Amber Grid — Annual Report (ESEF) 2022

Apr 11, 2023

AB „Amber Grid“ 2022 m. konsoliduotasis metinis pranešimas

AB „Amber Grid“
Laisvės pr. 10, LT 04215 Vilnius
Tel. (8-5) 236 0855
info@ambergrid.lt
www.ambergrid.lt

Įmonės kodas 303090867
PVM kodas LT100007844017
A.s. LT71 07044 0600 0790 5969, AB SEB bankas

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2023-03-16

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius, finansų direktorius Gytis Fominas ir Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

AB „Amber Grid“ 2022 m. konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Generalinis direktorius
Nemunas Biknius
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Finansų direktorius
Gytis Fominas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Apskaitos skyriaus vadovė
Rasa Baltaragienė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Atgal į turinį

xx

AB „Amber Grid“ 2022 m.

AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, konsoliduotasis metinis pranešimas ir nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotasis metinis pranešimas

	6
1) Apžvalga	14
2) Verslo aplinka	21
3) Strategija	30
4) Veikla	42
5) Finansiniai rezultatai	52
6) Rizikos ir jų valdymas	58
7) Valdymo ataskaita	74
8) Darnumo ataskaita	117
9) Esminiai ataskaitinio laikotarpio ivykiai	119
10) Priedai	140
11) Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos

Turinys

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį

3

Valdybos pirmininko pranešimas

Dalius Svetulevičius
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas

Gerbiamieji,

Praėjusieji metai pakeitė mūsų kasdienybę. Keitėsi visuomenės, žiniasklaidos ir politikų darbotvarkės. Daugelio mintys ir dėmesys kasdien krypo į Ukrainą ir negailestingo joje vykstančio karo vaizdus. Mūsų dėmesio pareikalavo dėl karo sukelti iššūkiai energetikos srityje. Todėl 2022 metai reikšmingai keitė ir „Amber Grid“ veiklą. „Amber Grid“ vadovai ir visa įmonės komanda pademonstravo, jog daugelį metų stiprinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės pamatai yra itin tvirti. Lietuva ryžtingai atsisakė gamtinių dujų tiekimo iš Rytų, sėkmingai išnaudojame Klaipėdos SGD terminalą, o veik- lą pradėjęs GIPL dujotiekis visiškai pakeitė dujų srautus mūsų regione, šiuo būdu Baltijos šalis ir Suomiją sujungus su likusia Vakarų Europa.

Su kovojančiais ir kenčiančiais Ukrainoje buvome ne tik mintimis ir širdimis, tačiau ir padėjome Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriui atstatyti atakų metu pažeistus dujotiekius. Bendrovė pernai išsiuntė jų remontui būtinos įrangos.

2022 metais liko nepamiršti ir ilgalaikiai bendrovės tikslai, apibrėžti Strategijoje 2030, itin daug dėmesio skiriant aplinkos išsaugojimui ir klimato kaitos mažinimui. „Amber Grid“ kartu su partneriais Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje pradėjo dujotiekių pritaikymo žaliojo vandenilio transportavimui galimybių analizę. O bendrovės saulės elektrinės pagamino maždaug pusę jos veiklai reikiamos elektros energijos.

„Amber Grid“ komanda, valdybos nariai, akcininkų atstovai ir partneriai 2022 metais demonstravo puikų susitelkimą tiek reaguojant į per naktį pasikeitusią situaciją, tiek ir svarstant ilgalaikės strategijos klausimus.

Dėkoju visiems, buvusiems kartu šiais įdomiais metais. Kviečiu su tokiu pačiu susitelkimu tęsti darbą kartu ateityje.

Pagarbiai

Dalius Svetulevičius
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

4

Generalinio direktoriaus pranešimas

Apžvelgdamas 2022-uosius metus, galiu tvirtai teigti, kad tai buvo istoriniai metai ne tik mūsų įmonei, bet ir valstybės energetikos sektoriui. Tai – iššūkių ir pokyčių metai, kai situacija keitėsi labai greitai ir mums teko priimti svarbius sprendimus. Šie metai žymi Lietuvos sprendimą galutinai nutraukti rusiškų dujų importą.

Vasario 24-ąją kilus karui Ukrainoje ir prasidėjus rusiškam šantažui dėl dujų tiekimo Europai, ilgai nedelsdami, balandžio 1 dieną priėmėme sprendimą atsisakyti priimti rusiškas dujas Lietuvos vartojimui. Tokiai situacijai valstybėje buvo ruošiamasi nuosekliai – Lietuva stiprino Klaipėdos SGD terminalo pozicijas iki kol jis tapo pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Išvystėme naują ir stiprinome esamą jungtį su kaimyninėmis Europos Sąjungos valstybėmis – Lenkija ir Latvija.

Pirmosios dujotiekių jungties su Lenkija GIPL atidarymas, įvykęs pernai gegužę, yra istorinis įvykis, žymintis 2022 metus. Pasaulio dėmesį pritraukęs infrastruktūros prijungimas svarbus visomis prasmėmis – Lietuva tapo žinoma, kaip įžvalgi, sudėtingiems scenarijams iš anksto besiruošianti ir todėl laiminti valstybė. O dujų tiekėjai, įvertinę atsiradusią naują galimybę gabenti dujas į dar neištyrinėtas rinkas, iškart pasinaudojo šia galimybe. Per keletą mėnesių GIPL jungtimi perdavėme reikšmingą dujų kiekį bei pritraukėme stambių rinkos žaidėjų.

Jau metus gyvename veikiami karo, vykstančio netolimoje valstybėje, pasekmių. Viena didžiausių – 2022 metais dominavusios itin aukštos dujų kainos, lėmusios ir elektros kainų piką. Energijos išteklių kainos atsiliepė gyventojams ir labiausiai – pramonei. Didžiosios įmonės pradėjo mažinti gamybos apimtis tam, kad sumažintų energijos, pirmiausia – dujų, vartojimą. Tai lėmė, jog per 2022 metus Lietuvoje buvo suvartota net 35 proc. mažiau dujų nei 2021 metais. Apie 20 proc. dujų vartojimas mažėjo visoje Europoje, o Baltijos šalyse ir Suomijoje vartojimas menko panašiai – iki 40 proc.

Nepaisant šių aplinkybių, „Amber Grid“, padėdama regionui užsitikrinti energetinį saugumą, per dujų perdavimo sistemą 2022 metais transportavo rekordinį dujų kiekį – 64 TWh, iš jų – 18,4 TWh jungtimi su Latvija ir 6,4 TWh jungtimi su Lenkija. Šiuo neapibrėžtu laiku tapome ne tik regiono dujų perdavimo centru, bet ir patikima pagalba kaimyninėms valstybėms.

Pernai, vos per devynis mėnesius įgyvendinome strateginį valstybės projektą – dujotiekio tarp Lietuvos ir Latvijos išplėtimo projektą ELLI. Jo metu atnaujinome valstybių pasienyje esančią Kiemėnų dujų apskaitos stotį ir dujų srautą Latvijos kryptimi padidinome trečdaliu. Šiuo pagerinimu taip pat nedelsiant pasinaudojo rinka, jau kitą dieną po dujotiekio pralaidumo padidinimo užsisakiusi visus galimus dujų transportavimo pajėgumus šiaurės kryptimi. Projektą toliau tęsia Latvijos operatorius, atnaujinantis jungties elementus savo valstybėje.

Žalioji energetikos transformacija buvo dar viena sritis, kurioje aktyviai veikėme 2022 metais. Metų pradžioje prisijungėme prie didžiausios vandenilio iniciatyvos Europoje - „European Hydrogen Backbone“. Europos energetikos infrastruktūros operatorius vienijančios iniciatyvos tikslas – sukurti ir siekti, kad būtų įgyvendinta bendra klimatui neutralios Europos vizija. Įsitraukę į šią iniciatyvą kūrėme įmonei ir valstybei būtinus ryšius su Europos žaliojo vandenilio bendruomene. Tai padėjo rengiant nacionalines vandenilio plėtros gaires bei tiriant praktines galimybes vandenilio integracijai į dujų perdavimo sistemą. Kartu su kitais Europos operatoriais sukūrėme bendro europinio vandenilio tinklo, kuriame yra ir Lietuva, viziją.

Rudenį, kaip šio darbo tęsinys, pradėta itin reikšminga partnerystė – Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas. Jame susijungusios šešios šalys – Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Vokietija tiria žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo galimybes regione. Esame suinteresuoti kitos žaliųjų dujų rūšies – biometano – plėtra. 2022 metais pasirašėme sutartį dėl pirmos biometano jėgainės prijungimo prie perdavimo tinklo. 2023 metais įgyvendinus šį modernų projektą, į tinklą bus įleidžiama apie 122 GWh biometano per metus.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

5

Apžvelgdamas 2022-uosius metus, galiu tvirtai teigti, kad tai buvo istoriniai metai ne tik mūsų įmonei, bet ir valstybės energetikos sektoriui. Tai – iššūkių ir pokyčių metai, kai situacija keitėsi labai greitai ir mums teko priimti svarbius sprendimus. Šie metai žymi Lietuvos sprendimą galutinai nutraukti rusiškų dujų importą. Vasario 24-ąją kilus karui Ukrainoje ir prasidėjus rusiškam šantažui dėl dujų tiekimo Europai, ilgai nedelsdami, balandžio 1 dieną priėmėme sprendimą atsisakyti priimti rusiškas dujas Lietuvos vartojimui. Tokiai situacijai valstybėje buvo ruošiama nuosekliai – Lietuva stiprino Klaipėdos SGD terminalo pozicijas iki kol jis tapo pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Išvystėme naują ir stiprinome esamą jungtį su kaimyninėmis Europos Sąjungos valstybėmis – Lenkija ir Latvija. Pirmosios dujotiekių jungties su Lenkija GIPL atidarymas, įvykęs pernai gegužę, yra istorinis įvykis, žymintis 2022 metus. Pasaulio dėmesį pritraukęs infrastruktūros prijungimas svarbus visomis prasmėmis – Lietuva tapo žinoma, kaip įžvalgi, sudėtingiems scenarijams iš anksto besiruošianti ir todėl laiminti valstybė. O dujų tiekėjai, įvertinę atsiradusią naują galimybę gabenti dujas į dar neištyrinėtas rinkas, iškart pasinaudojo šia galimybe. Per keletą mėnesių GIPL jungtimi perdavėme reikšmingą dujų kiekį bei pritraukėme stambių rinkos žaidėjų. Jau metus gyvename veikiami karo, vykstančio netolimoje valstybėje, pasekmių. Viena didžiausių – 2022 metais dominavusios itin aukštos dujų kainos, lėmusios ir elektros kainų piką. Energijos išteklių kainos atsiliepė gyventojams ir labiausiai – pramonei. Didžiosios įmonės pradėjo mažinti gamybos apimtis tam, kad sumažintų energijos, pirmiausia – dujų, vartojimą. Tai lėmė, jog per 2022 metus Lietuvoje buvo suvartota net 35 proc. mažiau dujų nei 2021 metais. Apie 20 proc. dujų vartojimas mažėjo visoje Europoje, o Baltijos šalyse ir Suomijoje vartojimas menko panašiai – iki 40 proc. Nepaisant šių aplinkybių, „Amber Grid“, padėdama regionui užsitikrinti energetinį saugumą, per dujų perdavimo sistemą 2022 metais transportavo rekordinį dujų kiekį – 64 TWh, iš jų – 18,4 TWh jungtimi su Latvija ir 6,4 TWh jungtimi su Lenkija. Šiuo neapibrėžtu laiku tapome ne tik regiono dujų perdavimo centru, bet ir patikima pagalba kaimyninėms valstybėms. Pernai, vos per devynis mėnesius įgyvendinome strateginį valstybės projektą – dujotiekių tarp Lietuvos ir Latvijos išplėtimo projektą ELLI. Jo metu atnaujinome valstybių pasienyje esančią Kiemėnų dujų apskaitos stotį ir dujų srautą Latvijos kryptimi padidinome trečdaliu. Šiuo pagerinimu taip pat nedelsiant pasinaudojo rinka, jau kitą dieną po dujotiekių pralaidumo padidinimo užsisakiusi visus galimus dujų transportavimo pajėgumus šiaurės kryptimi. Projektą toliau tęsia Latvijos operatorius, atnaujinantis jungties elementus savo valstybėje. Žalioji energetikos transformacija buvo dar viena sritis, kurioje aktyviai veikėme 2022 metais. Metų pradžioje prisijungėme prie didžiausios vandenilio iniciatyvos Europoje - „European Hydrogen Backbone“. Europos energetikos infrastruktūros operatorius vienijančios iniciatyvos tikslas – sukurti ir siekti, kad būtų įgyvendinta bendra klimatui neutralios Europos vizija. Įsitraukę į šią iniciatyvą kūrėme įmonei ir valstybei būtinus ryšius su Europos žaliojo vandenilio bendruomene. Tai padėjo rengiant nacionalines vandenilio plėtros gaires bei tiriant praktines galimybes vandenilio integracijai į dujų perdavimo sistemą. Kartu su kitais Europos operatoriais sukūrėme bendro europinio vandenilio tinklo, kuriame yra ir Lietuva, viziją. Rudenį, kaip šio darbo tęsinys, pradėta itin reikšminga partnerystė – Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas. Jame susijungusios šešios šalys – Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Vokietija tiria žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo galimybes regione. Esame suinteresuoti kitos žaliųjų dujų rūšies – biometano – plėtra. 2022 metais pasirašėme sutartį dėl pirmos biometano jėgainės prijungimo prie perdavimo tinklo. 2023 metais įgyvendinus šį modernų projektą, į tinklą bus įleidžiama apie 122 GWh biometano per metus. Dirbant šioje srityje taip pat pavyko pasiekti ir dar vieną laimėjimą – „Amber Grid“ administruojamas nacionalinis atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registras importavo biometano, atitinkančio ES tvarumo kriterijus, kilmės garantijas. Sandorio metu GIPL jungtimi į Lietuvą buvo importuota 3,2 GWh biometano iš Nyderlandų. Praėjusiais metais ne tik stiprinome infrastruktūrą, bet ir išbandėme savo galimybes papildomose veiklose. Viena iš jų – mobilaus dujų kompresoriaus nuoma gretimos šalies operatoriui. Mūsų turimas mobilusis kompresorius leidžia vykdyti dujų sistemos remonto darbus perpumpuojant dujas, nenutraukiant jų tiekimo vartotojams. Naudodami šią technologiją gerokai sumažiname dujų infrastruktūros neigiamą poveikį gamtai. Planuojame ir ateityje pasiūlyti daugiau paslaugų mūsų partneriams ir klientams. Šis metinis pranešimas atskleidžia ne tik svarbiausius mūsų veiklos aspektus ir finansinius rezultatus. Jame nuo šiol bus pateikiama ir integruota darnumo ataskaita. Į šią sritį investuojame vis daugiau laiko ir dėmesio, pradėjome vertinti daugiau darnumo srities rodiklių. Tikiu, kad kruopštus darbas darnumo srityje atneš sėkmingų rezultatų, leisiančių mus vertinti kaip atsakingą ir visavertę darnios visuomenės dalį. Esu dėkingas visiems „Amber Grid“ darbuotojams, pastaraisiais metais pademonstravusiems profesionalumą, stabilumą ir susitelkimą sprendžiant didžiuosius mums tekusius iššūkius. Taip pat dėkoju klientams, partneriams ir akcininkams už bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir paramą. Nors prasidėję 2023 metai nebus ramūs, tikiu, kad mums kartu pavyks sukurti dar didesnių pasiekimų ir geresnių rezultatų. Pagarbiai Nemunas Biknius „Amber Grid“ generalinis direktorius

xx

1. Apžvalga

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

7

1.1. Pagrindiniai duomenys

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užtikrina patikimą ir saugų gamtinių dujų perdavimą klientams aukšto slėgio dujotiekiais. Bendrovė atsakinga už Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūros, kurią sudaro beveik 2300 km dujotiekių, tinklą ir dvi dujų kompresorių stotis, eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra patogi didelio energijos kiekio transportavimui Baltijos šalims, Suomijai ir Lenkijai. Bendrovei įgyvendinus strateginį energetikos projektą GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania), naujoji tarptautinė dujotiekių jungtis, pradėjusi veikti 2022 metais, ne tik sujungė Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas, bet ir Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinkas su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Siekiant dujų sektoriaus dekarbonizacijos tikslų, „Amber Grid” aktyviai veikia ieškodama naujų technologinių ir rinkos sprendimų bei kurdama sąlygas pritaikyti dujų perdavimo sistemą žaliųjų dujų, įskaitant vandenilį ir biometaną, transportavimui. „Amber Grid“ taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą. „Amber Grid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės (toliau – „EPSO-G“, „EPSO-G“ įmonių grupė) įmonė. „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, o UAB „EPSO-G“ veikia kaip „EPSO-G“ įmonių grupės valdymo bendrovė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Daugiau informacijos apie UAB „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių grupę galima rasti internetiniame puslapyje www.epsog.lt. „Amber Grid“ valdo 100 proc. UAB „GET Baltic“ įstatinio kapitalo. „GET Baltic“ – bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, organizuojanti ir vystanti prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Daugiau informacijos apie „GET Baltic“ pateikta interneto svetainėje www.getbaltic.com. Bendrovė filialų ir atstovybių neturi.# Pavadinimas Teisinė forma Įregistravimo data ir registras Juridinio asmens kodas Juridinių asmenų registro tvarkytojas Įstatinis kapitalas LEI kodas Buveinės adresas Telefonas Elektroninio pašto adresas Interneto tinklalapis AB „Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“, Bendrovė) Akcinė bendrovė 2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras 303090867 VĮ Registrų centras 51.730.929,06 Eur 097900BGMP0000061061 Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva +370 5 236 0855 info@ambergrid.lt www.ambergrid.lt

„Amber Grid“ vizija
Aplinkai draugiška, inovatyvi ener- getikos bendrovė integruotame Europos dujų tinkle.

„Amber Grid“ misija
Vystyti sistemą, įgalinančią kon- kurenciją ir klimatui draugiškos energijos naudojimą.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį
8

1.2. Veiklos rodikliai

Dujų kiekis, transpor- tuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh	Dujų kiekis, transpor- tuotas į gretimas perdavimo sistemas, GWh	Sistemos naudotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius	Darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	Magistralinių dujotiekių ilgis, km
2022 m.	2021 m.	2020 m.
15576	24136	25144	48213	28595	32861
122	110	108	2288	2285	2115
68	68	67	332	324	319

1 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai

1.3. Svarbūs įvykiai

Sausis

„Amber Grid“ pradėjo rengti nacionalinės vandenilio technologijos plėtros Lietuvoje gaires. Jos rengiamos kartu su viešąjį kon- kursą laimėjusiais konsultantais - Jungtinės Karalystės konsultacijų bendrove „Baringa Consulting Limited“, bendradarbiaujančia su tarptautine valdymo konsultacijų įmone „Civitta“.

2022 m. sausio 28 d. „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ valdybos priėmė sprendimą skelbti dukterinės įmonės dujų biržos „GET Baltic“ strateginio partnerio, kuriam būtų pasiūlyta įsigyti dalį bendrovės akcijų, atranką. Viešas konkursas organizuojamas siekiant pritraukti patyrusį strateginį partnerį, kuris regiono dujų rinkos daly- viams galėtų pasiūlyti modernią, pažangiais sprendimais grįstą dujų prekybos platfor- mą, apimančią tiek trumpalaikius, tiek ilga- laikius produktus ir geriausią rinkos praktiką atitinkančias kliringo paslaugas.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį
9

Vasaris

2022 m. vasario 1 d. „Amber Grid“, stiprindamas pozicijas vande- nilio tyrimų ir plėtros srityje, prisijungė prie didžiausios vandeni- lio iniciatyvos Europoje - „European Hydrogen Backbone“. Ši iniciatyva vienija 31 dujų ir energetikos infrastruktūros operato- rių 28 Europos šalyse, kurių pagrindinis tikslas – bendra klimatui neutralios Europos vizija. Iniciatyvos veikla siekiama reikšmingai prisidėti prie atsinaujinančių išteklių ir žaliojo bei mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio vandenilio rinkos sukūrimo.

2022 m. vasario 3 d. „Amber Grid“ prisijungė prie Lietuvos skai- tmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „INFOBALT“ ir energetikos įmonių grupės „EPSO-G” suburtos „EnergyTech Digital“ grupės. Ji skatina platesnį skaitmeninių technologijų panaudojimą energetikoje bei glaudų rinkos bendradarbiavimą.

2022 m. vasario 10 d. ruošiantis du kartus padidinti dujų perdavi- mo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, „Amber Grid“ pasirašė 2,8 mln. eurų vertės ELLI projekto rangos sutartį su viešąjį kon- kursą laimėjusia energetikos rangos įmone „MT Group“ dėl vieno iš projekto ELLI rangos darbų etapo – Kiemėnų dujų aps- kaitos stoties rekonstrukcijos darbų. Pagal sutartį bus atliekami dujų įleidimo-išleidimo taško Lietuvos-Latvijos pasienyje esan- čios Kiemėnų dujų apskaitos stoties modernizavimo darbai.

Balandis

2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklauso- mybės nuo rusiškų dujų ir reaguodama į Rusijos energetinį šanta- žą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo balandžio mėnesio veikia be rusiškų dujų importo.

2022 m. balandžio 20 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcinin- kų susirinkime į „Amber Grid“ valdybą iki jos kadencijos pabaigos buvo išrinkti trys nauji nariai: patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ nominuoti Vytautas Bitinas ir Dalius Svetulevičius bei valstybės tarnautojas Karolis Švaikauskas.

2022 m. balandžio 20 d. įvykęs eilinis visuotinis „Amber Grid“ akci- ninkų susirinkimas nusprendė paskirstyti 2021 m. Bendrovės pelną ir skirti 0,0555 euro dividendų vienai akcijai.

2022 m. balandžio 27 d. vykusiame „Amber Grid“ valdybos posėdy- je išrinktas valdybos pirmininkas, kuriuo tapo „EPSO-G“ strategi- jos ir plėtros direktorius Vytautas Bitinas. Jis užtikrina įmonių grupės strategijos formavimą, valdymą ir priežiūrą.

Kovas

2022 m. kovo 25 d. „Amber Grid“ pasirašė sutartis dėl dviejų dujų skirstymo stočių Šiauliuose ir Telšiuose atnaujinimo. Darbus už 4,5 mln. eurų atliks viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Alvora“. Projektas įgyvendinamas patvirtinus 2 mln. eurų ES paramą minėtų stočių modernizavimui.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį
10

Gegužė

2022 m. gegužės 1 d., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Nuo pirmos dienos naująja dujų jungtimi perduodami fiziniai ir komerciniai dujų srautai. 508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją, faktiškai išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprino regiono ener- getinę nepriklausomybę bei padidino Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes.

2022 m. gegužės 5 d. oficialiai atidarytas GIPL dujotiekis. Jung- ties atidarymo ceremonija vyko Jauniūnų dujų kompresorių stotyje – viename pagrindinių Lietuvos dujotiekių sistemos mazgų, kur ir prasideda GIPL dujotiekio gija, vedanti į Lenkiją. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos valstybių prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką.

2022 m. gegužės 20 d. „Amber Grid“ nustatė dujų perdavimo paslaugų kainas 2023 metams. Vidutinė dujų perdavimo kaina Lietuvos vartotojams 2023 m. bus 1,39 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh). Kaina nustatyta atsižvelgiant į Valstybinės energe- tikos reguliavimo tarybos (VERT) gegužę patvirtintą leistinos reguliuojamų pajamų viršutinės ribos didėjimą. Dujų perdavimo paslaugos kaina sudaro mažiau nei 2 proc. galutinės vartotojų sumokamos kainos už dujas.Palyginti su 2022 m. taikoma vidu- tine kaina (1 Eur/MWh), kitais metais ji didės 39 proc. ir sugrįš į 2021 m. dujų perdavimo kainos lygmenį (1,40 Eur/MWh). VERT 2023 metams „Amber Grid“, vykdančiam reguliuojamą dujų perdavimo veiklą nustatė 64,17 mln. eurų pajamų viršutinę ribą, kuri yra beveik 59 proc. didesnė nei 2022 metais.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį
11

Spalis

2022 m. spalį Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo tinklus jungiantis dujotiekis GIPL buvo išbandytas veikiant maksimaliu pajėgumu. Du bandymai buvo atlikti siekiant įsitikinti, kad dujo- tiekiu be trikdžių gali būti perduodamas visas techninius GIPL statybos parametrus atitinkantis dujų srautas. Dujotiekį valdan- čių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vertinimu, testai įvyko sėkmingai.

2022 m. spalio 19 d. „Amber Grid“ pasirašė 3,7 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „DS-1“ dėl dujotiekių rekonstrukcijos įvairio- se Lietuvos vietovėse. Atnaujinant dujotiekius juose taip pat bus įrengti inovatyvūs infrastruktūros elementai – korozijos davikliai. Projekto metu virš žemės įrengto magistralinio dujotie- kio atkarpos, sudarančios arti 300 metrų bus pakeistos požemi- nėmis, o beveik 4 kilometrai nepakankamai giliai paklotų dujotie- kio atkarpų bus tinkamai įgilintos. Pusė projekto sumos bus finansuota iš ES struktūrinių fondų paramos. Projektą planuoja- ma įgyvendinti iki 2023 metų vidurio.

2022 m. spalio 26 d. paskelbtas Baltijos šalių ir Suomijos nacio- nalinių reguliavimo institucijų viešas pranešimas, kad bendros dujų perdavimo tarifų zonos sukūrimas atidedamas bent metams (atitinkamas VERT pranešimas čia: https://www.vert.l- t/Puslapiai/naujienos/2022-me- tai/2022-10-26/atidetas-baltijos-suomijos-gamtiniu-duju-rink os-sujungimas.aspx)

Birželis

2022 m. birželio 9 d. „Amber Grid“ pasirašė tris rangos darbų sutartis dėl dujų skirstymo stočių, esančių Kėdainiuose, Vievyje ir Grigiškėse rekonstrukcijos. Bendra sutarčių su viešąjį konkur- są laimėjusia įmone „MT Group“ vertė – 7,6 mln. eurų. Trijų objek- tų rekonstrukciją planuojama įgyvendinti iki 2023 metų vidurio. Visos trys dujų skirstymo stotys bus modernizuojamos lygia- grečiai, tuo pačiu metu. Šių dujų sistemos elementų moderniza- vimui skirta 3 mln. eurų Europos Sąjungos parama, siekiant pasenusius įrenginius pakeisti moderniomis, aukščiausius aplinkosaugos, efektyvumo ir saugumo standartus atitinkan- čiomis technologijomis.

Rugsėjis

2022 m. rugsėjo 6 d. VERT pritarė „Amber Grid“ parengto Gamti- nių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros plano paskelbimui. Planas yra paskelbtas Bendrovės interneto svetainėje.

2022 m. rugsėjo 15 d. „Amber Grid“ pasirašė rangos darbų sutartį dėl biometano jėgainės prijungimo prie dujų perdavimo sistemos. Planuojama, kad Pasvalio rajone esanti jėgainė, kurią valdo UAB „Tube Green“, pagamintą biometaną į dujų perdavi- mo tinklą galės tiekti jau 2023 metų viduryje. Prie dujų tinklo prijungus šią jėgainę, kasmet į sistemą numatoma įleisti 122 GWh biometano.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį
12

Lapkritis

2022 m. lapkričio mėnesį pradėtas biometano importas į Lietuvą iš Nyderlandų. Biometanas importuojamas kartu su kilmės garantijo- mis už kurių pripažinimą ir įregistravimą Lietuvoje atsakinga Amber Grid. Importuotas biometanas Lietuvoje bus naudojamas kaip transporto kuras.

2022 m. lapkričio 22 d. „Amber Grid“ valdybos pirmininku išrinktas „Amber Grid“ valdybos narys ir „EPSO-G“ technikos vadovas Dalius Svetulevičius (po to, kai nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iš Valdybos pirmi- ninko pareigų pasitraukė V. Bitinas). „EPSO-G“ įmonių grupėje D.# Svetulevičius yra atsakingas už technologinio turto valdymo strategijos ir investicinių planų įgyvendinimo kontrolę.

Gruodis 2022 m. gruodžio 1 d. paskelbta VERT vieša konsultacija dėl „Amber Grid“ kainodaros laikotarpiui nuo 2024 m., kurioje be kita ko siūloma Lietuvoje nustatyti diferencijuotą (kaštus atitinkančią) kiekio komponentę GIPL taške. Konsultacija baigėsi 2023 m. vasario 1 d.

2022 m. gruodžio 14 d. šešių ES šalių perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl tarpvalstybinio projekto – „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus“ (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor). Europos perdavimo sistemų operatorių „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Co- nexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija) pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo tikslas – plėtoti vandenilio tiekimo infrastruktūrą nuo Suomijos per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją iki Vokietijos, prisidedant prie „REPowerEU“ 2030 m. tikslų pasiekimo.

Sausis 2023 m. sausio 13 d. Šiaurės Lietuvos dalyje esančiame Pasvalio rajone magistraliniame „Amber Grid“ dujotiekyje įvyko incidentas, kurio metu kilo ugnis. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, jo metu užsidegusios dujos nustojo degti po 4 valandų. Incidento vietoje dujų perdavimo sistemą sudaro du lygiagrečiai į Latvijos pusę einantys dujotiekiai. Incidentas įvyko viename iš jų, kitas dujotiekis nebuvo pažeistas. Dujų tiekimas pažeistu dujotiekiu buvo nedelsiant nutrauktas. Pasvalio rajono ir kitiems Šiaurės Lietuvos vartotojams dujų tiekimas buvo užtikrintas lygiagrečiai įrengtu dujotiekiu. Tą patį vakarą buvo atnaujintas ir dujų tiekimas į Latviją. Pažeistas dujotiekis buvo suremontuotas per kelias dienas, dujų tiekimas Latvijai visiškai buvo atstatytas sausio 16 d. Vyksta incidento priežasčių tyrimas.

Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registrų (ERGaR), Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos, Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos, European Hydrogen Backbone iniciatyvos narė:

Svarbūs įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos

1.4. Narystė

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį
13

ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu užtikrinti.

Asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams apie verslo galimybes abiejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.

Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip naujo, švaresnio ir tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio sektoriuose ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informacinę ir darbo platformą.

EASEE-gas asociacija įkurta plėtoti ir skatinti supaprastintą ir racionalizuotą fizinį dujų transportavimą ir prekybą dujomis visoje Europoje.

ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ES teisės aktų reikalavimus atitinkančią, sistemą, įgalinančią tarpvalstybinę dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų prekybą Europos gamtinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo atsinaujinančių dujų pardavimo ir dvigubos jų apskaitos.

„Amber Grid“ dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse, kurio tikslas – padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę.

„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio platformos, įsteigtos prie Energetikos ministerijos, narė. Platforma siekia padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę. Taip pat skatina vandenilio kaip švaraus kuro, energijos šaltinio ir nešėjo naudojimą transporto, pramonės, energetikos bei kituose ūkio sektoriuose, taip pat Lietuvos įmonių ir organizacijų įsitraukimą į vandenilio sektoriaus vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant paslaugas Lietuvos ir kitų šalių poreikiams.

„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Šalies mokslininkus ir verslo organizacijas jungianti asociacija dalyvauja formuojant nacionalinę, regioninę ir ES politiką bei tikslus, įskaitant Lietuvos vandenilio energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų leidybos procese strategijos ir vandenilio plėtros veiksmų plano parengimą, prisideda siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios paskatintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina bendrą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą ir kt.

„Amber Grid“ yra INFOBALT asociacijos narė. INFOBALT yra informacijos, ryšių ir technologijų sektoriaus asociacija, siekianti sukurti geriausias sąlygas technologijų taikymui, rinkos plėtrai bei eksportui. „Amber Grid” kartu su kitais šios asociacijos partneriais kuria energetikos, mokslo ir IT srities „think tank“ bendradarbiavimo platformą – EnergyTech, apjungiančią energetikos verslo įmones, mokslo bendruomenę ir pažangiausias bei daugiau patirties turinčias IT bei technologines bendroves. EnergyTech platforma mato save 3 kryptimis: kaip inovatyvių idėjų banką ir eksportuojamų kompetencijų centrą; kaip bendraminčių profesionalų erdvę efektyviam dialogui energetikos sektoriaus inovacijų skatinimui; kaip lyderį, įtraukiantį Lietuvos, regiono ir tarptautinę bendruomenę tvariai ateities energetikai užtikrinti.

„Amber Grid“ prisijungė prie europinės vandenilio plėtros iniciatyvos „European Hydrogen Backbone“. Iniciatyvoje dalyvaujantys nariai kuria vandenilio transportavimo infrastruktūros visoje Europoje viziją.

Atgal į turinį
xx

2. Verslo aplinka

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį
15

2.1. Verslo aplinka ir prognozės

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.

Dar 2021-2022 metų žiemą ištuštėjusios dujų saugyklos bei po pandemijos atsigaunančios pasaulio šalių ekonomikos reikšmingai padidino dujų kainų indeksus tarptautinėse biržose. Per 2022 metus į Lietuvą buvo patiekta 40,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 155 proc. daugiau nei buvo patiekta 2021 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 26,3 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų, tai yra 10 kartų daugiau, palyginti su 2021 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 1,9 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 6,4 TWh dujų.

Dujų vartojimas Lietuvoje 2022 m. buvo mažesnis. Per 2022 metus Lietuvoje buvo suvartota 15,6 TWh dujų, tai – 36 proc. mažiau nei 2021 metais, kai dujų poreikis buvo 24,1 TWh dujų. Mažesnį dujų vartojimą lėmė aukštos dujų kainos. Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbiausiu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims. 2022 metais iš terminalo buvo patiekta 32,1 TWh dujų arba 79 proc., iš Latvijos – 3,3 TWh arba 8 proc., iš Lenkijos – 2,3 TWh arba 5 proc., o iki 2022 m. balandžio 1 d. iš Baltarusijos – 3,1 TWh arba 8 proc. viso įleisto dujų kiekio.

Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį turėtų sudaryti žalios dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m.# – iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc.

2021 m. LR Seimas priėmė Alternatyvių degalų įstatymą, kurio tikslas – plėsti alternatyvių degalų panaudojimo infrastruktūrą, didinant pažangiųjų biodegalų gamybą ir naudojimą, pereinant prie modernaus ir efektyvaus viešojo transporto bei skatinant netaršių transporto priemonių naudojimą, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte 2030 m. pasiektų 15 proc. Ypatingas dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriaus transformacijai. Siekiama, kad biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5,2 proc. 2030 m. Taip pat būtų skatinama ir gamtinių dujų vartojimo infrastruktūra, kol gamtinių dujų ir biodujų dalis bendroje transporto suvartojamų degalų struktūroje sudarytų 32 proc. Alternatyvių degalų įstatymas įgalino dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijas kartu su jų tvarumą įrodančiais sertifikatais panaudoti transporto sektoriuje, siekiant įvykdyti įstatyme numatytus įpareigojimus. Kilmės garantijos su tvarumo sertifikatais, panaudotos transporto sektoriuje, konvertuojamos į degalų iš atsinaujinančių išteklių vienetus (DAEI) ir patenka į DAEI sistemą, kurią administruoja paskirtoji valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ įmonė „Baltpool“. Galimybė panaudoti kilmės garantijas su tvarumo sertifikatais transporto sektoriuje Lietuvoje ateityje lems būtent tokių kilmės garantijų paklausą. 2021 m. gruodžio mėn. pirmą kartą Lietuvoje buvo skirta parama biometano gamybos projektams pagal Klimato kaitos programos priemonę „Investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti“. Iš viso skirta beveik 15 mln. eurų 8 įmonėms. Per 2022 m. Bendrovė gavo 13 prašymų iš potencialių biometano gamintojų išduoti prijungimo prie perdavimo sistemos sąlygas. Taip pat, pagal 2021 metais išduotas sąlygas, sudaryta prijungimo prie perdavimo sistemos sutartis, pagal kurią biometanas bus pradėtas tiekti jau 2023 m. Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju laikotarpiu iki mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos.

2020–2030m. dujų poreikis kasmet šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje.

Europos Komisija (EK) 2022 m. gegužės 18 d. pristatė REPowerEU planą – savo atsaką į sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Europos energetikos sistemą siekiama per- tvarkyti dėl dviejų priežasčių:
* panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas bei kasmet Europos mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 100 mlrd. eurų,
* kovoti su klimato kaita.

Veikdama kaip Sąjunga, Europa gali greičiau palaipsniui panaikinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikelti tikslai bus siekiami naudojant šias priemones:
* taupant energiją,
* diversifikuojant energijos tiekimą,
* paspartinant energijos iš atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą,
* siekiant pakeisti iškastinį kurą namų ūkiuose, pramonėje ir energijos gamyboje.

Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m. Dar 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija paskelbė naują ES teisės aktų projektų rinkinį (toliau - Dujų paketas). Direktyvos ir Reglamen- to pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų, ypač vandenilio ir biometa- no, integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje. Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką inves- ticijoms ir sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruk- tūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus taikomos priei- gai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui.

Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos atsparumą ir sustiprin- ti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o tarpvalstybinis auto- matinis solidarumas bus sustiprintas naudo- jant naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų paketu dabarti- nės taisyklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukia- mos naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką.

2020 m. Europos Komisija pristatė ES metano išmetimo mažinimo strategiją, kurioje tarp kitų tikslų taip pat bus siekiama sumažinti metano išmetimą energetikos sektoriuje. Taip pat buvo pristatyta ir vandenilio strategija. Joje konsta- tuojama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m., siekiant ES klimatui neutralios ekonomi- kos. Numatoma, kad šis dokumentas, kaip ir Dujų paketas turės didelę įtaką dujų perdavi- mo veiklai ateityje.

2022 m. Lietuvoje COVID-19 pandemija reikšmingos įtakos „Amber Grid“ veiklos tęstinumui, strateginių projektų įgyvendinimui ir finansi- niams rezultatams neturėjo.

Bendrovėje veikė Ekstremalių situacijų operacijų centras, buvo peržiūrėtas ekstremalių situacijų valdymo planas, parengti papildomi dokumentai bei įgyvendinimo priemonės – kritinių veiklų sąra- šai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kita. Buvo taikomos veiklos tęstinu- mo užtikrinimo bei prevencinės priemonės. Visi bendrovės darbuotojai buvo aprūpinti asmens saugumo priemonėmis – kaukėmis, respirato- riais, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu rankoms ir kt.

Atgal į turinį

16

Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis patenki- namas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transpor- tuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio per- davimą.

Dar 2021-2022 metų žiemą ištuštėjusios dujų saugyklos bei po pandemijos atsigaunančios pasaulio šalių ekonomikos reikšmingai padidino dujų kainų indeksus tarptautinėse biržose.

Per 2022 metus į Lietuvą buvo patiekta 40,8 tera- vatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transpor- tavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 155 proc. daugiau nei buvo patiekta 2021 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 26,3 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų, tai yra 10 kartų daugiau, palyginti su 2021 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 1,9 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 6,4 TWh dujų.

Dujų vartojimas Lietuvoje 2022 m. buvo mažes- nis. Per 2022 metus Lietuvoje buvo suvartota 15,6 TWh dujų, tai – 36 proc. mažiau nei 2021 metais, kai dujų poreikis buvo 24,1 TWh dujų. Mažesnį dujų vartojimą lėmė aukštos dujų kainos.

Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbiausiu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims. 2022 metais iš terminalo buvo patiekta 32,1 TWh dujų arba 79 proc., iš Latvijos – 3,3 TWh arba 8 proc., iš Lenkijos – 2,3 TWh arba 5 proc., o iki 2022 m. balandžio 1 d. iš Baltarusijos – 3,1 TWh arba 8 proc. viso įleisto dujų kiekio.

Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gam- tinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereina- mojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį turėtų sudaryti žalios dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žalia- sis vandenilis bei sintetinis metanas.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinauji- nančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m. – iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc. 2021 m.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

LR Seimas priėmė Alternatyvių degalų įstatymą, kurio tikslas – plėsti alternatyvių degalų panaudojimo infrastruktūrą, didinant pažangiųjų biodegalų gamybą ir naudojimą, pereinant prie modernaus ir efektyvaus viešojo transporto bei skatinant netaršių transporto priemonių naudojimą, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte 2030 m. pasiektų 15 proc. Ypatingas dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriaus transformacijai. Siekiama, kad biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5,2 proc. 2030 m. Taip pat būtų skatinama ir gamtinių dujų vartojimo infrastruktūra, kol gamtinių dujų ir biodujų dalis bendroje transporto suvartojamų degalų struktūroje sudarytų 32 proc. Alternatyvių degalų įstatymas įgalino dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijas kartu su jų tvarumą įrodančiais sertifikatais panaudoti transporto sektoriuje, siekiant įvykdyti įstatyme numatytus įpareigojimus. Kilmės garantijos su tvarumo sertifikatais, panaudotos transporto sektoriuje, konvertuojamos į degalų iš atsinaujinančių išteklių vienetus (DAEI) ir patenka į DAEI sistemą, kurią administruoja paskirtoji valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ įmonė „Baltpool“. Galimybė panaudoti kilmės garantijas su tvarumo sertifikatais transporto sektoriuje Lietuvoje ateityje lems būtent tokių kilmės garantijų paklausą. 2021 m. gruodžio mėn. pirmą kartą Lietuvoje buvo skirta parama biometano gamybos projektams pagal Klimato kaitos programos priemonę „Investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti“. Iš viso skirta beveik 15 mln. eurų 8 įmonėms. Per 2022 m. Bendrovė gavo 13 prašymų iš potencialių biometano gamintojų išduoti prijungimo prie perdavimo sistemos sąlygas. Taip pat, pagal 2021 metais išduotas sąlygas, sudaryta prijungimo prie perdavimo sistemos sutartis, pagal kurią biometanas bus pradėtas tiekti jau 2023 m. Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. 2020–2030m. dujų poreikis kasmet šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje. Europos Komisija (EK) 2022 m. gegužės 18 d. pristatė REPowerEU planą – savo atsaką į sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Europos energetikos sistemą siekiama pertvarkyti dėl dviejų priežasčių: • panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas bei kasmet Europos mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 100 mlrd. eurų, • kovoti su klimato kaita. Veikdama kaip Sąjunga, Europa gali greičiau palaipsniui panaikinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikelti tikslai bus siekiami naudojant šias priemones: • taupant energiją, • diversifikuojant energijos tiekimą, • paspartinant energijos iš atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą, • siekiant pakeisti iškastinį kurą namų ūkiuose, pramonėje ir energijos gamyboje. Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m. Dar 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija paskelbė naują ES teisės aktų projektų rinkinį (toliau - Dujų paketas). Direktyvos ir Reglameno pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido išskiriančių dujų, ypač vandenilio ir biometano, integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje. Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką investicijoms ir sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruktūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus taikomos prieigai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui. Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų paketu dabartinės taisyklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai anglies dioksido išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką. 2020 m. Europos Komisija pristatė ES metano išmetimo mažinimo strategiją, kurioje tarp kitų tikslų taip pat bus siekiama sumažinti metano išmetimą energetikos sektoriuje. Taip pat buvo pristatyta ir vandenilio strategija. Joje konstatuojama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m., siekiant ES klimatui neutralios ekonomikos. Numatoma, kad šis dokumentas, kaip ir Dujų paketas turės didelę įtaką dujų perdavimo veiklai ateityje. 2022 m. Lietuvoje COVID-19 pandemija reikšmingos įtakos „Amber Grid“ veiklos tęstinumui, strateginių projektų įgyvendinimui ir finansiniams rezultatams neturėjo. Bendrovėje veikė Ekstremalių situacijų operacijų centras, buvo peržiūrėtas ekstremalių situacijų valdymo planas, parengti papildomi dokumentai bei įgyvendinimo priemonės – kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kita. Buvo taikomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės. Visi bendrovės darbuotojai buvo aprūpinti asmens saugumo priemonėmis – kaukėmis, respiratoriomis, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu rankoms ir kt.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

17 Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą. Dar 2021-2022 metų žiemą ištuštėjusios dujų saugyklos bei po pandemijos atsigaunančios pasaulio šalių ekonomikos reikšmingai padidino dujų kainų indeksus tarptautinėse biržose.

Per 2022 metus į Lietuvą buvo patiekta 40,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 155 proc. daugiau nei buvo patiekta 2021 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 26,3 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų, tai yra 10 kartų daugiau, palyginti su 2021 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 1,9 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 6,4 TWh dujų. Dujų vartojimas Lietuvoje 2022 m. buvo mažesnis. Per 2022 metus Lietuvoje buvo suvartota 15,6 TWh dujų, tai – 36 proc. mažiau nei 2021 metais, kai dujų poreikis buvo 24,1 TWh dujų. Mažesnį dujų vartojimą lėmė aukštos dujų kainos. Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbiausiu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims. 2022 metais iš terminalo buvo patiekta 32,1 TWh dujų arba 79 proc., iš Latvijos – 3,3 TWh arba 8 proc., iš Lenkijos – 2,3 TWh arba 5 proc., o iki 2022 m. balandžio 1 d. iš Baltarusijos – 3,1 TWh arba 8 proc. viso įleisto dujų kiekio.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 18

2.2. Reguliacinė aplinka

2.3. Informacija apie „Amber Grid“ dukterinės įmonės „GET Baltic“ veiklą 2022 m.

Penkerių metų reguliavimo periodu (kuris prasidėjo 2019 m., o baigsis 2023 m. pabaigoje), nuo 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustato- mas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC). Taip pat dėl regio- ninės rinkos integravimosi galimi pokyčiai Ben- drovės teikiamų paslaugų kainų struktūroje (taip pat žr. skyrių „Dujų perdavimo sistemos opera- toriaus paslaugų kainų reguliavimas“). Dėl nustatyto reguliavimo įsigalioję pokyčiai turėjo įtakos Bendrovės veiklai ir rezultatams: nuo 2019 m. prasidėjęs naujas reguliavimo perio- das lėmė, jog Bendrovei pradėta taikyti nauja VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika ir nuo 2019 m. pradžios žymiai (nuo 7,09 proc. iki 3,33 proc.) sumažinta investicijų grąžos norma. Kadangi pagal minėtos metodikos (ją VERT 2021 m. koregavo) nuostatas kasmet perskaičiuojama skolinto kapitalo kainos komponentė, investicijų grąžos norma nuo einamojo reguliavimo periodo pradžios jo eigoje kinta kasmet. Atitinkamai 2020 metams ji pakoreguota ir nustatyta 3,38 proc., 2021 metams – 3,86 proc., 2022 metams – 3,94 proc., 2023 metams – kol kas nustatant Bendrovės leisti- mąsias pajamas naudota 3,94 proc., tačiau bus pakoreguota į 3,96 proc. Artėja naujas 2024-2028 m. reguliavimo perio- das ir VERT jau pradėjo kai kuriuos parengiamuo- sius veiksmus:
• 2022 m. gruodžio 1 d. buvo paskelbta VERT vieša konsultacija dėl „Amber Grid“ kainodaros laikotarpiui nuo 2024 m. Konsultacija pasibaigė 2023 m. vasario 1 d.
• 2023 m. pirmoje pusėje numatomi ir Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos pakeitimai.

„Amber Grid“ valdo 100 proc. „GET Baltic“ akcijų. „GET Baltic“ yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą ACER agentū- ros. Bendrovė administruoja elektroninę preky- bos sistemą, kurioje yra vykdoma prekyba trum- palaikiais ir ilgalaikiais (mėnesio trukmės) gamtinių dujų produktais Lietuvos, bendroje Latvijos ir Estijos, Suomijos prekybos aikštelėse. Kurdama gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus „GET Baltic“ siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje. 2022 metais Europos energijos rinkos išgyveno iššūkių pilnus metus, tačiau „GET Baltic“ rezultatai išliko stabilūs. Sėkmingus veiklos rezultatus lėmė nuosekliai vystoma biržos veikla, auganti biržos dalyvių bendruomenė ir regione įgyven- dinti infrastruktūriniai projektai. Per šiuos metus biržoje užsiregistravo 15 naujų dalyvių iš Lenki- jos, Bulgarijos, Vokietijos, Nyderlandų, Danijos, Čekijos, Latvijos bei Lietuvos. Gegužės mėnesį pradėjęs veikti GIPL dujotiekis sujungė Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas, integruodamas šalis į vieningą Europos Sąjungos dujų tinklą. Lapkritį įgyvendinus ELLI projekto dalį Lietuvoje, trečdaliu padidintas dujotiekio iš Lietuvos į Latviją pralaidumas, sustiprinęs regiono galimybes apsirūpinti dujomis bei sudaręs sąlygas sparčiau pildyti dujų saugyklą Latvijoje. Sėkmingai 2022 metais vystytas ir artimiausiu metu pradėsiantis veikti SGD terminalas Suomijoje užtikrins dujų tiekimą ir padidins šalių energetinį saugumą. Šie reikšmingi pokyčiai regione skatino naujus dalyvius registruotis bei aktyviai prekiauti biržoje, o „GET Baltic“ prekybos rezultatai atspindėjo biržoje augantį likvidumą bei konkurenciją.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 19# Metų pradžioje Bendrovės vienintelis akcininkas „Amber Grid“, siekdamas išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti naujas galimybes regioninės dujų biržos „GET Baltic“ klientams, paskelbė „GET Baltic“ biržos strateginio partnerio atranką. Siekiama, kad ateityje, kartu su patyrusiu strateginiu partneriu, „GET Baltic“ dujų rinkos dalyviams pasiūlys pažangiais sprendimais grįstas dujų prekybos galimybes, apimančias tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius produktus ir rinkos praktiką atitinkančias kliringo paslaugas.

Regioninė gamtinių dujų birža „GET Baltic“, reaguodama į biržos dalyvių atsiliepimus, 2022 m. birželio pabaigoje įdiegė biržos elektroninės prekybos sistemos (EPS) atnaujinimus. Nauji funkcionalumai leidžia biržos dalyviams prekiauti saugiau ir patogiau bei operatyviau priimti prekybinius sprendimus. Įdiegti šie nauji funkcionalumai:

1. Dviejų veiksnių autentifikavimas (2FA), užtikrinantis dar didesnį saugumą vartotojo paskyrai ir ten esantiems duomenims;
2. Naujausio sandorio informacijos atvaizdavimas EPS pagrindiniame prekybos lange, padedantis biržos dalyviams dar objektyviau vertinti esamą situaciją rinkoje, stebėti gamtinių dujų kainų pokyčius bei operatyviai priimti prekybinius sprendimus;
3. Informacinių pranešimų siuntimas elektroniniu paštu apie sudarytus sandorius;
4. Automatizuota prekyba, naudojant REST API sprendiniu, sudaranti galimybę ne tik gauti prekybos duomenis, bet ir teikti pavedimu į EPS.

Siekiant įgyvendinti į klientus orientuotos organizacijos strategiją, patenkinti klientų lūkesčius bei gerinti paslaugų ir aptarnavimo kokybę, rugsėjo-spalio mėnesį „GET Baltic“ atliko klientų pasitenkinimo tyrimą. Šio tyrimo metu buvo apklausiami „GET Baltic“ klientai, surenkant duomenis apie jų patirtis, vertinimą teikiamų paslaugų spektro, kokybės, aptarnavimo bei darbuotojų kaip žinių ir kompetencijų centro. Klientų pasitenkinimo apklausos rezultatai parodė, kad „GET Baltic“ klientai mato įmonę kaip atitinkančią stabilią bei aukštą rinkos paslaugų standartą. Vertinant klientų nuomonę ateityje „GET Baltic“ sieks ir toliau atliepti jų lūkesčius, tobulinti įmonės veiklą bei teikiamų paslaugų kokybę. Ateinančiais metais „GET Baltic“ tęs pradėtus darbus, siekdama skaidriai ir efektyviai įgyvendinti išsikeltus tikslus.

GET Baltic veiklos rezultatai, 2022m.:

	Biržos dalyviai	Aktyvūs biržos dalyviai	Prekyba apyvarta
PREKYBOS AIKŠTELĖ
SUOMIJA	31	30	6947 GWh
LATVIJA-ESTIJA	110	66	25101 GWh
LIETUVA	79	30	3009 GWh
BIRŽOS DALYVIŲ SKAIČIUS
PIRKIMOS APYVARTA GWh			2230
PARDAVIMO APYVARTA GWh			1707
Sudaryti sandoriai			2638

20

GET Baltic veiklos rezultatai, 2022 m.:

• biržoje suprekiautos 7 TWh gamtinių dujų (2021 m. – 8 TWh). Atsižvelgiant į tai, kad metinė dujų paklausa regione sumažėjo apie 40 proc. „GET Baltic“ biržoje suprekiautas kiekis regiono mastu išaugo ir sudarė apie 17 proc. viso Baltijos-Suomijos regiono poreikio (2021 m. – 12 proc.).
• tarpvalstybiniais sandoriais 2022 m. buvo suprekiauta 2,5 TWh – tai yra 55 proc. daugiau nei 2021 metais (1,6 TWh).
• 43 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (3.009 GWh), 32 proc. bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje (2.230 GWh) ir 25 proc. Suomijoje (1.707 GWh);
• iš viso sudaryti 25.101 sandoris, tai yra 18 proc. daugiau lyginant su 2021 m. (21.311 sandoris).
• pavedimus teikė 66 biržos dalyviai, visi sėkmingai sudarė sandorius. 2021 metais aktyviai pavedimus teikė 52 dalyviai, visi jie sudarė sandorius;
• per metus biržoje užsiregistravo 15 naujų dalyvių iš Lenkijos, Bulgarijos, Vokietijos, Nyderlandų, Danijos, Čekijos, Latvijos bei Lietuvos;
• pigiausias sandoris sudarytas spalio mėnesį už 30 EUR/MWh, brangiausias – rugpjūčio mėnesį už 320 EUR/MWh.

1 pav. „GET Baltic“ veiklos rezultatai, 2022 m.

xx

3. Strategija

22

3.1. Vizija, misija, įsipareigojimai, prioritetai

2 pav. „Amber Grid“ įsipareigojimai suinteresuotoms šalims.

3 pav. „Amber Grid“ strateginiai prioritetai 2030 m.

Įmonė toliau įgyvendino 2022 m. pradžioje valdybos patvirtintą atnaujintą ilgalaikę „Amber Grid“ strategiją 2021–2030 m. Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengęs transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio bei gryno vandenilio – transportavimui. Siekiame integruoti šią sistemą į bendrą Europos rinką, sukuriant efektyviai ir skaidriai veikiančią vieningą platformą, kuri įgalins valstybę užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojus – naudoti švarią energiją paprastai ir už geriausią kainą.

STEIGĖJUI

Veikti efektyviai, nuosekliai vystyti ir pritaikyti mūsų veiklą AB plėtrai

DARBUOTOJAMS

Kurti įsitraukusią ir pažangią komandą, gyvenančia ateities energija

VISUOMENEI

Mažinti poveikį klimato kaitai ir siekti ilgalaikio Lietuvos ekonominio konkurencingumo

GAMINTOJAMS / TIEKĖJAMS

Paprastai ir lanksčiai transportuoti įvairius dujų produktus visame regione

VARTOTOJAMS

Užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje ir galimybes įsigyti žalias dujas

MISIJA

Vystyti sistemą, įgalinančią konkurenciją ir klimatui draugiškos energijos naudojimą

VIZIJA

Aplinkai draugiška, inovatyvi energetikos bendrovė integruotame Europos dujų tinkle

• VARTOTOJAMS: Išauginta konkurencija per rinkų integraciją ir transportuojami nauji produktai: biometanas, vandenilis ir metano mišinys, o kai kur ilgesnėje perspektyvoje ir grynasis vandenilis
• DARBUOTOJAMS: Įsitraukusi ir pažangi komanda - ateities energetikos kompetencijų centras
• GAMINTOJAMS / TIEKĖJAMS: Sukurta į klientą orientuota organizacija regiono dujų rinkos dalyviams, paprastai ir lanksčiai transportuojanti dujas
• VISUOMENEI: Mažėjantis veiklos poveikis aplinkai ir perdavimo sistema, pritaikyta energetikos sektoriaus dekarbonizacijai
• Steigėjui: Sukurtos palankios sąlygos AEI integracijai ir užtikrintas efektyvus turto valdymas

Strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio centre yra penkios suinteresuotos šalys – vartotojai, gamintojai/tiekėjai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti vertę. Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę paskirtį ir tapatybę, apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims. Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategijos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui numatant konkrečius veiksmus pamečiui. Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis, suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai veiklos rodikliais trumpajam 3 metų laikotarpiui. Visoms suinteresuotoms šalims identifikuoti prioritetai ir juos vienijanti vizija 10 metų laikotarpiui.

23

2 lentelė. Ilgalaikiai Bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai

3.2. Veiklos ir finansiniai tikslai

Siekiant užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina strategijos įgyvendinimą ir pažangą. Detalesnė informacija apie Bendrovės strategiją pateikiama interneto svetainėje. „Amber Grid“ Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2022 m. metinius veiklos tikslus. Bendrovei keliami finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Amber Grid“ generalinio direktoriaus tikslams. Už nustatytų tikslų įgyvendinimą generalinis direktorius yra atskaitingas Valdybai. Toliau pateikiame Bendrovės 2022 m. tikslų įgyvendinimo statusą.

