2019 M. I PUSMEČIO AB "AMBER GRID" KONSOLIDUOTAS IR BENDROVĖS TARPINIS PRANEŠIMAS

Vilnius

2019 M.

1.	BENDROJI INFORMACIJA 3
2.	VEIKLOS APLINKA 8
3.	STRATEGIJA 10
4.	VEIKLA 14
5.	FINANSINIAI REZULTATAI 21
6.	RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS 27
7.	VALDYMAS 28
8.	ATLYGIO POLITIKA 34
9.	SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA 36
10.	SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 43

1. BENDROJI INFORMACIJA

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Amber Grid" konsoliduotas ir Bendrovės tarpinis pranešimas – 2019 m. I pusmetis.

1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pavadinimas	AB "Amber Grid" (toliau – "Amber Grid", Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras	2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Įstatinis kapitalas	51.730.929,06 Eur
Buveinės adresas	Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius
Telefonas	+370 5 236 0855
Faksas	+370 5 236 0850
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto tinklalapis	www.ambergrid.lt

Dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" – svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonė, atsakinga už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą. "Amber Grid" užtikrina gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat administruoja Kilmės garantijų registrą. Bendrovės valdomą infrastruktūrą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys.

"Amber Grid" valdo 100 proc. UAB GET Baltic įstatinio kapitalo. UAB GET Baltic – tai bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, organizuojanti ir vystanti prekybą gamtinių dujų biržoje. Daugiau informacijos apie UAB GET Baltic galima rasti internetiniame puslapyje www.getbaltic.com.

MISIJA

Mes efektyviai ir patikimai vykdome dujų perdavimą, sudarome palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Efektyviai veiksmingai ir optimizuodami savo veiklos procesus siekiame geriausių rezultatų.
Patikimai saugiai ir be neplanuotų nutraukimų transportuojame klientams dujas.
Palankios sąlygos konkurencijai dirbame, kad pasinaudojimo perdavimo sistema sąlygos ir teikiamos paslaugos būtų lanksčios ir patogios esamiems bei naujiems dujų rinkos žaidėjams ir leistų dujas lengvai gauti iš įvairių šaltinių.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra administruodami "žalių" dujų kilmės garantijų registrą ir kitais būdais siekiame dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei prekybos plėtros.

VIZIJA

Inovatyvi energetikos bendrovė integruotame Europos dujų tinkle.

Inovatyvi taikanti pažangius metodus ir technologijas. Tai leidžia dirbti greičiau, efektyviau, pasiūlyti naujoves klientams ir partneriams.
Integruotas Europos dujų tinklas kai Baltijos ir Europos dujų rinkos su prieiga prie globalios SGD rinkos yra tarpusavyje sujungtos tiek fizine infrastruktūra, tiek ir gerai veikiančiais rinkos bei pasinaudojimo infrastruktūra modeliais, suteikiančiais galimybę paprastai ir lanksčiai transportuoti ir prekiauti dujomis.

1.2. VEIKLOS RODIKLIAI

	2019 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2017 m. I pusm.
Transportuoti gamtinių dujų kiekiai
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh	12.551	12.383	12.834
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas1 , GWh	14.674	15.547	12.942
Sistemos naudotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	104	103	96
Eksploatuojama sistema
Magistralinių dujotiekių ilgis, km	2.113	2.115	2.115
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius, vnt.		68	70
Darbuotojai
Darbuotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	321	344	346

1.3. SVARBŪS ĮVYKIAI

¹ Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos

Sausio mėn.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) patvirtintos gamtinių dujų perdavimo kainos. Vidutinė ilgalaikių gamtinių dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos sistemos vartotojams padidėjo 3,5 proc. iki 1,17 Eur/MWh. Dėl veiklos efektyvumo didinimo, modernių tinklo priežiūros technologijų taikymo bei išankstinio dalies leidžiamųjų pajamų lygmens priskyrimo trumpalaikėms paslaugoms, vidutinė ilgalaikių perdavimo paslaugų kaina nesiekia Komisijos nustatytos ribos.

Vasario mėn.

2019 m. vasario 27 d. "Amber Grid" ir EPSO-G valdymo bendrovė sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga (angl. cashpool) sutartį. Joje nustatytas maksimalus EPSO-G skolinimo limitas – 15 mln. Eur bei AB "Amber Grid" skolinimo limitas – 10 mln. Eur. Sutarties maksimali trukmė – 3 metai.

Kovo mėn.

2019 m. kovo 6 d. VKEKK paskelbė viešajai konsultacijai dokumentus dėl Bendrovės teikiamų paslaugų kainodaros 2020 m. ir tolesniems reguliavimo periodo metams.

2019 m. kovo 15 d. "Amber Grid" užbaigė vidaus ir tarptautinių dujų srautų valdymui reikšmingo dujų perdavimo sistemos objekto modernizavimo projektą. Investicijos į 3 metus trukusį Panevėžio kompresorių stoties atnaujinimą siekė 5,6 mln. Eur (be PVM). Pusė lėšų pritraukta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Objekto atnaujinimas svarbus Lietuvos ir Baltijos šalių regiono gamtinių dujų perdavimo sistemos saugumo ir patikimumo užtikrinimui.

2019 m. kovo 26 d. "Amber Grid" pasirašė tarptautinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų, siekiančių Lietuvos–Latvijos pasienį, rekonstravimo darbų sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia rangovų įmone "MT Group". Bendra projekto vertė siekia 8,1 mln. Eur (be PVM). Pusę lėšų bus gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Numatyta, kad dujotiekio rekonstravimo darbai truks iki 2019 m. pabaigos.

Balandžio mėn.

2019 m. balandžio 23 d. eiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime patvirtintas 2018 m. pelno paskirstymo projektas dividendams skirta 5,2 mln. Eur.

Gegužės mėn.

2019 m. gegužės 9 d. "Amber Grid" pradėjo tarptautinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų rekonstravimo darbus.

2019 m. gegužės 28 d. "Amber Grid" modernizavo dvi dujų skirstymo stotis Alytuje ir Jonavoje. Projektų vertė – 4 mln. Eur (be PVM), pusė lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų. Stotyse sumontuota pažangi technologinė įranga. Per modernizuotą Jonavos dujų skirstymo stotį dalis dujų tiekiama ir didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje – trąšų įmonei "Achema".

Birželio mėn.

2019 m. birželio 1 d. Skatinant žaliųjų dujų gamybą Lietuvoje, "Amber Grid" verslui pradėjo teikti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijas. Tai numatyta gegužę pasirašytame Energetikos ministro įsakyme. Nacionalinio žaliųjų dujų kilmės garantijų registro administravimo funkciją atliksiantis "Amber Grid" teiks kilmės garantijas dujų, iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, bei administruos jų perleidimą tiekėjams ar galutiniams vartotojams, kurie savo veikloje naudoja žaliąsias dujas.

Lietuvoje bus pripažįstamos ir kitų Europos Sąjungos valstybių išduotos kilmės garantijos, tai reiškia, bus sudaryta galimybė importuoti ir eksportuoti kilmės garantijas į šalis su kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai yra sujungta Lietuvos dujų sistema.

2019 m. birželio 10 d. VKEKK nustatė "Amber Grid" reguliuojamos veiklos (teikiant gamtinių dujų transportavimo gamtinių dujų perdavimo sistema paslaugas) pajamų viršutinę ribą 2020 m. – 36,1 mln. Eur (išsamesnė informacija ir skirtumai, lyginant su 2019 m., pateikiami šio pranešimo skyriuje "Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus paslaugų kainų reguliavimas").

2019 m. birželio 11 d. "Amber Grid" pateikė paraišką Inovacijų ir tinklų programų vykdomajai įstaigai (INEA) prie Europos Komisijos dėl dujotiekio, jungiančio Lietuvą ir Latviją, pajėgumų didinimo projekto finansavimo. Bendra paraiška dėl ES paramos pateikta kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi "Conexus Baltic Grid". Planuojama, kad bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. Eur, iš jų Lietuvos investicijų dalis – 4,7 mln. Eur. Lietuvos–Latvijos jungties padidinimo statybų etapui tikimasi gauti didžiausią galimą ES paramą pagal Infrastruktūrų tinklų priemonę (toliau – CEF) – iki 75 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2019 m. birželio 25 d. "Amber Grid" valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartį su dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL vamzdžių konkurso laimėtoju – Lenkijos bendrove Izostal S.A. Numatoma sutarties vertė – 26,4 mln. Eur (be PVM).

2019 m. birželį "Amber Grid" kartu su daugiau kaip 20 įvairiose srityse veikiančiais tarptautiniais partneriais pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinės organizacijos RINA vykdomą mokslinių tyrimų ir vystymo projektą "SecureGas". Projektu, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos "Horizon 2020" mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, siekiama užtikrinti ES dujų tinklo saugumą ir atsparumą. Projekto tikslas – nustatyti dujų perdavimo sistemos kritinius elementus kibernetinių, fizinių, teroristinių, gamtinių ir kt. grėsmių atžvilgiu bei sukurti metodiką, įrankius ir rekomendacijas sistemos saugumo užtikrinimui.

2019 m. birželį "Amber Grid" atstovai, kartu su partneriais iš 10 ES šalių pradėjo įgyvendinti REGATRACE (angl. Renewable Gas Trade Centre) projektą. Jį 100 proc. finansuoja Europos Sąjunga pagal "Horizon 2020" programą. Projekto tikslas – sukurti biometano ir kitų dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekybos, perdavimo ir konversijos (elektra-vandenilis-metanas) Europinę sistemą bei metodinę pagalbą, kuriant nacionalines atsinaujinančių dujų politikos kryptis.

