Amber Grid — Annual Report (ESEF) 2023

Mar 28, 2024

2023 m. metinis pranešimas

AB „AMBER GRID“ 2023 M. KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Vilnius 2024 m.

TURINYS

1. APŽVALGA .................................................................................................................................................................. 5
2. VERSLO APLINKA ........................................................................................................................................................ 9
3. STRATEGIJA .............................................................................................................................................................. 13
4. VEIKLA ...................................................................................................................................................................... 21
5. FINANSINIAI REZULTATAI ......................................................................................................................................... 34
6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS ......................................................................................................................................... 45
7. VALDYMO ATASKAITA .............................................................................................................................................. 51
8. DARNUMAS .............................................................................................................................................................. 65
9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI ...................................................................................................... 123
10. PRIEDAI.................................................................................................................................................................124

Valdybos pirmininko pranešimas

2023-ieji metai „Amber Grid“ buvo sėkmingi. Bendrovė išlaikė stabilias pajamas bei pelną, pasiekė reikšmingų rezultatų įgyvendinant tinklo modernizavimo projektus. Per metus padidėjo darbuotojų ir klientų pasitenkinimas Bendrove ir jos teikiamomis paslaugomis. „Amber Grid“ ir toliau yra patikima bei atsakinga įmonė, kuri vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant Lietuvos ir viso Baltijos regiono energetinį saugumą.

Praėjusiais metais, nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos ir metų pradžioje buvusių aukštų dujų kainų, „Amber Grid“ sėkmingai užtikrino nenutrūkstamą dujų tiekimą visiems savo klientams. Bendrovė toliau investavo į dujų perdavimo sistemos modernizavimą ir plėtrą – per metus atnaujino penkias dujų skirstymo stotis ir kitus dujų perdavimo sistemos objektus bei įgyvendino dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstrukciją.

Bendrovė ypatingą dėmesį ir toliau skiria aplinkosaugai bei klimato kaitos mažinimui. 2023 m. Bendrovės saulės elektrinės pagamino dar daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių, atnaujintas automobilių parkas pakeičiant taršius automobilius į elektrinius ar hibridinius. Be to, įmonėje buvo pritarta planams ateityje įsirengti elektrinį dujų kompresorių vietoje dabar naudojamo dujinio kompresoriaus.

Nors praėjusių metų pradžią paženklino incidentas, kilęs dujotiekyje Pasvalio rajone, Bendrovė ir jos klientai nepatyrė didelių nuostolių. Priešingai - buvo pagerinti dujotiekių vidinės diagnostikos procesai, ištirta apie 600 km dujotiekių visoje Lietuvoje. Taip pat buvo organizuota visuomenės informavimo kampanija apie saugumą prie dujotiekių.

„Amber Grid“ ir toliau sieks savo strateginių tikslų, apibrėžtų strategijoje – užtikrinti patikimą ir saugų dujų tiekimą, padidinti dujų tiekimo diversifikaciją ir aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros, dalyvaujant žaliojo vandenilio ir kitų atsinaujinančių dujų projektų įgyvendinime.

Dėkoju kolegoms už sėkmingus praėjusius metus ir linkiu „Amber Grid“ tvariai augti, stiprinti Baltijos šalių energetiką ir kurti naudą Lietuvai, dirbant dinamiškai besikeičiančiame energetikos sektoriuje.

Pagarbiai
Dalius Svetulevičius
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas

Bendrovės vadovo pranešimas

2023-ieji buvo kupini įvykių, pasiekimų ir pokyčių metai. Sėkmingai įgyvendinome daugybę projektų, sustiprinome savo pozicijas regione ir žengėme reikšmingus žingsnius link energetikos transformacijos.

Praėjusiais metais mūsų išvystyta dujų perdavimo infrastruktūra valstybės ir regiono poreikiams transportavome daugiau kaip 61 TWh dujų. Šis laikotarpis pasižymėjo itin didžiuliais dujų srautais, nukreiptais į Latviją. Per metus į požeminę dujų saugyklą ir Baltijos šalims bei Suomijai transportavome net 19 TWh dujų. Tam pasitarnavo 2022 metais įgyvendintas strateginis ELLI projektas Lietuvos pusėje, kai trečdaliu buvo padidinti dujų perdavimo srautai į Latviją. O 2023 m. pabaigoje pajėgumai buvo padidinti ir Latvijos pusėje, tad ELLI projektas laikomas visiškai užbaigtu. Tai buvo vienas paskutiniųjų Baltijos šalių regiono dujų rinkos integraciją didinančių projektų. Jį įgyvendinę pasiekėme, kad dujos dideliais kiekiais tekėtų tarp Baltijos šalių ir Suomijos. Klaipėdos SGD terminalas, pastaruoju metu įgyvendinti GIPL ir ELLI jungčių projektai iš esmės padidino Lietuvos ir Baltijos valstybių dujų infrastruktūros galimybes, sukūrė ekonomines ir geopolitines naudas.

Vienas iš svarbiausių pernai įgyvendintų Bendrovės projektų – dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstrukcija. Šis projektas, kurio vertė daugiau nei 13 milijonų eurų, buvo įgyvendintas laiku ir pagerino dujų tiekimo patikimumą bei saugumą. Investuodami į tinklo modernizavimą, pernai užbaigėme penkių dujų skirstymo stočių rekonstrukciją Šiauliuose, Telšiuose, Grigiškėse, Vievyje ir Kėdainiuose bei įrengėme dujų slėgio ribojimo mazgą magistralinio dujotiekio atšakoje į Marijampolės DSS.

Praėjusių metų sausio 13-osios incidentas dujotiekyje paskatino mus dar didesnį dėmesį skirti infrastruktūros saugumo didinimui. Atlikome išsamią dujotiekių diagnostiką, surengėme nacionalines pratybas ir pradėjome visuomenės informavimo kampaniją „Saugok save ir dujotiekį“.

Sėkmingai įgyvendinome ir tarptautinį sandorį – pardavėme didžiąją dalį dukterinės dujų biržos „GET Baltic“ akcijų Vokietijos dujų biržai EEX. Šis sandoris stiprina regiono energetikos rinką ir atneša naudą visiems jos dalyviams.

2023-ieji buvo žymūs ir konkrečiais žingsniais link vandenilio energetikos. Pradėjome vykdyti vandenilio transportavimo veiklą, įsteigėme Energetikos transformacijos centrą, kartu su Energetikos ministerija parengėme vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje gairių projektą. Taip pat įžengėme į vieno didžiausių ateities darbų – vandenilio koridoriaus sukūrimo parengiamąją fazę: kartu su Skandinavijos, Baltijos šalių ir Europos partneriais rengiame galimybių studiją, leisiančią suplanuoti Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektą.

Praėjusius metus taip pat galima pavadinti proveržio biomentano srityje metais, kai prie dujų perdavimo sistemos prijungėme biometano tiekimui skirtą grandį. Liepą buvo padėta biometano gamyba bandomuoju režimu, o rugsėjį buvo atidaryta pirmoji prie Lietuvos tinklo prijungta biometano gamykla. Iš jos į tinklą kasmet bus įleidžiama apie 100 GWh biometano, kuriam bus išduodamos žaliųjų dujų kilmės garantijos.

Visi šie pasiekimai įrodo, kad „Amber Grid“ yra patikima ir atsakinga įmonė, kuri rūpinasi energetikos saugumu ir tvarumu. Ir toliau dirbsime užtikrindami patikimą ir saugų dujų tiekimą, investuosime į infrastruktūros modernizavimą, prisidėsime prie žaliosios energetikos plėtros valstybėje. Vis daugiau dėmesio skirdami darnumui, pradėjome vertinti daugiau darnumo srities rodiklių. Juos atskleidžiame kartu su metiniu pranešimu pateikiamoje darnumo ataskaitoje. Kruopštus darbas darnumo srityje leis mus įvertinti kaip atsakingą ir visavertę darnios visuomenės dalį.

Noriu padėkoti visiems „Amber Grid“ darbuotojams, kolegoms už atsidavimą ir bendradarbiavimą. Jūsų profesionalumas ir pastangos leido mums pasiekti išties gerų rezultatų. Taip pat dėkoju klientams, partneriams ir akcininkams už pasitikėjimą ir paramą. Tikiu, kad 2024-ieji bus dar sėkmingesni metai.Toliau stiprinsime savo pozicijas regione, investuosime į infrastruktūros saugumą ir atnaujinimą bei aktyviai dalyvausime energetikos transformacijos procese.

Pagarbiai
Nemunas Biknius
„Amber Grid“ vadovas

2023 m. metinis pranešimas

1. APŽVALGA

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas – 2023 metai.

1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pavadinimas	AB „Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“, Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras	2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas	51.730.929,06 Eur
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Buveinės adresas	Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 236 0855
Elektroninio pašto adresas	info@ambergrid.lt
Interneto tinklalapis	www.ambergrid.lt

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užtikrina patikimą ir saugų gamtinių dujų perdavimą klientams aukšto slėgio dujotiekiais. Bendrovė atsakinga už Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą, kurią sudaro beveik 2300 km dujotiekių tinklas ir dvi dujų kompresorių stotys, jų eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra patogi didelio energijos kiekio transportavimui Lenkijai, Baltijos šalims ir Suomijai.

Bendrovė įgyvendino du strateginius energetikos projektus GIPL ir ELLI, kuriais sujungė Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas ir sustiprino Baltijos bei Suomijos dujų rinkų integraciją į bendrą Europos Sąjungos rinką.

Siekiant dujų sektoriaus dekarbonizacijos tikslų, „Amber Grid” aktyviai veikia, tiriant naujus technologinius ir rinkos sprendimus bei kuriant sąlygas pritaikyti dujų perdavimo sistemą žaliųjų dujų, įskaitant vandenilį, transportavimui. „Amber Grid“ taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą.

„Amber Grid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės (toliau – „EPSO-G“, „EPSO-G“ įmonių grupė) įmonė. „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, o UAB „EPSO-G“ veikia kaip „EPSO-G“ įmonių grupės valdymo bendrovė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Daugiau informacijos apie UAB „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių grupę - www.epsog.lt.

„Amber Grid“ valdo 34 proc. dujų biržos UAB „GET Baltic“ akcijų. „GET Baltic“ , esanti dujų biržos EEX dalis, organizuoja ir vysto prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Daugiau informacijos apie „GET Baltic“ - www.getbaltic.com.

Bendrovė filialų ir atstovybių neturi.

2023 m. metinis pranešimas

VIZIJA

Aplinkai draugiška, inovatyvi energetikos bendrovė integruotame Europos dujų tinkle.

MISIJA

Vystyti sistemą, įgalinančią konkurenciją ir klimatui draugiškos energijos naudojimą.

1.2. VEIKLOS RODIKLIAI

1 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai, 2021 m. – 2023 m.

	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką ir suvartotas Lietuvos poreikiams, GWh	14913	15576	24136
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas¹, GWh	46326	48213	28595
Sistemos naudotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	127	122	110
Magistralinių dujotiekių ilgis, km	2285	2285	2115
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius	68	68	67
Darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	340	332	324

¹ Latvijos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities perdavimo sistemos

1.3. SVARBŪS ĮVYKIAI

01 sausis
13 d. Šiaurės Lietuvos dalyje esančiame Pasvalio rajone magistraliniame „Amber Grid“ dujotiekyje įvyko incidentas, kurio metu kilo gaisras. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Per incidentą užsidegusios dujos nustojo degti po 4 valandų. Įvykio vietoje dujų perdavimo sistemą sudaro du lygiagrečiai į Latvijos pusę einantys dujotiekiai. Incidentas įvyko viename iš jų, kitas dujotiekis nebuvo pažeistas. Dujų perdavimas pažeistu dujotiekiu buvo nedelsiant nutrauktas. Pasvalio rajono ir kitiems Šiaurės Lietuvos vartotojams dujų perdavimas buvo užtikrintas lygiagrečiai įrengtu dujotiekiu. Tą patį vakarą buvo atnaujintas ir dujų perdavimas į Latviją. Pažeistas dujotiekis buvo suremontuotas per kelias dienas, dujų perdavimas Latvijai visiškai buvo atstatytas sausio 16 d. Vyksta incidento priežasčių tyrimas.

8 d. „Amber Grid“ pradėjo vienos svarbiausių Lietuvos dujų perdavimo arterijų – magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas beveik 17 km dujotiekio ruožų Kauno ir Kaišiadorių rajonuose rekonstrukciją. Atkarpų perklojimo terminas – 2023 metai.

02 vasaris
16 d. užbaigus tarptautinį viešą konkursą, kuriuo buvo siekiama išrinkti strateginį dujų biržos „GET Baltic“ partnerį, laimėtoju pripažinta birža European Energy Exchange AG (EEX). „Amber Grid“ valdyba priėmė sprendimą pritarti dukterinės įmonės dujų biržos „GET Baltic“ 66 proc. akcijų pardavimui pirkėjui EEX už 6,5 mln. eurų. Ši kaina atspindi gerus „GET Baltic“ 2022 metų veiklos rezultatus, kai biržos pajamos siekė 1,61 mln. eurų, o EBITDA rodiklis – 0,93 mln. eurų bei ateities verslo perspektyvas.

11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime į „Amber Grid“ valdybą iki jos kadencijos pabaigos išrinktas patronuojančios bendrovės „EPSO-G“ nominuotas valdybos narys Paulius Butkus.

11 d. įvykęs eilinis visuotinis „Amber Grid“ akcininkų susirinkimas nusprendė paskirstyti 2022 m. Bendrovės pelną ir skirti 0,0676 euro dividendų vienai akcijai. Iš viso buvo išmokėta daugiau kaip 12 mln. eurų dividendų.

14 d. „Amber Grid“, dalyvaujantis tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus sukūrimo projekte, paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą galimybių studijai parengti. Tai – dar vienas svarbus žingsnis, plėtojant Europos vandenilio infrastruktūrą po to, kai 2022 m. gruodį šešių Europos Sąjungos šalių perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl tarpvalstybinio projekto – „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus“ (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor) įgyvendinimo.

16 d. „Amber Grid“ ir energijos birža „European Energy Exchange” AG (EEX) oficialiai pasirašė sutartį, pagal kurią EEX įsigijo 66 proc. regioninės dujų biržos „GET Baltic“ akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje veikianti dujų birža tapo EEX Grupės dalimi. Likusius 34 proc. akcijų toliau valdo „Amber Grid“.

23 d. „Amber Grid“ nustatė dujų perdavimo paslaugų kainas 2024 metams. Kainos nustatytos, atsižvelgiant į VERT patvirtintą leistiną reguliuojamų pajamų viršutinę ribą. Palyginti su 2023 m. vidutine perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojams (1,39 Eur/MWh), 2024 metais ji didės 7 proc. ir sudarys 1,49 Eur/MWh. Dujų perdavimo paslaugos kaina sudaro vos kelis procentus galutinės vartotojų mokamos kainos už dujas.

03 kovas
2 d. Atliekant vidinį tyrimą ir vertinant turimą informaciją „Amber Grid“ kreipėsi į prokuratūrą dėl GIPL dujotiekio jungiamųjų detalių. Vykstantis procesas neturi jokio poveikio įprastai GIPL dujotiekio veiklai. Atlikti ankstesni ir nauji papildomi dujotiekio bei jo detalių bandymai ir tyrimai patvirtina, kad dujotiekis yra techniškai saugus bei patikimas. 2023 m. birželį, pagal anksčiau numatytą planą, atlikta GIPL dujotiekio vidaus diagnostika.

25 d. Kviesdamas gyventojus atkreipti dėmesį į magistralinius dujotiekius ir aplink esančią infrastruktūrą, „Amber Grid“ iniciavo informacinę kampaniją „Saugok save ir dujotiekį“. Jos metu žmonėms primenama, kas svarbu gyvenant ar dirbant šalia magistralinio dujotiekio, kokios galioja taisyklės, leidimai ir ribojimai.

04 balandis
1 d. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijoms pradedamos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šis pokytis visuomenei suteiks didesnį žinojimą apie greta dujų perdavimo sistemos objektų taikomus užstatymo pastatais normatyvus, paskatins žmones atidžiau planuoti savo veiklą šalia dujotiekių, pasidomėti galiojančiais veiklos ribojimais ir laikytis nustatytų taisyklių. Nuo šiol apie įregistruotą magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritoriją atsiras įrašas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie žemės sklypo teisinę registraciją. Šis pokytis atliekamas „Amber Grid“ įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytas nuostatas.

05 gegužė

06 birželis
18 d. Pasvalio rajone atidaryta pirmoji biometano gamykla, tiekianti žaliąsias dujas į perdavimo tinklą. Bendrovės „Tube green“ biometano gamyklos įrenginiai, įgyvendinus bendrą „Amber Grid“ ir „Tube green“ projektą prie dujų perdavimo sistemos buvo prijungti metų viduryje. Iš šios gamyklos į perdavimo sistemą kasmet numatoma įleisti apie 100 000 megavatvalandžių (MWh) biometano. Tai sudarys apie 0,6 proc. viso Lietuvos dujų poreikio. Ateityje tikimasi, jog biometano gamybos apimtys galėtų padidėti net iki 250 000 MWh.

07 liepa

08 rugpjūtis

09 rugsėjis
9 d. „Amber Grid“, prisidėdama prie tvarios Lietuvos kūrimo, pradėjo vandenilio transportavimo veiklą, vysto su vandeniliu susijusius projektus ir siekia tapti Lietuvos vandenilio infrastruktūros operatoriumi. Tai leis laiku integruotis į šiuo metu kuriamą Europos žaliojo vandenilio transportavimo tinklą. Siekdamas greitesnio vandenilio transportavimo veiklų išvystymo, „Amber Grid“ įsteigė Energetikos transformacijos centrą. Jo specialistai atsakingi už vandenilio dujų transportavimo tinklo ir rinkos vystymą, esamos dujų perdavimo sistemos pritaikymą dujų ir vandenilio mišinio transportavimui. Taip pat jie užtikrins žaliųjų dujų kilmės garantijų registro vystymą, reikiamų energetikos transformaciją įgalinančių partnerysčių kūrimą.

13 d. Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid" ir „Conexus Baltic Grid" pradėjo siūlyti padidintus techninius pajėgumus Kiemėnų jungties taške.# 2023 m. metinis pranešimas

1.4. NARYSTĖ

Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registrų (ERGaR), Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos, Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos, European Hydrogen Backbone iniciatyvos narė:

ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu užtikrinti.

Asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams apie verslo galimybes abiejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.

Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip naujo, švaresnio ir tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio sektoriuose ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informacinę ir darbo platformą.

EASEE-gas asociacija įkurta plėtoti ir skatinti supaprastintą ir racionalizuotą fizinį dujų transportavimą ir prekybą dujomis visoje Europoje.

ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ES teisės aktų reikalavimus atitinkančią, sistemą, įgalinančią tarpvalstybinę dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų prekybą Europos gamtinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo atsinaujinančių dujų pardavimo ir dvigubos jų apskaitos.

„Amber Grid“ dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse, kurio tikslas – padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę.

SGD EŠVA 2023 m. metinis pranešimas 7

„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio platformos, įsteigtos prie Energetikos ministerijos, narė. Platforma siekia padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę. Taip pat skatina vandenilio kaip švaraus kuro, energijos šaltinio ir nešėjo naudojimą transporto, pramonės, energetikos bei kituose ūkio sektoriuose, taip pat Lietuvos įmonių ir organizacijų įsitraukimą į vandenilio sektoriaus vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant paslaugas Lietuvos ir kitų šalių poreikiams.

„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Šalies mokslininkus ir verslo organizacijas jungianti asociacija dalyvauja formuojant nacionalinę, regioninę ir ES politiką bei tikslus, įskaitant Lietuvos vandenilio energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų leidybos procese strategijos ir vandenilio plėtros veiksmų plano parengimą, prisideda siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios paskatintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina bendrą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą ir kt.

„Amber Grid“ yra INFOBALT asociacijos narė. INFOBALT yra informacijos, ryšių ir technologijų sektoriaus asociacija, siekianti sukurti geriausias sąlygas technologijų taikymui, rinkos plėtrai bei eksportui. „Amber Grid” kartu su kitais šios asociacijos partneriais kuria energetikos, mokslo ir IT srities „think tank“ bendradarbiavimo platformą – EnergyTech, apjungiančią energetikos verslo įmones, mokslo bendruomenę ir pažangiausias bei daugiausia patirties turinčias IT bei technologines bendroves. EnergyTech platforma mato save 3 kryptyse: kaip inovatyvių idėjų banką ir eksportuojamų kompetencijų centrą; kaip bendraminčių profesionalų erdvę efektyviam dialogui energetikos sektoriaus inovacijų skatinimui; kaip lyderį, įtraukiantį Lietuvos, regiono ir tarptautinę bendruomenę tvariai ateities energetikai užtikrinti.

„Amber Grid“ yra europinės vandenilio plėtros iniciatyvos „European Hydrogen Backbone“ narė. Iniciatyvos dalyviai kuria Europos vandenilio transportavimo infrastruktūros viziją.

„Amber Grid” yra kilmės garantijas išduodančias institucijos Europoje vienijančios organizacijos AIB narė. AIB kuria ir plėtoja standartizuotą energijos kilmės garantijų apsikeitimo sistemą tarp Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių kilmės garantijas išduodančių įstaigų, siekiant užtikrinti patikimą, skaidrų, ir ekonomišką energijos kilmės garantijų tarpvalstybinį apsikeitimą.

2023 m. „Amber Grid“ prisijungė prie Oil & Gas Methane Partnership 2.0 (OGMP 2.0). Tai yra Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pavyzdinė naftos ir dujų ataskaitų teikimo ir poveikio aplinkai mažinimo programa. OGMP 2.0 yra vienintelė išsami, matavimais pagrįsta ataskaitų teikimo sistema pramonei, kuri pagerina metano emisijų ataskaitų tikslumą ir skaidrumą. OGMP 2.0 tiesiogiai įtraukia naftos ir dujų įmones, kurios turi galią spręsti metano emisijų problemą. Tai padeda joms geriau suprasti savo išmetamųjų teršalų profilius ir, svarbiausia, panaudoti šias žinias, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu, sutelkiant pastangas į didžiausių emisijų šaltinius.

LVP AIB 2023 m. metinis pranešimas 9

2. VERSLO APLINKA

2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir Santakos įleidimo tašką perduodant dujas iš Lenkijos ir Kiemėnų įleidimo tašką, perduodant dujas iš Latvijos. Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.

Per 2023 metus į Lietuvą buvo patiekta 37,3 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 7,7 proc. mažiau nei buvo patiekta 2022 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 40,4 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 19,1 TWh dujų, tai yra 3,9 proc. daugiau, palyginti su 2022 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 18,4 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 3,2 TWh dujų, tai 49,3 proc. mažiau palyginti su 2022 metais, kai į Lenkiją buvo transportuota 6,4 TWh dujų. Dujų vartojimas Lietuvoje 2023 metais buvo nežymiai mažesnis. Per 2023 metus Lietuvoje buvo suvartota 14,9 TWh dujų, tai – 4,3 proc.# 2023 m. metinis pranešimas

2023 m. metinis pranešimas 9

mažiau nei 2022 metais, kai dujų poreikis buvo 15,6 TWh dujų. Mažesnį dujų vartojimą lėmė šilti žiemos orai, pirmaisiais metų mėnesiais buvusios aukštos dujų kainos ir dėl to ženkliai sumažėjusio dujų panaudojimo trąšų gamybai ir miestų šildymui. Klaipėdos SGD terminalas ir toliau yra svarbiausias dujų tiekimo šaltinis Lietuvai ir Baltijos šalims. 2023 metais iš terminalo buvo patiekta 31,9 TWh dujų arba 84,6 proc., iš Latvijos – 2,5 TWh arba 6,6 proc., iš Lenkijos – 3,3 TWh arba 8,7 proc. viso įleisto dujų kiekio. Iki 2033 m. užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y. terminalo klientams kasmet bus paskirstyta 33 TWh terminalo pajėgumų. Nuo 2022 m. pabaigos į Lietuvą pradėtas importuoti tvarumo kriterijus atitinkantis biometanas, pagamintas Europos Sąjungos šalyse. Šiam biometanui išduotos Lietuvoje pripažintos kilmės garantijos. 2023 m. į Lietuvą iš viso importuota 40 GWh biometano. 2023 m. vasarą, pradėjus gaminti ir į perdavimo tinklą tiekti lietuvišką biometaną, šiam taip pat buvo išduotos kilmės garantijos. Iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje buvo pagaminta 47 GWh biometano. Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį sudarys žalios dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas. 2023 m. metinis pranešimas 9 Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. ir kad ši dalis toliau būtų didinama. Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. Iki 2030 m. dujų poreikis kasmet šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje. Europos energetikos sistemą siekiama pertvarkyti dėl šių priežasčių: Siekiant panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas kovoti su klimato kaita, Europos Komisija (EK) 2022 m. paskelbė RePowerEU planą, kaip atsaką į sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikeltų tikslų bus siekiama: • taupant energiją, • diversifikuojant energijos tiekimą, • spartinant energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos išteklių, naudojimą. Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros, numatytos ES Vandenilio strategijoje. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m. 2023 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pasiekė susitarimą dėl vandenilio ir dekarbonizuotų dujų paketo (toliau - Dujų dekarbonizacijos paketas).Į paketą įeina reglamentas ir direktyva. Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų, ypač vandenilio ir biometano, integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje. Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką investicijoms ir sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruktūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus taikomos prieigai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui.

2023 m. metinis pranešimas 10

Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų paketu dabartinės taisyklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką. 2020 m. Europos Komisija pristatė ES metano išmetimo mažinimo strategiją, kurioje tarp kitų tikslų taip pat bus siekiama sumažinti metano išmetimą energetikos sektoriuje, 2023 m. gruodžio pabaigoje sutarta dėl Metano reglamento nuostatų. 2020 m. pristatyta ir vandenilio strategija. Joje konstatuojama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m., siekiant ES klimatui neutralios ekonomikos. Numatoma, kad šis dokumentas, kaip ir Dujų paketas turės didelę įtaką dujų perdavimo veiklai ateityje.

2.2. REGULIACINĖ APLINKA

Nuo 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC). Dėl nustatyto VERT reguliavimo įsigalioję pokyčiai turėjo įtakos Bendrovės veiklai ir rezultatams: nuo 2019 m. prasidėjęs reguliavimo periodas lėmė, jog Bendrovei pradėta taikyti nauja VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika ir nuo 2019 m. pradžios žymiai (nuo 7,09 proc. iki 3,33 - 3,96 proc.) sumažinta investicijų grąžos norma. Pagal minėtos metodikos nuostatas, investicijų grąžos norma nuo einamojo reguliavimo periodo pradžios jo eigoje kinta kasmet. 2023 metams ji, VERT nustatant Bendrovės leidžiamąsias pajamas naudota 3,94 proc., tačiau bus pakoreguota į 3,96 proc. Artėjant naujam 2024-2028 m. reguliavimo periodui, 2023 metais buvo atlikti su tuo susiję veiksmai:
• 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. vasario 1 d. buvo paskelbta VERT vieša konsultacija dėl „Amber Grid“ kainodaros laikotarpiui nuo 2024 m. (https://www.vert.lt/Puslapiai/bendra/viesosios-konsultacijos/vykstancios-viesosios- konsultacijos.aspx), jos metu rinkos dalyvių pastabų nebuvo gauta.
• Po viešosios konsultacijos 2023 m. kovo 31 d. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) paskelbė savo nuomonę su rekomendacijomis Lietuvoje taikomai dujų perdavimo kainodarai (acer.europa.eu/Publications/Agency_report-analysis_of_the_consultation_document_for_Lithuania.pdf).
• 2023 m. pirmoje pusėje pakeista Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodika.
• 2023 m. gegužės mėn. VERT nustatė Bendrovei pajamų viršutinę ribą (PVR) 2024 m., t.y. pirmiesiems naujo reguliavimo periodo metams.
• 2023 m. gegužės mėn. nustatytos perdavimo paslaugų kainos 2024 metams. Vidutinė perdavimo kaina Lietuvos vartotojams didės 7 proc. nuo 1,39 Eur iki 1,49 Eur už MWh.
• 2023 m. liepos mėn. pakeista Investicijų grąžos normos nustatymo metodika. Taip pat su VERT aptarta pozicija, kad kita vieša konsultacija dėl taikytinų kainodaros principų būtų skelbiama 2024 m. pabaigoje dėl kainodaros metodikos, taikytinos nuo 2026 m. tarifinio laikotarpio.

2023 m. metinis pranešimas 11

2.3. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS „GET BALTIC“ VEIKLĄ 2023 M., KURIOS DALĮ AKCIJŲ VALDO „AMBER GRID“

Pavadinimas	UAB „GET Baltic“ (toliau – „GET Baltic“, Bendrovė)
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras	2012 m. rugsėjo 13 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	302861178
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas	580 450,00 Eur
Buveinės adresas	Geležinio Vilko g. 18 A, LT-08104 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 36 0000
Elektroninio pašto adresas	info@getbaltic.com
Interneto tinklalapis	www.getbaltic.com

Energijos biržai „European Energy Exchange“ (toliau - EEX) ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ priklausanti dujų birža „GET Baltic“ yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą agentūros ACER. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais (mėnesio trukmės) gamtinių dujų produktais su fiziniu pristatymu, Lietuvos, bendrame Latvijos ir Estijos bei Suomijos virtualiuose prekybos taškuose. Teikiant gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus, „GET Baltic“ siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje. 2023 metais „GET Baltic“ rezultatai atspindi augimo tendenciją.# Sėkmingus veiklos rezultatus lėmė nuosekliai vystoma biržos veikla, auganti biržos dalyvių bendruomenė ir regione vystomi infrastruktūriniai projektai.

Vienas iš svarbių regiono infrastruktūrinių projektų - atidarytas Inkoo SGD terminalas Suomijoje, į kurį 2023 metų balandį buvo pristatytas pirmasis krovinys. Latvijoje esanti Inčukalnio požeminė dujų saugykla 2023 metais taip pat atliko svarbų vaidmenį. Saugyklos užpildymas spalio mėnesį pasiekė beveik visą jos pajėgumą, o tai dar labiau sustiprino regiono pasirengimą žiemos sezonui. Galiausiai, 2023 metais gamtinių dujų rinkoje reikšmingą vaidmenį turėjo GIPL dujotiekis, jungiantis Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas, integruodamas šalis į vieningą Europos Sąjungos dujų tinklą. Pastebimas regiono patrauklumo didėjimas lėmė, kad ir toliau augo gretimų rinkų dalyvių registracija biržoje bei pastebimai didėjo jų aktyvumas biržos prekybos sistemoje. Visi minėti reikšmingi įvykiai regione atsispindėjo „GET Baltic“ prekybos rezultatuose augančiu likvidumu bei konkurencija.

Pats ryškiausias pokytis 2023 metais – dalies „GET Baltic“ akcijų pardavimas. Anksčiau buvusi vienintelė „GET Baltic“ akcininkė „Amber Grid“, siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę regioninės dujų biržos „GET Baltic“ klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus, dar 2022 m. metų pradžioje paskelbė „GET Baltic“ biržos strateginio partnerio atranką. 2023 m. kovo 16 d., įvykdžius viešo tarptautinio konkurso procedūras, „GET Baltic“ strategine partnere išrinkta EEX birža. 2023 m. gegužės 16 d., „Amber Grid“ ir energijos birža EEX oficialiai pasirašė sutartį, pagal kurią EEX įsigijo 66 proc. „GET Baltic“ akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje veikianti dujų birža „GET Baltic“ tapo EEX grupės dalimi. Likę 34 proc. akcijų ir toliau priklauso „Amber Grid“.

2023 m. gruodžio 4 d. EEX Baltijos ir Suomijos dujų rinkose sėkmingai pradėjo teikti REMIT viešai neatskleistos informacijos paslaugas, kurias iki 2023 m. gruodžio 27 d. siūlė „GET Baltic“. Sutartis dėl naudojimosi EEX viešai neatskleistos informacijos teikimo paslaugomis Baltijos ir Suomijos dujų rinkose pasirašė 23 klientai. Tai - pirmasis bendras pasiekimas, vykdant Baltijos ir Suomijos dujų rinkų integraciją į EEX.

2023 m. metinis pranešimas 12

Siekiant įgyvendinti į klientus orientuotos organizacijos strategiją, patenkinti klientų lūkesčius bei gerinti paslaugų ir aptarnavimo kokybę, 2023 metų spalio mėnesį Bendrovė atlikto klientų pasitenkinimo tyrimą. Šio tyrimo metu „GET Baltic“ klientai pateikė nuomonę apie patirtį dirbant su „GET Baltic“ ir biržos teikiamų paslaugų spektro, kokybės, aptarnavimo bei darbuotojų, kaip žinių ir kompetencijų centro, vertinimą. Klientų pasitenkinimo apklausos rezultatai parodė, kad „GET Baltic“ klientai mato bendrovę kaip stabilią bei aukštą rinkos paslaugų standartą atitinkančią įmonę.

Ateinančiais metais „GET Baltic“ tęs pradėtus darbus, sieks išnaudoti atsivėrusias europinės dujų rinkos galimybes, toliau gerins aptarnavimo bei teikiamų paslaugų kokybę, atlieps rinkos dalyvių ir akcininkų lūkesčius dėl siekio stiprinti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas ir skatinti integraciją į visos Europos dujų prekybos rinkas. Kartu su EEX grupe bus siekiama, kad 2025 metais trumpalaikiai ir ilgalaikiai „GET Baltic“ biržos produktai būtų harmonizuoti su kitomis prekybos zonomis, prekybą vykdant pagal EEX Vokietijos biržos licenciją, naudojantis EEX prekybos infrastruktūra bei moderniausiomis kliringo paslaugomis, teikiamomis „European Commoditiy Clearing AG“.

„GET Baltic“ biržos veikla 2023 m.:

• prekybos apyvarta pasiekė 9,1 TWh, tai yra 31 proc. daugiau lyginant su 2022 m. prekybos apyvarta (6,9 TWh.);
• tarpvalstybiniais sandoriais suprekiauta 2,1 TWh, - 15 proc. mažiau nei praėjusiais metais (2023 m. – 2,5 TWh);
• 49 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (4.481 GWh), 21 proc. – bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje (1.949 GWh) ir 29 proc. – Suomijoje (2.670 GWh);
• iš viso biržoje buvo sudaryta 32213 sandorių, tai yra 28 proc. daugiau lyginant su 2022 m. (25101 sandoris);
• pavedimus teikė 70 biržos dalyvių, visi jie sėkmingai sudarė sandorius (per visus 2022 metus aktyviai pavedimus teikė 66 dalyviai bei visi sudarė sandorius);
• pasibaigus 2023 metams iš viso biržoje buvo 118 registruotų dalyvių: Lietuvos prekybos aikštelėje – 86, bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje – 42, o Suomijoje – 38.
• pigiausias sudarytas sandoris užfiksuotas lapkričio mėnesį už 10 EUR/MWh, brangiausias – vasario mėnesį už 139 EUR/MWh.
• 2023 m. biržoje užsiregistravo 9 nauji biržos dalyviai.

1 pav. „GET Baltic“ veiklos rezultatai, 2023 m.

	Biržos dalyviai	Aktyvūs biržos dalyviai	Prekybos apyvarta, GWh	Sudaryti sandoriai
Suomija	38	9	2 670
Latvija-Estija	42		1 949
Lietuva	86		4 481
Iš viso	118	70	100 GWh	32 213

2023 m. metinis pranešimas 13

3. STRATEGIJA

3.1. VIZIJA, MISIJA, ĮSIPAREIGOJIMAI, PRIORITETAI

Įmonė toliau įgyvendino 2023 m. pradžioje valdybos patvirtintą atnaujintą ilgalaikę „Amber Grid“ strategiją iki 2030 m. Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengęs transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui, taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui. Siekiame integruotis į bendrą Europos rinką kurdami vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija už geriausią kainą.

Strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio centre yra penkios suinteresuotos šalys – vartotojai, gamintojai/tiekėjai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti vertę. Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę paskirtį ir tapatybę, apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims.

2 pav. „Amber Grid“ įsipareigojimai suinteresuotoms šalims.

3 pav. „Amber Grid“ strateginiai prioritetai 2030 m.

2023 m. metinis pranešimas 14

Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategijos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui numatant konkrečius veiksmus pamečiui. Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis, suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai veiklos rodikliais trumpajam 3 metų laikotarpiui. Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa Bendrovės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

2 lentelė. Ilgalaikiai bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai

Siekiant užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina veiklos aplinkos veiksnių pokyčius, strategijos įgyvendinimą ir pažangą bei, esant poreikiui, atnaujina strategijos dokumentą. Detalesnę informaciją apie Bendrovės strategiją galite rasti https://ambergrid.lt/strategija
Toliau, 3 lentelėje pateikiame strategijos įgyvendinimo statusą.

3 lentelė. Bendrovės strategijos įgyvendinimas

VARTOTOJAI

• Tikslas: Pritaikyti perdavimo sistemą žalių dujų patekimui į rinką
• Aktyviai analizuojame ir kuriame galimybes transportuoti vandenilio ir metano mišinį. Šiam tikslui pasiekti ieškome galimybių integruoti vandenilio gamybos įrenginį į dujų sistemą. 2023 m. vyko parengiamieji darbai vandenilio įmaišymo į dujų perdavimo sistemą projekto įgyvendinimui. Taip pat, siekiant užtikrinti žaliųjų dujų patekimą į rinką, 2023 m. buvo sukurtos palankios sąlygos biometano gamintojų prijungimui prie dujų perdavimo sistemos.
• Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė: AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,09 TWh (planuota 0,05 TWh)

GAMINTOJAI/TIEKĖJAI

• Tikslai: Sukurti į klientą orientuota organizaciją
• Trečius metus iš eilės atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai palankūs (GCSI indeksas 83 proc.). 2023 m. ypatingą dėmesį skyrėme aktyviam bendravimui su klientais atliepdami jų lūkesčius išsakytus 2022 m. vertinime.
• Šio tikslo apimtyje numatytos automatizuotų sprendinių platformos, skirtos rangovų ir kitų interesantų aptarnavimui, įdiegimas užsitęsė ieškant tinkamo techninio sprendinio, tariamasi dėl darbų apimties.
• Įgyvendinant vieną iš šio tikslo uždavinių, kartu su „Klaipėdos nafta“ atlikta analizė dėl SGD terminalo pajėgumų išplėtimo. Atliktos apklausos parodė, kad išplėtimo projektas kol kas nėra aktualus rinkos dalyviams.
• Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė: Klientų pasitenkinimo rodiklis (GCSI indeksas) 83 proc. (planuota ≥80)
• Tikslai: Įgyvendinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatytus strateginius projektai laiku ir numatyta apimtimi
  • Įgyvendinant ELLI projektą atlikti visi suplanuoti darbai, padidinti dujotiekio jungties pajėgumus tiek Lietuvos, tiek Latvijos kryptimi.
• Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė: NENS/NEKS numatyti strateginiai projektai įvykdyti laiku ir numatyta apimtimi - įvykdyta 100 proc. (kaip planuota)

STEIGĖJAS

• Tikslai: Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui
  • Tikslo „Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui“ platesnė apžvalga pateikta skyriuje „Finansiniai rezultatai“.
• Tikslai: Užtikrinti efektyvų sistemos valdymą pritaikant ją AEI integracijai
  • Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta eilė priemonių.

2023 m. metinis pranešimas 15# 3.1. VEIKLOS IR FINANSINIAI REZULTATAI IR RODIKLIAI

Atlikta Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemų techninių galimybių vandenilio patiekimui ir transportavimui įvertinimo bei reikalingų modernizavimo priemonių ir investicijų nustatymo studija. Kartu su EPSO-G grupės įmonėmis parengta Lietuvos energetikos sistemos transformacijos studija. Pasirašyta sutartis su studijos rengėju dėl Tarpvalstybinio vandenilio infrastruktūros koridoriaus „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ sukūrimo. Atlikta galimybių studija dėl dujų kompresorių stočių pajėgumų optimizavimo ir jų veiklos tęstinumo užtikrinimo dekarbonizuojant dujų transportavimo sistemą, pradėti parengiamieji jų pertvarkos darbai. Sukurtos palankios sąlygos biometano gamintojų prisijungimui: lengvesnis prisijungimas prie perdavimo sistemos, galimybė patiems įrengti tiek savo, tiek Amber Grid sistemos dalį. 2023 m. rugsėjo mėn. prie perdavimo sistemos prijungtas pirmasis biodujų gamintojas. Diagnostikai pritaikytos visos diagnozuojamos magistralinių dujotiekių atkarpos. Nuolatos gerinami pasirinkti veiklos rodikliai dalyvaujant lyginamosios veiklos iniciatyvoje su 12 Europos šalių perdavimo sistemos operatoriais. Pasiekta numatyta branda perdavimo sistemos statybai bei eksploatavimui naudoti skaitmeninius sprendinius/priemones. Toliau buvo įgyvendinami veiksmai numatyti Bendrovės 2023 m. informacijos saugumo valdymo plane. Bendrų grupės įmonių IT sistemų diegimas atidėtas atlikus detalią analizę, rengiama nauja koncepcija. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimas vyksta teisės aktuose nustatytais terminais. Įgyvendintos suplanuotos priemonės Bendrovės IT srityje. Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,09 TWh (planuota 0,05 TWh)

VISUOMENĖ

Tikslai

2023 m. metinis pranešimas 16

Įgalinti dujų sektoriaus transformaciją integruojant AEI

Integruojant nacionalinę dujų, pagamintų iš AEĮ (įskaitant vandenilį), kilmės garantijų sistemą į europinę sistemą vykdomi parengiamieji darbai – įdiegtas savitarnos portalas, vyksta testavimo darbai darbinėje aplinkoje. Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,09 TWh (planuota 0,05 TWh)

Reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai

Vienas didžiausiu prioritetų Bendrovėje – reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Parengtas numatytų ŠESD mažinimo priemonių investicinis planas, vykdomos ŠESD mažinimo priemonių plane numatytos priemonės. 2023 m. sumažinta 18,999 tūkst. t CO2, daugiau nei planuota. Atlikta bendrovės trečio lygmens (Scope 3) emisijų inventorizacija. Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė ŠESD emisijų sumažinimas - sumažinta 18,999 tūkst. t CO2 (planuota 14,1 tūkst. t. CO2)

DARBUOTOJAI

Tikslai

Sukurti įsitraukusią organizaciją

Siekiant sukurti įsitraukusią organizaciją, Bendrovė įgyvendina eilę priemonių ir pokyčių. Yra rengiama e-mokymų sistema, įdiegta motyvuojanti ir rinkos tendencijas atitinkanti atlygio sistema, parengtas darbdavio įvaizdžio gerinimo planas. Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė Bendrovės darbuotojų įsitraukimas – 72 proc. (planuota ≥70)

Sukurti pažangią organizaciją – ateities energetikos kompetencijų centrą

Nežymiai vėluoja interaktyvios mokymosi, instruktavimo platformos diegimas. Ją nuspręsta įsigyti EPSO-G grupės mastu. Aktyviai dalyvaujame konferencijose: tiek aukščiausio lygio vadovai, tiek vidurinės grandies ir bendrovės specialistai. Siekiant sukurti efektyvumo kultūrą, įvykdyta dalis suplanuotų iniciatyvų, pradėti skaičiuoti sutaupymai. Vykdytos priemonės nėra apjungtos į bendrą sistemingą ir tęstinę programą. Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė Pripažinti naujųjų dujų ekspertai, kasmet kviečiami skaityti pranešimus šia tema ne mažiau nei 2 Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose – >2 (planuota ne <2)

3.2. VEIKLOS IR FINANSINIAI TIKSLAI

„Amber Grid“ Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2023 m. metinius veiklos tikslus. Bendrovei keliami finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Amber Grid“ vadovo tikslams. Už nustatytų tikslų įgyvendinimą Bendrovės vadovas yra atskaitingas Valdybai. Toliau pateikiame Bendrovės 2023 m. tikslų įgyvendinimo statusą.

4 lentelė. Bendrovės 2023 m. tikslų įgyvendinimo statusas

Metinis tikslas	Siektinas rodiklio dydis	Tikslo svoris	Tikslo pasiekimo įvertinimas
Investicijų programos įgyvendinimas	1)Įgyvendinti Įmonės biudžete numatytas investicijas (svoris – 50%); 2)Įgyvendinti ES paramos lėšomis finansuojamus projektus (svoris – 50%).	15%	15%
Tvarūs finansai	Metiniai iki 2023-12-31 siektini rodikliai : a) koreguotas ROE – 6,3 proc. (svoris – 30%); b) koreguota EBITDA – 27,5 mln. Eur (svoris – 30%); c) reguliuojamų sąnaudų įtraukimas į tarifus (ne mažiau kaip 96 proc.) (svoris – 40%).	20%	13,4%
Dujų kompresorių stočių pajėgumų ir sąnaudų optimizavimas	Atlikta analizė dėl dujų kompresorių stočių optimizavimo, identifikuotos reikiamos investicijos ir paskelbti pirkimai dėl kompresorių stočių 2023 m. metinis pranešimas 17 rekonstrukcijos ir plėtros. Pokytis svarbus bendrovės ateičiai.	10%	10%
Strateginio turto valdymo plano (SAMP) vykdymas	1) Technologinio turto, kurį ketinama remontuoti/rekonstruoti 2024-2028 m. pagal Longlist, įvertinimas panaudojant PIMS ir IMS rizikų vertinimo modulius (svoris – 30%); 2) Kompresorių patikimumas (GTBI reliability - intrinsic availability) (svoris – 20%); 3) SAIDI/SAIFI – 0 (svoris – 30%); 4) Atlikta diagnostika 94% diagnozuojamų dujotiekių ilgyje (svoris – 20%).	15%	14,9%
Poveikio aplinkai mažinimo priemonių diegimas	numatyta, su EPSO-G suderinta, apimtimi 1) Parengtas numatytų ŠESD mažinimo priemonių investicinis planas (svoris 25%); 2) Vykdomos ŠESD mažinimo priemonių plane numatytos priemonės (2023 m. 14,0 tūkst. t CO 2 išmetimų mažinimas – 100%, 9,8 – 14,0 tūkst. t CO 2 tikslas pasiektas proporcingai 70-100%) (svoris – 50%); 3) Atlikta bendrovės trečio lygmens (Scope 3) emisijų inventorizacija (svoris – 25%).	15%	15%
Vandenilio programos įgyvendinimas	numatyta apimtimi 1) Tyrimo programos, skirtos H 2 transportavimo Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemomis galimybėms ir sąlygoms įvertinti, atlikimas: nustatytos leistinos optimalios vandenilio įmaišymo perdavimo sistemoje ribos ir susijusios investicijos (svoris – 50%); 2) Pasirašyta sutartis su rengėju dėl galimybių studijos dėl tarpvalstybinio H 2 infrastruktūros koridoriaus „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ sukūrimo rengimo (svoris – 50%).	15%	15%
Lietuvos energetikos sistemos transformacijos studijos parengimas	1) Iki 2023-06-30 atlikta Transformacijos studija, jos rezultatams gautas akcininko atstovų pritarimas. 2) Išgryninta Amber Grid ir Grupės strateginė rolė įgyvendinant energetikos sektoriaus transformaciją, tame tarpe kuriant energetinės salos koncepciją (II pusm.).	10%	10%

Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo vertinimą. Jo rezultatas yra viena dedamųjų, į kurią atsižvelgiama skiriant metinį finansinį skatinimą tiek Bendrovės vadovams, tiek ir darbuotojams. Bendrovės tikslai yra tapatūs generalinio direktoriaus tikslams. Jie yra paskelbti „Amber Grid“ interneto svetainėje https://ambergrid.lt/tikslai

Bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, už 2023 metais buvo įvykdyti 93,3 proc.

3.3. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

2023 m. užbaigtas strateginis dujų perdavimo infrastruktūros projektas – Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas (ELLI). Šis projektas buvo įtrauktas į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (angl. European Network of Transmission System Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų plėtros planą (angl. Ten-Year Network Development Plan, TYNDP), BEMIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą, paskelbtą 2017 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP), Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros planą, Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą bei 2021 m. lapkričio 19 d. paskelbtą ES Bendro intereso projektų penktąjį sąrašą. Projekto tikslas buvo padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat 2023 m. metinis pranešimas 18 sudarytos geresnės sąlygosnaudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“.

4 pav. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas (ELLI).

2022 m. „Amber Grid“ išplėtė Pasvalio rajone esančią Kiemėnų dujų apskaitos stotį bei padidino jos pajėgumus. Taip pat buvo atlikta Panevėžio dujų kompresorių stoties teritorijoje esančių dujotiekių rekonstrukcija, sudariusi galimybes transportuoti dar daugiau dujų iš Klaipėdos SGD terminalo į Latviją. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. šis dujotiekis leidžia perduoti 90 gigavatvalandžių (GWh) dujų per parą Latvijos kryptimi, o 2023 m., Latvijos perdavimo sistemos operatoriui užbaigus darbus Latvijos pusėje, 82 GWh/ parą Lietuvos kryptimi. ELLI projektą finansavo „Amber Grid“ ir AS „Conexus Baltic Grid“ nuosavomis lėšomis bei ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) lėšomis. Tarptautinė energijos terminalų operatorė „KN Energies“ ir „Amber Grid“ 2022 m. buvo pradėjusios projektą, kuriuo siekta įvertinti galimybę praplėsti dabartinius Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumus kartu su dujų perdavimo sistemos pajėgumais atitinkamuose įleidimo bei išleidimo taškuose ir taip sukurti galimybę rezervuoti papildomus SGD importo pajėgumus ateityje. Projektu būtų sukuriama papildomai iki 1,25 mlrd. m 3 /metus SGD importo pajėgumų (padidinant esamus pajėgumus nuo 3,75 mlrd. m 3 /metus iki 5 mlrd. m 3 /metus), preliminariai nuo 2029 m. pradžios. 2023 m. rugsėjo mėn.# KN Energies

„KN Energies“ įvykdė pajėgumų paskirstymo procedūrą, po kurios paaiškėjo, kad iki 2033 m. užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y. terminalo klientams bus kasmet paskirstyta 33 TWh terminalo pajėgumų. Per pajėgumų paskirstymo procedūrą „KN Energies“ taip pat siūlė rezervuoti terminalo pajėgumus dar tolimesniam laikotarpiui ‒ 2033‒2044 m. laikotarpiui, tačiau šis pasiūlymas sulaukė mažo rinkos susidomėjimo. Įvertinusi nedidelį susidomėjimą ilgalaikiais pajėgumais po 2033 m. bei galimą SGD tiekimo pasiūlos augimą regione ir kitas rizikas, buvo nutarta terminalo pajėgumų plėtros projektą sustabdyti. Ateityje, jei bus rinkos paklausa papildomiems Klaipėdos SGD terminalo pajėgumams, pagrindžianti „Amber Grid“ perdavimo kainos nedidėjimą, „KN Energies“ ir „Amber Grid“ gali atnaujinti šio projekto įgyvendinimą.

