Amber Grid — Annual Report (ESEF) 2020

Mar 31, 2021

AB „AMBER GRID“ KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2020 M. GRUODŽIO 31 D.

AB „AMBER GRID“ 2020 M. KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

2020 metinis pranešimas

TURINYS

1. APŽVALGA 3
2. VEIKLOS APLINKA 10
3. STRATEGIJA 13
4. VEIKLA 20
5. FINANSINIAI REZULTATAI 25
6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS 29
7. VALDYMO ATASKAITA 31
8. ŽMONĖS 38
9. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA 43
10. SVARBIAUSI ATAKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 45
11. PRIEDAI 46
12. KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS 68

2020 metinis pranešimas

Atgal į turinį

1.1. VALDYBOS PIRMININKO PRANEŠIMAS

Gerbiamieji,

Didžiuojuosi pristatydamas EPSO-G įmonių grupei priklausančio Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ 2020 m. veiklos ataskaitą. Ji rodo – nežiūrint dėl COVID-19 pandemijos reikšmingai pasikeitusių veiklos sąlygų, dėl įmonės darbuotojų profesionalumo ir bendro darbo, „Amber Grid“ sklandžiai užtikrino stabilų ir pelningą įmonės darbą ir proaktyviai tęsė svarbių šalies energetiniam saugumui ir regioninei integracijai projektų įgyvendinimą.

2020-aisiais „Amber Grid“ kryptingai plėtojamos dujų perdavimo infrastruktūros ir regioninės rinkų integracijos nauda tapo daugiau nei akivaizdi. Sukurta infrastruktūra užtikrino dujų sistemos naudotojų poreikius atitinkančius srautus ir leido rinkos dalyviams pasinaudoti susiklosčiusiomis itin palankiomis kainomis pasaulinėje dujų rinkoje.

Didžiausios įtakos pozityviai „Amber Grid“ rezultatų dinamikai turėjo dėl palankių dujų kainų ir pradėjusios veikti jungties tarp Estijos ir Suomijos reikšmingai išaugusi dujų perdavimo paslaugų apimtis Latvijos kryptimi, o taip pat žymiai padidėjęs dujų vartojimas šalies energetikos sektoriuje. Tai atsvėrė dėl šiltesnių orų sumažėjusias pajamas metų pradžioje, o taip pat Lietuvos dujų perdavimo sistemos naudotojams taikytą mažesnį paslaugų tarifą.

Atlikusi reikiamus parengiamuosius darbus, 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose veikianti regioninė dujų birža GET Baltic pradėjo veiklą Suomijoje, tapdama viena regionine prekybos platforma Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams. Tai pridėjo prie kainų konvergencijos regione bei palengvino tarpvalstybinę prekybą tarp Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų.

Itin pozityvu yra tai, kad tiesiant tarptautinę dujų perdavimo jungtį į Lenkiją GIPL, dėl tinkamo projekto darbų planavimo bei rizikų valdymo užtikrinant projekto kokybę, vos per vienerius metus atlikti 60 proc. projekto darbų. GIPL projekto finansavimui itin geromis sąlygomis pasirašyta sutartis su Europos investicijų banku, dėl 65 mln. EUR paskolos iki 18 metų terminui. Tai rodo šio projekto svarbos pripažinimą.

Tai, kad 2020-aisiais buvo atlikti sudėtingiausi dujų jungties GIPL klojimo darbai po didžiausiomis šalies upėmis, o nutiesta atkarpa išbandyta ir prijungta prie dujų perdavimo sistemos, leidžia mums jaustis užtikrintai, kad visi šio svarbaus projekto darbai užbaigti numatytu laiku iki 2021 m. pabaigos. Dabar svarbu bendradarbiaujant su regiono partneriais rasti sprendimus, kaip efektyviau išnaudoti pradėsiančios veikti jungties ekonominį potencialą.

Tęsėme ir kitus svarbius suplanuotus darbus – aiškius kontūrus įgavo naujoji „Amber Grid“ strategija, kurioje remiantis atliktos RAIDA 2050 rezultatais, identifikuotos svarbiausios įmonės veiklos kryptys artimiausiam dešimtmečiui.

Atsižvelgiant į tvaraus vystymosi kryptis, nustatytas Europos Komisijos strategijoje „The European Green Deal“, numatomas didėjantis žaliųjų dujų poreikis Europoje. Prisidedant prie žaliosios energijos plėtros skatinimo Lietuvoje, jau 2021 m. numatomi biometano gamintojų sistemų prijungimai prie bendro dujų perdavimo tinklo. Taip pat vertiname galimą vandenilio transportavimo technologijų gamtiniais dujais vamzdynais diegimą.

Visa tai padaryti nebuvo lengva, ypač dirbant nuotoliniu būdu. Taip pat matome, kad COVID-19 rizikos niekur nedingo ir artimiausioje ateityje reikės dar daug ir sutelktai dirbti, neutralizuojant pandemijos įtaką įgyvendinamiems projektams. Todėl ir toliau atidžiai stebime situaciją ir turime būti nuolat pasirengę atitinkamai koreguoti savo veiksmus, jei to prireiktų.

Kiekvienas iš mūsų galime didžiuotis 2020 m. rezultatais. Dėl to užtikrintai žvelgdamas į ambicingus 2021 m. tikslus, tariu nuoširdų ačiū kiekvienam grupės darbuotojui, akcininkui, valdybos ir komitetų nariams. Už profesionalumą. Už bendradarbiavimą. Už gebėjimą įžvelgti atveriančias galimybes. Už ryžtą ne tik siekti, bet ir viršyti keliamus tikslus kuriant šalies energetikos ateitį.

Pagarbiai,

Algirdas Juozaponis
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas

APŽVALGA

1.1.# 2020 metinis pranešimas

Atgal į turinį

1. 2. GENERALINIO DIREKTORIAUS PRANEŠIMAS

Dirbdami „Amber Grid“, vienoje kertinių Lietuvos energetikos sistemos įmonių, turime pareigą sukurti ne tik palankias sąlygas perduoti energiją, bet ir išlaikyti saugią aplinką. Pandeminė realybė atskleidė visuomenių, verslų ir aplinkos pažeidžiamumą ir suteikė aiškų suvokimą, kad tvaresne veikla privalome prisidėti prie darnaus pasaulio kūrimo. Pramonė, verslas, didelės ir mažos organizacijos pastarąjį dešimtmetį kalbėję apie žaliuosius tikslus, pandemijos metais gręžėsi į aplinkosaugą, socialinės atsakomybės didinimą ir perrašinėjo veiklos strategijas, susiedamos jas su tvarios veiklos rodikliais. Mes taip pat žengiame šia linkme ir dedame tvirtas pastangas reikšmingai sumažinti bendrovės daromą poveikį aplinkai.

Vienas svarbiausių mūsų prioritetų – darbuotojų sveikata ir saugumas. Eilę metų skirtas dėmesys šiai sričiai atsipirko būtent 2020 metais, kai reikėjo skubiai imtis priemonių ir išlikti darbingiems bei sveikiems. Šiandien dėkoju kolegoms, nes ilgų karantinų metu sėkmingai persikėlėme į nuotolinį darbą, o darbuotojai, prižiūrintys dujų sistemą, sudarius tinkamas sąlygas, atsakingai laikėsi visų rekomendacijų ir priemonių.

2020-ieji metai „Amber Grid“ žmonėms prasidėjo su didžiule energija. Sausį, į Lietuvą atgabenus pirmuosius plieninius vamzdžius, buvo pradėti realūs dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos darbai. Tai – strateginis, energetinę laisvę įtvirtinantis ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos šalių regionui bei Suomijai svarbus energetikos projektas. Per vienerius metus atkakliomis „Amber Grid“ profesionalų ir gerai pasiruošusių rangovų pastangomis įrengta net du trečdaliai visos dujų perdavimo jungties. Atlikus sudėtingus technologinius darbus, dujotiekis nutiestas po plačiausiomis Lietuvos upėmis Nerimi ir Nemunu. Visa tai atlikta su didžiausia pagarba gamtai – išsaugant pakrančių miškus, augmeniją ir gyvūniją. Saugant kitą svarbų žmonijos palikimą – istoriją, GIPL dujotiekio trasoje buvo atlikti didelio masto archeologiniai tyrinėjimai, padėję atrasti akmens amžiaus gyvenvietes ir viduramžių kapavietes. Dirbti saugant aplinką, istoriją ir vietos bendruomenių interesus – didelė mums tekusi atsakomybė. Praėjusį rudenį, patikrinus įrengto dujotiekio dalį, jis buvo sujungtas su Lietuvos dujų perdavimo sistema ir pradėjo funkcionuoti kaip visavertė sistemos dalis. Mūsų tikslas – dujotiekį įrengti iki 2021 metų pabaigos, o GIPL pajėgumus rinkai pasiūlyti 2022 m. pradžioje.

Bendrovės paslaugos 2020 metais rinkai buvo reikalingos kaip niekada iki šiol. Darbui atsidavusių „Amber Grid“ darbuotojų prižiūrima ir valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema 2020 metais išlaikė itin dideles apkrovas. Metų pradžioje pasaulyje prasidėjus COVID-19 pandemijai staiga sumažėjusios dujų kainos, gerai išvystyta dujų perdavimo infrastruktūra bei pradėjusi veikti dujų jungtis tarp Estijos ir Suomijos, privertė dujų rinkos smagračius suktis vis stipriau. Dėl šių priežasčių per Lietuvos dujų sistemą buvo perduotas rekordinis 58 TWh dujų kiekis. Trečdaliu augo dujų perdavimas šiaurės kryptimi į Latviją, Estiją ir Suomiją. Didėjo ir dujų vartojimas Lietuvoje, rodantis, kad dujų kaip kuro svarba vėl grįžta. Beveik visus metus elektros energiją iš dujų generavo Elektrėnų kompleksas, todėl Lietuvoje pernai buvo suvartota daugiau kaip 25 TWh dujų. Tai – didžiausias kiekis per pastaruosius 5 metus.

Nors ir sudėtingi, 2020-ieji buvo finansiškai sėkmingi metai. Įmonei pavyko uždirbti 52 milijonus eurų pajamų ir padidinti grynąjį pelną. Pirmą kartą veiklos istorijoje pelningai dirbo ir mūsų dukterinė įmonė – dujų birža GET Baltic. 2020 m. pradžioje atvėrusi Suomijos dujų rinka ir pradėjusi veikti „Balticconector“ dujų jungtis pažėrė daug naujų klientų ir sandorių. Praėję metai buvo rekordiniai ir investicijų prasme – per vienerius metus į Lietuvą ir Lenkiją sujungsiantį GIPL dujotiekį investavome 77 milijonus eurų. GIPL yra didžiausias pagal vertę investicinis projektas „Amber Grid“ istorijoje.

Įveikę pandeminius metus, tapome atsparesni iššūkiams, kurie laukia ateityje. Siekiame didesnio verslo lankstumo, brandesnio požiūrio į klientą, kad galėtume ir toliau sėkmingai vystyti veiklą, uždirbti pajamas ir valdyti rizikas dėl nepastovumo. Apžvelgdamas praėjusius 2020 metus, dėkoju „Amber Grid“ darbuotojams, klientams, partneriams ir akcininkams už susitelkimą, padėties rimtumo įvertinimą, bendradarbiavimą ir palaikymą. 2021 metai bus istorinio, strateginio energetikos projekto – GIPL įrengimo metai, sulig kuriais pradėsime naują bendradarbiavimą su dar vienos – ES narės ir mūsų kaimynės – Lenkijos dujų perdavimo sistema ir jos veiklą užtikrinančiais žmonėmis. Tai – kertiniai dujų sistemos saugumo stiprinimo, integracijos metai, kai pradedame intensyviai ruoštis energetikos transformacijos etapui. Suvokdami švarios energijos poreikį, esame pasirengę veržliai kelionei į žaliąją energetiką, aplinkos, ekologijos ir atmosferos išsaugojimą.

Nemunas Biknius, „Amber Grid“ generalinis direktorius

2020 metinis pranešimas

5

Atgal į turinį

Pavadinimas

AB „Amber Grid“	(toliau – „Amber Grid“, Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras	2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas	303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas	51.730.929,06 Eur
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Buveinės adresas	Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 236 0855
Faksas	+370 5 236 0850
Elektroninio pašto adresas	info@ambergrid.lt
Interneto tinklalapis	www.ambergrid.lt

1.3. PAGRINDINIAI DUOMENYS

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užtikrina patikimą ir saugų gamtinių dujų perdavimą klientams aukšto slėgio dujotiekiais. Įmonė atsakinga už Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūros, kurią sudaro daugiau kaip 2100 km dujotiekių, tinklą ir dvi dujų kompresorių stotis, eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra patogi didelio energijos kiekio transportavimui Baltijos šalims ir Suomijai. Įmonė įgyvendina strateginį energetikos projektą GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania), kuris sujungS Lenkijos ir Lietuvos, taip pat Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjunga. Siekiant dujų sektoriaus dekarbonizacijos tikslų, „Amber Grid” aktyviai veikia ieškodama naujų technologinių ir rinkos sprendimų bei kurdama sąlygas pritaikyti dujų perdavimo sistemą žaliųjų dujų, įskaitant vandenilį, transportavimui. „Amber Grid“ taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą.

„Amber Grid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės (toliau - EPSO-G, EPSO-G įmonių grupė) įmonė. EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, o UAB „EPSO-G“ veikia kaip EPSO-G įmonių grupės valdymo bendrovė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Daugiau informacijos apie UAB „EPSO-G“ ir EPSO-G įmonių grupę galima rasti internetiniame puslapyje www.epso g.lt.

„Amber Grid“ valdo 100 proc. UAB GET Baltic įstatinio kapitalo. UAB GET Baltic – tai bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, organizuojanti ir vystanti prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Daugiau informacijos apie UAB GET Baltic galima rasti internetiniame puslapyje www.getbaltic.com.

„AMBER GRID“ VIZIJA

Inovatyvi energetikos bendrovė integruotame Europos dujų tinkle. Inovatyvi – taikanti pažangius metodus ir technologijas. Tai leidžia dirbti greičiau, efektyviau, pasiūlyti naujoves klientams ir partneriams. Integruotas Europos dujų tinklas – kai Baltijos ir Europos dujų rinkos su prieiga prie globalios SGD rinkos yra tarpusavyje sujungtos tiek fizine infrastruktūra, tiek ir gerai veikiančiais rinkos bei pasinaudojimo infrastruktūra modeliais, suteikiančiais galimybę paprastai ir lanksčiai transportuoti ir prekiauti dujomis.

„AMBER GRID“ MISIJA

Mes efektyviai ir patikimai vykdome dujų perdavimą, sudarome palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Efektyviai – veiksmingai ir optimizuodami savo veiklos procesus siekiame geriausių rezultatų. Patikimai – saugiai ir be neplanuotų nutraukimų transportuojame klientams dujas. Palankios sąlygos konkurencijai – dirbame, kad pasinaudojimo perdavimo sistema sąlygos ir teikiamos paslaugos būtų lanksčios ir patogios esamiems bei naujiems dujų rinkos žaidėjams ir leistų dujas lengvai gauti iš įvairių šaltinių. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – administruodami „žalių“ dujų kilmės garantijų registrą ir kitais būdais siekiame dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei prekybos plėtros.

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas – 2020 m.

2020 metinis pranešimas

6

Atgal į turinį

1.4. VEIKLOS RODIKLIAI

	2020 m.	2019 m.	2018 m.
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh	25144	23530	22320
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas ¹, GWh	32900	31991	30140
Sistemos naudotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	108	105	106
Magistralinių dujotiekių ilgis, km	2115	2115	2115
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius, vnt.	67	68	68
Darbuotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje	319	316	329

1 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai, 2018 – 2020 m.

SAUSIS 2020 m.# 1.5. SVARBŪS ĮVYKIAI

2020 m. sausio 1 d.

Įsigaliojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintos gamtinių dujų perdavimo kainos. Vidutinė 2020 m. „Amber Grid“ taikoma perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas), palyginti su 2019 m. vidutine kaina, mažėjo daugiau kaip 16 proc. – iki 1,22 Eur/MWh.

2020 m. sausio 1 d. GET Baltic pradėjo darbą Suomijoje, tapdama viena regionine prekybos platforma Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkoms. Suomijos virtualiame prekybos taške pradėta vykdyti prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų produktais, taikant netiesioginių pajėgumų paskirstymo modelį. Tai prisidėjo prie kainų konvergencijos regione bei palengvino tarpvalstybinę prekybą tarp Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkos dalyvių.

2020 m. sausio 2 d.

Įsigaliojus 2019 m. gruodžio pabaigoje pasirašytai rangos darbų sutarčiai, „Amber Grid“ pradėjo dujotiekio jungties su Lenkija GIPL statybos darbus.

2020 m. sausio 27 d.

„Amber Grid“ pranešė, kad taps saulės energiją gaminančiu vartotoju ir pasigamins beveik pusę elektros energijos savo reikmėms iš atsinaujinančių šaltinių. Numatoma iki 2021 m. rudens įmonės teritorijose įrengti apie 1400 kW galios saulės energijos elementų. Tai sudarys apie 40 proc. visos įmonės elektros energijos poreikio.

VASARIS

2020 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą byloje pagal UAB „MT Group“ ieškinį dėl „Amber Grid“ dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) pirkimo komisijos sprendimų. Teismas rangos darbų pirkimo konkurso rezultatus paliko nepakeistus.

KOVAS

2020 m. kovo 16 d.

Paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos grėsmės, „Amber Grid“ pradėtos taikyti veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikytos papildomos organizacinės priemonės sistemos valdymo centre, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, viruso išplitimo atveju. Bendrovėje peržiūrėtas ekstremalių situacijų valdymo planas, parengti papildomi dokumentai bei įgyvendinimo priemonės – kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kita.

2020 m. kovo 24 d.

„Amber Grid“ valdyba pritarė susitarimui su patronuojančia EPSO-G bendrove dėl tarpusavio skolinimo ir skolinimosi limito padidinimo nuo 10 mln. eurų iki 35 mln. eurų. EPSO-G audito komitetas konstatavo, kad šio sandorio sudarymas atitinka rinkos sąlygas, jis yra sąžiningas ir pagrįstas akcininkų, kurie nėra sandorio šalis, atžvilgiu, nes sandoris turės teigiamos įtakos „Amber Grid“ finansiniams rezultatams.

BALANDIS

2020 m. balandžio 7 d.

„Amber Grid“ valdyba bendrovės generaliniu direktoriumi išrinko Nemuną Biknių. Iki tol (nuo 2019 m. spalio 28 d.) UAB „EPSO-G“ Strategijos ir plėtros direktorius N. Biknius šias pareigas ėjo laikinai.

2020 m. balandžio 20 d.

Vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai naujai ketverių metų kadencijai išrinko „Amber Grid“ valdybą. Į penkių narių „Amber Grid“ valdybą išrinkti du nepriklausomi nariai – „RB Rail“ SA (Rail Baltic) finansų direktorius Ignas Degutis ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ direktorius Sigitas Žutautas, o taip pat trys patronuojančios UAB „EPSO-G“ atstovai – teisės ir korporatyvinio valdymo direktorė Renata Damansky- tė-Rekašienė, infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis ir finansų direktorius Algirdas Juozaponis, kuris pirmajame naujos kadencijos posėdyje buvo išrinktas valdybos pirmininku.

2020 m. balandžio 22 d.

Europos Komisija, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos už energetikos politiką atsakingos ministerijos, reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemų operatoriai pritarė Baltijos regiono dujų rinkos sukūrimo veiksmų planui. Baltijos regiono dujų rinkos sukūrimo veiksmų planas numato integracinius veiksmus 2020-2022 m., siekiant sukurti keturias valstybes apimančią dujų transportavimo kainodarą, tarpvalstybinių tarifų atsisakymų ir su tuo susijusią perdavimo sistemų operatorių tarpsisteminio kompensavimo tvarką, regioninės dujų perdavimo sistemos pajėgumų paskirstymo sistemą, duomenų mainų principus, taip pat bendras informacines sistemas šiam regioninės dujų rinkos modeliui aptarnauti.

GEGUŽĖ

2020 m. gegužės 19 d.

Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „GAZ-SYSTEM“ pasirašė sutartį su tarptautine konsultacijų ir inžinerijos bendrove AFRY (anksčiau veikusia „Poyry“ pavadinimu) dėl nepriklausomų ekspertų studijos parengimo, pateikiant galimus sprendimus komerciškai optimaliam abiejų įmonių valdomam dujų perdavimo sistemas sujungsiančio GIPL dujotiekio panaudojimui.

2020 m. gegužės 22 d.

„Amber Grid“ pasirašė sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pagal kurią bus skirta ES parama magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas 18 km atkarpų rekonstrukcijai.

2020 m. gegužės 28 d.

VERT patvirtino gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas nuo 2021 m. sausio 1 d. 2020 m. dujų perdavimo kainos buvo ypač žemos dėl vienkartinių korekcijų, grąžinant vartotojams papildomai uždirbtas pajamas ir sutaupytas išlaidas už ankstesnius metus. 2021 metais kainos iš esmės sugrįš į 2019 m. lygį, bet vis tiek išliks šiek tiek mažesnės. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusios dujų perdavimo kainos paskelbtos čia: https://www.ambergrid.lt/lt/paslaugos/kainos-ir-mokesciai/kainos-nuo-2021-01-01.

BIRŽELIS

2020 m. birželio 29 d.

„Amber Grid“ pateikė VERT vertinimui dešimties metų dujų perdavimo tinklo plėtros planą. 2020–2029 m. numatoma įgyvendinti perdavimo sistemos plėtros investicijų projektus, skirtus diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Lietuvoje ir regione bei užtikrinti dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą. Tarp svarbiausiųjų ir Europos dujų operatorių dešimties metų plane esančių projektų – užbaigti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projektą, padidinti dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, modernizuoti esamo tinklo elementus. Numatoma, kad per ateinančius penkerius metus investicijos į dujų perdavimo tinklą sieks apie 229 mln. eurų, iš jų pusė – dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektui įgyvendinti.

2020 m. birželio 29 d.

Pasirašytas EPSO-G ir „Amber Grid“ 2019 m. vasario 27 d. tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties pakeitimo susitarimas, kuriuo 35 mln. eurų maksimalus tarpusavio skolinimo ir skolinimosi limitas padidintas iki 40 mln. eurų.

2020 m. birželio 29 d.

„Amber Grid“ neeiline visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė 2020 m. birželio 4 d. „Amber Grid“ valdybos sprendimui sudaryti paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB), kuria susitariama dėl 65 mln. EUR paskolos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) dalies Lietuvos teritorijoje statybos darbų finansavimui maksimaliam 18 metų terminui.

2020 m. birželio 30 d.

„Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvoje statybos darbų finansavimo.

LIEPA

2020 m. liepos 2 d.

Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte sėkmingai atlikti sudėtingi horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) po Neries upe darbai. Dujotiekio atkarpa, mažinant poveikį aplinkai, nutiesta po upės dugnu, 20 metrų gylyje ir sujungta su paklotu vamzdynu.

RUGPJŪTIS

2020 m. rugpjūčio 4 d.

GIPL statyboje pradėti dujotiekio tiesimo darbai po Nemunu.

2020 m. rugpjūčio 17 d.

„Amber Grid“ valdybos narys Rimvydas Štilinis pateikė prašymą, kuriuo pareiškė atsistatydinantis iš valdybos narių nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d.

RUGSĖJIS

2020 m. rugsėjį

GIPL dujotiekio statybos darbai pasiekė Alytaus rajoną. Atlikta 50 proc. projekto statybos darbų.

2020 m. rugsėjo 7 d.

Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapį REGIA papildė informacija apie „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą.

2020 m. rugsėjo 18 d.

„Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta dėl audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo 2020-2021 metams. Nuspręsta audito įmone, kuri atliks 2020 - 2021 m. „Amber Grid“ konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, rinkinio bei metinio pranešimo auditą, išrinkti UAB „PricewaterhouseCoopers“. Taip pat nuspręsta nustatyti ne didesnį kaip 161 568 eurų neįskaitant PVM atlyginimą nurodytų audito paslaugų (neviršijant 80.784 eurų neįskaitant PVM už kiekvienų finansinių metų audito paslaugas) atlikimą.

2020 m. rugsėjo 22 d.

„Amber Grid“ pasirašė sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra dėl Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stočių modernizavimo. Daugiau kaip 6 mln. eurų vertės projektas bus įgyvendintas iki 2023 m. ES paramos lėšomis bus finansuota pusė projekto sumos.

2020 m. rugsėjį

„Amber Grid“ kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos perdavimo sistemų operatoriais bei užsienio konsultacijų bendrove Artelys SAS atliko ir pristatė minėtų šalių valdžios ir reguliavimo institucijoms studiją dėl galimų naudų rinkai, tęsiant darbus dėl bendros Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo tarifų zonos.

SPALIS

2020 m. spalio 1 d.Valstybinėenergetikosreguliavimotarybapri- tarėgamtiniųdujų perdavimo sistemos operatoriaus „AmberGrid“ dešimtiesmetų(2020-2029m.)tinkloplėtrosplanui.Planaspaskelb- tas „Amber Grid“ tinklalapyje: https://www.ambergrid.lt/lt/perdavi- mo-sistema/perdavimo-sistemos-pletra/perdavimo-sistemos-plet- ros-planas. 2020 m. spalio 9 d.„AmberGrid“išbandėjaunutiestosGIPLvamz- dynodalieskokybę.Hidrauliniaisbandymaispatikrinta,kaipvamz- dynas išlaiko maksimalaus, projekte numatyto slėgio apkrovas. DarbinisGIPLdujotiekioslėgissieks54barus.38kilometrųatkarpos dujotiekio patvarumas išbandytas vamzdyne, nutiestame per Šir- vintų,VilniausirElektrėnųrajonus.Pohidrauliniųbandymųįvamz- dyną įleistas išmanusis vidinės diagnostikos įrenginys, patikrinęs dujotiekiogeometriją,dujotiekiomontavimodarbųkokybę. 2020 m. spalio 26 d. „AmberGrid“sudarėbeveik1mln.eurųvertės sandorį dėl saulės parkų įrengimo su komercinių saulės elektrinių rangosįmone„EterniaSolar“.Pagalsutartį,„AmberGrid“iki2021m. pabaigosbusįrengtaapie1400kWgaliossaulėsenergijoselementų. LAPKRITIS 2020 m. lapkričio 4 d. dujųperdavimosistemųoperatoriai„Amber Grid“ ir „GAZ-SYSTEM SA“ pradėjo rinkos tyrimą, siekiant įvertinti naujųperdavimopajėgumųplėtrąLenkijos-Lietuvosdujųjungtyje GIPL.Atsižvelgdamiįvertę,kuriąGIPLgaliatneštišioregionodujų rinkoms,abuperdavimosistemosoperatoriaimatobūtinybęištirti galimybes,kuriosgalėtųpadidintikomercinįGIPLnaudojimąirmak- simaliaipadidintųjungtiesteigiamąekonominįpoveikį.Šiotyrimo metu siekiama geriau suprasti pagrindinius veiksnius, leisiančius sukurtioptimaliasprieigosprieGIPLsujungimotaškosąlygasabiem srautokryptimisbeisukurtipridėtinęvertęklientams. 2020 m. lapkritį įrengusGIPLpradžiostaškočiaupųaikštelęŠir- vintųraj.,prieveikiančiodujųperdavimotinkloprijungtaGIPLdujo- tiekiodalisužpildytadujomis. 2020 m. lapkričio 18 d. paskelbta, kad pagrindinis „Amber Grid“ biuras2021m.rudenįįsikurs„BusinessGardenVilnius“,Laisvėspr. 10,Vilniuje.Taipaaiškėjoužbaigusbiuronuomospirkimokonkursą. Nugalėtojas pasirinktas pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Pagalsutartįnumatytanuo2021m.rudensnuomotisapie1100kvad- ratiniųmetrųplotobiuropatalpas,kuriosedirbsiki76darbuotojų. Pagrindinio„AmberGrid“biuroperkėlimasįnaujaspatalpassupla- nuotasbaigiantisšiuometuVilniausSavanoriųpr.nuomojamobiuro sutartiesterminui.Įnaująjįbiurąperkėlusketvirtadalį„AmberGrid“ darbuotojų,kiti–artipustrečiošimtospecialistų–toliaudirbsdujų perdavimosistemosoperatoriausbiuruoseVilniujeGudeliųg.,Šir- vintųirPanevėžiorajonuose. 2020 m. lapkričio 25 d.tiekiantdujasišsuskystintųgamtiniųdujų autocisternosįAlytausdujųskirstymosistemą,užsiliepsnojodujos. Gaisras,kilęsmiestopakraštyje,užgesintasperkeliasvalandas.Ap- degėdvitransportopriemonėssuišdujinimoįranga. GRUODIS 2020 m. gruodį su Latvijos, Estijos,Suomijos perdavimo sistemų operatoriaisbei užsienio konsultacijųbendroveArtelys SASsutar- ta tęsti studiją dėl perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimomechanizmo,kurisįgalintųBaltijosšaliųirSuomijos gamtiniųdujųrinkosdalyviusveiktivieningojeperdavimotarifųzo- noje,panaikinanttarifusšioszonosšaliųtarpvalstybiniuosesujungi- motaškuose. 2020 m. gruodžio 17 d.Lenkijos GSA platformos operatorius ir „AmberGrid“ pasirašė sutartįdėl Santakos sujungimo taškopa- jėgumų paskirstymo per GSA platformą. Pajėgumai bus sukurti įgyvendinusGIPLprojektąirsukūrusLenkijos/Lietuvosfizinįdujų jungtiestašką.NaujostarptautinėsdujųjungtiestarpLietuvosir Lenkijos(GIPL)planuojamaeksploatacijos pradžia–2022metai. PirmuosiusGIPLmetiniuspajėgumųaukcionusplanuojamaorga- nizuoti2022/2023 dujų metams GSAplatformoje 2022 m. liepos mėnesį. Vėlesni aukcionai bus vykdomi laikantis Europos dujų perdavimosistemųpajėgumųpaskirstymomechanizmųtinkloko- dekso(Komisijosreglamentas(ES)2017/459-CAMNC)irENTSOG pajėgumųaukcionųkalendoriausreikalavimų.Pirmiejipajėgumai, paskirstytiperGSAplatformą,bustrumpalaikiaiproduktai,siūlo- mi2022m.pradžiojeirtaipriklausysnuogalutinėsGIPLprojek- toįgyvendinimodatos.Lietuvosperdavimosistemosoperatorius „AmberGrid“irGSAPlatformaišankstoinformuosrinkosdalyvius apieaukcionotvarkaraštį2021m. 2020 m. gruodžio 29 d. atlikus 61proc.statybos darbų, dujomis užpildytabeveikpusėGIPLdujotiekio. Pranešimorengimometubuvovertinamagalimakoronaviruso pandemijos(COVID-19)įtakaBendrovėsveiklai.Jiatskleidžiama 2020m.konsoliduotųmetiniųfinansiniųataskaitųpastabose. 2020 metinis pranešimas 9 Atgal į turinį SVARBŪS ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 2021 m. kovo 3 d.„AmberGrid”gavoLietuvosAukščiausiojoTeis- monutartį,priimtąbylojedėldujotiekiųjungtiestarpLenkijosir LietuvosGIPL pirkimo komisijos sprendimų. Teismas nusprendė panaikintidviejųankstesniųinstancijųteismųsprendimusirbylą perduotinagrinėtiišnaujopirmosiosinstancijosteismui.Teismas konstatavo, kad žemesnių instancijų teismai tinkamai įvertino „AmberGrid“  argumentus dėl pakartotiniopasiūlymų vertinimo, nacionaliniosaugumovertinimoirekonominionaudingumobalo skaičiavimo,pokuriobuvosumažintasieškovopateiktopasiūly- moįvertinimas.Šie„MTGroup“ieškinioreikalavimaiatmesti.Byla pirmosiosinstancijosteismuigrąžintapakartotiniamnagrinėjimui dėldalies„MTGroup“ieškinio reikalavimųieškovoteiktosirne- nagrinėtospretenzijospagrįstumoapimtyje. 2021 m. kovo 9 d.„AmberGrid“pranešė,kadsudarėvaldymoholdin- gųpaslaugųpirkimosutartįsuUAB„EPSO-G“.Sutartiesmaksimali kainabePVM–425tūkst.eurų,sutartiesvykdymoterminas–36mėn. BendrovėyraEuroposdujųperdavimosistemosoperatoriųtinklo(ENTSOG; www.entsog.eu),asociacijos„LenkijosirLietuvosprekybosrūmai“,Nacio- nalinėsLietuvosenergetikosasociacijos,Lietuvossuskystintųjųgamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujųkilmėsgarantijųregistrų,Europosšvarausvandenilioaljanso,Lietu- vosvandenilioplatformosirLietuvosvandenilioenergetikosasociacijos narė.  ENTSOG įsteigta pagalEuropos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr.715/2009kaiporganizacija,skirtadujųperdavimosistemųope- ratoriųbendradarbiavimuiEuroposBendrijoslygmeniuužtikrinti.  Asociacija„LenkijosirLietuvosprekybosrūmai“yradvišalė Lietu- vosirLenkijosekonominiobendradarbiavimoorganizacija.Asocia- cijarenkainformacijąsavonariamsapieverslogalimybesabejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikri- nančiaisverslovaldymąirplėtrą,organizuojakonferencijasirtemi- niusrenginius.  NacionalinėLietuvosenergetikosasociacijaįkurta2016m.Asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo nariųinteresamsvalstybinėseinstitucijose,visuomeninėseirtarp- tautinėseorganizacijose,siekia,kadbūtųplėtojamosirgerinamosLietuvoselektros energijos ir dujų tiekimo sąlygosšalies vartoto- jams,skatinamaekonominėirtechninėenergetikosūkiopažanga.  Lietuvossuskystintųjųgamtiniųdujų(SGD)platformaįsteigta2017m. Platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip naujo, švaresnio ir tylesniokuronaudojimątransporto,pramonėsbeikituoseūkiosek- toriuoseirsukurtivisųpotencialiųSGDrinkosdalyviųbendrąinfor- macinęirdarboplatformą.  EASEE-gasįkurtaplėtotiir skatinti supaprastintą ir racionalizuotą fizinįdujųtransportavimąirprekybądujomisvisojeEuropoje.  ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ESteisėsaktųreikalavimusatitinkančią,sistemą,įgalinančiątarp- valstybinędujų,pagamintųišAEI,kilmėsgarantijųprekybąEuropos gamtinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo atsinauji- nančiųdujųpardavimoirdvigubosjųapskaitos  Nuo2020m.rugpjūčiomėn.„AmberGrid“dalyvaujaEuroposšvaraus vandenilioaljanse,kurio tikslas–padėtiįgyvendintiESvandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir priei- namąatsinaujinančiovandeniliovertėsgrandinę.  2020 m. lapkričio mėn. „Amber Grid“ prisijungė prie Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos, siekiančios padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę, skatinti vandenilio kaip švaraus kuro, energijos šaltinio irnešėjonaudojimątransporto,pramonės,energetikosbeikituose ūkiosektoriuose,taippatLietuvosįmoniųirorganizacijųįsitraukimą įvandeniliosektoriausvertėsgrandinėsveiklas,kuriantirgaminant produktusbeiteikiantpaslaugasLietuvosirkitųšaliųporeikiams.  2020m.gruodžio30d.BendrovėtapoLietuvosvandenilioenerge- tikos asociacijos nare. Šalies mokslininkus ir verslo organizacijas jungianti asociacija dalyvauja formuojant nacionalinę, regioninę irESpolitikąbeitikslus,įskaitantLietuvosvandenilioenergetikos sektoriųreglamentuojančiųteisėsaktųleidybosprocesestrategijos ir vandenilio plėtros veiksmų plano parengimą, prisideda siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios paskatintų vandenilio technologi- jų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina bendrą mokslinių tyrimų, eksperimentinėsplėtrosirinovacijųveikląirkt.# 1.6. NARYSTĖ

2020 m. „Amber Grid” prisijungė prie Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos. Aljanso tikslas – padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir priei namą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę.

