Amber Grid

Annual Report (ESEF) • Apr 30, 2025

TURINYS

1. APŽVALGA ................................................................................................................................................................ 6
2. VERSLO APLINKA ................................................................................................................................................... 14
3. STRATEGIJA ........................................................................................................................................................... 19
4. VEIKLA ..................................................................................................................................................................... 27
5. FINANSINIAI REZULTATAI ..................................................................................................................................... 41
6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS .................................................................................................................................... 49
7. VALDYMO ATASKAITA ......................................................................................................................................... 54
8. INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS .............................................................................................................. 72
9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI ............................................................................................... 158

PRIEDAI .......................................................................................................................................................................... 159

Valdybos pirmininko žodis

Gerbiamieji, Lietuvos energetikos sektorius užsitikrina vis stipresnes pozicijas transformacijos kelyje. Vykstantys pokyčiai kloja stiprų pamatą valstybės ekonominiam vystymuisi. Įgyvendinant Lietuvos energetikos viziją, itin svarbus vaidmuo tenka „Amber Grid“. Ši bendrovė užtikrina visos valstybės dujų perdavimo tinklo patikimumą ir saugumą bei imasi ateities energetikos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros veiksmų. Į tinklą toliau integruojami biometano gamintojai, o kartu su Šiaurės Europos bei Baltijos šalių partneriais sparčiai vystomas žaliojo vandenilio koridorius. Įmonė jau yra padėjusi pamatus žaliosios energetikos plėtrai, todėl itin svarbu ir toliau išlaikyti tempą bei kartu ieškoti naujų galimybių, kaip sustiprinti šalies ir regiono energetinį saugumą.

2024 metais darbą „Amber Grid“ pradėjo naujos sudėties valdyba, kurią papildė du nepriklausomi jos nariai iš Danijos ir Vokietijos. Džiugu, kad Europos valstybėse dirbantys ir gyvenantys kolegos dalinasi savo tarptautine patirtimi ir skatina Lietuvos energetikos plėtrą. Jų indėlis siekiant pozityvaus pokyčio „Amber Grid“ yra labai vertinamas. Visi kartu siekiame, kad ši bendrovė sėkmingai inicijuotų naujas su žaliąja energetika susijusias veiklas, tuo pat metu užtikrindama sklandžią ir efektyvią esamos dujų infrastruktūros veiklą. Tokiu būdu stiprinant Lietuvos energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Visos valdybos tikslas - padėti bendrovei organizuoti verslą taip, kad jis, išlaikydamas ilgalaikius tikslus, prisitaikytų prie besikeičiančios pramonės aplinkos, užtikrinant įmonės lyderystę sektoriuje.

Praėjusiais metais „Amber Grid“, būdama naujosios energetikos įmonių grupės EPSO-G dalimi, parengė integruotą strategiją iki 2035 metų. Mums tenka dirbti ir gyventi laikais, kai geopolitinė įtampa didina spaudimą užtikrinti energetinį saugumą ir tiekimo grandines. Todėl saugumas yra viena iš esminių strategijos dešimčiai metų į priekį krypčių, kurios centre - nepertraukiamas energijos perdavimas, kartu stiprinant fizinę ir kibernetinę sistemos objektų apsaugą. Kita vertus, Lietuvos energetinė nepriklausomybė bus užtikrinta tik tuomet, kai tapsime energiją eksportuojanti valstybė. Europos vandenilio tinklas yra vienas esminių ateities plėtros taškų, siekiant įgalinti reikšmingus žaliosios energijos srautus tarp šiaurės ir vakarų Europos. „Amber Grid“ specialistai turi ilgametę patirtį vystant didelio masto energetikos infrastruktūros projektus, todėl esu nusiteikęs optimistiškai ir tikiu, kad bendrovė kryptingai ir sėkmingai dirbs prie naujosios energetikos projektų – planuojamo išvystyti CO2 tinklo, vandenilio koridoriaus įrengimo bei dujinių kompresorių pakeitimo elektriniais. Žvilgsniui krypstant į ateities projektus, būtina nepamiršti esamos situacijos. Bendrovė privalo ir toliau optimizuoti iki šiol sukurtą dujų perdavimo infrastruktūrą, tiek didinant jos saugumą, tiek ir efektyvumą.

Transformuodami energetiką turime kalbėti ne tik apie infrastruktūros pokytį, bet ir apie partnerysčių kūrimą bei tvirtą jų išlaikymą. „Amber Grid“ siekia būti patikimais partneriais rinkoje. Ir nors šioje srityje aiškiai matomas įmonės augimas – tai atskleidžia nuolat atliekamos klientų apklausos, mes sieksime ir toliau gerinti patirtis, būti dar greitesniais, suteikti patogius įrankius bei diegti klientų poreikius atitinkančius verslo sprendinius. Esame įsipareigoję ne tik teikti paslaugas, bet ir tapti aktyviais partneriais savo klientams, padedant jiems prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naudotis visais šiuolaikinės energetikos teikiamais privalumais.

Dėkoju „Amber Grid“ žmonėms už sėkmingus praėjusius metus ir linkiu bendrovei tvirtai žengti į priekį, auginti naujosios energetikos kompetencijas, stiprinti Baltijos šalių energetiką ir kurti naudą Lietuvai, dirbant sparčiai besikeičiančiame energetikos sektoriuje.

Pagarbiai
Paulius Butkus
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas

Bendrovės vadovo žodis

Gerbiami kolegos, partneriai ir klientai,

Šioje „Amber Grid“ vadovybės ataskaitoje pateikiame jums išsamų vaizdą apie tai, ką nuveikėme per praėjusius 2024 metus, apibūdindami savo veiklos principus, vertybes, kuriomis vadovaujamės bei atskleisdami informaciją apie svarbiausius veiklos ir finansinius rodiklius. Penkerius metus būdamas šios unikalios bendrovės vadovu visada atskaitose atkreipiu dėmesį į didelius mūsų valdoma dujų perdavimo sistema perduodamus energijos kiekius. Tai - ilgalaikio ir nuoseklaus darbo, vystant ir palaikant sistemą, rezultatas. Tiesa, 2024 metais šis skaičius buvo kiek mažesnis, tačiau vis tiek - įspūdingas, per dujų perdavimo tinklą transportavome 55 teravatvalandes dujų. 2300 kilometrų dujotiekių vamzdynu, įrengtu Lietuvos teritorijoje, kasdien teka dujos, kurios itin reikalingos Lietuvai ir kaimyninėms valstybėms. O nuo 2022 metų, kai GIPL dujotiekiu susijungėme su Lenkija, dujas transportuojame bet kuriai jas įsigijusiai Europos valstybei. Matome, kad gamtinės dujos išlieka kertiniu resursu užtikrinant energetinį saugumą ir pramonės poreikius, o 120 GWh per parą siekiantis pikinis dujų poreikis Lietuvoje dar kartą parodo patikimos ir pakankamos infrastruktūros būtinybę.

Pernai per mūsų infrastruktūrą perduotų dujų kiekis buvo šiek tiek mažesnis dėl akivaizdžių priežasčių – pirmuosius keturis mėnesius vis dar neveikė Balticconnector dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos po to, kai jis buvo tyčia pažeistas 2023 m. rudenį. Be to, 2024 metais pirmą kartą istorijoje vyko Klaipėdos SGD terminalo techninė apžiūra, dėl kurios terminalo veikla buvo sustabdyta daugiau kaip mėnesį. Nepaisant šių infrastruktūros iššūkių, regiono dujų vartotojai buvo aprūpinti laiku ir be trikdžių. Vertindami kasdien besikeičiančią geopolitinę situaciją pasaulyje pirmiausia savo žvilgsnį kreipiame į dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą. Energijos resursų prieinamumas ir energetinis saugumas užtikrina valstybės raidos tvarumą. Todėl nuolat vykdome sistemos techninio patikrinimo, priežiūros ir atstatymo darbus. 2024 metais patvirtintoje integruotoje strategijoje iki 2035 metų nusimatėme investicijas, kurias būtinai reikės įlieti į iki šiol sukurto dujų perdavimo tinklo atstatymą ir geros būklės išlaikymą. Planuojame, kad investicijos į esamą tinklą sudarys apie 200 mln. eurų, o visos investicijos į naująją energetiką, kurią numatome vystyti „Amber Grid“ veikloje, sieks daugiau kaip 3 mlrd. eurų, tam iki 2035 metų esame suplanavę skirti savo lėšas ir pritraukti išorines investicijas.# Amber Grid AB

Consolidated Management Report for the Year 2024

These ambitious goals would not be achievable individually. Therefore, I highly value Amber Grid's presence as part of the EPSO-G group of companies. In unity, we can achieve significantly more than we can alone. Cooperation and synergy among the group's companies bring much greater benefits than working in separate spheres.

During 2024, the company made significant progress in planning the implementation of the Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) project. This ambitious project aims to connect the renewable energy production regions of Northern Europe with the main consumption centers in Europe. The international hydrogen transmission corridor being developed should contribute to strengthening the energy security of the region and all of Europe, as well as help to decarbonize heavy industry.

In 2024, we completed a preliminary feasibility study for the hydrogen project and, together with five other partners – Finland, Estonia, Latvia, Poland, and Germany – began preparing a feasibility study that will lead us to the hydrogen pipeline design stage. We are pleased to have received CEF funding for the studies, and thus we are moving rapidly towards the realization of this project, which is important for both the state and European energy.

Last year, another idea emerged and is already taking shape as a project – the creation of a CO2 transport system in Lithuania. This would be another step towards consolidating new energy in our state and creating benefits for business development and society.

In 2024, two biogas producer systems were connected to the Amber Grid transmission network. Biomethane from two other biogas-producing power plants not yet connected to the network is transported to the pipeline by tankers. The result for 2024 is almost 130 GWh of biomethane accepted into our system, and the company has issued guarantees of origin for this gas. We are intensively working with new clients – we plan to connect 6 biogas producers in 2025.

Increasingly focusing on sustainable operations, Amber Grid has begun to evaluate more sustainability indicators. The company aims to adhere to the best sustainability management practices and principles, ensuring that sustainability aspects are integrated into strategic decisions and daily operations. Our sustainability report has been prepared voluntarily to best meet European sustainability reporting standards.

Reflecting on 2024, I want to say #ThankYou to Amber Grid colleagues for their dedication, loyalty to the energy sector, and professionalism. I also say #ThankYou to our clients, partners, and shareholders for their trust and support.

The year 2025 has already begun, filled with new ideas, planned investments, and necessary changes. Striving towards our long-term goals, we are ready to seize new opportunities, overcome future challenges, and create value for all our clients and the state. I have no doubt that we will be even stronger!

Sincerely,
Nemunas Biknius
Head of Amber Grid

---

6

1. OVERVIEW

The reporting period for which the consolidated management report is prepared is the year 2024.

1.1. KEY DATA

Name	AB „Amber Grid“ (hereinafter – „Amber Grid“, the Company)
Legal Form	Public Limited Company
Registration Date and Registry	June 25, 2013, Register of Legal Entities
Legal Entity Code	303090867
Administrator of the Register of Legal Entities	SE Centre of Registers
Share Capital	51,730,929.06 EUR
LEI Code	097900BGMP0000061061
Registered Office Address	Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lithuania
Telephone	+370 5 236 0855
E-mail Address	info@ambergrid.lt
Website	www.ambergrid.lt

Lithuanian gas transmission system operator „Amber Grid“ ensures the reliable and safe transmission of natural gas to customers through high-pressure gas pipelines. The company is responsible for Lithuania's gas transmission infrastructure, which consists of nearly 2300 km of gas pipeline network and two gas compressor stations, their operation, maintenance, and development. The well-developed gas transmission infrastructure of Lithuania is convenient for transporting large amounts of energy to Poland, the Baltic States, and Finland.

The company has implemented two strategic energy projects, GIPL and ELLI, which connected the Polish and Lithuanian gas transmission systems and strengthened the integration of the Baltic and Finnish gas markets into the common European Union market.

In pursuit of the decarbonization goals of the gas sector, „Amber Grid” is actively involved in researching new technological and market solutions and creating conditions for adapting the gas transmission system for the transport of green gases, including hydrogen. „Amber Grid“ also administers the national registry of guarantees of origin for gases produced from renewable energy sources (RES).

„Amber Grid“ is a company of the UAB „EPSO-G“ group of companies (hereinafter – „EPSO-G“, „EPSO-G“ group of companies). „EPSO-G“ is a state-controlled group of energy transmission and exchange companies, and UAB „EPSO-G“ acts as the management company of the „EPSO-G“ group of companies, whose shareholder rights and obligations are exercised by the Ministry of Energy of the Republic of Lithuania. More information about UAB „EPSO-G“ and the „EPSO-G“ group of companies – www.epsog.lt.

„Amber Grid“ owns 34% of the shares of the gas exchange UAB „GET Baltic“. „GET Baltic“, which is part of the gas exchange EEX, organizes and develops trading on the natural gas exchange in Lithuania, Latvia, Estonia, and Finland. More information about „GET Baltic“ – www.getbaltic.com.

The company has no branches or representative offices.

---

7

1.2. OPERATIONAL INDICATORS

Operational Indicators of the Company, 2022 – 2024	2024	2023	2022
Quantity of gas transported to the internal exit point and consumed for Lithuanian needs, GWh	16 947	14 913	15 576
Quantity of gas transported to adjacent transmission systems¹ , GWh	38 361	46 326	48 213
Number of system users at the end of the period	88	127	122
Length of main gas pipelines, km	2 288	2 285	2 285
Number of gas distribution stations and gas accounting stations	68	68	68
Number of employees at the end of the period	345	327	327

¹ Transmission system of Latvia, Poland, and the Kaliningrad Oblast of Russia.

---

VISION
An environmentally friendly, innovative energy company in an integrated European gas network.

MISSION
To develop a system that enables competition and the use of climate-friendly energy.

1.3. SIGNIFICANT EVENTS

| Date | Event # 2024 m. liepa

14 d. Bendrovė gavo VERT nutarimą, kurio buvo patvirtintas 2023 m. sausio 13 d. įvykusios avarijos AB „Amber Grid“ magistraliniame dujotiekyje Panevėžys–Ryga, Valakėliai, Pasvalio r. sav. tyrimo aktas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad avarijos pagrindine priežastimi laikytina netinkamos kokybės statybos laikų suvirinimo jungtis.

17 d. Devyni aplink Baltijos jūrą esančių šalių dujų perdavimo sistemų operatoriai (PSO) pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama koordinuoti ir palengvinti vandenilio infrastruktūros kūrimą, taip pat skatinti vandenilio rinkos plėtrą Baltijos jūros regione. Memorandumu nustatomas ir įgyvendinamas PSO bendradarbiavimas. Susitarimo memorandumo šalys yra Lenkijos GAZ-SYSTEM, Estijos „Elering“, Danijos „Energinet“, Suomijos „Gasgrid Vetyverkot“, Lietuvos „Amber Grid“, Švedijos „Nordion Energi“, Vokietijos „GASCADE Gastransport“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ir Vokietijos „ONTRAS Gastransport“.

18 d. „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime pritarta humanitarinės pagalbos Ukrainos energetikos sektoriui skyrimui. „Amber Grid“ Ukrainos energetikos sektoriui perduos humanitarinės pagalbos paketą, kurį sudarys penki generatoriai ir dešimt dujotiekį stiprinančių movų. Bendra teikiamos pagalbos vertė – beveik 108 tūkst. eurų.

28 d. Pabaigta NBHC studija, kurioje identifikuota galima vandenilio dujotiekio trajektorija per šešias projekto valstybes nares, nustatytos preliminarios vamzdyno techninės charakteristikos, vandenilio kompresavimo pajėgumai skirtingais laikotarpiais iki 2050 metų. Projekto partneriai toliau tęsia veiklą ir ruošia dokumentus CEF paraiškai, kuria bus prašoma parama gilesnei galimybių studijai ir priešprojektiniams sprendiniams kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje atlikti. Paraiškos pateikimo terminas - 2024 m. spalio mėn.

2024 m. rugpjūtis

1 d. „Amber Grid“ po birželio mėn. įvykusios viešos konsultacijos pateikė VERT dujų perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. Tarp pagrindinių plano aspektų: esamų dujų infrastruktūros elementų modernizavimas, saugumo užtikrinimas, atsparumo krizių situacijoms didinimas, alternatyvių energijos šaltinių plėtra, atsinaujinančios energijos integracija, vandenilio transportavimo tinklo kūrimas, dujų ir elektros energijos sektorių sinergija, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimas.

26 d. VERT nustatė vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC), kuri bus taikoma „Amber Grid“ nuo 2025 m. WACC dydis padidės nuo 5,04 iki 5,63 proc.

2024 m. liepa

5 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 13 d. patvirtintas ES teisės aktų paketas, kuriuo siekiama dekarbonizuoti ES dujų rinką, palengvinant atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido išskiriančių (angl. low-carbon ) dujų, įskaitant vandenilį, įsisavinimą, mažinti išmetamo metano kiekį ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą visiems Europos piliečiams (2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1789 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų ir 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1788 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių).

4 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 13 d. patvirtintas Reglamentas dėl metano išmetimo kiekio mažinimo energetikos sektoriuje, kuriuo nustatomos taisyklės dėl ES energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, kiekybinio vertinimo, stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl išmetamo metano kiekio mažinimo, įskaitant nuotėkių aptikimo ir remonto tyrimus, remonto pareigas ir taikomus dujų išleidimo bei dujų deginimo apribojimus, taip pat nustatomos taisyklės dėl priemonių, kuriomis užtikrinamas informacijos apie išmetamą metano kiekį skaidrumas (2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1787 dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo).

2024 m. gegužė

13 d. „Amber Grid“ gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pranešimą apie tai, jog VERT „Amber Grid“ atžvilgiu pradėjo sankcijos skyrimo procedūrą dėl GIPL statybos patikrinimo akte nustatytų neatitikimų.

2024 m. balandis

09 d. Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos „Ontras“ dujų perdavimo sistemos operatoriai sėkmingai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (angl. Nordic Baltic Hydrogen Corridor, NBHC ) išankstinę galimybių studiją. 2024 m. sausį pradėtoje reikšmingoje studijoje nagrinėjamos pagrindinės NBHC projekto vystymo sąlygos. Projektu siekiama sukurti žaliojo vandenilio transportavimo tarp šešių šalių galimybes.

Spalį Lietuvoje pradėjo veikti antrasis biometano įleidimo taškas, prie kurio buvo prijungta „Agrokoncerno“ įmonių grupės biometano jėgainė. Iš „Agrokoncerno“ ūkių žaliavų pagamintos žaliosios biodujos tiekiamos per magistralinius dujotiekius, o techniniai įleidimo pajėgumai leis kasmet transportuoti daugiau kaip 21 gigavatvalandę (GWh) biometano.

2024 m. kovas

18 d. „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta Bendrovės siūlymui Ukrainai perduoti 55 automobilius ir 4 generatorius. Bendra teikiamos pagalbos vertė siekia beveik 62 tūkst. eurų. Dalis paramos buvo perduota 2024 m. rudenį, kitą dalį planuojama perduoti 2025 m.

18 d. NBHC projekto partneriai pateikė paraišką finansavimui gauti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).

22 d. Dėl GIPL statybos patikrinimo akte nustatytų neatitikimų VERT skyrė 81 tūkst. eur dydžio baudą „Amber Grid“.

29 d. „Amber Grid“ gavo VERT pritarimą dešimties metų šalies dujų perdavimo tinklo plėtros planui. Plane iki 2033 metų numatytos dujų perdavimo sistemos plėtros investicijos, kuriomis siekiama Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių dujų sektoriaus tikslų. Planuojama, kad per ateinantį dešimtmetį į dujų perdavimo tinklą turės būti investuota apie 201 mln. eurų. Iš jų – investicijos per penkerius artimiausius metus sudarys apie 138 mln. eurų.

27 d. VERT patvirtino saugumo dedamąją, įsigaliojančią nuo 2025 m. sausio 1 d., kuri pirmą kartą nustatyta neigiama (-25,55 Eur/(MWh/parą/metus). „Amber Grid“, veikdama kaip SGDT lėšų administratorius ir vadovaudamasi VERT pakeistu SGDT lėšų administravimo aprašu, 2025 metais turės grąžinti SGDT lėšas jų mokėtojams (perdavimo sistemos naudotojams).

2024 m. vasaris

11 d. „Amber Grid“ ir energetikos infrastruktūros projektų vystymo bendrovė „MT Group“ pasirašė projektavimo, įrangos tiekimo ir rangos darbų sutartį dėl Elektrėnų dujų skirstymo stoties rekonstrukcijos. Rangos darbų vertė – 2,6 mln. eurų. Stoties rekonstrukciją planuojama įgyvendinti iki 2026 metų vidurio.

12 d. Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektą įgyvendinantys Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos paskelbė pradedantys galimybių studijų etapą. Šiose studijose daug dėmesio bus skiriama svarbiausioms dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos klausimams, taip pat įgyvendinimo grafikui. Tikimasi, kad šios studijos bus atliktos iki 2026 m. vidurio.

16 d. VERT paskelbė viešai konsultacijai dokumentų paketą dėl „Amber Grid“ teikiamų perdavimo paslaugų kainodaros principų nuo 2026 m. Kai kuriuos numatomus kainodaros pokyčius sąlygoja ir 2024 m. viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos. Šios viešosios konsultacijos pabaiga - 2025 m. vasario 14 d.

PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2025 m. sausio 13 d.

Į pabaigą artėjant dabartinio „Amber Grid“ vadovo 5 metų kadencijai, valdybos sprendimu paskelbta kandidatų į Bendrovės vadovo pareigas atranka.

2025 m. sausio 15 d.

„Amber Grid“ valdyba patvirtino Bendrovės strategiją iki 2035 m. Joje numatyta, jog bendrovės investicijos per ateinančius dešimt metų sieks 3,3 mlrd. eurų. Daugiausiai lėšų planuojama investuoti į atsinaujinančios energetikos vystymui skirtą naują infrastruktūrą - žaliojo vandenilio tinklo sukūrimą. Taip pat, anglies dvideginio (CO 2 ) transportavimo ekosistemos išvystymą, esamo dujų perdavimo tinklo atnaujinimą ir jo atsparumo didinimą. Investicijos bus finansuojamos pasitelkiant mišrius finansavimo šaltinius, didžiąją dalį lėšų pritraukiant iš Europos Sąjungos bei tarptautinių fondų ir optimizuojant skolos bei nuosavo kapitalo struktūrą.

2025 m. sausio 17 d.

Įgyvendinant VERT įpareigojimą patikrinti GIPL dujotiekių jungties saugumą, patikrą atlikę ekspertai nustatė ir patvirtino, kad GIPL dujotiekį saugu eksploatuoti. GIPL saugumo patikrinimas buvo atliekamas 2024 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, jį atliko viešąjį pirkimą laimėjusi AS „Inspecta Latvia“.

2025 m. vasario 4 d.

Europos Komisija paskelbė, kad iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF) skiriamas finansavimas tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams pagal transeuropinių energetikos tinklų programą (TEN-E). Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (angl. „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“, NBHC ) projektui patvirtinta 6,8 mln. eurų parama, skirta jo galimybių studijos etapo finansavimui.

1.4.# NARYSTĖ

Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registrų (ERGaR), Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos, Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos, European Hydrogen Backbone iniciatyvos narė: gruodis 12 12

ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu užtikrinti. Asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams apie verslo galimybes abiejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius. Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga. Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip naujo, švaresnio ir tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio sektoriuose ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informacinę ir darbo platformą. EASEE-gas asociacija įkurta plėtoti ir skatinti supaprastintą ir racionalizuotą fizinį dujų transportavimą ir prekybą dujomis visoje Europoje. ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ES teisės aktų reikalavimus atitinkančią, sistemą, įgalinančią tarpvalstybinę dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų prekybą Europos gamtinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo atsinaujinančių dujų pardavimo ir dvigubos jų apskaitos. „Amber Grid“ dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse, kurio tikslas – padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę. „Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio platformos, įsteigtos prie Energetikos ministerijos, narė. Platforma siekia padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę. Taip pat skatina vandenilio kaip švaraus kuro, energijos šaltinio ir nešėjo naudojimą transporto, pramonės, energetikos bei kituose ūkio sektoriuose, taip pat Lietuvos įmonių ir organizacijų įsitraukimą į vandenilio sektoriaus vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant paslaugas Lietuvos ir kitų šalių poreikiams. SGD EŠVA LVP 13 „Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Šalies mokslininkus ir verslo organizacijas jungianti asociacija dalyvauja formuojant nacionalinę, regioninę ir ES politiką bei tikslus, įskaitant Lietuvos vandenilio energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų leidybos procese strategijos ir vandenilio plėtros veiksmų plano parengimą, prisideda siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios paskatintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina bendrą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą ir kt. „Amber Grid“ yra INFOBALT asociacijos narė. INFOBALT yra informacijos, ryšių ir technologijų sektoriaus asociacija, siekianti sukurti geriausias sąlygas technologijų taikymui, rinkos plėtrai bei eksportui. „Amber Grid” kartu su kitais šios asociacijos partneriais kuria energetikos, mokslo ir IT srities „think tank“ bendradarbiavimo platformą – EnergyTech, apjungiančią energetikos verslo įmones, mokslo bendruomenę ir pažangiausias bei daugiausia patirties turinčias IT bei technologines bendroves. EnergyTech platforma mato save 3 kryptyse: kaip inovatyvių idėjų banką ir eksportuojamų kompetencijų centrą; kaip bendraminčių profesionalų erdvę efektyviam dialogui energetikos sektoriaus inovacijų skatinimui; kaip lyderį, įtraukiantį Lietuvos, regiono ir tarptautinę bendruomenę tvariai ateities energetikai užtikrinti. „Amber Grid“ yra europinės vandenilio plėtros iniciatyvos „European Hydrogen Backbone“ narė, kuri veikia kaip nepriklausoma darbo grupė Gas Infrastructure Europe asociacijos sudėtyje. Iniciatyvos dalyviai kuria Europos vandenilio transportavimo infrastruktūros viziją, ekspertinėmis įžvalgomis prisideda prie žaliojo vandenilio rinkos plėtros. „Amber Grid” yra kilmės garantijas išduodančias institucijos Europoje vienijančios organizacijos AIB narė. AIB kuria ir plėtoja standartizuotą energijos kilmės garantijų apsikeitimo sistemą tarp Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių kilmės garantijas išduodančių įstaigų, siekiant užtikrinti patikimą, skaidrų, ir ekonomišką energijos kilmės garantijų tarpvalstybinį apsikeitimą. 2023 m. „Amber Grid“ prisijungė prie Oil & Gas Methane Partnership 2.0 (OGMP 2.0). Tai yra Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pavyzdinė naftos ir dujų ataskaitų teikimo ir poveikio aplinkai mažinimo programa. OGMP 2.0 yra vienintelė išsami, matavimais pagrįsta ataskaitų teikimo sistema pramonei, kuri pagerina metano emisijų ataskaitų tikslumą ir skaidrumą. OGMP 2.0 tiesiogiai įtraukia naftos ir dujų įmones, kurios turi galią spręsti metano emisijų problemą. Tai padeda joms geriau suprasti savo išmetamųjų teršalų profilius ir, svarbiausia, panaudoti šias žinias, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu, sutelkiant pastangas į didžiausių emisijų šaltinius. 2024 m. „Amber Grid“ antrus metus iš eilės OGMP 2.0 suteiktas „Auksinio standarto kelio“ įvertinimas. 2024 m. spalio mėn. Energetikos ministerija kartu su kitomis ministerijomis, pramonės įmonėmis, mokslo ir studijų institucijomis pasirašė susitarimą dėl CCS/CCUS platformos įkūrimo. „Amber Grid“ yra šios platformos viena iš narių. Platforma įkurta, AIB CO 2 14 siekiant stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą svarbiausiais su anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) technologijomis susijusiais klausimais Lietuvoje. Platforma sieks skatinti Lietuvos įmonių, viešojo sektoriaus, mokslo ir studijų institucijų įsitraukimą į anglies dioksido surinkimo, transportavimo, saugojimo ir panaudojimo sektoriaus vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant paslaugas Lietuvos ir kitų valstybių poreikiams.

2. VERSLO APLINKA

2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Santakos įleidimo tašką, perduodant dujas iš Lenkijos ir Kiemėnų įleidimo tašką, perduodant dujas iš Latvijos. Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.

Per 2024 metus į Lietuvą buvo patiekta 29,2 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 21,4 proc. mažiau nei buvo patiekta 2023 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 37,7 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 9,7 TWh dujų, tai yra 49,4 proc. mažiau, palyginti su 2023 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 19,1 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 2,5 TWh dujų, tai 21,3 proc. mažiau palyginti su 2023 metais, kai į Lenkiją buvo transportuota 3,2 TWh dujų.

Dujų vartojimas Lietuvoje 2024 metais buvo didesnis. Per 2024 metus Lietuvoje buvo suvartota 16,9 TWh dujų, tai – 13,6 proc. daugiau nei 2023 metais, kai dujų poreikis buvo 14,9 TWh dujų. Klaipėdos SGD terminalas ir toliau yra svarbiausias dujų tiekimo šaltinis Lietuvai ir Baltijos šalims. 2024 metais iš terminalo buvo patiekta 23,9 TWh dujų arba 80,6 proc., iš Latvijos – 4,1 TWh arba 14 proc., iš Lenkijos – 1,5 TWh arba 5 proc., iš biodujų gamintojų - 0,1 TWh arba 0,4 proc. viso įleisto dujų kiekio. Iki 2033 m. užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y. terminalo klientams kasmet bus paskirstyta 33 TWh terminalo pajėgumų.

Nuo 2022 m. pabaigos į Lietuvą pradėtas importuoti tvarumo kriterijus atitinkantis biometanas, pagamintas Europos Sąjungos šalyse. Šiam biometanui išduotos Lietuvoje pripažintos kilmės garantijos. 2023 m. į Lietuvą iš viso importuota 40 GWh biometano. 2023 m. vasarą, pradėjus gaminti ir į perdavimo tinklą tiekti lietuvišką biometaną, šiam taip pat buvo išduotos kilmės garantijos. Iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje buvo pagaminta ir įleista į „Amber Grid“ sistemą 47 GWh biometano, o per 2024 m. – beveik 130 GWh. 2024 m. dvi biodujų gamintojų sistemos buvo prijungtos prie „Amber Grid“ perdavimo tinklo. Dar iš dviejų biodujas gaminančių, tačiau prie tinklo neprijungtų jėgainių, biometanas iki vamzdyno transportuojamos cisternomis. Per 2025 m. planuojama prijungti 6 biodujų gamintojus.

15 Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje.# Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį sudarys žalios dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas. 2024 m. birželio 28 d. LR Seimas patvirtino nutarimą dėl Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ patvirtinimo (toliau – NENS). NENS Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. ir kad ši dalis toliau būtų didinama. Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. Iki 2030 m. dujų poreikis kasmet šalyje sieks apie 17 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje. Europos energetikos sistemą siekiama pertvarkyti dėl šių priežasčių: Reaguojant į sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, Europos Komisija (EK) 2022 m. paskelbė REPowerEU planą, kuriuo siekiama palaipsniui nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą. Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikeltų tikslų bus siekiama:
* taupant energiją,
* diversifikuojant energijos tiekimą,
* spartinant energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos išteklių, naudojimą.
Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros, numatytos ES Vandenilio strategijoje. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m. 2024 m. birželio 13 d. buvo patvirtintas vandenilio ir dekarbonizuotų dujų paketas (toliau - Dujų paketas).Į paketą įeina reglamentas ir direktyva. Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų, ypač vandenilio ir biometano, integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje.
16
Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką investicijoms ir sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruktūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus taikomos prieigai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui. Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų paketu dabartinės taisyklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką. 2024 m. birželio 13 d. patvirtintas ilgai lauktas ES reglamentas dėl metano išmetimo kiekio mažinimo energetikos sektoriuje, kuris oficialiai įsigaliojo rugpjūčio 5 d. Šiame reglamente nustatytais reikalavimais siekiama padidinti iškastinės energijos (pvz., gamtinių dujų, naftos ir anglies) importo į ES skaidrumą, skatinti platesnį metano išmetimo mažinimo priemonių taikymą energetikos sektoriuje, taip pat suvienodinti išsamius metano išmetimo matavimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (MRV) standartus ir gaires. Šio Reglamento reikalavimai turės didelę reikšmę Bendrovės veiklos organizavimui.
2.2. REGULIACINĖ APLINKA
Nuo 2024 m. prasidėjo naujas reguliavimo periodas, truksiantis 5 metus. Naujam reguliavimo periodui pilna apimtimi įsigaliojo 2023 m. pakeistos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos ir Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos nuostatos. 2024 m. gruodį VERT paskelbė viešajai konsultacijai dokumentų paketą dėl kainodaros metodikos principų, taikytinų nuo 2026 m. tarifinio laikotarpio. Kai kuriuos numatomus kainodaros pokyčius sąlygoja ir 2024 m. viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos. Viešosios konsultacijos pabaiga – 2025 m. vasario 14 d. Numatoma, kad 2025 m. I pusm., atsižvelgiant į pasibaigusios viešosios konsultacijos rezultatus, VERT keis Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodiką.
17
2.3. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS „GET BALTIC“ VEIKLĄ 2024 M., KURIOS DALĮ AKCIJŲ VALDO „AMBER GRID“

Pavadinimas	UAB GET Baltic (toliau – „GET Baltic“)
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras	2012 m. rugsėjo 13 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	302861178
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas	580 450,00 Eur
Buveinės adresas	Geležinio Vilko g. 18 A, LT-08104 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 36 0000
Elektroninio pašto adresas	info@getbaltic.com
Interneto tinklalapis	www.getbaltic.com

Energijos biržai „European Energy Exchange“ (toliau - EEX) ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ priklausanti dujų birža „GET Baltic“ yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą agentūros ACER. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais (mėnesio trukmės) gamtinių dujų produktais su fiziniu pristatymu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Suomijos virtualiuose prekybos taškuose. Teikiant gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus, „GET Baltic“ siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje. Anksčiau buvusi vienintelė „GET Baltic“ akcininkė „Amber Grid“, siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę regioninės dujų biržos „GET Baltic“ klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus, dar 2022 m. metų pradžioje paskelbė „GET Baltic“ biržos strateginio partnerio atranką. 2023 m., įvykdžius viešo tarptautinio konkurso procedūras, „GET Baltic“ strategine partnere išrinkta EEX birža. Tais pačiai metais „Amber Grid“ ir energijos birža EEX oficialiai pasirašė sutartį, pagal kurią EEX įsigijo 66 proc. „GET Baltic“ akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje veikianti dujų birža „GET Baltic“ tapo EEX grupės dalimi. Likę 34 proc. akcijų ir toliau priklauso „Amber Grid“. Žengdama pokyčių keliu, „GET Baltic“ 2024 metais vasario mėnesį atnaujino savo logotipą ir vizualinį identitetą. Šis žingsnis atspindi glaudų „GET Baltic“ ryšį su EEX grupės įmonėmis. Tuo pačiu, tai sustiprino ryšius ir su visos Europos dujų rinkomis, kuriose jau dirba EEX. Tai atskleidė naują potencialą ir atvėrė naują kelią bendrai Baltijos ir Suomijos dujų rinkų plėtrai. Atnaujintas įmonės prekės ženklas išlaiko „GET Baltic“ tapatybę ir tuo pačiu dera visos EEX grupės kontekste. Svarbu paminėti, kad siekiant įgyvendinti į klientus orientuotos organizacijos strategiją, patenkinti klientų lūkesčius bei gerinti paslaugų ir aptarnavimo kokybę, rugsėjo-spalio mėnesiais Bendrovė atlikto klientų pasitenkinimo tyrimą. Šio tyrimo metu buvo apklausiami „GET Baltic“ klientai apie jų patirtis, vertinimą teikiamų paslaugų spektro, kokybės, aptarnavimo bei darbuotojų kaip žinių ir kompetencijų centro. Klientų pasitenkinimo apklausos rezultatai parodė, kad „GET Baltic“ klientai mato Bendrovę kaip stabilią bei aukštą rinkos paslaugų standartą atitinkančią įmonę. Bendrovė visus metus ypatingą dėmesį skyrė klientų poreikiams bei lūkesčiam atliepti. 2024 m. gruodžio 11 d. „GET Baltic“ kartu su EEX suorganizavo renginį „EEX ir GET Baltic prekybininkų seminaras ir priėmimas
18
Vilniuje“. Renginio metu gyvai susitiko rinkos dalyviai veikiantys Baltijos šalių ir Suomijos regione. Dalyviai aktyviai keitėsi idėjomis bei lūkesčiais apie atsiveriančias galimybes dėl Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkų integracijos į EEX, kurios seminaro metu buvo pristatytos „GET Baltic“, EEX ir ECC ekspertų. Tai svarbus žingsnis kuriant tarpusavio ryšius bei puoselėjant regione veikiančią ir nuolat besiplečiančia tarptautinę bendruomenę. Artimiausiu metu „GET Baltic“ tęs pradėtus darbus toliau gerins aptarnavimo bei teikiamų paslaugų kokybę, atlieps rinkos dalyvių ir akcininkų lūkesčius dėl siekio stiprinti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas ir skatinti integraciją į visos Europos dujų prekybos rinkas. Kartu su EEX grupe bus siekiama, kad 2025 metais EEX prekybos platformą papildytų gamtinių dujų produktai skirti Baltijos šalių ir Suomijos rinkoms. Be to, EEX suteiks galimybę prekiauti vietos kainų skirtumu tarp šių rinkų ir parinktų likvidžiausių Europos dujų rinkų, kurios jau yra prieinamos EEX.# Pažymėtina, kad ECC atliks atsiskaitymo (kliringo) funkcijas visiems biržos dujų produktų sandoriams. Kryžminio užstatų valdymo galimybė biržos dalyviams leis jį panaudoti efektyviau bei sutaupyti reikšmingą dalį kapitalo. Po rinkų integracijos į EEX platformą, EEX grupėje „GET Baltic“ išliks svarbiausiu kompetencijos centru, atsakingu už tolesnę dujų rinkų plėtrą šiame regione ir užtikrins glaudų bendradarbiavimą su klientais. „GET Baltic“ biržos veikla 2024 m.:

Prekybos apyvarta pasiekė 8,4 TWh, tai yra 8 proc. mažiau nei 2023 m. (9 TWh).

Metinis dujų suvartojimas Baltijos-Suomijos regione lyginant su 2023 m. augo 10% ir siekė 43,5 TWh, o „GET Baltic“ biržoje suprekiautas kiekis regiono mastu sudarė 19% viso suvartojimo.

2024 m. tarpvalstybiniais sandoriais suprekiauta 1,4 TWh - 33 proc. mažiau nei praėjusiais metais (2023 m. – 2,1 GWh). Tam įtakos turėjo 2024 metais iki balandžio pabaigos neveikusi Balticconnector jungtis.

44 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (3.735 GWh), 30 proc. bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje (2.493 GWh) ir 26 proc. Suomijoje (2.144 GWh).

Iš viso biržoje buvo sudaryti 31.599 sandoriai, šiek tiek mažiau lyginant su 2023 m. (32.213 sandoriai).

Pavedimus teikė 78 biržos dalyviai. Per visus 2023 metus aktyviai pavedimus teikė 70 dalyvių.

Pasibaigus 2024 m. iš viso biržoje buvo 110 registruotų dalyvių: Lietuvos prekybos aikštelėje – 72, bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje – 47, o Suomijoje – 41.

Pigiausias sudarytas sandoris užfiksuotas vasario mėnesį už 5,00 EUR/MWh, brangiausias – sausio mėnesį už 100,00 EUR/MWh.

2024 m. biržoje užsiregistravo 10 naujų biržos dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Lenkijos, Austrijos bei Jungtinės Karalystės. Aktyvią dalyvių registraciją lėmė nuosekliai vystoma biržos veikla kartu su kita regiono infrastuktūra.

19 „GET Baltic“ veiklos rezultatai, 2024 m.

	Biržos dalyviai	Aktyvūs biržos dalyviai	Prekybos apyvarta, GWh	Sudaryti sandoriai
„GET Baltic“	110	78	8 372	31 599

3. STRATEGIJA

3.1. VIZIJA, MISIJA, ĮSIPAREIGOJIMAI, PRIORITETAI

2024 m. įmonė tęsė ilgalaikės „Amber Grid“ strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą. 2024 m. pradžioje visos EPSO-G grupės mastu pradėtas strategijos atnaujinimo procesas. Atnaujinta Bendrovės strategija iki 2035 m. patvirtinta 2025 m. pradžioje. Atnaujintoje „Amber Grid“ strategijoje kartu su „EPSO-G“ grupės įmonėmis išgryninta bendra grupės misija – spartinti energetinę nepriklausomybę ir didinti sistemos patikimumą, vizija – įgalinti žaliąją transformaciją, kartu užtikrinant energetinio ir nacionalinio saugumo interesus. Siekiant tikslų, nubrėžtos pagrindinės kryptys – kurti ateities infrastruktūrą, užtikrinti patikimumą ir saugumą, būti patikimais strateginiais partneriais. Siekiant strateginių pokyčių ir tikslų įgyvendinimo pasitelksime įvairias įgalinimo priemones: finansavimą, inovacijas ir skaitmenizavimą, partnerystę, turto plėtrą ir valdymą, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimą. „Amber Grid“ šiame pokyčių kelyje save mato kaip patikimą partnerį, kuriantį vandenilio tinklą, anglies dvideginio ekosistemą, toliau aktyviai plėtojantį žaliųjų dujų prijungimą prie perdavimo tinklo, vystantį rinkas bei stiprinantį ryšius su esamais ir būsimais klientais.

Prekybos aikštelė	Biržos dalyvių skaičius	Pirkimo apyvarta, GWh	Pardavimo apyvarta, GWh
Suomija	41	2 145	2 194
Latvija-Estija	47	2 493	2 930
Lietuva	72	3 734	3 248

20 Mūsų paskirtis, vizija ir misija

21 Mūsų įsipareigojimai ir veiklos kryptys

Mūsų sėkmė iki 2035 m. – vertė suinteresuotoms šalims

Toliau apžvelgsime Bendrovės strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą už 2024 m. Bendrovės strategijoje iki 2030 m. buvo iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengęs transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui, taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui, analizuojamos galimybės anglies dvideginio veiklos vystymui. Siekėme integruotis į bendrą Europos rinką kurdami vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija už geriausią kainą. Strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio centre yra penkios suinteresuotos šalys – vartotojai, gamintojai/tiekėjai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti vertę. Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę paskirtį ir tapatybę, apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims.

22 „Amber Grid“ įsipareigojimai suinteresuotoms šalims

23 „Amber Grid“ strateginiai prioritetai 2030 m.

Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategijos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui numatant konkrečius veiksmus pamečiui. Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis, suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai veiklos rodikliais trumpajam 3 metų laikotarpiui. Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa Bendrovės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga. Ilgalaikiai bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai Siekiant užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina strategijos įgyvendinimą ir pažangą. Išsamią informaciją apie Bendrovės strategiją galite rasti www.ambergrid.lt/strategija

Bendrovės strategijos įgyvendinimas

VARTOTOJAI

Tikslas Pritaikyti perdavimo sistemą žalių dujų patekimui į rinką
Šio tikslo apimtyje buvo numatytos dvi priemonės:
1. Programos, skirtos pritaikyti Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas vandenilio ir metano mišinio transportavimui, įgyvendinimas.
2. Dujų sistema pritaikyta vandenilio ir metano mišinio transportavimui ir elektros sistemos lankstumui užtikrinti.
Priemonių vykdymas 2024 m. viduryje sustabdytas, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nesuderinus įmonės pateikto P2G investicijų projekto, priimtas sprendimas stabdyti P2G projekto ir perdavimo sistemos pritaikymo transportuoti vandenilio ir metano mišinius investicijų programos įgyvendinimą.

Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė
AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)

GAMINTOJAI/TIEKĖJAI

Tikslai Sukurti į klientą orientuota organizaciją
Šio tikslo įgyvendinimas apima kelias priemones.
1. Klientų patirties gerinimas. Kelerius metus iš eilės atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai palankūs (GCSI indeksas 90 proc., NPS - 63). 2024 m. ypatingą dėmesį skyrėme aktyviam bendravimui su klientais atliepdami jų lūkesčius išsakytus 2023 m. vertinime.
2. Automatizuotų sprendinių ar platformos rangovų ir kitų interesantų aptarnavimui įdiegimas. Numatytos automatizuotų sprendinių platformos, skirtos rangovų ir kitų interesantų aptarnavimui, įdiegimas užsitęsė tariantis dėl darbų apimties ir ieškant tinkamo techninio sprendinio.

Pasiekta 2024m. rodiklio vertė
Klientų pasitenkinimo rodiklis (GCSI indeksas) 90 proc. (planuota ≥80)

Įgyvendinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatytus strateginius projektus laiku ir numatyta apimtimi
Šio tikslo įgyvendinimui priskirti du strateginiai projektai:
1. Tarpvalstybinio vandenilio infrastruktūros koridoriaus „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ sukūrimas. Suplanuoti darbai buvo vykdomi pagal planą: pateikta projekto paraiška paramai iš CEF gauti, inicijuoti komercinių principų studijos parengiamieji darbai.
2. Dujų kompresorių stočių pajėgumų optimizavimas ir jų veiklos tęstinumo užtikrinimas dekarbonizuojant dujų transportavimo sistemą. Šios priemonės apimtyje numatyta dviejų kompresorių stočių pertvarka (Jauniūnų ir Panevėžio). 2024 m. eigoje priemonės vykdymas pakeistas, peržiūrėjus pirkimo strategiją, siekiant sutaupyti kaštus bei į pirkimų procesą pritraukti daugiau dalyvių. Galutinis projektų įgyvendinimas numatomas laiku ar šiek tiek anksčiau numatyto termino.

Pasiekta 2024m. rodiklio vertė
NENS/NEKS numatyti strateginiai projektai įvykdyti laiku ir numatyta apimtimi - įvykdyta 90 proc. (pasiekta iš dalies)

STEIGĖJAS

Tikslai Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui
Tikslo „Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui“ platesnė apžvalga pateikta skyriuje „Finansiniai rezultatai“.

Užtikrinti efektyvų sistemos valdymą ir sistemą pritaikyti AEI integracijai
Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta eilė priemonių.
1. Vieningos VVS diegimas (ERP, HCMS, PPMIS, GRC). Sistemų diegimas numatytas visos „EPSO-G“ grupės mastu, šios priemonės įgyvendinimo terminai pratęsti pakeitus pirkimo strategiją.
2. Pagal vietovės klasių studijos rezultatus inicijuoti teisės aktų pakeitimą, numatant specifinius reikalavimus dujotiekiams, kuriuose įrengti slėgio ribojimo įrenginiai. Atitinkamos infrastruktūros perdavimas ESO. Šios priemonės įgyvendinimui Bendrovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, laukiamas VERT vertinimas.
3. Perdavimo sistemos statybai bei eksploatavimui naudoti skaitmeninius sprendinius/priemones. Įvykdyti dokumentų paieškos saugykloje mokymai, pateikta BIM, GIS ir turto valdymo duomenų mainų sąsajų analizė bei pateiktas pritaikymo siūlymas.
4. Atlikti lyginamąją veiklos analizę, dalyvaujant iniciatyvoje Gas Transmission Benchmarking Initiative (GTBI). Parengti veiksmų planai pagal pasirinktus rodiklius, sukurta Power BI ataskaita, skirta 25 pasirinktiems rodikliams, vykdomi atitinkami veiksmai, derinamas atsakomybių procesas.
5. Vandenilio veiklos vystymas.# 3.1. KITI TIKSLŲ IR RODIKLIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Atlikta žalio CO 2 sugaudymo, saugojimo, transportavimo perspektyvų analizė, parengta ir Energetikos ministerijai pateikta sintetinių dujų/degalų gamybos, eksporto ir saugojimo galimybių analizė. 6. Pritaikyti diagnostikai ir diagnozuoti MD atkarpas, bent po vieną kartą. Diagnostikai pritaikytos ne visos diagnozuojamos magistralinių dujotiekių atkarpos, priemonės įvykdymas 94 proc. Ieškoma sprendinių sunkiai diagnozuojamose atkarpose atlikti. 7. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimas šiame įstatyme nustatytais terminais. 4 etapo planai patvirtinti. Planais nustatytos teritorijos įregistruotos, išskyrus vieno vamzdyno dalį dėl pasikeitusios savivaldybės administracinės ribos. Reikalingas planų tikslinimas, kurį planuojama atlikti iki 2026 m. pabaigos. 8. Bendrovės antikorupcinė vadybos sistema sertifikuota pagal LST ISO 37001:2017 "Antikorupcinės vadybos sistemos ir naudojimo gairės" standartą. Pagal sudarytą planą, visos numatytos priemonės įvykdytos laiku ir numatyta apimtimi. 9. TVIS versijos pakėlimas nuo IFS9 iki IFS Cloud. Numatytos apimties naujos versijos analizė atlikta. Šiuo metu vyksta konfigūravimo darbai. 10. Naujos ilgalaikės EPSO-G grupės ir „Amber Grid“ strategijos parengimas. Bendrovės strateginė rolė ir lyderystė įgyvendinant energetikos sektoriaus transformaciją buvo išgryninta laiku, taip pat nustatytu terminu buvo parengtas ir VKC vertinimui pateiktas su EPSO-G suderintas ir valdybos patvirtintas Amber Grid strategijos 2035 projektas, patvirtinta ir VKC pateikta galutinė Bendrovės strategija. Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)

VISUOMENĖ

Tikslai

• Įgalinti dujų sektoriaus transformaciją integruojant AEI
  Integruoti nacionalinę dujų, pagamintų iš AEI (įskaitant vandenilį), kilmės garantijų sistemą į europinę sistemą, AIB dujų schema parengta, tačiau nepatvirtinta dėl besikeičiančio ES teisinio reguliavimo. Vietoj prisijungimo prie ERGaR sistemos, dėl kilmės garantijų administravimo IT sistemos keitimo nuo 2025-07-01 nuspręsta, pirmiausia, prisijungti prie AIB sistemos.

  Pasiekta 2024m. rodiklio vertė AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)

• Reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai
  Poveikio aplinkai mažinimo priemonių diegimas. 2024 m. įvyko ŠESD tikslų modeliacija iki 2030 m. grupės mastu, dėl ko ŠESD plane koreguosis priemonės ir tikslai. ŠESD emisijos sumažintos 55 proc. (lyginant su 2019 m.)daugiau nei planuota.

  Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė ŠESD emisijų sumažinimas - sumažinta 55 proc. (planuota 15 proc. ŠESD sumažinimas lyginant su 2019 m.)

DARBUOTOJAI

Tikslai

• Sukurti įsitraukusią organizaciją
  Darbuotojų patirties gerinimas. Pagal parengtą darbdavio įvaizdžio gerinimo planą, įgyvendintos visos numatytos priemonės.

  Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė Bendrovės darbuotojų įsitraukimas – 69 proc. (planuota ≥70)

• Sukurti pažangią organizaciją – ateities energetikos kompetencijų centrą

• Ateities energetikos kompetencijų centro sukūrimas. Kaip ir planuota, parengti 50% techninių padalinių profesinių (techninių) kompetencijų modeliai ir trūkstamų kompetencijų įgijimo (ugdymo) planai.
  1. Matricinio valdymo modelio įgyvendinimas, Funkcinių sričių veikimo modelis įgyvendintas pagal planą.

• Veiklos efektyvumo kultūros sukūrimas. Atlikti visi suplanuoti veiksmai: įdiegtas veiklos meistriškumo metodas, sukurta metodų taikymo logika organizacijos mastu, įvykdytos kalibravimo sesijos su darbo grupėmis, įvertinami pasiekti rezultatai ir nustatomi tolimesni veiksmai.

  Pasiekta 2024m. rodiklio vertė Pripažinti naujųjų dujų ekspertai, kasmet kviečiami skaityti pranešimus šia tema ne mažiau nei 2 Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose – 5 (planuota ne <2)

3.2. VEIKLOS IR FINANSINIAI TIKSLAI

„Amber Grid“ Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2024 m. metinius veiklos tikslus. Bendrovei keliami finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Amber Grid“ vadovo tikslams. Už nustatytų tikslų įgyvendinimą Bendrovės vadovas yra atskaitingas Valdybai. Toliau pateikiame Bendrovės 2024 m. tikslų įgyvendinimo statusą.

Bendrovės 2024 m. tikslų įgyvendinimo statusas

Metinis tikslas	Siektinas rodiklio dydis	Tikslo svoris	Tikslo pasiekimo įvertinimas
Energetikos transformacijos įgalinimas 1) Vandenilio programos įgyvendinimas numatyta apimtimi (svoris 60%) 2) Parengta nauja Amber Grid ilgalaikė strategija kaip integrali įmonių grupės strategijos dalis (svoris 40%)		30%	26%
Saugus ir efektyvus turto valdymas 1) Strateginio turto valdymo plano (SAMP) vykdymas (svoris 50%) 2) Dujų kompresorių stočių pajėgumų optimizavimas ir jų veiklos tęstinumo užtikrinimas dekarbonizuojant dujų transportavimo sistemą (svoris 50%).		30%	26%
Tvarūs finansai ir darni veikla 1) korROE ≥ 5,0 %; korEBITDA ≥ 27,0 mln. EUR (svoris 60%) 2) Darnus veiklos vystymas (svoris 40%)		20%	20%
Pažangios organizacijos kūrimas 1) Ateities energetikos kompetencijų centro kūrimas (svoris 50%) 2) Veiklos efektyvumo kultūros sukūrimas (svoris 50%)		20%	20%

Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo įvertinimą. Jo rezultatas yra viena dedamųjų, į kurią atsižvelgiama skiriant metinį finansinį skatinimą tiek Bendrovės vadovams, tiek ir darbuotojams.

Bendrovės tikslai yra tapatūs Bendrovės vadovo tikslams. Jie yra paskelbti „Amber Grid“ interneto svetainėje https://ambergrid.lt/tikslai

Bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2024 metais buvo įvykdyti 92 proc.

3.3. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

2022 – 2023 m. Bendrovė užbaigė strateginių gamtinių dujų infrastruktūros projektų – Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties statybos (GIPL) ir Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo (ELLI), įgyvendinimą. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema tapo svarbia integruotos Baltijos regiono infrastruktūros dalimi, sujungusi Lietuvos perdavimo sistemą su Europos gamtinių dujų perdavimo sistema bei sukūrusi platesnes galimybes Baltijos šalių ir Suomijos rinkos dalyviamsnaudotis diversifikuotais dujų tiekimo šaltiniais, taip pat užtikrinusi dujų tiekimo saugumą ir patikimumą.

4. VEIKLA

4.1. PERDAVIMO SISTEMA

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2288 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

4.2. EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.

• 2024 m. vidinės diagnostikos būdu patikrinta 67 km magistralinių dujotiekių: Panevėžys – Šiauliai, Santaka – Lietuvos siena su Lenkija.
• 2024 m. patikrinta 515 km dujotiekių apsauginės dangos vientisumas ir katodinės apsaugos veiksmingumas.
• 2024 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:
  • magistralinių dujotiekių intarpų pakeitimą, atsižvelgus į vamzdynų techninę būklę bei diagnostikos rezultatus;
  • magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų (apie 16,9 km) rekonstrukcijos darbus;
• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos atšakose į Alytaus DSS, į Prienų DSS, į Birštono DSS, į Vilkaviškio DSS, į Batniavos DSS, į Miežiškių DSS, į Šiaulių DSS, į Pajiešmenių DSS, į Panevėžio DSS, A. Panerių-I DSS, į A. Panerių-II DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Ivacevičiai- Vilnius-Ryga, Vilnius-Panevėžys-Ryga, Panevėžys-Šiauliai II gijoje, Vilnius-Kaunas ir technologinėje jungtyje į Klaipėdą;
  • Panevėžio dujų kompresorių stoties pastatų ir kitų statinių atnaujinimą;
  • dispečerinės pastato rekonstrukcijos darbus;
  • kontrolės matavimo kolonėlių atnaujinimą;
  • įsirengė 18 vnt. lėto ir 1 vnt. vidutinio krovimo greičio elektromobilių įkrovimo stotelių.

4.3. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, biodujų gamintojams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją, Lenkiją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo taškus iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, o nuo 2023 m. vasaros į perdavimo sistemą tiekiamas ir Lietuvoje pagamintas biometanas. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuvos iniciatyva šalies poreikiams nebetiekiamos dujos iš Rusijos. Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir Klaipėdos SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti (SGDT lėšos), administravimą. Su partneriais Bendrovė aktyviai dirba, kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas. „Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių nacionalinį kilmės garantijų registrą, t.# 4.4. KLIENTAI

„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Europos sąjungos ir trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

2022 m. pabaigoje – 2023 m. pirmoje pusėje Bendrovė sulaukė nemažai užklausų iš biometano gamintojų dėl preliminarių prijungimo sąlygų išdavimo, po to, kai 2022 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 str. pakeitimai, įsigalioję 2022 m. lapkričio 1 d., numatantys, kad biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar) statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Naujas teisinis reguliavimas pastebimai suaktyvino biodujų gamintojų iniciatyvas jungtis prie „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemos, apie tai plačiau rašoma dalyje „Žaliųjų dujų veikla“.

4.5. TEIKIAMOS PASLAUGOS

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
* dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
* dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
* SGDT lėšų administravimo;
* dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo;
* naujų vartotojų, taip pat ir biometano gamintojų, prijungimo prie perdavimo sistemos.

4.5.1. DUJŲ PERDAVIMAS

DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI

Per 2024 metus Lietuvos ir ES šalių vartotojams į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 23 854 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota 4 137 GWh, o iš Lenkijos į Lietuvą – 1 488 GWh. Lietuvoje 2024 metais buvo pagaminta ir įleista į perdavimo sistemą 127 GWh biodujų. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 80,6 proc. viso reikalingo dujų kiekio.

2024 metais Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 16 947 GWh dujų. Palyginti su 2023 metais, kai buvo perduota 14 913 GWh dujų, perdavimo kiekiai padidėjo 13,6 proc.

2024 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 9 687 GWh dujų, t.y. 49,4 proc. mažiau nei 2023 metais (19 140 GWh).

2024 metais iš Lietuvos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį buvo perduota 2 545 GWh dujų, t.y. 21,3 proc. mažiau nei 2023 metais (3240 GWh).

Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota 26 125 GWh dujų, t.y. 9,1 proc. daugiau nei 2023 metais (23 946 GWh).

Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 88 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo sistemos naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 66 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį.

	2024 m.	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Iš viso, GWh	24136	12564	11572	15576
Vidinis išleidimo taškas, GWh	16947	8923	8024	-
Vidinis išleidimo taškas Achema, GWh	8486	7090	14913	7894

DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS PASLAUGŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Nuo 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC). Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

2024 metais prasidėjo naujas 5 metų reguliavimo periodas, kuris baigsis 2028 metų pabaigoje. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba (PVR) 2024-iems, pirmiesiems einamojo reguliavimo periodo metams, – 67,01 mln. Eur (4,43 proc. didesnė, nei 2023 m dėl visų sąnaudų kategorijų augimo). 2024 m. gegužės mėn. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2025 m. – 63,83 mln. Eur, tai - 4,75 proc. mažiau, nei 2024 metams patvirtinta PVR. PVR mažėjimą nulėmė prognozuojamos mažesnės technologinės sąnaudos. Išsami informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas pateikiama „Amber Grid“ tinklalapyje.