	VARTOTOJAI	GAMINTOJAI/TIEKĖJAI	STEIGĖJAS	VISUOMENĖ	VIENI KITIEMS
Tikslai	• Pritaikyti perdavimo tinklą žaliųjų dujų patekimui į rinką • Pasiekti artimą 0 kainų skirtumą tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių tikslinių prekybos zonų (pagal prekybos biržoje duomenis)	• Perdavimo sistemos pritaikymo žaliųjų dujų patekimui į rinką veiksmų plano įgyvendinimas laiku ir numatyta apimtimi • Didmeninių kainų skirtumas, proc.	• Sukurtos galimybės transportuoti vandenilį ir dujų mišinį pagal naujus nacionalinius ir tarpvalstybinius standartus • 90 proc. dienų kainų biržoje dydis ne daugiau kaip ≤1 EUR/MWh didesnis nei nuo Nyderlandų (TTF) VTP kainų indeksas	• NENS/NEKS numatyti strateginiai projektai įvykdyti laiku ir numatyta apimtimi 100 proc. • Padidinta regioninė integracija su kaimyninėmis šalimis (LV, EE, FI, PL)	• ROE ne mažesnis nei nustatytas LRV • 100 proc. reguliatoriaus leistinos uždirbti grąžos • AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis – 0,95 TWh • Veiklos poveikis aplinkai sumažintas (CO2, CH4 emisijos, t.t.) 2/3 lyginant su nustatytais baziniais metais
Įgyvendinimas	• AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis – 0,95 TWh • Darbuotojų įsitraukimas 65 proc. • Naujųjų dujų kompetencijų centras – formuojantis ateities energetikos tendencijas, teisėkūrą, verslo modelį	• Klientų pasitenkinimo rodiklis, proc.	• NENS strateginių projektų įgyvendinimas laiku ir sutarta apimtimi • ROE • Reguliatoriaus leistina uždirbti grąža (mln.

Atgal į turinį 24

VARTOTOJAI

Tikslai

• Pritaikyti perdavimo sistemą žalių dujų patekimui į rinką
• Aktyviai kuriame galimybes transportuoti vandenilį ir dujų mišinį pagal naujus nacionalinius ir tarpvalstybinius standartus. Šiam tikslui pasiekti ieškome galimybių sumažinti veiklos apribojimus vietovės klasėse. Tam 2022 m. buvo parengti teisės aktų projektai ir jie pristatyti atitinkamoms institucijoms derinimui.
• Pasiekti artimą 0 kainų skirtumą tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių tikslinių prekybos zonų (pagal prekybos biržoje duomenis)
• 2021 m. kartu su regiono partneriais pradėti darbai siekiant sukurti vieningą regiono rinką, pasikeitus geopolitinei ir komercinei situacijai rinkoje, laikinai buvo pristabdyti. Kainodaros klausimai bus tęsiami 2023 m., išanalizavus pasikeitusius šalies ir regioninius poreikius.

GAMINTOJAI/TIEKĖJAI

Tikslai

• Sukurti į klientą orientuota organizaciją
• Antrus metus iš eilės atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai palankūs (GCSI indeksas 82 proc.). Taip pat pradėtas diegti klientų aptarnavimo standartas, atlikta vidinė analizė keičiant požiūrį į klientą, sudarytas veiksmų planas. Automatizuotų sprendinių platformos rangovų ir kitų interesantų aptarnavimui įdiegimas vėluoja ieškant tinkamo techninio sprendinio, tariantis dėl darbų apimties.
• Įgyvendinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatytus strateginius projektus laiku ir numatyta apimtimi
• Siekiant sukurti vieningą infrastruktūrą, sujungiančią Baltijos regiono šalis su kitų Europos Sąjungos šalių dujų perdavimo tinklais, 2022 m. sėkmingai pradėta eksploatuoti GIPL dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos. Įgyvendinant ELLI projektą, 2022 m. atlikti visi suplanuoti darbai, padidinti dujotieko jungties pajėgumai tiek Lietuvos, tiek Latvijos kryptimi. Projektas bus baigtas iki 2023 m. pabaigos.

STEIGĖJAS

• Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui
• Tikslo „Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui“ platesnė apžvalga pateikta skyriuje „Finansiniai rezultatai“.
• Užtikrinti efektyvų sistemos valdymą pritaikant ją AEI integracijai
• Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta eilė priemonių. 2022 m. sėkmingai įdiegtos planuotos priemonės technologinio turto valdymo sistemose, paremtose rizikos vertinimu, pasirinkti techninės priežiūros skaitmenizavimo įgyvendinimo sprendiniai. Parengta Lietuvos vandenilio plėtros gairės ir vystymo planas. Atliekamas Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemų techninių galimybių vandenilio patiekimui ir transportavimui įvertinimas bei reikalingų modernizavimo priemonių ir investicijų nustatymo studija, pradėta rengti Lietuvos energetikos sistemos transformacijos studija. Sėkmingai įgyvendinti numatyti darbai susiję su biometano gamintojų prijungimu prie perdavimo sistemos. Toliau buvo įgyvendinami veiksmai numatyti Bendrovės 2022 m. informacijos saugumo valdymo plane. Bendrų grupės įmonių IT sistemų diegimas atidėtas atlikus detalią analizę, rengiama nauja koncepcija.

VISUOMENĖ

• Įgalinti dujų sektoriaus transformaciją integruojant AEI
• Vyksta dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų IT paslaugų diegimo darbai. Įdiegtas savitarnos portalas suplanuota apimtimi, pakeitus kilmės garantijų administravimo tvarkos taisykles, ši sistema bus tobulinama. Kuriant galimybes biometano kilmės garantijomis prekiauti tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos, rengiama AIB HUB dujų schema su masės balansavimu (ir tvarumo sertifikavimu), skirta Europos kilmės garantijų registrų integracijai.
• Reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai
• Vienas didžiausių prioritetų Bendrovėje – reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Šiam tikslui pasiekti 2022 m. daugiau kaip 50 proc. Bendrovės vykdomų pirkimų (pagal vertę) buvo žalieji pirkimai. Nuo 2023 m. Bendrovė sieks, kad visi jos vykdomi pirkimai būtų žali, pradėtos pirkimo procedūros siekiant palaipsniui Bendrovės autotransporto priemones pakeisti netaršiomis, 2022 m. atliktas Bendrovės poveikio aplinkai vertinimas, taip pat atlikta ŠESD taršos šaltinių inventorizacija bei sudarytas ŠESD emisijų priemonių mažinimo planas 2023-2030 m., kurio tikslas sumažinti visas Bendrovės ŠESD emisijas 2/3 palyginant su baziniais 2019 m.

DARBUOTOJAI

• Sukurti įsitraukusią organizaciją
• Siekiant sukurti įsitraukusią organizaciją, Bendrovė įgyvendina eilę veiksmų ir pokyčių. 2022 m. sukurta nauja Atlygio sistema (taikoma nuo 2023 m.), atlikta darbuotojų patirties apklausa, sudarytas veiksmų planas jai gerinti, pasirengta aktyviems darbdavio įvaizdžio gerinimo veiksmams.
• Sukurti pažangią organizaciją - ateities energetikos kompetencijų centrą
• Bendrovė sudarė sutartis su aukštosiomis mokymo įstaigomis, sukurtas stažuočių modelis, Bendrovės specialistai kviečiami skaityti pranešimus šalies ir tarptautinėse konferencijose. Siekiant sukurti efektyvumo kultūrą, sudaromas priemonių planas, parengta vidinių klientų apklausa, kuri padės identifikuoti tobulintinus procesus.

3 lentelė. 2022 m. tikslų įgyvendinimas

Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo įvertinimą. Jo rezultatas lemia kintamos atlygio dalies tiek Bendrovės vadovams, tiek ir darbuotojams dydį, neviršijant atlygio politikoje nustatytos individualių ir Bendrovės tikslų proporcijos. 2023 m. nustatyti Bendrovės tikslai yra tapatūs generalinio direktoriaus tikslams. Jie yra paskelbti „Amber Grid“ interneto svetainėje.

2022 m. gegužę pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL), nuo lapkričio trečdaliu padidinti dujotiekių jungties su Latvija (ELLI) pajėgumai. Abu strateginiai projektai buvo įtraukti į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (angl. European Network of Transmission System Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų plėtros planą (angl. Ten-Year Network Development Plan, TYNDP), BEMIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą, paskelbtą 2017 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP). Dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo projektas ELLI įtrauktas į Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros planą bei Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą. 2021 m. lapkričio 19 d. paskelbtame ES Bendro intereso projektų penktajame sąraše buvo tik vienas „Amber Grid“ vykdomas strateginis ELLI projektas, nes GIPL projektas jau užbaigtas.

3.3. Strateginiai infrastruktūros projektai

Atgal į turinį 26

4 pav. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas (GIPL).

Dvejus metus nuo 2020 m. sausio mėn. vykę tarptautinio dujotiekio, jungiančio Lietuvą ir Lenkiją (GIPL) statybos darbai užbaigti. Tai patvirtino 2021 m. gruodžio 31 d. gautas paskutinis GIPL projekto statybos užbaigimo aktas. 2022 m. gegužės 1 d. pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Naująja dujų jungtimi buvo perduoti pirmieji komerciniai dujų srautai. Europos Komisija GIPL (Gas interconnection Poland-Lithuania) projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. „Amber Grid“ GIPL projektą įgyvendino kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

Projekto tikslai:

• integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką,
• diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,
• padidinti dujų tiekimo saugumą.

3.3.1. Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL)

	Lenkija	Lietuva
Vamzdžio diametras	700 mm	700 mm
TWh per metus	27	21
GWh per parą	58	58
GWh per parą	21	27
TWh per metus
į Lenkiją
į Lietuvą
JUNGTIES PAJĖGUMAI
Bendras adujotiekio ilgis		343 km

Atgal į turinį 27

Bendras dujotiekio ilgis – 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 165 km. GIPL statybų, vykusios 2020-2021 m. metu Lietuvoje buvo nutiestas dujotiekis per devynias savivaldybes nuo Širvintų iki Lazdijų. Projekto rangos darbus įgyvendino įmonių konsorciumas, kurį sudarė UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Dujotiekis paklotas po didžiausiomis Lietuvos upėmis Nemunu ir Nerimi, taikant aplinką tausojantį horizontalų kryptinio gręžimo HDD metodą, atlikti masiniai archeologiniai tyrinėjimai, pastatyta Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotis, Lietuvoje įrengtas dujotiekis sujungtas su Lenkijoje paklotu vamzdynu, suvirinant dujotiekį valstybių sienų sankirtoje. Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje prijungtas prie Holowczyce dujų kompresorių stoties. Pastačius dujotiekių jungtį sukurti pajėgumai, leidžiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh dujų per metus, o Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos tapo bendros ES dujų rinkos dalimi. Investicijos į projektą Lietuvoje sudarė 116 mln. Eur.# GIPL projekto naudos
* Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos integruotos į bendrą ES dujų rinką,
* sukuriama prieiga prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių ir padidintas dujų rinkos konkurencingumas,
* padidintas dujų tiekimo saugumas ir patikimumas – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,
* sudarytos sąlygos lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,
* padidintas dujų prekybos likvidumas Lenkijos ir Baltijos šalių prekybos zonose, sustiprintas jų regioninis vaidmuo.

GIPL projektas buvo finansuojamas „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansavo Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį GIPL projekto investicijų Lenkijos teritorijoje.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti „Amber Grid“ interneto tinklapyje.

28

5 pav. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas (ELLI).

Projektu buvo siekiama padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“.

Projekto metu Lietuvos pusėje padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumai ir pertvarkytas dujotiekis prie Panevėžio dujų kompresorių stoties. Latvijoje vykdomi darbai, pertvarkant magistralinį dujotiekį, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinį slėgį nuo 40 iki 50 barų. 2022 m. sausio 28 d. buvo pasirašyta rangos sutartis dėl Kiemėnų dujų apskaitos stoties išplėtimo darbų, 2022 m. kovo 25 d. pasirašyta rangos sutartis dėl dujotiekio pertvarkymo prie Panevėžio kompresorių stoties ir pradėti statybos darbai.

Per 2022 m. „Amber Grid“ išplėtė Pasvalio rajone esančią Kiemėnų dujų apskaitos stotį bei padidino jos pajėgumus. Taip pat buvo atlikta Panevėžio dujų kompresorių stoties dujotiekių rekonstrukcija, įgalinusi transportuoti dar daugiau dujų iš Klaipėdos SGD terminalo į Latviją. Nuo lapkričio mėn. šis dujotiekis leidžia perduoti 90 gigavatvalandžių (GWh) dujų per parą – 30 proc. daugiau nei iki šiol. Lietuva jau įgyvendino savo įsipareigojimus ELLI projekte.

ELLI projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei AS Conexus Baltic Grid nuosavomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF).

• Projekto „Programinės įrangos perdavimo sistemos operatoriaus ir sistemosnaudotojų dujų srautų valdymui ir keitimuisi informacija užtikrinti diegimas“ įgyvendinimo metu buvo įdiegti tinklo serveriai programinės įrangos, perdavimo sistemos operatoriaus ir sistemosnaudotojų efektyviam dujų srautų valdymui ir interaktyviam keitimuisi informacija užtikrinti.
• Bendra įgyvendinto projekto vertė – 991,3 tūkst. Eur.
• Projekto „Panevėžio dujų kompresorių stoties dujų valymo įrenginių modernizavimas“ įgyvendinimo metu buvo atlikti Panevėžio dujų kompresorių stoties dujų valymo filtrų modernizavimo darbai. Bendra įgyvendinto projekto vertė – 813,1 tūkst. Eur.

Informaciją apie ES finansine parama dalinai finansuotus „Amber Grid“ įvykdytus ir vykdomus infrastruktūros projektus galima rasti interneto svetainėje.

3.3.2. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas (ELLI)

3.4. Europos Sąjungos finansinė parama

2022 m. „Amber Grid“ įgyvendino du Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plane numatytus gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektus pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, kuriems buvo skirta iki 50 proc. Europos Sąjungos (toliau – ES) parama:

Lietuva	Latvija	Kuršėnai	Šiauliai	Panevėžys	Kiemėnai	Vilnius	Kotlovka
GIPL	Šakiai	Kaunas	Jurbarkas	Klaipėda	Riga	Karksi	Korneti
Inčukalns

29

3.5. Regioninė rinka

2017 m. liepos 1 d. „Amber Grid“ kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation) tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose Baltijos šalyse, taip per dujų biržą GET Baltic paskirstydamos dalį dieną prieš užsakomų pajėgumų. Nuo 2018 m. liepos 1 d. šis metodas pradėtas taikyti ir einamosios paros pajėgumų paskirstymui. Tai – pereinamojo laikotarpio Baltijos šalių dujų integravimo priemonė, siekiant padidinti dujų rinkų konkurencingumą bei skatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis. Numatoma, kad regioninė dujų rinka turėtų vystytis palaipsniui.

Nuo 2020 m. bendrą dujų rinkos zoną sukūrė Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija suformavo bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija nuo 2020 m. taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną perdavimo kainos yra suvienodintos. 2020 m. rengtos studijos dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gamtinių dujų rinkos integravimosi rezultatai atskleidė ekonomines naudas kiekvienai iš regiono šalių, kuomet Lietuvos rinka būtų integruota kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinka. Studijos dėl naudų rinkai rezultatų pagrindu 2020 m. 2021 m. buvo parengta alternatyvų analizė dėl galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo sistemos operatorių mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC) mechanism).

Nors Lietuva palaiko bendros regioninės dujų rinkos sukūrimo idėją, tokio susitarimo, kaip dabar yra tarp Latvijos, Estijos ir Suomijos, sąlygos neužtikrina Lietuvos interesų, nes, jai prisijungus, sukeltų nepagrįstą papildomą finansinę naštą vidaus vartotojams. Todėl su Latvijos, Estijos ir Suomijos operatoriais 2022 m. toliau vyko derybos dėl sąlygų, kuriomis prie zonos prisijungtų ir Lietuva. Siekta, kad bendra rinka būtų sukurta visoms pusėms, taip pat ir Lietuvos gyventojams bei verslui, priimtinomis sąlygomis.

2021 m. pabaigoje Suomijos ir Baltijos šalių reguliavimo institucijoms buvo pateikta įvertinti bendra šių šalių perdavimo sistemų operatorių paraiška dėl bendros tarifų zonos sukūrimo ir ITC mechanizmo įdiegimo, kuri 2022 m. kovo, liepos ir rugpjūčio mėn. reguliavimo institucijų prašymu buvo tikslinama. Atsiradus naujoms geopolitinėms aplinkybėms, tokioms kaip karas Ukrainoje, stabdomi dujų srautai iš Rusijos ES reikmėms, ES šalyse kuriama infrastruktūra alternatyviems tiekimo šaltiniams (pvz., naujas SGD terminalas Suomijoje), sumažėjusi perdavimo tarifų reikšmė dėl išaugusių dujų kainų, šalys nusprendė tarifų zonos sukūrimą atidėti. 2022 m. spalio 26 d. paskelbtas Baltijos šalių ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų viešas pranešimas, kad bendros dujų perdavimo tarifų zonos sukūrimas atidedamas bent metams (daugiau informacijos: https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2022-metai/2022-10-26/atidetas-baltijos-suomijos-gamtiniu-duju-rinkos-sujungimas.aspx).

Neatmetama, kad pasiekus stabilumą geopolitinėje situacijoje, sukūrus papildomą infrastruktūrą (SGD terminalas Suomijoje-Estijoje, Lietuvos – Latvijos jungties pajėgumų padidinimas, Latvijos Inčukalnio saugyklos pajėgumų padidinimas, taip pat SGD terminalų ir tarpvalstybinių jungčių Europoje plėtra), ir dujų rinkai nusistovėjus naujomis sąlygomis, Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozicijas dėl tolesnės rinkos integracijos, siekdamos sukurti visoms šalims priimtiną operatorių bendradarbiavimo modelį.

xx

4. Veikla

31

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2288 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

4.1. Perdavimo sistema

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai. 2022 m. vidinės diagnostikos būdu patikrintas magistralinis dujotiekis Į Uteną, kurio ilgis 59 km. 2022 m.## 4.2. Eksploatavimas, rekonstrukcija ir modernizavimas

Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:

• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos atšakoje į Šiaulių dujų skirstymo stotį (DSS), magistraliniuose dujotiekiuose Panevėžys-Šiauliai II gijoje ir Minskas-Vilnius-Vievis;
• kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kamerų montavimą magistraliniame dujotiekyje Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, atšakoje į Biržų DSS, atšakoje į Kėdainių DSS, atšakoje į Pajiešmenių DSS, atšakoje į Vandžiogalos DSS, magistralinio dujotiekio Šiauliai-Kuršėnai II gijoje, magistralinio dujotiekio Panevėžys-Šiauliai ir Panevėžys-Šiauliai II gijoje;
• magistralinio dujotiekio atskirų atkarpų įgilinimo darbus atšakoje į Alytaus DSS, į Karaliaučių, į Marijampolės DSS, į Panevėžio DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Vilnius-Kaunas, Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Šiauliai-Klaipėda ir lupingą į Jonavos DSS;
• 20 magistralinių dujotiekių intarpų pakeitimą, atsižvelgus į magistralinių dujotiekių vamzdynų techninę būklę bei diagnostikos rezultatus;
• magistralinio dujotiekio dalies perklojimą Kauno LEZ teritorijoje;
• magistralinio dujotiekio atšakoje į Marijampolės DSS slėgio ribojimo mazgo įrengimo darbus;
• magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcijos projektavimą;
• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos projektavimo darbus atšakose į Alytaus DSS, į Prienų DSS, į Birštono DSS, į Vilkaviškio DSS, į Batniavos DSS, į Miežiškių DSS, į Šiaulių DSS, į Pajiešmenių DSS, į Panevėžio DSS, A. Panerių-I DSS, į A. Panerių-II DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Vilnius-Panevėžys-Ryga, Panevėžys-Šiauliai II gijoje, Vilnius-Kaunas ir technologinėje jungtyje į Klaipėdą;
• Panevėžio dujų kompresorių stoties dujų filtrų modernizavimą;
• Panevėžio dujų kompresorinės stoties pastatų ir kitų statinių atnaujinimą;
• dispečerinės pastato rekonstrukcijos projektavimo darbus;
• dujų kompresorių stočių valdymo modernizavimą ir duomenų centro įrengimą;
• 5 dujų skirstymo stočių atstatymo ir išplėtimo darbus;
• dviejų fotovoltinių saulės šviesos energijos elektrinių įrengimą;
• automobilių parkavimo aikštelės įrengimą;
• kontrolės matavimo kolonėlių atnaujinimą.

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai. 2022 m. vidinės diagnostikos būdu patikrintas magistralinis dujotiekis į Uteną, kurio ilgis 59 km.

2022 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:

• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos atšakoje į Šiaulių dujų skirstymo stotį (DSS), magistraliniuose dujotiekiuose Panevėžys-Šiauliai II gijoje ir Minskas-Vilnius-Vievis;
• kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kamerų montavimą magistraliniame dujotiekyje Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, atšakoje į Biržų DSS, atšakoje į Kėdainių DSS, atšakoje į Pajiešmenių DSS, atšakoje į Vandžiogalos DSS, magistralinio dujotiekio Šiauliai-Kuršėnai II gijoje, magistralinio dujotiekio Panevėžys-Šiauliai ir Panevėžys-Šiauliai II gijoje;
• magistralinio dujotiekio atskirų atkarpų įgilinimo darbus atšakoje į Alytaus DSS, į Karaliaučių, į Marijampolės DSS, į Panevėžio DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Vilnius-Kaunas, Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Šiauliai-Klaipėda ir lupingą į Jonavos DSS;
• 20 magistralinių dujotiekių intarpų pakeitimą, atsižvelgus į magistralinių dujotiekių vamzdynų techninę būklę bei diagnostikos rezultatus;
• magistralinio dujotiekio dalies perklojimą Kauno LEZ teritorijoje;
• magistralinio dujotiekio atšakoje į Marijampolės DSS slėgio ribojimo mazgo įrengimo darbus;
• magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcijos projektavimą;
• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos projektavimo darbus atšakose į Alytaus DSS, į Prienų DSS, į Birštono DSS, į Vilkaviškio DSS, į Batniavos DSS, į Miežiškių DSS, į Šiaulių DSS, į Pajiešmenių DSS, į Panevėžio DSS, A. Panerių-I DSS, į A. Panerių-II DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Vilnius-Panevėžys-Ryga, Panevėžys-Šiauliai II gijoje, Vilnius-Kaunas ir technologinėje jungtyje į Klaipėdą;
• Panevėžio dujų kompresorių stoties dujų filtrų modernizavimą;
• Panevėžio dujų kompresorinės stoties pastatų ir kitų statinių atnaujinimą;
• dispečerinės pastato rekonstrukcijos projektavimo darbus;
• dujų kompresorių stočių valdymo modernizavimą ir duomenų centro įrengimą;
• 5 dujų skirstymo stočių atstatymo ir išplėtimo darbus;
• dviejų fotovoltinių saulės šviesos energijos elektrinių įrengimą;
• automobilių parkavimo aikštelės įrengimą;
• kontrolės matavimo kolonėlių atnaujinimą.

4.3. Teikiamų paslaugų rinka

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo taškus iš Baltarusijos ir Latvijos. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuvos iniciatyva šalies poreikiams nebetiekiamos dujos iš Rusijos. Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti, administravimą. Su partneriais Bendrovė aktyviai dirba, kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas. „Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių nacionalinį kilmės garantijų registrą, t. y., teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų biodujų kilmę, o šio kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

4.4. Klientai

„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro klientai – dujų gamintojai, dujų tiekėjai, dujų perdavimo sistemos ir dujų skirstomųjų tinklų operatoriai bei kiti rinkos dalyviai, kurie ketina įgyti arba jau turi kilmės garantijas.

4.5. Teikiamos paslaugos

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• Klaipėdos SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
• dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.

4.5.1. Dujų perdavimas

Dujų perdavimo kiekiai

Per 2022 metus Lietuvos ir ES šalių (Latvijos, Estijos, Suomijos) vartotojams į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 32088 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota 3342 GWh, iš Lenkijos į Lietuvą – 2260 GWh, o iš Baltarusijos – 3082 GWh dujų. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 78,7 proc. viso reikalingo dujų kiekio. 2022 metais Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 15576 GWh dujų. Palyginti su 2021 m., kai buvo perduota 24136 GWh dujų, perdavimo kiekiai sumažėjo 35,5 proc. 2022 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 18428 GWh dujų, t. y. 9,7 kartų daugiau nei 2021 m. (1902 GWh). 2022 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį, kuri pradėjo veikti nuo š. m. gegužės mėn., buvo perduota 6386 GWh dujų. Per metus į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota 23399 GWh dujų (2021 m. – 26691 GWh dujų). Iki 2022 m. gruodžio 31 d.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

34

Bendrovė buvo sudariusi KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS Atgal į turinį 34 122 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo sistemos naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 64 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį. Perduotų dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus pavaizduota 7 paveiksle.

7 pav. Perduoti dujų kiekiai pagal perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2020 m. – 2022 m.

Dujų perdavimo sistemos operatoriaus paslaugų kainų reguliavimas

Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 16 d. – 2021 m. vasario 17 d. VERT pagal Europos Komisijos Reglamento, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC) nuostatas vykdytos viešosios konsultacijos metu iš rinkos dalyvių gautą nuomonę bei 2021 m. gegužės 10 d. VERT nustatė „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamų viršutinę ribą 2022 metams – 40,44 mln. Eur (kuri yra kiek mažesnė negu 2021 m. 42,4 mln. Eur pajamų viršutinė riba - dėl investicijų grąžos neatitikties už kelerius paskutinius metus įvertinimo 2022 m. leidžiamųjų pajamų lygyje).

2022 m. gegužės 10 d. VERT nustatė „Amber Grid” gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2023 m. sausio 1 d. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba 2023-iems, paskutiniams einamojo reguliavimo periodo metams, – 64,17 mln. Eur per metus. Tai – 58,7 proc. daugiau, nei 2022 metams patvirtinta pajamų viršutinė riba. Pajamų viršutinės ribos didėjimas, lyginant su 2022 metais, labiausiai nulemtas technologinių sąnaudų augimo (dėl reikšmingai pabrangusių gamtinių dujų kainų), dėl rinkai grąžinamos mažesnės korekcijos už surinktų pajamų perviršių 2021 m., bei dėl dalinai įtraukiamos didesnės Lenkijos operatoriui „GAZ System“ mokamos kompensacijos už bendro intereso GIPL projekto įgyvendinimą.

Išsamesnė informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas, taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d., pateikiama Bendrovės tinklalapyje. Kainos, galiojančios nuo 2023 m. sausio 1 d. skelbiamos Bendrovės interneto tinklalapyje.

2023 m. per Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą planuojama transportuoti 66,6 TWh gamtinių dujų, tai – 18,7 proc. daugiau nei buvo vertinta 2022 metams. Prognozuojamas užsakomų pajėgumų, vartojimo pajėgumų ir transportuojamo dujų kiekio lygmuo nustatytas atsižvelgiant į istorinius duomenis, esamų ir potencialių sistemos naudotojų poreikius bei vertinant Rusijos karo veiksmus Ukrainoje ir iš to kylančias Vakarų šalių sankcijas bei palaipsnį rusiškų dujų atsisakymą Europoje. Lietuva rusiškų dujų nebeimportuoja nuo 2022 m. balandžio mėn.

2023 m. dujų perdavimo paslaugų kainų formavimui įtakos turėjo 2022 m. pradžioje vykusios viešosios konsultacijos dėl „Amber Grid“ perdavimo paslaugų struktūroje 2023 m. taikytinų daugiklių, sezoninių koeficientų ir nuolaidų likusiam reguliavimo periodui apklausos rezultatai ir rinkos dalyvių nuomonė.

2023 m. visuose dujų įleidimo taškuose perdavimo paslaugų kainas numatoma išlaikyti suvienodintas su kaimyninėje Latvijos, Estijos ir Suomijos tarifų zonoje taikomomis įleidimo kainomis. Klaipėdos SGD terminalui tapus pagrindiniu dujų įleidimo tašku regione ir numatant, kad jo poreikis ir toliau išliks aukštas, nuspręsta 2023 metais Klaipėdos įleidimo taške taikyti tokią pačią kainą kaip ir kituose Lietuvos įleidimo taškuose bei atsisakyti taikomos 75 proc. nuolaidos.

2022 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas) sudaro 1 Eur/MWh ir, palyginti su 2021 metais taikyta vidutine kaina (1,40 Eur/MWh), mažėjo apie 29 proc. Mažų perdavimo paslaugų kainų tendenciją lėmė vienkartinė korekcija, grąžinant vartotojams papildomai uždirbtas pajamas ir sutaupytas sąnaudas už 2019 ir 2020 metus bei didesni prognozuojami gamtinių dujų srautai.

2023 metams patvirtinta 1,39 Eur/MWh vidutinė dujų perdavimo kaina Lietuvos vartotojams. Palyginti su 2022 m. taikoma vidutine kaina (1 Eur/MWh), kitų metų kaina didės 39 proc. bei bus artima 2021 m. vidutinei kainai.

Diskusijos dėl Lietuvos prisijungimo prie kaimyninės tarifų zonos, apimančios Latviją, Estiją ir Suomiją (toliau vadinama FINESTLAT tarifų zona) ir taikytinų Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos integravimosi priemonių, atsižvelgiant į aktualią geopolitinę bei dujų rinkos situaciją bendru šalių sutarimu yra atidėtos.

Glaudus bendradarbiavimas su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System” sudaro palankias sąlygas tarptautiniams srautams tarp Lietuvos ir Lenkijos nuo 2022 m., pradėjus naudoti naująją GIPL dujotiekių jungtį. Pasikeitus geopolitinei ir komercinei situacijai, išaugus tiekimo saugumo svarbai ES, 2022 m. gegužės mėn. atidaryta GIPL jungtis ir be komercinių skatinimo priemonių yra aktyviai naudojama rinkos dalyvių.

2022 m. gruodžio 1 d. paskelbta VERT vieša konsultacija dėl Amber Grid kainodaros laikotarpiui nuo 2024 m., kurioje be kita ko siūloma Lietuvoje nustatyti diferencijuotą (kaštus atitinkančią) kiekio komponentę GIPL tarpvalstybiniame sujungimo taške.

	Energetikos įmonės	Trąšų įmonės	Kitos įmonės	Iš viso
2020	4201	13136	7809	25146
2021	4161	11572	8403	24136
2022	1957	7090	6529	15576

35

4.5.2. Dujų srautų balansavimas perdavimo sistemoje

„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje, ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje. Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės, kuriose numatyta, kad virtualiame prekybos taške negalima prekyba praėjusios paros produktais, todėl išaugo sukėlusių disbalansą rinkos dalyvių skaičius.

Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą už ataskaitinį laikotarpį, kiekvienam rinkos dalyviui apskaičiuoja neutralumo mokestį. Pakeitimai parengti vadovaujantis 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas.

Per 2022 metus dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 273,2 GWh ir pardavė 190,6 GWh dujų.

2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių pakeitimams „Amber Grid“, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja neutralumo mokestį. Per 2022 metų kovo - gruodžio mėn. sistemos naudotojams buvo grąžinta 7.029,1 tūkst. Eur ir iš jų surinkta 2.848,9 tūkst. Eur.

Vykdant dujų perdavimą tranzitu iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų maišymosi perdavimo sistemoje, susidaro skirtumas tarp apskaičiuotos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose. Per 2022 m. perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 161,8 GWh energijos skirtumas, kuris Bendrovei buvo kompensuotas atsiskaitant už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią šalį paslaugas.

Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

36

4.5.3. SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimas

Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės aktus), surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“) ir paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei iš šių lėšų kompensuojamos „Amber Grid“ SGDT lėšų administravimo sąnaudos.

2021 m. lapkričio 19 d. VERT patvirtino dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją – 252,86 Eur/(MWh/parą/metus), kuri galiojo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. (27 proc. mažesnę nei 2021 metais - 346,11 Eur/(MWh/parą/metus). 2022 m. kovo 31 d. VERT patvirtino perskaičiuotą dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją - 102,98 Eur/(MWh/parą/metus), kuri įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir buvo 41 proc. mažesnė nei galiojusi 2022 m. sausio -balandžio mėnesiais (252,86 Eur/(MWh/parą/metus).

Su VERT suderintos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos SGDT lėšų gavėjams pateikiamos 4 lentelėje.

Dėl nesumokėtų SGDT lėšų šiuo metu teisme nagrinėjama viena civilinė byla, kurioje „Amber Grid“ (Ieškovė) iš AB „Achema“ (Atsakovė) reikalauja priteisti suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšas – 4.678.130,41 Eur ir delspinigius 54.707,63 Eur pagal 2012 m. ir 2014 m. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis. Teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi sustabdė bylos dalį pagal Ieškovės reikalavimus pagal 2014 m. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, o 2022 m. birželio 20 d. nutartimi teismas sustabdė ir bylos dalį pagal Ieškovės reikalavimus pagal 2012 m. paslaugų sutartį.

37Abi minėtas bylos dalis Teismas sustabdė iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGDT priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

Dedamosios dalys	Proporcija taikoma nuo 2022 01 01 iki 2022 04 30	Proporcija taikoma nuo 2022 05 01
Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo dedamoji	59,275%	0%
Administravimo sąnaudų dedamoji	0,139%	0,341%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji	40,586%	99,659%
Iš viso:	100%	100%

4 lentelė. Informacija apie 2022 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų.

Atgal į turinį
38

4.6. 10 metų tinklo plėtros planas

Vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis, „Amber Grid” kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. 2022 m. birželio mėn. „Amber Grid“ parengė ir pateikė VERT dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros planą. Jame numatomų investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetį sudaro apie 264 mln. Eur. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimt metų Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai bus stabilūs, be to, atsiranda galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir Lietuvos. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, planuojama, kad suintensyvės dujų srautai per Klaipėdos SGD terminalą bei tarpvalstybinius sujungimo taškus su Latvija ir Lenkija. Taip pat tinklo plėtros plane numatytos pagrindinės perdavimo sistemos vystymo kryptys, tarp jų – dėmesys inovacijoms ir žaliosios energetikos plėtrai.

2022 m. rugsėjo 6 d. VERT pritarė „Amber Grid“ parengto Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros plano paskelbimui. Planas yra paskelbtas Bendrovės interneto svetainėje.

Intensyvi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi AEI dalis bendrame energijos balanse, esami ir būsimi elektros tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo sistemą iššūkiai sukuria galimybes plėtotis vienai potencialiausių – žaliojo vandenilio, gaminamo iš atsinaujinančios elektros energijos – „Power-to-Gas“ technologijai. Ji įgalins didelės galios AEI sugeneruotos energijos akumuliavimą ir padės suvaldyti minėtus iššūkius. Šios technologijos pagalba iš AEI pagamintą elektros energiją galima transformuoti į dujinę energijos formą (vandenilį ar sintetinį

4.7. Žaliųjų dujų veikla

4.7.1 Žaliųjų dujų plėtra

„Amber Grid“ aktyviai veikia šiose žaliųjų dujų srityse: Žaliųjų dujų plėtra, Kilmės garantijų administravimas.

metaną) ir transportuoti ją dujų perdavimo ir skirstymo tinklais į energijos saugojimo ir vartojimo vietas bei taip prisidėti prie energetikos ir transporto sektorių dekarbonizacijos. Todėl, siekiant įvertinti vandenilio dujų ir „Power-to-Gas“ technologijų aktualumą ir pritaikomumą Lietuvoje, 2022 m. Bendrovė kartu su regiono partneriais (Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais), pradėjo dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių galimybių analizę, kurios metu bus gauti ir investicijų į sistemą pagal skirtingas vandenilio koncentracijas poreikiai. Šiuo metu vykdomas pirmasis tyrimų ir plėtros plano etapas. Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir „Power-to-Gas“ technologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė toliau dalyvauja Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra Europos švaraus vandenilio aljanso ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. 2022 m. Bendrovė tęsė veiklą European Hydrogen Backbone iniciatyvoje, kuri jungia 27 perdavimo sistemos operatorius iš visos Europos, šios veiklos metu buvo sukurta visas šalis jungiančios vandenilio perdavimo infrastruktūros vizija.

Atgal į turinį
39

4.7.2 Kilmės garantijų administravimas

2022 m. Bendrovė administravo 2019 m. įsteigtą dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinio kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo funkcijas Lietuvoje. Ši sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją. Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių paskirtosiomis įstaigomis bei AEI dujų sektoriaus organizacijomis. 2021 m. į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuotos pirmosios 10 kilmės garantijų (10 MWh) žaliųjų dujų, kurioms suteiktos tai įrodančios kilmės garantijos. 2022 m. lapkričio mėn. pradėtas biometano importas iš Nyderlandų kartu su kilmės garantijomis ir tvarumo sertifikatais. Šis biometanas bus naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje (DAEI) taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje. Taip pat 2022 metais Bendrovė užbaigė sėkmingą dalyvavimą „ES Horizon 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte REGATRACE (angl. Renewable GAs TRAde Centre in Europe), skirtame sukurti europinę biometano ir kitų atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registro veiklos schemą bei paskatinti žaliųjų dujų gamybos ir rinkos plėtrą. Kartu su Lietuvos atsakingomis institucijomis ir rinkos dalyviais buvo parengta nacionalinė biometano sektoriaus vystymo vizija ir veiksmų planas jai pasiekti. Bendrovė aktyviai veikė Suomijos, Estijos, Latvijos perdavimo sistemos operatorių įkurtoje žaliųjų dujų kilmės garantijų registrų veiklos harmonizavimo darbo grupėje. Siekiant sudaryti sąlygas regioniniam kilmės garantijų apsikeitimui 2021 m. parengtas bendrų taisyklių projektas ir sutartis. 2022 m. sausio mėnesį bendrovė kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais atliko rinkos dalyvių apklausą siekiant išsiaiškinti rinkos dalyvių poreikį apsikeisti kilmės garantijomis regione.Įvertinus gautus rezultatus buvo nuspręsta, kad efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia būtų įstoti į Europos kilmės garantijas išduodančių įstaigų bendradarbiavimo asociaciją (AIB), kuri turi sukurtą reikalingą IT sistemą, kilmės garantijų standartus ir taisykles. Siekdama kilmės garantijų rinkos dalyviams suteikti patogias, skaidrias ir Europos gerasias praktikas atitinkančias paslaugas, Bendrovė nusprendė atnaujinti kilmės garantijų registro IT sistemą. Šiuo metu vyksta sistemos atnaujinimo darbai, kurie turėtų būti užbaigti iki 2023 m. kovo mėn. Šie atnaujinimai papildomai leis integruoti bendrovės turimą sistemą su kitų šalių sistemomis ar bendrais Europiniais kilmės garantijų apsikeitimo sprendiniais ir taip palengvinti bei automatizuoti kilmės garantijų apsikeitimą su kitomis Europos šalimis.

Atgal į turinį
40

„Amber Grid”, kartu su Europos dujų perdavimo sistemos operatoriais išanalizavo ir pateikė viziją, kaip pagreitinti Europos vandenilio tinklo sukūrimą iki 2030 metų. Dalyvaujant bendroje European Hydrogen Backbone (EHB) iniciatyvoje buvo sukurti ir paskelbti penki galimi didelio masto vandenilio tiekimo Europoje koridoriai. Iš pradžių šie koridoriai sujungs vietinę pasiūlą ir paklausą Europoje, o vėliau bus plečiami ir sujungiami su Europos regionais ir kaimyninėmis šalimis, turinčiomis vandenilio eksporto potencialą.

Penki vandenilio tiekimo koridoriai:
- A koridorius: Šiaurės Afrika ir Pietų Europa
- B koridorius: Pietvakarių Europa ir Šiaurės Afrika
- C koridorius: Šiaurės jūra
- D koridorius: Šiaurės ir Baltijos regionai
- E koridorius: Rytų ir Pietryčių Europa

2022 m. Lietuvai siekiant spartaus perėjimo prie atsinaujinančios energetikos, užbaigta pirmoji nacionalinė vandenilio sektoriaus plėtros studija rodo, kad Lietuva turi potencialo tapti reikšmingu dalyviu, vystant ir transportuojant vandenilio išteklius Europoje. Atlikę išsamią situacijos analizę, nepriklausomi užsienio ekspertai teigia, kad Lietuva turi reikiamas galimybes organizuoti vandenilio gamybą, saugojimą, perdavimą ir eksportą. Kaip vieną svarbiausią vandenilio ekonomikos sukūrimo sąlygų ekspertai įvardina atsinaujinančios elektros energijos pajėgumų plėtrą Lietuvoje ir aplinkinėse rinkose. Pabrėžiama, kad sukūrus vandenilio gamybos pajėgumus, dujų perdavimo sistema galėtų tapti pagrindiniu žaliojo vandenilio dujų transportavimo tinklu regione ir pačioje Lietuvoje. Tokią rekomendaciją

4.8. Bendrovės tyrimų ir plėtros veikla

8 pav. Europos vandenilio koridoriai
A B C D E
Korkas
Dublinas
Mančesteris
Edinburgas
Londonas
Roterdamas
Paryžius
Marselis
Barselona
Valensija
Almerija
Lisabona
Porto
Tarifa
Bilbao
Bordo
Frankfurtas
Leipcigas
Hamburgas
Berlynas
Kopenhaga
Oslas
Stokholmas
Geteborgas
Gdanskas
Varšuva
Krokuva
Praha
Viena
Miunchenas
Milanas
Venecija
Roma
Sofija
Palermas
Atėnai
Liublijana
Budapeštas
Vilnius
Ryga
Talinas
Helsinkis
Kelnas

Atgal į turinį
41

4.9. Bendrovės veiklos planai ir prognozės

išreiškė ir studiją atlikę ekspertai – pasak jų, dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ turėtų vystyti vandenilio tinklą Lietuvoje, ruošiantis transportuoti energijos perteklių į vandenilio vartojimo centrus Europoje, taip dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos sektorius.

Planuojama, jog regioninė dujų rinka vystysis palaipsniui. Kol kas dėl bendros dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė tik Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformavo bendrą tarifų zoną. Lietuva ir toliau dalyvauja diskusijose su regiono partneriais, siekiant visų šalių dalyvavimo bendroje dujų rinkoje visiems naudingomis sąlygomis. Jei bus pasiekti susitarimai tarp regiono šalių, Lietuva prie bendros tarifų zonos, tikėtina, prisijungs 2023-2024 m.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

5. Finansiniai rezultatai

Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies energetiniame šalies balanse, bendrovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės specialistų dalyvavimas REGATRACE projekte, narystė ERGaR (European Renewable Gas Registry) asociacijoje, narystė AIB (Association of issuing bodies) asociacijoje be anksčiau minėtų tikslų, leis išugdyti naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.

2022 m. gruodžio 14 d. šeši Europos PSO „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą – plėtoti vandenilio tiekimo infrastruktūrą nuo Suomijos per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją iki Vokietijos, pridedant prie „REPower-EU“ 2030 m. tikslų pasiekimo. Bendras šešių PSO inicijuotas projektas „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius“ sustiprins regiono energetinį saugumą, sumažins priklausomybę nuo importuojamos iškastinės energijos ir atliks svarbų vaidmenį mažinant daug energijos naudojančių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, projektas gali reikšmingai prisidėti prie ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslo, nes padės pakeisti iškastinio kuro gamybą ir vartojimą pramonėje, transporto sektoriuje, elektros energijos ir šildymo sektoriuje, pakeičiant atsinaujinančiu kuru, t. y. žaliuoju vandeniliu. 2023 m. planuojama atlikti projekto galimybių studiją.

Prognozuojama, kad 2023 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos sistemos naudotojams į vidinį dujų išleidimo tašką transportuos apie 19 TWh, į Latviją – apie 11 TWh, į Lenkiją - 13 TWh gamtinių dujų ir į Karaliaučiaus sritį – apie 26 TWh gamtinių dujų. Didesnę dalį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto gamtinių dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo. Konkrečios dujų srautų apimtys ir dujų tiekimo šaltiniai priklausys nuo rinkos situacijos metų eigoje, oro temperatūros ir kitų aplinkybių.

5 lentelė. Finansiniai rodikliai

Rodiklių skaičiavimo formulės: finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą turtą ar įsipareigojimus.

• EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos – finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymai
• Grynoji finansinė skola = finansinė skola – pinigai ir pinigų ekvivalentai
• EBITDA marža = EBITDA/ pajamos
• Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos
• ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis
• ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis
• Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
• Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos)/ trumpalaikiai įsipareigojimai
• Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
• Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
• Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
• Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
• Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas/akcijų kiekis)

Finansinių rezultatų dalyje pateikiami skaičiai atspindi „Amber Grid“ ir jos dukterinės įmonės UAB „GET Baltic“ konsoliduotus finansinius rodiklius, kurie toliau metiniame pranešime pristatomi kaip Grupės veiklos rezultatai.

	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos	98.206	68.595	52.286
EBITDA	32.036	35.372	26.060
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	18.130	22.777	14.586
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.665	23.211	18.170
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	19.768	29.068	24.672
Investicijos	42.960	45.745	91.903
Finansinė skola	100.962	104.849	119.591
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža	32,6	51,6	49,8
Grynojo pelno (nuostolių) marža	16,0	33,8	34,8
Vidutinė turto grąža (ROA)	3,5	6,9	6,7
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	8,7	13,9	12,5
Sąnaudų struktūros rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas	0,89	1,04	1,16
Skubaus padengimo koeficientas	0,84	0,94	1,10
Ilgalaikio turto apyvartumas	0,35	0,26	0,21
Kapitalo struktūros rodikliai
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	0,34	0,49	0,51
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	0,55	0,59	0,77
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais	3,2	3,0	4,6
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	14,29	9,38	13,91
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur	0,09	0,13	0,10

5.1. Finansiniai rodikliai

9 pav. Grupės pajamų struktūra, proc.; mln. Eur

• balansuojant sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautus;
• dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

5.2. Pajamos

2022 m. Grupės pajamos sudarė 98.206 tūkst. Eur ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 43,2 proc. Perdavimo paslaugos, transportuojant gamtines dujas, generavo 65.383 tūkst. Eur pajamų (2021 m. – 53.748 tūkst. Eur). Pajamų padidėjimą 21,6 proc. nulėmė didesni transportuoti dujų kiekiai. Sistemos balansavimo produktų pajamos augo 2,4 karto ir 2022 m. siekė 30.569 tūkst. Eur (2021 m. 12.540 tūkst. Eur), pajamų didėjimą nulėmė išaugusios dujų kainos. Nutraukus gamtinių dujų importą iš Rusijos, Klaipėdos SGD terminalas tapo pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Baltijos regionui, dėl to persiskirstė dujų srautai. Daugiau dujų transportuojama Latvijos kryptimi, o nuo 2022 m. gegužės – ir Lenkijos kryptimis. Dujų transportavimas į gretimas perdavimo sistemas didino pajamas ir keitė jų struktūrą. Kitos pajamos 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,3 proc. ir sudarė 2.254 tūkst. Eur (9 pav.). „GET Baltic“ sėkmingai toliau vykdė prekybą gamtinių dujų biržoje visose rinkose, tačiau smukus dujų suvartojimui regione prekybos apimtys taip pat mažėjo.

Balansavimo pajamos susidaro:

• Kita: 2.254 (2022 m.), 2.318 (2021 m.), 4.646 (2020 m.)
• Balansavimas: 30.569 (2022 m.), 12.540 (2021 m.), 11.131 (2020 m.)
• Transportavimas į gretimas sistemas: 14.405 (2022 m.), 4.635 (2021 m.), 6.254 (2020 m.)
• Transportavimas Lietuvos vartotojams: 50.978 (2022 m.), 49.102 (2021 m.), 30.255 (2020 m.)

2022 m. kovo 1 d. pasikeitęs sistemos naudotojų dujų balansavimo produkto reglamentavimas numato, jog šiai veiklai taikomas neutralumo principas, todėl jo apskaita neturi įtakos galutiniam finansiniam rezultatui, šios įplaukos pajamomis nepripažįstamos. Platesnė informacija pateikta „Amber Grid“ 2022 metų finansinėse ataskaitose.

SGD terminalo lėšas Bendrovė administruoja įpareigota teisės aktų reikalavimų. Daugiau informacijos ir atskleidimų apie SGD terminalo lėšų apskaitą pateikta 2022 m. finansinėse ataskaitose.

	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Pajamų struktūra (mln. Eur)
Kita	2.3	2.3%	4.6
Balansavimas	30.6	26%	12.6
Transportavimas į gretimas sistemas	14.4	9%	4.6
Transportavimas Lietuvos vartotojams	51.0	64%	33.3

10 pav. Grupės sąnaudų struktūra, proc.; mln. Eur

11 pav. Grupės finansiniai rezultatai, mln. Eur.

	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Pajamos	52.3	68.6	98.2
EBITDA	26.1	35.4	32
Grynasis pelnas	18.2	23.2	15.7

5.3. Sąnaudos

2022 m. Grupės sąnaudos sudarė 79.357 tūkst. Eur ir, palyginti su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 1,7 karto (10 pav.). Augimą lėmė išaugusios dujų kainos. Gamtinių dujų sąnaudos siekė 39.834 tūkst. Eur ir sudarė 50,2 proc. visų sąnaudų. Palyginti su 2021 m., dėl didesnių dujų kainų sąnaudos išaugo 3,5 karto. Gamtines dujas Bendrovė pirko technologinėms reikmėms, sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos dalyvių balansavimui, dujų srautų bei techniniam balansavimui.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė – 13.045 tūkst. Eur (16,4 proc. visų sąnaudų) ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 8,2 proc.

Išmokos darbuotojams ir socialinio draudimo sąnaudos sudarė 12.423 tūkst. Eur (15,7 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2021 m. jos išaugo 9,1 proc.

Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 4.646 tūkst. Eur (5,9 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2021 m., išaugo 30,5 proc.

Sąnaudų tipas	2022 m.	Proc.	2021 m.	Proc.	2020 m.	Proc.
Nusidėvėjimas ir amortizacija	13.045	16.4%	12.058	17%	11.060	11.9%
Gamtinės dujos	39.834	50.2%	11.335	17%	16.404	15.7%
Kita	4.646	5.9%	3.557	4.9%	3.411	3.3%
Išmokos darbuotojams ir soc. draudimas	12.423	15.7%	11.389	16%	10.286	9%
Remontas ir techninė priežiūra	9.409	11.8%	3.568	5.1%	2.881	2.8%

5.4. Veiklos rezultatai

2022 m. Grupės grynasis pelnas sudarė 15.665 tūkst. Eur ir buvo 32,5 proc. mažesnis nei 2021 m. (23.211 tūkst. Eur). Grupės pelnas prieš apmokestinimą 2022 m. siekė 18.130 tūkst. Eur (2021 – 22.777 tūkst. Eur), o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 32.036 tūkst. Eur (2021 m. – 35.372 tūkst. Eur). Blogesnius rezultatus nulėmė 2022 m. taikomos mažesnės dujų perdavimo kainos bei dėl didesnių dujų kainų išaugusios dujų sąnaudos technologinėms reikmėms.

	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Pajamos	52.3	68.6	98.2
EBITDA	26.1	35.4	32
Grynasis pelnas	18.2	23.2	15.7

12 pav. Grupės pelningumas, proc.

6 lentelė. Koreguoti pelningumo rodikliai

Bendrovės koreguotas 2022 m. grynasis pelnas sudarė 19.543 tūkst. Eur. Reguliuojamų pajamų, sąnaudų ir pelningumo rodiklių koregavimas atliktas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo.

13 pav. Grupės investicijų struktūra, tūkst. Eur# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 47

5.5. Investicijos

Atliekant rodiklių korekcijas įvertinama pajamų dėl praėjusių laikotarpių korekcija, kuri VERT sprendimu jau yra patvirtinta nustatant ataskaitinio periodo perdavimo paslaugų reguliuojamas kainas, bei įvertinamas ataskaitinio periodo VERT patvirtinto (reguliuojamo) ir faktinio pelningumo nukrypis, kuris bus įvertintas VERT nustatant perdavimo kainas ateinančiam periodui. Užbaigus GIPL dujotiekio statybą ir kaip ilgalaikį turtą apskaičius mokėtiną CBCA įmoką (27.450 tūkst. Eur) Grupės investicijos sumažėjo 6 proc. ir 2022 m. sudarė 42 960 tūkst. Eur (2021 m. – 45.745 tūkst. Eur) (13 pav.).

	2020	2021	2022
EBITDA marža	49.9	51.6	32.6
Grynojo pelno marža	34.8	33.8	16

	Bendrovė 2022 m.	Bendrovė 2021 m.
Koreguota EBITDA (tūkst.Eur)	35.024	26.412
Koreguotas grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. Eur)	19.543	16.611
Koreguota vidutinė nuosavybės grąža, proc.	10.7	10,2

	2020	2021	2022
Nauja statyba	77.0	14.9	13.1
Rekonstrukcija ir modernizavimas	32.7	11.6	31.4

5.6. Turtas

2022 m. gruodžio 31 d. Grupės turto vertė sudarė 548.356 tūkst. Eur. Ilgalaikis turtas siekė 53,3 proc., trumpalaikis – 46.7 proc. viso turto. Ilgalaikis turtas 2022 m. padidėjo 7,4 proc. Eur iki 292.179 tūkst. Eur dėl kaip ilgalaikio turto apskaitytos mokėtinos CBCA įmokos. Grupės trumpalaikio turto vertė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 256.177 tūkst. Eur, per 2022 m. padidėjo 2,4 karto. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo dėl išaugusių gamtinių dujų kainų padidėjusios gautinos sumos ir gauti išankstiniai apmokėjimai iš biržos dalyvių.

5.7. Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai

Per 2022 m. Grupės nuosavas kapitalas padidėjo 3,2 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 183.804 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 33.5 proc. viso Grupės turto. Per 2022 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 1.8 karto ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 364.552 tūkst. Eur. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo dėl išaugusių gamtinių dujų kainų padidėjusios prekybos skolos ir gauti išankstiniai apmokėjimai iš biržos dalyvių.

5.8. Pinigų srautai

2022 m. Grupės grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 19.768 tūkst. Eur (2021 m. – 29.068 tūkst. Eur). Investicijoms į ilgalaikį turtą Grupė skyrė 14.467 tūkst. Eur (2021 m. – 48.488 tūkst. Eur). 2022 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 9.429 tūkst. Eur ES paramos lėšų (2021 m. – 35.052 tūkst. Eur). 2022 m. gruodžio 31 d. finansinė skola sudarė 100 962 tūkst. Eur, per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 3.887 tūkst. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 54,9 proc.

Atgal į turinį 48

5.9. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie finansinėje ataskaitoje pateiktus duomenis

Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2022 m. finansinių ataskaitų pastabose.

5.10. Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos

Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami „Amber Grid“ 2022 m. finansinių ataskaitų pastabose.

5.11. Informacija apie susijusių šalių sandorius, reikšmingus susitarimus ir žalingus sandorius

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta „Amber Grid“ 2022 m. finansinėse ataskaitose. Bendrovė yra sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus sandorius, pasikeitus Bendrovės kontrolei:
1. 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės Investicijų Banku (Nordic Investment Bank);
2. 2018 m. gegužės 18 d. paskolos sutartis su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu;
3. 2020 m. birželio 30 d. ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (European Investment Bank).

Šių sutarčių sąlygos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų padaryti žalą Bendrovei. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

„EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo „Amber Grid“ audito komiteto funkcijas, teikia nuomones dėl kiekvieno „Amber Grid“ sandorio su susijusia šalimi. Audito komitetas įvertina, ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.

Sutarties numeris	Sąsajos rūšis	Susijusios šalies pavadinimas	Susijusios šalies duomenys	Sutarties įsigaliojimo data	Rūšis	Sutarties objektas	Numatoma sandorio vertė be PVM	Pastabos
6-379	VVĮ	UAB IGNITIS	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2022-01-01	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	Vertė nenustatyta. Techninio balansavimo susitarimas 2022 m. (dujos perka- mos/parduodamos valdant dujų techninį balansą perdavimo sistemoje).
6-379	VVĮ	UAB IGNITIS	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2022-01-01	Prekių pirkimo	Gamtinės dujos 2022 metams (sausio - balandžio mėn.)	2.619.000,00
22-09561	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2022-02-25	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD Panevėžys-Vilnius atšakos į Utenos DSS ČA-3 (Dembuvkos k., Kurklių sen., Anykščių r.) prijungi- mo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	5.571,00
22-09495	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2022-02-25	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD Panevėžys-Vilnius atšakos į Utenos DSS ČA-2 (Dejūnų k., Kurklių sen., Anykščių r.) prijungi- mo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	6.323,00
581924/ SUT2201	EPSO-G grupė	UAB GET BALTIC	Įm. k. 302861178, Geležinio vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius	2022-01-17	Paslaugų pirkimo	Privalomos skelbti informacijos pagal ES dujų perdavimo tinklų balansavimo tinklo kodeksą skelbimo paslaugos	8.400,00
2022-118134	EPSO-G grupė	UAB EPSO-G	Įm.k. 302826889, A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius	2022-03-01	Finansinės sutartys	Maksimalūs skolinimo / skolinimosi limitai neįvertinus palūkanų už faktiškai paskolintas / pasiskolintas lėšas. Skolinimas ir skolinimasis	20.000.000 / 40.000.000
2022-113374	EPSO-G grupė	UAB TETAS	Įm.k. 300513148, Senamiesčio g. 102B, LT-35116 Panevėžys	2022-02-28	Turto nuomos (nuomoja) sutartys	Transporto priemonių (du „Mercedes Benz U4000“ ) nuomos sutartis.	19.045,00
22-09661	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2022-02-25	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD Šakiai-Jurbarkas LČ-2, 3A (Papiškių k., Kidulių sen., Šakių r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	16.572,00

Atgal į turinį 49

Sutarties numeris	Sąsajos rūšis	Susijusios šalies pavadinimas	Susijusios šalies duomenys	Sutarties įsigaliojimo data	Rūšis	Sutarties objektas	Numatoma sandorio vertė be PVM	Pastabos
2022-SUT- 030	EPSO-G grupė	UAB EPSO-G	Įm.k. 302826889, A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius	2022-03-14	Bendradarbiavimo sutartys	Vertė nenustatyta. Bendradarbiavimo susitarimas dėl bendrai atliekamų pirkimų vykdymo
588406	EPSO-G grupė	UAB GET BALTIC	Įm. k. 302861178, Geležinio vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius	2022-03-23	Paslaugų pirkimo	Susietųjų perdavimo pajėgumų sistemų sujungimo taškuose paskirstymo paslaugos gamtinių dujų biržoje	401.500,00
22-28193	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2022-05-10	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	LČ-2, 3 (Kadriškių k., Aukštieji Paneriai, Vilniaus m. sav.), jung- ties tarp MD Ivacevičiai-Vilni- us-Ryga ir MD Vilnius-Kaunas prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	7.267,08
22-14967	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2022-05-10	Kitos ne viešųjų pirkimų sutartys	MD Pabradė-Visaginas ČA-9 (Magunkų k., Rimšės sen., Ignalinos r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga	3.891,51
440222/ TV-SUT-19-787	VVĮ	UAB Transporto valdymas	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2022-05-01	Turto nuomos/pirki- mo/pardavimo sutartys	Vertė nenustatyta. Papildomas susitarimas Nr. 3 dėl transporto priemonių nuomos sutarties
Nebuvo numeriuko	EPSO-G grupė	UAB GET BALTIC	Įm. k. 302861178, Geležinio vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius	2022-03-07	Konfidencialios informacijos	Non-disclosure agreement
593454	VVĮ	UAB PROJEKTŲ EKSPERTIZĖ	Įm. k. 120091161, A. Vienuolio g. 6-11, Vilnius	2022-04-20	Paslaugų pirkimo	(VPP2733) Magistralinio dujotiek- io atskirų atkarpų II etapo TP ekspertizės paslaugos“	10.367,00
CPO211107	VVĮ	UAB IGNITIS	Įm.k. 303383884, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	2022-06-01	Prekių pirkimo	(VPP-2437) Elektros energija	648.000,00
40900/ 920966	VVĮ	AB Energijos skirstymo operatorius, ESO	Įm.k. 304151376, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius	2022-06-01	Bendradarbiavimo sutartys	Bendradarbiavimo sutartis

7 lentelė. „Amber Grid“ sandoriai su susijusiomis šalimis, 2022 m.