2. VERSLO APLINKA

2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS

2020-ieji buvo ypač palankių dujų kainų globaliose ir regiono rinkose metai. Tai labiausiai lėmė ženkliai išaugusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) pasiūla, dėl šiltų žiemos orų ir kilusios pasaulinės koronaviruso pandemijos mažiau augusi dujų paklausa. Šios tendencijos prisidėjo prie to, kad 2020 m. 7 proc. padidėjo dujų vartojimas Lietuvoje, per Lietuvą į kitas Baltijos šalis vamzdynais transportuota daugiausia dujų per visą istoriją – palyginti su 2019 m., dujų perdavimas į Baltijos šalis ir Suomiją augo 33 proc.

Baltijos šalių regiono dujų rinkoje svarbiausi pokyčiai susiję su „izoliuotos“ Suomijos dujų rinkos integracija su Baltijos šalių regiono rinka. Nuo 2020 m. pradžios pradėjo veikti „Balticonnector“ dujotiekių jungtis tarp Suomijos ir Estijos, baigta Suomijos dujų rinkos liberalizacija, integruota Suomijos dujų prekyba regioninėje dujų biržoje.

Dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis – vis didesnę dalį turėtų sudaryti „žalios“ dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – vandenilis bei sintetinis metanas.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m. - iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc.

Energetikos ministerija 2020 m. pavasarį parengė Alternatyvių degalų įstatymo projektą, kuris šiuo metu yra pateiktas priėmimui LR Seime. Projekto tikslas - plėsti alternatyvių degalų panaudojimo infrastruktūrą, didinant pažangiųjų biodegalų gamybą ir naudojimą, pereinant prie modernaus ir efektyvaus viešojo transporto bei skatinant netaršių transporto priemonių naudojimą siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis transporte 2030 m. pasiektų 15 proc. Ypatingas dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriaus transformacijai. Siekiama, kad biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5,2 proc. 2030 m. Taip pat būtų skatinama ir gamtinių dujų vartojimo infrastruktūra, kol gamtinių dujų ir biodujų dalis bendroje transporto suvartojamų degalų struktūroje sudarytų 32 proc.

Dar 2016 m. Baltijos šalių ministrų pirmininkų priimtas politinis sprendimas nuo 2020 m. integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas buvo pasiektas iš dalies – nuo 2020 m. į bendrą zoną sujungtos Latvijos ir Estijos dujų rinkos. Tačiau bendrai sutarta siekti, kad Suomija ir Lietuva prie bendros regiono rinkos prisijungtų nuo 2022 m.

Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą energetinėms reikmėms Lietuvoje. Tačiau dėl 2020 m. 7 proc. padidėjo dujų vartojimas Lietuvoje, o dujų perdavimas į Baltijos šalis ir Suomiją augo 33 proc.

Dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis – vis didesnę dalį turėtų sudaryti „žalios“ dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – vandenilis bei sintetinis metanas.

Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. 2020–2030 m. dujų poreikis šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje.

2019 m. pabaigoje Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį susitarimą (angl. European Green Deal) – ambicingą projektą, kuris padėtų Europos piliečiams ir įmonėms pasinaudoti perėjimu prie tvarumo ir ekologijos. Priemonės, pateiktos kartu su pradiniu pagrindinių politikos krypčių planu, apima plataus masto išmetamųjų teršalų mažinimą, investicijas į pažangius mokslinius tyrimus ir inovacijas, natūralios Europos aplinkos išsaugojimą. Žaliajame susitarime iškeltas tikslas, kad 2030 m. lyginant su 1990 m. ES šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimas bus sumažintas 55 proc., o 2050 m. būtų pasiektas klimatui neutralus lygis.

2020 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija pristatė naują Transeuropinio energetikos tinklo (TEN-E) reglamentą. Jame pateiktas energetikos projektų, kurie gali gauti ES finansavimą ir skubius leidimus, sąrašas. Šiame sąraše nebeįtraukiama naftos ir dujų infrastruktūra, o prioritetas teikiamas vandenilio vamzdynams, jūroje esantiems elektros tinklams ir išmaniesiems dujų tinklams, siekiant integruoti elektros energiją ir mažai anglies dioksido išskiriančias dujas.

2020 m. Europos Komisija pristatė ES metano išmetimo mažinimo strategiją, kurioje tarp kitų tikslų taip pat bus siekiama sumažinti metano išmetimą energetikos sektoriuje. Taip pat buvo pristatyta ir vandenilio strategija. Joje konstatuojama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant ES klimatui neutralios ekonomikos. Numatoma, kad šie du dokumentai turės didelę įtaką dujų perdavimo veiklai ateityje.

2020 m. Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSOG) pristatė strategines dujų tinklų gaires 2050 m. Gairių tikslas – pateikti rekomendacijas Europos žaliojo kurso diskusijoms ir pabrėžti dujų perdavimo sistemos operatorių pasiūlymus, kaip užtikrinti efektyviai veikiančią dujų rinką ir išlaikyti dujų tiekimo saugumą, kartu laikantis įsipareigojimų mažinti anglies dioksido kiekį.

2020 m. Lietuvoje galiojęs karantinas dėl COVID-19 pandemijos reikšmingos įtakos „Amber Grid“ veiklos tęstinumui, strateginių projektų įgyvendinimui ir finansiniams rezultatams neturėjo. Dar prieš šalyje oficialiai paskelbiant karantiną, Bendrovėje buvo“, aktyvuotas Ekstremalių situacijų operacijų centras, peržiūrėtas ekstremalių situacijų valdymo planas, parengti papildomi dokumentai bei įgyvendinimo priemonės - kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kita. Nedelsiant buvo pradėtos taikyti veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės. Visi bendrovės darbuotojai buvo aprūpinti asmens saugumo priemonėmis – kaukėmis, respiratoriais, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu rankoms ir kt. Karantino metu didžioji dalis Bendrovės darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o Eksploatavimo padaliniai, dėl darbo specifikos, dirbo įprastu režimu. Siekiant užtikrinti sklandų dujų perdavimą, pavasarinio karantino metu sistemos valdymo centro inžinieriai dirbo izoliuotai, dviejų savaičių trukmės pamainomis.

2.2. REGULIACINĖ APLINKA

Nuo 2019 m. prasidėjo naujas 5 metų reguliavimo periodas, taip pat 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC). Dėl TAR NC nuostatų taikymo, taip pat dėl regioninės rinkos integravimosi galimi pokyčiai Bendrovės teikiamų paslaugų kainų struktūroje (taip pat žr. 2020 m. Lietuvoje galiojęs karantinas dėl COVID-19 pandemijos reikšmingos įtakos „Amber Grid“ veiklos tęstinumui, strateginių projektų įgyvendinimui ir finansiniams rezultatams neturėjo. skyrių „Dujų perdavimo sistemos operatoriaus paslaugų kainų reguliavimas“).

Dėl nustatyto reguliavimo įsigalioję pokyčiai turėjo įtakos Bendrovės veiklai ir rezultatams: nuo 2019 m. prasidėjęs naujas 5 metų reguliavimo periodas lėmė, jog Bendrovei pradėta taikyti nauja VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika ir nuo 2019 m. pradžios žymiai (nuo 7,09 proc. iki 3,33 proc.) sumažinta investicijų grąžos norma. Kadangi pagal minėtos metodikos nuostatas kasmet perskaičiuojama skolinto kapitalo kainos komponentė, investicijų grąžos norma nuo šiol reguliavimo periodo eigoje kinta kasmet. Atitinkamai 2020 metams ji pakoreguota ir nustatyta 3,38 proc., 2021 metams – 3,86 proc.

2.3. INFORMACIJA APIE „AMBER GRID“ DUKTERINĖS ĮMONĖS GET BALTIC VEIKLĄ 2020 M.

„Amber Grid“ valdo 100 proc. GET Baltic akcijų. GET Baltic yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą ACER agentūros. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje yra vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų produktais Lietuvos, bendroje Latvijos ir Estijos, Suomijos prekybos aikštelėse. Kuriama gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus GET Baltic siekia didinti didmeninės gamtinių# GET BALTIC BIRŽOS VEIKLA 2020 METAIS

GET Baltic birža ir toliau aktyviai prisidėjo prie gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje. 2020 m. GET Baltic tapo pokyčių ir sparčios plėtros metais. Nuolat tobulinama biržos veikla bei sklandus startas Suomijos rinkoje turėjo itin teigiamą poveikį bendrovės finansiniams rezultatams.

2020 m. sausio 1 d. GET Baltic pradėjo veiklą Suomijoje, tapdama viena regionine prekybos platforma Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams bei pradėdama teikti susietųjų pajėgumų paskirstymo paslaugą Suomijos perdavimo sistemos operatoriui Gasgrid Finland Oy.

Atsižvelgiant į Latvijos ir Estijos gamtinių dujų rinkų sujungimą, nuo 2020 m. pradžios prekybos aikštelės GET Baltic biržoje taip pat buvo sujungtos į vieną prekybos aikštelę.

Siekiant sukurti palankesnes sąlygas prekiauti antriniais perdavimo sistemos pajėgumais Suomijoje, per ataskaitinį laikotarpį buvo įgyventas Europiniais standartais paremtos Antrinių perdavimo sistemos pajėgumų prekybos platformos sukūrimo projektas. Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Suomijoje veikia GET Baltic valdoma antrinių pajėgumų prekybos platforma.

Siekdama suteikti klientams papildomų galimybių skirtų efektyviai integruoti esamas paslaugas į klientų IT sistemas ir pagerinti vartotojo patirtį greitai, patogiai ir tiksliai gaunant bei siunčiant duomenis, GET Baltic 2020 m. pabaigoje pasiruošė teikti Duomenų mainų Paslaugą naudojant REST API sprendinį.

Įgyvendinant bendrovei keliamus tikslus, buvo sukurtos palankesnės sąlygos kainų konvergencijai regione bei palengvinta tarpvalstybinė prekyba tarp Suomijos ir Baltijos šalių gamtinių dujų rinkų.

2020 m. išplėtus GET Baltic biržos geografines veiklos ribas, kartu užtikrinta nepertraukiama prekybos galimybė: prekyba GET Baltic biržoje pradėta vykdyti 24/7.

• prekybos apyvarta padidėjo iki 7,2 TWh. Tai didžiausia prekybos apyvarta nuo GET Baltic veiklos pradžios. Palyginti su 2019 m., prekybos apyvarta išaugo 2,5 karto (2,9 TWh.);
• tai sudarė daugiau kaip 11 proc. viso Baltijos-Suomijos šalių dujų poreikio (65 TWh);
• 51 proc. viso prekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (3.687 GWh), 37 proc. Suomijoje (2.696 GWh) ir 11 proc. bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje (824 GWh);
• sudaryti 20 576 sandoriai, t. y. 128% daugiau, palyginti su 2019 m. (9 045 sandoriai). Tai didžiausias sandorių skaičius per GET Baltic veiklos istoriją;
• per metus aktyvių biržos dalyvių skaičius išaugo 75 proc. Pavedimus teikė 56 biržos dalyviai, 55 jų sudarė sandorius. 2019 metais aktyviai pavedimus teikė 32 dalyviai, visi jie sudarė sandorius;
• pigiausias sandoris sudarytas liepos mėnesį už 4 EUR/MWh, brangiausias – sausio mėnesį už 23,1 EUR/MWh.

1 pav. GET Baltic veiklos rezultatai, 2020 m.

Prekybos aikštelė	Biržos dalyvių skaičius	Rinkos formuotojų skaičius	Pirkimo apyvarta, GWh	Pardavimo apyvarta, GWh
Suomija	27	1	2696	1993
Latvija-Estija	21	2	824	1640
Lietuva	71	1	3687	3574

GET Baltic biržoje veikia 3 rinkos formuotojai, vienas iš jų veikia 2 skirtingose prekybos aikštelėse.

• 99 Biržos dalyviai
• 56 Aktyvūs biržos dalyviai
• 3 Rinkos formuotojai
• 7206 GWh Prekybos apyvarta
• 20576 Sudaryti sandoriai

STRATEGIJA

KRYPTYS, TIKSLAI IR REZULTATAI

2020 m. pradžioje Bendrovės valdyba pritarė atnaujintai „Amber Grid“ strategijai 2017–2022 m. Siekiant aiškesnio EPSO-G grupės įmonių strategijų susiejimo, įgyvendinant strategines kryptis, jos yra suvienodintos visose grupės įmonėse.

Siekdama įmonės vizijos ir valstybės bei akcininko iškeltų strateginių siekių – didinti Bendrovės vertę bei užtikrinti šalies strateginių interesų dujų sektoriuje įgyvendinimą, „Amber Grid“ skiria didžiausią dėmesį keturioms strateginėms kryptims:

• regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas;
• tvarus įmonės augimas ir ilgalaikės naudos akcininkams užtikrinimas;
• efektyvi veikla ir inovacijos;
• kurianti ir pažangi organizacija.

BENDROVĖS 2020 M. TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO STATUSAS

TIKSLAS: Bendradarbiaujant su regiono PSO sukurti vieningą regiono dujų rinką

2020 m. siekiant sukurti vieningą regiono rinką, toliau buvo vykdomi tęstiniai darbai su regiono partneriais. Siekiama, kad bendra rinka būtų sukurta visoms pusėms, taip pat ir Lietuvos gyven-tojams bei verslui, priimtinomis sąlygomis. Lietuva siekia prie bendros tarifų zonos su kitomis Baltijos šalimis prisijungti iki 2023 m. Rytų Baltijos šalių regiono dujų rinkos 2020 m. įgyvendinimo veiksmų plane numatyti veiksmai vėluoja - ITC studijos II etapas bus baigtas 2021 m. pradžioje.

TIKSLAS: Sudaryti GIPL projekto jungties sutartį su GAZ-SYSTEM S.A.

Pastačius tarpvalstybinę jungtį, dujotiekių sistema sujungsiančią Lietuvą ir Lenkiją, būtina sudaryti jungties sutartį su partneriais GAZ-SYSTEM S.A. 2020 m. ir toliau buvo derinamos sutarties sąlygos pagal kurias bus vykdomas abiejų šalių bendradarbiavimas. 2021 m. ši sutartis turi būti pasirašyta.

TIKSLAS: Sukurti dujotiekių infrastruktūrą

Siekiant sukurti vieningą infrastruktūrą, sujungsiančią Baltijos regiono šalis su kitų Europos Sąjungos šalių dujų perdavimo tinklais, vykdomos GIPL dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos. Per vienerius metus nuo dujotiekio statybų pradžios 2020 m. sausio mėn., kaip ir buvo planuota, įgyvendinta 61 proc. projekto darbų. Įgyvendinant ELLI projektą, 2020 m. atlikti visi suplanuoti darbai - pasirašėme sutartį dėl projektavimo darbų, kuriuos planuojama atlikti per 2021 m. Projekto statybos darbai prasidės 2022 m. pradžioje ir truks iki 2023 m. pabaigos.

Kiekvienai iš Bendrovės strateginių krypčių yra parengti strateginiai tikslai, uždaviniai bei priemonės su siekiamu rezultatu ir terminais. Pokyčiai, projektuojant veiklą, atispindi Bendrovės iškeltuose strateginiuose tiksluose. Užtikrinant sėkmingą veiklą, Bendrovė privalo veikti globalioje rinkoje, skaitmeninti paslaugas bei plėsti jų ratą, diegti inovatyvius technologinius ir intelektualius sprendimus, prisidėti prie geresnių sąlygų atsinaujinantiems energetikos ištekliams kūrimo ir jų plėtros. Imtis šių pokyčių skatina besikeičianti verslo aplinka, valstybės strateginiai sprendimai, technologijų tobulėjimas. Siekdama pasiekti užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina strategijos įgyvendinimą ir pasiektą pažangą. Toliau pateikiame Bendrovės 2020 m. tikslų įgyvendinimo statusą.

Tikslo Užtikrinti ilgalaikę naudą akcininkams platesnė apžvalga pateikta skyriuje „Finansiniai rezultatai”.

TIKSLAS: Veiklos valdymo tobulinimas

Tobulinant veiklos valdymą tęsiamas technologinio turto valdymo sistemos, paremtos rizikos vertinimu, diegimas. 2020 m. parengtas priemonių planas, patvirtinti pilotiniai 2021 m. eksploatavimo grafikai sudaryti atsižvelgus į galimas kilti rizikas.

Bendrovė trečius metus dalyvauja iniciatyvoje, kurioje atliekama eilės Europos perdavimo sistemos operatorių veiklos palyginamoji analizė. Remiantis šios analizės rezultatais planuojami ir vykdomi veiklos procesų tobulinimai. 2020 m. atliktos analizės pagrindu buvo tobulinami vykdomos veiklos procesai Bendrovėje. Šis projektas ilgalaikis, 2021 m. taip pat remiantis analizės duomenimis, tęsime veiklos procesų efektyvinimą.

Su projektų valdymo tobulinimu susijusias priemones 2020 m. lapkričio 19 d. Bendrovės valdybos sprendimu nutarta išbraukti iš veiklos plano, perskirstant projektų organizavimo funkcijas ir dalį kompetencijų centralizuojant UAB „EPSO-G“.

TIKSLAS: Inovacijos

Siekdama skatinti inovacijas ir tikslingai taikyti inovatyvius sprendimus, 2020 m. Bendrovė, kartu su kitomis EPSO-G grupės įmonėmis parengė integruotą EPSO-G įmonių grupės inovacijų ekosistemos kūrimo funkcinį veiklos planą. Jame ypatingas dėmesys skiriamas inovatyviems sprendimams – tęsiama 2019 m. pradėta vandenilio dujų tinkluose ir „Power to Gas“ (P2G) technologijų pritaikomumo ir aktualumo Lietuvoje analizė. 2020 m. ir toliau atlikome eilę suplanuotų veiksmų dėl tolimesnio vandenilio dujų tinkluose panaudojimo, prisijungėme prie Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos.

TIKSLAS: Skaitmenizacija

2020 m. atlikome visus numatytus darbus kuriant patikimą IT sistemą perdavimo sistemos operatoriaus ir sistemos naudotojų efektyviam dujų srautų valdymui ir interaktyviam keitimuisi duomenimis (Biling projektas). Atliktas detalus pirmojo bloko procesų testavimas, rezultatai pateikti rangovo vertinimui. Paraleliai kartu su rangovais dirbame ties antro plane numatyto verslo procesų bloko programavimu. 2021 m. sistema bus pilnai įdiegta.

Integruota apskaitos ir finansų valdymo informacinė sistema užtikrins efektyvų grupės apskaitos, biudžetavimo, kontrolės, analizės funkcijų vykdymą. Projekto įgyvendinimas nežymiai vėluoja. 2020 m. nepavyko įgyvendinti visų suplanuotų darbų dėl užsitęsusio sistemos apimties nustatymo tarp grupės įmonių.

Ypatingą dėmesį Bendrovė skiria IT sistemų pakeitimams kibernetinei saugai užtikrinti. 2020 m. buvo įgyvendinti visi plane numatyti veiksmai.

2019 m. įdiegus dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų sistemą, bendrovė toliau vysto šią sistemą integruojant nacionalinę dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų sistemą į kuriamą europinę sistemą (kilmės garantijų importui bei eksportui), patobulinant registrą, kuris atitiktų europinius kilmės garantijų sistemų reikalavimus. Visos projekto 2020 m. numatytos veiklos įvykdytos laiku.# TIKSLAS: Ugdyti ir skatinti darbuotojų žinias ir savybes, reikalingas strategijos įgyvendinimui

Siekdami sukurti efektyvią, kompetentingą organizaciją, kurioje veikla grindžiama bendromis vertybėmis, o sprendimai priimami greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją, Bendrovė 2020 metais stiprino darbuotojų strateginės lyderystės ir vadovavimo kompetencijas. Stebėdama darbo rinkos pokyčius, Bendrovė peržiūri ir atnaujina bendrųjų mokymų sistemą, susies ją su kompetencijų modeliu. Pasitelkiant pažangius metodus, 2020 m. buvo tobulinama mokymų sistema, kuri leis ugdyti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus.

Didelis dėmesys sutelktas organizacijos kultūros pokyčio įgyvendinimui. Tuo tikslu 2020 m. buvo ir ateinančiais metais bus stiprinamos ir vystomos Bendrovėje taikomos žmogiškųjų išteklių valdymo praktikos.

Siekiama atsakingai veikti kuriant konkurencingą ir skaidrią rinką, vertinti vykdomų veiklų daromą poveikį aplinkai ir rengti atitinkamas programas nuolatiniam tobulinimui, taip pat ugdyti darbuotojų kompetencijas ir atsakingą požiūrį į savo darbą ir aplinkos apsaugą, stiprinti bendrovės santykius su plačiąja visuomene ir bendruomenėmis, Bendrovė jau kelerius metus diegia socialinės atsakomybės principus. 2020 m. pasiektas socialinės atsakomybės brandos lygis - efektyvumas.

2020 metinis pranešimas 15

Atgal į turinį

Regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas

• Kurianti ir pažangi organizacija
• Tvarus įmonių grupės augimas ir ilgalaikė nauda akcininkams
• Efektyvi veikla ir inovacijos
• Užtikrinti ilgalaikę naudą akcininkams
• Skaitmenizacija
• Valdymo veiklos tobulinimas
• Inovacijos
• Ugdyti ir skatinti darbuotojų žinias ir savybes, reikalingas strategijos įgyvendiinmui
• Bendradarbiaujant su regiono PSO sukurti vieningą regiono dujų rinką
• Parengti reikiamus susitarimus
• Sukurti dujotekių infrastruktūrą

2 pav. „Amber Grid“ strateginių krypčių bei tikslų sąsaja

2020 metinis pranešimas 16

Atgal į turinį

3.2. VEIKLOS IR FINANSINIAI TIKSLAI

Remiantis akcininko suformuluotomis ir „Amber Grid“ strategijoje patvirtintomis kryptimis, Valdyba Bendrovei kėlė 2020 m. veiklos tikslus. Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Amber Grid“ generalinio direktoriaus tikslams. Už nustatytų tikslų įgyvendinimą generalinis direktorius yra atskaitingas Valdybai. Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo įvertinimą. Jo rezultatas lemia kintamos atlygio dalies tiek Bendrovės vadovams, tiek ir darbuotojams dydį, neviršijantį atlygio politikoje nustatytą individualių ir bendrovės tikslų proporciją.

„AMBER GRID“ 2020 M. TIKSLAI

Metinis tikslas	Rodiklis
1. Nuosavybės grąžos rodiklis (ROE)	ROE ≥3,3%
2. Visi numatyti GIPL projekto statybos darbai Lietuvos teritorijoje 2020 m. atlikti pagal grafiką ir sutarta apimtimi	1) Atlikti planuoti privalomi archeologiniai tyrinėjimai (I etapo - ~73 km) - iki 2020-06-30; 2) Atliktas HDD gręžimas po Neries ir Nemuno upe - iki 2020-10-01; 3) Suvirinta 100 km vamzdyno, iš jų prijungtas 73 km ruožas - iki 2020-12-31.
3. Energetikos kompetencijų centro vystymas	1) Studija dėl GIPL komercinio panaudojimo galimybių ir infrastruktūros vertės padidinimo; 2) REGATRACE projektas; 3) Atlikta analizė dėl Power-to-Gas technologijų pritaikomumo.
4. Efektyvus turto valdymas	1) PIMS informacinės sistemos panaudojimas; 2) Organizacijos veiklos pritaikymas prie TVIS sistemos.
5. Organizacijos kultūros pokytis	Analizė ir kultūros pokyčio plano įgyvendinimas.

3.3. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

2020 m. „Amber Grid“ toliau vykdė strateginius dujų perdavimo infrastruktūros projektus – Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybą ir Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimą (ELLI).

Šie strateginiai infrastruktūros projektai yra įtraukti į ES Bendro intereso projektų ketvirtąjį sąrašą, paskelbtą 2019 m. spalio mėn., taip pat į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (angl. European Network of Transmission System Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų plėtros planą, paskelbtą 2018 m. (angl. Ten-Year Network Development Plan, TYNDP), BE-MIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą, paskelbtą 2017 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP), Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2020–2029 m.) tinklo plėtros planą bei Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

3.3.1. DUJOTIEKIŲ JUNGTIS Tarp LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)

Europos Komisija GIPL (Gas interconnection Poland-Lithuania) projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energinio saugumo užtikrinimo. „Amber Grid“ GIPL projektą įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

PROJEKTO TIKSLAI:

• integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką,
• diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,
• padidinti dujų tiekimo saugumą.

Bendras planuojamo dujotiekio ilgis bus 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 165 km. Pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų ir Suomijos rinka taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

2 lentelė. „Amber Grid“ 2020 m. tikslai

Bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2020 m. buvo įvykdyti 100 proc.

• 508 km Bendras GIPL dujotiekio ilgis Lietuvoje ir Lenkijoje
• 165 km Lietuvos teritorijoje

2020 metinis pranešimas 17

Atgal į turinį

GIPL PROJEKTO NAUDOS:

• integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką,
• sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių ir padidins dujų rinkos konkurencingumą,
• padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,
• sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,
• padidins dujų prekybos likvidumą Lenkijos ir Baltijos šalių prekybos zonose, sustiprins jų regioninį vaidmenį.

SVARBIAUSI GIPL PROJEKTO ĮGYVENDINIMO ĮVYKIAI:

• 2020 m. sausį „Amber Grid“ kartu su rangovais pradėjo GIPL statybos darbus. Pradėta žymėti dujotiekių trasą, sprogmenų paieška dujotiekio statybos darbų zonoje, nustatytose vietose pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Sausio viduryje į Lietuvą buvo atgabenti pirmieji dujotiekiui reikalingi vamzdžiai.
• 2020 m. birželį, tiesiant dujotiekį, sklandžiai atlikti sudėtingi horizontalios kryptinio gręžimo (HDD) po Neries upe darbai.
• 2020 m. birželį Bendrovė pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl GIPL dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos finansavimo.
• 2020 m. rugpjūtį užbaigti dujotiekio tiesimo po Nemuno upe darbai.
• 2020 m. spalį įrengta GIPL dujotiekio dalis prijungta prie veikiančios Lietuvos dujų perdavimo sistemos.
• 2020 m. gruodį dujomis užpildyta 72 km naujojo dujotiekio atkarpa.
• 2020 m. gruodį į Lietuvą atvežti visai GIPL jungčiai Lietuvos teritorijoje reikalingi plieniniai vamzdžiai.
• Per 2020 metus įgyventa 61 proc. viso GIPL dujotiekio statybos projekto.

GIPL projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos

3 pav. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas (GIPL).

• JAUNIŪNAI HOLOWCZYCE
• Vamzdžio diametras 700 mm
• Bendras dujotiekio ilgis 508 km
• Jungties pajėgumai
  • 74 GWh per parą į Lietuvą
  • 58 GWh per parą į Lenkiją
  • 27 TWh per metus į Lietuvą
  • 21 TWh per metus į Lenkiją

darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį GIPL projekto investicijų Lenkijos teritorijoje.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti projekto interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt/lt/projektai/dujotie- kiu-jungtis-tarp-lenkijos-ir-lietuvos-gipl).

3.3.2. DUJOTIEKIŲ JUNGTIES Tarp LATVIJOS IR LIETUVOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS (ELLI)

Projektu siekiama padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio

4 pav. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas (ELLI).

• RIGA
• KIEMĖNAI
• KLAIPĖDOS SGD TERMINALAS

požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“.

2020 m. liepos 13 d. „Amber Grid“ pasirašė sutartį dėl ELLI projektavimo darbų, kuriuos planuojama atlikti per 2021 m. Projekto statybos darbai prasidės 2022 m. pradžioje ir truks iki 2023 m. pabaigos.

Projekto metu Lietuvos pusėje bus padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumai ir pertvarkytas dujotiekis prie Panevėžio dujų kompresorių stoties, o Latvijoje – vykdomi darbai, pertvarkant magistralinį dujotiekį, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinį slėgį nuo 40 iki 50 barų.

Investicijos padidins dujų jungties pajėgumus iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi (dabar yra 67,6 GWh per parą) ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi (dabar yra 65,1 GWh per parą). Įgyvendinus projektą, padidėję dujų perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos bus vertingi ir dėl tuomet jau veiksiančios GIPL jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos.

2020 metinis pranešimas 18

Atgal į turinį# 2020 metinis pranešimas

3.4. EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖ PARAMA

2020 m. „Amber Grid“ pasirašė septynias finansavimo sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programą su iki 50 proc. ES finansine parama:

• projektas „Magistralinio dujotiekio Vilnius – Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcija“, kurio įgyvendinimo metu bus rekonstruota (perklota) 16,9 km magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpa, kurioje, atlikus vidaus diagnostiką, buvo identifikuota nemažai defektų. Dujotiekio rekonstrukcija padės užtikrinti nenutrūkstamą, patikimą ir saugų dujų perdavimą Kauno bei Kaišiadorių rajonų savivaldybių gyventojams. Bendra projekto vertė - 15.642 tūkst. Eur;
• projektas „Telšių dujų skirstymo stoties, Šiaulių dujų skirstymo stoties ir Mažeikių dujų apskaitos stoties modernizavimas“, kurio metu Šiaulių ir Telšių dujų skirstymo stotyse bei Mažeikių dujų apskaitos stotyje bus sumontuota nauja, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti technologinė įranga, leisianti sumažinti teršalų išmetimų į atmosferą kiekį, avarijų bei sutrikimų tikimybę. Bendra projekto vertė - 4.055 tūkst. Eur;
• projektas „Panevėžio dujų kompresorių stoties dujų valymo įrenginių modernizavimas“, jo įgyvendinimo metu bus pakeisti gamtinių dujų filtrai Panevėžio dujų kompresorių stotyje, automatizuotas filtrų valdymas, leisiantis užtikrinti nenutrūkstamą, patikimą ir saugų gamtinių dujų perdavimą sistemos naudotojams. Bendra projekto vertė - 0.911 tūkst. Eur;
• projektas „Grigiškių, Kėdainių ir Vievio dujų skirstymo stočių modernizavimas“, kurį įgyvendinus, modernizuotose dujų skirstymo stotyse bus sumontuota nauja, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti technologinė įranga bei įdiegti pažangūs infrastruktūros elementai. Tai sudarys sąlygas lankstesniam dujų skirstymo stočių valdymui, bus automatizuotos valdymo, duomenų surinkimo ir perdavimo sistemos. Bendra projekto vertė - 6.082 tūkst. Eur;
• projekto „Uždarymo įtaisų keitimas ir operatyvaus nuotolinio valdymo sistemos (SCADA) įrengimas“ metu bus pakeisti susidėvėję ir toliau netinkami eksploatuoti čiaupų mazgai ir jų valdymas užtikrintas iš operatyvaus technologinio valdymo sistemos, siekiant padidinti gamtinių dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą pietinėje, pietvakarinėje, pietrytinėje, šiaurinėje, centrinėje Lietuvos dalyse. Bendra projekto vertė - 4.393 tūkst. Eur;
• projekto „Slėgio ribojimo mazgų įrengimas dujotiekių atšakose“ įgyvendinimo metu magistralinio dujotiekio atšaka į Marijampolės dujų skirstymo stotį pradžioje bus įrengtas dujų slėgio ribojimo mazgas bei pažangūs infrastruktūros elementai – nuotolinio valdymo sistema, kuri stebės ir valdys dujų slėgio ribojimo mazgo sistemą. Bendra projekto vertė - 0.769 tūkst. Eur;
• projekto „Dujų kompresorių stočių valdymo modernizavimas ir duomenų centro įrengimas“ metu, bus modernizuotas Jauniūnų dujų kompresorių stoties sistemos valdymas, įdiegtas nuotolinis rezervinis duomenų centras, įrengtos šiuolaikiškus poreikius atitinkančios gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos, instaliuota moderni programinė ir techninė įranga, užtikrinsianti dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą. Bendra projekto vertė - 1.119 tūkst. Eur.

3.5. REGIONINĖ RINKA

2017 m. liepos 1 d. „Amber Grid“ kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation) tarpvalstybiniuose sujungimo punktuose Baltijos šalyse, taip per dujų biržą GET Baltic paskirstydamos dalį dieną prieš užsakomų pajėgumų. Nuo 2018 m. liepos 1 d. šis metodas pradėtas taikyti ir einamosios paros pajėgumų paskirstymui. Tai – pereinamojo laikotarpio Baltijos šalių dujų integravimo priemonė, siekiant padidinti dujų rinkų konkurencingumą bei skatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis.

Numatoma, kad regioninė dujų rinka turėtų vystytis palaipsniui.

Nuo 2020 m. bendrą dujų rinkos zoną sukūrė Latvija ir Estija, kurios kartu su Suomija suformavo bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija nuo 2020 m. taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną perdavimo kainos yra suvienodintos.

Nors Lietuva palaiko bendros regioninės dujų rinkos sukūrimo idėją, tokio susitarimo sąlygos neužtikrina Lietuvos interesų, nes, jai prisijungus, sukeltų nepagrįstą papildomą finansinę naštą vidaus vartotojams. Todėl su Latvijos, Estijos ir Suomijos operatoriais toliau vyksta derybos dėl sąlygų, kuriomis prie zonos prisijungtų ir Lietuva.

Siekiama, kad bendra rinka būtų sukurta visoms šalims, taip pat ir Lietuvos gyventojams bei verslui, priimtinomis sąlygomis. Lietuva tikisi į bendrą tarifų zoną prisijungti vėlesniame etape, tikėtina – iki 2023 m. Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozicijas dėl tolesnės rinkos integracijos, siekdamos sukurti visoms šalims priimtiną operatorių bendradarbiavimo modelį.

2020 m. rengtos studijos dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gamtinių dujų rinkos integravimosi rezultatai atskleidė ekonomines naudas kiekvienai iš regiono šalių, kuomet Lietuvos rinka būtų integruota kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinka. Studijos dėl naudų rinkai rezultatų pagrindu nuo 2020 m. lapkričio mėn. pradėta rengti alternatyvų analizė dėl galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo sistemos operatorių mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC) mechanism), detalesnė informacija pateikiama skyriuje „Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus paslaugų kainų reguliavimas“.

Bendrovei tęsiant GIPL projekto įgyvendinimą, glaudžiai bendradarbiaujama su Lenkijos partneriais: „Amber Grid“ su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A., o dujų biržos operatorė GET Baltic („Amber Grid“ dukterinė bendrovė) bendradarbiauja su Lenkijos energetinių išteklių birža TGE (Towarowa Giełda Energii S.A.). 2020 m. baigta rengti studija dėl GIPL komercinių galimybių ir ekonominės vertės rinkai padidinimo. Vadovaujantis jos rezultatais parengtas bei išplatintas klausimynas rinkos dalyviams. Remiantis studijos ir apklausos rezultatais bus nuspręsta dėl tolimesnių veiksmų, harmonizuojant rinkas.