Poataskaitinio laikotarpio įvykiai

2019 m. liepos 10 d. "Amber Grid" neatlygintinai perdavė "EPSO-G" grupės įmonei "Litgrid" dalį "Amber Grid" iki 2020 m. pabaigos planuojamų pasiekti energijos sutaupymų kiekio (30 875,5 MWh). Šis sandoris įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams neturės. Dėl sandorio buvo gauta "EPSO-G" grupės audito komiteto nuomonė, kad sandoris atitinka rinkos sąlygas ir yra sąžiningas ir pagrįstas visų jos akcininkų atžvilgiu.

2019 m. liepos 23 d. Neeliniame "Amber Grid" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta "Amber Grid" valdybos sprendimui dėl dujotiekių jungties GIPL statybai reikalingų vamzdžių pirkimo sutarties sudarymo.

2019 m. liepos 25 d. "Amber Grid" pasirašė sutartį su GIPL vamzdžių konkurso laimėtoju – Lenkijos bendrove "Izostal" S.A. Sutarties vertė – 26,4 mln. eurų (be PVM).

1.4. NARYSTĖ

Bendrovė yra ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos "Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai" ir Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos narė:

ENTSOG buvo įsteigta pagal Europos Palamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu.
Asociacija "Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai" yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams apie verslo galimybes abejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.
Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija buvo įkurta 2016 m. Asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo narių interesams valstybės institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų vystomos bei gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

2. VEIKLOS APLINKA

2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS

Per 2019 m. I pusmetį reikšmingų verslo aplinkos pokyčių neįvyko. Dujų suvartojimas Lietuvoje palyginti su 2018 m. I pusmečiu išliko panašus, tik kiek sumažėjo dujų perdavimo į gretimas perdavimo sistemas kiekiai. Tam daugiausiai įtakos turėjo sausį vykę Kaliningrado srities SGD terminalo bandomieji išdujinimo darbai, kurių metu buvo sumažėjęs dujų perdavimas į Kaliningrado sritį.

Griežtėjantys ES aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo energetikos sektoriuje skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos bei energijos išteklių naudojimas mažina gamtinių dujų vartojimą energetinėms reikmėms Lietuvoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Nuo 2012 m. perduodamų dujų kiekis Lietuvos rinkos poreikiams sumažėjo 34 proc. Remiantis Bendrovės prognozėmis, mažėjimo tendencija turėtų išlikti ir artimiausius porą metų, – didžiausią tam įtaką turėtų daryti naujų biokurą bei atliekas deginančių centralizuotos šilumos ūkyje pajėgumų atsiradimas (didžia dalimi – Vilniaus kogeneracinė elektrinė), o vėliau, pradedant 2021 m., dujų paklausa šalyje turėtų stabilizuotis. Panašios gamtinių dujų paklausos mažėjimo tendencijos stebimos visame Baltijos šalių regione – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Nuo 2012 m. dujų paklausa šiame regione sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Tačiau, nors ir mažėja bendri dujų suvartojimo kiekiai, dujos vis daugiau naudojamas kaip rezervinis ir balansuojantis kuras, tiek šilumos, tiek ir elektros gamybai. Taip pat statistika rodo, kad vis daugiau dujų Lietuvoje sunaudoja ir namų ūkiai. Todėl svarbu, kad būtų užtikrinami adekvatūs dujų perdavimo pajėgumai tokiems poreikiams tenkinti.

2016 m. Baltijos šalių ministrai pirmininkai priėmė politinį sprendimą, kuriuo regiono šalių ministerijoms, atsakingoms už energetikos sektorių, pavesta, bendradarbiaujant su regiono reguliavimo institucijomis ir perdavimo sistemos operatoriais, iki 2020 m. integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas, harmonizuojant sektoriaus teisinę bei reguliacinę aplinką bei užtikrinant, kad būtų įrengta pakankama vieningai dujų rinkai veikti dujų infrastruktūra. Ši iniciatyva sukurtų palankias sąlygas dujų prekybai regione ir prielaidas didesniems tarpvalstybiniams dujų srautams bei efektyvesniam dujų infrastruktūros panaudojimui ir didesnei konkurencijai. Regioninės rinkos tikslas, kad Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų rinkos būtų sujungtos į bendrą balansavimo zoną, kurioje tarpvalstybiniai perdavimo tarifai būtų panaikinti, dujų sistemų balansavimas bei perdavimo pajėgumų paskirstymas būtų vykdomi bendrai visų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių, dujų prekyba vyktų viename virtualiame prekybos taške.

2019 m. I pusmetį toliau vyko diskusijos, siekiant visų regiono šalių vieningo sutarimo dėl visiškos dujų rinkos integracijos. Dėl bendros gamtinių dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformuos bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija bus taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną perdavimo kainos bus suvienodintos. Nors Lietuva palaiko bendros regioninės dujų rinkos sukūrimo idėją, tokio susitarimo sąlygos neužtikrina Lietuvos interesų, nes, jai prisijungus, sukeltų nepagrįstą papildomą finansinę naštą vidaus vartotojams. Todėl su Latvijos, Estijos ir Suomijos operatoriais toliau vyksta derybos dėl sąlygų, kuriomis prie zonos prisijungtų ir Lietuva. Siekiama, kad bendra rinka būtų sukurta visoms pusėms, taip pat ir Lietuvos gyventojams bei verslui, priimtinomis sąlygomis. Lietuva tikisi į bendrą tarifų zoną prisijungti vėlesniame etape, nebent bus surastos abipusiai naudingos sąlygos tai padaryti jau nuo 2020 m.

2018 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Šiame energetikos politikos dokumente iškeltas tikslas – padidinti

atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m. iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc., bei tais metais nebenaudoti gamtinių dujų elektros, šilumos ir vėsumos sektoriuose.

Numatoma, kad Lietuvoje, kaip ir ES, energetikos sektoriuje gamtinės dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. 2020– 2030 m. gamtinių dujų poreikis šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų kaip žaliavos poreikis trąšų gamybos pramonėje.

2.2. REGULIACINĖ APLINKA

Nuo 2019 m. prasidėjo naujas 5 metų reguliavimo periodas, taip pat 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui bus pilna apimtimi pradedamas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC). Dėl TAR NC nuostatų taikymo, taip pat dėl regioninės rinkos integravimosi galimi pokyčiai Bendrovės teikiamų paslaugų kainų struktūroje (taip pat žr. skyrių "Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus paslaugų kainų reguliavimas").

Dėl esamo reguliavimo režimo įsigalioję pokyčiai turėjo įtakos Bendrovės veiklai ir rezultatams: nuo 2019 m. prasidėjęs naujas 5 metų reguliavimo periodas lėmė, jog Bendrovei pradėta taikyti nauja VKEKK patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika ir nuo 2019 m. pradžios žymiai (nuo 7,09 % iki 3,33 %) sumažinta investicijų grąžos norma.

3. STRATEGIJA

3.1. KRYPTYS, TIKSLAI IR REZULTATAI

2018 m. pabaigoje Bendrovės valdyba pritarė atnaujintai "Amber Grid" strategijai 2017–2021 m. Siekiant aiškesnio "EPSO-G" grupės įmonių strategijų susiejimo, įgyvendinat strategines kryptis, buvo nuspręsta jas suvienodinti visose grupės įmonėse.

Siekdama įmonės vizijos ir valstybės bei akcininko iškeltų strateginių siekių – didinti Bendrovės vertę bei užtikrinti šalies strateginių interesų dujų sektoriuje įgyvendinimą, "Amber Grid" skirs didžiausią dėmesį keturioms strateginėms kryptims:

regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas;
tvarus įmonės augimas ir ilgalaikės naudos akcininkams užtikrinimas;
efektyvi veikla ir inovacijos;

• kurianti ir pažangi organizacija.

Pokyčiai projektuojant veiklą atsispindi ir bendrovės iškeltuose strateginiuose tiksluose – norėdami sėkmingai veikti, toliau privalome veikti globalioje rinkoje, skaitmeninti paslaugas bei plėsti jų ratą, diegti inovatyvius technologinius ir intelektualius sprendimus, prisidėti prie geresnių sąlygų atsinaujinantiems energetikos ištekliams kūrimo ir jų plėtros. Visus šiuos pokyčius diktuoja besikeičianti verslo aplinka, valstybės strateginiai sprendimai, technologijų tobulėjimas. Strategijos dokumente taip pat pateikti bendrieji duomenys apie bendrovės veiklą, prognozės, vertinami aplinkos pokyčiai ir besikeičianti situacija rinkoje, kas daro įtaką ilgalaikei Bendrovės strategijai.

3.2. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

2019 m. I pusmetį "Amber Grid" toliau vykdė strateginius dujų perdavimo infrastruktūros projektus – Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas.

Šie strateginiai infrastruktūros projektai yra įtraukti į ES Bendro intereso projektų antrąjį sąrašą, paskelbtą 2017 m. lapkričio mėn., taip pat į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (angl. European Network of Transmission System Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų plėtros planą, paskelbtą 2017 m. (angl. Ten-Year Network Development Plan, TYNDP), BEMIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2017 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP), Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2017–2026 m.) tinklo plėtros planą bei 2017 m. gegužės 10 d. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)

Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. "Amber Grid" GIPL projektą įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

Projekto tikslai:

integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką,
diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,
padidinti dujų tiekimo saugumą.

1 žemėlapis. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas (GIPL).

Bendras planuojamo dujotiekio ilgis bus 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 165 km. Pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų ir Suomijos rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

GIPL projekto nauda:

integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką,
sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei sandorio šalių ir padidins dujų rinkos konkurencingumą,
padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,
sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,
padidins dujų prekybos likvidumą Lenkijos ir Baltijos šalių prekybos zonose, sustiprins jų regioninį vaidmenį.

2018 m. birželio mėn. Bendrovė paskelbė statybos darbų ir statybai reikalingų vamzdžių viešuosius pirkimus GIPL projekto daliai Lietuvos teritorijoje. 2019 m. birželio 25 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartį su GIPL vamzdžių konkurso laimėtoju, Lenkijos bendrove "Izostal" S.A.

GIPL projektas finansuojamas "Amber Grid" bei GAZ-SYSTEM S.A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei

Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį GIPL investicijų Lenkijos teritorijoje.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti projekto interneto tinklapyje (https://www.ambergrid.lt/lt/projektai/dujotiekiu-jungtis-tarp-lenkijos-ir-lietuvos-gipl).

DUJOTIEKIŲ JUNGTIES TARP LATVIJOS IR LIETUVOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS

Projektu siekiama padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos regiono dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla.

Projekto vykdytojai – "Amber Grid" ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS "Conexus Baltic Grid".

2018 m. buvo atlikta dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos galimybių studija ir kaštų naudos analizė. Studijoje įvertinta regiono rinkos paklausos analizė ir dujų srautų modeliavimas parodė, kad regiono dujų poreikio ir dujų tiekimo saugumo užtikrinimui, po to, kai bus sukurta kita regiono dujų perdavimo infrastruktūra, t. y. nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) bei Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir kita, tarp Lietuvos ir Latvijos bus reikalingi didesni perdavimo pajėgumai – iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi. Jungties pajėgumams padidinti Lietuvos teritorijoje reikės padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekį prie Panevėžio kompresorių stoties. Latvijos teritorijoje reikės rekonstruoti dalį magistralinių dujotiekių pietinėje, centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse, siekiant padidinti maksimalų projektinį slėgį dujotiekiuose iki 50 bar, ir įrengti naują kompresorių stotį šalia Inčukalnio požeminės dujų saugyklos. Planuojama projekto investicijų suma – 10,2 mln. Eur, iš jų, Lietuvos teritorijoje – 4,7 mln. Eur. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

Gegužės pabaigoje VKEKK pritarė dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projekto Lietuvos investicijų daliai – 4,7 mln. Eur, ir Lietuvos bei Latvijos reguliavimo institucijos priėmė sprendimą dėl projekto tarpvalstybinių kaštų paskirstymo.

2019 m. birželio 7 d. Bendrovė kartu su "Conexus Baltic Grid" pateikė paraišką ES finansinei paramai pagal infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) gauti. Lietuvos–Latvijos jungties padidinimo statybų etapui tikimasi gauti didžiausią galimą ES paramą – iki 75 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Atsakymą dėl šiam svarbiam Baltijos šalių dujų rinkos plėtros projektui ES paramos skyrimo numatoma gauti 2019 m. rudenį.

3.3. REGIONINĖ RINKA

Bendrovė yra Rytų Baltijos regiono perdavimo sistemos operatorių koordinavimo grupės (angl. East-Baltic Transmission System Operator Coordination Group), kurią sudaro Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriai, narė. Kartu su kitais šios grupės nariais Bendrovė 2017 m. rengė perdavimo pajėgumų valdymo bendroje Baltijos šalių rinkoje principus, rinkos operatoriaus įkūrimo alternatyvas ir bendros balansavimo zonos modelio koncepcijas. Atlikta analizė naudojama 2018 m. rengiant bendros rinkos zonos balansavimo taisykles bei bendras Baltijos perdavimo sistemos operatorių transportavimo taisykles.

2017 m. liepos 1 d. Bendrovė kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation) tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose Baltijos šalyse, taip per gamtinių dujų biržą GET Baltic paskirstydamos dalį dieną prieš užsakomų pajėgumų. Nuo 2018 m. liepos 1 d. šis metodas pradėtas taikyti ir einamosios paros pajėgumų paskirstymui. Tai pereinamojo laikotarpio Baltijos šalių dujų integravimo priemonė, siekiant padidinti dujų rinkų konkurencingumą bei skatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis. Numatoma, kad regioninė dujų rinka turėtų vystytis palaipsniui.

2019 m. I pusmetį kaimyninių Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemų operatoriai susitarė, kad nuo 2020 m. bendrą dujų rinkos zoną sukurs Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija suformuos bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija nuo 2020 m. bus taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną perdavimo kainos bus suvienodintos. Suomija numato prisijungti prie bendrosios rinkos zonos ne anksčiau kaip 2022 m.

Nors Lietuva palaiko bendros regioninės dujų rinkos sukūrimo idėją, tokio susitarimo sąlygos neužtikrina Lietuvos interesų, nes, jai prisijungus, sukeltų nepagrįstą papildomą finansinę naštą vidaus vartotojams. Todėl su Latvijos, Estijos ir Suomijos operatoriais toliau vyksta derybos dėl sąlygų, kuriomis prie zonos prisijungtų ir Lietuva. Siekiama, kad bendra rinka būtų sukurta visoms pusėms, taip pat ir Lietuvos gyventojams bei verslui, priimtinomis sąlygomis. Lietuva tikisi į bendrą tarifų zoną prisijungti vėlesniame etape, nebent bus surastos abipusiai naudingos sąlygos tai padaryti jau nuo 2020 m.

4. VEIKLA

4.1. PERDAVIMO SISTEMA

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu (2 žemėlapis).

Bendrovė eksploatuoja 65 dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2113 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

2 žemėlapis. Gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvoje.

4.2. EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas taisyklėmis, kitais norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.

2019 m. I pusmetį Bendrovė vykdė rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:

užbaigtas kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas, I etapas (gauta ES struktūrinių fondų parama):
- atšakose į Jonavos DSS (DN400) ir Jonavos DSS II linijoje (DN500);
- atšakoje į Girininkų DSS (DN300);
- atšakoje į Palangos DSS (DN250);
- dujotiekio Panevėžys-Šiauliai II gijoje (DN1000);
- atšakoje į Naujosios Akmenės DSS (DN300 ir DN250);
baigta Jonavos DSS rekonstrukcija (gauta ES struktūrinių fondų parama);
vykdomi kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimo (2 etapo) projektavimo darbai (gauta ES struktūrinių fondų parama);
tęsiama magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atskirų atkarpų rekonstrukcija (gauta ES struktūrinių fondų parama);
pradėtas dujų perdavimo sistemos technologinio valdymo diegimas (uždarymo įtaisų pakeitimas ir prijungimas prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA) (gauta ES struktūrinių fondų parama);
vykdytos viešųjų pirkimų procedūros numatomiems įgyvendinti kitiems projektams.

4.3. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA

"Amber Grid" sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo taškus iš Baltarusijos ir Latvijos.

ES bendrojo intereso projektas – GIPL, kurį "Amber Grid" įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A., sujungs Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES gamtinių dujų rinka ir ateityje padidins prieigą prie naujų gamtinių dujų tiekimo šaltinių.

Taip pat "Amber Grid" atsakinga už gamtinių dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti, administravimą. Su partneriais bendrovė aktyviai dirba kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas.

Nuo 2019 m. birželio 1 d. "Amber Grid" administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, (toliau – AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą, t.y. teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų biodujų kilmę, o šio kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

4.4. KLIENTAI

"Amber Grid" teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro klientai – registre dalyvauja dujų gamintojai, dujų tiekėjai, dujų perdavimo sistemos ir dujų skirstomųjų tinklų operatoriai bei kiti rinkos dalyviai, kurie ketina įgyti ar disponuoja kilmės garantijas.

4.5. TEIKIAMOS PASLAUGOS

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.

4.5.1. GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMAS

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI

2019 m. I pusmetį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams į Bendrovės valdomą perdavimo sistemą per Kotlovkos dujų apskaitos stotį (DAS) iš Baltarusijos buvo įleista 7.668,8 GWh gamtinių dujų, iš Klaipėdos SGD terminalo – 5.962 GWh, t.y. iš SGD terminalo pateikta 23,8 proc. šiems vartotojams reikalingo kiekio. Iš Latvijos Respublikos į Lietuvą buvo transportuota 340,3 GWh gamtinių dujų.

2019 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 12.550,6 GWh gamtinių dujų. Palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, kai buvo perduota 12.383 GWh gamtinių dujų, perdavimo kiekiai padidėjo 1,4 proc.

2019 m. pirmąjį pusmetį iš perdavimo sistemos į Latvijos Respubliką per Kiemėnų DAS sistemos naudotojams buvo perduota 1.200,8 GWh gamtinių dujų, t.y. apie 1,5 karto daugiau nei 2018 m. pirmąjį pusmetį (822,4 GWh).

Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį transportuota 13.472,7 GWh gamtinių dujų (2018 m. pirmąjį pusmetį – 14.725,0 GWh gamtinių dujų).

Iki 2019 m. liepos 1 d. Bendrovė buvo sudariusi 104 gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojais (gamtinių dujų vartotojais, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 67 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais gamtinėmis dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 2 gamtinių dujų balansavimo sutartis.

Perduotų gamtinių dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus pavaizduota 1 paveiksle.

1 pav. Perduoti gamtinių dujų kiekiai pagal gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2017 m. I pusm. - 2019 m. I pusm.

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS PASLAUGŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos VKEKK (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos arba VERT). Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VKEKK (VERT) sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo VKEKK 2018 m. rudens pabaigoje perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškams patvirtintos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos. Išsamesnė informacija apie gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, įsigaliojusias nuo 2019 m. sausio 1 d., pateikiama Bendrovės tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/paslaugos/kainos-ir-mokesciai/kainos-nuo-2019-01-01.

2019 m. birželio 10 d. VKEKK nustatė "Amber Grid" reguliuojamos veiklos (teikiant gamtinių dujų transportavimo gamtinių dujų perdavimo sistema paslaugas) pajamų viršutinę ribą 2020 m. – 36,1 mln. Eur, t. y. 17,8 % mažesnę nei 2019 m. nustatyta 43,9 mln. Eur pajamų viršutinė riba (pasibaigus praėjusiam 2014– 2018 m. reguliavimo periodui, buvo įvertintas sukauptas investicijų grąžos nuokrypis, kuriuo leidžiamųjų pajamų lygmuo 2020 m. ir buvo sumažintas).

2019 m. I pusmetį VKEKK vykdė viešąją konsultaciją pagal TAR NC reikalavimus dėl Bendrovės teikiamų paslaugų kainodaros 2020 m. ir tolesniems reguliavimo periodo metams. Atsižvelgiant į rinkos dalyvių pastabas bei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (Agency for the Cooperation of Energy Regulators, ACER) 2019 m. liepos 4 d. paskelbtą nuomonę, Bendrovės valdybos ir VERT sprendimas dėl kainų bus priimtas per 2019 m. II pusmetį.

4.5.2. GAMTINIŲ DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

"Amber Grid" užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje, ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje.

Per 2019 m. pirmąjį pusmetį dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 8 GWh ir pardavė 187,8 GWh gamtinių dujų, iš kurių 149,6 GWh parduota gamtinių dujų perdavimo į Kaliningrado sritį srautų balansavimui.

Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

4.5.3. SGD TERMINALO, JO INFRSATRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO PAGRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama Lietuvos Respublikos SGD terminalo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGD lėšas terminalo operatoriui (AB "Klaipėdos nafta") ir paskirtajam tiekėjui (UAB "Lietuvos energijos tiekimas") bei iš šių lėšų kompensuojamos "Amber Grid" SGDT lėšų administravimo sąnaudos.

VKEKK 2018 m. lapkričio 22 d. patvirtino naują gamtinių dujų tiekimo dedamąją, kuri turėjo įsigalioti nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau 2018 m. gruodžio 31 d. ją patikslino ir kuri taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d.

Iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi proporcija, pagal kurią "Amber Grid" administruojamos SGDT lėšos kiekvieną mėnesį skirstomos ir išmokamos SGDT lėšų gavėjams, buvo nustatyta remiantis VKEKK Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. pažyma "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo" ir 2017 m. gruodžio 6 d. pažyma "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dujų ir elektros departamento dujų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo" pakeitimo", kurios pagrindu 2017 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas VKEKK nutarimas "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 24 d nutarimo "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų kainos nustatymo" pakeitimo" bei 2017 m. gruodžio 15 d. VKEKK raštu "Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų paskirstymo proporcijų jų gavėjams".

2019 m. sausio 29 d. raštu "Dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų paskirstymo proporcijų jų gavėjams" VKEKK nustatė procentines dalis, kuriomis Bendrovės surenkamos SGDT lėšos kiekvieną mėnesį turi būti išmokamos SGDT lėšų gavėjams nuo 2019 m. sausio 1 d.

1 lentelė. Informacija apie 2019 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų

Dedamosios dalys	Proporcija taikoma nuo 2019 01 01
Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo dedamoji	69,80%
Administravimo sąnaudų dedamoji	0,08%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji	30,12%
Iš viso:	100%

Dėl nesumokėtų SGD terminalo lėšų vyko teisminiai ginčai su AB "Achema". Šiuo metu bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl nesumokėtų SGD terminalo lėšų. Abi bylos yra sustabdytos iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ES Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. T-417/16.

Taip pat administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos, kuriose "Amber Grid" įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu:

10 bylų pagal AB "Achema" pareiškimus dėl VKEKK sprendimų panaikinimo.
Viena byla pagal AB "Achema" skundą Lietuvos Respublikai dėl 15.329.728,69 Eur žalos, patirtos teikiant su EK nesuderintą valstybės pagalbą, atlyginimo. 2019 m. sausio 23 d. nutartimi LVAT Achemos skundą atmetė. Achema pateikė prašymą atnaujinti procesą. Bendrovė savo ruožtu pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą. Kol kas posėdis šioje byloje nėra paskirtas.

4.6. VYKDOMI IR PLANUOJAMI PIRKIMAI BEI INVESTICIJOS

Vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymu, Bendrovė kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą. 2018 m. rugpjūčio 23 d. VKEKK pritarė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" dešimties metų (2018–2027 m.) tinklo plėtros planui. Jame numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per 2018-2027 dešimtmetį sudaro 195,2 mln. Eur. Prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai sumažės, tačiau tuo pat metu numatomi didėjantys tarpvalstybiniai dujų srautai į kitas Baltijos šalis, bei atsiras galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Daugiau informacijos apie planuojamas investicijas pateikiama Bendrovės tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/perdavimo-sistema/perdavimo-sistemos-pletra/perdavimo-sistemos-pletrosplanas.

2018 m. birželio 7 d. Bendrovė paskelbė tarptautinį pirkimą įsigyti statybos darbus GIPL projekto daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu.

Pirkimų laimėtojas bus atsakingas už magistralinio dujotiekio ir dujų apskaitos stoties statybą. Apie 165 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis bus paklotas nuo Jauniūnų kompresorių stoties Širvintų rajone iki Lietuvos–Lenkijos sienos Lazdijų rajone.

2018 m. liepos 18 d. Bendrovė paskelbė tarptautinį plieninių vamzdžių pirkimą, įgyvendindama dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju planuojama pasirašyti 2019 m. III ketvirtį.

4.7. BENDROVĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Planuojama, jog regioninė gamtinių dujų rinka vystysis palaipsniui. Kol kas dėl bendros gamtinių dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė tik Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformuos bendrą tarifų zoną. Lietuva ir toliau dalyvauja diskusijose su regiono partneriais, siekiant visų šalių dalyvavimo bendroje dujų rinkoje visiems naudingomis sąlygomis. Lietuva į bendrą zoną prisijungs vėlesniame etape, nebent bus surastos abipusiai naudingos sąlygos tai padaryti jau nuo 2020 m.

Prognozuojama, kad 2019 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos sistemos naudotojams į vidinį išleidimo tašką transportuos apie 23 TWh, į Latvijos Respubliką – 4,6 TWh gamtinių dujų ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – 26,4 TWh gamtinių dujų. Apie 45 proc. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto gamtinių dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.

5. FINANSINIAI REZULTATAI

5.1. FINANSINIAI RODIKLIAI²

	2019 m. I pusm.	2018 m. I pusm.	2017 m. I pusm.3
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos	25.965	27.566	32.747
EBITDA4	11.352	13.974	20.428
Pelnas prieš apmokestinimą	6.127	7.475	12.932
Grynasis pelnas	5.052	6.538	10.963
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	5.548	17.835	19.392
Investicijos	8.815	5.832	1.630
Finansinė skola	80.329	82.117	81.220
Pelningumo rodikliai (%)
EBITDA marža	43,72	50,70	62,38
Pelno prieš apmokestinimą marža	23,60	27,12	39,49
Grynojo pelno marža	19,46	23,72	33,48
Vidutinė turto grąža (ROA)	2,23	2,50	3,63
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	3,85	3,95	5,53
Likvidumo rodikliai	2019-06-30	2018-06-30	2017-06-30
Bendrasis likvidumo rodiklis	0,41	0,34	0,52
Skubaus padengimo koeficientas	0,34	0,29	0,43
Kapitalo struktūros rodikliai (%)	2019-06-30	2018-06-30	2017-06-30
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	59,15	61,86	67,04
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	61,29	51,78	42,06
Rinkos vertės rodikliai	2019-06-30	2018-06-30	2017-06-30
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai	38,49	39,56	21,15
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Eur	0,03	0,04	0,06

2 lentelė. Grupės finansiniai rodikliai

5.2. PAJAMOS

2019 m. I pusmetį Grupės pajamos sudarė 25.965 tūkst. Eur ir, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 5,8 proc. 2019 m. II ketvirtį itin padidėjęs dujų transportavimas į Latviją ir didesnis vartojimas Lietuvoje leido iš dalies amortizuoti dėl šiltų žiemos orų sumažėjusią dujų transportavimo paslaugų paklausą

² Grupės finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą turtą ar įsipareigojimus;

³ Sudaryta palyginamumo tikslais;

⁴ Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos – finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymai.

metų pradžioje. Balansavimo pajamos krito dėl sumažėjusių balansavimo apimčių. Kitos pajamos – pajamos už SGD terminalo lėšų administravimą, licencijuotos gamtinių dujų rinkos operatorės (UAB GET Baltic) paslaugų pajamos bei kita – 2019 m. pirmame pusmetyje buvo 499 tūkst. Eur.

2 pav. Grupės pajamų struktūra, 2017 - 2019 m. I pusmetis, proc.; mln. Eur.

Balansavimo pajamos susidaro:

balansuojant sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautus;
dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

SGD terminalo lėšas Bendrovė administruoja įpareigota teisės aktų reikalavimų. Daugiau informacijos ir atskleidimų apie SGD terminalo lėšų apskaitą bei UAB GET Baltic teikiamas paslaugas pateikta 2019 m. pirmojo pusmečio Bendrovės finansinėse ataskaitose.

5.3. SĄNAUDOS

Grupės sąnaudos 2019 m. I pusmetį sudarė 19.655 tūkst. Eur ir buvo 1,4 proc. mažesnės nei 2018 m. atitinkamo laikotarpio sąnaudos.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė ženklią dalį sąnaudų – 5.015 tūkst. Eur (25,5 proc. visų sąnaudų) ir, lyginant su 2018 m. pirmuoju pusmečiu, dėl Bendrovės ilgalaikio turto perkainojimo 2018 m. pabaigoje sumažėjo 21,0 proc.

Gamtinių dujų sąnaudos siekė 5.903 tūkst. Eur (30 proc. visų sąnaudų), ir, palyginus su 2018 m. atitinkamu periodu, dėl didesnių gamtinių dujų kiekių Bendrovės technologiniams poreikiams padidėjo 23,9 proc.

Išmokos darbuotojams ir socialinio draudimo sąnaudos sudarė 4.910 tūkst. Eur (25,0 proc. visų sąnaudų), remonto ir techninės priežiūros – 1.328 tūkst. Eur (6,8 proc. visų sąnaudų). Gamtines dujas Bendrovė pirko technologinėms reikmėms, sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautų balansavimui bei technologiniam balansavimui.

5.4. VEIKLOS REZULTATAI

Grupės pelnas prieš apmokestinimą 2019 m. I pusmetį pasiekė 6.127 tūkst. Eur (2018 m. I pusmetį – 7.475 tūkst. Eur), o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 11.352 tūkst. Eur (2018 m. I pusmetį – 13.974 tūkst. Eur).

2019 m. I pusmetį Bendrovė uždirbo 5.052 tūkst. Eur (2018 m. I pusmetį – 6.538 tūkst. Eur) grynojo pelno.

Mažesnio pelningumo, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, priežastys –, sumažėjęs perdavimo kiekis į gretimas perdavimo sistemas bei atstatytos praėjusio laikotarpio pajamos.

4 pav. Grupės finansiniai rezultatai 2017 - 2019 m. I pusmetis, mln. Eur

5.5. INVESTICIJOS

2019 m. I pusmetį Grupės investicijos sudarė 8.815 tūkst. Eur (atitinkamu 2018 m. laikotarpiu – 5.832 tūkst. Eur). Bendrovė, prižiūrėdama valdomą gamtinių dujų perdavimo tinklą bei jį plėsdama, nuolat investuoja į valdomą infrastuktūrą. Investicijos į perdavimo sistemos plėtrą dėl pakeisto GIPL projekto grafiko nebuvo vykdomos.

Investicijos į rekonstrukciją ir modernizavimą, palyginti su 2018 m. I pusmečiu (5.821 tūkst. Eur), padidėjo daugiau nei 1,5 karto ir sudarė 8.804 tūkst. Eur. Padidėjimą nulėmė 2019 m. išaugusios magistralinių dujotiekių rekonstrukcijos apimtys.

6 pav. Grupės investicijų struktūra, 2017 - 2019 m. I pusmetis, mln. Eur

5.6. TURTAS

2019 m. birželio 30 d. Grupės turto vertė siekė 235.697 tūkst. Eur. Ilgalaikis turtas sudarė 87,7 proc., trumpalaikis – 12,3 proc. viso turto.

Ilgalaikis turtas 2019 m. I pusmetį kito neženkliai ir laikotarpio pabaigoje sudarė 206.726 tūkst. Eur. Per minėtą laikotarpį trumpalaikis turtas sumažėjo 25,1 proc. (9.699 tūkst. Eur) ir laikotarpio pabaigoje sudarė 28.971 tūkst. Eur. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo grynųjų pinigų likučio sumažėjimas.

5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

2019 m. I pusmetį laikotarpiu Grupės nuosavas kapitalas iš esmės nesikeitė ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 131.068 tūkst. Eur.

2019 m. I pusmetį mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo 8,5 proc. (9.684 tūkst. Eur) ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 104.629 tūkst. Eur. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumažėjimą nulėmė sumažėjusios mokėtinos sumos ir gauti avansai.

2019 m. birželio mėn. 30 d. Grupės finansinė skola sudarė 80.329 tūkst. Eur, per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 205 tūkst. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 61,3 proc.

5.8. PINIGŲ SRAUTAI

2019 m. I pusmetį Grupės grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 5.548 tūkst. Eur (2018 m. I pusmetį – 17.835 tūkst. Eur). Ilgalaikio turto įsigijimui buvo panaudota 10.321 tūkst. Eur (2018 m. I pusmetį – 11.399 tūkst. Eur), dividendų išmokėjimui – 5.225 tūkst. Eur (2018 m. I pusmetį – 20.286 tūkst. Eur). 2019 m. I pusmetį investicijoms finansuoti buvo gauta 1.553 tūkst. Eur ES paramos lėšų (2018m. I pusmetį – 4.636 tūkst. Eur).

5.9. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE SUTRUMPINTOJE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama "Amber Grid" 2019 m. birželio 30 d. sutrumpintų finansinių ataskaitų pastabose.

5.10. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ

Finansinės pagalbos (paramos) politika yra pateikta 2018 m. Socialinės atsakomybės ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė neteikė kitos formos finansinės pagalbos.

5.11. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS

2019 m. birželio 30 d. Bendrovė valdė 100 proc. dukterinės įmonės UAB GET Baltic akcijų. Detalesnė informacija apie valdomą įmonę pateikta Bendrovės finansinėse ataskaitose.

6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

6.1. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

Duomenys apie rizikų valdymą, vidaus kontrolės sistemą per ataskaitinį laikotarpį, palyginti su pateiktais 2018 m. metiniame pranešime, iš esmės nepasikeitė.

Pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduria Grupė savo veikloje: makroekonominių veiksnių, reguliavimo, dujų pirkimo kainų svyravimo, koncentracijos, konkurencijos, techninė, korupcijos ir finansinė.

Informacija apie koncentracijos, dujų pirkimo kainos ir finansines rizikas (likvidumo, kredito, palūkanų normos svyravimo) pateikta Grupės finansinėse ataskaitose.

Pranešimų apie korupcijos apraiškas negauta.

Atsižvelgiant į Politikoje bei šios Politikos įgyvendinimo taisyklėse numatytas priemones, kurių Bendrovė imasi, siekdama mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, darytina išvada, kad "Amber Grid" veikloje korupcijos pasireiškimo tikimybė yra minimali.

6.2. BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES.

Bendrovė yra patvirtinusi Apskaitos procedūrų ir politikos vadovą, reglamentuojantį apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, pateikimo principus, metodus ir taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, Bendrovės patvirtintomis vidaus taisyklėmis yra reglamentuojama apskaitos dokumentų pateikimo ir ataskaitų sudarymo terminai.

Sudarant finansines ataskaitas laikomasi "keturių akių" principo. Buhalterijos padalinys yra atsakingas už finansinių ataskaitų rengimą ir peržiūrą.

7. VALDYMAS

7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė veikloje taiko AB NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Bendrovių valdymo kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi valdymo kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

7.2. AKCINIS KAPITALAS

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą Visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sudaro 178.382.514 vienetų. "Amber Grid" akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės visiems Bendrovės akcininkams yra vienodos. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

Bendrovė nėra informuota apie akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2019 m. pirmąjį pusmetį jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

7.4. AKCININKAI

2019 m. I pusmetį Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB "EPSO-G" išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas valdantis daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų.

Kadangi "Amber Grid" akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje, akcininkų skaičius nuolat kinta. Atsižvelgiant į duomenis, gautus iš vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, Bendrovės akcininkais 2019 m. birželio 30 d. buvo daugiau nei 2200 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų.

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.
UAB "EPSO-G"	A. Juozapavičiaus g. 13 Vilnius, Lietuva/ 302826889	172.279.125
Smulkieji akcininkai		6.103.389
Iš viso		178.382.514

3 lentelė. Bendrovės akcininkai (2019 m. birželio 30 d.)

Bendrovės akcininkų struktūra pateikta 7 pav.

UAB "EPSO-G", valdydama 96,58 proc. Bendrovės akcijų, turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

7.5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše.

Pagrindiniai duomenys apie "Amber Grid" akcijas
ISIN kodas	LT0000128696
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

4 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie "Amber Grid" akcijas

Prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta 2019 m. I pusmetį sudarė 156 tūkst. Eur, sudarytais sandoriais perleista 130.137 vnt. akcijų.

Bendrovės akcijų kainos dinamika pateikta 5 lentelėje, o duomenys apie Bendrovės akcijų kainą ir apyvartą (2019 m. I pusmetis) pateikti 8 paveiksle.

Atidarymo	Didžiausia	Mažiausia	Svertinė vidutinė	Uždarymo
kaina, Eur	akcijos kaina, Eur	akcijos kaina, Eur	akcijos kaina,	kaina, Eur
2019-01-01	2019-02-28	2019-06-11	Eur	2019-06-30
1,14	1,35	1,07	1,199	1,09

5 lentelė. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius, 2019 m. I pusmetis

"Amber Grid" akcijų kapitalizacija 2019 m. birželio 30 d. sudarė 194,44 mln. Eur.

8 pav. "Amber Grid" akcijos kaina ir apyvarta, 2019 m. I pusmetis

2019 m. I pusmetį Nasdaq Baltijos rinkoje prekiaujamų vertybinių popierių skaičiuojami lyginamieji kainų indeksai OMX Baltic PI ir OMXV, atspindintys Baltijos šalyse ir Vilniaus vertybinių popierių biržose listinguojamų bendrovių akcijų kainų pokyčius, atitinkamai padidėjo 2,19 proc. ir 7,94 proc. Bendrovės akcijų kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 4,39 proc. Bendrovės akcijos kainos OMX Vilnius ir OMX Baltic PI indeksų pokyčiai (2019 m. sausio-birželio mėn.) pavaizduoti 9 paveiksle.

9 pav. "Amber Grid" akcijos kainos, OMX Vilnius ir OMX Baltic PI indeksų pokyčiai, 2019 m. I pusmetis

7.6. DIVIDENDAI

Bendrovės akcininkai 2019 m. balandžio 23 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą dėl dividendų išmokėjimo. Dividendai sudaro 5,2 mln. eurų arba 0,0293 euro vienai akcijai.

7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

"Amber Grid" yra sudariusi sutartį su AB SEB bankas dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo.

2018 m. balandžio 30 d. Bendrovė su AB SEB bankas sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus didžiausią akcininką – UAB "EPSO-G".

AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800, trumpasis 1518
El. paštas	[email protected]
Interneto tinklalapis	www.seb.lt

7.8. VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymais, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai.

Išsamūs valdybos narių ir Bendrovės vadovų gyvenimo aprašymai yra skelbiami viešai "Amber Grid" tinklalapyje www.ambergrid.lt.

Informacija apie "Amber Grid" valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę pateikta 6 lentelėje.

				Dalyvavimas emitento kapitale
Pareigos	Vardas, pavardė	Kadencijos pradžios data	Kadencijos pabaigos data	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Turimų balsų dalis, proc.
Valdybos pirmininkas	Nemunas	2016 m.	2020 m.	0,001055	0,001055
	Biknius	balandžio mėn.	balandžio mėn.
Nepriklausomas	Nerijus	2016 m.	2020 m.	–	–
valdybos narys	Datkūnas	balandžio mėn.	balandžio mėn.
Valdybos narys	Rimvydas	2016 m.	2020 m.	–	–
	Štilinis	balandžio mėn.	balandžio mėn.
Valdybos narys	Algirdas	2018 m.	2020 m.	-	-
	Juozaponis	rugsėjo mėn.	balandžio mėn.
Valdybos narys	Sigitas	2018 m.	2020 m.	-	-
	Žutautas	rugsėjo mėn.	balandžio mėn.

Generalinis	Saulius	2013 m.	–	–	–
direktorius	Bilys	birželio mėn.
Vyriausioji buhalterė	Dzintra	2013 m.	–	–	–
	Tamulienė	birželio mėn.

6 lentelė. Informacija apie valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės valdybos nariams išmokos sudarė 9,8 tūkst. Eur.

7 lentelė. Informacija apie išmokas (Eur) valdymo organų nariams Nario vardas, pavardė	2019 m. I pusm.	2018 m. I pusm.
Nerijus Datkūnas	4575	5000
Sigitas Žutautas	5175	-
Saulius Bilys	-	2425
Vytautas Ruolia	-	3050

7 lentelė. Informacija apie išmokas (Eur) valdymo organų nariams

Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotų pinigų bendra suma sudarė 119,6 tūkst. Eur, vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyriausiajai buhalterei) buvo 59,8 tūkst. Eur.

Remiantis Bendrovės įstatais, "Amber Grid" Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" Audito komitetas. Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų

susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Bendrovėje filialų ir atstovybių nėra.

7.9. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

2019 m. birželio 30 d. Bendrovė buvo sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus sandorius, pasikeitus Bendrovės kontrolei: 2014 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis su "Swedbank" AB; 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės Investicijų Banku (Nordic Investment Bank), 2018 m. gegužės 18 d. paskolos sutartis su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu. Šių sutarčių sąlygos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų padaryti žalą Bendrovei.

Jokių kitų reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Bendrovės kontrolei, 2019 m. birželio 30 d. Bendrovė nebuvo sudariusi.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

7.10. INFORMACIJA APIE SVARBIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

2019 m. liepos 10 d. "Amber Grid" sudarė energijos sutaupymų perdavimo susitarimą su elektros perdavimo sistemos operatoriumi "Litgrid". Susitarimu "Amber Grid" neatlygintinai perdavė, o "Litgrid" priėmė dalį "Amber Grid" iki 2020 m. pabaigos planuojamų pasiekti energijos sutaupymų kiekio (30 875,5 MWh). Šis sandoris neturi įtakos "Amber Grid" finansiniams rezultatams.

8. ATLYGIO POLITIKA

"Amber Grid" galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.

"Amber Grid" atlygio politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas, ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas darbuotojams prisidėti įgyvendinant Bendrovės misiją, viziją, vertybes ir tikslus.

Visų darbuotojų atlygį, taip pat ir vadovų sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama. Pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio, kuris nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o Bendrovė atsiskaito akcininkams ir valdybai už metinių tikslų pasiekimą. Kintamoji atlygio dalis yra siejama su Bendrovės ir individualiais vadovybei keliamais metiniais tikslais.

Bendrovės atlygio politika viešai skelbiama tinklalapyje www.ambergrid.lt (rubrikos Apie mus skiltyje Valdymas).

	8 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes Grupė		Bendrovė
Pareigybių grupės	Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje)	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis	Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje)	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Generalinis direktorius	2	8.398	1	12.201
Aukščiausio lygio vadovai	5	6.690	4	7.152
Vidurinio lygmens vadovai	26	3.923	26	3.923
Ekspertai - specialistai	186	2.082	181	2.083
Darbininkai	109	1.135	109	1.135
Viso vidutinis darbo užmokestis	328	1.969	321	1.953
Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur		4.203,3		4.096,1

Vidutinis darbo užmokestis Grupėje ir Bendrovėje pagal darbuotojų grupes pateiktas 8 lentelėje.

Informacija apie Bendrovės fiksuotą ir kintamą darbo užmokestį pateikta 9 lentelėje.

Pareigybių grupės	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius	Vidutinis apskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis (pastovioji atlygio dalis), Eur	Išmokėta kintamoji atlygio dalis apskaičiuota, kaip vidutinė mėn. kintamoji atlygio dalis per metus, Eur
Generalinis direktorius	1	9.490	2.711
Aukščiausio lygio vadovai	4	5.585	1.568
Vidurinio lygmens vadovai	27	3.591	332
Ekspertai - specialistai	176	1.938	145
Darbininkai	133	1.064	71
Viso	342	1.797	156

9 lentelė. Vidutinis fiksuotas darbo užmokestis ir kintama atlygio dalis pagal darbuotojų grupes

Kolegialių narių bei vadovybės atlygio politika

UAB "EPSO-G" įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sprendimu. Bendrovės 2018 m. rugsėjo 7 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtais sprendimais buvo patvirtintas valandinis ir maksimalus mėnesinis atlygis, skiriamas bendrovės valdybos narių veiklos apmokėjimui, taip pat patvirtintos sutarčių su valdybos nariais dėl veiklos valdyboje sąlygos. Pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą valdybos nariams nustatytas 50 (penkiasdešimties) Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinis darbo atlygis už veiklą bendrovės valdyboje, neviršijant 1000 (vieno tūkstančio) Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio per mėnesį maksimalios atlygio sumos, o jeigu toks valdybos narys būtų išrinktas valdybos pirmininku – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio maksimali atlygio suma (atsižvelgiant į mokesčių reformą šis sprendimas buvo pakoreguotas 2019 m. balandžio 23 d. nurodant sumą su koeficientu). Valdybos nariams, kurie taip pat yra bendrovės kontrolinį akcijų paketą valdančios bendrovės, UAB "EPSO-G" darbuotojai, atlygio už veiklą valdyboje bendrovė nemoka.

Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato Bendrovės valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – Bendrovės vadovas, vadovaudamasis bendrovės valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą metuose, Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės vadovo tikslų įgyvendinimą.

9. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA

"Amber Grid" savo atsakomybę apibrėžia ir veikloje remiasi šiais dokumentais:

Bendrovės vidaus politikos ir tvarkų aprašais:

kolektyvine sutartimi;
Organizacinės kultūros kodeksu;
Etiškos darbdavystės ir darbo sąlygų politikos aprašu;
Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos aprašu;
Lygių galimybių politikos aprašu;

"EPSO-G" grupės įmonėms galiojančiais dokumentais:

Korporatyvinio valdymo politikos aprašu. Jo tikslas užtikrinti "EPSO-G" įmonių grupėje gerąją valdysenos praktiką, nustatant įmonių grupėje vienodus korporatyvinio valdymo principus ir patronuojančios bendrovės bei kitų grupės bendrovių tarpusavio sąveiką;
Socialinės atsakomybės politikos aprašu, kurio tikslas remiantis sukaupta gerąja šalies ir tarptautinių organizacijų patirtimi tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą, taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus;
Skaidrumo ir komunikacijos politikos aprašu. Jo tikslas padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais: visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais ir kt.;
Korupcijos prevencijos politikos aprašu. Juo siekiama "EPSO-G" įmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurios sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus;
Darbuotojų atlygio politikos aprašu. Jo tikslas tinkamai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir sukurti motyvacines paskatas siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo įmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų įgyvendinimo;
Apskaitos politikos aprašu. Juo siekiama užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų įvertinti grupės įmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus;
Dividendų politikos aprašu, kurio tikslas nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą tinkamu laiku, šitaip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe;

Interesų valdymo politikos aprašu. Jo tikslas "EPSO-G" įmonių grupėje sukurti bendrą gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla;
Neskelbtinos informacijos apsaugos politikos aprašu. Jo tikslas yra sukurti bendrą konfidencialios ir komercinę (gamybos) paslaptį sudarančios informacijos identifikavimo, naudojimo ir apsaugos sistemą, padėti "EPSO-G" grupės bendrovių valdymo organų nariams ir darbuotojams apsaugoti jiems patikėtą konfidencialią informaciją nuo netinkamo ir žalingo atskleidimo;
Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politikos aprašu, kurio tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize pagrįstus elektros ir gamtinių dujų infrastruktūros valdymo ir plėtros principus bei pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus;
Paramos politikos aprašu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo;
Rizikų valdymo politikos aprašu. Jo tikslas diegti "EPSO-G" įmonių grupėje vienodą rizikų valdymo sistemą pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes;
Darbuotojų veiklos vertinimo politikos aprašu, kurio tikslas kurti nuoseklią darbuotojų individualių tikslų vertinimo sistemą, padedančią efektyviai valdyti darbo užmokesčio išlaidas, taip pat sukurti motyvacines paskatas tinkamai pareigas vykdantiems ir lūkesčius viršijantiems darbuotojams;
kita.

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI IR PRIORITETAI

"Amber Grid" laikosi nuostatos, kad būdai, kuriais pasiekiamas rezultatas, yra svarbūs. Todėl remdamasi sukaupta gerąja šalies ir tarptautinių organizacijų patirtimi siekia tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikiškus žmogiškųjų išteklių vadybos būdus ir taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus. Planuodama veiklą Bendrovė atsižvelgia į interesų turėtojų ekonominius ir socialinius lūkesčius, užtikrina skaidrų valdymą, plėtoja etiškus santykius rinkoje, diegia korupcijos prevencijos priemones ir prisideda kuriant gerą verslo klimatą šalyje. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Bendrovės socialinės atsakomybės politika remiasi jos vizija, misija, vertybėmis ir penkerių metų strategijoje patvirtintomis veiklos kryptimis bei tikslais – tai regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, efektyvi veikla, kurianti ir pažangi organizacija. Bendrovės atsakomybė plačiąja prasme nukreipta į šias pagrindines sritis (žr. 10 pav.):

10 pav. Socialinės atsakomybės politikos sritys

socialinė atsakomybė rinkoje, efektyvus ir skaidrus verslas: atviras ir sąžiningas bendradarbiavimas su interesų turėtojais, padedančiais įgyvendinti socialiai atsakingo verslo nuostatas, saugus ir patikimas gamtinių dujų perdavimas sistemos naudotojams, kova su korupcija ir kyšininkavimu, konkurencingumo užtikrinimas, sąžiningai mokami mokesčiai;
socialinė atsakomybė aplinkosaugos srityje: efektyvus gamtos išteklių naudojimas veikloje, dalyvavimas ekologinėse kraštovaizdį ir biologinę įvairovę užtikrinančiose prevencinėse programose, tausojančio darbuotojų, rangovų, tiekėjų ir visuomenės požiūrio į aplinką skatinimas;
socialinė atsakomybė palaikant santykius su darbuotojais: atsakomybė darbuotojams, rūpinimasis savo darbuotojų sveikata, saugumu ir lygiomis teisėmis, pažangių veiklos valdymo ir atlygio sistemų taikymas, sąlygų darbuotojų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, bendrųjų kompetencijų ugdymui sudarymas;
socialinė atsakomybė palaikant santykius su visuomene: įvairių socialinių iniciatyvų, savanoriavimo bei kitų projektų plėtojimas vietos bendruomenėse ir nacionaliniu mastu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis.

Kartą per metus norint įvertinti Bendrovės socialiai atsakingą veiklą organizacijos valdymo srityje atliekamas tyrimas. Pagal gautus rezultatus įvertinama atliktų priemonių svarba ir nustatomas brandos lygis, parengiamas kitų metų socialinės atsakomybės konkrečių veiksmų planas, kuris padeda efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų.

KORUPCIJOS RIZIKA

Bendrovė savo veikloje netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, nederamos naudos, dovanų priėmimo, teikimo, siūlymo, pažadėjimo ar reikalavimo piktnaudžiaujant einamomis pareigomis.

Bendrovės korupcijos prevencijos veikla remiasi nacionaliniais teisės aktais ir savanoriškais juos viršijančiais įsipareigojimais:

visi Bendrovės vadovai yra tiesiogiai atsakingi už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rodo pavyzdį savo darbuotojams;
taikomos proporcingos, rizikos vertinimu pagrįstos antikorupcinės procedūros;

reguliariai atliekamas su korupcija susijusių rizikų vertinimas, planuojamos ir pritaikomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, stebimas antikorupcinės veiklos efektyvumas ir, jei reikia, diegiamos veiksmingesnės priemonės.

Apie Bendrovės vadovų ir darbuotojų daromus teisės aktų nuostatų ir elgesio normų, vykdomų ūkinių operacijų ir apskaitos pažeidimus, kyšininkavimą, papirkinėjimą, prekybą poveikiu, piktnaudžiavimą, interesų konfliktus, nepotizmą ir kronizmą, vykdomų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir nešališkumo reikalavimų pažeidimus galima pranešti pasitikėjimo linija: el. paštu [email protected] arba tel.: +370 666 06 084; +370 5 232 7787. Ši informacija prieinama tik Bendrovės korupcijos prevencijos pareigūnui, kuris užtikrina visišką jos siuntėjo konfidencialumą.

ŽMOGAUS TEISĖS

Bendrovė remiasi 2017 m. patvirtintais Etiškos darbdavystės ir Lygių galimybių politikų aprašais, kuriuose akcentuojama, kad visos diskriminacijos formos griežtai draudžiamos (Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 100; 111). Bendrovė visiems darbuotojams užtikrina lygias teises ir netoleruoja diskriminacijos įdarbinimo, atlyginimo, mokymo, karjeros, darbo santykių nutraukimo ar išėjimo į pensiją bei kitose srityse dėl darbuotojų rasės, tautybės, lyties, lytinės orientacijos, amžiaus, politinių pažiūrų, taip pat dėl kitų aspektų, dėl kurių galėtų atsirasti diskriminacija, netoleruoja jokio grasinančio, priekabiaujančio ar išnaudojančio darbuotojų elgesio.

Darbuotojai, kurių atžvilgiu galimai atlikti neteisėti veiksmai, gali pateikti skundą Bendrovės paskirtam atsakingam asmeniui. Jei darbuotojas nepatenkintas išnagrinėto skundo rezultatu, jis gali ginti savo pažeistą teisę teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvienas darbuotojas, matęs ir (ar) turintis įtarimą, ir (ar) esantis diskriminavimo, priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo atvejo liudininku, apie tai praneša savo tiesioginiam vadovui arba Bendrovės paskirtam atsakingam asmeniui. Bendrovėje užtikrinamas konfidencialumas nagrinėjant skundus, atitinkamai visi darbuotojai ir Bendrovė bet kokią informaciją, gautą nagrinėjant pažeidimą, turi laikyti paslaptyje. Šios nuostatos pažeidimas laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

9.1. APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA

"Amber Grid" principai ir įsipareigojimai, susiję su aplinkos apsauga bei darbuotojų sauga ir sveikata, nustatyti Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos apraše.

Minėtame apraše nustatytais principais siekiama kaip įmanoma efektyviau mažinti Bendrovės vykdomos veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Nustatytų prevencijos, saugumo, aplinkos tvarumo principų turi laikytis visos "Amber Grid" veiklos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys ir jų grupės.

Vadybos sistema

Bendrovėje įdiegta tarptautinių standartų ISO 14001 ir OHSAS 18001 reikalavimus atitinkanti aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota į "Amber Grid" veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo procesus. Standartais nustatytas aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas padeda užtikrinti nuolatinį veiklos keliamo poveikio aplinkai, profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai mažinimą bei veiklai taikomų

tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentais, kitais norminiais dokumentais nustatytų reikalavimų įgyvendinimą.

Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į socialinę ir ekonominę situaciją, taip pat įmonės finansines, technines galimybes, yra įsipareigojusi užtikrinti nuolatinį aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos procesų gerinimą, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmingumo didinimą ir vadovauti pagal vadybos procesui priimtinus standartus.

Bendrovėje įdiegta aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema veikia pasikartojančiu procesu "planavimas–įgyvendinimas–tikrinimas–analizė". Procese dalyvauja visų lygių darbuotojai pagal aiškiai už tam tikras vadybos proceso koordinavimo bei jo įgyvendinimo dalis nustatytas atsakomybes. Atsižvelgiant į besikeičiančios ekonominės, socialinės ir gamtinės aplinkos sąlygas, kintančius ir Bendrovės veiklai įtaką darančius išorės ir vidaus veiksnius, sistemos procesai nuolat stebimi, peržiūrimi ir periodiškai koreguojami. Įtaką darančių veiksnių valdymas tiesiogiai siejamas su Bendrovės aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos principų įgyvendinimui keliamais tikslais ir uždaviniais.

Bendrovė, gerindama aplinkos ir darbo sąlygas, nuolat investuoja į naujus įrenginius, gamybos procesų technologijas, informacines valdymo ir kt. priemones. Atsižvelgiant į identifikuotus dėl Bendrovės vykdomos veiklos kylančius aplinkos apsaugos aspektus bei profesinės rizikos veiksnius, taikomos tik patikimos ir kokybės standartus atitinkančios, poveikį aplinkai mažinančios bei darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės.

Profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir jų reikšmingumas vertinamas vadovaujantis visuotinai priimtinomis rizikų valdymo metodikomis bei galiojančiais tarptautiniais, Lietuvos Respublikos ir Bendrovės vidaus teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į nuolat didinamo veiksmingumo rodiklių pokyčius, Bendrovės įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims, poveikio trukmę, dažnį, pavojingumą, pasekmes ir kt.

Užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuolat informuojami ir ugdomi visi Bendrovės darbuotojai.

SANTYKIAI SU VISUOMENE: PARAMA

"Amber Grid" valdyba, siekdama užtikrinti teikiamos paramos tikslingumą, viešumą ir skyrimo proceso skaidrumą, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu patvirtino Bendrovės paramos teikimo tvarkos nuostatus, parengtus atsižvelgiant į Bendrovės 2017–2022 m. veiklos strategijos tikslus ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės paramos politikos principus.

Paramos kryptys

Minėtos tvarkos nuostatuose teigiama, kad Bendrovė, vykdydama strategijoje numatytą plėtrą ir valstybei ekonomiškai svarbius projektus, gali daryti poveikį bendruomenių gyvenimo kokybei ar jų aplinkai, todėl ji turi teisę iš savo pelno skirti paramą vietos regionų ir (ar) bendruomenių, kuriose vykdomi šie projektai, poreikiams, švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ar kitoms bendruomenės gerovės sritims. Bendrovė taip pat gali skirti paramą asmenims, studijuojantiems programas, susijusias su tiesiogine jos veikla. "Amber Grid" skatina darbuotojų savanorišką neatlygintiną įsitraukimą į visuomenei ar vietos bendruomenei svarbių tikslų įgyvendinimo veiklą ir, atsižvelgdama į tai, gali skirti paramą.

Bendrovė, teikdama paramą, vadovaujasi šiais principais: atitikties veiklos tikslams, skaidrumo ir nešališkumo, lygiateisiškumo bei konfidencialumo ir viešumo derinimo.

Parama neskiriama politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti, politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti, politikų ar politikų artimų asmenų įsteigtiems labdaros ir paramos fondams, juridiniams asmenims, kurie netinkamai įgyvendino ar yra pažeidę anksčiau su bet kuria UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrove sudarytą sutartį dėl paramos (ar su kitu paramos teikėju ir apie tai yra žinoma), taip pat veikloms, populiarinančioms ar susijusioms su azartiniais ar tokio pobūdžio lošimais, alkoholiniais gėrimais, rūkalais ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis, ir kitoms veikloms, kurios visuomenei turi arba gali turėti neigiamą įtaką.

Bendrovės paramai skiriama pelno dalis nustatoma kasmet eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, šiai sumai sudarant rezervą pagal ataskaitinių metų pasiektą pelną ir įgyvendinamus projektus. Paramai skiriama pelno dalis negali sudaryti daugiau kaip 1 proc. grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, bet kuriuo atveju neviršijant 50 tūkst. eurų. Paramos skyrimo tvarkos nuostatai skelbiami Bendrovės tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/imones-socialines-atsakomybes-politika/parama-ir-jos-teikimotvarka.

2019 m. I pusmetį parama nebuvo skirta.

SOCIALINĖS INICIATYVOS

Dialogo kultūros ir bendradarbiavimo projektas

Ruošiantis dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybų startui, "Amber Grid" organizavo specialius susitikimus su bendruomenėmis, kurių teritorijose vyks dujotiekio tiesimo darbai. Per 2019 m. pirmąjį pusmetį "Amber Grid" vietos bendruomenėms surengė 40 susitikimų su žinomais žmonėmis, kurie kuria, mąsto ir skatina kitus gyventi sąmoningai. Susitikimuose, skirtuose dialogo kultūros puoselėjimui bendruomenėse, kurių aplinkoje veikia "Amber Grid" ir kur bus tiesiama tarptautinė dujotiekio jungtis, dalyvavo Širvintų, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonų gyventojai. Iš viso apie 6000 žmonių iš 9 savivaldybių ir 22 seniūnijų turėjo progą gyvai pasikalbėti su tokiais žinomais žmonėmis kaip aktorius Giedrius Savickas, atlikėjai Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Justė Arlauskaitė Jazzu, Marijonas Mikutavičius, Saulius Urbonavičius Samas, Rafailas Karpis, aktorius Mantas Stonkus, psichologas Dainius Pūras, kūrėjas Haroldas Mackevičius. Susitikimų metu atviru pokalbiu su auditorija mezgėsi dialogas ne tik apie projektą, bet ir apie paprastus dalykus – santykius, prasmingą veiklą ir vertybes.

"Amber Grid" socialinės atsakomybės projektas "Dialogo kultūra ir bendradarbiavimo ugdymas įgyvendinant GIPL projektą" pradėtas 2018 m. rudenį. Projektu siekiama teikti gyventojams informaciją apie jų kaimynystėje įgyvendinamo GIPL projekto svarbą, eigą ir progresą, šviesti visuomenę, formuoti patikimos, skaidrios, socialiai atsakingos įmonės įvaizdį, puoselėti atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą bei kurti ilgalaikius ryšius su bendruomenėmis, kurių aplinkoje bendrovė vykdo veiklą. Projekto, skirto bendruomenėms tęsinys numatytas 2019 m. rudenį.

Aplinkos tvarkymo akcija

100 Bendrovės darbuotojų kartu su savo šeimų nariais dalyvavo savanoriškoje visuomeninėje akcijoje "Darom" (2018 m. – 90 darbuotojų). Už dalyvavimą akcijoje "Darom" 2019 m. Bendrovė gavo akcijos organizatorių padėką.

Kraujo donorystės akcija

Bendrovėje organizuota pilietiška akcija "Kraujo donoro diena". Joje dalyvavo 47 Bendrovės darbuotojų (2018 m. – 50 darbuotojai), kurie prisidėjo gelbstint sergančiųjų sveikatą ir gyvybę. Paaukota 20 litrų kraujo. Nacionalinis kraujo centras išreiškė "Amber Grid" padėką už aktyvų dalyvavimą ir neatlygintinos kraujo donorystės idėjų sklaidą.

Labdaros aukcionas

"EPSO-G" grupės vasaros šventės metu, kurioje dalyvavo visos grupės įmonės, buvo surengtas aukcionas, kuriame surinkta 1750 eurų. Ši suma skirta labdaros ir paramos fondui "Rugutė", remiančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir Pivašiūnų dienos centrui. Šiame centre vaikai iš nepasiturinčių ir socialiai pažeidžiamų šeimų praleidžia daug laiko – jie mokosi gyvenimiškų įgūdžių, žaidžia, mokslo metų laiku ruošia pamokas. Jiems organizuojamos pamokėlės, susitikimai su įdomiais žmonėmis, rengiamos įvairios popietės, jei reikia, centras organizuoja pagalbą šeimoms.

Palankaus vėjo malūnėlių akcija

Bendrovės darbuotojai dalyvavo "Palankaus vėjo malūnėlių akcijoje", kviesdami sklaidyti debesis ir siųsti palankų vėją vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis. Tai puikus pavyzdys, kad, jei turi šaunią idėją ir ja tiki, gali padaryti labai daug: paaukojęs savo laisvo laiko, sukurti džiugesį teikiančią prekę, kuri vėliau virs vaikams būtinais medikamentais, medicininėmis ar slaugos priemonėmis, padės išpildyti sergančių vaikų svajones.

Chemijos pamoka kitaip

Bendrovės darbuotojai Vasilijaus Kačialovo gimnazijos mokiniams vedė chemijos pamoką. Buvo apžvelgta Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema, išnagrinėta gamtinių dujų sudėtis, jos įtaka dujų šilumingumui. Detaliai buvo aptartas chromatografo veikimo principas. Mokiniai sprendė praktinius uždavinius.

Bendrovėje lankėsi VGTU studentai

"Amber Grid" biure lankėsi VGTU pastatų energetikos katedros pirmo kurso studentai. Su šiuo universitetu mus sieja ilgametė draugystė, ne vienas bendrovėje dirbantis specialistas yra šios mokymo įstaigos absolventas. Studentai buvo supažindinti su Bendrovės prižiūrima sistema, pristatyta Sistemos valdymo centro darbo specifika, svarba, dujų srautai Lietuvoje, papasakota kokie ryšiai mus sieja su kaimyninėmis šalimis. Reguliarus bendravimas yra vienas iš būdų sudominti jaunimą ir parodyti kodėl įdomu ir verta rinkis dujininko specialybę.

Daugiau informacijos apie Bendrovės socialinę atsakomybę ir vykdomas veiklas pateikiama atskiroje socialinės atsakomybės ataskaitoje, kuri parengta remiantis susitarimo principais bei "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis, kurios padeda įvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius.

10. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrikainvestuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

Data	Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2019 02 14	AB "Amber Grid" 2018 m. neaudituoti veiklos rezultatai
2019 02 19	Dėl Audito komiteto nuomonės
2019 02 22	Dėl Audito komiteto nuomonės
2019 02 28	Dėl sudarytos tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutarties su UAB EPSO-G
2019 03 19	PATIKSLINIMAS: "Amber Grid" veiklos rezultatų skelbimo 2019 m. kalendorius
2019 03 28	Pranešimas apie AB "Amber Grid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2019 04 23	Dėl AB "Amber Grid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2019 04 23	AB "Amber Grid" 2018 m. metinė informacija
2019 05 02	Dėl dividendų mokėjimo ir ex-dienos
2019 05 08	"Amber Grid" grupės konsoliduoti 2019 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
2019 05 31	Dėl žaliųjų dujų kilmės garantijų registro
2019 06 10	Dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2020 m.
2019 06 19	Gauta audito komiteto nuomonė dėl sandorio su susijusia šalimi
2019 06 26	Pranešimas apie AB "Amber Grid" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą

2019 m. I pusmetį paskelbti svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.