Atgal į turinį 50

5.12. Informacija apie tiesiogiai reikšmingus tiesiogiai ir netiesiogiai valdomus akcijų paketus

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 100 proc. dukterinės įmonės UAB „GET Baltic“ akcijų. Detalesnė informacija apie valdomą įmonę pateikta „Amber Grid“ finansinėse ataskaitose.

5.13. Atskleidimai pagal ES taksonomijos reglamentą (ES) 2020/852

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 2020 m. birželio 18 d.# I SKYRIUS. BENDROVĖS APRAŠYMAS

1. Apžvalga

dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo I skyriaus 1 straipsnio 2 dalies c) punkte nurodoma, kad šis reglamentas taikomas „įmonėms, kurioms atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (68) 19a ar 29a straipsnį taikoma pareiga skelbti nefinansinę ataskaitą ar konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą“. Pažymima, kad „Amber Grid“ nėra taikoma minėtoje direktyvoje numatyta pareiga privalomai skelbti nefinansinę ataskaitą ar konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą, kadangi bendrovėje vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną neviršijo 500. Tačiau „Amber Grid“ yra „EPSO-G“ įmonių grupės, kuriai galioja minėtos direktyvos reikalavimai, dalis. Todėl atskleidimai pagal ES Taksonomijos reglamentą už „Amber Grid“ veiklas pateikiami „EPSO-G“ konsoliduotame ir bendrovės veiklos audituotame metiniame pranešime.

6. Rizikos ir jų valdymas

6.1. Rizikos ir jų valdymas

1. Rizikos valdymo politika

Bendrovėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones. 2022 m. Bendrovė vadovavosi valdybos patvirtinta EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai Bendrovėje užtikrina gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija. Rizikų valdymo politika yra skelbiama viešai UAB EPSO-G Bendrovės tinklalapyje < https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/veiklos-politikos/riziku-valdymas>.

Bendrovėje taikomas žemiau nurodytas rizikų valdymo procesas:

I. Verslo aplinkos nustatymas. Kiekvienais metais rizikų savininkai įvertina pokyčius Bendrovės tikslams, vidinėje bei išorinėje aplinkoje, organizacinėje struktūroje ir nustato naujas galimas rizikas.

II. Rizikų identifikavimas ir vertinimas. Pasitelkiant istorinius duomenis, ekspertinį vertinimą bei rizikų ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, apibrėžiamos Bendrovės rizikos, nustatant rizikų šaltinius, poveikio sritis, su rizikomis susijusius įvykius, jų priežastis, galimą poveikį finansine išraiška (eurais) ir rizikos ilgalaikiškumą. Nustatomas rizikų tipas, aprašomos šiuo metu taikomos rizikų valdymo priemonės. Nustatomos rizikų tikimybių, poveikio ir lygio reikšmės, nustatomos galimos rizikų valdymo priemonės, atsižvelgiant į rizikų tarpusavio priklausomybes. Už rizikų valdymą atsakingi padaliniai atlieka rizikų identifikavimo ir vertinimo procesą.

III. Rizikų prioretizavimas. Inicijuojama rizikų prioretizavimo sesija, kurios metu peržiūrimas rizikų sąrašas sudarytas II procese. Nustatoma, kurioms rizikoms bus skiriamas didžiausias dėmesys. Jeigu šio proceso metu iškyla abejonių dėl tam tikrų rizikų tikimybių, poveikio, valdymo priemonių ar kitų elementų, inicijuojama pakartotinė šių rizikų analizė.

IV. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas. Sudaromas ir patvirtinamas III procese nustatytų Bendrovės rizikų valdymo priemonių planas su numatytais rizikų valdymui reikalingais ištekliais, kurį po Audito komiteto rekomendacijų tvirtina valdyba. Nustatytas lėšų poreikis rizikų valdymo priemonių įgyvendinimui apsvarstomas planuojant sekančių metų biudžetą. Jei tvirtinimui paruoštame biudžete numatyta suma rizikoms valdymui skiriama nuo rizikų valdymo priemonių plane numatytos sumos, koreguojamas Bendrovės rizikų valdymo priemonių planas. Valdyba tvirtina galutinį rizikų valdymo priemonių planą kartu su biudžetu. Rizikų stebėjimo ir rizikų valdymo priemonių plano tikslai susiejami su už rizikų stebėjimą ir valdymą atsakingų asmenų metiniais tikslais.

V. Stebėjimas. Vykdomas periodinis rizikų ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėjimas, kurio apimtyje vertinami rizikų lygio pokyčiai, rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo progresas ir priemonių efektyvumas. Stebėjimo rezultatus rizikų savininkai ir už rizikų valdymo priemonių įgyvendinimą atsakingi asmenys reguliariai teikia EPSO-G ir Bendrovės valdybai. Užfiksavus didesnę nei rizikos tolerancijos ar kritinę pagrindinio rizikos rodiklio (toliau – PRR) reikšmę bei identifikavus naujas rizikas, kurių PRR reikšmė viršija apetitą, numatomos naujos rizikos valdymo priemonės ir rengiama rizikų valdymo plano korekcija, kurią tvirtina valdyba.

VI. Komunikacija ir informacijos perdavimas. Efektyvaus rizikų valdymo pagrindas yra nuolatinė komunikacija Bendrovėje tarp Rizikų savininkų, už rizikų valdymą atsakingo padalinio, EPSO-G, Bendrovės vadovo ir kolegialių organų. Efektyviai komunikacijai užtikrinti būtina, kad aktuali informacija laiku pasiektų atsakingus asmenis.

graph TD
    A[1. Verslo aplinkos nustatymas] --> B{2. Rizikų identifikavimas ir vertinimas}
    B --> C{3. Rizikų prioretiza- vimas}
    C --> D{4. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas}
    D --> E{5. Stebėjimas}
    E --> F{6. Komunikacija ir informacijos perdavimas}

2. Pagrindinės rizikos ir jų valdymas

Pagrindinės TOP rizikos, su kuriomis susiduria Bendrovė:

1. Reguliacinė rizika.

Gamtinių dujų perdavimo kainos yra reguliuojamos, kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, investicijų grąžą nustato bei investicijas derina VERT. Nuo šių sprendimų tiesiogiai priklauso Bendrovės veiklos rezultatai ir skiriamos lėšos būtinosioms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus išnuosavų ar skolintų lėšų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo vykdoma reguliuojamą veiklą reglamentuojančių VERT ir kitų institucijų rengiamų ir (ar) keičiamų teisės aktų stebėsena bei teikta pozicija teisės aktų projektams.

2. Verslo skaidrumo rizika (neužtikrinama konkurencija vykdant viešuosius pirkimus).

Bendrovė savo veikloje ir toliau daug dėmesio skyrė viešųjų pirkimų procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai. Valdydama pirkimų rizikas Bendrovė didelį dėmesį skyrė nuolatinei komunikacijai, susijusiai su savalaikiu pirkimų iniciavimu, nustatė standartines pirkimų trukmes ir parengė standartinius pirkimų grafikus, iš anksto informavo rinkos dalyvius apie numatomus didelės vertės pirkimus bei skyrė didelį dėmesį naujų tiekėjų pritraukimui, organizavo apsikeitimo gerosiomis praktikomis su kitomis Grupės įmonėmis sesijas, buvo atliktas pirkimų valdymo vidaus auditą. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė ir toliau kryptingai laikėsi nuostatos netoleruoti korupcijos, šeimos narių, giminių, draugų protegavimo ar bet kokių kitų prekybos poveikiu formų, nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinto įmonės bei privačių interesų konfliktų prevenciją. Bendrovė skatina darbuotojus ir kitus interesantus tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį pasitikėjimo linija arba tiesiogiai nurodytu Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos adresu. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d., savo privačius interesus viešoje informacinėje platformoje PINREG deklaruoja Bendrovės vadovai, struktūrinių padalinių ir funkcinių sričių vadovai, pirkimų komisijų nariai, mažos vertės pirkimų organizato-

	2;3;7	4;9	5;6	1;8
Tikimybė
Poveikis

3. Tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika.

Bendrovė susiduria su konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų galinčių prisidėti įgyvendinant strateginius projektus. Valdant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo, kaitos, motyvacijos riziką, 2022 m. gruodžio mėn. buvo atnaujinta darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika, atliktas nepriklausomas darbo užmokesčio ir rinkos tendencijų tyrimas, sudaryti kritinių pareigybių pamainumo planai ir vykdyti juose numatyti veiksmai šiai rizikai minimizuoti, atlikta darbdavio įvaizdžio gerinimo analizė, sudaryta ir įgyvendinama vadovų ugdymo mokymų programa.

4. Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika.

Dėl vykdomos veiklos specifikos ir darbo pobūdžio Bendrovėje itin didelis dėmesys skiriamas darbuotojų saugai. Ši rizika nuolat išlieka prioritetine sritimi. 2022 m. buvo atnaujintas profesinės rizikos vertinimas, nuolat vykdomas saugos reikalavimų įgyvendinimo ir vykdymo stebėjimas. Valdant šią riziką ataskaitiniu laikotarpiu buvo

Atliktas darbuotojus veikiančių psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas bei ergonominių rizikos veiksnių vertinimas, vykdyta nuolatinė struktūruota vidinė kontrolė visuose. Taip pat atliktas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vertinimas naudojant kontrolinius klausimynus, vykdytas darbuotojų mokymas ir informavimas apie galimas rizikas, savalaikis sveikatos tikrinimas, pravalomųjų ir profilaktinių skiepijimų organizavimas, darbuotojų saugos ir sveikatos kultūros ugdymas. 2022 m. lapkritį Bendrovėje trečią kartą buvo resertifikuota pagal ISO 14001 ir ISO 45001 standartus. Integruotos aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos sertifikacinio audito metu neatitikčių nustatyta nebuvo. 2022 m. gruodį Bendrovė kartu su kitomis grupės įmonėmis pradėjo darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos diegimą. 2022 metais nei Bendrovės, nei rangovų darbuotojams nebuvo mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų.

1. Informacijos saugumo (kibernetinio saugumo) rizika.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 56

Bendrovė yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valdanti įrenginius ir svarbų turtą nacionaliniam saugumui užtikrinti. Įmonės valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę, todėl tokios informacijos (ar) ir duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo sistemos saugiai veiklai nutraukimas gali sukelti veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Valdant šią riziką ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovėje buvo vykdomi kritinės infrastruktūros duomenų tinklo stebėsenos sistemos plėtimo darbai, kibernetinio saugumo užtikrinimui reikalingos programinės įrangos atnaujinimo ir diegimo darbai. Taip pat buvo atliekami įrangos pažeidžiamumo vertinimai, organizuoti darbuotojų mokymai informacijos saugumo ir atsparumui socialinės inžinerijos metodams, organizuotos darbuotojų pratybos / testai norint įvertinti darbuotojų atsparumą socialinės inžinerijos metodams. Atlikus išorės auditą 2022 m. vasario mėn. Bendrovės informacijos saugumo valdymo sistema sertifikuota kaip pilnai atitinkanti standartą DIN EN ISO/IEC 27001:2017 (atitinka ISO/IEC 27001:2013 (įskaitant Cor 1:2014 ir Cor 2:2015). Kibernetinio saugumo komanda dalyvavo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto Apsaugos ministerijos organizuojamose pratybose „Kibernetinis skydas 2022“.

1. Projektų portfelio plano nesilaikymo rizika. Valdydama šią riziką Bendrovė vykdė savalaikius pirkimus, užtikrinant nenukrypimą nuo terminų ir pilną atitiktį teisės aktams, reglamentuojantiems viešųjų pirkimų procedūras. Sudarius sutartis su rangovais/tiekėjais vykdė nuolatinę komunikaciją su rangovais, kontroliavo darbų eigą ir kokybę. Užtikrino savalaikį medžiagų tiekimą ir darbų vykdymą pagal patvirtintus darbų vykdymo grafikus.

2. Technologinė rizika. Viena ir Bendrovės svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimo sistemos funkcionavimą. Dėl to Bendrovėje yra diegiamos ir tobulinamos specializuotos informacinės sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų lokalizavimo bei ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, vykdomos avarinės treniruotės bei keliami aukšti reikalavimai rangovams. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo vykdoma vamzdyno diagnostika, kurią planuojama tęsti 2023 m. savalaikiai šalinant nustatytus magistralinio dujotiekio kritinius defektus. Įgyvendinant tarptautinį projektą SecureGas kartu su partneriais iš Italijos dujų nuotėkių paieškai 2021 m. sukurtas inovatyvus bepilotis orlaivis (dronas), kuris skrisdamas suplanuotu maršrutu virš magistralinio dujotiekio lazerinio daviklio pagalba matuoja metano dujų koncentraciją ore bei nustato dujų nuotėkio koordinates. Valdant dujotiekio ruožų, kuriuose viršytas užstatymo normatyvas, vyksta tolesnis darbas su vamzdynų diferencijavimo pagal slėgį teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimu, remiantis atlikta studija, koreguojant Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių ir kitų susijusių teisės aktų koregavimo projektus.

3. Finansinė rizika. Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką: kredito ir likvidumo rizikas. Bendrovėje vadovaujamasi iždo ir finansinių rizikų valdymo politika, 2022 m. spalio mėn. patvirtinta akcijų pardavimo sandorių sudarymo politika. Taikomi Iždo ir finansinių rizikų valdymo politikoje numatyti reikalavimai finansinių institucijų kreditų reitingams, vykdoma reguliari piniginių srautų peržiūra ir prognozių atnaujinimas, nepanaudoto rezervo užtikrinimas. 2022 m. kovo mėn. EPSO-G ir Bendrovė sudarė naują tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį.

4. Dujų vartojimo Lietuvoje mažėjimo dėl konkurencijos su kitomis kuro rūšimis rizika. 2022 m. rizikos valdymo priemonės buvo nukreiptos į dujų tiekimo diversifikavimą ir tranzito į kitas ES šalis potencialo didinimą ieškant bendro susitarimo su Baltijos šalimis ir Suomija regioninės rinkos projekte bei statant dujotiekių jungtį su Lenkija (GIPL). Siekiant pritraukti „žalių" dujų tiekimą į dujų perdavimo tinklus priimti sprendimai dėl nacionalinio kilmės garantijų registro pritaikymo tarptautinei kilmės garantijų prekybai, tęsti darbai įgyvendinant demonstracinį „žalio“ vandenilio įmaišymo į dujų tinklus projektą, išduotos techninės sąlygos 9 biodujų gamintojams dėl jų prisijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo tinklų.

5. Covid-19 rizikos valdymas 2022 m. buvo peržiūrėtos ir vykdomos šios veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės:

6. paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą;
7. užtikrinta darbuotojų, jaučiančių peršalimo ar virusinių ligų simptomus ar turėjusių kontaktą su susirgusiais asmenimis nuotolinio darbo, atostogų arba nedarbingumo dienų įforminimą pagal kolektyvinę sutartį galimybė;
8. naudotos nuotolinio darbo organizavimo priemonės;
9. sumažėjus užsikrėtimo rizikai ir šalyje atšaukus ekstremalią situaciją pereitą prie hibridinio darbo modelio;
10. platinta informacija darbuotojams dėl prevencinių priemonių taikymo;
11. darbuotojai aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis;
12. dezinfekuotos patalpos;
13. patalpose, kuri vienu metu gali būti didesnis darbuotojų ir (ar) lankytojų skaičius, įrengtos stacionarios ar naudojamos mobilios patalpų orą dezinfekuojančios UV lempos.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 57

Griežtėjantis Europos Sąjungos reguliavimas, siekiant paspartinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą, įsigalioję Taksonomijos reglamento reikalavimai, o taip pat brangstantys apyvartiniai taršos leidimai įmonei gali turėti finansinį ir reputacinį poveikį. Dėl ES „Žaliojo kurso“ gamtinių dujų veikla gali tapti vis mažiau patrauklesnė investuotojams, o tai sudarytų kliūtis įmonei pritraukti veiklos tęstinumui reikiamą finansavimą. Tuo tarpu dėl klimato kaitos didėjant metinei oro temperatūrai, gali mažėti perduodami gamtinių dujų kiekiai, kas neigiamai paveiktų įmonės pajamas. Siekdama mažinti šias rizikas, įmonė įgyvendina parengtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonių planą, taip pat ieško galimybių diversifikuoti veiklą: prie dujų perdavimo tinklo prijungti biometano ir žaliojo vandenilio gamintojus, tiria esamos sistemos galimybes sąveikauti gamtinių ir vandenilio dujų aplinkoje, ruošiasi įgyvendinti pilotinį „Power-to-Gas“ projektą, ugdo savo specialistų kompetencijas vandenilio integracijos tematika. Įmonė užsibrėžusi strateginį tikslą – iki 2030 metų pritaikyti dujų perdavimo sistemą vandenilio transportavimui. Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES. Bendrovė yra patvirtinusi Apskaitos procedūrų ir politikos vadovą, reglamentuojantį apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, pateikimo principus, metodus ir taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, Bendrovės patvirtintomis vidaus taisyklėmis yra reglamentuojama apskaitos dokumentų pateikimo ir ataskaitų sudarymo terminai. Sudarant finansines ataskaitas laikomasi „keturių akių“ principo. Apskaitos skyrius yra atsakingas už finansinių ataskaitų rengimą ir peržiūrą.

1. Klimato kaitos keliamos pereinamojo laikotarpio ir fizinės rizikos

2. Bendrovės vidaus kontrolės sistema

3. Valdymo ataskaita

xx KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 59

Bendrovė veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdybos kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt. Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos. 2022 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

7.1. Informacija apie valdymo kodekso laikymąsi

7.2. Akcinis kapitalas

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2022 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

7.3. Akcijos ir akcininkų teisės

Atgal į turinį 60

8 lentelė. Bendrovės akcininkai

14 pav. Bendrovės akcininkų struktūra

9 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

15 pav. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius, 2022 m.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo daugiau nei 2.400 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį

Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše. 2022 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,4 mln. Eur (2021 m. - 0,74 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 338.463 vnt. akcijų (2021 m. - 648.560 vnt. akcijų). Bendrovės akcijų kainos dinamika pateikta 15 paveiksle, o duomenys apie Bendrovės akcijų kainą ir apyvartą 2022 m. pateikti 16 pav. Bendrovės akcininkų struktūra pateikta 14 pav.

7.4. Akcininkai

7.5. Duomenys apie prekybą vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Akcininkas	UAB „EPSO-G“	Smulkieji akcininkai	Iš viso
ISIN kodas	LT0000128696
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514
Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Gedimino pr. 20, Vilnius, Lietuva / 302826889
Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.	172 279 125	6 103 389	178 382 514

16 pav. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta, 2022 m.

Grupės ir Bendrovės dividendų politika nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles. Svarbiausias dividendų politikos tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. 2022 m. gruodžio 31 d. „Amber Grid“ akcijų kapitalizacija sudarė 223,87 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje, o tuo pačiu ir kapitalizacija per 2022 m. padidėjo 2,87 proc.

7.6. Dividendai

2022 m. balandžio 20 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 9,9 mln. Eur dividendų arba 0,0555 euro akcijai. 2021 m. balandžio 23 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta „Amber Grid” valdybos siūlymui 2020 m. uždirbto pelno neskirstyti. 2020 m. balandžio 20 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta „Amber Grid” valdybos siūlymui 2019 m. uždirbto pelno neskirstyti. 2020 ir 2021 m. pelno paskirstymo sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimti vadovaujantis dividendų politikos nuostatomis. Išaugus lėšų poreikiui investicijoms, paskirstytinas pelnas paliktas Bendrovėje, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė vykdo didelės apimties strateginį dujų perdavimo jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projektą.

Atgal į turinį

62

7.7. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

7.8. Valdymo struktūra

„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo. 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovė su AB SEB banku sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo/paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus pagrindinį – UAB „EPSO-G“.

AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 268 2800
El. paštas	mailto:info@seb.lt
Interneto tinklalapis	www.seb.lt

10 lentelė. Banko rekvizitai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymais, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinis akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje. Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma. Įstatuose numatyti Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas,
• Kolegialus valdymo organas – Valdyba,
• Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas – generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmi- mo tvarkos bei kompetencijos, nurodytos LR akcinių ben- drovių įstatyme (toliau – ABĮ), išskyrus papildomą susirinki-

63

mo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 38* straipsnyje. Įstatų 26 straipsnis nustato, kad visuotinis akci- ninkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl (papildoma susirinkimo kompetencija):

(i) pritarimo Valdybos sprendimams, numaty- tiems įstatų 38 straipsnyje . Susirinkimas, pritar- damas Valdybos sprendimams dėl konkrečių sandorių sudarymo, be kita ko, pritaria ir esmi- nėms tokių sandorių sąlygoms;
(ii) Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių atlygio nustatymo, metinio atlygio biudžeto Valdybos narių atlygiui ir su funkcijų Valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms nustatymo, sutar- čių su Bendrovės valdybos nariais dėl veiklos valdyboje sudarymo, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo;
(iii) Valdybos narių nušalinimo arba nenušalini-mo, kuomet yra priimami sprendimai esant Valdy-bos narių interesų konfliktui, įstatų 48 straipsnyje numatytais atvejais.

Valdyba

„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuoti- nis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadenci- jai, atsižvelgdamas į atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Du valdybos nariai yra nepriklau- somi. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip aštuoneri metai iš eilės. Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Kandidatų į valstybės įmonės ar savi- valdybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiū- ros ar valdymo organą atrankos aprašu.

Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatuose . Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategi- jos, veiklos plano, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, generalinio direktoriaus darbo sąlygų nustatymu,

1. Valdyba priima sprendimus, kuriems reikalingas Susirinkimo pritarimas:

   38.1. dėl Bendrovės turimų akcijų (dalių, pajų) ar jų suteikiamų teisių ar kitokių juridinio asmens dalyvio teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo;
   38.2. dėl Bendrovės Kontroliuoja- moms ir (ar) Asocijuotoms bendrovėms priklausančio turtinio komplekso ar esminių jų dalių perleidimo, jei perleidžiamo turto balansinė vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
   38.3. dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
   38.4. dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio 0 punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidi- mo, kitokio disponavimo ar apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą;
   38.5. dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
   38.6. dėl bet kokių sandorių, kuriais susitariama dėl netesybų, kurių bendra suma gali viršyti 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo;
   38.7. dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
   38.8. dėl turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo;
   38.9. dėl Bendrovės projektų teikimo pripažinti juos ypatingos valstybinės svarbos projektais ar valstybei svarbiais projektais, kaip šie projektai apibrėžti teisės aktuose.

Valdybos narys neturi teisės atsisakyti balsuoti ar susilaikyti balsuojant, išskyrus įstatymuose ir šiuoseĮstatuose numatytus atvejus. Jei Valdybos narys dalyvauja (balsuoja, dalyvauja diskusijose ar pan.) priimant sprendimą, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo Valdybos nario asmeniniais interesais, atitinkamas Valdybos narys privalo nedelsiant susilaikyti nuo bet kokių veiksmų vykdant savo funkcijas ir informuoti apie esamą interesų konfliktą Valdybą. Valdyba sprendžia dėl Valdybos nario nušalinamo nuo balsavimo priimant sprendimą konkrečiu klausimu, o jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, atitinkamą sprendimą dėl Valdybos narių nušalinimo priima Susirinkimas.Bendrovės įstatai paskelbti internetiniame tinklalapyje adresu https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai dujų perdavimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių sudarymui. Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas: (i) atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui; (ii) prižiūri Generalinio direktoriaus veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Generalinio direktoriaus veiklos; (iii) svarsto, ar Generalinis direktorius tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai; (iv) teikia siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Įstatams, Susirinkimo ar Valdybos sprendimams; (v) sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Generalinio direktoriaus veiklos priežiūros klausimus.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 64

Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąjį buhalterį pateikta 11 lentelėje.

11 lentelė. „Amber Grid“ Valdybos nariai, generalinis direktorius ir apskaitos vadovas.

Vardas Pavardė	Pareigos	Kadencija	Kitos užimamos pareigos	Ar turi „Amber Grid“ akcijų	Kvalifikacija*
Dalius Svetulevičius	Valdybos pirmininkas	Nuo 2020-04-20 (išrinktas 2022-04-20) – valdybos narys Nuo 2022-11-22 išrinktas valdybos pirmininku	UAB „EPSO-G“ technikos vadovas	Neturi	Kauno technologijos universitetas, elektronikos inžinerijos bakalauras, matavimų inžinerijos magistras; Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo magistras
Karolis Švaikauskas	Valdybos narys	Nuo 2020-04-20 (išrinktas 2022-04-20)	Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas	Neturi	Vytauto didžiojo universitetas, istorijos bakalauras, politikos mokslų ir Baltijos regiono magistras; Berlyno Humbolto universitetas, skandinavų ir Šiaurės Europos studijos.
Ignas Degutis	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20	RB Rail AS (Rail Baltica) finansų direktorius	Neturi	ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, ekonomikos magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, Tarybos/Valdybos pirmininko ir nario programos
Sigitas Žutautas	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20	Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tarybos narys	Neturi	Vilniaus universitetas, Verslo vadybos ir administravimo magistras; ESMT European School of Management and Technology, Berlynas, podiplominės studijos
Vytautas Bitinas	Valdybos pirmininkas	Nuo 2020-04-20 iki 2022-11-17	UAB „EPSO-G" strategijos ir plėtros direktorius	Neturi	Kauno technologijos universitetas, kompiuterių mokslų magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, profesionalus valdybos narys
Algirdas Juozaponis	Valdybos pirmininkas	Nuo 2020-04-20 iki 2022-04-20	UAB „EPSO-G“ finansų direktorius LITGRID AB valdybos pirmininkas	Neturi	Vilniaus universitetas, bankininkystės mokslų magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, profesionalus valdybos narys
Renata Damanskytė-Rekašienė	Valdybos narė	Nuo 2020-04-20 iki 2022-04-20	UAB „EPSO-G“ teisės ir korporatyvinio valdymo direktorė	Neturi	Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, komercinės teisės specializacija, teisės magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, profesionali valdybos narė; Advokatės pažymėjimas
Nemunas Biknius	Generalinis direktorius	Nuo 2020-04-08	AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Stebėtojų tarybos pirmininkas	Turi 0,001505 proc. „Amber Grid“ akcijų	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Energetikos ir termoinžinerijos magistras; Danijos Aalborgo universitetas, Aplinkos vadybos studijos; ISM MBA vadybos studijos
Rasa Baltaragienė	Apskaitos skyriaus vadovė	Nuo 2019-12-02 -	-	Neturi	-

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį 65

2022 m. įvyko 24 valdybos posėdžiai.

12 lentelė. „Amber Grid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika

Nr.	Posėdžio data	Algirdas Juozaponis	Renata Damanskytė- Rekašienė	Sigitas Žutautas	Ignas Degutis	Vytautas Bitinas	Dalius Svetulevičius	Karolis Švaikauskas
1.	Sausio 10 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
2.	Sausio 26 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
3.	Sausio 28 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
4.	Vasario 22 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
5.	Kovo 1 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
6.	Kovo 15 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
7.	Kovo 15 d. (neeilinis)	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
8.	Kovo 21 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
9.	Kovo 24 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
10.	Balandžio 19 d.	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas	Nebuvo išrinktas
11.	Balandžio 27 d.	Buvo atšauktas	Buvo atšaukta	Buvo atšauktas	Buvo atšaukta	Buvo atšauktas	Buvo atšauktas	Buvo atšaukta
12.	Gegužės 20 d.	-	-	-	-	-	-	-

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį 66

Nr.	Posėdžio data	Algirdas Juozaponis	Renata Damanskytė- Rekašienė	Sigitas Žutautas	Ignas Degutis	Vytautas Bitinas	Dalius Svetulevičius	Karolis Švaikauskas
1.	Birželio 1 d.	Buvo atsistatydinęs	Buvo atsistatydinęs	Buvo atsistatydinęs	-	-	-	-
2.	Birželio 21 d.	-	-	-	-	-	-	-
3.	Liepos 1 d.	-	-	-	-	-	-	-
4.	Liepos 26 d.	-	-	-	-	-	-	-
5.	Rugpjūčio 16 d.	-	-	-	-	-	-	-
6.	Rugsėjo 1 d.	-	-	-	-	-	-	-
7.	Rugsėjo 20 d.	-	-	-	-	-	-	-
8.	Spalio 18 d.	-	-	-	-	-	-	-
9.	Spalio 25 d.	-	-	-	-	-	-	-
10.	Lapkričio 22 d.	-	-	-	-	-	-	-
11.	Lapkričio 29 d.	Buvo atšauktas	Buvo atšaukta	Buvo atšauktas	Buvo atšaukta	Buvo atšauktas	Buvo atšaukta	Buvo atšaukta
12.	Gruodžio 13 d.	-	-	-	-	-	-	-

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį 67

2022 m. priimti valdybos sprendimai:

• Sausio 10 d. Patvirtinta „Amber Grid“ 2021-2030 m. strategija ir 2022-2024 m. veiklos planas.
• Sausio 26 d. Patvirtinti „Amber Grid“ generalinio direktoriaus 2022 m. tikslai, tikslų svoriai ir matavimo rodikliai. Prisijungta prie atnaujintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės pirkimų politikos, UAB „EPSO-G“ grupės darnumo politikos, UAB „EPSO-G“ grupės lygių galimybių politikos.
• Sausio 28 d. Paskelbta dukterinės įmonės dujų biržos UAB GET Baltic strateginio partnerio, kuriam būtų pasiūlyta įsigyti dalį bendrovės akcijų, atranka.
• Vasario 22 d. Patvirtintos esminės „Amber Grid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties sąlygos. Patvirtintos specialiųjų transporto priemonių nuomos sutarties esminės sąlygos. Pritarta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos.
• Kovo 1 d. Rekomenduota dukterinei bendrovei UAB GET Baltic sudaryti tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį su UAB „EPSO-G“.
• Kovo 15 d. Patvirtintas „Amber Grid“ generalinio direktoriaus 2021 m. tikslų įgyvendinimo vertinimas.
• Kovo 21 d. Pritarta skatinamųjų išmokų už sėkmingą GIPL projekto įgyvendinimą išmokėjimui „Amber Grid“ darbuotojams. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ 2021-2030 m. strategijos įgyvendinimo ataskaita už 2021 m. Prisijungta prie atnaujintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korupcijos prevencijos politikos. Priimtas sprendimas balsuoti 2022 m. kovo 23 d. įvyksiančiame UAB GET Baltic eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dėl audituoto UAB „GET Baltic“ 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, dėl UAB GET Baltic 2021 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimo.
• Kovo 24 d. Patvirtintas „Amber Grid“ 2021 m. metinis pranešimas ir „Amber Grid“ 2021 m. atlygio ataskaita, kuri yra „Amber Grid“ 2021 m. metinio pranešimo dalis. Pritarta „Amber Grid“ atskiroms ir konsoliduotoms 2021 m. finansinėms ataskaitoms. Pritarta „Amber Grid“ 2021 m. pelno paskirstymo projektui ir nuspręsta teikti jį visuotiniam akcininkų susirinkimui. Sušauktas AB „Amber Grid“ 2022 m. balandžio 20 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
• Balandžio 19 d. Atsižvelgiant į „Amber Grid“ valdybos nustatytų Bendrovės vadovui 2021 m. tikslų įgyvendinimo vertinimą, vertybių ir lyderystės principų vertinimą, generaliniam direktoriui skirta vienkartinė metinė kintamoji atlyginimo dalis už 2021 m.
• Balandžio 27 d. Bendrovės valdybos pirmininku išrinktas Vytautas Bitinas. Pritarta Kėdainių dujų skirstymo stoties rekonstravimo rangos darbų sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Pritarta uždarymo įtaisų (14 vnt.) keitimo ir operatyvaus valdymo (SCADA) įrengimo rekonstravimo rangos darbų 4 sutarčių sudarymui ir patvirtintos esminės sutarčių sąlygos. Pritarta preliminarių (pagrindinių) pirkime rangos darbų sandorių sąlygos. Pritarta investicijų projekto „Šiaulių dujų skirstymo stoties, Telšių dujų skirstymo stoties ir Mažeikių dujų apskaitos stoties modernizavimas“ statybos rangos darbų sutarčių esminių sąlygų pakeitimui. Prisijungti prie pakeistos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės projektų valdymo politikos ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atrankų politikos.
• Spalio 18 d. Pritarta įrangos paramos skyrimui VšĮ „Mėlyna ir geltona“.
• Spalio 25 d. Pritarta atnaujintam „Amber Grid“ strategijos iki 2030 m. projektui ir jo pateikimui VŠĮ Valdymo koordinavimo centrui. Prisijungta prie atnaujintų UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikos ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politikos.
• Lapkričio 22 d. Bendrovės valdybos pirmininku išrinktas Dalius Svetulevičius. Prisijungta prie atnaujintų UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Asmens duomenų politikos ir Iždo valdymo ir finansinių rizikų valdymo politikos. Patvirtinti Bendrovės atlygio rėžiai 2023 m.
• Lapkričio 29 d.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį 68# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį 69

• Gegužės 20 d. Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl atlygio dydžių „Amber Grid“ valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2023 m. ir tolimesniems metams nustatymo. „Magistralinių dujotiekių vamzdynų vidinės diagnostikos paslaugos“ sutarčių sudarymui ir patvirtintos esminės sutarčių sąlygos. Pritarta „Amber Grid“ stojimui į Europos kilmės garantijas išduodančių įstaigų bendradarbiavimo asociaciją.
• Gegužės 20 d. Nustatytos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, galiojančios nuo 2023 m. sausio 1 d.
• Birželio 1 d. Sušauktas „Amber Grid“ 2022 m. birželio 23 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Pritarta paramos skyrimui VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir VšĮ Panevėžio kolegijai. Pritarta kibernetinio saugumo pareigybių (kibernetinio saugumo vadovo ir kibernetinio saugumo specialisto) prilyginimui IT specialistams.
• Birželio 21 d. Pritarta investicijų projekto „Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas (Uždarymo įtaisų pakeitimas ir prijungimas prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA)“ pirkimo sutarties esminių sąlygų pakeitimui.
• Liepos 1 d. Patvirtintas „Amber Grid“ 10 metų (2022 – 2031 m.) gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros planas.
• Liepos 26 d. Prisijungta prie atnaujintos UAB „EPSO-G“ grupės paramos politikos. Pritarta investicijų projekto „Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas“ (ELLI) statybos rangos sutarties esminių sąlygų pakeitimui. Pritarta investicijų projekto „Kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas (II etapas)“ statybos rangos sutarties esminių sąlygų pakeitimui. Patvirtintos naujos redakcijos naudojimosi „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklės.
• Rugpjūčio 16 d. Pritarta Šiaulių dujų skirstymo stoties rekonstravimo rangos darbų sutarties ir Telšių dujų skirstymo stoties rekonstravimo rangos darbų sutarties esminių sąlygų pakeitimui.
• Rugsėjo 1 d. Patvirtintos išankstinės UAB GET Baltic akcijų pardavimo sandorio, sudarant akcijų pirkimo-pardavimo ir akcininkų sutartis, esminės sąlygos.
• Rugsėjo 20 d. Pritarta projekto „Magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas atskirų atkarpų rekonstravimas“ sandorių sudarymui, patvirtintos esminės sutarčių sąlygos ir sušauktas neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas. Pritarta Magistralinio dujotiekio atskirų atkarpų rekonstravimo (II etapas) rangos darbų sandorių sudarymui ir patvirtintos esminės sąlygos.
• Gruodžio 13 d. Patvirtintas „Amber Grid“ 2023 m. rizikų valdymo priemonių planas. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Tiekėjų etikos kodekso. Pritarta Magistralinių dujotiekių uždaromųjų įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstrukcijos darbų sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Pritarta 2019 m. mokestinių nuostolių perdavimo sandoriui su susijusia šalimi UAB „EPSO-G“ ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos. Pritarta UAB „GET Baltic“ patirtų sąnaudų kompensavimo sandoriui ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos. Patvirtintas „Amber Grid" valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas 2023 m.

Atlygio ir skyrimo komitetas

Atlygio ir skyrimo komitetas aptarė kolegialių organų (KO) įsivertinimo rezultatus ir identifika-vo šias KO veiklos tobulintinas sritis bei kryptis:
* organizuoti EPSO-G grupės įmonių strategines sesijas, skiriant dėmesį strateginiam planavimui ir akcininko lūkesčių aptarimui;
* organizuoti naujos kadencijos EPSO-G valdybos ir Grupės valdymo organų, Grupės komitetų susitikimus (per 2023 m. I pusmetį nuo naujos EPSO-G valdybos paskyrimo).

Vidaus audito sistema

Remiantis Bendrovės įstatais, „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ Audito komitetas.

„Amber Grid“ veikia šie bendri EPSO-G įmonių grupės komitetai:
* Atlygio ir skyrimo komitetas
* Audito komitetas
* Inovacijų ir plėtros komitetas (veikė iki 2022 m. gruodžio 1 d.)

Išsami informacija apie „Amber Grid“ komitetus pateikiama EPSO-G įmonių grupės konsoliduotoje metinėje ataskaitoje.

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus audito sistema. Tai reiškia, kad vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas UAB „EPSO-G“ valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. UAB „EPSO-G“ auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės administracijai.

Išorės auditas

Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliko išorės audito bendrovės:
* už 2019 m. UAB „Deloitte Lietuva“;
* už 2020 m. PricewaterhouseCoopers, UAB;
* už 2021 m. PricewaterhouseCoopers, UAB.

Atlygis už išorės audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Deloitte Lietuva“ sudarė 36,0 tūkst. Eur. Atlygis už išorės audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė po 50,5 tūkst. Eur.

2022 m. finansinių ataskaitų auditą taip pat atliks PricewaterhouseCoopers, UAB. Tai patvirtino „Amber Grid“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris buvo susirinkęs 2022 m. birželio 23 d. Nustatytas ne didesnis, kaip 50,5 tūkst. Eur atlygis už audito paslaugų atlikimą.

Atlygio valdymas

„Amber Grid“ 2021 m. kovo 31 d. prisijungė prie EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikos (toliau – Atlygio politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir skelbiama viešai interneto tinklalapyje. Atlygio politika tvirtinama (prie jos prisijungiama) Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jų veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą. Politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas, ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas darbuotojams prisidėti įgyvendinant Bendrovės misiją, viziją, vertybes ir tikslus.

EPSO-G grupės darbuotojų atlygis susideda iš tokių dalių:
* pastovioji atlygio dalis (PAD);
* kintamoji atlygio dalis (KAD);
* priemokos, nustatytos LR darbo kodekse, Bendrovių vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse;
* papildomas skatinimas už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą;
* papildomos naudos;
* nefinansinis atlygis.

20 pav. iš pernykščio MP.

Atlygio sudėtinės dalys

Pastovioji atlygio dalis (PAD) - didžiausia ir svarbiausia piniginio atlygio dalis, kurios dydis priklauso nuo pareigybės lygio, kuris kiekvienai pareigybei nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją. Darbuotojams pastovioji atlygio dalis (PAD) nustatoma atitinkamos pareigybės lygio atlygio rėžių ribose, atsižvelgiant į darbuotojo patirtį, kompetenciją, ekspertiškumo ir savarankiškumo lygį atliekant pareigybei priskirtas funkcijas bei į atitinkamų metų atlygio biudžetą.

Kintamoji atlygio dalis (KAD) nustatoma skatinant siekti kuo geresnių metinių rezultatų įgyvendinant strateginius tikslus. Konkretų maksimalų KAD dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba, kitiems darbuotojams – Bendrovės vadovas. Maksimalus KAD dydis Bendrovės vadovui, aukščiausio lygmens vadovams yra 30 proc., vidurinio, pirminio lygmens vadovams, specialistams bei darbininkams – 15 proc. Kintamoji atlygio dalis mokama atsižvelgiant į valdybos nustatytų Bendrovės (generalinio direktoriaus) metinių tikslų įgyvendinimą bei individualių tikslų pasiekimą. KAD vadovams ir specialistams išmokama kartą per metus po to, kai Bendrovės valdyba pritaria audituotiems Bendrovės finansiniams rezultatams ir jie patvirtinami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, darbininkams – kartą per ketvirtį.

Už ypatingos svarbos rezultatus Bendrovės vadovo sprendimu gali būti skiriama vienkartinė premija. Siekiant nuolatinės pažangos, Grupėje gali būti nustatomos atskiros inovacijų skatinimo priemonės. Jos gali būti skiriamos už inovatyvių idėjų įgyvendinimą ir darbuotojų kūrybiškumą siūlant inovatyvias idėjas.

Atgal į turinį 70

Pareigybių grupės	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Generalinis direktorius	2.786	2.437	2.743	2.400
Aukščiausio lygio vadovai	1.639	1.495	2.790	2.424
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai	4.534	3.961	8.432	3.961
Ekspertai-specialistai	13.264	12.290	1.639	1.495
Darbininkai	2.427	3.933	7.473	10.012
Viso	2.789	4.518	8.345	10.715

• Grupė
• Bendrovė

14 lentelė. Vidutinis „Amber Grid” 2022 m. darbo užmokestis

Kolegialaus valdymo organo narių bei vadovo atlygio politika

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20 d. patvirtino „Amber Grid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politiką (atnaujinta politika patvirtinta Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu)[1], kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės vadovo ir valdybos narių piniginio atlygio už darbą principus ir jais paremtą atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos Bendrovės veiklos sąnaudos ir sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos, vertybių ir tikslų įgyvendinimo.

Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat reglamentuoja UAB „EPSO-G“ Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu. Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi skatinti ilgalaikės ir tvarios Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti atskiriems Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį; kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti konkurencinga atitinkamos srities profesionalams darbo rinkoje siūlo-

Atgal į turinį 71# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

72

15 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui

Pareigos	Vardas, pavardė	Paskyrimo data	Atleidimo data	2018	2019	2020	2021	2022
Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2013 m. birželio mėn.	2019 m. spalio mėn.	20 075	117 192	148 586	159 410	119 392
Generalinis direktorius	Nemunas Biknius	2019 m. spalio mėn.	-	203 391	-	-	-	-

Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)

Darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes: miems atlyginimų dydžiams; užtikrinti valdymo organų prisiimamos atsako- mybės atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių nepriklausomu- mą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų pritraukimą bendrovės valdymui. Atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik tokiems Ben- drovės valdybos nariams, kurie atitinka LR galiojančiuose teisės aktuose ir Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse nustatytus kriterijus.

Iki 2022 m. birželio 23 d. Bendrovės valdybos nariams buvo mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis, neatskaičius mokėtinų mokesčių (taikoma viena didesnė suma, atitinkanti aprašytas aplinkybes):

1. 1 750 Eur - valdybos nariams, kurie taip pat eina bent vieno EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigas;
2. 1 400 Eur - valdybos nariams, kurie neina nė vieno EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigų;
3. 2 150 Eur - atsižvelgiant į papildomas pirmininko administracinio pobū- džio funkcijas, valdybos pirmininkui, kuris taip pat eina bent vieno EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigas; bei komiteto pirmininkui, kuris taip pat eina ir valdybos nario pareigas EPSO-G įmonių grupėje;
4. 1 800 Eur - atsižvelgiant į papildomas pirmininko administracinio pobū- džio funkcijas, valdybos pirmininkui, kuris neina nė vieno iš EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigų.

2022 m. birželio 23 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nustatyti šie nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikytini fiksuoto mėnesinio atlygio, mokėtino Bendrovės valdybos nariams, kurie atitinka Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustaty- mo gairėse, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos sprendimu (toliau – Atlygio gairės), nustatytus kriterijus, dydžius neatskaičius mokėtinų mokesčių (taikoma viena didesnė suma, atitinkanti aprašytas aplinkybes):

1. 1 400 Eur - Bendrovės valdybos nariui;
2. 1 800 Eur - Bendrovės valdybos pirmininkui;
3. 2 400 Eur - Bendrovės valdybos nariui, kuris taip pat eina UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Inovacijų ir plėtros komiteto (toliau – IPK) nario pareigas;
4. 2 800 Eur - Bendrovės valdybos nariui, kuris taip pat eina IPK pirmininko pareigas;
5. 2 800 Eur - Bendrovės valdybos pirmininkui, kuris taip pat eina IPK nario pareigas;
6. 3 200 Eur - Bendrovės valdybos pirmininkui, kuris taip pat eina IPK pirmi- ninko pareigas.

Minėtu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu taip pat nustatyta, kad bendras metinis 2022 m. biudžetas Bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms Bendrovės išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti, yra 53 295 Eur.

2022 m. gruodžio 22 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendi- mu nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos Bendrovės valdybos nariams (pirmininkui) nustatyti tokie mėnesiniai fiksuoti atlygio dydžiai (neatskaičius mokėtinų mokesčių):

1. 4 097 Eur - valdybos pirmininkui (nepriklausomam);
2. 3 073 Eur - valdybos nariui (nepriklausomam);
3. 2 458 Eur - valdybos nariui (valstybės tarnautoju), jeigu valstybės tarnauto- jas neina ir nevykdo veiklos kitos valstybės įmonės / valstybės valdomos įmonės ir (ar) savivaldybės įmonės / savivaldybės valdomos įmonės kolegia- liame organe;
4. 1 536 Eur - valdybos nariui (valstybės tarnautojui), jeigu valstybės tarnauto- jas eina ir vykdo veiklą kitos valstybės įmonės / valstybės valdomos įmonės ir (ar) savivaldybės įmonės / savivaldybės valdomos įmonės kolegialiame organe.

Informacija apie valdymo organų narių atlygį, metiniai atlygio pokyčiai pateikia- mi lentelėse:

73

16 lentelė. Atlygis valdybos nariams

Pareigos	Vardas, pavardė	2018	2019	2020	2021	2022
Valdybos narė	Renata Damanskytė - Rekašienė	-	-	-	-	-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	-	-	-	-	-
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	-	-	-	11 713	16 800
Valdybos narys	Ignas Degutis	-	-	-	17 278	-
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	21 000	30 535	30 078	-	-
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	3 850	14 125	11 575	12 305	-
Nepriklausomas valdybos narys	Karolis Švaikauskas	-	-	439	-	-

Atlygis už darbą valdyboje (Eur)

[1] Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt

8. Darnumo (ne finansinės informacijos atskleidimo) ataskaita

76

8.1. Apie darnumo ataskaitą

Ši „Amber Grid“ 2022 m. darnumo ataskaita parengta pagal Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative – GRI) standarto pagrindinį modelį (angl. GRI Core). Informacija atskleidžiama remiantis reikšmingumo principu ir atspindi Bendro- vės pažangą įgyvendinant Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą (angl. United Nations Global Compact – UNGC) ir įmonės indėlį siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT).

Ši ataskaita atitinka socialinės atsakomybės ataskaitoms keliamus reikala- vimus, kaip numatyta Lietuvos teisės aktuose. Ren- giant ataskaitą atsižvelgta į „Nasdaq“ aplinkos apsau- gos, socialinio atsakingumo ir valdysenos (ASV) atas- kaitų rengimo gaires ir kitas rekomendacijas. Toliau pateikiama informacija apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir yra 2022 m. konsoliduo- tojo „Amber Grid“ metinio pranešimo dalis. Darnumo ataskaita turėtų būti skaitoma kartu su konsoliduotuo- ju Bendrovės metiniu pranešimu. Ataskaitos turinys apima naujausią jos paskelbimo metu prieinamą informaciją, bet ji nebuvo formaliai audituojama.

Ankstesnę tvarumo ataskaitą, ir kitą informaciją apie Bendrovės darnumo valdymą ir veiklas galima rasti įmonės interneto svetainėje. Jei turite klausimų dėl darnumo ataskaitos turinio ar Bendrovės darnumo veiklų, kreipkitės el. paštu r.kazlauskiene@ambergrid.lt.

77

8.2. Darnios veiklos valdymas, principai ir prioritetai

Savo veikla Bendrovė taip pat siekia tiesiogiai prisi- dėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį skirdama galimy- bių naudotis švaria ir modernia energija užtikrini- mui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruk- tūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui.

Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo EPSO-G prisideda šiais veiksmais:

7 tikslas. Prieinama ir švari energija:
* Siekiame sudaryti palankias sąlygas atsinauji- nančios energijos gamintojų prisijungimui prie elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros.
* Vystome žaliųjų dujų kilmės garantijų mainų sistemą, palaikome žaliosios elektros energijos kilmės garantijų sistemą.
* Siekiame pritaikyti dujų perdavimo sistemas vandenilio transportavimui.

8 tikslas. Deramas darbas ir ekonominis augi- mas:
* Aktyviai rūpinamės darbuotojų saugumu ir sveikata.
* Kuriame organizacinę kultūrą, paremta pagar- ba žmogaus teisėms.
* Investuojame į darbuotojų profesinį ir asmeni- nį tobulėjimą.
* Užtikriname aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus.
* Palaikome savanorišką darbuotojų jungimąsi į profesines sąjungas.

9 tikslas. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
* Užtikriname patikimą ir saugų elektros bei dujų perdavimo sistemų veikimą.
* Siekiame įmonių struktūras ir motyvacines sistemas pritaikyti inovacijų skatinimui.

12 tikslas. Atsakingas vartojimas ir gamyba
* Veiklos partneriams siekiame taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningos veiklos bei darnu- mo kriterijus.
* Užtikriname atsakingą įmonių veikloje susida- rančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą.
* Viešuose pirkimuose vadovaujamės žaliaisiais kriterijais.

13 tikslas. Kova su klimato kaita
* Vertiname savo veiklų poveikį aplinkai, kuriame planus šių poveikių mažinimui.
* Diegiame pažangias aplinkos apsaugos valdy- mo sistemas, įgyvendiname prevencijos prie- mones.
* Siekiame didinti žaliosios energijos naudojimo apimtis veikloje.

Bendrovės pagrindiniai ilgalaikiai siekiai

„Amber Grid“ darnios veiklos tikslas – įgyvendinti energetikos sektoriaus transformaciją, užtikri-nant darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų, tuo prisidedant prie klimatui neutralios ekonomikos kūrimo. Tvarumas yra Bendrovės strategijos ir strate- ginio plano pagrindas. Savo strategines veiklas Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti vadovaudamasi tokiomis darnumo kryptimis:

Darnumo kryptys:

Darnumo kryptys	JT darnaus vystymosi tikslais	Tikslas	2022	2021
Aplinkosaugos sritis	Klimatui neutralios energeti- kos įgalinimas, mažinant veiklų poveikį aplinkai	Iki 2030 m. neigiamas veiklos poveikis aplinkai sumažintas 2/3 (66 proc.) lyginant su 2019 m.	7 tikslas.
Socialinė sritis	Pažangios, darnumo principų besilaikančios organizacijos kūrimas
Valdysenos sritis	Skaidrus ir efektyvus ener- gijos mainų platformos valdymas bei vystymas

82

8.3. Reikšmingiausi poveikiai darnumo srityje

85

8.4. Darnumas aplinkosaugos srityje

96

8.5. Darnumas socialinėje srityje

105

8.6. Darnumas valdysenos srityje

111

8.7. NASDAQ ASV rodikliai

114

8.8. Darnumo GRI rodiklių turinys

Turinys

• 8. Darnumo (ne finansinės informacijos atskleidimo) ataskaita
  • 8.1. Apie darnumo ataskaitą
  • 8.2. Darnios veiklos valdymas, principai ir prioritetai
  • 8.3. Reikšmingiausi poveikiai darnumo srityje
  • 8.4. Darnumas aplinkosaugos srityje
  • 8.5. Darnumas socialinėje srityje
  • 8.6. Darnumas valdysenos srityje
  • 8.7. NASDAQ ASV rodikliai
  • 8.8. Darnumo GRI rodiklių turinys

75

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atgal į turinį# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Darnumo srities ir rizikų valdymas

Bendrovėje darnumo principai yra integruoti į įmonės veiklos procesus, o darnumo sričių valdymas pagal kompetencijas apima visus lygmenis. Bendrovės valdyba atsakinga už ilgalaikių strateginių darnumo tikslų formavimą, peržiūrą, rodiklių stebėseną. Valdyba taip pat tvirtina aplinkosaugos, lygių galimybių, darbuotojų sveikatos ir saugos, korupcijos prevencijos, atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikas. Pagal savo kompetenciją valdyba taip pat tvirtina bendrovės metinius tikslus, tarp kurių patenka ir su darnumu susiję tikslai. Bendrovės valdyba taip pat tvirtina grupės lygio rizikų sąrašą, kuris apima ir su darnumo sritimis susijusias rizikas: darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizikos, darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizikos, stichinių reiškinių sukeltos žalos rizikos ir t.t. Nustatytų rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti bendrovės vadovui, valdybai, audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją.

Už įmonių grupės darnumo tikslų stebėseną ir jų pasiekimo koordinavimą atsako grupės darnumo vystymo vadovas. Tuo tarpu įmonėje atitinkami aplinkosaugos, socialinės srities bei valdysenos tikslai pagal kompetenciją deleguojami atskiriems bendrovės funkciniams padaliniams (pvz.: aplinkosaugos, darbų saugos, personalo, rizikų ir atitikties valdymo ir pan.). Bendrovė yra delegavusi atskirą žmogų, atsakingą už lygių galimybių užtikrinimą įmonėje.

Politikos

Su darnumu susijusios politikos, minimos šioje ataskaitoje, skelbiamos viešai – su jomis galima susipažinti Bendrovės interneto svetainėje.

• Darnumo politika – 2021 m. „EPSO-G“ valdyba patvirtino naują grupės darnumo politiką, kuri pakeitė iki šiol grupės mastu galiojusią socialinės atsakomybės politiką. Naujojoje darnumo politikoje apibrėžtos visoms grupės įmonėms bendros darnumo kryptys ir principai, kuriais vadovaujantis plėtojama grupės veikla. Patvirtinusi skėtinę darnumo bei kitų su darnumu susijusių sričių (aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, lygių galimybių ir kt.) valdymą reglamentuojančias politikas, „EPSO-G“ grupė strateginiu lygmeniu stiprina darnumo srities valdymą, apibrėžia svarbiausias darnumo vystymo kryptis ir principus, kuriais vadovaujantis plėtojama Grupės įmonių veikla bei kuriama pažangi organizacinė kultūra. Už šios Politikos įgyvendinimą yra atsakingi „EPSO-G" grupės įmonių vadovai ir Darnumo vystymo funkcinės srities kuratoriai.
• Aplinkosaugos politika – EPSO-G grupė siekia prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų numatytų su aplinkosauga ir klimato kaita susijusių tikslų įgyvendinimo, o taip pat – Paryžiaus susitarime, Europos Žaliajame kurse, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje apibrėžtų įsipareigojimų įvykdymo. Šioje politikoje apibrėžiami svarbiausi principai aplinkosaugos srityje, kurie taikomi visoje EPSO-G grupėje, siekiant mažinti vykdomų veiklų poveikį aplinkai bei diegiant darnaus vystymosi principais paremtą kultūrą EPSO-G grupėje ir jos aplinkoje. Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą yra atsakingi EPSO-G grupės įmonių vadovai ir aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai. Jie užtikrina, kad būtų savalaikiai identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos politika (toliau - DSS) – apibrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos bendruosius principus bei jų įgyvendinimo pagrindines gaires. Už šios politikos įgyvendinimą yra atsakingi Grupės įmonių vadovai ir DSS veiklos srities funkciniai kuratoriai, kurie užtikrina, kad būtų savalaikiai identifikuojami DSS aspektai, nustatomi DSS tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai DSS būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai. Grupės įmonių DSS veiklos srities funkciniai kuratoriai periodiškai teikia Grupės įmonių vadovams bei EPSO-G DSS funkciniam kuratoriui ataskaitas ir duomenis apie Incidentus, Avarijas, Nelaimingus atsitikimus darbe bei DSS pažeidimus, kurie padeda įvertinti DSS būklę, politikos efektyvumą ir priimti sprendimus DSS gerinimui.
• Korupcijos prevencijos politika – apibrėžia korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus.
• Paramos politika – apibrėžia svarbiausius paramos teikimo principus, aiškius ir skaidrius remiamų projektų bei veiklų atrankos kriterijus, esminius reikalavimus teikiamos paramos skaidrumui ir viešumui.
• Lygių galimybių politika – apibrėžia svarbiausius principus įmonėje, siekiant užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų.
• Atrankų politika – 2022 08 01 atnaujinta politika, kuri apibrėžia bendrus Grupės atrankų principus ir praktiką, siekiant skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus į kolegialius organus bei visų lygių vadovaujančias ir specialistų pareigybes, kurie efektyviai prisidėtų prie Grupės tikslų pasiekimo.
• Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika – 2022 10 25 “Amber Grid“ prisijungė prie naujos grupės politikos, kuri apibrėžia aiškius ir skaidrius Grupės darbuotojų atlygio už darbą ir veiklos vertinimo principus bei jais paremtą darbuotojų atlygio sistemą, darbuotojų ugdosi, kvalifikacijos kėlimo ir tobulėjimo principus.
• Pirkimų politika - 2022 02 21 atnaujinta politika, kuri apibrėžia pagrindinius Pirkimų principus ir tikslus, pirkimų planavimo ir pasiruošimo, grupės pirkimų vykdymo ir koordinavimo, pirkimų principų ir gerosios praktikos įgyvendinimo, pasiūlos ir tiekėjų valdymo, sutarčių valdymo kontrolės bei ginčų ir priimtų sprendimų peržiūros gaires.
• Tiekėjų etikos kodeksas - 2022-11-25 patvirtintas tiekėjų etikos kodeksas, kuris apibrėžia elgesio standartus, kurių laikymosi įmonė tikisi iš visų savo Tiekėjų ir Subtiekėjų, tuo skatinant teisėtą, profesionalią, darnią ir sąžiningą verslo praktiką, apimančią aplinkosaugos, žmogaus teisių, darbo standartų ir verslo etikos tikslus. Tiekėjų etikos kodeksas yra pagrįstas Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principais.
• Etikos kodeksas – apibrėžia, kokiais verslo etikos principais ir standartais remiasi ir kokio elgesio tikisi iš savo darbuotojų ir partnerių jų kasdieniame darbe.