Visų 2020 m. „Amber Grid“ pasirašytų sutarčių vertė siekė beveik 8 mln. Eur.

Daugiau informacijos apie „Amber Grid“ vykdomus infrastruktūros projektus galima rasti interneto svetainėje: https://www.ambergrid.lt/lt/perdavimo-sistema/perdavimo-sistemos-pletra/infrastrukturosprojektai

VEIKLA

4.1. PERDAVIMO SISTEMA

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, RusijosFederacijos Kaliningrado srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu.

Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2115 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

5 pav. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema.

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai.

4.2. EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.

2020 m. vidinės diagnostikos būdu patikrinti magistraliniai dujotiekiai atšakoje į Jonavos DSS (24 km), atšakoje į Jonavos DSS II linija (24 km), atšakoje į Girininkų DSS (36 km). Taip pat buvo atlikti kontrolinio įtaiso paleidimo darbai magistraliniuose dujotiekiuose į Kaliningradą, ruože tarp Vilniaus iki Kauno (97 km) bei abejose dujotiekio į Kaliningradą gijose nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Rusija (81 ir 83 km). Iš viso per metus patikrinta 345 km dujotiekių.

2020 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:

• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos darbus:
  • atšakoje į Šalčininkų DSS,
  • dujotiekyje Ivacevičiai-Vilnius-Ryga,
  • atšakoje į Vievio DSS,
  • atšakoje į Elektrėnų DSS,
  • atšakoje į Žiežmarių DSS,
  • atšakoje į Kaišiadorių DSS,
  • atšakoje į Pravienos DSS.
• kontrolinio įtaiso paleidimo kamerų montavimą dujotiekyje Vilnius-Kaunas;
• 41 magistralinio dujotiekio intarpo pakeitimą, atsižvelgus į diagnostikos rezultatus;
• Jauniūnų dujų kompresorių stoties automatizuotos valdymo sistemos modernizavimą;
• dujų skirstymo ir apskaitos stočių atstatymo projektavimą;
• tęsė dujų perdavimo sistemos nuotolinės technologinių procesų kontrolės ir dujų apskaitos prietaisų duomenų surinkimo sistemos diegimą.# 4.3. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA

„Amber Grid“ sistemai naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas į Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo taškus iš Baltarusijos ir Latvijos.

ES bendrojo intereso projektas – GIPL, kurį „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A., sujungs Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES gamtinių dujų rinka ir ateityje padidins prieigą prie naujų dujų tiekimo šaltinių.

Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų balansavimą perdavimo sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti, administravimą. Su partneriais Bendrovė aktyviai dirba kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas.

„Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, (toliau – AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą, t. y., teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų biodujų kilmę, o šio kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

4.4. KLIENTAI

„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro klientai – dujų gamintojai, dujų tiekėjai, dujų perdavimo sistemos ir dujų skirstomųjų tinklų operatoriai bei kiti rinkos dalyviai, kurie ketina įgyti arba jau turi kilmės garantijas.

4.5. TEIKIAMOS PASLAUGOS

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastovioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
• dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.

4.5.1. DUJŲ PERDAVIMAS

DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI

2020 m. Lietuvos ir ES šalių (Latvijos, Estijos, Suomijos) vartotojams į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 21.897 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota 1.702 GWh, o iš Baltarusijos – 9.926 GWh dujų. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 65,3 proc. viso reikalingo dujų kiekio.

2020 m. Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 25.144 GWh dujų. Palyginti su 2019 m., kai buvo perduota 23.530 GWh dujų, perdavimo kiekiai padidėjo 7 proc.

2020 m. iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 7.960 GWh dujų, t. y. 33 proc. daugiau nei 2019 m. (5.990 GWh).

Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį transportuota 24.902 GWh dujų (2019 m. – 26.002 GWh dujų).

Iki 2021 m. sausio 1 d. Bendrovė buvo sudariusi 108 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo sistemos naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 45 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 2 dujų balansavimo sutartis.

Perduotų dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus pavaizduota 6 paveiksle.

DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS PASLAUGŲ KAINŲ REGULIAVIMAS

Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

2019 m. birželio 10 d. VERT nustatė „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos (teikiant dujų transportavimo gamtinių dujų perdavimo sistema paslaugas) pajamų viršutinę ribą 2020 m. – 36,1 mln. Eur, t. y. 17,8 proc. mažesnę nei 2019 m. nustatyta 43,9 mln. Eur pajamų viršutinė riba (tai vienkartinio pobūdžio sumažėjimas, nes pasibaigus praėjusiam 2014-2018 m. reguliavimo periodui, buvo įvertintas sukauptas investicijų grąžos nuokrypis, kuriuo leidžiamųjų pajamų lygmuo 2020 m. ir buvo sumažintas).

Atitinkamai, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo VERT 2019 m. rudenį perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškams patvirtintos dujų perdavimo paslaugų kainos, neviršijančios VERT nustatytos pajamų viršutinės ribos 2020 metams. Išsamesnė informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., pateikiama Bendrovės tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/paslaugos/kainos-ir-mokesciai/kainos-nuo-2020-01-01.

2020 m. vidutinė perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas), palyginti su 2019 m. taikoma vidutine kaina, vidutiniškai mažėja kiek daugiau nei 16 proc. (iki 1,22 Eur/MWh). Didžiausią įtaką vidutinių dujų perdavimo kainų mažėjimui Lietuvos sistemos naudotojams turėjo minėtas ženklus (beveik 18 proc.) 2020 m. perdavimo paslaugų pajamų viršutinės ribos (lyginant su 2019 m) sumažinimas.

2020 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 31 d. VERT vykdė viešąją konsultaciją pagal Europos Komisijos Reglamento, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC), 28 str. reikalavimus dėl Bendrovės teikiamų perdavimo paslaugų struktūroje 2021 m. taikytinų daugiklių, sezoninių koeficientų ir nuolaidų. Atsižvelgiant į viešosios konsultacijos metu iš rinkos dalyvių gautą nuomonę bei 2020 m. gegužės 7 d. VERT nustatytą „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamų viršutinę ribą 2021 m. – 42,4 mln. Eur, t. y. 17,5 proc. didesnę nei nustatytą 2020 metams ir ganėtinai artimą 2019 metų (43,9 mln. Eur) pajamų viršutinei ribai, VERT 2020 m. gegužės pabaigoje patvirtino Bendrovės valdybos nustatytas perdavimo paslaugų kainas 2021 metams. Išsamesnė informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas, įsigaliojusias nuo 2021 m. sausio 1 d., pateikiama Bendrovės tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/paslaugos/kainos-ir-mokesciai/kai nos-nuo-2021-01-01.

Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 65,3 proc. viso reikalingo dujų kiekio.

6 pav. Perduoti dujų kiekiai pagal perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2018–2020 m.

|                       | 2018 m. | 2019 m. | 2020 m. |
| :-------------------- | :------ | :------ | :------ |
| Energetikos įmonės    | 25 144  | 23 530  | 22 320  |
| Trašų gamybos įmonės  | 7 797   | 7 000   | 6 221   |
| Kitos įmonės          | 13 135  | 13 957  | 12 328  |
| **Iš viso**           | **4 212** | **2 573** | **3 771** |

2021 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas) sudarys 1,40 Eur/MWh, ir, palyginti su 2020 metais taikoma vidutine kaina (1,22 Eur/MWh), didės apie 15 proc., o palyginti su 2019 m. vidutine kaina (1,46 Eur/MWh) – bus mažesnė apie 4 proc. 2020 m. pajamų viršutinė riba ir atitinkamai dujų perdavimo kainos buvo ypač žemos dėl vienkartinių (kurios jau neatsispindi 2021 m. kainose) korekcijų, grąžinant vartotojams papildomai uždirbtas pajamas ir sutaupytas išlaidas už ankstesnio reguliavimo periodo metus. 2021 metais kainos iš esmės sugrįš į 2019 m. kainų lygį, tačiau dėl augančių srautų ir efektyvumo, išliks net mažesnės.

Nors 2021 metų paslaugų kainose įvertintos ir planuojamos investicijos į dujotiekio jungties su Lenkija statybą (GIPL) ir perdavimo tinklo Lietuvoje atnaujinimo ir modernizavimo sąnaudos, dėl kasmet augančių dujų srautų Latvijos kryptimi bei efektyvesnės Bendrovės veiklos yra amortizuojama investicijų įtaka ir išlaikomas stabilus bendras kainų lygis, perduodant dujas Lietuvos vartotojų poreikiams.

Siekiant didinti pasinaudojimo perdavimo sistema paprastumą ir lankstumą bei skatinti regioninės dujų rinkos vystymąsi, nuo 2020 m. įleidimo taškuose perdavimo paslaugų kainos harmonizuotos su kaimyninėje tarifų zonoje, apimančioje Latviją, Estiją ir Suomiją, įleidimo kainomis.

Be to, siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas rinkos dalyviams pasinaudoti Lietuvos SGD terminalu ir didinti konkurencinį spaudimą kainoms dujų rinkoje, nuo 2019 m. taikoma 75 proc. nuolaida perdavimo paslaugų kai# Klaipėdosįleidimotaške.Kainųįleidimotaškuoseharmonizavimosu kaimyninėjetarifųzonoje,apimančiojeLatviją,EstijąirSuomiją,įleidimo kainomisišlaikymasbei75proc.nuolaidostaikymasatsispindiirpatvirtin- tose2021mkainose.

Pažymėtina,kaddėlLietuvosprisijungimopriekaimyninėstarifųzonos, apimančiosLatviją,EstijąirSuomiją(toliauvadinamaFINESTLATtarifų zona), ir taikytinų Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos integravimo- sipriemoniųaktyviaitęsiamosdiskusijos.Lietuvos,Latvijos,Estijosir Suomijosperdavimosistemosoperatoriųužsakymunuo2020m.balan- džiomėn.yravykdytastudijadėlLietuvos,Latvijos,EstijosirSuomijos gamtinių dujų rinkos integravimosi rezultatai parodė, kad Lietuvos prisijungimas prie kaimyninių tarifų zonų yra tikslingas ir naudingas regionui.SiekiantLietuvaiprisijungtiprieFINESLATtarifųzonosvisoms šalimsnaudingomisirsubalansuotomissąlygomis,kartusukitaisope- ratoriaispradėtarengtialternatyvųanalizėdėlgalimokaštųkompen- savimotarpperdavimosistemųoperatoriųmechanizmo(angl. Iter-TSO Compensation(ITC)Mechanism ).Jeigubusrastaskompromisinisspren- dimas,LietuvaprisijungtųprieFINESTLATtarifųzonosnuo2023m.

4.5.2.DUJŲSRAUTŲBALANSAVIMASPERDAVIMO  SISTEMOJE

„AmberGrid“užtikrinadujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė,vadovaudamasiGamtiniųdujųperdavimosistemosbalansavi- motaisyklėmis,perkabalansavimodujasišdujųrinkosdalyvio,jeirinkos dalyvissukėlėdujųpertekliųperdavimosistemoje,irparduodabalansavi- modujasrinkosdalyviui,jeijissukėlėdujųtrūkumąperdavimosistemoje.

Per 2020 m. dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko20,9GWhirpardavė17,6GWhdujų.

Vykdantdujųperdavimąištrečiosšaliesįtrečiąšalį,dėlfiziniųsrautų maišymosiperdavimosistemoje, susidaro skirtumastarp apskaičiuo- tosdujųenergijosvertėsdujųperdavimosistemosįleidimoirišleidimo taškuose.Per2020m.perduodantdujasįKaliningradosritįperdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 312,5GWh energijos skirtumas,kurisBendroveibuvokompensuotasatsiskaitantužsuteiktas perdavimoištrečiosšaliesįtrečiąšalįpaslaugas.

Besistemosnaudotojųirkitųdujųrinkosdalyviųsrautųbalansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruojadėltechniniųirtechnologiniųperdavimosistemosypatumų.

4.5.3.SGDTERMINALO,JOINFRASTRUKTŪROS,  JUNGTIESĮRENGIMOBEIPASTOVIOSIOMS  EKSPLOATAVIMOSĄNAUDOMSIR  PASKIRTOJOTIEKĖJOPAGRĮSTOMS  SĄNAUDOMSKOMPENSUOTISKIRTŲLĖŠŲ  ADMINISTRAVIMAS

Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystinų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės aktus), surenka, ad- ministruojairišmokateisėsaktųnustatytatvarkaSGDTlėšasterminalo operatoriui(AB„Klaipėdosnafta“)irpaskirtajamtiekėjui(UAB„Ignitis“) beiiššiųlėšųkompensuojamos„AmberGrid“SGDTlėšųadministravimo sąnaudos.

2019m.gruodžio30d.VERTpatvirtinogamtiniųdujųtiekimosaugumo papildomądedamąją,kuriįsigaliojonuo2020m.sausio1d.irsudarė 343,71Eur/(MWh/parą/metus).2020m.lapkričio30d.VERTpatvirtino dujųtiekimosaugumopapildomądedamąją–346,11Eur/(MWh/parą/me- tus),kuriįsigaliojanuo2021m.sausio1d.

SuVERTsuderintosSGDTlėšųpaskirstymoproporcijosSGDTlėšųgavė- jams,kuriosbuvotaikomosnuo2020m.sausio1d.irnuo2021m.sausio 1d.pateikiamos3lentelėje.

Dedamosios dalys	Proporcija taikyta nuo 2020 01 01	Proporcija taikoma nuo 2021 01 01
Suskystintų gamtinių dujų pakarto- tinio dujinimo dedamoji	56,53%	43,74%
Administravimo sąnaudų dedamoji	0,11%	0,12%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji	43,35%	56,14%
Iš viso:	100%	100%

Siekiantsudarytikuogeresnessąlygas rinkosdalyviamspasinaudotiLietuvosSGD terminaluirdidintikonkurencinįspaudimą kainomsdujųrinkoje,nuo2019m.taikoma 75proc.nuolaidaperdavimopaslaugųkai- naiKlaipėdosįleidimotaške.

3 lentelė. Informacija apie 2019-2020 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų

2020 metinis pranešimas 24 Atgal į turinį

DėlnesumokėtųSGDTlėšųvykoteisminiaiginčaisuAB„Achema“.Šiuometu teismuose nagrinėjamos 2 civilinės bylos dėl nesumokėtų SGD terminalolėšų.Abibylosyrasustabdytosikibuspriimtasgalutinispro- cesinis sprendimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-847/19Ppagalapeliacinįskundą,pateiktądėlEuroposSąjungosBend- rojoTeismo2019m.rugsėjo12d.sprendimobylojeNr.T-417/16.

4.6.VYKDOMIIRPLANUOJAMIPIRKIMAI  BEIINVESTICIJOS

2020m.birželiomėn.„AmberGrid“parengėirpateikėVERTdešimties metų(2020–2029 m.)tinklo plėtros planą. Jame numatoma investici- jų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetįsudaro229,15mln.Eur.Prognozuojama,kadperateinančius dešimtmetųLietuvojesuvartojamųdujųkiekiaineženkliaididės,atsiras galimybėtransportuotidujasnaujomiskryptimis–dujotiekiutarpLen- kijosir Lietuvos.

Taip pat tinklo plėtros plane numatytos pagrindinės perdavimosistemosvystymokryptys,tarpjų–dėmesysinovacijomsir žaliosiosenergetikosplėtrai.

DaugiauinformacijosapieplanuojamasinvesticijaspateikiamaBend- rovėsinternetotinklalapyjehttps://www.ambergrid.lt/lt/perdavimo-siste- mos-pletros-planas.

4.7.BENDROVĖSTYRIMŲIRPLĖTROS  VEIKLA

2020m.Bendrovėtęsė2019m.pradėtądujų,pagamintųišAEI,naciona- liniokilmėsgarantijųregistroadministravimą,t.y.toliauteikiakilmės garantijųišdavimo, perdavimoirjųgaliojimopanaikinimobeikilmės garantijųnaudojimopriežiūrosirkontrolėsirkitosevalstybėseišduotų kilmėsgarantijųpripažinimofunkcijasLietuvoje.Ši sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir Lietuvojear kitoje EuroposSąjungos valstybėje pagamintąkurą.Tęs- damabendradarbiavimąsukitųšaliųpaskirtosiomisįstaigomisbeiAEI dujųsektoriausorganizacijomis,Bendrovė2020 m.pratęsėsėkmingądalyvavimąESHorizon2020moksliniųtyrimųirinovacijųprogramosfi- nansuojamameprojekteREGATRACE(angl.RenewableGAsTRAdeCentre inEurope),skirtamesukurtieuropinębiometanoirkitųatsinaujinančių dujųkilmėsgarantijųregistroveiklosschemąbeipaskatintižaliųdujų gamybosirrinkosplėtrą.

Reaguojant į intensyvią AEI energijos gamybos plėtrą bei reikšmin- gaipadidėjusAEIdaliaibendrameenergijosbalanse,esamusirbūsi- muselektrostinklobalansavimobeiintegracijosįelektrosenergijos transportavimo sistemą iššūkiusir tai, kad vieną  iš didžiausią po- tencialąiššiuometužinomųtechnologijų,įgalinančių didelės galios AEIsugeneruotos energijosakumuliavimąirgalinčią padėtisuvaldyti minėtus iššūkius yra plačiai Europoje tiriamos ir bandomos „Power- to-Gas“technologijos. Josįgalinaiš AEIpagamintąelektros energiją transformuotiįdujinęenergijosformą(vandenilįarsintetinįmetaną) irtransportuotijądujųperdavimoirskirstymotinklaisįenergijossau- gojimoirvartojimovietasirtaipprisidėtiprieenergetikosirtranspor- to sektorių dekarbonizacijos. Todėlsiekiant įvertinti vandenilio dujų ir„Power-to-Gas“technologijųaktualumąirpritaikomumąLietuvoje, 2020m.Bendrovėpratęsė2019m.sėkmingaipradėtąšiųtechnologijų pritaikymoLietuvojetechniniųirekonominiųgalimybiųanalizę,kuri yra ir viena iš bendro „EPSO-G“ grupės projekto „Raida 2050” sudė- tinių dalių. Studijos rezultatai paskelbti: https://innovation.epsog.lt/musu-projektai/2020-2050-metu-lietuvos-elektros-energetikos-siste- mos-raidos-scenariju-sudarymas/.Siekiantplačiauprisidėtiprievan- denilioir„Power-to-Gas“technologijųplėtrosšalyjeirregione,Bendrovė 2020 m. prisijungė prie Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilioplatformos,beitapoEuroposšvarausvandenilioaljansoir Lietuvosvandenilioenergetikosasociacijosnare.

2020m.Bendrovėtęsėdalyvavimąmoksliniųtyrimųirvystymoprojekte „SecureGas“,kuriuometukartu su tarptautiniaispartneriaissiekiama užtikrintiESdujųtinklosaugumąiratsparumąkibernetinėmsirfizinėms grėsmėms.ProjektasyrafinansuojamasišEuroposSąjungos„Horizon 2020“moksliniųtyrimųirinovacijųprogramos.Šioprojektotikslas,at- sižvelgiantįEuroposenergetikossaugumostrategijos,Europosprog-

ramosdėlypatingossvarbosinfrastruktūrosobjektųapsaugos,ESreglamento2017/1938dėldujųtiekimosaugumoreikalavimus,„parengti metodikas,priemonesirgairesesamiemsirbūsimiemsdujųperdavimoinfrastruktūrosįrenginiamsapsaugotibeipadarytijuosatspariuskiber- netinėmsbeifizinėmsgrėsmėms.

2020m.LietuvosirLenkijosdujųperdavimosistemosoperatoriųinicia- tyvanepriklausomiekspertaiparengėstudiją,kuriojebuvoįvertinta, kaipišplėsti GIPL jungties komercinio panaudojimo galimybes, ir kokieveiksmaireikalingikad GIPL dujų jungtis sukurtų kuo didesnę ekonominęnaudąLietuvos,LenkijosirkitųESšaliųvartotojamsirrin- kosdalyviams.

4.8.BENDROVĖSVEIKLOSPLANAIIR  PROGNOZĖS

Planuojama,jogregioninėdujųrinkavystysis palaipsniui.Kol kasdėl bendrosdujų rinkosnuo 2020 m.susitarė tik Latvija ir Estija,kurios kartusuSuomijanuo2020m.suformavobendrątarifųzoną.Lietuva irtoliaudalyvaujadiskusijosesuregionopartneriais,siekiantvisųšalių dalyvavimobendrojedujųrinkojevisiemsnaudingomissąlygomis.Jei 2021m.buspasiektisusitarimaitarpregionošalių,Lietuvaįbendrątari- fųzonąprisijungsnuo2023m.

PrisidėdamaprieambicingųLietuvostikslųsiekiantdidesnėsatsinauji- nančiųenergijosištekliųdaliesenergetiniamešaliesbalanse,bendrovėdalyvauja eilėje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės specialistų dalyvavimas REGATRACE projekte, RAIDA 2050 projekte bei narystė European Renewable Gas Registry (ERGaR) asociacijoje be anksčiau minėtų tikslų, leis išugdyti naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo. Prognozuojama, kad 2021 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos sistemos naudotojams į vidinį dujų išleidimo tašką transportuos apie 22 TWh, į Latviją – 4,5 TWh gamtinių dujų ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį – apie 26 TWh gamtinių dujų. Didesnę dalį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto gamtinių dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo. Konkrečios dujų srautų apimtys ir dujų tiekimo šaltiniai priklausys nuo rinkos situacijos metų eigoje, oro temperatūros ir kitų aplinkybių.

2020 metinis pranešimas

FINANSINIAI REZULTATAI

5. Finansinių rezultatų

dalyje pateikiami skaičiai atspindi „Amber Grid“ ir jos dukterinės įmonės UAB GET Baltic konsoliduotus finansinius rodiklius, kurie toliau metiniame pranešime pristatomi kaip Grupės veiklos rezultatai ir bendra finansinė būklė.

5.1. FINANSINIAI RODIKLIAI

Rodiklių skaičiavimo formulės:

Finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą turtą ar įsipareigojimus.

• EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos – finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymai
• Grynoji finansinė skola = finansinė skola – pinigai ir pinigų ekvivalentai
• EBITDA marža = EBITDA / pajamos
• Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis) / pajamos
• ROA = grynasis pelnas (nuostolis) / turto vertės vidurkis
• ROE = grynasis pelnas (nuostolis) / nuosavo kapitalo vidurkis
• Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
• Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai
• Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos / ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
• Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
• Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
• Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
• Akcijos kainos ir pelno vienai akciai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas / akcijų kiekis)

4 lentelė. Finansiniai rodikliai

	2020 m.	2019 m.	2018 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos	52.286	55.619	54.562
EBITDA	26.075	25.206	24.636
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	14.586	14.734	-26.027
Grynasis pelnas (nuostoliai)	18.170	12.572	-21.608
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	24.672	27.216	23.359
Investicijos	89.720	18.279	16.034
Finansinė skola	119.591	71.809	80.124
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža	49,9	45,3	45,2
Grynojo pelno (nuostolių) marža	34,8	22,6	-39,6
Vidutinė turto grąža (ROA)	6,68	5,31	-8,66
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)	12,47	9,45	-14,36
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas	1,16	0,64	0,54
Skubaus padengimo koeficientas	1,11	0,59	0,48
Ilgalaikio turto apyvartumas	0,21	0,27	0,27
Kapitalo struktūros rodikliai
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas	0,51	0,57	0,55
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas	0,77	0,53	0,62
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais	4,59	2,85	3,25
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais	9,57	13,91	-9,41
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur	0,10	0,07	-0,12

5.2. PAJAMOS

2020 m. Grupės pajamos sudarė 52.286 tūkst. Eur ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 6,0 proc. Nors nuo šių metų pradžios „Amber Grid“ teikiamų perdavimo paslaugų tarifas yra 16 proc. mažesnis, išaugusios dujų perdavimo apimtys Latvijos kryptimi ir didesnė dujų paklausa Lietuvoje, ypač elektros gamybos sektoriuje, padėjo išlaikyti stabilų pajamų, uždirbtų iš dujų perdavimo veiklos, lygį. Balansavimo pajamos krito dėl sumažėjusių balansavimo dujų kainų. Kitos pajamos – pajamos už SGD terminalo lėšų administravimą, licencijuotos dujų rinkos operatorės (UAB GET Baltic) paslaugų pajamos bei kita – 2020 m. sudarė 1.801 tūkst. Eur (7 pav.).

Balansavimo pajamos susidaro:

• balansuojant sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautus;
• dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

SGD terminalo lėšas Bendrovė administruoja įpareigota teisės aktų reikalavimų. Daugiau informacijos ir atskleidimų apie SGD terminalo lėšų apskaitą pateikta 2020 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

5.3. SĄNAUDOS

2020 m. Grupės sąnaudos sudarė 37.337 tūkst. Eur, palyginus su 2019 m. sumažėjo 7,9 proc. Tam labiausiai įtakos turėjo sumažėjusios turto eksploatavimo ir sąnaudos už gamtines dujas.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė ženklią dalį sąnaudų – 11.126 tūkst. Eur (30 proc. visų sąnaudų) ir, lyginant su 2019 m. padidėjo 9,5 proc. (8 pav.) dėl didėjančių investicijų apimčių.

Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos sudarė 10.254 tūkst. Eur (27 proc. visų sąnaudų), palyginus su 2019 m. išaugo 4,8 proc.

Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 3.405 tūkst. Eur (9 proc. visų sąnaudų), palyginus su 2019 m., sumažėjo 4,7 proc.

Gamtinių dujų sąnaudos siekė 6.345 tūkst. Eur (17 proc. visų sąnaudų), palyginus su 2019 m., dėl mažesnių dujų kainų sumažėjo 44 proc. Gamtines dujas Bendrovė pirko technologinėms reikmėms, sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos dalyvių balansavimui, dujų srautų bei techniniam balansavimui.

7 pav. Grupės pajamų struktūra, 2018–2020 m.

	2018 m.	2019 m.	2020 m.
proc.; mln. Eur
Kita	59%;31,3	21%;14,5	18%;8,7
Balansavimas	26%;12,6	16%;4,6	2%;1,8
Transportavimas į Kaliningrado sritį ir Latviją	72%;32,4	17%;11,6	11%;9,8
Transportavimas Lietuvos vartotojams	16%;9,8	20%;10,4	36%;12,7

8 pav. Grupės sąnaudų struktūra (eliminavus 2018 m. turto vertės sumažėjimo sąnaudas), 2018–2020 m.

	2018 m.	2019 m.	2020 m.
proc.; mln. Eur
Kita	25%;11,1	24%;10,3	9%;3,4
Remontas ir techninė priežiūra	14%;6,2	28%;6,3	20%;9,1
Išmokos darbuotojams ir soc. draudimas	21%;9,8	19%;9,1	14%;5,3
Gamtinės dujos	12%;5,7	11%;5,1	11%;5,1
Nusidėvėjimas ir amortizacija	30%;10,2	24%;11,3	36%;12,7

5.4. VEIKLOS REZULTATAI

2020 m. Grupės grynasis pelnas sudarė 18.170 tūkst. Eur ir buvo 45 proc. didesnis nei 2019 m. (12.572 tūkst. Eur).

Grupės pelnas prieš apmokestinimą 2020 m. pasiekė 14.586 tūkst. Eur (2019 m. – 14.734 tūkst. Eur), o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 26.075 tūkst. Eur (2019 m. – 25.206 tūkst. Eur).

Geresnius rezultatus nulėmė 2020 m. išaugę perduotų dujų kiekiai, gautos didesnės perdavimo pajamos bei sumažėjusios sąnaudos.

5.5. INVESTICIJOS

2020 m. Grupės investicijos augo ir sudarė 89.720 tūkst. Eur (2019 m. – 18.279 tūkst. Eur) (11 pav.).

86 proc. visų 2020 m. investicijų sudarė GIPL projekto investicijos. Likusią dalį sudarė investicijos į turto rekonstrukciją ir modernizavimą.

5.6. TURTAS

2020 m. pabaigoje Grupės turto vertė sudarė 316.371 tūkst. Eur: ilgalaikis turtas siekė 80,8 proc., trumpalaikis – 19,2 proc. viso turto.

Ilgalaikis turtas 2020 m. padidėjo 22 proc. iki 255.757 tūkst. Eur dėl didesnių už nusidėvėjimą investicijų. Grupės trumpalaikio turto vertė 2020 m. pabaigoje sudarė 60.614 tūkst. Eur, palyginus su 2019 m., padidėjo 30 proc. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo gautinų dotacijų padidėjimas.

5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

2020 m. Grupės nuosavas kapitalas padidėjo 13 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 154.830 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 48,9 proc. viso Grupės turto.

2020 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 35 proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 161.541 tūkst. Eur. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimą nulėmė finansinių skolų augimas dėl intensyviai vykdomo GIPL projekto, kurio finansavimui 2020 m. buvo pasirašyta ilgalaikio finansavimo sutartis su Europos investicijų banku (European Investment Bank).

2020 m. finansinė skola sudarė 119.591 tūkst. Eur, per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 47.782 tūkst. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 77,2 proc.

9 pav. Grupės finansiniai rezultatai, mln. Eur, 2018–2020 m.

	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Pajamos	52,3	55,6	54,6
EBIDTA	26,1	25,2	24,6
Grynasis pelnas	18,2	12,6	-21,6
EBIDTA marža	49,9	45,3	45,2
Grynojo pelno marža	34,8	22,6	-39,6

10 pav. Grupės pelningumas, proc., 2018–2020 m.

	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Rcentinis pokytis	77,0	0,02	16,0
Metinis pokytis	0,3	12,7	18,0

11 pav. Grupės investicijų struktūra, tūkst. Eur, 2018–2020 m.

	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Nauja statyba	2020 m.	2019 m.	2018 m.
Rekonstrukcija ir modernizavimas	85 proc. visų 2020 m. investicijų sudarė GIPL projekto investicijos.

5.8. PINIGŲ SRAUTAI

2020 m. Grupės grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 24.672 tūkst. Eur (2019 m. – 27.216 tūkst. Eur). Ilgalaikio turto įsigijimui buvo panaudota 86.315 tūkst. Eur (2019 m. – 19.915 tūkst. Eur), dividendų išmokėjimui už ankstesnius laikotarpius - 3 tūkst. Eur (2019 m. – 5.228 tūkst. Eur). 2020 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 15.065 tūkst. Eur ES paramos lėšų (2019 m. – 6.941 tūkst. Eur).# 5. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS DUOMENIS

Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2020 m. audituotų metinių finansinių ataskaitų pastabose.

5.10. INFORMACIJA APIE SVARIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami „Amber Grid“ 2020 m. audituotų metinių finansinių ataskaitų pastabose.

5.11. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ

Finansinės pagalbos (paramos) politika yra pateikta 2020 m. Socialinės atsakomybės ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė neteikė kitos formos finansinės pagalbos.

5.12. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR ŽALINGUS SANDORIUS

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta 2020 m. konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose.

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus sandorius, pasikeitus Bendrovės kontrolei:

• 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės Investicijų Banku (Nordic Investment Bank);
• 2018 m. gegužės 18 d. paskolos sutartis su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu;
• 2020 m. birželio 30 d. ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (European Investment Bank).

Šių sutarčių sąlygos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų padaryti žalą Bendrovei.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.

„EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo „Amber Grid“ audito komiteto funkcijas, teikia nuomones dėl kiekvieno „Amber Grid“ sandorio su susijusia šalimi. Audito komitetas įvertina ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių turi yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.

5.13. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS

2020 m. gruodžio 31 Bendrovė valdė 100 proc. dukterinės įmonės UAB GET Baltic akcijų. Detalesnė informacija apie valdomą įmonę pateikta Bendrovės finansinėse ataskaitose.

2020 metinis pranešimas 29 Atgal į turinį

6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

6.1. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS

Rizika Bendrovėje suprantama kaip neplanuotų įvykių, kurie gali paveikti strategijos ir verslo tikslų siekimą tiek neigiamai, tiek teigiamai, galimybė. Bendrovė siekia aktyviai valdyti riziką ir tai darydama siekia šių tikslų:

• didinti Bendrovės veiklos tikslų pasiekimo tikimybę bei veiklos efektyvumą;
• iš anksto suplanuoti ir koordinuotai įgyvendinti veiksmus, kurie sumažintų galimų įvykių neigiamą poveikį ir (ar) jų pasireiškimo tikimybę;
• gerinti darbuotojų, trečiųjų asmenų ir aplinkos saugą;
• tobulinti nenumatytų įvykių prevenciją ir jų valdymą;
• kelti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą Bendrovės atžvilgiu.

Rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į ne apibrėžtumų valdymą.

Rizikų valdymo procesų grupę sudaro šie procesai:

I. Verslo aplinkos nustatymas. Kiekvienais metais rizikų savininkai įvertina pokyčius Bendrovės tikslams, vidinėje bei išorinėje aplinkoje, organizacinėje struktūroje ir nustato naujas galimas rizikas.
II. Rizikų identifikavimas ir vertinimas. Pasitelkiant istorinius duomenis, ekspertinį vertinimą bei rizikų ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, apibrėžiamos Bendrovės rizikos, nustatant rizikų šaltinius, poveikio sritis, su rizikomis susijusius įvykius, jų priežastis, galimą poveikį finansine išraiška (eurais) ir rizikos ilgalaikiškumą. Nustatomas rizikų tipas, aprašomos šiuo metu taikomos rizikų valdymo priemonės. Nustatomos rizikų tikimybių, poveikio ir lygio reikšmės, nustatomos galimos rizikų valdymo priemonės, atsižvelgiant į rizikų tarpusavio priklausomybes. Už rizikų valdymą atsakingi padaliniai atlieka rizikų identifikavimo ir vertinimo procesą lygiagrečiai vykstančiam EPSO-G procesui ir teikia su tuo susijusią informaciją EPSO-G rizikų valdymo ir prevencijos padaliniui.
III. Rizikų prioretizavimas. Inicijuojama rizikų prioretizavimo sesija, kurios metu peržiūrimas rizikų sąrašas sudarytas II procese. Nustatoma, kurioms rizikoms bus skiriamas didžiausias dėmesys. Jeigu šio proceso metu iškyla abejonių dėl tam tikrų rizikų tikimybių, poveikio, valdymo priemonių ar kitų elementų, inicijuojama pakartotinė šių rizikų analizė.
IV. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas. Sudaromas ir patvirtinamas III procese nustatytų Bendrovės rizikų valdymo priemonių planas su numatytais rizikų valdymui reikalingais ištekliais, kurį tvirtina valdyba. Nustatytas lėšų poreikis rizikų valdymo priemonių įgyvendinimui apsvarstomas planuojant sekančių metų biudžetą. Jei tvirtinimui paruoštame biudžete numatyta suma rizikų valdymui skiriasi nuo rizikų valdymo priemonių plane numatytos sumos, koreguojamas Bendrovės rizikų valdymo priemonių planas. Valdyba tvirtina galutinį rizikų valdymo priemonių planą kartu su biudžetu. Rizikų stebėjimo ir rizikų valdymo priemonių plano tikslai susiejami su už rizikų stebėjimą ir valdymą atsakingų asmenų metiniais tikslais.
V. Stebėjimas. Vykdomas periodinis rizikų ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėjimas, kurio apimtyje vertinami rizikų lygio pokyčiai, rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo progresas ir priemonių efektyvumas. Stebėjimo rezultatus rizikų savininkai ir už rizikų valdymo priemonių įgyvendinimą atsakingi asmenys reguliariai teikia EPSO-G rizikų valdymo ir prevencijos padaliniui ir Bendrovės valdybai. Užfiksavus didesnę nei rizikos tolerancijos ar kritinę pagrindinio rizikos rodiklio (toliau – PRR) reikšmę bei identifikavus naujas rizikas, kurių PRR reikšmė viršija apetitą, numatomos naujos rizikos valdymo priemonės ir rengiama rizikų valdymo plano korekcija, kurią tvirtina valdyba.
VI. Komunikacija ir informacijos perdavimas. Efektyvaus rizikų valdymo pagrindas yra nuolatinė komunikacija Bendrovėje tarp Rizikų savininkų, Už rizikų valdymą atsakingo padalinio, EPSO-G rizikų valdymo ir prevencijos padalinio, Bendrovės vadovo ir kolegialių organų. Efektyviai komunikacijai užtikrinti būtina, kad aktuali informacija laiku pasiektų atsakingus asmenis.