2024 m. pradžioje nustatant 2025 m. perdavimo tarifus, per Lietuvos dujų perdavimo sistemą prognozuota transportuoti 65,3 TWh gamtinių dujų, tai – 1,4 proc. mažiau nei buvo vertinta 2024 metams (66,3 TWh) ir 15,3 proc. daugiau nei faktiškai transportuota 2024 m. (55,3 TWh).

2024 m į Lenkiją ir Latviją buvo transportuota beveik du kartus mažiau nei prognozuota, o tai pagrinde lėmė SGDT planinis remontas, trukęs ilgiau nei mėnuo. Taip pat buvo tikimasi didesnio gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje. Nors šalyje buvo suvartota 17 TWh gamtinių dujų, t.y. 2 TWh daugiau nei 2023 metais, tačiau šis kiekis yra 4 TWh mažesnis už planuotą dujų poreikį. Prognozuojamas užsakomų pajėgumų, vartojimo pajėgumų ir transportuojamo dujų kiekio lygmuo nustatytas, atsižvelgiant į istorinius duomenis, esamų ir potencialių sistemos naudotojų poreikius.

2024 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas) sudarė 1,49 Eur/MWh (7,4 proc. didesnė nei 2023 m.), o 2025 metams patvirtinti tarifai lėmė 1,60 Eur/MWh vidutinę dujų perdavimo kainą Lietuvos vartotojams (7,4 proc. didesnę nei 2024 m.).

2024 m. visuose dujų įleidimo taškuose (įskaitant ir Klaipėdos įleidimo tašką) perdavimo paslaugų kainos yra išlaikytos ir suvienodintos su kaimyninėje Latvijos, Estijos ir Suomijos tarifų zonoje taikomomis įleidimo kainomis.

2024 m. pabaigoje VERT paskelbė viešai konsultacijai dokumentų paketą dėl Amber Grid teikiamų perdavimo paslaugų kainodaros principų nuo 2026 m. Kai kuriuos numatomus kainodaros pokyčius sąlygoja ir 2024 m. viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos. Šios viešosios konsultacijos pabaiga 2025 m. vasario 14 d.

4.5.2. DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje.

Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės, kuriose numatyta, kad virtualiame prekybos taške negalima prekyba praėjusios paros produktais, todėl išaugo disbalansą sukėlusių rinkos dalyvių skaičius. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą už ataskaitinį laikotarpį, kiekvienam rinkos dalyviui apskaičiuoja neutralumo mokestį. Pakeitimai parengti vadovaujantis 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas.

Per 2024 metus dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 326,25 GWh ir pardavė 323,5 GWh dujų. 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių pakeitimams „Amber Grid“, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja neutralumo mokestį. Per 2024 metus sistemos naudotojams buvo grąžinta 2,6 mln. Eur ir iš jų surinkta 0,03 mln. Eur.

Vykdant dujų perdavimą tranzitu iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų maišymosi perdavimo sistemoje, susidaro skirtumas tarp apskaičiuotos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose. Per 2024 metus perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 344,0 GWh energijos skirtumas, kuris iš „Amber Grid“ buvo nupirktas, atsiskaitant už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią šalį paslaugas. Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

4.5.3. SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO PAGRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės aktus), surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas terminalo operatoriui (AB „KN Energies“) ir paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei iš šių lėšų kompensuojamos „Amber Grid“ SGDT lėšų administravimo sąnaudos. 2024 metams nustatyta saugumo dedamoji 205,93 Eur / MWh / parą / metus (vadovaujantis VERT 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3E-1694).Ji buvo taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Su VERT suderintos SGDT lėšų gavėjams taikomos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos, kurios buvo taikytos 2023 metais, bei taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d, pateikiamos 5 lentelėje.

5 lentelė. Informacija apie 2023 -2025 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų

Dedamosios dalys	Proporcija 2023 01 01 - 2023 06 30	Proporcija 2023 07 01 - 2023 12 31	Proporcija 2024 01 01- 2024 12 31	Proporcija 2025 01 01- 2025 12 31
Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo dedamoji	0%	0%	0,000%
Administravimo sąnaudų dedamoji	0%*	0%	0,401%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji	0%	100%	99,599%
Iš viso:	-	100%	100%	netaikoma

• vadovaujantis VERT sprendimu, lėšų administravimo sąnaudas už 2023 m. kompensavo paskirtasis tiekėjas

2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. O3E-1469 VERT patvirtino saugumo dedamąją, įsigaliojančią nuo 2025 m. sausio 1 d., kuri pirmą kartą nustatyta neigiama (-25,55 Eur/(MWh/parą/metus). Amber Grid, veikdama kaip SGDT lėšų administratorius ir vadovaudamasi VERT pakeistu SGDT lėšų administravimo aprašu, 2025 metais turės grąžinti SGDT lėšas jų mokėtojams (perdavimo sistemos naudotojams).

Dėl nesumokėtų SGDT lėšų šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo iš AB „Achema“. 2022 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė bylos dalį dėl 4.678 tūkst. eurų SGDT priedo lėšų ir 55 tūkst. eurų delspinigių reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kitą bylos dalį dėl 763 tūkst. eurų delspinigių pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir priešieškinio reikalavimus, kuriais AB „Achema“ prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Bendrovė veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš AB „Achema“ gautus apmokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taip pat sustabdė iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD terminalo lėšų, taikytų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

35 Bendrovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį skundą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, jog Europos Komisijos sprendimas nėra priimtas, bylos nagrinėjimas sustabdytas iki išnyks stabdymo pagrindas.

2024 m. rugsėjo 6 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB „Achema“ priteisti 763 119,55 Eur pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir 7 080 801,52 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų ir 67 776,35 Eur delspinigių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį. Šio Bendrovės Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.

4.6. 10 METŲ TINKLO PLĖTROS PLANAS

Pagal Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, „Amber Grid” kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. 2024 m. birželio mėn. „Amber Grid“ parengė ir pateikė VERT dešimties metų (2024–2033 m.) tinklo plėtros planą, o VERT jam pritarė spalio mėn.

Tarp pagrindinių „Amber Grid“ 10 metų tinklų plėtros plano aspektų:
* esamų dujų infrastruktūros elementų modernizavimas, saugumo užtikrinimas, atsparumo krizių situacijoms didinimas,
* alternatyvių energijos šaltinių plėtra, atsinaujinančios energijos integracija,
* vandenilio transportavimo tinklo kūrimas, dujų ir elektros energijos sektorių sinergija,
* šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimas.

Vienas plane minimų bendrovės įsipareigojimų – modernizuoti nacionalinę dujų perdavimo infrastruktūrą, atsižvelgiant į Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus, Europos energetikos ir dekarbonizacijos nuostatas ir žaliosios energetikos projektų vystytojų bei rinkos dalyvių poreikius. Nemažai dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) integracijai ir jų įvairovei – biometanui ir žaliajam vandeniliui.

Rengiant 10 metų tinklo plėtros plane integruotą vandenilio tinklo planą buvo atsižvelgiama į potencialių klientų poreikius. Galimi tinklo sprendiniai buvo derinami su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ ir jo tinklo vystymo planais. Plane numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetį sudaro apie 213 mln. Eur. Iš jų – investicijos per penkerius artimiausius metus sudarys apie 150 mln. eurų. Jas numatoma nukreipti į projektus, susijusius su perdavimo sistemos pritaikymu vandenilio ir dujų mišinio transportavimui, esamos perdavimo sistemos infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui.

4.7. ŽALIŲJŲ DUJŲ VEIKLA

Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės

2024 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-81 buvo patvirtintos Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės (toliau – H2 Gairės). H2 Gairėse pateikiama vandenilio plėtros Lietuvoje vizija, apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai.

H2 Gairių dokumente, kaip vienas iš pagrindinių vandenilio transportavimo projektų, įvardijamas vandenilio tinklas nuo Suomijos iki Vokietijos, kuris eis per Lietuvą ir suteiks galimybę eksportuoti vandenilį arba importuoti jį iš kitų ES valstybių.Įgyvendinus šį projektą Lietuvai bus sudarytos 36 galimybės pasinaudoti požeminėmis vandenilio saugyklomis, kurias planuojama įrengti kitose valstybėse narėse.

Vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle H2 Gairėse įvardijamas, kaip pereinamo laikotarpio priemonė, skatinanti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kurianti pirmuosius vandenilio transportavimo pajėgumus. Siekiant išnaudoti žaliojo vandenilio ir išvestinių jo produktų galimybes Lietuvos ekonomikoje ir eksporto rinkose – planuojama pirmajame etape įkurti bent vieną vandenilio slėnį. Vėliau jų skaičius galėtų išaugti iki dviejų.

Remiantis H2 Gairėmis, Lietuvoje, įrengus 1,3 GW galios elektrolizės įrangą, nuo 2030 m. per metus būtų pagaminama 129 000 tonų žaliojo vandenilio.Įvertinus ŠESD mažinimo tikslus ir numatytus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, prognozuojama, kad žaliojo vandenilio poreikis Lietuvoje 2030 m. galėtų siekti 110 000 tonų per metus. Papildomai, apie 33 000 tonų galėtų būti skirta eksportui.

2024 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, parengtą siekiant įgyvendinti esminius pokyčius energetikos sektoriuje – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos, kiek jos suvartojama ir kad energetikos sektorius taptų visiškai klimatui neutralus iki 2050 m. Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir „Power-to-Gas“ technologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė toliau dalyvauja Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra Europos švaraus vandenilio aljanso ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Bendrovė tęsė veiklą „European Hydrogen Backbone“ iniciatyvoje, kuri vienija daugiau nei 30 perdavimo sistemos operatorių iš visos Europos, šios veiklos metu buvo kuriama visas šalis jungiančios vandenilio transportavimo bei saugojimo infrastruktūros vizija, analizuojamos jos alternatyvos, sudaromi įgyvendinimo planai.

Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas

2024 m. sausio mėn. Baltijos jūros regiono šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai: Gasgrid vetyverkot Oy (Suomija), Elering AS (Estija), AS Conexus Baltic Grid (Latvija), AB „Amber Grid“, GAZ- SYSTEM S.A. (Lenkija) ir Ontras Gastransport GmbH (Vokietija) pasirašė sutartį su konsultantu parengti Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus, jungiančio vandenilio gamybos ir vartojimo centrus valstybėse narėse tarp Suomijos ir Vokietijos, išankstinę galimybių studiją. Studijoje nagrinėtos pagrindinės NBHC projekto vystymo sąlygos, vandenilio koridoriui būtini techniniai, teisiniai, organizaciniai ir ekonominiai aspektai. Vandenilio koridorius atliks svarbų vaidmenį, siekiant Europos Sąjungos iškastinio kuro mažinimo tikslų įgyvendinimo, pakeičiant ES pagamintu ir tiekiamu žaliuoju vandeniliu.

Šiaurės ir Baltijos šalių regionas turi didelį žaliojo vandenilio potencialą, kuris pagal išankstinę galimybių studiją iki 2040 metų sudarys apie 27,1 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio (pagaminto iš sausumos ir jūros, vėjo bei saulės energijos). Dėl to atsiranda didelis vandenilio rinkos kūrimo ir eksporto į žemyninę Europą potencialas, kurį planuojama išnaudoti įgyvendinant NBHC projektą. Prognozuojama, kad iki 2040 metų koridoriumi tarp šalių kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio. Išankstinė galimybių studija parodė, kad NBHC gali būti vienas iš pirmųjų veikiančių 37 tarpvalstybinių vandenilio dujotiekių Europoje. Šiuo metu planuojama, kad NBHC vamzdynas bus 1200 mm skersmens, įrengtos kelios kompresorių stotys, o trasos ilgis bus apie 2500 km.

2025 m. projekto parteriai planuoja pradėti kelias nacionalines studijas dalyvaujančių partnerių šalyse.# Šiose studijose daug dėmesio bus skiriama svarbiausioms dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos klausimams, taip pat projekto įgyvendinimo grafikui. Tikimasi, kad šios studijos bus atliktos iki 2026 m. pabaigos. Be galimybių studijų NBHC projekte dalyvaujantys operatoriai atliks kelias tarpvalstybines studijas, kurioms bus naudojami rezultatai iš aukščiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai bus integruoti į NBHC projekto planavimą. Šios studijos apims projekto koordinavimą, techninės ir komercinės dalies suderinimą, klientų ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą. Planuojama, kad tarpvalstybinės studijos bus užbaigtos iki 2026 m. pabaigos. Projekto dalyvių nuomone, galimybių studijų etapas leis paspartinti bendradarbiavimą ir padaryti didelę pažangą, įgyvendinant NBHC projektą. Ateityje vandenilio koridoriaus projektas įgalins valstybes ne tik sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, bet ir skatins verslo plėtrą bei prisidės kuriant visiškai naują vandenilio ekonomiką Europoje. Išsamios galimybių studijos sudarys sąlygas NBHC projektui tapti saugiu, patikimu ir ekonomišku atsinaujinančio vandenilio transportavimo maršrutu, prijungtu prie būsimo Europos vandenilio tinklo Vidurio Europoje.

• 2022 m. gruodį šeši projekto partneriai dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendro projekto įgyvendinimo.
• 2024 m. balandį Europos Komisija Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą.
• 2024 m. birželį projekto partneriai užbaigė išankstinę galimybių studiją.
• 2024 m. spalį perdavimo sistemos operatoriai pateikė paraišką finansavimui gauti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).

Biometano gamybos plėtra

Augant Lietuvos ekonomikai bei žengiant link Europos numatytų žaliosios energetikos transformacijos tikslų, vis labiau ieškoma galimybių išnaudoti atsinaujinančius energijos išteklius Lietuvoje. Vieną reikšmingiausių vaidmenų šiame kontekste pastaruoju metu atlieka biodujų ir biometano atsiradimas Lietuvos dujų sistemoje. Lietuvoje taip pat sparčiai auga investicijos į biometano gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos dalyviai aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biometano jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo ir skirstymo sistemos ir pagamintą biometaną tiekti vietos bei užsienio rinkai, dalyvaujant žaliųjų dujų kilmės garantijų prekyboje. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra vienas svarbiausių Europos valstybių energetikos tikslų, todėl tai – reikšminga ateities galimybė ir Bendrovės klientams. Lietuvos Vyriausybė pripažino biometano potencialą ir įgyvendino tam tikras politikos priemones, skirtas paremti jo plėtrą. Pavyzdžiui, Alternatyvių degalų įstatyme nustatyti ambicingi atsinaujinančio kuro naudojimo transporto sektoriuje tikslai suteikia stiprią paskatą statyti naujas biometano jėgaines. Vyriausybė skyrė lėšų biometano projektams remti, parodydama savo įsipareigojimą pereiti prie tvaresnės energetikos sistemos.

Biometano prijungimo sąlygų pasiskirstymas pagal vietovę bei prognozuojamos biometano įleidimo į perdavimo tinklą apimtys 2025-2028 m., MWh/m.

2024 metų pabaigoje biometaną į perdavimo tinklą tiekė Pasvalio rajone įsikūrusi biometano gamykla UAB „Tube green“ ir Radviliškio rajone įsikūrusi biodujų jėgainė UAB „Agrokoncerno biometanas“. 2025 m. duomenimis galioja 12 išduotų prijungimo sąlygų, iš jų 6 klientai jau pasirašę prijungimo sutartis. Dauguma jų planuoja prijungti savo sistemas 2025 m., numatomas perduoti į perdavimo tinklą biometano kiekis ~0,5 TWh/m. Toliau, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, planuojamas nuolatinis biometano įleidimo pajėgumų didėjimas, pasiekiant ~1,3 TWh 2028 m.

4.7.1. KILMĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMAS

Vystant biometano verslą, didelę naudą kuria galimybė prekiauti biometano kilmės garantijomis. Prie to prisidėjo ir jau kelis metus veikianti tarptautinė GIPL dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri sujungė su Europos dujų tinklu. Fizinė dujotiekių jungtis tarp Baltijos šalių regiono ir visos Europos atveria galimybes kilmės garantijų mainams tarp Europos Sąjungos šalių. Žaliųjų dujų kilmės garantijų sistemą Lietuvoje sukūrė ir administruoja „Amber Grid“. Sistema reikalinga į perdavimo ir skirstymo sistemą įleistų žaliųjų dujų apskaitymui ir jų atsekamumo užtikrinimui. Per 2024 metus Lietuvoje veikiančios biometano jėgainės pagamino ir į dujų perdavimo tinklą įleido beveik 130 gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančių dujų.

Išduota kilmės garantijų biometanui, pagamintam Lietuvoje, GWh, 2024 m.

Kilmės garantijų sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti atsinaujinančią ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją. „Amber Grid“ yra kilmės garantijas išduodančias institucijas Europoje vienijančių organizacijų AIB (Asociacija, vienijanti Paskirtuosius subjektus išduoti kilmės garantijas (angl. Association of Issuing Bodies ) bei ERGaR (Europos atsinaujinančių dujų registras (angl. European Renewable Gas Registry ) asociacijų narė.

Kilmės garantijų išdavimas, importas ir eksportas, GWh, 2024 m.

2024 m. į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuota daugiau kaip 50 GWh žaliųjų dujų, o 2023 m. – daugiau nei 40 GWh. Šis biometanas naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje, taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje.

	2024 m.	2023 m.	2022 m.
Kilmės garantijų išdavimas	7,7	8,5	9,0
Kilmės garantijų importas	9,5	10,6	10,3
Kilmės garantijų eksportas	10,6	11,5	11,6
	12,7	12,3	12,3
	126,5	52,7	57,9

4.8. BENDROVĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA

2024 m. birželį buvo užbaigta išankstinė NBHC projekto galimybių studija. Šešių šalių PSO nusprendė toliau atlikti detalesnes nacionalines studijas dalyvaujančių partnerių šalyse bei tarpvalstybines studijas, kurioms bus naudojami rezultatai iš anksčiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai taptų pagrindu vamzdyno nuo Suomijos iki Vokietijos projektavimui ir statybai.

CO₂ Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sistema

Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sistema yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti anglies dioksido išmetimą pramonės sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD). Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sistemos vertės grandinės sukūrimas yra būtinas siekiant ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu. 2022 m. įkurtas „CCS Baltic Consortium“ siekia sukurti bendrą anglies dioksido vertės grandinę Latvijoje ir Lietuvoje ir užsitikrino bendro intereso projekto statusą (angl. PCI - Projects of Common Interest ) planuojamam anglies dioksido surinkimo ir transportavimo maršrutui, apimančiam abi ES valstybes nares, kuriuo CO₂ bus transportuojamas į Klaipėdos uostą ir gabenamas į laidojimo vietas. Pradžioje „CCS Baltic Consortium“ svarstė CO₂ gabenimą geležinkeliu ir keliais, bet vėlesnė analizė parodė, kad racionalu tai daryti vamzdynais, todėl pradėta bendradarbiauti su „Amber Grid“ ir Latvijos dujotiekių operatore „Conexus Baltic Grid“. Amber Grid remia anglies dioksido vertės grandinės kūrimą ir įgyvendinimą bei „CCS Baltic Consortium“ priėmus sprendimą sausumoje CO₂ transportuoti galėtų tapti konsorciumo partneriu.

Sintetiniai degalai

„Amber Grid“ atliko sintetinių dujų ir sintetinių degalų (iš vandenilio ir CO₂) gamybos, eksporto ir saugojimo galimybių Lietuvoje analizę. Analizėje buvo įvertinta sintetinių degalų teisinė aplinka, atsižvelgiant į ES žaliojo kurs tikslus. Didelis dėmesys skiriamas besiformuojančios sintetinių degalų rinkos ES ir pasauliniu mastu tendencijoms sunkiojo transporto, aviacijos ir laivybos sektoriuose, atsižvelgiant į sintetinių degalų gamybos technologijų išvystymo lygį, jų pasirengimą masinei gamybai bei ekonominio efektyvumo perspektyvas. Analizėje pateikiamas Lietuvos sintetinių degalų gamybos plėtros galimybės: gamybos, vartojimo, saugojimo ir eksporto potencialas, atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį, esamą infrastruktūrą ir galimybes integruotis į ES bendrąją rinką. Šis tyrimas padeda įmonei pasiruošti būsimai energetikos transformacijai, identifikuojant vandenilio ir CO₂ perdavimo tinklų plėtros potencialą, sustiprinat šalies energetinę nepriklausomybę bei prisidedant prie dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimo.

4.9. BENDROVĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies energetiniame šalies balanse, bendrovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės narystė ERGaR (European Renewable Gas Registry) asociacijoje, narystė AIB (Association of issuing bodies) asociacijoje be anksčiau minėtų tikslų, sudaro galimybes ugdyti naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo. Vertinant dujų perdavimo perspektyvas, prognozuojama, kad 2025 metais Bendrovė į vidinius dujų išleidimo taškus transportuos apie 16,9 TWh, į Lenkiją – 2,5 TWh, į Karaliaučiaus sritį – apie 26 TWh dujų, o į Latviją planuojama transportuoti 9,7 TWh dujų. Kaip vertinta ir 2024 metais, didžiąją dalį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.

5. FINANSINIAI REZULTATAI

5.1 FINANSINIAI RODIKLIAI

Finansiniai rodikliai	Bendrovė	2024 m.	2023 m.	2022 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst.

5.1. FINANSINIAI RODIKLIAI

Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024 m.
Eur) Pajamos	96.652	81.337	74.583
EBITDA	30.965	25.739	26.527
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	18.088	13.992	9.502
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.720	13.425	8.306
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	18.992	39.940	34.601
Investicijos	42.852	35.703	6.405
Finansinė skola (paskolos)	100.962	92.046	84.794

Pelningumo rodikliai (proc.)

Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024 m.
EBITDA marža, proc.	32,0	31,6	35,6
Grynojo pelno (nuostolių) marža	16,3	16,5	11,1
Vidutinė turto grąža (ROA)	4,7	4,0	2,5
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	8,7	7,2	4,6

Likvidumo rodikliai

Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024 m.
Bendrojo likvidumo koeficientas	0,64	0,43	0,39
Ilgalaikio turto apyvartumas	0,34	0,28	0,27

Kapitalo struktūros rodikliai

Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024 m.
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	0,53	0,56	0,54
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	0,55	0,49	0,48
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais	3,26	3,58	3,20

Rinkos vertės rodikliai

Rodiklis	2022 m.	2023 m.	2024 m.
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	14,2	14,6	24,9
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur	0,09	0,08	0,05

Rodiklių skaičiavimo formulės:
EBITDA marža = EBITDA/ pajamos
Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos
ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis
ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis
Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas/akcijų kiekis)
Investicijos – ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimas

5.2. PAJAMOS

2024 m. pajamos sudarė 74,6 mln. Eur, palyginti su 2023 m., sumažėjo 8 proc. (6,8 mln. Eur). Pajamų sumažėjimą labiausiai nulėmė 10 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m., perduotas dujų kiekis. Balansavimo produkto pajamos neženkliai padidėjo (+3 proc.; 0,3 mln. Eur). Balansavimo produkto pajamos gaunamos dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastės.

42

Pajamų struktūra, %; mln. Eur.

5.3. SĄNAUDOS

2024 m. veiklos sąnaudos (neskaitant nusidėvėjimo, kitų nepiniginių straipsnių) sudarė 48,1 mln. Eur, palyginti su 2023 m., sumažėjo 14 proc. Sumažėjimą nulėmė sumažėjusios dujų kainos ir atitinkamai sumažėjusios dujų sąnaudos. Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos sudarė 15,5 mln. Eur (32 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2023 m., didėjo 12 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 2,6 mln. Eur (5 proc. visų sąnaudų). Gamtinių dujų sąnaudos siekė 16.5 mln. Eur ir sudarė 34 proc. sąnaudų. Palyginti su 2023 m. dėl mažesnių dujų kainų, sąnaudos sumažėjo 35 proc.

Sąnaudų struktūra, %; mln. Eur.

Kategorija	2022 m.	2023 m.	2024 m.
Transportavimas Lietuvos vartotojams	61%; 39,8	46%; 25,4	34%; 16,5
Transportavimas į gretimas sistemas	48%; 39,2	48%; 36,2	41%; 39,7
Balansavimas	35%; 28,2	32%; 30,6	32%; 15,5
Kita	16%; 10,6	25%; 13,8	28%; 13,4
Gamtinės dujos	27%; 25,7	24%; 13,4	25%; 13,4
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos	17%; 12,9	15%; 12,5	5%; 3,1
Remontas ir techninė priežiūra	1%; 0,7	2%; 1,4	5%; 2,6
Kita	0%; 0,0	1%; 0,5	1%; 0,0

	0	10	20	30	40	50	60	70	80	90	100
2022
2023
2024
Transportavimas Lietuvos vartotojams
Transportavimas į gretimas sistemas
Balansavimas
Kita
Gamtinės dujos
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos
Remontas ir techninė priežiūra
Kita

	0,0	10,0	20,0	30,0	40,0	50,0	60,0	70,0
2022
2023
2024
Gamtinės dujos
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos
Remontas ir techninė priežiūra
Kita

43

5.4. VEIKLOS REZULTATAI

2024 m. grynasis pelnas sudarė 8,3 mln. Eur ir buvo 38 proc. mažesnis nei 2023 m. (13,4 mln. Eur). Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 26,5 mln. Eur (2023 m. – 25,7 mln. Eur). Grynojo pelno sumažėjimą 2024 m. nulėmė tai, kad 2023 m. buvo apskaitytas asocijuotos įmonės perleidimo ir perkainavimo pelnas (vienkartinis efektas -10,1 mln. Eur).

Finansiniai rezultatai, mln. Eur.

	0	20	40	60	80	100	120
Pajamos
2022
2023
2024
EBITDA
2022
2023
2024
Grynasis pelnas
2022
2023
2024

Pelningumas, %	0,0	5,0	10,0	15,0	20,0	25,0	30,0	35,0	40,0
EBITDA marža
2022
2023
2024
Grynojo pelno marža
2022
2023
2024

44

5.5. INVESTICIJOS

2024 metais sėkmingai užbaigėme svarbius projektus, kurie buvo pradėti dar 2023 metais. Investicijos 2024 m. sudarė 6,4 mln. Eur ir buvo mažesnės nei 2023 m. (35,7 mln. Eur). Detalesnis įgyvendinamų investicijų ir planuojamų įgyvendinti investicijų aprašymas pateiktas šios ataskaitos 4.2. ir 4.6. skyriuose. Planuodama ir vykdydama investicijas Bendrovė vadovaujasi Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika, kuria siekiama investicijas į gamtinių dujų perdavimo sistemos infrastruktūrą pagrįsti ir prioretizuoti taikant kaštų ir naudos analizę. Investicijos į dujų perdavimo sistemą užtikrina saugų, patikimą, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyvų gamtinių dujų perdavimą klientams ir vartotojams.

Investicijos, mln. Eur.

	0,0	5,0	10,0	15,0	20,0	25,0	30,0	35,0	40,0	45,0
2022
2023
2024
Nauja statyba
Rekonstrukcija ir modernizavimas

5.6. TURTAS

2024 m. gruodžio 31 d. turto vertė sudarė 327,2 mln. Eur: ilgalaikis turtas sudarė 89 proc., trumpalaikis – 11 proc. viso turto. Ilgalaikis turtas per 2024 m. sumažėjo 2 proc. iki 291,9 mln. Eur dėl mažesnių už nusidėvėjimą investicijų. Trumpalaikio turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 35,3 mln. Eur, per 2024 metus, dėl padidėjusio finansinio turto padidėjo 3 proc.

5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Per 2024 m. nuosavas kapitalas, išmokėjus dividendus, kurie viršijo 2024 m. uždirbtą pelną, sumažėjo 6 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 175,6 mln. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 54 proc. viso turto. 2024 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 151,6 mln. Eur, per metus padidėjo 4 proc. 2024 m. gruodžio 31 d. finansinė skola (paskolos) sudarė 84,8 mln. Eur, per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 7,3 mln. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 48 proc.

5.8. PINIGŲ SRAUTAI

2024 m. grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 34,6 mln.. Eur (2023 m. – 39,9 mln. Eur). Investicijos į ilgalaikį turtą sudarė 6,1 mln. Eur ( 2023 m.– 37,6 mln. Eur). 2024 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 7,2 mln. Eur ES paramos lėšų (2023 m. – 14,3 mln. Eur).

45

5.9. KOREGUOTI RODIKLIAI

Siekianti tiksliau atspindėti konkretaus laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatus bei objektyviau juos palyginti su ankstesniais laikotarpiais pateikiami koreguoti veiklos rodikliai. Reguliuojamų pajamų, sąnaudų ir pelningumo rodiklių koregavimas atliktas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Taip pat eliminuojami netipiniai/vienkartiniai sandoriai (UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimas). Atliekant rodiklių korekcijas įvertinama:
* VERT sprendimu patvirtinta pelningumo korekcija ataskaitiniam laikotarpiui (laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį);
* ateinančio laikotarpio VERT korekcija dėl einamojo periodo reguliuojamo pelningumo nuokrypių (laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį);
* kiti netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcija.

Koreguoti Bendrovės rodikliai, mln. Eur

Rodiklis	2024 m.	2023 m.
EBITDA	26,5	25,7
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį	2,0	-2,9
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį	-1,1	+1,9
Koreguota EBITDA	27,4	24,7
Grynasis pelnas	8,3	13,4
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį	2,0	-2,9
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį	-0,3	1,7
Kita (netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcijos)	0,1	-3,0
Koreguotas grynasis pelnas	10,1	9,2
Koreguota nuosavybės grąža (ROE)	5,5%	5,0%

5.10. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2024 m. finansinių ataskaitų pastabose.

5.11. INFORMACIJA APIE SVARBIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PAB.

Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami „Amber Grid“ 2024 m. finansinių ataskaitų pastabose.

5.12. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ

2024 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas paskirstytinąjį pelną paramai skyrė 403 tūkst. Eur. Siekdama spręsti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai reikalingų specialistų pritraukimo klausimą, Bendrovė 2024 m. rugpjūčio mėn. skyrė 75 tūkst. Eur paramą mokymo įstaigoms. Nuo karo nukentėjusių Ukrainos energetikos objektų atstatymui skirta parama ir humanitarinė pagalba Ukrainai sudarė 109 tūkst. Eur. Bendrovės paramos politika yra skelbiama viešai: https://www.epsog.lt/uploads/documents/files/Politikos/20220527_Paramos%20politika.pdf.

46

5.13. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta „Amber Grid“ 2024 m. finansinėse ataskaitose. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė. „EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo „Amber Grid“ audito komiteto funkcijas, teikia nuomones dėl reikšmingų „Amber Grid“ sandorių su susijusiomis šalimis. Audito komitetas įvertina ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.

„Amber Grid“ sandoriai su susijusiomis šalimis, 2024m.## Sutartys

Sutarties numeris	Sąsajos rūšis	Susijusios šalies pavadinimas	Susijusios šalies duomenys	Sutarties įsigaliojimo data	Rūšis	Sutarties objektas	Numatoma sandorio vertė be PVM
23-94976	VVĮ	Energijos skirstymo operatorius AB	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT- 03212 Vilnius	2024-01-02	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD Vilnius – Kaliningradas LČ- 18/19B (Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga	4 781,16
686899	VVĮ	Registrų centras VĮ	Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius	2024-01-09	Paslaugų pirkimo	Planų dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tikslinimo parengimas	224 000,00
Papildomas susitarimas Nr. 14	VVĮ	Ignitis UAB	Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-04-01	Gamtinių dujų perdavimo paslaugų	Papildomas susitarimas Nr. 14 (dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo)	0,00
24-12547	VVĮ	Energijos skirstymo operatorius AB	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT- 03212 Vilnius	2024-04-15	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	Birštono DSS leistinos naudoti galios didinimo paslauga	60,72
1_CPO271503	VVĮ	Ignitis UAB	Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-04-23	Prekių pirkimo	Elektros energija (kompensacija)	0,00
VVĮ	KN Energies AB	Įm.k. 110648893, Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda	2024-05-14	Bendradarbiavimo sutartys	MEMORANDUM OF UNDERSTANDING	0,00
2024-SUT- 045	VVĮ	EPSO-G UAB	Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-07-31	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	Susitarimas dėl 2020-01-20 Informacijos teikimo sutarties Nr. SUT-20-045 nutraukimo	0,00
47	VVĮ	EPSO-G UAB	Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-08-19	Bendradarbiavimo sutartys	Informacijos dalinimasis su EPSO-G UAB	0,00
VVĮ	Registrų centras VĮ	Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius	2024-08-30	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	Sutartis dėl duomenų apie magistralinius dujotiekius viešinimo	0,00
2022-118134	VVĮ	EPSO-G UAB	Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-09-02	Finansinės sutartys	Papildomas susitarimas Nr.2 Skolinimas ir skolinimasis	0,00
2024-SUT- 060	VVĮ	EPSO-G UAB	Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-09-02	Finansinės sutartys	Skolinimas ir skolinimasis	70 000 000,00
VPP-3916	VVĮ	Regitra AB	Įm.k. 110078991, Liepkalnio g. 97A, LT- 02121 Vilnius	2024-10-04	Paslaugų pirkimo	Už Regitros egzaminą	35,00
676194	VVĮ	EPSO-G UAB	Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-10-28	Paslaugų pirkimo	Papildomas susitarimas Nr.1 Valdymo (holdingo) paslaugos	0,00
Papildomas susitarimas Nr. 16	VVĮ	Ignitis UAB	Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-11-08	Gamtinių dujų perdavimo paslaugų	Papildomas susitarimas Nr. 16 (dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo)	0,00
Papildomas susitarimas Nr.15	VVĮ	Ignitis UAB	Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-11-05	Gamtinių dujų perdavimo paslaugų	Papildomas susitarimas Nr.15 (dėl nenutrūkstamo Gamtinių dujų tiekimo)	0,00
CPO274751	VVĮ	Lietuvos paštas AB	Įm.k. 121215587, Juozo Balčikonio g. 3, LT- 08247 Vilnius	2024-11-07	Paslaugų pirkimo	Kurjerio paslaugos	2 548,00
VPP-3644	VVĮ	Žemės ūkio duomenų centras VĮ	Įm.k. 306205513, Vinco Kudirkos g. 18-1, LT- 03105 Vilnius	2024-11-12	Paslaugų pirkimo	Žemės sklypų su servitutu ir (arba) teritorijomis, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planų parengimo paslaugos	8 000,00
Papildomas susitarimas Nr. 17	VVĮ	Ignitis UAB	Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-12-01	Gamtinių dujų perdavimo paslaugų	Papildomas susitarimas Nr. 17 (dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo)	0,00
48	VPP-3988	VVĮ	Registrų centras VĮ	Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius	2024-12-10	Paslaugų pirkimo	Vieno nekvalifikuoto sisteminio sertifikato išdavimas metams
621598/1	VVĮ	Ignitis UAB	Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-12-20	Paslaugų pirkimo	Susitarimas dėl Ignitis ON paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties papildymo	0,00
VVĮ	EPSO-G UAB	Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-12-31	Finansinės sutartys	Ketinimų protokolas dėl mokestinių nuostolių perdavimo-perėmimo	0,00
VVĮ	Tetas UAB	Įm.k. 300513148, Senamiesči o g. 102B, LT-35116 Panevėžys	2024-12-31	Finansinės sutartys	Ketinimų protokolas dėl mokestinių nuostolių perdavimo-priėmimo	0,00
VVĮ	KN Energies AB	Įm.k. 110648893, Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda	2024-02-06	Bendradarbiavimo sutartys	Dėl bendradarbiavimo Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų platformoje pabaigos	0,00
PS-2526 (10.46 E)	VVĮ	Registrų centras VĮ	Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius	2024-02-21	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	Sutarties PS-2526 (10.46 E) papildymas	0,00
VVĮ	EPSO-G UAB	Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius	2024-08-27	Bendradarbiavimo sutartys	Bendradarbiavimo susitarimas dėl bendrai atliekamų pirkimų vykdymo	0,00
Priedas Nr. 10	VVĮ	Via Lietuva AB	Įm.k. 188710638, Kauno g. 22-202, LT- 03212 Vilnius	2024-09-24	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	Sutarties S-882 Priedas Nr.10	0,00

5.14. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 34 proc. asocijuotos bendrovės UAB „GET Baltic“ akcijų. Detalesnė informacija apie asocijuotą bendrovę pateikta „Amber Grid“ finansinėse ataskaitose.

6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

6.1. RIZIKŲ VALDYMO SISTEMA

Bendrovėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones. 2024 m. Bendrovė vadovavosi valdybos patvirtinta EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai įtvirtino vienodą, bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija.

Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą, „EPSO-G“ grupės įmonių rizikų valdymo principus ir atsakomybes apibrėžia Rizikų valdymo politikoje. Politika yra skelbiama viešai prieinama „EPSO-G” tinklalapyje.

Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas Bendrovės rizikos apetitas – tai rizikos lygis, kuris ne didesnis nei aukščiausio lygio rizika, kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos reikšmingumą Bendrovei) yra lygus arba viršija 15 balų arba kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami įgyvendinti numatytą strategiją ir nustatytus veiklos tikslus. Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos apetitą būtinos papildomos valdymo priemonės.

Bendrovėje taikomas žemiau nurodytas rizikų valdymo procesas (etapai):

I. Aplinkos nustatymas: remiantis Bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais Rizikų vertinimo ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos Bendrovės tikslų nepasiekimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms.

II. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos Rizikos, nustatomi PRR, sudaromas Bendrovės Rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas Rizikos apetitas ir Rizikų sąraše nurodytos Rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą Rizikos apetitą.

III. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: rizikos apetitą viršijančioms Rizikoms sudaromas Bendrovės Rizikų valdymo priemonių planas.

IV. Rizikų ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė Bendrovės rizių sąrašo ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo bei Grupės lygio Rizikų ir jų valdymo priemonių sąrašo stebėsena.

V. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp Rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos vertinant Bendrovių Rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie Rizikas ir jų valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus.

Bendrovė identifikavo 2024 metų veiklos rizikas, atliko jų vertinimą, nustatė rizikų stebėsenos rodiklius ir numatė rizikų valdymo priemones.

„Amber Grid“ valdyba, įvertinusi bendrovėje identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygį (poveikį bendrovės veiklai), patvirtino grupės rizikų lygio sąrašą. Kiekvieną 2024 m. ketvirtį „EPSO-G“ audito komitetas vertino bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas „Amber Grid“ valdybai.

Siekiant gerinti rizikų valdymą ir integralumą Grupėje, įdiegtas IT įrankis – Rizikų valdymo informacinė sistema (angl. Power App).Įrankis leidžia įvesti aktualią informaciją apie rizikas, vartotojams pagal rolę patiems susigeneruoti aktualų turinį iš bendro duomenų rinkinio, taip pat siųsti priminimą ar komentarus susijusius su rizikų valdymu.

Tvarumo srities rizikos Grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės Grupės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos valdymo procesą. Grupė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo.

6.2. PAGRINDINĖS RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

6.2.1. Grupės rizikų žemėlapis

Tikimybė	5	4	4; 7	1; 2	3	5	3; 6	2	1	1	2	3	4	5	Poveikis
	Strateginių projektų vėlavimo rizika														1
				Sistemų, naudojamų pagrindinėje veikloje, sutrikimo rizika											2
					Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika										3
						Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika									4
							Kibernetinio saugumo rizika								5
								Biudžeto neįgyvendinimo rizika
									Poveikio aplinkai mažinimo rizika

Rizikos lygio pasikeitimo tendencijos: Didėja Nesikeičia Mažėja

6.2.2. Grupės rizikų detalus aprašymas

„Amber Grid“ rizikų aprašymas

1.# Strateginių projektų vėlavimo rizika

Rizikos lygis: (Nenurodytas tiesiogiai šiam punktui, bet bendrame kontekste atrodo aukštas)

Rizikos veiksniai:
* Išoriniai – technologiniai
* Vidiniai - procesai

Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui

ASV tipas: Valdysena

Rizikos sritis: Projektų valdymas

Rizikos aprašymas: Bendrovė įgyvendina kompleksinius, didelės apimties nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentuose įtvirtintus projektus, nuo kurių priklauso Lietuvos energetikos sistemos vystymasis, sklandi AEI integracija ir kuriamos papildomos galimybės rinkos dalyviams rinktis vartoti klimatui neutralią energiją. Valstybės ir Bendrovės projektų vėlavimas neigiamai veikia įmonės ir/ ar strateginių tikslų pasiekimą. Vėluojant įgyvendinti valstybės projektus, nebus savalaikiai įgyvendinta sinchronizacija su KET, pasirengta plataus masto AEI integracijai.

Valdymo priemonės:
* Bendrovė kartu su Grupės PMO (angl. Project Management Office) vykdo valstybės projektų stebėseną ir kontrolę.
* Taikomos nuolatinės (pasyvios ir aktyvios) kontrolės priemonės – automatizuotų valstybės ir Grupės projektų ataskaitų ir KPI’s stebėsena, aktyvus įsitraukimas valdant rizikas ir sprendžiant problemas.
* Bendrovė kartu su Grupės PMO dalyvauja programos, projekto komandos ir projekto vykdytojo bei rangovų susitikimuose, bendrame problemų sprendime, rizikų vertinime.
* Vykdomi projektų procesų auditai, kurių metu detaliai peržiūrimos rizikos, problemos, naudos, grafikai ir atitiktis patvirtintiems procesams.

Sistemų, naudojamų pagrindinėje veikloje, sutrikimo rizika

Rizikos lygis: (Nenurodytas tiesiogiai šiam punktui, bet bendrame kontekste atrodo aukštas)

Rizikos veiksniai:
* Išoriniai – politiniai, technologiniai
* Vidiniai – personalas, infrastruktūra

Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui

ASV tipas: -

Rizikos sritis: Elektros ir gamtinių dujų sistemų valdymas, Perdavimo sistemų turto valdymas

Rizikos aprašymas: Bendrovės viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo sistemų funkcionavimą. Valdant technologinę riziką, siekiama išvengti veiklos sutrikdymo ir dujų arba elektros energijos atjungimo vartotojams.

Valdymo priemonės:
* Siekiant užtikrinti patikimą perdavimo sistemų darbą, Bendrovėje diegiamos specializuotos informacinės sistemos, šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.
* Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos sutrikimų vykdoma nuolatinė sistemų stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į tinklo atnaujinimą.

Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika

Rizikos lygis: LABAI DIDELI S

Rizikos veiksniai:
* Vidiniai – personalas

Rizikos poveikis: Žmonių sveikatai, finansams, reputacijai

ASV tipas: (Nenurodytas tiesiogiai šiam punktui, bet atrodo susijęs su Valdysena arba Socialine atsakomybe)

Rizikos sritis: Darbuotojų sauga

Rizikos aprašymas: Bendrovėje skiriamas didelis dėmesys darbų saugai. Atsižvelgiant į taikomus ir aktualiausius darbų saugos reikalavimus bei esamą įgyvendinimo situaciją, kyla rizika, kad bus pažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimai.

Valdymo priemonės:
* Tinkama darbo vietų įrengimas, sistemų, įrenginių, darbo priemonių savalaikė priežiūra ir kontrolė.
* Patvirtinti vidaus dokumentai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą.
* Vykdomi darbuotojų mokymai, atestavimai ir instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais.
* Nuolatinė darbuotojų ir rangovų DSS reikalavimų vykdymo kontrolė ir priežiūra.

Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika

Rizikos lygis: DIDELIS

Rizikos veiksniai:
* Vidiniai – procesas, personalas
* Išoriniai – ekonominiai

Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai

ASV tipas: Valdysena

Rizikos sritis: Pirkimai

Rizikos aprašymas: Bendrovės, įgyvendindamos NENS, vykdo didelės apimties projektus. Egzistuoja rizika, kad dėl nepakankamos tiekėjų konkurencijos bus gauti ekonomiškai nenaudingi pasiūlymai, viršijantys suplanuotą biudžetą/neatitinkantys bendrovės poreikių arba pirkimą reikės nutraukti ir skelbti iš naujo.

Valdymo priemonės:
* Įtvirtintas reikalavimas skelbti apie visus pirkimus, kurių vertė viršija 15 tūkst. Eur., CVP IS, pradėtos naudoti ir papildomos viešinimo platformos.
* Reikalavimas iniciatoriams paraiškoje nurodyti mažiausiai 3 Tiekėjus arba pagrįsti mažesnį jų skaičių.
* Reikalavimas visuose supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose atlikti rinkos konsultaciją.
* Nustatytas ne mažesnis kaip „4 akių“ kontrolės principas.
* Organizuojami renginiai tiekėjams.

Kibernetinio saugumo rizika

Rizikos lygis: (Nenurodytas tiesiogiai šiam punktui, bet bendrame kontekste atrodo aukštas)

Rizikos veiksniai:
* Išoriniai – technologiniai
* Vidiniai - personalas

Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui

ASV tipas: Valdysena

Rizikos sritis: Informacinė sauga

Rizikos aprašymas: Bendrovės valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui, todėl tokios informacijos ir (ar) duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo sistemų saugiai veiklai nutraukimas gali sukelti Bendrovės veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Valdymo priemonės:
* Siekiant išvengti kibernetinių incidentų, reguliariai vertinamos Bendrovės informacinių sistemų, fizinės apsaugos, saugumo valdymo sistemų grėsmės, nuolat atnaujinamos esamos saugumo priemonės, sistemos ir (ar) įrankiai, bei diegiami nauji, atitinkantys griežtus reikalavimus numatytus ES ir LR teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos saugą.
* Bendrovės darbuotojai aktyviai dalyvauja kibernetinio saugumo pratybose, kurių metu treniruojamasi, kaip suvaldyti ir atremti kibernetinius incidentus nukreiptus prieš ypatingos svarbos informacines sistemas ir tinklus bei užtikrinti jų paslaugų funkcionavimą.

Biudžeto neįgyvendinimo rizika

Rizikos lygis: VIDUTINIS

Rizikos veiksniai:
* Išoriniai – ekonominiai
* Vidiniai – procesai, personalas

Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai

ASV tipas: -

Rizikos sritis: (Nenurodyta tiesiogiai šiam punktui)

Rizikos aprašymas: Egzistuoja rizika, kad Bendrovė nevykdys biudžeto, finansinio plano, dėl to bus neigiamai įtakojama galimybė vykdyti konkrečių įmonių ir „EPSO-G“, kaip Grupės įsipareigojimus bei kovenantų ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą bei dividendų mokėjimą.

Valdymo priemonės:
* Finansinių rezultatų kontrolė („EPSO-G“, valdybų stebėsena) kaip integruoto planavimo ir stebėsenos politikos dalis.
* Reguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, pastabų ir pasiūlymų dėl sprendimų susijusių su sąnaudų pripažinimo, metodikos keitimo, bendros Grupės pozicijos formavimas.
* Nereguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, veiklos plano peržiūra, keitimas.

Poveikio aplinkai mažinimo rizika

Rizikos lygis: VIDUTINIS

Rizikos veiksniai:
* Vidiniai – procesai, personalas

Rizikos poveikis: Aplinkosaugai, reputacijai, finansams

ASV tipas: Aplinkosauga

Rizikos sritis: Aplinkosauga, Darnumo vystymas

Rizikos aprašymas: Dėl nesavalaikio arba netikslaus su tvarumu susijusių rodiklių surinkimo ir pateikimo, netikslaus grupės veikloje susidarančių ŠESD emisijų apskaičiavimo ar vėlavimo pateikti ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą instituciniams investuotojams galimos sankcijos iš biržą prižiūrinčių reguliuojančių institucijų, taikomos finansinės baudos už įsipareigojimų investuotojams. Taip pat egzistuoja rizika, kad negavus reguliuotojo pritarimo reikalingoms investicijoms į poveikio aplinkai (ŠESD emisijų) mažinimo priemones dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio nenaudingumo, nebus pasiekti ilgalaikiai „EPSO-G“ strateginiai tikslai bei įsipareigojimai (tvarumo rodikliai) susieti su išplatintomis obligacijomis.

Valdymo priemonės:
* Bendrovei pateiktas renkamų ASV (angl. ESG) rodiklių sąrašas. Diegiamos taip pat papildomos priemonės - savalaikiam su tvarumu susisijusių rodiklių surinkimo ASV sistema (IT sprendimas) vystymas.
* Bendrovė įpareigota parengti ir įgyvendinti ekonomiškai pagrįstus poveikio aplinkai mažinimo planus ir susietas priemones.

2024 m. korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizikos įtrauktos į pagrindinį Bendrovės rizikų registrą. Dėl pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba žemo rizikos lygio. Bendrovė, suprasdama minėtų rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui ir informacijos apie jas atskleidimui.

6.3. KLIMATO KAITOS RIZIKOS

Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas 2023 m. AB „Amber Grid“ su kitomis EPSO-G grupės bendrovėmis bei su verslo konsultantais Deloitte atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų (fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus) trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju laikotarpiu iki 2050 m. EPSO-G grupei analizę.

Vertinimas EPSO-G grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitos rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti tuo susijatį atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti darnumo rizikų valdyseną Grupėje. Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, biurams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita, parengtos priemonės ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas. Su klimatu susiję klausimai patenka į platų tvarumo temų spektrą ir Grupėje yra integruoti į sprendimų priėmimo procesą (žr. skyrių aukščiau „Rizikų valdymo sistema“).# VIDUTINIS

54 Atliktas klimato kaitos rizikų vertinimo procesas

Klimato rizikų vertinimo skalė nustatyta pagal „EPSO-G“ grupės rizikos valdymo metodiką (naudojama ta pati skalė), poveikis suprantamas kaip finansinis poveikis lyginant su pajamų lygiu. Poveikio vertinimas buvo atliekamas kiekvienos Bendrovės lygmeniu ir apibendrinamas Grupės lygmens analizėje. Dėl šiuo metu esamų ir pritaikytų Grupėje rizikos valdymo priemonių, fizinių ir perėjimo laikotarpio rizikos nustatytos vidutinio arba žemo rizikos lygio. Vis dėlto, Grupė, suprasdama minėtų rizikų svarbą siekiant darnumo tikslų, skirs ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui, geresniam informacijos atskleidimui bei su rizikomis susijusių galimybių integravimui į verslo strategiją. Detali informacija atskleista Klimato kaitos rizikų 2022/2023 m. ataskaitoje (žr. nuoroda į ataskaitą).

7. VALDYMO ATASKAITA

7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

„Amber Grid“ veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje http://www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

7.2. AKCINIS KAPITALAS

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos. 2024 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų dalį. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnį priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2024 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

7.4. AKCININKAI

2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo daugiau nei 2600 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.

Bendrovės akcininkai

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.
UAB „EPSO-G“	Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva, 302826889	172 279 125
Smulkieji akcininkai		6 103 389
Iš viso:		178 382 514

15 pav. Akcininkų struktūra, 2024 m. gruodžio 31 d.

7.5. PREKYBA VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
ISIN kodas	LT0000128696
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

96,58% UAB EPSO-G
3,42% Smulkieji akcininkai

2024 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,393 mln. Eur (2023 m. 0,410 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 349 855 vnt. akcijų (2023 m. - 337 659 vnt. akcijų). 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų kapitalizacija sudarė 206,92 mln. Eur.

Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius 2024 m. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta 2024 m.

	2024 m. birželio 30 “	akc
Atidarymo kaina, EUR	1,10
Svertinė vidutinė akcijos kaina, EUR	1,12
Didžiausia akcijos kaina, EUR	1,19
Mažiausia akcijos kaina, EUR	0,70
Uždarymo kaina, EUR	1,16

linechart
    title "Akcijos kaina, Eur"
    x-axis "Mėnesiai"
    y-axis "Kaina (EUR)"
 data [[2024-01, 1.05], [2024-02, 1.10], [2024-03, 1.12], [2024-04, 1.15], [2024-05, 1.18], [2024-06, 1.16], [2024-07, 1.14], [2024-08, 1.17], [2024-09, 1.20], [2024-10, 1.22], [2024-11, 1.25], [2024-12, 1.28]]

linechart
    title "Apyvarta, Eur"
    x-axis "Mėnesiai"
    y-axis "Apyvarta (EUR)"
 data [[2024-01, 15000], [2024-02, 18000], [2024-03, 22000], [2024-04, 25000], [2024-05, 28000], [2024-06, 30000], [2024-07, 27000], [2024-08, 29000], [2024-09, 32000], [2024-10, 35000], [2024-11, 38000], [2024-12, 40000]]

7.6. DIVIDENDAI

EPSO-G grupės ir „Amber Grid“ dividendų politika ${ }^{2}$ nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles. Svarbiausias dividendų politikos ${ }^{3}$ tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. 2024 m. balandžio 30 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 20,17 mln. Eur dividendų arba 0,1131 euro akcijai. 2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 12,1 mln. Eur dividendų arba 0,0676 euro akcijai.

7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo. 2024 m. gegužės 1 d. pradėjo galioti nauja Bendrovės su AB SEB banku sudaryta sutartis dėl dividendų išmokėjimo/paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams.

Banko rekvizitai

AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklalapis	www.seb.lt

7.8. VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi ABĮ ir Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: https://ambergrid.lt/mes/investuotojams/informacija-investuotojams/658. Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami ABĮ nustatyta tvarka. Įstatuose numatyti Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas),
• Kolegialus valdymo organas – Valdyba,
• Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas.

${ }^{2}$ Bendrovės ir Grupės dividendų politika: https://ambergrid.lt/mes/investuotojams/dividendai/605
${ }^{3}$ Bendrovės ir Grupės dividendų politika: https://ambergrid.lt/mes/investuotojams/dividendai/605

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos, nurodytos ABĮ, išskyrus papildomą susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 25 straipsnyje. Įstatų 25 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl (papildoma susirinkimo kompetencija):

• Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo;
• Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo ir sprendimo priėmimo, kai yra priimami sprendimai, esant valdybos narių interesų konfliktui, Įstatų 48 straipsnyje numatytais atvejais;
• pritarimo Valdybos sprendimams, nurodytiemsĮstatų 36 str. (iii) – (vii) punktuose, jeigu atitinkamo sandorio vertė, kaina arba suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų), taip pat sprendimams, nurodytiemsĮstatų 36 straipsnio (viii) – (ix) punktuose.

Valdyba

„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai. Du valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės. Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu. Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatų 34-41, 43 straipsniuose. Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategijos, metinių veiklos tikslų, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, Bendrovės vadovo darbo sąlygų nustatymu, dujų perdavimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių sudarymui.

Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas:

• atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui;
• tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla, kaip numatyta ABĮ, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą
• prižiūri Vadovo veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Vadovo veiklos;
• svarsto, ar Vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
• teikia siūlymus Vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams,Įstatams, Susirinkimo ar Valdybos sprendimams;
• sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.# 4 Jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo valdybos nario asmeniniais interesais, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, atitinkamą sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

5 36. (iii) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu kaina yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (iv) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (v) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (vi) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo (jeigu suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (vii) sudaryti bet kokius kitus sandorius / susitarimus (nepaminėtus Įstatų atskiruose straipsniuose), kurių pagrindu Bendrovė įsigyja prekes, 59 paslaugas, darbus, kurių vertė nurodyta konkrečia pinigine išraiška yra didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (viii) dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo ar disponavimo apsunkinimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo; (ix) dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio (viii) punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą.

Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, Bendrovės vadovą ir apskaitos skyriaus vadovę.

Vardas Pavardė	Pareigos	Kadencija	Kitos užimamos pareigos	Ar turi „Amber Grid“ akcijų	Kvalifikacija
Dalius Svetulevičius	Valdybos pirmininkas	Nuo 2022-04-20 (išrinktas 2022-04- 20) – valdybos narys Nuo 2022-11-22 išrinktas valdybos pirmininku Kadencija baigėsi – 2024-04-20	UAB „EPSO-G“ technikos vadovas	Neturi	Kauno technologijos universitetas, elektronikos inžinerijos bakalauras, matavimų inžinerijos magistras; Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistras
Karolis Švaikauskas	Valdybos narys	Nuo 2020-04-20 (išrinktas 2022-04- 20) Kadencija baigėsi – 2024-04-20 Nuo 2024-04-30 išrinktas valdybos nariu naujai kadencijai	Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas	Neturi	Vytauto didžiojo universitetas, istorijos bakalauras, politikos mokslų ir Baltijos regiono magistras; Berlyno Humbolto universitetas, skandinavų ir Šiaurės Europos studijos.
Ignas Degutis	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20 Kadencija baigėsi – 2024-04-20	RB Rail AS (Rail Baltica) finansų direktorius	Neturi	ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, ekonomikos magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, Tarybos/Valdybos pirmininko ir nario programos
Sigitas Žutautas	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20 Kadencija baigėsi – 2024-04-20	Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tarybos narys	Neturi	Vilniaus universitetas, Verslo vadybos ir administravimo magistras; ESMT European School of Management and Technology, Berlynas, podiplominės studijos
Paulius Butkus	Valdybos pirmininkas	Nuo 2023-04-11 iki 2024-04-20 – valdybos narys Nuo 2024-04-30 išrinktas naujai valdybos kadencijai Nuo 2024-05-10 – valdybos pirmininkas	UAB „EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovas	Neturi	Vilniaus universitetas, branduolinės fizikos bakalauras; Vilniaus Gedimino technikos universitetas, elektros inžinerijos magistro ir elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro laipsniai.
Peter Loof Helth	Valdybos narys	Nuo 2024-04-30		Neturi	Matematikos ir ekonomikos magistro studijos; Kopenhagos verslo mokyklos vadovų lyderystės studijos
Darius Kašauskas	Valdybos narys	Nuo 2024-04-30	UAB „EPSO-G“ grupės finansų vadovas	Neturi	Vilniaus universitetas, ekonomikos magistro laipsnis; ISM vadybos ir ekonomikos universitetas bei BI Norwegian Business School, vadybos magistro laipsnis ir socialinių mokslų ekonomikos krypties daktaro laipsnis.
Alexander Feindt	Valdybos narys	Nuo 2024-04-30	NeuConnect Reguliavimo reikalų vadovas	Neturi	Konstanco universitetas, politikos ir vadybos magistro laipsnis.
Nemunas Biknius	Bendrovės vadovas	Nuo 2020-04-08	AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Stebėtojų tarybos pirmininkas	Turi 0,001055 proc.	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Energetikos ir termo inžinerijos magistras; Danijos Aalborgo universitetas, Aplinkos vadybos studijos; ISM MBA vadybos studijos
Rasa Baltaragienė	Apskaitos skyriaus vadovė	Nuo 2019-12-02 -		Neturi

60 2024 metais vyko 16 valdybos posėdžių.

Valdybos posėdžių 2024 metais lankomumas

„Amber Grid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika
Nr.	Posėdžio data	Dalius Svetulevičius	Karolis Švaikauskas	Sigitas Žutautas	Ignas Degutis	Paulius Butkus	Alexander Feindt	Darius Kašauskas
1	Sausio 11 d.	•	•	•	•	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
2	Sausio 30 d.	•	•	•	•	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
3	Vasario 29 d.	•	•	•	•	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
4	Kovo 19 d.	•	•	•	•	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
5	Kovo 27 d. (neeilinis)	•	•	•	•	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
6	Gegužės 10 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
7	Gegužės 20 d. (neeilinis)	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
8	Gegužės 28 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
9	Birželio 18 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
10	Liepos 23 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
11	Rugpjūčio 27 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
12	Rugsėjo 13 d. (neeilinis)	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
13	Rugsėjo 26 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
14	Spalio 25 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
15	Lapkričio 12 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•
16	Gruodžio 10 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•

61 2024 metais priimti valdybos sprendimai:

• 11 d. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ 2021-2030 m. strategija, 2024 m. biudžetas ir nustatyti 2024 m. Bendrovės vadovo veiklos tikslai.
• 29 d. Nustatytos Bendrovės vadovo darbo sąlygos, atliktas Bendrovės vadovo 2023 m. tikslų pasiekimo vertinimas.
• 27 d. Patvirtintas naujos redakcijos atitikties prioritetinių sričių sąrašas, priimtas sprendimas dėl balsavimo „GET Baltic“ visuotiniame akcininkų susirinkime, priimtas sprendimas dėl Bendrovės vadovo veiklos vertinimo, skatinimo ir atlygio peržiūros, patvirtinta Bendrovės 2021-2030 strategijos įgyvendinimo ataskaita, metinis pranešimas, taip pat dėl „Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, pritarta pelno paskirstymo projektui bei pasiūlymų ir atsiliepimų teikimui visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• 30 d. Sušauktas „Amber Grid“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame „Amber Grid“ valdybos nariais išrinkti Paulius Butkus, Darius Kašauskas, Karolis Švaikauskas, Alexander Feindt, Peter Loof Helth. Patvirtintas „Amber Grid“ 2023 m. konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Patvirtintas 2023 m. „Amber Grid“ pelno paskirstymas. Pritarta „Amber Grid“ 2023 m. atlygio ataskaitai. Patvirtinta naujos redakcijos AB „Amber Grid“ vadovo

Nr.	Posėdžio data	Dalius Svetulevičius	Karolis Švaikauskas	Sigitas Žutautas	Ignas Degutis	Paulius Butkus	Alexander Feindt	Darius Kašauskas	Peter Loof Helth
10	Gegužės 10 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
11	Gegužės 20 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
12	Gegužės 28 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
13	Birželio 18 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
14	Liepos 23 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
15	Rugpjūčio 27 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
16	Rugsėjo 13 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
17	Rugsėjo 26 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
18	Spalio 25 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
19	Lapkričio 12 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•
20	Gruodžio 10 d.	Nebuvo išrinktas	•	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	•	•	•	•

01 sausis vasaris 02 04 balandis

• 10 d. Valdybos pirmininku išrinktas Paulius Butkus. Patvirtintas valdybos narių nepriklausomumas.
• 20 d. Pritarta „Amber Grid“ nustatytoms 2025 m. dujų perdavimo paslaugų kainoms.
• 28 d. Pritarta Turto valdymo informacinės sistemos vystymo paslaugų ir nuomos paslaugų sutarčių sudarymui ir patvirtintos esminės jų sąlygos. Pritarta humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimui ir nuspręsta sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.
• 18 d. Pritarta paramos skyrimui Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Panevėžio kolegijai. Pritarta „Amber Grid“ dešimties metų (2024 – 2033 m.) gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros plano projektui.
• 18 d. Sušauktas neeilinis „Amber Grid“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Priimtas sprendimas sudaryti humanitarinės pagalbos sutartį.
• 23 d. Nuspręsta įgalioti Bendrovės vadovą Nemuną Biknių balsuoti UAB GET Baltic neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Patvirtinta atnaujinta Bendrovės struktūra, įsigaliojusi nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
• 27 d.# Amber Grid AB

Nutraukta tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis tarp „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ bei sudaryta nauja tarpusavio skolinimosi sutartis ir patvirtintos esminės naujos sutarties sąlygos. 13 d. Nuspręsta sudaryti taikos sutartį su UAB „SOLIRIS“. 26 d. Pritarta paramos VĮ „Memorabilis“ teikimui ir humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimui bei nuspręsta sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Pritarta „Amber Grid“ nustatytoms 2025 m. dujų perdavimo paslaugų kainoms, taikytinoms Kiemėnų įleidimo ir išleidimo taške. 18 d. Sušauktas neeilinis „Amber Grid“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Priimtas sprendimas sudaryti humanitarinės pagalbos sutartį. 25 d. Pritarta tarp „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ sudarytos holdingo valdymo paslaugų pirkimo sutarties dalies esminių sąlygų pakeitimui. 12 d. Patvirtintas „Amber Grid“ valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas 2025 m. Priimtas sprendimas sudaryti Elektrėnų dujų skirstymo stoties rekonstravimo rangos darbų sutartį su UAB “MT Group”, Fizinės ir techninės apsaugos paslaugų sutartį su AB „EUROCASH1“. Patvirtintas naujos „Amber Grid“ veiklos strategijos iki 2035 m. projektas. gegužė 05 06 birželis 07 liepa 08 rugpjūtis 09 rugsėjis 10 spalis 11 lapkritis 63 10 d. Nustatytas „Amber Grid“ 2025 m. rizikų apetitas bei patvirtintas rizikų valdymo priemonių planas. Patvirtinti „Amber Grid“ darbuotojų mėnesinio atlygio rėžiai nuo 2025 metų. Atsižvelgiant į „EPSO-G“ atlygio ir skyrimo komiteto patvirtintas Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gaires, 2025 m. pradžioje Bendrovės valdyba įvykdė savo veiklos už 2024 m. įvertinimą, aptarė sudaryto veiksmų plano už 2024 m. įgyvendinimo aspektus. Apibendrinti kiekvieno valdybos narių vertinimai buvo aptarti valdybos veiklos įsivertinimo sesijoje, kurios metu identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir nustatytos kryptys, kaip gerinti veiklos procesus, sudarant veiksmų planą 2025 m., kuriame buvo sutarta dėl dėmesio gynybai, valdybos darbo optimizavimui bei valdybos narių mokymams, UAB „EPSO-G“ grupės informacijos pasidalijimo su valdybos nariais gerinimui. Remiantis Bendrovės įstatais, „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ Audito komitetas. „Amber Grid“ veikia šie bendri EPSO-G įmonių grupės komitetai: • Atlygio ir skyrimo komitetas • Audito komitetas Išsami informacija apie „Amber Grid“ komitetus pateikiama šiose nuorodose: • https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/atlygio-ir-skyrimo-komitetas • https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/audito-komitetas • https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/vidaus-auditas-1 Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus audito sistema. Tai reiškia, kad vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas UAB „EPSO-G“ valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. UAB „EPSO-G“ auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės administracijai. [1] Informacija apie Valdybos narių profesinę patirtį bei Bendrovės vadovo ir kitų aukščiausio lygmens vadovų profesinę patirtį - https://ambergrid.lt/mes/amber-grid/vadovybe/3
Bendrovės finansinių ataskaitų auditas
2023 m. rugpjūčio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko PricewaterhouseCoopers, UAB audito įmone 2023-2025 m. Bendrovės finansinių ataskaitų auditui ir nustatė ne didesnį kaip 432,9 tūkst. Eur atlyginimą už audito paslaugas. PricewaterhouseCoopers, UAB atliko Bendrovės ir jos patronuojamų įmonių metinių finansinių ataskaitų auditą (įskaitant reguliuojamų veiklų ataskaitų patikrą) už laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.
Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė 77 tūkst. Eur.
Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė 75 tūkst. Eur.
12 gruodis
64
Per 2023 m. ir 2024 m. Bendrovė iš PricewaterhouseCoopers, UAB įsigijo ne audito paslaugų (reguliuojamų veiklų ataskaitų patikros ir kitų paslaugų) už 17 tūkst. Eur kiekvienais metais.

Atlygio valdymas
„Amber Grid“ 2022 m. spalio 25 d. prisijungė prie atnaujintos EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikos (toliau – Politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir skelbiama viešai interneto tinklalapyje. Politika tvirtinama (prie jos prisijungiama) Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jų veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą. Politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas bei skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie tikslų pasiekimo, atlikti daugiau, nei formalus pareigų vykdymas, kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą.
EPSO-G grupės darbuotojų atlygis susideda iš tokių dalių:
* Mėnesinis atlygis;
* Priemokos, nustatytos LR darbo kodekse, Bendrovių vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse;
* Finansinis skatinimas;
* Projektinis skatinimas;
* Vienkartinės premijos už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą;
* Papildomos naudos;
* Nefinansinis atlygis.

Atlygio struktūra
| Atlygio sudėtinės dalys | |
| :--- | :---# Informacija apie valdymo organų narių atlygį, metiniai atlygio pokyčiai pateikiami lentelėse

Atlygis Bendrovės vadovui

Pareigos	Vardas, pavardė	Paskyrimo data	Darbo užmokesčio dalys	Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)	2019	2020	2021	2022	2023	2024
Bendrovės vadovas	Nemunas Biknius	2019 m. spalio mėn.	Viso, Eur	20 075	117 192	148 586	159 410	188 090	16964	9
			Kintama dalis, Eur	-	4 581	33 488	38 603	55 462	23000
			Kintama dalis, %	-	4%	23%	24%	29%	14%

Bendrovės vadovo darbo užmokesčio proporcijos atitiko atlygio politiką, o kintama atlygio dalis nustatyta atsižvelgiant į valdybos Bendrovei iškeltų metinių tikslų vykdymą. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės vadovui nėra mokamas.

Atlygis valdybos nariams

Pareigos	Vardas, pavardė	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)	2018	2019	2020	2021	2022	2023	2024
Nuo 2022-04-20 valdybos narys, nuo 2022-11-22 valdybos pirmininkas. Kadencija baigėsi 2024-04-20	Dalius Svetulevičius		-	-	-	-	-	-	-
Valdybos narys. Nuo 2024-04-30 išrinktas naujai valdybos kadencijai. Nuo 2024-05-10 – valdybos pirmininkas	Paulius Butkus		-	-	-	-	-	-	-
Nepriklausomas valdybos narys. Kadencija baigėsi 2024-04-20	Ignas Degutis		-	-	11 713	16 800	17 278	36 876	11268
Nepriklausomas valdybos narys. Kadencija baigėsi 2024-04-20	Sigitas Žutautas		3 850	14 125	21 000	30 535	30 078	36 876	11268
Valdybos narys Kadencija baigėsi – 2024-04-20 Nuo 2024-04-30 išrinktas valdybos nariu naujai kadencijai	Karolis Švaikauskas		-	-	-	-	439	18 432	20118
Valdybos narys, nuo 2024-04-30	Peter Loof Helth							28167	67
Valdybos narys, nuo 2024-04-30	Darius Kašauskas		-	-	-	-	-	-	-
Valdybos narys, nuo 2024-04-30	Alexander Feindt							28167

Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis nepriklauso nuo finansinių ar nefinansinių Bendrovės veiklos rezultatų. Bendrovės valdybos nariams nėra mokama jokia kintamoji atlygio dalis ar kitos premijos. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės valdybos nariams taip pat nėra mokamas.

[1] Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt

2024 m. Atitikties valdymas

„Amber Grid“ veikia atitikties valdymo sistema, kuria siekiama:

1. Apsaugoti Bendrovę nuo finansinės ar reputacijos žalos, galinčios kilti dėl vidinių ir išorinių reikalavimų neatitinkančio elgesio;
2. Valdyti neatitikties rizikas, sumažinti jų poveikį ir atsiradimo tikimybę;
3. Skatinti atitikties užtikrinimo kultūrą, t. y. skatinti darbuotojus dirbti laikantis nustatytų reikalavimų ir jų taikymą grįsti Grupės vertybėmis.

Atitikties valdymo veikla Bendrovėje vykdoma vadovaujantis III linijų gynybos modeliu ir rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymo principu. 2024 m. atitikties užtikrinimo veiklą orientavo į šias rizikingiausias prioritetines vadinamomis atitikties sritis:

Asmens duomenų apsauga

Užtikrinama asmens duomenų apaugos teisės aktų stebėsena, asmens duomenų saugumo incidentų valdymas, teikiamos konsultacijos, vertinami ir derinami asmens duomenų tvarkymo susitarimai, atnaujinami Bendrovės veiklos įrašai, atliekami teisėtų interesų testų vertinimai ir kt.. Patvirtintas Asmens duomenų saugumo incidentų valdymo aprašas. Parengta Atmintinė darbuotojams dirbant su dirbtinio intelekto (DI) programomis dėl duomenų saugumo. Organizuoti praktiniai mokymai visiems Bendrovės darbuotojams dėl DI naudojimo užtikrinant saugų duomenų naudojimą ir Asmens duomenų saugos mokymai (dalyvavo 144 darbuotojai)

Darnumo reikalavimų atitiktis

Parengtas darnumo reikalavimų atitikties prioritetinės srities veiksmų planas 2024 m.. Sudarytas pagrindinių tvarumo sričiai aktualių teisės aktų sąrašas įtrauktas į bendrovės teisės aktų stebėseną.

Eksploatavimas / medžiagų kontrolė

2024 m. Bendrovėje parengtas ir patvirtintas Medžiagų ir įrangos įvedimo kontrolės aprašas. Atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tyrimas, parengta ir pateikta tyrimo išvada „Dėl įvadinės medžiagų kontrolės vykdant „Amber Grid“ statybos darbus“. Organizuoti tęstiniai mokymai darbuotojams (techniniams prižiūrėtojams) „Statybos įstatymo pakeitimai 2023-2024 m.“

Siekiant tobulinti atitikties valdymą, 2024 m. Grupės įmonėms bendradarbiaujant atnaujinta Atitikties valdymo metodika, apibrėžti pagrindiniai atitikties valdymo veiklos rodikliai ir nustatyta atitikties valdymo brandos lygio vertinimo metodika. Remiantis ja, ataskaitiniu laikotarpiu atliktas AB „Amber Grid“ atitikties valdymo brandos lygio vertinimas. Atsižvelgus į šio vertinimo rezultatus ir į aukštesnio brandos lygio siekį, Bendrovės strategijos prioritetus, akcininko lūkesčius ir teisinio reguliavimo raidą, visos Grupės mastu sudaryta 2025 – 2027 m. atitikties valdymo veiklos programa, apibrėžianti esminius šios veiklos prioritetus ir kryptis trijų metų laikotarpiui.

Skatindami atitikties užtikrinimo kultūrą, kaip ir kasmet, vykdėme 68 komunikaciją darbuotojams išorės ir vidaus teisės aktų reikalavimų klausimais, organizavome mokymus, kvietėme teikti pranešimus apie neatitikties atvejus. 2024 m. „Amber Grid“ nebuvo identifikuota reikšmingų neatitikčių.

69 Antikorupcinė veikla ir interesų konfliktų valdymas

„Amber Grid“ priimami verslo sprendimai yra orientuoti į objektyvumo, nešališkumo atvirumo, atskaitingumo ir teisės aktų viršenybės principus, susietus su nuostata netoleruoti korupcijos ir bet kokio su korupcija susijusio elgesio. Siekiame kurti skaidrią ir pasitikėjimu grįstą įmonę, todėl nuolat vertiname korupcijos rizikas ir įgyvendiname priemones šioms rizikoms valdyti. Mūsų antikorupcinė veikla remiasi tarptautiniu standartu ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės” ir šiomis priemonėmis, kurias įgyvendiname Bendrovėje.

2024 m. trims Grupės įmonėms – „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tarptautinė vadybos sistemų sertifikavimo įstaiga išdavė sertifikatus, patvirtinančius šiose įmonės įdiegtos antikorupcinės vadybos sistemos atitiktį minėto standarto reikalavimams. Tai žymi įmonių gebėjimą realiu veikimu ir organizuotomis priemonėmis užkirsti kelią korupcijos rizikai, kurti pasitikėjimą tiekimo grandinėje ir saugoti reputaciją.

Korupcijos rizikos vertinimas Bendrovėje atliekamas kartą per metus, remiantis Grupės rizikų valdymo politikos ir metodikos nuostatomis, o korupcijos rizikai valdyti identifikuotų priemonių įgyvendinimo statusas vertinamas kartą per ketvirtį. Siekdami geresnio su trečiosiomis šalimis susijusio korupcijos rizikų valdymo, 2024 m. kartu su kitomis Grupės įmonėmis sukūrėme veiklos partnerių patikros sistemą, kuria apibrėžėme su veiklos partneriais susijusių rizikų vertinimo procedūras.

Darbuotojų antikorupcinis švietimas yra svarbi mūsų Bendrovės antikorupcinės veiklos dalis, vykdoma įvairiomis formomis – organizuojant išorės ar vidaus lektorių mokymus, specializuotus e-mokymus „Interesų konfliktai" ir „Viešieji pirkimai“ STT e-mokymų platformoje (58 darbuotojai), rengiant komunikacines žinutes antikorupcinės veiklos aktualijomis. Norėdami nuoseklaus darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo, 2024 m. sukūrėme interaktyvius privalomus antikorupcinius e- mokymus. Šiuos mokymus nuo 2025 m. turės išklausyti visi Bendrovės darbuotojai, mokymai įtraukti į Bendrovės naujoko privalomų mokymų krepšelį.

Auginome ir antikorupcinės veiklos ekspertų

• Nustatomi apribojimai dovanoms ir paramos tiekimui
• Įgyvendinamos interesų konfliktų valdymo priemonės
• Identifikuojamos korupcijos rizikos
• Veikia Pasitikėjimo linija
• Užtikrinamas personalo patikimumas
• Atliekamas veiklos partnerių patikrinimas
• Atliekami vidiniai tyrimai
• Taikomos sutarčių skaidrumo priemonės
• Užtikrinamas pirkimų skairdumas
• Vykdomi darbuotojų mokymai

70 kompetenciją, organizuodami kviestinio lektoriaus mokymus praktinėmis interesų konfliktų valdymo temomis.

2024 m. gruodžio 9-12 d. „Amber Grid” organizavo Antikorupcijos savaitę, kurios metu darbuotojai aktyviai įsitraukė į įvairias diskusijas, mokymus, apklausą. Buvo vykdoma darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa, padedanti nustatyti darbuotojų požiūrį į korupciją ir identifikuoti tobulintinus antikorupcinės veiklos aspektus, tačiau apklausa buvo papildyta naujais klausimais ir pakeistas jos pavadinimas. Nuo šiol ji vadinama Antikorupcinės kultūros apklausa. Apklausoje dalyvaujančių darbuotojų procentas išliko panašus kaip ir pastaraisiais metais (2024 m. - 120 darbuotojai, 2023 m. - 119 darbuotojai). Pagrindinių apklausos klausimų rezultatai yra teigiami keletą metų iš eilės – procentas darbuotojų, nesusidūrusių su korupcijos apraiškomis darbe (2024 m. 98%, 2023 m. - 98%, o 2022 m. - 97% ir procentas darbuotojų, žinančių kur pranešti apie korupcijos atvejus (2024 m. 95%, 2023 m - 98%, 2022 m. - 97%,). Naujieji apklausos klausimai (žinios apie nusišalinimą nuo kilusių interesų konfliktų situacijų, elgesys gavus dovaną ir kt.) suteikė naujų indikacijų antikorupcinio sąmoningumo didinimo aspektu.

Pagrindiniai antikorupcinės veiklos rodikliai:

• 2022 m. – 2024 m.: korupcijos atvejų nenustatyta; nebuvo bendrovei / darbuotojams iškeltų bylų, susijusių su korupcija; nebuvo nustatyta korupcijos atvejų, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos sutartys.

Bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija – sauga@ambergrid.lt. Taip pat, pranešimus galima pateikti įmonių grupės Pasitikėjimo linija – pranesk@epsog.lt. Bendrovės darbuotojai ir kiti interesų turėtojai, nesibaiminant neigiamų pasekmių, tiesiogiai ar anonimiškai per Pasitikėjimo liniją sauga@ambergrid.lt, telefonu +37061270606, paštu – Bendrovės registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius, gali pranešti paskirtam atsakingam asmeniui ar kitiems Prevencijos padalinio darbuotojams apie įtariamus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Per 2024 m. pranešimų susijusių su korupcijos apraiškomis nebuvo gauta.

Interesų konfliktų valdymas

Bendrovės valdysenos sistema skatina darbuotojus ir kolegialių organų narius vengti interesų konfliktų ir užtikrina skaidrų ir efektyvų interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.Bendrovėje veikia Darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų konfliktų valdymo politikoje apibrėžtas integralus privačių interesų deklaravimo modelis. Pagal jį visi darbuotojų ir kolegialių organų narių privatūs interesai nurodomi vidinėje, Grupės nustatytos formos, deklaracijoje ir, kai taikoma pagal einamas pareigas ir atliekamas funkcijas, Privačių interesų deklaravimo registre PINREG. „Amber Grid“ vykdomi aktyvūs privačių interesų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiksmai – vertinamos galimos interesų konfliktų situacijos kandidatavimo į pareigas metu, vykdoma deklaracijų peržiūra ir atliekama juose pateiktų duomenų analizė, teikiamos rekomendacijos, kaip valdyti potencialius Interesų konfliktus, nuo kokių veiksmų atlikimo ir (ar) sprendimų priėmimo privaloma nusišalinimo.

Įgyvendinant Darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politiką ir siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų valdymo sistemos funkcionavimą, 2024 m. „Amber Grid“ parengti ir patvirtinti interesų valdymo procesus reglamentuojantys teisės aktai, apibrėžiant privačių interesų deklaravimo, nusišalinimo, nušalinimo, stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmų atlikimą.

Bendrovės antikorupcinė veikla yra nukreipta į korupcijos rizikų valdymą Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovės darbuotojai, bendradarbiaujantys su užsienio valstybių pareigūnais ar veikiantys užsienio valstybėse, savo veikloje vadovaujasi antikorupcinėje politikoje nustatytais principais, tame tarpe ir nulinės tolerancijos korupcijai principu.

71

2024 m. EPSO-G ar jos dukterinėse įmonėse nebuvo nustatyta pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius verslo sandorius, kyšininkavimo ar kitų korupcijos apraiškų atvejų užsienyje ar Lietuvoje.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

• Kolegialių valdymo organų nariai ir administracijos nariai Grupės įmonių vadovai nebuvo įsigiję „EPSO- G“ grupės įmonių akcijų išskyrus „Amber Grid“ generalinį direktorių Nemuną Biknių, kuris turi 0,001055 proc. „Amber Grid“ akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį jo turėtas akcijų skaičius nesikeitė.
• Visų Grupės kolegialių organų narių „Amber Grid“ valdybos narių bei Bendrovės vadovo privačių interesų deklaracijos yra pateiktos ir skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetiniame puslapyje esančiame privačių interesų registre (PINREG) ir www.epsog.lt. Visi „EPSO-G“ grupės įmonių vadovai yra pateikę interesų deklaracijas valdymo bendrovei Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikoje nustatyta apimtimi ir tvarka, kuri yra skelbiama www.epsog.lt tinklalapyje „Veiklos politikos“ skirsnyje.
• Interesų konfliktų kolegialių valdymo organų narių Grupės įmonių vadovų atvejais nebuvo identifikuota
• Kolegialių valdymo organų nariai ir Grupės įmonių vadovai nebuvo teisti už nusikalstamos veikos padarymą, jokios reguliavimo institucijos jiems per pastaruosius penkerius metus nėra pateikusios kaltinimų ar pritaikiusios sankcijų, teismas nėra uždraudęs eiti Bendrovės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nario pareigų arba eiti vadovaujamas pareigų, arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.
• Su minėtais asmenimis „EPSO-G“, „Amber Grid“ nebuvo sudariusios sandorių, nebūdingų Bendrovės pagrindinei veiklai arba apie kuriuos atitinkama tvarka nebūtų informuoti „EPSO-G“

72

1. INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS

TURINYS

8.1. APIE ŠIĄ ATASKAITĄ.....................................................................................................................71
8.2. TVARUMO VALDYMAS..................................................................................................................72
8.3. STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ.................................................................75
8.4. DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS......................................................................................80
8.5. APLINKOSAUGOS SRITIS.............................................................................................................82
E1 KLIMATO KAITA.........................................................................................................................................................82
E2 TARŠA......................................................................................................................................................................100
E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI................................................................................................................................102
E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ.............................................................................................................................................103
E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA.............................................................................................................................................107
8.6. SOCIALINĖ SRITIS.......................................................................................................................111
S1 SAVA DARBO JĖGA..................................................................................................................................................111
S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS..........................................................................................................................131
S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI.........................................................................................................133
8.7. VALDYSENOS SRITIS..................................................................................................................135
8.8. ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTO RODIKLIAI............................................................................142

RODYKLĖ..........................................................................................................................................145

73

8.1. APIE ŠIĄ ATASKAITĄ

BP-1 BENDRAS TVARUMO ATASKAITOS RENGIMO PAGRINDAS

Šiame skyriuje pateikiama akcinės bendrovės „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė arba Amber Grid) informacija tvarumo klausimais (toliau – tvarumo ataskaita) už 2024 metus. Šiai ataskaitai dar nėra taikomi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD) reikalavimai – ji parengta savanoriškai, siekiant kuo labiau atitikti Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Pilną atitiktį ETAS Bendrovė užtikrins nuo 2025 metų, kai tvarumo ataskaita bus rengiama pagal visus jai taikomus reikalavimus ir bus audituojama išorės nepriklausomo audito.

Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei (toliau – grupė arba EPSO-G), todėl jos informacija tvarumo klausimais yra įtraukta ir į konsoliduotą grupės tvarumo ataskaitą už 2024 metus, kuri atitinka ETAS reikalavimus ir buvo patikrinta išorinio nepriklausomo auditoriaus.

Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Bendrovės pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Pateikiama informacija apima visą tiesioginę Bendrovės veiklą ir jos vertės grandinę. Tvarumo ataskaita yra parengta bendradarbiaujant su išoriniais tvarumo atskaitomybės ekspertais, siekiant užtikrinti kokybę ir išsamumą. Ataskaita skelbiama kaip metinės vadovybės ataskaitos dalis.

Bendrovė nepasinaudojo ETAS taikoma išimtimi nepateikti tam tikros informacijos, susijusios su praktine patirtimi, inovacijomis, vykstančiomis derybomis ar kitais 1 ETAS nurodytais konfidencialios ir neskelbtinos informacijos atvejais. Pagal 1 ETAS C priedėlį nurodyta, kad kai kurie reikalavimai taikomi palaipsniui ir gali būti praleisti rengiant tvarumo ataskaitą pirmus metus, kai pradeda galioti privalomas ETAS ataskaitos rengimas (Bendrovės atveju – už 2025 m.). Todėl Bendrovė ir šioje ataskaitoje neatskleidžia informacijos pagal SBM-1 40.b. ir 40.c., SBM-3 48.e. punktus, E1-9, E2-6, E5-3, E4-6, E5-6 atskleidimo reikalavimus, kuriems taikoma ši išimtis.

BP-2 SU YPATINGOMIS APLINKYBĖMIS SUSIJUSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

Šioje ataskaitoje Bendrovė remiasi ETAS nustatytais trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimais: trumpas laikotarpis – iki 1 metų, vidutinis – 2–4 metai, ilgas – daugiau nei 5 metai. Tokia laiko perspektyva atitinka grupės taikomus laikotarpius, siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje įmonių grupėje.

Be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, Bendrovė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia ES Taksonomijos rodiklių lenteles pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 šablonus. Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė pirmą kartą taikė ETAS standartą, todėl visi rodikliai buvo pateikti laikantis ETAS reikalavimų. Atskleidžiant rodiklius pateikiama palyginamoji 2021–2023 m. ataskaitinių laikotarpių informacija, išskyrus ŠESD rodiklius, kurių informacija pateikiama nuo bazinių metų (2019 m.). Matavimo metodika, taikoma apskaičiuojant 3 lygio (Scope 3) ŠESD emisijas, pateikiama skyriuje E1 Klimato kaita. Kitų rodiklių, kurie apima vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių duomenis, nėra.

2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai (angl. rebaselining). Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės įmonių pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. ŠESD emisijų duomenims. Šis atnaujinimas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, užtikrinti nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal SBTi metodiką ir užtikrinti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms bei reguliaciniams reikalavimams. Kitų tvarumo ataskaitos rengimo ar pateikimo pokyčių, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, nebuvo. Aukšto matavimo neapibrėžties lygio kiekybinių rodiklių nenustatyta, taip pat nebuvo aptikta reikšmingų ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidų. Kadangi Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei, ji nepatenka į išimtis, taikomas įmonėms, turinčioms mažiau nei 750 darbuotojų.# 8. TVARUMO VALDYMAS

Nors „Amber Grid“ atskirai ši išimtis galėtų būti taikoma, Bendrovė ja nesinaudoja, nes ši sąlyga nėra taikoma visai EPSO-G įmonių grupei. Siekiant užtikrinti informacijos vienodumą ir suderinamumą su grupės teikiama ataskaita, Bendrovė pateikia visą jai reikšmingą E4 ETAS, S1 ETAS, S2 ETAS, S3 ETAS ir S4 ETAS reikalaujamą informaciją.

8.2. TVARUMO VALDYMAS

GOV-1 ADMINISTRACINIŲ, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ VAIDMUO

„Amber Grid“ siekia aktyviai prisidėti prie energetikos sektoriaus transformacijos, išlaikydama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų. Bendrovė siekia atitikti geriausias tvarumo valdymo praktikas ir principus, užtikrindama, kad tvarumo aspektai būtų integruoti į strateginius sprendimus bei kasdienę veiklą. EPSO-G grupės įmonių tvarumo valdymo struktūra atitinka grupės bendrąją valdyseną. Valdymo, priežiūros ir patariamieji organai tvarumo klausimus prižiūri ir valdo pagal savo atsakomybių sritis ir kompetencijas. Detali informacija apie tvarumo valdymą ir priežiūrą grupės lygiu yra pateikta EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m.

„Amber Grid“ ilgalaikių strateginių tvarumo tikslų formavimu, peržiūra ir rodiklių stebėsena rūpinasi Bendrovės valdyba. Pagal kompetenciją ji taip pat tvirtina Bendrovės metinius tikslus, tarp kurių yra ir su tvarumu susiję įsipareigojimai. Bendrovėje aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos tikslai pagal kompetenciją paskirstyti atitinkamiems funkciniams padaliniams, tokiems kaip aplinkosauga, darbų sauga, organizacijos vystymas, rizikų ir atitikties valdymas ir kt. Be to, Bendrovėje yra atsakingas asmuo, užtikrinantis lygių galimybių principų įgyvendinimą.

ADMINISTRACINIŲ, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ SUDĖTIS

Įstatuose numatyti Bendrovės organai:
* Visuotinis akcininkų susirinkimas (nevykdomieji nariai).
* Valdyba (5 nevykdomieji nariai).
* Bendrovės vadovas (vienasmenis vykdomasis valdymo organas).

Išsami informacija apie Bendrovės valdymą pateikta vadovybės ataskaitos 7, 8 skyriuose.

VALDYMO ORGANŲ SU TVARUMU SUSIJUSIOS ŽINIOS IR PATIRTIS

Bendrovės valdybos narių ir vadovo turima patirtis yra viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje: https://ambergrid.lt/mes/amber-grid/vadovybe/
3
75
Siekdama visapusiško ir integruoto tvarumo valdymo, Bendrovė aktyviai investuoja į su tvarumu susijusių žinių stiprinimą bei kompetencijų pritraukimą ir ugdymą. Bendrovėje nuolat organizuojami mokymai ir rodiklių pristatymai tvarumo tematika, o siekiant užtikrinti aukštą ekspertiškumo lygį, pasitelkiamos ir išorės konsultacijos. Vadovai reguliariai supažindinami su tvarumo politika, teisės aktų pokyčiais bei svarbiausiomis iniciatyvomis šioje srityje. Ugdymas tvarumo srityje ir vadovų įtraukimas ne tik padeda veiksmingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, bet ir stiprina jų kompetencijas, skatinant sąmoningą ir atsakingą požiūrį į tvarią veiklą.

GOV-2 ĮMONĖS ADMINISTRACINIAMS, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAMS TEIKIAMA INFORMACIJA IR JŲ SPRENDŽIAMI TVARUMO KLAUSIMAI

Bendrovės valdymo organai reguliariai informuojami apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes – valdyba kiekvieną mėnesį svarsto aktualius klausimus, įskaitant ir su tvarumu susijusius klausimus. Valdyba planuoja ir vykdo savo veiklą vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu. Pirmaisiais ataskaitos rengimo metais, atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą, buvo nagrinėtos visos ETAS sąraše esančios temos ir kitos Bendrovei aktualios tvarumo temos.

GOV-3 SU TVARUMU SUSIJUSIŲ VEIKLOS REZULTATŲ INTEGRAVIMAS Į PASKATŲ SISTEMAS

„Amber Grid“ darbo užmokesčio politika pateikiama vadovybės pranešimo dalyje „Atlygio politikos įgyvendinimo ataskaita“. Valdymo organų nariams šiuo metu nėra skirtų su tvarumo klausimais susijusių paskatų sistemų ir darbo užmokesčio politikos Bendrovėje.

GOV-4 PAREIŠKIMAS DĖL TVARUMO IŠSAMAUS PATIKRINIMO

Bendrovei šiuo metu netaikomi teisiniai reikalavimai dėl tvarumo išsamaus patikrinimo (angl. due diligence ), todėl specialios išsamaus patikrinimo sistemos ji nėra įdiegusi. Tačiau Bendrovė nuolat vertina galimą neigiamą poveikį savo veikloje ir vertės grandinėje, siekia jo išvengti bei įsipareigoja bendradarbiauti šalinant neigiamą poveikį, jei toks atsirastų ar Bendrovė prie jo prisidėtų. Nors formalizuotos išsamaus patikrinimo sistemos nėra, atskiri jos elementai jau yra taikomi Bendrovės veikloje. Pagrindiniai 1 ETAS 4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ nurodyti aspektai ir etapai yra susiję su keliais horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal ETAS . Toliau pateiktoje lentelėje Bendrovė nurodo, kaip ir kur jos tvarumo ataskaitoje atsispindi pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai.

Pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai	Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai	Tvarumo ataskaitos dalys
	a)Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį	GOV-1, GOV-2, GOV-3, SBM-3
	b)Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus	GOV-2, SBM-2, IRO-1, MDR-P, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1
	c)Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas	IRO-1, SBM-3
	d)Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas	MDR-A, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1
	e)Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas	MDR-T, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1

76

GOV-5 TVARUMO ATSKAITOMYBĖS RIZIKOS VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLĖ

Su tvarumu susijusi atskaitomybė atitinka grupės lygio principus ir procesus, susijusius su teisės aktų atitiktimi, rizikų valdymu ir vidaus kontrole. Tvarumo atskaitomybėje vidaus kontrolė grindžiama rizikų identifikavimu, analize ir dėmesiu svarbiausioms nustatytoms rizikoms. Grupės rizikų valdymo procesas atitinka COSO (ERM) sistemos principus. Grupėje patvirtinta rizikų valdymo politika, kuri apibrėžia pagrindinius EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą. Tvarumo srities rizikos grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės grupės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikų valdymo procesą. Grupė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo. Rizikos, susijusios su tvarumo atskaitomybe apima duomenų ir informacijos tikslumą ir patikimumą.

EPSO-G administracinių ir priežiūros organų vaidmuo:

• Valdyba: Priima sprendimus dėl Grupės su tvarumu susijusių politikų įgyvendinimo. Nustato Bendrovės strategines tvarumo kryptis, tvirtina strateginius tvarumo tikslus ir prižiūri, kaip jie yra įgyvendinami. Analizuoja ir vertina Bendrovės pateiktą medžiagą Bendrovės tvarumo (aplinkos apsaugos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdysenos) vystymo strateginiais klausimais, užtikrina tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas Bendrovės veiklai šioje srityje vykdyti.
• Grupės Atlygio ir skyrimo komitetas: Teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos Grupėje, padeda atlikti valdymo organų narių atrankas, teikia kitas su narių skyrimu susijusias rekomendacijas, teikia rekomendacijas dėl atlygio sistemos ir atlygio dydžio.
• Grupės Audito komitetas: Atlieka Grupės (įskaitant Bendrovę) finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo, tvarumo atskaitomybės procesų priežiūrą, atlieka Grupės vidaus kontrolės, rizikos ir atitikties valdymo, taip pat veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą (įskaitant ir tvarumo srityje), teikia rekomendacijas šiais klausimais.
• Bendrovės vadovas: Organizuoja ir kontroliuoja bei teisės aktų nustatyta apimtimi užtikrina Bendrovės strategijos įgyvendinimą tvarumo srityje, įgyvendina su Bendrovės veikla ir funkcionavimu tvarumo srityje susijusias rekomendacijas, tvarkas, politikas, kodeksus, tvarumo vystymo planus.

8.3. STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ

SBM-1 STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ

Esame Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą vartotojams, infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. „Amber Grid“ tikslas – iki 2030-ųjų metų transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių transportavimui bei kuriant švaresnę ateitį visiems. Planuojame pritaikyti dujų perdavimo sistemą naujai energijai, kad Lietuvos dujotiekiais tekėtų ne tik gamtinės dujos, bet ir vandenilis. Siekiame prisidėti prie klimatui naudingos ekonomikos kūrimo. Perduodami žaliąją energiją Lietuvoje ir į užsienį mažiname poveikį klimato kaitai koncentruodamiesi į energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių.

Mūsų perdavimo sistemą sudaro:
* Magistraliniai dujotiekiai.
* Dujų kompresorių stotys.
* Dujų apskaitos ir skirstymo stotys.
* Dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai.
* Duomenų perdavimo ir ryšių sistemos.

Mūsų klientai stambios ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės bei gamtinių dujų tiekimo bendrovės. Daugiau informacijos apie klientus ir teikiamas paslaugas galima rasti Amber Grid 2024 m. Vadovybės ataskaitoje. „Amber Grid“ įmonėje dirba ilgametės dujų sistemos priežiūros patirties, vadybos žinių ir kvalifikacijos turintys specialistai. 2024 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovėje buvo įdarbinti 352 darbuotojai.

„AMBER GRID“ SUDĖTIS

Veiklą vykdome nuo 2013 m., o 2015-aisiais tapome gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi. Priklausome valstybės valdomai energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei EPSO-G. Esame Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo – ENTSOG nariai. „Amber Grid“ valdo 34 proc. GET Baltic akcijų. Pastaroji bendrovė organizuoja ir vysto prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Kontrolinis GET Baltic akcijų paketas priklauso European Energy Exchange AG (EEX). Prie esamų tinklų „Amber Grid“ prijungė ir biometano gamintojus, taip prisidėdama prie atsinaujinančios energijos plėtros Lietuvoje.Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą yra vienas pagrindinių Europos šalių energetikos tikslų, o Bendrovės klientams tai atveria naujas plėtros ir vystymosi galimybes.

INFORMACIJA APIE VEIKLOS SEKTORIŲ

Bendrovė vykdo veiklą iškastinio kuro (dujų) sektoriuje, t. y. gauna pajamas iš iškastinio kuro, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 2 str. 62 p. platinimo, įskaitant transportavimą, saugojimą ir prekybą. Iš šios veiklos gautų pajamų suma nurodyta Bendrovės finansinėje ataskaitoje. Pajamų, gautų iš kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su iškastinėmis dujomis, išskaidymas atskleidžiamas skyriuje ES Taksonomijos reglamento rodikliai.

TVARUMO KRYPTYS IR TIKSLAI

Atnaujintoje „Amber Grid“ strategijoje kartu su EPSO-G grupės įmonėmis išgryninta bendra grupės misija spartinti energetinę nepriklausomybę ir didinti sistemos patikimumą, vizija – įgalinti žaliąją transformaciją, kartu užtikrinant energetinio ir nacionalinio saugumo interesus. Siekiant strateginių pokyčių ir tikslų įgyvendinimo bus pasitelkiamos įvairios įgalinimo priemonės: finansavimas, inovacijos ir skaitmenizavimas, partnerystė, turto plėtra ir valdymas, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimas. „Amber Grid“ siekia tiesiogiai prisidėti prie tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Didžiausią dėmesį Bendrovė skiria galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui. Žalioji energetika yra Bendrovės strategijos ir strateginio plano pagrindas.

78 APLINKOSAUGOS SRITIS

• Klimatas – nulinis ŠESD emisijų balansas iki 2050 m.
• Aplinka – jokio grynojo biologinės įvairovės praradimo.

SOCIALINĖ SRITIS

• Sveikata ir saugumas – saugios, pozityvios darbo aplinkos bei kultūros kūrimas.
• Žmonės ir bendruomenės – įgalinti žmonės ir teigiamo poveikio bendruomenėms kūrimas.

VALDYSENOS SRITIS

• Valdysena – skaidrumas, atsakingas veiklos ir tiekimo grandinės valdymas, tvarūs finansai.

Tvarumas yra neatsiejama Bendrovės veiklos dalis, o pagrindiniai tikslai yra integruoti į ilgalaikę EPSO-G grupės įmonių strategiją, kuri 2024 m. buvo atnaujinta. Daugiau informacijos apie grupės strateginius tvarumo tikslus pateikiama EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m. Informacija apie „Amber Grid“ strategiją iki 2035 m. pasiekiama čia: https://ambergrid.lt/mes/amber- grid/strategija/14

Pagrindiniai Bendrovės siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse:

79 VERTĖS GRANDINĖ

Toliau pateikiama schema vizualiai atspindi apibendrintą EPSO-G įmonių grupės ir Bendrovės vertės grandinę – nuo pradinės grandies, kurioje įtraukiami tiekėjai ir ištekliai, per pagrindinę Bendrovės veiklą, iki galutinės grandies, kurioje sukuriama vertė klientams ir visuomenei, nurodant pagrindinius veiklos modelio išteklius ir priklausomybes.

SBM-2 SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ INTERESAI IR NUOMONĖS

Norint sėkmingai įgyvendinti strateginius tikslus ir užtikrinti tvarų veiklos vystymąsi, Bendrovei itin svarbu palaikyti nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgti į jų lūkesčius ir juos integruoti į sprendimų priėmimo procesą. Suinteresuotosiomis šalimis laikomos grupės, kurių veikla daro reikšmingą įtaką Bendrovei arba kurioms Bendrovė gali daryti reikšmingą poveikį. Tvarumo ataskaitos turinys parengtas remiantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių įžvalgomis, poreikiais ir lūkesčiais. Toliau pateiktoje lentelėje išskiriamos pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės, jų įtraukimo būdai ir tai, kaip Bendrovė atsižvelgia į jų keliamus klausimus. Šių įtraukimo rezultatų analizė taip pat buvo naudojama dvejopo reikšmingumo vertinimo procese. Bendrovės administraciniai, valdymo ir priežiūros organai, esant poreikiui, yra informuojami apie suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus.

Pagrindinės suinteresuotosios šalys	Bendrovės pasirinkti įtraukimo būdai	Kaip Bendrovė atsižvelgia į įtraukimo rezultatus
Klientai	Inicijuoja ir rengia klientams informacinius renginius, straipsnius, naujienlaiškius, komunikuoja socialiniuose tinkluose.	Bendrovė veikia verslas–verslui (B2B) srityje, todėl ypatingai svarbu suprasti klientų poreikius ir kurti jų poreikius atitinkančias paslaugas bei sprendimus, prisidedančius prie Bendrovės strategijos įgyvendinimo.
Darbuotojai	● Vykdo reguliarius darbuotojų įsitraukimo tyrimus. ● Vadovaujasi vienodomis atlygio bei socialinės atsakomybės nuostatomis darbuotojų atžvilgiu. ● Organizuoja darbuotojų susirinkimus, dalinasi informacija vidiniuose intranetuose. ● Nustato komandos tikslus ir stebi jų rezultatus.	Įgalinti, profesionalūs bei vertybėmis besivadovaujantys darbuotojai yra esminė sąlyga siekiant įgyvendinti grupės viziją ir strateginius tikslus. Ilgalaikėje grupės strategijoje Bendrovė įsipareigoja kurti saugią, pozityvią darbo aplinką bei kultūrą. Tam ji tobulina vidines politikas, rengia gerinimo planus.
Akcininkai, investuotojai	● Skelbia tarpinius (ketvirtinius) ir metinius pranešimus apie grupės finansinius ir veiklos rezultatus. ● Rengia reguliarius susitikimus aktualiems klausimams aptarti.	Bendrovės veiklos strategija yra suformuota siekiant atliepti nacionalinius ir tarptautinius regiono lūkesčius. Vykdomų strateginių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo akcininkų pasitikėjimo ir greitų sprendimų. Grupė atsižvelgia į akcininkų lūkesčius formuojant strateginius prioritetus ir gerinant su tvarumu susijusią valdyseną.
Užsienio partneriai energijos perdavimo ir biokuro biržos operatoriai	● Inicijuoja profesinius susitikimus ir konferencijas bei dalyvauja juose pristatydama strategijoje numatytus tikslus. ● Dalyvauja bendrose darbo grupėse. ●Įsitraukia į tarptautinių organizacijų, vienijančių elektros ir dujų perdavimo operatorius, veiklą.	Siekdama užtikrinti šalies interesus ir įsitvirtinti Baltijos regione ir Europoje, Bendrovė aktyviai dalyvauja nacionalinėje ir tarptautinėje veikloje. Partnerystės su užsienio operatoriais padeda Bendrovei plėtoti naujas rinkas, prisideda prie inovatyvių sprendimų kūrimo bei didina bendrą sektoriaus tvarumą ir efektyvumą.
Nacionalinė reguliuojančioji institucija	● Laiku teikia informaciją reguliuojančiosioms institucijoms. ● Bendradarbiauja diegiant naujus rinkų mechanizmus. ● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams aptarti.	Bendradarbiavimas su reguliuotoju padeda Bendrovei ne tik užtikrinti atitiktį TA, bet ir stiprinti ilgalaikį veiklos stabilumą bei socialinį pasitikėjimą prisidedant prie tvaraus augimo ir rinkos reputacijos gerinimo.
Valstybės atstovai	● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams aptarti. ● Pristato ar pasisako aktualiais klausimais LR Seimo komitetuose, LR Vyriausybės posėdžiuose. ● Dalyvauja tarpinstitucinių darbo grupių veikloje.	Bendradarbiavimas su valstybės atstovais būtinas siekiant užtikrinti nuoseklios ir ilgalaikės energetikos sektoriaus vizijos formavimą bei sklandų valstybės ir regiono mastu svarbių projektų įgyvendinimą.
Paslaugų ir prekių tiekėjai	● Konsultuojasi su rinkos dalyviais ir atlieka rinkos tyrimus. ● Skelbia planuojamų pirkimų planus ir pirkimų politiką. ● Organizuoja tiekėjų dienos renginius.	Tiekėjų indėlis į grupės veiklų tęstinumą ir efektyvumą yra lemiamas stiprinant ir efektyvinant vertės grandinę. Jų indėlis ne tik palaiko stabilų tiekimo procesą, bet ir skatina kokybės standartų laikymąsi, inovacijų diegimą bei tvarumo tikslų įgyvendinimą. Tiekėjai tampa strateginiais partneriais, kurie užtikrina vertės grandinės efektyvumą, atsparumą bei gebėjimą operatyviai prisitaikyti prie dinamiškų rinkos sąlygų ir augančių aplinkosauginių bei socialinių reikalavimų.
Rangovai	● Organizuoja kasmetinius informacinius renginius potencialiems rangovams. ● Iš anksto viešai skelbia pirkimų planus ir konsultacijas, siekdami užtikrinti didesnę dalyvių konkurenciją. ● Audituoja rangovų atliekamus darbus.	Rangovų pasitelkimas neapsiriboja vien tik sąnaudų efektyvumu ar procesų optimizavimu. Jie gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Bendradarbiaudama su tvariais rangovais, Bendrovė gali sumažinti savo ekologinį pėdsaką, užtikrinti atsakingą išteklių naudojimą bei pasiekti griežtesnius aplinkosauginius standartus. Toks partnerystės modelis stiprina vertės grandinės atsparumą, didina aplinkosauginį
81 efektyvumą ir prisideda prie ilgalaikės tvarios plėtros.		# 8.4. DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS SBM-3, IRO-1 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

REIKŠMINGO POVEIKIO, RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ NUSTATYMO IR VERTINIMO PROCESŲ APRAŠYMAS

Šioje tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija ir rodikliai buvo atrinkti vadovaujantis dvejopo reikšmingumo vertinimu (DRV). Šis principas leidžia išsamiai įvertinti tvarumo klausimus, atsižvelgiant tiek į jų poveikį aplinkai ir visuomenei, tiek į finansinį reikšmingumą, taip užtikrinant subalansuotą ir atsakingą požiūrį į tvarumo valdymą.

2024 m. EPSO-G grupės įmonėse pirmą kartą buvo atliktas DRV, vadovaujantis ETAS nustatytais kriterijais. Šio vertinimo tikslas – nustatyti svarbiausias tvarumo temas ir potemes, kurios turi būti įtrauktos į tvarumo ataskaitą ir atskleidžiamos joje pateikiamoje informacijoje. Atliekant vertinimą grupė rėmėsi bendraisiais ETAS reikalavimais ir Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) praktinio taikymo gairėmis. Reikšmingumo analizės metu buvo atsižvelgta ir į poveikio, ir į finansinio reikšmingumo aspektus bei jų tarpusavio sąsajas.

Pagrindiniai vertinimo etapai buvo šie:

1. Konteksto supratimas – Bendrovės veiklos, vertės grandinės partnerių ir suinteresuotųjų šalių analizė.
2. Išankstinis vertinimas – EPSO-G grupės potencialiai reikšmingų tvarumo klausimų nustatymas.
3. Dvejopo reikšmingumo analizė – išsamus nustatytų tvarumo klausimų vertinimas tiek iš poveikio aplinkai ir visuomenei, tiek iš finansinio poveikio perspektyvos.

Atliekant grupės DRV, į procesą buvo įtrauktos suinteresuotosios šalys. Taip pat vertinime dalyvavo ir „gamta“, laikyta nebyliuoju suinteresuotuoju subjektu. Skirtingi suinteresuotųjų šalių įtraukimo metodai ir lygiai buvo nustatyti remiantis AA1000 Suinteresuotųjų subjektų įsitraukimo standartu. Detali informacija apie grupės DRV metodologiją atskleidžiama EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m.

Atsižvelgiant į DRV rezultatus, šioje ataskaitoje, pagal ETAS temas suskirstytuose skyriuose, išsamiai atskleidžiamas kiekvienos reikšmingos temos valdymas, įskaitant su ja susijusius poveikius, rizikas ir (ar) galimybes.

DVEJOPO REIKŠMINGUMO MATRICA

Tvarumo temų matricoje pateikiami reikšmingiausi Amber Grid tvarumo klausimai. Pagal visos grupės taikytą metodiką, tvarumo klausimas yra laikomas reikšmingu, jeigu pagal galutinius poveikio ir (arba) finansinio reikšmingumo vertinimo balus jis priskirtas kategorijoms „kritinė” ir „reikšminga”. Tvarumo klausimas „Verslo etika (Pranešėjų apsauga)“ su išimtimi priskiriamas prie Bendrovei reikšmingų tvarumo klausimų (atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra netiesiogiai valstybės kontroliuojama įmonė.).

KLIMATO RIZIKŲ VERTINIMAS

Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES teisės aktus (Taksonomijos reglamentą, ETAS ir kt.), susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimais, 2023 m. EPSO-G atliko išsamią fizinių ir pereinamojo laikotarpio su klimatu susijusių rizikų, galimybių bei klimato scenarijų analizę pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju (iki 2050 m.) laikotarpiais. Vertinimas grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD ) rekomendacijas.

Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitos rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti susijusius atskleidimus grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti tvarumo rizikų valdyseną grupėje. Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, biurams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita. Parengtos priemonės ir rodikliai, skirti valdyti šias rizikas. Klimato rizikų vertinimo metodika ir rezultatai pateikiami EPSO-G 2024 m. metinėje vadovybės ataskaitoje ir atskiroje ataskaitoje EPSO-G 2023 m. klimato kaitos rizikų vertinimo ir valdymo ataskaita.

IRO-2 ETAS ATSKLEIDIMO REIKALAVIMAI, ĮTRAUKTI Į ĮMONĖS TVARUMO ATASKAITĄ

Turinio rodyklė su informacijos atskleidimo reikalavimų, kurių, atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo rezultatus buvo laikomasi rengiant tvarumo ataskaitą, sąrašu pateikiama šios ataskaitos skyriuje ETAS rodiklių sąrašas. Visų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus ETAS standarto B priedėlyje.

Klimato kaitos tema Bendrovei yra reikšminga ir įtraukiama į šią ataskaitą. Atskleistiną reikšmingą informaciją Bendrovė nustatė pagal atliktą DRV.

MDR - MINIMALŪS ATSKLEIDIMO REIKALAVIMAI

Bendrovė taiko ir atskleidžia informaciją pagal minimalius atskleidimo reikalavimus apie politiką (MDR-P), veiksmus (MDR-A), rodiklius (MDR-M) ir tikslus (MDR-T) kartu su atitinkamais informacijos atskleidimo reikalavimais, nustatytais teminiuose ETAS toliau šioje ataskaitoje.

8.5. APLINKOSAUGOS SRITIS E1 KLIMATO KAITA

SBM-3, E1 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Bendrovė pripažįsta savo atsakomybę klimato kaitos kontekste ir suvokia, kad aplinkos apsauga yra neatsiejama tvarios veiklos dalis. Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos keliamų iššūkių yra svarbūs tiek dabartinei, tiek ateities kartoms. Todėl Bendrovė nuolat vertina savo veiklos poveikį aplinkai ir ieško inovatyvių sprendimų, kaip šį poveikį mažinti ir pasiekti teigiamų rezultatų tiek organizacijai, tiek plačiau visuomenei.

KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMAS IR PRISITAIKYMAS

Bendrovė aktyviai siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir atitinka šios srities tarptautinius standartus, siekdama prisidėti prie pasaulinių klimato tikslų įgyvendinimo. Nuolat investuojama į švarios energijos sprendimus, siekiant užtikrinti tvarų energijos tiekimą ir sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Modernizuojama infrastruktūra, kad energijos tiekimas būtų efektyvus, tvarus ir mažinantis poveikį aplinkai. Sprendimai priimami, atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo rizikas bei galimybes, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis ir atitiktis aplinkosaugos reikalavimams.

KLIMATO KAITOS POVEIKIO, RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ VERTINIMAS

Bendrovė nuolat stebi klimato kaitos poveikį ir identifikuoja galimas rizikas bei galimybes susijusias su klimato pokyčiais ir jų įtaka veiklai. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijos yra integruojamos į bendrą vertės grandinę, užtikrinant nuoseklų ir atsakingą veiklos valdymą.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su klimato kaitos poveikiu, galimomis rizikomis bei jų sąsajomis su vertės grandine.

Tvarumo tema	Poveikiai	Rizikos ir galimybės	Vertės grandinės vieta
Prisitaikymas prie klimato kaitos	-*	-*	-*
Klimato kaitos švelninimas	Faktinis neigiamas poveikis dėl Grupės ŠESD emisijų.	Rizikos kyla iš poreikio finansuoti infrastruktūros atnaujinimą ir numatyti investicijas naujoms technologijoms, kad būtų sumažintas Grupės poveikis klimato kaitai (ŠESD emisijų mažinimas).	Visa grandinė
Energetika	Faktinis neigiamas poveikis dėl Grupės įmonių veiklos ir Grupės tiekimo grandinės.	Rizikos kyla iš poreikio investuoti į AEI.	Visa grandinė

Pastaba: *Reikšmingų poveikių, rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.

E1-1 PERTVARKOS PLANAS KLIMATO KAITAI ŠVELNINTI

„Amber Grid“ įsipareigoja prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir tvaraus energetikos sektoriaus vystymo, atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą ir Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. 2025 m. pradžioje valdyba patvirtino ilgalaikę strategiją, galiojančią iki 2035 m., kurios tikslas – užtikrinti organizacijos klimato tikslų ir tvarumo uždavinių įgyvendinimą.

Strateginiai tikslai ir žingsniai klimato kaitos švelninimui:

1. Energijos efektyvumo didinimas visuose gamybos procesuose: naujų technologijų diegimas ir energijos vartojimo optimizavimas, siekiant sumažinti tiesiogines ir netiesiogines (angl. Scope 1 ir Scope 2 ) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijas 30 proc. - 2026 m. ir 50 proc. - 2030 m. (lyginant su 2019 m. lygiu). ŠESD emisijų mažinimo tikslai atskleidžiami pagal E1-4 atskleidimo reikalavimą.
2. Atsinaujinančios energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimo plėtra technologiniuose procesuose. Ateityje Bendrovė savo reikmėms planuoja naudoti žaliąjį vandenilį (H₂) bei biodujas. Siekiama mažinti iškastinio kuro naudojimą ir neigiamą poveikį aplinkai, didinant švarios energijos vartojimą.
3. Gamtinių dujų sistemos transformacija ir integracija į Europos rinką. Iki 2050 m. planuojama kardinaliai transformuoti gamtinių dujų sistemą, transportuojant atsinaujinančias dujas ir H₂. Bendrovė siekia integruotis į bendrą Europos energetikos rinką, užtikrinant švarią energiją vartotojams ir padedant valstybei laikytis Europos žaliojo kurso.
4. Žaliosios transformacijos įgalinimas. Atsižvelgdama į valstybės užsibrėžtus pokyčius, numatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje, Bendrovė siekia stiprinti palankią aplinką suinteresuotosioms šalims. Tam ji įgyvendins šiuos veiksmus:
   • Vystys vandenilio (H₂) transportavimo infrastruktūrą ir prisidės prie anglies dvideginio (CO₂) surinkimo, transportavimo, saugojimo ir panaudojimo ekosistemos sukūrimo.
   • Sudarys palankias žalių dujų gamintojų prieigos prie dujų perdavimo sistemos sąlygas.

Šie veiksmai leis užtikrinti tvarų perėjimą prie žaliosios energetikos ir prisidės prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo.# PERTVARKOS PLANAS IR ŠESD POVEIKIO MAŽINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Pertvarkos planas yra neatsiejama Bendrovės strategijos ir finansų planavimo dalis, siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų ir Europos klimato teisės akto reikalavimų. EPSO-G įmonių grupė siekia tapti klimatui neutrali iki 2050 m. „Amber Grid“ investiciniame plane numatytos tiek ilgalaikės strateginės investicijos, tiek 10 metų laikotarpio investicijos reikšmingiems projektams. Kasmet sudaromas Bendrovės biudžetas, derinamas su veiklos plane numatytais darbais ir investicijomis. Svarbi strategijos įgyvendinimo dalis – vadovo tvirtinamas Bendrovės veiklos planas. 2025 m. veiklos planą, kurį patvirtino valdyba, sudaro ambicingi tikslai ir aiškūs prioritetai:

• Infrastruktūros kūrimas, siekiant patikimo apsirūpinimo švaria energija.
• Energetinio ir nacionalinio saugumo užtikrinimas.
• Bendrovės, kaip patikimo strateginio partnerio klientams, vaidmens stiprinimas transformuojant energetiką.

Bendrovė 2025–2027 m. veiklos planą patvirtinto 2025 m. vasario mėnesio pabaigoje, o jo įgyvendinimą vertins valdyba. Siekdama užsibrėžtų tikslų, Bendrovė nuolat vertina veiklos aplinkos pokyčius, strategijos įgyvendinimą bei pažangą ir, esant poreikiui, atnaujina savo strateginius dokumentus. Detali informacija apie „Amber Grid“ strategiją pateikiama: https://ambergrid.lt/doclib/covo9vznc7mg39b97ad9bpvrwrn4gujz

ŠESD POVEIKIO MAŽINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Amber Grid nuosekliai įgyvendina ŠESD poveikio mažinimo priemonių planą (ŠESD PMPP), siekdama prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų. Šis planas apima pilotinius projektus, tiekėjų rinkos analizes ir investicinius planus, kurie sudaro tvarios plėtros pagrindą.

Pagrindiniai dekarbonizacijos svertai (veiksmai 2025–2030 m.):

• Energijos efektyvumo didinimas ir ŠESD emisijų mažinimas.
• Dujų deginimo įrangos pritaikymas veikloje.
• Dujų kompresorinių stočių rekonstrukcija.
• Stacionarių ir mobilių nuotėkių aptikimo sistemų įrengimas: įdiegimas ir naudojimas metano (CH₄) nuotėkių stebėsenai.
• Biodujų įtraukimas į Bendrovės dujinių įrenginių sistemą ir jų deginimas.
• Dujinių katilų keitimas į elektrinius katilus dujų skirstymo stotyse (DSS).
• Papildomo mobilaus GD kompresoriaus naudojimas remonto darbuose.
• Specialios įrangos (angl. stopple ) pritaikymas magistralinio dujotiekio remonto metu.

Atliekami pasiruošimo darbai perdavimo sistemos transformacijai ir optimizavimui. Numatyti šie etapai:

1.Dujų perdavimo tinklo optimizavimas

Atsižvelgiant į ilgalaikį dujų paklausos mažėjimą Lietuvos vidaus reikmėms, nuo 2025 m. pradedamas rengti dujų infrastruktūros saugaus optimizavimo planas, kuris apims infrastruktūros pertvarką ir bus orientuotas 87 į efektyvesnį tinklo panaudojimą. Planuojamas dujų skirstymo stočių (DSS) demontavimas ir jų išteklių efektyvesnis panaudojimas. Be to, „Amber Grid“ ketina įvertinti būtinus techninius infrastruktūros pakeitimus, kad tinklas būtų pritaikytas žaliųjų dujų produktams, įskaitant sintetines dujas, tokias kaip žaliasis vandenilis ar sintetinis metanolis. Šie pokyčiai leis užtikrinti dujų perdavimo tinklo lankstumą ir prisitaikymą prie besikeičiančių energijos išteklių poreikių ateityje.

2.Pakeitimai H₂ infrastruktūros sistemoje.

2025–2027 m. numatyta įgyvendinti vandenilio (H₂) infrastruktūros planavimo ir projektavimo darbus, kurie sudarys pagrindą būsimiems tinklo plėtros etapams. Po 2030 m. planuojama prijungti pirmuosius H₂ gamintojus ir vartotojus, taip integruojant Lietuvos vandenilio tinklą į bendrą Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) sistemą, besitęsiančią nuo Suomijos iki Vokietijos. 2030–2040 m. laikotarpiu siekiama prie NBHC tinklo prijungti šiaurės vakarų Lietuvos vartotojus ir gamintojus bei išvystyti vidinį vandenilio tinklą, jungiantį Baltijos jūros pakrantę su H₂ koridoriumi.

2. Strateginio Bendrovės tikslo remti CO₂ surinkimo ir saugojimo vertės grandinės kūrimą įgyvendinimas

Bendrovė įsipareigoja remti CO₂ surinkimo ir saugojimo (CCS) vertės grandinės kūrimą, įgyvendindama iniciatyvas, kurios prisidės prie regioninės dekarbonizacijos tikslų. Viena pagrindinių priemonių šiam tikslui pasiekti – dalyvavimas CCS Baltic konsorciumo projekte, kurio tikslas – sukurti CO₂ surinkimo ir saugojimo vertės grandinę. Tuo atveju, jei konsorciumas pasirinks CO₂ transportavimo būdą vamzdynu, bus vykdomi išsamūs tinklo ir ekosistemos galimybių tyrimai bei kuriama reikalinga CO₂ transportavimo infrastruktūra. 2025 m. planuojama atlikti išsamią galimybių analizę ir suformuluoti veiksmų planą. Gamintojų prijungimas prie CO₂ tinklo numatomas 2030–2033 m. ir vėlesniu laikotarpiu. Tikėtina, kad dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimas, vykstantis šalia CCS Baltic konsorciumo kuriamos vertės grandinės, paskatins naujų anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) vertės grandinių formavimąsi. Bendrovė kiekvieną dalyvavimo galimybę šiose iniciatyvose vertins atskirai, atsižvelgdama į ilgalaikę strategiją ir rinkos poreikius.

„Amber Grid“ ŠESD emisijų mažinimo priemonių (atskleistų pagal E1-3 atskleidimo reikalavimą) įgyvendinimui 2025–2030 m. skirs apie 58 mln. Eur (suma, numatyta ŠESD poveikio mažinimo priemonių plane, neįskaitant kitų reikšmingų projektų, numatytų Bendrovės strategijoje).

DĖL SUSISAISTYMO IŠMETAMAS ŠESD KIEKIS

„Amber Grid“ valdo ir eksploatuoja GD (gamtinių dujų) perdavimo infrastruktūrą, atlieka remonto ir rekonstrukcijos darbus, dėl kurių iki 2030 m. dėl susisaistymo išmetamas ŠESD kiekis sudarys apie 55 720 tonų CO₂e. Šis kiekis apima energijos gamybą nuosavuose įrenginiuose, kuro vartojimą mobiliuose įrenginiuose, GD nuotėkius ir kitas situacijas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie ŠESD išskyrimo. „Amber Grid“ emisijas Bendrovės emisijų mažinimo tikslų ir priemonių plane numatė 8 priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti 1 ir 2 lygio (angl. Scope 1, Scope 2 ) emisijas. 88 Šis dėl susisaistymo išmetamas ŠESD kiekis gali apsunkinti Bendrovės tikslų įgyvendinimą iki 2030 m., ypač jei nebūtų vykdoma: infrastruktūros pertvarka, alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, pažangių technologijų diegimas, metano išmetimų į atmosferą mažinimas.

3 SRITIES EMISIJŲ SKAIČIAVIMAI IR PERŽIŪRA

2023 m. „Amber Grid“ atliko 3 lygio (angl. Scope 3 ) emisijų apskaičiavimus (tai netiesioginės emisijos, atsirandančios veiklos grandinėje ir neįtrauktos į 1 ar 2 sritį). 2025 m. Bendrovė planuoja atlikti 3 srities emisijų skaičiavimų detalią peržiūrą ir emisijų prielaidų modeliavimą, kartu suformuojant ir šios srities emisijų mažinimo planą.

TEISINIAI IR NORMATYVINIAI ASPEKTAI

Bendrovei netaikomi Europos Sąjungos su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai. Tačiau, laikantis tarptautinių ir nacionalinių tvarumo standartų, Bendrovė ir toliau sieks prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų ir įgyvendins veiksmus, kurie padės pasiekti nustatytus emisijų mažinimo tikslus. „Amber Grid“, užtikrindama perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą nuolat vykdo techninės priežiūros ir remonto darbus, daug dėmesio skiria esamos infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Per 2024 m. „Amber Grid“ investavo 6,3 mln. Eur. Daugiausia buvo skirta lėšų MD modernizacijos darbams (2,32 mln. Eur), DSS ir DAS rekonstrukcijos darbams (0,471 mln. Eur) dujų kompresorių stočių eksploatavimo užtikrinimui (0,124 mln. Eur), bei SCADA ir ryšio sistemų gerinimui ir plėtimui (0,380 mln. Eur).

PERTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMAS 2024 METAIS

2024 m. Bendrovėje buvo atliktas ŠESD emisijų modeliavimas ir ŠESD priemonių plano peržiūra, siekiant geriau suprasti emisijų mažinimo potencialą ir sukurti pagrįstą priemonių planą. Prioritetai nustatyti pagal didžiausią poveikio mažinimo potencialą ir ekonominį naudingumą. Be to, buvo atlikta galimų rizikų analizė ir skirtingų scenarijų modeliavimas, kad būtų galima efektyviau siekti emisijų mažinimo tikslų. 2025 m. planuojama parengti ŠESD priemonių rizikų valdymo planą, siekiant efektyviau spręsti galimus iššūkius. Siekdami plėtoti švariąją energetiką, 2024 m. Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo sistemos operatoriai, įskaitant įmonę „Ontras“, sėkmingai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) išankstinę galimybių studiją. Ši studija žymi svarbų žingsnį kuriant tarptautinę vandenilio transportavimo infrastruktūrą, kuri sujungs Baltijos jūros regioną su Centrine Europa. NBHC projektas yra esminė Europos vandenilio rinkos plėtros dalis, siekiant užtikrinti tvarų energijos tiekimą ir skatinti dekarbonizaciją regione. 2024 m. balandžio mėn. Europos Komisija (EK) suteikė Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) projektui bendro intereso projekto (PCI) statusą. Šis projektas yra Baltijos energijos rinkos vandenilio plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP Hydrogen) dalis. PCI statusas suteikia projektui strateginį prioritetą ES mastu, leidžiant gauti ES finansavimą bei pagreitinti leidimų išdavimo procedūras, taip sudarant palankesnes sąlygas projekto įgyvendinimui ir spartesnei vandenilio infrastruktūros plėtrai Baltijos regione. 2024 m. sausio mėn. pradėtoje reikšmingoje studijoje nagrinėjamos pagrindinės Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) projekto vystymo sąlygos. Tyrime vertinami H₂ transportavimo kiekiai 2030– 89 2050 m., atlikti H₂ įkainių ir tarifų skaičiavimai vartotojams, taip pat buvo vykdomos vartotojų apklausos ir kiti svarbūs vertinimai.

2025 METŲ PLANAI

2025 m., remdamiesi išankstinės galimybių studijos rezultatais, dujų perdavimo sistemos operatoriai planuoja pradėti rengti išsamią galimybių studiją, kurioje bus atlikta detali projekto techninė analizė, komercinis ir ekonominis vertinimas bei parengtas išsamus Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) įgyvendinimo grafikas. Tuo pačiu, 2025 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė apie Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF) finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams pagal transeuropinių energetikos tinklų programą (TEN-E).# Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektui patvirtinta 6,8 mln. eurų parama, skirta galimybių studijos etapui finansuoti. Šis finansavimas sudarys sąlygas atlikti detalius tyrimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama esminėms projekto dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams, saugos aspektams bei projekto įgyvendinimo grafiko sudarymui. Šios studijos padės užtikrinti tvarų ir ekonomiškai pagrįstą NBHC tinklo vystymą, prisidedant prie vandenilio rinkos plėtros regione. Nuo 2025 m. Bendrovė bus įpareigota laikytis griežtų Metano reglamento nuostatų bei diegti nulinių CH₄ emisijų kultūrą. Šie reikalavimai reikšmingai paveiks remonto darbų organizavimą bei kitus eksploatacinius veiklos aspektus, skatinant diegti naujas technologijas ir procesus, užtikrinančius minimalias metano emisijas. Šių pokyčių įgyvendinimas pareikalaus modernių dujų nuotėkio kontrolės sistemų, pažangesnių techninės priežiūros sprendimų bei efektyvesnių infrastruktūros optimizavimo priemonių. Bendrovė taip pat įsipareigoja aktyviai diegti geriausią praktiką ir inovacijas, siekiant sumažinti metano poveikį aplinkai bei prisidėti prie ES klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo. 2025 m. „Amber Grid“ planuoja identifikuoti visus galimus metano (CH₄) emisijų šaltinius, atlikti jų detalią inventorizaciją ir vykdyti išsamų visų objektų, įskaitant magistralinį dujotiekį, monitoringą. Siekdama mažinti nekontroliuojamus gamtinių dujų, kurių sudėtyje yra apie 95 proc. CH₄, nuotėkius į atmosferą, Bendrovė ieškos ir pritaikys pažangias stacionarias metano nuotėkių nustatymo technologijas. Šios priemonės leis efektyviau valdyti emisijas, stiprinti aplinkosaugos kontrolę ir įgyvendinti nulinių CH₄ emisijų kultūrą, atitinkančią griežtus ES Metano reglamento reikalavimus. Be to, 2025 m. planuojamas svarbių ŠESD mažinimo priemonių (gręžimo po slėgiu įrangos (angl. stopple ) pirkimas, o 2026 m. – jų pritaikymas atliekant remonto darbus.

E1-2 SU KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMU IR PRISITAIKYMU PRIE JOS SUSIJUSI POLITIKA

Bendrovė įgyvendina EPSO-G įmonių grupės formuojamą politiką, skirtą klimato kaitos švelninimui ir energetikos pertvarkai, vadovaudamasi priimtais grupės tvarumo politikos dokumentais, kuriuose apibrėžtos svarbiausios tvarumo vystymo kryptys ir principai. Energetikos sektorius yra vienas iš klimato politikai svarbių sektorių, todėl EPSO-G, kaip energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, atlieka svarbų vaidmenį užtikrindama sklandžią ir patikimą energetikos 5 MDR-P 90 sistemos pertvarką Lietuvoje. Ši pertvarka apima: atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir jų integraciją į energetikos sistemą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, jungčių projektų inicijavimą ir palankesnių sąlygų užtikrinimą neutralų poveikį klimatui turintiems energijos mainams. 2022 m. EPSO-G paskelbė ilgalaikę su tvarumu susieto finansavimo programą (angl. Sustainability-linked finance framework). Šiai programai nepriklausomą įvertinimą suteikė tarptautinis klimato ir aplinkosaugos tyrimų centras „CICERO Shades of Green“. Vertinimas atskleidė, kad EPSO-G tikslai yra ambicingi, palyginti su kitomis analogiškomis įmonėmis Europoje, ir atitinka Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, susijusius su poveikio klimato kaitai mažinimu. Siekdama švelninti savo poveikį klimatui, grupė įgyvendina Aplinkosaugos politiką. Aplinkosaugos politikoje grupė įsipareigoja:

1. Veiklą vykdyti laikantis visų privalomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų.
2. Vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną – skaičiuoti grupės įmonių veikloje susidarančias ŠESD emisijas, gamtos ir energetinių išteklių naudojimą, susidarančius atliekų kiekius.
3. Diegti šiuolaikines technologijas ir priemones, kurios leistų sumažinti grupės veikloje sususidarantį ŠESD emisijų kiekį iki 2030 metų.
4. Administracinėje grupės įmonių veikloje naudoti sertifikuotą žaliąją elektros energiją.
5. Plėsti AEI šaltinių naudojimą perdavimo tinklų infrastruktūros technologinėms energetinėms reikmėms patenkinti.
6. Teikti prioritetą ir plėsti netaršaus transporto naudojimą, nuosekliai mažinti taršaus kuro rūšių naudojimą.
7. Teikti prioritetą ir plėsti energetinį efektyvumą didinančių priemonių naudojimą.

Būdama strategiškai svarbios energetikos infrastruktūros valdytoja, grupė siekia prisidėti prie Paryžiaus susitarime, Europos Žaliajame kurse, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje apibrėžtų su klimato kaita ir aplinkosauga susijusių įsipareigojimų įgyvendinimo.

E1-3 SU KLIMATO KAITOS POLITIKA SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI

PLANUOJAMI ŠESD EMISIJŲ MAŽINIMO VEIKSMAI IKI 2030 METŲ (1 IR 2 SRITIES EMISIJŲ MAŽINIMAS)

„Amber Grid“ planuoja įgyvendinti įvairius ŠESD emisijų mažinimo veiksnius, siekdama sumažinti 1 ir 2 srities emisijas iki 2030 metų. Toliau pateikiami konkretūs veiksmai, suskirstyti pagal metus:

2025 metai:

1. Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) rekonstrukcijai reikalingo elektrinio kompresoriaus įsigijimas, projektavimas.
2. Papildomo mobilaus kompresoriaus (geresnių parametrų) pirkimo proceso inicia.
3. Dujų deginimo įrangos įsigijimas.
4. Specialiosios įrangos (angl. stopple ) įsigijimas ir/ar nuoma remonto metu.
5. Biodujų panaudojimas deginimui Bendrovės objektuose (katilams, kompresorių darbui).

2026 metai:

1. Jauniūnų DKS rekonstrukcija, elektrinio kompresoriaus įrengimas.
2. Dujinių katilų keitimas elektriniais DSS.
3. Papildomo mobilaus kompresoriaus pirkimas ir eksploatavimas.
4. Dujų deginimo įrangos eksploatavimas.
5. Biodujų panaudojimo deginimui Bendrovės objektuose (katilams, kompresorių darbui) plėtojimas.
6. Panevėžio DKS modernizavimo darbų projektavimas.
7. Stacionarių nuotėkių aptikimo sistemų diegimas arba atitinkamų paslaugų įsigijimas; skraidančių nuotėkių aptikimo priemonių paieška.

2027 metai:

1. Jauniūnų DKS elektrinio kompresoriaus naudojimo pradžia.
2. Tęsiamas biodujų naudojimas.
3. Tęsiamas dujinių katilų keitimas elektriniais DSS.
4. Vykdomas automobilių parko elektrifikavimas.
5. Elektros iš AEI naudojimas visoms Bendrovės reikmėms.

2028 metai:

1. Panevėžio DKS modernizacija.
2. Tęsiamas biodujų naudojimas.
3. Tęsiamas dujinių katilų keitimas elektriniais DSS.
4. Tęsiamas specialiosios įrangos (angl. stopple ), kompresoriaus ir kt. spec. priemonių naudojimas.

2029–2030 metai:

1. Elektrinių kompresorių, esančių DKS, naudojimas pilna apimtimi.
2. Visų aukščiau paminėtų priemonių naudojimas atliekant remonto, nuotėkių aptikimo ir remonto programos darbus.
3. Biodujų ar H₂ naudojimas.

NUOLATINĖ PRIEMONIŲ PERŽIŪRA IR ATNAUJINIMAS

ŠESD emisijų mažinimo priemonių planas yra nuolat pildomas, atnaujinamas, todėl aukščiau nurodyti veiksmai gali kisti priklausomai nuo Bendrovės situacijos ir padėties rinkoje. „Amber Grid“ kas ketvirtį organizuoja susitikimus su atsakingais darbuotojais, kurie dalinasi informacija apie naujas priemones, rinkos analizę ir projektų vykdymo statusą. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, inicijuojami pilotiniai projektai, rengiami investiciniai projektai ir atliekami kiti svarbūs darbai.

VEIKSMŲ PLANO FINANSAVIMAS

„Amber Grid“ ŠESD emisijų mažinimo priemones finansuoja iš nuosavų lėšų, kurias sudaro pajamos, gautos iš vykdomos veiklos, ir skolintų lėšų. Bendrovės skolinimosi šaltinis – patronuojančioji grupės įmonė EPSO- G, kuri skolina dukterinėms įmonėms tiek iš nuosavų, tiek iš skolintų lėšų. EPSO-G savo veiklą finansuoja tvariomis finansinėmis priemonėmis, taip pat yra išleidusi su darnumu susietų obligacijų emisiją. „Amber Grid“ užsibrėžtų ŠESD emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimui 2025–2030 m. skirs apie 58 mln. Eur. Šios lėšos bus naudojamos:

• Dujų kompresorių stočių modernizavimui.
• Mobilaus dujų kompresoriaus ir gamtinių dujų deginimo įrangos pirkimui.
• Kitoms priemonėms, skirtoms ŠESD emisijų mažinimui.

Visos ŠESD emisijų mažinimo priemonės yra įtrauktos į ilgojo laikotarpio Pirkimo planą „Tinklo eksploatavimo sąnaudos ir investicijos į ilgalaikį turtą“. Finansinėje ataskaitoje šios investicijos nurodytos ilgalaikio turto eilutėje, tačiau neišskiriant, kad tai yra priemonės, skirtos mažinti ŠESD emisijas.

ANKSTESNIŲ LAIKOTARPIŲ ŠESD EMISIJŲ MAŽINIMO PAŽANGA

ŠESD emisijų kiekis kasmet skiriasi, nes Bendrovės tiesioginės emisijos priklauso nuo vykdomų darbų masto, įskaitant rekonstrukcijas, naujų projektų įgyvendinimą ir kitas veiklas, turinčias įtakos emisijų lygiui. Svarbų vaidmenį emisijų mažinime atlieka gamtinių dujų perpumpavimas, MDK pagalba, MD remonto metu bei kompresorinių įrenginių darbo efektyvumas. Diegiant naujas, švaresnes technologijas ir mažinant gamtinių dujų suvartojimą technologinėms reikmėms, ne tik sumažėja ŠESD emisijos, bet ir didėja veiklos efektyvumas, kartu prisidedant prie CO₂e mažinimo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo. Tačiau siekiant užtikrinti saugų perdavimo sistemos eksploatavimą, Bendrovė privalo nuolat palaikyti ir atnaujinti savo infrastruktūrą, todėl kasmet atliekami magistralinio dujotiekio remonto darbai, kurių apimtys gali skirtis priklausomai nuo infrastruktūros būklės ir technologinių reikmių.

Nuo bazinių metų pasiekti ŠESD emisijų sumažinimo rezultatai (1 ir 2 lygiai, CO₂e)

	2024 m.	2023 m.	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Sumažinimas nuo bazinių metų (2019), proc.	-45%	-16%	-50%	-60%	-50%

Nuo bazinių metų pasiekti ŠESD emisijų sumažinimo rezultatai (1, 2 ir 3 lygiai, CO₂e)

	2024 m.	2023 m.	2022 m.
Sumažinimas nuo 2019 m.	-55%	-36%	-62%

2021 m. Bendrovė atliko ŠESD emisijų skaičiavimą ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 m., remiantis inventorizacijos rezultatais, buvo parengtas ir patvirtintas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas iki 2030 m. 2024 m., atlikus grupės ŠESD tikslų ir priemonių modeliavimą, buvo atnaujintas ŠESD emisijų mažinimo tikslų ir priemonių planas. Nors dauguma plano elementų liko nepakitę, 2024 m.# E1-4 Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos susiję uždaviniai

„Amber Grid“, siekdama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir atliepti suinteresuotųjų šalių lūkesčius, įgyvendina ŠESD emisijų mažinimo iniciatyvas ir nuolat peržiūri savo poveikio aplinkai mažinimo planus. 2021 m. Bendrovė atliko ŠESD emisijų skaičiavimą ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 m., remiantis inventorizacijos rezultatais, buvo parengtas ir patvirtintas poveikio mažinimo priemonių planas iki 2030 m. 2024 m., remiantis metiniais planais ir numatomais darbais, peržiūrėtas ŠESD emisijų mažinimo planas ir perskaičiuoti numatomi emisijų sutaupymai. Bendrovėje atliktas ŠESD emisijų modeliavimas pagal įvairius scenarijus, įskaitant klimato scenarijų, pagal kurį visuotinis klimato atšilimas yra apribojamas iki 1,5 °C. Bendrovės ŠESD emisijų mažinimo tikslai iki 2030 m. (žr. apačioje esančią lentelę) yra grindžiami šių iniciatyvų ir teisės aktų įgyvendinimu:

• Paryžiaus susitarimu ir ES Žaliuoju kursu, pagal kuriuos numatyta iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį ne mažiau kaip 55 proc. (lyginant su 1990 m. ES lygiu) ir iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.
• ES ir JAV pasauliniu įsipareigojimu dėl CH₄ (angl. Global Methane Pledge), kuriuo siekiama iki 2030 m. sumažinti pasaulinį metano išmetimą 30 proc. visuose sektoriuose, kuriuose jis išskiriamas (lyginant su 2020 m. lygiu).
• 2021–2030 m. Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, kurio tikslai iki 2030 m. apima:
  • 40 proc. ŠESD emisijų mažinimą (lyginant su 1990 m.).
  • Energijos vartojimo efektyvumo gerinimą bent 32,5 proc.
  • Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalies padidinimą visoje energetikoje iki 32 proc.
• Europos Parlamento ir Tarybos parengtu Metano reglamentu, kuriame nustatomi griežti metano emisijų valdymo reikalavimai dujų perdavimo sektoriui, siekiant sumažinti metano nuotėkius ir užtikrinti tvarų dujų infrastruktūros veikimą.

Mokslo pagrįsti ŠESD mažinimo tikslai

„Amber Grid“ siekia, kad ŠESD emisijų mažinimo uždaviniai būtų moksliškai pagrįsti ir suderinami su globaliu tikslu apriboti visuotinį klimato atšilimą iki 1,5 °C. Bendrovės emisijų mažinimo tikslai buvo nustatyti pagal Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvos (SBTi) metodiką, kuri yra pasaulyje pripažinta ir naudojama siekiant nustatyti tikslus, atitinkančius klimato kaitos švelninimo reikalavimus. Ši metodika buvo taikoma visos Grupės lygmenyje, užtikrinant nuoseklumą ir mokslinį pagrindimą visose Grupės įmonėse.

ŠESD emisijų mažinimo tikslai

	2019 m. baziniai metai	2025 m. tikslai	2026 m. tikslai	2030 m. tikslai
ŠESD emisijos prieš mažinimo veiksmus (1-2 lygis) (tCO2e)	62 921	59 363	62 411	67 387
ŠESD emisijos po mažinimo veiksmų (1-2 lygis) (tCO2e)	-	56 629	44 045	31 461
ŠESD emisijos (1-2 lygis) (% pokytis lyginant su baziniais metais)	-	-	10%	30%

Emisijų skaičiavimo metodikos atnaujinimas

2024 m. buvo atnaujinti elektros energijos ir metano (CH₄) dujų apskaičiavimo faktoriai, siekiant užtikrinti tikslesnį emisijų vertinimą ir jų mažinimo planavimą. 2024 m. birželio mėn.

Atsinaujinančių išteklių elektros energija

2021 m. „Amber Grid“ pastatė 1,45 MW galios saulės baterijų parkus trijuose Bendrovės objektuose. 2022 m. vasario mėnesį šie atsinaujinančios energijos parkai pradėti eksploatuoti pilna apimtimi. Dalis pagamintos elektros padengia administracinių pastatų elektros sąnaudas, taip prisidedant prie tvarios veiklos ir energijos efektyvumo. Nuo 2023 metų Bendrovė 100 proc. suvartojamą elektros energiją, pagamintą naudojant neatsinaujinančius išteklius, pakeitė į žaliąją energiją (pagamintą iš AEI).

Transporto priemonių keitimas į mažiau taršias

2024 m. Bendrovė taršius, dyzeliniu kuru ir benzinu varomus lengvuosius automobilius pakeitė į mažiau taršius hibridinius, ir netaršius – elektrinius automobilius. Pakeisti 119 taršių automobilių. Šiuo metu „Amber Grid“ eksploatuoja 50 hibridinių automobilių ir 20 visiškai netaršių elektromobilių. 2024 m. vasaros mėnesiais Bendrovės saulės elektrinių gaminama energija visiškai padengė elektromobilių krovimo poreikius. Perkant elektromobilių įkrovimo paslaugas, buvo pasirinktas tiekėjas, kuris tiekia elektros energiją, pagamintą iš AEI. 2024 m. pradėta naudoti 17 vnt. lėto krovimo (11 kW galios) (AC) ir įrengtos dvi greito (DC) įkrovimo automobilių įkrovimo stotelės Bendrovės Panevėžio bei Vilniaus (Gudelių g.) padaliniuose.

Biodujų su kilmės garantijomis deginimas

2025 m. „Amber Grid“ ketina išanalizuoti galimybes Bendrovės technologinėms reikmėms naudojamas gamtines dujas (GD) keisti į biometaną. Vertinant alternatyvas, bus atsižvelgiama į biodujų naudojimo galimybes kuro įrenginių veiklai užtikrinti bei svarstoma galimybė įsigyti jų kilmės garantijas.

Technologinės priemonės

Siekiant sumažinti tiesiogines ŠESD emisijas, 2025 - 2026 m. planuojamos investicijos į technologines priemones, kurios padės efektyviai mažinti 1 lygio emisijas. Pagrindinės priemonės, tokios kaip papildomas, kitokių parametrų, mobilus kompresorius, dujų deginimo įranga ir specializuota gręžimo po slėgiu įranga, 2024 m. buvo pristatytos Bendrovės Technikos ir inovacijų komitete, o Bendrovės valdyba pritarė jų įsigijimui reikalingų pirkimų inicijavimui. Jos bus naudojamos magistralinio dujotiekio rekonstrukcijos ir remonto darbams, siekiant sumažinti emisijas ir padidinti dujų naudojimo efektyvumą. Be to, šios priemonės yra itin svarbios įgyvendinant 2024 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojusio Metano reglamento reikalavimus, prisidedant prie tvarios ir aplinkai draugiškos dujų perdavimo sistemos kūrimo.

Turimo mobiliojo kompresoriaus efektyvumas

Mobilus kompresorius yra viena iš pagrindinių poveikio aplinkai mažinimo priemonių, padedančių sumažinti emisijas ir prisidėti prie CO₂e sutaupymo. Jo panaudojimas yra efektyvus visur, kur tik pavyksta pritaikyti šią technologiją, ypač magistralinių dujotiekių remonto ir rekonstrukcijos darbus. 2022 m. naudojant mobilų dujų kompresorių buvo sutaupyta (neišleista į aplinką) 789,8 tūkst. m³ gamtinių dujų, 2021 m. – 2 118,0 tūkst. m³, o 2020 m. – 2 030,0 tūkst. m³. 2023 m. šios technologijos pritaikymas remontų ir rekonstrukcijų metu leido sutaupyti daugiau nei 3,2 mln. m³ gamtinių dujų, arba apie 54,6 tūkst. tonų CO₂e, o 2024 m. – 1,4 mln. m³ gamtinių dujų, arba 31,9 tūkst. tonų CO₂e. Šie sutaupymai priklauso nuo remonto ir rekonstrukcijos darbų apimties bei mobilaus kompresoriaus pritaikymo galimybių, todėl kiekvienais metais rezultatai gali skirtis. Kiekvienais metais siekiama kiek įmanoma dažniau ir efektyviau pritaikyti mobilų kompresorių, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. Šis įrenginys yra viena iš pagrindinių Bendrovėje taikomų 1 lygio emisijų mažinimo priemonių, įtrauktų į Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planą. Jo naudojimas leidžia optimizuoti dujų nuostolius, mažinti ŠESD emisijas ir prisidėti prie tvarios veiklos principų įgyvendinimo.

Metano nuotėkio aptikimo technologijos

2024 m. buvo vykdomi pilotiniai projektai, siekiant išbandyti ir įvertinti įvairias metano nuotėkių aptikimo technologijas. Dujų kompresorių stotyse akustinės kameros rezultatai buvo lyginami su tipinio nuotėkio aptikimo turo duomenimis, gautais naudojant slėgio pažeidimų aptikimo sistemą (PIDS) bei optinę dujų vaizdavimo (OGI) kamerą. Be to, Vilniaus dujų skirstymo stotyje Bendrovės darbuotojai dalyvavo praktiniuose termovizinės kameros (OGI) naudojimo mokymuose, siekiant įvertinti jos efektyvumą realiomis sąlygomis. Kol kas 2024 m. atlikti praktiniai bandymai nereikšmingai prisidėjo prie metano nuotėkių valdymo gerinimo ir neparodė didelio efektyvumo atitinkant Metano reglamento reikalavimus. Tikimasi, kad 2025 m. Europos Komisija išleis įgyvendinamuosius aktus, kurie ne tik suteiks aiškesnes technines gaires metano nuotėkio aptikimo technologijų naudojimui, bet ir palengvins jų pritaikymą bei užtikrins aiškiai apibrėžtus techninius reikalavimus.

Dujų kompresorių pajėgumų optimizavimas (elektriniai kompresoriai)

ŠESD emisijų mažinimo priemonių planas apima ir efektyvesnį kuro vartojimą, taip pat įrenginių keitimą iš kurą deginančių į elektrinius kompresorius arba į švaresnį kurą naudojančius įrenginius. 2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio DKS efektyvumo didinimo analizė parodė, kad tinkamiausias būdas sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinką šiose stotyse yra naujų elektrą naudojančių technologijų diegimas. Tais pačiais metais buvo inicijuotas Jauniūnų DKS naujo elektrinio kompresoriaus įsigijimas. 2024 m. buvo paskelbtas Jauniūnų DKS elektrinio kompresoriaus įrangos, projektavimo ir rangos darbų pirkimas. Tikimasi, kad naujasis elektrinis kompresorius perims daugumą dujinių kompresorių veiklos apkrovų iki 2027 m. pabaigos. Tai leis žymiai sumažinti ŠESD emisijas ir Jauniūnų DKS sukeliamą oro taršą. Ateityje panašaus tipo atnaujinimas numatomas ir Panevėžio DKS. Panevėžio DKS modernizacija planuojama užbaigti iki 2030 m.pasikeitė ir toliau bus taikoma „Amber Grid“ metodika „Gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms AB Amber Grid dujų perdavimo sistemoje“, kuri daro įtaką nekontroliuojamų gamtinių dujų kiekių (1 lygio srities emisijų) skaičiavimui. Metodika buvo tikslinama atsižvelgiant į besikeičiančius teisės aktus bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2024/1787 dėl metano emisijų mažinimo energetikos sektoriuje, kuris iš dalies keičia Reglamentą (ES) 2019/942 (toliau – Metano reglamentas), ir jame nurodytas rekomendacines gaires. Pakeitus skaičiavimo metodiką ir siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, bazinių ir tolesnių metų rodiklių reikšmės, teikiant duomenis SBTi, buvo perskaičiuotos išimtinai matematiniu būdu. Dėl emisijų faktorių perskaičiavimo ir metodikos pakeitimo bazinių metų emisijų kiekiai sumažėjo 17 proc., lyginant su anksčiau nustatyta verte.

ŠESD EMISIJŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ STEBĖSENA IR RIZIKŲ VALDYMAS

Visos į ŠESD emisijų mažinimo planą įtrauktos priemonės yra dokumentuotos ir sistemingai stebimos. Kas ketvirtį rengiami susitikimai su atsakingais asmenimis, siekiant užtikrinti priemonių įgyvendinimą ir terminų laikymąsi. Bendrovės Valdyba kasmet vertina nustatytų tikslų pasiekimą. Vertinimo rezultatai tampa viena iš sudedamųjų dalių, lemiančių metinį finansinį skatinimą tiek vadovams, tiek darbuotojams. Planai ir su jais susijusios rizikos yra valdomos ir įtrauktos į „Amber Grid“ rizikų valdymo registrą. Galimos rizikos: nesavalaikis arba netikslus su tvarumu susijusių rodiklių surinkimas ir pateikimas; netikslus ŠESD emisijų apskaičiavimas Bendrovės veikloje; vėlavimas pateikti ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą instituciniams investuotojams. Šios rizikos gali sukelti sankcijas iš reguliuojančių institucijų (pavyzdžiui, biržos prižiūrinčių institucijų) ir finansines baudas už įsipareigojimų nevykdymą.

7 MDR-T 97

Rizika, kad reguliuotojo nepritarimas reikalingoms investicijoms į poveikio aplinkai mažinimo priemones (pvz., ŠESD emisijų mažinimą) dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio nenaudingumo gali neleisti pasiekti ilgalaikių strateginių tikslų ir įsipareigojimų.

3 LYGIO ŠESD MAŽINIMO UŽDAVINIAI

„Amber Grid“ šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria 1 ir 2 lygio emisijų mažinimui, kadangi šios sritys generuoja didžiausią ŠESD emisijų kiekį. Planas buvo sudarytas siekiant reguliuoti veiklą aplinkosauginiu požiūriu didžiausias emisijas generuojančiose srityse. Bendrovė nustatė, kad didžiausią ŠESD emisijų dalį sudaro veiklos metu susidarantys kontroliuojami ir nekontroliuojami CH₄ nuotėkiai bei stacionarūs įrenginiai, naudojantys gamtines dujas (GD) technologinėms reikmėms. 2023 m. 3 lygio emisijos pirmą kartą buvo apskaičiuotos ir jų dalis sudarė 21 proc. visų ŠESD emisijų. 2025 m. „Amber Grid“ planuoja atlikti reikšmingiausių 3 lygio emisijų mažinimo aspektų analizę ir suplanuoti atitinkamus mažinimo veiksmus.

METANO REGLAMENTO ĮGYVENDINIMAS

2024 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojęs Metano reglamentas yra vienas svarbiausių teisės aktų, prisidedančių prie „Amber Grid“ tvarumo tikslų įgyvendinimo. Šis reglamentas skatina nulinių CH₄ emisijų kultūrą, nustato griežtesnius reikalavimus metano nuotėkių prevencijai ir įpareigoja taikyti veiksmingas priemones metano emisijoms mažinti. Jo įgyvendinimas tiesiogiai paveiks infrastruktūros valdymą, emisijų stebėseną ir dujų perdavimo sistemos modernizavimą, užtikrinant didesnį skaidrumą ir atitiktį ES klimato politikos tikslams. Metano reglamento nuostatos yra tiesiogiai susijusios su 1 lygio emisijomis, o tai turės didelį poveikį infrastruktūros priežiūrai, technologinių reikmių sąnaudoms ir monitoringui. Bendrovė siekia sumažinti nekontroliuojamų CH₄ nuotėkių dydžius, atliekant objektuose esančios įrangos veiklos stebėjimą, ir sumažinti kontroliuojamus CH₄ išleidimus į atmosferą, ieškant alternatyvių sprendimų vykdant remonto ir rekonstrukcijos darbus. Pavyzdžiui, vietoje išleidimo į atmosferą siekiama grąžinti GD į rinką. Bendrovė taip pat planuoja remtis Metano reglamento įgyvendinamaisiais aktais (standartais), kurie turėtų būti išleisti per 18 mėn. nuo reglamento įsigaliojimo dienos. Juose bus pateikiama vieninga CH₄ emisijų skaičiavimo metodika, reikalinga teikiant šių dujų emisijų apskaičiavimo ataskaitas, taip pat – reikalavimai priemonėms, pvz., deginimo įrangai, metano nuotėkių aptikimo technologijoms ir kt.

E1-5 ENERGIJOS SUVARTOJIMAS IR JOS RŪŠIŲ DERINYS

Energijos suvartojimas ir energijos rūšių derinys

	2021	2022	Pokytis 2022/21 %	2023	Pokytis 2023/22 %	2024	Pokytis 2024/23 %
(1) Akmens anglių ir jų produktų kuro suvartojimas (MWh)	0	0	0	0	0	0	0
(2) Žalios naftos ir naftos produktų kuro suvartojimas (MWh)	2836,84	2597,47	-8,4%	2868,98	10,5%	2214,97	-22,8%
(3) Gamtinių dujų kuro suvartojimas (MWh)	32 682,93	78 352,69	139,7%	93 079,01	18,8%	86 915,04	-6,6%
(4) Kitų iškastinių išteklių kuro suvartojimas (MWh)	0	0	0	0	0	0	0
(5) Į(si)gytos iškastinių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh)	3 248,40	2 233,23	-31,3%	57,3	- 97,4	55,28	-3,5%
(6) Visas iškastinių išteklių energijos suvartojimas (MWh) (1–5 eilučių suma)	38 768,17	83 183,39	114,6%	96 005,29	15,4%	89 185,29	-7,1%
Iškastinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%)	100,00	99,69	-	99,58	-	99,39	-0,2%
(7) Branduolinių išteklių kuro suvartojimas (MWh)	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00
Branduolinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%)	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00
(8) Atsinaujinančiųjų išteklių kuro, įskaitant biomasę (kuri taip pat apima biologinės kilmės pramonines ir komunalines atliekas, biodujas, vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ir t. t.) suvartojimas	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00	0,00
(9)Į(si)gytos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh)	n/a	1,96	n/a	1 883,83	0,00	1 874,18	-0,5%
(10) Pasigamintos ne kurui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh)	n/a	288,51	n/a	492,71	0,00	512,33	4,0%
(11) Visas atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) (8–10 eilučių suma)	n/a	290,47	n/a	2 376,54	0,00	2386,50	0,4%
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%)	n/a	0,35	n/a	2,42	0,00	2,61	7,9%
Visas energijos suvartojimas (MWh) (6 ir 11 eilučių suma)	38 768,171	83 473,86	115,32%	98 381,83	17,86%	91 571,79	-6,92%

Pastabos:
1) Išimtinai matematiniu skaičiavimo būdu perskaičiuoti nekontroliuojami nuotėkiai 2024 m. pagal naują „Gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms AB Amber Grid dujų perdavimo sistemoje“ metodiką.
2) Bendrovė pati negamina neatsinaujinančių išteklių energijos – naudojamos GD, kurios yra transportuojamos. Bendrovė savo poreikiams gamina tik elektros energiją, naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės energiją). Pagamintos elektros energijos kiekiai buvo tokie: 2021 m. – 70,08 MWh, 2022 m. – 1 426,195 MWh, 2023 m. – 1 478,375 MWh, 2024 m. – 1 440,102 MWh.

Energijos suvartojimo intensyvumas

Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas

	2021	2022	Pokytis 2022/21 %	2023	Pokytis 2023/22 %	2024	Pokytis 2024/23 %
Visas vykdant didelį poveikį klimatui darančių sektorių veiklą suvartotos energijos kiekis, padalytas iš grynųjų pajamų, gautų iš tos veiklos (MWh / Eur)	0,058	0,087	48,77%	0,123	41,48%	0,123	0,32%

Pastabos:
1) Pagal NACE kodus, Bendrovės veikla priskiriama šiems sektoriams, kurie visi yra laikomi darančiais didelį poveikį klimatui: Gamtinių dujų transportavimas – D.35.22 - dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais; Statyba – F.42.99 - kitų, niekur kitur nepriskirtų, inžinerinių statinių statyba.
2) Grynųjų pajamų sumoms apskaičiuoti naudojamos šios finansinės apskaitos dokumentų eilutės: Pajamos pagal sutartis su klientais, Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje, Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje, Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos), Kitos pajamos, Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso, Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais, SGDT lėšų administravimo pajamos.

99 E1-6 BENDRI IŠMESTI 1, 2 IR 3 LYGIŲ ŠESD KIEKIAI IR VISAS IŠMESTAS ŠESD KIEKIS

ŠESD EMISIJŲ SKAIČIAVIMO METODIKA

Apskaičiuojant Bendrovės ŠESD emisijas, vadovautasi Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse Gas Protocol, GHG ) ir ETAS standartais bei rekomendacijomis. Šioje ataskaitoje pateikiamas apskaičiuotas Bendrovės veiklos ŠESD emisijų kiekis, išreikštas CO₂ ekvivalentu. Skaičiavimas buvo atliktas remiantis rinkos finansinių institucijų bei energijos išteklių tiekėjų žiniomis ir metodikomis. Vertinimas apima ne tik anglies dioksidą (CO₂), bet ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas – metaną (CH₄), azoto suboksidą (N₂O), fluorintas dujas (HFCs), jas perskaičiuojant į CO₂ ekvivalentą pagal standartinius konversijos koeficientus. Emisijų kiekio konsolidavimo metodas – veiklos kontrolė (angl . Operational Control ). Bazinis ŠESD skaičiavimo laikotarpis – 2019 metai, nes tai buvo pirmieji metai, kai „Amber Grid“ pradėjo sistemiškai vertinti ir skaičiuoti sukuriamų emisijų kiekį. 2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai (angl . rebaselining ). Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. ŠESD emisijų duomenims. Šis procesas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, palaikyti nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal SBTi metodiką bei išlaikyti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms ir reglamentiniams reikalavimams. Emisijų faktoriai (EF) buvo parinkti remiantis patikimais šaltiniais bei nacionalinėmis ir tarptautinėmis gairėmis, pirmenybę teikiant geografiškai artimiausiems duomenims.Renkantis, kuriuos faktorius naudoti, pirmiausia atsižvelgiama į tiekėjo pateiktus EF, jei jie nėra prieinami – naudojami artimiausi vietovei EF (pirmenybė teikiama Lietuvos duomenims), o jei ir jų nėra – pasirenkami naujausi prieinami EF. Naudotų emisijų faktorių šaltiniai:

• Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nustatytos visuotinio atšilimo vertės (Global Warming Potential Values).
• Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) duomenų bazės.
• Leidimus išduodančių įstaigų asociacijos (AIB) duomenų bazės.
• One Click LCA duomenų bazės.
• Exiobase duomenų bazės.

3 LYGIO ŠESD EMISIJŲ APSKAIČIAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖS APRĖPTIS

Atskleidžiant 3 lygio ŠESD emisijas, taikoma atskaitomybės aprėptis bei išmesto ŠESD kiekio apskaičiavimo metodai. Šioje apimtyje Bendrovei priskiriamos šešios emisijų kategorijos:

1. Perkamos prekės ir paslaugos.
2. Ilgalaikis materialusis turtas.
3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį).
4. Vykdant operacijas susidariusios atliekos.
5. Verslo kelionės.
6. Darbuotojų kelionės į darbą.

Perkamos prekės ir paslaugos, ilgalaikis materialusis turtas.

Šių kategorijų emisijų skaičiavimui naudojami emisinių faktorių (EF) koeficientai iš Exiobase duomenų bazės. Finansiniai EF yra stabilūs ir kasmet kinta minimaliai. Jei naujausi EF nėra prieinami arba jų gavimas yra sudėtingas, vertinama vidutinė metinė infliacija, pagal kurią koreguojami ankstesnių metų EF ir jie naudojami metiniams skaičiavimams.

Su kuru ir energija susijusi veikla.

Šiai kategorijai priskiriamos emisijos, susidarančios transportuojant kurą nuo išgavimo vietos iki pardavimo vietos, energijos perdavimo nuostoliai perkančioms organizacijoms bei suvartotos elektros ir šilumos energijos (centrinio šildymo) emisijos. Duomenys imami iš 1 ir 2 lygio emisijų skaičiavimo veiklos duomenų, o EF – iš DEFRA duomenų bazės.

Vykdant operacijas susidariusios atliekos.

Emisijų apskaičiavimui naudojami apskaitos žurnalai bei rangovų teikiama informacija. Skaičiavimuose taikomi metiniai susidariusių atliekų kiekiai ir emisijos vertinamos pagal kiekvieną atliekų kategoriją. EF taip pat imami iš DEFRA duomenų bazės.

Verslo kelionės.

Šios kategorijos emisijos apskaičiuojamos remiantis Bendrovės darbuotojų kelionių išklotine. Duomenys apima:

• Atliktus skrydžius (skaičiuojamas kelionės lėktuvu atstumas, km).
• Nakvynių dienas viešbučiuose.

Visi keliauti kilometrai (vietiniais ir tarptautiniais ilgaisiais maršrutais) bei nakvynės viešbučiuose dauginami iš atitinkamų EF, paimtų iš DEFRA duomenų bazės.

Darbuotojų kelionės į darbą.

Apskaičiuojant šias emisijas naudojami įmonės darbuotojų skaičiaus duomenys bei EF iš Statista ir Climate Analytics duomenų bazių. Remiantis Statista Lietuvos rodikliais, apie 94,3 proc. darbuotojų į darbą vyksta automobiliu. Emisijos apskaičiuojamos dauginant bendrą darbuotojų skaičių išnaudoto transporto rūšies dalies bei EF vienam darbuotojui.

ŠESD emisijos	Emisijų rūšis	Retrospektyviniai duomenys Baziniai metai	2019	2021	2022	2023	2024	Pokytis 2024/2022
1 lygio ŠESD išmetimas	Bendras išmestas 1 lygio ŠESD kiekis (tCO₂e)		61 772,29	51 569,15	22 694,96	39 971,75	28 261,98	-33510,29
	1 lygio ŠESD kiekis, kuriam taikoma reguliuojama ATLPS, procentinė dalis (%)		7,19	0,79	12,04	35,64	23,51	16,32
2 lygio ŠESD išmetimas	Bendras rinkos metodo nustatytas išmestas 2 lygio ŠESD (tCO₂e)		1148,39	1212,66	1003,22	2,83	4,53	-1143,85
	Vieta grindžiamu metodu apskaičiuotas bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis (tCO₂e)		483,50	795,00	515,40	289,20	283,30	-200,20
Reikšmingas išmestas 3 lygio ŠESD kiekis	Visi bendras netiesiogiai išmestas (3 lygio) ŠESD kiekis (tCO₂e)		-	-	7 972,99	12 984,50	6007,670	-1965,325
	1. Perkamos prekės ir paslaugos		-	-	936,49	1 670,54	1220.405	283.914
	[Neprivaloma pakategorė: Debesijos kompiuterija ir duomenų centrų paslaugos]		-	-	-	-	-	-
	2. Ilgalaikis materialusis turtas		-	-	3 706,97	8 158,01	1 584,387	-723,63
	3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį)		-	-	2 975,50	2 815,62	2839	7,84
	4. Pradinės grandies transportavimas ir platinimas		-	-	-	-	-	-
	5. Vykdant operacijas susidariusios atliekos		-	-	32,73	66,52	3,53	-29,206
	6. Verslo kelionės		-	-	53,98	24,69	39,029	-14,948
	7. Darbuotojų važinėjimas į darbą		-	-	267,32	249,12	367,004	99,680
	8. Pradinės grandies nuomojamas turtas		-	-	-	-	-	-
	9. Galutinės grandies transportavimas		-	-	-	-	-	-
	10. Parduodamų produktų apdorojimas		-	-	-	-	-	-
	11. Parduodamų produktų naudojimas		-	-	-	-	-	-
	12. Parduodamų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui		-	-	-	-	-	-
	13. Galutinės grandies nuomojamas turtas		-	-	-	-	-	-
	14. Franšizės		-	-	-	-	-	-
	15. Investicijos		-	-	-	-	-	-
Bendras išmestas ŠESD kiekis (tCO2e)	Visas išmestas ŠESD kiekis (vieta grindžiamu metodu) (tCO₂e)		62 255,77	52 364,15	31 183,32	53 245,44	34 552,95	-27 702,82
	Visas išmestas ŠESD kiekis (rinka grindžiamu metodu) (tCO₂e)		62 920,67	52 781,81	31 671,17	52 959,08	34 274,19	-28 646,48

Pastaba: „Amber Grid“ nevaldo kitų įmonių, todėl ŠESD kiekio papildomai neskirsto.

47. Nuo bazinių metų Bendrovės ir jos vertės grandinės apibrėžtis iš esmės nepasikeitė, todėl poveikio ŠESD kiekio palyginamumui nėra.

26 lentelė. ŠESD intensyvumas

ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas	2021	2022	Pokytis 2022/21 %	2023	Pokytis 2023/22 %	2024	Pokytis 2024/23 %
Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal vieta grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (tCO₂e / Eur)	0,078	0,032	-58,74	0,065	102,90	0,047	-28,46
Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal rinka grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (tCO₂e / Eur)	0,079	0,033	-58,42	0,065	98,70	0,046	-28,65

Pastaba: Finansinių ataskaitų eilutės, kuriose atskleidžiama pajamų suma, naudota ŠESD intensyvumo rodikliui apskaičiuoti: Duomenys už 2024 m. pateikiami 25 p. ("Pajamos") ir 26 p. ("Kitos pajamos"). Duomenys už 2023 m. pateikiami 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 28 p. („Pajamos“) ir 29 p. („Kitos pajamos“), už 2022 m. – 27, 28 punktuose, 2021 m. – 15 ir 16 punktuose. Finansinės ataskaitos ir pranešimai viešai skelbiami Bendrovės interneto svetainėje.

E1-7 ŠESD ABSORBAVIMAS IR ŠESD KIEKIO MAŽINIMO PROJEKTAI, FINANSUOJAMI ANGLIES DIOKSIDO KREDITAIS

Bendrovėje tokia praktika nėra vykdoma, aktualios informacijos atskleidimas netaikomas.

E1-8 ANGLIES DIOKSIDO ĮSIKAINOJIMAS

Bendrovėje tokia praktika nėra vykdoma, aktualios informacijos atskleidimas netaikomas.

E2 TARŠA

SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Atlikus EPSO-G grupės dvejopo reikšmingumo vertinimą, nustatyta, kad tema „Tarša“ nėra reikšminga grupės mastu. Vis dėlto „Amber Grid“ planuoja 2025 m. papildomai įvertinti šios temos reikšmingumą Bendrovės kontekste. Siekdama užtikrinti informacijos išsamumą ir skaidrumą, „Amber Grid“ šioje ataskaitoje pateikia informaciją apie su tarša susijusių poveikių ir rizikų valdymą.

E2-1 SU TARŠA SUSIJUSI POLITIKA

Bendrovės su tarša susiję poveikiai valdomi įgyvendinant Aplinkosaugos politiką, taikomą visoms EPSO-G grupės įmonėms. Politikoje įsipareigojama vykdyti veiklą laikantis visų privalomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų, nuolat vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad Grupės įmonių veikloje būtų išvengta reikšmingų aplinkosauginių incidentų. Be to, siekiama nuolat formuoti ir stiprinti nulinės tolerancijos aplinkos taršai bei nulinę aplinkosauginių incidentų kultūrą. Bendrovės darbuotojai supažindinami su Aplinkosaugos politika ir skatinami jos laikytis. Politika skelbiama viešai, „Amber Grid“ internetiniame puslapyje. Įgyvendindama projektus, Bendrovė kelia papildomus aplinkosauginius reikalavimus taršos prevencijos srityje, siekdama užtikrinti, kad partneriai (rangovai) ne tik būtų susipažinę, bet ir veiksmingai taikytų oro, vandens ir dirvožemio taršos prevencijos priemones.

Kitos Bendrovėje galiojančios tvarkos dėl taršos incidentų ir (ar) valdymo veiksmų, įvykus ekstremaliai situacijai:

• Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas. Šio plano tikslas – užtikrinti tinkamą reagavimą ekstremaliųjų situacijų metu (gaisro, sprogimo ar cheminių medžiagų išsiliejimo GD perdavimo sistemos objektuose). Plane detalizuojamas veiksmų koordinavimas, komunikacijos planai, neatidėliotinų darbų mastas, gelbėjimo darbų eiliškumas, reikalingos pajėgos bei ištekliai ir kt.
• Aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo taisyklės. Šiose taisyklėse apibrėžiamas aplinkosauginių incidentų valdymas, kai cheminės medžiagos išsilieja į gyvąją aplinką, įvyksta neplanuoti GD išleidimai MD remonto metu ar avarijos, galinčios sukelti pavojų aplinkai. Taisyklėse numatytos šių incidentų valdymo priemonės, Bendrovės veiksmai ir suinteresuotųjų šalių informavimo tvarka.

E2-2 SU TARŠA SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI

JAUNIŪNŲ IR PANEVĖŽIO DUJŲ KOMPRESORIŲ STOČIŲ MODERNIZAVIMAS

2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio dujų kompresorių stočių efektyvumo didinimo analizė parodė, jog tinkamiausias būdas stotyse sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinkos orą – įrengiant naujus elektrinius agregatus. Jauniūnų kompresorių stotyje esančius dujų kompresorinius agregatus numatoma keisti į naujus elektrinius kompresorius, kurie nenaudos iškastinio kuro ir perims didžiąją darbų apkrovą iš dujinių kompresorių, todėl turėtų ženkliai sumažėti oro tarša iš šių objekto. Be to, Panevėžio dujų kompresorių stoties (PDKS) kompresoriniams agregatams arba esamiems vidutinio dydžio kurą deginantiems įrenginiams nuo 2030 m. sausio 1 d. bus taikomos išmetamų teršalų ribinės vertės. Azoto oksidų (NOₓ) leidžiamos išmesti vertės nuo 2030 m. sausio 1 d. bus 150 mg/Nm³. Dėl šios priežasties, siekdama atitikti naujus aplinkosauginius reikalavimus ir atnaujinti technologiškai nusidėvėjusią įrangą bei optimizuoti perdavimo sistemos darbą, „Amber Grid“ inicijuos PDKS nuo 1974 metų įrengtų kompresorinių agregatų keitimą naujais, taip pat elektra varomais dujų kompresoriais.# E2-4 ORO, VANDENS IR DIRVOŽEMIO TARŠA

Projekte „Panevėžio dujų kompresorių stoties modernizavimas“, kurio vykdymas numatytas 2025–2029 metais, planuojama įrengti naują dujų perpumpavimo įrangą su susijusiais priklausiniais, atitiksiančią aplinkosauginius reikalavimus ir“ žaliąjį kursą.

Toliau lentelėje pateikiami Bendrovės oro taršos šaltinių išskirtų teršalų, nurodytų reglamente (ES) 166/2006, kiekiai. Teršalų kiekiai 2021–2024 m. neviršijo šiame reglamente nustatytų leistinų ribų. 2024 metais teršalų į aplinkos orą buvo išmesta mažiau nei 2022 metais. 2022 metais po naujai pastatytos GIPL jungties dar nebuvo nusistovėjęs ir aiškus įrenginių darbas, todėl buvo padidėjusios kuro sąnaudos stacionariuose įrenginiuose ir atitinkamai išaugęs į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis. 2023 metais stacionarūs įrenginiai dujų kompresorių stotyse, dujų skirstymo stotyse bei Vilniuje dirbo pastoviau todėl ir kuras buvo naudojamas efektyviau.

27 lentelė. Teršalai (išskyrus šiltnamio efektą sukeliančias dujas)

Teršalas	Leistina teršalų riba*	Į orą išskirti teršalai (kg/metus)
		2024	2023	2022	2021
Anglies monoksidas (CO)	500 000	46 029	51 010	73 300	35 210
Azoto oksidai (NOₓ / NO₂)	100 000	29 254	35 000	58 600	27 300

*Pastaba: Pagal Reglamento (EB) Nr. 166/2006 II priede nustatytas išleidžiamų teršalų ribas.

Panevėžio ir Jauniūnų DKS oro taršos šaltinių stebėjimas vykdomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) patvirtintas monitoringo programas, vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatyme nustatytais 9 MDR-A 104 reikalavimais bei atsižvelgiant į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ir taršos leidimų (TL) sąlygas ir reikalavimus. Stacionarių oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas kartą per ketvirtį, vadovaujantis patvirtintomis Monitoringo programomis bei atsižvelgiant į kompresorių darbo laiką. Taip pat yra vykdomi mobiliųjų oro taršos šaltinių (katilų) išmetamųjų oro teršalų matavimai dujų skirstymo stotyse, užtikrinant jų tinkamą eksploatavimą. Periodinius matavimus atlieka laboratorija, turinti leidimą vykdyti reikalingus tyrimus akredituotais metodais. Oro taršalų duomenys renkami naudojant TIPK ir taršos leidimuose numatytas skaičiavimų metodikas, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros. Oro taršalų skaičiavimai yra vykdomi kiekvieną mėnesį, duomenys stebimi ir skelbiami vidinėse Bendrovės sisteminėse ataskaitose.

E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI

SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Tema „Vandens ir jūrų ištekliai“ šiuo metu „Amber Grid“ laikoma nereikšminga. Vanduo Bendrovėje naudojamas tik darbuotojų buitinėms reikmėms ir priešgaisrinių rezervuarų užpildymui. Dėl nedidelio suvartojamo vandens kiekio jis nebuvo įtrauktas į dvejopo reikšmingumo vertinimo matricą. Tinkamą nuotekų valymą ir vandens taršos prevenciją „Amber Grid“ užtikrina reguliariai prižiūrėdama vandens valymo įrenginių veikimą.

E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

SBM-3, E4 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros plėtros ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Todėl įgyvendinant plėtros projektus, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugos principų laikymisi. Bendrovė nuolat vertina savo veiklos poveikį gamtai ir imasi priemonių, siekdama sumažinti neigiamą poveikį ekosistemoms bei jų biologinei įvairovei. Infrastruktūros plėtros etapuose atliekami poveikio aplinkai vertinimai, atsižvelgiant į rūšių populiacijų išsaugojimo būtinybę ir ekosistemų būklę.

Toliau lentelėje pateikiami Bendrovės nustatyti reikšmingi poveikiai ir rizika, susiję su biologine įvairove.

Bendrovės poveikiai, rizikos ir galimybės, susiję su biologine įvairove.

| Tvarumo tema | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinės dalys 12025–202N years, the modernization of the Panevėžys gas compressor station project envisages the installation of new gas pumping equipment with associated accessories, which will comply with environmental requirements and the green deal. E2-4 AIR, WATER, AND SOIL POLLUTION The table below presents the quantities of pollutants emitted by the Company's air pollution sources, as specified in Regulation (EU) 166/2006. The quantities of pollutants in 2021–2024 did not exceed the permissible limits set in this regulation. In 2024, less pollutants were emitted into the ambient air than in 2022. In 2022, the work of the equipment had not yet stabilized and become clear after the newly built GIPL connection, which led to increased fuel consumption in stationary equipment and a corresponding increase in the amount of pollutants emitted into the ambient air. In 2023, the stationary equipment at the gas compressor stations, gas distribution stations, and in Vilnius operated more stably, and therefore fuel was used more efficiently.

Table 27. Pollutants (excluding greenhouse gases)

Pollutant	Permissible pollutant limit*	Pollutants emitted into the air (kg/year)
		2024	2023	2022	2021
Carbon monoxide (CO)	500,000	46,029	51,010	73,300	35,210
Nitrogen oxides (NOₓ / NO₂)	100,000	29,254	35,000	58,600	27,300

*Note: According to the emission limits set in Annex II of Regulation (EC) No. 166/2006.

Monitoring of air pollution sources at the Panevėžys and Jauniūnai compressor stations is carried out in accordance with the monitoring programs approved by the Environmental Protection Agency (AAA), in compliance with the requirements of Article 9 MDR-A 104 of the Law on Environmental Monitoring, and taking into account the conditions and requirements of Integrated Pollution Prevention and Control (IPPC) and permits to pollute (TL). Monitoring of stationary air pollution sources is carried out quarterly, in accordance with approved Monitoring Programs and taking into account the operating time of compressors. Measurements of exhaust air pollutants from mobile air pollution sources (boilers) are also carried out at gas distribution stations to ensure their proper operation. Periodic measurements are performed by a laboratory holding a permit to conduct the necessary tests using accredited methods. Air pollutant data are collected using calculation methodologies specified in IPPC and pollution permits, approved by the Environmental Protection Agency. Air pollutant calculations are performed monthly, and data are monitored and published in internal Company systemic reports.

E3 WATER AND MARINE RESOURCES

SBM-3 SIGNIFICANT IMPACTS, RISKS, AND OPPORTUNITIES AND THEIR INTERACTION WITH STRATEGY AND BUSINESS MODEL

The topic of "Water and Marine Resources" is currently considered insignificant by Amber Grid. Water is used in the Company solely for employees' domestic needs and for filling fire water reservoirs. Due to the small amount of water consumed, it has not been included in the double materiality assessment matrix. Amber Grid ensures proper wastewater treatment and water pollution prevention by regularly monitoring the operation of water treatment facilities.

E4 BIODIVERSITY

SBM-3, E4 SBM-3 SIGNIFICANT IMPACTS, RISKS, AND OPPORTUNITIES AND THEIR INTERACTION WITH STRATEGY AND BUSINESS MODEL

In conducting its operations, the Company strives to maintain a balance between infrastructure development and the preservation of biodiversity. Therefore, during the implementation of development projects, special attention is paid to compliance with environmental principles. The Company continuously assesses the impact of its activities on nature and takes measures to reduce the negative impact on ecosystems and their biodiversity. Environmental impact assessments are carried out at the stages of infrastructure development, taking into account the necessity of preserving species populations and the state of ecosystems.

The table below presents the significant impacts and risks identified by the Company related to biodiversity.

Company's impacts, risks, and opportunities related to biodiversity.

| Sustainability topic | Impacts | Risks and opportunities | Value chain segment # E4 Tvarumas ir gamtos ištekliai

E4-3 SU BIOLOGINE ĮVAIROVE IR EKOSISTEMOMIS SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI

„Amber Grid“ vertina ir valdo savo veiklos poveikį biologinei įvairovei, taikydama įvairias priemones: atliekamas aplinkos monitoringas, rengiami poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentai ir Natura 2000 teritorijų reikšmingumo vertinimai. Bendrovė laikosi teisės aktų reikalavimų, stebi poveikį aplinkai ir aktyviai bendradarbiauja su suinteresuotomis šalimis.

APLINKOS MONITORINGAS PO GIPL DUJOTIEKIO STATYBOS

2022 m. baigus GIPL (angl. Gas Interconnection Poland-Lithuania) dujotiekio statybą, 4 metus vykdomas postatybinis atskirų etapų monitoringas pagal 2016 m. su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) suderintą aplinkos monitoringo programą. Pagal parengtą monitoringo planą stebima ne tik paviršinių vandens telkinių (Musės, Strėvos ir Lapainios upių) būklė, bet ir kraštovaizdžio, paukščių (nendrinės lingės, pievinės lingės, švygždos, pilkosios gervės, mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, vidutinio margojo genio), žuvų (saugomų rūšių Strėvos, Verknės, Lapainios upėse: kiršlio, srovinės aukšlės, kartuolės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio), vabzdžių (baltajuosčio melsvio, tamsiosios šaškytės, akiuotojo satyro, šarvuotosios skėtės, didžiojo auksinuko), roplių (balinio vėžlio, raudonpilvės kūmutės) būklė, invazinių rūšių (sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino, kanadinės rykštenės) atsiradimas bei plitimas, augalinė danga. Keturių metų monitoringo duomenimis, dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba neturėjo reikšmingos neigiamos įtakos ir nepaveikė aplinkos. Biologinė įvairovė atsistatinėja natūraliai, kaip tikėtasi. Taip pat, po GIPL jungties statybos fiksuojama ir vertinama Europos Bendrijų (EB) svarbos natūralių buveinių kaita dujotiekio jungties poveikio zonoje. Per stebėjimo laikotarpį augalų rūšių skaičius beveik nepasikeitė, nenustatyti vykę ryškūs floros sudėties pokyčiai. Tai rodo, kad pažeista buveinės pievos dalis atsistato ir renatūralizacijos procesas jau prasidėjęs.

E4-4 SU BIOLOGINE ĮVAIROVE IR EKOSISTEMOMIS SUSIJĘ UŽDAVINIAI

Grupės mastu siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui biologinei įvairovei, laikantis vengimo ir švelninimo priemonių hierarchijos bei įgyvendinant įsipareigojimus, aprašytus pagal E4-1 atskleidimo reikalavimą. Kiti išmatuojami uždaviniai šiuo metu nenumatyti, nebent jų poreikis būtų nustatytas naujuose PAV dokumentuose ar monitoringų ataskaitose.

E4-5 SU BIOLOGINĖSĮVAIROVĖS IR EKOSISTEMŲ POKYČIAIS SUSIJĘ POVEIKIO RODIKLIAI

Bendrovė nenustatė, kad jos veiklos vietos, besiribojančios su pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijomis, darytų neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Bendrovė šiuo metu nėra nustačiusi su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių poveikio rodiklių.

E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA

SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

„Amber Grid“ atsakingai valdo veikloje naudojamus išteklius ir siekia kuo labiau sumažinti atliekų kiekį visoje vertės grandinėje. Suprantama, kad infrastruktūros plėtra gali turėti papildomą poveikį aplinkai, todėl didelis dėmesys skiriamas išteklių naudojimo efektyvumui ir tinkamam atliekų tvarkymui. Bendrovė taiko įvairias priemones, skirtas žaliavų naudojimo optimizavimui, perdirbimo skatinimui ir atliekų kiekio mažinimui. Vykdomas nuolatinis poveikio aplinkai vertinimas, leidžiantis laiku identifikuoti galimas rizikas ir užtikrinti, kad su produktais bei paslaugomis susiję išteklių srautai būtų valdomi atsakingai ir laikantis tvarumo principų. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su išteklių naudojimu ir atliekų tvarkymu, jų poveikis, galimos rizikos bei vieta vertės grandinėje.

30 lentelė. Reikšmingi poveikiai ir rizika, susiję su žiedine ekonomika

Tvarumo klausimas	Poveikiai	Rizikos ir galimybės	Vertės grandinė
Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą.	Galimas neigiamas poveikis susijęs su numatoma energijos perdavimo infrastruktūros plėtra.	-	Visoje grandinėje
Su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai	Atliekos Faktinis neigiamas poveikis atsiranda dėl grupės veikloje ir visoje vertės grandinėje susidarančių atliekų.	-*	Visoje grandinėje

• Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
  ** Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai Bendrovės veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma.

E5-1 SU IŠTEKLIŲ NAUDOJIMU IR ŽIEDINE EKONOMIKA SUSIJUSI POLITIKA

Bendrovės su tarša susiję poveikiai valdomi įgyvendinant Aplinkosaugos politiką, taikomą visoms EPSO-G grupės įmonėms. Pagal šią politiką, Bendrovė įsipareigoja taikyti taršos prevencijos principus, mažinti atliekų kiekį ir užtikrinti jų saugų bei atsakingą tvarkymą. Už Aplinkosaugos politikos įgyvendinimą atsako grupės įmonių vadovai ir Aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai. Bendrovė, kartu su visa grupe, yra išsikėlusi atsakingo tiekimo grandinės valdymo tikslus, kurių pagrindinis – tvarios tiekimo grandinės ir finansų užtikrinimas. Įsipareigojama, kad 50 proc. sutarčių bus sudarytos su tiekėjais, kurie iki 2035 m. sieks sumažinti savo ŠESD emisijas. Be to, kartu su grupe siekiama pereiti prie žiedinių pirkimų iki 2035 m. Tam bus sukurta tvari tiekėjų programa, užtikrinant, kad finansų strategija būtų suderinta su ES Taksonomija.

E5-2 SU IŠTEKLIŲ NAUDOJIMU IR ŽIEDINE EKONOMIKA SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI

EFEKTYVUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

Bendrovė nuolat imasi priemonių, siekdama efektyviau naudoti išteklius ir skatinti žiedinę ekonomiką, taip mažindama neigiamą poveikį aplinkai:

• Atliekant GD vamzdynų priežiūrą ir remontą, pašalinti komponentai (pvz., metaliniai vamzdžiai) atiduodami perdirbimui. 2024 m. Bendrovė pakeitė 2 514,05 m dujotiekio ir atliko remonto darbus. Visi pakeisti dujotiekio vamzdynų metalai buvo perduoti metalo žaliavų perdirbėjams.
• Atnaujinami naudojimui tinkami vamzdynų komponentai, jei įmanoma, pakartotinai naudojami naujuose projektuose.
• Susidarę atliekų kiekiai pagal teisės aktų reikalavimus registruojami GPAIS (Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje).
• Keičiant senus biuro baldus į naujus, organizuojami aukcionai, kuriuose darbuotojai gali įsigyti ir suteikti baldams antrą gyvenimą. Vykdomi trys pirkimo-pardavimo etapai, per kuriuos mažinama kaina, siekiant skatinti baldų pakartotinį naudojimą. Nepardavus baldų per šiuos etapus, jie perduodami atliekų perdirbimui. 2024 m. buvo parduoti 98 biuro baldai ir įrenginiai, o 2023 m. – 50 vienetų eksploatacijai nebenaudojamo turto (priekabų, automobilinių dalių ir kt.).
• Bendrovėje veikia Turto valdymo komanda, kuri rūpinasi, kad būtų kuo plačiau vadovaujamasi žiedinės ekonomikos principais.
• 2024 m. visi viešieji pirkimai buvo vykdomi kaip žalieji pirkimai, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus.

TVARI TIEKIMO GRANDINĖ

Vienas iš pagrindinių 2025 m. tikslų – tvari tiekimo grandinė ir atsakingi jos formavimo principai. Veiksmai, planuojami 2025 m.:

• Peržiūrėti ir pagal poreikį pakoreguoti Grupės veiklos partnerių patikros procesą, Grupės tiekėjų etikos kodeksą.
• Atlikti tiekėjų patikrai vykdyti skirtos informacinės sistemos tobulinimo darbus.
• Atlikti pradinę analizę, reikalingą rengiant naują tvarumo iniciatyvą pirkimuose – tiekėjų tvaraus įsitraukimo programą.# ATLIEKŲ TVARKYMAS

Bendrovė stengiasi užtikrinti, kad dujų perdavimo tinklo eksploatacijos ir remonto metu susidarančios atliekos būtų tvarkomos laikantis žiedinės ekonomikos principų:

• Atliekos, įskaitant brangiųjų žaliavų (pvz., metalo) atliekas, rūšiuojamos ir perduodamos sertifikuotiems perdirbėjams, siekiant užtikrinti jų grąžinimą į rinką.
• Išmontuotos ir tinkamos pakartotiniam naudojimui įrangos dalys saugomos ir naudojamos vėlesniems techninės priežiūros darbams, taip sumažinant poreikį naujoms žaliavoms.
• Rangovai, atliekantys remonto darbus, įpareigojami rūšiuoti atliekas darbo vietoje ir pateikti ataskaitas apie atliekų perdavimą perdirbėjams.

Bendrovė aktyviai prisideda prie žiedinės ekonomikos skatinimo, bendradarbiaudama su visais vertės grandinės dalyviais ir atliekų tvarkytojais. Siekiama užtikrinti, kad 100 proc. perdirbimui tinkamų atliekų būtų grąžintos į rinką, taip prisidedant prie išteklių taupymo, atliekų mažinimo ir tvarios veiklos principų įgyvendinimo.

Atliekų tvarkymo procesuose dalyvaujantys rangovai yra įpareigoti laikytis žiedinės ekonomikos principų: rūšiuoti susidariusias atliekas, perduoti jas sertifikuotiems perdirbėjams ir teikti Bendrovei informaciją apie atliekų tvarkymo procesą. Rangovai privalo pateikti duomenis apie perdirbtų medžiagų kiekius, taip užtikrinant skaidrumą ir veiksmingą atliekų tvarkymo priežiūrą.

E5-3 SU IŠTEKLIŲ NAUDOJIMU IR ŽIEDINE EKONOMIKA SUSIJĘ UŽDAVINIAI

Bendrovė kartu su grupe yra išsikėlusi ambicingus ilgalaikius tikslus, susijusius su atsakingu tiekimo grandinės valdymu. Pagrindinis šių tikslų siekis – sukurti tvarią, aplinkai draugišką tiekimo grandinę, kartu užtikrinant efektyvų finansų valdymą. Viena iš esminių užduočių – užtikrinti, kad iki 2035 m. ne mažiau kaip 50 proc. sudaromų sutarčių būtų su tiekėjais, kurie įsipareigoja mažinti savo ŠESD emisijas ir taikyti aplinkai palankias praktikas. Tokiu būdu siekiama ne tik mažinti netiesioginį poveikį aplinkai, bet ir skatinti tiekėjus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų.

Taip pat iki 2035 m. planuojama pereiti prie žiedinių pirkimų modelio, kuriame prioritetas teikiamas atsinaujinančioms, perdirbamoms ir tvariai naudojamoms medžiagoms. Tai leis sumažinti atliekų kiekį, prisidėti prie išteklių tausojimo bei užtikrinti atsakingą ir efektyvią tiekimo grandinės veiklą.

E5-4 IŠTEKLIŲ ĮVEDINIAI

Bendrovės veikloje naudojamos įvairios techninės medžiagos ir įranga, užtikrinančios saugų ir patikimą dujų perdavimo tinklo eksploatavimą, priežiūrą ir remontą. Šių medžiagų bei įrangos pasirinkimas ir naudojimas grindžiamas aukštais kokybės ir tvarumo standartais, siekiant optimizuoti veiklos procesus ir sumažinti poveikį aplinkai.

Pagrindinės naudojamos techninės medžiagos:

• Metalinės dalys (plienas, varis): vamzdynų sekcijos, sklendės, jungtys ir kiti svarbūs komponentai, būtini tinklo infrastruktūros priežiūrai ir atnaujinimui.
• Plastiko komponentai: izoliacinės medžiagos ir sandarikliai, naudojami siekiant apsaugoti vamzdynus bei užtikrinti jų sandarumą.
• Naftos produktai ir cheminės medžiagos: tepalai ir kitos cheminės priemonės, kurių naudojimas optimizuojamas, siekiant sumažinti poveikį aplinkai.

Tinklo priežiūrai ir remontui naudojama įranga:

• Sunkioji technika: ekskavatoriai ir kranai, reikalingi vamzdynų montavimo, atnaujinimo ir žemės darbams atlikti.
• Įranga veiklos užtikrinimui: kompresorių agregatai, katilai ir kiti įrenginiai, reikalingi energijos tiekimui ir tinklo stabilumui palaikyti.
• Transporto priemonės: sunkvežimiai ir specializuotos transporto priemonės, skirtos įrangos ir medžiagų transportavimui į objektus; lengvieji automobiliai, naudojami darbuotojų mobilumui užtikrinti.
• IT įranga: skaitmeninio monitoringo sistemos, leidžiančios realiuoju laiku stebėti tinklo veikimą, analizuoti duomenis ir operatyviai reaguoti į trikdžius.

Bendrovė nuolat peržiūri ir tobulina medžiagų bei įrangos naudojimo procesus, siekdama užtikrinti veiklos efektyvumą, aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir prisidėti prie tvaraus dujų perdavimo tinklo vystymo.

Pagrindinis išteklius, būtinas Bendrovės veiklai, yra gamtinės dujos. 2024 m. technologinėms ir kitoms reikmėms buvo sunaudotas 433 117 MWh gamtinių dujų kiekis. Šiuo metu „Amber Grid“ neturi informacijos apie kitų per ataskaitinį laikotarpį sunaudotų išteklių bendrą svorį tonomis.

E5-5 IŠTEKLIŲ IŠVEDINIAI

Bendrovė, vykdanti veiklą gamtinių dujų perdavimo srityje, susiduria su specifiniais atliekų srautais, įskaitant metalo, statybinių, izoliacinių medžiagų, naftos produktų ir elektronikos atliekas. Visos atliekos yra rūšiuojamos ir perduodamos sertifikuotiems atliekų perdirbėjams arba tvarkomos pagal pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus. Tokiu būdu siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir skatinti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą. Metalo atliekos, kurios susidaro keičiant magistralinio dujotiekio atkarpas, yra perduodamos specializuotiems metalo surinkėjams. Atliekų srautų duomenys reguliariai gaunami iš atliekų tvarkytojų ir perdirbėjų, vadovaujantis oficialiais perdavimo aktais, kuriuos pateikia rangovai ir sertifikuoti atliekų surinkėjai.

Šie procesai užtikrina skaidrų atliekų tvarkymą ir prisideda prie Bendrovės siekio veikti atsakingai bei tvariai, mažinant poveikį aplinkai ir efektyviai naudojant gamtos išteklius.

31 lentelė. Veikloje susidariusios atliekos

Susidariusios atliekos, t		2024	2023	2022	2021
Bendras kiekis		451,99	3 076,75	1 170,24	78,23
Pavojingos		25,67	40,76	28,66	38,10
Nepavojingos		426,32	3 035,99	1 141,58	40,12
Atliekos nukreiptos į perdirbimą
Bendras kiekis		393,10	3 041,63	1 102,63	61,78
Pavojingos		0,00	13,79	12,53	26,75
Nepavojingos		393,10	3 027,84	1 090,11	35,13
Atliekos nukreiptos į antrinį panaudojimą
Bendras kiekis		nėra	nėra	nėra	nėra
Atliekos nukreiptos į kitas atkūrimo operacijas*
Bendras kiekis		23,69	0,00	0,00	0,00
Pavojingos		9,87	0,00	0,00	0,00
Nepavojingos		13,815	0,00	0,00	0,00
Atliekos nukreiptos į šalinimą (deginimą su energijos gavimu)
Bendras kiekis		28,38	32,77	39,57	13,88
Pavojingos		15,72	26,97	16,14	11,36
Nepavojingos		12,66	5,80	23,43	2,52
Atliekos nukreiptos į šalinimą (sąvartynas)
Bendras kiekis		1,69	2,35	28,04	2,47
Pavojingos		0,00	0,00	0,00	0,00
Nepavojingos		1,69	2,35	28,04	2,47

Pastabos:
Bendrovės veikloje nesusidaro radioaktyviųjų atliekų.
* Pagal atliekų perdirbėjo pateiktą ataskaitą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir atliekų šalinimo kodais, dauguma atliekų priskiriamos panaudojimui pagal R12 kodą – tai reiškia, kad atliekos yra perdirbamos ar jų sudėtis keičiama prieš vykdant bet kurią iš R1–R11 veiklų. R kodai (R1–R12) reiškia atliekų panaudojimą – tai gali būti perdirbimas, regeneravimas ar kitoks pakartotinis naudojimas.

2024 m., lyginant su 2023 m., nepavojingų atliekų kiekis sumažėjo septynis kartus. Kaip minėta anksčiau, atliekų srautas ir jų kiekis labai priklauso nuo ataskaitiniais metais vykdomų projektų ir remonto darbų. Daugiau nei 80 proc. Bendrovės sugeneruojamų atliekų sudaro metalo atliekos, kurios susidaro magistralinių dujotiekių (MD) rekonstrukcijų metu. Atsižvelgiant į mažesnes 2024 m. atliktų MD rekonstrukcijų projektų apimtis, lygiagrečiai fiksuojamas ir mažesnis sugeneruotų atliekų kiekis. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžioji dalis (2024 m. – 93 proc.) atliekų buvo nukreiptos į perdirbimą ar kitas atkūrimo operacijas.

Neperdirbtos atliekos

Neperdirbtos atliekos*	Bendras kiekis, t	Dalis, %
2024	30,07	6,65
2023	32,12	1,14
2022	67,61	5,78
2021	16,35	20,91

Pastabos:
* Neperdirbtos atliekos – tai atliekų kiekis, kuris nukreiptas į šalinimą. Šiuo atveju, pagal ETAS standarto apibrėžimą, neperdirbtos atliekos yra tos, kurios buvo pašalintos ir nebuvo nukreiptos į perdirbimo ar atkūrimo operacijas.

8.6. SOCIALINĖ SRITIS

S1 SAVA DARBO JĖGA

SBM-3, S1 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

BENDROVĖS DARBUOTOJŲ GEROVĖS IR TVARUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

Bendrovė pripažįsta, kad darbuotojų gerovė yra svarbi tiek tvariai plėtojant veiklą, tiek siekiant ilgalaikės sėkmės. Todėl nuolat stebimi ir vertinami su darbuotojais susiję tvarumo klausimai, siekiant užtikrinti saugią, įtraukią ir motyvuojančią darbo aplinką. Bendrovė aktyviai siekia užtikrinti, kad darbuotojams būtų suteikta reikalinga parama ir sąlygos tobulėti, o galimos rizikos būtų identifikuojamos ir valdomos laiku. Su darbuotojais susiję tvarumo klausimai, aptariami šioje ataskaitos dalyje, apima profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sąžiningą darbo užmokestį, sveikatos ir saugos priemones, mokymosi bei tobulėjimo galimybes, taip pat įvairovės ir įtraukties skatinimą. Bendrovė didelį dėmesį skiria privatumo apsaugai ir siekia sukurti aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi gerbiamas, vertinamas ir saugus. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su darbuotojais, ir jų poveikis, rizikos, galimybės.

33 lentelė. Reikšmingi poveikiai ir rizika, susiję su sava darbo jėga

Tvarumo tema	Poveikiai	Rizikos ir galimybės	Vertės grandinės vieta
Darbo laikas. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra	Faktinis neigiamas poveikis darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis (ne administracinį darbą atliekantiems).	- -*
Deramas darbo užmokestis	Faktinis teigiamas poveikis dėl skaidriai įgyvendinamos atlygio politikos.	- -*
Socialinis dialogas. Asociacijų laisvė, esamos darbo tarybos ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teisės. Kolektyvinės derybos, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį.	Faktinis teigiamas poveikis sukuriamas atvirai ir aktyviai komunikuojant ir palaikant ryšius su profsąjungomis, darbo tarybomis, darbuotojais.	- -*
Sveikata ir sauga	Galimas neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai ir saugai dėl specifinių darbo sąlygų, ypač dirbančiųjų objektuose ir lauko sąlygomis. Rizika kyla dėl saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo.

Faktinis teigiamas poveikis kyla iš vidinių ir išorinių įgūdžių (įskaitant minkštųjų įgūdžių) ugdymo programų bei darbo tobulinimo programų teikimo visos grupės darbuotojams.

Negalią turinčių žmonių užimtumas ir įtrauktis

Faktinis neigiamas poveikis dėl minimalios žmonių su negalia įtraukties.

Privatumas

Galimas neigiamas poveikis dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, trečiųjų šalių netinkamo asmens duomenų tvarkymo ir asmens duomenų saugumo pažeidimų, kurie gali neigiamai paveikti darbuotojų, kaip duomenų subjektų, teises.

Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta. *Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.

VEIKLA, SUSIJUSI SU PADIDINTA RIZIKA

Bendrovės darbuotojai, dirbantys lauko sąlygomis, inžineriniuose statiniuose (pvz., DSS, DKS) bei saugos zonose, kuriose vykdomi dujotiekių eksploatavimo darbai, susiduria su padidintos rizikos darbo aplinka. Dėl to „Amber Grid“ skiria ypatingą dėmesį jų saugumui, pasiruošimui ir profesiniam tobulėjimui. Norint užtikrinti aukščiausius saugos standartus, darbuotojai reguliariai dalyvauja specializuotuose profesiniuose ir techniniuose mokymuose, kuriuose nuolat atnaujina žinias ir kelia kvalifikaciją. Taip pat vykdomos praktinės pratybos, leidžiančios darbuotojams įgyti realias situacijas atitinkančių įgūdžių.

RIZIKOS VERTINIMAS IR VALDYMAS

„Amber Grid“ yra atlikusi išsamią galimų pavojų ir rizikų analizę, susijusią su gamtinių dujų perdavimo sistemos sutrikimų poveikiu tretiesiems asmenims. Be to, parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, pagal kurį organizuojami įvykių lokalizavimo ir likvidavimo darbai. Šiose procedūrose dalyvaujantis personalas yra tinkamai apmokytas ir instruktuotas, o kiekvienais metais vykdomos praktinės pratybos, stiprinančios darbuotojų pasirengimą reaguoti į kritines situacijas.

PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS

115 Bendrovė yra įvertinusi visų darbuotojų profesinę riziką, nustatydama galimus neigiamus poveikius sveikatai bei numatydama veiksmingas rizikos mažinimo ir valdymo priemones. Profesinės rizikos vertinimas periodiškai atnaujinamas, atsižvelgiant į darbo sąlygų pokyčius ir naujausias saugos praktikas. Ši saugos valdymo sistema užtikrina, kad „Amber Grid“ darbuotojai būtų gerai pasirengę, informuoti ir apsaugoti dirbant sudėtingomis sąlygomis. Be to, Bendrovė vykdo nuotolinę dujotiekių stebėseną, leidžiančią operatyviai identifikuoti galimus pavojus ir užtikrinti infrastruktūros saugumą bei efektyvų jos valdymą.

S1-1 SU SAVA DARBO JĖGA SUSIJUSI POLITIKA

16 Bendrovė savo veikloje laikosi aukščiausių etikos ir žmogaus teisių apsaugos standartų, vadovaudamasi tarptautiniais principais ir nacionaliniais teisės aktais. Organizacijos veikloje taikomi Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms. Šie principai yra integruoti į vidinius politikos dokumentus, tarp jų – Etikos kodeksą, Lygių galimybių politiką, Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką bei Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarką. Tokiu būdu užtikrinamas aiškus ir nuoseklus požiūris į pagarbių, sąžiningų ir atsakingų darbo santykių kūrimą.

ĮVAIROVĖS IRĮTRAUKTIES KULTŪRA

Bendrovė siekia kurti įtraukią darbo aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertinamas, gerbiamas ir turėtų lygias galimybes. Šiam tikslui įgyvendinti taikoma Įvairovės ir įtraukties strategija, kuri apima, įvairių grupių atstovų įtraukimą į darbo rinką, vadovų kompetencijų stiprinimą bei skaidrių ir objektyvių atrankos procesų taikymą. Darbuotojai aktyviai skatinami dalyvauti įtraukties iniciatyvose, tokiose kaip asmeninių istorijų dalijimasis, mokymai ir renginiai, kurie prisideda prie tolerantiškos ir atviros organizacinės kultūros formavimo.

DRAUDIMAS DISKRIMINUOTI IR SMURTAUTI

„Amber Grid“ veikloje bet kokia diskriminacijos, priekabiavimo, psichologinio smurto ar mobingo forma yra netoleruojama. Bendrovė užtikrina, kad darbo aplinkoje nebūtų diskriminacijos, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės, negalios, religijos ar kitų veiksnių. Užkertamas kelias priekabiavimui, psichologiniam smurtui ir piktnaudžiavimui užimama padėtimi. Užtikrinama, kad visi darbuotojai dirbtų pagarbioje, saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Darbo santykiai Bendrovėje grindžiami lygiomis galimybėmis, pagarba ir asmens orumu. Kiekvienam darbuotojui sudaromos ne tik saugios ir jų poreikius atitinkančios darbo sąlygos, bet ir galimybės profesiniam bei asmeniniam tobulėjimui. Bendrovė laikosi principinės nuostatos, kad kiekvienas organizacijos narys, nepriklausomai nuo užimamų pareigų, yra atsakingas už pagarbią ir saugią darbo aplinką. Net ir nesant akivaizdžių diskriminacijos, priekabiavimo ar smurto požymių, įmonė aktyviai skatina teigiamą organizacijos kultūrą, stiprina prevenciją ir užtikrina darbuotojų gerovę.

ETIKOS KODEKSO PRINCIPAI

16 MDR-P 116 Bendrovės Etikos kodekse aiškiai apibrėžiami principai, užtikrinantys sąžiningą, atsakingą ir etišką elgesį organizacijoje. Kodeksas numato, kad bendravimas turi būti nuoširdus, pagarbus ir pagrįstas faktais. Užtikrinama asmens orumo, privatumo ir geros reputacijos apsauga, griežtai draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, etninės kilmės, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos, šeimyninės padėties, negalios ar kitų požymių. Jei tam tikrose situacijose teisės aktai ar Etikos kodeksas nenumato aiškaus elgesio standarto, darbuotojai skatinami vadovautis aukščiausiais sąžiningumo, patikimumo ir skaidrumo standartais. Bendrovė siekia kurti organizacinę kultūrą, kurioje etiškas elgesys yra ne tik taisyklė, bet ir praktika.

LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA

Įmonių grupėje taikoma Lygių galimybių politika, kuri atitinka Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. „Amber Grid“ aktyviai remia ir dalyvauja socialinėse iniciatyvose, siekiančiose užtikrinti žmogaus teises bei lygias galimybes visiems darbuotojams. Politikos nuostatos užtikrina, kad:
* Darbo užmokesčio sistema būtų aiški, skaidri ir grindžiama objektyviais kriterijais.
* Darbuotojai turėtų vienodas galimybes tobulėti ir siekti karjeros nepriklausomai nuo jų asmeninių ar socialinių požymių.
* Organizacijoje būtų puoselėjama įtrauki kultūra, pagrįsta geranoriškumu, tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.

PREVENCINĖS PRIEMONĖS IR MOKYMAI

Įmonėje galioja Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarkos aprašas, kuriame numatytos konkrečios priemonės netoleruojamam elgesiui užkirsti. Šis aprašas nustato atsakingų asmenų paskyrimą, mokymų organizavimą ir informacijos sklaidą, siekiant didinti darbuotojų sąmoningumą ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Darbuotojai skatinami pranešti apie pastebėtus pažeidimus per anoniminius informacijos teikimo kanalus. Prevencinės veiklos efektyvumui didinti įmonėje reguliariai organizuojami mokymai, skirti tiek darbuotojams, tiek vadovams. Šie mokymai apima praktines situacijas ir konkrečius pavyzdžius, kaip atpažinti ir išvengti diskriminacijos ar priekabiavimo apraiškų.

ATSAKOMYBĖ IR STEBĖSENA

Organizacijoje veikia nuolatinė diskriminacijos prevencijos sistemos stebėsena. Visi gauti pranešimai apie galimus pažeidimus yra analizuojami, siekiant identifikuoti rizikos veiksnius bei tobulinti vidinius procesus. Bendrovėje aktyviai veikia profesinė sąjunga, atstovaujanti darbuotojų interesams ir dalyvaujanti sprendimų priėmime, susijusiame su jų gerove, darbo sąlygomis ir teisėmis. Be to, Bendrovė skiria ypatingą dėmesį tiekimo grandinės valdymui, užtikrindama, kad su žmogaus teisėmis ir darbuotojų apsauga susiję principai būtų taikomi visiems partneriams ir tiekėjams. 2025 m. „Amber Grid“ planuoja siekti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įvertinimo – „Lygių galimybių sparnų“, kuris patvirtintų organizacijos pastangas sukurti lygiavertę, saugią ir įtraukiančią darbo aplinką visiems darbuotojams.

S1-2 DARBUOTOJŲĮTRAUKIMAS IR ATSTOVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS

117 Bendrovė įgyvendina įvairias priemones, skatinančias darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą, užtikrinant jų teises, gerovę ir galimybę daryti įtaką sprendimų priėmimui.

Darbuotojų nuomonės ir siūlymų teikimo kanalai:

• Darbuotojų įsitraukimo tyrimai – reguliariai atliekamos apklausos, kuriomis siekiama išsiaiškinti darbuotojų nuomonę apie darbo sąlygas, motyvaciją ir tobulinimo galimybes.
• Metiniai pokalbiai su tiesioginiais vadovais – individualūs susitikimai, kurių metu aptariamas darbuotojo indėlis, profesinis augimas bei darbo aplinkos gerinimo aspektai.
• Veiklos vertinimo anketos – suteikiama galimybė anonimiškai išreikšti savo nuomonę apie darbo procesus, vadovų palaikymą bei asmeninės karjeros perspektyvas.
• Metiniai aukščiausio lygio vadovų susitikimai su darbuotojais – tiesioginė galimybė darbuotojams kelti svarbius klausimus ir teikti pasiūlymus strateginiais organizacijos klausimais.

BENDRADARBIAVIMAS SU PROFESINE SĄJUNGA IR DARBUOTOJŲ ATSTOVAIS

Bendrovėje galioja su profesine sąjunga (darbuotojų atstovais) pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti atvejai, kai būtina informuoti ir konsultuotis dėl planuojamų darbo jėgos pokyčių. Tai apima darbo organizavimo pertvarkas, atlygio politikos pakeitimus ir kitus darbuotojų interesus galinčius paveikti sprendimus. Bendrovė nuolat palaiko dialogą su profesine sąjunga:
* Atsakingas asmuo – bendradarbiavimą koordinuoja Organizacijos vystymo skyriaus vadovė.
* Reguliarus bendravimas – vyksta tiek raštu, tiek žodžiu, kviečiant į kolektyvines derybas, konsultacijas bei informuojant apie organizacijos pokyčius.
* Susitikimai – 2023–2024 m.# KARTĄ PER KETVIRTĮ ORGANIZUOTI SUSITIKIMAI SU PROFESINĖS SĄJUNGOS ATSTOVAIS, KURIŲ METU APTARTI:

• Kolektyvinės sutarties įgyvendinimas
• Darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai
• Atlygio politika
• Konsultacijos dėl darbuotojų atleidimų ir kitų svarbių klausimų

DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMO VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

Bendrovė nuolat analizuoja darbuotojų įsitraukimo priemonių efektyvumą, remdamasi:

• Darbuotojų įsitraukimo tyrimų rezultatais
• Metinių pokalbių metu surinkta informacija
• Ekspertiniu vertinimu

Šios priemonės padeda užtikrinti, kad darbuotojų balsas būtų girdimas, jų interesai atstovaujami, o organizacijos sprendimai priimami atsižvelgiant į socialinį atsakingumą ir darbuotojų gerovę. Bendrovė laikosi EPSO-G įmonių grupės politikos, plėtojant veiklą pagal grupės tvarumo dokumentuose nustatytas kryptis ir principus.

S1-3 NEIGIAMO POVEIKIO IŠTAISYMO PROCESAI IR KANALAI, KURIAIS SAVA DARBO JĖGA GALI IŠREIKŠTI SUSIRŪPINIMĄ

118 „Amber Grid“ yra įdiegusi procesus, skirtus neigiamo poveikio prevencijai ir valdymui. Jei Bendrovės veikla sukelia neigiamą poveikį arba darbuotojai susiduria su netinkamu elgesiu, jie gali išreikšti savo susirūpinimą ir pateikti pranešimus šiais būdais:

• „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: sauga@ambergrid.lt.
• Grupės Pasitikėjimo linija: pranesk@epsog.lt.
• El. pranešimo forma: prieinama Bendrovės interneto svetainėje https://pranesk.epsog.lt.
• Telefonu: +37061270606
• Paštu: Bendrovės registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
• Tiesiogiai atsakingiems asmenims:
  • Prevencijos specialistui (atsakingam už korupcijos prevenciją).
  • Darbuotojui, atsakingam už lygias galimybes.
  • Jei šie asmenys laikinai nedirba, informaciją galima pateikti juos pavaduojantiems darbuotojams.
• Tiesioginiam vadovui: darbuotojai gali kreiptis ir į savo vadovą dėl bet kokių su darbo aplinka ar veiklos procesais susijusių susirūpinimų.

Šie kanalai yra prieinami visiems Bendrovės darbuotojams. Pranešimus gali pateikti tiek tiesiogiai su situacija susidūrę asmenys, tiek tie, kurie pastebėjo netinkamą elgesį ar gavo informaciją apie galimus pažeidimus. Pranešimai gali būti teikiami anonimiškai arba atskleidžiant savo tapatybę, priklausomai nuo pasirinkto būdo. Be to, darbuotojų pasiūlymus ir iškeltus klausimus Bendrovei perduoda darbuotojų profesinė sąjunga, užtikrindama konstruktyvų dialogą tarp darbuotojų ir vadovybės.

PRANEŠIMŲ NAGRINĖJIMAS IR APSAUGA

Bendrovė taiko integruotus stebėsenos ir veiksmingumo užtikrinimo procesus, siekdama užtikrinti, kad pranešimų kanalai būtų teisėti, prieinami, skaidrūs ir grindžiami darbuotojų teisių apsauga. Visi gauti pranešimai nagrinėjami remiantis grupės lygiu nustatytais mechanizmais, užtikrinant operatyvų atsaką ir atitinkamų veiksmų įgyvendinimą.

Darbuotojai turi prieigą prie visų jų darbui svarbių vidaus teisės aktų, įskaitant:

• Diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašą.
• Kitas su darbuotojų teisėmis ir darbo kultūra susijusias tvarkas.

Šie dokumentai pateikiami Bendrovės veiklos vadove ir yra prieinami visiems darbuotojams susipažinti.

PRANEŠĖJŲ APSAUGA

Pranešėjų apsauga yra išsamiai aprašyta šios ataskaitos G1-1 atskleidimo dalyje. Bendrovė užtikrina saugų ir konfidencialų pranešimų nagrinėjimą, pranešėjų ir kitų informuojančių asmenų apsaugą nuo bet kokios galimos diskriminacijos ar neigiamų pasekmių dėl pateiktos informacijos.

S1-4 VEIKSMAI, KURIŲ IMAMASI DĖL REIKŠMINGO POVEIKIO SAVAI DARBO JĖGAI, SU SAVA DARBO JĖGA SUSIJUSIŲ REIKŠMINGŲ RIZIKŲ VALDYMO IR PASINAUDOJIMO REIKŠMINGOMIS GALIMYBĖMIS METODAI IR TŲ VEIKSMŲ VEIKSMINGUMAS

17 17 MDR-A 119 Bendrovė, valdydama su darbuotojais susijusius poveikius, rizikas ir galimybes, įgyvendina nuoseklius ir tikslingus veiksmus, siekdama užtikrinti darbuotojų gerovę, skatinti jų profesinį augimą, kurti saugią bei palaikančią darbo aplinką ir garantuoti lygias galimybes visiems be išimties.

ĮVAIROVĖ, LYGYBĖ IRĮTRAUKTIS

Pastarųjų metų veiksmai ir iniciatyvos prisidėjo prie darbuotojų įsitraukimo didinimo, pasitikėjimo organizacija stiprinimo bei nuoseklaus politikų įgyvendinimo. 2024 m. buvo parengta ir pradėta įgyvendinti Įvairovės ir įtraukties strategija, siekiant skatinti lygybę, įtrauktį ir toleranciją visose grupės įmonių veiklos srityse.

Atlikti darbai ir pasiekimai:

• Darbuotojams pristatyti nauji e. mokymai „Įvairovė ir įtrauktis: lygios galimybės darbe“, kuriuos iki 2024 m. pabaigos sėkmingai baigė apie 60 proc. „Amber Grid“ darbuotojų.
• 2023–2024 m. daugiau nei 80 proc. Bendrovės darbuotojų dalyvavo įvairovės ir lygių galimybių mokymuose, skirtuose sąmoningumui didinti ir įtraukios darbo aplinkos puoselėjimui.
• Lapkričio mėnesį organizuoti Lygių galimybių mėnesio renginiai, diskusijos ir mokymai sustiprino darbuotojų supratimą apie lygių galimybių svarbą bei paskatino aktyvesnį įsitraukimą į šios srities iniciatyvas.

Iki 2027 m. „Amber Grid“ įgyvendins šias lygių galimybių skatinimo priemones:

• Darbuotojų apklausa ir tyrimas „Lygių galimybių liniuotė“ – organizacijos pažangos vertinimui.
• Įvairovės ir įtraukties ambasadorių klubas – darbuotojų įsitraukimui skatinti.
• Nuosekli komunikacija ir mokymai – tiek darbuotojams, tiek vadovams.
• Lygių galimybių erdvės sukūrimas intranete – informacijos prieinamumui didinti.
• Mentorystės programa – darbuotojų tobulėjimui ir karjeros galimybėms plėsti.

DARBUOTOJŲĮSITRAUKIMO TYRIMAS

2024 m. sausio mėn. „Amber Grid“ atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas sulaukė itin didelio dalyvavimo – net 96 proc. darbuotojų išreiškė savo nuomonę. Toks aukštas įsitraukimo rodiklis patvirtina, kad darbuotojai aktyviai domisi organizacijos veikla ir nori prisidėti prie darbo aplinkos tobulinimo. Tyrimo metu vertinti svarbiausi darbo aplinkos aspektai: darbo ir poilsio balansas, mokymosi bei profesinio tobulėjimo galimybės, lygių galimybių užtikrinimas, atlygio sistema, bendras pasitenkinimas darbo sąlygomis. Atsižvelgiant į tyrimo svarbą organizacijos augimui, darbuotojų įsitraukimo tyrimą planuojama vykdyti kasmet, siekiant sistemingai analizuoti situaciją ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.

DARBO IR POILSIO BALANSAS

Remiantis 2024 m. darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatais, darbuotojai teigiamai vertina darbo ir poilsio balansą. Siekdama išlaikyti šį teigiamą vertinimą ir toliau stiprinti darbuotojų gerovę, Bendrovė tęsia hibridinio darbo modelio taikymą, suteikdama galimybę dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Tai leidžia darbuotojams lanksčiai derinti profesinius ir asmeninius poreikius.

120 Be to, 2024 m. Bendrovė suteikė galimybę darbuotojams tam tikrą laiką dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio. Šia galimybe jau pasinaudojo 10 darbuotojų, o jų patirtis rodo, kad toks modelis yra patogus ir prisideda prie motyvacijos bei įsitraukimo didinimo.

Darbo ir poilsio balansui užtikrinti įmonėje nuolat stebimas fiksuotas darbo ir poilsio laikas, kuris dokumentuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Siekiant didesnio skaidrumo, nuo 2024 m. pradėtos rengti mėnesinės ataskaitos, prieinamos kiekvienam padalinio vadovui. Ši praktika bus tęsiama ir 2025 m., užtikrinant ilgalaikę darbuotojų gerovę bei produktyvumą.

Atsižvelgiant į besikeičiančius darbo organizavimo poreikius ir naujausius teisės aktų pasikeitimus, 2024 m. pradėta darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių dokumentų peržiūra. Šiuo metu vertinamos šios nuostatos: Darbo tvarkos taisyklės, Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarka, Pasyvaus budėjimo namuose tvarka. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės dar efektyviau užtikrinti darbuotojų darbo ir poilsio balansą bei prisidės prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo.

ATLYGIS

2024 m. Bendrovė sėkmingai įvykdė visus įsipareigojimus darbuotojams pagal galiojančią Atlygio politiką:

• Peržiūrėti atlygio rėžiai ir užtikrintas jų konkurencingumas rinkoje.
• Padidintas mėnesinis darbo užmokestis darbuotojams.
• Išmokėtos premijos už išskirtinius pasiekimus bei inovacijas ir metinis finansinis skatinimas.

Bendrovėje veikianti atlygio sistema užtikrina, kad darbo užmokestis būtų skaidrus, teisingas ir vienodai prieinamas visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų asmeninių savybių ar socialinių požymių.

Svarbiausi atlygio sistemos principai:

• Teisė į atlygio peržiūrą ir finansinį skatinimą – darbuotojai gali pretenduoti į atlygio didinimą, atsižvelgiant į jų pasiektus rezultatus ir indėlį į organizacijos tikslus.
• Aiškūs atlygio rėžiai – nustatyti atlygio intervalai yra viešai prieinami visiems darbuotojams per veiklos vadovą.
• Rezultatų skatinimas – premijos ir papildomas skatinimas skiriami už išskirtinius veiklos pasiekimus bei inovatyvius sprendimus.

Šie principai užtikrina, kad Bendrovėje kiekvienas darbuotojas būtų tinkamai įvertintas, motyvuotas ir turėtų aiškią karjeros bei finansinio augimo perspektyvą.

DARBUOTOJŲ VEIKLOS VERTINIMAS

2024 m. Bendrovėje pirmą kartą buvo organizuotos darbuotojų veiklos vertinimo kalibravimo sesijos. Jų metu skirtingų padalinių vadovai bendrai peržiūrėjo ir derino darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus, siekdami užtikrinti objektyvumą, skaidrumą ir vieningą vertinimo standartą visoje organizacijoje.

Pagrindiniai kalibravimo sesijų tikslai:

• Užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų vertinami pagal vienodus kriterijus, nepriklausomai nuo pareigų ar darbo specifikos.
• Stiprinti vertinimo proceso skaidrumą ir nuoseklumą skirtinguose padaliniuose.
• Skatinti atsakingą ir sąžiningą grįžtamąjį ryšį, kuris padėtų darbuotojams tobulėti.

121 Atsižvelgiant į teigiamus pirmųjų sesijų rezultatus ir darbuotojų bei vadovų atsiliepimus, kalibravimo procesas bus tęsiamas ir tobulinamas ateinančiais metais.

PAPILDOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS

2024 m. Bendrovė priėmė sprendimą padidinti finansavimą darbuotojų savanoriškam sveikatos draudimui. Šis žingsnis buvo atliktas atsižvelgiant į sveikatos paslaugų kainų augimą, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai ir toliau galėtų naudotis tokiu pat plačiu paslaugų paketu, kaip ir ankstesniais metais.# Sveikatos draudimas

Sveikatos draudimas – tai ne tik papildoma nauda, bet ir viena iš pagrindinių darbuotojų motyvacijos bei gerovės priemonių. Bendrovė įsipareigoja nuolat stebėti rinkos pokyčius ir, esant poreikiui, tobulinti draudimo sąlygas, kad sveikatos paslaugos išliktų kokybiškos ir prieinamos visiems darbuotojams. Bendrovė ir toliau sieks užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudotis geriausiomis įmanomomis sveikatos priežiūros galimybėmis, prisidedant prie jų ilgalaikės gerovės ir pasitenkinimo darbu.

DARBUOTOJŲ ATSTOVAI SVEIKATAI IR SAUGAI

Bendrovėje veikia aktyvi darbuotojų atstovų sistema, užtikrinanti, kad kiekvieno darbuotojo interesai darbo saugos ir sveikatos srityje būtų atstovaujami. Šiuo metu šią funkciją atlieka 14 darbuotojų atstovų, turinčių įgaliojimus aktyviai prisidėti prie saugios ir sveikos darbo aplinkos kūrimo. Bendrovėje taip pat veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kuris glaudžiai bendradarbiauja su darbuotojų atstovais, siekdamas nuolat gerinti saugos procesus. Visi darbuotojai kviečiami teikti pastebėjimus, siūlymus ar klausimus, susijusius su darbo aplinkos sauga ir sveikata.

Darbuotojų atstovai yra aktyviai įtraukiami į svarbius sprendimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata. Jie dalyvauja aptariant ir sprendžiant tokius klausimus kaip profesinės rizikos vertinimas, asmeninės apsaugos priemonių (AAP) parinkimas, neblaivumo prevencijos priemonių nustatymas. Tokiu būdu darbuotojai ne tik gali jaustis išgirsti, bet ir aktyviai prisideda prie savo ir kolegų gerovės, o Bendrovė užtikrina skaidrų, įtraukiantį ir efektyvų saugos valdymo procesą.

PSICHOSOCIALINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS

2024 m. Bendrovė atliko psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, siekdama įvertinti darbo aplinkos emocinį klimatą ir nustatyti galimas rizikas darbuotojų gerovei. Vertinime dalyvavo 208 darbuotojai, sudarydami 61,3 proc. visų Bendrovės darbuotojų.

Teigiami pokyčiai, lyginant su 2022 m.:
* Geresni santykiai su kolegomis ir vadovais.
* Didėjantis pasitenkinimas darbu.
* Didesnis darbo lankstumas.

Vertinimas suteikia galimybę geriau suprasti darbuotojų poreikius, laiku identifikuoti ir pašalinti galimas rizikas bei užtikrinti palankią emocinę aplinką, skatinančią darbuotojų produktyvumą. Bendrovė tęs sistemingą darbuotojų gerovės stebėseną ir imsis veiksmų, kad užtikrintų dar palankesnę ir motyvuojančią darbo aplinką.

MOKYMAI IR ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS

122 „Amber Grid“ aktyviai investuoja į mokymus ir įgūdžių ugdymą, siekdama sukurti motyvuotą, kompetentingą ir nuolat tobulėjančią komandą. Bendrovė supranta, kad darbuotojų kompetencijų stiprinimas yra ilgalaikės organizacijos sėkmės pagrindas, todėl kelia ambicingus tikslus šioje srityje.

2024 m. atlikti darbai ir pasiekimai:
* Inžinerinių kompetencijų stiprinimas. Įgyvendinta inžinerinių kompetencijų stiprinimo programa „Level_UP“, skirta inžinerinio personalo žinių gilinimui statybos, techninių standartų ir kitose srityse. 2025 m. planuojama tęsti programą su nauju etapu – „Level_UP II“.
* Ateities kompetencijų nustatymas. 2024 m. Bendrovė kartu su grupe įgyvendino ateities kompetencijų nustatymo procesą. 2025 m. ir vėliau planuojama įgyvendinti veiksmus, kurie padės ugdyti darbuotojų kompetencijas, būtinas strateginiams įmonės tikslams pasiekti.
* Profesinių kompetencijų matricos. 2024 m. parengtos kompetencijų matricos, padedančios identifikuoti esamus trūkumus ir ugdymosi poreikius. Numatytos veiksmų gairės, kurias planuojama įgyvendinti nuo 2025 m. ir vėliau.
* Vadovų klubai ir mokymai. 2024 m. Bendrovėje organizuoti vadovų klubai, kuriuose vadovai stiprino savo vadovavimo kompetencijas ir įgūdžius. 2025 m. planuojama tęsti vadovų klubų veiklą bei organizuoti papildomus mokymus vadovams.
* Visuotinių mokymų organizavimas. Visiems darbuotojams buvo organizuojami mokymai temomis, tokiomis kaip skaitmenizacija, inovacijos, teisinių žinių stiprinimas ir karjeros klausimai. Mokymų įrašai patalpinti į e. mokymų sistemą, prieinamą visiems darbuotojams.
* Tikslinių mokymų programos. Tikslinėms darbuotojų grupėms organizuoti specializuoti mokymai, pavyzdžiui, apie ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą, sutarčių valdymą, anglų kalbos tobulinimą ir kitas aktualias temas.
* E. mokymų sistemos plėtra. 2024 m. išvystyta e. mokymų sistema, kurioje talpinami aktualūs mokymų įrašai. Sistema suteikia galimybę darbuotojams mokytis patogiu laiku ir nuolat atnaujinti savo žinias.
* Gerosios praktikos dalijimosi iniciatyvos. Tikslinės darbuotojų grupės organizavo iniciatyvas, skirtas dalijimuisi gerosiomis praktikomis. Šios iniciatyvos stiprina vidinį bendradarbiavimą ir skatina nuolatinį mokymąsi.

2025 m. Bendrovė planuoja tęsti pradėtas iniciatyvas ir toliau kryptingai investuoti į darbuotojų tobulėjimą. Numatyta įgyvendinti bendrųjų ir lyderystės kompetencijų stiprinimo programas, pradėti mentorystės programą bei tęsti esamas ugdymo veiklas. Šie veiksmai suteiks darbuotojams galimybę augti, dalintis patirtimi ir stiprinti profesinius bei asmeninius įgūdžius, prisidedant prie bendro organizacijos augimo.

VEIKSMŲ IR INICIATYVŲ EFEKTYVUMO STEBĖSENA

Bendrovė nuosekliai stebi ir vertina įgyvendinamų iniciatyvų efektyvumą, pasitelkdama įvairius rodiklius bei darbuotojų atsiliepimus. Siekdama užtikrinti aukštą darbo aplinkos kokybę ir darbuotojų įsitraukimą, organizacija naudoja šiuos metodus:

• Darbuotojų įsitraukimo tyrimai. Kasmet atliekami tyrimai leidžia stebėti rodiklių pokyčius ir įvertinti, kaip taikomos priemonės prisideda prie darbuotojų pasitenkinimo bei įsitraukimo.
• Pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) analizė. KPI pokyčių stebėjimas padeda įvertinti įgyvendintų veiksmų rezultatą.
• Mokymų rezultatų vertinimas. Vertinami dalyvių skaičiai ir pateikti atsiliepimai apie mokymų naudą bei pritaikomumą kasdienėje veikloje.
• Pranešimų apie galimus pažeidimus analizė. Nuolat registruojami pranešimai leidžia įvertinti prevencinių priemonių veiksmingumą ir, esant poreikiui, imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti saugią, skaidrią ir pagarbią darbo aplinką.

Svarbų vaidmenį darbuotojų gerovės užtikrinime atlieka profesinė sąjunga. Reguliariuose susitikimuose aptariami darbuotojų poreikiai, iššūkiai ir lūkesčiai, taip pat analizuojama informacija, susijusi su planuojamomis ir įgyvendintomis iniciatyvomis. Bendrovė nuolat peržiūri bei atnaujina esamas politikos ir strategijos gaires, tokias kaip Lygių galimybių politika beiĮvairovės ir įtraukties strategija, atsižvelgdama į darbuotojų atsiliepimus ir surinktus duomenis. Tokiu būdu užtikrinama, kad priimami sprendimai atitiktų realius poreikius ir prisidėtų prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo. Rezultatai rodo, kad taikomos priemonės ir vykdomos iniciatyvos yra veiksmingos – darbuotojai vertina galimybę prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso bei dalintis savo pastebėjimais.

NEIGIAMO POVEIKIO PREVENCIJA

Bendrovė nuosekliai siekia užtikrinti, kad jos veikla neturėtų neigiamo poveikio darbuotojams, ir tam įgyvendina teisės aktais, vidinėmis politikomis ir tarptautiniais standartais pagrįstus veiksmus. Visi procesai yra reguliariai peržiūrimi, o taikomos rizikų valdymo priemonės padeda užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir palaikyti aukštą darbuotojų gerovės lygį.

Atsakingos komandos nuolat analizuoja darbuotojų įsitraukimo kanalais gaunamą informaciją, vadovaudamosi Lygių galimybių politika ir kitais aktualiais dokumentais. Gavus signalų apie galimus pažeidimus, imamasi greitų intervencijų arba planuojamos ilgalaikės prevencinės priemonės, siekiant užtikrinti saugią ir pagarbią darbo aplinką. Siekdama didinti pasitikėjimą, Bendrovė aktyviai komunikuoja su darbuotojais apie priimtus sprendimus ir jų pagrindimą. Darbuotojai turi galimybę teikti grįžtamąjį ryšį, kuris padeda toliau tobulinti organizacijos praktikas bei užtikrinti nuoseklų darbuotojų gerovės gerinimą. Bendrovė toliau stiprins rizikų valdymo mechanizmus ir prevencines priemones, užtikrindama saugią, atvirą ir palaikančią darbo aplinką visiems darbuotojams.

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMUI SKIRIAMI IŠTEKLIAI

Bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų gerovę, kasmet skirdama tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius įvairioms iniciatyvoms įgyvendinti. Tam yra numatytas atskiras biudžetas, skirtas darbuotojų gerovės programoms, mokymams bei darbo aplinkos gerinimui. Šios investicijos prisideda prie darbuotojų motyvacijos, įsitraukimo ir profesinio tobulėjimo skatinimo. Be to, lėšos skiriamos informacinių sistemų plėtrai, apimančiančiai pranešimų kanalų, dokumentų valdymo ir kitų vidinių sistemų tobulinimą. Tai leidžia užtikrinti sklandų informacijos srautą, supaprastinti darbo procesus ir sustiprinti komunikaciją tiek tarp darbuotojų, tiek su kitomis suinteresuotomis šalimis.

2024 m. biudžetas apėmė šias pagrindines sritis:

Sritis	Suma (tūkst. eurų)
Ugdymas	222
Sveikatos draudimas	165
Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS)	133,1

124 2025 m. numatyti šie finansiniai ištekliai:

Sritis	Suma (tūkst. eurų)
Ugdymas	254
Sveikatos draudimas	208
Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS)	183

S1-5 UŽDAVINIAI, SUSIJĘ SU REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO VALDYMU, TEIGIAMO POVEIKIO DIDINIMU IR REIKŠMINGŲ RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ VALDYMU

18 „Amber Grid“ nustatyti tvarumo uždaviniai glaudžiai susiję su strateginiais tikslais, siekiant skatinti įvairovę, įtrauktį ir kuriant stiprią organizacinę kultūrą. Šie uždaviniai orientuoti į vieningos, įsitraukimą skatinančios darbo aplinkos kūrimą, darbuotojų kompetencijų ugdymą ir ilgalaikį darbuotojų įsitraukimo stiprinimą. 2025–2027 m. tikslai yra suderinti su Bendrovės darnaus vystymosi nuostatomis, atsižvelgiant į ilgalaikius organizacijos siekius.

1. ĮVAIROVĖS IRĮTRAUKTIES UŽTIKRINIMAS

Strateginis tikslas: Įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, kurios užtikrintų lygias galimybes ir įtraukią darbo kultūrą., kurios užtikrintų lygias

2025 m. tikslai:
* Moterų darbuotojų dalis Bendrovėje – 25 proc. (2024 m. reikšmė – 25 proc.).# 3. GEBANČIOS IR TVARIOS ORGANIZACIJOS KŪRIMAS
Strateginis tikslas: užtikrinti, kad Bendrovė turėtų būtinų kompetencijų, ugdytų vidinį talentų potencialą ir efektyviai planuotų pamainumą.

2025 m. tikslai:

• Sukurti lyderystės ir bendrųjų kompetencijų mokymo programas.
• Užtikrinti 100 proc. sėkmingų atrankų į reikiamas pozicijas (2024 m. reikšmė – 100 proc., siekiama išlaikyti tą patį lygį ir užtikrinti pilną reikiamų pozicijų užpildymą).
• Lyderystės programos įgyvendinimas: sukurta ir įgyvendinta programa iki 2025 m. paskutinio ketvirčio.
• 70 proc. kritinių pozicijų užpildomos vidiniais kandidatais (2024 m. reikšmė – 65 proc.).
• Paruoštas pamainumo planas su ugdymo kalendoriumi.

2026 m. tikslai:

• Visos kritinės pozicijos turi bent vieną pamainumo kandidatą.
• 70 proc. kritinių pozicijų užpildomos vidiniais kandidatais.

2027 m. tikslai:

• Užtikrinti 100 proc. sėkmingų atrankų į reikiamas pozicijas.
• Visos kritinės pozicijos turi bent vieną pamainumo kandidatą.
• 70 proc. kritinių pozicijų užpildomos vidiniais kandidatais.

3. DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMO DIDINIMAS

Strateginis tikslas: užtikrinti darbuotojų įsitraukimą ne mažesnį kaip 70 proc. (kasmet, 2025–2027 m.).

2025 m. tikslai:

• Atlikti kasmetinį darbuotojų įsitraukimo tyrimą ir įgyvendinti jo pagrindu parengtą veiksmų planą.
• Darbuotojų įsitraukimo rodiklis – ne mažesnis nei 70 proc. (2024 m. reikšmė – 72 proc.)
• Sukurti ir įgyvendinti Darbuotojo vertės pasiūlymo programą.
• Įgyvendinti „Top Employer“ sertifikavimo auditą.
• Sukurta vertybių elgsenos programa.

2026–2027 m. tikslai:

• Bent vienos grupės įmonės sertifikavimas siekiant „Top Employer“ vardo.

UŽDAVINIŲ NUSTATYMAS IR PAŽANGOS VERTINIMAS

Bendrovė nuosekliai stebi ir vertina uždavinių įgyvendinimo pažangą, pasitelkdama pagrindinius veiklos rodiklius (KPI), kurie yra pateikiami Bendrovės rodiklių stebėsenos sistemoje. Ši sistema leidžia užtikrinti, kad uždaviniai būtų pasiekiami laiku, laikantis nustatytų kokybės ir kiekybinių rodiklių. Rodiklių stebėsenos procesas vykdomas reguliariai, o rezultatai fiksuojami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose. Bendrovės uždaviniai rengiami kryptingai, siekiant suderinti juos su strateginiais įmonės tikslais įtraukties, lygių galimybių ir organizacinės kultūros plėtros srityse.Įgyvendinant šiuos tikslus, taikomas nuoseklus stebėsenos procesas ir aktyviai įtraukiami darbuotojai, siekiant užtikrinti jų įsitraukimą ir indėlį į organizacijos sėkmę. Bendrovės uždaviniai suformuluoti taip, kad būtų užtikrintas efektyvus poveikio valdymas ir galimybių įgyvendinimas visoje grupės įmonių veikloje. Uždaviniai apima visas veiklos vietas Lietuvoje ir apima vertės grandinę nuo pradinių iki galutinių jos etapų.

Uždaviniai nustatyti vadovaujantis nacionalinėmis ir tarptautinėmis politikos gairėmis, darnaus vystymosi principais ir socialinės atsakomybės tikslais. Kiekvienas uždavinys turi aiškią metodologinę bazę, kurioje nurodyti veiksmų planai, rodikliai ir tikslai. Bendrovės uždaviniai buvo nustatyti remiantis išsamia vidinių ir išorinių duomenų analize. Vertinant uždavinių kryptis, buvo atsižvelgta į darbuotojų įsitraukimo tyrimų rezultatus, Darbo kodekso reikalavimus bei kitus aktualius teisės aktus ir organizacijos vidaus dokumentus.Įvairovės ir įtraukties tikslai yra suderinti su Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatomis, Lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacijomis, taip pat atitinka JT darnaus vystymosi tikslus (DVT). Šie tikslai taip pat orientuoti į JT ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartų laikymąsi, užtikrinant tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių, lygių galimybių ir socialinės atsakomybės principų įgyvendinimą. Nustatant uždavinius, Bendrovė atliko įvairių scenarijų modeliavimą, siekdama įvertinti ilgalaikį poveikį darbuotojų motyvacijai, įsitraukimui bei organizacijos kultūros stiprinimui. Šis modeliavimas leido iš anksto įvertinti galimas rizikas, numatyti poveikį darbo aplinkai ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Reikšmingos prielaidos, į kurias buvo atsižvelgta:
* Įvairovės, įtraukties ir moterų lyderystės skatinimas: Įvairovė ir įtrauktis organizacijoje prisideda prie didesnio veiklos efektyvumo, geresnės sprendimų priėmimo kokybės ir didesnio inovacijų potencialo. Tyrimai rodo, kad skirtingos patirtys ir požiūriai skatina kūrybiškesnius ir pažangesnius sprendimus, todėl Bendrovė siekia skatinti moterų lyderystę ir užtikrinti visų darbuotojų lygias galimybes.
* Tvari organizacijos plėtra: Ilgalaikės sėkmės užtikrinimui būtina nuosekliai investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą, vadovų mokymus ir vidinės karjeros galimybių kūrimą. Bendrovė planuoja tęsti šias investicijas, taip stiprindama darbuotojų įsitraukimą ir skatindama jų profesinį augimą.
* Atitikimas ES ir nacionaliniams tikslams: Siekiant prisidėti prie ES ir nacionalinės politikos tikslų įgyvendinimo, uždavinių sąraše buvo įtraukti tokie prioritetai kaip moterų dalies didinimas vadovaujančiose pozicijose bei darbo aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Šios iniciatyvos prisidės prie Bendrovės socialinės atsakomybės tikslų bei stiprins įmonės, kaip socialiai atsakingo darbdavio, įvaizdį.

Bendrovė aktyviai mokosi iš veiklos rezultatų ir nuolat tobulina procesus, kad dar labiau padidintų teigiamą poveikį darbuotojams. Bendrovė ir toliau rūpinsis darbuotojų gerove, plėsdama papildomas programas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas sveikatos priežiūros iniciatyvoms ir psichologinės pagalbos programoms, siekiant palaikyti darbuotojų emocinę ir fizinę savijautą.

UŽDAVINIŲ IR RODIKLIŲ METODIKŲ PAKEITIMAI 2024–2025 m. laikotarpiu

Bendrovėje buvo atlikti uždavinių ir rodiklių nustatymo ir matavimo metodikų pakeitimai, siekiant geriau atspindėti tvarumo tikslų kontekstą ir užtikrinti jų aktualumą bei tikslumą. Siekiant suderinti rodiklius su naujausiais nacionaliniais ir tarptautiniais tvarumo reikalavimais, buvo:
* Atnaujinti lyčių įvairovės rodikliai (pvz., tikslai moterų vadovavimo pozicijoms padidinti iki 17 proc. 2025 m. ir 21 proc. 2027 m.).
* Peržiūrėti darbuotojų įtraukimo ir įvairovės tyrimų metodai, įtraukiant detalesnius klausimynus ir išsamias ataskaitas apie rezultatus.

Atlikti matavimų metodikų patikslinimai:
* Įdiegta centralizuota skaitmeninė duomenų valdymo sistema, leidžianti efektyviau rinkti, apdoroti ir analizuoti su darbuotojais susijusius duomenis. Ši sistema užtikrina rodiklių stebėsenos tikslumą.
* Pradėti taikyti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai rodikliai, siekiant gauti išsamesnį veiklos įvertinimą Kiekybiniai rodikliai: pavyzdžiui, procentinė lyčių atstovavimo augimo dalis, padedanti stebėti įvairovės didėjimą. Kokybiniai rodikliai: pavyzdžiui, darbuotojų įsitraukimo tyrimų grįžtamasis ryšys, suteikiantis gilesnį supratimą apie darbuotojų patirtis ir lūkesčius.

Rodiklių ir matavimo metodikų pakeitimai grindžiami išoriniais auditais ir darbuotojų bei suinteresuotųjų subjektų atsiliepimais. Pakeitimai aprašomi vidinėse ataskaitose, siekiant užtikrinti skaidrumą ir rodiklių palyginamumą.

S1-6 ĮMONĖS SAMDOMŲJŲ DARBUOTOJŲ SAVYBĖS

Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį*

Lytis	Samdomųjų darbuotojų skaičius*
	2024	2023	2022	2021
Vyrai	261	264	257	252
Moterys	91	87	85	77
Kita**	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma
Duomenų nėra	0	0	0	0
Iš viso:	352	351	342	329

Pastabos:
*Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl . head count ) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.Į bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
** Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.

Darbuotojų skaičius, pateikiamas Bendrovės finansinėse ataskaitose: 2024 m. Metinės vadovybės ataskaitos Finansinės ataskaitos dalyje, 2023 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 153 psl., 2022 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 150 psl., 2021 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 83 psl.

Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2024, 2023 m.)

	2024					2023
	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius
	Moterys	Vyrai	Kita (*)	Neatskleista	Iš viso	Moterys	Vyrai	Kita (*)	Neatskleista	Iš viso
Samdomųjų darbuotojų skaičius	91	261	-	0	352	87	264	-	0	351
Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius	86	258	-	0	344	82	263	-	0	345
Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius	5	3	-	0	8	5	1	-	0	6
Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius	Netaikoma

Pastabos:
Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl. head count ) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.Į bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
** Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.# Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2022, 2021 m.)

	2022	2021
	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų skaičius
	Moterys Vyrai Kita (*) Neatskleista Iš viso	Moterys Vyrai Kita (*) Neatskleista Iš viso
Samdomųjų darbuotojų skaičius	85 257 0 0 342	77 252 0 0 329
Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius	76 254 0 0 330	71 249 0 0 320
Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius	9 3 0 0 12	6 3 0 0 9
Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius	Netaikoma	Netaikoma

Pastabos:

• Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl. head count) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.
• Į bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
• Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.

Darbuotojų kaita

	2024	2023	2022	2021
Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti*	53	36	36	36
Darbuotojų kaitos rodiklis**	0,15	0,1	0,11	0,11

Pastabos:

• *Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo savo noru arba buvo atleisti, išėjo į pensiją arba mirė eidami pareigas.
• **Skaičiavimo metodas: pagal darbuotojų skaičių (angl. head count).
• **Darbuotojų, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti skaičius padalintas iš bendro samdomųjų darbuotojų skaičiaus.

S1-7 NESAMDOMŲJŲ DARBUOTOJŲ, PRISKIRIAMŲ PRIE ĮMONĖS SAVOS DARBO JĖGOS, SAVYBĖS

Nesamdomųjų darbuotojų skaičius*	2024	2023	2022	2021
	0	0	0	0

Pastabos:

• *Nesamdomųjų darbuotojų apibrėžimas: asmenys, su Bendrove sudarę sutartis dėl darbo jėgos teikimo („savarankiškai dirbantys asmenys“), arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (NACE kodas N78).
• Bendrovėje nėra tokių darbuotojų.

S1-8 KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ APRĖPTIS IR SOCIALINIS DIALOGAS

2023 m. buvo patvirtinta kolektyvinė sutartis, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams – profesinės sąjungos nariams. Susitarimų su samdomaisiais darbuotojais dėl jų atstovavimo Europos darbo taryboje, Europos bendrovės (SE) darbo taryboje ar Europos kooperatinės bendrovės (SCE) darbo taryboje nėra.

Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas*

	Kolektyvinių sutarčių aprėptis	Socialinis dialogas
	Aprėpties dalis	Samdomieji darbuotojai – EEE
0-19%	netaikoma
20-39%
40-59%
60-79%
80-100%	80-100 %	Lietuva (100%)
		Samdomieji darbuotojai – ne EEE
		Atstovavimas darbo vietoje (tik EEE)
		Lietuva (100%)

Pastaba: Bendrovė samdomųjų darbuotojų ne EEE neturi.

S1-9 ĮVAIROVĖS RODIKLIAI

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu

	2024	2023	2022	2021
	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.
Vyrai	5 83 %	5 83 %	5 83 %	5 83 %
Moterys	1 17 %	1 17 %	1 17 %	1 17 %
Iš viso	6 100 %	6 100 %	6 100 %	6 100 %

Pastaba: Naudojamas aukščiausiosios vadovybės apibrėžimas: visi aukščiausio lygmens vadovai ir Bendrovės vadovas.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

	2024	2023	2022	2021
	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.	Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc.
Jaunesni nei 30 metų	26 7,39 %	28 7,98 %	26 7,6 %	20 6,08 %
30–50 metų	211 59,94 %	205 58,4 %	200 58,48 %	197 59,88 %
Vyresni nei 50 metų	115 32,67 %	118 33,62 %	116 33,92 %	112 34,04 %
Iš viso	352 100 %	351 100 %	342 100 %	329 100 %

S1-10 DERAMAS DARBO UŽMOKESTIS

Visiems samdomiesiems Bendrovės darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius indeksus. Atsižvelgiant į teisės aktus ir rinkos rodiklius, LR deramas darbo užmokestis 2024 m. buvo 924 Eur/mėn. bruto (minimalioji mėnesinė alga, MMA).

S1-11 SOCIALINĖ APSAUGA

Visi Bendrovės samdomi darbuotojai yra aprūpinti socialine apsauga, kuri padeda užtikrinti finansinį stabilumą esant svarbiems gyvenimo įvykiams, tokiems kaip liga, netekus darbo dirbant Bendrovėje, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar įgijus negalią, išėjus vaiko priežiūros atostogų ar į pensiją. Socialinė apsauga suteikiama vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei papildomomis Bendrovės siūlomomis išmokomis.

Pagal kolektyvinę sutartį, Bendrovė papildomai remia darbuotojus išėjimo į pensiją atvejais, mokėdama papildomas išmokas atsižvelgiant į darbo stažą, net jei to nereikalauja Darbo kodeksas.

Jei darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami šalių susitarimu, kai jis įgyja teisę į visą senatvės pensiją, darbuotojui išmokama išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo Bendrovėje:

• 10–19 metų – ne mažiau kaip 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
• 20–29 metų – ne mažiau kaip 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
• 30 ir daugiau metų – ne mažiau kaip 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Bendrovė teikia papildomas finansines išmokas:

• Gimus vaikui.
• Mirus darbuotojui (parama teikiama šeimos nariui).
• Mirus darbuotojo artimajam.
• Auginant tris ar daugiau vaikų arba išlaikant neįgalų vaiką.

Visiems darbuotojams suteikiamas papildomas sveikatos draudimas. Šios priemonės padeda užtikrinti darbuotojų finansinį saugumą ir gerovę, stiprindamos jų pasitikėjimą Bendrove bei skatinant ilgalaikį įsipareigojimą organizacijai.

S1-12 NEĮGALIEJI

Negalią turinčių darbuotojų dalis

	2024	2023	2022	2021
	proc.	proc.	proc.	proc.
Visi darbuotojai	0,57	0	0	0,3

Pastabos:

• Duomenys pateikiami pagal darbuotojų pateiktą informaciją, atsižvelgiant į tokios informacijos rinkimo apribojimus.

S1-13 MOKYMO IR ĮGŪDŽIŲ UGDYMO RODIKLIAI

Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos ir karjeros plėtros apžvalgose, procentas

	2024	2023	2022	2021
	proc.	proc.	proc.	proc.
Visi darbuotojai	100 %	100 %	100 %	100 %
Vyrai	100 %	100 %	100 %	100 %
Moterys	100 %	100 %	100 %	100 %

Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui ir pagal lytį

	2024	2023	2022	2021
	valand.	valand.	valand.	valand.
Visi darbuotojai	44,84	77,76	61,5	31,25
Vyrai	51,97	78,29	61,54	43,9
Moterys	43,62	66,6	59,5	34,83

Pastaba: Skaičiavimai atlikti remiantis faktiškai mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičiumi.

S1-14 SVEIKATOS IR SAUGOS RODIKLIAI

Sveikatos ir saugos rodikliai

	2024	2023	2022	2021
Bendrovės samdomieji darbuotojai:
Mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius	0	0	0	0
Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius	1	1	2	0
Visų darbuotojų bendras per metus dirbtų valandų skaičius	587 068	590 247	664 747	650 673
Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų lygis	1,70	1,69	3,01	0,00
Registruotinų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius	0	0	0	0
Darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių dėl sveikatos sutrikimų, skaičius	7	6	11	0
Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos:
Bendrovės veiklos vietose dirbančių nesamdomųjų darbuotojų mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius	0	0	0	0

Pastaba: Bendrovėje įdiegta sveikatos ir saugos vadybos sistema yra taikoma visiems samdomiesiems darbuotojams.

S1-15 PROFESINIO IR ASMENINIO GYVENIMO PUSIAUSVYROS RODIKLIAI

Darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, procentinė dalis ir suskirstymas pagal lytį

	2024	2023	2022	2021
	proc.	proc.	proc.	proc.
Visi darbuotojai	0,02 %	0,022 %	0,0175 %	0,033 %
Vyrai	0,01 %	0,019 %	0,0058 %	0,021 %
Moterys	0,01 %	0,002 %	0,0116 %	0,012 %

Pastaba: Vadovaujantis socialine politika, teisę į atostogas dėl šeiminių priežasčių turi visi Bendrovės samdomieji darbuotojai.

S1-16 ATLYGIO RODIKLIAI (UŽMOKESČIO SKIRTUMAS IR BENDRAS ATLYGIS)

Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas

	2024	2023	2022	2021
	proc.*	proc.*	proc.*	proc.*
Visi darbuotojai	-4,27	-4,76	-2,30	-4,47

Pastabos:

• *Formulė, naudota vyrų ir moterų užmokesčio skirtumui apskaičiuoti: (Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių – darbuotojų moterų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių) / Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių 𝑥 100
• Bendrovėje vyrų vidutinis valandinis darbo užmokestis yra mažesnis nei moterų, nes 26 proc. visų Bendrovės darbuotojų dirba mažiau apmokamose darbininkų kategorijos pozicijose. 2021–2024 m. šiose pozicijose daugiausiai dirbo vyrai – tik viena iš darbuotojų buvo moteris.

Bendro atlygio santykis

Bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio bendro metinio atlygio visiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį) santykis*

	2024	2023	2022	2021
	4,24	4,28	4,83	5,15

Pastabos:

• • Formulė, naudota bendro atlygio santykiui apskaičiuoti: Metinis bendras atlygis Bendrovės didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui / Samdomųjų darbuotojų vidutinis metinis bendras atlygis (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį)

S1-17 INCIDENTAI, SKUNDAI IR STIPRUS POVEIKIS ŽMOGAUS TEISĖMS

2021–2024 m. Bendrovėje nebuvo kreiptasi dėl diskriminacijos ir tokių atvejų nebuvo nustatyta. Didelių incidentų žmogaus teisių srityje, susijusių su darbo jėga per ataskaitinį laikotarpį Bendrovėje nebuvo.

S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS

SBM-3, S3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Bendrovės atstovaujamo sektoriaus ir vykdomos veiklos pobūdis natūraliai daro tam tikrą poveikį vietos bendruomenėms. Kadangi Bendrovės veiklos procesai dažnai apima fizinės infrastruktūros kūrimą, tai gali sukelti laikinus, tačiau reikšmingus nepatogumus aplinkinėms teritorijoms.# S3 Paveikiamos bendruomenės

Tokie poveikiai gali būti triukšmas, dulkių susidarymas, eismo ribojimai ar laikini susisiekimo sutrikimai. Bendrovė supranta šio poveikio svarbą bendruomenėms ir deda pastangas, kad poveikis būtų kuo mažesnis – darbai planuojami atsakingai, taikomos aplinkosaugos priemonės, o bendruomenės informuojamos apie galimus pokyčius ir numatomus darbus. Reikšmingas poveikis, susijęs su bendruomenėmis Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinės vieta Bendruomenių ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės Faktinis neigiamas poveikis kyla iš Bendrovės atstovaujamos industrijos ir tiesioginės veikos, kurios vykdymas neatsiejamas nuo tam tikro poveikio bendruomenėms (pvz., triukšmas, dulkės ar eismo ribojimai).
- * Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
- ** Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.

S3-1 SU PAVEIKIAMOMIS BENDRUOMENĖMIS SUSIJUSI POLITIKA

„Amber Grid“ pripažįsta, kad jos veikla gali turėti tiesioginį poveikį vietos bendruomenėms, todėl nuolat siekiama užtikrinti, kad veiklos procesai būtų vykdomi atsakingai, atsižvelgiant į bendruomenių interesus ir aplinką. Įsipareigojimai šioje srityje yra įtvirtinti keliose politikose, kurios apibrėžia atsakingos veiklos principus ir siekia sukurti ilgalaikę, teigiamą įtaką:

• Darnumo politika pabrėžia visapusišką suinteresuotų šalių įtraukimą ir skaidrų bendradarbiavimą su vartotojais, tiekėjais, visuomene, bendruomenėmis, darbuotojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis. Pagrindinis šios politikos tikslas – užtikrinti, kad darnaus vystymosi procesai būtų orientuoti į ilgalaikę naudą ir skaidrumą.
• Aplinkosaugos politika įtvirtina nulinės tolerancijos aplinkos taršai principą ir kultūrą, siekiant užkirsti kelią bet kokiems aplinkosauginiams incidentams. Rangovai ir partneriai įpareigojami laikytis šių principų, vadovautis galiojančiais teisės aktais ir prisiimti atsakomybę už poveikį aplinkai. Skatinamas vietos bendruomenių įtraukimas į poveikio aplinkai vertinimo procesus ir visapusiškas bendradarbiavimas su suinteresuotomis šalimis siekiant klimatui neutralios ekonomikos.
• Paramos politika apibrėžia Bendrovės įsipareigojimą bendradarbiauti su bendruomenėmis, kurių aplinkoje vykdoma veikla ar įgyvendinami projektai. Parama skiriama gerovės didinimo iniciatyvoms, švietimo veikloms ir kitoms tikslinėms paramos gavėjų grupėms. Skatinamas darbuotojų savanoriškas įsitraukimas į visuomenei naudingas veiklas.

Šios politikos padeda užtikrinti atsakingą požiūrį į bendruomenių poreikius, aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę, siekiant tvaraus ir ilgalaikio rezultato.

„Amber Grid“ taip pat deda pastangas užtikrinti tvarų savo projektų įgyvendinimą, laikydamasi poveikio aplinkai mažinimo principų. Pagrindinės šios sritys apima:

• Atliekų tvarkymas. Statybos projektų rangovai įpareigoti tinkamai tvarkyti atliekas – jas surinkti, rūšiuoti ir perduoti licencijuotiems atliekų perdirbėjams. Atliekų judėjimas kruopščiai fiksuojamas ir stebimas. Taip pat užtikrinama, kad būtų kontroliuojamas cheminių medžiagų naudojimas, siekiant išvengti jų patekimo į dirvožemį ir gruntinius vandenis.
• Triukšmo valdymas. Darbų metu atsižvelgiama į triukšmo poveikį vietos bendruomenėms, o triukšmingos operacijos vykdomos tik iš anksto numatytais laikotarpiais, apie tai informuojant bendruomenes.
• Poveikio aplinkai vertinimas. Prieš pradėdama projektus, Bendrovė atlieka išsamų poveikio aplinkai vertinimą, siekdama nustatyti galimus neigiamus veiksnius ir parengti planus jų mažinimui. Tai apima triukšmo, darbo laiko ir transporto judėjimo kontrolę bei tinkamo įrangos naudojimo užtikrinimą. Aplinkosaugos veiksmų planavimas vykdomas iš anksto, siekiant apsaugoti natūralią aplinką ir užtikrinti gyvenimo kokybę artimiausiose bendruomenėse.

Bendrovė nuolat stebi savo veiklos poveikį vietos bendruomenėms ir imasi veiksmų, kad sumažintų neigiamą poveikį. 2021–2024 m. laikotarpiu Bendrovė negavo jokių pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus bendruomenėse, kuriose vykdoma veikla. Tai rodo, kad Bendrovės įsipareigojimai socialinei atsakomybei ir aplinkosaugai buvo įgyvendinami veiksmingai ir atsakingai.

S3-2 PAVEIKIAMŲ BENDRUOMENIŲ ĮTRAUKIMO SPRENDŽIANT KLAUSIMUS DĖL POVEIKIO PROCESAI

„Amber Grid“ siekia glaudaus ir atsakingo bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis, kad užtikrintų teigiamą poveikį ir sumažintų galimą neigiamą poveikį jų gyvenimui ir aplinkai. Įtraukdama bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus, Bendrovė siekia sukurti abipusį pasitikėjimą, užtikrindama, kad jų interesai ir nuomonės būtų atsižvelgiama vykdant projektus bei plėtrą.

Prieš pradedant darbus, projektai pristatomi vietos bendruomenėms per organizuojamas susirinkimus, kur bendruomenės nariai gali susipažinti su numatomais darbais, aptarti galimas rizikas ir pateikti savo pasiūlymus ar pastabas. Papildomai, siekiant užtikrinti informuotumą ir skaidrumą, visa svarbi informacija apie vykdomus ir numatomus projektus yra skelbiama vietos laikraščiuose, taip pat bendruomenės pirmininkai ir seniūnai yra tiesiogiai informuojami.

Bendrovė deda pastangas pritaikyti darbų grafiką ir terminus pagal bendruomenėms svarbius įvykius ir laikotarpius, kad sumažintų galimą trikdį vietos gyvenimui ir kasdieniams įpročiams. Visa ši praktika padeda užtikrinti, kad vietos bendruomenės būtų ne tik informuotos, bet ir aktyviai įtrauktos į procesus, turinčius tiesioginį poveikį jų aplinkai. Bendrovė siekia, kad kiekvienas bendruomenės narys galėtų išreikšti savo nuomonę ir jaustų, jog jo interesai ir nuomonės yra gerbiami ir atsižvelgiama į juos sprendžiant dėl projektų ir plėtros.

S3-3 NEIGIAMO POVEIKIO IŠTAISYMO PROCESAI IR KANALAI, KURIAIS PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS GALI IŠREIKŠTI SUSIRŪPINIMĄ

Bendrovė ir visa įmonių grupė teikia bendruomenėms galimybę anonimiškai ir saugiai išreikšti susirūpinimą svarbiais klausimais per Pasitikėjimo linijas. Šios linijos suteikia tiesioginę ir konfidencialią priemonę pranešti apie galimus korupcijos atvejus, aplinkosaugos pažeidimus, veiklos neatitikimus ar kitus klausimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį bendruomenėms ar aplinkai.

Pasitikėjimo linijos veikia pagal aukščiausius konfidencialumo ir saugumo standartus, užtikrinant, kad visi pranešimai būtų tinkamai išnagrinėti ir kad pranešėjai būtų apsaugoti nuo bet kokių galimų neigiamų pasekmių. Bendrovė skatina bendruomenes aktyviai pasinaudoti šiuo įrankiu, siekdama užtikrinti skaidrumą, atsakomybę ir ilgalaikį pasitikėjimą tiek įmonės veikla, tiek suinteresuotomis šalimis.

Pranešimą Bendrovei galima pateikti:

• El. paštu: pranesk@epsog.lt.
• El. pranešimo forma: prieinama interneto svetainėje https://pranesk.epsog.lt
• Paštu: siunčiant informaciją Bendrovės registruotos buveinės adresu.
• Kiti būdai: papildomi pranešimo pateikimo būdai nurodyti G1-1 atskleidimo dalyje šioje ataskaitoje.

Visi pateikti pranešimai bus nagrinėjami pagal aukščiausius konfidencialumo ir atsakingo elgesio standartus.

S3-4 VEIKSMAI, KURIŲ IMAMASI DĖL REIKŠMINGO POVEIKIO PAVEIKIAMOMS BENDRUOMENĖMS, SU PAVEIKIAMOMIS BENDRUOMENĖMIS SUSIJUSIŲ REIKŠMINGŲ RIZIKŲ VALDYMO IR PASINAUDOJIMO REIKŠMINGOMIS GALIMYBĖMIS METODAI IR TŲ VEIKSMŲ VEIKSMINGUMAS

Nuolatiniai veiksmai, kurių Bendrovė imasi siekiant nustatyti ir reaguoti į reikšmingus poveikius paveikiamoms bendruomenėms, aprašyti S3-1 atskleidimo dalyje.

S3-5 UŽDAVINIAI, SUSIJĘ SU REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO VALDYMU, TEIGIAMO POVEIKIO DIDINIMU IR REIKŠMINGŲ RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ VALDYMU

Bendrovėje poveikis vietos bendruomenėms valdomas atskirų projektų metu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir laikantis grupėje įgyvendinamos politikos principų (žr. S3-1). Nors bendrų išmatuojamų uždavinių šioje srityje nėra nustatyta, Bendrovė nuosekliai vertina savo veiklos poveikį bendruomenėms ir, pastebėjusi galimus reikšmingus pokyčius, imasi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti bendruomenių interesų apsaugą ir darnią veiklos plėtrą.

S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI

SBM-3, S4 SBM-3 – REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Siekdama tinkamai įgyvendinti akcininkų lūkesčius ir atliepti suinteresuotų šalių poreikius, „Amber Grid“ įsipareigoja organizuoti savo veiklą taip, kad paslaugų tiekimas klientams ir galutiniams naudotojams būtų nepertraukiamas ir stabilus. Bendrovė veikia pagal verslas–verslui (B2B) principą, todėl jos teikiamos paslaugos galutinius naudotojus pasiekia netiesiogiai – per energijos perdavimo ir mainų operatorius. Pažymėtina, kad Bendrovė tiesiogiai produktų į rinką netiekia.

Išsamią informaciją apie visos EPSO-G įmonių grupės strateginius tikslus, veiklos rodiklius ir valdymo principus, susijusius su paslaugų prieinamumu, galima rasti EPSO-G 2024 m. Vadovybės ataskaitos skyriuje „Veiklos strategija ir jos įgyvendinimo pažanga“.

Bendrovės veiklos modelis taip pat apima atsakomybę už informacijos prieinamumą ir jo poveikį tiesioginiams vartotojams bei galutiniams naudotojams. Siekdama užtikrinti skaidrumą ir tvarumą, Bendrovė nuosekliai valdo šį aspektą per ilgalaikę strategiją ir teisės aktų įgyvendinimą. Laikydamasi aukštų informacijos atskleidimo standartų, Bendrovė užtikrina, kad visuomenė ir suinteresuotosios šalys gautų aiškią, savalaikę ir patikimą informaciją. Visi suinteresuoti asmenys, įskaitant paslaugų vartotojus ir galutinius naudotojus, gali kreiptis tiek anoniminiais, tiek neanoniminiais kanalais. Išsami informacija apie pranešimų teikimo tvarką pateikta pagal G1-1 atskleidimo reikalavimą. Komunikacija ir informacijos sklaida vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Bendrovės vidinių tvarkų, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakingą dialogą su visuomene.

Reikšmingas poveikis, susijęs su vartotojais ir galutiniais naudotojais Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinės vieta Galimybė gauti (kokybišką) informaciją Galimas neigiamas poveikis vartotojams ir galutiniams naudotojams kyla dėl pavėluotai arba pernelyg biurokratiškai pateikiamos informacijos.# S4-3 NEIGIAMO POVEIKIO IŠTAISYMO PROCESAI IR KANALAI, KURIAIS VARTOTOJAI IR (ARBA) GALUTINIAI NAUDOTOJAI GALI IŠREIKŠTI SUSIRŪPINIMĄ

Bendrovėje ir įmonių grupėje veikia Pasitikėjimo linijos, suteikiančios vartotojams ir galutiniams galimybę anonimiškai ir saugiai išreikšti susirūpinimą įvairiais jiems svarbiais klausimais, tokiais kaip galimi korupcijos atvejai, aplinkosaugos pažeidimai ar veiklos neatitiktys. Pranešimą galima pateikti:
* „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: sauga@ambergrid.lt
* EPSO-G įmonių grupės Pasitikėjimo linija: pranesk@epsog.lt
* Internetu: Pasitikėjimo linija
* Telefonu: +37061270606
* Paštu: „Amber Grid“ registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
* Kitais būdais, kurie yra išvardinti pagal G1-1 atskleidimo reikalavimą šioje ataskaitoje.

8.7. VALDYSENOS SRITIS

G1 VERSLO ETIKA

SBM-3 – REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Verslo etikos principų laikymasis yra viena iš kertinių Bendrovės tvarumo sudedamųjų dalių. Etiškas elgesys, skaidrumas, atsakomybė bei pagarba įvairioms suinteresuotoms šalims yra būtini siekiant užtikrinti pasitikėjimą organizacija ir jos veiklos ilgalaikį tvarumą. Verslo etikos praktika apima tiek vidinius procesus, tiek išorinius santykius su partneriais, tiekėjais ir bendruomene, todėl nuolatinis poveikio vertinimas ir valdymas šioje srityje yra itin svarbus.

Siekiant efektyviai valdyti galimus poveikius, nuolat analizuojami su verslo etika susiję rizikos veiksniai bei galimybės. Vertinamos tiek vidinės organizacijos kultūros stiprinimo priemonės, tiek išorinės įtakos, galinčios turėti reikšmingą poveikį Bendrovės veiklai ar reputacijai. Toliau lentelėje apžvelgiami reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės, susiję su verslo etika.

| Tvarumo tema | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinės vieta |
| :--- | :---Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.

S4-3 NEIGIAMO POVEIKIO IŠTAISYMO PROCESAI IR KANALAI, KURIAIS VARTOTOJAI IR (ARBA) GALUTINIAI NAUDOTOJAI GALI IŠREIKŠTI SUSIRŪPINIMĄ

Bendrovėje ir įmonių grupėje veikia Pasitikėjimo linijos, suteikiančios vartotojams ir galutiniams galimybę anonimiškai ir saugiai išreikšti susirūpinimą įvairiais jiems svarbiais klausimais, tokiais kaip galimi korupcijos atvejai, aplinkosaugos pažeidimai ar veiklos neatitiktys. Pranešimą galima pateikti:
* „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: sauga@ambergrid.lt
* EPSO-G įmonių grupės Pasitikėjimo linija: pranesk@epsog.lt
* Internetu: Pasitikėjimo linija
* Telefonu: +37061270606
* Paštu: „Amber Grid“ registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
* Kitais būdais, kurie yra išvardinti pagal G1-1 atskleidimo reikalavimą šioje ataskaitoje.

8.7. VALDYSENOS SRITIS

G1 VERSLO ETIKA

SBM-3 – REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU

Verslo etikos principų laikymasis yra viena iš kertinių Bendrovės tvarumo sudedamųjų dalių. Etiškas elgesys, skaidrumas, atsakomybė bei pagarba įvairioms suinteresuotoms šalims yra būtini siekiant užtikrinti pasitikėjimą organizacija ir jos veiklos ilgalaikį tvarumą. Verslo etikos praktika apima tiek vidinius procesus, tiek išorinius santykius su partneriais, tiekėjais ir bendruomene, todėl nuolatinis poveikio vertinimas ir valdymas šioje srityje yra itin svarbus.

Siekiant efektyviai valdyti galimus poveikius, nuolat analizuojami su verslo etika susiję rizikos veiksniai bei galimybės. Vertinamos tiek vidinės organizacijos kultūros stiprinimo priemonės, tiek išorinės įtakos, galinčios turėti reikšmingą poveikį Bendrovės veiklai ar reputacijai. Toliau lentelėje apžvelgiami reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės, susiję su verslo etika.

| Tvarumo tema | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinės vieta |
| :--- | :---# VERSLO ETIKOS IR ANTIKORUPCIJOS MOKYMAI

Visi darbuotojai yra supažindinami su pagrindiniu vidaus teisės aktu, reglamentuojančiu verslo etiką – Grupės etikos kodeksu, kuris nustato sąžiningos, skaidrios ir atsakingos veiklos standartus. Siekiant užtikrinti šių principų laikymąsi, organizuojami mokymai, kuriuose nagrinėjami verslo etikos ir antikorupcinės veiklos aspektai. Be to, vyksta įvairūs renginiai, kuriuose pristatomos įmonės vertybės, elgesio principai ir kiti svarbūs kultūriniai aspektai.

TOLERANCIJOS KORUPCIJAI APKLAUSA

„Amber Grid“ nuosekliai stebi darbuotojų požiūrį į etikos ir antikorupcinės kultūros klausimus. Kasmet organizuojama anoniminė darbuotojų Tolerancijos korupcijai apklausa. Šios apklausos rezultatai leidžia įvertinti esamą situaciją, nustatyti tobulintinas sritis ir užtikrinti, kad etikos standartai išliktų svarbia įmonės veiklos dalimi.

PAREIGYBĖS, SUSIJUSIOS SU KORUPCIJOS RIZIKA

Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir Bendrovės vidaus taisyklėmis, nustatytos pareigybės, kurioms tenka didžiausia korupcijos rizika, įtraukiamos į specialų tikrinamų pareigų sąrašą. Siekiant užtikrinti visuomenės informuotumą ir skaidrumą, tikrinamų pareigybių sąrašas yra viešai skelbiamas įmonės interneto svetainėje. Tai leidžia tiek darbuotojams, tiek suinteresuotoms šalims suprasti, kokiose veiklos srityse korupcijos prevencijai skiriamas ypatingas dėmesys.

G1-2 SANTYKIŲ SU TIEKĖJAIS VALDYMAS

Pirkimų funkcija yra laikoma viena iš strateginių veiklos įgalintojų, prisidedančių prie tvaraus augimo ir efektyvaus rizikos valdymo visose Bendrovės ir grupės įmonėse. Pirkimų veikla orientuota į šias pagrindines kryptis: ilgalaikį planavimą, skaitmenizaciją, atsparumo užtikrinimą ir tvarumo skatinimą. Pirkimų funkcijai keliami tikslai atspindi grupės siekį prisidėti prie socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos tikslų. Vienas iš svarbiausių tikslų – užtikrinti, kad 100 proc. pirkimų būtų vykdoma pagal žaliuosius kriterijus, o bent 7 proc. pirkimų atitiktų socialinius kriterijus.

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakingą tiekimo grandinės valdymą, tiekėjai prieš sudarydami sutartis privalo susipažinti su Tiekėjų etikos kodeksu bei patvirtinti savo įsipareigojimą laikytis jame nustatytų principų. Taip pat pildomas specialus klausimynas, padedantis identifikuoti tiekėjų elgesio modelius bei galimas rizikas. Visi tiekėjai privalo atitikti nustatytus reikalavimus ir neturėti pašalinimo pagrindų, įskaitant aplinkosauginius ir socialinius pažeidimus.

Didžiausią dėmesį skiriant pirkimų kokybei ir procesų atitikčiai, reikšmingiausius pirkimus atlieka darbuotojai, turintys oficialius pirkimų vykdytojų pažymėjimus. Ši praktika padeda valdyti su pirkimų procesu susijusias rizikas ir užtikrinti aukštą kompetencijos lygį.

Įmonių grupėje reguliariai organizuojami vidiniai mokymai, kuriuose darbuotojai gilina žinias apie socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo principus. Tai stiprina sąmoningumą ir prisideda prie atsakingos pirkimų kultūros kūrimo.

Pažymėtina, kad didžiąją dalį grupės įmonių tiekėjų sudaro vietos verslai – daugiau nei 80 proc. pagal sudarytų sutarčių skaičių. Tai skatina vietos ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą su patikimais, socialiai atsakingais partneriais.

Pirkimų procese taikomas ir sutarčių vykdymo kontrolės mechanizmas, leidžiantis stebėti tiekėjų veiklą, vertinti jų gebėjimus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir laiku identifikuoti galimas problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas darbui su pažeidžiamesnėmis tiekėjų grupėmis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir ilgalaikį bendradarbiavimą.

G1-3 KORUPCIJOS IR KYŠININKAVIMO PREVENCIJA IR APTIKIMAS

Siekdama identifikuoti, įvertinti ir valdyti galimas korupcijos rizikas, Bendrovė įgyvendina Antikorupcinės veiklos politikoje nustatytas priemones. Šios priemonės užtikrina skaidrią, atsakingą ir etišką veiklą bei padeda stiprinti organizacinę kultūrą:

1. Dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai. Nustatytos taisyklės, reglamentuojančios dovanų priėmimą, teikimą ir paramos skyrimą, siekiant užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams.
2. Interesų valdymo priemonės. Įgyvendinamos priemonės, užtikrinančios Grupės interesų viršenybę, valdomi darbuotojų ir kolegialių organų narių interesai, siekiant užtikrinti skaidrumą ir objektyvumą priimant sprendimus.
3. Veiklos partnerių patikrinimas. Atliekamas partnerių patikimumo vertinimas, siekiant išvengti bendradarbiavimo su nesąžiningomis ar nepatikimomis įmonėmis.
4. Personalo patikimumo užtikrinimas. Taikomos procedūros, leidžiančios įvertinti darbuotojų sąžiningumą ir patikimumą, ypač užimant pareigas, susijusias su didesne korupcijos rizika.
5. Pasitikėjimo linija. Veikiantis kanalas, kuriuo darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus ar korupcijos požymius.
6. Vidiniai tyrimai. Vadovaujantis nustatyta vidinių tyrimų tvarka, tiriami visi galimi pažeidimai, įskaitant tuos, kurie gali turėti korupcijos požymių.
7. Sandorių skaidrumas. Sandoriams taikomos skaidrumą užtikrinančios priemonės, kurios padeda išvengti galimų manipuliacijų ar neskaidrių susitarimų.
8. Antikorupcinis sąmoningumas. Mokymų, komunikacijos ir tikslinių veiksmų pagalba darbuotojams ugdoma antikorupcinė sąmonė bei atsakingo elgesio įgūdžiai.
9. Skaidrūs pirkimai. Grupės įmonėse pirkimai vykdomi vadovaujantis skaidrumo, konkurencingumo ir sąžiningumo principais.

2024 m. „Amber Grid“ suteiktas tarptautinio standarto ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės" atitiktį patvirtinantis sertifikatas.

Įmonėje nuolat identifikuojami ir vertinami korupcijos rizikos veiksniai, įgyvendinamos jų valdymo priemonės bei analizuojamas jų veiksmingumas. Korupcijos rizikos valdymas atliekamas pagal įmonių grupės rizikų valdymo politiką ir metodiką, užtikrinant sistemingą ir efektyvią korupcijos prevenciją.

Įmonės vadovai nedalyvauja nagrinėjant incidentus, galimai susijusius su korupcija, siekiant užtikrinti objektyvumą ir nešališkumą. Šią funkciją atlieka specialiai tam paskirtas įmonės padalinys, turintis reikiamas kompetencijas ir įgaliojimus atlikti tyrimus laikantis nustatytų procedūrų ir konfidencialumo principų.

Vidinio tyrimo ataskaita, parengta vadovaujantis Vidinių tyrimų tvarkos aprašu, pateikiama Bendrovės vadovui. Prireikus, ataskaita taip pat gali būti pateikta atitinkamų padalinių vadovams, tačiau tik tiek, kiek būtina jų funkcijų vykdymui ir sprendimams, susijusiems su tyrimo išvadomis, priimti.

Įmonės interneto svetainėje sukurta speciali skiltis Antikorupcinė veikla, kurioje suinteresuotosios šalys gali rasti svarbiausią informaciją apie Bendrovės vykdomą antikorupcinę veiklą. Šioje skiltyje pateikiami:

• Teisės aktai, reglamentuojantys antikorupcinę veiklą.
• Taikomos priemonės, skirtos korupcijos prevencijai ir kontrolei.
• Nuorodos į aktualius dokumentus, suteikiančius detalią informaciją apie taikomus etikos ir skaidrumo standartus.
• Kontaktinė informacija, skirta norintiems užduoti klausimus ar pateikti pranešimus.

Visa ši informacija yra prieinama lietuvių ir anglų kalbomis, taip užtikrinant platesnį pasiekiamumą tiek vietinėms, tiek tarptautinėms suinteresuotosioms šalims.

Siekdama užtikrinti, kad tiekėjai laikytųsi aukščiausių etikos standartų, „Amber Grid“ pirkimo proceso metu juos supažindina su Grupės tiekėjų etikos kodeksu. Šis kodeksas nustato pagrindinius etiško elgesio principus, įskaitant antikorupcines nuostatas, kurių laikymosi Bendrovė tikisi iš visų savo partnerių ir tiekėjų.

Darbuotojams su antikorupcine veikla susijusi informacija pateikiama vidinės komunikacijos kanale – intranete, specialiai šiam tikslui sukurtoje skiltyje. Priklausomai nuo poreikio, darbuotojams reguliariai komunikuojama apie aktualius korupcijos prevencijos klausimus. Be to, visi darbuotojai, naudodamiesi dokumentų valdymo sistema, pasirašytinai supažindinami su teisės aktais, reglamentuojančiais antikorupcinę veiklą. Šios priemonės užtikrina, kad tiek Bendrovės darbuotojai, tiek išoriniai partneriai aiškiai suprastų antikorupcinės veiklos principus, jų svarbą bei atsakomybę už jų laikymąsi.

KORUPCIJOS PREVENCIJOS MOKYMAI

„Amber Grid“ nuosekliai organizuoja tikslinius antikorupcinius mokymus, siekdama sustiprinti skaidrumo ir atsakomybės kultūrą įmonėje. Darbuotojų ugdymas apima įvairias veiklas, skirtas tiek visiems darbuotojams, tiek tikslinėms grupėms:

• Mokymai visiems naujai priimtiems darbuotojams. Kiekvienas naujas darbuotojas susipažįsta su antikorupcinės veiklos principais, etikos kodeksu ir įmonės nustatytais antikorupciniais standartais.
• Renginiai ir seminarai su kviestiniais svečiais. Periodiškai rengiami seminarai, renginiai su ekspertais ir kviestiniais svečiais, kurie pristato praktinius antikorupcijos prevencijos aspektus ir dalijasi gerąja patirtimi.
• Mokymai pagal poreikį. Tiksliniai mokymai organizuojami visiems darbuotojams arba tam tikroms grupėms pagal jų pareigybes ir atsakomybės sritis. Šie mokymai padeda gilinti žinias ir įgūdžius, susijusius su korupcijos prevencija.
• Komunikacija naujienlaiškiuose ir susitikimuose. Reguliari komunikacija apie korupcijos prevencijos aktualijas vyksta per naujienlaiškius, el. paštą ir darbo susitikimus. Tai padeda nuolat priminti darbuotojams apie jų atsakomybę už laikymąsi etikos ir skaidrumo standartų.
• Anoniminė Tolerancijos korupcijai apklausa. Kasmet atliekama anoniminė apklausa, kurios tikslas – įvertinti antikorupcinės kultūros lygį įmonėje ir nustatyti tobulinimo poreikius. Apklausos rezultatai padeda toliau gerinti mokymų programas ir priemones.

„Amber Grid“ organizuoja mokymus visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jų pareigos priskiriamos prie didesnės rizikos kategorijos.Taip pat pagal poreikį rengiami specializuoti mokymai, skirti konkrečioms darbuotojų grupėms, nagrinėjant jiems aktualius klausimus ir stiprinant praktines žinias korupcijos prevencijos srityje. Šios priemonės užtikrina, kad darbuotojai aiškiai suprastų antikorupcijos svarbą ir laikytųsi nustatytų principų, kurie prisideda prie sąžiningos ir atsakingos organizacinės kultūros kūrimo.

G1-4 KORUPCIJOS AR KYŠININKAVIMO INCIDENTAI

Per 2021–2024 m. laikotarpį „Amber Grid“ nebuvo nustatyta ir patvirtinta jokių antikorupcijos atvejų. Taip pat per šį laikotarpį nebuvo priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių dėl korupcijos ir kyšininkavimo įstatymų pažeidimų. Bendrovei taip pat nebuvo paskirta jokių baudų ar kitų sankcijų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimais.

Šie rezultatai patvirtina „Amber Grid“ pastangas nuosekliai įgyvendinti skaidrumo ir atsakingos veiklos principus, taip užtikrinant, kad visi procesai atitiktų aukščiausius etikos standartus.

Antikorupcijos rodikliai

	2021	2022	2023	2024
Nustatyti korupcijos atvejai	0	0	0	0
Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos, atleisti darbuotojai	0	0	0	0
Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija	0	0	0	0
Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos / nepratęstos sutartys	0	0	0	0

G1-6 MOKĖJIMO PRAKTIKA

Bendrovė siekia užtikrinti aiškias ir skaidrias atsiskaitymo sąlygas, kurios sudarytų sąlygas sklandžiam bendradarbiavimui su tiekėjais. 2024 m. Bendrovės vidutinis visų sąskaitų apmokėjimo terminas siekė 27,4 dienas.

Pagrindinės sutartinės mokėjimo sąlygos:

• 8 kalendorinės dienos nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 1,29 proc. visų sąskaitų.
• 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 1,39 proc. visų sąskaitų.
• 17 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 13,45 proc. visų sąskaitų.
• 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 83,87 proc. visų sąskaitų.

Mokėjimų analizė apima visus 2024 m. faktiškai atliktus atsiskaitymus, įskaitant ir sąskaitas, išrašytas ankstesniais laikotarpiais.Į skaičiavimus neįtraukiami išankstiniai mokėjimai ir avansinės išmokos atskaitingiems asmenims. Bendrovė laikosi atsakingos mokėjimų politikos, siekdama užtikrinti finansinį stabilumą tiekimo grandinėje. Aiškiai apibrėžti mokėjimo terminai leidžia tiekėjams planuoti finansinius srautus, o savalaikiai atsiskaitymai prisideda prie pasitikėjimu grįstų verslo santykių.

8.8. ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTO RODIKLIAI

Europos Sąjungos (ES) Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852 ir jo pagrindu priimti deleguotieji aktai (toliau – Taksonomija) sudaro aplinkosauginiu požiūriu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą, skirtą skatinti privačias investicijas į veiklas, prisidedančias prie Europos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Taksonomijoje nustatyti moksliniais duomenimis pagrįsti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas ekonominės veiklos tvarumas, taip pat įtvirtintos įmonių atskaitomybės ir ataskaitų teikimo prievolės.

„Amber Grid“ taksonominių ekonominių veiklų identifikavimas, atitikties techninės analizės kriterijams vertinimas, su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, atitikties nustatytiems būtiniausioms apsaugos priemonėms vertinimas ir netaksonominių veiklų rodiklių apskaičiavimas pateikiamas EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m., skyriuje Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą.

Toliau pateikiamos „Amber Grid“ Taksonomijos rodiklių (pajamų, kapitalo išlaidų, veiklos išlaidų) lentelės, parengtos vadovaujantis Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 reikalavimais ir šablonais.

PAJAMOS PAGAL TAKSONOMIJĄ, 2024 M.

Svaraus prisidėjimo kriterijai	Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai	Būtiniausios apsaugos priemonės	Taksonomiją atitinkančios apyvartos procentinė dalis, 2023 m. (%)	Sąlygas sudaranti veikla (S)	Perėjimo veikla (P)	Ekonominė veikla	Kodas	Apyvarta	Apyvartos procentinė dalis, 2024	Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vanduo	Tarša	Žiedinė ekonomika	Biologinė įvairovė	Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vanduo	Tarša	Žiedinė ekonomika	Biologinė įvairovė	%	S	P	TA/N TA	TA/ NTA	TA/ NTA	TA/ NTA	TA/ NTA	TA/ NTA
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA								mln. Eur	%																:---	:---	:---	:---	:---	:---
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją			0				KKŠ 4.1./PKK 4.1.	0	0	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	0	T	N	TA/N	TA	TA	TA	TA	TA
Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų perdavimo ir skirstymo tinklai			0				KKŠ 4.14. / PKK 4.14.	0,1	0,2	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	0	T	N	TA/N	TA	TA	TA	TA	TA
Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas			0				KKŠ 7.4. / PKK 7.4.	0	0	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	0	S
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1)			0,2					0,1	0,2													%			N	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla			0					0	0																N	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA
Iš jos: perėjimo veikla			-					-	-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis.			0				KKŠ 6.5. / PKK 6.5.	0	0	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	0
Esamų pastatų renovacija			0				KKŠ 7.2. / PKK 7.2.	0	0	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	0
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2)								0	-													%
Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2)			0,2					0,1	0,2													%
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos apyvarta								74,5	99,8
Iš viso (A+B)								74,6	100

Trumpinių reikšmės:

TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla

PAJAMOS PAGAL TAKSONOMIJĄ, 2024 M.

Svaraus prisidėjimo kriterijai	Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai	Būtiniausios apsaugos priemonės	Taksonomiją atitinkančios apyvartos procentinė dalis, 2023 m. (%)	Sąlygas sudaranti veikla (S)	Perėjimo veikla (P)	Ekonominė veikla	Kodas	Apyvarta	Apyvartos procentinė dalis, 2024	Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vanduo	Tarša	Žiedinė ekonomika	Biologinė įvairovė	Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vanduo	Tarša	Žiedinė ekonomika	Biologinė įvairovė	%	S	P	TA/N TA	TA/ NTA	TA/ NTA	TA/ NTA	TA/ NTA	TA/ NTA
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA								mln. Eur	%																:---	:---	:---	:---	:---	:---
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją			0				KKŠ 4.1./PKK 4.1.	0	0	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	0	T	N	TA/N	TA	TA	TA	TA	TA
Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų perdavimo ir skirstymo tinklai			1				KKŠ 4.14. / PKK 4.14.	0.3	4	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	1	T	N	TA/N	TA	TA	TA	TA	TA
Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas			0				KKŠ 7.4. / PKK 7.4.	0	0	T	N	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	0	S
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1)			4%					0,3	4													%			N	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla			0%					0	0																N	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA
Iš jos: perėjimo veikla			-					-	-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis.			0				KKŠ 6.5. / PKK 6.5.	0.1	1	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	0
Esamų pastatų renovacija			1				KKŠ 7.2. / PKK 7.2.	1.2	19	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	T	T	T	T	T	T	1
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2)			0.2					1.3	20													0.2
Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2)			0.25					1,6	25													0.25
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos apyvarta								4.8	75
Iš viso (A+B)								6.4	100

Trumpinių reikšmės:

TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla# HORIZONTALIŲJŲ STANDARTŲ IR TEMINIŲ STANDARTŲ DUOMENŲ VIENETŲ, KURIŲ REIKALAUJAMA PAGAL KITUS ES TEISĖS AKTUS, SĄRAŠAS

Šis priedėlis yra neatskiriama 2 ETAS dalis. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti 2 ETAS ir teminių ETAS duomenų vienetai, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus.

ETAS	RODIKLĖLIS	TAIKOMAS ETAS SEKTORIUS	ATSLEIDIMO REIKALAVIMAI
Bendroji atskleistina informacija			Puslapis
BP-1	Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas		69
BP-2	Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas		69
Valdymas
GOV-1	Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo		70
GOV-2	Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai		70
GOV-3	Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas		71
GOV-4	Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo		71
GOV-5	Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė		71
Strategija
SBM-1	Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė		72
SBM-2	Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės		74
SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu		77
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
4.1 Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas
IRO-1	Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas		77
IRO-2	ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą		78
4.2 Minimalus atskleidimo reikalavimas, taikomas informacijai apie politiką ir veiksmus
MDR-P	Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika		79
MDR-A	Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai		79
Rodikliai ir uždaviniai
MDR-M	Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai		79
MDR-T	Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius		79

Aplinkosaugos temos

E1 ETAS Klimato kaita

Valdymas			Puslapis
E1	GOV-3	Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistema	71
Strategija
E1-1	Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti		80
E1	SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	79
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E1	IRO-1	Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	77
E1-2	Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika		84
E1-3	Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai		84
Rodikliai ir uždaviniai
E1-4	Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai		88
E1-5	Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys		91
E1-6	Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis		92
E1-7	ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais		94
E1-8	Anglies dioksido įsikainojimas		94

E2 ETAS Tarša

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas			Puslapis
E2	IRO-1	Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	77
E2-1	Su tarša susijusi politika		95
E2-2	Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai		95
Rodikliai ir uždaviniai
E2-4	Oro, vandens ir dirvožemio tarša		96

E3 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas			Puslapis
SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu		96
E3	IRO-1	Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	77

E4 ETAS Biologinė įvairovė ir ekosistemos

Strategija			Puslapis
E4-1	Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje		98
E4	SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	96
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E4	IRO-1	Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	77
E4-2	Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika		98
E4-3	Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai		99
Rodikliai ir uždaviniai
E4-4	Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai		99
E4-5	Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai		100

E5 ETAS Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas			Puslapis
E5	IRO-1	Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	77
E5-1	Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika		100
E5-2	Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai		101
Rodikliai ir uždaviniai
E5-3	Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai		102
E5-4	Išteklių įvediniai		102
E5-5	Išteklių išvediniai		102

Socialinės temos

S1 ETAS Sava darbo jėga

Strategija			Puslapis
S1	SBM-2	Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės	74
S1	SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	104
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S1-1	Su sava darbo jėga susijusi politika		105
S1-2	Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai		107
S1-3	Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą		108
S1-4	Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas		109
Rodikliai ir uždaviniai
S1-5	Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu		113
S1-6	Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės		116
S1-7	Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės		117
S1-8	Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas		117
S1-9	Įvairovės rodikliai		118
S1-10	Deramas darbo užmokestis		118
S1-11	Socialinė apsauga		118
S1-12	Neįgalieji		119
S1-13	Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai		119
S1-14	Sveikatos ir saugos rodikliai		119
S1-15	Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai		120
S1-16	Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija)		120
S1-17	Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms		121

S3 ETAS Paveikiamos bendruomenės

Strategija			Puslapis
S3	SBM-2	Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės	74
S3	SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	121
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S3-1	Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika		121
S3-2	Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai		122
S3-3	Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą		122
S3-4	Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas		123
Rodikliai ir uždaviniai
S3-5	Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu		123

S4 ETAS Vartotojai ir galutiniai naudotojai

Strategija			Puslapis
S4	SBM-2	Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės	74
S4	SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	123
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S4-3	Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą		124

Valdysenos temos

G1 ETAS Verslo etika

Valdymas			Puslapis
G1	GOV-1	Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo	70
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
G1	IRO-1	Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	77
G1-1	Įmonės kultūra ir verslo etikos politika		125
G1-2	Santykių su tiekėjais valdymas		127
G1-3	Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas		128
Rodikliai ir uždaviniai
G1-4	Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai		129
G1-6	Mokėjimo praktika		130
:--------------------------------------------------	:--------------	:---------------	:-----------------------------------------
2 ETAS GOV-1 Lyčių pusiausvyra valdyboje	21 straipsnio d punktas	1 priedo 1 lentelės 13 rodiklis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas
2 ETAS GOV-1 Nepriklausomų valdybos narių dalis procentais	21 straipsnio e punktas	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	70
2 ETAS GOV-4 Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo	30 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 10 rodiklis	71
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su iškastiniu kuru	40 straipsnio d punkto i papunktis	1 priedo 1 lentelės 4 rodiklis	Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 lentelė: Kokybinė informacija apie aplinkosauginę riziką ir 2 lentelė: Kokybinė informacija apie socialinę riziką
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su cheminių medžiagų gamyba	40 straipsnio d punkto ii papunktis	1 priedo 2 lentelės 9 rodiklis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su prieštaringai vertinamais ginklais	40 straipsnio d punkto iii papunktis	1 priedo 1 lentelės 14 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis,
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su tabako gamyba ir auginimu	40 straipsnio d punkto iv papunktis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis,	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas
E1-1 ETAS Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. planas	14 straipsnis	Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalis	80
E1-1 ETAS Įmonės, kurioms netaikomi su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai	16 straipsnio g punktas	449a straipsnisReglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalies d–g punktai ir 12 straipsnio 2 dalis
E1-4 ETAS Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai	34 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 4 rodiklis	449a straipsnisReglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai
E1-5 ETAS Iškastinių išteklių energijos suvartojimas, suskirstytas pagal šaltinius (tik didelį poveikį klimatui darantiems sektoriams)	38 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis ir 2 lentelės 5 rodiklis	91
E1-5 ETAS Energijos suvartojimas ir rūšių derinys	37 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis	91
E1-5 ETAS Su didelį poveikį klimatui darančių sektorių veikla susijęs energijos suvartojimo intensyvumas	40–43 straipsniai	1 priedo 1 lentelės 6 rodiklis	91
E1-6 ETAS Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir visas išmestas ŠESD kiekis	44 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 1 ir 2 rodikliai	449a straipsnis; Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą
E1-6 ETAS Viso išmesto ŠESD kiekio energijos suvartojimo intensyvumas	53–55 straipsniai	1 priedo 1 lentelės 3 rodiklis	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai
E1-7 ETAS ŠESD absorbavimas ir anglies dioksido kreditai	56 straipsnis	Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalis	94
E1-9 ETAS Lyginamojo portfelio pozicija su klimatu susijusios fizinės rizikos atžvilgiu	66 straipsnis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	Nereikšminga
E1-9 ETAS Piniginių sumų suskirstymas pagal ūmią ir lėtinę fizinę riziką	66 straipsnio a punktas
E1-9 ETAS Svarbaus turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika, buvimo vietos nustatymas	66 straipsnio c punktas	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 46 ir 47 straipsniai; 5 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos.	Nereikšminga
E1-9 ETAS Įmonės nekilnojamojo turto balansinės vertės suskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo klases	67 straipsnio c punktas	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 34 straipsnis; 2 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas	Nereikšminga
E1-9 ETAS Portfelio pozicijos mastas su klimatu susijusių galimybių atžvilgiu	69 straipsnis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 II priedas	Nereikšminga
E2-4 ETAS Kiekvieno į E-IPTR reglamento (Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro reglamento) II priedą įtraukto teršalo kiekis, išmestas į orą, vandenį ir dirvožemį	28 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 8 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 2 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 1 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 3 rodiklis	96
E3-1 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai	9 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 7 rodiklis	Nereikšminga
E3-1 ETAS Priimta politika	13 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 8 rodiklis	Nereikšminga
E3-1 ETAS Tvarūs vandenynai ir jūros	14 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis	Nereikšminga
E3-4 ETAS Bendras apytakinio vandens ir pakartotinai panaudoto vandens kiekis	28 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 6.2 rodiklis	Nereikšminga
E3-4 ETAS Bendras vandens suvartojimas (m 3 ) pagal nuosavų operacijų grynąsias pajamas	29 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 6,1 rodiklis	Nereikšminga
2 ETAS IRO 1 - E4	16 straipsnio a punkto i papunktis	1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis	77
2 ETAS IRO 1 - E4	16 straipsnio b punktas	1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis	77
2 ETAS IRO 1 - E4	16 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis	77
E4-2 ETAS Tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktika ar politika	24 straipsnio b punktas	1 priedo 2 lentelės 11 rodiklis	98
E4-2 ETAS Tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktika ar politika	24 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis	98
E4-2 ETAS Politika, skirta miškų kirtimo klausimui spręsti	24 straipsnio d punktas	1 priedo 2 lentelės 15 rodiklis	98
E5-5 ETAS Neperdirbtos atliekos	37 straipsnio d punktas	1 priedo 2 lentelės 13 rodiklis	102
E5-5 ETAS Pavojingosios atliekos ir radioaktyviosios atliekos	39 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 9 rodiklis	102
2 ETAS - SBM3 - S1 Su priverčiamuoju darbu susijusių incidentų rizika	14 straipsnio f punktas	I priedo 3 lentelės 13 rodiklis	104
2 ETAS - SBM3 - S1 Su vaikų darbu susijusių incidentų rizika	14 straipsnio g punktas	I priedo 3 lentelės 12 rodiklis	104
S1-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai	20 straipsnis	I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis	105
S1-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams	21 straipsnis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas	105
S1-1 ETAS Prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės	22 straipsnis	I priedo 3 lentelės 11 rodiklis	105
S1-1 ETAS Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politika arba valdymo sistema	23 straipsnis	I priedo 3 lentelės 1 rodiklis	105
S1-3 ETAS Skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmas	32 straipsnio c punktas	I priedo 3 lentelės 5 rodiklis	108
S1-14 ETAS Mirčių ir su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius ir lygis	88 straipsnio b ir c punktai	I priedo 3 lentelės 2 rodiklis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas
S1-14 ETAS Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, žūčių ar ligų prarastų darbo dienų skaičius	88 straipsnio e punktas	I priedo 3 lentelės 3 rodiklis	119
S1-16 ETAS Nekoreguotas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas	97 straipsnio a punktas	I priedo 1 lentelės 12 rodiklis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas
S1-16 ETAS Per didelis vykdomojo direktoriaus darbo užmokesčio koeficientas	97 straipsnio b punktas	I priedo 3 lentelės 8 rodiklis	120
S1-17 ETAS Diskriminacijos atvejai	103 straipsnio a punktas	I priedo 3 lentelės 7 rodiklis	121
S1-17 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas	104 straipsnio a punktas	I priedo 1 lentelės 10 rodiklis ir 3 lentelės 14 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis
2 ETAS - SBM3 - S2 Didelė vaikų darbo arba priverčiamojo darbo rizika vertės grandinėje	11 straipsnio b punktas	I priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliai	Nereikšminga
S2-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai	17 straipsnis	I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis	Nereikšminga
S2-1 ETAS Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika	18 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 11 ir 4 rodikliai	Nereikšminga
S2-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas	19 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 12 straipsnio 1 dalis
S2-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika- investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

2024 metų esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

19 lentelė. 2024 m. esminiai „Amber Grid“ įvykiai

Data	Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2024 02 02	„Amber Grid“ 2024 m. investuotojų kalendorius
2024 02 29	AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. veiklos rezultatai
2024 03 28	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 03 28	Korekcija: „Amber Grid“ 2024 m. investuotojų kalendorius
2024 04 26	Gautas UAB „EPSO-G“ pasiūlymas dėl AB „Amber Grid“ valdybos narių išrinkimo, atlygio dydžių valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2024 m. ir tolimesniems metams nustatymo
2024 04 30	AB „Amber Grid“ 2023 m. metinė informacija
2024 04 30	Eiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2024 05 09	Dėl dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2025 m.
2024 05 10	Dividendų ex-diena
2024 05 10	AB „Amber Grid“ 2023 m. dividendų mokėjimo tvarka
2024 05 10	Dėl Amber Grid valdybos pirmininko išrinkimo
2024 05 10	AB „Amber Grid“ 2024 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
2024 05 21	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2024 05 21	Įregistruota nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija
2024 05 28	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 05 30	Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2024 06 18	Neeiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2024 08 09	AB „Amber Grid“ 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatai
2024 08 13	Dėl VERT sankcijos skyrimo procedūros pradžios
2024 09 02	AB „Amber Grid“ sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį su UAB „EPSO-G“
2024 09 27	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 10 18	Neeiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2024 11 08	AB „Amber Grid“ 2024 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai
2024 12 31	„Amber Grid“ 2025 m. investuotojų kalendorius

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

PRIEDAI

„Amber Grid“ organizacinė struktūra

„Amber Grid“ pranešimas apie „NASDAQ Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 str. 3 dalimi ir AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2022-12-29 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO- G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje (www.epsog.lt).

**Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema**

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.

**Bendrovės valdymo struktūra:**

*   Visuotinis akcininkų susirinkimas;
*   Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko, 1 valstybės tarnautojas);
*   Grupės mastu veikiantys komitetai:
    *   atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
    *   audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių).

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas. Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

Struktūrizuota lentelė:

Principai / rekomendacijos	Taip /ne /neaktualu	Komentaras
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės		Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus. Bendrovė užtikrina akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan.).
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 0,29 Eur nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, kurios kiekvienam akcininkui suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo.
1.3.
Žr. 1.2. punktą. Taip pat, Bendrovės viešai skelbiamų įstatų IV skyriuje nurodytos akcininkų teisės ir pareigos.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Taip Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti sandoriai, kuriems reikalingas Valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų.

Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir Bendrovės internetiniame tinklalapyje pateikiamos bendrosios akcininkų teisės ir konkretūs jų įgyvendinimo terminai.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.

Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informaciją apie visuotinio akcininkų priimtus sprendimus.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant.

Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą arba akcininko teises įgyvendinti įgaliojant kitą asmenį.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.

Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos saugumą ir nustatant akcininkų tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 23 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.

1.11. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Taip Ne Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, esant galimybei, taip pat dalyvauja.

2.1. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros.

Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti.

Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.

Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais.

Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą.

Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

3 principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą.

Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Bendrovės įstatų 34 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atliekaĮstatyme nustatytas priežiūros funkcijas.

Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Bendrovės įstatų 7.3 skirsnyje nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas.# Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Bendrovės įstatų 36 (xxiv) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl Patronuojančios bendrovės valdybos patvirtintų įmonių grupės mastu taikomų įmonių grupės lygio dokumentų netaikymo Bendrovei arba taikymo su išimtimis. Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos planai ir pan.) įgyvendinimą Bendrovėje.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 24 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus kontrolės, etikos bei atitikties valdymo priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui:

• grupės mastu veikia vidaus auditas;
• grupės mastu formuojamas audito komitetas iš daugumos nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus auditas;
• bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO- G“ įmonių grupės antikorupcinės veiklos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, ir kt.

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, atsižvelgia į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas (Bendrovės įstatų 53 p.), taip pat tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Bendrovės įstatų 55 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Bendrovės vadovus tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuoseĮstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse irĮmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

24 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
24 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinant pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais – naujiems valdybos nariams suformuojamas ir elektroniniu būdu pateikiamas tokių dokumentų paketas.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Bendrovės įstatų 26 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Bendrovės įstatų 28 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Bendrovės įstatų 28 str. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Bendrovės įstatų 46 str. numatyta, kad valdybos pirmininkas turėtų būti renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 51 p. Bendrovės valdyba atsiskaito už savo veiklą, pateikdama Susirinkimui metinę savo veiklos Bendrovės valdyboje ataskaitą, įskaitant informaciją apie priimtus sprendimus bei apibendrintą metinį veiklos įsivertinimą. Ši ataskaita gali būti teikiama Bendrovės metiniame pranešime.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 25 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Taip Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktą.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės įstatų 25 str. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių atlygio, sutarčių su Valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik nepriklausomiems valdybos nariams nustatytas fiksuotas mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą bei veiklą įmonių grupės komitetuose.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, Bendrovės įstatų 31 p.# 4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba

Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.

Neaktualu Bendrovėje
Stebėtojų taryba nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai

Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

Taip Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose. Valdybos posėdžių sušaukimo ir balsavimo juose tvarka, kiti procedūrinio pobūdžio klausimai yra reglamentuoti taip, kaip numato ABĮ bei susiję teisės aktai, ir detalizuojami Valdybos darbo reglamente, kurį tvirtina Valdyba. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje (arba pradžioje) pasitvirtina kitų (ar, atitinkamai, - einamųjų) metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui).

4.3. Posėdžių medžiaga ir darbotvarkė

Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

Taip Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti procedūriniai klausimai. Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio posėdžio. Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba laikosi.

4.4. Kolegialių organų pirmininkų bendradarbiavimas

Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu Bendrovėje
Stebėtojų taryba nesudaroma.

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Komitetų sudarymas

Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus.

Taip Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.

5.1.2. Alternatyvus komitetų skaičius

Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.

5.1.3. Kolegialaus organo funkcijų atlikimas

Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Neaktualu
Žr. 5.1.1. p.

5.1.4. Komitetų narių sudėtis

Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.

Taip UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – daugiau kaip pusė nepriklausomų narių. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.

5.1.5. Komitetų įgaliojimai ir informavimas

Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

Taip Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (10 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.

5.1.6. Komitetų posėdžiuose dalyvavimas

Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus.# 5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

Taip UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:

• padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse;
• teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo;
• teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą;
• teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo sistemos;
• teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos grupėje;
• Ir kt.

5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

Taip Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję darbo santykiais su Bendrove.

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

Taip Bendrovėje veikia vienas - Atlygio ir skyrimo komitetas, kurio funkcijos detaliai nurodytos 5.2.1. punkte.

5.4. Audito komitetas.

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą.

Taip UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:

• vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;
• atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;
• atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;
• atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę;.
• užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą;
• vertina sandorius su susijusiomis šalimis.

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.

Žr. 5.4.1. p. Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.

Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.

Taip Žr. 5.4.3. punktą.

Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti rekomendacijas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės valdyboms. Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą.Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus.

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“ valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.# Bendrovės valdymo organo nario atsakomybė

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 56-57 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje. Bendrovės įstatų 30 str. numatyta, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant informuoti valdybą ir Bendrovę.

7 principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

Bendrovėje yra taikomos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.

Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nepriklausomiems nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų (tantjemos).

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

Ne UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu. Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

Bendra informacija apie Atlygio politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu. Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko. Bendrovėje nėra taikomos tokios schemos.

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.

Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdantis kolegialiam organui.

Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą ar valdybos pirmininką. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą.

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, pagal kurią esminė finansinė ir nefinansinė informacija atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose bei metiniame pranešimuose ir interneto svetainėje.

9.2. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.Bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.4. Asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.

9.5. Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.6. Esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.

9.7. Galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.8. Bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.9. Pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.10. Bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.11. Socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

176

9.12. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip. UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.

9.13. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Taip. Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.14. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip. Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

10 Principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas. Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip. Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka nepriklausoma audito įmonė. Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip. Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl nepriklausomo auditoriaus kandidatūros. Valdyba, įvertinusi Audito komiteto rekomendaciją, teikia nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip. Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas skelbia viešai. Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO-G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

177

INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMĄSI

UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi 28 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G, nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ). Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas EPSO-G įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje, atskleidžiant ir pateikiant informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso 29 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip „Amber Grid“ laikosi šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Amber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber Grid“ pranešime apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi“. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:

28 Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai kodėl.
29 AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas“.

„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:

Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė	Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Amber Grid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi	Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę	Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija	Vykdoma
Struktūra	Vykdoma
Vadovo duomenys*	Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*	Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*	Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*	Neaktualu

* Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.# Valstybės nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) „Amber Grid“ įstatiniame kapitale

Vykdoma

Vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas: nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto asignavimai ir teisės aktai, kuriais VVĮ pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara.

Vykdoma

Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus.

Vykdoma

Jei „Amber Grid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai.

Neaktualu

„Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat „Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Amber Grid“ interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo.

Vykdoma

178 „Amber Grid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Amber Grid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui.

Vykdoma

„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai: „Amber Grid“ įstatai.

Vykdoma

Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių „Amber Grid“ nustatymo.

Neaktualu

Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi.

Vykdoma

Atlyginimų politika, apimanti „Amber Grid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Amber Grid“ sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą.

Vykdoma

„Amber Grid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai.

Vykdoma

Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados.

Vykdoma

Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti.

Vykdoma

Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai: „Amber Grid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus.

Vykdoma

„Amber Grid“ rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Vykdoma

„Amber Grid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą.

Vykdoma

„Amber Grid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama:

Trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas

Vykdoma

Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę „Amber Grid“ veiklai.

Vykdoma

Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai.

Vykdoma

Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai.

Vykdoma

Specialiųjų įpareigojimų vykdymas.

Vykdoma

Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per metus.

Vykdoma

„Amber Grid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas.

Vykdoma

Dividendų politikos įgyvendinimas.

Vykdoma

Atlyginimų politikos įgyvendinimas.

Vykdoma

Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius.

Vykdoma

VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais.

Vykdoma

Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai.

Neaktualu

„Amber Grid“ tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Vykdoma

AB “AMBER GRID” KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D., ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

179 Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė¹	Pastabos	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialus turtas	5	2.210	2.559
Materialusis turtas	6	276.754	284.353
Naudojimo teise valdomas turtas	8	4.281	3.100
Investicijos į asocijuotas įmones	7	3.560	3.644
Išvestinės finansinės priemonės	9	1.153	1.226
Atidėto pelno mokesčio turtas	33	3.931	4.086
Ilgalaikis turtas iš viso		291.889	298.968
Trumpalaikis turtas
Atsargos	10	4.761	4.874
Išankstiniai apmokėjimai		865	794
Prekybos gautinos sumos	11	9.763	9.030
Kitos gautinos sumos	12	13.152	19.074
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		-	-
Kitas finansinis turtas	13	6.735	528
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	31	121
Trumpalaikis turtas iš viso		35.307	34.421
Turto iš viso		327.196	333.389
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas	15	51.731	51.731
Privalomasis rezervas	17	5.173	5.173
Kiti rezervai	17	403	114.430
Perkainojimo rezervas	17	2.479	2.767
Nepaskirstytasis pelnas		115.842	13.425
Nuosavo kapitalo iš viso		175.628	187.526
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	19	55.312	60.962
Nuomos įsipareigojimai	20	3.492	2.933
Sutarčių įsipareigojimai	21	1.700	1.530
Atidėjiniai	22	937	667
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		61.441	66.092
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikės finansinės skolos	19	23.563	25.435
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis	19	5.919	5.649
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	20	986	317
Prekybos skolos	23	6.384	5.335
Gauti išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai	24	1.036	622
Pelno mokesčio įsipareigojimas		1.071	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	25	45.197	41.950
Atidėjiniai	22	5.971	463
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		90.127	79.771
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		327.196	333.389

1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. ir 2023 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.

180 Konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Bendrovė¹	Grupė	Grupė	Pastabos	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Pajamos	26	74.310	80.029	80.921
Kitos pajamos	27	273	1.308	1.308
		74.583	81.337	82.229
Gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai	29	(16.079)	(17.441)	(17.441)
Gamtinių dujų atsargų likučio pokyčio įtaka	29	(430)	(7.911)	(7.911)
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos	30	(15.501)	(13.840)	(14.096)
Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai		(2.612)	(3.055)	(3.055)
Kitos sąnaudos	31	(13.434)	(13.351)	(13.419)
		(48.056)	(55.598)	(55.922)
EBITDA		26.527	25.739	26.307
Dividendų pajamos	28	-	542	-
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas		-	10.146	9.489
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai)		(364)	(208)	(208)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5,6,8	(14.932)	(12.595)	(12.680)
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	6	-	(7.940)	(7.940)
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai		(43)	(229)	(229)
Veiklos pelnas (EBIT)		11.188	15.455	14.739
Finansinės pajamos		186	22	467
Finansinės sąnaudos		(2.352)	(1.780)	(1.781)
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	32	(2.166)	(1.758)	(1.314)
Asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis	7	480	295	295
Pelnas prieš apmokestinimą		9.502	13.992	13.720
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos		(1.071)	-	(140)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	33	(125)	(567)	(567)
Pelno mokesčio iš viso	33	(1.196)	(567)	(707)
Grynasis pelnas		8.306	13.425	13.013
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius)
Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo	17	-	3.255	3.255
Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos)	17	(30)	(488)	(488)
Kitos bendrosios pajamos iš viso:		(30)	2.767	2.767
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		8.276	16.192	15.780
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	34	0,05	0,08	0,07

1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys. Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

181 Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta-bos	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Perkainoji-mo rezervas	Nepaskirs-tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Perkainojimo rezervas	Nepaskirstytas pelnas	Iš viso
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	110.768	-	15.720	183.392
Sudaryti rezervai	-	-	3.662	-	(3.662)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	(12.058)	(12.058)
Iš viso sandorių su savininkais	-	-	3.662	-	(15.720)	(12.058)
Grynasis metų pelnas	-	-	-	-	13.425	13.425
Kitos bendrosios pajamos 17	-	-	-	2.767	-	2.767
Visos bendrosios pajamos	-	-	-	2.767	13.425	16.192
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	114.430	2.767	13.425	187.526
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos 17	-	-	-	(258)	258	-
Anuliuoti rezervai 17	-	-	(114.027)	-	114.027	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	(20.174)	(20.174)
Iš viso sandorių su savininkais	-	-	(114.027)	(258)	94.111	(20.174)
Grynasis metų pelnas	-	-	-	-	8.306	8.306
Kitos bendrosios pajamos 17	-	-	-	(30)	-	(30)
Visos bendrosios pajamos	-	-	-	(30)	8.306	8.276
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	403	2.479	115.842	175.628

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Bendrovė¹ Grupė Pasta-bos
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1. Grynasis pelnas	8.306	13.425	13.013
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:
I.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6,8	14.932	12.595	12.680
I.3. Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	-	7.940	7.940
I.4. Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir pardavimo/nurašymo (pelnas) nuostoliai	41	(78)	(78)
I.5. Atsargų, gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nurašymo (pelnas) nuostoliai	(132)	(31)	(31)
I.6. Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 33	1.196	567	707
I.7. Dotacijų pajamos (4)	(54)	(54)	(54)
I.8. Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)	5.834	37	37
I.9. Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas	-	-	3
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
I.10. Dividendų pajamos	-	(542)	-
I.11. Kontrolės praradimo ir asocijuotosios įmonės akcijų perkainojimo rezultatas 7	-	(10.146)	(9.489)
I.12. Išvestinių finansinių priemonių (pelnas) nuostoliai 8	364	208	208
I.13. Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis 7	(480)	(295)	(295)
I.14. Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte 32	2.166	1.769	1.324
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
I.15. Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas	255	8.167	8.173
I.16. Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(738)	9.466	18.664
I.17. Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(1.376)	1.109	(1.277)
I.18. Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas)	980	(6.079)	(52.811)
I.19. Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	3.259	1.484	(114.248)
I.20. Kito finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas	(2)	398	156.063
I.21. Gautas (sumokėtas) pelno mokestis	-	-	(95)
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	34.601	39.940	40.434

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tęsinys) (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Bendrovė¹ Grupė Pasta-bos
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
II. Investicinės veiklos pinigų srautai
II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(6.072)	(37.625)	(37.633)
II.2. Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	340	749	749
II.3. Gautos dotacijos 18	7.192	14.259	14.259
II.4. Dukterinių (asocijuotų) įmonių pardavimas (įsigijimas)	-	6.500	5.307
II.5. Suteiktos paskolos (grąžinimas)	-	-	-
II.6. Gautos palūkanos 135	8	453
II.7. Gauti dividendai 564	542	-
II.8. Indėlių sumažėjimas (padidėjimas) 13	(6.205)	(503)	(503)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(4.046)	(16.070)	(17.368)
III. Finansinės veiklos pinigų srautai
III.1. Dividendų (išmokėjimas)	(20.166)	(12.051)	(12.051)
III.2. Paskolų gavimas	-	-	-
III.3. Paskolų (grąžinimas)	(5.649)	(24.780)	(24.780)
III.4. Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis	(1.526)	15.437	15.437
III.5. (Sumokėtos) palūkanos	(2.415)	(1.864)	(1.864)
III.6. Nuomos įsipareigojimo padengimas	(876)	(512)	(525)
III.7. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai 13	-	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(30.645)	(23.770)	(23.783)
IV. Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas perleidžiamoje grupėje	-	-	817
V. Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(90)	100	100
VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	14	121	21
VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	14	31	121

1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

1. Bendroji informacija

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, LT – 04215, Vilnius, Lietuva. AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – VERT), gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei neterminuotai išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
• dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.

Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000128696, simbolis AMG1L, LEI kodas 097900BGMP0000061061).

2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Laisvės pr. 10, Vilnius)	172.279.125	96.58
Kiti akcininkai	6.103.389	3.42
Iš viso	178.382.514	100

UAB „EPSO-G" (toliau – EPSO-G) yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė (www.epsog.lt). Vienintelio valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (www.enmin.lt).

Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos atskleidžia AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir grupės, kurią sudaro AB „Amber Grid“ ir jos dukterinė bendrovė UAB GET Baltic (toliau - Grupė) iki kontrolės perleidimo momento (2023 m. gegužės 31 d.) bendrą finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Informacija apie UAB GET Baltic

toliau – GET Baltic) valdomą akcijų dalį 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:

Įmonės pavadinimas	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2024 m. gruodžio 31 d.	Valdomų akcijų dalis 2023 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB GET Baltic	Geležinio Vilko g. 18A, LT- 08104 Vilnius, Lietuvos Respublika	34%	34%	Licencijuota gamtinių dujų biržos operatorė, vykdanti prekybą gamtinių dujų ilgalaikiais ir trumpalaikiais produktais

2023 m. gegužės 31 d., pardavus 66 proc. GET Baltic akcijų, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicija į GET Baltic apskaitoma kaip investicija į asocijuotą įmonę.

Bendrovės darbuotojų skaičius 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 349 (2023 m. gruodžio 31 d. – 351).

2. Reikšmingos apskaitos politikos apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2024 m.# 2024 m. GRUODŽIO 31 D. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

2.1 Finansinių ataskaitų pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinė ataskaitos už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir juos atitinka. Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos yra parengtos, įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir išvestines finansines priemones, apskaitomas tikrąja verte. Dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Pagal UAB „EPSO - G“ įmonių grupėje taikomus ilgalaikio turto apskaitos principus, ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, o dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Šios ataskaitos yra parengtos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Finansiniai Bendrovės ir Grupės metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2025 m. balandžio 7 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:

• 16-ojo TFAS pataisos – Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

• 1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“(pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje,Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas 187 ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. 2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui.Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finasinėms ataskaitoms.

• 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: Atskleidimas: Tiekėjo finansavimo susitarimai“ pataisos (paskelbtos 2023 m. gegužės 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). 7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus. Pagal šias pataisas reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus, kuri leis finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti tokių susitarimų poveikį ūkio subjekto įsipareigojimams ir pinigų srautams, taip pat ūkio subjekto likvidumo rizikai. Papildomo atskleidimo reikalavimų tikslas – pagerinti tiekėjo finansavimo susitarimų skaidrumą. Šios pataisos neturi įtakos pripažinimo ar vertinimo principams, o tik atskleidžiamos informacijos reikalavimams. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

• 21-ojo TAS pataisos „Valiutos nekeičiamumas“ (paskelbtos 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau). 21-ojo TAS pataisos padeda ūkio subjektui įvertinti dviejų valiutų keičiamumą ir nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą (angl. spot exchange rate) tuo atveju, kai valiuta yra nekeičiama. Pataisos turi įtakos ūkio subjektui tais atvejais, kai jis vykdo sandorį ar operaciją užsienio valiuta, kuri yra nekeičiama į kitą valiutą vertinimo dieną numatytam tikslui. 21-ojo TAS pataisos nenumato detalių reikalavimų, kaip apskaičiuoti dabartinį valiutos keitimo kursą, o tik pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis ūkio subjektas gali nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą vertinimo dieną. Taikant naujus reikalavimus, neleidžiama tikslinti ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamosios informacijos. Reikalaujama perskaičiuoti paveiktas sumas pagal dabartinį valiutos keitimo kursą taikymo pirmą kartą dieną, koreguojant nepaskirstytąjį pelną arba rezervą sukauptiems skirtumams dėl valiutos kursų pokyčių. Bendrovė vertinimu šios pataisos neturės įtakos jos finansinėms ataskaitoms.

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami nacionaline valiuta eurais.

2.3 Konsolidavimo principai

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę GET Baltic iki kontrolės praradimo momento. GET Baltic finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

2.4 Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

Investicijos į asocijuotas įmones patronuojančios įmonės atskirose finansinėse ataskaitose yra apskaitomos nuosavybės metodu. Taikant nuosavybės metodą po pirminio pripažinimo investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą. 188 Grupei ir Bendrovei tenkanti įsigytos asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei ir Bendrovei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.

2.5 Nematerialusis turtas

Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominęnaudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 5 pastabą. Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)

Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą. Specialios sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turtonaudingo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamortizuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąlygos nustatomos žemės sklypams neterminuotam laikui.# Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 22 pastabą).

Nematerialiojo turto priežiūros ir kitos vėlesnės išlaidos

Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės sumažėjimas, jei yra reikalingas.

Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 6 pastabą. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Kintamieji mokėjimai už įsigyjamą ilgalaikį materialųjį turtą ar jo savikainos dalį, kurie priklauso nuo ateities veiksnių (turto generuojamų pajamų, pelno) apskaitomi ilgalaikio materialaus turto savikainoje ir įsipareigojimuose, kai kintamųjų mokėjimų suma gali būti patikimai įvertinta ir turtas yra parengtas naudoti Grupės įmonės vadovybės numatytu būdu. Kintamųjų mokėjimų vertės pokyčiai po pirminio pripažinimo apskaitomi Grupės įmonėje kaip pelnas ar nuostoliai.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą. Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę. Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

Turtas	Tarnavimo laikas
Žemė	-
Pastatai	25 - 60 metų
Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai	18 – 25 metų
Dujotiekiai ir jų įrenginiai	55 – 70 metų
Mašinos ir įrengimai	5-25 metų
Transporto priemonės	7 metai
Kitas ilgalaikis materialus turtas	4-10 metų

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą. Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

Naudojimo teise valdomas turtas

Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Grupė ir Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Grupė ir Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.

Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas

Nuomos pradžios datą Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.# Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:
* Žemė* 99 metai.
* Pastatai nuo 5 iki 10 metų.
* Transporto priemonės 3 metai.

*Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis taiko portfelio metodą – atitinkamos Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įrenginiai. Vertinant Bendrovės infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus.

2.8 Finansinis turtas ir įsipareigojimai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. 191 Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties.

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. 192

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.9 Atsargos

Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas. Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą. Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos. Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą. Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).

Į gamtinių dujų pirkimus nuo 2022 m. kovo 1 d. neįtraukiamos dujos, perkamos sistemos naudotojo balansavimui.

2.10 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

2.11 Dotacijos

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta. Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.# Dotacijos, susijusios su pajamomis

Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

2.12 Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
- fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
- kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
- sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
- pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
- baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
- padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
- sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
- pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
- sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
- atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Bendrovė turtą pripažįsta naudojimo teise valdomu turtu, atspindėdama finansinės būklės ataskaitos ilgalaikio turto straipsnyje, jei turtas ir nuomos sutartis atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus:
- nuomos sutartis nėra trumpalaikė (ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės) arba trumpalaikė nuoma su pasirinkimo teise įsigyti turtą;
- nuomojamo turto vieneto ar komplekto / objekto vertė ne mažesnė už 4 000 Eur vertę ir dėl to nelaikomas mažos vertės nuomojamu turtu;
- jeigu sutartis suteikia teisę visu jos laikotarpiu kontroliuoti atitinkamą turtą, t.y. iš turto naudojimo gauti ekonominę naudą ir spręsti, kaip naudoti perimtą turtą.

Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Grupės vidaus teisės aktus išmokama nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.14 Atidėjiniai, neapibrėžtas turtas ir įsipareigojimai

Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominęnaudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas suformavimo metu. Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.

Neapibrėžtu įsipareigojimu laikomas įsipareigojimas, galintis atsirasti dėl praeities įvykių, ar dabartinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl praeities įvykių, kai nėra tikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominęnaudą teikiantys ištekliai arba įsipareigojimo suma negali būti patikimai nustatyta. Neapibrėžti įsipareigojimai nėra apskaitomi, tačiau yra atskleidžiami finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominęnaudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtu turtu pripažįstamas dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai Grupės ir Bendrovės kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2024 metais ir 2023 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15%. Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.# 2.16 Pajamų pripažinimas

Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimas ir vertinimas grindžiamas penkių žingsnių pajamų pripažinimo modeliu, taikomu visoms sutartims su klientais. Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y. paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui.

Grupės pajamas sudaro:
* gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
* pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
* kitos pajamos;
* finansinės veiklos pajamos.

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Balansavimo veiklos pajamos

Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balansavimo paslaugas.

Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą.

Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų perteklius.

Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo principo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskaitinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balansavimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neutralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus finansinį neutralumą.

Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agentas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikius neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis). Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontrole, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.

196 SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.).

Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams. Bendrovės pajamomis pripažįstama SGD terminalo lėšų dalis, skirta SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:
* pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
* metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
* kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką). Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės. Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.

2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

197

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:
1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

Grupės ir Bendrovės įmonės sąnaudos yra grupuojamos pagal pobūdį.# 2.17 Kitos pajamos ir sąnaudos

Sąnaudomis pripažįstami mokesčiai tokie kaip nekilnojamos turto mokestis, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, su aplinkos tarša susiję mokesčiai, neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir kt.

2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, perskaičiuojant pinigų likučius užsienio valiuta į funkcinę valiutą – eurus, laisvo pinigų likučio palūkanų pajamos.

Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:

• nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo, kylantys iš finansavimo sandorių;
• paskolų palūkanų sąnaudos;

Palūkanų pajamos ir sąnaudos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą.

2.19 Pinigų srautai

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.

Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.

3. Apskaitiniai įverčiai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima pasirinkimo sandorius parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas (3.1 ir 9 pastaba), atidėjinius (3.2.ir 22 pastaba) ir ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę, ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką, perkainotos vertės nustatymą (3.3, 6 pastabos), Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

3.1 Pasirinkimo sandoriai parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas

2023 m. gegužės 31 d. Bendrovė įsigijo akcijų pardavimo pasirinkimo sandorį, pagal kurį Bendrovė įgijo teisę parduoti fiksuota kaina likusias GET Baltic akcijas. Ta pačia sutartimi Bendrovė išleido akcijų pirkimo pasirinkimo sandorį investuotojui fiksuota kaina įsigyti likusias GET Baltic akcijas. Bendrovės vadovybės vertinimu minėti pasirinkimo sandoriai (opcionai) atitinka išvestinių finansinių priemonių apibrėžimą. Akcijų pardavimo opcionas, atsižvelgiant į maksimalų 48 mėn. opciono išpirkimo terminą, Bendrovei sukuria ilgalaikį finansinį turtą, kuris įvertinamas tikrąja verte. Investuotojo akcijų įsigijimo opcionas sukuria Bendrovei finansinį įsipareigojimą. Bendrovės vadovybės vertinimu tikėtinas įsigijimo opciono realizavimo terminas - 24 mėn. nuo finansinių ataskaitų datos, t.y. netrukus po to, kai investuotojas įvykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus. 198 Kadangi Bendrovė neturi nenuginčijamos teisės atidėti akcijų pardavimo, įsipareigojimas pripažįstamas trumpalaikiu įsipareigojimu ir įvertinamas tikrąja verte. Daugiau informacijos apie pasirinkimo sandorius pateikta 9 pastaboje.

3.2 Atidėjiniai

Bendrovė turi teisinį ginčą su statybos darbų rangovu dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nustačius darbų defektus, vykdant dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbus, kuriuos rangovas atsisako pašalinti. Dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, Bendrovė pateikė reikalavimus garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų išmokėjimui ir yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų. Reikalavimų, išmokėti garantines lėšas, teisėtumą rangovas ginčija teisme. Egzistuojant neapibrėžtumų dėl teisminio proceso baigties, Bendrovė galimam garantinių lėšų grąžinimui suformavo atidėjinį. Daugiau informacijos apie atidėjinį ir teisinį ginčą pateiktą 22 ir 38 pastabose.

3.3 Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas

Bendrovės vadovybės vertinimu ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. yra artima turto tikrajai vertei, nes neįvyko jokių pokyčių, galinčių turėti reikšmingos įtakos tikrosios vertės pasikeitimui, ilgalaikio turto vertės sumažėjimui, naudingo tarnavimo laiko pasikeitimui. Likęs ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikas ir taikomas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas atspindi realų laikotarpį, kuriuo turtas teiks ekonominę naudą, vertės sumažėjimo požymių nenustatyta.

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo nuostolius. 3.255 tūkst. eurų ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimo pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, 7.940 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos 6 pastaboje.

4. Informacija pagal segmentus

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis Grupėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. ki 2023 m. gegužės 31 d. Grupėje yra išskiriami du veiklos segmentai, kurie atitinka Grupės strategijoje nurodytas veiklos kryptis:

• gamtinių dujų perdavimo segmentas;
• gamtinių dujų biržos operatorės segmentas ( „GET Baltic“ veikla iki 2023 05 31).

Nuo 2023 m. birželio 1 d. Grupė turi tik vieną veiklos segmentą – gamtinių dujų perdavimo. Grupė turi vieną geografinį segmentą – Lietuvos Respubliką. Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla. Valdyba, kaip pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos, t. y. informacija apie pelną ar nuostolius, įskaitant nurodytas pajamas ir sąnaudas.

Pagrindiniai veiklos rodikliai yra grynasis pelnas ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA, kuris nėra bendrai priimtų apskaitos principų (angl. GAAP) veiklos rodiklis). Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis. EBIT, kuris nėra bendrai priimtų apskaitos principų (angl. GAAP) veiklos rodiklis, yra pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Valdyba taip pat stebi koreguotus veiklos rodiklius, svarbiausias jų – koreguotas EBITDA rodiklis.

Koreguotas EBITDA rodiklis – tai EBITDA rodiklis, kuris koreguojamas atsižvelgiant į vadovybės koregavimus. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Vadovybės koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT sprendimų. Visi vadovybės koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metų koreguojamiems rodikliams. Vadovybės manymu, koreguoto EBITDA rodiklis tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia objektyviau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi yra koreguojamos pajamos ar sąnaudos, kurios yra įtakotos reguliavimo sprendimų arba yra vienkartinio pobūdžio. Vadovybė taip pat analizuoja kiekvieno veiklos segmento investicijas, grynosios finansinės skolos rodiklius.

Grupės informacija apie segmentus už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

199

Gamtinių dujų perdavimas
Pajamos ir kitos pajamos	74.583
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų	(48.056)
EBITDA	26.527
Koreguota EBITDA	27.373
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius	2.006
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius	(1.160)
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA	846
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas	(18.221)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(14.932)
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai	(43)
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	(2.166)
Pelno mokestis	(1.196)
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai)	(364)
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis	480
Grynasis pelnas (nuostoliai)	8.306
Turto iš viso	327.196
Grynoji finansinė skola	82.534
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai)	6.405

Grupės informacija apie segmentus už 2023 m. gruodžio 31 d.Gamtinių dujų perdavimas	Gamtinių dujų biržos veikla	Iš viso
Pajamų ir kitos pajamos	81.337	892
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų	(55.598)	(324)
EBITDA	25.739	568
Koreguota EBITDA	24.680	568
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius	(2.883)	-
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius	1.824	-
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA	(1.059)	-
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas	(12.314)	(980)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(12.595)	(85)
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	(7.940)	-
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai	(229)	-
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	(1.758)	444
Pelno mokestis	(567)	(140)
Dividendų pajamos	542	(542)
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas	10.146	(657)
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai)	(208)	-
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis	295	-
Grynasis pelnas (nuostoliai)	13.425	(412)

Trumpalaikis turtas

Ilgalaikis nematerialus turtas

Bendrovės nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Patentai, licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Apsaugos zonos	Iš viso
2022 m. gruodžio 31 d.	6	1.288	-	1.290	2.584
Įsigijimo (perkainota) vertė	51	4.808	5	1.290	6.154
Sukaupta amortizacija	(45)	(3.520)	(5)	-	(3.570)
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	6	1.288	-	1.290	2.584
Įsigijimai	4	767	-	-	771
Nurašymai	-	(4)	-	-	(4)
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	(264)	(264)
Amortizacija	(3)	(525)	-	-	(528)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	7	1.526	-	1.026	2.559
Įsigijimo (perkainota) vertė	55	5.571	5	1.026	6.657
Sukaupta amortizacija	(48)	(4.045)	(5)	-	(4.098)
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	7	1.526	-	1.026	2.559
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	7	1.526	-	1.026	2.559
Įsigijimai	-	460	-	-	460
Nurašymai	-	(12)	-	-	(12)
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	(48)	(48)
Amortizacija	(3)	(746)	-	-	(749)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	4	1.228	-	978	2.210
Įsigijimo (perkainota) vertė	55	6.019	5	978	7.057
Sukaupta amortizacija	(51)	(4.791)	(5)	-	(4.847)
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d.	4	1.228	-	978	2.210

Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 63 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 101 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje. Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 177 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 205 tūkst. eurų). Atsižvelgdama į teisinio reglamentavimo pokyčius, viešaisiais pirkimais įsigytų apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymo paslaugų vertes, VĮ Registrų centras teikiamų paslaugų (e-pristatymo, registravimo duomenų teikimo) kainų pokyčius, Bendrovė kiekvienais metais peržiūri planuojamas išlaidas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymui ir iš naujo įvertina nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą. Dėl pasikeitusių prielaidų atidėjinio ir su juo susijusio nematerialus turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta 48 tūkst. Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. – 264 tūkst. Eur.

Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2022 m. gruodžio 31 d.	125	6.527	229.891	33.831	220	3.849	6.646	281.089
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	7.720	250.016	47.571	967	8.702	6.646	321.747
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(1.193)	(20.125)	(13.740)	(747)	(4.853)	-	(40.658)
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.527	229.891	33.831	220	3.849	6.646	281.089
Įsigijimai	-	-	83	25	2	55	34.767	34.932
Nurašymai	-	(13)	(440)	(183)	-	(9)	-	(645)
Pardavimai	-	-	-	-	-	(1)	-	(1)
Vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	-	-	(57)	-	-	-	11	(46)
Perkainojimas	11	85	(8.821)	4.010	21	9	-	(4.685)
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(38)	(12)	-	(1)	-	(51)
Perklasifikavimai tarp grupių	-	1.343	13.727	3.414	-	2.378	(20.862)	-
Nusidėvėjimas	-	(295)	(6.156)	(3.383)	(108)	(1.612)	-	(11.554)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	-	(14.686)	(14.686)
2023 m. gruodžio 31 d.	136	7.647	228.189	37.702	135	4.668	5.876	284.353
Įsigijimo (perkainota) vertė	136	7.647	228.189	37.702	135	4.668	5.876	284.353
Sukauptas nusidėvėjimas	-	-	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	136	7.647	228.189	37.702	135	4.668	5.876	284.353
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	136	7.647	228.189	37.702	135	4.668	5.876	284.353
Įsigijimai	-	-	(2)	191	3	165	5.588	5.945
Nurašymai	-	-	(441)	-	(2)	(1)	(29)	(473)
Pardavimai	-	-	-	-	-	(2)	-	(2)
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(7)	77	(40)	-	-	30
Perklasifikavimai tarp grupių	-	1.278	6.064	259	-	1.344	(8.945)	-
Nusidėvėjimas	-	(351)	(6.855)	(3.989)	(92)	(1.973)	-	(13.260)
Pripažintų dotacijų atstatymas	-	34	193	77	-	27	(170)	161
2024 m. gruodžio 31 d.	136	8.608	227.141	34.317	4	4.228	2.320	276.754
Įsigijimo (perkainota) vertė	136	8.959	233.996	38.306	96	6.201	2.320	290.014
Sukauptas nusidėvėjimas po perkainojimo	-	(351)	(6.855)	(3.989)	(92)	(1.973)	-	(13.260)
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d.	136	8.608	227.141	34.317	4	4.228	2.320	276.754

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo (perkainota) vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 196 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 94 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje. Bendrovėje ilgalaikis turtas apskaitomas perkainota verte, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma.

Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę per 2024 m. sudarė katodinės apsaugos sistemų atnaujinimo darbai – 649 tūkst. eurų, dispečerinės pastato rekonstrukcija – 1.230 tūkst., dujotiekio uždaromųjų įtaisų ir Scada įrengimas – 1.190 tūkst. eurų, magistralinių dujotiekių atstatymas pagal diagnostikos rezultatus – 724 tūkst. eurų ir kt.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT), atspindėti nebaigtos statybos straipsnyje:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	48	-
Sumokėti avansai už IMT per periodą	269	87
Perkelta į nebaigtą statybą	(297)	(39)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	20	48

Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 5.181 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 4.293 tūkst. eurų). Bendrovė per 2024 m. su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų) į turto vertę neįtraukė, tuo tarpu 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikiam turtui buvo priskyrusi (kapitalizavusi) 329 tūkst. eurų su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų).

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neatliko ilgalaikio materialaus turto perkainojimo. Atsižvelgdama į tai, kad reguliavimo aplinkoje 2024 m. neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, Bendrovė nenustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai reikšmingai skirtųsi nuo turto tikrosios vertės.

Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas

2023 m. Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Įgyvendindama 16-ojo TAS 34 straipsnio nuostatą, 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialaus turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų neigiamą ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatą. Ilgalaikio materialaus turto vertinimo metu Bendrovė nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (įskaitant nebaigtą statybą) sudaro 284.353 tūkst. Eur. Nustatyta ilgalaikio materialiojo turto vertė yra 4.685 tūkst. Eur mažesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto likutinė balansinė vertė prieš perkainavimą. Turto vertinimas atliktas vidiniais Bendrovės finansų ir apskaitos ekspertų resursais, proceso eigoje konsultuojantis su patyrusiais išorės turto vertinimo konsultantais. Ilgalaikio materialaus turto vertinimas atliktas taikant atstatomųjų kaštų ir diskontuotų pinigų srautų modelius. Ilgalaikio materialiojo turto vertės pokytį didžiąja dalimi įtakojo gamtinių dujų perdavimo veikloje taikomi reguliavimo principai, VERT gamtinių dujų perdavimo veiklai nustatyta investicijų grąžos norma, kuri faktiškai buvo mažesnė už diskonto normą. Turto vertinimas apėmė šiuos etapus:

• naujo turto atkuriamosios vertės (angl. RCN) nustatymą;
• turto fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo nustatymą;
• turto ekonominio nusidėvėjimo įvertinimą (taikant pajamų metodą).

Atstatomųjų kaštų metodas apima naujo turto atstatomosios vertės (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RCN) nustatymą individualaus turto vieneto lygmenyje. 68% ilgalaikio materialaus turto (procentas apskaičiuotas nuo turto balansinės vertės 2023 m.gruodžio 31 d.) buvo taikomas tiesioginis kaštų metodas apskaičiuojant naujo turto RCN. RCN apima medžiagų kainą, įrengimą įskaitant darbus, vežimo ir tvarkymo mokesčius, bendras rangovo sąnaudas. Rinkos kainoms nustatyti buvo naudojami paskutinių trijų metų Bendrovės sandorių duomenys, Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), kitų gamtinių dujų versle veikiančių bendrovių finansinės ataskaitos bei kiti viešai prieinami duomenys. Vertinimo metu turtui, kuriam nebuvo įmanoma pritaikyti tiesioginio kaštų metodo dėl unikalaus turto pobūdžio arba trūko reikiamos informacijos, buvo pritaikytas netiesioginis kaštų metodas. Netiesioginis kaštų metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.). Taikant netiesioginį kaštų metodą kiekvienam turto vienetui buvo nustatyta naujo turto atstatomoji dabartinė vertė indeksuojant (remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais vartotojų kainų, dujų kainų, metalo gamybos kainų ir statybos kainų indeksais) kapitalizuotą istorinę turto įsigijimo savikainą.

203 Turto, kurio RCN vertė, atėmus fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo sumas, tapo mažesnė už reguliuojamo turto bazės vertę (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RAB) buvo prilyginta RAB. Tiesioginis rinkos vertės metodas buvo panaudotas nustatant žemės bei technologinių dujų RCN vertes, tačiau įvertinus ekonominį šio turto nusidėvėjimą vertės buvo prilygintos RAB. Šis metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.). RCN buvo apskaičiuojama turto objektų lygyje, o Ajovos (angl. “Iowa” type) nusidėvėjimo kreivės buvo taikomos nustatytos vieneto vertės paskirstymui tarp turto komponenčių. Šios nusidėvėjimo kreivės buvo sudarytos turto gyvavimo ciklui nustatyti pagal jo ekonominį tarnavimo laiką atsižvelgiant į einamąją techninę priežiūrą ir remontus. Priklausomai nuo turto klasės buvo pritaikoma turto likutinė vertė (angl. Hold factor). RCN sumažinus nusidėvėjimo sumomis buvo gautas turto pakeitimo išlaidų (toliau naudojamas angliškas trumpinys – DRC) dydis. Apskaičiavus skirtumą tarp DRC ir RAB gauta DRC premija. DRC premijai pritaikius 3,4% ekonominį nusidėvėjimą bei sudėjus su RAB verte buvo gauta turto tikroji atstatomoji vertė (angl. Fair value). Pagrindinės atstatomųjų kaštų metodo prielaidos naudotos vertinimui yra šios:
1. RCN vertės, kurios atspindi visas sąnaudas, kurios patiriamos sukuriant naują identišką turtą.
2. Išlaikymo faktorius, kuris nustato minimalią vertę turtui, kadangi Bendrovė gali ir toliau naudoti visiškai nudėvėtą turtą.
3. Apskaičiuotas 3,4% ekonominis nusidėvėjimas.

Diskontuotų pinigų srautų metodas (toliau naudojamas angliškas trumpinys DCF), kai vertė nustatoma būsimus pinigų srautus perskaičiuojant į esamą kapitalo vertę. Naudojant šį metodą buvo nustatyta ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė bei įvertintas turto ekonominis nusidėvėjimas. Vertinant turto tikrąją vertę bei ekonominį nusidėvėjimą buvo parengta pinigų srautų prognozė laikotarpiui nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2028 m., vėliau taikoma tęstinio srauto vertė. Esminės DCF modelio prognozės prielaidos:
* VERT 2023-05-08 pažymoje Nr. O5E-389 nustatė Bendrovei 2024 m. gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą – 67.011 tūkst. eurų.
* VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius (toliau - WACC) 2024 m. – 5,04%, ilguoju laikotarpiu vadovaujantis VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika bei rinkos tendencijomis WACC didės ir bus lygi 6,07% diskonto normai (prieš mokesčius) ;
* diskontuojant pinigų srautus taikoma 5,16% diskonto norma (po mokesčių);
* Bendrovės veiklos sąnaudos planuojamos vadovaujantis VERT patvirtinta gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodika, dalis sąnaudų nėra įtraukiamos į reguliuojamas kainas;
* diskontuoto pinigų srauto tęstinumo vertės apskaičiavime nevertinama srauto augimo norma (ji lygi 0).

Remiantis ekonominio nusidėvėjimo testo rezultatais, turto vertės, nustatytos taikant DRC metodą, buvo proporcingai sumažintos (bendroji turto vertė buvo nustatyta taikant DCF metodą), išskyrus turtą, kurio vertė dėl nusidėvėjimo sumos priskyrimo taptų mažesnė už šio turto RAB . Tokio turto RAB vertė atitinka jo tikrąją vertę. Sumažėjimo suma, kuri kitu atveju būtų priskirta tokiam turtui, proporcingai buvo priskirta kitam turtui. Siekiant ekonominio nusidėvėjimo sumą paskirstyti atskiriems turto vienetams taip, kad gauta vertė kuo tiksliau atspindėtų atskiro turto vieneto tikrąją vertę, buvo taikoma taisyklė, kad konkretaus turto vieneto tikroji vertė nebūtų mažesnė už to konkretaus turto vieneto RAB prielaidą. Ekonominis nusidėvėjimas buvo pritaikytas (paskirstytas) visiems turto vienetams, išskyrus šias kategorijas (arba atskiriems turto vienetams šiose kategorijose), kur DRC buvo prilyginta turto balansinei vertei:
* nebaigtai statybai, kadangi nauji projektai geriausiai atspindi tikrąją vertę, o ši vertė įtraukiama į RAB pilna apimtimi;
* kitam materialiam ilgalaikiam turtui, kuris nėra tiesiogiai susijęs su technologiniu turtu (pvz. administraciniais pastatai, baldai, įrankiai, kompiuteriai, prietaisai);
204
* turtui, kurio tikroji vertė sutampa su to turto likutine verte vertinimo tikslais (turtas, kuris įsigytas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.);

Pagrindinės atskirų turto vienetų vertės pasikeitimo priežastys:
* ekonominio nusidėvėjimo įtaka: finansinės ir reguliavimo apskaitos principų skirtumai nulėmė tai, kad finansinėje apskaitoje CBCA įmoka Lenkijos PSO buvo pripažinta ilgalaikiu turtu, tačiau VERT šio turto nepripažino RAB (šio turto vertė mažėjo), tačiau kitų turto vienetų likutinės vertės apskaitoje buvo mažesnės už šių turto vienetų RAB (atitinkamai šio turto vertė didėjo);
* pilnai nusidėvėjusiam, bet naudojamam turtui nustatomos (sukuriamos) naujos vertės.

Ilgalaikio materialaus turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai. Visa Bendrovės pervertinto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė priskirta 3-iam hierarchijos lygiui.

Jautrumo analizė. Vadovaujantis 13-ojo TFAS 93 straipsnio nuostatomis, Bendrovė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams. Tikrosios turto vertės rezultatai labiausiai jautrūs VERT nustatytai grąžos normai WACC bei diskonto normai. Turto tikrosios vertės jautrumas pateikiamas šiems scenarijams:

1 jautrumo analizės scenarijus: VERT nustatant pajamų lygį nuo 2024 m. pritaikytų 1% didesnę/ mažesnę investicijų grąžos normą, lygią 6,04/4,04% (dabar 2024 m. nustatyta 5,04% WACC), kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant WACC ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė padidėtų 9.727 tūkst. eurų., o WACC mažėjant 1% vertė atitinkamai mažėtų 9.727 tūkst. eurų.

2 jautrumo analizės scenarijus: jeigu diskonto norma (po mokesčių) būtų taikoma 1% didesnė/mažesnė, lygi 6,16/4,16%, o kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant diskonto normai ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų 11.544 tūkst. eurų., o diskonto normai mažėjant 1% vertė atitinkamai padidėtų 12.181 tūkst. eurų.

Žemiau pateikiama turto vertės jautrumo lentelė:

WACC (VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius)	Diskonto norma po mokesčių	Pokytis
	4,16%	-1,0%
4,04%
5,04%	5,16%	0,0%
6,04%	6,16%	1,0%
	4,16%	-1,0%
	5,16%	0,0%
	6,16%	1,0%

	2.189	12.181	22.174
(9.727)	-	-9.727
(21.017)	(11.544)	(2.070)

Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2024 m. gruodžio 31 d.	125	8.519	225.655	32.958	4	4.225	2.320	273.806
2023 m. gruodžio 31 d.	125	7.553	226.645	36.135	114	4.651	5.876	281.099

Toliau pateikiama perkainojimo įtaka pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų straipsniams:

205

	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve)	Pripažinta per pelną (nuostolius)	Perkainojimo įtaka iš viso
Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d.	3.255	18.568	21.823
Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d.	-	(26.508)	(26.508)
Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso:	3.255	(7.940)	(4.685)

Jei Bendrovės ilgalaikio turto vertė nebūtų sumažinta dotacijomis, jo balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 132.109 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 137.451 tūkst. eurų).

Informacija apie gautas/gautinas dotacijas, kurių verte buvo sumažinta ilgalaikio materialiojo turto vertė:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	137.451	127.087
Ilgalaikiam turtui įsigyti panaudotos dotacijos	-	14.686
Nusidėvėjimas	(5.181)	(4.293)
Nurašymas	(161)	(29)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	132.109	137.451

1. Dukterinės įmonės kontrolės praradimas, investicija į asocijuotą įmonę

2023 m. balandžio 11 d. vykusiame visuotiname akcininkų susirinkime akcininkams pritarus GET Baltic akcijų pardavimui ir esminėms akcijų pardavimo sąlygoms, 2023 m. gegužės 31 d. užbaigtas GET Baltic 66 proc. akcijų paketo pardavimo sandoris. 2023 m. gegužės 31 d., įvykdžius akcijų pardavimo sandorį, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicijos į GET Baltic dalis pripažįstama investicija į asocijuotą įmonę, kuri apskaitoma nuosavybės metodu ir įvertinama tikrąja verte kontrolės praradimo momentu. Investicijos į GET Baltic tikroji vertė nustatyta įvykusio 66% akcijų pardavimo sandorio pagrindu.# Konsoliduotoji pelno (nuostolių) ataskaita

Konsoliduotoji pelno (nuostolių) ataskaita atvaizduojamas dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 9.489 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 6.627 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 2 862 tūkst. eurų. Atskirosiose ataskaitose dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 10.146 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 7.059 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 3.087 tūkst. eurų. Investicija į asocijuotą įmonę konsoliduotose ir atskirosiose finansinėse ataskaitose apskaitoma nuosavybės metodu.

Dukterinės įmonės kontrolės praradimas

Kontrolės praradimo įtaka konsoliduotosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams: 2023 m.

Straipsnis	Tūkst. eurų
Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai	6.500
Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo	3.348
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną	1.070
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė	10.918
Dukterinės įmonės grynasis turtas	(1.429)
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas	9.489

Kontrolės praradimo įtaka atskirosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams: 2023 m.

Straipsnis	Tūkst. eurų
Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai	6.500
Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo	3.348
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną	1.070
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė	10.918
Investicijos į dukterinę įmonę balansinė vertė	(769)
Kitos sandorio vykdymo išlaidos	(3)
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas	10.146

Turto ir įsipareigojimų, kurių kontrolė prarasta, pagrindinės kategorijos kontrolės praradimo momentu:

• Ilgalaikis turtas: 498
• Nematerialus turtas: 409
• Ilgalaikis materialus turtas: 3
• Naudojimo teise valdomas turtas: 82
• Ilgalaikis finansinis turtas: 4
• Trumpalaikis turtas: 41.791
  • Išankstiniai apmokėjimai: 20
  • Gautinos sumos: 7.274
  • Kitas trumpalaikis finansinis turtas: 33.304
  • Pinigai ir pinigų ekvivalentai: 1.193

• Turtas iš viso: 42.289

• Ilgalaikiai įsipareigojimai: 48

  • Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai: 48
• Trumpalaikiai įsipareigojimai: 40.812
  • Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis: 34
  • Prekybos skolos, gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos: 40.602
  • Pelno mokesčio įsipareigojimas: 59
  • Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai: 117

• Įsipareigojimai iš viso: 40.860

• Grynasis turtas: 1.429

Informacija apie dukterinės įmonės generuojamą pinigų srautą pateikiama žemiau: 2023 m.

Straipsnis	Tūkst. eurų
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	494
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	437
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(555)
Grynasis dukterinės įmonės generuojamas pinigų srautas	376

Investicija į asocijuotą įmonę

Investicija į asocijuotą įmonę konsoliduotose ir atskirosiose finansinėse ataskaitose apskaitoma nuosavybės metodu.

Apibendrinta GET Baltic finansinės būklės ataskaitos informacija:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas	165	353
Trumpalaikis turtas	53.343	74.900
Turtas iš viso:	53.508	75.253
Ilgalaikiai įsipareigojimai	43	36
Trumpalaikiai įsipareigojimai	51.414	72.920
Įsipareigojimai iš viso:	51.457	72.956
Grynasis turtas	2.051	2.297
Grupės dalis %	34%	34%
Grupei tenkanti grynojo turto dalis	697	781
Grupei tenkanti prestižo dalis	2.863	2.863
Investicijos į asocijuotą įmonę balansinė vertė	3.560	3.644

Apibendrinta asocijuotos įmonės GET Baltic bendrųjų pajamų ataskaitos informacija už laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. laikotarpį nuo kontrolės praradimo momento iki 2023 m. gruodžio 31 d.:

	2024 m. sausio 1 d. - gruodžio 31 d.	2023 m. birželio 1 d. - gruodžio 31 d.
Pajamos	1.918	1.111
Pelnas prieš apmokestinimą	1.676	1.027
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(264)	(159)
Grynasis pelnas (nuostolis)	1.412	868
Kitos bendrosios pajamos	-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos, iš viso	1.412	868
Bendrosios pajamos tenkančios Bendrovei/Grupei	480	295
Bendrovei/Grupei išmokėti dividendai	564	-

Investicijos į asocijuotą įmonę balansinės vertės pokyčiai dėl nuosavybės metodo taikymo:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai	3.644	-
Įsigijimas	-	3.348
Asocijuotos įmonės grynasis pelnas (nuostoliai)	480	295
Asocijuotos įmonės kitos bendrosios pajamos	-	-
Gauti dividendai	(564)	-
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	3.560	3.644

8. Naudojimo teise valdomas turtas

Kaip nurodyta žemiau, Grupė ir Bendrovė nuomojasi biuro patalpas, transporto priemones, žemę. Nuomos sutarčių terminai patalpoms – 5-10 metų, transporto priemonėms – 3 metai, žemei - 99 metai. Grupė ir Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo tikimybę. 2024 m. gruodžio 31 d. pradiniu momentu pripažinta nuomos teise valdomų transporto priemonių vertė sudarė 2.076 tūkst. eurų, nuomos terminas 3 m. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Bendrovė peržiūrėjo naudojimo teise valdomo turto (biuro patalpų) vertę dėl nuomos mokesčio indeksavimo. Biuro patalpų nuomos mokestis perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai.

Turto vertė ir nusidėvėjimas

	Pastatai	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso:
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	1.495	1.478	392	3.365
Naujos sutartys	-	-	217	217
Indeksavimas	31	-	-	31
Nurašymas	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	(180)	(16)	(317)	(513)
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	1.346	1.462	292	3.100
Pradinė vertė	1.747	1.534	1.442	4.723
Sukauptas nusidėvėjimas	(401)	(72)	(1.150)	(1.623)
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	1.346	1.462	292	3.100

	Pastatai	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso:
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	1.346	1.462	292	3.100
Naujos sutartys	-	-	2.076	2.076
Indeksavimas	28	-	-	28
Nurašymas	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	(184)	(16)	(723)	(923)
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d.	1.190	1.446	1.645	4.281
Pradinė vertė	1.775	1.534	2.399	5.708
Sukauptas nusidėvėjimas	(585)	(88)	(754)	(1.427)
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d.	1.190	1.446	1.645	4.281

Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.

9. Išvestinės finansinės priemonės

Bendrovės turimos išvestinės finansinės priemonės atvaizduojamos šiuose finansinės būklės ataskaitos straipsniuose:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas
Pasirinkimo parduoti GET Baltic akcijas sandoris ("Put Option")	1.153	1.226
Ilgalaikis išvestinių finansinių priemonių turtas iš viso:	1.153	1.226
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Pasirinkimo pirkti GET Baltic akcijas sandoris ("Call Option")	654	364
Trumpalaikių išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų iš viso:	654	364

	Pasirašymo data	Išpirkimo terminas	Akcijos išpirkimo kaina, EUR	Pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2024 m. gruodžio 31 d.	Pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d.
Pasirinkimo parduoti sandoris	2023 m. gegužės 31 d.	2027 m. gegužės 31 d.	4,07	1.153	1.226
Pasirinkimo įsigyti sandoris	2023 m. gegužės 31 d.	2026 m. gruodžio 31 d.	3,97	654	364

Pasirinkimo įsigyti sandoris gali būti realizuotas bet kuriuo momentu, investuotojui įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, todėl šis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip trumpalaikis įsipareigojimas. Tikrosios vertės nustatymui buvo naudojamas vadovybės vertinimu labiausiai tikėtinas pasirinkimo sandorio realizavimo terminas.

Informacija apie išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčius:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai	1.226	-
Pirminis pripažinimas	1.392	-
Tikrosios vertės pokytis	(73)	(166)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	1.153	1.226
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai	364	-
Pirminis pripažinimas	322	-
Tikrosios vertės pokytis	290	42
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	654	364

Toliau pateikiamos prielaidos ir įvertinimai, atlikti nustatant finansinių priemonių tikrąsias vertes. Pasirinkimo sandorių tikrosios vertės vertinimui naudotas Black Scholes metodas.

Prielaidos, taikytos nustatant pasirinkimo sandorių tikrąją vertę 2024 m. gruodžio 31 d.:

	Pasirinkimo parduoti sandoris	Pasirinkimo pirkti sandoris
Dabartinė akcijų kaina (eurais)	4,09	4,09
Sandorio įvykdymo kaina (eurais)	4,07	3,97
Laikas iki išpirkimo (metais)	2,4	2,0
Dividendų pajamingumas (%)	8,07	8,07
Akcijos kainos nepastovumas (%)	38,40	38,40
Nerizikinga palūkanų norma (%)	2,30	2,30

Dabartinei akcijų kainai nustatyti naudotas pajamų metodas, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą.

Pasirinkimo parduoti akcijas tikrosios vertės jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2024 m. gruodžio 31 d., įtaka tūkst. eurų pateikiama 34 proc. akcijų paketui:

Akcijos kainos nepastovumas (%)	34,56%	38,40%	42,24%
Akcijos dabartinė vertė
Pokytis
-10,00%	145	218	291
3,68 EUR
0,00%	(83)	-	83
4,09 EUR
10,00%	(270)	(187)	(93)
4,50 EUR

Pasirinkimo įsigyti akcijas tikrosios jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2024 m. gruodžio 31 d., įtaka tūkst. eurų pateikiama 34 % akcijų paketui:

Akcijos kainos nepastovumas (%)	34,56%	38,40%	42,24%
Akcijos dabartinė vertė
Pokytis
-10,00%	280	208	135
3,68 EUR
0,00%	73	-	(83)
4,09 EUR
10,00%	(166)	(249)	(332)
4,50 EUR

Prielaidos, taikytos nustatant pasirinkimo sandorių tikrąją vertę 2023 m. gruodžio 31 d.:

	Pasirinkimo parduoti sandoris	Pasirinkimo pirkti sandoris
Dabartinė akcijų kaina (eurais)	3,50	3,50
Sandorio įvykdymo kaina (eurais)	4,07	3,62
Laikas iki išpirkimo (metais)	3,4	1,4
Dividendų pajamingumas (%)	5,26	5,26
Akcijos kainos nepastovumas (%)	29,26	29,26
Nerizikinga palūkanų norma (%)	2,57	2,57

Pasirinkimo parduoti akcijas tikrosios vertės jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2023 m.# 10. Atsargos

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos	1.245	1.052
Gamtinės dujos	3.908	4.339
Turtas, skirtas perparduoti	40	-
Atsargos, bendrąja verte	5.193	5.391
Atimti: vertės sumažėjimas	(432)	(517)
Atsargos, iš viso	4.761	4.874

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 794 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 969 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas. Atsargų vertė, pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 17.740 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 26.854 tūkst. eurų).

11. Prekybos gautinos sumos

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
I. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais
I.1. Po vienerių metų gautinos sumos	-	-
Po vienerių metų gautinų sumų likutinė vertė	-	-
I.2. Trumpalaikės prekybos gautinos sumos
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą	8.103	6.770
Gautinos sumos už gamtines dujas	112	713
Gautinos sumos už sistemos naudotojų balansavimą	1.564	1.553
Gautinos sumos už kitas paslaugas	4	2
Atimti: prekybos gautinų sumų tikėti kredito nuostoliai	(23)	(19)
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais iš viso	9.760	9.019
II. Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis
Kitos prekybos gautinos sumos	3	11
Atimti: iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	-	-
Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis iš viso	3	11
Prekybos gautinos sumos iš viso	9.763	9.030

Trumpalaikės prekybos gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 7 - 20 kalendorinių dienų. 2024 m. gruodžio 31 d. suformuotas 23 tūkst. eurų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas (2023 m. gruodžio 31 d. - 19 tūkst. eurų).

Prekybos gautinų sumų pokytis 2024 m. gruodžio 31 d., palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d., susijęs su didesniu perduotu gamtiniu dujų kiekiu dėl išaugusio gamtinių dujų suvartojimo. Bendrovė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Bendrovė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica, pagrįsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ateities makroekonomines prognozes. Nuostolių koeficientai skaidomi į atskiras gautinų sumų grupes, atsižvelgiant į atskiros grupės kredito rizikos ypatybes bei pradelsto mokėjimo terminus. Bankrutavusių, bankrutuojančių, likviduotų įmonių skoloms taikomas 100 proc. tikėtinų kredito nuostolių koeficientas.

Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Nepradelsta	1-30 dienų	31-90 dienų	91-180 dienų	181 ir daugiau dienų	Iš viso
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos	3.619	-	-	-	-	3.619
Tikėtini kredito nuostoliai	(15)	-	-	-	-	(15)
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos
Valstybės valdomos įmonės	2.673	-	-	-	-	2.673
Nuostolių koeficientas (proc.)	0%	0%	0%	0%	0%
Tikėtini kredito nuostoliai	-	-	-	-	-	-
Kitos įmonės	3.273	221	-	-	-	3.494
Nuostolių koeficientas (proc.)	0,04%	2,99%	5,83%	17,55%	100%
Tikėtini kredito nuostoliai	(1)	(7)	-	-	-	(8)
Prekybos gautinos sumos iš viso	9.565	221	-	-	-	9.786
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso	(16)	(7)	-	-	-	(23)

Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Nepradelsta	1-30 dienų	31-90 dienų	91-180 dienų	181 ir daugiau dienų	Iš viso
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos	2.945	-	-	-	-	2.945
Tikėtini kredito nuostoliai	(7)	-	-	-	-	(7)
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos
Valstybės valdomos įmonės	2.174	-	-	-	-	2.174
Nuostolių koeficientas (proc.)	0%	0%	0%	0%	0%
Tikėtini kredito nuostoliai	-	-	-	-	-	-
Kitos įmonės	3.764	6	159	-	1	3.930
Nuostolių koeficientas (proc.)	0,04%	2,99%	5,83%	17,55%	100%
Tikėtini kredito nuostoliai	(2)	-	(9)	-	(1)	(12)
Prekybos gautinos sumos iš viso	8.883	6	159	-	1	9.049
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso	(9)	-	(9)	-	(1)	(19)

Atliekant individualų vertinimą 2024 m tikėtinų kredito nuostolio koeficiento rėžis buvo 0-2,0%, 2023 m. – 0-1,1%.

Bendrovės pirkėjų skoloms apskaityto vertės sumažėjimo pokytis:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai	19	17
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	4	2
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	23	19

12. Kitos gautinos sumos

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Nefinansinis turtas
Gautinos administruojamos SGD terminalo lėšos	11.626	9.377
Gautinos dotacijos	-	7.360
Gautini mokesčiai	221	37
Nefinansinis turtas, iš viso	11.847	16.774
Sutarčių turtas	1.220	1.798
Finansinis turtas
Kitos gautinos sumos	85	502
Finansinis turtas, iš viso	85	502
Kitos gautinos sumos, iš viso	13.152	19.074

Bendrovės kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 2024 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 7.632 tūkst. eurų, iš jų 7.429 tūkst. eurų sudaro AB „Achema“ skola. 2023 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 6.582 tūkst. eurų, iš jų 6.432 tūkst. eurų sudaro AB Achema skola. Teisinis ginčas su AB „Achema“ atskleistas 38 pastaboje. SGD terminalo lėšų gautinoms sumoms Bendrovė neapskaito vertės sumažėjimo, nes Bendrovė, veikdama kaip SGDT lėšų administratorius, nepatiria kredito rizikos.

Vadovaujantis SGD terminalo lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGD terminalo lėšos nėra SGD terminalo lėšų administratoriaus turtas, todėl į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGD terminalo lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGD terminalo lėšų administravimu.

Gautinų dotacijų sumažėjimą sąlygojo gauta ES struktūrinių fondų parama Bendrovės investiciniams projektams finansuoti, iš jų 3.196 tūkst. eurų sudarė pagal Europos tinklo infrastruktūros priemonę (CINEA) gautos dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) finansavimo lėšos, 253 tūkst. eurų – dujotiekio tarp Lietuvos ir Latvijos (ELLI) finansavimo lėšos, 3.743 tūkst. eurų - finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo.

Bendrovės kitoms gautinoms sumoms vertės sumažėjimas nėra formuojamas dėl nereikšmingumo.

13. Kitas finansinis turtas

Bendrovės kitą finansinį turtą 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė terminuotieji indėliai, iš sistemos naudotojų gauti depozitai ir SGD terminalo lėšos. Dalis iš sistemos naudotojų gautų depozitų yra saugomi banko terminuotųjų indėlių pavidalu. Sudarytos trys skirtingų terminų terminuotųjų indėlių sutartys – 575 tūkst. eurų (12 mėn. trukmės terminuotasis indėlis), 140 tūkst. eurų (6 mėn. trukmės terminuotasis indėlis), 177 tūkst. eurų (4 mėn. trukmės terminuotasis indėlis). 2024 m. rugsėjo 27 d. Bendrovė sudarė 5.815 tūkst. eurų terminuoto indėlio sutartį 6 mėn. laikotarpiui, kuris numatytas būsimiems ilgalaikiams Bendrovės įsipareigojimams vykdyti. Bendrovė garantijų deponuotas lėšas, depozitus ir terminuotus indėlius laiko kredito įstaigose, kurioms reitingų agentūros yra nustačiusios aukštus ilgalaikio skolinimosi investicinio lygio reitingus - “Standard & Poors” (A+), “Moody’s” (Aa3) ir "Fitch" (AA-). Dėl šių priežasčių kitam finansiniam turtui tikėtini kredito nuostoliai nebuvo pripažinti.

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
SGD terminalo lėšos	3	-
Gauti depozitai	917	528
Terminuotieji indėliai	5.815	-
Viso kitas finansinis turtas:	6.735	528

14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	31	121
Pinigai ir pinigų ekvivalentai iš viso:	31	121

Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2024 m. gruodžio 31 d. buvo neženklus dėl Bendrovės ir Grupės iždo valdymo politikos, kurios tikslas minimizuoti grynųjų pinigų likučius. Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:

Bankas	Pinigų likutis banko sąskaitose 2024 m. gruodžio 31 d.	Kredito agentūra Moody‘s	Standart&Poor‘s	Fitch Ratings
Bankas Nr. 1¹	5	Aa3	A+	AA
Bankas Nr.2¹	26	Aa3	A+	AA-

¹ Nurodyti motininių bankų reitingai 2024 m. gruodžio 31 d. būklei.

15. Įstatinis kapitalas

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.731 tūkst. eurų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178.382.514 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 0,29 eurų. Visos akcijos 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos.

16. Dividendai

2024 m. balandžio 30 d. įvykusio eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkimo sprendimu buvo patvirtintas 2023 m. pelno paskirstymas. Dividendams išmokėti skirta 20.174 tūkst. eurų, t.y. 0,1131 eurų vienai akcijai. 2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas išmokėti 12.059 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0676 eurų vienai akcijai.

17. Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. Bendrovėje privalomasis rezervas yra 5.173 tūkst.# 18. Dotacijos

Dotacijas sudaro ES paramos lėšos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą ir kompensuoti sąnaudas. Per 2024 m. ir 2023 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Likutis laikotarpio pradžiai
Gautinos dotacijos (12 pastaba)	7.360	6.976
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai)	(10)	(107)
Iš viso	7.350	6.869
Pripažintos dotacijos
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (6 pastaba)	-	14.686
Perkelta į ilgalaikį nematerialųjį turtą (5 pastaba)	-	-
Nurašyta	(161)	-
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui	3	54
Iš viso	(158)	14.740
Gautos dotacijos
Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis	7.192	14.259
Iš viso	7.192	14.259
Dotacijos gautos turtu	-	-
Likutis laikotarpio pabaigai
Gautinos dotacijos (12 pastaba)	-	7.360
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai)	-	(10)
Iš viso	-	7.350

19. Paskolos

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo dvi ilgalaikių paskolų sutartis su Nordic Investment Bank ir European Investment Bank. Nordic Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 10.870 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 13.043 tūkst. eurų). European Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 44.443 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 47.918 tūkst. eurų).

Apyvartinių lėšų subalansavimui 2024 m. rugsėjo 2 d. Bendrovė su EPSO-G sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš EPSO-G limitą 70.000 tūkst. eurų. 2024 m. gruodžio 31 d. pagal šį susitarimą Bendrovė buvo pasiskolinusi 23.482 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 25.009 tūkst. eurų).

Bendrovės paskolų palūkanų svertinis vidurkis 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,25% (2023 m. gruodžio 31 d.– 2,60%). 2024 m. gruodžio 31 d. 43.870 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su kintama palūkanų norma (2023 m. gruodžio 31 d. – 48.095 tūkst. eurų), 40.574 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su fiksuota palūkanų norma (2023 m. gruodžio 31 d. – 43.525 tūkst. eurų). Kintama palūkanų norma yra susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR.

Ilgalaikių paskolų sutartyse yra numatytos finansinės sąlygos (angl. financial covenants), kurių Bendrovė įsipareigojusi laikytis. Minėtos sąlygos apibrėžiamos šiais finansiniais rodikliais: finansinės skolos ir EBITDA santykis, grynosios skolos ir reguliuojamo turto (angl. Regulated Asset Base) santykis, grynųjų palūkanų padengimo rodiklis (angl. Net Interest Coverage Ratio). Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. paskolų sutartyse su minėtais bankais numatytus reikalavimus ir įsipareigojimus vykdė.

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos	55.312	60.962
Trumpalaikės paskolos	29.482	31.084
Trumpalaikės finansinės skolos	23.482	25.009
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	5.649	5.649
Sukauptos ir mokėtinos palūkanos	351	426
Viso paskolos:	84.794	92.046

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Tarp 1 ir 2 metų	5.649	5.649
Nuo 2 iki 5 metų	16.948	16.949
Po 5 metų	32.715	38.364
Iš viso	55.312	60.962

Ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai, išskaidyti pagal paskolas, kurioms taikomos fiksuotos ir kintamos palūkanų normos:

Metai	2024 m. gruodžio 31 d. (Fiksuota)	2023 m. gruodžio 31 d. (Fiksuota)	2024 m. gruodžio 31 d. (Kintama)	2023 m. gruodžio 31 d. (Kintama)
2024 m.	-	2.951	-	2.699
2025 m.	2.951	2.951	2.699	2.699
2026 m.	2.951	2.951	2.699	2.699
2027 m.	2.951	2.951	2.699	2.699
2028 m.	2.951	2.951	2.699	2.699
2029 m.	2.951	2.951	2.699	2.699
2030 m.	2.951	2.951	2.699	2.699
2031 m.	2.951	2.951	525	525
2032 m.	2.951	2.951	524	524
2033 m.	2.951	2.951	524	524
2034 m.	2.951	2.951	524	524
2035 m.	2.951	2.951	524	524
2036 m.	2.951	2.951	524	524
2037 m.	2.951	2.951	524	524
2038 m.	2.211	2.211	524	524
Iš viso	40.574	43.525	20.387	23.086

Visos Bendrovės paskolos yra gautos eurais, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių. Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

Grynosios skolos likučiai:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	31	121
Kitas likvidus turtas	6.707	-
Ilgalaikės paskolos	(55.312)	(60.962)
Nuomos įsipareigojimai	(3.492)	(2.933)
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	(5.649)	(5.649)
Trumpalaikės finansinės skolos	(23.482)	(25.009)
Paskolų palūkanos	(351)	(426)
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	(986)	(317)
Grynoji skola	(82.534)	(95.175)

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas:

	2022 m. gruodžio 31 d.	Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	Kito likvidaus turto padidėjimas*	(Gautos) paskolos	Grąžintos paskolos	Overdrafto pokytis	Nuomos mokėjimai	Sudarytos nuomos sutartys	Indeksavimas	Kiti pokyčiai:	2023 m. gruodžio 31 d.
Iš viso	(101.137)	100	-	-	-	-	512	(217)	(31)	Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	(95.175)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	100	-	-	-	-	-	-	-		121
Kitas likvidus turtas	-	-	-	-	-	-	-	-	-		-
Ilgalaikės paskolos	(101.137)	-	-	-	-	24.780	-	-	-	Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	(92.046)
Nuomos įsipareigojimai	(3.514)	-	-	-	-	-	512	(217)	(31)	Palūkanų mokėjimai	(3.250)
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	-	-	-	-	-	-	-	-	-	Kiti nepiniginiai pokyčiai	-
Trumpalaikės finansinės skolos	-	-	-	-	-	(15.437)	-	-	-		-
Paskolų palūkanos	-	-	-	-	-	-	-	-	-		-
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	-	-	-	-	-	-	-	-	-		-
2023 m. gruodžio 31 d.	121	-	-	-	-	-	876	(2.076)	(28)	Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	(95.175)
Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d.	121									Palūkanų mokėjimai	(95.175)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	-	(90)	-	-	-	-	-	-	-	Kiti nepiniginiai pokyčiai	-
Kito likvidaus turto padidėjimas*	-	6.707	-	-	-	-	-	-	-		-
(Gautos) paskolos	-	-	-	-	-	-	-	-	-		-
Grąžintos paskolos	-	-	-	-	5.649	-	-	-	-		-
Overdrafto pokytis	-	-	-	-	-	1.526	-	-	-		-
Nuomos mokėjimai	-	-	-	-	-	-	876	-	-		-
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	-	-	-	-	-	(2.076)	-		-
Indeksavimas	-	-	-	-	-	-	-	-	(28)		-
Kiti pokyčiai:	-	-	-	-	-	-	-	-	-		-
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	-	-	-	-	-	-	-	-	-		(2.338)
Palūkanų mokėjimai	-	-	-	-	-	-	-	-	-		2.415
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-	-	-	-	-	-		-
2024 m. gruodžio 31 d.	31	6.707	-	-	-	-	-	-	-		(82.534)

• Grupės ir Bendrovės vadovybės vertinimu, valdymo tikslais analizuojant grynosios skolos lygį, rodiklio apskaičiavimo formulėje finansines skolos mažinamos ne tik grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų likučiais, bet ir kito likvidaus turto likučiais (14 pastaba), kuriuos sudaro aukšto likvidumo ir mažos rizikos instrumentai, t.y. indėliai virš 90 dienų arba aukšto kredito reitingo šalių vyriausybių vertybiniai su išpirkimo terminu iki 360 dienų. Rodiklio apskaičiavime naudojamų dedamųjų sudėtis pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad šių finansinių instrumentų konvertavimas į grynuosius pinigus gali būti realizuojamas per itin trumpą laiką ir nepatiriant jokių arba patiriant nereikšmingus finansinius nuostolius.

20. Nuomos įsipareigojimai

Toliau pateikiami nuomos įsipareigojimai ir jų pasikeitimai:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	3.250	3.514
Indeksavimas	28	31
Sudarytos nuomos sutartys	2.076	217
Nutrauktos nuomos sutartys (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)	-	-
Apskaičiuotos palūkanos	103	30
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(979)	(542)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	4.478	3.250
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	3.492	2.933
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	986	317

Būsimieji nuomos mokėjimai pagal neatšaukiamas nuomos sutartis:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Nuomos įsipareigojimai
Einamųjų metų dalis	986	317
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:	3.492	2.933
Tarp 1 ir 2 metų	1.013	295
Tarp 2 ir 3 metų	314	291
Tarp 3 ir 5 metų	390	386
Virš 5 metų	1.775	1.961

Palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos Bendrovės finansinės veiklos sąnaudose 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 30 tūkst. eurų). Bendrovė turi biuro patalpų nuomos sutartį su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. Nuo 2024 m. sausio 1 d. biuro patalpų nuomos mokestis indeksuotas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai.## 21. Sutartiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų sistemos naudotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos lėšos.

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis	1.700	1.530
Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	1.700	1.530
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė dalis	89	70
Avansiniai apmokėjimai už prijungimo paslaugas	-	-
Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	89	70
Viso sutartiniai įsipareigojimai	1.789	1.600

22. Atidėjiniai

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	793	774
Atidėjiniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui	300	356
Atidėjinys garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų grąžinimui	5.815	-
Apskaitinė vertė	6.908	1.130
Ilgalaikiai atidėjiniai	937	667
Trumpalaikiai atidėjiniai	5.971	463

Atidėjinių judėjimas:

	Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui	Atidėjinys garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų grąžinimui	Viso
Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	738	1.024	-	1.762
Priskaičiuota	36	-	-	36
Patikslintas įvertinimas	-	(264)	-	(264)
Išmokėta	-	(404)	-	(404)
Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	774	356	-	1.130
Priskaičiuota	19	-	5.815	5.834
Patikslintas įvertinimas	-	(49)	-	(49)
Išmokėta	-	(7)	-	(7)
Apskaitinė vertė 2024 m. kovo 31 d.	793	300	5.815	6.908

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 793 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31. – 774 tūkst. eurų). Kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų kolektyvinėje sutartyje nėra.

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	0,96%	1,24%
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis	7,12%	6,91%
Metinis atlyginimo padidėjimas	2,80%	3,00%
Vidutinis amžius likęs iki pensijos	19,84	19,81

Bendrovė turi įsipareigojimą įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto vertę, atsižvelgiant į prielaidų pasikeitimus. 2024 m. gruodžio 31 d. atidėjinys sumažintas 49 tūkst. eurų, 2023 m. gruodžio 31 d. - 264 tūkst. eurų. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės neįvykdytas įsipareigojimas įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) sudarė 300 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d - 356 tūkst. eurų).

Rangovui neįvykdžius ir/ar netinkamai įvykdžius garantinius įsipareigojimus pagal dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbų sutartį, Bendrovė yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų pagal rangovo „UAB „Alvora“ pateiktas garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantijas. Garantinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovui ginčijant teisme ir prašant pripažinti Bendrovės reikalavimus išmokėti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšas neteisėtais, Bendrovė suformavo atidėjinį tikėtinam lėšų, gautų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, grąžinimui. Daugiau informacijos apie teisinį ginčą su UAB “Alvora” pateikta 38 pastaboje.

23. Prekybos skolos

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą	969	900
Skolos už prekes ir paslaugas	1.602	1.892
Skolos už remonto darbus, paslaugas	47	127
Skolos už gamtines dujas	1.513	1
Skolos už balansavimo paslaugas	2.253	2.415
Viso	6.384	5.335

Prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų. Prekybos skolos 2024 m. gruodžio 31 d., palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d., padidėjo 20 %. Prekybos skolų padidėjimą sąlygojo didesni gamtinių dujų pirkimai, išaugus gamtinių dujų suvartojimui, ir didesnis technologinių reikmių poreikis.

24. Gauti išankstiniai apmokėjimai

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Finansiniai įsipareigojimai
Gauti depozitai	918	528
Kitos avansu gautos sumos	-	-
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso	918	528
Nefinansiniai įsipareigojimai
Sutarčių įsipareigojimai	89	70
Avansu gautos dotacijos	-	6
Kitos sukauptos pajamos	-	4
Kitos avansu gautos sumos	29	14
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso	118	94
Viso išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai	1.036	622

2024 m. gruodžio 31 d. gautuose išankstiniuose apmokėjimuose 918 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 528 tūkst. eurų) sudarė iš sistemos naudotojų gauti depozitai, kaip sutarčių vykdymo užtikrinimo priemonė. Sistemos naudotojas, iki perdavimo sutarties sudarymo, Bendrovei turi pateikti tinkamas visų prievolių pagal sutartį ir užtikrinimo priemones.

25. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Nefinansiniai įsipareigojimai
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	1.952	1.199
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	1.525	1.654
Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos	10.794	8.906
Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos	833	471
Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis	780	732
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis	-	-
Kiti mokėtini mokesčiai	16	19
Kitos mokėtinos sumos	-	-
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso	15.900	12.981
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtina CBCA įmoka	27.450	27.450
Mokėtini dividendai	73	65
Kitos mokėtinos sumos	-	1
Sukauptos sąnaudos	1.120	1.089
Išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai	654	364
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso	29.297	28.969
Kitos mokėtinos sumos, iš viso	45.197	41.950

Bendrovė yra pripažinusi 27.450 tūkst. eurų finansinį įsipareigojimą sumokėti Perdavimo sistemos operatorių sutartyje (toliau – ITA sutartis) ir ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendime nustatytą kompensaciją (toliau - CBCA įmoką) Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, apskaičiuotą pagal sąnaudų paskirstymo tarp dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkojos (GIPL) projekto valstybių narių principus. CBCA įmoka bus sumokėta Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, kai šis pateiks mokėjimo prašymą GIPL statybos darbų vertei Lenkijos teritorijoje, kuri buvo patvirtinta auditorių. ITA sutartyje numatytas CBCA įmokos indeksavimas, neužbaigus projekto iki nustatyto termino, t.y. 2022 m. sausio 1 d., įvertinus Euro zonos infliaciją pagal Eurostat duomenis. Be to, CBCA įmoka koreguojama, pritaikant koregavimo koeficientą, kuris nustatomas kaip faktinių ir planinių projekto išlaidų santykis. Bet kokie finansiniai atsiskaitymai, atliekami pagal ITA sutartį, įskaitant GIPL išlaidų perskaičiavimą iš Lenkijos zlotų į eurus, įvertinami remiantis Europos centrinio banko skelbiamais valiutų kursais. Privalomas valiutos keitimo kursas yra tas, kuris galioja sąskaitos faktūros išrašymo dieną. Kadangi ITA sutarties pakeitimui reikalingi projekto valstybių perdavimo operatorių vadovybių pritarimai, CBCA įmokos korekcija tiesiogiai priklauso nuo perskaičiavimui taikytino Lenkijos zloto ir euro kurso, kuris yra kintantis, Bendrovė negali patikimai įvertinti CBCA įmokos korekcijos dydžio ir, esant tokiam neapibrėžtumui dėl CBCA įmokos korekcijos sumos, finansinis įsipareigojimas korekcijai nėra pripažintas.

26. Pajamos

Grupės ir Bendrovės pajamas sudaro:

	Bendrovė	Grupė	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Pajamos pagal sutartis su klientais
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	61.195		67.364	67.364
Sistemos balansavimo produktų pajamos	12.879		12.544	12.544
Prekybos biržoje pajamos	-		-	812
Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos)	76		42	42
Kitos pajamos	35		10	90
Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso	74.185		79.960	80.852
Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais
SGDT lėšų administravimo pajamos	125		69	69
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais, iš viso	125		69	69
Pajamos iš viso:	74.310		80.029	80.921

	Bendrovė	Grupė	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Pajamos pripažintos per laikotarpį
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	61.195		67.364	67.364
Sistemos balansavimo produktų pajamos	12.879		12.544	12.544
Narystės pajamos	-		-	-
Kitos pajamos	236		121	201
Pajamos pripažintos per laikotarpį iš viso:	74.310		80.029	80.109
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą
Prekybos biržoje pajamos	-		-	812
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą iš viso:	-		-	812
Iš viso sutarčių su klientais pajamos	74.310		80.029	80.921

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos per 2024 m., palyginus su 2023 m., sumažėjo 8 proc. Perdavimo pajamos 2024 m. sumažėjo 10% (6,2 mln. Eur), dėl 10% mažesnio perduoto dujų kiekio; balansavimo veiklos pajamos 2024 m. padidėjo 3% (0,3 mln. Eur), dėl didesnio balansavimo poreikio.

27. Kitos pajamos

Grupės kitas pajamas sudaro:

	Bendrovė	Grupė	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Dotacijos, pripažintos pajamomis	4	54	54
Atsargų ir grįžtamųjų medžiagų pardavimo pajamos	4	875	875
Nuomos pajamos	8	1	1
IMT perleidimo pelnas	2	19	19
Delspinigiai	39	40	40
Kitos pajamos	216	319	319
Viso	273	1.308	1.308

28. Dividendų pajamos

	Bendrovė	Grupė	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Dividendų pajamos	-	542	-

2024 m. Bendrovė gavo 564 tūkst. eurų dividendų iš asocijuotos įmonės GET Baltic. Taikant nuosavybės metodą asocijuotos įmonės apskaitai, dividendai pajamomis nepripažįstami, bet mažina investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinę vertę. 2023 m. iš patronuojamosios įmonės GET Baltic gauta 542 tūkst. eurų dividendų, kurie pripažinti pajamomis.

29.# Gamtinių dujų pirkimai

Gamtinių dujų sąnaudas sudarė:

	Bendrovė	Grupė	Grupė
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Gamtinių dujų sistemos balansavimo produktų sąnaudos	(13.079)	(18.210)	(18.210)
Gamtinių dujų technologinių reikmių sąnaudos	(3.430)	(7.142)	(7.142)
Iš viso:	(16.509)	(25.352)	(25.352)

• Sąnaudose yra įtraukta gamtinių dujų atsargų likučio pokyčio įtaka. 2024 m. gamtinių dujų sąnaudos, palyginti su 2023 m., sumažėjo 35 %. Gamtinių dujų sąnaudų pokyčius sąlygojo:
  ‐dėl mažesnių dujų kainų 28 % sumažėjusios balansavimo sąnaudos;
  ‐dėl mažesnio sunaudoto kiekio ir mažesnių dujų kainų 52% sumažėjusios technologinių reikmių sąnaudos.

Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos

Darbo užmokesčio ir susijusias sąnaudas sudarė:

	Bendrovė	Grupė	Grupė
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Darbo užmokestis ir atlyginimai	(15.227)	(13.596)	(13.848)
Socialinio draudimo įmokų sąnaudos	(274)	(244)	(248)
Iš viso darbo užmokesčio ir susijusių sąnaudų:	(15.501)	(13.840)	(14.096)

Kitos sąnaudos

Grupės ir Bendrovės kitas sąnaudas sudarė:

	Bendrovė	Grupė	Grupė
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	(2.263)	(2.285)	(2.336)
Komandiruotės	(304)	(259)	(259)
Konsultacinės paslaugos	(334)	(117)	(117)
Valdymo organų išlaikymas	(104)	(92)	(92)
Valdymo paslaugos	(760)	(349)	(349)
Personalo vystymas	(222)	(227)	(227)
Viešieji ryšiai	(177)	(236)	(236)
Patalpų sąnaudos	(740)	(1.071)	(1.071)
Transportas	(791)	(702)	(702)
Mokestis VERT	(1.111)	(1.321)	(1.321)
Mokesčiai	(3.314)	(2.979)	(2.979)
Verslo apsauga	(583)	(542)	(542)
Narystės mokesčiai	(258)	(242)	(242)
Draudimas	(532)	(520)	(520)
Kitos sąnaudos	(1.941)	(2.409)	(2.426)
Iš viso:	(13.434)	(13.351)	(13.419)

Finansinė veikla

	Bendrovė	Grupė	Grupė
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Palūkanų pajamos	186	9	454
Kitos	-	13	13
Finansinės veiklos pajamų iš viso	186	22	467
Palūkanų sąnaudos	(2.345)	(1.778)	(1.778)
Kitos finansinės sąnaudos	(7)	(2)	(3)
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(2.352)	(1.780)	(1.781)
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	(2.166)	(1.758)	(1.314)

Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

	Bendrovė	Grupė	Grupė
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	1.071	-	140
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	125	567	567
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	1.196	567	707

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Naujų vartotojų prijungimo įmokos	Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas	Sukauptos sąnaudos	Nepanaudota investicijų lengvata	Nuomos įsipareigojimai	Kita	Viso
2022 m. gruodžio 31 d.	2.342	196	86	303	2.192	505	145	5.769
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	1.068	44	(6)	61	(1.744)	(40)	56	(561)
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	3.410	240	80	364	448	465	201	5.208
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	190	5	(7)	7	(448)	220	106	73
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	3.600	245	73	371	-	685	307	5.281

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas

	Palūkanų kapitalizavimo įtaka	IMT nusidėvėjimas	IMT perkainojimas	Naudojimo teise valdomas turtas	Viso
2022 m. gruodžio 31 d.	(123)	-	-	(505)	(628)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(46)	-	40	(6)	-
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	(488)	-	-	(488)
2023 m. gruodžio 31 d.	(169)	-	(488)	(465)	(1.122)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(7)	(17)	46	(220)	(198)
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	(30)	-	(30)
2024 m. gruodžio 31 d.	(176)	(17)	(472)	(685)	(1.350)

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš sudengimą	5.281	5.208
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	(1.350)	(1.122)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	3.931	4.086

Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. – 5.141
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. – 4.086
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. – 3.931

Bendrovės vertinimu per 12 mėn. bus realizuota 356 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio grynąja verte, 3.575 tūkst. eurų - per ilgesnį nei 12 mėn. laikotarpį.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija. Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taikė 16% pelno mokesčio tarifą, 2023 m. gruodžio 31 d. – 15% pelno mokesčio tarifą.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15% pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:

	Bendrovė	Grupė	Grupė
	2024 m.	2023 m.	2023 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	9.502	13.992	13.720
Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą	1.425	2.099	2.058
Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos	56	29	111
Dukterinės įmonės pardavimas ir likusios investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimas	-	(1.521)	(1.422)
Ataskaitiniu laikotarpiu panaudota investicijų lengvata	(10)	(40)	(40)
Pelno mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka	(275)	-	-
Kita	-	-	-
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai	-	-	-
Iš viso	1.196	567	707

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa.

Pagrindinio ir sąlyginio pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė	Grupė
	2024 m.	2023 m.
Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų)	8.306	13.013
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst. vienetų)	178.383	178.383
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai)	0,05	0,07

Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos

Toliau atskleidžiama reikšmingų investavimo ir finansavimo sandorių, kurie laikomi nepiniginiais sandoriais, įtaka vertinant finansinės ir investicinės veiklos pinigų srautus. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautuose 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2.260 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 264 tūkst. eurų, įsipareigojimų dengimas, formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas - 404 tūkst. eurų, kapitalizuotos palūkanos 329 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 59 tūkst. eurų, gautinų dotacijų pasikeitimas 427 tūkst. eurų.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi Grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.

Finansinės priemonės pagal grupes, atsižvelgiant į finansinės būklės ataskaitos straipsnius:

Finansinis turtas

	Pastaba	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)		1.153	1.226
Išvestinės finansinės priemonės	9	1.153	1.226
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina		16.611	10.181
Prekybos gautinos sumos	11	9.763	9.030
Kitos gautinos sumos	12	85	502
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	31	121
Kitas finansinis turtas	13	6.732	528
Finansinis turtas iš viso:		17.764	11.407

Finansiniai įsipareigojimai

	Pastaba	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Finansiniai įsipareigojimai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)		654	364
Išvestinės finansinės priemonės	9	654	364
Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina		125.217	129.764
Paskolos	19	84.794	92.046
Nuomos įsipareigojimai	20	4.478	3.250
Prekybos skolos	23	6.384	5.335
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	24,25	29.561	29.133
Iš viso:		125.871	130.128

Lentelėje pateikiama informacija apie balansinių straipsnių vertes, dėl kurių yra patiriama kredito rizika:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Vertinamas tikrąja vertę per pelną (nuostolius)	1.153	1.226
Vertinamas amortizuota savikaina	16.611	10.181
Sutarčių turtas	1.220	1.798
Iš viso:	18.984	13.205

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Bendrovė priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi EPSO-G kredito limitu sąskaitoje. Bendrovės su EPSO-G sudaryta tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis galioja iki 2027 m. rugsėjo 1 d. Nepanaudotas kredito limitas sąskaitoje 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 46.518 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. 44.991 tūkst. eurų).

Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Bendrojo likvidumo rodiklis	0,30	0,36
Greitojo padengimo rodiklis	0,24	0,28

Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas sąlygojo likvidumo rodiklių sumažėjimą. Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	27.653	4.427	26.129	40.501	98.710
Nuomos įsipareigojimai	101	251	1.075	3.081	4.508
Kiti įsipareigojimai	1.683	27.450	364	-	29.497
Prekybos mokėtinos sumos	5.335	-	-	-	5.335
2023 m. gruodžio 31 d. likutis	34.772	32.128	27.568	43.582	138.050
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	2.575	28.143	25.200	34.080	89.998
Nuomos įsipareigojimai	267	803	1.835	2.873	5.778
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	29.561	-	654	-	30.215
Prekybos mokėtinos sumos	6.384	-	-	-	6.384
2024 m. gruodžio 31 d. likutis	38.787	28.946	27.689	36.953	132.375

Kredito rizika

Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų, kito finansinio turto, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai, atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti, mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų kreditingumo vertinimas bei identifikavus mokėjimų už teikiamas paslaugas administravimo apraše numatytų kriterijų nuokrypius, ne tik individualiai vertinama rizika, susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui, savalaikiai gaunamos papilomos užtikrinimo priemonės, tokiu būdu ją eliminuojant. Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 86% (2023 m. gruodžio 31 d. - 87%) visų Bendrovės prekybos gautinų sumų. Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo (14 pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika. Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan. Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis, norėdamas pateikti pavedimus pirkti, privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t.y. avansą arba banko garantiją). Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Palūkanų normos rizika

Grupė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų normos yra susietos su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje, Grupė per 2024 m. ir 2023 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką. Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%. Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

EURIBOR padidėjimas baziniais punktais	Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų
2024 m. gruodžio 31 d. 100	(1.120)
2023 m. gruodžio 31 d. 100	(1.230)

Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja svyravimai Lietuvos ir tarptautinėse gamtinių dujų rinkose ir biržose. Šios rizikos lygis yra žemas, nes VERT patvirtintoje perdavimo paslaugų kainodaroje pripažįstamos faktinės dujų kainos, todėl Grupė per 2024 m. nesiėmė veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautos ir suteiktos paskolos ir nuomos įsipareigojimai. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:
(a)Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
(b)Ilgalaikių gautų ir suteiktų paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Grupė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. 9.512 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31d. – 11.627 tūkst. eurų) didesnė nei tikroji vertė.

37. Klimato kaitos poveikio vertinimas

Bendrovės vadovybės vertinimu, kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Bendrovės vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu įvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Siekiant ženkliai sumažinti poveikį aplinkai, nuosekliai įgyvendinamas sudarytas priemonių planas: planuojami pilotiniai projektai, atliekama rinkos analizė, kuriami investiciniai planai. Vykdomi veiksmai orientuoti į pasiruošimą naujajam ES teisiniam metano emisijų reguliavimui. Su klimato kaitos švelninimu, ŠESD emisijų mažinimu susijusios priemonės ir atitinkamos investicijos numatytos Bendrovės dešimties metų (2024-2033 m.) tinklo plėtros plane. Įgyvendinus šias investicijas, jos bus įtrauktos į reguliuojamą turto bazę, o tai užtikrins papildomas pajamas ir ekonominę naudą Bendrovei. Šios investicijos yra susijusios su naujo turto vienetų sukūrimu bei su nusidėvėjusio esamo turto pakeitimu, siekiant didesnio perdavimo tinklo efektyvumo bei tvarumo didinimo. Esamo turto naudingo tarnavimo laikotarpių trumpinimas ar reguliuojamo turto nurašymai nėra planuojami, turto vertės sumažėjimo požymių nėra. Bendrovės vadovybės vertinimu su klimato kaita susiję reikalavimai nesukelia reikšmingų neapibrėžtumų ir abejonių dėl veiklos tęstinumo ir poveikio aplinkai mažinimo priemonių pagrįstumo ir veiksmingumo. Su klimato kaita susijusi rizika nesukelia kredito rizikos ir tikėtinų kredito nuostolių. Klimato kaitos poveikio vertinimai ir prielaidos neturi didelės rizikos reikšmingam turto ir įsipareigojimų balansinių verčių koregavimui, ilgalaikio turto ir atsargų vertės sumažėjimui. Su klimato kaita susiję klausimai neturi reikšmingos įtakos pripažįstant atidėtųjų mokesčių turtą, neapibrėžtų įsipareigojimų su klimato kaita susijusių reikalavimų įgyvendinimui, rinkos ir likvidumo rizikai. Daugiau informacijos apie klimato poveikį pateikiama 2024 m. konsoliduotoje Vadovybės ataskaitoje, skiltyje „Informacija tvarumo klausimais“.

38. Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisiniai ginčai

Toliau pateikiama informacija apie vykstančias civilines bylas:
1.Civilinė byla dėl 7.080 tūkst. eurų SGD terminalo lėšų ir 830 tūkst. eurų delspinigių priteisimo iš AB „Achema“ pagal 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis. Kauno apygardos teismas sustabdė bylą iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Byloje dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius, SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinos sumos kredito rizikos nepatiria.
2.Civilinė byla, kur Bendrovė yra atsakovė pagal ieškovės UAB „Alvora“ ieškinį, kuriuo UAB „Alvora“ prašo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais atsakovo, t.y. Bendrovės reikalavimus išmokėti 4.868 tūkst. eurų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantijas ir Bendrovės ieškinys (laikomas priešieškiniu), kuriuo Bendrovė prašo priteisti iš UAB „Alvora“ 4.820 tūkst. eurų nuostolių ir procesines palūkanas bei baudą už netinkamą sutarties vykdymą. Šiuo metu bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Bendrovė pagal pateiktus reikalavimus yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų, tačiau galimam jų grąžinimui apskaitytas tokios pat sumos atidėjinys atidėjinių straipsnyje. Bendrovės nuomone, banko garantijomis buvo pasinaudota teisėtai ir pagal sutarties sąlygas, nes buvo nustatyti darbų defektai, kuriuos UAB „Alvora“ atsisakė pašalinti. Pagal garantijas gautos lėšos bus skirtos nustatytų defektų šalinimui. Tuo atveju, jei UAB „Alvora“ nustatytus defektus iki bylos baigties pašalintų savo lėšomis, Bendrovė pagal garantijas gautus pinigus grąžintų ieškovui UAB „Alvora“. Bylos medžiagą teismas pripažino nevieša.### 3. Teisiniai ginčai ir rizikos

Bendrovė ginčija teisme du Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimus, priimtus VERT atlikus magistralinio dujotiekio GIPL jungiamųjų dalių panaudojimo statybos metu ir bandymų eksploatavimo metu teisėtumo neplaninį patikrinimą: (i) nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas (Aktas), konstatuojant Bendrovės padarytus pažeidimus, kartu Bendrovei nustatant su tuo susijusius įpareigojimus (tarp jų pakeisti Aktu netinkamomis pripažintas jungiamąsias detales), bei (ii) nutarimas, kuriuo konstatuota, kad Bendrovė padarė reguliuojamosios veiklos pažeidimą ir skirta 81 tūkst. eurų dydžio bauda. Bendrovė siekia įrodyti, kad ji nepadarė VERT nustatytų reguliuojamos veiklos pažeidimų (pažeidimus padarė GIPL dujotiekio statybos rangovas), taip pat, kad nebuvo jokio pagrindo skirti sankciją. Neatsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nėra sumokėjusi paskirtos baudos, nes ginčija VERT nutarimą dėl sankcijos skyrimo, Bendrovė yra pripažinusi finansinį įsipareigojimą sumokėti nustatyto dydžio baudą, kuris apskaitytas kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje. Tuo atveju, jeigu teismas atmes Bendrovės skundus ar juos tenkins ne pilna apimtimi, sankcija išliks tokia pati arba bus sumažinta. Teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje (žr. 2 punktą). Bylos medžiagą teismas pripažino nevieša. Kaip paminėta 2 p. Bendrovė suformavo 5.815 tūkst. eurų atidėjinį (pastaba 22) tikėtinam lėšų, gautų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, grąžinimui, iš kurių 4.868 tūkst. eurų UAB "Alvora" reikalauja teisminėje byloje, dėl 947 tūkst. eurų garantinių lėšų ieškinys teismui dar nėra pateiktas, nors garantinį užtikrinimą pateikęs rangovas taip pat dalyvauja teisminiame procese. Bendrovės iškeltam ieškiniui papildomiems nuostoliams padengti, neapibrėžtasis turtas nebuvo pripažintas dėl didelio teisminės bylos baigties neapibrėžtumo. Esant dideliam neapibrėžtumui dėl bylos baigties, keičiamų jungiamųjų detalių naudingo tarnavimo laikas 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo peržiūrėtas. Paaiškėjus, kad jungiamąsias dalis reikia keisti, senųjų detaliųnaudingo tarnavimo laikas turėtų būti peržiūrėtas ir ženkliai sutrumpėtų, vertinant naudingo tarnavimo laiką iki jų pakeitimo datos. Preliminariu vertinimu keičiamų jungiamųjų daliųnaudingo tarnavimo laikas galėtų sutrumpėti iki 3 m., pakeistų dalių savikainą įvertinant pakeitimo išlaidų verte, nusidėvėjimo sąnaudos padidėtų 3 mln. eurų. Taip pat egzistuoja didelė rizika, kad naujų detalių pakeitimo išlaidos nebūtų įtrauktos į reguliuojamo turto bazę (RAB), kas galėtų sąlygoti turto vertės sumažėjimą.

Ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimai

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose už 3.8 mln. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 1.3 mln. eurų).

39. Susijusių šalių sandoriai

Atskleidimas apima sandorius ir likučius su EPSO-G grupės įmonėmis, asocijuota įmone GET Baltic, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. eurų) bei vadovybe ir jų artimais šeimos nariais. 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• EPSO-G grupės įmonės:
  • Litgrid AB (bendri akcininkai);
  • UAB „TETAS“ UAB (bendri akcininkai);
  • UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai);
  • UAB „Energy Cells“ (bendri akcininkai);
  • UAB „EPSO-G Invest (bendri akcininkai) “, įregistruota 2024 m. liepos 18 d.
• Asocijuota įmonė GET Baltic.
• AB „Ignitis grupė” įmonės:
  • AB „Energijos skirstymo operatorius“;
  • UAB „Ignitis“;
  • UAB Ignitis gamyba;
  • UAB „Transporto valdymas“;
  • Ignitis Polska sp. z.o.o.
  • Kitos AB „Ignitis grupė” įmonės.
• Kitos valstybės kontroliuojamos įmonės:
  • AB „KN energies“;
  • Kitos valstybės kontroliuojamos ar reikšmingai įtakojamos įmonės;
  • Vadovybė.

Žemiau lentelėse pateikiami Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.

2024 m. gruodžio 31 d.

	Pirkimai	SGDT lėšos (pirkimai)*	Pardavimai	SGDT lėšos (pardavimai)*	Gautinos sumos	Gautinos SGDT lėšos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Mokėtinos SGDT lėšos	Gauti dividendai	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB GET Baltic	17.616	-	2.128	-	228	-	-	1.516	-	-	564
EPSO-G	751	-	-	-	-	-	-	23.482	274	-	1.084
UAB TETAS	4	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
AB Ignitis gamyba	1.547	-	5.152	8.568	1.014	864	-	315	-	-	-
AB Energijos skirstymo operatorius	424	-	532	150	29	15	-	39	-	-	-
UAB Ignitis	4.163	31.797	12.312	7.047	1.650	733	-	768	6.817	-	-
UAB Transporto valdymas	52	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
AB KN Energies	-	-	-	-	-	-	-	-	3.975	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	62	-	-	-	-	-	-	7	-	-	24.619
Iš viso	24.619	31.797	20.124	15.765	2.921	1.612	23.482	2.919	10.792	564	1.084

* Atskleisti SGDT lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti pelno nuostolių ataskaitoje, nes Bendrovė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.

2023 m. gruodžio 31 d.

	Pirkimai	SGDT lėšos (pirkimai)*	Pardavimai	SGDT lėšos (pardavimai)*	Gautinos sumos	Gautinos SGDT lėšos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Mokėtinos SGDT lėšos	Gauti dividendai	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB GET Baltic	19.210	-	4.801	-	796	-	-	5	542	-	-
EPSO-G	349	-	-	-	-	-	-	25.009	227	-	683
UAB TETAS	4	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
AB Ignitis gamyba	2.811	-	4.947	3.172	625	640	-	293	-	-	-
AB Energijos skirstymo operatorius	474	-	354	58	167	12	-	21	-	-	-
UAB Ignitis	4.845	11.235	13.024	2.796	1.457	528	-	704	4.932	-	-
UAB Transporto valdymas	401	-	-	-	-	-	-	40	-	-	-
AB KN Energies	-	-	-	-	-	-	-	-	3.975	-	-
Ignitis Polska sp. Z.o.o.	-	-	121	-	-	-	-	-	-	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	184	-	-	-	-	-	-	2	-	-	28.278
Iš viso	28.278	11.235	23.247	6.026	3.045	1.180	25.009	1.292	8.907	542	683

* Atskleisti SGDT lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti pelno nuostolių ataskaitoje, nes Bendrovė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.

Iš susijusių šalių gautinoms ir susijusioms šalims mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.

Išmokos vadovybei

	2024 m.	2023 m.
Išmokos susijusios su darbo santykiais	784	805
Išmokos valdybos nariams	99	92
Išmokos vadovybei iš viso:	883	897

Bendrovės vadovybe yra laikoma Bendrovės vadovas, technikos, teisės ir organizacijos vystymo, komercijos, pažangos ir finansų direktoriai. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto perleidimo.

40. Audito ir ne audito paslaugos

2023 m. – 2024 m. laikotarpiu audito įmonė Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data:

	2024 m.	2023 m.
Audito paslaugos	75	77
Audito paslaugų iš viso:	75	77
Ne audito paslaugos
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos	12	14
Kitos paslaugos	5	3
Ne audito paslaugų iš viso:	17	17

Audito sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje atvaizduojamos prie kitų sąnaudų.

41. Kapitalo valdymas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2024 m. ir 2023 m. Bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė tenkino šį reikalavimą. Dividendų skyrimui ir išmokėjimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri apribojimai. Grupės dividendų politika nustato dividendų nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo principus. Kitų išorėje ar Grupės viduje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui nėra. Informacija apie sutartyse su bankais numatytų finansinių sąlygų vykdymą atskleidžiama 19 pastaboje.

42. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansinių įvykių, kurie galėtų daryti reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos, nebuvo.

AB „Amber Grid“
Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius
Tel. (8-5) 236 0855
info@ambergrid.lt
www.ambergrid.lt
Įmonės kodas 303090867
PVM kodas LT100007844017
A.s. LT71 07044 0600 0790 5969, AB SEB bankas

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2025-04-07

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Amber Grid“ Bendrovės vadovas Nemunas Biknius, finansų direktorius Gytis Fominas ir Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. AB „Amber Grid“ 2024 m. konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Bendrovės vadovas Nemunas Biknius
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Finansų direktorius Gytis Fominas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

UAB „PricewaterhouseCoopers”, J. Jasinskio g.16B, 03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt Įmonės kodas 111473315, registruota LR juridinių asmenų registre

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB „Amber Grid“ akcininkams

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamosios įmonės (toliau visos kartu – Grupė) 2024 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomonė atitinka 2025 m. balandžio 7 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas sudaro:
* 2024 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita;
* tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita;
* tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
* tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita; ir
* konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos politikos informaciją ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos (TASESV) parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje.

Taip pat laikomės TASESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme numatytų etikos reikalavimų. Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 39 pastaboje.

Mūsų audito metodika

Apžvalga

• Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra 800 tūkst. Eur
• Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą, kadangi Bendrovės ir Grupės duomenys už 2024 metus sutampa.
• Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

Reikšmingumo lygis	Ver tybė
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei	800 tūkst. Eur
(2023 m. – 800 tūkst. Eur)

Kaip mes jį nustatėme

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei nustatytas kaip 1% nuo paskutinių trejų metų pajamų vidurkio.

Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas

Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome Bendrovės ir Grupės pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Kadangi 2022-2024 m. pajamos svyravo dėl energijos kainų pokyčių, kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome paskutinių trejų metų pajamų vidurkį. Pasirinkome 1% nuo vidutinių trejų metų metinių pajamų bendrąjį reikšmingumo lygį, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo reikšmingumo lygio ribose.

Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 40 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

| Pagrindinis audito dalykas | Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką # Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną, informaciją apie atlygį bei konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių, ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų.

Konsoliduotosios vadovybės ataskaitos, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį bei išskyrus konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais, kurios teisės aktai neįpareigojo Grupės rengti ir kurios užtikrinimo paslaugos nebuvo mūsų darbo apimtyje, atžvilgiu mes įvertinome, ar joje pateikta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

• finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
• konsoliduotoji vadovybės ataskaita, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį bei išskyrus konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais, yra parengta laikantis Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje, kurią gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

• nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
• išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
• įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
• padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
• planuojame ir atliekame Grupės auditą, kad surinktume pakankamų, tinkamų audito įrodymų dėl Grupės subjektų ar verslo vienetų finansinės informacijos, kuriais pagrindu susidarome nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą Grupės audito tikslais atliekamam audito darbui, jo priežiūrą ir peržiūrą.

Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informuojame juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones.

Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo (ESEF) reikalavimams

Vadovaujantis mūsų audito sutartimi, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Bendrovės atskirosios ir Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas).

Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas

Bendrovės vadovybė taikė Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais, yra taikomas Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu.

Mūsų atsakomybė

Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.# Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-asis TUUS (P).

Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams).

Atliktų darbų santrauka

Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:

• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• įvertinimą, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente;
• įvertinimą, ar Bendrovė ir Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Išvada

Mūsų nuomone, Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.

Paskyrimas

Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 23 d. ir visas nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis 2015–2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų metų pertraukos mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020–2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. – vėl pratęstas 2023–2024 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė aštuonerius metus, iš kurių penkeri metai sudarė paskutinį nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį.

Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2025 m. balandžio 7 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.