Amber Grid — Annual Report 2018

Sep 16, 2019

TURINYS

BENDROJI INFORMACIJA	6
VEIKLOS APLINKA	8
STRATEGIJA	10
VEIKLA	14
FINANSINIAI REZULTATAI	19
RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS	25
VALDYMAS	26
DARBUOTOJAI	32
SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA	35
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI	38
"AMBER GRID" ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA	39
AB "AMBER GRID" PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI	40
INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMĄSI	57
BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS	60

VALDYBA

VADOVYBĖ

NEMUNAS BIKNIUS

Valdybos pirmininkas

SAULIUS BILYS

Generalinis direktorius

Nepriklausomas valdybos narys

SIGITAS ŽUTAUTAS

Nepriklausomas valdybos narys

ANDRIUS DAGYS

Technikos direktorius

VYTAUTAS RUOLIA

Komercijos direktorius

ALGIRDAS JUOZAPONIS

Valdybos narys

RIMVYDAS ŠTILINIS

Valdybos narys

TOMAS SUSLAVIČIUS

Teisės ir administravimo direktorius

RIMANTAS ŠUKYS

Finansų direktorius

VALDYBOS PIRMININKO PRANEŠIMAS

Gerbiami akcininkai, partneriai, darbuotojai ir interesų turėtojai,

Atsinaujinančioji energetika, paskirstytoji generacija, sprendimų, lėtinančių klimato kaitą, paieška. Vieni į šiuos sparčius energetikos technologijų pokyčius žvelgia su nerimu, kiti vertina juos kaip naujai atsirandančias galimybes. Mes pasirinkome šią kryptį, todėl 2018-ieji "Amber Grid" tapo reikšmingų ir prasmingų pokyčių metais kryptingai didinant veiklos efektyvumą ir sukuriamą vertę.

Nusprendę keistis pradėjome nuo savęs – keitėme savo veiklos praktiką diegdami išmaniuosius sprendimus, leidžiančius mums taupyti veiklos sąnaudas ir darbo laiką, vykdėme numatytus struktūrinius pokyčius, gerinome procesus ir projektų valdymą besąlygiškai laikydamiesi aukščiausių sistemos saugumo ir patikimumo standartų. Itin svarbu, kad į šį procesą yra įsitraukę "Amber Grid" darbuotojai, nes pokyčių sėkmę visų pirma lemia tų pačių vertybių vienijami kolegos.

Mes tikime bendro darbo nauda mūsų regione. Todėl "Amber Grid" buvo, yra ir bus stipriausiu bendros regiono dujų rinkos šalininku. Nors 2018 m. su kitų šalių perdavimo sistemos operatoriais susitarimas dėl efektyvios bendros rinkos kol kas dar nėra pasiektas, mes ir toliau su kaimynais sieksime sukurti bendrą rinką visoms šalims naudingomis sąlygomis.

Savo žodžius patvirtinome konkrečiais darbais – 2018 m. pasirašėme Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo tinklų (GIPL) sujungimo sutartį. Statybos darbų bei vamzdyno pirkimo konkursai vyksta visu greičiu, siekiame pradėti dujotiekio tiesimo darbus pagal numatytą planą 2019 metais. Atnaujiname ir tvarkome savo dujų perdavimo sistemą ir kompresorius taip, kad dujų srautas patikimai, kuo mažiau veikdamas aplinką, tekėtų šiaurės–pietų kryptimi.

Didžiuojamės, kad "Amber Grid" patronuojama "GET Baltic" tapo de facto regionine dujų birža, kurioje vis daugiau dalyvių užtikrina geresnę rinkos integraciją, mažesnę koncentraciją ir patrauklesnes kainas. Pelnėme pasitikėjimą, kad gebame formuoti skaidrią ir konkurencingą energijos mainų rinką, tad jau šiemet Lietuvoje didieji reguliuojami šilumos gamintojai ne mažiau kaip pusę

Mes tikime bendro darbo nauda mūsų regione. Todėl "Amber Grid"

buvo, yra ir bus

stipriausiu bendros regiono dujų rinkos šalininku

metinio gamtinių dujų kiekio pirks biržoje. Dėl to "GET Baltic" reikšmė ir kuriama vertė toliau didės.

Kryptingai įgyvendindami "Amber Grid" strategijoje keliamus tikslus, itin daug dėmesio skyrėme veiklos skaidrumui ir atskaitingumui. Vadovaujamės vienodomis "EPSO-G" grupės vertybėmis – profesionalumas, bendradarbiavimas, pažanga, taikome tuos pačius lyderystės principus.

Vis dėlto ne visi rezultatai priklauso nuo mūsų pastangų. Prasidėjus naujam 2019–2023 m. reguliavimo periodui, taikoma dar 2015 m. VKEKK patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika, "Amber Grid" bendrovei nustatyta reikšmingai mažesnė už praėjusį reguliavimo periodą taikytą grąžos normą. Tai naudinga sistemos vartotojams ir skatina mus itin daug dėmesio skirti veiklos efektyvumui.

2019 m., įgyvendindami atnaujintą Bendrovės strategiją, pradėsime dujų jungties su Lenkija statybos darbus, toliau įgyvendinsime veiklos ir organizacijos pokyčius, rūpinsimės efektyvumu, infrastruktūros puoselėjimu, kartu su kitais Europos dujų perdavimo sistemų operatoriais dalyvausime inovacijas kuriančiame "Horizon2020" projekte.

Ačiū "Amber Grid" kolegoms, klientams, partneriams ir akcininkams už profesionalumą ir bendradarbiavimą kuriant patikimą ir į ateities iššūkius drąsiai žvelgiančią Bendrovę, kuri sudaro palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Nemunas BIKNIUS, "Amber Grid" valdybos pirmininkas

GENERALINIO DIREKTORIAUS PRANEŠIMAS

Gerbiami klientai, darbuotojai, partneriai, akcininkai,

2018 m. gamtinių dujų vartojimo, kainos, rinkų sujungimo klausimai ir toliau kūrė strateginių apsisprendimų terpę. Vienos valstybės, atsižvelgdamos į savo politikas ir istoriškai susiklosčiusius naudojamus energijos išteklius, didino gamtinių dujų vartojimą, dėl to augo šio kuro paklausa. Antai mūsų kaimynė ir partnerė Lenkija gamtines dujas itin vertina dėl to, kad tai yra švariausias iškastinis kuras, kuriuo galima pakeisti plačiai naudojamas, tačiau aplinką teršiančias anglis. Baltijos šalyse gamtinių dujų vaidmuo po truputį menksta ir šios energijos formos panaudojimo būdus privalu transformuoti, kad dujos rastų savo tvirtą vietą atsinaujinančių energijos išteklių platformoje. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" seka rinkos tendencijas ir organizuoja savo veiklą taip, jog galėtų lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos.

2018-ieji pagrįstai galėtų būti laikomi mūsų Bendrovės plėtojamo strateginio projekto, dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL, proveržio metais. Metų viduryje šalys priėmė galutinį sprendimą investuoti į šį regioninį projektą ir pasirašė Lenkijos ir Lietuvos perdavimo tinklų sujungimo sutartį. Iškart po to buvo paskelbti viešųjų pirkimų konkursai. Planuojama, kad sutartys su jungties rangovais ir vamzdžių tiekėjais bus pasirašytos 2019 m. viduryje, o rudenį prasidės statybos darbai.

Praėjusiais metais kryptingai dirbome siekdami strateginio visos Lietuvos tikslo – Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkų integracijos. Nuo proceso pradžios siekiame rasti visiems partneriams naudingą sutarimą. Ilgas ir intensyvus derybų etapas, tikiuosi, ateityje atneš planuojamus rezultatus. Mūsų tikslas – sukurti efektyviai veikiantį bendros dujų rinkos modelį ir pasiūlyti regiono dujų rinkos dalyviams geriausiomis kainomis ir kitomis sąlygomis importuoti dujas iš alternatyvių dujų šaltinių.

Dirbdami "Amber Grid" siekiame veiklos efektyvumo. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gamtinių dujų sektorius iš esmės pasikeitė ir toliau keičiasi. Mūsų organizacija taip pat turi tęsti pokyčius, būti lengva, lanksčia, efektyviai veikiančia ir

2018 m.

greita bendrove. 2018 m. įgyvendinome kokybinius pokyčius, susijusius su darbo priemonių ir veiklos organizavimu, taip pat organizacijoje pradėjome diegti pažangią vadybą – LEAN metodą.

2018 m. patvirtinta atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, joje itin didelis dėmesys skiriamas atsinaujinančiai energetikai. Neabejoju, kad transformaciją patiriančiame energetikos sektoriuje, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, yra vieta ir dujoms. Tačiau jos bus kitokios – tai biodujos, biometanas, vandenilis, sintetinis metanas ir panašūs produktai. 2019 m. Bendrovė vertins ir analizuos, koks galėtų būti mūsų aktyvus indėlis į atsinaujinančios energetikos išteklių plėtrą Lietuvoje.

Dėmesys aplinkos taršos mažinimui modernizuojant perdavimo tinklo įrenginius yra svarbus, bet ne vienintelis mūsų socialiai atsakingos veiklos rezultatas. Bendrovė kartu su darbuotojais aktyviai prisideda prie socialinę atsakomybę skatinančių idėjų įgyvendinimo. 2018 m. pradėjome plataus masto projektą, skirtą bendruomenėms, kurių artimoje aplinkoje veikiame tiesdami dujotiekius. Nuo miestų centrų nutolusiose bendruomenėse formuojame dialogo kultūrą, pasitelkę žinomus "Amber Grid" plėtojamo strateginio projekto – dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos – GIPL proveržio metai.

visuomenei asmenis diskutuojame temomis, kurios skatina žmonių smalsumą, ugdo kritišką požiūrį į visuomeninius reiškinius. "Amber Grid" darbuotojai taip pat jungėsi prie įvairių labdaros ir paramos, aplinkos tvarkymo, kraujo donorystės, vaikų svajonių pildymo akcijų.

Užverdamas 2018 m. veiklos puslapį noriu padėkoti "Amber Grid" darbuotojams už kasdienes pastangas kuriant, prižiūrint ir plėtojant mūsų valdomą dujotiekių tinklą bei teikiant paslaugas, klientams už ilgalaikį bendradarbiavimą, mūsų partneriams už konstruktyvų dialogą sprendžiant kasdien kylančius infrastruktūros ir rinkų sujungimo klausimus. Reiškiu padėką ir mūsų akcininkams už tvirtą palaikymą ir bendrų veiklos gairių suformulavimą. Dėsime visas pastangas, kad atitiktume mums keliamus lūkesčius.

Saulius BILYS, "Amber Grid" generalinis direktorius

1 BENDROJI INFORMACIJA

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas, – 2018 m.

1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pavadinimas	AB "Amber Grid" (toliau – "Amber Grid", Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras	2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas	51.730.929,06 Eur
Buveinės adresas	Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius
Telefonas	+370 5 236 0855
Faksas	+370 5 236 0850
Elektroninio pašto adresas	info@ambergrid.lt
Interneto tinklalapis	www.ambergrid.lt

VIZIJA

Inovatyvi energetikos bendrovė integruotame Europos dujų tinkle.

INOVATYVI – taikanti pažangius metodus ir technologijas. Tai leidžia dirbti greičiau, efektyviau, pasiūlyti naujoves klientams ir partneriams.

INTEGRUOTAS EUROPOS DUJŲ TINKLAS – Baltijos ir Europos dujų rinkos su prieiga prie globalios suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos yra tarpusavyje sujungtos tiek fizine infrastruktūra, tiek gerai veikiančiais rinkos bei pasinaudojimo infrastruktūra modeliais, suteikiančiais galimybę paprastai ir lanksčiai transportuoti ir prekiauti dujomis.

MISIJA

Mes efektyviai ir patikimai vykdome dujų perdavimą, sudarome palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

EFEKTYVIAI – veiksmingai ir optimizuodami savo veiklos procesus siekiame geriausių rezultatų.

PATIKIMAI – saugiai ir be neplanuotų nutraukimų transportuojame klientams dujas.

PALANKIOS SĄLYGOS KONKURENCIJAI – dirbame, kad pasinaudojimo perdavimo sistema sąlygos ir teikiamos paslaugos būtų lanksčios ir patogios esamiems bei naujiems dujų rinkos dalyviams ir leistų dujas lengvai gauti iš įvairių šaltinių.

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTRA – administruodami žaliųjų dujų kilmės garantijų registrą ir kitais būdais siekiame dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei prekybos plėtros.

Dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" – svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonė, atsakinga už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą. "Amber Grid" užtikrina gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Bendrovės valdomą infrastruktūrą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys.

"Amber Grid" yra UAB "EPSO-G" įmonių grupės dalis. UAB "EPSO-G" yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, veikianti kaip valdymo bendrovė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Daugiau informacijos apie UAB "EPSO-G" galima rasti interneto svetainėje www.epsog.lt.

"Amber Grid" valdo 100 proc. UAB "GET Baltic" įstatinio kapitalo. UAB "GET Baltic" – tai bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, organizuojanti ir plėtojanti prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Daugiau informacijos apie UAB "GET Baltic" galima rasti interneto svetainėje www.getbaltic.com.

VERTYBĖS

PROFESIONALUMAS. Siekiame, kad kiekvienas darbuotojas grupėje būtų pripažintas ir galėtų augti kaip savo srities profesionalas. Suprantame profesinių žinių, praktinės patirties ir nuolatinio mokymosi svarbą grupės rezultatams ir veiklos tęstinumui užtikrinti.

BENDRADARBIAVIMAS. Akcentuojame nuoširdų ir konstruktyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, sudarantį sąlygas darniai siekti užsibrėžtų tikslų.

PAŽANGA. Atvirumas naujoms veiklos praktikoms ir idėjoms skatina kurti, atsinaujinti, įgyvendinti prasmingus pokyčius bei veda mus į priekį.

1.2. VEIKLOS RODIKLIAI

1 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai 2016–2018 m.

	2018 m.	2017 m.	2016 m.
Transportuoti gamtinių dujų kiekiai
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh	22.320	24.290	23.336
Dujų kiekis, transportuotas1 į gretimas perdavimo sistemas, GWh	30.140	28.262	23.985
Sistemos naudotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	106	100	95
Eksploatuojama sistema
Magistralinių dujotiekių ilgis, km	2.115	2.115	2.115
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius, vnt.	68	69	70
Darbuotojai
Darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	329	346	357

1.3. SVARBŪS ĮVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai), vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com), Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje (www.crib.lt).

Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Bendrovės interneto tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/ apie_mus/rubrika-investuotojams/visuotiniaiakcininkususirinkimai), Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje (www.crib.lt). Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

1.4. NARYSTĖ

Bendrovė yra ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų ir Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos narė.

ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu plėtoti.

Asociacija Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams apie verslo galimybes abiejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.

Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija įkurta 2016 m. Asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

¹ Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos.

2 VEIKLOS APLINKA

2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS

2018 m. Lietuvos vartotojams gamtinių dujų transportuota

22,32 TWh

2018 m. Lietuvos ūkio ekonominio aktyvumo augimo neatspindėjo šalies gamtinių dujų suvartojimo rodikliai – 2018 m. į vidinį išleidimo tašką (Lietuvos vartotojams) transportuota 22,32 TWh gamtinių dujų, arba 8 proc. mažiau nei 2017 m. Tam daugiausia įtakos turėjo mažesnė dujų paklausa trąšų gamybos srityje.

Griežtėjantys ES aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo energetikos sektoriuje skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos ir energijos išteklių naudojimas mažina gamtinių dujų vartojimą energetinėms reikmėms Lietuvoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Nuo 2012 m. perduodamų dujų kiekis Lietuvos rinkos poreikiams sumažėjo 34 proc. Remiantis Bendrovės prognozėmis, mažėjimo tendencija turėtų išlikti ir artimiausius porą metų – didžiausią įtaką tam turėtų daryti naujų biokurą bei atliekas deginančių centralizuotos šilumos ūkyje pajėgumų atsiradimas (didžia dalimi – Vilniaus kogeneracinė elektrinė), o vėliau, pradedant 2021 m., dujų paklausa šalyje turėtų stabilizuotis. Panašios gamtinių dujų paklausos mažėjimo tendencijos stebimos visame Rytų Baltijos šalių regione – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Nuo 2012 m. dujų paklausa šiame regione sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Nors bendri dujų suvartojimo kiekiai mažėja, dujos vis daugiau naudojamos kaip rezervinis ir balansuojantis kuras tiek šilumos, tiek elektros gamybai. Todėl svarbu, kad būtų užtikrinami adekvatūs dujų perdavimo pajėgumai tokiems poreikiams tenkinti.

2016 m. Baltijos šalių ministrai pirmininkai priėmė politinį sprendimą, kuriuo regiono šalių ministerijoms, atsakingoms už energetikos sektorių, pavesta bendradarbiaujant su regiono reguliavimo institucijomis ir perdavimo sistemos operatoriais iki 2020 m. integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas, suderinant sektoriaus teisinę bei reguliacinę aplinką ir užtikrinant, kad būtų įrengta bendrai dujų rinkai veikti tinkama dujų infrastruktūra. Ši iniciatyva sukurtų palankias sąlygas dujų prekybai regione plėtoti, sudarytų prielaidas didesniems tarpvalstybiniams dujų srautams, efektyvesniam dujų infrastruktūros panaudojimui ir didesnei konkurencijai. Regioninės rinkos tikslas – Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų rinkas sujungti į bendrą balansavimo zoną, kurioje būtų panaikinti tarpvalstybiniai perdavimo tarifai, dujų sistemų balansavimas ir perdavimo pajėgumų paskirstymas būtų vykdomi bendrai visų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių, dujų prekyba vyktų viename virtualiame prekybos taške.

2018 m. nepasiekta visų regiono šalių bendro sutarimo dėl visiškos integracijos. Kol kas dėl bendros gamtinių dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė tik Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformuos bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija bus taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną perdavimo kainos bus suvienodintos. Esamas sutarimas neužtikrina Lietuvos interesų, nes sukelia nepagrįstą papildomą finansinę naštą vidaus vartotojams. Lietuva siekia visų šalių dalyvavimo bendroje dujų rinkoje visiems naudingomis sąlygomis, todėl į bendrą zoną prisijungs vėlesniame etape, nebent bus rastos abipusiškai naudingos sąlygos tai padaryti jau nuo 2020 m.

2018 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos (LR) Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Šiame energetikos politikos dokumente iškeltas tikslas – padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį (tarp jų ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m. – iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc., bei tais metais nebenaudoti gamtinių dujų elektros, šilumos ir vėsumos sektoriuose.

Numatoma, kad Lietuvoje, kaip ir ES, energetikos sektoriuje gamtinės dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. 2020–2030 m. gamtinių dujų poreikis šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų kaip žaliavos poreikis trąšų gamybos pramonėje.

Prognozuojama, kad 2019 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos sistemos nau dotojams

Į VIDINĮ IŠLEIDIMO TAŠKĄ TRANSPORTUOS

Į LATVIJOS RESPUBLIKĄ

,

Į RUSIJOS FEDERACIJOS KALININGRADO SRITĮ

apie 27,5TWh

gamtinių dujų. Apie 45 proc. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto gamtinių dujų kiekio planuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.

2.2. REGULIACINĖ APLINKA

Pagal esamą reguliavimo režimą numatomi 2019 m. įvyksiantys pokyčiai turėjo įtakos Bendro vės veiklai ir rezultatams: nuo 2019 m. prasidedan tis naujas 5 metų reguliavimo periodas sąlygojo tai, kad Bendrovei pradėta taikyti dar 2015 m. VKEKK patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika ir nuo ateinančių metų pradžios ženkliai (nuo 7,09 proc. iki 3,33 proc.) sumažinta investici jų grąžos norma. Taip pat 2018 m. Bendrovei nu statytas leidžiamųjų reguliavimo pajamų lygmuo sumažintas 11 mln. Eur, nes, pasibaigus einamojo reguliavimo laikotarpio pirmiesiems 3 metams (2014–2016 m.), 2017 m. pabaigoje buvo įver tintas per tuos 3 metus sukauptas investicijų grą žos nuokrypis, kuriuo leidžiamųjų pajamų lygmuo 2018 -iems metams ir buvo sumažintas.

Nuo 2019 m. prasidėjo naujas 5 metų regu liavimo periodas, taip pat 2020 m. perdavi mo veiklos kainoms nustatyti visa apimtimi bus taikomas 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, ku riuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC).

3 STRATEGIJA

3.1. KRYPTYS, TIKSLAI IR REZULTATAI

2017 m. pabaigoje Bendrovės valdyba patvirtino ilgalaikę "Amber Grid" strategiją 2017– 2021 m., paremtą bendros Rytų Baltijos šalių regiono gamtinių dujų rinkos plėtra ir jos integracija į ES gamtinių dujų rinką, Bendrovės veiklos efektyvumo didinimu ir modernizavimu bei infrastruktūros vystymu. Strategijos dokumente pateikti bendrieji duomenys apie Bendrovės veiklą, prognozės, vertinami aplinkos pokyčiai ir besikeičianti situacija rinkoje, kas daro įtaką ilgalaikei Bendrovės strategijai.

Siekdama Bendrovės vizijos ir valstybės kaip akcininko iškeltų strateginių siekių – didinti Bendrovės vertę bei užtikrinti, kad būtų įgyvendinami šalies strateginiai interesai dujų sektoriuje, – įgyvendinimo, "Amber Grid" didžiausią dėmesį skyrė šioms strateginėms kryptims:

Kiekvienai iš Bendrovės strateginių krypčių parengtos programos su strateginiais tikslais, uždaviniais, priemonėmis, siekiamu rezultatu ir terminais.

Bendrovės 2018 m. strateginės kryptys, veiklos ir finansiniai tikslai yra pateikti Bendrovės tinklalapyje www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/ bendrovesstrategija20152020m/veiklos-tikslai.

Remdamasi patvirtintomis veiklos kryptimis, veiklos ir finansiniais tikslais Bendrovės valdyba iškėlė šiuos metinius veiklos tikslus generaliniam direktoriui 2018 m.:

efektyvus veiklos sąnaudų (OPEX) panaudojimas neviršijant biudžeto;

• metinio investicijų (CAPEX) plano įvykdymas, investuojant ne mažiau kaip 14,3 mln. Eur ir neviršijant biudžeto;
• įgyvendinamas Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemų sujungimo (GIPL) projektas pagal patvirtintą gairių planą;
• regioninės rinkos formavimas pagal planą;
• Bendrovės naujos valdybos patvirtintos organizacinės struktūros plano įgyvendinimas.

Generalinis direktorius yra atskaitingas valdybai už nustatytų tikslų įgyvendinimą. Valdyba kiekvienais metais vykdo pasiektų tikslų įvertinimą. Jo rezultatas lemia kintamosios atlygio dalies dydį, neviršijantį atlygio politikoje nustatytos proporcijos.

Atsižvelgdama į užsibrėžtus tikslus "Amber Grid" nuolat vertina ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama strategija ir siekiama pažangos.

2018 m. daug dėmesio buvo skiriama bendrai rinkai kurti, taip pat vykdyti tęstiniai darbai. Nors 2018 m. nebuvo pasiekta susitarimo su kitų šalių perdavimo sistemos operatoriais dėl bendros rinkos, įskaitant ir Lietuvą, toliau ieškoma sprendinių, kurie leistų suformuoti bendrą rinką visoms šalims naudingomis sąlygomis. Ruošiantis kurti bendrą rinką, 2018 m. parengtas bendrų perdavimo taisyklių projektas bei atlikta balansavimo studija, apėmusi ir bendrų balansavimo taisyklių parengimą.

Siekiant sukurti bendrą infrastruktūrą – tinkamai pasiruošti GIPL projekto statybos darbams, 2018 m. paskelbti viešieji rangos darbų ir vamzdžių pirkimo konkursai, vykdytos derybos su potencialiais projekto tiekėjais ir rangovais.

Bendrovė intensyviai ruošėsi dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų duomenų registro steigimui ir kilmės garantijų išdavimo administravimui – šitaip ji galės pasiūlyti energijos rinkos dalyviams platesnį spektrą paslaugų.

2018 m. įvykdyti numatyti struktūriniai Bendrovės pertvarkymai, patobulinti procesai, toliau buvo diegiami ir tobulinami inovatyvūs vadybos metodai.

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. 2019 m. sausio 29 d., Bendrovės valdyba konstatavo, kad Bendrovės ir jos generalinio direktoriaus 2018 m. veiklos tikslų įgyvendinimas atitiko lūkesčius 99 proc. Galutinis sprendimas dėl tikslų pasiekimo vertinimo priimamas turint audituotus finansinius rezultatus.