Rizikų valdymas vykdomas vadovaujantis tarptautinio standarto COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija. Bendrovė yra pilna apimtimi prisijungusi prie EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politikos, bei vadovaujasi bendra įmonių grupės rizikų valdymo metodika. Rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika yra tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, o procesą koordinuoja EPSO-G Audito komitetas, kuris vykdo ir Bendrovės Audito komiteto funkcijas.

Rizikos, su kuriomis susiduria Bendrovė yra skirstomos į šias kategorijas:

• Politinės: Lietuvos ir kaimyninių šalių valstybinių institucijų sprendimų įtaka Bendrovės ir (ar) Grupės įmonės veiklai, įskaitant energetikos reformas, mokesčių politiką, įstatymus susijusius su darbo apmokėjimu ir (ar) sauga ir (ar) kita, prekybos apribojimus ir politinį stabilumą.
• Ekonominės: Lietuvos ir tarptautinės rinkos įtaka Bendrovės veiklai, įskaitant situaciją dėl subrangovų konkurencijos, pramonės vystymosi krypties, elektros ir dujų rinkos kainų pokyčių, vartotojų koncentracijos, palūkanų pokyčių, infliacijos, valiutų keitimo kursų, kredito prieinamumo, BVP ir kt.
• Socialinės: demografinių pokyčių, tokių kaip darbuotojų amžius, išsilavinimas ir vartotojų turto pasiskirstymas, vartotojų įpročių ar energijos vartojimo pokyčių įtaka Bendrovės veiklai.
• Technologinės: įrangos gedimų, inovacijų ir technologinių pokyčių rinkoje bei kibernetinių išpuolių įtaka Bendrovės veiklai.
• Teisinės: rizika, kad Grupė bus patraukta atsakomybėn vykdant veiklą, įstatymų numatyta tvarka dėl įsipareigojimų darbuotojams, klientams ir tiekėjams nesilaikymo, atliekamų darbų savalaikiškumo ar kitų priežasčių.

Informacija apie koncentracijos, dujų pirkimo kainos ir finansines rizikas (likvidumo, kredito, palūkanų normos svyravimo) detaliau atskleidžiama 2020 m. Bendrovės finansinėse ataskaitose.

12 pav. Pagrindiniai rizikų valdymo procesai 2020 metinis pranešimas 30 Atgal į turinį

6.2. COVID-19 RIZIKOS VALDYMAS

2020 m. buvo peržiūrėtos ir suplanuotos naujos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės:

• paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą;
• užtikrinta darbuotojų, grįžusių iš rizikingų šalių, nuotolinio darbo, atostogų arba nedarbingumo galimybė;
• identifikuoti kritines funkcijas ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai, darbuotojai bei juos pavaduojantys;
• naudotos nuotolinio darbo organizavimo priemonės;
• platintina informacija darbuotojams dėl prevencinių priemonių taikymo.# 2020 m. metinis pranešimas

VALDYMO ATASKAITA

6.3. BENDROVĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES. Bendrovė yra patvirtinusi Apskaitos procedūrų ir politikos vadovą, reglamentuojantį apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, pateikimo principus, metodus ir taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, Bendrovės patvirtintomis vidaus taisyklėmis yra reglamentuojama apskaitos dokumentų pateikimo ir ataskaitų sudarymo terminai.

Sudarant finansines ataskaitas laikomasi „keturių akių“ principo. Apskaitos skyrius yra atsakingas už finansinių ataskaitų rengimą ir peržiūrą.

Buvo taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemos valdymo centre, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės esant viruso išplitimui.

7. INFORMACIJA APIE AKCININKUS IR VALDYMĄ

7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMASSI

Bendrovė veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

7.2. AKCINIS KAPITALAS

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.

2020 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.

7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų akcijų leidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2020 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

7.4. AKCININKAI

2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo daugiau nei 2.280 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.

Bendrovės akcininkų struktūra pateikta 13 pav.

5 lentelė. Bendrovės akcininkai

Akcininkas	Buveinės adresas / juridinio asmens kodas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.
UAB „EPSO-G“	Gedimino pr. 20, Vilnius, Lietuva/ 302826889	172.279.125
Smulkieji akcininkai		6.103.389
Iš viso:		178.382.514

13 pav. Akcininkų struktūra, 2020 m. gruodžio 31 d.

• UAB „EPSO-G” – 96,6%
• Smulkieji akcininkai – 3,4%

Nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų akcijų leidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

7.5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

6 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

ISIN kodas	LT0000128696
LEI kodas	097900BGMP0000061061
Simbolis	AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)	178.382.514

2020 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,56 mln. Eur (2019 m. - 0,38 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 345.565 vnt. akcijų (2019 m. - 345.565 vnt. akcijų). Bendrovės akcijų kainos dinamika pateikta 14 paveiksle, o duomenys apie Bendrovės akcijų kainą ir apyvartą (2017–2020 m.) pateikti 15 pav.

2020 m. gruodžio 31 d. „Amber Grid“ akcijų kapitalizacija sudarė 173,92 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje, o tuo pačiu ir kapitalizacija, per 2020 m. sumažėjo 0,51 proc.

14 pav. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius, 2017–2020 m.

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Atidarymo kaina, Eur	1,49	1,34	1,24	1,40
Svertinė vidutinė akcijos kaina, Eur	1,21	1,60	1,43	1,44
Didžiausia akcijos kaina, Eur	1,14	1,02	1,35	1,10
Mažiausia akcijos kaina, Eur	1,18	0,98	0,95	1,06
Uždarymo kaina, Eur	0,93	1,00	0,98	0,75

15 pav. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta, 2017–2020 m.

• Grafikas su akcijų kaina ir apyvarta
• X ašis: 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. (pastarasis atrodo kaip klaida, galbūt turėtų būti kita data)
• Kairė Y ašis (Akcijų kaina, Eur): 1,6, 1,4, 1,2, 1,0, 0,8, 0,6
• Dešinė Y ašis (Apyvarta, Eur): 50 000, 40 000, 30 000, 20 000, 10 000, 0

7.6. DIVIDENDAI

Grupės ir Bendrovės dividendų politika nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles. Svarbiausias dividendų politikos tikslas³ – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.

2020 m. balandžio 20 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta „Amber Grid” valdybos siūlymui 2019 m. uždirbto pelno neskirstyti. 2019 m. balandžio 23 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime „Amber Grid“ akcininkai paskirstė paskirstytinįjį pelną ir dividendams skyrė 5,2 mln. Eur arba 0,0293 euro vienai akcijai.

³ Bendrovės ir Grupės dividendų politiką AB „Amber Grid“ valdyba patvirtino ir išdėstė nauja redakcija 2020 vasario 20 d. Dokumentas paskelbtas: https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/dividendai

7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo. 2018 m. balandžio 30 d. Bendrovė su AB SEB banku sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus pagrindinį – UAB „EPSO-G“.

7 lentelė. Banko rekvizitai

(Šiame dokumente nėra informacijos apie banko rekvizitus, todėl lentelė lieka tuščia.)

7.8. VALDYMO STRUKTŪRA

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymais, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai. Paskutinį kartą Bendrovės įstatai keisti 2019-12-23.

2019 m. gruodžio 23 d. „Amber Grid“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, numatydamas, kad valdyba turi išrinkti valdybos teisininką, taip pat, kad valdyba privalės atsiskaityti už savo veiklą pateikdama metinę ataskaitą visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Įstatuose numatyti Bendrovės organai:
* Visuotinis akcininkų susirinkimas,
* Kolegialus valdymo organas - Valdyba,
* Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas - generalinis direktorius.

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos, nurodytos LR akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), išskyrus papildomą Susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 26 straipsnyje. Įstatų 26 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl (papildoma susirinkimo kompetencija):

• pritarimo Valdybos sprendimams, numatytiems įstatų 38 straipsnyje.⁴ Susirinkimas, pritardamas Valdybos sprendimams dėl konkrečių sandorių sudarymo, be kita ko, pritaria ir esminėms tokių sandorių sąlygoms;
• Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių atlygio nustatymo, metinio atlygio biudžeto Valdybos narių atlygiui ir su funkcijų Valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms nustatymo, sutarčių su Bendrovės valdybos nariais dėl veiklos valdyboje sudarymo, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo;
• Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo, kuomet yra priimami sprendimai esant Valdybos narių interesų konfliktui, įstatų 48 straipsnyje⁵ numatytais atvejais.

VALDYBA

„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai, atsižvelgdamas į atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Du valdybos nariai yra nepriklausomi.AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas 112021238
Buveinės adresas Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Telefonas +370 5 268 2800
El. paštas info@seb.lt
Interneto tinklalapis www.seb.lt

38. Valdyba priima sprendimus, kuriems reikalingas Susirinkimo pritarimas:

• 38.1. dėl Bendrovės turimų akcijų (dalių, pajų) ar jų suteikiamų teisių ar kitokių juridinio asmens dalyvio teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo;
• 38.2. dėl Bendrovės Kontroliuojamoms ir (ar) Asocijuotoms bendrovėms priklausančio turto komplekso ar esminių jų dalių perleidimo, jei perleidžiamo turto balansinė vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
• 38.3. dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo, kitokio apsunkinimo ar disponavimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
• 38.4. dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio (iii) punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo ar apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą;
• 38.5. dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
• 38.6. dėl bet kokių sandorių, kuriais susitariama dėl netesybų, kurių bendra suma gali viršyti 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo;
• 38.7. dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
• 38.8. dėl turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo;
• 38.9. dėl Bendrovės projektų teikimo pripažinti juos ypatingos valstybinės svarbos projektais ar valstybei svarbiais projektais, kaip šie projektai apibrėžti teisės aktuose.

5 Valdybos narys neturi teisės atsisakyti balsuoti ar susilaikyti balsuojant, išskyrus įstatymuose ir šiuose Įstatuose numatytus atvejus. Jei Valdybos narys dalyvauja (balsuoja, dalyvauja diskusijose ar pan.) priimant sprendimą, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo Valdybos nario asmeniniais interesais, atitinkamas Valdybos narys privalo nedelsiant susilaikyti nuo bet kokių veiksmų vykdant savo funkcijas ir informuoti apie esamą interesų konfliktą Valdybą. Valdyba sprendžia dėl Valdybos nario nušalinimo nuo balsavimo priimant sprendimą konkrečiu klausimu, o jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, atitinkamą sprendimą dėl Valdybos narių nušalinimo priima Susirinkimas. 5 nariai Bendrovės valdybą sudaro

2020 metinis pranešimas 34

Atgal į turinį

Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip aštuoneri metai iš eilės. Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu. Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatų 36 – 44 straipsniuose.

6 Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategijos, veiklos plano, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, generalinio direktoriaus darbo sąlygų nustatymu, dujų perdavimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių sudarymui.

Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas:
* atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui;
* prižiūri Generalinio direktoriaus veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Generalinio direktoriaus veiklos;
* svarsto, ar Generalinis direktorius tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
* teikia siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Įstatams, Susirinkimo ar Valdybos sprendimams;
* sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Generalinio direktoriaus veiklos priežiūros klausimus.

Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, generalinį direktorių ir vyriausiąjį buhalterį pateikta 8 lentelėje. 2020 m. įvyko 24 valdybos posėdžiai.

7 Informacija apie Valdybos narių profesinę patirtį pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/valdyba, apie generalinio direktoriaus ir kitų aukščiausio lygmens vadovų profesinę patirtį - https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/vadovybe

Vardas	Pavardė	Pareigos	Kadencija	Kitos užimamos pareigos	Ar turi „Amber Grid“ akcijų	Kvalifikacija
Algirdas	Juozaponis	Valdybos pirmininkas (išrinktas 2028-04-28)	Nuo 2018-09-07 iki 2020-04-19 Nuo 2020-04-20	UAB „EPSO-G“ finansų direktorius LITGRID AB valdybos pirmininkas	Neturi	Vilniaus universitetas, bankininkystės mokslų magistras
Renata	Damanskytė- Rekašienė	Valdybos narė	Nuo 2020-04-20	UAB „EPSO-G“ teisės ir korporatyvinio valdymo direktorė	Neturi	Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, komercinės teisės specializacija, teisės magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, profesionali valdybos narė; Advokatės pažymėjimas
Ignas	Degutis	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2020-04-20	RB Rail AS (Rail Baltica) finansų direktorius, valdybos narys	Neturi	ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, ekonomikos magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, Tarybos/Valdybos pirmininko ir nario programos
Sigitas	Žutautas	Nepriklausomas valdybos narys	Nuo 2018-09-07 iki 2020-04-19 Nuo 2020-04-20	UAB „Būsto paskolų draudimas“ direktorius UAB „EPSO-G” inovacijų ir plėtros komiteto pirmininkas	Neturi	Vilniaus universitetas, Verslo vadybos ir administravimo magistras; ESMT European School of Management and Technology, Berlynas, podiplominės studijos
Rimvydas	Štilinis	Valdybos narys	Nuo 2016-04-26 iki 2020-04-19 Nuo 2020-04-20 iki 2020-08-31	UAB „EPSO-G“ infrastruktūros direktorius; VĮ Ignalinos atominė elektrinė, valdybos narys	-	Baltic Institute of Corporate Governance, profesionalus valdybos narys; Kauno Technologijos universitetas, Energetikos inžinerijos magistras
Nerijus	Datkūnas	Nepriklausomas narys	Nuo 2016-04-26 iki 2020-04-19	Strategijos, valdymo ir finansų konsultantas; lektorius	-	Baltic Management Institute, Verslo administravimo magistras; Vilniaus universitetas, Gamybos ekonomikos ir valdymo magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, Profesionalus valdybos narys
Nemunas	Biknius*	Generalinis direktorius	Nuo 2019-10-28 iki 2020-04-07 Nuo 2020-04-08	Nėra	Turi 0,001505 proc. „Amber Grid“ akcijų	-
Rasa	Baltaragienė	Apskaitos skyriaus vadovė	Nuo 2019-12-02	-	Neturi	-

• Nuo 2019 m. spalio 28 d. N. Biknius laikinai ėjo generalinio direktoriaus pareigas. 2020 m. balandžio 7 d. buvo paskirtas generaliniu direktoriumi.

8 lentelė. „Amber Grid“ Valdybos nariai, generalinis direktorius ir apskaitos vadovė.

2020 metinis pranešimas 35

Atgal į turinį

VALDYBOS POSĖDŽIŲ 2020 M. LANKOMUMAS

2020 m. vyko 24 valdybos posėdžiai, iš jų valdybos nariai dalyvavo:

• Algirdas Juozaponis: 24
• Renata Damanskytė-Rekašienė (kadencija prasidėjo 2020-04-20): 16
• Sigitas Žutautas: 24
• Ignas Degutis (kadencija prasidėjo 2020-04-20): 16
• Rimvydas Štilinis (kadencija baigėsi 2020-08-31): 16
• Nerijus Datkūnas (kadencija baigėsi 2020-04-19): 8

2020 metinis pranešimas 36

Atgal į turinį

10 lentelė. „Amber Grid“ Valdybos sprendimų sąrašas

2020-01	2020-02	2020-03	2020-04	2020-05	2020-06
01-14 Patvirtinta 2017-2022 m. strategija ir 2020-2022 m. veiklos planas. 01-20 Įvertinti vadovo 2019 m. tikslų pasiekimo rezultatai.	02-13 Patvirtinti generalinio direktoriaus 2020 m. tikslai ir vertinimo rodikliai. 02-20 Prisijungta prie atnaujintų apskaitos, dividendų, kolegialių organo narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikų. Patvirtinti vadovų pareigybių lygių ir atlygio rėžiai, struktūra, 2020 m. rizikų valdymo priemonių planas, atnaujintas pareigybių sąrašas. Inicijuota atranka į GET Baltic valdybos narius.	03-24 Prisijungta prie atnaujintos rizikų valdymo metodikos. Pakeistos tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties tarp AB „Amber Grid“ ir UAB „EPSO-G” sąlygos. Pritarta dalyvavimui European Association for the Streamlining of Energy Exchange-gas asociacijos veikloje. Patvirtinta strategijos įgyvendinimo ataskaita. 03-27 Patvirtintas Bendrovės konsoliduotasis metinis pranešimas, finansinių ataskaitų rinkinys, pelno paskirstymo projektai. Inicijuotas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.	04-07 Paskirtas generalinis direktorius. 04-14 Spręsta dėl balsavimo GET Baltic eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 04-28 Nominuotas nepriklausomas valdybos narys į Inovacijų ir plėtros komitetą.	05-19 Nustatytos 2021 m. dujų perdavimo paslaugų kainos. Prisijungta prie atitikties valdymo ir atnaujintos atrankų politikų.

37

Atgal į turinį

Atlygio ir skyrimo komitetas aptarė kolegialių organų (KO) įsivertinimo rezultatus ir identifikavo šias KO veiklos tobulintinas sritis bei kryptis 2021 m.:

• turi būti skiriama daugiau dėmesio strateginių klausimų sprendimui, siekiant kolegialių organų darbo organizavimo optimizavimo;
• turi būti didinamas bendradarbiavimas su EPSO-G valdyba ir komitetais tuo tikslu efektyviau atliepti konkretaus kolegialaus organo lūkestį ir poreikį.

Bendrovės vadovui per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuoto darbo užmokesčio suma sudarė 117.000 Eur.

Remiantis Bendrovės įstatais, „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ Audito komitetas. Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Bendrovėje filialų ir atstovybių nėra.

Išsami informacija apie „Amber Grid“ komitetus pateikiama EPSO-G įmonių grupės konsoliduotoje metinėje ataskaitoje.

7.9. Informacija apie vidaus ir išorės auditą

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus audito sistema. Tai reiškia, kad vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas UAB „EPSO-G“ valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. UAB „EPSO-G“ auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės administracijai.

Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliko išorės audito bendrovės:

• už 2018 m. UAB „Deloitte Lietuva“;
• už 2019 m. UAB „Deloitte Lietuva“;
• už 2020 m. UAB „PricewaterhouseCoopers“.

Atlygis už išorės audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d. UAB Deloitte Lietuva sudarė 36,0 tūkst. Eur.

Atlygis už išorės audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d. UAB PricewaterhouseCoopers sudarė 50,5 tūkst. Eur.

38

Atgal į turinį

„Amber Grid“ darbuotojai - patyrę ir kompetentingi profesionalai, įgyvendinantys strateginę reikšmę valstybei turinčius projektus.

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 319 darbuotojų (2019 m. gruodžio 31 d. - 316 darbuotojų) (Organizacinė valdymo struktūra pateikta 1 priede).

Darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigybių grupes pateiktas 11 lentelėje.

DARBUOTOJŲ KAITA

Vertiname kiekvieną darbuotoją ir jo indėlį, tad siekiame kurti palankias sąlygas dirbti. Šių pastangų rezultatas – mažėjantis darbuotojų bendrasis kaitos rodiklis. Bendrovėje 2019 metais šis rodiklis siekė 13,9 proc., o 2020 metais – 10,7 proc.

2020 m. Bendrovės darbuotojų vidutinis amžius buvo 44,7 metai (16 pav.), vidutinis darbo stažas – 12,6 metų (17 pav.). 63 proc. Bendrovėje dirbančių

ŽMONĖS

8. Pareigybių grupės

Pareigybių grupės	Darbuotojų skaičius 2020 m. gruodžio 31 d.	Darbuotojų skaičius 2019 m. gruodžio 31 d.
Generalinis direktorius	1	1
Aukščiausio lygio vadovai	5	3
Vidurinio lygmens vadovai	32	28
Ekspertai-specialistai	181	178
Darbininkai	100	106
VISO	319	316

11 lentelė. Darbuotojų skaičius 2019-2020 m.

16 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių, 2020 m.

• 40-50 metų: 28%
• 20-30 metų: 4%
• 30-40 metų: 32%
• 50-60 metų: 24%
• Virš 60 metų: 11%

17 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą, 2020 m.

• 5-10 metų: 18%
• Virš 30 metų: 8%
• Iki 5 metų: 29%
• 10-20 metų: 27%
• 20-30 metų: 18%

18 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, 2020 m.

• Vidurinis: 23%
• Aukštesnysis: 14%
• Aukštasis: 63%

darbuotojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (18 pav.).

Dėl energetikos sektoriaus veiklos specifikos Bendrovėje didžiąją dalį darbuotojų sudaro vyrai – 254 (80 proc.), moterys sudaro 20 proc. darbuotojų.

12 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį -2019-2020 m.

	Vyrai	Moterys
2019 m. gruodžio 31 d.	80%	20%
2020 m. gruodžio 31 d.	79%	21%

39

Atgal į turinį

Skatindami darbuotojus rūpintis sveikata, 2020 metais visus Bendrovės darbuotojus apdraudėme savanorišku sveikatos draudimu. Vadovaujantis draudimo sąlygomis, darbuotojams kompensuojamos tokios sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ambulatorinis gydymas ir diagnostika, dienos chirurgijos paslaugos, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir skiepai, receptiniai vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, odontologijos paslaugos.

Siekiant užtikrinti EPSO-G įmonių grupės veiklos tęstinumą, skatiname darbuotojų vidinę karjerą toje pačioje įmonėje arba įmonių grupėje. 2020 m. iš darbininkų į specialistų, iš specialistų į vyresniuosius specialistus arba į vadovų pozicijas pakilo 26 „Amber Grid” darbuotojai. Karjera EPSO-G įmonių grupėje 2020 m. - 2 Bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į EPSO-G ir 2 darbuotojai iš EPSO-G į Bendrovę.

Bendrovėje keletą metų iš eilės vykdome darbuotojų įsitraukimo tyrimą, naudojant tarptautiniu mastu pripažintą metodiką. Tyrimo metu darbuotojai anonimiškai išsako savo nuomonę apie tikslų ir krypties aiškumą, darbo organizavimą, darbo procesus, darbo krūvį, atlygį, tobulėjimo galimybes, pasitikėjimą vadovais, bendradarbiavimą ir kitus aspektus.

2019 metais įsitraukimo rodiklis siekė 49 proc. Todėl nemažai pastangų 2020 m. orientavome į įsitraukimo didinimą ir organizacijos kultūros keitimą. 2020 m. Bendrovės darbuotojų įsitraukimas ženkliai pagerėjo ir pasiekė 65 proc. Gavusi darbuotojų nuomonę, Bendrovė kryptingai rengia ir įgyvendina darbuotojų įsitraukimą didinančių veiksmų planus.

ATLYGIO POLITIKA

„Amber Grid“ galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.

Atlygio politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas, ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas darbuotojams prisidėti įgyvendinant Bendrovės misiją, viziją, vertybes ir tikslus.

Visų darbuotojų atlygį, taip pat ir vadovų sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama.

Pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės lygio, kuris kiekvienai pareigybei nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją.

Kintamoji atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai ir Bendrovės tikslai.

Bendrovės atlygio politika viešai skelbiama tinklalapyje www.ambergrid.lt (rubrikos Trumpai apie „Amber Grid“ skiltyje Valdymas).

Vidutinis 2020 m. darbo užmokestis „Amber Grid” grupėje kartu su UAB GET Baltic ir „Amber Grid” bendrovėje pagal darbuotojų grupes pateiktas 13 lentelėje.

13 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Grupė	Bendrovė	Pareigybių grupės	Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje)	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (su kintama atlygio dalimi)	Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje)	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (su kintama atlygio dalimi)
		Generalinis direktorius	2	8391	1	9755
		Aukščiausio lygio vadovai	6	6858	5	6853
		Vidurinio lygmens vadovai	33	4054	32	4068
		Ekspertai - specialistai	187	2297	181	2299
		Darbininkai	100	1362	100	1217
	Iš viso vidutinis darbo užmokestis		328	2235	319	2204
	Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur			9702		9376

14 lentelė. Vidutinis Bendrovės fiksuotas darbo užmokestis ir kintama atlygio dalis pagal darbuotojų grupes

Pareigybių grupės	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius	Vidutinis apskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis (pastovioji atlygio dalis), Eur	Išmokėta kintamoji atlygio dalis apskaičiuota, kaip vidutinė mėn.

Informacija apie 2020 m. Bendrovės fiksuotą ir kintamą darbo užmokestį pateikta 14 lentelėje.# KOLEGIALAUS VALDYMO ORGANO NARIŲ BEI VADOVO ATLYGIO POLITIKA

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20 d. patvirtino „Amber Grid” vadovo ir valdybos narių atlygio politiką, kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės vadovo ir valdybos narių piniginio atlygio už darbą principus ir jais paremtą atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos Bendrovės veiklos sąnaudos ir sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos, vertybių ir tikslų įgyvendinimo.

Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat reglamentuoja UAB „EPSO-G“ Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu.

Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi skatinti ilgalaikės ir tvarios Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti atskiriems Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį; kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti konkurencinga atitinkamos srities profesionalams darbo rinkoje siūlomiems atlyginimų dydžiams; užtikrinti valdymo organų prisiimamos atsakomybės atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų pritraukimą bendrovės valdymui.

Bendrovės vadovo, kaip ir kitų Bendrovės darbuotojų, atlygį sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama. Pastovioji atlygio dalis - didžiausia ir svarbiausia piniginio atlygio dalis, kurią nustato Bendrovės valdyba.

Kintamoji atlygio dalis nustatoma skatinant Bendrovės vadovą siekti kuo geresnių metinių rezultatų įgyvendinant strateginius, ilgąjį laikotarpio tikslus. Bendrovės vadovo galima maksimali kintamoji atlygio dalis (KAD) yra lygi 30 proc. metinės pastoviosios atlygio dalies (PAD) sumai. Konkretų maksimalų KAD dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba.

Kintamoji atlygio dalis mokama atsižvelgiant į pasiektus valdybos nustatytus Bendrovės metinius tikslus, kurie atspindi strategijos įgyvendinimą bei Bendrovės vadovo vertybių ir lyderystės principų laikymąsi, kurie turi reikšmingą įtaką formuojant pažangią ir darbuotojų įsitraukimą skatinančią organizacinę kultūrą. KAD išmokama kartą per metus po to, kai Bendrovės valdyba pritaria audituotiems Bendrovės finansiniams rezultatams ir jie patvirtinami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Jeigu Bendrovės finansiniai rezultatai vertinami nepatenkinamai, valdyba gali priimti sprendimą KAD nemokėti.

Atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik nepriklausomiems nariams ir nariams, kurie nėra valstybės tarnautojai ar valstybei atstovaujančios institucijos darbuotojai ir kurie nėra Grupės bendrovių darbuotojai.

Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis, neatskaičius mokėtinų mokesčių (taikoma viena didesnė suma, atitinkanti aprašytas aplinkybes):

• 1750 (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt eurų) valdybos nariams, kurie taip pat eina bent vieno EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigas;
• 1400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) valdybos nariams, kurie neina nė vieno EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigų;
• 2150 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt eurų), atsižvelgiant į papildomas pirmininko administracinio pobūdžio funkcijas, valdybos pirmininkui, kuris taip pat eina bent vieno EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigas; bei komiteto pirmininkui, kuris taip pat eina ir valdybos nario pareigas EPSO-G įmonių grupėje;
• 1800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų), atsižvelgiant į papildomas pirmininko administracinio pobūdžio funkcijas, valdybos pirmininkui, kuris neina nė vieno iš EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigų.

Bendrovės 2019 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nustatytas metinio atlygio biudžetas valdybos narių atlygiui ir su funkcijų valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms, t. y. ne daugiau nei 26550 eurų išlaidoms, susijusioms su valdybos narių atlygiu ir ne daugiau kaip 3450 eurų išlaidoms, susijusioms su funkcijų valdyboje atlikimu, į ką įeina ir mokymų išlaidos kvalifikacijos kėlimui.

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 10 d. po derybų su „Amber Grid“ darbuotojų profesine sąjunga buvo pasirašyta nauja „Amber Grid“ darbuotojų kolektyvinė sutartis. Kolektyvinės sutarties tikslas – atstovauti visų darbuotojų teisėms ir teisėtiems interesams. Sutartyje nustatytos papildomos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų. Atsižvelgiant į 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimus, 2019 m. buvo pasirašytas susitarimas dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo.

MOKYMAI

Atsižvelgdama į keliamus veiklos tikslus, ugdymo planus ir kitus tobulėjimo poreikius, Bendrovė daug dėmesio skiria darbuotojų kompetencijų ugdymui. Bendrovė skatina darbuotojus kelti kvalifikaciją ir stiprinti turimas kompetencijas.

Bendrovė vykdo savo pagrindinę veiklą reguliuojamoje energetikos aplinkoje, kurioje yra aiškūs reikalavimai dėl darbuotojų profesinio pasirengimo ir atestavimo pagrindinių ir papildomų funkcijų atlikimui. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą Bendrovė organizuoja darbuotojų profesinius ir kitus privalomuosius mokymus bei energetikos darbuotojų atestavimus.

Vykdant mokymus Bendrovės viduje didelis dėmesys yra skiriamas mokymų kokybei. 2020 m. pandemijos sąlygomis Bendrovė greitai persiorientavo ir pradėjo vykdyti profesinius ir kitus mokymus nuotoliniu būdu. Bendrovė iš naujo peržiūrėjo darbuotojų profesinio parengimo procesą, optimizavo ir parengė modulinę mokymo programą, skirtą apmokyti darbuotojus, eksploatuojančius gamtinių dujų perdavimo sistemos objektus bei jų įrenginius, kurią suderino su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.

Bendrovė užtikrina, kad visi privalomieji mokymai būtų organizuojami laiku (gaisrinės saugos, civilinės saugos, pirmos pagalbos) ir, kad juose dalyvaujantys darbuotojai gautų ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius.

2020 m. buvo organizuoti defibriliatorių naudojimo mokymai darbuotojams savanoriams. Siekiant palaikyti aukštą darbuotojų reagavimo ekstremaliomis situacijomis pasirengimo lygį, Bendrovė periodiškai organizuoja gaisrinės ir avarijų likvidavimo pratybas.

Bendrovė taip pat organizuoja bendrųjų kompetencijų ugdymo mokymus, suteikia galimybę darbuotojams dalyvauti įvairiuose seminaruose, konferencijose, kuriose darbuotojai tobulina darbui reikalingus įgūdžius, susipažįsta su savo srities naujovėmis bei kitų įmonių gerosiomis praktikomis.

17 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius

Eil. Nr.	Mokymo tipas	Mokymo dalyvių skaičius	Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius	Mokymuose dalyvau- vusių darbuotojų % nuo bendro darbuotojų skaičiaus*
1	Profesinis mokymas	187	113	35,5
2	Energetikos darbuotojų atestavimas	216	130	40,9
3	Privalomieji mokymai	331	246	77,4
4	Techniniai mokymai	78	51	16
5	Specialieji mokymai	110	96	30,2
6	Bendrieji mokymai	1285	170	53,5

*Skaičiuojamas procentas nuo vidutinio darbuotojų metinio skaičiaus (2020 m. - 319 darbuotojų)

Bendrovė užtikrina, kad visi privalomieji mokymai būtų organizuojami laiku (gaisrinės saugos, civilinės saugos, pirmos pagalbos) ir, kad juose dalyvaujantys darbuotojai gautų ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius.

15 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui

Pareigos	Vardas, pavardė	Paskyrimo data	Atleidimo data	Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)
		2016 m.	2017 m.	2018 m.
Generalinis direktorius	Saulius Bilys	2013 m. birželio mėn.	2019 m. spalio mėn.	115 215
Generalinis direktorius	Nemunas Biknius	2019 m. spalio mėn.

15 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui (tęsinys)

Pareigos	Vardas, pavardė	Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)
		2019 m.
Generalinis direktorius	Saulius Bilys	117 301
Generalinis direktorius	Nemunas Biknius	203 391

15 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui (tęsinys)

Pareigos	Vardas, pavardė	Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)
		2020 m.
Generalinis direktorius	Saulius Bilys	-
Generalinis direktorius	Nemunas Biknius	20 075 117 192

16 lentelė. Atlygis valdybos nariams

Pareigos	Vardas, pavardė	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
		2016 m.
Valdybos narys	Renata Damanskytė - Rekašienė	-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	-
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Ignas Degutis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	-
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	10 796

16 lentelė. Atlygis valdybos nariams (tęsinys)

Pareigos	Vardas, pavardė	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
		2017 m.
Valdybos narys	Renata Damanskytė - Rekašienė	-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	-
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Ignas Degutis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	-
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	12 000

16 lentelė. Atlygis valdybos nariams (tęsinys)

Pareigos	Vardas, pavardė	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
		2018 m.
Valdybos narys	Renata Damanskytė - Rekašienė	-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	-
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Ignas Degutis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	3 850
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	11 575

16 lentelė. Atlygis valdybos nariams (tęsinys)

Pareigos	Vardas, pavardė	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
		2019 m.
Valdybos narys	Renata Damanskytė - Rekašienė	-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	-
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Ignas Degutis	11 713
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	14 125
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	12 305

16 lentelė. Atlygis valdybos nariams (tęsinys)

Pareigos	Vardas, pavardė	Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
		2020 m.
Valdybos narys	Renata Damanskytė - Rekašienė	-
Valdybos narys	Algirdas Juozaponis	-
Valdybos narys	Rimvydas Štilinis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Ignas Degutis	-
Nepriklausomas valdybos narys	Sigitas Žutautas	21 000
Nepriklausomas valdybos narys	Nerijus Datkūnas	5 133

ATSAKINGOS VEIKLOS PRINCIPAI IR PRIORITETAI

Bendrovėje socialinė atsakomybė yra suprantama kaip integrali ir neatskiriama tvaraus verslo dalis. Tvarią darnaus verslo plėtrą įmonė supranta kaip kryptingų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksmų visumą. Suprasdami kasdienės mūsų veiklos poveikį globaliems ir šalyje vykstančiems reiškiniams, kasdien siekiame mažinti CO 2 emisijas, vykdyti nelaimingų atsitikimų prevenciją, saugiai ir patikimai transportuoti dujas, ugdyti darbuotojų talentus, skatinti jų savanorystę, lyčių lygybę ir kt.

Socialinės atsakomybės principai įgyvendinami remiantis susijusiomis EPSO-G įmonių grupės politikomis ir kitais galiojančiai vidaus dokumentais:

• Socialinės atsakomybės politika
• Skaidrumo ir komunikacijos politika
• Korupcijos prevencijos politika
• Lygių galimybių politika
• Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politika
• Žmogiškųjų išteklių valdymo politika
• Etikos kodeksu

Kitais vidiniais dokumentais, apibrėžiančiais principus, kurių visos EPSO-G įmonių grupės įmonės laikosi plėtodamos atsakingą verslą. Visus viešai skelbiamus susijusius dokumentus galima rasti rasti EPSO-G įmonių grupės interneto svetainėje www.epsog.lt.

Bendrovė išskiria šiuos atsakingos veiklos prioritetus ir pagal juos apibrėžia pagrindines atsakingos veiklos gaires:

• Aplinkosaugos tvarumo srityje – per efektyvų gamtos išteklių naudojimą savo veikloje; skatinančios tausojančio darbuotojų, rangovų, tiekėjų ir visuomenės požiūrio į aplinką bei aktyvų dalyvavimą ekologinėse kraštovaizdį ir biologinę įvairovę užtikrinančiose prevencinėse programose.
• Socialinėje aplinkoje - per santykius su darbuotojais ir visuomene, rūpinimusi savo darbuotojų sveikata, saugumu ir lygiomis teisėmis, pažangiu veiklos valdymu ir atlygio sistemos taikymu, sąlygų darbuotojų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, bendrųjų kompetencijų ugdymui sudarymu, įvairių socialinių iniciatyvų, savanoriavimo bei kitų projektų plėtojimu, bendradarbiavimu su mokslo institucijomis.
• Ekonominėje aplinkoje - per atvirą ir sąžiningą bendradarbiavimą su interesų turėtojais bei visais padedančiais įgyvendinti socialiai atsakingo verslo nuostatas, saugų ir patikimą gamtinių dujų perdavimą sistemos naudotojams, kovą su korupcija ir kyšininkavimu, konkurencingumo užtikrinimą, sąžiningai mokamus mokesčius.

SUINTERESUOTOSIOS ŠALYS

„Amber Grid“ atsakingo verslo veikla yra paremta jos vertybėmis ir apibrėžia bendrovės požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkos apsaugos bei skaidrios veiklos principų įtraukimą į vidaus procesus ir į santykius su suinteresuotomis šalimis.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra itin reikšmingas ir svarbus užtikrinant socialiai atsakingą bendrovės veiklą. Vykdydama savo veiklą įmonė stengiasi atsižvelgti į šių suinteresuotųjų šalių interesus ir priimti tokius sprendimus, kurie tenkintų jų geriausius interesus. Bendrovės suinteresuotųjų šalių ratas yra platus, tačiau šiame kontekste svarbiausios tikslinės grupės yra 18 lentelėje.

Daugiau informacijos apie bendrovės socialinę atsakomybę pateikiama kasmet skelbiamoje socialinės atsakomybės ataskaitoje.

| Suinteresuotoji šalis | Kaip ją apibrėžiame Pagalteikiamospaslaugoskompleksiškumąirekonominiuslūkesčiusrūpinamėssavovartotojaisirsiekiamejiemsteiktiaukščiausioskokybėspaslaugas,kuriomisvartotojaibūtųpatenkinti.

• Valstybė, kurios interesus atstovauja ir lūkesčius formuluoja UAB „EPSO-G“
  Kodėl šį grupė svarbi: Glaudus bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti nuoseklios ir ilgalaikės energetikos sektoriaus vizijos formavimą bei sklandų valstybės ir regiono mastu svarbių iniciatyvų ir projektų įgyvendinimą. Akcininkui taip pat svarbu užtikrinti tvarią grąžą.
  Kaip bendraujame: Informuojame juos apie svarbiausius įvykius, rengiame gyvus pristatymus, atsakome į kylančius klausimus ir siekiame kurti abipusiu pasitikėjimu grįstą santykį.

• Visuomenę
  Kodėl šį grupė svarbi: „Amber Grid“ misija - efektyviai ir patikimai vykdyti dujų perdavimą, sudaryti palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir taip prisidėti prie visuomenės gerovės. Mažiname poveikį klimato kaitai ir siekiame ilgalaikio Lietuvos ekonominio konkurencingumo.
  Kaip bendraujame: Suprantame plačiau- sia prasme – kalbėdami apie įsipareigojimus, veiklų poveikį, įsivaizduojame ne tik šalies gyventojus, bet ir aplinką, gamtą.

• Nacionalinė, regioninė žiniasklaida
  Kodėl šį grupė svarbi: Bendrovės darbuotojai Patyrę, kompetentingi, įsitraukę ir vertybėmis besivadovaujantys profesionalūs darbuotojai yra esminė prielaida įgyvendinti strateginius tikslus ir viziją.
  Kaip bendraujame: Įmonė skaidriai, laiku ir atvirai informuoja apie savo veiklą. Palaikome dalykiškus santykius operatyviai ir skaidriai teikiant informaciją apie savo veiklą.

• Bendrovės darbuotojai
  Kodėl šį grupė svarbi: Nuolatinį rūpestį darbuotojais supran- tame kaip vieną iš pagrindinių tvaraus verslo principų.
  Kaip bendraujame: Užtikriname darbuotojų lygybę, vienodas darbo užmokesčio sąlygas, sėkmingą darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą. Rūpinamės darbuo- tojų tobulėjimu, sveikata bei diegiama atvirumu ir vertybėmis paremta kultūra, atsižvelgiame į darbuotojų nuomonę.

• Vietos bendruomenės, kuriose vykdome savo veiklą
  Kodėl šį grupė svarbi: Labai svarbus projektų sėkmės elementas – vietinių bendruomenių palaikymas, kuriamas skatinant tarpusavio pasitikėjimą, supratimą, bendradarbiavimą, atsakomybę.
  Kaip bendraujame: Palaikome nuolatinį ryšį su bendruomenėmis, organizuojame vietos bendruomenėms skirtus informacinius renginius, kuriuose informuojame apie vykdomą veiklą, kuri gali turėti įtakos bendruomenių nariams ar jų aplinkai.

| 18 lentelė. „Amber Grid“ suinteresuotosios šalys |

Minėtame apraše nustatytais principais siekiama kaip įmanoma efektyviau mažinti Bendrovės vykdomos veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Nustatytų prevencijos, saugumo, aplinkos tvarumo principų turi laikytis visos „Amber Grid“ veiklos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys ir jų grupės.

KORUPCIJOS PREVENCIJA

Bendrovė savo veikloje netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, nederamos naudos, dovanų priėmimo, teikimo, siūlymo, pažadėjimo ar reikalavimo piktnaudžiaujant einamomis pareigomis.

Bendrovės korupcijos prevencijos veikla remiasi nacionaliniais teisės aktais bei savanoriškais juos viršijančiais įsipareigojimais:

• Visi Bendrovės vadovai yra tiesiogiai atsakingi už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rodo pavyzdį savo darbuotojams;
• Taikomos proporcingos, rizikos vertinimu pagrįstos antikorupcinės procedūros;
• Reguliariai atliekamas su korupcija susijusių rizikų vertinimas, planuojamos ir pritaikomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, stebimas antikorupcinės veiklos efektyvumas ir, jei reikia, diegiamos veiksmingesnės priemonės.

ŽMOGAUS TEISĖS

Bendrovė remiasi 2017 m. patvirtintais Etiškos darbdavystės ir Lygių galimybių politikų aprašais, kuriuose akcentuojama, kad visos diskriminacijos formos griežtai draudžiamos (Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 100; 111). Bendrovė visiems darbuotojams užtikrina ly-gias teises ir netoleruoja diskriminacijos įdarbinimo, atlyginimo, mokymo, karjeros, darbo santykių nutraukimo ar išėjimo į pensiją bei kitose srityse dėl darbuotojų rasės, tautybės, lyties, ly-tinės orientacijos, amžiaus, politinių pažiūrų, taip pat dėl kitų aspektų, dėl kurių galėtų atsirasti diskriminacija, netoleruoja jokio grasinančio, priekabiaujančio ar išnaudojančio darbuotojų elgesio.

2019 m. Bendrovėje nenustatyta jokių diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (2017-2018 m. taip pat nenustatyta).

9.1. APLINKOS APSAUGA IR DARBUOTOJŲ SAUGA

„Amber Grid“ principai ir įsipareigojimai, susiję su aplinkos apsauga bei darbuotojų sauga ir sveikata, nustatyti Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos apraše. Minėtame apraše nustatytais principais siekiama kaip įmanoma efektyviau mažinti Bendrovės vykdomos veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Nustatytų prevencijos, saugumo, aplinkos tvarumo principų turi laikytis visos „Amber Grid“ veiklos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys ir jų grupės.

VADYBOS SISTEMA

Bendrovėje nuo 2014 m. įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinkanti tarptautinį standartą ISO 14001 ir nuo 2016 m. darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą atitinkanti standartą OHSAS 18001. 2019 m. Bendrovės vadybos sistema buvo pakartotinai sertifikuota pagal ISO 14001 standartą bei sertifikuota pagal naują darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą ISO 45001.

Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota į visus „Amber Grid“ veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo procesus. Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į socialinę ir ekonominę situaciją, taip pat Bendrovės finansines, technines galimybes, yra įsipareigojusi užtikrinti nuolatinį aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos procesų gerinimą, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmingumo didinimą ir vadovauti pagal vadybos procesui priimtinus standartus.

2020 m. Bendrovė, siekdama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, savo iniciatyva pradėjo identifikuoti visus savo veikloje galimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinius, vidinės darbo grupės dėka buvo numatytas ir pradėtas įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo priemonių planas. 2021 m. ir vėlesniais metais numatoma reikšmingai prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo, įgyvendinant# 2020 metinis pranešimas

2020 m. - kovos su pandemija metai, kai Bendrovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdama apsaugoti savo darbuotojus nuo galimo užsikrėtimo COVID-19 rizikos. Užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuolat informuojami ir ugdomi visi Bendrovės darbuotojai, teikiama informacija suinteresuotoms šalims.

Vartotojai
Steigėjas
Visuomenė
Žiniasklaida
Darbuotojai (vieni kitiems)
Bendruomenės

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomą vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).

2020 m. svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

SVARBIAUSI ATASK ("PAŠASLAIKOTARPIO ĮVYKIAI

10. Data Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2020 02 06 „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2019 m. veiklos rezultatai
2020 02 20 Dėl AB „Amber Grid“ dividendų politikos
2020 02 28 Dėl teismo sprendimo
2020 03 24 Dėl Audito komiteto nuomonės
2019 03 27 Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2020 03 31 Dėl tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties pakeitimo
2020 04 07 Correction: Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2020 04 07 „Amber Grid“ valdyba Nemuną Biknių išrinko bendrovės generaliniu direktoriumi
2020 04 20 Dėl AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų
2020 04 20 „Amber Grid“ 2019 m. metinė informacija
2020 04 28 Dėl valdybos pirmininko išrinkimo
2020 05 06 AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2020 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
2020 05 07 Dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2021 m.
2020 05 20 Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2020 05 22 Dėl teismo sprendimo
2020 05 28 Nustatytos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2020 06 05 Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2020 06 23 Dėl Audito komiteto nuomonės
2020 06 29 Dėl AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimto sprendimo
2020 06 29 Dėl 2019 m. vasario 27 d. sudarytos tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties su UAB „EPSO-G“ pakeitimo
2020 07 01 Pranešimas dėl ilgalaikio finansavimo sutarties pasirašymo su Europos investicijų banku
2020 07 15 Dėl Audito komiteto nuomonės
2020 08 05 „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2020 m. I pusmečio veiklos rezultatai
2020 08 17 Dėl AB „Amber Grid“ valdybos nario
2020 08 27 Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2020 09 18 Dėl „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimto sprendimo
2020 10 01 Dėl dešimties metų Lietuvos dujų perdavimo tinklo plėtros plano
2020 11 04 „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2020 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai
2020 12 03 „Amber Grid“ informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2021 m. investuotojo kalendorius

19 lentelė. 2020 m. svarbiausi „Amber Grid“ įvykiai

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

PRIEDAI

1 priedas „AMBER GRID“ ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

• Teritorijų planavimo ir techninės priežiūros skyrius
• Dujų apskaitos ir metrologijos skyrius
• Investicijų projektų rengimo vadovas
• Turto valdymo departamentas
• Technikos direktorius
  • Dujų kompresorių skyrius
  • Turto valdymo skyrius
  • Elektros ir automatikos skyrius
  • Dujų skirstymo stočių skyrius
  • Dujotiekių skyrius
• Eksploatavimo departamentas
• Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyrius
• Pardavimų skyrius
• Ekonominės analizės ir reguliavimo skyrius
• Strateginio planavimo ir veiklos vystymo skyrius
• Komercijos direktorius
  • Pirkimų skyrius
• Apskaitos skyrius
• Finansų ir verslo kontrolės skyrius
• EPSO-G įmonių grupės
  • Valdyba
  • Audito komitetas
  • Atlygio ir skyrimo komitetas
• Finansų direktorius
• Teisės skyrius
• Administravimo skyrius
• Organizacijos vystymo skyrius
• Teisės ir administravimo direktorius
• Projektų valdymo skyrius
• Projektų portfelio vadovas
• Organizacijos pažangos direktorius
• Veiklos efektyvumo skyrius
• Komercinių srautų ir tinklų sąveikos skyrius
• Operatyvinio valdymo skyrius
• Informacinių technologijų skyrius
• Inovacijų vadovas
• Analitikos vadovas
• Sistemos valdymo centras
• Komunikacijos skyrius
• Prevencijos skyrius
• Generalinis direktorius
• Valdyba
• Visuotinis akcininkų susirinkimas

Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 str. 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITOS SANTRAUKA:

AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato Bendrovės įstatai, patvirtinančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporacinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporacinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje (www.epsog.lt).

2 priedas AB „AMBER GRID“ PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMASI

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporacinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.

Bendrovės valdymo struktūra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas;
• Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“);
• Grupės mastu veikiantys komitetai:
  • atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
  • audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
  • inovacijų ir plėtros komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
• generalinis direktorius.

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.

Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.

Korporatyvinio valdymo principai ir dokumentai	Funkcijų atlikimas pagal atitinkamų komitetų ir struktūrinių padalinių nuostatus
Lietuvos Respublika (per EM)	Akcininko teisių įgyvendinimas
Kiti akcininkai	Akcininko teisių įgyvendinimas
EPSO-G Grupės bendrovės	Principų nustatymas ir dokumentų tvirtinimas, Vadovavimasis vykdant veiklą

Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdoma strategija įvertinta aukščiausiais balais. Bendrovės valdysena įvertinta A balu.# Kolegialių organų narių ir darbuotojų interesų valdymo politika

Neskelbtinos informacijos apsaugos politika

Ne audito paslaugų iš audito įmonės įsigyjimo politika

Asmens duomenų apsaugos politika

Paramos teikimo politika

Korupcijos prevencijos politika

Veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika

SKAIDRUMAS, ATSAKOMYBĖ

Transporto politika

Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika

Rekomendacijos dėl bendro pirkimų koordinavimo Grupėje

Sandorių su susijusiomis šalimis politika

Pirkimų politika

ITT valdymo politika

Apskaitos politika

Dividentų politika

Iždo ir finansinių rizikų valdymo politika

FINANSAI, TURTAS

Socialinės atsakomybės politika

Rizikų valdymo metodika

Etikos kodeksas

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos vykdymo gairės

Projekto valdymo politika

Korporatyvinio valdymo politika

Rizikų valdymo politika

VEIKLA, GRUPĖS VYSTYMAS

Atitikties valdymo metodika

Atitikties valdymo politika

Draudimo politika

Integruoto planavimo ir stebėsenos politika

Centralizuoto vidaus audito įgyvendinimo Grupėje gairės

VEIKLOS PRIEŽIŪRA

Kompetencijų politika

Atrankų politika

Darbuotojų veiklos vertinimo politika

Darbuotojų atlygio politika

Lygių galimybių politika

ATLYGIS, PERSONALO VALDYMAS

2020 m. patvirtinta nauja Grupės politika
2020 m. atlikti politikos pakeitimai bei patvirtinta nauja Grupės politikos redakcija

2020 metinis pranešimas 49

Atgal į turinį

2. STRUKTŪRIZUOTA LENTELĖ:

| PRINCIPAS/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NAKTUALU | KOMENTARAS # PRINCIPAS: STEBĖTOJŲ TARYBA

2.1. STEBĖTOJŲ TARYBOS FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

Nepriklausomi 10 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansi- niais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklau- somo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS

2.2. STEBĖTOJŲ TARYBOS SUDARYMAS

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikaci- jos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų ta- rybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2020 metinis pranešimas 53

Atgal į turinį

3. PRINCIPAS: VALDYBA

3.1. VALDYBOS FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	TAIP	Bendrovės įstatų 36 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją ir prižiūrėti jos įgyvendinimą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jaiĮstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atliekaĮstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	TAIP	Bendrovės įstatų 7.3 skirsnyje nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bend rovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	TAIP	Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus (gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje. Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos planai, rizikų valdymo priemonių planas ir pan.) įgyvendinimą Bendrovėje.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas 11 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	TAIP	Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus kontrolės, etikos bei atitikties valdymo priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui: - grupės mastu veikia vidaus auditas; - grupės mastu formuojamas audito komitetas iš daugumos nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus auditas; - bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdy- mo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politika bei metodika ir kt.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	TAIP	Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, atsižvelgia į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, taip pat tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Bendrovės įstatų 57 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuoseĮstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompeten- tingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.

11 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

2020 metinis pranešimas 54

Atgal į turinį

3.2. VALDYBOS SUDARYMAS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	TAIP	Bendrovės įstatų 28 p.

3.2. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei, siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.
TAIP
Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Per 2020 m. nė vienas išrinktas ir pareigas einantis valdybos narys nepraleido nė vieno posėdžio Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.
TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
TAIP
Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinant pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais – naujiems valdybos nariams suformuojamas ir elektroniniu būdu pateikiamas tokių dokumentų paketas.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip 8 metai iš eilės.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
TAIP
Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtintas Bendrovės įstatų 46 p. - valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą.

2020 metinis pranešimas 55
Atgal į turinį

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NAKTUALU KOMENTARAS

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Per 2020 m. nė vienas išrinktas ir pareigas einantis valdybos narys nepraleido nė vieno posėdžio Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi 12 , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
TAIP
Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktą.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Visuotinis akcininkų susirinkimas nustato Bendrovės valdybos narių atlygio dydį ir atlygio gaires. Visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu tik nepriklausomiems valdybos nariams nustatytas fiksuotas mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.
TAIP NE
Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovės valdybą. Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio.

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
TAIP
Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime.

12 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

2020 metinis pranešimas 56
Atgal į turinį

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NAKTUALU KOMENTARAS

1. PRINCIPAS: BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS IR VALDYBOS DARBO TVARKA

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
TAIP
Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus.# 2020 METINIS PRANEŠIMAS

4.3. KOLEGIALAUS ORGANO POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMAS IR DARBOTVARKĖS VALDYMAS

Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje (arba pradžioje) pasitvirtina kitų (ar, atitinkamai, einamųjų) metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui).

Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

TAIP

Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti procedūriniai klausimai.

Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba laikosi.

4.4. KOORDINAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS

Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu

Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

---

5. PRINCIPAS: SKYRIMO, ATLYGIO IR AUDITO KOMITETAI

5.1. KOMITETŲ PASKIRTIS IR SUDARYMAS

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus.

TAIP

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.

Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.

TAIP

Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.

Neaktualu

Žr. 5.1.1. p.

Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.

TAIP

UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.

Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

TAIP

TAIP

Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai EPSO-G interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
13

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

TAIP

Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS

5.2. SKYRIMO KOMITETAS.

Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1. parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2. reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3. reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

TAIP

UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
* padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse;
* teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos vertinimą;
* teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos.

Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

TAIP

Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję darbo santykiais su Bendrove.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS

5.3. ATLYGIO KOMITETAS.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1. teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams.# 2020 metinis pranešimas 59

5.4. AUDITO KOMITETAS.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komitetų veiklą¹.

TAIP

UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
* vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;
* atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;
* atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;
* atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę;.
* užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą;
* vertina sandorius su susijusiomis šalimis.

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.

TAIP

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.

TAIP

Žr. 5.4.3. punktą. Audito komitetas organizuoja susitikimą su auditoriais aptariant audito darbo planą.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

TAIP

Audito komitetas užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą.

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

TAIP

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“ valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.

¹ Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
2020 metinis pranešimas 60		Atgal į turinį

6. PRINCIPAS: INTERESŲ KONFLIKTŲ VENGIMAS IR ATSKLEIDIMAS

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

TAIP

Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 57-58 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NAKTUALU | KOMENTARAS

7. PRINCIPAS: BENDROVĖS ATLYGIO POLITIKA

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

TAIP

Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustaty- mo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politika bei UAB „EP- SO-G“ įmonių grupės darbuotojų veiklos vertinimo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

TAIP

Minėtos atlygio formos reglamentuojamos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atlygio politikoje.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.

TAIP

Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G` įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nepriklausomiems nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų (tantjemos).

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
2020 metinis pranešimas 61		Atgal į turinį

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

NE

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bend- rovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išim- tinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabai- gos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.

NEAKTUALU

Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, ku- rioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais.# 7. PRINCIPAS: ATSKAITOMYBĖ IR KOMPEN-SACIJOS POLITIKA

TAIP /NE /NAKTUALU

KOMENTARAS

Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

TAIP
Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP
Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko. Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
2020 metinis pranešimas	62	Atgal į turinį

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
8. PRINCIPAS: INTERESŲ TURĖTOJŲ VAIDMUO BENDROVĖS VALDYSENOJE

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.

TAIP
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenos pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.

TAIP
Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

TAIP
Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.

TAIP
Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą ar valdybos pirmininką.

2020 metinis pranešimas | 63 | Atgal į turinį

1. PRINCIPAS: INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

TAIP
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, pagal kurią esminė finansinė ir nefinansinė informacija atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose bei metiniame pranešimuose ir interneto svetainėje.

9.2. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.3. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.4. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.

9.5. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.6. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės interneto svetainėje.

9.7. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.8. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.9. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.10. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.11. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
2020 metinis pranešimas	64	Atgal į turinį

9.12. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

TAIP
UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime.

9.13. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.

TAIP
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.

9.14. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

TAIP
Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NAKTUALU	KOMENTARAS
10.		# PRINCIPAS: BENDROVĖS AUDITO ĮMONĖS PARINKIMAS

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1 Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.

TAIP Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka nepriklausoma audito įmonė.

10.2.0 Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.

TAIP Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris teikia rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl nepriklausomo auditoriaus kandidatūros. Valdyba, įvertinusi Audito komiteto rekomendaciją, teikia nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

TAIP Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas skelbia viešai. Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO-G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

2020 metinis pranešimas 65

Atgal į turinį

INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASI

3 priedas

15 Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai kodėl.

16 AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas“.

UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi 15 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G, nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ). Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas EPSO-G įmonių grupės bendrovėms.

Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje, atskleidžiant ir pateikiant informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu.

Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso 16 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip „Amber Grid“ laikosi šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Amber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber Grid“ pranešime apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi“.

Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:

„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:

Reikalavimas	Statusas
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas)	Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Amber Grid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi	Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę	Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija	Vykdoma
Struktūra	Vykdoma
Vadovo duomenys*	Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*	Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*	Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*	Neaktualu
*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) „Amber Grid“ įstatiniame kapitale	Vykdoma
Vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas: nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto asignavimai ir teisės aktai, kuriais VVĮ pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara	Vykdoma
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus	Vykdoma

2020 metinis pranešimas 66

Atgal į turinį

Reikalavimas	Statusas
Jei „Amber Grid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai	Neaktualu
„Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat „Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Amber Grid“ interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo	Vykdoma
„Amber Grid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Amber Grid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui	Vykdoma
Atsižvelgiant į tai, kad „Amber Grid“ yra patronuojanti bendrovė, papildomai „Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama ši informacija: „Amber Grid“ įmonių grupės struktūra	Vykdoma
„Amber Grid“ dukterinių ir paskesnio lygio dukterinių bendrovių: Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas)	Vykdoma
Interneto tinklalapių adresai	Vykdoma
„Amber Grid“ valdomų akcijų dalis (procentais) bendrovių įstatiniame kapitale	Vykdoma
Metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotieji metiniai pranešimai	Vykdoma
„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai: „Amber Grid“ įstatai	Vykdoma
Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių „Amber Grid“ nustatymo	Neaktualu
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi	Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti „Amber Grid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Amber Grid“ sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą	Vykdoma
„Amber Grid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai	Vykdoma
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados	Vykdoma
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti	Vykdoma
Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai: „Amber Grid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus	Vykdoma
„Amber Grid“ rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį	Vykdoma
„Amber Grid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą.	Vykdoma
Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis.

2020 metinis pranešimas 67

Atgal į turinį

„Amber Grid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama 17 :

Reikalavimas	Statusas
Trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas	Vykdoma
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę „Amber Grid“ veiklai	Vykdoma
Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai	Vykdoma
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai	Vykdoma
Specialiųjų įpareigojimų vykdymas	Vykdoma
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus	Vykdoma
„Amber Grid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas	Vykdoma
Dividendų politikos įgyvendinimas	Vykdoma
Atlyginimų politikos įgyvendinimas	Vykdoma
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius	Vykdoma
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais	Vykdoma
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų

Vykdoma „Amber Grid“ tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Vykdoma 2020 metinis pranešimas 68
Atgal į turinį

KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

Pasta- bos Grupė

2020 m. gruodžio 31 d. | 2019 m. gruodžio 31 d. | 1) 2019 m. sausio 1 d.
---|---|---|---
TURTAS | | |
A. Ilgalaikis turtas | 255.757 | 209.557 | 209.252
I. Nematerialus turtas | 5 | 4.833 | 2.910 | 2.699
II. Ilgalaikis materialusis turtas | 6 | 241.624 | 201.362 | 200.031
II.1. Žemė | | 125 | 125 | 125
II.2. Pastatai | | 5.427 | 5.183 | 5.288
II.3. Statiniai ir įrenginiai | | 146.003 | 147.770 | 141.518
II.4. Mašinos ir įrengimai | | 34.583 | 37.714 | 39.922
II.5. Transporto priemonės | | 542 | 773 | 952
II.6. Kitas ilgalaikis materialusis turtas | | 3.171 | 2.637 | 2.124
II.7. Nebaigta statyba | | 51.773 | 7.160 | 10.102
III. Naudojimo teise valdomas turtas | 8 | 2.335 | 2.001 | 2.027
IV. Ilgalaikis finansinis turtas | 4 | 4 | 998
IV.1. Investicija į dukterinę įmonę | 7 | - | - | -
IV.2. Ilgalaikės iš pirkėjų gautinos sumos | | - | - | 998
IV.3. Kitas ilgalaikis finansinis | | 4 | 4 | -
V. Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 22 | 6.961 | 3.280 | 3.497

tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
(tęsinys kitame puslapyje)

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	1) 2019 m. sausio 1 d.
B. Trumpalaikis turtas	60.614	46.783	38.820
I. Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai	2.626	2.651	3.129
I.1. Atsargos	9	1.897	2.119
I.2. Išankstiniai apmokėjimai		729	532
II. Gautinos sumos	10	47.377	25.251
II.1. Iš pirkėjų gautinos sumos		7.870	5.860
II.2. Kitos gautinos sumos		39.507	19.391
III. Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		1.171	-
IV. Kitas finansinis turtas	11	8.673	18.648
V. Pinigai ir pinigų ekvivalentai	12	767	233
Turto iš viso	316.371	256.340	248.072

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

Pasta- bos Grupė

2020 m. gruodžio 31 d. | 2019 m. gruodžio 31 d. | 1) 2019 m. sausio 1 d.
---|---|---|---
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | | |
C. Nuosavas kapitalas | 154.830 | 136.660 | 129.314 |
I. Akcinis kapitalas | 51.731 | 51.731 | 51.731 |
II. Rezervai | 13 | 74.638 | 99.990 |
II.1. Privalomasis rezervas | | 5.173 | 5.173 | 5.173 |
II.2. Kiti rezervai | | 69.465 | 94.817 |
III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | | 28.461 | 10.291 | (22.407) |
D. Mokėtinos sumos ir įsipareigo- jimai | 161.541 | 119.680 | 118.758 |
I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai | 107.506 | 55.446 | 59.903 |
I.1. Ilgalaikės finansinės skolos | 14 | 101.565 | 51.739 | 55.357 |
I.2. Nuomos įsipareigojimai | 8 | 1.953 | 1.849 | 1.883 |
I.3. Sutarčių įsipareigojimai | 15 | 1.337 | 1.371 | 2.215 |
I.4. Ilgalaikės išmokos darbuotojams | 16 | 509 | 487 | 448 |
I.5. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigo- jimas | 22 | - | - | - |
I.6. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai | | - | - | - |
I.7. Atidėjiniai | 16 | 2.142 | - | - |
II. Per vienerius metus mokėtinos su- mos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 54.035 | 64.234 | 58.855 |
II.1. Trumpalaikės finansinės skolos | 14 | 7.852 | 6.452 | 6.791 |
II.2. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis | 14 | 10.174 | 13.618 | 17.976 |
II.3. Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 8 | 410 | 160 | 144 |
II.4. Ilgalaikių išmokų darbuotojams einamųjų metų dalis | 16 | 39 | 53 | 83 |
II.5. Prekybos skolos | 17 | 10.429 | 6.967 | 6.423 |
II.6. Gauti išankstiniai apmokėjimai | 18 | 8.558 | 17.137 | 10.152 |
II.7. Pelno mokesčio įsipareigojimas | 51 | 688 | - | - |
II.8. Su darbo santykiais susiję įsipa- reigojimai | | 2.140 | 1.723 | 1.355 |
II.9. Kitos mokėtinos sumos ir trumpa- laikiai įsipareigojimai | 19 | 14.345 | 17.436 | 15.931 |
II.10. Atidėjiniai | 16 | 37 | - | - |
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 316.371 | 256.340 | 248.072 |

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26.

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

2020 metinis pranešimas 69
Atgal į turinį

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (TĘSINYS)

Pasta- bos Grupė

2020 m. gruodžio 31 d. | 2019 m. gruodžio 31 d. | 1) 2019 m. sausio 1 d.
---|---|---|---
Pasta- bos Grupė | 2020 m. gruodžio 31 d. | 2019 m. gruodžio 31 d. | 1) 2019 m. sausio 1 d.
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip) | | |

BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

	Past- abos Bendrovė	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	1) 2019 m. sausio 1 d.
TURTAS
A. Ilgalaikis turtas		255.649	209.426	209.484
I. Nematerialus turtas	5	4.189	2.262	2.259
II. Ilgalaikis materialusis turtas	6	241.620	201.359	200.028
II.1. Žemė		125	125	125
II.2. Pastatai		5.427	5.183	5.288
II.3. Statiniai ir įrenginiai		146.003	147.770	141.518
II.4. Mašinos ir įrengimai		34.583	37.714	39.922
II.5. Transporto priemonės		542	773	952
II.6. Kitas ilgalaikis materialusis turtas		3.167	2.634	2.121
II.7. Nebaigta statyba		51.773	7.160	10.102
III. Naudojimo teise valdomas turtas	8	2.204	1.850	2.027
IV. Ilgalaikis finansinis turtas	675	675	1.673
IV.1. Investicija į dukterinę įmonę	7	675	675	675
IV.2. Ilgalaikės iš pirkėjų gautinos sumos		-	-	998
IV.3. Kitas ilgalaikis finansinis		-	-	-
V. Atidėtojo pelno mokesčio turtas	22	6.961	3.280	3.497
	Past- abos Bendrovė	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	1) 2019 m. sausio 1 d.
B. Trumpalaikis turtas		49.144	28.094	28.299
I. Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai		2.611	2.640	3.118
I.1. Atsargos	9	1.897	2.119	2.795
I.2. Išankstiniai apmokėjimai		714	521	323
II. Gautinos sumos	10	45.356	25.253	23.524
II.1. Iš pirkėjų gautinos sumos		5.851	5.865	6.113
II.2. Kitos gautinos sumos		39.505	19.388	17.411
III. Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		1.171	-	1.567
IV. Kitas finansinis turtas	11	3	4	56
V. Pinigai ir pinigų ekvivalentai	12	3	197	34
Turto iš viso		304.793	237.520	237.783

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
(tęsinys kitame puslapyje)

2020 metinis pranešimas 71
Atgal į turinį

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

	Past- abos Bendrovė	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	1) 2019 m. sausio 1 d.
C. Nuosavas kapitalas		154.410	136.978	129.668
I. Akcinis kapitalas		51.731	51.731	51.731
II. Rezervai	13	74.638	99.990
II.1. Privalomasis rezervas		5.173	5.173	5.173
II.2. Kiti rezervai		69.465	94.817
III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		28.041	10.609	(22.053)
D. Mokėtinos sumos ir įsipareigo- jimai		150.383	100.542	108.115
I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai		107.396	55.316	59.903
I.1. Ilgalaikės finansinės skolos	14	101.565	51.739	55.357
I.2. Nuomos įsipareigojimai	8	1.843	1.719	1.883
I.3. Sutarčių įsipareigojimai	15	1.337	1.371	2.215
I.4. Ilgalaikės išmokos darbuotojams	16	509	487	448
I.5. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigo- jimas	22	-	-	-
I.6. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai		-	-	-
I.7. Atidėjiniai		2.142	-	-
II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai		42.987	45.226	48.212
II.1. Trumpalaikės finansinės skolos	14	7.852	6.272	6.791
II.2. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis	14	10.174	13.618	17.976
II.3. Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	8	387	138	144
II.4. Ilgalaikių išmokų darbuotojams einamųjų metų dalis	16	39	53	83
II.5. Prekybos skolos	17	8.151	4.191	5.970
II.6. Gauti išankstiniai apmokėjimai	18	312	1.465	65
II.7. Pelno mokesčio įsipareigojimas		-	688	-
II.8. Su darbo santykiais susiję įsipareigo- jimai		2.054	1.655	1.305
II.9. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaiki- ai įsipareigojimai	19	13.981	17.146	15.878
II.10. Atidėjiniai		37	-	-
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		304.793	237.520	237.783

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26.

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (TĘSINYS)

Pas- tabos Bendrovė

2020 m. gruodžio 31 d. | 2019 m. gruodžio 31 d. | 1) 2019 m. sausio 1 d.
---|---|---|---
Pas- tabos Bendrovė | 2020 m. gruodžio 31 d. | 2019 m. gruodžio 31 d. | 1) 2019 m. sausio 1 d.
2020 metinis pranešimas 72
Atgal į turinį

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

	Pastabos	Grupė	2020 m.	2019 m.	1)	2020 m.	2019 m.	1)
I. Pajamos		20,4	52.286	55.619		50.831	55.080
II. Sąnaudos			(37.337)	(40.544)		(36.674)	(40.044)
II.1. Gamtinių dujų sąnaudos			(6.345)	(11.336)		(6.345)	(11.336)
II.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija			(11.126)	(10.159)		(10.934)	(10.032)
II.3. Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo sąnaudos			(10.254)	(9.784)		(9.905)	(9.509)
II.4. Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos			(3.405)	(3.573)		(3.405)	(3.573)
II.5. Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį			(1.954)	(1.798)		(1.953)	(1.798)
II.6. Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos			(1.561)	(1.010)		(1.483)	(954)
II.7. Kitos sąnaudos			(2.692)	(2.884)		(2.649)	(2.842)
III. Veiklos (nuostoliai) pelnas	4		14.949	15.075		14.157	15.036
IV. Finansinė veikla	21,4		(363)	(341)		(360)	(339)
IV.1. Pajamos	3		12	3		13
IV.2. Sąnaudos			(366)	(353)		(363)	(352)
V. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	4		14.586	14.734		13.797	14.697
VI. Pelno mokestis	22,4		3.584	(2.162)		3.635	(2.160)
VI.1. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis			(98)	(1.945)		(47)	(1.943)
VI.2. Atidėtasis pelno mokestis			3.682	(217)		3.682	(217)
VII.

Atgal į turinį

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

I. Grynasis pelnas (nuostoliai)	18.170	12.572	17.432	12.537
II. Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-
II.1. Bendrosios pajamos, kurios bus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-	-	-
II.2 Bendrosios pajamos, kurios nebus perkeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą	-	-	-	-
III. Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)	18.170	12.572	17.432	12.537

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26. Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Pastabos	Grupė		Bendrovė
	2020 m.	2019 m. 1)	2020 m.	2019 m. 1)

KONSOLIDUOTOJI NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas pelnas	Iš viso
2019 m. sausio 1 d. likutis		51.731	5.173	94.817	(20.478)	131.243
Apskaitos politikos keitimo įtaka (pastaba Nr. 26)		-	-	-	(1.928)	(1.928)
Perskaičiuotas likutis 2019 m. sausio 1 d.		51.731	5.173	94.817	(22.407)	129.314
Pervedimas iš kitų rezervų		-	-	(25.352)	25.352	-
Patvirtinti dividendai		-	-	-	(5.227)	(5.227)
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	(25.352)	(20.125)	(5.227)
Grynasis pelnas (nuostoliai) 1)		-	-	-	12.572	12.572
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) 1)		-	-	-	12.572	12.572
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		51.731	5.173	69.465	10.291	136.660
Pervedimas iš kitų rezervų		-	-	-	-	-
Patvirtinti dividendai		-	-	-	-	-
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostoliai)		-	-	-	18.170	18.170
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)		-	-	-	18.170	18.170
2020 m. gruodžio 31 d. likutis		51.731	5.173	69.465	28.461	154.830

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26. Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė	Akcinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytas pelnas	Iš viso
2019 m. sausio 1 d. likutis		51.731	5.173	94.817	(20.125)	131.596
Apskaitos politikos keitimo įtaka (pastaba Nr. 26)		-	-	-	(1.928)	(1.928)
Perskaičiuotas likutis 2019 m. sausio 1 d.		51.731	5.173	94.817	(22.053)	129.668
Pervedimas iš kitų rezervų		-	-	(25.352)	25.352	-
Patvirtinti dividendai		-	-	-	(5.227)	(5.227)
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	(25.352)	(20.125)	(5.227)
Grynasis pelnas (nuostoliai) 1)		-	-	-	12.537	12.537
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) 1)		-	-	-	12.537	12.537
2019 m. gruodžio 31 d. likutis		51.731	5.173	69.465	10.609	136.978
Pervedimas iš kitų rezervų		-	-	-	-	-
Patvirtinti dividendai		-	-	-	-	-
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostoliai)		-	-	-	17.432	17.432
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-	-
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai)		-	-	-	17.432	17.432
2020 m. gruodžio 31 d. likutis		51.731	5.173	69.465	28.041	154.410

1)Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26. Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	Pastabos	Grupė		Bendrovė
		2020 m.	2019 m. 1)	2020 m.	2019 m. 1)
I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai)		18.170	12.572	17.432	12.537
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:
I.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija		11.126	10.159	10.934	10.032
I.3. Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų nurašymo nuostolis (pelnas)		(108)	(110)	(123)	(110)
I.4. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo nuostolis		-	-	-	-
I.5. Ilgalaikio materialiojo turto, finansinio turto, iš pirkėjų gautinų abejotinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimo nuostoliai (vertės sumažėjimo atstaty- mas)		(39)	56	(39)	56
I.6. Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)		(3.584)	2.160	(3.635)	2.160
I.7. Palūkanų (pajamos)		-	-	-	-
I.8. Palūkanų sąnaudos		294	353	291	352
I.9. Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)		-	(164)	-	(164)
I.10. Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		-	35	-	34
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:		25.859	25.061	24.860	24.897
I.11. Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)		294	950	294	950
I.12. Iš pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		(2.010)	322	14	243
I.13. Kitų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)		3.685	(1.609)	3.688	(1.455)
I.14. Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas)		62	7.737	560	(102)
I.15 Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(11.286)	3.413	(3.952)	3.006
I.16. Kito finansinio turto sumažėjimas (padidėjimas)		9.974	(8.019)	1	51
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
(tęsinys kitame puslapyje)
I.17. (Sumokėtas) pelno mokestis		(1.906)	(639)	(1.906)	(639)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai iš viso		(1.187)	2.155	(1.301)	2.054
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos		24.672	27.216	23.559	26.951
II. Investicinės veiklos pinigų srautai	24
II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(86.315)	(19.915)	(86.136)	(19.665)
II.2. Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo		173	27	173	27
II.3. Gautos dotacijos		15.065	6.941	15.065	6.941
II.4. Suteiktos paskolos (grąžinimas)		-	-	-	150
II.5. Gautos palūkanos		-	5	-	5
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(71.077)	(12.942)	(70.898)	(12.542)

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26. Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

	Pasta bos	Grupė		Bendrovė
		2020 m.	2019 m. 1)	2020 m.	2019 m. 1)
III. Finansinės veiklos pinigų srautai	24
III.1. Dividendų (išmokėjimas)		(3)	(5.228)	(3)	(5.228)
III.2. Paskolų gavimas		60.000	10.000	60.000	10.000
III.3. Paskolų (grąžinimas)		(13.798)	(17.976)	(13.618)	(17.976)
III.4. Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis		1.580	(339)	1.580	(519)
III.5. (Sumokėtos) palūkanos		(424)	(374)	(421)	(373)
III.6. Įsipareigojimų apmokėjimas už naudojimosi teise valdomą turtą		(416)	(166)	(393)	(150)
III.7. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai		-	-	-	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		46.939	(14.083)	47.145	(14.246)
IV. Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		534	191	(194)	163
V. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		233	42	197	34
VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		767	233	3	197
Pasta bos	Grupė		Bendrovė
	2020 m.	2019 m. 1)	2020 m.	2019 m. 1)

KONSOLIDUOTŲJŲ IR ATSKIRŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. BENDROJI INFORMACIJA

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Buveinės adresas: Savanorių pr. 28, LT – 03116, Vilnius, Lietuva. AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyurus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – VERT), gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei neterminuotai išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. (ISIN kodas LT0000128696, LEI kodas 097900BGMP0000061061 simbolis AMG1L)

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

	Turimų akcijų skaičius	Nuosavybės dalis (proc.)
UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Gedimino pr. 20, Vilnius)	172.279.125	96,58
Kiti akcininkai	6.103.389	3,42
Viso	178.382.514	100,00

Vienintelio valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ yra atsakinga už Lietuvos Respublikos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių akcijų paketų valdymą.

Grupę sudaro patronuojanti Bendrovė AB „Amber Grid“ ir jos dukterinė įmonė UAB „Get Baltic“.

Informacija apie AB „Amber Grid“ dukterinę įmonę 2020 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:

Įmonės pavadinimas	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2020 m. gruodžio 31 d.	Valdomų akcijų dalis 2019 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB „GET Baltic“	Geležinio Vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius, Lietuvos Respublika	100 proc.	100 proc.	Licencijuota gamtinių dujų biržos operatorė, vykdanti prekybą gamtinių dujų ilgalaikiais ir trumpalaikiais produktais

UAB GET Baltic akcinis kapitalas 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 580.450 eurų ir jį sudarė 3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų.

Informacija apie investiciją į dukterinę įmonę atskleista 6 pastaboje.

Bendrovės investicija į dukterinę įmonę Bendrovės finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. yra apskaitoma įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimą.

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos pradėtos rengti nuo 2019 m., atsižvelgiant į kasmet didėjantį dukterinės įmonės finansinių duomenų reikšmingumą. Konsoliduotų finansinių ataskaitų nepateikimas, būtų reikšmingas, vertinant AB „Amber Grid“ grupės turtą, įsipareigojimus, rezultatus, piniginius srautus, ataskaitų vartotojams, priimant teisingus ekonominius sprendimus. 2019 m. konsoliduotosios finansinės ataskaitos buvo parengtos vadovaujantis 8-ojo TAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ nuostatomis, t.y. retrospektyviai pateikiant palyginamuosius konsoliduotus praėjusius laikotarpių finansinius duomenis ir aiškinamajame rašte pateikiant jų atskleidimą.

Vidutinis sąrašinis Grupės darbuotojų skaičius 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 325 (2019 m. gruodžio 31 d. – 329). Bendrovės – 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 318 (2019 m. gruodžio 31 d. - 323).

2. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d.:

2.1. Finansinių ataskaitų pagrindas

Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Finansiniai Bendrovės ir Grupės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2021 m. kovo 29 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:

1. Konceptualiųjų finansinės atskaitomybės pagrindų pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Koncepcinėje tvarkoje pateikiamas išsamus sąvokų rinkinys, kuris naudojamas rengiant finansines ataskaitas, leidžiant standartus, rengiant apskaitos politikas. Į persvarstytus Konceptualiuosius pagrindus įtrauktas naujas skyrius apie vertinimą; pateiktos finansinių veiklos rezultatų teikimo gairės; patikslintos sąvokų apibrėžtys ir gairės, ypač įsipareigojimo apibrėžtis, bei pateikta paaiškinimų dėl svarbių sričių, kaip antai išteklių tvarkymo, atsargumo ir vertinimo neapibrėžumo vaidmens rengiant finansines ataskaitas. Šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2. 3-iojo TFAS pataisos „Verslo apibrėžimas“ (taikomos verslo įsigijimams, įvykusiems nuo metinio laikotarpio, prasidedančio 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios). Pataisomis patikslinamas verslo apibrėžimas. Verslą turi sudaryti ištekliai ir pagrindinis procesas, kartu turintys reikšmingos įtakos galimybei sukurti produkciją. Naujosiomis gairėmis nustatoma sistema, kurią taikant galima įvertinti, ar egzistuoja ištekliai ir pagrindinis procesas, įskaitant produkcijos dar nesukūrusioms įmonėms ankstyvuoju jų veiklos etapu. Jeigu nesukuriama produkcijos, tam, kad veiklos ir turto junginys galėtų būti klasifikuojamas kaip verslas, turėtų būti įvykdyta organizuotos darbo jėgos buvimo sąlyga. Sąvokos „produkcija“ apibrėžtis susiaurinta ir reiškia klientams tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, už kurias gaunama investicinių pajamų ir kitų pajamų, neįtraukiant pelno mažesnių išlaidų ir kitokios ekonominės naudos pavidalu. Taip pat nebereikalaujama įvertinti, ar rinkos dalyviai galės pakeisti trūkstamus elementus ar integruoti įgytą veiklą ir turtą. Ūkio subjektas gali atlikti koncentracijos testą. Tuo atveju, jeigu iš esmės visa įsigyto bendrojo turto tikroji vertė būtų koncentruota viename turto vienete (arba panašaus turto grupėje), įsigytas turtas nesudarytų verslo. 3-iojo TFAS pataisos neturi įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

3. 1-ojo TAS ir 8-ojo TAS pataisos „Reikšmingumo apibrėžimas“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinamas reikšmingumo apibrėžimas ir nurodoma, kaip jį reikėtų taikyti – į apibrėžimą įtrauktos gairės, kurios iki šiol atsispindėjo kituose TFAS. Be to, patikslinti prie apibrėžimo pateikti paaiškinimai. Galiausiai pataisomis užtikrinama, kad reikšmingumo apibrėžimas būtų nuosekliai vartojamas visuose TFAS. Informacija laikytina reikšminga, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad jos nepateikimas, iškraipymas ar užgožimas nesvarbia informacija turės poveikį bendrosios paskirties finansinių ataskaitų pagrindinių naudotojų sprendimams, priimamiems tų finansinių ataskaitų, kuriose pateikiama konkretaus ataskaitas teikiančio ūkio subjekto finansinė informacija, pagrindu. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šie pakeitimai neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

4. 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos „Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reforma“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia lyginamąja norma. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šie pakeitimai neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi apsidraudimo sandorių.

5. 16-ojo TFAS pataisos „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ (paskelbtos 2020 m. gegužės 28 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams) suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos pakeitimas. Nuomininkai gali pasirinkti nuomos nuolaidas apskaityti taip pat, kaip jas apskaitytų taikydami šį standartą, jeigu nuolaidos nebūtų laikomos nuomos pakeitimais. Dėl to daugeliu atveju nuolaida bus apskaitoma kaip kintamo dydžio nuomos mokestis. Ši praktinė priemonė taikoma tik nuomos nuolaidoms, kurios yra tiesioginė COVID-19 pandemijos pasekmė, ir tik jei įvykdomos visos šios sąlygos: dėl nuomos mokesčių pasikeitimo patikslintas atlygis už nuomą yra iš esmės toks pat kaip atlygis už nuomą prieš pat pasikeitimą ar už jį mažesnis; bet koks nuomos mokesčių sumažinimas turi įtakos tik mokesčiams, kurie iš pradžių turėjo būti sumokėti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau; ir kitos nuomos sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jei nuomininkas pasirinktų taikyti praktinę priemonę nuomai, jis turėtų taikyti praktinę priemonę nuosekliai visoms panašių požymių turinčioms nuomos sutartims panašiomis aplinkybėmis. Pataisa turi būti taikoma retrospektyviai remiantis 8-uoju TAS, tačiau nuomininkai neprivalo tikslinti praėjusio laikotarpio skaičių ar atskleisti 8-ojo TAS 28 straipsnio f punkte reikalaujamos informacijos. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šie pakeitimai neturi reikšmingos įtakosfinansinėms ataskaitoms, nes Grupei ir Bendrovei su COVID-19 susijusios nuolaidos netaikomos.

b) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

1. 14-asis TFAS „Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiuo standartu leidžiama pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams toliau pripažinti sumas, susijusias su tarifo reguliavimu, pagal anksčiau jų taikytus BAP reikalavimus tuomet, kai pradedami taikyti TFAS. Tačiau siekiant, kad būtų galima lengviau palyginti su ūkio subjektais, kurie jau taiko TFAS ir nepripažįsta tokių sumų, šiuo standartu reikalaujama, kad tarifo reguliavimo įtaka būtų pateikiama atskirai nuo kitų straipsnių. Ūkio subjektas, kuris jau teikia pagal TFAS parengtas finansines ataskaitas, negali taikyti šio standarto. Grupei ir Bendrovei neaktualios šio standarto naujos nuostatos, nes perėjimas prie TFAS įvykęs ankstesniais laikotarpiais.

2. 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos - „Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems datą, kurią nustatys TASV, arba vėliau). Šiose pataisose aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės. Pagrindinė šių pataisų pasekmė yra ta, kad visa pelno ar nuostolio suma pripažįstama tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis pripažįstami iš dalies tuomet, kai sandoris apima turtą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

3. 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti draudimo įmonių, kurios priešingu atveju būtų panašios, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras principais grindžiamas standartas, nustatantis apskaitos reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant ir draudiko turimas perdraudimo sutartis. Standartu reikalaujama draudimo sutarčių grupes pripažinti ir vertinti: (i) būsimųjų pinigų srautų (iš sutarties vykdymo kylančių pinigų srautų) dėl rizikos pakoreguota dabartine verte, kuri apima visą turimą informaciją apie iš sutarties vykdymo kylančius pinigų srautus, atitinkančią stebimus rinkoje duomenis; pridedant (jei ši vertė yra įsipareigojimas) arba atimant (jei ši vertė yra turtas); (ii) sumą, atspindinčią iš sutarčių grupės neuždirbtą pelną (sutartyje numatytą paslaugos maržą). Už draudimo sutarčių grupę gautą pelną draudikai pripažins per draudimo apsaugos suteikimo laikotarpį ir atleidimo nuo rizikos momentu. Jei sutarčių grupė yra arba tampa nuostolinga, ūkio subjektas nuostolį pripažįsta nedelsiant. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

4. 1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ – (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiomis siauros apimties pataisomis patikslinama, kad įsipareigojimai skirstomi į trumpalaikius arba ilgalaikius, atsižvelgiant į teises, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Teisė atidėti įsipareigojimo įvykdymą egzistuoja tik tuomet, jeigu ūkio subjektas atitinka visas atitinkamas sąlygas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jei iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskačius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

5. 1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams, įsigaliojimo datos atidėjimas“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisa „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ buvo paskelbta 2020 m. sausio mėn., o jos pirminė įsigaliojimo data buvo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau, reaguojant į Covid-19 pandemiją, įsigaliojimo data buvo atidėta vieneriems metams, siekiant įmonėms suteikti daugiau laiko įgyvendinti pakeistose gairėse numatytus klasifikavimo pasikeitimus.

6. 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos „Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties vykdymo išlaidos“, „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“, 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).

7. Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių.

8. 37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį.

9. 3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Prieš priimant pataisą, 3-ajame TFAS buvo pateikta nuoroda į 2001 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus. Be to, 3-ajame TFAS numatyta nauja išimtis, taikoma įsipareigojimams ir neapibrėžtiesiems įsipareigojimams. Išimtimi numatoma, kad kai kurių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tipų atžvilgiu ūkio subjektas, taikydamas 3-ąjį TFAS, turėtų vadovautis 37-uoju TAS arba TFAAK 21-uoju aiškinimu, o ne 2018 m. Konceptualiaisiais pagrindais. Nepriėmus šios naujos išimties, ūkio subjektas verslo jungimo metu būtų turėjęs pripažinti kai kuriuos įsipareigojimus, kurių jis nebūtų pripažinęs pagal 37-ąjį TAS. Todėl nedelsiant po įsigijimo ūkio subjektas būtų turėjęs nutraukti tokių įsipareigojimų pripažinimą ir pripažinti pelną, kuris neatspindėjo ekonominės naudos. Taip pat buvo patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37-ajame TAS.

10. 9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą.

11. Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį su nuomos paskatų apskaita.

12. 1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji įmonė. Patronuojamoji įmonė gali vertinti savo turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis, kurios būtų įtraukiamos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, remiantis patronuojančiosios.įmonės TFAS taikymo pradžios data, jei nebuvo atlikta jokių koregavimų dėl konsolidavimo procedūrų ir dėl verslo jungimo, kurio metu patronuojančioji įmonė įsigijo patronuojamąją įmonę, poveikio. 1-ojo TFAS pataisa taip pat leidžiama ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti šią 1-ajame TFAS numatytą išimtį, vertinti sukauptus valiutos perskaičiavimo 2020 metinis pranešimas 81 Atgal į turinį mo skirtumus naudojant patronuojančiosios įmonės apskaitytas sumas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data. 1-ojo TFAS pataisa leidžiama taikyti pirmiau minėtą išimtį ir sukauptiems valiutos perskaičiavimo skirtumams tam, kad būtų sumažintos sąnaudos, patiriamos ūkio subjektų, pirmą kartą rengiančių finansines ataskaitas pagal TFAS. Ši pataisa taip pat taikoma ir asocijuotosioms įmonės, ir bendrosioms įmonėms, kurios pasirinko taikyti tą pačią 1-ajame TFAS numatytą išimtį. Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

13. 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo TFAS, 4-ojo TFAS ir 16-ojo TFAS 2-ojo etapo pataisos „Palūkanų normų lyginamojo indekso (TPN) reforma“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau). 2-ojo etapo pataisose aptariami klausimai, kylantys dėl reformų įgyvendinimo, įskaitant vieno lyginamojo indekso pakeitimą alternatyvia lyginamąja norma. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

2.2. Finansinių ataskaitų valiuta

Finansinėje ataskaitoje visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3. Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą, naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinė įmonė yra konsoliduojama nuo datos, kai jos efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojama nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.4. Investicijos į dukterinę įmonę

Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitytos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atiperkamąją vertę.

2.5. Nematerialusis turtas

Bendrovės ir Grupės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Žr. 5 pastabą.

Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra.

Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Bendrovės ir Grupės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)

Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą. Specialios sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudojimo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamortizuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąlygos nustatomos žemės sklypams ne- terminuotam laikui.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 3, 16 pastabą „Atidėjiniai“).

2.6. Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 6 pastabą.

Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi 2020 metinis pranešimas 82 Atgal į turinį kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi per- kainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus ar nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną. Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurioms priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti ar įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemos naudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.

Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje arba didinama jų vertei remonto turto vertė.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

Turtas	Tarnavimo laikas
Žemė
Pastatai	25 - 60 metų.
Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai	18 – 20 metų.
Dujotiekiai ir jų įrenginiai	55 – 70 metų
Mašinos ir įrengimai	5 - 25 metų.
Transporto priemonės	7 metai.

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta vertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

2.7. Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:

• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis;
• finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti.

Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinėje būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo.

Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties.

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.

Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.

Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams.

Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo ar gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo momentu.

Suteikiant paskolą, Bendrovė įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja

2020 metinis pranešimas
84
Atgal į turinį

apmokėti eilinę įmoką arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:

a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.

Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
• Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba
  a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba
  b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:
  – jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
  – jei Bendrovė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, ar kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.8 Atsargos

Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas.

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte ar įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.

Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.

Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos.

Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą. Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę: vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).

Remiantis taip paskaičiuota gamtinių dujų kaina yra įvertinami gamtinių dujų vamzdyne likučiai ir suvartotų gamtinių dujų savikaina.

2020 metinis pranešimas
85
Atgal į turinį

2.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra vertinamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

2.10. Dotacijos

Dotacija – valstybės ir Europos Sąjungos finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.Dotacijos gali būti dviejų rūšių:
* dotacijos, susijusios su turtu;
* dotacijos, susijusios su pajamomis

Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti.

Nuo 2017 m. Bendrovė ir Grupė pakeitė dotacijų apskaitos politiką. Iki 2017 m. dotacijos už ilgalaikį turtą buvo apskaitomos ateinančių laikotarpių pajamų finansinės būklės ataskaitos straipsnyje, o nuo 2017 m. dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, jeigu gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

2.11. Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė.

Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
* fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
* kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
* sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
* pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
* baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
* padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
* sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
* pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

Nuomos įsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpį yra suma, dėl kurios susidaro pastovi periodinė palūkanų norma likusiai nuomos įsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba, jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius, remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste.

Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui, remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais.

Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
* dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų; ir
* atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus, siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Bendrovė:
* paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
* nustato pakeistos nuomos terminą; ir
* pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą, diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
* sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
* atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.12. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas - tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą.

Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.13 Atidėjiniai

Atidėjiniai formuojami, kai Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu restruktūrizuojama dalis yra lygi diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra restruktūrizuojamas pelno (nuostolių) ir# 2.14. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Einamųjų metų pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2020 metais ir 2019 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir(arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir(arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik tokio paties pobūdžio sandorių pelnu. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno Mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikininiams skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Į atidėto pelno mokesčio turto skaičiavimo bazę Bendrovė įtraukia:
* Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikio turto perkainojimą (vertės sumažėjimą);
* Atsargų vertės sumažėjimą;
* Gautinų sumų vertės sumažėjimą;
* Ilgalaikes išmokos darbuotojams;
* Atostoginių kaupinius;
* Kitas sukauptas sąnaudas;
* Nepanaudotą investicinių projektų mokestinės lengvatos dalį;
* Nepanaudotus mokestinius nuostolius, kuriais Bendrovė galės pasinaudoti ateityje;
* Kita.

Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:
* Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);
* Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;
* Palūkanų kapitalizavimo įtaka;
* Kiti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikininius skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.15. Pajamų pripažinimas

Bendrovėje pajamos pripažįstamos paslaugų perdavimo/teikimo klientui metu tokia verte, kuri atspindi atlygį ir kurį Bendrovė gaus už paslaugas. Kompleksinių paslaugų, kurias galima būtų išskirti, ar bet kokios nuolaidos ar lengvatos taikomos sutarties kainai, nėra. Pajamos apskaitomos remiantis kaupimo principu, t.y. tuomet, kai jos yra uždirbamos, įvykdomas sutartinis įsipareigojimas.

Bendrovės pajamas sudaro:
* gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
* SGDT administravimo pajamos;
* kitos pajamos;
* finansinės veiklos pajamos.

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos kas mėnesį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais. Pajamos už gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimą ir disbalanso užmokestis yra susiję su dujų srautų valdymu, siekiant užtikrinti gamtinių dujų perdavimo sistemos veikimą priimtinose slėgio ribose. Gamtinių dujų techninio balansavimo pajamos yra susiję su dujų atsargų pokyčiais dujotiekyje ir tokių atsargų pardavimas pirkėjui yra pripažįstamas pajamomis tada, kai dujų nuosavybė perduodama pirkėjui.

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų / pelno įprastinės veiklos metu. Iš SGD terminalo lėšų mokėtojų surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui, paskirtam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis (20 pastaba). SGDT lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGDT lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Kitos pajamos

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas. Grupėje kitos veiklos pajamoms priskiriamos dukterinės įmonės pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos.

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:
* Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu;
* Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje.
* Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui);
* Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir(ar) parduotą gamtinių dujų kiekį.

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką). Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas”) ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas)

Užsakovo pageidavimu Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas”) ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.

2. Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, indėlių palūkanų pajamos, gautos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, palūkanos už suteiktas paskolas pirkėjams bei pelnas iš investicijų perleidimo ir tikrosios vertės pasikeitimo.

Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės ataskaitos sudarymo dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną. Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra svarbūs tikrosios vertės nustatymui:

• Lygis 1: tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
• Lygis 2: vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
• Lygis 3: vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Grupės ir Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei gautos ir suteiktos paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti.

2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d finansinio turto balansinė vertė yra artima jo tikrajai vertei.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami, bet yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejius, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2020 metinis pranešimas 89
Atgal į turinį

Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras standartas specifiškai leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

APSKAITOS VERTINIMAI IR PRIELAIDOS

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusidėvėjimą ir ilgalaikio materialiojo turto vertės įvertinimą (3.1, 3.2 pastabos, 6 pastaba), atidėtojo pelno mokesčio turtą (3.5 pastaba ir 20 pastaba) ir nuomos sutartis (3.6 pastaba, 8 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

COVID-19 įtaka pagrindiniams apskaitiniams vertinimams, prielaidoms ir įvertinimo neapibrėžtumams

Toliau aptariamos pagrindinės sritys, į kurias atsižvelgė Bendrovės vadovybė vertindama COVID-19 įtaką:

Veiklos tęstinumas

Dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Grupėje ir Bendrovėje peržiūrėtos ir įgyvendintos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės viruso išplitimo atveju. Bendrovėje nuolat peržiūrimas ekstremalių situacijų valdymo planas, pasirengiama kritinių veiklų nepertraukiamumui.

Transportuoti dujų kiekiai per 2020 m. 12 mėnesių, palyginus su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, augo, todėl pajamų sumažėjimo dėl COVID-19 įtakos neidentifikuojama. Bendrovės vertinimu reikšmingesnę įtaką užsakomų paslaugų paklausai ir apimtims turi kitos priežastys (oro temperatūrų svyravimai, susiformavusios gamtinių dujų kainos rinkoje) nei ribojimai, sukelti karantino.

Atsižvelgiant į kintantį protrūkio pobūdį ir susijusius neapibrėžtumus, buvo nuolat vykdoma ir atnaujinama su COVID-19 pandemija susijusių veiksnių įtaka Bendrovės veiklai ir rezultatams, Bendrovės vadovybė vertino pinigų srautų, reguliuojamų paslaugų teikimo, finansavimo šaltinių pritraukimo galimus sutrikimus, įtaką paslaugų paklausai, kritines funkcijas atliekančių darbuotojų užsikrėtimo riziką ir vykdomų projektų vėlavimo riziką, analizuodama visą šių finansinių ataskaitų išleidimo metu prieinamą informaciją apie COVID-19 keliamas grėsmes ateityje ir nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl Bendrovės veiklos tęstinumo. Pagrįstai įvertinti ilgesnės trukmės neigiamo poveikio scenarijaus prielaidas finansinių ataskaitų išleidimo datai nėra galimybės.

Turto likutinė vertė ir naudingas tarnavimo laikotarpis: ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Vadovybė peržiūrėjo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius tam, kad įvertintų, ar jie atitinka numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį ir paskirtį atsižvelgiant į galimą COVID-19 poveikį tam turtui. Naudingo tarnavimo laiko peržiūra rėmėsi numatomais įvykiais ir ekonominėmis sąlygomis, kurias ateityje galėtų nulemti COVID-19 pandemija. Vadovybė, atlikusi peržiūrą, nenustatė jokių reikšmingų ilgalaikio materialaus turto naudojimo sutrikimų tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodu.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 neigiamos įtakos veiklos rezultatams bei pinigų srautams nebuvo identifikuota, Bendrovės vadovybė mano, jog indikacijų ilgalaikio turto vertės sumažėjimui nėra. Net jeigu trumpuoju laikotarpiu pablogėtų veiklos rezultatai ar pinigų srautai, reguliacinio mechanizmo dėka, ilgoje perspektyvoje neigiamos įtakos pinigų srautams ir IMT vertės sumažėjimui nebūtų.

Tikėtini kredito nuostoliai: finansinis turtas

Bendrovės vadovybė įvertino praeities įvykius, dabartines ir būsimas ekonomines sąlygas, žinomas šių finansinių ataskaitų išleidimo dieną, nustatant tikėtinus kredito nuostolius dėl COVID-19 įtakos.

Vykdant pagrindinių Bendrovės klientų stebėseną, reikšmingos neigiamos įtakos dėl COVID-19 nebuvo identifikuota. Bendrovė neprognozuoja likvidumo ar kredito rizikos problemų. Pagrindiniai Bendrovės klientai yra didelės įmonės, kurios dažnu atveju taip pat yra reguliuojamos ir/ar priskiriamos prie nerizikingų bendrovių sąrašo. Dėl Bendrovės klientų specifikos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai vertinami individualiai, atsižvelgiant į klientų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (riziką). Bendrovė vertino pagrindinių klientų esamą ir tikėtiną ateities ekonominę būklę, reikšmingų skirtumų neidentifikavo, ataskaitų sudarymo momentu atsiskaitymai vyko įprastai.Tikėtini kredito nuostoliai išliko panašiame, kaip ir 2019 m., lygyje. Bendrovė planuoja reguliariai atnaujinti kredito rizikos vertinimus keičiantis ekonominei aplinkai, imasi priemonių dėl sustiprintos mokėjimų kontrolės. Bendrovės vertinimu trumpuoju laikotarpiu COVID-19 pandemijos paplitimas neturės reikšmingos įtakos Bendrovės veiklos rezultatams ir pinigų srautams. Ilguoju laikotarpiu beviltiškų skolų sąnaudos, susidariusios dėl COVID-19 (jeigu tokių būtų), bus sugrąžintos Bendrovei (per reguliavimo mechanizmą) ir bus kompensuotos vėlesniais reguliuojamų paslaugų kainų nustatymo laikotarpiais.

3.1 Tikrosios ilgalaikio materialiojo turto ir atsiperkamosios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymas: ilgalaikis materialusis turtas

Vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materialiojo turto tikrosios ir atsiperkamosios vertės nustatymui. Vadovybė nenustatė jokių aplinkybių, jog dėl COVID-19 reikėtų reikšmingai tikslinti vadovybės prognozes 2021 – 2025 m. laikotarpiui bei diskonto normą lyginant su tais rodikliais, kurie buvo naudojami ruošiant 2020 m. metinę finansinę atskaitomybę. Taip pat, įvertinus aktualiausią informaciją bei ilgalaikes prognozes, nėra numatomas reikšmingas investicijų grąžos rodiklio pasikeitimas, taip pat dėl COVID-19 nėra numatomi reikšmingi pokyčiai teisiniame reglamentavime bei teikiamų paslaugų apimtyje. Vadovybė nenustatė su COVID-19 pandemija susijusių aplinkybių, galinčių reikšmingai keisti perkainota verte apskaitomo materialiojo turto vertę.

3.2 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo poreikio ir vertės sumažėjimo analizė

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė perdavimo veiklos verslo segmento ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte. Bendrovė mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra kokių nors požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto vertė gali reikšmingai skirtis nuo jo tikrosios vertės. Jei tokių požymių yra, Bendrovė atlieka vertės sumažėjimo testą ir turto perkainojimą. 2020 m. gruodžio 31 d. perdavimo veiklos verslo segmente nenustatyta reikšmingų pokyčių, todėl perkainavimas nebuvo darytas ir apskaitytas (6 pastaba).

3.3 Atidėjiniai servitutams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms (apsaugos zonoms)

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui finansinėse ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d. yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys. 2019 m. birželio 6 d., patvirtinus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., dalinai pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (įskaitant ne tik apsaugos zonas, bet ir MD vietovės klasių teritorijas) taikymo teritorijose (žemei) šalia Bendrovei priklausančių infrastruktūros objektų, o taip pat jų nustatymo, registravimo ir kompensacijų išmokėjimo. Tačiau priėmus įstatymą, nebuvo priimti įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys supaprastintas teritorijų, kurios taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo, jų įregistravimo, bei kompensacijų mokėjimo procedūras, kurių pagrindu galėtų būti apskaičiuotas resursų poreikis, įskaitant finansinius bendrovių įsipareigojimus. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, atidėjinys žemės sklypų naudojimo sąlygų įregistravimui, patvirtinus teisės aktą, 2019 m. nebuvo formuojamas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimui būtinas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitimas įsigaliojo 2020-02-12. Šis pakeitimas numato apsaugos zonų registravimo procesą alternatyviu būdu (išvengiant kadastro duomenų keitimo ir matininkų samdymo). Įstatymu numatyta naujoji MD vietovės klasių teritorijų registravimo tvarka turi įsigalioti nuo 2023 m.

Vertinant įsipareigojimo sumą, yra atsižvelgiama į tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą. Atidėjinys apsaugos zonų įregistravimo įsipareigojimui pripažintas dabartine verte, planuojamas išlaidas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimui, diskontuojant per numatomą įsipareigojimo įvykdymo terminą.

Aplinkos Ministerija yra parengusi Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, kuri įsigaliojo 2020 m. balandžio 8 d. Atsižvelgiant į 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Energetikos Ministerijos raštą, Metodikos nuostatos galioja tiek esamam tinklui, tiek ir naujai statomam tinklui. Pagal Metodikos nuostatas, kompensacijos už apsaugos zonas būtų mokamos sure-gistravus apsaugos zonas, t. y. atsižvelgiant į supaprastintą procedūrą, tai įvyktų po 2023 m. Nustačius ir/ar įregistravus teritorijas (apsaugos zonas), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus galima apskaičiuoti kompensacijas žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei kitiems teisę į kompensacijas turintiems asmenims, pateikusiems prašymus ir nuostolius pagrindžiančius dokumentus, kiekvieną atvejį vertinant individualiai. Kompensacijos dydis yra vertinamojo pobūdžio, atsižvelgiant į sklypo pagrindinę paskirtį, apribojimų apimtį, sklypų savininkų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais, kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į Metodikos reikalavimus bei Bendrovės disponuojamus duomenis, Bendrovė negali patikimai įvertinti ateityje išmokamų kompensacijų už įregistruotas Specialiosios žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). Atsižvelgiant į TAS 37 reikalavimus minėtasis įsipareigojimas neatitinka atidėjinio pripažinimo reikalavimų, todėl finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas.

3.4 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Bendrovės nefinansinio turto vertės sumažėjimas yra vertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės rodo, kad turto vertė gali būti neatgautina. Kai likutinė vertė viršija turto atiperkamąją vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostolyje). Turto atstatomoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigus kuriančius vienetus). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostolyje) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas yra neapibrėžtas, nėra amortizuojamas, bet yra tikrinamas dėl vertės sumažėjimo kiekvienais metais atskirai arba pinigus generuojančio vieneto lygiu.

3.5 Atidėtojo mokesčio turtas

Atidėtojo mokesčio turtas suformuotas remiantis Bendrovės vertinimu, paremtu ilgalaikėmis prognozėmis, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. Bendrovė, vykdydama projektus, atitinkančius investicinio projekto sąvoką, nuosekliai taiko pelno mokesčio lengvatą. Bendrovės apmokestinamasis pelnas sumažinamas per mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Jeigu išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Bendrovės vertinimu, investicinio projekto lengvata per keturis vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius bus pasinaudota pilna apimtimi, Bendrovė uždirbs pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. 2020 m. gruodžio 31 d. 3.923 tūkst. Eur pripažinta atidėtojo mokesčio turtu dėl nepanaudotos investicinių projektų lengvatos. Straipsniai įtraukiami į atidėtojo mokesčio turto skaičiavimo bazę žr. 2.14 pastabą.

3.6 Nuomos sutartys

Vertinant naujai pasirašytas sutartis buvo atsižvelgiama, ar sutartis yra nuomos arba apima nuomą, t. y. suteikia teisę kontroliuoti nustatyto turto naudojimą tam tikrą laikotarpį ir sutarties komponentus. Vertinant anksčiau pasirašytas nuomos sutartis, buvo atsižvelgiama, ar naudojimo teise valdomo turto vertė nėra sumažėjusi, pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą pasikeitimus, nuomos sutarčių pakeitimus, kitas prielaidas, darančias įtaką nuomos įsipareigojimo vertei. Bendrovės nuomone, požymių dėl naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo, pasirinkimo teisės įsigyti nuomojamą turtą vertinimo pasikeitimų nėra.

Vertindama nuomos laikotarpius, nuomos sutarčių pratęsimo galimybę, Bendrovė peržiūrėjo biuro patalpų nuomos laikotarpį ir pakartotinai 2020 metinis pranešimas 91 Atgal į turinį įvertino nuomos įsipareigojimus, remdamasis pagrįsta informacija, kad nebus pasinaudota šiuo metu nuomojamų biuro patalpų nuomos sutarties pratęsimo galimybe, žr. 8 pastabą.

1. INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS

Grupė išskiria du veiklos segmentus: 1) gamtinių dujų perdavimo veikla ir 2) gamtinių dujų biržos operatorės veikla.

Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla.# Grupė per 2020 m. 72 proc. (2019 m. - 70 proc.) pajamų uždirbo iš Lietuvos sistemos naudotojų, 25 proc. (2019 m. - 30 proc.) pajamų sudarė pajamos gautos iš dujų transportavimo į gretimas perdavimo sistemas ir 3 proc. pajamų sudarė gamtinių dujų biržos teikiamų paslaugų pajamos.

Grupės informacija apie segmentus už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

	2020 m.	Perdavimo veikla	Dujų biržos veikla	Iš viso
Pajamos		50.831	1.503	52.334
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių		50.831	1.455	52.286
Veiklos pelnas (nuostoliai)		14.157	792	14.949
Finansinės pajamos(sąnaudos), grynąja verte		(360)	(3)	(363)
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		13.797	789	14.586
Pelno mokestis		3.635	(51)	3.584
Grynasis pelnas (nuostoliai)		17.432	738	18.170
Nusidėvėjimas/amortizacijos sąnaudos		(10.934)	(192)	(11.126)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai		(25)	(15)	(40)

Grupės informacija apie segmentus už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

	2019 m.	Perdavimo veikla	Dujų biržos veikla	Iš viso
Pajamos		55.080	595	55.675
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių		55.076	543	55.619
Veiklos pelnas (nuostoliai)		15.036	39	15.075
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte		(339)	(2)	(341)
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		14.697	37	14.734
Pelno mokestis		(2.160)	(2)	(2.162)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		12.537	35	12.572
Nusidėvėjimas/amortizacijos sąnaudos		(10.032)	(127)	(10.159)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai		84	-	84

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26.

2020 m. gruodžio 31 d., buvo trys Grupės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 33.962 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:
* Pirkėjas A – 12.725 tūkst. eurų;
* Pirkėjas B – 12.326 tūkst. eurų;
* Pirkėjas C – 8.911 tūkst. eurų;

2019 m. gruodžio 31 d., buvo trys Grupės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 40.120 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:
* Pirkėjas A – 16.488 tūkst. eurų;
* Pirkėjas B – 14.114 tūkst. eurų;
* Pirkėjas C – 9.518 tūkst. eurų.

2020 metinis pranešimas 92
Atgal į turinį

Bendrovė

Patentai, licencijos

Programinė įranga

Kitas nematerialusis turtas

Apsaugos zonos

Iš viso

	2019 m. sausio 1 d.	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	2019 m. sausio 1 d. likutinė vertė	Įsigijimai	Nurašymai	Amortizacija	Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė
Patentai, licencijos	41	41	-	41	-	-	(27)	-	14	41	(27)	14
Programinė įranga	2.213	2.213	-	2.213	799	-	(725)	(39)	2.248	2.973	(725)	2.248
Kitas nematerialusis turtas	5	5	-	5	-	-	(5)	-	-	5	(5)	-
Apsaugos zonos	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Iš viso	2.259	2.259	-	2.259	799	-	(757)	(39)	2.262	3.019	(757)	2.262

	2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	Įsigijimai	Nurašymai	Amortizacija	Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė
Patentai, licencijos	14	-	-	(11)	-	3	14	(11)	3
Programinė įranga	2.248	719	-	(783)	(177)	2.007	2.790	(783)	2.007
Kitas nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Apsaugos zonos	-	2.179	-	-	-	2.179	2.179	-	2.179
Iš viso	2.262	2.898	-	(794)	(177)	4.189	4.983	(794)	4.189

5. ILGALAIKIS NEMATERIALUS TURTAS

Nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

Grupė

	2019 m. sausio 1 d.	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	2019 m. sausio 1 d. likutinė vertė	Įsigijimai	Nurašymai	Amortizacija	Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė
Patentai, licencijos	159	279	(120)	159	-	-	(55)	-	104	279	(175)	104
Progra-minė įranga	2.525	2.718	(193)	2.525	1010	-	(800)	(39)	2.696	3.689	(993)	2.696
Kitas nematerialusis turtas	15	27	(12)	15	106	-	(11)	-	110	133	(23)	110
Apsaugos zonos	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Iš viso	2.699	3.024	(325)	2.699	1.116	-	(866)	(39)	2.910	4.101	(1.191)	2.910

	2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	Įsigijimai	Nurašymai	Amortizacija	Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	Įsigijimo vertė	Sukaupta amortizacija	2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė
Patentai, licencijos	104	3	(15)	(39)	-	68	255	(187)	68
Progra-minė įranga	2.696	761	-	(889)	(177)	2.376	3.533	(1.157)	2.376
Kitas nematerialusis turtas	110	133	-	(33)	-	210	261	(51)	210
Apsaugos zonos	-	2.179	-	-	-	2.179	2.179	-	2.179
Iš viso	2.910	3.076	(15)	(961)	(177)	4.833	6.228	(1.396)	4.833

Dalis Grupės nematerialiojo turto, kurio vertė 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 19 tūkst. eurų (2019 m. 57 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat pripažino 2.179 tūkst. Eur atidėjinį ir su tuo susijusį nematerialųjį turtą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) formavimui. Atidėjinys suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2023 m., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinio diskontavimui pritaikyta 0,62% diskonto norma.

2020 metinis pranešimas 93
Atgal į turinį

6. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Grupėje ir Bendrovėje ilgalaikis turtas apskaitomas turto perkainotą vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gaunomomis dotacijomis.

2020 m. pradėti dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbai. Per 2020 m. minėto projekto vykdymui įsigytų statybos darbų, medžiagų ir kt. paslaugų vertė sudarė 76.977 tūkst. Eur, apskaitoje pripažinta gautinų dotacijų suma 34.437 tūkst. Eur. Šis projektas apskaitytas nebaigtos statybos grupėje.

Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 2.646 tūkst. eurų (2019 m. gruodžio 31 d. – 2.460 tūkst. eurų).

Ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

Grupė

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2019 m. sausio 1 d.	125	5.288	141.518	39.922	952	2.124	10.102	200.031
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.288	141.518	39.922	952	2.129	10.102	200.036
Sukauptas nusidėvėjimas	-	-	-	-	-	(5)	-	(5)
2019 m. sausio 1 d. likutinė vertė	125	5.288	141.518	39.922	952	2.124	10.102	200.031
Įsigijimai	-	-	23	34	40	276	16.850	17.223
Perleistas ir nurašytas	-	(25)	(93)	(5)	-	(3)	-	(126)
Įsigytas iš atsargų	-	-	3	-	-	-	-	3
Nurašytas į atsargas	-	-	(159)	-	-	-	-	(159)
Perklasifikavimai	-	241	19.114	2.146	-	2392	(23.893)	-
Nusidėvėjimas	-	(246)	(4.115)	(3.510)	(219)	(1.038)	-	(9128)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	(75)	(8.521)	(873)	-	(1.114)	4101	(6482)
2019 m. gruodžio 31 d.	125	5.183	147.770	37.714	773	2.637	7.160	201.362
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.429	151.885	41.224	992	3.679	7.160	210.494
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(246)	(4.115)	(3.510)	(219)	(1.042)	-	(9.132)
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.183	147.770	37.714	773	2.637	7.160	201.362
Įsigijimai	-	-	74	12	-	707	88.034	88.827
Perleistas ir nurašytas	-	(10)	(2)	(5)	(24)	(9)	-	(50)
Įsigytas iš atsargų	-	-	130	-	-	-	-	130
Nurašytas į atsargas	-	-	(31)	(1)	-	-	-	(32)
Perklasifikavimai	-	634	2.951	283	-	838	(4.706)	-
Nusidėvėjimas	-	(380)	(4.733)	(3.420)	(207)	(987)	-	(9.727)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	(156)	-	-	(15)	(38.715)	(38.886)
2020 m. gruodžio 31 d.	125	5.427	146.003	34.583	542	3.171	51.773	241.624
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.807	150.736	38.003	749	4.163	51.773	251.356
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(380)	(4.733)	(3.420)	(207)	(992)	-	(9.732)
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.427	146.003	34.583	542	3.171	51.773	241.624

Bendrovė

	Žemė	Pastatai	Statiniai ir įrenginiai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2019 m. sausio 1 d.	125	5.288	141.518	39.922	952	2.121	10.102	200.028
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.288	141.518	39.922	952	2.121	10.102	200.028
Sukauptas nusidėvėjimas	-	-	-	-	-	-	-	-
2019 m. sausio 1 d. likutinė vertė	125	5.288	141.518	39.922	952	2.121	10.102	200.028
Įsigijimai	-	-	23	34	40	274	16.850	17.221
Perleistas ir nurašytas	-	(25)	(93)	(5)	-	(1)	-	(124)
Įsigytas iš atsargų	-	-	3	-	-	-	-	3
Nurašytas į atsargas	-	-	(159)	-	-	-	-	(159)
Perklasifikavimai	-	241	19.114	2.146	-	2.392	(23.893)	-
Nusidėvėjimas	-	(246)	(4.115)	(3.510)	(219)	(1.038)	-	(9128)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	(75)	(8521)	(873)	-	(1114)	4101	(6482)
2019 m. gruodžio 31 d.	125	5.183	147.770	37.714	773	2.634	7.160	201.359
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.429	151.885	41.224	992	3.672	7.160	210.487
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(246)	(4.115)	(3.510)	(219)	(1.038)	-	(9.128)
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.183	147.770	37.714	773	2.634	7.160	201.359
Įsigijimai	-	-	74	12	-	705	88.034	88.825
Perleistas ir nurašytas	-	(10)	(2)	(5)	(24)	(8)	-	(49)
Įsigytas iš atsargų	-	-	130	-	-	-	-	130
Nurašytas į atsargas	-	-	(31)	(1)	-	-	-	(32)
Perklasifikavimai	-	634	2.951	283	-	838	(4.706)	-
Nusidėvėjimas	-	(380)	(4.734)	(3.420)	(207)	(988)	-	(9.729)
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu	-	-	(155)	-	-	(14)	(38715)	(38.884)
2020 m. gruodžio 31 d.	125	5.427	146.003	34.583	542	3.167	51.773	241.620
Įsigijimo (perkainota) vertė	125	5.807	150.737	38.003	749	4.154	51.773	251.347
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(380)	(4.734)	(3.420)	(207)	(988)	-	(9.729)
2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	125	5.427	146.003	34.583	542	3.167	51.773	241.620

2020 metinis pranešimas 94
Atgal į turinį

Dalis Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kurio perkainota vertė 2020 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 87 tūkst. eurų (2019 m. - 199 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.

2020 metinis pranešimas 95
Atgal į turinįBendrovėper2020m.ilgalaikiamturtuipriskyrė(kapitalizavo)dalį,t.y.170tūkst.eurų(2019m.-47tūkst.eurų)suskolinimusisusijusiųsąnaudų(palūkanų).2020m.metinėpalūkanųkapitalizavimonormabuvo0,443%(2019m.-0,480%).

Ilgalaikio turto vertės patikrinimas 2020 m.

Bendrovė,mažiausiaikartąpermetus,įvertina,aryrapožymių,kadilgalaikiomaterialiojoturto,apskaitomoperkainotaverte,vertėgalireikšmingaiskirtisnuojotikrosiosvertėsbeiatliekavertėssumažėjimotestą.PaskutinisBendrovėsilgalaikiomaterialausturtoperkainojimasatliktas2018m.,apskaitytas37.686tūkst.eurųturtotikrosiosvertėssumažėjimas,kurisalokuotasdujotiekiųirjųtechnologiniųįrenginiųturtovienetams.

Bendrovėsilgalaikismaterialusisturtas2020m.gruodžio31d.būkleisudaro241.620tūkst.eurų,otestuojamoilgalaikiomaterialiojoturto,neįskaitantdujotiekiųjungtiestarpLietuvosirLenkijosGIPLprojektovertės,sudaro194.776tūkst.eurų.Šioturtotikrosiosvertėspatikrinimasbuvoatliktasdiskontuotupajamųmetodu,planuojantpinigųsrautusiki2025m.beipridedantdiskontuotątęstinumovertępo2025m.

Bendrovėsgamtiniųdujųperdavimoveiklayrareguliuojamavalstybės,oreguliaciniaisprendimaiturireikšmingąįtakąturtotikrajaivertei.DujųperdavimokainasreguliuojaVERT.ReguliuojamosveiklospajamųviršutinėsriboskasmetVERTsprendimugalibūtikoreguojamosvalstybėsreguliuojamosgamtiniųdujųperdavimoveiklospajamųirkainųnustatymometodikojenustatytatvarka.VERTpatvirtintainvesticijųgrąžosnormosnustatymometodika(toliau–WACCmetodika)nustatoBendroveitaikomąinvesticijųgrąžosdydį.VadovaujantisWACCmetodikosnuostatomis,VERTkiekvienaismetaistikslinaBendroveitaikomąinvesticijųgrąžosdydį.2020m.VERTatnaujinoWACCmetodiką,tačiaujosnuostatosBendroveibustaikomostiknuonaujoreguliavimoperiodo,t.y.nuo2024m.Vadovybėsvertinimu,reguliavimoaplinkoje2020m.reikšmingųpokyčiųneįvyko.

Pagrindinėsprielaidos,naudotosatliekantvertėssumažėjimotestą2020m.gruodžio31d.:
a)diskontuojantpinigųsrautusbuvonaudota3,58proc.diskontonorma;
b)2021-2023m.taikoma3,86proc.VERTnustatytainvesticijųgrąžosnorma,2024-2025m.,vadovaujantis2020m.VERTatnaujintaWACCmetodika,taikoma4,12proc.investicijųgrąžosnorma;
c)tęstiniosrautovertėnustatomasulyginusinvesticijųgrąžosnormą(4,21proc.priešpelnomokestį)sudiskontonorma;
d)dėlperdavimoapimčių(faktiškaisistemosnaudotojųužsakytųdidesniųpajėgumųirkiekių),patirtųsąnaudų,įvertinusveiklosefektyvumąsusidaręs2019m.-2020m.Bendrovėsreguliuojamaspelnas,viršijantisnustatytąinvesticijųgrąžą,ateityjebusatstatomasmažinantperdavimokainassistemosnaudotojams(vienkartinisefektas);
e)metinioaugimokoeficientasneribotamlaikuinetaikomas(lygus0).

Atsižvelgdamaįtai,kadreguliavimoaplinkoje2020m.neįvykojokiųreikšmingųpokyčių,įvertinusvisasaukščiaunurodytasprielaidasiratlikusturtovertėssumažėjimotestą,Bendrovėnustatė,kadilgalaikiomaterialausturtobalansinėvertė2020m.gruodžio31d.finansiniųataskaitųdataivertėssumažėjimopožymiųneturiiryraartimaturtotikrajaivertei.Bendrovėsvadovybėsnuomone,vienkartiniaiBendrovėsgautoreguliuojamopelno,viršijančioVERTnustatytąinvesticijųgrąžą,svyravimaineturiįtakosilgalaikiomaterialiojoturtovertei,todėlvertėspokyčiokorekcijosnėrareikalingosapskaitoje.

DidžiausiGrupėsnebaigtosstatybosobjektai2020m.gruodžio31d.ir2019m.gruodžio31d.:

Objektas	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimas Lietuvos Respublikos teritorijoje	83.799	6.822
Kontrolinių įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas	4.446	764
Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas	2.776	1.970
Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba	551	551
Kiti	1.691	1.857
Pripažintos dotacijos (sudengimas su ilgalaikiu turtu)	(40.910)	(4.224)
1) Atimti: nebaigtos statybos sumų vertės sumažėjimas	(580)	(580)
Iš viso	51.773	7.160

1) Projekto„MagistraliniodujotiekioVilnius-KaunasirKaunas-Šakiaijungtiesstatyba“(teritorijųplanavimoirprojektavimopaslaugos)vertėssumažėjimasatliktas551tūkst.eurųsumai,nesdujotiekiostatybanukeltavėlesniemslaikotarpiamsiratsiradoneapibrėžtumųdėljosfinansavimobeitolimesniovystymo.Dėlpastato,kuriameįkurtassistemosvaldymocentrasrekonstrukcijosdarbųsustabdymosuformuotas29tūkst.Eurųvertėssumažėjimas.

Dukterinė įmonė

	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalies procentas
2020 m. gruodžio 31 d.
UAB GET Baltic	769	(94)	675	100
Iš viso	769	(94)	675
2019 m. gruodžio 31 d.
UAB „GET Baltic“	769	(94)	675	100
Iš viso	769	(94)	675

7. INVESTICIJOS Į DUKTERINĘ ĮMONĘ

2020m.gruodžio31d.ir2019m.gruodžio31d.Bendrovėsinvesticijassudarė:

2020 metinis pranešimas | 96
Atgal į turinį

8. NAUDOJIMO TEISE VALDOMAS TURTAS IR NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

Kaipnurodytažemiau,GrupėirBendrovėnuomojasibiuropatalpas,transportopriemones,žemę.Nuomossutarčiųterminaipatalpoms–8-9metai,transportopriemonėms–4metai,žemei-99metai.GrupėirBendrovė,pripažindamanaudojimoteisevaldomąturtąirnuomosįsipareigojimus,nustatydamanuomosterminusvertinosutarčiųpratęsimotikimybę.2020m.lapkričiomėn.Bendrovėužbaigėnaujobiuropatalpųnuomospirkimoprocedūrasirpaskelbėlaimėtoją.Numatomanaujųbiuropatalpųnuomospradžia2021m.spaliomėn.Remdamasispagrįstomisprielaidomis,kadnebuspasinaudotašiuometunuomojamųbiuropatalpųnuomossutartiespratęsimogalimybe,Bendrovėperžiūrėjobiuropatalpųnuomoslaikotarpįirpakartotinaiįvertinonuomosįsipareigojimus.Atlikusminėtąvertinimą354tūkst.Eursumažintinuomosįsipareigojimai,353tūkst.Eur-naudojimoteisevaldomasturtas.

Grupė

	Pastatai	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso:
Pripažinto turto pradinė vertė 2019 m. sausio 1 d.*	749	1.278	-	2.027
Įsigijimai	152	-	16	168
Nurašymai	(30)	-	-	(30)
Nusidėvėjimas	(148)	(13)	(3)	(164)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	723	1.265	13	2.001
Pripažinto turto likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	723	1.265	13	2.001
Įsigijimai	4	-	1.119	1.123
Nurašymai	(353)	-	-	(353)
Nusidėvėjimas	(153)	(13)	(270)	(436)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	221	1.252	862	2.335
Pradinė vertė	521	1.278	1.136	2.935
Sukauptas nusidėvėjimas	(300)	(26)	(274)	(600)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	221	1.252	862	2.335

*Bendrovėirjosdukterinėįmonė2019m.sausio1d.irankstesniaislaikotarpiaisneturėjoilgalaikioturto,valdomofinansinėsnuomospagrindu.

Bendrovė

	Pastatai	Žemė	Transporto priemonės	Iš viso:
Pripažinto turto pradinė vertė 2019 m. sausio 1 d.*	749	1.278	-	2.027
Įsigijimai	-	-	-	-
Nurašymai	(30)	-	-	(30)
Nusidėvėjimas	(134)	(13)	-	(147)
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	585	1.265	-	1.850
Pripažinto turto likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	585	1.265	-	1.850
Įsigijimai	-	1.119		1.119
Nurašymai	(353)	-	-	(353)
Nusidėvėjimas	(133)	(13)	(266)	(412)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	99	1.252	853	2.204
Pradinė vertė	366	1.278	1.119	2.763
Sukauptas nusidėvėjimas	(267)	(26)	(266)	(559)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	99	1.252	853	2.204

*Bendrovė2019m.sausio1d.irankstesniaislaikotarpiaisneturėjoilgalaikioturto,valdomofinansinėsnuomospagrindu.

Kadanginaudojimoteisevaldomoturtonaudingotarnavimolaikotarpisilgesnisneinuomossutarčiųterminas,nusidėvėjimasskaičiuojamasnuonuomospradžiosdatosikinuomoslaikotarpiopabaigos.

Grupė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	2.009	2.027
Nuomos įsipareigojimų pripažinimas taikant 16 TFAS	-	-
Sudarytos nuomos sutartys	1.123	168
Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)	(354)	(30)
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos	26	23
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(441)	(179)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	2.363	2.009
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	1.953	1.849
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	410	160

Bendrovė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	1.857	2.027
Nuomos įsipareigojimų pripažinimas taikant 16 TFAS	-	-
Sudarytos nuomos sutartys	1.119	-
Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)	(354)	(30)
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos	24	21
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(416)	(161)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	2.230	1.857
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	1.843	1.719
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai	387	138

Nuomos įsipareigojimai

Grupė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Einamųjų metų dalis	410	160
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:	1.953	1.849
Tarp 1 ir 2 metų	310	161
Tarp 2 ir 3 metų	312	162
Tarp 3 ir 5 metų	84	248
Virš 5 metų	1.247	1.278

Bendrovė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Einamųjų metų dalis	387	138
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:	1.843	1.719
Tarp 1 ir 2 metų	287	138
Tarp 2 ir 3 metų	289	139
Tarp 3 ir 5 metų	46	209
Virš 5 metų	1.221	1.233

Palūkanos,apskaičiuotosnuonuomosįsipareigojimų,atspindėtosGrupėsfinansinėsveiklossąnaudose2020m.gruodžio31d.sudarė26tūkst.Eur(2019m.gruodžio31d.-23tūkst.Eur).

GrupėirBendrovėneturėjonuomossutarčiųsukintamaisiaismokėjimais,neįtrauktaisįnuomosįsipareigojimųvertę.

Grupė2020m.atliko414tūkst.Eur(2019m.-179tūkst.Eur)nuomosmokėjimų(vertėsdengimas).

9. ATSARGOS

| Grupė / Bendrovė | 2020 m. gruodžio 31 d. | 2019 m. gruodžio 31 d. |
| :----------------- | :--------------------- | :--------------------- |# Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos

	734	787
Gamtinės dujos	1,443	1,651
Turtas, skirtas perparduoti	-	-
Atsargos, bendrąja verte	2,177	2,438
Atimti: vertės sumažėjimas	(280)	(319)
	1,897	2,119

Gamtinių dujų atsargų pasikeitimams 2019 m. - 2020 m. darė įtaką gamtinių dujų pirkimo kainų pokyčiai. Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 734 Eur (2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 787 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas.

10. GAUTINOS SUMOS

	Grupė 2020 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2019 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės iš pirkėjų gautinos sumos	-	-	-	-
Kitos iš pirkėjų gautinos sumos	-	-	-	-
Trumpalaikės iš pirkėjų gautinos sumos
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą	5,745	5,508	5,799	5,524
Kitos iš pirkėjų gautinos sumos	2,195	422	122	411
Atimti: iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(70)	(70)	(70)	(70)
	7,870	5,860	5,851	5,865
Kitos gautinos sumos
Gautinos administruojamos SGD terminalo lėšos	12,834	16,020	12,834	16,020
Gautinos dotacijos	25,628	2,754	25,628	2,754
Turtas pagal sutartis su klientais	965	541	965	541
Kitos gautinos sumos	80	76	78	73
Kitos gautinos sumos, iš viso	39,507	19,391	39,505	19,388
Bendros gautinos sumos	47,377	25,251	45,356	25,253

Trumpalaikės iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 9 - 30 kalendorinių dienų. Šilumos gamybos bendrovei UAB „Geoterma“ suformuotas 41 tūkst. eurų, o UAB „Geros dujos“ suformuotas 30 tūkst. eurų vertės sumažėjimas.

2020 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 5.253 tūkst. eurų (2019 m. gruodžio 31 d. – 4.701 tūkst. Eur), iš kurių AB „Achema“ pradelsta skola sudaro 5.168 tūkst. eurų, UAB „Geros dujos“ - 19 tūkst. Eurų, UAB „Geoterma“ - 65 tūkst. Eurų, kitos - 1 tūkst. Eur. Daugiau informacijos apie AB „Achema“ pradelstas skolas žr. 24 pastaboje „Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai“. SGDT gautinoms terminalo sumoms Grupė neapskaito vertės sumažėjimo, nes, vadovaujantis SGDT lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGDT lėšos nėra SGDT lėšų administratoriaus turtas, todėl į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGDT lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGDT lėšų administravimu.

Gautinų dotacijų straipsnyje apskaityta ES struktūrinių fondų parama Bendrovės vykdomiems projektams. Gautina ES struktūrinių fondų parama dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos projektui 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 24.934 tūkst. Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. - 1.917 tūkst. Eur.

Turtas pagal sutartis su klientais:

	Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikis sutarties turtas, susijęs su gamtinių dujų perdavimo paslaugomis	965	541
Viso sutarčių turtas:	965	541

Grupės kitoms gautinoms sumoms vertės sumažėjimas nėra“ formuojamas.

Grupės gautinoms sumoms apskaityto vertės sumažėjimo judėjimas:

	2020 m. gruodžio 31 d. likutis	2019 m. gruodžio 31 d. likutis
Individualiai nustatytas vertės sumažėjimas	70	70

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų, kurios nelaikomos nuvertėjusiomis, senėjimą 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Grupė 2020 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2019 m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas nėra pradelstas	41,797	20,355
Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas mažiau nei 30 dienų	1,725	2,506
31-90 dienų	2,758	1,291
91-180 dienų	-	-
181-360 dienų	-	3
daugiau nei 360 dienų	1,097	1,096
Iš viso	47,377	25,251

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų, kurios nelaikomos nuvertėjusiomis, senėjimą 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas nėra pradelstas	40,038	20,357
Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas mažiau nei 30 dienų	1,463	2,506
31-90 dienų	2,758	1,291
91-180 dienų	-	-
181-360 dienų	-	3
daugiau nei 360 dienų	1,097	1,096
Iš viso	45,356	25,253

Daugiau kaip 360 d. pradelstų apmokėti skolų sumoje AB „Achema“ skola sudarė 955 tūkst. Eur.

11. KITAS FINANSINIS TURTAS

	Grupė 2020 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2019 m. gruodžio 31 d.
SGD terminalo lėšos	3	4
Dujų biržos dalyvių pervestos lėšos	8,684	18,644
	8,687	18,648

Grupės kitą finansinį turtą 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis ir biržos dalyvių pervestos lėšos. SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančiose atskirose SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“), paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) ir Bendrovei, patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-766 (pakeitimas 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. O3E-924) nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji, kuri buvo taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro UAB „GET Baltic“ (toliau – DĮ) klientų pervestos lėšos, vadovaujantis DĮ valdybos patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus, DĮ valdomoje Biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva – pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė. Įvykus prekybai, avanso lėšos įskaitomos atsiskaitymui už gamtines dujas.

12. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	Grupė 2020 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2019 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	767	233	3	197
	767	233	3	197

Bendrovė ir Grupė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2020 m. gruodžio 31 d. buvo neženklus dėl Bendrovės ir Grupės iždo valdymo, kurio tikslas minimalūs grynųjų pinigų likučiai. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė indėlių sutarčių nebuvo sudariusi.

Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2020 m gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:

Bankas	Pinigų likutis banko sąskaitose 2020 m. gruodžio 31 d.	Kredito agentūra	Moody‘s	Standar- t&Poors	Fitch Ratings
AB SEB bankas	1) 2		Aa2	A+	AA-
„Swedbank“, AB	1) 1		Aa3	A+	A+

1) Nurodyti motininių bankų reitingai 2020 m. gruodžio 31 d. būklei;

13. REZERVAI

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo (2019 m. - 5.173 tūkst. eurų) ir tai sudarė 10 proc. įstatinio kapitalo).

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams, nukreiptiems į verslo plėtrą.

14. PASKOLOS

2018 m. gegužės mėn. Bendrovė su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu sudarė iki 30.000 tūkst. eurų ilgalaikės paskolos sutartį. 2019 m. gruodžio 31 d. panaudota paskolos dalis sudarė 30.000 tūkst. eurų. 2020 m. birželio mėn. Bendrovė pasirašė iki 65.000 tūkst. eurų vertės ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikoje teritorijoje statybos finansavimo. 2020 m. gruodžio 31 d. panaudota paskolos dalis sudarė 60.000 tūkst. Eurų.

Apyvartinių lėšų subalansavimui 2019 m. vasario 27 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio

skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš UAB „EPSO-G“ limitą 15.000 tūkst. eurų. 2020 m. kovo 31 d. pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo maksimalus skolinimosi limitas padidintas iki 35.000 tūkst. Eurų, o 2020 m. birželio 29 d. susitarimu - 40.000 tūkst. eurų. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo pasiskolinusi 7.852 tūkst. eurų.

	Grupė 2020 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2019 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Paskolos iš Lietuvos kredito institucijų	22,000	30,000	22,000	30,000
Paskola iš tarptautinių finansinių institucijų	79,565	21,739	79,565	21,739
Trumpalaikės paskolos
Paskolos iš Lietuvos kredito institucijų	-	-	-	-
Trumpalaikės finansinės skolos (UAB „EPSO-G“)	7,852	6,452	7,852	6,272
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	10,174	13,618	10,174	13,618
	119,591	71,809	119,591	71,629

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės turimų paskolų vidutinė metinė svertinė palūkanų norma sudarė 0,39 proc., o 2019 m. gruodžio 31 d. - 0,49 proc. Palūkanų norma fiksuota arba susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR kintama dalimi. Nordic Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 19.565 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 21.739 tūkst. EUR). OP Corporate Bank PLC Lietuvos filialo paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 22.000 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 30.000 tūkst. EUR). European Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalies, 2020 gruodžio 31 d. sudarė 60.000 tūkst. EUR.Bendrovė2020m.gruodžio31d.ir2019m.gruodžio31d.paskolųsutartysesuminėtaisbankaisnumatytusreikalavimusvykdė. Paskolųsutartiniaigrąžinimoterminai:

Grupė	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Paskola su fiksuota palūkanų norma
Paskola su kintama palūkanų norma
2020 m.	-	-	-	19.890
2021 m.	-	-	18.026	10.174
2022 m.	-	-	10.174	10.174
2023 m.	1.475	-	16.420	16.173
2024 m.	2.951	-	3.158	2.174
2025 m.	2.951	-	3.158	2.174
2026 m.	2.951	-	3.158	2.174
2027 m.	2.951	-	3.158	2.174
2028 m.	2.951	-	3.158	2.174
2029 m.	2.951	-	3.158	2.174
2030 m.	2.951	-	3.158	2.174
2031 m.	2.951	-	984	-
2032 m.	2.951	-	983	-
2033 m.	2.951	-	983	-
2034 m.	2.951	-	983	-
2035 m.	2.951	-	983	-
2036 m.	2.951	-	983	-
2037 m.	2.951	-	983	-
2038 m.	2.211	-	983	-
Iš viso	45.000	-	74.591	71.629

GrupėsirBendrovėspaskolųsutartiniaigrąžinimoterminaisutampa. VisosGrupėspaskolosyragautoseurais,todėl2019m.sausio1d.–2020m.gruodžio31d.negrąžintųpaskolųlikučiai yraišreikštieurais,neįtakojantvaliutųkursųpokyčių.

2020 metinis pranešimas 101 Atgal į turinį

NėrajokiųtrečiųjųšaliųgarantijųarBendrovėsįkeistoturto,kaipužstatoužbankųpaskolas.

Grynosiosskoloslikučiųirfinansinėsveiklospinigųsrautų2019m.sausio1d.–2020m.gruodžio31d.suderinimas:

Grupė

	Pinigai	Paskolos	Nuomos įsipareigojimai	Iš viso
Grynoji skola
2019 m. sausio 1 d.	42	(80.124)	(2.027)	(82.109)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	191	-	-	191
(Gauta) paskola	-	(10.000)	-	(10.000)
Grąžinta paskola	-	17.976	-	17.976
Overdrafto pokytis	-	339	-	339
Nuomos mokėjimai	-	-	157	157
Kiti nepiniginiai pokyčiai
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(168)	(168)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	30	30
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	233	(71.809)	(2.008)	(73.584)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	534	-	-	534
(Gauta) paskola	-	(60.000)	-	(60.000)
Grąžinta paskola	-	13.798	-	13.798
Overdrafto pokytis	-	(1.580)	-	(1.580)
Nuomos mokėjimai	-	-	414	414
Kiti nepiniginiai pokyčiai
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(1.123)	(1.123)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	354	-	354
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-
Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d.	767	(119.591)	(2.363)	(121.187)

Bendrovė

	Pinigai	Paskolos	Nuomos įsipareigojimai	Iš viso
Grynoji skola
2019 m. sausio 1 d.	34	(80.124)	(2.027)	(82.117)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	163	-	-	163
(Gauta) paskola	-	(10.000)	-	(10.000)
Grąžinta paskola	-	17.976	-	17.976
Overdrafto pokytis	-	519	-	519
Nuomos mokėjimai	-	-	140	140
Kiti nepiniginiai pokyčiai
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	-	-
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	30	30
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	197	(71.629)	(1.857)	(73.289)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis	(194)	-	-	(194)
(Gauta) paskola	-	(60.000)	-	(60.000)
Grąžinta paskola	-	13.618	-	13.618
Overdrafto pokytis	-	(1.580)	-	(1.580)
Nuomos mokėjimai	-	-	392	392
Kiti nepiniginiai pokyčiai
Sudarytos nuomos sutartys	-	-	(1.119)	(1.119)
Nuomos įsipareigojimų koregavimas	-	-	354	354
Kiti nepiniginiai pokyčiai	-	-	-	-
Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d.	3	(119.591)	(2.230)	(121.818)

2020 metinis pranešimas 102 Atgal į turinį

1. SUTARTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Atlikusretrospektyvųtaisymą,įsipareigojimaispagalsutartissuklientaispripažintanaujųvartotojųprijungimoprie dujųperdavimosistemoslėšos2019m.sausio1d.–2.268tūkst.Eur(2019m.gruodžio31d.–1.405tūkst.Eur).Su- tartiniaiįsipareigojimai,kuriebuspripažintipajamomispervieneriusmetus,apskaitomitrumpalaikiųįsipareigojimų pagalsutartissuklientaisstraipsnyje.

Bendrovė

	Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal prijungimo sutartis	Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal prijungimo sutartis	Iš viso
Likutis laikotarpio pradžioje 2019 m. sausio 1 d. 1)	2.215	53	2.268
Gauta/gautina	(810)	(15)	(825)
Pripažinimas pajamomis	-	(38)	(38)
Perklasifikavimas	(34)	34	-
Likutis laikotarpio pabaigoje 2019 m. gruodžio 31 d. 1)	1.371	34	1.405
Gauta/gautina	-	-	-
Pripažinimas pajamomis	-	(34)	(34)
Perklasifikavimas	(34)	34	-
Likutis laikotarpio pabaigoje 2020 m. gruodžio 31 d.	1.337	34	1.371

1) Perskaičiuotainformacijadėlsistemosnaudotojųprijungimoįmokųpajamųapskaitospolitikospakeitimo,žr.26 pastabą.

Įsipareigojimaipagalsutartissuklientaissudarė:

Bendrovė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis	1.337	1.371
Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	1.337	1.371
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė dalis	34	34
Avansiniai apmokėjimai už perdavimo paslaugas	34	21
Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais	68	55
Viso sutartiniai įsipareigojimai	1.405	1.426

1. ATIDĖJINIAI

Bendrovė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	548	540
Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui	2.179	-
Apskaitinė vertė	2.727	540
Ilgalaikiai atidėjiniai	2.651	487
Trumpalaikiai atidėjiniai	76	53

2020m.gruodžio31d.BendrovėsirGrupėsvienkartiniųišmokųišeinantiemsišįmonėsdarbuotojams,sulaukusiems pensinioamžiaus,įsipareigojimassudarė548tūkst.eurų(2019m.gruodžio31d.–540tūkst.eurų),kitųilgalaikių išmokųdarbuotojamsdėlilgalaikiodarbostažoįsipareigojimųkolektyvinėjesutartyjenėra.

Pagrindinėsprielaidos,taikytosįvertinantBendrovėsirGrupėsilgalaikiųišmokųdarbuotojamsįsipareigojimą,yra pateiktosžemiau:

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	0,37 %	1,42 %
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis	5,99 %	5,37 %
Metinis atlyginimo padidėjimas	3,30 %	4,10 %
Vidutinis amžius likęs iki pensijos	19,80	19,76

2020m.gruodžio31d.Bendrovėtaippatpripažino2.179tūkst.Euratidėjinįirsutuosusijusįnematerialųjįturtą specialiųjųžemėsnaudojimosąlygų(apsaugoszonų)formavimui.Atidėjinyssuformuotasremiantis2020m.turto kadastronuostatųpakeitimais,kurieyrabūtiniLRspecialiųjųžemėsnaudojimosąlygųįstatymonumatytaiprie- voleisuformuotiapsaugoszonųregistruiiki2023m.,beiatsižvelgiantįLRenergetikosministro2020m.spalio 13d.įsakymuNr.1-339patvirtintąapsaugoszonųrengimoirtvirtinimotvarkosaprašą.Atidėjiniodiskontavimui pritaikyta0,62%diskontonorma.

2020 metinis pranešimas 103 Atgal į turinį

1. PREKYBOS SKOLOS

Grupė	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Tiekėjams pagal investicijų prog-ramą (rekonstrukcija)	4.810	1.440	4.810	1.440
Paslaugų ir prekių tiekėjams	2.106	1.280	2.007	1.195
Tiekėjams pagal ilgalaikio turto remonto programą	265	396	265	396
Gamtinių dujų tiekėjams	3.248	3.851	1.069	1.160
Iš viso	10.429	6.967	8.151	4.191

Užtikrinantstrateginioprojektoįgyvendinimą,dujotiekiojungtiestarpLenkijosirLietuvosstatybosdarbus(žr.6 pastabą),įsipareigojimaitiekėjams(rangovams)dėlprojektovykdymo2020m.gruodžio31d.sudarė3.282tūkst.Eur.

Prekybosskolosyrabepalūkanųirdidžiosiosjųdaliesapmokėjimoterminasyranuo30iki60dienų.

1. GAUTI IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

Grupė	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikiai įsipareigojimai pa-gal sutartis su klientais	68	55	68	55
Avansu gautos dotacijos	236	1.398	236	1.398
Iš dujų biržos dalyvių gauti išanks-tiniai apmokėjimai	8.246	15.672	-	-
Kitos avansu gautos sumos	8	12	8	12
Viso išankstiniai apmokėjimai	8.558	17.137	312	1.465

Grupėsgautiišankstiniaiapmokėjimai2020m.gruodžio31d.sudarė8.558tūkst.eurų(2019m.gruodžio31d.-17.137 tūkst.eurų).TaiyragautiišankstiniaiapmokėjimaiESinvesticiniamsprojektamsvykdyti,avansiniaimokėjimaiuž teikiamasperdavimopaslaugas,trumpalaikiaiįsipareigojimaipagalsutartissuklientais(žr.15pastabą)irišdujų biržosdalyviųgautiišankstiniaiapmokėjimai.

Biržosdalyviųgautiišankstiniaiapmokėjimaiyrapanaudojamibiržosdalyviųatsiskaitymodieną,nebentgaunamas dalyviųprašymasnepanaudotisumokėtoavanso,mažinantmokėtinąsumąuždujasirbiržospaslaugas.Nepanau- dotasavansasarjodalisliekakitiemsbiržosdalyvioatsiskaitymams.Jeibiržosdalyvisnepanaudojaavansoilgiau nei1metusjisyrajamgrąžinamas.

1. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Grupė	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos	10.670	13.562	10.670	13.562
Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos*	2.175	2.461	2.175	2.461
Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis	453	432	453	432
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis	582	501	278	222
Kitos mokėtinos sumos	465	480	405	469
Iš viso	14.345	17.436	13.981	17.146

*SukauptosadministruojamosSGDterminalolėšosyraapskaitomostuomet,kaigamtiniųdujųperdavimo sistemosnaudotojamsišrašomaPVMsąskaitafaktūra.SukauptosadministruojamosSGDterminalolėšosyra priskiriamosmokėtinųSGDterminalolėšųsąskaitaituomet,kaiAB„Klaipėdosnafta“irUAB„Ignitis“,buvusiUAB „Lietuvosenergijostiekimas“išrašoBendroveiPVMsąskaitąfaktūrągamtiniųdujųtiekimosaugumopapildomai dedamajaipriegamtiniųdujųperdavimokainos.

2020 metinis pranešimas 104 Atgal į turinį

1. PAJAMOS

GrupėsirBendrovėspajamossudaro:

Grupė	2020 m.	2019 m. 1)	2020 m.	2019 m.
Bendrovė

	Grupė		Bendrovė
	2020 m.	2019 m.	2020 m.	2019 m.
Palūkanų pajamos	-	-	-	1
Delspinigių pajamos	3	10	3	10
Kitos	-	2	-	2
Finansinės veiklos pajamų iš viso	3	12	3	13
Paskolų palūkanų sąnaudos	(464)	(400)	(461)	(398)
Kapitalizuotos palūkanos*	170	47	170	47
Kitos finansinės sąnaudos	(72)	-	(72)	(1)
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(366)	(353)	(363)	(352)
Finansinės veiklos grynasis rezultatas	(363)	(341)	(360)	(339)

*Kapitalizuojamų palūkanų norma apskaičiuojama kaip Bendrovei finansinių institucijų suteiktų ilgalaikių paskolų palūkanų normų bei kitų skolinimosi išlaidų svertinis vidurkis.

22. ATASKAITINIŲ METŲ PELNŲ MOKESTIS IR ATIDĖTASIS PELNO MOKESTIS

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2020 m.	2019 m. 1)	2020 m.	2019 m. 1)
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	(98)	(1.945)	(47)	(1.943)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	3.682	(217)	3.682	(217)
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	3.584	(2.162)	3.635	(2.160)

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26.

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Grupė

	2020 m. sausio 1 d.	IMT perka- inojimas (vertės sumažė- jimas)	Naujų vartotojų prijungi- mo įmokos	Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažė- jimas	Su- kauptos sąnau- dos	Nepa- naudota investicijų lengvata	Viso
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
2019 m. sausio 1 d.	2.998	340	-	159	-	3497	3497
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(187)	(129)	58	41	-	(217)	(217)
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d.	2.811	211	58	200	-	3.280	3.280
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(165)	(5)	(6)	38	3.923	3.785	7.065
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-	-	-	-
2020 m. gruodžio 31 d.	2.646	206	52	238	3.923	7.065	7.065
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas						Palūkanų kapitalizavimo įtaka	Viso
2019 m. sausio 1 d.	-	-	-	-	-	-	-
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	-	-	-	-	-	-	-
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-	-	-	-
2019 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-	-
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	104	104	-	-	-	-	104
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-	-	-	-
2020 m. gruodžio 31 d.	104	104	-	-	-	-	104
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte
2019 m. sausio 1 d.							3497
2019 m. gruodžio 31 d.							3280
2020 m. gruodžio 31 d.							6961

Grupė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2019 m. sausio 1 d. 1)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostoliai	2.646	2.811	27.899
Atostoginių sukaupimas	154	116	79
Ilgalaikių išmokų darbuotojams sukaupimas	82	81	80
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų, atsargų realizacinės vertės sumažėjimas	52	59	-
Nepanaudota investicijų lengvata	3.923	-	-
Mokestiniai nuostoliai	-	68	72
Sutarčių įsipareigojimai	206	211	340
Kita	2	2	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	7.065	3.348	28.470
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	-	68	72
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu	104	-	24.901
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	6.961	3.280	3.497
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas:
Ilgalaikio materialiojo turto finansinės ir mokestinės bazė skirtumas	-	-	(24.901)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	-	-	-

Bendrovė

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2019 m. sausio 1 d. 1)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo ir vertės sumažė- jimo nuostoliai	2.646	2.811	27.899
Atostoginių sukaupimas	154	116	79
Ilgalaikių išmokų darbuotojams sukaupimas	82	81	80
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų, atsargų realizacinės vertės sumažėjimas	52	59	-
Nepanaudota investicijų lengvata	3.923	-	-
Mokestiniai nuostoliai	-	-	-
Sutarčių įsipareigojimai	206	211	340
Kita	2	2	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	7.065	3.280	28.398
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	-	-	-
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidė- tojo pelno mokesčio įsipareigojimu	104	-	24.901
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	6.961	3.280	3.497
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas:
Ilgalaikio materialiojo turto finansinės ir mokestinės bazės skirtumas	-	-	(24.901)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	-	-	-

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26.

Pagal Pelno Mokesčio Įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatas investicijoms į Įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį ilgalaikį turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė ir Grupė, apskaičiuodama 2020 m. pelno mokestį, pasinaudojo minėta lengvata ir susimažino 2020 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 5.888 tūkst. eurų suma (2019 m. – 218 tūkst. Eur suma).

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2020 m. ir 2019 m. Grupė ir Bendrovė taikė 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:

Grupė

	2020 m.	2019 m. 1)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	14.586	14.734
Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą	(2.187)	(2.211)
Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos	(27)	(11)
Investicijų lengvata	1.965	218
Kita	(42)	(56)
Atidėtas pelno mokestis (nepanaudota investicijų lengvata)	3.922	-
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai	(47)	(102)
	3.584	(2.162)

Bendrovė

	2020 m.	2019 m. 1)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	13.797	14.697
Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą	(2.069)	(2.205)
Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos	(32)	(11)
Investicijų lengvata	1.965	218
Kita	(104)	(60)
Atidėtas pelno mokestis (nepanaudota investicijų lengvata)	3.922	-
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai	(47)	(102)
	3.635	(2.160)

1) Palyginamoji informacija koreguota dėl vartotojų prijungimo įmokų pajamų apskaitos politikos pakeitimo, koregavimo įtaka detaliau atskleista Aiškinamojo rašto pastaboje Nr. 26.

23. PAGRINDINIS IR SĄLYGINIS PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalytą iš svėrtinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa. Pagrindinio ir sąlyginio pelno arba nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė
	2020 m.	2019 m.
Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų)	18.170	12.572
Akcijų skaičiaus svėrtinis vidurkis (tūkst. vienetų)	178.383	178.383
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai)	0,10	0,07

24. PINIGŲ SRAUTAI IŠ INVESTICINĖS IR FINANSINĖS VEIKLOS

2020 m., skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 3.369 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 170 tūkst. eurų, avarinės atsargos sandėlyje iš ilgalaikio turto perklasifikuotos į trumpalaikį turtą 32 tūkst. eurų (2019 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 1.554 tūkst. eurų, kapitalizuotos palūkanos 47 tūkst. eurų, avarinės atsargos sandėlyje iš ilgalaikio turto perklasifikuotos į trumpalaikį turtą 130 tūkst. eurų).

Skaičiuojant gautas dotacijas 2020 m. investicinės veiklos pinigų srautuose buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų pasikeitimas 23.998 tūkst. eurų (2019 m. – 1.039 tūkst. eurų).

25. FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IR RIZIKOS VALDYMAS

Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnį, galintį neigiamai paveikti finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi valdybos patvirtinta iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.

	Grupė		Bendrovė
	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas
Prekybos gautinos sumos	7.870	5.860	5.851	5.865
Kitos gautinos sumos	67	68	67	68
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	753	233	3	197
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	8.690	6.161	5.921	6.130
Kitas finansinis turtas
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	8.687	18.648	3	4
Finansinis turtas iš viso:	17.377	24.809	5.924	6.134

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
	Grupė	Grupė	Bendrovė	Bendrovė
Paskolos	119.591	71.809	119.591	71.629
Nuomos įsipareigojimai	2.363	2.009	2.230	1.857
Prekybos skolos	10.429	6.967	8.151	4.191
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	8.584	17.165	338	1.493
Iš viso:	140.967	97.950	130.310	79.170

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Bendrovė priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi patronuojančios bendrovės kredito limitu sąskaitoje.

2020 metinis pranešimas | 108
Atgal į turinį

Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Bendrojo likvidumo rodiklis	1,16	0,64
Greitojo padengimo rodiklis	1,11	0,59

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	-	9.066	9.376	41.409	62.513	122.364
Nuomos įsipareigojimai	-	75	335	706	1.247	2.363
Kiti įsipareigojimai	8.246	60	278	-	-	8.584
Prekybos mokėtinos sumos	-	10.429	-	-	-	10.429
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	8.246	19.630	9.989	42.115	63.760	143.740
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	-	7.482	12.900	39.412	13.302	73.096
Nuomos įsipareigojimai	28	122	580	1.278	-	2.008
Kiti įsipareigojimai	15.672	62	1.431	-	-	17.165
Prekybos mokėtinos sumos	-	6.942	25	-	-	6.967
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	15.672	14.514	14.478	39.992	14.580	99.236

Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	9.066	9.376	41.409	62.513	122.364
Nuomos įsipareigojimai	69	318	622	1.221	2.230
Kiti įsipareigojimai	60	278	-	-	338
Prekybos mokėtinos sumos	8.151	-	-	-	8.151
2020 m. gruodžio 31 d. likutis	17.346	9.972	42.031	63.734	133.083
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis	7.482	12.720	39.412	13.302	72.916
Nuomos įsipareigojimai	22	105	497	1.233	1.857
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	62	1.431	-	-	1.493
Prekybos mokėtinos sumos	4.166	25	-	-	4.191
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	11.732	14.281	39.909	14.535	80.457

Kredito rizika

Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų, kito finansinio turto, gautinų dotacijų ir biržos dalyvių pervestų lėšų, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų kreditingumo vertinimas, bei identifikavus nuokrypius nuo mokėjimų už teikiamas paslaugas administravimo apraše numatytų kriterijų ne tik individualiai vertinama rizika susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui, savalaikiai gauna papilomas užtikrinimo priemones tokiu būdu ją eliminuodama.

Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo (12 Pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika. Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan. Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis norėdamas pateikti pavedimus pirkti privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t. y. avansą arba banko garantiją).

Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Palūkanų normos rizika

Grupė 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų norma yra susijusi su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje, Grupė per 2020 m. ir 2019 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%.

Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

EURIBOR padidėjimas baziniais punktais	Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų
+100	(476)

Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja įvairūs svyravimai tarptautinėse rinkose. Grupė per 2020 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

Koncentracijos rizika

Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 92 proc. (2019 m. gruodžio 31 d. - 94 proc.) visų Bendrovės prekybos gautinų sumų. Tačiau praradus pirkėjus ir tuo pačiu mažėjant perduodamų dujų kiekiui, dujų perdavimo paslaugų kainos didėtų, kaip tai reglamentuoja VERT patvirtinta valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

T faktinė vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną.

Grupės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautos ir suteiktos paskolos ir nuomos įsipareigojimai.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:
a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
b) Ilgalaikių gautų ir suteiktų paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Grupė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3).

1. PALYGINAMOSIOS INFORMACIJOS KOREGAVIMAI

Naujų vartotojų prijungimo pajamų pripažinimo apskaitos politikos keitimo įtaka

Nuo 2018 m. iki 2020 m. Bendrovėje įmokos už naujų vartotojų prijungimą prie perdavimo tinklo buvo pripažįstamos pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas buvo prijungiamas. Toks apskaitos principas buvo taikomas remiantis Bendrovės vertinimu, kad vartotojo prijungimas yra atskiras įvykdymo įsipareigojimas, kaip tai apibrėžia 15 TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“. Dėl šios priežasties priėmus 15 TFAS, t. y. sudarant finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d., 1.467 tūkst. Eur neamortizuotų prijungimo įmokų buvo pripažinta nepaskirstytuoju pelnu „Nuosavo kapitalo pokyčių“ ataskaitoje. Įmokos už naujų vartotojų prijungimą yra pripažįstamos pajamomis per tokį laikotarpį, kuris atitinka geriausią santykių su klientais laikotarpio trukmės įvertį, skirtingai nuo prieš tai taikyto pajamų pripažinimo metodo, kai naujų vartotojų prijungimo įmokos buvo pripažįstamos pajamomis iš karto. Bendrovės vadovybės vertinimu, vartotojų prijungimo mokesčio pajamos yra tiesiogiai susijusios su Bendrovės perdavimo paslaugos teikimu būsimaisiais laikotarpiais, kuriais ir bus naudojamas Bendrovės sukurtas turtas, nes pati prijungimo įmokos be būsimų perdavimo paslaugų nesuteikia naudos klientui.

Sudarant finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d., buvo atliktas retrospektyvus finansinių ataskaitų straipsnių taisymas. Atliekant retrospektyvų koregavimą, neamortizuota prijungimo ir papildomos prijungimo įmokos dalis, sumokėta pagal visas sutartis, kurios nebuvo užbaigtos iki 2019 m. sausio 1 d. ir sudarė 2.268 tūkst. Eur, buvo pripažinta sutartiniais įsipareigojimais. 2019 m. sutartiniai įsipareigojimai sumažinti 825 tūkst. Eur dėl perskaičiuotos papildomos prijungimo įmokos. Abu šie sutarčių pasikeitimai buvo apskaityti perspektyviai, kadangi sutartyje prieš ir po pakeitimų buvo tik vienas įvykdymo įsipareigojimas, apimantis perdavimo paslaugų teikimą.

Koregavimo įtaka Grupės finansiniams rodikliams pateikiama žemiau (įtaka palyginamiesiems Bendrovės rezultatams sutampa su įtaka Grupės rezultatams):

2020 metinis pranešimas | 110
Atgal į turinį

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
tūkst. Eur | 2019 m. gruodžio 31 d. iki koregavimo | Koregavimo įtaka | 2019 m. gruodžio 31 d. (po koregavimo)
---|---|---|---
A. Ilgalaikis turtas | 209.346 | 211 | 209.557
IV. Atidėtojo mokesčio turtas | 3.069 | 211 | 3.280
C. Nuosavas kapitalas | 137.854 | (1.194) | 136.660
III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | 11.485 | (1.194) | 10.291
D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 118.275 | 1.405 | 119.680
I.# KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
tūkst. Eur

	2019 m. sausio 1 d. (iki koregavimo)	Koregavimo įtaka	2019 m. sausio 1 d. (po koregavimo)
A. Ilgalaikis turtas	208.912	340	209.252
IV. Atidėtojo mokesčio turtas	3.157	340	3.497
C. Nuosavas kapitalas	131.242	(1.928)	129.314
III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	(20.479)	(1.928)	(22.407)
D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	116.490	2.268	118.758
I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai	57.688	2.215	59.903
I.3 Sutarčių įsipareigojimai	-	2.215	2.215
II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	58.802	53	58.855
II.6 Gauti išankstiniai apmokėjimai	10.099	53	10.152

KONSOLIDUOTOJI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

tūkst. Eur

	Grupė 2019 m. (iki koregavimo)	Koregavimo įtaka	Grupė 2019 m. (po koregavimo)
I. Pajamos	54.756	863	55.619
III. Veiklos pelnas	14.212	863	15.075
V. Pelnas prieš apmokestinimą	13.871	863	14.734
VI. Pelno mokestis	(2.033)	(129)	(2.162)
VI.2. Atidėtasis pelno mokestis	(88)	(129)	(217)
VII. Grynasis pelnas (nuostoliai)	11.838	734	12.572

KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

tūkst. Eur

	Grupė 2019 m. (iki koregavimo)	Koregavimo įtaka	Grupė 2019 m. (po koregavimo)
I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai)	11.838	734	12.572
I.6. Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	2.031	129	2.160
I.9 Dotacijų (atidėtųjų pajamų) amortizacija	661	(825)	(164)
I.15 Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	3.451	(38)	3.413

27. ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

Teisiniai ginčai

Šiuo metu Bendrovė dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – SGD terminalo lėšos) priteisimo iš AB „Achema“ yra pradėjusi dvi civilines bylas. Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius ir SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinų sumų kredito rizikos nepatiria.

Taip pat, teismuose yra nagrinėjama byla dėl Bendrovės pirkimų komisijos sprendimų dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto rangos darbų pirkimo metu teisėtumo (pirkimo Nr. 381642). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. paskelbė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistu (liko nepakeisti ir pirkimo rezultatai). Šiuo metu ieškovas byloje yra pateikęs kasacinį skundą, kuris yra priimtas ir 2021 m. sausio 27 d. buvo nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. 2021 m. kovo 3 d. nutartimi LAT nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimai

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose už 44.9 mln. eurų (2019 m. gruodžio 31 d. – 137.4 mln. eurų). 2020 m. ilgalaikio turto įsipareigojimo sumoje 32.5 mln. Eur sudaro įsipareigojimai dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekto rangovams ir įrangos tiekėjams, kurių 44,85 % dalis numatoma finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Taip pat Bendrovė yra įsipareigojusi papildomai kompensuoti GAZ-SYSTEM S.A 54,9 mln. Eur sumą už Lietuvos – Lenkijos dujotiekio statybos darbus Lenkijos pusėje. Šią sumą numatoma kompensuoti CEF (Connecting Europe Facility) fondo lėšomis, kuri sudarytų 50% dalį, kita dalis bus įtraukta į dujų perdavimo kainas.

28. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, dukterine įmone, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe ir jų artimais šeimos nariais. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/.

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• UAB „Epso-G“ grupės įmonės:
  • Litgrid AB (bendri akcininkai);
  • UAB „Tetas“ (bendri akcininkai);
  • UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai).
• Bendrovės dukterinė įmonė UAB GET Baltic;
• UAB „Ignitis grupė“ įmonės:
  • AB „Energijos skirstymo operatorius“;
  • UAB „Ignitis“;
  • UAB „Ignitis gamyba“.
• UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“
• Kitos valstybės kontroliuojamos įmonės:
  • AB „Klaipėdos nafta“;
  • VĮ Ignalinos atominė;
  • UAB „Geoterma“;
  • Kitos valstybės valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės;
• Vadovybė.

Žemiau pateiktose lentelėse pateikiami Bendrovės likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d.:

2020 m. gruodžio 31 d. Grupė

	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB „EPSO - G“	130	-	-	7.852	18	69
UAB „TETAS“	16	1	-	-	-	-
AB „Ignitis gamyba“	7	2) 38.726	2) 2.068	-	2.365	-
AB „Energijos skirstymo operatorius“	188	468	49	-	-	-
UAB „Ignitis“	54.457	2) 35.848	2) 3.098	-	4.693	2) -
UAB „Transporto valdymas“	358	-	-	-	41	-
AB „Klaipėdos nafta“	35.729	2) 2	-	-	7.240	2) -
VĮ Ignalinos atominė	-	160	2) 20	-	-	-
UAB „Geoterma“	-	-	110	-	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	73	-	-	-	6	-
Viso	90.958	75.205	5.345	7.852	14.363	69

2019 m. gruodžio 31 d. Grupė

	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB „EPSO - G“	108	-	-	6.452	21	5
UAB „TETAS“	2	-	-	-	1	-
UAB „Ignitis gamyba“	8	21.653	2.037	-	12.242	-
AB „Energijos skirstymo operatorius“	178	941	84	-	2	-
UAB „Ignitis“	58.329	2) 41.165	2) 4.191	-	4.937	2) -
AB „Klaipėdos nafta“	67.724	2) 2	1) -	-	10.156	2) -
VĮ Ignalinos atominė	-	242	2) 29	-	-	-
UAB „Geoterma“	-	-	110	2) -	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	138	-	-	-	8	-
Viso	126.487	64.003	6.451	6.452	27.367	5

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė

	Pirkimai	Pardsavimai	Gautinos sumos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB GET Baltic	3.870	1) 109	1) 54	312	1) -	-
UAB „EPSO - G“	130	-	-	7.852	18	69
UAB „TETAS“	16	1	-	-	-	-
AB „Ignitis gamyba“	2	19.063	2) 2.068	-	1	-
AB „Energijos skirstymo opertorius“	188	467	49	-	-	-
UAB „Ignitis“	29.601	2) 27.004	2) 3.097	-	4.155	2) -
UAB „Transporto valdymas“	352	-	-	-	40	-
AB „Klaipėdos nafta“	35.729	-	-	-	7.240	2) -
VĮ Ignalinos atominė	-	160	2) 20	-	-	-
UAB „Geoterma“	-	-	110	-	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	67	-	-	-	6	-
Viso	69.955	46.804	5.398	7.852	11.772	69

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė

	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Gautos paskolos	Mokėtinos sumos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB GET Baltic	7.072	1) 80	1) 16	-	354	1) 5
UAB „EPSO - G“	108	-	-	6.272	21	-
UAB „TETAS“	2	-	-	-	1	-
UAB „Ignitis gamyba“	8	19.934	2) 2.037	-	-	-
AB „Energijos skirstymo opertorius“	178	940	84	-	2	-
UAB „Ignitis“	32.284	2) 40.782	2) 4.190	-	4.184	2) -
AB „Klaipėdos nafta“	67.724	2) -	-	-	10.156	2) -
VĮ Ignalinos atominė	-	242	2) 29	-	-	-
UAB „Geoterma“	-	-	110	2) -	-	-
Kitos valstybės valdomos įmonės	133	-	-	-	7	-
Viso	107.509	61.978	6.466	6.272	14.725	5

1) Bendrovė yra UAB GET Baltic gamtinių dujų biržos dalyvis ir yra sudariusi Gamtinių dujų biržos dalyvio sutartį. Sutartis yra standartinės formos, suteikianti lygias teises veikti biržoje, kaip ir kiti gamtinių dujų rinkos dalyviai. Suma sudaro pirkimus per šią biržą.
2) Įskaitant SGDT lėšos.

2017 m. kovo 30 d. Bendrovė ir UAB GET Baltic pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė galėjo suteikti UAB GET Baltic iki 200 tūkst. eurų sumos paskolą. Paskolos metinė palūkanų norma kintama, susidedanti iš kintamosios palūkanų dalies 1 mėn. EURIBOR ir pridedant pastovią 1,5 proc. dydžio maržą. Paskola grąžinta 2019 m.

Iš susijusių šalių gautinoms ir joms mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laiku nuo 15 iki 30 dienų. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.

Išmokos vadovybei

	Grupė 2020 m.	Grupė 2019 m.	Bendrovė 2020 m.	Bendrovė 2019 m.
Išmokos susijusios su darbo santykiais	539	674	455	618
Išmokos valdybos nariams	38	26	38	26
Viso	577	700	493	644

Grupės ir Bendrovės vadovybe yra laikoma Generalinis direktorius, technikos, teisės ir administravimo, komercijos, pažangos ir finansų direktoriai. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto perleidimo.

29. NEAUDITO PASLAUGOS

2020 m. finansines ataskaitas audituojanti įmonė suteikė mokesčių ir apskaitos konsultacijų paslaugų už 3 tūkst. Eur. 2019 m. finansines ataskaitas audituojanti įmonė kitų paslaugų Grupei ir Bendrovei neteikė.

30.# KAPITALO VALDYMAS

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 proc. jos įstatinio kapitalo. 2020 m. ir 2019 m. Bendrovė tenkino šį reikalavimą. Nėra jokių kitų Bendrovės viduje ar išorėje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui.

31. POBALANSINIAI ĮVYKIAI

Pobalansinių įvykių, kurie galėtų daryti reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos, nebuvo.

---

UAB „PricewaterhouseCoopers“
J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB „Amber Grid“ akcininkams

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2020 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų bei konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomonė atitinka 2021 m. kovo 29 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės ir Grupės atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

• 2020 m. gruodžio 31 d. atskiroji ir konsoliduotoji finansinės būklės ataskaita;
• tuomet pasibaigusių metų atskirosios ir konsoliduotosios pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitos;
• tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
• tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita;
• ir atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 29 pastaboje.

Mūsų audito metodika

Apžvalga

• Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 690 tūkst. Eur
• Bendras reikšmingumo lygis Grupei yra 729 tūkst. Eur
• Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą. Grupės mastu patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome audito procedūras atrinktiems finansinių ataskaitų straipsniams, kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą. Mūsų pilnos apimties auditas apėmė 96 % Grupės turto ir 97 % pajamų.
• Ilgalaikio materialiojo turto vertė
• Apskaitos politikos keitimas – naujų vartotojų prijungimo įmokos

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei	690 tūkst. Eur
Bendras reikšmingumo lygis Grupei	729 tūkst. Eur

Reikšmingumo lygis Grupės audito apimtis

5 % nuo pelno prieš apmokestinimą	Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas

Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pelną prieš apmokestinimą, nes, mūsų nuomone, būtent šiuo kriterijumi remiamasi vertinant Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatus. Pasirinkome 5% rodiklį, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo reikšmingumo lygio ribose. Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 69 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis audito dalykas

| Pagrindinis audito dalykas | Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką # Pagal anksčiau taikytą pajamų pripažinimo metodą naujų vartotojų prijungimo įmokos buvo traktuojamos kaip atskiras veiklos įsipareigojimas ir pripažįstamos pajamomis tam tikru laiko momentu, kai suteikiamos prijungimo paslaugos. Dėl minėto apskaitos politikos pakeitimo finansinėse ataskaitose atliktas palyginamosios informacijos retrospektyvus taisymas. Bendrovės ir Grupės 2019 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytasis pelnas sumažėjo 1 194 tūkst. Eur, o sutarčių įsipareigojimai padidėjo 1 405 tūkst. Eur, palyginus su anksčiau pateiktomis sumomis.

Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl apskaitos politikos pakeitimo poveikio Bendrovei ir Grupei reikšmingumo ir dėl to, kad savanoriškas apskaitos politikos pakeitimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus. Su vadovybe aptarėme apskaitos politikos pakeitimo pobūdį ir priežastis bei išsiaiškinome dabartinę apskaitos politiką. Mes įvertinome, ar dėl apskaitos politikos pakeitimo finansinės ataskaitos pateikia patikimą ir labiau aktualią informaciją apie Bendrovės ir Grupės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus, taip pat įvertinome šiame verslo sektoriuje taikomą praktiką. Šiam tikslui taip pat pasikonsultavome su savo vidaus TFAS ekspertais. Mes sutikrinome koregavimus, atliktus dėl apskaitos politikos pakeitimo, su gautais pagrindžiančiais įrodymais. Mes taip pat įvertinome 2.15, 26 ir kitose pastabose, kuriose buvo atliktas palyginamosios informacijos taisymas, atskleistos informacijos pakankamumą.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą. Todėl atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą ir, atsižvelgiant į reikšmingumą ir rizikos požymius, patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome audito procedūras atrinktiems Bendrovės patronuojamosios įmonės UAB „Get Baltic“ finansinių ataskaitų straipsniams, kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą.

Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Konsoliduotojo metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

• finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
• konsoliduotasis metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Bendrovė ir Grupė savanoriškai parengs socialinės atsakomybės ataskaitą, kuri bus pateikiama atskirai.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

• nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
• išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
• įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
• padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
• surengiame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato (angl. ESEF) reikalavimams

Vadovaujantis mūsų sutartimi, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninis ataskaitų teikimo formatas už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (toliau – Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninis ataskaitų teikimo formatas) atitinka nustatytus reikalavimus.

Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas

Bendrovės vadovybė pritaikė Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninį ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d.# Nepriklausomo auditoriaus išvada dėl ESEF reglamento taikymo

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroniniam ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninis ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti. Bendrovės vadovybė paprašė, kad išvadą dėl ESEF reglamento taikymo parengtume savanorišku pagrindu. Šią išvadą ketinama skelbti kartu su atskirosiomis ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninio ataskaitų pateikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą.

Mūsų atsakomybė

Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninis ataskaitų teikimo formatas atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos peržvalgas“. Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kuriomis gautume pakankamą užtikrinimą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninis ataskaitų pateikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

Atliktų procedūrų apibendrinimas

Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninis ataskaitų pateikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais buvo parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:

• supratimą vidaus kontrolės sistemos ir procesų, kurie svarbūs Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• pakankamų ir tinkamų įrodymų gavimą dėl ženklinimo procesui taikomų kontrolės priemonių efektyvumo, kai reikšmingo iškraipymo rizikų įvertinimas apima lūkestį, kad minėtos kontrolės priemonės veikia efektyviai, arba kai kitos negu kontrolės priemonių testai procedūros pačios savaime negali pateikti pakankamų ir tinkamų įrodymų;
• įvertinimą, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į elektroninio ataskaitų pateikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente;
• įvertinimą, ar Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Išvada

Remiantis atliktomis procedūromis, mūsų nuomone, Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų elektroninis ataskaitų pateikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.

Paskyrimas

Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 23 d. ir nenutrūkstamas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė 3 metus. Po dvejų metų pertraukos 2020 m. rugsėjo 18 d. buvome vėl paskirti auditoriais, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis apima 4 metus. Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377

Vilnius, Lietuvos Respublika
2021 m. kovo 30 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada