais sumažėjo Grupės ir Įmonės nuomos sąnaudos, bet padidėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos bei palūkanų sąnaudos. Atitinkamai, tai padarė įtaką ir rodiklių skaičiavimams. Naujojo standarto įtaka Bendrųjų pajamų bei Finansinės būklės ataskaitoms detaliau atskleista 26 pastaboje „TFAS 16 „Nuoma“.
Grupė be pagrindinių rodiklių apibrėžtų ir taikomų pagal Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) finansinėse ataskaitose taip pat pateikia pagrindinius finansinius rodiklius, gautus iš parengtų finansinių ataskaitų arba remiantis jomis. Šie rodikliai vadinami alternatyviais veiklos rodikliais (AVR). AVR apibrėžtys pateiktos šio pranešimo 11-ame skyriuje „Alternatyvūs veiklos rodikliai“ bei Grupės svetainėje.
Per 2021 m. 12 mėnesių Grupės pelnas prieš apmokestinimą siekė 13,2 mln. eurų, kai per 2020 m. 12 mėnesių pelnas prieš apmokestinimą buvo 6,0 mln. eurų, t.y. 121,6% daugiau lyginant su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu. Grupės EBITDA per 2021 metus sudarė 34,1 mln. eurų, o atitinkamą 2020 m. laikotarpį - 27,3 mln. eurų. EBITDA pelningumas per metus išaugo nuo 16,1% iki 18,0%. Nuosavybės ir turto grąža 2021 metais siekė atitinkamai 14,6% ir 6,6%.
| 2021 | 2020 | 2019 | 2018 | 2017 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimai, tūkst. eurų | 189 745 | 169 958 | 205 005 | 187 207 | 182 265 |
| Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. eurų | 68 502 | 71 424 | 83 197 | 76 740 | 75 157 |
| Bendrasis pelnas, tūkst. eurų | 82 230 | 71 146 | 89 210 | 81 010 | 81 792 |
| Bendrasis pelningumas, % | 43,3% | 41,9% | 43,5% | 43,3% | 44,9% |
| Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. eurų | 14 278 | 7 038 | 11 929 | 9 199 | 16 578 |
| Veiklos pelningumas, % | 7,5% | 4,1% | 5,8% | 4,9% | 9,1% |
| Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. eurų | 13 211 | 5 961 | 10 994 | 9 266 | 16 555 |
| Pelningumas prieš apmokestinimą, % | 7,0% | 3,5% | 5,4% | 4,9% | 9,1% |
| Laikotarpio pelnas (nuostolis), tūkst. eurų | 10 896 | 4 936 | 9 240 | 7 565 | 13 875 |
| Pelningumas, % | 5,7% | 2,9% | 4,5% | 4,0% | 7,6% |
| EBITDA, tūkst. eurų | 34 076 | 27 340 | 31 006 | 15 563 | 23 075 |
| EBITDA pelningumas, % | 18,0% | 16,1% | 15,1% | 8,3% | 12,7% |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (EPS), eurų | 0,20 | 0,09 | 0,17 | 0,14 | 0,25 |
| Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais | 10,7 | 23,6 | 12,6 | 11,7 | 10,2 |
| Dividendai / Laikotarpio pelnas*, % | 182,7% | 0,0% | 0,0% | 95,0% | 63,8% |
| Nuosavybės grąža laikotarpio pabaigoje, % | 14,6% | 7,8% | 15,8% | 13,3% | 23,7% |
| Turto grąža laikotarpio pabaigoje, % | 6,6% | 3,1% | 6,0% | 9,6% | 17,4% |
| Grynoji skola / Nuosavybė, % | - | 39,7% | 28,5% | 10,1% | 10,4% |
| Likvidumo koeficientas, kartais | 2,0 | 1,9 | 1,4 | 2,7 | 2,9 |
Grupės veiklos sąnaudos per 2021 m. 12 mėnesių sudarė 68,0 mln. eurų ir, lyginant su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, padidėjo 6,0%. Veiklos sąnaudos išaugo mažiau nei pardavimai, kurie pakilo 11,6%. Tai pagrinde lėmė valstybės mokamos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu bei apyvartinio kapitalo kompensacijos gautos už uždarymo periodus Latvijoje. Gerėjančius skolos ir likvidumo rodiklius lėmė Grupės akcininkų sprendimas nemokėti dividendų už 2019 ir 2020 metus.
| 2021 | 2020 | Pokytis | |
|---|---|---|---|
| Pardavimai, tūkst. eurų | 189 745 | 169 958 | 11,6% |
| Pardavimai užsienio rinkose, tūkst. eurų | 68 502 | 71 424 | - 4,1% |
| Bendrasis pelnas, tūkst. eurų | 82 230 | 71 146 | 15,6% |
| Veiklos sąnaudos (67 952) | (64 108) | 6,0% | |
| Veiklos pelnas (nuostolis), tūkst. eurų | 14 278 | 7 038 | 102,9% |
| Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, tūkst. eurų | 13 211 | 5 961 | 121,6% |
| Grynas pelnas (nuostolis), tūkst. eurų | 10 896 | 4 936 | 120,7% |
| EBITDA, tūkst. eurų | 34 076 | 27 340 | 24,6% |
Grupės atsargų lygis per pastaruosius 12 mėnesių iki 2021 m. gruodžio 31 d. padidėjo 1,3% iki 35,9 mln. eurų. Įmonės atsargos sumažėjo 6,3%.
49
Daugiau informacijos apie Grupės veiklą pagal šalis pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4-oje pastaboje.
| Darbuotojų kategorija | Grupė (Darbuotojų skaičius) | Įmonė (Darbuotojų skaičius) | Grupė (Vidutinis mėnesio atlyginimas, eurais) | Įmonė (Vidutinis mėnesio atlyginimas, eurais) |
|---|---|---|---|---|
| Administracija | 179 | 120 | 2 384 | 3 020 |
| Parduotuvių personalas | 1 752 | 551 | 1 152 | 1 261 |
| Logistika | 61 | 61 | 1 369 | 1 369 |
| Iš viso | 1 992 | 732 | 1 310 | 1 769 |
Per 2021 metus Grupės irĮmonės darbuotojų skaičius atitinkamai padidėjo 36 (1,8%) ir padidėjo 50 (7,3%) žmonėmis.
| Išsilavinimas | Grupė | Įmonė |
|---|---|---|
| Aukštasis | 497 | 297 |
| Profesinis | 198 | 71 |
| Vidurinis | 402 | 131 |
| Pradinis | 8 | 2 |
| Studentas | 887 | 231 |
| Iš viso | 1 992 | 732 |
Įmonės akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 12,8% nuo 1,80 euro iki 2,03 euro už akciją. Maksimali akcijų kaina per laikotarpį buvo 2,10 euro už akciją, minimali akcijų kaina - 1,68 euro už akciją. Bendrovės kapitalizacija padidėjo nuo 100 mln. eurų metų pradžioje iki 112 mln. eurų 2021 m. gruodžio 31 d. Vidutinė svertinė akcijų kaina per ataskaitinį laikotarpį sudarė 1,88 euro už 1 akciją. Akcijų apyvarta per 2021 m. 12 mėnesių siekė 10,2 mln. eurų.
50
Su karu prasidėjusiu Ukrainoje susijusios įvestos ribojamosios priemonės Bendrovės ir Grupės veiklai reikšmingos įtakos neturėjo, veiklos procesai nebuvo sustabdyti ir reikšmingų tiesioginių nuostolių, susijusių su įvestomis ribojamosiomis priemonėmis, nebuvo patirta. Neapibrėžtumas išlieka. Bet kokiu atveju, Bendrovės vadovybė yra pasiruošusi operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį, priimdama reikalingus sprendimus veiklos stabilumui užtikrinti.
Grupė 2022 metais planuoja pasiekti 290 mln. eurų apyvartą (su PVM), arba 27% didesnę, nei 2021 metų apyvarta. 2022 metais Grupė planuoja rekonstruoti ar atidaryti 6-10 parduotuvių.# 4. VERSLO FILOSOFIJA
* Mes dirbame ir siekiame dirbti tik su sparčiausiai augančiais, komerciškai sėkmingiausiais pasauliniais prekiniais ženklais ar tinklais, veikiančiais įvairiose rinkose ir priimtinais mūsų rinkai;
* Mes niekada nedarome kompromisų parenkant geriausias vietas parduotuvių įrengimui (“Vieta – svarbiau už pinigus”, “Mes turime būti ten, kur nebūti negalime”);
* Mes siekiame įrengti perspektyvai optimalaus dydžio parduotuves pagal aukščiausius europinius dizaino ir technologijų reikalavimus;
* Mes siekiame optimaliai išnaudoti akivaizdaus rinkos lyderio galią ir sparčios plėtros galimybes konkurencinėje aplinkoje.
K O N S O L I D U O T A S M E T I N I S P R A N E Š I M A S
3 . 1 APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
51
Grupė savo veikloje naudoja naujausias technologijas bei naujausius technologinius procesus, atitinkančius ekologinius standartus ir padedančius mažinti neigiamą įtaką aplinkai (pavyzdžiui, Grupė virš 90% parduotuvių vietoje plastikinių įpakavimo medžiagų naudoja popierines). Grupė skatina racionalų išteklių valdymą ir naudojimą, nuolatos ieško būdų mažinti elektros sąnaudas tinklui priklausančiose parduotuvėse, centriniame biure bei logistikos sandėliuose. Visose parduotuvėse naudojamos taupiosios LED lemputės, pasižyminčios ne tik ilgesniu tarnavimo laiku, bet sunaudojančios mažiau elektros energijos. Administracijos pastate erdvės suskirstytos segmentais, kad apšvietimas būtų naudojamas kuo efektyviau ir veiktų tik tose zonose, kur yra darbuotojų. Visų parduotuvių naudojamos elektros energijos kilmė užtikrinama žaliosios elektros energijos sertifikatu. Elektros energijos tiekėjus Grupė renkasi atsižvelgdama į tai, kaip tausojami gamtos ištekliai gaminant energiją. Atnaujinant parduotuves siekiama vadovautis principu, kad nepaisant priimtų sprendimų, privaloma diegti tokias technologijas, kurios sumažintų išteklių suvartojimą arba jo nepadidintų. Daugiau informacijos apie Grupės aplinkosauginę veiklą pateikta 2021 m. konsoliduotoje socialinės atsakomybės ataskaitoje.
Tam, kad būtų užtikrintas Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo teisingumas ir sumažinta su tuo susijusi rizika, visose Grupės įmonės įdiegta vienoda centralizuota apskaitos ir verslo informacijos valdymo sistema. Visos grupės įmonės naudoja vienodą sąskaitų planą ir taiko vienodus apskaitos principus. Daugiau informacijos apie konsoliduotų finansinių ataskaitų paruošimo principus pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje.
Įstatinis APB „Apranga“ kapitalas yra 16 034 668,40 euro, jis padalintas į 55 291 960 (0,29 euro nominalios vertės) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekviena suteikia jos savininkui 1 balsą (iš viso 55 291 960 balsavimo teisę suteikiančių akcijų), visos akcijos pilnai apmokėtos ir suteikia jų savininkams vienodas teises. APB „Apranga“ visą įstatinį kapitalą sudarančios 55 291 960 vienetų 0,29 euro nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000102337) yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą. Daugiau informacijos apie Įmonės akcinį kapitalą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 22-oje pastaboje. NeiĮmonė, nei jos dukterinės įmonės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai savų akcijų įsigijusios nebuvo. Įmonės vadovybės žiniomis, Įmonės akcijų perleidimui apribojimų nėra. Visos Įmonės akcijos suteikia vienodas teises akcininkams ir nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. Įmonės vadovybės žiniomis, balsavimo teisių apribojimų nėra. Įmonės vadovybės žiniomis, tarp akcininkų nėra susitarimų, galinčių riboti akcijų perleidimą ar balsavimo teises. Akcijos savininkui suteikiamos turtinės teisės:
1) Gauti Įmonės pelno dalį (dividendus);
2) Gauti likviduojamos Įmonės turto dalį;
3) Nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Įmonės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu numatytas išimtis;
4) Pirmumo teise įsigyti Įmonės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
5) Įstatymų nustatytais būdais skolinti Įmonei, tačiau Įmonė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.Įmonei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atvejuĮmonei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
6) Gauti Įmonės lėšų, kai Įmonės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Įmonės lėšų.
7) Akcininkas taip pat gali turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.
Akcijos savininkui suteikiamos neturtinės teisės:
1) Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Viena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia jos savininkui vieną balsą. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
2) Iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
3) Gauti Akcinių bendrovių įstatymu numatytą informaciją apieĮmonę;
K O N S O L I D U O T A S M E T I N I S P R A N E Š I M A S
3 . 1 APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
52
4) Kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti Įmonei žalą, kuri susidarė dėl Įmonės vadovo ir valdybos narių Lietuvos Respublikos įstatymais bei šiais įstatais nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
5) Kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.
2021 m. gruodžio 31 d.Įmonė turėjo 4 119 akcininkus.Įmonės akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5% įstatinio kapitalo, buvo:
| Akcininkas | Įmonės kodas | Adresas | Akcijų skaičius | Įstatinio kapitalo dalis proc. |
|---|---|---|---|---|
| UAB „MG Investment” | 123249022 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | 34 442 189 | 62,3% |
| UAB „Minvista“ | 110685692 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | 7 264 661 | 13,1% |
| Swedbank AS (Estija ir Latvija) klientai | 10060701 | Liivalaia 8 Talinas, Estija | 3 665 861 | 6,6% |
Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yraĮmonė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitusĮmonės kontrolei, nėra. Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 26-oje pastaboje.Įmonė nuo 2017 m. liepos 24 dienos su AB „SEB bankas” (įmonės kodas: 112021238, adresas: Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius) yra sudariusi neterminuotą sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.
Įmonės valdymo ataskaita kartu su pranešimu apie Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo priede „Valdymo ataskaita“.
Grupės konsoliduotoji socialinės atsakomybės ataskaita yra pateikiama šio metinio pranešimo priede „Socialinės atsakomybės ataskaita“.
Stebėtojų taryba Bendrovėje nėra sudaroma, todėl Bendrovės atlygio politika taikoma ir atitinkamus reikalavimus bei esminius principus, kuriais remiantis mokamas atlygis, ji nustato Bendrovės vadovui ir Bendrovės valdybos nariams. Sutartys su valdybos nariais dėl jų kaip valdybos narių veiklos Bendrovėje nėra sudaromos. Atlygis už darbą valdyboje yra mokamas tik nepriklausomiems valdybos nariams. Bendrovės valdybos nariai, kurie yra ir Bendrovės darbuotojai, atlyginimą gauna tik už jų tiesiogiai atliekamas pareigas, t.y. jų kaip Bendrovės darbuotojų atlygis ir buvimas valdybos nariu (valdybos nario pareigų atlikimas) nėra niekaip susieti ir vienas nuo kito nėra priklausomi. Bendrovės valdybos nariai, kurie nėra Bendrovės darbuotojai ir nėra nepriklausomi valdybos nariai, nėra niekaip papildomai skatinami, jiems nėra apmokama už darbą Bendrovės valdyboje, taigi, tokie Bendrovės valdybos nariai valdybos nario pareigas eina neatlygintinai. Darbo sutartis su Bendrovės vadovu sudaroma neterminuotam laikotarpiui. Bendrovės vadovą, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas, renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, taip pat valdybos sprendimais. Išmokų dydžiai, įspėjimo terminai, susiję su darbo santykių ar kadencijos pasibaigimu, nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus reikalavimus. Darbo sutartyse su vadovu įprastai nėra taikomi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, dėl papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją sąlygų. Bendrovės vadovo atlygis susideda iš:
* pastovios atlyginimo dalies , kurią kiekvienu atskiru atveju su Bendrovės vadovu sutaria, tvirtina ir keičia Bendrovės valdyba ir kuri nekinta ir mokama Bendrovės vadovui kas mėnesį, nepriklausomai nuo Bendrovės veiklos rezultatų;
* kintamos atlyginimo dalies , kuri priklauso nuo Bendrovės, įskaitant ir jos dukterines bendroves (toliau – Grupė), veiklos rezultato, t.y. nuo Grupės pelno, kurios dydį – konkretų procentą, tvirtina Bendrovės valdyba. Šis kintamas dydis mokamas kartą per kalendorinį ketvirtį, atsižvelgiant į Grupės praėjusio ketvirčio rezultatus.# K O N S O L I D U O T A S M E T I N I S P R A N E Š I M A S 3 . 1
Kintamojo atlygio dalies dydis (procentas nuo Grupės pelno) Bendrovės vadovui nustatomas ir Bendrovės valdybos sprendimu tvirtinamas taip, kad atitiktų Bendrovės ir Grupės verslo strategiją, ilgalaikius tikslus bei veiklos interesus, užtikrintų akcininkų interesus, skatintų patikimą ir veiksmingą vadovavimą Bendrovei ir rizikos valdymą priimamų sprendimų apimtyje, padėtų išvengti interesų konfliktų, užtikrintų etikos ir elgesio kodekso laikymąsi. Įmonė, jos valdymo organų nariai ir darbuotojai nėra sudarę jokių susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Įmonės kontrolės pasikeitimo.
Informacija apie valdymo organų nariams – Bendrovės darbuotojams Bendrovės išmokėtą darbo užmokestį per ataskaitinį laikotarpį (prieš mokesčius, tūkst. eurų):
| Vardas, pavardė | Pareigos | Pastovus atlygis | Kintamas atlygis | Iš viso | Kintamo atlygio dalis, % |
|---|---|---|---|---|---|
| Darius Juozas Mockus | Valdybos pirmininkas | - | - | - | - |
| Vidas Lazickas | Valdybos narys | - | - | - | - |
| Rimantas Perveneckas | Valdybos narys (iki 2021 - 04 - 29) ir Bendrovės Generalinis direktorius | 192 | 295 | 487 | 61% |
| Ilona Šimkūnienė | Valdybos narys ir Bendrovės Pirkimų direktorė | 122 | 184 | 307 | 60% |
| Ramūnas Gaidamavičius | Valdybos narys ir Bendrovės Tinklo vystymo direktorius | 93 | 148 | 241 | 61% |
| Jonas Jukštys | Member of the Board, independent | 8 | - | 8 | - |
| Gintaras Juškauskas | Member of the Board, independent | 8 | - | 8 | - |
Informacija apie išmokėtą darbo užmokestį bei Grupės rezultatus 2017-2021 m.:
| 2021 | 2020 | 2019* | 2018 | 2017 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Atlygis, tūkst. eurų | |||||
| Rimantas Perveneckas | 487 | 430 | 477 | 298 | 427 |
| Ilona Šimkūnienė | 307 | 265 | 298 | 201 | 269 |
| Ramūnas Gaidamavičius | 241 | 204 | 233 | 149 | 209 |
| Vidutinis Grupės darbuotojų darbo užmokestis | 11,8 | 9,9 | 11,8 | 9,4 | 9,0 |
| Grupės rezultatai | |||||
| Pardavimai, tūkst. eurų | 189 745 | 169 958 | 205 005 | 187 207 | 182 265 |
| Pelnas prieš apmokestinimą, tūkst. eurų | 13 211 | 5 961 | 10 994 | 9 266 | 16 555 |
| EBITDA pelningumas, % | 18,0% | 16,1% | 15,1% | 8,3% | 12,7% |
Bendrovės valdybos nariai ir Bendrovės vadovas negauna jokių kitų atlygio dalių, premijų, priemokų, skatinimo priemonių nei numatytos Atlygio politikoje. Valdybos nariai bei Bendrovės vadovas nėra gavę jokio atlygio iš kitų Grupei priklausančių bendrovių.
Atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gaires dėl alternatyvių veiklos rodiklių, naudojamų alternatyvių veiklos rodiklių (AVR) apžvalga, jų apibrėžimas ir sudarymas yra nurodyti žemiau bei APB „Apranga“ tinklapyje: http://aprangagroup.lt/lt/investuotojams/informacija-investuotojams/alternatyvus-veiklos-rodikliai
| Rodiklio pavadinimas | Rodiklio formulė bei dedamosios | Rodiklio reikšmė ir interpretavimas |
|---|---|---|
| EBITDA | Laikotarpio pelnas neatskaičiavus finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų, pelno mokesčio, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų | EBITDA vertintinas kaip svarbus rodiklis, kuris padeda investuotojams įvertinti pelno kūrimo potencialą prieš investicijas į ilgalaikį turtą. Jis taip pat parodo galimybę grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas |
| Alternatyvus skaičiavimas: | Veiklos pelnas (EBIT) neatskaičiavus nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų | |
| EBITDA pelningumas, % | EBITDA / Pardavimų pajamos | Parodo įmonės veiklos efektyvumą ir naudojamas to paties verslo sektoriaus įmonių palyginimui |
| Veiklos pelnas (EBIT) | Laikotarpio pelnas neatskaičiavus finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų, ir pelno mokesčio sąnaudų | Įmonės veiklos vertinimo rodiklis, kuris parodo įmonės galimybes uždirbti pelną, neatsižvelgiant į finansavimo būdą (pvz. iš akcinio kapitalo ar banko skolų) |
| Veiklos pelningumas, % | EBIT / Pardavimų pajamos | Parodo įmonės veiklos efektyvumą ir naudojamas to paties verslo sektoriaus įmonių palyginimui |
| Grynosios investicijos | Ilgalaikio turto įsigijimai – Ilgalaikio turto perleidimas | APB „Apranga“ veikloje dažnai dalis investicijų į parduotuvės įrengimą yra perleidžiama patalpų savininkui. Todėl, kad atspindėti realią įtaką pinigų srautams bei veiklos sąnaudoms (nusidėvėjimo dydžiui), yra tikslinga naudoti grynųjų investicijų rodiklį |
| Grynoji skola | Paskolos – Pinigai | Parodo realų įsiskolinimų finansinėms institucijoms dydį (iš trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, išskyrus 16-o TFAS standarto nuomos įsipareigojimus, atimama pinigų ir pinigų ekvivalentų suma) |
| Grynosios skolos ir nuosavybės santykis, % | Grynoji skola / Nuosavas kapitalas (laikotarpio pabaigoje) | Parodo finansinių skolų lygį, lyginant su nuosavu kapitalu. Šis rodiklis naudojamas kaip kapitalo struktūros ir finansinio sverto grupės rodiklis. Rodiklis parodo rizikos arba finansinio įsiskolinimo lygį. Didesnė šio rodiklio reikšmė reiškia prastesnį įmonės mokumą. |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (EPS) | Laikotarpio pelnas / Akcijų skaičius | EPS rodiklis – tai įmonės pelningumo indikatorius. Parodo, kiek įmonės per laikotarpį uždirbto pelno tenka vienai apyvartoje esančiai paprastajai akcijai |
| Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) | Akcijos rinkos kaina (laikotarpio pabaigoje) / Vienai akcijai tenkantis pelnas (EPS) | Šis rodiklis atspindi investuotojų sumokamą kainą už vieną įmonės uždirbto pelno eurą. Šis rodiklis yra labai universalus ir tinka lyginti ne tik to paties sektoriaus, tačiau ir visiškai skirtingas įmones |
| Dividendų mokėjimo koeficientas, % | Dividendų suma / Laikotarpio pelnas | Parodo, kokia įmonės laikotarpio pelno dalis skiriama mokėti akcininkams dividendais |
| Nuosavybės grąža (ROE), % | Laikotarpio pelnas / Nuosavas kapitalas (laikotarpio pabaigoje) | Rodiklis, parodantis kokią procentinę grąžą uždirba įmonė iš kiekvieno akcininkų investuoto piniginio vieneto. Aukštesnė rodiklio reikšmė vertinama kaip geresnė |
| Turto grąža (ROA), % | Laikotarpio pelnas / turtas (laikotarpio pabaigoje) | Parodo, kokią procentinę grąžą uždirba įmonė iš turto. Didesnė rodiklio reikšmė tapatinama su efektyvesniu turto panaudojimu |
| Likvidumo koeficientas | Trumpalaikis turtas (laikotarpio pabaigoje) / Trumpalaikiai įsipareigojimai (laikotarpio pabaigoje) | Parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą |
Grupė 2021 metais viešai paskelbė bei išplatino per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacinę sistemą („Globe Newswire“) ir Įmonės tinklapį sekančią informaciją:
| Data | Antraštė |
|---|---|
| 2021.01.05 | „Aprangos” grupės apyvarta 2020 m. gruodžio mėnesį bei 2020 metais |
| 2021.02.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. sausio mėnesį |
| 2021.02.26 | „Aprangos” grupės 2020 m. 12 mėnesių tarpinė informacija |
| 2021.03.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. vasario mėnesį |
| 2021.04.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. kovo mėnesį |
| 2021.04.06 | Pranešimas apie APB „APRANGA“ šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą |
| 2021.04.06 | APB „APRANGA“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukiamo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimų projektai |
| 2021.04.07 | Dėl „Aprangos" grupės finansų ir ekonomikos direktoriaus pasikeitimo |
| 2021.04.28 | „Aprangos” grupės 2021 m. 3 mėnesių tarpinė informacija |
| 2021.04.29 | APB „Apranga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
| 2021.04.29 | APB "Apranga" 2020 m. metinė informacija |
| 2021.05.03 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. balandžio mėnesį |
| 2021.05.19 | Pranešimas apie su APB „Apranga“ vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.05.19 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.05.21 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.05.21 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.05.26 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.06.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. gegužės mėnesį |
| 2021.06.28 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.06.28 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.07.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. birželio mėnesį |
| 2021.07.29 | „Aprangos“ grupės 2021 m. šešių mėnesių tarpinė informacija |
| 2021.08.02 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. liepos mėnesį |
| 2021.08.04 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.08.18 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.08.19 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.08.19 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.08.23 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.08.25 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.08.25 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.08.26 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. rugpjūčio mėnesį |
| 2021.09.06 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.06 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.20 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.20 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.22 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.22 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.22 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.24 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.24 | Pranešimas apie balsavimo teisių paketo įgijimą |
įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Data | Antraštė |
|---|---|
| 2021.09.28 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.09.28 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.10.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. rugsėjo mėnesį |
| 2021.10.28 | „Aprangos“ grupės 2021 m. 9 mėnesių tarpinė informacija |
| 2021.11.03 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. spalio mėnesį |
| 2021.11.05 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.11.05 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.11.08 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.11.09 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.11.16 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.11.17 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.11.17 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.11.23 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.11.23 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.11.24 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.11.25 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.11.30 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.12.01 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.12.01 | „Aprangos” grupės apyvarta 2021 m. lapkričio mėnesį |
| 2021.12.09 | „Aprangos” grupės apyvartos ir plėtros planai 2022 metais |
| 2021.12.10 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.12.10 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.12.13 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.12.17 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.12.17 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.12.21 | „Aprangos“ grupės 2022 m. investuotojo kalendorius |
| 2021.12.22 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.12.23 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.12.23 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
| 2021.12.27 | „Aprangos“ grupė anksčiau laiko valstybei grąžina visus atidėtus mokesčius |
| 2021.12.27 | Pranešimas apie vadovo sandorius |
| 2021.12.30 | Pranešimas apie su vadovu susijusio asmens sandorius |
Šių pranešimų turinį galima rasti Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje: https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000102337/news ir Įmonės tinklapyje: http://aprangagroup.lt/lt/investuotojams/naujienos.
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Akcinė prekybos bendrovė „APRANGA“ (toliau – Bendrovė) iš esmės laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto ir 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusio listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso, kuris yra viešai paskelbtas: https://nasdaqbaltic.com/lt/reguliavimas/nasdaq-vilnius/
Vykdydama veiklą Grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis (teisinio reguliavimo, verslo, investicijų, rinkos, konkurencijos, ekonomikos cikliškumo, makroekonominių veiksnių ir t.t.), tačiau tik kai kurios iš jų gali žymiau paveikti Grupės veiklos rezultatus. Grupes veikla yra žymiai įtakojama bendros šalių, kuriose Grupė veikia, ekonominės situacijos (ypač ekonomikos cikliškumo). Mažmeninės Baltijos šalių rinkos, kuriose veikia grupė buvo stipriai paveiktos, tačiau, užtikrinus valstybės pagalbą bei efektyvias viruso kontrolės bei prevencijos priemones, Grupė numato, kad ilgainiui COVID-19 poveikis ekonomikai ir pagrindinei Įmonės ir Grupės veiklai toliau mažės. Su Rusijos invazija į Ukrainą susijusios įvestos ribojamosios priemonės Bendrovės veiklai reikšmingos įtakos neturėjo, veiklos procesai nebuvo sustabdyti ir reikšmingų tiesioginių nuostolių, susijusių su įvestomis ribojamosiomis priemonėmis, nebuvo patirta. Visgi, rizika išlieka ir ji bus atidžiai sekama ir valdoma.
Konkurencijos rizika. Vykdydama veiklą Grupė susiduria su vis intensyvėjančia konkurencija drabužių rinkoje. Grupė, siekdama suvaldyti šią riziką bei patenkinti keliamus reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei, vykdo nuolatinę parduotuvių tinklo plėtrą bei modernizavimą, nuolat tobulina pardavimų ir rinkodaros strategijas, vykdo rinkos tyrimus, gerina klientų aptarnavimą, vykdo nuoseklią veiklos procesų optimizavimo ir kaštų mažinimo programą. Savo veikloje Įmonė laikosi skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų.
Grupės veiklai bei rezultatams tam tikrą įtaką daro taip pat ir oro sąlygos. Grupė veiklos rezultatus planuoja laikydama, kad oro sąlygos bus normalios, t.y. įprastos Baltijos šalių regionui. Nepalankios oro sąlygos gali neigiamai paveikti Grupės apyvartą, tuo pačiu ir veiklos rezultatus bei atsargų likučius.
Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Grupės konsoliduotos finansines atskaitomybes rengimą, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Grupės finansų ir ekonomikos direktorius bei Audito komitetas. Grupės finansų ir ekonomikos direktorius yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose butu laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš Grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei.
Siekiant užtikrinti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisingumą ir parengimą laiku, Grupėje yra nustatytos atitinkamos tvarkos bei procedūros, reglamentuojančios apskaitos tvarkymo, bendrovių bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo principus. Daugiau informacijos apie Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ruošimą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.4-oje pastaboje („Konsolidavimas“) bei Konsoliduoto metinio pranešimo 7-oje dalyje („Konsolidacija“). Informacija apie Grupei iškylančios finansinės rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3-oje pastaboje. Naujausia informacija apie su Grupe susijusias rizikas taip pat pateikta Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2.2 ir 29 pastabose.
Įmonės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas -Įmonės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymąĮmonėje gali būti sudaromas vienas kolegialus valdymo organas. Įmonėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybą sudaro 6 valdybos nariai, renkami ketveriems metams, ir jie atstovauja akcininkus bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas.
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) keisti Įmonės įstatus;
2) rinkti valdybos narius;
3) atšaukti valdybą ar jos narius;
4) rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
5) nustatyti Įmonės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
6) priimti sprendimą konvertuoti Įmonės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
7) tvirtinti metines finansines ataskaitas;
8) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
9) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
10) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
11) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijosĮmonės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
12) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
13) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiameĮstatyme nustatytas išimtis;
14) priimti sprendimą Įmonei įsigyti savų akcijų;
15) priimti sprendimą dėlĮmonės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
16) priimti sprendimą pertvarkytiĮmonę;
17) priimti sprendimą restruktūrizuotiĮmonę;
18) priimti sprendimą likviduotiĮmonę, atšauktiĮmonės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
19) rinkti ir atšauktiĮmonės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.
Bendrovės Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai papildomai priskiriamas sprendimų, dėl Bendrovės audito komiteto sudėties, įskaitant pavienių audito komiteto narių skyrimą bei atšaukimą, ir audito komiteto nuostatų tvirtinimo, priėmimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Įmonės įstatus kvalifikuota visuotinio akcininkų susirinkimo balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymu nustatytas išimtis. Daugiau apie akcininkams suteikiamas teises bei apribojimus – aiškinamojo rašto 7-je pastaboje „ Vertybiniai popieriai “.
Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš šešių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatymu. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.# VALDYMO ATASKAITA 3.2
60
Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
Įmonės valdyba svarsto ir tvirtina:
1) Įmonės veiklos strategiją;
2) Įmonės metinį pranešimą;
3) Įmonės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
4) Pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
5) Įmonės filialų ir atstovybių nuostatus.
Valdyba priima sprendimus:
1) Įmonei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
2) Steigti Įmonės filialus, atstovybes;
3) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
4) Dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
5) Dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
6) Įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20Įmonės įstatinio kapitalo;
7) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais - sprendimą restruktūrizuoti Įmonę;
8) DėlĮmonės obligacijų (išskyrus konvertuojamas) išleidimo;
9) Dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, sudarymo, kai toks sudaromas sandoris daro reikšmingą įtaką bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams. Bendrovė laiko, kad sandoris daro reikšmingą įtaką bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams, jeigu tokio sandorio vertė (bendra vertė – vienkartinio pobūdžio sandoriams ar bendra vertė per kalendorinius metus – tęstinio pobūdžio sandoriams) viršija 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo;
10) KitusĮmonės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
Valdyba analizuoja ir vertinaĮmonės vadovo pateiktą medžiagą apie:
1)Įmonės veiklos strategijos įgyvendinimą;
2)Įmonės veiklos organizavimą;
3)Įmonės finansinę būklę;
4) Ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.
Valdyba renka ir atšaukiaĮmonės vadovą - generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
Valdyba analizuoja ir vertinaĮmonės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, ir, šiems projektams pritarusi, kartu suĮmonės metiniu pranešimu, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Balsams „už” ir „prieš” pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia su jo veikla valdyboje susijusį ar jo atsakomybės klausimą.
Įmonės vadovas – generalinis direktorius yra vienasmenisĮmonės valdymo organas. Įmonės vadovas santykiuose su kitais asmenimis veikia vienvaldiškai. Įmonės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudasĮmonės valdyba. Darbo sutartį suĮmonės vadovuĮmonės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys.
Įmonės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais,Įmonės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais.
Įmonės vadovas veikiaĮmonės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.
Įmonės vadovui sudaryti sandoriams:
* dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
* dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20Įmonės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
* dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20Įmonės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
* įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20Įmonės įstatinio kapitalo,
taip pat sandoriams su susijusiomis šalimis, kai toks sudaromas sandoris daro reikšmingą įtaką bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams, kaip reikšmingumo kriterijų apibrėžia bendrovės įstatai – reikalingasĮmonės valdybos sprendimas šiems sandoriams sudaryti.
Įmonės vadovas atsako už:
1)Įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
2) Metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą irĮmonės metinio pranešimo parengimą;
3) Atlygio politikos projekto parengimą;
4) Atlygio ataskaitos projekto parengimą;
5) Sutarties su auditorium ar audito įmone sudarymą;
6) Informacijos ir dokumentų pateikimą akcininkams, visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Akcinių Įmonių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
7)Įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
8) Dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
9) Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame šaltinyje;
10) Informacijos pateikimą akcininkams;
11) Sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti;
12) pranešimą akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai;
13) Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;
14) Kitų įstatymuose bei teisės aktuose,Įmonės įstatuose,Įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Įmonės vadovas organizuoja kasdieninęĮmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.
Įmonės vadovas atsako už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą.
Įmonės vadovas išduoda įgaliojimus savo kompetencijos ribose, prokūras.
Įmonės vadovas atskaitingas ir reguliariai atsiskaito valdybai užĮmonės veiklos strategijos įgyvendinimą,Įmonės veiklos organizavimą,Įmonės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijas ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.
61
Įmonės valdyba naujai ketverių metų kadencijai išrinkta 2018 m. balandžio 27 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos kadencija baigsis 2022 m. balandžio 27 d.
2021 m. balandžio 29 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo atšaukti 2 valdybos nariai, kurių vietoje buvo išrinkti du nepriklausomi Bendrovės valdybos nariai.
Darius Mockus
Valdybos pirmininkas
Darius Mockus (g. 1965 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2002 m. gegužės 2 d. (valdybos narys nuo 1995 m. kovo 23 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, industrinio planavimo specializacija. Įmonės akcijų neturi. Kartu su susijusiomis bendrovėmis UAB „Minvista“ (įmonės kodas 110685692, buveinės adresas Aukštaičių g. 7, Vilnius) ir UAB „MG Investment“ (įmonės kodas 123249022, buveinės adresas Aukštaičių g. 7, Vilnius) turi 41 706 850 akcijų, kurios sudaro 75,43% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.
Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:
| Įmonės pavadinimas | Įmonės kodas | Įmonės registracijos adresas | Einamos pareigos |
|---|---|---|---|
| UAB "MG grupė" | 125459336 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Prezidentas – pagrindinės pareigos |
| UAB "MV GROUP" | 125313192 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| APB "Apranga" | 121933274 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| UAB "DARNU GROUP" | 123010339 | Aukštaičių g. 7 , Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
Dalyvavimas kitų įmonių kapitale:
* UAB Koncernas „MG Baltic” 100% bendrovės įstatinio kapitalo;
* UAB „Minvista” 100% bendrovės įstatinio kapitalo.
Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje:
* Lietuvos teniso sąjungos Garbės prezidentas.
Rimantas Perveneckas
Valdybos narys (iki 2021-04-29), Generalinis direktorius
Rimantas Perveneckas (g. 1960 m.) - APB "Aprangos" grupės generalinis direktorius, valdybos narys nuo 1993 m. vasario 23 d. iki 2021 m. balandžio 29., dirbaĮmonėje nuo 1983 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekybos ekonomikos specializacija. Turi 800 770Įmonės akcijų, kurios sudaro 1,45% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).
Ilona Šimkūnienė
Valdybos narė, Pirkimų direktorė
Ilona Šimkūnienė (g. 1963 m.) - „Aprangos“ grupės pirkimų direktorė, APB „Apranga“ valdybos narė nuo 1998 m. kovo 27 d., dirbaĮmonėje nuo 1985 m. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Prekybos fakultetas, prekių mokslo ir prekybos organizavimo specializacija. Įmonės akcijų neturi.
Visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Valdybos narys
Vidas Lazickas (g. 1965 m.) - valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 29 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, gamybos valdymo ir organizavimo specializacija. Turi 252 480 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,46% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.
Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:
| Įmonės pavadinimas | Įmonės kodas | Įmonės registracijos adresas | Einamos pareigos |
|---|---|---|---|
| UAB "Apranga LT" | 300021271 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| UAB "Apranga BPB LT" | 300509648 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| UAB "Apranga PLT" | 300551572 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| UAB "Apranga SLT" | 301519684 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| UAB "Apranga MLT" | 302627022 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| UAB "Apranga HLT" | 304042131 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| UAB "Apranga OLT" | 304757395 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| UAB "Apranga Ecom LT" | 304184173 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkė |
| Apranga LV SIA | 40003672631 | Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga BPB LV SIA | 40003887840 | Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga PLV SIA | 40003887747 | Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga SLV SIA | 50103201281 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga MLV SIA | 40103486301 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga HLV SIA | 40203202205 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga OLV SIA | 50203162031 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga Ecom LV SIA | 40103972857 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga Estonia OU | 11026132 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga BEE OU | 11419148 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga PB Trade OU | 11530250 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga ST Retail OU | 11530037 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga MDE OU | 12617929 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga HEST OU | 14075697 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkė |
| Apranga Ecom EE OU | 14004869 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkė |
Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).
Valdybos narys
Vidas Lazickas (g. 1965 m.) - valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 29 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, gamybos valdymo ir organizavimo specializacija. Turi 252 480 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,46% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.
Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:
| Įmonės pavadinimas | Įmonės kodas | Įmonės registracijos adresas | Einamos pareigos |
|---|---|---|---|
| UAB "MG grupė" | 125459336 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Ekonomikos ir finansų direktorius – pagrindinės pareigos |
| UAB "MG Investment" | 123249022 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Generalinis direktorius |
| UAB "Eminta" | 303140423 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Direktorius |
| UAB "Euvalda" | 123248988 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Direktorius |
| UAB "MG Media" | 211616910 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Generalinis direktorius |
| UAB "Minvista" | 110685692 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Direktorius |
| UAB "Mineraliniai vandenys" | 121702328 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| UAB "Laisvas ir nepriklausomas kanalas" | 123026090 | Šeškinės g. 20, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| UAB "Mediafon“ | 124424581 | Olimpiečių g. 1 - 31, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| UAB "Mediafon Carrier Services" | 304065315 | Olimpiečių g. 1 - 31, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| UAB "Mediafon Datapro" | 304065322 | Olimpiečių g. 1 - 31, Vilnius, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| UAB "Mitnija" | 134511472 | Jonavos g. 60c, Kaunas, Lietuva | Valdybos pirmininkas |
| UAB "MV GROUP" | 125313192 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "MV GROUP Asset Management“ | 304145213 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| Įmonių grupė "Alita", AB | 302444238 | Miškininkų g. 17, Alytus, Lietuva | Valdybos narys |
| MV Eesti OU | 11021347 | Kalmari tee 10, Rae vald, Harjumaa, Estija | Valdybos narys |
| MV Latvia SIA | 40003787568 | Medus iela 7, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| MV Poland S.P.z.o.o. | 140330387 | Przasnyska 6b, 01 - 756 , Varšuva, Lenkija | Valdybos narys |
| AB "MV GROUP Production" | 132082782 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| APB "Apranga" | 121933274 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "DARNU GROUP" | 123010339 | Aukštaičių g. 7, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).
Valdybos narys, Tinklo vystymo direktorius
Ramūnas Gaidamavičius (g. 1968 m.) - APB "Aprangos" grupės tinklo vystymo direktorius, valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 30 d., dirba Įmonėje nuo 2002 m. Išsilavinimas: Vilniaus Technikos universitetas, Mechanikos fakultetas, automobilių ir autoūkio specializacija. Turi 5 000 Įmonės akcijų, kurios sudaro 0,01% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.
Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:
| Įmonės pavadinimas | Įmonės kodas | Įmonės registracijos adresas | Einamos pareigos |
|---|---|---|---|
| UAB "Apranga LT" | 300021271 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| Apranga SIA | 40003610082 | Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija | Valdybos pirmininkas |
| Apranga LV SIA | 40003672631 | Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga BPB LV SIA | 40003887840 | Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga PLV SIA | 40003887747 | Elizabetes iela 51, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga SLV SIA | 50103201281 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga MLV SIA | 40103486301 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga HLV SIA | 40203202205 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga OLV SIA | 50203162031 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga Ecom LV SIA | 40103972857 | Elizabetes iela 51 - 1A, Ryga, Latvija | Valdybos narys |
| Apranga OU | 11274427 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos pirmininkas |
| Apranga Estonia OU | 11026132 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
| Apranga BEE OU | 11419148 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
| Apranga PB Trade OU | 11530250 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
| Apranga ST Retail OU | 11530037 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
| Apranga MDE OU | 12617929 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
| Apranga HEST OU | 14075697 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
| Apranga Ecom EE OU | 14004869 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).
Valdybos narys, nepriklausomas
Jonas Jokštys (g. 1982 m.) - valdybos narys nuo 2021 m. balandžio 29 d. Išsilavinimas: Stokholmo aukštoji ekonomikos mokykla (SSE Riga) (2000-2003), Ekonomikos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis bei Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla (2005-2006), Filosofijos ir politikos mokslų magistro laipsnis. Įmonės akcijų neturi.
Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:
| Įmonės pavadinimas | Įmonės kodas | Įmonės registracijos adresas | Einamos pareigos |
|---|---|---|---|
| UAB "Elmoris" | 123542630 | Titnago g. 13A, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "Vendos" | 304472649 | S. Konarskio g. 2 - 29, Vilnius, Lietuva | Direktorius |
| APB "Imum" | 305646914 | S. Konarskio g. 2 - 29, Vilnius, Lietuva | Direktorius |
| UAB "Žemaitijos žemė" | 305704335 | Vaidilutės g. 61, Vilnius, Lietuva | Direktorius |
Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).
Valdybos narys, nepriklausomas
Gintaras Juškauskas (g. 1970 m.) - valdybos narys nuo 2021 m. balandžio 29 d. Išsilavinimas: Vilniaus Universitetas, Finansų fakultetas (1998-2003), Ekonomikos magistro laipsnis bei Vilniaus Universitetas, Teisės fakultetas (2010-2013), Teisės magistro laipsnis. Įmonės akcijų neturi.
Informacija apie einamas vadovaujamas pareigas:
| Įmonės pavadinimas | Įmonės kodas | Įmonės registracijos adresas | Einamos pareigos |
|---|---|---|---|
| Gintaro Juškausko IĮ | 302720373 | Vanaginės g. 87 , Vilnius, Lietuva | Direktorius |
| UAB "Merits" | 301678932 | Gedimino pr. 54B - 1, Vilnius, Lietuva | Asocijuotas partneris |
Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).
| Vardas, pavardė | Pareigos | Turimas akcijų sk.* | Įstatinio kapitalo dalis | Darbo Įmonėje pradžia |
|---|---|---|---|---|
| Rimantas Perveneckas | Generalinis direktorius | 800 770 | 1,45% | 1983 m. |
| Ilona Šimkūnienė | Pirkimų direktorė | - | - | 1985 m. |
| Ramūnas Gaidamavičius | Tinklo vystymo direktorius | 5 000 | 0,01% | 2002 m. |
| Gabrielius Morkūnas | Finansų ir ekonomikos direktorius | - | - | 2021 m. |
| Aušra Tartilienė | Inditex tinklo direktorė | 31 665 | 0,06% | 1989 m. |
| Irma Marcinkienė | Pardavimų ir marketingo direktorė | 1 863 | 0,003% | 2000 m. |
| Audronė Martinkutė | Personalo direktorė | 360 | 0,001% | 2002 m. |
Finansų ir ekonomikos direktorius
Gabrielius Morkūnas (g. 1990 m.) - APB "Aprangos" grupės finansų ir ekonomikos direktorius, dirba Įmonėje nuo 2021 m. Išsilavinimas: Mykolo Romerio Universitetas, Ekonomikos ir finansų bakalauras.# VALDYMO ATASKAITA
| Įmonės pavadinimas | Įmonės kodas | Įmonės registracijos adresas | Einamos pareigos |
|---|---|---|---|
| UAB "Apranga BPB LT" | 300509648 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "Apranga PLT | 300551572 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "Apranga SLT" | 301519684 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "Apranga MLT" | 302627022 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "Apranga HLT" | 304042131 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "Apranga OLT" | 304757395 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| UAB "Apranga Ecom LT" | 304184173 | Ukmergės g. 362, Vilnius, Lietuva | Valdybos narys |
| Apranga OU | 11274427 | Rotermanni 18/1, Talinas, Estija | Valdybos narys |
Kitų įmonių kapitale nedalyvauja (daugiau nei 5%).
Įmonės Audito komitetą sudaro trys nariai, du iš jų - nepriklausomi. Audito komitetas renkamas ketverių metų laikotarpiui. Komiteto narius skiria ir atšaukia Įmonės valdyba, išskyrus nepriklausomus Komiteto narius. Nepriklausomus audito komiteto narius Įmonės valdybos teikimu renka ir atšaukia Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Pagrindinės audito komiteto funkcijos:
* informuoti Įmonės generalinį direktorių apie finansinių ataskaitų audito rezultatus;
* stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą ir teikti rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo;
* stebėti Įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos Įmonės finansinei atskaitomybei, veiksmingumą;
* stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą;
* peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą;
* atsakyti už auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) atrankos procedūros atlikimą.
2017 m. balandžio 27 d. įvykusiameĮmonės visuotiniame akcininku susirinkime patvirtinti nauji Audito komiteto nuostatai. 2021 m. balandžio 29 d. įvykusiameĮmonės visuotiniame akcininku susirinkime naujam ketverių metų kadencijos laikotarpiui išrinkti trys audito komiteto nariai: Rita Zakalskienė (nepriklausoma komiteto narė, komiteto pirmininkė), Justina Puškorė (nepriklausoma komiteto narė), Rasa Rulevičiūtė (Bendrovės administracijos darbuotoja). 2021 metais įvyko 3 audito komiteto posėdžiai. Komiteto posėdžių metu buvo svarstomi klausimai, susiję su: išorės auditorių finansinių ataskaitų pastebėjimų už 2020 metus aptarimu; dėl pritarimo ne audito paslaugoms, kurias UAB „Ernst & Young” planavo teikti įmonei UAB „MG grupė“; planuojama 2021 m. audito apimtimi ir audito atlikimo terminais; bei kitais klausimais.
Informacija apie turimus akcijų paketus pateikta Aiškinamojo rašto 14 pastaboje „ Investicijos į dukterines įmones “.
Sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje 2021 m., nebuvo.
Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Išsami informacija apie akcijas pateikta aiškinamojo rašto 7-je pastaboje „ Vertybiniai popieriai “.
2021 m. Bendrovės įstatai buvo keisti pagal įstatymų reikalavimus.
Bendrovė neturi informacijos apie akcininkų tarpusavio susitarimus.
Bendrovė neturi vadovo ir valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Vykdant kandidatų į Bendrovės valdybos, valdymo ir priežiūros organų narius atrankas kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė vykdomose atrankose nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką bei valstybės kontroliuojamos bendrovės statusą, kandidatų atrankose nustatomi objektyvūs, išimtinai su valdymo organo narių funkcijomis bei kompetencijomis susiję ir jiems proporcingi profesinės patirties ir išsilavinimo reikalavimai.
Akcinė prekybos bendrovė „APRANGA“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.
APB „Apranga“ yra patronuojanti Grupės bendrovė, įregistruota Lietuvos Respublikoje. Ji 2021 m. pabaigoje valdė 25 dukterines bendroves, įsteigtas trijose Baltijos šalyse. Pagrindinė Grupės veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais. Iš 26 Grupę sudarančių bendrovių 21 atstovauja konkretų prekės ženklą („Zara“, „Bershka“, „Pull&Bear“, „Stradivarius“, „Massimo Dutti“, „Zara Home“ ir „Oysho“) franšizės sutarčių pagrindu, sudarytų su pasaulio drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiu „Inditex“. 3 bendrovės (APB „Apranga“, SIA „Apranga“ ir OÜ „Apranga“) atstovauja kitus nei „Inditex“ prekinius ženklus (vieno prekinio ženklo parduotuves) bei nuosavus prekybos tinklus (daugelio prekinių ženklų parduotuves): „Apranga“, „Aprangos galerija“, „City“ ir „Mados Linija“. Korporatyvinio valdymo veikla sutelkta Grupės patronuojančioje įmonėje – APB „Apranga“, kuri Grupės bendrovėse koordinuoja finansų, teisės, strateginio planavimo ir kontrolės, žmogiškųjų išteklių ir mokymų, verslo valdymo ir plėtros, informacinių technologijų, prekių užsakymo ir kainodaros, marketingo ir reklamos, bei kitas bendrąsias sritis. Grupė naudoja centralizuotą valdymo modelį, praktiškai visos valdymo funkcijos yra sutelktos Vilniuje esančioje Grupės buveinėje.
Pagrindinė Grupės bendrovė APB „Apranga“ nuo 1997 m. listinguojama „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje. Nuo 2005 m. bendrovė įtraukta į Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. Įstatinis APB „Apranga“ kapitalas yra 16 034 668,40 euro, jis padalintas į 55 291 960 (0,29 euro nominalios vertės) paprastųjų vardinių akcijų (ISIN kodas LT0000102337), kurių kiekviena suteikia jos savininkui 1 balsą (iš viso 55 291 960 balsavimo teisę suteikiančių akcijų), visos akcijos pilnai apmokėtos ir suteikia jų savininkams vienodas teises. 2021 m. gruodžio 31 d. APB „Apranga“ turėjo 4 119 akcininkus. Pagrindinė patronuojanti įmonė, kurios finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, yra UAB „MG grupė“. Pagrindinis Grupę kontroliuojantis asmuo yra p. D. J. Mockus, kuris kartu su susijusiomis bendrovėmis turi 41 706 850 vnt. APB „Apranga“ akcijų, sudarančias 75,43% įstatinio kapitalo ir bendro balsų skaičiaus.
Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas -Įmonės vadovas. Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma. Valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš 6 narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Ataskaitiniu laikotarpiu valdybos sudėtis keitėsi ir į valdybą buvo išrinkti 2 nepriklausomi nariai. Bendrovės valdybą sudarė valdybos pirmininkas D.J. Mockus ir valdybos nariai –Ilona Šimkūnienė, Vidas Lazickas, Gintaras Juškauskas (nepriklausomas), Jonas Jokštys (nepriklausomas), Ramūnas Gaidamavičius. Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą – generalinį direktorių. Bendrovėje yra audito komitetas, kurį sudaro trys nariai, du iš jų – nepriklausomi. Audito komitetas renkamas 4 metų laikotarpiui. Komiteto narius Bendrovės valdybos teikimu skiria ir atšaukia Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. 2017 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimu patvirtinti audito komiteto nuostatai ir patvirtinta audito komiteto sudėtis iš 3 (trijų) narių. Audito komiteto nariai: Rita Zakalskienė (nepriklausoma komiteto narė, komiteto pirmininkė), Justina Puškorė (nepriklausoma komiteto narė), Rasa Rulevičiūtė (Bendrovės administracijos darbuotoja).# Atskleidimo struktūrizuota lentelė: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE/ NEKTUALU KOMENTARAS
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
Taip Bendrovė laikosi Informacijos atskleidimo gairių ir laiku, tiksliai, aiškiai ir išsamiai savo interneto puslapyje https://aprangagroup.lt/lt/investuotojams, Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje, Centrinėje reglamentuojamos informacinės bazėje, taip pat Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose investuotojams pateikia svarbią informaciją, taip sudarydama vienodas galimybes su ja susipažinti visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovė laikosi Akcinių bendrovių įstatyme numatytų akcininkų teisės į informaciją ir jos pateikimo reikalavimų.
Bendrovė laikosi Akcinių bendrovių įstatyme taip pat Bendrovės Įstatuose visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai pristirtų sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat suteikia akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan., informacija apie organizuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir su juo susijusi medžiaga skelbiama ir anglų kalba).
Taip Bendrovės kapitalą sudaro tik paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos, kiekvienam akcininkui suteikiančios vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus.
Taip Bendrovė apie naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamas teises informuoja naujai išleidžiamų akcijų prospektuose, metinėse ir tarpinėse ataskaitose, savo interneto puslapyje.
Ne Sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansi nė vertė yra didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos, investavimo, įkeitimo ar hipotekos pagal Bendrovės įstatus, kuriuos savo sprendimu patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas, priima Bendrovės valdyba. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, numatyta Bendrovės įstatuose, nesiskiria nuo jo kompetencijos numatytos Akcinių bendrovių įstatyme. Bet kokiu atveju, pagal Akcinių bendrovių įstatymą visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.
Taip Akcininkai apie planuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą informuojami laikantis teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimų: laikantis pranešimo terminų, paskelbimo būdų ir priemonių. Dalyvavimo susirinkime galimybė papildomai įgyvendinama sudarant galimybę balsuoti užpildant balsavimo biuletenį ar įgalioti kitą asmenį atstovauti akcininką. Visiems akcininkams apie planuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą pranešama iš anksto ir „Investuotojo kalendoriuje“. Visuotinis akcininkų susirinkimas visada vyksta Bendrovės buveinės adresu. Data visada pasirenkama darbo diena, laikas – pirma dienos pusė arba apie pietus, todėl yra galimybė atvykti ir viešuoju transportu. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė neriboja akcininkų teisės pateikti naujus sprendimų projektus tiek iki, tiek susirinkimo metu ir tai aiškiai nurodoma Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą lietuvių ir anglų kalbomis.
Taip Pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, sprendimų projektai, bendrasis balsavimo biuletenis, kiti susiję dokumentai (pavyzdžiui keičiant įstatus – įstatai ir siūlomi pakeitimai) skelbiami / teikiami ne tik lietuvių bet ir anglų kalba (kitomis užsienio kalbomis rengti dokumentų iki šiol nebuvo poreikio). Visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai (susirinkimo metu priimti sprendimai) Bendrovės puslapyje taip pat skelbiami ir anglų kalba (pavyzdžiui: https://aprangagroup.lt/en/investors/corporate- governance/shareholders-meetings/3755- resolutions - of - the - annual - general - meet ing - of - apranga-apb-shareholders-9).
Taip Tokios galimybės akcininkams sudaromos, apie jas iš anksto informuojama pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Suteikiama galimybė bendrąjį balsavimo biuletenį pildyti ir anglų kalba.
Ne Tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos, nes, visų pirma, turėtų būti išsprendžiamas perduodamos informacijos saugumo ir dalyvavusio ir balsavusio akcininko tapatybės nustatymo klausimai, proporcingomis ir būtinomis priemonėmis. Bendrovėje iki šiol nėra įdiegta tokia el. ryšių priemonė. Manome, kad šios galimybės balsuoti susirinkime:
* balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime;
* balsavimas per įgaliotą asmenį;
* balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį
* balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį (taip pat anglų kalba), įskaitant jo perdavimą Bendrovei el. ryšių priemonėmis;
yra įvairiapusės ir pakankamos, kad akcininkų teisės dalyvauti ir balsuoti būtų susirinkime tinkamai įgyvendinamos.
Įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
70
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE/ | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas | |||
| Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. | |||
| 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. |
Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektuose, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, yra atskleidžiamos siūlomos naujų kolegialaus organo narių kandidatūros, jų išsilavinimas, darbo patirtis, kitos užimamos pareigos, siūloma išrinkti audito įmonė. Kolegialaus organo narių atlygį nustato Visuotinio akcininkų susirinkimo tvirtinama Atlygio politika. Kiekvienas kandidatas į Bendrovės kolegialaus organo narius visuotiniam akcininkų susirinkimui taip pat praneša, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Bendrove ir su Bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis, kaip nustato Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 9 p. Vėliau visa informacija apie jau išrinktus kolegialaus organo narius taip pat skelbiama ir Bendrovės internetiniame puslapyje.
1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
Įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
69
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE/ | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 2. principas: Stebėtojų taryba | |||
| 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė | |||
| Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. | |||
| 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. | |
| 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. | Neaktualu | Bendrovėje Stebėtojų taryba nėra sudaroma. |
2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.# VALDYMO ATSKAITA
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE/ NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė | ||
| 3.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. | ||
| 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. | Taip/Ne | Atskiros Bendrovės strategijos Bendrovė nerengia ir netvirtina. Bendrovėje rengiami, tvirtinami ir viešai skelbiami Bendrovės vienerių metų veiklos planai. Bendrovės tikslai atskleidžiami Bendrovės metiniuose pranešimuose, pranešimuose apie esminius įvykius, kurie skelbiami analogiškuose šaltiniuose kaip numatyta 1.1. atsakyme. |
| 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atliekaĮstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. | Taip | Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jaiĮstatyme ir Bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, valdybos tikslas iš esmės siekti tvaraus verslo kūrimo. Bendrovės valdyba metų pabaigoje tvirtina kitų metų biudžetą, kuriame apsvarsto ne tik plėtrą ir planuojamas investicijas, bet ir darbuotojų atlyginimų kilimo galimybes, investicijas skirsimas darbuotojų mokymams ir tobulėjimui, IT sistemų diegimui ir saugumui užtikrinti ir pan. |
| 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. | Taip/Ne | Įstatymų bei Bendrovės vidaus politikų nuostatų laikymąsi bendrovėje be valdybos užtikrina valdybos deleguotas asmuo ar asmenys, skyrių vadovai ir/ar teisininkai, pagal įstatymų/politikos veiklos sritį. |
| 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. | Taip/Ne | Įdiegta dalis priemonių. Bendrovėje 2019 metais valdyba patvirtino ir paskelbė Etikos ir elgesio kodeksą, kuriame, be EBPO geros praktikos rekomendacijų, įtvirtintos ir kitos Bendrovės veikloje aktualios taisyklės. 2019 metais įmonės darbuotojams buvo organizuojami korupcijos prevencijos mokymai, kuriuos ketinama pakartoti ir ateityje. Etikos kodeksas bus reguliariai valdybos peržiūrimas ir esant poreikiui atnaujinamas. |
| 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. | Taip | Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. |
| 3.2. Valdybos sudarymas | ||
| 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. | Taip /Ne (dėl lyčių pusiausvyros) | Valdybą sudaro skirtingą profesinę patirtį ir kompetencijas turintys asmenys. Valdyba sudaryta iš įmonių valdymo, ekonomikos ir finansų, mokesčių, pirkimų, plėtros ir vystymo ekspertų, turinčių įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties, reikalingų tinkamam ir efektyviai valdybos veiklai ir Bendrovės interesams. Visi valdybos nariai glaudžiai susipažinę su Bendrovės veikla, 2 iš 6 Bendrovės valdybos narių yra Bendrovės darbuotojai – administracijos vadovai. Nors valdyboje yra viena moteris iš 6 valdybos narių, valdybos sudarymui nėra nustatyti reikalavimai, galintys bet kaip diskriminuoti lyties pagrindu. |
| 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. | Taip/Ne | Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus visuotiniam akcininkų susirinkimui atskleidžiama laikantis asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei Bendrovėje patvirtintų asmens duomenų apsaugą užtikrinančių ir tvarkymo principus nustatančių vidaus teisės aktų, visais atvejais prieš tai informavus asmenį ir gavus jo sutikimą. |
| 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. | Taip | Nauji valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla ir kita informacija, aktualia valdybos nario veiklai. |
| 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. | Taip | Valdybos nariai skiriami 4 metų valdybos kadencijai, o renkant pavienius jos narius – iki esamos valdybos kadencijos pabaigos. Valdybos nariai atsakingai ėję savo pareigas, skyrę laiko valdybos darbui, dalyvavę posėdžiuose ir norintys toliau aktyviai dalyvauti valdybos veikloje visada turi galimybę būti siūlomi ir perrenkami naujai kadencijai. |
| 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. | Taip | Valdybos pirmininku yra asmuo, niekada nebuvęs Bendrovės vadovu. Bendrovės valdybos pirmininkas nėra Bendrovės darbuotojas ir yra akcininko atstovas. Bendrovės įsitikinimu, tokie faktai yra pakankami teigti, kad valdybos pirmininkas geba veikti nešališkai, priimti akcininkų teises atstovaujančius ir apsaugančius sprendimus. |
| 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. | Taip | Bendrovės vertinimu, valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys skiria pakankamai laiko ir dėmesio, aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose, skiria laiko jiems pasiruošti. Narių, kurie dalyvavo mažiau nei pusėje Bendrovės valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus iki šiol nebuvo, tačiau tokia informacija galėtų būti pateikta visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
TAIP
Renkant valdybą yra skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais.
Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės Atlygio politiką, kuri numato atlygį valdybos nariams (šiuo metu tik nepriklausomiems), tvirtina Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.
TAIP/Ne
Bendrovės vertinimu, valdybos nariai sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikia bendrovės bei akcininkųnaudai ir atstovauja jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus, o priimdami sprendimus jie nesiekti asmeninių interesų tenkinimo. Bendrovės manymu valdybos nario lojalumui ir patikimumui užtikrinti pakanka įstatymuose jiems numatytų konfidencialumo įsipareigojimų, todėl nekonkuravimo sutartys su valdybos nariais nesudaromos, jų veikla tokiomis sutartimis nėra papildomai ribojama. Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su Bendrovės valdybos tvirtinamu konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių sąrašu. Bendrovės valdybos nariams pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla, draudžia įstatymai.
Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Ne
Valdyba neatlieka kasmetinio savo veiklos vertinimo.
4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
Neaktualu
Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
TAIP
Bendrovės valdybos posėdžiai rengiami periodiškai, pagal iš anksto patvirtintą grafiką, paprastai bent kartą per metų ketvirtį.
Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
TAIP
Valdybos nariai apie šaukiamą valdybos posėdį informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį valdybos nariams yra pateikiama ir visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga, valdybos nariai visada gali prašyti papildomos informacijos, jei laiko, kad pateikta informacija nepakankama.
Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.
Neaktualu
Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.# 5. KOMITETAI
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 5.1.1. Bendrovėje nesudaromi skyrimo ir atlygio komitetai, nes Bendrovės nuomone, valdyba, vykdydama savo funkcijas, iš dalies vykdo nurodytų komitetų funkcijas. Bendrovės valdyba parenka Bendrovės vadovo kandidatūrą ir jį skiria, teikia rekomendacijas Bendrovės vadovui dėl vyresniosios vadovybės skyrimo. Valdyba, remiantis teisės aktų reikalavimais, teiks atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovėje patvirtintos atlygio politikos. Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strateginius, biudžeto planus bei kontroliuoja jų įgyvendinimą, analizuoja bei vertina Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės ataskaitas apie Bendrovės patvirtintų biudžeto planų vykdymą ir lėšų panaudojimą. Vykdant Audito įstatymo (Žin., 2008, Nr. 82-3233) reikalavimus, Bendrovėje yra suformuotas Audito komitetas iš 3 narių, du iš jų – nepriklausomi. Audito komitetas renkamas 4 metų laikotarpiui. Komiteto narius Bendrovės valdybos teikimu skiria ir atšaukia Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. 2017 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimu patvirtinti audito komiteto nuostatai. | Taip | Žr. 5.1.1 atsakymą | |
| 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. | Taip | Žr. 5.1.1 atsakymą | |
| 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. | Taip | Žr. 5.1.1 atsakymą | |
| 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. | Taip/Ne | Taip, kiek susiję su Audito komitetu. Žr. 5.1.1 atsakymą. Audito komiteto pirmininku nėra valdybos pirmininkas, be to, Audito komiteto pirmininku yra nepriklausomas Audito komiteto narys. | |
| 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. | Taip /Ne | Audito komiteto nuostatai, kuriuose nustatoma komiteto sudarymo tvarka, narių skaičius, sudėtis ir reikalavimai nariams, narystės komitete laikotarpis, komiteto teisės ir pareigos, posėdžių organizavimo, sprendimų priėmimo tvarka, komitetui teikiamos informacijos mastas ir jos teikimo tvarka ir pan. tvirtina šį organą (jo narius) išrinkęs organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto narius susirinkimui teikia valdyba. Audito komiteto nuostatai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, buvo paskelbti juos patvirtinus 2017 metais ir nesant pakeitimų Bendrovė jų kasmet papildomai neskelbia. Šiame punkte numatyta informacija metiniame pranešime yra kasmet skelbiama. | |
| 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. | Taip | Tai yra Audito komiteto teisė ir prerogatyva nuspręsti, ką kviesti dalyvauti valdybos posėdžiuose (ištraukos iš Audito komiteto nuostatų): „4.3. Komiteto posėdžiuose gali dalyvauti Bendrovės generalinis direktorius, valdybos pirmininkas ir/ar valdybos nariai, išorės auditoriai. Taip pat į Komiteto posėdžius gali būti kviečiami dalyvauti Bendrovės finansų ir ekonomikos direktorius, kiti Bendrovės darbuotojai.“ ” 3.8. Komitetas atskaitingas Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. Komitetas teikia veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų susirinkimui kartu su valdybos teikiamu tvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniu.“ |
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. | Neaktualu | Žr. 5.1.1 atsakymą |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. | Neaktualu | Žr. 5.1.1 atsakymą |
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 5.3. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. | Neaktualu | Žr. 5.1.1 atsakymą. | Atlygio politika rengiama ir tvirtinama kaip numato Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą | Taip |
V A L D Y M O A T A S K A I T A 3 . 2
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
76
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. | Taip |
5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).
6# VALDYMO ATASKAITA
APB „APRANGA“, įmonės kodas 121933274, Ukmergės g. 362, Vilnius
UŽ 2021 M GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS
(visos sumos lentelėse pateikiamos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
78
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE/ | NEKTUALU | KOMENTARAS |
| :---# principas: Bendrovės atlygio politika
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
Taip
https://aprangagroup.lt/lt/investuotojams/bendroves - valdymas/apb-apranga-valdymo-principai
Taip/Ne
Atlygio politika parengta ir priimta pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus ir aktualią situaciją Bendrovėje. Atlygio politika neaptaria punktų, kurie Bendrovėje netaikomi ar dėl kurių nėra nusistovėjusios praktikos Bendrovėje ar bendrai taikytinų principų.
Taip
Remiantis Atlygio politika, atlygį už darbą valdyboje gauna tik nepriklausomi valdybos nariai ir jis yra fiksuoto dydžio.
Ne
Išeitinių išmokų politika Atlygio politikoje nėra aptarta ir išeitinės išmokos dydis kiekvienu atveju būtų sprendžiamas atskirai, atsižvelgiant į Bendrovės interesus, protingumo, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei šalių sutarimą, asmens indėlį į Bendrovės veiklą ir asmens atleidimo priežastis.
Neaktualu
Skatinimo finansinėmis priemonėmis, kaip jos suprantamos pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą, sistema Bendrovėje netaikoma.
Taip
Su Bendrovės metiniu pranešimu skelbiama atlygio ataskaita, kaip tokios ataskaitos turinio reikalavimus numato Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.
80
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE/ | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. | Taip | Atlygio politikos bei jos esminių pakeitimų tvirtinimas pagal įstatymus priskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. |
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Taip
Bendrovė gerbia skirtingų interesų turėtojų teises ir jų teises, numatytas įstatymuose.
Taip
Bendrovė niekada nevaržė teises ir nedraudė, ir stengėsi visada sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, Bendrovėje sudaryta ir darbuotojų interesus atstovauja bei pagal kompetencijas Bendrovės valdysenoje dalyvauja darbo taryba.
Taip
Ne
Bendrovėje nustatyta bendra pranešimų apie pažeidimus tvarka, žr. 5.4.5 atsakymą, kaip nustato Pranešėjų apsaugos įstatymas.
10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.
Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
Šioje rekomendacijoje žemiau minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, skelbiamuose per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, Bendrovės interneto tinklapyje, Bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje. Informacija taip pat atskleidžiama Bendrovės vadovo ir vyresniosios vadovybės pristatymuose investuotojams.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.
Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 princip e.
Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.
Bendrovė informaciją viešai skelbia per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos atskleidimą investuotojams. Informacija taip pat iš karto įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Pranešimai apie esminius įvykius atskleidžiami lietuvių ir anglų kalbomis, prieš arba po Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos. Taip pat, per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą skelbtą ir į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę patalpintą informaciją, Bendrovė skelbia ir pateikia specialiai investuotojams skirtame Bendrovės interneto puslapyje http://apranga.lt/lt/investuotojams, lietuvių ir anglų kalbomis.
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.
Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
„Aprangos“ grupė – mažmeninės prekybos drabužiais lyderė Baltijos šalyse – siekianti lyderystės principus tiesioginėje veikloje įgyvendinti ir santykiuose su visomis suinteresuotomis pusėmis.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP / NE | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 9.1. Bendrovės valdysenos sistemos principai | TAIP | Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. | |
| 9.1.1. Bendrovės veiklos ir finansiniai rezultatai | TAIP | ||
| 9.1.2. Bendrovės veiklos tikslai ir nefinansinė informacija | TAIP | ||
| 9.1.3. Akcijų paketą ar jį valdančių asmenų informacija, įmonių grupės struktūra, galutinis naudos gavėjas | TAIP | ||
| 9.1.4. Priežiūros ir valdymo organų narių informacija (nepriklausomumas, pareigos, kompetencija, atlygis) | TAIP | ||
| 9.1.5. Komiteto pranešimai (sudėtis, posėdžiai, veiklos kryptys ir rezultatai) | TAIP / NE | Žr. 5.1.5 pateiktą atsakymą. | |
| 9.1.6. Rizikos veiksniai, rizikos valdymo ir priežiūros politika | TAIP | ||
| 9.1.7. Sandoriai su susijusiomis šalimis | TAIP | ||
| 9.1.8. Klausimai, susiję su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais | TAIP/Ne | Dauguma šios informacijos yra atskleidžiama Bendrovės socialinės atsakomybės ataskaitoje (2 priedas). | |
| 9.1.9. Bendrovės valdysenos struktūra ir strategija | TAIP/Ne | Bendrovės puslapyje bei finansinėse ataskaitose yra skelbiama Bendrovės valdysenos struktūra bei valdymo principai. Vienerių metų veiklos planai yra atskleidžiami viešai. | |
| 9.1.10. Socialinės atsakomybės politika, kovos su korupcija iniciatyvos, investiciniai projektai | TAIP | ||
| 9.2. Konsoliduoti rezultatai patronuojančios bendrovės atžvilgiu | TAIP | Atskleidžiama informacija apie Bendrovę ir jos dukterinių bendrovių konsoliduotus rezultatus. | |
| 9.3. Informacija apie priežiūros ir valdymo organų narių, vadovo patirtį, kvalifikaciją, interesų konfliktus ir atlygį | TAIP | Visa informacija Bendrovės puslapyje, taip pat žr. 3.2.2 ir 7.1 atsakymus. | |
| 9.4. Informacijos atskleidimo principas (jokios diskriminacijos, vienalaikiškumas) | TAIP | Visa informacija atskleidžiama kaip numatyta 9.1 ir susijusiuose atsakymuose, nėra diskriminuojami nei akcininkai nei investuotojai dėl informacijos gavimo būdų ir apimties. Informacija atskleidžiama visiems vienu metu. Informacija atskleidžiama laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP / NE | NEKTUALU | KOMENTARAS |
|---|---|---|---|
| 10.1. Nepriklausomos audito įmonės parinkimas | TAIP | Nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės ir jos įmonių grupės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomus Europos Sąjungoje. Audito įmonė taip pat atlieka metinio pranešimo patikrinimą. | |
| 10.2. Audito įmonės kandidatūros siūlymas | TAIP | Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba. | |
| 10.3. Ne audito paslaugų atskleidimas | NEKTUALU | Bendrovės audito įmonė per ataskaitinius metus nesuteikė ne audito paslaugų Bendrovei ir nėra gavusi už tai užmokesčio iš Bendrovės. |
Mūsų pasižadėjimas – dėmesys detalėms, kurių visuma leidžia kurti saugią ir tvarią mūsų visų bendrą ateitį. Mūsų įsipareigojimas – niekada nenuvertinti net mažiausių sprendimų, kuriais galime prisidėti prie tvaresnės ateities. Mes žinome, kad tik veikdami kartu ir turėdami bendrą tikslą – išsaugoti planetą, atrasime priemones jį pasiekti. Todėl kviečiame prie šioje ataskaitoje deklaruojamų tikslų ir pastangų jiems pasiekti prisijungti visus. Negali būti per menkų darbų ar nereikšmingų veiksmų – viskas, ką mes darome šiandien yra tai, kaip gyvensime ateityje. Nenuilsdami stengiamės, kad pagrindas, kuriuo vadovaujamės kasdienėje veikloje būtų priimtinas ne tik kiekvienam mūsų darbuotojui, bet ir visiems bendruomenės nariams. Mūsų tikslas – užtikrinti tvarų augimą išlaikant aukštą prekių kokybę, visapusiškas darbuotojų teises ir draugišką darbo aplinką bei pagarbą mus supančiai aplinkai, žmonėms ir planetai.
Mūsų socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos politika yra nebaigta dėlionė, kuriai kiekviena detalė yra svarbi. Tai ilgas ir nuoseklus darbas reikalaujantis kruopštumo ir atkaklumo, tačiau kaip ir visos dėlionės – turinti aiškų iš užbaigtą rezultatą. „Aprangos“ grupė ir visi jos darbuotojai supranta, kad tik veikdami kartu galime tikėtis užbaigti šią dėlionę, kas leistų pasiekti nulinę aplinkai kenksmingų dujų emisiją, dar geresnes visų darbuotojų ir trečiųjų šalių darbo sąlygas, sumažinti atliekų kiekį bei kitus tikslus.
Metais, kuriuos užbaigėme, kartais teko dirbti tarsi užrištomis akimis. Prieš dvejus metus susidūrę su pandemija bijojome, pykome ir nežinojome, ko tikėtis. Tačiau tuo pačiu mokėmės, padėjome vienas kitam, kol galiausiai supratome, kaip veikdami kartu, pajungdami savo partnerius, bendraudami su klientais galime tikėtis atrasti sprendimus.
Džiaugiuosi, kad nepaisant vis dar tvyrančio neužtikrintumo visuomet galime pasikliauti mūsų darbuotojais. Pasitikėjimas – nepaprasta dovana, kuriama abipuse pagarba ir užtrunkanti ne vienerius metus. Itin vertinu, kad mūsų tarpusavio pasitikėjimas atlaikė ir pastaraisiais metais tekusius išmėginimus.
Išbandymus atlaikėme ne tik mes patys, bet ir mūsų įsipareigojimai. Sudėtingu metu laikytis savo principų gali būti nepalyginamai sunkiau nei gerovės laikotarpiu, tačiau būtent sudėtingos situacijos parodo, kaip rimtai vertinami įsipareigojimai. Dėl šios priežasties mes ir toliau investuosime į savo darbo kultūrą, darbuotojų švietimą bei ugdymą ir taip užtikrinsime ilgalaikių savo įsipareigojimų įgyvendinimą.
Noriu tikėti, kad „Aprangos“ grupė į ateitį žvelgia su dar didesniu ryžtu ir ambicingesniais tikslais nei pernai. Mūsų klientai, mūsų darbuotojai ir visuomenės nariai keičia pasaulį, ir mūsų darbas yra užtikrinti, kad dėlionė būtų surinkta teisingai.
„Aprangos“ grupės generalinis direktorius
Rimantas Perveneckas
| 2021 | 2020 | |
|---|---|---|
| PARDUOTUVĖS | 169 | 199 |
| PREKIŲ ŽENKLŲ ŠALYTYS | 3 | 3 |
| DARBUOTOJAI | 2 288 | 1 956 |
| GRUPĖS APYVARTA | 200 MLN. EUR | 204 MLN. EUR |
„Aprangos“ grupės (toliau – Grupė) verslo modelis praėjusias metais nekito. Įmonių skaičius išliko toks pat – visą Grupę sudaro pagrindinė bendrovė APB „Apranga“, įsteigta ir veikianti Lietuvoje, bei 25 dukterinės bendrovės, įsteigtos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Naujų įmonių per praėjusius metus įsteigta nebuvo. Grupė neturi asocijuotų įmonių, kurių valdyme dalyvautų. Visų Grupės bendrovių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba drabužiais. Pagrindinė įmonė APB „Apranga“ nuo 1997 metų listinguojama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Nuo 2005 metų – įtraukta į Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą.
APB „Apranga“ yra Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) narė. Praėjusiais metais nebuvo prisijungta prie jokių naujų asociacijų ar organizacijų.
(„Zara“, „Bershka“, „Pull&Bear“, „Stradivarius“, „Massimo Dutti“ ir „Zara Home“ operatoriai kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių ir „Oysho“ – Lietuvoje ir Latvijoje bei elektroninės prekybos įmonės atstovaujančios „Inditex“ prekės ženklus trijose Baltijos šalyse), kurios atstovauja konkretų prekės ženklą ir veikia pagal franšizės sutartis, sudarytas su vienu iš didžiausių pasaulyje drabužių tiekėjų - „Inditex“ grupe (toliau – franšizinės įmonės). (SIA „Apranga“, OÜ „Apranga“), kurios veikia ne pagal franšizės sutartis arba su santykinai mažu franšizės sutarčių skaičiumi (toliau – nefranšizinės įmonės). Franšizinėms įmonėms prekes tiekia „Inditex“ grupė. Latvijos ir Estijos rinkose veikiančioms SIA „Apranga“ ir OÜ „Apranga“ (nefranšizinėms įmonėms) prekes tiekia APB „Apranga“ (išskyrus retas išimtis, kai prekės SIA „Apranga“ ir OÜ „Apranga“ yra pristatomos tiesiogiai iš tiekėjų).
Nefranšizinės įmonės prekes parduoda Latvijos ir Estijos rinkose, tuo tarpu Lietuvoje prekes parduoda pati APB „Apranga“. Per praėjusius metus dukterinių bendrovių veikos modelis nekito.
Grupės pardavimų pajamas sudaro pajamos gaunamos mažmeniniame parduotuvių tinkle (169 parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) ir pajamos iš prekybos internetu. Kaip ir ankstesniais metais daugiau nei 95 proc. pardavimo pajamų sudaro drabužių kategorijos pardavimai (įskaitant prekybą internetu). Likusias pardavimų pajamas sudaro avalynės ir namų apyvokos reikmenų pardavimai atitinkamose specializuotose parduotuvėse. 2021 metai ir toliau žymėjo spartų Grupės pajamų dalies iš pardavimų internetu augimą. Sėkminga Grupės daugiakanalės prekybos strategija skatino fizinių ir elektroninių parduotuvių integraciją ir taip padėjo didinti pardavimus. Grupės pardavimai internetu 2021 metais sudarė 21,1 procentų ir buvo 1,9 karto didesni nei 2020 metais. Tam įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija bei karantino ribojimai, susiję su fizinių parduotuvių uždarymu ar klientų srautų ribojimu visose rinkose, kuriose dirbama (plačiau apie tai skyriuje „COVID-19 poveikis“).
Esminės verslo funkcijos ir valdymas koncentruotas pagrindinėje bendrovėje APB „Apranga“. Dukterinės bendrovės vykdo tik mažą dalį funkcijų, jose dirba minimalus kiekis administracijos darbuotojų. Tuo tarpu bendrovėje APB „Apranga“ dirba absoliučiai didžioji dalis Grupės administracijos darbuotojų bei visi logistikos ir sandėlio darbuotojai.
graph LR
A["APB „APRANGA“"] --> B["LIETUVA"];
A --> C["LATVIJA"];
A --> D["ESTIJA"];
B --> B1["UAB „Apranga LT“"];
B --> B2["UAB „Apranga BPB LT“"];
B --> B3["UAB „Apranga PLT“"];
B --> B4["UAB „Apranga SLT“"];
B --> B5["UAB „Apranga MLT“"];
B --> B6["UAB „Apranga HLT“"];
B --> B7["UAB „Apranga OLT“"];
B --> B8["UAB „Apranga Ecom LT“"];
C --> C1["SIA „Apranga“"];
C --> C2["SIA „Apranga LV“"];
C --> C3["SIA „Apranga BPB LV“"];
C --> C4["SIA „Apranga PLV“"];
C --> C5["SIA „Apranga SLV“"];
C --> C6["SIA „Apranga MLV“"];
C --> C7["SIA „Apranga HLV“"];
C --> C8["SIA „Apranga OLV“"];
C --> C9["SIA „Apranga Ecom LV“"];
D --> D1["OÜ „Apranga“"];
D --> D2["OÜ „Apranga Estonia“"];
D --> D3["OÜ „Apranga BEE“"];
D --> D4["OÜ „Apranga PB Trade“"];
D --> D5["OÜ „Apranga ST Retail“"];
D --> D6["OÜ „Apranga MDE“"];
D --> D7["OÜ „Apranga HEST“"];
D --> D8["OÜ „Apranga Ecom EE“"];
Mes niekada nedarome kompromisų priimdami sprendimus, kurie turės įtakos mūsų darbuotojų gerovei, visuomenės labui ir poveikiui aplinkai.
Pasirinkdami partnerius prisiimame atsakomybę siekti tvarios plėtros. Esame rinkos lyderiai ir savo pranašumus siekiame naudoti skatinti geresnės ateities pokyčius.
Mes siekiame įrengti ir sukurti geriausias darbo ir aptarnavimo sąlygas parduotuvėse. Galvodami apie darbuotojus ir klientus renkamės optimalumą ir aukščiausius europinius inovacijų ir technologijų standartus.
Esame atviri – norime mokytis iš gerųjų praktikų ir dalintis savo žiniomis. Pagrindinius socialinės atsakomybės ir tvarumo įsipareigojimus peržiūrime ir deklaruojame kasmet. Iki šiol juos nustatydavome ir jais vadovavomės savo veikloje, tačiau nebuvome patvirtinę atskiru dokumentu. 2022 metais planuojame parengti ir patvirtinti Socialinės atsakomybės strategiją, kurioje apibrėšime vidutinio ir ilgojo laikotarpio tikslus bei priemones jiems pasiekti.# RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS
Nors tai niekaip nepakeis mūsų įsipareigojimų, siekiame aiškiai ir atvirai deklaruoti savo siekius bei atvirai įsivardinti savo santykį su aplinka ir visuomene. Pasisakome už nuoseklų ir atkaklų darbą bei savo prisiimtų įsipareigojimų nekintamumą bei tikimės, kad tai leis sukurti pasitikėjimu grįstus santykius su visomis suinteresuotomis pusėmis. Nepaisant to, kad ši ataskaita dar nesiremia konkrečiu, patvirtintu dokumentu su apibrėžtais tikslais, kasmet ji rengiama vadovaujantis gera valia ir atvirumu.
Džiaugiamės ir vertiname, kad Grupės verslo modelis leido užtikrinti veiklos tvarumą ir stabilumą net ir itin sudėtingomis sąlygomis, kurias sąlygojo pandemija bei kiti iššūkiai. Atsižvelgiant į tai praėjusiais metais pagrindiniai socialinės atsakomybės principai nesikeitė. Vadovaujantis šiais principais 2021 metų Grupės ataskaita papildyta nauju skyriumi „Tvarumo kriterijų reikšmingumas“, kuriame aiškiai ir atvirai apibrėžiami grupės tvarios veiklos prioritetai bei santykiai su suinteresuotomis šalimis. Tai dar vienas žingsnis atviro bendravimo link, siekiant užtikrinti, kad neliktų jokių abejonių, kaip mes priimame verslo sprendimus bei kuriame santykius su partneriai, klientais bei trečiosiomis šalimis.
Neapibrėžtumo laikotarpiu rizikų valdymas įgyja vis didesnę svarbą. Nuo 2020 metų tebesitęsianti pandemija sukūrė naujas aplinkybes ir verslo sąlygas, kintančias nuo veiksnių, kuriems neturime jokios esminės įtakos. Atsakingas planavimas ir rizikų vertinimas leidžia sušvelninti šių veiksnių įtaką, tačiau reikalauja vis daugiau pastangų tinkamai pasiruošti galimiems scenarijams. Rizikų valdymas – tai ne tik įrankis apsisaugoti nuo nepalankių veiksnių, bet ir mūsų įsipareigojimas veikti taip, kad sukeltume kuo mažiau neigiamos įtakos mus supančiai aplinkai ir visuomenėms, kuriose veikiame.
Didžiausią įtaką turinčiu veiksniu pernai ir toliau išliko epidemiologinė situacija bei su ja susiję prekybos veiklos ribojimai, kurie daro tiesioginį poveikį mūsų verslo modeliui. Nors skirtingais laikotarpiais šis veiksnys turėjo nevienodą įtaką, didžiąją metų dalį tai buvo svarbus veiksnys, apibrėžiantis ateities situaciją mažmeninės prekybos rinkoje. Greta visų rizikos veiksnių (teisinio reguliavimo, verslo, investicijų, rinkos, tiekėjų grandinės, konkurencijos, ekonomikos cikliškumo, makroekonominių veiksnių ir kt.), kuriuos išskiriame, nuo šiemet atskiru veiksniu apibrėžiame klimato kaitos įtaką, kuri gali turėti įtakos mūsų verslo modeliui. Anksčiau atskirais išskirtos „Su partneriais ir veikla susijusios rizikos“ nuo šiol pateikiamos jų esminius aspektus išskaidant per kitas rizikos veiksnių grupes (ekonominė, klimato kaitos poveikio, su darbuotojais susijusios rizikos).
Rizikos veiksnių svarbą nustatome naudodamiesi mūsų veiklos modeliui pritaikyta tvarumo kriterijų reikšmingumo matrica. Plačiau praėjusio laikotarpio pandemijos įtaka atskirai atskleidžiame skyriuje „Covid-19 poveikis“, tačiau išlieka akivaizdu, kad žvelgiant į ateitį privalome ir toliau rimtai vertinti šio veiksnio svarbą, nepaisant to, kaip situacija keičiasi trumpuoju laikotarpiu. Grupė visose rinkose, kuriose veikė, laikėsi valdžios institucijų nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų, aktyviai palaikė vakcinavimo strategiją tarp darbuotojų. Grupės vadovybė ne kartą viešai ir vidinėje komunikacijoje pasisakė už saugias darbo sąlygas tiek darbuotojams, tiek klientams ir aktyviai diegė privalomus, rekomenduojamus bei papildomus saugumo reikalavimus. Grupė, vertindama epidemiologinę riziką, savo veiklą planuoja atsižvelgdama tiek į geriausius, tiek blogiausius galimus pandemijos raidos scenarijus ir yra numačiusi priemones, kaip reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Aktyviai investuojama į darbuotojų saugumą ir sveikatą, ir sveiko gyvenimo būdo propagavimą visuomenėje siekiant užtikrinti, kad visuomenės sveikata būtų kuo atsparesnė bet kokioms rizikoms. Nors mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis sektorius buvo ir toliau yra vienas labiausiai veikiamų įvairių ribojimų dėl epidemiologinės situacijos, pakankamai efektyvi vakcinavimo strategija tam tikrose amžiaus grupėse sudaro prielaidas tikėtis, kad ekonominis pandemijos poveikis ilgainiui mažės. Vis dėlto papildomų rizikų kelia kiti veiksniai, tarp kurių: žaliavų brangimas, brangstantys energetiniai ištekliai, tiekimo grandinės kaštų augimas bei galimi sutrukdymai. Visos Europos Sąjungos ir Baltijos šalių kontekste vis didesnę reikšmė įgyja infliacijos rodiklis, kurio augimas gali turėti įtakos pirkėjų perkamajai galiai ir Grupės rezultatams. Prie ekonominių rizikų galima priskirti ir geopolitinę įtampą Rytų Europos pasienyje, kuri turi įtakos vartotojų nuotaikoms ir gali paveikti jų elgesį. Vertinama ir prekių tiekimo grandinės užtikrinimo rizika, kuri gali būti susijusi su trečiųjų šalių vidaus politikos pasikeitimais. Nors iki šiol jokių problemų dėl to patirta nebuvo, žvelgiant į ateitį, galimi nesklandumai yra identifikuojami ir numatomi jų sprendimo algoritmai. Grupė siekdama apsisaugoti nuo bet kokių su partneriais susijusių rizikų planuoja įdiegti tiekėjo klausimyną, kuris užtikrintų apsaugą esminėse Žmogaus teisių, klimato kaitos ir geros valdysenos srityse.
1 . 7 darbuotojų paieška ir įdarbinimas; sklandus integravimas į darbo procesus; darbuotojų išlaikymas, kaitos mažinimas; darbuotojų pasitenkinimo didinimas; darbuotojų išlaikymas karantino sąlygomis (trumpuoju laikotarpiu).
Klimato kaitos pokyčiai yra nuolatinė ir vis didesnį reikšmingumą įgyjanti rizika Grupės veikloje. Tekstilės gamybos pramonė veikia aplinką ir yra veikiama aplinkos pokyčių, todėl klimato kaitos poveikį siekiame įtvirtinti kaip vieną iš prioritetinių rizikos sričių. Grupės verslo modelis neapima gamybos procesų, tačiau yra priklausomas nuo tekstilės gamybos, kurią atlieka trečiosios šalys. Grupė siekia, kad įgyvendindama tvarios veiklos principus tuo pačiu užtikrintų savo partnerių atsakomybę mažinti savo poveikį klimato kaitai. Savo atsakomybę ir galimas rizikas suprantame ne tik tiesioginėje veikloje, bet ir visoje vertės grandinėje. Grupė deda pastangas, kad į rinką patekusios prekės būtų tvariai surenkamos jų naudojimo ciklo pabaigoje ir taip prisidėtų prie atliekų kiekio mažinimo. Vis didėjantis reguliavimas tekstilės gamybos sektoriui gali turėti įtakos Grupės verslo modeliui. Vis tik tai netūrėtų būti traktuojama vienareikšmiškai kaip rizika, o daugiau kaip galimybė investuojant laiką ir pastangas iš anksto pasiruošti ir numatyti verslo modelio pokyčius, leidžiančius prisitaikyti.
Nepaisant augančios konkurencijos, ypač elektroninės prekybos segmente, Grupė užtikrintai ir toliau išlaiko mažmeninės prekybos drabužiais lyderės poziciją Baltijos šalyse. Grupė savo strategiją grindžia daugiakanalės prekybos strategija ir aktyviai investuoja į veiklą tiek elektroninėje erdvėje, tiek atnaujindama ir efektyvindama fizinių parduotuvių tinklą. Nuolat stebime situaciją rinkoje ir siekiame, kad konkurencija visoms pusėms vyktų sąžiningomis sąlygomis. Kalbant apie visą sektorių apskritai, konkurentus vertiname kaip partnerius, su kuriais dirbdami kartu teisinio reguliavimo, socialinių klausimų ar aplinkosaugos srityse galime pasiekti daugiau nei veikdami pavieniui. Esame atviri bendradarbiavimui ir konstruktyviam dialogui, siekiame, kad santykiai būtų grindžiami abipuse pagarba.
Grupė paėjusiais metais patyrė apsunkintas konkuravimo darbo rinkoje sąlygas, kai tam tikrais laikotarpiais buvo stipriai ribojama arba uždaryta veikla tam tikrose rinkose. Šios aplinkybės lėmė pasikeitusią situaciją darbo rinkoje, kurioje ženkliai apribotiems sektoriams buvo sudėtinga konkuruoti dėl darbuotojų. Trumpuoju laikotarpiu tai sukėlė iššūkių ir pareikalavo papildomų išteklių problemos sprendimui. Tuo pačiu tai leido priimti sprendimus optimizuojant naujų darbuotojų paiešką, organizuojant įdarbinimo procesą ir įvedant naujus darbuotojus į kolektyvą. Ilgojo laikotarpio rizikos išliko mažai pakitusios ir tebėra daugiausiai susijusios su darbuotojų paieška, jų kaita ir darbuotojų pasitenkinimo didinimu. Ekonominiai veiksniai (veiklos ribojimas, būtinoji izoliacija dėl ligos, infliacija, minimalaus atlyginimo didinimas) privačiame sektoriuje didino su darbuotojais susijusias rizikas, tačiau greitas reagavimas ir viso įdarbinimo proceso optimizavimas leido išvengti verslo modeliui įtakos galinčių turėti nesklandumų.
Pagrindinės su darbuotojais susijusios rizikos ilguoju laikotarpiu išliko:
Mūsų pagrindiniu uždaviniu ir toliau išlieka santykių su darbuotojais stiprinimas ir darbo santykių kultūros kūrimas. Darbuotojus ne tik vertiname kaip lygiaverčius partnerius, bet ir siekiame sudaryti jiems sąlygas ir galimybes tobulėti įmonės viduje. Užtikriname vidinę įmonės komunikaciją, kuri leidžia operatyviai ir aiškiai informuoti darbuotojus apie situaciją įmonėje bei planuojamus pokyčius. Atliekant kasmetinį rizikų vertinimą, apžvelgiame ir analizuojame įvairius kintamuosius. Dalis jų nesikeičia kasmet, kiti – tampa aktualesni priklausomai nuo aplinkybių. Visais atvejais vertiname visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos Grupės verslo modeliui, bet kuriai suinteresuotai šaliai ar visuomenėms, kuriose veikiame.# 1.8 Tvarumo kriterijų reikšmingumas
Laikomės požiūrio, kad geriau identifikuoti daugiau rizikos veiksnių, kurie nepasitvirtina ar po trumpojo laikotarpio tampa nebeaktualūs, nei būti priverstiems reaguoti į aplinkybes, kurios buvo laikomos mažai tikėtinomis.
| Labai svarbu | Svarbu | Vidutiniškai svarbu | Labai svarbu | |
|---|---|---|---|---|
| Sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimas | X | |||
| Santykiai su verslo partneriais | X | |||
| ŠESD emisijos mažinimas | X | |||
| Tvarus energijos išteklių naudojimas | X | |||
| Tvarus pakuočių tvarkymas | X | |||
| Darbuotojų tobulėjimas ir mokymai | X | |||
| Darbuotojų gerovė | X | |||
| Iškastinio kuro naudojimo mažinimas | X | |||
| Prekių kokybės užtikrinimas | X | |||
| Duomenų apsauga ir privatumas | X | |||
| Bendrovės vertybės ir kultūra | X | |||
| Sąžiningas mokesčių mokėjimas | X | |||
| Gyvūnų gerovė | X | |||
| Vartotojų teisių apsauga | X | |||
| Lyčių lygybės užtikrinimas | X | |||
| Verslo etikos standartai | X | |||
| Antikorupcijos politika ir prevencija | X | |||
| Inovacijos ir technologijos | X | |||
| Įsitraukimas į bendruo-menių ir visuomenės veiklą | X |
1 pav. Tvarumo kriterijų reikšmingumo matrica
Pirmą kartą pateikiame Grupės tvarumo kriterijų reikšmingumo matricą. Joje siekiame aiškiai ir atvirai įvardyti kritinius aplinkosaugos, socialinius, bei valdymo kriterijus, kuriais vadovaujamės socialinės atsakomybės ir tvarumo srityje. Visų kriterijų reikšmingumas yra paremtas Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais, iš jų išskiriant sritis, kur Grupė gali turėti daugiausiai įtakos. Patys kriterijai buvo atrinkti diskutuojant su Grupės vadovybę bei analizuojant gerąsias praktikas vidaus ir užsienio rinkose. Sudarant reikšmingumo matricą buvo siekiama atsižvelgti į visas suinteresuotas puses, vertinamas visuomenės požiūris ir nuomonė apie reikšmingiausias sritis.
„Aprangos“ grupė savo santykį su darbuotojais suvokia ne tik per santykius su esamu kolektyvu. Į darbo rinką žengiantys, dar studentai, prekybos sektorių dažnai pasirenką kaip pirmąjį darbą greta studijų. Buvę mūsų darbuotojai yra mūsų ambasadoriai, turintys įtakos dar tik planuojantiems savo karjeros kelią. Mes suvokiame, kad tik elgdamiesi sąžiningai ir atvirai su visais savo darbuotojais galime sukurti tokį santykį su visuomene, kuriame gerbiame ir vertiname vieni kitus. „Aprangos“ grupė netoleruoja jokių žmogaus teisių pažeidimų, pasisako už visapusiškai lygias teises ir skatina labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių integraciją. Nuolat peržiūrime ir tobuliname darbo užmokesčio politiką ir siekiame sukurti tokią atlygio sistemą, kuri būtų skaidri ir teisinga nepaisant lyties, tautybės, rasės, religijos ar kitų įsitikinimų.
Laikomės visų vietos įstatymų ir gerbiame bei vadovaujamės tarptautiniais susitarimais. Be išankstinės nuomonės sudarome galimybę dirbti įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei patirties asmenims. Praėjusiais metais Grupės darbuotojų skaičius reikšmingai nesikeitė ir visose rinkose išliko gana stabilus. Per metus Grupės darbuotojų skaičius išaugo 1,8 proc. ir 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 1992. Itin griežto karantino sąlygomis Grupė dėjo visas pastangas, kad išsaugotų visus darbuotojus ir jų darbo vietas. Nebuvo priimta jokių sprendimų dėl darbo vietų panaikinimo, susijusių su pandemijos įtaka. Tam įtakos turėjo ir valstybių pagalba įmonėms ir darbuotojams tiesiogiai kompensuojant prastovų metu prarastas pajamas. Grupė prastovų metų skyrė ir papildomų lėšų kompensuoti dalį darbo užmokesčio, kuris nebuvo dengiamas paskelbus prastovas. Verta pažymėti, kad nepaisant pandemijos sukeltų padarinių dalis Grupės personalo rodiklių grįžo ar priartėjo prie ilgamečių vidurkių, kas rodo, kad didesnę metų dalį Grupė veikė įprastu režimu arba sugebėjo sėkmingai amortizuoti pandemijos įtaką personalo srityje.
Lyginant 2021 metų rodiklius įtraukiame ne tik praėjusio laikotarpio (2020 m.) duomenis, bet ir 2019 metų, kadangi tai leidžia atskleisti COVID-19 įtaką 2020 metais ir palyginti, kaip rodikliai atrodo greta iki pandeminių metų. Tai svarbu siekiant sekti Grupės atsparumą vis dar tebesitęsiančiai pandemijai ir prognozuojant, kaip greitai galima tikėtis sumažinti epidemiologines rizikas iki minimalaus lygio.
Vienas esminių stebimų ir analizuojamų rodiklių Grupėje yra darbuotojų kaita. Jei 2020 metais pandemija sąlygojo daug mažesnę darbuotojų kaitą, tai praėjusiais metais šis rodiklis grįžo prie ilgamečio vidurkio, tačiau buvo mažesnis nei įprastai.
Neigiamą įtaką šiam rodikliui darė griežti Grupės veiklos ribojimai, kurie neleido vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais darbdaviais, galėjusiais pasiūlyti alternatyvią darbo vietą. Nors Grupė dėjo visas pastangas ne tik darbo vietoms, bet ir darbuotojams išsaugoti, kai kuriais atvejais skirtingos konkuravimo sąlygos lėmė tai, kad pandemija didino darbuotojų kaitą.
Grupė ir toliau nuosekliai investuoja į darbuotojų kaitos rodiklio rezultato gerinimą. Atliekant išeinančių darbuotojų apklausas ir toliau pagrindine priežastimi išliko vienos iš didžiausių darbuotojų grupių (studentų) poreikiai, susiję su įgyjamu profesiniu išsilavinimu ar darbo pagal specialybę pobūdžiu (eliminavus su epidemiologinėmis aplinkybėmis siejamas priežastis). Siekdama gerinti darbuotojų pasitenkinimą ir įsitraukimą Grupė priėmė sprendimą nuo 2022 m. visiems vietos rinkos darbuotojams suteikti darbdavio apmokamą papildomą sveikatos draudimą. Priimtas sprendimas tokią apsaugą suteikti visiems darbuotojams, dirbantiems ilgiau nei 3 mėnesius – iš viso 1140 darbuotojų. Dirbantiems ilgiau nei penkerius metus skiriama didesnė draudimo apsaugos suma, taip padėkojant už lojalumą įmonei.
| ADMINISTRACIJA | LOGISTIKA | PREKYBA | VISO DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2021 M. | |
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius 2021 m. | 179 | 61 | 1752 | 1992 |
| Darbuotojų skaičius 2020 m. | 178 | 60 | 1718 | 1956 |
| Darbuotojų skaičius 2019 m. | 187 | 62 | 2118 | 2367 |
| Pokytis 2021 / 2020 m. | +2 | +1 | +33 | +36 |
| 1,9 % | 1,9 % | 1,9 % | 1,9 % |
2 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal padalinius 2021 metais
Sprendimai, susiję su darbuotojų sveikata priimami ir kitose rinkose, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Latvijoje papildomas sveikatos draudimas yra taikomas administracijos darbuotojams pagal įstatymų numatytus reikalavimus, Estijoje darbuotojai įgyja teisę dėl kompensacijos už sporto klubo mokesčius.
Vertinant bendrą darbuotojų skaičių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje laikotarpio pabaigoje, būtina atkreipti dėmesį, kad darbuotojų skaičius augo, nors mažėjo Grupės valdomų prekybos vietų bei bendro prekybos ploto rodikliai. Tai susiję su tuo, kad Grupė atidarė daugiau didesnių parduotuvių, kuriose reikalingas gausesnis personalas, lyginant su uždarytomis mažesnėmis. Grupės valdomas prekybos plotas, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sudarė 90,6 tūkst. kvadratinių metrų ir buvo 2,1 proc. mažesnis nei ankstesnių metų laikotarpio pabaigoje. Visais atvejais, kai parduotuvių uždarymo ar rekonstrukcijos klausimas paveikdavo darbo vietų skaičių, esamiems darbuotojams buvo siekiama pasiūlyti alternatyvią darbo vietą kitoje parduotuvėje. Grupės darbuotojų pasiskirstymas tarp padalinių išliko iš esmės nepakitęs: administracijos ir logistikos funkcijas užtikrina beveik toks pats skaičius darbuotojų kaip ir 2020 m. Prekybos padalinyje padaugėjo 33 darbuotojais, kas sudaro apie 1,9 proc. Vis dėlto atsižvelgiant į prekybos ploto sumažėjimą (-2,1 proc.), svarbu atkreipti dėmesį, kad vertinant prekybos tinklo valdymo efektyvumą, 100 kvadratinių metrų prekybos ploto 2021 m. teko apytiksliai 1,9 darbuotojo – tai yra tiek pat kaip ir 2020 m. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad prekybos tinklo valdymo efektyvumas išliko toks pat.
3 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 2020 metais
Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį pernai išliko nepakitęs – kaip ir ankstesniu laikotarpiu didžiąją dalį darbuotojų sudaro moterys (94 proc.). Šis santykiais su 1-2 proc. svyravimais išlieka stabilus ir atitinka kelerių metų vidurkį. Verta pažymėti, kad panašus santykis pagal lytį yra ir tarp parduotuvių vadovų, kas iš esmės rodo proporcingas galimybes visiems darbuotojams siekti karjeros. Jei 2020 m.# 2021 M. METINĖ ATASKAITA
Tai yra „Aprangos“ grupės (toliau – Grupė) 2021 metų metinė ataskaita.
A. UAB „Apranga“ (toliau – bendrovė) akcijų kotiravimas vertybinių popierių biržoje nuo 2003 m.
Grupės vadovybė
UAB „Apranga“ vadovauja 6 (šešių) narių Valdyba ir 5 (penkių) narių generalinio direktoriaus vadovaujamas administracijos direktorių kolektyvas. Vadovų sprendimai grindžiami įmonės ilgalaikės strategijos įgyvendinimu ir siekiu didinti bendrovės vertę akcininkams. Dauguma Grupės įmonių, priklausančių pirmajai „Aprangos“ grupės bendrovei UAB „Apranga“, visose šalyse turi savo filialus ir administruojasi vietoje.
Veiklos modelis
„Aprangos“ grupė yra didžiausias mažmeninės prekybos įmonių tinklas Baltijos šalyse, prekiaujantis apranga, avalyne ir aksesuarais. Grupė valdo 179 parduotuves didžiausiuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose. Grupė atstovauja ir franšizės pagrindais parduoda daugiau nei 50 populiariausių tarptautinių prekės ženklų, tokių kaip „Zara“, „Mango“, „Reserved“, „Pull&Bear“, „Bershka“, „Stradivarius“, „Oysho“, „Massimo Dutti“, „Gap“, „Marella“, „Liu Jo“, „Camel active“, „Polo Ralph Lauren“, „Karen Millen“, „Miss Selfridge“, „River Island“, „Top Secret“, „Mavi Jeans“, „Scotch&Soda“, „Guess“, „Diesel“, „Moschino“, „Emporio Armani“, „Marc Jacobs“, „Victorinox“, „DKNY“, „Alexander McQueen“, „Dsquared“, „Balmain“, „Victoria Beckham“ ir daugelį kitų. Per pastaruosius kelis metus Grupė aktyviai plėtė savo veiklą, atidarydama naujas parduotuves didžiausiuose prekybos centruose, taip pat ir atskiruose mietuose. Sėkmingai išvystyta ir plati prekių ženklų atstovavimo ir pardavimo tinklo valdymo praktika, nuo 2004 m. sėkmingai išplėtota franšizės pagrindais veikianti parduotuvių sistema.
Grupė siekia plėtoti bei stiprinti rinkos pozicijas, didinti pardavimų apimtis, pelningumą, parduotuvių ir naujų tarptautinių prekės ženklų plėtrą.
Verslo aplinka
Mažmeninės prekybos verslo specifika diktuoja ir specifinius rinkos veiksnius:
* Paklausos svyravimai priklauso nuo sezoniškumo, mados tendencijų, vartotojų nuotaikų, ekonominės situacijos, pandemijos, konkurencijos.
* Pagrindinis Grupės veiklos rodiklis – pardavimų apimtis, priklausanti nuo didelio pirkėjų srauto, efektyvaus prekių išdėstymo, pardavimų skatinimo akcijų, konkurencingų kainų, bendro Grupės įvaizdžio.
* Dauguma Grupės parduotuvių įsikūrusios didžiausiuose šalies prekybos centruose, kurių vystymasis ir sėkmingas veikimas turi didelę įtaką ir Grupės verslui.
* Prekių prieinamumas ir asortimentas, nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į rinkos tendencijas.
* Didelė konkurencija tarp mažmeninės prekybos tinklų.
Grėsmės ir rizikos
Veikiame rinkoje, kurioje egzistuoja daugybė galimų rizikų, darančių poveikį veiklai. Pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduriame:
* Ekonominio nuosmukio rizika, kuomet mažėja vartotojų perkamoji galia, todėl mažėja ir prekybos apimtys.
* Sezoniškumo ir mados tendencijų įtaka.
* Konkurencijos didėjimas.
* Prekių tiekimo sutrikimai, logistikos pabrangimas.
* Valiutų kursų svyravimai.
* Pandemijos ir kitų nenuspėjamų aplinkybių poveikis.
* Verslo plėtros rizikos.
* Darbo rinkos svyravimai.
Grupės plėtros strategija
Grupės strategija – didinti Grupės vertę didinant pardavimus, parduotuvėms bei plėtojant naujus tarptautinius prekės ženklus. Strategijos tikslai:
* Toliau plėsti mažmeninės prekybos tinklą, atidaryti naujas parduotuves didžiausiuose šalies prekybos centruose.
* Nuolat tobulinti parduotuvių valdymą, siekiant efektyviau valdyti išteklius ir didinti pelningumą.
* Nuolat atnaujinti prekių asortimentą, atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir klientų poreikius.
* Siekti dar geresnių rezultatų nuomojantis patalpas, užtikrinant optimalią prekybos vietą.
* Tęsti darbuotojų motyvacijos ir tobulinimo programas, siekiant užtikrinti aukštą aptarnavimo kokybę.
* Skatinamas naujų franšizės partnerių paieškos procesas.
Darbuotojų skaičius ir struktūra
2021 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2104 darbuotojai. Tai 105 darbuotojais daugiau nei 2020 m. gruodžio 31 d.
Pagrindinės Grupės darbuotojų pajamos yra atlyginimas. Darbuotojų užmokestis atitinka rinkos lygį, yra konkurencingas ir motyvuojantis. Nuolat didinamas atlyginimas, taip pat skiriamos premijos už pasiektus rezultatus.
Grupė laikosi politikos, kad laisvos vietos tiek administracijoje, tiek vadovaujamose pareigose parduotuvėse pirmiausia pasiūlyti Grupės viduje ir tik neatsiradus tinkamam kandidatui, jų ieškoti išorėje.
Lyčių lygybė
Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis, Grupėje dirbo 2104 darbuotojai, iš kurių 179 parduotuvių direktorių pareigas ėjo 16 vyrų ir 162 moterys (viena parduotuvė ataskaitiniu laikotarpiu neturėjo nuolatinio vadovo). Tai pernai metų duomenimis, moterys vadovavo 151 parduotuvei, o vyrai – 18. Atitinkamai tai sudaro 90 ir 10 proc. santykį ir iš esmės atitinka bendrą visų darbuotojų santykį. Administracijos direktorato (pagrindinių skyrių direktoriai ir generalinis direktorius) pasiskirstymas pagal lytį nesikeitė ir yra artimas pusiausvyrai – keturios moterys ir trys vyrai.
Darbuotojų amžius
Vidutinis darbuotojų amžius Grupėje didėjo iki 27 metų ir 3 mėnesių, tai yra, lyginant su 2020 metais, padidėjo 2 mėnesiais. Vidutis darbuotojų amžius antrus metus iš eilės išlieka šiek tiek aukštesnis už kelerių metų vidurkį ir pagrindinė to priežastis ir toliau lieka mažesnis besimokančių darbuotojų skaičius, kurį sąlygojo epidemiologinė situacija. Esant ribotoms kontaktinio mokymo galimybėms, sumažėjo didžiuosiuose miestuose, kur yra dauguma Grupės parduotuvių, besimokančių jaunų žmonių, todėl mažiau jų ieškosi darbo. Dalis jų grįžo ar laikinai persikėlė į kitus miestus arba mokosi nuotoliniu būdu, o tai turi įtakos ir darbo rinkai apskritai.
Darbuotojų profesinė struktūra
Tradiciškai didžiąją dalį Grupės darbuotojų sudaro „Aprangos“ grupės parduotuvėse dirbantys pardavėjai-konsultantai, prekių pateikimo specialistai ir pardavėjai-ekspertai – 88 proc.
Darbuotojų sveikata ir saugumas
Grupėje pernai buvo tęsiama nemokamo skiepijimo nuo gripo programa bei aktyviai komunikuojama dėl nacionalinės vakcinacijos nuo COVID-19 kampanijos ir raginama pasiskiepyti bei apsaugoti save bei šeimos narius. Iš viso skiepijimo programa nuo gripo pasinaudojo apie 50 darbuotojų, tai yra gerokai mažiau nei 2020 m., tačiau šiemet tokį skaičių galėjo lemti sutapę gripo bei COVID-19 vakcinavimo ar revakcinavimo laikotarpiai. Regėjimo patikros programa nebuvo tęsiama priėmus sprendimą dėl papildomo sveikatos draudimo taikymo visiems darbuotojams. COVID-19 imunizacijos rodiklis Grupės įmonėse visose šalyse per gana trumpą laiko tarpą pasiekė aukštą virš 90 proc. rodiklį, o atskirose įmonėse pasiekė ir 95 ar 100 proc. rodiklius metų pabaigoje.
Siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę ir palankias darbo sąlygas, periodiškai buvo atliekamas profesinės rizikos vertinimas bei organizuojami streso valdymo bei sveikatingumo seminarai. Pernai, vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos Metodinėmis rekomendacijomis dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimo, buvo paskirtas asmuo į kurį gali kreiptis Grupės įmonių darbuotojai, darbo aplinkoje patyrę bauginimą arba (psichologinį) smurtą. „Aprangos“ grupė netoleruoja jokio nederamo elgesio darbo aplinkoje ir visais atvejais yra pasiruošusi imtis priemonių siekiant sukurti saugią darbo aplinką.
4 pav. Darbuotojų skaičius pagal išsilavinimą 2021 metais
2021 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius Grupėje pagal išsilavinimą:
| IŠSILAVINIMAS | K I T I | K OKY T I S | AUKŠTASIS PROFESINIS | VIDURINIS | STUDENTAS | IŠ VISO 2021 M. | IŠ VISO 2020 M. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| BENDR OVĖ S | 4 | 9 | 719 | 1088 | 271 | 2104 | 1999 |
| POKYTIS | - | + 16,4 % | - 27 % | - 6,8 % | + 8,4 % | + 8,4 % | + 1,8 % |
Pastaba: Lentelėje pateikiami skaičiai yra apvalinti.
Darbuotojų gerovė ir teisės
Darbuotojų gerovė, jų teisių užtikrinimas ir sąžiningas elgesys su visais ir toliau išlieka pagrindiniu mūsų prioritetu personalo valdymo srityje. Investuodami į savo darbuotojus tikimės, kad geresnės darbo sąlygos leis jiems džiaugtis geresne gyvenimo kokybe ir taip prisidės prie visuomenės nuotaikos gerėjimo. Siekiame, kad daugiau patirties turintys kolegos pasidalintų ja su naujais darbuotojais ir taip padėtų jiems lengviau įsilieti į kolektyvą. Organizuojame mokymus, vykdome informavimo kampanijas, rūpinamės jų saugumu tiek darbo vietoje, tiek apskritai. Tikimės, kad sprendimas visiems suteikti papildomą sveikatos draudimą taip pat prisidės prie darbuotojų sąmoningumo didinimo ir sudarys galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Įvairovė ir įtrauktis
„Esame skirtingi, bet vieningi“ garsiai skelbiame savo socialinių tinklų paskyrose ir tai yra požiūris, kuriuo vadovaujamės. Visi turime skirtingus poreikius, rūpesčius ar gyvenimo tikslus, mūsų užduotis – kaip įmanoma labiau prisidėti, kad kiekvieno darbuotojo individuali situacija būtų kuo geresnė. Esant tinkamoms sąlygoms visada galime pasiūlyti darbuotojams galimybę pasirinkti darbo laiką ar darbo krūvį. Esant darbuotojo pageidavimui ir Grupės galimybėms (laisvų darbo vietų), visuomet atsižvelgiame į jo poreikius, jei prireikia keisti darbo vietą.
Darbo grafikai ir lankstumas
Atsižvelgdami į pageidavimus, jei tik įmanoma, prekybos padalinio darbuotojams visuomet stengiamės pasiūlyti tokį darbo grafiką, kuris jiems leidžia efektyviausiai išnaudoti savo laiką. Darbo grafikai derinami tarpusavyje ir leidžia priklausomai nuo poreikio: daugiau dirbti darbo dienomis arba atvirkščiai – rinktis didesnį krūvį vakarais ar savaitgaliais. Visuomet siekiame, kad visi darbuotojai turėtų lygias galimybes susiderinti darbo grafikus, kurie atitiktų jų asmeninius ar šeimos poreikius, dieninėmis studijomis ar profesiniu mokymų.
Administracijos darbuotojams ir toliau buvo suteikiama galimybė, suderinus su tiesioginiu vadovu, individualiai pasirinkti darbo pradžios ir atitinkamai pabaigos laiką. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją praėjusiais metais skirtingu metu administracija dirbo įprastu, kombinuotu arba nuotoliniu būdu. Tiek kombinuotas, tiek nuotolinis darbas padėjo užtikrinti darbuotojų saugumą, mažinti kontaktų skaičių ir prisidėti prie epidemiologinės situacijos šalyje suvaldymo. Grupė ir toliau investavo į darbo priemones reikalingas nuotolinio darbo galimybėms suteikti.
DARBUOTOJŲ KAITA PAGAL ŠALIS IR SEKTORIŲ
| ŠALIS | DARBUOTOJŲ KAITA 2021 M. | DARBUOTOJŲ KAITA 2020 M. | POKYTIS 2021-2020 m., % |
|---|---|---|---|
| LIETUVA | 88 % | 65 % | + 35 % |
| LATVIJA | 96 % | 61 % | + 57 % |
| ESTIJA | 112 % | 61 % | + 83 % |
| GRUPĖS DA RBUOTOJŲ KAITA 2021 M. | 93 % | 63 % | + 47 % |
Darbuotojų karjera ir talentų ugdymas
Mes ir toliau auginame vadovaujančias pareigas užimančius darbuotojus. Remiantis jau kelerius metus iš eilės išsilaikančia statistika, net 95 proc. parduotuvių vadovų savo karjerą pradėjo nuo pardavėjo-konsultanto ar panašios pozicijos. Tai itin džiugina, nes mūsų mokymų ir motyvacijos programos leidžia mums atrasti talentus. Neretais atvejais parduotuvių vadovai ar kiti darbuotojai savo karjerą vėliau tęsia įmonės administracijoje. Grupė laikosi politikos laisvas vietas tiek administracijoje, tiek vadovaujamose pareigose parduotuvėse pirmiausia pasiūlyti Grupės viduje ir tik neatsiradus tinkamam kandidatui, jų ieškoti išorėje.
Grupė skatina ilgalaikius horizontalius ir vertikalius darbuotojų karjeros siekius bei deda pastangas talentų ugdymui. Mūsų veiklos specifika lemia, kad neretai esame pirmuoju darbdaviu savo profesinę karjerą dar tik pradedantiems jauniems asmenims, todėl itin atsakingai žiūrime į mokymo procesą.
Darbuotojų kaita
Praėjusių metų darbuotojų kaitos rodiklio negalima vertinti vienareikšmiškai. 2021 m. darbuotojų kaitos rodiklis visose šalyse ir visuose padaliniuose sudarė 93 proc. Iš vienos pusės jis gerokai išaugo (+30 procentinių punktų lyginant su 2020 m.), iš kitos – jis yra reikšmingai žemesnis nei 2019 m. (105 proc.) ar lyginant su anksčiau buvusiais laikotarpiais. Mažiausia darbuotojų kaita buvo Lietuvoje, kur sudarė 88 proc., Latvijoje rodiklis siekė 96 proc., o Estijoje – 112 proc. Išryškėję skirtumai tarp šalių daugiausiai buvo paveikti skirtingo pandemijos valdymo ir šalių ekonominės situacijos. Praėjusių metų darbuotojų kaitos rodikliai ėmė artėti prie ilgamečių tendencijų ir visose šalyse išaugo, tačiau ne iki tokio lygio kaip 2019 m. Grupė nuosekliai dirba, kad mažintų šio rodiklio įtaką Grupės veiklai visose šalyse ir deda pastangas, kad jį išlaikytų kuo žemesnį.
Praėjusiais metais tęsėsi tendencija, kad darbuotojų kaita parduotuvėse buvo didesnė nei administracijoje ar logistikoje. Vertinant vien parduotuvių sektoriaus rodiklį, jis pernai sudarė 100 proc. Administracijos darbuotojų kaitos rodiklis taip pat augo ir sudarė 33 proc., logistikoje augo iki 64 proc. Pagrindiniai veiksniai turėję įtakos darbuotojų kaitos rodikliui buvo išoriniai ir susiję su darbo rinkos situacija, kurią labiausiai lėmė epidemiologinės aplinkybės ir karantino ribojimai. Dalis darbuotojų pasirinko karjerą tęsti kitose veiklose, kai Grupės veikla buvo apribota ir įmonė negalėjo suteikti viso darbo sutartyje sutarto darbo krūvio.
Prekybos tinklo plėtra praėjusiais metais darbuotojų skaičiui ar kaitai didesnės įtakos neturėjo.# DARBUOTOJŲ KAITA
Pažymima, kad kaitos rodiklyje yra įtraukti ir darbuotojai, kurie praėjusiais metais keitė pozicijas vertikaliame ar horizontaliame lygmenyje, tai yra pasirinko darbo vietą kitoje pozicijoje ar parduotuvėje arba palypėjo karjeros laiptais. Visais atvejais, kai darbuotojas pasirinko nebetęsti karjeros Grupėje prašėme suteikti atgalinį ryšį ir įvertinti savo patirtį „Aprangos“ grupėje. Remiantis gautais atsakymais, priėmėme sprendimus, kuriais siekiame gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams. Pažymėtina, kad dažniausia priežastimi sprendimui keisti darbo vietą ir toliau išliko „poreikis keisti darbą siejant jį įgytu išsilavinimu ar profesija“.
| PADALINYS | 2020 | 2021 |
|---|---|---|
| ADMINISTRACIJA | 17 % | 33 % |
| LOGISTIKA | 17 % | 64 % |
| PREKYBA | 70 % | 100 % |
Prieš metus dar tik bandėme įprasti prie nuotolinių mokymų subtilybių ir vertinome jų teikiamus privalumus bei trūkumus. 2021 m. nuotolinis mokymas buvo visa apimtimi integruotas į mūsų mokymų ir kompetencijų ugdymo sistemą. Beveik visos mokymo programos buvo pritaikytos vykdyti nuotoliniu būdu siekiant užtikrinti mentorių ir personalo saugumą. Tai leido ne tik efektyviai planuoti mokymus, bet ir pasiekti didesnį darbuotojų įsitraukimą.
Bendras mokymų kiekis visiems darbuotojams vis dar buvo mažesnis nei ikipandeminėmis sąlygomis, tačiau vien tai, kad jau galime lyginti skaičius šioje srityje su 2019 metais, laikome svarbiu pasiekimu. Mažesnį mokymų poreikį taip pat sąlygojo ir mažesnė nei ankstesnių metų vidurkis darbuotojų kaita. Ji lėmė, kad turėjome mažiau naujų darbuotojų, kurių įvedimas į darbo rinka yra intensyviausias skaičiuojant mokymų valandų skaičių.
Ir toliau įgyvendiname mokymosi visos karjeros metu politiką ir siekiame sudaryti sąlygas darbuotojams atnaujinti ir gilinti savo kompetencijas nepriklausomai nuo jų stažo. Visiems darbuotojams, jaučiantiems poreikį ar norą dalyvauti laisvai organizuojamuose mokymuose siekiama sudaryti palankias sąlygas.
Iš viso 2021 m. buvo organizuojami 94 skirtingi mokymai prekybos, logistikos ir administracijos padalinių darbuotojams. Tai yra 33 sesijomis daugiau nei 2020 m. Kaip ir pernai buvo rengiama daugiau integruotų mokymų, apimančių kelias skirtingas temas. Daugiausiai mokymų buvo skirta prekybos padalinio darbuotojams. Mokymai apėmė 20 skirtingų temų, o vidutinis jų mokymų įvertinimas, gautas apklausiant jų dalyvius siekė 4,8 balo iš 5 galimų. Šį rodiklį fiksuojame jau ne vienerius metus iš eilės džiaugiamės, kad darbuotojai teigiamai vertina organizuojamas veiklas.
Apskritai, nuolatinį darbuotojų tobulėjimą suvokiame ne tik kaip priemonę jiems patiems realizuoti savo potencialą, bet ir kaip būdą palaikyti nuolatinį santykį, gauti jų grįžtamąjį ryšį bei užtikrinti jaukesnę darbo aplinką. Vertinant darbuotojų įsitraukimą apklausose, mokymų galimybė ir toliau išlieka viena iš labiausiai darbuotojus motyvuojančių darbdavio teikiamų naudų.
Epidemiologinės aplinkybės vis dar neleido pratęsti „Mokymų akademijos“ veiklos, tačiau praėjusiais metais pavyko suorganizuoti talentų atrankos renginius „Pasimatuok karjerą“. Juose dalyvavo 52 savo jėgas panorę išmėginti darbuotojai, iš jų 47 toliau dalyvavo talentų programoje. Net 74 proc. jų (eliminavus iš darbo išėjusius darbuotojus) vėliau pakilo karjeros laiptais.
Dėl epidemiologinės situacijos praėjusiais metais neįvyko projektas „Apranga ambasadoriai“, tačiau neabejojame, kad jis bus tęsiamas esant palankioms aplinkybėms. Nepaisant to pernai atradome ne vieną virtualų ambasadorių, kurie dalyvavo informacinėje kampanijoje Grupės socialiniuose tinkluose. Šis projektas sėkmingai įgyvendintas visos rinkose, į jį taip pat įsitraukė ir Grupės vadovybė.
„Aprangos“ grupė supranta šeimos svarbą visuomenės gerovei, todėl siekiant skatinti į darbo rinką grįžti mamas ar tėčius po vaikų auginimo atostogų, stengiamasi jiems pasiūlyti lanksčias darbo sąlygas, kurios suteikia galimybę derinti mažylio auginimą su darbu. Norėdami supažindinti kolegų vaikus su tėvų profesija 2021 m. pakvietėme juos dalyvauti fotosesijoje, kurioje jie įsijautė į darbus, kuriuos kasdien atlieka jų mama ar tėtis. Jau ne pirmus metus tęsdami nuoseklią komunikacijos liniją kviečiame darbuotojus ar jų vaikus reprezentuoti Grupę.
Darbo sauga visuomet buvo ir yra prioritetinė sritis mūsų kasdienėje veikloje. Visi darbuotojai susipažįsta su reikalavimais ir taisyklėmis bei įsipareigoja jų laikytis. Darbuotojai reguliariai apmokomi, o taisyklės ir mokomoji medžiaga yra nuolat peržiūrima bei atnaujinama. Visi darbuotojai turi teisę į saugią darbo aplinką bei pareigą užtikrinti saugią aplinką sau, kolegoms bei klientams.
Įgyvendindami epidemiologinius saugumo reikalavimus ir rekomendacijas niekada nėjome į kompromisus, kai tai buvo susiję su darbuotojų sveikata ir saugumu. Visiems darbuotojams buvo suteikiamos visos būtinos apsaugos priemonės, sudaromos sąlygos rankų dezinfekcijai, galimybė matuotis temperatūra. Grupė aiškiai deklaravo, kad darbuotojų ir klientų saugumas yra svarbiausia vertybė ir visais atvejais siekė, kad darbo vietoje būtų tik sveiki darbuotojai. Darbuotojų apsaugos priemonėms (vienkartinėms pirštinėms, veido kaukėms, skydeliams), dezinfekcinėms priemonėms ir profilaktiniam testavimui 2021 metais buvo skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Reaguojant į COVID-19 situacijos valdymą, Grupė ėmėsi darbuotojų testavimo visais atvejais bei investavo į darbuotojų testavimą privačiai, kai kildavo toks poreikis. Grupė aktyviai komunikavo darbuotojams apie nacionalines skiepijimo nuo COVID-19 kampanijas ir skiepų teikiamą naudą visuomenei.
Į visus COVID-19 atvejus darbo vietoje buvo reaguojama su ypatingu atsargumu, užtikrinant, kad nebūtų sudarytos sąlygos viruso plitimui.
Nuolat atnaujinome saugumo rekomendacijas ir informuodavome darbuotojus apie pasikeitusius reikalavimus. Ir toliau skatinome darbuotojų sveikatinimo kultūrą bei ligų prevencijos programas nemokamai skiepydami darbuotojus nuo sezoninių peršalimo ligų. 2021 metais Grupėje nebuvo fiksuotų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje. Kaip ir ankstesniais metais nebuvo fiksuota nei vieno, net ir nežymaus darbo saugos pažeidimo. Darbo saugos srityje laikomės nulinės tolerancijos principo ir darbuotojo teisę jaustis saugiai laikome pamatine vertybe.
COVID-19 pandemijos poveikis aptariamas kiekviename skyriuje pagal tai kokią reikšmę turėjo konkrečiai sričiai, todėl šioje dalyje siekiame supažindinti, kokį poveikį pandemija ir su ja susiję ribojimai turėjo Grupės įprastiniam verslo modeliui. Prieš detalizuojant svarbiausius laikotarpius Grupės veikloje, reikšminga atskirai pažymėti labiausiai COVID-19 paveiktas sritis:
2021 metais visose rinkose, kuriose veikė Grupė, buvo vykdomos aktyvios nacionalinės skiepijimo nuo COVID-19 kampanijos. Tai leido padidinti saugumą darbo vietose ir tikėtis švelnesnių reikalavimų, tačiau nebuvo pakankama, kad būtų visiškai išvengta veiklos ribojimų. Lietuva, Latvija ir Estija naudojo skirtingas priemones (susijusias su prekybos sektoriumi) pandemijai suvaldyti, tačiau visose šalyse buvo bendrų bruožų; visiškas veiklos ribojimas, būtinosios apsaugos priemonės, prekybos ploto reikalavimai, lankytojų srautų valdymas, dalies prekybos įmonių veiklos ribojimas. Visais atvejais Grupė laikėsi visų privalomų saugumo reikalavimų ir viešai pasisakė už tas priemones, kurios užtikrindamos visuomenės saugumą nepažeidžia teisingos konkurencijos principų ir nesudaro išskirtinių sąlygų vieniems iš rinkos dalyvių. Grupė naudojosi mokestine ir kompensacine valstybės pagalba visose šalyse, kai tokia pagalba buvo galima vadovaujantis teisės aktais.# Valstybės pagalba
Valstybės pagalba buvo naudojama įmonės stabilumui užtikrinti negalint planuoti veiklos, darbo vietoms išsaugoti, tam tikriems fiksuotiems kaštams padengti, kai buvo visiškai ar iš dalies ribojama prekyba fizinėse parduotuvėse.
Iki 2021 m. vasario 14 d. buvo draudžiama prekyba nebūtinųjų prekių parduotuvėse. Nuo vasario 15 d. leista veikti prekybos vietoms iki 300 kvadratinių metrų, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Kovo 25 d. buvo leista visoms, atskirą įėjimą iš lauko turinčioms parduotuvėms. Balandžio 19 d. buvo priimtas sprendimas leidžiantis veikti visoms Grupės parduotuvėms, tačiau buvo draudžiama veikla savaitgaliais ir švenčių dienomis prekybos centruose. Gegužės 19 d. leista veikti visoms Grupės parduotuvėms. Likusį laikotarpį veikė visos Grupės parduotuvės, tačiau būtina pažymėti, kad nuo rugsėjo 13 d. buvo įvesti ribojimai nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems klientams, kurie turėjo įtakos Grupės veiklai.
2021 metais Lietuvoje Grupė visiško uždarymo sąlygomis veikė 31 dieną, o ribojant fizinių parduotuvių veikimą 148 dienas (įskaitant uždarymo laikotarpį).
Metų pradžioje prekybos veikla nebuvo ribojama, tačiau nuo kovo 6 d. buvo uždrausta veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms savaitgaliais ir švenčių dienomis. Jau kovo 11 d. buvo priimtas vyriausybės sprendimas uždrausti prekybą visose fizinėse parduotuvėse, kuris galiojo iki gegužės 3 d. Daugiau visiško uždarymo sąlygų prekybos srityje taikoma nebuvo ir Grupės parduotuvės veikė likusį laiką laikantis visų būtinų saugumo reikalavimų.
Latvijoje uždarymo laikotarpis sudarė 96 dienas metų pradžioje ir 24 metų pabaigoje – iš viso 120 dienų. Ribotomis ir uždarymo sąlygomis prekybos vietos iš viso veikė 231 dieną.
Iki 2021 m. balandžio 7 d. buvo uždarytos visos Grupės parduotuvės, vėliau leista prekybos veiklą vykdyti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, kurių plotas neviršija 7 tūkst. kvadratinių metrų arba jos įsikūrusios prekybos centruose iki 7 tūkst. kvadratinių metrų. Gegužės 22 d. leista veikti visoms prekybos vietoms, kurios turėjo atskirą įėjimą iš lauko, o nuo birželio 3 d. leista veikti visoms Grupės parduotuvėms. Nauji ribojimai buvo pradėti taikyti nuo spalio 14 d., kai buvo uždrausta prekybos veikla prekybos centruose savaitgaliais, o negerėjant epidemiologinei situacijai, šalies vyriausybė spalio 21 d. priėmė sprendimą laikinai uždrausti prekybos veiklą nebūtinųjų prekių parduotuvėse. Šis draudimas galiojo iki lapkričio 15 d., kai veikla vėl buvo atnaujinta, draudžiant tik prekybą prekybos centruose savaitgaliais. Atidarius nebūtinųjų prekių parduotuvės, jose buvo būtina pateikti vakcinaciją arba persirgimą patvirtinantį dokumentą. Draudimas veikti savaitgaliais buvo panaikintas gruodžio 24 d.
Estijoje fizinės parduotuvės buvo uždarytos 53 dienas, o ribotomis sąlygomis veikė dar 5 dienas.
Grupė savo veikloje vadovaujasi Etikos ir elgesio kodeksu, kuris yra privalomas visiems Grupės darbuotojams. Jo nuostatos peržiūrimos ir atnaujinamos esant poreikiui. Taip pat yra įdiegta tvarka dėl Informacijos apie pažeidimus pateikimo, kuria darbuotojams užtikrinama galimybė saugiai pateikti reikšmingą informaciją, susijusią su galimais pažeidimais ar padedančią juos užkardyti galimus pažeidimus. Pažymėtina, kad pasitvirtinusių pranešimų per praėjusius metus nebuvo gauta.
Grupė ir toliau viešai ir atvirai įsipareigoja visomis išgalėmis ir priemonėmis laikytis visų įstatymų ir teisės normų, elgtis etiškai tiek įmonės viduje, tiek su trečiosiomis šalimis. Mūsų tikslas visomis priemonėmis sumažinti bet kokią žalą, kuri galėtų kilti dėl susijusių asmenų tyčinio ar netyčinio veikimo.
Specializuoti korupcijos prevencijos ir atitikties (angl. Compliance) mokymai pernai vykdomi nebuvo, tačiau absoliuti dauguma aukščiausio lygio ir skyrių vadovų yra susipažinę su mokymų medžiaga ir yra įgiję kompetencijas, kaip atsakingai elgtis susidūrus su bet kokios formos korupcijos apraiškomis. Grupės teisės skyrius nuolat peržiūri ir atnaujina informaciją apie reikšmingus teisės aktus, skirtus kovoti su galima korupcija.
Mes pasisakome už skaidrų ir etišką verslą ir keliame sau tikslą užkirsti kelią bet kokios galimos korupcijos ar prielaidų jai atsiradimui mūsų veikloje.
Grupė griežtai pasisako prieš bet kokios formos korupcijos apraiškas ir kyšininkavimą, aktyvų ar pasyvų, įskaitant žadėjimą, siūlymą arba atsiskaitymą mokėjimu arba dovana tarpininkui, verslo partneriui, valdininkui, politinei partijai ar kitai trečiajai šaliai, siekiant papirkti gavėją, tiekėją, kad šis netinkamai vykdytų funkcijas, pareigas ar sprendimus, ir atvirkščiai. Grupė pasisako už sąžiningą ir skaidrų bendravimą su valstybės institucijomis.
Įmonės viduje yra skatinama sąžininga verslo politika ir skaidrus bendravimas su klientais, tiekėjais, rangovais, subrangovais ir kitomis trečiosiomis šalimis. Įmonėje vykdant prekių pirkimus visada vadovaujamasi „keturių akių“ principu ir taip užkertamas kelias bet kokioms nesąžiningų veiksmų apraiškoms.
2021 metais Grupėje nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo susijusio materialinių vertybių apsauga (2020 m. – tokių atvejų buvo keturi). Visais atvejais buvo taikomas nulinės tolerancijos principas. Atvejų, susijusių su bet kokios kitos formos korupcija ar kyšininkavimu neužfiksuota.
Vis didesnėmis apimtimis veikiant elektroninėje erdvėje Asmens duomenų svarba ir jų apsauga įgyja vis didesnę reikšmę Grupės veikloje. Saugodami savo klientų privatumą ir užtikrindami jų teisėtus lūkesčius, kruopščiai laikomės Europos Sąjungos Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Instruktuojame darbuotojus, atsakingus už šių duomenų tvarkymą, kaip atsakingai ir saugiai naudoti klientų mums patikėtą informaciją. Praėjusiais metais Grupėje buvo vykdomi asmens duomenų apsaugos mokymai, privalomi visam personalui, kuris yra ar gali būti susijęs su asmens duomenų tvarkymu. Personalo ir informacinių technologijų skyrių specialistai, vadovaudamiesi griežtomis procedūromis, itin atsakingai prižiūri ir tvarko asmens duomenis, susijusius su tiksliniu marketingu ir kitomis mažmeninėje prekyboje bei internetinėje prekyboje pasitelkiamomis funkcijomis.
Asmens duomenų apsauga yra įtvirtinta ir mūsų Etikos ir elgesio kodekse, kuris taikomas ne tik darbuotojams, bet ir susijusioms šalims, taip dar labiau sustiprinant saugumą.
Grupėje veikia Asmens duomenų apsaugos pareigūnas, kuris ne tik užtikrina taisyklių laikymąsi, bet ir informuoja darbuotojus apie svarbiausių teisės aktų pasikeitimus ar prevencinius veiksmus, esant grėsmėms, susijusioms su asmens duomenimis.
2020 metais, incidentų, susijusių su asmens duomenų apsauga ar asmens privatumo pažeidimais užfiksuota nebuvo.
Atsakingai tvarkome visus mums patikėtus asmens duomenis ir dedame visas pastangas, kad pateisintume savo klientų, partnerių ir darbuotojų lūkesčius.
2021 metais įvyko pokyčių Grupės pagrindinės įmonės APB „Apranga“ valdyboje. Joje darbą pradėjo du nepriklausomi valdybos nariai, kurių įsitraukimas leis dar atsakingiau užtikrinti, kad Grupės veikloje būtų paisoma visų akcininkų interesų bei taikomi geros valdysenos principai. Savo veikloje vadovaujamės geriausia pasauline praktika ir griežtai sekame Nasdaq Baltijos kapitalo rinkos taisykles. Pasisakome už atvirą ir sąžiningą bendravimą su akcininkais bei lygiateisiškumą teikiant informaciją rinkai. Visuomet siekiame būti pavyzdžiu, kaip Grupė, atskleisdama informaciją, gali formuoti gerąją verslo praktiką.
2021 metais APB „Apranga“, tebesitęsiant sudėtingai epidemiologinei situacijai, priėmė sprendimą dividendų nemokėti ir pelną palikti nepaskirstytą. Toks sprendimas priimtas antrus metus iš eilės. Paskutinį kartą prieš tai toks sprendimas buvo priimtas po 2008-2009 metų ekonominės krizės.
| AKCININKAS | UAB „MG INVESTMENT“ | UAB „MINVISTA“ | SWEDBANK ESTONIA | CLIENTS | BALSŲ DALIS, % |
|---|---|---|---|---|---|
| 62,3 | 1 | 3,16 | 6,6 | 20 |
S U K U R T A V E R T Ė V I S U O M E N E I
L y č i ų l y g y b ė
G e r a s v e i k a t a
G e r o s d a r b o v i e t o s i r e k o n o m i k a
A t s a k i n g a s i š t e k l i ų n a u d o j i m a s
Skiriant paramą Grupė vadovaujasi paramos teikimo gairėmis, kurias peržiūri kiekvienais metais. Įgyvendindama atsakingą paramos skirstymo politiką bei siekdama sukurti kuo daugiau vertės visuomenei Grupė kasmet peržiūri jų principus ir atitinkamai priima sprendimus. Nuolat bendradarbiaujame ir bendraujame su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei ieškome būdų prisidėti prie jų veiklos, kai tai atitinka Grupės socialinės atsakomybės politikos kryptį. Vertės visuomenei kūrimą suvokiame ne tik per materialinę paramą, bet ir įsitraukiant į jaunosios kartos ugdymą, prisidedant prie socialinių problemų sprendimo ar investuojant į poveikio aplinkai mažinimo priemones.
2021 metais pagrindinės Grupės socialinės atsakomybės kryptys nesikeitė. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais, Grupė yra išskyrusi sritis, kuriose veikdama gali daryti didžiausią teigiamą poveikį visuomenėje:
Siekdami skatinti atsakingą vartojimą ir mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį praėjusiais metais Grupė, bendradarbiaudama su pasauliniu mados lyderiu „Inditex“ bei vietos nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendino drabužių surinkimo projektą „Take Back Project“. Tai tęstinis projektas, kuriuo sukurta daugiau nei 50 naudotų drabužių surinkimo vietų Grupės parduotuvėse. Klientai gali grąžinti nebenaudojamus drabužius jiems patogiose vietose įvairiuose miestuose trijose Baltijos šalyse. Visi surinkti drabužiai perduodami vietos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios juos rūšiuoja ir skiria labdarai, perdirbimui arba antriniam pardavimui naudotų drabužių rinkoje. Nei vienas iš surinktų drabužių negali atsidurti sąvartynuose, o energijos regeneracijai gali būti skiriama ne daugiau nei 5 proc. surinktų drabužių. Visa nauda gaunama iš projekto skiriama nevyriausybinių organizacijų reikmės, o Grupė prie projekto papildomai prisideda organizaciniais ir logistiniais ištekliais.
2021 m. buvo pirmieji, kai projektas veikė visa apimtimi, visose parduotuvėse, tačiau jo rezultatams įtakos turėjo pandemija ir su ja susiję prekybos veiklos ribojimai, kai buvo uždarytos Grupės parduotuvės. Per pirmuosius veiklos metus pavyko surinkti apytiksliai 2 tonas naudotų drabužių, kuriems bus suteiktas antras gyvenimas įvairiomis formomis. Daugiausiai naudotų drabužių buvo surinkta Lietuvos rinkoje, mažiausiai – Estijos, kur jau yra pakankamai plati naudotos tekstilės surinkimo programa. Grupė palaiko iniciatyvą nacionaliniu mastu organizuoti atskirą tekstilės surinkimą ir užtikrinti, kad perdirbamos atliekos neatsidurtų mišriuose sąvartynuose ir tikisi, kad nuo 2025 m. tokia tvarka galios visose rinkose, kuriose veikiama.
S U K U R T A V E R T Ė V I S U O M E N E I 7
7 pav. 2021 metais priskaičiuoti mokėtini mokesčiai ir pokytis per metus, %
| MLN. EURŲ | POKYTIS, % | PRISKAICIUOTI MOKETINIAI MOKESČIAI |
|---|---|---|
| 50 | ||
| 40 | ||
| 30 | ||
| 20 | ||
| 10 | ||
| 0 | -10 | |
| 4 | 2.7 | |
| -2.2 | ||
| -1 | 74 | |
| 44.7 | ||
| 48.4 | ||
| 14.5 | ||
| 44.9 |
Skatindami aktyvų gyvenimo būdą ir sveikatinimo veiklą Grupė ir toliau tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos krepšinio lyga ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda. Remiame pagrindinę Lietuvos krepšinio lygą bei stipriausią šalies klubą siekdami stiprinti sveiko gyvenimo būdo reikšmę įvairiose amžiaus grupėse. Bendradarbiaudami su žinomais atletais norime sukurti jiems nepriekaištingą įvaizdį, kad jie būtų pavyzdžiu ypač jauniesiems sportininkams. Praėjusiais metais taip pat suteikėme paramą sparčiai augančiai ir populiarėjančiai Lietuvos padelio teniso federacijai...
Siekdami mažinti socialinę atskirtį ir padėti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms pernai skyrėme paramą senjorų socialinės globos namams ir vaikų labdaros organizacijoms. Kartu su VšĮ „Vaikų svajonės“ įgyvendinome 100 vaikų šiltų drabužių svajones bei suteikėme finansinę paramą organizacijai VšĮ „Gydytojai klounai“, kuri siekia praskaidrinti sergančių vaikų kasdienybę...
Ir toliau tęsėme bendradarbiavimą su Vilniaus dizaino kolegija bei prie jų pridėjome Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą, kuriai skyrėme paramą daiktais, iš kurių moksleiviai galėjo kurti naujus drabužius. Perdavėme prekybai netinkamus gaminius, kuriuos studentai, pasitelkdami savo žinias ir idėjas, prikėlė naujam gyvenimui. Taip ne tik skatinome jaunųjų kūrėjų ugdymą, bet ir sumažinome atliekų kiekį, kuris galėjo atsidurti sąvartynuose.
S U K U R T A V E R T Ė V I S U O M E N E I 7
Skatindami vietinius kūrėjus taip pat bendradarbiaujame su Baltijos šalių kūrėjais, o dalies jų gaminius galima įsigyti Grupės prekybos tinkle. Klientai parduotuvėse gali įsigyti „2Ru2Ra“ „Ūkai“, Agnės Gilytės sukurtų drabužių ir aksesuarų bei „Izzybag“ dovanų pakavimo maišelių. Mums svarbu ne tik remti vietos kūrėjus, bet ir atsižvelgti į jų daromą poveikį aplinkai, todėl rinkdamiesi partnerius vertiname ir jų požiūrį į tvarumą. „Ūkai“ savo veikla siekia prisidėti prie plastiko taršos mažinimo ir su kiekvienu parduotu gaminiu prisideda prie plastiko atliekų perdirbimo...
2021 metais Grupė bendradarbiavo ir skyrė paramą mados kūrėjų kalve tapusiam tarptautiniam „Mados infekcijos“ renginiui. Tai socialiai atsakingas renginys kasmet atkreipiantis dėmesį ir akcentuojantis jautrias socialines bei ekologines problemas bei ieškantis jų sprendimo...
Skatindami bendruomeniškumą trijose Baltijos šalių sostinėse pernai įgyvendinome skėčių dalijimosi akcija, kurios metu įrengėme skėčių dalijimosi stoteles populiariausiose žmonių susibūrimo vietose Vilniuje, Rygoje ir Taline. Šis projektas sulaukė nemažai dėmesio ir gerų įvertinimų, o mes džiaugiamės kiekviena šypsena, kai netikėtai rastas skėtis išgelbėjo lietingą dieną. Mes esame visuomenės nariai, todėl stengiamės kiekvieną dieną paversti geresne...
2019 metais paramai skyrėme 84 890 eurų, 2020 metais iš viso paramai buvo skirta 75 030 eurų. Praėjusiais metais paramos suma sudarė 76 491 eurus, tai yra, tiek pat kaip ir 2020 metais...
Per 2020 metus Grupės priskaičiuoti į biudžetą mokėtini mokesčiai sudarė 44,9 mln. eurų ir buvo 14,5 proc. didesni nei 2020 metais, kai ši suma siekė 39,2 mln. eurų. Pagrindinė didėjusi priskaičiuotų mokėtinų mokesčių priežastis – augusi grupės apyvarta, prisitaikius prie pandeminių ribojimų, kurie turėjo labai didelę įtaką 2020 metais. Laikotarpio pabaigoje Grupė visose šalyse grąžino suteiktą mokestinę pagalbą atidedant mokesčius ir visiškai atsiskaitė su mokesčių administratoriais pagal priemonę mokesčių atidėjimas. Nors Grupė galėjo mokesčius pagal suderintą grafiką grąžinti per ilgesnį laikotarpį buvo priimtas sprendimas anksčiau laiko grąžinti mokesčius...
Praėjusiais metais darbuotojų darbo užmokesčio fondas augo, kiekvieno darbuotojo atlyginimas didėjo vidutiniškai 9,8 proc. Atlyginimai buvo didinami visiems darbuotojams, atsižvelgiant į jų esamą darbo užmokestį bei stažą.
A P L I N K K O S A U G A 8
„Aprangos“ grupė suvokia, kad klimato kaita daro įtaką kasdieniam gyvenimui visose rinkose ir veikia Grupės verslo modelį. Taip pat Grupė supranta savo atsakomybę už veiklą, kuria yra daroma įtaka klimato pokyčiams visame pasaulyje. Mes atsakingai vertiname savo veiklą, jos įtaką ir pastangas mažinti poveikį klimato kaitai, todėl aplinkosaugos apsektas yra vienas reikšmingiausių mūsų tvarumo politikoje.
„Aprangos“ grupės veikla yra išimtinai mažmeninė prekyba drabužiais fizinėse ir internetinėse parduotuvėse. Grupė nedalyvauja jokiuose procesuose, susijusiuose su produkcijos gamyba, tačiau, nepaisant to, supranta, kad savo veikla yra sudedamoji pasaulinės tekstilės pramonės dalis...
Savo veikloje Grupė pabrėžia aukštų aplinkosaugos standartų laikymąsi ir siekį mažinti savo ekologinį pėdsaką. Tvarių sprendimų integracija taikoma visuose veiklos etapuose – ne tik siekiame efektyvaus energijos išteklių vartojimo, bet ir imamės konkrečių veiksmų, kaip mažinti Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, mažinti atliekų kiekį ir įgyvendinti kitus tvarius sprendimus savo veikloje. Šiais metais pirmą kartą skelbiame savo apskaičiuotos emisijos CO2 ekvivalentą, kurį sudaro ŠESD emisija. Taip pat informaciją apie plastiko naudojimą grupės veikloje bei ataskaitą papildome išsamia informaciją apie valdomą automobilių parką.# „APRANGOS“ GRUPĖ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA 2021 M.
„Aprangos“ grupė šioje ataskaitoje skelbia savo veiklos apskaičiuotą ŠESD emisiją CO2 emisijos ekvivalentu. Skelbiant šią informaciją įvardijami emisijos šaltiniai bei jų skaičiavimo metodikos, nurodant kokiai sričiai (angl. Scope) priskiriamas emisijos šaltinis. Skaičiuojant ŠESD emisijas buvo pasitelktos rinkos finansinių institucijų, energijos išteklių tiekėjų žinios ir metodikos. Skelbiant apskaičiuotąją emisiją buvo siekiama vadovautis Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse gas protocol) standartais ir rekomendacijomis.
Dėl itin mažos įtakos Grupė tarp ŠESD emisijos skaičiavimo veiksnių neįtraukė vandens (centriniame biure naudojamas vandens gręžinys, kuris naudoja elektros energiją, apskaitytą prie bendros elektros energijos). Šie rodikliai galutiniam rezultatui įtakos neturi, nepaisant to Grupės viduje yra skatinama atsakingo vartojimo kultūra, raginant mažinti spausdinamų dokumentų kiekį, pakartotinai panaudoti popierių ir būtinai įspėti atsakingus asmenis apie galimus vandentiekio gedimus.
Taršos skaičiavimui buvo skaičiuojamas per metus nuvažiuotų kilometrų skaičius ir sunaudotų degalų kiekis, pagal atitinkamą degalų rūšį priskiriant taršos rodiklį. Apskaičiuota, kad metinis kiekis prilygsta 339 t CO2 ekvivalento. Išsami informaciją apie Grupės valdomų nuosavų bei nuomojamų automobilių parką pateikiame skyriuje „Automobilių parkas“.
Tai medžiagos, kurios verda ir garuoja žemoje temperatūroje ir yra naudojamos šilumos perdavimui. Grupė jas naudoja administracijos bei prekybos patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemose. Vertinant ŠESD emisijos ekvivalentą buvo skaičiuojamas per metus papildymui sunaudotas šalčio nešėjų kiekis kilogramais atitinkamai medžiagos rūšiai priskiriant taršos rodiklį. Apskaičiuota, kad per metus šalčio nešėjų papildymui buvo sunaudota 12,45 kg R410-A ir 0,5 kg R32 medžiagų. Bendras šių medžiagų CO2 emisijos ekvivalentas – 26,3 t.
2021 metų Grupė sunaudojo daugiau elektros energijos nei per praėjusį laikotarpį. Pagrindinė šio pokyčio priežastis – gerėjusi epidemiologinė situacija ir didesnis parduotuvių darbo dienų skaičius, kai joms nebuvo taikomi griežti ribojimai. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga vertinti elektros energijos suvartojimo augimo lyginant su 2020 m. Visa Grupės įsigyta elektros energija turi Žaliosios elektros energijos sertifikatus, todėl, vadovaujantis GHG protokolo rekomendacijomis, šios elektros energijos emisija prilyginama 0 CO2.
Kasmet investuojame į vis modernesnes technologijas, mažinančias gamtinių išteklių suvartojimą ir siekiame prisidėti prie jų tausojimo. Vystydami Grupės parduotuvių tinklą atsižvelgiame ne tik į technologinius sprendimus, tačiau šviečiame personalą apie taupymo naudą bei svarbą.
Per metus Grupės darbuotojai lėktuvu keliavo 375 tūkst. kilometrų. Kelionės buvo susijusios su naujų kolekcijų įsigijimu, santykių su partneriai palaikymu, darbo koordinavimu tarp skirtingų šalių. Nemažą dalį šių kelionių sudaro skrydžiai tarp Vilniaus-Rygos-Talino oro uostų, kurie yra reikalingi kasdienėms Grupės veiklos operacijoms kitose šalyse užtikrinti. Visais atvejais vertinama tokių kelionių būtinybė ir esant galimybei renkamasi alternatyvios priemonės. Apskaičiuotas visų kelionių CO2 emisijos ekvivalentas – 58 t.
Grupės administracija bei parduotuvės savo veikloje kasdienėms reikmėms naudoja baltą A4 formato biuro popierių (80 g/kvadratiniam metrui). Visomis priemonėmis siekiama mažinti popieriaus suvartojimą, skatinant pakartotinį naudojimą bei spausdinimo atsisakymą. Iš viso per metus Grupė sunaudoja apie 3600 kg biuro popieriaus. Naudojamas tik sertifikuotas popierius, pagamintas Europos Sąjungoje ir atitinkantis Miškų valdymo tarnybos (angl. Forest Stewardship Council) priimtus standartus. Skaičiuojama, kad sunaudoto popieriaus ŠESD emisija sudaro 1,16 t CO2 emisijos ekvivalento.
Bendra apskaičiuota Grupės emisija – 424,46 t CO2 ekvivalento. Grupė pažymi, kad neteigia, kad apskaičiuotoji emisija yra visa su Grupės veikla susijusi ŠESD dujų emisija. Sieksime ir dėsime visas pastangas, kad į skaičiavimus būtų įtraukta kaip įmanoma daugiau rodiklių, atskleidžiančių veiklos poveikį aplinkai. Tuo pačiu Grupė deklaruoja siekį imtis veiksmų, kuriais prisidėtų prie savo ŠESD emisijos mažinimo ir poveikio aplinkai švelninimo.
Įrengiant naujas ar rekonstruojant parduotuves naudojame tik pažangiausias technologijas, atitinkančias geriausių praktikų aplinkosaugos standartus. Jų laikomės ne tik pasirinkdami prekybos plotų įrangą, bet ir įrengimo proceso metu. Visose parduotuvėse naudojamos taupiosios LED lemputės, pasižyminčios didesniu efektyvumu ir ilgesniu tarnavimo laiku. Administracijos pastate erdvės suskirstytos segmentais, kad apšvietimas būtų naudojamas kuo efektyviau ir veiktų tik tose zonose, kur yra darbuotojų. Administracijos ir logistikos kompleksas naudoja geoterminę šildymo energija, kurios emisija yra apskaitoma kartu su bendra suvartota elektros energija.
Įrengiant naujas ar atnaujinant jau veikiančias parduotuves siekiama naudoti tik saugius klientams, darbuotojams bei aplinkai sprendimus, diegti prekybos inovacijas, kurios prisidėtų prie energijos kaštų taupymo, ieškoti moderniausių prekybos ir architektūros sprendimų.
Atnaujinant parduotuves siekiame vadovautis principu, kad nepaisant priimtų sprendimų, privalome diegti tokias technologijas, kurios sumažintų išteklių suvartojimą arba jo nepadidintų.
Praėjusiais metais dar labiau padidinome prekybos vietų dalį, kuriose naudojami tik popieriniai maišeliai, skirti klientams. Iš viso Grupėje tokių parduotuvių – 93 proc. Sumažėjo ir parduotuvių naudojančių abiejų rūšių maišelius. Mūsų tikslas – iki 2024 metų eliminuoti plastiką visais atvejais, kai naudojami vienkartiniai maišeliai.
Grupėje į rinką išleidžiamas plastikas yra tiksliai apskaitomas ir keliame sau tikslą, kad absoliutus jo kiekis mūsų Grupės veikloje pasiektų nulį kilogramų per metus.
Štai maišelių pasiskirstymas parduotuvėse 2021 metais:
| Pard. skaičius 2020 m. | Pard. skaičius 2019 m. | Pard. dalis Grupėje 2020 m. | Pokytis | Pard. skaičius 2021 m. | |
|---|---|---|---|---|---|
| Popieriniai | 158 | 47 | 169 | -10 | 159 |
| Plastikiniai | 4 | 7 | 3 | -4 | 3 |
| Abiejų rūšių | 179 | 145 | 186 | 43 | 229 |
| Iš viso | 341 | 199 | 358 | 29 | 391 |
69% parduotuvių naudoja tik popierinius maišelius.
2% parduotuvių naudoja tik plastikinius maišelius.
5% parduotuvių naudoja abiejų rūšių maišelius.
100% bendras parduotuvių skaičius.
Laikotarpio pabaigoje Grupės valdomą nuosavų arba nuomojamų automobilių parką sudarė 83 transporto priemonės. Vidutinis jų amžius – 3,9 metų. Automobilių parkas yra reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas siekiant užtikrinti naudotojų ir eismo dalyvių saugumą, logistikos funkcijų užtikrinimą bei aplinkosaugos reikalavimų taikymą. 47 automobiliai (57 proc.) atitinka Euro 6 standartą, likusieji automobiliai yra ne žemesnio nei Euro 5 standarto transporto priemones.
Iš viso Grupės nuvažiuotas kilometrų skaičius per 2021 m. sudarė 1 435 tūkst. kilometrų. Iš jų dyzeliniai automobiliai nuvažiavo 660 tūkst., benzininiai – 775 tūkst. kilometrų. Grupės administracinio pastato stovėjimo aikštelėje yra įrengto elektromobilių krovimo stotelės. Šiuo metu Grupėje naudojamas vienas elektromobilis. Planuojama, kad atnaujinant automobilių parką bus didinamas mažiau taršių ir elektros energiją naudojančių automobilių skaičius. Mobilieji taršos šaltiniai yra viena pagrindinių Grupės apskaičiuotos CO2 emisijos ekvivalento dedamųjų, todėl siekiant mažinti poveikį aplinkai siekiama tvarių sprendimų, kurie padėtų sumažinti CO2 emisiją.
Socialinės atsakomybės ataskaitoje yra pateikiama Grupės nefinansinė informacija suinteresuotoms šalims. Atskaita yra rengiama kartą per metus ir pateikiama kartu su metiniais veiklos rezultatais. Ataskaita yra skelbiama viešai įmonės tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos respublikos įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimais, Europos Komisijos rekomendacijomis dėl nefinansinių ataskaitų teikimo bei Lietuvos Banko rekomendacijomis dėl nefinansinės informacijos teikimo.
Pastabas ir paklausimus dėl ataskaitos galima pateikti el. paštu [email protected]. Pastabų dėl 2020 metų socialinės atsakomybės ataskaitos nebuvo gauta.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.