2018 m. pabaigoje Bendrovės valdyba, tvirtindama "Amber Grid" atnaujintą strategiją, pritarė pasiūlymui atnaujinti Bendrovės viziją, misiją, o siekdama aiškesnio "EPSO-G" grupės įmonių strategijų susiejimo nusprendė strategines kryptis suvienodinti visose grupės įmonėse bei vadovautis bendromis "EPSO-G" įmonių grupės vertybėmis.

3.2. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

2018 m. "Amber Grid" toliau įgyvendino strateginius dujų perdavimo infrastruktūros projektus – tai dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas.

Šie strateginiai infrastruktūros projektai įtraukti į ES Bendro intereso projektų antrąjį sąrašą, paskelbtą 2017 m. lapkričio mėn., taip pat į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo www.entsog.eu/index.php/ tyndp (angl. European Network of Transmission System Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų plėtros planą, paskelbtą 2017 m. (angl. Ten-Year Network Development Plan, TYNDP), BEMIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2017 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP), Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2018–2027 m.) tinklo plėtros planą bei 2017 m. gegužės 10 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 347 patvirtintą Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą (Nacionalinis planas).

1 žemėlapis. Dujotiekių jungties tarp

2018 m. gegužės 24 d.

"Amber Grid" ir GAZ-SYSTEM S. A. sudarė GIPL sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą investuoti į GIPL projektą.

2018 m. birželio mėn.

"Amber Grid" paskelbė statybos darbų ir statybai reikalingų vamzdžių viešuosius pirkimus GIPL projekto daliai Lietuvos teritorijoje.

Iki 2018 m. pabaigos

vyko pirminių pasiūlymų statybos darbams atlikti vertinimas. Numatoma, kad sutartys su dujotiekio tiesimo darbų ir vamzdžių pirkimo konkurso nugalėtojais bus sudarytos

2019 m. II ketvirtį.

GIPL projektas finansuojamas "Amber Grid" bei GAZ-SYSTEM S. A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, taip pat ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) lėšomis. Be ES finansinės paramos, GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį GIPL investicijų Lenkijos teritorijoje.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti projekto interneto tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/projektai/dujotiekiu-jungtis-tarp-lenkijos-ir-lietuvos-gipl).

3.2.2. DUJOTIEKIŲ JUNGTIES TARP LATVIJOS IR LIETUVOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS (ELLI)

Projektu siekiama padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – "Amber Grid" ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS "Conexus Baltic Grid".

2018 m. gegužės 25 d. "Amber Grid" ir AS "Conexus Baltic Grid" su Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) sudarė trišalę ES finansinės paramos pagal infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) sutartį ELLI projekto galimybių studijos bei kaštų ir naudos analizės parengimui finansuoti (toliau – Studija). Iš viso Studijai parengti skirta iki 175 tūkst. Eur ES finansinės paramos (finansavimo intensyvumas – 50 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų).

2018 m. liepos mėn. Studija buvo baigta. Ją rengiant atlikta regiono rinkos paklausos analizė ir dujų srautų modeliavimas parodė, kad regiono dujų poreikiui ir dujų tiekimo saugumui užtikrinti po to, kai bus sukurta kita regiono dujų perdavimo infrastruktūra, t. y. nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) bei Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir kita, tarp Lietuvos ir Latvijos bus reikalingi didesni perdavimo pajėgumai – iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi. Jungties pajėgumams padidinti Lietuvos teritorijoje reikės padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekį prie Panevėžio kompresorių stoties, o Latvijos teritorijoje – rekonstruoti dalį magistralinių dujotiekių pietinėje, centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse, siekiant padidinti maksimalų projektinį slėgį dujotiekiuose iki 50 bar, ir įrengti naują kompresorių stotį šalia Inčukalnio požeminės dujų saugyklos. Orientacinė projekto investicijų suma – 25,4 mln. Eur, iš jų Lietuvos teritorijoje – 4,7 mln. Eur. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

2018 m. spalio mėn. ELLI projekto Studija pateikta konsultacijai Estijos ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriams, o 2018 m. gruodžio 19 d. AS "Conexus Baltic Grid" ir "Amber Grid" Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos reguliavimo institucijoms pateikė investicijų prašymą ELLI projekto tarpvalstybiniam sąnaudų paskirstymo sprendimui priimti, kaip tai numatyta Reglamente (ES) Nr. 347/2013.

3.3. EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖ PARAMA

2018 m. pasirašyti du Nacionaliniame plane numatyti gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektai, kuriems skirta 50 proc. ES finansinė parama pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą:

projektas "Kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas (antras etapas)", kurio metu bus įrengtos kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameros, magistralinio dujotiekio (toliau – MD) vamzdynus pritaikant vidinei diagnostikai bei įdiegiant operatyvų technologinį sistemos valdymą.

projektas "Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas", kurio metu bus pakeisti 37 vnt. čiaupų mazgai ir papildomai įrengti 51 vnt. nuotolinio valdymo čiaupai, siekiant sumažinti MD priežiūros ir avarijų metu prarandamų dujų kiekį bei optimizuojant dujų srautų valdymą.

Visų 2018 m. įgyvendintų infrastruktūros projektų vertė siekia

Visų 2018 m. su viešąja įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašytų infrastruktūros projektų sutarčių vertė siekia 22,21 mln. Eur.

2018 m. "Amber Grid" įgyvendino tris Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame Nacionaliniame elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plane numatytus gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektus pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą: "Dujų chromatografų, deguonies kiekio dujose analizatorių ir dujų drėgmės analizatorių su lazeriniu keitikliu įrengimas", "Mobilaus dujų kompresoriaus, skirto dujoms perpumpuoti, įsigijimas", "Magistralinių dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą".

Daugiau informacijos www.ambergrid.lt/lt/perdavimo-sistema/perdavimo-sistemos pletra/ infrastrukturosprojektai.

3.4. REGIONINĖ RINKA

Bendrovė kartu su Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriais siekia sukurti bendrą regioninę rinką.

Regioninės rinkos tikslas – sujungti Baltijos šalių gamtinių dujų rinkas į bendrą balansavimo zoną, kurioje tarpvalstybiniai perdavimo tarifai būtų panaikinti, dujų sistemų balansavimas ir perdavimo pajėgumų paskirstymas būtų vykdomi bendrai visų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių, dujų prekyba vyktų viename virtualiame prekybos taške.

Dėl to visose Baltijos šalyse suvienodėtų gamtinių dujų kainos, gerokai padidėjusi bendros rinkos prekybos erdvė taptų patrauklesne pasaulinėms dujų prekybos bendrovėms, o tai sudarytų sąlygas didesnei konkurencijai, dujų kainų mažėjimui bei priimtinesnėms kitoms dujų tiekimo sąlygoms. Lietuvai, kuri yra įgyvendinusi ženklias investicijas kurdama prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, dalyvavimas regioninėje rinkoje sudarytų galimybes padidinti dujų infrastruktūros panaudojimo efektyvumą.

2018 m. visoms minėtoms šalims nepavyko pasiekti abipusiškai naudingo susitarimo, todėl labiausiai tikėtina, kad bendrą rinką nuo 2020 m. sudarys Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformuos bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija bus taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną perdavimo kainos bus suvienodintos. Lietuva į bendrą zoną prisijungs vėlesniame etape, nebent bus rastos abipusiškai naudingos sąlygos tai padaryti jau nuo 2020 m.

4 VEIKLA

4.1. PERDAVIMO SISTEMA

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema sujungta su Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu (2 žemėlapis).

Bendrovė eksploatuoja 65 dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2.115 km, skersmuo – nuo 100 iki 1.220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

2 žemėlapis. Gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvoje

4.2. EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas reglamentuojamas taisyklėmis, norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.

2018 m. vidinės diagnostikos būdu patikrinta 218 km dujotiekių: magistralinio dujotiekio atšaka į Marijampolės DSS – 49 km, magistralinis dujotiekis Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda – 169 km.

2018 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:

• kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas (I etapas, jam gauta ES struktūrinių fondų parama):
  • atšakose į Jonavos DSS (DN400) ir Jonavos DSS II linijoje (DN500);
  • atšakoje į Girininkų DSS (DN300);
  • atšakoje į Palangos DSS (DN250);
  • dujotiekio Panevėžys–Šiauliai II gijoje (DN1000);
  • atšakoje į Naujosios Akmenės DSS (DN300 ir DN250);
• tęsė Jonavos DSS ir užbaigė Alytaus DSS rekonstrukciją (gauta ES struktūrinių fondų parama);
• atnaujino Šakių DAS automatizuoto valdymo sistemą;
• pakeitė 6 susidėvėjusius magistralinio dujotiekio čiaupus ir čiaupų mazgus;
• baigė diegti programinę įrangą, skirtą dujų nuotėkiui nustatyti ir lokalizuoti (gauta ES struktūrinių fondų parama);
• baigė Panevėžio dujų kompresorių stoties valdymo modernizavimo bei kuro įleidimo sistemos elektroninio valdymo diegimo

2018 m. vidinės diagnostikos būdu patikrinta 218 km

dujotiekių: magistralinio dujotiekio atšaka į Marijampolės DSS –

49 km,

magistralinis dujotiekis Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda –

darbus, pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama;

• sumontuota 12 katodinių stočių (2016 m. 31 vnt., 2017 m. – 36 vnt.) su telemetrinėmis sistemomis (gauta ES struktūrinių fondų parama), tai leidžia nuotoliniu būdu stebėti vamzdynų nuo korozijos saugančių įrenginių darbą bei valdyti jų parametrus;
• užbaigė programinės įrangos ir modelio dujotiekių saugumui ir vientisumui užtikrinti diegimo darbus (gauta ES struktūrinių fondų parama).

2018 m. pradžioje įsigytas (su daline ES struktūrinių fondų parama) ir pradėtas naudoti mobilusis dujų kompresorius, skirtas dujoms perpumpuoti tarp atskirų perdavimo sistemos atkarpų. Jo panaudojimas ruošiantis dujotiekio remonto ir rekonstravimo darbams sudarė galimybę efektyviau eksploatuoti ir valdyti perdavimo sistemą, ženkliai sumažino remontų metu išmetamų į aplinką dujų kiekius.

2018 m. Bendrovėje buvo diegiama Turto valdymo informacinė sistema (TVIS). Įdiegus TVIS, bus skaitmenizuota daugelis procesų, efektyviau valdomas Bendrovės turtas.

4.3. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA

"Amber Grid" sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje bei įleidimo taškus iš Baltarusijos ir Latvijos.

ES bendrojo intereso projektas – GIPL, kurį "Amber Grid" įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S. A., sujungs Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES gamtinių dujų rinka ir ateityje padidins prieigą prie naujų gamtinių dujų tiekimo šaltinių.

Taip pat "Amber Grid" atsakinga už gamtinių dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti, administravimą. Kartu su partneriais Bendrovė aktyviai dirba kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas.

4.4. KLIENTAI

"Amber Grid" teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

4.5. TEIKIAMOS PASLAUGOS

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

4.5.1. GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMAS

PERDUODAMŲ GAMTINIŲ DUJŲ KIEKIAI

2018 m. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams į Bendrovės valdomą perdavimo sistemą iš Baltarusijos įleista 14.351,6 GWh, iš Klaipėdos SGD terminalo – 8.830,2 GWh ir iš Latvijos į Lietuvą – 1.842,4 GWh gamtinių dujų. Šiems vartotojams iš Baltarusijos per Kotlovkos DAS patiekta 57,3 proc., iš SGD terminalo – 35,3 proc. ir iš Latvijos per Kiemėnų DAS – 7,4 proc. reikalingo kiekio.

2018 m. Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško transportuota 22.320 GWh gamtinių dujų. Lyginant su 2017 m., kai buvo perduota 24.290 GWh gamtinių dujų, perdavimo kiekiai sumažėjo 8,1 proc. Iš perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų DAS sistemos naudotojams perduota 2.308 GWh gamtinių dujų, arba 11,2 proc. mažiau nei per 2017 m. (2.598,3 GWh).

Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį transportuota 27.832,2 GWh gamtinių dujų (2017 m. – 25.663,8 GWh).

2018 m. pabaigoje Bendrovė buvo sudariusi 106 gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojais (gamtinių dujų vartotojais, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių ataskaitiniu laikotarpiu 66 sistemos naudotojai naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais gamtinėmis dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 3 gamtinių dujų balansavimo sutartis.

Perduotų gamtinių dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus pavaizduota 1 pav.

1 pav. Perduoti gamtinių dujų kiekiai pagal gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2016–2018 m.

GAMTINIŲ DUJŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos.

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo VKEKK 2017 m. lapkričio mėn. Bendrovei nustatytos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų viršutinės ribos perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškams (ES teisės aktų reikalavimus atitinkantis entry-exit (angl.) pajėgumų paskirstymo ir kainodaros modelis Lietuvoje taikomas nuo 2015 m.). Šios kainų viršutinės ribos kasmet VKEKK sprendimu būdavo koreguojamos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Taip pat 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo VKEKK 2017 m.rudens pabaigoje perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškams patvirtintos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos.

2018 m. spalio 5 d. VKKEK nutarimu Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodika atskirta nuo kitų dujų sektoriaus sričių kainų reguliavimo metodikos.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo VKEKK 2018 m. lapkričio mėn. patvirtintos perdavimo paslaugų kainos.

2018 m. gruodžio mėnesį pakeitus Gamtinių dujų įstatymą (įtraukiant į jį nuostatas, reikalingas regioninei rinkai formuoti, bei užtikrinant atitiktį TAR NC nuostatoms), 2019 m. pirmąjį pusmetį numatomi tolesni metodikos pakeitimai, įskaitant perėjimą nuo kainų viršutinių ribų reguliavimo režimo prie tik leistinų pajamų lygio nustatymo.

Išsamesnė informacija apie gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt (rubrikos Perdavimo paslaugos skiltyje Kainos ir mokesčiai).

4.5.2. GAMTINIŲ DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

"Amber Grid" užtikrina gamtinių dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje, ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje.

2018 m. dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 29 GWh ir pardavė 349,8 GWh gamtinių dujų, iš kurių 312,5 GWh parduota gamtinių dujų perdavimo į Kaliningrado sritį srautams balansuoti.

Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

4.5.3. SGD TERMINALO, JO INFRA-STRUKTŪROS, JUNGTIES ĮREN-GIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO PA-GRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka lėšas SGD terminalo operatoriui (AB "Klaipėdos nafta") ir paskirtajam tiekėjui (UAB "Litgas", kurio teises ir pareigas nuo 2019 m. sausio 1 d., vadovaudamasi 2018 m. gruodžio 10 d. UAB "Litgas" raštu Nr. SD-2018/130, perėmė UAB "Lietuvos energijos tiekimas"), taip pat iš šių lėšų kompensuojamos "Amber Grid" SGDT lėšų administravimo sąnaudos.

VKEKK 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. O3E-583 nustatė gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, taikomą nuo 2018 m. sausio 1 d., o 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3E-168 – naują gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, taikomą nuo 2018 m. liepos 1 d. Remiantis VKEKK 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3E-405, patvirtinta kita gamtinių dujų tiekimo dedamoji, kuri turėjo galioti nuo 2019 m. sausio 1 d., o 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-479 patikslinta ir taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d.

Iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi proporcija, pagal kurią "Amber Grid" administruojamos SGD terminalo lėšos kiekvieną mėnesį skirstomos ir išmokamos SGD terminalo lėšų gavėjams, buvo nustatyta remiantis VKEKK Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. O5E-349 "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo" ir 2017 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. O5E-376 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. O3E-527 "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo" pakeitimo", kurios pagrindu 2017 m. gruodžio 7 d. priimtas VKEKK nutarimas Nr. 03E-583 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 24 d nutarimo Nr. O3E-527 "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų kainos nustatymo" pakeitimo" bei 2017 m. gruodžio 15 d. VKEKK raštu Nr. R2-(D)-3349 "Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų paskirstymo proporcijų jų gavėjams".

Nuo 2018 m. liepos 1 d. nustatyta nauja proporcija, remiantis VKEKK Dujų ir elektros departamento

Dujų skyriaus 2018 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. O5E-126 "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos perskaičiavimo 2018 metams", kurios pagrindu 2018 m. gegužės 24 d. priimtas VKEKK nutarimas Nr. 03E-168 "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos perskaičiavimo 2018 metams", ir 2018 m. birželio 29 d. VKEKK raštu Nr. R2-(D)-1549 "Dėl nuo 2018 m. liepos 1 d. suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų paskirstymo proporcijų jų gavėjams".

Dėl nesumokėtų SGD terminalo lėšų vyko teisminiai ginčai su AB "Achema". Šiuo metu bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl nesumokėtų SGD terminalo lėšų. Abi bylos sustabdytos, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ES Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. T-417/16.

Taip pat administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos, kuriose "Amber Grid" įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu:

• devynios bylos pagal AB "Achema" pareiškimus dėl VKEKK sprendimų panaikinimo. Visų, išskyrus paskutiniąją (teisme gauta 2018 m. gruodžio 21 d.), administracinių bylų nagrinėjimas sustabdytas, nes ES Bendrajame Teisme nagrinėjamas AB "Achema" skundas (byloje Nr. T-417/16). Paskutiniojoje byloje vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui;
• viena byla pagal AB "Achema" skundą Lietuvos Respublikai dėl 15.329.728,69 Eur žalos, patirtos teikiant su EK nesuderintą valstybės pagalbą, atlyginimo. AB "Achema" pateikė apeliacinį skundą, kuris dar neišnagrinėtas.

4.6. VYKDOMI IR PLANUOJAMI PIRKIMAI BEI INVESTICIJOS

2018 m. buvo rengiamas "Amber Grid" dešimties metų (2018–2027 m.) tinklo plėtros planas, kurį VKEKK patvirtino 2018 m. rugpjūčio mėn. Plane numatoma investicijų į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetį vertė sudaro 211,45 mln. Eur. Prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai mažės, tačiau tuo pat metu numatomi didėjantys tarpvalstybiniai dujų srautai į kitas Baltijos šalis, atsiras galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Daugiau informacijos apie planuojamas investicijas pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt (rubrikos Perdavimo sistema skilties Perdavimo sistemos plėtra dalyje Perdavimo sistemos plėtros planas).

4.7. BENDROVĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA

Atsižvelgdamos į tai, kad Baltijos šalyse įdiegtas netiesioginio pajėgumų paskirstymo (angl. implicit capacity allocation) modelis rinkos dalyvių buvo įvertintas palankiai, įmonės "Amber Grid", AS "Conexus Baltic Grid" ir AS "Elering" nuo 2018 m. liepos 1 d. netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį pradėjo taikyti ne tik dieną prieš užsakomiems produktams, tačiau ir einamąją parą prekiaujamiems dujų ir pajėgumų produktams. Pajėgumų paskirstymas susietas su dujų prekyba "GET Baltic" gamtinių dujų biržoje. Šitaip pasiektas dar vienas svarbus bendros Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos kūrimo etapas, nuosekliai įgyvendinant "Amber Grid" strategiją. Taikant netiesioginio perdavimo pajėgumų paskirstymo modelio metodą trijų Baltijos šalių trumpalaikė dujų rinka tapo integruota ir einamąją parą prekiaujamų gamtinių dujų produktų srityje.

2017 m. spalio mėnesį Bendrovė kartu su Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriais skelbė viešąją konsultaciją dėl perdavimo pajėgumų valdymo principų bendroje Baltijos šalių rinkoje ir bendros balansavimo zonos modelio koncepcijos. Po viešosios konsultacijos Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupėje pritarta abiem dokumentams ir pateiktų pastabų įvertinimui. Atsižvelgdamos į tai "Amber Grid", AS "Conexus Baltic Grid" ir AS "Elering", "Gasum Oy" ir "Baltic Connector Oy" toliau tęsė darbus, siekdamos suderinti transportavimo ir balansavimo taisykles, skirtas bendrai regioninei dujų rinkai.

Per 2018 m. parengtas ir tarp perdavimo sistemos operatorių suderintas Bendrų naudojimosi perdavimo sistema taisyklių projektas. Šis projektas svarbus tuo, kad jį patvirtinus bendroje rinkoje būtų įtvirtintos vienodos taisyklės visiems sistemos naudotojams, o tai supaprastintų gamtinių dujų transportavimą ir apmokėjimą visoje zonoje. Projektas apima tokias procedūras, kaip pajėgumų paskirstymas, perkrovų valdymas, kiekio paraiškų teikimas ir tvirtinimas, taip pat gamtinių dujų apskaitos, kokybės nuostatas bei sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo tvarkas.

Tuo pačiu metu, kai buvo rengiamas naudojimosi perdavimo sistema taisyklių projektas, "Amber Grid", AS "Conexus Baltic Grid" ir AS "Elering" užsakė studiją, kurios metu nustatytas reikalingas balansavimo modelis integruotoje dujų rinkoje bei parengtos balansavimo taisyklės, taikytinos bendroje Baltijos šalių balansavimo zonoje. Studiją atliko konsultacijų įmonė DNV GL. Studijoje daug dėmesio skirta specifinio balansavimo modelio ir balansavimo taisyklių integruotoje balansavimo zonoje aprašymui bei pakeitimų pasiūlymų, kurie leistų kiekvienos Baltijos šalies (įskaitant Suomiją) dabartinius modelius integruoti į bendrą balansavimo zoną, suformulavimui.

Regioninės rinkos plane numatyta, kad perdavimo sistemos operatoriai pagrindines paslaugas rinkos dalyviams teiks per vieną bendrą IT platformą. "Amber Grid", AS "Conexus Baltic Grid", AS "Elering", "Gasum Oy" ir "Balticonnector Oy" organizuotą konkursą dėl bendros IT platformos techninės specifikacijos parengimo laimėjo bendrovė "Ernst & Young". Techninę specifikaciją planuojama parengti per 2019 m. I ketv. Numatoma išanalizuoti esamas perdavimo sistemos operatorių IT sistemas ir, atsižvelgiant į tai, suformuluoti reikalavimus bendrai IT platformai.

4.8. BENDROVĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Bendrovė kartu su Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriais dirba siekdama kurti bendrą regioninę rinką. Labiausiai tikėtina, kad bendrą rinką nuo 2020 m. sudarys Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformuos bendrą tarifų zoną. Lietuva į bendrą zoną prisijungs vėlesniame etape, nebent bus rastos abipusiškai naudingos sąlygos tai padaryti jau nuo 2020 m.

Prognozuojama, kad 2019 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos sistemos naudotojams į vidinį išleidimo tašką transportuos apie 22,7 TWh, į Latvijos Respubliką – 0,5 TWh, į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – apie 27,5 TWh gamtinių dujų. Apie 45 proc. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto gamtinių dujų kiekio planuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.

5 FINANSINIAI REZULTATAI

5.1. FINANSINIAI RODIKLIAI2

	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos	54.290	64.322	66.742	55.800
EBITDA	24.552	38.252	41.765	30.121
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	–26.011	–12.055	24.280	14.687
Grynasis pelnas (nuostoliai)	–21.592	–9.861	20.928	15.978
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	23.306	34.835	40.986	28.889
Investicijos	15.940	12.386	13.119	49.497
Grynoji finansinė skola	80.090	70.496	79.700	111.041
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža	45,22	59,47	62,58	53,98
Grynojo pelno (nuostolių) marža	–39,77	–15,33	31,36	28,63
Vidutinė turto grąža (ROA)	–8,88	–3,40	6,30	4,91
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	–14,22	–5,26	10,53	7,41
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas	0,40	0,68	1,35	1,56
Skubaus padengimo koeficientas	0,32	0,62	1,28	1,48
Kapitalo struktūros rodikliai
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	59,7 %	64,7 %	64,7 %	55,4 %
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	60,9 %	44,9 %	46,2 %	70,9 %
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais	3,26	2,02	2,24	4,58
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai	–9,42	–25,33	10,65	13,29
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur	–0,12	–0,06	0,12	0,09

2 Bendrovės finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą turtą ar įsipareigojimus bei ilgalaikio turto vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis / gautinomis dotacijomis.

RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO FORMULĖS:

• EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymai
• Grynoji finansinė skola = finansinė skola pinigai ir pinigų ekvivalentai
• EBITDA marža = EBITDA / pajamos
• Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis) / pajamos
• ROA = grynasis pelnas (nuostolis) / turto vertės vidurkis
• ROE = grynasis pelnas (nuostolis) / nuosavo kapitalo vidurkis
• Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
• Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai
• Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
• Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
• Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
• Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas / akcijų kiekis)

Į Bendrovės parengtas 2018 m. finansines ataskaitas įtraukti dukterinės bendrovės UAB "GET Baltic" rezultatai, kurie apskaityti įsigijimo savikaina.

5.2. PAJAMOS

2018 m. Bendrovės pajamos sudarė 54.290 tūkst. Eur ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 15,6 proc. Pajamos už gamtinių dujų perdavimo paslaugas sudarė 81 proc. visų pajamų. Pajamos už gamtinių dujų transportavimo paslaugas Lietuvos vartotojams sumažėjo 29,7 proc. dėl 2018 m. taikytų mažesnių gamtinių dujų perdavimo kainų, kurios buvo sumažintos VKEKK padarius pirmųjų 3 reguliavimo laikotarpio metų – 2014–2016 m. – investicijų grąžos neatitikties korekciją. Transportavimo į gretimas perdavimo sistemas pajamos išaugo dėl didesnių transportuotų kiekių. Balansavimo pajamos išaugo dėl padidėjusių balansavimo apimčių bei padidėjusių kainų. Kitos pajamos – pajamos už SGD terminalo lėšų administravimą bei kita – 2018 m. sudarė 367 tūkst. Eur (2 pav.).

Balansavimo pajamos susidaro:

• balansuojant sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių balansuojant perdavimo sistemą, dujų srautus;
• dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

2 pav. Pajamų struktūra 2015–2018 m., proc.; mln. Eur

atgal į turinį 20

2018 m. Bendrovės sąnaudos sudarė

SGD terminalo lėšas Bendrovė administruoja įpareigota teisės aktų reikalavimų. Daugiau informacijos ir atskleidimų apie SGD terminalo lėšų apskaitą pateikta 2018 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

5.3. SĄNAUDOS

2018 m. Bendrovės sąnaudos (eliminavus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudas – 37.686 tūkst. Eur) sudarė 42.292 tūkst. Eur, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 proc. Tam labiausiai įtakos turėjo išaugusios gamtinių dujų pirkimo sąnaudos.

2018 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė 12.619 tūkst. Eur, arba 29,8 proc. visų sąnaudų, ir, lyginant su 2017 m., sumažėjo 12,6 proc. (3 pav.). Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų sumažėjimą nulėmė 2017 m. pabaigoje apskaitytas vertės sumažėjimas. Gamtinių dujų sąnaudos siekė 10.417 tūkst. Eur (24,6 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2017 m., dėl išaugusios dujų savikainos padidėjo 31,1 proc. Gamtines dujas Bendrovė pirko technologinėms reikmėms, sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių balansuojant perdavimo sistemą, dujų srautų balansavimui bei techniniam balansavimui. Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos sudarė 8.872 tūkst. Eur (21 proc. visų sąnaudų) ir, palyginti su 2017 m., išaugo 12,4 proc. Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos sudarė 5.256 tūkst. Eur (12,4 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2017 m., sumažėjo 6,1 proc.

3 pav. Sąnaudų struktūra (apskaičiuota eliminavus 2017–2018 m. turto vertės sumažėjimo sąnaudas) 2015–2018 m., proc.; mln. Eur

4 pav. Finansiniai rezultatai 2015–2018 m., mln. Eur

5 pav. Pelningumas 2015–2018 m., proc.

5.4. VEIKLOS REZULTATAI

Dėl 2018 m. pabaigoje atlikto ilgalaikio turto perkainojimo ir apskaityto 37.686 tūkst. Eur vertės sumažėjimo Bendrovės veikla 2018 m. buvo nuostolinga. 2018 m. nuostolis prieš apmokestinimą siekė 26.011 tūkst. Eur, o grynasis nuostolis sudarė 21.592 tūkst. Eur (atitinkamai 2017 m. nuostolis siekė 12.055 tūkst. Eur ir 9.861 tūkst. Eur) (4 pav.). Neįvertinus turto vertės sumažėjimo įtakos, 2018 m. grynasis pelnas siektų 10.441 tūkst. Eur.

Pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 24.552 tūkst. Eur, palyginti su 2017 m. (38.252 tūkst. Eur), sumažėjo 35,8 proc.

Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą didesne dalimi nulėmė tai, kad prasidėjus naujam 2019– 2023 m. gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų reguliavimo periodui Bendrovei pradėta taikyti dar 2015 m. VKEKK patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika, o pati grąžos norma nuo reguliuojamai veiklai priskiriamo turto buvo perskaičiuota ir nustatyta 3,33 proc. lygmenyje, t. y. gerokai mažesnė už praėjusį reguliavimo periodą taikytą grąžos normą (7,09 proc.).

5.5. INVESTICIJOS

2018 m. investicijos sudarė 15.940 tūkst. Eur (2017 m. – 12.386 tūkst. Eur) (6 pav.). Bendrovė, prižiūrėdama valdomą gamtinių dujų perdavimo tinklą, nuolat investuoja į valdomą infrastruktūrą.

Investicijos į rekonstrukciją ir modernizavimą, palyginti su 2017 m. (12.132 tūkst. Eur), padidėjo 31,2 proc. ir sudarė 15.919 tūkst. Eur. Padidėjimą nulėmė 2018 m. atliekami magistralinių dujotiekių bei Panevėžio dujų kompresorių stoties rekonstrukcijos projektai.

6 pav. Investicijų struktūra 2015–2018 m., tūkst. Eur

5.6. TURTAS

2018 m. pabaigoje turto vertė sudarė 235.416 tūkst. Eur: ilgalaikis turtas siekė 88 proc., trumpalaikis – 12 proc. viso Bendrovės turto.

Ilgalaikis turtas 2018 m. sumažėjo 15,3 proc., arba 37.537 tūkst. Eur, iki 207.117 tūkst. Eur dėl 2018 m. pabaigoje atlikto ilgalaikio turto perkainojimo ir apskaityto 37.686 tūkst. Eur vertės sumažėjimo. Trumpalaikio turto vertė 2018 m. pabaigoje sudarė 28.299 tūkst. Eur, palyginti su 2017 m., sumažėjo 20,4 proc. Trumpalaikio turto sumažėjimą nulėmė sumažėjęs grynųjų pinigų likutis.

5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Dėl 2018 m. apskaityto nuostolio bei išmokėtų dividendų už praėjusį finansinį laikotarpį Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo 23,5 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje siekė 131.596 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 55,9 proc. viso Bendrovės turto.

2018 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo 4,0 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 103.820 tūkst. Eur. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumažėjimą nulėmė sumažėjusios prekybos skolos.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinė skola sudarė 80.124 tūkst. Eur ir per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 2.902 tūkst. Eur. Finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms santykis su nuosavybe siekė 60,9 proc.

5.8. PINIGŲ SRAUTAI

2018 m. Bendrovės grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 23.306 tūkst. Eur (2017 m. – 34.835 tūkst. Eur). Ilgalaikiam turtui įsigyti panaudota 20.455 tūkst. Eur (2017 m. – 8.020 tūkst. Eur), dividendams išmokėti – 20.291 tūkst. Eur (2017 m. – 20.999 tūkst. Eur). 2018 m. investicinių projektų finansavimui gauta 8.173 tūkst. Eur ES paramos lėšų.

5.9. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama "Amber Grid" 2018 m. audituotų metinių finansinių ataskaitų pastabose.

5.10. INFORMACIJA APIE SVARBIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

Reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, nebuvo.

5.11. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ

Finansinės pagalbos (paramos) politika pateikta 2018 m. socialinės atsakomybės ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė neteikė kitos formos finansinės pagalbos.

5.12. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta 2018 m. Bendrovės audituotose metinėse finansinėse ataskaitose.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus sandorius, pasikeitus Bendrovės kontrolei: 2014 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis su AB "Swedbank"; 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės

investicijų banku (Nordic Investment Bank); 2018 m. gegužės 18 d. paskolos sutartis su "OP Cor porate Bank plc" Lietuvos filialu. Šių sutarčių sąly gos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų padaryti žalą Bendrovei.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sando rių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asme nų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

"EPSO -G" audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo "Amber Grid" audito komite to funkcijas, teikia nuomones dėl kiekvieno "Amber Grid" sandorio su susijusia šalimi. Audito komitetas įvertina, ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.

5.13. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 100 proc. dukterinės įmonės UAB "GET Baltic" akcijų. Detales nė informacija apie valdomą įmonę pateikta Ben drovės finansinėse ataskaitose.

6 RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

6.1. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

Pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduria Bendrovė: makroekonominių veiksnių, reguliavimo, dujų pirkimo kainų svyravimo, koncentracijos, konkurencijos, techninė, korupcijos ir finansinė.

Informacija apie koncentracijos, dujų pirkimo kainos ir finansines rizikas (likvidumo, kredito, palūkanų normos svyravimo) pateikta 2018 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

MAKROEKONOMINIŲ VEIKSNIŲ RIZIKA

Lietuvos ekonominė padėtis ir ūkio vystymosi tendencijos, Baltijos regiono perdavimo sistemų integracija į bendrą ES dujų sistemą, gamtinių dujų, kaip produkto, kainos galutiniam vartotojui turi įtakos dujų perdavimo apimtims ir investicijoms į magistralinių dujotiekių plėtrą. Per pastaruosius metus dėl konkurencijos su kitomis kuro rūšimis mažėjo gamtinių dujų perdavimo kiekis Lietuvoje. Bendrovės veikla yra reguliuojama, todėl ji, prižiūrima VKEKK, imasi visų priemonių, reikalingų veiklos stabilumui bei tvariai plėtrai užtikrinti.

REGULIAVIMO RIZIKA

Reguliavimo rizika glaudžiai susijusi su teisinės ir reguliacinės aplinkos pokyčiais ir reguliuojančiųjų institucijų sprendimais. Pastaruoju metu, įsigaliojant vis daugiau ES valstybėms narėms taikomų reglamentų ir kitų ES gamtinių dujų sektorių reglamentuojančių teisės aktų, taip pat vykstant Rytų Baltijos regiono gamtinių dujų rinkos kūrimo procesams, ES institucijų ir Rytų Baltijos regiono reguliavimo institucijų reguliacinių sprendimų įtaka Bendrovės veiklai ir rezultatams didėja. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas ir investicijas į gamtinių dujų perdavimo sistemas reguliuoja valstybė. Bendrovė betarpiškai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis, dalyvauja rengiant teisės aktus, aktyviai pateikia savo poziciją, vertina poveikį Bendrovės rezultatams.

KONKURENCIJOS RIZIKA

Bendrovės veiklos rezultatams įtakos turi konkurencija kuro rinkoje. Ženklus gamtinių dujų poreikio mažėjimas numatomas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėse dėl šiluminės energijos gamybos būdų efektyvinimo, alternatyvių kuro rūšių (biomasės, saulės, vėjo, geoterminės energijos) naudojimo. Alternatyvias (atsinaujinančių energijos išteklių) technologijas skatina ES ir nacionaliniai strateginiai dokumentai, kuriuose numatoma didėjanti alternatyvių energijos šaltinių dalis bendrame energijos balanse, kartu mažėjant iškastinio kuro daliai.

Transportuojami gamtinių dujų srautai gali mažėti ir dėl kitų priežasčių, nei perėjimas prie alternatyvių kuro rūšių. Bendrovė, įgyvendindama uždavinius, suformuotus pagal nustatytas strategines kryptis (transformacija į perdavimo sistemos operatorių, veikiantį bendroje dujų rinkoje; reikiamos infrastruktūros sukūrimas), siekia ateityje sumažinti gamtinių dujų vartojimo ir transportuojamų dujų srautų mažėjimo riziką ir jos pasekmes.

TECHNINĖ RIZIKA

2018 m. "Amber Grid" įdiegė Vamzdynų integralumo valdymo informacinę sistemą (angl. Pipeline Integrity Management Information System, PIM IS).

Diegimo darbų, kurie vyko 2017–2018 m., metu atlikta:

• Bendrovės rizikos valdymo modelio specifikavimas (rizikos vertinimo algoritmų nustatymas, grėsmių vertinimo rezultatų matricos sudarymas, grėsmių poveikio ir tikimybės mažinimo priemonių vertinimas, "Bow-tie" rizikos valdymo ataskaitų parengimas);
• detali IS analizė ir projektavimas (detalus IS architektūros specifikavimas, IS detalus projektavimas, reikalavimų rinkinio IS infrastruktūrai parengimas);
• parengta aprašančioji dokumentacija (tvarkos ir procesai, reglamentuojantys "Amber Grid" veiklos vykdymą, naudojant naujai sukurtą PIMS IS);
• PIM IS per integracinę platformą susieta su kitomis Bendrovės informacinėmis sistemomis (Turto valdymo sistema, GIS, apsaugos nuo korozijos duomenų surinkimo ir analizės sistema "Pro Active"), tai leis automatizuoti duomenų surinkimą ir jų panaudojimą rizikos skaičiavimo algoritmuose.

Taikydama PIM IS, Bendrovė vertins atskirų perdavimo sistemos elementų funkcionavimo techninę riziką, galės efektyviau ir tikslingiau planuoti eksploatavimo darbus ir lėšas.

KORUPCIJOS RIZIKA

Atsižvelgiant į priemones, kurių Bendrovė imasi siekdama mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, padaryta išvada, kad "Amber Grid" veikloje korupcijos pasireiškimo tikimybė yra minimali.

6.2. BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES.

Bendrovė yra patvirtinusi Apskaitos procedūrų ir politikos vadovą, reglamentuojantį apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, pateikimo principus, metodus ir taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, Bendrovės patvirtintomis vidaus taisyklėmis reglamentuojami apskaitos dokumentų pateikimo ir ataskaitų sudarymo terminai.

Sudarant finansines ataskaitas laikomasi keturių akių principo. Buhalterijos padalinys yra atsakingas už finansinių ataskaitų rengimą ir peržiūrą.

7 VALDYMAS

7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė veikloje taiko vertybinių popierių biržoje "NASDAQ Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą (galima rasti www. nasdaqbaltic.com; toliau – Bendrovių valdymo kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi valdymo kodekso nuostatų reikalavimų, ir su šia informacija galima susipažinti Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

7.2. AKCINIS KAPITALAS

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalytas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

2018 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB "EPSO-G" išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų. UAB "EPSO-G" turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. "Amber Grid" akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2018 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

2 lentelė. Bendrovės akcininkai

7.4. AKCININKAI

2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, "Amber Grid" akcininkais buvo

2.244

fiziniai ir juridiniai Lietuvos ir užsienio asmenys, iš jų – 1 akcininkas valdė didesnį nei

Bendrovės akcijų paketą.

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.
UAB "EPSO-G"	A. Juozapavičiaus g. 13 Vilnius, Lietuva / 302826889	172.279.125
Smulkieji akcininkai		6.103.389
Iš viso		178.382.514

7 pav. Akcininkų struktūra 2018 m. gruodžio 31 d.

7.5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" Papildomajame prekybos sąraše.

3 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie "Amber Grid" akcijas

Pagrindiniai duomenys apie "Amber Grid" akcijas
ISIN kodas	LT0000128696
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

2018 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,52 mln. Eur (2017 m. – 1,17 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 364.443 vnt. akcijų (2017 m. – 873.105 vnt. akcijų). Bendrovės akcijų kainos dinamika pateikta 4 lentelėje, o duomenys apie Bendrovės akcijų kainą ir apyvartą (2015–2018 m.) pateikti 8 pav.

4 lentelė. Akcijų kainos dinamika "NASDAQ Vilnius" 2015–2018 m.

Atidarymo kaina, 2015-01-01	Didžiausia akcijos kaina, 2015-04-30	Mažiausia akcijos kaina, 2015-01-16	Svertinė vidutinė akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2015-12-30
0,898 Eur	1,41 Eur	0,877 Eur	1,132 Eur	1,19 Eur
Atidarymo kaina, 2016-01-04	Didžiausia akcijos kaina, 2016-03-07	Mažiausia akcijos kaina, 2016-06-27	Svertinė vidutinė akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2016-12-30
1,19 Eur	1,32 Eur	1,08 Eur	1,192 Eur	1,24 Eur
Atidarymo kaina, 2017-01-02	Didžiausia akcijos kaina, 2017-10-18	Mažiausia akcijos kaina, 2017-01-10	Svertinė vidutinė akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2017-12-29
1,24 Eur	1,49 Eur	1,21 Eur	1,340 Eur	1,40 Eur
Atidarymo kaina, 2018-01-02	Didžiausia akci jos kaina, 2018-02-01	Mažiausia akcijos kaina, 2018-12-19	Svertinė vidutinė akcijos kaina	Uždarymo kaina, 2018-12-31

2018 m. gruodžio 28 d. "Amber Grid" akcijų kapitalizacija sudarė 203,36 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje, o kartu ir kapitalizacija per 2018 m. sumažėjo 18,6 proc.

Už 2018 m. "Amber Grid" akcininkams išmokėjo

20,3 mln. Eur

dividendų arba

0,1138 Eur

vienai akcijai

7.6. DIVIDENDAI

Bendrovės akcininkai 2018 m. balandžio 24 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, kurie sudarė 20.299.930 Eur, arba 0,1138 Eur vienai akcijai.

Bendrovės valdybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu buvo prisijungta prie UAB "EPSO-G" valdybos 2017 m. liepos 14 d. patvirtintos dividendų politikos, ir ją Bendrovė tiesiogiai taiko visa apimtimi.

UAB "EPSO-G" dividendų politika tiesiogiai susiejo mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkui, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolesnei plėtrai ar kitiems svarbiems projektams įgyvendinti. Dividendų politika viešai skelbiama tinklalapyje www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/veiklos-politikos.

7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

"Amber Grid" yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo.

2015 m. gegužės 15 d. Bendrovė su AB SEB banku sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo / paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaudamasis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus pagrindinį – UAB "EPSO-G".

AB SEB banko rekvizitai

Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12,
	Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800,
	trumpasis 1518
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklalapis	www.seb.lt

7.8. VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymais, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės interneto svetainėje www.ambergrid.lt/ lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai.

Įstatuose numatyti valdymo organai:

valdyba,

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius.

Pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą ir juo nustačius, kad akcinės bendrovės privalo turėti priežiūros funkciją atliekantį valdymo organą, buvo pakeisti ir 2018 m. gegužės 8 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti naujos redakcijos AB "Amber Grid" įstatai, kuriais:

• i) centralizuota vidaus audito funkcija;
• ii) pakeista valdybos sudarymo tvarka nustatant, kad:
  • į valdybą negali būti skiriamas Bendrovės vadovas;
  • valdyboje bent trys valdybos nariai turi būti nesusiję su Bendrove darbo santykiais;
  • du nariai turi būti nepriklausomi;
• iii) suteiktos papildomos kompetencijos valdybai:
  • i) atlikti priežiūros funkciją:
  • atsižvelgdama į audito komiteto nuomonę, valdyba turės pareigą pritarti arba nepritarti sandoriams su susijusiomis šalimis;
  • prižiūrėti generalinio direktoriaus veiklą, teikti akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl generalinio direktoriaus veiklos;
  • svarstyti, ar generalinis direktorius tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
  • teikti siūlymus generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams;
  • ii) tvirtinti Bendrovės kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą;
  • iii)tvirtinti valdybos kontroliuojamų Bendrovės projektų sąrašą;
  • iv)atsižvelgdama į centralizuotai Įmonių grupės mastu veikiančio vidaus audito metu nustatytus trūkumus ir pateiktas rekomendacijas, tvirtina veiksmų planą, skirtą trūkumams pašalinti ir rekomendacijoms įgyvendinti, svarsto šio veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas;
• iv) nustatyta papildoma kompetencija valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui – valdyba

priima sprendimus, kuriems reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas:

• v) dėl Bendrovės projektų teikimo pripažinti juos valstybei svarbiais projektais, kaip šie projektai apibrėžti teisės aktuose;
• vi) dėl turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo;
• vii) dėl bet kokių sandorių, kuriais susitariama dėl netesybų, kurių bendra suma gali viršyti 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo.

2018 m. įvyko 22 valdybos posėdžiai.

Informacija apie "Amber Grid" valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę pateikta 5 lentelėje.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės valdybos nariams išmokos sudarė 22 tūkst. Eur, iš jų – nepriklausomiems valdybos nariams priskaičiuota išmokos suma sudarė 15 tūkst. Eur.

Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotų pinigų bendra suma sudarė 160,6 tūkst. Eur, vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyriausiajai buhalterei) buvo 80,3 tūkst. Eur.

Informacija apie valdymo organų pagrindines darbovietes ir jų dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje pateikta 6 lentelėje.

5 lentelė. Informacija apie valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąją buhalterę

Pareigos	Vardas, pavardė	Kadencijos pradžios data	Kadencijos pabaigos data	Dalyvavimas emitento kapitale
				Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Turimų balsų dalis, proc.
Valdybos pirmininkas	Nemunas Biknius	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	0,001055	0,001055
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	2016 m. balandžio mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	2018 m. rugsėjo mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	2018 m. rugsėjo mėn.	2020 m. balandžio mėn.	–	–
Valdybos narys	Saulius Bilys	2016 m. balandžio mėn.	2018 m. gegužės mėn.
Valdybos narys	Vytautas Ruolia	2016 m. balandžio mėn.	2018 m. rugsėjo mėn.
Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2013 m. birželio mėn.	–	–	–
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2013 m. birželio mėn.	–	–	–

Pareigos AB "Amber Grid"		Įmonės pavadinimas	Pareigos	Pagrindinė darbovietė
Valdybos pirmininkas	Nemunas Biknius	UAB "EPSO-G", 302826889; Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius AB "LITGRID", 302564383; A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius UAB "BALTPOOL", 302464881; Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius	Strategijos ir plėtros direktorius Valdybos narys Valdybos pirmininkas	Taip
		AB "Lietuvos paštas", 121215587; J. Jasinskio g. 16, LT-03500 Vilnius	Nepriklausomas valdybos narys, valdybos pirmininkas
		Individuali registruota veikla; 70; pagrindinių buveinių veikla; konsultacinė valdymo veikla.	Valdymo konsultantas	Taip
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	Finansų analitikų asociacija, 124694420; A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius	Prezidentas, valdybos pirmininkas, narys
		UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), 110084026; Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius	Nepriklausomas valdybos narys, valdybos pirmininkas
		Asociacija "Baltic institute of corporate governance", 302441498; Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius	Narys
		UAB "EPSO-G", 302826889; Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius	Finansų direktorius	Taip
Valdybos	Algirdas	AB "LITGRID", 302564383; A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius	Valdybos narys
narys	Juozaponis	Sodininkų bendrija "Avietynas", 125266814; Pilaitės Sodų 8-oji g. 19, Vilnius	Valdybos narys
		UAB "EPSO-G", 302826889; Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius	Infrastruktūros direktorius	Taip
		AB "LITGRID", 302564383; A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius	Valdybos pirmininkas
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	VĮ Ignalinos atominė elektrinė, 255450080; Elektrinės g. 4 K47, Drūkšiniai, LT-31152 Visaginas	Valdybos pirmininkas
		Asociacija Vilniaus tarptautinis Rotary klubas, 126172346; Didžioji g. 35, Vilnius	Valdybos narys
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	Vilniaus Perkūno Rotary klubas, 195734244; A. Vivulskio g. 7-405, LT-03221 Vilnius	Valdybos narys
		Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Alumni draugija, 300020155; Saulėtekio al. 9, LT-10222 Vilnius	Narys, tarybos narys
		"British chamber of commerce", Lietuvos ir Didžiosios Britanijos asociacija, 124923634; Didžioji g. 5, LT-01128 Vilnius	Narys
		Individuali registruota veikla	Valdymo ir finansų konsultantas
Generalinis	Saulius	Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija, Lietuva, 304175014; Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius	Tarybos narys, viceprezidentas
direktorius	Bilys	Asociacija "Investors' Forum", 224996640; Totorių g. 5-21, LT-01121 Vilnius	Energetikos grupės vadovas

6 lentelė. Duomenys apie valdymo organų pagrindines darbovietes ir jų dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Remdamasis Bendrovės įstatais, "Amber Grid" Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojan čios bendrovės UAB "EPSO -G" Audito komitetas. Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičia mi visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Bendrovėje filialų ir atstovybių nėra.

Bendrovėje nėra priimtos atskiros įvairovės po litikos, kuri būtų taikoma Bendrovės vadovui, valdybos nariams rinkti. Bendrovėje taikoma UAB "EPSO -G" įmonių grupės socialinės atsa komybės politika, kurioje reglamentuojama, kad Grupės bendrovės kuria vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą ir pasisako už lygias dar buotojų teises bei vienodas galimybes darbe nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, ra sės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, ne galios, narystės politinėje partijoje ar asociaci joje, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos. Sprendimai, susiję su priėmimu į darbą, kom petencijų ugdymu, apmokėjimu už darbą ar kitomis išmokomis, pareigų paaukštinimu Gru pės bendrovėse priimami atsižvelgiant į objek tyvius kriterijus ir veiksnius be diskriminacijos. Grupės bendrovėse siekiama proporcingo lyčių atstovavimo. Diskriminacija nelaikomi pozi tyviosios diskriminacijos atvejai, kai tikslinei asmenų grupei gali būti suteikta teisių, kurių neturi kitos asmenų grupės. Bendrovės socialinė politika paskelbta Bendrovės interneto svetainėje www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/ imones -socialines -atsakomybes -politika.

7.9. INFORMACIJA APIE VIDAUS IR IŠORĖS AUDITĄ

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvu mą UAB "EPSO -G" įmonių grupėje veikia centra lizuota vidaus audito sistema. Tai reiškia, kad vi daus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas UAB "EPSO -G" valdybai, kurios daugumą sudaro ne priklausomi nariai. UAB "EPSO -G" auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės administracijai.

Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliko išo rės audito bendrovės:

• už 2017 m. UAB "PricewaterhouseCoopers";
• už 2018 m. UAB "Deloitte Lietuva".

8 DARBUOTOJAI

"Amber Grid" dirba

329 darbuotojai

"Amber Grid" darbuotojai – patyrę ir kompetentingi profesionalai, įgyvendinantys strateginę reikšmę valstybei turinčius projektus. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 329 darbuotojai, 2017 m. gruodžio 31 d. – 346 darbuotojai3 (žr. organizacinę struktūrą). Darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigybių grupes pateiktas 7 lentelėje.

7 lentelė. Darbuotojų skaičius 2017–2018 m.

Pareigybių grupės	Darbuotojų skaičius 2018 m. gruodžio 31 d.4	Darbuotojų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d.
Generalinis direktorius	1	1
Aukščiausio lygio vadovai	4	4
Vidurinio lygmens vadovai	30	28
Ekspertai-specialistai	173	195
Darbininkai	124	118
IŠ VISO	329	346

2018 m. Bendrovės darbuotojų kaitos rodiklis buvo 12,4 proc., 2017 m. – 6,2 proc. Darbuotojų kaitos rodiklis 2018 m. išaugo dėl įvykdytų organizacinės struktūros pokyčių.

2018 m. Bendrovės darbuotojų vidutinis amžius buvo 45 metai (9 pav.), vidutinis darbo stažas – 13,8 metų (10 pav.). 58 proc. Bendrovėje dirbančių darbuotojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (11 pav.).

³ Pateikiamas darbuotojų skaičius, neįtraukiant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų.

⁴ 2018 m. darbininkų kategorijos darbuotojų skaičius išaugo, o specialistų kategorijos sumažėjo dėl dalies specialistų kategorijai priskirtų pareigybių perkėlimo į darbininkų kategoriją.

10 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą 2018 m.

Dėl energetikos sektoriaus veiklos specifikos Bendrovėje didžiąją darbuotojų dalį sudaro vyrai –

270 (82 proc.)

moterys –

59 (18 proc.).

11 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą 2018 m.

atgal į turinį 33

ATLYGIO POLITIKA

"Amber Grid" galioja bendra "EPSO-G" įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į "EPSO-G" Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. "EPSO-G" Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.

"Amber Grid" atlygio politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas, kartu kurti motyvacines paskatas darbuotojams prisidėti įgyvendinant Bendrovės misiją, viziją, vertybes ir tikslus. Visų darbuotojų atlygį, taip pat ir vadovų, sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio, kuris nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją. Kintamoji atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami Bendrovės ir individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o Bendrovė atsiskaito akcininkui ir valdybai už metinių tikslų pasiekimą.

Bendrovės atlygio politika viešai skelbiama tinklalapyje www.ambergrid.lt (rubrikos Apie mus skiltyje Valdymas).

2018 m. vidutinis darbo užmokestis Bendrovėje pagal darbuotojų grupes pateiktas 8 lentelėje.

KOLEGIALIŲ NARIŲ IR VADOVYBĖS ATLYGIO POLITIKA

UAB "EPSO-G" įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sprendimu. Bendrovės 2016 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai nustatė maksimalų metinį atlygio biudžetą, skiriamą Bendrovės valdybos narių veiklai apmokėti, taip pat patvirtino valandinį ir maksimalų mėnesinį atlygį bei sutarčių su valdybos nariais dėl veiklos valdyboje sąlygas.

Pagal 2016 m. balandžio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą valdybos nariams nustatytas 50,00 (penkiasdešimt) eurų (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinis darbo atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje, neviršijant 1.000,00 (vieno tūkstančio) eurų (neatskaičius mokesčių) dydžio per mėnesį maksimalios atlygio sumos. Valdybos nariams, kurie taip pat yra Bendrovės kontrolinį akcijų paketą valdančios bendrovės UAB "EPSO-G" darbuotojai, atlygio už veiklą valdyboje Bendrovė nemoka.

Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato Bendrovės valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – Bendrovės vadovas, vadovaudamasis Bendrovės valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui

8 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes 2017–2018 m.

Pareigybių grupės	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (neatskaičius mokesčių), 2018 m.	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Eur (neatskaičius mokesčių), 2017 m.
Generalinis direktorius	9.433	9.605
Aukščiausio lygio vadovai	5.541	5.519
Vidurinio lygmens vadovai	2.966	2.738
Ekspertai-specialistai	1.574	1.426
Darbininkai	1.152	1.008
Vidutinis	1.603	1.462

⁵ Nurodomas bendras dalyvių skaičius, t. y. dalis darbuotojų mokymuose gali būti dalyvę daugiau nei vieną kartą.

ir vadovybei mokama vieną kartą per metus, Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės vadovo tikslų įgyvendinimą.

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 10 d. po darbdavio derybų su "Amber Grid" darbuotojų profesine sąjunga buvo pasirašyta nauja "Amber Grid" darbuotojų kolektyvinė sutartis. Kolektyvinės sutarties tikslas – atstovauti visų darbuotojų teisėms ir teisėtiems interesams. Sutartyje nustatytos papildomos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų.

MOKYMAI

Atsižvelgdama į keliamus veiklos tikslus, ugdymo planus ir kitus tobulėjimo poreikius, Bendrovė daug dėmesio skiria darbuotojų kompetencijoms ugdyti. "Amber Grid" skatina darbuotojus kelti kvalifikaciją ir stiprinti turimas kompetencijas:

• organizuoja vidinius mokymus;
• sudaro galimybes prisijungti prie Bendrovės vykdomų projektų;
• skatina dalyvauti išoriniuose mokymuose, konferencijose.

Profesinių mokymų metu darbuotojai atnaujina savo darbui privalomas žinias bei gauna reikalingus atestatus ir kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus. 2018 m. privalomuose mokymuose bei atestavimuose dalyvavo 244 darbuotojai. Per 2018 m. jiems buvo išduota arba pratęsta beveik 600 pažymėjimų.

Bendrųjų mokymų, seminarų ir konferencijų metu darbuotojai susipažįsta su savo srities naujovėmis, tobulina arba ugdo naujus darbui reikalingus įgūdžius. Bendrųjų kompetencijų ugdymo mokymuose 2018 m. dalyvavo 163 darbuotojai. Įvyko 112 skirtingų pavadinimų mokymų.

Iš viso "Amber Grid" 2018 m. mokymuose dalyvavo 3245 Bendrovės darbuotojai . Tai sudaro apie 91,5 proc. visų darbuotojų, kurie dirbo Bendrovėje 2018 m. Vienam darbuotojui vidutiniškai per metus teko apie 9,5 mokymų valandos.

9 SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA

BENDROVĖ VADOVAUJASI VIDAUS POLITIKŲ IR TVARKŲ APRAŠAIS:

kolektyvine sutartimi;
Organizacinės kultūros kodeksu;
Etiškos darbdavystės ir darbo sąlygų politikos aprašu;
Aplinkos apaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos aprašu;
Lygių galimybių politikos aprašu.

"EPSO-G" GRUPĖS ĮMONĖMS GALIOJANČIAIS DOKUMENTAIS:

Korporatyvinio valdymo politikos aprašu;
Socialinės atsakomybės politikos aprašu;
Skaidrumo ir komunikacijos politikos aprašu;
Korupcijos prevencijos politikos aprašu;
Darbuotojų atlygio politikos aprašu;
Apskaitos politikos aprašu;
Dividendų politikos aprašu;
Interesų valdymo politikos aprašu;
Neskelbtinos informacijos apsaugos politikos aprašu;
Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politikos aprašu;
Paramos politikos aprašu;
Rizikų valdymo politikos aprašu;
Darbuotojų veiklos vertinimo politikos aprašu;
kt.

9.1. SOCIALINĖS ATSAKO-MYBĖS PRINCIPAI IR PRIORITETAI

"Amber Grid" laikosi nuostatos, kad būdai, kuriais pasiekiamas rezultatas, yra svarbūs. Todėl remdamasi sukaupta gerąja šalies ir tarptautinių organizacijų patirtimi siekia tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikiškus žmogiškųjų išteklių vadybos būdus ir taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus. Planuodama veiklą Bendrovė atsižvelgia į interesų turėtojų ekonominius ir socialinius lūkesčius, užtikrina skaidrų valdymą, plėtoja etiškus santykius rinkoje, diegia korupcijos prevencijos priemones ir prisideda kuriant gerą verslo klimatą šalyje. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Bendrovės socialinės atsakomybės politika remiasi jos vizija, misija, vertybėmis ir penkerių metų strategijoje patvirtintomis veiklos kryptimis bei tikslais – tai regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, efektyvi veikla, kurianti ir pažangi organizacija. Bendrovės atsakomybė plačiąja prasme nukreipta į šias pagrindines sritis:

• socialinė atsakomybė rinkoje, efektyvus ir skaidrus verslas: atviras ir sąžiningas bendradarbiavimas su interesų turėtojais, padedančiais įgyvendinti socialiai atsakingo verslo nuostatas, saugus ir patikimas gamtinių dujų perdavimas sistemos naudotojams, kova su korupcija ir kyšininkavimu, konkurencingumo užtikrinimas, sąžiningai mokami mokesčiai;
• socialinė atsakomybė aplinkosaugos srityje: efektyvus gamtos išteklių naudojimas veikloje, dalyvavimas ekologinėse kraštovaizdį ir biologinę įvairovę užtikrinančiose prevencinėse programose, darbuotojų, rangovų, tiekėjų ir visuomenės tausojančio požiūrio į aplinką skatinimas;

• socialinė atsakomybė palaikant santykius su darbuotojais: atsakomybė darbuotojams, rūpinimasis savo darbuotojų sveikata, saugumu ir lygiomis teisėmis, pažangių veiklos valdymo ir atlygio sistemų taikymas, sąlygų darbuotojų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, bendrųjų kompetencijų ugdymui sudarymas;
• socialinė atsakomybė palaikant santykius su visuomene: įvairių socialinių iniciatyvų, savanoriavimo bei kitų projektų plėtojimas vietos bendruomenėse ir nacionaliniu mastu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis.

KORUPCIJOS PREVENCIJA

Bendrovė savo veikloje netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, nederamos naudos, dovanų priėmimo, teikimo, siūlymo, pažadėjimo ar reikalavimo piktnaudžiaujant einamomis pareigomis.

Bendrovės korupcijos prevencijos veikla remiasi nacionaliniais teisės aktais ir savanoriškais juos viršijančiais įsipareigojimais:

• visi Bendrovės vadovai yra tiesiogiai atsakingi už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rodo pavyzdį savo darbuotojams;
• taikomos proporcingos, rizikos vertinimu pagrįstos antikorupcinės procedūros;
• reguliariai atliekamas su korupcija susijusių rizikų vertinimas, planuojamos ir pritaikomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, stebimas antikorupcinės veiklos efektyvumas ir, jei reikia, diegiamos veiksmingesnės priemonės.

ŽMOGAUS TEISĖS

Bendrovė remiasi 2017 m. patvirtintais Etiškos darbdavystės ir Lygių galimybių politikų aprašais, kuriuose akcentuojama, kad visos diskriminacijos formos griežtai draudžiamos (Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 100; 111). Bendrovė visiems darbuotojams užtikrina lygias teises ir netoleruoja diskriminacijos įdarbinimo, atlyginimo, mokymo, karjeros, darbo santykių nutraukimo ar išėjimo į pensiją bei kitose srityse dėl darbuotojų rasės, tautybės, lyties, lytinės orientacijos, amžiaus, politinių pažiūrų, taip pat dėl kitų aspektų, dėl kurių galėtų atsirasti diskriminacija, netoleruoja jokio grasinančio, priekabiaujančio ar išnaudojančio darbuotojų elgesio.

2018 m. Bendrovėje nenustatyta jokių diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (2017 m. taip pat nenustatyta).

9.2. APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA

"Amber Grid" principai ir įsipareigojimai, susiję su aplinkos apsauga bei darbuotojų sauga ir sveikata, nustatyti Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos apraše.

Minėtame apraše nustatytais principais siekiama kaip įmanoma efektyviau mažinti Bendrovės vykdomos veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Nustatytų prevencijos, saugumo, aplinkos tvarumo principų turi laikytis visos "Amber Grid" veiklos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys ir jų grupės.

VADYBOS SISTEMA

Bendrovėje įdiegta tarptautinių standartų ISO 14001 ir OHSAS 18001 reikalavimus atitinkanti aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota į "Amber Grid" veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo procesus. Standartais nustatytas aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas padeda užtikrinti nuolatinį veiklos keliamo poveikio aplinkai, profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai mažinimą bei veiklai taikomų tarptautiniais ir LR teisės aktais, reglamentais, kitais norminiais dokumentais nustatytų reikalavimų įgyvendinimą.

Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į socialinę ir ekonominę situaciją, taip pat į įmonės finansines, technines galimybes, yra įsipareigojusi užtikrinti nuolatinį aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos procesų gerinimą, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmingumo didinimą ir vadovauti pagal vadybos procesui priimtinus standartus.

2018 m. gruodžio 10–12 d. atliktas integruotos aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos išorinis priežiūros auditas, kurio metu nustatyta 1 nežymi neatitiktis dėl gaisrinės saugos reikalavimų (2017 m. nenustatyta neatitikčių).

Užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuolat informuojami ir ugdomi visi Bendrovės darbuotojai.

SANTYKIAI SU VISUOMENE: PARAMA

"Amber Grid" valdyba, siekdama užtikrinti teikiamos paramos tikslingumą, viešumą ir skyrimo proceso skaidrumą, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu patvirtino Bendrovės paramos teikimo tvarkos nuostatus, parengtus atsižvelgiant į Bendrovės 2017–2022 m. veiklos strategijos tikslus ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės paramos politikos principus.

2018 m. parama niekam neskirta.

9.3. SOCIALINĖS INICIATYVOS

Dialogo kultūros ir bendradarbiavimo projektas

Bendrovė pradėjo ilgalaikį dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) projekto pristatymo vietos bendruomenėms projektą "Dialogo kultūra ir bendradarbiavimas". Susitikimų metu pristatomas GIPL projektas, akcentuojama jo svarba, tikslai, nauda. Formuojant dialogo kultūrą, susitikimams su vietos bendruomene pasitelkti visuomenės žinomi asmenys, kurie diskutuoja temomis, ugdančiomis žmonių smalsumą ir kritišką požiūrį į įvairius visuomeninius reiškinius. Surengti pirmieji 19 susitikimų su bendruomenėmis savivaldybėse, kurių teritorijose bus tiesiamas magistralinis dujotiekis.

Aplinkos tvarkymo akcija

Daugiau kaip 90 Bendrovės darbuotojų kartu su savo šeimų nariais dalyvavo savanoriškoje visuomeninėje akcijoje "Darom" (2017 m. – 70 darbuotojų). Už dalyvavimą akcijoje "Darom" 2018 m. Bendrovė gavo akcijos organizatorių padėką.

Pasaulinė švaros diena

Švaros akcija vyko 155 pasaulio šalyse. Lietuvoje tą dieną buvo tvarkoma 30 nacionalinių ir regioninių parkų. Prie šios akcijos prisijungė

40 Bendrovės darbuotojų, jie tvarkė Trakų istorinį nacionalinį parką ir Kurtuvėnų regioninį parką.

Bendrovės darbuotojai dovanojo vaikams balionų

Tarptautinę vaikų gynimo dieną didžiausia vaiko gerovės skėtinė organizacija Lietuvoje "NVO vaikams konfederacija", kaip ir kasmet, surengė šventę "Vaikų žvaigždynas", kurioje kvietė kartu kurti laimingą vaikystę ir dėkojo pozityvią socializaciją skatinantiems ir propaguojantiems žmonėms. Bendrovės darbuotojai prisidėjo prie šventės ir nupirko 250 vnt. helio balionų, kurie šventės pabaigoje užrašius vaikų svajones buvo paleisti į dangų.

Kraujo donorystės akcija

Bendrovėje organizuota pilietiška akcija "Kraujo donoro diena". Joje dalyvavo 50 Bendrovės darbuotojų (2017 m. – 42 darbuotojai), kurie šitaip prisidėjo gelbstint sergančiųjų sveikatą ir gyvybę. Paaukota 25 litrai kraujo. Nacionalinis kraujo centras išreiškė "Amber Grid" padėką už aktyvų dalyvavimą ir neatlygintinos kraujo donorystės idėjų sklaidą.

Labdaros aukcionas

Bendrovės vasaros šventės metu surengtas aukcionas, kuriame surinkta 1 120 eurų. Visą šią sumą skyrėme labdaros ir paramos fondui "Rugutė", remiančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

Palankaus vėjo malūnėlių akcija

10 Bendrovės darbuotojų prisidėjo prie palankaus vėjo, lydėsiančio mažuosius kapitonus kelionėje per audringą ligos vandenyną, savanorystės akcijos ir išmargino palankaus vėjo malūnėlių kotelius. Visos lėšos, gautos pardavus malūnėlius, skirtos labdaros ir paramos fondui "Rugutė", kuris remia onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

Savanoriavimas gyvūnų globos namuose

Penkiolika Bendrovės darbuotojų savanoriavo "Beglobio" gyvūnų prieglaudoje.

Karjeros dienos

"Amber Grid" prisidėjo prie VGTU (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Inžinerijos licėjuje kasmet organizuojamos ugdymo karjerai dienos vyresniųjų klasių moksleiviams. Licėjuje apsilankę Bendrovės darbuotojai pristatė "Amber Grid" veiklą ir supažindino moksleivius su dujininko profesija – kokių žinių bei išsilavinimo reikia vykdant gamtinių dujų perdavimo veiklą.

Projektas "Vaikų svajonės"

Bendrovės darbuotojai prisijungė prie šio projekto ir išpildė sudėtingomis sąlygomis augančių vaikų svajones. Įgyvendinant kalėdines vaikų svajones buvo padovanota drabužių, avalynės ir įvairių žaislų.

Kalėdinė labdaros mugė

"Amber Grid" darbuotojai tradiciškai pakvietė į svečius Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos "Guboja" jaunimą. Kūrybingi neįgalūs menininkai prieš šventes Bendrovės darbuotojams surengė rankdarbių parodą ir pasiūlė jų įsigyti. Labdaros mugė vyko pagrindinio Bendrovės biuro fojė, tad savo pavyzdžiu "Amber Grid" darbuotojai užkrėtė ir kitų įmonių kolegas – jie taip pat mielai pirko suvenyrus, asmeniškai prisidėdami prie paramos draugijai.

Daugiau informacijos apie Bendrovės socialinę atsakomybę ir vykdomas veiklas pateikiama atskiroje socialinės atsakomybės ataskaitoje, kuri parengta remiantis susitarimo principais bei Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis, padedančiomis įvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius.

10 SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

2018 m. svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

Data	Bendrovės pranešimai apie svarbiausius ataskaitinio laikotarpio įvykius
2018 01 18	Dėl dešimties metų (2017–2026 m.) gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros plano
2018 02 14	AB "Amber Grid" 2017 m. neaudituoti veiklos rezultatai
2018 03 23	Dėl AB "Amber Grid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo
2018 04 03	Pranešimas apie AB "Amber Grid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2018 04 10	Dėl AB "Amber Grid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo
2018 04 24	Dėl AB "Amber Grid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2018 04 24	AB "Amber Grid" 2017 m. metinė informacija
2018 05 16	AB "Amber Grid" 2018 m. I ketvirčio veiklos rezultatai ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2018 05 18	Dėl ilgalaikės paskolos sutarties sudarymo
2018 06 01	AB "Amber Grid" pristatymas bendrovių vadovų susitikime su investuotojais
2018 07 02	Gauta audito komiteto nuomonė dėl sandorio su susijusia šalimi
2018 07 13	Dėl sutarties su UAB "EPSO-G"
2018 07 18	Dėl sutarties su UAB "EPSO-G"
2018 08 13	Gauta audito komiteto nuomonė dėl sandorio su susijusia šalimi
2018 08 14	Pranešimas apie AB "Amber Grid" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2018 08 16	AB "Amber Grid" 2018 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, tarpinis pranešimas ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2018 08 17	Correction: AB "Amber Grid" 2018 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, tarpinis pranešimas ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2018 08 23	Dėl dešimties metų (2018–2027 m.) gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros plano
2018 09 05	Gauta UAB "EPSO-G" atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacija dėl AB "Amber Grid" valdybos narių rinkimo
2018 09 05	UAB "EPSO-G" pasiūlė kandidatus į AB "Amber Grid" valdybą
2018 09 07	Dėl AB "Amber Grid" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2018 09 12	Dėl sandorio su susijusia šalimi sudarymo
2018 09 25	Pranešimas apie AB "Amber Grid" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2018 10 03	Dėl AB "Amber Grid" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo
2018 10 17	Dėl AB "Amber Grid" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2018 10 26	Dėl gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos 2019 m.
2018 11 14	AB "Amber Grid" 2018 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai ir neaudituotos sutrumpintos finansinės ataskaitos
2018 11 20	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2018 11 21	Gauta audito komiteto nuomonė dėl sandorio su susijusia šalimi
2018 11 22	Nustatytos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2018 11 27	Dėl sandorio su susijusia šalimi sudarymo
2018 12 03	AB "Amber Grid" informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2019 m. investuotojo kalendorius

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

"AMBER GRID" ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA*

AB "AMBER GRID" PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Akcinė bendrovė "Amber Grid" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 str. 3 dalimi ir AB "Nasdaq Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITOS LAISVOS FORMOS SANTRAUKA

AB "Amber Grid" priklauso UAB "EPSO-G" įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018 m. balandžio 24 d. patvirtintos UAB "EPSO-G" įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai skelbiami viešai Bendrovės ir UAB "EPSO-G" interneto svetainėse.

1 pav. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo, – Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.

BENDROVĖS VALDYMO STRUKTŪRA:

• visuotinis akcininkų susirinkimas;
• valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB "EPSO-G");
• Grupės mastu veikiantys komitetai:
  • Atlygio ir skyrimo komitetas (nepriklausomų narių dauguma);
  • Audito komitetas (nepriklausomų narių dauguma);
• generalinis direktorius.

2018 M. ATLIKTA KORPORATYVINIO VALDYMO REFORMA:

• panaikinta Grupės mastu veikusi stebėtojų taryba;
• Bendrovės valdybai nustatyta pareiga vykdyti priežiūros funkcijas;
• iš Bendrovės valdybos pasitraukė Bendrovės vykdantieji nariai vietoj jų padidintas nepriklausomų narių bei patronuojančios bendrovės nominuojamų narių skaičius.

Po įvykdytos korporatyvinio valdymo reformos Bendrovėje taikomas Šiaurės Europos šalyse (Suomija, Švedija, Norvegija, Danija) dažniausiai naudojamas korporatyvinio valdymo modelis, kai formuojamas vienas kolegialus organas, atskaitingas visuotiniam akcininkų susirinkimui (vienpakopės valdysenos modelis). Organizacinė ir valdymo struktūra tapo paprastesnė, efektyvesnė ir toliau atitinka aukščiausius valdysenos standartus. Valdyboje nedalyvaujant vykdantiesiems nariams, užtikrinamas aukštas sprendimų priėmimo skaidrumo laipsnis, mažinamas interesų konfliktų skaičius. Kadangi priežiūros funkciją atlieka valdyba, dėl didesnio valdybos įsitraukimo ir turimos informacijos toks modelis sukuria ir geresnes prielaidas efektyviai kontrolei vykdyti.

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB "EPSO-G" valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

UAB "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje diegiama bendra Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.

Grupės veiklos politikos skirtos nuosekliai ir veiksmingai organizacijos valdymo sistemai, padedančiai darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui, diegti. Siekdama užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

Atlygis, personalo valdymas	Grupės veiklos priežiūra	Veikla, Grupės vystymas	Finansai, turtas	Skaidrumas, atsakomybė
Atlygis gairės	Grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika	Grupės strategija	Dividentų mokėjimo politika	Korupcijos prevencijos politika
Kolegialių organų kasmetinio veiklos įsivertinimo gairės	Centralizuoto vidaus audito įgyvendinimo Grupėje gairės	Korporatyvinio valdymo politika	Apsakaitos politika	Paramos teikimo politika
Darbuotojų atlygio politika Darbuotojų veiklos vertinimo politika Kompentencijų politika		Projektų valdymo politika	Iždo ir finansinių rizikų valdymo politika	Ne audito paslaugų iš audito įmonės įsigijimo politika
		Rizikų valdymo politika	Technologinio turo vystymo ir ekspoatavimo politika	Veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika
		Socialinės atsakomybės politika	Transporto politika	Neskelbtinos informacijos apsaugos politika
		Etikos kodeksas	Rekomendacijos dėl bendrų pirkimų koordinavimo Grupėje	Koleagialių organų narių ir darbuotojų interesų valdymo politika
		Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos vykdymo gairės	ITT valdymo politika	Asmens duomenų apsaugos politika
2018 m. atlikti politikos pakeitimai bei pa tvirtinta nauja Grupės politikos redakcija.			Pirkinių politika
redakcija.	2018 m. patvirtinta nauja Grupės politikos		Sandorių tarp susijusių asmenų politika

Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A+ įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdoma strategija įvertinta aukščiausiais balais.

2. STRUKTŪRIZUOTA LENTELĖ

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /

NEAKTUALU

KOMENTARAS

1 PRINCIPAS. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS, NEŠALIŠKAS AKCININKŲ TRAKTAVIMAS IR AKCININKŲ TEISĖS

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti prii mant bendrovei svarbius sprendimus.	TAIP	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei "NASDAQ OMX Vilnius" biržoje viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, jų sprendimo projektus bei apie priimtus sprendimus lietuvių ir anglų kalbomis.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovės įstatų 13–15 p. numatyta, kad visos Ben drovės akcijos yra paprastosios vardinės, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Jas tvarko vertybinių popierių sąs kaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš per kant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Žr. 1.2 punktą. Taip pat Bendrovės įstatų IV skyriuje numatytos akcinin kų teisės ir pareigos.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti atvejai, kai dėl Bendro vės turto perleidimo sprendimą priima valdyba, kartu tokiam sprendimui pritariant ir visuotinio akcininkų su sirinkimo sprendimu.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame proce dūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame ak cininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio akty viam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	TAIP	Kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinki mą, Bendrovės interneto tinklalapyje pateikiamos ben drosios akcininkų teisės.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informaci ja, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) ki tomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Žr. 1.1 punktą.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės bal suoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpil dant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė ak cininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias tech nologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti vi suotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonė mis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	NE	Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų su sirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog nebus daly vaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis. Kol kas poreikio balsuoti elektroninėmis ryšių priemo nėmis nėra. Akcininkams paprašius, būtų svarstoma dėl tokios balsavimo galimybės įdiegimo.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pro jektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegia laus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) vadovaujamas pareigas.	NE	Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirin kimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą pri valoma nurodyti informacija, tarp jų naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai6 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuo tiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	TAIP NE	Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti infor maciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcinin kų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susi rinkimuose.

2 PRINCIPAS. STEBĖTOJŲ TARYBA

2.1. STEBĖTOJŲ TARYBOS FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į dar buotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Neaktualu	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akci ninkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Neaktualu	–

⁶ Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir spren dimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Neaktualu	–
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklau somi7 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Neaktualu	–
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, sie kiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akci ninkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Neaktualu	–
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakanka mais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant tei sę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Neaktualu	–

2.2. STEBĖTOJŲ TARYBOS SUDARYMAS

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu	–
Neaktualu	–
Neaktualu	–

⁷ Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pa kankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias parei gas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos na rio pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuo jami bendrovės akcininkai.	Neaktualu	–
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręs ti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove su sijusių aplinkybių.	Neaktualu	–
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posė džiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	–
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kom petencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Neaktualu	–

3 PRINCIPAS. VALDYBA

3.1. VALDYBOS FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesu daroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	TAIP	Bendrovės įstatų 36 p. nurodyta, kad Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės strategiją. Taip pat valdyba, vykdyda ma priežiūros funkciją, reguliariai svarsto ataskaitas dėl strategijos vykdymo.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuoto jų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	TAIP	Bendrovės įstatų 7.3 p. nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	TAIP	Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės val dyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politi kų, tvarkų aprašus ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje. Taip pat atskirais sprendimais valdyba paveda generali niam direktoriui teikti reguliarias ataskaitas apie valdy bos sektinus rodiklius (pvz.: Bendrovės strategiją, veiklos planą, biudžetą ir pan.).

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
		Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui:
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemo nės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas8 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	TAIP	• vidaus auditas atskaitingas valdybai, kuri formuojama iš išorinių narių (2 nariai nepriklausomi); • Audito komitetas formuojamas iš daugumos nepriklau somų narių, jam taip pat atskaitingas vidaus auditas; • bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės Korupcijos prevencijos politikos, UAB "EPSO-G" įmonių grupės paramos politikos, UAB "EP SO-G" įmonių grupės interesų valdymo politikos, UAB "EPSO-G" įmonių grupės rizikų valdymo politikos, UAB "EPSO-G" įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politikos aprašai ir kt.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandida to kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	TAIP	Bendrovės įstatų 54 p. numatyta, kad Bendrovės gene ralinį direktorių skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas.
		Bendrovės įstatų 56 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.
3.2. VALDYBOS SUDARYMAS
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kva lifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	TAIP	Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, jog valdyboje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nusta tant atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikos apraše (toliau – Interesų valdymo po litikos aprašas) įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų tei sės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, esant galimybei, siekiama, jog į valdybą ne būtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, kad valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyri mo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina Atlygio ir skyri mo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

⁸ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavi nimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažei džiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP	Nurodyta informacija skelbiama ir atnaujinama Bendro vės interneto tinklalapyje.
Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	NE	Metiniame pranešime papildomai ši informacija nekar tojama.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendro vės struktūra bei veikla.	TAIP	Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, Bendro vės struktūra bei veikla, pasidalydami pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas bū tinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinis patvirtinimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kole gialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į At lygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuo tinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskai tinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra su daroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turė tų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Viena iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtinta Bendrovės įstatų 46 p. – valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuo tojų, išrinktų į Bendrovės valdybą.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakanka mai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Bendrovės protokoluose fiksuojamas valdybos narių da lyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p., kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertini mą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos narių dalyvavimas posė džiuose nurodomas metiniame pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma ste bėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi9 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su ben drove susijusių aplinkybių.	TAIP	Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame prane šime pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Bendrovės įstatų 34 p. numatyta, kad visuotinis akcinin kų susirinkimas savo sprendimu gali nustatyti, jog valdy bos nariams turi būti mokamas atlygis.

⁹ Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendro vės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus in teresų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	TAIP NE	Atsižvelgdami į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdy bos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas. Taip pat Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdy bos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas parei gas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valsty bės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuo janti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Ben drovės valdybą. Bendrovėje taikomas UAB "EPSO-G" įmonių grupės Kole gialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdy mo politikos aprašas. Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti kon fidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekon kuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turė tų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba tu rėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamen tuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	TAIP	Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pa grindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB "EPSO-G" įmonių grupės mastu veikiantis Atlygio ir skyrimo komitetas bei Audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomen dacijas dėl veiklos tobulinimo. Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami ben drovės metiniame pranešime.

4 PRINCIPAS. BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS IR VALDYBOS DARBO TVARKA

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.

Neaktualu	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati spren džia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomen duojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių orga nų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	TAIP	Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tin kamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per ka lendorinius metus. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje arba pra džioje pasitvirtina einamųjų metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam val dybos posėdžiui).
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami spren dimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atve jus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svar bius bendrovei klausimus.	TAIP	Valdybos darbo reglamento 52 p. numatyta, kad ne vė liau kaip likus 6 darbo dienoms iki iš anksto nustatytos eilinio valdybos posėdžio datos valdybos sekretorius pagal pateiktus pasiūlymus privalo parengti valdybos posėdžio darbotvarkės projektą ir pateikti jį suderinti valdybos pirmininkui. Taip pat minėto reglamento 36 p. įtvirtinta, kad eilinio valdybos posėdžio medžiaga valdy bos nariams turi būti pateikiama ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki iš anksto nustatytos posėdžio dienos.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efek tyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų dar botvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausi mai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.
5 PRINCIPAS. SKYRIMO, ATLYGIO IR AUDITO KOMITETAI

5.1. KOMITETŲ PASKIRTIS IR SUDARYMAS

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma – valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus10.

TAIP

Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" valdybos sudarytas įmonių grupės Atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis Audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus.

¹⁰ Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinės bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šių klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną Atlygio ir skyrimo komitetą.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu	Žr. 5.1.1 p.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsi žvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	TAIP	UAB "EPSO-G" įstatų 7.8 ir 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB "EPSO-G" įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai. Ne visi Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetų nariai yra paskirti iš "EPSO-G" valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats ko legialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nu statytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdyse nos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	TAIP NE	Komitetų įgaliojimai suformuoti UAB "EPSO-G" įsta tuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – Atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvir tinti UAB "EPSO-G" valdybos sprendimu, o Audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lie tuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai "EPSO-G" interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. infor macija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegia laus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pa kviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuo tojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	TAIP	Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komite tų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organų narius, dar buotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus pagal savo kompetenciją, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
5.2. SKYRIMO KOMITETAS
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administraci jos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	TAIP	UAB "EPSO-G" Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB "EPSO-G" valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra šios: • padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse; • teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; • teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą; • teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pa mainumo planavimo sistemos.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	TAIP	Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių gru pės valdybos arba vadovai, kartu pasiūlydami posė džio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata šiuo metu nėra praktiškai aktuali, nes val dyboje nėra Bendrovės darbuotojų.
5.3. ATLYGIO KOMITETAS
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, tai komos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemo

TAIP Žr. 5.2.1 punktą.

leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų ben-

nėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios

drovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
5.4. AUDITO KOMITETAS
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, regla mentuojančiuose audito komiteto veiklą11. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendro vės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	TAIP	UAB "EPSO-G" Audito komitetas veikia kaip UAB "EP SO-G" valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra šios: • vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą; • atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą; • atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizi kos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą; • atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) au dito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; • užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų na grinėjimą; • vertina sandorius su susijusiomis šalimis.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansinin kas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus audi torius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	TAIP	Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad ko miteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus as menis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus pagal savo kompetenciją, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkci joms atlikti.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito ko mitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	TAIP	Žr. 5.4.3 punktą. Audito komitetas organizuoja susitikimą su auditoriais audito darbo planui aptarti.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pra nešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	TAIP	Audito komitetas užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – val dybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius tuo metu, kai tvirti namos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP	Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Au dito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą UAB "EPSO-G" valdybai. Taip pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB "EPSO-G" ei liniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.

¹¹ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /

NEAKTUALU

KOMENTARAS

6 PRINCIPAS. INTERESŲ KONFLIKTŲ VENGIMAS IR ATSKLEIDIMAS

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo as meniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį iš rinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

TAIP

Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 57 ir 58 p., val dymo organų darbo reglamentuose bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir dar buotojų interesų valdymo politikos apraše.

7 PRINCIPAS. BENDROVĖS ATLYGIO POLITIKA

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje at lygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitikti ilgalaikę bendrovės strategiją.	TAIP	Bendrovėje taikoma UAB "EPSO-G" vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EP SO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios skelbiamos viešai. Bendrovėje taikomi UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atly­ gio politikos bei UAB "EPSO-G" įmonių grupės darbuo­ tojų veiklos vertinimo politikos aprašai visa apimtimi. Atlygio politika skelbiama viešai.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	TAIP	Minėtos atlygio formos reglamentuojamos UAB "EP SO-G" įmonių grupės atlygio politikos apraše.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti at lygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	TAIP	Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustaty mo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegia lių organų nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nusta tyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	NE	UAB "EPSO-G" įmonių grupės Atlygio politikos apraše nu statyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išim tinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, at lygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlai kyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	NEAKTUALU	Įmonėje tokios schemos netaikomos.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir toles niais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio poli tika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informa cijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP	Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių at lyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įsta tymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokes tį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio poli tikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbo tvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	TAIP	Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Ben drovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikomos Atlygio už veiklą UAB "EPSO-G" ir UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB "EPSO-G" vienin telio akcininko. Įmonėje tokios schemos netaikomos.

8 PRINCIPAS. INTERESŲ TURĖTOJŲ VAIDMUO BENDROVĖS VALDYSENOJE

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos intere sų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	TAIP	mo ir komunikacijos politikos aprašas, kuriame įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir suprati mą apie UAB "EPSO-G" įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų at stovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	TAIP	Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo kon sultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės dar buotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie joje numatomas permainas, finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės skaidru-

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP	Žr. 8.1 ir 8.2 punktus.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	NE	Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kvie čiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir ko rupcijos prevencijos politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami apie galimybę kreiptis ir tiesio giai į Bendrovės vadovą ar valdybos pirmininką.

9 PRINCIPAS. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslap čių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:	TAIP
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	TAIP
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	TAIP
9.1.3. asmenis, nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tie siogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	TAIP
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi ne priklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	TAIP
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių daly vavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	TAIP
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	TAIP
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	TAIP
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėto jais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	TAIP
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	TAIP

TAIP	Bendrovėje veikia UAB "EPSO-G" įmonių grupės skaidru mo ir komunikacijos politikos aprašas, kuriame nurodyta informacija atskleidžiama Bendrovės metiniame prane šime ir interneto svetainėje.
TAIP
TAIP
TAIP
TAIP

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemo nes, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik in formacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	TAIP
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, re­ komenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, at­ skleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP	UAB "EPSO-G" kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomen­ duojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	TAIP	Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje atskleidžiama ši informacija.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar in vestuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvil giu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	TAIP	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietu vių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informa ciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informa cijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

10 PRINCIPAS. BENDROVĖS AUDITO ĮMONĖS PARINKIMAS

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP	Tokia pareiga nustatyta LR akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 5 p.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaro ma – bendrovės valdyba.	TAIP	Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis Audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandida tūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susi rinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – ben drovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuoti niam akcininkų susirinkimui.	TAIP	Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovauda masi UAB "EPSO-G" Audito komiteto patvirtintu UAB "EPSO-G" įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politikos aprašu. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis Audito komitetas, kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai daly vauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi Audito komite tas, teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMĄSI

UAB "EPSO-G" įmonių grupė laikosi 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 "Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo" (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai taikomos UAB "EPSO-G", nes UAB "EPSO-G" yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ). Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi UAB "EPSO-G" įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo patvirtintas UAB "EPSO-G" įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos aprašas, kuriame detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB "EPSO-G" įmonių grupės bendrovėms.

Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB "Amber Grid" yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime, bei informacijos atskleidimą AB "Amber Grid" interneto svetainėse, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu būdu.

Struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo AB "Amber Grid":

I. SKAIDRUMO GAIRĖS
Interneto tinklalapyje turi būti skelbiama informacija:
• finansiniai rezultatai;	Vykdoma
• veiklos rezultatai;	Vykdoma
• esamas darbuotojų skaičius;
• metinis darbo užmokesčio fondas;
• vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinė alga;
• finansiniais metais įvykdyti, vykdomi ir planuojami pirkimai ir investicijos;
• iki balandžio 30 d. interneto svetainėje paskelbiama informacija apie vykdomus specialiuosius įpareigojimas, metinių finansinių ataskaitų nepriklausomo auditoriaus išvados.	Vykdoma
Metiniame pranešime ir finansinių ataskaitų rinkinyje turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:
• Apskaita tvarkoma pagal tarptautinius finansinius apskaitos standartus.	Vykdoma
• Metinių finansinių ataskaitų rinkinys audituojamas pagal tarptautinius audito standartus.
• Metinis pranešimas interneto svetainėje paskelbiamas iki balandžio 30 d.	Vykdoma
• Metiniame pranešime skelbiama bendrovės:
- veiklos strategija ir tikslai (finansiniai ir nefinansiniai), jeigu tai nėra VVĮ komercinė paslaptis (jei VVĮ veiklos strategijoje ir tiksluose yra informacijos, laikomos komercine paslaptimi, nurodoma (pateikiama) sutrumpinta veiklos strategija ir tikslai be šios informacijos);	Vykdoma
- pasiektų veiklos rezultatų atitiktis VVĮ veiklos tikslams;	Vykdoma
- pagrindiniai įvykiai, turintys esminės reikšmės VVĮ veiklai, įvykę per ataskaitinį laikotarpį;	Vykdoma
- informacija apie teikiamų paslaugų ar gaminamos produkcijos rinką, jeigu tai nėra VVĮ komercinė paslaptis;	Vykdoma
- pagrindiniai klientai ir pagrindinės jų grupės, jeigu tai nėra VVĮ komercinė paslaptis. Jei VVĮ atskleidžia segmentų informaciją, pagrindiniai klientai pateikiami pagal atskirus segmentus;	Vykdoma
- investicijos per ataskaitinį laikotarpį, didžiausi vykdomi ar planuojami investicijų projektai;	Vykdoma
- bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius;	Vykdoma
- vykdomos socialinės, aplinkosaugos iniciatyvos ir politika;	Vykdoma
- informacija apie Skaidrumo gairių nuostatų laikymąsi: nurodoma, kaip jos įgyvendinamos, kokių nuostatų nesilaikoma ir kodėl;	Vykdoma
- veiklą apibūdinantys pagrindiniai finansiniai rodikliai (pelningumo, likvidumo, turto panaudojimo efektyvumo), jų kaita per 3 metus;	Vykdoma
- valdymo organai;	Vykdoma

Metiniame pranešime ir finansinių ataskaitų rinkinyje turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:
- informacija apie atliktą metinių finansinių ataskaitų auditą (auditą atlikęs subjektas, atlyginimas už audito atlikimą);	Vykdoma
- kita iki metinio pranešimo paskelbimo dienos paaiškėjusi svarbi informacija, turinti įtakos valstybės valdomos įmonės veiklai;	Vykdoma
- informacija ir ataskaitos, kurias listinguojamos bendrovės turi atskleisti pagal LR finansinės atskaitomybės įstatymą ir NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą savo metiniame pranešime;	Vykdoma
- dividendų politika;	Vykdoma
- informacija apie veiklos strategijos ir tikslų (finansinių ir nefinansinių) įgyvendinimą.	Vykdoma
Tarpinis pranešimas
- I ar II kategorijos valstybės valdomos įmonės rengia 6 mėn. tarpinį pranešimą, kurį interneto svetainėje paskelia iki rugpjūčio 31 d. Tarpiniame pranešime glaustai pateikiama svarbiausia informacija apie valstybės valdomos įmonės veiklą apibūdinančius rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su praėjusiais laikotarpiais.	Vykdoma
- Rengiamas 6 mėn. tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, kuris paskelbiamas interneto tinklalapyje iki rugpjūčio 31 d.	Vykdoma

Skaidrumo gairių 10 str. numatyta, kad VVĮ vadovaujasi "NASDAQ OMX Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekso (toliau – Valdysenos kodeksas)12 nuostatomis dėl informacijos atskleidimo, kitomis Valdysenos kodekse nurodytus principus detalizuojančiomis nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Atsižvelgdami į tai, pateikiame struktūrizuotą informaciją dėl Valdysenos kodekse numatytų reikalavimų dėl informacijos atkleidimo.

I. VALDYSENOS KODEKSO REIKALAVIMŲ DĖL INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO VYKDYMAS

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.	Vykdoma
Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Vykdoma, tačiau UAB "EPSO-G" dėl pasirinkto korporatyvinio valdymo modelio (bendrai veikiančių Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetų), Strateginių projektų priežiūros komiteto kai kuriais atvejais informaciją gauna anksčiau nei kiti akcininkai.
Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Vykdoma
Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvar kymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:	Vykdoma
• bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Vykdoma
• bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Vykdoma

¹² AB "Nasdaq Vilnius" 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtino "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą.

• asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	Vykdoma
• bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;
Atskleidžiant nurodytą informaciją, rekomenduojame pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, ben drovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama Valdysenos kodekso 7 principe.	Vykdoma
• esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Vykdoma
• galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Vykdoma
• bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Vykdoma
• pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Vykdoma
• bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Vykdoma
• socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus.	Vykdoma
Rekomenduojama iš anksto skelbti viešai visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje.
Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Vykdoma
Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama atlygio politika.	Vykdoma
Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėju siais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Vykdoma
Skelbiama Bendrovių valdysenos ataskaitos santrauka ir valdysenos ataskaitoje (struktūrizuota lentelė), kaip Bendrovė laikosi Valdysenos kodekso.
Siekiant sudaryti Bendrovei galimybę dalį informacijos apie jos valdyseną pateikti laisva forma bei akcentuoti svar biausius dalykus, Bendrovė turėtų Bendrovių valdysenos ataskaitos santraukoje pateikti esminę informaciją apie Ben drovėje galiojančią valdymo tvarką (pavyzdžiui, tai galėtų apimti informaciją apie bendrą valdymo schemą, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, akcininkų teises, valdymo bei priežiūros organus ir jų komitetus, administraciją ar kitus su Bendrovės valdymu susijusius svarbiausius dalykus).
Bendrovė valdysenos ataskaitoje turėtų aiškiai, tiksliai ir suprantamai nurodyti, nuo kokių konkrečių bendrovių val dymo kodekso rekomendacijų ji nukrypo, ir kiekvieno nukrypimo nuo tam tikros rekomendacijos atveju turėtų būti paaiškinta, kaip tai numatyta "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymosi atskleidimo formos 2 dalyje.	Vykdoma

BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

2018 M. FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Zr. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 6-a
pastaba
	Mes įvertinome pagrindinių kontrolės priemonių,
Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą ("IMT")	kurias vadovybė įdiegė IMT vertinimo proceso
apskaito perkainota verte. Per metus,	metu, modelį ir įgyvendinimą, įskaitant šias sritis:
pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., Bendrovė	prielaidų pagristumas,
atliko savo IMT vertinimą ir pripažino 37,7 mln.	biudžeto sudarymas,
Eur dydžio balansinės vertės sumažėjimą,	pareigų atskyrimas,
atsiradusį dėl IMT vertės peržiūros.	pagrindinių įvesties duomenų nustatymas
	vertinimo modelyje, ir
Bendrovės vadovybė nustato IMT vertę taikant	- vadovybės ir už valdymą atsakingų
pajamų metodą, pagal kurį prognozuojami būsimi	asmenu atliekamas vertinimo rezultatų
grynųjų pinigų srautai, gauti iš Bendrovės veiklos,	peržiūra, kvestionavimas ir patvirtinimas.
ir diskontuoja juos taikant atitinkamą diskonto

reikšmingus sprendimus, vertinant šias svarbias specialistus, kurie padėtų mums formuojant sritis: nepriklausomą nuomonę dėl vadovybės atlikto IMT vertinimo. Tuomet mes: būtinas kapitalo išlaidų lygis, siekiant įvertinome pasirinktos IMT vertinimo išlaikyti esamą dujų perdavimo sistemos tinklų lygį; metodikos tinkamumą ir jos taikymą, - reguliavimo institucijos (Valstybinė kainų įvertinome pagrindines prielaidas ir įvesties duomenis, naudojamus vertinant ir energetikos kontrolės komisija, VKEKK) patvirtintas esamas investicijų grąžos IMT, daugiausia dėmesio skiriant kritinėms sritims, tokioms kaip tarifai ir lygis ir su tuo susiję būsimi reguliavimo pokyčiai, veiklos maržos, kapitalo išlaidos, diskonto normos, kuri yra Bendrovės diskonto norma, galutinė vertė, kapitalo peržiūrėjome matematinį vidutinė svertinė modelio kaina, nustatymas, tiksluma, ir aptarėme su vadovybe ir VKEKK bei - metinio augimo tempo nustatymas ir taikymas neribotam laikui, ir gavome VKEKK rašytinius išaiškinimus dabartinės reguliavimo aplinkos dėl tam tikrų vertinimo metodikos vertinimas ir numatomi pokyčiai sioje aspektų, taip pat būsimų reguliavimo aplinkos pokyčių. srityje. Si nepriklausomą požiūrį naudojome kaip pagrindą įvertinti, ar nėra jokių klaidų ar Bendrovė atlik vidinį vertinimą, gaudama ribotą paramą iš išorės vertinimo ekspertų. vadovybės šališkumo požymių vadovybei nustatant IMT verte. Mes manome, kad IMT vertinimas yra pagrindinis Mes taip pat įvertinome atlikto vertinimo audito dalykas, atsižvelgiant i vertinamo balanso jautrumą ir su juo susijusius atskleidimus, dydį ir reikšmingus sprendimus, susijusius su pateiktus finansinėse ataskaitose. prielaidomis ir apskaitiniais įvertinimais, kuriuos vadovybė naudoja atlikdama vertinimą.	Todėl vadovybė privalo priimti norma.	Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo

-

-

-

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

		Pastabos	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
A.	Ilgalaikis turtas		207.117	244.654
I.	Nematerialusis turtas	5	2.259	1.008
II.	Ilgalaikis materialusis turtas	6	200.028	241.973
II.1.	Žemė		125	125
II.2.	Pastatai		5.288	5.464
II.3.	Statiniai ir įrenginiai		141.518	174.971
II.4.	Mašinos ir įrengimai		39.922	50.111
II.5.	Transporto priemonės		952	999
II.6.	Kitas ilgalaikis materialusis turtas		2.121	2.058
II.7.	Nebaigta statyba		10.102	8.245
III.	Ilgalaikis finansinis turtas		1.673	1.673
III.1.	Investicija į dukterinę įmonę	1	675	675
III.2.	Ilgalaikės iš pirkėjų gautinos sumos	8	998	998
IV.	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	19	3.157	–
B.	Trumpalaikis turtas		28.299	35.544
I.	Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai		3.118	2.168
I.1.	Atsargos	7	2.795	2.028
I.2.	Išankstiniai apmokėjimai		323	140
II.	Gautinos sumos		23.524	26.559
II.1.	Iš pirkėjų gautinos sumos	8	6.113	7.485
II.2.	Kitos gautinos sumos	8	17.411	19.074
III.	Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		1.567	–
IV.	Kitas finansinis turtas	9	56	91
V.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10	34	6.726
Turto iš viso			235.416	280.198

(tęsinys kitame puslapyje)

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (TĘSINYS)

		Pastabos	2018 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.	Nuosavas kapitalas		131.596	172.021
I.	Įstatinis kapitalas	1	51.731	51.731
II.	Rezervai	11	99.990	130.151
II.1.	Privalomasis rezervas		5.173	5.173
II.2.	Kiti rezervai		94.817	124.978
III.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		(20.125)	(9.861)
D.	Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		103.820	108.177
I.	Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai		55.805	62.709
I.1.	Ilgalaikės finansinės skolos	12	55.357	59.333
I.2.	Ateinančių laikotarpių pajamos		–	1.501
I.3.	Ilgalaikės išmokos darbuotojams	14	448	321
I.4.	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	19	–	1.554
II.	Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai		48.015	45.468
II.1.	Trumpalaikės finansinės skolos	12	6.791	–
II.2.	Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis	12	17.976	17.889
II.3.	Ilgalaikių išmokų darbuotojams einamųjų metų dalis	14	83	91
II.4.	Prekybos skolos	15	5.970	9.934
II.5.	Gauti išankstiniai apmokėjimai		12	725
II.6.	Pelno mokesčio įsipareigojimas		–	142
II.7.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		1.305	1.422
II.8.	Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	16	15.878	15.265
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso			235.416	280.198

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

		Pastabos	2018 m.	2017 m.
I.	Pajamos	17	54.290	64.322
II.	Sąnaudos		(79.978)	(76.038)
II.1.	Gamtinių dujų sąnaudos		(10.417)	(7.948)
II.2.	Nusidėvėjimas ir amortizacija	5,6	(12.619)	(14.437)
II.3.	Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo sąnaudos		(8.872)	(7.894)
II.4.	Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos		(5.256)	(5.596)
II.5.	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(1.824)	(1.811)
II.6.	Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(824)	(687)
II.7.	Ilgalaikio turto perkainojimo nuostolis		(37.686)	(35.507)
II.8.	Kitos sąnaudos		(2.480)	(2.158)
III.	Veiklos pelnas (nuostolis)		(25.688)	(11.716)
IV.	Finansinė veikla	18	(323)	(339)
IV.1.	Pajamos		27	29
IV.2.	Sąnaudos		(350)	(368)
V.	Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		(26.011)	(12.055)
VI.	Pelno mokestis	19	4.419	2.194
VI.1.	Ataskaitinių metų pelno mokestis		(292)	(1.970)
VI.2.	Atidėtasis pelno mokestis		4.711	4.164
VII.	Grynasis pelnas (nuostolis)		(21.592)	(9.861)
	Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis),	20	(0,12)	(0,06)
	tenkantis vienai akcijai (eurais)

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

		2018 m.	2017 m.
I.	Grynasis pelnas (nuostolis)	(21.592)	(9.861)
II.	Kitos bendrosios pajamos	–	–
	II.I. kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	–	–
	II.II. kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	–	–
III.	Visos bendrosios pajamos (nuostolis)	(21.592)	(9.861)

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

	Pastabos	Įstatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas pelnas (nuostolis)	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.		51.731	5.173	124.978	20.928	202.810
Patvirtinti dividendai		–	–	–	(20.928)	(20.928)
Viso transakcijos su akcininkais		–	–	–	(20.928)	(20.928)
Visos bendrosios pajamos		–	–	–	(9.861)	(9.861)
2017 m. gruodžio 31 d.		51.731	5.173	124.978	(9.861)	172.021
Pervedimas iš kitų rezervų		–	–	(30.161)	30.131	–
Patvirtinti dividendai		–	–	–	(20.300)	(20.300)
Viso transakcijos su akcininkais		–	–	–	(20.300)	(20.300)
TFAS 15 taikymo įtaka	13	–	–	–	1.467	1.467
Visos bendrosios pajamos (nuostolis)		–	–	–	(21.592)	(21.592)
2018 m. gruodžio 31 d.		51.731	5.173	94.817	(20.125)	131.596

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

		Pastabos	2018 m.	2017 m.
I.	Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1.	Grynasis pelnas (nuostoliai)		(20.125)	(9.861)
	Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:
I.2.	Nusidėvėjimas ir amortizacija	5,6	12.619	14.437
I.3.	Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų nurašymo nuostolis (pelnas)		(10)	(11)
I.4.	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo nuostolis	6	37.686	35.507
I.5.	Ilgalaikio materialiojo turto, finansinio turto, iš pirkėjų gautinų abejotinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimas	7, 8	(125)	24
I.6.	Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	19	(4.419)	(2.194)
I.7.	Palūkanų (pajamos)	18	(27)	(29)
I.8.	Palūkanų sąnaudos	18	350	367
I.9.	Ateinančių laikotarpių pajamų amortizacija		(125)	(41)
I.10.	Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		–	–
			25.824	38.199
	Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
I.11.	Atsargų sumažėjimas	7	(609)	(570)
I.12.	Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)	8	1.342	(662)
I.13.	Kitų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)		(899)	(716)
I.14.	Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas		1.194	(90)
I.15.	Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas		(1.580)	(189)
I.16.	Kito finansinio turto (padidėjimas)		35	1.567
I.17.	(Sumokėtas) pelno mokestis		(2.001)	(2.704)
	Apyvartinio kapitalo pasikeitimai iš viso		(2.518)	(3.364)
	Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		23.306	34.835
II.	Investicinės veiklos pinigų srautai
II.1.	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	5,6	(20.455)	(8.020)
II.2.	Įplaukos iš ilgalaikio turto pardavimo		69	12
II.3.	Gautos dotacijos		8.173	3.874
II.4.	Investicijų į bendrai valdomas įmones (įsigijimas)		–	–
II.5.	Suteiktos paskolos		(30)	(120)
II.6.	Gautos palūkanos	18	22	4
	Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(12.221)	(4.250)

(tęsinys kitame puslapyje)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

		Pastabos	2018 m.	2017 m.
III.	Finansinės veiklos pinigų srautai
III.1.	Dividendų (išmokėjimas)		(20.291)	(20.999)
III.2.	Paskolų gavimas		20.000	–
III.3.	Paskolų (grąžinimas)	12	(23.889)	(16.444)
III.4.	Sąskaitos likučio perviršis (overdraftas)		6.791	–
III.5.	(Sumokėtos) palūkanos		(393)	(402)
III.6.	Kiti finansinės veiklos pinigų srautai		5	20
	Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(17.777)	(37.825)
IV.	Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		(6.692)	(7.240)
V.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje		6.726	13.966
VI.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje		34	6.726

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 BENDROJI INFORMACIJA

AB "Amber Grid" buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB "Lietuvos dujos" atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė tęsia tą pačią veiklą kaip ir būdama AB "Lietuvos dujos" sudėtyje, visą perduotą turtą ir įsipareigojimus Bendrovė pripažino balansinėmis vertėmis, apskaitytomis perdavėjo (t.y. AB "Lietuvos dujos") perdavimo metu.

Įsteigus Bendrovę, buvo įgyvendintas teisinis, funkcinis ir organizacinis gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimas. Siekiant visiškai atitikti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 8-ame skirsnyje nustatytus reikalavimus, iki 2014 m. spalio 31 d. turėjo būti įgyvendintas AB "Amber Grid" kontrolės atskyrimas. Sprendimą dėl kontrolės atskyrimo įgyvendinimo priėmė Bendrovės akcininkai, kaip nurodyta žemiau.

2015 m. sausio 13 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - VKEKK) konstatavo, kad AB "Amber Grid" perdavimo veiklos atskyrimas atitinka Gamtinių dujų įstatymo nuostatas. 2015 m. balandžio 10 d. VKEKK, AB "Amber Grid" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Buveinės adresas: Savanorių pr. 28, LT – 03116, Vilnius, Lietuva.

gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• suskystintų gamtinių dujų (toliau SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 106 (2017 m. – 100) gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarčių su gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojais (gamtinių dujų vartotojais, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriais, gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų). Su gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, prekiaujančiomis gamtinėmis dujomis, tačiau netransportuojančiomis jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 3 (2017 m. – 3) gamtinių dujų balansavimo sutartis.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro yra paprastosios vardinės, 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. (ISIN kodas LT0000128696, LEI kodas 097900BGMP0000061061 simbolis AMG1L).

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

	Turimų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis (proc.)
UAB "EPSO-G" (į/k 302826889, A.Juozapavičiaus 13, Vilnius) Kiti akcininkai	172.279.125 6.103.389	96,58 3,42
	178.382.514	100,00

UAB "EPSO-G" 100 proc. akcijų nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, kurias patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB "EPSO-G" yra atsakinga už Lietuvos Respublikos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių akcijų paketų valdymą.

Bendrovė yra vienintelis UAB GET Baltic akcininkas, kuris valdo 100% įstatinio kapitalo. UAB GET Baltic įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. siekė 580.450 eurų ir jį sudarė 3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų.

UAB GET Baltic yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą ACER

agentūros. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje yra vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų produktais, prekybos aikštelėse esančiose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Bendrovės investicija į dukterinę įmonę Bendrovės finansinėse ataskaitose 2018 m. ir 2017 m. yra apskaitoma įsigijimo savikaina.

Finansinės ataskaitos yra metinės atskiros Bendrovės metinės finansinės ataskaitos. Finansinės ataskaitos parengtos 2018 m. gruodžio 31 d. pritaikant Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 6 straipsnio 2 punkto nuotatas ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES).

Atskirų finansinių ataskaitų rengimo Lietuvoje tikslas yra laikytis Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų. Vadovaujantis Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, galiojančiu nuo 2011 m. lapkričio 6 d., Bendrovė privalo parengti savo atskiras finansines ataskaitas bei metinį pranešimą pagal specialius reglamentus – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo. Todėl pagal TFAS parengtos atskiros finansinės ataskaitos efektyviai pakeitė finansines ataskaitas, pritaikant Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas.

Bendrovė yra UAB GET Baltic patronuojanti įmonė, tačiau, kadangi įmonės dydžio vertinimo kriterijais buvo vadovaujamasi pagal Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 6 straipsnio 2 punkto nuotatas, Bendrovė neprivalo rengti konsoliduotų finansinių ataskaitų. Ši procedūra visiškai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos dokumentą "Pastabos dėl tam tikrų 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymo ir 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotų finansinių ataskaitų ir susijusių ataskaitų, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvas 78/660/ EEB ir 83/349 /EEB, straipsnių. Remiantis 2.2.2 pastaba, sprendimas dėl to, ar atskaitingas ūkio subjektas neprivalo rengti savo konsoliduotų finansinių ataskaitų, turi būti priimtas pagal Septintosios Tarybos direktyvos reikalavimus, atsispindinčius teisės aktuose".

Kadangi UAB GET Baltic neprivalo būti konsoliduota atskirose finansinėse ataskaitose pagal nacionalinės teisės aktus, atitinkančius Septintosios Tarybos direktyvos reikalavimus, Europos Komisija mano, kad 10-ojo TFAS reikalavimai dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo nėra taikomi pagal ES priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

UAB GET Baltic finansinės ataskaitos 2018 m. gruodžio 31 d. būklei yra parengtos pagal Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti ES.

Bendrovė yra vienintelis UAB GET Baltic akcininkas, kuris valdo

įstatinio kapitalo. UAB GET Baltic įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. siekė

580.450 Eur

ir jį sudarė 3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų.

UAB GET Baltic duomenys 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d.:

UAB Get Baltic 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta finansinės būklės ataskaita:

		2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
A.	Ilgalaikis turtas	443	450
I.	Nematerialusis turtas	440	447
II.	Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	3	3
B.	Trumpalaikis turtas	11.200	911
I.	Išankstiniai apmokėjimai	11	10
II.	Gautinos sumos	607	277
III.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10.582	624
Turto iš viso		11.643	1.361
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.	Nuosavas kapitalas	322	338
I.	Įstatinis kapitalas	580	580
II.	Rezervai	–	–
III.	Sukaupti nuostoliai	(259)	(242)
D.	Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	11.321	1.023
I.	Ilgalaikiai įsipareigojimai	–	–
II.	Trumpalaikiai įsipareigojimai	11.321	1.023
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		11.643	1.361

UAB Get Baltic 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita:

		2018 m.	2017 m.
I.	Bendra pajamų suma	379	334
II.	Bendra sąnaudų suma	(395)	(243)
III.	Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(16)	91
IV.	Pelno mokestis	–	4
V.	Grynieji pelnas (nuostoliai)	(16)	87

UAB Get Baltic 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta bendrųjų pajamų ataskaita:

		2018 m.	2017 m.
I.	Grynasis pelnas (nuostoliai)	(16)	87
II.	Kitos bendrosios pajamos	–	–
	II.I. kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	–	–
	II.II. kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	–	–
III.	Viso bendrųjų pajamų (nuostolių)	(16)	87

Bendrovės vadovybė finansines ataskaitas patvirtino 2019 m. kovo 21 d. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2018 m. vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius siekė 339 (2017 m. – 355).

2 APSKAITOS PRINCIPAI

Pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant Bendrovės 2018 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PAGRINDAS

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos sąjungoje (toliau – ES).

Šios finansinės ataskaitos yra paruoštos remiantis istorinės savikainos principu, išskyrus ilgalaikį turtą, kuris pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkst. eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti. Tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės". Pagrindiniai naujame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelį, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.

Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.

9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.

Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Standarto taikymas pirmąjį kartą neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis istoriškai buvo nereikšmingas, pinigai, pinigų ekvivalentai ir kitas trumpalaikis finansinis turtas laikomi aukšto reitingo kredito institucijose. Standarto taikymas taip pat neturėjo įtakos finansinio turto klasifikavimui: paskolos ir gautinos sumos ir toliau klasifikuojamos kaip vertinamos amortizuota savikaina, finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius) bus apskaitomas tokiu pat būdu. Kadangi Bendrovė neturi apsidraudimo sandorių, standarto taikymas šiuo atžvilgiu neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Bendrovė turi tik finansinius įsipareigojimus, priskiriamus kategorijai "Kiti finansiniai įsipareigojimai", todėl Bendrovės finansinių įsipareigojimų apskaitai ir vertinimui nėra įtakos.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar

įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.

Standartas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, Bendrovė neturi ilgalaikių kontraktų su daugiaelemenčiais pakeitimais, nėra pardavimų skatinimų, nėra reikšmingų kontraktų sudarymo išlaidų ar reikšmingų išankstinių apmokėjimų. Pagrindiniai pardavimų kontraktai sudaromi vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, kontraktų pakeitimai yra reti.

Standartas taip pat neturėjo įtakos naujų vartotojų ar gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklo. Bendrovė pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas.

"Mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas" – 2-ojo TFAS pataisos

Pataisos reiškia, kad ne rinkos veiklos rezultatų teisių suteikimo sąlygos turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis. Galiausiai, pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai: (a) mokėjimas akcijomis vertinamas remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte; (b) įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas; (c) nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir (d) skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais. Bendrovei Standarto pataisos neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi neatlieka mokėjimų akcijomis.

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" – 4-ojo TFAS pataisos

Pataisomis siekiama spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl naujojo finansinių priemonių standarto (9-ojo TFAS) taikymo prieš pradedant taikyti TASV rengiamą standartą, kuris pakeis 4-ąjį TFAS. Šie susirūpinimą keliantys klausimai apima laikinus ataskaitose pateikiamų rezultatų svyravimus. Pataisose pristatyti du metodai.

Standarto pataisos numato galimybę visoms įmonėms, kurios sudaro draudimo sutartis, kitose bendrosiose pajamose, o ne pelne ar nuostoliuose, pripažinti svyravimus, kurie galėtų atsirasti pradėjus taikyti 9-ąjį TFAS prieš tai, kai bus paskelbtas naujasis draudimo sutarčių standartas (apdangalo (angl. overlay) metodas). Be to, standarto pataisomis numatyta galimybė įmonėms, kurių didžiąją veiklos dalį sudaro draudimo veikla, taikyti pasirenkamą laikiną 9-ojo TFAS taikymo išimtį iki 2021 m. 9-ojo TFAS taikymą atidedančios įmonės toliau taikys galiojantį finansinių priemonių standartą (39-ąjį TAS). 4-ojo TFAS pataisomis papildomos standarte jau numatytos pasirinkimo galimybės, kuriomis galima pasinaudoti sprendžiant su laikinais svyravimais susijusius klausimus. Standarto pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes nevykdo draudimo veiklos.

2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai

1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai. 28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrąją įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendroji įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas. Standartų patobulinimai neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes patobulinimų nuostatos nesusiję su veikla.

Investicinio turto perkėlimas" – 40-ojo TAS pataisos

Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti. Standarto pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes neturėjo atvejų, kad turtas būtų perkeltas į investicinį turtą, ar iš jo į kitos kategorijos turtą.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis"

Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna išankstinį atlygį pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, susidariusio dėl išankstinio atlygio, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. TFAAK aiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes neturėjo atitinkamų sandorių užsienio valiuta.

Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d., nėra aktualūs Bendrovei.

Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į

veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Finansinių ataskaitų sudarymo dienai Bendrovė turi sudariusi nekilnojamojo turto nuomos sutarčių, kurių likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,7 mln. eurų ir likęs nuomos terminas iki 5 metų. Bendrovė nėra priėmusi sprendimo dėl Standarto nuostatų taikymo valstybinės žemės nuomos sandoriams.

"Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" – 9-ojo TFAS pataisos (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Pataisomis leidžiama amortizuota savikaina vertinti tam tikras paskolas ir skolos vertybinius popierius, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, žemesne už amortizuotą savikainą, pavyzdžiui, tikrąja verte arba verte, kuri apima pagrįstą skolininkui mokėtiną kompensaciją, lygią rinkos palūkanų normos padidėjimo per likusį priemonės galiojimo laikotarpį poveikio dabartinei vertei. Be to, tekste, kuriuo papildytas standarto išvadų pagrindas, dar kartą patvirtinami 9-ajame TFAS pateikti galiojantys nurodymai, kad tam tikrų amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimai ar mainai, dėl kurių pripažinimas nenutraukiamas, lems pelno ar nuostolių atsiradimą, kurie bus pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Todėl ataskaitas teikiantys ūkio subjektai daugeliu atveju negalės patikslinti faktinių palūkanų normos už likusį paskolos galiojimo laikotarpį tam, kad išvengtų poveikio pelnui ar nuostoliams dėl paskolos sąlygų pakeitimo. Standarto pataisos neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes neturėjo įsipareigojimų su mokėtina kompensacija.

"Plano pakeitimas, sumažinimas arba įvykdymas" – 19-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti pensijų sąnaudas po apibrėžtųjų pensijų išmokų plano pakeitimo. Pagal 19-ąjį TAS reikalaujama, kad, esant plano pasikeitimams – plano pakeitimo, sumažinimo arba įvykdymo atveju – grynasis apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimas arba turtas būtų pakartotinai įvertintas. Pataisomis reikalaujama taikyti patikslintas pakartotiniam įvertinimui naudotas prielaidas, siekiant nustatyti einamąją paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas likusiam ataskaitiniam laikotarpiui po plano pasikeitimo. Iki šių pataisų 19-uoju TAS nebuvo tiksliai apibrėžta, kaip nustatyti šias sąnaudas laikotarpiui po plano pasikeitimo. Kadangi reikalaujama taikyti patikslintas prielaidas, tikimasi, kad dėl šių pataisų finansinių ataskaitų naudotojams bus suteikta naudingos informacijos. Bendrovė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.

"Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" – 28-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pataisomis patikslinama, kad ataskaitas teikiantys ūkio subjektai turi taikyti 9-ąjį TFAS ilgalaikėms paskoloms, privilegijuotosioms akcijoms ir panašioms priemonėms, kurios sudaro dalį grynosios investicijos į ne nuosavybės metodu vertinamą įmonę, kurios vertinimui netaikomas nuosavybės metodas, į kurią investuojama, iki kol jie galės sumažinti tokią balansinę vertę įmonės, į kurią investuojama, nuostolio dalimi, kuri viršija investuotojo dalį įmonėje, į kurią investuojama. Bendrovė dar nevertino šio Standarto pataisos įtakos finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip atspindėti neaiškumo poveikį. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neaiškumai dėl mokesčio traktavimo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškumų dėl mokesčio traktavimo, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, kad mokesčių administratorius sutiks su neaiškumo dėl mokesčio traktavimu, neaiškumo poveikis bus atspindimas nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, taikant labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio traktavimo patikrinimą ar pakartotinį patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio traktavimo nebuvimas, pats savaime, neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčiu įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams. Aiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes nebuvo identifikuota neaiškumų dėl pelno mokesčio traktavimo.

2015–2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Siauros apimties pataisos turės įtakos keturiems standartams. 3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę. Priešingai, 11-ajame TFAS dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros

veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip ir numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendrąja įmone ir atvirkščiai. 12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visoms aplinkybėms tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytajam ir nepaskirstytajam pelnui. Persvarstytame 23-ajame TAS dabar aiškiai nurodyta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik tol, kol konkretus turtas nėra iš esmės užbaigtas. Bendrovė dar nevertino šių patobulinimų įtakos finansinėms ataskaitoms.

Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

"Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" – 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos (taikymo datą nustatys Tarptautinių apskaitos standartų valdyba; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).

Šiose pataisose aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos įmonės arba bendrosios įmonės. Pagrindinė šių pataisų pasekmė yra ta, kad visa pelno ar nuostolio suma pripažįstama tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis pripažįstami iš dalies tuomet, kai sandoris apima turtą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei, o patronuojamosios įmonės akcijos perleidžiamos sandorio metu. Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai tęsti taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti panašių draudimo įmonių finansinius rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras principais grindžiamas standartas, nustatantis apskaitos reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant ir draudiko turimas perdraudimo sutartis. Standartu reikalaujama draudimo sutarčių grupes pripažinti ir vertinti: (i) būsimųjų pinigų srautų (iš sutarties vykdymo kylančių pinigų srautų) dėl rizikos koreguota dabartine verte, kuri apima visą turimą informaciją apie iš sutarties vykdymo kylančius pinigų srautus, atitinkančią stebimus rinkoje duomenis; pridedant (jei ši vertė yra įsipareigojimas) arba atimant (jei ši vertė yra turtas) (ii) sumą, atspindinčią iš sutarčių grupės neuždirbtą pelną (sutartyje numatytą paslaugos maržą). Už draudimo sutarčių grupę gautą pelną draudikai pripažins per draudimo apsaugos suteikimo laikotarpį ir atleidimo nuo rizikos momentu. Jei sutarčių grupė yra arba tampa nuostolinga, ūkio subjektas nuostolį pripažįsta nedelsiant. Šios standarto pataisos neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes nevykdo draudimo veiklos.

14-asis TFAS "Reguliavimo atidėjimo sąskaitos" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau) – Europos Komisija nusprendė nepradėti šio laikinojo standarto patvirtinimo proceso ir laukti galutinio standarto.

Šiuo standartu siekiama leisti TFAS pirmą kartą taikantiems subjektams, kurie šiuo metu pripažįsta reguliavimo atidėjimų sąskaitas pagal savo ankstesnius BAP, toliau tai daryti pereinant prie TFAS. Bendrovė nevertina naujo aiškinimo poveikį savo finansinėms ataskaitoms.

Koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).

Į persvarstytą Koncepcinę tvarką įtrauktas naujas skyrius apie vertinimą; pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės; patikslintos apibrėžtys ir gairės, ypač įsipareigojimo apibrėžtis, bei pateikta paaiškinimų dėl svarbių sričių, kaip antai išteklių tvarkymo, atsargumo ir vertinimo neapibrėžtumo vaidmens rengiant finansines ataskaitas. Bendrovė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.

"Verslo apibrėžimas" – 3-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).

Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas. Verslą turi sudaryti ištekliai ir esminis procesas, kartu turintys reikšmingos įtakos galimybei sukurti produkciją. Naujosiomis gairėmis nustatoma sistema, kurią taikant galima įvertinti, ar egzistuoja ištekliai ir pagrindinis procesas, įskaitant produkcijos dar nesukūrusioms įmonėms ankstyvuoju jų veiklos etapu. Jeigu nesukuriama produkcijos, tam, kad veiklos ir turto junginys galėtų būti klasifikuojamas kaip verslas, turėtų būti įvykdyta organizuotos darbo jėgos buvimo sąlyga. Sąvokos "produkcija" apibrėžtis susiaurinta ir reiškia klientams tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, už kurias gaunama investicinių pajamų ir kitų pajamų, neįtraukiant pelno mažesnių išlaidų ir kitokios ekonominės naudos pavidalu. Taip pat nebereikalaujama įvertinti, ar rinkos dalyviai galės pakeisti trūkstamus elementus ar integruoti įgytą veiklą ir turtą. Ūkio subjektas gali atlikti koncentracijos testą. Tuo atveju, jeigu iš esmės visa įsigyto bendrojo turto tikroji vertė būtų koncentruota viename turto vienete (arba panašaus turto grupėje), įsigytas turtas nesudarytų verslo. Bendrovė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.

"Reikšmingumo apibrėžimas" – 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos).

Pataisomis patikslinamas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jį reikėtų taikyti – į apibrėžimą įtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS. Be to, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Galiausiai pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai vartojamas visuose TFAS. Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad jos praleidimas, iškraipymas ar užgožimas nesvarbia/nereikšminga informacija turės poveikį bendrosios paskirties finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimtiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu. Bendrovė nevertino Standarto pataisų įtakos finansinėms ataskaitoms.

2.2 FINANSINIŲ ATASKAITŲ VALIUTA

Finansinėje ataskaitoje visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3 INVESTICIJOS Į DUKTERINĘ ĮMONĘ

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią kontroliuoja patronuojanti įmonė. Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės balanse yra apskaitytos savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

Jeigu yra priimtas sprendimas parduoti dukterinę įmonę, yra aktyviai ieškoma pirkėjų bei yra labai tikėtina, jog pardavimas bus įvykdytas per vienerius metus nuo balanso datos, investicija į dukterinę įmonę apskaitoma trumpalaikio turto straipsnyje, kaip investicija, skirta parduoti.

2.4 NEMATERIALUSIS TURTAS

Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialiojo turto naudingas tarnavimo laikotarpis keturi metai su ribotu tarnavimo laikotarpiu.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis yra ribotas, yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga ir licencijos.

2.5 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 4 pastabą.

Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemos naudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.

Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje, arba didinama jų verte remontuojamo turto verė.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą.

Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui.

2.6 FINANSINIS TURTAS

Vadovaujantis TAS 39 "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte (vertės pokytis apskaitomas per pelno (nuostolių) ataskaitoje), investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir galimą parduoti finansinį turtą. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai apskaitoje yra pripažįstami sandorio sudarymo dieną – dieną kuomet įsipareigojama pirkti ar parduoti turtą. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte. Jeigu investicijos apskaitytos ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas per pelną (nuostolius), prie investicijų pridedamos tiesioginės išlaidos, susijusios su sandoriu.

INVESTICIJOS, LAIKOMOS IKI IŠPIRKIMO TERMINO

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota įsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai sumažėja tokių investicijų vertė, jos yra nurašomos arba yra amortizuojamos.

GAUTINOS SUMOS

Gautinos sumos yra neišvestinė finansinė priemonė su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuria neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinas suma Bendrovė įvertina savikaina, kuri turi atspindėti jų tikrąją vertę. Trumpalaikės gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

2.7 FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PRIPAŽINIMO NUTRAUKIMAS

FINANSINIS TURTAS

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
• Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra susijusi. Bendrovės sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti.

=

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2.8 ATSARGOS

Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui, o taip pat prekes, skirtas (per) pardavimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas.

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.

Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.

Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos.

Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą. Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:

gamtinių dujų pirkimai per

vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina

pradžioje (kiekis * kaina) periodą (kiekis * kaina) +

gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą)

Remiantis taip paskaičiuota gamtinių dujų kaina yra įvertinami gamtinių dujų vamzdyne likučiai ir suvartotų gamtinių dujų savikaina.

gamtinių dujų likutis laikotarpio

2.9 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra vertinamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

2.10 FINANSINĖS SKOLOS

Finansinės skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolius, išskyrus kapitalizuojamas palūkanas (2.11 pastaba).

2.11 SKOLINIMOSI IŠLAIDOS

Bendrovė skolinasi lėšas ir naudoja jas ilgo parengimo turtui įsigyti, ji turi nustatyti kapitalizuoti tinkamų skolinimosi išlaidų sumą, taikydama kapitalizacijos normą išlaidoms, patirtoms įsigyjant tą turtą. Kapitalizacijos norma turi būti skolinimosi išlaidų, susijusių su įmonės skolomis, kurios tuo laikotarpiu lieka negrąžintos, svertinis vidurkis, išskyrus skolinimąsi, kuris buvo skirtas konkrečiai ilgo parengimo turtui įsigyti. Skolinimosi išlaidos skirtos konkrečiam ilgo parengimo turtui įsigyti kapitalizuojamos atskirai. Per laikotarpį įmonės kapitalizuotų skolinimosi išlaidų suma neturi viršyti per tą laikotarpį jos patirtų skolinimosi išlaidų sumos.

Kitos palūkanų ar skolinimo išlaidos nurašomos pelno (nuostolių) ataskaitoje į sąnaudas iš karto, kai patiriamos, neatsižvelgiant į tai, ar paskola tikslinė ar ne.

2.12 DOTACIJOS

Dotacija – valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos gali būti dviejų rūšių:

• dotacijos, susijusios su turtu;
• dotacijos, susijusios su pajamomis.

Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijų suma mažinama susijusio ilgalaikio turto apskaitinė vertė. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, jeigu gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos (ar negaunamos pajamos), kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas (arba mažinant susijusias sąnaudas). Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis (ar negautomis pajamomis), jos pripažįstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

2.13 ILGALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

NUSTATYTŲ IŠMOKŲ PLANAS – IŠEITINĖS IŠMOKOS

Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Minėtų išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, naudojant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto pelno/ nuostolių ataskaitoje. Jie nebus perkeliami į pelną ar nuostolį būsimaisiais laikotarpiais.

Suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama iš karto pelno/nuostolių ataskaitoje.

Nuo 2018 m. Bendrovės kolektyvinėje sutartyje nenumatytos išmokos darbuotojams už ilgalaikį darbo stažą Bendrovėje.

2.14 PELNO MOKESTIS

Bendrovės pelno mokestis skaičiuojamas nuo einamųjų metų pelno, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami

5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek yra tikimasi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.15 NUOMA

FINANSINĖ NUOMA

IFRS 16 standarte išdėstomi nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principai. Visais nuomos atvejais, nuomininkas įgyja teisę naudotis turtu nuomos pradžioje ir, per laiką sumokėjus visus nuomos mokesčius, gauna ir finansavimą. Taigi, TFAS 16 panaikinamas nuomos klasifikavimas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą taip, kaip reikalaujama pagal TAS 17 ir vietoj to pristatomas vienas nuomos apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) su visomis nuomomis, kurių terminas yra ilgesnis negu 12 mėnesių, susijusį turtą ir įsipareigojimus nebent pagrindinio turto vertė būtų mažesnė; ir (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo delspinigių už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolio) ataskaitoje. Iš esmės, į TFAS 16 perkeliami nuomotojo apskaitos reikalavimai, numatyti TAS 17. Taigi, nuomotojas ir toliau skirsto nuomą į veiklos nuomą ir finansinę nuomą ir skirtingai apskaito šias dvi nuomos rūšis.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė taikys TFAS 16. Bendrovė pasirinko pakeistą retrospektyvaus taikymo metodą (kumuliatyvaus taikymo metodą).

Pirmą kartą taikant TFAS 16, iš pradžių nuomos įsipareigojimai bus vertinami likusių nuomos mokesčių dabartine verte, diskontuota taikant padidintą nuomininko skolinimosi palūkanų normą taikymo pirmą kartą metu.

Pirmą kartą taikant TFAS 16, naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių yra vertinamas nuomos įsipareigojimams lygia suma, kuri yra patikslinama iš anksto sumokėtų arba sukauptų nuomos mokesčių, susijusių su nuoma, kuri yra pripažįstama finansinės būklės ataskaitoje prieš pat taikymo pirmą kartą dieną, suma. Vertindama naudojimo teise valdomą turtą taikymo pirmą kartą metu Bendrovė neįtraukia pirminių tiesioginių išlaidų.

Bendrovė (a) pripažins naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą ir delspinigius nuo nuomos mokesčių pelno (nuostolių) ataskaitoje; ir (b) išskirs bendrą sumokėtų pinigų sumą į pagrindinės skolos dalį ir delspinigius pateikiant juos atskirose pinigų srautų ataskaitos finansinės veiklos eilutėse.

Vienintelė svarbi veiklos nuomos sutartis yra susijusi su Bendrovės buveinės patalpų ir automobilių stovėjimo vietų nuoma. Bendrovė turi galimybę pratęsti nuomos terminą iki 3 metų. Pratęsus sutartį visam galimam terminui, nuomos terminas pasibaigtų 2024 m. gegužės mėn. Bendrovė padarė išvadą, kad būtų protinga pasinaudoti šia galimybe, todėl vertindama nuomos įsipareigojimus ir naudojimo teise valdomą turtą įtraukė laikotarpį, kuriuo gali pratęsti sutartį, į nuomos terminą. TFAS 16 priėmimo finansinio poveikis yra apibendrintas toliau esančioje lentelėje (informacija yra susijusi tik su nuomos sutartimis, sudarytomis arba pakeistomis iki 2019 m. sausio 1 d.):

Bendrovė nėra sudariusi mažos vertės turto nuomos sutarčių ar veiklos nuomos sutarčių, kurių terminas 2019 m. sausio 1 d. būtų 12 mėnesių arba trumpesnis.

Taip pat Bendrovė gali mokėti mokesčius savivaldybėms už naudojimąsi valstybine žeme, kurioje yra tam tikra Bendrovės įranga. Paprastai Bendrovė įgyja teisę naudotis tokia žeme 99 metams su galimybe pratęsti terminą. Vyriausybei mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos kaip a) žemės kadastrinės vertės, kurią savivaldybės gali perskaičiuoti kas [3/5] metus, ir b) savivaldybių nustatomo mokesčio dydžio sandauga. Paprastai šie mokesčiai neatspindi nuomos mokesčio už panašią žemę dydžio. Už naudojimąsi maždaug 200 valstybės žemės sklypais 2018 m. Bendrovė iš viso sumokėjo 25 tūkst. EUR. Šiuo metu Bendrovė vertina, ar šios sutartys patenka į TFAS 16 taikymo sritį.

Įgyvendinant TFAS 16 buvo atsižvelgta į tam tikras nuomones dėl vertinimų ir prielaidų, kurios turi įtakos finansinės nuomos įsipareigojimų ir naudojimo teise valdomo turto vertinimui:

• likusio nuomos termino pagal nuomos sutartis, sudarytų iki 2019 m. sausio 1 d., nustatymą;
• įvertinimą, ar pagrįstai žinoma, kad Bendrovė pasinaudos galime pratęsti nuomos terminą;
• padidintos skolinimo palūkanų normos, kuri bus taikoma būsimų pinigų srautų diskontavimo tikslais, nustatymą;

	2019 m. sausio 1 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Naudojimo teise valdomas turtas	749
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	137
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	612
Bendras poveikis, pripažintas kaip nuosavo kapitalo patikslinimas taikymo pirmą kartą dieną	–
Numatomas poveikis pelno (nuostolio) ataskaitoje:
- Nusidėvėjimo padidėjimas		138
- Palūkanų išlaidų padidėjimas		3
- Kitų išlaidų sumažėjimas		(140)
Numatomas poveikis pinigų srautų ataskaitoje:
- Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto padidėjimas		140
- Iš finansinės veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto sumažėjimas		(140)

naudojimo teise valdomo turto, pripažinto 2019 m. sausio 1 d., naudingo tarnavimo laiko ir nusidėvėjimo normų nustatymą.

VEIKLOS NUOMA

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui ir nuomos laikotarpis yra trumpesnis kaip vieneri metai yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra apskaitomos kaip sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį.

2.16 PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

Bendrovėje pajamos pripažįstamos paslaugų perdavimo/teikimo klientui metu tokia verte, kuri atspindi atlygį ir kurį Bendrovė gaus už paslaugas. Kompleksinių paslaugų, kurias galima būtų išskirti, ar bet kokios nuolaidos ar lengvatos taikomos sutarties kainai, nėra. Pajamos apskaitomos remiantis kaupimo principu, t.y. tuomet, kai jos yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko.

Bendrovės pajamas sudaro:

• gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
• dotacijos, pripažintos pajamomis (kaip aprašyta 2.12 dalyje);
• SGDT administravimo pajamos;
• kitos pajamos;
• naujų vartotojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka;
• finansinės veiklos pajamos.

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos kas mėnesį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Pajamos už gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimą ir disbalanso užmokestis yra susiję su dujų srautų valdymu, siekiant užtikrinti gamtinių dujų perdavimo sistemos veikimą priimtinose slėgio ribose.

Gamtinių dujų techninio balansavimo pajamos yra susiję su dujų atsargų pokyčiais dujotiekyje ir tokių atsargų pardavimas pirkėjui yra pripažįstamas pajamomis tada, kai dujų nuosavybė perduodama pirkėjui.

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu. Iš SGD terminalo lėšų mokėtojų surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui, paskirtam tiekėjui bei AB "Amber Grid" SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis (17 pastaba). SGDT lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

KITOS PAJAMOS

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.

Naujų vartotojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Įmokas už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie perdavimo tinklo Bendrovė pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama kaina už Bendrovės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų ar gamintojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių. Toks apskaitos principas remiasi Bendrovės vadovybės vertinimu, kad vartotojo prijungimas yra atskira paslauga nuo kitų Bendrovės paslaugų, kaip tai apibrėžia 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" 27 str. Šio standarto poveikio taikymas pirmą kartą įvertintas 2018 metų ataskaitinio laikotarpio pabaigai "Nuosavo kapitalo pokyčių" ataskaitoje .

FINANSINĖS VEIKLOS PAJAMOS

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, indėlių palūkanų pajamos, gautos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, palūkanos už suteiktas paskolas pirkėjams bei pelnas iš investicijų perleidimo ir tikrosios vertės pasikeitimo.

2.17 UŽSIENIO VALIUTOS

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės ataskaitos sudarymo dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.18 TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS FINANSINIS TURTAS

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar beviltiškoms priskirtų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

KITAS TURTAS

Bendrovės kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, ver

tės sumažėjimas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas

yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.19 TIKROSIOS VERTĖS VERTINIMAS

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra svarbūs tikrosios vertės nustatymui:

Turtą ir įsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskleidžiama finansinėse ataskaitose, sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš kurių pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Vadovybė įvertino, kad paskolų tikroji verte 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi jų balansinei vertei, kadangi už jas buvo mokamos kintamos palūkanos, o kito minėto finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta jų apskaitinei vertei.

2.20 ĮVERTINIMŲ NAUDOJIMAS RENGIANT FINANSINES ATASKAITAS

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusidėvėjimą ir ilagalaikio materialiojo turto vertės įvertinimą (2.5 pastaba, 4 pastaba ir 0 pastaba) ir atidėtojo pelno mokesčio turtą (2.14 pastaba ir 19 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

2.21 NEAPIBRĖŽTUMAI

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami, bet yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.22 POBALANSINIAI ĮVYKIAI

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.23 TARPUSAVIO UŽSKAITOS

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras standartas specifiškai leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

3 INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS

Vadovybė gamtinių dujų perdavimo veiklą, vykdomą Bendrovėje, mato ir analizuoja kaip vieną segmentą, todėl galima teigti, kad Bendrovė veikia kaip vienas segmentas.

Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur Bendrovė vykdo savo veiklą.

Bendrovė per 2018 m. 66 proc. (2017 m. -74 proc.) pajamų uždirbo iš Lietuvos sistemos naudotojų ir 34 proc. (2017 m. - 24 proc.) pajamų sudarė pajamos gautos iš dujų transportavimo į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.

2018 m. gruodžio 31 d., buvo trys pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 40.612 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A Pirkėjas B 18.555 tūkst. eurų 13.421 tūkst. eurų

Pirkėjas C 8.636 tūkst. eurų

2017 m. gruodžio 31 d., buvo trys pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 44.759 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A Pirkėjas B Pirkėjas C 18.618 tūkst. eurų 15.579 tūkst. eurų 10.562 tūkst. eurų

4 APSKAITOS POLITIKOS PASIKEITIMAI IR PALYGINAMŲJŲ DUOMENŲ KOREGAVIMAS

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis materialusis turtas buvo apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovei pakeitus apskaitos politiką pagal UAB "EPSO-G" įmonių grupėje taikomus ilgalaikio turto apskaitos principus, ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Bendrovės vadovybės manymu, apskaičius turtą perkainota verte ilgalaikio turto ekonominė vertė bus teisingiau atspindėta. Bendrovė taikė 8TAS "Apskaitos politika, vertinimų pasikeitimas ir klaidos" numatytą išimtį apskaityti šį apskaitos politikos pakeitimą kaip perkainojimą tais finansiniais metais kai jis buvo atliktas. Nuo 2017 m. Bendrovė pakeitė dotacijų apskaitos atvaizdavimo politiką. Iki 2017 m. dotacijos už ilgalaikį turtą buvo apskaitomos ateinančių laikotarpių pajamų finansinės būklės ataskaitos straipsnyje, o nuo 2017 m. dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę.

5 ILGALAIKIS NEMATERIALUS TURTAS

Nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius (be dotuoto turto):

	Patentai, licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.	125	473	33	631
Įsigijimo (perkainota) vertė	450	1.129	97	1.676
Sukaupta amortizacija	(325)	(656)	(64)	(1.045)
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	473	33	631
Įsigijimai	20	734	–	754
Įsigijimų sudengimas su dotacijomis	–	(90)	–	(90)
Nurašymai	–	–	–	–
Amortizacija	(63)	(210)	(14)	(287)
2017 m. gruodžio 31 d.	82	907	19	1.008
Įsigijimo (perkainota) vertė	82	907	19	1.008
Sukaupta amortizacija	–	–	–	–
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	82	907	19	1.008
Įsigijimai	–	1.541	–	1.541
Nurašymai	–	–	–	–
Amortizacija	(41)	(235)	(14)	(290)
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	41	2.213	5	2.259
Įsigijimo (perkainota) vertė	41	2.213	5	2.259
Sukaupta amortizacija	–	–	–	–
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	41	2.213	5	2.259

Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio perkainota vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 0,2 tūkst. eurų, (2017 m. 0 tūkst. eurų) visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

6 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius (be dotuoto turto):

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transpor to prie monės	Kitas ilgalaikis materialu sis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.	125	6.016	213.964	52.968	1.100	2.902	7.418	284.493
Įsigijimo vertė	125	9.051	364.899	94.817	4.988	18.588	7.418	499.887
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(3.035)	(150.935)	(41.849)	(3.888)	(15.686)	-	(215.393)
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė (koreguota)	125	6.016	213.964	52.968	1.100	2.902	7.418	284.494
Įsigijimai	-		3	244	262	251	6.460	7.220
Perleistas ir nurašytas	-					(24)	-	(24)
Perkeltas iš atsargų
Perkeltas į atsargas	-					(61)	-	(61)
Perklasifikavimai	-		3.572	1.814	-	247	(5.633)
Prkainojimo (nuostolis)	-	(289)	(35.162)	(55)	-			(35.506)
Nusidėvėjimas	-	(263)	(7.406)	(4.860)	(363)	(1.257)	-	(14.149)
2017 m. gruodžio 31 d.	125	5.464	174.971	50.111	999	2.058	8.245	241.973
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.464	174.971	50.111	999	2.058	8.245	241.973
Sukauptas nusidėvėjimas
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.464	174.971	50.111	999	2.058	8.245	241.973
Įsigijimai	-		417	530	290	233	6.689	8.159
Perleistas ir nurašytas	-	(10)	(68)	(11)	-	(1)	-	(90)
Perklasifikavimai	-	75	1.663	2.201	-	893	(4.832)
Perkainojimo (nuostolis)	-		(29.764)	(7.922)	-			(37.686)
Nusidėvėjimas	-	(242)	(5.701)	(4.987)	(337)	(1.062)	-	(12.329)
2018 m. gruodžio 31 d.	125	5.288	141.518	39.922	952	2.121	10.102	200.027
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.288	141.518	39.922	952	2.121	10.102	200.027
Sukauptas nusidėvėjimas
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.288	141.518	39.922	952	2.121	10.102	200.027

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio perkainota vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 0,3 tūkst. eurų (2017 m. 0,4 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.

Bendrovė per 2018 m. ilgalaikiam turtui priskyrė (kapitalizavo) dalį, t.y. 49 tūkst. eurų (2017 m. - 35 tūkst. eurų) su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų). 2018 m. metinė palūkanų kapitalizavimo norma buvo 0.480 % (2017 m. - 0,438 %).

ILGALAIKIO TURTO VERTĖS PERKAINOJIMAS

Sudarant 2018 m. finansines ataskaitas, Bendrovė atliko ilgalaikio turto tikrosios vertės vertinimą. Bendrovė įvertino vidinius ir išorinius galimo vertės sumažėjimo požymius, taip pat ar 2018 m. įvykę, ir būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas 2017 m. pabaigoje atliktam ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės nustatymui. Bendrovės vertinimu atsirado tam tikrų pasikeitimų reguliavimo aplinkoje bei būsimuose numatytuose pinigų srautuose, todėl buvo atliktas turto vertės sumažėjimo testas - ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimas, naudojimo vertės (diskontuotų pinigų srautų) metodu.

Pagrindinės prielaidos, naudotos atliekant vertės sumažėjimo testą 2018 m. gruodžio 31 d.:

a) turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,99 %. Diskonto norma buvo suskaičiuota naudojant rinkos ilgalaikio skolinimosi bei nuosavo kapitalo kainą;

• b) būsimuose numatytuose pinigų srautuose buvo įvertintas faktinis reguliuojamos investicijų grąžos normos pokytis (sumažėjimas) nuo 2019 m. – investicijų grąžos įvertinimui naudojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2019 m. nustatyta investicijų grąža, kuri yra 3,33 proc., darant prielaidą, kad vėlesniems naujo kainų reguliavimo periodo metams grąža keisis tik tiek, kiek yra galima pagal VKEKK patvirtintą Investicijų grąžos apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) - padidės dėl prognozuojamo skolinto kapitalo kainos augimo įmonėje;
• c) dujų perdavimo apimčių galimų pokyčių įtaka skaičiavimuose buvo įvertinta tiesiogiai, diskontuoto pinigų srauto tęstinumo vertės apskaičiavime nevertinant srauto augimo normos;

d) dėl veiklos efektyvumo susidariusio Bendrovės pelno, viršijančio 2017 – 2018 m. investicijų grąžą, nesitikima pasilikti ir jis bus ateityje grąžinamas sistemos naudotojams (sumažinant paslaugų kainą).

Nustatytas ilgalaikio materialaus turto tikrosios vertės rezultatas/sumažėjimas 37.686 tūkst. eurų, kuris buvo atvaizduotas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip ilgalaikio turto tikrosios vertės perkainavimo nuostolis.

37.686 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės perkainojimo rezultatas/nuostolis buvo proporcingai alokuotas visiems dujotiekių ir jų technologinių įrenginių turto vienetams.

Diskonto normos dydžio, VKEKK nustatomos turto grąžos normos, o taip pat ir pasikeitimai reguliavimo aplinkoje labiausiai įtakoja Bendrovės atsiperkamąją ilgalaikio turto vertę.

Lentelėje pateikta kiekybinė informacija apie pagrindinius reikšmingiausius rinkoje nestebimus duomenis, naudotus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės pagal 3-iąjį vertinimo hierarchijos lygį nustatymui:

Vertinamo ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė 2018 gruodžio 31 d.*	Rinkoje nestebimi duomenys	Duomenys naudoti vertinime	Naudotų duomenų galimos jautrumo ribos	Naudotų duomenų ir tikrosios vertės ryšys
	Pomokestinė diskonto norma	4,0%	3,5% - 4,5%	Kuo aukštesnė diskonto norma, tuo mažesnė turto tikroji vertė
194.528	Investicijų grąžos norma 2019 2025 m. reguliavimo periodui	3,3%/3,5%	2,8% - 4,0%	Kuo aukštenė investicijų grąžos norma, tuo aukštesnė turto tikroji vertė
	Investicijų grąžos norma po 2025 m.	4,7%	4,2% - 5,2%	Kuo aukštenė investicijų grąžos norma, tuo aukštesnė turto tikroji vertė

*Vertė tų ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurie buvo vertinami pajamų metodu

Bendrovė atliko turto vertinimo rezultato jautrumo analizę šioms pagrindinėms taikytoms prielaidoms, jas keičiant, o kitus kintamuosius laikant pastoviais: Jautrumas diskonto normos pokyčiui procentiniais punktais:

Diskonto normos pokytis	Vertinamo ilgalaikio materialiojo turto vertė pagal pajamų metodą	Įtaka pelnui prieš mokesčius	Įtaka bendrųjų pajamų ataskaitai / Perkainojimo rezervui prieš mokesčius
+0,5%	189.660	(42.554)	–
-0,5%	199.347	(32.867)	–

Bendrovės nuomone diskonto norma gali pasikeisti, pasikeitus rodiklių, sudarančių WACC (vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai) dydžiui. WACC dydis jautrus bendriems pokyčiams ekonomikoje ir finansų sektoriuje. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad artimiausiais metais esminiai pokyčiai galėtų įvykti, todėl prielaidų (rodiklių svyravimo) neapibrėžtumas minimalus. Ilguoju laikotarpiu, Bendrovės vertinimu, šis neapibrėžtumas išliks, nors kiekvienų metų pabaigoje bus atliekama WACC prielaidų tikslinimas.

Jautrumas investicijų grąžos pokyčiui procentiniais punktais 2019 - 2025 metais:

Investicijų grąžos pokytis 2019 -2025 metais	Vertinamo ilgalaikio materialiojo turto vertė pagal pajamų metodą	Įtaka pelnui prieš mokesčius	Įtaka bendrųjų pajamų ataskaitai / Perkainojimo rezervui prieš mokesčius
+0,5%	197.902	(34.312)	–
-0,5%	191.153	(41.061)	–

Investicijų grąžą naujam kainų reguliavimo periodui nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis. Galima grąžos norma prognozuojama konservatyviai, t. y. būsimuose pinigų srautuose įvertinta tik įmonės paskolų struktūros pokyčiai. Kiekvienų metų pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tikslins investicijų grąžos normos dydį.

Jautrumas investicijų grąžos pokyčiui procentiniais punktais tęstiniam srautui:

Investicijų grąžos pokytis tęstiniam srautui	Vertinamo ilgalaikio materialiojo turto vertė pagal pajamų metodą	Įtaka pelnui prieš mokesčius	Įtaka bendrųjų pajamų ataskaitai / Perkainojimo rezervui prieš mokesčius
+0,5%	210.812	(21.402)	–
-0,5%	178.244	(53.971)	–

Diskontuojant pinigų srautus po 2026 m. buvo suvienodinta prognozuojama investicijų grąža ir diskonto norma, todėl investicijų grąžos jautrumo pokyčio priežastys yra tos pačios kaip ir aukščiau nurodytosios diskonto normos pokyčio jautrumo priežastys.

Didžiausi Bendrovės nebaigtos statybos objektai 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d.:

Objektas	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimas Lietuvos Respublikos teritorijoje	4.019	3.998
Panevėžio kompresorinės stoties modernizavimas	–	605
Kontrolinių įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas	4.576	1.776
Jonavos ir Alytaus DSS rekonstrukcija	991	1.146
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba	551	551
Magistralinių dujotiekių katodinės saugos priežiūros automatizavimas įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą	–	77
Kiti	545	672
1) Atimti: nebaigtos statybos sumų vertės sumažėjimas	(580)	(580)
	10.102	8.245

¹ Projekto "Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba" (teritorijų planavimo ir projektavimo paslaugos) vertės sumažėjimas atliktas 551 tūkst. eurų sumai, nes dujotiekio statyba nukelta vėlesniems laikotarpiams ir atsirado neapibrėžtumų dėl jos finansavimo klausimo išsprendimo bei tolimesnio vystymo.

7 ATSARGOS

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos	611	618
Gamtinės dujos	2.444	1.814
Turtas, skirtas perparduoti	3	14
Atsargos, bendrąja verte	3.058	2.446
Atimti: vertės sumažėjimas	(263)	(418)
	2.795	2.028

Gamtinių dujų atsargų 2018 m. gruodžio 31 d. pokytį įtakojo gamtinių dujų pirkimo kainos padidėjimas.

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 611 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. – 618 tūkst. eurų.). Atsargų vertės sumažėjimo atstatymas įtrauktas į kitas sąnaudas.

8 GAUTINOS SUMOS

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės iš pirkėjų gautinos sumos
Kitos iš pirkėjų gautinos sumos	998	998
Trumpalaikės iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą	6.076	7.499
Kitos iš pirkėjų gautinos sumos	124	43
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimas	(87)	(57)
Iš pirkėjų gautinos sumos, iš viso	7.111	8.483
Gautinos ir sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos (2.16 pastaba)	14.942	14.186
Gautinos dotacijos	1.715	4.124
Sukauptos pajamos už gamtinių dujų transportavimą	493	575
Kitos gautinos sumos	261	189
	24.522	27.557

Ilgalaikę iš pirkėjų gautiną 998 tūkst. eurų sumą sudaro UAB "Intergas" prijungimo įmoka, kuri turi būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įsipareigojimo vykdymo užtikrinimui yra gauta banko garantija.

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir įprastai jų apmokėjimo terminas yra 15 kalendorinių dienų. Didžioji dalis gautinų sumų buvo apmokėta 2019 m. sausio mėn. pradžioje. 2017 m. šilumos gamybos bendrovei UAB "Geoterma" buvo suformuotas 41 tūkst. eurų ir BAB "Medienos plaušas" 16 tūkst. eurų, o 2018 metais, UAB "Geros dujos" 30 tūkst. eurų vertės sumažėjimai. 2018 m. BAB "Medienos plaušas" bankrutavo ir 2019 m. sausio mėn. 16 tūkst.eurų skola nurašyta. Daugiau informacijos apie UAB "Geros dujos" įsipareigojimus žr. 23 pastaboje "Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai".

2018 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 4.681 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. – 3.914 tūkst. eurų), iš kurių AB "Achema" pradelsė 4.150 tūkst. eurų (2017 m. – 3.745 tūkst.eurų), UAB "Nemėžio komunalininkas" 40 tūkst. eurų, UAB "Geoterma" 65 tūkst. eurų ir UAB "Kauno termofikacinė" 400 tūkst. eurų. Daugiau informacijos apie AB "Achema" ir UAB "Kauno termofikacinė" ir UAB "Geros dujos" įsipareigojimus žr. 23 pastaboje "Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai".

Bendrovės gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms apskaityto vertės sumažėjimo judėjimas:

Individualiai nustatytas vertės sumažėjimas

2018 m. gruodžio 31 d. likutis	87
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	57

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų, kurios nelaikomos nuvertėjusiomis, senėjimą 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas nėra pradelstas	Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas
		mažiau nei 30 dienų	31-90 dienų	91-180 dienų	181-360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d	19.822	2.439	1.230	7	4	1.020	24.522
2017 m. gruodžio 31 d	23.598	2.057	882	-	29	991	27.557

9 KITAS FINANSINIS TURTAS

Bendrovės Kitą finansinį turtą 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis. Minėtos lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskirose SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui

(AB "Klaipėdos nafta"), paskirtajam tiekėjui (UAB "Litgas") bei AB "Amber Grid" SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2018 m. gegužės 24 d. VKEKK nutarimu Nr. O3E-168 buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri sistemos naudotojams buvo taikoma nuo 2018 m. liepos 1 dienos. 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3E-405 nustatyta nauja gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji, kuri turėjo būti taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d. 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-479 minėta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji buvo patikslinta ir bus taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d.

10 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2018 m. gruodžio 31 d. buvo neženklus, dėl Bendrovės iždo valdymo, kurio tikslas minimalūs grynųjų pinigų likučiai. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė indėlių sutarčių nebuvo sudariusi. Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2018 m gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų
Pinigai	34	6.726
banke	34	6.726	likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:
		Pinigų likutis banko Kredito agentūra
	Bankas		sąskaitose 2018 m.	Moody's	Standart&Poors	Fitch Ratings
			gruodžio 31 d.
AB SEB bankas1)			5	Aa2	A+	AA
"Swedbank", AB1)			25	Aa2	AA-	AA

11 REZERVAI

PRIVALOMASIS REZERVAS

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo (2017 m. - 5.173 tūkst. eurų ir tai sudarė 10 proc. įstatinio kapitalo).

KITI REZERVAI

Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams, nukreiptiems į verslo plėtrą.

12 PASKOLOS

2018 m. sausio ir gruodžio mėn. Bendrovė ankščiau laiko grąžino dalį (atitinkamai 12.444 tūkst. eurų) "Swedbank", AB ilgalaikės paskolos. Po šio mokėjimo negrąžinta paskolos "Swedbank", AB dalis sudaro 28.333 tūkst. eurų.

2018 m. gegužės mėn. Bendrovė su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu sudarė iki 30.000 tūkst. eurų ilgalaikės paskolos sutartį. 2018 m. gruodžio 31 d. panaudota paskolos dalis sudarė 20.000 tūkst. eurų.

Apyvartinių lėšų subalansavimui Bendrovė 2017 m. kovo 1 d. sudarė iki 10.000 tūkst. eurų kredito limito sąskaitoje (overdrafto) sutartį. 2018 m. gruodžio 31 d. kredito limitas sąskaitoje (overdraftas) buvo panaudotas 6.791 tūkst. eurų.

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Paskolos iš Lietuvos kredito institucijų	31.444	34.333
Paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų	23.913	25.000
Trumpalaikės paskolos
Paskolos iš Lietuvos kredito institucijų	6.791
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	17.976	17.889
	80.124	77.222

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turimų paskolų vidutinė metinė svertinė palūkanų norma sudarė 0,480 proc., o 2017 m. gruodžio 31 d. - 0,438 proc. Palūkanų norma susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR kintama dalimi.

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
	Paskola su fiksuota palūkanų norma	Paskola su fiksuota palūkanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma
2018 m.	–	–		17.889
2019 m.	–	–	24.767	23.976
2020 m.	–	–	13.618	13.618
2021 m.	–	–	10.174	2.174
2022 m.	–	–	10.174	2.174
2023 m.	–	–	6.173	2.174
2024 m.	–	–	2.174	2.174
2025 m.	–	–	2.174	2.174
2026 m.	–	–	2.174	2.174
2027 m.	–	–	2.174	2.174
2028 m.	–	–	2.174	2.174
2029 m.	–	–	2.174	2.174
2030 m.	–	–	2.174	2.174
	–	–	80.124	77.222

Ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai:

Visos Bendrovės paskolos yra gautos eurais, todėl 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių.

Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2018 m. ir 2017 m. suderinimas:

	Pinigai	Paskolos	Iš viso
Grynoji skola 2017 m. gruodžio 31 d.	6.726	(77.222)	(70.496)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	(6.692)	-	(6.692)
(Gauta) paskola	-	(26.791)	(26.791)
Grąžinta paskola	-	23.889	23.889
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-
Grynoji skola 2018 m. gruodžio 31 d.	34	(80.124)	(80.090)

13 ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS

	Atidėtosios pajamos	Dotacijos susijusios su pajamomis	Iš viso
Likutis laikotarpio pabaigoje 2017 m. gruodžio 31 d.	1.501	–	1.501
Gauta/gautina	–	91	91
Amortizacija	(34)	(91)	(125)
Likučio perkėlimas į Nepaskirstytas pelnas (nuostolis)	(1.467)		(1.467)
Likutis laikotarpio pabaigoje 2018 m. gruodžio 31 d.	–	–	–

TFAS 15 "Pajamos pagal sutartis su klientais" poveikio taikymas pirmą kartą nepripažintas pelno/nuostolio ataskaitoje, o atvaizduotas 2018 metų ataskaitinio laikotarpio pabaigai "Nuosavo kapitalo pokyčių" ataskaitoje.

14 ILGALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 531 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. – 412 tūkst. eurų), kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų 2018 m. kolektyvinėje sutartyje nėra.

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	0,31 %	1,5 %
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis	5 %	6 %
Metinis atlyginimo padidėjimas	2 %	2 %
Vidutinis amžius likęs iki pensijos	19,61	19,18

15 PREKYBOS SKOLOS

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Tiekėjams pagal investicijų programą (nauja statyba)	–	1
Tiekėjams pagal investicijų programą (rekonstrukcija)	2.995	8.152
Prekių ir paslaugų tiekėjams	1.119	907
Ilgalaikio turto remonto tiekėjams	295	352
Gamtinių dujų tiekėjams	1.561	522
	5.970	9.934

Aukščiau minimos prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų.

16 KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos (2.16 pastaba)	12.311	11.356	11.468
Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos 1)	2.684	2.924	3.696
Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis (NTM)	429	432	423
Mokėtinas pridėtinės vertė mokestis (PVM)	-	286	165
Kitos mokėtinos sumos	454	267	398
	15.878	15.265	16.150

17 PAJAMOS

Bendrovės pajamas sudaro:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	44.092	57.013
Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje	9.831	6.964
Dotacijos, pripažintos pajamomis	125	41
SGDT lėšų administravimo pajamos	44	114
Kitos pajamos	198	190
	54.290	64.322

18 FINANSINĖ VEIKLA

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Palūkanų pajamos	22	9
Delspinigių pajamos	5	20
Kitos
Finansinės veiklos pajamų iš viso	27	29
Paskolų palūkanų sąnaudos	350	368
Kitos finansinės sąnaudos
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	350	368
Finansinės veiklos grynasis rezultatas	(323)	(339)

¹ Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet, kai AB "Klaipėdos nafta" ir UAB "Litgas" išrašo Bendrovei PVM sąskaitą faktūrą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

19 PELNO MOKESTIS

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostoliai	27.899	23.466
Atostoginių sukaupimas	79	56
Ilgalaikių išmokų darbuotojams sukaupimas	80	62
Nepanaudotų investicijų lengvatų likutis	–	1.134
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	28.058	24.718
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	–	–
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	24.901	24.718
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	–	–
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas:
Ilgalaikio materialiojo turto finansinės ir mokestinės bazės skirtumas	(24.901)	(26.272)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	3.157	(1.554)

Pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatas, įsigaliojusias 2009 m. sausio 1 d., investicijoms į Įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį ilgalaikį turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė apskaičiuodama 2018 m. pelno mokestį pasinaudojo minėta lengvata ir susimažino 2018 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 1.653 tūkst. eurų suma (2017 m. – 1.955 tūkst. eurų suma).

2018 m. liepos 12 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB "EPSO-G" ir Bendrovės dėl atlygintinai mokestinių nuostolių perėmimo iš UAB "EPSO-G" už 2016 ir 2017 metus. Perimtų nuostolių už atlygį iš UAB "EPSO-G" suma 6.620 tūkst. Eur. Atlygio suma 993 tūkst. eurų.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus 2018 m. ir 2017 m. Bendrovė taikė 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(26.011)	(12.055)
Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą	3.902	1.808
Neatskaitomos sąnaudos	-	18
Pelno mokesčio lengvata	519	477
Kita	(2)	(94)
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai	-	(15)
	4.419	2.194

20 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa. Pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. eurų)	(21.592)	(9.861)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	178.383	178.383
Pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai)	(0,12)	(0,06)

21 PINIGŲ SRAUTAI IŠ INVESTICINĖS IR FINANSINĖS VEIKLOS

2018 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 5.158 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 49 tūkst. eurų (2017 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 4.331 tūkst. eurų, avarinės atsargos sandėlyje iš Ilgalaikio turto perklasifikuotos į trumpalaikį turtą 61 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 35 tūkst. eurų).

Skaičiuojant gautas dotacijas 2018 m. investicinės veiklos pinigų srautuose buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų pasikeitimas 2.408 tūkst. eurų (2017 m. buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų pasikeitimas 635 tūkst. eurų).

22 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IR RIZIKOS VALDYMAS

LIKVIDUMO RIZIKA

Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Bendrovės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, Bendrovė, atsižvelgdama į prognozes priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi kredito limitu sąskaitoje (overdraftu, nepanaudota suma 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 3.209 tūkst. eurų) ir, esant poreikiui, naudoja ilgalaikes paskolas (2018 m. gruodžio 31 d. galimybė pasiskolinti 10.000 tūkst. eurų iš OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas) žr. 12 pastaboje "Paskolos".

Bendrovės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Bendrojo likvidumo rodiklis	0,40	0,68
Greitojo padengimo rodiklis	0,32	0,62

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Per 20 kalen dorinių dienų	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	-	6.924	18.201	40.903	15.565	81.593
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	12.3111)	506	-			12.817
Prekybos mokėtinos sumos	-	5.970	-			5.970
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	12.311	13.400	18.201	40.903	15.565	100.380
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	-	124	18.096	42.606	17.841	78.667
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	11.3561)	780	-			12.136
Prekybos mokėtinos sumos	-	9.934	-			9.934
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	11.356	10.838	18.096	42.606	17.841	100.737

1 SGD terminalo lėšų gavėjams mokėtinos lėšos.

KREDITO RIZIKA

Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų ir trumpalaikių investicijų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi pirkėjų skolų valdymo reglamentą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų įsiskolinimą.

Bendrovė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo. Bendrovė yra patvirtinusi finansinės rizikos valdymo tvarkos aprašą.

Tvarkos aprašas reglamentuoja (1) bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, (2) diversifikavimo limitus laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan.

Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų norma yra susijusios su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje Bendrovė per 2018 m. ir 2017 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%.

Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	EURIBOR padidėjimas baziniais punktais	Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų
2018 m. gruodžio 31 d.	+100	(779)
2017 m. gruodžio 31 d.	+100	(750)

DUJŲ PIRKIMO KAINOS SVYRAVIMO RIZIKA

Bendrovė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja įvairūs svyravimai tarptautinėse rinkose. Bendrovė per 2018 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

KONCENTRACIJOS RIZIKA

Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 95 proc., o 2017 m. gruodžio 31 d. – 91 proc. visų Bendrovės prekybos gautinų sumų. Tačiau praradus pirkėjus ir tuo pačiu mažėjant perduodamų dujų kiekiui, dujų transportavimo paslaugų kainos didėtų, kaip tai reglamentuoja VKEKK patvirtinta valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika.

FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ TIKROJI VERTĖ

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną.

Bendrovės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos ir finansinis lizingas.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);

Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Bendrovė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3).

23 ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

TEISINIAI GINČAI

Bendrovė dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – SGD terminalo lėšos) priteisimo iš AB "Achema" yra pradėjusi dvi civilines bylas ir šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl pradelstų apmokėti sumų. Abi bylos sustabdytos iki tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme iškeltoje byloje.

Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius ir SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinų sumų kredito rizikos nepatiria.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, pagal 2018 m. balandžio 5 d. ieškovės UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" (toliau – KTE) ieškinį, kuriuo KTE reikalauja pripažinti, kad atsakovas Bendrovė neturi 133 tūkst. eurų dydžio reikalavimo teisių į ieškovą KTE už gamtinių dujų vartojimo pajėgumų viršijimą 2017 m. ir prašo Teismo įpareigoti Bendrovę perskaičiuoti papildomosios dedamosios sumą už gamtinių dujų vartojimo pajėgumų viršijimą 2017 metais. Bendrovė nesutinka su KTE pareikštais reikalavimais ir atitinkamai yra pateikusi atsiliepimą Vilniaus apygardos teisme su reikalavimu atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas paskyrė teismo posėdį 2018 m. liepos 25 dienai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atmetė KTE ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisė Bendrovės naudai bylinėjimosi išlaidas. KTE 2018 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo. Bendrovė 2018 m. spalio 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės KTE pateiktą apeliacinį skundą. KTE apeliacinio skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta.

Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB "Geros dujos", prašydama priteisti 31 tūkst. eurų, iš kurių 3 tūkst. eurų už perdavimo paslaugas, 11 tūkst. eurų už balansavimo paslaugas ir 17 tūkst. eurų už gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo paslaugos ir 0.5 tūkst. eurų palūkanų nuo neapmokėtos sumos. 2018 m. gruodžio 18 d. teismas priėmė teismo įsakymą. Šiuo metu laukiama teismo įsakymo įsiteisėjimo.

NEAPIBRĖŽTUMAI DĖL ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMO ĮSIPAREIGOJIMŲ

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose, už 2.427 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. – 13.496 tūkst. eurų).

24 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB "EPSO-G". Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnio nuostatas tikslams atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB "EPSO-G" grupės įmonėmis, dukterine (Bendrovės sandorius) įmone, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, kai jie yra reikšmingi) bei vadovybe ir jų artimi šeimų nariai. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių sąrašas pateikiamas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/.

Bendrovės susijusios šalys, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus, 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 buvo:

• UAB GET Baltic ( AB "Amber Grid" dukterinė bendrovė);
• UAB "EPSO-G"(patronuojanti bendrovė);
• LITGRID AB (UAB "EPSO-G" dukterinė bendrovė);
• UAB Baltpool (UAB "EPSO-G" dukterinė bendrovė);
• UAB "Tetas" (Litgrid AB dukterinė bendrovė);
• UAB "Litgrid Power Link Service" (Litgrid AB dukterinė bendrovė);
• UAB "Duomenų logistikos centras" (Litgrid AB Grupės asocijuota įmonė);
• Lit Pol Link Sp.z.o.o. (Litgrid AB ir Lenkijos elektros tinklų operatoriaus PSE S.A. bendrai valdoma įmonė);
• Vadovybė.

2018 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
UAB GET Baltic	6.9981)	24	152	527
UAB "EPSO-G"	123	-		23
"Lietuvos energija" UAB įmonių grupė	27.1172)	58.4132)	6.0012)	3.7292)
Kitos valstybės valdomos įmonės	63.0382)	1.1522)	2302)	9.7082)
	97.276	59.589	6.383	13.987
		Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2017 m.	Pirkimai
UAB GET Baltic	3.6481)	17	122	261
UAB "EPSO-G"	84
"Lietuvos energija" UAB įmonių grupė	24.1442)	66.3662)	6.5702)	2.2732)
Kitos valstybės valdomos įmonės	66.6002)	1.5712)	2032)	9.4002

Žemiau pateiktose lentelėse pateikiami Bendrovės likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. kovo 30 d. Bendrovė ir UAB GET Baltic pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė gali suteikti UAB GET Baltic iki 200 tūkst. eurų sumos paskolą. Paskolos metinė palūkanų norma kintama, susidedanti iš kintamosios palūkanų dalies 1 mėn. EURIBOR ir pridedant pastovią 1,5 proc. dydžio maržą. Sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas 2019 m. kovo 31 d.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė UAB GET Baltic buvo suteikusi 150 tūkst. eurų sumos paskolą (2017 m. - 120 tūkst. eurų). Per 2018 m. už panaudotą paskolą priskaičiuota 2 tūkst. eurų palūkanų.

Iš susijusių šalių gautinoms ir joms mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.

IŠMOKOS VADOVYBEI

Per 2018 metus Bendrovės išmokos vadovybei sudarė 388 tūkst. eurų (2017 m. - 385 tūkst. eurų). Vadovybe yra laikoma administracijos vadovas ir keturi jo pavaduotojai. Per 2018 metus ir 2017 metus, Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Per 2018 m. Bendrovės valdybos nariams išmokos sudarė 22 tūkst. eurų (2017 m. – 32 tūkst. eurų).

25 NE AUDITO PASLAUGOS

2018 m. finansines ataskaitas audituojanti įmonė kitų paslaugų Bendrovei neteikė.

26 KAPITALO VALDYMAS

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 proc. jos įstatinio kapitalo. 2018 m. ir 2017 m. Bendrovė tenkino šį reikalavimą. Nėra jokių kitų Bendrovės viduje ar išorėje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui.

27 POBALANSINIAI ĮVYKIAI

Bendrovė 2019 m. vasario 27 d. su UAB "EPSO-G" sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga (angl. Cashpool) sutartį. Sutartyje nustatytas maksimalus UAB "EPSO-G" skolinimo limitas - 15.000 tūkst. Eur bei Bendrovės skolinimo limitas – 10.000 tūkst. Eur. Sutarties maksimali trukmė

2 Įskaitant SGDT lėšos.

¹ Bendrovė yra UAB GET Baltic gamtinių dujų biržos dalyvis ir yra sudariusi Gamtinių dujų biržos dalyvio sutartį. Sutartis yra standartinės formos, suteikianti lygias teises veikti biržoje, kaip ir kitiems gamtinių dujų rinkos dalyviams. Suma sudaro pirkimus per šią biržą.

AB "Amber Grid" Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius Tel. (8 5) 236 0855, faks. (8 5) 236 0850 info@ambergrid.lt www.ambergrid.lt