REGIONINĖ RINKA

2023 m. metinis pranešimas 19

Dar 2017 m. liepos 1 d. „Amber Grid“ kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation) tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose Baltijos šalyse, taip per dujų biržą „GET Baltic“ paskirstydamos dalį dieną prieš užsakomų pajėgumų. Nuo 2018 m. liepos 1 d. šis metodas pradėtas taikyti ir einamosios paros pajėgumų paskirstymui. Tai – pereinamojo laikotarpio Baltijos šalių dujų integravimo priemonė, siekiant padidinti dujų rinkų konkurencingumą bei skatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis. Nuo 2020 m. bendrą dujų rinkos zoną sukūrė Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija suformavo bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija nuo 2020 m. taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną perdavimo kainos yra suvienodintos.

2020-2021 m. buvo rengtos studijos dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gamtinių dujų rinkos integravimosi alternatyvų analizė dėl galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo sistemos operatorių mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC) mechanism). Tačiau, atsiradus naujoms geopolitinėms aplinkybėms, tokioms kaip karas Ukrainoje, stabdomi dujų srautai iš Rusijos ES reikmėms, ES šalyse kuriama infrastruktūra alternatyviems tiekimo šaltiniams (pvz., naujas SGD terminalas Suomijoje), sumažėjusi perdavimo tarifų reikšmė dėl išaugusių dujų kainų, šalys nusprendė atidėti tarifų zonos, kurioje dalyvautų ir Lietuva, sukūrimą.

2022 m. spalio 26 d. paskelbtas Baltijos šalių ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų viešas pranešimas, kad bendros dujų perdavimo tarifų zonos sukūrimas buvo atidėtas (https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2022-metai/2022-10-26/atidetas-baltijos-suomijos-gamtiniu-duju-rinkos-sujungimas.aspx). Neatmetama, kad pasiekus stabilumą geopolitinėje situacijoje, sukūrus papildomą infrastruktūrą (SGD terminalas Suomijoje-Estijoje, Lietuvos – Latvijos jungties pajėgumų padidinimas, Latvijos Inčukalnio saugyklos pajėgumų padidinimas, taip pat SGD terminalų ir tarpvalstybinių jungčių Europoje plėtra) ir dujų rinkoje nusistovėjus naujomis sąlygomis, Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozicijas dėl tolesnės rinkos integracijos, siekdamos sukurti visoms šalims priimtiną operatorių bendradarbiavimo modelį. Kol kas „Amber Grid“ orientuojasi į pajėgumų plėtrą, tarpvalstybinių jungčių stiprinimą, prieigą prie sistemos (žaliųjų dujų gamintojų prijungimams), į užsienio rinką išsiplėtusios klientų bazės aptarnavimą.

VEIKLA

PERDAVIMO SISTEMA

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2288 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

2023 m. metinis pranešimas 20

5 pav. Lietuvos dujų perdavimo sistema.

EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai. 2023 m. I pusmetį vidinės diagnostikos būdu patikrinta 451 km magistralinių dujotiekių: Ryga-Panevėžys-Vilnius, Klaipėda-Kuršėnai, GIPL, Minskas-Vilnius-Vievis.

2023 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:
* kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kamerų montavimo darbus magistralinio dujotiekio jungtyje Ivacevičiai- Vilnius-Ryga su magistraliniu dujotiekiu Vilnius-Kaunas;
* magistralinio dujotiekio atskirų atkarpų įgilinimo darbus atšakoje į Alytaus DSS, į Karaliaučių, į Marijampolės DSS, į Panevėžio DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Vilnius-Kaunas, Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Šiauliai-Klaipėda ir lupingą į Jonavos DSS;
* magistralinių dujotiekių intarpų pakeitimą, atsižvelgus į magistraliniame dujotiekių vamzdynų techninę būklę bei diagnostikos rezultatus;
* magistralinio dujotiekio atšakoje į Marijampolės DSS slėgio ribojimo mazgo įrengimo darbus;
* magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų (apie 16,9 km) rekonstrukcijos darbus;
* uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos atšakose į Alytaus DSS, į Prienų DSS, į Birštono DSS, į Vilkaviškio DSS, į Batniavos DSS, į Miežiškių DSS, į Šiaulių DSS, į Pajiešmenių DSS, į Panevėžio DSS, A. Panerių-I DSS, į A. Panerių-II DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Vilnius-Panevėžys-Ryga, Panevėžys-Šiauliai II gijoje, Vilnius-Kaunas ir technologinėje jungtyje į Klaipėdą;
* Panevėžio dujų kompresorių stoties pastatų ir kitų statinių atnaujinimą;
* dispečerinės pastato rekonstrukcijos darbus;
* dujų kompresorių stočių valdymo modernizavimą ir duomenų centro įrengimą;
* 5 dujų skirstymo stočių atstatymo darbus.

2023 m. metinis pranešimas 21

TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, biodujų gamintojams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją, Lenkiją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo taškus iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, o nuo 2023 m. vasaros į perdavimo sistemą tiekiamas ir Lietuvoje pagamintas biometanas. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuvos iniciatyva šalies poreikiams nebetiekiamos dujos iš Rusijos. Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti, administravimą.

Su partneriais Bendrovė aktyviai dirba, kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas. „Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių nacionalinį kilmės garantijų registrą, t. y., teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamo biometano kilmę, o šio kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

2023 m. metinis pranešimas 22

KLIENTAI

„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Europos sąjungos ir trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

2022 m. pabaigoje – 2023 m. pirmoje pusėje Bendrovė sulaukė nemažai užklausų iš biometano gamintojų dėl preliminarių prijungimo sąlygų išdavimo, po to, kai 2022 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 str. pakeitimai, įsigalioję 2022 m. lapkričio 1 d., numatantys, kad biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar) statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

TEIKIAMOS PASLAUGOS

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
* dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
* dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
* Klaipėdos SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
* dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo;
* naujų vartotojų, taip pat ir biometano gamintojų, prijungimo prie perdavimo sistemos.

TEIKIAMOS PASLAUGOS# DUJŲ PERDAVIMAS

DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI

Per 2023 metus Lietuvos ir ES šalių vartotojams į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 31891 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota 2491 GWh, o iš Lenkijos į Lietuvą – 3258 GWh. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 84,6 proc. viso reikalingo dujų kiekio. 2023 metais Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 14913 GWh dujų.

Palyginti su 2022 metais, kai buvo perduota 15576 GWh dujų, perdavimo kiekiai sumažėjo 4,3 proc. 2023 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 19140 GWh dujų, t.y. 3,9 proc. daugiau nei 2022 metais (18428GWh). 2023 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį buvo perduota 3240 GWh dujų, t.y. 49,3 proc. mažiau nei 2022 m. (6386 GWh). Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota 23946 GWh dujų (2022 metais – 23399 GWh dujų).

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 127 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo sistemos naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 63 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais.

2023 m. metinis pranešimas 23

Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį. Perduotų dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus pavaizduota 6 paveiksle.

6 pav. Perduoti dujų kiekiai pagal perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2020 m. – 2023 m.

Kiti įmonės	Trąšų įmonės	Energetikos įmonės	Iš viso
6 529	5 978	25 146	11 572
7 809	8 403	13 136	7 090
1 917	1 957	4 161	4 201
14 913	15 576	24 136	23 399

DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS PASLAUGŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

2022 m. gegužės mėn. VERT nustatė „Amber Grid” gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą (PVR), galiojančią nuo 2023 m. sausio 1 d. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2023-iems, paskutiniams einamojo reguliavimo periodo metams, – 64,17 mln. Eur. Tai – 58,7 proc. daugiau, nei 2022 metams patvirtinta pajamų viršutinė riba. Pajamų viršutinės ribos didėjimas, palyginti su 2022 metais, labiausiai buvo nulemtas technologinių sąnaudų augimo (dėl reikšmingai pabrangusių gamtinių dujų kainų), dėl rinkai grąžinamos mažesnės korekcijos už surinktų pajamų perviršių 2021 m. bei dėl iš dalies įtraukiamos didesnės Lenkijos operatoriui „GAZ System“ mokamos kompensacijos už bendro intereso GIPL projekto įgyvendinimą.

2023 m. gegužės mėn. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2024 m. – 67,01 mln. Eur, tai 4,4 proc. daugiau, nei 2023 metams patvirtinta PVR, kuri siekia 64,17 mln. Eur. PVR didėjimą nulėmė visų sąnaudų augimas. Išsami informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas pateikiama „Amber Grid“ tinklalapyje.

2024 m. per Lietuvos dujų perdavimo sistemą planuojama transportuoti 66,2 TWh gamtinių dujų, tai – 0,6 proc. mažiau nei buvo vertinta 2023 metams. Prognozuojamas užsakomų pajėgumų, vartojimo pajėgumų ir transportuojamo dujų kiekio lygmuo nustatytas, atsižvelgiant į istorinius duomenis, esamų ir potencialių sistemos naudotojų poreikius bei vertinant Rusijos karo veiksmus Ukrainoje ir iš to kylančias Vakarų šalių sankcijas bei palaipsnį rusiškų dujų atsisakymą Europoje. Lietuva rusiškų dujų nebeimportuoja nuo 2022 m. balandžio mėn.

2024 m. dujų perdavimo paslaugų kainų formavimui įtakos turėjo 2023 m. pradžioje vykusios viešosios konsultacijos dėl „Amber Grid“ perdavimo paslaugos referencinių kainų metodikos ir perdavimo kainų struktūroje taikytinų daugiklių, sezoninių koeficientų ir nuolaidų likusiam reguliavimo periodui apklausos rezultatai. 2024 m. visuose dujų įleidimo taškuose (įskaitant ir Klaipėdos įleidimo tašką) perdavimo paslaugų kainas numatoma išlaikyti suvienodintas su kaimyninėje Latvijos, Estijos ir Suomijos tarifų zonoje taikomomis įleidimo kainomis.

2023 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas) sudaro 1,39 Eur/MWh ir, palyginti su 2022 metais taikyta vidutine kaina (1 Eur/MWh), didėjo apie 39 proc. Pažymėtina, kad 2022 m. vidutinė perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams buvo ypač maža, nulemta vienkartinės korekcijos, grąžinant vartotojams papildomai uždirbtas pajamas ir sutaupytas sąnaudas už 2019 ir 2020 metus.

2024 metams patvirtinta 1,49 Eur/MWh vidutinė dujų perdavimo kaina Lietuvos vartotojams.Palyginti su 2023 m. taikyta vidutine kaina (1,39 Eur/MWh), 2024 metų kaina didėjo 7 proc.

Diskusijos dėl Lietuvos prisijungimo prie kaimyninės tarifų zonos, apimančios Latviją, Estiją ir Suomiją (toliau vadinama FINESTLAT tarifų zona) ir taikytinų Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos integravimosi priemonių, atsižvelgiant į aktualią geopolitinę bei dujų rinkos situaciją bendru šalių sutarimu yra atidėtos. Glaudus bendradarbiavimas su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System” sudaro palankias sąlygas tarptautiniams srautams tarp Lietuvos ir Lenkijos nuo 2022 m., pradėjus naudoti naująją GIPL dujotiekių jungtį. Pasikeitus geopolitinei ir komercinei situacijai, išaugus tiekimo saugumo svarbai ES, 2022 m. gegužės mėn. atidaryta GIPL jungtis ir be komercinių skatinimo priemonių yra aktyviai naudojama rinkos dalyvių.

4.5.2. DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE

„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje. Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės, kuriose numatyta, kad virtualiame prekybos taške negalima prekyba praėjusios paros produktais, todėl išaugo disbalansą sukėlusių rinkos dalyvių skaičius. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą už ataskaitinį laikotarpį, kiekvienam rinkos dalyviui apskaičiuoja neutralumo mokestį. Pakeitimai parengti vadovaujantis 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas.

Per 2023 metus dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 333,8 GWh ir pardavė 246,1 GWh dujų. 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių pakeitimams „Amber Grid“, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja neutralumo mokestį. Per 2023 metų kovo-gruodžio mėn. sistemos naudotojams buvo grąžinta 854,6 tūkst. Eur ir iš jų surinkta 68,8 tūkst. Eur.

Vykdant dujų perdavimą tranzitu iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų maišymosi perdavimo sistemoje, susidaro skirtumas tarp apskaičiuotos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose. Per 2023 metus perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 264,9 GWh energijos skirtumas, kuris Bendrovei buvo kompensuotas atsiskaitant už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią šalį paslaugas. Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

4.5.3. SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO PAGRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės aktus), surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas terminalo operatoriui (AB „KN Energies“) ir paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei iš šių lėšų kompensuojamos „Amber Grid“ SGDT lėšų administravimo sąnaudos.

2022 m. lapkričio 25 d. VERT patvirtino dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją – 0 Eur/(MWh/parą/metus), kuri galiojo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. (paskutinė iki tol galiojusi 2022 m. gegužės - gruodžio mėnesiais buvo 102,98 Eur/(MWh/parą/metus). Tarybos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu nustatyta saugumo dedamoji – 152,45 Eur / MWh / parą / metus. Ji taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2023 m. metinis pranešimas 25

2024 metams nustatyta saugumo dedamoji - 205,93 Eur / MWh / parą / metus (vadovaujantis Tarybos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3E-1694, pakeičiant 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. O3E-713). Ji taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d.

Su VERT suderintos SGDT lėšų gavėjams taikomos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos, kurios buvo taikytos 2023 metais, bei taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d, pateikiamos 3 lentelėje.

5 lentelė. Informacija apie 2023 -2024 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų.

Gavėjas / Laikotarpis	2023 m.	2024 m. (nuo sausio 1 d.)
AB „KN Energies“	88,00 %	88,00 %
UAB „Ignitis“	12,00 %	12,00 %
Iš viso	100,00 %	100,00 %
-----------------------------------------------------	--------------------------------------------	--------------------------------------------
Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo dedamoji	0%	0%
Administravimo sąnaudų dedamoji	0%*	0%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji	0%	100%
Iš viso:	-	100%

• vadovaujantis VERT sprendimu, lėšų administravimo sąnaudas už 2023 m. kompensavo paskirtasis tiekėjas

Dėl nesumokėtų SGDT lėšų šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo iš AB „Achema“. 2022 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė bylos dalį dėl 4.678 tūkst. eurų SGDT priedo lėšų ir 55 tūkst. eurų delspinigių reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kitą bylos dalį dėl 763 tūkst. eurų delspinigių pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir priešieškinio reikalavimus, kuriais AB „Achema“ prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Bendrovė veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš AB „Achema“ gautus apmokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taip pat sustabdė iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD terminalo lėšų, taikytų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Bendrovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį skundą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. 2023 m. rugsėjo 12 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB „Achema“ priteisti 763.119,55 Eur pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir 6.024.286,30 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų ir 211.023,02 Eur delspinigių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį. Šio Bendrovės Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.

4.6. 10 METŲ TINKLO PLĖTROS PLANAS

Pagal Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, „Amber Grid” kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. 2022 m. birželio mėn. „Amber Grid“ parengė ir pateikė VERT dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros planą. Jame numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetį sudaro apie 264 mln. Eur. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimt metų Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai bus stabilūs, be to, atsiranda galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir Lietuvos. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, planuojama, kad suintensyvės dujų srautai per Klaipėdos SGD terminalą 2023 m. metinis pranešimas 26 bei tarpvalstybinius sujungimo taškus su Latvija ir Lenkija. Taip pat tinklo plėtros plane numatytos pagrindinės perdavimo sistemos vystymo kryptys, tarp jų – dėmesys inovacijoms ir žaliosios energetikos plėtrai. 2022 m. rugsėjo 6 d. VERT pritarė „Amber Grid“ parengto Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros plano paskelbimui. Planas yra paskelbtas Bendrovės interneto svetainėje. 2024 m. numatoma parengti atnaujintą 10 metų tinklo plėtros planą 2024-2033 m. laikotarpiui.

4.7. ŽALIŲJŲ DUJŲ VEIKLA

„Amber Grid“ aktyviai veikia šiose žaliųjų dujų srityse:
* Žaliųjų dujų plėtra,
* Kilmės garantijų administravimas.

4.7.1. ŽALIŲJŲ DUJŲ PLĖTRA

Intensyvi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi AEI dalis bendrame energijos balanse, esami ir būsimi elektros tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo sistemą iššūkiai sukuria galimybes plėtotis vienai potencialiausių – žaliojo vandenilio, gaminamo iš atsinaujinančios elektros energijos – „Power-to-Gas“ technologijai. Ji įgalins didelės galios AEI sugeneruotos energijos akumuliavimą ir padės suvaldyti minėtus iššūkius. Šios technologijos pagalba iš AEI pagamintą elektros energiją galima transformuoti į dujinę energijos formą (vandenilį ar sintetinį metaną) ir transportuoti ją dujų perdavimo ir skirstymo tinklais į energijos saugojimo ir vartojimo vietas bei taip prisidėti prie energetikos ir transporto sektorių dekarbonizacijos. Todėl, siekiant įvertinti vandenilio dujų ir „Power-to-Gas“ technologijų aktualumą ir pritaikomumą Lietuvoje, 2023 m. Bendrovė kartu su regiono partneriais (Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais), užbaigė dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių galimybių analizę, kurios metu buvo gauti ir investicijų į sistemą pagal skirtingas vandenilio koncentracijas poreikiai. 2023 m. III ketv. EPSO-G, kartu su konsultacine bendrove DNV, parengė Lietuvos energetikos sistemos iki 2050 m. transformacijos studiją. Studijos paskirtis – sumodeliuoti galimo Lietuvos energetinės sistemos vystymo scenarijus, įvertinant plėtros projektus, galimybes, energetikos vartojimo pokyčius, atsakingas šalis. Studijos rekomendacijos yra labai reikšmingos tolimesniam „Amber Grid“ veiklos vystymui, planuojant ilgalaikę strategiją iki 2050 m. Pramonės dekarbonizacija lems spartų vandenilio poreikio augimą ir gamtinių dujų paklausos mažėjimą. Prognozuojama, kad 2050 m. visą Lietuvoje sunaudojamą metaną sudarys biometanas. Remiantis Transformacijos studijoje pateiktomis prognozėmis metano paklausa išliks stabili iki 2030 m. Nuo 2030 iki 2050 metų metano poreikį palaipsniui pakeis vandenilis ar išvestiniai vandenilio produktai. Atliepiant šias tendencijas „Amber Grid“ 2023 m. pradėjo vandenilio transportavimo veiklą ir sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi. Tai leis laiku sukurti naują infrastruktūrą, pritaikyti esamą dujų infrastruktūrą vandenilio transportavimui bei integracijai į Europos žaliojo vandenilio tinklą.

7 pav. Metano ir vandenilio paklausos prognozė iki 2050 m.
Šaltinis: Lithuania Energy Energy System Transformation to 2050, DNV, 2023

Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir „Power-to-Gas“ technologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė toliau dalyvauja Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra Europos švaraus vandenilio aljanso ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Bendrovė nuo 2022 m. tęsė veiklą „European Hydrogen Backbone“ iniciatyvoje, kuri vienija 33 perdavimo sistemos operatorius iš visos Europos, šios veiklos metu buvo kuriama visas šalis jungiančios vandenilio transportavimo bei saugojimo infrastruktūros vizija, analizuojamos jos alternatyvos, sudaromi įgyvendinimo planai.

Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas.

2024 m. sausio mėn. Baltijos jūros regiono šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai: Gasgrid Finland Oy (Suomija), Elering AS (Estija), AS Conexus Baltic Grid (Latvija), AB „Amber Grid“, GAZ-SYSTEM S.A. (Lenkija) ir Ontras Gastransport GmbH (Vokietija) pasirašė sutartį su konsultantu parengti Suomijos ir Baltijos regiono šalių žaliojo vandenilio transportavimo koridoriaus (Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius), jungiančio vandenilio gamybos ir vartojimo centrus valstybėse narėse tarp Suomijos ir Vokietijos, galimybių studiją. Galimybių studijos tikslas – įvertinti pagrindines tarpvalstybinio vandenilio koridoriaus verslo galimybes ir pagrindinius infrastruktūros parametrus bei įgyvendinimo sąlygas. Studiją numatoma atlikti iki 2024 m. vidurio. Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekto tikslas – sujungti žaliosios energijos gamybos regionus Šiaurės Europoje su pagrindiniais vartojimo centrais Centrinėje Europoje. Šį projektą tikimasi įgyvendinti iki 2030 m. Planuojama, kad vandenilio koridorius sudarytų dideles galimybes energetikos ir su ja susijusių ekosistemų plėtrai. Tai skatins žaliosios elektros gamybos plėtrą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, paspartins vandenilio plėtrą ir prisidės prie Europos klimato tikslų įgyvendinimo. Be to, tai sudarys sąlygas investicijoms į pramonės ir technologines inovacijas visoje dujotiekio trasoje, sumažins energijos transportavimo kaštus, sukurs darbo vietas ir generuos papildomas pajamas valstybėms. Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektu siekiama tvirtai remti regioninius ir ES klimato tikslus. Remdamiesi Vandenilio koridoriaus išankstinės galimybių studijos rekomendacijomis, projekto partneriai priims sprendimus dėl tolesnės projekto plėtros.
* 2022 m. gruodį šeši projekto partneriai dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendro projekto įgyvendinimo.
* 2023 m. lapkritį Europos Komisija Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą.

2023 m. metinis pranešimas 28

Lietuvoje taip pat sparčiai auga investicijos į biometano gamybą.# 4.7.2. KILMĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė administruoja 2019 m. įsteigtą dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinį kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo funkcijas Lietuvoje. Ši sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją. Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių paskirtosiomis įstaigomis bei AEI dujų sektoriaus organizacijomis. 2023 m. į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuotos daugiau nei 40 GWh žaliųjų dujų, kurioms suteiktos tai įrodančios kilmės garantijos. Šis biometanas naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje (DAEI) taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje. 2023 m. iš AEI Lietuvoje pagamintos žalios dujos pradėtos tiekti į šalies dujų perdavimo tinklą. Biometaną į perdavimo tinklą tiekia Pasvalio rajone naujai atidaryta „Tube green“ biometano gamykla. 2023 m. daugiau nei 47 GWh pagaminto ir patiekto į perdavimo tinklą biometanui buvo išduotos kilmės garantijos.

9 pav. Išduota kilmės garantijų biometanui, pagamintam Lietuvoje, GWh, 2023 m.

10 pav. Išleista, importuota ir eksportuota kilmės garantijų, GWh, 2023 m.

Siekdama kilmės garantijų rinkos dalyviams suteikti patogias, skaidrias ir Europos gerosios praktikos atitinkančias paslaugas, Bendrovė atnaujina kilmės garantijų registro IT sistemą. Šie atnaujinimai papildomai leis integruoti bendrovės turimą sistemą su kitų šalių sistemomis ar bendrais Europiniais kilmės garantijų apsikeitimo sprendiniais ir taip palengvinti bei automatizuoti kilmės garantijų apsikeitimą su kitomis Europos šalimis.

GWh	47	40,2	0,057	0	5	10	15	20	25	30	35	40	45	50
	Išleista	Importas	Eksportas

GWh	3,47	8,53	8,68	9,1	8,76	8,49	0	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
	Liepos mėn.	Rugpjūčio mėn.	Rugsėjo mėn.	Spalio mėn.	Lapkričio mėn.	Gruodžio mėn.

4.8. BENDROVĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA

Siekiant įvertinti vandenilio transportavimo veiklos perspektyvas, bendrovė 2023 m. užbaigė Baltijos ir Suomijos šalių gamtinių dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių galimybių, modernizavimo priemonių ir reikalingų investicijų studiją. Atlikę išsamią situacijos analizę, nepriklausomi užsienio ekspertai pateikė skaičiavimus, kuriuose nurodė reikalingų investicijų į gamtinių dujų perdavimo tinklą sumas, reikalingas norint turėti technines galimybes transportuoti metano ir vandenilio mišinį. Reikalingos investicijos apskaičiuotos išnagrinėjus skirtingus scenarijus, pagal vandenilio ir metano mišinio procentinį kiekį, kuris turi tiesioginę įtaką esamos technologinės įrangos komponentų charakteristikoms. Iki 2027 m. kartu su dujų skirstymo sistemos bei elektros perdavimo sistemos operatoriais numatoma įgyvendinti P2G (power-to-gas) vandenilio maišymo dujų tinkle projektą, vykdant tyrimų programą, kurios metu būtų įvertinti techniniai gamtinių dujų infrastruktūros pritaikymo vandenilio ir metano mišinio transportavimui parametrai, ekonominis pagrįstumas, teisės aktų pakeitimo poreikis, o taip pat P2G technologijos pritaikymo galimybės elektros sistemos lankstumui užtikrinti. Konkretus galimas vandenilio įmaišymo dydis ir investicijos į gamtinių dujų tinklą bus nustatytas atsižvelgus į planuojamų tyrimų rezultatus, įvertinus kaimyninių valstybių infrastruktūros galimybes, ES reikalavimus ir ekonominės analizės rezultatus. Planuojama, jog iki 2030 m. dujų perdavimo ir skirstymo sistemos bus pritaikytos nustatyto lygio metano ir vandenilio mišinio transportavimui.

4.9. BENDROVĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Planuojama, jog regioninė dujų rinka vystysis palaipsniui. Kol kas dėl bendros dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė tik Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformavo bendrą tarifų zoną. 2022 m. pradžioje, dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, Baltijos regiono šalys pirmiausia nukreipė savo dėmesį ir pastangas apsirūpinimui dujomis, tiekimo saugumo užtikrinimui. Todėl nuo 2022 m. pabaigos Suomijoje pradėjo veikti dar vienas SGD terminalas, ypatingą reikšmę įgijo 2022 m. pradėjusi veikti GIPL jungtis, taip pat plečiami dujų perdavimo tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumai. Vėliau, kai situacija stabilizuosis naujomis aplinkybėmis (nusistovėjus dujų kainoms, vartojimui pasiekus naują stabilų lygį, paaiškėjus srautų tendencijoms regione), diskusijos su regiono partneriais, siekiant visų šalių dalyvavimo bendroje dujų rinkoje visiems naudingomis sąlygomis, galės būti atnaujintos. Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies energetiniame šalies balanse, bendrovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės narystė ERGaR (European Renewable Gas Registry) asociacijoje, narystė AIB (Association of issuing bodies) asociacijoje be anksčiau minėtų tikslų, sudaro galimybes ugdyti naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo. Vertinant dujų perdavimo perspektyvas, prognozuojama, kad 2024 metais Bendrovė į vidinius dujų išleidimo taškus transportuos apie 17,7 TWh, į Lenkiją – 8,6 TWh, į Karaliaučiaus sritį – apie 26 TWh dujų, o į Latviją planuojama transportuoti 2,4 kartus mažiau dujų nei prognozuota 2023 metams, t.y. 7,9 TWh dujų. Kaip vertinta ir 2023 metais, didžiąją dalį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.

5. FINANSINIAI REZULTATAI

Finansinių rezultatų dalyje pateikiami skaičiai atspindi „Amber Grid“ Grupės finansinius rodiklius, kurią 2023 m. gruodžio 31 d. sudaro AB „Amber Grid“ ir asocijuota bendrovė UAB „GET Baltic“ („Amber Grid“ valdo 34 proc. dujų biržos „GET Baltic“ akcijų).

5.1. FINANSINIAI RODIKLIAI

2 lentelė. Finansiniai rodikliai

Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Pajamos	82.229	98.206	68.595
EBITDA	26.307	31.894	35.372
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	13.720	18.130	22.777
Grynasis pelnas (nuostoliai)	13.013	15.665	23.211
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	40.434	19.768	29.068
Investicijos	35.703	42.852	45.774
Finansinė skola (paskolos)	92.046	100.962	104.849
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža	32,0	32,5	51,6
Grynojo pelno (nuostolių) marža	15,8	16,0	33,8
Vidutinė turto grąža (ROA)	3,0	3,5	6,9
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	7,0	8,7	13,9
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas	0,36	0,89	1,04
Ilgalaikio turto apyvartumas	0,29	0,35	0,26
Kapitalo struktūros rodikliai
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	0,58	0,34	0,49
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	0,49	0,55	0,59
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais	3,5	3,2	3,0
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	15,08	14,29	9,38
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur	0,07	0,09	0,13

Rodiklių skaičiavimo formulės:

• EBITDA marža = EBITDA/ pajamos
• Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos
• ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis
• ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis
• Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
• Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
• Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
• Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
• Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
• Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas/akcijų kiekis)

¹ Finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą turtą ar įsipareigojimus.# metinis pranešimas 32

5.2. PAJAMOS

2023 m. pajamos sudarė 82,2 mln. Eur ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 16 proc. Pajamų sumažėjimą nulėmė žemesnės dujų kainos bei nuo 2022 m. kovo 1 d. sistemos naudotojų balansavimo veiklos apskaitai taikomas agento principas (finansinėse ataskaitose pateikiamas grynasis rezultatas, balansavimo pajamos sudengiamos su sąnaudomis). Dujų perdavimo pajamos, 2023 m. nustačius didesnes dujų perdavimo kainas, sudarė 67,4 mln. Eur ir buvo 3 proc. didesnės nei 2022 m.

11 pav. Pajamų struktūra,%; mln. Eur.

Balansavimo produktų pajamas sudaro:
* balansuojant sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautus (iki 2022-03-01);
* dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

5.3. SĄNAUDOS

2023 m. veiklos sąnaudos (neskaitant nusidėvėjimo, ilgalaikio materialaus turto (IMT) perkainavimo, kitų nepiniginių straipsnių) sudarė 55,9 mln. Eur, palyginti su 2022 m., sumažėjo 16 proc. Sumažėjimą nulėmė nukritusios dujų kainos ir atitinkamai sumažėjusios dujų sąnaudos. Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos sudarė 14,1 mln. Eur (25 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2022 m., dėl didėjančio atlygio rinkoje išaugo 13 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 3,1 mln. Eur (5 proc. visų sąnaudų). Gamtinių dujų sąnaudos siekė 25.4 mln. Eur ir sudarė 45 proc. sąnaudų. Palyginti su 2022 m., dėl mažesnių dujų kainų, sąnaudos sumažėjo 36 proc.

12 pav. Sąnaudų struktūra,%; mln. Eur.

2023 m. metinis pranešimas 33

5.4. VEIKLOS REZULTATAI

2023 m. grynasis pelnas sudarė 13,0 mln. Eur ir buvo 17 proc. mažesnis nei 2022 m. (15,7 mln. Eur). Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 26,3 mln. Eur (2022 m. – 31,9 mln. Eur). Prastesnius pelningumo rodiklius nulėmė 2023 m. gautos mažesnės pajamos kritus dujų kainoms rinkoje bei neigiamas IMT perkainavimo rezultatas (-7,9 mln. Eur).

13 pav. Finansiniai rezultatai, mln. Eur.

2023 m. metinis pranešimas 34

14 pav. Pelningumas,%

5.5. INVESTICIJOS

Užbaigus GIPL dujotiekio statybą, sumažėjo investicijos, kurios 2023 m. sudarė 35,7 mln. Eur (2022 m. – 42,9 mln. Eur). Tačiau 2023 m. augo atliktų rekonstrukcijų apimtys: magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcija – 13,2 mln. Eur, dujotiekių antžeminių perėjų keitimas požeminėmis bei neįgilintų atkarpų įgilinimas - 3,2 mln. Eur, Grigiškių, Kėdainių, Vievio, Šiaulių, Telšių DSS rekonstrukcija – 6,7 mln. Eur (15 pav.).

15 pav. Investicijos, mln. Eur.

5.6. TURTAS

2023 m. gruodžio 31 d. turto vertė sudarė 333,4 mln. Eur: ilgalaikis turtas sudarė 90 proc., trumpalaikis – 10 proc. viso turto. 2023 m. metinis pranešimas 35

Ilgalaikis turtas 2023 m. padidėjo 2 proc. iki 299,0 mln. Eur dėl didesnių už nusidėvėjimą investicijų bei kaip ilgalaikį finansinį turtą apskaičius UAB „GET Baltic“ akcijas. Trumpalaikio turto vertė 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 34,4 mln. Eur, per metus sumažėjo 7,4 karto perleidus dalį (66 proc.) UAB „GET Baltic“ akcijų, kurios 2022 m. buvo apskaitytos kaip trumpalaikis turtas, skirtas perparduoti (203,8 mln. Eur).

5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Per 2023 m. nuosavas kapitalas, suformavus IMT perkainavimo rezervą, padidėjo 2 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 187,5 mln. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 56 proc. viso turto. 2023 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 145,9 mln. Eur, per metus sumažėjo 2,5 karto. Pokytį nulėmė UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimas, kuris 2022 m. buvo apskaitytas kaip trumpalaikis perleidimo įsipareigojimas (202,6 mln. Eur). 2023 m. gruodžio 31 d. finansinė skola (paskolos) sudarė 92,0 mln. Eur, per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 8,9 mln. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 49 proc.

5.8. PINIGŲ SRAUTAI

2023 m. grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 40,4 tūkst. Eur (2022 m. – 19,8 mln. Eur). Pagrindinės veiklos pinigų srauto padidėjimą nulėmė atsargų ir pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas. Investicijos į ilgalaikį turtą sudarė 37,6 mln. Eur (2022 m. – 14,5 mln. Eur). 2023 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 14,3 mln. Eur ES paramos lėšų (2022 m. – 9,4 mln. Eur).

5.9. KOREGUOTI RODIKLIAI

Siekianti tiksliau atspindėti konkretaus laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatus bei objektyviau juos palyginti su ankstesniais laikotarpiais pateikiami koreguoti veiklos rodikliai. Reguliuojamų pajamų, sąnaudų ir pelningumo rodiklių koregavimas atliktas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Taip pat eliminuojami netipiniai/vienkartiniai sandoriai (UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimas). Atliekant rodiklių korekcijas įvertinama:
* VERT sprendimu patvirtinta pelningumo korekcija ataskaitiniam laikotarpiui (laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį);
* ateinančio laikotarpio VERT korekcija dėl einamojo periodo reguliuojamo pelningumo nuokrypių (laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį);
* kiti netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcija.

6 lentelė: Koreguoti Bendrovės rodikliai, mln. Eur

	2023 m.	2022 m.
EBITDA	25,7	31,0
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį	-2,9	8,8
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį	1,9	-4,8
Koreguota EBITDA	24,7	35,0
Grynasis pelnas	13,4	15,7
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį	-2,9	8,8
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį	1,7	-4,3
Kita (netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcijos)	-3,0	-0,7

2023 m. metinis pranešimas 36

Koreguotas grynasis pelnas	9,2	19,5
Koreguota nuosavybės grąža (ROE)	5,0%	10,8%

5.10. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2023 m. finansinių ataskaitų pastabose.

5.11. INFORMACIJA APIE SVARBIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami „Amber Grid“ 2023 m. finansinių ataskaitų pastabose.

5.12. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ

2023 m. balandžio 11 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas paskirstytinąjį pelną paramai skyrė 471 tūkst. Eur. Tačiau per 2023 m. Bendrovė nesuteikė paramos jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar pramos gavėjo statusą (labdaros) turinčiai organizacijai. Bendrovės paramos politika yra skelbiama viešai: https://www.epsog.lt/uploads/documents/files/Politikos/20220527_Paramos%20politika.pdf .

5.13. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta „Amber Grid“ 2023 m. finansinėse ataskaitose. Bendrovė yra sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus sandorius, pasikeitus Bendrovės kontrolei:
* 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės Investicijų Banku (Nordic Investment Bank);
* 2020 m. birželio 30 d. ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (European Investment Bank).

Šių sutarčių sąlygos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų padaryti žalą Bendrovei. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė. „EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo „Amber Grid“ audito komiteto funkcijas, teikia nuomones dėl kiekvieno „Amber Grid“ sandorio su susijusia šalimi. Audito komitetas įvertina ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.

7 lentelė. „Amber Grid“ sandoriai su susijusiomis šalimis, 2023 m.

Sutarties numeris	Sąsajos rūšis	Susijusios šalies pavadinimas	Susijusios šalies duomenys	Sutarties įsigaliojimo data	Rūšis	Sutarties objektas	Numatoma sandorio vertė be PVM
VPP-3245	VVĮ	UAB Transporto valdymas	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2023-03-03	Paslaugų pirkimo	Periodinės transporto priemonių padangų ir gesintuvų keitimo paslaugos	4 999,00
23-05962	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2023-03-17	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD Panevėžys-Šiauliai II gijos LČ-4M/5M (Galelių k., Rozalimo sen., Pakruojo r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	9 763,06
23-06179	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2023-03-17	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD Panevėžys-Šiauliai II gijos LČ-6M (Beniulių k., Lygumų sen., Pakruojo r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	15 718,69
23-06199	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2023-03-17	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD atšakos į Kužių DSS LČ-1-II (Kužių k., Šiaulių r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	6 615,40
23-06208	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2023-03-17	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD atšakos į Daugėlių DSS LČ-1-II (Liepkalnio k., Kuršėnų kaim. sen., Šiaulių r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	18 843,70
23-06247	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2023-03-17	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD atšakos į Pajiešmenių ir Biržų DSS LČ-1- I/1-II (Tetirvinų k., Vaškų sen., Pasvalio r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	7 928,81
23-06337	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO			Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys

2023 m. metinis pranešimas 37markdown | Company ID | Company Name and Address | Contract Date | Contract Type | Description | Value | Contract ID | |---|---|---|---|---|---|---| | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB "ESO" | 2023-03-17 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Klaipėda - Kuršėnai ČA-20M (Saulažolių k., Klaipėdos r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga | 12 820,13 | PS-1959 (10.46 E)/23 | | 124110246, Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius | VĮ Registrų centras | 2023-03-23 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemio duomenų teikimo | Vertė nenustatyta | 22-24879 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-01-16 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | ČA-11D (Grabučiškių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga | 7 796,35 | 21-96868 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-01-30 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Elektros įrenginių perkėlimo, adresu Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r. sav.) paslauga | 402,14 | 21-96863 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-01-30 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Elektros įrenginių perkėlimo, adresu Romaškių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., paslauga | 748,60 | 639306 | | 300513148, Senamiesčio g. 102B, LT-35116 Panevėžys | UAB TETAS | 2023-01-16 | Paslaugų pirkimo (VPP-2583) | Apsaugos nuo elektros poveikio priemonių tikinimo paslaugos | 12 000,00 | EPSO-G grupė | | 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius | UAB Ignitis | 2023-02-09 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Kilmės garantijų paslaugų sutartis | Vertė nenustatyta | VVĮ | | 302861178, Geležinio vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius | UAB GET BALTIC | 2023-06-27 | Pirkimų sutartys | Dėl sąnaudų kompensavimo | 3 660,00 | EPSO-G grupė | | 124110246, Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius | VĮ Registrų centras | 2023-04-19 | Pirkimų sutartys | Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis sutarties specialiosios sąlygos, kai mokama po šių paslaugų suteikimo | 0,00 | 22/EPST- 3420/S-2 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-10-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Sutartis dėl teisės naudotis elektronine perdavimo paslaugų užsakymo ir administravimo sistema | 0,00 | AF2023-16 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-09-18 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Šiaulių DSS elektros įrenginių prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga | 646,76 | 23-67864 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-09-12 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Kėdainių DSS elektros įrenginių prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga | 161,92 | 23-68044 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-09-12 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Vievio DSS elektros įrenginių prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga | 80,96 | 23-68055 | | 302826889, A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius | UAB EPSO-G | 2023-07-19 | Paslaugų pirkimo | Susitarimas prie 2021-02-25 valdymo holdingų paslaugų sutarties Nr. 528808 | 0,00 | 528808 | | 302826889, A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius | UAB EPSO-G | 2023-07-21 | Paslaugų pirkimo (VPP-3328) | Valdymo (holdingo) paslaugos | 676194 | 676194 | | 302826889, A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius | UAB EPSO-G | 2023-07-12 | Finansinės sutartys | Skolinimas ir skolinimasis | 2023-302431 | 2023-302431 | | 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius | UAB Ignitis | 2023-10-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Sutartis dėl teisės naudotis elektronine perdavimo paslaugų užsakymo ir administravimo sistema | | AF2023-41 | | 302648707, Elektrinės g.21, LT-26108 Elektrėnai | UAB Ignitis Gamyba | 2023-09-21 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Sutartis dėl teisės naudotis elektronine perdavimo paslaugų užsakymo ir administravimo sistema | | AF2023-62 | | C.C.681577, Puławska st, 2B, 02-566 Warsaw, Poland | Ignitis Polska sp. z o.o. | 2023-10-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Agreement on the right to use the Electronic Transmission Service Booking and Administration system | | AF2023-107 | | 120091161, A. Vienuolio g. 6- 11, Vilnius | UAB PROJEKTŲ EKSPERTIZĖ | 2023-09-28 | Projektavimo/D arbų/Rangos pirkimo sutartys | Magistralinių dujotiekių projektų bendrosios ekspertizės paslaugos | 3396 | 3396 | | 124110246, Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius | VĮ Registrų centras | 2023-09-04 | Paslaugų pirkimo | Papildomas susitarimas Nr. 1 (MD VK IV dalis) | 597339/4 | 597339/4 | | 124110246, Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius | VĮ Registrų centras | 2023-09-04 | Paslaugų pirkimo | Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK III dalis) | 597339/3 | 597339/3 | | 124110246, Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius | VĮ Registrų centras | 2023-09-04 | Paslaugų pirkimo | Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK II dalis) | 597339/2 | 597339/2 | | 124110246, Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius | VĮ Registrų centras | 2023-09-04 | Paslaugų pirkimo | Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK I dalis) | 597339/1 | 597339/1 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-10-19 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Klaipėda - Kuršėnai ČA-18M (Stalgo k., Stalgėnų sen., Plungės r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga | 23-06309 | 23-06309 | | 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius | UAB Ignitis | 2023-11-06 | Prekių pirkimo | Elektros energija 2024 m. | CPO271503 | CPO271503 | | 121215587, J.Balčikonio g.3, LT-03500, Vilnius | AB Lietuvos paštas | 2023-11-07 | Paslaugų pirkimo | Kurjerių paslaugos | CPO274751 | CPO274751 | | 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius | UAB Ignitis | 2023-11-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Papildomas susitarimas Nr. 12 (dėl nenutrūkstamo dujų tiekimo) | 12 | 12 | | 302861178, Geležinio vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius | UAB GET Baltic | 2023-10-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Sutartis dėl teisės naudotis elektronine perdavimo paslaugų užsakymo ir administravimo sistema | AF2023-36 | AF2023-36 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-11-20 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Anykščių DSS elektros skaitiklio iškėlimo paslauga | 23-01253 | 23-01253 | | 302826889, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius | UAB EPSO-G | 2023-12-22 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | Atsiskaitymo už kandidatų į Litgrid AB, AB „Amber Grid“ ir Baltpool, UAB nepriklausomo (-ų) valdybos nario (-ų) vietą (-ą) paieškos ir atrankos vertinimo paslauga | 2023-SUT-126 | 2023-SUT-126 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-12-21 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Jurbarkas-Tauragė LČ-7 (Mikutaičių II k. 2, Jurbarkų sen., Jurbarko r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 23-94945 | 23-94945 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-12-21 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Tauragė-Klaipėda LČ-12 (Spiečių k., Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 23-94948 | 23-94948 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-12-22 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD atšaka į Šakių DSS LČ 1-II ir 1-I (Bridžių k., Šakių sen., Šakių r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 23-94953 | 23-94953 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-12-22 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Pabradė - Visaginas LČ-5 (Bajorų k., Švenčionių sen., Švenčionių r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 23-94956 | 23-94956 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-12-22 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Pabradė - Visaginas LČ-6 (Naujasalio k., Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 23-94957 | 23-94957 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-12-22 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Pabradė - Visaginas LČ-7 (Ožionių k., Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga. | 23-94959 | 23-94959 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2023-12-22 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Pabradė - Visaginas LČ-8 (Pečiūniškių k., Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 23-94972 | 23-94972 | | 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius | AB Energijos skirstymo operatorius, ESO | 2024-01-02 | Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys | MD Vilnius – Kaliningradas LČ-18/19B (Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.) prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga | 23-94976 | 23-94976 | | 302826889, A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius | UAB EPSO-G | 2023-07-21 | Paslaugų pirkimo (VPP-3328) | Valdymo (holdingo) paslaugos | 676194 | 676194 | | 302826889, A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius | UAB EPSO-G | 2023-07-12 | Finansinės sutartys | Skolinimas ir skolinimasis | 2023-302431 | 2023-302431 | | 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius | UAB Ignitis | 2023-10-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Sutartis dėl teisės naudotis elektronine perdavimo paslaugų užsakymo ir administravimo sistema | | AF2023-41 | | 302648707, Elektrinės g.21, LT-26108 Elektrėnai | UAB Ignitis Gamyba | 2023-09-21 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Sutartis dėl teisės naudotis elektronine perdavimo paslaugų užsakymo ir administravimo sistema | | AF2023-62 | | C.C.681577, Puławska st, 2B, 02-566 Warsaw, Poland | Ignitis Polska sp. z o.o. | 2023-10-01 | Gamtinių dujų perdavimo paslaugų | Agreement on the right to use the Electronic Transmission Service Booking and Administration system | | AF2023-107 | | 120091161, A. | UAB PROJEKTŲ EKSPERTIZĖ | | | | 3396 | 3396 |# 2023 m. metinis pranešimas

5.14. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 34 proc. asocijuotos bendrovės UAB „GET Baltic“ akcijų. Detalesnė informacija apie asocijuotą bendrovę pateikta „Amber Grid“ finansinėse ataskaitose.

6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

6.1. RIZIKŲ VALDYMO SISTEMA

Bendrovėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones.

2023 m. Bendrovė vadovavosi valdybos patvirtinta EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai bendrovėje užtikrina gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija.

Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą, „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes apibrėžia Rizikų valdymo politikoje. Politika yra skelbiama viešai prieinama „EPSO-G” tinklalapyje.

Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas Bendrovės rizikos apetitas – tai rizikos lygis, kuris ne didesnis nei aukščiausio lygio rizika, kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos reikšmingumą Bendrovei) yra lygus arba viršija 15 balų arba kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami įgyvendinti numatytą strategiją ir nustatytus veiklos tikslus. Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos apetitą būtinos papildomos valdymo priemonės.

Bendrovėje taikomas žemiau nurodytas rizikų valdymo procesas (etapai):

I. Aplinkos nustatymas: remiantis Bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais Rizikų vertinimo ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos Bendrovės tikslų nepasiekimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms.

II. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos Rizikos, nustatomi PRR, sudaromas Bendrovės Rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas Rizikos apetitas ir Rizikų sąraše nurodytos Rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą Rizikos apetitą.

III. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: Rizikos apetitą viršijančioms Rizikoms sudaromas Bendrovės Rizikų valdymo priemonių planas.

IV. Rizikų ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė Bendrovės rizių sąrašo ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo bei Grupės lygio Rizikų ir jų valdymo priemonių sąrašo stebėsena. Stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti Bendrovės vadovui, valdybai, Audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją.

V. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp Rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos vertinant Bendrovių Rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie Rizikas ir jų valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus.

Bendrovė identifikavo 2023 metų veiklos rizikas, atliko jų vertinimą, nustatė rizikų stebėsenos rodiklius ir numatė rizikų valdymo priemones. „Amber Grid“ valdyba, įvertinusi bendrovėje identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygį (poveikį bendrovės veiklai), patvirtino bendrovės lygio rizikų sąrašą. Kiekvieną 2023 metų ketvirtį „EPSO-G“ audito komitetas vertina bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikia savo išvadas bei rekomendacijas „Amber Grid“ valdybai. Per 2023 metus, siekiant gerinti rizikų valdymą ir integralumą Grupėje, įdiegtas IT įrankis.

I. Aplinkos nustatymas
II. Rizikų vertinimas
III. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas
IV. Rizikų ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena:
V. Komunikacija ir informavimas

6.2. PAGRINDINĖS RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

Pagrindinės rizikos su kuriomis susiduria Bendrovė:

1. Strateginių projektų vėlavimo rizika
   Egzistuoja rizika, susijusi su nesilaikomu projektų portfelio vykdymo planu, gali vėluoti turto atnaujinimas, plėtra. Bendrovė minimą riziką minimizuoja kuo anksčiau pasitvirtindama sekančių metų projektų portfelį, kad įmanoma būtų iš anksto planuotis resursus. Investiciniai projektai pasitvirtinami komitete prieš tai dar atlikus bendrovės turimų resursų analizę.

   Valdymo priemonės:
   * Bendrovė kartu su Grupės PMO (angl. Project Management Office) vykdo projektų stebėseną ir kontrolę.
   * Taikomos nuolatinės (pasyvios ir aktyvios) kontrolės priemonės – bendrovės projektų ataskaitų ir KPI’s stebėsena, aktyvus įsitraukimas valdant rizikas ir sprendžiant problemas.
   * Bendrovė kartu su Grupės PMO dalyvauja programos, projekto komandos ir projekto vykdytojo bei rangovų susitikimuose, bendrame problemų sprendime, rizikų vertinime.
   * Vykdomi projektų procesų auditai, kurių metu detaliai peržiūrimos rizikos, problemos, naudos, grafikai ir atitiktis patvirtintiems procesams.# Rizikos valdymas

6.1. Pagrindinės rizikos ir jų valdymas

Ilgalaikio finansavimo rizika Rizika, kad „Amber Grid“ susidurs su sunkumais pritraukiant naują finansavimą ir/arba bus priversta mokėti už jį gerokai aukštesnę nei įprastą kainą, kas keltų grėsmę strateginių planų įgyvendinimui. Rizika gali pasireikšti dėl netvarios finansinės padėties (pvz., per didelio užskolinimo, nepakankamo pelningumo), nepalankių verslo aplinkos pokyčių (pvz., šalies reitingo sumažinimas, nepalankūs reguliavimo pokyčiai) ar negebėjimo pasiekti numatytų strateginių tikslų.

Valdymo priemonės:
* Vykdant kasdienę veiklą ir priimant sprendimus vadovaujamasi iždo ir finansinių rizikų valdymo politika: siekiama užtikrinti tvarią finansinę būklę, palaikyti ne žemesnį nei investicinio lygio reitingą (BBB-/Baa3 arba aukštesnį), užtikrinti prisiimtų ne finansinių įsipareigojimų bei finansinių rodiklių įsipareigojimų vykdymą. Tikimybė 5 4 7,4 3 6 1,3,8 2 2 5,9 1 1 2 3 4 5 Poveikis 2023 m. metinis pranešimas 43
* Reguliariai vykdoma biudžetų ir ilgalaikių finansinių prognozių kontrolė, siekiant užtikrinti veiklos strategijoje numatytų ilgalaikių finansinių tikslų (pvz. skolos/EBITDA, ROE) pasiekimą.
* Sudarant trumpalaikius ir/ar ilgalaikius veiklos planus, priimant sprendimus dėl dividendų turi būti atsižvelgiama į galimą priimamų sprendimų poveikį „Amber Grid“ ilgalaikiam finansų tvarumui, prisiimtų finansinių rodiklių įsipareigojimų vykdymui ir likvidumui.

1. Reguliacinių pasikeitimų rizika Gamtinių dujų perdavimo bei susijusių paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato VERT. Nuo šių sprendimų tiesiogiai priklauso „Amber Grid“ veiklos rezultatai ir skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų.

Valdymo priemonės:
* Siekdama aiškaus ir nuoseklaus reguliavimo, nesukeliančio neigiamos įtakos veiklos rezultatams, bendrovė aktyviai komunikuoja su VERT, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, teikia savo pastabas jų tobulinimui argumentuodamos būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių bendrovės tikslų svarba. Proaktyvus bendradarbiavimas su VERT bus itin svarbus ir derinantis sprendinius dėl su klimato neutralumo veiklomis susijusių kaštų.

1. Technologinė rizika „Amber Grid“ viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimo sistemų funkcionavimą. Valdant technologinę riziką siekiama išvengti veiklos sutrikdymo ir dujų atjungimo vartotojams.

Valdymo priemonės:
* Siekiant užtikrinti patikimą perdavimo sistemų darbą, bendrovėje diegiamos specializuotos informacinės sistemos, šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.
* Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos sutrikimų vykdoma nuolatinė sistemų stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į perdavimo sistemos atnaujinimą.

1. Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika Bendrovėje skiriamas didelis dėmesys darbuotojų saugai. Atsižvelgiant į taikomus ir aktualiausius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei esamą įgyvendinimo situaciją, kyla rizika, kad bus pažeisti šie reikalavimai.

Valdymo priemonės:
* Tinkamas darbo vietų įrengimas, sistemų, įrenginių, darbo priemonių savalaikė priežiūra ir kontrolė.
* Patvirtinti vidaus dokumentai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą.
* Vykdomi darbuotojų mokymai, atestavimai ir instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais.
* Nuolatinė darbuotojų ir rangovų DSS reikalavimų vykdymo kontrolė ir priežiūra.

1. Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika Bendrovė susiduria su iškylančiais darbo rinkos iššūkiais, aštrėja konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų.

Valdymo priemonės:
* Bendrovėje tobulinami kritinių pareigybių pamainumo planai. Per ateinančius kelerius metus didelį dėmesį planuojama skirti kompetencijų modelio atnaujinimui, darbdavio įvaizdžio gerinimui, talentų ugdymui.

1. Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika 2023 m. metinis pranešimas 44 „Amber Grid“ įgyvendindama NENS, vykdo didelės apimties projektus. Egzistuoja rizika, kad dėl nepakankamos tiekėjų konkurencijos bus gauti ekonomiškai nenaudingi pasiūlymai, viršijantys suplanuotą biudžetą/neatitinkantys bendrovės poreikių arba pirkimą reikės nutraukti ir skelbti iš naujo.

Valdymo priemonės:
* Įtvirtintas reikalavimas skelbti apie visus pirkimus CVP IS.
* Reikalavimas iniciatoriams paraiškoje nurodyti mažiausiai 3 Tiekėjus arba pagrįsti mažesnį jų kiekį.
* Reikalavimas visuose supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose atlikti rinkos konsultaciją. Nustatytas ne mažesnis kaip „4 akių“ kontrolės principas.

1. Kibernetinio saugumo rizika „Amber Grid“ valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui, todėl tokios informacijos ir (ar) duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo sistemų saugiai veiklai nutraukimas gali sukelti „Amber Grid“ veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Valdymo priemonės:
* Siekiant išvengti kibernetinių incidentų, reguliariai vertinamos „Amber Grid“ informacinių sistemų, fizinės apsaugos, saugumo valdymo sistemų grėsmės, nuolat atnaujinamos esamos saugumo priemonės, sistemos ir (ar) įrankiai, bei diegiami nauji, atitinkantys griežtus reikalavimus numatytus ES ir LR teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos saugą.
* „Amber Grid“ darbuotojai aktyviai dalyvauja kibernetinio saugumo pratybose, kurių metu treniruojamasi, kaip suvaldyti ir atremti kibernetinius incidentus nukreiptus prieš ypatingos svarbos informacines sistemas ir tinklus bei užtikrinti jų teikiamų paslaugų funkcionavimą.

1. Biudžeto neįgyvendinimo rizika Egzistuoja rizika, kad „Amber Grid“ nevykdys biudžeto, finansinio plano, dėl to bus neigiamai įtakojama galimybė vykdyti bendrovės įsipareigojimus bei kovenantų ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą bei dividendų mokėjimą.

Valdymo priemonės:
* Finansinių rezultatų kontrolė (EPSO-G, valdybų stebėsena) kaip integruoto planavimo ir stebėsenos politikos dalis.
* Reguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, pastabų ir pasiūlymų dėl sprendimų susijusių su sąnaudų pripažinimo, metodikos keitimo, bendros Grupės pozicijos formavimas.
* Nereguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, veiklos plano peržiūra, keitimas.

1. Poveikio aplinkai mažinimo rizika Dėl nesavalaikio arba netikslaus su darnumu susijusių rodiklių surinkimo ir pateikimo, netikslaus bendrovės veikloje susidarančių ŠESD emisijų apskaičiavimo ar vėlavimo pateikti ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą instituciniams investuotojams galimos sankcijos iš biržą prižiūrinčių reguliuojančių institucijų, taikomos finansinės baudos už įsipareigojimų investuotojams. Taip pat egzistuoja rizika, kad negavus reguliuotojo pritarimo reikalingoms investicijoms į poveikio aplinkai (ŠESD emisijų) mažinimo priemones dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio nenaudingumo, nebus pasiekti ilgalaikiai „Amber Grid“ strateginiai tikslai bei įsipareigojimai (darnumo rodikliai).

Valdymo priemonės:
* Pagal EPSO-G darnumo politiką Bendrovė įpareigota rinkti ir skelbti su darnumu susijusią informaciją pagal visuotinį GRI ir / ar kitus ataskaitų atskleidimų standartus bent kartą per metus.
* Bendrovei pateiktas renkamų ASV (angl. ESG) rodiklių sąrašas,.
* Bendrovė įpareigota parengti ir įgyvendinti ekonomiškai pagrįstus poveikio aplinkai mažinimo planus ir susietas priemones.

6.3. DARNUMO SRITIES RIZIKŲ VALDYMAS

AB „Amber Grid“ siekia, kad darnumo principai būtų integruoti į visas bendrovės veiklas ir procesus. 2023 m. metinis pranešimas 45 Bendrovė energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų. Darnumo srities rizikos bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka darnumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo darnumo srities rizikos tipo. 2023 m. Bendrovėje darnumo sritims (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) priskiriamos rizikos:

Rizikos atitinkančios aplinkosaugos kriterijus:
* Poveikio aplinkai mažinimo rizika.

Rizikos atitinkančios socialinės atsakomybės kriterijus:
* Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika.
* Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika.

Rizikos atitinkančios valdysenos kriterijus:
* Reguliacinių pasikeitimų rizika.
* Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika.
* Kibernetinio saugumo rizika.

Aukščiau išvardintų bendrovės darnumo sritims priskirtų rizikų aprašymai ir jų valdymo priemonės nurodytos 6.1. skyriuje (žr. Pagrindinės rizikos ir jų valdymas). 2023 m. korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo įtrauktos į pagrindinį bendrovės rizikų registrą. Dėl pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba žemo rizikos lygio. Bendrovė suprasdama minėtų rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui ir informacijos apie jas atskleidimui.

6.4. KLIMATO KAITOS RIZIKOS

Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas 2023 m.# AB „Amber Grid“ su kitomis EPSO-G grupės bendrovėmis bei su verslo konsultantais Deloitte atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų (fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus) trumpuoju (2026), vidutiniu (iki 2030) ir ilguoju laikotarpiu iki 2050 Grupei analizę. Vertinimas Grupėje atliktas pirmą kartą pagal klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitų rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti tuo susijusią atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti darnumo rizikų valdyseną Grupėje. Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, ofisams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita, parengtos priemonės ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas.

7. VALDYMO ATASKAITA

7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMASSI

Bendrovė veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje http://www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

7.2. AKCINIS KAPITALAS

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

2023 metais Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnį priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2023 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

7.4. AKCININKAI

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo daugiau nei 2500 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.

8 lentelė. Bendrovės akcininkai

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.
UAB „EPSO-G“	Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva	172 279 125
Smulkieji akcininkai		6 103 389
Iš viso:		178 382 514

16 pav. Akcininkų struktūra, 2023 m. gruodžio 31 d.

96,58% UAB EPSO-G
3,42% Smulkieji akcininkai

7.5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

9 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
ISIN kodas	LT0000128696
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

2023 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,41 mln. Eur (2022 m. - 0,40 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 337 659 vnt. akcijų (2022 m. - 338 463 vnt. akcijų).

17 pav. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius 2023 m.

18 pav. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta 2023 m.

2023 m. gruodžio 31 d. „Amber Grid“ akcijų kapitalizacija sudarė 196,22 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje sumažėjo, o tuo pačiu ir kapitalizacija per 2023 m. sumažėjo 12 proc.

7.6. DIVIDENDAI

Grupės ir Bendrovės dividendų politika³ nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles. Svarbiausias dividendų politikos⁴ tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.

2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 12,1 mln. Eur dividendų arba 0,0676 euro akcijai.

2022 m. balandžio 20 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 9,9 mln. Eur dividendų arba 0,0555 euro akcijai.

7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo. 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovė su AB SEB banku sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus pagrindinį – UAB „EPSO-G“.

10 lentelė. Banko rekvizitai

AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklalapis	www.seb.lt

7.8. VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi ABĮ ir Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai. Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami ABĮ nustatyta tvarka.

Įstatuose numatyti Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas),
• Kolegialus valdymo organas – Valdyba,
• Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos, nurodytos ABĮ, išskyrus papildomą susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 25 straipsnyje. Įstatų 25 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl (papildoma susirinkimo kompetencija):

(i) Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo;

(ii) Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo ir sprendimo priėmimo, kai yra priimami sprendimai, esant valdybos narių interesų konfliktui, Įstatų 48 straipsnyje numatytais atvejais;

(iii) pritarimo Valdybos sprendimams, nurodytiems Įstatų 36 str. (iii) – (vii) punktuose, jeigu atitinkamo sandorio vertė, kaina arba suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų), taip pat sprendimams, nurodytiems Įstatų 36 straipsnio (viii) – (ix) punktuose.

Valdyba

„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai. Du valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės.

Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu.

Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatų 34-41, 43 straipsniuose. Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategijos, metinių veiklos tikslų, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, Bendrovės vadovo darbo sąlygų nustatymu, dujų perdavimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių sudarymui.metinis pranešimas 51

Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas: (i) atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui; (ii) tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla, kaip numatyta ABĮ, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą (iii) prižiūri Vadovo veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Vadovo veiklos; (iv) svarsto, ar Vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai; (v) teikia siūlymus Vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Įstatams, Susirinkimo ar Valdybos sprendimams; (vi) sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Generalinio direktoriaus veiklos priežiūros klausimus.

4 Jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo valdybos nario asmeniniais interesais, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, atitinkamą sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

5 36. (iii) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu kaina yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (iv) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (v) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (vi) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo (jeigu suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (vii) sudaryti bet kokius kitus sandorius / susitarimus (nepaminėtus Įstatų atskiruose straipsniuose), kurių pagrindu Bendrovė įsigyja prekes, paslaugas, darbus, kurių vertė nurodyta konkrečia pinigine išraiška yra didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (viii) dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo ar disponavimo apsunkinimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo; (ix) dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio (viii) punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą.

11 lentelė. Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, Bendrovės vadovą ir apskaitos skyriaus vadovę.

Vardas Pavardė	Pareigos	Kadencija	Kitos užimamos pareigos	Ar turi „Amber Grid“ akcijų	Kvalifikacija
Dalius Svetulevičius	Valdybos pirmininkas	Nuo 2022-04-20 (išrinktas 2022-04- 20) – valdybos narys Nuo 2022-11-22 išrinktas valdybos pirmininku	valdybos pirmininku	UAB „EPSO-G“ technikos vadovas	Neturi
Karolis Švaikauskas	Valdybos narys	Nuo 2020-04-20 (išrinktas 2022-04- 20)	Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas	Neturi	Vytauto didžiojo universitetas, istorijos bakalauras, politikos mokslų ir Baltijos regiono magistras; Berlyno Humbolto universitetas, skandinavų ir Šiaurės Europos studijos.
Ignas Degutis	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20	RB Rail AS (Rail Baltica) finansų direktorius	Neturi	ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, ekonomikos magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, Tarybos/Valdybos pirmininko ir nario programos

5 Informacija apie Valdybos narių profesinę patirtį pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/valdyba, apie generalinio direktoriaus ir kitų aukščiausio lygmens vadovų profesinę patirtį - https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/vadovybe

2023 m. metinis pranešimas 52

Vardas Pavardė	Pareigos	Kadencija	Kitos užimamos pareigos	Ar turi „Amber Grid“ akcijų	Kvalifikacija
Sigitas Žutautas	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20	Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tarybos narys	Neturi	Vilniaus universitetas, Verslo vadybos ir administravimo magistras; ESMT European School of Management and Technology, Berlynas, podiplominės studijos
Paulius Butkus	Valdybos narys	Nuo 2023-04-11	UAB „EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovas	Neturi	Vilniaus universitetas, branduolinės fizikos bakalauras; Vilniaus Gedimino technikos universitetas, elektros inžinerijos magistro ir elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro laipsniai.
Nemunas Biknius	Bendrovės vadovas	Nuo 2020-04-08	AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Stebėtojų tarybos pirmininkas	Turi 0,001505 proc. „Amber Grid“ akcijų	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Energetikos ir termoinžinerijos magistras; Danijos Aalborgo universitetas, Aplinkos vadybos studijos; ISM MBA vadybos studijos
Rasa Baltaragienė	Apskaitos skyriaus vadovė	Nuo 2019-12-02 -		Neturi

2023 m. įvyko 18 valdybos posėdžių.

Valdybos posėdžių 2023 metais lankomumas

Dalyvavo	Nedalyvavo

12 lentelė. „Amber Grid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika

Nr.	Posėdžio data	Dalius Svetulevičius	Karolis Švaikauskas	Sigitas Žutautas	Ignas Degutis	Paulius Butkus
1	Sausio 10 d.	Nebuvo išrinktas
		2023 m. metinis pranešimas 53
2	Sausio 24 d.	Nebuvo išrinktas
3	Vasario 21 d.	Nebuvo išrinktas
4	Kovo 7 d. (neeilinis)	Nebuvo išrinktas
5	Kovo 17 d.	Nebuvo išrinktas
6	Kovo 28 d.	Nebuvo išrinktas
7	Balandžio 25 d.
8	Gegužės 12 d. (neeilinis)
9	Gegužės 23 d.
10	Birželio 20 d.
11	Liepos 25 d.
12	Rugpjūčio 8 d. (neeilinis)
13	Rugpjūčio 22 d.
14	Rugsėjo 19 d.
15	Spalio 24 d.
16	Lapkričio 14 d. (neeilinė)
17	Lapkričio 21 d.
18	Gruodžio 12 d.
	02 vasaris
	01 sausis
2023 m. metinis pranešimas 54
7 d.	Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu pritarta Rutulinių ir kamštinių čiaupų („Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstrukcijos darbai (3 etapas, Trečia dalis, medžiagos)“) pirkimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Patvirtintos naujos redakcijos naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklės.
17 d.	Pritarta UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimo sandoriui ir esminėms šio sandorio sąlygoms. Patvirtinta „Amber Grid“ strategijos 2021-2030 m. įgyvendinimo ataskaita už 2022 m. Patvirtintas „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Pritarta pelno paskirstymo projektui ir nuspręsta teikti jį visuotiniam akcininkų susirinkimui.
28 d.	Patvirtintas „Amber Grid“ generalinio direktoriaus 2022 m. tikslų įgyvendinimo vertinimas. Patvirtintas atnaujintas 2023 m. „Amber Grid“ rizikų valdymo priemonių planas. Pritarta transporto priemonių veiklos nuomos pirkimo sutarčių pagal 6 (šešias) atskiras pirkimo objekto dalis sudarymui ir patvirtintos esminės sutarčių sąlygos.
11 d.	Sušauktas „Amber Grid“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtintas „Amber Grid“ 2022 m. konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Patvirtintas 2022 m. „Amber Grid“ pelno paskirstymas. Pritarta „Amber Grid“ 2022 m. atlygio ataskaitai. „Amber Grid“ valdybos nariu išrinktas Paulius Butkus. Patvirtinta nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija. Pritarta „GET Baltic“ akcijų pardavimo sandoriui ir patvirtintos jų esminės sąlygos.
12 d.	Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu, pritarta 2022 m. mokestinių nuostolių perdavimo- perėmimo sandoriui su susijusia šalimi UAB „EPSO-G“ ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos.
23 d.	Pakeistos „Amber Grid“ vadovo darbo sutarties sąlygos pakeičiant mėnesinį atlygį bei pareigybės pavadinimą iš „Generalinis direktorius“ į „Bendrovės vadovas“. Pritarta „Amber Grid“ nustatytoms dujų perdavimo paslaugų kainoms. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ valdymo struktūra. Patvirtintas „Amber Grid“ vadovo sprendimas įstoti į Personalo valdymo profesionalų asociaciją.
20 d.	Pritarta sandorio su UAB „EPSO-G“ dėl valdymo holdingų paslaugų teikimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos. Pakeista dalis esminių „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties sąlygų. Pritarta Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstrukcijos darbų sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės Sutarties sąlygos.
25 d.

2023 m. metinis pranešimas 55

2023 metais priimti valdybos sprendimai:

• 10 d. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ 2021-2030 m. strategija, 2023-2025 m. veiklos planas ir nustatyti 2023 m. generalinio direktoriaus veiklos tikslai.
• 21 d. Patvirtintos išankstinės esminės UAB GET Baltic akcijų pardavimo sandorio sąlygos. Prisijungta prie atnaujintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atitikties valdymo politikos.
• 7 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu pritarta Rutulinių ir kamštinių čiaupų („Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstrukcijos darbai (3 etapas, Trečia dalis, medžiagos)“) pirkimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Patvirtintos naujos redakcijos naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklės.
• 17 d. Pritarta UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimo sandoriui ir esminėms šio sandorio sąlygoms. Patvirtinta „Amber Grid“ strategijos 2021-2030 m. įgyvendinimo ataskaita už 2022 m. Patvirtintas „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Pritarta pelno paskirstymo projektui ir nuspręsta teikti jį visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• 28 d. Patvirtintas „Amber Grid“ generalinio direktoriaus 2022 m. tikslų įgyvendinimo vertinimas. Patvirtintas atnaujintas 2023 m. „Amber Grid“ rizikų valdymo priemonių planas. Pritarta transporto priemonių veiklos nuomos pirkimo sutarčių pagal 6 (šešias) atskiras pirkimo objekto dalis sudarymui ir patvirtintos esminės sutarčių sąlygos.
• 11 d. Sušauktas „Amber Grid“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtintas „Amber Grid“ 2022 m. konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Patvirtintas 2022 m. „Amber Grid“ pelno paskirstymas. Pritarta „Amber Grid“ 2022 m. atlygio ataskaitai. „Amber Grid“ valdybos nariu išrinktas Paulius Butkus. Patvirtinta nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija. Pritarta „GET Baltic“ akcijų pardavimo sandoriui ir patvirtintos jų esminės sąlygos.
• 12 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu, pritarta 2022 m. mokestinių nuostolių perdavimo- perėmimo sandoriui su susijusia šalimi UAB „EPSO-G“ ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos.
• 23 d. Pakeistos „Amber Grid“ vadovo darbo sutarties sąlygos pakeičiant mėnesinį atlygį bei pareigybės pavadinimą iš „Generalinis direktorius“ į „Bendrovės vadovas“. Pritarta „Amber Grid“ nustatytoms dujų perdavimo paslaugų kainoms. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ valdymo struktūra. Patvirtintas „Amber Grid“ vadovo sprendimas įstoti į Personalo valdymo profesionalų asociaciją.
• 20 d. Pritarta sandorio su UAB „EPSO-G“ dėl valdymo holdingų paslaugų teikimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos. Pakeista dalis esminių „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties sąlygų. Pritarta Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstrukcijos darbų sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės Sutarties sąlygos.
• 25 d.# Pritarta Kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimo ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimo (II etapas) statybos rangos sutarties esminių sąlygų pakeitimui - darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir nustatyta nauja sutarties kaina: 12 534 832,45 Eur be PVM. Patvirtinti nauji vadovų pareigybių lygiai bei nauja 2023 m. Bendrovės rizikų sąrašo ir jų valdymo priemonių plano redakcija. Bendrovės vadovas įpareigotas kreiptis į Audito komitetą prieš sudarant susijusių šalių sandorius dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai tokio sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 vėliausiai sudarytame bendrovės audituotame balanse numatyto turto vertės ir, kai pastarieji yra priskiriami įprastai ūkinei veiklai bei sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis. Bendrovės vadovas įpareigotas užtikrinti, kad sandoriai su susijusiomis šalimis būtų tinkamai atskleisti Bendrovės tinklapyje ir metiniuose pranešimuose.

2023 m. Metinis pranešimas

Kovas

• 03 d. Pritarta Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA pirkimo sutarties esminės sąlygos pakeitimui (darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

Balandis

• 04 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Nuspręsta sušaukti Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl Bendrovės audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo 2023-2025 metams.
• 22 d. Sprendimų nebuvo priimta.

Gegužė

• 30 d. Įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito įmone, kuri atliks 2023-2025 m. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio bei metinio pranešimo auditą, išrinkta UAB „PricewaterhouseCoopers“, kodas 111473315. Už šių paslaugų atlikimą nustatytas ne didesnis kaip 432 900 eurų (neįskaitant PVM) atlyginimas (įskaitant tarpinių finansinių ataskaitų audito kainą 143 400 eurų).

Birželis

• 19 d. Nuspręsta nuo 2023 m. spalio 1 d. pradėti vykdyti vandenilio transportavimo veiklą. Patvirtinta atnaujinta Bendrovės valdymo struktūra nuo 2024 m. balandžio 1 d. ir atnaujintas Bendrovės pareigybių sąrašas. Patvirtintas atnaujintas Bendrovės 2023 m. rizikų sąrašas ir valdymo priemonių planas. Bendrovės vadovui paskirtas 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio finansinis skatinimas.
• 24 d. Sprendimų nebuvo priimta.

Liepa

• 14 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu, pritarta Bendrovės strategijos 2030 m. projektui bei jo pateikimui VšĮ Valdymo koordinavimo centrui peržiūrai.

Rugpjūtis

• 12 d. Patvirtintas Bendrovės 2024 m. valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas. Patvirtinti nauji Bendrovės darbuotojų mėnesinio atlygio rėžiai nuo 2024-01-01. Patvirtinti 14-17 lygio IT pareigybių šeimos darbuotojų ir 11-14 lygio inžinerijos pareigybių šeimos darbuotojų mėnesinio atlygio rėžiai, 20% didesni už pagrindinius bendrovės atlygio rėžius. Nustatytas Bendrovės 2024 m. rizikų apetitas bei patvirtintas rizikų valdymo priemonių planas.

Atlygio ir skyrimo komitetas

Atlygio ir skyrimo komitetas aptarė kolegialių organų (KO) įsivertinimo rezultatus ir identifikavo šias KO veiklos tobulintinas sritis bei kryptis 2023 m.:
* organizuoti EPSO-G grupės įmonių strategines sesijas, skiriant dėmesį strateginiam planavimui ir akcininko lūkesčių aptarimui;
* organizuoti naujos kadencijos EPSO-G valdybos ir Grupės valdymo organų, Grupės komitetų susitikimus (per 2023 m. I pusmetį nuo naujos EPSO-G valdybos paskyrimo).

Remiantis Bendrovės įstatais, „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ Audito komitetas. „Amber Grid“ veikia šie bendri EPSO-G įmonių grupės komitetai:
* Atlygio ir skyrimo komitetas
* Audito komitetas

Išsami informacija apie „Amber Grid“ komitetus pateikiama EPSO-G įmonių grupės konsoliduotoje metinėje ataskaitoje bei šiose nuorodose:
* https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/atlygio-ir-skyrimo-komitetas
* https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/audito-komitetas
* https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/vidaus-auditas-1

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus audito sistema. Tai reiškia, kad vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas UAB „EPSO- G“ valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. UAB „EPSO-G“ auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės administracijai.

Bendrovės finansinių ataskaitų auditas

PricewaterhouseCoopers, UAB atliko Bendrovės ir jos patronuojamų įmonių metinių ataskaitų (įskaitant reguliuojamų veiklų ataskaitų patikrą), pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. gruodžio 31 d ir 2023 m. gruodžio 31 d., auditą.

Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė po 50,5 tūkst. Eur metams. Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė 92 tūkst. Eur. Per 2023 m. PricewaterhouseCoopers, UAB neteikė Bendrovei jokių kitų paslaugų išskyrus audito paslaugos ir negavo jokio kito atlygio nei už audito paslaugas.

Atlygio valdymas

„Amber Grid“ 2022 m. spalio 25 d. prisijungė prie atnaujintos EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikos (toliau – Politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir skelbiama viešai interneto tinklalapyje. Politika tvirtinama (prie jos prisijungiama) Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jų veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą. Politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas, ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas bei skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie tikslų pasiekimo, atlikti daugiau, nei formalus pareigų vykdymas, kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą.

EPSO-G grupės darbuotojų atlygis susideda iš tokių dalių: mėnesinis atlygis; priemokos, nustatytos LR darbo kodekse, Bendrovių vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse; finansinis skatinimas; projektinis skatinimas; vienkartinės premijos už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą; papildomos naudos; nefinansinis atlygis.

19 pav. Atlygio struktūra

Atlygio sudėtinės dalys

• Mėnesinis atlygis - didžiausia ir svarbiausia piniginio atlygio dalis, kurios dydis priklauso nuo pareigybės lygio, kuris kiekvienai pareigybei nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją. Darbuotojams mėnesinis atlygis nustatomas atitinkamos pareigybės lygio atlygio rėžių ribose, atsižvelgiant į darbuotojo patirtį, kompetenciją, ekspertiškumo ir savarankiškumo lygį atliekant pareigybei priskirtas funkcijas bei į atitinkamų metų atlygio biudžetą.
• Finansinis skatinimas nustatomas atsižvelgiant į Darbuotojo veiklos vertinimo atitikimą šiems tipiniams kriterijams: darbuotojo tikslų pasiekimo vertinimo rezultatai, darbuotojo vertybių vertinimas, darbuotojo veiklos kokybės vertinimo rezultatai. Finansinį skatinimą Bendrovės vadovui skiria Bendrovės valdyba, kitiems darbuotojams – Bendrovės vadovas. Finansinis skatinimas išmokamas kartą per metus po to, kai Bendrovės valdyba pritaria audituotiems Bendrovės finansiniams rezultatams ir jie patvirtinami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
• Už ypatingos svarbos rezultatus Bendrovės vadovo sprendimu gali būti skiriama vienkartinė premija. Siekiant nuolatinės pažangos, Grupėje gali būti nustatomos atskiros inovacijų skatinimo priemonės. Jos gali būti skiriamos už inovatyvių idėjų įgyvendinimą ir darbuotojų kūrybiškumą siūlant inovatyvias idėjas.

13 lentelė. Vidutinis mėnesio „Amber Grid” 2023 m. darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes:

Pareigybių grupės	2023 m.	2022 m.
Bendrovės vadovas	15 612	13 264
Aukščiausio lygio vadovai	9 906	8 432
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai	5 060	4 534
Ekspertai-specialistai	3 171	2 790
Darbininkai	1 768	1 639
Viso:	3 078	2 743
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur	13 755	11 612

Kolegialaus valdymo organo narių bei vadovo atlygio politika

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20 d. patvirtino „Amber Grid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politiką (atnaujinta politika patvirtinta Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu) [1], kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės vadovo ir valdybos narių piniginio atlygio už darbą principus ir jais paremtą atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos Bendrovės veiklos sąnaudos ir sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos, vertybių ir tikslų įgyvendinimo.

Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat reglamentuoja UAB „EPSO-G“ Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu. Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi skatinti ilgalaikės ir tvarios Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti atskiriems Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį; kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti konkurencinga atitinkamos srities profesionalams darbo rinkoje siūlomiems atlyginimų dydžiams; užtikrinti valdymo organų prisiimamos atsakomybės atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų pritraukimą bendrovės valdymui.Atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik tokiems Bendrovės valdybos nariams, kurie atitinka LR galiojančiuose teisės aktuose ir Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse nustatytus kriterijus. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu, buvo nustatyti šie nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos taikytini fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių:

14 lentelė. Fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių

Pozicija	Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis (Eur)
Valdybos pirmininkas (nepriklausomas)	4097
Valdybos narys (nepriklausomas)	3073
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ* 6 kolegialiame organe	2458
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe	1536

*VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė

Minėtu visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu taip pat nustatyta, kad bendras metinis 2023 m. biudžetas Bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms Bendrovės išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti, yra 101,4 tūkst. Eur.

Informacija apie valdymo organų narių atlygį, metiniai atlygio pokyčiai pateikiami lentelėse:

15 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui

Pareigos	Vardas, pavardė	Paskyrimo data	Darbo užmokesčio dalys	Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)
				2019
Bendrovės vadovas	Nemunas Biknius	2019 m. spalio mėn.	Viso, Eur	20 075
			Kintama dalis, Eur	-
			Kintama dalis, %	-

Bendrovės vadovo darbo užmokesčio proporcijos atitiko atlygio politiką, o kintama atlygio dalis nustatyta atsižvelgiant į valdybos Bendrovei iškeltų metinių tikslų vykdymą. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės vadovui nėra mokamas.

16 lentelė. Atlygis valdybos nariams

Pareigos	Vardas, pavardė	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
		2018
Nuo 2022-04-20 valdybos narys, nuo 2022-11-22 valdybos pirmininkas	Dalius Svetulevičius	-
Valdybos narys	Paulius Butkus	-
Nepriklausomas valdybos narys	Ignas Degutis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	3 850
Valdybos narys	Karolis Švaikauskas	-

Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis nepriklauso nuo finansinių ar nefinansinių Bendrovės veiklos rezultatų. Bendrovės valdybos nariams nėra mokama jokia kintamoji atlygio dalis ar kitos premijos. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės valdybos nariams taip pat nėra mokamas.

[1] Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt

8. DARNUMO ATASKAITA (ne finansinės informacijos atskleidimas)

8.1. APIE DARNUMO ATASKAITĄ

Toliau pateikiama „AB Amber Grid” (toliau – Bendrovė, Amber Grid) 2023 m. darnumo ataskaita (toliau – Darnumo ataskaita) yra konsoliduotojo Bendrovės 2023 m. metinio pranešimo dalis. Ši Darnumo ataskaita parengta pagal Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative – GRI) standarto pagrindinį modelį (angl. GRI Core). Informacija atskleidžiama vadovaujantis reikšmingumo principu ir atspindi Amber Grid pažangą įgyvendinant Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą (angl. United Nations Global Compact – UNGC) ir Bendrovės indėlį siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo. Ši ataskaita atitinka socialinės atsakomybės ataskaitoms keliamus reikalavimus, kurie numatyti Lietuvos teisės aktuose. Rengiant ataskaitą atsižvelgta į Nasdaq (angl. National Association of Securities Dealers Automated Quotations) aplinkos apsaugos, socialinio atsakingumo ir valdysenos (ASV) ataskaitų rengimo gaires ir kitas rekomendacijas. Toliau pateikiama informacija apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Darnumo ataskaita turėtų būti skaitoma kartu su konsoliduojuoju Bendrovės metiniu pranešimu. Ataskaitos turinys apima naujausią jos paskelbimo metu prieinamą informaciją, bet ji nebuvo trečių šalių audituojama. Ankstesnę darnumo ataskaitą ir kitą informaciją apie Bendrovės darnumo valdymą ir veiklas galima rasti Amber Grid interneto svetainėje Darnumas | Amber Grid. Pažymime, kad Darnumo ataskaitoje terminai „darnumas“ ir „tvarumas“ vartojami kaip sinonimai. Jei turite klausimų dėl Darnumo ataskaitos turinio ar Bendrovės darnumo veiklų, kreipkitės el. paštu r.kazlauskiene@ambergrid.lt.

8.2. DARNIOS VEIKLOS VALDYMAS, PRINCIPAI IR PRIORITETAI

Tvarumas yra Bendrovės strategijos ir strateginio plano pagrindas. Savo strategines veiklas Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti vadovaudamasi tokiomis darnumo kryptimis:

• Darnumo kryptys:
  • APLINKOSAUGOS SRITIS: Klimatui neutralios energetikos įgalinimas, mažinant veiklų poveikį aplinkai
  • SOCIALINĖ SRITIS: Pažangios, darnumo principų besilaikančios organizacijos kūrimas
  • VALDYSENOS SRITIS: Skaidrus ir efektyvus energijos mainų platformos valdymas bei vystymas

Savo veikla Bendrovė taip pat siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui.

Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo Bendrovė prisideda šiais veiksmais:

• 1 TIKSLAS. Prieinama ir švari energija:

  • Siekiame sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamintojų prisijungimui prie gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros.
  • Vystome žaliųjų dujų kilmės garantijų mainų sistemą, palaikome energijos kilmės garantijų sistemą.
  • Siekiame pritaikyti dujų perdavimo sistemas vandenilio transportavimui.

• 2 TIKSLAS. Deramas darbas ir ekonominis augimas:

  • Aktyviai rūpinamės darbuotojų saugumu ir sveikata.
  • Kuriame organizacinę kultūrą, paremtą pagarba žmogaus teisėms.
  • Investuojame į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą.
  • Užtikriname aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus.
  • Palaikome savanorišką darbuotojų jungimąsi į profesines sąjungas.

• 3 TIKSLAS. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra

  • Užtikriname patikimą ir saugų dujų perdavimo sistemų veikimą.
  • Siekiame Bendrovės struktūrą ir motyvacines sistemas pritaikyti inovacijų skatinimui.

• 4 TIKSLAS. Atsakingas vartojimas ir gamyba

  • Veiklos partneriams siekiame taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningos veiklos bei darnumo kriterijus.
  • Užtikriname atsakingą Bendrovės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą.
  • Viešuose pirkimuose vadovaujamės žaliaisiais kriterijais.

• 5 TIKSLAS. Kova su klimato kaita

  • Vertiname savo veiklų poveikį aplinkai, kuriame planus šių poveikių mažinimui.
  • Diegiame pažangias aplinkos apsaugos valdymo sistemas, įgyvendiname prevencijos priemones.
  • Siekiame didinti žaliosios energijos naudojimo apimtis veikloje.

Bendrovės pagrindiniai ilgalaikiai siekiai

Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengusi transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui, taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui. Siekiame integruotis į bendrą Europos rinką kurdami vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija už geriausią kainą. Vienas didžiausiu prioritetų Bendrovėje – reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Tuo tikslu parengtas numatytų ŠESD mažinimo priemonių investicinis planas, vykdomos ŠESD mažinimo priemonių plane numatytos priemonės. 2023 m. sumažinta 18,999 tūkst. t CO2 (daugiau nei planuota), atlikta bendrovės trečio lygmens (Scope 3) emisijų inventorizacija. Aktyviai analizuojame ir kuriame galimybes transportuoti vandenilio ir metano mišinį. Šiam tikslui pasiekti ieškome galimybių integruoti vandenilio gamybos įrenginį į dujų sistemą. 2023 m. buvo vykdomi parengiamieji darbai vandenilio įmaišymo į dujų perdavimo sistemą projekto įgyvendinimui. Taip pat, siekiant užtikrinti žaliųjų dujų patekimą į rinką, 2023 m. buvo sukurtos palankios sąlygos biometano gamintojų prijungimui prie dujų perdavimo sistemos.Trečius metus iš eilės atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai palankūs (GCSI indeksas 83 proc.). 2023 m. ypatingą dėmesį skyrėme aktyviam bendravimui su klientais atliepdami jų lūkesčius išsakytus 2022 m. vertinime. Įgyvendinant vieną iš šio tikslo uždavinių, kartu su „Klaipėdos nafta“ atlikta analizė dėl SGD terminalo pajėgumų išplėtimo. Atliktos apklausos parodė, kad išplėtimo projektas kol kas nėra aktualus rinkos dalyviams. Siekiant sukurti įsitraukusią organizaciją, Bendrovė įgyvendina eilę priemonių ir pokyčių. Įdiegta motyvuojanti ir rinkos tendencijas atitinkanti atlygio sistema, įgyvendinamas darbdavio įvaizdžio gerinimo veiksmų planas, diegiama interaktyvi mokymosi, instruktavimo e-mokymų platforma. Ją nuspręsta įsigyti EPSO-G grupės mastu. Tiek aukščiausio lygio, tiek vidurinės grandies vadovai bei specialistai aktyviai dalyvauja konferencijose ne tik kaip dalyviai, bet ir kaip pranešėjai.

2023 m. metinis pranešimas 63

16 lentelė. „Amber Grid“ darnumo kryptys ir tikslai

Kryptis	Tikslas	Pasiektas rezultatas 2023 m.	Pasiektas rezultatas 2022 m.	Pasiektas rezultatas 2021 m.
Darnumo kryptys	JT darnaus vystymosi tikslais
Aplinkosaugos sritis	Klimatui neutralios energetikos įgalinimas, mažinant veiklų poveikį aplinkai
	Iki 2030 m. neigiamas veiklos poveikis aplinkai sumažintas 2/3 (66,67 proc.) lyginant su 2019 m.	- 27,38 proc.	- 47,70 proc.	-2,77 proc.
	1 tikslas. Prieinama ir švari energija
	5 tikslas. Kova su klimato kaita
	0 reikšmingų aplinkosaugos incidentų veikloje	1	0	0
Dujų perdavimo sistemos pritaikytos vandenilio transportavimui	Bendrovė kartu su Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais, atliko dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių sąlygų ir galimybių vertinimo analizę. Atlikta Lietuvos vandenilio sektoriaus gairių ir įgyvendinimo plano studija. Su kaimyninių šalių perdavimo operatoriais pradėta rengti dujų perdavimo infrastruktūros pritaikymo transportuoti metano ir vandenilio mišinį studija. Pradėta rengti vandenilio plėtros galimybių studija.
Palankios sąlygos žaliosios energijos gamintojų įrenginiams prijungimui prie infrastruktūros	Atnaujintas biometano gamintojų prijungimo procesas siekiant prijungti biometano gamintojus per 12 mėn. terminą nuo paraiškos pateikimo. Pradėtas biometano importas į Lietuvą iš Nyderlandų kartu su kilmės garantijomis. Iš viso importuota 4,5 GWh biometano. Pradėjo veikti biometano kilmės garantijų sistema, tačiau biometano per 2021 metus į sistemą patiekta nebuvo.

2023 m. metinis pranešimas 64

| | 2023 m. atlikti Lietuvoje taikomų taisyklių pakeitimai, įgalinantys nuo dujų transportavimo tinklo nutolusiuose biometano gamyboms įrenginiuose pagamintą biometaną tiekti į dujų tinklus. 2023 m. vasarą buvo išduotos pirmosios kilmės garantijos Lietuvoje pagamintam ir patiektam į dujų perdavimo sistemą biometanui. Iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje buvo pagaminta 47 GWh biometano. # 8.3. REIKŠMINGIAUSI POVEIKIAI DARNUMO SRITYJE

Santykiai su suinteresuotosiomis šalimis

Formuodama ir įgyvendinama darnaus vystymosi veiksmus, Bendrovė siekia visapusiško suinteresuotų šalių įsitraukimo ir skatina skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su vartotojais, gamintojais ir tiekėjais, steigėju, visuomene, darbuotojais, bei kitomis suinteresuotomis šalimis. Mums svarbu, kad darnaus vystymosi kryptys ir Bendrovės tikslai atlieptų suinteresuotųjų šalių poreikius, todėl prieš pasirenkant strategines darnaus vystymosi kryptis ir išsikeliant tikslus numatytus Bendrovės strategijoje, 2021 m. atlikome reikšmingumo vertinimą. Bendrovės suinteresuotosios šalys dalyvavo atliekant reikšmingumo vertinimą (apklausos būdu). Prioritetinėse srityse toliau vystome darnumo tikslus ir jų įgyvendinimo programas.

Šioje ataskaitoje informaciją apie darnumo principų įgyvendinimą Bendrovėje ir jos pažangą 2023 m. atskleidžiame per kiekvieną iš šių reikšmingumo vertinimo metu išskirtų prioritetų. Ataskaitos turinys nustatytas 2023 m. metinis pranešimas 68

analizavus pagrindinių suinteresuotųjų šalių požiūrį, nuomones, lūkesčius ir atsižvelgiant į esamus verslo tikslus, kaip nurodyta Bendrovės strategijoje ir strateginiame plane. Ataskaitoje pateikiama esminė informacija, svarbi suinteresuotosioms šalims vertinant Bendrovės veiklą ar priimant su Bendrove susijusius sprendimus. 2024 metais bus atliktas dvejopo reikšmingumo (angl. double materiality) vertinimas, kuris pakeis iki šiol Bendrovėje naudotą darnumo temų reikšmingumo vertinimą (matricą).

Aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių paaiškinimas.

Amber Grid vertino reikšmingumą 19 (devyniolikos) poveikių, kurie buvo nustatyti atsižvelgiant Bendrovės veiklos specifika, ilgalaike veikos strategija iki 2030 metų, bei tarptautinių standartų Tvarumo apskaitos standartų valdybos (angl. Sustainability Accounting Standards Board, SASB ) bei GRI pateikiamomis reikšmingumo nustatymo rekomendacijomis.

Aukštos ir vidutinės reikšmės

APLINKOSAUGOS SRITIES POVEIKIAI:

• Poveikio aplinkai ir ŠESD emisijų mažinimas – poveikio aplinkai (oro, vandens, dirvožemio kokybei), taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2, CH 4, SF 6 ir kt. ) mažinimas Bendrovės veikloje.
• Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas – sausumos ir vandens gyvūnijos, natūralios augalijos bei didelės ekologinės vertės buveinių apsauga vykdant veiklą.
• Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas – žaliosios energijos naudojimas Bendrovės veikloje, efektyvus vandens bei kitų išteklių naudojimas.
• Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas – veikloje susidarančių atliekų kiekių mažinimas, saugaus ir tinkamo pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų sutvarkymo užtikrinimas.
• Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas – efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų prijungimo prie tinklo užtikrinimas, sklandi energijos kilmės garantijų sistemos veikla.
• Energijos sistemų pritaikymas dekarbonizacijai – perdavimo tinklų pritaikymas patikimam naujų ir didesnių atsinaujinančių energijos išteklių (elektros / biodujų, metano ir žaliojo vandenilio) kiekio transportavimui.

SOCIALINĖS SRITIES POVEIKIAI:

• Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas – žmogaus teisių užtikrinimas, lygių galimybių bei nediskriminavimo principais paremtos kultūros formavimas Bendrovėje.
• Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas – profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybių sudarymas darbuotojams, aktyvus reikalingų kompetencijų ugdymas.

| | # 8.4. SUSTAINABILITY IN THE FIELD OF ENVIRONMENTAL PROTECTION

OUR APPROACH

In the field of environmental protection, the Company pursues the following main goals: to enable climate-neutral energy and reduce the environmental impacts generated by the Company's activities, including greenhouse gas emissions.

The environmental protection policy approved in 2021 commits the Company to monitor the environmental impact of its activities, to implement modern technologies and measures that would reduce significant environmental impact. When operating, expanding, or modernizing the transmission system infrastructure, the Company undertakes to ensure the protection of biodiversity. Amber Grid aims to ensure zero tolerance for environmental incidents. We also aim to oblige contractors carrying out work and other business partners to take responsibility for the environmental impact of their activities and strive to reduce it. In 2023, 212 internal safety and environmental inspections and 197 contractor safety and environmental inspections were carried out at the Company's facilities.

The Company also adheres to the precautionary principle – in accordance with legal requirements, it carries out environmental impact assessment procedures before undertaking projects that may have a significant impact on the environment, including biodiversity or society.

The Company's manager and environmental curators responsible for the implementation of the environmental policy ensure that environmental aspects are identified in a timely manner, environmental goals are set, plans are drawn up, objectives for improving the environmental condition are formed and sufficient resources are allocated for their implementation, results are periodically monitored, processes, used technologies and work methods are audited.

ENVIRONMENTAL AND OCCUPATIONAL SAFETY AND HEALTH MANAGEMENT SYSTEM

Since 2014, the Company has implemented an environmental management system that complies with the international standard ISO 14001, and since 2016, an occupational safety and health management system that complies with the OHSAS 18001 standard. The environmental protection and occupational safety and health management system is integrated into all Amber Grid planning, organization, and management processes and applies to all Company employees.

In 2022, the Company's management system was recertified for the third time according to the ISO 14001 standard and the occupational safety and health management system standard ISO 45001. The external surveillance audit of the management system conducted in 2023 found no non-conformities.

Management pays great attention to environmental protection and occupational safety and health issues, closely linking them with the Company's strategic goals. Continuous investments are made in new equipment, information management and production process technologies, improving environmental and working conditions: periodic health checks are carried out according to identified occupational risk factors, employees are prophylactically vaccinated against influenza and tick-borne encephalitis, and only reliable collective and personal protective equipment meeting quality standards is selected.

Management has set a goal to contribute to the development of green energy, aiming for climate-neutral operations, and has set a goal to reduce the environmental impact of the Company's activities, including, but not limited to, GHG emissions, by 2/3 by 2030. Employees are continuously informed and trained on environmental protection and occupational safety and health issues, ensuring social cooperation and partnership.

The management system is continuously monitored and periodically reviewed, taking into account the changing natural conditions of the environment and the changing external and internal factors, directly linking them to the Company's environmental protection and occupational safety and health policy, the Company's strategy, and its implementation goals and objectives.

When formulating long-term commitments, strategic directions (priorities), and goals, the Company relied on the management through organizational mission approach developed by IESE Business School and the stakeholder theory. The stakeholder theory approach encourages assessing the value created by the organization more broadly than just through the lens of shareholders, by defining what value is created for the most important stakeholders and focusing on their well-being.

A procedure for registering incidents and potential incidents is in place for the management of unsafe situations. Incidents and potential incidents (unsafe workplaces) registered at the Company are discussed in the Incident Prevention Committee with the involvement of employees from different fields. A mobile application has been developed for convenient registration of safety at work and environmental incidents and unsafe situations, with access available at all workplaces.

EMERGENCY MANAGEMENT

Amber Grid is a facility of national importance and a company important for ensuring national security – the Company is registered in the Register of Facilities of National Importance and Dangerous Facilities as a facility of national importance and is included in the List of Critical Information Infrastructure and its Operators.

The Emergency Management Plan (hereinafter – the Plan) prepared by the Company is continuously reviewed, amended, supplemented, and coordinated with the Fire and Rescue Department under the Ministry of the Interior and the National Energy Regulatory Council. All Company employees are familiarized with the Plan by organizing civil defense training in the Company's distance learning system. Employees involved in the emergency management process are familiarized with the Plan by signing. Personnel participating in the management and elimination of emergencies related to the natural gas transmission system are trained, and emergency and emergency preparedness exercises of various levels are held annually to maintain practical skills.

ACTIONS AND INITIATIVES IN 2023

In 2023, the Company paid significant attention to protection against potential radiation hazard. All Company employees participated in training on how to act in case of radiation hazard. Approximately 140 employees, who are responsible for ensuring the uninterrupted transmission of natural gas, were additionally trained on how to safely operate transmission system facilities in the event of a radiation hazard. The Company also acquired radiation protection equipment for its employees.

In 2023, at the initiative of the Company, inter-institutional exercises were held to test the readiness of the Company, other operators, and state institutions in the event of a major accident in the natural gas transmission system that interrupts or severely restricts the transmission of natural gas to consumers.

ENVIRONMENTAL INCIDENT

One environmental incident was recorded in the Company's activities during the reporting period. During the incident on January 13, 2023, in the Pasvalys district, the Amber Grid main gas pipeline ruptured, and the gas ignited. The high wall of fire formed during the incident and the intense heat burned the crops growing in the field and the herbaceous vegetation in the protection zone of the Category II regional road No. 150 Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys (the burnt area on the right side of the road is 4.5 m wide and 104 m long, and on the left side of the road, it is 3.5 m wide and 78 m long). During the combustion of natural gas, CO2 (carbon dioxide) gas was released into the ambient air. The condition of the affected surrounding territory has been restored. According to the Company's definition of a significant environmental incident at that time, the event was not classified as a significant incident. After the event, the definition of a significant environmental incident was adjusted. Among other significant GHG emissions of the Company, the gas burned during the incident accounts for only 7%. No other violations of environmental laws or significant environmental incidents occurred in 2023.

ENVIRONMENTAL ASPECTS

To reduce negative environmental impact, the Company calculated greenhouse gas (GHG) emissions and conducted a general environmental impact assessment in 2021. In 2022, based on the inventory results, an Environmental Impact Reduction Measures Plan until 2030 was prepared and approved. To ensure timely implementation of impact reduction measures, an investment-cost plan for Environmental Impact Reduction Measures until 2030 was prepared, evaluated, and coordinated in 2023. The implemented measures plan was also reviewed, prioritizing measures not only based on their greatest impact reduction potential but also on their economic benefit.

Following the calculation of direct and indirect GHG emissions for 2023, the most significant environmental aspects have changed compared to 2022. Among the most significant aspects, new indirect (supply chain related) Scope 3 GHG emissions and the emissions from natural gas burned during the incident in the Pasvalys district on January 13, 2023, can be observed. The aforementioned incident is an unplanned, significant environmental impact, which, by taking all mandatory preventive measures, should not recur in the future and should no longer be among the assessed significant environmental aspects.Tarp reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų taip pat nebeliko įsigytos neatsinaujinančios elektros energijos poveikio, kadangi visa Bendrovėje naudojama elektros energija pagaminta atsinaujinančiais ištekliais. 21 pav. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacija.

