Amber Grid

Management Reports • Aug 9, 2024

Vilnius

1

1.	APŽVALGA3
2.	VERSLO APLINKA8
3.	STRATEGIJA14
4.	VEIKLA 18
5.	FINANSINIAI REZULTATAI 30
6.	RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS 36
7.	VALDYMO ATASKAITA 42
8.	DARNIOS VEIKLOS VALDYMAS, PRINCIPAI IR PRIORITETAI54
9.	ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 57

1.APŽVALGA

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas – 2024 m. I pusmetis.

1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pavadinimas	AB"Amber Grid" (toliau – "Amber Grid", Bendrovė)
Teisinėforma	Akcinė bendrovė
Įregistravimodata irregistras	2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas	51.730.929,06 Eur
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Buveinės adresas	Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 236 0855
Elektroninio pašto adresas	info@ambergrid.lt
Interneto tinklalapis	www.ambergrid.lt

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" užtikrina patikimą ir saugų gamtinių dujų perdavimą klientams aukšto slėgio dujotiekiais. Bendrovė atsakinga už Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą, kurią sudaro beveik 2300 km dujotiekių tinklas ir dvi dujų kompresorių stotys, jų eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra patogi didelio energijos kiekio transportavimui Lenkijai, Baltijos šalims ir Suomijai.

Bendrovė įgyvendino du strateginius energetikos projektus GIPL ir ELLI, kuriais sujungė Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas ir sustiprino Baltijos bei Suomijos dujų rinkų integraciją į bendrą Europos Sąjungos rinką.

Siekiant dujų sektoriaus dekarbonizacijos tikslų, "Amber Grid" aktyviai veikia, tiriant naujus technologinius ir rinkos sprendimus bei kuriant sąlygas pritaikyti dujų perdavimo sistemą žaliųjų dujų, įskaitant vandenilį, transportavimui. "Amber Grid" taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą.

"Amber Grid" yra UAB "EPSO-G" įmonių grupės (toliau – "EPSO-G", "EPSO-G" įmonių grupė) įmonė. "EPSO-G" yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, o UAB "EPSO-G" veikia kaip "EPSO-G" įmonių grupės valdymo bendrovė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Daugiau informacijos apie UAB "EPSO-G" ir "EPSO-G" įmonių grupę - www.epsog.lt.

"Amber Grid" valdo 34 proc. dujų biržos UAB "GET Baltic" akcijų. "GET Baltic" , esanti dujų biržos EEX dalis, organizuoja ir vysto prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Daugiau informacijos apie "GET Baltic" - www.getbaltic.com.

Bendrovė filialų ir atstovybių neturi.

VIZIJA

Aplinkai draugiška, inovatyvi energetikos bendrovė integruotame Europos dujų tinkle.

MISIJA Vystyti sistemą, įgalinančią konkurenciją ir klimatui draugiškos energijos naudojimą.

1.2. VEIKLOS RODIKLIAI

1 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai, 2022 m. I pusm. – 2024 m. I pusm.

	2024 m.I pusm.	2023 m.I pusm.	2022 m. I pusm.
Dujųkiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką ir suvartotas Lietuvos poreikiams, GWh	9189	6289	9564
Dujųkiekis, transportuotas į gretimas perdavimosistemas1 , GWh	16858	24274	22715
Sistemosnaudotojųskaičius laikotarpio pabaigoje	130	127	119
Magistralinių dujotiekių ilgis, km	2288	2285	2285
Dujųskirstymostočiųirdujųapskaitos stočiųskaičius	68	68	68
Darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	340	327	327

1.3. SVARBŪS ĮVYKIAI

01 sausis 03 d. Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai "Gasgrid Finland" (Suomija), "Elering" (Estija), "Conexus Baltic Grid" (Latvija), "Amber Grid" (Lietuva), "GAZ-SYSTEM" (Lenkija) ir "ONTRAS" (Vokietija), dalyvaujantys tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor, NBHC) projekte pasirašė sutartį dėl žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studijos. Konkursą laimėjusi bendrovė AFRY Management Consulting analizuos tarpvalstybinės vandenilio infrastruktūros plėtros sąlygas nuo

¹ Latvijos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities perdavimo sistemos

Suomijos, per Baltijos šalis ir Lenkiją iki Vokietijos bei žaliojo vandenilio tendencijas regione. Studijos, kuri suteiks išsamią faktais pagrįstą sistemą, leidžiančią priimti optimalius sprendimus, parengimo terminas – 2024 metų birželis.

26 d. Oficialiai baigtas Latvijos ir Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas ELLI, kurį kartu įgyvendino "Amber Grid" ir Latvijos dujų operatorius "Conexus Baltic Grid". Projektu buvo padidinti jungties pajėgumai abiem kryptimis ir sustiprintas gamtinių dujų tiekimo saugumas regione. Į Europos Komisijos patvirtintą BEMIP prioritetinį dujų koridoriaus bendro intereso projektų sąrašą įtrauktas ELLI projektas buvo bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

1 d. Veiklą pradėjo "Amber Grid" administruojama nauja elektroninė žalių dujų kilmės garantijų registro sistema. Ji suteiks saugią, patikimą ir patogią prieigą prie duomenų apie kilmės garantijas žalios energijos gamintojams, tiekėjams ir kitiems rinkos dalyviams. Sistema veikia Čekijos įmonės "Unicorn Systems" sukurtoje Certigy platformoje. Kilmės garantijų registre rinkos dalyviai gali susikurti savo paskyras, paprastai administruoti kilmės garantijų procesus, realiame laike stebėti kilmės garantijų likučius, transakcijų statistiką ir kt.

11 d. "Amber Grid" kreipėsi į teismą, prašydamas iš GIPL dujotiekio statybos rangovo "Alvora" priteisti žalą dėl netinkamai įvykdytos GIPL statybos sutarties. Žalos suma siekia 10,6 mln. eurų. Šios lėšos reikalingos, siekiant pašalinti projekto rangos metu atsiradusius trūkumus, įskaitant dalies dujotiekio detalių pakeitimą ir su tuo susijusius technologinius procesus.

30 d. vykusiame "Amber Grid" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo išrinkti nauji bendrovės valdybos nariai. Nepriklausomais "Amber Grid" valdybos nariais iki kadencijos pabaigos išrinkti Peter Loof Helth ir Alexander Feindt. Patronuojančios bendrovės "EPSO-G" siūlymu išrinktas naujas narys Darius Kašauskas ir darbą valdyboje tęsiantis Paulius Butkus. Taip pat patvirtintas iki šiol valdybos nario pareigas ėjęs valstybės tarnautojas Karolis Švaikauskas.

30 d. įvykęs eilinis visuotinis "Amber Grid" akcininkų susirinkimas nusprendė paskirstyti 2023 m. Bendrovės pelną ir skirti 0,1131 euro dividendų vienai akcijai. Iš viso buvo išmokėta 13,4 mln. eurų dividendų.

05 gegužė

10 d. "Amber Grid" valdybos posėdyje išrinktas valdybos pirmininkas, kuriuo tapo "Amber Grid" valdybos narys ir "EPSO-G" grupės plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus. "EPSO-G" įmonių grupėje P. Butkus yra atsakingas už strategijos, inovacijų vystymo, duomenų analitikos ir valdymo bei kitų veiklų vystymo sritis.

21 d. "Amber Grid" nustatė dujų perdavimo paslaugų kainas 2025 metams. Kainos nustatytos, atsižvelgiant į VERT patvirtintą leistiną reguliuojamų pajamų viršutinę ribą. Palyginti su 2023 m. vidutine perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojams (1,39 Eur/MWh), 2025 metais ji didės 7,4 proc. ir sudarys 1,60 Eur/MWh. Dujų perdavimo paslaugos kaina sudaro vos kelis procentus galutinės vartotojų mokamos kainos už dujas.

6 d. paskelbta, kad įgyvendinant tolesnę "GET Baltic" integraciją į EEX, bus žengtas dar vienas žingsnis – į EEX platformą bus perkelta prekyba dujomis Baltijos šalyse ir Suomijoje. Planuojama, kad 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje "GET Baltic" klientai dujomis prekiaus EEX prekybos platformoje. Tuo tarpu "GET Baltic" komanda ir toliau aptarnaus vietos klientus bei plėtos produktų pasiūlą, atsižvelgdama į rinkos poreikius.

17 d. Devyni aplink Baltijos jūrą esančių šalių dujų perdavimo sistemų operatoriai (PSO) pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama koordinuoti ir palengvinti vandenilio infrastruktūros kūrimą, taip pat skatinti vandenilio rinkos plėtrą Baltijos jūros regione. Memorandumu nustatomas ir įgyvendinamas PSO bendradarbiavimas. Susitarimo memorandumo šalys yra Lenkijos GAZ-SYSTEM, Estijos "Elering", Danijos "Energinet", Suomijos "Gasgrid Vetyverkot", Lietuvos "Amber Grid", Švedijos "Nordion Energi", Vokietijos "GASCADE Gastransport", Latvijos "Conexus Baltic Grid" ir Vokietijos "ONTRAS Gastransport".

18 d. "Amber Grid" visuotiniame akcininkų susirinkime pritarta humanitarinės pagalbos Ukrainos energetikos sektoriui skyrimui. "Amber Grid" Ukrainos energetikos sektoriui perduos humanitarinės pagalbos paketą, kurį sudarys penki generatoriai ir dešimt dujotiekį stiprinančių movų. Bendra teikiamos pagalbos vertė – beveik 108 tūkst. eurų.

28 d. Pabaigta NBHC studija, kurioje identifikuota galima vandenilio dujotiekio trajektorija per šešias projekto valstybes nares, nustatytos preliminarios vamzdyno techninės charakteristikos, vandenilio kompresavimo pajėgumai skirtingais laikotarpiais iki 2050 metų. Projekto partneriai toliau tęsia veiklą ir ruošia dokumentus CEF paraiškai, kuria bus prašoma parama gilesnei galimybių studijai ir priešprojektiniams sprendiniams kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje atlikti. Paraiškos pateikimo terminas 2024 m. spalio mėn.

Po ataskaitinio laikotarpio įvykiai

1 d. "Amber Grid" po birželio mėn. įvykusios viešos konsultacijos pateikė VERT dujų perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. Tarp pagrindinių plano aspektų: esamų dujų infrastruktūros elementų modernizavimas, saugumo užtikrinimas, atsparumo krizių situacijoms didinimas, alternatyvių energijos šaltinių plėtra, atsinaujinančios energijos integracija, vandenilio transportavimo tinklo kūrimas, dujų ir elektros energijos sektorių sinergija, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimas.

26 d. VERT nustatė vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC), kuri bus taikoma "Amber Grid" nuo 2025 m. WACC dydis padidės nuo 5,04 iki 5,63 proc.

1.4. NARYSTĖ

Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos "Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai", Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registrų (ERGaR), Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos, Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos, European Hydrogen Backbone iniciatyvos narė:

ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu užtikrinti.

Asociacija "Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai" yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams apie verslo galimybes abiejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.

Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip naujo, švaresnio ir tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio sektoriuose ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informacinę ir darbo platformą.

EASEE-gas asociacija įkurta plėtoti ir skatinti supaprastintą ir racionalizuotą fizinį dujų transportavimą ir prekybą dujomis visoje Europoje.

ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ES teisės aktų reikalavimus atitinkančią, sistemą, įgalinančią tarpvalstybinę dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų prekybą Europos gamtinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo atsinaujinančių dujų pardavimo ir dvigubos jų apskaitos.

$$\mathsf{i}\mathsf{S}\mathsf{A}\mathsf{v}$$

"Amber Grid" dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse, kurio tikslas – padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę.

LVP

"Amber Grid" yra Lietuvos vandenilio platformos, įsteigtos prie Energetikos ministerijos, narė. Platforma siekia padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę. Taip pat skatina vandenilio kaip švaraus kuro, energijos šaltinio ir nešėjo naudojimą transporto, pramonės, energetikos bei kituose ūkio sektoriuose, taip pat Lietuvos įmonių ir organizacijų įsitraukimą į vandenilio sektoriaus vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant paslaugas Lietuvos ir kitų šalių poreikiams.

"Amber Grid" yra Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Šalies mokslininkus ir verslo organizacijas jungianti asociacija dalyvauja formuojant nacionalinę, regioninę ir ES politiką bei tikslus, įskaitant Lietuvos vandenilio energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų leidybos procese strategijos ir

vandenilio plėtros veiksmų plano parengimą, prisideda siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios paskatintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina bendrą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą ir kt.

"Amber Grid" yra INFOBALT asociacijos narė. INFOBALT yra informacijos, ryšių ir technologijų sektoriaus asociacija, siekianti sukurti geriausias sąlygas technologijų taikymui, rinkos plėtrai bei eksportui. "Amber Grid" kartu su kitais šios asociacijos partneriais kuria energetikos, mokslo ir IT srities "think tank" bendradarbiavimo platformą – EnergyTech, apjungiančią energetikos verslo įmones, mokslo bendruomenę ir pažangiausias bei daugiausia patirties turinčias IT bei technologines bendroves. EnergyTech platforma mato save 3 kryptyse: kaip inovatyvių idėjų banką ir eksportuojamų kompetencijų centrą; kaip bendraminčių profesionalų erdvę efektyviam dialogui energetikos sektoriaus inovacijų skatinimui; kaip lyderį, įtraukiantį Lietuvos, regiono ir tarptautinę bendruomenę tvariai ateities energetikai užtikrinti.

"Amber Grid" yra europinės vandenilio plėtros iniciatyvos "European Hydrogen Backbone" narė. Iniciatyvos dalyviai kuria Europos vandenilio transportavimo infrastruktūros viziją.

AIB

"Amber Grid" yra kilmės garantijas išduodančias institucijos Europoje vienijančios organizacijos AIB narė. AIB kuria ir plėtoja standartizuotą energijos kilmės garantijų apsikeitimo sistemą tarp Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių kilmės garantijas išduodančių įstaigų, siekiant užtikrinti patikimą, skaidrų, ir ekonomišką energijos kilmės garantijų tarpvalstybinį apsikeitimą.

2023 m. "Amber Grid" prisijungė prie Oil & Gas Methane Partnership 2.0 (OGMP 2.0). Tai yra Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pavyzdinė naftos ir dujų ataskaitų teikimo ir poveikio aplinkai mažinimo programa. OGMP 2.0 yra vienintelė išsami, matavimais pagrįsta ataskaitų teikimo sistema pramonei, kuri pagerina metano emisijų ataskaitų tikslumą ir skaidrumą. OGMP 2.0 tiesiogiai įtraukia naftos ir dujų įmones, kurios turi galią spręsti metano emisijų problemą. Tai padeda joms geriau suprasti savo išmetamųjų teršalų profilius ir, svarbiausia, panaudoti šias žinias, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu, sutelkiant pastangas į didžiausių emisijų šaltinius.

2. VERSLO APLINKA

2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis

patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir Santakos įleidimo tašką perduodant dujas iš Lenkijos ir Kiemėnų įleidimo tašką, perduodant dujas iš Latvijos.

Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.

Per 2024 metų I pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 13,4 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 28,9 proc. mažiau nei buvo patiekta 2023 metų I pusmetį, kai į Lietuvą buvo transportuota 18,8 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 2,9 TWh dujų, tai yra 71,0 proc. mažiau, palyginti su 2023 metų I pusmetį, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 10,0 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 1,1 TWh dujų, tai 53,7 proc. mažiau palyginti su 2023 metų I pusmetį, kai į Lenkiją buvo transportuota 2,3 TWh dujų.

Dujų vartojimas Lietuvoje 2024 metų I pusmetį buvo didesnis. Per 2024 metų I pusmetį Lietuvoje buvo suvartota 9,2 TWh dujų, tai – 46,1 proc. daugiau nei 2023 metų I pusmetį kai dujų poreikis buvo 6,3 TWh dujų.

Klaipėdos SGD terminalas ir toliau yra svarbiausias dujų tiekimo šaltinis Lietuvai ir Baltijos šalims. 2024 metų I pusmetį iš terminalo buvo patiekta 9,2 TWh dujų arba 69,2 proc., iš Latvijos – 3,1 TWh arba 22,9 proc., iš Lenkijos – 1,0 TWh arba 7,5 proc. viso įleisto dujų kiekio. Iki 2033 m. užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y. terminalo klientams kasmet bus paskirstyta 33 TWh terminalo pajėgumų.

Nuo 2022 m. pabaigos į Lietuvą pradėtas importuoti tvarumo kriterijus atitinkantis biometanas, pagamintas Europos Sąjungos šalyse. Šiam biometanui išduotos Lietuvoje pripažintos kilmės garantijos. 2023 m. į Lietuvą iš viso importuota 40 GWh biometano.

2023 m. vasarą, pradėjus gaminti ir į perdavimo tinklą tiekti lietuvišką biometaną, šiam taip pat buvo išduotos kilmės garantijos. Iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje buvo pagaminta ir įleista į "Amber Grid" sistemą 47 GWh biometano. Per 2024 m. pirmą pusmetį į perdavimo sistemą buvo perduota 55,5 GWh biometano.

Planuojama, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį antrasis biometano gamintojas pradės tiekti žaliąsias dujas į perdavimo tinklą.

Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį sudarys žalios dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas.

2024 m. birželio 28 d. LR Seimas patvirtino nutarimą dėl Nacionalinės darbotvarkės "Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija" patvirtinimo (toliau – NENS). NENS Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama

padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. ir kad ši dalis toliau būtų didinama.

Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. Iki 2030 m.

dujų poreikis kasmet šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje.

Europos energetikos sistemą siekiama pertvarkyti dėl šių priežasčių:

Siekiant panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas kovoti su klimato kaita, Europos Komisija (EK) 2022 m. paskelbė RePowerEU planą, kaip atsaką į sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.

Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikeltų tikslų bus siekiama:

• taupant energiją,
• diversifikuojant energijos tiekimą,
• spartinant energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos išteklių, naudojimą.

Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros, numatytos ES Vandenilio strategijoje. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m.

2023 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pasiekė susitarimą dėl vandenilio ir dekarbonizuotų dujų paketo (toliau - Dujų dekarbonizacijos paketas), kurį patvirtino 2024 m. gegužės mėn. Į paketą įeina reglamentas ir direktyva. Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų, ypač vandenilio ir biometano, integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje.

Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką investicijoms ir sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruktūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus taikomos prieigai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui.

Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų paketu dabartinės taisyklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką.

2024 m. gegužės 27 d. ES Taryba galutinai pritarė ilgai lauktam ES reglamentui dėl metano išmetimo kiekio mažinimo energetikos sektoriuje, kuris oficialiai įsigaliojo rugpjūčio 4 d. Šiame reglamente nustatytais reikalavimais siekiama padidinti iškastinės energijos (pvz., gamtinių dujų, naftos ir anglies) importo į ES skaidrumą, skatinti platesnį metano išmetimo mažinimo priemonių taikymą energetikos sektoriuje, taip pat suvienodinti išsamius metano išmetimo matavimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (MRV) standartus ir gaires. Šio Reglamento

reikalavimai turės didelę reikšmę Bendrovės veiklos organizavimui.

2.2. REGULIACINĖ APLINKA

Nuo 2024 m. prasidėjo naujas reguliavimo periodas, truksiantis 5 metus. Atitinkamai, naujam reguliavimo periodui, pilna apimtimi įsigalioja pakeistos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos ir Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos nuostatos. Vertinant pajamų ir kainų nustatymo metodiką, joje bus taikomi patikslinti gamtinių dujų įmonių veiklos efektyvumo vertinimo principai, kurie leis lengviau apsiginti dalį veiklos sąnaudų sutaupymų. Investicijų grąžos normos metodikoje numatyta kasmetine skolinto kapitalo kainos ir nuosavo kapitalo grąžos peržiūra (anksčiau buvo peržiūrima tik skolinto kapitalo kaina).

Taip pat su VERT aptarta pozicija, kad kita vieša konsultacija dėl taikytinų kainodaros principų būtų skelbiama 2024 m. pabaigoje dėl kainodaros metodikos, taikytinos nuo 2026 m. tarifinio laikotarpio.

2.3. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS "GET BALTIC" VEIKLĄ 2024 M., KURIOS DALĮ AKCIJŲ VALDO "AMBER GRID"

Pavadinimas	UAB "GET Baltic" (toliau – "GET Baltic")
Teisinėforma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimodata irregistras	2012 m. rugsėjo 13 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	302861178

Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas	580 450,00 Eur
Buveinės adresas	Geležinio Vilko g. 18 A, LT-08104 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 36 0000
Elektroninio pašto adresas	info@getbaltic.com
Interneto tinklalapis	www.getbaltic.com

Energijos biržai "European Energy Exchange" (toliau - EEX) ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui "Amber Grid" priklausanti dujų birža "GET Baltic" yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą agentūros ACER. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais (mėnesio trukmės) gamtinių dujų produktais su fiziniu pristatymu, Lietuvos, bendrame Latvijos ir Estijos bei Suomijos virtualiuose prekybos taškuose. Teikiant gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus, "GET Baltic" siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje.

Anksčiau buvusi vienintelė "GET Baltic" akcininkė "Amber Grid", siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę regioninės dujų biržos "GET Baltic" klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus, dar 2022 m. metų pradžioje paskelbė "GET Baltic" biržos strateginio partnerio atranką. 2023 m., įvykdžius viešo tarptautinio konkurso procedūras, "GET Baltic" strategine partnere išrinkta EEX birža. Tais pačiai metais "Amber Grid" ir energijos birža EEX oficialiai pasirašė sutartį, pagal kurią EEX įsigijo 66 proc. "GET Baltic" akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje veikianti dujų birža "GET Baltic" tapo EEX grupės dalimi. Likę 34 proc. akcijų ir toliau priklauso "Amber Grid".

Žengdama pokyčių keliu, "GET Baltic" 2024 metais vasario mėnesį atnaujino savo logotipą ir vizualinį identitetą. Šis žingsnis atspindi glaudų "GET Baltic" ryšį su EEX grupės įmonėmis. Tuo pačiu, tai sustiprino ryšius ir su visos Europos dujų rinkomis, kuriose jau dirba EEX. Tai atskleidė naują potencialą ir atvėrė naują

kelią bendrai Baltijos ir Suomijos dujų rinkų plėtrai. Atnaujintas įmonės prekės ženklas išlaiko "GET Baltic" tapatybę ir tuo pačiu dera visos EEX grupės kontekste.

Įgyvendinant GET Baltic veiklos tikslus bei siekiant sklandžios integracijos, 2024 m. I pusm. "GET Baltic" pradėjo organizuoti seminarų ciklą biržos klientams. Pirmasis seminaras įvyko 2024 m. kovo 19 dieną, kurio metu klientams buvo pristatyti registracijos ir prisijungimo prie EEX bei kliringo namų "European Commoditiy Clearing" AG (ECC) modeliai. Antrasis seminaras įvyko gegužės 8 dieną, kuriame buvo pristatyti prekybos ir atsiskaitymo principai, užstatų valdumas, indeksai ir egzaminų tvarka. Siekiant edukuoti rinkos dalyvius kaip galima plačiau, internetinių seminarų įrašus Bendrovė skelbia savo internetinėje svetainėje: Baltijos-Suomijos dujų rinkų integracija į EEX.

Pradėjus prekybą gamtinėmis dujomis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje EEX platformoje, gamtinių dujų rinkose ir toliau bus vykdoma saugi prekyba kurioje dalyvaus didesnis rinkos dalyvių skaičius bei bus pasiūlyta dar platesnis verslo sprendimų spektras, o tai leis užtikrinti didesnį likvidumą ir konkurencingesnes dujų kainas. Planuojama, kad 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje "GET Baltic" klientai dujomis prekiaus EEX prekybos platformoje, o "GET Baltic" komanda ir toliau aptarnaus vietos klientus bei plėtos produktų pasiūlą, atsižvelgdama į rinkos poreikius.

Artimiausiu metu "GET Baltic" tęs pradėtus darbus, sieks išnaudoti atsivėrusias europinės dujų rinkos galimybes, toliau gerins aptarnavimo bei teikiamų paslaugų kokybę, atlieps rinkos dalyvių ir akcininkų lūkesčius dėl siekio stiprinti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas ir skatinti integraciją į visos Europos dujų

prekybos rinkas. Kartu su EEX grupe bus siekiama, kad 2025 metais trumpalaikiai ir ilgalaikiai "GET Baltic" biržos produktai būtų harmonizuoti su kitomis prekybos zonomis, prekybą vykdant pagal EEX Vokietijos biržos licenciją, naudojantis EEX prekybos infrastruktūra bei moderniausiomis kliringo paslaugomis, teikiamomis ECC.

"GET Baltic" biržos veikla 2024 m. I pusm.:

• Prekybos apyvarta siekė 4,4 TWh, tai yra pusė visos 2023 m. metinės prekybos apyvartos (9 TWh);
• 2024 m. I pusm. tarpvalstybiniais sandoriais suprekiauta 0,5 TWh - 59 proc. mažiau nei praėjusiais metais tokiu pat metu (2023 m. I pusm. – 1,3 GWh), tam įtakos turėjo šiemet iki balandžio pabaigos neveikusi Balticconnector jungtis;
• 41 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (1.832 GWh), 29 proc. bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje (1.296 GWh) ir 29 proc. Suomijoje (1.289 GWh);
• Iš viso biržoje buvo sudaryti 16.031 sandoriai, tiek pat lyginant su 2023 m. I pusm. (15.872 sandoriai);
• Pavedimus teikė 69 biržos dalyviai. Per visus 2023 metus aktyviai pavedimus teikė 70 dalyvių;
• Pasibaigus 2024 m. I pusm. iš viso biržoje buvo 119 registruotų dalyvių: Lietuvos prekybos aikštelėje – 84, bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje – 45, o Suomijoje – 39.
• Pigiausias sudarytas sandoris užfiksuotas vasario mėnesį už 5,00 EUR/MWh, brangiausias – sausio mėnesį už 100,00 EUR/MWh.
• 2024 m. I pusmetį biržoje užsiregistravo 3 nauji biržos dalyviai.

1 pav. "GET Baltic" veiklos rezultatai, 2024 m. I pusm.

Prekybos aikštelė	Biržos dalyvių skaičius	Pirkimo apyvarta, GWh	Pardavimo apyvarta, GWh
Suomija	39	1,289	1,320
Latvija-Estija	45	1,296	1,486
Lietuva	84	1,832	1,610

3.STRATEGIJA

3.1. VIZIJA, MISIJA, ĮSIPAREIGOJIMAI, PRIORITETAI

Įmonė toliau įgyvendino 2024 m. pradžioje valdybos patvirtintą atnaujintą ilgalaikę "Amber Grid" strategiją iki 2030 m. 2024 m. pradžioje visos EPSO-G grupės mastu pradėtas strategijos atnaujinimo procesas. Atnaujintoje strategijoje numatome išgryninti pagrindines strategines kryptis, naujai vystomas veiklas, didelį dėmesį skyrėme darnumo susiejimui su strategine veikla.

Šiuo metu Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. "Amber Grid" pasirengęs transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui, taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui, analizuojamos galimybės anglies dvideginio veiklos vystymui Siekiame integruotis į bendrą Europos rinką kurdami vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija už geriausią kainą.

Strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio centre yra penkios suinteresuotos šalys – vartotojai, gamintojai/tiekėjai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti vertę.

Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę paskirtį ir tapatybę, apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims.

pav. "Amber Grid" strateginiai prioritetai 2030 m.

Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategijos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui numatant konkrečius veiksmus pamečiui.

Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis, suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai veiklos rodikliais trumpajam 3 metų laikotarpiui.

Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa Bendrovės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

2 lentelė. Ilgalaikiai bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai

	Vartotojai	Gamintojai / fiekejai	Steigėjas	Visuomenė	Darbuotojai
Tikslai	Pritaikyti perdavimo sistemq žalių dujų patekimui į rinką	Sukurti į klientą orientuotą organizaciją Įgyvendinti NENS numatytus ir kitus Bendrovės identifikuotus strateginius projektus laiku ir numatyta apimfimi	Užtikrinti tvaria graža akcininkui Užtikrinti efektyvų sistemos valdymą ir sistemą pritaikyti AEl integracijai	Reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai Įgalinti dujų sektoriaus transformaciją integruojant AEI	Sukurti įsitraukusią ir pažangiq organizaciją Sukurti pazangia organizacija - ateifies energetikos kompetencijų centra
Pagrindiniai veiklos rodikliai	AEI dujų, patekusių duju sistemq (su kilmės garantijomis) kiekis - 1,5 TWh. Neplanuotų nutraukimų dėl operatoriaus atsakomybės skaičius ir trukme	Klientų pasitenkinimo rodiklis, proc. NENS numatytų ir kitų Bendrovės identifikuotų strateginių projektų įgyvendinimas laiku ir numatyta apimtimi	koreguota ROE koreguota EBITDA OPEX AEI dujų kiekis sistemoje (TWh)	SESD emisijų sumažinimas AEl dujų kiekis sistemoje (TWh)	Darbuatojų įsitraukimas (proc.) Pripažinti naujųjų dujų ekspertai, kasmet kviečiami skaityti pranešimus šia tema ne mažiau nei 2 Lietuvos ir tarptautinese konferencijose. Darbuotojų sauga
Rezultatas 2030 m.	Sukurtos galimybės transportuoti vandenilj ir duju misinį pagal naujus nacionalinius ir tarpvalstybinius standartus. AEI dujų, patekusių į duju sistema (su kilmės garantijomis) kiekis - 1.5 TWn. Neplanuotų nutraukimų dėl operatoriaus atsakomybės skaičius ir trukmė - 0	Klientų pasitenkinimo indeksas 2030 m. ≥80 % Įgyvendinti NENS numatyti ir kiti Bendroves identifikuoti strateginiai projektai laiku ir numatyta apimtimi 100 proc. Padidinta regionine integracija su kaimyninėmis salimis (LV, EE, FI, PL)	koreguota ROE ne mažesnis nei nustatytas LRV koreguota EBITDA ne mažesnė nei suplanuota Faktinis VERT OPEX / VERT nustatytas ≤ 100 % AEl dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis - 1,5 TWO	iki 2030 m. sumazinti poveikį aplinkai 2/3 lyginant su 2019 metų lygiu AEl dujų, patekusių į dujų sistemq (su kilmės garantijomis) kiekis - 1,5 IWn	Darbuotojų Įsitraukimas 70 proc. Naujųjų dujų kompetencijų centras - formuojantis ateities energetikos tendencijas, verslo modelį Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius fiek įmonių darbuotojų, tiek rangovinių organizacijų - 0

Siekiant užsibrėžtų tikslų, "Amber Grid" nuolat vertina strategijos įgyvendinimą ir pažangą. Išsamią informaciją apie Bendrovės strategiją galite rasti www.ambergrid.lt/strategija

3.2. VEIKLOS IR FINANSINIAI TIKSLAI

"Amber Grid" Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2024 m. metinius veiklos tikslus. Bendrovei keliami finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs "Amber Grid" vadovo tikslams. Už nustatytų tikslų įgyvendinimą Bendrovės vadovas yra atskaitingas Valdybai. Tikslai yra paskelbti "Amber Grid" interneto svetainėje https://ambergrid.lt/tikslai

Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo įvertinimą. Jo rezultatas yra viena dedamųjų, į kurią atsižvelgiama skiriant metinį finansinį skatinimą tiek Bendrovės vadovams, tiek ir darbuotojams.

3.3. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

2022 – 2023 m. Bendrovė užbaigė strateginių gamtinių dujų infrastruktūros projektų – Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties statybos (GIPL) ir Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo

(ELLI), įgyvendinimą. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema tapo svarbia integruotos Baltijos regiono infrastruktūros dalimi, sujungusi Lietuvos perdavimo sistemą su Europos gamtinių dujų perdavimo sistema bei sukūrusi platesnes galimybes Baltijos šalių ir Suomijos rinkos dalyviams naudotis diversifikuotais dujų tiekimo šaltiniais, taip pat užtikrinusi dujų tiekimo saugumą ir patikimumą.

3.4. REGIONINĖ RINKA

2020-2021 m. buvo rengtos studijos dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gamtinių dujų rinkos integravimosi alternatyvų analizė dėl galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo sistemos operatorių mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC) mechanism). Tačiau, atsiradus naujoms geopolitinėms aplinkybėms, tokioms kaip karas Ukrainoje, stabdomi dujų srautai iš Rusijos ES reikmėms, ES šalyse kuriama infrastruktūra alternatyviems tiekimo šaltiniams (pvz., naujas SGD terminalas Suomijoje), sumažėjusi perdavimo tarifų reikšmė dėl išaugusių dujų kainų, šalys nusprendė atidėti tarifų zonos, kurioje dalyvautų ir Lietuva, sukūrimą. 2022 m. spalio 26 d. paskelbtas Baltijos šalių ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų viešas pranešimas, kad bendros dujų perdavimo tarifų zonos sukūrimas buvo atidėtas (https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2022-metai/2022-10-26/atidetas-baltijos-suomijosgamtiniu-duju-rinkos-sujungimas.aspx).

Neatmetama, kad pasiekus stabilumą geopolitinėje situacijoje, sukūrus papildomą infrastruktūrą (SGD terminalas Suomijoje-Estijoje, Lietuvos – Latvijos jungties pajėgumų padidinimas, Latvijos Inčukalnio saugyklos pajėgumų padidinimas, taip pat SGD terminalų ir tarpvalstybinių jungčių Europoje plėtra) ir dujų rinkoje nusistovėjus naujomis sąlygomis, Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozicijas dėl tolesnės rinkos

integracijos, siekdamos sukurti visoms šalims priimtiną operatorių bendradarbiavimo modelį. Kol kas "Amber Grid" orientuojasi į pajėgumų plėtrą, tarpvalstybinių jungčių stiprinimą, prieigą prie sistemos (žaliųjų dujų gamintojų prijungimams), į užsienio rinką išsiplėtusios klientų bazės aptarnavimą, ES dekarbonizacijos paketo įgyvendinimą.

4.VEIKLA

4.1. PERDAVIMO SISTEMA

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu.

Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2288 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

5.pav. Lietuvos dujų perdavimo sistema

4.2. EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai. 2024 m. I pusmetį vidinės diagnostikos

būdu patikrinta 110,5 km magistralinių dujotiekių: Panevėžys – Šiauliai, Pabradė – Visaginas, Santaka – Lietuvos siena su Lenkija.

2024 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:

• magistralinių dujotiekių intarpų pakeitimą, atsižvelgus į magistraliniame dujotiekių vamzdynų techninę būklę bei diagnostikos rezultatus;
• magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų (apie 16,9 km) rekonstrukcijos darbus;
• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos atšakose į Alytaus DSS, į Prienų DSS, į Birštono DSS, į Vilkaviškio DSS, į Batniavos DSS, į Miežiškių DSS, į Šiaulių DSS, į Pajiešmenių DSS, į Panevėžio DSS, A. Panerių-I DSS, į A. Panerių-II DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Vilnius-Panevėžys-Ryga, Panevėžys-Šiauliai II gijoje, Vilnius-Kaunas ir technologinėje jungtyje į Klaipėdą;
• Panevėžio dujų kompresorių stoties pastatų ir kitų statinių atnaujinimą;
• dispečerinės pastato rekonstrukcijos darbus;
• kontrolės matavimo kolonėlių atnaujinimą.

4.3. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA

"Amber Grid" sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, biodujų gamintojams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją, Lenkiją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo taškus iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, o nuo 2023 m. vasaros į perdavimo sistemą tiekiamas ir Lietuvoje pagamintas biometanas. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuvos iniciatyva šalies poreikiams nebetiekiamos dujos iš Rusijos.

Taip pat "Amber Grid" atsakinga už dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir

paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti, administravimą. Su partneriais Bendrovė aktyviai dirba, kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas.

"Amber Grid" administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių nacionalinį kilmės garantijų registrą, t. y., teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamo biometano kilmę, o šio kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

4.4. KLIENTAI

"Amber Grid" teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Europos sąjungos ir trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

2022 m. pabaigoje – 2023 m. pirmoje pusėje Bendrovė sulaukė nemažai užklausų iš biometano gamintojų dėl preliminarių prijungimo sąlygų išdavimo, po to, kai 2022 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 str. pakeitimai, įsigalioję 2022 m. lapkričio 1 d., numatantys, kad biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę

projektuoti ir (ar) statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Naujas teisinis reguliavimas pastebimai suaktyvino biodujų gamintojų iniciatyvas jungtis prie "Amber Grid" dujų perdavimo sistemos, apie tai plačiau rašoma dalyje "Žaliųjų dujų veikla".

4.5. TEIKIAMOS PASLAUGOS

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• Klaipėdos SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
• dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo;
• naujų vartotojų, taip pat ir biometano gamintojų, prijungimo prie perdavimo sistemos.

4.5.1. DUJŲ PERDAVIMAS

DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI

Per 2024 metų I pusmetį Lietuvos ir ES šalių vartotojams į "Amber Grid" valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 9241 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota 3061 GWh, o iš Lenkijos į Lietuvą – 1002 GWh. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 69,2 proc. viso reikalingo dujų kiekio.

2024 metų I pusmetį Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 9189 GWh dujų. Palyginti su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo perduota 6289 GWh dujų, perdavimo kiekiai padidėjo 46,1 proc.

2024 metų I pusmetį iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 2896 GWh dujų, t.y. 71 proc. mažiau nei 2023 metų pirmą pusmetį (9974GWh).

2024 metų I pusmetį iš Lietuvos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį buvo perduota 1056 GWh dujų, t.y. 53,7 proc. mažiau nei 2023 m. I pusmetį (2280 GWh).

Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota 12906 GWh dujų (2023 m. pirmą pusmetį – 12021 GWh dujų).

Iki 2024 m. birželio 30 d. Bendrovė buvo sudariusi 130 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo sistemos naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 60 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį.

6 pav. Perduotų dujų kiekiai vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje

DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS PASLAUGŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Nuo 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC).

Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

2024 metais prasidėjo naujas 5 metų reguliavimo periodas, kuris baigsis 2028 metų pabaigoje. 2023 m. gegužės mėn. VERT nustatė "Amber Grid" gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą (PVR), galiojančią nuo 2024 m. sausio 1 d. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2024-iems, pirmiesiems einamojo reguliavimo periodo metams, – 67,01 mln. Eur. Tai – 4,43 proc. daugiau, nei 2023 metams patvirtinta pajamų viršutinė riba. PVR didėjimas, palyginti su 2023 metais, nulemtas visų sąnaudų augimu. 2024 m. gegužės mėn. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2025 m. – 63,83 mln. Eur, tai 4,75 proc. mažiau, nei 2024

metams patvirtinta PVR, kuri siekia 67,01 mln. Eur. PVR mažėjimą nulėmė prognozuojamos mažesnės technologinės sąnaudos. Išsami informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas pateikiama "Amber Grid" tinklalapyje.

2025 m. per Lietuvos dujų perdavimo sistemą planuojama transportuoti 65,3 TWh gamtinių dujų, tai – 1,4 proc. mažiau nei buvo vertinta 2024 metams (66,3 TWh). Prognozuojamas užsakomų pajėgumų, vartojimo pajėgumų ir transportuojamo dujų kiekio lygmuo nustatytas, atsižvelgiant į istorinius duomenis, esamų ir potencialių sistemos naudotojų poreikius..

2024 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas) sudaro 1,49 Eur/MWh ir, palyginti su 2023 metais taikyta vidutine kaina (1,39 Eur/MWh), didėjo apie 7,4 proc. 2025 metams patvirtinta 1,60 Eur/MWh vidutinė dujų perdavimo kaina Lietuvos vartotojams. Palyginti su 2024 m. taikyta vidutine kaina (1,49 Eur/MWh), 2025 metų kaina didėjo 7,4 proc.

2024 m. visuose dujų įleidimo taškuose (įskaitant ir Klaipėdos įleidimo tašką) perdavimo paslaugų kainos yra išlaikytos ir suvienodintos su kaimyninėje Latvijos, Estijos ir Suomijos tarifų zonoje taikomomis įleidimo kainomis.

4.5.2. DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

"Amber Grid" užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje.

Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės, kuriose numatyta, kad virtualiame prekybos taške negalima prekyba praėjusios paros produktais, todėl išaugo disbalansą sukėlusių rinkos dalyvių skaičius. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą už ataskaitinį laikotarpį, kiekvienam rinkos dalyviui apskaičiuoja neutralumo mokestį. Pakeitimai parengti vadovaujantis 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas.

Per 2024 metų I pusmetį dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 187,5 GWh ir pardavė 205,5 GWh dujų.

2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus "Amber Grid" gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių pakeitimams "Amber Grid", siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja neutralumo mokestį. Per 2024 metų sausio-birželio mėn. sistemos naudotojams buvo grąžinta 1,4 mln. Eur ir iš jų surinkta 0,03 mln. Eur.

Vykdant dujų perdavimą tranzitu iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų maišymosi perdavimo sistemoje, susidaro skirtumas tarp apskaičiuotos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose. Per 2024 metų I pusmetį perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 176,8 GWh energijos skirtumas, kuris iš "Amber Grid" buvo nupirktas, atsiskaitant už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią šalį paslaugas.

Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

4.5.3.SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO PAGRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės aktus), surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas terminalo operatoriui (AB "KN Energies") ir paskirtajam tiekėjui (UAB "Ignitis") bei iš šių lėšų kompensuojamos "Amber Grid" SGDT lėšų administravimo sąnaudos.

2024 metams nustatyta saugumo dedamoji - 205,93 Eur / MWh / parą / metus (vadovaujantis VERT 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3E-1694). Ji taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d.

Su VERT suderintos SGDT lėšų gavėjams taikomos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos, kurios buvo taikytos 2023 metais, bei taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d, pateikiamos 3 lentelėje.

Dedamosios dalys	Proporcija taikoma nuo 2023 01 01 iki 2023 06 30	Proporcija taikoma nuo 2023 07 01 iki 2023 12 31	Proporcija taikoma nuo 2024 01 01
Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo dedamoji	0%	0%	0,000%
Administravimo sąnaudų dedamoji	0%*	0%	0,401%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji	0%	100%	99,599%
Iš viso:	-	100%	100%

3 lentelė. Informacija apie 2023 -2024 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų

* vadovaujantis VERT sprendimu, lėšų administravimo sąnaudas už 2023 m. kompensavo paskirtasis tiekėjas

Dėl nesumokėtų SGDT lėšų šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo iš AB "Achema".

2022 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė bylos dalį dėl 4.678 tūkst. eurų SGDT priedo lėšų ir 55 tūkst. eurų delspinigių reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Kitą bylos dalį dėl 763 tūkst. eurų delspinigių pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir priešieškinio reikalavimus, kuriais AB "Achema" prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Bendrovė veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš AB "Achema" gautus apmokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taip pat sustabdė iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD terminalo lėšų, taikytų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Bendrovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį skundą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

2024 m. kovo 8 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB "Achema" priteisti

763.119,55 Eur pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir 6.590.765,87 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų ir 96.929,64 Eur delspinigių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį. Šio Bendrovės Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.

4.6. 10 METŲ TINKLO PLĖTROS PLANAS

Pagal Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, "Amber Grid" kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. 2024 m. birželio mėn. "Amber Grid" parengė ir pateikė VERT dešimties metų (2024–2033 m.) tinklo plėtros planą. Tarp pagrindinių "Amber Grid" 10 metų tinklų plėtros plano aspektų:

• esamų dujų infrastruktūros elementų modernizavimas, saugumo užtikrinimas, atsparumo krizių situacijoms didinimas,
• alternatyvių energijos šaltinių plėtra, atsinaujinančios energijos integracija,
• vandenilio transportavimo tinklo kūrimas, dujų ir elektros energijos sektorių sinergija,
• šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimas.

Vienas plane minimų bendrovės įsipareigojimų – modernizuoti nacionalinę dujų perdavimo infrastruktūrą, atsižvelgiant į Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus, Europos energetikos ir dekarbonizacijos nuostatas ir žaliosios energetikos projektų vystytojų bei rinkos dalyvių poreikius. Nemažai dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) integracijai ir jų įvairovei – biometanui ir žaliajam vandeniliui. Rengiant 10 metų tinklo plėtros plane integruotą vandenilio tinklo planą buvo atsižvelgiama į potencialių klientų poreikius. Galimi tinklo sprendiniai buvo derinami su elektros perdavimo sistemos operatoriumi "Litgrid" ir jo tinklo vystymo planais.

Plane numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetį sudaro apie 213 mln. Eur. Iš jų – investicijos per penkerius artimiausius metus sudarys apie 150 mln. eurų. Jas numatoma nukreipti į projektus, susijusius su perdavimo sistemos pritaikymu vandenilio ir dujų mišinio transportavimui, esamos perdavimo sistemos infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui.

4.7. ŽALIŲJŲ DUJŲ VEIKLA

"Amber Grid" aktyviai veikia šiose žaliųjų dujų srityse:

• Žaliųjų dujų plėtra,
• Kilmės garantijų administravimas

4.7.1. ŽALIŲJŲ DUJŲ PLĖTRA

Intensyvi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi AEI dalis bendrame energijos balanse, esami ir būsimi elektros tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo sistemą iššūkiai sukuria galimybes plėtotis vienai potencialiausių – žaliojo vandenilio, gaminamo iš atsinaujinančios elektros energijos – "Power-to-Gas" technologijai. Ji įgalins didelės galios AEI sugeneruotos energijos akumuliavimą ir padės suvaldyti minėtus iššūkius. Šios technologijos pagalba iš AEI pagamintą elektros energiją galima transformuoti į dujinę energijos formą (vandenilį ar sintetinį metaną) ir transportuoti ją dujų perdavimo ir skirstymo tinklais į energijos saugojimo ir vartojimo vietas bei taip prisidėti prie energetikos ir transporto sektorių dekarbonizacijos. Numatoma, kad gamtinių dujų infrastruktūros pritaikymas vandenilio transportavimui vyks etapais. Pirmiausia, 2024 m. II-ą ketvirtį atlikta rinkos dalyvių, planuojančių vykdyti P2G projektus, apklausa. Taip pat užklausti gretimų valstybių PSO dėl vandenilio įmaišymo į gamtines dujas jų šalyse. Planuojama įdiegti techninės priemonės

leisiančias kontroliuoti vandenilio koncentraciją gamtinių dujų tinkle, t. y. bus sumontuoti chromatografai, matuojantys vandenilio koncentraciją, ir esant poreikiui prieš vandeniliui jautrius gamtinių dujų vartotojus, bus sumontuoti vandenilio separatoriai. Konkreti investicijų į gamtinių dujų tinklą programos apimtis bus nustatyta atsižvelgus į vietinių P2G projektų vystytojų planus, įvertinus kaimyninių valstybių infrastruktūros galimybes, galimą vandenilio įmaišymo dydį bei ES reikalavimus ir ekonominės naudos analizės rezultatus.

Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės. 2024 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-81 buvo patvirtintos Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės (toliau – H2 Gairės). H2 Gairėse pateikiama vandenilio plėtros Lietuvoje vizija, apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai. H2 Gairių dokumente, kaip viena iš pagrindinių vandenilio transportavimo projektų, įvardijamas vandenilio tinklas nuo Suomijos iki Vokietijos, kuris eis per Lietuvą ir suteiks galimybę eksportuoti vandenilį arba importuoti jį iš kitų ES valstybių. Įgyvendinus šį projektą Lietuvai bus sudarytos galimybės pasinaudoti požeminėmis vandenilio saugyklomis, kurios planuojamos įrengti kitose valstybėse narėse, Vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle H2 Gairėse įvardijamas, kaip pereinamo laikotarpio priemonė, skatinanti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kurianti pirmuosius vandenilio transportavimo pajėgumus. Siekiant išnaudoti žaliojo vandenilio ir išvestinių jo produktų galimybes Lietuvos ekonomikoje ir eksporto rinkose – planuojama pirmajame etape įkurti bent vieną vandenilio slėnį. Vėliau jų skaičius galėtų išaugti iki dviejų. Remiantis H2 Gairėmis, Lietuvoje, įrengus 1,3 GW galios elektrolizės įrangą, nuo 2030 m. per metus būtų pagaminama 129 000 tonų žaliojo vandenilio. Įvertinus ŠESD mažinimo tikslus ir numatytus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, prognozuojama, kad žaliojo vandenilio poreikis Lietuvoje 2030 m. galėtų siekti 110 000 tonų per metus. Papildomai, apie 33 000 tonų galėtų būti skirta eksportui.

Transformacijos studija. 2023 m. III ketv. EPSO-G, kartu su konsultacine bendrove DNV, parengė Lietuvos energetikos sistemos iki 2050 m. transformacijos studiją. Studijos paskirtis – sumodeliuoti galimo Lietuvos energetinės sistemos vystymo scenarijus, įvertinant plėtros projektus, galimybes, energetikos vartojimo pokyčius, atsakingas šalis. Studijos rekomendacijos yra labai reikšmingos tolimesniam "Amber Grid" veiklos vystymui, planuojant ilgalaikę strategiją iki 2050 m. Pramonės dekarbonizacija lems spartų vandenilio poreikio augimą ir gamtinių dujų paklausos mažėjimą. Prognozuojama, kad 2050 m. visą Lietuvoje sunaudojamą metaną sudarys biometanas. Remiantis Transformacijos studijoje pateiktomis prognozėmis metano paklausa išliks stabili iki 2030 m. Nuo 2030 iki 2050 metų metano poreikį palaipsniui pakeis vandenilis ar išvestiniai vandenilio produktai. Atliepiant šias tendencijas "Amber Grid" 2023 m. pradėjo vandenilio transportavimo veiklą ir sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi. Tai leis laiku sukurti naują infrastruktūrą, pritaikyti esamą dujų infrastruktūrą vandenilio transportavimui bei integracijai į Europos žaliojo vandenilio tinklą.

7 pav. Metano ir vandenilio paklausos prognozė iki 2050 m.

Šaltinis: Lithuania Energy System Transformation to 2050, DNV, 2023

Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir "Power-to-Gas" technologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė toliau dalyvauja Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra Europos švaraus vandenilio aljanso ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Bendrovė nuo 2022 m. tęsė veiklą "European Hydrogen Backbone" iniciatyvoje, kuri vienija 33 perdavimo sistemos operatorius iš visos Europos, šios veiklos metu buvo kuriama visas šalis jungiančios vandenilio transportavimo bei saugojimo infrastruktūros vizija, analizuojamos jos alternatyvos, sudaromi įgyvendinimo planai.

Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas.

2024 m. sausio mėn. Baltijos jūros regiono šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai: Gasgrid Finland Oy (Suomija), Elering AS (Estija), AS Conexus Baltic Grid (Latvija), AB "Amber Grid", GAZ-SYSTEM S.A. (Lenkija) ir Ontras Gastransport GmbH (Vokietija) pasirašė sutartį su konsultantu parengti Suomijos ir Baltijos regiono šalių žaliojo vandenilio transportavimo koridoriaus (Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius), jungiančio vandenilio gamybos ir vartojimo centrus valstybėse narėse tarp Suomijos ir Vokietijos, galimybių studiją. Galimybių studijos tikslas – įvertinti pagrindines tarpvalstybinio vandenilio koridoriaus verslo galimybes ir pagrindinius infrastruktūros parametrus bei įgyvendinimo sąlygas.

Projektu siekiama sujungti žaliosios energijos gamybos regionus Šiaurės Europoje su pagrindiniais vartojimo centrais Centrinėje Europoje. Planuojama, kad vandenilio koridorius sudarytų dideles galimybes energetikos ir su ja susijusių ekosistemų plėtrai. Tai skatins žaliosios elektros gamybos plėtrą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, paspartins vandenilio plėtrą

ir prisidės prie Europos klimato tikslų įgyvendinimo. Be to, tai sudarys sąlygas investicijoms į pramonės ir

technologines inovacijas visoje dujotiekio trasoje, sumažins energijos transportavimo kaštus, sukurs darbo vietas ir generuos papildomas pajamas valstybėms.

Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektu siekiama tvirtai remti regioninius ir ES klimato tikslus. Remdamiesi Vandenilio koridoriaus išankstinės galimybių studijos rekomendacijomis, projekto partneriai priims sprendimus dėl tolesnės projekto plėtros.

• 2022 m. gruodį šeši projekto partneriai dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendro projekto įgyvendinimo.
• 2023 m. lapkritį Europos Komisija Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą.

Lietuvoje taip pat sparčiai auga investicijos į biometano gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos dalyviai aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biometano jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo sistemos ir pagamintą biometaną tiekti vietos bei užsienio rinkai, dalyvaujant žaliųjų dujų kilmės garantijų prekyboje. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra vienas svarbiausių Europos valstybių energetikos tikslų, todėl tai – didelė ateities galimybė ir Bendrovės klientams.

Lietuvos biometano sektoriaus vystymosi potencialą sustiprina 2021 m. patvirtintas Alternatyvių degalų įstatymas. Jame numatyta, kad 2030 m. transporto sektoriuje bus naudojama 15 proc. atsinaujinančios energijos išteklių: didinama transporto elektrifikacija, skatinamas iš biomasės gaminamų dujinių degalų ir vandenilio dujų naudojimas, didinami biodegalų įmaišymo reikalavimai. Tai paskatins investuotojus statyti biometano jėgaines, jungti jas prie dujų perdavimo tinklo ir gaminti žaliąją energiją.

8 pav. Biometano prijungimo sąlygų pasiskirstymas pagal vietovę bei prognozuojamos biometano įleidimo į perdavimo tinklą apimtys 2025-2028 m., MWh/m.

2023 m. iš AEI Lietuvoje pagamintos žalios dujos pradėtos tiekti į "Amber Grid" dujų perdavimo tinklą. Biometaną į perdavimo tinklą tiekia Pasvalio rajone naujai atidaryta UAB "Tube Green" biometano gamykla. 2023 m. rugsėjį Pasvalio rajone atidaryta pirmoji biometano gamykla Baltijos šalyse, tiekianti žaliąsias dujas į perdavimo tinklą. Kasmet iš šios gamyklos į perdavimo sistemą numatoma įleisti apie 100 000 MWh biometano.

2024 m. I pusm. duomenimis galioja 13 išduotų prijungimo sąlygų, iš jų 7 klientai jau yra pasirašę prijungimo sutartis su "Amber Grid". Dauguma jų planuoja prijungti savo sistemas 2025 m.,

numatomas perduoti į perdavimo tinklą biometano kiekis ~0,5 TWh/m. Toliau, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, planuojamas pastovus biometano įleidimo pajėgumų didėjimas, pasiekiant ~1,3 TWh 2028 m.