2021 m. „Amber Grid” atliko Bendrovės veiklai aktualių aplinkosauginių, socialinių ir valdysenos sričių poveikių reikšmingumo vertinimą, įtraukiant suinteresuotas šalis. Apklausoje sudalyvavo 180 respondentai, tarp kurių buvo įmonės darbuotojai, tiekėjai, klientai, verslo partneriai, vietos bendruomenės, asociacijos, profesinės sąjungos, Energetikos ministerija, investuotojai, grupės įmonių vadovai bei valdybos nariai.

17 lentelė. „Amber Grid“ darnumo kryptys ir tikslai

Darnumo kryptys	JT darnaus vystymosi tikslais	Tikslas	Kryptis	2022	2021
Prieinama ir švari energija	13 tikslas. Kova su klimato kaita	Iki 2030 m. sukurtos galimybės transportuoti vandenilį pagal naujus nacionalinius ir tarpvalstybinius standartus.	Atlikta Lietuvos vandenilio sektoriaus gairių ir įgyvendinimo plano studija.
			Su kaimyninių šalių perdavimo operatoriais pradėta rengti dujų perdavimo infrastruktūros pritaikymo transportuoti metano ir vandenilio mišinį studija.
			Pradėta rengti vandenilio plėtros galimybių studija.
		AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 2030 m. – 0,95 TWh.	Pradėtas biometano importas į Lietuvą iš Nyderlandų kartu su kilmės garantijomis.
			Iš viso importuota 4,5 GWh biometano.
			Pradėjo veikti biometano kilmės garantijų sistema, tačiau biometano per 2021 metus į sistemą patiekta nebuvo.
	7 tikslas.
Deramas darbas ir augimas	8 tikslas.			-47,70 proc.	-12.77
	9 tikslas. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra	Iki 2030 m. 100 proc. žaliųjų pirkimų	Bendrovės vykdytų pirkimų (pagal vertę) buvo žalieji.	50 proc.	10 proc.
	12 tikslas. Atsakingas vartojimas ir gamyba		2023 m. keliamas tikslas, kad 100 proc. bendrovės vykdytų viešųjų pirkimų pagal vertę būtų žalieji.
			Daugiau kaip 10 proc. žaliųjų pirkimų dalis nuo pirkimų vertės vykusiuose viešuose pirkimuose
		Įmonių struktūros ir motyvacinės sistemos pritaikytos inovacijų skatinimui	Bendrovėje pasiūlyta 26 inovatyvios idėjos, iš kurių 24 virto projektais ar užduotimis, kurios bus įgyvendintos iki 2025 m.
			Viso per 2022 metus Bendrovė inovacijų vystymui skyrė virš 800 tūkst. Eur
			Bendrovėje patvirtinta 16 inovacinių projektų, kurie bus įgyvendinti iki 2025 m.
		Sieksime, kad VKC gerosios valdysenos indeksas būtų A+		A+	A
Valdysenos sritis	Skaidrus ir efektyvus energijos mainų platformos valdymas bei vystymas	Užtikrinsime 0 korupcijos atvejų		0	0
	Patikimas ir saugus dujų perdavimo sistemos veikimas	Pašalintų kritinių dujų nuotėkių dalis rastų kritinių dujų nuotėkių skaičiuje		0	0
		Darnumo kriterijai integruoti į reikalavimus rangovinėms įmonėms		Daugiau kaip 50 proc.
		0 žmogaus teisių pažeidimų ar diskriminacijos atvejų		0	0
		0 sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų		0	0
		0 reikšmingų aplinkosaugos incidentų veikloje		0	0
		Klientų pasitenkinimas (GCSI) ne mažiau 70 proc.		82 proc.	83 proc.

Socialinė sritis:

1. Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas
2. Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas
3. Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu
4. Darbuotojų sauga ir sveikata
5. Dialogas ir vietinių bendruomenių įtraukimas
6. Klientų pasitenkinimas paslaugomis
7. Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės

Valdysenos sritis:

1. Perdavimo tinklų patikimumas ir saugumas
2. Skaidrus valdymas ir antikorupcinės aplinkos kūrimas
3. Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga
4. Tvari vertė ekonomikai ir finansinė grąža valstybei
5. Inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai, skaitmenizacija
6. Darnus tiekimo grandinės valdymas

*Pastaba – Bendrovės reikšmingumo vertinime nėra nė vienos temos, kuriais būtų skirtas žemesnis balas nei 3. Todėl darnumo temų skalė yra nuo vidutiniškai reikšmingų iki reikšmingų ir labai reikšmingų.

18	17	16	19	13	11	12	15	10	6	5	14	2	1	3	4	9	8	7
Amber Grid vertinimas
Suinteresuotų šalių vertinimas

16 pav. „Amber Grid“ darnumo temų reikšmingumo matrica

„Amber Grid“ darnumo temų reikšmingumo matrica

82 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį

Aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių paaiškinimas:

„Amber Grid“ vertino 19 poveikių reikšmingumą, kurie buvo nustatyti vadovaujantis įmonės veiklos specifika, ilgalaike veikos strategija iki 2030 metų, tarptautinių standartų SASB bei GRI pateikiamomis reikšmingumo nustatymo rekomendacijomis.

Aplinkosaugos srities poveikiai:

• Poveikio aplinkai ir ŠESD emisijų mažinimas veikloje – poveikio aplinkai (oro, vandens, dirvožemio kokybei), taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2 , CH 4 , SF 6 ir kt. ) mažinimas bendrovės veikloje.
• Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas – sausumos ir vandens gyvūnijos, natūralios augalijos bei didelės ekologinės vertės buveinių apsauga vykdant veiklą.
• Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas bendrovės veikloje – žaliosios energijos naudojimas bendrovės veikloje, efektyvus vandens bei kitų išteklių naudojimas.
• Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas – veikloje susidarančių atliekų kiekių mažinimas, saugaus ir tinkamo pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų sutvarkymo užtikrinimas.
• Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas – efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų prijungimo prie tinklo užtikrinimas, sklandi energijos kilmės garantijų sistemos veikla.
• Energijos sistemų pritaikymas dekarbonizacijai – perdavimo tinklų pritaikymas patikimam naujų ir didesnių atsinaujinančių energijos išteklių (elektros / biodujų, metano ir žaliojo vandenilio) kiekio transportavimui.

Socialinės srities poveikiai:

• Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas – žmogaus teisių užtikrinimas, lygių galimybių bei nediskriminavimo principais paremtos kultūros formavimas Bendrovėje.
• Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas – profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybių sudarymas darbuotojams, aktyvus reikalingų kompetencijų ugdymas.
• Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu – darbuotojų gerovę ir pasitenkinimą didinančios, darbo ir asmeninio gyvenimo balansą užtikrinančios aplinkos kūrimas.
• Darbuotojų sauga ir sveikata – saugumo reikalavimų laikymosi užtikrinimas bendrovės bei rangovų darbuotojams atliekant darbus, aktyvus rūpinimasis gera darbuotojų sveikatos būkle.
• Dialogas ir vietinių bendruomenių įtraukimas – aktyvus vietos bendruomenių informavimas apie jų aplinkoje vykdomą veiklą, dialogo kultūros ir bendruomenių įsitraukimo puoselėjimas.
• Klientų pasitenkinimas paslaugomis – klientų aptarnavimo kokybė, į klientų poreikius orientuotų paslaugų tobulinimas.
• Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės – savanorystės skatinimas, edukacinė veikla ir tikslinis bendradarbiavimas su NVO, mokslo bei valdžios įstaigomis.

Valdysenos srities poveikiai:

• Perdavimo tinklų patikimumas ir saugumas – saugaus, patikimo ir efektyvaus energijos perdavimo sistemų funkcionavimo užtikrinimas.
• Skaidrus valdymas ir antikorupcinės aplinkos kūrimas – vadovaujantis skaidrumo ir verslo etikos standartais, korupcijos netoleravimas ir aktyvi kova su bet kokiomis jos formomis.
• Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga – Svarbių duomenų saugumo užtikrinimas, kibernetiniams išpuoliams atsparios IT infrastruktūros kūrimas ir organizacinės kultūros formavimas.
• Tvari vertė ekonomikai ir finansinė grąža valstybei – Akcininkų iškeltos finansinės grąžos tikslų įgyvendinimas, investicijų atsiperkamumo, ekonominės ir socialinės grąžos užtikrinimas.
• Inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai, skaitmenizacija – inovacijas skatinančios organizacinės kultūros kūrimas, atitinkamo finansavimo inovacijų diegimui užtikrinimas.
• Darnus tiekimo grandinės valdymas – aplinkosauginius ir darnumo standartus atitinkančių prekių bei paslaugų viešųjų pirkimų dalies didinimas, aktyvus rangovų, tiekėjų bei kitų partnerių skatinimas vadovautis pripažintais aplinkosaugos, antikorupcijos bei socialiniais standartais.

83 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį

Mūsų požiūris Aplinkosaugos srityje

Bendrovė siekia šių pagrindinių tikslų: įgalinti klimatui neutralią energetiką ir sumažinti įmonės veikloje atsirandančius poveikius aplinkai, tame tarpe šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 2021 metais patvirtintoje aplinkosaugos politikoje, įmonė įsipareigojo vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną, diegti šiuolaikines technologijas ir priemones, kurios leistų sumažinti reikšmingą poveikį aplinkai. Eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, Bendrovė įsipareigojo užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą. Įmonė turi tikslą užtikrinti nulinę toleranciją aplinkosauginiams incidentams. Taip pat siekiame įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus veiklos partnerius prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai ir siekti jį sumažinti.

2022 metais Bendrovės objektuose buvo atlikti: 221 vidinis saugos ir aplinkosaugos patikrinimas bei 179 rangovų saugos ir aplinkosaugos patikrinimai. Bendrovė taip pat laikosi atsargumo principo – pagal įstatymų reikalavimus atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras prieš imantis įgyvendinti projektus, kurių apimtyje gali atsirasti reikšmingas poveikis aplinkai, tame tarpe biologinei įvairovei ar visuomenei.

Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą yra atsakingas įmonės vadovas ir aplinkos apsaugos srities kuratoriai, kurie užtikrina, kad savalaikiai būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai.

Aplinkosaugos vadybos sistema

Bendrovėje nuo 2014 m. įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinkanti tarptautinį standartą ISO 14001 ir nuo 2016 m. darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą atitinkanti standartą OHSAS 18001. Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota į visus Bendrovės veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo procesus ir taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Vadovybė didelį dėmesį skiria aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams, juos glaudžiai siejant su Bendrovės strateginiais tikslais. Nuolat investuojama į naujus įrenginius, informacines valdymo ir gamybos procesų technologijas, gerinant aplinkos ir darbo sąlygas: pagal nustatytus profesinės rizikos veiksnius atliekami periodiniai sveikatos tikrinimai, darbuotojai profilaktiškai skiepijami nuo gripo ir erkinio encefalito, parenkamos tik patikimos ir kokybės standartus atitinkančios kolektyvinės bei asmeninės apsaugos priemonės.

Vadovybė išsikėlė tikslą prisidėti prie žaliosios energetikos kūrimo, siekiant klimatui neutralaus veiklos vykdymo ir yra nustačiusiu tikslą iki 2030 m. sumažinti 2/3 Bendrovės veiklos poveikį aplinkai (įskaitant, bet neapsiribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijomis.

Darbuotojai nuolat informuojami bei ugdomi aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę. Vadybos sistema nuolat stebima ir periodiškai peržiūrima, atsižvelgiant į besikeičiančios aplinkos gamtines sąlygas bei kintančius išorės ir vidaus veiksnius, tiesiogiai siejant juos su Bendrovės aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos politika, Bendrovės strategija, jos įgyvendinimo tikslais ir uždaviniais.

Bendrovė formuluodama ilgalaikius įsipareigojimus, strategines kryptis (prioritetus) bei tikslus, rėmėsi IESE verslo mokyklos išplėtota valdymo per organizacijos misiją prieiga bei suinteresuotųjų šalių teorija. Suinteresuotųjų šalių teorijos prieiga skatina vertinti organizacijos kuriamą vertę plačiau nei vien per akcininkų prizmę, tačiau apibrėžiant, kokia vertė kuriama svarbiausioms suinteresuotosioms šalims, ir koncentruojantis į jų gerovę. Nesaugių situacijų valdymui yra numatyta incidentų ir galimų incidentų registravimo tvarka.

8.4. Darnumas aplinkosaugos srityje

83 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Atgal į turinį# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Mūsų požiūris

Aplinkosaugos srityje

Bendrovė siekia šių pagrindinių tikslų: įgalinti klimatui neutralią energetiką ir sumažinti įmonės veikloje atsirandančius poveikius aplinkai, tame tarpe šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 2021 metais patvirtintoje aplinkosaugos politikoje, įmonė įsipareigojo vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną, diegti šiuolaikines technologijas ir priemones, kurios leistų sumažinti reikšmingą poveikį aplinkai.

Eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, Bendrovė įsipareigojo užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą. Įmonė turi tikslą užtikrinti nulinę toleranciją aplinkosauginį incidentams. Taip pat siekiame įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus veiklos partnerius prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai ir siekti jį sumažinti.

2022 metais Bendrovės objektuose buvo atlikti: 221 vidinis saugos ir aplinkosaugos patikrinimas bei 179 rangovų saugos ir aplinkosaugos patikrinimai.

Bendrovė taip pat laikosi atsargumo principo – pagal įstatymų reikalavimus atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras prieš imantis įgyvendinti projektus, kurių apimtyje gali atsirasti reikšmingas poveikis aplinkai, tame tarpe biologinei įvairovei ar visuomenei.

Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą yra atsakingas įmonės vadovas ir aplinkos apsaugos srities kuratoriai, kurie užtikrina, kad savalaikiai būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai.

Aplinkosaugos vadybos sistema

Bendrovėje nuo 2014 m. įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinkanti tarptautinį standartą ISO 14001 ir nuo 2016 m. darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą atitinkanti standartą OHSAS 18001.

Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota į visus Bendrovės veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo procesus ir taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Vadovybė didelį dėmesį skiria aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams, juos glaudžiai siejant su Bendrovės strateginiais tikslais. Nuolat investuojama į naujus įrenginius, informacines valdymo ir gamybos procesų technologijas, gerinant aplinkos ir darbo sąlygas: pagal nustatytus profesinės rizikos veiksnius atliekami periodiniai sveikatos tikrinimai, darbuotojai profilaktiškai skiepijami nuo gripo ir erkinio encefalito, parenkamos tik patikimos ir kokybės standartus atitinkančios kolektyvinės bei asmeninės apsaugos priemonės.

Vadovybė išsikėlė tikslą prisidėti prie žaliosios energetikos kūrimo, siekiant klimatui neutralaus veiklos vykdymo ir yra nustačiusį tikslą iki 2030 m. sumažinti 2/3 Bendrovės veiklos poveikį aplinkai (įskaitant, bet neapsiribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijomis.

Darbuotojai nuolat informuojami bei ugdomi aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę.

Vadybos sistema nuolat stebima ir periodiškai peržiūrima, atsižvelgiant į besikeičiančios aplinkos gamtines sąlygas bei kintančius išorės ir vidaus veiksnius, tiesiogiai siejant juos su Bendrovės aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos politika, Bendrovės strategija, jos įgyvendinimo tikslais ir uždaviniais.

Bendrovė formuluodama ilgalaikius įsipareigojimus, strategines kryptis (prioritetus) bei tikslus, rėmėsi IESE verslo mokyklos išplėtota valdymo per organizacijos misija prieiga bei suinteresuotųjų šalių teorija. Suinteresuotųjų šalių teorijos prieiga skatina vertinti organizacijos kuriamą vertę plačiau nei vien per akcininkų prizmę, tačiau apsižymint, kokia vertė kuriama svarbiausioms suinteresuotosioms šalims, ir koncentruojantis į jų gerovę.

Nesaugių situacijų valdymui yra numatyta incidentų ir galimų incidentų registravimo tvarka. Bendrovėje užregistruoti incidentai bei galimi incidentai (nesaugios darbo vietos) svarstomi Incidentų prevencijos komitete į aptarimą įtraukiant skirtingų sričių darbuotojus. Patogiam saugos darbe ir aplinkosaugos incidentų bei nesaugių situacijų registravimui sukurta mobili aplikacija bei prieiga visose darbo vietose.

Veiksmai ir iniciatyvos 2022 metais

2022 m. Bendrovės vadybos sistema buvo jau trečią kartą resertifikuota pagal ISO 14001 standartą bei pakartotinai sertifikuota pagal darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą ISO 45001. 2022 m. įvykęs vadybos sistemos išorinis priežiūros auditas bei sertifikacinis auditas neatitikčių nenustatė.

Ekstremalių situacijų valdymas

Bendrovė yra valstybinės reikšmės objektas bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Bendrovė taip pat yra įregistruota Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre kaip valstybinės reikšmės objektas bei įtraukta į Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą.

Bendrovėje parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra nuolat peržiūrimas, koreguojamas, papildomas bei derinamas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba.

Su Planu supažindinami visi Bendrovės darbuotojai, organizuojant civilinės saugos mokymus Bendrovės nuotolinio mokymo sistemoje. Su Planu pasirašytinai supažindinami darbuotojai, įtraukti į ekstremalių situacijų valdymo procesą.

Veiksmai ir iniciatyvos 2022 metais

Bendrovė 2022 m. atnaujino pavojaus ir rizikos analizę bei jos pagrindu tikslino ekstremalių situacijų valdymo planą.

Aplinkos apsaugos aspektai

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, 2021 metais bendrovė atlikto šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizaciją ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 metais remiantis inventorizacijos rezultatais buvo parengtas ir patvirtintas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas iki 2030 m.

Atlikus 2022 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizaciją, reikšmingiausi aplinkosaugos aspektai išliko beveik tokie patys, kaip 2021 metais. Tačiau, į apskaitą nebetraukiami nereikšmingi aplinkosaugos aspektai (sudarantys < 3 %, kaip pvz. - atliekos) ir poveikis aplinkai, kurio neįmanoma sumažinti – dujotiekio infrastruktūros užimamas plotas.

86 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Mūsų požiūris

Aplinkosaugos srityje

Eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, Bendrovė įsipareigojo užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą. Įmonė turi tikslą užtikrinti nulinę toleranciją aplinkosaugi- niams incidentams. Taip pat siekiame įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus veiklos partnerius prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai ir siekti jį sumažinti.

Pagal įstatymų reikalavimus atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras prieš imantis įgyvendinti projektus, kurių apimtyje gali atsirasti reikšmingas poveikis aplinkai, tame tarpe biologinei įvairovei ar visuomenei. Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą yra atsakingas įmonės vadovas ir aplinkos apsaugos srities kuratoriai, kurie užtikrina, kad savalaikiai būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai.

Aplinkosaugos vadybos sistema

Veiksmai ir iniciatyvos 2022 metais

2022 m. Bendrovės vadybos sistema buvo jau trečią kartą resertifikuota pagal ISO 14001 standartą bei pakartotinai sertifikuota pagal darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą ISO 45001. 2022 m. įvykęs vadybos sistemos išorinis priežiūros auditas bei sertifikacinis auditas neatitikčių nenustatė.

Ekstremalių situacijų valdymas

Bendrovė yra valstybinės reikšmės objektas bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Bendrovė taip pat yra įregistruota Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre kaip valstybinės reikšmės objektas bei įtraukta į Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą. Bendrovėje parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra nuolat peržiūrimas, koreguojamas, papildomas bei derinamas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Su Planu supažindinami visi Bendrovės darbuotojai, organizuojant civilinės saugos mokymus Bendrovės nuotolinio mokymo sistemoje. Su Planu pasirašytinai supažindinami darbuotojai, įtraukti į ekstremalių situacijų valdymo procesą.

Bendrovė 2022 m. atnaujino pavojaus ir rizikos analizę bei jos pagrindu tikslino ekstremalių situacijų valdymo planą.

Aplinkos apsaugos aspektai

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, 2021 metais bendrovė atlikto šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizaciją ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 metais remiantis inventorizacijos rezultatais buvo parengtas ir patvirtintas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas iki 2030 m. Atlikus 2022 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizaciją, reikšmingiausi aplinkosaugos aspektai išliko beveik tokie patys, kaip 2021 metais. Tačiau, į apskaitą nebetraukiami nereikšmingi aplinkosaugos aspektai (sudarantys < 3 %, kaip pvz. - atliekos) ir poveikis aplinkai, kurio neįmanoma sumažinti – dujotiekio infrastruktūros užimamas plotas.

• Stacionarių kuro deginančių įrenginių emisijos
• Kuro sunaudojimas transporto priemonėse
• Metano nuotėkiai
• Įsigytos el. energijos vartojimas
• Įsigytos šilumos energijos vartojimas

Stacionarių kuro deginančių įrenginių emisijos	Kuro sunaudojimas transporto priemonėse	Metano nuotėkiai	Įsigytos el. energijos vartojimas	Įsigytos šilumos energijos vartojimas
44 proc.	2 proc.	51 proc.	3 proc.	0 proc.

Pašalinus nereikšmingus ir nesumažinamus aplinkosaugos aspektus, šiek tiek pakito ir likusiųjų reikšmingumas: metano nuotėkių reikšmingumas sumažėjo 1,3 proc., tuo tarpu stacionarių kuro deginančių įrenginių padidėjo 11,6 proc., transporto kuro sąnaudų ir energijos suvartojimo aspektų reikšmingumai išliko tokie patys, kaip ir 2021 metais. 2022 m. mobilaus dujų kompresoriaus pagalba pavyko neišleisti į aplinką 789,8 tūkst. m3 gamtinių dujų. 2021 m. sutaupyta 2 118,0 tūkst. m3, o 2020 m. – 2 030,0 tūkst. m3. Kiekvienais metais siekiama, kiek įmanoma, daugiau ir efektyviau pritaikyti mobilų kompresorių. 2022 metais mobilus kompresorius buvo pritaikytas pilna apimti, bet buvo vykdyta mažai remonto bei kitų darbų, todėl sutaupytas gamtinių dujų kiekis yra mažesnis, nei ankstesniais metais, kuomet vykdytą daugiau darbų. Mobilus kompresorius yra viena iš pagrindinių šiuo metu Bendrovėje taikomų poveikio aplinkai mažinimo priemonių, įtraukta į Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planą. Bendrovėje 2022 metais nenustatyta aplinkosaugos įstatymų pažeidimų. Veikloje neįvyko reikšmingų aplinkosaugos incidentų.

Vanduo ir nuotekų tvarkymas

Siekiant patenkinti bendrovės veikloje kylančius vandens poreikius, vandens ištekliai išgaunami iš šešių požeminio gėlo vandens gręžinių, esančių keturiuose Bendrovei priklausančiuose objektuose. 2017 m. Piniavos vandenvietės aprobavimo ataskaitoje bei 2019 m. Jauniūnų DKS ir Šakių DAS hidrogeologinėje ataskaitoje įvertinus išteklių naudojimą 25-iems metams nustatyta, jog esminis neigiamas poveikis aplinkai ir kitoms vandenvietėms nebus padarytas.

2022 metais pradėjus vidinę Aplinkosaugos komunikacijos kampaniją viena iš prioritetinių sričių buvo vandens išteklių taupymas. Todėl darbuotojai sukurtomis ekrano užsklandomis, straipsniais, patarimais naujienlaiškyje buvo šviečiami bei skatinami taupyti vandenį tiek darbovietėje, tiek namuose. Be to, darbuotojai skatinami ne tik minimalizuoti išgaunamo bei suvartojamo vandens kiekius, bet ir atitinkamai minimalizuoti susidarančių nuotekų kiekius. Bendrovėje susidariusios paviršinės ir buitinės nuotekos yra valomos nuotekų valymo įrenginiuose: biocheminiame reaktoriuje, purvo sėsdintuvuose ir naftos gaudyklėse. Po valymo nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką arba į centralizuotus tinklus.

18 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacija

Rodiklis	Matavimo vnt.	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Suvartotas vandens kiekis	m³	3 220	3 037	3 101
Paviršinių nuotekų kiekis	m³	14 579	11 062	10 258
Buitinių nuotekų kiekis	m³	3 220	2 864	3 033

2022 metais paviršinių nuotekų kiekis yra didesnis, nei ankstesniais metais. Tam didžiausios įtakos turėjo naujai įtrauktos Vilniaus Gudelių g. 49 teritorijos lietaus nuotekos, kurios nebuvo vertintos anksčiau. Ankstesniais metais teritorijoje buvo viena apskaita buitinėms ir paviršinėms nuotekoms, tačiau 2022 metais, pavyko dalį nuotekų atskirti ir vykdyti tikslesnę, atskirą šio objekto nuotekų apskaitą. Pastaraisiais metais pradėjus veikti naujam objektui – Santakos dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stočiai, atsirado ir papildomas vandens suvartojimas bei nuotekų susidarymas, kurie įtraukti į apskaitą. Norint užtikrinti į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų išvalymo kokybę, periodiškai atliekamas nuotekų užterštumo monitoringas. Nuotekų užterštumo matavimo rezultatai kiekvieną metų ketvirtį patalpinami viešai prieinamame Bendrovės internetiniame puslapyje: www.ambergrid.lt, skiltyje „Aplinkos taršos monitoringas“. Monitoringo dėka į gamtinę aplinką išleidžiamos tik išvalytos, švarios ir Lietuvos Respublikos aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus atitinkančios nuotekos.

Atliekų tvarkymas

Bendrovės padaliniuose vykdomas atliekų rūšiavimas. Darbuotojams sudarytos sąlygos rūšiuoti buitines atliekas: popierių, plastiką, metalą, stiklą, depozitinę tarą, smulkias elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei baterijas. Taip pat pagal atliekų rūšį iki jų išvežimo atskirai išrūšiuojamos bei saugiai nuo aplinkos veiksnių sužymėtuose konteineriuose laikomos pavojingosios atliekos.Bendrovės veikloje susidarančių atliekų saugiam išvežimui, sutvarkymui ir utilizavimui sudarytos sutartys su specializuotais atliekų vežėjais ir tvarkytojais. 2021 metais atsisakius individualių šiukšliadėžių darbuotojų kabinetuose bendrovėje sunaudojama mažiau šiukšlėms skirtų maišelių, o darbuotojai nešdami atliekas iki rūšiavimo konteinerių bendrose patalpose padaro dažnesnes trumpas pertraukas, prasimankština.

Atliekų rūšys
| Atliekų rūšys | 2022 m. | 2021 m. | 2020 m. |
|---|---|---|---|
| Pavojingosios atliekos, t | 28,43 | 38,64 | 18,86 |
| Nepavojingosios atliekos, t | 43,529 | 36,54 | 95,58 |
| Popierius, stiklas ir plastikas, t | 4,123 | 3,05 | 2,34 |
| Geležis, plienas, juodieji metalai, t | 794,66 | 0,1 | 34,29 |

Veiksmai ir iniciatyvos 2022 metais

Siekiant darbuotojus paskatinti labiau įsitraukti į aplinkosauginių problemų sprendimą ir resursų taupymą ne tik Bendrovėje, bet ir už jos ribų 2022 metais startavo Aplinkosaugos komunikacijos kampanija. Tam, kad kampanijos metu būtų žaismingai perteikiama rimta informacija buvo sukurti aplinkosauginiai veikėjai – „Amberiukai“, puoselėjantys tris prioritetines aplinkosaugos sritis. Viena iš prioritetinių sričių orientuota į atliekų rūšiavimą. Skatinama rūšiuoti ir, kas svarbiausia, daryti tai teisingai, vengiant rūšiavimo klaidų ir išrūšiuotų atliekų užteršimo. Kampanijos metu pagal individualius poreikius, buvo pagaminti ir visuose Bendrovės objektuose, kur galimas atliekų susidarymas, iškabinti popieriaus, plastiko/metalo, stiklo ir komunalinių atliekų rūšiavimo plakatai su konkrečiais patarimais, kur, kokios rūšies atliekas rūšiuoti ir ką daryti su specifinėmis atliekomis, susidarančiomis darbuotojų namų ūkiuose. Prie rūšiavimo plakatų specialus dėmesys skirtas biuro veikloje dažnai pasitaikančių vienkartinių biodegraduojančių kavos puodelių rūšiavimo ir apskritai vienkartinių puodelių atsisakymo svarbai. Sukurta ir speciali kompiuterio ekrano užsklanda darbuotojų kasdieniam priminimui apie rūšiavimo svarbą ir gamtos išteklių išsaugojimą. Akcentuojama, kad nerūšiuojant ateityje galimas plačiai buityje naudojamų produktų ir medžiagų stygius.

Atliekų susidarymo, rūšiavimo ir tvarkymo aktualumas darbuotojams visus metus buvo primenamas straipsniais vidiniame bendrovės „Intranete“, atnaujintoje informacinėje skiltyje prieinamoje visiems darbuotojams, savaitiniame naujienlaiškyje ir vidinių mokymų metu.

2022 metų balandžio 22 d. Bendrovės padaliniuose organizuota akcija „DAROM“, kuri kasmet sulaukia didelio darbuotojų ir jų šeimos narių įsitraukimo. 2022 m. akcijoje dalyvavo virš 100 darbuotojų. Žemės dienos proga, darbuotojai rinko žaliąsias atliekas bei šiukšles Bendrovės objektuose ir teritorijose aplink juos, kurios yra viešai prieinamos pašaliniams ir neapsaugotos nuo neteisėto atliekų atsikratymo gamtoje. Norint prevenciškai užkirsti kelią neteisėtam pašalinių asmenų šiukšlinimui bendrovės objektų apsaugos zonose, buvo pagaminti specialūs informaciniai stendai įspėjantys apie gresiančias baudas už atliekų atsikratymą gamtoje pagal galiojančius teisės aktus. Visos 2022 metais įgyvendintos aplinkosauginės komunikacijos priemonės kviečia darbuotojus įsitraukti, šviečia juos, keičia požiūrį ir įpročius ne tik bendrovėje, bet ir už jos ribų. Būtent todėl Bendrovėje kasmet pastebimi didėjantys išrūšiuojamų atliekų kiekiai. Kita vertus susidarančių pavojingų atliekų kiekiai kiekvienais metais mažėja, tai susiję tiek su kokybiškesniu atliekų išrūšiavimu, tiek su mažesniu aplinkai pavojingų produktų naudojimu. Šias tendencijas siekiama išlaikyti ateityje. Nepavojingųjų atliekų 2022 metais susidarė daugiau nei 2021 metais, bet tai galimai susiję su Bendrovės objektuose vykdyta akcija „Darom“. Kadangi, akcija surengta įmonės iniciatyva, tai ir atliekų išvežimas bei sutvarkymas organizuotas įmonės lėšomis.

Transporto ūkis

Įmonė siekia efektyviai valdyti savo transporto parką. Darbuotojai skatinami naudotis bendro naudojimo automobiliais, viešuoju transportu, taksi paslaugomis, kooperuotis vykstant į komandiruotes ar kitas keliones, jei tik galima vykti ne po vieną. Bendrovė skatina darbuotojus susitikimus tarp skirtingų įmonių ir Bendrovės padalinių organizuoti vaizdo konferencijų būdu, mažinant išlaidas transportui ir mažiau teršiant aplinką išmetamosiomis dujomis. Bendrovės automobilių parką sudaro 119 eksploatuojamų automobilių, 7 elektromobiliai bei 53 specialiosios transporto priemonės (sunkiasvoriai automobiliai, mechanizmai, priekabos).

2022 m. Bendrovė nuomos teise įsigijo 7 elektromobilius bei 2023 m. I ketvirtį baigia įsirengti 4 elektromobilių įkrovimo stoteles gamybinėse bazėse Vilniuje ir Piniavoje. Elektromobilių įkrovimui 2023 metais bus naudojama atsinaujinanti el. energija.

Visuomenės įtraukimas į aplinkosaugą

Bendrovė, planuodama naujas ūkinės veiklas ar modernizavimą, įvertina jų galimą poveikį aplinkai ir jau ankstyvosiose projekto stadijose numato galimas taršą mažinančias priemones. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis ir taršą mažinančiomis priemonėmis bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bendrovė aktyviai rūpinasi aplinka ir visuomenės gerove, yra atvira informacijos teikimui suinteresuotoms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms bei gyventojams, ne vienerius metus skiria didelį dėmesį ryšiams su bendruomenėmis stiprinti. 2022 metais susitikimų su bendruomenėmis dėl poveikio aplinkai vertinimo nebuvo, kadangi nebuvo planuojama jokia veikla, kuriai reikėtų poveikio aplinkai vertinimo.

Bendrovė 2022 metais savo viešai prieinamame interneto puslapyje: www.ambergrid.lt, skiltyje „Skelbimai“ įkėlė apie 60 vnt. atskirų informacinių pranešimų visuomenei, susijusių su aplinkos apsauga, eksploatuojamos infrastruktūros apsaugos zonomis, specialiaisiais ir vietovės klasių teritorijų planais, jų parengimu, sprendimų priėmimu dėl planų ir kitą aktualią informaciją. Siekiant paskatinti visuomenę pateikti savo balsą už „Amber Grid“ aplinkosaugą bei būti įvertintiems visuomenės akyse, kaip aplinkai draugiška įmonė, Bendrovė 2022 metais teikė paraišką Nacionaliniams atsakingo verslo apdovanojimams „Aplinkai draugiškiausios įmonės“ kategorijoje. Dalyvaujant šiame konkurse Bendrovė atvirai pasidalino nuveiktais darbais aplinkosaugoje su visuomene ir atsakingų institucijų ekspertais bei suteikė galimybę visuomenei išreikšti savo nuomonę apie Bendrovės nuveiktus darbus per www.15min.lt portalo viešą balsavimą.

Aplinkos oro tarša

Bendrovės veikloje naudojami įvairūs kuro deginantys įrenginiai: kompresoriai, katilai, el. generatoriai ir kt., kurie į aplinkos orą išmeta azoto oksidus bei anglies monoksidą. Nors aplinkos oro tarša lyginant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiu nėra labai reikšminga, tai yra poveikis aplinkai, kurį būtina stebėti ir stengtis sumažinti.

Kuro rūšis
| Kuro rūšis | 2022 metai | 2021 metai | 2020 metai |
|---|---|---|---|
| Dyzelinas | 217,02 tūkst. litrų | 237,69 tūkst. litrų. | 239,3 tūkst. litrų. |
| Benzinas | 36,38 tūkst. litrų | 43,16 tūkst. litrų | 48,1 tūkst. litrų |
| Elektra | 2,045 MWh | 0 | 0 |

Aplinkos oro teršalas
| Aplinkos oro teršalas | Matavimo vienetas | 2022 m. | 2021 m. | 2020 m. |
|---|---|---|---|---|
| Azoto oksidas, NO x | t | 58,6 | 27,3 | 19,8 |
| Anglies monoksidas, CO | t | 73,3 | 35,21 | 25,23 |

Pastaruosius metus dėl naujai pastatyto GIPL dujotiekio bei dėl intensyvesnio gamtinių dujų perdavimo kaimyninėms šalims ir Lietuvos vartotojams, kompresoriai ir kuro deginantys įrenginiai dirbo intensyviau, ilgesnes valandas, todėl suvartojo daugiau kuro ir į aplinkos orą išmetė didesnį kiekį NO bei CO. Siekiant sumažinti ŠESD emisijas ir aplinkos oro taršą 2022 m. buvo sukurtas Poveikio mažinimo priemonių planas, kuris orientuotas į efektyvesnį kuro vartojimą, prietaisų keitimą iš kuro deginančių į elektrinius ar švaresnį kurą naudojančius. Šiuo metu atliekamos analizės dėl kompresorių darbo efektyvinimo ir dėl dujų skirstymo stočių katilinių rekonstrukcijos, keičiant neefektyvius kuro deginančius katilus į kondensacinius ar švaresnę energiją naudojančius, kaip pvz. - geoterminę šilumą.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas

Atsižvelgus į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtus tikslus, Europos Sąjungos ir nacionalinius siekius klimato kaitos stabdymo atžvilgiu, Bendrovė išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. sumažinti poveikį aplinkai (įskaitant, bet neapsiribojant ŠESD) 2/3, palyginus su baziniais 2019 metais. Siekiant šio tikslo ir prisidedant prie globalių tikslų įgyvendinimo, Bendrovėje 2021 m. grupės įmonių mastu startavo ŠESD išmetimo šaltinių inventorizavimo bei bendro veiklos daromo poveikio aplinkai vertinimai. Jų tikslas buvo nustatyti visos grupės daromą poveikį aplinkai, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones bei įvertinti realias priemonių įgyvendinimo galimybes. 2022 metais kartu su išorės specialistais buvo parengtas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas iki 2030 m. Tų pačių metų gale Poveikio mažinimo priemonių planas buvo patvirtintas Bendrovės Technikos ir inovacijų komitete, bei pristatytas valdybai, kuri palaikė plano įgyvendinimą.

Rodiklis
| Rodiklis | Matavimo vnt. | 2022 m. | 2021 m. | 2020 m. | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos | | | | | |
| Tiesioginės 1 srities emisijos (angl. Scope 1) | | | | | iš kurių: |
| Mobilių deginimo įrenginių emisijos (transportas, mob. kompresorius) | | | | | |
| Stacionarių deginimo įrenginių emisijos | | | | | |
| Netiesioginės 2 srities emisijos (angl. Scope 2) | | | | | iš kurių: |
| Įgytos neatsinaujinančios el. energijos sąnaudos | | | | | Neatsinaujinančios el. energijos sąnaudos elektromobiliams |
| Įgytos atsinaujinančios el. energijos sąnaudos | | | | | |
| Įgytos šilumos energijos sąnaudos | | | | | |# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

23 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir nuotėkiai

Rodiklis	Matavimo vnt.	2022 m.	2021 m.	2020 m.	Pastabos
Bendros ŠESD emisijos (Tiesioginės ir netiesioginės)	kg CO₂e	36 297 521	26 925 47,70	60 530 400
Neįtraukiamos biogeninės kilmės emisijos	kg CO₂e	29 452 12,77	32 574 7,9336	63 892 708
ŠESD emisijų pokytis lyginant su baziniais 2019 metais	%	22,30	23,60	9,80	Patikslinti 2020 ir 2021 metų rodikliai
Santykinis veiklos rodiklis	kg CO₂e/MWh	0,00061	0,00115	0,0011
Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų suvarto-jimas/ nuotėkis	kg	13 498	134,6	12 358 391	Šaltnešiai: R410A ir R32
Gamtinių dujų nuostolis, iš kurio:	m³	1 025 999	2 864 945	3 314 339
Kontroliuojamai į aplinką išleistas metano kiekis	t	197,8	1 562,5	1 792,3
Nekontroliuojamas metano nuotėkis į aplinką	t	538,1	492,4	471,6

Veiksmai ir iniciatyvos 2022 metais

Lyginant 2022 m. ŠESD duomenis su baziniais 2019 metų duomenimis, matome 47,7 proc. emisijų sumažėjimą. Tokiam ženkliam emisijų sumažinimui daugiausiai įtakos turėjo mažas remontų skaičius 2022 metais, kurių metu, nesant galimybės pritaikyti mobilų kompresorių, į aplinką išleidžiami dideli metano emisijų kiekiai. Prie pritaikytų emisijų mažinimo priemonių galima priskirti mobilaus kompresoriaus pritaikymą visur, kur tai pavyko padaryti, dujinių katilų dujų skirstymo stotyse keitimą kondensaciniais, pagrindinio Bendrovės biuro perkėlimą į energetiškai efektyvesnį pastatą, suvartojantį mažiau energijos resursų bei elektromobilių įsigijimą ir eksploatavimą. Nors kurą deginantys įrenginiai 2022 metais dirbo intensyviau nei ankstesniais ir sudegino daugiau kuro, retesnis įrenginių stabdymas ir įjungimas sąlygojo efektyvesnį kuro vartojimą bei mažesnius metano išmetimus sustabdžius įrenginius. Visos aukščiau pateiktos priežastys ir pritaikytos priemonės padėjo sumažinti 1 ir 2 srities (Scope 1, 2), o kartu bendrąsias bendrovės ŠESD emisijas. 2023 metais numatoma daugiau remonto ir rekonstrukcijos darbų, todėl emisijų atžvilgiu metano išmetimai į aplinkos orą gali būti didesni nei 2022 metais, nepaisant pritai- kytų mobilaus kompresoriaus ar kitų mažinimo priemonių. Todėl emisijų suvaldymui bus taikomos kitos poveikio mažinimo priemonės.

Energija

Bendrovės veikloje vieni iš pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių yra neatsinaujinančių energijos išteklių vartojimas ir su jų vartojimu susijusių emisijų išmetimas į aplinkos orą. Todėl bendrovės ŠESD poveikio aplinkai mažinimui labai svarbus energijos vartojimo sumažinimas, efektyvus energijos resursų vartojimas, neatsinaujinančios energijos keitimas atsinaujinančia arba kitų aplinkai draugiškesnių, inovatyvių sprendimų pritaikymas.

2022 metais intensyvesniu režimu dirbant kurą deginantiems įrenginiams išaugo ir gamtinių dujų suvartojimas Bendrovėje, tačiau rekonstruojant ir keičiant katilus daugiau dujų skirstymo stočių mažinimas kuro suvartojimas šiuose objektuose. Dėl efektyvesnio kuro vartojimo kompresorinėse stotyse rečiau stabdomi įrenginiai, jiems leidžiama dirbti optimaliu režimu. Taip pat atliekama kompresorinių efektyvumo didinimo studija, padėsianti išanalizuoti visas efektyvesnio kuro vartojimo kryptis bei galimas priemones. Pastaraisiais metais priešingai nei gamtinių dujų, benzino ir dyzelino kuro buvo suvartota mažiau. Bendrovė įsigijo ir pradėjo eksploatuoti elektromobilius, važiuodami į komandiruotes kooperuojasi ir daugiau darbuotojų važiuoja viena transporto priemone, kadangi Covid-19 viruso rizika yra sumažėjusi ir tai daryti buvo saugu. 2021 metais trijuose Bendrovės objektuose buvo pastatyti 1,45 MWh galios saulės baterijų parkai. Nuo 2022 metų vasario mėnesio pradėti eksploatuoti visi turimi atsinaujinančios energijos parkai. Toliau lentelėje pateikiami atsinaujinančios energijos rodikliai.

24 lentelė. Energijos suvartojimai

Rodiklis	Matavimo vnt.	2022 m.	2021 m.	2020 m.	Pastabos
Gamtinių dujų	MWh	78 089,2	32 442,6	23 664
Benzino	l	39 436	43 745	48 715
Dyzelino	MWh	224 650	244 751	270 158
Energija, iš kurios:	MWh	3 296	3 248	3 059
Įsigyta elektra	MWh	2 167	3 140	2 941,3
Pagaminta suvartota elektra	MWh	1 060	0	0
Įsigyta šiluma	MWh	68 108	117,4

Ateityje atsinaujinančių energijos išteklių rodiklių lentelę planuojame papildyti žaliojo vandenilio ir biometano įleidimo į Bendrovės tinklus bei suvartojimo savo reikmėms duomenimis. 2022 metais startavusios Aplinkosaugos komunikacijos kampanijos metu sukurtas aplinkosauginis veikėjas – „Amberiukas“ skatino kolegas taupyti elektros energiją. Skaitmeninėje erdvėje naudotos priemonės: ekrano užsklandos, intraneto naujienų lauko vizualizacija, straipsniai savaitiniame naujienlaiškyje, atnaujintoje aplinkosaugos skiltyje intranete ir fizinėje erdvėje: biuro patalpose lipdukais prie šviesos jungiklių.

Biologinė įvairovė

Daugumoje Bendrovės teritorijų ir aplink jas yra išlaikomas augalijos, žalumos ir nepralaidžios dangos plotų balansas. Teritorijos nėra pilnai asfaltuotos, daugumoje naudojama vandeniui laidi skalda, o augalija prižiūrima, kiek tai leidžia dujotiekių eksploatavimo, gaisrinės saugos ir teisės aktų reikalavimai. Vasaros laikotarpiu Bendrovės objektų teritorijose žolei leidžiama užaugti, kiek tai yra saugu pagal gaisrinės saugos reikalavimus. Žolė nėra šienaujama labai trumpai, taip nepažeidžiant augalo bei leidžiant jam atsistatyti. Nestabdoma natūrali žiedadulkių sklaida ir vietinių augalų atsiradimas Bendrovės teritorijose ar aplink jas.

Veiksmai ir iniciatyvos 2022 metais

2022 metais baigus GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) projekto statybą, 4 metus bus vykdomas postatybinis atskirų etapų monitoringas. Šio monitoringo metu, stebima kaip vietinė flora, fauna bei vietovei būdinga rūšinė įvairovė atsistato po magistralinio dujotiekio statybos ir ar nereikalinga imtis papildomų priemonių siekiant atstatyti arba pagerinti prieš statybas buvusią padėtį. Pagal parengtą monitoringo planą stebima ne tik paviršinių vandens telkinių būklė, bet ir kraštovaizdis, ornitofauna, ichtiofauna, entomofauna, invazinės rūšys, buveinių būklė ir augalinė danga. 1-2 metų monitoringo duomenimis dujotiekio jungties tarp Lietuvos-Lenkijos statyba reikšmingai neigiamai neįtakojo ir nepaveikė aplinkos. Kaip tikėtasi, biologinė įvairovė atsistatinėja natūraliai.

Žaliųjų dujų iniciatyvos

Esame pasirengę transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biometano ir vandenilio mišinio bei gryno žaliojo vandenilio – transportavimui. Siekiame integruoti šią sistemą į bendrą Europos rinką, sukuriant efektyviai ir skaidriai veikiančią vieningą platformą, kuri įgalins valstybę užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojus – naudoti švarią energiją paprastai ir už geriausią kainą. Atsinaujinantys energijos ištekliai

2022 m. Bendrovė kartu su regiono partneriais (Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais), pradėjo dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių galimybių analizę, kurios metu bus gauti ir investicijų į sistemą pagal skirtingas vandenilio koncentracijas poreikiai. Šiuo metu vykdomas antrasis tyrimų ir plėtros plano etapas. Bendrovė administravo 2019 m. įsteigtą dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinį kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo funkcijas Lietuvoje. Ši sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą dujinę energiją. Siekiant integruoti nacionalinę kilmės garantijų administravimo sistemą su kitų ES šalių sistemomis, Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių už kilmės garantijų administravimą atsakingomis paskirtosiomis įstaigomis bei jas vienijančiomis asociacijomis. 2022 m. lapkričio mėn. pradėtas biometano importas į Lietuvą iš Nyderlandų kartu su kilmės garantijomis. Šis biometanas bus naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje (DAEI) taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje. Bendrovė 2022 m. užbaigė sėkmingą dalyvavimą ES Horizon 2020 mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte REGATRACE (angl.

25 lentelė. Atsinaujinantys energijos ištekliai

Rodiklis	Matavimo vnt.	2022 m.	2021 m.	2020 m.	Pastabos
Saulės baterijų instaliuota galia	MW	1,45	1,45	0
Bendra saulės baterijų parkų instaliuota galia	MW	1,45	1,45	0
Saulės baterijų pagaminta energija	MWh	1 426	70	0	2022 m. vasarį pradėti eksploatuoti visi saulės baterijų parkai
Suvartota saulės baterijų pagamintos energijos	MWh	1 060	0	0
Įsigytos atsinaujinančios el. energijos sąnaudos	MWh	23,2	0	0

Renewable GAs TRAde Centre in Europe), skirtame sukurti europinę biometano ir kitų atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registro veiklos schemą bei paskatinti žaliųjų dujų gamybos ir rinkos plėtrą. Kartu su Lietuvos atsakingomis institucijomis ir rinkos dalyviais buvo parengta nacionalinė biometano sektoriaus vystymo vizija ir veiksmų planas jai pasiekti. 2022 m. sausio mėnesį bendrovė kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais atliko rinkos dalyvių apklausą siekiant išsiaiškinti rinkos dalyvių poreikį apsikeisti kilmės garantijomis regione. Įvertinus gautus rezultatus buvo nuspręsta, kad efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia būtų įstoti į Europos kilmės garantijas išduodančių įstaigų bendradarbiavimo asociaciją (AIB), kuri turi sukurtą reikalingą IT sistemą, kilmės garantijų standartus ir taisykles. Atsižvelgiant į energetikos transformacijos kryptis, siekiant ekonomikos dekarbonizacijos ir įgyvendinant Europos Žaliojo kurso nuostatas, 2022 m. viduryje parengta vandenilio technologijų plėtros Lietuvoje gairių studija. Intensyvi AEI energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi AEI dalis bendrame energijos balanse, esami ir būsimi elektros tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo sistemą iššūkiai sukuria galimybes plėtotis vienai potencialiausių – žaliojo vandenilio, gaminamo iš atsinaujinančios elektros energijos – „Power-to-Gas“ technologijai. Siekiant įvertinti vandenilio dujų ir „Power-to-Gas“ technologijų

26 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį

Pareigų kategorija	Lytis	Darbuotojų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2020 m. gruodžio 31 d.
Visa įmonė	Vyrai	255	252	254
	Moterys	77	72	65
Aukščiausio lygmens vadovai	Vyrai	5	5	5
	Moterys	1	1	1
Vidurinio lygmens vadovai	Vyrai	27	26	22
	Moterys	13	11	10
Specialistai	Vyrai	129	132	129
	Moterys	62	59	52
Darbininkai	Vyrai	94	89	98
	Moterys	1	1	2

27 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Išsilavinimas	Darbuotojų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2020 m. gruodžio 31 d.
Aukštasis	222	211	202
Aukštesnysis	38	42	44
Vidurinis ir profesinis	72	71	73

Išsilavinimas	Aukštasis pagal lytį, vyrai/moterys, %	Aukštesnysis pagal lytį, vyrai/moterys, %	Vidurinis ir profesinis pagal lytį, vyrai/moterys, %
2022m.	69,4/30,6	84,2/15,8	95,8/4,2
2021m.	71/29	81/19	95,8/4,2
2020 m.	73,2/26,8	84/16	94,5/5,5

28 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų kaitos rodikliai

Rodiklis	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Kaita, %	11,04	11,21	10,7
Kaita pagal lytį vyrai/moterys, %	64/36	75/25	57/43

8.5. Darnumas socialinėje srityje

Mūsų požiūris

Bendrovės siekis socialinėje srityje – kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai - rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas.Įmonė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją.

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 332 darbuotojai. Bendrovėje dirba įvairų išsilavinimą turintys darbuotojai. Vertindami kiekvieno darbuotojo indėlį, konkurencingomis rinkos sąlygomis siekiame išlaikyti ir pritraukti darbuotojus. Darbuotojų kaita pastaraisiais metais išlieka panaši. Stebima ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita bei pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų kaita. Pagal pasirinktus stebėti kriterijus, reikšmingų statistinių rodiklių kaitos nebuvo užfiksuota.

Bendrovės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika: moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su jais tiesiogiai susijusias specialybes.

2022 m. įgyvendintos iniciatyvos ir veiksmai:

• Nauja atlygio ir veiklos vertinimo sistema
• Nauja kolektyvinė sutartis
• Parengtas žmonių valdysenos strategijos projektas
• Naujas sveikatos draudimas
• Startavome su darbo iš užsienio galimybe
• Peržiūrėtas ir atnaujintas pamainumo planas
• Parengtas darbdavio įvaizdžio priemonių planas

Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis:

• Parengtas bendradarbiavimo su mokyklomis konceptas
• Prisijungėme prie Energy Smart Start iniciatyvos
• Pasirašytos studijų rėmimo sutartys su Vilnius TECH ir Panevėžio kolegija, paskirtos 8 stipendijos
• Vilnius Tech renginys
• Ekskursijos
• Įgyvendintas stažuotojų (apmokamos praktikos) projektas „Augantys energetikai"

Skaitmenizacijos sprendimai žmonių valdysenos srityje:

• Automatizuotas kintamos atlygio dalies skaičiavimas
• Pradėtas taikyti skaitmeninis įrankis personalo duomenų analitikai ir atvaizdavimui
• HCMS sistemų palyginimas ir poreikio analizė, parengiamieji sistemos pirkimo
• Skaitmenizuotas veiklos vertinimo procesas
• Talentų pritraukimo ir valdymo (ATS) IS pirkimas ir diegimo pradžia

29 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų kaitos rodikliai

	2022 m.	2021 m.
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius/ išėjusiųjų ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius	3/1	3/0
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų % pagal lytį vyrai/moterys	66,7/33,3	100/0
Išėjusiųjų ne visą darbo dieną dirbančiųjų % pagal lytį vyrai/moterys	100/0	0/0
Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius/ išėjusiųjų pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius	15/5	9/2
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų % pagal lytį vyrai/moterys	20/80	33,3/66,7
Išėjusiųjų ne visą darbo dieną dirbančiųjų % pagal lytį vyrai/moterys	40/60	100/0

30 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų amžiaus rodikliai

	2022 m. darbuotojų amžius vidurkis 44,4 m. (moterų 41,2 m.; vyrų 45,4 m.)
Darbuotojų amžius	Darbuotojų skaičius (%)
<20-30	7
30-40	28
40-50	30
50-60	24
>60	11

Atliktos darbuotojų apklausos ir tyrimai:

• Dirbti gera – hibridinis darbo modelis
• Grįžtamasis ryšys po tarpinių veiklos pokalbių
• Exit interviu-apklausos
• Naujokų apklausos
• Kultūros tyrimas

Bendradarbiavimas su profesine sąjunga

2022 m. profesinei sąjungai priklausė 59,9 proc. organizacijos darbuotojų. Profesinės sąjungos tikslas - atstovauti savo narių profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei teisėtus jų interesus. Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir Bendrovės vadovybės susitikimai, kurių metu aptariami aktualūs klausimai. Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su profesine sąjunga, plėtoja konstruktyvų socialinį dialogą. 2022 m. Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su profesinės sąjungos tarybos atstovais, kartu įgyvendino iniciatyvas, dalinosi gerosiomis praktikomis, ieškojo geriausių sprendimų:

• Patvirtinta nauja Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, darbuotojų atlygio ir veiklos vertinimo tvarkos aprašas;
• 2022 m. buvo gauti 2 prašymai pagal kolektyvinės sutarties materialinės paramos skyrimo principus, kuriais vadovaujantis skiriama parama darbuotojams nelaimingų atsitikimų, ligų atvejais, abiem prašymams buvo pritarta ir skirta materialinė parama.
• Pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.

Kolektyvinė sutartis ir papildomos naudos

Bendrovė remia darbuotojų kultūrinę, sveikatinimo veiklą, įvairius šventinius ir individualioms komandoms skirtus renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai. Kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų. Darbuotojams taikomos papildomos finansinės garantijos (išmokos nelaimingų atsitikimų, ligos, artimųjų mirties atvejais, parama gimus vaikui, parama auginant tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką), papildomos atostogų dienos (gimus vaikui, mirus artimajam ir kitais atvejais) ir kitos garantijos.

Papildomos naudos darbuotojams:

Sveikata

• Aktyvaus ir ramaus poilsio zonos
• Sveikatos draudimas su galimybe pasirinkti norimą planą
• Sveikatos, emocinės gerovės, fizinio švietimo paskaitos
• Skiepai nuo gripo ir erkinio encefalito
• Neatvykimas į darbą nesikreipiant į gydymo įstaigą iki 4 d.d. per metus

Finansinė parama

• Gimus vaikui
• Auginant tris vaikus ar vaiką su negalia
• Darbuotojo mirties atveju
• Darbuotojo artimojo mirties atveju
• Kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį, sulaukęs pensinio amžiaus
• Nelaimių atveju

Renginiai

• Vasaros renginys, Kalėdų renginys, dovanos darbuotojams ir jų vaikams
• Aktyvumą skatinantis tinklinio turnyras, dviračių žygis bei plaukimas baidarėmis
• Profesiniai renginiai bei Valstybinės šventės
• Padalinių komandiniai renginiai

Papildomos atostogos

• Papildomos 3 d.d. kasmetinių atostogų. Iš 23 dienos viso per metus
• Papildomos atostogos už 5 metų stažą + 1 d. d.
• Papildomos atostogos artimojo mirties atveju – 3 d.d.

Lankstus darbo grafikas

• Individualus darbo pradžios ir pabaigos laikas
• Nuotolinis darbas

Bendrovė skatina darbuotojus, kurių veiklos pobūdis ir techninės sąlygos leidžia, naudotis nuotolinio darbo galimybe ir jiems priskirtas funkcijas prireikus atlikti taikant šią darbo organizavimo formą. Nuo 2022m. gegužės mėn. nuotolinį darbą pakeitė hibridinis darbo organizavimo modelis, kai dalį laiko darbuotojas dirba iš namų, dalį - biure.# Besimokanti organizacija - kompetencijų ugdymas

Siekdami sėkmingai vystyti organizacijos veiklą, išlaikyti konkurencingumą rinkoje, turėti motyvuotus ir įsitraukusius, sėkmingus darbuotojus, keliame aukštus kompetencijų ugdymo tikslus. Sparčiai vykdant įvairiems pokyčiams bei siekiant būti pasiruošus priimti naujus iššūkius, orientuotis į naują kokybę, taikyti naujus darbo metodus, diegti inovacijas, lanksčiai ir tinkamai priimti įvairaus lygmens sprendimus, mes turime turėti reikalingų žinių, kompetencijų, nuolatos mokytis ir tobulėti. Išsigryninome ugdymosi kryptis, kuriomis vadovausimės ir ateinančiais metais:

• profesinių kompetencijų stiprinimas;
• veiklos efektyvumas (inovacijos ir skaitmenizacija);
• požiūrio į klientą kultūros diegimas;
• vadovavimas ir lyderystė;
• emocinė darbuotojų gerovė.

Darbuotojų ugdymasis vyksta vadovaujantis šiais bendraisiais principais:

• sąsajos principu su Grupės ir konkrečios Bendrovės strategija, vertybėmis, veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu, pamainumo planavimu, profesinės ir techninės kvalifikacijos vertinimu;
• asmeninės atsakomybės principu, kai pats darbuotojas yra atsakingas už savo ugdymosi rezultatus, darbdaviui sudarant prielaidas ir sąlygas ugdymuisi ir tobulėjimui.
• 70-20-10 principu, pagal kurį 70 proc. ugdymosi, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo darbinę patirtį, 20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais, 10 proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių.

Nuosekliai taikant šį modelį stiprinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir bendradarbiavimas tarp padalinių, gerinami tarpusavio santykiai su kolegomis ir suinteresuotomis šalimis. Siekiant kurti efektyvią, kompetentingą, pažangios lyderystės organizaciją, kurioje veikla grindžiama bendromis vertybėmis, Bendrovės bendrųjų ir vadovavimo kompetencijų modelyje įvardijami strateginiai darbuotojų įgūdžiai ir gebėjimai – kompetencijos, kurios turi didžiausią įtaką organizacijos sėkmei, strateginių tikslų įgyvendinimui ir lyderystės ugdymui. Bendrovės siekis – tapti ateities energetikos kompetencijų centru, formuojančiu ateities energetikos tendencijas, teisėkūrą, verslo modelį. Atsižvelgiant į organizacijos strateginius tikslus, ugdymo kryptis bei kiekvieno darbuotojo tikslus, tobulėjimo poreikius, sudaromas darbuotojo ugdymo planas, kuris reguliariai peržiūrimas ir stebima asmeninė darbuotojo pažanga.

Veiksmai ir iniciatyvos 2022 metais

2022 m. darbuotojų ugdymo(si) srityje įgyvendintos įvairios iniciatyvos:

• tęstinė visų lygių vadovų mokymų programa, kurios metu vadovai gilina teorinius ir praktinius vadovavimo įgūdžius;
• vidinių lektorių „Augu su AG“ mokymai, kurių metu net 22 darbuotojai dalinasi žiniomis su kolegomis;
• tęsiama Iniciatyva, leidžianti darbuotojams geriau susipažinti su kitų padalinių ir įmonės veikla, kurios metu skirtingų padalinių darbuotojai pristato savo veiklą;
• naujų darbuotojų įvedimo programa;
• ugdymo ir ugdymosi laikui skirta iniciatyva „Penktadienis kitaip“;
• emocinei gerovei skirtų seminarų ciklas, kurių metu savo įžvalgomis ir patirtimi dalijosi įvairūs lektoriai bei svečiai išorės;
• dalyvavimas anglų kalbos įgūdžių stiprinimo programoje, atsižvelgiant į individualų darbuotojo anglų kalbos lygį;
• naujų ugdymosi formų, kaip mikromokymasis, e-mokymai išbandymas;
• kūrybiškumo, efektyvios komunikacijos, asmeninio produktyvumo išorės mokymai;
• naujų, ateities kompetencijų ugdymas - vandenilio kompetencijų ugdymo programa;
• profesinių-techninių kompetencijų standartizuoto modelio diegimas.

Siekiame ugdyti visų grandžių vadovus, vystyti vidinių lektorių programą, skatinti darbuotojų lyderystę ir profesinių kompetencijų tobulinimą, ieškodami įvairių mokymosi būdų ir jų taikymo praktikoje. Darbuotojai susipažino su mikromokymais, naudojasi e-mokymų platformomis, dalyvauja nuotoliniuose ir gyvai organizuojamuose mokymuose. Bendrovė suteikia galimybę darbuotojams dalyvauti seminaruose, konferencijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kuriose darbuotojai tobulina darbui reikalingus įgūdžius, susipažįsta su savo srities naujovėmis bei kitų įmonių gerosiomis praktikomis. Skatinamas darbuotojų ugdymas ir kūrybiškumas organizuojant hakatonus. Bendrovė vykdo savo pagrindinę veiklą reguliuojamoje energetikos aplinkoje, kurioje yra aiškūs reikalavimai dėl darbuotojų profesinio pasirengimo ir atestavimo pagrindinių ir papildomų funkcijų atlikimui. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą Bendrovė organizuoja darbuotojų profesinius ir kitus privalomuosius mokymus bei energetikos darbuotojų atestavimus. Bendrovė užtikrina, kad visi privalomieji mokymai būtų organizuojami laiku (gaisrinės saugos, civilinės saugos, pirmos pagalbos) ir kad juose dalyvaujantys darbuotojai gautų ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius. Siekiant palaikyti aukštą darbuotojų reagavimo ekstremaliomis situacijomis pasirengimo lygį, Bendrovė periodiškai organizuoja gaisrinės ir avarijų likvidavimo bei civilinės saugos stalo ir funkcines pratybas. Darbuotojų profesinių kompetencijų ugdymui Bendrovė organizuoja papildomus mokymus saugos, techniniais bei aplinkosaugos klausimais (darbas su cheminėmis medžiagomis, paaukštinimo priemonių naudojimas ir patikrinimas, apsauga nuo kritimo iš aukščio priemonių naudojimas ir t.t.). Kiekvienais metais Bendrovės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyrius organizuoja Saugos savaitę ir Sveikatos savaitę, kurių metu vykdomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai. 2022 m. buvo organizuotas pristatymas apie saugos incidentus, juoko jogos mokymai ir sėkmės ritualai. Taip pat grupės mastu buvo organizuoti atsakingų institucijų pristatymai darbuotojams COVID-19 valdymo priemones bei vakcinavimą. Ne rečiau kaip kartą per metus darbuotojams organizuojami aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo mokymai. Taip 2022 m. buvo organizuota aplinkosauginė valandėlė, kurios metu darbuotojams buvo papasakota apie Bendrovei taikomus teisinius reikalavimus aplinkosaugos srityje bei apie ŠESD poveikį aplinkai.

Mokymo tipas	Mokymo dalyvių skaičius	Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius	Mokymo trukmė, val.	Mokymuose dalyvavusių darbuotojų % nuo bendro darbuotojų skaičiaus*
	2022 2021 2020	2022 2021 2020	2022 2021	2022 2021 2020
Profesinis mokymas	382 215 187	167 130 113	6148 3866	51,2 66,9 35,5
Energetikos darbuotojų atestavimas	204 346 216	127 199 130	226 346	39 62 40,9
Privalomieji mokymai	404 360 3	31 331 321	246 1462	101,5 100 77,4
Techniniai mokymai	251 206 78	153 141 51	1182 577	47 64,2 16
Bendrieji mokymai	2477 2005 1285	283 289 170	11027 3952	86,8 90 53,5

31 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius

Darbuotojų pamainumas

Atsižvelgiant į Bendrovės vykdomos veiklos išskirtinumą bei specifines, per ilgą laiką įgyjamas darbuotojų kompetencijas, 2019 m. Bendrovė įvertino poreikį stiprinti darbuotojų pamainos paruošimą. Šiuo tikslu, 2019-2022 m. Bendrovė atliko pareigybių vertinimą ir identifikavo kritines pareigybes, kurioms reikalinga ruošti pamainą, sudarė ir įgyvendino kritinių pareigybių bei vadovų pamainos paruošimo planus. 2023 m. ir toliau bus dirbama siekiant Bendrovės viduje ugdyti reikiamas kompetencijas, kad darbuotojai gebėtų pilnavertiškai pavaduoti vienas kitą bei, esant poreikiui, užtikrinti veiklos tęstinumą.

Atrankos ir karjera

Bendrovėje atnaujinta atrankų politika, kuri nustato bendrus darbuotojų atrankų principus ir praktiką, padedančią skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus, kurie efektyviai prisidėtų prie Bendrovės tikslų pasiekimo. Visų lygių darbuotojams Bendrovė taiko aukštus vertybinius, profesinius bei nepriekaištingos reputacijos, o vadovams ir puikių lyderystės gebėjimų standartus. Darbuotojų ir vadovų kompetencijos, lyderystės ir profesinių žinių visuma sukuria prielaidas formuoti kuriančią, pažangią, atvirą inovacijoms ir pokyčiams Bendrovę. Atsižvelgiant į tai, kad karjeros galimybės yra vienas iš kertinių darbuotojų motyvacinių veiksnių, Bendrovė skatina darbuotojus dalyvauti skelbiamose atrankose ir savo karjeros kelią tęsti horizontaliuoju arba vertikaliuoju būdu. Apžvelgiant pastaruosius metus, stengiamasi išlaikyti panašų pareigybių lygmens pokyčio rodiklį, kuris susijęs su panašiai besilaikančiu kaitos rodikliu.

Pareigybės lygmens pokytis	2022 m.	2021 m.	2020 m.
Vadovai-vadovai	2	0	1
Specialistai-vadovai	2	7	7
Specialistai-specialistai	11	9	14
Darbininkai-specialistai	0	2	2
Darbininkai-darbininkai	6	1	0

Naujų darbuotojų įvedimas ir adaptacija

2022 m. buvo atnaujintas naujų darbuotojų adaptacijos procesas. Adaptacijos procesas Bendrovėje įgyvendinamas pagal vieningai taikomą praktiką. Naujiems darbuotojams sudaromas adaptacijos planas (atsakingas vadovas bei, pagal galimybes, priskiriamas kuratorius), adaptacijos laikotarpiu darbuotojai supažindinami su pagrindinėmis funkcijomis, darbais ir atsakomybėmis, Bendrovės veiklomis, kitų padalinių darbuotojais, Bendrovėje taikomomis tvarkomis ir darbo principais, dalyvauja naujokų mokymuose ir kituose pažintiniuose susitikimuose. 2022 m. naujokų mokymus vedantys Bendrovės darbuotojai atnaujino ir papildė mokymų turinį, formą. Nuo 2022 m.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Darbuotojų valdymo sistema

Po adaptacijos laikotarpio naujokai kviečiami užpildyti e-apklausą, siekiant gauti naujokų grįžtamąjį ryšį ir tobulinti procesą, atsižvelgiant į naujokų poreikius. Atnaujintos apklausos tikslas – padėti naujokams greičiau pažinti Bendrovės organizacinę kultūrą, integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus ir pradėti greičiau savo darbu kurti vertę Bendrovei.

Darbuotojų veiklos vertinimo sistema

Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedančių siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius vadovų ir jų pavaldinių santykius, planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją. 2022m. pabaigoje patvirtinta nauja Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, darbuotojų atlygio ir veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Nauja veiklos vertinimo sistema įsigalios nuo 2023 01 01.

Metinis pokalbis – darbuotojų veiklos valdymo priemonė, užtikrinanti darbuotojų individualių tikslų nustatymo, vertinimo bei atskaitomybės sistemą, susietą su vertybinėmis elgsenomis bei atlygio sistema, padedančią kurti pažangią, į rezultatus orientuotą organizacinę kultūrą. Bendrovė siekia, kad kiekvienam darbuotojui būtų nustatyti su strategija susieti individualūs tikslai, kurių jie siektų remdamiesi Bendrovės vertybėmis - profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga. Tikslai turi būti pamatuojami, konkretūs, apibrėžti laiko atžvilgiu, pasiekiami ir motyvuojantys. Metinis pokalbis padeda įvertinti kaip pasiekti darbuotojui iškelti tikslai ir nustatyti naujus tikslus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi, karjeros galimybės bei darbuotojo lūkesčiai. Nuo 2023 m. sausio 1 d. metiniai veiklos vertinimo pokalbiai vyks visiems Bendrovės darbuotojams.

Žmogaus teisių apsauga ir lygios galimybės

Vertiname darbuotojų įvairovę ir siekiame užtikrinti visiems savo darbuotojams lygias galimybes būti visaverte organizacijos dalimi.

2022 m. atnaujinome Lygių galimybių politikos nuostatas, kuriose apibrėžėme diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir smurto formas, jų atpažinimo būdus, prevencijos priemones, pranešimų teikimo ir nagrinėjimo tvarką, pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemones bei jiems teikiamos pagalbos formas. Bendrovė netoleruoja diskriminacijos, skatina visuomenės įvairovę atspindinčią darbo aplinką, savo veikloje diegia pagarbos įvairovei principus. Įmonei svarbi ir darbuotojų įvairovės teikiama nauda komandoms ir visai organizacijai. Bendrovė nuolat renka ir skelbia duomenis apie darbuotojų įvairovę: jų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsilavinimą, profesiją. 2022 m. atlikome Lygių galimybių liniuotės tyrimą (tai situacijos darbovietėje vertinimo įrankis, paremtas darbuotojų ir darbdavio apklausomis (apklausomis/anketomis). Remdamasi surinktais duomenimis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) suteikia darbovietei įvertį dešimties balų skalėje, taip pat pateikia išsamią ataskaitą bei rekomendacijas, kaip užtikrinti lygias galimybes darbovietėje. Nustatytas bendrovės lygių galimybių liniuotės rodiklis – 8,5 balo. 2023 m. imsimės veiksmų, susijusių su įvairovės ir įtraukties temų integracija į darbuotojų ugdymo turinį ir tęstinę komunikaciją apie įvairovės ir įtraukties naudą ir aktualumą. 2022 m. Bendrovėje nenustatyta diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (2020-2021 m. jų taip pat nenustatyta).

Darbuotojų sauga

2022 m. Bendrovė tęsė veiksmus, susijusius su darbuotojų apsaugą nuo galimo užsikrėtimo COVID-19 rizikos. Atsižvelgiant į besikeičiančią epidemiologinę situaciją Bendrovėje prioritetu išliko nuotolinis darbas, sumažėjus užsikrėtimo rizikai Bendrovėje buvo nustatytas hibridinis darbo modelis. Darbuotojai neribojamai aprūpinami COVID-19 viruso antigenų nustatymo vienkartiniais testais. Visi darbuotojai buvo nuolat aprūpinami asmeninės apsaugos priemonėmis, biocidinėmis priemonėmis. Darbuotojų apsaugai nuo užkrečiamų virusinių susirgimų Bendrovės patalpose, kuriose vienu metu gali būti didesnis darbuotojų ir (ar) lankytojų skaičius naudojamos mobilios UV lempos oro dezinfekavimui. Stacionarios UV lempos įrengtos patalpose, kur 24/7 dirba perdavimo sistemos veikimo stebėjimą ir technologinį valdymą vykdantys darbuotojai.

2022 m. visoje Bendrovėje buvo atliktas naujai ergonominių rizikos veiksnių vertinimas, taip pat buvo atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas pagal Streso valdymo standartą. 2022 m. Bendrovėje įvyko du lengvi nelaimingi atsitikimai, iš kurių vienas tiesiogiai nesusijęs su atliekamu darbu, kitas atvejis įvyko dėl gamtos sąlygų įtakos (2021 m. buvo 1 nelaimingas atsitikimas darbe, 2020 m. - 0 nelaimingų atsitikimų). Viso per Bendrovės istoriją nuo 2013 m. Bendrovėje buvo 5 nelaimingi atsitikimai darbe, visi buvo klasifikuojami kaip lengvi.

Bendrovėje nuo 2014 m. veikia darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurį sudaro du darbuotojų išrinkti darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai ir du darbdavio skirti komiteto nariai. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai ir komiteto nariai renkami dvejų metų laikotarpiui. Komiteto posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Komiteto posėdžių dienotvarkė ir posėdžių intensyvumas priklauso nuo darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai (jų bendrovėje yra 19) pranešimų, Bendrovėje vykdomų procesų, įvykusių nelaimingų atsitikimų ir kitų su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių klausimų.

Užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuolat informuojami ir ugdomi visi Bendrovės darbuotojai, organizuojant skirtingo pobūdžio renginius, platinant informacinę medžiagą bei rengiant vidinius mokymus. Bendrovėje veikia nuo 2018 m. įsteigtas Incidentų prevencijos komitetas, kurio pagrindinė veikla yra nagrinėti galimas rizikas ir nesaugias situacijas bei įvykusius saugos incidentus, nustatyti ir pašalinti jų atsiradimo priežastis bei numatyti prevencines priemones. 2022 m. užregistruotų įvykusių ir galimų incidentų skaičius sumažėjo ir sudarė 10 atvejų (palyginimui 2021 m. – 15, 2019 m. – 19). Darbuotojų patogumui ir lengvesniam bei operatyviam informacijos apie saugos incidentus valdymą 2021 m. Bendrovės specialistai sukūrė mobiliąją aplikaciją incidentų registravimui, kuria patogu užregistruoti saugos incidentą telefonu arba kompiuteriu.

Darbuotojų sveikata

Bendrovei rūpi darbuotojų sveikata, todėl yra nuolat skatinama sveika gyvensena ir aktyvi veikla, organizuojami privalomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir darbuotojų profilaktiniai skiepai. Bendrovėje reguliariai organizuojami pirmosios pagalbos mokymai, pateikiamos bendro pobūdžio atmintinės apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą, darbinę veiklą, specialių judėjimo pratimų ir priemonių fizinio aktyvumo skatinimui. 2022 m. atliktas naujas sveikatos draudimas – tai darbuotojų draudimas įmonės lėšomis, kuris suteikia galimybę apdraustiems darbuotojams greičiau ir patogiau gauti su sveikata susijusias paslaugas – gydytis pasirinktose valstybės ar privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, lankytis pas gydytojus, atlikti įvairius tyrimus, pirkti vaistus, naudotis kitomis sveikatos stiprinimo paslaugomis.

Parama ir santykių su visuomenę palaikymas

Finansinė parama gali būti skiriama:

• plėtoti bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurių aplinkoje įmonė vykdo savo veiklą arba įgyvendina projektus ar programas, taip pat kitomis visuomenės grupėmis, kurių interesus paliečia įmonės vykdoma veikla, įskaitant projektus ar programas, skirtas bendruomenių, kurių artimoje aplinkoje įmonė dirba, gerovės didinimui. Bendrovė skatina darbuotojų savanorišką ir neatlygintiną įsitraukimą į tokio pobūdžio veiklas;
• švietimo veikloms, studijuojantiems universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų programas, glaudžiai susijusias su įmonės vykdoma veikla;
• išimtiniais atvejais, įmonės valdybai pritarus, Parama gali būti skiriama ir kitais Įstatyme nustatytais tikslais tikslinėms Paramos gavėjų grupėms.

Investuodama į paklausiausias ateities specialybes, Bendrovė 2022 metais pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su „Vilnius Tech universitetu" bei Panevėžio kolegija ir skyrė 50 000 Eur piniginę paramą inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms. Mūsų įsteigtas stipendijas gavo 17 Vilnius Tech studentų ir 8 Panevėžio kolegijos studentai. Šiuo žingsniu siekiama spręsti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai reikalingų specialistų pritraukimo klausimą ir ieškoti sinergijos tarp mokslo ir verslo. Rusijai tikslingai naikinant Ukrainos energetikos infrastruktūrą, „Bendrovė kolegoms iš Ukrainos dujotiekių remontui 2022 metais skyrė paramą įrangai už 18 000 eurų.Įranga Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriui padės atstatyti pažeistus dujotiekius. Pagalba Ukrainos dujų operatoriui buvo perduota per nevyriausybinę organizaciją „Blue/Yellow“. Su paramos sutartimis galima susipažinti bedrovės tinklalapyje.

2022 metais Bendrovė įsitraukė į šias veiklas:

• Siekiant prisidėti prie ateities energetikų ugdymo, Gudeliuose bei Jauniūnuose įsikūrusiuose mūsų padaliniuose rengėme moksleivių bei studentų ekskursijas kur supažindiname su Bendrovės infrastruktūra, darbu dispečerinėje, supažindiname su dujų skirstymo stočių veikimo principais. Per metus apsilankė 150 jaunuolių.
• Vedėme paskaitas Vilnius Tech Elektros inžinerijos katedros studentams.

Priemonė	Darbuotojų skaičius 2022 m.	Darbuotojų skaičius 2021 m.	Darbuotojų skaičius 2020 m.
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai	141	263	233
Skiepai nuo erkinio encefalito	69	110	52
Skiepai nuo gripo	96	101	141

8.6. Darnumas valdysenos srityje

Kolegos dalinosi savo žiniomis apie mūsų valdomą tinklą bei jo saugumo užtikrinimą, žaliųjų dujų perspektyvas ir inovacijas, kurios vystomos mūsų Bendrovėje.

33 lentelė. Darbuotojų sveikatos profilaktika

• Kiekvienas turime savo pasakojimą apie energetiką, savo istoriją, ką kiekvieną dieną veikiame dujų kompanijoje. Mes tiesiog privalome pasidalinti šiais pasakojimais su aplinka. Ypač – su jaunąja karta, kad uždeg- tume jiems norą ateityje rinktis energetiko specialybę. Todėl pradėjome ambasadorių programą, kurioje užsiregistravo 10 Bendrovės darbuotojų ir pradėjo skleisti žinią apie tai, ką mes veikiame, kaip įdomu ir prasminga yra dirbti energetikoje.
• Bendrovė, skatina savo darbuotojus dalyvauti savanoriškoje veikloje. 2022 metais prie savanoriškos veiklos prisijungė 35 proc. įmonės darbuotojų, kurie dalyvavo „Darom“, Kraujo donorystės, Raudono kryžiaus akcijose ir pan.

Mūsų požiūris

Bendrovė siekia užtikrinti skaidrų ir efektyvų energijos mainų platformos valdymą bei vystymą. Tai – patikimas ir saugus dujų perdavimo sistemos veikimas, antikorupcinės kultūros formavimas, darnumo standartais paremtas tiekimo grandinės tobulinimas bei inovacijų kūrimo ir diegimo veikloje skatinimas.

Antikorupcija ir skaidrumas

Bendrovė nuolat stiprina atsakingo verslo principų ugdymą. Savo veikloje netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, nederamos naudos, dovanų priėmi- mo, teikimo, siūlymo, pažadėjimo ar reikalavimo piktnaudžiaujant einamomis pareigomis. Korupcijos prevencijos sritis įtraukta ir į atitikties programos prioritetinių sričių sąrašą, todėl apie šioje srityje atliktus veiksmus periodiš- kai teikiamos ataskaitos audito komitetui ir valdybai.

Bendrovės korupcijos prevencijos veikla remiasi nacionaliniais teisės aktais ir savanoriškais juos viršijančiais įsipareigojimais:

• visi Bendrovės vadovai yra tiesiogiai atsakingi už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rodo pavyzdį savo darbuotojams;
• taikomos proporcingos, rizikos vertinimu pagrįstos antikorupcinės procedūros, su jomis galima susipažinti čia: https://www.ambergrid.lt/mes/atsakomybe/korupcijos-prevencija/125
• kasmet atliekamas su korupcija susijusių rizikų vertinimas, planuojamos ir pritaikomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, stebimas anti- korupcinės veiklos efektyvumas ir, jei reikia, diegiamos veiksmingesnės priemonės.

2022 m. Bendrovė didelį dėmesį skyrė 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusio atnau- jinto Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Per 2022 m. Bendrovė patvirtino/atnaujino šiuos dokumentus:

• Korupcijos prevencijos politiką;
• Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų veikimo užtikrinimo tvarkos aprašą;
• Vidinių tyrimų atlikimo tvarkos aprašą;
• Darbuotojų antikorupcinio elgesio taisykles.

Nuo 2021 m. vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nustatyta tvarka Bendrovės valdybos nariai, aukščiausio lygio vado- vai, struktūrinių padalinių vadovai bei pirkimų procedūrose dalyvaujantys Bendrovės darbuotojai deklaruoja savo privačius interesus VTEK informaci-inėje sistemoje PINREG.

2022 m. PINREG buvo/yra pateiktos 186 Bendrovės darbuotojų privačių interesų deklaracijos. Per 2022 m. nenustatyta atvejų, kad Bendrovės darbuotojai veiktų interesų konflikto situacijoje.

Apie Bendrovės vadovų ir darbuotojų daromus teisės aktų nuostatų ir elge- sio normų, vykdomų ūkinių operacijų ir apskaitos pažeidimus, kyšininkavimą, papirkinėjimą, prekybą poveikiu, piktnaudžiavimą, interesų konfliktus, nepo-tizmą ir kronizmą, vykdomų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskrimi- navimo, proporcingumo ir nešališkumo reikalavimų pažeidimus galima pranešti pasitikėjimo linija: https://www.ambergrid.lt/kontaktai/98.

Per 2022 m. pasitikėjimo linija gauta 10 (dešimt) pranešimų/skundų. Prane- šimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad jie susiję su smulkiais aplinkosaugos, dujotiekio apsaugos zonų statuso pažeidimais ir nėra susiję su galimomis korupcijos apraiškomis. 2021 m. gauti 5 pranešimai; 2020 m. pranešimų negauta.

2022 m. gruodžio 14 d. TEAMS informacinėje platformoje Bendrovės darbuotojams buvo organizuoti kasmetiniai korupcijos prevencijos moky- mai. Jų metu buvo pristatytos/diskutuojama šiomis temomis:

• 2022 m. patvirtinti / atnaujinti nauji dokumentai Korupcijos prevencijos srityje;
• dovanų politika;
• interesų derinimas / konfliktai

Mokymuose dalyvavo 126 Bendrovės darbuotojai (2021 m. 106 darbuotojai; 2020 m. 153 darbuotojai).

Visiems naujai į Bendrovę priimamiems darbuotojams organizuojami Prevencijos skyriaus mokymai, kurių metu pristatoma Bendrovės korupcijos prevencijos politika, Bendrovėje vykdomos antikorupcinės priemonės, Pasi-tikėjimo linija bei pranešėjų apsaugos garantijos. Per 2022 m. Prevencijos mokymuose dalyvavo 36 naujai priimti darbuotojai.

Bendrovė skiria didelį dėmesį asmens duomenų apsaugai, siekdama užti-krinti Bendrovės darbuotojų, klientų, partnerių duomenų saugumą konfi-dencialumą ir duomenų tvarkymo veiksmų atitiktį LR Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir ES bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimams. Bendrovėje asmens duomenų apsaugą reglamentuoja Asmens duomenų apsaugos politika ir Asmens duomenų tvarkymo taisy-klės. Taip pat Bendrovėje parengtas privatumo pranešimas, kuriame Ben-drovių interneto svetainės lankytojams nurodyta, kokius asmens duome-nis, kokiais tikslais Bendrovė tvarko, aiškia ir lengvai suprantama kalba pateikta informacija apie tai, kokias teises lankytojai turi, kaip įgyvendinti savo teises bei pateikta prašymų nagrinėjimo tvarka, kontaktai, nurodyti atsakingi už prašymų nagrinėjimą asmenys. Privatumo pranešimą galite perskaityti:

Asmens duomenų apsaugos sritis įtraukta ir į atitikties programos prioriteti-nių sričių sąrašą, todėl apie šioje srityje atliktus veiksmus periodiškai teikia-mos ataskaitos audito komitetui ir valdybai.

Bendrovė įgyvendindama BDAR reikalavimus periodiškai atnaujina doku-mentus reglamentuojančius asmens duomenų apsaugą, duomenų tvarky-mo veiklos įrašus, atlieka poveikio duomenų apsaugai vertinimus, teisėto intereso (balanso) vertinimo testus, organizuoja darbuotojų mokymus, atlieka atskirų sričių atitikties auditus. Taip pat didelis dėmesys skiriamas ir techninėms saugumo priemonėms. 2022 m. buvo atnaujinta Grupės asmens duomenų apsaugos politika, suor-ganizuoti išplėstiniai mokymai darbuotojams, kurie atlikdami savo darbo funkcijas tvarko didelį kiekį asmens duomenų, atlikti keturi atitikties auditai.

Kibernetinis saugumas

Bendrovės veikla tiesiogiai priklauso nuo tinkamo pagrindinių Bendrovės informacinių technologijų (IT) ir operacinių technologijų (OT) funkcionavi-mo. Sutrikus IT ir OT, įvykus duomenų saugumo pažeidimui ar kibernetinei atakai gali sutrikti Bendrovės veikla. Todėl kibernetinis saugumas yra esmi-nis bendro Bendrovės veiklos saugumo ir apsaugos komponentas.

Kibernetinio saugumo rizikas valdome periodiškai vertindami gyvybiškai svarbių procesų, IT ir OT sistemų informacijos saugumo riziką. Siekdami užti-krinti informacijos saugumą sistemingai reaguojame į su informacijos saugumu susijusius incidentus ir pažeidžiamumus. Bendrovėje yra paskirti informacinio turto, IT ir OT sistemų, gyvybiškai svarbių verslo procesų savi-ninkai.

Bendrovė užtikrina informacijos saugumą veikdama pagal tarptautinius https://www.ambergrid.lt/mes/atsakomybe/korupcijos-prevencija/125 informacijos saugumo standartus (ISO 27001, IEC 62443) ir geriausias pasaulines informacijos saugumo praktikas. Bendrovės informacijos saugu-mo vadybos sistema 2022 m. vasario 23 d. sertifikuota pagal ISO 27001:2017 standartą, kuris sudaro bendros duomenų apsaugos valdymo strategijos ir tikslų pagrindą. Įsipareigojimai dėl informacijos saugumo įtraukiami į sutartis su trečiosiomis šalimis – jos turi užtikrinti tokį pat informacijos saugumo lygį, koks galioja Bendrovėje.

Didelį dėmesį skiriame saugiam darbuotojų nuotoliniam darbui ir jų sąmonin-gumo didinimui – periodiškai organizuojame privalomus visiems darbuoto-jams informacijos saugos mokymus, vykdome periodinius imitacinių atakų prieš darbuotojus testus.

Ypač didelis dėmesys skiriamas infrastruktūrai ir paslaugoms, kurių sutriki-mas pakenktų ne tik Bendrovei, bet ir Lietuvos Respublikai. Užtikrindami jų kibernetinį saugumą nuolat bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir kitomis įgaliotomis institucijomis.

Klientai

Bendrovės klientai – stambios elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai, kuriems teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. 2022 m. Bendrovė buvo sudariusi sutartis su 121 sistemos naudotoju (2021 m. – 110 sistemos naudo-tojų).

Dėmesys klientams, klientų pasitenkinimo didinimas yra vienas iš Bendrovės keliamų strateginių tikslų. Siekdama išsiaiškinti klientų poreikius Bendrovė 2022 metų gale organizavo klientų pasitenkinimo tyrimą. Šio tyrimo metu buvo siekiama įsivertinti kaip pasikeitė klientų pasitenkinimas Bendrovės paslaugomis ir kiek įmonės paslaugos ir aptarnavimas atitinka klientų lūkes-čius, taip pat vertinta ir kasdieninė klientų patirtis naudojantis įmonės pas-laugomis. Klientų pasitenkinimo rezultatas buvo matuojamas GCSI klientų pasitenkinimo ir NPS indeksais. Tyrimas parodė aukštus klientų pasitenkinimo rezultatus. GCSI rezultatas 82 ir jis atitinka rezultatus, kuriuos pasiekia įmonės turinčios aukštą paslaugų teikimo standartą, NPS rezultatas – 40, kuris parodė kad 53% respondentų linkę rekomenduoti Bendrovę kitiems.# Klientų pasitenkinimas

Klientai teigiamai įvertino darbuotojų gebėjimą išspręsti kliento klausimus ir situacijas, operatyvų aptarnavimą ir lyginant su 2021m. šie klientų vertinimai pakilo nuo 8,9 iki 9,1 balo. Iš tobulintinų sričių klientai paminėjo modernios savitarnos sistemos ir API poreikį. Bendrovė vertina aukštą klientų pasitikėjimą ir ateityje siekia išlaikyti aukštus klientų pasitenkinimo rodiklius. 2023 m. pradžioje Bendrovė, atsiliepdama į klientų poreikį turėti kontaktinį asmenį, pristatys kuruojantį vadybininką, kuris pagelbės klientui išspręsti jam rūpimus klausimus. 2023 m. I pusmetyje Bendrovė klientams sudarys galimybę pagrindines paslaugas įsigyti per naują elektroninę perdavimo paslaugų savitarną. Naujoje savitarnoje įdiegti visi verslo procesai nuo paslaugų užsakymo iki sąskaitų pateikimo, klientai galės pateikti duomenis automatiniu būdu pagal AS4 protokolą. „Amber Grid” didelį dėmesį skiria gerosios klientų patirties įmonėje kūrimui. 2023 m. pradžioje įmonėje paskelbta klientų patirties gerinimo programa „Pabūk kliento batuose“, kurios tikslas įtraukti visus įmonės darbuotojus į gerosios klientų patirties kūrimą.

Viešieji pirkimai

Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimo sutartis Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau –Įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių pirkimus ir taikomų Bendrovei, nuostatomis arba gerąja komercine praktika, kai tam tikriems pirkimamsĮstatymas netaikomas. Bendrovė įgyvendina regioninės ir nacionalinės reikšmės projektus. Tai didelių investicijų reikalaujantys projektai. Jų sėkmė priklauso nuo akcininkų, partnerių, kontroliuojančių bei reguliuojančių institucijų ir Lietuvos žmonių supratimo, pasitikėjimo ir paramos. Todėl savo veikloje Bendrovė daug dėmesio skiria viešųjų pirkimų procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai. Bendrovė taiko veiksmingas priemones, užtikrinančias, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo reikalavimų ir nepripažįsta sukčiavimo, kyšininkavimo ar kitų neleistinų, konkurenciją ribojančių veiksmų. Informacija apie metų pirkimų planus, jų įgyvendinimą ir atsakingus asmenis yra skelbiama viešai Bendrovės tinklalapyje. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, Bendrovė pristato potencialiems tiekėjams apie numatomus įgyvendinti projektus bei planuojamus darbus, kuriems ketinama skelbti rangos konkursus.

Žalieji pirkimai

Bendrovė siekia mažinti poveikį aplinkai, todėl įsipareigoja teikti prioritetą žaliųjų pirkimų vykdymui. Žaliaisiais pirkimais laikomi tokie pirkimai, kurių vykdytojai siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose. Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo (aktuali redakcija) numatytais žaliųjų pirkimų tikslais ir įsipareigoja įvykdyti:
* ne mažiau kaip 50 procentų žaliųjų pirkimų – 2022 metais;
* ne mažiau kaip 100 procentų žaliųjų pirkimų – kiekvienais metais nuo 2023 metų.

2022 metais daugiau kaip 50 proc. Bendrovės vykdytų pirkimų (pagal vertę) buvo žalieji. Konkretūs taikomi žaliųjų pirkimų kriterijai nustatyti aktualiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (30 produktų kategorijų, patvirtintų LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-508). Pasirenkamuosius kriterijus nustatome atsižvelgiant į pirkimo objektą, gerasias Lietuvos ir užsienio praktikas ir įvertindamos pirkimo objekto poveikio aplinkai duomenis. Rengiant 2022 m. pirkimų planą, jame identifikavome žaliuosius pirkimus. Atliekant poreikių tyrimus, rinkos tyrimus/konsultacijas vertinome pirkimo objekto poveikį aplinkai ir taikytinus žaliuosius kriterijus. Inicijuojant pirkimus nustatytas reikalavimas nurodyti pirkimo objektui taikytinus žaliuosius kriterijus ir pirkimo sutarčių vykdymo metu kontroliavo-me žaliųjų kriterijų įvykdymą. Kiekvieną ketvirtį atliekama vykdytų žaliųjų pirkimų patirties analizė, tobulinami žalieji kriterijai ir sudaromi planai ateinantiems laikotarpiams.

Kaip prioritetinius žaliųjų kriterijų išskiriame:
* I tipo ekologinį prekių ženklimą (pagal LST EN ISO 14024);
* reikalavimus, kad darbui atlikti ar paslaugai teikti tiekėjai taikytų Aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus);
* popierinių dokumentų vengimą;
* pasiūlymų vertinime taikytinas gyvavimo ciklo sąnaudų kriterijus;
* utilizavimo sąnaudų, antrinio panaudojimo galimybių vertinimą;
* energetinį efektyvumą;
* gamtos išteklių saugojimą;
* atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą;
* ilgaamžiškumą, tvirtumą, funkcionalumą kt.

Įgyvendinant žaliuosius pirkimus siekėme rinktis tokias medžiagas, kurios būtų kuo mažiau kenksmingos aplinkai, o jei įmanoma - teikėme prioritetą aplinkai kenksmingų medžiagų/produktų atsisakymui. Kėlėme darbuotojų ir tiekėjų kompetenciją žaliųjų pirkimų srityje, siekiant kuo efektyvesnio ir sklandesnio žaliųjų pirkimų vykdymo ir sutarčių įgyvendinimo.

Tiekimo grandinės valdymas

2022 m. patvirtinome ir paskelbėme Tiekėjų etikos kodeksą. Juo remiantis vertinsime viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų aplinkosaugos standartų, atsakingos darbdavystės, antikorupcijos bei žmogaus teisių užtikrinimo praktikas. Užtikrindami Tiekėjų etikos kodekso laikymosi priežiūrą, kvietėme tiekėjus teikti informaciją apie savo vertės grandinę ir veiklos geografiją, taikomas politikas, darbdavystės, antikorupcijos bei aplinkosaugos praktikas. Tiekėjai bei jų darbuotojai taip pat turi galimybę pranešti mums apie kodekso nuostatas pažeidžiantį elgesį, pasinaudodami pasitikėjimo linijos kanalu. Tiekėjų etikos kodeksas – tik pirmas žingsnis ilgame kelyje į darnų tiekimo grandinės valdymą. Esame išsikėlę tikslą per ateinančius metus paruošti ir tiekėjų patikrinimo jų veiklos vietose procesą.

Inovacijos

Siekiant skatinti inovacijas ir galimų naujų veiklų paiešką, Bendrovė, kartu su kitomis EPSO-G grupės įmonėmis vykdė EPSO-G įmonių grupės inovacijų ekosistemos kūrimo funkcinį veiklos planą 2022 – 2024 metų laikotarpiui, 2023 metais planuojama įgyvendinti plane numatytas veiklas. 2022 metais, siekiant įtraukti kuo daugiau Bendrovės darbuotojų ir taip paskatinti inovacijų ir naujų veiklų paiešką, buvo sukurta visiems lengvai prieinama inovatyvių idėjų registravimo forma Microsoft Teams platformoje. Įrankis pasiteisino, kadangi per 2022 metus buvo užregistruota net 26 potencialios inovatyvios idėjos (2021 metais buvo 12). Sugeneruota nauja automatizuota Inovacijų ir jų teikiamų naudų ataskaita prieinama Bendrovės darbuotojams Microsoft Power BI platformoje, kuri įgalina darbuotojus pamatyti tiek bendrą Inovacijų portfelio būseną, tiek jų teikiamas naudas, taip prisidedant prie Inovatyvios Bendrovės kultūros vystymo.

Bendrovė ketvirtus metus dalyvauja iniciatyvoje, kurioje atliekama eilės Europos perdavimo sistemos operatorių veiklos palyginamoji analizė. Remiantis šios analizės rezultatais planuojami ir vykdomi veiklos procesų tobulinimai. 2020 ir 2021 m. atliktų analizių pagrindu buvo tobulinami vykdomos veiklos procesai Bendrovėje. Šis projektas ilgalaikis, 2023 m. taip pat remiantis analizės duomenimis, tęsime veiklos procesų efektyvinimą.

Sąžiningi mokesčiai

Bendrovė įgyvendina sąžiningo verslo principus atsakingai ir teisingai deklaruodama ir sumokėdama visus priklausančius veiklos mokesčius. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis Bendrovės sumokėta mokesčių suma sudaro:

Siekdama tapti ne tik efektyvesne, bet ir didinti žaliosios energijosnaudojimą Bendrovė 2022 baigė dar 2020 metais pradėtus saulės elektrinių statybos darbus bei tapo žaliąją energiją gaminančiu vartotoju. Viso įmonės teritorijoje buvo įrengta virš 1400 kW galios saulės energijos elementų, kurie per 2022 metus pagamino daugiau nei 1660 MWh elektros energijos. Dujotiekių sistema ir visi jai priklausantys objektai per metus sunaudoja reikšmingą elektros energijos kiekį, todėl investicija į nuosavą saulės energijos gamybą pasiteisino ir atsižvelgiant į 2022 metų elektros kainos iškylimus leido įmonei sutaupyti virš 300 tūkst. EUR, bei jėgainių dėka nebuvo išmesta beveik 1000 t CO2.

Besiruošdama žaliųjų dujų integracijai Bendrovė pradėjo inovatyvų projektą siekdama sukurti virtualius chromatografus, kurie ateityje ne tik padės užtikrinti saugų ir patikimą žaliųjų dujų integraciją į dujų perdavimo sistemą, bet ir pagreitins bei atpigins visą dujų kokybės užtikrinimo procesą. Projekto metu buvo modernizuota jau turima „Simone“ dujų srautų modeliavimo programa ją pritaikant gamtinių dujų kokybės nustatymui įvertinus įleidžiamų dujų kokybinius parametrus. Pirmieji rezultatai gauti 2022 m. viršijo lūkesčius, kadangi virtualių chromatografų gauti rezultatai praktiškai nesiskyrė nuo fizinių chromatografų.

IT sistemų skaitmenizacija

2022 m. Bendrovė pradėjo arba tęsė visą eilę IT sistemų skaitmenizacijos projektų: tęsė Integruotos apskaitos ir finansų valdymo informacinės sistemos, kuri užtikrins efektyvias EPSO-G įmonių grupės apskaitos, biudžetavimo, kontrolės ir analizės funkcijas. Taip pat didelis dėmesys buvo ir bus skirtas IT sistemų kibernetinei saugai užtikrinti. 2022 metais bendrovė pradėjo dalyvauti mokslinių tyrimų ir vystymo projekte „Cyber4DE“, kurio metu kartu su tarptautiniais partneriais iš konsorciumo dalinasi turimomis gerosiomis praktikomis, siekiant padidinti kibernetinę saugą.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

8.7. NASDAQ ASV rodikliai

Pateikta informacija apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir rodiklius siūlome žiūrėti kartu su Darnumo ataskaita. Toliau pateikti ASV (aplinkosaugos, socialinio atsakingumo bei valdysenos) rodiklių duomenys nebuvo patikrinti išorinių organizacijų ir atspindi informaciją, prieinamą duomenų atskleidimo metu.

Aplinkosaugos rodikliai

Rodiklis	Vienetas	2022 m.	2021 m.	2020 m.
E1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kg
1 sritis		0,61	1,15	1,1
2 sritis		0,615	0,314	0
Bendros		1 426,2	3 140	2 941,3
Biogeninės kilmės		3 7	9,6	9,5
E2. ŠESD emisijų intensyvumas g CO ekv./kWh		0,57	0,33	0,25
E3. Energijos vartojimas
Pagaminta el. energija, MWh		3 227,55	32 442,6	23 663,9
Suvartota el. energija, MWh		2 167	43 745	48 715
Įsigyta el. energija, MWh		78 089,2	244 751	270 158
Gamtinės dujos, MWh		39 436	650	117,4
Dyzelinas, l		224 650	108
Benzinas, l		67,98
Šilumos energija, MWh
E4. Energijos intensyvumas GJ/MWh		3,220	3,037	3,101
E5. Elektros energijos vartojimo tipai
Atsinaujinanti el. energija %		33,51	70,1	0
Neatsinaujinanti el. energija %		66,49	0	0
E6. Vandens naudojimas Tūkst. m³		3,220	3,037	3,101
E7. Aplinkosaugos veiklos
Ar Bendrovė laikosi oficialios aplinkosaugos politikos?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
E8. Klimato kaita / Valdybos įsitraukimas
Ar valdyba stebi ir (arba) valdo su klimatu susijusias rizikas?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
E9. Klimato kaita / Vadovybės įsitraukimas
Ar aukščiausio lygio vadovų komanda stebi ir (arba) valdo su klimatu susijusias rizikas?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
E10. Klimato rizikos mažinimas
Bendros metinės investicijos į su klimatu susijusią infrastruktūrą, atsparumą ir produktų vystymą:
Žaliąją gamybą mln. Eur		0,615	0,314	0
Dujų tinklų modernizavimą mln. Eur		3,7	9,6	9,5

35 lentelė. „Amber Grid“ aplinkosaugos rodikliai

Rodiklis	Vienetas	2022 m.	2021 m.	2020 m.
E1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kg
1 sritis		0,61	1,15	1,1
2 sritis		0,615	0,314	0
Bendros		1 426,2	3 140	2 941,3
Biogeninės kilmės		3 7	9,6	9,5
E2. ŠESD emisijų intensyvumas g CO ekv./kWh		0,57	0,33	0,25
E3. Energijos vartojimas
Pagaminta el. energija, MWh		3 227,55	32 442,6	23 663,9
Suvartota el. energija, MWh		2 167	43 745	48 715
Įsigyta el. energija, MWh		78 089,2	244 751	270 158
Gamtinės dujos, MWh		39 436	650	117,4
Dyzelinas, l		224 650	108
Benzinas, l		67,98
Šilumos energija, MWh
E4. Energijos intensyvumas GJ/MWh		3,220	3,037	3,101
E5. Elektros energijos vartojimo tipai
Atsinaujinanti el. energija %		33,51	70,1	0
Neatsinaujinanti el. energija %		66,49	0	0
E6. Vandens naudojimas Tūkst. m³		3,220	3,037	3,101
E7. Aplinkosaugos veiklos
Ar Bendrovė laikosi oficialios aplinkosaugos politikos?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
E8. Klimato kaita / Valdybos įsitraukimas
Ar valdyba stebi ir (arba) valdo su klimatu susijusias rizikas?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
E9. Klimato kaita / Vadovybės įsitraukimas
Ar aukščiausio lygio vadovų komanda stebi ir (arba) valdo su klimatu susijusias rizikas?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
E10. Klimato rizikos mažinimas
Bendros metinės investicijos į su klimatu susijusią infrastruktūrą, atsparumą ir produktų vystymą:
Žaliąją gamybą mln. Eur		0,615	0,314	0
Dujų tinklų modernizavimą mln. Eur		3,7	9,6	9,5

36 lentelė. „Amber Grid“ socialinio atsakingumo rodikliai

Rodiklis	Vienetas	2022 m.	2021 m.	2020 m.
S1. Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlygio santykis	X:1	0,95:1	0,91:1	0,85:1
S2. Atlyginimo santykis pagal lytis	X:1	11,04	11,21	10,69
S3. Darbuotojų kaitos rodiklis	%
Bendra darbuotojų kaita per laikotarpį	%	0,31	0	0,63
Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita per laikotarpį	%	1,53	0,62	1,57
Terminuotą darbo sutartį turinčių darbuotojų kaita per laikotarpį	%
S4. Lyčių įvairovė	%
Bendra faktiškai dirbančių moterų ir vyrų dalis	%	77 % vyrų; 23 % moterų	78 % vyrų; 22 % moterų	80 % vyrų; 20 % moterų
Darbininkų pozicijos, užimamos vyrų ir moterų	%	99 % vyrų ; 1 % moterų	99 % vyrų ; 1 % moterų	98 % vyrų ;2 % moterų
Specialistų pozicijos, užimamos vyrų ir moterų	%	68 % vyrų; 32 % moterų	69 % vyrų;31% moterų	71 % vyrų; 29 % moterų
Vidurinio lygmens vadovų (VLV ir PLV nuo 2021m. ) pozicijos, užimamos vyrų ir moterų	%	68 % vyrų; 32 % moterų	77 % vyrų; 23 % moterų	69 % vyrų; 31 % moterų
Vadovų (ALV) pareigos, užimamos vyrų ir moterų	%	83 % vyrų; 17 % moterų	83 % vyrų; 17 % moterų	83 % vyrų; 17 % moterų
S5. Laikinų darbuotojų dalis	%
Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalis	%	0,9	0,93	0,63
Pagal terminuotą / konsultacijų darbo sutartį dirbančių darbuotojų dalis	%	3	2,8	1,57
S6. Nediskriminavimas	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
S7. Sužalojimų darbe rodiklis	%	0,6	0,3	0,3
S8. Visuotinė sveikata ir sauga	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
S9. Vaikų ir priverstinis darbas	Taip/Ne
Ar Bendrovė laikosi vaikų darbo politikos?	Taip/Ne	Taip	Taip	Taip
Ar Bendrovė laikosi priverstinio darbo politikos?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
Jei taip, ar vaikų ir (arba) priverstinio darbo politika taikoma ir tiekėjams bei pardavėjams?		Ne	Ne	Ne
S10. Žmogaus teisės	Taip / Ne
Ar Bendrovė skelbia ir laikosi žmogaus teisių politikos?	Taip / Ne	Taip	Taip	Taip
Jei taip, ar žmogaus teisių politika taikoma ir tiekėjams?	Taip / Ne	Taip	Ne	Ne

Valdysenos rodikliai

Rodiklis	2022 m.	2021 m.	2020 m.
G1. Valdybos įvairovė
Bendra valdybos pozicijų, užimamų moterų, dalis (palyginti su vyrais) %	Iki 2022-04-20 – 25 proc. Nuo 2022-04-20 – 0 proc.	25 proc.	Iki 2020 04 20 – 4(0) (4 iš 4 narių buvo vyrai); 0 proc. Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31 – 5(1) (1 moteris iš 5 valdybos narių); 20 proc. Nuo 2020 08 31 – 4(1) (1 moteris iš 4 valdybos narių); 25 proc.
G2.Valdybos nepriklausomumas
Ar bendrovėje draudžiama bendrovės vadovui eiti valdybos pirmininko pareigas?	Taip	Taip	Taip
Bendras nepriklausomų valdybos narių skaičius %	Iki 2022 04 20 – 50 proc. Nuo 2022 04-20 iki 2022 11 18 – 40 proc. Nuo 2022-11-18 – 50 proc.	50 proc.	Iki 2020 04 20 – 50 proc. Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31 – 20 proc. Nuo 2020 08 31 – 50 proc.
Bendras nepriklausomų stebėtojų tarybos narių skaičius %	Neturime stebėtojų tarybos	Neturime stebėtojų tarybos	Neturime stebėtojų tarybos
G3. Vadovų skatinimas	Taip	Taip	Ne
G4. Kolektyvinės derybos
Bendra darbuotojų, sudariusių kolektyvinės darbo sutartis, dalis nuo bendro darbuotojų skaičiaus %	100	100	100
G5. Tiekėjų elgesio kodeksas	Ne	Ne	Ne
G6. Etika ir antikorupcija
Ar bendrovė laikosi Antikorupcijos politikos?	Taip	Taip	Taip
Jei taip, kokia procentinė darbuotojų dalis oficialiai patvirtino savo atitiktį politikai? %	100	100	100
G7. Duomenų apsauga
Ar bendrovė laikosi Asmens duomenų politikos?	Taip	Taip	Taip
Ar bendrovė ėmėsi veiksmų dėl atitikties BDAR reikalavimams?	Taip	Taip	Taip
G8. ASV ataskaitų teikimas
Ar Bendrovė skelbia darnumo ataskaitą?	Taip	Taip	Taip
Ar darnumo duomenys įtraukiami į atsiskaitymus veiklos priežiūros institucijoms?	Taip	Taip	Taip
G9. Informacijos atskleidimo praktika
Ar bendrovė teikia darnumo duomenis darnumo atskaitomybės sistemoms?	Taip	Taip	Taip
Ar bendrovė koncentruojasi į konkrečius Darnaus vystymosi tikslus (DVT)?	Taip	Taip	Taip
Ar bendrovė nustato tikslus ir skelbia apie pažangą siekiant JT DVT?	Taip	Taip	Taip
G10. Išorinis ataskaitos auditas ir vertinimas
Ar darnumo atskleidimus audituoja trečioji šalis?	Iš dalies	Iš dalies	Iš dalies

8.8. Darnumo GRI rodikliai

Bendrieji standartiniai atskleidimai

GRI standartas	Tema	Puslapis
102-1	Organizacijos pavadinimas	7
102-2	Veikla, prekių ženklai, produktai ir paslaugos	7
102-3	Buveinės vieta	7
102-4	Veiklos vykdymo vieta	7; 31
102-5	Nuosavybė ir teisinė forma	7
102-6	Aptarnaujamos rinkos	7; 31-32
102-7	Organizacijos dydis	7; 96
102-8	Informacija apie darbuotojus ir kitus dirbančiuosius	96-97; 112
102-9	Tiekimo grandinė	109
102-10	Reikšmingi organizacijos ir jos tiekimo grandinės pakeitimai	8-11; 109
102-11	Atsargumo principas arba požiūris	53; 80; 85
102-12	Išorinės iniciatyvos	104
102-13	Narystė asociacijose	12-14
102-14	Aukščiausio sprendimus priimančio asmens pareiškimas	3-5
102-15	Pagrindiniai poveikiai, rizikos ir galimybės	15-17; 53-57; 80
102-16	Etika ir principai
102-17	Vertybės, principai, standartai

GRI standartas	Tema	Puslapis	GRI standartas	Tema	Puslapis
102-10	Verslo elgesio normos, su etika susijusių patarimų ir iššūkių mechanizmai	22-25	102-40	Suinteresuotųjų šalių grupės sąrašas	76
102-11	Etika ir principai	102-103	102-41	Kolektyvinės sutartys	82
102-12	Etika ir principai	102-18	102-42	Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir pasirinkimas	22-23; 82
102-13	Etika ir principai	102-19	102-43	Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai	22-23; 80; 82
102-14	Etika ir principai	102-20	102-44	Pagrindinės iškeltos temos ir klausimai	82; 77; 82-84
102-15	Valdymo struktūra	102-21	102-45	Subjektai, įtraukti į konsoliduotąsias finansines ataskaitas	76
102-16	Įgaliojimų delegavimas	62-69; 119	102-46	Ataskaitos turinio ir temų ribų apibrėžimas	82
102-17	Vykdančiųjų vadovų atsakingumas už ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius klausimus	62-69	102-47	Pagrindinių temų sąrašas	82
102-18	Konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis ekonominiais, aplinkosaugos ir socialiniais klausimais	62-69; 80; 82	102-48	Pakartotinis informacijos pateikimas	76
102-19	Aukščiausiojo valdymo organo ir jo komitetų sudėtis	62-64	102-49	Atskaitomybės pokyčiai	76
102-20	Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas	62-64	102-50	Ataskaitinis laikotarpis	76
102-21	Aukščiausiojo valdymo organo skyrimas ir rinkimas	62-64	102-51	Naujausios atskaitos data	76
102-22	Interesų konfliktai	62-70	102-52	Ataskaitų teikimo ciklas	76
102-23	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo nustatant tikslus, vertybes ir strategiją	22; 62-70	102-53	Kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą	76
102-24	Aukščiausiojo valdymo organo kolektyvinės žinios	22; 62-70	102-54	Ataskaitų atitikties GRI standartams nurodymas	76
102-25	Aukščiausiojo valdymo organo veiklos vertinimas	22; 62-70	102-55	GRI rodiklių sąrašas	114-116
102-26	Ekonominio, aplinkos ir socialinio poveikio identifikavimas ir valdymas	77-79	102-56	Išorinis patikrinimas	76; 113
102-27	Rizikos valdymo procesų efektyvumas	53-57; 80	302-1	Energijos suvartojimas organizacijoje	87; 92-95
102-28	Ekonominių, aplinkos ir socialinių klausimų apžvalga	77-79	302-3	Energijos vartojimo intensyvumas	91; 111
102-29	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant darnumo ataskaitas	80; 113	304-1	Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų ir zonose, pasižyminčiose didelę biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų ribų	94; 111
102-30	Svarbiausių klausimų perdavimas	80-81	304-2	Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei	94
102-31	Svarbiausių klausimų pobūdis ir skaičius	82-84	305-1	Tiesioginės ŠESD emisijos (1 sritis)	91-91; 111
102-32	Atlygio politika	69-71	305-2	Netiesioginės energijos ŠESD emisijos (2 sritis)	91-91; 111
102-33	Atlygio nustatymo procesas	69-71; 112	305-4	ŠESD emisijų intensyvumas	91-92; 111
102-34	Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nustatant atlygį	69-71; 112	305-5	ŠESD emisijų mažinimas	91-92; 111
102-35	Bendras metinis atlygio santykis	71; 112	306-1	Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis	88-89
102-36	Bendro metinio atlygio santykio padidėjimo procentinė dalis	71; 112	306-2	Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas	88
102-37	Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas	22-23	306-3	Susidariusios atliekos pagal rūšį	88
102-38	Suinteresuotųjų šalių grupių sąrašas	98-99	307-1	Aplinkosaugos įstatymų ir reglamentų nesilaikymas	85
102-39	Kolektyvinės sutartys	22-23; 82	308-1	Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal aplinkosaugos kriterijus	108-109
102-40	Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir pasirinkimas	22-23; 82	308-2	Reikšmingas faktinis ir galimas neigiamas poveikis aplinkai tiekimo grandinėje ir atliekami veiksmai	108-109
102-41	Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai	82	401-1	Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita	96; 112
102-42	Pagrindinės iškeltos temos ir klausimai	77; 82-84	401-2	Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams	98
102-43	Nustatytos reikšmingos darnumo temos ir jų ribos	77-79	401-3	Vaiko priežiūros atostogos	112
102-44	Reikšmingų temų ir jų ribų paaiškinimas	77-79	402-1	Kolektyvinė sutartis ir jose numatytas trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus laikotarpis	98
102-45	Vadovybės požiūrio atskleidimas apie reikšmingų darnumo temų valdymą	80	403-1	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	85-86; 103-104; 112
102-46	Vadovybės požiūrio į reikšmingas darnumo temas įvertinimas	5; 80	403-2	Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas	103-104; 112
102-47	Ekonominės veiklos rezultatai	43; 61; 110	403-3	Paslaugos, susijusios su darbuotojų sveikata	100; 103-104
102-48	Sukurta ir paskirstyta tiesioginė ekonominė vertė	43; 61; 110	403-4	Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai	85-86; 100-104; 103; 112
102-49	Finansiniai padariniai ir kita klimato pokyčių keliama rizika bei galimybės	85; 110	403-8	Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	116
102-50	Iš valstybės gauta finansinė parama	28	403-9	Su darbu susiję sužeidimai	116
102-51	Pirkimų praktika	108	404-1	Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui	101-102
102-52	Vietiniams tiekėjams skirtos pirkimų vertės dalis	115	404-2	Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos	99-102
102-53	Aplinkosaugos atitiktis	307-1	405-1	Įvairovė ir lygios galimybės	96-97; 112
102-54	Aplinkosaugos įstatymų ir reglamentų nesilaikymas	85	405-2	Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis	96-97; 112
102-55	Antikorupcija	105-106	406-1	Nediskriminavimas	102-103; 112
102-56	Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija bei mokymai	106	413-1	Vietos bendruomenės	104-105
	Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi			Veiklos susijusios su vietos bendruomenes įtraukimu, poveikio vertinimu, plėtros programos	104-105

38 lentelė. „Amber Grid“ darnumo GRI rodiklių atskleidimas

GRI standartas	Tema	Puslapis	GRI standartas	Tema	Puslapis
102-10	Verslo elgesio normos, su etika susijusių patarimų ir iššūkių mechanizmai	22-25	102-40	Suinteresuotųjų šalių grupės sąrašas	76
102-11	Etika ir principai	102-103	102-41	Kolektyvinės sutartys	82
102-12	Etika ir principai	102-18	102-42	Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir pasirinkimas	22-23; 82
102-13	Etika ir principai	102-19	102-43	Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai	22-23; 80; 82
102-14	Etika ir principai	102-20	102-44	Pagrindinės iškeltos temos ir klausimai	82; 77; 82-84
102-15	Valdymo struktūra	102-21	102-45	Subjektai, įtraukti į konsoliduotąsias finansines ataskaitas	76
102-16	Įgaliojimų delegavimas	62-69; 119	102-46	Ataskaitos turinio ir temų ribų apibrėžimas	82
102-17	Vykdančiųjų vadovų atsakingumas už ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius klausimus	62-69	102-47	Pagrindinių temų sąrašas	82
102-18	Konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis ekonominiais, aplinkosaugos ir socialiniais klausimais	62-69; 80; 82	102-48	Pakartotinis informacijos pateikimas	76
102-19	Aukščiausiojo valdymo organo ir jo komitetų sudėtis	62-64	102-49	Atskaitomybės pokyčiai	76
102-20	Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas	62-64	102-50	Ataskaitinis laikotarpis	76
102-21	Aukščiausiojo valdymo organo skyrimas ir rinkimas	62-64	102-51	Naujausios atskaitos data	76
102-22	Interesų konfliktai	62-70	102-52	Ataskaitų teikimo ciklas	76
102-23	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo nustatant tikslus, vertybes ir strategiją	22; 62-70	102-53	Kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą	76
102-24	Aukščiausiojo valdymo organo kolektyvinės žinios	22; 62-70	102-54	Ataskaitų atitikties GRI standartams nurodymas	76
102-25	Aukščiausiojo valdymo organo veiklos vertinimas	22; 62-70	102-55	GRI rodiklių sąrašas	114-116
102-26	Ekonominio, aplinkos ir socialinio poveikio identifikavimas ir valdymas	77-79	102-56	Išorinis patikrinimas	76; 113
102-27	Rizikos valdymo procesų efektyvumas	53-57; 80	302-1	Energijos suvartojimas organizacijoje	87; 92-95
102-28	Ekonominių, aplinkos ir socialinių klausimų apžvalga	77-79	302-3	Energijos vartojimo intensyvumas	91; 111
102-29	Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant darnumo ataskaitas	80; 113	304-1	Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų ir zonose, pasižyminčiose didelę biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų ribų	94; 111
102-30	Svarbiausių klausimų perdavimas	80-81	304-2	Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei	94
102-31	Svarbiausių klausimų pobūdis ir skaičius	82-84	305-1	Tiesioginės ŠESD emisijos (1 sritis)	91-91; 111
102-32	Atlygio politika	69-71	305-2	Netiesioginės energijos ŠESD emisijos (2 sritis)	91-91; 111
102-33	Atlygio nustatymo procesas	69-71; 112	305-4	ŠESD emisijų intensyvumas	91-92; 111
102-34	Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nustatant atlygį	69-71; 112	305-5	ŠESD emisijų mažinimas	91-92; 111
102-35	Bendras metinis atlygio santykis	71; 112	306-1	Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis	88-89
102-36	Bendro metinio atlygio santykio padidėjimo procentinė dalis	71; 112	306-2	Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas	88
102-37	Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas	22-23	306-3	Susidariusios atliekos pagal rūšį	88
102-38	Suinteresuotųjų šalių grupių sąrašas	98-99	307-1	Aplinkosaugos įstatymų ir reglamentų nesilaikymas	85
102-39	Kolektyvinės sutartys	22-23; 82	308-1	Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal aplinkosaugos kriterijus	108-109
102-40	Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir pasirinkimas	22-23; 82	308-2	Reikšmingas faktinis ir galimas neigiamas poveikis aplinkai tiekimo grandinėje ir atliekami veiksmai	108-109
102-41	Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai	82	401-1	Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita	96; 112
102-42	Pagrindinės iškeltos temos ir klausimai	77; 82-84	401-2	Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams	98
102-43	Nustatytos reikšmingos darnumo temos ir jų ribos	77-79	401-3	Vaiko priežiūros atostogos	112
102-44	Reikšmingų temų ir jų ribų paaiškinimas	77-79	402-1	Kolektyvinė sutartis ir jose numatytas trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus laikotarpis	98
102-45	Vadovybės požiūrio atskleidimas apie reikšmingų darnumo temų valdymą	80	403-1	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	85-86; 103-104; 112
102-46	Vadovybės požiūrio į reikšmingas darnumo temas įvertinimas	5; 80	403-2	Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas	103-104; 112
102-47	Ekonominės veiklos rezultatai	43; 61; 110	403-3	Paslaugos, susijusios su darbuotojų sveikata	100; 103-104
102-48	Sukurta ir paskirstyta tiesioginė ekonominė vertė	43; 61; 110	403-4	Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai	85-86; 100-104; 103; 112
102-49	Finansiniai padariniai ir kita klimato pokyčių keliama rizika bei galimybės	85; 110	403-8	Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	116
102-50	Iš valstybės gauta finansinė parama	28	403-9	Su darbu susiję sužeidimai	116
102-51	Pirkimų praktika	108	404-1	Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui	101-102
102-52	Vietiniams tiekėjams skirtos pirkimų vertės dalis	115	404-2	Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos	99-102
102-53	Antikorupcija	105-106	405-1	Įvairovė ir lygios galimybės	96-97; 112
102-54	Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija bei mokymai	106	405-2	Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis	96-97; 112
102-55	Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi		406-1	Nediskriminavimas	102-103; 112
102-56	Energija	302-1	413-1	Vietos bendruomenės	104-105
	Energijos suvartojimas organizacijoje	87; 92-95		Veiklos susijusios su vietos bendruomenes įtraukimu, poveikio vertinimu, plėtros programos	104-105
302-3	Energijos vartojimo intensyvumas	91; 111
304-1	Biologinė įvairovė	94; 111
304-2	Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų ir zonose, pasižyminčiose didele biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų ribų	94
305-1	Emisijos	91-91; 111
305-2	Tiesioginės ŠESD emisijos (1 sritis)	91-91; 111
305-4	ŠESD emisijų intensyvumas	91-92; 111
305-5	ŠESD emisijų mažinimas	91-92; 111
306-1	Atliekos	88-89
306-2	Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis	88-89
306-3	Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas	88
307-1	Aplinkosaugos atitiktis	85
308-1	Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas	108-109
308-2	Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal aplinkosaugos kriterijus	108-109
401-1	Įdarbinimas	96; 112
401-2	Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita	96; 112
401-3	Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams	98
402-1	Darbo santykiai	98
403-1	Darbuotojų sauga ir sveikata	85-86; 103-104; 112
403-2	Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	103-104; 112
403-3	Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas	100; 103-104
403-4	Paslaugos, susijusios su darbuotojų sveikata	85-86; 100-104; 103; 112
403-8	Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema	116
403-9	Su darbu susiję sužeidimai	116
404-1	Mokymas ir švietimas	101-102
404-2	Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui	99-102
405-1	Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos	96-97; 112
405-2	Įvairovė ir lygios galimybės	96-97; 112
406-1	Nediskriminavimas	102-103; 112
413-1	Vietos bendruomenės	104-105

9. Esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje. Vieši prnešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

2022 m. I pusmečio esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

39 lentelė. 2022 m. esminiai „Amber Grid“ įvykiai

Data	Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2022 01 28	Dėl „Amber Grid“ dukterinės įmonės dujų biržos „GET Baltic“ strateginio partnerio atrankos
2022 02 04	AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2021 m. veiklos rezultatai
2022 02 22	Audito komiteto nuomonė dėl sandorio tarp susijusių šalių
2022 02 23	Audito komiteto nuomonė dėl sandorio tarp susijusių šalių
2022 02 23	Audito komiteto nuomonė dėl sandorio tarp susijusių šalių
2022 02 28	AB „Amber Grid“ sudarė specialiųjų transporto priemonių nuomos sutartį su UAB „Tetas“
2022 03 02	AB „Amber Grid“ sudarė paskolos ir skolinimosi sutartį su EPSO-G
2022 03 18	AB „Amber Grid“ skelbia 2021 m. audituotas konsoliduonąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąjį metinį pranešimą
2022 03 21	GIPL dujotiekyje sumontuotos ES sertifikuotos detalės, rodo „Amber Grid“ tyrimas
2022 03 25	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2022 04 08	Gautas UAB „EPSO-G“ pasiūlymas dėl AB „Amber Grid“ valdybos narių norminavimo
2022 04 20	Eiliniame visuotiniame AB „Amber Grid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2022 04 20	AB „Amber Grid“ 2021 m. metinė informacija
2022 04 28	AB „Amber Grid” 2021 m. dividendų mokėjimo tvarka
2022 04 28	Dividendų ex-diena
2022 04 28	Dėl valdybos pirmininko išrinkimo
2022 05 05	AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2022 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
2022 05 10	Dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2023 m.
2022 05 20	Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2022 05 31	Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2022 06 01	AB „Amber Grid“ 2021 m. darnumo ataskaita
2022 06 02	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2022 06 09	Nasdaq renginys „CEO Meets Investors 2022"
2022 06 23	Dėl AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2022 08 04	AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2022 m. I pusmečio veiklos rezultatai
2022 09 22	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2022 10 14	Dėl AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimto sprendimo
2022 11 04	AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2022 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai
2022 11 04	„Amber Grid“ valdybos pirmininkas Vytautas Bitinas pasitrauks iš pareigų
2022 11 22	Dėl valdybos pirmininko išrinkimo
2022 11 30	Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2022 12 02	„Amber Grid“ 2023 m.
2022 12 07
2022 12 13
2022 12 22

Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	53
Priedai ir technin s ros skyrius rengimo v ov	Turto v Technik rektorius kompre skyrius
Turto v ktros ir kos skyrius skyrius	Ek vimo k r skyrius
Ekonomin s ir r vimo skyrius	Str g vimo ir v vystymo skyrius skyrius skyrius
v kontr s skyrius	EPSO s V A komite
A ygio ir skyrimo komite rektorius	Teis s skyrius
r vimo skyrius vystymo skyrius	Teis r vimo rektorius
Projek v skyrius Projek v ov rektorius	V e ktyvumo skyrius
Komer r veikos skyrius	Oper yvinio v v ov kos v ov Sistemos v r skyrius skyrius
Gener rektorius V k

Atgal į turinį
119

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	54
Priedai

2 priedas AB „Amber Grid“ pranešimas apie AB NASDAQ OMX listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 str. 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka: AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienin- telio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtin- tos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yr a skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje (www.epsog.lt).

   • Paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.

     Lietuvos Respublika
     Kiti akcininkai
     EPSO-G

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Ben- drovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertin- ti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.

Bendrovės valdymo struktūra:
*   Visuotinis akcininkų susirinkimas;
*   Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“);
*   Grupės mastu veikiantys komitetai:
    *   atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
    *   audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
    *   inovacijų ir plėtros komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
*   generalinis direktorius.

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklau- somi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, ku- rio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomen- dacijų įgyvendinimo priemonių planą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, api- brėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.

Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą or- ganizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos poli- tikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvend- inimo pažangos ataskaitą.

Atgal į turinį
120

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	55
Priedai

Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

• A r V SKAIDRUMAS, ATSAKOMYB Tr T e
• FINANSAI, TURTAS tr r s r VEIKLA, GRU YSTYMAS Dr steb Centr r s VEIKL RA Atr L
• ATLYGIS, PERSONALO VALDYMAS

Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo stan- dartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdoma strategija įvertinta aukščiausiais balais. Bendrovės valdysena įvertinta A balu.

Atgal į turinį
121

Tiekėjų etikos kodeksas

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	56
Priedai

1. Struktūrizuota lentelė:

| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE / NAKTUALU | KOMENTARAS # KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.

NE

Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos saugumą ir nustatant akcininkų tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.

TAIP

Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai 9 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

TAIP

NE

Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, esant galimybei, taip pat dalyvauja.

9 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

123

Priedai

58

Priedai

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.

Neaktualu

Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.

Neaktualu

Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

1.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.

Neaktualu

Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

1.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi 10 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.

Neaktualu

1.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Neaktualu

1.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

10 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
Atgal į turinį		124
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS		Priedai
Atgal į turinį		KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
59	Priedai

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

2.2..5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
Atgal į turinį		125
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS		Priedai
Atgal į turinį		KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
60	Priedai

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.

TAIP

Bendrovės įstatų 36 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją ir prižiūrėti jos įgyvendinimą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atliekaĮstatyme nustatytas priežiūros funkcijas.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

3.1. Valdymas ir kontrolė

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

TAIP
Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje. Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos planai, rizikų valdymo priemonių planas ir pan.) įgyvendinimą Bendrovėje.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas ¹¹ dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.

TAIP
Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus kontrolės, etikos bei atitikties valdymo priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui:
- grupės mastu veikia vidaus auditas;
- grupės mastu formuojamas audito komitetas iš daugumos nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus auditas;
- bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politika bei metodika ir kt.

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

TAIP
Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, atsižvelgia į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, taip pat tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Bendrovės įstatų 57 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pa reikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
¹¹ Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

Atgal į turinį
126
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Priedai
Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
61
Priedai

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

TAIP
Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse irĮmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei, siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.

TAIP
Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinant pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais – naujiems valdybos nariams suformuojamas ir elektroniniu būdu pateikiamas tokių dokumentų paketas.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.

TAIP
Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

TAIP
Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtintas Bendrovės įstatų 46 p. - valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP
Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Per 2021 m. nė vienas išrinktas ir pareigas einantis valdybos narys nepraleido nė vieno posėdžio. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS

Atgal į turinį
127
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Priedai
Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
62
Priedai

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi ¹² , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

TAIP
Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktą.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP
Visuotinis akcininkų susirinkimas nustato Bendrovės valdybos narių atlygio dydį ir atlygio gaires. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik nepriklausomiems valdybos nariams nustatytas fiksuotas mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą bei veiklą įmonių grupės komitetuose.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.# TAIP Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovės valdybą. Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio.

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktū ros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

TAIP Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime.

12 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

128 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 63 Priedai

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

TAIP Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus . Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje (arba pradžioje) pasitvirtina kitų (ar, atitinkamai, - einamųjų) metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui).

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

TAIP Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti procedūriniai klausimai. Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba laikosi.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
Atgal į turinį
129 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS Priedai
Atgal į turinį
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 64 Priedai

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus 13 .

TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.

TAIP

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Neaktualu Žr. 5.1.1. p.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.

TAIP UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.# TAIP

Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.

5.1.6.

Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

TAIP

Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE / NAKTUALU KOMENTARAS

13

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

130 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 65 Priedai

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1.

Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

TAIP

UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
- padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse;
- teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo;
- teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą;
- teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos.

5.2.2.

Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

TAIP

Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję darbo santykiais su Bendrove.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE / NAKTUALU KOMENTARAS

131 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 66 Priedai

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

TAIP

Bendrovėje veikia vienas - Atlygio ir skyrimo komitetas, kurio funkcijos detaliai nurodytos 5.2.1. punkte.

5.4. Audito komitetas.

5.4.1.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą 14 .

TAIP

UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
- vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;
- atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;
- atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;
- atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę;.
- užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą;
- vertina sandorius su susijusiomis šalimis.

5.4.2.

Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.

5.4.3.

Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.

Audito komiteto veiklos nuostatuose numa tyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.

14

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

132 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 67 Priedai

5.4.4.

Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.

Žr. 5.4.3. punktą. Audito komitetas organizuoja susitikimą su auditoriais aptariant audito darbo planą.

5.4.5.

Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

Audito komitetas užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą.

5.4..6.

Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“ valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

68

Priedai

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Minėtos atlygio formos reglamentuojamos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika tu rėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nepriklausomiems nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų (tantjemos).

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
NE	UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
NAKTUALU	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Bendra informacija apie Atlygio politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
NE	Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko. Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

69

Priedai

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale , kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą ar valdybos pirmininką.

70

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, pagal kurią esminė finansinė ir nefinansinė informacija atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose bei metiniame pranešimuose ir interneto svetainėje.

9.2. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NAKTUALU	KOMENTARAS
TAIP	Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.3.# PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE / NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį 136

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 71
Priedai

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1.

Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.

TAIP
Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka nepriklausoma audito įmonė.

10.2.

Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.

TAIP
Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl nepriklausomo auditoriaus kandidatūros. Valdyba, įvertinusi Audito komiteto rekomendaciją, teikia nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.

10.3.

Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

TAIP
Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas skelbia viešai. Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO-G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

9.11.

socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.12.

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

TAIP
UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.

9.13.

Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.14.

Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

TAIP
Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP /NE / NAKTUALU
KOMENTARAS

Atgal į turinį 137

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Priedai

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 72
Priedai

3 priedas

Informacija apie skaidrumo gairių laikymąsi

UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G, nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ). Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas EPSO-G įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje, atskleidžiant ir pateikiant informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso 16 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip „Amber Grid“ laikosi šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Amber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber Grid“ pranešime apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi“. 15 Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai kodėl. 16 AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas“. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo: „Amber Grid“ interneto tinklapyje ( www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:

Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas)	Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Amber Grid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi	Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę	Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija	Vykdoma
Struktūra	Vykdoma
Vadovo duomenys*	Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*	Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*	Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*	Neaktualu

*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

„Amber Grid“ interneto tinklapyje ( www.ambergrid.lt) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:

• „Amber Grid“ įstatai Vykdoma
• Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių „Amber Grid“ nustatymo Neaktualu
• Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi Vykdoma
• Atlyginimų politika, apimanti „Amber Grid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Amber Grid“ sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą Vykdoma
• „Amber Grid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai Vykdoma
• Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados Vykdoma
• Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti Vykdoma

Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:

• „Amber Grid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus Vykdoma
• „Amber Grid“ rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį Vykdoma
• „Amber Grid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą. Vykdoma

„Amber Grid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama 17 :

• Trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas Vykdoma
• Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę „Amber Grid“ veiklai Vykdoma
• Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai Vykdoma
• Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai Vykdoma
• Specialiųjų įpareigojimų vykdymas Vykdoma
• Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus Vykdoma
• „Amber Grid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas Vykdoma
• Dividendų politikos įgyvendinimas Vykdoma
• Atlyginimų politikos įgyvendinimas Vykdoma
• Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius Vykdoma
• VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšinink avimu klausimais Vykdoma
• Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai Vykdoma
• „Amber Grid“ tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu Vykdoma

17 Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis.

AB „Amber Grid“ Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, konsoliduotasis metinis pranešimas ir nepriklausomo auditoriaus išvada

Už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 141

Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

TURTAS

Turto iš viso (tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

A.
I.
II.
II.1.
II.2.
II.3.
II.4.
II.5.
II.6.
II.7.
III.
IV.
IV.1.
IV.2.
V.
B.
I.
I.1.
I.2.
II.
II.1.
II.2.
III.
IV.
V.
VI.
Ilgalaikis turtas	292.179	272.087	292.179	272.202
Nematerialus turtas	2.584	4.742	2.584	4.210
Ilgalaikis materialusis turtas	281.089	255.984	281.089	255.978
Žemė	125	125	125	125
Pastatai	6.526	6.529	6.526	6.529
Statiniai ir įrenginiai	229.892	199.940	229.892	199.940
Mašinos ir įrengimai	33.831	37.143	33.831	37.143
Transporto priemonės	220	373	220	373
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	3.849	4.066	3.849	4.060
Nebaigta statyba	6.646	7.808	6.646	7.808
Naudojimo teise valdomas turtas	3.365	3.849	3.365	3.737
Ilgalaikis finansinis turtas	-	4	-	769
Investicija į dukterinę įmonę	-	-	-	769
Kitas ilgalaikis finansinis	-	4	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	5.141	7.508	5.141	7.508
Trumpalaikis turtas	256.177	108.127	53.168	46.318
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai	13.735	8.818	13.735	8.801
Atsargos	12.833	8.101	12.833	8.101
Išankstiniai apmokėjimai	902	717	902	700
Gautinos sumos	38.220	45.946	38.220	35.257
Prekybos gautinos sumos	18.498	21.424	18.498	10.736
Kitos gautinos sumos	19.722	24.522	19.722	24.521
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis	-	943	-	943
Kitas finansinis turtas	423	51.514	423	1.305
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21.906	21.12	21.906	21.12
Turtas, skirtas perparduoti (perleidžiamos grupės turtas)	203.778	-	769	-
Iš viso	548.356	380.214	345.347	318.520
	6	7	7	9
	10	11	19,12	13
	14	15
Grupė	Bendrovė	Pastabos

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 142

Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

C.
I.
II.
II.1.
II.2.
III.
D.
I.
I.1.
I.2.
I.3.
I.4.
II.
II.1.
II.2.
II.3.
II.4.
II.5.
II.6.
II.7.
II.8.
II.9.
II.10.
Nuosavas kapitalas	183.804	178.040	183.392	177.573
Akcinis kapitalas	51.731	51.731	51.731	51.731
Rezervai	115.999	102.715	115.941	102.678
Privalomasis rezervas	5.231	5.210	5.173	5.173
Kiti rezervai	110.768	97.505	110.768	97.505
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	16.074	23.594	15.720	23.164
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	364.552	202.174	161.955	140.947
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai	78.777	97.661	78.777	97.578
Ilgalaikės finansinės skolos	73.496	91.391	73.496	91.391
Nuomos įsipareigojimai	3.012	3.494	3.012	3.411
Sutarčių įsipareigojimai	1.271	1.305	1.271	1.305
Atidėjiniai	998	1.471	998	1.471
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	285.775	104.513	83.178	43.369
Trumpalaikės finansinės skolos	9.571	3.284	9.571	3.284
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis	17.895	10.174	17.895	10.174
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	502	432	502	401
Prekybos skolos	13.668	32.476	13.668	8.439
Gauti išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai	882	37.284	882	829
Pelno mokesčio įsipareigojimas	-	86	-	-
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	2.754	2.943	2.754	2.826
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	37.142	16.546	37.142	16.128
Atidėjiniai	764	1.288	764	1.288
Perleidžiamos grupės įsipareigojimai	202.597	-	-	-
Iš viso	548.356	380.214	345.347	318.520
	16	18	20	21
	22	23	20	20
	21	24	25,22	26
	23	15
Grupė	Bendrovė	Pastabos

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 143

Konsoliduotoji ir atskiroji pelno (nuostolių) ataskaita (tūkst.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 144

Konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pajamos	97.600	68.017	96.046	66.395
Kitos pajamos	606	578	606	578
Dividendų pajamos	-	-	598	478
Pajamos, kitos pajamos ir dividendai	98.206	68.595	97.250	67.451
Veiklos sąnaudos
Gamtinių dujų sąnaudos	(39.834)	(11 .268)	(39.834)	(11.268)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(13.045)	(12.057)	(12.854)	(11.882)
Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo sąnaudos	(12.423)	(11 .387)	(11.942)	(10.937)
Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos	(4.646)	(3.561)	(4.646)	(3.561)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	(2.812)	(2.320)	(2.808)	(2.318)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	(1 .953)	(1 .715)	(1.840)	(1.625)
Kitos sąnaudos	(4.644)	(3.073)	(4.617)	(2.857)
Veiklos sąnaudų iš viso	(79.357)	(45.381)	(78.541)	(44.448)
Veiklos (nuostoliai) pelnas	18.849	23.214	18.709	23.003
Finansinė veikla
Pajamos	45	2	21	2
Sąnaudos	(764)	(439)	(642)	(388)
Finansinės veiklos sąnaudos tikrąja verte	(719)	(437)	(621)	(386)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	18.130	22.777	18.088	22.617
Pelno mokestis
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	(98)	(113)	(1)	-
Atidėtasis pelno mokestis	(2.367)	547	(2.367)	547
Pelno mokestis iš viso	(2.465)	434	(2.368)	547
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.665	23.211	15.720	23.164
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurais)	0,09	0,13	0,09	0,13

I, II, II.1, II.2, III

27, 28, 29, 5, 5, 30, 5, 5,31, 5, 32

Grupė Bendrovė Pastabos

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 145

Konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.665	23.211	15.720	23.164
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-
Bendrosios pajamos, kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-	-	-
Bendrosios pajamos, kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	15.665	23.211	15.720	23.164

Grupė Bendrovė

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 146

Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas pelnas	Iš viso
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	51 .731	5.173	69 .465	28.461	154.830
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	23.211	23.211
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	23.211	23.211
Sudaryti rezervai	-	37	28.040	(28.077)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	-
Iš viso sandorių su savininkais	-	37	28.040	(28.077)	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	51 .731	5.210	97.505	23.594	178.040
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	15.665	15.665
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	15.665	15.665
Sudaryti rezervai	-	21	13.263	(13.284)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	(9.901)	(9.901)
Iš viso sandorių su savininkais	-	21	13.263	(23.185)	(9.901)
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	51 .731	5.231	110.768	16.074	183.804

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 147

Atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė

	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas pelnas	Iš viso
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	69.465	28.041	154.410
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	23.164	23.164
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	23.164	23.164
Sudaryti rezervai	-	-	28.040	(28.040)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	-	-
Iš viso sandorių su savininkais	-	-	28.040	(28.040)	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	97.505	23.164	177.573
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	-	-	-	15.720	15.720
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	-	-	-	15.720	15.720
Sudaryti rezervai	-	-	13.263	(13.263)	-
Patvirtinti dividendai	-	-	-	(9.901)	(9.901)
Iš viso sandorių su savininkais	-	-	13.263	(23.164)	(9.901)
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	51.731	5.173	110.768	15.720	183.392

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 148

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

(tęsinys kitame puslapyje)Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

I, I.1, I.2, I.3, I.4, I.5, I.6, I.7, I.8, I.9, I.10, I.11, I.12, I.13, I.14, I.15, I.16, I.17, II, II.1, II.2, II.3, II.4

	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.665	23.211	15.720	23.164
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	13.045	12.057	12.854	11.882
Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų nurašymo nuostolis (pelnas)	97	(115)	97	(115)
Ilgalaikio materialiojo turto, finansinio turto, iš pirkėjų gautinų abejotinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimo 1 nuostoliai (vertės sumažėjimo atstatymas)	142	142	142	148
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	2.465	(434)	2.368	(547)
Palūkanų (pajamos)	-	-	-	-
Palūkanų sąnaudos	757	437	635	386
Dividendų pajamos	-	-	(598)	(478)
Dotacijos, pripažintos pajamomis	(101)	(144)	(101)	(144)
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas	(8)	2	(8)	2
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)	(4.822)	(6.047)	(4.822)	(6.047)
Iš pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)	(9.845)	(13.579)	(7.757)	(4.910)
Kitų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)	655	(214)	1.286	(214)
Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas)	36.567	24 .682	4.189	2.923
Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	103.338	32.461	(5.754)	4.167
Kito finansinio turto sumažėjimas (padidėjimas)	(137 .878)	(42.868)	882	(1.302)
(Sumokėtas) pelno mokestis	(168)	(523)	-	(472)
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	19.768	29.068	18.992	28.343
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(14.467)	(48.448)	(14.363)	(48.410)
Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	69	169	69	169
Gautos dotacijos	9.429	35.052	9.429	35.052
Gauti dividendai	-	-	598	478
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(4.969)	(13.227)	(4.267)	(12.711)

5, 6,7,9, 5,31, 30, 30, 29, 19

Grupė Bendrovė Pastabos

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 149

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

III, III.1, III.2, III.3, III.4, III.5, III.6, III.7, IV, V, VI, VII

	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)	(9.900)	-	(9.900)	-
Paskolų gavimas	-	-	-	-
Paskolų (grąžinimas)	(10.174)	(10.174)	(10.174)	(10.174)
Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis	6.287	(4.568)	6.287	(4.568)
(Sumokėtos) palūkanos	(634)	(540)	(512)	(489)
Įsipareigojimų apmokėjimas už naudojimosi teise valdomą turtą	(446)	(420)	(417)	(392)
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai	-	-	-	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(14.867)	(15.702)	(14.716)	(15.623)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai, įtraukti į perleidžiamą grupę	(817)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(885)	139	9	9
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	906	767	12	3
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	21	906	21	12

15, 14, 14

1. Bendroji informacija

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukia- mas. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip) • dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų regis- nimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Bendrovė žįstamos ilgalaikiu turtu. įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir tro administravimo. vykdo siekdamos verslo modelio tikslų. gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir

Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, tada, kai tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną pana- sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėji- pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, šių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai# KURIOMS YRA TEIKIamos GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO PASLAUGOS.

mas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuoja- Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertini-

Buveinės adresas: Laisvės pr. 10, LT – 04215, Vilnius, Lietuva.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjū-

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio

Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmin-

čio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties.

prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000128696, LEI kodas 2015 097900BG0MP0000061061 simbolis AMG1L).

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą,

išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimui.

mas.

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimą, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.

taikant apskaitą pagal prekybos datą.

mas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

tikėtiną galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Grupė ir Bendrovė

išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimo

mas.

Grupė ir Bendrovė

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

tikėtiną galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

gamtinių dujų perdavimo paslaugos. mas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertini- Buveinės adresas: mas. grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir mas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą Laisvės pr. 10, Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje informaciją. LT – 04215, Vilnius, paprastosios vardinės, 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo Lietuva. pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjū- finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, laikotarpį. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai čio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertina- vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesio- mas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, dujas“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000128696, LEI kodas giai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus gai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuo- teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2015 097900BGMP0000061061 simbolis AMG1L). Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustaty- m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties. sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal ti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgali- m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – VERT), sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo: Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo normą. Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas mo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Grupė ir Ben- sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės drovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas: Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didini- - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savi- turto apskaita yra tokia: mo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. kaina; - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- Faktinių palūkanų metodas sios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir - finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- sios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Akcininkai	Turimų akcijų skaičius	dalis (proc.)
UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Gedimino pr. 20, Vilnius)	172.279.125	96,58
Kiti akcininkai	6.103.389	3,42
Viso	178.382.514	100,00

2021 m. spalio 1 d. Bendrovė pakeitė buveinės adresą. Nuo nurodytos datos AB „Amber Grid“ buveinės adresas yra Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva.

UAB „EPSO-G" yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė (www.epsog.lt). Vienintelio valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcinin- ko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (www.enmin.lt).

2.7 Finansinis turtas

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

Akcininkai	Turimų akcijų skaičius	dalis (proc.)
UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Gedimino pr. 20, Vilnius)	172.279.125	96,58
Kiti akcininkai	6.103.389	3,42
Viso	178.382.514	100,00

2021 m. spalio 1 d. Bendrovė pakeitė buveinės adresą. Nuo nurodytos datos AB „Amber Grid“ buveinės adresas yra Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva.

UAB „EPSO-G" yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė (www.epsog.lt). Vienintelio valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcinin- ko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (www.enmin.lt).

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuojamą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpiui tenkančius tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais

Bendrovė valdo vieną dukterinę bendrovę gamtinių dujų biržą UAB „GET Baltic“ (toliau - GET Baltic). Grupę sudaro patronuojanti Bendrovė AB „Amber Grid“ ir jos patronuojamoji įmonė GET Baltic.

Informacija apie patronuojamąją įmonę 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemai-naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų ir paskirtojo tiekėjo buvimo;

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą.

Tikėtini kredito nuostoliai

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę). Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje.

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos tą dieną, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Grupė ir Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant Bendrovė valdo vieną dukterinę bendrovę gamtinių dujų biržą UAB „GET Baltic“ konkrečių Grupės ir Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi (toliau - GET Baltic). Grupę sudaro patronuojanti Bendrovė AB „Amber Grid“ įtakos Grupės ir Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu.

Grupė ir Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui.

Bendrovė ir Grupė taiko apskaitą pagal prekybos datą, kai pripažįstami finansiniai turtai, kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta ar yra neapibrėžta.

Bendrovė ir Grupė taiko apskaitą pagal prekybos datą, kai pripažįstami finansiniai turtai, kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta ar yra neapibrėžta.

Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėt# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

149

GRUPĖS IR BEN- FINANSINIO TURTO PRIpažINIMO NUTRAUKIMAS

Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas yra sumažėjęs dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus.

Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:
a. dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b. sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
c. skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d. išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e. dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f. finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Visais kitais atvejais Grupė ir Bendrovė kontrolę išlaikė.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų

GRUO- KURIŲ GRĄŽINIMO TERMINAS YRA ILGESNIS NEI 12 MĖNESIŲ PO FINANSINĖS PADĖTIES IŠANKSTINĮ MOKĖJIMĄ, PRATĘSIMĄ, PASIRINKIMO PIRKTI IR PANAŠIUS PASIRINKIMO

Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę nojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompen- turtui valdyti. džio 31 d. pateikta žemiau:

149

įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Ben- savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palū- drovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotar- kanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos pio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu metodą. 30 dienų prielaidą.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:
• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką;
• Grupė ir Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susiju- sios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
• jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
• jei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Grupė ir Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavi- nimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Grupė ir Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Grupė ir Bendrovė kontrolę išlaikė.

Prekybos skolos ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susiju- sios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigoga- mas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąly- gomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks poky- tis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsira- dimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįsta- mas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės atas- kaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansi- nės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

150

Valdomų akcijų dalis

MonėsĮmonės buveinės adresas	Pagrindinė veikla	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
UAB GET Baltic Geležinio Vilko g. 18A, LT- 08104 Vilnius, Lietuvos Respublika	Licencijuota gamtinių dujų biržos operatorė, vykdanti prekybą gamtinių dujų ilgalaikiais ir trumpalaikiais produktais	100%

GET Baltic akcinis kapitalas 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 580.450 eurų ir jį sudarė 3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų. Bendrovės investicija į dukterinę įmonę atskirojoje finansinės būklės ataskaitoje 2022 m. gruodžio 31 d. buvo atvaizduota kaip turtas, skirtas parduoti, konsoli-duotoje finansinės būklės ataskaitoje kaip perleidžiama grupė šios investici- jos balansine verte, kuri yra mažesnė už investicijos tikrąją vertę. Informacija apie perleidžiamos grupės turtą ir įsipareigojimus yra atskleista 15 pastaboje.

Vidutinis sąrašinis Grupės darbuotojų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 340 (2021 m. gruodžio 31 d. – 332). Bendrovės - 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 328 (2021 m. gruodžio 31 d. - 321).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finan-
sines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.:

2.1. Finansinių ataskaitų pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir juos atitinka. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Finansiniai Grupės ir Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2023 m. kovo 16 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskai- tas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškini-
mo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:

• 16-ojo TFAS pataisos „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms šie pakeitimai neturėjo įtakos, nes Grupei ir Bendrovei su COVID-19 susijusios nuolaidos netaikomos.

• 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos „Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptua- liuosius pagrindus“, 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomos metiniams laikotarpiams, praside- dantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių. Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiš- kinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildo- mas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.## 2.1 Naujų ir pakeistų TFAS taikymas

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie naujus ir pakeistus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kuriuos Bendrovė ir Grupė privalės ar gali pradėti taikyti ateityje.

a) Standartai, pataisos ir aiškinimai, kurie įsigaliojo ir kuriuos Grupė ir Bendrovė jau taiko:

• 1-ojo TFAS pataisa – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (pakeista 2019 m. rugsėjo 12 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 5-ojo TFAS ir 6-ojo TFAS pataisa – „Veiklos nutraukimas ir parduodamos grupės“ (pakeista 2017 m. gruodžio 19 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 16-ojo TFAS pataisa – „Nuoma“ (pakeista 2020 m. rugsėjo 24 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 3-ojo TFAS pataisa – „Verslo jungimas“ (pakeista 2020 m. gegužės 28 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 9-ojo TFAS pataisa – „Finansinės priemonės“ (pakeista 2020 m. rugpjūčio 12 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 16-ojo TFAS pataisa – „Nuoma“ (pakeista 2020 m. gegužės 28 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 1-ojo TAS pataisa – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (pakeista 2020 m. gegužės 28 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 41-ojo TAS pataisa – „Žemės ūkis“ (pakeista 2020 m. gegužės 28 d.). Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

• 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).
  1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis, pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai, taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Grupė ir Bendrovė numato peržiūrėti pateikiamus apskaitos politikos atskleidimus.

• 8-ojo TAS pataisos – „Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).
  8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

• Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).
  12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Pataisomis patikslinama, kad išimtis nėra taikoma ir ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių. Pataisomis reikalaujama, kad įmonės pripažintų atidėtąjį pelno mokestį nuo sandorių, iš kurių pirminio pripažinimo metu atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir įskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos. Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

• Draudimo sutartys – 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., pakeistas 2021 m. sausio 1 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).
  17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti draudimo įmonių, kurios priešingu atveju būtų panašios, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudikų turimas perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos.

• 17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).
  Pataisos apima įvairius patikslinimus, kuriais siekiama palengvinti 17-ojo TFAS taikymą, supaprastinti kai kuriuos standarto reikalavimus ir perėjimą prie standarto taikymo. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos.

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

Finansinėje ataskaitoje visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą, naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama. Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę GET Baltic. GET Baltic finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos. Dukterinė įmonė yra konsoliduojama nuo datos, kai jos efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojama nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.4 Investicijos į dukterinę įmonę

Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.7 Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Grupė ir Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:

• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Grupė ir Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant konkrečių Grupės ir Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Grupės ir Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Grupė ir Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Bendrovė vykdo siekdamos verslo modelio tikslų.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties. Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.# Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srau- tai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripa- žįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palū- kanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuoja- mas.

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertina- mas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapi- brėžtasis atlygis.

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuo- tą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amorti- zuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuo- jant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srau- tus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuo- jant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną pana- šių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didini- mo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto paden- gimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėji- mus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurių vertini- mas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmin- gai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuo- jama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustaty- ti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgali- nant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažini- mo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu.

Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikš- mingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendro- vė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia pasko- los išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotar- pio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Ben- drovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotar- pio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-im- paired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:

a. dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b. sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
c. skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d. išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e. dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f. finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuos- tolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba

• Grupė ir Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susiju- sios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:

• jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;

  • ei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Grupė ir Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 151

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.:

2.1. Finansinių ataskaitų pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir juos atitinka. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Finansiniai Grupės ir Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2023 m. kovo 16 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:

• 16-ojo TFAS pataisos „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms šie pakeitimai neturėjo įtakos, nes Grupei ir Bendrovei su COVID-19 susijusios nuolaidos netaikomos.

• 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos „Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“, 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).

• Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį.
• 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių.
  • Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuojamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10% testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10% testą. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.
• Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį su nuomos paskatų apskaita. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms
  • 1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. Pataisa neaktuali Bendrovei ir Grupei.
• Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo. Pataisa neaktuali bendrovei ir grupei.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

• 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).
• 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis, pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai, taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos.
• 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos.

• Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams.

  • Grupė ir Bendrovė numato peržiūrėti pateikiamus apskaitos politikos atskleidimus.

• 8-ojo TAS pataisos – „Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).

  • 8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų.
  • Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

• Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).

• 12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Pataisomis patikslinama, kad išimtis nėra taikoma ir ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių. Pataisomis reikalaujama, kad įmonės pripažintų atidėtąjį pelno mokestį nuo sandorių, iš kurių pirminio pripažinimo metu atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir įskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos.

  • Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

• Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., pakeistas 2021 m. sausio 1 d.# Taikomi standartai

17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa

17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti draudimo įmonių, kurios priešingu atveju būtų panašios, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudikų turimas perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos.

17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos apima įvairius patikslinimus, kuriais siekiama palengvinti 17-ojo TFAS taikymą, supaprastinti kai kuriuos standarto reikalavimus ir perėjimą prie standarto taikymo. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos.

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

Finansinėje ataskaitoje visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą, naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama. Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę GET Baltic. GET Baltic finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos. Dukterinė įmonė yra konsoliduojama nuo datos, kai jos efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojama nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.4 Investicijos į dukterinę įmonę

Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.7 Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Grupė ir Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Grupė ir Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant konkrečių Grupės ir Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Grupės ir Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Grupė ir Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Bendrovė vykdo siekdamos verslo modelio tikslų.

Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę). Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.).# 2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.:

2.1. Finansinių ataskaitų pagrindas

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) aiškinimų taikymas

• 16-ojo TFAS pataisos „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms šie pakeitimai neturėjo įtakos, nes Grupei ir Bendrovei su COVID-19 susijusios nuolaidos netaikomos.
• 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos „Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“, 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui.

Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu. Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:
a. dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b. sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
c. skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d. išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e. dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f. finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:
* baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
* Grupė ir Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
* Grupė ir Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
* jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
* jei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Grupė ir Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Grupė ir Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Grupė ir Bendrovė kontrolę išlaikė.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 152

Atgal į turinį# Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių. Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuojamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.

3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.

9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10% testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10% testą. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms.

Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį su nuomos paskatų apskaita. Pataisa neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms

1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. Pataisa neaktuali Bendrovei ir Grupei.

Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo. Pataisa neaktuali bendrovei ir grupei.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).

1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis, pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai, taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos.

Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Grupė ir Bendrovė numato peržiūrėti pateikiamus apskaitos politikos atskleidimus.

8-ojo TAS pataisos – „Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).

8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).

12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Pataisomis patikslinama, kad išimtis nėra taikoma ir ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių. Pataisomis reikalaujama, kad įmonės pripažintų atidėtąjį pelno mokestį nuo sandorių, iš kurių pirminio pripažinimo metu atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir įskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos. Grupės ir Bendrovės vertinimu šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., pakeistas 2021 m. sausio 1 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).

17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti draudimo įmonių, kurios priešingu atveju būtų panašios, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudikų turimas perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos.

17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pataisos apima įvairius patikslinimus, kuriais siekiama palengvinti 17-ojo TFAS taikymą, supaprastinti kai kuriuos standarto reikalavimus ir perėjimą prie standarto taikymo. Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos.

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

Finansinėje ataskaitoje visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą, naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama. Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę GET Baltic. GET Baltic finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos. Dukterinė įmonė yra konsoliduojama nuo datos, kai jos efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojama nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.4 Investicijos į dukterinę įmonę

Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.5 Nematerialusis turtas

Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 6 pastabą. Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)

Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą.# Specialiosios sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamorti- zuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąly- gos nustatomos žemės sklypams neterminuotam laikui. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigo- jimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 3 ir 23 pastabą).

Nematerialiojo turto priežiūros ir kitos vėlesnės išlaidos

Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaiti- nio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįsta- mos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės suma- žėjimas, jei yra reikalingas.

Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuos- tolius. žr. 7 pastabą.

Turto vertės sumažėjimas alokuojamas visiems pinigus kuriantiems turto vienetams proporcingai jų balansinei likutinei vertei. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkaino- tos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve.

Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusi- dėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainoji- mo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priski- riamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitali- zuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapita- lizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigy- ti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atlik- tus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Nustatant kapitali- zuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.

Kintamieji mokėjimai, priklausantys nuo būsimų įvykių, neįtraukiami į turto balansinę vertę turto parengimo naudoti momentu ir šiems mokėjimams nepri- pažįstamas joks įsipareigojimas. Kintamieji mokėjimai kapitalizuojami ir pripa- žįstami turto savikainos dalimi tada, kai jie yra atliekami.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemosnaudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdynonaudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.

Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avari- jų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) atas- kaitoje arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

• Žemė -
• Pastatai 25 - 60 metų.
• Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai 18 – 25 metų.
• Dujotiekiai ir jų įrenginiai 55 – 70 metų.
• Mašinos ir įrengimai 5 - 25 metų.
• Transporto priemonės 7 metai.
• Kitas ilgalaikis materialusis turtas 4 - 10 metų.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą.

Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialu- sis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Ilgalaikio materialiojo turto priežiūros, remonto, rekonstravimo darbai ir kitos vėlesnės išlaidos.

Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo buvo patirtos, sąnaudoms. Į ilgalaikio materialio- jo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos kasdienės šio ilgalaikio materialiojo turto priežiūros išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tada, kai jos patiriamos. Tokių išlaidų paskirtis apibūdinama kaip ilgalaikio materialiojo turto „remontų ir priežiūros sąnaudos“.

Jeigu atliekama ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcija (esminis pagerinimas), rekonstrukcijos / esminio pagerinimo darbai registruojami kaip atskiras ilgalaikio turto komponentas ir nurašoma keičiamo turto komponento likutinė vertė. Jei ilgalaikio materialiojo turto toles- nio eksploatavimo būtina sąlyga yra reguliarių išsamių patikrinimų atlikimas, ieškant gedimų, nepriklausomai nuo to, ar keičiamos tam tikros tikrinamo turto dalys, jo išlaidos pridedamos prie nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnio balansinės vertės kaip atskiras komponentas, kuris nudėvimas per laikotarpį iki sekančios periodinės patikros.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnau- das, ir naudojimo vertės.Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažes-

Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Grupė ir Ben- drovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:

• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savi- kaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- sios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- sios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kate- gorijas remiasi verslo modeliu, kurį Grupė ir Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant konkrečių Grupės ir Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Grupės ir Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Grupė ir Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirti- nimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Bendrovė vykdo siekdamos verslo modelio tikslų.# Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo. Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties. Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai, susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju – paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau – amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos.

Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu. Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius.

Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

a. dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b. sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
c. skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d. išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e. dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f. finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
• Grupė ir Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susiju- sios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
• jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
  • ei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palū- kanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės atas- kaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansi- nėms būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigoja- mas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąly- gomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks poky- tis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsira- dimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįsta- mas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Turto vertės sumažėjimas

nė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskai- čiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažė- jimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (nevirši-

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 153

Atgal į turinį

2.5 Nematerialusis turtas

Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 6 pastabą. Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripaži- nimo metu apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per- nu matytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Nemateria- lųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)

Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruo- ti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudi- mai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyven- dinti projektą. Specialios sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamorti- zuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąly- gos nustatomos žemės sklypams neterminuotam laikui. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigo- jimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 3 ir 23 pastabą).

Nematerialiojo turto priežiūros ir kitos vėlesnės išlaidos

Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaiti- nio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįsta- mos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės suma- žėjimas, jei yra reikalingas.

2.6 Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuos- tolius. žr. 7 pastabą. Turto vertės sumažėjimas alokuojamas visiems pinigus kuriantiems turto vienetams proporcingai jų balansinei likutinei vertei. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkaino- tos turto vertės. Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusi- dėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainoji- mo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priski- riamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitali- zuojamos kaip to turto savikainos dalis.# Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma. Kintamieji mokėjimai, priklausantys nuo būsimų įvykių, neįtraukiami į turto balansinę vertę turto parengimo naudoti momentu ir šiems mokėjimams nepripažįstamas joks įsipareigojimas. Kintamieji mokėjimai kapitalizuojami ir pripažįstami turto savikainos dalimi tada, kai jie yra atliekami.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemos naudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.

Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

• Žemė -
• Pastatai 25 - 60 metų.
• Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai 18 – 25 metų.
• Dujotiekiai ir jų įrenginiai 55 – 70 metų.
• Mašinos ir įrengimai 5 - 25 metų.
• Transporto priemonės 7 metai.
• Kitas ilgalaikis materialusis turtas 4 - 10 metų.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą. Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo balansinę vertę, turtas laikomas sumažėjusiu.

2.7 Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Grupė ir Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:

• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius.# Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną pana- šių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didini- mo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto paden- gimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta.

Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėji- mus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertini- mas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmin- gai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuo-jama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustaty- ti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgali- nant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažini- mo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu.

Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikš- mingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendro- vė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia pasko- los išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotar- pio tikėtinus kredito nuostolius.

Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Ben- drovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotar- pio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-im- paired) finansiniu turtu.

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:

a. dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b. sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
c. skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d. išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e. dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f. finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuos- tolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
• Grupė ir Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susiju- sios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
• jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
• ei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Grupė ir Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perda- vimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Grupė ir Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Grupė ir Bendrovė kontrolę išlaikė.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palū- kanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės atas- kaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansi- nės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigoja- mas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąly- gomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks poky- tis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsira- dimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįsta- mas Bendrųjų pajamų ataskaitoje. nė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskai- čiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

2.5 Nematerialusis turtas

Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 6 pastabą. Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra.

Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį.

Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)

Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą. Specialios sąlygos taikomos neribotą laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamortizuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąlygos nustatomos žemės sklypams neterminuotam laikui.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 3 ir 23 pastabą).

Nematerialiojo turto priežiūros ir kitos vėlesnės išlaidos

Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės sumažėjimas, jei yra reikalingas.

2.6 Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 7 pastabą.

Turto vertės sumažėjimas alokuojamas visiems pinigus kuriantiems turto vienetams proporcingai jų balansinei likutinei vertei. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve.

Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.

Kintamieji mokėjimai, priklausantys nuo būsimų įvykių, neįtraukiami į turto balansinę vertę turto parengimo naudoti momentu ir šiems mokėjimams nepripažįstamas joks įsipareigojimas. Kintamieji mokėjimai kapitalizuojami ir pripažįstami turto savikainos dalimi tada, kai jie yra atliekami.

• Žemė -
• Pastatai 25 - 60 metų.
• Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai 18 – 25 metų.
• Dujotiekiai ir jų įrenginiai 55 – 70 metų.
• Mašinos ir įrengimai 5 - 25 metų.
• Transporto priemonės 7 metai.
• Kitas ilgalaikis materialusis turtas 4 - 10 metų.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Ilgalaikio materialiojo turto priežiūros, remonto, rekonstravimo darbai ir kitos vėlesnės išlaidos.

Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo buvo patirtos, sąnaudoms. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos kasdienės šio ilgalaikio materialiojo turto priežiūros išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tada, kai jos patiriamos. Tokių išlaidų paskirtis apibūdinama kaip ilgalaikio materialiojo turto „remontų ir priežiūros sąnaudos“. Jeigu atliekama ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcija (esminis pagerinimas), rekonstrukcijos / esminio pagerinimo darbai registruojami kaip atskiras ilgalaikio turto komponentas ir nurašoma keičiamo turto komponento likutinė vertė.Jei ilgalaikio materialiojo turto tolesnio eksploatavimo būtina sąlyga yra reguliarių išsamių patikrinimų atlikimas, ieškant gedimų, nepriklausomai nuo to, ar keičiamos tam tikros tikrinamo turto dalys, jo išlaidos pridedamos prie nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnio balansinės vertės kaip atskiras komponentas, kuris nudėvimas per laikotarpį iki sekančios periodinės patikros.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

2.7 Finansinis turtas

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Tikėtini kredito nuostoliai

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu. Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 155

Atgal į turinį

2.5 Nematerialusis turtas

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)

Nematerialiojo turto priežiūros ir kitos vėlesnės išlaidos

Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės sumažėjimas, jei yra reikalingas.

Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpiu tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Prekybos skolos

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

nė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant# 2.6 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikio materialiojo turto priežiūros, remonto, rekonstravimo darbai ir kitos vėlesnės išlaidos.

I lgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė:

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu.

Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Prekybos skolos

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

2.7 Finansinis turtas

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:
• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
• Grupė ir Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
• jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
• jei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Prekybos skolos

157 Atgal į turinį

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu. Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

158

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojami įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos.

Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotar- pio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Prekybos skolos

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2022 metais ir 2021 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15%. Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė ir Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70% ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik tokio paties pobūdžio sandorių pelnu. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Į atidėto pelno mokesčio turto skaičiavimo bazę Grupė įtraukia:
* Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikio turto perkainojimą (vertės sumažėjimą);
* Atsargų vertės sumažėjimą;
* Gautinų sumų vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikes išmokas darbuotojams;
* Atostoginių kaupinius;
* Kitas sukauptas sąnaudas;
* Nepanaudotą investicinių projektų mokestinės lengvatos dalį;
* Nepanaudotus mokestinius nuostolius, kuriais Bendrovė galės pasinaudoti ateityje;
* Kita.

Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
* Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
* Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
* Palūkanų kapitalizavimo įtaka;
* Kiti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose paja- mose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.16 Pajamų pripažinimas

Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimas ir vertinimas grindžiamas penkių žingsnių pajamų pripažinimo modeliu, taikomu visoms sutartims su klientais. Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y.# paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui.
Grupės pajamas sudaro:
* gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
* pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
* kitos pajamos;
* finansinės veiklos pajamos.

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemosnaudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemosnaudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Balansavimo veiklos pajamos

Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemosnaudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemosnaudotojų balansavimo paslaugas. Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemosnaudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemosnaudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemosnaudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą. Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemosnaudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemosnaudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų perteklius. Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo principo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskaitinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balansavimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemosnaudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemosnaudotojų gauna neutralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus finansinį neutralumą. Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agentas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikus neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis). Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontrole, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemosnaudotojo, o visų sistemosnaudotojų naudai.

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (iki 2022 m. gegužės 1 d.), paskirtam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:
* Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
* Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
* Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką). Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės. Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:
1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.
2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:
1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

Grupės ir Bendrovės įmonės sąnaudos yra grupuojamos pagal pobūdį. Sąnaudomis pripažįstami mokesčiai tokie kaip nekilnojamos turto mokestis, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, su aplinkos tarša susiję mokesčiai, neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir kt.## 2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, laisvo pinigų likučio palūkanų pajamos.

Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:
* nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo,
* paskolų palūkanų sąnaudos,
* pripažintos neginčijamos baudos bei delspinigiai už ne laiku atliktus atsis- kaitymus.

2.19 Pinigų srautai

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netie- sioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laiko- tarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje.

Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.

Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.

Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Grupė ir Ben- drovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:
* finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savi- kaina;
* finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- sios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
* finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- sios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kate- gorijas remiasi verslo modeliu, kurį Grupė ir Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant konkrečių Grupės ir Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Grupės ir Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu.

Grupė ir Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirti- nimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Bendrovė vykdo siekdamos verslo modelio tikslų.

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palū- kanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertina- mas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapi- brėžtasis atlygis.

Skaičiuo- jant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srau- tus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuo- dami įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos.

Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną pana- šių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didini- mo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

2.8 Atsargos

Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas. Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.

Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos. Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą.

Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:
Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).

Į gamtinių dujų pirkimus per periodą nuo 2022 m. kovo 1 d. neįtraukiamos dujos, perkamos sistemos naudotojo balansavimui.

2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

2.10 Dotacijos

Dotacija – valstybės ir Europos Sąjungos finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos gali būti dviejų rūšių:
• dotacijos, susijusios su turtu;
• dotacijos, susijusios su pajamomis.

Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas.

Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

2.11 Turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla

Grupė ilgalaikio naudojimo turtą ir perleidimo grupes priskiria laikomiems parduoti, kai:
1.# Tikimasi parduoti klasifikuojamas ilgalaikis turtas

Pirmiau nurodytos priemonės turto klasifikavimui kaip laikomas pardavimui, kai turtas laikomas skirtu nedelsiant parduoti tinkamomis sąlygomis:

1. Tikimasi, kad turto balansinė vertė bus atgauta daugiausia jį pardavus, o ne toliau jį naudojant;
2. Turtas laikomas kaip skirtas nedelsiant parduoti ir;
3. Turto pardavimo galimybė yra labai tikėtina esant dabartinei jo būklei, įprastoms tokio turto (ar perleidžiamos grupės) pardavimo sąlygoms.