2023 m. metinis pranešimas 72

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

Prie aplinkos apsaugos aspektų įtraukus 3 srities ŠESD emisijas bei įvykio metu išmestus teršalus pakito ir likusiųjų reikšmingumas lyginant su 2022 metais: metano nuotėkių ir išleidimų bendras reikšmingumas sumažėjo 2 proc., stacionarių kuro deginančių įrenginių emisijų reikšmingumas sumažėjo 21 proc., transporto kuro sąnaudų reikšmingumas sumažėjo 1 proc., na o F-dujų nuotėkiai ir įsigyta šiluma išliko tokie pat nereikšmingi (sudaro mažiau nei 1 proc.). Anksčiau vertintų aspektų reikšmingumai turėtų vėl neženkliai išaugti iš vertinamų aspektų dingus dujų sąnaudoms įvykio metu. Tačiau ženklaus reikšmingumų pasikeitimo nesitikima, kadangi 3 srities netiesioginės emisijos nuo šiol bus vertinamos ir ateityje, kadangi jų reikšmingumas sudaro net 21 proc. Šios srities emisijas sudaro darbuotojų kelionės, Bendrovės sąnaudos, remontai, modernizacijos, darbuotojų kelionės į darbą ir iš darbo bei atliekos. 3 srities emisijos Greenhouse gas protokole vertinamos kaip netiesioginės veiklos sukeltos ir sunkiausiai mažinamos ŠESD emisijos. Tačiau, Bendrovė nusimato stebėti šį reikšmingą aspektą ir ieškoti būdų jo mažinimui.

Vanduo ir nuotekų tvarkymas

Siekiant patenkinti Bendrovės veikloje kylančius vandens poreikius, vandens ištekliai imami iš vandentiekio arba išgaunami iš 7-ių požeminio gėlo vandens gręžinių, esančių 5-iuose Bendrovei priklausančiuose objektuose. 2017 m. Piniavos vandenvietės aprobavimo ataskaitoje bei 2019 m. Jauniūnų DKS ir Šakių DAS hidrogeologinėje ataskaitoje įvertinus išteklių naudojimą 25-riems metams, nustatyta, jog esminis neigiamas poveikis aplinkai ir kitoms vandenvietėms nebus padarytas. Vanduo iš paviršinių vandens telkinių bei lietaus vanduo Bendrovėje nėra naudojami.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

2023 m. tęsiant Aplinkosaugos komunikacijos kampaniją viena iš prioritetinių sričių buvo vandens išteklių taupymas. Todėl kasmetinės „Aplinkosaugos valandėlės“ pristatymo metu darbuotojams buvo primenama Lietuvos geriamojo vandens svarba ir išskirtinumas bei būtinybė jo išteklių saugojimui. Darbuotojai taip pat supažindinti su paprastais buityje ir darbe pritaikomais vandens taupymo būdais. Be vandens taupymo, darbuotojai skatinami ir minimizuoti susidarančių nuotekų kiekį bei suprasti sąsają tarp suvartojamo vandens ir susidarančių nuotekų kiekio. Šiam tikslui buvo sukurta nauja vizualinė komunikacijos priemonė – lipdukai ant unitazo vandens nuleidimo mygtuko. Kadangi, Bendrovės tualetuose unitazai sumontuoti su dviejų mygtukų vandens nuleidimo funkcija, ant kiekvieno mygtuko visuose Bendrovės tualetuose buvo priklijuoti informaciniai lipdukai su 6 ir 3 litrų žymenimis. Lipdukai darbuotojus skatina susimąstyti ir rinktis mažiau vandens naudojantį ir mažiau nuotekų sukuriantį mygtuką. 2023 metais vizualiais plakatais prie unitazų pirmą kartą atkreiptas darbuotojų dėmesys ne vien į kiekybinį nuotekų mažinimą, bet ir į nuotekų užterštumo mažinimą – šviečiant darbuotojus unitazo nelaikyti atliekų šalinimo vieta, nemesti tualetinio popieriaus, kavos tirščių ar kitų maisto atliekų.

21% Metano nuotėkiai
28% Metano išleidimai
23% Stacionarių įrenginių emisijos
7% Dujų sąnaudos įvykio metu
1% Kuro sąnados transportui
0% F-dujų nuotėkiai ir įsigyta šiluma
20% 3 srities netiesioginės emisijos

2023 m. metinis pranešimas 73

Bendrovėje susidariusios paviršinės ir buitinės nuotekos yra valomos nuotekų valymo įrenginiuose: biocheminiame reaktoriuje „Labko Biokem 30“, purvo sėsdintuvuose ir naftos gaudyklėse „NGP-S-30“. Po valymo nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką arba į centralizuotus tinklus.

17 lentelė. Suvartoto vandens kiekiai

Rodiklis	Matavimo vnt.	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Suvartotas vandens kiekis:	m³	3 850,3	3 220	3 037
Vandentiekio		1 735,3	908	801
Iš gręžinių		2 115	2 312	2 236
Išvalytos nuotekos į centralizuotus tinklus:		1 547	676	693
Paviršinės		0	0	0
Buitinės		1547	676	693
Nevalytos nuotekos į centralizuotus tinklus		2 450,28	4 825,68	1 665
Išvalytos nuotekos į aplinką:		12 307	12 297	11 741
Paviršinės		11 494	11 556	11 062
Buitinės		813	741	679
Bendros susidariusios nuotekos		16 304	17 799	14 099

2023 metais Bendrovei priklausančiuose objektuose buvo pradėti vykdyti pastatų remonto darbai, dėl kurių išaugo vandens suvartojimas. Geriamas vanduo buvo naudojamas ne tik darbuotojų poreikiams patenkinti, bet ir remonto darbų metu, patalpų valymui. Šis augimas nėra sąlygotas įprastos Bendrovės veiklos, todėl turėtų būti laikinas ir kitais metais tikimasi sumažėjimo. 2023 metais atitinkamai dėl aukščiau minėtos priežasties lyginant su 2022 metais pastebimas ir buitinių nuotekų padidėjimas. Tuo tarpu nevalytų paviršinių nuotekų kiekis perduodamas į centralizuotus nuotekų valymo tinklus sumažėjo 68 proc. lyginant su 2022 m.. Šis sumažėjimas paaiškinamas UAB „Vilniaus vandenys“ patikslinta gaunamų paviršinių nuotekų kiekio įvertinimo metodika. Siekiant, kad nuotekų apskaita Bendrovės objektuose būtų dar tikslesnė, ateityje numatomas paviršinių nuotekų atskyrimas nuo buitinių nuotekų, atliekant atskirą apskaitą viename didžiausių bendrovės padalinių. Norint užtikrinti į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų išvalymo kokybę, periodiškai atliekamas nuotekų užterštumo monitoringas. Nuotekų užterštumo matavimo rezultatai kiekvieną metų ketvirtį patalpinami viešai prieinamame Bendrovės internetiniame puslapyje (www.ambergrid.lt), skiltyje „Aplinkos taršos monitoringas“. Monitoringo dėka į gamtinę aplinką išleidžiamos tik išvalytos ir Lietuvos Respublikos aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus atitinkančios nuotekos.

Atliekų tvarkymas

Bendrovės padaliniuose vykdomas atliekų rūšiavimas. Darbuotojams sudarytos sąlygos rūšiuoti buitines atliekas: popierių, plastiką / metalą, stiklą, depozitinę tarą, smulkias elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei baterijas. Taip pat pagal atliekų rūšį iki jų išvežimo atskirai išrūšiuojamos bei saugiai nuo aplinkos veiksnių sužymėtuose konteineriuose laikomos pavojingosios atliekos. Bendrovės veikloje susidarančių atliekų saugiam išvežimui, sutvarkymui ir utilizavimui sudarytos sutartys su specializuotais atliekų vežėjais ir tvarkytojais.

18 lentelė. Atliekų kiekiai

Atliekų grupė	Susidaręs kiekis, t	2023 m. Nukreiptos į perdirbimą, t	Nukreiptos į šalinimą, t	Susidaręs kiekis, t	2022 m. Nukreiptos į perdirbimą, t	Nukreiptos į šalinimą, t	Susidaręs kiekis, t	2021 m. Nukreiptos į perdirbimą, t	Nukreiptos į šalinimą, t
Dangų (dažų ir lakų) atliekos	0,171	0,171	0	0,077	0	0,077	0,004	0	0,004
Neorganinių cheminių procesų atliekos	0	0	0	0,594	0	0,594	0,077	0	0,077
Komunalinės atliekos	7,20	1,61	5,59	46,403	2,986	43,417	6,358	1,86	4,498
Metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos	0	0	0	0,06	0	0,06	0	0	0
Naftos produktų atliekos ir skystojo kuro atliekos	16,97	11,45	5,52	11,156	11,148	0,008	27	23,462	3,538
Pakuočių atliekos	6,135	4,59	1,545	5,114	2,974	2,14	3,395	1,691	1,704
Statybinės ir griovimo atliekos	3042,92	3020,805	22,115	1099,261	1082,3	16,961	31,139	30,01	1,039
Sąraše kitaip neapibūdintos atliekos	3,35	3,00	0,35	7,578	3,216	4,362	7,084	4,762	2,322
Naftos perdirbimo ir gamtinių dujų valymo atliekos	0	0	0	0	0	0	3,172	0	3,172
Viso:	3076,75	3041,63	35,12	1170,24	1102,62	67,62	78,23	61,785	16,35

Pagal atliekų tvarkytojų pateiktą informaciją Bendrovės pavojingosios ir nepavojingosios atliekos buvo sutvarkytos žemiau lentelėje nurodytais būdais.

19 lentelė. Atliekų rūšis/ Sutvarkymo būdas

Atliekų rūšis/ Sutvarkymo būdas	Kiekis, t 2023 m.	Kiekis, t 2022 m.	Kiekis, t 2021 m.
ATLIEKOS:	3076,75	1170,24	78,23
Pavojingosios perduotos:	40,76	28,665	38,106
Antriniam panaudojimui	0	0	0
Perdirbimui	13,79	12,527	26,747
Deginimui su energijos atgavimu	26,97	16,138	11,359
Deginimui be energijos atgavimo	0	0	0
Šalinimui sąvartyne	0	0	0
Nepavojingosios perduotos:	3035,99	1141,578	40,123
Perdirbimui	3027,84	1090,107	35,128
Kompostavimui	0	0	0
Deginimui su energijos atgavimu	5,80	23,433	2,524
Deginimui be energijos atgavimo	0	0	0
Šalinimui sąvartyne	2,35	28,038	2,471

2022-2023 metų laikotarpiais ženkliai išaugo atliekų tvarkytojams perduotų pavojingųjų ir nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų kiekiai. 2022 metais lyginant su ankstesniais metais šios rūšies atliekų padaugėjo dėl GIPL statybos užbaigimo. 2023 m. sausio 13 d. Bendrovės eksploatuojamame dujotiekyje įvykus dideliam dujų nuotėkiui, dėl kurio buvo neplanuotai remontuojama ši dujotiekio atkarpa. Taip pat dėl šio įvykio buvo atliktos papildomos diagnostikos panašiose dujotiekio atkarpose ir neplanuoti dujotiekio remonto darbai. Be minėto įvykio, 2023 metais buvo įgyvendinti planuoti didelės apimties rekonstrukcijų projektai: dujotiekio Vilnius-Kaunas 16 km rekonstrukcija, penkių dujų skirstymo stočių (Šiaulių, Telšių, Grigiškių, Kėdainių ir Vievio) bei dujų slėgio ribojimo mazgo, magistralinio dujotiekio atšakoje į Marijampolės dujų skirstymo stotį rekonstrukcijos projektai. Dėl šių darbų, bei dėl didelės statybos ir griovimo atliekų rūšies svorio (masės) lyginant su kitos rūšies atliekomis, pastaraisiais metais Bendrovėje atliekų susidarė ~3 kartus daugiau. Tačiau svarbiausia, jog net 99 proc. šių atliekų buvo sutvarkytos perdirbimo būdu. Iš aukščiau pateiktų duomenų pastebima, kad 2023 metais sumažėjo atliekų tvarkytojams perduotų komunalinių atliekų, o pakuočių atliekų padaugėjo. Šie duomenys rodo suintensyvėjusį atliekų rūšiavimą Bendrovėje. Visos 2023 metais įgyvendintos aplinkosauginės komunikacijos priemonės kviečia darbuotojus įsitraukti, šviečia juos, keičia požiūrį ir įpročius ne tik Bendrovėje, bet ir už jos ribų. Būtent todėl Bendrovėje kasmet pastebimi didėjantys išrūšiuojamų atliekų kiekiai.

2023 m. metinis pranešimas 75# Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

Šias tendencijas siekiama išlaikyti ateityje.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

2021 metais atsisakius individualių šiukšliadėžių kabinetuose Bendrovėje sunaudojama mažiau atliekoms skirtų maišelių, o darbuotojai, nešdami atliekas iki rūšiavimo konteinerių bendrose patalpose, padaro dažnesnes trumpas pertraukas. Siekiant darbuotojus paskatinti labiau įsitraukti į aplinkosauginių problemų sprendimą ir resursų taupymą ne tik Bendrovėje, bet ir už jos ribų, 2023 metais startavo Aplinkosaugos atstovų iniciatyva. Aplinkosaugos atstovas – pavyzdingas darbuotojas, kuris savanoriškai ir atsakingai atstovauja aplinkosaugos interesus savo skyriuje ir visoje organizacijoje. Iniciatyvos metu šešiolika ne aplinkosaugos srities specialistų iš skirtingų padalinių savanoriškai prisijungė prie iniciatyvos. Per 2023 metus atstovai gilino aplinkosaugos žinias gyvai apsilankydami atliekų (Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai) ir nuotekų (Vilniaus nuotekų valykla) tvarkymo objektuose. Gyvas darbuotojų švietimas praplėtė supratimą, kur atliekos keliauja už Bendrovės ribų ir kodėl svarbu teisingai jas rūšiuoti. O po ekskursijų atstovai dalinosi įspūdžiais su kolegomis vidiniame komunikacijos kanale – intranete. Be tiesioginio švietimo, aplinkosaugos atstovai organizavo „Amberiuko“ slaptą atliekų rūšiavimo auditą Bendrovės objektuose, po kurio dalinosi rezultatais ir taisytinais pavyzdžiais su visais Bendrovės darbuotojais. Sukūrus aplinkosaugos atstovų iniciatyvą, atliekų prevencijos, rūšiavimo ir tvarkymo aktualumas darbuotojams visus metus buvo primenamas intensyviau, nei ankstesniais metais: gyvu švietimu objektuose, straipsniais vidiniame Bendrovės intranete, atnaujintoje informacinėje skiltyje, prieinamoje visiems darbuotojams, savaitiniame naujienlaiškyje ir vidinių mokymų metu.

2023 m. balandžio 21 d. Bendrovės padaliniuose organizuota akcija „DAROM“, kuri kasmet sulaukia didelio darbuotojų ir jų šeimos narių įsitraukimo. 2023 m. akcijoje dalyvavo daugiau nei 100 darbuotojų. Akcijos metu darbuotojai su savo šeimos nariais tvarkė Gudelių mišką (Vilniaus m. ir Vilniaus raj. ribose) bei kitas teritorijas (Panevėžio raj.).

Visuomenės įtraukimas į aplinkosaugą

Bendrovė, planuodama naujas ūkines veiklas ar perdavimo sistemos modernizavimą, įvertina jų galimą poveikį aplinkai ir jau ankstyvosiose projekto stadijose numato galimas taršą mažinančias priemones. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis ir taršą mažinančiomis priemonėmis bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bendrovė aktyviai rūpinasi aplinka ir visuomenės gerove, yra atvira informacijos teikimui suinteresuotoms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms bei gyventojams, ne vienerius metus skiria didelį dėmesį ryšiams su bendruomenėmis stiprinti. 2023 metais susitikimų su bendruomenėmis dėl poveikio aplinkai vertinimo nebuvo, kadangi nebuvo planuojama jokia veikla, kuriai reikėtų poveikio aplinkai vertinimo.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

Bendrovė 2023 metais viešai savo interneto puslapyje: www.ambergrid.lt, skiltyje „Skelbimai“ įkėlė keturiasdešimt septynis informacinius pranešimus visuomenei, susijusius su aplinkos apsauga, eksploatuojamos infrastruktūros apsaugos zonomis, specialiaisiais ir vietovės klasių teritorijų planais, jų parengimu, sprendimų priėmimu dėl planų ir kitą aktualią informaciją. Daugiau informacijos apie iniciatyvas sk. „Parama ir santykių su visuomene palaikymas”.

Aplinkos oro tarša

Bendrovės veikloje naudojami įvairūs kurą deginantys įrenginiai: kompresoriai, katilai, el. generatoriai ir kt., kurie į aplinkos orą išmeta azoto oksidus bei anglies monoksidą. Nors aplinkos oro tarša lyginant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiu nėra labai reikšminga, tai yra poveikis aplinkai, kurį būtina stebėti ir stengtis sumažinti.

20 lentelė. Oro tarša

Aplinkos oro teršalas	Matavimo vienetas	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Azoto oksidas, NO X	T	35,0	58,6	27,3
Anglies monoksidas, CO	T	51,01	73,3	35,21

2023 m. metinis pranešimas 76

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

2023 metais teršalų į aplinkos orą buvo išmesta mažiau nei 2022 metais. 2022 metais po naujai pastatytos GIPL jungties dar nebuvo nusistovėjęs ir aiškus įrenginių darbas, todėl buvo padidėjusios kuro sąnaudos stacionariuose įrenginiuose ir atitinkamai išaugęs į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis. 2023 metais stacionarūs įrenginiai dujų kompresorių stotyse, dujų skirstymo stotyse bei Vilniuje dirbo pastoviau todėl ir kuras buvo naudojamas efektyviau.

Siekiant sumažinti ŠESD emisijas ir aplinkos oro taršą, 2022 m. buvo parengtas Poveikio mažinimo priemonių planas, kuris orientuotas į efektyvesnį kuro vartojimą, prietaisų keitimą iš kurą deginančių į elektrinius ar švaresnį kurą naudojančius. 2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio dujų kompresorių stočių efektyvumo didinimo analizė parodė, jog tinkamiausias būdas stotyse sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinkos orą – įrengiant naujus elektrinius agregatus. 2023 m. buvo inicijuotas Jauniūnų kompresorių stoties naujo elektrinio kompresoriaus pirkimas, 2024 m. numatomas naujo kompresoriaus projektavimo ir įrengimo darbų pirkimo užbaigimas. Naujasis elektrinis kompresorius nenaudos iškastinio kuro savo veikimui ir perims didžiąją darbų apkrovą iš dujinių kompresorių, todėl turėtų ženkliai sumažėti ne tik ŠESD emisijos, bet ir oro tarša iš šio objekto. Ateityje panašaus tipo atnaujinimas numatomas ir Panevėžio dujų kompresorių stotyje.

Bendrovėje kaip ir anksčiau, rekonstruojant dujų skirstymo stotis 2023 m. įprastiniai kurą deginantys įrenginiai buvo keičiami į kondensacinius, sumažinančius kuro sąnaudas ir tuo pačiu emisijas į aplinkos orą. Be to, tyrinėjama galimybė dalį iškastinį kurą vartojančių katilų pakeisti elektriniais, pirmasis pilotinis projektas numatytas 2024 m.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas

Atsižvelgus į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtus tikslus, Europos Sąjungos ir nacionalinius siekius klimato kaitos mažinimo atžvilgiu, Bendrovė išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. sumažinti poveikį aplinkai (įskaitant, bet neapsiribojant ŠESD) 2/3, palyginus su baziniais 2019 metais.

Siekiant šio tikslo ir prisidedant prie globalių tikslų įgyvendinimo, 2021 m. EPSO-G įmonių grupės mastu (tame tarpe – ir Bendrovėje) prasidėjo ŠESD išmetimo šaltinių inventorizavimo bei bendro veiklos daromo poveikio aplinkai vertinimas. To tikslas buvo nustatyti visos Grupės daromą poveikį aplinkai, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones bei įvertinti realias priemonių įgyvendinimo galimybes. 2022 metais kartu su išorės specialistais parengtas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas iki 2030 m. 2023 metais buvo atnaujintas, išryškinant ekonomiškai atsiperkančių priemonių prioritetą bei planuojamą rezultatų pradžią. Tais pačiais metais buvo parengtas ir Poveikio mažinimo priemonių investicijų-sąnaudų planas iki 2030 m., taip numatant preliminarias priemonių įgyvendinimui reikalingas pradines investicijas ir nuoseklias metines palaikymo išlaidas. Bendras planas buvo pristatytas Bendrovės Technikos ir inovacijų komitetui bei Valdybai.

21 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir nuotėkiai

Rodiklis	Matavimo vnt.	2023 m.	2022 m.	2021 m.	Pastabos
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos
Tiesioginės 1 srities emisijos (angl. Scope 1)	kg CO 2 e	50 397 889,8	35 108 527	58 788 621
iš kurių:
Stacionarių deginimo įrenginių emisijos		18 927 262,4	15 997 750,8	6 572 705
Mobilių deginimo įrenginių emisijos (transportas, mob. kompresorius)		825 562,4	666 451	794 364
Atsinaujinančios el. energijos gamybos emisijos		0	0	0
Nutekėjusių (metano) dujų kontroliuojamos emisijos		17 607 814,3	4 946 190,8	39 063 161	angl. Vented out
Nutekėjusių (metano, f-dujų) dujų nekontroliuojamos emisijos		13 037 250,7	13 498 134,6	12 358 391	angl. Escaped
Netiesioginės 2 srities emisijos (angl. Scope 2) (rinkos metodas)*	kg CO 2 e	2 829	1 188 994	1 741 779
iš kurių:
Įgytos neatsinaujinančios el. energijos sąnaudos		0	1 185 589	1 736 424	2023 m. nebuvo įsigyta neatsinaujinančios el. energijos
Įgytos atsinaujinančios el. energijos sąnaudos		0	0	–	2021 m. nebuvo įsigyta atsinaujinančios el. energijos
Neatsinaujinančios el. energijos sąnaudos elektromobiliams		0	48,4	–	Elektromobiliai pradėti naudoti 2022 m.
Įgytos šilumos energijos sąnaudos		2 829	3 356,3	5 355
Netiesioginės 3 srities emisijos (angl. Scope 3)		12 986 341,6	7 972 994,8	–	2021 m. 3 srities emisijos nebuvo vertintos
iš kurių:
1 kategorija		1 670 538,8	936 491,9	–
2 kategorija		8 159 853,6	3 706 969,7	–
3 kategorija		2 815 618,5	2 975 500,8	–
5 kategorija		66 522,4	32 732,3	–
6 kategorija		24 692,0	53 976,2	–
7 kategorija		249 116,2	267 323,9	–
Viso: 1-2 srities ŠESD emisijos		50 400 719	36 297 521	60 530 400
Viso: 1-3 srities ŠESD emisijos (tiesioginės ir netiesioginės)		63 387 060	44 270 516	–
Neįtraukiamos biogeninės kilmės emisijos		29 791	26 925	29 452
1-2 srities ŠESD emisijų pokytis lyginant su baziniais 2019 metais	proc.	27,38	47,70	12,77
Santykinis veiklos rodiklis (ŠESD intensyvumas)	kg CO 2 e/kWh	0,00086	0,00061	0,00115	Vertinimui naudojamos tik 1-2 srities emisijos
Nuotėkiai
Gamtinių dujų nuostolis, iš kurio:	m 3	1 801 471	1 025 999	2 864 945
Kontroliuojamai į aplinką išleistas metano kiekis	t	704,3	197,8	1 562,5
Nekontroliuojamas metano nuotėkis į aplinką		519,7	538,1	492,4

* Emisijų skaičiavimui rinkos metodu bendrovė pasirinko naudoti „One Click LCA“ – gyvavimo ciklo metrikos programinės įrangos apskaičiuotus išvestinius emisijų koeficientus (faktorius), gaunamus naudojant IPCC Emission Factor Database (EFDB) bei AIB ataskaitas. Rinkos metodo emisijų faktoriai EPSO-G grupei buvo pateikti nepriklausomos trečiosios šalies, turinčios „One Click LCA“ programinės įrangos naudojimo licenciją, konsultantų. Skaičiuojant „vietos metodu“ (angl.# location based method), t. y. pagal šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, Amber Grid ŠESD emisijos 2021 m. - 795 tCO2e, 2022 m. - 515,4 tCO2e, 2023 m. - 455 t CO2e. Vietos metodui apskaičiuoti naudoti emisijų koeficientai (faktoriai) pagal „Association of Issuing bodies“ (AIB) viešai skelbiamus duomenis.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

Bendrovė siekdama dar efektyviau mažinti savo didžiausią ŠESD emisijų šaltinį – metano išmetimus, 2023 metų vasario 24 dieną pasirašė susitarimo memorandumą su Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), kad įstotų į „Oil and Gas Methane Partnership 2.0“ (OGMP 2.0). Ši iniciatyva yra Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pavyzdinė naftos ir dujų ataskaitų teikimo ir poveikio aplinkai mažinimo programa. Ji yra vienintelė išsami, matavimais pagrįsta ataskaitų teikimo sistema pramonės sektoriui, kuri pagerina metano emisijų ataskaitų tikslumą ir skaidrumą. Bendrovė būdama OGMP 2.0 partnerystės dalimi ir siekdama organizacijai iškeltų tikslų įsipareigojo kasmet teikti metano emisijų duomenis vis aukštesniu lygiu ir sumažinti savo metano emisijas 20 proc. iki 2028 metų lyginant su 2022 m. Už 2022 metų pateiktus duomenis 2023 metais Amber Grid tarp kitų operatorių buvo įvertintas „Auksinio standarto kelio“ (angl. Gold Standard Pathway) – aukščiausiu galimu įvertimu, atsižvelgiant į Bendrovės pagrįstą planą pasiekti aukščiausio duomenų lygio ir į pateiktų duomenų tikslumą/aiškumą. 2023 metais taip pat buvo atlikta 3 srities (angl. Scope 3) emisijų inventorizacija už 2022 metus, kurios pavyzdžiu atliktas ir 2023 metų 3 srities emisijų skaičiavimas.Įvertinus visas ŠESD emisijų sritis, remiantis „GHG Protocol“ „The Corporate Accounting and Reporing Standard“ metodika, suskaičiuotos tiesioginės ir netiesioginės Bendrovės veikloje susidarančios ŠESD emisijos ir jų šaltiniai. Šiuo metu Bendrovės pagrindinis tikslas yra iki 2030 m. sumažinti poveikį aplinkai (įskaitant, bet neapsiribojant 1-2 srities ŠESD) 2/3, palyginus su baziniais 2019 metais, tačiau ateityje Bendrovė ketina koreguoti tikslą į emisijų mažinimą įtraukiant ir 3 srities ŠESD išmetimus. Lyginant 2023 m. 1-2 srities(angl. Scope 1, Scope 2) ŠESD duomenis su baziniais 2019 metų duomenimis, matome 27,38 proc. emisijų sumažėjimą. Tokiam emisijų sumažinimui daugiausiai įtakos turėjo suvartojamos elektros energijos pakeitimas iš neatsinaujinančiais ištekliais pagamintos į 100 proc. žaliosios elektros energijos vartojimą bei tikslingas kontroliuojamų ir nekontroliuojamų metano išmetimų mažinimas. Nors 2023 m. Pasvalio rajone sausio 13 d. atsitikus neplanuotam gamtinių dujų užsidegimui ir įgyvendinant didelius projektus (dujotiekio Vilnius-Kaunas 16 km rekonstrukcija, penkių dujų skirstymo stočių (Šiaulių, Telšių, Grigiškių, Kėdainių ir Vievio) bei dujų slėgio ribojimo mazgo rekonstrukcijas) kuro suvartojimas stacionariems įrenginiams, transportui ir mobiliam dujų kompresoriui išsaugo lyginant su 2022 m., tačiau buvo mažesnis nei baziniais 2019 m. Prie pritaikytų emisijų mažinimo priemonių galima priskirti mobilaus kompresoriaus pritaikymą visur, kur tai pavyko padaryti, dujinių katilų dujų skirstymo stotyse keitimą kondensaciniais bei elektromobilių parko plėtimą. Mobiliu dujų kompresoriumi 2023 m. remontų ir rekonstrukcijų metų pavyko sutaupyti virš 3,2 mln. m 3 gamtinių dujų arba apie 54,6 tūkst. tonų CO2e. Visos aukščiau pateiktos priežastys ir pritaikytos priemonės padėjo sumažinti 1 ir 2 srities (Scope 1, 2) Bendrovės ŠESD emisijas. Vertinant 2023 m. 3 srities netiesiogines emisijas matome, jog prioritetinės, kaip ir 2022 metais, išlieka 2 kategorijos (ilgalaikis turtas) ir 3 kategorijos (kuro gavyba ir transportavimas) emisijos. Todėl didžiausias Bendrovės dėmesys bus skiriamas kuro suvartojimo mažinimui, efektyvesniam kuro naudojimui įrenginiuose bei iškastinio kuro keitimui tausojančiais sprendimais: atsinaujinančia elektros energija, biokuru, vandeniliu. 2 kategorijos netiesiogines emisijas sudaro išlaidos Bendrovės turtui: objektų rekonstrukcijoms, remontams, naujos technikos įsigijimams, programinės įrangos naujinimams. Galima pastebėti, jog 2023 metais, lyginant su 2022 metais, 2 kategorijos emisijos išaugo 2,2 karto. Kaip ir 1 srities emisijos, 3 srities 2 kategorijos emisijos išaugo dėl 2023 metais vykdytų didelių rekonstrukcijos ir remonto projektų bei modernizavimų, kurie nebuvo vykdyti ankstesniais metais. Artimiausiu metu nenumatoma stabdyti ar mažinti objektų ir įrangos naujinimo, kadangi tai yra būtini procesai, skirti tinkamai infrastruktūros priežiūrai ir saugiam jos eksploatavimui. Taip pat vykdomi naujos, aplinkai draugiškesnės įrangos įsigijimai, pakeičiant pasenusius ir neefektyvius įrenginius, padeda mažinti tiesiogines ir netiesiogines emisijas, susijusias su kuro vartojimu, tačiau gali išauginti 2 kategorijos netiesiogines emisijas, susijusias su investicijomis. Bendrovė planuoja skirti dėmesio ir mažiau reikšmingoms 3 srities emisijoms mažinti: įsigytos prekės ir paslaugos (1 kateg.), atliekos (5 kateg.), verslo kelionės (6 kateg.), darbuotojų kelionės (7 kateg.).

Energija

Bendrovės veikloje vieni iš pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių yra neatsinaujinančių energijos išteklių vartojimas ir su jų vartojimu susijusių emisijų išmetimas į orą. Bendrovės ŠESD poveikio aplinkai mažinimui labai svarbus energijos vartojimo sumažinimas, efektyvus energijos resursų vartojimas, neatsinaujinančios energijos keitimas atsinaujinančia arba kitų aplinkai draugiškesnių, inovatyvių sprendimų pritaikymas.

22 lentelė. Energijos suvartojimas

Rodiklis	Matavimo vnt.	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Kuras transporto reikmėms
Dyzelinas	l	59 989,42	52 760,61	55 727,40
Lengvasis
Sunkusis		168 848,87	151 110,99	171 305,53
Mechanizmai		10 932,27	13 150,42	10 657,89
Benzinas	l
Lengvasis		39 292,419	34 084,38	42 747,17
Sunkusis		0,00	2 260,90	412,29
Mechanizmai		0,00	38,00	0
Gamtinės dujos	MWh	642,506	178,61	474,105
Kuras kitoms reikmėms
Dyzelinas	l	10 362,15	7 627,48	7 060,65
Benzinas		3 367,93	3 052,39	585,27
Gamtinės dujos
Technologinėms reikmėms	MWh	69 855,69	75 539,70	29 497,54
Sudegusios įvykio metu*		20 200,776	–	–
Dujų, vandens, patalpų pašildymui		2 107,287	2 370,92	2 470,95
Šaldymas / Kondicionavimas
Šaltnešys R410A	kg	21,50	22,30	23,40
Šaltnešys R32		0,00	0,00	0,20
Energijos gamyba
Saulės	MWh	1 478,375	1 426,195	70,08
Kita		–	–	–
Energijos vartojimas
Įsigyta atsinaujinanti el. energija	MWh	1 913,18	23,24	0
Įsigyta neatsinaujinanti el. energija		0	2 143,97	3 139,94
Suvartota pasigaminta atsinaujinanti el. energija		492,711	288,509	0
Įsigyta šiluma AB „Vilniaus šilumos tinklai“		57,30	67,98	93,45

*Įvykiu prie kuro suvartojimo ir emisijų vadinamas 2023 m. sausio 13 d. įvykęs požeminio dujotiekio sprogimas, kurio metu degė gamtinės dujos.

lentelė. Energijos suvartojimai

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais Amber Grid siekia efektyviai valdyti savo transporto parką. Darbuotojai skatinami naudotis elektromobiliais, bendro naudojimo automobiliais, viešuoju transportu, taksi paslaugomis, kooperuotis vykstant į komandiruotes ar kitas keliones. Bendrovė skatina darbuotojus susitikimus tarp skirtingų įmonių ir skirtingose vietovėse esančių Bendrovės padalinių organizuoti vaizdo konferencijų būdu, mažinant išlaidas transportui ir mažiau teršiant aplinką išmetamosiomis dujomis.

2023 m. buvo atnaujinamas automobilių parkas, pradėjome eksploatuoti dešimt vienetų elektromobilių, pakeisdami senus standartiniu kuru varomus automobilius, taip pat Gudelių ir Piniavos teritorijose įsirengėme dvi greito (DC) ir šešias lėto (AC) krovimo stoteles. Planuojame, kad 2024 m. pirmą ketvirtį parką sudarys šimtas dvidešimt aštuoni automobiliai (iš jų - dvidešimt elektromobilių, penkiasdešimt įkraunamų hibridių) bei penkiasdešimt trys specialiosios transporto priemonės (spec. sunkiasvoriai automobiliai, mechanizmai, priekabos). Elektromobilių įkrovimui 2024 metais, kaip ir 2023 m. bus naudojama atsinaujinanti elektros energija. 2023 metais buvo vykdomi didelės apimties magistralinio dujotiekio rekonstrukcijos, remonto ir dujų skirstymo stočių rekonstrukcijų darbai, todėl tiek lengvuoju, tiek sunkiuoju transportu į tolimas darbų vietas buvo vykstama dažniau nei 2022 metais, kai remonto ir rekonstrukcijų darbų buvo mažiau bei darbai buvo mažesnės apimties. Be to, 2023 metais buvo visai nenaudojamas benzinu varomas sunkusis transportas, todėl išaugo dyzelinu varomo sunkiojo transporto naudojimas bei kuro sąnaudos. Palaipsniui keičiant Bendrovės transportą į elektromobilius ir hibridinius automobilius iškastinio kuro sąnaudos turėtų mažėti, o elektros ir atsinaujinančio kuro sąnaudos turėtų augti. Kaip matoma iš duomenų 2023 metais, technologinėms reikmėms gamtinių dujų suvartojimas buvo mažesnis nei 2022 m., tačiau gamtinių dujų suvartojimas dėl 2023 m. sausio 13 d. įvykio išaugo. Tuo tarpu technologinių reikmių kuro sąnaudas planuojama mažinti dar efektyviau pagal parengtą Poveikio mažinimo priemonių planą. 2023 metais atliktoje kompresorių stočių efektyvumo didinimo studijoje buvo persvarstytos skirtingos kuro sąnaudų efektyvinimo alternatyvos, iš kurių Jauniūnų dujų kompresorių stočiai optimizuoti pasirinkta naujo elektrinio kompresoriaus statyba. Naujasis elektrinis kompresorius turėtų perimti didžiąją dujinį kurą vartojančių kompresorių krūvį ir, vartodamas atsinaujinančią elektros energiją, turėtų ženkliai sumažinti Bendrovės ŠESD bei oro taršos emisijas. Tolimesniuose Bendrovės planuose, atsižvelgiant į studijos rezultatus, yra planuojama didinti kuro vartojimo efektyvumą ir Panevėžio dujų kompresorių stotyje. 2021 metais trijuose Bendrovės objektuose buvo pastatyti 1,45 MW galios saulės baterijų parkai. 2022 metų vasario mėnesio atsinaujinančios energijos parkai pradėti eksploatuoti pilna apimtimi.# Ateityje be atsinaujinančios elektros energijos Bendrovėje savo reikmėms numatoma naudoti žaliąjį vandenilį bei biodujas, kurios taip pat prisidės prie iškastinio kuro sąnaudų ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Analizuojant 2023 m. duomenis pastebima, jog Bendrovė visai atsisakė neatsinaujinančios elektros energijos vartojimo. Pastaraisiais metais Aplinkosaugos atstovai taip pat skyrė dėmesio darbuotojų švietimui apie el. energijos taupymą. Šį kartą buvo mokomasi elektrinių virdulių ir kitos smulkios elektronikos atjungimo iš elektros lizdų jais nesinaudojant. Darbuotojams apie „tyliuosius“ elektros energiją vartojančius įrenginius buvo primenama pristatymais bei specialiais pagamintais lipdukais šalia elektros energijos šaltinių – „Pasinaudojai? Nepamiršk ištraukti iš lizdo“ ant kurių pavaizduotas „Amberiukas“. Darbuotojai spėjo pamėgti animuoto Bendrovės veikėjo „Amberiuko“ personažą ir pamatę jį sieja su aplinkosaugos temų gvildenimu bei naujų įpročių ugdymu.

Biologinė įvairovė

Daugumoje Bendrovės teritorijų ir aplink jas yra išlaikomas augalijos, žalumos ir nepralaidios dangos plotų balansas. Teritorijos nėra pilnai asfaltuotos, daugumoje naudojama vandeniui laidi skalda, o augalija prižiūrima, kiek tai leidžia dujotiekių eksploatavimo, gaisrinės saugos ir teisės aktų reikalavimai. Remiantis saugomų teritorijų valstybės kadastru žemiau lentelėje pateikiama informacija apie Bendrovės stotis (kompresorių, dujų apskaitos, dujų skirstymo stotis) ir dujotiekius, kurie su 25 metrų apsaugos zona, patenka, ribojasi arba kerta saugomas teritorijas ir objektus. Iš viso Bendrovės stotys ribojasi su 3 saugomomis teritorijomis ir remiantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastru – kerta Luponės upelį. Tuo tarpu Bendrovės magistralinis dujotiekis, išsidėstęs visoje Lietuvos teritorijoje: kerta 414 upių, 9 tvenkinius, patenka į 41 draustinio teritoriją, 2 botaninių gamtos paveldo objektų teritorijas, 5 biosferos poligonus ir į 52 buveinių apsaugai svarbias teritorijas.

23 lentelė, Biologinė įvairovė

Stotys ir jų apsaugos zonos	Dujotiekis ir jo apsaugos zona
2023 m. metinis pranešimas 81
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos	Nepatenka Minijos upės slėnis, Gerviraisčio pelkė II, Anykščių šilelis, Daugyvenės apylinkės, Alionių pelkė II, Marijampolio apylinkės, Gižų apylinkės, Neries upė, Nevėžio žemupys, Kiemeliškių kaimo apylinkės, Visinčios upė ties Gudeliais, Lapynų apylinkės, Karšuvos giria, Šešuvies upė žemiau Pašešuvio, Verknės vidurupis II, Rietavo miškai, Merkio upė, Šventosios upės vidurupis, Minijos upė, Žalioji giria, Pamūšiai, Žeimenos upė, Babtų- Varluvos miškai, Būdos ir Pravieniškių miškai, Prienų šilas II, Neries kilpų apylinkės, Virintos upė, Kazlų Rūdos miškas IV, Minijos aukštupys, Žėbiškių ir Lomankos miškai, Veiviržo ir Šalpės upės bei slėniai, Sabališkių miškas, Kauno marios, Nemuno kilpos, Meros upė ir jos slėnis, Širvintos upės slėniai II, Taujėnų-Užulėnio miškai, Karajimiškio kaimo apylinkės, Labūnavos miškas, Laukesa I, Pagramančio regioninis parkas, Ąžuolijos miškas, Lavoriškių miškas, Čerkiškės apylinkės, Strošiūnų šilas, Gubernijos miškai, Naujakiemio apylinkės, Naujojo Lentvario apylinkės, Kernavės apylinkės, Strošiūnų šilas II, Būdų miškas, Šešuolių giria
Biosferos rezervatai	Nepatenka
Botaniniai gamtos paveldo objektai	Nepatenka Uogintų ąžuolo ir Triliemenio ąžuolo teritorijas.
Draustiniai	Karajimiškojo kraštovaizdžio draustinis Veiviržo ichtiologinis draustinis, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis, Jūros kraštovaizdžio draustinis, Kurklių geomorfologinis draustinis, Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis, Punios kraštovaizdžio draustinis, Merkio ichtiologinis draustinis, Drubengio botaninis draustinis, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Nevėžio kraštovaizdžio draustinis, Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, Šventosios ichtiologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis, Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis, Judinio geomorfologinis draustinis, Žeimenos ichtiologinis draustinis, Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis, Upytės hidrografinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, Virintos kraštovaizdžio draustinis, Daumėnų geologinis draustinis Tatulos kraštovaizdžio draustinis Sabališkės pedologinis draustinis, Pamūšių kraštovaizdžio draustinis, Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinis, Pravienos hidrografinis draustinis, Baravykinės kraštovaizdžio draustinis, Daugyvenės hidrografinis draustinis, Verdeikių geomorfologinis draustinis, Jūros ichtiologinis draustinis, Vokės hidrografinis draustinis, Būdos botaninis-zoologinis draustinis, Ąžuolijos botaninis-zoologinis draustinis, Paryžinės miško pušies I genetinis draustinis, Nemajūnų kraštovaizdžio draustinis, Aliosios hidrografinis draustinis, Naravų kaimo kraštovaizdžio draustinis, Prienų Šilo kraštovaizdžio draustinis, Karčiupio hidrografinis draustinis, Naujojo Letvario botaninis draustinis
Parkai	Biržų regioninis parkas Anykščių regioninis parkas Neries regioninis parkas, Biržų regioninis parkas, Varnių regioninis parkas, Anykščių regioninis parkas, Sirvėtos regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas, Pagramančio regioninis parkas, Kauno marių regioninis parkas

Veiksmai ir iniciatyvos

2023 metais

2022 metais baigus GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) dujotiekio statybą, 4 metus vykdomas postatybinis atskirų etapų monitoringas. Monitoringas vykdomas pagal 2016 m. su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą aplinkos monitoringo programą. Šio monitoringo metu stebima, kaip vietinė flora, fauna bei vietovei būdinga rūšinė įvairovė atsistato po magistralinio dujotiekio statybos ir ar nereikalinga imtis papildomų priemonių siekiant atstatyti arba pagerinti prieš statybas buvusią padėtį. Monitoringo teritorija apima dujotiekio trasą nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties prijungimo čiaupų aikštelės Nr. 20B, Jauniūnų sen., Širvintų raj. iki Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių kirtimo sienos, Būdviečio sen., Galinių km., Lazdijų rajono savivaldybė. Pagal parengtą monitoringo planą, stebima ne tik paviršinių vandens telkinių (Musės upės, Strėvo upės ir Lapainios upės) būklė, bet ir kraštovaizdžio, paukščių (nendrinės lingės, pievinės lingės, švygždos, pilkosios gervės, mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, vidutinio margojo genio), žuvų (saugomų rūšių Strėvos, Verknės, Lapainios upėse kiršlio, srovinės aukšlės, kartuolės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio), vabzdžių (baltajuosčio melsvio, tamsiosios šaškytės, akiuotojo satyro, šarvuotosios skėtės, didžiojo auksinuko), roplių (balinio vėžlio, raudonpilvės kūmutės) būklė, invazinių rūšių (sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino, kanadinės rykštenės) atsiradimas bei plitimas, augalinė danga. 1-3 metų monitoringo duomenimis dujotiekio jungties tarp Lietuvos-Lenkijos statyba neturėjo reikšmingos neigiamos įtakos ir nepaveikė aplinkos. Kaip tikėtasi, biologinė įvairovė atsistatinėja natūraliai. Taip pat po GIPL jungties statybos fiksuojama ir įvertinama Europos Bendrijų (EB) svarbos natūralių buveinių kaita dujotiekio jungties poveikio zonoje. Stebimi EB svarbos natūralių buveinių parametrai: augalinės dangos projekcinis padengimas, rūšinė sudėtis ir gausumas pusiau pastoviuose stebėjimo laukeliuose. Šių stebėjimų pagrindu nustatoma, ar po trumpalaikių augalijos pokyčių (po mechaninių pažeidimų dujotiekio statybų metu) vyksta renatūralizacijos procesas, kurio dėka atsikuria Europinės svarbos gamtinės buveinės. 2023 m. tirtos Skodiškės ir Slabados kaimų apylinkėse esančios statybų metu pažeistos EB svarbos natūralios pievų buveinės., Po statybų žemės paviršius suartas, išlygintas ir įsėti žolių mišiniai. Per stebėjimo laikotarpį 2022 ir 2023 m., Skodiškės kaimo apylinkėse 6270 rūšių turtinguose smilgynuose neįvyko žymių pokyčių augalijos arde. Žolinės augalijos ardų stabilumą kontroliuoja buveinėse ganomi galvijai, kurie apskabo žoles. Per stebėjimo laikotarpį augalų rūšių skaičius beveik nepasikeitė, nenustatyti vykę ryškūs floros sudėties pokyčiai. Tai rodo, kad buvusi pažeista buveinės pievos dalis atsistato ir renatūralizacijos procesas jau prasidėjęs.

2022 metais

2023 m. metinis pranešimas 82

Žaliųjų dujų iniciatyvos

Esame pasirengę transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biometano, metano ir vandenilio mišinio bei gryno žaliojo vandenilio – transportavimui. Esame pasirengę transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biometano, vandenilio ir metano mišinio transportavimui bei prisidėti vystant žalio ar mažai anglies dvideginio išskiriančio vandenilio vertės grandinę, dalyvauti išgryninant CO2 surinkimo, saugojimo, transportavimo ir panaudojimo poreikį ir Bendrovės vaidmenį šioje srityje, taip pat dalyvauti vystant sintetinio metano gamybos ir panaudojimo grandinę. 2023 m. EPSO-G, dalyvaujant ir kitoms Grupės įmonėms, kartu su konsultacine bendrove DNV, parengė Lietuvos energetikos sistemos iki 2050 m. transformacijos studiją. Jos paskirtis sumodeliuoti scenarijus galimo Lietuvos energetinės sistemos vystymo, įvertinant plėtros projektus, galimybes, energetikos vartojimo pokyčius, atsakingas šalis. Studijos rekomendacijos yra labai reikšmingos Amber Grid įmonės tolimesniam veiklos vystymui, planuojant ilgalaikę strategiją iki 2050 m. Remiantis Transformacijos studijoje pateiktomis prognozėmis metano paklausa išliks stabili iki 2030 m. Nuo 2030 iki 2050 metų metano poreikį palaipsniui pakeis vandenilis ar išvestiniai vandenilio produktai.# Amber Grid 2023 m. metinis pranešimas

8.4. VEIKLOS SRITYS IR INICIATYVOS 2023 METAIS

Atliepiant šias tendencijas bei atsižvelgiant į energetikos transformacijos kryptis, siekiant ekonomikos dekarbonizacijos ir įgyvendinant Europos Žaliojo kurso nuostatas, Amber Grid 2023 m. pradėjo vandenilio transportavimo veiklą ir sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi. Tai leis laiku sukurti naują infrastruktūrą, pritaikyti esamą vandenilio transportavimui bei integracijai į Europos žaliojo vandenilio tinklą. Intensyvi AEI energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi AEI dalis bendrame energijos balanse, esami ir būsimi elektros tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo sistemą iššūkiai, Perteklinę elektros energiją pavertus žaliuoju vandeniliu, jį bus galima tiekti į dujų perdavimo sistemą – laikyti ir saugoti vamzdynuose, o prireikus, iš vandenilio vėl pasigaminti švarią elektros ar šiluminę energiją, panaudoti kaip kurą transporto sektoriuje arba kaip žaliava įvairioms pramonės reikmėms. Tai sukuria galimybes plėtotis žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus bei vandenilio transportavimo infrastruktūrą.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

2023 m. Bendrovė kartu su regiono partneriais (Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais), užbaigė dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių sąlygų ir galimybių analizę, kuri įvertino investicijų į sistemą pagal skirtingas vandenilio koncentracijas poreikius. Numatoma, kad gamtinių dujų infrastruktūros pritaikymas vandenilio transportavimui vyks keliais etapais. Iki 2027 m. kartu su dujų skirstymo sistemos bei elektros perdavimo sistemos operatoriais bus įgyvendinamas P2G vandenilio maišymo gamtinių dujų tinkle projektas, vykdant tyrimų programą, kurios metu būtų įvertinti techniniai gamtinių dujų infrastruktūros pritaikymo vandenilio ir metano mišinio transportavimui parametrai, ekonominis pagrįstumas, teisės aktų pakeitimo poreikis, o taip pat P2G technologijos pritaikymo galimybės elektros sistemos lankstumui užtikrinti. Konkretus galimas vandenilio įmaišymo dydis ir investicijos į gamtinių dujų tinklą bus nustatytas atsižvelgus į planuojamų tyrimų rezultatus, įvertinus kaimyninių valstybių infrastruktūros galimybes, ES reikalavimus ir ekonominės analizės rezultatus. Laikotarpyje iki 2030 m. dujų perdavimo ir skirstymo sistemos bus pritaikytos nustatyto lygio metano ir vandenilio mišinių transportavimui.

2022 m. Amber Grid kartu su Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo sistemos operatoriais, inicijavo „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ projektą, kurio tikslas - sukurti žaliojo vandenilio transportavimo koridorių tarp Suomijos ir Vokietijos, jungiantį vandenilio gamybos, tiekimo ir saugojimo centrus Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Projektą numatoma įgyvendinti apie 2030 m. 2023 m. šiam projektui Europos komisija suteikė Europai svarbaus infrastruktūros projekto statusą (bendro intereso projekto statusą). 2023 m. pradėta rengti šio projekto galimybių studija.

Europos Komisijos paskelbtame REPowerEU plane biometanui numatytas svarbus vaidmuo siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro ir siekiant išvengti ženklaus energijos kainų svyravimo. Dėl galimybės tiekti 2023 m. metinis pranešimas 83 biometaną į „Amber Grid“ tinklą per 2022-2023 metus kreipėsi apie 20 įmonių, kurios gavo preliminarias prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas. Su kai kuriomis jau sudarytos prijungimo sutartys. Nemaža dalis besikreipusių įmonių planuoja prie perdavimo sistemos prisijungti 2024-2025 metais. „Amber Grid“, sudarydama verslui lankstesnes sąlygas, siūlo ir tipinę biometano prijungimo sutartį, kai biometano gamintojas įsipareigoja pats savarankiškai pastatyti magistralinio dujotiekio atkarpą, kurią operatorius prijungs prie perdavimo sistemos. Skaičiuojama, kad jei būtų įgyventini visi prie perdavimo sistemos planuojami prijungti projektai, į tinklą būtų galima priimti apie 2 TWh biometano per metus. Ilgojoje perspektyvoje biometano kiekis Lietuvoje galėtų padidėti net iki 2,5 TWh per metus.

Nuo 2019 m. Bendrovė administruoja dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinį kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimą Lietuvoje. Registras reikalingas tiems vartotojams, kurie naudoja švarias Lietuvoje ar kitose valstybės narėse pagamintas žalias dujas. Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių už kilmės garantijų administravimą atsakingomis paskirtosiomis įstaigomis bei jas vienijančiomis asociacijomis, siekiant supaprastinti apsikeitimą kilmės garantijomis tarp ES valstybių narių. Nuo 2022 m. pabaigos biometanas kartu su kilmės garantijomis importuojamas iš Nyderlandų. Jis naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje (DAEI), taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje. 2023 m. vasarą buvo išduotos pirmosios kilmės garantijos Lietuvoje pagamintam ir patiektam į dujų perdavimo sistemą biometanui. Iki 2023 m. pabaigos buvo pagaminta 47 GWh biometano, kuriam išduotos kilmės garantijos.

2023 m. Amber Grid aktyviai dalyvavo Energetikos ministerijos inicijuotame Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje iki 2050 m. gairių projekto rengime, kuriame pateikiama vandenilio plėtros Lietuvoje vizija, apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai. Gairių dokumento projekte kaip vienas iš pagrindinių vandenilio transportavimo projektų įvardijamas vandenilio dujotiekis nuo Suomijos iki Vokietijos, kuris turėtų eiti per Lietuvą ir suteikti galimybę eksportuoti vandenilį arba importuoti jį iš kitų ES valstybių. Įgyvendinus šį projektą Lietuvai bus sudarytos galimybės pasinaudoti požeminėmis vandenilio saugyklomis, kurios planuojamos įrengti kitose valstybėse. Vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle dokumento projekte įvardijamas, kaip pereinamo laikotarpio priemonė skatinanti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kurianti pirmuosius vandenilio transportavimo pajėgumus.

8.5. DARNUMAS SOCIALINĖJE SRITYJE

Mūsų požiūris

Bendrovės siekis socialinėje srityje – kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios Bendrovės kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai - rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugios darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas. Įmonė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią Bendrovę.

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 345 darbuotojai (skaičius nurodytas be esančių vaiko priežiūros atostogose).

Darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigų kategorijas (be esančių vaiko priežiūros atostogose)

2023 m. metinis pranešimas 84

24 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį

Pareigų kategorija	Lytis	Darbuotojų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d.
Visa įmonė	Vyrai	264	255	252
	Moterys	81	77	72
Aukščiausio lygmens vadovai	Vyrai	5	5	5
	Moterys	1	1	1
Vidurinio lygmens vadovai	Vyrai	27	27	26
	Moterys	15	13	11
Specialistai	Vyrai	136	129	132
	Moterys	64	62	59
Darbininkai	Vyrai	96	94	89
	Moterys	1	1	1

Iš lentelėje pateiktų duomenų matosi, kad 2023 m. labiausiai augo specialistų kiekis (+7 darbuotojai vyrai ir +2 darbuotojos moterys) taip pat 2 darbuotojais padidėjo darbininkų vyrų kiekis, aukščiausio ir vidutinio lygmens darbuotojų kiekis nesikeitė.

Darbuotojų dinaminiai rodikliai (su esančiais vaiko priežiūros atostogose):

25 lentelė. „Amber Grid“ dinaminiai rodikliai

Metai	Darbuotojų skaičius metų pradžiai	Darbuotojų skaičius metų pabaigai	Vidutinis darbuotojų skaičius	FTEs metų pabaigai (Visos darbo dienos ekvivalentas)	Darbuotojų skaičius pagal terminuotas sutartis	Ne pilnu etatu dirbantys darbuotojai
2021	317	329	320	326	9	3
2022	327	342	326	338	12	5
2023	342	351	339	349	6	3

Darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis skaičius 2023 m. mažėjo, atitinkamai, tam įtakos darė grįžusios į darbą darbuotojos, buvusios motinystės ar vaiko priežiūros atostogose, ar nusprendusios nebetęsti darbo santykių su Bendrove po minėtų atostogų, ar pasibaigęs terminuotų darbo sutarčių terminas. Atitinkamai mažesniam terminuotų sutarčių kiekiui turėjo įtakos ir mažesnis kiekis moterų, 2023 m. išėjusių į motinystės ar vaiko priežiūros atostogas. Pastebima, kad moterų, išėjusių į motinystės ar vaiko priežiūros atostogas kiekis yra didesnis nei vyrų (vyrų, išėjusių į ilgalaikes tėvystės atostogas, apskritai nefiksuota), todėl ir pasiskirstymas darbuotojų moterų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis yra proporcingai didesnis.

Informacija pagal lytį (su esančiais vaiko priežiūros atostogose):

2023 m. metinis pranešimas 85

26 lentelė. „Amber Grid“ dirbančios moterys

	metų pradžiai	metų pabaigai	metų pabaigai	iki 30 metų	30-50 metų	50+ metų	iki 30 metų	30-50 metų	50+ metų	iki 30 metų	30-50 metų	50+ metų	iki 30 metų	30-50 metų	50+ metų
BENDRAS moterų skaičius	65	77	77
BENDRAS moterų skaičius FTE (Visos darbo dienos ekvivalentas)	66	4	0
Vidutinis	6	0	8	50	19	6	13	2	0	8	1	6	5	2
Moterų skaičius
Moterys, kurios išėjo motinystės atostogų
Moterys, kurios grįžo iš motinystės atostogų
Moterys, kurios dirba pagal terminuotas sutartis
Moterys, kurios dirba ne pilną darbo dieną
Ataskaitinių metų pabaigoje dirbusios moterys
Per metus priimtos moterys
Per metus iš darbo išėjusios/atleistos moterys
Moterys dirbančios ilgiau nei metus metų pabaigai

Moterys	iki 30 metų	30-50 metų	50+ metų	iki 30 metų	30-50 metų	50+ metų
2021	4	0	6	0	8	50
2022	19	6	13	2	1	10
2023	5	20	5	5	5	0

27 lentelė.## Darbuotojų demografija ir kaitos rodikliai

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

27 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį, 2021–2023 m.

Rodiklis	2021	2022	2023
VYRAI
BENDRAS vyrų skaičius metų pabaigoje	252	250	257
BENDRAS vyrų skaičius metų pradžioje	252	257	264
FTE (Visos darbo dienos ekvivalentas) metų pabaigoje	249	254	264
Vidutinis vyrų skaičius	241	240	249
Vyrai, kurie išėjo tėvystės atostogų (ilgalaikių)	0	0	0
Vyrai, kurie grįžo iš tėvystės atostogų (ilgalaikių)	3	3	1
Vyrai, kurie dirba pagal terminuotas sutartis	12	16	16
Vyrai, kurie dirba ne pilną darbo dieną	147	145	150
Ataskaitinių metų pabaigoje dirbantys vyrai iki 30 metų	93	96	98
Ataskaitinių metų pabaigoje dirbantys vyrai 30-50 metų	6	8	7
Ataskaitinių metų pabaigoje dirbantys vyrai 50+ metų	17	19	23
Per metus priimti vyrai iki 30 metų	2	3	4
Per metus priimti vyrai 30-50 metų	2	1	4
Per metus priimti vyrai 50+ metų	16	16	14
Per metus iš darbo išėję/atleisti vyrai iki 30 metų	9	6	9
Per metus iš darbo išėję/atleisti vyrai 30-50 metų	4	5	6
Per metus iš darbo išėję/atleisti vyrai 50+ metų	7	15	21
Vyrai dirbantys ilgiau nei metus metų pabaigai	0	2	4
MOTERYS
Metų pabaigoje	66	75	79
Metų pradžioje	8	5	4
Metų pabaigoje	3	5	4
Metų pabaigoje	0	0	0
Metų pabaigoje	150	156	165
Metų pabaigoje	34	33	24
Metų pabaigoje	68	68	75
Metų pabaigoje	0	0	0

Bendrovė užtikrino grįžusių iš vaiko priežiūros atostogų teises, vadovaujantis LR DK nuostatomis, t.y. buvo pasiūlyta ta pati ar lygiavertė darbo vieta (pareigos) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Bendrovėje dirba įvairų išsilavinimą turintys darbuotojai (skaičiai be esančių vaiko priežiūros atostogose):

28 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Metai	Aukštasis	Aukštesnysis	Vidurinis	Pagrindinis	Aukštasis	Aukštesnysis	Vidurinis	Pagrindinis
					MOTERYS	MOTERYS	MOTERYS	MOTERYS
2021	150	34	68	0	66	8	3	0
2022	156	33	68	0	75	5	5	0
2023	165	24	75	0	79	4	4	0

2023 m. metinis pranešimas
86

29 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (metų pabaigoje)

Išsilavinimas	Darbuotojų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d.
Aukštasis	238	222	211
Aukštasis pagal lytį, vyrai/moterys, proc.	69,3/30,7	69,4/30,6	71/29
Aukštesnysis	28	38	42
Aukštesnysis pagal lytį, vyrai/moterys, proc.	85,7/14,3	84,2/15,8	81/19
Vidurinis ir profesinis	79	72	71
Vidurinis ir profesinis pagal lytį vyrai/moterys, proc.	94,9/5,1	95,8/4,2	95,8/4,2

2023 m. mažėjo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių darbuotojų skaičius, tačiau proporcingai didėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų skaičius. Vyrų darbuotojų tarpe – taip pat augo vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų skaičius. Vertindami kiekvieno darbuotojo indėlį, konkurencingomis rinkos sąlygomis siekiame išlaikyti ir pritraukti darbuotojus. Darbuotojų kaita 2023 m. metais buvo šiek tiek mažesnė nei ankstesniais metais ir Bendrovės vertinimu kaita yra atitinkant rinkos situaciją.

30 lentelė. Darbuotojų kaitos rodikliai

Rodiklis	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Kaita, proc.	9,7	11,04	11,21
Kaita pagal lytį vyrai/moterys, proc.	73/27	64/36	75/25

Stebima ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita bei pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų kaita. Pagal pasirinktus stebėti kriterijus, reikšmingų statistinių rodiklių kaitos nebuvo užfiksuota.

31 lentelė. Darbuotojų kaitos rodikliai

Rodiklis	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius/ išėjusiųjų ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius	3/0	3/1	3/0
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų proc. pagal lytį vyrai/moterys	33,3/66,7	66,7/33,3	100/0
Išėjusiųjų ne visą darbo dieną dirbančiųjų proc. pagal lytį vyrai/moterys	0/0	100/0	0/0
Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius/ išėjusiųjų pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius	6/2	15/5	9/2
Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius proc. pagal lytį vyrai/moterys	16,7/83,3	20/80	33,3/66,7
Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius proc. pagal lytį vyrai/moterys	0/100	40/60	100/0

2023 m. metinis pranešimas
87

Darbuotojų amžiaus rodikliai

2023 m. darbuotojų amžiaus vidurkis 44,8 m (moterų 42,2m.; vyrų 45,6 m.):

32 lentelė. Darbuotojų amžiaus rodikliai

Amžiaus grupė	Darbuotojų skaičius (proc.) 2023 m.	Darbuotojų skaičius (proc.) 2022 m.	Darbuotojų skaičius (proc.) 2021 m.	Amžiaus grupių pasiskirstymas pagal lytis (vyrai/moterys, (proc.)) 2023 m.	Amžiaus grupių pasiskirstymas pagal lytis (vyrai/moterys, (proc.)) 2022 m.	Amžiaus grupių pasiskirstymas pagal lytis (vyrai/moterys, (proc.)) 2021 m.
<20-30	8,1	7	6,2	57,1/42,9	58,3/41,7	60/40
30-40	27	28	31,2	73,1/26,9	68,2/31,8	76,2/23,8
40-50	30,7	30	28	77,4/22,6	77,6/22,4	76,9/23,1
50-60	22,6	24	23,8	80,8/19,2	78,8/21,2	80,5/19,5
>60	11,6	11	10,8	87,5/12,5	91,7/8,3	88,6/11,4

Bendrovės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi vykdomos veiklos specifika: moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su jais tiesiogiai susijusias specialybes.

2023 m. įgyvendintos iniciatyvos ir veiksmai

• Peržiūrėtas hibridinio darbo modelis. Komandinis darbas Amber Grid yra pagrindinė vidinės kultūros ašis, o ir darbuotojai komandą, kurioje dirba, įvardina kaip vieną iš šios organizacijos stiprybių ir privalumų. Tai yra viena pamatinių vertybių, kurią norima išsaugoti sudarant galimybes komandoms turėti daugiau gyvo bendravimo. Remiantis darbuotojų apklausos rezultatais, buvo pereita prie kito hibridinio darbo modelio, t. y. biure dirbant ne vieną, o ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę (atsižvelgiant į darbo pobūdį);
• Įgyvendintos darbdavio įvaizdžio stiprinimo priemonės, kuriant darbdavio vertės pasiūlymą būsimiems ir esamiems darbuotojams, apima šias pagrindines sritis – atlygis, papildomos naudos, karjera ir augimas, darbo aplinka, organizacijos kultūra;
• Organizuotos individualios ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) sesijos darbuotojams. Ugdomojo vadovavimo sesijos padeda darbuotojams geriau suprasti savo stipriąsias sritis, iššūkius ir galimybes bei ugdyti naujus įgūdžius, kad darbuotojas galėtų pasiekti savo asmeninius ir profesinius tikslus. Ugdomojo vadovavimo sesijos naudingos darbuotojams, norintiems valdyti stresą ir emocinę įtampą darbo vietoje. Įgyvendinant strategijas ir įgūdžius, kurie padeda valdyti stresą, darbuotojai gali geriau susidoroti su iššūkiais ir skatinti savo gerovę.
• Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis:
  • Darbuotojai vyko į mokyklas pristatyti energetiką ir savo profesiją dirbant energetikos sektoriuje (įvyko 10 pristatymų);
• Dalyvavome Panevėžio kolegijos studentų baigiamųjų darbų gynimuose. Siekiant didinti susidomėjimą karjeros galimybėmis Amber Grid dalyvavo studentų darbų gynimuose, kur pristatė Bendrovę bei kaip įdomu ir prasminga yra dirbti energetikoje;
  • Dalyvavome Vilnius Tech renginyje, kur su studentais kalbėjome inovacijų tema;
  • Dalyvavome dvejose karjeros mugėse, pristatėme Bendrovę, kad uždegtume jaunimui norą ateityje rinktis energetiko specialybę;
• Pradėtas įgyvendinti stažuotojų (apmokamos praktikos) projektas „AUGANTYS ENERGETIKAI“. Siekiame parodyti energetikos studentams energetiko specialybės įvairiapusiškumą, parodyti Amber Grid kaip patrauklų darbdavį ir suteikti studentams galimybę įgyti praktinių įgūdžių, mokant jiems darbo užmokestį. Turėjome 2 stažuotojus. 2024 m. žadame tęsti šį projektą.
• Skaitmenizacijos sprendimai žmonių valdysenos srityje:
  • Pradėtas taikyti skaitmeninis įrankis personalo duomenų analitikai ir atvaizdavimui;
• Įdiegta ir pradėta naudoti talentų pritraukimo ir valdymo (ATS) informacinė sistema. Įdiegus sistemą turime galimybes pagerinti kandidatų patirtį atrankoje, užtikrinti duomenų apsaugą, atlikti duomenų analizę, automatizuoti procesus, kt.)
• Pakeistas darbininkų veiklos vertinimas įtraukiant juos į bendrą veiklos vertinimo sistemą. Darbininkams pradėti vesti metiniai pokalbiai, siekiame, kad visi darbuotojai turėtų vienodą veiklos vertinimo procesą, turėtų galimybę gauti ir suteikti grįžtamąjį ryšį;
• Įvykdytas nuotolinės e-mokymų informacinės sistemos pirkimas. Siekiame būti inovatyvūs, mokymus darbuotojams pateikti taip, kad informacija galėtų būti lengvai prieinama, aiški, sudominanti ir lengvai įsimenama. Taip sistemoje galėsime sekti darbuotojų progresą, lengviau valdyti ugdymosi procesą.
• Atliktos darbuotojų apklausos ir tyrimai:
• Hibridinio darbo apklausa. Siekiant kuo labiau atliepti hibridiniu darbo modeliu dirbančių darbuotojų poreikius ir priimti geriausią sprendimą, kvietėme darbuotojus dalyvauti apklausoje ir išreikšti savo nuomonę pasirenkant organizacijai tinkamiausią darbo būdą;
• Išeinančių darbuotojų apklausos (Exit interviu). Nors kaitos rodiklis organizacijoje nedidelis, stebima ir analizuojama iš organizacijos išeinančių darbuotojų patirtis, priežastys. Ši informacija papildo kitus atliekamus veiksmus, susijusius su darbuotojų motyvacija, atlygiu, ugdymu, darbo aplinka ir kt.;
• Naujokų apklausos. Į sėkmingą naujoko adaptaciją organizacija orientuojasi nuo pat pirmųjų naujo darbuotojo darbo dienų. Atliekamos apklausos leidžia susipažinti su naujoko patirtimi ir pagal tai atitinkamai atnaujinti, keisti naujoko adaptacijos procesą;
• Praktikantų/stažuotojų apklausos. Siekiame, kad studentų/stažuotojų patirtis Amber Grid būtų teigiama, taip norime tobulėti, todėl grįžtamasis ryšys yra puiki priemonė praktikos standarto tobulinimui;
• Vadovų 360 kompetencijų tyrimas. Organizacija periodiškai atlieka 360 grįžtamojo ryšio tyrimą, kuriuo siekiama kurti pasitikėjimą, geresnę darbo vietos kultūrą, lygių galimybių kultūrą, kai grįžtamuoju ryšiu dalinasi ne tik vadovas, bet ir darbuotojas bei kolegos, vadovams sudaryti galimybes pažinti save ir planuoti saviugdą;
• Įsitraukimo tyrimas. Organizacijoje periodiškai atliekamas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, kuris leidžia analizuoti įvairius organizacijos veiklos aspektus, turinčius įtakos darbuotojų įsitraukimui ir motyvacijai. Apklausos rezultatų pagrindu tobulinamos aktualios sritys, siekiant didinti darbuotojų motyvaciją ir kartu kurti organizacijos ir visų darbuotojų sėkmės istoriją.

2023 m. metinis pranešimas
88Kiekvienais metais darbuotojų įsitraukimo rodiklis tolygiai didėja: 2021 m. – 65% , 2022 m. – 70%, 2023 m. – 72%.

Bendradarbiavimas su profesine sąjunga

2023 m. profesinei sąjungai priklausė 60,6 proc. organizacijos darbuotojų. Profesinės sąjungos tikslas - atstovauti savo narių profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei teisėtus jų interesus. Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir Bendrovės vadovybės susitikimai, kurių metu aptariami aktualūs klausimai. 2023 m. metinis pranešimas 89 Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su profesine sąjunga, plėtoja konstruktyvų socialinį dialogą. 2023 m. Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su profesinės sąjungos tarybos atstovais, kartu įgyvendino iniciatyvas, dalinosi gerosiomis praktikomis, ieškojo geriausių sprendimų:
* 2023 m. buvo organizuoti periodiniai Bendrovės ir profesinės sąjungos tarybos susitikimai kartą į ketvirtį, kurių metu Bendrovė pristatydavo aktualius klausimus, tokius kaip darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai, atlygio pokyčiai, kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymas, Bendrovės įgyvendintos ir planuojamos įgyvendinti iniciatyvos darbuotojams.
* 2023 m. buvo gautas 1 prašymas pagal kolektyvinės sutarties materialinės paramos skyrimo principus, kuriais vadovaujantis skiriama parama darbuotojams nelaimingų atsitikimų, ligų atvejais. Prašymas buvo patenkintas ir skirta materialinė parama.

Atlygis

Nuo 2023 m. pradžios Bendrovėje taikoma atnaujinta EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika (toliau – Atlygio politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir skelbiama viešai interneto tinklalapyje. Atlygio politikos tikslas yra kurti motyvacines paskatas bei skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie tikslų pasiekimo, atlikti daugiau, nei formalus pareigų vykdymas, kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą, o kartu ir efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas. 2021-2023 metais atlygis nuosekliai augo visų pareigų darbuotojams. Vidutinis įmonės darbuotojų atlygis 2022 m. didėjo 14,3 proc., 2023 m. didėjo 12,2 proc.

Vidutinis darbo užmokestis 2021-2023 m. pagal pareigų kategoriją lytį:

33 lentelė. Vidutinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes:

Pareigų kategorija	Lytis	Vidutinis darbo užmokestis 2023 m.	Vidutinis darbo užmokestis 2022 m.	Vidutinis darbo užmokestis 2021 m.
Visa įmonė	Vyrai	3 107,59	2 768,46	2 452,28
	Moterys	3 024,38	2 580,36	2 263,62
Aukščiausio lygmens vadovai	Vyrai	11 111,71	9 380,82	8 422,37
	Moterys	Neteikiama*	Neteikiama*	Neteikiama*
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai	Vyrai	5 316,23	4 984,59	4 260,83
	Moterys	4 120,13	3 458,15	3 154,87
Specialistai	Vyrai	3 112,73	2 723,23	2 316,81
	Moterys	2 684,04	2 317,90	2 006,50
Darbininkai	Vyrai	2 065,19	1 901,03	1 786,76
	Moterys	Neteikiama*	Neteikiama*	Neteikiama*

*Dirba po 1 darbuotoją, todėl atsižvelgiant į Bendro duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) reikalavimus šie duomenys negali būti viešai atskleidžiami.

Vidutinis atlyginimas, mokamas vadovams vyrams yra šiek tiek didesnis nei mokamas vadovėms moterims dėl to, kad aukštesnio pareigybės lygio pozicijose dirba daugiau vyrų. O vidutinis atlyginimas, mokamas specialistams vyrams yra didesnis nei specialistėms moterims, nes sąlyginai daugiau vyrų dirba ne tik pagal standartinį darbo grafiką, todėl jiems mokamos priemokos, nustatytos LR darbo kodekse, Bendrovės vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėje sutartyje.

Vidutinis darbo užmokestis 2021-2023 m. pagal lytį ir amžiaus grupes:

34 lentelė. Vidutinis darbo užmokestis pagal lyti ir amžiaus grupes

Pareigų kategorija	Amžius	Vidutinis darbo užmokestis 2023 m.	Vidutinis darbo užmokestis 2022 m.	Vidutinis darbo užmokestis 2021 m.
Moterys	iki 30 metų	2 042,50	1 568,03	1 084,69
	30-50 metų	3 147,32	2 675,34	2 506,78
	50+ metų	3 318,56	2 842,01	2 074,64
Vyrai	iki 30 metų	2 452,56	1 773,68	1 449,98
	30-50 metų	3 391,31	3 041,55	2 643,02
	50+ metų	2 736,36	2 500,83	2 042,50
Visa įmonė	iki 30 metų	2 276,82	1 691,42	1 296,17
	30-50 metų	3 348,74	2 941,68	2 607,95
	50+ metų	2 832,50	2 558,22	2 223,66

2023 m. metinis pranešimas 90

Bendrovėje darbo užmokestis nustatymas ir peržiūra nėra niekaip susijusi su darbuotojo amžiumi. Vidutinis moterų darbo užmokestis Bendrovėje yra didėjantis kiekvienoje amžiaus kategorijoje dėl didėjančios patirties ir kompetencijų augimo, o vyrų vidutinis darbo užmokestis 50+ metų kategorijoje yra žemesnis nei 30-50 metų kategorijoje todėl, kad žemiausiose pareigų kategorijose dirba daugiausiai vyrų (2023 m. vyrų darbininkų turėjome 96, moterų 1). Darbuotojai iki 30 metų vidutiniškai mažiau uždirba tiek moterų, tiek vyrų tarpe todėl, kad dažniausiai šioje amžiaus kategorijoje yra darbuotojai, kurie dirba pradedančio/jaunesniojo specialisto/darbininko lygmens pozicijose, neseniai įsiliejo į darbo rinką arba pakeitė darbo sritį.

Kolektyvinė sutartis ir papildomos naudos

Bendrovė remia darbuotojų kultūrinę, sveikatinimo veiklą, įvairius šventinius ir individualioms komandoms skirtus renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai. Kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir taikomos ne tik profesinės sąjungos nariams, bet visiems darbuotojams. Darbuotojams taikomos papildomos finansinės garantijos (išmokos nelaimingų atsitikimų, ligos, artimųjų mirties atvejais, parama gimus vaikui, parama auginant tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką), papildomos atostogų dienos (gimus vaikui, mirus artimajam ir kitais atvejais) ir kitos garantijos. Papildomos naudos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams.

2023 m. metinis pranešimas 91

2023 m. metinis pranešimas 92

2023 m. metinis pranešimas 93

Bendrovė skatina darbuotojus, kurių veiklos pobūdis ir techninės sąlygos leidžia, naudotis nuotolinio darbo galimybe ir jiems priskirtas funkcijas prireikus atlikti taikant šią darbo organizavimo formą. Nuo 2022 m. gegužės mėn. nuotolinį darbą pakeitė hibridinis darbo organizavimo modelis, kai dalį laiko darbuotojas dirba iš namų, dalį - biure.

Besimokanti organizacija - kompetencijų ugdymas

Siekdami sėkmingai vystyti organizacijos veiklą, išlaikyti konkurencingumą rinkoje, turėti motyvuotus ir įsitraukusius, sėkmingus darbuotojus, keliame aukštus kompetencijų ugdymo tikslus. Sparčiai vykstant įvairiems pokyčiams bei siekiant būti pasiruošus priimti naujus iššūkius, orientuotis į naują darbo kokybę, taikyti naujus darbo metodus, diegti inovacijas, lanksčiai ir tinkamai priimti įvairaus lygmens sprendimus, mes turime turėti reikalingų žinių, kompetencijų, nuolatos mokytis ir tobulėti. Išsigryninome ugdymosi kryptis, kuriomis vadovausimės ir ateinančiais metais:
* profesinių kompetencijų stiprinimas;
* veiklos efektyvumas (inovacijos ir skaitmenizacija);
* energetikos transformacija;
* vadovavimas ir lyderystė;
* emocinė darbuotojų gerovė.

Darbuotojų ugdymasis vyksta vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
* sąsajos principu su Grupės ir Bendrovės strategija, vertybėmis, veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu, pamainumo planavimu, profesinės ir techninės kvalifikacijos vertinimu;
* asmeninės atsakomybės principu, kai pats darbuotojas yra atsakingas už savo ugdymosi rezultatus, darbdaviui sudarant prielaidas ir sąlygas ugdymuisi ir tobulėjimui.
* 70-20-10 principu, pagal kurį 70 proc. ugdymosi, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo darbinę patirtį, 20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais, 10 proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių.

Nuosekliai taikant šį modelį stiprinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir bendradarbiavimas tarp padalinių, gerinami tarpusavio santykiai su kolegomis ir suinteresuotomis šalimis. Siekiant kurti efektyvią, kompetentingą, pažangios lyderystės organizaciją, kurioje veikla grindžiama bendromis vertybėmis, Bendrovės bendrųjų ir vadovavimo kompetencijų modelyje įvardijami strateginiai darbuotojų įgūdžiai ir gebėjimai – kompetencijos, kurios turi didžiausią įtaką organizacijos sėkmei, strateginių tikslų įgyvendinimui ir lyderystės ugdymui. Bendrovės siekis – tapti ateities energetikos kompetencijų centru, formuojančiu ateities energetikos tendencijas, teisėkūrą, verslo modelį. Atsižvelgiant į organizacijos strateginius tikslus, ugdymo kryptis bei kiekvieno darbuotojo tikslus, tobulėjimo poreikius, sudaromas darbuotojo ugdymo planas, kuris reguliariai peržiūrimas ir stebima asmeninė darbuotojo pažanga.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

2023 m. darbuotojų ugdymo(si) srityje įgyvendintos įvairios iniciatyvos:
* Tęstinė visų lygių vadovų mokymų programa, kurios metu vadovai gilina teorinius ir praktinius vadovavimo įgūdžius;
* Tęstinė mikromokymosi forma EMOTIKA programėlėje;
* Vidinių lektorių Augu su AG mokymai;
* Atnaujinta Iniciatyva, leidžianti darbuotojams geriau susipažinti su kitų padalinių ir įmonės veikla, kurios metu skirtingų padalinių darbuotojai pristato save ir savo padalinio veiklą;
* Naujų darbuotojų įvedimo programa;
* Emocinei ir fizinei gerovei skirtų seminarų ciklas;
* Anglų kalbos įgūdžių stiprinimo programa, atsižvelgiant į individualų darbuotojo anglų kalbos lygį;
* E-mokymų platformos įsigijimas.

2023 m. metinis pranešimas 94

Siekiame ugdyti visų grandžių vadovus, vystyti vidinių lektorių programą, skatinti darbuotojų lyderystę ir profesinių kompetencijų tobulinimą, ieškodami įvairių mokymosi būdų ir jų taikymo praktikoje. Darbuotojai susipažino su mikromokymusi, naudojasi e-mokymų platformomis, dalyvauja nuotoliniuose ir gyvai organizuojamuose mokymuose.Bendrovė suteikia galimybę darbuotojams dalyvauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vykstančiuose seminaruose, konferencijose, kuriose darbuotojai tobulina darbui reikalingus įgūdžius, susipažįsta su savo srities naujovėmis bei kitų įmonių gerosiomis praktikomis. Skatinamas darbuotojų ugdymas ir kūrybiškumas organizuojant Hakatonus. Amber Grid savo pagrindinę veiklą vykdo reguliuojamoje energetikos aplinkoje, kurioje yra aiškūs reikalavimai darbuotojų profesinio pasirengimo ir atestavimo pagrindinių ir papildomų funkcijų atlikimui. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą Bendrovė organizuoja darbuotojų profesinius ir kitus privalomuosius mokymus bei energetikos darbuotojų atestavimus. Bendrovė užtikrina, kad visi privalomieji mokymai būtų organizuojami laiku (gaisrinės saugos, civilinės saugos, pirmos pagalbos, krovinių tvarkymo rankomis) ir, kad juose dalyvaujantys darbuotojai gautų ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius. Siekiant palaikyti aukštą darbuotojų reagavimo ekstremaliomis situacijomis pasirengimo lygį, Bendrovė periodiškai organizuoja gaisrinės ir avarijų likvidavimo bei civilinės saugos stalo ir funkcines pratybas. Darbuotojų profesinių kompetencijų ugdymui Bendrovė organizuoja papildomus mokymus saugos, techniniais bei aplinkosaugos klausimais (darbas su cheminėmis medžiagomis, paaukštinimo priemonių naudojimas ir patikrinimas, apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonių naudojimas ir t.t.). Kiekvienais metais Bendrovės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyrius organizuoja Saugos savaitę ir Sveikatos savaitę, kurių metu vykdomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai. 2023 m. buvo organizuotas pristatymas apie tinkamą ir tikslinį asmeninės apsaugos priemonių panaudojimą, taip pat buvo organizuotas Saugos hakatonas. Sveikatos savaitės metu darbuotojams buvo organizuoti mokymai apie sveikatai palankesnę mitybą darbingo amžiaus žmonėms bei keliones be infekcinių susirgimų. Taip pat darbuotojams buvo organizuojami gyvi streso, emocijų bei profesinio perdegimo mokymai. Ne rečiau kaip kartą per metus darbuotojams organizuojami aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo mokymai. 2023 m. organizuotoje aplinkosauginėje valandėlėje, darbuotojams buvo pristatyta geriamojo vandens svarba, tausojimas ir pasidalinta praktiniais patarimais, kaip sumažinti vartojimą buityje bei darbo aplinkoje. Antroje pristatymo dalyje buvo paneigti su atliekų rūšiavimu susiję mitai bei atsakyta į darbuotojams dažniausiai kylančius klausimus šia tema, įrodant jog rūšiuoti naudinga ir apsimoka finansiškai. Siekiant šviesti darbuotojus, buvo sukurta „Aplinkosaugos atstovų iniciatyva“, kurios metu 16 ne aplinkosaugos srities savanorių darbuotojų keliavo į aplinkosauginius objektus (Vilniaus kogeneracinę jėgainę, Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, Vilniaus nuotekų valyklą) ir gyvai gilino savo žinias bei dalinosi įspūdžiais su kolegomis. Aplinkosaugos atstovai rengė darbuotojų apklausą aplinkosaugos aktualumo ir įsitraukimo tema, bei pristatė rezultatus multiplikacinio, „Animaker“ programa kurto, filmuko formatu su įgarsinimu. Taip pat pakvietė Žinių radijo laidos „O koks tavo CO2 pėdsakas“ vedėją Rimą Aukštuolytę pristatytie „Žaliąjį smegenų praplovimą“ ir mokėjimą jį atpažinti bei jo išvengti, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 Bendrovės darbuotojų. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius: 35 lentelė.

35 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius

Mokymo tipas	Mokymo dalyvių skaičius	Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius	Mokymo trukmė, val.	Mokymuose dalyvavusių darbuotojų proc. nuo bendro darbuotojų skaičiaus*
	2023	2022	2021	2023
Profesinis mokymas	466	382	215	166
Energetikos darbuotojų atestavimas	352	204	346	171
Privalomieji mokymai	759	404	360	356
Techniniai mokymai	172	251	206	126
Bendrieji mokymai	2415	2477	2005	372

• Skaičiuojamas proc. nuo vidutinio darbuotojų metinio skaičiaus (2023 m. – 339 darbuotojai; 2022 m. – 326 darbuotojai; 2021 m. – 321 darbuotojas)

Vidutinės mokymosi valandos pagal pareigų kategoriją:

36 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius pagal pareigybes

Pareigų kategorija	Vidutinės mokymosi valandos 2023 m.	Vidutinės mokymosi valandos 2022 m.	Vidutinės mokymosi valandos 2021 m.
Aukščiausio lygmens vadovai	83,20	139,60	136,30
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai	84,46	122,35	134,63
Specialistai	67,18	54,85	44,43
Darbininkai	67,47	35,50	36,38

Bendrovės vadovų vidutinės mokymosi valandos 2021 – 2022 m. yra ženkliai didesnės nei kitų kategorijų darbuotojų, nes Bendrovė didelį dėmesį skyrė vadovavimo kompetencijų stiprinimui ir organizavo tęstines vadovų ugdymo programas, kuriose dalyvavo pirminio, vidurinio ir aukščiausio lygmens vadovai. 2023 m. vadovų mokymų valandų skaičius buvo mažesnis, todėl vadovų, specialistų bei darbininkų vidutinės mokymosi valandos skiriasi neženkliai. 2021- 2023 m. darbininkų ir specialistų mokymosi valandos padidėjo daugiau nei 50 proc.

Vidutinės mokymosi valandos pagal lytį:

37 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius pagal lytį

Pareigų kategorija	Vidutinės mokymosi valandos 2023 m.	Vidutinės mokymosi valandos 2022 m.	Vidutinės mokymosi valandos 2021 m.
Moterys	66,6	59,5	34,83
Vyrai	78,29	61,54	43,9

Tiek vyrų, tiek moterų vidutinės mokymosi valandos augo 2021-2023 m. Pagal lygį vidutinės mokymosi valandos skiriasi neženkliai.

Darbuotojų pamainumas

Bendrus darbuotojų atrankų principus ir praktiką, padedančią skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus, kurie efektyviai prisidėtų prie Bendrovės tikslų pasiekimo reglamentuoja Atrankų politika ir atrankos procesas. Visos atrankos vykdomos vadovaujantis skaidrumo, objektyvumo, nediskriminavimo, konfidencialumo, nulinės nepotizmo ir kronizmo tolerancijos, aiškios atsakomybės, vidinės karjeros skatinimo, plačiausios geriausių kandidatų paieškos principais. Atrankose siekiama užtikrinti maksimaliai lygias sąlygas visiems kandidatams ir laikoma tiesiogine samdančio vadovo atsakomybe. 2023 m. siekiant gerinti atrankose dalyvaujančiųjų kandidatų patirtį bei užtikrinti dar geresnę asmens duomenų apsaugą, atrankoms valdyti įdiegta ir pradėta taikyti atrankų platforma ir peržiūrėtas kandidato kelias atrankoje, užtikrinant į kandidatą orientuotą ,,vieno langelio” patirtį.

Atrankos

Bendrovės Atrankų politika ir atrankos procesas, tai du dokumentai, kurie apibrėžia bendrus darbuotojų atrankų principus ir praktiką, padedančią skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus, kurie efektyviai prisidėtų prie Bendrovės tikslų pasiekimo. Visos atrankos vykdomos vadovaujantis skaidrumo, objektyvumo, nediskriminavimo, konfidencialumo, nulinės nepotizmo ir kronizmo tolerancijos, aiškios atsakomybės, vidinės karjeros skatinimo, plačiausios geriausių kandidatų paieškos principais. Atrankose siekiama užtikrinti maksimaliai lygias sąlygas visiems kandidatams ir laikoma tiesiogine samdančio vadovo atsakomybe. 2023 m. siekiant gerinti atrankose dalyvaujančiųjų kandidatų patirtį bei užtikrinti dar geresnę asmens duomenų apsaugą, atrankoms valdyti įdiegta ir pradėta taikyti atrankų platforma ir peržiūrėtas kandidato kelias atrankoje, užtikrinant į kandidatą orientuotą ,,vieno langelio” patirtį.

Karjera

Atsižvelgiant į tai, kad karjeros galimybės yra vienas iš kertinių darbuotojų motyvacinių veiksnių, Bendrovė skatina darbuotojus dalyvauti skelbiamose atrankose ir savo karjeros kelią tęsti horizontaliuoju arba vertikaliuoju būdu tiek įmonės viduje, tiek ir Grupėje. Siekiant darbuotojams sudaryti karjeros galimybes ir informaciją apie laisvas darbo vietas padaryti lengviau prieinama, daugiau dėmesio buvo skiriama darbo pasiūlymų į laisvas vietas sklaidai įmonės viduje ir Grupėje.

38 lentelė. „Amber Grid“ pareigybių pokytis

Pareigybės lygmens pokytis	2023 m.	2022 m.	2021 m.
Vadovai-vadovai	0	2	0
Specialistai-vadovai	5	2	7
Specialistai-specialistai	14	11	9
Darbininkai-specialistas	1	0	2
Darbininkai-darbininkai	0	6	1

Naujokų adaptacija

O Organizacija atsakingai rūpinasi naujų darbuotojų adaptacija ir integracija. Naujokų adaptacijos tikslas– padėti naujokams greičiau pažinti Bendrovės organizacinę kultūrą, integruotis į komandą, įsitvirtinti ir pilnavertiškai jaustis savo pareigybėje. Darbuotojo sėkmingą adaptaciją organizacijoje sudaro dvi dalys:
1) Darbuotojo adaptacija darbo vietoje. Darbuotojo adaptacija darbo vietoje rūpinasi vadovas ir artimiausi kolegos (pagal galimybes, priskiriamas kuratorius) pagal sutartą adaptacijos planą. Darbuotojas supažindinamas su pagrindinėmis funkcijomis, darbais ir atsakomybėmis;
2) Darbuotojo adaptacija organizacijoje. Darbuotojo adaptacija organizacijoje rūpinasi suburta naujokų mokymų lektorių komanda, kurie naujoką supažindina su organizacija, iniciatyvomis, aktualia informacija, informacinėmis sistemomis, žmonėmis, kultūra, vertybėmis, energetikos inovacijomis. Lektoriai, siekdami atliepti naujokų poreikius, reguliariai peržiūri ir atnaujina mokymų turinį. Po adaptacijos laikotarpio naujokai kviečiami užpildyti e-apklausą, siekiant gauti naujokų grįžtamąjį ryšį ir tobulinti procesą, atsižvelgiant į naujokų poreikius. Adaptacijos apklausos rezultatai rodo, kad 80 proc. į apklausą atsakiusiųjų naujokų adaptacijos procesą vertina teigiamai ir labai teigiamai (vertinamos sritys - įvedimas, supažindinimas su organizacija, adaptacijos laikotarpio užduotimis, naujokų mokymai, adaptacijos aptarimas su vadovo). Taip pat, kaip sėkmingai adaptuotis padėjusius aspektus naujokai įvardino - įsitraukusius/-ias kolegas/-es, kolektyvą, organizacijos kultūrą.# Darbuotojų veiklos vertinimo sistema

Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedančių siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius vadovų ir jų pavaldinių santykius, planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją. 2022 m. pabaigoje patvirtinta nauja Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, darbuotojų atlygio ir veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Nauja veiklos vertinimo sistema įsigaliojo nuo 2023 m. Metinis pokalbis – darbuotojų veiklos valdymo priemonė, užtikrinanti darbuotojų individualių tikslų nustatymo, vertinimo bei atskaitomybės sistemą, susietą su vertybinėmis elgsenomis bei atlygio sistema, padedančia kurti pažangią, į rezultatus orientuotą organizacinę kultūrą. Bendrovė siekia, kad kiekvienam darbuotojui būtų nustatyti su įmonės strategija susieti individualūs tikslai, kurių jie siektų remdamiesi Bendrovės vertybėmis - profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga. Tikslai turi būti pamatuojami, konkretūs, apibrėžti laiko atžvilgiu, pasiekiami ir motyvuojantys. Metinis pokalbis padeda įvertinti, kaip pasiekti darbuotojui iškelti tikslai ir nustatyti naujus tikslus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi, karjeros galimybės bei darbuotojo lūkesčiai. 2021-2022 m. darbininkų kategorijos darbuotojams buvo taikomas ketvirtinis veiklos vertinimas, o nuo 2023 m. darbininkai prijungti prie bendros vertinimo sistemos ir metiniai veiklos vertinimo pokalbiai vedami visiems Bendrovės darbuotojams.

39 lentelė. Darbuotojų metinis vertinimas

Metai	Aukščiausio lygmens vadovai	Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai	Specialistai	Darbininkai	MOTERŲ skaičius, kurioms buvo atliktas formalus darbo vertinimas/metiniai pokalbiai (metinis/ketvirtinis/pan.)	Vyrų skaičius, kuriems buvo atliktas formalus darbo vertinimas/metiniai pokalbiai (metinis/ketvirtinis/pan.)
2021	6	37	182	90	72	253
2022	6	40	182	92	76	256
2023	6	42	192	94	73	255

Žmogaus teisių apsauga ir lygios galimybės

Prieš metus Bendrovėje buvo atnaujinta Lygių galimybių politika. Ši politika yra Bendrovės lygių galimybių „kodeksas“, įtvirtinantis visiems privalomus lygių galimybių ir įvairovės principus, nurodantis, kaip jie turi būti įgyvendinami ir kaip, lygių galimybių pažeidimo atveju, teikiami ir nagrinėjami pranešimai. Lygių galimybių ir įvairovės principai įtvirtinti ne tik atskiroje tam skirtoje politikoje, bet ir integruoti į kitus vidaus teisės aktus: Etikos kodeksą, Darnumo politiką, Atlygio politiką. Bendrovė atliko darbuotojų apklausą „Lygių galimybių liniuotė“, kuri skirtingais pjūviais vertino darbovietės užtikrinamas lygias galimybes tokiose srityse kaip organizacijos kultūra, požiūris į diskriminaciją, žmogiškųjų išteklių procesai ir bendrovės įvairovės ir įtraukties politika. „Lygių galimybių liniuotę“ sertifikuoja ir valdo Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Įvertinus rezultatus, tarnyba Bendrovei suteikė 8,5 iš 10 balų, kas parodo, kad Bendrovėje užtikrinamos lygios galimybės.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

2023 metais Bendrovė, stengdamasi išlaikyti ir puoselėti lygiomis galimybėmis besiremiančią organizacijos kultūrą ir kurti aplinką, kurioje būtų gera dirbti įvairiems žmonėms nepriklausomai nuo asmens lyties, tautybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, religijos ir kitų nediskriminavimo pagrindų organizavo įvairius mokymus, kurių metu buvo kalbėtasi apie tai, kas yra lygybė ir lygios galimybės bei kokios nuostatos ir stereotipai sudaro prielaidas 2023 m. metinis pranešimas 98 nelygybei. Dalyviai susipažino su diskriminacijos sąvoka, jos pagrindais ir formomis. Nagrinėjo saugios ir pagarbios darbo aplinkos principus. Aptarė, kaip organizacijoje galima puoselėti lygiomis galimybėmis grįstą kultūrą ir kurti draugišką įvairovei aplinką. Mokymuose dalyvavo 80 proc. Bendrovės darbuotojų. 2023 m. Bendrovėje nenustatyta diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (2021-2022 m. jų taip pat nenustatyta).

Darbuotojų sauga

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

2023 m. EPSO-G įmonių grupės mastu buvo kuriama bei diegiama neturinti analogų Lietuvoje darbuotojų saugos ir sveikatos informacinė sistema (DARSIS), kurios paskirtis užtikrinti nuoseklų darbuotojus veikiančios profesinės rizikos vertinimą bei struktūruotą valdymą. DARSIS pagrindas yra profesinės rizikos vertinimas, atsižvelgiant į darbuotojo funkcijas, atliekamus darbus, aplinką, naudojamus įrenginius bei chemines medžiagas. DARSIS algoritmas padeda struktūruotai numatyti visas profesinės rizikos mažinimo ir valdymo priemones, priklausomai nuo rizikos ir jos dydžio. DARSIS pagalba rizikos valdymas bei vidinių, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, procesų (tokių kaip darbuotojų aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis, instruktavimas, mokymas bei atestavimas, sveikatos patikrinimas, asmeninių apsaugos priemonių patikra, incidentų registravimas) kontrolė taps paprasta ir bus atliekama vienoje platformoje. 2023 m. Bendrovėje įvyko vienas lengvas nelaimingas atsitikimas, kurio metu darbuotojas patyrė lengvą traumą (2022 m. buvo 2 lengvi nelaimingi atsitikimai, 2021 m. buvo 1 nelaimingas atsitikimas darbe). Viso per Bendrovės istoriją nuo 2013 m. Bendrovėje buvo 6 nelaimingi atsitikimai darbe, visi buvo klasifikuojami kaip lengvi. Bendrovėje nuo 2014 m. veikia darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurį sudaro du darbuotojų išrinkti darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai ir du darbdavio skirti komiteto nariai. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai ir komiteto nariai renkami dvejų metų laikotarpiui, 2023 m. vasario 1 d. įvyko 15 naujų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai atstovų bei komiteto narių rinkimai. Komiteto posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Komiteto posėdžių dienotvarkė ir posėdžių intensyvumas priklauso nuo darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pranešimų, Bendrovėje vykdomų procesų, įvykusių nelaimingų atsitikimų ir kitų su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių klausimų. Visi darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai bei komiteto nariai dalyvavo mokymuose, kur gavo išsamias žinias apie darbuotojų ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatas teises, pareigas bei bazines saugos darbe žinias, būtinas atstovų funkcijų vykdymui. Užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuolat informuojami ir ugdomi visi Bendrovės darbuotojai, organizuojant skirtingo pobūdžio renginius, platinant informacinę medžiagą bei rengiant vidinius mokymus. Bendrovėje veikia nuo 2018 m. įsteigtas Incidentų prevencijos komitetas, kurio pagrindinė veikla yra nagrinėti galimas rizikas ir nesaugias situacijas bei įvykusius saugos incidentus, nustatyti ir pašalinti jų atsiradimo priežastis bei numatyti prevencines priemones. 2023 m. darbuotojų aktyvumas pastebint ir registruojant galimus bei įvykusius incidentus padidėjo, užregistruotų įvykusių ir galimų incidentų skaičius sudarė 27 atvejus, iš kurių 8 įvykę incidentai buvo ištirti (palyginimui 2022 m. - 8; 2021 m. – 15, 2019 m. – 19). Darbuotojų patogumui ir lengvesniam bei operatyviam informacijos apie saugos incidentus naudojama mobili aplikacija.

Darbuotojų sveikata

Bendrovei rūpi darbuotojų sveikata, todėl yra nuolat skatinama sveika gyvensena ir aktyvi veikla, organizuojami privalomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir darbuotojų profilaktiniai skiepijimai.

40 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų sveikatos profilaktika

Priemonė	Darbuotojų skaičius 2023 m.	Darbuotojų skaičius 2022 m.	Darbuotojų skaičius 2021 m.
Privalomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai	248	141	263
Skiepai nuo erkinio encefalito	75	69	110
Skiepai nuo gripo	92	96	101

Bendrovėje reguliariai organizuojami pirmosios pagalbos mokymai, automatinių defibriliatorių naudojimo bei žmonių gaivinimo savanorių mokymai, pateikiamos bendro pobūdžio atmintinės apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą, darbinę veiklą, specialių judėjimo pratimų ir priemonių fizinio aktyvumo skatinimui. 2023 m. naujas sveikatos draudimas – tai darbuotojų draudimas įmonės lėšomis, kuris suteikia galimybę apdraustiems darbuotojams greičiau ir patogiau gauti su sveikata susijusias paslaugas – gydytis pasirinktose valstybės ar privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, lankytis pas gydytojus, atlikti įvairius tyrimus, pirkti vaistus, naudotis kitomis sveikatos stiprinimo paslaugomis.

Parama ir santykių su visuomene palaikymas

Finansinė parama gali būti skiriama:
* plėtoti bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurių aplinkoje įmonė vykdo savo veiklą arba įgyvendina projektus ar programas, taip pat kitomis visuomenės grupėmis, kurių interesus paliečia įmonės vykdoma veikla, įskaitant projektus ar programas, skirtas bendruomenių, kurių artimoje aplinkoje įmonė dirba, gerovės didinimui. Bendrovė skatina darbuotojų savanorišką ir neatlygintiną įsitraukimą į tokio pobūdžio veiklas;
* švietimo veikloms, studijuojantiems universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų programas, glaudžiai susijusias su įmonės vykdoma veikla;
* išimtiniais atvejais, įmonės valdybai pritarus, Parama gali būti skiriama ir kitaisĮstatyme nustatytais tikslais tikslinėms Paramos gavėjų grupėms.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais

Investuodama į paklausiausias ateities specialybes, Amber Grid 2022 metais pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su „Vilnius Tech“ universitetu bei „Panevėžio kolegija“ ir skyrė 50 000 Eur piniginę paramą inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms. 2023 m. 14 Vilnius Tech studentų (1 automatikos ir 13 mechanikos studijų krypties studentai) bei Panevėžio kolegijos 6 studentai (3 elektros automatikos ir 3 elektromechanikos studijų krypties studentai) gavo mūsų 2022 m. įsteigtas stipendijas.# SIEKIANT UŽTIKRINTI ŠALIA DUJOTIEKIŲ GYVENANČIŲ ŽMONIŲ SAUGUMĄ IR DIDINANT GYVENTOJŲ SĄMONINGUMĄ „AMBER GRID“ 2023 METAIS ĮGYVENDINO VISUOMENĖS INFORMAVIMO KAMPANIJĄ „SAUGOk SAVE IR DUJOTIEKĮ“.

Kampanija buvo siekiama atkreipti žmonių, gyvenančių ar dirbančių greta magistralinio dujotiekio arba šalia jo turinčių nekilnojamojo turto, dėmesį į dujotiekį, jo apsaugos zonas, saugumą užtikrinančias vietovės klasių teritorijas. Kampanija visuomenei suteikė daugiau žinių apie greta dujų perdavimo sistemos objektų taikomus užstatymo pastatais normatyvus, paskatino atidžiau planuoti savo veiklą šalia dujotiekių, pasidomėti galiojančiais veiklos ribojimais ir laikytis nustatytų taisyklių.

Šiai informacinei saugumo kampanijai buvo pasitelktas stilizuotas „Amber Grid“ logotipo simbolis. Jį apsivijo lietuvių gerbiamas žaltys, kuris simbolizuoja švarią aplinką ir saugius namus, energiją ir gyvybę. Žalčio forma primena po žeme glūdintį vamzdyną, kuriuo nepertraukiamai teka energija, maitinanti ekonomiką. Žalčiai simbolizuoja stabilumą, tvarką ir pagarbą, jie laukiami žmonių namuose, jais nuoširdžiai rūpinamasi. Vizualiai susiedami dujotiekį su žalčiu, gyventojams siekėme perduoti žinutę apie tai, kad dujotiekis užtikrina energijos tekėjimą ir energetinį saugumą bei pabrėžti, jog dujotiekis yra saugus, kai juo rūpinamės.

Įgyvendinant kampaniją „Saugok save ir dujotiekį“, „Amber Grid“ atnaujino savo interneto svetainės skiltį „Žemės savininkams“, kurioje pateikė koncentruotą vaizdinę ir tekstinę informaciją apie galiojančius reikalavimus žemės savininkams. Taip pat buvo sukurti video filmukai apie magistralinių dujotiekių apsaugos zonas ir vietovės klases. Labiausiai šalia dujotiekių apgyvendintose teritorijose bei apsaugos zonose iškabinti plakatai, informuojantys apie vietovės klases ir dujotiekių apsaugos zonas. Savivaldybių, per kurių teritorijas nutiestas magistralinis dujotiekis, tinklalapiuose publikuoti straipsniai apie galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatytas vietovės klasių teritorijoms bei informacinės kampanijos priemones, kurios turėtų padėti gyventojas rasti atsakymus į iškylančius klausimus. Be to, kampanijos metu buvo organizuotos lauko reklamos priemonės didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kviečiančios saugoti save ir dujotiekį. Taip pat buvo taikomos skaitmeninės rinkodaros priemonės Google, Youtube kanaluose, populiariausiuose skelbimų ir nekilnojamojo turto pardavimų portaluose, skatinančios gyventojus, planuojančius įsigyti nekilnojamąjį turtą, pasidomėti, ar jų žemės sklypui netaikomi apribojimai, susiję su magistralinių dujotiekių infrastruktūra.

Įgyvendinant stambiausią infrastruktūrinį 2023 metų „Amber Grid“ projektą – magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstrukciją, didelis dėmesys buvo skirtas vietos bendruomenei. Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, seniūnai ir gyventojai buvo nuolat informuojami tiesiogine tarpasmenine komunikacija ir informaciniais plakatais apie darbų pradžią, svarbiausius numatomus darbų etapus ir jų metu patiriamus laikinus nepatogumus bei apie darbų pabaigą. Projekto metu buvo bendradarbiaujama su vietos gyventojais bei rangovais dėl kelių sutvarkymo.

Per 2023 m. įvyko 5 bendruomenėms dedikuoto renginių ciklo „Saugumo pokalbiai“ susitikimai. Šia iniciatyva siekiame kurti tvarų ryšį su šalia magistralinio dujotiekio gyvenančiais ar nekilnojamojo turto turinčiais piliečiais, paaiškinti jiems apie apsaugos zonų svarbą bei veiksmus, kuriuos atliekame, siekdami užtikrinti magistralinio dujotiekio saugumą ir patikimumą. Susitikimų metu pristatytą kokiais būdais Amber Grid užtikrina magistralinio dujotiekio saugumą, papasakojome apie dujotiekio apsaugos zonas bei vietovės klases, kalbėjome apie energetinę nepriklausomybę. Karo istorikas, mokslų daktaras, buvęs specialiųjų misijų dalyvis Kęstutis Kilinskas pasidalino įžvalgomis apie šalies saugumą, palietė bendruomenių lokalius istorinius faktus bei pristatė ateities perspektyvas. Šių renginių tikslas parodyti dėmesį ir empatiją vietos bendruomenių istorijai, kultūrai ir gyvenimo būdui, informuoti gyventojus, kokiais būdais Amber Grid užtikrina magistralinio dujotiekio saugumą, supažindinti žmones su besikeičiančia pasaulio geopolitine situacija ir jos įtaka Lietuvai bei lokalioms bendruomenėms, pristatyti ateities galimus scenarijus ir regiono vaidmenį jame.

Bendrovė, skatina savo darbuotojus dalyvauti savanoriškoje veikloje. 2023 metais prie savanoriškos veiklos prisijungė 37 proc. įmonės darbuotojų, kurie dalyvavo „Darom“, Kraujo donorystės, Palankaus vėjo malūnėlių akcijose ir pan.

8.9. DARNUMO VALDYSENOS SRITYJE

Mūsų požiūris

Amber Grid siekia užtikrinti skaidrų ir efektyvų energijos mainų platformos valdymą bei vystymą. Tai – patikimas ir saugus dujų perdavimo sistemos veikimas, antikorupcinės kultūros formavimas, darnumo standartais paremtas tiekimo grandinės tobulinimas bei inovacijų kūrimo ir diegimo veikloje skatinimas.

Antikorupcija ir skaidrumas

Bendrovėje antikorupcinės veiklos pagrindas – nulinės tolerancijos principas, reiškiantis, kad Bendrovėje nėra toleruojama korupcija ir bet koks susijęs elgesys, o korupcijos rizikoms valdyti įgyvendinamos šios Grupės antikorupcinės veiklos politikoje numatytos priemonės:

• nustatomi dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai, paramos skyrimo tvarka;
• interesų viršenybei užtikrinti skirtos darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo priemonės;
• atliekamas veiklos partnerių patikrinimas;
• užtikrinamas personalo patikimumas;
• veikia Pasitikėjimo linija;
• atliekami vidaus tyrimai;
• sudaromiems sandoriams taikomos jų skaidrumą užtikrinančios priemonės;
• mokymais, komunikacija, kitais tiksliniais veiksmais didinamas darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas;
• užtikrinamas vykdomų pirkimų skaidrumas.

Veiksmai ir iniciatyvos 2023 m.

Bendrovės antikorupcinė veikla yra pagrįsta korupcijos rizikos vertinimu ir jos valdymu. Korupcijos rizikos Bendrovėje yra identifikuojamos, nustatant tinkamas valdymo priemones, kartą per metus, o valdymo priemonių įgyvendinimas ir rizikų statusas vertinamas kartą per ketvirtį.

2023 m. Bendrovės prevencijos padalinio lygmenyje buvo identifikuotos šios su korupcija susijusios rizikos:

• Rizika, kad Bendrovės darbuotojai iš savanaudiškų paskatų viršys pareiginius įgaliojimus, savivaliaus, naudosis einamomis pareigomis;
• Rizika, kad Bendrovės darbuotojas veiks neteisėtai ir pasinaudodamas einamomis pareigomis / suteiktais įgaliojimais, pažintimis ar kita potencialia įtaka, sieks paveikti kitą įmonę (rangovo darbuotoją ir kt.), įstaigą, organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilyginamą asmenį, kad šie neteisėtai veiktų ar neveiktų, vykdydami savo įgaliojimus ar įsipareigojimus;
• Rizika, kad Bendrovės darbuotojas kyšininkaus (ims / duos).

Kuriant antikorupcinę aplinką Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymui, kuris vykdomas įvairiomis priemonėmis ir būdais. 2023 m. Bendrovėje buvo organizuoti antikorupciniai mokymai, kuriuose dalyvavo 44 naujai priimti darbuotojai, t. y., 13 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Šiuose mokymuose dalyvavo 4 (8 proc.) vadovai ir 40 (14 proc.) specialistų.

Bendrovės darbuotojų atsparumas korupcijai didinamas ir kitomis priemonėmis – vykdoma vidinė komunikacija, darbuotojai, valdymo organų nariai yra supažindinami su svarbiausiais antikorupcinę veiklą reglamentuojančiais Grupės ir Bendrovės vidaus teisės aktais. 2023 m. šie vidaus dokumentai teikti susipažinti 345 darbuotojams arba 100 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Iš jų vadovai sudarė 51 (15 proc.) ir 294 darbuotojai (85 proc.).

2023 m. Bendrovėje kaip ir kasmet, buvo atlikta anoniminė darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa, kurios tikslas – nustatyti darbuotojų korupcijos suvokimą bei nusiteikimą (ne)toleruoti korupcijos apraiškų. Apklausoje dalyvavo 134 darbuotojai (2022 m. – 147 darbuotojai). Tyrimas parodė, kad 131 (98 proc.) darbuotojas savo veikloje per pastaruosius 3 metus nėra susidūręs su korupcijos apraiškoms (2022 m. – 143 (97 proc.) ir 127 (95 proc.) jų žino kur kreiptis susidūrus su korupcija (2022 metais – 137 (93 proc.). Tyrimo rezultatų tendencija rodo kryptingą išsikeltų tikslų korupcijos prevencijos srityje įgyvendinimą.

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo atnaujinti esminiai Grupės antikorupcinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, taikomi Bendrovei – Grupės antikorupcinės veiklos politika ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politika. Grupės antikorupcinė veiklos politika įtvirtino nuostatą, kad Grupės įmonių antikorupcinė veikla grindžiama antikorupcine vadybos sistema pagal tarptautinį standartą ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“.

Antikorupcinės vadybos sistema Bendrovėje įgyvendinama pilna apimtimi. Per 2023 m. Bendrovė pasirengė ir įdiegė bei 2024 m. sieks gauti LST ISO 37001:2017 “Antikorupcinės vadybos sistemos reikalavimai ir naudojimo gairės” standarto sertifikatą. Tuo tikslu jau pradėtas išorinio sertifikacijos audito paslaugų pirkimas.

2023 m. darbuotojai kviesti dalyvauti netradiciniuose mokymuose – paskaitoje apie šiuolaikinę korupciją.

Pagrindiniai antikorupcinės veiklos rodikliai:

41 lentelė. Antikorupcijos rodikliai

Rodiklis	2021 m.	2022 m.	2023 m.
Nustatyti korupcijos atvejai	0	0	0
Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos, atleisti darbuotojai	0	0	0
Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija	0	0	0
Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos sutartys / jos nepratęstos	0	0	0

Bendrovėje taip pat veikia Pasitikėjimo linija - https://ambergrid.lt/mes/atsakomybe/pasitikejimo-linija/807, sauga@ambergrid.lt, +370 699 68653, +370 666 06084, kuria darbuotojai ir kiti interesų turėtojai nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai gali pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį.# 2023 m. Metinis Pranešimas

Pasitikėjimo Linija

2023 m. Pasitikėjimo linija buvo gauti 2 pranešimai. Pranešimai nebuvo susiję su korupcijos apraiškomis, jie perduoti sprendimui į Turto valdymo ir Eksploatavimo departamentus. (2022 m. 10 pranešimų; 2021 m. 5 pranešimai).

Interesų Valdymas

Valdant Bendrovėje interesų konfliktus yra vadovaujamasi 2023 m. atnaujinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politika. Politika, kuria siekiama užtikrinti Grupės interesų prioritetą ir laiku identifikuoti bei tinkamai valdyti galinčius kilti interesų konfliktus, apibrėžia tris pagrindines interesų konfliktų valdymo priemonių grupes, kurios įgyvendinamos Bendrovėje: privačių interesų deklaravimas, interesų stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmai bei interesų konfliktų valdymas (nušalinimas ir nusišalinimas). Šios priemonės detalizuojamos vidaus teisės aktuose. Siekiant didinti supratimą apie interesų konfliktų valdymą ir su tuo susijusias priemones, Bendrovėje periodiškai organizuoja mokymus arba kitas sąmoningumo didinimo priemones.

Bendrovėje veikia integralus privačių interesų deklaravimo modelis, apimantis deklaravimą Valstybinės tarnybinės etikos komisijos valdomame PINREG registre laikantis, kai tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, ir vidinės deklaracijos teikimą, kurios forma patvirtinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikoje. Bendrovė periodiškai tikrina, ar visi darbuotojai yra deklaravę savo privačius interesus, ar tai padarę tinkamai ir teikia būtinas rekomendacijas. Privačių interesų deklaravimas – viena svarbiausių darbuotojų pareigų, leidžiančių Bendrovei užtikrinti išankstinį interesų konfliktų valdymą.

Bendrovės darbuotojai vengia situacijų, kai jų privatūs interesai prieštarauja ar gali prieštarauti interesams (interesų konfliktas), o jeigu tokių kiltų nusišalintų nustatyta tvarka. Apie darbuotojams kilusius interesų konfliktus yra pranešama suinteresuotoms šalims – tiesioginiam vadovui ir struktūrinio padalinio vadovui bei Prevencijos skyriui. Apie Bendrovės vadovams ir kolegialių organų nariams kilusius interesų konfliktus būtų informuojami Grupės vadovaujantys asmenys.

Asmens Duomenų Apsauga

Užtikrindama asmens duomenų apsaugą, Bendrovė vadovaujasi Grupės asmens duomenų apsaugos politika ir Asmens duomenų valdymo tvarkos aprašu, apibrėžiančiu pagrindinius reikalavimus asmens duomenų tvarkymui Bendrovėje. Su šiuo aprašu supažindinami visi Bendrovės darbuotojai.

Asmens duomenų apsauga Bendrovėje užtikrinama dokumentuojant asmens duomenų tvarkymo veiksmus, atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimą, vertinant įdiegtas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones, valdant su asmens duomenų apsauga susijusias rizikas ir incidentus. Be to, Bendrovėje siekiant praktiškai užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi bei skatinti asmens duomenų apsaugos užtikrinimo kultūrą, vykdomi darbuotojų periodiniai mokymai, atliekami žinių patikrinimai.

2023 m. Bendrovėje nebuvo nustatytų asmens duomenų saugumo pažeidimų. Bendrovėje nebuvo gauta su asmens duomenų apsauga susijusių skundų tiek iš išorės organizacijų, tiek iš reguliuojančių institucijų.

Atitikties Valdymas

Bendrovėje yra vykdomi atitikties užtikrinimo veiksmai, kuriais siekiama garantuoti, kad Bendrovė laikysis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, vidinių dokumentų, kitų teisinę galią turinčių dokumentų, gerosios praktikos ir nacionaliniam saugumui svarbaus energetikos sektoriaus standartų reikalavimų. Bendrovės atitikties užtikrinimo veiklą reglamentuoja Grupės atitikties valdymo politika.

Užtikrinant atitiktį, Bendrovėje vadovaujamasi III linijų gynybos modeliu ir rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymo principu. Remiantis juo, pagrindinis Bendrovės dėmesys ir resursai skiriami atitikties prioritetinėms sritims, t. y. sritims, kuriose kyla ar gali kilti daugiausia neatitikties atvejų ir (ar) yra didžiausia neatitikties rizikų realizavimo tikimybė ir tai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį Bendrovei ir (ar) Grupei.

2023 m. Bendrovėje buvo patvirtintos šios prioritetinės sritys:

• Viešai neatskleistos informacijos sritis;
• Asmens duomenų apsaugos sritis;
• Pirkimų sritis;
• Perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo sritis.

Bendrovėje vadovaujamasi principu, kad atitiktį užtikrina visi darbuotojai – atitiktis yra kiekvieno darbuotojo atsakomybė. Siekiama, kad darbuotojai savo kasdienėje veikloje ne tik laikytųsi ir užtikrintų taikomų reikalavimų laikymąsi, bet ir dalyvautų organizuojamuose atitikties mokymuose, informuotų pastebėtus neatitikties atvejus ir teiktų siūlymus apie neatitikties procesų tobulinimą. Skatinant darbuotojų indėlį atitikties valdymo veikloje, organizuojami mokymai, vykdomi tiksliniai komunikacijos veiksmai. Apie pastebėtus neatitikčių atvejus skatinama tiek darbuotojus, tiek trečiuosius asmenis pranešti Pasitikėjimo linija - https://ambergrid.lt/mes/atsakomybe/pasitikejimo-linija/807.

2023 m. Bendrovėje nebuvo identifikuota reikšmingų neatitikčių teisės aktams. Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovėje nebuvo mokėta baudų tiek už 2023 m., tiek už ankstesnius laikotarpius.

Kibernetinis Saugumas

Bendrovės veikla tiesiogiai priklauso nuo tinkamo pagrindinių Bendrovės informacinių technologijų (IT) ir operacinių technologijų (OT) funkcionavimo. Sutrikus IT ir OT, įvykus duomenų saugumo pažeidimui ar kibernetinei atakai gali sutrikti Bendrovės veikla. Todėl kibernetinis saugumas yra esminis bendro Bendrovės veiklos saugumo ir apsaugos komponentas.

Kibernetinio saugumo rizikas valdome periodiškai vertindami gyvybiškai svarbių procesų, IT ir OT sistemų informacijos saugumo riziką. Siekdami užtikrinti informacijos saugumą sistemingai reaguojame į su informacijos saugumu susijusius incidentus ir pažeidžiamumus. Bendrovėje yra paskirti informacinio turto, IT ir OT sistemų, gyvybiškai svarbių verslo procesų savininkai.

Bendrovė užtikrina informacijos saugumą veikdama pagal tarptautinius informacijos saugumo standartus (ISO 27001, IEC 62443) ir geriausias pasaulines informacijos saugumo praktikas. Bendrovės informacijos saugumo vadybos sistema 2022 m. vasario 23 d. sertifikuota pagal ISO 27001:2017 standartą, kuris sudaro bendros duomenų apsaugos valdymo strategijos ir tikslų pagrindą. Įsipareigojimai dėl informacijos saugumo įtraukiami į sutartis su trečiosiomis šalimis – jos turi užtikrinti tokį pat informacijos saugumo lygį, koks galioja Bendrovėje.

Didelį dėmesį skiriame saugiam darbuotojų nuotoliniam darbui ir jų sąmoningumo didinimui – periodiškai organizuojame privalomus visiems darbuotojams informacijos saugos mokymus, vykdome periodinius imitacinių atakų prieš darbuotojus testus. Ypač didelis dėmesys skiriamas infrastruktūrai ir paslaugoms, kurių sutrikimas pakenktų ne tik Bendrovei, bet ir Lietuvos Respublikai. Užtikrindami jų kibernetinį saugumą nuolat bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir kitomis įgaliotomis institucijomis.

Viešieji Pirkimai

Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimo sutartis Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau –Įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių pirkimus ir taikomų Bendrovei, nuostatomis arba gerąja komercine praktika, kai tam tikriems pirkimams Įstatymas netaikomas.

Bendrovė įgyvendina regioninės ir nacionalinės reikšmės projektus. Tai didelių investicijų reikalaujantys projektai. Jų sėkmė priklauso nuo akcininkų, partnerių, kontroliuojančių bei reguliuojančių institucijų ir Lietuvos žmonių supratimo, pasitikėjimo ir paramos. Todėl savo veikloje Bendrovė daug dėmesio skiria viešųjų pirkimų procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai.

Bendrovės taiko veiksmingas priemones, užtikrinančias, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo reikalavimų ir nepripažįsta sukčiavimo, kyšininkavimo ar kitų neleistinų, konkurenciją ribojančių veiksmų. Informacija apie metų pirkimų planus, jų įgyvendinimą ir atsakingus asmenis yra skelbiami viešai Bendrovės tinklalapyje. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, Bendrovė pristato potencialiems tiekėjams numatomus įgyvendinti projektus bei planuojamus darbus, kuriems ketinama skelbti rangos konkursus.

Tiekimo Grandinės Valdymas

Bendrovės veikla ir įgyvendinamų projektų sėkmė priklauso nuo skaidriai ir sąžiningai vykdomų prekių, paslaugų ir darbų pirkimų. Įmonės pirkimų politikoje integruoti žaliųjų pirkimų kriterijai. Bendrovė siekia mažinti poveikį aplinkai, todėl įsipareigoja teikti prioritetą žaliųjų pirkimų vykdymui. Amber Grid įsipareigoja pasiekti ne mažiau kaip 100 proc. žaliųjų pirkimų kiekvienais metais nuo 2023 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovėje parengtas žaliųjų pirkimų įrankis, kurio pagalba paprasta parinkti tikslingiausius žaliuosius kriterijus vykdomuose pirkimuose. Įmonėje taip pat periodiškai rengiami žaliųjų pirkimų mokymai.

Veiksmai ir Iniciatyvos 2023 metais

2022 metais Bendrovė patvirtino Tiekėjų etikos kodeksą. Tiekėjų etikos kodeksas parengtas vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gairėmis daugiašalėms įmonėms, Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ principais bei gerosiomis tarptautinių energetikos bendrovių praktikomis darnumo srityje. Nuo 2023 metų pabaigos Bendrovės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios organizacijos turi įsipareigoti laikytis Tiekėjų etikos kodekso nuostatų. Kodekso laikymosi priežiūros užtikrinimui, nuo 2024 m. Bendrovė kvies tiekėjus teikti informaciją apie savo vertės grandinę ir veiklos geografiją, taikomas politikas, darbdavystės, antikorupcijos bei aplinkosaugos praktikas. Tiekėjai bei jų darbuotojai taip pat turi galimybę pranešti „Bendrovei apie kodekso nuostatas pažeidžiantį elgesį, pasinaudodami pasitikėjimo linijos kanalu.

Socialiniai Kriterijai

2023 m.# 8.7. NASDAQ ASV RODIKLIAI

Pateikta informacija apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir rodiklius siūlome žiūrėti kartu su Darnumo ataskaita. Toliau pateikti ASV (aplinkosaugos, socialinio atsakingumo bei valdysenos) rodiklių duomenys nebuvo patikrinti išorinių organizacijų ir atspindi informaciją, prieinamą duomenų atskleidimo metu.

Aplinkosaugos rodikliai

	2023 m.	2022 m.	2021 m.
E1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kg
1 sritis	50 397 889,8	35 108 527	58 788 621
2 sritis	2 829,02	1 188 994	1 741 780
Bendros 1-2 sritis	50 400 719	36 297 521	60 530 400
3 sritis	12 986 341,5	7 972 994,8	–
Bendros 1-3 sritis	63 387 060	44 270 516	–
Biogeninės kilmės	29 791	26 925	29 452
E2. ŠESD emisijų intensyvumas g CO 2 ekv./kWh	0,86	0,61	1,15
E3. Energijos vartojimas
Pagaminta atsinaujinanti el. energija, MWh	1 478,4	1 426,2	70,1
Suvartota pasigaminta atsinaujinanti el. energija, MWh	492,7	288,5	0
Įsigyta atsinaujinanti el. energija, MWh	1 913,18	23,24	0
Įsigyta neatsinaujinanti el. energija, MWh	0,0	2 143,97	3 139,94
Gamtinės dujos, MWh:	92 806,3	78 089,2	32 442,6
Transportui	642,5	178,61	474,11
Technologinėms reikmėms	69 855,7	75 539,70	2 9497,54
Dujų, vandens, patalpų pašildymui	2 107,3	2 370,92	2 470,95
Sudegintas įvykių metu	20 200,8	–	–
Dyzelinas, l:	250 132,71	224 649,50	244 751,47
Lengvasis transportas	59 989,42	52 760,61	55 727,40
Sunkusis transportas	168 848,87	151 110,99	171 305,53
Mechanizmai	10 932,27	13 150,42	10 657,89
Kitoms reikmėms	10 362,15	7 627,48	7 060,65
Benzinas, l:	42 660,35	39 435,67	43 744,73
Lengvasis transportas	39 292,42	34 084,38	42 747,17
Sunkusis transportas	0,00	2 260,90	412,29
Mechanizmai	0,00	38,00	0
Kitoms reikmėms	3 367,93	3 052,39	585,27
Šilumos energija, MWh	57,30	67,98	93,45
E4. Energijos intensyvumas GJ/MWh	0,0066	0,0056	0,0033
E5. Elektros energijos vartojimo tipai
Atsinaujinanti el. energija proc.	100	12,62	0
Neatsinaujinanti el. energija proc.	0	87,38	100
E6. Vandens naudojimas Tūkst. m³	3,850	3,220	3,037
E7. Aplinkosaugos veiklos
Ar Bendrovė laikosi oficialios aplinkosaugos politikos?	Taip	Taip	Taip
E8. Klimato kaita / Valdybos įsitraukimas
Ar valdyba stebi ir (arba) valdo su klimatu susijusias rizikas?	Taip	Taip	Taip
E9. Klimato kaita / Vadovybės įsitraukimas
Ar aukščiausio lygio vadovų komanda stebi ir (arba) valdo su klimatu susijusias rizikas?	Taip	Taip	Taip
E10. Klimato rizikos mažinimas
Bendros metinės investicijos į su klimatu susijusią infrastruktūrą, atsparumą ir produktų vystymą:
Žaliąją gamybą mln. Eur	0	0,615	0,314
Dujų tinklų modernizavimą mln. Eur	24,9	3,7	9,6

Socialinio atsakingumo rodikliai

	2023 m.	2022 m.	2021 m.	2020 m.
S1. Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlygio santykis
Generalinio direktoriaus atlyginimo ir premijų (X) ir vidutinio visą darbo dieną dirbančių darbuotojų atlyginimo santykis X:1	5,1	4,9	5,1	4,42
S2. Atlyginimo santykis pagal lytis
Bendro vidutinio vyrų atlyginimo (X) ir vidutinio moterų atlyginimo santykis X:1	0,95:1	0,95:1	0,91:1	0,85:1
S3. Darbuotojų kaitos rodiklis
Bendra darbuotojų kaita per laikotarpį proc.	9,7	11,04	11,21	10,69
Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita per laikotarpį proc.	0	0,31	0	0,63
Terminuotą darbo sutartį turinčių darbuotojų kaita per laikotarpį proc.	6	1,53	0,62	1,57
S4. Lyčių įvairovė
Bendra faktiškai dirbančių moterų ir vyrų dalis proc.	76,5 Vyrų 23,5 Moterų	77 Vyrų 23 Moterų	78 Vyrų 22 Moterų	80 Vyrų 20 Moterų
Darbininkų pozicijos, užimamos vyrų ir moterų proc.	99 Vyrų 1 Moterų	99 Vyrų 1 Moterų	99 Vyrų 1 Moterų	98 Vyrų 2 Moterų
Specialistų pozicijos, užimamos vyrų ir moterų proc.	68 Vyrų 32 Moterų	68 Vyrų 32 Moterų	69 Vyrų 31 Moterų	71 Vyrų 29 Moterų
Vidurinio lygmens vadovų (VLV ir PLV nuo 2021m. ) pozicijos, užimamos vyrų ir moterų proc.	64,3 Vyrų 35,7 Moterų	68 Vyrų 32 Moterų	77 Vyrų 23 Moterų	69 Vyrų 31 Moterų
Vadovų (ALV) pareigos, užimamos vyrų ir moterų proc.	83 Vyrų 17 Moterų	83 Vyrų 17 Moterų	83 Vyrų 17 Moterų	83 Vyrų 17 Moterų
S5. Laikinų darbuotojų dalis
Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalis proc.	0,87	0,9	0,93	0,63
Pagal terminuotą / konsultacijų darbo sutartį dirbančių darbuotojų dalis proc.	1,7	3	2,8	1,57
S6. Nediskriminavimas
Ar Bendrovė laikosi kovos su seksualiniu priekabiavimu ir (arba) nediskriminavimo politikos?	Taip	Taip	Taip	Taip
S7. Sužalojimų darbe rodiklis
Sužalojimų dažnumas darbuotojų skaičiui proc.	0,3	0,6	0,3	0,3
S8. Visuotinė sveikata ir sauga
Ar Bendrovė skelbia ir laikosi darbuotojų sveikatos ir saugos ir (arba) visuotinės sveikatos ir saugos politikos?	Taip	Taip	Taip	Taip
S9. Vaikų ir priverstinis darbas
Ar Bendrovė laikosi vaikų darbo politikos?	Taip/Ne	Taip	Taip	Taip
Ar Bendrovė laikosi priverstinio darbo politikos?	Taip	Taip	Taip	Taip
Jei taip, ar vaikų ir (arba) priverstinio darbo politika taikoma ir tiekėjams bei pardavėjams?	Ne	Ne	Ne	Ne
S10. Žmogaus teisės
Ar Bendrovė skelbia ir laikosi žmogaus teisių politikos?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
Jei taip, ar žmogaus teisių politika taikoma ir tiekėjams?	Taip	Taip	Ne	Ne

Valdysenos rodikliai

	2023 m.	2022 m.	2021 m.	2020 m.
G1. Bendra valdybos pozicijų, užimamų moterų, dalis (palyginti su vyrais) proc.	0 proc. Iki 2022-04-20 – 25 proc. Nuo 2022-04-20– 0 proc.	25 proc. Iki 2020 04 20 – 4(0) (4 iš 4 narių buvo vyrai); 0 proc. Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31 – 5(1) (1 moteris iš 5 valdybos narių); 20 proc. Nuo 2020 08 31 – 4(1) (1 moteris iš 4 valdybos narių); 25 proc.	25 proc. Iki 2020 04 20 – 4(0) (4 iš 4 narių buvo vyrai); 0 proc. Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31 – 5(1) (1 moteris iš 5 valdybos narių); 20 proc. Nuo 2020 08 31 – 4(1) (1 moteris iš 4 valdybos narių); 25 proc.	25 proc. Iki 2020 04 20 – 4(0) (4 iš 4 narių buvo vyrai); 0 proc. Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31 – 5(1) (1 moteris iš 5 valdybos narių); 20 proc. Nuo 2020 08 31 – 4(1) (1 moteris iš 4 valdybos narių); 25 proc.
G2. Valdybos nepriklausomumas
Ar bendrovėje draudžiama bendrovės vadovui eiti valdybos pirmininko pareigas?	Taip	Taip	Taip	Taip
Bendras nepriklausomų valdybos narių skaičius proc.	40 proc. Iki 2022 04 20 – 50 proc. Nuo 2022 04-20 iki 2022 11 18 – 40 proc. Nuo 2022-11-18 – 50 proc.	50 proc. Iki 2020 04 20 – 50 proc. Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31– 20 proc. Nuo 2020 08 31 – 50 proc. # Išorinis ataskaitos auditas ir vertinimas

Ar darnumo atskleidimus audituoja trečioji šalis? Taip / Ne Iš dalies Iš dalies Iš dalies Iš dalies

8.8. DARNUMO GRI RODIKLIAI

Bendrieji standartiniai atskleidimai

GRI standartas	Tema	Puslapis
102-1	Organizacijos pavadinimas
102-2	Veikla, prekių ženklai, produktai ir paslaugos
102-3	Buveinės vieta
102-4	Veiklos vykdymo vieta
102-5	Nuosavybė ir teisinė forma
102-6	Aptarnaujamos rinkos
102-7	Organizacijos dydis
102-8	Informacija apie darbuotojus ir kitus dirbančiuosius
102-9	Tiekimo grandinė
102-10	Reikšmingi organizacijos ir jos tiekimo grandinės pakeitimai
102-11	Atsargumo principas arba požiūris
102-12	Išorinės iniciatyvos
102-13	Narystė asociacijose

Strategija

GRI standartas	Tema
102-14	Aukščiausio sprendimus priimančio asmens pareiškimas
102-15	Pagrindiniai poveikiai, rizikos ir galimybės

Etika ir principai

GRI standartas	Tema
102-16	Vertybės, principai, standartai ir elgesio normos
102-17	Su etika susijusių patarimų ir iššūkių mechanizmai

Valdymas

GRI standartas	Tema	Puslapis
102-18	Valdymo struktūra
102-19	Įgaliojimų delegavimas
102-20	Vykdančiųjų vadovų atsakingumas už ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius klausimus
102-21	Konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis ekonominiais, aplinkosaugos ir socialiniais klausimais
102-22	Aukščiausiojo valdymo organo ir jo komitetų sudėtis
102-23	Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas
102-24	Aukščiausiojo valdymo organo skyrimas ir rinkimas
102-25	Interesų konfliktai
102-26	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo nustatant tikslus, vertybes ir strategiją
102-27	Aukščiausiojo valdymo organo kolektyvinės žinios
102-28	Aukščiausiojo valdymo organo veiklos vertinimas
102-29	Ekonominio, aplinkos ir socialinio poveikio identifikavimas ir valdymas
102-30	Rizikos valdymo procesų efektyvumas
102-31	Ekonominių, aplinkos ir socialinių klausimų apžvalga
102-32	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant darnumo ataskaitas
102-33	Svarbiausių klausimų perdavimas
102-34	Svarbiausių klausimų pobūdis ir skaičius
102-35	Atlygio politika
102-36	Atlygio nustatymo procesas
102-37	Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nustatant atlygį
102-38	Bendras metinis atlygio santykis
102-39	Bendro metinio atlygio santykio padidėjimo procentinė dalis

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

GRI standartas	Tema
102-40	Suinteresuotųjų šalių grupių sąrašas
102-41	Kolektyvinės sutartys
102-42	Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir pasirinkimas
102-43	Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai
102-44	Pagrindinės iškeltos temos ir klausimai

Atsakinga praktika

GRI standartas	Tema	Puslapis
102-45	Subjektai, įtraukti i konsoliduotąsias finansines ataskaitas
102-46	Ataskaitos turinio ir temų ribų apibrėžimas
102-47	Pagrindinių temų sąrašas
102-48	Pakartotinis informacijos pateikimas
102-49	Atskaitomybės pokyčiai
102-50	Ataskaitinis laikotarpis
102-51	Naujausios atskaitos data
102-52	Ataskaitų teikimo ciklas
102-53	Kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą
102-54	Ataskaitų atitikties GRI standartams nurodymas
102-55	GRI rodiklių sąrašas
102-56	Išorinis patikrinimas

Nustatytos reikšmingos darnumo temos ir jų ribos

GRI standartas	Tema	Puslapis
103-1	Reikšmingų temų ir jų ribų paaiškinimas
103-2	Vadovybės požiūrio atskleidimas apie reikšmingų darnumo temų valdymą
103-3	Vadovybės požiūrio į reikšmingas darnumo temas įvertinimas

Ekonominės veiklos rezultatai

GRI standartas	Tema
201-1	Sukurta ir paskirstyta tiesioginė ekonominė vertė
201-2	Finansiniai padariniai ir kita klimato pokyčių keliama rizika bei galimybės
201-4	Iš valstybės gauta finansinė parama

Pirkimų praktika

GRI standartas	Tema
204-1	Vietiniams tiekėjams skirtos pirkimų vertės dalis

Antikorupcija

GRI standartas	Tema
205-2	Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija bei mokymai
205-3	Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi

Energija

GRI standartas	Tema
302-1	Energijos suvartojimas organizacijoje
302-3	Energijos vartojimo intensyvumas

Biologinė įvairovė

GRI standartas	Tema
304-1	Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų ir zonose, pasižyminčiose didele biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų ribų
304-2	Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei

Emisijos

GRI standartas	Tema
305-1	Tiesioginės ŠESD emisijos (1 sritis)
305-2	Netiesioginės energijos ŠESD emisijos (2 sritis)
305-4	ŠESD emisijų intensyvumas
305-5	ŠESD emisijų mažinimas

Atliekos

GRI standartas	Tema
306-1	Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis
306-2	Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas
306-3	Susidariusios atliekos pagal rūšį

Aplinkosaugos atitiktis

GRI standartas	Tema
307-1	Aplinkosaugos įstatymų ir reglamentų nesilaikymas

Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas

GRI standartas	Tema
308-1	Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal aplinkosaugos kriterijus
308-2	Reikšmingas faktinis ir galimas neigiamas poveikis aplinkai tiekimo grandinėje ir atliekami veiksmai

Įdarbinimas

GRI standartas	Tema
401-1	Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita
401-2	Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams
401-3	Vaiko priežiūros atostogos

Darbo santykiai

GRI standartas	Tema
402-1	Kolektyvinė sutartis ir jose numatytas trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus laikotarpis

Darbuotojų sauga ir sveikata

GRI standartas	Tema
403-1	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema
403-2	Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas
403-3	Paslaugos, susijusios su darbuotojų sveikata
403-4	Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai
403-8	Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema
403-9	Su darbu susiję sužeidimai

Mokymas ir švietimas

GRI standartas	Tema
404-1	Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui
404-2	Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos
403-3	Darbuotojų, kurių veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrim

Įvairovė ir lygios galimybės

GRI standartas	Tema
405-1	Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė
405-2	Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis

Nediskriminavimas

GRI standartas	Tema
406-1	Diskriminavimo incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi jų sprendimui

Vietos bendruomenės

GRI standartas	Tema
413-1	Veiklos susijusios su vietos bendruomenes įtraukimu, poveikio vertinimu, plėtros programos

9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

2023 m. esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

42 lentelė. 2023 m. esminiai „Amber Grid“ įvykiai

Data	Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2023 01 16	Dėl incidento dujotiekyje Pasvalio rajone
2023 02 06	AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2022 m. veiklos rezultatai
2023 03 07	Pakoreguotas „Amber Grid“ 2023 m. investuotojų kalendorius
2023 03 16	Dėl „Amber Grid“ dukterinės įmonės dujų biržos „GET Baltic“ strateginio partnerio išrinkimo
2023 03 17	Korekcija: atnaujintas „Amber Grid" 2023 m. investuotojų kalendorius
2023 03 17	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2023 04 11	Eiliniame visuotiniame AB „Amber Grid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2023 04 11	„Amber Grid“ 2022 m. metinė informacija
2023 04 20	Dividendų ex-diena
2023 04 25	„Amber Grid“ 2022 m. dividendų mokėjimo tvarka
2023 05 02	„Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
2023 05 09	Dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2024 m.
2023 05 09	AB „Amber Grid“ dukterinė bendrovė UAB GET Baltic ketina sudaryti 2022 m. mokestinių nuostolių perdavimo sandorį su UAB „EPSO-G“
2023 05 16	„Amber Grid“ ir EEX pasirašė sutartį dėl dujų biržos „GET Baltic“ dalies akcijų pardavimo
2023 05 23	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2023 05 29	Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2023 05 31	„Amber Grid“ ir EEX užbaigė sandorį dėl dujų biržos „GET Baltic“ dalies akcijų pardavimo
2023 06 02	„Amber Grid” kreipėsi į prokuratūrą dėl GIPL jungiamųjų detalių
2023 07 31	Korekcija: atnaujintas Amber Grid 2023 m. investuotojų kalendorius
2023 08 08	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2023 08 25	„Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. I pusmečio veiklos rezultatai
2023 08 30	Neeiliniame visuotiniame AB „Amber Grid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2023 11 06	„Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

10. PRIEDAI

1 priedas „Amber Grid“ organizacinė struktūra

2 priedas AB „Amber Grid“ pranešimas apie AB NASDAQ OMX listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 str. 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1.# Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje (www.epsog.lt).

1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.

Bendrovės valdymo struktūra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas;
• Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko (šiuo metu išrinktas 1) UAB „EPSO-G“, 1 valstybės tarnautojas);
• Grupės mastu veikiantys komitetai:
  • atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
  • audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
  • inovacijų ir plėtros komitetas (iki 2022-12-01);
• generalinis direktorius.

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, 2023 m. metinis pranešimas 114 kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.

Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdoma strategija įvertinta aukščiausiais balais. Bendrovės valdysena įvertinta A balu.

2023 m. metinis pranešimas 115

| Principai / rekomendacijos | Taip /ne /neaktualu | Komentaras

2023 m. metinis pranešimas 116

1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.

Taip

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus. Bendrovė užtikrina akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan.).

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

Taip

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 0,29 Eur nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, kurios kiekvienam akcininkui suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo.

1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

Taip

Bendrovės viešai skelbiamų įstatų IV skyriuje nurodytos akcininkų teisės ir pareigos.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

TAIP

Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti sandoriai, kuriems reikalingas Valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.

TAIP

Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir Bendrovės internetiniame tinklalapyje pateikiamos bendrosios akcininkų teisės ir konkretūs jų įgyvendinimo terminai.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.

TAIP

Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informacija apie visuotinio akcininkų priimtus sprendimus.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

TAIP

Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą arba akcininko teises įgyvendinti įgaliojant kitą asmenį.

2023 m. metinis pranešimas 117

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.

NE

Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos saugumą ir nustatant akcininkų tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.

TAIP

Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 7 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.

1.11.# Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius

Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

TAIP NE
Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, esant galimybei, taip pat dalyvauja.

7 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

2023 m. metinis pranešimas 118

2.1. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2023 m. metinis pranešimas 119

3 principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.

Taip Bendrovės įstatų 34 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jaiĮstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atliekaĮstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.

Taip Bendrovės įstatų 7.3 skirsnyje nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Audito komiteto nuomonę, Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

Taip Bendrovės įstatų 36 (xxii) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba priima sprendimus (xxii) dėl Patronuojančios bendrovės valdybos patvirtintų įmonių grupės mastu taikomų įmonių grupės lygio dokumentų netaikymo Bendrovei arba taikymo su išimtimis. Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos planai ir pan.) įgyvendinimą Bendrovėje.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 8 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.

Taip Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus kontrolės, etikos bei atitikties valdymo priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui:
- grupės mastu veikia vidaus auditas;
- grupės mastu formuojamas audito komitetas iš daugumos nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus auditas;
- bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės antikorupcinės veiklos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, ir kt.

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, atsižvelgia į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, taip pat tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Bendrovės įstatų 55 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Bendrovės vadovus tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuoseĮstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.

3.2. Valdybos sudarymas

2023 m. metinis pranešimas 120

8 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

8 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai

2023 m. metinis pranešimas 121

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Taip Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse irĮmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.# Taip

Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinant pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais – naujiems valdybos nariams suformuojamas ir elektroniniu būdu pateikiamas tokių dokumentų paketas.

3.2.4. Valdybos nario skyrimas ir kadencija

Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Bendrovės įstatų 26 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės.

3.2.5. Valdybos pirmininko nešališkumas

Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Taip Bendrovės įstatų 28 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtintas Bendrovės įstatų 46 p. - turėtų būti renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių.

3.2.6. Valdybos nario laiko ir dėmesio skyrimas

Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Per 2023 m. nė vienas išrinktas ir pareigas einantis valdybos narys nepraleido nė vieno posėdžio.

Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 51 p.:

1. Bendrovės valdyba atsiskaito už savo veiklą, pateikdama Susirinkimui metinę savo veiklos Bendrovės valdyboje ataskaitą, įskaitant informaciją apie priimtus sprendimus bei apibendrintą metinį veiklos įsivertinimą. Ši ataskaita gali būti teikiama Bendrovės metiniame pranešime.

3.2.7. Nepriklausomi valdybos nariai

Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi i , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Taip Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktą. 2023 m. metinis pranešimas 122

3.2.8. Valdybos narių atlygis

Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių atlygio, sutarčių su Valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik nepriklausomiems valdybos nariams nustatytas fiksuotas mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą bei veiklą įmonių grupės komitetuose.

3.2.9. Valdybos narių pareigos ir interesų deklaravimas

Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, Bendrovės įstatų 31 p. numatyta, kad:

1. Valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla Valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantisĮstatų 28 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovę ir Valdybą.

Bendrovėje veikia UAB „EPSO- G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio.

3.2.10. Valdybos veiklos įvertinimas

Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime. 2023 m. metinis pranešimas 123

4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdybos ir stebėtojų tarybos bendradarbiavimas

Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

4.2. Kolegialių organų posėdžių periodiškumas

Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose. Valdybos posėdžių sušaukimo ir balsavimo juose tvarka, kiti procedūrinio pobūdžio klausimai yra reglamentuoti taip, kaip numato ABĮ bei susiję teisės aktai, ir detalizuojami Valdybos darbo reglamente, kurį tvirtina Valdyba. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje (arba pradžioje) pasitvirtina kitų (ar, atitinkamai, - einamųjų) metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui).

4.3. Posėdžių šaukimo tvarka

Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti procedūriniai klausimai. Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba laikosi.

4.4. Kolegialių organų pirmininkų bendradarbiavimas

Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1.# Komiteto paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 9. Taip Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus.

2023 m. metinis pranešimas 124

9 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

2023 m. metinis pranešimas 125

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Taip Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Neaktualu

Žr. 5.1.1. p.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – daugiau kaip pusė nepriklausomų narių. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

Taip

Taip

Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (10 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

Taip

Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

Taip

UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
- padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse;
- teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo;
- teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų,
reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą;
- teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos.

2023 m. metinis pranešimas 126

5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

Taip

Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję darbo santykiais su Bendrove.

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

Taip

Bendrovėje veikia vienas - Atlygio ir skyrimo komitetas, kurio funkcijos detaliai nurodytos 5.2.1. punkte.

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 10.

Taip

UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
- vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;
- atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;
- atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;
-atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę;
- užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą;
- vertina sandorius su susijusiomis šalimis.

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.# 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Žr. 5.4.3. punktą. Audito komitetas organizuoja susitikimą su auditoriais aptariant audito darbo planą.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Audito komitetas užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą.

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“ valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 56-57 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje.

7 principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

Taip Bendrovėje yra taikomos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

Taip Minėtos atlygio formos reglamentuojamos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.

Taip Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nepriklausomiems nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų (tantjemos).

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

Ne UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.

Neaktualu Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

Taip Bendra informacija apie Atlygio politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip Ne Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko. Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą.# 8. Informacijos atskleidimas ir komunikacija su interesų turėtojais

8.1. Interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai

Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.

8.2. Interesų turėtojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

2023 m. metinis pranešimas 129

8.3. Informacijos prieinamumas interesų turėtojams

Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

8.4. Konfidencialūs pranešimai apie neteisėtą ar neetišką praktiką

Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. Taip Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą ar valdybos pirmininką.

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Viešai atskleidžiama informacija

Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

Taip Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, pagal kurią esminė finansinė ir nefinansinė informacija atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose bei metiniame pranešimuose ir interneto svetainėje.

9.2. Bendrovės veikla ir finansiniai rezultatai

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.3. Bendrovės veiklos tikslai ir nefinansinė informacija

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.4. Nuosavybės teisė į akcijų paketą, įmonių grupės struktūra ir ryšiai

Asmenys nuosavybės teise turintys bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.

9.5. Priežiūros ir valdymo organų nariai, vadovas

Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.6. Komitetų pranešimai

Esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.

9.7. Rizikos veiksniai ir politika

Galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.8. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.9. Klausimai, susiję su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais

Pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.10. Valdysenos struktūra ir strategija

Bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

2023 m. metinis pranešimas 130

9.11. Socialinės atsakomybės politika ir iniciatyvos

Socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.12. Konsoliduota informacija patronuojančioms bendrovėms

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

Taip UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.

9.13. Informacija apie valdymo organų narius ir vadovą

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.

Taip Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.14. Vienalaikis ir nediskriminuojantis informacijos atskleidimas

Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

Taip Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

10 Principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Nepriklausoma audito įmonė

Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.

Taip Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka nepriklausoma audito įmonė.

10.2. Auditoriaus kandidatūros siūlymas

Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.

Taip Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl nepriklausomo auditoriaus kandidatūros. Valdyba, įvertinusi Audito komiteto rekomendaciją, teikia nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.

10.3. Ne audito paslaugų atskleidimas

Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Taip Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas skelbia viešai. Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO-G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

2023 m. metinis pranešimas 131

3 priedas INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMĄSI

UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi 11 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G, nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ).# Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas EPSO-G įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje, atskleidžiant ir pateikiant informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso 12 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip „Amber Grid“ laikosi šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Amber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber Grid“ pranešime apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi“. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:

11 Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai kodėl.

12 AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso“. „Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:

| | # Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C. Nuosavas kapitalas	187.526	183.804	187.526	183.392
I. Akcinis kapitalas	17	51.731	51.731	51.731
II. Rezervai		122.370	115.999	122.370
II.1. Privalomasis rezervas	19	5.173	5.231	5.173
II.2. Kiti rezervai	19	114.430	110.768	114.430
II.3. Perkainojimo rezervas	7,19	2.767	-	2.767
III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		13.425	16.074	13.425
D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		145.863	364.552	145.863
I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai		66.092	78.777	66.092
I.1. Ilgalaikės finansinės skolos	21	60.962	73.496	60.962
I.2. Nuomos įsipareigojimai	22	2.933	3.012	2.933
I.3. Sutarčių įsipareigojimai	23	1.530	1.271	1.530
I.4. Atidėjiniai	24	667	998	667
II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai		79.771	285.775	79.771
II.1. Trumpalaikės finansinės skolos	21	25.435	9.571	25.435
II.2. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis	21	5.649	17.895	5.649
II.3. Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	22	317	502	317
II.4. Prekybos skolos	25	5.335	13.668	5.335
II.5. Gauti išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai	26	622	882	622
II.6. Pelno mokesčio įsipareigojimas		-	-	-
II.7. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		2.853	2.754	2.853
II.8. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	27	39.097	37.142	39.097
II.9. Atidėjiniai	24	463	764	463
II.10. Perleidžiamos grupės įsipareigojimai	16	-	202.597	-
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		333.389	548.356	333.389

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos	2023 m.	2022 m. (pergrupuota)	2023 m.	2022 m. (pergrupuota)
Grupė			Bendrovė
Pajamos	28	80.921	97.600	80.029
Kitos pajamos	29	1.308	606	1.308
Pajamų ir kitų pajamų iš viso		82.229	98.206	81.337
Gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai	31	(25.352)	(39.834)	(25.352)
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos		(14.096)	(12.423)	(13.840)
Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai	4	(3.055)	(3.149)	(3.055)
Kitos sąnaudos	4,32	(13.419)	(10.906)	(13.351)
Sąnaudų iš viso:		(55.922)	(66.312)	(55.598)
EBITDA		26.307	31.894	25.739
Dividendų pajamos	30	-	-	542
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas	8	9.489	-	10.146
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai)		(208)	-	(208)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	6,7,9	(12.680)	(13.045)	(12.595)
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	7	(7.940)	-	(7.940)
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai sąnaudos	4	(229)	-	(229)
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT)		14.739	18.849	15.455
Finansinės pajamos		467	45	22
Finansinės sąnaudos		(1.781)	(764)	(1.780)
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	33	(1.314)	(719)	(1.758)
Asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis	8	295	-	295
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		13.720	18.130	13.992
Pelno mokestis
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos		(140)	(98)	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)		(567)	(2.367)	(567)
Pelno mokesčio iš viso	34	(707)	(2.465)	(567)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		13.013	15.665	13.425
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius)
Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo		3.255	-	3.255
Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos)		(488)	-	(488)
Kitos bendrosios pajamos iš viso:		2.767	-	2.767
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		15.780	15.665	16.192
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurais)	35	0,07	0,09	0,08

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Perkainojimo rezervas	Nepaskirs-tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.210	97.505	-	23.594	178.040
Sudaryti rezervai	-	21	13.263	-	(13.284)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	(9.901)	(9.901)
Iš viso sandorių su savininkais	-	21	13.263	-	(23.185)	(9.901)
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	-	15.665	15.665
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	-	15.665	15.665
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.231	110.768	-	16.074	183.804
Sudaryti rezervai	-	-	3.662	-	(3.662)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	(12.058)	(12.058)
Kontrolės praradimo įtakos eliminavimas	-	(58)	-	-	58	-
Iš viso sandorių su savininkais	-	(58)	3.662	-	(15.662)	(12.058)
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	-	13.013	13.013
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	2.767	-	2.767
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	2.767	13.013	15.780
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	114.430	2.767	13.425	187.526

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Perkainojimo rezervas	Nepaskirs-tytas pelnas	Iš viso
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	97.505	-	23.164	177.573
Sudaryti rezervai	-	-	13.263	-	(13.263)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	(9.901)	(9.901)
Iš viso sandorių su savininkais	-	-	13.263	-	(23.164)	(9.901)
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	-	15.720	15.720
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	-	15.720	15.720
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	110.768	-	15.720	183.392
Sudaryti rezervai	-	-	3.662	-	(3.662)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	(12.058)	(12.058)
Iš viso sandorių su savininkais	-	-	3.662	-	(15.720)	(12.058)
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	-	13.425	13.425
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	2.767	-	2.767
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	2.767	13.425	16.192
Likutis 2023m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	114.430	2.767	13.425	187.526

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
Pastabos	2023 m.	2022 m.	2023 m.	2022 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)	13.013	15.665	13.425	15.720
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	6,7,9	12.680	13.045	12.595
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	7	7.940	-	7.940
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir pardavimo/nurašymo (pelnas) nuostoliai		(78)	(44)	(78)
Atsargų, gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nurašymo (pelnas) nuostoliai		(31)	142	(31)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	34	707	2.465	567
Dotacijos, pripažintos pajamomis		(54)	(101)	(54)
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)	37	-	37	-
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas	3	(8)	-	(8)
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Dividendų pajamos	30	-	-	(542)
Kontrolės praradimo ir asocijuotosios įmonės akcijų perkainojimo rezultatas	8	(9.489)	-	(10.146)
Išvestinių finansinių priemonių (pelnas) nuostoliai		208	-	208
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis	8	(295)	-	(295)
Palūkanų sąnaudos	33	1.778	757	1.778
Palūkanų pajamos	33	(454)	-	(9)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		8.173	(4.822)	8.167
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		18.664	(9.845)	9.466
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(1.277)	655	1.109
Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas)		(52.811)	36.567	(6.079)
Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(114.248)	103.338	1.484
Kito finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas		156.063	(137.878)	398
(Sumokėtas) pelno mokestis		(95)	(168)	-
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	8	40.434	19.768	39.940

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
Pastabos	2023 m.	2022 m.	2023 m.	2022 m.
II. Investicinės veiklos pinigų srautai
II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(37.633)	(14.467)	(37.625)
II.2. Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo		749	69	749
II.3. Gautos dotacijos	20	14.259	9.429	14.259
II.4. Dukterinių (asocijuotų) įmonių pardavimas (įsigijimas)	8	5.307	-	6.500
II.5. Suteiktos paskolos (grąžinimas)		-	-	-
II.6. Gautos palūkanos		453	-	8
II.7. Gauti dividendai		-	-	542
II.8. Indėlių sumažėjimas (padidėjimas)	14	(503)	-	(503)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	8	(17.368)	(4.969)	(16.070)
III. Finansinės veiklos pinigų srautai
III.1. Dividendų (išmokėjimas)		(12.051)	(9.900)	(12.051)
III.2. Paskolų gavimas		-	-	-
III.3. Paskolų (grąžinimas)		(24.780)	(10.174)	(24.780)
III.4. Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis		15.437	6.287	15.437
III.5. (Sumokėtos) palūkanos		(1.864)	(664)	(1.864)
III.6. Įsipareigojimų apmokėjimas už naudojimosi teise valdomą turtą		(525)	(416)	(512)
III.7.
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai
8
(23.783)
(14.867)
(23.770)
(14.716)
IV. Pinigų ir pinigų ekvivalentų, įtrauktų į perleidžiamą grupę pokytis
16
817
(817)
-
-
V. Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
100
(885)
100
9
VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje
15
21
906
21
12
VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje
15
121
21
121
21

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
155

Konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

1. Bendroji informacija

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, LT – 04215, Vilnius, Lietuva. AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – VERT), gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei neterminuotai išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
* gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
* gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
* suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
* dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.

Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. (ISIN kodas LT0000128696, LEI kodas 097900BGMP0000061061 simbolis AMG1L)

2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

Turimų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis (proc.)
UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Laisvės pr. 10, Vilnius)	172.279.125
Kiti akcininkai	6.103.389
Iš viso	178.382.514

UAB „EPSO-G" (toliau – EPSO-G) yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė (www.epsog.lt). Vienintelio valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (www.enmin.lt). Grupę sudaro patronuojanti Bendrovė AB „Amber Grid“ ir jos patronuojamoji įmonė UAB „GET Baltic“. 2023 m. gegužės 31 d., pardavus 66 proc. UAB „GET Baltic“ (toliau – GET Baltic) akcijų, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicija į GET Baltic apskaitoma kaip investicija į asocijuotą įmonę. Daugiau informacijos apie kontrolės praradimą ir likusios akcijų dalies apskaitą pateikta 8 pastaboje.
156

Bendrovės investicija į dukterinę įmonę

Grupės finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. buvo atvaizduota kaip turtas, skirtas parduoti (perleidžiama grupė), investicijos balansine verte, kuri buvo mažesnė už investicijos tikrąją vertę. Informacija apie GET Baltic valdomą akcijų dalį 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:

Įmonės pavadinimas	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis (2023 m. gruodžio 31 d.)	Valdomų akcijų dalis (2022 m. gruodžio 31 d.)	Pagrindinė veikla
UAB GET Baltic	Geležinio Vilko g. 18A, LT- 08104 Vilnius, Lietuvos Respublika	34%	100%	Licencijuota gamtinių dujų biržos operatorė, vykdanti prekybą gamtinių dujų ilgalaikiais ir trumpalaikiais produktais

UAB „GET Baltic“ akcinis kapitalas 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 580.450 eurų ir jį sudarė 3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų. Vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 340 (2022 m. gruodžio 31 d. – 328).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d.:

Finansinių ataskaitų pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir išvestines finansines priemones, apskaitomas tikrąja verte. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Finansiniai Grupės ir Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2024 m. kovo 27 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais

Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:
* „Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.
* 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis, pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai, taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Grupė ir Bendrovė įvertino šiuos pakeitimus, rengiant 2023 m. finansines ataskaitas ir koreguojant apskaitos politikos atskleidimus bei atsisakant nereikšmingų apskaitos politikos atskleidimų.
157

Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:
* 16-ojo TFAS pataisos – Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Grupės ir Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
* 1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“(pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje,Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. 2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui.Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos.# 2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 7 pastabą.

Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

Kintamieji mokėjimai, priklausantys nuo būsimų įvykių, neįtraukiami į turto balansinę vertę turto parengimo naudoti momentu ir šiems mokėjimams nepripažįstamas joks įsipareigojimas. Kintamieji mokėjimai kapitalizuojami ir pripažįstami turto savikainos dalimi tada, kai jie yra atliekami.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą. Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę. Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

• Žemė -
• Pastatai - 25 - 60 metų.
• Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai - 18 – 25 metų
• Dujotiekiai ir jų įrenginiai - 55 – 70 metų
• Mašinos ir įrengimai - 5 - 25 metų
• Transporto priemonės - 7 metų.
• Kitas ilgalaikis materialusis turtas - 4 - 10 metų.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą. Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Ilgalaikio materialiojo turto priežiūros, remonto, rekonstravimo darbai ir kitos vėlesnės išlaidos

Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo buvo patirtos, sąnaudoms. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos kasdienės šio ilgalaikio materialiojo turto priežiūros išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tada, kai jos patiriamos. Tokių išlaidų paskirtis apibūdinama kaip ilgalaikio materialiojo turto „remontų ir priežiūros sąnaudos“.Jeigu atliekama ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcija (esminis pagerinimas), rekonstrukcijos / esminio pagerinimo darbai registruojami kaip atskiras ilgalaikio turto komponentas ir nurašoma keičiamo turto komponento likutinė vertė. Jei ilgalaikio materialiojo turto tolesnio eksploatavimo būtina sąlyga yra reguliarių išsamių patikrinimų atlikimas, ieškant gedimų, nepriklausomai nuo to, ar keičiamos tam tikros tikrinamo turto dalys, jo išlaidos pridedamos prie nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnio balansinės vertės kaip atskiras komponentas, jeigu yra tenkinami tokio turto pripažinimo kriterijai ir tokio patikrinimo išlaidos yra reikšmingos. Bet kokios likusios ankstesniojo patikrinimo išlaidų likutinės vertės (atskiros nuo kitų komponentų) yra nurašomos į ataskaitinių metų veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

160

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

2.6 Naudojimo teise valdomas turtas

Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Grupė ir Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Grupė ir Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.

Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas

Nuomos pradžios datą Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:

• Žemė* - 99 metai.
• Pastatai - nuo 5 iki 10 metų.
• Transporto priemonės - nuo 3 iki 4 metų.

*Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis taiko portfelio metodą – atitinkamos Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įrenginiai.

Vertinant Bendrovės infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus.

2.7 Finansinis turtas ir įsipareigojimai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties.

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

161

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.# Finansiniai įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

162 Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Atsargos

Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas. Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą. Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos. Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą. Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:
Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).
Į gamtinių dujų pirkimus per periodą nuo 2022 m. kovo 1 d. neįtraukiamos dujos, perkamos sistemos naudotojo balansavimui.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

Dotacijos

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta. Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas. Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

Turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla

Grupė ilgo naudojimo turtą ir perleidimo grupes priskiria laikomiems parduoti, kai:
1. Tikimasi, kad turto balansinė vertė bus atgauta daugiausia jį pardavus, o ne toliau jį naudojant;
2. Turtas laikomas kaip skirtas nedelsiant parduoti ir;
3. Turto pardavimo galimybė yra labai tikėtina esant dabartinei jo būklei, įprastoms tokio turto (ar perleidžiamos grupės) pardavimo sąlygoms.

Pardavimas laikomas labai galimu, kai:
1. Vadovybė yra įsipareigojusi planuoti turto (ar perleidimo grupės) pardavimą;
2. Pradėtas aktyvus pardavimo plano įgyvendinimas ir pirkėjo paieškos.;
3. T
urtu aktyviai prekiaujama rinkoje tokia kaina, kuri yra pagrįsta turto tikrąja verte; ir
4. Tikimasi, kad pardavimas bus baigtas greičiau nei per vienerius metus nuo pripažinimo turtu, skirtu parduoti.

Pardavimui skirtas ilgalaikis turtas yra apskaitomas žemesne verte tarp apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo savikainą. Nutraukta veikla – tai veiklos rezultatai ir pinigų srautai, kuriuos galima aiškiai atskirti nuo likusios Bendrovės veiklos, pinigų srautai, kurie buvo parduoti arba klasifikuojami kaip laikomi pardavimui, ir:
‐atstovauja atskirai reikšmingai verslo sričiai arba geografinei sričiai;
‐yra suderinto plano, kuriuo siekiama parduoti pagrindinę verslo sritį arba veiklos geografinę vietovę, dalis; arba
‐tai dukterinė įmonė, įsigyta tik siekiant ją perparduoti.

Atliekant tarpusavio likučių eliminavimą, Grupėje vertinama ar eliminavimas turi būti atliekamas iš perleidžiamos grupės turto / įsipareigojimų, ar iš perleidžiamai grupei nepriskirto turto / įsipareigojimų. Jei tarpusavio sandoriai bus tęsiami ir likučiai numatomi ir toliau, eliminavimai atliekami perleidžiamojoje grupėje. Jei mažai tikėtina, kad sandoriai bus tęsiami, eliminavimo įrašai turi būti atliekami iš perleidžiamai grupei nepriskiriamo turto / įsipareigojimo.

Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
‐fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
‐kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
‐sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
‐pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
‐baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
‐padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
‐sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
‐pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

164 Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
‐sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
‐atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Bendrovė turtą pripažįsta naudojimo teise valdomu turtu, atspindėdama finansinės būklės ataskaitos ilgalaikio turto straipsnyje, jei turtas ir nuomos sutartis atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus:
‐nuomos sutartis nėra trumpalaikė (ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės) arba trumpalaikė nuoma su pasirinkimo teise įsigyti turtą;
‐nuomojamo turto vieneto ar komplekto / objekto vertė ne mažesnė už 4 000 Eur vertę ir dėl to nelaikomas mažos vertės nuomojamu turtu;
‐jeigu sutartis suteikia teisę visu jos laikotarpiu kontroliuoti atitinkamą turtą, t.y. iš turto naudojimo gauti ekonominę naudą ir spręsti, kaip naudoti perimtą turtą.

Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.## 2.13 Long-term employee benefits
For each employee of the Group and the Company leaving employment upon reaching retirement age, a fixed amount payment is made in accordance with the laws of the Republic of Lithuania and the Group's internal regulations. The obligation for employee benefits is recognised in the balance sheet and reflects the present value of those benefits as of the financial statement date. The long-term employee benefit obligation described as of the financial statement date is calculated based on actuarial valuations using the projected unit credit method. The present value of the established long-term benefit obligation is determined by discounting the estimated future cash flows using interest rates determined for government bonds expressed in the currency in which employee benefits will be paid and with a maturity similar to the term of the related obligation.

2.14 Provisions

Provisions are formed when the Group and the Company have a legal or constructive obligation and it is probable that an outflow of economic benefits will be required to settle the obligation, and the amount of the obligation can be reliably estimated. Provisions are recognised for the estimated amount of expenditure required to settle the obligation ("probable value"). If the time value of money is significant, provisions are discounted using an effective pre-tax interest rate for the period, taking into account specific risks associated with the obligation, if necessary. When a discounting method is used, the carrying amount of the provision increases each period to reflect the passage of time. Such an increase is recognised as a borrowing cost. At each statement of financial position date, provisions are reviewed and adjusted according to changes in circumstances. If the amount of the provision was discounted, the amortised portion each reporting period is equal to the effect of discounting (interest expense). If circumstances change and the provision is no longer required, the provision is reversed in the statement of profit or loss and other comprehensive income through the expense line item in which it was originally recognised. Provisions are classified as non-current liabilities if the management of the Group and the Company expects to settle them later than twelve months after the statement of financial position date, and as current liabilities if the management of the Group and the Company expects to settle them within a period no longer than twelve months after the statement of financial position date.

2.15 Income tax

Income tax expense comprises current income tax and deferred income tax expense.

Current income tax expense is calculated on the profit before tax for the current year, adjusted for certain expenses/income that do not reduce/increase taxable profit. Income tax expense is calculated using the income tax rate in effect as of the financial statement date. In 2023 and 2022, the income tax rate was 15%. Current income tax may be reduced by tax losses from previous periods. The Company may also assume tax losses of Group companies if the requirements of the Law on Corporate Income Tax are met.

Deferred income tax is accounted for using the balance sheet liability method. Deferred tax assets and liabilities are recognised for future tax purposes, noting the differences between the carrying amounts of assets and liabilities in the financial statements and their respective tax bases. Deferred tax liabilities are recognised for all temporary differences that will result in taxable amounts in future periods, and deferred tax assets are recognised only to the extent that it is probable that future taxable profit will be available against which the deferred tax asset can be utilised. Deferred tax assets are reviewed as of the financial statement date and are reduced if it is not probable that the Group and the Company will have sufficient future taxable profit to realise these assets, to the extent that it is probable that future taxable profit will be reduced. Deferred tax assets and liabilities are measured using the tax rate that is expected to apply to the period when those temporary differences are expected to be settled or realised. Deferred tax assets and liabilities are offset against each other when they relate to income taxes levied by the same tax authority and when there is a legally enforceable right to offset current tax assets against current tax liabilities.

Income tax and deferred income tax for the reporting period. Current and deferred income tax are recognised as income or expense and included in the net profit or loss for the period, except where the tax arises from a transaction or event that is recognised directly in equity or other comprehensive income. In such cases, the taxes are also recognised in equity or other comprehensive income, respectively.

2.16 Revenue recognition

The revenue recognition and measurement of the Group and the Company are based on a five-step revenue recognition model applicable to all contracts with customers. The revenue of the Group and the Company is recognised at a point in time or over a period of time when the performance obligation is satisfied, i.e. control of the services or goods is transferred to the customer. The revenues of the Group consist of:
- revenues from natural gas transmission and related services;
- revenues from the administration of LNG terminal funds;
- revenues from the activities of the natural gas exchange operator;
- other revenues;
- revenues from financial activities.

Natural gas transmission and related services revenue

Transmission activity revenue
Revenue from system users for natural gas transmission services is recognised over the period, based on the data provided on the quantities of natural gas distributed to system users connected to the distribution system and on the acts of transmitted natural gas signed with system users directly connected to the transmission system.

Balancing activity revenue
The Company's revenue from balancing products includes technical balancing revenue, transit flow balancing revenue, and system user balancing revenue. In providing technical balancing and transit flow balancing services, the Company acts as the primary service provider. Below is the revenue recognition for providing system user balancing services. According to the EC Regulation establishing the network code on gas balancing (hereinafter referred to as the Regulation), system users are responsible for balancing the quantities injected and withdrawn. If system users do not balance the quantities of natural gas injected and withdrawn, the Company has the right to take balancing actions provided for in the Regulation. In accordance with the Regulation, the Company carries out system user balancing actions by evaluating each gas day.

Revenue from balancing is recognised when a transmission system user causes a negative imbalance, resulting in a shortage of natural gas in the transmission system. Balancing costs are recognised when a transmission system user causes a positive imbalance, resulting in a surplus of natural gas in the transmission system.

To comply with the profit neutrality principle, the Company has been calculating a neutrality fee for each reporting month since March 1, 2022. The neutrality fee is a fee paid to or by the transmission system operator for the balancing of the transmission system. This fee is the difference between the transmission system operator's costs and revenues from balancing activities. The neutrality fee can be positive or negative. In the case of a negative neutrality fee, the transmission system operator pays the neutrality fee to the system users. In the case of a positive neutrality fee, the transmission system operator receives the neutrality fee from the system users. The purpose of the neutrality fee is to ensure the financial neutrality of the transmission system operator. Due to changes in the regulation of balancing activities since March 1, 2022, the Company acts as an agent in balancing gas purchase and sale transactions and presents the net result of balancing activities in the financial statements. After applying the neutrality fee, zero balancing profit (loss) must be ensured. Intermediation in balancing gas purchase and sale transactions is explained by limited control over balancing services and purchased gas, lack of economic benefits, inability to set the price of balancing services as pricing rules are set by law, inability to regulate demand, and to choose the counterparty. Furthermore, the Company's activities as a transmission system operator are not related to natural gas trading, and balancing actions prescribed by legal acts are performed not for the benefit of a specific system user, but for the benefit of all system users.

SGD terminal fund administration revenue

In accordance with Article 5, Paragraph 2 of the Law on the Liquefied Natural Gas Terminal of the Republic of Lithuania, the Company performs the functions of the administrator of the Liquefied Natural Gas (LNG) terminal funds. The administration of LNG terminal funds is carried out in accordance with the Procedure for the Administration of Funds Intended for Compensation of Installation and Permanent Operation Costs of the Liquefied Natural Gas Terminal, its Infrastructure and Connection, approved by Resolution No. O3-294 of the VKEKK of October 9, 2012, with subsequent amendments and additions (the title was changed by Resolution No. 03-653 of the VKEKK of December 17, 2015, from December 18, 2015). The Company acts solely as an intermediary on behalf of the state when collecting and administering LNG terminal funds, and this activity does not generate revenue/profit for the Company during its normal operations. LNG terminal funds are collected and transferred to the recipients of the LNG terminal funds. The portion of the LNG terminal funds allocated to cover the administrative costs of the LNG terminal funds is recognised as the Company's revenue.# 2.16 Pajamos

SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:

• Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
• Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
• Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką). Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas) Užsakovo pageidavimu

167 Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės. Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.
2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:

1. Sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2. Per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

Grupės ir Bendrovės įmonės sąnaudos yra grupuojamos pagal pobūdį. Sąnaudomis pripažįstami mokesčiai tokie kaip nekilnojamos turto mokestis, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, su aplinkos tarša susiję mokesčiai, neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir kt.

2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, laisvo pinigų likučio palūkanų pajamos.

Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:

• Nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo,
• Paskolų palūkanų sąnaudos,
• Pripažintos neginčijamos baudos bei delspinigiai už ne laiku atliktus atsiskaitymus.

Palūkanų pajamos ir sąnaudos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą.

2.19 Pinigų srautai

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.

Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams. 168

Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.

3. Apskaitiniai įverčiai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusidėvėjimą ir ilgalaikio materialiojo turto perkainotos vertės nustatymą (3.1, 7 pastabos), dukterinės įmonės kontrolės praradimą ir likusios investicijos dalies perkainojimą (3.2 ir 8 pastabos), pasirinkimo sandorius parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas (3.3 ir 10 pastaba), apskaitos principus, taikomus sistemos naudotojų balansavimui 3.4 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

3.1 Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo nuostolius. 3.255 tūkst. eurų ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimo pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, 7.940 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos 7 pastaboje.

3.2 Dukterinės įmonės kontrolės praradimas

2023 m. gegužės 31 d., pardavus 66 proc. dukterinės įmonės akcijų, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Kontrolės praradimo momentu likusi investicija į GET Baltic įvertinta tikrąja verte, pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstant likusios investicijos dalies perkainojimo rezultatą. Daugiau informacijos apie kontrolės praradimą pateikta 8 pastaboje.

Investicijos į asocijuotą įmonė įsigijimo momentu Bendrovė vadovybė atliko asocijuotos įmonės įsigijimo kainos paskirstymą ir nustatė, kad asocijuotos įmonės įsigijimo kainos ir asocijuotos įmonės identifikuojamo grynojo turto skirtumas yra menamas prestižas, kuris yra įtrauktas į investicijos į asocijuotos įmonės balansinę vertę. Daugiau informacijos apie įsigijimo kainos paskirstymo rezultatus pateikta 8 pastaboje.

2023 m gruodžio 31 d. investicija į asocijuotą įmonę GET Baltic atskirose ir konsoliduotose ataskaitose pateikiama nuosavybės metodu. Finansinėse ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., investicija į dukterinę bendrovę GET Baltic buvo atvaizduojama kaip turtas, skirtas parduoti (perleidžiama grupė). Perleidžiama grupė neatitiko nutraukiamos veiklos kriterijų, kadangi dukterinė bendrovė nebuvo nelaikoma pagrindine (reikšminga) verslo sritimi arba geografine veiklos sritimi, todėl nutraukiamos veiklos įtaka nebuvo atskleidžiama pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitose. Konsoliduotose ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d., tarpusavio sandoriai su GET Baltic eliminuojami iš perleidžiamos grupės.

3.3 Pasirinkimo sandoriai parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas

2023 m. gegužės 31 d. Bendrovė įsigijo akcijų pardavimo pasirinkimo sandorį, pagal kurį Bendrovė įgijo teisę parduoti fiksuota kaina likusias GET Baltic akcijas per 24 mėn.# 3.4 Apskaitos principai, taikomi sistemos naudotojų balansavimui

Nuo 2022 m. kovo 1 d. pasikeitus balansavimo veiklos reglamentavimui, Bendrovė vertino, ar balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose ji veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas, ar kaip agentas. Bendrovės vadovybės vertinimu nuo 2022 m. kovo 1 d. balansavimo paslaugų teikime Bendrovė veikia kaip agentas (žr. pastabą 2.16) ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Iki 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose veikė kaip pagrindinis paslaugų teikėjas, todėl finansinėse ataskaitose yra atskleistos perdavimo ir balansavimo veiklos pajamos ir sąnaudos.

4. Finansinių ataskaitų palyginamųjų duomenų pergrupavimas

Grupė ir Bendrovė, bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikė papildomus finansinius EBITDA ir EBIT rodiklius, nes Grupės vertinimu šie finansiniai rodikliai suteikia vertingos informacijos Grupės ir Bendrovės vadovybei bei suinteresuotoms šalims priimant operatyvinius sprendimus. Šie finansiniai rodikliai nepakeičia TFAS apibrėžtų būtinų bendrųjų pajamų ataskaitos rodiklių, bet pateikiami kaip papildomi kartu su būtinaisiais. Pergrupavus bendrųjų pajamų ataskaitą, pateikiami tik pagrindiniai sąnaudų straipsniai, detalesnį grupavimą pateikiant atskiroje šio aiškinamojo rašto pastaboje.

EBITDA yra pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius. EBIT yra veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir pasyvias investicinės veiklos pajamas (pvz., asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis). EBIT rodiklis parodo Bendrovės ir Grupės veiklos pelną, neatsižvelgiant į finansavimo sąnaudas.

Toliau pateikiama pergrupavimo įtaka 2022 m. laikotarpio Bendrovės ir Grupės bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams.

Grupė 2022 m.

	iki pergrupavimo	Pergrupavimas	po pergrupavimo
Pajamos	97.600		97.600
Kitos pajamos	606		606
Pajamų ir kitų pajamų iš viso	98.206		98.206
Gamtinių dujų pirkimai	(39.834)		(39.834)
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos	(12.423)		(12.423)
Remonto ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai	(4.646)	1.497	(3.149)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	(2.812)	2.812	-
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	(1.953)	1.953	-
Kitos sąnaudos	(4.644)	(6.262)	(10.906)
Sąnaudų iš viso:	(66.312)		(66.312)
EBITDA	-		31.894
Dividendai	-		-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(13.045)		(13.045)
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai	-		-
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT)	-		18.849
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	(719)		(719)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	18.130		18.130
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	(98)		(98)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(2.367)		(2.367)
Pelno mokesčio iš viso	(2.465)		(2.465)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.665		15.665

Bendrovė 2022 m.

	iki pergrupavimo	Pergrupavimas	po pergrupavimo
Pajamos	96.046		96.046
Kitos pajamos	606		606
Pajamų ir kitų pajamų iš viso	96.652		96.652
Gamtinių dujų pirkimai	(39.834)		(39.834)
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos	(11.942)		(11.942)
Remonto ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai	(4.646)	1.497	(3.149)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	(2.808)	2.808	-
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	(1.840)	1.840	-
Kitos sąnaudos	(4.617)	(6.145)	(10.762)
Sąnaudų iš viso:	(65.687)		(65.687)
EBITDA	-		30.965
Dividendai	598		598
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(12.854)		(12.854)
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai	-		-
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT)	-		18.709
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	(621)		(621)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	18.088		18.088
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	(1)		(1)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(2.367)		(2.367)
Pelno mokesčio iš viso	(2.368)		(2.368)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.720		15.720

5. Informacija pagal segmentus

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis Grupėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupėje yra išskiriami du veiklos segmentai, kurie atitinka Grupės strategijoje nurodytas veiklos kryptis:
* gamtinių dujų perdavimo segmentas;
* gamtinių dujų biržos operatorės segmentas („GET Baltic“ veikla iki 2023 05 31).

Grupė turi vieną geografinį segmentą – Lietuvos Respubliką. Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla.

Valdyba, kaip pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos, t. y. informacija apie pelną ar nuostolius, įskaitant nurodytas pajamas ir sąnaudas. Pagrindiniai veiklos rodikliai yra grynasis pelnas ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA). Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.

Valdyba taip pat stebi koreguotus veiklos rodiklius, svarbiausias jų – koreguotas EBITDA rodiklis. Koreguotas EBITDA rodiklis – tai EBITDA rodiklis, kuris koreguojamas atsižvelgiant į vadovybės koregavimus. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Vadovybės koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT sprendimų. Visi vadovybės koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metų koreguojamiems rodikliams. Vadovybės manymu, koreguoto EBITDA rodiklis tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia objektyviau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi yra koreguojamos pajamos ar sąnaudos, kurios yra įtakotos reguliavimo sprendimų arba yra vienkartinio pobūdžio.

Vadovybė taip pat analizuoja kiekvieno veiklos segmento investicijas, grynosios finansinės skolos rodiklius.

Grupės informacija apie segmentus už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį:

	Gamtinių dujų perdavimas	Gamtinių dujų biržos veikla	Iš viso
Pajamos ir kitos pajamos	81.337	892	82.229
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų	(55.598)	(324)	(55.922)
EBITDA	25.739	568	26.307
Koreguota EBITDA	24.680	568	25.248
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius	(2.883)	-	(2.883)
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius	1.824	-	1.824
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA	(1.059)	-	(1.059)
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas	(12.314)	(980)	(13.294)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(12.595)	(.85)	(12.680)
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	(7.940)	-	(7.940)
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai	(229)	-	(229)
Finansinės pajamos	22	445	467
Finansinės sąnaudos	(1.780)	(1)	(1.781)
Pelno mokestis	(567)	(140)	(707)
Dividendų pajamos	542	(542)	-
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas	10.146	(657)	9.489
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai)	(208)	-	(208)
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis	295	-	295
Grynasis pelnas (nuostoliai)	13.425	(412)	13.013
Turtas iš viso	333.389	-	333.389
Grynoji finansinė skola	95.175	-	95.175
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai)	35.703	-	35.703

Grupės informacija apie segmentus už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį:

	Gamtinių dujų perdavimas	Gamtinių dujų biržos veikla	Iš viso
Pajamos ir kitos pajamos	96.652	1.554	98.206
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų	(65.687)	(625)	(66.312)
EBITDA	30.965	929	31.894
Koreguota EBITDA	34.881	929	35.810
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius	8.776	-	8.776
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius	(4.860)	-	(4.860)
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA	3.916	-	3.916
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas	(15.245)	(984)	(16.229)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(12.854)	(191)	(13.045)
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai	-	-	-
Finansinės veiklos pajamos	21	24	45
Finansinės veiklos sąnaudos	(642)	(122)	(764)
Pelno mokestis	(2.368)	(97)	(2.465)
Dividendų pajamos	598	(598)	-
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.720	(55)	15.665
Turtas iš viso	345.347	203.009	548.356
Grynoji finansinė skola	104.630	-	104.630
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai)	42.852	-	42.852

6. Ilgalaikis nematerialus turtas

Bendrovės nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Patentai, licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Apsaugos zonos	Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	9	2.022	-	2.179	4.210
Sukaupta amortizacija	51	4.493	5	2.179	6.728
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	(42)	(2.471)	(5)	-	(2.518)
Įsigijimai	9	2.022	-	2.179	4.210
Nurašymai	-	315	-	-	315
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	-	-
Amortizacija	(3)	(1.049)	-	-	(1.052)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	(889)	(889)
2022 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-
Įsigijimo (perkainota) vertė	6	1.288	-	1.290	2.584
Sukaupta amortizacija	51	4.808	5	1.290	6.154
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	(45)	(3.520)	(5)	-	(3.570)
Įsigijimai	6	1.288	-	1.290	2.584
Nurašymai	(3)	(525)	-	-	(528)
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	(264)	(264)
Amortizacija	-	-	-	-	-
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	4	767	-	-	771
2023 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-
Įsigijimo (perkainota) vertė	7	1.526	-	1.026	2.559
Sukaupta amortizacija	55	5.571	5	1.026	6.657
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	(48)	(4.045)	(5)	-	(4.098)

Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 101 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. - 441 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje. Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 205 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 352 tūkst. eurų). Atsižvelgdama į tai, kad dėl aiškesnio teisinio reglamentavimo buvo nustatytos sumažėjusios apsaugos zonų registravimo paslaugų apimtys, apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymui bei įregistravimui reikalingiems atlikti veiksmams viešaisiais pirkimais buvo perkamos atitinkamos paslaugos ir jų sutarčių verčių suma yra mažesnė už atidėjinio formavimo prielaidose nurodytą preliminarią vertę, VĮ Registrų centras teikiamų paslaugų (e-pristatymo, registravimo duomenų teikimo) kainų pokyčius, Bendrovė kiekvienais metais peržiūri planuojamas išlaidas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymui ir iš naujo įvertina nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą. Dėl pasikeitusių prielaidų atidėjinio ir su juo susijusio nematerialus turto vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta 264 tūkst. Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. – 889 tūkst. Eur.

7. Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.	125	6.529	199.940	37.143	373	4.060	7.808	255.978
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	7.431	214.157	47.448	967	7.375	7.808	285.311
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(902)	(14.217)	(10.305)	(594)	(3.315)	-	(29.333)
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.529	199.940	37.143	373	4.060	7.808	255.978
Įsigijimai	-	-	26.844	-	-	277	15.416	42.537
Nurašymai	-	-	(27)	-	-	-	-	(27)
Pardavimai	-	-	-	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(44)	(7)	-	-	-	(51)
Perklasifikavimas iš/į INT	-	-	-	-	-	-	-	-
Perklasifikavimai tarp grupių	-	289	9.086	130	-	1.050	(10.555)	-
Nusidėvėjimas	-	(291)	(5.908)	(3.435)	(153)	(1.538)	-	(11.325)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	-	(6.023)	(6.023)
2021 m. gruodžio 31 d.	125	6.527	229.891	33.831	220	3.849	6.646	281.089
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	7.720	250.016	47.571	967	8.702	6.646	321.747
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(1.193)	(20.125)	(13.740)	(747)	(4.853)	-	(40.658)
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.527	229.891	33.831	220	3.849	6.646	281.089
Įsigijimai	-	-	83	25	2	55	34.767	34.932
Nurašymai	-	(13)	(440)	(183)	-	(9)	-	(645)
Pardavimai	-	-	-	-	-	(1)	-	(1)
Vėlės vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	-	-	(57)	-	-	-	11	(46)
Perkainojimas	11	85	(8.821)	4010	21	9	-	(4.685)
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(38)	(12)	-	(1)	-	(51)
Perklasifikavimas iš/į INT	-	-	-	-	-	-	-	-
Perklasifikavimai tarp grupių	-	1.343	13.727	3.414	-	2.378	(20.862)	-
Nusidėvėjimas	-	(295)	(6.156)	(3.383)	(108)	(1.612)	-	(11.554)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	-	(14.686)	(14.686)
2023 m. gruodžio 31 d.	136	7.647	228.189	37.702	135	4.668	5.876	284.353
Įsigijimo (perkainota) vertė	136	7.647	228.189	37.702	135	4.668	5.876	284.353
Sukauptas nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	136	7.647	228.189	37.702	135	4.668	5.876	284.353

Dalis Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kurio balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 94 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. - 133 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje. Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę per 2023 m. sudaro magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcija – 13.233 tūkst. eurų, antžeminių perėjų keitimas požeminėmis bei magistralinio dujotiekio neįgilintų atkarpų įgilinimas (MD A2 II etapas) - 3.237 tūkst., investicijos į Grigiškių, Kėdainių, Vievio, Šiaulių, Telšių DSS rekonstrukcija - 6.699 tūkst. eurų, magistralinių dujotiekių rekonstrukcija pagal diagnostikos rezultatus - 1.252 tūkst. eurų, slėgio ribojimo mazgo įrengimas MD atšakoje į Marijampolės dujų skirstymo stotį - 1.011 tūkst. eurų ir kt..

Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 4.293 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 4.109 tūkst. eurų). Bendrovė per 2023 m. ilgalaikiam turtui priskyrė (kapitalizavo) dalį, t.y. 329 tūkst. eurų (2022 m. - 21 tūkst. eurų) su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų). 2023 m. metinė palūkanų kapitalizavimo norma buvo 3.834% (2022 m. - 0,652%). Jei Bendrovės ilgalaikio turto vertė nebūtų sumažinta dotacijomis, jo balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 137.451 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 127.087 tūkst. eurų).

Informacija apie gautas/gautinas dotacijas, kurių verte buvo sumažinta ilgalaikio materialiojo turto vertė:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	127.087	125.179
Ilgalaikiam turtui įsigyti panaudotos dotacijos	14.686	6.023
Nusidėvėjimas	(4.293)	(4.109)
Nurašymas	(29)	(6)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	137.451	127.087

Ilgalaikio materialaus turto (IMT) perkainojimas

2023 m. Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Įgyvendindama 16-ojo TAS 34 straipsnio nuostatą, Bendrovė atliko ilgalaikio materialaus turto vertinimą ir nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (įskaitant nebaigtą statybą) sudaro 284.353 tūkst. Eur. Nustatyta ilgalaikio materialiojo turto vertė yra 4.685 tūkst. Eur mažesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto likutinė balansinė vertė prieš perkainavimą. Turto vertinimas atliktas vidiniais Bendrovės finansų ir apskaitos ekspertų resursais, proceso eigoje konsultuojantis su patyrusiais išorės turto vertinimo konsultantais. Bendrovė paskutinį kartą turtą perkainojo 2018 m. gruodžio 31 d. būklei. Minėtas 2018 m. turto vertinimo procesas buvo atliktas tik vidiniais Bendrovės resursais, nesinaudojant išorės konsultantų ar turto vertintojų paslaugomis. Ilgalaikio materialaus turto vertinimas atliktas taikant atstatomųjų kaštų ir diskontuotų pinigų srautų modelius. Ilgalaikio materialaus turto vertės pokytį didžiąja dalimi įtakojo gamtinių dujų perdavimo veikloje taikomi reguliavimo principai, VERT gamtinių dujų perdavimo veiklai nustatyta investicijų grąžos norma, kuri faktiškai buvo mažesnė už diskonto normą.

Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais:

• ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė nustatyta taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, kadangi Bendrovės turtas sudaro vieną pinigų srautą generuojantį vienetą;
• nustatyta nauja turto atstatomoji vertė;
• nustatytas turto fizinis nusidėvėjimas;
• atliktas turto ekonominio nusidėvėjimo patikrinimas (bendrąją tikrąją vertę alokuojant atskiriems turto vienetams).

Atstatomųjų kaštų metodas apima naujo turto atstatomosios vertės (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RCN) nustatymą individualaus turto vieneto lygmenyje. 68% ilgalaikio materialaus turto (procentas apskaičiuotas nuo turto balansinės vertės 2023 m. gruodžio 31 d.) buvo taikomas tiesioginis kaštų metodas apskaičiuojant naujo turto RCN. RCN apima medžiagų kainą, įrengimą įskaitant darbus, vežimo ir tvarkymo mokesčius, bendras rangovo sąnaudas. Rinkos kainoms nustatyti buvo naudojami paskutinių trijų metų Bendrovės sandorių duomenys, Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), kitų gamtinių dujų versle veikiančių bendrovių finansinės ataskaitos bei kiti viešai prieinami duomenys. Vertinimo metu turtui, kuriam nebuvo įmanoma pritaikyti tiesioginio kaštų metodo dėl unikalaus turto pobūdžio arba trūko reikiamos informacijos, buvo pritaikytas netiesioginis kaštų metodas. Netiesioginis kaštų metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.).Taikant netiesioginį kaštų metodą kiekvienam turto vienetui buvo nustatyta naujo turto atstatomoji dabartinė vertė indeksuojant (remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais vartotojų kainų, dujų kainų, metalo gamybos kainų ir statybos kainų indeksais) kapitalizuotą istorinę turto įsigijimo savikainą. Turto, kurio RCN vertė, atėmus fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo sumas, tapo mažesnė už reguliuojamo turto bazės vertę (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RAB) buvo prilyginta RAB. 176 Tiesioginis rinkos vertės metodas buvo panaudotas nustatant žemės bei technologinių dujų RCN vertes, tačiau įvertinus ekonominį šio turto nusidėvėjimą vertės buvo prilygintos RAB. Šis metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.). RCN buvo apskaičiuojama turto objektų lygyje, o Ajovos (angl. “Iowa” type) nusidėvėjimo kreivės buvo taikomos nustatytos vieneto vertės paskirstymui tarp turto komponenčių. Šios nusidėvėjimo kreivės buvo sudarytos turto gyvavimo ciklui nustatyti pagal jo ekonominį tarnavimo laiką atsižvelgiant į einamąją techninę priežiūrą ir remontus. Priklausomai nuo turto klasės buvo pritaikoma turto likutinė vertė (angl. Hold factor). RCN sumažinus nusidėvėjimo sumomis buvo gautas turto pakeitimo išlaidų (toliau naudojamas angliškas trumpinys – DRC) dydis. Apskaičiavus skirtumą tarp DRC ir RAB gauta DRC premija. DRC premijai pritaikius 3,4% ekonominį nusidėvėjimą bei sudėjus su RAB verte buvo gauta turto tikroji atstatomoji vertė (angl. Fair value). Pagrindinės atstatomųjų kaštų metodo prielaidos naudotos vertinimui yra šios: 1. RCN vertės, kurios atspindi visas sąnaudas, kurios patiriamos sukuriant naują identišką turtą; 2. Išlaikymo faktorius, kuris nustato minimalią vertę turtui, kadangi Bendrovė gali ir toliau naudoti visiškai nudėvėtą turtą. 3. Apskaičiuotas 3,4% ekonominis nusidėvėjimas. Diskontuotų pinigų srautų metodas (toliau naudojamas angliškas trumpinys DCF), kai vertė nustatoma būsimus pinigų srautus perskaičiuojant į esamą kapitalo vertę. Naudojant šį metodą buvo nustatyta ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė bei įvertintas turto ekonominis nusidėvėjimas. Vertinant turto tikrąją vertę bei ekonominį nusidėvėjimą buvo parengta pinigų srautų prognozė laikotarpiui nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2028 m., vėliau taikoma tęstinio srauto vertė. Esminės DCF modelio prognozės prielaidos:

• VERT 2023-05-08 pažymoje Nr. O5E-389 nustatė Bendrovei 2024 m. gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą – 67.011 tūkst. Eur;
• VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius (toliau - WACC) 2024 m. – 5,04%, ilguoju laikotarpiu vadovaujantis VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika bei rinkos tendencijomis WACC didės ir bus lygi 6,07% diskonto normai (prieš mokesčius) ;
• Diskontuojant pinigų srautus taikoma 5,16% diskonto norma (po mokesčių);
• Bendrovės veiklos sąnaudos planuojamos vadovaujantis VERT patvirtinta gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodika, dalis sąnaudų nėra įtraukiamos į reguliuojamas kainas.
• diskontuoto pinigų srauto tęstinumo vertės apskaičiavime nevertinama srauto augimo norma (ji lygi 0).

Remiantis ekonominio nusidėvėjimo testo rezultatais, turto vertės, nustatytos taikant DRC metodą, buvo proporcingai sumažintos (bendroji turto vertė buvo nustatyta taikant DCF metodą), išskyrus turtą, kurio vertė dėl nusidėvėjimo sumos priskyrimo taptų mažesnė už šio turto RAB . Tokio turto RAB vertė atitinka jo tikrąją vertę. Sumažėjimo suma, kuri kitu atveju būtų priskirta tokiam turtui, proporcingai buvo priskirta kitam turtui. Siekiant ekonominio nusidėvėjimo sumą paskirstyti atskiriems turto vienetams taip, kad gauta vertė kuo tiksliau atspindėtų atskiro turto vieneto tikrąją vertę, buvo taikoma taisyklė, kad konkretaus turto vieneto tikroji vertė nebūtų mažesnė už to konkretaus turto vieneto RAB prielaidą. Ekonominis nusidėvėjimas buvo pritaikytas (paskirstytas) visiems turto vienetams, išskyrus šias kategorijas (arba atskiriems turto vienetams šiose kategorijose), kur DRC buvo prilyginta turto balansinei vertei:

• Nebaigtai statybai, kadangi nauji projektai geriausiai atspindi tikrąją vertę, o ši vertė įtraukiama į RAB pilna apimtimi;
• Kitam materialiam ilgalaikiam turtui, kuris nėra tiesiogiai susijęs su technologiniu turtu (pvz. administraciniai pastatai, baldai, įrankiai, kompiuteriai, prietaisai);
• Turtui, kurio tikroji vertė sutampa su to turto likutine verte vertinimo tikslais (turtas, kuris įsigytas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.);

Pagrindinės atskirų turto vienetų vertės pasikeitimo priežastys: 177

• Ekonominio nusidėvėjimo įtaka: finansinės ir reguliavimo apskaitos principų skirtumai nulėmė tai, kad finansinėje apskaitoje CBCA įmoka Lenkijos PSO buvo pripažinta ilgalaikiu turtu, tačiau VERT šio turto nepripažino RAB (šio turto vertė mažėjo), tačiau kitų turto vienetų likutinės vertės apskaitoje buvo mažesnės už šių turto vienetų RAB (atitinkamai šio turto vertė didėjo);
• Pilnai nusidėvėjusiam, bet naudojamam turtui nustatomos (sukuriamos) naujos vertės.

Ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai

Visa Bendrovės pervertinto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė priskirta 3-čiam hierarchijos lygiui (tikrosios vertės hierarchijos lygiai nurodyti 2.22 pastaboje).

Jautrumo analizė

Vadovaujantis 13-ojo TFAS 93 straipsnio nuostatomis, Bendrovė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams. Tikrosios turto vertės rezultatai labiausiai jautrūs VERT nustatytai grąžos normai WACC bei diskonto normai. Turto tikrosios vertės jautrumas pateikiamas šiems scenarijams:

1. 1 jautrumo analizės scenarijus: VERT nustatant pajamų lygį nuo 2024 m. pritaikytų 1% didesnę/ mažesnę investicijų grąžos normą, lygią 6,04/4,04% (dabar 2024 m. nustatyta 5,04% WACC), kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant WACC ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė padidėtų 9.727 tūkst. eurų., o WACC mažėjant 1% vertė atitinkamai mažėtų 9.727 tūkst. eurų.
2. 2 jautrumo analizės scenarijus: jeigu diskonto norma (po mokesčių) būtų taikoma 1% didesnė/mažesnė, lygi 6,16/4,16%, o kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant diskonto normai ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų 11.544 tūkst. eurų., o diskonto normai mažėjant 1% vertė atitinkamai padidėtų 12.181 tūkst. eurų.

Žemiau pateikiama turto vertės jautrumo lentelė:

WACC (VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius)	Diskonto norma po mokesčių	Pokytis
		-1.0%
		0.0%
		1.0%
4.04%	4.16%	-1.0%
	5.16%	0.0%
	6.16%	1.0%
5.04%	4.16%	-1.0%
	5.16%	0.0%
	6.16%	1.0%
6.04%	4.16%	-1.0%
	5.16%	0.0%
	6.16%	1.0%

Lentelėje žemiau pateiktos ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d.:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Žemė	125	125
Pastatai	7.553	6.527
Statiniai ir įrenginiai	226.645	229.891
Mašinos ir įrengimai	36.135	33.831
Transporto priemonės	114	220
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	4.651	3.849
Nebaigta statyba	5.876	6.646
Iš viso	281.099	281.089

Toliau pateikiama perkainojimo įtaka pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų straipsniams:

	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve)	Pripažinta per pelną (nuostolius)	Perkainojimo įtaka iš viso
Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d.	3.255	18.568	21.823
Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d.	-	(26.508)	(26.508)
Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso:	3.255	(7.940)	(4.685)

178

8. Dukterinės įmonės kontrolės praradimas, investicija į asocijuotą įmonę

Atskirosiose finansinėse ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., investicija į GET Baltic, atvaizduojama kaip turtas, skirtas parduoti, nes buvo tenkinami visi parduoti skirtam turtui taikomi pripažinimo kriterijai. Turtas, skirtas parduoti, atvaizduotas balansine verte, kuri buvo mažesnė už investicijos tikrąją vertę. Konsoliduotoose ataskaitose investicija į GET Baltic buvo atvaizduojama kaip perleidžiama grupė.

2023 m. balandžio 11 d. vykusiame visuotiname akcininkų susirinkime akcininkams pritarus GET Baltic akcijų pardavimui ir esminėms akcijų pardavimo sąlygoms, 2023 m. gegužės 31 d. užbaigtas GET Baltic 66 proc. akcijų paketo pardavimo sandoris. 2023 m. gegužės 31 d., įvykdžius akcijų pardavimo sandorį, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicijos į GET Baltic dalis pripažįstama investicija į asocijuotą įmonę, kuri apskaitoma nuosavybės metodu ir įvertinama tikrąja verte kontrolės praradimo momentu. Investicijos į GET Baltic tikroji vertė nustatyta įvykusio 66% akcijų pardavimo sandorio pagrindu.

Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojamas dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 9.489 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 6.627 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 2 862 tūkst. eurų. Atskirosiose ataskaitose dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 10.146 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 7.059 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 3.087 tūkst. eurų.

Kontrolės praradimo įtaka konsoliduotosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams: 2023 m.Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai 6.500

Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo 3.348
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną 1.070
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė 10.918
Dukterinės įmonės grynasis turtas (1.429)
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas 9.489

Kontrolės praradimo įtaka atskirosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams:

2023 m.
Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai 6.500
Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo 3.348
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną 1.070
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė 10.918
Investicijos į dukterinę įmonę balansinė vertė (769)
Kitos sandorio vykdymo išlaidos (3)
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas 10.146

Turto ir įsipareigojimų, kurių kontrolė prarasta, pagrindinės kategorijos kontrolės praradimo momentu:

• Ilgalaikis turtas 498
  • Nematerialus turtas 409
  • Ilgalaikis materialus turtas 3
  • Naudojimo teise valdomas turtas 82
  • Ilgalaikis finansinis turtas 4
• Trumpalaikis turtas 41.791
  • Išankstiniai apmokėjimai 20
  • Gautinos sumos 7.274
  • Kitas trumpalaikis finansinis turtas 33.304
  • Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1.193
• Turtas iš viso: 42.289
• Ilgalaikiai įsipareigojimai 48
  • Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 48
• Trumpalaikiai įsipareigojimai 40.812
  • Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis 34
  • Prekybos skolos, gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos 40.602
  • Pelno mokesčio įsipareigojimas 59
  • Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 117
• Įsipareigojimai iš viso: 40.860
• Grynasis turtas 1.429

179 Informacija apie dukterinės įmonės generuojamą pinigų srautą pateikiama žemiau:

	2023 m. gegužės 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	494	776
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	437	(104)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(555)	(749)
Grynasis dukterinės įmonės generuojamas pinigų srautas	376	(77)

Apibendrinta GET Baltic finansinės būklės ataskaitos informacija 2023 m. gruodžio 31 d.:

	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas	353
Trumpalaikis turtas	74.900
Turtas iš viso:	75.253
Ilgalaikiai įsipareigojimai	36
Trumpalaikiai įsipareigojimai	72.920
Įsipareigojimai iš viso:	72.956
Grynasis turtas	2.297

Grupės dalis % 34%
Grupei tenkanti grynojo turto dalis 781
Grupei tenkanti prestižo dalis 2.863
Investicijos į asocijuotą įmonę balansinė vertė 3.644

Apibendrinta GET Baltic bendrųjų pajamų ataskaitos informacija už laikotarpį nuo kontrolės praradimo momento iki 2023 m. gruodžio 31 d.:

	2023 m. birželio 1 d. - gruodžio 31 d.
Pajamos	1.111
Pelnas prieš apmokestinimą	1.027
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(159)
Grynasis pelnas (nuostolis)	868
Kitos bendrosios pajamos	-
Laikotarpio bendrosios pajamos, iš viso	868
Bendrosios pajamos tenkančios Bendrovei/Grupei	295
Bendrovei/Grupei išmokėti dividendai	-
180

Investicijos į asocijuotą įmonę balansinės vertės pokyčiai dėl nuosavybės metodo taikymo:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai	-	-
Įsigijimas	3.348	-
Asocijuotos įmonės grynasis pelnas (nuostoliai)	295	-
Asocijuotos įmonės kitos bendrosios pajamos	-	-
Gauti dividendai	-	-
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	3.644	-

Vadovybė atliko investicijos į asocijuotą įmonę GET Baltic įsigijimo kainos paskirstymą 2023 m. gegužės 31 d., kurio metu apskaičiuota GET Baltic grynojo turto tikroji vertė, tenkanti Bendrovės valdomai GET Baltic daliai. Žemiau pateikiamas GET Baltic pirkimo kainos ir grynojo turto vertės skirtumo skaičiavimas:

• Investicijos į asocijuotą įmonę GET Baltic įsigijimo kaina 3.348
• GET Baltic grynasis turtas 1.429
• Grupei tenkanti grynojo turto dalis (34 proc.) 485
• Grynojo turto tikrosios vertės ir pirkimo kainos skirtumas 2.863

Atliekant kainos paskirstymą buvo vertinama GET Baltic grynojo turto sudėtis bei turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės investicijos į asocijuotą įmonę įsigijimo datai. Bendrovės vadovybės vertinimu GET Baltic grynojo turto vertė atitinka tikrąją vertę, nes vertinimo metu nenustatyta:
* neidentifikuoto turto, įgytų teisių, pačios Bendrovės sukurto nematerialaus turto ir turto, kurio vertė neatitinka to turto tikrosios rinkos kainos.
* įsipareigojimų, kurie nebūtų pripažinti arba kurių vertė reikšmingai skirtųsi nuo jų balansinės vertės.

GET Baltic įsigijimo kainos nustatymui buvo naudota GET Baltic pardavimo sandorio tikroji vertė, kuri vadovybės vertinimu atitinka GET Baltic akcijų tikrąją vertę. Bendrovės vadovybės vertinimu asocijuotos įmonės įsigijimo kainos ir asocijuotos įmonės identifikuojamo grynojo turto skirtumas pripažįstamas menamu prestižu, kuris yra įtrauktas į investicijos į asocijuotos įmonės balansinę vertę. Prestižą sudaro GET Baltic potencialas, klientų bazė, sukauptas know-how, prieiga prie Baltijos – Suomijos prekybos platformos, rinka, kuri, pradėjus veikti dujotiekio jungčiai su Lenkija, o tuo pačiu ir visa Europos dujų rinka, atveria dideles prekybos dujomis galimybes, kas neatitinka nematerialaus turto apibrėžimo.

1. Naudojimo teise valdomas turtas 181

Kaip nurodyta žemiau, Grupė ir Bendrovė nuomojasi biuro patalpas, transporto priemones, žemę. Nuomos sutarčių terminai patalpoms – 5-10 metų, transporto priemonėms – 3-4 metai, žemei - 99 metai. Grupė ir Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo tikimybę. Bendrovė, siekdama sumažinti veiklos poveikį aplinkai, atnaujina savo automobilių parką, taršius automobilius keisdama elektromobiliais arba mažiaus taršiais automobiliais. 2023 m. gruodžio 31 d. pradiniu momentu pripažinta nuomos teise valdomų elektromobilių vertė sudarė 217 tūkst. eurų, nuomos terminas 3-4 m.

	Pastatai	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso:
Pripažinto turto likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	1.672	1.493	572	3.737
Naujos sutartys	-	-	105	105
Indeksavimas	-	-	-	-
Nurašymai	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	(177)	(15)	(285)	(477)
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	1.495	1.478	392	3.365
Pripažinto turto likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	1.495	1.478	392	3.365
Naujos sutartys	-	-	217	217
Indeksavimas	31	-	-	31
Nurašymai	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	(180)	(16)	(317)	(513)
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	1.346	1.462	292	3.100
Pradinė vertė	1.747	1.534	1.442	4.723
Sukauptas nusidėvėjimas	(401)	(72)	(1.150)	(1.623)
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	1.346	1.462	292	3.100

Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.

1. Išvestinės finansinės priemonės

Bendrovės turimos išvestinės finansinės priemonės atvaizduojamos šiuose finansinės būklės ataskaitos straipsniuose:

	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas
Pasirinkimo parduoti GET Baltic akcijas sandoris ("Put Option")	1.226
Ilgalaikis išvestinių finansinių priemonių turtas iš viso:	1.226
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Pasirinkimo pirkti GET Baltic akcijas sandoris ("Call Option")	364
Trumpalaikių išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų iš viso:	364

Toliau pateikiama informacija apie išvestinių finansinių priemonių tikrąsias vertes:

Pasirinkimo sandoris	Pasirašymo data	Išpirkimo terminas	Akcijos išpirkimo kaina	Pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	Pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2023 m. gegužės 31 d.
Pasirinkimo parduoti sandoris	2023 m. gegužės 31 d.	2027 m. gegužės 31 d.	4.07	1226	1392
Pasirinkimo įsigyti sandoris	2023 m. gegužės 31 d.	2025 m. gegužės 31 d.	3.62	364	322

Pasirinkimo įsigyti sandoris gali būti realizuotas bet kuriuo momentu, investuotojui įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, todėl šis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip trumpalaikis įsipareigojimas. Tikrosios vertės nustatymui buvo naudojamas vadovybės vertinimu labiausiai tikėtinas 24 mėn. pasirinkimo sandorio realizavimo terminas. Pasirinkimo sandorių tikrosios vertės vertinimui naudotas Black Scholes metodas.

Žemiau pateikiamos taikytos prielaidos, nustatant pasirinkimo sandorių tikrąją vertę:

	Pasirinkimo parduoti sandoris	Pasirinkimo pirkti sandoris
Dabartinė akcijų kaina (eurais)	3.5	3.5
Sandorio įvykdymo kaina (eurais)	4.07	3.62
Laikas iki išpirkimo (metais)	3.417	1.417
Dividendų pajamingumas (%)	5.26	5.26
Akcijos kainos nepastovumas (%)	29.26	29.26
Nerizikinga palūkanų norma (%)	2.57	2.57

Pasirinkimo parduoti akcijas tikrosios vertės 2023 m. gruodžio 31 d. jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui, įtaka pateikiama 34 proc. akcijų paketui:

	Akcijos kainos nepastovumas (%)
	24	26%	29
	26%	34	26%
Akcijos dabartinė vertė	Pokytis	Pokytis	Pokytis
3.15	-5 00%	-10 00%	(93)
3.50	0 00%	0 00%	114
3.85	5 00%	10 00%	291

Pasirinkimo įsigyti akcijas tikrosios vertės 2023 m. gruodžio 31 d. jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui, įtaka pateikiama 34 % akcijų paketui:

	Akcijos kainos nepastovumas (%)
	24	26%	29
	26%	34	26%
Akcijos dabartinė vertė	Pokytis	Pokytis	Pokytis
3.15	-5 00%	-10 00%	208
3.50	0 00%	0 00%	73
3.85	5 00%	10 00%	(21)

1. Atsargos

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos	1.052	1.135
Gamtinės dujos	4.339	12.250
Turtas, skirtas perparduoti	-	-
Atsargos, bendrąja verte	5.391	13.385
Atimti: vertės sumažėjimas	(517)	(552)
	4.874	12.833

Gamtinių dujų atsargų vertės pasikeitimams reikšmingiausią įtaką darė mažėjanti gamtinių dujų kaina. Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.052 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. - 1.135 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas. Atsargų vertė, pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 26.854 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 40.772 tūkst. eurų).

1. Prekybos gautinos sumos

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
I.

I. Po vienerių metų gautinos sumos
- Po vienerių metų gautinų sumų likutinė vertė

I.1. Trumpalaikės prekybos gautinos sumos
- Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą: 6.770 | 13.834
- Gautinos sumos už gamtines dujas: 713 | -
- Gautinos sumos už sistemos naudotojų balansavimą: 1.553 | 4.473
- Gautinos sumos už kitas paslaugas: 2 | -
- Atimti: prekybos gautinų sumų tikėti kredito nuostoliai: (19) | (17)
- Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais iš viso: 9.019 | 18.290

II. Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis
- Kitos prekybos gautinos sumos: 11 | 208
- Atimti: iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas: - | -
- Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis iš viso: 11 | 208

Prekybos gautinos sumos iš viso: 9.030 | 18.498

Trumpalaikės prekybos gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 7 - 20 kalendorinių dienų. 2023 m. gruodžio 31 d. suformuotas 19 tūkst. eurų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas (2022 m. gruodžio 31 d. - 17 tūkst. eurų). Prekybos gautinų sumų pokytis susijęs su gamtinių dujų kainos mažėjimu.

Bendrovė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Bendrovė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica, pagrįsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ateities makroekonomines prognozes. Nuostolių koeficientai skaidomi į atskiras gautinų sumų grupes, atsižvelgiant į atskiros grupės kredito rizikos ypatybes bei pradelsto mokėjimo terminus. Bankrutavusių, bankrutuojančių, likviduotų įmonių skoloms taikomas 100 proc. tikėtinų kredito nuostolių koeficientas.

Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	2023 m. gruodžio 31 d.	Nepradelsta	1-30 dienų	31-90 dienų	91-180 dienų	181 ir daugiau dienų	Iš viso
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos		2.945	-	-	-	-	2.945
Tikėtini kredito nuostoliai		(7)	-	-	-	-	(7)
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos
Valstybės valdomos įmonės		2.174	-	-	-	-	2.174
Nuostolių koeficientas (proc.)		0%	0%	0%	0%	0%
Tikėtini kredito nuostoliai		-	-	-	-	-	-
Kitos įmonės		3.764	6	159	-	1	3.930
Nuostolių koeficientas (proc.)		0,04%	2,99%	5,83%	17,55%	100%
Tikėtini kredito nuostoliai		(2)	-	(9)	-	(1)	(12)
Prekybos gautinos sumos iš viso		8.883	6	159	-	1	9.049
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso		(9)	-	(9)	-	(1)	(19)

184

Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	2022 m. gruodžio 31 d.	Nepradelsta	1-30 dienų	31-90 dienų	91-180 dienų	181 ir daugiau dienų	Iš viso
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos		9.038	-	-	-	-	9.038
Tikėtini kredito nuostoliai		(13)	-	-	-	-	(13)
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos
Valstybės valdomos įmonės		3.196	-	-	-	-	3.196
Nuostolių koeficientas (proc.)		0%	0%	0%	0%	0%
Tikėtini kredito nuostoliai		-	-	-	-	-	-
Kitos įmonės		6.236	44	-	-	1	6.281
Nuostolių koeficientas (proc.)		0,04%	2,99%	5,83%	17,55%	100%
Tikėtini kredito nuostoliai		(2)	(1)	-	-	(1)	(4)
Prekybos gautinos sumos iš viso		18.470	44	-	-	1	18.515
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso		(15)	(1)	-	-	(1)	(17)

Atliekant individualų vertinimą 2023 m tikėtinų kredito nuostolių koeficiento rėžis buvo 0-1,04%, 2022 m. – 0-1,9%.

Grupės pirkėjų skoloms apskaityto vertės sumažėjimo pokytis :

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai	17	67
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	2	(50)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	19	17

13. Kitos gautinos sumos

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Nefinansinis turtas
Gautinos administruojamos SGD terminalo lėšos	9.377	7.802
Gautinos dotacijos	7.360	6.976
Gautini mokesčiai	37	2.147
Nefinansinis turtas, iš viso	16.774	16.925
Sutarčių turtas	1.798	2.780
Finansinis turtas
Kitos gautinos sumos	502	17
Finansinis turtas, iš viso	502	17
Kitos gautinos sumos, iš viso	19.074	19.722

2023 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 6.582 tūkst. eurų, iš jų 6.432 tūkst. eurų sudaro AB „Achema“ skola. 2022 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 5.688 tūkst. eurų. Teisinis ginčas su AB „Achema“ atskleistas 27 pastaboje.

Gautinas dotacijas sudaro ES struktūrinių fondų parama Bendrovės investiciniams projektams finansuoti.

SGD terminalo lėšų gautinoms sumoms Bendrovė neapskaito vertės sumažėjimo, nes, vadovaujantis SGD terminalo lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGD terminalo lėšos nėra SGD terminalo lėšų administratoriaus turtas, todėl į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGD terminalo lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGD terminalo lėšų administravimu.

Bendrovės kitoms gautinoms sumoms vertės sumažėjimas nėra formuojamas.

14. Kitas finansinis turtas

Bendrovės kitą finansinį turtą 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė iš sistemos naudotojų gauti depozitai. Iš sistemos naudotojų gauti depozitai yra saugomi banko terminuotų indėlių pavidalu - sudarytos dvi terminuotųjų indėlių sutartys – 503 tūkst. eurų (12 mėn. terminuotas indėlis) ir 25 tūkst. eurų (3 mėn. terminuotas indėlis). Bankas su kuriuo sudarytos terminuoto indėlio sutartys atitinka 15 pastaboje nurodytus ilgalaikio skolinimosi reitingus užsienio valiuta.

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
SGD terminalo lėšos	-	1
Gauti depozitai	528	422
Viso kitas finansinis turtas:	528	423

15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	121	21

Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2023 m. gruodžio 31 d. buvo neženklus dėl Bendrovės ir Grupės iždo valdymo politikos, kurios tikslas minimizuoti grynųjų pinigų likučius.

Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2023 m gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:

Bankas	Pinigų likutis banko sąskaitose 2023 m. gruodžio 31 d.	Kredito agentūra	Moody‘s	Standart&Poor‘s	Fitch Ratings
Bankas Nr. 1¹⁾	119		Aa3	A+	AA
Bankas Nr.2¹⁾	2		Aa3	A+	AA-

186

¹⁾ Nurodyti motininių bankų reitingai 2023 m. gruodžio 31 d. būklei.

16. Turtas, skirtas parduoti ir perleidžiamos grupės turtas ir įsipareigojimai

2022 m. gruodžio 31 d. žemiau nurodytas turtas ir įsipareigojimai buvo perklasifikuoti į laikomus parduoti, atsižvelgiant į Bendrovės vykdomą GET Baltic akcijų pardavimo planą:

2022 m. gruodžio 31 d.

Ilgalaikis turtas
Nematerialus turtas	474
Kitas ilgalaikis materialus turtas	4
Naudojimo teise valdomas turtas	85
Kitas ilgalaikis finansinis turtas	4
Trumpalaikis turtas
Išankstiniai apmokėjimai	26
Prekybos gautinos sumos	12.767
Kitos gautinos sumos	632
Kitas trumpalaikis finansinis turtas	188.969
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	817
Perleidimo grupės turtas iš viso:	203.778

Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	57
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	29
Prekybos skolos	56.415
Gauti išankstiniai apmokėjimai	145.932
Pelno mokesčio įsipareigojimas	15
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	136
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	13
Perleidimo grupės įsipareigojimai iš viso:	202.597

17. Įstatinis kapitalas

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.731 tūkst. eurų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178 382 514 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 0,29 eurų.

18. Dividendai

2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas išmokėti 12.059 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0676 eurų vienai akcijai. 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išmokėta 9.901 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0555 eurų vienai akcijai.

	2023 m.	2022 m.
Dividendai, tenkantys vienai akcijai	0,0676	0,0555

187

19. Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10% įstatinio kapitalo.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo. Tvirtinant 2022 m. pelno paskirstymą, į paskirstytiną pelną grąžintas nepanaudotas rezervas paramai 166 tūkst. eurų, 3.827 tūkst. eurų buvo pervesta į kitus rezervus, iš jų 471 tūkst. eurų sudaro tikslinis rezervas paramai. Tvirtinant 2021 m. pelno paskirstymą, 13.263 tūkst. eurų buvo pervesta į kitus rezervus, iš jų 166 tūkst. eurų sudaro tikslinis rezervas paramai.

Perkainojimo rezervas

Toliau pateikiama 2023 m. gruodžio 31 d. atlikto ilgalaikio materialaus turto perkainojimo įtaka perkainojimo rezervui. Daugiau informacijos apie perkainojimą pateikta 7 pastaboje.

	2023 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai	-
IMT perkainojimo įtaka	3.255
Atidėtojo pelno mokesčio įtaka	(488)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai	2.767

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 39, 42, 51 ir 59 straipsniais perkainojimo rezervas negali būti paskirstytas (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) ir gali būti naudojamas tik įstatinio kapitalo didinimui. Jei nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už perkainojimo rezervo sumą, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, t. y. perkainojimo rezervo naudojimas pelno (nuostolių) paskirstymui yra draudžiamas.

20. Dotacijos

Dotacijas sudaro dotacijos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą ir kompensuoti sąnaudas. Per 2023 m. ir 2022 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	Likutis laikotarpio pradžiai
# 21. Paskolos

2023 m. birželio 30 d. Bendrovė pilna apimtimi grąžino su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu 2018 m. sudarytą ilgalaikę 30.000 tūkst. eurų paskolą. Įvykdžius šį įsipareigojimą, 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo dvi ilgalaikių paskolų sutartis su Nordic Investment Bank ir European Investment Bank.

Nordic Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 13.043 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 15.217 tūkst. eurų).

European Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 47.918 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 58.279 tūkst. eurų). Ženklų pokytį nulėmė tai, jog bendrovė 2023 m. grąžino 7.000 tūkst. eurų paskolos dalį anksčiau termino.

Apyvartinių lėšų subalansavimui 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė su EPSO-G sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš EPSO-G limitą 40.000 tūkst. eurų., kuris 2023 m. liepos 12 d. sudarytu papildomu susitarimu buvo padidintas iki 70.000 tūkst. eurų. 2023 m. gruodžio 31 d. pagal šį susitarimą Bendrovė buvo pasiskolinusi 25.009 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 9.571 tūkst. eurų).

Bendrovės paskolų palūkanų svertinis vidurkis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,60% (2022 m. gruodžio 31 d. – 1,53%).

48.095 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su kintama palūkanų norma, 43.525 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su fiksuota palūkanų norma. Kintama palūkanų norma yra susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR.

Bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. paskolų sutartyse su minėtais bankais numatytus reikalavimus ir įsipareigojimus vykdė.

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos	60.962	73.496
Trumpalaikės paskolos	31.084	27.466
Trumpalaikės finansinės skolos (UAB "EPSO-G")	25.009	9.571
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	5.649	17.895
Sukauptos ir mokėtinos palūkanos	426	-
Viso paskolos:	92.046	100.962

Toliau pateikiami ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
	Paskola su fiksuota palūkanų norma	Paskola su fiksuota palūkanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma	Paskola su kintama palūkanų norma
2023 m.	-	1.475	-	16.420
2024 m.	2.951	2.951	2.699	3.158
2025 m.	2.951	2.951	2.699	3.158
2026 m.	2.951	2.951	2.699	3.158
2027 m.	2.951	2.951	2.699	3.158
2028 m.	2.951	2.951	2.699	3.158
2029 m.	2.951	2.951	2.699	3.158
2030 m.	2.951	2.951	2.699	3.158
2031 m.	2.951	2.951	525	984
2032 m.	2.951	2.951	524	983
2033 m.	2.951	2.951	524	983
2034 m.	2.951	2.951	524	983
2035 m.	2.951	2.951	524	983
2036 m.	2.951	2.951	524	983
2037 m.	2.951	2.951	524	983
2038 m.	2.211	2.211	524	983
Viso:	43.525	45.000	23.086	46.391

Visos Bendrovės paskolos yra gautos eurais, todėl 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių. Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2022 m. - 2023 m. suderinimas:

	Pinigai	Paskolos	Nuomos įsipareigojimai	Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.	12	(104.917)	(3.812)	(108.717)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	9	-	-	9
(Gauta) paskola	-	-	-	-
Grąžinta paskola	-	10.174	-	10.174
Overdrafto pokytis	-	(6.287)	-	(6.287)
Nuomos mokėjimai	-	-	387	387
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(105)	(105)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	-	-
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	-	(623)	(30)	(653)
Palūkanų mokėjimai	-	512	30	542
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	4	16	20
2022 m. gruodžio 31 d.	21	(101.137)	(3.514)	(104.630)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	100	-	-	100
(Gautos) paskolos	-	-	-	-
Sugrąžintos paskolos	-	24.780	-	24.780
Overdrafto pokytis	-	(15.437)	-	(15.437)
Nuomos mokėjimai	-	-	512	512
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(217)	(217)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	(31)	(31)
Kiti pokyčiai	-	-	-	-
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	-	(2.071)	(30)	(2.101)
Palūkanų mokėjimai	-	1.834	30	1.864
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	(15)	-	(15)
2023 m. gruodžio 31 d.	121	(92.046)	(3.250)	(95.175)

22. Nuomos įsipareigojimai

Toliau pateikiami nuomos įsipareigojimai ir jų pasikeitimai:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Nuomos įsipareigojimų apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	3.514	3.812
Indeksavimas	31	-
Sudarytos nuomos sutartys	217	105
Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)	-	-
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos	30	30
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(542)	(433)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	3.250	3.514
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	2.933	3.012
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	317	502

Nuomos įsipareigojimai	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Einamųjų metų dalis	317	502
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:	2.933	3.012
Tarp 1 ir 2 metų	295	247
Tarp 2 ir 3 metų	291	222
Tarp 3 ir 5 metų	386	404
Virš 5 metų	1.961	2.139

Palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos Grupės finansinės veiklos sąnaudose 2023 m. gruodžio 31 d. sudaro 30 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 31 tūkst. eurų).

Bendrovė turi biuro patalpų nuomos sutartį su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. Nuo 2023 m. sausio 1 d. biuro patalpų nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai.

Bendrovė 2023 m. atliko 542 tūkst. eurų (2022 m.– 433 tūkst. eurų) nuomos mokėjimų (vertės dengimas). Bendrovė neturėjo trumpalaikės nuomos sutarčių. Pagal mažos vertės nuomos sutartis, kurios nėra nuomos įsipareigojimų dalis, sąnaudomis pripažinta 142 tūkst. Eurų nuomos sąnaudų.

23. Sutartiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų sistemosnaudotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos lėšos.

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis	1.530	1.271
Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	1.530	1.271
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė dalis	70	34
Avansiniai apmokėjimai už prijungimo paslaugas	-	318
Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	70	352
Viso sutartiniai įsipareigojimai	1.600	1.623

24. Atidėjiniai

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	774	738
Atidėjiniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui	356	1.024
Apskaitinė vertė	1.130	1.762
Ilgalaikiai atidėjiniai	667	998
Trumpalaikiai atidėjiniai	463	764

Atidėjinių judėjimas:

	Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui	Viso
Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	602	2.157	2.759
Priskaičiuota	136	-	136
Patikslintas įvertinimas	-	(889)	(889)
Išmokėta	-	(244)	(244)
Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	738	1.024	1.762
Priskaičiuota	36	-	36
Patikslintas įvertinimas	-	(264)	(264)
Išmokėta	-	(404)	(404)
Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.	774	356	1.130

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 774 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 738 tūkst. eurų), kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų kolektyvinėje sutartyje nėra.

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ir Grupės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	1,24%	0,83%
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis	6,91%	7,65%
Metinis atlyginimo padidėjimas	3,00%	4,00%
Vidutinis amžius likęs iki pensijos	19,81	20,06

Bendrovės turi įsipareigojimą įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto vertę, atsižvelgiant į prielaidų pasikeitimus. 2023 m. gruodžio 31 d. atidėjinys sumažintas 264 tūkst. eurų, 2022 m. gruodžio 31 d. - 889 tūkst. eurų. Bendrovės neįvykdytas įsipareigojimas įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 356 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 1.024 tūkst. eurų).

25. Prekybos skolos

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą	900	3.159
Skolos už prekes ir paslaugas	1.892	2.043
Skolos už remonto paslaugas	127	244
Skolos už gamtines dujas	1	2.600
Skolos, atliekant balansavimo paslaugas	2.415	5.622
Viso	5.335	13.668

Prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų.

26. Gauti išankstiniai apmokėjimai

| | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. |
| :---------------------- | :-------------------- | :-------------------- |# Finansiniai įsipareigojimai

Gauti depozitai

528 422

Finansiniai įsipareigojimai, iš viso

528 422

Nefinansiniai įsipareigojimai

• Sutarčių įsipareigojimai
  70 352
• Avansu gautos dotacijos
  6 60
• Kitos sukauptos pajamos
  4 47
• Kitos avansu gautos sumos
  14 1

Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso

94 460

Viso išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai

622 882

193

2023 m gruodžio 31 d. gautuose išankstiniuose apmokėjimuose 528 tūkst. eurų sudarė iš sistemos naudotojų gauti depozitai, kaip sutarčių vykdymo užtikrinimo priemonė. Sistemos naudotojas, iki perdavimo sutarties sudarymo, Bendrovei turi pateikti tinkamas visų prievolių pagal sutartį ir užtikrinimo priemones.

27. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Nefinansiniai įsipareigojimai
Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos	8.906	7.635
Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos1)	471	328
Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis	732	666
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis	-	-
Kiti mokėtini mokesčiai	19	29
Kitos mokėtinos sumos	-	-
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso	10.128	8.658
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtina CBCA įmoka	27.450	27.450
Mokėtini dividendai	65	58
Kitos mokėtinos sumos	1	1
Sukauptos sąnaudos	1.089	976
Išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai	364	-
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso	28.969	28.484
Kitos mokėtinos sumos, iš viso	39.097	37.142

1)Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet Bendrovei išrašoma PVM sąskaita faktūra gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Kitose mokėtinose sumose 27.450 tūkst. eurų sudaro įsipareigojimas sumokėti CBCA įmoką. Pagal tarpvalstybinius sąnaudų paskirstymo principus, įgyvendinant GIP projektą, CBCA įmoka bus sumokėta Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, kai šis pateiks mokėjimo prašymą, kuris bus pagrįstas auditorių patikrinta GIPL dujotiekio statybos darbų verte Lenkijos teritorijoje.

28. Pajamos

194

Grupės ir Bendrovės pajamas sudaro:

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Pajamos pagal sutartis su klientais
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	67.364	65.383	67.364	65.383
Sistemos balansavimo produktų pajamos	12.544	30.569	12.544	30.569
Prekybos biržoje pajamos	812	1.364	-	-
Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos)	42	33	42	33
Kitos pajamos	90	190	10	-
Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso	80.852	97.539	79.960	95.985
Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais
SGDT lėšų administravimo pajamos	69	61	69	61
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais, iš viso	69	61	69	61
Pajamos iš viso:	80.921	97.600	80.029	96.046

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Pajamos pripažintos per laikotarpį
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	67.364	65.383	67.364	65.383
Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje	12.544	30.569	12.544	30.569
Narystės pajamos	-	85	-	-
Kitos pajamos	201	266	121	94
Pajamos pripažintos per laikotarpį iš viso:	80.109	96.303	80.029	96.046
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą
Prekybos biržoje pajamos	812	1.297	-	-
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą iš viso:	812	1.297	-	-
Iš viso sutarčių su klientais pajamos	80.921	97.600	80.029	96.046

29. Kitos pajamos

Grupės kitas pajamas sudaro:

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Dotacijos, pripažintos pajamomis	54	101	54	101
Prekių pardavimo pajamos	875	248	875	248
Nuomos pajamos	1	23	1	23
IMT perleidimo pelnas	19	47	19	47
Delspinigiai	40	27	40	27
Kitos pajamos	319	160	319	160
	1.308	606	1.308	606

195

30. Dividendų pajamos

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Dividendų pajamos	-	-	542	598

2023 m. Bendrovė gavo 542 tūkst. eurų (2022 m. – 598 tūkst. eurų) dividendų iš patronuojamosios įmonės GET Baltic.

31. Gamtinių dujų pirkimai

Gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimus sudarė:

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Gamtinių dujų sistemos balansavimo produktų sąnaudos	(18.210)	(26.827)	(18.210)	(26.827)
Gamtinių dujų technologinių reikmių sąnaudos	(7.142)	(13.007)	(7.142)	(13.007)
Iš viso:	(25.352)	(39.834)	(25.352)	(39.834)

32. Kitos sąnaudos

Grupės ir Bendrovės kitas sąnaudas sudarė:

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	(2.336)	(1.953)	(2.285)	(1.840)
Komandiruotės	(259)	(187)	(259)	(187)
Konsultacinės paslaugos	(117)	(162)	(117)	(162)
Valdymo organų išlaikymas	(92)	(48)	(92)	(48)
Valdymo paslaugos	(349)	(127)	(349)	(127)
Personalo vystymas	(227)	(149)	(227)	(149)
Viešieji ryšiai	(236)	(201)	(236)	(201)
Patalpų sąnaudos	(1.071)	(759)	(1.071)	(759)
Transportas	(702)	(735)	(702)	(735)
Mokestis VERT	(1.321)	(913)	(1.321)	(913)
Mokesčiai	(2.979)	(2.808)	(2.979)	(2.808)
Verslo apsauga	(542)	(500)	(542)	(500)
Narystės mokesčiai	(242)	(238)	(242)	(238)
Draudimas	(520)	(216)	(520)	(216)
Kitos sąnaudos	(2.426)	(1.910)	(2.409)	(1.879)
Iš viso:	(13.419)	(10.906)	(13.351)	(10.762)

196

33. Finansinė veikla

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Palūkanų pajamos	454	-	9	-
Delspinigių pajamos	-	10	-	10
Kitos	13	35	13	11
Finansinės veiklos pajamų iš viso	467	45	22	21
Paskolų palūkanų sąnaudos	(1.778)	(603)	(1.778)	(603)
Kitos finansinės sąnaudos	(3)	(161)	(2)	(39)
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(1.781)	(764)	(1.780)	(642)
Finansinės veiklos grynasis rezultatas	(1.314)	(719)	(1.758)	(621)

34. Ataskaitinių metų pelnų mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	(140)	(98)	-	(1)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(567)	(2.367)	(567)	(2.367)
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(707)	(2.465)	(567)	(2.368)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

	2021 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	2022 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	2023 m. gruodžio 31 d.
IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	2.490	(148)	-	2.342	1.068	-	3.410
Naujų vartotojų prijungimo įmokos	201	(5)	-	196	44	-	240
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas	71	15	-	86	(6)	-	80
Sukauptos sąnaudos	261	42	-	303	61	-	364
Nepanaudota investicijų lengvata	4.608	(2.416)	-	2.192	(1.744)	-	448
Kita	-	145	-	145	56	-	201
Viso	7.631	(2.367)	-	5.264	(521)	-	4.743

197

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas

	2021 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	2022 m. gruodžio 31 d.	Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	2023 m. gruodžio 31 d.
Palūkanų kapitalizavimo įtaka	(122)	(1)	-	(123)	(46)	-	(169)
IMT perkainojimas	-	-	-	-	-	(488)	(488)
Viso	(122)	(1)	-	(123)	(46)	(488)	(657)

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	4.743	5.264
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	-	-
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	(657)	(123)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	4.086	5.141

• Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d.: 7.508
• Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d.: 5.141
• Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d.: 4.086

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas investicijoms į Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį ilgalaikį turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė, apskaičiuodama 2023 m. pelno mokestį, pasinaudojo minėta lengvata ir sumažino 2023 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 40 tūkst. eurų suma (2022 m. – 266 tūkst. eurų suma). Bendrovės vertinimu per 12 mėn. bus realizuota 888 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio grynąja verte, 3.198 tūkst. eurų - per ilgesnį nei 12 mėn. laikotarpį. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija. Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2023 m. ir 2022 m. Grupė ir Bendrovė taikė 15% pelno mokesčio tarifą.

198

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15% pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:

	2023 m.	2022 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	13.992	18.088
Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą	(2.099)	(2.713)
Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos	(29)	80
Dukterinės įmonės pardavimas ir likusios investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimas	1.521	-
Ataskaitiniu laikotarpiu panaudota investicijų lengvata	40	266
Kita	-	-
Papildoma nepanaudota investicijų lengvata	-	-
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai	-	(1)
	(567)	(2.368)

35. Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa. Pagrindinio ir sąlyginio pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.
Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų)	13.013	15.665
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst. vienetų)	178.383	178.383
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai)	0.07	0.09

36.Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos Toliau atskleidžiama reikšmingų investavimo ir finansavimo sandorių, kurie laikomi nepiniginiais sandoriais, įtaka vertinant finansinės ir investicinės pinigų srautus. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautuose 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2.260 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 264 tūkst. eurų, įsipareigojimų dengimas, formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas - 404 tūkst. eurų, kapitalizuotos palūkanos 329 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 59 tūkst. eurų, gautinų dotacijų pasikeitimas 427 tūkst. eurų. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautus 2022 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 28.468 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 889 tūkst. eurų, atlikti apmokėjimai formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas 238 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 21 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 80 tūkst. eurų, gautinų dotacijų pasikeitimas 3.410 tūkst. eurų.

37. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

199 Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi Grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.

Finansinės priemonės pagal grupes, atsižvelgiant į finansinės būklės ataskaitos straipsnius:

Finansinis turtas

Pastaba	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)	1.226	-
Išvestinės finansinės priemonės	10	1.226
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	10.181	18.959
Prekybos gautinos sumos	12	9.030
Kitos gautinos sumos	13	502
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	15	121
Kitas finansinis turtas	14	528
Finansinis turtas iš viso:		11.407

Finansiniai įsipareigojimai

Pastaba	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Finansiniai įsipareigojimai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)	364	-
Išvestinės finansinės priemonės	10	364
Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina	126.514	143.536
Paskolos	21	92.046
Prekybos skolos	25	5.335
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	26,27	29.133
Iš viso:		126.878

Lentelėje pateikiama informacija apie balansinių straipsnių vertes, dėl kurių yra patiriama kredito rizika:

Pastaba	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Vertinamas tikrąja vertę per pelną (nuostolius)	10	1.226
Vertinamas amortizuota savikaina	37	10181
Sutarčių turtas	13	1798
Iš viso:		13.205

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Bendrovė priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi EPSO-G kredito limitu sąskaitoje. Bendrovės su EPSO-G sudaryta tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis galioja iki 2025 m. vasario 28 d. Nepanaudotas kredito limitas sąskaitoje 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 44.991 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. 30.429 tūkst. eurų).

Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką, 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:

	2023 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Bendrojo likvidumo rodiklis	0.36	0.89
Greitojo padengimo rodiklis	0.28	0.84

200 Likvidumo rodiklių pokyčiui darė įtakos iš pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas. Be to bendrojo likvidumo rodikliui ženklios įtakos turėjo ir atsargų sumažėjimas. Įvertinant Bendrovės nepanaudotą kredito limitą sąskaitoje, likvidumo rodiklis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytų 0,99.

Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
2023 m. gruodžio 31 d. likutis
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	11.103	17.533	27.166	51.649	107.451
Nuomos įsipareigojimai	125	406	974	3.281	4.786
Kiti įsipareigojimai	1.456	27.450	-	-	28.906
Prekybos mokėtinos sumos	13.668	-	-	-	13.668
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	26.352	45.389	28.140	54.930	154.811
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	27.653	4.427	26.129	40.501	98.710
Nuomos įsipareigojimai	101	251	1.075	3.081	4.508
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	1.683	27.450	364	-	29.497
Prekybos mokėtinos sumos	5.335	-	-	-	5.335
2023 m. gruodžio 31 d. likutis	34.772	32.128	27.568	43.582	138.050

Kredito rizika

Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų, kito finansinio turto, gautinų dotacijų ir biržos dalyvių pervestų lėšų, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų kreditingumo vertinimas, bei identifikavus nuokrypius nuo mokėjimų už teikiamas paslaugas administravimo apraše numatytų kriterijų ne tik individualiai vertinama riziką susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui, savalaikiai gauna papilomas užtikrinimo priemones tokiu būdu ją eliminuodama. Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 82% (2022 m. gruodžio 31 d. - 81%) visų Bendrovės prekybos gautinų sumų. Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo (15 pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika. Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan. Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis norėdamas pateikti pavedimus pirkti privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t.y. avansą arba banko garantiją). Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Palūkanų normos rizika

Grupė 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų normos yra susietos su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje, Grupė per 2023 m. ir 2022 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%. Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

EURIBOR padidėjimas baziniais punktais	Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų
2023 m. gruodžio 31 d. 100	(1.230)
2022 m. gruodžio 31 d. 100	(2.031)

201

Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja svyravimai Lietuvos ir tarptautinėse gamtinių dujų rinkose ir biržose. Grupė per 2023 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautos ir suteiktos paskolos ir nuomos įsipareigojimai. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:

(a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
(b) Ilgalaikių gautų ir suteiktų paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Grupė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 11.627 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31d. – 10.931 tūkst. eurų) didesnė nei tikroji vertė.

38. Klimato kaitos poveikio vertinimas

Bendrovės vadovybės vertinimu, kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje.# Tačiau gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų.

Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Bendrovės vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu įvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Siekiant ženkliai sumažinti poveikį aplinkai, nuosekliai įgyvendinamas sudarytas priemonių planas: planuojami pilotiniai projektai, atliekama rinkos analizė, kuriami investiciniai planai. Vykdomi veiksmai orientuoti į pasiruošimą naujajam ES teisiniam metano emisijų reguliavimui. Bendrovės vadovybės vertinimu su klimato kaita susiję reikalavimai nesukelia abejonių dėl veiklos tęstinumo, vertinimai ir prielaidos neturi didelės rizikos reikšmingam turto ir įsipareigojimų balansinių verčių koregavimui, ilgalaikio turto ir atsargų vertės sumažėjimui.

39. Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisiniai ginčai

Šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl 4.678 tūkst. eurų SGD terminalo lėšų ir delspinigių 818 tūkst. Eur priteisimo iš AB „Achema“ pagal 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis. Kauno apygardos teismas sustabdė bylą iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

2023 m. rugsėjo 12 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB „Achema“ pagal aukščiu minėtas sutartis priteisti 974 tūkst. eurų delspinigių ir 6 024 tūkst. eurų suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų. Šio Bendrovės Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.

202 Byloje dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius, SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinos sumos kredito rizikos nepatiria.

Ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimai

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose už 1.3 mln. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 18.7 mln. eurų).

Bendrovė dar nėra gavusi draudimo išmokos žalos, patirtos gaisro metu, atlyginimui 132 tūkst. eurų. Vadovybė tikisi, kad draudimo išmoka bus gauta. Draudimo išmokos gavimas nėra apibrėžtas laike, kol nebus baigti su įvykiu susiję tyrimai, bet dėl to draudimo išmokos dydis neturėtų reikšmingai pasikeisti.

40. Susijusių šalių sandoriai

Atskleidimas apima sandorius ir likučius su EPSO-G grupės įmonėmis, dukterine įmone GET Baltic, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. eurų) bei vadovybe ir jų artimais šeimos nariais.

2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• EPSO-G grupės įmonės:
  • Litgrid AB (bendri akcininkai);
  • UAB „TETAS“ UAB (bendri akcininkai);
  • UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai);
  • UAB „Energy Cells“ (bendri akcininkai);
• Asocijuota įmonė GET Baltic.
• AB „Ignitis grupė” įmonės:
  • AB „Energijos skirstymo operatorius“;
  • UAB „Ignitis“;
  • UAB Ignitis gamyba;
  • UAB „Transporto valdymas“;
  • Ignitis Polska sp. z.o.o.
  • Kitos AB „Ignitis grupė” įmonės.
• Kitos valstybės kontroliuojamos įmonės:
  • AB „Klaipėdos nafta“ (nuo 2024 m. sausio 10 d. juridinio asmens pavadinimas pakeistas į AB „KN Energies“);
  • VĮ „Ignalinos atominė elektrinė (gamtinių dujų perdavimo sutartis nutraukta 2022 m. vasario 1 d.);
  • Kitos valstybės kontroliuojamos ar reikšmingai įtakojamos įmonės;
• Vadovybė.

	Pirkim-ai	SGDT lėšos (pirki-mai)	Parda-vimai	SGDT lėšos (parda-vimai)	Gautin-os sumos	Gauti- nos SGDT lėšos	Gautos paskol-os	Mokė- tinos sumos	Mokėti-nos SGDT lėšos	Gauti divi- dendai	Finansi-nės veiklos sąnaud-os
UAB GET Baltic	19.210	-	4.801	-	796	-	-	-	5	4	-
EPSO-G	349	-	-	-	-	-	25.009	227	-	-	683
UAB TETAS	4	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
AB Ignitis gamyba	2.811	-	4.947	3.172	625	640	-	293	-	-	-
AB Energijos skirstymo operatorius	474	-	354	58	167	12	-	21	-	-	-
UAB Ignitis	4.845	11.235	13.024	2.796	1.457	528	-	704	4.932	-	-
UAB Transporto valdymas	401	-	-	-	-	-	-	40	-	-	-
AB KN Energies	-	-	-	-	-	-	-	-	3.975	-	-
Ignitis Polska sp. Z.o.o.	-	-	121	-	-	-	-	-	-	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	184	-	-	-	-	-	-	2	-	-	28.278
2023 m. gruodžio 31 d.	28.278	11.235	23.247	6.026	3.045	1.180	25.009	1.292	8.907	4	683

	Pirkimai	SGDT lėšos (pirkimai)	Pardavimai	SGDT lėšos (pardavimai)	Gautinos sumos	Gautinos SGDT lėšos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Mokėtinos SGDT lėšos	Gauti divi-dendai	Finansinės veiklos sąnaud-os
UAB GET Baltic	42.143	-	14.000	-	214	-	-	2.604	-	598	-
EPSO-G	127	-	-	-	-	-	9.571	54	-	-	81
UAB TETAS	4	-	30	-	-	-	-	-	-	-	-
AB Ignitis gamyba	1.475	-	7.460	6.368	1.019	432	-	378	-	-	-
AB Energijos skirstymo operatorius	2.630	-	270	-	49	8	-	15	-	-	-
UAB Ignitis	13.091	18.996	22.749	6.163	1.876	402	-	2.334	3.660	-	-
UAB Transporto valdymas	402	-	-	-	-	-	-	43	-	-	-
AB KN Energies	-	10.729	-	-	-	-	-	-	3.975	-	-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	-	-	4	7	-	-	-	-	-	-	-
Ignitis Polska sp. Z.o.o.	74	-	214	-	38	-	-	-	-	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	68	-	-	-	-	-	-	9	-	-	-
2022 m. gruodžio 31 d.	60.014	29.725	44.727	12.538	3.196	842	9.571	5.437	7.635	598	81

Iš susijusių šalių gautinoms ir susijusioms šalims mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.

Išmokos vadovybei

	2023 m.	2022 m.
Išmokos susijusios su darbo santykiais	805	673
Išmokos valdybos nariams	92	48
Iš viso	897	721

Bendrovės vadovybe yra laikoma Bendrovės vadovas, technikos, teisės ir organizacijos vystymo, komercijos, pažangos ir finansų direktoriai. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto perleidimo. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybei sukaupta bendra atostogų rezervo suma sudarė 94 tūkst. eurų, finansinio skatinimo 101 tūkst. eurų.

41. Audito ir ne audito paslaugos

2022 m. – 2023 m. laikotarpiu audito įmonė Grupei ir Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data:

Paslaugų pobūdis	Grupė 2023 m.	Grupė 2022 m.	Bendrovė 2023 m.	Bendrovė 2022 m.
Audito paslaugos	77	45	77	34
Iš viso audito paslaugų	77	45	77	34
Ne audito paslaugos
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos	14	14	14	14
Kitos paslaugos	4	4	3	3
Iš viso ne audito paslaugų:	18	18	17	17

Audito sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje atvaizduojamos prie kitų sąnaudų.

42. Kapitalo valdymas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2023 m. ir 2022 m. Bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė tenkino šį reikalavimą. Dividendų skyrimui ir išmokėjimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri apribojimai. Grupės dividendų politika nustato dividendų nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo principus. Kitų išorėje ar Grupės viduje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui nėra.

43. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansinių įvykių, kurie galėtų daryti reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos, nebuvo.

---

204

AB „Amber Grid“
Laisvės pr. 10, LT 04215 Vilnius
Tel. (8-5) 236 0855
info@ambergrid.lt
www.ambergrid.lt
Įmonės kodas 303090867
PVM kodas LT100007844017
A.s. LT71 07044 0600 0790 5969, AB SEB bankas

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2023-03-27

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Amber Grid“ Bendrovės vadovas Nemunas Biknius, finansų direktorius Gytis Fominas ir Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. AB „Amber Grid“ 2023 m. konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Bendrovės vadovas Nemunas Biknius (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Finansų direktorius Gytis Fominas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

---

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB „Amber Grid“ akcininkams

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamosios įmonės (toliau visos kartu – Grupė) 2023 m. gruodžio 31 d.## PRANEŠIMAS APIE AUDITORIAUS PAREIGAS DĖL FINANSINIŲ ATSKAITOMYBIŲ AUDITO

Nuomonė

Mes audituojame Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) konsoliduotąsias finansines būklės ataskaitas, kurias sudaro konsoliduotosios ir atskirųjų finansinių būklės ataskaitos 2023 m. gruodžio 31 d., konsoliduotosios ir atskirųjų bendrųjų pajamų ataskaitos, konsoliduotosios ir atskirųjų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos bei konsoliduotosios ir atskirųjų pinigų srautų ataskaitos už pasibaigusius metus, taip pat šių ataskaitų santrauka, įskaitant reikšmingų apskaitos politikos ir kitų paaiškinamųjų duomenų aprašymą.

Mūsų nuomonė yra paremta tuo, kad mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS aprašyta toliau pateiktoje skiltyje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų nuomonei pareikšti. Mūsų nuomonė atitinka 2024 m. kovo 27 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Grupės konsoliduotąsias ir Bendrovės atskirąsias finansines ataskaitas sudaro:

• 2023 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita;
• tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita;
• tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
• tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita; ir
• konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos politikos informaciją ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TASESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 42 pastaboje.

Mūsų audito metodika

Apžvalga

• Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra vienodas ir sudaro 800 tūkst. Eur.
• Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą. Grupės mastu patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome analitines procedūras, kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą. Mūsų auditas apėmė 100 % Grupės turto ir 99 % pajamų.
• Ilgalaikis materialusis turtas, apskaitomas perkainota verte.

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

	Bendras reikšmingumo lygis
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei	800 tūkst. Eur (900 tūkst. Eur)
Bendras reikšmingumo lygis Grupei	800 tūkst. Eur (900 tūkst. Eur)

Kaip mes jį nustatėme

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei nustatytas kaip 1% nuo paskutinių trejų metų pajamų vidurkio.

Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas

Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys. Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės ir Grupės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Kadangi 2021- 2023 m. pajamos svyravo dėl energijos kainų pokyčių, kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome paskutinių trejų metų pajamų vidurkį. Pasirinkome 1% nuo vidutinių trejų metų metinių pajamų bendrąjį reikšmingumo lygį, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo reikšmingumo lygio ribose.

Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 40 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

| Pagrindinis audito dalykas | Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką prielaidas atitinkamai sutikrinome su išoriniais ar Bendrovės vidaus informacijos šaltiniais. Mes pasitelkėme savo vidaus vertinimo ekspertus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto normą bei atlikti bendrą vertinimo modelio kūrimo metodologijos vertinimą. Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio jautrumą grąžos normos ir diskonto normos pokyčiams. Be to, mes patikrinome tikrosios vertės perviršio arba sumažėjimo paskirstymą individualiems turto vienetams, remiantis ekonominio nusidėvėjimo principais, ir pasirinktiems turto vienetams atlikome išsamų tikrosios vertės paskirstymo testą. Taip pat mes įvertinome, ar buvo tendencingumų nustatant tikrąją vertę. Mes įvertinome 2.6, 3 ir 7 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą. Todėl atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą ir, atsižvelgiant į reikšmingumą ir rizikos požymius, patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome Bendrovės patronuojamosios įmonės UAB „GET Baltic“ 2023 m. gegužės 31 d. pasibaigusio 5 mėnesių laikotarpio finansinių rezultatų analitines procedūras, kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Konsoliduotojo metinio pranešimo, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

• finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
• konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Bendrovė ir Grupė pateikė socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą, kuri yra sudėtinė konsoliduotojo metinio pranešimo dalis. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

• nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
• išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
• įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
• padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
• surengame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimoformatams

Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą, už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formatą (toliau – Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas).

Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas

Bendrovės vadovybė taikė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus.# Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu.

Mūsų atsakomybė

Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000- asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams).

Atliktų darbų santrauka

Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo.

Mūsų atliktos procedūros apėmė:
* supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;
* patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
* įvertinimą, ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente;
* įvertinimą, ar Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir
* įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Išvada

Mūsų nuomone, Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.

Išvada dėl atskirųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams

Bendrovės vadovybė Bendrovės atskirosioms finansinėms ataskaitoms pritaikė vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės atskirosios finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad atskirųjų finansinių ataskaitų Europos vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.

Paskyrimas

Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 23 d. ir visas nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis 2015-2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų metų pertraukos mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020-2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. mūsų paskyrimas buvo vėl pratęstas 2023 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis apėmė septynerius metus, iš kurių ketveri metai sudarė naujausią nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį. Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377

Vilnius, Lietuvos Respublika
2024 m. kovo 27 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada