Annual Report (ESEF) • Apr 7, 2025
Preview not available for this file type.
Download Source FileGerbiamieji,
Lietuvos energetikos sektorius užsitikrina vis stipresnes pozicijas transformacijos kelyje. Vykstantys pokyčiai kloja stiprų pamatą valstybės ekonominiam vystymuisi. Įgyvendinant Lietuvos energetikos viziją, itin svarbus vaidmuo tenka „Amber Grid“. Ši bendrovė užtikrina visos valstybės dujų perdavimo tinklo patikimumą ir saugumą bei imasi ateities energetikos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros veiksmų. Į tinklą toliau integruojami biometano gamintojai, o kartu su Šiaurės Europos bei Baltijos šalių partneriais sparčiai vystomas žaliojo vandenilio koridorius. Įmonė jau yra padėjusi pamatus žaliosios energetikos plėtrai, todėl itin svarbu ir toliau išlaikyti tempą bei kartu ieškoti naujų galimybių, kaip sustiprinti šalies ir regiono energetinį saugumą.
2024 metais darbą „Amber Grid“ pradėjo naujos sudėties valdyba, kurią papildė du nepriklausomi jos nariai iš Danijos ir Vokietijos. Džiugu, kad Europos valstybėse dirbantys ir gyvenantys kolegos dalinasi savo tarptautine patirtimi ir skatina Lietuvos energetikos plėtrą. Jų indėlis siekiant pozityvaus pokyčio „Amber Grid“ yra labai vertinamas. Visi kartu siekiame, kad ši bendrovė sėkmingai inicijuotu naujas su žaliąja energetika susijusias veiklas, tuo pat metu užtikrindama sklandžią ir efektyvią esamos dujų infrastruktūros veiklą. Tokiu būdu stiprinant Lietuvos energetinį saugumą ir nepriklausomybę.
Visos valdybos tikslas - padėti bendrovei organizuoti verslą taip, kad jis, išlaikydamas ilgalaikius tikslus, prisitaikytų prie besikeičiančios pramonės aplinkos, užtikrinant įmonės lyderystę sektoriuje. Praėjusiais metais „Amber Grid“, būdama naujosios energetikos įmonių grupės EPSO-G dalimi, parengė integruotą strategiją iki 2035 metų. Mums tenka dirbti ir gyventi laikais, kai geopolitinė įtampa didina spaudimą užtikrinti energetinį saugumą ir tiekimo grandines. Todėl saugumas yra viena iš esminių strategijos dešimčiai metų į priekį krypčių, kurios centre - nepertraukiamas energijos perdavimas, kartu stiprinant fizinę ir kibernetinę sistemos objektų apsaugą. Kita vertus, Lietuvos energetinė nepriklausomybė bus užtikrinta tik tuomet, kai tapsime energiją eksportuojanti valstybė. Europos vandenilio tinklas yra vienas esminių ateities plėtros taškų, siekiant įgalinti reikšmingus žaliosios energijos srautus tarp šiaurės ir vakarų Europos. „Amber Grid“ specialistai turi ilgametę patirtį vystant didelio masto energetikos infrastruktūros projektus, todėl esu nusiteikęs optimistiškai ir tikiu, kad bendrovė kryptingai ir sėkmingai dirbs prie naujosios energetikos projektų – planuojamo išvystyti CO2 tinklo, vandenilio koridoriaus įrengimo bei dujinių kompresorių pakeitimo elektriniais. Žvilgsniui krypstant į ateities projektus, būtina nepamiršti esamos situacijos. Bendrovė privalo ir toliau optimizuoti iki šiol sukurtą dujų perdavimo infrastruktūrą, tiek didinant jos saugumą, tiek ir efektyvumą.
Transformuodami energetiką turime kalbėti ne tik apie infrastruktūros pokytį, bet ir apie partnerysčių kūrimą bei tvirtą jų išlaikymą. „Amber Grid“ siekia būti patikimais partneriais rinkoje. Ir nors šioje srityje aiškiai matomas įmonės augimas – tai atskleidžia nuolat atliekamos klientų apklausos, mes sieksime ir toliau gerinti patirtis, būti dar greitesniais, suteikti patogius įrankius bei diegti klientų poreikius atitinkančius verslo sprendinius. Esame įsipareigoję ne tik teikti paslaugas, bet ir tapti aktyviais partneriais savo klientams, padedant jiems prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naudotis visais šiuolaikinės energetikos teikiamais privalumais.
Dėkoju „Amber Grid“ žmonėms už sėkmingus praėjusius metus ir linkiu bendrovei tvirtai žengti į priekį, auginti naujosios energetikos kompetencijas, stiprinti Baltijos šalių energetiką ir kurti naudą Lietuvai, dirbant sparčiai besikeičiančiame energetikos sektoriuje.
Pagarbiai
Paulius Butkus
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas
Gerbiami kolegos, partneriai ir klientai,
Šioje „Amber Grid“ vadovybės ataskaitoje pateikiame jums išsamų vaizdą apie tai, ką nuveikėme per praėjusius 2024 metus, apibūdindami savo veiklos principus, vertybes, kuriomis vadovaujamės bei atskleisdami informaciją apie svarbiausius veiklos ir finansinius rodiklius. Penkerius metus būdamas šios unikalios bendrovės vadovu visada atskaitose atkreipiu dėmesį į didelius mūsų valdoma dujų perdavimo sistema perduodamus energijos kiekius. Tai - ilgalaikio ir nuoseklaus darbo, vystant ir palaikant sistemą, rezultatas. Tiesa, 2024 metais šis skaičius buvo kiek mažesnis, tačiau vis tiek - įspūdingas, per dujų perdavimo tinklą transportavome 55 teravatvalandes dujų. 2300 kilometrų dujotiekių vamzdynu, įrengtu Lietuvos teritorijoje, kasdien teka dujos, kurios itin reikalingos Lietuvai ir kaimyninėms valstybėms. O nuo 2022 metų, kai GIPL dujotiekiu susijungėme su Lenkija, dujas transportuojame bet kuriai jas įsigijusiai Europos valstybei. Matome, kad gamtinės dujos išlieka kertiniu resursu užtikrinant energetinį saugumą ir pramonės poreikius, o 120 GWh per parą siekiantis pikinis dujų poreikis Lietuvoje dar kartą parodo patikimos ir pakankamos infrastruktūros būtinybę.
Pernai per mūsų infrastruktūrą perduotų dujų kiekis buvo šiek tiek mažesnis dėl akivaizdžių priežasčių – pirmuosius keturis mėnesius vis dar neveikė Balticconnector dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos po to, kai jis buvo tyčia pažeistas 2023 m. rudenį. Be to, 2024 metais pirmą kartą istorijoje vyko Klaipėdos SGD terminalo techninė apžiūra, dėl kurios terminalo veikla buvo sustabdyta daugiau kaip mėnesį. Nepaisant šių infrastruktūros iššūkių, regiono dujų vartotojai buvo aprūpinti laiku ir be trikdžių. Vertindami kasdien besikeičiančią geopolitinę situaciją pasaulyje pirmiausia savo žvilgsnį kreipiame į dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą. Energijos resursų prieinamumas ir energetinis saugumas užtikrina valstybės raidos tvarumą. Todėl nuolat vykdome sistemos techninio patikrinimo, priežiūros ir atstatymo darbus. 2024 metais patvirtintoje integruotoje strategijoje iki 2035 metų nusimatėme investicijas, kurias būtinai reikės įlieti į iki šiol sukurto dujų perdavimo tinklo atstatymą ir geros būklės išlaikymą. Planuojame, kad investicijos į esamą tinklą sudarys apie 200 mln. eurų, o visos investicijos į naująją energetiką, kurią numatome vystyti „Amber Grid“ veikloje, sieks daugiau kaip 3 mlrd. eurų, tam iki 2035 metų esame suplanavę skirti savo lėšas ir pritraukti išorines investicijas.# Management Report
The reporting period for which the consolidated management report is prepared is 2024.
These ambitious goals would not be achievable individually. Therefore, I highly value Amber Grid being part of the EPSO-G group of companies. In unity, we can achieve significantly more than individually. Collaboration and synergy between group companies bring much more benefit than working in separate spheres. Throughout 2024, the company has made significant progress in planning the implementation of the Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) project. This ambitious project aims to connect the renewable energy production regions of Northern Europe with the main consumption centers in Europe. The international hydrogen transmission corridor being developed should contribute to strengthening the energy security of the region and all of Europe, as well as help decarbonize heavy industry. In the hydrogen project, in 2024, we conducted a preliminary feasibility study and, together with five other partners – Finland, Estonia, Latvia, Poland, and Germany – began preparing a feasibility study that will lead us to the hydrogen pipeline design stage. We are pleased to have received CEF funding for the studies, thus we are moving rapidly towards the realization of this project, which is important for both the state and European energy. Also, last year, another idea emerged and is already taking shape as a project – to create a CO2 transport system in Lithuania. This would be another step towards consolidating new energy in our country and creating value for business development and society. In 2024, two biogas producer systems were connected to the Amber Grid transmission network. Biomethane from two other power plants producing biogas but not yet connected to the grid is transported to the pipeline by tankers. The result for 2024 is almost 130 GWh of biomethane accepted into our system, and the company has issued guarantees of origin for these gases. We are intensively working with new clients – we plan to connect 6 biogas producers in 2025. With increasing focus on sustainable operations, Amber Grid has begun evaluating more sustainability indicators. The company aims to adhere to the best sustainability management practices and principles, ensuring that sustainability aspects are integrated into strategic decisions and daily operations. Our sustainability report has been prepared voluntarily to the greatest extent possible to comply with European sustainability reporting standards. Reflecting on 2024, I want to say #ThankYou to Amber Grid colleagues for their dedication, commitment to energy, and professionalism. I also say #ThankYou to our clients, partners, and shareholders for their trust and support. The year 2025, which has already begun, is full of new ideas, planned investments, and necessary changes. In pursuing our long-term goals, we are prepared to seize new opportunities, overcome future challenges, and create value for all our clients and the state. I have no doubt that we will be even stronger! Respectfully, Nemunas Biknius Head of Amber Grid
6
| Name | AB „Amber Grid“ (hereinafter – „Amber Grid“, the Company) |
|---|---|
| Legal form | Joint-stock company |
| Registration date and register | June 25, 2013, Register of Legal Entities |
| Legal entity code | 303090867 |
| Administrator of the Register of Legal Entities | SE Centre of Registers |
| Share capital | 51,730,929.06 Eur |
| LEI code | 097900BGMP0000061061 |
| Registered office address | Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lithuania |
| Telephone | +370 5 236 0855 |
| Email address | [email protected] |
| Website | www.ambergrid.lt |
Amber Grid, the operator of the Lithuanian gas transmission system, ensures reliable and safe natural gas transmission to customers through high-pressure gas pipelines. The Company is responsible for Lithuania's gas transmission infrastructure, which comprises a gas pipeline network of almost 2300 km and two gas compressor stations, their operation, maintenance, and development. The well-developed Lithuanian gas transmission infrastructure is convenient for transporting large amounts of energy to Poland, the Baltic States, and Finland. The Company has implemented two strategic energy projects, GIPL and ELLI, which have connected the Polish and Lithuanian gas transmission systems and strengthened the integration of the Baltic and Finnish gas markets into the common European Union market. To achieve the decarbonization goals of the gas sector, Amber Grid is actively involved in researching new technological and market solutions and creating conditions to adapt the gas transmission system for the transport of green gases, including hydrogen. Amber Grid also administers the national registry of guarantees of origin for gases produced from renewable energy sources (RES). Amber Grid is a company of the UAB „EPSO-G“ group of companies (hereinafter – „EPSO-G“, „EPSO-G“ group of companies). EPSO-G is a state-owned group of energy transmission and exchange companies, and UAB „EPSO-G“ acts as the management company of the EPSO-G group of companies, whose shareholder rights and obligations are exercised by the Ministry of Energy of the Republic of Lithuania. More information about UAB „EPSO-G“ and the „EPSO-G“ group of companies can be found at www.epsog.lt. Amber Grid owns 34% of the shares of the gas exchange UAB „GET Baltic“. GET Baltic, which is part of the gas exchange EEX, organizes and develops trading on the natural gas exchange in Lithuania, Latvia, Estonia, and Finland. More information about GET Baltic can be found at www.getbaltic.com. The Company has no branches or representative offices.
7
| Performance indicators of the Company, 2022–2024 | 2024 | 2023 | 2022 |
|---|---|---|---|
| Volume of gas transmitted to the internal exit point and consumed for Lithuania's needs, GWh | 16 947 | 14 913 | 15 576 |
| Volume of gas transmitted to adjacent transmission systems¹, GWh | 38 361 | 46 326 | 48 213 |
| Number of system users at the end of the period | 88 | 127 | 122 |
| Length of main gas pipelines, km | 2 288 | 2 285 | 2 285 |
| Number of gas distribution stations and gas accounting stations | 68 | 68 | 68 |
| Number of employees at the end of the period | 345 | 327 | 327 |
¹ Transmission system of Latvia, Poland, and the Kaliningrad region of Russia.
| Date | Event # 1.4. SIGNIFICANT EVENTS OCCURRED DURING THE REPORTING PERIOD AND AFTER THE REPORTING PERIOD
April 14. The Company received a decision from the National Energy Regulatory Council (VERT), which approved the investigation report of the accident that occurred on January 13, 2023, in the AB "Amber Grid" gas transmission pipeline Panevėžys–Ryga, Valakėliai, Pasvalio r. municipality. The investigation determined that the primary cause of the accident was a welding joint of inadequate quality from the construction period.
April 17. Nine gas transmission system operators (TSOs) of countries around the Baltic Sea signed a memorandum of understanding aimed at coordinating and facilitating the development of hydrogen infrastructure, as well as promoting the development of the hydrogen market in the Baltic Sea region. The memorandum also defines and implements TSO cooperation. The parties to the memorandum of understanding are Poland's GAZ-SYSTEM, Estonia's Elering, Denmark's Energinet, Finland's Gasgrid Vetyverkot, Lithuania's Amber Grid, Sweden's Nordion Energi, Germany's GASCADE Gastransport, Latvia's Conexus Baltic Grid, and Germany's ONTRAS Gastransport.
April 18. The Amber Grid's General Meeting of Shareholders approved the allocation of humanitarian aid to the Ukrainian energy sector. Amber Grid will provide a humanitarian aid package to the Ukrainian energy sector, consisting of five generators and ten pipeline strengthening couplings. The total value of the aid provided is almost EUR 108 thousand.
April 28. The NBHC study was completed, which identified a possible hydrogen pipeline trajectory across six project member states, determined the preliminary technical characteristics of the pipeline, and the hydrogen compression capacity at different periods until 2050. Project partners continue their work and are preparing documents for the CEF application, which will request support for a deeper feasibility study and pre-project solutions in each participating country. The application deadline is October 2024.
May 1. Following public consultations held in June, Amber Grid submitted its 10-year gas transmission system operator's network development plan to VERT. Key aspects of the plan include modernization of existing gas infrastructure elements, ensuring security, increasing resilience to crisis situations, development of alternative energy sources, integration of renewable energy, creation of a hydrogen transportation network, synergy of gas and electricity sectors, and reduction of greenhouse gas (GHG) emissions.
May 26. VERT determined the weighted average cost of capital (WACC), which will be applied to Amber Grid from 2025. The WACC will increase from 5.04% to 5.63%.
June 5. The package of EU legislation approved on June 13, 2024, aimed at decarbonizing the EU gas market by facilitating the uptake of renewable and low-carbon gases, including hydrogen, reducing methane emissions, and ensuring security of energy supply for all European citizens (Regulation (EU) 2024/1789 of the European Parliament and of the Council of June 13, 2024, on the internal markets for gases from renewable sources, natural gas and hydrogen, and Directive (EU) 2024/1788 of the European Parliament and of the Council of June 13, 2024, on common rules for the internal markets for gases from renewable sources, natural gas and hydrogen) entered into force.
June 4. The Regulation on reducing methane emissions in the energy sector, approved on June 13, 2024, entered into force. This regulation sets rules for the accurate measurement, quantification, monitoring, reporting, and verification of methane emissions in the EU energy sector, as well as for reducing methane emissions, including leak detection and repair surveys, repair obligations, and applicable gas venting and gas flaring restrictions. It also sets rules for measures to ensure transparency of information on methane emissions (Regulation (EU) 2024/1787 of the European Parliament and of the Council of June 13, 2024, on reducing methane emissions in the energy sector).
July 13. Amber Grid received a notification from the National Energy Regulatory Council (VERT) stating that VERT has initiated sanction proceedings against Amber Grid due to non-conformities identified in the GIPL construction inspection report.
September 9. Gas transmission system operators from Lithuania, Finland, Estonia, Latvia, Poland, and Germany's "Ontras" successfully completed the preliminary feasibility study of the Nordic Baltic Hydrogen Corridor (NBHC). The significant study, initiated in January 2024, examines the main development conditions for the NBHC project. The project aims to create opportunities for green hydrogen transportation between six countries.
October. The second biomethane injection point began operating in Lithuania, to which the biomethane power plant of the "Agrokoncernas" group of companies was connected. Green biogas produced from raw materials from "Agrokoncernas" farms is supplied through the main gas pipelines, and the technical injection capacity will allow for the transportation of over 21 gigawatt-hours (GWh) of biomethane annually.
November 11. Amber Grid and the energy infrastructure project development company "MT Group" signed a contract for design, equipment supply, and construction works for the reconstruction of the Elektrėnai gas distribution station. The value of the construction works is EUR 2.6 million. The reconstruction of the station is planned to be completed by mid-2026.
November 12. European gas transmission system operators from Finland, Estonia, Latvia, Lithuania, Poland, and Germany, implementing the Nordic Baltic Hydrogen Corridor project, announced the commencement of the feasibility study phase. These studies will focus on key aspects such as pipeline route selection, compressor station planning, financial and economic analysis, environmental permits and safety issues, as well as the implementation schedule. These studies are expected to be completed by mid-2026.
November 16. VERT announced a public consultation on the package of documents concerning the principles of transmission service pricing provided by Amber Grid from 2026. Some of the anticipated pricing changes are also influenced by the provisions of the Decarbonisation Regulation approved in mid-2024. The deadline for this public consultation is February 14, 2025.
December 18. Amber Grid's General Meeting of Shareholders approved the Company's proposal to transfer 55 vehicles and 4 generators to Ukraine. The total value of the aid provided is almost EUR 62 thousand. Part of the aid was transferred in autumn 2024, and the other part is planned to be transferred in 2025.
December 18. NBHC project partners submitted an application for funding under the Connecting Europe Facility (CEF).
December 22. Due to non-conformities identified in the GIPL construction inspection report, VERT imposed a fine of EUR 81 thousand on Amber Grid.
December 29. Amber Grid received VERT approval for its ten-year national gas transmission network development plan. The plan outlines investments in the development of the gas transmission system until 2033, aiming to achieve the strategic gas sector goals of the European Union and Lithuania. It is planned that approximately EUR 201 million will need to be invested in the gas transmission network over the next decade. Of this amount, investments over the next five years will amount to approximately EUR 138 million.
December 27. VERT approved the security component, effective from January 1, 2025, which for the first time was set as negative (-25.55 Eur/(MWh/day/year)). Amber Grid, acting as the administrator of the System Gas Balancing Fund (SGDT) and in accordance with the amended SGDT fund administration description by VERT, will have to refund the SGDT funds to their payers (transmission system users) in 2025.
January 13, 2025. As the current 5-year term of the CEO of Amber Grid is nearing its end, the Board has announced a selection process for candidates for the position of the Company's CEO.
January 15, 2025. The Amber Grid Board approved the Company's strategy until 2035. It envisages that the company's investments over the next ten years will reach EUR 3.3 billion. The largest portion of funds is planned to be invested in new infrastructure for the development of renewable energy – the creation of a green hydrogen network. Additionally, investments will be made in the development of a carbon dioxide (CO2) transportation ecosystem, the renovation of the existing gas transmission network, and increasing its resilience. Investments will be financed using mixed funding sources, attracting the majority of funds from the European Union and international funds, and optimizing the debt and equity structure.
January 17, 2025. In response to VERT's obligation to verify the safety of the GIPL gas pipeline connection, experts who conducted the inspection determined and confirmed that the GIPL gas pipeline is safe to operate. The GIPL safety inspection was carried out in November–December 2024 and was performed by AS "Inspecta Latvia," which won the public procurement.
February 4, 2025. The European Commission announced that funding is being allocated from the Connecting Europe Facility (CEF) for cross-border energy infrastructure projects under the Trans-European Energy Networks (TEN-E) program. The Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) project has been approved for EUR 6.8 million in funding for its feasibility study phase.# NARYSTĖ
Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registrų (ERGaR), Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos, Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos, European Hydrogen Backbone iniciatyvos narė:
SGD EŠVA LVP
AIB CO 2
Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Santakos įleidimo tašką, perduodant dujas iš Lenkijos ir Kiemėnų įleidimo tašką, perduodant dujas iš Latvijos. Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.
Per 2024 metus į Lietuvą buvo patiekta 29,2 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 21,4 proc. mažiau nei buvo patiekta 2023 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 37,7 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 9,7 TWh dujų, tai yra 49,4 proc. mažiau, palyginti su 2023 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 19,1 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 2,5 TWh dujų, tai 21,3 proc. mažiau palyginti su 2023 metais, kai į Lenkiją buvo transportuota 3,2 TWh dujų.
Dujų vartojimas Lietuvoje 2024 metais buvo didesnis. Per 2024 metus Lietuvoje buvo suvartota 16,9 TWh dujų, tai – 13,6 proc. daugiau nei 2023 metais, kai dujų poreikis buvo 14,9 TWh dujų. Klaipėdos SGD terminalas ir toliau yra svarbiausias dujų tiekimo šaltinis Lietuvai ir Baltijos šalims. 2024 metais iš terminalo buvo patiekta 23,9 TWh dujų arba 80,6 proc., iš Latvijos – 4,1 TWh arba 14 proc., iš Lenkijos – 1,5 TWh arba 5 proc., iš biodujų gamintojų - 0,1 TWh arba 0,4 proc. viso įleisto dujų kiekio. Iki 2033 m. užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y. terminalo klientams kasmet bus paskirstyta 33 TWh terminalo pajėgumų.
Nuo 2022 m. pabaigos į Lietuvą pradėtas importuoti tvarumo kriterijus atitinkantis biometanas, pagamintas Europos Sąjungos šalyse. Šiam biometanui išduotos Lietuvoje pripažintos kilmės garantijos. 2023 m. į Lietuvą iš viso importuota 40 GWh biometano. 2023 m. vasarą, pradėjus gaminti ir į perdavimo tinklą tiekti lietuvišką biometaną, šiam taip pat buvo išduotos kilmės garantijos. Iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje buvo pagaminta ir įleista į „Amber Grid“ sistemą 47 GWh biometano, o per 2024 m. – beveik 130 GWh. 2024 m. dvi biodujų gamintojų sistemos buvo prijungtos prie „Amber Grid“ perdavimo tinklo. Dar iš dviejų biodujas gaminančių, tačiau prie tinklo neprijungtų jėgainių, biometanas iki vamzdyno transportuojamos cisternomis. Per 2025 m. planuojama prijungti 6 biodujų gamintojus.
15 Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje.Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį sudarys žalios dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas. 2024 m. birželio 28 d. LR Seimas patvirtino nutarimą dėl Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ patvirtinimo (toliau – NENS). NENS Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. ir kad ši dalis toliau būtų didinama. Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. Iki 2030 m. dujų poreikis kasmet šalyje sieks apie 17 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje. Europos energetikos sistemą siekiama pertvarkyti dėl šių priežasčių: Reaguojant į sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, Europos Komisija (EK) 2022 m. paskelbė REPowerEU planą, kuriuo siekiama palaipsniui nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą. Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikeltų tikslų bus siekiama: taupant energiją, diversifikuojant energijos tiekimą, spartinant energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos išteklių, naudojimą. Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros, numatytos ES Vandenilio strategijoje. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m. 2024 m. birželio 13 d. buvo patvirtintas vandenilio ir dekarbonizuotų dujų paketas (toliau - Dujų paketas). Į paketą įeina reglamentas ir direktyva. Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų, ypač vandenilio ir biometano, integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje. Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką investicijoms ir sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruktūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus taikomos prieigai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui. Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų paketu dabartinės taisyklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką. 2024 m. birželio 13 d. patvirtintas ilgai lauktas ES reglamentas dėl metano išmetimo kiekio mažinimo energetikos sektoriuje, kuris oficialiai įsigaliojo rugpjūčio 5 d. Šiame reglamente nustatytais reikalavimais siekiama padidinti iškastinės energijos (pvz., gamtinių dujų, naftos ir anglies) importo į ES skaidrumą, skatinti platesnį metano išmetimo mažinimo priemonių taikymą energetikos sektoriuje, taip pat suvienodinti išsamius metano išmetimo matavimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (MRV) standartus ir gaires. Šio Reglamento reikalavimai turės didelę reikšmę Bendrovės veiklos organizavimui.
Nuo 2024 m. prasidėjo naujas reguliavimo periodas, truksiantis 5 metus. Naujam reguliavimo periodui pilna apimtimi įsigaliojo 2023 m. pakeistos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos ir Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos nuostatos. 2024 m. gruodį VERT paskelbė viešajai konsultacijai dokumentų paketą dėl kainodaros metodikos principų, taikytinų nuo 2026 m. tarifinio laikotarpio. Kai kuriuos numatomus kainodaros pokyčius sąlygoja ir 2024 m. viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos. Viešosios konsultacijos pabaiga – 2025 m. vasario 14 d. Numatoma, kad 2025 m. I pusm., atsižvelgiant į pasibaigusios viešosios konsultacijos rezultatus, VERT keis Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodiką.
| Pavadinimas | UAB GET Baltic (toliau – „GET Baltic“) |
|---|---|
| Teisinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir registras | 2012 m. rugsėjo 13 d., Juridinių asmenų registras |
| Juridinio asmens kodas | 302861178 |
| Juridinių asmenų registro tvarkytojas | VĮ Registrų centras |
| Įstatinis kapitalas | 580 450,00 Eur |
| Buveinės adresas | Geležinio Vilko g. 18 A, LT-08104 Vilnius, Lietuva |
| Telefonas | +370 5 36 0000 |
| Elektroninio pašto adresas | [email protected] |
| Interneto tinklalapis | www.getbaltic.com |
Energijos biržai „European Energy Exchange“ (toliau - EEX) ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ priklausanti dujų birža „GET Baltic“ yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą agentūros ACER. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais (mėnesio trukmės) gamtinių dujų produktais su fiziniu pristatymu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Suomijos virtualiuose prekybos taškuose. Teikiant gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus, „GET Baltic“ siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje. Anksčiau buvusi vienintelė „GET Baltic“ akcininkė „Amber Grid“, siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę regioninės dujų biržos „GET Baltic“ klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus, dar 2022 m. metų pradžioje paskelbė „GET Baltic“ biržos strateginio partnerio atranką. 2023 m., įvykdžius viešo tarptautinio konkurso procedūras, „GET Baltic“ strategine partnere išrinkta EEX birža. Tais pačiai metais „Amber Grid“ ir energijos birža EEX oficialiai pasirašė sutartį, pagal kurią EEX įsigijo 66 proc. „GET Baltic“ akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje veikianti dujų birža „GET Baltic“ tapo EEX grupės dalimi. Likę 34 proc. akcijų ir toliau priklauso „Amber Grid“. Žengdama pokyčių keliu, „GET Baltic“ 2024 metais vasario mėnesį atnaujino savo logotipą ir vizualinį identitetą. Šis žingsnis atspindi glaudų „GET Baltic“ ryšį su EEX grupės įmonėmis. Tuo pačiu, tai sustiprino ryšius ir su visos Europos dujų rinkomis, kuriose jau dirba EEX. Tai atskleidė naują potencialą ir atvėrė naują kelią bendrai Baltijos ir Suomijos dujų rinkų plėtrai. Atnaujintas įmonės prekės ženklas išlaiko „GET Baltic“ tapatybę ir tuo pačiu dera visos EEX grupės kontekste. Svarbu paminėti, kad siekiant įgyvendinti į klientus orientuotos organizacijos strategiją, patenkinti klientų lūkesčius bei gerinti paslaugų ir aptarnavimo kokybę, rugsėjo-spalio mėnesiais Bendrovė atlikto klientų pasitenkinimo tyrimą. Šio tyrimo metu buvo apklausiami „GET Baltic“ klientai apie jų patirtis, vertinimą teikiamų paslaugų spektro, kokybės, aptarnavimo bei darbuotojų kaip žinių ir kompetencijų centro. Klientų pasitenkinimo apklausos rezultatai parodė, kad „GET Baltic“ klientai mato Bendrovę kaip stabilią bei aukštą rinkos paslaugų standartą atitinkančią įmonę. Bendrovė visus metus ypatingą dėmesį skyrė klientų poreikiams bei lūkesčiam atliepti. 2024 m. gruodžio 11 d. „GET Baltic“ kartu su EEX suorganizavo renginį „EEX ir GET Baltic prekybininkų seminaras ir priėmimas Vilniuje“. Renginio metu gyvai susitiko rinkos dalyviai veikiantys Baltijos šalių ir Suomijos regione. Dalyviai aktyviai keitėsi idėjomis bei lūkesčiais apie atsiveriančias galimybes dėl Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkų integracijos į EEX, kurios seminaro metu buvo pristatytos „GET Baltic“, EEX ir ECC ekspertų. Tai svarbus žingsnis kuriant tarpusavio ryšius bei puoselėjant regione veikiančią ir nuolat besiplečiančią tarptautinę bendruomenę. Artimiausiu metu „GET Baltic“ tęs pradėtus darbus toliau gerins aptarnavimo bei teikiamų paslaugų kokybę, atlieps rinkos dalyvių ir akcininkų lūkesčius dėl siekio stiprinti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas ir skatinti integraciją į visos Europos dujų prekybos rinkas. Kartu su EEX grupe bus siekiama, kad 2025 metais EEX prekybos platformą papildytų gamtinių dujų produktai skirti Baltijos šalių ir Suomijos rinkoms. Be to, EEX suteiks galimybę prekiauti vietos kainų skirtumu tarp šių rinkų ir parinktų likvidžiausių Europos dujų rinkų, kurios jau yra prieinamos EEX.Pažymėtina, kad ECC atliks atsiskaitymo (kliringo) funkcijas visiems biržos dujų produktų sandoriams. Kryžminio užstatų valdymo galimybė biržos dalyviams leis jį panaudoti efektyviau bei sutaupyti reikšmingą dalį kapitalo. Po rinkų integracijos į EEX platformą, EEX grupėje „GET Baltic“ išliks svarbiausiu kompetencijos centru, atsakingu už tolesnę dujų rinkų plėtrą šiame regione ir užtikrins glaudų bendradarbiavimą su klientais. „GET Baltic“ biržos veikla 2024 m.:
* Prekybos apyvarta pasiekė 8,4 TWh, tai yra 8 proc. mažiau nei 2023 m. (9 TWh).
* Metinis dujų suvartojimas Baltijos-Suomijos regione lyginant su 2023 m. augo 10% ir siekė 43,5 TWh, o „GET Baltic“ biržoje suprekiautas kiekis regiono mastu sudarė 19% viso suvartojimo.
* 2024 m. tarpvalstybiniais sandoriais suprekiauta 1,4 TWh - 33 proc. mažiau nei praėjusiais metais (2023 m. – 2,1 GWh). Tam įtakos turėjo 2024 metais iki balandžio pabaigos neveikusi Balticconnector jungtis.
* 44 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (3.735 GWh), 30 proc. bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje (2.493 GWh) ir 26 proc. Suomijoje (2.144 GWh).
* Iš viso biržoje buvo sudaryti 31.599 sandoriai, šiek tiek mažiau lyginant su 2023 m. (32.213 sandoriai).
* Pavedimus teikė 78 biržos dalyviai. Per visus 2023 metus aktyviai pavedimus teikė 70 dalyvių.
* Pasibaigus 2024 m. iš viso biržoje buvo 110 registruotų dalyvių: Lietuvos prekybos aikštelėje – 72, bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje – 47, o Suomijoje – 41.
* Pigiausias sudarytas sandoris užfiksuotas vasario mėnesį už 5,00 EUR/MWh, brangiausias – sausio mėnesį už 100,00 EUR/MWh.
* 2024 m. biržoje užsiregistravo 10 naujų biržos dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Lenkijos, Austrijos bei Jungtinės Karalystės. Aktyvią dalyvių registraciją lėmė nuosekliai vystoma biržos veikla kartu su kita regiono infrastuktūra.
19 „GET Baltic“ veiklos rezultatai, 2024 m.
| 110 | |
|---|---|
| Biržos dalyviai | 110 |
| Aktyvūs biržos dalyviai | 78 |
| Prekybos apyvarta, GWh | 8 372 |
| Sudaryti sandoriai | 31 599 |
2024 m. įmonė tęsė ilgalaikės „Amber Grid“ strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą. 2024 m. pradžioje visos EPSO-G grupės mastu pradėtas strategijos atnaujinimo procesas. Atnaujinta Bendrovės strategija iki 2035 m. patvirtinta 2025 m. pradžioje. Atnaujintoje „Amber Grid“ strategijoje kartu su „EPSO-G“ grupės įmonėmis išgryninta bendra grupės misija – spartinti energetinę nepriklausomybę ir didinti sistemos patikimumą, vizija – įgalinti žaliąją transformaciją, kartu užtikrinant energetinio ir nacionalinio saugumo interesus. Siekiant tikslų, nubrėžtos pagrindinės kryptys – kurti ateities infrastruktūrą, užtikrinti patikimumą ir saugumą, būti patikimais strateginiais partneriais. Siekiant strateginių pokyčių ir tikslų įgyvendinimo pasitelksime įvairias įgalinimo priemones: finansavimą, inovacijas ir skaitmenizavimą, partnerystę, turto plėtrą ir valdymą, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimą. „Amber Grid“ šiame pokyčių kelyje save mato kaip patikimą partnerį, kuriantį vandenilio tinklą, anglies dvideginio ekosistemą, toliau aktyviai plėtojantį žaliųjų dujų prijungimą prie perdavimo tinklo, vystantį rinkas bei stiprinantį ryšius su esamais ir būsimais klientais.
| Prekybos aikštelė | Biržos dalyvių skaičius | Pirkimo apyvarta, GWh | Pardavimo apyvarta, GWh |
|---|---|---|---|
| Suomija | 41 | 2 145 | 2 194 |
| Latvija-Estija | 47 | 2 493 | 2 930 |
| Lietuva | 72 | 3 734 | 3 248 |
20 Mūsų paskirtis, vizija ir misija
21 Mūsų įsipareigojimai ir veiklos kryptys
22 Mūsų sėkmė iki 2035 m. – vertė suinteresuotoms šalims
Toliau apžvelgsime Bendrovės strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą už 2024 m. Bendrovės strategijoje iki 2030 m. buvo iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengęs transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui, taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui, analizuojamos galimybės anglies dvideginio veiklos vystymui. Siekėme integruotis į bendrą Europos rinką kurdami vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija už geriausią kainą. Strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio centre yra penkios suinteresuotos šalys – vartotojai, gamintojai/tiekėjai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti vertę. Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę paskirtį ir tapatybę, apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims.
23 „Amber Grid“ įsipareigojimai suinteresuotoms šalims
24 „Amber Grid“ strateginiai prioritetai 2030 m.
Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategijos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui numatant konkrečius veiksmus pamečiui. Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis, suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai veiklos rodikliais trumpajam 3 metų laikotarpiui. Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa Bendrovės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.
Ilgalaikiai bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai
Siekiant užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina strategijos įgyvendinimą ir pažangą. Išsamią informaciją apie Bendrovės strategiją galite rasti www.ambergrid.lt/strategija
Toliau pateikiame strategijos įgyvendinimo statusą.
Tikslas: Pritaikyti perdavimo sistemą žalių dujų patekimui į rinką
Šio tikslo apimtyje buvo numatytos dvi priemonės:
1. Programos, skirtos pritaikyti Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas vandenilio ir metano mišinio transportavimui, įgyvendinimas.
2. Dujų sistema pritaikyta vandenilio ir metano mišinio transportavimui ir elektros sistemos lankstumui užtikrinti.
Priemonių vykdymas 2024 m. viduryje sustabdytas, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nesuderinus įmonės pateikto P2G investicijų projekto, priimtas sprendimas stabdyti P2G projekto ir perdavimo sistemos pritaikymo transportuoti vandenilio ir metano mišinius investicijų programos įgyvendinimą.
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė: AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)
Tikslai: Sukurti į klientą orientuota organizaciją
Šio tikslo įgyvendinimas apima kelias priemones.
1. Klientų patirties gerinimas. Kelerius metus iš eilės atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai palankūs (GCSI indeksas 90 proc., NPS - 63). 2024 m. ypatingą dėmesį skyrėme aktyviam bendravimui su klientais atliepdami jų lūkesčius išsakytus 2023 m. vertinime.
2. Automatizuotų sprendinių ar platformos rangovų ir kitų interesantų aptarnavimui įdiegimas. Numatytos automatizuotų sprendinių platformos, skirtos rangovų ir kitų interesantų aptarnavimui, įdiegimas užsitęsė tariantis dėl darbų apimties ir ieškant tinkamo techninio sprendinio.
Pasiekta 2024m. rodiklio vertė: Klientų pasitenkinimo rodiklis (GCSI indeksas) 90 proc. (planuota ≥80)
Tikslai: Įgyvendinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatytus strateginius projektus laiku ir numatyta apimtimi
Šio tikslo įgyvendinimui priskirti du strateginiai projektai:
1. Tarpvalstybinio vandenilio infrastruktūros koridoriaus „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ sukūrimas. Suplanuoti darbai buvo vykdomi pagal planą: pateikta projekto paraiška paramai iš CEF gauti, inicijuoti komercinių principų studijos parengiamieji darbai.
2. Dujų kompresorių stočių pajėgumų optimizavimas ir jų veiklos tęstinumo užtikrinimas dekarbonizuojant dujų transportavimo sistemą. Šios priemonės apimtyje numatyta dviejų kompresorių stočių pertvarka (Jauniūnų ir Panevėžio). 2024 m. eigoje priemonės vykdymas pakeistas, peržiūrėjus pirkimą strategiją, siekiant sutaupyti kaštus bei į pirkimų procesą pritraukti daugiau dalyvių. Galutinis projektų įgyvendinimas numatomas laiku ar šiek tiek anksčiau numatyto termino.
Pasiekta 2024m. rodiklio vertė: NENS/NEKS numatyti strateginiai projektai įvykdyti laiku ir numatyta apimtimi - įvykdyta 90 proc. (pasiekta iš dalies)
Tikslai: Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui
Tikslo „Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui“ platesnė apžvalga pateikta skyriuje „Finansiniai rezultatai“.
Tikslai: Užtikrinti efektyvų sistemos valdymą ir sistemą pritaikyti AEI integracijai
Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta eilė priemonių.
1. Vieningos VVS diegimas (ERP, HCMS, PPMIS, GRC). Sistemų diegimas numatytas visos „EPSO-G“ grupės mastu, šios priemonės įgyvendinimo terminai pratęsti pakeitus pirkimo strategiją.
2. Pagal vietovės klasių studijos rezultatus inicijuoti teisės aktų pakeitimą, numatant specifinius reikalavimus dujotiekiams, kuriuose įrengti slėgio ribojimo įrenginiai. Atitinkamos infrastruktūros perdavimas ESO. Šios priemonės įgyvendinimui Bendrovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, laukiamas VERT vertinimas.
3. Perdavimo sistemos statybai bei eksploatavimui naudoti skaitmeninius sprendinius/priemones.Įvykdyti dokumentų paieškos saugykloje mokymai, pateikta BIM, GIS ir turto valdymo duomenų mainų sąsajų analizė bei pateiktas pritaikymo siūlymas.
4. Atlikti lyginamąją veiklos analizę, dalyvaujant iniciatyvoje Gas Transmission Benchmarking Initiative (GTBI). Parengti veiksmų planai pagal pasirinktus rodiklius, sukurta Power BI ataskaita, skirta 25 pasirinktiems rodikliams, vykdomi atitinkami veiksmai, derinamas atsakomybių procesas.
5. Vandenilio veiklos vystymas.# 3. VEIKLOS REZULTATAI IR RODIKLIAI 2024 METAIS
Atlikta žalio CO 2 sugaudymo, saugojimo, transportavimo perspektyvų analizė, parengta ir Energetikos ministerijai pateikta sintetinių dujų/degalų gamybos, eksporto ir saugojimo galimybių analizė.
Pritaikyti diagnostikai ir diagnozuoti MD atkarpas, bent po vieną kartą. Diagnostikai pritaikytos ne visos diagnozuojamos magistralinių dujotiekių atkarpos, priemonės įvykdymas 94 proc. Ieškoma sprendinių sunkiai diagnozuojamose atkarpose atlikti.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimas šiame įstatyme nustatytais terminais. 4 etapo planai patvirtinti. Planais nustatytos teritorijos įregistruotos, išskyrus vieno vamzdyno dalį dėl pasikeitusios savivaldybės administracinės ribos. Reikalingas planų tikslinimas, kurį planuojama atlikti iki 2026 m. pabaigos.
Bendrovės antikorupcinė vadybos sistema sertifikuota pagal LST ISO 37001:2017 "Antikorupcinės vadybos sistemos ir naudojimo gairės" standartą. Pagal sudarytą planą, visos numatytos priemonės įvykdytos laiku ir numatyta apimtimi.
TVIS versijos pakėlimas nuo IFS9 iki IFS Cloud. Numatytos apimties naujos versijos analizė atlikta. Šiuo metu vyksta konfigūravimo darbai.
Naujos ilgalaikės EPSO-G grupės ir „Amber Grid“ strategijos parengimas. Bendrovės strateginė rolė ir lyderystė įgyvendinant energetikos sektoriaus transformaciją buvo išgryninta laiku, taip pat nustatytu terminu buvo parengtas ir VKC vertinimui pateiktas su EPSO-G suderintas ir valdybos patvirtintas Amber Grid strategijos 2035 projektas, patvirtinta ir VKC pateikta galutinė Bendrovės strategija.
Tikslai
Įgalinti dujų sektoriaus transformaciją integruojant AEI
Integruoti nacionalinę dujų, pagamintų iš AEI (įskaitant vandenilį), kilmės garantijų sistemą į europinę sistemą, AIB dujų schema parengta, tačiau nepatvirtinta dėl besikeičiančio ES teisinio reguliavimo. Vietoj prisijungimo prie ERGaR sistemos, dėl kilmės garantijų administravimo IT sistemos keitimo nuo 2025-07-01 nuspręsta, pirmiausia, prisijungti prie AIB sistemos.
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)
Reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai
Poveikio aplinkai mažinimo priemonių diegimas. 2024 m. įvyko ŠESD tikslų modeliacija iki 2030 m. grupės mastu, dėl ko ŠESD plane koreguosis priemonės ir tikslai. ŠESD emisijos sumažintos 55 proc. (lyginant su 2019 m.)daugiau nei planuota.
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė ŠESD emisijų sumažinimas - sumažinta 55 proc. (planuota 15 proc. ŠESD sumažinimas lyginant su 2019 m.)
Tikslai
Sukurti įsitraukusią organizaciją
Darbuotojų patirties gerinimas. Pagal parengtą darbdavio įvaizdžio gerinimo planą, įgyvendintos visos numatytos priemonės.
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė Bendrovės darbuotojų įsitraukimas – 69 proc. (planuota ≥70)
Sukurti pažangią organizaciją – ateities energetikos kompetencijų centrą
„Amber Grid“ Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2024 m. metinius veiklos tikslus. Bendrovei keliami finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Amber Grid“ vadovo tikslams. Už nustatytų tikslų įgyvendinimą Bendrovės vadovas yra atskaitingas Valdybai. Toliau pateikiame Bendrovės 2024 m. tikslų įgyvendinimo statusą.
Bendrovės 2024 m. tikslų įgyvendinimo statusas
| Metinis tikslas | Siektinas rodiklio dydis | Tikslo svoris | Tikslo pasiekimo įvertinimas |
|---|---|---|---|
| Energetikos transformacijos įgalinimas 1) Vandenilio programos įgyvendinimas numatyta apimtimi (svoris 60%) 2) Parengta nauja Amber Grid ilgalaikė strategija kaip integrali įmonių grupės strategijos dalis (svoris 40%) |
30% | 26% | |
| Saugus ir efektyvus turto valdymas 1) Strateginio turto valdymo plano (SAMP) vykdymas (svoris 50%) 2) Dujų kompresorių stočių pajėgumų optimizavimas ir jų veiklos tęstinumo užtikrinimas dekarbonizuojant dujų transportavimo sistemą (svoris 50%). |
30% | 26% | |
| Tvarūs finansai ir darni veikla 1) korROE ≥ 5,0 %; korEBITDA ≥ 27,0 mln. EUR (svoris 60%) 2) Darnus veiklos vystymas (svoris 40%) |
20% | 20% | |
| Pažangios organizacijos kūrimas 1) Ateities energetikos kompetencijų centro kūrimas (svoris 50%) 2) Veiklos efektyvumo kultūros sukūrimas (svoris 50%) |
20% | 20% |
Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo įvertinimą. Jo rezultatas yra viena dedamųjų, į kurią atsižvelgiama skiriant metinį finansinį skatinimą tiek Bendrovės vadovams, tiek ir darbuotojams.
Bendrovės tikslai yra tapatūs Bendrovės vadovo tikslams. Jie yra paskelbti „Amber Grid“ interneto svetainėje https://ambergrid.lt/tikslai
Bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2024 metais buvo įvykdyti 92 proc.
2022 – 2023 m. Bendrovė užbaigė strateginių gamtinių dujų infrastruktūros projektų – Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties statybos (GIPL) ir Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo (ELLI), įgyvendinimą. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema tapo svarbia integruotos Baltijos regiono infrastruktūros dalimi, sujungusi Lietuvos perdavimo sistemą su Europos gamtinių dujų perdavimo sistema bei sukūrusi platesnes galimybes Baltijos šalių ir Suomijos rinkos dalyviams naudotis diversifikuotais dujų tiekimo šaltiniais, taip pat užtikrinusi dujų tiekimo saugumą ir patikimumą.
Baltijos regiono dujų infrastruktūra (šaltinis – ENTSOG), 2024 m.
Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2288 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.
Lietuvos dujų perdavimo sistema
Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.
„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, biodujų gamintojams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją, Lenkiją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo taškus iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, o nuo 2023 m. vasaros į perdavimo sistemą tiekiamas ir Lietuvoje pagamintas biometanas. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuvos iniciatyva šalies poreikiams nebetiekiamos dujos iš Rusijos. Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir Klaipėdos SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti (SGDT lėšos), administravimą. Su partneriais Bendrovė aktyviai dirba, kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas. „Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių nacionalinį kilmės garantijų registrą, t.y., teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamo biometano kilmę, o šio kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuoto šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Europos sąjungos ir trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pirmoje pusėje Bendrovė sulaukė nemažai užklausų iš biometano gamintojų dėl preliminarių prijungimo sąlygų išdavimo, po to, kai 2022 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 str. pakeitimai, įsigalioję 2022 m. lapkričio 1 d., numatantys, kad biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar) statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Naujas teisinis reguliavimas pastebimai suaktyvino biodujų gamintojų iniciatyvas jungtis prie „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemos, apie tai plačiau rašoma dalyje „Žaliųjų dujų veikla“.
Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
* dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
* dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
* SGDT lėšų administravimo;
* dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo;
* naujų vartotojų, taip pat ir biometano gamintojų, prijungimo prie perdavimo sistemos.
Per 2024 metus Lietuvos ir ES šalių vartotojams į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 23 854 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota 4 137 GWh, o iš Lenkijos į Lietuvą – 1 488 GWh. Lietuvoje 2024 metais buvo pagaminta ir įleista į perdavimo sistemą 127 GWh biodujų. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 80,6 proc. viso reikalingo dujų kiekio. 2024 metais Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 16 947 GWh dujų.Palyginti su 2023 metais, kai buvo perduota 14 913 GWh dujų, perdavimo kiekiai padidėjo 13,6 proc. 2024 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 9 687 GWh dujų, t.y. 49,4 proc. mažiau nei 2023 metais (19 140 GWh). 2024 metais iš Lietuvos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį buvo perduota 2 545 GWh dujų, t.y. 21,3 proc. mažiau nei 2023 metais (3240 GWh). Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota 26 125 GWh dujų, t.y. 9,1 proc. daugiau nei 2023 metais (23 946 GWh). Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 88 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo sistemos naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 66 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį.
| 2024 m. | 2023 m. | 2022 m. | 2021 m. | |
|---|---|---|---|---|
| Iš viso, GWh | 24136 | 12564 | 11572 | 15576 |
| Vidinis išleidimo taškas, GWh | 16947 | 8486 | 7090 | 14913 |
| Vidinis išleidimo taškas Achema, GWh | 8923 | 8024 |
Nuo 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC). Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. 2024 metais prasidėjo naujas 5 metų reguliavimo periodas, kuris baigsis 2028 metų pabaigoje. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba (PVR) 2024-iems, pirmiesiems einamojo reguliavimo periodo metams, – 67,01 mln. Eur (4,43 proc. didesnė, nei 2023 m dėl visų sąnaudų kategorijų augimo). 2024 m. gegužės mėn. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2025 m. – 63,83 mln. Eur, tai - 4,75 proc. mažiau, nei 2024 metams patvirtinta PVR. PVR mažėjimą nulėmė prognozuojamos mažesnės technologinės sąnaudos. Išsami informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas pateikiama „Amber Grid“ tinklalapyje. 2024 m. pradžioje nustatant 2025 m. perdavimo tarifus, per Lietuvos dujų perdavimo sistemą prognozuota transportuoti 65,3 TWh gamtinių dujų, tai – 1,4 proc. mažiau nei buvo vertinta 2024 metams (66,3 TWh) ir 15,3 proc. daugiau nei faktiškai transportuota 2024 m. (55,3 TWh). 2024 m į Lenkiją ir Latviją buvo transportuota beveik du kartus mažiau nei prognozuota, o tai pagrinde lėmė SGDT planinis remontas, trukęs ilgiau nei mėnuo. Taip pat buvo tikimasi didesnio gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje. Nors šalyje buvo suvartota 17 TWh gamtinių dujų, t.y. 2 TWh daugiau nei 2023 metais, tačiau šis kiekis yra 4 TWh mažesnis už planuotą dujų poreikį. Prognozuojamas užsakomų pajėgumų, vartojimo pajėgumų ir transportuojamo dujų kiekio lygmuo nustatytas, atsižvelgiant į istorinius duomenis, esamų ir potencialių sistemos naudotojų poreikius. 2024 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas) sudarė 1,49 Eur/MWh (7,4 proc. didesnė nei 2023 m.), o 2025 metams patvirtinti tarifai lėmė 1,60 Eur/MWh vidutinę dujų perdavimo kainą Lietuvos vartotojams (7,4 proc. didesnę nei 2024 m.). 2024 m. visuose dujų įleidimo taškuose (įskaitant ir Klaipėdos įleidimo tašką) perdavimo paslaugų kainos yra išlaikytos ir suvienodintos su kaimyninėje Latvijos, Estijos ir Suomijos tarifų zonoje taikomomis įleidimo kainomis. 2024 m. pabaigoje VERT paskelbė viešai konsultacijai dokumentų paketą dėl Amber Grid teikiamų perdavimo paslaugų kainodaros principų nuo 2026 m. Kai kuriuos numatomus kainodaros pokyčius sąlygoja ir 2024 m. viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos. Šios viešosios konsultacijos pabaiga 2025 m. vasario 14 d.
„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje. Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės, kuriose numatyta, kad virtualiame prekybos taške negalima prekyba praėjusios paros produktais, todėl išaugo disbalansą sukėlusių rinkos dalyvių skaičius. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą už ataskaitinį laikotarpį, kiekvienam rinkos dalyviui apskaičiuoja neutralumo mokestį. Pakeitimai parengti vadovaujantis 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas. Per 2024 metus dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 326,25 GWh ir pardavė 323,5 GWh dujų. 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių pakeitimams „Amber Grid“, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja neutralumo mokestį. Per 2024 metus sistemos naudotojams buvo grąžinta 2,6 mln. Eur ir iš jų surinkta 0,03 mln. Eur. Vykdant dujų perdavimą tranzitu iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų maišymosi perdavimo sistemoje, susidaro skirtumas tarp apskaičiuotos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose. Per 2024 metus perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 344,0 GWh energijos skirtumas, kuris iš „Amber Grid“ buvo nupirktas, atsiskaitant už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią šalį paslaugas. Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.
Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės aktus), surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas terminalo operatoriui (AB „KN Energies“) ir paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei iš šių lėšų kompensuojamos „Amber Grid“ SGDT lėšų administravimo sąnaudos. 2024 metams nustatyta saugumo dedamoji 205,93 Eur / MWh / parą / metus (vadovaujantis VERT 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3E-1694).Ji buvo taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Su VERT suderintos SGDT lėšų gavėjams taikomos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos, kurios buvo taikytos 2023 metais, bei taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d, pateikiamos 5 lentelėje.
| Dedamosios dalys | Proporcija 2023 01 01 - 2023 06 30 | Proporcija 2023 07 01 - 2023 12 31 | Proporcija 2024 01 01- 2024 12 31 | Proporcija 2025 01 01- 2025 12 31 |
|---|---|---|---|---|
| Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo dedamoji | 0% | 0% | 0,000% | |
| Administravimo sąnaudų dedamoji | 0%* | 0% | 0,401% | |
| SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji | 0% | 100% | 99,599% | |
| Iš viso: | - | 100% | 100% | netaikoma |
2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. O3E-1469 VERT patvirtino saugumo dedamąją, įsigaliojančią nuo 2025 m. sausio 1 d., kuri pirmą kartą nustatyta neigiama (-25,55 Eur/(MWh/parą/metus). Amber Grid, veikdama kaip SGDT lėšų administratorius ir vadovaudamasi VERT pakeistu SGDT lėšų administravimo aprašu, 2025 metais turės grąžinti SGDT lėšas jų mokėtojams (perdavimo sistemos naudotojams).
Dėl nesumokėtų SGDT lėšų šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo iš AB „Achema“. 2022 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė bylos dalį dėl 4.678 tūkst. eurų SGDT priedo lėšų ir 55 tūkst. eurų delspinigių reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kitą bylos dalį dėl 763 tūkst. eurų delspinigių pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir priešieškinio reikalavimus, kuriais AB „Achema“ prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Bendrovė veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš AB „Achema“ gautus apmokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taip pat sustabdė iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD terminalo lėšų, taikytų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.
35 Bendrovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį skundą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, jog Europos Komisijos sprendimas nėra priimtas, bylos nagrinėjimas sustabdytas iki išnyks stabdymo pagrindas.
2024 m. rugsėjo 6 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB „Achema“ priteisti 763 119,55 Eur pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir 7 080 801,52 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų ir 67 776,35 Eur delspinigių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį. Šio Bendrovės Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.
Pagal Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, „Amber Grid” kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. 2024 m. birželio mėn. „Amber Grid“ parengė ir pateikė VERT dešimties metų (2024–2033 m.) tinklo plėtros planą, o VERT jam pritarė spalio mėn. Tarp pagrindinių „Amber Grid“ 10 metų tinklų plėtros plano aspektų:
Vienas plane minimų bendrovės įsipareigojimų – modernizuoti nacionalinę dujų perdavimo infrastruktūrą, atsižvelgiant į Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus, Europos energetikos ir dekarbonizacijos nuostatas ir žaliosios energetikos projektų vystytojų bei rinkos dalyvių poreikius. Nemažai dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) integracijai ir jų įvairovei – biometanui ir žaliajam vandeniliui. Rengiant 10 metų tinklo plėtros plane integruotą vandenilio tinklo planą buvo atsižvelgiama į potencialių klientų poreikius. Galimi tinklo sprendiniai buvo derinami su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ ir jo tinklo vystymo planais. Plane numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetį sudaro apie 213 mln. Eur. Iš jų – investicijos per penkerius artimiausius metus sudarys apie 150 mln. eurų. Jas numatoma nukreipti į projektus, susijusius su perdavimo sistemos pritaikymu vandenilio ir dujų mišinio transportavimui, esamos perdavimo sistemos infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui.
Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės 2024 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-81 buvo patvirtintos Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės (toliau – H2 Gairės). H2 Gairėse pateikiama vandenilio plėtros Lietuvoje vizija, apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai. H2 Gairių dokumente, kaip vienas iš pagrindinių vandenilio transportavimo projektų, įvardijamas vandenilio tinklas nuo Suomijos iki Vokietijos, kuris eis per Lietuvą ir suteiks galimybę eksportuoti vandenilį arba importuoti jį iš kitų ES valstybių.Įgyvendinus šį projektą Lietuvai bus sudarytos 36 galimybės pasinaudoti požeminėmis vandenilio saugyklomis, kurias planuojama įrengti kitose valstybėse narėse.
Vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle H2 Gairėse įvardijamas, kaip pereinamo laikotarpio priemonė, skatinanti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kurianti pirmuosius vandenilio transportavimo pajėgumus. Siekiant išnaudoti žaliojo vandenilio ir išvestinių jo produktų galimybes Lietuvos ekonomikoje ir eksporto rinkose – planuojama pirmajame etape įkurti bent vieną vandenilio slėnį. Vėliau jų skaičius galėtų išaugti iki dviejų. Remiantis H2 Gairėmis, Lietuvoje, įrengus 1,3 GW galios elektrolizės įrangą, nuo 2030 m. per metus būtų pagaminama 129 000 tonų žaliojo vandenilio.Įvertinus ŠESD mažinimo tikslus ir numatytus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, prognozuojama, kad žaliojo vandenilio poreikis Lietuvoje 2030 m. galėtų siekti 110 000 tonų per metus. Papildomai, apie 33 000 tonų galėtų būti skirta eksportui.
2024 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, parengtą siekiant įgyvendinti esminius pokyčius energetikos sektoriuje – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos, kiek jos suvartojama ir kad energetikos sektorius taptų visiškai klimatui neutralus iki 2050 m. Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir „Power-to-Gas“ technologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė toliau dalyvauja Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra Europos švaraus vandenilio aljanso ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Bendrovė tęsė veiklą „European Hydrogen Backbone“ iniciatyvoje, kuri vienija daugiau nei 30 perdavimo sistemos operatorių iš visos Europos, šios veiklos metu buvo kuriama visas šalis jungiančios vandenilio transportavimo bei saugojimo infrastruktūros vizija, analizuojamos jos alternatyvos, sudaromi įgyvendinimo planai.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas 2024 m. sausio mėn. Baltijos jūros regiono šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai: Gasgrid vetyverkot Oy (Suomija), Elering AS (Estija), AS Conexus Baltic Grid (Latvija), AB „Amber Grid“, GAZ-SYSTEM S.A. (Lenkija) ir Ontras Gastransport GmbH (Vokietija) pasirašė sutartį su konsultantu parengti Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus, jungiančio vandenilio gamybos ir vartojimo centrus valstybėse narėse tarp Suomijos ir Vokietijos, išankstinę galimybių studiją. Studijoje nagrinėtos pagrindinės NBHC projekto vystymo sąlygos, vandenilio koridoriui būtini techniniai, teisiniai, organizaciniai ir ekonominiai aspektai. Vandenilio koridorius atliks svarbų vaidmenį, siekiant Europos Sąjungos iškastinio kuro mažinimo tikslų įgyvendinimo, pakeičiant ES pagamintu ir tiekiamu žaliuoju vandeniliu. Šiaurės ir Baltijos šalių regionas turi didelį žaliojo vandenilio potencialą, kuris pagal išankstinę galimybių studiją iki 2040 metų sudarys apie 27,1 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio (pagaminto iš sausumos ir jūros, vėjo bei saulės energijos). Dėl to atsiranda didelis vandenilio rinkos kūrimo ir eksporto į žemyninę Europą potencialas, kurį planuojama išnaudoti įgyvendinant NBHC projektą. Prognozuojama, kad iki 2040 metų koridoriumi tarp šalių kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio. Išankstinė galimybių studija parodė, kad NBHC gali būti vienas iš pirmųjų veikiančių 37 tarpvalstybinių vandenilio dujotiekių Europoje. Šiuo metu planuojama, kad NBHC vamzdynas bus 1200 mm skersmens, įrengtos kelios kompresorių stotys, o trasos ilgis bus apie 2500 km. 2025 m. projekto parteriai planuoja pradėti kelias nacionalines studijas dalyvaujančių partnerių šalyse.# Šiose studijose daug dėmesio bus skiriama svarbiausioms dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos klausimams, taip pat projekto įgyvendinimo grafikui. Tikimasi, kad šios studijos bus atliktos iki 2026 m. pabaigos. Be galimybių studijų NBHC projekte dalyvaujantys operatoriai atliks kelias tarpvalstybines studijas, kurioms bus naudojami rezultatai iš aukščiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai bus integruoti į NBHC projekto planavimą. Šios studijos apims projekto koordinavimą, techninės ir komercinės dalies suderinimą, klientų ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą. Planuojama, kad tarpvalstybinės studijos bus užbaigtos iki 2026 m. pabaigos. Projekto dalyvių nuomone, galimybių studijų etapas leis paspartinti bendradarbiavimą ir padaryti didelę pažangą, įgyvendinant NBHC projektą. Ateityje vandenilio koridoriaus projektas įgalins valstybes ne tik sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, bet ir skatins verslo plėtrą bei prisidės kuriant visiškai naują vandenilio ekonomiką Europoje. Išsamios galimybių studijos sudarys sąlygas NBHC projektui tapti saugiu, patikimu ir ekonomišku atsinaujinančio vandenilio transportavimo maršrutu, prijungtu prie būsimo Europos vandenilio tinklo Vidurio Europoje.
Augant Lietuvos ekonomikai bei žengiant link Europos numatytų žaliosios energetikos transformacijos tikslų, vis labiau ieškoma galimybių išnaudoti atsinaujinančius energijos išteklius Lietuvoje. Vieną reikšmingiausių vaidmenų šiame kontekste pastaruoju metu atlieka biodujų ir biometano atsiradimas Lietuvos dujų sistemoje. Lietuvoje taip pat sparčiai auga investicijos į biometano gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos dalyviai aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biometano jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo ir skirstymo sistemos ir pagamintą biometaną tiekti vietos bei užsienio rinkai, dalyvaujant žaliųjų dujų kilmės garantijų prekyboje. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra vienas svarbiausių Europos valstybių energetikos tikslų, todėl tai – reikšminga ateities galimybė ir Bendrovės klientams. Lietuvos Vyriausybė pripažino biometano potencialą ir įgyvendino tam tikras politikos priemones, skirtas paremti jo plėtrą. Pavyzdžiui, Alternatyvių degalų įstatyme nustatyti ambicingi atsinaujinančio kuro naudojimo transporto sektoriuje tikslai suteikia stiprią paskatą statyti naujas biometano jėgaines. Vyriausybė skyrė lėšų biometano projektams remti, parodydama savo įsipareigojimą pereiti prie tvaresnės energetikos sistemos.
38
2024 metų pabaigoje biometaną į perdavimo tinklą tiekė Pasvalio rajone įsikūrusi biometano gamykla UAB „Tube green“ ir Radviliškio rajone įsikūrusi biodujų jėgainė UAB „Agrokoncerno biometanas“. 2025 m. duomenimis galioja 12 išduotų prijungimo sąlygų, iš jų 6 klientai jau pasirašę prijungimo sutartis. Dauguma jų planuoja prijungti savo sistemas 2025 m., numatomas perduoti į perdavimo tinklą biometano kiekis ~0,5 TWh/m. Toliau, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, planuojamas nuolatinis biometano įleidimo pajėgumų didėjimas, pasiekiant ~1,3 TWh 2028 m.
Vystant biometano verslą, didelę naudą kuria galimybė prekiauti biometano kilmės garantijomis. Prie to prisidėjo ir jau kelis metus veikianti tarptautinė GIPL dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri sujungė su Europos dujų tinklu. Fizinė dujotiekių jungtis tarp Baltijos šalių regiono ir visos Europos atveria galimybes kilmės garantijų mainams tarp Europos Sąjungos šalių. Žaliųjų dujų kilmės garantijų sistemą Lietuvoje sukūrė ir administruoja „Amber Grid“. Sistema reikalinga į perdavimo ir skirstymo sistemą įleistų žaliųjų dujų apskaitymui ir jų atsekamumo užtikrinimui. Per 2024 metus Lietuvoje veikiančios biometano jėgainės pagamino ir į dujų perdavimo tinklą įleido beveik 130 gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančių dujų.
39
Išduota kilmės garantijų biometanui, pagamintam Lietuvoje, GWh, 2024 m.
| Metai | Kilmės garantijų išdavimas | Kilmės garantijų importas | Kilmės garantijų eksportas |
|---|---|---|---|
| 2024 m. | 126,5 | 52,7 | 57,9 |
Kilmės garantijų sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti atsinaujinančią ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją. „Amber Grid“ yra kilmės garantijas išduodančias institucijas Europoje vienijančių organizacijų AIB (Asociacija, vienijanti Paskirtuosius subjektus išduoti kilmės garantijas (angl. Association of Issuing Bodies ) bei ERGaR (Europos atsinaujinančių dujų registras (angl. European Renewable Gas Registry ) asociacijų narė.
Kilomės garantijų išdavimas, importas ir eksportas, GWh, 2024 m.
| Laikotarpis | Kiekis (GWh) |
|---|---|
| 2024 m. Kilmės garantijų išdavimas | 7,7 |
| 2024 m. Kilmės garantijų importas | 8,5 |
| 2024 m. Kilmės garantijų eksportas | 9,0 |
| 2024 m. Kilmės garantijų išdavimas | 9,5 |
| 2024 m. Kilmės garantijų importas | 10,6 |
| 2024 m. Kilmės garantijų eksportas | 10,3 |
| 2024 m. Kilmės garantijų išdavimas | 10,6 |
| 2024 m. Kilmės garantijų importas | 11,5 |
| 2024 m. Kilmės garantijų eksportas | 11,6 |
| 2024 m. Kilmės garantijų išdavimas | 12,7 |
| 2024 m. Kilmės garantijų importas | 12,3 |
| 2024 m. Kilmės garantijų eksportas | 12,3 |
2024 m. į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuota daugiau kaip 50 GWh žaliųjų dujų, o 2023 m. – daugiau nei 40 GWh. Šis biometanas naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje, taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje.
40
2024 m. birželį buvo užbaigta išankstinė NBHC projekto galimybių studija. Šešių šalių PSO nusprendė toliau atlikti detalesnes nacionalines studijas dalyvaujančių partnerių šalyse bei tarpvalstybines studijas, kurioms bus naudojami rezultatai iš anksčiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai taptų pagrindu vamzdyno nuo Suomijos iki Vokietijos projektavimui ir statybai.
Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sistema yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti anglies dioksido išmetimą pramonės sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD). Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sistemos vertės grandinės sukūrimas yra būtinas siekiant ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu. 2022 m. įkurtas „CCS Baltic Consortium“ siekia sukurti bendrą anglies dioksido vertės grandinę Latvijoje ir Lietuvoje ir užsitikrino bendro intereso projekto statusą (angl. PCI - Projects of Common Interest ) planuojamam anglies dioksido surinkimo ir transportavimo maršrutui, apimančiam abi ES valstybes nares, kuriuo CO 2 bus transportuojamas į Klaipėdos uostą ir gabenamas į laidojimo vietas. Pradžioje „CCS Baltic Consortium“ svarstė CO 2 gabenimą geležinkeliu ir keliais, bet vėlesnė analizė parodė, kad racionalu tai daryti vamzdynais, todėl pradėta bendradarbiauti su „Amber Grid“ ir Latvijos dujotiekių operatore „Conexus Baltic Grid“. Amber Grid remia anglies dioksido vertės grandinės kūrimą ir įgyvendinimą bei „CCS Baltic Consortium“ priėmus sprendimą sausumoje CO 2 transportuoti galėtų tapti konsorciumo partneriu.
„Amber Grid“ atliko sintetinių dujų ir sintetinių degalų (iš vandenilio ir CO₂) gamybos, eksporto ir saugojimo galimybių Lietuvoje analizę. Analizėje buvo įvertinta sintetinių degalų teisinė aplinka, atsižvelgiant į ES žaliojo kurs tikslus. Didelis dėmesys skiriamas besiformuojančios sintetinių degalų rinkos ES ir pasauliniu mastu tendencijoms sunkiojo transporto, aviacijos ir laivybos sektoriuose, atsižvelgiant į sintetinių degalų gamybos technologijų išvystymo lygį, jų pasirengimą masinei gamybai bei ekonominio efektyvumo perspektyvas. Analizėje pateikiamas Lietuvos sintetinių degalų gamybos plėtros galimybės: gamybos, vartojimo, saugojimo ir eksporto potencialas, atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį, esamą infrastruktūrą ir galimybes integruotis į ES bendrąją rinką. Šis tyrimas padeda įmonei pasiruošti būsimai energetikos transformacijai, identifikuojant vandenilio ir CO₂ perdavimo tinklų plėtros potencialą, sustiprinat šalies energetinę nepriklausomybę bei prisidedant prie dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimo.
Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies energetiniame šalies balanse, bendrovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės narystė ERGaR (European Renewable Gas Registry) asociacijoje, narystė AIB (Association of issuing bodies) asociacijoje be anksčiau minėtų tikslų, sudaro galimybes ugdyti naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo. Vertinant dujų perdavimo perspektyvas, prognozuojama, kad 2025 metais Bendrovė į vidinius dujų išleidimo taškus transportuos apie 16,9 TWh, į Lenkiją – 2,5 TWh, į Karaliaučiaus sritį – apie 26 TWh dujų, o į Latviją planuojama transportuoti 9,7 TWh dujų. Kaip vertinta ir 2024 metais, didžiąją dalį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.
41
Bendrovė
| Finansiniai rodikliai | 2024 m. | 2023 m. | 2022 m. |
|---|---|---|---|
| Finansiniai rezultatai (tūkst. | | | |# 5.1. Pagrindiniai veiklos rodikliai
| Eur) | |||
|---|---|---|---|
| Pajamos | 74.583 | 81.337 | 96.652 |
| EBITDA | 26.527 | 25.739 | 30.965 |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 9.502 | 13.992 | 18.088 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 8.306 | 13.425 | 15.720 |
| Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 34.601 | 39.940 | 18.992 |
| Investicijos | 6.405 | 35.703 | 42.852 |
| Finansinė skola (paskolos) | 84.794 | 92.046 | 100.962 |
Rodiklių skaičiavimo formulės:
* EBITDA marža = EBITDA/ pajamos
* Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos
* ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis
* ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis
* Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
* Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
* Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
* Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
* Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
* Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas/akcijų kiekis)
* Investicijos – ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimas
2024 m. pajamos sudarė 74,6 mln. Eur, palyginti su 2023 m., sumažėjo 8 proc. (6,8 mln. Eur). Pajamų sumažėjimą labiausiai nulėmė 10 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m., perduotas dujų kiekis. Balansavimo produkto pajamos neženkliai padidėjo (+3 proc.; 0,3 mln. Eur). Balansavimo produkto pajamos gaunamos dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.
| 2022 | 2023 | 2024 | |
|---|---|---|---|
| Transportavimas Lietuvos vartotojams | 61%; 39,8 | 46%; 25,4 | 34%; 16,5 |
| Transportavimas į gretimas sistemas | 18%; 11,9 | 25%; 13,8 | 32%; 15,5 |
| Balansavimas | 16%; 10,6 | 24%; 13,4 | 28%; 13,4 |
| Kita | 5%; 3,1 | 5%; 3,1 | 5%; 2,6 |
2024 m. veiklos sąnaudos (neskaitant nusidėvėjimo, kitų nepiniginių straipsnių) sudarė 48,1 mln. Eur, palyginti su 2023 m., sumažėjo 14 proc. Sumažėjimą nulėmė sumažėjusios dujų kainos ir atitinkamai sumažėjusios dujų sąnaudos. Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos sudarė 15,5 mln. Eur (32 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2023 m., didėjo 12 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 2,6 mln. Eur (5 proc. visų sąnaudų). Gamtinių dujų sąnaudos siekė 16.5 mln. Eur ir sudarė 34 proc. sąnaudų. Palyginti su 2023 m. dėl mažesnių dujų kainų, sąnaudos sumažėjo 35 proc.
| 2022 | 2023 | 2024 | |
|---|---|---|---|
| Gamtinės dujos | 27%; 25,7 | 48%; 39,2 | 48%; 36,2 |
| Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos | 41%; 39,7 | 35%; 28,2 | 34%; 25,0 |
| Remontas ir techninė priežiūra | 15%; 12,5 | 17%; 12,9 | 16%; 10,6 |
| Kita | 1%; 0,7 | 2%; 1,4 | 1%; 0,5 |
2024 m. grynasis pelnas sudarė 8,3 mln. Eur ir buvo 38 proc. mažesnis nei 2023 m. (13,4 mln. Eur). Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 26,5 mln. Eur (2023 m. – 25,7 mln. Eur). Grynojo pelno sumažėjimą 2024 m. nulėmė tai, kad 2023 m. buvo apskaitytas asocijuotos įmonės perleidimo ir perkainavimo pelnas (vienkartinis efektas -10,1 mln. Eur).
| 2022 | 2023 | 2024 | |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 96,7 | 81,3 | 74,6 |
| EBITDA | 31,0 | 25,7 | 26,5 |
| Grynasis pelnas | 15,7 | 13,4 | 8,3 |
| 2022 | 2023 | 2024 | |
|---|---|---|---|
| EBITDA marža | 32,0 | 31,6 | 35,6 |
| Grynojo pelno marža | 16,3 | 16,5 | 11,1 |
2024 metais sėkmingai užbaigėme svarbius projektus, kurie buvo pradėti dar 2023 metais. Investicijos 2024 m. sudarė 6,4 mln. Eur ir buvo mažesnės nei 2023 m. (35,7 mln. Eur). Detalesnis įgyvendinamų investicijų ir planuojamų įgyvendinti investicijų aprašymas pateiktas šios ataskaitos 4.2. ir 4.6. skyriuose. Planuodama ir vykdydama investicijas Bendrovė vadovaujasi Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika, kuria siekiama investicijas į gamtinių dujų perdavimo sistemos infrastruktūrą pagrįsti ir prioretizuoti taikant kaštų ir naudos analizę. Investicijos į dujų perdavimo sistemą užtikrina saugų, patikimą, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyvų gamtinių dujų perdavimą klientams ir vartotojams.
| 2022 | 2023 | 2024 | |
|---|---|---|---|
| Nauja statyba | 11,5 | 35,6 | 6,2 |
| Rekonstrukcija ir modernizavimas | 31,3 | 0,1 | 0,2 |
2024 m. gruodžio 31 d. turto vertė sudarė 327,2 mln. Eur: ilgalaikis turtas sudarė 89 proc., trumpalaikis – 11 proc. viso turto. Ilgalaikis turtas per 2024 m. sumažėjo 2 proc. iki 291,9 mln. Eur dėl mažesnių už nusidėvėjimą investicijų. Trumpalaikio turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 35,3 mln. Eur, per 2024 metus, dėl padidėjusio finansinio turto padidėjo 3 proc.
Per 2024 m. nuosavas kapitalas, išmokėjus dividendus, kurie viršijo 2024 m. uždirbtą pelną, sumažėjo 6 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 175,6 mln. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 54 proc. viso turto. 2024 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 151,6 mln. Eur, per metus padidėjo 4 proc. 2024 m. gruodžio 31 d. finansinė skola (paskolos) sudarė 84,8 mln. Eur, per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 7,3 mln. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 48 proc.
2024 m. grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 34,6 mln.. Eur (2023 m. – 39,9 mln. Eur). Investicijos į ilgalaikį turtą sudarė 6,1 mln. Eur ( 2023 m.– 37,6 mln. Eur). 2024 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 7,2 mln. Eur ES paramos lėšų (2023 m. – 14,3 mln. Eur).
Siekianti tiksliau atspindėti konkretaus laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatus bei objektyviau juos palyginti su ankstesniais laikotarpiais pateikiami koreguoti veiklos rodikliai. Reguliuojamų pajamų, sąnaudų ir pelningumo rodiklių koregavimas atliktas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Taip pat eliminuojami netipiniai/vienkartiniai sandoriai (UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimas). Atliekant rodiklių korekcijas įvertinama:
* VERT sprendimu patvirtinta pelningumo korekcija ataskaitiniam laikotarpiui (laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį);
* ateinančio laikotarpio VERT korekcija dėl einamojo periodo reguliuojamo pelningumo nuokrypių (laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį);
* kiti netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcija.
| 2024 m. | 2023 m. | |
|---|---|---|
| EBITDA | 26,5 | 25,7 |
| Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį | 2,0 | -2,9 |
| Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį | -1,1 | +1,9 |
| Koreguota EBITDA | 27,4 | 24,7 |
| Grynasis pelnas | 8,3 | 13,4 |
| Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį | 2,0 | -2,9 |
| Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį | -0,3 | 1,7 |
| Kita (netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcijos) | 0,1 | -3,0 |
| Koreguotas grynasis pelnas | 10,1 | 9,2 |
| Koreguota nuosavybės grąža (ROE) | 5,5% | 5,0% |
Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2024 m. finansinių ataskaitų pastabose.
Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami „Amber Grid“ 2024 m. finansinių ataskaitų pastabose.
2024 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas paskirstytinąjį pelną paramai skyrė 403 tūkst. Eur. Siekdama spręsti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai reikalingų specialistų pritraukimo klausimą, Bendrovė 2024 m. rugpjūčio mėn. skyrė 75 tūkst. Eur paramą mokymo įstaigoms. Nuo karo nukentėjusių Ukrainos energetikos objektų atstatymui skirta parama ir humanitarinė pagalba Ukrainai sudarė 109 tūkst. Eur. Bendrovės paramos politika yra skelbiama viešai: https://www.epsog.lt/uploads/documents/files/Politikos/20220527_Paramos%20politika.pdf .
Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta „Amber Grid“ 2024 m. finansinėse ataskaitose. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė. „EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo „Amber Grid“ audito komiteto funkcijas, teikia nuomones dėl reikšmingų „Amber Grid“ sandorių su susijusiomis šalimis. Audito komitetas įvertina ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu. „Amber Grid“ sandoriai su susijusiomis šalimis, 2024m.# Sutartys numeris
| Sąsajos rūšis | Susijusios šalies pavadinimas | Susijusios šalies duomenys | Sutarties įsigaliojimo data | Rūšis | Sutarties objektas | Numatoma sandorio vertė be PVM |
|---|---|---|---|---|---|---|
| VVĮ | Energijos skirstymo operatorius AB | Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT- 03212 Vilnius | 2024-01-02 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Vilnius – Kaliningradas LČ- 18/19B (Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 4 781,16 |
| VVĮ | Registrų centras VĮ | Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius | 2024-01-09 | Paslaugų pirkimo | Planų dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tikslinimo parengimas | 224 000,00 |
| VVĮ | Ignitis UAB | Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-04-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Papildomas susitarimas Nr. 14 (dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo) | 0,00 |
| VVĮ | Energijos skirstymo operatorius AB | Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT- 03212 Vilnius | 2024-04-15 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Birštono DSS leistinos naudoti galios didinimo paslauga | 60,72 |
| VVĮ | Ignitis UAB | Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-04-23 | Prekių pirkimo | Elektros energija (kompensacija) | 0,00 |
| VVĮ | KN Energies AB | Įm.k. 110648893, Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda | 2024-05-14 | Bendradarbiavimo sutartys | MEMORANDUM OF UNDERSTANDING | 0,00 |
| VVĮ | EPSO-G UAB | Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-07-31 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Susitarimas dėl 2020-01-20 Informacijos teikimo sutarties Nr. SUT-20-045 nutraukimo | 0,00 |
| VVĮ | EPSO-G UAB | Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-08-19 | Bendradarbiavimo sutartys | Informacijos dalinimasis su EPSO-G UAB | 0,00 |
| VVĮ | Registrų centras VĮ | Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius | 2024-08-30 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Sutartis dėl duomenų apie magistralinius dujotiekius viešinimo | 0,00 |
| VVĮ | EPSO-G UAB | Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-09-02 | Finansinės sutartys | Papildomas susitarimas Nr.2 Skolinimas ir skolinimasis | 0,00 |
| VVĮ | EPSO-G UAB | Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-09-02 | Finansinės sutartys | Skolinimas ir skolinimasis | 70 000 000,00 |
| VVĮ | Regitra AB | Įm.k. 110078991, Liepkalnio g. 97A, LT- 02121 Vilnius | 2024-10-04 | Paslaugų pirkimo | Už Regitros egzaminą | 35,00 |
| VVĮ | EPSO-G UAB | Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-10-28 | Paslaugų pirkimo | Papildomas susitarimas Nr.1 Valdymo (holdingo) paslaugos | 0,00 |
| VVĮ | Ignitis UAB | Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-11-08 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Papildomas susitarimas Nr. 16 (dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo) | 0,00 |
| VVĮ | Ignitis UAB | Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-11-05 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Papildomas susitarimas Nr.15 (dėl nenutrūkstamo Gamtinių dujų tiekimo) | 0,00 |
| VVĮ | Lietuvos paštas AB | Įm.k. 121215587, Juozo Balčikonio g. 3, LT- 08247 Vilnius | 2024-11-07 | Paslaugų pirkimo | Kurjerio paslaugos | 2 548,00 |
| VVĮ | Žemės ūkio duomenų centras VĮ | Įm.k. 306205513, Vinco Kudirkos g. 18-1, LT- 03105 Vilnius | 2024-11-12 | Paslaugų pirkimo | Žemės sklypų su servitutu ir (arba) teritorijomis, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planų parengimo paslaugos | 8 000,00 |
| VVĮ | Ignitis UAB | Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-12-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Papildomas susitarimas Nr. 17 (dėl nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo) | 0,00 |
| VVĮ | Registrų centras VĮ | Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius | 2024-12-10 | Paslaugų pirkimo | Vieno nekvalifikuoto sisteminio sertifikato išdavimas metams | 120,00 |
| VVĮ | Ignitis UAB | Įm.k. 303383884 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-12-20 | Paslaugų pirkimo | Susitarimas dėl Ignitis ON paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties papildymo | 0,00 |
| VVĮ | EPSO-G UAB | Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-12-31 | Finansinės sutartys | Ketinimų protokolas dėl mokestinių nuostolių perdavimo-perėmimo | 0,00 |
| VVĮ | Tetas UAB | Įm.k. 300513148, Senamiesči o g. 102B, LT-35116 Panevėžys | 2024-12-31 | Finansinės sutartys | Ketinimų protokolas dėl mokestinių nuostolių perdavimo-priėmimo | 0,00 |
| VVĮ | KN Energies AB | Įm.k. 110648893, Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda | 2024-02-06 | Bendradarbiavimo sutartys | Dėl bendradarbiavimo Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų platformoje pabaigos | 0,00 |
| VVĮ | Registrų centras VĮ | Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-101, LT- 09320 Vilnius | 2024-02-21 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Sutarties PS-2526 (10.46 E) papildymas | 0,00 |
| VVĮ | EPSO-G UAB | Įm.k. 302826889 , Laisvės pr. 10, LT- 04215 Vilnius | 2024-08-27 | Bendradarbiavimo sutartys | Bendradarbiavimo susitarimas dėl bendrai atliekamų pirkimų vykdymo | 0,00 |
| VVĮ | Via Lietuva AB | Įm.k. 188710638, Kauno g. 22-202, LT- 03212 Vilnius | 2024-09-24 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Sutarties S-882 Priedas Nr.10 | 0,00 |
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 34 proc. asocijuotos bendrovės UAB „GET Baltic“ akcijų. Detalesnė informacija apie asocijuotą bendrovę pateikta „Amber Grid“ finansinėse ataskaitose.
Bendrovėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones. 2024 m. Bendrovė vadovavosi valdybos patvirtinta EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai įtvirtino vienodą, bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija. Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą, „EPSO-G“ grupės įmonių rizikų valdymo principus ir atsakomybes apibrėžia Rizikų valdymo Politikoje. Politika yra skelbiama viešai prieinama „EPSO-G” tinklalapyje. Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas Bendrovės rizikos apetitas – tai rizikos lygis, kuris ne didesnis nei aukščiausio lygio rizika, kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos reikšmingumą Bendrovei) yra lygus arba viršija 15 balų arba kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami įgyvendinti numatytą strategiją ir nustatytus veiklos tikslus. Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos apetitą būtinos papildomos valdymo priemonės. Bendrovėje taikomas žemiau nurodytas rizikų valdymo procesas (etapai):
I. Aplinkos nustatymas: remiantis Bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais Rizikų vertinimo ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos Bendrovės tikslų nepasiekimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms.
II. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos Rizikos, nustatomi PRR, sudaromas Bendrovės Rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas Rizikos apetitas ir Rizikų sąraše nurodytos Rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą Rizikos apetitą.
III. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: rizikos apetitą viršijančioms Rizikoms sudaromas Bendrovės Rizikų valdymo priemonių planas.
IV. Rizikų ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė Bendrovės rizių sąrašo ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo bei Grupės lygio Rizikų ir jų valdymo priemonių sąrašo stebėsena.
V. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp Rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos vertinant Bendrovių Rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie Rizikas ir jų valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus.
Bendrovė identifikavo 2024 metų veiklos rizikas, atliko jų vertinimą, nustatė rizikų stebėsenos rodiklius ir numatė rizikų valdymo priemones.
„Amber Grid“ valdyba, įvertinusi bendrovėje identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygį (poveikį bendrovės veiklai), patvirtino grupės rizikų lygio sąrašą. Kiekvieną 2024 m. ketvirtį „EPSO-G“ audito komitetas vertino bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas „Amber Grid“ valdybai. Siekiant gerinti rizikų valdymą ir integralumą Grupėje, įdiegtas IT įrankis – Rizikų valdymo informacinė sistema (angl. Power App).Įrankis leidžia įvesti aktualią informaciją apie rizikas, vartotojams pagal rolę patiems susigeneruoti aktualų turinį iš bendro duomenų rinkinio, taip pat siųsti priminimą ar komentarus susijusius su rizikų valdymu. Tvarumo srities rizikos Grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės Grupės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos valdymo procesą. Grupė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo.
| Tikimybė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 5 | 4 | 4; 7 | 2 | 3 | 5 | 3; 6 |
| 1 | Strateginių projektų vėlavimo rizika | |||||
| 2 | Sistemų, naudojamų pagrindinėje veikloje, sutrikimo rizika | |||||
| 3 | Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika | |||||
| 4 | Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika | |||||
| 5 | Kibernetinio saugumo rizika | |||||
| 6 | Biudžeto neįgyvendinimo rizika | |||||
| 7 | Poveikio aplinkai mažinimo rizika | |||||
| Rizikos lygio pasikeitimo tendencijos | Didėja | Nesikeičia | Mažėja |
„Amber Grid“ rizikų aprašymas
1.# Strateginių projektų vėlavimo rizika
Rizikos lygis: VIDUTINIS
Rizikos veiksniai: Išoriniai – technologiniai, Vidiniai - procesai
Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui
ASV tipas: Valdysena
Rizikos sritis: Projektų valdymas
Rizikos aprašymas: Bendrovė įgyvendina kompleksinius, didelės apimties nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentuose įtvirtintus projektus, nuo kurių priklauso Lietuvos energetikos sistemos vystymasis, sklandi AEI integracija ir kuriamos papildomos galimybės rinkos dalyviams rinktis vartoti klimatui neutralią energiją. Valstybės ir Bendrovės projektų vėlavimas neigiamai veikia įmonės ir/ ar strateginių tikslų pasiekimą. Vėluojant įgyvendinti valstybės projektus, nebus savalaikiai įgyvendinta sinchronizacija su KET, pasirengta plataus masto AEI integracijai.
Valdymo priemonės:
* Bendrovė kartu su Grupės PMO (angl. Project Management Office) vykdo valstybės projektų stebėseną ir kontrolę.
* Taikomos nuolatinės (pasyvios ir aktyvios) kontrolės priemonės – automatizuotų valstybės ir Grupės projektų ataskaitų ir KPI’s stebėsena, aktyvus įsitraukimas valdant rizikas ir sprendžiant problemas.
* Bendrovė kartu su Grupės PMO dalyvauja programos, projekto komandos ir projekto vykdytojo bei rangovų susitikimuose, bendrame problemų sprendime, rizikų vertinime.
* Vykdomi projektų procesų auditai, kurių metu detaliai peržiūrimos rizikos, problemos, naudos, grafikai ir atitiktis patvirtintiems procesams.
Rizikos lygis: DIDELIS
Rizikos veiksniai: Išoriniai – politiniai, technologiniai, Vidiniai – personalas, infrastruktūra
Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui
ASV tipas: -
Rizikos sritis: Elektros ir gamtinių dujų sistemų valdymas, Perdavimo sistemų turto valdymas
Rizikos aprašymas: Bendrovės viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo sistemų funkcionavimą. Valdant technologinę riziką, siekiama išvengti veiklos sutrikdymo ir dujų arba elektros energijos atjungimo vartotojams.
Valdymo priemonės:
* Siekiant užtikrinti patikimą perdavimo sistemų darbą, Bendrovėje diegiamos specializuotos informacinės sistemos, šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.
* Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos sutrikimų vykdoma nuolatinė sistemų stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į tinklo atnaujinimą.
Rizikos lygis: DIDELIS
Rizikos veiksniai: Vidiniai – personalas
Rizikos poveikis: Žmonių sveikatai, finansams, reputacijai
ASV tipas: -
Rizikos sritis: Darbuotojų sauga
Rizikos aprašymas: Bendrovėje skiriamas didelis dėmesys darbų saugai. Atsižvelgiant į taikomus ir aktualiausius darbų saugos reikalavimus bei esamą įgyvendinimo situaciją, kyla rizika, kad bus pažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimai.
Valdymo priemonės:
* Tinkama darbo vietų įrengimas, sistemų, įrenginių, darbo priemonių savalaikė priežiūra ir kontrolė.
* Patvirtinti vidaus dokumentai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą.
* Vykdomi darbuotojų mokymai, atestavimai ir instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais.
* Nuolatinė darbuotojų ir rangovų DSS reikalavimų vykdymo kontrolė ir priežiūra.
LABAI DIDELI S DIDELIS
52 Socialinė atsakomybė
Rizikos lygis: VIDUTINIS
Rizikos veiksniai: Vidiniai – procesas, personalas, Išoriniai – ekonominiai
Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai
ASV tipas: Valdysena
Rizikos sritis: Pirkimai
Rizikos aprašymas: Bendrovės, įgyvendindamos NENS, vykdo didelės apimties projektus. Egzistuoja rizika, kad dėl nepakankamos tiekėjų konkurencijos bus gauti ekonomiškai nenaudingi pasiūlymai, viršijantys suplanuotą biudžetą/neatitinkantys bendrovės poreikių arba pirkimą reikės nutraukti ir skelbti iš naujo.
Valdymo priemonės:
* Įtvirtintas reikalavimas skelbti apie visus pirkimus, kurių vertė viršija 15 tūkst. Eur., CVP IS, pradėtos naudoti ir papildomos viešinimo platformos.
* Reikalavimas iniciatoriams paraiškoje nurodyti mažiausiai 3 Tiekėjus arba pagrįsti mažesnį jų skaičių.
* Reikalavimas visuose supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose atlikti rinkos konsultaciją.
* Nustatytas ne mažesnis kaip „4 akių“ kontrolės principas.
* Organizuojami renginiai tiekėjams.
Rizikos lygis: DIDELIS
Rizikos veiksniai: Išoriniai – technologiniai, Vidiniai - personalas
Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui
ASV tipas: Valdysena
Rizikos sritis: Informacinė sauga
Rizikos aprašymas: Bendrovės valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui, todėl tokios informacijos ir (ar) duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo sistemų saugiai veiklai nutraukimas gali sukelti Bendrovės veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Valdymo priemonės:
* Siekiant išvengti kibernetinių incidentų, reguliariai vertinamos Bendrovės informacinių sistemų, fizinės apsaugos, saugumo valdymo sistemų grėsmės, nuolat atnaujinamos esamos saugumo priemonės, sistemos ir (ar) įrankiai, bei diegiami nauji, atitinkantys griežtus reikalavimus numatytus ES ir LR teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos saugą.
* Bendrovės darbuotojai aktyviai dalyvauja kibernetinio saugumo pratybose, kurių metu treniruojamasi, kaip suvaldyti ir atremti kibernetinius incidentus nukreiptus prieš ypatingos svarbos informacines sistemas ir tinklus bei užtikrinti jų paslaugų funkcionavimą.
Rizikos lygis: VIDUTINIS
Rizikos veiksniai: Išoriniai – ekonominiai, Vidiniai – procesai, personalas
Rizikos poveikis: Finansams, reputacijai
ASV tipas: -
Rizikos sritis: -
Rizikos aprašymas: Egzistuoja rizika, kad Bendrovė nevykdys biudžeto, finansinio plano, dėl to bus neigiamai įtakojama galimybė vykdyti konkrečių įmonių ir „EPSO-G“, kaip Grupės įsipareigojimus bei kovenantų ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą bei dividendų mokėjimą.
Valdymo priemonės:
* Finansinių rezultatų kontrolė („EPSO-G“, valdybų stebėsena) kaip integruoto planavimo ir stebėsenos politikos dalis.
* Reguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, pastabų ir pasiūlymų dėl sprendimų susijusių su sąnaudų pripažinimo, metodikos keitimo, bendros Grupės pozicijos formavimas.
* Nereguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, veiklos plano peržiūra, keitimas.
VIDUTINIS
53 Finansų valdymas
Rizikos lygis: DIDELIS
Rizikos veiksniai: Vidiniai – procesai, personalas
Rizikos poveikis: Aplinkosaugai, reputacijai, finansams
ASV tipas: Aplinkosauga
Rizikos sritis: Aplinkosauga, Darnumo vystymas
Rizikos aprašymas: Dėl nesavalaikio arba netikslaus su tvarumu susijusių rodiklių surinkimo ir pateikimo, netikslaus grupės veikloje susidarančių ŠESD emisijų apskaičiavimo ar vėlavimo pateikti ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą instituciniams investuotojams galimos sankcijos iš biržą prižiūrinčių reguliuojančių institucijų, taikomos finansinės baudos už įsipareigojimų investuotojams. Taip pat egzistuoja rizika, kad negavus reguliuotojo pritarimo reikalingoms investicijoms į poveikio aplinkai (ŠESD emisijų) mažinimo priemones dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio nenaudingumo, nebus pasiekti ilgalaikiai „EPSO-G“ strateginiai tikslai bei įsipareigojimai (tvarumo rodikliai) susieti su išplatintomis obligacijomis.
Valdymo priemonės:
* Bendrovei pateiktas renkamų ASV (angl. ESG) rodiklių sąrašas. Diegiamos taip pat papildomos priemonės - savalaikiam su tvarumu susisijusių rodiklių surinkimo ASV sistema (IT sprendimas) vystymas.
* Bendrovė įpareigota parengti ir įgyvendinti ekonomiškai pagrįstus poveikio aplinkai mažinimo planus ir susietas priemones. 2024 m. korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizikos įtrauktos į pagrindinį Bendrovės rizikų registrą. Dėl pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba žemo rizikos lygio. Bendrovė, suprasdama minėtų rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui ir informacijos apie jas atskleidimui.
Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas 2023 m. AB „Amber Grid“ su kitomis EPSO-G grupės bendrovėmis bei su verslo konsultantais Deloitte atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų (fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus) trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju laikotarpiu iki 2050 m. EPSO-G grupei analizę. Vertinimas EPSO-G grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitos rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti tuo susijatį atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti darnumo rizikų valdyseną Grupėje. Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, biurams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita, parengtos priemonės ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas. Su klimatu susiję klausimai patenka į platų tvarumo temų spektrą ir Grupėje yra integruoti į sprendimų priėmimo procesą (žr. skyrių aukščiau „Rizikų valdymo sistema“).# VIDUTINIS 54
Atliktas klimato kaitos rizikų vertinimo procesas: Klimato rizikų vertinimo skalė nustatyta pagal „EPSO-G“ grupės rizikos valdymo metodiką (naudojama ta pati skalė), poveikis suprantamas kaip finansinis poveikis lyginant su pajamų lygiu. Poveikio vertinimas buvo atliekamas kiekvienos Bendrovės lygmeniu ir apibendrinamas Grupės lygmens analizėje. Dėl šiuo metu esamų ir pritaikytų Grupėje rizikos valdymo priemonių, fizinių ir perėjimo laikotarpio rizikos nustatytos vidutinio arba žemo rizikos lygio. Vis dėlto, Grupė, suprasdama minėtų rizikų svarbą siekiant darnumo tikslų, skirs ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui, geresniam informacijos atskleidimui bei su rizikomis susijusių galimybių integravimui į verslo strategiją. Detali informacija atskleista Klimato kaitos rizikų 2022/2023 m. ataskaitoje (žr. nuoroda į ataskaitą).
„Amber Grid“ veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje http://www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.
Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos. 2024 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų dalį. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.
Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Lietuvos 55Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnį priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2024 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.
2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo daugiau nei 2600 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.
Bendrovės akcininkai
| Akcininkas | Buveinės adresas / juridinio asmens kodas | Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt. |
|----------------|--------------------------------------------|----------------------------------------------------|
| UAB „EPSO-G“ | Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva, 302826889 | 172 279 125 |
| Smulkieji akcininkai | | 6 103 389 |
| Iš viso: | | 178 382 514 |
15 pav. Akcininkų struktūra, 2024 m. gruodžio 31 d.
Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.
Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
| Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas | |
|----------------------------------------------|--------------------------------|
| ISIN kodas | LT0000128696 |
| LEI kodas | 097900BGMP0000061061 |
| Simbolis | AMG1L |
| Emisijos dydis (vnt.) | 178.382.514 |
96,58%
UAB EPSO-G
3,42%
Smulkieji akcininkai
56
2024 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,393 mln. Eur (2023 m. 0,410 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 349 855 vnt. akcijų (2023 m. - 337 659 vnt. akcijų). 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų kapitalizacija sudarė 206,92 mln. Eur.
Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius 2024 m. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta 2024 m.
| 2024 m. irželio 30 “ | akc | 1,10 | 1,12 | 1,19 | 0,70 | 1,16 | 0,00 | 0,20 | 0,40 | 0,60 | 0,80 | 1,00 | 1,20 | 1,40 | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Atidarymo kaina, EUR | |||||||||||||||
| Svertinė vidutinė akcijos kaina, EUR | |||||||||||||||
| Didžiausia akcijos kaina, EUR | |||||||||||||||
| Mažiausia akcijos kaina, EUR | |||||||||||||||
| Uždarymo kaina, EUR | |||||||||||||||
| 0 | 10 000 | 20 000 | 30 000 | ||||||||||||
| 0,8 | 1,0 | 1,2 | 1,4 | ||||||||||||
| 2024-01 | |||||||||||||||
| 2024-02 | |||||||||||||||
| 2024-03 | |||||||||||||||
| 2024-04 | |||||||||||||||
| 2024-05 | |||||||||||||||
| 2024-06 | |||||||||||||||
| 2024-07 | |||||||||||||||
| 2024-08 | |||||||||||||||
| 2024-09 | |||||||||||||||
| 2024-10 | |||||||||||||||
| 2024-11 | |||||||||||||||
| 2024-12 | |||||||||||||||
| Akcijos kaina, Eur | |||||||||||||||
| Apyvarta, Eur |
57
EPSO-G grupės ir „Amber Grid“ dividendų politika² nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles. Svarbiausias dividendų politikos³ tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. 2024 m. balandžio 30 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 20,17 mln. Eur dividendų arba 0,1131 euro akcijai. 2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 12,1 mln. Eur dividendų arba 0,0676 euro akcijai.
„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo. 2024 m. gegužės 1 d. pradėjo galioti nauja Bendrovės su AB SEB banku sudaryta sutartis dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams.
Banko rekvizitai
| AB SEB bankas rekvizitai | |
|--------------------------|--------------------------------------------|
| Įmonės kodas | 112021238 |
| Buveinės adresas | Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva |
| Telefonas | +370 5 268 2800 |
| El. paštas | [email protected] |
| Interneto tinklalapis | www.seb.lt |
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi ABĮ ir Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: https://ambergrid.lt/mes/investuotojams/informacija-investuotojams/658. Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami ABĮ nustatyta tvarka. Įstatuose numatyti Bendrovės organai:
* Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas),
* Kolegialus valdymo organas – Valdyba,
* Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas.
² Bendrovės ir Grupės dividendų politika: https://ambergrid.lt/mes/investuotojams/dividendai/605
58
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos, nurodytos ABĮ, išskyrus papildomą susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 25 straipsnyje. Įstatų 25 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl (papildoma susirinkimo kompetencija):
* Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo;
* Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo ir sprendimo priėmimo, kai yra priimami sprendimai, esant valdybos narių interesų konfliktui, Įstatų 48 straipsnyje numatytais atvejais;
* pritarimo Valdybos sprendimams, nurodytiemsĮstatų 36 str. (iii) – (vii) punktuose, jeigu atitinkamo sandorio vertė, kaina arba suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų), taip pat sprendimams, nurodytiemsĮstatų 36 straipsnio (viii) – (ix) punktuose.
Valdyba
„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai. Du valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės. Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu. Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatų 34-41, 43 straipsniuose. Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategijos, metinių veiklos tikslų, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, Bendrovės vadovo darbo sąlygų nustatymu, dujų perdavimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių sudarymui. Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas:
* atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui;
* tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkinė veikla, kaip numatyta ABĮ, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą
* prižiūri Vadovo veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Vadovo veiklos;
* svarsto, ar Vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
* teikia siūlymus Vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams,Įstatams, Susirinkimo ar Valdybos sprendimams;
* sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.4 Jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo valdybos nario asmeniniais interesais, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, atitinkamą sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas.
5 36. (iii) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu kaina yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (iv) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (v) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (vi) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo (jeigu suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (vii) sudaryti bet kokius kitus sandorius / susitarimus (nepaminėtus Įstatų atskiruose straipsniuose), kurių pagrindu Bendrovė įsigyja prekes, 59 paslaugas, darbus, kurių vertė nurodyta konkrečia pinigine išraiška yra didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (viii) dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo ar disponavimo apsunkinimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo; (ix) dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio (viii) punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą.
Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, Bendrovės vadovą ir apskaitos skyriaus vadovę.
| Vardas Pavardė | Pareigos | Kadencija | Kitos užimamos pareigos | Ar turi „Amber Grid“ akcijų | Kvalifikacija |
|---|---|---|---|---|---|
| Dalius Svetulevičius | Valdybos pirmininkas | Nuo 2022-04-20 (išrinktas 2022-04- 20) – valdybos narys Nuo 2022-11-22 išrinktas valdybos pirmininku | Kadencija baigėsi – 2024-04-20 | UAB „EPSO-G“ technikos vadovas | Neturi |
| Karolis Švaikauskas | Valdybos narys | Nuo 2020-04-20 (išrinktas 2022-04- 20) | Kadencija baigėsi – 2024-04-20 Nuo 2024-04-30 išrinktas valdybos nariu naujai kadencijai | Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas | Neturi |
| Ignas Degutis | Nepriklausomas valdybos narys | Nuo 2020-04-20 | Kadencija baigėsi – 2024-04-20 | RB Rail AS (Rail Baltica) finansų direktorius | Neturi |
| Sigitas Žutautas | Nepriklausomas valdybos narys | Nuo 2020-04-20 | Kadencija baigėsi – 2024-04-20 | Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tarybos narys | Neturi |
| Paulius Butkus | Valdybos pirmininkas | Nuo 2023-04-11 iki 2024-04-20 – valdybos narys Nuo 2024-04-30 išrinktas naujai valdybos kadencijai Nuo 2024-05-10 – valdybos pirmininkas | UAB „EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovas | Neturi | Vilniaus universitetas, branduolinės fizikos bakalauras; Vilniaus Gedimino technikos universitetas, elektros inžinerijos magistro ir elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro laipsniai. |
| Peter Loof Helth | Valdybos narys | Nuo 2024-04-30 | Neturi | Matematikos ir ekonomikos magistro studijos; Kopenhagos verslo mokyklos vadovų lyderystės studijos | |
| Darius Kašauskas | Valdybos narys | Nuo 2024-04-30 | UAB „EPSO-G“ grupės finansų vadovas | Neturi | Vilniaus universitetas, ekonomikos magistro laipsnis; ISM vadybos ir ekonomikos universitetas bei BI Norwegian Business School, vadybos magistro laipsnis ir socialinių mokslų ekonomikos krypties daktaro laipsnis. |
| Alexander Feindt | Valdybos narys | Nuo 2024-04-30 | NeuConnect Reguliavimo reikalų vadovas | Neturi | Konstanco universitetas, politikos ir vadybos magistro laipsnis. |
| Nemunas Biknius | Bendrovės vadovas | Nuo 2020-04-08 | AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Stebėtojų tarybos pirmininkas | Turi 0,001055 proc. | Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Energetikos ir termo inžinerijos magistras; Danijos Aalborgo universitetas, Aplinkos vadybos studijos; ISM MBA vadybos studijos |
| Rasa Baltaragienė | Apskaitos skyriaus vadovė | Nuo 2019-12-02 - | Neturi |
2024 m. vyko 16 valdybos posėdžių.
Valdybos posėdžių 2024 metais lankomumas
Dalyvavo
Nedalyvavo
„Amber Grid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika
| Nr. | Posėdžio data | Dalius Svetulevičius | Karolis Švaikauskas | Sigitas Žutautas | Ignas Degutis | Paulius Butkus | Alexander Feindt | Darius Kašauskas | Peter Loof Helth |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Sausio 11 d. | • | • | • | • | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas |
| 2 | Sausio 30 d. | • | • | • | • | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas |
| 3 | Vasario 29 d. | • | • | • | • | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas |
| 4 | Kovo 19 d. | • | • | • | • | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas |
| 5 | Kovo 27 d. (neeilinis) | • | • | • | • | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas |
| 6 | Gegužės 10 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 7 | Gegužės 20 d. (neeilinis) | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 8 | Gegužės 28 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 9 | Birželio 18 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 10 | Liepos 23 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 11 | Rugpjūčio 27 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 12 | Rugsėjo 13 d. (neeilinis) | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 13 | Rugsėjo 26 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 14 | Spalio 25 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 15 | Lapkričio 12 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 16 | Gruodžio 10 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
01 sausis vasaris 02 04 balandis 62
2024 metais priimti valdybos sprendimai:
| Nr. | Posėdžio data | Dalius Svetulevičius | Karolis Švaikauskas | Sigitas Žutautas | Ignas Degutis | Paulius Butkus | Alexander Feindt | Darius Kašauskas | Peter Loof Helth |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 7 | Gegužės 20 d. (neeilinis) | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 8 | Gegužės 28 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 9 | Birželio 18 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 10 | Liepos 23 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 11 | Rugpjūčio 27 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 12 | Rugsėjo 13 d. (neeilinis) | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 13 | Rugsėjo 26 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 14 | Spalio 25 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 15 | Lapkričio 12 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
| 16 | Gruodžio 10 d. | Nebuvo išrinktas | • | Nebuvo išrinktas | Nebuvo išrinktas | • | • | • | • |
ir valdybos narių atlygio politika. Patvirtinta atnaujinta standartinė valdybos nario sutartis dėl veiklos „Amber Grid“ valdyboje. Nustatyti „Amber Grid“ atlygio dydžiai bei valdybos veiklos biudžetas 2024 m. ir tolimesniems metams. Patvirtinta nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija.
| Pareigybių grupės | 2024 m. | 2023 m. |
|---|---|---|
| Bendrovės vadovas | 14 137 | 15 612 |
| Aukščiausio lygmens vadovai | 9 458 | 9 906 |
| Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai | 5 107 | 5 060 |
| Ekspertai-specialistai | 3 270 | 3 171 |
| Darbininkai | 1 965 | 1 768 |
| Viso: | 3 228 | 3 078 |
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur | 14 652 | 13 755
Kolegialaus valdymo organo narių bei vadovo atlygio politika Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20 d. patvirtino „Amber Grid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politiką (atnaujinta politika patvirtinta Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu) [1] , kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės vadovo ir valdybos narių piniginio atlygio už darbą principus ir jais paremtą atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos Bendrovės veiklos sąnaudos ir sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos, vertybių ir tikslų įgyvendinimo. Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat reglamentuoja UAB „EPSO-G“ Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos vieninteliu UAB „EPSO-G“ akcininku. Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi skatinti ilgalaikės ir tvarios Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti atskiriems Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį; kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti konkurencinga atitinkamos srities profesionalams darbo rinkoje siūlomiems atlyginimų dydžiams; užtikrinti valdymo organų prisiimamos atsakomybės atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų pritraukimą Bendrovės valdymui. Atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik tokiems Bendrovės valdybos nariams, kurie atitinka LR galiojančiuose teisės aktuose ir Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse nustatytus kriterijus. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu, buvo nustatyti šie nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos taikytini fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių: Fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių
| Pozicija | Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis (Eur) |
|---|---|
| Valdybos pirmininkas (nepriklausomas) | 4600 |
| Valdybos narys (nepriklausomas) | 3500 |
| Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ* kolegialiame organe | 2800 |
| Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe | 1800 |
66 * VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė Minėtu visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu taip pat nustatyta, kad bendras metinis 2024 m. biudžetas Bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms Bendrovės išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti, yra 129,4 tūkst. Eur.# Informacija apie valdymo organų nario atlygį, metiniai atlygio pokyčiai
| Pareigos | Vardas, pavardė | Paskyrimo data | Darbo užmokesčio dalys | Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur) | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 | 2024 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrovės vadovas | Nemunas Biknius | 2019 m. spalio mėn. | Viso, Eur | 20 075 | 117 192 | 148 586 | 159 410 | 188 090 | 16964 | |
| Kintama dalis, Eur | - | 4 581 | 33 488 | 38 603 | 55 462 | 23000 | ||||
| Kintama dalis, % | - | 4% | 23% | 24% | 29% | 14% |
Bendrovės vadovo darbo užmokesčio proporcijos atitiko atlygio politiką, o kintama atlygio dalis nustatyta atsižvelgiant į valdybos Bendrovei iškeltų metinių tikslų vykdymą. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės vadovui nėra mokamas.
| Pareigos | Vardas, pavardė | Atlygis už darbą valdyboje (Eur) | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 | 2024 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nuo 2022-04-20 valdybos narys, nuo 2022-11-22 valdybos pirmininkas. Kadencija baigėsi 2024-04-20 | Dalius Svetulevičius | - | - | - | - | - | - | - | |
| Valdybos narys. Nuo 2024-04-30 išrinktas naujai valdybos kadencijai. Nuo 2024-05-10 – valdybos pirmininkas | Paulius Butkus | - | - | - | - | - | - | - | |
| Nepriklausomas valdybos narys. Kadencija baigėsi 2024-04-20 | Ignas Degutis | - | - | 11 713 | 16 800 | 17 278 | 36 876 | 11268 | |
| Nepriklausomas valdybos narys. Kadencija baigėsi 2024-04-20 | Sigitas Žutautas | 3 850 | 14 125 | 21 000 | 30 535 | 30 078 | 36 876 | 11268 | |
| Valdybos narys Kadencija baigėsi – 2024-04-20 Nuo 2024-04-30 išrinktas valdybos nariu naujai kadencijai | Karolis Švaikauskas | - | - | - | - | 439 | 18 432 | 20118 | |
| Valdybos narys, nuo 2024-04-30 | Peter Loof Helth | 28167 | 67 | ||||||
| Valdybos narys, nuo 2024-04-30 | Darius Kašauskas | - | - | - | - | - | - | - | |
| Valdybos narys, nuo 2024-04-30 | Alexander Feindt | 28167 |
Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis nepriklauso nuo finansinių ar nefinansinių Bendrovės veiklos rezultatų. Bendrovės valdybos nariams nėra mokama jokia kintamoji atlygio dalis ar kitos premijos. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės valdybos nariams taip pat nėra mokamas.
[1] Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt
„Amber Grid“ veikia atitikties valdymo sistema, kuria siekiama:
1. Apsaugoti Bendrovę nuo finansinės ar reputacijos žalos, galinčios kilti dėl vidinių ir išorinių reikalavimų neatitinkančio elgesio;
2. Valdyti neatitikties rizikas, sumažinti jų poveikį ir atsiradimo tikimybę;
3. Skatinti atitikties užtikrinimo kultūrą, t. y. skatinti darbuotojus dirbti laikantis nustatytų reikalavimų ir jų taikymą grįsti Grupės vertybėmis.
Atitikties valdymo veikla Bendrovėje vykdoma vadovaujantis III linijų gynybos modeliu ir rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymo principu. 2024 m. atitikties užtikrinimo veiklą orientavo į šias rizikingiausias prioritetinėmis vadinamomis atitikties sritis:
Užtikrinama asmens duomenų apaugos teisės aktų stebėsena, asmens duomenų saugumo incidentų valdymas, teikiamos konsultacijos, vertinami ir derinami asmens duomenų tvarkymo susitarimai, atnaujinami Bendrovės veiklos įrašai, atliekami teisėtų interesų testų vertinimai ir kt.. Patvirtintas Asmens duomenų saugumo incidentų valdymo aprašas. Parengta Atmintinė darbuotojams dirbant su dirbtinio intelekto (DI) programomis dėl duomenų saugumo. Organizuoti praktiniai mokymai visiems Bendrovės darbuotojams dėl DI naudojimo užtikrinant saugų duomenų naudojimą ir Asmens duomenų saugos mokymai (dalyvavo 144 darbuotojai)
Parengtas darnumo reikalavimų atitikties prioritetinės srities veiksmų planas 2024 m.. Sudarytas pagrindinių tvarumo sričiai aktualių teisės aktų sąrašas įtrauktas į bendrovės teisės aktų stebėseną.
2024 m. Bendrovėje parengtas ir patvirtintas Medžiagų ir įrangos įvedimo kontrolės aprašas. Atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tyrimas, parengta ir pateikta tyrimo išvada „Dėl įvadinės medžiagų kontrolės vykdant „Amber Grid“ statybos darbus“. Organizuoti tęstiniai mokymai darbuotojams (techniniams prižiūrėtojams) „Statybos įstatymo pakeitimai 2023-2024 m.“
Siekiant tobulinti atitikties valdymą, 2024 m. Grupės įmonėms bendradarbiaujant atnaujinta Atitikties valdymo metodika, apibrėžti pagrindiniai atitikties valdymo veiklos rodikliai ir nustatyta atitikties valdymo brandos lygio vertinimo metodika. Remiantis ja, ataskaitiniu laikotarpiu atliktas AB „Amber Grid“ atitikties valdymo brandos lygio vertinimas. Atsižvelgus į šio vertinimo rezultatus ir į aukštesnio brandos lygio siekį, Bendrovės strategijos prioritetus, akcininko lūkesčius ir teisinio reguliavimo raidą, visos Grupės mastu sudaryta 2025 – 2027 m. atitikties valdymo veiklos programa, apibrėžianti esminius šios veiklos prioritetus ir kryptis trijų metų laikotarpiui.
Skatindami atitikties užtikrinimo kultūrą, kaip ir kasmet, vykdėme 68 komunikaciją darbuotojams išorės ir vidaus teisės aktų reikalavimų klausimais, organizavome mokymus, kvietėme teikti pranešimus apie neatitikties atvejus. 2024 m. „Amber Grid“ nebuvo identifikuota reikšmingų neatitikčių.
„Amber Grid“ priimami verslo sprendimai yra orientuoti į objektyvumo, nešališkumo atvirumo, atskaitingumo ir teisės aktų viršenybės principus, susietus su nuostata netoleruoti korupcijos ir bet kokio su korupcija susijusio elgesio. Siekiame kurti skaidrią ir pasitikėjimu grįstą įmonę, todėl nuolat vertiname korupcijos rizikas ir įgyvendiname priemones šioms rizikoms valdyti. Mūsų antikorupcinė veikla remiasi tarptautiniu standartu ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės” ir šiomis priemonėmis, kurias įgyvendiname Bendrovėje.
2024 m. trims Grupės įmonėms – „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tarptautinė vadybos sistemų sertifikavimo įstaiga išdavė sertifikatus, patvirtinančius šiose įmonės įdiegtos antikorupcinės vadybos sistemos atitiktį minėto standarto reikalavimams. Tai žymi įmonių gebėjimą realiu veikimu ir organizuotomis priemonėmis užkirsti kelią korupcijos rizikai, kurti pasitikėjimą tiekimo grandinėje ir saugoti reputaciją.
Korupcijos rizikos vertinimas Bendrovėje atliekamas kartą per metus, remiantis Grupės rizikų valdymo politikos ir metodikos nuostatomis, o korupcijos rizikai valdyti identifikuotų priemonių įgyvendinimo statusas vertinamas kartą per ketvirtį. Siekdami geresnio su trečiosiomis šalimis susijusio korupcijos rizikų valdymo, 2024 m. kartu su kitomis Grupės įmonėmis sukūrėme veiklos partnerių patikros sistemą, kuria apibrėžėme su veiklos partneriais susijusių rizikų vertinimo procedūras.
Darbuotojų antikorupcinis švietimas yra svarbi mūsų Bendrovės antikorupcinės veiklos dalis, vykdoma įvairiomis formomis – organizuojant išorės ar vidaus lektorių mokymus, specializuotus e-mokymus „Interesų konfliktai" ir „Viešieji pirkimai“ STT e-mokymų platformoje (58 darbuotojai), rengiant komunikacines žinutes antikorupcinės veiklos aktualijomis. Norėdami nuoseklaus darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo, 2024 m. sukūrėme interaktyvius privalomus antikorupcinius e- mokymus. Šiuos mokymus nuo 2025 m. turės išklausyti visi Bendrovės darbuotojai, mokymai įtraukti į Bendrovės naujoko privalomų mokymų krepšelį. Auginome ir antikorupcinės veiklos ekspertų
Pagrindiniai antikorupcinės veiklos rodikliai: 2022 m. – 2024 m.: korupcijos atvejų nenustatyta; nebuvo bendrovei / darbuotojams iškeltų bylų, susijusių su korupcija; nebuvo nustatyta korupcijos atvejų, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos sutartys.
Bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija – [email protected], Taip pat, pranešimus galima pateikti įmonių grupės Pasitikėjimo linija – [email protected]. Bendrovės darbuotojai ir kiti interesų turėtojai, nesibaiminant neigiamų pasekmių, tiesiogiai ar anonimiškai per Pasitikėjimo liniją [email protected], telefonu +37061270606, paštu – Bendrovės registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius, gali pranešti paskirtam atsakingam asmeniui ar kitiems Prevencijos padalinio darbuotojams apie įtariamus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Per 2024 m. pranešimų susijusių su korupcijos apraiškomis nebuvo gauta.
Bendrovės valdysenos sistema skatina darbuotojus ir kolegialių organų narius vengti interesų konfliktų ir užtikrina skaidrų ir efektyvų interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.Bendrovėje veikia Darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų konfliktų valdymo politikoje apibrėžtas integralus privačių interesų deklaravimo modelis. Pagal jį visi darbuotojų ir kolegialių organų narių privatūs interesai nurodomi vidinėje, Grupės nustatytos formos, deklaracijoje ir, kai taikoma pagal einamas pareigas ir atliekamas funkcijas, Privačių interesų deklaravimo registre PINREG. „Amber Grid“ vykdomi aktyvūs privačių interesų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiksmai – vertinamos galimos interesų konfliktų situacijos kandidatavimo į pareigas metu, vykdoma deklaracijų peržiūra ir atliekama juose pateiktų duomenų analizė, teikiamos rekomendacijos, kaip valdyti potencialius Interesų konfliktus, nuo kokių veiksmų atlikimo ir (ar) sprendimų priėmimo privaloma nusišalinimo. Įgyvendinant Darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politiką ir siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų valdymo sistemos funkcionavimą, 2024 m. „Amber Grid“ parengti ir patvirtinti interesų valdymo procesus reglamentuojantys teisės aktai, apibrėžiant privačių interesų deklaravimo, nusišalinimo, nušalinimo, stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmų atlikimą. Bendrovės antikorupcinė veikla yra nukreipta į korupcijos rizikų valdymą Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovės darbuotojai, bendradarbiaujantys su užsienio valstybių pareigūnais ar veikiantys užsienio valstybėse, savo veikloje vadovaujasi antikorupcinėje politikoje nustatytais principais, tame tarpe ir nulinės tolerancijos korupcijai principu. 71 2024 m. EPSO-G ar jos dukterinėse įmonėse nebuvo nustatyta pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius verslo sandorius, kyšininkavimo ar kitų korupcijos apraiškų atvejų užsienyje ar Lietuvoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: • Kolegialių valdymo organų nariai ir administracijos nariai Grupės įmonių vadovai nebuvo įsigiję „EPSO- G“ grupės įmonių akcijų išskyrus „Amber Grid“ generalinį direktorių Nemuną Biknių, kuris turi 0,001055 proc. „Amber Grid“ akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį jo turėtas akcijų skaičius nesikeitė. • Visų Grupės kolegialių organų narių „Amber Grid“ valdybos narių bei Bendrovės vadovo privačių interesų deklaracijos yra pateiktos ir skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetiniame puslapyje esančiame privačių interesų registre (PINREG) ir www.epsog.lt. Visi „EPSO-G“ grupės įmonių vadovai yra pateikę interesų deklaracijas valdymo bendrovei Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikoje nustatyta apimtimi ir tvarka, kuri yra skelbiama www.epsog.lt tinklalapyje „Veiklos politikos“ skirsnyje. • Interesų konfliktų kolegialių valdymo organų narių Grupės įmonių vadovų atvejais nebuvo identifikuota • Kolegialių valdymo organų nariai ir Grupės įmonių vadovai nebuvo teisti už nusikalstamos veikos padarymą, jokios reguliavimo institucijos jiems per pastaruosius penkerius metus nėra pateikusios kaltinimų ar pritaikiusios sankcijų, teismas nėra uždraudęs eiti Bendrovės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nario pareigų arba eiti vadovaujamas pareigų, arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus. • Su minėtais asmenimis „EPSO-G“, „Amber Grid“ nebuvo sudariusios sandorių, nebūdingų Bendrovės pagrindinei veiklai arba apie kuriuos atitinkama tvarka nebūtų informuoti „EPSO-G“ 72 8. INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS TURINYS 8.1. APIE ŠIĄ ATASKAITĄ...71 8.2.TVARUMO VALDYMAS...72 8.3. STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ...75 8.4. DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS...80 8.5. APLINKOSAUGOS SRITIS...82 E1 KLIMATO KAITA...82 E2 TARŠA...100 E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI...102 E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ...103 E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA...107 8.6. SOCIALINĖ SRITIS...111 S1 SAVA DARBO JĖGA...111 S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS...131 S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI...133 8.7. VALDYSENOS SRITIS...135 8.8. ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTO RODIKLIAI...142 RODYKLĖ...145 73 8.1. APIE ŠIĄ ATASKAITĄ BP-1 BENDRAS TVARUMO ATASKAITOS RENGIMO PAGRINDAS Šiame skyriuje pateikiama akcinės bendrovės „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė arba Amber Grid) informacija tvarumo klausimais (toliau – tvarumo ataskaita) už 2024 metus. Šiai ataskaitai dar nėra taikomi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD ) reikalavimai – ji parengta savanoriškai, siekiant kuo labiau atitikti Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Pilną atitiktį ETAS Bendrovė užtikrins nuo 2025 metų, kai tvarumo ataskaita bus rengiama pagal visus jai taikomus reikalavimus ir bus audituojama išorės nepriklausomo audito. Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei (toliau – grupė arba EPSO-G), todėl jos informacija tvarumo klausimais yra įtraukta ir į konsoliduotą grupės tvarumo ataskaitą už 2024 metus, kuri atitinka ETAS reikalavimus ir buvo patikrinta išorinio nepriklausomo auditoriaus. Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Bendrovės pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Pateikiama informacija apima visą tiesioginę Bendrovės veiklą ir jos vertės grandinę. Tvarumo ataskaita yra parengta bendradarbiaujant su išoriniais tvarumo atskaitomybės ekspertais, siekiant užtikrinti kokybę ir išsamumą. Ataskaita skelbiama kaip metinės vadovybės ataskaitos dalis. Bendrovė nepasinaudojo ETAS taikoma išimtimi nepateikti tam tikros informacijos, susijusios su praktine patirtimi, inovacijomis, vykstančiomis derybomis ar kitais 1 ETAS nurodytais konfidencialios ir neskelbtinos informacijos atvejais. Pagal 1 ETAS C priedėlį nurodyta, kad kai kurie reikalavimai taikomi palaipsniui ir gali būti praleisti rengiant tvarumo ataskaitą pirmus metus, kai pradeda galioti privalomas ETAS ataskaitos rengimas (Bendrovės atveju – už 2025 m.). Todėl Bendrovė ir šioje ataskaitoje neatskleidžia informacijos pagal SBM-1 40.b. ir 40.c., SBM-3 48.e. punktus, E1-9, E2-6, E5-3, E4-6, E5-6 atskleidimo reikalavimus, kuriems taikoma ši išimtis. BP-2 SU YPATINGOMIS APLINKYBĖMIS SUSIJUSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS Šioje ataskaitoje Bendrovė remiasi ETAS nustatytais trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimais: trumpas laikotarpis – iki 1 metų, vidutinis – 2–4 metai, ilgas – daugiau nei 5 metai. Tokia laiko perspektyva atitinka grupės taikomus laikotarpius, siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje įmonių grupėje. Be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, Bendrovė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia ES Taksonomijos rodiklių lenteles pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 šablonus. Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė pirmą kartą taikė ETAS standartą, todėl visi rodikliai buvo pateikti laikantis ETAS reikalavimų. Atskleidžiant rodiklius pateikiama palyginamoji 2021–2023 m. ataskaitinių laikotarpių informacija, išskyrus ŠESD rodiklius, kurių informacija pateikiama nuo bazinių metų (2019 m.). Matavimo metodika, taikoma apskaičiuojant 3 lygio ( Scope 3 ) ŠESD emisijas, pateikiama skyriuje E1 Klimato kaita . Kitų rodiklių, kurie apima vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių duomenis, nėra. 2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai (angl. rebaselining). Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės įmonių pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020– 2023 m. ŠESD emisijų duomenims. Šis atnaujinimas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, užtikrinti 74 nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal SBTi metodiką ir užtikrinti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms bei reguliaciniams reikalavimams. Kitų tvarumo ataskaitos rengimo ar pateikimo pokyčių, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, nebuvo. Aukšto matavimo neapibrėžties lygio kiekybinių rodiklių nenustatyta, taip pat nebuvo aptikta reikšmingų ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidų. Kadangi Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei, ji nepatenka į išimtis, taikomas įmonėms, turinčioms mažiau nei 750 darbuotojų.
Šiame skyriuje pateikiama akcinės bendrovės „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė arba Amber Grid) informacija tvarumo klausimais (toliau – tvarumo ataskaita) už 2024 metus. Šiai ataskaitai dar nėra taikomi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD) reikalavimai – ji parengta savanoriškai, siekiant kuo labiau atitikti Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Pilną atitiktį ETAS Bendrovė užtikrins nuo 2025 metų, kai tvarumo ataskaita bus rengiama pagal visus jai taikomus reikalavimus ir bus audituojama išorės nepriklausomo audito.
Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei (toliau – grupė arba EPSO-G), todėl jos informacija tvarumo klausimais yra įtraukta ir į konsoliduotą grupės tvarumo ataskaitą už 2024 metus, kuri atitinka ETAS reikalavimus ir buvo patikrinta išorinio nepriklausomo auditoriaus.
Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Bendrovės pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Pateikiama informacija apima visą tiesioginę Bendrovės veiklą ir jos vertės grandinę. Tvarumo ataskaita yra parengta bendradarbiaujant su išoriniais tvarumo atskaitomybės ekspertais, siekiant užtikrinti kokybę ir išsamumą. Ataskaita skelbiama kaip metinės vadovybės ataskaitos dalis.
Bendrovė nepasinaudojo ETAS taikoma išimtimi nepateikti tam tikros informacijos, susijusios su praktine patirtimi, inovacijomis, vykstančiomis derybomis ar kitais 1 ETAS nurodytais konfidencialios ir neskelbtinos informacijos atvejais. Pagal 1 ETAS C priedėlį nurodyta, kad kai kurie reikalavimai taikomi palaipsniui ir gali būti praleisti rengiant tvarumo ataskaitą pirmus metus, kai pradeda galioti privalomas ETAS ataskaitos rengimas (Bendrovės atveju – už 2025 m.). Todėl Bendrovė ir šioje ataskaitoje neatskleidžia informacijos pagal SBM-1 40.b. ir 40.c., SBM-3 48.e. punktus, E1-9, E2-6, E5-3, E4-6, E5-6 atskleidimo reikalavimus, kuriems taikoma ši išimtis.
Šioje ataskaitoje Bendrovė remiasi ETAS nustatytais trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimais: trumpas laikotarpis – iki 1 metų, vidutinis – 2–4 metai, ilgas – daugiau nei 5 metai. Tokia laiko perspektyva atitinka grupės taikomus laikotarpius, siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje įmonių grupėje.
Be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, Bendrovė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia ES Taksonomijos rodiklių lenteles pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 šablonus. Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė pirmą kartą taikė ETAS standartą, todėl visi rodikliai buvo pateikti laikantis ETAS reikalavimų.
Atskleidžiant rodiklius pateikiama palyginamoji 2021–2023 m. ataskaitinių laikotarpių informacija, išskyrus ŠESD rodiklius, kurių informacija pateikiama nuo bazinių metų (2019 m.). Matavimo metodika, taikoma apskaičiuojant 3 lygio (Scope 3) ŠESD emisijas, pateikiama skyriuje E1 Klimato kaita. Kitų rodiklių, kurie apima vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių duomenis, nėra.
2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai (angl. rebaselining). Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės įmonių pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. ŠESD emisijų duomenims. Šis atnaujinimas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, užtikrinti 74 nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal SBTi metodiką ir užtikrinti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms bei reguliaciniams reikalavimams.
Kitų tvarumo ataskaitos rengimo ar pateikimo pokyčių, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, nebuvo. Aukšto matavimo neapibrėžties lygio kiekybinių rodiklių nenustatyta, taip pat nebuvo aptikta reikšmingų ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidų. Kadangi Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei, ji nepatenka į išimtis, taikomas įmonėms, turinčioms mažiau nei 750 darbuotojų.# Nors „Amber Grid“ atskirai ši išimtis galėtų būti taikoma, Bendrovė ja nesinaudoja, nes ši sąlyga nėra taikoma visai EPSO-G įmonių grupei. Siekiant užtikrinti informacijos vienodumą ir suderinamumą su grupės teikiama ataskaita, Bendrovė pateikia visą jai reikšmingą E4 ETAS, S1 ETAS, S2 ETAS, S3 ETAS ir S4 ETAS reikalaujamą informaciją.
„Amber Grid“ siekia aktyviai prisidėti prie energetikos sektoriaus transformacijos, išlaikydama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų. Bendrovė siekia atitikti geriausias tvarumo valdymo praktikas ir principus, užtikrindama, kad tvarumo aspektai būtų integruoti į strateginius sprendimus bei kasdienę veiklą. EPSO-G grupės įmonių tvarumo valdymo struktūra atitinka grupės bendrąją valdyseną. Valdymo, priežiūros ir patariamieji organai tvarumo klausimus prižiūri ir valdo pagal savo atsakomybių sritis ir kompetencijas. Detali informacija apie tvarumo valdymą ir priežiūrą grupės lygiu yra pateikta EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m. „Amber Grid“ ilgalaikių strateginių tvarumo tikslų formavimu, peržiūra ir rodiklių stebėsena rūpinasi Bendrovės valdyba. Pagal kompetenciją ji taip pat tvirtina Bendrovės metinius tikslus, tarp kurių yra ir su tvarumu susiję įsipareigojimai. Bendrovėje aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos tikslai pagal kompetenciją paskirstyti atitinkamiems funkciniams padaliniams, tokiems kaip aplinkosauga, darbų sauga, organizacijos vystymas, rizikų ir atitikties valdymas ir kt. Be to, Bendrovėje yra atsakingas asmuo, užtikrinantis lygių galimybių principų įgyvendinimą.
Įstatuose numatyti Bendrovės organai:
Išsami informacija apie Bendrovės valdymą pateikta vadovybės ataskaitos 7, 8 skyriuose.
Bendrovės valdybos narių ir vadovo turima patirtis yra viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje: https://ambergrid.lt/mes/amber-grid/vadovybe/ 3 75 Siekdama visapusiško ir integruoto tvarumo valdymo, Bendrovė aktyviai investuoja į su tvarumu susijusių žinių stiprinimą bei kompetencijų pritraukimą ir ugdymą. Bendrovėje nuolat organizuojami mokymai ir rodiklių pristatymai tvarumo tematika, o siekiant užtikrinti aukštą ekspertiškumo lygį, pasitelkiamos ir išorės konsultacijos. Vadovai reguliariai supažindinami su tvarumo politika, teisės aktų pokyčiais bei svarbiausiomis iniciatyvomis šioje srityje. Ugdymas tvarumo srityje ir vadovų įtraukimas ne tik padeda veiksmingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, bet ir stiprina jų kompetencijas, skatinant sąmoningą ir atsakingą požiūrį į tvarią veiklą.
Bendrovės valdymo organai reguliariai informuojami apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes – valdyba kiekvieną mėnesį svarsto aktualius klausimus, įskaitant ir su tvarumu susijusius klausimus. Valdyba planuoja ir vykdo savo veiklą vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu. Pirmaisiais ataskaitos rengimo metais, atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą, buvo nagrinėtos visos ETAS sąraše esančios temos ir kitos Bendrovei aktualios tvarumo temos.
„Amber Grid“ darbo užmokesčio politika pateikiama vadovybės pranešimo dalyje „Atlygio politikos įgyvendinimo ataskaita“. Valdymo organų nariams šiuo metu nėra skirtų su tvarumo klausimais susijusių paskatų sistemų ir darbo užmokesčio politikos Bendrovėje.
Bendrovei šiuo metu netaikomi teisiniai reikalavimai dėl tvarumo išsamaus patikrinimo (angl. due diligence ), todėl specialios išsamaus patikrinimo sistemos ji nėra įdiegusi. Tačiau Bendrovė nuolat vertina galimą neigiamą poveikį savo veikloje ir vertės grandinėje, siekia jo išvengti bei įsipareigoja bendradarbiauti šalinant neigiamą poveikį, jei toks atsirastų ar Bendrovė prie jo prisidėtų. Nors formalizuotos išsamaus patikrinimo sistemos nėra, atskiri jos elementai jau yra taikomi Bendrovės veikloje. Pagrindiniai 1 ETAS 4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ nurodyti aspektai ir etapai yra susiję su keliais horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal ETAS . Toliau pateiktoje lentelėje Bendrovė nurodo, kaip ir kur jos tvarumo ataskaitoje atsispindi pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai.
| Pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai | Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai | Tvarumo ataskaitos dalys |
|---|---|---|
| a)Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį | GOV-1, GOV-2, GOV-3, SBM-3 | |
| b)Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus | GOV-2, SBM-2, IRO-1, MDR-P, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1 | |
| c)Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas | IRO-1, SBM-3 | |
| d)Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas | MDR-A, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1 | |
| e)Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas | MDR-T, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1 |
76
Su tvarumu susijusi atskaitomybė atitinka grupės lygio principus ir procesus, susijusius su teisės aktų atitiktimi, rizikų valdymu ir vidaus kontrole. Tvarumo atskaitomybėje vidaus kontrolė grindžiama rizikų identifikavimu, analize ir dėmesiu svarbiausioms nustatytoms rizikoms. Grupės rizikų valdymo procesas atitinka COSO (ERM) sistemos principus. Grupėje patvirtinta rizikų valdymo politika, kuri apibrėžia pagrindinius EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą. Tvarumo srities rizikos grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės grupės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikų valdymo procesą. Grupė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo. Rizikos, susijusios su tvarumo atskaitomybe apima duomenų ir informacijos tikslumą ir patikimumą.
Esame Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą vartotojams, infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. „Amber Grid“ tikslas – iki 2030-ųjų metų transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių transportavimui bei kuriant švaresnę ateitį visiems. Planuojame pritaikyti dujų perdavimo sistemą naujai energijai, kad Lietuvos dujotiekiais tekėtų ne tik gamtinės dujos, bet ir vandenilis. Siekiame prisidėti prie klimatui naudingos ekonomikos kūrimo. Perduodami žaliąją energiją Lietuvoje ir į užsienį mažiname poveikį klimato kaitai koncentruodamiesi į energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių.
Mūsų perdavimo sistemą sudaro:
Mūsų klientai stambios ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės bei gamtinių dujų tiekimo bendrovės. Daugiau informacijos apie klientus ir teikiamas paslaugas galima rasti Amber Grid 2024 m. Vadovybės ataskaitoje. „Amber Grid“ įmonėje dirba ilgametės dujų sistemos priežiūros patirties, vadybos žinių ir kvalifikacijos turintys specialistai. 2024 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovėje buvo įdarbinti 352 darbuotojai.
Veiklą vykdome nuo 2013 m., o 2015-aisiais tapome gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi. Priklausome valstybės valdomai energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei EPSO-G. Esame Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo – ENTSOG nariai. „Amber Grid“ valdo 34 proc. GET Baltic akcijų. Pastaroji bendrovė organizuoja ir vysto prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Kontrolinis GET Baltic akcijų paketas priklauso European Energy Exchange AG (EEX). Prie esamų tinklų „Amber Grid“ prijungė ir biometano gamintojus, taip prisidėdama prie atsinaujinančios energijos plėtros Lietuvoje.# INFORMACIJA APIE VEIKLOS SEKTORIŲ
Bendrovė vykdo veiklą iškastinio kuro (dujų) sektoriuje, t. y. gauna pajamų iš iškastinio kuro, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 2 str. 62 p. platinimo, įskaitant transportavimą, saugojimą ir prekybą. Iš šios veiklos gautų pajamų suma nurodyta Bendrovės finansinėje ataskaitoje. Pajamų, gautų iš kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su iškastinėmis dujomis, išskaidymas atskleidžiamas skyriuje ES Taksonomijos reglamento rodikliai.
Atnaujintoje „Amber Grid“ strategijoje kartu su EPSO-G grupės įmonėmis išgryninta bendra grupės misija spartinti energetinę nepriklausomybę ir didinti sistemos patikimumą, vizija – įgalinti žaliąją transformaciją, kartu užtikrinant energetinio ir nacionalinio saugumo interesus. Siekiant strateginių pokyčių ir tikslų įgyvendinimo bus pasitelkiamos įvairios įgalinimo priemonės: finansavimas, inovacijos ir skaitmenizavimas, partnerystė, turto plėtra ir valdymas, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimas.
„Amber Grid“ siekia tiesiogiai prisidėti prie tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Didžiausią dėmesį Bendrovė skiria galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui.
Žalioji energetika yra Bendrovės strategijos ir strateginio plano pagrindas.
Tvarumas yra neatsiejama Bendrovės veiklos dalis, o pagrindiniai tikslai yra integruoti į ilgalaikę EPSO-G grupės įmonių strategiją, kuri 2024 m. buvo atnaujinta. Daugiau informacijos apie grupės strateginius tvarumo tikslus pateikiama EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m. Informacija apie „Amber Grid“ strategiją iki 2035 m. pasiekiama čia: https://ambergrid.lt/mes/amber- grid/strategija/14
Pagrindiniai Bendrovės siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse:
Toliau pateikiama schema vizualiai atspindi apibendrintą EPSO-G įmonių grupės ir Bendrovės vertės grandinę – nuo pradinės grandies, kurioje įtraukiami tiekėjai ir ištekliai, per pagrindinę Bendrovės veiklą, iki galutinės grandies, kurioje sukuriama vertė klientams ir visuomenei, nurodant pagrindinius veiklos modelio išteklius ir priklausomybes.
Norint sėkmingai įgyvendinti strateginius tikslus ir užtikrinti tvarų veiklos vystymąsi, Bendrovei itin svarbu palaikyti nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgti į jų lūkesčius ir juos integruoti į sprendimų priėmimo procesą. Suinteresuotosiomis šalimis laikomos grupės, kurių veikla daro reikšmingą įtaką Bendrovei arba kurioms Bendrovė gali daryti reikšmingą poveikį. Tvarumo ataskaitos turinys parengtas remiantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių įžvalgomis, poreikiais ir lūkesčiais. Toliau pateiktoje lentelėje išskiriamos pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės, jų įtraukimo būdai ir tai, kaip Bendrovė atsižvelgia į jų keliamus klausimus. Šių įtraukimo rezultatų analizė taip pat buvo naudojama dvejopo reikšmingumo vertinimo procese. Bendrovės administraciniai, valdymo ir priežiūros organai, esant poreikiui, yra informuojami apie suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus.
| Pagrindinės suinteresuotosios šalys | Bendrovės pasirinkti įtraukimo būdai | Kaip Bendrovė atsižvelgia į įtraukimo rezultatus |
|---|---|---|
| Klientai | Inicijuoja ir rengia klientams informacinius renginius, straipsnius, naujienlaiškius, komunikuoja socialiniuose tinkluose. | Bendrovė veikia verslas–verslui (B2B) srityje, todėl ypatingai svarbu suprasti klientų poreikius ir kurti jų poreikius atitinkančias paslaugas bei sprendimus, prisidedančius prie Bendrovės strategijos įgyvendinimo. |
| Darbuotojai | ● Vykdo reguliarius darbuotojų įsitraukimo tyrimus. ● Vadovaujasi vienodomis atlygio bei socialinės atsakomybės nuostatomis darbuotojų atžvilgiu. ● Organizuoja darbuotojų susirinkimus, dalinasi informacija vidiniuose intranetuose. ● Nustato komandos tikslus ir stebi jų rezultatus. |
Įgalinti, profesionalūs bei ir vertybėmis besivadovaujantys darbuotojai yra esminė sąlyga siekiant įgyvendinti grupės viziją ir strateginius tikslus. Ilgalaikėje grupės strategijoje Bendrovė įsipareigoja kurti saugią, pozityvią darbo aplinką bei kultūrą. Tam ji tobulina vidines politikas, rengia gerinimo planus. |
| Akcininkai, investuotojai | ● Skelbia tarpinius (ketvirtinius) ir metinius pranešimus apie grupės finansinius ir veiklos rezultatus. ● Rengia reguliarius susitikimus aktualiems klausimams aptarti. |
Bendrovės veiklos strategija yra suformuota siekiant atliepti nacionalinius ir tarptautinius regiono lūkesčius. Vykdomų strateginių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo akcininkų pasitikėjimo ir greitų sprendimų. Grupė atsižvelgia į akcininkų lūkesčius formuojant strateginius prioritetus ir gerinant su tvarumu susijusią valdyseną. |
| Užsienio partneriai energijos perdavimo ir biokuro biržos operatoriai | ● Inicijuoja profesinius susitikimus ir konferencijas bei dalyvauja juose pristatydama strategijoje numatytus tikslus. ● Dalyvauja bendrose darbo grupėse. ●Įsitraukia į tarptautinių organizacijų, vienijančių elektros ir dujų perdavimo operatorius, veiklą. |
Siekdama užtikrinti šalies interesus ir įsitvirtinti Baltijos regione ir Europoje, Bendrovė aktyviai dalyvauja nacionalinėje ir tarptautinėje veikloje. Partnerystės su užsienio operatoriais padeda Bendrovei plėtoti naujas rinkas, prisideda prie inovatyvių sprendimų kūrimo bei didina bendrą sektoriaus tvarumą ir efektyvumą. |
| Nacionalinė reguliuojančioji institucija | ● Laiku teikia informaciją reguliuojančiosioms institucijoms. ● Bendradarbiauja diegiant naujus rinkų mechanizmus. ● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams aptarti. |
Bendradarbiavimas su reguliuotoju padeda Bendrovei ne tik užtikrinti atitiktį TA, bet ir stiprinti ilgalaikį veiklos stabilumą bei socialinį pasitikėjimą prisidedant prie tvaraus augimo ir rinkos reputacijos gerinimo. |
| Valstybės atstovai | ● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams aptarti. ● Pristato ar pasisako aktualiais klausimais LR Seimo komitetuose, LR Vyriausybės posėdžiuose. ● Dalyvauja tarpinstitucinių darbo grupių veikloje. |
Bendradarbiavimas su valstybės atstovais būtinas siekiant užtikrinti nuoseklios ir ilgalaikės energetikos sektoriaus vizijos formavimą bei sklandų valstybės ir regiono mastu svarbių projektų įgyvendinimą. |
| Paslaugų ir prekių tiekėjai | ● Konsultuojasi su rinkos dalyviais ir atlieka rinkos tyrimus. ● Skelbia planuojamų pirkimų planus ir pirkimų politiką. ● Organizuoja tiekėjų dienos renginius. |
Tiekėjų indėlis į grupės veiklų tęstinumą ir efektyvumą yra lemiamas stiprinant ir efektyvinant vertės grandinę. Jų indėlis ne tik palaiko stabilų tiekimo procesą, bet ir skatina kokybės standartų laikymąsi, inovacijų diegimą bei tvarumo tikslų įgyvendinimą. Tiekėjai tampa strateginiais partneriais, kurie užtikrina vertės grandinės efektyvumą, atsparumą bei gebėjimą operatyviai prisitaikyti prie dinamiškų rinkos sąlygų ir augančių aplinkosauginių bei socialinių reikalavimų. |
| Rangovai | ● Organizuoja kasmetinius informacinius renginius potencialiems rangovams. ● Iš anksto viešai skelbia pirkimų planus ir konsultacijas, siekdami užtikrinti didesnę dalyvių konkurenciją. ● Audituoja rangovų atliekamus darbus. |
Rangovų pasitelkimas neapsiriboja vien tik sąnaudų efektyvumu ar procesų optimizavimu. Jie gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Bendradarbiaudama su tvariais rangovais, Bendrovė gali sumažinti savo ekologinį pėdsaką, užtikrinti atsakingą išteklių naudojimą bei pasiekti griežtesnius aplinkosauginius standartus. Toks partnerystės modelis stiprina vertės grandinės atsparumą, didina aplinkosauginį efektyvumą ir prisideda prie ilgalaikės tvarios plėtros. |
| Nevyriausybinės organizacijos (NVO) | ● Bendradarbiauja įgyvendinant investicinius projektus. ● Dalyvauja asociacijų veikloje (kaip nariai). Dalinasi informacija bendros pažangos labui. |
Bendradarbiavimas su NVO padeda Bendrovei susitelkti į visuotinę pažangą. Taip pat, tai galimybė pasitelkti specializuotas žinias ir išteklius bei pasiekti platesnes tikslines auditorijas. |
| Profsąjungos | ● Sudaro sąlygas profesinių sąjungų ar darbo tarybų veiklai. ● Sudaro su profesinėmis sąjungomis ar darbo tarybomis kolektyvinę sutartį. ● Periodiškuose susitikimuose su darbuotojais ar jų atstovais aptaria kolektyvinės sutarties įgyvendinimą. ● Konsultuojasi su profesinių sąjungų ar darbo tarybų atstovais priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus, teikia joms informaciją. |
Darbuotojų įsitraukimas lemia grupės sėkmę. Bendrovei svarbu palaikyti dialogą, išgirsti lūkesčius ir juos integruoti į veiklos gerinimo procesus. |
| Plačioji visuomenė ir žiniasklaida | ● Palaiko dalykiškus santykius su žiniasklaidos atstovais teikdama informaciją, reikalingą grupės finansinei ir nefinansinei padėčiai įvertinti bei informuoti visuomenę apie vykdomus projektus. ● Organizuoja spaudos konferencijos. ● Viešai atskleidžia informaciją visuomenės poreikiams. |
Grupei svarbu išlaikyti suderinamumą su visuomenės interesais ir teikti naujausią informaciją apie veiklos pažangą. |
| Vietinės bendruomenės | ● Dalinasi patirtimi apie teritorijų planavimą. | # Amber Grid Sustainability Report |
This sustainability report provides information and indicators selected based on a double materiality assessment (DMA). This principle allows for a comprehensive evaluation of sustainability issues, considering both their environmental and social impact, as well as their financial materiality, thereby ensuring a balanced and responsible approach to sustainability management. In 2024, a DMA was conducted for the first time within the EPSO-G group of companies, in accordance with the criteria established by the ESRS. The objective of this assessment is to identify the most important sustainability topics and sub-topics that must be included in and disclosed in the sustainability report. In conducting the assessment, the group relied on the general requirements of the ESRS and the practical application guidelines of the European Financial Reporting Advisory Group (EFRAG). The materiality analysis took into account both impact and financial materiality aspects, as well as their interconnections. The main stages of the assessment were:
1. Understanding the context – analysis of the Company's operations, value chain partners, and stakeholders.
2. Preliminary assessment – identification of potentially material sustainability issues for the EPSO-G group.
3. Double materiality analysis – a comprehensive assessment of the identified sustainability issues from both an environmental and social impact perspective, and a financial impact perspective.
Stakeholders were involved in the group's DMA. "Nature" was also involved in the assessment, considered a silent stakeholder. Different methods and levels of stakeholder engagement were determined based on the AA1000 Stakeholder Engagement Standard. Detailed information on the group's DMA methodology is disclosed in the EPSO-G Consolidated Management Report for 2024.
Based on the DMA results, this report, in sections organized by ESRS topics, provides a detailed disclosure of the management of each material topic, including its associated impacts, risks, and/or opportunities.
The sustainability topics matrix presents Amber Grid's most material sustainability issues. According to the methodology applied across the group, a sustainability issue is considered material if, based on the final impact and/or financial materiality assessment scores, it is classified as "critical" and "significant." The sustainability issue "Business Ethics (Whistleblower Protection)" is classified as a material sustainability issue for the Company with an exception (given that the Company is indirectly state-controlled).
Considering the importance of climate change challenges in the energy sector, EU legislation (Taxonomy Regulation, ESRS, etc.) related to climate change risk disclosures, EPSO-G conducted a comprehensive analysis of physical and transition climate-related risks, opportunities, and climate scenarios in 2023, based on the Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) climate change scenarios for the short-term (2026), medium-term (by 2030), and long-term (by 2050). The assessment was conducted for the first time within the group in accordance with the recommendations of the Task Force on Climate-related Financial Disclosures (TCFD). The prepared assessment and methodology will help improve the assessment and management of climate change risks, enhance related disclosures to the group's stakeholders, and strengthen sustainability risk governance within the group. Physical (probability of extreme events affecting transmission infrastructure, buildings, offices) and transition risks (regulatory, technological, reputational, market, public pressure) related to climate change were assessed. Measures and indicators for managing these risks have been developed. The methodology and results of the climate risk assessment are presented in the EPSO-G 2024 Annual Management Report and in a separate report, EPSO-G 2023 Climate Change Risk Assessment and Management Report.
A table of contents listing the disclosure requirements that were followed in preparing the sustainability report, taking into account the materiality assessment results, is provided in the ESRS Indicators section of this report. All data units required by other EU legal acts, as specified in Appendix B of the ESRS standard.
Climate change is a material topic for the Company and is included in this report. The Company has identified the material information to be disclosed based on the DMA conducted.
The Company applies and discloses information in accordance with minimum disclosure requirements on policies (MDR-P), actions (MDR-A), metrics (MDR-M), and targets (MDR-T) along with the corresponding disclosure requirements set out in the thematic ESRS further in this report.
The Company recognizes its responsibility in the context of climate change and understands that environmental protection is an integral part of sustainable operations. Mitigating climate change and adapting to its challenges are important for both current and future generations. Therefore, the Company continuously assesses the environmental impact of its activities and seeks innovative solutions to reduce this impact and achieve positive results for both the organization and society at large.
The Company actively strives to reduce greenhouse gas (GHG) emissions and complies with international standards in this area, aiming to contribute to the achievement of global climate goals. Continuous investments are made in clean energy solutions to ensure sustainable energy supply and reduce carbon dioxide emissions. Infrastructure is being modernized to make energy supply efficient, sustainable, and environmentally friendly. Decisions are made taking into account climate change mitigation and adaptation risks and opportunities to ensure long-term impact and compliance with environmental requirements.
The Company continuously monitors the impact of climate change and identifies potential risks and opportunities related to climate change and their impact on its operations. Climate change mitigation and adaptation strategies are integrated into the overall value chain, ensuring consistent and responsible operational management. The table below summarizes the main sustainability topics related to the impact of climate change, potential risks, and their connections to the value chain.
| Sustainability Topic | Impacts | Risks and Opportunities | Value Chain Location |
|---|---|---|---|
| Adaptation to climate change | -* | -* | -* |
| Climate change mitigation | Actual negative impact due to Group GHG emissions. Risks arise from the need to finance infrastructure upgrades and plan investments in new technologies to reduce the Group's impact on climate change (GHG emission reduction). | Whole chain | |
| Energy | Actual negative impact due to Group company operations and Group supply chain. Risks arise from the need to invest in RES. | Whole chain |
Note: Significant impacts, risks, and/or opportunities have not been identified.
Amber Grid is committed to contributing to climate change mitigation and the sustainable development of the energy sector, taking into account the Paris Agreement and the National Energy Independence Strategy. In early 2025, the Board approved a long-term strategy valid until 2035, which aims to ensure the organization's climate goals and sustainability objectives are met. Strategic goals and steps for climate change mitigation:
These actions will ensure a sustainable transition to green energy and contribute to the achievement of strategic state goals.# PERTVARKOS PLANAS IR ŠESD POVEIKIO MAŽINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
Pertvarkos planas yra neatsiejama Bendrovės strategijos ir finansų planavimo dalis, siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų ir Europos klimato teisės akto reikalavimų. EPSO-G įmonių grupė siekia tapti klimatui neutrali iki 2050 m. „Amber Grid“ investiciniame plane numatytos tiek ilgalaikės strateginės investicijos, tiek 10 metų laikotarpio investicijos reikšmingiems projektams. Kasmet sudaromas Bendrovės biudžetas, derinamas su veiklos plane numatytais darbais ir investicijomis. Svarbi strategijos įgyvendinimo dalis – vadovo tvirtinamas Bendrovės veiklos planas. 2025 m. veiklos planą, kurį patvirtino valdyba, sudaro ambicingi tikslai ir aiškūs prioritetai:
Bendrovė 2025–2027 m. veiklos planą patvirtinto 2025 m. vasario mėnesio pabaigoje, o jo įgyvendinimą vertins valdyba. Siekdama užsibrėžtų tikslų, Bendrovė nuolat vertina veiklos aplinkos pokyčius, strategijos įgyvendinimą bei pažangą ir, esant poreikiui, atnaujina savo strateginius dokumentus.
Detali informacija apie „Amber Grid“ strategiją pateikiama: https://ambergrid.lt/doclib/covo9vznc7mg39b97ad9bpvrwrn4gujz
Amber Grid nuosekliai įgyvendina ŠESD poveikio mažinimo priemonių planą (ŠESD PMPP), siekdama prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų. Šis planas apima pilotinius projektus, tiekėjų rinkos analizes ir investicinius planus, kurie sudaro tvarios plėtros pagrindą.
Pagrindiniai dekarbonizacijos svertai (veiksmai 2025–2030 m.):
Atliekami pasiruošimo darbai perdavimo sistemos transformacijai ir optimizavimui. Numatyti šie etapai:
Atsižvelgiant į ilgalaikį dujų paklausos mažėjimą Lietuvos vidaus reikmėms, nuo 2025 m. pradedamas rengti dujų infrastruktūros saugaus optimizavimo planas, kuris apims infrastruktūros pertvarką ir bus orientuotas 87 į efektyvesnį tinklo panaudojimą. Planuojamas dujų skirstymo stočių (DSS) demontavimas ir jų išteklių efektyvesnis panaudojimas. Be to, „Amber Grid“ ketina įvertinti būtinus techninius infrastruktūros pakeitimus, kad tinklas būtų pritaikytas žaliųjų dujų produktams, įskaitant sintetines dujas, tokias kaip žaliasis vandenilis ar sintetinis metanolis. Šie pokyčiai leis užtikrinti dujų perdavimo tinklo lankstumą ir prisitaikymą prie besikeičiančių energijos išteklių poreikių ateityje.
2025–2027 m. numatyta įgyvendinti vandenilio (H₂) infrastruktūros planavimo ir projektavimo darbus, kurie sudarys pagrindą būsimiems tinklo plėtros etapams. Po 2030 m. planuojama prijungti pirmuosius H₂ gamintojus ir vartotojus, taip integruojant Lietuvos vandenilio tinklą į bendrą Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) sistemą, besitęsiančią nuo Suomijos iki Vokietijos. 2030–2040 m. laikotarpiu siekiama prie NBHC tinklo prijungti šiaurės vakarų Lietuvos vartotojus ir gamintojus bei išvystyti vidinį vandenilio tinklą, jungiantį Baltijos jūros pakrantę su H₂ koridoriumi.
Bendrovė įsipareigoja remti CO₂ surinkimo ir saugojimo (CCS) vertės grandinės kūrimą, įgyvendindama iniciatyvas, kurios prisidės prie regioninės dekarbonizacijos tikslų. Viena pagrindinių priemonių šiam tikslui pasiekti – dalyvavimas CCS Baltic konsorciumo projekte, kurio tikslas – sukurti CO₂ surinkimo ir saugojimo vertės grandinę. Tuo atveju, jei konsorciumas pasirinks CO₂ transportavimo būdą vamzdynu, bus vykdomi išsamūs tinklo ir ekosistemos galimybių tyrimai bei kuriama reikalinga CO₂ transportavimo infrastruktūra. 2025 m. planuojama atlikti išsamią galimybių analizę ir suformuluoti veiksmų planą. Gamintojų prijungimas prie CO₂ tinklo numatomas 2030–2033 m. ir vėlesniu laikotarpiu. Tikėtina, kad dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimas, vykstantis šalia CCS Baltic konsorciumo kuriamos vertės grandinės, paskatins naujų anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) vertės grandinių formavimąsi. Bendrovė kiekvieną dalyvavimo galimybę šiose iniciatyvose vertins atskirai, atsižvelgdama į ilgalaikę strategiją ir rinkos poreikius.
„Amber Grid“ ŠESD emisijų mažinimo priemonių (atskleistų pagal E1-3 atskleidimo reikalavimą) įgyvendinimui 2025–2030 m. skirs apie 58 mln. Eur (suma, numatyta ŠESD poveikio mažinimo priemonių plane, neįskaitant kitų reikšmingų projektų, numatytų Bendrovės strategijoje).
„Amber Grid“ valdo ir eksploatuoja GD (gamtinių dujų) perdavimo infrastruktūrą, atlieka remonto ir rekonstrukcijos darbus, dėl kurių iki 2030 m. dėl susisaistymo išmetamas ŠESD kiekis sudarys apie 55 720 tonų CO₂e. Šis kiekis apima energijos gamybą nuosavuose įrenginiuose, kuro vartojimą mobiliuose įrenginiuose, GD nuotėkius ir kitas situacijas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie ŠESD išskyrimo. „Amber Grid“ emisijas Bendrovės emisijų mažinimo tikslų ir priemonių plane numatė 8 priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti 1 ir 2 lygio (angl. Scope 1, Scope 2 ) emisijas.
88 Šis dėl susisaistymo išmetamas ŠESD kiekis gali apsunkinti Bendrovės tikslų įgyvendinimą iki 2030 m., ypač jei nebūtų vykdoma: infrastruktūros pertvarka, alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, pažangių technologijų diegimas, metano išmetimų į atmosferą mažinimas.
2023 m. „Amber Grid“ atliko 3 lygio (angl. Scope 3 ) emisijų apskaičiavimus (tai netiesioginės emisijos, atsirandančios veiklos grandinėje ir neįtrauktos į 1 ar 2 sritį). 2025 m. Bendrovė planuoja atlikti 3 srities emisijų skaičiavimų detalią peržiūrą ir emisijų prielaidų modeliavimą, kartu suformuojant ir šios srities emisijų mažinimo planą.
Bendrovei netaikomi Europos Sąjungos su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai. Tačiau, laikantis tarptautinių ir nacionalinių tvarumo standartų, Bendrovė ir toliau sieks prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų ir įgyvendins veiksmus, kurie padės pasiekti nustatytus emisijų mažinimo tikslus.
„Amber Grid“, užtikrindama perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą nuolat vykdo techninės priežiūros ir remonto darbus, daug dėmesio skiria esamos infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Per 2024 m. „Amber Grid“ investavo 6,3 mln. Eur. Daugiausia buvo skirta lėšų MD modernizacijos darbams (2,32 mln. Eur), DSS ir DAS rekonstrukcijos darbams (0,471 mln. Eur) dujų kompresorių stočių eksploatavimo užtikrinimui (0,124 mln. Eur), bei SCADA ir ryšio sistemų gerinimui ir plėtimui (0,380 mln. Eur).
2024 m. Bendrovėje buvo atliktas ŠESD emisijų modeliavimas ir ŠESD priemonių plano peržiūra, siekiant geriau suprasti emisijų mažinimo potencialą ir sukurti pagrįstą priemonių planą. Prioritetai nustatyti pagal didžiausią poveikio mažinimo potencialą ir ekonominį naudingumą. Be to, buvo atlikta galimų rizikų analizė ir skirtingų scenarijų modeliavimas, kad būtų galima efektyviau siekti emisijų mažinimo tikslų. 2025 m. planuojama parengti ŠESD priemonių rizikų valdymo planą, siekiant efektyviau spręsti galimus iššūkius.
Siekdami plėtoti švariąją energetiką, 2024 m. Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo sistemos operatoriai, įskaitant įmonę „Ontras“, sėkmingai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) išankstinę galimybių studiją. Ši studija žymi svarbų žingsnį kuriant tarptautinę vandenilio transportavimo infrastruktūrą, kuri sujungs Baltijos jūros regioną su Centrine Europa. NBHC projektas yra esminė Europos vandenilio rinkos plėtros dalis, siekiant užtikrinti tvarų energijos tiekimą ir skatinti dekarbonizaciją regione.
2024 m. balandžio mėn. Europos Komisija (EK) suteikė Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) projektui bendro intereso projekto (PCI) statusą. Šis projektas yra Baltijos energijos rinkos vandenilio plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP Hydrogen) dalis. PCI statusas suteikia projektui strateginį prioritetą ES mastu, leidžiant gauti ES finansavimą bei pagreitinti leidimų išdavimo procedūras, taip sudarant palankesnes sąlygas projekto įgyvendinimui ir spartesnei vandenilio infrastruktūros plėtrai Baltijos regione.
2024 m. sausio mėn. pradėtoje reikšmingoje studijoje nagrinėjamos pagrindinės Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) projekto vystymo sąlygos. Tyrime vertinami H₂ transportavimo kiekiai 2030–
89 2050 m., atlikti H₂ įkainių ir tarifų skaičiavimai vartotojams, taip pat buvo vykdomos vartotojų apklausos ir kiti svarbūs vertinimai.
2025 m., remdamiesi išankstinės galimybių studijos rezultatais, dujų perdavimo sistemos operatoriai planuoja pradėti rengti išsamią galimybių studiją, kurioje bus atlikta detali projekto techninė analizė, komercinis ir ekonominis vertinimas bei parengtas išsamus Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) įgyvendinimo grafikas. Tuo pačiu, 2025 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė apie Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF) finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams pagal transeuropinių energetikos tinklų programą (TEN-E).# Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektui patvirtinta 6,8 mln. eurų parama, skirta galimybių studijos etapui finansuoti. Šis finansavimas sudarys sąlygas atlikti detalius tyrimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama esminėms projekto dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams, saugos aspektams bei projekto įgyvendinimo grafiko sudarymui. Šios studijos padės užtikrinti tvarų ir ekonomiškai pagrįstą NBHC tinklo vystymą, prisidedant prie vandenilio rinkos plėtros regione. Nuo 2025 m. Bendrovė bus įpareigota laikytis griežtų Metano reglamento nuostatų bei diegti nulinių CH₄ emisijų kultūrą. Šie reikalavimai reikšmingai paveiks remonto darbų organizavimą bei kitus eksploatacinius veiklos aspektus, skatinant diegti naujas technologijas ir procesus, užtikrinančius minimalias metano emisijas. Šių pokyčių įgyvendinimas pareikalaus modernių dujų nuotėkio kontrolės sistemų, pažangesnių techninės priežiūros sprendimų bei efektyvesnių infrastruktūros optimizavimo priemonių. Bendrovė taip pat įsipareigoja aktyviai diegti geriausią praktiką ir inovacijas, siekiant sumažinti metano poveikį aplinkai bei prisidėti prie ES klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo. 2025 m. „Amber Grid“ planuoja identifikuoti visus galimus metano (CH₄) emisijų šaltinius, atlikti jų detalią inventorizaciją ir vykdyti išsamų visų objektų, įskaitant magistralinį dujotiekį, monitoringą. Siekdama mažinti nekontroliuojamus gamtinių dujų, kurių sudėtyje yra apie 95 proc. CH₄, nuotėkius į atmosferą, Bendrovė ieškos ir pritaikys pažangias stacionarias metano nuotėkių nustatymo technologijas. Šios priemonės leis efektyviau valdyti emisijas, stiprinti aplinkosaugos kontrolę ir įgyvendinti nulinių CH₄ emisijų kultūrą, atitinkančią griežtus ES Metano reglamento reikalavimus. Be to, 2025 m. planuojamas svarbių ŠESD mažinimo priemonių (gręžimo po slėgiu įrangos (angl. stopple ) pirkimas, o 2026 m. – jų pritaikymas atliekant remonto darbus.
Bendrovė įgyvendina EPSO-G įmonių grupės formuojamą politiką, skirtą klimato kaitos švelninimui ir energetikos pertvarkai, vadovaudamasi priimtais grupės tvarumo politikos dokumentais, kuriuose apibrėžtos svarbiausios tvarumo vystymo kryptys ir principai. Energetikos sektorius yra vienas iš klimato politikai svarbių sektorių, todėl EPSO-G, kaip energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, atlieka svarbų vaidmenį užtikrindama sklandžią ir patikimą energetikos 5 MDR-P 90 sistemos pertvarką Lietuvoje. Ši pertvarka apima: atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir jų integraciją į energetikos sistemą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, jungčių projektų inicijavimą ir palankesnių sąlygų užtikrinimą neutralų poveikį klimatui turintiems energijos mainams. 2022 m. EPSO-G paskelbė ilgalaikę su tvarumu susieto finansavimo programą (angl. Sustainability-linked finance framework). Šiai programai nepriklausomą įvertinimą suteikė tarptautinis klimato ir aplinkosaugos tyrimų centras „CICERO Shades of Green“. Vertinimas atskleidė, kad EPSO-G tikslai yra ambicingi, palyginti su kitomis analogiškomis įmonėmis Europoje, ir atitinka Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, susijusius su poveikio klimato kaitai mažinimu. Siekdama švelninti savo poveikį klimatui, grupė įgyvendina Aplinkosaugos politiką. Aplinkosaugos politikoje grupė įsipareigoja:
Būdama strategiškai svarbios energetikos infrastruktūros valdytoja, grupė siekia prisidėti prie Paryžiaus susitarime, Europos Žaliajame kurse, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje apibrėžtų su klimato kaita ir aplinkosauga susijusių įsipareigojimų įgyvendinimo.
„Amber Grid“ planuoja įgyvendinti įvairius ŠESD emisijų mažinimo veiksnius, siekdama sumažinti 1 ir 2 srities emisijas iki 2030 metų. Toliau pateikiami konkretūs veiksmai, suskirstyti pagal metus:
ŠESD emisijų mažinimo priemonių planas yra nuolat pildomas, atnaujinamas, todėl aukščiau nurodyti veiksmai gali kisti priklausomai nuo Bendrovės situacijos ir padėties rinkoje. „Amber Grid“ kas ketvirtį organizuoja susitikimus su atsakingais darbuotojais, kurie dalinasi informacija apie naujas priemones, rinkos analizę ir projektų vykdymo statusą. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, inicijuojami pilotiniai projektai, rengiami investiciniai projektai ir atliekami kiti svarbūs darbai.
„Amber Grid“ ŠESD emisijų mažinimo priemones finansuoja iš nuosavų lėšų, kurias sudaro pajamos, gautos iš vykdomos veiklos, ir skolintų lėšų. Bendrovės skolinimosi šaltinis – patronuojančioji grupės įmonė EPSO- G, kuri skolina dukterinėms įmonėms tiek iš nuosavų, tiek iš skolintų lėšų. EPSO-G savo veiklą finansuoja tvariomis finansinėmis priemonėmis, taip pat yra išleidusi su darnumu susietų obligacijų emisiją. „Amber Grid“ užsibrėžtų ŠESD emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimui 2025–2030 m. skirs apie 58 mln. Eur. Šios lėšos bus naudojamos:
Visos ŠESD emisijų mažinimo priemonės yra įtrauktos į ilgojo laikotarpio Pirkimo planą „Tinklo eksploatavimo sąnaudos ir investicijos į ilgalaikį turtą“. Finansinėje ataskaitoje šios investicijos nurodytos ilgalaikio turto eilutėje, tačiau neišskiriant, kad tai yra priemonės, skirtos mažinti ŠESD emisijas.
ŠESD emisijų kiekis kasmet skiriasi, nes Bendrovės tiesioginės emisijos priklauso nuo vykdomų darbų masto, įskaitant rekonstrukcijas, naujų projektų įgyvendinimą ir kitas veiklas, turinčias įtakos emisijų lygiui. Svarbų vaidmenį emisijų mažinime atlieka gamtinių dujų perpumpavimas, MDK pagalba, MD remonto metu bei kompresorinių įrenginių darbo efektyvumas. Diegiant naujas, švaresnes technologijas ir mažinant gamtinių dujų suvartojimą technologinėms reikmėms, ne tik sumažėja ŠESD emisijos, bet ir didėja veiklos efektyvumas, kartu prisidedant prie CO₂e mažinimo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo. Tačiau siekiant užtikrinti saugų perdavimo sistemos eksploatavimą, Bendrovė privalo nuolat palaikyti ir atnaujinti savo infrastruktūrą, todėl kasmet atliekami magistralinio dujotiekio remonto darbai, kurių apimtys gali skirtis priklausomai nuo infrastruktūros būklės ir technologinių reikmių.
Nuotėkio nuo bazinių metų pasiekti ŠESD emisijų sumažinimo rezultatai (1 ir 2 lygiai, CO₂e)
| Metai | Sumažinimas nuo bazinių metų (2019), proc. |
|---|---|
| 2020 | -45% |
| 2021 | -16% |
| 2022 | -50% |
| 2023 | -60% |
| 2024 | -50% |
Nuotėkio nuo bazinių metų pasiekti ŠESD emisijų sumažinimo rezultatai (1, 2 ir 3 lygiai, CO2e)
| Metai | Sumažinimas nuo 2019 m. |
|---|---|
| 2021 | -9% |
| 2022 | -70% |
| 2023 | -62% |
| 2024 | -36% |
2021 m. Bendrovė atliko ŠESD emisijų skaičiavimą ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 m., remiantis inventorizacijos rezultatais, buvo parengtas ir patvirtintas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas iki 2030 m. 2024 m., atlikus grupės ŠESD tikslų ir priemonių modeliavimą, buvo atnaujintas ŠESD emisijų mažinimo tikslų ir priemonių planas. Nors dauguma plano elementų liko nepakitę, 2024 m.# E1-4 SU KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMU IR PRISITAIKYMU PRIE JOS SUSIJĘ UŽDAVINIAI
„Amber Grid“, siekdama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir atliepti suinteresuotųjų šalių lūkesčius, įgyvendina ŠESD emisijų mažinimo iniciatyvas ir nuolat peržiūri savo poveikio aplinkai mažinimo planus. 2021 m. Bendrovė atliko ŠESD emisijų skaičiavimą ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 m., remiantis inventorizacijos rezultatais, buvo parengtas ir patvirtintas poveikio mažinimo priemonių planas iki 2030 m. 2024 m., remiantis metiniais planais ir numatomais darbais, peržiūrėtas ŠESD emisijų mažinimo planas ir perskaičiuoti numatomi emisijų sutaupymai. Bendrovėje atliktas ŠESD emisijų modeliavimas pagal įvairius scenarijus, įskaitant klimato scenarijų, pagal kuriį visuotinis klimato atšilimas yra apribojamas iki 1,5 °C.
Bendrovės ŠESD emisijų mažinimo tikslai iki 2030 m. (žr. apačioje esančią lentelę) yra grindžiami šių iniciatyvų ir teisės aktų įgyvendinimu:
„Amber Grid“ siekia, kad ŠESD emisijų mažinimo uždaviniai būtų moksliškai pagrįsti ir suderinami su globaliu tikslu apriboti visuotinį klimato atšilimą iki 1,5 °C. Bendrovės emisijų mažinimo tikslai buvo nustatyti pagal Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvos (SBTi) metodiką, kuri yra pasaulyje pripažinta ir naudojama siekiant nustatyti tikslus, atitinkančius klimato kaitos švelninimo reikalavimus. Ši metodika buvo taikoma visos Grupės lygmenyje, užtikrinant nuoseklumą ir mokslinį pagrindimą visose Grupės įmonėse.
| 2019 m. baziniai metai | 2025 m. tikslai | 2026 m. tikslai | 2030 m. tikslai | |
|---|---|---|---|---|
| ŠESD emisijos prieš mažinimo veiksmus (1-2 lygis) (tCO2e) | 62 921 | 59 363 | 62 411 | 67 387 |
| ŠESD emisijos po mažinimo veiksmų (1-2 lygis) (tCO2e) | - | 56 629 | 44 045 | 31 461 |
| ŠESD emisijos (1-2 lygis) (% pokytis lyginant su baziniais metais) | - | - | 10% | 30% |
2024 m. buvo atnaujinti elektros energijos ir metano (CH₄) dujų apskaičiavimo faktoriai, siekiant užtikrinti tikslesnį emisijų vertinimą ir jų mažinimo planavimą. 2024 m. birželio mėn.
buvo atsisakyta vykdyti H₂ pilotinį projektą, kuris numatė gamtinių dujų ir vandenilio įleidimą į GD tiekimo sistemą (iki 2 proc.). Pilotinio projekto atsisakymo priežastys:
Neatmetama galimybė, kad ateityje, keičiantis rinkos sąlygoms, poreikis H₂ įmaišymo paslaugai gali atsirasti. Tokiu atveju, projektas gali būti svarstomas iš naujo arba atnaujinamas. Bendrovė nuolat stebi reguliavimo aplinkos pokyčius ir analizuoja poreikius, paklausą ir kainas rinkoje, kad būtų pasiruošusi reaguoti į galimus pokyčius ateityje.
2021 m. „Amber Grid“ pastatė 1,45 MW galios saulės baterijų parkus trijuose Bendrovės objektuose. 2022 m. vasario mėnesį šie atsinaujinančios energijos parkai pradėti eksploatuoti pilna apimtimi. Dalis pagamintos elektros padengia administracinių pastatų elektros sąnaudas, taip prisidedant prie tvarios veiklos ir energijos efektyvumo. Nuo 2023 metų Bendrovė 100 proc. suvartojamą elektros energiją, pagamintą naudojant neatsinaujinančius išteklius, pakeitė į žaliąją energiją (pagamintą iš AEI).
2024 m. Bendrovė taršius, dyzeliniu kuru ir benzinu varomus lengvuosius automobilius pakeitė į mažiau taršius hibridinius, ir netaršius – elektrinius automobilius. Pakeisti 119 taršių automobilių. Šiuo metu „Amber Grid“ eksploatuoja 50 hibridinių automobilių ir 20 visiškai netaršių elektromobilių. 2024 m. vasaros mėnesiais Bendrovės saulės elektrinių gaminama energija visiškai padengė elektromobilių krovimo poreikius. Perkant elektromobilių įkrovimo paslaugas, buvo pasirinktas tiekėjas, kuris tiekia elektros energiją, pagamintą iš AEI. 2024 m. pradėta naudoti 17 vnt. lėto krovimo (11 kW galios) (AC) ir įrengtos dvi greito (DC) įkrovimo automobilių įkrovimo stotelės Bendrovės Panevėžio bei Vilniaus ( Gudelių g.) padaliniuose.
2025 m. „Amber Grid“ ketina išanalizuoti galimybes Bendrovės technologinėms reikmėms naudojamas gamtines dujas (GD) keisti į biometaną. Vertinant alternatyvas, bus atsižvelgiama į biodujų naudojimo galimybes kuro įrenginių veiklai užtikrinti bei svarstoma galimybė įsigyti jų kilmės garantijas.
Siekiant sumažinti tiesiogines ŠESD emisijas, 2025 - 2026 m. planuojamos investicijos į technologines priemones, kurios padės efektyviai mažinti 1 lygio emisijas. Pagrindinės priemonės, tokios kaip papildomas, kitokių parametrų, mobilus kompresorius, dujų deginimo įranga ir specializuota gręžimo po slėgiu įranga, 2024 m. buvo pristatytos Bendrovės Technikos ir inovacijų komitete, o Bendrovės valdyba pritarė jų įsigijimui reikalingų pirkimų inicijavimui. Jos bus naudojamos magistralinio dujotiekio rekonstrukcijos ir remonto darbams, siekiant sumažinti emisijas ir padidinti dujų naudojimo efektyvumą. Be to, šios priemonės yra itin svarbios įgyvendinant 2024 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojusio Metano reglamento reikalavimus, prisidedant prie tvarios ir aplinkai draugiškos dujų perdavimo sistemos kūrimo.
Mobilus kompresorius yra viena iš pagrindinių poveikio aplinkai mažinimo priemonių, padedančių sumažinti emisijas ir prisidėti prie CO₂e sutaupymo. Jo panaudojimas yra efektyvus visur, kur tik pavyksta pritaikyti šią technologiją, ypač magistralinių dujotiekių remonto ir rekonstrukcijos darbus. 2022 m. naudojant mobilų dujų kompresorių buvo sutaupyta (neišleista į aplinką) 789,8 tūkst. m³ gamtinių dujų, 2021 m. – 2 118,0 tūkst. m³, o 2020 m. – 2 030,0 tūkst. m³. 2023 m. šios technologijos pritaikymas remontų ir rekonstrukcijų metu leido sutaupyti daugiau nei 3,2 mln. m³ gamtinių dujų, arba apie 54,6 tūkst. tonų CO₂e, o 2024 m. – 1,4 mln. m³ gamtinių dujų, arba 31,9 tūkst. tonų CO₂e. Šie sutaupymai priklauso nuo remonto ir rekonstrukcijos darbų apimties bei mobilaus kompresoriaus pritaikymo galimybių, todėl kiekvienais metais rezultatai gali skirtis. Kiekvienais metais siekiama kiek įmanoma dažniau ir efektyviau pritaikyti mobilų kompresorių, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. Šis įrenginys yra viena iš pagrindinių Bendrovėje taikomų 1 lygio emisijų mažinimo priemonių, įtrauktų į Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planą. Jo naudojimas leidžia optimizuoti dujų nuostolius, mažinti ŠESD emisijas ir prisidėti prie tvarios veiklos principų įgyvendinimo.
2024 m. buvo vykdomi pilotiniai projektai, siekiant išbandyti ir įvertinti įvairias metano nuotėkių aptikimo technologijas. Dujų kompresorių stotyse akustinės kameros rezultatai buvo lyginami su tipinio nuotėkio aptikimo turo duomenimis, gautais naudojant slėgio pažeidimų aptikimo sistemą (PIDS) bei optinę dujų vaizdavimo (OGI) kamerą. Be to, Vilniaus dujų skirstymo stotyje Bendrovės darbuotojai dalyvavo praktiniuose termovizinės kameros (OGI) naudojimo mokymuose, siekiant įvertinti jos efektyvumą realiomis sąlygomis. Kol kas 2024 m. atlikti praktiniai bandymai nereikšmingai prisidėjo prie metano nuotėkių valdymo gerinimo ir neparodė didelio efektyvumo atitinkant Metano reglamento reikalavimus. Tikimasi, kad 2025 m. Europos Komisija išleis įgyvendinamuosius aktus, kurie ne tik suteiks aiškesnes technines gaires metano nuotėkio aptikimo technologijų naudojimui, bet ir palengvins jų pritaikymą bei užtikrins aiškiai apibrėžtus techninius reikalavimus.
ŠESD emisijų mažinimo priemonių planas apima ir efektyvesnį kuro vartojimą, taip pat įrenginių keitimą iš kurą deginančių į elektrinius kompresorius arba į švaresnį kurą naudojančius įrenginius. 2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio DKS efektyvumo didinimo analizė parodė, kad tinkamiausias būdas sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinką šiose stotyse yra naujų elektrą naudojančių technologijų diegimas. Tais pačiais metais buvo inicijuotas Jauniūnų DKS naujo elektrinio kompresoriaus įsigijimas. 2024 m. buvo paskelbtas Jauniūnų DKS elektrinio kompresoriaus įrangos, projektavimo ir rangos darbų pirkimas. Tikimasi, kad naujasis elektrinis kompresorius perims daugumą dujinių kompresorių veiklos apkrovų iki 2027 m. pabaigos. Tai leis žymiai sumažinti ŠESD emisijas ir Jauniūnų DKS sukeliamą oro taršą. Ateityje panašaus tipo atnaujinimas numatomas ir Panevėžio DKS. Panevėžio DKS modernizacija planuojama užbaigti iki 2030 m.# E1-5 ENERGIJOS SUVARTOJIMAS IR JOS RŪŠIŲ DERINYS
| 2021 | 2022 | Pokytis 2022/21 % | 2023 | Pokytis 2023/22 % | 2024 | Pokytis 2024/23 % | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| (1) Akmens anglių ir jų produktų kuro suvartojimas (MWh) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
| (2) Žalios naftos ir naftos produktų kuro suvartojimas (MWh) | 2836,84 | 2597,47 | -8,4% | 2868,98 | 10,5% | 2214,97 | -22,8% |
| (3) Gamtinių dujų kuro suvartojimas (MWh) | 32682,93 | 78352,69 | 139,7% | 93079,01 | 18,8% | 86915,04 | -6,6% |
| (4) Kitų iškastinių išteklių kuro suvartojimas (MWh) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
| (5) Į(si)gytos iškastinių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh) | 3248,4 | 2233,23 | -31,3% | 57,3 | -97,4% | 55,28 | -3,5% |
| (6) Visas iškastinių išteklių energijos suvartojimas (MWh) (1–5 eilučių suma) | 38768,17 | 83183,39 | 114,6% | 96005,29 | 15,4% | 89185,29 | -7,1% |
| Iškastinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) | 100,00 | 99,69 | - | 99,58 | - | 99,39 | -0,2% |
| (7) Branduolinių išteklių kuro suvartojimas (MWh) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Branduolinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) | 0,00 | 0,00 | 0 | 0,00 | 0 | 0,00 | 0 |
| (8) Atsinaujinančiųjų išteklių kuro, įskaitant biomasę (kuri taip pat apima biologinės kilmės pramonines ir komunalines atliekas, biodujas, vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ir t. t.) suvartojimas | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
| (9) Į(si)gytos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh) | n/a | 1,96 | n/a | 1883,83 | 0% | 1874,18 | -0,5% |
| (10) Pasigamintos ne kurui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) | n/a | 288,51 | n/a | 492,71 | 0% | 512,33 | 4,0% |
| (11) Visas atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) (8–10 eilučių suma) | n/a | 290,47 | n/a | 2376,54 | 0% | 2386,50 | 0,4% |
| Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) | n/a | 0,35 | n/a | 2,42 | 0% | 2,61 | 7,9% |
| Visas energijos suvartojimas (MWh) (6 ir 11 eilučių suma) | 38768,171 | 83473,86 | 115,32% | 98381,83 | 17,86% | 91571,79 | -6,92% |
Pastabos:
1) Išimtinai matematiniu skaičiavimo būdu perskaičiuoti nekontroliuojami nuotėkiai 2024 m. pagal naują „Gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms AB Amber Grid dujų perdavimo sistemoje“ metodiką.
2) Bendrovė pati negamina neatsinaujinančių išteklių energijos – naudojamos GD, kurios yra transportuojamos. Bendrovė savo poreikiams gamina tik elektros energiją, naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės energiją). Pagamintos elektros energijos kiekiai buvo tokie: 2021 m. – 70,08 MWh, 2022 m. – 1 426,195 MWh, 2023 m. – 1 478,375 MWh, 2024 m. – 1 440,102 MWh.
| 2021 | 2022 | Pokytis 2022/21 % | 2023 | Pokytis 2023/22 % | 2024 | Pokytis 2024/23 % | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Visas vykdant didelį poveikį klimatui darančių sektorių veiklą suvartotos energijos kiekis, padalytas iš grynųjų pajamų, gautų iš tos veiklos (MWh / Eur) | 0,058 | 0,087 | 48,77% | 0,123 | 41,48% | 0,123 | 0,32% |
Pastabos:
1) Pagal NACE kodus, Bendrovės veikla priskiriama šiems sektoriams, kurie visi yra laikomi darančiais didelį poveikį klimatui: Gamtinių dujų transportavimas – D.35.22 - dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais; Statyba – F.42.99 - kitų, niekur kitur nepriskirtų, inžinerinių statinių statyba.
2) Grynųjų pajamų sumoms apskaičiuoti naudojamos šios finansinės apskaitos dokumentų eilutės: Pajamos pagal sutartis su klientais, Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje, Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje, Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos), Kitos pajamos, Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso, Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais, SGDT lėšų administravimo pajamos.
Apskaičiuojant Bendrovės ŠESD emisijas, vadovautasi Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse Gas Protocol, GHG ) ir ETAS standartais bei rekomendacijomis. Šioje ataskaitoje pateikiamas apskaičiuotas Bendrovės veiklos ŠESD emisijų kiekis, išreikštas CO₂ ekvivalentu. Skaičiavimas buvo atliktas remiantis rinkos finansinių institucijų bei energijos išteklių tiekėjų žiniomis ir metodikomis. Vertinimas apima ne tik anglies dioksidą (CO₂), bet ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas – metaną (CH₄), azoto suboksidą (N₂O), fluorintas dujas (HFCs), jas perskaičiuojant į CO₂ ekvivalentą pagal standartinius konversijos koeficientus.
Emisijų kiekio konsolidavimo metodas – veiklos kontrolė (angl. Operational Control). Bazinis ŠESD skaičiavimo laikotarpis – 2019 metai, nes tai buvo pirmieji metai, kai „Amber Grid“ pradėjo sistemiškai vertinti ir skaičiuoti sukuriamų emisijų kiekį. 2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai (angl. rebaselining). Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. ŠESD emisijų duomenims. Šis procesas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, palaikyti nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal SBTi metodiką bei išlaikyti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms ir reglamentiniams reikalavimams.
Emisijų faktoriai (EF) buvo parinkti remiantis patikimais šaltiniais bei nacionalinėmis ir tarptautinėmis gairėmis, pirmenybę teikiant geografiškai artimiausiems duomenims.Renkantis, kuriuos faktorius naudoti, pirmiausia atsižvelgiama į tiekėjo pateiktus EF, jei jie nėra prieinami – naudojami artimiausi vietovei EF (pirmenybė teikiama Lietuvos duomenims), o jei ir jų nėra – pasirenkami naujausi prieinami EF. Naudotų emisijų faktorių šaltiniai:
* Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nustatytos visuotinio atšilimo vertės (Global Warming Potential Values).
* Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) duomenų bazės.
* Leidimus išduodančių įstaigų asociacijos (AIB) duomenų bazės.
* One Click LCA duomenų bazės.
* Exiobase duomenų bazės.
Atskleidžiant 3 lygio ŠESD emisijas, taikoma atskaitomybės aprėptis bei išmesto ŠESD kiekio apskaičiavimo metodai. Šioje apimtyje Bendrovei priskiriamos šešios emisijų kategorijos:
1. Perkamos prekės ir paslaugos.
2. Ilgalaikis materialusis turtas.
3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį).
4. Vykdant operacijas susidariusios atliekos.
5. Verslo kelionės.
6. Darbuotojų kelionės į darbą.
Šių kategorijų emisijų skaičiavimui naudojami emisinių faktorių (EF) koeficientai iš Exiobase duomenų bazės. Finansiniai EF yra stabilūs ir kasmet kinta minimaliai. Jei naujausi EF nėra prieinami arba jų gavimas yra sudėtingas, vertinama vidutinė metinė infliacija, pagal kurią koreguojami ankstesnių metų EF ir jie naudojami metiniams skaičiavimams.
Šiai kategorijai priskiriamos emisijos, susidarančios transportuojant kurą nuo išgavimo vietos iki pardavimo vietos, energijos perdavimo nuostoliai perkančioms organizacijoms bei suvartotos elektros ir šilumos energijos (centrinio šildymo) emisijos. Duomenys imami iš 1 ir 2 lygio emisijų skaičiavimo veiklos duomenų, o EF – iš DEFRA duomenų bazės.
Emisijų apskaičiavimui naudojami apskaitos žurnalai bei rangovų teikiama informacija. Skaičiavimuose taikomi metiniai susidariusių atliekų kiekiai ir emisijos vertinamos pagal kiekvieną atliekų kategoriją. EF taip pat imami iš DEFRA duomenų bazės.
Šios kategorijos emisijos apskaičiuojamos remiantis Bendrovės darbuotojų kelionių išklotine. Duomenys apima:
* Atliktus skrydžius (skaičiuojamas kelionės lėktuvu atstumas, km).
* Nakvynių dienas viešbučiuose.
Visi keliauti kilometrai (vietiniais ir tarptautiniais ilgaisiais maršrutais) bei nakvynės viešbučiuose dauginami iš atitinkamų EF, paimtų iš DEFRA duomenų bazės.
Apskaičiuojant šias emisijas naudojami įmonės darbuotojų skaičiaus duomenys bei EF iš Statista ir Climate Analytics duomenų bazių. Remiantis Statista Lietuvos rodikliais, apie 94,3 proc. darbuotojų į darbą vyksta automobiliu. Emisijos apskaičiuojamos dauginant bendrą darbuotojų skaičių išnaudoto transporto rūšies dalies bei EF vienam darbuotojui.
| ŠESD emisijos | Emisijų rūšis | Retrospektyviniai duomenys | Baziniai metai | 2019 | 2021 | 2022 | 2023 | 2024 | Pokytis 2024/2022 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 lygio ŠESD išmetimas | Bendras išmestas 1 lygio ŠESD kiekis (tCO₂e) | 61 772,29 | 51 569,15 | 22 694,96 | 39 971,75 | 28 261,98 | -33510,29 | ||
| 1 lygio ŠESD kiekis, kuriam taikoma reguliuojama ATLPS, procentinė dalis (%) | 7,19 | 0,79 | 12,04 | 35,64 | 23,51 | 16,32 | |||
| 2 lygio ŠESD išmetimas | Bendras rinkos metodo nustatytas išmestas 2 lygio ŠESD (tCO₂e) | 1148,39 | 1212,66 | 1003,22 | 2,83 | 4,53 | -1143,85 | ||
| Vieta grindžiamu metodu apskaičiuotas bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis (tCO₂e) | 483,50 | 795,00 | 515,40 | 289,20 | 283,30 | -200,20 | |||
| Reikšmingas išmestas 3 lygio ŠESD kiekis | Visi bendras netiesiogiai išmestas (3 lygio) ŠESD kiekis (tCO₂e) | - | - | 7 972,99 | 12 984,50 | 6007,670 | -1965,325 | ||
| 1. Perkamos prekės ir paslaugos | - | - | 936,49 | 1 670,54 | 1220.405 | 283.914 | |||
| [Neprivaloma pakategorė: Debesijos kompiuterija ir duomenų centrų paslaugos] | - | - | - | - | - | - | |||
| 2. Ilgalaikis materialusis turtas | - | - | 3 706,97 | 8 158,01 | 1 584,387 | -723,63 | |||
| 3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį) | - | - | 2 975,50 | 2 815,62 | 2839 | 7,84 | |||
| 4. Pradinės grandies transportavimas ir platinimas | - | - | - | - | - | - | |||
| 5. Vykdant operacijas susidariusios atliekos | - | - | 32,73 | 66,52 | 3,53 | -29,206 | |||
| 6. Verslo kelionės | - | - | 53,98 | 24,69 | 39,029 | -14,948 | |||
| 7. Darbuotojų važinėjimas į darbą | - | - | 267,32 | 249,12 | 367,004 | 99,680 | |||
| 8. Pradinės grandies nuomojamas turtas | - | - | - | - | - | - | |||
| 9. Galutinės grandies transportavimas | - | - | - | - | - | - | |||
| 10. Parduodamų produktų apdorojimas | - | - | - | - | - | - | |||
| 11. Parduodamų produktų naudojimas | - | - | - | - | - | - | |||
| 12. Parduodamų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui | - | - | - | - | - | - | |||
| 13. Galutinės grandies nuomojamas turtas | - | - | - | - | - | - | |||
| 14. Franšizės | - | - | - | - | - | - | |||
| 15. Investicijos | - | - | - | - | - | - | |||
| Bendras išmestas ŠESD kiekis (tCO2e) | Visas išmestas ŠESD kiekis (vieta grindžiamu metodu) (tCO₂e) | 62 255,77 | 52 364,15 | 31 183,32 | 53 245,44 | 34 552,95 | -27 702,82 | ||
| Visas išmestas ŠESD kiekis (rinka grindžiamu metodu) (tCO₂e) | 62 920,67 | 52 781,81 | 31 671,17 | 52 959,08 | 34 274,19 | -28 646,48 |
Pastaba: „Amber Grid“ nevaldo kitų įmonių, todėl ŠESD kiekio papildomai neskirsto.
| ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas | 2021 | 2022 | Pokytis 2022/21 % | 2023 | Pokytis 2023/22 % | 2024 | Pokytis 2024/23 % |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal vieta grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (tCO₂e / Eur) | 0,078 | 0,032 | -58,74 | 0,065 | 102,90 | 0,047 | -28,46 |
| Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal rinka grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (tCO₂e / Eur) | 0,079 | 0,033 | -58,42 | 0,065 | 98,70 | 0,046 | -28,65 |
Pastaba: Finansinių ataskaitų eilutės, kuriose atskleidžiama pajamų suma, naudota ŠESD intensyvumo rodikliui apskaičiuoti: Duomenys už 2024 m. pateikiami 25 p. ("Pajamos") ir 26 p. ("Kitos pajamos"). Duomenys už 2023 m. pateikiami 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 28 p. („Pajamos“) ir 29 p. („Kitos pajamos“), už 2022 m. – 27, 28 punktuose, 2021 m. – 15 ir 16 punktuose. Finansinės ataskaitos ir pranešimai viešai skelbiami Bendrovės interneto svetainėje.
Bendrovėje tokia praktika nėra vykdoma, aktualios informacijos atskleidimas netaikomas.
Bendrovėje tokia praktika nėra vykdoma, aktualios informacijos atskleidimas netaikomas.
Atlikus EPSO-G grupės dvejopo reikšmingumo vertinimą, nustatyta, kad tema „Tarša“ nėra reikšminga grupės mastu. Vis dėlto „Amber Grid“ planuoja 2025 m. papildomai įvertinti šios temos reikšmingumą Bendrovės kontekste. Siekdama užtikrinti informacijos išsamumą ir skaidrumą, „Amber Grid“ šioje ataskaitoje pateikia informaciją apie su tarša susijusių poveikių ir rizikų valdymą.
Bendrovės su tarša susiję poveikiai valdomi įgyvendinant Aplinkosaugos politiką, taikomą visoms EPSO-G grupės įmonėms. Politikoje įsipareigojama vykdyti veiklą laikantis visų privalomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų, nuolat vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad Grupės įmonių veikloje būtų išvengta reikšmingų aplinkosauginių incidentų. Be to, siekiama nuolat formuoti ir stiprinti nulinės tolerancijos aplinkos taršai bei nulinę aplinkosauginių incidentų kultūrą. Bendrovės darbuotojai supažindinami su Aplinkosaugos politika ir skatinami jos laikytis. Politika skelbiama viešai, „Amber Grid“ internetiniame puslapyje. Įgyvendindama projektus, Bendrovė kelia papildomus aplinkosauginius reikalavimus taršos prevencijos srityje, siekdama užtikrinti, kad partneriai (rangovai) ne tik būtų susipažinę, bet ir veiksmingai taikytų oro, vandens ir dirvožemio taršos prevencijos priemones.
Kitos Bendrovėje galiojančios tvarkos dėl taršos incidentų ir (ar) valdymo veiksmų, įvykus ekstremaliai situacijai:
* Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas. Šio plano tikslas – užtikrinti tinkamą reagavimą ekstremaliųjų situacijų metu (gaisro, sprogimo ar cheminių medžiagų išsiliejimo GD perdavimo sistemos objektuose). Plane detalizuojamas veiksmų koordinavimas, komunikacijos planai, neatidėliotinų darbų mastas, gelbėjimo darbų eiliškumas, reikalingos pajėgos bei ištekliai ir kt.
* Aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo taisyklės. Šiose taisyklėse apibrėžiamas aplinkosauginių incidentų valdymas, kai cheminės medžiagos išsilieja į gyvąją aplinką, įvyksta neplanuoti GD išleidimai MD remonto metu ar avarijos, galinčios sukelti pavojų aplinkai. Taisyklėse numatytos šių incidentų valdymo priemonės, Bendrovės veiksmai ir suinteresuotųjų šalių informavimo tvarka.
2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio dujų kompresorių stočių efektyvumo didinimo analizė parodė, jog tinkamiausias būdas stotyse sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinkos orą – įrengiant naujus elektrinius agregatus. Jauniūnų kompresorių stotyje esančius dujų kompresorinius agregatus numatoma keisti į naujus elektrinius kompresorius, kurie nenaudos iškastinio kuro ir perims didžiąją darbų apkrovą iš dujinių kompresorių, todėl turėtų ženkliai sumažėti oro tarša iš šių objekto. Be to, Panevėžio dujų kompresorių stoties (PDKS) kompresoriniams agregatams arba esamiems vidutinio dydžio kurą deginantiems įrenginiams nuo 2030 m. sausio 1 d. bus taikomos išmetamų teršalų ribinės vertės. Azoto oksidų (NOₓ) leidžiamos išmesti vertės nuo 2030 m. sausio 1 d. bus 150 mg/Nm³. Dėl šios priežasties, siekdama atitikti naujus aplinkosauginius reikalavimus ir atnaujinti technologiškai nusidėvėjusią įrangą bei optimizuoti perdavimo sistemos darbą, „Amber Grid“ inicijuos PDKS nuo 1974 metų įrengtų kompresorinių agregatų keitimą naujais, taip pat elektra varomais dujų kompresoriais.# E2-4 ORO, VANDENS IR DIRVOŽEMIO TARŠA
Projekte „Panevėžio dujų kompresorių stoties modernizavimas“, kurio vykdymas numatytas 2025–2029 metais, planuojama įrengti naują dujų perpumpavimo įrangą su susijusiais priklausiniais, atitiksiančią aplinkosauginius reikalavimus ir žaliąjį kursą.
Toliau lentelėje pateikiami Bendrovės oro taršos šaltinių išskirtų teršalų, nurodytų reglamente (ES) 166/2006, kiekiai. Teršalų kiekiai 2021–2024 m. neviršijo šiame reglamente nustatytų leistinų ribų. 2024 metais teršalų į aplinkos orą buvo išmesta mažiau nei 2022 metais. 2022 metais po naujai pastatytos GIPL jungties dar nebuvo nusistovėjęs ir aiškus įrenginių darbas, todėl buvo padidėjusios kuro sąnaudos stacionariuose įrenginiuose ir atitinkamai išaugęs į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis. 2023 metais stacionarūs įrenginiai dujų kompresorių stotyse, dujų skirstymo stotyse bei Vilniuje dirbo pastoviau todėl ir kuras buvo naudojamas efektyviau.
| Teršalas | Leistina teršalų riba* | Į orą išskirti teršalai (kg/metus) | |||
|---|---|---|---|---|---|
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | ||
| Anglies monoksidas (CO) | 500 000 | 46 029 | 51 010 | 73 300 | 35 210 |
| Azoto oksidai (NOₓ / NO₂) | 100 000 | 29 254 | 35 000 | 58 600 | 27 300 |
Pastaba: * Pagal Reglamento (EB) Nr. 166/2006 II priede nustatytas išleidžiamų teršalų ribas.
Panevėžio ir Jauniūnų DKS oro taršos šaltinių stebėjimas vykdomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) patvirtintas monitoringo programas, vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatyme nustatytais 9 MDR-A 104 reikalavimais bei atsižvelgiant į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ir taršos leidimų (TL) sąlygas ir reikalavimus. Stacionarių oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas kartą per ketvirtį, vadovaujantis patvirtintomis Monitoringo programomis bei atsižvelgiant į kompresorių darbo laiką. Taip pat yra vykdomi mobiliųjų oro taršos šaltinių (katilų) išmetamųjų oro teršalų matavimai dujų skirstymo stotyse, užtikrinant jų tinkamą eksploatavimą. Periodinius matavimus atlieka laboratorija, turinti leidimą vykdyti reikalingus tyrimus akredituotais metodais. Oro taršalų duomenys renkami naudojant TIPK ir taršos leidimuose numatytas skaičiavimų metodikas, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros. Oro taršalų skaičiavimai yra vykdomi kiekvieną mėnesį, duomenys stebimi ir skelbiami vidinėse Bendrovės sisteminėse ataskaitose.
SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU
Tema „Vandens ir jūrų ištekliai“ šiuo metu „Amber Grid“ laikoma nereikšminga. Vanduo Bendrovėje naudojamas tik darbuotojų buitinėms reikmėms ir priešgaisrinių rezervuarų užpildymui. Dėl nedidelio suvartojamo vandens kiekio jis nebuvo įtrauktas į dvejopo reikšmingumo vertinimo matricą. Tinkamą nuotekų valymą ir vandens taršos prevenciją „Amber Grid“ užtikrina reguliariai prižiūrėdama vandens valymo įrenginių veikimą.
SBM-3, E4 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO MODELIU
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros plėtros ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Todėl įgyvendinant plėtros projektus, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugos principų laikymuisi. Bendrovė nuolat vertina savo veiklos poveikį gamtai ir imasi priemonių, siekdama sumažinti neigiamą poveikį ekosistemoms bei jų biologinei įvairovei. Infrastruktūros plėtros etapuose atliekami poveikio aplinkai vertinimai, atsižvelgiant į rūšių populiacijų išsaugojimo būtinybę ir ekosistemų būklę.
Toliau lentelėje pateikiami Bendrovės nustatyti reikšmingi poveikiai ir rizika, susiję su biologine įvairove.
| Tvarumo tema | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinės dalys |
|---|---|---|---|
| Žemės naudojimo pokyčiai, gėlo vandens naudojimo pokyčiai ir jūrų naudojimo pokyčiai | Faktinis neigiamas poveikis yra susijęs su žemės naudojimo pokyčiais, kurie kyla dėl tinklo infrastruktūros poveikio ekosistemoms. * | ** | ** |
| Rūšies populiacijos dydis | Galimas neigiamas poveikis gali būti susijęs su tinklo infrastruktūros plėtros ir priežiūros procesais. * | Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta. | Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai Bendrovės veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma. |
Daugumoje „Amber Grid“ teritorijų ir jų aplinkoje išlaikomas augalijos, žalumos ir nepralaidžios dangos plotų balansas. Teritorijos nėra visiškai asfaltuotos – daugelyje vietų naudojama vandeniui laidi skalda, o augalija prižiūrima, kiek leidžia dujotiekių eksploatavimo, gaisrinės saugos ir teisės aktų reikalavimai.
Vadovaujantis saugomų teritorijų valstybės kadastru, toliau lentelėje pateikiama informacija apie „Amber Grid“ DKS, DSS ir dujų apskaitos stotis bei dujotiekius, kurie su 25 m apsaugos zona patenka, ribojasi arba kerta saugomas teritorijas ir objektus. Iš viso Bendrovės stotys ribojasi su 3 saugomomis teritorijomis ir vadovaujantis LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastru – kerta Luponės upelį. Bendrovės magistralinis dujotiekis išsidėstęs visoje Lietuvos teritorijoje: kerta 414 upių, 9 tvenkinius, patenka į 41 draustinio teritoriją, 2 botaninių gamtos paveldo objektų teritorijas, 5 biosferos poligonus ir į 52 buveinių apsaugai svarbias teritorijas.
Kadangi visose „Amber Grid“ veiklos vietose monitoringas nebuvo vykdytas, nėra tikslių duomenų apie galimą poveikį biologinei įvairovei. Vis dėlto GIPL dujotiekio monitoringas (2021–2024 m.) parodė, kad statybos neturėjo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Biologinė įvairovė atsistato natūraliai, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį ir kitas antropogenines veiklas šalia Bendrovės objektų.
| Stotys ir jų apsaugos zonos | Dujotiekis ir jo apsaugos zona | |
|---|---|---|
| Buveinių apsaugai svarbios teritorijos | Nepatenka | Minijos upės slėnis, Gerviraisčio pelkė II, Anykščių šilelis, Daugyvenės apylinkės, Alionių pelkė II, Marijampolio apylinkės, Gižų apylinkės, Neries upė, Nevėžio žemupys, Kiemeliškių kaimo apylinkės, Visinčios upė ties Gudeliais, Lapynų apylinkės, Karšuvos giria, Šešuvies upė žemiau Pašešuvio, Verknės vidurupis II, Rietavo miškai, Merkio upė, Šventosios upės vidurupis, Minijos upė, Žalioji giria, Pamūšiai, Žeimenos upė, Babtų-Varluvos miškai, Būdos ir Pravieniškių miškai, Prienų šilas II, Neries kilpų apylinkės, Virintos upė, Kazlų Rūdos miškas IV, Minijos aukštupys, Žėbiškių ir Lomankos miškai, Veiviržo ir Šalpės upės bei slėniai, Sabališkių miškas, Kauno marios, Nemuno kilpos, Meros upė ir jos slėnis, Širvintos upės slėniai II, Taujėnų-Užulėnio miškai, Karajimiškio kaimo apylinkės, Labūnavos miškas, Laukesa I, Pagramančio regioninis parkas, Ąžuolijos miškas, Lavoriškių miškas, Čerkiškės apylinkės, Strošiūnų šilas, Gubernijos miškai, Naujakiemio apylinkės, Naujojo Lentvario apylinkės, Kernavės apylinkės, Strošiūnų šilas II, Būdų miškas, Šešuolių giria |
| Biosferos poligonai | Nepatenka | Babtų-Varluvos miškų biosferos poligonas, Gubernijos miško biosferos poligonas, Labūnavos miško biosferos poligonas, Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonas, Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas |
| Biosferos rezervatai | Nepatenka | Nepatenka |
| Botaniniai gamtos paveldo objektai | Nepatenka | Uogintų ąžuolo ir Triliemenio ąžuolo teritorijas. |
| Draustiniai | Karajimiškojo kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo ichtiologinis draustinis, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis, Jūros kraštovaizdžio draustinis, Kurklių geomorfologinis draustinis, Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis, Punios kraštovaizdžio draustinis, Merkio ichtiologinis draustinis, Drubengio botaninis draustinis, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Nevėžio kraštovaizdžio draustinis, Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, Šventosios ichtiologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis, Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis, Judinio geomorfologinis draustinis, Žeimenos ichtiologinis draustinis, Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis, Upytės hidrografinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, Virintos kraštovaizdžio draustinis, Daumėnų geologinis draustinis, Tatulos kraštovaizdžio draustinis, Sabališkės pedologinis draustinis, Pamūšių kraštovaizdžio draustinis, Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinis, Pravienos hidrografinis draustinis, Baravykinės kraštovaizdžio draustinis, Daugyvenės hidrografinis draustinis, Verdeikių geomorfologinis draustinis, Jūros ichtiologinis draustinis, Vokės hidrografinis draustinis, Būdos botaniniszoologinis draustinis, Ąžuolijos botaninis-zoologinis draustinis, Paryžinės miško pušies I genetinis draustinis, Nemajūnų kraštovaizdžio draustinis, Aliosios hidrografinis draustinis, Naravų kaimo kraštovaizdžio draustinis, Prienų Šilo kraštovaizdžio draustinis | |
| Parkai | Biržų regioninis parkas, Anykščių regioninis parkas, Neries regioninis parkas, Biržų regioninis parkas, Varnių regioninis parkas, Anykščių regioninis parkas, Sirvėtos regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas, Pagramančio regioninis parkas, Kauno marių regioninis parkas |
Bioįvairovės išsaugojimas yra vienas iš strateginių uždavinių EPSO-G grupės mastu, siekiant užtikrinti, kad veikla neturėtų neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Grupė šiuo metu nėra parengusi biologinės įvairovės poveikių mažinimo plano (Pertvarkos plano, susijusio su biologine įvairove).
Bendrovė neturi atskiros politikos, skirtos valdyti su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusį poveikį, rizikas ir priklausomybę nuo gamtinių išteklių. Bendrovė šiuo metu vadovaujasi grupės mastu nustatyta Aplinkosaugos politika, kurią numatoma atnaujinti 2025 m. Grupė laikosi šių principų ir numato juos įtraukti į savo politikos dokumentus:
Vertinti ir valdyti poveikį biologinei įvairovei.# E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR EKOSISTEMOS
Saugoti natūralias buveines ir rūšis visais vykdomų veiklų etapais ir integruoti bioįvairovės apsaugos aspektus nuo pat naujų infrastruktūros projektų planavimo pradžios.
Bendrovė, valdydama poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms, vadovaujasi ir grupės Darnumo politika. Grupė įsipareigoja saugoti biologinę įvairovę – esant poreikiui, vykdyti biologinės įvairovės stebėseną ir, susidarius neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms, numatyti bei taikyti poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. Šiais įsipareigojimais siekiama, kad „Amber Grid“ poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms būtų kuo mažesnis arba visiškai kompensuotas. Bendrovė įsipareigoja spręsti ir socialines pasekmes, kylančias dėl poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms, vadovaudamasi atsakingos veiklos principais. Nuolat vertinamos rizikos, kuriami prevencijos planai ir ugdoma 0 aplinkosauginių incidentų kultūra. Dėmesys skiriamas darbuotojų aplinkosaugos kompetencijoms, bendradarbiavimui su vietos bendruomenėmis, suinteresuotomis šalimis ir partneriais, užtikrinant jų įsitraukimą. Apie įgyvendintas aplinkosaugos iniciatyvas komunikuojama viešai. Bendrovė aktyviai įgyvendina aplinkosaugines iniciatyvas, pritraukiant darbuotojus ir didinant jų kompetencijas gamtos išsaugojimo aspektais.
E4-3 SU BIOLOGINE ĮVAIROVE IR EKOSISTEMOMIS SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI
11 „Amber Grid“ vertina ir valdo savo veiklos poveikį biologinei įvairovei, taikydama įvairias priemones: atliekamas aplinkos monitoringas, rengiami poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentai ir Natura 2000 teritorijų reikšmingumo vertinimai. Bendrovė laikosi teisės aktų reikalavimų, stebi poveikį aplinkai ir aktyviai bendradarbiauja su suinteresuotomis šalimis.
2022 m. baigus GIPL (angl . Gas Interconnection Poland-Lithuania ) dujotiekio statybą, 4 metus vykdomas postatybinis atskirų etapų monitoringas pagal 2016 m. su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) suderintą aplinkos monitoringo programą. Pagal parengtą monitoringo planą stebima ne tik paviršinių vandens telkinių (Musės, Strėvos ir Lapainios upių) būklė, bet ir kraštovaizdžio, paukščių (nendrinės lingės, pievinės lingės, švygždos, pilkosios gervės, mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, vidutinio margojo genio), žuvų (saugomų rūšių Strėvos, Verknės, Lapainios upėse: kiršlio, srovinės aukšlės, kartuolės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio), vabzdžių
11 MDR-A 108 (baltajuosčio melsvio, tamsiosios šaškytės, akiuotojo satyro, šarvuotosios skėtės, didžiojo auksinuko), roplių (balinio vėžlio, raudonpilvės kūmutės) būklė, invazinių rūšių (sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino, kanadinės rykštenės) atsiradimas bei plitimas, augalinė danga. Keturių metų monitoringo duomenimis, dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba neturėjo reikšmingos neigiamos įtakos ir nepaveikė aplinkos. Biologinė įvairovė atsistatinėja natūraliai, kaip tikėtasi. Taip pat, po GIPL jungties statybos fiksuojama ir vertinama Europos Bendrijų (EB) svarbos natūralių buveinių kaita dujotiekio jungties poveikio zonoje. Per stebėjimo laikotarpį augalų rūšių skaičius beveik nepasikeitė, nenustatyti vykę ryškūs floros sudėties pokyčiai. Tai rodo, kad pažeista buveinės pievos dalis atsistato ir renatūralizacijos procesas jau prasidėjęs.
12 Grupės mastu siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui biologinei įvairovei, laikantis vengimo ir švelninimo priemonių hierarchijos bei įgyvendinant įsipareigojimus, aprašytus pagal E4-1 atskleidimo reikalavimą. Kiti išmatuojami uždaviniai šiuo metu nenumatyti, nebent jų poreikis būtų nustatytas naujuose PAV dokumentuose ar monitoringų ataskaitose.
Bendrovė nenustatė, kad jos veiklos vietos, besiribojančios su pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijomis, darytų neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Bendrovė šiuo metu nėra nustačiusi su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių poveikio rodiklių.