Pardavimas laikomas labai galimu, kai:

• Vadovybė yra įsipareigojusi planuoti turto (ar perleidimo grupės) pardavimą;
• Pradėtas aktyvus pardavimo plano įgyvendinimas ir pirkėjo paieškos;
• Turtu aktyviai prekiaujama rinkoje tokia kaina, kuri yra pagrįsta turto tikrąja verte; ir
• Tikimasi, kad pardavimas bus baigtas greičiau nei per vienerius metus nuo pripažinimo turtu, skirtu parduoti.

Pardavimui skirtas ilgalaikis turtas yra apskaitomas žemesne verte tarp apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo savikainą.

Nutraukta veikla – tai veiklos rezultatai ir pinigų srautai, kuriuos galima aiškiai atskirti nuo likusios Bendrovės veiklos, pinigų srautai, kurie buvo parduoti arba klasifikuojami kaip laikomi pardavimui, ir:

• atstovauja atskirai reikšmingai verslo sričiai arba geografinei sričiai;
• yra suderinto plano, kuriuo siekiama parduoti pagrindinę verslo sritį arba veiklos geografinę vietovę, dalis; arba
• tai dukterinė įmonė, įsigyta tik siekiant ją perparduoti.

Atliekant tarpusavio likučių eliminavimą, Grupėje vertinama ar eliminavimas turi būti atliekamas iš perleidžiamos grupės turto / įsipareigojimų, ar iš perleidžiamai grupei nepriskirto turto / įsipareigojimų. Jei tarpusavio sandoriai bus tęsiami ir likučiai numatomi ir toliau, eliminavimai atliekami perleidžiamojoje grupėje. Jei mažai tikėtina, kad sandoriai bus tęsiami, eliminavimo įrašai turi būti atliekami iš perleidžiamai grupei nepriskiriamo turto / įsipareigojimo.

2.12 Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:

• fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
• kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
• sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
• pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
• baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:

• padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
• sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
• pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

Nuomos įsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpį yra suma, dėl kurios susidaro pastovi periodinė palūkanų norma likusiai nuomos įsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba, jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Grupė ir Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinama iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Grupė ir Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius, remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste. Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Grupė ir Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Grupė ir Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui, remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais. Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Grupė ir Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Grupė ir Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

• dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir
• atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus, siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Grupė ir Bendrovė:

• paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
• nustato pakeistos nuomos terminą; ir
• pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą, diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:

• sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
• atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

a. Grupė ir Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas - tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

b. Premijų planai
Grupė ir Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

c. Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, išmokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.14 Atidėjiniai

Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas suformavimo metu.

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.# Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galio- jusį finansinių ataskaitų datą. 2022 metais ir 2021 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15%.

Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutrau- kiamas, jeigu Grupė ir Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70% ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik tokio paties pobūdžio sandorių pelnu. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Ati- dėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįsta- mas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestina- mojo, nei finansinio pelno.

Į atidėto pelno mokesčio turto skaičiavimo bazę Grupė įtraukia:
* Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikio turto perkainojimą (vertės sumažėjimą);
* Atsargų vertės sumažėjimą;
* Gautinų sumų vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikes išmokas darbuotojams;
* Atostoginių kaupinius;
* Kitas sukauptas sąnaudas;
* Nepanaudotą investicinių projektų mokestinės lengvatos dalį;
* Nepanaudotus mokestinius nuostolius, kuriais Bendrovė galės pasinaudoti ateityje;
* Kita.

• Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
• Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
• Palūkanų kapitalizavimo įtaka;

• Kiti.

• Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudary- mo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taiko- mas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaiti- nio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigo- jimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atve- jus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose paja- mose.

2.16 Pajamų pripažinimas

Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimas ir vertinimas grindžiamas penkių žingsnių pajamų pripažinimo modeliu, taikomu visoms sutartims su klientais. Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y. paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui.

Grupės pajamas sudaro:
* gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
* pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
* kitos pajamos;
* finansinės veiklos pajamos.

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripa- žįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemosnaudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Balansavimo veiklos pajamos

Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo paja- mos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Ben- drovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balan- savimo paslaugas. Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžia- mų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalan- suoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Regla- mentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertinda- ma kiekvieną dujų parą.

Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susida- ro gamtinių dujų perteklius.

Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo prin- cipo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskai- tinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balan- savimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neu- tralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo siste- mos operatoriaus finansinį neutralumą.

Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agen- tas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikius neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis). Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontro- le, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslau- gos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo siste- mos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administra- toriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujan- tis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gam- tinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Ben- drovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpi- ninkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprasti- nės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD termi- nalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (iki 2022 m. gegužės 1 d.), paskir- tam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patir- ti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotar- pius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, orga- nizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslau- gų įkainius:
* Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
* Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuo- tas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalen- dorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskai- čiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui).# Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise; • Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Paja- mos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensa- ciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką). Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidi- mas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekons- trukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susi- jusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.

Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompen- sacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždir- ba papildomų pajamų.

2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remian- tis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždir- ba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėli- mo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėli- mo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuosto- liui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnau- doms.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendro- vė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:

1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduo- tų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedel- siant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

Grupės ir Bendrovės įmonės sąnaudos yra grupuojamos pagal pobūdį. Sąnaudomis pripažįstami mokesčiai tokie kaip nekilnojamos turto mokestis, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, su aplinkos tarša susiję mokesčiai, neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir kt.

2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, laisvo pinigų likučio palūkanų pajamos.

Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:

• nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo,
• paskolų palūkanų sąnaudos,
• pripažintos neginčijamos baudos bei delspinigiai už ne laiku atliktus atsis- kaitymus.

2.19 Pinigų srautai

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netie- sioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laiko- tarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje.

Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.

Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams.

Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.

Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Ben- drovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 160

• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savi- kaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- sios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikro- sios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Grupė ir Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirti- nimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Bendrovė vykdo siekdamos verslo modelio tikslų.

Faktinių palūkanų metodas

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.## 2.8 Atsargos

Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas.

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.

Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.

Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos. Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą.

Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).

Į gamtinių dujų pirkimus per periodą nuo 2022 m. kovo 1 d. neįtraukiamos dujos, perkamos sistemos naudotojo balansavimui.

2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

2.10 Dotacijos

Dotacija – valstybės ir Europos Sąjungos finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos gali būti dviejų rūšių:
* dotacijos, susijusios su turtu;
* dotacijos, susijusios su pajamomis.

Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

2.11 Turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla

Grupė ilgo naudojimo turtą ir perleidimo grupes priskiria laikomiems parduoti, kai:
1. Tikimasi, kad turto balansinė vertė bus atgauta daugiausia jį pardavus, o ne toliau jį naudojant;
2. Turtas laikomas kaip skirtas nedelsiant parduoti ir;
3. Turto pardavimo galimybė yra labai tikėtina esant dabartinei jo būklei, įprastoms tokio turto (ar perleidžiamos grupės) pardavimo sąlygoms.

Pardavimas laikomas labai galimu, kai:
* Vadovybė yra įsipareigojusi planuoti turto (ar perleidimo grupės) pardavimą;
* Pradėtas aktyvus pardavimo plano įgyvendinimas ir pirkėjo paieškos.;
* Turtu aktyviai prekiaujama rinkoje tokia kaina, kuri yra pagrįsta turto tikrąja verte; ir
* Tikimasi, kad pardavimas bus baigtas greičiau nei per vienerius metus nuo pripažinimo turtu, skirtu parduoti.

Pardavimui skirtas ilgalaikis turtas yra apskaitomas žemesne verte tarp apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo savikainą.

Nutraukta veikla – tai veiklos rezultatai ir pinigų srautai, kuriuos galima aiškiai atskirti nuo likusios Bendrovės veiklos, pinigų srautai, kurie buvo parduoti arba klasifikuojami kaip laikomi pardavimui, ir:
* atstovauja atskirai reikšmingai verslo sričiai arba geografinei sričiai;
* yra suderinto plano, kuriuo siekiama parduoti pagrindinę verslo sritį arba veiklos geografinę vietovę, dalis; arba
* tai dukterinė įmonė, įsigyta tik siekiant ją perparduoti.

Atliekant tarpusavio likučių eliminavimą, Grupėje vertinama ar eliminavimas turi būti atliekamas iš perleidžiamos grupės turto / įsipareigojimų, ar iš perleidžiamai grupei nepriskirto turto / įsipareigojimų. Jei tarpusavio sandoriai bus tęsiami ir likučiai numatomi ir toliau, eliminavimai atliekami perleidžiamojoje grupėje. Jei mažai tikėtina, kad sandoriai bus tęsiami, eliminavimo įrašai turi būti atliekami iš perleidžiamai grupei nepriskiriamo turto / įsipareigojimo.

2.12 Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
* fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
* kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
* sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
* pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
* baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
* padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
* sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
* pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

Nuomos įsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpį yra suma, dėl kurios susidaro pastovi periodinė palūkanų norma likusiai nuomos įsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba, jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Grupė ir Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Grupė ir Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius, remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste. Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Grupė ir Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Grupė ir Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui, remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais. Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Grupė ir Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.Nuomos pakeitimai

Grupė ir Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos: • dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir • atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus, siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Grupė ir Bendrovė:
* paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
* nustato pakeistos nuomos terminą; ir
* pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą, diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
* sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
* atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

a. Grupė ir Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas - tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

b. Premijų planai
Grupė ir Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

c. Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, išmokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.14 Atidėjiniai

Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas suformavimo metu.

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė ir Bendrovė nebetęsė veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė veiklos nebetęsė dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70% ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik tokio paties pobūdžio sandorių pelnu. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno Mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu.Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamo, nei finansinio pelno.

Į atidėto pelno mokesčio turto skaičiavimo bazę Grupė įtraukia:
* Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikio turto perkainojimą (vertės sumažėjimą);
* Atsargų vertės sumažėjimą;
* Gautinų sumų vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikes išmokas darbuotojams;
* Atostoginių kaupinius;
* Kitas sukauptas sąnaudas;
* Nepanaudotą investicinių projektų mokestinės lengvatos dalį;
* Nepanaudotus mokestinius nuostolius, kuriais Bendrovė galės pasinaudoti ateityje;
* Kita.

• Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
• Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
• Palūkanų kapitalizavimo įtaka;

• Kiti.

• Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Grupės pajamas sudaro:
* gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
* pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
* kitos pajamos;
* finansinės veiklos pajamos.

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.# Balansavimo veiklos pajamos

Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balansavimo paslaugas.

Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą.

Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų perteklius.

Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo principo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskaitinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balansavimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neutralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus finansinį neutralumą.

Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agentas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikus neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis). Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontrole, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastovioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų / pelno įprastinės veiklos metu.

SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (iki 2022 m. gegužės 1 d.), paskirtam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:

• Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
• Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
• Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką). Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės. Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.
2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:

1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos

Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:

• nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo,
• paskolų palūkanų sąnaudos,
• pripažintos neginčijamos baudos bei delspinigiai už ne laiku atliktus atsiskaitymus.

2.19 Pinigų srautai

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu.Netie- sioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laiko- tarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams. Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Ben- drovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 161

Atgal į turinį

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuo- tą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amorti- zuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuo- jant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srau- tus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną pana- šių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuos- tolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

• jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
  • ei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

2.8 Atsargos

Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).

• dotacijos, susijusios su turtu;
• dotacijos, susijusios su pajamomis.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laiko- tarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dota- cijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąly- gas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

Grupė ilgo naudojimo turtą ir perleidimo grupes priskiria laikomiems parduoti, kai:

1. Tikimasi, kad turto balansinė vertė bus atgauta daugiausia jį pardavus, o ne toliau jį naudojant;
   2.# Turtas laikomas kaip skirtas nedelsiant parduoti ir; 3. Turto pardavimo galimybė yra labai tikėtina esant dabartinei jo būklei, įpras- toms tokio turto (ar perleidžiamos grupės) pardavimo sąlygoms. Pardavimas laikomas labai galimu, kai: • Vadovybė yra įsipareigojusi planuoti turto (ar perleidimo grupės) pardavimą; • Pradėtas aktyvus pardavimo plano įgyvendinimas ir pirkėjo paieškos.; • Turtu aktyviai prekiaujama rinkoje tokia kaina, kuri yra pagrįsta turto tikrąja verte; ir • Tikimasi, kad pardavimas bus baigtas greičiau nei per vienerius metus nuo pripažinimo turtu, skirtu parduoti. Pardavimui skirtas ilgalaikis turtas yra apskaitomas žemesne verte tarp apskaiti- nės vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo savikainą. Nutraukta veikla – tai veiklos rezultatai ir pinigų srautai, kuriuos galima aiškiai atskirti nuo likusios Bendrovės veiklos, pinigų srautai, kurie buvo parduoti arba klasifikuojami kaip laikomi pardavimui, ir: • atstovauja atskirai reikšmingai verslo sričiai arba geografinei sričiai; • yra suderinto plano, kuriuo siekiama parduoti pagrindinę verslo sritį arba veiklos geografinę vietovę, dalis; arba • tai dukterinė įmonė, įsigyta tik siekiant ją perparduoti. Atliekant tarpusavio likučių eliminavimą, Grupėje vertinama ar eliminavimas turi būti atliekamas iš perleidžiamos grupės turto / įsipareigojimų, ar iš perlei- džiamai grupei nepriskirto turto / įsipareigojimų. Jei tarpusavio sandoriai bus tęsiami ir likučiai numatomi ir toliau, eliminavimai atliekami perleidžiamojoje grupėje. Jei mažai tikėtina, kad sandoriai bus tęsiami, eliminavimo įrašai turi būti atliekami iš perleidžiamai grupei nepriskiriamo turto / įsipareigojimo.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:

• fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
• kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
• sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
• pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
• baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:

• padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
• sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
• pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

Nuomos pakeitimai

Grupė ir Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvyk- domos abi šios sąlygos:

• dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir
• atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus, siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigalio- jimo datą Grupė ir Bendrovė:

• paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
• nustato pakeistos nuomos terminą; ir
• pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą, diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:

• sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susiju- sius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
• atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigo- jimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, patei- kiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

b. Premijų planai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi kons- truktyvų įsipareigojimą.

c. Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, išmokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Apra- šytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligaci- joms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuoto- jams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neat- šaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominęnaudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigoji- mui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėji- niai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįs- tamas kaip skolinimosi išlaidos. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir kore- guojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi diskon- tavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas sufor- mavimo metu.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu.Ati- dėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįsta- mas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestina- mojo, nei finansinio pelno.

• Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
* Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
* Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
* Palūkanų kapitalizavimo įtaka;
* Kiti.

• Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudary- mo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taiko- mas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaiti- nio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigo- jimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Grupės pajamas sudaro:
* gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
* pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
* kitos pajamos;
* finansinės veiklos pajamos.

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripa- žįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Balansavimo veiklos pajamos

Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo paja- mos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Ben- drovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balan- savimo paslaugas. Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžia- mų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalan- suoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Regla- mentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertinda- ma kiekvieną dujų parą. Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susida- ro gamtinių dujų perteklius. Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo prin- cipo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskai- tinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balan- savimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neu- tralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo siste- mos operatoriaus finansinį neutralumą. Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agen- tas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikius neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis). Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontro- le, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo siste- mos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, orga- nizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslau- gų įkainius:
* Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
* Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuo- tas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalen- dorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskai- čiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui).# 2.17 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:

1) Sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) Per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos

• Nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo,
• Paskolų palūkanų sąnaudos,
• Pripažintos neginčijamos baudos bei delspinigiai už ne laiku atliktus atsiskaitymus.

2.19 Pinigų srautai

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynoji pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.

Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 162 Atgal į turinį

2.7 Finansinis turtas

• Finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• Finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir
• Finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Tikėtini kredito nuostoliai

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.## 2.8 Atsargos

Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.

Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).

Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

Dotacijos gali būti dviejų rūšių:
* dotacijos, susijusios su turtu;
* dotacijos, susijusios su pajamomis.

Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laiko- tarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

Grupė ilgo naudojimo turtą ir perleidimo grupes priskiria laikomiems parduoti, kai:
1. Tikimasi, kad turto balansinė vertė bus atgauta daugiausia jį pardavus, o ne toliau jį naudojant;
2. Turtas laikomas kaip skirtas nedelsiant parduoti ir;
3. Turto pardavimo galimybė yra labai tikėtina esant dabartinei jo būklei, įprastomis tokio turto (ar perleidžiamos grupės) pardavimo sąlygoms.

Pardavimas laikomas labai galimu, kai:
* Vadovybė yra įsipareigojusi planuoti turto (ar perleidimo grupės) pardavimą;
* Pradėtas aktyvus pardavimo plano įgyvendinimas ir pirkėjo paieškos.;
* Turtu aktyviai prekiaujama rinkoje tokia kaina, kuri yra pagrįsta turto tikrąja verte; ir
* Tikimasi, kad pardavimas bus baigtas greičiau nei per vienerius metus nuo pripažinimo turtu, skirtu parduoti.

Nutraukta veikla – tai veiklos rezultatai ir pinigų srautai, kuriuos galima aiškiai atskirti nuo likusios Bendrovės veiklos, pinigų srautai, kurie buvo parduoti arba klasifikuojami kaip laikomi pardavimui, ir:
* atstovauja atskirai reikšmingai verslo sričiai arba geografinei sričiai;
* yra suderinto plano, kuriuo siekiama parduoti pagrindinę verslo sritį arba veiklos geografinę vietovę, dalis; arba
* tai dukterinė įmonė, įsigyta tik siekiant ją perparduoti.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
* fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
* kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
* sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
* pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
* baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
* padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
* sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
* pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

Grupė ir Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
• dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir
• atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus, siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Grupė ir Bendrovė:
• paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
• nustato pakeistos nuomos terminą; ir
• pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą, diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
• sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
• atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

b. Premijų planai
Grupė ir Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

c. Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, išmokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.14 Atidėjiniai

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu.Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Į atidėto pelno mokesčio turto skaičiavimo bazę Grupė įtraukia:
• Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą;
• Ilgalaikio turto perkainojimą (vertės sumažėjimą);
• Atsargų vertės sumažėjimą;
• Gautinų sumų vertės sumažėjimą;
• Ilgalaikes išmokos darbuotojams;
• Atostoginių kaupinius;
• Kitas sukauptas sąnaudas;
• Nepanaudotą investicinių projektų mokestinės lengvatos dalį;
• Nepanaudotus mokestinius nuostolius, kuriais Bendrovė galės pasinaudoti ateityje;
• Kita.

• Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
• Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
• Palūkanų kapitalizavimo įtaka;
• Kiti.

• Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinius skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

2.16 Pajamų pripažinimas

Grupės pajamas sudaro:
• gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
• SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
• pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
• kitos pajamos;
• finansinės veiklos pajamos.

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.# Balansavimo veiklos pajamos

Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balansavimo paslaugas. Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą.

Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo principo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskaitinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balansavimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neutralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus finansinį neutralumą.

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (iki 2022 m. gegužės 1 d.), paskirtam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:

• Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
• Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
• Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės. Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.
2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2. per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos

2.19 Pinigų srautai

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu.Netie- sioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laiko- tarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams. Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Ben- drovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos. KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 163 Atgal į turinį

Faktinių palūkanų metodas

Tikėtini kredito nuostoliai

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Dotacijos gali būti dviejų rūšių:
• dotacijos, susijusios su turtu;
• dotacijos, susijusios su pajamomis.

Pardavimui laikomas turtas (arba perleidžiama grupė) klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, kai jo balansinė vertė bus susigrąžinama vykdant pardavimo sandorį, o ne per tęstinę veiklą. Tai įvyksta, kai:

1. Turtas yra prieinamas nedelsiant parduoti esant dabartinei jo būklei įprastoms pardavimo sąlygoms.
2. Turtas laikomas kaip skirtas nedelsiant parduoti ir;
3. Turto pardavimo galimybė yra labai tikėtina esant dabartinei jo būklei, įpras- toms tokio turto (ar perleidžiamos grupės) pardavimo sąlygoms.

Pardavimas laikomas labai galimu, kai:

• Vadovybė yra įsipareigojusi planuoti turto (ar perleidimo grupės) pardavimą;
• Pradėtas aktyvus pardavimo plano įgyvendinimas ir pirkėjo paieškos.;
• Turtu aktyviai prekiaujama rinkoje tokia kaina, kuri yra pagrįsta turto tikrąja verte; ir

• Tikimasi, kad pardavimas bus baigtas greičiau nei per vienerius metus nuo pripažinimo turtu, skirtu parduoti.

• atstovauja atskirai reikšmingai verslo sričiai arba geografinei sričiai;

• yra suderinto plano, kuriuo siekiama parduoti pagrindinę verslo sritį arba veiklos geografinę vietovę, dalis; arba
• tai dukterinė įmonė, įsigyta tik siekiant ją perparduoti.

2.12 Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Peržiūrėta diskonto norma

Nepakeista diskonto norma

Nuomos pakeitimai

Grupė ir Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Grupė ir Bendrovė:

2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

2.14 Atidėjiniai

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
* Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
* Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
* Palūkanų kapitalizavimo įtaka;
* Kiti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Grupės pajamas sudaro:
* Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
* Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
* Kitos pajamos;
* Finansinės veiklos pajamos.

Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą.

Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidi- mas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidi- mas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavyBės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekons- trukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susi- jusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.

Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompen- sacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždir- ba papildomų pajamų.

2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remian- tis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždir- ba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėli- m_o paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėli- mo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuosto- liui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnau- doms.

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendro- vė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:

1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduo- tų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedel- siant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.

Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Ben- drovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripa- žįstamos ilgalaikiu turtu.

Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuoja- mas.

2.16 Pajamų pripažinimas

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Balansavimo veiklos pajamos

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2. per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 165
Atgal į turinį

Faktinių palūkanų metodas

Tikėtini kredito nuostoliai

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Prekybos skolos

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu.Ati- dėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįsta- mas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestina-mojo, nei finansinio pelno.

• Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
• Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
• Palūkanų kapitalizavimo įtaka;

• Kiti.

• Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudary- mo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taiko- mas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaiti- nio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigo- jimu.

2.16 Pajamų pripažinimas

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Balansavimo veiklos pajamos

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

• Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
• Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
• Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 166

Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansinis turtas

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokestis

Grupės pajamas sudaro:

• gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
• SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
• pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
• kitos pajamos;
• finansinės veiklos pajamos.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:

2.20 Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės ataskaitos sudarymo dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.21 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupė ir Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą. Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra svarbūs tikrosios vertės nustatymui:

• Lygis 1: tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
• Lygis 2: vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemesnio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
• Lygis 3: vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemesnio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Grupės ir Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei gautos ir suteiktos paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d finansinio turto balansinė vertė yra artima jo tikrajai vertei.

2.22 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami, bet yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.23 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.24 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras standartas specifiškai leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

3 Apskaitiniai įverčiai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusidėvėjimą ir ilgalaikio materialiojo turto vertės įvertinimą (3.1, 7 pastabos), atidėtojo pelno mokesčio turtą (3.4 ir 31 pastabos), investicijos į dukterinę įmonę perklasifikavimą į turtą, skirtą parduoti ir perleidžiamą grupę (3.5 ir 15 pastabos), apskaitos principus, taikomius sistemosnaudotojų balansavimui (3.6 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

3.1 Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas

Kaip aprašyta 7 pastaboje, Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertės atitikimo tikrajai vertei patikrinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.

3.2 Atidėjiniai servitutams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms (apsaugos zonoms)

2019 m. birželio 6 d., patvirtinus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., dalinai pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (įskaitant ne tik apsaugos zonas, bet ir magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas) taikymo teritorijose (žemei) šalia Bendrovei priklausančių infrastruktūros objektų, o taip pat jų nustatymo, registravimo ir kompensacijų išmokėjimo. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo Grupę ir Bendrovę suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas bei magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas. Pradinis atidėjinys, kaip nematerialus turtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2022 m. gruodžio 1 d., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinys apsaugos zonoms pripažintas trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose įsipareigojimuose. Atidėjinys apskaičiuotas, įvertinant:

• apaugos zonų formavimui planuojamas patirti išlaidas (žymų registravimo įkainius dauginant iš apsaugos zonų skaičiaus) bei išlaidas vietovės klasių įregistravimui;
• aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą.

2021 m. gruodžio 31 d. atidėjinio suma nebuvo tikslinama. 2022 m. gruodžio 31 d. vertinant įsipareigojimo vertę, dėl aiškesnio teisinio reglamentavimo pastebimos dalinai sumažėjusios apsaugos zonų registravimo paslaugų apimtys. Taip pat apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymui bei įregistravimui reikalingiems veiksmams atlikti viešaisiais pirkimais buvo perkamos atitinkamos paslaugos ir jų sutarčių verčių suma yra mažesnė už atidėjinio formavimo prielaidose taikytą preliminarią vertę, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra parengusi Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, kuri įsigaliojo 2020 m. balandžio 8 d. Atsižvelgiant į 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštą, minėtos metodikos nuostatos galioja tiek esamam tinklui, tiek ir naujai statomam tinklui. Pagal minėtos metodikos nuostatas, kompensacijos už apsaugos zonas būtų mokamos suregistravus apsaugos zonas, t. y. atsižvelgiant į supaprastintą procedūrą, tai įvyktų po 2023 m.# 2.15 Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokestis

3.3 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Atlikus turto tikrosios vertės patikrinimo testą, Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. yra artima turto tikrajai vertei. Bendrovės vadovybės nuomone, ilgalaikio materialiojo turto vertės korekcijos nėra reikalingos, žr. 7 pastabą.

3.4 Atidėtojo mokesčio turtas

Atidėtojo mokesčio turtas suformuotas remiantis Bendrovės vertinimu, paremtu ilgalaikėmis prognozėmis, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. Bendrovė, vykdydama projektus, atitinkančius investicinio projekto sąvoką, nuosekliai taiko pelno mokesčio lengvatą. Bendrovės apmokestinamasis pelnas sumažinamas per mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Jeigu išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos keturis vienas po kito einančius vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuotam apmokestinamajam pelnui sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Bendrovės vertinimu, investicinio projekto lengvata per keturis vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius bus pasinaudota pilna apimtimi. Bendrovė uždirbs pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. Atidėtas pelno mokestis dėl nepanaudotos investicijų lengvatos 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 2.192 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 4.608 tūkst. eurų). Straipsniai įtraukiami į atidėtojo mokesčio turto skaičiavimo bazę žr. 2.14 pastabą.

3.5 Turtas, skirtas parduoti, ir perleidžiama grupė

Sudarant finansines ataskaitas, investicija į dukterinę bendrovę Get Baltic, buvo perklasifikuota į turtą, skirtą parduoti, kadangi buvo tenkinami visi šie kriterijai: (1) buvo gauti visi reikalingi pritarimai numatomam akcijų perleidimo sandoriui, t.y. Bendrovės ir Grupės valdybos pritarė pradinėms akcijų pardavimo sąlygoms ir proceso inicijavimui; (2) turtą arba perleidžiamą grupę galima nedelsiant parduoti dabartine būsena ir įprastomis tokio turto (perleidimo grupės) pardavimo sąlygomis; (3) pradėti aktyvūs pardavimo veiksmai (atrinkti potencialūs pirkėjai, kurie pateikė pirminius pasiūlymus); (4) tikėtina, kad turtas (perleidimo grupė) bus parduotas ir tikimasi, kad turto (perleidimo grupės) pardavimas bus įvykdytas (užbaigtas) per vienerius metus, išskyrus atvejus, kai įvykiai ar aplinkybės, kurių Bendrovės vadovybė negali kontroliuoti, pailgina laikotarpį, reikalingą parduoti turtą (perleidimo grupę) ilgiau nei vienerius metus; 5) turtą (perleidžiamą grupę) galima parduoti rinkoje už kainą, pagrįsta jo dabartine tikrąja verte; ir 6) pardavimo sandoriui užbaigti reikalingi veiksmai rodo, kad mažai tikėtina, kad gali įvykti reikšmingi pardavimų plano pakeitimai arba pardavimas bus atšauktas.

Perleidžiama grupė neatitinka nutraukiamos veiklos kriterijų, kadangi dukterinė bendrovė nelaikoma pagrindine (reikšminga) verslo sritimi arba geografine veiklos sritimi, todėl nutraukiamos veiklos įtaka neatskleidžiama pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitose. Bendrovės sandoriai su Get Baltic bus vykdomi ir po pardavimo datos, todėl konsoliduotose ataskaitose tarpusavio sandoriai eliminuojami iš perleidžiamos grupės. Daugiau informacijos apie finansinę įtaką pateikta 15 pastaboje.

3.6 Apskaitos principai, taikomi sistemosnaudotojų balansavimui

Nuo 2022 m. kovo 1 d. pasikeitus balansavimo veiklos reglamentavimui, Bendrovė vertino, ar balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose ji veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas, ar kaip agentas. Bendrovės vadovybės vertinimu nuo 2022 m. kovo 1 d. balansavimo paslaugų teikime Bendrovė veikia kaip agentas (žr. pastabą 2.16) ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Iki 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose veikė kaip pagrindinis paslaugų teikėjas, todėl finansinėse ataskaitose yra atskleistos perdavimo ir balansavimo veiklos pajamos ir sąnaudos.

4 Finansinių ataskaitų palyginamųjų duomenų pergrupavimas

Grupė ir Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje pergrupavo pajamas, išskiriant kitas, netipinės veiklos pajamas ir dividendų pajamas, eliminuojant jas iš finansinės veiklos pajamų. Detalus pajamų grupavimas pateiktas 27-29 pastabose.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 168
Atgal į turinį

Einamųjų metų pelno mokestis

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Perdavimo veiklos pajamos

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Balansavimo veiklos pajamos

Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos. Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.

Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balansavimo paslaugas. Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertinama kiekvieną dujų parą.

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu.

SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:
* Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
* Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
* Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką).

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.

Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:
1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.

1. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

2.17 Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:
1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

2.20 Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės ataskai- tos sudarymo dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.21 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupė ir Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąly- gomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuo- jant nestebimų duomenų naudojimą.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra svarbūs tikrosios vertės nustatymui:

• Lygis 1: tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekore- guotos) kainos aktyviosiose rinkose;
• Lygis 2: vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemiau- sio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
• Lygis 3: vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Grupės ir Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei gautos ir suteiktos paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduo- damas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d finansinio turto balansinė vertė yra artima jo tikrajai vertei.

2.22 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami, bet yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duo- dantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.23 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Ben- drovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.24 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnau- dos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras standar- tas specifiškai leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

3 Apskaitiniai įverčiai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėž- tumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudoja- mi įvertinimai, apima nusidėvėjimą ir ilgalaikio materialiojo turto vertės įvertini- mą (3.1, 7 pastabos), atidėtojo pelno mokesčio turtą (3.3 ir 31 pastabos), investi-cijos į dukterinę įmonę perklasifikavimą į turtą, skirtą parduoti ir perleidžiamą grupę (3.4 ir 15 pastabos), apskaitos principus, taikomus sistemosnaudotojų balansavimui (3.5 pastaba).

Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atlie-kant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

3.1 Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas

Kaip aprašyta 7 pastaboje, Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertės atitikimo tikrajai vertei patikrinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudo- tos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.

3.2 Atidėjiniai servitutams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms (apsaugos zonoms)

2019 m. birželio 6 d., patvirtinus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., dalinai pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (įskaitant ne tik apsaugos zonas, bet ir magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas) taikymo teritorijose (žemei) šalia Bendrovei priklausančių infras- truktūros objektų, o taip pat jų nustatymo, registravimo ir kompensacijų išmo- kėjimo. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo Grupę ir Bendrovę suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas bei magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas.

Pradinis atidėjinys, kaip nematerialus turtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, sufor- muotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2022 m. gruodžio 1 d., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinys apsaugos zonoms pripažintas trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose įsipareigojimuose. Atidė- jinys apskaičiuotas, įvertinant:

• apaugos zonų formavimui planuojamas patirti išlaidas (žymų registravimo įkainius dauginant iš apsaugos zonų skaičiaus) bei išlaidas vietovės klasių įregistravimui;
• aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą.

2021 m. gruodžio 31 d. atidėjinio suma nebuvo tikslinama. 2022 m. gruodžio 31 d. vertinant įsipareigojimo vertę, dėl aiškesnio teisinio reglamentavimo paste- bimos dalinai sumažėjusias apsaugos zonų registravimo paslaugų apimtys. Taip pat apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymui bei įregistravimui reikalingiems veiksmams atlikti viešaisiais pirkimais buvo perkamos atitinka- mos paslaugos ir jų sutarčių verčių suma yra mažesnė už atidėjinio formavimo prielaidose taikytą preliminarią vertę, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsiparei- gojimo įvykdymo terminą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra parengusi Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenki- nant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, kuri įsigaliojo 2020 m. balandžio 8 d. Atsižvelgiant į 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštą, minėtos metodikos nuostatos galioja tiek esamam tinklui, tiek ir naujai statomam tinklui. Pagal minėtos metodikos nuos- tatas, kompensacijos už apsaugos zonas būtų mokamos suregistravus apsau- gos zonas, t. y. atsižvelgiant į supaprastintą procedūrą, tai įvyktų po 2023 m.

Nustačius ir /ar įregistravus teritorijas (apsaugos zonas), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus galima apskaičiuoti kompensacijas žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei kitiems teisę į kompensacijas turintiems asmenims, pateikusiems prašymus ir nuostolius pagrindžiančius dokumentus, kiekvieną atvejį vertinant individualiai. Kompen- sacijos dydis yra vertinamojo pobūdžio, atsižvelgiant į sklypo pagrindinę paskirtį, apribojimų apimtį, sklypų savininkų patirtus ir (ar) patiriamus konkre- čius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais, kitas aplinkybes.

Atsižvelgiant į minėtos metodikos reikalavimus bei Bendrovės disponuojamus duomenis, Bendrovė negali patikimai įvertinti ateityje išmoka- mų kompensacijų už įregistruotas Specialiosios žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). Atsižvelgiant į TAS 37 reikalavimus minėtasis įpareigojimas neatitinka atidėjinio pripažinimo reikalavimų, todėl finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas.

3.3 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Atlikus turto tikrosios vertės patikrinimo testą, Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. yra artima turto tikrajai vertei. Bendrovės vadovybės nuomone, ilgalaikio materialiojo turto vertės korekcijos nėra reikalingos, žr.```markdown
7 pastabą.

3.4 Atidėtojo mokesčio turtas

Atidėtojo mokesčio turtas suformuotas remiantis Bendrovės vertinimu, paremtu ilgalaikėmis prognozėmis, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. Bendrovė, vykdydama projektus, atitinkančius investicinio projekto sąvoką, nuosekliai taiko pelno mokesčio lengvatą. Bendrovės apmokestinamasis pelnas sumažinamas per mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Jeigu išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos keturis vienas po kito einančius vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuotam apmokestinamajam pelnui sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Bendrovės vertinimu, investicinio projekto lengvata per keturis vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius bus pasinaudota pilna apimtimi. Bendrovė uždirbs pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. Atidėtas pelno mokestis dėl nepanaudotos investicijų lengvatos 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 2.192 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 4.608 tūkst. eurų). Straipsniai įtraukiami į atidėtojo mokesčio turto skaičiavimo bazę žr. 2.14 pastabą.

3.5 Turtas, skirtas parduoti, ir perleidžiama grupė

Sudarant finansines ataskaitas, investicija į dukterinę bendrovę Get Baltic, buvo perklasifikuota į turtą, skirtą parduoti, kadangi buvo tenkinami visi šie kriterijai: (1) buvo gauti visi reikalingi pritarimai numatomam akcijų perleidimo sandoriui, t.y. Bendrovės ir Grupės valdybos pritarė pradinėms akcijų pardavimo sąlygoms ir proceso inicijavimui; (2) turtą arba perleidžiamą grupę galima nedelsiant parduoti dabartine būsena ir įprastomis tokio turto (perleidimo grupės) pardavimo sąlygomis; (3) pradėti aktyvūs pardavimo veiksmai (atrinkti potencialūs pirkėjai, kurie pateikė pirminius pasiūlymus); (4) tikėtina, kad turtas (perleidimo grupė) bus parduotas ir tikimasi, kad turto (perleidimo grupės) pardavimas bus įvykdytas (užbaigtas) per vienerius metus, išskyrus atvejus, kai įvykiai ar aplinkybės, kurių Bendrovės vadovybė negali kontroliuoti, pailgina laikotarpį, reikalingą parduoti turtą (perleidimo grupę) ilgiau nei vienerius metus; 5) turtą (perleidžiamą grupę) galima parduoti rinkoje už kainą, pagrįsta jo dabartine tikrąja verte; ir 6) pardavimo sandoriui užbaigti reikalingi veiksmai rodo, kad mažai tikėtina, kad gali įvykti reikšmingi pardavimų plano pakeitimai arba pardavimas bus atšauktas. Perleidžiama grupė neatitinka nutraukiamos veiklos kriterijų, kadangi dukterinė bendrovė nelaikoma pagrindine (reikšminga) verslo sritimi arba geografine veiklos sritimi, todėl nutraukiamos veiklos įtaka neatskleidžiama pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitose. Bendrovės sandoriai su Get Baltic bus vykdomi ir po pardavimo datos, todėl konsoliduotose ataskaitose tarpusavio sandoriai eliminuojami iš perleidžiamos grupės. Daugiau informacijos apie finansinę įtaką pateikta 15 pastaboje.

3.6 Apskaitos principai, taikomi sistemosnaudotojų balansavimui

Nuo 2022 m. kovo 1 d. pasikeitus balansavimo veiklos reglamentavimui, Bendrovė vertino, ar balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose ji veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas, ar kaip agentas. Bendrovės vadovybės vertinimu nuo 2022 m. kovo 1 d. balansavimo paslaugų teikime Bendrovė veikia kaip agentas (žr. pastabą 2.16) ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Iki 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose veikė kaip pagrindinis paslaugų teikėjas, todėl finansinėse ataskaitose yra atskleistos perdavimo ir balansavimo veiklos pajamos ir sąnaudos.

4 Finansinių ataskaitų palyginamųjų duomenų pergrupavimas

Grupė ir Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje pergrupavo pajamas, išskiriant kitas, netipinės veiklos pajamas ir dividendų pajamas, eliminuojant jas iš finansinės veiklos pajamų. Detalus pajamų grupavimas pateiktas 27-29 pastabose.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 169

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis

• Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

2.16 Pajamų pripažinimas

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Balansavimo veiklos pajamos

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, orga-nizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslau-gų įkainius:
* Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
* Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuo-tas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalen-dorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskai-čiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
* Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekons-trukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susi-jusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės. Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:
1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompen-sacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždir-ba papildomų pajamų.
2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remian-tis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždir-ba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėli-mo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėli-mo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuosto-liui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnau-doms.

Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendro-vė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas:
1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduo-tų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedel-siant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.

Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:
* nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo,
* paskolų palūkanų sąnaudos,
* pripažintos neginčijamos baudos bei delspinigiai už ne laiku atliktus atsis-kaitymus.

Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netie-sioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laiko-tarpiо grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams.# Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos

Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra svarbūs tikrosios vertės nustatymui:

• Lygis 1: tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
• Lygis 2: vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
• Lygis 3: vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami, bet yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejius, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras standartas specifiškai leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

Pradinis atidėjinys, kaip nematerialus turtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2022 m. gruodžio 1 d., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinys apsaugos zonoms pripažintas trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose įsipareigojimuose. Atidėjinys apskaičiuotas, įvertinant:

• apsaugos zonų formavimui planuojamas patirti išlaidas (žymų registravimo įkainius dauginant iš apsaugos zonų skaičiaus) bei išlaidas vietovės klasių įregistravimui;
• aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą.

2021 m. gruodžio 31 d. atidėjinio suma nebuvo tikslinama.

2022 m. gruodžio 31 d. vertinant įsipareigojimo vertę, dėl aiškesnio teisinio reglamentavimo pastebimos dalinai sumažėjusios apsaugos zonų registravimo paslaugų apimtys. Taip pat apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymui bei įregistravimui reikalingiems veiksmams atlikti viešaisiais pirkimais buvo perkamos atitinkamos paslaugos ir jų sutarčių verčių suma yra mažesnė už atidėjinio formavimo prielaidose taikytą preliminarią vertę, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą.

3.3 Atidėtojo mokesčio turtas

3.5 Turtas, skirtas parduoti, ir perleidžiama grupė

3.6 Apskaitos principai, taikomi sistemos naudotojų balansavimui

4 Finansinių ataskaitų palyginamųjų duomenų pergrupavimas

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 170

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis

2.16 Pajamų pripažinimas

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Perdavimo veiklos pajamos

Balansavimo veiklos pajamos

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

2.17 Sąnaudų pripažinimas

2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos

2.19 Pinigų srautai

2.20 Užsienio valiutos

2.21 Tikrosios vertės vertinimas

Atsižvelgiant į minėtos metodikos reikalavimus bei Bendrovės disponuojamus duomenis, Bendrovė negali patikimai įvertinti ateityje išmokamų kompensacijų už įregistruotas Specialiosios žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). Atsižvelgiant į TAS 37 reikalavimus minėtasis įpareigojimas neatitinka atidėjinio pripažinimo reikalavimų, todėl finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas.

3.4 Atidėtojo mokesčio turtas

Sudarant finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. rugsėjo 30 d., investicija į dukterinę bendrovę Get Baltic, buvo perklasifikuota į turtą, skirtą parduoti, kadangi buvo tenkinami visi šie kriterijai: (1) buvo gauti visi reikalingi pritarimai numatomam akcijų perleidimo sandoriui, t.y. Bendrovės ir Grupės valdybos pritarė pradinėms akcijų pardavimo sąlygoms ir proceso inicijavimui; (2) turtą arba perleidžiamą grupę galima nedelsiant parduoti dabartine būsena ir įprastomis tokio turto (perleidimo grupės) pardavimo sąlygomis; (3) pradėti aktyvūs pardavimo veiksmai (atrinkti potencialūs pirkėjai, kurie pateikė pirminius pasiūlymus); (4) tikėtina, kad turtas (perleidimo grupė) bus parduotas ir tikimasi, kad turto (perleidimo grupės) pardavimas bus įvykdytas (užbaigtas) per vienerius metus, išskyrus atvejus, kai įvykiai ar aplinkybės, kurių Bendrovės vadovybė negali kontroliuoti, pailgina laikotarpį, reikalingą parduoti turtą (perleidimo grupę) ilgiau nei vienerius metus; 5) turtą (perleidžiamą grupę) galima parduoti rinkoje už kainą, pagrįsta jo dabartine tikrąja verte; ir 6) pardavimo sandoriui užbaigti reikalingi veiksmai rodo, kad mažai tikėtina, kad gali įvykti reikšmingi pardavimų plano pakeitimai arba pardavimas bus atšauktas.# 2.15 Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokestis

• Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
  • Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
  • Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
  • Palūkanų kapitalizavimo įtaka;
  • Kiti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

2.16 Pajamų pripažinimas

Perdavimo veiklos pajamos

Balansavimo veiklos pajamos

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų / pelno įprastinės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (iki 2022 m. gegužės 1 d.), paskirtam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

• Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
• Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
• Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PELNO 2021 m. (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

	Iki pergrupavimo		Po pergrupavimo
	tūkst. Eur
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Pajamos	68.595	66.973	68.017	66.395
Kitos pajamos	-	-	578	578
Dividendų pajamos	-	-	-	478
Pajamos, kitos pajamos ir dividendai	68.595	66.973	68.595	67.451
Finansinė veikla
Pajamos	2	480	2	2
Sąnaudos	(439)	(388)	(439)	(388)
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte	(437)	92	(437)	(386)
	Perdavimo veikla	Dujų biržos veikla	Iš viso
Pajamos	66.973	1.660	68.633
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	66.973	1.622	68.595
Veiklos pelnas (nuostoliai)	22.469	745	23.214
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte	(386)	(51)	(437)
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	22.083	694	22.777
Pelno mokestis	547	(113)	434
Grynasis pelnas (nuostoliai)	22.630	581	23.211
Nusidėvėjimas/amortizacijos sąnaudos	(11.882)	(175)	(12.057)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	(26)	-	(26)

Informacija pagal segmentus

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis veiklos organizavimo pagrindu, t.y. pagal skirtingus produktus ir paslaugas. Grupė išskiria du veiklos segmentus: 1) gamtinių dujų perdavimo veikla ir 2) gamtinių dujų biržos operatorės veikla (perleidžiama grupė). Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla. Grupė 2022 m. gruodžio 31 d. 99 proc. (2021 m. gruodžio 31 d. – 97 proc.) pajamas uždirbo iš perdavimo veiklos, 1 proc. (2021 m. gruodžio 31 d. – 2 proc.) pajamas iš biržos teikiamų paslaugų ir (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 proc.) iš kitų prekių ir paslaugų teikimo.

Grupės informacija apie segmentus už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

	Perdavimo veikla	Dujų biržos veikla*	Iš viso
Pajamos	96.652	1.690	98.342
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	96.652	1.554	98.206
Veiklos pelnas (nuostoliai)	18.111	738	18.849
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte	(621)	(98)	(719)
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	17.490	640	18.130
Pelno mokestis	(2.368)	(97)	(2.465)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15.122	543	15.665
Nusidėvėjimas/amortizacijos sąnaudos	(12.854)	(191)	(13.045)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	-	-	-

*Finansinės būklės ataskaitoje gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos segmento turtas ir įsipareigojimai yra įtraukti į perleidžiamos grupės turtą ir įsipareigojimus.

Grupės informacija apie segmentus už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2022 m.## 2.15 Pelno mokestis

Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Ati- dėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįsta- mas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestina- mojo, nei finansinio pelno.

Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balan- savimo paslaugas. Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžia- mų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalan- suoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Regla- mentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertinda- ma kiekvieną dujų parą. Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susida- ro gamtinių dujų perteklius.

Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo prin- cipo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskai- tinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balan- savimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neu- tralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo siste- mos operatoriaus finansinį neutralumą.

SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Finansinės veiklos sąnaudos

6 Ilgalaikis nematerialus turtas

Nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

	Patentai, licencijos	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Apsaugos zonos	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	68	2.376	210	2.179	4.833
Sukaupta amortizacija	282	4.258	266	2.179	6.985
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	(214)	(1.882)	(56)	-	(2.152)
Įsigijimai	68	2.376	210	2.179	4.833
Nurašymai	10	822	24	-	856
Perklasifikavimas iš/į IMT	-	-	-	-	-
Amortizacija	59	2.334	170	4.742	4.742
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	(19)	(1.030)	(64)	-	(1.113)
2021 m. gruodžio 31 d.	-	(313)	-	2.179	(313)
Įsigijimo (perkainota) vertė	59	2.334	170	-	4.742
Sukaupta amortizacija	292	5.246	290	-	8.007
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	(233)	(2.912)	(120)	2.179	(3.265)
Įsigijimai	59	2.334	170	-	4.742
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	376	42	(889)	418
Amortizacija	-	-	-	-	-
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	(17)	(1.121)	(75)	-	(1.213)
Perklasifikavimas į perleidžiamą grupę (15 pastaba)	-	-	-	-	-
2022 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-
Įsigijimo (perkainota) vertė	6	1.288	-	2.584	2.584
Sukaupta amortizacija	51	4.808	5	-	6.154
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	(45)	(3.520)	(5)	1.290	(3.570)

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 173

Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

2.15 Atidėtasis Pelnas Mokestis

Grupės ir Bendrovės pelno mokestis apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis apskaičiuojamas remiantis taikomais nacionaliniais mokesčių įstatymais. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal laikinus skirtumus tarp finansinės atskaitomybės ir apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo bazės.

Atidėtojo Pelno Mokesčio Turto ir Įsipareigojimų Apskaita

Į atidėtojo pelno mokesčio turto skaičiavimo bazę Grupė įtraukia:

• Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą;
• Ilgalaikio turto perkainojimą (vertės sumažėjimą);
• Atsargų vertės sumažėjimą;
• Gautinų sumų vertės sumažėjimą;
• Ilgalaikes išmokas darbuotojams;
• Atostoginių kaupinius;
• Kitas sukauptas sąnaudas;
• Nepanaudotą investicinių projektų mokestinės lengvatos dalį;
• Nepanaudotus mokestinius nuostolius, kuriais Bendrovė galės pasinaudoti ateityje;
• Kita.

Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:

• Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
• Palūkanų kapitalizavimo įtaka;
• Kiti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno Mokestis ir Atidėtasis Pelno Mokestis Už Ataskaitinį Laikotarpį

2.16 Pajamų Pripažinimas

Grupės pajamas sudaro:

• Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
• SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
• Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
• Kitos pajamos;
• Finansinės veiklos pajamos.

Gamtinių Dujų Perdavimo ir Susijusių Paslaugų Pajamos

Perdavimo Veiklos Pajamos

Balansavimo Veiklos Pajamos

SGD Terminalo Lėšų Administravimo Pajamos

Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų / pelno įprastinės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (iki 2022 m. gegužės 1 d.), paskirtam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis.

SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos Iš Gamtinių Dujų Biržos Operatoriaus Veiklos

Kitos Pajamos

Naujų Vartotojų Bei Gamintojų Prijungimo prie Dujų Perdavimo Tinklo Prijungimo Įmoka

Bendrovei Nuosavybės Teise Priklausančių Infrastruktūros Objektų Perėlimas (Rekonstravimas)

Perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms. Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.

Dalis Grupės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 441 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. - 14 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

	Patentai	Programinė įranga	Kitas nematerialusis turtas	Apsaugos zonos	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	41	3.515	5	2.179	5.740
Sukaupta amortizacija	(38)	(1.508)	(5)	-	(1.551)
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	3	2.007	-	2.179	4.189
Įsigijimai	10	812	-	-	822
Nurašymai	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas iš/į IMT	-	479	-	-	479
Amortizacija	(4)	(963)	-	-	(967)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	(313)	-	-	(313)
2021 m. gruodžio 31 d.	9	2.022	-	2.179	4.210
Įsigijimo (perkainota) vertė	51	4.493	5	2.179	6.728
Sukaupta amortizacija	(42)	(2.471)	(5)	-	(2.518)
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	9	2.022	-	2.179	4.210
Įsigijimai	-	315	-	-	315
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų	-	-	-	(889)	(889)
Amortizacija	(3)	(1.049)	-	-	(1.052)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-
2022 m. gruodžio 31 d.	6	1.288	-	1.290	2.584
Įsigijimo (perkainota) vertė	51	4.808	5	1.290	6.154
Sukaupta amortizacija	(45)	(3.520)	(5)	-	(3.570)
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	6	1.288	-	1.290	2.584

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino 2.179 tūkst. eurų atidėjinį ir su tuo susijusį nematerialųjį turtą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) formavimui. Atidėjinys suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2023 m., bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinio diskontavimui pritaikyta 0,62% diskonto norma. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė dėl pasikeitusių prielaidų iš naujo įvertino nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą, taikydama 1,24 % diskonto normą.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 174

Balansavimo veiklos pajamos

Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontrole, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.

1. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

Finansinės veiklos pajamos

7 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

Grupė

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.807	150.737	38.003	749	4.164	51.773	251.358
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(380)	(4.734)	(3.420)	(207)	(993)	-	(9.734)
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.427	146.003	34.583	542	3.171	51.773	241.624
Įsigijimai	-	-	-	31	-	603	44.255	44.889
Nurašymai	-	-	-	-	-	(1)	(43)	(44)
Pardavimai	-	-	-	-	(1)	(1)	-	(2)
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(4)	-	-	(5)	(136)	(145)
Perklasifikavimas iš/į INT	-	-	-	-	-	(479)	-	(479)
Perklasifikavimai tarp grupių	-	1.378	59.310	5.904	-	2.266	(68.858)	-
Nusidėvėjimas	-	(276)	(5.368)	(3.375)	(168)	(1.291)	-	(10.478)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	(1)	-	-	(197)	(19.183)	(19.381)
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	6.805	205.308	40.518	541	5.363	7.808	266.468
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(276)	(5.368)	(3.375)	(168)	(1.297)	-	(10.484)
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.529	199.940	37.143	373	4.066	7.808	255.984
Įsigijimai	-	-	26.844	-	-	277	15.416	42.537
Nurašymai	-	-	(27)	-	-	-	-	(27)
Pardavimai	-	-	-	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(44)	(7)	-	-	-	(51)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	289	9.086	130	-	1.050	(10.555)	-
Nusidėvėjimas	-	(291)	(5.908)	(3.435)	(153)	(1.540)	-	(11.327)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	-	(6.023)	(6.023)
Perklasifikavimas į perleidžiamą grupę (15 pastaba)	-	-	-	-	-	(4)	-	(4)
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	6.818	235.799	37.266	373	5.387	6.646	292.414
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(291)	(5.908)	(3.435)	(153)	(1.538)	-	(11.325)
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.527	229.891	33.831	220	3.849	6.646	281.089

Bendrovė

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.807	150.737	38.003	749	4.155	51.773	251.349
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(380)	(4.734)	(3.420)	(207)	(988)	-	(9.729)
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.427	146.003	34.583	542	3.167	51.773	241.620
Įsigijimai	-	-	-	31	-	599	44.255	44.885
Nurašymai	-	-	-	-	-	(1)	(43)	(44)
Pardavimai	-	-	-	-	(1)	(1)	-	(2)
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(4)	-	-	(5)	(136)	(145)
Perklasifikavimas iš/į INT	-	-	-	-	-	(479)	-	(479)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	1.378	59.310	5.904	-	2.266	(68.858)	-
Nusidėvėjimas	-	(276)	(5.368)	(3.375)	(168)	(1.289)	-	(10.476)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	(1)	-	-	(197)	(19.183)	(19.381)
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	6.805	205.308	40.518	541	5.349	7.808	266.454
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(276)	(5.368)	(3.375)	(168)	(1.289)	-	(10.476)
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.529	199.940	37.143	373	4.060	7.808	255.978
Įsigijimai	-	-	26.844	-	-	277	15.416	42.537
Nurašymai	-	-	(27)	-	-	-	-	(27)
Pardavimai	-	-	-	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas iš/į atsargas	-	-	(44)	(7)	-	-	-	(51)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	289	9.086	130	-	1.050	(10.555)	-
Nusidėvėjimas	-	(291)	(5.908)	(3.435)	(153)	(1.538)	-	(11.325)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	-	-	-	-	(6.023)	(6.023)
2022 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	6.818	235.799	37.266	373	5.387	6.646	292.414
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(291)	(5.908)	(3.435)	(153)	(1.538)	-	(11.325)
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	6.527	229.891	33.831	220	3.849	6.646	281.089

Dalis Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kurio perkainota vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 133 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. - 165 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudoja- mas veikloje.

Grupės kitą finansinį turtą 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis, biržos dalyvių pervestos lėšos ir gauti depozitai. SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskirose admi- nistruojamų SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: iki 2022 m. gegužės 1 d. SGD terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), paskir- tajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei Bendrovės patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

2021 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-1522 sistemos naudotojams buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma deda- moji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 31 d. Valstybinės ener- getikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-438 perskai- čiuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri yra taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d.

Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro GET Baltic klientų pervestos lėšos, vadovaujantis GET Baltic valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus GET Baltic valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė. Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaity- mui už gamtines dujas.

Dalis Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kurio perkainota vertė 2022 m. gruo- džio 31 d. buvo lygi 133 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. - 165 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.

Pradėjus vykdyti komercinius srautus GIPL dujotiekiu per Santakos tašką, ilgalaikio turto įsigijimo vertėje sukaupta 27.450 tūkst. eurų įmoka (toliau - CBCA įmoka), nustatyta pagal tarpvalstybinius sąnaudų paskirstymo principus. CBCA įmoka bus sumokėta Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, užbaigus dujotiekio statybos darbus Lenkijos teritorijoje, fiksavus ir auditavus statybos darbų vertę. 2021 m. gruodžio 31 d. CBCA įmoka kaip kintamasis mokėjimas, priklausantis nuo būsimų įvykių, nebuvo įtrauktas į ilgalaikio turto įsigijimo vertę ir šiam mokėjimui įsipareigojimas nebuvo pripažintas iki jungties funkcio- navimo pradžios. Mokėtina CBCA įmoka Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui gali būti patiks- linta, atsižvelgiant į operatoriaus faktines investicijas, o taip pat peržiūrimą kiekvienais metais 20 metų laikotarpyje nuo GIPL užbaigimo, atsižvelgiant į Lenkijos perdavimo operatoriaus pajamas sujungimo taške.

Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę 2022 m. taip pat sudarė:
* investicijos į saulės elektrinių modulių įrengimą - 615 tūkst. eurų,
* magistralinio dujotiekio dalies Kauno LEZ teritorijoje perklojimas - 715 tūkst. eurų,
* investicijos į GIPL (dujotiekio užpildymas dujomis ir kt.) - 326 tūkst. eurų,
* dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimas (Kiemėnų DAS išplėtimas) - 3.572 tūkst. eurų,
* Grigiškių, Kėdainių, Vievio, Šiaulių, Telšių DSS rekonstrukcija - 5.840 tūkst. eurų,
* magistralinių dujotiekių rekonstrukcija pagal diagnostikos rezultatus - 538 tūkst. eurų,
* uždarymo įtaisų pakeitimas ir prijungimas prie Scada - 711 tūkst. eurų.

Jei Bendrovės ilgalaikio turto vertė nebūtų sumažinta dotacijomis, jo balansinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 127.087 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 125.179 tūkst. eurų).

Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:

Ilgalaikio turto vertės patikrinimas

2022 m. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte. Bendrovė paskutinį kartą turtą perkainojo 2018 m. gruodžio 31 d., jis buvo atliktas vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Per 2022 m. reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai įtakoti turto vertę, priimta nebuvo. Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą ir nustatė, kad turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitinka jo tikrąją vertę. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.21), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis.

Bendrovė turto tikrąją vertę 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovės veikla yra reguliuojama. Turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, planuojant pinigų srautus iki 2027 m. bei pridedant diskontuotą tęstinumo vertę po 2027 m.

Bendrovės gamtinių dujų perdavimo veikla yra reguliuojama valstybės, o reguliaciniai sprendimai turi reikšmingą įtaką turto tikrajai vertei. Dujų perdavimo kainas reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika (toliau – WACC metodika) nustato Bendrovei taikomą investicijų grąžos dydį. Vadovaujantis WACC metodikos nuostatomis, VERT kiekvienais metais tikslina Bendrovei taikomą investicijų grąžos dydį. VERT Bendrovei 2023 m. nustatė 3,96% investicijų grąžos dydį (2022 m. - 3,94%). Vadovybės vertinimu, reguliavimo aplinkoje 2022 m. reikšmingų pokyčių neįvyko. Nuo 2024 m. prasidės naujas 2024-2028 m. reguliavimo periodas. Vadovybės vertinimu augant skolinimosi kaštams naujame reguliavimo periode bus nustatyta aukštesnė investicijų grąža.

Pagrindinės prielaidos, naudotos atliekant tikrosios vertės patikrinimą 2022 m. gruodžio 31 d.:

a) diskontuojant pinigų srautus nuo 2023 m. ir vėlesniems laikotarpiams buvo naudota 4,64% diskonto norma;
b) 2023 m. taikoma VERT nustatyta 3,96%, o nuo 2024 m. ir vėlesniems laikotarpiams taikoma 5,46% investicijų grąžos norma;
c) tęstinio srauto vertė nustatoma investicijų grąžos normą (5,46% prieš pelno mokestį) sulyginus su diskonto norma;
d) dėl perdavimo apimčių (faktiškai sistemos naudotojų užsakytų didesnių pajėgumų ir kiekių), dujų kainų augimo patirtų didesnių sąnaudų susidarę laikini reguliaciniai nuokrypiai ateityje bus atstatomi koreguojant perdavimo kainas sistemos naudotojams (vienkartinis efektas);
e) metinio augimo koeficientas neribotam laikui netaikomas (lygus 0).

Didžiausi Grupės nebaigtos statybos objektai 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d.:

Grupės kitą finansinį turtą 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis, biržos dalyvių pervestos lėšos ir gauti depozitai. SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskirose administruojamų SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: iki 2022 m. gegužės 1 d. SGD terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei Bendrovės patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2021 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-1522 sistemos naudotojams buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 31 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-438 perskaičiuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri yra taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d. Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro GET Baltic klientų pervestos lėšos, vadovaujantis GET Baltic valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus GET Baltic valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė. Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaitymui už gamtines dujas.

8 Investicijos į dukterinę įmonę

Objektas	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Kontrolinių įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas	2.328	10.364
Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas	1.251	1.487
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba	551	551
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcija	473	92
DSS rekonstrukcija	6.247	407
ELLI - dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimas (Kiemėnų DAS išplėtimas)	-	148
Dujų kompresorinių stočių modernizavimas	560	798
Saulės elektrinių modulių įrengimas	-	41
Magistralinio dujotiekio Kauno LEZ teritorijoje perklojimas	-	26
Kiti	1.607	1.097
Pripažinto dotacijos (sudengimas su ilgalaikiu turtu)	(5.774)	(6.606)
1) Atimti: nebaigtos statybos sumų vertės sumažėjimas	(597)	(597)
Iš viso	6.646	7.808

Dukterinė įmonė

	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Perklasifikavimas į turtą, skirtą parduoti	Apskaitinė vertė	Nuosavybės dalis
2022 m. gruodžio 31 d.
GET Baltic	769	-	(769)	-	100
Iš viso	769	-	(769)	-
2021 m. gruodžio 31 d.
GET Baltic	769	-	-	769	100
Iš viso	769	-	-	769

1) Projekto „Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba“ (teritorijų planavimo ir projektavimo paslaugos) vertės sumažėjimas atliktas 551 tūkst. eurų sumai, nes dujotiekio statyba nukelta vėlesniems laikotarpiams ir atsirado neapibrėžtumų dėl jos finansavimo bei tolimesnio vystymo. Dėl pastato, kuriame įkurtas sistemos valdymo centras rekonstrukcijos darbų sustabdymo suformuotas 29 tūkst. eurų vertės sumažėjimas ir t.t. Kadangi investicijos balansinę vertę daugiausia tikimasi atgauti jį pardavus, o pardavimas laikomas labai galimu, investicijos į dukterinę įmonę buvo perklasifikuotos į perleidimo grupę (daugiau informacijos žr. 3.5 ir 15 pastabose).

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:

Ilgalaikio turto vertės patikrinimas

2022 m. Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte. Bendrovė paskutinį kartą turtą perkainojo 2018 m. gruodžio 31 d., jis buvo atliktas vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Per 2022 m. reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai įtakoti turto vertę, priimta nebuvo. Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą ir nustatė, kad turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitinka jo tikrąją vertę. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.21), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis.

Bendrovė turto tikrąją vertę 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovės veikla yra reguliuojama. Turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, planuojant pinigų srautus iki 2027 m. bei pridedant diskontuotą tęstinumo vertę po 2027 m.

Bendrovės gamtinių dujų perdavimo veikla yra reguliuojama valstybės, o reguliaciniai sprendimai turi reikšmingą įtaką turto tikrajai vertei. Dujų perdavimo kainas reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika (toliau – WACC metodika) nustato Bendrovei taikomą investicijų grąžos dydį. Vadovaujantis WACC metodikos nuostatomis, VERT kiekvienais metais tikslina Bendrovei taikomą investicijų grąžos dydį. VERT Bendrovei 2023 m. nustatė 3,96% investicijų grąžos dydį (2022 m. - 3,94%). Vadovybės vertinimu, reguliavimo aplinkoje 2022 m. reikšmingų pokyčių neįvyko. Nuo 2024 m. prasidės naujas 2024-2028 m. reguliavimo periodas. Vadovybės vertinimu augant skolinimosi kaštams naujame reguliavimo periode bus nustatyta aukštesnė investicijų grąža.

Pagrindinės prielaidos, naudotos atliekant tikrosios vertės patikrinimą 2022 m. gruodžio 31 d.:

a) diskontuojant pinigų srautus nuo 2023 m. ir vėlesniems laikotarpiams buvo naudota 4,64% diskonto norma;
b) 2023 m. taikoma VERT nustatyta 3,96%, o nuo 2024 m. ir vėlesniems laikotarpiams taikoma 5,46% investicijų grąžos norma;
c) tęstinio srauto vertė nustatoma investicijų grąžos normą (5,46% prieš pelno mokestį) sulyginus su diskonto norma;
d) dėl perdavimo apimčių (faktiškai sistemos naudotojų užsakytų didesnių pajėgumų ir kiekių), dujų kainų augimo patirtų didesnių sąnaudų susidarę laikini reguliaciniai nuokrypiai ateityje bus atstatomi koreguojant perdavimo kainas sistemos naudotojams (vienkartinis efektas);
e) metinio augimo koeficientas neribotam laikui netaikomas (lygus 0).

Didžiausi Grupės nebaigtos statybos objektai 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d.:

8 Investicijos į dukterinę įmonę

Objektas	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Kontrolinių įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas	2.328	10.364
Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas	1.251	1.487
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba	551	551
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcija	473	92
DSS rekonstrukcija	6.247	407
ELLI - dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimas (Kiemėnų DAS išplėtimas)	-	148
Dujų kompresorinių stočių modernizavimas	560	798
Saulės elektrinių modulių įrengimas	-	41
Magistralinio dujotiekio Kauno LEZ teritorijoje perklojimas	-	26
Kiti	1.607	1.097
Pripažinto dotacijos (sudengimas su ilgalaikiu turtu)	(5.774)	(6.606)
1) Atimti: nebaigtos statybos sumų vertės sumažėjimas	(597)	(597)
Iš viso	6.646	7.808

Dukterinė įmonė

	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Perklasifikavimas į turtą, skirtą parduoti	Apskaitinė vertė	Nuosavybės dalis
2022 m. gruodžio 31 d.
GET Baltic	769	-	(769)	-	100
Iš viso	769	-	(769)	-
2021 m. gruodžio 31 d.
GET Baltic	769	-	-	769	100
Iš viso	769	-	-	769

1) Projekto „Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba“ (teritorijų planavimo ir projektavimo paslaugos) vertės sumažėjimas atliktas 551 tūkst. eurų sumai, nes dujotiekio statyba nukelta vėlesniems laikotarpiams ir atsirado neapibrėžtumų dėl jos finansavimo bei tolimesnio vystymo. Dėl pastato, kuriame įkurtas sistemos valdymo centras rekonstrukcijos darbų sustabdymo suformuotas 29 tūkst. eurų vertės sumažėjimas ir t.t. Kadangi investicijos balansinę vertę daugiausia tikimasi atgauti jį pardavus, o pardavimas laikomas labai galimu, investicijos į dukterinę įmonę buvo perklasifikuotos į perleidimo grupę (daugiau informacijos žr. 3.5 ir 15 pastabose).

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:

9 Naudojimo teise valdomas turtas

Grupė

	Pastatai	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso:
Pripažinto turto likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	221	1.252	862	2.335
Naujos sutartys	1.716	257	8	1.981
Nurašymai	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	(162)	(16)	(289)	(467)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	1.775	1.493	581	3.849
Pripažinto turto likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	1.775	1.493	581	3.849
Naujos sutartys	-	-	105	105
Nurašymai	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	(197)	(15)	(292)	(504)
Perklasifikavimas į perleidžiamą grupę (15 pastaba)	(83)	-	(2)	(85)
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	1.495	1.478	392	3.365
Pradinė vertė	1.716	1.534	1.224	4.474
Sukauptas nusidėvėjimas	(221)	(56)	(832)	(1.109)
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d.	1.495	1.478	392	3.365

Grupė ir Bendrovė nuomojasi biuro patalpas, transporto priemones, žemę. Nuomos sutarčių terminai patalpoms – 5-10 metų, transporto priemonėms – 4 metai, žemei - 99 metai. Grupė ir Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo tikimybę. Nuo 2021 m. spalio 1 d. Bendrovė išsinuomojo naujas biuro patalpas, esančias Laisvės pr. 10, Vilnius. Nuomos sutarties terminas, įvertinus sutarties pratęsimo galimybę, kuria ketinama pasinaudoti - 10 m. Dėl 2019 m. – 2021 m. didėjančio žemės nuomos mokesčio, Bendrovė iš naujo įvertino nuomos teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus. Turtu pripažįstamos žemės, valdomos nuomos pagrindais, vertė ir nuomos įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. padidėjo 257 tūkst. eurų. Bendrovė, siekdama sumažinti veiklos poveikį aplinkai, atnaujina savo automobilių parką, taršius automobilius keisdama elektromobiliais. 2022 m. pradiniu momentu pripažinto naudojimo teise valdomo turto vertė sudarė 105 tūkst. eurų. Nuomos termino trukmė 4 m.

179

	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos	1.135	1.212
Gamtinės dujos	12.250	7.289
Turtas, skirtas perparduoti	-	5
Atsargos, bendrąja verte	13.385	8.506
Atimti: vertės sumažėjimas	(552)	(405)
	12.833	8.101

Bendrovė

	Pastatai	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso:
Pripažinto turto likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	99	1.252	853	2.204
Naujos sutartys	1.716	257	-	1.973
Nurašymai	-	-	-	-
Nusidėvėjimas	(143)	(16)	(281)	(440)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	1.672	1.493	572	3.737

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.

10 Atsargos

Gamtinių dujų atsargų vertės padidėjimui reikšmingiausią įtaką darė 2022 m. vyravusios aukštos gamtinių dujų kainos. Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.135 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.212 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas. Atsargų vertė, pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 40.772 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 12.208 tūkst. eurų).

181

11 Prekybos gautinos sumos

	Grupė	Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
I. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais
I.1. Po vienerių metų gautinos sumos	-	-
Po vienerių metų gautinų sumų likutinė vertė	-	-
I.2. Trumpalaikės prekybos gautinos sumos
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą	13.834	9.424
Gautinos sumos už gamtines dujas	-	10.838
Gautinos sumos už sistemos naudotojų balansavimą	4.473	1.222
Gautinos sumos už kitas paslaugas	-	-
Atimti: prekybos gautinų sumų tikėti kredito nuostoliai	(17)	(67)
Prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais likutinė vertė	18.290	21.417
Kitos prekybos gautinos sumos	208	7
Prekybos gautinų sumų pagal kitas sutartis likutinė vertė	208	7
Trumpalaikės prekybos gautinos sumos iš viso	18.498	21.424

Trumpalaikės prekybos gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 7 - 20 kalendorinių dienų. 2022 m. gruodžio 31 d. suformuotas 17 tūkst. eurų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas. Bendrovė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Bendrovė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica, pagrįsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ateities makroekonomines prognozes.# 12 Kitos sumos

Grupės kito finansinio turto 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis, biržos dalyvių pervestos lėšos ir gauti depozitai. SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskirose administruojamų SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: iki 2022 m. gegužės 1 d. SGD terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei Bendrovės patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2021 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-1522 sistemos naudotojams buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 31 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-438 perskaičiuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri yra taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d. Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro GET Baltic klientų pervestos lėšos, vadovaujantis GET Baltic valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus GET Baltic valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė. Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaitymui už gamtines dujas.

13 Kitas finansinis turtas

Grupės kitoms gautinoms sumoms vertės sumažėjimas nėra formuojamas.

	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Nefinansinis turtas
Gautinos administruojamos SGD terminalo lėšos	7.802	13.385	7.802	13.385
Gautinos dotacijos	6.976	10.330	6.976	10.330
Gautini mokesčiai	2.147	21	2.147	21
Nefinansinis turtas, iš viso	16.925	23.736	16.925	23.736
Finansinis turtas
Sutarčių turtas	2.780	766	2.780	766
Kitos gautinos sumos	17	20	17	19
Perklasifikavimas į perleidžiamą grupę (15 pastaba)	-	-	-	-
Finansinis turtas, iš viso	2.797	786	2.797	785
Kitos gautinos sumos, iš viso	19.722	24.522	19.722	24.521

2022 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 5.688 tūkst. eurų, 2021 m. gruodžio 31 d. – 4.912 tūkst. eurų, iš kurių 2022 m. gruodžio 31 d. AB „Achema“ pradelsta skola sudaro 5.587 tūkst. eurų, UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ - 101 tūkst. eurų. SGD terminalo lėšų gautinoms sumoms Grupė neapskaito vertės sumažėjimo, nes, vadovaujantis SGD terminalo lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGD terminalo lėšos nėra SGD terminalo lėšų administratoriaus turtas, todėl į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGD terminalo lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGD terminalo lėšų administravimu.

Gautinų dotacijų straipsnyje apskaityta ES struktūrinių fondų parama Bendrovės vykdomiems projektams. Gautina ES struktūrinių fondų parama dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos projektui 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 3.195 tūkst. eurų, 2021 m. gruodžio 31 d. - 8.840 tūkst. eurų.

2022 m. gruodžio 31 d. Grupės kitas gautinas sumas sudaro gautinas PVM ir kitų mokesčių permokos 2.754 tūkst. eurų, kitos gautinos sumos 42 tūkst. eurų, sutarčių turtas 2.780 tūkst. Eur. 632 tūkst. eurų kitų gautinų sumų perklasifikuota į perleidžiamą grupę. Trumpalaikis sutarčių turtas, susijęs su perdavimo paslaugomis, 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 2.780 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 766 tūkst. eurų).

15 Turtas, skirtas parduoti ir perleidžiamos grupės turtas ir įsipareigojimai

Perleidžiama grupė

	2022 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas
Nematerialus turtas	6 474
Kitas ilgalaikis materialus turtas	7 4
Naudojimo teise valdomas turtas	9 85
Kitas ilgalaikis finansinis turtas	4
Trumpalaikis turtas
Išankstiniai apmokėjimai	26
Prekybos gautinos sumos	11 12.767
Kitos gautinos sumos	12 632
Kitas trumpalaikis finansinis turtas	13 188.969
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14 817
Perleidimo grupės turtas iš viso:	203.778
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	21 57
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Nuomos įsipareikojimų einamųjų metų dalis	21 29
Prekybos skolos	24 56.415
Gauti išankstiniai apmokėjimai	25 145.932
Pelno mokesčio įsipareigojimas	15
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	136
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	26 13
Perleidimo grupės įsipareigojimai iš viso:	202.597

16 Įstatinis kapitalas

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.731 tūkst. eurų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178 382 514 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 0,29 eurų. Informaciją apie patronuojamosios Bendrovės įstatinį kapitalą žr. 1 pastabą.

17 Dividendai

2022 m. balandžio 20 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas išmokėti 9 901 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0555 eurų vienai akcijai 2021 m. balandžio 23 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelno dalies dividendams išmokėti iš paskirstytojo pelno nebuvo skirta.

18 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo. Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10% įstatinio kapitalo.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Tvirtinant 2022 m. pelno paskirstymą, 13.263 tūkst. eurų buvo pervesta į kitus rezervus, iš jų 166 tūkst. eurų sudaro tikslinis rezervas paramai. Tvirtinant 2021 m. pelno paskirstymą, visas 28.040 tūkst. eurų paskirstytinas pelnas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo pervestas į kitus rezervus.

2021 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-1522 sistemos naudotojams buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 31 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-438 perskaičiuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri yra taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d.

Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro GET Baltic klientų pervestos lėšos, vadovaujantis GET Baltic valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus GET Baltic valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė. Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaitymui už gamtines dujas.

19 Dotacijos

Dotacijas sudaro dotacijos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą ir kompensuoti sąnaudas. Per 2022 m. ir 2021 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	2022 m.	2021 m.
Likutis laikotarpio pradžiai
Gautinos dotacijos (12 pastaba)	10.330	25.628
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai)	(151)	(236)
Pripažintos dotacijos	10.179	25.392
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (7 pastaba)	6.023	19.381
Perkelta į ilgalaikį nematerialųjį turtą (6 pastaba)	313	-
Nurašyta	(5)	-
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui	101	144
Gautos dotacijos	6.119	19.838
Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis	9.429	34.854
Dotacijos gautos turtu	-	197
Likutis laikotarpio pabaigai
Gautinos dotacijos (12 pastaba)	6.976	10.330
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai)	(107)	(151)
	6.869	10.179

20 Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

Apyvartinių lėšų subalansavimui

2022 m. kovo 1 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš UAB „EPSO-G“ limitą 40.000 tūkst. eurų. Sutarties galiojimo terminas 2023 m. kovo 1 d. su galimybe pratęsti sutartį 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis skolinimo ir skolinimosi sutarties sąlygomis ji automatiškai pratęsta dar vieneriems metams. 2022 m. gruodžio 31 d. pagal šį susitarimą Bendrovė buvo pasiskolinusi 9.571 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 3.284 tūkst. eurų). Nepanaudota paskolos dalis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 30.429 tūkst. eurų.

Grupės ir Bendrovės paskolų palūkanų svertinis vidurkis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,53% (2021 m. gruodžio 31 d. - 0,34%). Palūkanų norma fiksuota arba susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR kintama dalimi. 2022 m. gruodžio 31 d. fiksuotų palūkanų normų paskolų suma sudarė 45.000 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. - 45.000 tūkst. eurų), kintamų palūkanų

---

Pastabos

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
SGD terminalo lėšos	1 1.305	1 1.305
Gauti depozitai	422	-	422	-
Dujų biržos dalyvių pervestos lėšos	-	50.209	-	-
Viso kitas finansinis turtas:	423	51.514	423	1.305
	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Pinigai banke	21 906	21 12	21 906	21 12
Kredito agentūra	Bankas	Pinigų likutis banko sąskaitose	Moody‘s	Standrat&Poor
AB SEB bankas1)	824	Aa3	A+	AA-
„Swedbank“, AB1)	14	Aa3	A+	AA-

1) Nurodyti motininių bankų reitingai 2022 m. gruodžio 31 d. būklei.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 187

Ilgalaikės paskolos 73.496 91.391
Trumpalaikės paskolos 27.466 13.458
Trumpalaikės finansinės skolos (UAB "EPSO-G") 9.571 3.284
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 17.895 10.174
Viso paskolos: 100.962 104.849

normų paskolų suma – 55.962 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 59.849 tūkst. eurų). Nordic Investment Bank paskolos likutis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 17.391 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 19.565 tūkst. eurų). European Investment Bank paskolos likutis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 60.000 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 60.000 tūkst. eurų). OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo paskolos likutis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 14.000 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 22.000 tūkst. eurų). Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. paskolų sutartyse su minėtais bankais numatytus reikalavimus vykdė.

Ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai: Grupės ir Bendrovės paskolų sutartiniai grąžinimo terminai sutampa. Visos Grupės paskolos yra gautos eurais, todėl 2021 m. gruodžio 31 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių. Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

Grynųjų skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2021 m. - 2022 m. suderinimas: Grupės kitą finansinį turtą 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis, biržos dalyvių pervestos lėšos ir gauti depozitai. SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskirose administruojamų SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: iki 2022 m. gegužės 1 d. SGD terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), Paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei Bendrovės patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2021 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-1522 sistemos naudotojams buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 31 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-438 perskaičiuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri yra taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d. Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro GET Baltic klientų pervestos lėšos, vadovaujantis GET Baltic valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus GET Baltic valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė. Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaitymui už gamtines dujas.

	Grupė 2022 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2021 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d.
Paskola su fiksuota palūkanų norma				10.174
2022 m.	-	-	-	10.174
2023 m.	1.475	1.475	16.420	16.420
2024 m.	2.951	2.951	3.158	3.158
2025 m.	2.951	2.951	3.158	3.158
2026 m.	2.951	2.951	3.158	3.158
2027 m.	2.951	2.951	3.158	3.158
2028 m.	2.951	2.951	3.158	3.158
2029 m.	2.951	2.951	3.158	3.158
2030 m.	2.951	2.951	3.158	3.158
2031 m.	2.951	2.951	984	984
2032 m.	2.951	2.951	983	983
2033 m.	2.951	2.951	983	983
2034 m.	2.951	2.951	983	983
2035 m.	2.951	2.951	983	983
2036 m.	2.951	2.951	983	983
2037 m.	2.951	2.951	983	983
2038 m.	2.211	2.211	983	983
Viso:	45.000	45.000	46.391	56.565

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 188

Grupės

	Pinigai	Paskolos įsipareigojimai	Nuoma	Iš viso Grynoji skola
2020 m. gruodžio 31 d.	767	(119.669)	(2.363)	(121.265)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	139	-	-	139
(Gautos) paskolos	-	-	-	-
Grąžintos paskolos	-	10.174	-	10.174
Overdrafto pokytis	-	4.568	-	4.568
Nuomos mokėjimai	-	-	418	418
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(1.724)	(1.724)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	(257)	(257)
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	(481)	(29)	-	(510)
Palūkanų mokėjimai	491	29	-	520
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-
2021 m. gruodžio 31 d.	906	(104.917)	(3.926)	(107.937)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	(68)	-	-	(68)
(Gautos) paskolos	-	-	-	-
Grąžintos paskolos	-	10.174	-	10.174
Overdrafto pokytis	-	(6.287)	-	(6.287)
Nuomos mokėjimai	-	-	432	432
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(105)	(105)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	-	-
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	-	(619)	(31)	(650)
Palūkanų mokėjimai	-	512	31	543
Kiti nepiniginiai pokyčiai	(817)	-	85	(732)
2022 m. gruodžio 31 d.	21	(101.137)	(3.514)	(104.630)

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 189

Bendrovė

	Pinigai	Paskolos įsipareigojimai	Nuoma	Iš viso Grynoji skola
2020 m. gruodžio 31 d.	3	(119.669)	(2.230)	(121.896)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	9	-	-	9
(Gautos) paskolos	-	-	-	-
Grąžintos paskolos	-	10.174	-	10.174
Overdrafto pokytis	-	4.568	-	4.568
Nuomos mokėjimai	-	-	391	391
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(1.716)	(1.716)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	(257)	(257)
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	(481)	(27)	-	(508)
Palūkanų mokėjimai	491	27	-	518
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-
2021 m. gruodžio 31 d.	12	(104.917)	(3.812)	(108.717)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	9	-	-	9
(Gautos) paskolos	-	-	-	-
Grąžintos paskolos	-	10.174	-	10.174
Overdrafto pokytis	-	(6.287)	-	(6.287)
Nuomos mokėjimai	-	-	403	403
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(105)	(105)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	-	-
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos	-	(619)	(30)	(649)
Palūkanų mokėjimai	-	512	30	542
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-
2022 m. gruodžio 31 d.	21	(101.137)	(3.514)	(104.630)

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 190

Toliau pateikiami nuomos įsipareigojimai ir jų pasikeitimai:

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 191

Grupės kitą finansinį turtą 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis, biržos dalyvių pervestos lėšos ir gauti depozitai. SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laiko- mos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskirose admi- nistruojamų SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: iki 2022 m. gegužės 1 d. SGD terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), paskir- tajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei Bendrovės patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2021 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-1522 sistemos naudotojams buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma deda- moji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 31 d. Valstybinės ener- getikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-438 perskai- čiuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri yra taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d. Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro GET Baltic klientų pervestos lėšos, vadovaujantis GET Baltic valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus GET Baltic valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė.Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaity- mui už gamtines dujas.

Nuomos įsipareigojimai

Einamųjų metų dalis

Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:

	Tarp 1 ir 2 metų	Tarp 2 ir 3 metų	Tarp 3 ir 5 metų	Virš 5 metų
2022 m. gruodžio 31 d.	502	3.012	247	222
2021 m. gruodžio 31 d.	432	3.494	505	243

	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis	1.271	1.305
Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	1.271	1.305
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė dalis	34	33
Avansiniai apmokėjimai už prijungimo paslaugas	318	-
Avansiniai apmokėjimai už perdavimo paslaugas	-	23
Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	352	56
Viso sutartiniai įsipareigojimai	1.623	1.361

23 Atidėjiniai

Palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos Grupės finansinės veiklos sąnaudose 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro 31 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 28 tūkst. eurų). Bendrovė turi biuro patalpų nuomos sutartį su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. Nuo 2023 m. sausio 1 d. biuro patal- pų nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vidutinį vartoto- jų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai. Grupė ir Bendrovė neturėjo trumpalaikių nuomos sutarčių. 2022 m. Grupė ir Bendrovė atliko 162 tūkst. eurų nuomos mokėjimų, nuomojant mažos vertės turtą. Naujų vartotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos lėšos 2022 m. gruo- džio 31 d. sudarė 1.305 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 1.338 tūkst. eurų), iš kurių ilgalaikiai įsipareigojimai pagal naujų vartotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos sutartis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.271 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1.305 tūkst. Eur). Sutartiniai įsipareigojimai, kurie bus pripažinti pajamomis per vienerius metus, apskaitomi trumpalaikių įsipareigoji- mų pagal sutartis su klientais straipsnyje.

22 Sutartiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų sistemos naudotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos lėšos ir iš sistemos naudo- tojų gauti išankstiniai apmokėjimai už perdavimo paslaugas.

Įsipareigojimai pagal sutartis su klientais:

	Grupė 2022 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2021 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d.
	502	3.012	247	222

	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	738	602
Atidėjiniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui	1.024	2.157
Apskaitinė vertė	1.762	2.759
Ilgalaikiai atidėjiniai	998	1.471
Trumpalaikiai atidėjiniai	764	1.288

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 192

	Grupė 2022 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2021 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d.
Tiekėjams pagal investicijų programą (rekonstrukcija)	3.159	2.141	3.159	2.141
Paslaugų ir prekių tiekėjams	2.043	1.457	2.043	1.438
Tiekėjams pagal ilgalaikio turto remonto programą	244	358	244	358
Gamtinių dujų tiekėjams	2.600	28.520	2.600	4.502
Mokėtinos sumos, atliekant balansavimo paslaugas	5.622	5.622	-	-
Viso	13.668	32.476	13.668	8.439

Grupės kitą finansinį turtą 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis, biržos dalyvių pervestos lėšos ir gauti depozitai. SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laiko- mos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje atskirose admi- nistruojamų SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: iki 2022 m. gegužės 1 d. SGD terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), paskir- tajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei Bendrovės patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2021 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-1522 sistemos naudotojams buvo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma deda- moji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 31 d. Valstybinės ener- getikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-438 perskai- čiuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri yra taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d. Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro GET Baltic klientų pervestos lėšos, vadovaujantis GET Baltic valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus GET Baltic valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė.Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaity- mui už gamtines dujas.

	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	0,83%	0,37%
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis	7,65%	5,99%
Metinis atlyginimo padidėjimas	4,00%	3,30%
Vidutinis amžius likęs iki pensijos	20,06	19,80

24 Prekybos skolos

Prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 738 tūkst. eurų (2021 m. gruodžio 31 d. – 602 tūkst. eurų), kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų kolektyvinėje sutartyje nėra. Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ir Grupės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau: 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat pripažino 2.179 tūkst.# KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

26 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos	7.635	12.259	7.635	12.259
Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos1)	328	2.406	328	2.406
Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis	666	838	666	838
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis	-	637	-	235
Kiti mokėtini mokesčiai	29	12	29	12
Kitos mokėtinos sumos	-	-	-	-
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso	8.658	16.152	8.658	15.750
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtina CBCA įmoka	27.450	27.450
Mokėtini dividendai	58	58	58	58
Kitos mokėtinos sumos	-	-	-	-
Sukauptos sąnaudos	976	336	976	320
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso	28.484	394	28.484	378
Kitos mokėtinos sumos, iš viso	37.142	16.546	37.142	16.128

Iš dujų biržos dalyvių gauti išankstiniai apmokėjimai yra panaudojami biržos dalyvių atsiskaitymo dieną, nebent gaunamas dalyvių prašymas nepanaudoti sumokėto avanso, mažinant mokėtiną sumą už dujas ir biržos paslaugas. Nepanaudotas avansas ar jo dalis lieka kitiems biržos dalyvio atsiskaitymams. Jei biržos dalyvis nepanaudoja avanso ilgiau nei 1 metus jis yra jam grąžinamas.

25 Išankstiniai apmokėjimai

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Finansiniai įsipareigojimai
Gauti depozitai	422	-	422	-
Iš dujų biržos dalyvių gauti išankstiniai apmokėjimai	-	36.455	-	-
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso	422	36.455	422	-
Nefinansiniai įsipareigojimai
Sutarčių įsipareigojimai	352	56	352	56
Avansu gautos dotacijos	60	60	60	60
Kitos sukauptos pajamos	47	91	47	91
Kitos avansu gautos sumos	1	622	1	622
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso	460	829	460	829
Viso išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai	882	37.284	882	829

1) Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet, kai Bendrovei išrašoma PVM sąskaita faktūra gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

2022 m. gruodžio 31 d. kitose mokėtinose sumose 27.450 tūkst. eurų sudaro įsipareigojimas sumokėti CBCA įmoką, daugiu informacijos apie CBCA įmoką pateikta 7 pastaboje .

27 Pajamos

Grupės ir Bendrovės pajamos sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pajamos pagal sutartis su klientais
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	65.383	53.748	65.383	53.748
Sistemos balansavimo produktų pajamos	30.569	12.540	30.569	12.540
Prekybos biržoje pajamos	1.364	1.481	-	-
Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos)	33	34	33	34
Kitos pajamos	190	141	-	-
Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso	97.539	67.944	95.985	66.322
Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais
SGDT lėšų administravimo pajamos	61	73	61	73
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais, iš viso	61	73	61	73
Pajamos iš viso:	97.600	68.017	96.046	66.395

	Grupė		Bendrovė
	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pajamos pripažintos per laikotarpį
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje	65.383	53.748	65.383	53.748
Sistemos balansavimo produktų pajamos	30.569	12.540	30.569	12.540
Narystės pajamos	85	70	-	-
Kitos pajamos	266	248	94	107
Pajamos pripažintos per laikotarpį iš viso:	96.303	66.606	96.046	66.395
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą
Prekybos biržoje pajamos	1.297	1.411	-	-
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą iš viso:	1.297	1.411	-	-
Iš viso sutarčių su klientais pajamos	97.600	68.017	96.046	66.395

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Dotacijos, pripažintos pajamomis	101	144	101	144
Prekių pardavimo pajamos	248	2	248	2
Nuomos pajamos	23	8	23	8
IMT perleidimo pelnas	47	168	47	168
Delspinigiai	27	64	27	64
Kitos pajamos	160	192	160	192
	606	578	606	578

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	(98)	(113)	(1)	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(2.367)	547	(2.367)	547
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(2.465)	434	(2.368)	547

28 Kitos pajamos

Grupės kitas pajamas sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Dividendų	-	-	598	478

29 Dividendų pajamos

Grupės kitas pajamas sudaro:

30 Finansinė veikla

2022 m. Bendrovė gavo 598 tūkst. eurų (2021 m. – 478 tūkst. eurų) dividendų iš patronuojamosios įmonės GET Baltic .

31 Ataskaitinių metų pelnų mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

	Viso		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
	2020 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	19	-	-	-
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	104	123	123	123
2021 m. gruodžio 31 d.	123	123	123	123
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	-	-	-	-
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-
2022 m. gruodžio 31 d.	123	123	123	123

	IMT perkainojimas	Naujų vartotojų prijungimo įmokos	Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas	Sukauptos sąnaudos	Nepanaudota investicijų lengvata	Kita	Viso
2020 m. gruodžio 31 d.	2.646	206	52	238	3.923	7.065
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(156)	(5)	19	23	685	566
2021 m. gruodžio 31 d.	2.490	201	71	261	4.608	7.631
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(148)	(5)	15	42	(2.416)	145	(2.367)
2022 m. gruodžio 31 d.	2.342	196	86	303	2.192	145	5.264

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas, prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	5.264	7.631
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	-	-
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	(123)	(123)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	5.141	7.508

Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	2020 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2022 m. gruodžio 31 d.
	6.961	7.508	5.141

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas investicijoms į Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį ilgalaikį turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė ir Grupė, apskaičiuodama 2022 m. pelno mokestį, pasinaudojo minėta lengvata ir susimažino 2022 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 266 tūkst. eurų suma (2021 m. – 3.878 tūkst. eurų suma).

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Grupės ir Bendrovės vertinimu per 12 mėn. bus realizuota 546 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio grynąja verte, 4.595 tūkst. eurų - per ilgesnį nei 12 mėn. laikotarpį.

Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2022 m. ir 2021 m. Grupė ir Bendrovė taikė 15% pelno mokesčio tarifą. Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15% pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:

32 Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa.

Pagrindinio ir sąlyginio pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai

33 Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos

2022 m., skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 28.468 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 889 tūkst. eurų, atlikti apmokėjimai formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas 238 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 21 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 80 tūkst. eurų.

2021 m., skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2.669 tūkst. eurų, atlikti apmokėjimai formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas 36 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 140 tūkst. eurų. Perklasi- fikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 283 tūkst. eurų.

Skaičiuojant gautas dotacijas 2022 m. investicinės veiklos pinigų srautuose buvo įvertintas Bendrovės gau- tinų dotacijų pasikeitimas 3.410 tūkst. eurų (2021 m. – 15.357 tūkst. eurų).

34 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažin- ti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti finansinius rezul- tatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi Grupės iždo ir finansi- nių rizikų valdymo politika.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma nuolat, atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų progno- zes. Jei tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Grupė priima mokumą užtikrinančius sprendi- mus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi patronuojančios bendrovės kredito limitu sąskaitoje. Nepanaudotas kredito limitas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 30.429 tūkst. eurų. Neiš- naudotas kredito limitas leis padengti turimus įsipareigojimus.

Likvidumo rodiklių skaičiavimo prin- cipai pateikiami Metinio pranešimo finansinių rezultatų dalyje. Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų turto ir įsipareigojimų įtaką 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Finansinis turtas	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	18.498	21.424	18.498	10.736
Kitos gautinos sumos	2.797	786	2.797	785
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	906	21	12
Kitas finansinis turtas	423	51.514	423	1.305
Finansinis turtas iš viso:	21.739	74.630	21.739	12.838

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Finansiniai įsipareigojimai	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Paskolos	100.962	104.849	100.962	104.849
Nuomos įsipareigojimai	3.514	3.926	3.514	3.812
Prekybos skolos	13.668	32.476	13.668	8.439
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	28.906	36.849	28.906	378
Iš viso:	147.050	178.100	147.050	117.478

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo termi- nus 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėji- mai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
2022 m. gruodžio 31 d. likutis
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	-	11.103	17.533	27.166	51.649	107.451
Nuomos įsipareigojimai	-	125	406	974	3.281	4.786
Kiti įsipareigojimai	-	1.456	27.450	-	-	28.906
Prekybos mokėtinos sumos	-	13.668	-	-	-	13.668
Iš viso:	-	26.352	45.389	28.140	54.930	154.811
2021 m. gruodžio 31 d. likutis
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	-	4.472	9.327	37.135	56.169	107.103
Nuomos įsipareigojimai	-	75	386	1.278	3.490	5.229
Kiti įsipareigojimai	36.455	394	-	-	-	36.849
Prekybos mokėtinos sumos	-	32.476	-	-	-	32.476
Iš viso:	36.455	37.417	9.713	38.413	59.659	181.657

Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėji- mai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
2022 m. gruodžio 31 d.
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	11.103	17.533	27.166	51.649	107.451
Nuomos įsipareigojimai	125	406	974	3.281	4.786
Kiti įsipareigojimai	1.456	27.450	-	-	28.906
Prekybos mokėtinos sumos	13.668	-	-	-	13.668
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	26.352	45.389	28.140	54.930	154.811
2021 m. gruodžio 31 d.
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	4.472	9.327	37.135	56.169	107.103
Nuomos įsipareigojimai	75	355	1.190	3.490	5.110
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	378	-	-	-	378
Prekybos mokėtinos sumos	8.439	-	-	-	8.439
2021 m. gruodžio 31 d. likutis	13.364	9.682	38.325	59.659	121.030

	2022 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Bendrojo likvidumo rodiklis	0,89	1,04
Greitojo padengimo rodiklis	0,84	0,94

Kredito rizika

Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų, kito finansinio turto , gautinų dotacijų ir biržos dalyvių pervestų lėšų, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai, atliekant priežiū- ros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti, mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų kreditingumo vertinimas bei, identifikavus nuokrypius nuo mokėjimų už teikiamas paslau- gas administravimo apraše numatytų kriterijų, ne tik individualiai vertinama rizika, susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui, sava- siai gaunamos papildomos užtikrinimo priemonės, tokiu būdu ją eliminuo- jejant. Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra. 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 81% (2021 m. gruodžio 31 d. - 90%) visų Ben- drovės prekybos gautinų sumų.

Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo (14 pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika. Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan. Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis norėdamas pateikti pavedimus pirkti privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t.y. avansą arba banko garantiją).

Palūkanų normos rizika

Grupė 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių finansavimo šaltinių palūkanų normos yra kintamos (detalesnė informacija 20 pastaboje Pasko- ros). Paskolų kintamos palūkanų norma yra susijusios su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į Iždo ir finansinių rizikų valdymo politi- ką, Grupė per 2022 m. ir 2021 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemo- nių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos poky- čiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1% .

EURIBOR padidėji- mas baziniais punktais	Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų
2022 m. gruodžio 31 d.
+100	(2.031)
2021 m. gruodžio 31 d.
+100	(415)

Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja įvairūs svyravimai tarptautinėse rinkose. Grupė per 2022 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

a.Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3); b. Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 10 932 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė.

Tiesioginis finansinis Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis

Bendrovė dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtų karinių veiks- mų Ukrainoje taiko visas Lietuvos ar užsienio institucijų inicijuotas ir paskelb- tas sankcijas, verslo ribojimus ir pan., imasi veiksmų, vienaip ar kitaip susiju- sių su Rusijos ir Baltarusijos juridinių ar fizinių asmenų veikla, jos akcininkais, valdymo organų nariais ir atskleidžia informaciją, turinčią reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės veiklai, investuotojams teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos ekonomi- nių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas (toliau - EKTSĮĮ) ir kiti susiję teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, jog Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingų sandorių paveik- tose rinkose (Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje) ir neturi dukterinių įmonių paveiktose rinkose, įvykiai Ukrainoje neturėjo tiesioginės įtakos Grupės Ir Bendrovės finansiniams rezultatams bei pinigų srautams.

Nuo 2022 m. balandžio 1 d., reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europo- je ir karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, siekdama pasiekti visišką energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų porei- kis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Dujos ir toliau tranzitu per Lietuvą perduodamos Kaliningrado srities reikmėms, tačiau kitokiu nei įprasta techniniu režimu, užtikrinančiu tik tran- zitui reikalingo dujų kiekio perdavimą. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. dujų rinkos dalyviai gali naudotis GIPL dujų jungtimi, dėl kurios tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta komerciniai dujų srautai. Grupė tikisi, kad ši jungtis taps regioninės svarbos ir turės didesnę, nei tikėtasi, įtaką pajamų augimui.

Pajamos iš sutarčių su klientais

Karas Ukrainoje įtakojo, kad kurių investicinių projektų vertė išaugo, nes rangovai susidūrė su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis, medžiagų bran- gimu, išaugusia infliacija. Sutartyse su rangovais dažnu atveju yra numaty- tas kainų perskaičiavimas dėl didesnės nei nustatyta infliacijos, todėl pabrangimas buvo tikėtinas ir atsakingai vertinamas. Sutartys su rangovais keičiamos tik įvertinus pabrangimo įtaką ir įsitikinus, kad pabrangimas bus įvertintas Bendrovės kainodaroje.

Visas Grupės turtas yra Lietuvoje. Neigiamos įtakos pajamoms iš klientų nenustatyta, nors Bendrovė turi vieną klientą (sistemos naudotoją) iš Rusi- jos, kuriam teikiamos gamtinių dujų perdavimo iš trečiosios šalies į trečiąją šalį paslaugos. Bendrovė yra suderinusi ir gavusi atsakingų institucijų pritari- mus/leidimus dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo, nes gamti-

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 203
Atgal į turinį

nių dujų perdavimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos įsipareigojimu užti- krinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nutiestu dujotiekiu būtų netruk- domai tiekiamos gamtinės dujos Rusijos Federacijos Kaliningrado srities reikmėms. Nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos teisės aktais nėra apribotas dujų perdavimas į Rusiją, įskaitant mokėjimų eurais iš Rusijos gavimą.

Tikėtini kredito nuostoliai: finansinis turtas

Bendrovės vadovybė įvertino praeities įvykius, dabartines ir būsimas ekono-mines sąlygas, žinomas šių finansinių ataskaitų išleidimo dieną, nustatant tikėtinus kredito nuostolius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą įtakos. Bendrovė neprognozuoja likvidumo ar kredito rizikos problemų.

Tikrosios ilgalaikio materialiojo turto ir atsiperkamosios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymas: ilgalaikis materialusis turtas.

Vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materia- liojo turto tikrosios ir atsiperkamosios vertės nustatymui ir nenustatė jokių aplinkybių, jog dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikėtų reikšmingai tikslinti vadovybės prognozes. Taip pat, įvertinus aktualiausią informaciją bei ilgalai- kes prognozes, nėra numatomas reikšmingas investicijų grąžos rodiklio pasi- keitimas. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nėra numatomi reikšmingi pokyčiai teisiniame reglamentavime bei teikiamų paslaugų apimtyje. Vadovybė nenu- statė su Rusijos invazija į Ukrainą susijusių aplinkybių, galinčių reikšmingai keisti perkainota verte apskaitomo materialiojo turto vertę.

Klimato kaitos poveikio vertinimas

Bendrovės vadovybės vertinimu, kovos su klimato kaita kontekste griežtė- jantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinan- čių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energi- jos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacio- nalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Vis didesnę dalį turėtų sudaryti „žalios“ dujos: biometanas ir dujos, pagamin- tos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas.

Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekono- miką. AB „Amber Grid“ vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu įvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikį aplinkai. 2022 m. atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacija, parengtas ŠESD emisijų priemonių mažinimo planas 2023-2030 m., kurio tikslas sumažinti visas Bendrovės ŠESD emisijas 2/3, palyginant su baziniais 2019 m. Detalesnė informacija pateikiama metinio pranešimo darnumo dalyje.

Klimato kaitos poveikio įtakos vertinimas buvo atliekamas ilgalaikio materia- laus turto naudingo tarnavimo laikotarpiams, nefinansinio turto vertei, reikš- mingos įtakos nenustatyta. Bendrovės vadovybės vertinimu klimato kaitos pokyčio įtaka konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms nėra reikšminga, o ateities Bendrovės vizija vystyti sistemą, įgalinančią konkurenciją ir klimatui draugiškos energijos naudojimą. Darnios veiklos valdymas, principai ir priori- tetai, darnumas aplinkosaugos srityje atskleisti metinio pranešimo 8 skyriu- je.

Kainų ir Bendrovės pelningumo reguliavimas

2022 m. gruodžio 31 d. sukaupti ir VERT jau patvirtinti teigiami gamtinių dujų perdavimo paslaugų pajamų ir sąnaudų reguliaciniai nuokrypiai sudaro 10,9 mln. Eur. Šia suma yra sumažintos reguliuojamos 2023 m. gamtinių dujų perdavimo paslaugų pajamos.

2022 m. gamtinių dujų perdavimo paslaugos rezultatas viršija VERT nustaty-

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 203
Atgal į turinį

tą grąžą, tačiau teigiami reguliaciniai nuokrypiai dar nėra patvirtinti VERT. Nustatant 2024 m. gamtinių dujų perdavimo paslaugų pajamos lygį, teigiami 2022 m reguliaciniai nuokrypiai turėtų būti įvertinti, sumažinant/padidinant 2024 m. perdavimo paslaugų pajamos.

Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisiniai ginčai

Šiuo metu Bendrovė turi dvi civilines bylas:

1. dėl SGD terminalo lėšų priteisi- mo iš AB „Achema“ ir delspinigių;
2. dėl nuostolių už netinkamos kokybės pateiktas prekes, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš prekių tiekė- jo.

Byloje dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius, SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinos sumos kredito rizikos nepatiria.

2022 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė bylos dalį dėl 4.678 tūkst. eurų SGDT priedo lėšų ir 55 tūkst. eurų delspinigių reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskys- tintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Kitą bylos dalį dėl 763 tūkst. eurų delspinigių pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir priešieškinio reikalavimus, kuriais AB „Achema“ prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Bendrovė veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš AB „Achema“ gautus apmokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taip pat sustabdė iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD terminalo lėšų, taikytų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

Bendrovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį skundą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Byloje dėl netinkamos kokybės prekių Bendrovė 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiški- mu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą dėl 69.8 tūkst. eurų nuosto- lių už netinkamos kokybės pateiktas prekes, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2022 m. rugsėjo 7 d. teismas priėmė Teismo įsakymą, kuriuo priteisė Bendrovės naudai 69.8 tūkst.# 39 Susijusių šalių sandoriai

Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, dukterine įmone GET Baltic, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. eurų) bei vadovybe ir jų artimais šeimos nariais. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas Visos VVĮ - VKC | Valdymo koordinavimo centras (governance.lt).

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 204

2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• UAB „Epso-G“ grupės įmonės:
  • Litgrid AB (bendri akcininkai);
  • UAB „TETAS“ (bendri akcininkai);
  • UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai);
  • UAB „Energy cells“ (bendri akcininkai);
  • Bendrovės dukterinė įmonė GET Baltic.
• UAB „Ignitis grupė“ įmonės:
  • AB „Energijos skirstymo operatorius“;
  • UAB „Ignitis“;
  • UAB „Ignitis gamyba“.
  • UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“;
  • UAB „Transporto valdymas“;
  • Ignitis Polska sp. z.o.o.
  • Kitos AB „Ignitis grupė“ įmonės.
• Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės:
  • AB „Klaipėdos nafta“;
  • VĮ Ignalinos atominė;
  • VĮ „Geoterma“;
  • Kitos valstybės valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės;.
• Vadovybė.

Žemiau pateiktose lentelėse pateikiami Bendrovės likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d.:

Grupė

	SGDT lėšos Pirkimai (pirkimai)	SGDT lėšos Pardavimai (pardavimai)	Gautinos sumos	Gautos veiklos sąnaudos	Mokėtinos paskolos	Mokėtinos dividendai	Gauti Finansinės sumos
2022 m. gruodžio 31 d.
UAB EPSO-G	153	-	-	-	-	-	9.571
UAB TETAS	4	-	30	-	-	-	-
AB Ignitis gamyba	1.602	-	99.074	6.368	1.020	432	84.613
AB Energijos skirstymo operatorius	2.630	-	271	228	49	8	15
UAB Ignitis	122.039	18.996	50.158	6.163	5.720	402	2.379
UAB Transporto valdymas	408	-	-	-	-	-	44
AB Klaipėdos nafta	-	10.729	4	-	1	-	3.975
VĮ Ignalinos atominė	-	-	4	7	-	-	-
Ignitis Polska sp. Z.o.o.	74	-	214	-	38	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	68	-	-	-	-	-	9
Suma	127.078	29.725	149.755	12.766	6.828	842	97.040

Pastaba: Aukščiau pateiktoje lentelėje, skiltyje "Gautinos sumos" yra bendra susijusių šalių turimų įsiskolinimų suma. Skiltyje "Gautos veiklos sąnaudos" nurodomos sandorių sumos, o "Mokėtinos paskolos" ir "Mokėtinos dividendai" yra susijusios su paskolų ir dividendų atsiskaitymais. "Gauti Finansinės sumos" nurodo Bendrovės gautas pajamas iš susijusių šalių.

Atskirai prie lentelės esantis tekstas "SGDT lėšos paskolos" ir "SGDT lėšos divdendai" neturi atskiro duomenų šaltinio ir greičiausiai yra likusi tekstinė informacija iš originalaus dokumento.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 205

Grupė

	SGDT lėšos Pirkimai (pirkimai)	SGDT lėšos Pardavimai (pardavimai)	Gautinos sumos	Gautos veiklos sąnaudos	Mokėtinos paskolos	Mokėtinos dividendai	Gauti Finansinės sumos
2021 m. gruodžio 31 d.
UAB EPSO-G	110	-	-	-	-	-	3.284
Gautinos sumos	3	-	7	-	5	-	-
AB Ignitis gamyba	72	-	62.887	14.409	444	1.453	4.927
AB Energijos skirstymo operatorius	197	-	245	264	42	27	-
UAB Ignitis	37.082	35.607	16.681	22.373	1.728	1.318	5.522
UAB Transporto valdymas	405	-	-	-	-	-	44
AB Klaipėdos nafta	-	27.732	4	-	-	-	7.005
VĮ Ignalinos atominė	-	-	61	110	5	11	-
Ignitis Polska sp. Z.o.o.	-	-	-	-	45	65	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	59	-	-	-	-	-	6
Suma	37.928	63.339	79.885	37.156	2.269	2.874	20.788

Pastaba: Aukščiau pateiktoje lentelėje, skiltyje "Gautinos sumos" yra bendra susijusių šalių turimų įsiskolinimų suma. Skiltyje "Gautos veiklos sąnaudos" nurodomos sandorių sumos, o "Mokėtinos paskolos" ir "Mokėtinos dividendai" yra susijusios su paskolų ir dividendų atsiskaitymais. "Gauti Finansinės sumos" nurodo Bendrovės gautas pajamas iš susijusių šalių.

Atskirai prie lentelės esantis tekstas "SGDT lėšos paskolos" ir "SGDT lėšos divdendai" neturi atskiro duomenų šaltinio ir greičiausiai yra likusi tekstinė informacija iš originalaus dokumento.

Bendrovė

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 206

Iš susijusių šalių gautinoms ir joms mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.

41 Kapitalo valdymas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2022 m. ir 2021 m. Bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė tenkino šį reikalavimą. Dividendų skyrimui ir išmokėjimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri apribojimai. Grupės dividendų politika nustato dividendų nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo principus. Kitų išorėje ar Grupės viduje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui nėra.

Išmokos vadovybei

	Grupė		Bendrovė
	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.
Išmokos susijusios su darbo santykiais	771	697	673	604
Išmokos valdybos nariams	48	47	48	47
Suma	819	744	721	651

Grupės ir Bendrovės vadovybe yra laikoma Generalinis direktorius, technikos, teisės ir administravimo, komercijos, pažangos ir finansų direktoriai. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto perleidimo.

42 Pobalansiniai įvykiai

2023 m. sausio 13 d. Pasvalio rajone esančiame Bendrovės magistraliniame dujotiekyje kilo gaisras. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Įvykis neturėjo įtakos Bendrovės tęstinumui ir pajamoms. Visi įsipareigojimai sistemos naudotojams buvo įvykdyti. Įvykio priežastys tiriamos tiek Bendrovės specialistų, tiek atsakingų institucijų. Preliminariais duomenimis įvykio metu patirta apie 2,3 mln. eurų kaštų. Bendrovė yra apdraudusi savo turtą ir bendrąją civilinę atsakomybę. Yra vykdomi Bendrovės, policijos, VERT tyrimai bei Aplinkos apsaugos departamento neplaninis patikrinimas.

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB „Amber Grid“ akcininkams

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomonė, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2022 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomonė atitinka 2023 m. kovo 17 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Grupės konsoliduotąsias ir Bendrovės atskirąsias finansines ataskaitas sudaro:

• 2022 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita;
• tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji pelno (nuostolių) ir konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaitos;
• tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
• tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita; ir
• konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 40 pastaboje.

Mūsų audito metodika

Apžvalga

• Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra vienodas ir sudaro 900 tūkst. Eur.
• Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą. Grupės mastu patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome audito procedūras atrinktiems finansinių ataskaitų straipsniams, kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą. Mūsų auditas apėmė 99,7% Grupės turto ir 98,4% pajamų.
• Ilgalaikio materialiojo turto vertė.

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

	Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei	Bendras reikšmingumo lygis Grupei	Kaip mes jį nustatėme
Reikšmingumo lygis	900 tūkst. Eur (1 131 tūkst. Eur)	900 tūkst. Eur (1 139 tūkst. Eur)	5% nuo paskutinių trijų metų pelno prieš apmokestinimą vidurkio
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas

Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pelną prieš apmokestinimą, nes, mūsų nuomone, būtent šiuo kriterijumi remiamasi vertinant Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatus. Kadangi 2022 metais rinkoje reikšmingai augo dujų kainos, reikšmingumo lygiams apskaičiuoti kaip rodiklį pasirinkome paskutinių trijų metų pelno prieš apmokestinimą vidurkį. Pasirinkome 5% rodiklį, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo reikšmingumo lygio ribose. Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 90 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis audito dalykas

Ilgalaikio materialiojo turto vertė (žr. 2.6 ir 7 pastabas)

Po pirminio pripažinimo Bendrovė ir Grupė taiko perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo turto (toliau – IMT) pripažinimui. Bendrovės ir Grupės IMT balansinės vertės 2022 m. gruodžio 31 d. buvo lygios 281 094 tūkst. Eur ir jos atitiko jų tikrąją vertę perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Vadovybė įvertino, ar IMT balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Bendrovė ir Grupė taikė pajamų metodą, paremtą diskontuotų pinigų srautų skaičiavimais, ir padarė išvadą, kad IMT balansinė vertė pagrįstai atitinka jo tikrąją vertę, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo pripažinta jokių vertinimo koregavimų. Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT likučio reikšmingumo Bendrovės ir Grupės finansinės būklės ataskaitoje ir dėl to, kad vadovybės atliekamas IMT vertinimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus. Mes supratome ir įvertinome apskaitos principus, procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąją vertę. Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo metodologiją ir jos įvertintus tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų numatomus pasikeitimus. Mes gavome pinigų srautų modelius, kuriuos vadovybė taiko turto vertei nustatyti. Mes patikrinome modelius ir įvertinome, ar matematiniai skaičiavimai juose yra tikslūs ir ar rezultatai yra tiksliai palyginami su turto balansinėmis vertėmis. Mes išanalizavome vadovybės taikytas prielaidas, kurios turi reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams: reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, reguliuojamo turto vertes ir veiklos sąnaudas. Jas atitinkamai sutikrinome su Bendrovės vidaus biudžetais ir investicijų planais arba rinkos informacija. Mes pasitelkėme savo vidaus vertinimo specialistus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto normą bei atlikti bendrą modelio metodologijos vertinimą. Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio jautrumą grąžos normos ir diskonto normos pokyčiams. Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas yra pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad vertinimo koregavimų atlikti nereikia, yra tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes. Mes įvertinome 2.6 ir 7 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą. Todėl atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą ir, atsižvelgiant į reikšmingumą ir rizikos požymius, patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome audito procedūras atrinktiems Bendrovės patronuojamosios įmonės UAB „GET Baltic“ finansinių ataskaitų straipsniams, kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų.

Konsoliduotojo metinio pranešimo atžvilgiu, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

• finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta informacija, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
• konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Grupė pateikė socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą, kuri yra sudėtinė konsoliduotojo metinio pranešimo dalis. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.# Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
● surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams

Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą, už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas).

Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas

Bendrovės vadovybė taikė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu.

Mūsų atsakomybė

Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams).

Atliktų darbų santrauka

Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:

• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• įvertinimą, ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente;
• įvertinimą, ar Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Išvada

Mūsų nuomone, Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.# Išvada dėl atskirųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams

Bendrovės vadovybė Bendrovės atskirosioms finansinėms ataskaitoms pritaikė vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės atskirosios finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad atskirųjų finansinių ataskaitų Europos vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.

Paskyrimas

Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 23 d. ir visas nenutrūkstamas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė 3 metus. Po dvejų metų pertraukos 2020 m. rugsėjo 18 d. buvome vėl paskirti auditoriais, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis apima 6 metus. Mūsų paskyrimas atlikti 2022 m gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų auditą buvo patvirtintas 2022 m. birželio 23 d. akcininkų sprendimu.

Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
/pasirašyta elektroniniu parašu/
Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2023 m. kovo 17 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada