Amber Grid — Annual Report 2015

Mar 31, 2016

AB "AMBER GRID"
2015 M. FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE,
PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Amber Grid" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome čia pridėtų, 4-42 puslapiuose pateiktų, AB "Amber Grid" (toliau – Bendrovė) finansinių ataskaitu, kurias sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tuomet pasibaigusių metų pelno (nuostolių), bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamaja informacija, audita.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už vidaus kontrolės sistemas, kurios, vadovybės nuomone, yra būtinos finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga – remiantis atliktu auditu, pareikšti apie šias finansines ataskaitas savo nuomonę. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume pagrįstai įsitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, patvirtinančius sumas ir atskleidimus finansinėse ataskaitose. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimo. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į bendrovės vidaus kontroles, susijusias su finansinių ataskaitų parengimu ir teisingu pateikimu tam, kad galėtų nustatyti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytų apskaitos principų tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų sąlyginei audito nuomonei.

UAB "PricewaterhouseCoopers", J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva Tel. +370 (5) 239 2300, faks. +370 (5) 239 2301, el. p. vilnius@lt.pwc.com, www.pwc.com/lt

UAB "PricewaterhouseCoopers", įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre.

Sąlyginės nuomonės pagrindimas

Vadovaujantis Bendrovės apskaitos principais, ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4-oje pastaboje, vadovybė įvertino ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamąją vertę 2014 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusiais metais pripažino vertės sumažėjimo nuostolius. Vadovybė nenustatė ilgalaikio materialiojo turto, kurio balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 458 mln. eurų, atsiperkamosios vertės, nors, mūsų nuomone, tuomet egzistavo vertės sumažėjimo požymių. Dėl šios priežasties mes negalėjome nustatyti, kuriuo laikotarpiu turėjo būti pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai ir kokia suma turėjo būti pakoreguotos šiose finansinėse ataskaitose nurodytos palyginamojo laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudos. Mūsų nuomonė apie einamojo ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas yra modifikuota dėl minėto dalyko poveikio einamojo ataskaitinio laikotarpio duomenų palyginimui ir praėjusių finansinių metų duomenims.

Sąlyginė nuomonė

Mūsų nuomone, išskyrus pastraipoje "Sąlyginės nuomonės pagrindimas" nurodyto dalyko poveikį, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo Bendroves 2015 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį bei tuomet pasibaigusių metų jos finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sajungoje.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme su šiomis finansinėmis ataskaitomis pateiktą metinį pranešimą už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotomis finansinėmis ataskaitomis.

UAB "PricewaterhouseCoopers" vardu

Rimyydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457

Vilnius, Lietuvos Respublika 2016 m. kovo 21 d.

AB "AMBER GRID", įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva 2015 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaita

		Pastabos	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
А.	Ilgalaikis turtas		354.911	321.762
ı.	Nematerialusis turtas	5	801	653
н.	Ilgalaikis materialusis turtas	6	353.888	320.986
H.1.	Žemė		113	113
II.2.	Pastatai ir statiniai		285.159	234.951
II.2.1.	Pastatai		6.544	6.674
II.2.2.	Magistraliniai dujotiekiai ir jų įrenginiai		273.458	222.709
II.2.3.	Skirstomieji dujotiekiai ir jų įrenginiai		105	107
II.2.4.	Kiti pastatai ir statiniai		5.052	5.461
II.3.	Mašinos ir įrengimai		60.078	63.415
H.4.	Transporto priemonės		1.216	1.365
II.5.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai		4.046	3.749
II.6.	Kitas ilgalaikis materialusis turtas		184	219
II.7.	Nebaigta statyba		3.092	17.174
Ш.	Ilgalaikis finansinis turtas		222	123
III.1.	Investicija į bendrai valdomą įmonę	1	222	123
В.	Trumpalaikis turtas		98.442	51.542
L.	Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai		3.086	4.664
1.1.	Atsargos	7	2.949	4.594
1.1.1.	Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos		1.170	1.294
1.1.2.	Gamtinės dujos		1.779	3.295
1.1.3.	Turtas, skirtas parduoti			5
1.2.	Išankstiniai apmokėjimai		137	70
Ш.	Gautinos sumos	8	37.001	30.548
II.1.	Iš pirkėjų gautinos sumos		9.435	6.857
II.2.	Kitos gautinos sumos		27.566	23.691
III.	Iš anksto sumokėtas pelno mokestis
IV.	Kitas finansinis turtas	9,16	31.386	14.616
ν.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10	26.969	1.714
Turto iš viso			453.353	373.304

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "AMBER GRID", įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva 2015 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

		Pastabos	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.	Nuosavas kapitalas		194.664	236.615
Τ.	Įstatinis kapitalas	$\mathbf{1}$	51.731	51.663
Н.	Rezervai	11	126.955	293.996
II.1.	Privalomasis rezervas		5.166	5.166
II.2.	Kiti rezervai		121.789	288.830
Ш.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		15.978	(109.044)
D.	Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		258.689	136.689
L	Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
	ilgalaikiai įsipareigojimai		180.742	77.655
1.1.	Ilgalaikės finansinės skolos	12	112.889	26.076
1.2.	Dotacijos (atidėtosios pajamos)	13	62.885	43.836
1.3.	Ilgalaikės išmokos darbuotojams	14	419	455
$\mathsf{I}4$ .	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	19	4.549	7.288
$\mathbf{II}$ .	Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
	trumpalaikiai įsipareigojimai		77.947	59.034
H.1.	Trumpalaikės finansinės skolos	12
II.2.	ligalaikių skolų einamųjų metų dalis	12	25.121	13.057
II.3.	Ilgalaikių išmokų darbuotojams einamųjų
	metų dalis	14	76	86
II.4.	Prekybos skolos	15	8.562	11.590
II.5.	Gauti išankstiniai apmokėjimai		1.261	$\overline{\phantom{a}}$
II.6.	Pelno mokesčio įsipareigojimas		316	1.033
II.7.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		826	731
II.8.	Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai
	įsipareigojimai	16	41.785	32.537
	Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		453.353	373.304

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2016 m. kovo 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2016 m. kovo 21 d.

AB "AMBER GRID", įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva 2015 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pelno (nuostolių) ataskaita

			2015 m.	2014 m.
		Pastabos
1.	Pajamos	17	55,800	51.791
П.	Sanaudos		(40.671)	(187.200)
II.1.	Gamtinių dujų sąnaudos		(8.603)	(6.426)
II.2.	Nusidėvėjimas ir amortizacija	5, 6	(14.980)	(21.986)
II.3.	Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio
	draudimo sąnaudos		(7.710)	(7.224)
II.4.	Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos		(6.027)	(6.248)
II.5.	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(1.493)	(1.462)
II.6.	Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos	4		(141.937)
II.7.	Kitos sąnaudos		(1.858)	(1.917)
Ш.	Veiklos (nuostoliai) pelnas		15.129	(135.410)
IV.	Finansinė veikla	18	(442)	(594)
IV.1.	Pajamos		65	49
IV.2.	Sanaudos		(507)	(643)
v.	(Nuostoliai) pelnas prieš apmokestinimą		14.687	(136.004)
VI.	Pelno mokestis	19	1.291	22.596
VI.1.	Ataskaitinių metų pelno mokestis		(1.448)	(1.266)
VI.2.	Atidėtasis pelno mokestis		2.739	23.862
VII.	Grynasis pelnas (nuostoliai)		15.978	(113.408)
	Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis),
	tenkantis vienai akcijai (eurais)	20	0,09	(0, 64)

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2016 m. kovo 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2016 m. kovo 21 d.

Bendrųjų pajamų ataskaita

	2015 m.	2014 m.
I. Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.978	(113.408)
II. Kitos bendrosios pajamos
II.I. kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą		Ğ.
II.I. kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą		×
III. Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	15.978	(113.408)

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2016 m. kovo 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2016 m. kovo 21 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pastabos	Istatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas pelnas (nuostolis)	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.		51.663	5.166	288.830	4.364	350.023
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) Grynasis mety			73		(113.408)	(113.408)
nuostolis		÷	$\sim$		(113.408)	(113.408)
2014 m. gruodžio 31 d.		51.663	5.166	288.830	(109.044)	236.615
Pervedimas iš kitų rezervų	11			(167.041)	167.041
Patvirtinti dividendai			۰		(57.997)	(57.997)
Visos bendrosios pajamos		68*	۳		15.978	15.978
Grynasis pelnas		$68*$	×		15.978	15.978
2015 m. gruodžio 31 d.		51.731	5.166	121.789	15.978	194.664

*Akcinio kapitalo perskaičiavimo į eurus rezultatas (1 pastaba).

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2016 m. kovo 21 d.
Vyriausiasis buhalteris	Dzintra Tamulienė	2016 m. kovo 21 d.

AB "AMBER GRID", įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva 2015 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita

		Pastabos	2015 m.	2014 m.
ı.	Pagrindinės veiklos pinigų srautai
	I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai)		15.978	(113.408)
	Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:
	1.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija	5,6	16.316	23.289
	I.3. Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų nurašymo nuostolis
	I.4. Ilgalaikio materialiojo turto, finansinio turto, iš pirkėjų		(9)	(2)
	gautinų abejotinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimas
		4, 7, 8	12	141.947
	I.5. Pelno mokesčio (pajamos)	19	(1.291)	(22.596)
1.6.	Palūkanų (pajamos)	18	(12)	(22)
	I.7. Palūkanų sąnaudos	18	393	626
	I.8. Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)		(1.688)	(1.338)
	I.9. Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		52	154
			29.751	28.650
	Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
	I.10. Atsargų sumažėjimas	7	1.634	673
	1.11. Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)	8	(2.578)	(2.172)
	I.12. Kitų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų
	(padidėjimas) I.13. Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas		6.087	(1.305)
	I.14. Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų		884	(5)
	padidėjimas		10.440	2.542
	I.15. Kito finansinio turto (padidėjimas)		(16.770)	(1.495)
	I.16. (Sumokėtas) pelno mokestis		(559)	(397)
	Apyvartinio kapitalo pasikeitimai iš viso		(862)	(2.159)
	Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		28.889	26.491
Н.	Investicinės veiklos pinigų srautai
	II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	5, 6, 21	(52.960)	(17.507)
	II.2. Įplaukos iš ilgalaikio turto pardavimo		10	3
	II.3. Investicijų į bendrai valdomas įmones (įsigijimas)		(131)
	II.4. Gautos palūkanos	18	12	23
	Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(53.069)	(17.481)

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "AMBER GRID", įmonės kodas 303090867, Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva 2015 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

		Pastabos	2015 m.	2014 m.
III.	Finansinės veiklos pinigų srautai
III.1.	Dividendų (išmokėjimas)		(57.870)
III.2.	Paskolų gavimas		138,000
III.1.	Paskolų (grąžinimas)	12	(39.123)	(13.057)
III.2.	Gautos dotacijos	13,21	9.089	782
III.3.	(Sumokėtos) palūkanos		(661)	(731)
	Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		49.435	(13.006)
IV.	Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
	(sumažėjimas)		25.255	(3.996)
v.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje		1.714	5.710
VI.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje		26,969	1.714

Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2016 m. kovo 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Dzintra Tamulienė	2016 m. kovo 21 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

$\mathbf{1}$ Bendroii informaciia

AB "Amber Grid" (toliau - Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Savanoriu pr. 28, $LT - 03116$ , Vilnius, Lietuva.

AB "Amber Grid" buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB "Lietuvos dujos" atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., kai įsigaliojo Bendrovei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) išduota laikina gamtinių dujų perdavimo licencija. Kadangi veiklų atskyrimas yra laikomas sandoriu tarp bendro pavaldumo įmonių, ir Bendrovė tęsia tą pačią veiklą kaip ir būdama AB "Lietuvos dujos" sudėtyje, visą perduotą turtą ir įsipareigojimus Bendrovė pripažino balansinėmis vertėmis, apskaitytomis perdavėjo (t.y. AB "Lietuvos dujos") perdavimo metu.

Įsteigus AB "Amber Grid", buvo įgyvendintas teisinis, funkcinis ir organizacinis gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimas. Siekiant visiškai atitikti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 8-ame skirsnyje nustatytus reikalavimus, iki 2014 m. spalio 31 d. turėjo būti įgyvendintas AB "Amber Grid" kontrolės atskyrimas. Sprendimą dėl kontrolės atskyrimo įgyvendinimo priėmė Bendrovės akcininkai, kaip nurodyta žemiau.

Remiantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, Bendrovė 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į VKEKK dėl išvados apie prarastą Gamtinių dujų įstatymo draudžiamąją kontrolę gavimo. 2015 m. sausio 13 d. VKEKK konstatavo, kad AB "Amber Grid" perdavimo veiklos atskyrimas atitinka Gamtinių dujų įstatymo nuostatas. 2015 m. balandžio 10 d. VKEKK, gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

suskystintų gamtinių dujų (toliau - SGD) terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

Bendrovės klientai - stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 89 (2014 m. - 59) gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis su gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojais (gamtinių dujų vartotojais, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriais, gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų). Su gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, prekiaujančiomis gamtinėmis dujomis, tačiau netransportuojančiomis jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 3 (2014 m. - 12) gamtinių dujų balansavimo sutartis.

Bendrovės akcinis kapitalas perskaičiuotas į eurus siekia 51.730.929 eurų. Jį sudaro 178.382.514 vnt. 0,29 euro nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų. 2014 m. iki perskaičiavimo į euris (2.2 pastaba) akcinis kapitalas buvo 178.382514 litų, kiekvienos akcijos nominali vertė buvo 1 litas.

Bendrovės įstatinio kapitalo dydis buvo konvertuotas į eurus 2015 m. sausio 1 dienai, vadovaujantis perėjimą prie euro reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta specialia įstatinio kapitalo perskaičiavimo tvarka. Atlikus perskaičiavimą gauta nominali akcijos vertė 0,29 euro, padauginta iš akcijų skaičiaus ir gautas įstatinio kapitalo

$\mathbf{1}$ Bendroji informacija (tesinys)

51.730.929 eurų dydis buvo patvirtintas 2015 m. balandžio 23 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime atitinkamai pakeičiant AB "Amber Grid" įstatus.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro yra paprastosios vardinės 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. (ISIN kodas LT0000128696, simbolis AMG1L).

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

		Turimų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis (proc.)
UAB "EPSO - G" (j/k 302826889, A.Juozapavičiaus 13, Vilnius)		172.279.125	96,58
Kiti akcininkai		6.103.389	3,42
		178.382.514 The Company's Company's Company's	100,00

UAB "EPSO - G" 100 proc. akcijų nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, kurias patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB "EPSO - G" yra atsakinga už Lietuvos Respublikos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių akcijų paketų valdymą.

Siekiant strateginio tikslo vystyti konkurencingą regiono gamtinių dujų rinką, AB "Amber Grid" iš AB "Lietuvos dujos" 2015 m. lapkričio 6 d. įsigijo papildomą 34% UAB GET Baltic akcijų paketą. Įsigijimo sandorio vertė 130.832 eurų. AB "Amber Grid" tapo didžiausiu UAB GET Baltic akcininku, kuris valdo 66 % įstatinio kapitalo. Likusį 34% akcijų paketą valdo Suomijos gamtinių dujų įmonė Gasum Oy.

UAB GET Baltic - Bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, kurios pagrindinė funkcija yra organizuoti ir plėtoti prekybą gamtinių dujų biržoje.

Bendrovės investicija į dukterinę įmonę (2014 m. bendrai su Gasum Oy valdomą įmonę) UAB GET Baltic Bendrovės finansinėse ataskaitose 2015 m. ir 2014 m. yra apskaitoma įsigijimo savikaina.

Vadovaujantis Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties nuostatomis, dukterinės įmonės finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, nes ji nereikšminga Bendrovės požiūriu, jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 procentų Bendrovės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 procentų Bendrovės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį.

UAB GET Baltic finansinės ataskaitos 2015 m. gruodžio 31 d. būklei yra parengtos pagal Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti ES.

AB "AMBER GRID"

2015 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

$\mathbf{1}$ Bendroji informacija (tęsinys)

UAB GET Baltic duomenys 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Metai	Jmonės buveinės adresas	Bendrovės valdomų akcijų dalis (proc.)	Istatinis kapitalas	Bendrovei tenkanti ataskaitinių metų (nuostolių) dalis	Bendrovei tenkantis ataskaitinių mety nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
2015 m.	Savanoriy 28, pr. Vilnius	66	580	(32)	173	Licencijuota gamtinių dujų rinkos operatoriaus veikla - gamtinių dujų prekybos gamtinių dujų biržoje organizavimas
2014 m.	Aguonų g. 24, Vilnius	32	579	(16)	116	Licencijuota gamtinių dujų rinkos operatoriaus veikla - gamtinių dujų prekybos gamtinių dujų biržoje organizavimas

UAB Get Baltic 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta finansinės būklės ataskaita:

		2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
А.	Ilgalaikis turtas	194	189
L.	Nematerialusis turtas	193	188
П.	Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	1	1
В.	Trumpalaikis turtas	822	3.808
1.	Išankstiniai apmokėjimai
H.	Gautinos sumos	148	1.663
Ш.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	674	2.145
	Turto iš viso	1.016	3.997
	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.	Nuosavas kapitalas	262	361
I.	Įstatinis kapitalas	580	579
П.	Rezervai	t
Ш.	Sukaupti nuostoliai	(318)	(218)
D.	Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	754	3.636
ı.	Ilgalaikiai įsipareigojimai	$\alpha$
н.	Trumpalaikiai įsipareigojimai	754	3.636
	Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	1.016	3.997

$\mathbf{1}$ Bendroji informacija (tęsinys)

UAB Get Baltic 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita:

		2015 m.	2014 m.
	Bendra pajamų suma	110	151
H.	Bendra sąnaudų suma	(210)	(201)
Ш.	Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(100)	(50)
IV.	Pelno mokestis
v.	Grynieji pelnas (nuostoliai)	÷. (100)	(50)

UAB Get Baltic 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta bendrųjų pajamų ataskaita:

		2015 m.	2014 m.
ι.	Grynasis pelnas (nuostoliai)	(100)	(50)
П.	Kitos bendrosios pajamos
	II.I. kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	SE3
	II.I. kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą
Ш.	Viso bendrųjų pajamų (nuostolių)	(100)	(50)

2015 m. vidutinis sąrašinis AB "Amber Grid" darbuotojų skaičius siekė 359 (2014 m. - 352).

Bendrovės vadovybė šias finansines ataskaitas patvirtino 2016 m. kovo 21 d. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

$\overline{2}$ Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant Bendrovės 2015 m. finansines ataskaitas, yra šie:

$2.1.$ Finansinių ataskaitų pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos sąjungoje (toliau - ES).

Šios finansinės ataskaitos yra paruoštos remiantis istorinės savikainos principu.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkst. eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti. Tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimu taikymas

Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

TFAAK 21-asis aiškinimas - "Mokesčiai".

Šiuo aiškinimu patikslinta įsipareigojimo sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Jpareigojamasis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, - tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas turės ekonominių priežasčių toliau vykdyti veiklą būsimu laikotarpiu arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas.

Šis išaiškinimas nurodo, kaip apskaityti vyriausybių nustatytas mokesčius/rinkliavas. Įsipareigojimas mokėti mokesčius/rinkliavą apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai įmonė užsiima veikla, dėl kurios ji turi mokėti mokesčius/rinkliava.

Šis aiškinimas Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo.

2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d.:

1 TFAS "TFAS taikymas pirmą kartą"; 3 TFAS "Verslo jungimai"; 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas"; 40 TAS "Investicinis turtas".

1 TFAS pagrindas patikslinti buvo siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.

3 TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos formavimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.

13 TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę vertinti grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.

40 TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms

2.1 Finansinių ataskaitų pagrindas (tesinys)

naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas.

Šios pataisos Bendrovės finansinėms ataskaitoms itakos neturėjo.

Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems, 2015 m. sausio 1 d., Bendrovei reikšmingos įtakos neturėjo.

Dar nejsigalioje nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

2012 m Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau ir kurių Bendrovė anksčiau laiko nepritaikė:

2 TFAS "Mokėjimas akcijomis"; 3 TFAS "Verslo jungimai"; 8 TFAS "Segmentai"; 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas"; 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai"; 24 TAS "Susijusios šalys"; 38 TAS "Nematerialusis turtas".

2 TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

3-TFAS pataisomis patikslintas, kad prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad, bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – vra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

8 TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.

13 TFAS pagrindas patikslintas, siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

16 TAS ir 38 TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.

24 TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("vadovaujančiam ūkio subjektui") teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šios pataisos Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo.

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau ir kurių Bendrovė anksčiau laiko nepritaikė:

$2.1.$ Finansinių ataskaitų pagrindas (tęsinys)

5 TFAS "Ilgalaikis turtas skirtas parduoti ir nutraukta veikla"; 7 TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimai"; 19 TAS "Išmokos darbuotojams"; 34 TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

5 TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. 7 TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.

19 TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado.

34 TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į "informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje" vietą.

Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

Standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas:

1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas"; 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"; 16-asis TFAS "Nuoma"; 9 TFAS "Finansinės priemonės klasifikavimas ir vertinimas".

1 TAS pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos.

Šios pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

15 TFAS pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpj.

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos.

$2.1.$ Finansinių ataskaitų pagrindas (tęsinys)

Bendrovė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.

16 TFAS numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis.

Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos.

Bendrovė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.

9 TFAS pagrindinis reikalavimas finansinį turtą suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.

Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.

9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis - tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.

Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo

$2.1$ Finansinių ataskaitų pagrindas (tęsinys)

sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos.

Bendrovė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.

Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

2015 m. sausio 1 d. - euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena. Todėl nuo šios dienos atitinkamai keitėsi ir Bendrovės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,4528 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.

Įvedus eurą, Bendrovė litais išreikštus 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenis perskaičiavo į eurus ir rezultatus užregistravo apskaitoje. Perskaičiavimo rezultatas - 68 tūkst. eurų sąnaudų atvaizduotas ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje, finansinės ir investicinės veiklos straipsnyje.

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3 Investicijos į dukterinę įmone

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią kontroliuoja patronuojanti įmonė. Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės balanse yra apskaitytos savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

Jeigu yra priimtas sprendimas parduoti dukterinę įmonę, yra aktyviai ieškoma pirkėjų bei yra labai tikėtina, jog pardavimas bus įvykdytas per vienerius metus nuo balanso datos, investicija į dukterinę įmonę apskaitoma trumpalaikio turto straipsnyje, kaip investicija, skirta parduoti.

2.4 Nematerialusis turtas

Bendrovės nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Nematerialiojo turto naudingas tarnavimo laikotarpis gali būti ribotas arba neribotas.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis yra ribotas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką (4 metai). Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga ir licencijos.

Bendrovė neturi nematerialaus turto su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu.

2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Tokia įsigijimo vertė apima dalies ilgalaikio materialiojo turto pakeitimo sąnaudas, kai tokios sąnaudos yra patiriamos ir yra tenkinama pripažinimo sąlyga. Skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos ilgo parengimo turtui, kurio sukūrimas trunka ilgiau negu tris mėnesius ir kurio vertė didesnė negu 145 tūkst. eurų. Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma. Skolinimosi išlaidos apima palūkanas ir kitas su paskolų skolinimusi susijusias patirtas išlaidas.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemos naudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.

Atitinkamai, kai atliekamas reikšmingas remontas, išlaidos apskaitomos finansinės būklės ataskaitoje kaip ilgalaikio materialiojo turto pakeitimas, kai yra tenkinama pripažinimo sąlyga. Kitos remonto ir priežiūros sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kai turtas parduodamas arba nurašomas, apskaitoje nurašoma jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimai, o bet kokios perleidimo pajamos ar išlaidos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	25 - 60 mety.
Magistraliniai dujotiekiai ir jų įrenginiai	18-55 mety.
Skirstomieji dujotiekiai ir jų įrenginiai		55 mety.
Mašinos ir įrengimai	5 - 20 mety.
Kiti pastatai ir statiniai	$15 - 19$ mety.
Transporto priemonės		6 metai
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai		4 - 9 metai.
Kitas ilgalaikis materialusis turtas		4 - 6 metai.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą.

Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui.

Bendrovė įvertina ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamąją vertę, kai tik yra požymių, kad minėto turto apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai tik įvertinami.

$2.6$ Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir galimą parduoti finansinį turtą. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) sandorio sudarymo išlaidas.

2.6 Finansinis turtas (tęsinys)

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota įsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai sumažėja tokių investicijų vertė, jos yra nurašomos arba yra amortizuojamos.

Gautinos sumos

Gautinos sumos yra neišvestinė finansinė priemonė su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuria neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra apskaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Trumpalaikės gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

2.7 Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas. kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• e Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
• Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrole.

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra susijusi. Bendroves

sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

$2.8$ Atsargos

Bendrovės atsargos, kurias sudaro gamtinės dujos vamzdynuose, bei kitos atsargos, yra apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės.

Atsargose apskaitomas gamtinių dujų kiekis, viršijantis minimalų gamtinių dujų kiekį vamzdyne ir kintantis priklausomai nuo konkrečių tiekimo apimčių ar tarpusavyje sujungtų gamtinių dujų sistemų technologinių parametry.

Gamtinių dujų likučio savikaina nustatoma pagal svertinį vidurkį, o likusių atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

2.10 Finansinės skolos

Finansinės skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolius, išskyrus kapitalizuojamas palūkanas (2.11 pastaba).

2.11 Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo kriterijus atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai, yra kapitalizuojamos kaip atitinkamo turto įsigijimo savikainos dalis.

Kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Skolinimosi išlaidos apima palūkanas ir kitas su lėšų skolinimusi patirtas išlaidas.

2.12 Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai yra pakankamas užtikrinimas, kad Bendrovė atitiks dotacijų skyrimo sąlygas ir tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikiu turtu arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti, laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama pajamomis per turto, susijusio su šia dotacija nusidėvėjimo laikotarpį, o pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitoma, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimą su dotacijos pajamomis.

Iki 2009 m. liepos 1 d. sistemos naudotojų sumokėtos įmokos už prijungimą prie Bendrovės dujų sistemos apskaitomos kaip atidėtosios pajamos ir pripažįstamos pajamomis per kapitalizuoto susijusio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Po 2009 m. liepos 1 d. sistemos naudotojų sumokėtos įmokos už prijungimą iš karto pripažįstamos pajamomis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitos eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

$2¹$ Apskaitos principai (tęsinys)

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Nustatytų išmokų planas – išeitinės išmokos

Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Minėtų išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, naudojant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jie nebus perkeliami į pelną ar nuostolį būsimaisiais laikotarpiais.

Suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kitos ilgalaikės išmokos darbuotojams

Bendrovė moka išmokas darbuotojams už ilgalaikį darbo stažą Bendrovėje. Ilgalaikis įsipareigojimas darbuotojų išmokoms yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartine verte finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma.

$2.14$ Peino mokestis

Bendrovės pelno mokestis skaičiuojamas nuo einamųjų metų pelno, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek yra tikimasi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.15 Nuoma

Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo data. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu, bei ar sutartis suteikia teise naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei, yra laikoma finansine nuoma. Bendrovė apskaito finansinę nuomą kaip turtą bei įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje, kurių vertės yra lygios nuomojamo turto tikrajai vertei finansinės nuomos pradžioje arba minimalių finansinės

nuomos mokėjimų dabartinei vertei, jei pastaroji yra mažesnė. Skaičiuojant minimalių finansinės nuomos mokėjimu

dabartinę vertę naudojama diskonto norma yra finansinės nuomos mokėjimu palūkanu norma, kai ja galima išskirti, kitu atveju naudojama Bendrovės bendra skolinimosi palūkanų norma. Tiesioginės pradinės išlaidos yra itraukiamos

į turto vertę. Finansinės nuomos mokėjimai yra padalinami tarp palūkanų sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo. Palūkanos nustatomos taip, kad jų procentas nuo neapmokėto finansinės nuomos įsipareigojimų likučio kiekvieno mokėjimo metu būtų pastovus per visą finansinės nuomos laikotarpį.

Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei, pagal lizingo sutartį, sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Bendrovei.

Veiklos nuoma

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra apskaitomos kaip sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiniu metodu per nuomos laikotarpj.

2.16 Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimų pajamos apskaitomos atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Nuo 2015 m., vadovaujantis LR Energetikos ministerijos 2013 m. gruodžio 27 d įsakymo Nr.1-245 (papildymai: 2014-04-23 d įsakymas Nr.1-94, 2014-10-14 įsakymas Nr.1-255, 2015-06-25 įsakymas Nr. 1-167, 2015-07-17 įsakymas Nr. 1-187) "Dėl gamtinių dujų apskaitos aprašo patvirtinimo" nuostatomis, gamtinių dujų prekybos Lietuvoje kiekinei apskaitai pradėta naudoti dujų energetinė vertė, kitaip vadinama dujų šilumingumu. Iki tol dujų prekyba buvo vykdoma tūrio vienetais (kubiniais metrais).

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos kas mėnesį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir Bendrovės su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Bendrovė, vykdydama Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau - SGDT) įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, surenka, administruoja ir išmoka SGD lėšas terminalo operatoriui, o nuo 2016 m. sausio 1 d. - ir paskirtajam tiekėjui teisės aktų nustatyta tvarka. Dalis surinktų lėšų VKEKK sprendimu skiriama Bendrovės patiriamoms administravimo sąnaudoms padengti.

VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-895 patvirtino 2015 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, skirtą kompensuoti SGD terminalo infrastruktūros pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, reikalingas SGD terminalo veiklai užtikrinti. 2015 m. buvo renkamos SGD terminalo lėšos, susijusios su šia papildoma dedamąja.

2.16 Pajamų pripažinimas (tęsinys)

2015 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas LR Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2036, kuriuo įtvirtinama nuostata, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos ne tik SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, SGDT, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, bet ir SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos. Dar vienas pakeitimas, įtvirtintas šiuo teisės aktu, kad VKEKK nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos (iki 2016 metų papildoma dedamoji buvo renkama už perduotą dujų kiekį). Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka.

VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683 patvirtino 2016 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri bus taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose. 2016 m. surinktos SGD terminalo lėšos, susijusios su šia papildoma dedamąja, bus mokamos ne tik SGD terminalo operatoriui bet ir paskirtajam tiekėjui, o saugumo dedamoji bus renkama ne už transportuotą gamtinių dujų kiekį, bet už vartojimo pajėgumus.

Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGDT lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų/ pelno įprastinės veiklos metu, išskyrus SGDT lėšų dalį, skirtą SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti, laikomą Bendrovės pajamomis (17 pastaba). Iš SGDT lėšų mokėtojų surenkamos ir SGDT lėšų gavėjams (SGDT projekto įgyvendinimo bendrovei arba SGDT operatoriui) pervedamos SGDT lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis/ sąnaudomis, bet apskaitomos kaip kitos gautinos/ kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

2.17 Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės ataskaitos sudarymo dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.18 Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar beviltiškoms priskirtų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelno (nuostolių)ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Bendrovės kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelno

2.18 Turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

(nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.19 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygmens indėliu, kuris yra svarbus tikrosios vertės nustatymui:

Lygis 1: tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

Lygis 2: vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;

Lygis 3: vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją verte.

$2.20$ Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Bendrovė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo įvertinimus: ilgalaikiam materialiajam turtui (2.5 pastaba ir 6 pastaba) ir atidėtojo pelno mokesčio turtą (2.14 pastaba ir 19 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

Atsiradus ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymiams, atliekamas ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimas, naudojimo vertės (diskontuotų pinigų srautų) metodu. Vertinant diskontuotus pinigų srautus naudojama diskonto norma, kurios nustatymo prielaidos iš esmės atitinka VKEKK kainų reguliavime taikomos grąžos normos įvertinimo prielaidas. Diskonto normos dydžio ir reguliuojamojo turto vertės pasikeitimai, o taip pat ir pasikeitimai reguliavimo aplinkoje labiausiai daro įtaką vertinant Bendrovės atsiperkamąją ilgalaikio turto vertę. Bendrovė atliko vertės sumažėjimo testą remdamasi naudojimo vertės metodu (4 pastaba).

2.21 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.22 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.23 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras TFAS leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

$\overline{\mathbf{3}}$ Informacija pagal segmentus

Vadovybė gamtinių dujų perdavimo veiklą, vykdomą Bendrovėje, mato ir analizuoja kaip vieną segmentą, todėl galima teigti, kad Bendrovė veikia kaip vienas segmentas.

Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur Bendrovė vykdo savo veiklą.

Bendrovė per 2015 m. 76,18 proc. (2014 m. - 78,39 proc.) pajamų uždirbo iš Lietuvos sistemos naudotojų ir 23,09 proc. (2014 m. 21,61 proc.) pajamų sudarė dujų transportavimo į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir Latviją paslauga.

2015 m. gruodžio 31 d., buvo keturi pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 39.102 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A - 7.152 tūkst. eurų; Pirkėjas B - 10.451 tūkst. eury; Pirkėjas C - 12.888 tūkst. eurų; Pirkėjas D - 8.611 tūkst. eurų.

2014 m. gruodžio 31 d., buvo keturi pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 32.546 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A - 11.472 tūkst. eurų; Pirkėjas B - 8.002 tūkst. eurų; Pirkėjas C - 6.632 tūkst. eury; Pirkėjas D - 6.440 tūkst. eurų.

$\overline{\mathbf{4}}$ Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas

Sudarant 2014 m. finansines ataskaitas, Bendrovė atliko ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimą remdamasi naudojimo vertės (diskontuotų pinigų srautų) metodu ir buvo nustatytas ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimas 141.914 tūkst. eurų, kuris buvo atvaizduotas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos. Vertinant diskontuotus pinigų srautus buvo naudojama diskonto norma - 7,51% prieš mokesčius, kurios nustatymo prielaidos iš esmės atitiko VKEKK kainų reguliavime taikomos grąžos normos įvertinimo prielaidas. Be to, atliekant vertės sumažėjimo testą 2014 m. pabaigoje, buvo įvertinti pasikeitimai dujų rinkose ir reguliavimo aplinkoje nuo 2015 m.

Diskonto normos dydžio ir reguliuojamojo turto vertės pasikeitimai, o taip pat ir pasikeitimai reguliavimo aplinkoje labiausiai įtakoja Bendrovės atsiperkamąją ilgalaikio turto vertę.

Sudarant 2015 m. finansines ataskaitas, ir siekiant nustatyti, ar neatsirado naujų ilgalaikio turto vertės sumažėjimo požymių, Bendrovė įvertino ar 2015 m. įvykę ir būsimi įvykiai gali pakeisti aukščiau nurodytąsias prielaidas, naudotas ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimui. Bendrovės įvertinimu jokių esminių pasikeitimų nei dėl diskontonormos dydžio, nei reguliavimo aplinkoje neįvyko ir, turimais duomenimis, nenumatoma, kad artimiausioje ateityje gali įvykti, todėl turto vertės sumažėjimo požymių nėra, o ilgalaikio turto vertė 2015 m. gruodžio 31 d. atitinka ilgalaikio turto atsiperkamąją vertę.

$\overline{5}$ Ilgalaikis nematerialus turtas

Nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Patentai, licencijos	Programinė iranga	Kitas nematerialusis turtas	Iš viso
[sigijimo vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	317	522	42	881
Įsigijimai	48	278	×	326
2014 m. gruodžio 31 d.	365	800	42	1.207
Įsigijimai	58	270	55	383
Nurašymai	(9)		85	(9)
2015 m. gruodžio 31 d.	414	1.070	97	1.581
Sukaupta amortizacija:
2013 m. gruodžio 31 d.	99	257	39	395
Amortizacija	74	82	3	159
2014 m. gruodžio 31 d.	173	339	42	554
Amortizacija	77	150	8	235
Nurašymai	(9)	÷	٠	(9)
2015 m. gruodžio 31 d.	241	489	50	780
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	218	265	3	486
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	192	461		653
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	173	581	47	801

Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 109 tūkst. eurų, (2014m. 112 tūkst. eurų) visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

AB "AMBER GRID" 2015 M. BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Žemė	Pastatai	Magistraliniai dujotlekiai ir jų įrenginiai	Skirstomieji dujotlekiai ir jų jrenginlar	Kiti pastatai ir statiniai	Mašinos ir. jrengimai	Transporto priemonės	Kita jranga, prietaisal, [rənkiai ir	Kitas Ilgalaikis materialusis	Nebalgta statyba	Iš viso
Įsigijimo vertė:								jrenginiai	turtas
2013 m. gruodžio 31 d.	113	10.277	491.629	119	8.159	95.174	4.890	16.275	493
İsigijimai	$\overline{a}$			×,	29	115	310	420		3,020	630.149
Perleistas ir nurašytas			(12)		(6)	(158)	(231)	(142)	24	24.645	25,543
Perkeltas iš atsargų			111		Ĭ.				(19)	ä,	(568)
Perkeltas į atsargas					(39)						111
Perkləsifikavimai	×.	175	7.193	$\overline{\phantom{a}}$	104	2.143		848	ä,	(10.463)	(39)
2014 m. gruodžio 31 d.	113	10.452	498.921	119	8.247	97.274	4.969	17.401	498
Isigijimai		٠		ä,	$\mathbf{1}$	102	278	837		17.202	655.196
Perleistas ir nurašytas		Ē,		L.	(2)	(32)	(252)		23	47.741	48.982
Perkeltas jš atsargų		$\sim$		×	÷			(88) a	(19)		(393)
Perklasifikavimai		140	59.014		33	1.715			÷,
2015 m. gruodžio 31 d.	113	10.592	557.935	119	8,279	99.059	4.995	919	$\overline{2}$	(61.823)
Sukauptas nusídévéjimas:								19.069	504	3.120	703.785
2013 m. gruodžio 31 d.		2.197	120.957	10	2.193	28.440	3.392	12.266
Nusidevėjimas		344	15.050	2	462	5.241	443		236		169.691
Perleistas ir nurašytas			(9)	ä,	(3)	(158)	(231)	1.528	61	ä,	23.131
Perkeltas į atsargas				$\blacksquare$	(16)			(142)	(18)	÷.	(561)
Perklasifikavimai			$\blacksquare$	×		$\alpha$	×	i.	đ	ä,	(16)
2014 m. gruodžio 31 d. lik utis		2.541	135.998	12	2.636	33.523	3.604	13.652	ä, 279	÷,	$\sim$ 192.245
Nusidevėjimas		270	8.265	$\overline{\mathbf{c}}$	443	5.154	427	1.459	60
Perleistas ir nurašytas				٠	(2)	(32)	(252)	(88)	(19)	ä, ż	16.080
Perkeltas iš atsargų											(393)
Perklasifikavimai			٠	$\blacksquare$				z			u
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		2.811	144.263	14	3.077	38.645	3.779	15.023	320	$\blacksquare$	207.932
Vertės sumažėjimas: 2013 m. gruodžio 31 d. likutis			$\alpha$		$\sim$	٠	×
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	$\overline{a}$	1.237	140.214		150	336	×		$\,$	28 28	28 141.965
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		1.237	140.214	٠	150	336	E		z	28	141.965
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	113	8.080	370.672	109	5.966	66.734	1.498	4.009	257	2.992	460.430
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	113	6.674	222.709	107	5.461	63.415	1.365	3.749	219	17.174	320.986
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	113	6.544	273.458	105	5.052	60.078	1.216	4.046	184	3.092	353.888

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 16.562 tūkst. eurų (2014 m. 11.677 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turi 46 tūkst. eurų (2014 m. - 58 tūkst. eurų) vertės ilgalaikio materialiojo turto (biuro įranga) įsigyto išperkamosios nuomos būdu.

Bendrovė per 2015 m. ilgalaikiam turtui priskyrė (kapitalizavo) dalį t.y. 319 tūkst. eurų su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų). 2015 m. metinė palūkanų kapitalizacijos norma buvo 0,6%. 2014 m. 105 tūkst. eurų skolinimosi išlaidų priskyrė ilgalaikiam turtui.

Sudarant 2014 m. finansines ataskaitas, Bendrovė atliko ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimą ir buvo nustatytas ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimas 141.914 tūkst. eurų (4 pastaba). Bendrovė sumažino susijusį atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą (19 pastaba) ir sumažino materialaus ilgalaikio turto balansinę vertę, alokuojant vertės sumažėjimą magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių grupei.

Sudarant 2015 m. finansines ataskaitas, Bendrovė atliko ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimą ir nustatė, kad turto vertės sumažėjimo požymių nėra, o ilgalaikio turto vertė 2015 m. gruodžio 31 d. atitinka ilgalaikio turto atsiperkamąją vertę.

$6¹$ Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Didžiausi Bendrovės nebaigtos statybos objektai 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Objektas	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai DN800 statyba (magistralinio
dujotiekio Klaipėda – Kiemėnai pajėgumų padidinimas)	۷	15.968
Panevėžio DSS-1 rekonstrukcija		727
Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje paruošiamieji darbai	936
Magistralinio dujotiekio Ryga-Panevėžys-Vilnius (DN700) kontrolinio įtaiso
priėmimo kameros įrengimas Lietuvos-Latvijos pasienyje	800
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statybai
reikalingos teritorijų planavimo ir projektavimo paslaugos	544	÷
Vilniaus aikštelės kiemo statinių rekonstrukcija (Gudelių g. 49, Vilnius)	255
Kiti	557	479
	3.092	17.174

7 Atsargos

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos	1.182	1.294
Gamtines dujos	1.779	3.295
Turtas, skirtas perparduoti	æ.	22
Atsargos, bendrąja verte	2.961	4.611
Atimti: vertės sumažėjimas	(12)	(18)
	2.949	4.593

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.182 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. - 1.294 tūkst. eurų.) Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas.

Bendrovė 2015 m. retrospektyviai iš trumpalaikio turto "Gamtinės dujos" iškėlė į ilgalaikį turtą (6 pastaba ir 2.5 pastaba) gamtinių dujų vamzdyne energijos kiekį per 2014 m. - 111 tūkst. eurų, 2013 m. - 2.371 tūkst. eurų sumai, kuris būtinas perdavimo sistemoje transportavimo paslaugai vykdyti ir todėl atitinka ilgalaikio turto kapitalizavimo kriterijus.

8 Gautinos sumos

	2015 m.	2014 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą	9.417	6,868
Kitos iš pirkėjų gautinos sumos	34
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimas	(16)	(16)
Iš pirkėjų gautinos sumos, iš viso	9.435	6.857
Gautinos administruojamos SGDT lėšos (2.16 pastaba)	9.473	17,372
Kitos gautinos sumos	18.093	6.319
	37.001	30.548

Iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimą gautinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d. padidėjo dėl transportavimo į Kaliningrado sritį paslaugos kainos perskaičiavimo.

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir įprastai jų apmokėjimo terminas yra 15 kalendorinių dienų. Didžioji dalis gautinų sumų buvo apmokėta 2016 m. sausio mėn. pradžioje.

Gautinoje 2015 m. gruodžio 31 d. administruojamų SGDT lėšų sumoje yra AB "Achema" 6.188 tūkst. eurų įsiskolinimas už 2015 metus. Nuo 2014 m. gruodžio 3 d. pradėtos rinkti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos lėšos, kurios skirtos SGDT veiklai užtikrinti. Daugiau informacijos apie AB "Achema" įsipareigojimus žr. 23 pastaboje "Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai".

Kitos gautinos sumos per 2015 m. padidėjo 10.757 tūkst. eurų dėl ES skirtos finansinės paramos pagal ES infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) projekto "Dujotiekio Klaipėda-Kiemėnai pajėgumų padidinimas (dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statyba)" statybai.

Bendrovės gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms apskaityto vertės sumažėjimo judėjimas:

	Individualiai
	nustatytas
	vertės
	sumažėjimas
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	16
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	16

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų, kurios nelaikomos nuvertėjusiomis, senėjimą 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos	Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas
	gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas mažiau nei nėra pradelstas	30 dienu	31-90 dieny	91-180 dienų	181-360 dienu	daugiau nei 360 dienu	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d.	33,950 16.011	1.989 275	97	-		954 4 $-14.262*$	37.001 30.548

*SGDT lėšos gautinos iš AB "Achemos" (23 pastaba)

$\overline{9}$ Kitas finansinis turtas

Bendrovės Kitą finansinį turtą 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Šios gautos lėšos iš sistemos naudotojų yra skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams ir laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje ir atidarytoje atskiroje SGD terminalo lėšų banko sąskaitoje (16 pastaba). Priedas prie gamtinių dujų perdavimo kainos bei tiekimo saugumo papildoma dedamoji buvo taikoma 2013 m. ir nuo 2014 m. gruodžio 3 d. atitinkamai. Vadovaujantis VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 03-895 nuo 2015 m. surinktos piniginės lėšos, nustatyta tvarka, pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjui AB "Klaipėdos nafta".

10 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	26.969	1.714
	26.969	1.714

Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose arba (jei yra tokia galimybė) investuoja į pačios trumpiausios trukmės (vienos nakties) indėlius. Vienos nakties indėliams taikomos kintamos palūkanų normos. Kintama palūkanų norma priklauso nuo EONIA ir EURIBOR tarpbankinių palūkanų normų. Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likučius ar vienos nakties indėlius laikė bankuose, kurių ilgalaikis skolinimosi reitingas užsienio valiuta pagal Moody's buvo ne blogesnis nei A2, pagal Standart&Poors ne blogesnis nei A ir pagal Fitch Ratings ne blogesnis nei A. Ši riba yra aukštesniojo investicinio reitingo rėžyje.

Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2015 m gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:

Bankas	Kredito agentūra
	Moody's	Standart&Poors	Fitch Ratings
SEB	Aa3	A+	A+
Swedbank	АаЗ	AA-	A+
Nordea	Aa3	AA-	AA-
Danske Bank	A 2	А

Reitingai pateikti apie motininius bankus 2015 m. gruodžio 31 d. būklei.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė kitos trukmės indėlių nebuvo sudariusi.

11 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Bendrovėje privalomas rezervas yra 5,166 tūkst. eurų ir tai sudaro 9.99 proc. įstatinio kapitalo.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams, nukreiptiems į verslo plėtrą.

$12$ Paskolos

Apyvartinių lėšų subalansavimui Bendrovė 2014 m. gegužės 14 d. su Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarė iki 5.792 tūkst. eurų kredito limito sąskaitoje (overdrafto) sutartį. Kredito limitas tiek 2015 m. gruodžio 31 d. tiek 2014 m. gruodžio 31 d. panaudotas nebuvo.

$12₂$ Paskolos (tęsinys)

Bendrovė 2015 m. sausio mėnesį anksčiau nustatyto termino grąžino (refinansavo) "Swedbank", AB, paskolą. Paskolos refinansavimui buvo panaudotos 2014 m. gruodžio 30 d. tarp Bendrovės ir "Swedbank", AB sudarytos iki 113.000 tūkst. eurų kredito sutarties lėšos.

2015 rugpjūčio 19 d. Bendrovė sudarė naują ilgalaikės paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (Nordic Investment Bank). Paskola skirta projekto "Dujotiekio Klaipėda-Kiemėnai pajėgumų padidinimas (dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statyba)" statybos daliniam finansavimui. Pagal sutarties sąlygas 2015 m. rugsėjo 9 d. suėjus paskolos panaudojimo terminui Bendrovė pasiskolino 25.000 tūkst. eurų.

2015 m. gruodžio 22 d. Bendrovė sudarė sutartį su Europos Investicijų Banku (European Investment Bank) dėl galimybės pasiskolinti iki 28.000 tūkst. eurų iki 20 metų laikotarpiui. 2015 m. gruodžio 31 d. būklei paskola nebuvo panaudota. Paskola skirta projekto "Dujotiekio Klaipėda-Kiemėnai pajėgumų padidinimas (dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statyba)" statybos daliniam finansavimui.

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Paskolos iš Lietuvos kredito instituciju	87.889	26.066
Paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų	25.000
Išperkamoji nuoma		10
Trumpalaikės paskolos ir ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	25.111	13.033
Išperkamoji nuoma	10	24
	138.010	39.133

Dabartinės palūkanų normos yra artimos efektyvioms palūkanų normoms. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turimų paskolų kintama metinė palūkanų norma buvo lygi 0,572 proc., o 2014 m. gruodžio 31 d. - 1,374 proc. Kintama palūkanų norma susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR.

Ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai:

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
	Paskola su fiksuota palūkanų norma	Paskola su fiksuota palükanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma
2015 m.		$\scriptstyle\rm m$		13.033
2016 m.	22		25.111	13.033
2017 m.	æ		25.111	13.033
2018 m.		÷	25.111
2019 m.	œ.	×	26.198	$\sim$ 92
2020 m.	æ,	÷.	14.729	-27
2021 m.	$\sim$	E.	2.174
2022 m.	$\sim$		2.174	Sh.
2023 m.	s	٠	2.174	÷. $\overline{\phantom{a}}$
2024 m.	۰	$\sim$	2.174
2025 m.	$\sim$	76	2.174
2026 m.		14	2.174
2027 m.	w.	S.	2.174
2028 m.	۰	29	2.174
2029 m.	٠	÷.	2.174
2030 m.		$\overline{\phantom{m}}$	2.174
	۰		138,000	39.099

$12$ Paskolos (tęsinys)

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų dalis nacionaline ir užsienio valiutomis, išreikšta eurais:

Paskolos valiuta: Eurai	2015 m. 2014 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
	138.000	39.099
	138.000	39.099

Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

$13^°$ Dotacijos (atidėtosios pajamos)

	Atidėtosios pajamos	Dotacijos susijusios su turtu	Dotacijos susijusios su pajamomis	Iš viso
Likutis laikotarpio pabaigoje 2013 m. gruodžio 31 d.	1.638	36.323		37.961
Gauta/gautina Amortizacija	(34)	7.214 (1.305)	-	7.214 (1.339)
Likutis laikotarpio pabaigoje 2014 m. gruodžio 31 d.	1.604	42.232		43.836
Gauta/gautina Nurašyta		20.420	304	20.724
Amortizacija	(34)	(1) (1.336)	(304)	(1) (1.674)
Likutis laikotarpio pabaigoje 2015 m. gruodžio 31 d.	1.570	61,316		62.885

2015 m. gautinų dotacijų padidėjimą lėmė ES finansinės paramos pagal Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) projekto "Magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai" (toliau – KKP) statybai 19.033 tūkst. eurų. KKP projektu siekiama diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Baltijos šalių regione, sudaryti sąlygas pilnai išnaudoti SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą. Įgyvendinant projektą, buvo pastatytas 110 km ilgio, 800 mm skersmens dujotiekis nuo perdavimo sistemos sujungimo taško su Klaipėdos SGD terminalu greta Klaipėdos iki Kuršėnų. Faktinė projekto vertė 57.927 tūkst. eurų. KKP projektui skirta Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) finansinė parama 27.592 tūkst. eurų.

1.336 tūkst. eurų amortizacijos suma sumažintas atitinkamo turto nusidėvėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Vidutinis dotacijų amortizacijos laikotarpis yra 23 metų (2014 m.- 19,6 metų).

14 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 404 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 443 tūkst. eurų), kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimas sudarė 91 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 98 tūkst. eurų).

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

14 Ilgalaikės išmokos darbuotojams (tęsinys)

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	1,5 %	3 %
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis	5 %	2%
Metinis atlyginimo padidėjimas	2%	2 %
Vidutinis amžius likęs iki pensijos	20.09	20.15

15 Prekybos skolos

	2015 m.	2014 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Tiekėjams pagal statybos programą	5.142	9.102
Tiekėjams pagal rekonstrukcijos programą	1.182	1.134
Paslaugų tiekėjams	870	556
Ilgalaikio turto remonto tiekėjams	470	410
Gamtinių dujų tiekėjams	898	388
	8.562	11.590

Aukščiau minimos prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų.

16 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

	2015 m.	2014 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos SGDT lėšos (2.16 pastaba)	25.794	14.616
Sukauptos administruojamos SGDT lėšos * Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis (NTM)	15.316	17.399
	386	332
Kitos mokėtinos sumos	289	190
	41.785	32.537

* Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojai jas sumoka Bendrovei. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lešų sąskaitai tuomet, kai AB "Klaipėdos nafta" išrašo Bendrovei PVM sąskaitą faktūrą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

17 Pajamos

Bendrovės pajamas sudaro:

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	49.841	49.797
Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje	5.406	1.778
Dotacijos, pripažintos pajamomis	338	36
SGDT administravimo pajamos	145	94
Kitos pajamos	70	86
	55.800	51.791

17 Pajamos (tesinys)

Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitymui už perdavimo paslaugas gamtinės dujos yra apskaitomos energijos vienetais. Dėl į perdavimo sistemą tiekiamų skirtingos kokybės (šilumingumo) dujų susidaro energijos skirtumas tarp įleidimo taške VAB "Gazprom" patiekiamų ir išleidimo taške į Kaliningrado sritį patiekiamų dujų, apskaitant transportavimo apimtis kubiniais metrais. Esama sutartis su VAB "Gazprom", pagal kurią buvo teikiamos transportavimo paslaugos 2015 m., nenumatė energetinės vertės skirtumo kompensavimo, todėl 2015 m. gruodžio 24 d. su VAB "Gazprom" buvo pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį buvo kompensuota už per 2015 m. susidariusį dujų energijos kiekio skirtumą (disbalansą). Pajamų perskaičiavimas atliktas 2015 m. gruodžio mėnesį ir atvaizduotas pajamų eilutėje "Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje" 3.524 tūkst. eurų.

Be to, pagal aukščiau minėtą papildomą susitarimą, buvo perskaičiuotos 2013 ir 2014 metų dujų transportavimo pajamos, jas sumažinant 1.065 tūkst. eurų dėl buvusių mažesnių aktualių dujų rinkos kainų, nuo kurių priklauso ir transportavimo paslaugų sąnaudos bei kainos, importuotoms gamtinėms dujoms retrospektyviai nuo 2013 m., pritaikytos nuolaidos. Pajamų perskaičiavimas atliktas 2015 m. gruodžio mėnesį ir atvaizduotas pajamų eilutėje "Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje".

18 Finansinė veikla

Palūkanų pajamos	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Delspinigių pajamos	12	23
Kitos	46	26
Finansinės veiklos pajamų iš viso
Paskolų palūkanų sąnaudos	65	49
Kitos finansinės sąnaudos	393	626
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	114	17
Finansinės veiklos grynasis rezultatas	507	643
	(442)	(594)

19 Pelno mokestis

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Pelno mokestis:
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	14.687	(136.004)
Laikinųjų skirtumų pokytis	3.456
Nuolatiniai skirtumai		152.899
Apmokestinamasis pelnas	939	90
	19.082	16.985
Einamųjų metų pelno mokestis	2.862
Einamųjų metų pelno mokesčio lengvata		2.548
	(1.431)	(1.274)
Einamųjų metų pelno mokestis pritaikius pelno mokesčio lengvatą	1.431	1.274
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai	(80)	(8)
Pelno mokestis nuo dividendu	97
Einamųjų metų atidėtojo pelno mokesčio pokytis
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių)	(2.739)	(23.862)
ataskaitoje	(1.291)	(22.596)

Pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau - Įstatymo) nuostatas, įsigaliojusias 2009 m. sausio 1 d., investicijoms į įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį ilgalaikį turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė apskaičiuodama 2015 m. pelno mokestį pasinaudojo minėta lengvata ir susimažino 2015 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 1.431 tūkst. eurų suma (2014 m. - 1.274 tūkst. eurų suma).

19 Pelno mokestis (tęsinys)

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo nuostoliai	20.169	21.287
Atostoginių sukaupimas	50	44
Ilgalaikių išmokų darbuotojams sukaupimas	74	81
Nepanaudotų investicijų lengvatų likutis	4.393	2.167
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	24.686	23.579
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu
	24.686	23.579
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas:
Ilgalaikio materialiojo turto finansinės ir mokestinės bazės skirtumas	(29.235)	(30.866)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(4.549)	(7.287)

2014 m buvo suformuotas 21.287 tūkst. eurų atidėtojo mokesčio turtas nuo ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo. 2015 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo likutinė vertė 20.169 tūkst. eury.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus 2015 m. ir 2014 m. Bendrovė taikė 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą Neatskaitomos sąnaudos Pelno mokesčio lengvata Kita Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai	14.687 (2.203) (141) 3.626 89 (80)	(136.004) 20.401 (13) 2.203 14 (8)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	1.291	22.596

20 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pelnas arba nuostoliai, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa. Pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

$- - -$

	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. eurų)	15.978	(113.408)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	178.383	178.383
Pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai)	0.09	(0.64)

20 Pelnas, tenkantis vienai akcijai (tęsinys)

2015 m. ir 2014 m. nebuvo jokių Bendrovės akcinio kapitalo pokyčių, todėl akcijų skaičius metų pabaigoje ir vidutinis svertinis akcijų skaičiaus vidurkis sutampa.

21 Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos

2015 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 3.913 tūkst. eurų, gamtinių dujų atsargos vamzdyne iš trumpalaikio turto perklasifikuotos į Ilgalaikį turtą 2.482 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 319 tūkst. eurų (2014 m. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 7.925 tūkst. eurų, dujotiekio perkėlimo dotacijos gautos turtu 330 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 105 tūkst. eurų).

Skaičiuojant gautas dotacijas 2015 m. finansinės veiklos pinigų srautuose buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų pasikeitimas 11.636 tūkst. eurų (2014 m. - buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų pasikeitimas 6.101 tūkst. eurų ir dujotiekio perkėlimo dotacijos gautos turtu 330 tūkst. eurų).

$22$ Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Likvidumo rizika

Siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, Bendrovė palaiko pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį. Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Bendrovės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, Bendrovė atsižvelgdama į prognozes priima mokumą užtikrinančius sprendimus. Bendrovės likvidumo rodikliai, eliminavus SGDT lėšų įtaka 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:

Bendrojo likvidumo rodiklis 1.56 Greitojo padengimo rodiklis 1.48	2014 m. gruodžio 31 d.
	0.72 0.46

Bendrové 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo nepanaudotą 5.792 tūkst. eurų kredito limito sąskaitoje (overdrafto) limitą, kurį esant būtinybei buvo pasirengusi panaudoti. Taip pat Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo nepanaudotą 28.000 tūkst. eurų Europos Investicijų Banko paskolą.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesiu	Nuo 1 iki 5 metu	Po 5 mety	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai su
palūkanomis		261	25.715	92.944	22.478	141.398
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	25.794*	439				26.233
Prekybos mokėtinos sumos		8.562
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	25.794	9.262	25.715	92.944	$=$ : 22.478	8.562 176.193
Paskolos ir įsiskolinimai su
palūkanomis		141	13.382	26.461	÷
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	14.616*	413				39.984
Prekybos mokėtinos sumos		8.031				15.029
2014 m. gruodžio 31 d. likutis			3.559			11.590
$*$ $C$ $C$ $D$ $T$ $1:Y$ $$ .	14.616	8.585	16.941	26.461		66.603

SGDT lėšų gavėjams mokėtinos lėšos.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys) 22

Kredito rizika

Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų, kitų gautinų sumų, pinigų ir trumpalaikių investicijų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi pirkėjų skolų valdymo reglamentą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų įsiskolinimą.

Bendrovė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose ar jas investuojant į trumpalaikius instrumentus. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo. Bendrovė yra patvirtinusi piniginių lėšų investavimo tvarką. Tvarkos aprašas reglamentuoja (1) bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, (2) diversifikavimo limitus laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investavimo produktus, kitus vertybinius popierius ir pan. Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis vertinamas pagal viešai prieinamą informacija.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Palūkanų normos rizika

Bendrovė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų norma yra susijusios su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje Bendrovė per 2015 m. ir 2014 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%.

Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	EURIBOR padidėjimas baziniais punktais	Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų
2015 m. gruodžio 31 d.	$+100$	(1.380)
2014 m. gruodžio 31 d.	$+100$	(391)

Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Gamtinių dujų pirkimo kaina priklauso nuo mazuto ir gazolio kainos tarptautinėje rinkoje, Europos Centrinio Banko nustatyto JAV dolerio ir euro santykio bei faktinio gamtinių dujų kaloringumo. Bendrovė per 2015 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

Koncentracijos rizika

Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 91 proc., o 2014 m. gruodžio 31 d. - 89 proc. visų Bendrovės prekybos gautinų sumų. Tačiau praradus pirkėjus ir tuo pačiu mažėjant perduodamų dujų kiekiui, dujų transportavimo paslaugų kainos didėtų, kaip tai reglamentuoja VKEKK patvirtinta valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys) $22$

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną.

Bendrovės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos ir finansinis lizingas.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• (a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
• (b) Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Bendrovė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3).

23 Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisiniai ginčai

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu bei VKEKK priimtais nutarimais, gamtinių dujų sistemos naudotojai, kurie transportuoja gamtines dujas perdavimo sistema, atsiskaitydami už gamtinių dujų perdavimo paslaugas, turi sumokėti neatsiejamą gamtinių dujų perdavimo kainos dedamąją – SGDT priedą (lėšas). Atsižvelgdama į tai, jog AB "Achema" kaip perdavimo sistemos naudotojas sistemingai nemoka SGDT priedo, buvo kreiptasi į teismą. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu AB "Amber Grid" ieškinį tenkino iš dalies - priteisė visą prašytą skolą ir procesines palūkanas, bet priteistinus delspinigius sumažino nuo 0,04 proc. iki 0,02 proc. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu tenkino AB "Amber Grid" ieškinį – priteisė visą prašytą 11.073.428 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 metų sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. pabaigos, procesines palūkanas ir 488.678 Eur delspinigių. AB "Achema", vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2015 m. liepos 9 dieną sumokėjo "Amber Grid" 12.953 tūkst. eurų. 2016-01-06 byla bus nagrinėjama LR Aukščiausiame teisme. Teismas paskelbs sprendimą 2016-02-05.

2. 2014 m. kovo 7 d. AB "Amber Grid" kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš AB "Achema" skolą už nesumokėtą SGDT priedą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31, o taip pat priteisti delspinigius už laiku nesumokėtas SGDT priedo lėšas už minėtą laikotarpį. 2015 m. kovo 16 d. AB "Amber Grid" kreipėsi į Kauno apygardos teismą su nauju ieškiniu dėl skolos už SGDT lėšas, kurios skirtos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti (toliau - Tiekimo saugumo papildoma dedamoji) ir kurios pradėtos rinkti nuo 2014 m. gruodžio 3 d., delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš AB "Achema". Teismui apjungus abi aukščiau paminėtas bylas 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismas pilnai patenkino AB "Amber Grid" ieškinį ir priteisė iš AB "Achema" 3.188.444 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 544.980 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir 14.720.648 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 304.823 Eur delspinigių, procesines palūkanas. AB "Achema" apskundė minėtą teismo sprendimą.

3. 2012 m. lapkričio 19 d. AB "Achema" kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2012 m. spalio 19 d. priimto VKEKK nutarimo Nr. 03-317 "Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams" 3.1 ir 4 punktus bei panaikinti VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 Dėl AB "Lietuvos dujos" gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams 2 punktą. AB "Amber Grid" dalyvauja byloje kaip trečiasis asmuo. 2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismas visa apimtimi atmetė AB "Achema" skundą. AB "Achema" pateikė apeliacinį skundą.

4. 2014 m. gruodžio 22 d. AB "Achema" kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-895 "Dėl gamtinių dujų skystinimo viršutinės ribos (gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos) nustatymo 2015-2019 metams

23 [sipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

1.1, 2.2.1, 2.3 ir 3 punktus. 2015 m. liepos 7 d. teismo nutartimi AB "Amber Grid" į šią bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. 2015-11-11 Teismo nutartimi byla sustabdyta. Pateiktas atskirasis skundas.

Neapibrėžtumai dėl ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimų

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose, už 6.614 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 43.319 tūkst. eurų).

Susijusių šalių sandoriai 24

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

Bendrovės susijusios šalys 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo:

• n UAB GET Baltic (bendrai valdoma įmonė, kurios dalininkas yra Bendrovė);
• UAB "EPSO-G"(patronuojanti Bendrovė);
• AB LITGRID (bendri akcininkai);
• UAB Baltpool (AB LITGRID dukterinė bendrovė);
• UAB "Tetas" (AB LITGRID dukterinė bendrovė);
• UAB "Tinklo priežiūros centras" (AB LITGRID dukterinė bendrovė);
• UAB "Duomenų logistikos centras" (AB LITGRID Grupės asocijuota įmonė);
• Lit Pol Link Sp.z.o.o. (AB LITGRID ir Lenkijos elektros tinklų operatoriaus PSE S.A. bendrai valdoma įmonė);
• Vadovybė

Bendrovės likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis 2014 metais iki turėtų akcijų perleidimo:

iki 2014 metų birželio 19 d.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Moketinos SUMOS
AB "Lietuvos dujos"	1.654	3.868		515
PAO "Gazprom"		4.379	623	-

Iki 2014 m. gegužės mėn. 21 d. Bendrovė su E.ON Ruhrgas sandorių neturėjo.

Žemiau pateiktose lentelėse pateikiami Bendrovės likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Pirkimai	Pardavimai		Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
		6
		6
Pirkimai	Pardavimai		Gautinos sumos	Moketinos Sumos
3		÷	$\overline{\phantom{0}}$	2
300			ಾ	,
	303	51	×	52

2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš 1999 m. gruodžio 16 d. sudarytos sutarties Nr. 1 ГЛи-2000 tarp VAB "Gazprom" ir AB "Lietuvos dujos" dėl gamtinių dujų tiekimo į Lietuvos Respubliką 2000-2015 metais apimčių ir sąlygų, ta apimtimi, kiek jos yra susiję su gamtinių dujų perdavimo veiklos vykdymu, t.y. gamtinių dujų transportavimo paslaugų per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federacijos Kaliningrado

24 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

sritį teikimu ir techniniu bendradarbiavimu organizuojant gamtinių dujų importą į Lietuvos Respubliką. Gamtinių dujų transportavimo kaina dalinai priklauso nuo Europos Centrinio Banko nustatyto JAV dolerio ir euro santykio bei naftos produktų kainų tarptautinėje rinkoje. Sutartyje yra nustatytos teikiamų tranzito paslaugų apimtys iki 2015 m. gruodžio 31 dienos.

2015 m. gruodžio 23 d. Bendrovė su VAB "Gazprom" pasirašė gamtinių dujų transportavimo paslaugų per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį sutartį Nr. 9GLi-2015, kuri galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė nelaiko Vyriausybės kontroliuojamų įmonių vienu klientu, nes tarp tokių įmonių nėra didelės ekonominės integracijos. Vyriausybės kontroliuojamoms įmonėms Bendrovė teikia perdavimo paslaugas, sandoriai su jomis sudaromi laikantis ištiestos rankos principo, todėl susijusių šalių atskleidimo tikslais yra atvaizduoti tik sandoriai su UAB "Epso-G" grupės įmonėmis.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų, jiems neskaičiuojamos palūkanos ir atsiskaitymai 2015 m. vyko pinigais per 15 dienų. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms sumoms ir Bendrovė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių šalių.

Išmokos vadovybei

Per 2015 metus Bendrovės išmokos vadovybei sudarė 356 tūkst. eurų (12 mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 338 tūkst. eurų). Vadovybe yra laikoma administracijos vadovas bei jo pavaduotojai ir vyr. buhalteris. Per 2015 metus ir per 12 mėn. laikotarpį, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 d., Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

25 Kapitalo valdymas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 proc. jos įstatinio kapitalo. 2015 m. ir 2014 m. Bendrovė tenkino šį reikalavimą. Nėra jokių kitų Bendrovės viduje ar išorėje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui.

26 Pobalansiniai įvykiai

2016 m. sausio mėn. Bendrovė ankščiau laiko grąžino dalį (10.000 tūkst. eurų) "Swedbank", AB paskolos. Po šio mokėjimo negrąžinta paskolos "Swedbank", AB dalis sudaro 103.000 tūkst. Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 5 dieną atmetė "Achemos" skundą ir paliko galioti 2015 m. liepą Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią "Achema" turi sumokėti 11,073 mln. eurų vadinamojo SGD terminalo priedo skolą už 2013 metų sausio - rugpjūčio mėnesius, 488,7 tūkst. eurų delspinigių, procesines palūkanas ir beveik 20 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Bendrovė ir viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė aštuonias iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų sutartis. Pagal šias sutartis aštuoniems gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektams skirta iki 14,6 mln. eurų ES finansinė parama, pagal 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto "Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra" 06.3.1-LVPA-V-104 priemonę "Gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra".

Finansuojami projektai apima programinės ir technologinės įrangos diegimą bei esamos dujų perdavimo sistemos modernizavimą, diegiant pažangius infrastruktūros elementus.