4.7.2. KILMĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė administruoja 2019 m. įsteigtą dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinio kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo funkcijas Lietuvoje. Ši sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją. Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių paskirtosiomis įstaigomis bei AEI dujų sektoriaus organizacijomis. 20243 m. I pusmetį į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuota daugiau nei 26,2 GWh žaliųjų dujų su tai įrodančiomis kilmės garantijomis. Šis biometanas naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje (DAEI), taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje.

2024 m. I pusmetį iš AEI Lietuvoje pagaminta ir į perdavimo sistemą patiekta 55,5 GWh žalių dujų, kurioms išduotos kilmės garantijos. Biometaną į perdavimo tinklą tiekia Pasvalio rajone veikianti "Tube green" biometano gamykla, taip pat, naudodami tą pačią jungtį su perdavimo sistema, dar du gamintojai.

9 pav. Išduota kilmės garantijų biometanui, pagamintam Lietuvoje, GWh, 2024 m. I pusm.

10 pav. Kilmės garantijų išdavimas, importas ir eksportas, GWh, 2024 m. I pusm.

4.8. BENDROVĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA

2022 m. Amber Grid kartu su Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo sistemos operatoriais, inicijavo "Nordic-Baltic Hydrogen Corridor" projektą, kurio tikslas - sukurti žaliojo H2 transportavimo koridorių tarp Suomijos ir Vokietijos, jungiantį H2 gamybos, tiekimo ir saugojimo centrus Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Projektą numatoma įgyvendinti apie 2030 m. 2023 m. šiam projektui Europos Komisija suteikė Europai svarbaus infrastruktūros projekto statusą (bendro intereso projekto statusą). 2023 m. pabaigoje pradėta rengti šio projekto preliminari galimybių studija, kurios tikslas įvertinti pagrindines tarpvalstybinio vandenilio koridoriaus verslo galimybes ir pagrindinius infrastruktūros parametrus bei įgyvendinimo sąlygas. 2024 m. birželio mėn, preliminari galimybių studija baigta ir šešių šalių PSO sutarė žengti sekantį žingsnį – atlikti gilesnę galimybių studiją, kuri taptų pagrindu vamzdyno nuo Suomijos iki Vokietijos projektavimui ir statybai.

4.9. BENDROVĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies energetiniame šalies balanse, bendrovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės narystė ERGaR (European Renewable Gas Registry) asociacijoje, narystė AIB (Association of issuing bodies) asociacijoje be anksčiau minėtų tikslų, sudaro galimybes ugdyti naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.

Vertinant dujų perdavimo perspektyvas, prognozuojama, kad 2024 metais Bendrovė į vidinius dujų išleidimo taškus transportuos apie 17,5 TWh, į Lenkiją – 6,2 TWh, į Karaliaučiaus sritį – apie 26 TWh dujų, o į Latviją planuojama transportuoti 9,5 TWh dujų. Kaip vertinta ir 2023 metais, didžiąją dalį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.

5. FINANSINIAI REZULTATAI

Finansinių rezultatų dalyje pateikiami AB "Amber Grid" finansiniai rodikliai.

5.1. FINANSINIAI RODIKLIAI

4 lentelė. Finansiniai rodikliai

Bendrovė	2024 m. I pusm.	2023 m. I pusm.	2022 m. I pusm.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos	35.049	42.705	42.200
EBITDA	11.952	10.697	15.020
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	3.986	13.207	9.012
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3.447	12.577	7.800
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	22.001	23.726	13.579
Investicijos	2.922	18.890	30.777
Finansinė skola (paskolos)	92.902	94.913	104.378
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža, proc.	34,10	25,05	35,59
Grynojo pelno (nuostolių) marža	9,83	29,45	18,48
Vidutinė turto grąža (ROA)	1,05	3,73	2,40
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	1,92	6,85	4,42
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas	0,32	0,39	0,51
Ilgalaikio turto apyvartumas	0,12	0,15	0,15
Kapitalo struktūros rodikliai
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	0,53	0,56	0,53
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	0,54	0,52	0,59
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais	7,77	8,87	6,95
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	59,00	16,74	27,90
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur	0,02	0,07	0,04

Rodiklių skaičiavimo formulės:

EBITDA marža = EBITDA/ pajamos

Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos

ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis

ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis

Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai

Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas

Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas

Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas/akcijų kiekis)

5.2. PAJAMOS

2024 m. I pusm. pajamos sudarė 35,0 mln. Eur, palyginti su 2023 m. I pusm., sumažėjo 18 proc. Pajamų sumažėjimą labiausiai nulėmė 15 proc. mažesnis, palyginti su atitinkamu 2023 m. periodu, perduotas dujų kiekis. Balansavimo produkto pajamos sumažėjo dėl žemesnio dujų kainų lygio. Balansavimo produkto pajamos gaunamos dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

11 pav. Pajamų struktūra,%; mln. Eur.

5.3. SĄNAUDOS

2024 m. I pusm. veiklos sąnaudos (neskaitant nusidėvėjimo, kitų nepiniginių straipsnių) sudarė 23,1 mln. Eur, palyginti su 2023 m. I pusm., sumažėjo 28 proc. Sumažėjimą nulėmė sumažėjusios dujų kainos ir atitinkamai sumažėjusios dujų sąnaudos.

Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos sudarė 7,5mln. Eur (33 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2023 m. I pusm., didėjo 6 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 1,0 mln. Eur (4 proc. visų sąnaudų).

Gamtinių dujų sąnaudos siekė 8,4 mln. Eur ir sudarė 36 proc. sąnaudų. Palyginti su 2023 m. I pusm., dėl mažesnių dujų kainų ir kiekių, sąnaudos sumažėjo 53 proc.

12 pav. Sąnaudų struktūra,%; mln. Eur.

5.4. VEIKLOS REZULTATAI

2024 m. I pusm. grynasis pelnas sudarė 3,4 mln. Eur ir buvo 73 proc. mažesnis nei 2023 m. I pusm. (12,6 mln. Eur). Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 12,0 mln. Eur (2023 m. I pusm.. – 10,7 mln. Eur).

Grynojo pelno kritimą 2024 m. nulėmė tai, kad 2023 m. I pusm. buvo apskaitytas dukterines bendrovės perleidimo ir perkainavimo pelnas (vienkartinis efektas -9,1 mln. Eur).

13 pav. Finansiniai rezultatai, mln. Eur.

14 pav. Pelningumas,%

5.5. INVESTICIJOS

2023 m. įgyvendinus stambius - magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcija, Grigiškių, Kėdainių, Vievio, Šiaulių, Telšių DSS rekonstrukcija - projektus, investicijos 2024 m. I pusm. buvo mažesnės ir sudarė 2,9 mln. Eur (2023 m. I pusm. – 19,9 mln. Eur).

15 pav. Investicijos, mln. Eur.

5.6. TURTAS

2024 m. birželio 30 d. turto vertė sudarė 324,1 mln. Eur: ilgalaikis turtas sudarė 91 proc., trumpalaikis – 9 proc. viso turto.

Ilgalaikis turtas per 2024 m. I pusm. sumažėjo 1 proc. iki 295,8 mln. Eur dėl mažesnių už nusidėvėjimą investicijų. Trumpalaikio turto vertė 2024 m. birželio 30 d. sudarė 28,3 mln. Eur, per I pusmetį, dėl gautų dotacijų sumažėjo 18 proc.

5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Per 2024 m. I pusm. nuosavas kapitalas, išmokėjus dividendus, sumažėjo 9 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 170,8 mln. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 53 proc. viso turto.

2024 m. birželio 30 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 153,3 mln. Eur, per pusmetį padidėjo 5 proc.

2023 m. gruodžio 31 d. finansinė skola (paskolos) sudarė 92,9 mln. Eur, per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 1,3 mln. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 54 proc.

5.8. PINIGŲ SRAUTAI

2024 m. I pusm. grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 22,0 tūkst. Eur (2023 m. I pusm. – 23,7 mln. Eur). Investicijos į ilgalaikį turtą sudarė 3,1 mln. Eur ( 2023 m. I pusm. – 19,0 mln. Eur). 2024 m. I pusm. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 6,9 mln. Eur ES paramos lėšų (2023 m. I pusm. – 7,4 mln. Eur).

5.9. KOREGUOTI RODIKLIAI

Siekianti tiksliau atspindėti konkretaus laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatus bei objektyviau juos palyginti su ankstesniais laikotarpiais pateikiami koreguoti veiklos rodikliai. Reguliuojamų pajamų, sąnaudų ir pelningumo rodiklių koregavimas atliktas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Taip pat eliminuojami netipiniai/vienkartiniai sandoriai (UAB "GET Baltic" akcijų pardavimas).

Atliekant rodiklių korekcijas įvertinama:

• VERT sprendimu patvirtinta pelningumo korekcija ataskaitiniam laikotarpiui (laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį);
• ateinančio laikotarpio VERT korekcija dėl einamojo periodo reguliuojamo pelningumo nuokrypių (laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį);
• kiti netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcija.

5 lentelė: Koreguoti Bendrovės rodikliai, mln. Eur

	2024 m. I pusm	2023 m. I pusm.
EBITDA	12,0	10,7
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį	1,0	-1,4
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį	0,7	+3,3
Koreguota EBITDA	13,7	12,6
Grynasis pelnas	3,4	12.6
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį	1,0	-1,4
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį	1,2	3.2
Kita (netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcijos)	-0.5	-9,4
Koreguotas grynasis pelnas	5,1	5,0
Koreguota nuosavybės grąža (ROE)	2,8%	2,7%

5.10. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama "Amber Grid" 2024 m. I pusm. finansinių ataskaitų pastabose.

5.11. INFORMACIJA APIE SVARBIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PAB.

Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami "Amber Grid" 2024 m. I pusm. finansinių ataskaitų pastabose.

5.12. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ

2024 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas paskirstytinąjį pelną paramai skyrė 403 tūkst. Eur. Tačiau per 2024 m. I pusmetį Bendrovė nesuteikė paramos jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar pramos gavėjo statusą (labdaros) turinčiai organizacijai. Bendrovės paramos politika yra skelbiama viešai:

https://www.epsog.lt/uploads/documents/files/Politikos/20220527_Paramos%20politika.pdf .

5.13. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta "Amber Grid" 2024 m. finansinėse ataskaitose.

Bendrovė yra sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus sandorius, pasikeitus Bendrovės kontrolei:

• 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės Investicijų Banku (Nordic Investment Bank);
• 2020 m. birželio 30 d. ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (European Investment Bank).

Šių sutarčių sąlygos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų padaryti žalą Bendrovei.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

"EPSO-G" audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo "Amber Grid" audito komiteto funkcijas, teikia nuomones dėl kiekvieno "Amber Grid" sandorio su susijusia šalimi. Audito komitetas įvertina ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.

6 lentelė. "Amber Grid" sandoriai su susijusiomis šalimis, 2024m.

Sutarties numeris	Sąsajos rūšis	Susijusios šalies pavadinimas	Susijusios šalies duomenys	Sutarties įsigaliojim o data	Rūšis	Sutarties objektas	Numatoma sandorio vertė be PVM
686899	VVĮ	VĮ Registrų centras	Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius	2024-01-09	Paslaugų pirkimo	Planų dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tikslinimo parengimas	224 000,00
Papildomas susitarimas Nr. 14	VVĮ	UAB Ignitis	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2024-04-01	Gamtinių dujų perdavimo paslaugų	Papildomas susitarimas dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo	0,00
Papildomas susitarimas Nr. 13	VVĮ	UAB Ignitis	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2023-12-01	Gamtinių dujų perdavimo paslaugų	Papildomas susitarimas dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo	0,00
	VVĮ	KN Energies, AB	Įm.k. 110648893, Burių g. 19, LT 92276 Klaipėda		Bendradarbia vimo sutartys	Dėl bendradarbiavimo Lietuvos suskystintų gamtinių dujų platformoje pabaigos	0,00
1_CPO2715 03	VVĮ	UAB Ignitis	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2024-04- 23	Prekių pirkimo	Elektros energija (kompensacija)	0,00
24-12547	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2024-04-15	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	Birštono DSS leistinos naudoti galios didinimo paslauga	60,72

5.14. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS

2024 m. birželio 30 d. Bendrovė valdė 34 proc. asocijuotos bendrovės UAB "GET Baltic" akcijų. Detalesnė informacija apie asocijuotą bendrovę pateikta "Amber Grid" finansinėse ataskaitose.

6.RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

6.1. RIZIKŲ VALDYMO SISTEMA

Bendrovėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones.

2024 m. I pusmetyje Bendrovė vadovavosi valdybos patvirtinta EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai bendrovėje užtikrina gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija. Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą, "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes apibrėžia Rizikų valdymo politikoje. Politika yra skelbiama viešai prieinama "EPSO-G" tinklalapyje.

Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas Bendrovės rizikos apetitas – tai rizikos lygis, kuris ne didesnis nei aukščiausio lygio rizika, kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos reikšmingumą Bendrovei) yra lygus arba viršija 15 balų arba kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami įgyvendinti numatytą strategiją ir nustatytus veiklos tikslus. Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos apetitą būtinos papildomos valdymo priemonės.

Bendrovėje taikomas žemiau nurodytas rizikų valdymo procesas (etapai):

I. Aplinkos nustatymas: remiantis Bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais Rizikų vertinimo ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys

turėti įtakos Bendrovės tikslų nepasiekimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms.

II. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos Rizikos, nustatomi PRR, sudaromas Bendrovės Rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas Rizikos apetitas ir Rizikų sąraše nurodytos Rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą Rizikos apetitą.

III. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: Rizikos apetitą viršijančioms Rizikoms sudaromas Bendrovės Rizikų valdymo priemonių planas.

IV. Rizikų ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė Bendrovės rizių sąrašo ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo bei Grupės lygio Rizikų ir jų valdymo priemonių sąrašo stebėsena. Stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti Bendrovės vadovui, valdybai, Audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją.

V. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp Rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos vertinant Bendrovių Rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie Rizikas ir jų valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus.

Bendrovė identifikavo 2024 metų veiklos rizikas, atliko jų vertinimą, nustatė rizikų stebėsenos rodiklius ir numatė rizikų valdymo priemones.

"Amber Grid" valdyba, įvertinusi bendrovėje identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygį (poveikį bendrovės veiklai), patvirtino Rizikų valdymo priemonių planą.

Kiekvieną 2024 metų ketvirtį "EPSO-G" audito komitetas vertina bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikia savo išvadas bei rekomendacijas "Amber Grid" valdybai.

6.2. PAGRINDINĖS RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

Pagrindinės rizikos su kuriomis susiduria Bendrovė:

1. Strateginių projektų vėlavimo rizika

Egzistuoja rizika, susijusi su nesilaikomu projektų portfelio vykdymo planu, gali vėluoti turto atnaujinimas, plėtra. Bendrovė minimą riziką minimizuoja kuo anksčiau pasitvirtindama sekančių metų projektų portfelį, kad įmanoma būtų iš anksto planuotis resursus. Investiciniai projektai pasitvirtinami komitete prieš tai dar atlikus bendrovės turimų resursų analizę.

Valdymo priemonės:

• Bendrovė kartu su Grupės PMO (angl. Project Management Office) vykdo projektų stebėseną ir kontrolę.
• Taikomos nuolatinės (pasyvios ir aktyvios) kontrolės priemonės –bendrovės projektų ataskaitų ir KPI's stebėsena, aktyvus įsitraukimas valdant rizikas ir sprendžiant problemas.
• Bendrovė kartu su Grupės PMO dalyvauja programos, projekto komandos ir projekto vykdytojo bei rangovų susitikimuose, bendrame problemų sprendime, rizikų vertinime.
• Vykdomi projektų procesų auditai, kurių metu detaliai peržiūrimos rizikos, problemos, naudos, grafikai ir atitiktis patvirtintiems procesams.

2. Ilgalaikio finansavimo rizika

Rizika, kad "Amber Grid" susidurs su sunkumais pritraukiant naują finansavimą ir/arba bus priversta mokėti už jį gerokai aukštesnę nei įprastą kainą, kas keltų grėsmę strateginių planų įgyvendinimui. Rizika gali pasireikšti dėl netvarios finansinės padėties (pvz., per didelio užskolinimo, nepakankamo pelningumo), nepalankių verslo aplinkos pokyčių (pvz., šalies reitingo sumažinimas, nepalankūs reguliavimo pokyčiai) ar negebėjimo pasiekti numatytų strateginių tikslų.

Valdymo priemonės:

• Vykdant kasdienę veiklą ir priimant sprendimus vadovaujamasi iždo ir finansinių rizikų valdymo politika: siekiama užtikrinti tvarią finansinę būklę, palaikyti ne žemesnį nei investicinio lygio reitingą (BBB-/Baa3 arba aukštesnį), užtikrinti prisiimtų ne finansinių įsipareigojimų bei finansinių rodiklių įsipareigojimų vykdymą.
• Reguliariai vykdoma biudžetų ir ilgalaikių finansinių prognozių kontrolė, siekiant užtikrinti veiklos strategijoje numatytų ilgalaikių finansinių tikslų (pvz. skolos/EBITDA, ROE) pasiekimą.
• Sudarant trumpalaikius ir/ar ilgalaikius veiklos planus, priimant sprendimus dėl dividendų turi būti atsižvelgiama į galimą priimamų sprendimų poveikį "Amber Grid" ilgalaikiam finansų tvarumui, prisiimtų finansinių rodiklių įsipareigojimų vykdymui ir likvidumui.

3. Reguliacinių pasikeitimų rizika

Gamtinių dujų perdavimo bei susijusių paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato VERT. Nuo šių sprendimų tiesiogiai priklauso "Amber Grid" veiklos rezultatai ir skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų.

Valdymo priemonės:

• Siekdama aiškaus ir nuoseklaus reguliavimo, nesukeliančio neigiamos įtakos veiklos rezultatams, bendrovė aktyviai komunikuoja su VERT, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, teikia savo pastabas jų tobulinimui argumentuodamos būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių bendrovės tikslų svarba. Proaktyvus bendradarbiavimas su VERT bus itin svarbus ir derinantis sprendinius dėl su klimato neutralumo veiklomis susijusių kaštų.

4. Sistemų, naudojamų pagrindinėje veikloje, sutrikimo rizika

"Amber Grid" viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimo sistemų funkcionavimą. Valdant technologinę riziką siekiama išvengti veiklos sutrikdymo ir dujų atjungimo vartotojams.

Valdymo priemonės:

• Siekiant užtikrinti patikimą perdavimo sistemų darbą, bendrovėje diegiamos specializuotos informacinės sistemos, šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.
• Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos sutrikimų vykdoma nuolatinė sistemų stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į perdavimo sistemos atnaujinimą.

5. Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika

Bendrovėje skiriamas didelis dėmesys darbuotojų saugai. Atsižvelgiant į taikomus ir aktualiausius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei esamą įgyvendinimo situaciją, kyla rizika, kad bus pažeisti šie reikalavimai.

Valdymo priemonės:

• Tinkamas darbo vietų įrengimas, sistemų, įrenginių, darbo priemonių savalaikė priežiūra ir kontrolė.
• Patvirtinti vidaus dokumentai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą.
• Vykdomi darbuotojų mokymai, atestavimai ir instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais.

• Nuolatinė darbuotojų ir rangovų DSS reikalavimų vykdymo kontrolė ir priežiūra.

6. Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika

Bendrovė susiduria su iškylančiais darbo rinkos iššūkiais, aštrėja konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų.

Valdymo priemonės:

• Bendrovėje tobulinami kritinių pareigybių pamainumo planai. Per ateinančius kelerius metus didelį dėmesį planuojama skirti kompetencijų modelio atnaujinimui, darbdavio įvaizdžio gerinimui, talentų ugdymui.

7. Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika

"Amber Grid" įgyvendindama NENS, vykdo didelės apimties projektus. Egzistuoja rizika, kad dėl nepakankamos tiekėjų konkurencijos bus gauti ekonomiškai nenaudingi pasiūlymai, viršijantys suplanuotą biudžetą/neatitinkantys bendrovės poreikių arba pirkimą reikės nutraukti ir skelbti iš naujo.

Valdymo priemonės:

• Įtvirtintas reikalavimas skelbti apie visus pirkimus CVP IS.
• Reikalavimas iniciatoriams paraiškoje nurodyti mažiausiai 3 Tiekėjus arba pagrįsti mažesnį jų kiekį.
• Reikalavimas visuose supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose atlikti rinkos konsultaciją. Nustatytas ne mažesnis kaip "4 akių" kontrolės principas.

8. Kibernetinio saugumo rizika

"Amber Grid" valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui, todėl tokios informacijos ir (ar) duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo sistemų saugiai veiklai nutraukimas gali sukelti "Amber Grid" veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Valdymo priemonės:

• Siekiant išvengti kibernetinių incidentų, reguliariai vertinamos "Amber Grid" informacinių sistemų, fizinės apsaugos, saugumo valdymo sistemų grėsmės, nuolat atnaujinamos esamos saugumo priemonės, sistemos ir (ar) įrankiai, bei diegiami nauji, atitinkantys griežtus reikalavimus numatytus ES ir LR teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos saugą.
• "Amber Grid" darbuotojai aktyviai dalyvauja kibernetinio saugumo pratybose, kurių metu treniruojamasi, kaip suvaldyti ir atremti kibernetinius incidentus nukreiptus prieš ypatingos svarbos informacines sistemas ir tinklus bei užtikrinti jų teikiamų paslaugų funkcionavimą.

9. Biudžeto neįgyvendinimo rizika

Egzistuoja rizika, kad "Amber Grid" nevykdys biudžeto, finansinio plano, dėl to bus neigiamai įtakojama galimybė vykdyti bendrovės įsipareigojimus bei kovenantų ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą bei dividendų mokėjimą.

Valdymo priemonės:

• Finansinių rezultatų kontrolė kaip integruoto planavimo ir stebėsenos politikos dalis.
• Esant poreikiui, pastabų ir pasiūlymų dėl sprendimų susijusių su sąnaudų pripažinimo, metodikos keitimo, bendros Grupės pozicijos formavimas.

10. Poveikio aplinkai mažinimo rizika

Dėl nesavalaikio arba netikslaus su darnumu susijusių rodiklių surinkimo ir pateikimo, netikslaus bendrovės veikloje susidarančių ŠESD emisijų apskaičiavimo ar vėlavimo pateikti ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą instituciniams investuotojams galimos sankcijos iš biržą prižiūrinčių reguliuojančių institucijų, taikomos finansinės baudos už įsipareigojimų investuotojams. Taip pat egzistuoja rizika, kad negavus reguliuotojo pritarimo reikalingoms investicijoms į poveikio aplinkai (ŠESD emisijų) mažinimo priemones dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio nenaudingumo, nebus pasiekti ilgalaikiai "Amber Grid" strateginiai tikslai bei įsipareigojimai (darnumo rodikliai).

Valdymo priemonės:

• ŠESD mažinimo priemonių plano įgyvendinimas ir stebėsena.
• Pagal EPSO-G darnumo politiką Bendrovė įpareigota rinkti ir skelbti su darnumu susijusią informaciją pagal visuotinį GRI ir / ar kitus ataskaitų atskleidimų standartus bent kartą per metus.
• Parengta ir nuolat vystoma ASV (angl. ESG) duomenų rinkimo koncepcija (rodiklių sąrašas), atitinkanti GRI, ESRS (nuo 2024 m.) ir kitus atskaitomybės standartus.

6.3. DARNUMO SRITIES RIZIKŲ VALDYMAS

"Amber Grid" siekia, kad darnumo principai būtų integruoti į visas bendrovės veiklas ir procesus.

Bendrovė energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų.

Darnumo srities rizikos bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka darnumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo darnumo srities rizikos tipo.

2024 m. I pusmetį Bendrovėje darnumo sritims (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) priskiriamos rizikos:

Rizikos atitinkančios aplinkosaugos kriterijus:

• Poveikio aplinkai mažinimo rizika.

Rizikos atitinkančios socialinės atsakomybės kriterijus:

• Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika.
• Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika.

Rizikos atitinkančios valdysenos kriterijus:

• Reguliacinių pasikeitimų rizika.
• Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika.
• Kibernetinio saugumo rizika.

Aukščiau išvardintų bendrovės darnumo sritims priskirtų rizikų aprašymai ir jų valdymo priemonės nurodytos 6.1. skyriuje (žr. Pagrindinės rizikos ir jų valdymas).

2024 m. I pusmetį korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizikos įtrauktos į pagrindinį bendrovės rizikų registrą. Dėl pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba

žemo rizikos lygio. Bendrovė suprasdama minėtų rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui ir informacijos apie jas atskleidimui.

6.4. KLIMATO KAITOS RIZIKOS

Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas 2023 m. AB "Amber Grid" su kitomis EPSO-G grupės bendrovėmis bei su verslo konsultantais Deloitte atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų (fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus) trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju laikotarpiu iki 2050 m. EPSO-G grupei analizę.

Vertinimas EPSO-G grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitų rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti tuo susijusi atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti darnumo rizikų valdyseną Grupėje.

Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, ofisams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita, parengtos priemonės ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas.

7. VALDYMO ATASKAITA

7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

"Amber Grid" veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje http://www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

7.2. AKCINIS KAPITALAS

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

2024 m. I pusmetį Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB "EPSO-G" išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų dalį. UAB "EPSO-G" turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. "Amber Grid" akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės

vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnį priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2024 m. I pusmetį jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

7.4. AKCININKAI

2024 m. birželio 30 d. duomenimis "Amber Grid" akcininkais buvo daugiau nei 2600 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.

7 lentelė. Bendrovės akcininkai

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.
UAB "EPSO-G"	Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva, 302826889	172 279 125
Smulkieji akcininkai		6 103 389
Iš viso:		178 382 514

16 pav. Akcininkų struktūra, 2024 m. birželio 30 d.

7.5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

Pagrindiniai duomenys apie "Amber Grid" akcijas
ISIN kodas	LT0000128696
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

8 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie "Amber Grid" akcijas

m. I pusmetį prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,258 mln. Eur (2023 m. I pusmetį 0,268 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 231 362 vnt. akcijų (2023 m. I pusmetį 216 093 vnt. akcijų).

pav. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius 2024 m. I pusmetis

pav. "Amber Grid" akcijų kaina ir apyvarta 2024 m. I pusmetis

m. birželio 30 d. "Amber Grid" akcijų kapitalizacija sudarė 203,36 mln. Eur.

7.6. DIVIDENDAI

EPSO-G grupės ir "Amber Grid" dividendų politika² nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles.

Svarbiausias dividendų politikos³ tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.

2024 m. balandžio 30 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 20,17 mln. Eur dividendų arba 0,1131 euro akcijai.

2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 12,1 mln. Eur dividendų arba 0,0676 euro akcijai.

7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

"Amber Grid" yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo.

2024 m. gegužės 1 d. pradėjo galioti nauja Bendrovės su AB SEB banku sudaryta sutartis dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams.

AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklalapis	www.seb.lt

9 lentelė. Banko rekvizitai

7.8. VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi ABĮ ir Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: www.ambergrid.lt/lt/apie\_mus/rubrika-investuotojams/istatai.

Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami ABĮ nustatyta tvarka.

Įstatuose numatyti Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas),
• Kolegialus valdymo organas – Valdyba,
• Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas.

² Bendrovės ir Grupės dividendų politika https://www.ambergrid.lt/uploads/documents/EPSO-G%20Dividendu%20politika_2020-02-07(2).pdf

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos, nurodytos ABĮ, išskyrus papildomą susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 25 straipsnyje.

Įstatų 25 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl (papildoma susirinkimo kompetencija):

• Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo;
• Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo ir sprendimo priėmimo, kai yra priimami sprendimai, esant valdybos narių interesų konfliktui, Įstatų 48 straipsnyje numatytais atvejais;
• pritarimo Valdybos sprendimams, nurodytiems Įstatų 36 str. (iii) – (vii) punktuose, jeigu atitinkamo sandorio vertė, kaina arba suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų), taip pat sprendimams, nurodytiems Įstatų 36 straipsnio (viii) – (ix) punktuose.

Valdyba

"Amber Grid" įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai. Du valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės.

Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu.

Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatų 34-41, 43 straipsniuose.

Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategijos, metinių veiklos tikslų, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, Bendrovės vadovo darbo sąlygų nustatymu, dujų perdavimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių sudarymui.

Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas:

• atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui;
• tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla, kaip numatyta ABĮ, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą
• prižiūri Vadovo veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Vadovo veiklos;
• svarsto, ar Vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
• teikia siūlymus Vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Įstatams, Susirinkimo ar Valdybos sprendimams;
• sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.

⁴Jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo valdybos nario asmeniniais interesais, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, atitinkamą sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

⁵36. (iii) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu kaina yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (iv) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (v) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (vi) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo (jeigu suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (vii) sudaryti bet kokius kitus sandorius / susitarimus (nepaminėtus Įstatų atskiruose straipsniuose), kurių pagrindu Bendrovė įsigyja prekes, paslaugas, darbus, kurių vertė nurodyta konkrečia pinigine išraiška yra didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (viii) dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo ar disponavimo apsunkinimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo; (ix) dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio (viii) punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą.

10 lentelė. Informacija apie "Amber Grid" valdybos narius, Bendrovės vadovą ir apskaitos skyriaus vadovę.

Vardas Pavardė	Pareigos	Kadencija	Kitos užimamos pareigos	Ar turi "Amber Grid" akcijų	Kvalifikacija[1]
Dalius Svetulevičius	Valdybos pirmininkas	Nuo 2022-04-20 (išrinktas 2022-04- 20) – valdybos narys Nuo 2022-11-22 išrinktas valdybos pirmininku Kadencija baigėsi – 2024-04-20	UAB "EPSO-G" technikos vadovas	Neturi	Kauno technologijos universitetas, elektronikos inžinerijos bakalauras, matavimų inžinerijos magistras; Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistras
Karolis Švaikauskas	Valdybos narys	Nuo 2020-04-20 (išrinktas 2022-04- 20) Kadencija baigėsi – 2024-04-20 Nuo 2024-04-30 išrinktas valdybos nariu naujai kadencijai	Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas	Neturi	Vytauto didžiojo universitetas, istorijos bakalauras, politikos mokslų ir Baltijos regiono magistras; Berlyno Humbolto universitetas, skandinavų ir Šiaurės Europos studijos.
Ignas Degutis	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20 Kadencija baigėsi – 2024-04-20	RB Rail AS (Rail Baltica) finansų direktorius	Neturi	ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, ekonomikos magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, Tarybos/Valdybos pirmininko ir nario programos
Sigitas Žutautas	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20 Kadencija baigėsi – 2024-04-20	Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tarybos narys	Neturi	Vilniaus universitetas, Verslo vadybos ir administravimo magistras; ESMT European School of Management and Technology, Berlynas, podiplominės studijos
Paulius Butkus	Valdybos pirmininkas	Nuo 2023-04-11 iki 2024-04-20 – valdybos narys Nuo 2024-04-30 išrinktas naujai valdybos kadencijai Nuo 2024-05-10 – valdybos pirmininkas	UAB "EPSO-G" plėtros ir inovacijų vadovas	Neturi	Vilniaus universitetas, branduolinės fizikos bakalauras; Vilniaus Gedimino technikos universitetas, elektros inžinerijos magistro ir elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro laipsniai.
Peter Loof Helth	Valdybos narys	Nuo 2024-04-30		Neturi	Matematikos ir ekonomikos magistro studijos; Kopenhagos verslo mokyklos vadovų lyderystės studijos
Darius Kašauskas	Valdybos narys	Nuo 2024-04-30	UAB "EPSO-G" grupės finansų vadovas	Neturi	Vilniaus universitetas, ekonomikos magistro laipsnis; ISM vadybos ir ekonomikos universitetas bei BI Norwegian Business School, vadybos magistro laipsnis ir socialinių

					mokslų ekonomikos krypties daktaro laipsnis.
Alexander Feindt	Valdybos narys	Nuo 2024-04-30		Neturi	Konstanco universitetas, politikos ir vadybos magistro laipsnis.
Nemunas Biknius	Bendrovės vadovas	Nuo 2020-04-08	AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Stebėtojų tarybos pirmininkas	Turi 0,001505 proc. "Amber Grid" akcijų	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Energetikos ir termoinžinerijos magistras; Danijos Aalborgo universitetas, Aplinkos vadybos studijos; ISM MBA vadybos studijos
Rasa Baltaragienė	Apskaitos skyriaus vadovė	Nuo 2019-12-02	-	Neturi

2024 m. I pusmetį įvyko 9 valdybos posėdžiai.

Valdybos posėdžių 2024 metais lankomumas

• Dalyvavo
• Nedalyvavo

Nr.	Posėdžio data	Dalius Svetulev ičius	Karolis Švaikaus kas	Sigitas Žutautas	Ignas Degutis	Paulius Butkus	Alexand er Feindt	Darius Kašausk as	Peter Loof Helth
1	Sausio 11 d.						Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
2	Sausio 30 d.						Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
3	Vasario 29 d.						Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
4	Kovo 19 d.						Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
5	Kovo 27 d. (neeilinis)						Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
6	Gegužės 10 d.	Nebuvo išrinktas		Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas

11 lentelė. "Amber Grid" valdybos posėdžių lankomumo statistika

Nr.	Posėdžio data	Dalius Svetulev ičius	Karolis Švaikaus kas	Sigitas Žutautas	Ignas Degutis	Paulius Butkus	Alexand er Feindt	Darius Kašausk as	Peter Loof Helth
7	Gegužės 20 d. (neeilinis)	Nebuvo išrinktas		Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
8	Gegužės 28 d.	Nebuvo išrinktas		Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
9	Birželio 18 d.	Nebuvo išrinktas		Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas

2024 metų I pusmetį priimti valdybos sprendimai:

11 d. Patvirtinta atnaujinta "Amber Grid" 2021-2030 m. strategija, 2024 m. biudžetas ir nustatyti 2024 m. Bendrovės vadovo veiklos tikslai.

01 sausis

29 d. Nustatytos Bendrovės vadovo darbo sąlygos, atliktas Bendrovės vadovo 2023 m. tikslų pasiekimo vertinimas.

27 d. Patvirtintas naujos redakcijos atitikties prioritetinių sričių sąrašas, priimtas sprendimas dėl balsavimo "GET Baltic" visuotiniame akcininkų susirinkime, priimtas sprendimas dėl Bendrovės vadovo veiklos vertinimo, skatinimo ir atlygio peržiūros, patvirtinta Bendrovės 2021-2030 strategijos įgyvendinimo ataskaita, metinis pranešimas, taip pat dėl "Amber Grid" metinių finansinių ataskaitų rinkinys, pritarta pelno paskirstymo projektui bei pasiūlymų ir atsiliepimų teikimui visuotiniam akcininkų susirinkimui.

30 d. Sušauktas "Amber Grid" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame "Amber Grid" valdybos nariais išrinkti Paulius Butkus, Darius Kašauskas, Karolis Švaikauskas, Alexander Feindt, Peter Loof Helth. Patvirtintas "Amber Grid" 2023 m. konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Patvirtintas 2023 m. "Amber Grid" pelno paskirstymas. Pritarta "Amber Grid" 2023 m. atlygio ataskaitai. Patvirtinta naujos redakcijos AB "Amber Grid" vadovo ir valdybos narių atlygio politika. Patvirtinta atnaujinta standartinė valdybos nario sutartis dėl veiklos "Amber Grid" valdyboje. Nustatyti "Amber Grid" atlygio dydžiai bei valdybos veiklos biudžetas 2024 m. ir tolimesniems metams. Patvirtinta nauja "Amber Grid" įstatų redakcija.

10 d. Valdybos pirmininku išrinktas Paulius Butkus. Patvirtintas valdybos narių nepriklausomumas.

20 d. Pritarta "Amber Grid" nustatytoms 2025 m. dujų perdavimo paslaugų kainoms.

28 d. Pritarta Turto valdymo informacinės sistemos vystymo paslaugų ir nuomos paslaugų sutarčių sudarymui ir patvirtintos esminės jų sąlygos. Pritarta humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimui ir nuspręsta sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

18 d. Pritarta paramos skyrimui Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Panevėžio kolegijai. Pritarta "Amber Grid" dešimties metų (2024 – 2033 m.) gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros plano projektui.

18 d. Sušauktas neeilinis "Amber Grid" visuotinis akcininkų susirinkimas. Priimtas sprendimas sudaryti humanitarinės pagalbos sutartį.

Atlygio ir skyrimo komitetas aptarė kolegialių organų (KO) įsivertinimo rezultatus ir identifikavo šias KO veiklos tobulintinas sritis bei kryptis 2023 m.:

• bendradarbiavimo tarp EPSO-G įmonių grupės KO stiprinimas, ypač skiriant dėmesį KO bendradarbiavimui dėl strateginių tikslų įgyvendinimo, strateginių krypčių, lūkesčių, prioritetų.
• EPSO-G įmonių grupės kolegialių organų žinių tvarumo srityje stiprinimas bei tvarumo srities, kaip elemento, įtraukimas svarstant KO darbotvarkėse numatytus klausimus.

Remiantis Bendrovės įstatais, "Amber Grid" Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" Audito komitetas.

"Amber Grid" veikia šie bendri EPSO-G įmonių grupės komitetai:

• Atlygio ir skyrimo komitetas
• Audito komitetas

Išsami informacija apie "Amber Grid" komitetus pateikiama šiose nuorodose:

• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/atlygio-ir-skyrimo-komitetas
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/audito-komitetas
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/vidaus-auditas-1

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus audito sistema. Tai reiškia, kad vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas UAB "EPSO-G" valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. UAB "EPSO-G" auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės administracijai.

[1] Informacija apie Valdybos narių profesinę patirtį bei Bendrovės vadovo ir kitų aukščiausio lygmens vadovų profesinę patirtį https://ambergrid.lt/mes/amber-grid/vadovybe/3

Bendrovės finansinių ataskaitų auditas

PricewaterhouseCoopers, UAB atliko Bendrovės ir jos patronuojamų įmonių metinių ataskaitų (įskaitant reguliuojamų veiklų ataskaitų patikrą), pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. gruodžio 31 d ir 2023 m. gruodžio 31 d., auditą.

Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė po 50,5 tūkst. Eur metams.

Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė 92 tūkst. Eur.

Per 2023 m. PricewaterhouseCoopers, UAB neteikė Bendrovei jokių kitų paslaugų išskyrus audito paslaugos ir negavo jokio kito atlygio nei už audito paslaugas.

2024 m. "Amber Grid" audito įmonė nesikeičia ir išlieka PricewaterhouseCoopers, UAB. 2023 m. rugpjūčio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko audito įmonę 2023-2025 m. laikotarpiui ir nustatė 143,4 tūkst. Eur dydžio atlygį kasmet.

Atlygio valdymas

"Amber Grid" 2022 m. spalio 25 d. prisijungė prie atnaujintos EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikos (toliau – Politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir skelbiama viešai interneto tinklalapyje. Politika tvirtinama (prie jos prisijungiama) Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jų veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą. Politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas, ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas bei skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie tikslų pasiekimo, atlikti daugiau, nei formalus pareigų vykdymas, kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą.

EPSO-G grupės darbuotojų atlygis susideda iš tokių dalių: mėnesinis atlygis; priemokos, nustatytos LR darbo kodekse, Bendrovių vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse; finansinis skatinimas; projektinis skatinimas; vienkartinės premijos už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą; papildomos naudos; nefinansinis atlygis.

18 pav. Atlygio struktūra

Atlygio sudėtinės dalys

Mėnesinis atlygis - didžiausia ir svarbiausia piniginio atlygio dalis, kurios dydis priklauso nuo pareigybės lygio, kuris kiekvienai pareigybei nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją. Darbuotojams mėnesinis atlygis nustatomas atitinkamos pareigybės lygio atlygio rėžių ribose, atsižvelgiant į darbuotojo patirtį, kompetenciją, ekspertiškumo ir savarankiškumo lygį atliekant pareigybei priskirtas funkcijas bei į atitinkamų metų atlygio biudžetą.

Finansinis skatinimas nustatomas atsižvelgiant į Darbuotojo veiklos vertinimo atitikimą šiems tipiniams kriterijams: darbuotojo tikslų pasiekimo vertinimo rezultatai, darbuotojo vertybių vertinimas, darbuotojo veiklos kokybės vertinimo rezultatai. Finansinį skatinimą Bendrovės vadovui skiria Bendrovės valdyba, kitiems darbuotojams – Bendrovės vadovas. Finansinis skatinimas išmokamas kartą per metus po to, kai Bendrovės valdyba pritaria audituotiems Bendrovės finansiniams rezultatams ir jie patvirtinami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Už ypatingos svarbos rezultatus Bendrovės vadovo sprendimu gali būti skiriama vienkartinė premija. Siekiant nuolatinės pažangos, Grupėje gali būti nustatomos atskiros inovacijų skatinimo priemonės. Jos gali būti skiriamos už inovatyvių idėjų įgyvendinimą ir darbuotojų kūrybiškumą siūlant inovatyvias idėjas.

Pareigybių grupės	2024 m. I pusm.	2023 m. I pusm.
Bendrovės vadovas	13 833	13 121
Aukščiausio lygmens vadovai	9 442	9 203
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai	4 876	4 990
Ekspertai-specialistai	3 200	3 122
Darbininkai	1 833	1 737
Viso:	3 131	3 006
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur	7 141	6 642

12 lentelė. Vidutinis mėnesio "Amber Grid" 2023 m. darbo užmokestis (Eur/mėn.) pagal darbuotojų grupes:

Kolegialaus valdymo organo narių bei vadovo atlygio politika

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20 d. patvirtino "Amber Grid" vadovo ir valdybos narių atlygio politiką (atnaujinta politika patvirtinta Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu)[1], kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės vadovo ir valdybos narių piniginio atlygio už darbą principus ir jais paremtą atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos Bendrovės veiklos sąnaudos ir sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos, vertybių ir tikslų įgyvendinimo.

Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat reglamentuoja UAB "EPSO-G" Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sprendimu.

Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi skatinti ilgalaikės ir tvarios Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti atskiriems Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį; kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti konkurencinga atitinkamos srities profesionalams darbo rinkoje siūlomiems atlyginimų dydžiams; užtikrinti valdymo organų prisiimamos atsakomybės atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų pritraukimą bendrovės valdymui.

Atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik tokiems Bendrovės valdybos nariams, kurie atitinka LR galiojančiuose teisės aktuose ir Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse nustatytus kriterijus.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu, buvo nustatyti šie nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos taikytini fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių:

13 lentelė. Fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių

Pozicija	Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis (Eur)
Valdybos pirmininkas (nepriklausomas)	4097
Valdybos narys (nepriklausomas)	3073

Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ*4 kolegialiame organe	2458
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe	1536

Minėtu visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu taip pat nustatyta, kad bendras metinis 2023 m. biudžetas Bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms Bendrovės išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti, yra 101,4 tūkst. Eur.

Informacija apie valdymo organų narių atlygį, metiniai atlygio pokyčiai pateikiami lentelėse:

14 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui

	Vardas,	Paskyri	Darbo užmokesčio	Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)
Pareigos	pavardė	mo data	dalys	2019	2020	2021	2022	2023
		2019 m. spalio mėn.	Viso, Eur	20 075	117 192	148 586	159 410	188 090
Bendrovės vadovas	Nemunas Biknius		Kintama dalis, Eur	-	4 581	33 488	38 603	55 462
		Kintama dalis, %	-	4%	23%	24%	29%

Bendrovės vadovo darbo užmokesčio proporcijos atitiko atlygio politiką, o kintama atlygio dalis nustatyta atsižvelgiant į valdybos Bendrovei iškeltų metinių tikslų vykdymą.

Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės vadovui nėra mokamas.

15 lentelė. Atlygis valdybos nariams

Pareigos	Vardas,	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
	pavardė	2018	2019	2020	2021	2022	2023
Nuo 2022-04-20 valdybos narys, nuo 2022-11-22 valdybos pirmininkas	Dalius Svetulevičius	-	-	-	-	-	-
Valdybos narys	Paulius Butkus	-	-	-	-
Nepriklausomas valdybos narys	Ignas Degutis	-	-	11 713	16 800	17 278	36 876
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	3 850	14 125	21 000	30 535	30 078	36 876
Valdybos narys	Karolis Švaikauskas	-	-	-	-	439	18 432

Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis nepriklauso nuo finansinių ar nefinansinių Bendrovės veiklos rezultatų. Bendrovės valdybos nariams nėra mokama jokia kintamoji atlygio

⁴ * VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė

dalis ar kitos premijos. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės valdybos nariams taip pat nėra mokamas.

[1] Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt

8.DARNIOS VEIKLOS VALDYMAS, PRINCIPAI IR PRIORITETAI

Tvarumas yra Bendrovės strategijos ir strateginio plano pagrindas. Savo strategines veiklas Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti vadovaudamasi tokiomis darnumo kryptimis:

Darnumo kryptys:

APLINKOSAUGOS SRITIS	SOCIALINĖ SRITIS	VALDYSENOS SRITIS
Klimatui neutralios energetikos	Pažangios, darnumo principų	Skaidrus ir efektyvus energijos
įgalinimas, mažinant veiklų	besilaikančios organizacijos	mainų platformos valdymas bei
poveikį aplinkai	kūrimas	vystymas

Savo veikla Bendrovė taip pat siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui.

Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo Bendrovė prisideda šiais veiksmais:

1 TIKSLAS.

Prieinama ir švari energija:

• Siekiame sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamintojų prisijungimui prie gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros.
• Vystome žaliųjų dujų kilmės garantijų mainų sistemą, palaikome energijos kilmės garantijų sistemą.
• Siekiame pritaikyti dujų perdavimo sistemas vandenilio transportavimui.

2 TIKSLAS.

Deramas darbas ir ekonominis augimas:

• Aktyviai rūpinamės darbuotojų saugumu ir sveikata.
• Kuriame organizacinę kultūrą, paremtą pagarba žmogaus teisėms.
• Investuojame į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą.
• Užtikriname aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus.
• Palaikome savanorišką darbuotojų jungimąsi į profesines sąjungas.

3 TIKSLAS.

Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra

• Užtikriname patikimą ir saugų dujų perdavimo sistemų veikimą.
• Siekiame Bendrovės struktūrą ir motyvacines sistemas pritaikyti inovacijų skatinimui.
• Aktyviai tiriame rinką ieškant technologinių inovacijų, susijusių su dujų perdavimo sistemos tobulinimu.

• Įgyvendiname bandomuosius inovacijų projektus.

4 TIKSLAS.

Atsakingas vartojimas ir gamyba

• Veiklos partneriams siekiame taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningos veiklos bei darnumo kriterijus.
• Užtikriname atsakingą Bendrovės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą.
• Viešuose pirkimuose vadovaujamės žaliaisiais kriterijais.

5 TIKSLAS.

Kova su klimato kaita

• Vertiname savo veiklų poveikį aplinkai, kuriame planus šių poveikių mažinimui.
• Diegiame pažangias aplinkos apsaugos valdymo sistemas, įgyvendiname prevencijos priemones.
• Siekiame didinti žaliosios energijos naudojimo apimtis veikloje.

Bendrovės pagrindiniai ilgalaikiai siekiai

Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. "Amber Grid" pasirengusi transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui, taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui. Siekiame integruotis į bendrą Europos rinką kurdami vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija už geriausią kainą.

Vienas didžiausiu prioritetų Bendrovėje – reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Tuo tikslu parengtas numatytų ŠESD mažinimo priemonių investicinis planas, vykdomos ŠESD mažinimo priemonių plane numatytos priemonės. 2Siekiant sukurti įsitraukusią organizaciją, Bendrovė įgyvendina eilę priemonių ir pokyčių. Įdiegta motyvuojanti ir rinkos tendencijas atitinkanti atlygio sistema, įgyvendinamas darbdavio įvaizdžio gerinimo veiksmų planas, diegiama interaktyvi mokymosi, instruktavimo e-mokymų platforma.

Svarbiausi su tvarumu susiję įvykiai

Aplinkosauga

Per paskutinius šešis mėnesius aplinkosauginių patikrinimų nebuvo, aplinkosauginių įvykių ar pažeidimų nenustatyta. 2024 m. birželio 14 d. Bendrovė gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadą bei tyrimo aktą dėl 2023 m. sausio 13 d. įvykio, kuriuo metu dėl prastos dujotiekio statybos defekto, t.y. suvirinimo jungties kokybės bei palaipsninės degradacijos, plyšo suvirinimo siūlė ir užsiliepsnojo dujos. Vadovaudamasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadomis teisėsaugos institucijos nutraukė ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu Bendrovė laukia Aplinkos apsaugos departamento išvadų dėl galimos žalos aplinkai paskaičiavimo.

Siekiant įgyvendinti Metano reglamentą, kuris įsigalios rugpjūtį, jau atliekame magistralinių dujotiekių metano nuotėkių monitoringą ir aktyviai vykdome nuotėkių aptikimo ir remonto programą (toliau – NAIR). Taip pat šiuo metu yra ruošiami dokumentai ir bendraujama su Olandijos, Vokietijos, Prancūzijos paslaugų

tiekėjais dėl potencialių metano taršos šaltinių identifikavimo, inventorizavimo ir metano nuotėkių nustatymo, metano nekontroliuojamų nuotėkių monitoringo visuose Bendrovės objektuose.

Įgyvendinant ŠESD emisijų mažinimo priemonių planą, turėjome galimybę akis į akį palyginti akustinių ir optinių dujų vaizdavimo (OGI) kamerų veikimą imituojamuose ir taisytinuose nuotėkiuose. Įsivertinus demonstracijos metu gautus rezultatus vis dar ieškomas geriausias OGI kamerų tipas, kad būtų kuo tiksliau išmatuoti metano nuotėkių kiekiai.

Socialinė sritis

Siekiant užtikrinti darbuotojų sauga ir sveikatą, skaidrius ir efektyvius procesus saugos incidentų, vidinės ir rangovų kontrolės srityse, bendrovėje pradėta naudoti grupės mastu sukurta darbuotojų saugos ir sveikatos informacine sistema DARSIS.

Kadangi Bendrovei rūpi ne tik savo darbuotojų saugumas, rangovinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo užtikrinimui Bendrovė pasitelkė išorės paslaugų teikėją UAB "SDG", kuris tikrina Bendrovės objektuose rangovų darbų atitiktį darbuotojų saugos, aplinkosaugos, gaisrinės saugos reikalavimams.

Valdysena

2024 m. "Amber Grid" prisijungė prie Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos (angl. Science Based Targets initiative, SBTi). Prisijundama Bendrovė įsipareigojo išsikelti mokslu grįstus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo tikslus iki 2030 metų. "Įmonė sieks, kad išsikelti tikslai ir mažinimo priemonės atitiktų naujausias mokslo rekomendacijas ir prisidėtų prie globalaus tikslo, kad klimato šiltėjimas neviršytų 1,5^oC.

2024 m. pradžioje buvo pradėta rengti strategija iki 2050 m., kurios metu bus atnaujintos ir nustatytos naujos tvarumo kryptys ir prioritetai. Strategiją bendrovė pradės įgyvendinti nuo 2025 m.

Įmonėje jau veikia Tiekėjų etikos kodeksas, su kuriuo savo veiklos partnerius raginome susipažinti ir jo laikytis jau anksčiau. Siekiant dar daugiau - bendradarbiauti su veiklos partneriais, kurie savo veikloje laikosi tvarios veiklos standartų, 2024 m. įdiegėme ir į pirkimų procesus integravome veiklos partnerių patikros sistemą. Ši sistema leis pažinti bendrovės veiklos partnerius ir įvertinti, kaip jie laikosi verslo etikos, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir kitų tvarios veiklos principų.

Siekiant atitikimo Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) nuostatoms ir gairėms, o taip pat ir Europos tvarumo atskaitomybės standartams (angl. European Sustainability Reporting Standards), 2024 m. bendrovės tvarumo ataskaita bus rengiama pagal naujus reikalavimus ir rekomendacijas. 2024 m. bus atliekamas dvejopo reikšmingumo vertinimas, o pačiai tvarumo ataskaitai suteiktas trečiosios šalies ribotas užtikrinimas.

Šiuo metu yra rengiama nauja Strategija iki 2035 m., kurioje bus patvirtintos atnaujintos tvarumo strateginės kryptys.

Sritis	"Amber Grid" ilgalaikiai tvarumo tikslai iki 2030 m.	2022 m. reikšmė	2023 m. reikšmė	2024 m. I pusmečio progresas
Aplinkosaugos sritis	0 reikšmingų aplinkosaugos incidentų veikloje	0	1	0
Socialinė sritis	0 žmogaus teisių pažeidimų ar diskriminacijos atvejų	0	0	0
	≥ 21 proc. moterų aukščiausio lygio vadovaujančiose pozicijose iki 2027 m. (lyginant su 2022 m.)	9	9	9
	0 sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų	0	0	0
	Klientų pasitenkinimas – ne mažiau 80 pagal GCSI metodiką	82	83	Skaičiuojamas metinis rodiklis
	0 korupcijos atvejų	0	0	0
	VKC gerosios valdysenos indeksas – A+	A+	A+	Metinis VKC vertinimas 2024 m. pabaigoje
Valdysenos sritis	100 proc. viešųjų pirkimų – žalieji	50	>95 proc. (dalis pirkimų persikėlė iš 2022 m., todėl rezultatas nesiekia 100 proc.)	100 proc.

16 lentelė. Tvarumo tikslų įgyvendinimo progresas

9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www ambergrid.lt/lt/apie\_mus/rubrikainvestuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

2024 m. I pusm. esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

17 lentelė. 2024 m. esminiai "Amber Grid" įvykiai

Data	Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2024 02 02	"Amber Grid" 2024 m. investuotojų kalendorius
2024 02 29	AB "Amber Grid" grupės konsoliduoti 2023 m. veiklos rezultatai
2024 03 28	Pranešimas apie AB "Amber Grid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 03 28	Korekcija: "Amber Grid" 2024 m. investuotojų kalendorius

2024 04 26	Gautas UAB "EPSO-G" pasiūlymas dėl AB "Amber Grid" valdybos narių išrinkimo, atlygio dydžių valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2024 m. ir tolimesniems metams nustatymo
2024 04 30	AB "Amber Grid" 2023 m. metinė informacija
2024 04 30	Eiliniame AB "Amber Grid" visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2024 05 09	Dėl dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2025 m.
2024 05 10	Dividendų ex-diena
2024 05 10	AB "Amber Grid" 2023 m. dividendų mokėjimo tvarka
2024 05 10	Dėl Amber Grid valdybos pirmininko išrinkimo
2024 05 10	AB "Amber Grid" 2024 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
2024 05 21	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2024 05 21	Įregistruota nauja "Amber Grid" įstatų redakcija
2024 05 28	Pranešimas apie AB "Amber Grid" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 05 30	Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2024 06 18	Neeiliniame AB "Amber Grid" visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.