„Amber Grid“ atsakingai valdo veikloje naudojamus išteklius ir siekia kuo labiau sumažinti atliekų kiekį visoje vertės grandinėje. Suprantama, kad infrastruktūros plėtra gali turėti papildomą poveikį aplinkai, todėl didelis dėmesys skiriamas išteklių naudojimo efektyvumui ir tinkamam atliekų tvarkymui. Bendrovė taiko įvairias priemones, skirtas žaliavų naudojimo optimizavimui, perdirbimo skatinimui ir atliekų kiekio mažinimui. Vykdomas nuolatinis poveikio aplinkai vertinimas, leidžiantis laiku identifikuoti galimas rizikas ir užtikrinti, kad su produktais bei paslaugomis susiję išteklių srautai būtų valdomi atsakingai ir laikantis tvarumo principų. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su išteklių naudojimu ir atliekų tvarkymu, jų poveikis, galimos rizikos bei vieta vertės grandinėje.
| Tvarumo klausimas | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinė |
|---|---|---|---|
| Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą. | Galimas neigiamas poveikis susijęs su numatoma energijos perdavimo infrastruktūros plėtra. | -* | Visoje grandinėje |
| Su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai | Faktinis neigiamas poveikis atsiranda dėl grupės veikloje ir visoje vertės grandinėje susidarančių atliekų. | -* | Visoje grandinėje |
| Atliekos | -** | Visoje grandinėje |
13 Bendrovės su tarša susiję poveikiai valdomi įgyvendinant Aplinkosaugos politiką, taikomą visoms EPSO-G grupės įmonėms. Pagal šią politiką, Bendrovė įsipareigoja taikyti taršos prevencijos principus, mažinti atliekų kiekį ir užtikrinti jų saugų bei atsakingą tvarkymą. Už Aplinkosaugos politikos įgyvendinimą atsako grupės įmonių vadovai ir Aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai. Bendrovė, kartu su visa grupe, yra išsikėlusi atsakingo tiekimo grandinės valdymo tikslus, kurių pagrindinis – tvarios tiekimo grandinės ir finansų užtikrinimas.Įsipareigojama, kad 50 proc. sutarčių bus sudarytos su tiekėjais, kurie iki 2035 m. sieks sumažinti savo ŠESD emisijas. Be to, kartu su grupe siekiama pereiti prie žiedinių pirkimų iki 2035 m. Tam bus sukurta tvari tiekėjų programa, užtikrinant, kad finansų strategija būtų suderinta su ES Taksonomija.
14 EFEKTYVUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
Bendrovė nuolat imasi priemonių, siekdama efektyviau naudoti išteklius ir skatinti žiedinę ekonomiką, taip mažindama neigiamą poveikį aplinkai:
* Atliekant GD vamzdynų priežiūrą ir remontą, pašalinti komponentai (pvz., metaliniai vamzdžiai) atiduodami perdirbimui. 2024 m. Bendrovė pakeitė 2 514,05 m dujotiekio ir atliko remonto darbus. Visi pakeisti dujotiekio vamzdynų metalai buvo perduoti metalo žaliavų perdirbėjams.
* Atnaujinami naudojimui tinkami vamzdynų komponentai, jei įmanoma, pakartotinai naudojami naujuose projektuose.
* Susidarę atliekų kiekiai pagal teisės aktų reikalavimus registruojami GPAIS (Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje).
* Keičiant senus biuro baldus į naujus, organizuojami aukcionai, kuriuose darbuotojai gali įsigyti ir suteikti baldams antrą gyvenimą. Vykdomi trys pirkimo-pardavimo etapai, per kuriuos mažinama kaina, siekiant skatinti baldų pakartotinį naudojimą. Nepardavus baldų per šiuos etapus, jie perduodami atliekų perdirbimui. 2024 m. buvo parduoti 98 biuro baldai ir įrenginiai, o 2023 m. – 50 vienetų eksploatacijai nebenaudojamo turto (priekabų, automobilinių dalių ir kt.).
* Bendrovėje veikia Turto valdymo komanda, kuri rūpinasi, kad būtų kuo plačiau vadovaujamasi žiedinės ekonomikos principais.
13 MDR-P 14 MDR-A 110
2024 m. visi viešieji pirkimai buvo vykdomi kaip žalieji pirkimai, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus.
Vienas iš pagrindinių 2025 m. tikslų – tvari tiekimo grandinė ir atsakingi jos formavimo principai. Veiksmai, planuojami 2025 m.:
* Peržiūrėti ir pagal poreikį pakoreguoti Grupės veiklos partnerių patikros procesą, Grupės tiekėjų etikos kodeksą.
* Atlikti tiekėjų patikrai vykdyti skirtos informacinės sistemos tobulinimo darbus.
* Atlikti pradinę analizę, reikalingą rengiant naują tvarumo iniciatyvą pirkimuose – tiekėjų tvaraus įsitraukimo programą.# ATLIEKŲ TVARKYMAS
Bendrovė stengiasi užtikrinti, kad dujų perdavimo tinklo eksploatacijos ir remonto metu susidarančios atliekos būtų tvarkomos laikantis žiedinės ekonomikos principų:
Bendrovė aktyviai prisideda prie žiedinės ekonomikos skatinimo, bendradarbiaudama su visais vertės grandinės dalyviais ir atliekų tvarkytojais. Siekiama užtikrinti, kad 100 proc. perdirbimui tinkamų atliekų būtų grąžintos į rinką, taip prisidedant prie išteklių taupymo, atliekų mažinimo ir tvarios veiklos principų įgyvendinimo.
Atliekų tvarkymo procesuose dalyvaujantys rangovai yra įpareigoti laikytis žiedinės ekonomikos principų: rūšiuoti susidariusias atliekas, perduoti jas sertifikuotiems perdirbėjams ir teikti Bendrovei informaciją apie atliekų tvarkymo procesą. Rangovai privalo pateikti duomenis apie perdirbtų medžiagų kiekius, taip užtikrinant skaidrumą ir veiksmingą atliekų tvarkymo priežiūrą.
Bendrovė kartu su grupe yra išsikėlusi ambicingus ilgalaikius tikslus, susijusius su atsakingu tiekimo grandinės valdymu. Pagrindinis šių tikslų siekis – sukurti tvarią, aplinkai draugišką tiekimo grandinę, kartu užtikrinant efektyvų finansų valdymą.
Viena iš esminių užduočių – užtikrinti, kad iki 2035 m. ne mažiau kaip 50 proc. sudaromų sutarčių būtų su tiekėjais, kurie įsipareigoja mažinti savo ŠESD emisijas ir taikyti aplinkai palankias praktikas. Tokiu būdu siekiama ne tik mažinti netiesioginį poveikį aplinkai, bet ir skatinti tiekėjus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų.
Taip pat iki 2035 m. planuojama pereiti prie žiedinių pirkimų modelio, kuriame prioritetas teikiamas atsinaujinančioms, perdirbamoms ir tvariai naudojamoms medžiagoms. Tai leis sumažinti atliekų kiekį, prisidėti prie išteklių tausojimo bei užtikrinti atsakingą ir efektyvią tiekimo grandinės veiklą.
Bendrovės veikloje naudojamos įvairios techninės medžiagos ir įranga, užtikrinančios saugų ir patikimą dujų perdavimo tinklo eksploatavimą, priežiūrą ir remontą. Šių medžiagų bei įrangos pasirinkimas ir naudojimas grindžiamas aukštais kokybės ir tvarumo standartais, siekiant optimizuoti veiklos procesus ir sumažinti poveikį aplinkai.
Pagrindinės naudojamos techninės medžiagos:
Tinklo priežiūrai ir remontui naudojama įranga:
Bendrovė nuolat peržiūri ir tobulina medžiagų bei įrangos naudojimo procesus, siekdama užtikrinti veiklos efektyvumą, aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir prisidėti prie tvaraus dujų perdavimo tinklo vystymo.
Pagrindinis išteklius, būtinas Bendrovės veiklai, yra gamtinės dujos. 2024 m. technologinėms ir kitoms reikmėms buvo sunaudotas 433 117 MWh gamtinių dujų kiekis. Šiuo metu „Amber Grid“ neturi informacijos apie kitų per ataskaitinį laikotarpį sunaudotų išteklių bendrą svorį tonomis.
Bendrovė, vykdanti veiklą gamtinių dujų perdavimo srityje, susiduria su specifiniais atliekų srautais, įskaitant metalo, statybinių, izoliacinių medžiagų, naftos produktų ir elektronikos atliekas. Visos atliekos yra rūšiuojamos ir perduodamos sertifikuotiems atliekų perdirbėjams arba tvarkomos pagal pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus. Tokiu būdu siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir skatinti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą.
Metalo atliekos, kurios susidaro keičiant magistralinio dujotiekio atkarpas, yra perduodamos specializuotiems metalo surinkėjams. Atliekų srautų duomenys reguliariai gaunami iš atliekų tvarkytojų ir perdirbėjų, vadovaujantis oficialiais perdavimo aktais, kuriuos pateikia rangovai ir sertifikuoti atliekų surinkėjai.
Šie procesai užtikrina skaidrų atliekų tvarkymą ir prisideda prie Bendrovės siekio veikti atsakingai bei tvariai, mažinant poveikį aplinkai ir efektyviai naudojant gamtos išteklius.
| Susidariusios atliekos, t | 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Bendras kiekis | 451,99 | 3 076,75 | 1 170,24 | 78,23 | |
| Pavojingos | 25,67 | 40,76 | 28,66 | 38,10 | |
| Nepavojingos | 426,32 | 3 035,99 | 1 141,58 | 40,12 | |
| Atliekos nukreiptos į perdirbimą | |||||
| Bendras kiekis | 393,10 | 3 041,63 | 1 102,63 | 61,78 | |
| Pavojingos | 0,00 | 13,79 | 12,53 | 26,75 | |
| Nepavojingos | 393,10 | 3 027,84 | 1 090,11 | 35,13 | |
| Atliekos nukreiptos į antrinį panaudojimą | |||||
| Bendras kiekis | nėra | nėra | nėra | nėra | |
| Atliekos nukreiptos į kitas atkūrimo operacijas* | |||||
| Bendras kiekis | 23,69 | 0,00 | 0,00 | 0,00 | |
| Pavojingos | 9,87 | 0,00 | 0,00 | 0,00 | |
| Nepavojingos | 13,815 | 0,00 | 0,00 | 0,00 | |
| Atliekos nukreiptos į šalinimą (deginimą su energijos gavimu) | |||||
| Bendras kiekis | 28,38 | 32,77 | 39,57 | 13,88 | |
| Pavojingos | 15,72 | 26,97 | 16,14 | 11,36 | |
| Nepavojingos | 12,66 | 5,80 | 23,43 | 2,52 | |
| Atliekos nukreiptos į šalinimą (sąvartynas) | |||||
| Bendras kiekis | 1,69 | 2,35 | 28,04 | 2,47 | |
| Pavojingos | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00 | |
| Nepavojingos | 1,69 | 2,35 | 28,04 | 2,47 |
Pastabos:
Bendrovės veikloje nesusidaro radioaktyviųjų atliekų.
* Pagal atliekų perdirbėjo pateiktą ataskaitą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir atliekų šalinimo kodais, dauguma atliekų priskiriamos panaudojimui pagal R12 kodą – tai reiškia, kad atliekos yra perdirbamos ar jų sudėtis keičiama prieš vykdant bet kurią iš R1–R11 veiklų. R kodai (R1–R12) reiškia atliekų panaudojimą – tai gali būti perdirbimas, regeneravimas ar kitoks pakartotinis naudojimas.
2024 m., lyginant su 2023 m., nepavojingų atliekų kiekis sumažėjo septynis kartus. Kaip minėta anksčiau, atliekų srautas ir jų kiekis labai priklauso nuo ataskaitiniais metais vykdomų projektų ir remonto darbų. Daugiau nei 80 proc. Bendrovės sugeneruojamų atliekų sudaro metalo atliekos, kurios susidaro magistralinių dujotiekių (MD) rekonstrukcijų metu. Atsižvelgiant į mažesnes 2024 m. atliktų MD rekonstrukcijų projektų apimtis, lygiagrečiai fiksuojamas ir mažesnis sugeneruotų atliekų kiekis. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžioji dalis (2024 m. – 93 proc.) atliekų buvo nukreiptos į perdirbimą ar kitas atkūrimo operacijas.
| Neperdirbtos atliekos* | Bendras kiekis, t | Dalis, % |
|---|---|---|
| 2024 | 30,07 | 6,65 |
| 2023 | 32,12 | 1,14 |
| 2022 | 67,61 | 5,78 |
| 2021 | 16,35 | 20,91 |
Pastabos:
* Neperdirbtos atliekos – tai atliekų kiekis, kuris nukreiptas į šalinimą. Šiuo atveju, pagal ETAS standarto apibrėžimą, neperdirbtos atliekos yra tos, kurios buvo pašalintos ir nebuvo nukreiptos į perdirbimo ar atkūrimo operacijas.
Bendrovė pripažįsta, kad darbuotojų gerovė yra svarbi tiek tvariai plėtojant veiklą, tiek siekiant ilgalaikės sėkmės. Todėl nuolat stebimi ir vertinami su darbuotojais susiję tvarumo klausimai, siekiant užtikrinti saugią, įtraukią ir motyvuojančią darbo aplinką. Bendrovė aktyviai siekia užtikrinti, kad darbuotojams būtų suteikta reikalinga parama ir sąlygos tobulėti, o galimos rizikos būtų identifikuojamos ir valdomos laiku.
Su darbuotojais susiję tvarumo klausimai, aptariami šioje ataskaitos dalyje, apima profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sąžiningą darbo užmokestį, sveikatos ir saugos priemones, mokymosi bei tobulėjimo galimybes, taip pat įvairovės ir įtraukties skatinimą. Bendrovė didelį dėmesį skiria privatumo apsaugai ir siekia sukurti aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi gerbiamas, vertinamas ir saugus.
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su darbuotojais, ir jų poveikis, rizikos, galimybės.
| Tvarumo tema | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinės vieta |
|---|---|---|---|
| Darbo laikas. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra | Faktinis neigiamas poveikis darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis (ne administracinį darbą atliekantiems). | - -* | |
| Deramas darbo užmokestis | Faktinis teigiamas poveikis dėl skaidriai įgyvendinamos atlygio politikos. | - -* | |
| Socialinis dialogas. Asociacijų laisvė, esamos darbo tarybos ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teisės. Kolektyvinės derybos, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį. | Faktinis teigiamas poveikis sukuriamas atvirai ir aktyviai komunikuojant ir palaikant ryšius su profsąjungomis, darbo tarybomis, darbuotojais. | - -* | |
| Sveikata ir sauga | Galimas neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai ir saugai dėl specifinių darbo sąlygų, ypač dirbančiųjų objektuose ir lauko sąlygomis. Rizika kyla dėl saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo. |
Faktinis teigiamas poveikis kyla iš vidinių ir išorinių įgūdžių (įskaitant minkštųjų įgūdžių) ugdymo programų bei darbo tobulinimo programų teikimo visos grupės darbuotojams.
Faktinis neigiamas poveikis dėl minimalios žmonių su negalia įtraukties.
Galimas neigiamas poveikis dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, trečiųjų šalių netinkamo asmens duomenų tvarkymo ir asmens duomenų saugumo pažeidimų, kurie gali neigiamai paveikti darbuotojų, kaip duomenų subjektų, teises.
Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta. *Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
Bendrovės darbuotojai, dirbantys lauko sąlygomis, inžineriniuose statiniuose (pvz., DSS, DKS) bei saugos zonose, kuriose vykdomi dujotiekių eksploatavimo darbai, susiduria su padidintos rizikos darbo aplinka. Dėl to „Amber Grid“ skiria ypatingą dėmesį jų saugumui, pasiruošimui ir profesiniam tobulėjimui. Norint užtikrinti aukščiausius saugos standartus, darbuotojai reguliariai dalyvauja specializuotuose profesiniuose ir techniniuose mokymuose, kuriuose nuolat atnaujina žinias ir kelia kvalifikaciją. Taip pat vykdomos praktinės pratybos, leidžiančios darbuotojams įgyti realias situacijas atitinkančių įgūdžių.
„Amber Grid“ yra atlikusi išsamią galimų pavojų ir rizikų analizę, susijusią su gamtinių dujų perdavimo sistemos sutrikimų poveikiu tretiesiems asmenims. Be to, parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, pagal kurį organizuojami įvykių lokalizavimo ir likvidavimo darbai. Šiose procedūrose dalyvaujantis personalas yra tinkamai apmokytas ir instruktuotas, o kiekvienais metais vykdomos praktinės pratybos, stiprinančios darbuotojų pasirengimą reaguoti į kritines situacijas.
115 Bendrovė yra įvertinusi visų darbuotojų profesinę riziką, nustatydama galimus neigiamus poveikius sveikatai bei numatydama veiksmingas rizikos mažinimo ir valdymo priemones. Profesinės rizikos vertinimas periodiškai atnaujinamas, atsižvelgiant į darbo sąlygų pokyčius ir naujausias saugos praktikas. Ši saugos valdymo sistema užtikrina, kad „Amber Grid“ darbuotojai būtų gerai pasirengę, informuoti ir apsaugoti dirbant sudėtingomis sąlygomis. Be to, Bendrovė vykdo nuotolinę dujotiekių stebėseną, leidžiančią operatyviai identifikuoti galimus pavojus ir užtikrinti infrastruktūros saugumą bei efektyvų jos valdymą.
16 Bendrovė savo veikloje laikosi aukščiausių etikos ir žmogaus teisių apsaugos standartų, vadovaudamasi tarptautiniais principais ir nacionaliniais teisės aktais. Organizacijos veikloje taikomi Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms. Šie principai yra integruoti į vidinius politikos dokumentus, tarp jų – Etikos kodeksą, Lygių galimybių politiką, Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką bei Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarką. Tokiu būdu užtikrinamas aiškus ir nuoseklus požiūris į pagarbių, sąžiningų ir atsakingų darbo santykių kūrimą.
Bendrovė siekia kurti įtraukią darbo aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertinamas, gerbiamas ir turėtų lygias galimybes. Šiam tikslui įgyvendinti taikoma Įvairovės ir įtraukties strategija, kuri apima, įvairių grupių atstovų įtraukimą į darbo rinką, vadovų kompetencijų stiprinimą bei skaidrių ir objektyvių atrankos procesų taikymą. Darbuotojai aktyviai skatinami dalyvauti įtraukties iniciatyvose, tokiose kaip asmeninių istorijų dalijimasis, mokymai ir renginiai, kurie prisideda prie tolerantiškos ir atviros organizacinės kultūros formavimo.
„Amber Grid“ veikloje bet kokia diskriminacijos, priekabiavimo, psichologinio smurto ar mobingo forma yra netoleruojama. Bendrovė užtikrina, kad darbo aplinkoje nebūtų diskriminacijos, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės, negalios, religijos ar kitų veiksnių. Užkertamas kelias priekabiavimui, psichologiniam smurtui ir piktnaudžiavimui užimama padėtimi. Užtikrinama, kad visi darbuotojai dirbtų pagarbioje, saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Darbo santykiai Bendrovėje grindžiami lygiomis galimybėmis, pagarba ir asmens orumu. Kiekvienam darbuotojui sudaromos ne tik saugios ir jų poreikius atitinkančios darbo sąlygos, bet ir galimybės profesiniam bei asmeniniam tobulėjimui. Bendrovė laikosi principinės nuostatos, kad kiekvienas organizacijos narys, nepriklausomai nuo užimamų pareigų, yra atsakingas už pagarbią ir saugią darbo aplinką. Net ir nesant akivaizdžių diskriminacijos, priekabiavimo ar smurto požymių, įmonė aktyviai skatina teigiamą organizacijos kultūrą, stiprina prevenciją ir užtikrina darbuotojų gerovę.
16 MDR-P 116 Bendrovės Etikos kodekse aiškiai apibrėžiami principai, užtikrinantys sąžiningą, atsakingą ir etišką elgesį organizacijoje. Kodeksas numato, kad bendravimas turi būti nuoširdus, pagarbus ir pagrįstas faktais. Užtikrinama asmens orumo, privatumo ir geros reputacijos apsauga, griežtai draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, etninės kilmės, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos, šeimyninės padėties, negalios ar kitų požymių. Jei tam tikrose situacijose teisės aktai ar Etikos kodeksas nenumato aiškaus elgesio standarto, darbuotojai skatinami vadovautis aukščiausiais sąžiningumo, patikimumo ir skaidrumo standartais. Bendrovė siekia kurti organizacinę kultūrą, kurioje etiškas elgesys yra ne tik taisyklė, bet ir praktika.
Įmonių grupėje taikoma Lygių galimybių politika, kuri atitinka Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. „Amber Grid“ aktyviai remia ir dalyvauja socialinėse iniciatyvose, siekiančiose užtikrinti žmogaus teises bei lygias galimybes visiems darbuotojams. Politikos nuostatos užtikrina, kad:
* Darbo užmokesčio sistema būtų aiški, skaidri ir grindžiama objektyviais kriterijais.
* Darbuotojai turėtų vienodas galimybes tobulėti ir siekti karjeros nepriklausomai nuo jų asmeninių ar socialinių požymių.
* Organizacijoje būtų puoselėjama įtrauki kultūra, pagrįsta geranoriškumu, tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.
Įmonėje galioja Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarkos aprašas, kuriame numatytos konkrečios priemonės netoleruojamam elgesiui užkirsti. Šis aprašas nustato atsakingų asmenų paskyrimą, mokymų organizavimą ir informacijos sklaidą, siekiant didinti darbuotojų sąmoningumą ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Darbuotojai skatinami pranešti apie pastebėtus pažeidimus per anoniminius informacijos teikimo kanalus. Prevencinės veiklos efektyvumui didinti įmonėje reguliariai organizuojami mokymai, skirti tiek darbuotojams, tiek vadovams. Šie mokymai apima praktines situacijas ir konkrečius pavyzdžius, kaip atpažinti ir išvengti diskriminacijos ar priekabiavimo apraiškų.
Organizacijoje veikia nuolatinė diskriminacijos prevencijos sistemos stebėsena. Visi gauti pranešimai apie galimus pažeidimus yra analizuojami, siekiant identifikuoti rizikos veiksnius bei tobulinti vidinius procesus. Bendrovėje aktyviai veikia profesinė sąjunga, atstovaujanti darbuotojų interesams ir dalyvaujanti sprendimų priėmime, susijusiame su jų gerove, darbo sąlygomis ir teisėmis. Be to, Bendrovė skiria ypatingą dėmesį tiekimo grandinės valdymui, užtikrindama, kad su žmogaus teisėmis ir darbuotojų apsauga susiję principai būtų taikomi visiems partneriams ir tiekėjams. 2025 m. „Amber Grid“ planuoja siekti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įvertinimo – „Lygių galimybių sparnų“, kuris patvirtintų organizacijos pastangas sukurti lygiavertę, saugią ir įtraukiančią darbo aplinką visiems darbuotojams.
117 Bendrovė įgyvendina įvairias priemones, skatinančias darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą, užtikrinant jų teises, gerovę ir galimybę daryti įtaką sprendimų priėmimui.
Bendrovėje galioja su profesine sąjunga (darbuotojų atstovais) pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti atvejai, kai būtina informuoti ir konsultuotis dėl planuojamų darbo jėgos pokyčių. Tai apima darbo organizavimo pertvarkas, atlygio politikos pakeitimus ir kitus darbuotojų interesus galinčius paveikti sprendimus. Bendrovė nuolat palaiko dialogą su profesine sąjunga:
* Atsakingas asmuo – bendradarbiavimą koordinuoja Organizacijos vystymo skyriaus vadovė.
* Reguliarus bendravimas – vyksta tiek raštu, tiek žodžiu, kviečiant į kolektyvines derybas, konsultacijas bei informuojant apie organizacijos pokyčius.
* Susitikimai – 2023–2024 m.kartą per ketvirtį organizuoti susitikimai su profesinės sąjungos atstovais, kurių metu aptarti:
* Kolektyvinės sutarties įgyvendinimas
* Darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai
* Atlygio politika
* Konsultacijos dėl darbuotojų atleidimų ir kitų svarbių klausimų
Bendrovė nuolat analizuoja darbuotojų įsitraukimo priemonių efektyvumą, remdamasi:
* Darbuotojų įsitraukimo tyrimų rezultatais
* Metinių pokalbių metu surinkta informacija
* Ekspertiniu vertinimu
Šios priemonės padeda užtikrinti, kad darbuotojų balsas būtų girdimas, jų interesai atstovaujami, o organizacijos sprendimai priimami atsižvelgiant į socialinį atsakingumą ir darbuotojų gerovę. Bendrovė laikosi EPSO-G įmonių grupės politikos, plėtojant veiklą pagal grupės tvarumo dokumentuose nustatytas kryptis ir principus.
118 „Amber Grid“ yra įdiegusi procesus, skirtus neigiamo poveikio prevencijai ir valdymui. Jei Bendrovės veikla sukelia neigiamą poveikį arba darbuotojai susiduria su netinkamu elgesiu, jie gali išreikšti savo susirūpinimą ir pateikti pranešimus šiais būdais:
* „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: [email protected].
* Grupės Pasitikėjimo linija: [email protected].
* El. pranešimo forma: prieinama Bendrovės interneto svetainėje https://pranesk.epsog.lt.
* Telefonu: +37061270606
* Paštu: Bendrovės registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
* Tiesiogiai atsakingiems asmenims:
* Prevencijos specialistui (atsakingam už korupcijos prevenciją).
* Darbuotojui, atsakingam už lygias galimybes.
* Jei šie asmenys laikinai nedirba, informaciją galima pateikti juos pavaduojantiems darbuotojams.
* Tiesioginiam vadovui: darbuotojai gali kreiptis ir į savo vadovą dėl bet kokių su darbo aplinka ar veiklos procesais susijusių susirūpinimų.
Šie kanalai yra prieinami visiems Bendrovės darbuotojams. Pranešimus gali pateikti tiek tiesiogiai su situacija susidūrę asmenys, tiek tie, kurie pastebėjo netinkamą elgesį ar gavo informaciją apie galimus pažeidimus. Pranešimai gali būti teikiami anonimiškai arba atskleidžiant savo tapatybę, priklausomai nuo pasirinkto būdo. Be to, darbuotojų pasiūlymus ir iškeltus klausimus Bendrovei perduoda darbuotojų profesinė sąjunga, užtikrindama konstruktyvų dialogą tarp darbuotojų ir vadovybės.
Bendrovė taiko integruotus stebėsenos ir veiksmingumo užtikrinimo procesus, siekdama užtikrinti, kad pranešimų kanalai būtų teisėti, prieinami, skaidrūs ir grindžiami darbuotojų teisių apsauga. Visi gauti pranešimai nagrinėjami remiantis grupės lygiu nustatytais mechanizmais, užtikrinant operatyvų atsaką ir atitinkamų veiksmų įgyvendinimą. Darbuotojai turi prieigą prie visų jų darbui svarbių vidaus teisės aktų, įskaitant:
* Diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašą.
* Kitas su darbuotojų teisėmis ir darbo kultūra susijusias tvarkas.
Šie dokumentai pateikiami Bendrovės veiklos vadove ir yra prieinami visiems darbuotojams susipažinti.
Pranešėjų apsauga yra išsamiai aprašyta šios ataskaitos G1-1 atskleidimo dalyje. Bendrovė užtikrina saugų ir konfidencialų pranešimų nagrinėjimą, pranešėjų ir kitų informuojančių asmenų apsaugą nuo bet kokios galimos diskriminacijos ar neigiamų pasekmių dėl pateiktos informacijos.
17 17 MDR-A
119 Bendrovė, valdydama su darbuotojais susijusius poveikius, rizikas ir galimybes, įgyvendina nuoseklius ir tikslingus veiksmus, siekdama užtikrinti darbuotojų gerovę, skatinti jų profesinį augimą, kurti saugią bei palaikančią darbo aplinką ir garantuoti lygias galimybes visiems be išimties.
Pastarųjų metų veiksmai ir iniciatyvos prisidėjo prie darbuotojų įsitraukimo didinimo, pasitikėjimo organizacija stiprinimo bei nuoseklaus politikų įgyvendinimo. 2024 m. buvo parengta ir pradėta įgyvendinti Įvairovės ir įtraukties strategija, siekiant skatinti lygybę, įtrauktį ir toleranciją visose grupės įmonių veiklos srityse.
Atlikti darbai ir pasiekimai:
* Darbuotojams pristatyti nauji e. mokymai „Įvairovė ir įtrauktis: lygios galimybės darbe“, kuriuos iki 2024 m. pabaigos sėkmingai baigė apie 60 proc. „Amber Grid“ darbuotojų.
* 2023–2024 m. daugiau nei 80 proc. Bendrovės darbuotojų dalyvavo įvairovės ir lygių galimybių mokymuose, skirtuose sąmoningumui didinti ir įtraukios darbo aplinkos puoselėjimui.
* Lapkričio mėnesį organizuoti Lygių galimybių mėnesio renginiai, diskusijos ir mokymai sustiprino darbuotojų supratimą apie lygių galimybių svarbą bei paskatino aktyvesnį įsitraukimą į šios srities iniciatyvas.
Iki 2027 m. „Amber Grid“ įgyvendins šias lygių galimybių skatinimo priemones:
* Darbuotojų apklausa ir tyrimas „Lygių galimybių liniuotė“ – organizacijos pažangos vertinimui.
* Įvairovės ir įtraukties ambasadorių klubas – darbuotojų įsitraukimui skatinti.
* Nuosekli komunikacija ir mokymai – tiek darbuotojams, tiek vadovams.
* Lygių galimybių erdvės sukūrimas intranete – informacijos prieinamumui didinti.
* Mentorystės programa – darbuotojų tobulėjimui ir karjeros galimybėms plėsti.
2024 m. sausio mėn. „Amber Grid“ atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas sulaukė itin didelio dalyvavimo – net 96 proc. darbuotojų išreiškė savo nuomonę. Toks aukštas įsitraukimo rodiklis patvirtina, kad darbuotojai aktyviai domisi organizacijos veikla ir nori prisidėti prie darbo aplinkos tobulinimo. Tyrimo metu vertinti svarbiausi darbo aplinkos aspektai: darbo ir poilsio balansas, mokymosi bei profesinio tobulėjimo galimybės, lygių galimybių užtikrinimas, atlygio sistema, bendras pasitenkinimas darbo sąlygomis. Atsižvelgiant į tyrimo svarbą organizacijos augimui, darbuotojų įsitraukimo tyrimą planuojama vykdyti kasmet, siekiant sistemingai analizuoti situaciją ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.
Remiantis 2024 m. darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatais, darbuotojai teigiamai vertina darbo ir poilsio balansą. Siekdama išlaikyti šį teigiamą vertinimą ir toliau stiprinti darbuotojų gerovę, Bendrovė tęsia hibridinio darbo modelio taikymą, suteikdama galimybę dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Tai leidžia darbuotojams lanksčiai derinti profesinius ir asmeninius poreikius.
120 Be to, 2024 m. Bendrovė suteikė galimybę darbuotojams tam tikrą laiką dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio. Šia galimybe jau pasinaudojo 10 darbuotojų, o jų patirtis rodo, kad toks modelis yra patogus ir prisideda prie motyvacijos bei įsitraukimo didinimo.
Darbo ir poilsio balansui užtikrinti įmonėje nuolat stebimas fiksuotas darbo ir poilsio laikas, kuris dokumentuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Siekiant didesnio skaidrumo, nuo 2024 m. pradėtos rengti mėnesinės ataskaitos, prieinamos kiekvienam padalinio vadovui. Ši praktika bus tęsiama ir 2025 m., užtikrinant ilgalaikę darbuotojų gerovę bei produktyvumą.
Atsižvelgiant į besikeičiančius darbo organizavimo poreikius ir naujausius teisės aktų pasikeitimus, 2024 m. pradėta darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių dokumentų peržiūra. Šiuo metu vertinamos šios nuostatos: Darbo tvarkos taisyklės, Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarka, Pasyvaus budėjimo namuose tvarka. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės dar efektyviau užtikrinti darbuotojų darbo ir poilsio balansą bei prisidės prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo.
2024 m. Bendrovė sėkmingai įvykdė visus įsipareigojimus darbuotojams pagal galiojančią Atlygio politiką:
* Peržiūrėti atlygio rėžiai ir užtikrintas jų konkurencingumas rinkoje.
* Padidintas mėnesinis darbo užmokestis darbuotojams.
* Išmokėtos premijos už išskirtinius pasiekimus bei inovacijas ir metinis finansinis skatinimas.
Bendrovėje veikianti atlygio sistema užtikrina, kad darbo užmokestis būtų skaidrus, teisingas ir vienodai prieinamas visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų asmeninių savybių ar socialinių požymių. Svarbiausi atlygio sistemos principai:
* Teisė į atlygio peržiūrą ir finansinį skatinimą – darbuotojai gali pretenduoti į atlygio didinimą, atsižvelgiant į jų pasiektus rezultatus ir indėlį į organizacijos tikslus.
* Aiškūs atlygio rėžiai – nustatyti atlygio intervalai yra viešai prieinami visiems darbuotojams per veiklos vadovą.
* Rezultatų skatinimas – premijos ir papildomas skatinimas skiriami už išskirtinius veiklos pasiekimus bei inovatyvius sprendimus.
Šie principai užtikrina, kad Bendrovėje kiekvienas darbuotojas būtų tinkamai įvertintas, motyvuotas ir turėtų aiškią karjeros bei finansinio augimo perspektyvą.
2024 m. Bendrovėje pirmą kartą buvo organizuotos darbuotojų veiklos vertinimo kalibravimo sesijos. Jų metu skirtingų padalinių vadovai bendrai peržiūrėjo ir derino darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus, siekdami užtikrinti objektyvumą, skaidrumą ir vieningą vertinimo standartą visoje organizacijoje.
Pagrindiniai kalibravimo sesijų tikslai:
* Užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų vertinami pagal vienodus kriterijus, nepriklausomai nuo pareigų ar darbo specifikos.
* Stiprinti vertinimo proceso skaidrumą ir nuoseklumą skirtinguose padaliniuose.
* Skatinti atsakingą ir sąžiningą grįžtamąjį ryšį, kuris padėtų darbuotojams tobulėti.
121 Atsižvelgiant į teigiamus pirmųjų sesijų rezultatus ir darbuotojų bei vadovų atsiliepimus, kalibravimo procesas bus tęsiamas ir tobulinamas ateinančiais metais.
2024 m. Bendrovė priėmė sprendimą padidinti finansavimą darbuotojų savanoriškam sveikatos draudimui. Šis žingsnis buvo atliktas atsižvelgiant į sveikatos paslaugų kainų augimą, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai ir toliau galėtų naudotis tokiu pat plačiu paslaugų paketu, kaip ir ankstesniais metais.# Sveikatos draudimas
Sveikatos draudimas – tai ne tik papildoma nauda, bet ir viena iš pagrindinių darbuotojų motyvacijos bei gerovės priemonių. Bendrovė įsipareigoja nuolat stebėti rinkos pokyčius ir, esant poreikiui, tobulinti draudimo sąlygas, kad sveikatos paslaugos išliktų kokybiškos ir prieinamos visiems darbuotojams. Bendrovė ir toliau sieks užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudotis geriausiomis įmanomomis sveikatos priežiūros galimybėmis, prisidedant prie jų ilgalaikės gerovės ir pasitenkinimo darbu.
Bendrovėje veikia aktyvi darbuotojų atstovų sistema, užtikrinanti, kad kiekvieno darbuotojo interesai darbo saugos ir sveikatos srityje būtų atstovaujami. Šiuo metu šią funkciją atlieka 14 darbuotojų atstovų, turinčių įgaliojimus aktyviai prisidėti prie saugios ir sveikos darbo aplinkos kūrimo. Bendrovėje taip pat veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kuris glaudžiai bendradarbiauja su darbuotojų atstovais, siekdamas nuolat gerinti saugos procesus. Visi darbuotojai kviečiami teikti pastebėjimus, siūlymus ar klausimus, susijusius su darbo aplinkos sauga ir sveikata.
Darbuotojų atstovai yra aktyviai įtraukiami į svarbius sprendimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata. Jie dalyvauja aptariant ir sprendžiant tokius klausimus kaip profesinės rizikos vertinimas, asmeninės apsaugos priemonių (AAP) parinkimas, neblaivumo prevencijos priemonių nustatymas. Tokiu būdu darbuotojai ne tik gali jaustis išgirsti, bet ir aktyviai prisideda prie savo ir kolegų gerovės, o Bendrovė užtikrina skaidrų, įtraukiantį ir efektyvų saugos valdymo procesą.
2024 m. Bendrovė atliko psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, siekdama įvertinti darbo aplinkos emocinį klimatą ir nustatyti galimas rizikas darbuotojų gerovei. Vertinime dalyvavo 208 darbuotojai, sudarydami 61,3 proc. visų Bendrovės darbuotojų.
Teigiami pokyčiai, lyginant su 2022 m.:
* Geresni santykiai su kolegomis ir vadovais.
* Didėjantis pasitenkinimas darbu.
* Didesnis darbo lankstumas.
Vertinimas suteikia galimybę geriau suprasti darbuotojų poreikius, laiku identifikuoti ir pašalinti galimas rizikas bei užtikrinti palankią emocinę aplinką, skatinančią darbuotojų produktyvumą. Bendrovė tęs sistemingą darbuotojų gerovės stebėseną ir imsis veiksmų, kad užtikrintų dar palankesnę ir motyvuojančią darbo aplinką.
122 „Amber Grid“ aktyviai investuoja į mokymus ir įgūdžių ugdymą, siekdama sukurti motyvuotą, kompetentingą ir nuolat tobulėjančią komandą. Bendrovė supranta, kad darbuotojų kompetencijų stiprinimas yra ilgalaikės organizacijos sėkmės pagrindas, todėl kelia ambicingus tikslus šioje srityje.
2025 m. Bendrovė planuoja tęsti pradėtas iniciatyvas ir toliau kryptingai investuoti į darbuotojų tobulėjimą. Numatyta įgyvendinti bendrųjų ir lyderystės kompetencijų stiprinimo programas, pradėti mentorystės programą bei tęsti esamas ugdymo veiklas. Šie veiksmai suteiks darbuotojams galimybę augti, dalintis patirtimi ir stiprinti profesinius bei asmeninius įgūdžius, prisidedant prie bendro organizacijos augimo.
Bendrovė nuosekliai stebi ir vertina įgyvendinamų iniciatyvų efektyvumą, pasitelkdama įvairius rodiklius bei darbuotojų atsiliepimus. Siekdama užtikrinti aukštą darbo aplinkos kokybę ir darbuotojų įsitraukimą, organizacija naudoja šiuos metodus:
Svarbų vaidmenį darbuotojų gerovės užtikrinime atlieka profesinė sąjunga. Reguliariuose susitikimuose aptariami darbuotojų poreikiai, iššūkiai ir lūkesčiai, taip pat analizuojama informacija, susijusi su planuojamomis ir įgyvendintomis iniciatyvomis. Bendrovė nuolat peržiūri bei atnaujina esamas politikos ir strategijos gaires, tokias kaip Lygių galimybių politika bei Įvairovės ir įtraukties strategija, atsižvelgdama į darbuotojų atsiliepimus ir surinktus duomenis. Tokiu būdu užtikrinama, kad priimami sprendimai atitiktų realius poreikius ir prisidėtų prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo. Rezultatai rodo, kad taikomos priemonės ir vykdomos iniciatyvos yra veiksmingos – darbuotojai vertina galimybę prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso bei dalintis savo pastebėjimais.
Bendrovė nuosekliai siekia užtikrinti, kad jos veikla neturėtų neigiamo poveikio darbuotojams, ir tam įgyvendina teisės aktais, vidinėmis politikomis ir tarptautiniais standartais pagrįstus veiksmus. Visi procesai yra reguliariai peržiūrimi, o taikomos rizikų valdymo priemonės padeda užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir palaikyti aukštą darbuotojų gerovės lygį.
Atsakingos komandos nuolat analizuoja darbuotojų įsitraukimo kanalais gaunamą informaciją, vadovaudamosi Lygių galimybių politika ir kitais aktualiais dokumentais. Gavus signalų apie galimus pažeidimus, imamasi greitų intervencijų arba planuojamos ilgalaikės prevencinės priemonės, siekiant užtikrinti saugią ir pagarbią darbo aplinką. Siekdama didinti pasitikėjimą, Bendrovė aktyviai komunikuoja su darbuotojais apie priimtus sprendimus ir jų pagrindimą. Darbuotojai turi galimybę teikti grįžtamąjį ryšį, kuris padeda toliau tobulinti organizacijos praktikas bei užtikrinti nuoseklų darbuotojų gerovės gerinimą. Bendrovė toliau stiprins rizikų valdymo mechanizmus ir prevencines priemones, užtikrindama saugią, atvirą ir palaikančią darbo aplinką visiems darbuotojams.
Bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų gerovę, kasmet skirdama tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius įvairioms iniciatyvoms įgyvendinti. Tam yra numatytas atskiras biudžetas, skirtas darbuotojų gerovės programoms, mokymams bei darbo aplinkos gerinimui. Šios investicijos prisideda prie darbuotojų motyvacijos, įsitraukimo ir profesinio tobulėjimo skatinimo. Be to, lėšos skiriamos informacinių sistemų plėtrai, apimančiai pranešimų kanalų, dokumentų valdymo ir kitų vidinių sistemų tobulinimą. Tai leidžia užtikrinti sklandų informacijos srautą, supaprastinti darbo procesus ir sustiprinti komunikaciją tiek tarp darbuotojų, tiek su kitomis suinteresuotomis šalimis.
| Sritis | Suma (tūkst. eurų) |
|---|---|
| Ugdymas | 222 |
| Sveikatos draudimas | 165 |
| Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) | 133,1 |
| Sritis | Suma (tūkst. eurų) |
|---|---|
| Ugdymas | 254 |
| Sveikatos draudimas | 208 |
| Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) | 183 |
18 „Amber Grid“ nustatyti tvarumo uždaviniai glaudžiai susiję su strateginiais tikslais, siekiant skatinti įvairovę, įtrauktį ir kuriant stiprią organizacinę kultūrą. Šie uždaviniai orientuoti į vieningos, įsitraukimą skatinančios darbo aplinkos kūrimą, darbuotojų kompetencijų ugdymą ir ilgalaikį darbuotojų įsitraukimo stiprinimą. 2025–2027 m. tikslai yra suderinti su Bendrovės darnaus vystymosi nuostatomis, atsižvelgiant į ilgalaikius organizacijos siekius.
Strateginis tikslas: Įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, kurios užtikrintų lygias galimybes ir įtraukią darbo kultūrą., kurios užtikrintų lygias
Strateginis tikslas: užtikrinti, kad Bendrovė turėtų būtinų kompetencijų, ugdytų vidinį talentų potencialą ir efektyviai planuotų pamainumą.
18 MDR-T 125
Strateginis tikslas: užtikrinti darbuotojų įsitraukimą ne mažesnį kaip 70 proc. (kasmet, 2025–2027 m.).
Bendrovė nuosekliai stebi ir vertina uždavinių įgyvendinimo pažangą, pasitelkdama pagrindinius veiklos rodiklius (KPI), kurie yra pateikiami Bendrovės rodiklių stebėsenos sistemoje. Ši sistema leidžia užtikrinti, kad uždaviniai būtų pasiekiami laiku, laikantis nustatytų kokybės ir kiekybinių rodiklių. Rodiklių stebėsenos procesas vykdomas reguliariai, o rezultatai fiksuojami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose. Bendrovės uždaviniai rengiami kryptingai, siekiant suderinti juos su strateginiais įmonės tikslais įtraukties, lygių galimybių ir organizacinės kultūros plėtros srityse.Įgyvendinant šiuos tikslus, taikomas nuoseklus stebėsenos procesas ir aktyviai įtraukiami darbuotojai, siekiant užtikrinti jų įsitraukimą ir indėlį į organizacijos sėkmę. Bendrovės uždaviniai suformuluoti taip, kad būtų užtikrintas efektyvus poveikio valdymas ir galimybių įgyvendinimas visoje grupės įmonių veikloje. Uždaviniai apima visas veiklos vietas Lietuvoje ir apima vertės grandinę nuo pradinių iki galutinių jos etapų.
126
Uždaviniai nustatyti vadovaujantis nacionalinėmis ir tarptautinėmis politikos gairėmis, darnaus vystymosi principais ir socialinės atsakomybės tikslais. Kiekvienas uždavinys turi aiškią metodologinę bazę, kurioje nurodyti veiksmų planai, rodikliai ir tikslai. Bendrovės uždaviniai buvo nustatyti remiantis išsamia vidinių ir išorinių duomenų analize. Vertinant uždavinių kryptis, buvo atsižvelgta į darbuotojų įsitraukimo tyrimų rezultatus, Darbo kodekso reikalavimus bei kitus aktualius teisės aktus ir organizacijos vidaus dokumentus.Įvairovės ir įtraukties tikslai yra suderinti su Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatomis, Lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacijomis, taip pat atitinka JT darnaus vystymosi tikslus (DVT). Šie tikslai taip pat orientuoti į JT ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartų laikymąsi, užtikrinant tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių, lygių galimybių ir socialinės atsakomybės principų įgyvendinimą. Nustatant uždavinius, Bendrovė atliko įvairių scenarijų modeliavimą, siekdama įvertinti ilgalaikį poveikį darbuotojų motyvacijai, įsitraukimui bei organizacijos kultūros stiprinimui. Šis modeliavimas leido iš anksto įvertinti galimas rizikas, numatyti poveikį darbo aplinkai ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.
Reikšmingos prielaidos, į kurias buvo atsižvelgta:
* Įvairovės, įtraukties ir moterų lyderystės skatinimas:Įvairovė ir įtrauktis organizacijoje prisideda prie didesnio veiklos efektyvumo, geresnės sprendimų priėmimo kokybės ir didesnio inovacijų potencialo. Tyrimai rodo, kad skirtingos patirtys ir požiūriai skatina kūrybiškesnius ir pažangesnius sprendimus, todėl Bendrovė siekia skatinti moterų lyderystę ir užtikrinti visų darbuotojų lygias galimybes.
* Tvari organizacijos plėtra: Ilgalaikės sėkmės užtikrinimui būtina nuosekliai investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą, vadovų mokymus ir vidinės karjeros galimybių kūrimą. Bendrovė planuoja tęsti šias investicijas, taip stiprindama darbuotojų įsitraukimą ir skatindama jų profesinį augimą.
* Atitikimas ES ir nacionaliniams tikslams: Siekiant prisidėti prie ES ir nacionalinės politikos tikslų įgyvendinimo, uždavinių sąraše buvo įtraukti tokie prioritetai kaip moterų dalies didinimas vadovaujančiose pozicijose bei darbo aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Šios iniciatyvos prisidės prie Bendrovės socialinės atsakomybės tikslų bei stiprins įmonės, kaip socialiai atsakingo darbdavio, įvaizdį.
Bendrovė aktyviai mokosi iš veiklos rezultatų ir nuolat tobulina procesus, kad dar labiau padidintų teigiamą poveikį darbuotojams. Bendrovė ir toliau rūpinsis darbuotojų gerove, plėsdama papildomas programas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas sveikatos priežiūros iniciatyvoms ir psichologinės pagalbos programoms, siekiant palaikyti darbuotojų emocinę ir fizinę savijautą.
Bendrovėje buvo atlikti uždavinių ir rodiklių nustatymo ir matavimo metodikų pakeitimai, siekiant geriau atspindėti tvarumo tikslų kontekstą ir užtikrinti jų aktualumą bei tikslumą. Siekiant suderinti rodiklius su naujausiais nacionaliniais ir tarptautiniais tvarumo reikalavimais, buvo:
* Atnaujinti lyčių įvairovės rodikliai (pvz., tikslai moterų vadovavimo pozicijoms padidinti iki 17 proc. 2025 m. ir 21 proc. 2027 m.).
* Peržiūrėti darbuotojų įtraukimo ir įvairovės tyrimų metodai, įtraukiant detalesnius klausimynus ir išsamias ataskaitas apie rezultatus.
127
Atlikti matavimų metodikų patikslinimai:
*Įdiegta centralizuota skaitmeninė duomenų valdymo sistema, leidžianti efektyviau rinkti, apdoroti ir analizuoti su darbuotojais susijusius duomenis. Ši sistema užtikrina rodiklių stebėsenos tikslumą.
* Pradėti taikyti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai rodikliai, siekiant gauti išsamesnį veiklos įvertinimą Kiekybiniai rodikliai: pavyzdžiui, procentinė lyčių atstovavimo augimo dalis, padedanti stebėti įvairovės didėjimą. Kokybiniai rodikliai: pavyzdžiui, darbuotojų įsitraukimo tyrimų grįžtamasis ryšys, suteikiantis gilesnį supratimą apie darbuotojų patirtis ir lūkesčius.
Rodiklių ir matavimo metodikų pakeitimai grindžiami išoriniais auditais ir darbuotojų bei suinteresuotųjų subjektų atsiliepimais. Pakeitimai aprašomi vidinėse ataskaitose, siekiant užtikrinti skaidrumą ir rodiklių palyginamumą.
Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį*
| Lytis | Samdomųjų darbuotojų skaičius* | |||
|---|---|---|---|---|
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
| Vyrai | 261 | 264 | 257 | 252 |
| Moterys | 91 | 87 | 85 | 77 |
| Kita** | netaikoma | netaikoma | netaikoma | netaikoma |
| Duomenų nėra | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Iš viso: | 352 | 351 | 342 | 329 |
Pastabos:
*Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl . head count ) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.Į bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
** Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.
Darbuotojų skaičius, pateikiamas Bendrovės finansinėse ataskaitose: 2024 m. Metinės vadovybės ataskaitos Finansinės ataskaitos dalyje, 2023 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 153 psl., 2022 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 150 psl., 2021 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 83 psl.
Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2024, 2023 m.)
| 2024 | 2023 | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius | Darbuotojų skaičius | ||||||||
| Moterys | Vyrai | Kita (*) | Neatskleista | Iš viso | Moterys | Vyrai | Kita (*) | Neatskleista | |
| Samdomųjų darbuotojų skaičius | 91 | 261 | - | 0 | 352 | 87 | 264 | - | 0 |
| Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius | 86 | 258 | - | 0 | 344 | 82 | 263 | - | 0 |
| Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius | 5 | 3 | - | 0 | 8 | 5 | 1 | - | 0 |
| 128 | |||||||||
| Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius | Netaikoma |
Pastabos:
Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl. head count ) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.Į bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
** Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.# Darbuotojų statistika ir socialinė atskaitomybė
| 2022 | 2021 | |||
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius | Darbuotojų skaičius | Darbuotojų skaičius | ||
| Moterys | 85 | Moterys | 77 | |
| Vyrai | 257 | Vyrai | 252 | |
| Kita (*) | 0 | Kita (*) | 0 | |
| Neatskleista | 0 | Neatskleista | 0 | |
| Iš viso | 342 | Iš viso | 329 | |
| Samdomųjų darbuotojų skaičius | ||||
| Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius | 76 | 71 | ||
| Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius | 9 | 6 | ||
| Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius | Netaikoma | Netaikoma | Netaikoma | Netaikoma |
Pastabos:
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti* | 53 | 36 | 36 | 36 |
| Darbuotojų kaitos rodiklis** | 0,15 | 0,1 | 0,11 | 0,11 |
Pastabos:
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Nesamdomųjų darbuotojų skaičius* | 0 | 0 | 0 | 0 |
Pastabos:
129
2023 m. buvo patvirtinta kolektyvinė sutartis, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams – profesinės sąjungos nariams. Susitarimų su samdomaisiais darbuotojais dėl jų atstovavimo Europos darbo taryboje, Europos bendrovės (SE) darbo taryboje ar Europos kooperatinės bendrovės (SCE) darbo taryboje nėra.
| Kolektyvinių sutarčių aprėptis | Socialinis dialogas | |
|---|---|---|
| Aprėpties dalis | Samdomieji darbuotojai – EEE | Samdomieji darbuotojai – ne EEE |
| 0-19% | netaikoma | |
| 20-39% | ||
| 40-59% | ||
| 60-79% | ||
| 80-100% | Lietuva (100%) | Lietuva (100%) |
| Atstovavimas darbo vietoje (tik EEE) |
Pastaba: Bendrovė samdomųjų darbuotojų ne EEE neturi.
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius | Darbuotojų dalis, proc. | Darbuotojų skaičius | Darbuotojų dalis, proc. | |
| Vyrai | 5 | 83 % | 5 | 83 % |
| Moterys | 1 | 17 % | 1 | 17 % |
| Iš viso | 6 | 100 % | 6 | 100 % |
Pastaba: Naudojamas aukščiausiosios vadovybės apibrėžimas: visi aukščiausio lygmens vadovai ir Bendrovės vadovas.
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius | Darbuotojų dalis, proc. | Darbuotojų skaičius | Darbuotojų dalis, proc. | |
| Jaunesni nei 30 metų | 26 | 7,39 % | 28 | 7,98 % |
| 30–50 metų | 211 | 59,94 % | 205 | 58,4 % |
| Vyresni nei 50 metų | 115 | 32,67 % | 118 | 33,62 % |
| Iš viso | 352 | 100 % | 351 | 100 % |
130
Visiems samdomiesiems Bendrovės darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius indeksus. Atsižvelgiant į teisės aktus ir rinkos rodiklius, LR deramas darbo užmokestis 2024 m. buvo 924 Eur/mėn. bruto (minimalioji mėnesinė alga, MMA).
Visi Bendrovės samdomi darbuotojai yra aprūpinti socialine apsauga, kuri padeda užtikrinti finansinį stabilumą esant svarbiems gyvenimo įvykiams, tokiems kaip liga, netekus darbo dirbant Bendrovėje, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar įgijus negalią, išėjus vaiko priežiūros atostogų ar į pensiją. Socialinė apsauga suteikiama vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei papildomomis Bendrovės siūlomomis išmokomis.
Pagal kolektyvinę sutartį, Bendrovė papildomai remia darbuotojus išėjimo į pensiją atvejais, mokėdama papildomas išmokas atsižvelgiant į darbo stažą, net jei to nereikalauja Darbo kodeksas. Jei darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami šalių susitarimu, kai jis įgyja teisę į visą senatvės pensiją, darbuotojui išmokama išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo Bendrovėje:
Bendrovė teikia papildomas finansines išmokas:
Visiems darbuotojams suteikiamas papildomas sveikatos draudimas. Šios priemonės padeda užtikrinti darbuotojų finansinį saugumą ir gerovę, stiprindamos jų pasitikėjimą Bendrove bei skatinant ilgalaikį įsipareigojimą organizacijai.
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Visi darbuotojai | 0,57 | 0 | 0 | 0,3 |
Pastabos: Duomenys pateikiami pagal darbuotojų pateiktą informaciją, atsižvelgiant į tokios informacijos rinkimo apribojimus.
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Visi darbuotojai | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % |
| Vyrai | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % |
| Moterys | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % |
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Visi darbuotojai | 44,84 | 77,76 | 61,5 | 31,25 |
| Vyrai | 51,97 | 78,29 | 61,54 | 43,9 |
| Moterys | 43,62 | 66,6 | 59,5 | 34,83 |
Pastaba: Skaičiavimai atlikti remiantis faktiškai mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičiumi.
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Bendrovės samdomieji darbuotojai: | ||||
| Mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius | 1 | 1 | 2 | 0 |
| Visų darbuotojų bendras per metus dirbtų valandų skaičius | 587 068 | 590 247 | 664 747 | 650 673 |
| Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų lygis | 1,70 | 1,69 | 3,01 | 0,00 |
| Registruotinų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių dėl sveikatos sutrikimų, skaičius | 7 | 6 | 11 | 0 |
| Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos: | ||||
| Bendrovės veiklos vietose dirbančių nesamdomųjų darbuotojų mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius | 0 | 0 | 0 | 0 |
Pastaba: Bendrovėje įdiegta sveikatos ir saugos vadybos sistema yra taikoma visiems samdomiesiems darbuotojams.
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Visi darbuotojai | 0,02 % | 0,022 % | 0,0175 % | 0,033 % |
| Vyrai | 0,01 % | 0,019 % | 0,0058 % | 0,021 % |
| Moterys | 0,01 % | 0,002 % | 0,0116 % | 0,012 % |
Pastaba: Vadovaujantis socialine politika, teisę į atostogas dėl šeiminių priežasčių turi visi Bendrovės samdomieji darbuotojai.
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| Visi darbuotojai | -4,27 | -4,76 | -2,30 | -4,47 |
Pastabos:
Bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio bendro metinio atlygio visiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį) santykis*
| 2024 | 2023 | 2022 | 2021 | |
|---|---|---|---|---|
| 4,24 | 4,28 | 4,83 | 5,15 |
Pastabos:
2021–2024 m. Bendrovėje nebuvo kreiptasi dėl diskriminacijos ir tokių atvejų nebuvo nustatyta. Didelių incidentų žmogaus teisių srityje, susijusių su darbo jėga per ataskaitinį laikotarpį Bendrovėje nebuvo.
Bendrovės atstovaujamo sektoriaus ir vykdomos veiklos pobūdis natūraliai daro tam tikrą poveikį vietos bendruomenėms. Kadangi Bendrovės veiklos procesai dažnai apima fizinės infrastruktūros kūrimą, tai gali sukelti laikinus, tačiau reikšmingus nepatogumus aplinkinėms teritorijoms.# S3 Bendruomenės
Tokie poveikiai gali būti triukšmas, dulkių susidarymas, eismo ribojimai ar laikini susisiekimo sutrikimai. Bendrovė supranta šio poveikio svarbą bendruomenėms ir deda pastangas, kad poveikis būtų kuo mažesnis – darbai planuojami atsakingai, taikomos aplinkosaugos priemonės, o bendruomenės informuojamos apie galimus pokyčius ir numatomus darbus.
Poveikiai: Bendruomenių ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės.
Rizikos ir galimybės: Reikšmingų rizikų ir (arba) galimybių nenustatyta.
Vertės grandinės vieta: Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
Faktinis neigiamas poveikis kyla iš Bendrovės atstovaujamos industrijos ir tiesioginės veikos, kurios vykdymas neatsiejamas nuo tam tikro poveikio bendruomenėms (pvz., triukšmas, dulkės ar eismo ribojimai).
„Amber Grid“ pripažįsta, kad jos veikla gali turėti tiesioginį poveikį vietos bendruomenėms, todėl nuolat siekiama užtikrinti, kad veiklos procesai būtų vykdomi atsakingai, atsižvelgiant į bendruomenių interesus ir aplinką. Įsipareigojimai šioje srityje yra įtvirtinti keliose politikose, kurios apibrėžia atsakingos veiklos principus ir siekia sukurti ilgalaikę, teigiamą įtaką:
Šios politikos padeda užtikrinti atsakingą požiūrį į bendruomenių poreikius, aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę, siekiant tvaraus ir ilgalaikio rezultato.
„Amber Grid“ taip pat deda pastangas užtikrinti tvarų savo projektų įgyvendinimą, laikydamasi poveikio aplinkai mažinimo principų. Pagrindinės šios sritys apima:
Bendrovė nuolat stebi savo veiklos poveikį vietos bendruomenėms ir imasi veiksmų, kad sumažintų neigiamą poveikį. 2021–2024 m. laikotarpiu Bendrovė negavo jokių pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus bendruomenėse, kuriose vykdoma veikla. Tai rodo, kad Bendrovės įsipareigojimai socialinei atsakomybei ir aplinkosaugai buvo įgyvendinami veiksmingai ir atsakingai.
„Amber Grid“ siekia glaudaus ir atsakingo bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis, kad užtikrintų teigiamą poveikį ir sumažintų galimą neigiamą poveikį jų gyvenimui ir aplinkai. Įtraukdama bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus, Bendrovė siekia sukurti abipusį pasitikėjimą, užtikrindama, kad jų interesai ir nuomonės būtų atsižvelgiama vykdant projektus bei plėtrą.
Prieš pradedant darbus, projektai pristatomi vietos bendruomenėms per organizuojamas susirinkimus, kur bendruomenės nariai gali susipažinti su numatomais darbais, aptarti galimas rizikas ir pateikti savo pasiūlymus ar pastabas. Papildomai, siekiant užtikrinti informuotumą ir skaidrumą, visa svarbi informacija apie vykdomus ir numatomus projektus yra skelbiama vietos laikraščiuose, taip pat bendruomenės pirmininkai ir seniūnai yra tiesiogiai informuojami.
Bendrovė deda pastangas pritaikyti darbų grafiką ir terminus pagal bendruomenėms svarbius įvykius ir laikotarpius, kad sumažintų galimą trikdį vietos gyvenimui ir kasdieniams įpročiams. Visa ši praktika padeda užtikrinti, kad vietos bendruomenės būtų ne tik informuotos, bet ir aktyviai įtrauktos į procesus, turinčius tiesioginį poveikį jų aplinkai. Bendrovė siekia, kad kiekvienas bendruomenės narys galėtų išreikšti savo nuomonę ir jaustų, jog jo interesai ir nuomonės yra gerbiami ir atsižvelgiama į juos sprendžiant dėl projektų ir plėtros.
Bendrovė ir visa įmonių grupė teikia bendruomenėms galimybę anonimiškai ir saugiai išreikšti susirūpinimą svarbiais klausimais per Pasitikėjimo linijas. Šios linijos suteikia tiesioginę ir konfidencialią priemonę pranešti apie galimus korupcijos atvejus, aplinkosaugos pažeidimus, veiklos neatitikimus ar kitus klausimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį bendruomenėms ar aplinkai.
Pasitikėjimo linijos veikia pagal aukščiausius konfidencialumo ir saugumo standartus, užtikrinant, kad visi pranešimai būtų tinkamai išnagrinėti ir kad pranešėjai būtų apsaugoti nuo bet kokių galimų neigiamų pasekmių. Bendrovė skatina bendruomenes aktyviai pasinaudoti šiuo įrankiu, siekdama užtikrinti skaidrumą, atsakomybę ir ilgalaikį pasitikėjimą tiek įmonės veikla, tiek suinteresuotomis šalimis.
Pranešimą Bendrovei galima pateikti:
Visi pateikti pranešimai bus nagrinėjami pagal aukščiausius konfidencialumo ir atsakingo elgesio standartus.
Nuolatiniai veiksmai, kurių Bendrovė imasi siekiant nustatyti ir reaguoti į reikšmingus poveikius paveikiamoms bendruomenėms, aprašyti S3-1 atskleidimo dalyje.
Bendrovėje poveikis vietos bendruomenėms valdomas atskirų projektų metu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir laikantis grupėje įgyvendinamos politikos principų (žr. S3-1). Nors bendrų išmatuojamų uždavinių šioje srityje nėra nustatyta, Bendrovė nuosekliai vertina savo veiklos poveikį bendruomenėms ir, pastebėjusi galimus reikšmingus pokyčius, imasi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti bendruomenių interesų apsaugą ir darnią veiklos plėtrą.
Siekdama tinkamai įgyvendinti akcininkų lūkesčius ir atliepti suinteresuotų šalių poreikius, „Amber Grid“ įsipareigoja organizuoti savo veiklą taip, kad paslaugų tiekimas klientams ir galutiniams naudotojams būtų nepertraukiamas ir stabilus. Bendrovė veikia pagal verslas–verslui (B2B) principą, todėl jos teikiamos paslaugos galutinius naudotojus pasiekia netiesiogiai – per energijos perdavimo ir mainų operatorius. Pažymėtina, kad Bendrovė tiesiogiai produktų į rinką netiekia.
Išsamią informaciją apie visos EPSO-G įmonių grupės strateginius tikslus, veiklos rodiklius ir valdymo principus, susijusius su paslaugų prieinamumu, galima rasti EPSO-G 2024 m. Vadovybės ataskaitos skyriuje „Veiklos strategija ir jos įgyvendinimo pažanga“.
Bendrovės veiklos modelis taip pat apima atsakomybę už informacijos prieinamumą ir jo poveikį tiesioginiams vartotojams bei galutiniams naudotojams. Siekdama užtikrinti skaidrumą ir tvarumą, Bendrovė nuosekliai valdo šį aspektą per ilgalaikę strategiją ir teisės aktų įgyvendinimą. Laikydamasi aukštų informacijos atskleidimo standartų, Bendrovė užtikrina, kad visuomenė ir suinteresuotosios šalys gautų aiškią, savalaikę ir patikimą informaciją. Visi suinteresuoti asmenys, įskaitant paslaugų vartotojus ir galutinius naudotojus, gali kreiptis tiek anoniminiais, tiek neanoniminiais kanalais. Išsami informacija apie pranešimų teikimo tvarką pateikta pagal G1-1 atskleidimo reikalavimą.
Komunikacija ir informacijos sklaida vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Bendrovės vidinių tvarkų, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakingą dialogą su visuomene.
| Tvarumo tema | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinės vieta |
|---|---|---|---|
| Galimybė gauti (kokybišką) informaciją | Galimas neigiamas poveikis vartotojams ir galutiniams naudotojams kyla dėl pavėluotai arba pernelyg biurokratiškai pateikiamos informacijos. |
Bendrovėje ir įmonių grupėje veikia Pasitikėjimo linijos, suteikiančios vartotojams ir galutiniams galimybę anonimiškai ir saugiai išreikšti susirūpinimą įvairiais jiems svarbiais klausimais, tokiais kaip galimi korupcijos atvejai, aplinkosaugos pažeidimai ar veiklos neatitiktys. Pranešimą galima pateikti:
* „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: [email protected]
* EPSO-G įmonių grupės Pasitikėjimo linija: [email protected]
* Internetu: Pasitikėjimo linija
* Telefonu: +37061270606
* Paštu: „Amber Grid“ registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
* Kitais būdais, kurie yra išvardinti pagal G1-1 atskleidimo reikalavimą šioje ataskaitoje.
Verslo etikos principų laikymasis yra viena iš kertinių Bendrovės tvarumo sudedamųjų dalių. Etiškas elgesys, skaidrumas, atsakomybė bei pagarba įvairioms suinteresuotoms šalims yra būtini siekiant užtikrinti pasitikėjimą organizacija ir jos veiklos ilgalaikį tvarumą. Verslo etikos praktika apima tiek vidinius procesus, tiek išorinius santykius su partneriais, tiekėjais ir bendruomene, todėl nuolatinis poveikio vertinimas ir valdymas šioje srityje yra itin svarbus.
Siekiant efektyviai valdyti galimus poveikius, nuolat analizuojami su verslo etika susiję rizikos veiksniai bei galimybės. Vertinamos tiek vidinės organizacijos kultūros stiprinimo priemonės, tiek išorinės įtakos, galinčios turėti reikšmingą poveikį Bendrovės veiklai ar reputacijai. Toliau lentelėje apžvelgiami reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės, susiję su verslo etika.
| Reikšmingas poveikis, susijęs su verslo etika | Tvarumo tema | Poveikiai | Rizikos ir galimybės | Vertės grandinės vieta |
|---|---|---|---|---|
| Įmonės kultūra | Galimas neigiamas poveikis gali kilti dėl galimo Bendrovės kultūros ir politikos ir principų nesilaikymo, įskaitant skaidrumo, atsakomybės, įvairovės, įtraukties bei etiško elgesio nuostatų. | - -* | ||
| Pranešėjų apsauga | Galimas neigiamas poveikis suinteresuotų šalių teisėms gali kilti, jei pranešėjų apsaugos sistema neveikia efektyviai. Tai apima pranešėjų konfidencialumo pažeidimus, galimą atvirą ar netiesioginę diskriminaciją, keršto veiksmus ar kitokį neigiamą elgesį jų atžvilgiu. | Galimybė suinteresuotoms šalims (nuo darbuotojo iki kitų suinteresuotų šalių) reikšti susirūpinimą jiems aktualiais klausimais ir tų klausimų išsprendimą sukuria sąlygas finansinei galimybei. | Vertės grandinės pradžioje ir pabaigoje | |
| Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant mokėjimo praktiką | Galimas neigiamas poveikis suinteresuotųjų šalių teisėms vykdant viešuosius pirkimus. | - -* | ||
| Korupcija ir kyšininkavimas | Galimas neigiamas poveikis suinteresuotųjų šalių teisėms gali kilti dėl korupcinių ar neetiškų veiksmų visoje vertės grandinėje. | -* | Vertės grandinės pradžioje ir pabaigoje |
Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
*Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
Bendrovė aktyviai skatina verslo etiką ir puoselėja atsakingą organizacinę kultūrą, remdamasi grupės mastu patvirtintais politikos dokumentais:
* Grupės etikos kodeksas – apibrėžia sąžiningos, skaidrios ir pagarba grindžiamos veiklos standartus, kurių laikymasis yra neatsiejama Bendrovės kultūros dalis.
* Grupės tiekėjų etikos kodeksas – nustato partneriams taikomus reikalavimus, užtikrinančius sąžiningą bendradarbiavimą, žmogaus teisių laikymąsi ir atsakomybę už poveikį aplinkai.
* Darbuotojų antikorupcinio elgesio aprašas – reglamentuoja principus, padedančius užtikrinti, kad visi darbuotojai laikytųsi aukščiausių antikorupcinio elgesio standartų, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų.
Šių dokumentų laikymasis padeda stiprinti pasitikėjimą Bendrove tiek vidinėje aplinkoje, tiek bendradarbiaujant su išorinėmis suinteresuotomis šalimis. 2024 m. „Amber Grid“ suteiktas tarptautinio standarto ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės" atitiktį patvirtinantis sertifikatas, patvirtinantis, kad „Amber Grid“ aktyviai skatina verslo etiką ir puoselėja atsakingą organizacinę kultūrą.
Bendrovė aktyviai puoselėja organizacinę kultūrą, siekdama sukurti įtraukią, pagarbą ir pasitikėjimą skatinančią darbo aplinką. Kultūra formuojama kryptingai, pasitelkiant įvairias iniciatyvas ir priemones, kurios stiprina darbuotojų įsitraukimą, bendrystės jausmą bei atsakomybę už bendrus tikslus. Organizacinė kultūra skatinama šiais būdais:
* Tiksliniai kultūros puoselėjimo veiksmai. Organizuojamos teminės iniciatyvos, pavyzdžiui, Lygių galimybių mėnuo, kurio metu akcentuojama pagarba įvairovei, įtraukimas ir lygiateisiškumas. Šios iniciatyvos padeda stiprinti darbuotojų sąmoningumą ir sukurti darnią, visiems palankią darbo aplinką.
* Mokymai ir švietimas. Vykdomi mokymai ir komunikacijos kampanijos antikorupcijos, etikos bei atitikties užtikrinimo temomis. Darbuotojai supažindinami su Grupės etikos kodeksu, o taip pat dalyvauja praktiniuose užsiėmimuose, kurie padeda suprasti atsakingo ir sąžiningo elgesio svarbą.
* Bendros veiklos visuomenės labui. Organizuojami renginiai, skatinantys bendrystę ir socialinę atsakomybę, tokie kaip savanorystės akcijos ar miškasodis. Šios veiklos ne tik stiprina komandinę dvasią, bet ir prisideda prie teigiamų pokyčių bendruomenėse.
Organizacijos kultūros puoselėjimas prasideda nuo aukščiausios vadovybės. Vadovai, vadovaudamiesi Grupės etikos kodeksu, turi rodyti asmeninį pavyzdį, laikytis etiško elgesio standartų ir skatinti juos savo komandose. Vadovų lyderystė šioje srityje yra esminė, kuriant skaidrią, sąžiningą ir pagarbią darbo aplinką. Kultūrai palaikyti ir stiprinti įmonėje taikomi vidiniai dokumentai:
* Vidaus darbo tvarkos taisyklės – apibrėžia darbuotojų teises, pareigas ir bendras elgesio normas.
* Lygių galimybių politika ir tvarkos aprašas – užtikrina, kad visiems darbuotojams būtų suteikiamos vienodos galimybės.
* Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarkos aprašas – nustato aiškią sistemą, kaip užkirsti kelią netinkamam elgesiui ir užtikrinti saugią bei gerbiančią aplinką visiems darbuotojams.
Bendrovėje yra nustatytos ir apibrėžtos vertybės, kurios sudaro bendrą pagrindą visai organizacijos veiklai.
„Amber Grid“ ir visoje įmonių grupėje veikia Pasitikėjimo linija, suteikianti galimybę tiek darbuotojams, tiek kitoms suinteresuotoms šalims anonimiškai ir saugiai pranešti apie galimus pažeidimus. Pranešimai gali būti susiję su įvairiomis sritimis, pavyzdžiui, korupcinio pobūdžio veiksmais, atitikties pažeidimais, aplinkosaugos taisyklių nesilaikymu ar kitais neatitikimais. Bendrovės darbuotojai ir kiti interesų turėtojai, nesibaiminant neigiamų pasekmių, tiesiogiai ar anonimiškai gali pranešti paskirtam atsakingam asmeniui ar kitiems Prevencijos padalinio darbuotojams apie įtariamus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį šiais būdais:
* „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: [email protected]
* EPSO-G įmonių grupės Pasitikėjimo linija: [email protected]
* Internetu: Pasitikėjimo linija
* Telefonu: +37061270606
* Paštu: „Amber Grid“ registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
Per 2024 m. pranešimų susijusių su korupcijos apraiškomis nebuvo gauta. Pasitikėjimo linijos veikimo principai ir informacija apie pranešančių asmenų apsaugą detaliai aprašyti įmonių grupės Korupcijos prevencijos politikoje. Šie kanalai leidžia darbuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims saugiai ir konfidencialiai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Bendrovė užtikrina, kad kiekvienas pranešimas bus tinkamai išnagrinėtas laikantis aukščiausių skaidrumo ir konfidencialumo standartų. Informacija apie pranešimų teikimo kanalus bei galimus būdus yra skelbiama grupės įmonių interneto svetainėse, taip pat darbuotojams pasiekiamoje vidinėje intraneto skiltyje. Pranešimų nagrinėjimo tvarka įmonėje reglamentuojama aiškiai apibrėžtais vidaus teisės aktais, užtikrinant objektyvų, profesionalų ir konfidencialų gautų pranešimų vertinimą bei reikiamų veiksmų atlikimą.
Bendrovė, vadovaudamasi nacionalinių ir vidaus teisės aktų nuostatomis, užtikrina, kad asmenys, teikiantys informaciją per Pasitikėjimo liniją, būtų apsaugoti nuo bet kokių galimų neigiamų pasekmių. Pranešėjų konfidencialumas užtikrinamas visuose etapuose. Visiškas anonimiškumas suteikiamas, jei pranešėjas pageidauja. Šios apsaugos priemonės taikomos visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar pranešime pateikta informacija pasitvirtina.
Pranešėjui, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir taikant įmonės vidaus tvarkas, užtikrinamas platus apsaugos garantijų spektras. Šios garantijos taikomos ne tik pranešėjui, bet ir jo šeimos nariams, siekiant apsaugoti juos nuo bet kokio galimo neigiamo poveikio dėl pateiktos informacijos. Neigiamas poveikis draudžiamas bet kokiomis formomis, įskaitant, bet neapsiribojant šiais veiksmais:
* Laikinas nušalinimas nuo pareigų arba neteisėtas atleidimas iš darbo.
* Karjeros ribojimas, pavyzdžiui, nesuteikiant galimybės kilti pareigose ar sustabdant planuojamą paaukštinimą.
* Pareigų pakeitimas, kai pranešėjas perkeliamas į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą be objektyvių priežasčių.# Verslo etikos ir antikorupciniai mokymai
Visi darbuotojai yra supažindinami su pagrindiniu vidaus teisės aktu, reglamentuojančiu verslo etiką – Grupės etikos kodeksu, kuris nustato sąžiningos, skaidrios ir atsakingos veiklos standartus. Siekiant užtikrinti šių principų laikymąsi, organizuojami mokymai, kuriuose nagrinėjami verslo etikos ir antikorupcinės veiklos aspektai. Be to, vyksta įvairūs renginiai, kuriuose pristatomos įmonės vertybės, elgesio principai ir kiti svarbūs kultūriniai aspektai.
„Amber Grid“ nuosekliai stebi darbuotojų požiūrį į etikos ir antikorupcinės kultūros klausimus. Kasmet organizuojama anoniminė darbuotojų Tolerancijos korupcijai apklausa. Šios apklausos rezultatai leidžia 140 įvertinti esamą situaciją, nustatyti tobulintinas sritis ir užtikrinti, kad etikos standartai išliktų svarbia įmonės veiklos dalimi.
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir Bendrovės vidaus taisyklėmis, nustatytos pareigybės, kurioms tenka didžiausia korupcijos rizika, įtraukiamos į specialų tikrinamų pareigų sąrašą. Siekiant užtikrinti visuomenės informuotumą ir skaidrumą, tikrinamų pareigybių sąrašas yra viešai skelbiamas įmonės interneto svetainėje. Tai leidžia tiek darbuotojams, tiek suinteresuotoms šalims suprasti, kokiose veiklos srityse korupcijos prevencijai skiriamas ypatingas dėmesys.
Pirkimų funkcija yra laikoma viena iš strateginių veiklos įgalintojų, prisidedančių prie tvaraus augimo ir efektyvaus rizikos valdymo visose Bendrovės ir grupės įmonėse. Pirkimų veikla orientuota į šias pagrindines kryptis: ilgalaikį planavimą, skaitmenizaciją, atsparumo užtikrinimą ir tvarumo skatinimą. Pirkimų funkcijai keliami tikslai atspindi grupės siekį prisidėti prie socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos tikslų. Vienas iš svarbiausių tikslų – užtikrinti, kad 100 proc. pirkimų būtų vykdoma pagal žaliuosius kriterijus, o bent 7 proc. pirkimų atitiktų socialinius kriterijus.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakingą tiekimo grandinės valdymą, tiekėjai prieš sudarydami sutartis privalo susipažinti su Tiekėjų etikos kodeksu bei patvirtinti savo įsipareigojimą laikytis jame nustatytų principų. Taip pat pildomas specialus klausimynas, padedantis identifikuoti tiekėjų elgesio modelius bei galimas rizikas. Visi tiekėjai privalo atitikti nustatytus reikalavimus ir neturėti pašalinimo pagrindų, įskaitant aplinkosauginius ir socialinius pažeidimus.
Didžiausią dėmesį skiriant pirkimų kokybei ir procesų atitikčiai, reikšmingiausius pirkimus atlieka darbuotojai, turintys oficialius pirkimų vykdytojų pažymėjimus. Ši praktika padeda valdyti su pirkimų procesu susijusias rizikas ir užtikrinti aukštą kompetencijos lygį.
Įmonių grupėje reguliariai organizuojami vidiniai mokymai, kuriuose darbuotojai gilina žinias apie socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo principus. Tai stiprina sąmoningumą ir prisideda prie atsakingos pirkimų kultūros kūrimo. Pažymėtina, kad didžiąją dalį grupės įmonių tiekėjų sudaro vietos verslai – daugiau nei 80 proc. pagal sudarytų sutarčių skaičių. Tai skatina vietos ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą su patikimais, socialiai atsakingais partneriais.
Pirkimų procese taikomas ir sutarčių vykdymo kontrolės mechanizmas, leidžiantis stebėti tiekėjų veiklą, vertinti jų gebėjimus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir laiku identifikuoti galimas problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas darbui su pažeidžiamesnėmis tiekėjų grupėmis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir ilgalaikį bendradarbiavimą.
Siekdama identifikuoti, įvertinti ir valdyti galimas korupcijos rizikas, Bendrovė įgyvendina Antikorupcinės veiklos politikoje nustatytas priemones. Šios priemonės užtikrina skaidrią, atsakingą ir etišką veiklą bei padeda stiprinti organizacinę kultūrą:
2024 m. „Amber Grid“ suteiktas tarptautinio standarto ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės" atitiktį patvirtinantis sertifikatas.
Įmonėje nuolat identifikuojami ir vertinami korupcijos rizikos veiksniai, įgyvendinamos jų valdymo priemonės bei analizuojamas jų veiksmingumas. Korupcijos rizikos valdymas atliekamas pagal įmonių grupės rizikų valdymo politiką ir metodiką, užtikrinant sistemingą ir efektyvią korupcijos prevenciją.
Įmonės vadovai nedalyvauja nagrinėjant incidentus, galimai susijusius su korupcija, siekiant užtikrinti objektyvumą ir nešališkumą. Šią funkciją atlieka specialiai tam paskirtas įmonės padalinys, turintis reikiamas kompetencijas ir įgaliojimus atlikti tyrimus laikantis nustatytų procedūrų ir konfidencialumo principų. Vidinio tyrimo ataskaita, parengta vadovaujantis Vidinių tyrimų tvarkos aprašu, pateikiama Bendrovės vadovui. Prireikus, ataskaita taip pat gali būti pateikta atitinkamų padalinių vadovams, tačiau tik tiek, kiek būtina jų funkcijų vykdymui ir sprendimams, susijusiems su tyrimo išvadomis, priimti.
Įmonės interneto svetainėje sukurta speciali skiltis Antikorupcinė veikla, kurioje suinteresuotosios šalys gali rasti svarbiausią informaciją apie Bendrovės vykdomą antikorupcinę veiklą. Šioje skiltyje pateikiami:
Visa ši informacija yra prieinama lietuvių ir anglų kalbomis, taip užtikrinant platesnį pasiekiamumą tiek vietinėms, tiek tarptautinėms suinteresuotosioms šalims.
Siekdama užtikrinti, kad tiekėjai laikytųsi aukščiausių etikos standartų, „Amber Grid“ pirkimo proceso metu juos supažindina su Grupės tiekėjų etikos kodeksu. Šis kodeksas nustato pagrindinius etiško elgesio principus, įskaitant antikorupcines nuostatas, kurių laikymosi Bendrovė tikisi iš visų savo partnerių ir tiekėjų.
Darbuotojams su antikorupcine veikla susijusi informacija pateikiama vidinės komunikacijos kanale – intranete, specialiai šiam tikslui sukurtoje skiltyje. Priklausomai nuo poreikio, darbuotojams reguliariai komunikuojama apie aktualius korupcijos prevencijos klausimus. Be to, visi darbuotojai, naudodamiesi dokumentų valdymo sistema, pasirašytinai supažindinami su teisės aktais, reglamentuojančiais antikorupcinę veiklą. Šios priemonės užtikrina, kad tiek Bendrovės darbuotojai, tiek išoriniai partneriai aiškiai suprastų antikorupcinės veiklos principus, jų svarbą bei atsakomybę už jų laikymąsi.
„Amber Grid“ nuosekliai organizuoja tikslinius antikorupcinius mokymus, siekdama sustiprinti skaidrumo ir atsakomybės kultūrą įmonėje. Darbuotojų ugdymas apima įvairias veiklas, skirtas tiek visiems darbuotojams, tiek tikslinėms grupėms:
„Amber Grid“ organizuoja mokymus visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jų pareigos priskiriamos prie didesnės rizikos kategorijos.Taip pat pagal poreikį rengiami specializuoti mokymai, skirti konkrečioms darbuotojų grupėms, nagrinėjant jiems aktualius klausimus ir stiprinant praktines žinias korupcijos prevencijos srityje. Šios priemonės užtikrina, kad darbuotojai aiškiai suprastų antikorupcijos svarbą ir laikytųsi nustatytų principų, kurie prisideda prie sąžiningos ir atsakingos organizacinės kultūros kūrimo.
Per 2021–2024 m. laikotarpį „Amber Grid“ nebuvo nustatyta ir patvirtinta jokių antikorupcijos atvejų. Taip pat per šį laikotarpį nebuvo priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių dėl korupcijos ir kyšininkavimo įstatymų pažeidimų. Bendrovei taip pat nebuvo paskirta jokių baudų ar kitų sankcijų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimais.
Šie rezultatai patvirtina „Amber Grid“ pastangas nuosekliai įgyvendinti skaidrumo ir atsakingos veiklos principus, taip užtikrinant, kad visi procesai atitiktų aukščiausius etikos standartus.
| 2021 | 2022 | 2023 | 2024 | |
|---|---|---|---|---|
| Nustatyti korupcijos atvejai | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos, atleisti darbuotojai | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos / nepratęstos sutartys | 0 | 0 | 0 | 0 |
Bendrovė siekia užtikrinti aiškias ir skaidrias atsiskaitymo sąlygas, kurios sudarytų sąlygas sklandžiam bendradarbiavimui su tiekėjais. 2024 m. Bendrovės vidutinis visų sąskaitų apmokėjimo terminas siekė 27,4 dienas.
Pagrindinės sutartinės mokėjimo sąlygos:
* 8 kalendorinės dienos nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 1,29 proc. visų sąskaitų.
* 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 1,39 proc. visų sąskaitų.
* 17 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 13,45 proc. visų sąskaitų.
* 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 83,87 proc. visų sąskaitų.
Mokėjimų analizė apima visus 2024 m. faktiškai atliktus atsiskaitymus, įskaitant ir sąskaitas, išrašytas ankstesniais laikotarpiais.Į skaičiavimus neįtraukiami išankstiniai mokėjimai ir avansinės išmokos atskaitingiems asmenims.
Bendrovė laikosi atsakingos mokėjimų politikos, siekdama užtikrinti finansinį stabilumą tiekimo grandinėje. Aiškiai apibrėžti mokėjimo terminai leidžia tiekėjams planuoti finansinius srautus, o savalaikiai atsiskaitymai prisideda prie pasitikėjimu grįstų verslo santykių.
Europos Sąjungos (ES) Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852 ir jo pagrindu priimti deleguotieji aktai (toliau – Taksonomija) sudaro aplinkosauginiu požiūriu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą, skirtą skatinti privačias investicijas į veiklas, prisidedančias prie Europos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Taksonomijoje nustatyti moksliniais duomenimis pagrįsti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas ekonominės veiklos tvarumas, taip pat įtvirtintos įmonių atskaitomybės ir ataskaitų teikimo prievolės.
„Amber Grid“ taksonominių ekonominių veiklų identifikavimas, atitikties techninės analizės kriterijams vertinimas, su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, atitikties nustatytiems būtiniausioms apsaugos priemonėms vertinimas ir netaksonominių veiklų rodiklių apskaičiavimas pateikiamas EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m., skyriuje Informacijos atskleidimas pagal ES Taksonomijos reglamentą.
Toliau pateikiamos „Amber Grid“ Taksonomijos rodiklių (pajamų, kapitalo išlaidų, veiklos išlaidų) lentelės, parengtos vadovaujantis Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 reikalavimais ir šablonais.
| Svaraus prisidėjimo kriterijai | Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai | Būtiniausios apsaugos priemonės | Taksonomiją atitinkančios apyvartos procentinė dalis, 2023 m. (%) | Sąlygas sudaranti veikla (S) | Perėjimo veikla (P) | Ekonominė veikla | Kodas | Apyvarta | Apyvartos procentinė dalis, 2024 | Klimato kaitos švelninimas | Prisitaikymas prie klimato kaitos | Vanduo | Tarša | Žiedinė ekonomika | Biologinė įvairovė | Klimato kaitos švelninimas | Prisitaikymas prie klimato kaitos | Vanduo | Tarša | Žiedinė ekonomika | Biologinė įvairovė | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T / N | T / N | T / N | T / N | T / N | T / N | T / N | % | S | P | TA/N | TA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| A. TAKSONOMINĖ VEIKLA | mln. Eur | % | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją | KKŠ 4.1./PKK 4.1. | 0 | 0 | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | 0 | T | N | TA/N | TA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | ||||||
| Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų perdavimo ir skirstymo tinklai | KKŠ 4.14. / PKK 4.14. | 0,1 | 0,2 | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | 0 | T | N | TA/N | TA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | ||||||
| Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas | KKŠ 7.4. / PKK 7.4. | 0 | 0 | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | 0 | S | - | TA/N | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||
| Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1) | 0,1 | 0,2 | 0,2% | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš jos: sąlygas sudaranti veikla | 0 | 0 | 0 | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | ||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš jos: perėjimo veikla | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | ||||||||||||||||||||||||||||||
| A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. | KKŠ 6.5. / PKK 6.5. | 0 | 0 | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | 0 | N | - | TA/N | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||
| Esamų pastatų renovacija | KKŠ 7.2. / PKK 7.2. | 0 | 0 | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | 0 | S | - | TA/N | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||
| Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2) | 0 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | 0 | |||||||||||||||||||||||||||||||
| Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2) | 0,1 | 0,2 | 0,2 % | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | 0 | |||||||||||||||||||||||||||||
| B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ne taksonominės veiklos apyvarta | 74,5 | 99,8 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso (A+B) | 74,6 | 100 | 100 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Trumpinių reikšmės: TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla; NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla; T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla |
| Svaraus prisidėjimo kriterijai | Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai | Būtiniausios apsaugos priemonės | Taksonomiją atitinkančios apyvartos procentinė dalis, 2023 m. (%) | Sąlygas sudaranti veikla (S) | Perėjimo veikla (P) | Ekonominė veikla | Kodas | Apyvarta | Apyvartos procentinė dalis, 2024 | Klimato kaitos švelninimas | Prisitaikymas prie klimato kaitos | Vanduo | Tarša | Žiedinė ekonomika | Biologinė įvairovė | Klimato kaitos švelninimas | Prisitaikymas prie klimato kaitos | Vanduo | Tarša | Žiedinė ekonomika | Biologinė įvairovė | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T/ N/ NTA | T / N | T / N | T / N | T / N | T / N | T / N | T / N | % | S | P | TA/N | TA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| A. TAKSONOMINĖ VEIKLA | mln. Eur | % | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją | KKŠ 4.1./PKK 4.1. | 0 | 0 | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | 0 | T | N | TA/N | TA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | ||||||
| Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų perdavimo ir skirstymo tinklai | KKŠ 4.14. / PKK 4.14. | 0.3 | 4 | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | 1 | T | N | TA/N | TA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | TA/ NTA | ||||||
| Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas | KKŠ 7.4. / PKK 7.4. | 0 | 0 | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | N | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | T | 0 | S | - | TA/N | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||
| Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1) | 0,3 | 4% | 4% | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | 1 | |||||||||||||||||||||||||||||
| Iš jos: sąlygas sudaranti veikla | 0 | 0% | 0 | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | T | T | T | T | T | T | 0 | S | - | TA/N | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||||||||||||||||
| Iš jos: perėjimo veikla | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | TA/N | - | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||||||||||||||||
| A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. | KKŠ 6.5. / PKK 6.5. | 0.1 | 1 | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | 0 | N | - | TA/N | N | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||
| Esamų pastatų renovacija | KKŠ 7.2. / PKK 7.2. | 1.2 | 19 | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | T | 1 | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | 1 | T | - | TA/N | TA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | NTA | ||||||
| Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2) | 1.3 | 20 | 0.2 % | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | 1 | |||||||||||||||||||||||||||||
| Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2) | 1,6 | 25 | 0.25 % | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | 2 | |||||||||||||||||||||||||||||
| B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ne taksonominės veiklos apyvarta | 4.8 | 75 | 75 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Iš viso (A+B) | 6.4 | 100 | 100 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Trumpinių reikšmės: TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla; NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla; T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla# RODIKLIŲ SĄRAŠAS |
Netaikoma
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| BP-1 Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas | 69 |
| BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas | 69 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo | 70 |
| GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai | 70 |
| GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas | 71 |
| GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo | 71 |
| GOV-5 Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė | 71 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė | 72 |
| SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės | 74 |
| SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu | 77 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas | 77 |
| IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą | 78 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| MDR-P Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika | 79 |
| MDR-A Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai | 79 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| MDR-M Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai | 79 |
| MDR-T Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius | 79 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistema | 71 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E1-1 Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti | 80 |
| SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu | 79 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E1 IRO-1 Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas | 77 |
| E1-2 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika | 84 |
| E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai | 84 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E1-4 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai | 88 |
| E1-5 Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys | 91 |
| E1-6 Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis | 92 |
| E1-7 ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais | 94 |
| E1-8 Anglies dioksido įsikainojimas | 94 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E2 IRO-1 Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas | 77 |
| E2-1 Su tarša susijusi politika | 95 |
| E2-2 Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai | 95 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E2-4 Oro, vandens ir dirvožemio tarša | 96 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu | 96 |
| E3 IRO-1 Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas | 77 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E4-1 Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje | 98 |
| SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu | 96 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E4 IRO-1 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas | 77 |
| E4-2 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika | 98 |
| E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai | 99 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai | 99 |
| E4-5 Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai | 100 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E5 IRO-1 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas | 77 |
| E5-1 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika | 100 |
| E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai | 101 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| E5-3 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai | 102 |
| E5-4 Išteklių įvediniai | 102 |
| E5-5 Išteklių išvediniai | 102 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės | 74 |
| SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu | 104 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| S1-1 Su sava darbo jėga susijusi politika | 105 |
| S1-2 Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai | 107 |
| S1-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą | 108 |
| S1-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas | 109 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| S1-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu | 113 |
| S1-6Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės | 116 |
| S1-7 Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės | 117 |
| S1-8 Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas | 117 |
| S1-9 Įvairovės rodikliai | 118 |
| S1-10 Deramas darbo užmokestis | 118 |
| S1-11 Socialinė apsauga | 118 |
| S1-12 Neįgalieji | 119 |
| S1-13 Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai | 119 |
| S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai | 119 |
| S1-15 Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai | 120 |
| S1-16 Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija) | 120 |
| S1-17 Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms | 121 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės | 74 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu | 121 |
| S3-1 Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika | 121 |
| S3-2 Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai | 122 |
| S3-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą | 122 |
| S3-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas | 123 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| S3-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu | 123 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės | 74 |
| SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu | 123 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| S4-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą | 124 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| GOV-1 Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo | 70 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| G1 IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas | 77 |
| G1-1Įmonės kultūra ir verslo etikos politika | 125 |
| G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas | 127 |
| G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas | 128 |
| Atskleidimo Reikalavimai | Puslapis |
|---|---|
| G1-4 Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai | 129 |
| G1-6 Mokėjimo praktika | 130 |
Šis priedėlis yra neatskiriama 2 ETAS dalis. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti 2 ETAS ir teminių ETAS duomenų vienetai, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus.
Trumpinių reikšmės:
Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).
2024 metų esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:
| Data | Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai |
|---|---|
| 2024 02 02 | „Amber Grid“ 2024 m. investuotojų kalendorius |
| 2024 02 29 | AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. veiklos rezultatai |
| 2024 03 28 | Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą |
| 2024 03 28 | Korekcija: „Amber Grid“ 2024 m. investuotojų kalendorius |
| 2024 04 26 | Gautas UAB „EPSO-G“ pasiūlymas dėl AB „Amber Grid“ valdybos narių išrinkimo, atlygio dydžių valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2024 m. ir tolimesniems metams nustatymo |
| 2024 04 30 | AB „Amber Grid“ 2023 m. metinė informacija |
| 2024 04 30 | Eiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2024 05 09 | Dėl dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2025 m. |
| 2024 05 10 | Dividendų ex-diena |
| 2024 05 10 | AB „Amber Grid“ 2023 m. dividendų mokėjimo tvarka |
| 2024 05 10 | Dėl Amber Grid valdybos pirmininko išrinkimo |
| 2024 05 10 | AB „Amber Grid“ 2024 m. I ketvirčio veiklos rezultatai |
| 2024 05 21 | Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų |
| 2024 05 21 | Įregistruota nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija |
| 2024 05 28 | Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą |
| 2024 05 30 | Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos |
| 2024 06 18 | Neeiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2024 08 09 | AB „Amber Grid“ 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatai |
| 2024 08 13 | Dėl VERT sankcijos skyrimo procedūros pradžios |
| 2024 09 02 | AB „Amber Grid“ sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį su UAB „EPSO-G“ |
| 2024 09 27 | Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą |
| 2024 10 18 | Neeiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2024 11 08 | AB „Amber Grid“ 2024 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai |
| 2024 12 31 | „Amber Grid“ 2025 m. investuotojų kalendorius |
Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.
Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 str. 3 dalimi ir AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.
AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2022-12-29 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO- G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje (www.epsog.lt).
Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema
Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
Bendrovės valdymo struktūra:
Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.
Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:
| Principai / rekomendacijos | Taip /ne /neaktualu | Komentaras
| :---
| 1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka: AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2022-12-29 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO- G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje (www.epsog.lt). Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų. Bendrovėsvaldymo struktūra: • Visuotinis akcininkų susirinkimas; • Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko, 1 valstybės tarnautojas); • Grupės mastu veikiantys komitetai: • atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių); • audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių). Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas. Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies 161 žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos: | Taip | Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus. Bendrovė užtikrina akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan.). |
| :--- # Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
Taip Žr. 1.2. punktą. Taip pat, Bendrovės viešai skelbiamų įstatų IV skyriuje nurodytos akcininkų teisės ir pareigos.
Taip Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti sandoriai, kuriems reikalingas Valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. Taip Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir Bendrovės internetiniame tinklalapyje pateikiamos bendrosios akcininkų teisės ir konkretūs jų įgyvendinimo terminai.
Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informaciją apie visuotinio akcininkų priimtus sprendimus.
163
Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą arba akcininko teises įgyvendinti įgaliojant kitą asmenį.
Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos saugumą ir nustatant akcininkų tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis.
Taip Ne Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, esant galimybei, taip pat dalyvauja.
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
23 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
164
Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Bendrovės įstatų 34 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą.
Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Bendrovės įstatų 7.3 skirsnyje nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas.# Valdyba
Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Audito komiteto nuomonę, Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius.
Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Bendrovės įstatų 36 (xxiv) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl Patronuojančios bendrovės valdybos patvirtintų įmonių grupės mastu taikomų įmonių grupės lygio dokumentų netaikymo Bendrovei arba taikymo su išimtimis. Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos planai ir pan.) įgyvendinimą Bendrovėje.
Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 24 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus kontrolės, etikos bei atitikties valdymo priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui:
- grupės mastu veikia vidaus auditas;
- grupės mastu formuojamas audito komitetas iš daugumos nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus auditas;
- bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO- G“ įmonių grupės antikorupcinės veiklos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, ir kt.
Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, atsižvelgia į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas (Bendrovės įstatų 53 p.), taip pat tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Bendrovės įstatų 55 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Bendrovės vadovus tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuoseĮstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.
Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse irĮmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.
24 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
24 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai
Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinant pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais – naujiems valdybos nariams suformuojamas ir elektroniniu būdu pateikiamas tokių dokumentų paketas.
Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Bendrovės įstatų 26 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės.
Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Bendrovės įstatų 28 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Bendrovės įstatų 28 str. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Bendrovės įstatų 46 str. numatyta, kad valdybos pirmininkas turėtų būti renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių.
Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 51 p. Bendrovės valdyba atsiskaito už savo veiklą, pateikdama Susirinkimui metinę savo veiklos Bendrovės valdyboje ataskaitą, įskaitant informaciją apie priimtus sprendimus bei apibendrintą metinį veiklos įsivertinimą. Ši ataskaita gali būti teikiama Bendrovės metiniame pranešime.
Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 25 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visusĮstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Taip Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktą.
Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės įstatų 25 str. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių atlygio, sutarčių su Valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik nepriklausomiems valdybos nariams nustatytas fiksuotas mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą bei veiklą įmonių grupės komitetuose.
Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, Bendrovės įstatų 31 p.# 10-K FILING
The Board of Directors should annually evaluate its performance. This evaluation should include an assessment of the Board’s structure, work organization, and ability to function as a group, as well as an assessment of each Board member’s competence and work efficiency, and whether the Board has achieved its established performance objectives. The Board should publicly disclose relevant information about its internal structure and operational procedures at least once a year, without violating the requirements of personal data protection legislation. Thus, the Board annually conducts a self-assessment of its performance and prepares a performance improvement plan based on it. The remuneration and nomination committee, and the audit committee operating at the UAB „EPSO-G“ group level, also annually evaluate the decisions made by the Board and provide recommendations for performance improvement. The results of the Board’s performance evaluation are presented in the company’s annual report.
The rules of procedure for the Supervisory Board, if established, and the Board of Directors in the Company should ensure the efficient work and decision-making of these bodies and promote active cooperation between the Company’s bodies.
The Board and the Supervisory Board, if established, should cooperate closely for the benefit of both the company and its shareholders. Good corporate governance requires open discussion between the Board and the Supervisory Board. The Board should regularly, and when necessary, immediately inform the Supervisory Board of all matters important to the company related to planning, business development, risk management and control, and compliance within the company. The Board should inform the Supervisory Board about actual deviations in business development from previously formulated plans and objectives, indicating the reasons for them.
Not applicable. The Supervisory Board is not established in the Company.
It is recommended that meetings of the company’s collegial bodies be held at appropriate intervals according to an approved schedule. Each company decides on the frequency of convening meetings of its collegial bodies, but it is recommended to hold them at such intervals as to ensure the continuous resolution of essential corporate governance issues. Meetings of the company’s collegial bodies should be convened at least once per quarter.
Thus, Article 45 of the Company’s Articles of Association stipulates that the Board makes its decisions at Board meetings. The procedure for convening Board meetings and voting at them, as well as other procedural matters, are regulated in accordance with the Law on Joint Stock Companies and related legal acts, and are detailed in the Board’s Rules of Procedure, which are approved by the Board. At the end (or beginning) of each year, the Company’s Board approves the schedule of meetings and the work plan (preliminary agenda items for the respective Board meeting) for the following year (or the current year, respectively).
Members of a collegial body should be informed in advance about the convened meeting so that they have sufficient time to prepare properly for the discussion of agenda items and to allow for a discussion after which decisions can be made. Along with the notice of the convened meeting, all necessary materials related to the meeting agenda should be provided to the members of the collegial body. The agenda should not be changed or supplemented during the meeting, except in cases where all members of the collegial body are present and agree to such a change or addition to the agenda, or when urgent matters requiring immediate attention arise.
Thus, the work of the Board is organized in accordance with the Board’s Rules of Procedure, which regulate the convening of meetings, informing Board members, providing materials, and other procedural matters. According to the Board’s Rules of Procedure, materials must be provided to the Board 5 business days before an ordinary meeting. The recommendations regarding agenda changes are followed by the Company’s Board.
To coordinate the work of the company’s collegial bodies and ensure an efficient decision-making process, the chairpersons of the company’s collegial supervisory and management bodies should coordinate the dates and agendas of convened meetings and cooperate closely in resolving other matters related to corporate governance.
Meetings of the company’s Supervisory Board should be open to members of the company’s Board, especially in cases where matters related to the recall, responsibility, and remuneration of Board members are discussed.
Not applicable. The Supervisory Board is not established in the Company.
Committees established in the Company should increase the efficiency of the Supervisory Board, or the Board if no Supervisory Board is established, which performs supervisory functions, by ensuring that decisions are made after proper consideration and helping to organize work so that decisions are not influenced by significant conflicts of interest. Committees should act independently and with integrity and provide recommendations related to the decisions of the collegial body, but the final decision rests with the collegial body itself.
Depending on the specific circumstances related to the company and the chosen corporate governance structure, the company’s Supervisory Board, or the Board if no Supervisory Board is established, which performs supervisory functions, establishes committees. It is recommended that the collegial body form nomination, remuneration, and audit committees.
Thus, the UAB „EPSO-G“ Board has established a Group Remuneration and Nomination Committee, which operates according to the approved statutes by the establishing body, and the sole shareholder of UAB „EPSO-G“ has established a Group-wide Audit Committee, which operates according to the approved statutes by the establishing body. Given that remuneration and nomination issues are closely related and require experts of the same qualification to resolve these issues, it has been decided to form a single Remuneration and Nomination Committee.
Companies may decide to form fewer than three committees. In such cases, companies should provide an explanation as to why they have chosen an alternative approach and how the chosen approach aligns with the objectives set for three separate committees.
In companies, the functions assigned to committees may be performed by the collegial body itself in cases provided for by law. In such cases, the provisions of this Code related to committees (especially regarding their role, activities, and transparency), where applicable, should apply to the entire collegial body.
Not applicable. See Section 5.1.1.
Committees established by a collegial body should typically consist of at least three members. Depending on legal requirements, committees may consist of only two members. Committee members should be selected primarily based on their competence, with a preference for independent members of the collegial body. The Chairman of the Board should not be the chairman of the committees.
Thus, Sections 7.8 and 7.9 of the UAB „EPSO-G“ Articles of Association regulate the establishment and competence of committees within the UAB „EPSO-G“ group. The aforementioned articles stipulate that the Remuneration and Nomination Committee and the Audit Committee consist of at least 3 members. The Remuneration and Nomination Committee ensures that at least 1 independent member is among the 3 members, and the Audit Committee has more than half independent members. Not all members of the Remuneration and Nomination Committee and the Audit Committee are appointed from the EPSO-G Board. One member is appointed to each committee, considering competence, through external selection for the position of independent committee member.
The powers of each formed committee should be determined by the collegial body itself. Committees should exercise their duties in accordance with their established powers and regularly inform the collegial body of their activities and their results. The powers of each committee, defining its role and specifying its rights and obligations, should be published at least once a year (as part of the information that the company publishes annually on its governance structure and practices). Companies should also annually, in their annual report, without violating the requirements of personal data protection legislation, publish reports of existing committees on their composition, the number of meetings and member attendance at meetings during the past year, as well as on their main areas of activity and performance results.
Thus, the powers for committees are established in the UAB „EPSO-G“ Articles of Association and by the decision of the committee-forming body – the Remuneration and Nomination Committee’s statutes are approved by the decision of the UAB „EPSO-G“ Board, and the Audit Committee’s statutes are approved by the decision of the sole shareholder of UAB „EPSO-G“, as permitted by the Requirements for Audit Committee Members (Article 10) approved by the Bank of Lithuania. The committees’ statutes are published publicly on the UAB „EPSO-G“ website. Information on the composition, activities, etc., of the committees is provided in the consolidated group annual report.
To ensure the independence and objectivity of committees, members of the collegial body who are not committee members should generally have the right to attend committee meetings only at the committee’s invitation.# 5.2. Skyrimo komitetas.
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
Taip UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
Taip Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję darbo santykiais su Bendrove.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
Taip Bendrovėje veikia vienas - Atlygio ir skyrimo komitetas, kurio funkcijos detaliai nurodytos 5.2.1. punkte.
Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).
Taip UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.
Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.
Taip Žr. 5.4.3. punktą. Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti rekomendacijas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės valdyboms. Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją.
Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą.Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus.
Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“ valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.# Bendrovės valdymo organų nario pareiga vengti interesų konflikto
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 56-57 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje. Bendrovės įstatų 30 str. numatyta, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant informuoti valdybą ir Bendrovę.
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
Taip Bendrovėje yra taikomos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.
Taip Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai.
Taip Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nepriklausomiems nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų (tantjemos).
Ne UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.
Neaktualu Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.
Taip Bendra informacija apie Atlygio politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.
Taip Neaktualu Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G` įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko. Bendrovėje nėra taikomos tokios schemos.
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Taip Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.
Taip Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.
Taip Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
Taip Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą ar valdybos pirmininką. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą.
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
Taip Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, pagal kurią esminė finansinė ir nefinansinė informacija atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose bei metiniame pranešimuose ir interneto svetainėje.
Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.9.4. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.
9.5. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.6. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.
9.7. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.8. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.9. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.10. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.11. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
176
9.12. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.
9.13. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principle. Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.14. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10 Principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka nepriklausoma audito įmonė. Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl nepriklausomo auditoriaus kandidatūros. Valdyba, įvertinusi Audito komiteto rekomendaciją, teikia nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas skelbia viešai. Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO-G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.
177
UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi 28 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G, nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ). Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas EPSO-G įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje, atskleidžiant ir pateikiant informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso 29 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip „Amber Grid“ laikosi šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Amber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber Grid“ pranešime apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi“. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:
28 Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai kodėl.
29 AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas“.
„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:
| Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė | Vykdoma |
|---|---|
| Teisinis statusas, jeigu „Amber Grid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi | Neaktualu |
| Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę | Vykdoma |
| Veiklos tikslai, vizija ir misija | Vykdoma |
| Struktūra | Vykdoma |
| Vadovo duomenys* | Vykdoma |
| Valdybos pirmininko ir narių duomenys* | Vykdoma |
| Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys* | Neaktualu |
| Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys* | Neaktualu |
Vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas: nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto asignavimai ir teisės aktai, kuriais VVĮ pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara.
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus.
Jei „Amber Grid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai.
„Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat „Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Amber Grid“ interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo.
178 „Amber Grid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Amber Grid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui.
„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai: „Amber Grid“ įstatai.
Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių „Amber Grid“ nustatymo.
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi.
Atlyginimų politika, apimanti „Amber Grid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Amber Grid“ sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą.
„Amber Grid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai.
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados.
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti.
Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai: „Amber Grid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus.
„Amber Grid“ rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį.
„Amber Grid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą.
„Amber Grid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama:
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais.
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai.
„Amber Grid“ tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.
179
| Bendrovė¹ | Pastabos | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|---|---|
| BENDROVĖ¹ | ||||
| TURTAS | ||||
| Ilgalaikis turtas | ||||
| Nematerialus turtas | 5 | 2.210 | 2.559 | |
| Materialusis turtas | 6 | 276.754 | 284.353 | |
| Naudojimo teise valdomas turtas | 8 | 4.281 | 3.100 | |
| Investicijos į asocijuotas įmones | 7 | 3.560 | 3.644 | |
| Išvestinės finansinės priemonės | 9 | 1.153 | 1.226 | |
| Atidėto pelno mokesčio turtas | 33 | 3.931 | 4.086 | |
| Ilgalaikis turtas iš viso | 291.889 | 298.968 | ||
| Trumpalaikis turtas | ||||
| Atsargos | 10 | 4.761 | 4.874 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 865 | 794 | ||
| Prekybos gautinos sumos | 11 | 9.763 | 9.030 | |
| Kitos gautinos sumos | 12 | 13.152 | 19.074 | |
| Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | - | - | ||
| Kitas finansinis turtas | 13 | 6.735 | 528 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 14 | 31 | 121 | |
| Trumpalaikis turtas iš viso | 35.307 | 34.421 | ||
| Turto iš viso | 327.196 | 333.389 | ||
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||
| Nuosavas kapitalas | ||||
| Akcinis kapitalas | 15 | 51.731 | 51.731 | |
| Privalomasis rezervas | 17 | 5.173 | 5.173 | |
| Kiti rezervai | 17 | 403 | 114.430 | |
| Perkainojimo rezervas | 17 | 2.479 | 2.767 | |
| Nepaskirstytasis pelnas | 115.842 | 13.425 | ||
| Nuosavo kapitalo iš viso | 175.628 | 187.526 | ||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | ||||
| Ilgalaikės finansinės skolos | 19 | 55.312 | 60.962 | |
| Nuomos įsipareigojimai | 20 | 3.492 | 2.933 | |
| Sutarčių įsipareigojimai | 21 | 1.700 | 1.530 | |
| Atidėjiniai | 22 | 937 | 667 | |
| Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | 61.441 | 66.092 | ||
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||||
| Trumpalaikės finansinės skolos | 19 | 23.563 | 25.435 | |
| Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis | 19 | 5.919 | 5.649 | |
| Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 20 | 986 | 317 | |
| Prekybos skolos | 23 | 6.384 | 5.335 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai | 24 | 1.036 | 622 | |
| Pelno mokesčio įsipareigojimas | 1.071 | - | ||
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 25 | 45.197 | 41.950 | |
| Atidėjiniai | 22 | 5.971 | 463 | |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 90.127 | 79.771 | ||
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 327.196 | 333.389 |
1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. ir 2023 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.
180
| Bendrovė¹ | Grupė | Pastabos | 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 26 | 74.310 | 80.029 | 80.921 | ||
| Kitos pajamos | 27 | 273 | 1.308 | 1.308 | ||
| 74.583 | 81.337 | 82.229 | ||||
| Gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai | 29 | (16.079) | (17.441) | (17.441) | ||
| Gamtinių dujų atsargų likučio pokyčio įtaka | 29 | (430) | (7.911) | (7.911) | ||
| Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos | 30 | (15.501) | (13.840) | (14.096) | ||
| Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | (2.612) | (3.055) | (3.055) | |||
| Kitos sąnaudos | 31 | (13.434) | (13.351) | (13.419) | ||
| (48.056) | (55.598) | (55.922) | ||||
| EBITDA | 26.527 | 25.739 | 26.307 | |||
| Dividendų pajamos | 28 | - | 542 | - | ||
| Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | - | 10.146 | 9.489 | |||
| Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | (364) | (208) | (208) | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 5,6,8 | (14.932) | (12.595) | (12.680) | ||
| Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | 6 | - | (7.940) | (7.940) | ||
| Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | (43) | (229) | (229) | |||
| Veiklos pelnas (EBIT) | 11.188 | 15.455 | 14.739 | |||
| Finansinės pajamos | 186 | 22 | 467 | |||
| Finansinės sąnaudos | (2.352) | (1.780) | (1.781) | |||
| Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | 32 | (2.166) | (1.758) | (1.314) | ||
| Asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis | 7 | 480 | 295 | 295 | ||
| Pelnas prieš apmokestinimą | 9.502 | 13.992 | 13.720 | |||
| Pelno mokestis | ||||||
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | (1.071) | - | (140) | |||
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 33 | (125) | (567) | (567) | ||
| Pelno mokesčio iš viso | (1.196) | (567) | (707) | |||
| Grynasis pelnas | 8.306 | 13.425 | 13.013 | |||
| Kitos bendrosios pajamos | ||||||
| Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) | ||||||
| Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo | 17 | - | 3.255 | 3.255 | ||
| Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos) | 17 | (30) | (488) | (488) | ||
| Kitos bendrosios pajamos iš viso: | (30) | 2.767 | 2.767 | |||
| Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso | 8.276 | 16.192 | 15.780 | |||
| Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais) | 34 | 0,05 | 0,08 | 0,07 |
1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
181
| Pastabos | Akcinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Kiti rezervai | Perkainojimo rezervas | Nepaskirstytasis pelnas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. |
| Pasta-bos | Akcinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Kiti rezervai | Perkainoji-mo rezervas | Nepaskirs-tytas pelnas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 110.768 | - | 15.720 | 183.392 |
| Sudaryti rezervai | - | - | 3.662 | - | (3.662) | - |
| Patvirtinti dividendai | - | - | - | - | (12.058) | (12.058) |
| Iš viso sandorių su savininkais | - | - | 3.662 | - | (15.720) | (12.058) |
| Grynasis metų pelnas | - | - | - | - | 13.425 | 13.425 |
| Kitos bendrosios pajamos 17 | - | - | - | 2.767 | - | 2.767 |
| Visos bendrosios pajamos | - | - | - | 2.767 | 13.425 | 16.192 |
| Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 114.430 | 2.767 | 13.425 | 187.526 |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos 17 | - | - | - | (258) | 258 | - |
| Anuliuoti rezervai 17 | - | - | (114.027) | - | 114.027 | - |
| Patvirtinti dividendai | - | - | - | - | (20.174) | (20.174) |
| Iš viso sandorių su savininkais | - | - | (114.027) | (258) | 94.111 | (20.174) |
| Grynasis metų pelnas | - | - | - | - | 8.306 | 8.306 |
| Kitos bendrosios pajamos 17 | - | - | - | (30) | - | (30) |
| Visos bendrosios pajamos | - | - | - | (30) | 8.306 | 8.276 |
| Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 403 | 2.479 | 115.842 | 175.628 |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Bendrovė¹ | Grupė | Pasta-bos | |
|---|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
| I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai | |||
| I.1. Grynasis pelnas | 8.306 | 13.425 | 13.013 |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai: | |||
| I.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6,8 | 14.932 | 12.595 | 12.680 |
| I.3. Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | - | 7.940 | 7.940 |
| I.4. Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir pardavimo/nurašymo (pelnas) nuostoliai 41 | (78) | (78) | |
| I.5. Atsargų, gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nurašymo (pelnas) nuostoliai | (132) | (31) | (31) |
| I.6. Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 33 | 1.196 | 567 | 707 |
| I.7. Dotacijų pajamos (4) | (54) | (54) | |
| I.8. Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) 5 | 834 | 37 | 37 |
| I.9. Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas | - | - | 3 |
| Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: | |||
| I.10. Dividendų pajamos | - | (542) | - |
| I.11. Kontrolės praradimo ir asocijuotosios įmonės akcijų perkainojimo rezultatas 7 | - | (10.146) | (9.489) |
| I.12. Išvestinių finansinių priemonių (pelnas) nuostoliai 8 | 364 | 208 | 208 |
| I.13. Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis 7 | (480) | (295) | (295) |
| I.14. Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte 32 | 2.166 | 1.769 | 1.324 |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||
| I.15. Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas | 255 | 8.167 | 8.173 |
| I.16. Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | (738) | 9.466 | 18.664 |
| I.17. Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | (1.376) | 1.109 | (1.277) |
| I.18. Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas) | 980 | (6.079) | (52.811) |
| I.19. Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) | 3.259 | 1.484 | (114.248) |
| I.20. Kito finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas | (2) | 398 | 156.063 |
| I.21. Gautas (sumokėtas) pelno mokestis | - | - | (95) |
| Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 34.601 | 39.940 | 40.434 |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Bendrovė¹ | Grupė | Pasta-bos | |
|---|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
| II. Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | (6.072) | (37.625) | (37.633) |
| II.2.Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 340 | 749 | 749 |
| II.3. Gautos dotacijos 18 | 7.192 | 14.259 | 14.259 |
| II.4. Dukterinių (asocijuotų) įmonių pardavimas (įsigijimas) | - | 6.500 | 5.307 |
| II.5. Suteiktos paskolos (grąžinimas) | - | - | - |
| II.6. Gautos palūkanos 135 | 8 | 453 | |
| II.7. Gauti dividendai 564 | 542 | - | |
| II.8. Indėlių sumažėjimas (padidėjimas) 13 | (6.205) | (503) | (503) |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | (4.046) | (16.070) | (17.368) |
| III. Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
| III.1. Dividendų (išmokėjimas) | (20.166) | (12.051) | (12.051) |
| III.2. Paskolų gavimas | - | - | - |
| III.3. Paskolų (grąžinimas) | (5.649) | (24.780) | (24.780) |
| III.4. Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis | (1.526) | 15.437 | 15.437 |
| III.5. (Sumokėtos) palūkanos | (2.415) | (1.864) | (1.864) |
| III.6. Nuomos įsipareigojimo padengimas | (876) | (512) | (525) |
| III.7. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai 13 | - | - | |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (30.645) | (23.770) | (23.783) |
| IV. Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas perleidžiamoje grupėje | - | - | 817 |
| V. Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | (90) | 100 | 100 |
| VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 14 | 121 | 21 |
| VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 14 | 31 | 121 |
1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, LT – 04215, Vilnius, Lietuva. AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.
2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – VERT), gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei neterminuotai išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.
Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
* gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
* gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
* suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
* dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.
Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.
Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų.
Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000128696, simbolis AMG1L, LEI kodas 097900BGMP0000061061).
2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:
| Turimų akcijų skaičius | Nuosavybės dalis (proc.) |
|---|---|
| UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Laisvės pr. 10, Vilnius) | 172.279.125 |
| Kiti akcininkai | 6.103.389 |
| Iš viso | 178.382.514 |
UAB „EPSO-G" (toliau – EPSO-G) yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė (www.epsog.lt). Vienintelio valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (www.enmin.lt).
Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos atskleidžia AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir grupės, kurią sudaro AB „Amber Grid“ ir jos dukterinė bendrovė UAB GET Baltic (toliau - Grupė) iki kontrolės perleidimo momento (2023 m. gegužės 31 d.) bendrą finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
Informacija apie UAB GET Baltic toliau – GET Baltic) valdomą akcijų dalį 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:
| Įmonės pavadinimas | Įmonės buveinės adresas | Valdomų akcijų dalis | Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | ||
| UAB GET Baltic | Geležinio Vilko g. 18A, LT- 08104 Vilnius, Lietuvos Respublika | 34% | 34% |
2023 m. gegužės 31 d., pardavus 66 proc. GET Baltic akcijų, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicija į GET Baltic apskaitoma kaip investicija į asocijuotą įmonę.
Bendrovės darbuotojų skaičius 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 349 (2023 m. gruodžio 31 d. – 351).
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2024 m.# gruodžio 31 d.:
Grupės ir Bendrovės finansinė ataskaitos už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir juos atitinka. Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos yra parengtos, įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir išvestines finansines priemones, apskaitomas tikrąja verte. Dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę.
Pagal UAB „EPSO - G“ įmonių grupėje taikomus ilgalaikio turto apskaitos principus, ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, o dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę.
Šios ataskaitos yra parengtos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Finansiniai Bendrovės ir Grupės metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2025 m. balandžio 7 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:
2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:
16-ojo TFAS pataisos – Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams (pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje,Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas 187 ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. 2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui.Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas toks sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finasinėms ataskaitoms.
7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: Atskleidimas: Tiekėjo finansavimo susitarimai“ pataisos (paskelbtos 2023 m. gegužės 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). 7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus. Pagal šias pataisas reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus, kuri leis finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti tokių susitarimų poveikį ūkio subjekto įsipareigojimams ir pinigų srautams, taip pat ūkio subjekto likvidumo rizikai. Papildomo atskleidimo reikalavimų tikslas – pagerinti tiekėjo finansavimo susitarimų skaidrumą. Šios pataisos neturi įtakos pripažinimo ar vertinimo principams, o tik atskleidžiamos informacijos reikalavimams. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami nacionaline valiuta eurais.
Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę GET Baltic iki kontrolės praradimo momento. GET Baltic finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.
Investicijos į asocijuotas įmones patronuojančios įmonės atskirose finansinėse ataskaitose yra apskaitomos nuosavybės metodu. Taikant nuosavybės metodą po pirminio pripažinimo investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą. 188 Grupei ir Bendrovei tenkanti įsigytos asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei ir Bendrovei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.
Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominęnaudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 5 pastabą.
Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.
Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą. Specialios sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamortizuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąlygos nustatomos žemės sklypams neterminuotam laikui.# Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 22 pastabą).
Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės sumažėjimas, jei yra reikalingas.
Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 6 pastabą. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.
Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve.
Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Kintamieji mokėjimai už įsigyjamą ilgalaikį materialųjį turtą ar jo savikainos dalį, kurie priklauso nuo ateities veiksnių (turto generuojamų pajamų, pelno) apskaitomi ilgalaikio materialaus turto savikainoje ir įsipareigojimuose, kai kintamųjų mokėjimų suma gali būti patikimai įvertinta ir turtas yra parengtas naudoti Grupės įmonės vadovybės numatytu būdu. Kintamųjų mokėjimų vertės pokyčiai po pirminio pripažinimo apskaitomi Grupės įmonėje kaip pelnas ar nuostoliai.
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą. Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę. Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:
| Turtas | Tarnavimo trukmė (metai) |
|---|---|
| Žemė | - |
| Pastatai | 25 - 60 |
| Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai | 18 – 25 |
| Dujotiekiai ir jų įrenginiai | 55 – 70 |
| Mašinos ir įrengimai | 5-25 |
| Transporto priemonės | 7 |
| Kitas ilgalaikis materialus turtas | 4-10 |
Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą. Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui.
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal 190 dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Grupė ir Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Grupė ir Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.
Nuomos pradžios datą Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.
Po pirminio pripažinimo Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.# Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:
Žemė 99 metai.
Pastatai nuo 5 iki 10 metų.
Transporto priemonės 3 metai.
Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis taiko portfelio metodą – atitinkamos Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įrenginiai.
Vertinant Bendrovės infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus.
Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.
Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. 191
Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.
Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.
Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.
Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.
Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.
Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. 192
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas.
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.
Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.
Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos. Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą.
Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:
Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).Į gamtinių dujų pirkimus nuo 2022 m. kovo 1 d. neįtraukiamos dujos, perkamos sistemos naudotojo balansavimui.
Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.
Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.
Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.# Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijųsių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
Bendrovė turtą pripažįsta naudojimo teise valdomu turtu, atspindėdama finansinės būklės ataskaitos ilgalaikio turto straipsnyje, jei turtas ir nuomos sutartis atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus:
Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Grupės vidaus teisės aktus išmokama nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominęnaudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas suformavimo metu. Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.
Neapibrėžtu įsipareigojimu laikomas įsipareigojimas, galintis atsirasti dėl praeities įvykių, ar dabartinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl praeities įvykių, kai nėra tikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominęnaudą teikiantys ištekliai arba įsipareigojimo suma negali būti patikimai nustatyta. Neapibrėžti įsipareigojimai nėra apskaitomi, tačiau yra atskleidžiami finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominęnaudą, bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtu turtu pripažįstamas dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai Grupės ir Bendrovės kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2024 metais ir 2023 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15%. Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno Mokesčio Įstatyme nustatyti reikalavimai.
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.# 2.16 Pajamų pripažinimas
Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimas ir vertinimas grindžiamas penkių žingsnių pajamų pripažinimo modeliu, taikomu visoms sutartims su klientais. Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y. paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui.
Grupės pajamas sudaro:
‐ gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
‐ SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
‐ pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
‐ kitos pajamos;
‐ finansinės veiklos pajamos.
Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.
Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balansavimo paslaugas.
Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą.
Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų perteklius.
Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo principo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskaitinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balansavimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neutralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus finansinį neutralumą.
Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agentas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikius neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis).
Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontrole, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.
Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.).
Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams. Bendrovės pajamomis pripažįstama SGD terminalo lėšų dalis, skirta SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje.
SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.
Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:
‐ pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
‐ metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
‐ kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.
Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką). Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.
Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.
Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.
Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:
1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.
Grupės ir Bendrovės įmonės sąnaudos yra grupuojamos pagal pobūdį.# 2.17 Sąnaudos
Sąnaudomis pripažįstami mokesčiai tokie kaip nekilnojamos turto mokestis, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, su aplinkos tarša susiję mokesčiai, neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir kt.
Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, perskaičiuojant pinigų likučius užsienio valiuta į funkcinę valiutą – eurus, laisvo pinigų likučio palūkanų pajamos.
Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:
Palūkanų pajamos ir sąnaudos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą.
Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje.
Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.
Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams.
Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.
Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima pasirinkimo sandorius parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas (3.1 ir 9 pastaba), atidėjinius (3.2.ir 22 pastaba) ir ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę, ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką, perkainotos vertės nustatymą (3.3, 6 pastabos), Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.
2023 m. gegužės 31 d. Bendrovė įsigijo akcijų pardavimo pasirinkimo sandorį, pagal kurį Bendrovė įgijo teisę parduoti fiksuota kaina likusias GET Baltic akcijas. Ta pačia sutartimi Bendrovė išleido akcijų pirkimo pasirinkimo sandorį investuotojui fiksuota kaina įsigyti likusias GET Baltic akcijas.
Bendrovės vadovybės vertinimu minėti pasirinkimo sandoriai (opcionai) atitinka išvestinių finansinių priemonių apibrėžimą. Akcijų pardavimo opcionas, atsižvelgiant į maksimalų 48 mėn. opciono išpirkimo terminą, Bendrovei sukuria ilgalaikį finansinį turtą, kuris įvertinamas tikrąja verte. Investuotojo akcijų įsigijimo opcionas sukuria Bendrovei finansinį įsipareigojimą. Bendrovės vadovybės vertinimu tikėtinas įsigijimo opciono realizavimo terminas - 24 mėn. nuo finansinių ataskaitų datos, t.y. netrukus po to, kai investuotojas įvykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Kadangi Bendrovė neturi nenuginčijamos teisės atidėti akcijų pardavimo, įsipareigojimas pripažįstamas trumpalaikiu įsipareigojimu ir įvertinamas tikrąja verte. Daugiau informacijos apie pasirinkimo sandorius pateikta 9 pastaboje.
Bendrovė turi teisinį ginčą su statybos darbų rangovu dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nustačius darbų defektus, vykdant dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbus, kuriuos rangovas atsisako pašalinti.
Dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, Bendrovė pateikė reikalavimus garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų išmokėjimui ir yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų. Reikalavimų, išmokėti garantines lėšas, teisėtumą rangovas ginčija teisme.
Egzistuojant neapibrėžtumų dėl teisminio proceso baigties, Bendrovė galimam garantinių lėšų grąžinimui suformavo atidėjinį. Daugiau informacijos apie atidėjinį ir teisinį ginčą pateiktą 22 ir 38 pastabose.
Bendrovės vadovybės vertinimu ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. yra artima turto tikrajai vertei, nes neįvyko jokių pokyčių, galinčių turėti reikšmingos įtakos tikrosios vertės pasikeitimui, ilgalaikio turto vertės sumažėjimui, naudingo tarnavimo laiko pasikeitimui.
Likusį ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikas ir taikomas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas atspindi realų laikotarpį, kuriuo turtas teiks ekonominę naudą, vertės sumažėjimo požymių nenustatyta.
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo nuostolius. 3.255 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, 7.940 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos 6 pastaboje.
Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis Grupėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
2023 m. gegužės 31 d. Grupėje yra išskiriami du veiklos segmentai, kurie atitinka Grupės strategijoje nurodytas veiklos kryptis:
Nuo 2023 m. birželio 1 d. Grupė turi tik vieną veiklos segmentą – gamtinių dujų perdavimo.
Grupė turi vieną geografinį segmentą – Lietuvos Respubliką. Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla.
Valdyba, kaip pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos, t. y. informacija apie pelną ar nuostolius, įskaitant nurodytas pajamas ir sąnaudas.
Pagrindiniai veiklos rodikliai yra grynasis pelnas ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA, kuris nėra bendrai priimtų apskaitos principų (angl. GAAP) veiklos rodiklis). Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.
EBIT, kuris nėra bendrai priimtų apskaitos principų (angl. GAAP) veiklos rodiklis, yra pelnas prieš palūkanas ir mokesčius.
Valdyba taip pat stebi koreguotus veiklos rodiklius, svarbiausias jų – koreguotas EBITDA rodiklis. Koreguotas EBITDA rodiklis – tai EBITDA rodiklis, kuris koreguojamas atsižvelgiant į vadovybės koregavimus. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Vadovybės koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT sprendimų. Visi vadovybės koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metų koreguojamiems rodikliams. Vadovybės manymu, koreguoto EBITDA rodiklis tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia objektyviau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi yra koreguojamos pajamos ar sąnaudos, kurios yra įtakotos reguliavimo sprendimų arba yra vienkartinio pobūdžio.
Vadovybė taip pat analizuoja kiekvieno veiklos segmento investicijas, grynosios finansinės skolos rodiklius.
Grupės informacija apie segmentus už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| Gamtinių dujų perdavimas | |
|---|---|
| Pajamos ir kitos pajamos | 74,583 |
| Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų | (48,056) |
| EBITDA | 26,527 |
| Koreguota EBITDA | 27,373 |
| Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | 2,006 |
| Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | (1,160) |
| Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | 846 |
| EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (18,221) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (14,932) |
| Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | (43) |
| Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (2,166) |
| Pelno mokestis | (1,196) |
| Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | (364) |
| Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis | 480 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 8,306 |
| Turto iš viso | 327,196 |
| Grynoji finansinė skola | 82,534 |
| Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) | 6,405 |
Grupės informacija apie segmentus už 2023 m. gruodžio 31 d.pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| Gamtinių dujų perdavimas | Gamtinių dujų biržos veikla | Iš viso | |
|---|---|---|---|
| Pajamos ir kitos pajamos | 81.337 | 892 | 82.229 |
| Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų | (55.598) | (324) | (55.922) |
| EBITDA | 25.739 | 568 | 26.307 |
| Koreguota EBITDA | 24.680 | 568 | 25.248 |
| Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | (2.883) | - | (2.883) |
| Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | 1.824 | - | 1.824 |
| Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | (1.059) | - | (1.059) |
| EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (12.314) | (980) | (13.294) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (12.595) | (85) | (12.680) |
| Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | (7.940) | - | (7.940) |
| Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | (229) | - | (229) |
| Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (1.758) | 444 | (1.314) |
| Pelno mokestis | (567) | (140) | (707) |
| Dividendų pajamos | 542 | (542) | - |
| Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 10.146 | (657) | 9.489 |
| Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | (208) | - | (208) |
| Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis | 295 | - | 295 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 13.425 | (412) | 13.013 |
| Turto iš viso | 333.389 | - | 333.389 |
| Grynoji finansinė skola | 95.175 | - | 95.175 |
| Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) | 35.703 | - | 35.703 |
2024 m. gruodžio 31 d. buvo trys Bendrovės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 45.730 tūkst. eurų. Kaip nurodyta: 200 Pirkėjas A - 25.257 tūkst. eurų; Pirkėjas B - 11.120 tūkst. eurų; Pirkėjas C – 9.353 tūkst. eurų. 2023 m. gruodžio 31 d. buvo du Bendrovės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 37.504 tūkst. eurų. Kaip nurodyta: Pirkėjas A – 25.653 tūkst. eurų; Pirkėjas B – 11.851 tūkst. eurų.
Bendrovės nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:
| Patentai, licencijos | Programinė įranga | Kitas nematerialusis turtas | Apsaugos zonos | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| 2022 m. gruodžio 31 d. | 6 | 1.288 | - | 1.290 | 2.584 |
| Įsigijimo (perkainota) vertė | 51 | 4.808 | 5 | 1.290 | 6.154 |
| Sukaupta amortizacija | (45) | (3.520) | (5) | - | (3.570) |
| 2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 6 | 1.288 | - | 1.290 | 2.584 |
| Įsigijimai | 4 | 767 | - | - | 771 |
| Nurašymai | - | (4) | - | - | (4) |
| Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (264) | (264) |
| Amortizacija | (3) | (525) | - | - | (528) |
| Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - |
| 2023 m. gruodžio 31 d. | 7 | 1.526 | - | 1.026 | 2.559 |
| Įsigijimo (perkainota) vertė | 55 | 5.571 | 5 | 1.026 | 6.657 |
| Sukaupta amortizacija | (48) | (4.045) | (5) | - | (4.098) |
| Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 7 | 1.526 | - | 1.026 | 2.559 |
| Įsigijimai | - | 460 | - | - | 460 |
| Nurašymai | - | (12) | - | - | (12) |
| Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (48) | (48) |
| Amortizacija | (3) | (746) | - | - | (749) |
| Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 4 | 1.228 | - | 978 | 2.210 |
| Įsigijimo (perkainota) vertė | 55 | 6.019 | 5 | 978 | 7.057 |
| Sukaupta amortizacija | (51) | (4.791) | (5) | - | (4.847) |
| Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 4 | 1.228 | - | 978 | 2.210 |
Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 63 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 101 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.
Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 177 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 205 tūkst. eurų).
Atsižvelgdama į teisinio reglamentavimo pokyčius, viešaisiais pirkimais įsigytų apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymo paslaugų vertes, VĮ Registrų centras teikiamų paslaugų (e-pristatymo, registravimo duomenų teikimo) kainų pokyčius, Bendrovė kiekvienais metais peržiūri planuojamas išlaidas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymui ir iš naujo įvertina nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą. Dėl pasikeitusių prielaidų atidėjinio ir su juo susijusio nematerialus turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta 48 tūkst. Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. – 264 tūkst. Eur.
Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:
| Žemė | Pastatai | Statiniai ir įrenginiai | Mašinos ir įrengimai | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2022 m. gruodžio 31 d. | 125 | 6.527 | 229.891 | 33.831 | 220 | 3.849 | 6.646 | 281.089 |
| Įsigijimo (perkainota) vertė | 125 | 7.720 | 250.016 | 47.571 | 967 | 8.702 | 6.646 | 321.747 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1.193) | (20.125) | (13.740) | (747) | (4.853) | - | (40.658) |
| 2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 125 | 6.527 | 229.891 | 33.831 | 220 | 3.849 | 6.646 | 281.089 |
| Įsigijimai | - | - | 83 | 25 | 2 | 55 | 34.767 | 34.932 |
| Nurašymai | - | (13) | (440) | (183) | - | (9) | - | (645) |
| Pardavimai | - | - | - | - | - | (1) | - | (1) |
| Vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) | - | - | (57) | - | - | - | 11 | (46) |
| Perkainojimas | 11 | 85 | (8.821) | 4.010 | 21 | 9 | - | (4.685) |
| Perklasifikavimas iš/į atsargas | - | - | (38) | (12) | - | (1) | - | (51) |
| Perklasifikavimai tarp grupių | - | 1.343 | 13.727 | 3.414 | - | 2.378 | (20.862) | - |
| Nusidėvėjimas | - | (295) | (6.156) | (3.383) | (108) | (1.612) | - | (11.554) |
| Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - | - | (14.686) | (14.686) |
| 2023 m. gruodžio 31 d. | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
| Įsigijimo (perkainota) vertė | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | - | - | - | - | - | - | - | - |
| Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
| 2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
| Įsigijimai | - | - | (2) | 191 | 3 | 165 | 5.588 | 5.945 |
| Nurašymai | - | - | (441) | - | (2) | (1) | (29) | (473) |
| Pardavimai | - | - | - | - | - | (2) | - | (2) |
| Perklasifikavimas iš/į atsargas | - | - | (7) | 77 | (40) | - | - | 30 |
| Perklasifikavimai tarp grupių | - | 1.278 | 6.064 | 259 | - | 1.344 | (8.945) | - |
| Nusidėvėjimas | - | (351) | (6.855) | (3.989) | (92) | (1.973) | - | (13.260) |
| Pripažintų dotacijų atstatymas | - | 34 | 193 | 77 | - | 27 | (170) | 161 |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 136 | 8.608 | 227.141 | 34.317 | 4 | 4.228 | 2.320 | 276.754 |
| Įsigijimo (perkainota) vertė | 136 | 8.959 | 233.996 | 38.306 | 96 | 6.201 | 2.320 | 290.014 |
| Sukauptas nusidėvėjimas po perkainojimo | - | (351) | (6.855) | (3.989) | (92) | (1.973) | - | (13.260) |
| Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 136 | 8.608 | 227.141 | 34.317 | 4 | 4.228 | 2.320 | 276.754 |
Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo (perkainota) vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 196 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 94 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.
Bendrovėje ilgalaikis turtas apskaitomas perkainota verte, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma.
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę per 2024 m. sudarė katodinės apsaugos sistemų atnaujinimo darbai – 649 tūkst. eurų, dispečerinės pastato rekonstrukcija – 1.230 tūkst., dujotiekio uždaromųjų įtaisų ir Scada įrengimas – 1.190 tūkst. eurų, magistralinių dujotiekių atstatymas pagal diagnostikos rezultatus – 724 tūkst. eurų ir kt.
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT), atspindėti nebaigtos statybos straipsnyje:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 48 | - |
| Sumokėti avansai už IMT per periodą | 269 | 87 |
| Perkelta į nebaigtą statybą | (297) | (39) |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 20 | 48 |
Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 5.181 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 4.293 tūkst. eurų).
Bendrovė per 2024 m. su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų) į turto vertę neįtraukė, tuo tarpu 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikiam turtui buvo priskyrusi (kapitalizavusi) 329 tūkst. eurų su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų).
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neatliko ilgalaikio materialaus turto perkainojimo. Atsižvelgdama į tai, kad reguliavimo aplinkoje 2024 m. neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, Bendrovė nenustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai reikšmingai skirtųsi nuo turto tikrosios vertės.
Ilgalaikio materialioji turto perkainojimas 2023 m.
Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Įgyvendindama 16-ojo TAS 34 straipsnio nuostatą, 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialaus turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų neigiamą ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatą.
Ilgalaikio materialaus turto vertinimo metu Bendrovė nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (įskaitant nebaigtą statybą) sudaro 284.353 tūkst. Eur. Nustatyta ilgalaikio materialiojo turto vertė yra 4.685 tūkst. Eur mažesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto likutinė balansinė vertė prieš perkainavimą. Turto vertinimas atliktas vidiniais Bendrovės finansų ir apskaitos ekspertų resursais, proceso eigoje konsultuojantis su patyrusiais išorės turto vertinimo konsultantais. Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas atliktas taikant atstatomųjų kaštų ir diskontuotų pinigų srautų modelius. Ilgalaikio materialiojo turto vertės pokytį didžiąja dalimi įtakojo gamtinių dujų perdavimo veikloje taikomi reguliavimo principai, VERT gamtinių dujų perdavimo veiklai nustatyta investicijų grąžos norma, kuri faktiškai buvo mažesnė už diskonto normą. Turto vertinimas apėmė šiuos etapus:
Atstatomųjų kaštų metodas apima naujo turto atstatomosios vertės (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RCN) nustatymą individualaus turto vieneto lygmenyje.
68% ilgalaikio materialaus turto (procentas apskaičiuotas nuo turto balansinės vertės 2023 m.# Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Gruodžio 31 d.) buvo taikomas tiesioginis kaštų metodas apskaičiuojant naujo turto RCN. RCN apima medžiagų kainą, įrengimą įskaitant darbus, vežimo ir tvarkymo mokesčius, bendras rangovo sąnaudas. Rinkos kainoms nustatyti buvo naudojami paskutinių trijų metų Bendrovės sandorių duomenys, Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), kitų gamtinių dujų versle veikiančių bendrovių finansinės ataskaitos bei kiti viešai prieinami duomenys. Vertinimo metu turtui, kuriam nebuvo įmanoma pritaikyti tiesioginio kaštų metodo dėl unikalaus turto pobūdžio arba trūko reikiamos informacijos, buvo pritaikytas netiesioginis kaštų metodas. Netiesioginis kaštų metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.). Taikant netiesioginį kaštų metodą kiekvienam turto vienetui buvo nustatyta naujo turto atstatomoji dabartinė vertė indeksuojant (remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais vartotojų kainų, dujų kainų, metalo gamybos kainų ir statybos kainų indeksais) kapitalizuotą istorinę turto įsigijimo savikainą.
203 Turtui, kurio RCN vertė, atėmus fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo sumas, tapo mažesnė už reguliuojamo turto bazės vertę (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RAB) buvo prilyginta RAB. Tiesioginis rinkos vertės metodas buvo panaudotas nustatant žemės bei technologinių dujų RCN vertes, tačiau įvertinus ekonominį šio turto nusidėvėjimą vertės buvo prilygintos RAB. Šis metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.). RCN buvo apskaičiuojama turto objektų lygyje, o Ajovos (angl. “Iowa” type) nusidėvėjimo kreivės buvo taikomos nustatytos vieneto vertės paskirstymui tarp turto komponenčių. Šios nusidėvėjimo kreivės buvo sudarytos turto gyvavimo ciklui nustatyti pagal jo ekonominį tarnavimo laiką atsižvelgiant į einamąją techninę priežiūrą ir remontus. Priklausomai nuo turto klasės buvo pritaikoma turto likutinė vertė (angl. Hold factor). RCN sumažinus nusidėvėjimo sumomis buvo gautas turto pakeitimo išlaidų (toliau naudojamas angliškas trumpinys – DRC) dydis. Apskaičiavus skirtumą tarp DRC ir RAB gauta DRC premija. DRC premijai pritaikius 3,4% ekonominį nusidėvėjimą bei sudėjus su RAB verte buvo gauta turto tikroji atstatomoji vertė (angl. Fair value). Pagrindinės atstatomųjų kaštų metodo prielaidos naudotos vertinimui yra šios:
Diskontuotų pinigų srautų metodas (toliau naudojamas angliškas trumpinys DCF), kai vertė nustatoma būsimus pinigų srautus perskaičiuojant į esamą kapitalo vertę. Naudojant šį metodą buvo nustatyta ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė bei įvertintas turto ekonominis nusidėvėjimas. Vertinant turto tikrąją vertę bei ekonominį nusidėvėjimą buvo parengta pinigų srautų prognozė laikotarpiui nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2028 m., vėliau taikoma tęstinio srauto vertė. Esminės DCF modelio prognozės prielaidos:
Remiantis ekonominio nusidėvėjimo testo rezultatais, turto vertės, nustatytos taikant DRC metodą, buvo proporcingai sumažintos (bendroji turto vertė buvo nustatyta taikant DCF metodą), išskyrus turtą, kurio vertė dėl nusidėvėjimo sumos priskyrimo taptų mažesnė už šio turto RAB . Tokio turto RAB vertė atitinka jo tikrąją vertę. Sumažėjimo suma, kuri kitu atveju būtų priskirta tokiam turtui, proporcingai buvo priskirta kitam turtui. Siekiant ekonominio nusidėvėjimo sumą paskirstyti atskiriems turto vienetams taip, kad gauta vertė kuo tiksliau atspindėtų atskiro turto vieneto tikrąją vertę, buvo taikoma taisyklė, kad konkretaus turto vieneto tikroji vertė nebūtų mažesnė už to konkretaus turto vieneto RAB prielaidą. Ekonominis nusidėvėjimas buvo pritaikytas (paskirstytas) visiems turto vienetams, išskyrus šias kategorijas (arba atskiriems turto vienetams šiose kategorijose), kur DRC buvo prilyginta turto balansinei vertei:
Pagrindinės atskirų turto vienetų vertės pasikeitimo priežastys:
Visa Bendrovės pervertinto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė priskirta 3-iam hierarchijos lygiui.
Vadovaujantis 13-ojo TFAS 93 straipsnio nuostatomis, Bendrovė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams. Tikrosios turto vertės rezultatai labiausiai jautrūs VERT nustatytai grąžos normai WACC bei diskonto normai. Turto tikrosios vertės jautrumas pateikiamas šiems scenarijams:
1 jautrumo analizės scenarijus: VERT nustatant pajamų lygį nuo 2024 m. pritaikytų 1% didesnę/ mažesnę investicijų grąžos normą, lygią 6,04/4,04% (dabar 2024 m. nustatyta 5,04% WACC), kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant WACC ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė padidėtų 9.727 tūkst. eurų., o WACC mažėjant 1% vertė atitinkamai mažėtų 9.727 tūkst. eurų.
2 jautrumo analizės scenarijus: jeigu diskonto norma (po mokesčių) būtų taikoma 1% didesnė/mažesnė, lygi 6,16/4,16%, o kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant diskonto normai ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų 11.544 tūkst. eurų., o diskonto normai mažėjant 1% vertė atitinkamai padidėtų 12.181 tūkst. eurų.
Žemiau pateikiama turto vertės jautrumo lentelė:
| WACC (VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius) | Diskonto norma po mokesčių | Pokytis |
|---|---|---|
| 4,16% | -1,0% | |
| 4,04% | 5,04% | 0,0% |
| 6,04% | 6,16% | 1,0% |
| 4,16% | -1,0% | |
| 5,16% | 5,04% | 0,0% |
| 6,16% | 6,16% | 1,0% |
| 4,16% | -1,0% | |
| 5,04% | 0,0% | |
| 6,16% | 1,0% | |
| Pokytis | ||
| -1,0% | 2.189 | 12.181 |
| 0,0% | (9.727) | - |
| 1,0% | (21.017) | (11.544) |
Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Žemė | 125 | 125 |
| Pastatai | 8.519 | 7.553 |
| Statiniai ir įrenginiai | 225.655 | 226.645 |
| Mašinos ir įrengimai | 32.958 | 36.135 |
| Transporto priemonės | 4 | 114 |
| Kitas ilgalaikis materialusis turtas | 4.225 | 4.651 |
| Nebaigta statyba | 2.320 | 5.876 |
| Iš viso | 273.806 | 281.099 |
Toliau pateikiama perkainojimo įtaka pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų straipsniams:
205
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve) | Pripažinta per pelną (nuostolius) | Perkainojimo įtaka iš viso | |
|---|---|---|---|
| Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. | 3.255 | 18.568 | 21.823 |
| Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. | - | (26.508) | (26.508) |
| Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso: | 3.255 | (7.940) | (4.685) |
Jei Bendrovės ilgalaikio turto vertė nebūtų sumažinta dotacijomis, jo balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 132.109 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 137.451 tūkst. eurų).
Informacija apie gautas/gautinas dotacijas, kurių verte buvo sumažinta ilgalaikio materialiojo turto vertė:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 137.451 | 127.087 |
| Ilgalaikiam turtui įsigyti panaudotos dotacijos | - | 14.686 |
| Nusidėvėjimas | (5.181) | (4.293) |
| Nurašymas | (161) | (29) |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 132.109 | 137.451 |
2023 m. balandžio 11 d. vykusiame visuotiname akcininkų susirinkime akcininkams pritarus GET Baltic akcijų pardavimui ir esminėms akcijų pardavimo sąlygoms, 2023 m. gegužės 31 d. užbaigtas GET Baltic 66 proc. akcijų paketo pardavimo sandoris. 2023 m. gegužės 31 d., įvykdžius akcijų pardavimo sandorį, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicijos į GET Baltic dalis pripažįstama investicija į asocijuotą įmonę, kuri apskaitoma nuosavybės metodu ir įvertinama tikrąja verte kontrolės praradimo momentu. Investicijos į GET Baltic tikroji vertė nustatyta įvykusio 66% akcijų pardavimo sandorio pagrindu.# Konsoliduotoji pelno (nuostolių) ataskaita ir atskirosios ataskaitos
Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojamas dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 9.489 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 6.627 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 2 862 tūkst. eurų. Atskirosiose ataskaitose dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 10.146 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 7.059 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 3.087 tūkst. eurų. Investicija į asocijuotą įmonę konsoliduotose ir atskirosiose finansinėse ataskaitose apskaitoma nuosavybės metodu.
| Straipsnis | Suma (tūkst. eurų) |
|---|---|
| Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai | 6.500 |
| Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo | 3.348 |
| Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną | 1.070 |
| Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė | 10.918 |
| Dukterinės įmonės grynasis turtas | (1.429) |
| Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 9.489 |
| Straipsnis | Suma (tūkst. eurų) |
|---|---|
| Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai | 6.500 |
| Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo | 3.348 |
| Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną | 1.070 |
| Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė | 10.918 |
| Investicijos į dukterinę įmonę balansinė vertė | (769) |
| Kitos sandorio vykdymo išlaidos | (3) |
| Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 10.146 |
| Turtas / Įsipareigojimas | Suma (tūkst. eurų) |
|---|---|
| Ilgalaikis turtas | 498 |
| Nematerialus turtas | 409 |
| Ilgalaikis materialus turtas | 3 |
| Naudojimo teise valdomas turtas | 82 |
| Ilgalaikis finansinis turtas | 4 |
| Trumpalaikis turtas | 41.791 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 20 |
| Gautinos sumos | 7.274 |
| Kitas trumpalaikis finansinis turtas | 33.304 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 1.193 |
| Turtas iš viso: | 42.289 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 48 |
| Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 48 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 40.812 |
| Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 34 |
| Prekybos skolos, gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos | 40.602 |
| Pelno mokesčio įsipareigojimas | 59 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 117 |
| Įsipareigojimai iš viso: | 40.860 |
| Grynasis turtas | 1.429 |
| Straipsnis | Suma (tūkst. eurų) |
|---|---|
| Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 494 |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 437 |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (555) |
| Grynasis dukterinės įmonės generuojamas pinigų srautas | 376 |
Investicija į asocijuotą įmonę konsoliduotose ir atskirosiose finansinėse ataskaitose apskaitoma nuosavybės metodu.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Ilgalaikis turtas | 165 | 353 |
| Trumpalaikis turtas | 53.343 | 74.900 |
| Turtas iš viso: | 53.508 | 75.253 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 43 | 36 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 51.414 | 72.920 |
| Įsipareigojimai iš viso: | 51.457 | 72.956 |
| Grynasis turtas | 2.051 | 2.297 |
| Grupės dalis % | 34% | 34% |
| Grupei tenkanti grynojo turto dalis | 697 | 781 |
| Grupei tenkanti prestižo dalis | 2.863 | 2.863 |
| Investicijos į asocijuotą įmonę balansinė vertė | 3.560 | 3.644 |
| 2024 m. sausio 1 d. - gruodžio 31 d. | 2023 m. birželio 1 d. - gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Pajamos | 1.918 | 1.111 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 1.676 | 1.027 |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (264) | (159) |
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 1.412 | 868 |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - |
| Laikotarpio bendrosios pajamos, iš viso | 1.412 | 868 |
| Bendrosios pajamos tenkančios Bendrovei/Grupei | 480 | 295 |
| Bendrovei/Grupei išmokėti dividendai | 564 | - |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 3.644 | - |
| Įsigijimas | - | 3.348 |
| Asocijuotos įmonės grynasis pelnas (nuostoliai) | 480 | 295 |
| Asocijuotos įmonės kitos bendrosios pajamos | - | - |
| Gauti dividendai | (564) | - |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 3.560 | 3.644 |
Kaip nurodyta žemiau, Grupė ir Bendrovė nuomojasi biuro patalpas, transporto priemones, žemę. Nuomos sutarčių terminai patalpoms – 5-10 metų, transporto priemonėms – 3 metai, žemei - 99 metai. Grupė ir Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo tikimybę. 2024 m. gruodžio 31 d. pradiniu momentu pripažinta nuomos teise valdomų transporto priemonių vertė sudarė 2.076 tūkst. eurų, nuomos terminas 3 m. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Bendrovė peržiūrėjo naudojimo teise valdomo turto (biuro patalpų) vertę dėl nuomos mokesčio indeksavimo. Biuro patalpų nuomos mokestis perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai.
| Pastatai | Žemė | Transporto priemonės | Iš viso: | |
|---|---|---|---|---|
| 2022 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Likutinė vertė | 1.495 | 1.478 | 392 | 3.365 |
| Naujos sutartys | - | - | 217 | 217 |
| Indeksavimas | 31 | - | - | 31 |
| Nurašymas | - | - | - | - |
| Nusidėvėjimas | (180) | (16) | (317) | (513) |
| 2023 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Likutinė vertė | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
| Pradinė vertė | 1.747 | 1.534 | 1.442 | 4.723 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | (401) | (72) | (1.150) | (1.623) |
| Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
| 2023 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Likutinė vertė | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
| Naujos sutartys | - | - | 2.076 | 2.076 |
| Indeksavimas | 28 | - | - | 28 |
| Nurašymas | - | - | - | - |
| Nusidėvėjimas | (184) | (16) | (723) | (923) |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Likutinė vertė | 1.190 | 1.446 | 1.645 | 4.281 |
| Pradinė vertė | 1.775 | 1.534 | 2.399 | 5.708 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | (585) | (88) | (754) | (1.427) |
| Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 1.190 | 1.446 | 1.645 | 4.281 |
Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.
Bendrovės turimos išvestinės finansinės priemonės atvaizduojamos šiuose finansinės būklės ataskaitos straipsniuose:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Ilgalaikis turtas | ||
| Pasirinkimo parduoti GET Baltic akcijas sandoris | 1.153 | 1.226 |
| Ilgalaikis išvestinių finansinių priemonių turtas iš viso: | 1.153 | 1.226 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||
| Pasirinkimo pirkti GET Baltic akcijas sandoris | 654 | 364 |
| Trumpalaikių išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų iš viso: | 654 | 364 |
| Sandoris | Pasirašymo data | Išpirkimo terminas | Akcijos išpirkimo kaina, EUR | Pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | Pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d. |
|---|---|---|---|---|---|
| Pasirinkimo parduoti sandoris | 2023 m. gegužės 31 d. | 2027 m. gegužės 31 d. | 4,07 | 1.153 | 1.226 |
| Pasirinkimo įsigyti sandoris | 2023 m. gegužės 31 d. | 2026 m. gruodžio 31 d. | 3,97 | 654 | 364 |
Pasirinkimo įsigyti sandoris gali būti realizuotas bet kuriuo momentu, investuotojui įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, todėl šis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip trumpalaikis įsipareigojimas. Tikrosios vertės nustatymui buvo naudojamas vadovybės vertinimu labiausiai tikėtinas pasirinkimo sandorio realizavimo terminas.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Ilgalaikis turtas | ||
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 1.226 | - |
| Pirminis pripažinimas | 1.392 | - |
| Tikrosios vertės pokytis | (73) | (166) |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 1.153 | 1.226 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 364 | - |
| Pirminis pripažinimas | 322 | - |
| Tikrosios vertės pokytis | 290 | 42 |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 654 | 364 |
Toliau pateikiamos prielaidos ir įvertinimai, atlikti nustatant finansinių priemonių tikrąsias vertes. Pasirinkimo sandorių tikrosios vertės vertinimuinaudotas Black Scholes metodas.
| Prielaida | Pasirinkimo parduoti sandoris | Pasirinkimo pirkti sandoris |
|---|---|---|
| Dabartinė akcijų kaina (eurais) | 4,09 | 4,09 |
| Sandorio įvykdymo kaina (eurais) | 4,07 | 3,97 |
| Laikas iki išpirkimo (metais) | 2,4 | 2,0 |
| Dividendų pajamingumas (%) | 8,07 | 8,07 |
| Akcijos kainos nepastovumas (%) | 38,40 | 38,40 |
| Nerizikinga palūkanų norma (%) | 2,30 | 2,30 |
Dabartinei akcijų kainai nustatyti naudotas pajamų metodas, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą.
| Akcijos kainos nepastovumas (%) | Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | 34,56% | 38,40% | 42,24% |
|---|---|---|---|---|---|
| 3,68 EUR | -10,00% | 145 | 218 | 291 | |
| 4,09 EUR | 0,00% | (83) | - | 83 | |
| 4,50 EUR | 10,00% | (270) | (187) | (93) |
| Akcijos kainos nepastovumas (%) | Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | 34,56% | 38,40% | 42,24% |
|---|---|---|---|---|---|
| 3,68 EUR | -10,00% | 280 | 208 | 135 | |
| 4,09 EUR | 0,00% | 73 | - | (83) | |
| 4,50 EUR | 10,00% | (166) | (249) | (332) |
| Prielaida | Pasirinkimo parduoti sandoris | Pasirinkimo pirkti sandoris |
|---|---|---|
| Dabartinė akcijų kaina (eurais) | 3,50 | 3,50 |
| Sandorio įvykdymo kaina (eurais) | 4,07 | 3,62 |
| Laikas iki išpirkimo (metais) | 3,4 | 1,4 |
| Dividendų pajamingumas (%) | 5,26 | 5,26 |
| Akcijos kainos nepastovumas (%) | 29,26 | 29,26 |
| Nerizikinga palūkanų norma (%) | 2,57 | 2,57 |
Pasirinkimo parduoti akcijas tikrosios vertės jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2023 m.## 10. Atsargos
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos | 1.245 | 1.052 |
| Gamtinės dujos | 3.908 | 4.339 |
| Turtas, skirtas perparduoti | 40 | - |
| Atsargos, bendrąja verte | 5.193 | 5.391 |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (432) | (517) |
| Atsargos, iš viso | 4.761 | 4.874 |
Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 794 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 969 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas. Atsargų vertė, pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 17.740 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 26.854 tūkst. eurų).
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| I. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais | ||
| I.1. Po vienerių metų gautinos sumos | - | - |
| Po vienerių metų gautinų sumų likutinė vertė | - | - |
| I.2. Trumpalaikės prekybos gautinos sumos | ||
| Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą | 8.103 | 6.770 |
| Gautinos sumos už gamtines dujas | 112 | 713 |
| Gautinos sumos už sistemos naudotojų balansavimą | 1.564 | 1.553 |
| Gautinos sumos už kitas paslaugas | 4 | 2 |
| Atimti: prekybos gautinų sumų tikėti kredito nuostoliai | (23) | (19) |
| Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais iš viso | 9.760 | 9.019 |
| II. Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis | ||
| Kitos prekybos gautinos sumos | 3 | 11 |
| Atimti: iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas | - | - |
| Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis iš viso | 3 | 11 |
| Prekybos gautinos sumos iš viso | 9.763 | 9.030 |
Trumpalaikės prekybos gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 7 - 20 kalendorinių dienų. 2024 m. gruodžio 31 d. suformuotas 23 tūkst. eurų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas (2023 m. gruodžio 31 d. - 19 tūkst. eurų). Prekybos gautinų sumų pokytis 2024 m. gruodžio 31 d., palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d., susijęs su didesniu perduotu gamtiniu dujų kiekiu dėl išaugusio gamtinių dujų suvartojimo. Bendrovė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Bendrovė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica, pagrįsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ateities makroekonomines prognozes. Nuostolių koeficientai skaidomi į atskiras gautinų sumų grupes, atsižvelgiant į atskiros grupės kredito rizikos ypatybes bei pradelsto mokėjimo terminus. Bankrutavusių, bankrutuojančių, likviduotų įmonių skoloms taikomas 100 proc. tikėtinų kredito nuostolių koeficientas.
| Nepradelsta | 1-30 dienų | 31-90 dienų | 91-180 dienų | 181 ir daugiau dienų | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos | 3.619 | - | - | - | - | 3.619 |
| Tikėtini kredito nuostoliai | (15) | - | - | - | - | (15) |
| Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos | ||||||
| Valstybės valdomos įmonės | 2.673 | - | - | - | - | 2.673 |
| Nuostolių koeficientas (proc.) | 0% | 0% | 0% | 0% | 0% | |
| Tikėtini kredito nuostoliai | - | - | - | - | - | - |
| Kitos įmonės | 3.273 | 221 | - | - | - | 3.494 |
| Nuostolių koeficientas (proc.) | 0,04% | 2,99% | 5,83% | 17,55% | 100% | |
| Tikėtini kredito nuostoliai | (1) | (7) | - | - | - | (8) |
| Prekybos gautinos sumos iš viso | 9.565 | 221 | - | - | - | 9.786 |
| Tikėtini kredito nuostoliai iš viso | (16) | (7) | - | - | - | (23) |
| Nepradelsta | 1-30 dienų | 31-90 dienų | 91-180 dienų | 181 ir daugiau dienų | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos | 2.945 | - | - | - | - | 2.945 |
| Tikėtini kredito nuostoliai | (7) | - | - | - | - | (7) |
| Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos | ||||||
| Valstybės valdomos įmonės | 2.174 | - | - | - | - | 2.174 |
| Nuostolių koeficientas (proc.) | 0% | 0% | 0% | 0% | 0% | |
| Tikėtini kredito nuostoliai | - | - | - | - | - | - |
| Kitos įmonės | 3.764 | 6 | 159 | - | 1 | 3.930 |
| Nuostolių koeficientas (proc.) | 0,04% | 2,99% | 5,83% | 17,55% | 100% | |
| Tikėtini kredito nuostoliai | (2) | - | (9) | - | (1) | (12) |
| Prekybos gautinos sumos iš viso | 8.883 | 6 | 159 | - | 1 | 9.049 |
| Tikėtini kredito nuostoliai iš viso | (9) | - | (9) | - | (1) | (19) |
Atliekant individualų vertinimą 2024 m tikėtinų kredito nuostolių koeficiento rėžis buvo 0-2,0%, 2023 m. – 0-1,1%.
Bendrovės pirkėjų skoloms apskaityto vertės sumažėjimo pokytis:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 19 | 17 |
| Vertės sumažėjimas (atstatymas) | 4 | 2 |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 23 | 19 |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Nefinansinis turtas | ||
| Gautinos administruojamos SGD terminalo lėšos | 11.626 | 9.377 |
| Gautinos dotacijos | - | 7.360 |
| Gautini mokesčiai | 221 | 37 |
| Nefinansinis turtas, iš viso | 11.847 | 16.774 |
| Sutarčių turtas | 1.220 | 1.798 |
| Finansinis turtas | ||
| Kitos gautinos sumos | 85 | 502 |
| Finansinis turtas, iš viso | 85 | 502 |
| Kitos gautinos sumos, iš viso | 13.152 | 19.074 |
Bendrovės kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 2024 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 7.632 tūkst. eurų, iš jų 7.429 tūkst. eurų sudaro AB „Achema“ skola. 2023 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 6.582 tūkst. eurų, iš jų 6.432 tūkst. eurų sudaro AB Achema skola. Teisinis ginčas su AB „Achema“ atskleistas 38 pastaboje. SGD terminalo lėšų gautinoms sumoms Bendrovė neapskaito vertės sumažėjimo, nes Bendrovė, veikdama kaip SGDT lėšų administratorius, nepatiria kredito rizikos. Vadovaujantis SGD terminalo lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGD terminalo lėšos nėra SGD terminalo lėšų administratoriaus turtas, todėl į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGD terminalo lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGD terminalo lėšų administravimu. Gautinų dotacijų sumažėjimą sąlygojo gauta ES struktūrinių fondų parama Bendrovės investiciniams projektams finansuoti, iš jų 3.196 tūkst. eurų sudarė pagal Europos tinklo infrastruktūros priemonę (CINEA) gautos dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) finansavimo lėšos, 253 tūkst. eurų – dujotiekio tarp Lietuvos ir Latvijos (ELLI) finansavimo lėšos, 3.743 tūkst. eurų - finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo. Bendrovės kitoms gautinoms sumoms vertės sumažėjimas nėra formuojamas dėl nereikšmingumo.
Bendrovės kitą finansinį turtą 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė terminuotieji indėliai, iš sistemos naudotojų gauti depozitai ir SGD terminalo lėšos. Dalis iš sistemos naudotojų gautų depozitų yra saugomi banko terminuotųjų indėlių pavidalu. Sudarytos trys skirtingų terminų terminuotųjų indėlių sutartys – 575 tūkst. eurų (12 mėn. trukmės terminuotasis indėlis), 140 tūkst. eurų (6 mėn. trukmės terminuotasis indėlis), 177 tūkst. eurų (4 mėn. trukmės terminuotasis indėlis). 2024 m. rugsėjo 27 d. Bendrovė sudarė 5.815 tūkst. eurų terminuoto indėlio sutartį 6 mėn. laikotarpiui, kuris numatytas būsimiems ilgalaikiams Bendrovės įsipareigojimams vykdyti. Bendrovė garantijų deponuotas lėšas, depozitus ir terminuotus indėlius laiko kredito įstaigose, kurioms reitingų agentūros yra nustačiusios aukštus ilgalaikio skolinimosi investicinio lygio reitingus - “Standard & Poors” (A+), “Moody’s” (Aa3) ir "Fitch" (AA-). Dėl šių priežasčių kitam finansiniam turtui tikėtini kredito nuostoliai nebuvo pripažinti.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| SGD terminalo lėšos | 3 | - |
| Gauti depozitai | 917 | 528 |
| Terminuotieji indėliai | 5.815 | - |
| Viso kitas finansinis turtas: | 6.735 | 528 |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Pinigai banke | 31 | 121 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai iš viso: | 31 | 121 |
Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2024 m. gruodžio 31 d. buvo neženklus dėl Bendrovės ir Grupės iždo valdymo politikos, kurios tikslas minimizuoti grynųjų pinigų likučius. Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:
| Bankas | Pinigų likutis banko sąskaitose 2024 m. gruodžio 31 d. | Kredito agentūra Moody‘s | Standart&Poor‘s | Fitch Ratings |
|---|---|---|---|---|
| Bankas Nr. 1¹) | 5 | Aa3 | A+ | AA |
| Bankas Nr.2¹) | 26 | Aa3 | A+ | AA- |
1) Nurodyti motininių bankų reitingai 2024 m. gruodžio 31 d. būklei.
Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.731 tūkst. eurų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178.382.514 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 0,29 eurų. Visos akcijos 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos.
2024 m. balandžio 30 d. įvykusio eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkimo sprendimu buvo patvirtintas 2023 m. pelno paskirstymas. Dividendams išmokėti skirta 20.174 tūkst. eurų, t.y. 0,1131 eurų vienai akcijai. 2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas išmokėti 12.059 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0676 eurų vienai akcijai.
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. Bendrovėje privalomasis rezervas yra 5.173 tūkst.### kiti rezervai
kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo. visuotinio akcininkų sprendimu, tvirtinant 2023 m. pelno paskirstymą iš rezervų į paskirstytiną pelną grąžinta 114.430 tūkst. eurų, į tikslinį rezervą paramai paskirta 403 tūkst. eurų. kituose rezervuose buvo sukauptas bendrovės pelnas, skirtas veiklos plėtrai ir strateginių projektų įgyvendinimui, laikinai apribojant pelno panaudojimą. rezervai išformuoti įgyvendinus tikslus, dėl kurių apribojimai pelno panaudojimui buvo nustatyti. tvirtinant 2022 m. pelno paskirstymą, į paskirstytiną pelną grąžintas nepanaudotas rezervas paramai 166 tūkst. eurų, 3.827 tūkst. eurų buvo pervesta į kitus rezervus, iš jų 471 tūkst. eurų sudarė tikslinis rezervas paramai.
toliau pateikiama 2023 m. gruodžio 31 d. atlikto ilgalaikio materialaus turto perkainojimo įtaka perkainojimo rezervui ir perkainojimo rezervo pasikeitimai per 2024 m.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 2.767 | - |
| imt perkainojimo įtaka | - | 3.255 |
| perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytą pelną | (304) | - |
| atidėtojo pelno mokesčio įtaka | 46 | (488) |
| pelno mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka | (30) | - |
| apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 2.479 | 2.767 |
vadovaujantis lietuvos respublikos akcinių bendrovių įstatymo 39, 42, 51 ir 59 straipsniais perkainojimo rezervas negali būti paskirstytas (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) ir gali būti naudojamas tik įstatinio kapitalo didinimui. jei nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už perkainojimo rezervo sumą, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, t. y. perkainojimo rezervo naudojimas pelno (nuostolių) paskirstymui yra draudžiamas.
dotacijas sudaro es paramos lėšos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą ir kompensuoti sąnaudas. per 2024 m. ir 2023 m. dotacijų judėjimą sudarė:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| likutis laikotarpio pradžiai | ||
| gautinos dotacijos (12 pastaba) | 7.360 | 6.976 |
| avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | (10) | (107) |
| 7.350 | 6.869 | |
| pripažintos dotacijos | ||
| pirminta į ilgalaikį materialųjį turtą (6 pastaba) | - | 14.686 |
| pirminta į ilgalaikį nematerialųjį turtą (5 pastaba) | - | - |
| nurašyta | (161) | - |
| panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui | 3 | 54 |
| (158) | 14.740 | |
| gautos dotacijos | ||
| gautos dotacijos piniginėmis lėšomis | 7.192 | 14.259 |
| 7.192 | 14.259 | |
| dotacijos gautos turtu | - | - |
| likutis laikotarpio pabaigai | ||
| gautinos dotacijos (12 pastaba) | - | 7.360 |
| avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | - | (10) |
| - | 7.350 |
2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo dvi ilgalaikių paskolų sutartis su nordic investment bank ir european investment bank. nordic investment bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 10.870 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 13.043 tūkst. eurų). european investment bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 44.443 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 47.918 tūkst. eurų).
apyvartinių lėšų subalansavimui 2024 m. rugsėjo 2 d. bendrovė su epso-g sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš epso-g limitą 70.000 tūkst. eurų. 2024 m. gruodžio 31 d. pagal šį susitarimą bendrovė buvo pasiskolinusi 23.482 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 25.009 tūkst. eurų).
bendrovės paskolų palūkanų svertinis vidurkis 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,25% (2023 m. gruodžio 31 d.– 2,60%).
2024 m. gruodžio 31 d. 43.870 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su kintama palūkanų norma (2023 m. gruodžio 31 d. – 48.095 tūkst. eurų), 40.574 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su fiksuota palūkanų norma (2023 m. gruodžio 31 d. – 43.525 tūkst. eurų). kintama palūkanų norma yra susieta su nuo 3 iki 6 mėn. euribor.
ilgalikių paskolų sutartyse yra numatytos finansinės sąlygos (angl. financial covenants), kurių bendrovė įsipareigojusi laikytis. minėtos sąlygos apibrėžiamos šiais finansiniais rodikliais: finansinės skolos ir ebitda santykis, grynosios skolos ir reguliuojamo turto (angl. regulated asset base) santykis, grynųjų palūkanų padengimo rodiklis (angl. net interest coverage ratio). bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. paskolų sutartyse su minėtais bankais numatytus reikalavimus ir įsipareigojimus vykdė.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| ilgalaikės paskolos | 55.312 | 60.962 |
| trumpalaikės paskolos | 29.482 | 31.084 |
| trumpalaikės finansinės skolos | 23.482 | 25.009 |
| ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 5.649 | 5.649 |
| sukauptos ir mokėtinos palūkanos | 351 | 426 |
| viso paskolos: | 84.794 | 92.046 |
ilgalikių paskolų grąžinimo terminai:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| tarp 1 ir 2 metų | 5.649 | 5.649 |
| nuo 2 iki 5 metų | 16.948 | 16.949 |
| po 5 metų | 32.715 | 38.364 |
| iš viso | 55.312 | 60.962 |
ilgalikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai, išskaidyti pagal paskolas, kurioms taikomos fiksuotos ir kintamos palūkanų normos:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|---|---|
| paskola su fiksuota palūkanų norma | paskola su fiksuota palūkanų norma | paskola su kintama palūkanų norma | paskola su kintama palūkanų norma | |
| 2024 m. | - | 2.951 | - | 2.699 |
| 2025 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
| 2026 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
| 2027 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
| 2028 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
| 2029 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
| 2030 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
| 2031 m. | 2.951 | 2.951 | 525 | 525 |
| 2032 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
| 2033 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
| 2034 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
| 2035 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
| 2036 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
| 2037 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
| 2038 m. | 2.211 | 2.211 | 524 | 524 |
| viso | 40.574 | 43.525 | 20.387 | 23.086 |
visos bendrovės paskolos yra gautos eurais, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių. nė ra jokių trečiųjų šalių garantijų ar bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.
grynosios skolos likučiai:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| pinigai ir pinigų ekvivalentai | 31 | 121 |
| kitas likvidus turtas | 6.707 | - |
| ilgalaikės paskolos | (55.312) | (60.962) |
| nuomos įsipareigojimai | (3.492) | (2.933) |
| ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | (5.649) | (5.649) |
| trumpalaikės finansinės skolos | (23.482) | (25.009) |
| paskolų palūkanos | (351) | (426) |
| nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | (986) | (317) |
| gryn_oji skola | (82.534) | (95.175) |
grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas:
| pinigai ir pinigų ekvivalentai | kitas likvidus turtas | paskolos | nuomos įsipareigojimai | iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| 2022 m. gruodžio 31 d. | 21 | - | (101.137) | (3.514) | (104.630) |
| pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis | 100 | - | - | - | 100 |
| (gautos) paskolos | - | - | - | - | - |
| grąžintos paskolos | - | - | 24.780 | - | 24.780 |
| overdrafto pokytis | - | - | (15.437) | - | (15.437) |
| nuomos mokėjimai | - | - | - | 512 | 512 |
| sudarytos nuomos sutartys | - | - | - | (217) | (217) |
| indeksavimas | - | - | - | (31) | (31) |
| kiti pokyčiai: | |||||
| apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos | - | - | (2.071) | (30) | (2.101) |
| palūkanų mokėjimai | - | - | 1.834 | 30 | 1.864 |
| kiti nepiniginiai pokyčiai | - | - | (15) | - | (15) |
| 2023 m. gruodžio 31 d. | 121 | - | (92.046) | (3.250) | (95.175) |
| gryn_oji skola 2023 m. gruodžio 31 d. | 121 | - | (92.046) | (3.250) | (95.175) |
| pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis | (90) | - | - | - | (90) |
| kito likvidaus turto padidėjimas* | - | 6.707 | - | - | 6.707 |
| (gautos) paskolos | - | - | - | - | - |
| grąžintos paskolos | - | - | 5.649 | - | 5.649 |
| overdrafto pokytis | - | - | 1.526 | - | 1.526 |
| nuomos mokėjimai | - | - | - | 876 | 876 |
| sudarytos nuomos sutartys | - | - | - | (2.076) | (2.076) |
| indeksavimas | - | - | - | (28) | (28) |
| kiti pokyčiai: | |||||
| apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos | - | - | (2.235) | (103) | (2.338) |
| palūkanų mokėjimai | - | - | 2.312 | 103 | 2.415 |
| kiti nepiniginiai pokyčiai | - | - | - | - | - |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 31 | 6.707 | (84.794) | (4.478) | (82.534) |
toliau pateikiami nuomos įsipareigojimai ir jų pasikeitimai:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 3.250 | 3.514 |
| indeksavimas | 28 | 31 |
| sudarytos nuomos sutartys | 2.076 | 217 |
| nutrauktos nuomos sutartys (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas) | - | - |
| apskaičiuotos palūkanos | 103 | 30 |
| nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) | (979) | (542) |
| apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 4.478 | 3.250 |
| ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 3.492 | 2.933 |
| trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai | 986 | 317 |
būsimieji nuomos mokėjimai pagal neatšaukiamas nuomos sutartis:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| nuomos įsipareigojimai | ||
| einamųjų metų dalis | 986 | 317 |
| ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: | 3.492 | 2.933 |
| tarp 1 ir 2 metų | 1.013 | 295 |
| tarp 2 ir 3 metų | 314 | 291 |
| tarp 3 ir 5 metų | 390 | 386 |
| virš 5 metų | 1.775 | 1.961 |
palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos bendrovės finansinės veiklos sąnaudose 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 30 tūkst. eurų).
bendrovė turi biuro patalpų nuomos sutartį su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. nuo 2024 m. sausio 1 d. biuro patalpų nuomos mokestis indeksuotas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai.## 21. Sutartiniai įsipareigojimai
Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų sistemos naudotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos lėšos.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis | 1.700 | 1.530 |
| Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais | 1.700 | 1.530 |
| Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė dalis | 89 | 70 |
| Avansiniai apmokėjimai už prijungimo paslaugas | - | - |
| Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais | 89 | 70 |
| Viso sutartiniai įsipareigojimai | 1.789 | 1.600 |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | 793 | 774 |
| Atidėjiniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui | 300 | 356 |
| Atidėjinys garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų grąžinimui | 5.815 | - |
| Apskaitinė vertė | 6.908 | 1.130 |
| Ilgalaikiai atidėjiniai | 937 | 667 |
| Trumpalaikiai atidėjiniai | 5.971 | 463 |
Atidėjinių judėjimas:
| Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui | Atidėjinys garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų grąžinimui | Viso | |
|---|---|---|---|---|
| Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 738 | 1.024 | - | 1.762 |
| Priskaičiuota | 36 | - | - | 36 |
| Patikslintas įvertinimas | - | (264) | - | (264) |
| Išmokėta | - | (404) | - | (404) |
| Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 774 | 356 | - | 1.130 |
| Priskaičiuota | 19 | - | 5.815 | 5.834 |
| Patikslintas įvertinimas | - | (49) | - | (49) |
| Išmokėta | - | (7) | - | (7) |
| Apskaitinė vertė 2024 m. kovo 31 d. | 793 | 300 | 5.815 | 6.908 |
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 793 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31. – 774 tūkst. eurų). Kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų kolektyvinėje sutartyje nėra.
Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Diskonto norma | 0,96% | 1,24% |
| Metinis darbuotojų kaitos rodiklis | 7,12% | 6,91% |
| Metinis atlyginimo padidėjimas | 2,80% | 3,00% |
| Vidutinis amžius likęs iki pensijos | 19,84 | 19,81 |
Bendrovė turi įsipareigojimą įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto vertę, atsižvelgiant į prielaidų pasikeitimus. 2024 m. gruodžio 31 d. atidėjinys sumažintas 49 tūkst. eurų, 2023 m. gruodžio 31 d. - 264 tūkst. eurų. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės neįvykdytas įsipareigojimas įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) sudarė 300 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d - 356 tūkst. eurų).
Rangovui neįvykdžius ir/ar netinkamai įvykdžius garantinius įsipareigojimus pagal dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbų sutartį, Bendrovė yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų pagal rangovo „UAB „Alvora“ pateiktas garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantijas. Garantinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovui ginčijant teisme ir prašant pripažinti Bendrovės reikalavimus išmokėti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšas neteisėtais, Bendrovė suformavo atidėjinį tikėtinam lėšų, gautų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, grąžinimui. Daugiau informacijos apie teisinį ginčą su UAB “Alvora” pateikta 38 pastaboje.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą | 969 | 900 |
| Skolos už prekes ir paslaugas | 1.602 | 1.892 |
| Skolos už remonto darbus, paslaugas | 47 | 127 |
| Skolos už gamtines dujas | 1.513 | 1 |
| Skolos už balansavimo paslaugas | 2.253 | 2.415 |
| Viso | 6.384 | 5.335 |
Prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų. Prekybos skolos 2024 m. gruodžio 31 d., palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d., padidėjo 20 %. Prekybos skolų padidėjimą sąlygojo didesni gamtinių dujų pirkimai, išaugus gamtinių dujų suvartojimui, ir didesnis technologinių reikmių poreikis.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai | ||
| Gauti depozitai | 918 | 528 |
| Kitos avansu gautos sumos | - | - |
| Finansiniai įsipareigojimai, iš viso | 918 | 528 |
| Nefinansiniai įsipareigojimai | ||
| Sutarčių įsipareigojimai | 89 | 70 |
| Avansu gautos dotacijos | - | 6 |
| Kitos sukauptos pajamos | - | 4 |
| Kitos avansu gautos sumos | 29 | 14 |
| Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso | 118 | 94 |
| Viso išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai | 1.036 | 622 |
2024 m. gruodžio 31 d. gautuose išankstiniuose apmokėjimuose 918 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 528 tūkst. eurų) sudarė iš sistemos naudotojų gauti depozitai, kaip sutarčių vykdymo užtikrinimo priemonė. Sistemos naudotojas, iki perdavimo sutarties sudarymo, Bendrovei turi pateikti tinkamas visų prievolių pagal sutartį ir užtikrinimo priemones.
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Nefinansiniai įsipareigojimai | ||
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 1.952 | 1.199 |
| Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos | 1.525 | 1.654 |
| Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos | 10.794 | 8.906 |
| Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos | 833 | 471 |
| Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis | 780 | 732 |
| Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis | - | - |
| Kiti mokėtini mokesčiai | 16 | 19 |
| Kitos mokėtinos sumos | - | - |
| Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso | 15.900 | 12.981 |
| Finansiniai įsipareigojimai | ||
| Mokėtina CBCA įmoka | 27.450 | 27.450 |
| Mokėtini dividendai | 73 | 65 |
| Kitos mokėtinos sumos | - | 1 |
| Sukauptos sąnaudos | 1.120 | 1.089 |
| Išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai | 654 | 364 |
| Finansiniai įsipareigojimai, iš viso | 29.297 | 28.969 |
| Kitos mokėtinos sumos, iš viso | 45.197 | 41.950 |
Bendrovė yra pripažinusi 27.450 tūkst. eurų finansinį įsipareigojimą sumokėti Perdavimo sistemos operatorių sutartyje (toliau – ITA sutartis) ir ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendime nustatytą kompensaciją (toliau - CBCA įmoką) Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, apskaičiuotą pagal sąnaudų paskirstymo tarp dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkojos (GIPL) projekto valstybių narių principus. CBCA įmoka bus sumokėta Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, kai šis pateiks mokėjimo prašymą GIPL statybos darbų vertei Lenkijos teritorijoje, kuri buvo patvirtinta auditorių. ITA sutartyje numatytas CBCA įmokos indeksavimas, neužbaigus projekto iki nustatyto termino, t.y. 2022 m. sausio 1 d., įvertinus Euro zonos infliaciją pagal Eurostat duomenis. Be to, CBCA įmoka koreguojama, pritaikant koregavimo koeficientą, kuris nustatomas kaip faktinių ir planinių projekto išlaidų santykis. Bet kokie finansiniai atsiskaitymai, atliekami pagal ITA sutartį, įskaitant GIPL išlaidų perskaičiavimą iš Lenkijos zlotų į eurus, įvertinami remiantis Europos centrinio banko skelbiamais valiutų kursais. Privalomas valiutos keitimo kursas yra tas, kuris galioja sąskaitos faktūros išrašymo dieną. Kadangi ITA sutarties pakeitimui reikalingi projekto valstybių perdavimo operatorių vadovybių pritarimai, CBCA įmokos korekcija tiesiogiai priklauso nuo perskaičiavimui taikytino Lenkijos zloto ir euro kurso, kuris yra kintantis, Bendrovė negali patikimai įvertinti CBCA įmokos korekcijos dydžio ir, esant tokiam neapibrėžtumui dėl CBCA įmokos korekcijos sumos, finansinis įsipareigojimas korekcijai nėra pripažintas.
Grupės ir Bendrovės pajamas sudaro:
| Bendrovė | Grupė | Grupė | |
|---|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
| Pajamos pagal sutartis su klientais | |||
| Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje | 61.195 | 67.364 | 67.364 |
| Sistemos balansavimo produktų pajamos | 12.879 | 12.544 | 12.544 |
| Prekybos biržoje pajamos | - | - | 812 |
| Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos) | 76 | 42 | 42 |
| Kitos pajamos | 35 | 10 | 90 |
| Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso | 74.185 | 79.960 | 80.852 |
| Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais | |||
| SGDT lėšų administravimo pajamos | 125 | 69 | 69 |
| Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais, iš viso | 125 | 69 | 69 |
| Pajamos iš viso: | 74.310 | 80.029 | 80.921 |
| Bendrovė | Grupė | Grupė | |
|---|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
| Pajamos pripažintos per laikotarpį | |||
| Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje | 61.195 | 67.364 | 67.364 |
| Sistemos balansavimo produktų pajamos | 12.879 | 12.544 | 12.544 |
| Narystės pajamos | - | - | - |
| Kitos pajamos | 236 | 121 | 201 |
| Pajamos pripažintos per laikotarpį iš viso: | 74.310 | 80.029 | 80.109 |
| Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą | |||
| Prekybos biržoje pajamos | - | - | 812 |
| Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą iš viso: | - | - | 812 |
| Iš viso sutarčių su klientais pajamos | 74.310 | 80.029 | 80.921 |
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos per 2024 m., palyginus su 2023 m., sumažėjo 8 proc. Perdavimo pajamos 2024 m. sumažėjo 10% (6,2 mln. Eur), dėl 10% mažesnio perduoto dujų kiekio; balansavimo veiklos pajamos 2024 m. padidėjo 3% (0,3 mln. Eur), dėl didesnio balansavimo poreikio.
Grupės kitas pajamas sudaro:
| Bendrovė | Grupė | Grupė | |
|---|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
| Dotacijos, pripažintos pajamomis | 4 | 54 | 54 |
| Atsargų ir grįžtamųjų medžiagų pardavimo pajamos | 4 | 875 | 875 |
| Nuomos pajamos | 8 | 1 | 1 |
| IMT perleidimo pelnas | 2 | 19 | 19 |
| Delspinigiai | 39 | 40 | 40 |
| Kitos pajamos | 216 | 319 | 319 |
| Viso | 273 | 1.308 | 1.308 |
| Bendrovė | Grupė | Grupė | |
|---|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
| Dividendų pajamos | - | 542 | - |
2024 m. Bendrovė gavo 564 tūkst. eurų dividendų iš asocijuotos įmonės GET Baltic. Taikant nuosavyės metodą asocijuotos įmonės apskaitai, dividendai pajamomis nepripažįstami, bet mažina investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinę vertę. 2023 m. iš patronuojamosios įmonės GET Baltic gauta 542 tūkst. eurų dividendų, kurie pripažinti pajamomis.
Gamtinių dujų sąnaudas sudarė:
| Bendrovė | Grupė | |
|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | |
| Gamtinių dujų sistemos balansavimo produktų sąnaudos | (13.079) | (18.210) |
| Gamtinių dujų technologinių reikmių sąnaudos | (3.430) | (7.142) |
| *Iš viso: | (16.509) | (25.352) |
Darbo užmokesčio ir susijusias sąnaudas sudarė:
| Bendrovė | Grupė | |
|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | |
| Darbo užmokestis ir atlyginimai | (15.227) | (13.596) |
| Socialinio draudimo įmokų sąnaudos | (274) | (244) |
| Iš viso darbo užmokesčio ir susijusių sąnaudų: | (15.501) | (13.840) |
Grupės ir Bendrovės kitas sąnaudas sudarė:
| Bendrovė | Grupė | |
|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | |
| Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (2.263) | (2.285) |
| Komandiruotės | (304) | (259) |
| Konsultacinės paslaugos | (334) | (117) |
| Valdymo organų išlaikymas | (104) | (92) |
| Valdymo paslaugos | (760) | (349) |
| Personalo vystymas | (222) | (227) |
| Viešieji ryšiai | (177) | (236) |
| Patalpų sąnaudos | (740) | (1.071) |
| Transportas | (791) | (702) |
| Mokestis VERT | (1.111) | (1.321) |
| Mokesčiai | (3.314) | (2.979) |
| Verslo apsauga | (583) | (542) |
| Narystės mokesčiai | (258) | (242) |
| Draudimas | (532) | (520) |
| Kitos sąnaudos | (1.941) | (2.409) |
| Iš viso: | (13.434) | (13.351) |
| Bendrovė | Grupė | |
|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | |
| Palūkanų pajamos | 186 | 9 |
| Kitos | - | 13 |
| Finansinės veiklos pajamų iš viso | 186 | 22 |
| Palūkanų sąnaudos | (2.345) | (1.778) |
| Kitos finansinės sąnaudos | (7) | (2) |
| Finansinės veiklos sąnaudų iš viso | (2.352) | (1.780) |
| Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (2.166) | (1.758) |
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
| Bendrovė | Grupė | |
|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | |
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | 1.071 | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 125 | 567 |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 1.196 | 567 |
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
| IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas) | Naujų vartotojų prijungimo įmokos | Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas | Sukauptos sąnaudos | Nepanaudota investicijų lengvata | Nuomos įsipareigojimai | Kita | Viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2022 m. gruodžio 31 d. | 2.342 | 196 | 86 | 303 | 2.192 | 505 | 145 | 5.769 |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 1.068 | 44 | (6) | 61 | (1.744) | (40) | 56 | (561) |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - | - |
| 2023 m. gruodžio 31 d. | 3.410 | 240 | 80 | 364 | 448 | 465 | 201 | 5.208 |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 190 | 5 | (7) | 7 | (448) | 220 | 106 | 73 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - | - |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 3.600 | 245 | 73 | 371 | - | 685 | 307 | 5.281 |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
| Palūkanų kapitalizavimo įtaka | IMT nusidėvėjimas | IMT perkainojimas | Naudojimo teise valdomas turtas | Viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| 2022 m. gruodžio 31 d. | (123) | - | - | (505) | (628) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (46) | - | 40 | (6) | - |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | (488) | - | - | (488) |
| 2023 m. gruodžio 31 d. | (169) | - | (488) | (465) | (1.122) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (7) | (17) | 46 | (220) | (198) |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | (30) | - | (30) |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | (176) | (17) | (472) | (685) | (1.350) |
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš sudengimą | 5.281 | 5.208 |
| Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu | (1.350) | (1.122) |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte | 3.931 | 4.086 |
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d.: 5.141
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d.: 4.086
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d.: 3.931
Bendrovės vertinimu per 12 mėn. bus realizuota 356 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio grynąja verte, 3.575 tūkst. eurų - per ilgesnį nei 12 mėn. laikotarpį.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.
Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taikė 16% pelno mokesčio tarifą, 2023 m. gruodžio 31 d. – 15% pelno mokesčio tarifą.
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15% pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:
| Bendrovė | Grupė | |
|---|---|---|
| 2024 m. | 2023 m. | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 9.502 | 13.992 |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą | 1.425 | 2.099 |
| Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos | 56 | 29 |
| Dukterinės įmonės pardavimas ir likusios investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimas | - | (1.521) |
| Ataskaitiniu laikotarpiu panaudota investicijų lengvata | (10) | (40) |
| Pelno mokesčio $_{\text{tarifo}} $ pasikeitimo įtaka | (275) | - |
| Kita | - | - |
| Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai | - | - |
| Suderinimo Iš viso: | 1.196 | 567 |
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa.
Pagrindinio ir sąlyginio pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:
| Grupė | |
|---|---|
| 2024 m. | |
| Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų) | 8.306 |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst. vienetų) | 178.383 |
| Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai) | 0,05 |
| Grupė | |
|---|---|
| 2023 m. | |
| Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų) | 13.013 |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst. vienetų) | 178.383 |
| Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai) | 0,07 |
Toliau atskleidžiama reikšmingų investavimo ir finansavimo sandorių, kurie laikomi nepiniginiais sandoriais, įtaka vertinant finansinės ir investicinės veiklos pinigų srautus.
Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautuose 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2.260 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 264 tūkst. eurų, įsipareigojimų dengimas, formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas - 404 tūkst. eurų, kapitalizuotos palūkanos 329 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 59 tūkst. eurų, gautinų dotacijų pasikeitimas 427 tūkst. eurų.
Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi Grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.
Finansinės priemonės pagal grupes, atsižvelgiant į finansinės būklės ataskaitos straipsnius:
Finansinis turtas
| Pastaba | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|---|
| Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) | 1.153 | 1.226 | |
| Išvestinės finansinės priemonės | 9 | 1.153 | 1.226 |
| Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina | 16.611 | 10.181 | |
| Prekybos gautinos sumos | 11 | 9.763 | 9.030 |
| Kitos gautinos sumos | 12 | 85 | 502 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 14 | 31 | 121 |
| Kitas finansinis turtas | 13 | 6.732 | 528 |
| Finansinis turtas iš viso: | 17.764 | 11.407 |
Finansiniai įsipareigojimai
| Pastaba | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius) | 654 | 364 | |
| Išvestinės finansinės priemonės | 9 | 654 | 364 |
| Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina | 125.217 | 129.764 | |
| Paskolos | 19 | 84.794 | 92.046 |
| Nuomos įsipareigojimai | 20 | 4.478 | 3.250 |
| Prekybos skolos | 23 | 6.384 | 5.335 |
| Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 24,25 | 29.561 | 29.133 |
| Iš viso: | 125.871 | 130.128 |
Lentelėje pateikiama informacija apie balansinių straipsnių vertes, dėl kurių yra patiriama kredito rizika:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Vertinamas tikrąja vertę per pelną (nuostolius) | 1.153 | 1.226 |
| Vertinamas amortizuota savikaina | 16.611 | 10.181 |
| Sutarčių turtas | 1.220 | 1.798 |
| Viso: | 18.984 | 13.205 |
Likvidumo rizika
Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Bendrovė priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi EPSO-G kredito limitu sąskaitoje.
Bendrovės su EPSO-G sudaryta tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis galioja iki 2027 m. rugsėjo 1 d. Nepanaudotas kredito limitas sąskaitoje 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 46.518 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. 44.991 tūkst. eurų).
Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:
| 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Bendrojo likvidumo rodiklis | 0,30 | 0,36 |
| Greitojo padengimo rodiklis | 0,24 | 0,28 |
Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas sąlygojo likvidumo rodiklių sumažėjimą.
Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.## pagadin nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):
| Iki 3 mėnesių | Nuo 3 iki 12 mėnesių | Nuo 1 iki 5 metų | Po 5 metų | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | 27.653 | 4.427 | 26.129 | 40.501 | 98.710 |
| Nuomos įsipareigojimai | 101 | 251 | 1.075 | 3.081 | 4.508 |
| Kiti įsipareigojimai | 1.683 | 27.450 | 364 | - | 29.497 |
| Prekybos mokėtinos sumos | 5.335 | - | - | - | 5.335 |
| 2023 m. gruodžio 31 d. likutis | 34.772 | 32.128 | 27.568 | 43.582 | 138.050 |
| Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | 2.575 | 28.143 | 25.200 | 34.080 | 89.998 |
| Nuomos įsipareigojimai | 267 | 803 | 1.835 | 2.873 | 5.778 |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 29.561 | - | 654 | - | 30.215 |
| Prekybos mokėtinos sumos | 6.384 | - | - | - | 6.384 |
| 2024 m. gruodžio 31 d. likutis | 38.787 | 28.946 | 27.689 | 36.953 | 132.375 |
Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų, kito finansinio turto, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai, atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti, mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų kreditingumo vertinimas bei identifikavus mokėjimų už teikiamas paslaugas administravimo apraše numatytų kriterijų nuokrypius, ne tik individualiai vertinama rizika, susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui, savalaikiai gaunamos papilomos užtikrinimo priemonės, tokiu būdu ją eliminuojant.
Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 86% (2023 m. gruodžio 31 d. - 87%) visų Bendrovės prekybos gautinų sumų.
Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo (14 pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika. Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan. Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis, norėdamas pateikti pavedimus pirkti, privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t.y. avansą arba banko garantiją). Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.
Grupė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų normos yra susietos su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje, Grupė per 2024 m. ir 2023 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.
Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%. Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.
| EURIBOR padidėjimas baziniais punktais | Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų |
|---|---|
| 2024 m. gruodžio 31 d. 100 | (1.120) |
| 2023 m. gruodžio 31 d. 100 | (1.230) |
Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja svyravimai Lietuvos ir tarptautinėse gamtinių dujų rinkose ir biržose. Šios rizikos lygis yra žemas, nes VERT patvirtintoje perdavimo paslaugų kainodaroje pripažįstamos faktinės dujų kainos, todėl Grupė per 2024 m. nesiėmė veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.
Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautos ir suteiktos paskolos ir nuomos įsipareigojimai. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:
(a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
(b) Ilgalaikių gautų ir suteiktų paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Grupė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. 9.512 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31d. – 11.627 tūkst. eurų) didesnė nei tikroji vertė.
Bendrovės vadovybės vertinimu, kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų.
Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Bendrovės vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu įvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Siekiant ženkliai sumažinti poveikį aplinkai, nuosekliai įgyvendinamas sudarytas priemonių planas: planuojami pilotiniai projektai, atliekama rinkos analizė, kuriami investiciniai planai. Vykdomi veiksmai orientuoti į pasiruošimą naujajam ES teisiniam metano emisijų reguliavimui. Su klimato kaitos švelninimu, ŠESD emisijų mažinimu susijusios priemonės ir atitinkamos investicijos numatytos Bendrovės dešimties metų (2024-2033 m.) tinklo plėtros plane. Įgyvendinus šias investicijas, jos bus įtrauktos į reguliuojamą turto bazę, o tai užtikrins papildomas pajamas ir ekonominę naudą Bendrovei. Šios investicijos yra susijusios su naujo turto vienetų sukūrimu bei su nusidėvėjusio esamo turto pakeitimu, siekiant didesnio perdavimo tinklo efektyvumo bei tvarumo didinimo. Esamo turto naudingo tarnavimo laikotarpių trumpinimas ar reguliuojamo turto nurašymai nėra planuojami, turto vertės sumažėjimo požymių nėra.
Bendrovės vadovybės vertinimu su klimato kaita susiję reikalavimai nesukelia reikšmingų neapibrėžtumų ir abejonių dėl veiklos tęstinumo ir poveikio aplinkai mažinimo priemonių pagrįstumo ir veiksmingumo. Su klimato kaita susijusi rizika nesukelia kredito rizikos ir tikėtinų kredito nuostolių. Klimato kaitos poveikio vertinimai ir prielaidos neturi didelės rizikos reikšmingam turto ir įsipareigojimų balansinių verčių koregavimui, ilgalaikio turto ir atsargų vertės sumažėjimui. Su klimato kaita susiję klausimai neturi reikšmingos įtakos pripažįstant atidėtųjų mokesčių turtą, neapibrėžtų įsipareigojimų su klimato kaita susijusių reikalavimų įgyvendinimui, rinkos ir likvidumo rizikai. Daugiau informacijos apie klimato poveikį pateikiama 2024 m. konsoliduotoje Vadovybės ataskaitoje, skiltyje „Informacija tvarumo klausimais“.
Toliau pateikiama informacija apie vykstančias civilines bylas:
Civilinė byla dėl 7.080 tūkst. eurų SGD terminalo lėšų ir 830 tūkst. eurų delspinigių priteisimo iš AB „Achema“ pagal 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis. Kauno apygardos teismas sustabdė bylą iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Byloje dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius, SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinos sumos kredito rizikos nepatiria.
Civilinė byla, kur Bendrovė yra atsakovė pagal ieškovės UAB „Alvora“ ieškinį, kuriuo UAB „Alvora“ prašo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais atsakovo, t.y. Bendrovės reikalavimus išmokėti 4.868 tūkst. eurų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantijas ir Bendrovės ieškinys (laikomas priešieškiniu), kuriuo Bendrovė prašo priteisti iš UAB „Alvora“ 4.820 tūkst. eurų nuostolių ir procesines palūkanas bei baudą už netinkamą sutarties vykdymą. Šiuo metu bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Bendrovė pagal pateiktus reikalavimus yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų, tačiau galimam jų grąžinimui apskaitytas tokios pat sumos atidėjinys atidėjinių straipsnyje. Bendrovės nuomone, banko garantijomis buvo pasinaudota teisėtai ir pagal sutarties sąlygas, nes buvo nustatyti darbų defektai, kuriuos UAB „Alvora“ atsisakė pašalinti. Pagal garantijas gautos lėšos bus skirtos nustatytų defektų šalinimui. Tuo atveju, jei UAB „Alvora“ nustatytus defektus iki bylos baigties pašalintų savo lėšomis, Bendrovė pagal garantijas gautus pinigus grąžintų ieškovui UAB „Alvora“. Bylos medžiagą teismas pripažino nevieša.# 3. Bendrovė ginčija teisme du Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimus
Bendrovė ginčija teisme du Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimus, priimtus VERT atlikus magistralinio dujotiekio GIPL jungiamųjų dalių panaudojimo statybos metu ir bandymų eksploatavimo metu teisėtumo neplaninį patikrinimą: (i) nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas (Aktas), konstatuojant Bendrovės padarytus pažeidimus, kartu Bendrovei nustatant su tuo susijusius įpareigojimus (tarp jų pakeisti Aktu netinkamomis pripažintas jungiamąsias detales), bei (ii) nutarimas, kuriuo konstatuota, kad Bendrovė padarė reguliuojamosios veiklos pažeidimą ir skirta 81 tūkst. eurų dydžio bauda. Bendrovė siekia įrodyti, kad ji nepadarė VERT nustatytų reguliuojamos veiklos pažeidimų (pažeidimus padarė GIPL dujotiekio statybos rangovas), taip pat, kad nebuvo jokio pagrindo skirti sankciją. Neatsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nėra sumokėjusi paskirtos baudos, nes ginčija VERT nutarimą dėl sankcijos skyrimo, Bendrovė yra pripažinusi finansinį įsipareigojimą sumokėti nustatyto dydžio baudą, kuris apskaitytas kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje. Tuo atveju, jeigu teismas atmes Bendrovės skundus ar juos tenkins ne pilna apimtimi, sankcija išliks tokia pati arba bus sumažinta. Teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje (žr. 2 punktą). Bylos medžiagą teismas pripažino nevieša. Kaip paminėta 2 p. Bendrovė suformavo 5.815 tūkst. eurų atidėjinį (pastaba 22) tikėtinam lėšų, gautų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, grąžinimui, iš kurių 4.868 tūkst. eurų UAB "Alvora" reikalauja teisminėje byloje, dėl 947 tūkst. eurų garantinių lėšų ieškinys teismui dar nėra pateiktas, nors garantinį užtikrinimą pateikęs rangovas taip pat dalyvauja teisminiame procese. Bendrovės iškeltam ieškiniui papildomiems nuostoliams padengti, neapibrėžtasis turtas nebuvo pripažintas dėl didelio teisminės bylos baigties neapibrėžtumo. Esant dideliam neapibrėžtumui dėl bylos baigties, keičiamų jungiamųjų detalių naudingo tarnavimo laikas 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo peržiūrėtas. Paaiškėjus, kad jungiamąsias dalis reikia keisti, senųjų detalių naudingo tarnavimo laikas turėtų būti peržiūrėtas ir ženkliai sutrumpėtų, vertinant naudingo tarnavimo laiką iki jų pakeitimo datos. Preliminariu vertinimu keičiamų jungiamųjų dalių naudingo tarnavimo laikas galėtų sutrumpėti iki 3 m., pakeistų dalių savikainą įvertinant pakeitimo išlaidų verte, nusidėvėjimo sąnaudos padidėtų 3 mln. eurų. Taip pat egzistuoja didelė rizika, kad naujų detalių pakeitimo išlaidos nebūtų įtrauktos į reguliuojamo turto bazę (RAB), kas galėtų sąlygoti turto vertės sumažėjimą.
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose už 3.8 mln. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 1.3 mln. eurų).
Atskleidimas apima sandorius ir likučius su EPSO-G grupės įmonėmis, asocijuota įmone GET Baltic, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. eurų) bei vadovybe ir jų artimais šeimos nariais.
2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:
Žemiau lentelėse pateikiami Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.
| Pirki-mai | SGDT lėšos (pirkimai)* | Parda-vimai | SGDT lėšos (pardavimai)* | Gautinos sumos | Gautinos SGDT lėšos | Gautos paskolos | Mokė- tinos sumos | Mokėti-nos SGDT lėšos | Gauti divi-dendai | Finansinės veiklos sąnaudos | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| UAB GET Baltic | 17.616 | - | 2.128 | - | 228 | - | - | 1.516 | - | - | 564 |
| EPSO-G | 751 | - | - | - | - | - | - | 23.482 | 274 | - | 1.084 |
| UAB TETAS | 4 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - |
| AB Ignitis gamyba | 1.547 | - | 5.152 | 8.568 | 1.014 | 864 | - | 315 | - | - | - |
| AB Energijos skirstymo operatorius | 424 | - | 532 | 150 | 29 | 15 | - | 39 | - | - | - |
| UAB Ignitis | 4.163 | 31.797 | 12.312 | 7.047 | 1.650 | 733 | - | 768 | 6.817 | - | - |
| UAB Transporto valdymas | 52 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - |
| AB KN Energies | - | - | - | - | - | - | - | - | 3.975 | - | - |
| Kitos valstybės valdomos įmonės | 62 | - | - | - | - | - | - | 7 | - | - | 24.619 |
| Iš viso | 24.619 | 31.797 | 20.124 | 15.765 | 2.921 | 1.612 | 23.482 | 2.919 | 10.792 | 564 | 1.084 |
* Atskleisti SGDT lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti pelno nuostolių ataskaitoje, nes Bendrovė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.
| Pirki-mai | SGDT lėšos (pirkimai)* | Parda-vimai | SGDT lėšos (pardavimai)* | Gautinos sumos | Gautinos SGDT lėšos | Gautos paskolos | Mokėti-nos sumos | Mokėti-nos SGDT lėšos | Gauti divi-dendai | Finansinės veiklos sąnaudos | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| UAB GET Baltic | 19.210 | - | 4.801 | - | 796 | - | - | 5 | 542 | - | - |
| EPSO-G | 349 | - | - | - | - | - | - | 25.009 | 227 | - | 683 |
| UAB TETAS | 4 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - |
| AB Ignitis gamyba | 2.811 | - | 4.947 | 3.172 | 625 | 640 | - | 293 | - | - | - |
| AB Energijos skirstymo operatorius | 474 | - | 354 | 58 | 167 | 12 | - | 21 | - | - | - |
| UAB Ignitis | 4.845 | 11.235 | 13.024 | 2.796 | 1.457 | 528 | - | 704 | 4.932 | - | - |
| UAB Transporto valdymas | 401 | - | - | - | - | - | - | 40 | - | - | - |
| AB KN Energies | - | - | - | - | - | - | - | - | 3.975 | - | - |
| Ignitis Polska sp. Z.o.o. | - | - | 121 | - | - | - | - | - | - | - | - |
| Kitos valstybės valdomos įmonės | 184 | - | - | - | - | - | - | 2 | - | - | 28.278 |
| Iš viso | 28.278 | 11.235 | 23.247 | 6.026 | 3.045 | 1.180 | 25.009 | 1.292 | 8.907 | 542 | 683 |
* Atskleisti SGDT lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti pelno nuostolių ataskaitoje, nes Bendrovė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.
Iš susijusių šalių gautinoms ir susijusioms šalims mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.
| 2024 m. | 2023 m. | |
|---|---|---|
| Išmokos susijusios su darbo santykiais | 784 | 805 |
| Išmokos valdybos nariams | 99 | 92 |
| Išmokos vadovybei iš viso: | 883 | 897 |
Bendrovės vadovybe yra laikoma Bendrovės vadovas, technikos, teisės ir organizacijos vystymo, komercijos, pažangos ir finansų direktoriai. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto perleidimo.
2023 m. – 2024 m. laikotarpiu audito įmonė Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data:
| 2024 m. | 2023 m. | |
|---|---|---|
| Audito paslaugos | 75 | 77 |
| Audito paslaugų iš viso: | 75 | 77 |
| Ne audito paslaugos | ||
| Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos | 12 | 14 |
| Kitos paslaugos | 5 | 3 |
| Ne audito paslaugų iš viso: | 17 | 17 |
Audito sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje atvaizduojamos prie kitų sąnaudų.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2024 m. ir 2023 m. Bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė tenkino šį reikalavimą. Dividendų skyrimui ir išmokėjimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri apribojimai. Grupės dividendų politika nustato dividendų nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo principus. Kitų išorėje ar Grupės viduje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui nėra. Informacija apie sutartyse su bankais numatytų finansinių sąlygų vykdymą atskleidžiama 19 pastaboje.
Pobalansinių įvykių, kurie galėtų daryti reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos, nebuvo.
AB „Amber Grid“
Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius
Tel. (8-5) 236 0855
[email protected]
www.ambergrid.lt
Įmonės kodas 303090867
PVM kodas LT100007844017
A.s. LT71 07044 0600 0790 5969, AB SEB bankas
2025-04-07
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Amber Grid“ Bendrovės vadovas Nemunas Biknius, finansų direktorius Gytis Fominas ir Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. AB „Amber Grid“ 2024 m. konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Bendrovės vadovas Nemunas Biknius
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Finansų direktorius Gytis Fominas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
UAB „PricewaterhouseCoopers”, J. Jasinskio g.16B, 03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, [email protected], www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, registruota LR juridinių asmenų registre
Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamosios įmonės (toliau visos kartu – Grupė) 2024 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomonė atitinka 2025 m. balandžio 7 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.
Konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas sudaro:
Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.
Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos (TASESV) parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės TASESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme numatytų etikos reikalavimų.
Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 39 pastaboje.
Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.
Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.
| Bendras reikšmingumo lygis | Bendrovei ir Grupei 800 tūkst. Eur |
| (2023 m. – 800 tūkst. Eur) | |
| Kaip mes jį nustatėme | Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei nustatytas kaip 1% nuo paskutinių trejų metų pajamų vidurkio |
| Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas | Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome Bendrovės ir Grupės pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Kadangi 2022-2024 m. pajamos svyravo dėl energijos kainų pokyčių, kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome paskutinių trejų metų pajamų vidurkį. Pasirinkome 1% nuo vidutinių trejų metų metinių pajamų bendrąjį reikšmingumo lygį, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo reikšmingumo lygio ribose. |
Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 40 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.
| | Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Savo profesiniu sprendimu ir nuomone, remdamiesi audito metu gautais įrodymais, mes, UAB „Prime auditors“, atlikome AB „Amber Grid“ ir jos patronuojamosios įmonės UAB „GET Baltic“ atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais taikyti Europos Sąjungoje, nepriklausomo audito paslaugas.
Mūsų nuomonė remiasi išsamia analize, atlikta remiantis Tarptautiniais audito standartais (toliau – TAS). Visi auditoriaus darbai atlikti pagal TAS ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, siekiant užtikrinti maksimalų patikimumą.
Po pirminio pripažinimo Grupė taiko perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo turto (toliau – IMT) pripažinimui. Grupės IMT balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 276 754 tūkst. Eur ir atitiko jo tikrąją vertę perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Paskutinis IMT perkainojimas buvo atliktas 2023 m. gruodžio 31 d.
Vadovybė įvertino, ar IMT balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Grupės vadovybė įvertino, kad per 2024 m. nebuvo reguliavimo pokyčių, galėjusių reikšmingai įtakoti turto vertę, o 2023 m. gruodžio 31 d. IMT perkainojime naudotos prielaidos reikšmingai nepasikeitė, ir padarė išvadą, kad IMT balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. pagrįstai atitiko jo tikrąją vertę, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo pripažinta jokių vertinimo koregavimų.
Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT likučio reikšmingumo Grupės finansinės būklės ataskaitoje ir dėl to, kad vadovybės atliekamas IMT tikrųjų verčių vertinimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus.
Mes supratome ir įvertinome vadovybės politikas, procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąsias vertes. Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo metodologiją ir jos įvertintus tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus per 2024 m. Mes išanalizavome 2023 m. gruodžio 31 d. perkainojimo metu vadovybės taikytas prielaidas būsimiems laikotarpiams, kurios turėjo reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams, t. y. reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto normą, numatomas investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą ir reguliuojamo turto vertes. Jas atitinkamai sutikrinome su 2024 m. faktiniais duomenimis bei Grupės vidaus biudžetais ir investicijų planais arba rinkos informacija, kad galėtume įvertinti, ar šiose prielaidose neatsirado reikšmingų pokyčių, kurie galėtų lemti reikšmingą IMT tikrosios vertės pasikeitimą. Mes apsvarstėme, ar bendras įvertis buvo pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad vertinimo koregavimų atlikti nereikia, buvo tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes. Mes įvertinome 2.6 ir 6 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą.
Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą. Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą. Iki 2023 m. gegužės 31 d. Grupę sudarė Bendrovė ir jos patronuojamoji įmonė UAB „GET Baltic“, kurios veikia Lietuvoje. Pardavus patronuojamosios įmonės kontroliuojantį akcijų paketą ji tapo asocijuota įmone, o jos apskaitai atskirosiose ir konsoliduotosiose ataskaitose buvo taikomas nuosavybės metodas. Dėl šios priežasties Grupės (ekonominio intereso) ir Bendrovės duomenys už 2024 metus sutampa, ir atitinkamai papildomos audito procedūros Grupės ataskaitų tikslais nebuvo reikalingos.# Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą
Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną, informaciją apie atlygį bei konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą.
Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų.
Konsoliduotosios vadovybės ataskaitos, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį bei išskyrus konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais, kurios teisės aktai neįpareigojo Grupės rengti ir kurios užtikrinimo paslaugos nebuvo mūsų darbo apimtyje, atžvilgiu mes įvertinome, ar joje pateikta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:
Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje, kurią gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:
Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informuojame juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.
Vadovaujantis mūsų audito sutartimi, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Bendrovės atskirosios ir Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas).
Bendrovės vadovybė taikė Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais, yra taikomas Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.
Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu.
Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.# Independent Auditor's Report
We have performed our engagement in accordance with the International Standard on Assurance Engagements (Revised) 3000, "Assurance Engagements Other Than Audits or Reviews of Historical Financial Information" (hereinafter – ISAE 3000 (R)). This standard requires that we comply with ethical requirements and plan and perform procedures to obtain sufficient assurance about whether the single electronic reporting format of the Separate and Consolidated Financial Statements complies in all material respects with the specified requirements. Sufficient assurance provides a high level of assurance but does not guarantee that services performed in accordance with ISAE 3000 (R) will always identify a material misstatement (material non-compliance with requirements).
The purpose of the procedures we planned and performed is to obtain sufficient assurance that the single electronic reporting format of the Separate and Consolidated Financial Statements is prepared in all material respects in accordance with the specified requirements and that such preparation was free from material errors or material omissions. Our performed procedures included:
We believe that the evidence we obtained provides a sufficient and appropriate basis for us to form our conclusion.
In our opinion, the single electronic reporting format of the Separate and Consolidated Financial Statements for the year ended December 31, 2024, complies in all material respects with the ESEF Regulation.
We were first appointed as the auditors of the Company and the Group on April 23, 2015, and the entire continuous engagement period for the 2015–2017 audits comprised three years. Following a break of two years, our appointment was extended for the 2020–2022 audits, and on August 30, 2023, it was extended again for the 2023–2024 audits, thus the entire engagement period comprised eight years, of which five years constituted the last continuous engagement period. The key engagement partner for the audit giving rise to this independent auditor's report is Rasa Radzevičienė.
On behalf of UAB „PricewaterhouseCoopers“
Rasa Radzevičienė
Partner
Auditor's Certificate No. 000377
Vilnius, Republic of Lithuania
April 7, 2025
Signed with an electronic auditor's signature only for the Independent Auditor's Report.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.