Rokiskio Suris

Annual Report (ESEF) • Apr 30, 2025

Report 48510000PW42N5W74S872024-01-012024-12-31iso4217:EUR48510000PW42N5W74S872023-01-012023-12-31iso4217:EURxbrli:shares48510000PW42N5W74S872024-12-3148510000PW42N5W74S872023-12-3148510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:SharePremiumMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:OtherReservesMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMemberifrs-full:PreviouslyStatedMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:PreviouslyStatedMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:SharePremiumMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:OtherReservesMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMemberifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:FinancialEffectOfChangesInAccountingPolicyMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872022-12-3148510000PW42N5W74S872023-01-012023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872023-01-012023-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872023-01-012023-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872023-01-012023-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872023-01-012023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872023-01-012023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872023-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872023-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872023-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872024-01-012024-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872024-01-012024-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872024-01-012024-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872024-01-012024-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872024-01-012024-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872024-01-012024-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember48510000PW42N5W74S872024-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember48510000PW42N5W74S872024-12-31ifrs-full:SharePremiumMember48510000PW42N5W74S872024-12-31ifrs-full:CapitalRedemptionReserveMember48510000PW42N5W74S872024-12-31ifrs-full:TreasurySharesMember48510000PW42N5W74S872024-12-31ifrs-full:OtherReservesMember48510000PW42N5W74S872024-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember Vadovo žodis Gerbiami kolegos, partneriai ir visi, kurie esate su mumis, 2024 metai įeis į AB „Rokiškio sūris“ istoriją kaip finansine prasme sėkmingiausi metai, kokius kada nors esame turėję. Pasiekėme rekordines pajamas – tai ne tik skaičius, bet ir mūsų žmonių profesionalumo, partnerių pasitikėjimo ir tvirtos krypties rezultatas. Dar viena itin džiuginanti žinia – ženkliai išaugęs pelnas, lyginant su 2023 metais. Nepaisant to, kad perdirbto žaliavinio pieno kiekis per metus sumažėjo, mūsų gebėjimas dirbti efektyviai, gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją bei sėkmingai valdyti veiklos procesus, leido pasiekti šį rezultatą. Eksporto srityje taip pat turime kuo didžiuotis. Eksporto apimtys išaugo tiek finansine, tiek kiekybine prasme. Tai rodo, kad mūsų produktai yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 2024-aisiais tęsėme darbuotojų gerovės politiką – vidutinis atlyginimas įmonėje didėjo apie 6%. Taip pat skyrėme lėšų mokymams, tobulėjimui, seminarams – tai mūsų ilgalaikė investicija į komandos kompetenciją ir augimą. Svarbus 2024 metų aspektas – sėkmingai užbaigti investiciniai projektai, tokie kaip: ilgo nokinimo sūrio sandėliavimo patalpų statyba ir varškės gamybos plėtra. Tačiau dar svarbiau, kad pradėjome du ypač reikšmingus projektus, kurie leis mums išlaikyti lyderystę pieno sektoriuje ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Tvarumo strategiją nuosekliai tęsiame: nuo atsakingo žaliavų naudojimo iki energijos efektyvumo bei socialinių iniciatyvų. Kaip ir anksčiau, tikime, kad tik darniai augantis verslas gali būti ilgalaikis. 2025 metams keliame aiškius tikslus: laiku ir kokybiškai įgyvendinti suplanuotas investicijas, būti patikimu partneriu pieno pardavėjams, ir, svarbiausia – skatinti mūsų darbuotojų tobulėjimą, nes tai yra pamatas visiems kitiems pasiekimams. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidedate prie mūsų bendros sėkmės. Kiekviena diena rodo, kad mūsų vizija – Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai – nėra tik žodžiai, o tai, kuo mes gyvename ir dirbame. Kartu kuriame vertę, stipriname bendruomenes bei įgyvendiname užsibrėžtus tikslus. AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa 2 ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 2025.04.08 Vadovaudamiesi LR Vertybinių popierių įstatymo 12 straipsniu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes - AB „Rokiškio sūris“ Direktorius Dalius Trumpa ir Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas, patvirtiname, kad mūsų žiniomis AB „Rokiškio sūris“ 2024 metų audituotos finansinės ataskaitos ir 2024 m. metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir Bendrovės grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir pinigų srautus, taip pat, kad mūsų žiniomis Bendrovės vadovybės ataskaitoje bei konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Rokiškio sūris“ grupės būklė, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Direktorius Finansų direktorius Dalius Trumpa Antanas Kavaliauskas TURINYS Pelno/(nuostolių) ataskaita 7 Bendrųjų pajamų ataskaita 8 Finansinės būklės ataskaita 9 Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 10 Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 11 Pinigų srautų ataskaita 12 Aiškinamasis raštas 13 1. Bendroji informacija 13 2. Apskaitos principai 14 3. Finansinės rizikos valdymas 28 4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai 36 5. Informacija apie segmentus 37 6. Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos 39 7. Bendrosios ir administracinės sąnaudos 39 8. Kitos veiklos pajamos 40 9. Kiti veiklos (nuostoliai) / pelnas 40 10. Sąnaudos pagal jų pobūdį 40 11. Finansinės veiklos sąnaudos 41 12. Pelno mokestis 41 13. Vienai akcijai tenkantis pelnas 42 14. Ilgalaikis materialusis turtas 42 15. Nematerialusis turtas 44 16. Investicijos į patronuojamąsias įmones 45 17. Atidėtasis pelno mokestis 46 18. Suteiktos paskolos 47 19. Atsargos 48 20. Prekybos ir kitos gautinos sumos 48 21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 49 22. Akcinis kapitalas 50 23. Nuosavos akcijos 50 24. Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti 50 25. Paskolos 51 26. Ateinančio laikotarpio pajamos 52 27. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 52 28. Atidėjiniai 52 29. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai 53 30. Pinigų srautai iš įprastinės veiklos 53 31. Sandoriai su susijusiomis šalimis 54 32. Audito įmonės suteiktos paslaugos 56 33. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos principų pakeitimas 56 34. Karo Ukrainoje poveikis 60 35. Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo aspektai – atsižvelgiant į klimato kaitą ir su ja susijusią riziką 61 36. Įvykiai po balanso datos 61 VADOVYBĖS ATASKAITA 63 37. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta vadovybės ataskaita 63 38. Pagrindiniai duomenys apie emitentą 63 39. Informacija apie Bendrovės įmonių grupę 63 40. Bendrovės ir įmonių grupės pagrindinės veiklos pobūdis 64 41. Grupės strategija ir tikslai 64 42. Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai 65 43. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos 70 INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ 71 44. Įmonių Grupės veiklos aplinka 71 45. Įmonių grupės pardavimai 75 46. Produktai, prekės ženklai ir pasiekimai 77 47. Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas 80 48. AB „Rokiškio sūris“ įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimas 86 49. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus bei naudojamas apsidraudimo priemones 86 50. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai 87 51. Maisto sauga ir kokybė 87 52. Tyrimų ir plėtros veikla 89 53. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 90 54. Įmonių grupės veikla pagal segmentus 93 55. Investicijos 94 56. Grupės veiklos planai ir prognozės 95 INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 96 57. Informacija apie Bendrovės įstatinį kapitalą 96 58. Bendrovės sutartys su finansų maklerio įmonėmis 96 59. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 96 60. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai 98 61. Bendrovės įstatų keitimo tvarka 98 62. Informacija apie Bendrovės akcininkus 99 63. Akcininkų teisės 100 64. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą 100 65. Dividendai 101 BENDROVĖS VALDYMAS 103 66. Bendrovės valdymo organai 103 67. Bendrovės valdymo bei Bendrovė grupės organizacinė struktūra 103 VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS 104 68. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir sušaukimo tvarką 104 69. Bendrovės valdyba 106 70. Bendrovėje sudaryti komitetai 110 71. Bendrovės vadovybė 111 72. Darbuotojai 112 73. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo 115 INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS 116 74. AB “Rokiškio sūris” grupės susijusios šalys 116 75. Sandoriai su susijusiomis šalimis 116 76. Informacija apie emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 116 77. Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija 116 KITA INFORMACIJA 118 78. Informacija apie auditą 118 79. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 118 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ VALDYSENOS ATASKAITA 120 BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS 123 2024 M. ATLYGIO ATASKAITA 146 INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS 149 APIE ŠIĄ ATASKAITĄ 149 TVARUMO KLAUSIMŲ VALDYMAS 151 STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ 156 DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS 167 APLINKOSAUGOS SRITIS 184 E1 KLIMATO KAITA 184 E2 TARŠA 198 E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI 204 E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 209 E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA 213 ATITIKTIES ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTUI APŽVALGA 221 SOCIALINĖ DALIS 238 S1 SAVA DARBO JĖGA 238 S2 VERTĖS GRANDINĖS DARBUOTOJAI 253 S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS 259 S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI 264 VALDYSENOS DALIS 273 G1 VERSLO ETIKA 273 ATSAKINGAS INVESTAVIMAS IR INOVACIJŲ DIEGIMAS 283 Rodyklė 287 ETAS rodiklių sąrašas 287 Pelno/(nuostolių) ataskaita Grupė Bendrovė Pastabos 2024 2023 pertvarkyta 2024 2023 pertvarkyta Pardavimai 5 370 348 304 254 334 199 264 072 Pardavimų savikaina 10 (319 451) (261 336) (305 302) (247 846) Bendrasis pelnas 50 897 42 918 28 897 16 226 Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos 6,10 (15 729) (14 142) (11 354) (10 207) Bendrosios ir administracinės sąnaudos 7,10 (8 897) (8 551) (5 031) (5 372) Kitos veiklos pajamos 8 998 358 11 336 3 627 Kiti veiklos pelnas/(nuostoliai) 9 173 147 103 136 Veiklos pelnas 27 442 20 730 23 951 4 410 Finansinės veiklos sąnaudos 11 (1 841) (1 486) (1 841) (1 486) Pelnas/ prieš apmokestinimą 25 601 19 244 22 110 2 924 Pelno mokestis 12 (2 760) (3 003) (808) 44 Grynasis pelnas/(nuostoliai) 22 841 16 241 21 302 2 968 Grynasis pelnas/(nuostoliai) už metus priskirtinas: Bendrovės savininkams 22 841 16 241 21 302 2 968 Nekontroliuojančiai daliai - - - - 22 841 16 241 21 302 2 968 Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas/(nuostoliai) (EUR už vieną akciją) 13 0,73 0,46 0,68 0,08 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. Šias finansines ataskaitas patvirtino Valdyba ir 2025 m. balandžio 8 d. Valdybos vardu ją pasirašė Direktorius ir Finansų direktorius. Direktorius Finansų direktorius Dalius Trumpa Antanas Kavaliauskas 7 Bendrųjų pajamų ataskaita Grupė Bendrovė Pastabos 2024 2023 pertvarkyta 2024 2023 pertvarkyta Grynasis pelnas 22 841 16 241 21 302 2 968 Kitos bendrosios pajamos Elementai, kurie nebus perkelti į pelno/ (nuostolių) ataskaitą Kitos bendrosios pajamos už metus - - - - Bendrosios pajamos už metus 22 841 16 241 21 302 2 968 Bendrosios pajamos už metus priskirtinos: Bendrovės savininkams 22 841 16 241 21 302 2 968 Nekontroliuojančiai daliai - - - - 22 841 16 241 21 302 2 968 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. 8 Finansinės būklės ataskaita Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d Gruodžio 31 d Pastabos 2024 2023 2023 01 01 2024 2023 2023 01 01 TURTAS pertvarkyta pertvarkyta pertvarkyta pertvarkyta Ilgalaikis turtas Ilgalaikis materialusis turtas 14 55 123 57 468 56 411 42 961 44 365 41 751 Nematerialusis turtas 15 22 93 162 22 77 132 Investicijos į patronuojamąsias įmones 16 169 169 169 5 048 5 048 5 048 Išankstiniai apmokėjimai 20 11 464 536 827 11 464 536 827 Atidėtasis pelno mokesčio turtas 17 1 199 1 194 2 500 1 128 1 143 1 847 Suteiktos paskolos 18 1 757 1 803 2 213 1 724 1 767 2 174 69 734 61 263 62 282 62 347 52 936 51 779 Trumpalaikis turtas Atsargos 19 82 782 94 397 72 229 78 393 90 583 68 446 Suteiktos paskolos 18 1 335 1 539 2 896 1 335 1 539 2 896 Prekybos ir kitos gautinos sumos 20 58 504 54 466 56 675 49 279 44 941 62 762 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 777 923 139 803 923 91 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 21 4 244 3 896 3 401 56 237 1 149 147 642 155 221 135 340 129 866 138 223 135 344 Turto iš viso 217 376 216 484 197 622 192 213 191 159 187 123 AKCININKŲ NUOSAVYBĖ Priskirtina Bendrovės savininkams Akcinis kapitalas 22 9 362 10 402 10 402 9 362 10 402 10 402 Akcijų priedai 18 073 18 073 18 073 18 073 18 073 18 073 Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti 24 9 943 10 850 10 850 9 943 10 850 10 850 Nuosavos akcijos 23 (1 895) (2 251) (2 251) (1 895) (2 251) (2 251) Kiti rezervai 24 3 026 3 016 3 016 2 154 2 154 2 154 Nepaskirstytas pelnas 110 698 99 438 88 453 91 886 82 169 84 485 Akcininkų nuosavybės iš viso 149 207 139 528 128 543 129 523 121 397 123 713 ĮSIPAREIGOJIMAI Ilgalaikiai įsipareigojimai Finansinės skolos 25 1 750 3 850 5 950 1 750 3 850 5 950 Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas 17 - - - - - - Ateinančio laikotarpio pajamos 26 2 199 2 060 2 097 1 869 1 720 1 585 Gauti išankstiniai apmokėjimai 31(ii) - 1 896 2 126 - 1 896 2 126 Ilgalaikiai atidėjiniai 28 1 573 1 421 1 421 1 230 1 180 1 180 5 522 9 227 11 594 4 849 8 646 10 841 Trumpalaikiai įsipareigojimai Finansinės skolos 25 32 335 39 127 24 440 32 335 39 127 24 440 Ateinančio laikotarpio pajamos 26 310 500 399 310 307 206 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 27 28 343 25 616 30 208 24 313 21 466 25 583 Mokėtinas pelno mokestis 1 314 2 172 2 124 636 - 2 124 Trumpalaikiai atidėjiniai 28 345 314 314 247 216 216 62 647 67 729 57 485 57 841 61 116 52 569 Įsipareigojimų iš viso 68 169 76 956 69 079 62 690 69 762 63 410 Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso 217 376 216 484 197 622 192 213 191 159 187 123 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. 9 Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Pastabos Akcinis kapitalas Akcijų priedai Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Nuosavos akcijos Kiti rezervai Nepaskirstytas pelnas Iš viso Likutis 2023 m. sausio 1 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 15 105 84 485 136 664 Korekcija dėl apskaitos principo pakeitimo (33 pastaba) - - - - (12 951) - (12 951) Pertvarkytas likutis 2023 m. sausio 1 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 2 154 84 485 123 713 Grynasis pelnas - - - - - 2 968 2 968 Kitos bendrosios pajamos per metus - - - - - - - Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 2 968 2 968 - - - - - - - Sandoriai su savininkais Tantjemos - - - - - (33) (33) Dividendai 22 - - - - - (5 251) (5 251) Sandoriai su savininkais per metus iš viso - - - - - (5 284) (5 284) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) 10 402 18 073 10 850 (2 251) 2 154 82 169 121 397 Grynasis pelnas - - - - - 21 302 21 302 Kitos bendrosios pajamos per metus - - - - - - - Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 21 302 21 302 Sandoriai su savininkais Rezervo nuosavoms akcijoms suformacimas - - 6 300 - - (6 300) - Nuosavų akcijų įsigijimas - - - (7 891) - - (7 891) Nuosavų akcijų anuliavimas (1 040) - (7 207) 8 247 - - - Tantjemos - - - - - (34) (34) Dividendai 22 - - - - - (5 251) (5 251) Sandoriai su savininkais per metus iš viso (1 040) - (907) 356 - (11 585) (13 176) Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. 9 362 18 073 9 943 (1 895) 2 154 91 886 129 523 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. 10 Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Priskirtinas Bendrovės savininkams Pastabos Akcinis kapitalas Akcijų priedai Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Nuosavos akcijos Kiti rezervai Nepaskirstytas pelnas Iš viso Likutis 2023 m. sausio 1 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 25 922 88 453 151 449 Korekcija dėl apskaitos principo pakeitimo (33 pastaba) - - - - (22 906) - (22 906) Pertvarkytas likutis 2023 m. sausio 1 d. 10 402 18 073 10 850 (2 251) 3 016 88 453 128 543 Bendrosios pajamos Grynasis pelnas - - - - - 16 241 16 241 Kitos bendrosios pajamos per metus - - - - - - - Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 16 241 16 241 Sandoriai su savininkais Tantjemos - - - - - (5) (5) Dividendai 22 - - - - - (5 251) (5 251) Sandoriai su savininkais per metus iš viso - - - - - (5 256) (5 256) Likutis 2023 m. gruodžio 31 d 10 402 18 073 10 850 (2 251) 3 016 99 438 139 528 Bendrosios pajamos Grynasis pelnas - - - - - 22 841 22 841 Kitos bendrosios pajamos per metus - - - - - - - Bendrųjų pajamų per metus iš viso - - - - - 22 841 22 841 Sandoriai su savininkais Rezervo nuosavoms akcijoms suformacimas - - 6 300 - - (6 300) - Nuosavų akcijų įsigijimas - - - (7 891) - - (7 891) Nuosavų akcijų panaikinimas (1 040) - (7 207) 8 247 - - - Pervedimai į privalomąjį rezervą - - - - 10 (10) - Tantjemos - - - - - (20) (20) Dividendai 22 - - - - - (5 251) (5 251) Sandoriai su savininkais per metus iš viso (1 040) - (907) 356 10 (11 581) (13 162) Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. 9 362 18 073 9 943 (1 895) 3 026 110 698 149 207 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. 11 Pinigų srautų ataskaita Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. pasibaigę metai pasibaigę metai Pastabos 2024 2023 2024 2023 Pagrindinė veikla Pinigų srautai iš įprastinės veiklos 30 32 760 4 289 18 196 (1 912) Sumokėtos palūkanos (1 841) (1 486) (1 841) (1 486) Sumokėtas pelno mokestis (2 447) (1 586) (793) (1 534) Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 28 472 1 217 15 562 (4 932) Investicinė veikla Ilgalaikio materialiojo turto pirkimai 14 (7 685) (10 504) (5 576) (8 810) Nematerialiojo turto pirkimai 15 (3) (5) - 28 Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo 30 394 408 325 164 Kitų paskolų susigrąžinimas 202 1 685 202 1 685 Gautos palūkanos 998 358 998 358 Gauti dividendai 31 - - 10 338 3 259 Grynieji pinigų srautai panaudoti investicinėje veikloje (6 094) (8 058) 6 287 (3 316) Finansinė veikla Išmokėti dividendai 22 (5 251) (5 251) (5 251) (5 251) Nuosavų akcijų pirkimas (7 891) - (7 891) - Grąžintos ilgalaikės paskolos (2 100) (2 100) (2 100) (2 100) Sąskaitos perviršio grynasis pokytis (6 788) 14 687 (6 788) 14 687 Grynieji pinigų srautai panaudoti finansinėje veikloje (22 030) 7 336 (22 030) 7 336 Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis (sumažėjimas) 348 495 (181) (912) Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje 21 3 896 3 401 237 1 149 Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje 21 4 244 3 896 56 237 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis. 12 Aiškinamasis raštas 1. Bendroji informacija AB „Rokiškio sūris” (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. Bendrovės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva. AB „Rokiškio sūris” pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, lieso pieno miltų ir kitų pieno produktų gamyba ir prekyba. AB „Rokiškio sūris” akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius” Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis RSU1L). Bendrovės pagrindiniai akcininkai yra išvardinti 31 pastaboje. Antanas Trumpa ir Dalius Trumpa yra galutiniai kontroliuojantys asmenys. Konsoliduotą grupę sudaro Bendrovė ir penkios patronuojamosios įmonės (2023 m. – Bendrovė ir penkios patronuojamosios įmonės) (toliau – Grupė). Lentelėje pateikiama informacija apie Grupės įmones ir filialus pateikiama: Įsigijimo metai Pagrindinė veikla Grupės dalis (%) gruodžio 31 d. Patronuojamosios įmonės 2024 2023 UAB „Rokiškio pienas“ 2006 Pieno produktų pardavimas 100 100 UAB „Rokiškio pieno gamyba“ 2013 Pieno produktų gamyba 100 100 SIA „Jekabpils piena kombinats“ 2005-2011 Žaliavinio pieno surinkimas 100 100 SIA „Kaunata“ * 2010 Žaliavinio pieno surinkimas 60 60 UAB „DairyHub.LT 2021 Pieno produktų gamyba 100 100 * Ši patronuojamoji įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės ataskaitoje dėl jos nereikšmingumo (žr. 16 Pastabą). Visos pirmiau nurodytos patronuojamosios įmonės yra įregistruotos Lietuvoje, išskyrus SIA „Jekabpils piena kombinats“ ir SIA „Kaunata“, kurios yra įregistruotos Latvijoje. Per 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 718 (2023 m. – 763 darbuotojai). Per 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 155 (2023 m. – 1 205 darbuotojai). 13 2. Apskaitos principai 2.1 Rengimo pagrindas Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje. Finansinės ataskaitos parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu ir istorinės įsigijimo savikainos samprata. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais. Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas. Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata. Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip. Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų (4 pastaba). Standartų pataisos ir aiškinimai (a) Nauji ir/arba pakeisti standartai bei jų aiškinimai, kurie taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d.: Šiuo metu galioja toliau išvardinti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai, kuriuos Grupė pritaikė ataskaitiniu periodu: 16-ojo TFAS „Nuoma“ nuomos įsipareigojimo pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriuose pataisos pateikia reikalavimą pardavėjui-nuomininkui nustatyti „lizingo įmokas“ arba „pataisytas lizingo įmokas“ taip, kad pardavėjas-nuomininkas nepripažintų jokios pelno ar nuostolių sumos, susijusios su pardavėjo-nuomininko pasilikta naudojimo teise; 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ įsipareigojimų klasifikavimo į trumpalaikius ir ilgalaikius pataisos reikalauja, kad ūkio subjekto teisė atidėti įsipareigojimo apmokėjimą bent dvylikai mėnesių po ataskaitinio laikotarpio turi būti pagrįsta ir turi egzistuoti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimo klasifikavimui įtakos neturi tikimybė, kad įmonė pasinaudos teise atidėti atsiskaitymą mažiausiai dvylikai mėnesių po ataskaitinio laikotarpio; 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ilgalaikių įsipareigojimų su finansiniais rodikliais pataisos. Jei ūkio subjekto teisė atidėti įsipareigojimo apmokėjimą priklauso nuo to, ar ūkio subjektas atitinka nurodytas sąlygas, tokios sąlygos turi įtakos tam, ar ta teisė egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, jei ūkio subjektas turi įvykdyti sąlygą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba anksčiau, o ne tuo atveju, jei ūkio subjektas privalo laikytis sąlygų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Pataisomis taip pat paaiškinama sąvokos „atsiskaitymas“ reikšmė klasifikuojant įsipareigojimą kaip trumpalaikį ar ilgalaikį; 14 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimai“ pataisos „Tiekėjų finansavimo susitarimai“, kurios nustato papildomus atskleidimo reikalavimus apie įmonės tiekėjo finansavimo susitarimus. Pakeitimais taip pat paaiškinamos tiekėjų finansavimo susitarimų ypatybės. Aukščiau išvardintų standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas, neturėjo reikšmingos įtakos Grupės konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, todėl nebuvo išsamiai atskleidžiamas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. (b) Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai išleisti TASV, priimti ES, bet dar neįsigalioję ir nėra Bendrovėje/Grupėje taikomi anksčiau Šių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pasirašymo dieną Grupė nepritaikė anksčiau laiko šių naujų ir peržiūrėtų TFAS standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję: 21-ojo TAS „Užsienio valiutos kurso pokyčių įtaka“ pataisos „Keičiamumo trūkumas“, kurios nustato reikalavimus įvertinti, kada valiuta yra keičiama į kitą valiutą, o kada ne. Pataisose reikalaujama, kad ūkio subjektas įvertintų momentinį valiutos keitimo kursą, kai nustato, kad valiuta nekeičiama į kitą valiutą. (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiuo metu Grupė vertina šių naujų apskaitos standartų ir pataisų poveikį. Grupės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Grupės konsoliduotosioms finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu. (c)Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai, kurie dar nėra įsigalioję ir kurie dar nėra patvirtinti ES: Šiuo metu galiojančių standartų, jų pataisų ir išaiškinimų pakeitimai, kurie dar nebuvo patvirtinti ES (žemiau esančios galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi) yra pateikti žemiau: 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimai“ „Finansinių priemonių klasifikavimo ir vertinimo pataisos“ pakeičia 9-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS reikalavimus dėl finansinų įsipareigojimų pripažinimo nutraukimo, finansinio turto klasifikavimo ir atskleidimo (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau); Metiniai TFAS patobulinimai – 11-ojo leidimo pataisos pristatė smulkius patobulinimus 1-ajame TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą“, 7-ajame TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimai“, 9-ajame TFAS „Finansinės priemonės“, 10-ajame TFAS „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ ir 7-ajame TAS „Pinigų srautų ataskaita“ (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau); 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimai“ pataisos „Susitarimai dėl nuo gamtos priklausomos elektros energijos“ buvo parengtos siekiant patobulinti šių susitarimų atskleidimus finansinėse ataskaitose. Standartai buvo papildyti naujais atskleidimo reikalavimais, kuriais siekiama padėti investuotojams suprasti tokių susitarimų įtaką veiklos rezultatams ir pinigų srautams (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau); 18-asis TFAS „Finansinių ataskaitų pateikimas ir atskleidimas“ pakeičia TAS 1 „Finansinių ataskaitų pateikimas“. 18-ajame TFAS nustatomi svarbūs nauji finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimai (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2027 m. sausio 1 d. arba vėliau); 15 19-asis TFAS „Dukterinės įmonės be viešosios atskaitomybės: atskleidimas“ leidžia sumažinti atskleidimo reikalavimus tuo pačiu laikantis kitų TFAS pripažinimo, vertinimo ir pateikimo reikalavimų dukterinėms įmonėms, kurioms nėra privaloma viešoji atskaitomybė, tačiau kurių patronuojančioji įmonė taiko TFAS apskaitos standartus savo konsoliduotose finansinėse ataskaitose (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2027 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiuo metu Grupė vertina šių naujų apskaitos standartų ir pataisų poveikį. Grupės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Grupės konsoliduotosioms finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu. 2.2 Grupės apskaita (konsolidavimas) (a) Patronuojamosios įmonės Patronuojamosios įmonės yra tie ūkio subjektai, į kuriuos investuojama, kuriuos Grupė kontroliuoja, nes Grupė (i) turi teisę vadovauti subjektų, į kuriuos investuojama, svarbiai veiklai, kuri turi reikšmingos įtakos jų grąžai, (ii) gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir iii) gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydį. Reikšmingų teisių, įskaitant reikšmingas potencialias balsavimo teises, egzistavimas ir įtaka yra vertinami nustatant, ar Grupė turi galią valdyti kitą ūkio subjektą. Kad teisė būtų reikšminga, jos turėtojas turi turėti praktinę galimybę pasinaudoti šia teise, kai reikia priimti sprendimus dėl vadovavimo ūkio subjekto, į kurį investuojama, svarbiai veiklai. Grupė gali turėti galią valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama, net tada, kai ji turi mažiau nei daugumą balsavimo teisių ūkio subjekte, į kurį investuojama. Tokiu atveju Grupė įvertina savo turimos balsavimo teisių dalies dydį, palyginti su kitų balsavimo teisių turėtojų turimomis balsavimo teisėmis ir jų pasiskirstymu, kad nustatytų, ar ji turi de facto galią valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama. Kitų investuotojų apsaugos teisės, pvz., susijusios su esminiais ūkio subjekto, į kurį investuojama, veiklos pokyčiais arba taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis, netrukdo Grupei kontroliuoti ūkio subjekto, į kurį investuojama. Patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai kontrolė pereina Grupei (įsigijimo data), ir nebekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai kontrolė nutrūksta. Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės patronuojamųjų įmonių įsigijimą. Patronuojamosios įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje. Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos patronuojamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos patronuojamosios įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, patronuojamųjų įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais. 16 (b) Sandoriai ir mažumos dalis Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos patronuojamosios įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje. Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje patronuojamojoje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius. 2.3 Atskiros finansinės ataskaitos Patronuojamosios įmonės atskirose finansinėse ataskaitose apskaitomos naudojant savikainos metodą t. y. savikaina sumažinta vertės sumažėjimo nuostolio suma. Paskirstymai iš investicijų objekto sukaupto pelno pripažįstami pajamomis. Jei tokie paskirstymai viršija pelną, susidariusį po įsigijimo dienos, investicijos testuojamos dėl nuvertėjimo. 2.4 Užsienio valiutų perskaičiavimas (a) Funkcinė ir pateikimo valiuta Bendrovės ir kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta. (b) Sandoriai ir likučiai Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno/nuostolių ataskaitoje. 2.5 Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas savikaina, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Pastaba: sudarant 2024 metų finansinę atskaitomybę buvo pakeisti ilgalaikio materialaus turto apskaitos principai, žr. 33 pastabą. Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ar Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos. 17 Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per Grupėje nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius. Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti lentelėje žemiau: Pastatai15-93 metų Mašinos ir įrengimai4-75 metų Transporto priemonės2-34 metų Įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas4-34 metų Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami apskaičiuojant veiklos pelną. 2.6 Nematerialusis turtas (a) Programinė įranga Programinė įranga, iš kurios Bendrovė ar Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 6 metų. (b) Sutartiniai santykiai su klientais Sutartiniai santykiai su klientais, pripažįstami nematerialiuoju turtu po verslo įsigijimo, apskaitomi naudojant savikainos metodą, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Sutartiniai santykiai su klientais amortizuojami proporcingai per įvertintą 2 metų laikotarpį. 2.7 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus). 2.8 Finansinis turtas (a) taikant 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ Bendrovė ir Grupė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas: finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 18 Finansinis turtas skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė ir Grupė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovė ir Grupės verslo tikslo. Taikomam verslo modeliui neturi įtakos Bendrovė ir Grupės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė ir Grupė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti. Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Bendrovė ir Grupė vykdo siekdamas verslo modelio tikslų. Nustatant finansiniam turtui valdyti taikomą verslo modelį, Bendrovė ir Grupė priima sprendimą įvertinant ne pavienius veiksnius arba veiklą, bet atsižvelgiant į visus turimus įrodymus atliekant vertinimą. Bendrovė ir Grupė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi. Finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą. Pirminio pripažinimo metu Bendrovė ir Grupė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Sandorio išlaidas apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė ir Grupė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės sutarties. Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia: Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte Bendrovės ir Grupės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukos. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po balanso parengimo dienos, tokiu atveju paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) Bendrovė ir Grupė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą. Bendrovė ir Grupė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis. 19 (b) Faktinių palūkanų metodas Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas. Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė ir Grupė vertina tikėtinus pinigų srautus atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdamas į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų norma daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti neįmanoma, Bendrovė ir Grupė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį. (c) Tikėtini kredito nuostoliai Bendrovė ir Grupės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė ir Grupė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė ir Grupė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė ir Grupė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato pardavimo arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus. Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo riziką (tikimybę). Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos. Bendrovė ir Grupė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių delsos veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galima gauti pagrįstos ir patvirtinamos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei apie pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus. Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visą pagrįstą bei patvirtinamą informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant tiek individualųjį tiek bendrąjį vertinimą. Bendrovė ir Grupės vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laikų nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu. Nesant patikimų informacijos šaltinių apie skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, Bendrovė ir Grupė vertina skolą taikant bendrąjį vertinimą. 20 Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstamą gautinų sumų pripažinimo momentu. Bendrovė ir Grupė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Paskesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos davėju, Bendrovė ir Grupė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos davėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė ir Grupė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė ir Grupė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė ir Grupė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansiniu turtu. (d) Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinis turtas Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius: a) dideli skolininko finansiniai sunkumai; b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laikų neapmokėta skola arba eilinė įmoka virš 90 dienų; c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais; d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas; e) dėl finansinių sunkumų išnykusi finansinio turto aktyvioji rinka; f) finansinio turto pirkimas arba suteikimas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai. Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį. Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius) naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Bendrovė ir Grupė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus. (e) Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Bendrovė ir Grupė nutraukia finansinio turto pripažinimą, kai: - baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; - Bendrovė ir Grupė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba - Bendrovė ir Grupė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę: jei Bendrovė ir Grupė neišlaikė kontrolės, jį nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visas perduodant sukurtas arba išlaikytas teises ir prievoles pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais; jei Bendrovė ir Grupė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą. 21 Vertinant ar Bendrovė ir Grupė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimus parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Bendrovė ir Grupė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė ir Grupė kontrolę išlaikė. 2.9 Atsargos Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama vadovaujantis FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sąnaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos, tačiau ji neapima skolinimosi išlaidų. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas. 2.10 Išankstiniai apmokėjimai Išankstiniai apmokėjimai apskaitomi savikaina, atėmus atidėjinius vertės sumažėjimui. Išankstinis apmokėjimas priskiriamas ilgalaikiam, kai su išankstiniu apmokėjimu susijusias prekes ar paslaugas tikimasi gauti po vienerių metų arba kai išankstinis apmokėjimas yra susijęs su turtu, kuris pirminio pripažinimo metu pats bus klasifikuojamas kaip ilgalaikis. Išankstiniai mokėjimai už įsigyjamą turtą yra perkeliami į turto apskaitinę vertę, kai Grupė įgyja turto kontrolę ir yra tikėtina, kad Grupė gaus su turtu susijusią ekonominę naudą ateityje. Kiti išankstiniai mokėjimai nurašomi į pelną arba nuostolį, kai gaunamos su išankstiniais mokėjimais susijusios paslaugos. Jei yra požymių, kad su išankstiniu apmokėjimu susijęs turtas, prekės ar paslaugos nebus gautos, išankstinio apmokėjimo apskaitinė vertė yra atitinkamai nurašoma ir atitinkami vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami metų pelne arba nuostoliuose. 2.11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos kreditas (angl. overdraft). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikių įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje. 2.12 Akcinis kapitalas (a) Paprastosios akcijos Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas. (b) Nuosavos akcijos Kai Bendrovė ar jos patronuojamosios įmonės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išleidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas. 22 2.13 Rezervai (a) Kiti rezervai Kiti rezervai formuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Šis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Įstatymo numatytas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kasmetinis pervedimas į įstatymo numatytą rezervą sudaro 5 proc. grynojo rezultato ir yra privalomas tol, kol šis rezervas pasiekia 10 proc. akcinio kapitalo. Įstatymo numatytas rezervas negali būti skirtas dividendų mokėjimui, tačiau gali būti panaudotas būsimiems nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. (b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Šis rezervas apskaitomas tol, kol Grupė dalyvauja nuosavų akcijų įsigijimo ar pardavimo sandoriuose. Šis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jis negali būti mažesnis už įsigytų nuosavų akcijų įsigijimo verčių sumą. 2.14 Finansiniai įsipareigojimai (a) Finansiniai įsipareigojimai Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami vertinamiems amortizuota savikaina, išskyrus (i) finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne ar nuostolyje: šis klasifikavimas taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, prekybai laikomiems finansiniams įsipareigojimams (pvz., vertybinių popierių trumposioms pozicijoms), neapibrėžtajam atlygiui, kurį įsigyjantysis ūkio subjektas pripažino verslo jungimo metu, ir kitiems pirminio pripažinimo metu šiai kategorijai priskiriamiems finansiniams įsipareigojimams, bei (i) finansinių garantijų sutartims ir įsipareigojimams suteikti paskolą. Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąją verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelne ar nuostolyje. (b) Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Grupės ir Bendrovės bei jų pradinių skolintojų apsikeitimas skolos priemonėmis, kurių sąlygos iš esmės skiriasi, taip pat esminiai esamų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimai yra apskaitomi kaip pradinio finansinio įsipareigojimo panaikinimas ir naujo finansinio įsipareigojimo pripažinimas. Sąlygos iš esmės skiriasi, jei diskontuota pinigų srautų dabartinė vertė pagal naujas sąlygas, įskaitant visus sumokėtus atlygius, iš kurių atimti visi gauti atlygiai ir kurie diskontuoti naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą, bent 10 % skiriasi nuo pradinio finansinio įsipareigojimo likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės.. Jei skolos priemonių mainai arba sąlygų pakeitimas yra apskaitomi kaip panaikinimas, visos patirtos sąnaudos ar sumokėti atlygiai pripažįstami tokio panaikinimo pelno arba nuostolių dalimi. Jei mainai ar sąlygų pakeitimas nėra apskaitomi kaip panaikinimas, pagal visas patirtas sąnaudas ar sumokėtus atlygius koreguojama įsipareigojimo balansinė vertė ir šios sąnaudos arba atlygiai yra amortizuojami per likusį pakeisto įsipareigojimo galiojimo laikotarpį. Įsipareigojimų pakeitimai, kurie nelemia panaikinimo, apskaitomi kaip įverčio pasikeitimas, naudojant kaupiamąjį pasivijimo metodą, o atsiradęs pelnas ar nuostolis pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, nebent balansinių verčių skirtumo ekonominė esmė priskiriama kapitalo sandoriui su savininkais. 23 (c) Finansinių priemonių užskaitymas Finansinis turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi, o grynoji suma nurodoma konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai yra teisiškai įgyvendinama teisė užskaityti pripažintas sumas ir ketinama arba atsiskaityti grynąja verte, arba realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą tuo pačiu metu. Tokia užskaitymo teisė (a) neturi priklausyti nuo būsimo įvykio ir (b) turi būti teisiškai įgyvendinama visomis toliau nurodytomis aplinkybėmis: (i) įprastomis verslo sąlygomis, (ii) įsipareigojimų nevykdymo atveju. ir iii) nemokumo arba bankroto atveju. (d) Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Prekybos mokėtinos sumos sukaupiamos, kai sandorio šalis vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį, ir iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. (e) Paskolos Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas, o vėliau apskaitomos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. 2.15 Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną tose šalyse, kuriose veikia ir pajamas uždirba Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės. Vadovybė reguliariai peržiūri į mokesčių deklaracijas įtraukiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių inspekcijai. Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Latvijoje paskirstytas pelnas apmokestinamas 20 %, o nepaskirstytas pelnas apmokestinamas 0 % mokesčio tarifu; tariamas pelno paskirstymas apmokestinamas taikant 20 % mokesčio tarifą (25 % efektyvusis tarifas, taikant 20/80 apmokestinamajai bazei) Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti. 24 Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje. Grupė kontroliuoja laikinųjų skirtumų, susijusių su mokesčiais už dividendus iš patronuojamųjų įmonių arba už pelną po jų pardavimo, išnykimą. Grupė nepripažįsta atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų tokiems laikiniesiems skirtumams, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė tikisi, kad laikinieji skirtumai išnyks artimiausioje ateityje. Grupė ir Bendrovė nusprendžia, ar vertinti kiekvieną neapibrėžtą mokesčių traktavimą atskirai, ar kartu su vienu ar daugiau kitų neapibrėžtų mokesčių traktavimų, remdamosi tuo, kuris metodas leidžia geriau prognozuoti neapibrėžtumo išaiškinimą. Grupė ir Bendrovė daro prielaidą, kad mokesčių administratorius, atlikdamas šiuos patikrinimus, patikrins sumas, kurias ji turi teisę patikrinti, ir žinos visą susijusią informaciją. Jei Grupė ir Bendrovė padarys išvadą, kad nėra tikėtina, kad mokesčių administratorius sutiks su neapibrėžtu mokesčių traktavimu, neapibrėžtumo poveikis atsispindės nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolius, mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus, naudojant arba labiausiai tikėtiną sumą, arba numatomą vertę, priklausomai nuo to, kuris metodas ūkio subjektui leis geriau prognozuoti neapibrėžtumo išaiškinimą. Grupė ir Bendrovė atspindi faktų ir aplinkybių pasikeitimo arba naujos informacijos, turinčios įtakos sprendimams ar įverčiams, reikalaujamiems pagal standarto išaiškinimą, poveikį kaip apskaitinio įverčio pasikeitimą. Mažai tikėtina, kad tai, jog nėra gautas mokesčių institucijos sutikimas arba nesutikimas dėl mokesčių traktavimo, vertinant atskirai, bus laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu arba nauja informacija, turinčią įtakos reikalaujamiems sprendimams ir įverčiams. 2.16 Išmokos darbuotojams (a) Socialinio draudimo įmokos Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. (b) Išeitinės išmokos Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba kai ji yra įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės. Dabartinė apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo vertė nustatoma diskontuojant numatomus būsimus pinigų srautus, naudojant aukštos kokybės įmonių obligacijų, išreikštų ta valiuta, kuria bus mokamos išmokos, palūkanų normas, ir kurių terminai yra artimi susijusių įsipareigojimų terminams. Grynosios palūkanų sąnaudos apskaičiuojamos apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo grynajam likučiui ir plano turto tikrajai vertei taikant diskonto normą. Šios sąnaudos įtraukiamos į išmokų darbuotojams sąnaudas pelno arba nuostolių ataskaitoje. Pakartotinio vertinimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl koregavimų, paremtų praeities patirtimi, ir aktuarinių prielaidų pasikeitimų, yra pripažįstami tuo laikotarpiu, kai jie atsiranda, tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Jie įtraukiami į nepaskirstytąjį pelną nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje ir balanse. 25 Apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai, atsirandantys dėl plano pakeitimų arba sumažinimo, iš karto pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip anksčiau suteiktų paslaugų savikaina. (c) Premijų planai Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms ir dalyvavimui pelne, kuomet ji yra įsipareigojusi pagal sutartį arba praeityje taikoma praktika yra sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą. 2.17 Pajamų pripažinimas Pajamos uždirbamos Grupei ir Bendrovei vykdant įprastinę veiklą. Pajamos pripažįstamos suma, lygia sandorio kainai. Sandorio kaina – tai atlygio, kurį Grupė ir Bendrovė tikisi gauti mainais už klientui pažadėtų prekių ar paslaugų perduotą kontrolę, suma, išskyrus trečiųjų šalių vardu gautas sumas. Pajamos pripažįstamos atėmus nuolaidas, grąžinimus ir pridėtinės vertės mokestį, eksporto muitus ir kitus panašius privalomus mokėjimus. Bendrovė ir Grupė gamina ir didmeninėje rinkoje parduoda įvairius sūrio ir pieno produktus. Pardavimo pajamos pripažįstamos tuomet, kai perduodama produktų kontrolė, o tai įvyksta tuomet, kai produktai pristatomi didmenininkui, didmenininkas gali savo nuožiūra spręsti, kokiu būdu ir už kokią kainą produktus parduoti, ir nėra jokių neįvykdytų įsipareigojimų, dėl kurių didmenininkas galėtų nepriimti produktų. Produktai laikomi pristatytais tuomet, kai jie nugabenami į nurodytą vietą, prekių senėjimo ir praradimo rizika yra perduota didmenininkui ir arba didmenininkas priėmė produktus pagal pardavimo sutarties sąlygas, priėmimo nuostatų galiojimas baigėsi, arba Grupė turi objektyvių įrodymų, kad visi priėmimo kriterijai buvo tenkinami. Prekės dažnai parduodamos su retrospektyviai taikomomis kiekio nuolaidomis, remiantis bendru per 12 mėnesių laikotarpį parduotu prekių kiekiu. Pajamos už šiuos pardavimus pripažįstamos remiantis sutartyje nurodyta kaina, atėmus įvertintas kiekio nuolaidas. Nuolaidos nustatomos ir atidėjiniai joms suformuojami remiantis sukaupta istorine informacija, taikant numatomos vertės metodą ir pajamos pripažįstamos tik tokia dalimi, kokia yra labai tikėtina, kad reikšminga jų suma nebus atstatyta. Lėšų grąžinimo įsipareigojimas (įtrauktas į prekybos ir kitas mokėtinas sumas) pripažįstamas numatomoms kiekio nuolaidoms, kurios suteikiamos klientams už prekes, parduotas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Finansavimo komponento nėra, kadangi prekės dažniausiai parduodamos taikant 30 dienų atsiskaitymo terminą, kuris atitinka rinkoje taikomą praktiką. Gautina suma pripažįstama, kuomet prekės pristatomos, nes tai yra tam tikras momentas, kuomet atlygis yra besąlyginis, nes tam, kad mokėjimas taptų mokėtinu, turi tik praeiti tam tikras laiko tarpas. Transporto paslaugų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet paslaugos buvo teikiamos. Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant faktinės palūkanų normos metodą. Kuomet sumažėja gautinos sumos vertė, Grupė sumažina jos apskaitinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti priemonės pirmine faktine palūkanų norma, ir toliau prideda diskontą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už sumažėjusios vertės paskolas pripažįstamos taikant pirminę faktinę palūkanų normą. 2.18 Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos pagal kaupimo ir suderinamumo principą tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos patiriamos. Per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti konkrečioms uždirbtoms pajamoms ir kurios vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais nesukurs jokių pajamų, pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis tada, kai jos patiriamos. Sąnaudos parodomos tikrąja verte. 26 2.19 Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinėse ataskaitose pripažįstami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų. 2.20 Vienai akcijai tenkantis pelnas Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Bendrovė ir Grupė, kurios laikomos kaip nuosavos akcijos. 2.21 Informacija apie segmentus Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu. 2.22 Vyriausybės dotacijos ir subsidijos Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikrąja verte tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, jog subsidija bus gauta, Grupė ir Bendrovė atitiks visas jai keliamas sąlygas. Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikių ateinančių laikotarpių pajamų straipsnyje. Jos pripažįstamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2.23 Atidėjiniai Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai: Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams. Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas per laikotarpį pripažįstamas veiklos sąnaudomis. 2.24 Prekybos mokėtinos sumos Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. 2.25 Išvestinės finansinės priemonės Bendrovė naudoja išvestines finansines priemones, tokias kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, siekdama apsidrausti nuo pinigų srautų palūkanų normos rizikos. Tokios išvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte išvestinės finansinės priemonės sutarties sudarymo dieną, o vėliau perkainojamos tikrąja verte. Palūkanų normų apsikeitimo sandorio tikrosios vertės pokyčiai nedelsiant pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje ir įtraukiami į finansines sąnaudas. Visa apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė priskiriama ilgalaikiam turtui arba įsipareigojimui, kai apdraustojo objekto likęs terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių; ji priskiriama trumpalaikiam turtui arba įsipareigojimui, kai apdraustojo objekto likęs terminas yra trumpesnis nei 12 mėnesių. Valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorių tikroji vertė apskaičiuojama kaip įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė, remiantis stebimomis pajamingumo kreivėmis. Be to, dėl priemonių vertės susitariama su banku. 27 Visi gautieji tikrosios vertės įverčiai priskiriami 2 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 2.26 Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Įvykiai, įvykę pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, suteikiantys papildomos informacijos apie Bendrovės ir Grupės padėtį balanso ataskaitos datą (koreguojantys įvykiai), atsispindi finansinėse ataskaitose. Įvykiai, įvykę pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie nėra koreguojantys įvykiai, atskleidžiami aiškinamajame rašte, jei jie yra reikšmingi. 2.27 Neapibrėžtasis turtas ir įsipareigojimai Neapibrėžtieji įsipareigojimai finansinėse ataskaitose nėra pripažįstami. Jie yra atskleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gauta ekonominė nauda. 2.28 Finansinės išlaidos Finansinės sąnaudos - tai Bendrovės ir Grupės išlaidos, patirtos iš finansinės veiklos, pavyzdžiui, palūkanų už pasiskolintas lėšas sąnaudos. 2.29 Sandoriai su susijusiomis šalimis Įprastinės veiklos metu Bendrovė ir Grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Šių sandorių įkainiai daugiausia nustatomi rinkos kainomis. Nustatant, ar sandorių vertė nustatoma pagal rinkos ar ne rinkos kainas, kai nėra aktyvios tokių sandorių rinkos, vadovaujamasi nuovoka. Toks vadovavimasis nuovoka grindžiamas panašių sandorių su nesusijusiomis šalimis įkainojimo kainomis, jei tokia informacija Bendrovei ar Grupei yra žinoma. 3. Finansinės rizikos valdymas 3.1 Finansinės rizikos veiksniai Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti. 28 (a) Rinkos rizika (i) Valiutų kursų rizika Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiausia vykdomi eurais. (ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika Grupei bei Bendrovei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių suteiktų ir gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl gautų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. 2024 m. ir 2023 m. Grupės suteiktos paskolos, kurioms taikoma fiksuota palūkanų norma, išreikštos eurais. Gautos paskolos išreikštos eurais. TPN reforma neturėjo reikšmingo poveikio Bendrovei ir Grupei, nes pagrindinės skolintos lėšos yra susietos su EURIBOR arba joms taikomos fiksuotos palūkanų normos, todėl nebuvo poreikio pradėti taikyti alternatyvias lyginamąsias palūkanų normas. EURIBOR nustatymo būdo pokyčiai (t. y. perėjimas nuo kotiruojamomis kainomis pagrįstos metodologijos prie sandoriais pagrįstos metodologijos) neturėjo įtakos taikomoms palūkanų normoms, nes visoms su EURIBOR susietoms skolintoms lėšoms taikoma 0 % apatinė trijų mėnesių EURIBOR riba. Prieš ir po EURIBOR nustatymo būdo pakeitimų EURIBOR buvo neigiamas, todėl palūkanų normai nustatyti buvo taikoma 0 % apatinė palūkanų normos riba, todėl šie pakeitimai neturėjo įtakos nei pačiai palūkanų normai, nei būsimiems pinigų srautams. Finansiniai įsipareigojimai, kuriems taikoma su EURIBOR susieta palūkanų norma, atskleisti aiškinamojo rašto 25 pastaboje. Grupės naudojamos priemonės (25 pastaba) Bendrovė ir Grupė naudoja palūkanų normų apsikeitimo sandorius, kad sumažintų palūkanų normų svyravimo riziką. Šiuo metu galiojantis palūkanų normų apsikeitimo sandoris apima maždaug 11 % (2023 m. – 5 %) trumpalaikių paskolų palūkanų ir 100% ilgalaikių paskolų palūkanų (2023 m. - 100%). Pagal apsikeitimo sandorį reikalaujama, kad grynosios gautinos arba mokėtinos palūkanos būtų apmokamos kas 30 dienų. Atsiskaitymo datos sutampa su datomis, kada mokamos palūkanos už pagrindinę skolą. Metų pabaigai Grupės ir Bendrovės jautrumas paskolų (34 085 tūkst. EUR (2023: 42 977 tūkst. EUR)) palūkanų normai: palūkanų normai pasikeitus 0,1% (100 punktų), 2024 metų palūkanų sąnaudos pasikeičia 34 tūkst. ir 2023 metų - 43 tūkst. EUR. 2024 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis palūkanų normai jautrus turtas sudarė 14 556 tūkst. EUR (2023 m. – 3 422 tūkst. EUR.) (b) Kredito rizika Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos. Kredito rizika kyla dėl iš prekybos gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, taip pat dėl Grupės ir Bendrovės skolinimo ir kitų sandorių su sandorio šalimis, dėl kurių atsiranda finansinis turtas ir susiję nebalansiniai įsipareigojimai. Kredito rizika yra valdoma Grupės lygyje. Pagal vidinę tvarką visi Bendrovės ir Grupės grynųjų pinigų likučiai privalo būti laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros „Fitch Ratings“, yra nuo A+ iki BBB. 29 Metų pabaigoje Grupės pinigai, kurių suma 4 244 tūkst. EUR (2023: 3 896 tūkst. EUR) ir Bendrovės kurių suma 56 tūkst. EUR (2023: 237 tūkst. EUR), buvo laikomi banke su AA- reitingu, likusi pinigų dalis, smulkiomis sumomis, buvo laikoma bankuose ar mokėjimo institucijose su mažesniu Fitch reitingu arba kurios neturi Fitch reitingo. Pinigams ir pinigų ekvivalentams taip pat taikomi 9-ajame TFAS numatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, tačiau nustatytas vertės sumažėjimo nuostolis buvo nereikšmingas. (i) Maksimali kredito rizikos pozicija Lentelėje pateikiami visi Bendrovės ir Grupės balansiniai straipsniai dėl kurių yra patiriama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones gruodžio 31 d.: Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose 4 244 3 896 56 237 Prekybos gautinos sumos 50 774 46 830 45 346 39 797 Suteiktos paskolos 3 092 3 342 3 059 3 306 58 110 54 068 48 461 43 340 (ii) Finansinio turto kredito kokybė Grupė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito riziką turinčio finansinio turto pagal kredito kokybę. Kredito rizika yra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai, jeigu tokie buvo vadovybės nustatyti bei gautinos sumos, prieš vertės sumažėjimą 2024 m. gruodžio 31 d. Grupė Bendrovė Kredito limitas Gautina suma Kredito limitas Gautina suma Klientas A 2 700 2 594 2 700 2 594 Klientas B 2 400 2 207 2 400 2 207 Klientas C 2 500 2 121 - - Klientas D 4 800 4 113 - - Klientas E 4 500 4 003 4 500 4 003 Klientas F 6 000 3 922 6 000 3 922 Klientas G 4 000 3 790 4 000 3 790 Klientas H 3 950 2 994 3 950 2 994 Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. 30 Grupė Bendrovė Kredito limitas Gautina suma Kredito limitas Gautina suma Klientas C 4 345 4 119 - - Klientas B 4 500 4 036 4 500 4 036 Klientas A 5 500 3 751 5 500 3 751 Klientas K 4 000 3 375 4 000 3 375 Klientas H 3 500 2 673 - - Klientas E 2 500 2 397 2 500 2 397 Klientas J 2 000 1 726 2 000 1 726 Klientas F 2 000 1 623 2 000 1 623 Lentelėje pateikiama suteiktų paskolų koncentracija Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 didesnės nei 1 000 tūkst. Eurų 1 987 2 987 1 987 2 987 didesnės nei 500 tūkst. Eurų, bet mažesnės už 1 000 tūkst. Eurų - - - - mažesnės už 500 tūkst. Eurų 1 105 355 1 105 319 3 092 3 342 3 092 3 306 Paskolos didesnės nei 1 000 tūkst. EUR yra suteiktos dviem įmonėms. (iii) Finansinio turto vertės sumažėjimas Grupė taiko 9-ajame TFAS numatytą supaprastintą metodą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN) nustatyti, pagal kurį naudojamas tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių atidėjinys visoms prekybos gautinoms sumoms. Siekiant nustatyti TKN, prekybos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į mokėjimus už parduotas prekes profilius per 36 mėnesių laikotarpį atitinkamai iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šį laikotarpį. Į ateitį orientuota analizė leidžia daryti išvadą, kad istorinių nuostolių rodiklių koregavimas nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas nuostolių atidėjinys 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinoms sumoms, suskirstytoms pagal bendras ypatybes (bendras vertės sumažėjimo vertinimo modelis): 31 Grupė Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso 2024 m. gruodžio 31 d. Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,10% 0,10% 0,80% 0,80% 0,80% 0,80% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 42 529 5 694 1 069 640 668 175 50 775 Nuostolių atidėjinys 43 6 9 5 5 2 70 Grupė Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso 2023 m. gruodžio 31 d. Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,10% 0,10% 1,00% 1,00% 1,00% 0,90% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 38 250 3 159 538 743 1 017 675 44 382 Nuostolių atidėjinys 38 3 5 7 10 6 70 Bendrovė Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso 2024 m. gruodžio 31 d. Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,12% 0,10% 0,80% 0,80% 0,80% 0,80% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 37 101 5 694 1 069 640 668 175 45 347 Nuostolių atidėjinys 45 6 8 5 5 1 70 32 Bendrovė Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso 2023 m. gruodžio 31 d. Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,12% 0,10% 1,00% 1,00% 1,00% 0,90% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 31 217 3 159 538 743 1 017 675 37 349 Nuostolių atidėjinys 37 3 5 7 10 6 70 TKN reikšmingoms prekybos gautinoms sumos, kurios pradelstos ilgiau kaip 90 dienų, įvertinami individualiai, remiantis išorine informacija iš kreditų draudimo agentūros, gautinos sumos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis ir istorine įsipareigojimų neįvykdymo informacija. Nuostolių atidėjinys šioms prekybos gautinoms sumos 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuotas taip: Grupė 2024 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 121 51 82 151 181 2 918 3 504 Tikėtinų nuostolių rodiklis 98,0% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 3 435 Grupė 2023 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 1 992 438 601 139 357 2 707 6 234 Tikėtinų nuostolių rodiklis 59,6% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 3 716 33 Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 121 51 82 151 181 2 918 3 504 Tikėtinų nuostolių rodiklis 98,0% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 3 435 Bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 1 992 438 601 139 357 2 707 6 234 Tikėtinų nuostolių rodiklis 59,6% Tikėtinų kredito nuostolių atidėjinys 3 716 Grupė taiko trijų etapų modelį, skirtą finansinio turto, išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, vertės sumažėjimui nustatyti ir priskyrė visas savo suteiktas paskolas, vertinamas amortizuota savikaina, 1 etapo kredito rizikos grupei. TKN modelis pagrįstas finansine informacija apie Bendrovės ir Grupės skolininkus ir paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių įvertinimu. Bendrovė ir Grupė atliko paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių įvertinimą ir nustatė, kad kredito nuostoliai, apskaičiuoti remiantis įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe per 12 mėnesių, lėmė nereikšmingus vertės sumažėjimo nuostolius. Informacija apie gautinas paskolas atskleista 18 pastaboje. 2024 m. gruodžio 31 d. už pirkėjų įsiskolinimus Grupei ir Bendrovei pirkėjai už gautinas sumas ir suteiktas paskolas buvo įkeitę turtą, kurio vertė lygi 6 630 tūkst. EUR (2023: m. – 6 630 tūkst. EUR). Turtą sudaro pastatai, žemės sklypai ir melžiamos karvės. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pastebėta jokių neigiamų turto kokybės ir vertės pokyčių. (c) Likvidumo rizika Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį ir finansavimą sutartomis kreditavimo priemonėmis. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė turėjo 19 765 tūkst. EUR (2023: 12 973 tūkst. EUR) nepanaudotų kredito linijų, kurių terminas baigiasi per vienerius metus. Lentelėje pateikiama Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas. 34 Grupė Mažiau nei 3 mėnesiai Nuo 3 iki 12 mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų 2024 m. gruodžio 31 d. Bankų ir kitos finansinės skolos 30 760 1 575 1 750 - Prekybos mokėtinos sumos 22 443 - - - 53 203 1 575 1 750 - Grupė Mažiau nei 3 mėnesiai Nuo 3 iki 12 mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų 2023 m. gruodžio 31 d. Bankų ir kitos finansinės skolos 37 552 1 575 3 850 - Prekybos mokėtinos sumos 19 898 - - - 57 450 1 575 3 850 - Bendrovė Mažiau nei 3 mėnesiai Nuo 3 iki 12 mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų 2024 m. gruodžio 31 d. Bankų ir kitos finansinės skolos 30 760 1 575 1 750 - Prekybos mokėtinos sumos 20 714 - - - 51 474 1 575 1 750 - Bendrovė Mažiau nei 3 mėnesiai Nuo 3 iki 12 mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Po 5 metų 2023 m. gruodžio 31 d. Bankų ir kitos finansinės skolos 37 552 1 575 3 850 - Prekybos mokėtinos sumos 17 507 - - - 55 059 1 575 3 850 - 3.2 Kapitalo rizikos valdymas Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas. Grupė ir Bendrovė kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigus, pinigų ekvivalentus. Bendrovės ir Grupės kapitalo struktūra gruodžio 31 d.: 35 Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Gautos paskolos (25 pastaba) 34 085 42 977 34 085 42 977 Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis (21 pastaba) (4 244) (3 896) (56) (237) Grynoji skola 29 841 39 081 34 029 42 740 Akcininkų nuosavybė 149 207 139 528 129 523 121 397 Kapitalas iš viso 179 048 178 609 163 552 164 137 Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės, registruotos Lietuvoje, įvykdė šiuos reikalavimus. Pagal pagrindinių paskolų sutarčių sąlygas, Grupė turi įvykdyti šiuos rodiklius: Grynosios skolos ir EBITDA santykis ne didesnis kaip 4; Kapitalo rodiklis ne mažesnis kaip 40 proc.; Skolinimosi rodiklis ne didesnis kaip 60 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu visi šie rodikliai buvo vykdomi. 3.3 Tikrosios vertės vertinimas Balanse apskaitytos prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos turi būti apmokėtos per trumpesnį negu trijų mėnesių laikotarpį, todėl laikoma, kad jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę, atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovės gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama ne rečiau kaip kas pusę metų, todėl laikoma jog jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Bendrovės suteiktų paskolų tikroji vertė atskleista 18 pastaboje, o ilgalaikio turto tikroji vertė – 14 pastaboje. Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai. Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose. Antram lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais. Trečiam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais. 4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai Finansinio turto vertės sumažėjimas Nuostolių atidėjinys finansiniam turtui nustatomas remiantis prielaidomis apie įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir tikėtinų nuostolių rodikliais. Grupė priima sprendimus dėl šių prielaidų ir vertės sumažėjimo skaičiavimuose naudojamų duomenų pasirinkimo remdamasi Grupės praėjusių laikotarpių informacija, dabartinėmis rinkos sąlygomis ir taip pat į ateitį orientuotais įvertinimais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsamesnė informacija apie pagrindines taikytas prielaidas ir naudojamus duomenis atskleista 3.1 pastaboje. 36 Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikotarpiai yra įvertinti, remiantis patirtimi su panašiu turtu. Būsima ekonominė nauda, kurią suteikia turtas, yra gaunama jį naudojant. Tačiau dėl kitų veiksnių, tokių kaip techninis ar komercinis pasenimas ir nusidėvėjimas, dažnai sumažėja turto teikiama ekonominė nauda. Vadovybė įvertina likusį naudingo tarnavimo laiką pagal esamas technines turto sąlygas ir įvertina laikotarpį, per kurį iš turto Grupė ir Bendrovė tikisi gauti naudos. Atsižvelgiama į šiuos pagrindinius veiksnius: a) numatomą turto panaudojimą; b) numatomą fizinį nusidėvėjimą, kuris priklauso nuo eksploatacinių veiksnių ir techninės priežiūros programos; ir c) techninis arba komercinis senėjimas, atsirandantis dėl rinkos sąlygų pokyčių. Bendrovė ir Grupė turi senus pastatus ir įrangą, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai įvertinti remiantis numatomais produkto gyvavimo ciklais. Tačiau ekonominiai naudingo tarnavimo laikotarpiai gali skirtis nuo dabartinių vertinimų dėl techninių naujovių ar konkurentų veiksmų. Atsargų vertės sumažėjimas Grupė ir Bendrovė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Bendrovė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2024 m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 39 tūkst. EUR mažesnis/didesnis (2023 m. – atitinkamai 40 tūkst. EUR). Detalesnė informacija pateikta 19 pastaboje. 5. Informacija apie segmentus Veiklos segmentai ir finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu. Nuo 2022 m. Grupė pakeitė segmentų struktūrą, segmentą „Kiti“ perskirstant į Sūrių ir kitų pieno produktų segmentą. Šie pakeitimai atsirado pasikeitus vadovybės ataskaitoms. Dėl šių atskaitomybėje pateikiamų segmentų pasikeitimo Grupė atitinkamai pertvarkė palyginamus ankstesnių metų duomenis. Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie: - Švieži pieno produktai - Sūris ir kiti pieno produktai Sandoriai tarp veiklos segmentų vykdomi įprastomis komercinėmis sąlygomis. Segmento klientų, kurių kiekvienas generuoja 10% visų segmento pajamų, skaičius yra: - Švieži pieno produktai: 2 išorės klientai - Sūris ir kiti pieno produktai: 1 išorės klientas Žemiau pateikiama segmentų pasibaigusių metų informacija: 37 Švieži pieno produktai Sūris ir kiti pieno produktai Grupė 2024 Pardavimai 131 591 277 288 408 879 Pardavimai tarp segmentų - (38 531) (38 531) Pardavimai trečiosioms šalims 131 591 238 757 370 348 Segmento bendrasis pelnas 16 339 34 558 50 897 2023 Pardavimai 110 407 228 843 339 250 Pardavimai tarp segmentų - (34 996) (34 996) Pardavimai trečiosioms šalims 110 407 193 847 304 254 Segmento bendrasis pelnas 20 120 22 798 42 918 Grupė per 2024 metus atliko prekių ir pieno transportavimo, pieno produktų perdirbimo bei kitų paslaugų, kurių bendra vertė 1 034 tūkst. Eur (2023 m.: 967 tūkst. Eur), kurios buvo apskaitytos pardavimuose, Bendrovė - atitinkamai 6 020 tūkst. Eur (2023 m.: 5 885 tūkst. Eur). Geografinė informacija Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje. Bendrovės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau: Pardavimo pajamos Turto iš viso Kapitalinės investicijos 2024 2023 2024 2023 2024 2023 Lietuva 117 980 93 737 192 213 191 159 5 576 8 809 Europos Sąjungos šalys 194 276 133 549 - - - - Artimieji rytai 10 963 22 364 - - - - Šiaurės Amerika 4 377 5 575 - - - - Tolimieji rytai 3 295 3 635 - - - - Kitos šalys 3 308 5 212 - - - - 334 199 264 072 192 213 191 159 5 576 8 809 Grupės turtas pagal geografinius segmentus pateiktas žemiau. Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau: Pardavimo pajamos Turto iš viso Kapitalinės investicijos 2024 2023 2024 2023 2024 2023 Lietuva 121 805 111 023 212 798 234 185 7 683 10 487 Europos Sąjungos šalys 220 903 153 359 4 502 6 129 1 17 Artimieji rytai 13 330 23 080 - - - - Šiaurės Amerika 4 398 5 575 - - - - Tolimieji rytai 4 780 5 069 - - - - Kitos šalys 5 132 6 148 - - - - 370 348 304 254 217 300 240 314 7 684 10 504 38 Pardavimai priskiriami pagal tai kurioje šalyje yra pirkėjas. 6. Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Transportavimo paslaugos (4 985) (4 739) (4 562) (4 410) Darbo užmokesčio sąnaudos (4 449) (3 725) (2 335) (1 937) Tarpininkavimo paslaugos (567) (440) (567) (430) Produkto įvaizdžio kūrimo bei reklamos sąnaudos (1 311) (1 188) (260) (205) Remontas ir eksploatacija (1 017) (928) (931) (840) Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas (769) (525) (726) (479) Sandėliavimo paslaugos (435) (405) (435) (405) Muitų mokesčiai (139) (365) (139) (365) Kitos sąnaudos (2 057) (1 827) (1 399) (1 136) (15 729) (14 142) (11 354) (10 207) 7. Bendrosios ir administracinės sąnaudos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Darbo užmokesčio sąnaudos (5 164) (4 438) (2 768) (2 553) Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) (61) (53) (36) (36) Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai) (20 pastaba) 620 (14) 620 (11) Konsultacijų sąnaudos (243) (260) (160) (179) Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir nematerialaus turto amortizacija (758) (681) (583) (570) Remontas ir eksploatacija (736) (582) (283) (316) Telekomunikacijos bei IT palaikymo sąnaudos (296) (184) (213) (141) Draudimo sąnaudos (185) (203) (166) (185) Banko mokesčiai (187) (134) (182) (130) Komandiruotės (147) (79) (105) (62) Baudos (7) (9) (8) (1) Darbuotojų mokymai (116) (54) (81) (29) Narystės mokesčiai (10) (16) (9) (15) Labdara, parama (528) (425) (144) (88) Kitos sąnaudos (1 079) (1 419) (913) (1 056) (8 897) (8 551) (5 031) (5 372) 39 8. Kitos veiklos pajamos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Palūkanų pajamos 998 358 998 358 Dividendai ir kitos pajamos - - 10 338 3 269 998 358 11 336 3 627 Į kitas Bendrovės pajamas įeina patronuojamosios įmonės gauti dividendai iš dukterinių įmonių. 9. Kiti veiklos (nuostoliai) / pelnas Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo 173 147 103 136 173 147 103 136 10. Sąnaudos pagal jų pobūdį Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Sunaudotos žaliavos ir komplektavimo gaminiai 236 954 215 359 222 800 206 184 Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių pasikeitimas 11 615 (21 378) 12 189 (21 347) Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės vertės (770) (790) (770) (790) Darbo užmokesčio sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos 31 080 28 117 19 143 18 129 Transportavimo paslaugos 12 235 13 219 11 808 12 884 Nusidėvėjimas (14 pastaba) 9 789 9 106 6 737 6 086 Vyriausybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti amortizacija (26 pastaba) (514) (453) (311) (281) Tarpininkavimo paslaugos 567 440 567 430 Remontas ir eksploatacija 8 905 8 383 6 977 6 885 Perparduotos pagamintos produkcijos savikaina 612 385 23 546 15 302 Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai) (632) - (632) - Mokesčių (išskyrus pelno mokestį) sąnaudos 820 774 417 649 Konsultacijų sąnaudos 244 259 160 179 Telekomunikacijos ir IT priežiūros sąnaudos 298 185 221 150 Komunalinės išlaidos (energija) 20 268 20 538 12 180 12 163 Kitos 12 606 9 885 6 655 6 802 Pardavimo savikainos, pardavimo ir rinkodaros sąnaudų ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso 344 077 284 029 321 687 263 425 40 11. Finansinės veiklos sąnaudos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Palūkanų sąnaudos: - banko paskolos (1 841) (1 486) (1 841) (1 486) 12. Pelno mokestis Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis (2 765) (1 695) (793) 747 Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai - - - - Atidėtasis pelno mokestis (17 pastaba) 5 (1 308) (15) (703) Pelno mokesčio(sąnaudos) pajamos (2 760) (3 003) (808) 44 Pelno mokestis, taikomas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant bazinį pelno mokesčio tarifą: Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 25 601 19 244 22 110 2 924 Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2.15 pastaba) 3 840 2 680 3 317 233 Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 186 346 125 289 Neapmokestinamos pajamos (1 551) (528) (1 551) (526) Labdaros sąnaudos atskaitomos du kartus pelno mokesčio apskaičiavimo tikslams. (152) (101) (37) - Investicinių projektų legvata (278) (335) (200) (28) Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai ir kita 715 941 (846) (12) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 2 760 3 003 808 (44) Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudas sudaro reprezentacinės išlaidos, nurašymai ir pan. Neapmokestinamąsias pajamas sudaro delspinigiai, gautos draudimo kompensacijos ir pan. Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 3 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas (kai kuriems sandoriams paliekant 5 metų tikrinimo laikotarpį). Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu. 41 13. Vienai akcijai tenkantis pelnas Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Akcininkams tenkantis grynasis (nuostolis) / pelnas 22 841 16 241 21 302 2 968 Išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) 31 420 35 007 31 420 35 007 Nuosavų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) (861) (861) (861) (861) Vienai akcijai tenkantis paprastasis (nuostolis) / pelnas (EUR už vieną akciją) 0,73 0,46 0,68 0,08 Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai. 14. Ilgalaikis materialusis turtas Bendrovė Pastatai Mašinos ir įrengimai Transporto priemonės ir kitas turtas Nebaigta statyba Iš viso 2023 m. sausio 01 d. (pertvarkyta) Įsigijimo savikaina 17 123 63 887 39 160 4 215 124 385 Sukauptas nusidėvėjimas (8 056) (46 721) (27 857) - (82 634) Likutinė vertė 9 067 17 166 11 303 4 215 41 751 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 9 067 17 166 11 303 4 215 41 751 Įsigijimai 56 1 818 3 001 3 933 8 808 Perleidimai (30) - (77) - (107) Nurašymai (1) - - - (1) Perkelta iš nebaigtos statybos 172 1 302 347 (1 821) - Nusidėvėjimas (553) (2 791) (2 742) - (6 086) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 8 711 17 495 11 832 6 327 44 365 2023 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) Įsigijimo savikaina 17 101 65 803 40 975 6 327 130 206 Sukauptas nusidėvėjimas (8 390) (48 308) (29 143) - (85 841) Likutinė vertė 8 711 17 495 11 832 6 327 44 365 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 8 711 17 495 11 832 6 327 44 365 Įsigijimai 129 1 849 2 043 1 555 5 576 Perleidimai (145) (38) (39) - (222) Nurašymai (17) - (4) - (21) Perkelta iš nebaigtos statybos 3 504 2 060 1 193 (6 757) - Nusidėvėjimas (650) (3 100) (2 987) - (6 737) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 11 532 18 266 12 038 1 125 42 961 2024 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 20 173 68 791 42 570 1 125 132 659 Sukauptas nusidėvėjimas (8 641) (50 525) (30 532) - (89 698) Likutinė vertė 11 532 18 266 12 038 1 125 42 961 42 Grupė Pastatai Mašinos ir įrengimai Transporto priemonės ir kitas turtas Nebaigta statyba Iš viso 2023 m. sausio 01 d. (pertvarkyta) Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 25 458 96 647 41 443 4 215 167 763 Sukauptas nusidėvėjimas (13 276) (68 589) (29 487) - (111 352) Likutinė vertė 12 182 28 058 11 956 4 215 56 411 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 12 182 28 058 11 956 4 215 56 411 Įsigijimai 193 2 599 3 033 4 679 10 504 Perleidimai (29) - (311) - (340) Nurašymai - (1) - - (1) Perkelta iš nebaigtos statybos 339 1 874 354 (2 567) - Nusidėvėjimas (1 050) (5 217) (2 839) - (9 106) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 11 635 27 313 12 193 6 327 57 468 2023 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta) Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 25 742 99 814 42 990 6 327 174 873 Sukauptas nusidėvėjimas (14 107) (72 501) (30 797) - (117 405) Likutinė vertė 11 635 27 313 12 193 6 327 57 468 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 11 635 27 313 12 193 6 327 57 468 Įsigijimai 151 3 251 2 061 2 222 7 685 Perleidimai (145) (38) (38) - (221) Nurašymai (18) (2) - - (20) Perkelta iš nebaigtos statybos 3 505 2 693 1 193 (7 391) - Nusidėvėjimas (1 117) (5 592) (3 080) - (9 789) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 14 011 27 625 12 329 1 158 55 123 2024 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė 28 830 103 553 44 467 1 158 178 008 Sukauptas nusidėvėjimas (14 819) (75 928) (32 138) - (122 885) Likutinė vertė 14 011 27 625 12 329 1 158 55 123 2024 m. gruodžio 31 d. tam tikras Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitinė vertė atitinkamai sudarė 30 923 tūkst. EUR ir 41 273 tūkst. EUR (2023 m. gruodžio 31 d. 32 533 tūkst. EUR ir 44 027 tūkst. EUR), buvo įkeistas bankams, siekiant užtikrinti kredito limito sutartis. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose. 43 15. Nematerialusis turtas Bendrovė Programinė įranga 2023 m. sausio 1 d. Įsigijimo savikaina 1 329 Sukaupta amortizacija (1 197) Likutinė vertė 132 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 132 Įsigijimai - Amortizacijos sąnaudos (55) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 77 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 1 327 Sukaupta amortizacija (1 250) Likutinė vertė 77 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 77 Įsigijimai - Amortizacijos sąnaudos (55) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 22 2024 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 1 325 Sukaupta amortizacija (1 303) Likutinė vertė 22 44 Grupė Programinė įranga 2023 m. sausio 1 d. Įsigijimo savikaina 1 462 Sukaupta amortizacija (1 300) Likutinė vertė 162 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 162 Įsigijimai 5 Amortizacijos sąnaudos (74) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 93 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 1 466 Sukaupta amortizacija (1 373) Likutinė vertė 93 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 93 Įsigijimai 3 Amortizacijos sąnaudos (74) Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 22 2024 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo savikaina 1 462 Sukaupta amortizacija (1 440) Likutinė vertė 22 Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. 16. Investicijos į patronuojamąsias įmones Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 UAB „Rokiškio pienas“ - - 4 733 4 733 UAB „Rokiškio pieno gamyba“ - - 105 105 SIA „Jekabpils piena kombinats“ - - 3 3 UAB „DairyHub LT“ - - 100 100 SIA „Kaunata“ 165 165 103 103 Kita 4 4 4 4 169 169 5 048 5 048 Grupės investicijas į patronuojamąsias įmones sudaro investicija į SIA „Kaunata“. SIA „Kaunata” apskaityta įsigijimo savikaina ir dėl savo nereikšmingumo nebuvo konsoliduojama. SIA „Kaunata“,įmonės kodas 240300369, PVM mokėtojo kodas: LV42403003695, adresas: S.Rogs, Kaunatas pag. Rezekne novads 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų veiklos rezultatai (neaudituoti): Turto iš viso: 215 502 EUR; Ilgalaikis materialusis turtas: 28 374 EUR; Veiklos rezultatas: 28 115 EUR. 45 Patronuojamosios įmonės pagrindinė veikla: pieno priėmimas ir realizavimas. Įmonė yra pagrindinė bendrovės SIA „Jekabpils piena kombinats“ (AB „Rokiškio sūris“ patronuojamoji įmonė) žaliavinio pieno tiekėja. 17. Atidėtasis pelno mokestis Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti trumpalaikį mokestinį turtą su trumpalaikiais mokestiniais įsipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Sudengtos sumos pateiktos toliau: Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Atidėtojo pelno mokesčio turtas: pertvarkyta pertvarkyta – realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių 1 076 1 075 1 005 1 024 – realizuosis per 12 mėnesių 123 119 123 119 1 199 1 194 1 128 1 143 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: – realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių - - - - – realizuosis per 12 mėnesių - - - - - - - - Grynasis atidėtojo pelno mokesčio turtas 1 199 1 194 1 128 1 143 Bendrasis pasikeitimas atidėtojo pelno mokesčio sąskaitoje: Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 pertvarkyta pertvarkyta Metų pradžioje 1 194 653 1 143 1 847 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 5 541 (15) (704) Pripažinta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje - - - - Metų pabaigoje 1 199 1 194 1 128 1 143 Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas per metus, neatsižvelgiant į likučių sudengimą toje pačioje mokestinėje jurisdikcijoje: Bendrovė Atidėtojo pelno mokesčio turtas Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės Darbuotojų išėjimo iš darbo atidėjimo pokytis Gautinų sumų vertės sumažėjimas Atostogų rezervas Viso 2023 m. sausio 1 d. 822 210 652 163 1 847 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (703) (1) - - (704) Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - - - - 2023 m. gruodžio 31 d. 119 209 652 163 1 143 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 4 27 (57) 11 (15) Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - - - - 2024 m. gruodžio 31 d. 123 236 595 174 1 128 46 Grupė Atidėtojo pelno mokesčio turtas Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės Darbuotojų išėjimo iš darbo atidėjimo pokytis Gautinų sumų vertės sumažėjimas Atostogų rezervas Mokestinis nuostolis perkeliamas į kitus metus Viso 2023 m. sausio 1 d. 822 261 652 163 602 2 500 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (703) (1) - - (602) (1 306) Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - - - - - 2023 m. gruodžio 31 d. 119 260 652 163 - 1 194 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje 4 47 (57) 11 - 5 Pripažinta bendrųjų pajamų ataskaitoje - - - - - - 2024 m. gruodžio 31 d. 123 307 595 174 - 1 199 Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuoti taikant balanso parengimo dieną patvirtintą 16 proc. pelno mokesčio tarifą (2023 m. – 15 proc.), kurį numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba padengiamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. 18. Suteiktos paskolos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos 270 316 237 280 Kitos suteiktos ilgalaikės paskolos 1 487 1 487 1 487 1 487 Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės sumažėjimui - - - - Ilgalaikės paskolos grynąja verte 1 757 1 803 1 724 1 767 Darbuotojams suteiktų paskolų einamųjų metų dalis 37 39 37 39 Kitos suteiktos trumpalaikės paskolos 1 298 1 500 1 298 1 500 Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir trumpalaikės paskolos grynąja verte 1 335 1 539 1 335 1 539 Kitų suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 5 metų. Paskolų vidutinė svertinė palūkanų norma 5,74 proc. (2023 m. – 6,72 proc.). Paskolos yra užtikrintos įkeistu turtu ir laidavimais. Paskolų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo modelyje. Suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Žemiau lentelėje pateikiama gruodžio 31 d. informacija apie sugrąžinti uždelstas suteiktas paskolas: 47 Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas nėra uždelstas 3 092 3 342 3 059 3 306 Nuvertėjusios suteiktos paskolos - - - - Bendroji suteiktų paskolų vertė 3 092 3 342 3 059 3 306 Neatgautinų sumų nuvertėjimas - - - - Grynoji vertė 3 092 3 342 3 059 3 306 19. Atsargos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Žaliavos 3 832 3 601 1 800 1 482 Nebaigta gamyba 16 041 12 917 15 712 12 710 Pagaminta produkcija 61 157 77 129 59 386 76 010 Kitos atsargos 2 522 1 540 2 265 1 171 Iš viso atsargų įsigijimo verte 83 552 95 187 79 163 91 373 Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės vertės (770) (790) (770) (790) Iš viso atsargų 82 782 94 397 78 393 90 583 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. visos Bendrovės atsargos buvo įkeistos bankams už paskolas, dukterinių bendrovių atsargos nebuvo įkeistos. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargas sudarė: 0 tonų pieno cukraus (2023 m. – 2 587,5 tonos), 943 tonos kietojo sūrio (2023 m. – 1 795,9 tonų) ir 104 tonos cagliata ir mozzarella sūrių (2023 m. – 0 tonų) laikomų pas trečiąsias šalis Lietuvoje, 0 tonų kietojo sūrio (2023 m. – 340,2 tonos), laikomų JAV. Bendra šių atsargų vertė yra 5 526 tūkst. EUR (2023 m. – 12 356 tūkst. EUR). Dėl sūrio gamybos technologijos, Bendrovei ir Grupei reikia turėti pakankamai didelius kieto sūrio likučius, nes prieš parduodant šios rūšies sūrius pirkėjams, reikia, kad jie būtų brandinami nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Bendrovė neturi ilgalaikių sutarčių su pirkėjais, kuriose būtų fiksuojama pardavimo kaina. 20. Prekybos ir kitos gautinos sumos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Ilgalaikės gautinos sumos Išankstiniai apmokėjimai 307 456 307 456 Išankstiniai apmokėjimai už žaliavą 11 157 80 11 157 80 11 464 536 11 464 536 Trumpalaikės gautinos sumos Prekybos gautinos sumos 50 774 46 830 45 346 39 797 Gautinas PVM 6 237 4 247 3 335 2 826 Išankstiniai apmokėjimai už žaliavą 1 018 2 628 273 2033 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 475 761 325 285 58 504 54 466 49 279 44 941 48 2024 m. gruodžio 31 d Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeistos atitinkamai ne didesnei sumai kaip 20 000 tūkst. EUR (2023: ne didesnei kaip 20 000 tūkst. EUR. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. ūkininkams suteiktų paskolų (išankstinių apmokėjimų už žaliavą) grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 mėnesio iki 4 metų. Metinės palūkanų normos svyruoja nuo 1,1 % iki 6 %. Didžiosios ūkininkams suteiktų paskolų dalies grąžinimas užtikrintas įkeičiant ūkininkų turtą (žemę, pastatus). Didžioji ūkininkams suteiktų paskolų dalis grąžinama ne pinigais, o užskaitoma su mokėtinomis sumomis už žaliavinio pieno pirkimus iš ūkininkų, todėl jos neatitinka finansinio turto kriterijų ir apskaitomos kaip išankstiniai apmokėjimai už žaliavą. Įvertinus tam tikrų ūkininkų pablogėjusią finansinę situaciją, kai kuriems išankstiniams apmokėjimams už pieno tiekimą buvo suformuotas vertės sumažėjimas. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. jis atitinkamai sudarė 211 tūkst. EUR ir 561 tūkst. EUR. Informacija apie uždelstas gautinas sumas pateikta pastaboje 3.1. (b). Vertės sumažėjimo pokytis per finansinius metus gautinoms prekybos sumoms pagal sutartis su klientais: Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Ataskaitinio laikotarpio pradžioje 3 786 3 786 3 786 3 786 Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas (282) - (282) - Pripažinta abejotinomis gautinomis sumomis per ataskaitinį laikotarpį - - - - Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 3 504 3 786 3 504 3 786 Grupė nebuvo gavusi jokių užtikrinimo priemonių, susijusių su nuvertėjusiomis gautinomis sumomis. 21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Pinigai banke ir kasoje 4 244 3 896 56 237 4 244 3 896 56 237 2024 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose Grupės sąskaitose buvo 1 800 tūkst. EUR (2023 m. gruodžio 31 d. – 285 tūkst. EUR). Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Pinigai banke ir kasoje 4 244 3 896 56 237 4 244 3 896 56 237 49 22. Akcinis kapitalas 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 32 281 173 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (2023 m: 35 867 970 vnt.), kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendras įstatinio kapitalo dydis yra 9 361 540 (2023 m: EUR10 401 711 EUR). 2024 m. birželio 27 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimu Bendrovė anuliavo 10 proc. nuosavų akcijų, nauja įstatų redakcija buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2024m. rugsėjo 10 d. Dividendai Bendrovėje paskelbti vienai akcijai (išskyrus nuosavas akcijas) tenkantys dividendai už praeitus metus, išmokėti einamaisiais metais: Bendrovė Gruodžio 31 d. 2024 2023 Dividendai vienai akcijai, Eur 0,15 0,15 Viso išmokėta dividendų (5 251) (5 251) 23. Nuosavos akcijos 2024 2023 Skaičius Vertė Skaičius Vertė Metų pradžioje 861 274 (2 251) 861 274 (2 251) Anuliuotos nuosavos akcijos (3 586 797) 8 247 - - Įsigytos nuosavos akcijos 3 586 797 (7 891) - - 861 274 (1 895) 861 274 (2 251) Nuosavos akcijos perkamos teikiant oficialų pirkimo pasiūlymą Nasdaq Vilnius biržoje. Per 2024 metus Bendrovė 2 kartus pirko nuosavas akcijas: 2024 m. gegužės 20-24 dienomis įsigijo 2 725 523 vnt. akcijų už 5 996 tūkst. Eur. 2024 m rugsėjo 23-27 dienomis įsigijo 861 274 vnt. akcijų už 1 895 tūkst. Eur. 2024 m. birželio 27 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimu Bendrovė anuliavo 10 proc. nuosavų akcijų, nauja įstatų redakcija buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2024m. rugsėjo 10 d. 24. Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti 2024 m. gruodžio 31 d. bendras rezervas savų akcijų įsigijimui sudarė 9 943 tūkst. EUR (2023 m.: 10 850 tūkst. EUR. 2024 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu rezervas savų akcijų įsigijimui buvo didintas 6 300 tūkst. EUR. Ir, anuliuojant nuosavas akcijas, sumažintas 7 207 tūkst. EUR (žr. pastabas Nuosavos akcijos ir Akcinis kapitalas) 50 Kiti rezervai AB „Rokiškio sūris“, UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pienas“ nepaskirstomi rezervai (įstatyminiai rezervai) gali būti naudojami tik būsimiems veiklos nuostoliams, jei tokių bus, padengti. Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervo pokyčiai pateikiami žemiau Ruošdama 2024 metų finansinę atskaitomybę, vadovybė nusprendė pakeisti ilgalaikio turto apskaitos politiką pereidama nuo turto apskaitos perkainota verte į apskaitą įsigijimo savikainos verte (žr. pastabą Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos principų pakeitimas). Dėl to pertvarkius 2023 m sausio 1d. ir gruodžio 31 balansą perkainojimo rezervas sumažėjo atitinkamai 22 906 tūkst. EUR ir 21 713 tūkst. Eur. Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 pertvarkyta pertvarkyta Nepaskirstytas rezervas 1 985 1 975 1 113 1 113 Perkainojimo rezervas 1 041 1 041 1 041 1 041 3 026 3 016 2 154 2 154 . 25. Paskolos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Ilgalaikės Ilgalaikės paskolos 1 750 3 850 1 750 3 850 Trumpalaikės Trumpalaikės kitos paskolos 32 335 39 127 32 335 39 127 Paskolų iš viso 34 085 42 977 34 085 42 977 Bendrovės ir Grupės trumpalaikes paskolas sudaro SEB banko suteiktas sąskaitos kredito perviršio limitas. Ilgalaikės paskolos palūkanų norma fiksuota, o trumpalaikės paskolos palūkanų norma yra lygi Euribor plius marža, kuri atitinka rinkos sąlygas. Grupė turi įsigijusi palūkanų normų apsikeitimo sandorį (IR/SWAP), kuriuo užfiksavo visos ilgalaikės paskolos palūkanas visam paskolos laikotarpiui. Išvestinės priemonės tikroji vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 82 tūkst. EUR (2023: 241 tūkst. EUR). Pagal pasirašytas skolinimosi sutartis su bankais, buvo įkeistas tam tikras ilgalaikis materialusis turtas (14 pastaba), atsargos (19 pastaba), prekybos gautinos sumos (20 pastaba) ir pinigai banko sąskaitose (21 pastaba). Visų paskolų valiuta yra Eurai. Paskolų tikroji vertė iš esmės nesiskiria nuo apskaitinės vertės. Grynoji skola 51 Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 4 244 3 896 56 237 Kredito linija (30 235) (37 027) (30 235) (37 027) Paskolos (išskyrus kredito liniją) (3 850) (5 950) (3 850) (5 950) Grynoji skola (29 841) (39 081) (34 029) (42 740) 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų kredito linijų už atitinkamai 19 765 tūkst. EUR (2023 m. – 12 973 tūkst. EUR). Grupė laikėsi visų skolinimo priemonėms nustatytų skolinimosi limitų ar finansinių rodiklių (3.2 pastaba). 26. Ateinančio laikotarpio pajamos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Vyriausybės dotacija metų pradžioje 2 560 2 496 2 027 1 791 Pripažinta vyriausybės dotacija 463 517 463 517 Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (514) (453) (311) (281) 2 509 2 560 2 179 2 027 Sumažinta ilgalaike dalimi (2 199) (2 060) (1 869) (1 720) Trumpalaikė dalis 310 500 310 307 Ateinančio laikotarpio vyriausybės dotacija susijusi su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, panaudojant lėšas, gautas iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal SAPARD, KPP ir kitas programas. Bendrovė neturi įsipareigojimo grąžinti ar kitokiu būdu padengti gautą paramą, išskyrus tuos atvejus, jei ji pažeistų sutartyse su paramos davėjais numatytas sąlygas. 27. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Prekybos mokėtinos sumos 22 443 19 898 20 714 17 507 Atlyginimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai 2 333 2 364 1 303 1 536 Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos 1 248 1 489 872 999 Sukauptos sąnaudos 2 319 1 865 1 424 1 424 28 343 25 616 24 313 21 466 28. Atidėjiniai Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Ilgalaikiai Ilgalaikiai atidėjiniai 1 573 1 421 1 230 1 180 Trumpalaikiai Trumpalaikiai atidėjiniai 345 314 247 216 Atidėjinių iš viso 1 918 1 735 1 477 1 396 Įsipareigojimai darbuotojams 52 Grupė Bendrovė 2024 2023 2024 2023 Metų pradžioje 1 735 1 735 1 396 1 396 Pripažinta bendrosiose pajamose – nuostolis dėl demografinių prielaidų pasikeitimo - - - - Pripažinta pelno ir nuostolio ataskaitoje – palūkanų sąnaudos 183 - 81 - Metų pabaigoje 1 918 1 735 1 477 1 396 Bendrovės ir Grupės trumpalaikius ir ilgalaikius atidėjinius sudaro atidėjiniai išėjimo į pensiją išmokoms, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Išmokos dydis lygus 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui (skaičiuojant nuo paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčių). Suma nepriklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus. Apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo jautrumas pagrindinių prielaidų pokyčiams yra toks: Poveikis apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimui Prielaidų pokytis Prielaidų padidėjimas Prielaidų sumažėjimas 2024 2023 2024 2023 2024 2023 Diskontavimo norma 1% 1,0% -1% -1% 1% 1% Atlyginimų augimas 1% 1,0% 1% 1% -1% -1% Aukščiau pateiktos jautrumo analizės yra pagrįstos pokyčiu, kai visos kitos prielaidos išlieka pastovios. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, taikomi prielaidų metodai nepasikeitė. 29. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai Neapibrėžtieji įsipareigojimai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vardu nebuvo suteiktų garantijų trečiosioms šalims. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai 2024 m ir 2023 m. gruodžio 31 d. kapitalinių investicijų įsipareigojimų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių buvo pasirašytos sutartys balanso ataskaitos parengimo dieną, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose, nebuvo. Bankui už paskolas įkeistas turtas atskleistas 14, 20 ir 21 pastabose. 30. Pinigų srautai iš įprastinės veiklos Pelno prieš apmokestinimą palyginimas su pinigų srautais iš įprastinės veiklos: 53 Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Grynasis pelnas prieš apmokestinimą 25 601 19 244 22 110 2 924 Koregavimai: nusidėvėjimas (14 pastaba) 9 789 8 875 6 737 6 086 amortizacija (15 pastaba) 74 74 55 27 ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nurašymas (14 ir 15 pastabos) 20 80 21 81 nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo (9 pastaba) (173) (39) (103) (28) palūkanų sąnaudos (11 pastaba) 1 841 1 486 1 841 1 486 palūkanų pajamos (998) (358) (998) (358) paskolų amortizacija - (230) - (230) atsargų nurašymai (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės (20) (4 690) (20) (4 690) abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas ir beviltiškų gautinų sumų nurašymas Uatstatymas) (20 pastaba) (632) - (632) - sukauptas atostogų rezervas ir tantjemos 454 - - - gautų vyriausybės dotacijų amortizacija (26 pastaba) (514) (453) (311) (281) dividendų pajamos (31 pastaba) - - (10 338) (3 259) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai (3 418) 1 843 (3 727) 17 402 atsargos 11 635 (17 478) 12 210 (17 447) išankstiniai apmokėjimai už žaliavą (10 727) 185 (10 727) 185 mokėtinos sumos (173) (4 250) 2 078 (3 810) Pinigų srautai iš įprastinės veiklos 32 760 4 289 18 196 (1 912) Pinigų srautų ataskaitoje pajamas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo sudaro: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Likutinė vertė (14 pastaba) 221 369 222 136 Pelnas/(Nuostolis) iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (9 pastaba) 173 39 103 28 Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo 394 408 325 164 31. Sandoriai su susijusiomis šalimis Pagrindiniai bendrovės akcininkai: Gruodžio 31 d. 2024 2023 Antanas Trumpa ir šeimos nariai (Bendrovės valdybos pirmininkas) 23,35% 21,02% UAB„Pieno pramonės investicijų valdymas” (įkurta Lietuvoje) 30,23% 27,21% SIA „RSU Holding“ (įkurta Latvijoje) * 27,74% 24,96% Kiti akcininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys, nesusijusios šalys) 18,68% 26,81% * Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas” kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 51,70 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų). SIA „RSU Holding“ kontroliuoja Dalius Trumpa (kaip vienintelis akcininkas, turintis 92 % SIA „RSU Holding“ akcijų ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 81,32 % (2023 m. – 83,18 %) Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų 54 UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas”, SIA „RSU Holding“, AB „Rokiškio sūris“ valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis. 2023 metais susijusiomis šalimis taip pat buvo laikomos visos „Fonterra“ grupės įmonės, įskaitant Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. Fonterra grupei pasitraukus iš Bendrovės akcininkų ir valdybos, jos grupės įmonės nuo 2024 metų spalio 1 d. nelaikomos susijusiomis šalimis. Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai. (i) Sandoriai su susijusiomis šalimis: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Pieno supirkimas iš kitų susijusių šalių 4 237 4 021 44 300 38 844 Ilgalaikio turto įsigijimas - - 35 - Atsargų įsigijimas - 59 11 627 10 526 Paslaugų pirkimai 343 357 1 871 2 039 Transportavimo ir kitų paslaugų pardavimas kitoms susijusioms šalims 78 93 2 463 2 183 Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimo paslauga 55 16 845 103 934 89 783 Palūkanos už kreditą 11 11 11 11 Siekiant teisingai nurodyti AB „Rokiškio Sūris“, UAB „Rokiškio Pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB „Rokiškio sūris“ eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ būtų parduodama kaip paslauga t. y. be žaliavos vertės. Pieno supirkimas, ilgalaikio turto ir atsargų įsigijimas, paslaugų ir prekių pirkimas ir pardavimas tarp susijusių šalių vykdomas normaliomis prekybos sąlygomis, įskaitant ir „Fonterra“ grupės įmones. (ii) Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai metų pabaigoje: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Trumpalaikė paskola gautina iš KB Dzūkijos pienas 298 298 298 298 Gautas avansas iš „Fonterra“ (Europe) „Coöperatie U.A.“ - ilgalaikė dalis - 1 896 - 1 896 Gautas avansas iš „Fonterra“ (Europe) „Coöperatie U.A.“ – trumpalaikė dalis - 230 - 230 Prekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims 6 68 2 992 2 459 Prekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių 44 2 795 9 277 8 563 2012 m. buvo pasirašyta sutartis su „Fonterra (Europa) Coöperatie U.A.“ dėl tam tikrų gamybos įrenginių įsigijimo ir tam tikrų gamybos linijų tobulinimo finansavimo. Kartu su finansavimo sutartimi Bendrovė pasirašė ilgalaikę pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo aukščiau nurodytomis gamybos linijomis pagaminti sutartą kiekį tam tikrų produktų ir parduoti juos „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“, o „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“ įsipareigojo juos įsigyti. Pagal finansavimo sutartį gautas išankstinis apmokėjimas buvo amortizuojamas lygiomis dalimis iki 2033 m., jei Bendrovė vykdo savo įsipareigojimus pagal pardavimo sutartį. Bendra su išankstiniu mokėjimu susijusių produktų pardavimų vertė už 2024 metus iki spalio 1 d. lygi 2 275 tūkst. EUR (už 2023 m. 12 mėn. – 12 650 tūkst. EUR). Susijęs gautinų bei mokėtinų sumų likutis buvo lygus nuliui 2024 m. spalio 1 d. ir gruodžio 31 d. Pirkimų per 2024 ir 2023 metus nebuvo. Per 2024 metus Bendrovė ir „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“ nutraukė minėtą sutartį, Fonterra grupei nusprendus pasitraukti iš Bendrovės akcinio kapitalo. Visi sandoriai, kai tokių buvo per 2024 metus nuo spalio 1 d., buvo vykdomi kaip su nesusijusia šalimi. 55 UAB „Rokiškio pieno gamyba“, UAB „Rokiškio pienas“ ir SIA „Jakabpils piena kombinats“ akcininko sprendimu buvo nutarta patvirtinti ir skirti atitinkamai 5 499 tūkst. EUR, 4 133 tūkst. EUR ir 706 tūkst. EUR dividendų (2023 m. – 2 655 tūkst. EUR, 0 EUR ir 603 tūkst. EUR). Dividendai AB „Rokiškio sūris“ buvo sumokėti atitinkamai 2024 m. ir 2023 m. gegužės mėnesį. (iii) Pagrindinių vadovų darbo užmokestis Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Atlyginimai 224 235 203 218 Išmokėtos premijos/tantjemos 36 30 36 30 Sukaupimas premijoms/tantjemoms - - - - Socialinio draudimo įmokos 4 4 4 4 264 269 243 252 Pagrindinius vadovus sudaro 9 (2023 m. – 10) Valdybos nariai ir direktoriai. 32. Audito įmonės suteiktos paslaugos Pateikiamos visos paslaugos, kurias audito įmonė suteikė Grupei / Bendrovei tūkst. Eur: Grupė Bendrovė Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. 2024 2023 2024 2023 Finansinių ataskaitų ir vadovybės ataskaitos audito paslaugos pagal sutartis 111 75 46 45 Konsultacijų mokesčių klausimais paslaugos 20 21 13 13 131 96 59 58 33. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos principų pakeitimas Ruošdama 2024 metų finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė nusprendė pakeisti ilgalaikio turto apskaitos politiką – pereiti nuo perkainojimo metodo prie įsigijimo savikainos metodo pagal TAS 16 "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai". Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog įsigijimo savikainos metodas suteikia labiau susijusią ir patikimesnę informaciją dėl šių veiksnių: 56 • Atsižvelgiant į vadovybės dabartinės ekonominės situacijos Lietuvoje situaciją apskritai ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, perkainojimo modelio taikymas gali lemti didelį finansinės būklės ir finansinių rezultatų, pateikiamų Grupės konsoliduotose ir Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose, nepastovumą. Rinkos smarkiai reaguoja į ekonominį netikrumą ir nestabilumą kainų pokyčiais, kurie yra gana nenuspėjami ir trumpalaikiai. Dėl gerokai padidėjusio kintamumo perkainojimo modelis tampa daug jautresnis sprendimams ir pagrindinių prielaidų pokyčiams, o tai iškreipia tokios informacijos patikimumą. • Grupės verslo modelis yra naudoti nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus verslo tikslais ilgą laiką, o ne gauti naudos iš jų pardavimo. Dėl didelio kintamumo tikrosios vertės greičiausiai gali būti dažnai peržiūrimos, o tikrosios vertės svyravimai klaidingai atspindės veiklos rezultatus. • Viena iš svarbių sąlygų yra tikslių duomenų, kurie leistų rengėjui atsekti istorinius duomenis, prieinamumas. Grupė padarė išvadą, kad įsigijimo savikainos metodas tiksliau ir patikimiau atspindi veiklos rezultatus negu perkainojimo metodas. • Ši sektoriaus praktika, susijusi su ilgalaikio turto apskaita tokioje pačioje veikloje, yra įsigijimo vertės metodas. Todėl grupė, pereidama nuo perkainojimo prie įsigijimo vertės metodo, pagerina pagal TFAS sudarytų finansinių ataskaitų palyginamumą su kitais tos pačios pramonės šakos rinkos dalyviais. • Apskaičiuodama pelno mokestį Grupė privalo apskaityti ilgalaikio turto nusidėvėjimą pagal įsigijimo savikainos modelį, vedant apskaitą dviem metodais, atsiranda reikšmingi papildomi administraciniai kaštai, kas vadovybės nuomone yra nepraktiška. • apskaitos politikos pakeitimas nėra susijęs su sandorų iškraipymu, turto nuvertėjimu ar kitais panašiais veiksniais. Vadovaujantis TAS 8 "Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas", šis pakeitimas yra reikšmingas buvo taikomas retrospektyviai. Buvo pakoreguoti 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. sausio 1 d. balanso, bei 2023 metų pelno nuostolio ataskaitos duomenys, kad atspindėtų nauji taikomi apskaitos principai. Šis pokytis turėjo poveikį ilgalaikio turto balansinei vertei, perkainojimo rezervui, atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo sumai, laikotarpio nusidėvėjimui ir pelnui. Detali informacija pateikiama lentelėje žemiau. Vadovybė įsitikinusi, kad šis pakeitimas padės investuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims patikimiau įvertinti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį. 57 Grupės ir Bendrovės ataskaitose padaryti retrospektyviniai pataisymai yra susiję su ilgalaikio turto verte, nusidėvėjimu ir atidėtojo pelno mokesčio straipsnių pasikeitimais pateiktais šiose lentelėse: Grupė Gruodžio 31 d Sausio 1 d Pastabos 2023 Padidėjimas/ (sumažėjimas) 2023 2023 Padidėjimas/ (sumažėjimas) 2023 TURTAS pertvarkyta pertvarkyta Ilgalaikis turtas Ilgalaikis materialusis turtas 14 82 600 (25 132) 57 468 82 939 (26 528) 56 411 Nematerialusis turtas 15 93 - 93 162 - 162 Investicijos į patronuojamąsias įmones 16 169 - 169 169 - 169 Išankstiniai apmokėjimai 20 536 - 536 827 - 827 Atidėtasis pelno mokesčio turtas 17 - 1 194 1 194 - 2 500 2 500 Suteiktos paskolos 18 1 803 - 1 803 2 213 - 2 213 85 201 (23 938) 61 263 86 310 (24 028) 62 282 Trumpalaikis turtas Atsargos 19 94 397 - 94 397 72 229 - 72 229 Suteiktos paskolos 18 1 539 - 1 539 2 896 - 2 896 Prekybos ir kitos gautinos sumos 20 54 466 - 54 466 56 675 - 56 675 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 766 - 766 139 - 139 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 21 3 896 - 3 896 3 401 - 3 401 155 064 - 155 064 135 340 - 135 340 Turto iš viso 240 265 (23 938) 216 327 221 650 (24 028) 197 622 AKCININKŲ NUOSAVYBĖ Priskirtina Bendrovės savininkams Akcinis kapitalas 22 10 402 - 10 402 10 402 - 10 402 Akcijų priedai 18 073 - 18 073 18 073 - 18 073 Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti 24 10 850 - 10 850 10 850 - 10 850 Nuosavos akcijos 23 (2 251) - (2 251) (2 251) - (2 251) Kiti rezervai 24 24 729 (21 713) 3 016 25 922 (22 906) 3 016 Nepaskirstytas pelnas 99 438 - 99 438 88 453 - 88 453 Akcininkų nuosavybės iš viso 161 241 (21 713) 139 528 151 449 (22 906) 128 543 ĮSIPAREIGOJIMAI Ilgalaikiai įsipareigojimai Finansinės skolos 25 3 850 - 3 850 5 950 - 5 950 Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas 17 2 068 (2 068) - 1 122 (1 122) - Ateinančio laikotarpio pajamos 26 2 060 - 2 060 2 097 - 2 097 Gauti išankstiniai apmokėjimai 31(ii) 1 896 - 1 896 2 126 - 2 126 Ilgalaikiai atidėjiniai 28 1 421 - 1 421 1 421 - 1 421 11 295 (2 068) 9 227 12 716 (1 122) 11 594 Trumpalaikiai įsipareigojimai Finansinės skolos 25 39 127 - 39 127 24 440 - 24 440 Ateinančio laikotarpio pajamos 26 500 - 500 399 - 399 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 27 25 616 - 25 616 30 209 - 30 208 Mokėtinas pelno mokestis 2 172 - 2 172 2 123 - 2 124 Trumpalaikiai atidėjiniai 28 314 - 314 314 - 314 67 729 - 67 729 57 485 - 57 485 Įsipareigojimų iš viso 79 024 (2 068) 76 956 70 201 (1 122) 69 079 Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso 240 265 (23 781) 216 484 221 650 (24 028) 197 622 58 Bendrovė Gruodžio 31 d Sausio 1 d Pastabos 2023 Padidėjimas/ (sumažėjimas) 2023 2023 Padidėjimas/ (sumažėjimas) 2023 TURTAS pertvarkyta pertvarkyta Ilgalaikis turtas Ilgalaikis materialusis turtas 14 58 228 (13 863) 44 365 56 988 (15 237) 41 751 Nematerialusis turtas 15 77 - 77 132 - 132 Investicijos į patronuojamąsias įmones 16 5 048 - 5 048 5 048 - 5 048 Išankstiniai apmokėjimai 20 536 - 536 827 - 827 Atidėtasis pelno mokesčio turtas 17 - 1 143 1 143 - 1 847 1 847 Suteiktos paskolos 18 1 767 - 1 767 2 174 - 2 174 65 656 (12 720) 52 936 65 169 (13 390) 51 779 Trumpalaikis turtas Atsargos 19 90 583 - 90 583 68 446 - 68 446 Suteiktos paskolos 18 1 539 - 1 539 2 896 - 2 896 Prekybos ir kitos gautinos sumos 20 44 941 - 44 941 62 762 - 62 762 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 766 157 923 91 - 91 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 21 237 - 237 1 149 - 1 149 138 066 157 138 223 135 344 - 135 344 Turto iš viso 203 722 (12 563) 191 159 200 513 (13 390) 187 123 AKCININKŲ NUOSAVYBĖ Priskirtina Bendrovės savininkams Akcinis kapitalas 22 10 402 - 10 402 10 402 - 10 402 Akcijų priedai 18 073 - 18 073 18 073 - 18 073 Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti 24 10 850 - 10 850 10 850 - 10 850 Nuosavos akcijos 23 (2 251) - (2 251) (2 251) - (2 251) Kiti rezervai 24 13 937 (11 783) 2 154 15 105 (12 951) 2 154 Nepaskirstytas pelnas 82 169 - 82 169 84 485 - 84 485 Akcininkų nuosavybės iš viso 133 180 (11 783) 121 397 136 664 (12 951) 123 713 ĮSIPAREIGOJIMAI Ilgalaikiai įsipareigojimai Finansinės skolos 25 3 850 - 3 850 5 950 - 5 950 Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas 17 780 (780) - 439 (439) - Ateinančio laikotarpio pajamos 26 1 720 - 1 720 1 585 - 1 585 Gauti išankstiniai apmokėjimai 31(ii) 1 896 - 1 896 2 126 - 2 126 Ilgalaikiai atidėjiniai 28 1 180 - 1 180 1 180 - 1 180 9 426 (780) 8 646 11 280 (439) 10 841 Trumpalaikiai įsipareigojimai Finansinės skolos 25 39 127 - 39 127 24 440 - 24 440 Ateinančio laikotarpio pajamos 26 307 - 307 206 - 206 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 27 21 466 - 21 466 25 584 - 25 583 Mokėtinas pelno mokestis - - - 2 123 - 2 124 Trumpalaikiai atidėjiniai 28 216 - 216 216 - 216 61 116 - 61 116 52 569 - 52 569 Įsipareigojimų iš viso 70 542 (780) 69 762 63 849 (439) 63 410 Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso 203 722 (12 563) 191 159 200 513 (13 390) 187 123 59 Grupė Bendrovė Pastabos 2023 Padidėjimas/ (sumažėjimas) 2023 pertvarkyta 2023 Padidėjimas/ (sumažėjimas) 2023 pertvarkyta Pardavimai 5 304 254 - 304 254 264 072 - 264 072 Pardavimų savikaina 10 (262 487) 1 151 (261 336) (248 997) 1 151 (247 846) Bendrasis pelnas 41 767 1 151 42 918 15 075 1 151 16 226 Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos 6,10 (14 253) 111 (14 142) (10 318) 111 (10 207) Bendrosios ir administracinės sąnaudos 7,10 (8 555) 4 (8 551) (5 376) 4 (5 372) Kitos veiklos pajamos 8 358 - 358 3 627 - 3 627 Kiti veiklos pelnas/(nuostoliai) 9 39 108 147 28 108 136 Veiklos pelnas 19 356 1 374 20 730 3 036 1 374 4 410 Finansinės veiklos sąnaudos 11 (1 486) - (1 486) (1 486) - (1 486) Pelnas/ prieš apmokestinimą 17 870 1 374 19 244 1 550 1 374 2 924 Pelno mokestis 12 (2 797) (206) (3 003) 250 (206) 44 Grynasis pelnas/(nuostoliai) 15 073 1 168 16 241 1 800 1 168 2 968 Grynasis pelnas/(nuostoliai) už metus priskirtinas: Bendrovės savininkams 15 073 1 168 16 241 1 800 1 168 2 968 Nekontroliuojančiai daliai - - - - - 15 073 1 168 16 241 1 800 1 168 2 968 Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas/(nuostoliai) (EUR už vieną akciją) 13 0,43 0,03 0,46 0,04 0,04 0,08 34. Karo Ukrainoje poveikis 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo karą Rytų Ukrainoje, kurį pasmerkė pasaulis. Rusijos režimui buvo įvestos ekonominės ir finansinės sankcijos. Remiantis Grupės vadovybės atliktu galimų sankcijų pasekmių ir karo poveikio vertinimu, poveikis finansiniams Grupės įmonių rezultatams neturėtų būti reikšmingas. 2024 m. ir 2023 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo jokių pardavimų klientams Rusijoje ir Baltarusijoje. 2024 m. Grupės ir Bendrovės pieno produktų pardavimai klientams Ukrainoje sudarė atitinkamai 2 198 tūkst. EUR ir 905 tūkst.EUR, (2023 m. – 3 160 tūkst. EUR ir 0 EUR). 2024 m. gruodžio 31 d. gautinų sumų iš įmonių Ukrainoje nebuvo (2023: nebuvo). Grupės vadovybė atidžiai stebi situaciją Ukrainoje ir su tuo susijusias sankcijas tam, kad jos būtų įvykdytos. Remiantis Grupės vadovybės vertinimu, dabartinė padėtis neturi įtakos Grupės gebėjimui tęsti veiklą. 60 35. Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo aspektai – atsižvelgiant į klimato kaitą ir su ja susijusią riziką Grupė nuolat vertina su klimatu susijusias rizikas ir jų poveikį Grupės veiklai, įskaitant fizinę klimato kaitos riziką (tokią kaip ekstremalius meteorologinius reiškinius ir kylančios oro temperatūros poveikį), politikos pokyčius ir pastangų dekarbonizuoti ekonominę veiklą ekonominius padarinius. Daugiau informacijos apie tai, kaip Grupės veiklą veikia su klimatu susijusios rizikos, atskleista dalyje “Informacija tvarumo klausimais“. Grupė įvertino identifikuotų su klimato kaita susijusių rizikų poveikį turto ir įsipareigojimų pripažinimui/pripažinimo nutraukimui bei tokio turto ir įsipareigojimų vertinimui. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupės vadovybė nenustatė jokių reikšmingų veiksnių, galinčių reikšmingai paveikti turtą, įsipareigojimus ar jų vertinimą arba dėl kurių reikėtų atskleisti papildomą informaciją finansinėse ataskaitose šalia tos, kuri atskleista pirmiau minėtose ataskaitose. 36. Įvykiai po balanso datos Jokių reikšmingų įvykių po balanso sudarymo datos nebuvo. 61 VADOVYBĖS ATASKAITA BENDRA INFORMACIJA 37. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta vadovybės ataskaita Ši 2024 m. konsoliduota ataskaita parengta už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 38. Pagrindiniai duomenys apie emitentą Emitento pavadinimas: Akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ (toliau-Bendrovė) Teisinė forma: Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta: 1992 m. vasario 28 diena. Valstybės įmonė Registrų centras Bendrovės kodas: 173057512 Adresas: Pramonės g. 3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos Respublika Juridinių asmenų registro tvarkytoja: Valstybės įmonė Registrų centras Telefono numeris: +370 458 55200 Fakso numeris: +370 458 55300 El. pašto adresas: rokiskio.suris@rokiskio.com Interneto svetainės adresas: www.rokiskio.com ISIN kodas: LT0000100372 LEI (angl.Legal Entity Identifier) kodas: 48510000PW42N5W74S87 Akcijų prekybos kodas AB Nasdaq Vilnius RSU1L 39. Informacija apie Bendrovės įmonių grupę 2024 m. gruodžio mėn. 31 d. AB „Rokiškio sūris“ Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė AB „Rokiškio sūris“ bei penkios dukterinės įmonės. (2023 m.: pagrindinė įmonė ir penkios dukterinės įmonės) Pagrindinė įmonė: AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, buveinės adresas, Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis) 63 AB “Rokiškio sūris“ dukterinės įmonės: UAB „Rokiškio pienas“ (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pienas” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pieno gamyba” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų. Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201). AB „Rokiškio sūris“ turi 100 proc. įmonės akcijų ir balsų. Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB „Rokiškio sūris“ turi 40 proc. įmonės pajų bei UAB „Rokiškio pienas“ turi 20 proc. įmonės pajų. UAB „DairyHub.LT“ (įmonės kodas 305831304, buveinės adresas Kauno g. 65, LT-20118 Ukmergė). AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “DairyHub.LT” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų. 40. Bendrovės ir įmonių grupės pagrindinės veiklos pobūdis Akcinės bendrovės “Rokiškio sūris“ grupės pagrindinė veikla: •Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51) AB „Rokiškio sūris“: AB „Rokiškio sūris“ pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba. Dukterinės įmonės: UAB „Rokiškio pienas“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba. SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas. SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas. UAB „DairyHub.LT“ – kietųjų sūrių paruošimas ir pardavimas galutiniam vartotojui įvairiose pasaulio šalyse. 41. Grupės strategija ir tikslai Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo organų nariai aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. AB „Rokiškio sūris“ Grupė savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau: MISIJA: AB „Rokiškio sūris“ = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai. VIZIJA: 64 Lietuvoje, tapusioje Baltlandija, tvariai perdirbti daugiau nei 1 mln. tonų žaliavinio pieno per metus. TIKSLAI: Tvarus pieno perdirbimo procesas. Lyderystė pieno perdirbimo sektoriuje regione. Lanksti aukščiausios kokybės produktų gamyba ir pardavimai viršijant vartotojų lūkesčius. Būti patraukliausiu ir patikimiausiu pieną gaminančių ūkininkų partneriu. Nuolatos didinti vertę akcininkams. Nuosekliai kurti tvarią, inovatyvią ir atsakingą veiklą, kuri suderina ekonominį augimą su socialine ir aplinkos gerove. Tikslų siekiame Didindami superkamo ir perdirbamo pieno kiekį 5 procentais kasmet. Orientuojamės į 3 procentų grynąjį metinį pelningumą. Nuolatos mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, energijos ir vandens suvartojimą ir neperdirbamos pakuotės naudojimą gamybos procese. Laikydamiesi tvaraus verslo kūrimo principų. 42. Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai 2024 m. balandžio 30 d. įvykęs AB „Rokiškio sūris“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas: 1. Pritarė Audito komiteto išvadai. 2. Patvirtino audituotas 2023 metų konsoliduotas ir Bendrovės finansines ataskaitas. 3. Patvirtino 2023 m. pelno (nuostolių) paskirstymą: tūkst. EUR 1. Nepaskirstytasis Bendrovės pelnas ataskaitinių metų pradžioje 84 485 2. Akcininkų patvirtinti dividendai už 2022 metus -5 251 3. Pervesta iš kitų rezervų 1 167 4. Paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už 2022 metus -33 5. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į rezervus 80 368 6. Grynasis Bendrovės ataskaitinių metų pelnas/(nuostolis) 1 800 7. Paskirstytinasis Bendrovės pelnas iš viso 82 169 8. Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą 0 9. Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti -6 300 10. Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus 0 11. Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti -5 251 12. Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kt. tikslams, apskaityta Pelno (nuostolių) atskaitoje -30 13. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus 70 588 Viso dividendams paskirta 5 251 004,40 EUR .Vienai paprastajai vardinei akcijai paskirta 0,15 EUR. 65 4. Patvirtino bendrovės atlygio ataskaitą. 5. Priėmė sprendimą dėl savų akcijų įsigijmo: Įsigyti Bendrovei savų akcijų šiomis sąlygomis: 5.1. Savų akcijų įsigijimo tikslas – Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas, anuliuojant savas supirktas akcijas. Pasikeitus Bendrovės strateginio investuotojo vykdomos veiklos prioritetams, šio investuotojo išreikštas pageidavimas parduoti akcijas Bendrovei, kuri šias akcijas ir buvo išleidusi, taip pat užtikrinama galimybė visiems norintiems akcininkams parduoti akcijas; 5.2. Maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius – bendra Bendrovei priklausančių savų akcijų nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo; 5.3. Terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos; 5.4. Maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina – maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 2,94 eurai už vieną AB „Rokiškio sūris“ paprastąją vardinę akciją. Minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 1,98 eurai už vieną AB „Rokiškio sūris“ paprastąją vardinę akciją. 5.5. Savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina – savos supirktos akcijos nebus parduodamos, o visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bus anuliuojamos, sumažinant Bendrovės įstatinį kapitalą. 5.6. Pavesti Bendrovės valdybai, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, priimti sprendimus dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, organizuoti savų akcijų supirkimą, nustatyti akcijų supirkimo tvarką ir laiką, akcijų skaičių bei kainą, taip pat atlikti kitus su savų akcijų įsigijimu ir pardavimu susijusius veiksmus. Savų akcijų įsigijimui pagal ankstesnius visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus Bendrovė turėjo sudariusi 10 850 tūkst. eurų rezervą. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlomas sprendimo projektas rezervą savų akcijų supirkimui padidinti iki 17 150 tūkst. eurų. Nuo šio sprendimo priėmimo dienos nustoja galioti 2023 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl savų akcijų įsigijimo. 6. Patvirtinta AB „Rokiškio sūris“ atnaujinta Atlygio politika. 7. Padidintas rezervas savų akcijų įsigijimui iki 17 150 tūkst. EUR (septyniolikos milijonų šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų). Strateginis investuotojas Fonterra nusprendė pasitraukti iš AB Rokiškio sūris kapitalo Strateginis investuotojas Fonterra nusprendė su savo mažumos dalimi pasitraukti iš AB Rokiškio sūris kapitalo, vykdydamas ilgalaikę strateginę investicijų peržiūrą. Pieno perdirbime ir produktų prekyboje bus bendradarbiaujama toliau abiem šalims priimtinomis ir naudingomis sąlygomis. Pagrindiniai Bendrovės akcininkai susitarė, jog pasitraukimas bus vykdomas Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. parduodant jai priklausančias 3,586,797 akcijas Bendrovei. Numatoma akcijų kaina 2,2 eurai už akciją. AB Rokiškio sūris planuoja supirkti akcijas per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Pavedimus parduoti akcijas gali teikti visi bendrovės akcininkai. Superkamų akcijų skaičius bus apskaičiuojamas proporcingai pateiktų akcijų skaičiui. Akcijų supirkimas planuojamas 2024 m. gegužės mėn. Supirkus akcijas iki 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo, akcijos bus anuliuojamos. Tuomet bus skelbiamas sekantis viešas akcijų supirkimas ta pačia kaina (2,2 eurai už akciją). Ši procedūra bus kartojama tol, kol Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. parduos Bendrovei visas jos turimas 3,586,797 akcijas. Dėl AB „Rokiškio sūris“ savų akcijų įsigijimo AB „Rokiškio sūris“ valdyba, vadovaujantis 2024 m. balandžio 30 d. įvykusio AB „Rokiškio sūris“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, 2024 m. gegužės 16 d. nusprendė supirkti AB „Rokiškio sūris“ paprastąsias vardines 0,29 euro (dvidešimt devyni euro centai) nominalios vertės akcijas. Savų akcijų įsigijimui sudarytas 17 150 tūkst. eurų rezervas. Akcijos bus superkamos per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. 66 Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų įsigijimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys įsigyjamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai mažinamas jų parduodamų akcijų skaičius. Įsigijimo sąlygos: Akcijų įsigijimo pradžia: 2024 m. gegužės 20 d. Akcijų įsigijimo pabaiga: 2024 m. gegužės 24 d. Maksimalus įsigyjamų akcijų kiekis: 2 725 523 vnt. Bendra maksimali įsigyjamų akcijų kaina: 5 996 150,60 eurų. Akcijų įsigijimo kaina: 2,20 euro už vieną akciją. AB „Rokiškio sūris“ supirko 10 proc. savų akcijų AB „Rokiškio sūris“ baigė savų akcijų supirkimą per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendrovė akcijų supirkimo laikotarpiu, 2024 m. gegužės 20 d. – 2024 m. gegužės 24 d., įsigijo visą nustatytą supirkti maksimalų akcijų kiekį – 2.725.523 vnt. Bendra akcijų įsigijimo sandorio suma 5.996.150,60 EUR. Atsiskaitymas už supirktas akcijas įvyks 2024 m. gegužės 28 d. Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis bendrovė turės 3.586.797 vnt. savų supirktų akcijų, kas sudarys 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Informacija apie AB „Rokiškio sūris“ išleistas akcijas ir suteikiamus balsus AB “Rokiškio sūris“ (toliau- Bendrovė) įsigijus 10 proc. savų akcijų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 19 str. 2 dalimi, Bendrovė pateikia informaciją apie bendrą visų Bendrovės išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominalią vertę 2024 m. gegužės 28 datai: Akcijų klasė Paprastos vardinės akcijos ISIN kodas LT0000100372 Akcijų skaičius, vnt 35.867.970 1 akcijos nominali vertė, EUR 0,29 Bendrovės įstatinis kapitalas, EUR 10.401.711,30 Savų akcijų skaičius, vnt. 3.586.797 Visų išleistų akcijų suteikiamų balsų skaičius, vnt 35.867.970 Balsų skaičius, skaičiuojant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą 32.281.173 2024 m. birželio 27 d. AB „Rokiškio sūris“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai: 1. Dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, anuliuojant Bendrovės supirktas akcijas. Sprendimas: Sumažinti AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą 1 040 171,13 EUR (vienu milijonu keturiasdešimt tūkstančių šimtu septyniasdešimt vienu euru ir 13 centų), anuliuojant Bendrovės turimas 3 586 797 (tris milijonus penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 eurų. Anuliavus savas supirktas akcijas AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudarys 9 361 540,17 EUR (devynis milijonus tris šimtus šešiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir 17 centų) padalintų į 32 281 173 (trisdešimt du milijonus du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 eurų. 2. Dėl Bendrovės įstatų naujos redakcijos patvirtinimo. 67 Sprendimas: 2.1. Patvirtinti Bendrovės įstatų naują redakciją. 2.2. Įgalioti AB „Rokiškio sūris“ direktorių Dalių Trumpą pasirašyti naują AB „Rokiškio sūris“ įstatų redakciją. 3. Dėl Bendrovės savų akcijų įsigijimo. Sprendimas: Įsigyti Bendrovei savų akcijų šiomis sąlygomis: 3.1. Savų akcijų įsigijimo tikslas – Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas, anuliuojant savas supirktas akcijas. Pasikeitus Bendrovės strateginio investuotojo vykdomos veiklos prioritetams, šio investuotojo išreikštas pageidavimas parduoti visas likusias neparduotas akcijas Bendrovei, kuri šias akcijas ir buvo išleidusi, taip pat užtikrinama galimybė visiems norintiems akcininkams parduoti akcijas; 3.2. Maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius – bendra Bendrovei priklausančių savų akcijų nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo; 3.3. Terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos; 3.4. Maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina – maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 2,94 eurai už vieną AB „Rokiškio sūris“ paprastąją vardinę akciją. Minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 1,98 eurai už vieną AB „Rokiškio sūris“ paprastąją vardinę akciją. 3.5. Savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina – savos supirktos akcijos nebus parduodamos, o visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bus anuliuojamos, sumažinant Bendrovės įstatinį kapitalą. 3.6. Pavesti Bendrovės valdybai, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, priimti sprendimus dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, organizuoti savų akcijų supirkimą, nustatyti akcijų supirkimo tvarką ir laiką, akcijų skaičių bei kainą, taip pat atlikti kitus su savų akcijų įsigijimu ir pardavimu susijusius veiksmus. Bendrovė savų akcijų įsigijimui turi suformuoto nepanaudoto 9 943 tūkst. eurų rezervo. 2024 m. rugpjūčio 30 d. paskelbti AB „Rokiškio sūris“ grupės 2024 m. šešių mėnesių veiklos rezultatai: 2024 m. sausio-birželio mėnesių konsoliduoti neaudituoti AB „Rokiškio sūris“ grupės pardavimai sudarė 174 808 tūkst. eurų, t.y. 18 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu 2023 m. (148 106 tūkst. eurų). AB „Rokiškio sūris“ grupė per 2024 m. 6 mėn. uždirbo 6 429 tūkst. eurų grynojo pelno. (Grynasis pelningumas 3,68 proc.). Tuo tarpu per 2023 m. 6 mėn. grupė buvo uždirbusi 1 794 tūkst. eurų grynojo pelno. 2024 m. pirmojo pusmečio AB „Rokiškio sūris“ grupės EBITDA rodiklis – pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją siekė 13 710 tūkst. eurų. 2023 m. 6 mėn. EBITDA – 6 615 tūkst. eurų. Padidėjusį Grupės veiklos rezultatą lėmė tai, kad 2024 m. pirmajame pusmetyje išaugo šviežių ir Grand fermentinių sūrių ir kitų išrūginių produktų bei riebalų kainos. Įregistruota nauja AB "Rokiškio sūris" įstatų redakcija 2024 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota nauja AB „Rokiškio sūris“ įstatų redakcija. Nauja įstatų redakcija buvo patvirtinta 2024 m. birželio 27 d. įvykusiame neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovės įstatai keičiami dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo anuliuojant savas supirktas akcijas. Sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą, t.y. anuliavus 3.586.797 paprastąsias vardines akcijas, AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudaro 9.361.540,17 EUR, padalintą į 32.281.173 paprastąsias vardines 0,29 EUR nominalios vertės akcijas. AB "Rokiškio sūris" savų akcijų netekimas AB „Rokiškio sūris“ turėjo įsigijusi 3.586.797 vnt. nuosavų paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudarė 10 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. 2024 m. birželio 27 d. įvykusiame neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą anuliuojant 3.586.797 vnt. savų supirktų paprastųjų vardinių akcijų. 68 Užbaigus Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo procedūrą, 2024 m. rugsėjo 10 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas sumažintas AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas ir anuliuotos visos savos supirtos akcijos. Po savų akcijų anuliavimo AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudaro 9.361.540,17 EUR padalintų į 32.281.173 paprastąsias vardines 0,29 EUR nominalios vertės akcijas. Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus AB “Rokiškio sūris“ (toliau- Bendrovė) sumažinęs įstatinį kapitalą anuliavus 10 proc. savų supirktų paprastųjų vardinių akcijų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 19 str. 2 dalimi, Bendrovė pateikia informaciją apie bendrą visų Bendrovės išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominalią vertę 2024 m. rugsėjo 10 datai: Akcijų klasė Paprastos vardinės akcijos ISIN kodas LT0000100372 Akcijų skaičius, vnt 32.281.173 1 akcijos nominali vertė, EUR 0,29 Bendrovės įstatinis kapitalas, EUR 9.361.540,17 Savų akcijų skaičius, vnt. - Visų išleistų akcijų suteikiamų balsų skaičius, vnt 32.281.173 Balsų skaičius, skaičiuojant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą 32.281.173 Dėl AB "Rokiškio sūris" savų akcijų įsigijimo AB „Rokiškio sūris“ valdyba, vadovaujantis 2024 m. birželio 27 d. įvykusio AB „Rokiškio sūris“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, nusprendė supirkti iki 3 228 117 (trijų milijonų dviejų šimtų dvidešimt aštuonių tūkstančių šimto septyniolikos) vnt. AB ”Rokiškio sūris” 0,29 euro nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų. Šis savų akcijų supirkimas vykdomas užbaigti Strateginio investuotojo Fonterra sprendimo įgyvendinimą pasitraukti iš AB „Rokiškio sūris“ kapitalo. Bendrovė savas akcijas supirks už kainą 2,20 EUR už vieną akciją. Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų įsigijimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys įsigyjamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai mažinamas jų parduodamų akcijų skaičius. Įsigijimo sąlygos: Akcijų įsigijimo pradžia: 2024 m. rugsėjo 23 d. Akcijų įsigijimo pabaiga: 2024 m. rugsėjo 27 d. Maksimalus įsigyjamų akcijų kiekis: 3 228 117 vnt. Bendra maksimali įsigyjamų akcijų kaina: 7.101.857,40 eurų. Akcijų įsigijimo kaina: 2,20 euro už vieną akciją. AB "Rokiškio sūris" įsigijo savų akcijų AB „Rokiškio sūris“ baigė savų akcijų supirkimą per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendrovė akcijų supirkimo laikotarpiu, 2024 m. rugsėjo 23 d. – 2024 m. rugsėjo 27 d., įsigijo 861 274 vnt. nuosavų akcijų, kas sudaro 2,67 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Bendra akcijų įsigijimo sandorio suma 1 894 802,80 EUR. Atsiskaitymas už supirktas akcijas įvyks 2024 m. spalio 1 d. Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus 69 AB “Rokiškio sūris“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 19 str. 2 dalimi, pateikia informaciją apie bendrą visų Bendrovės išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominalią vertę 2024 m. rugsėjo 27 datai: Akcijų klasė Paprastos vardinės akcijos ISIN kodas LT0000100372 Akcijų skaičius, vnt 32.281.173 1 akcijos nominali vertė, EUR 0,29 Bendrovės įstatinis kapitalas, EUR 9.361.540,17 Savų akcijų skaičius, vnt. 861.274 Visų išleistų akcijų suteikiamų balsų skaičius, vnt 32.281.173 Balsų skaičius, skaičiuojant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą 31.419.899 43. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos Po ataskaitinio laikotarpio pabaigos (2024.12.31) svarbių įvykių bendrovėje bei grupėje neįvyko. Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 36 pastaboje. 70 INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ 44. Įmonių Grupės veiklos aplinka Pagrindinės nuostatos Kas mes esame: Trijose pieno perdirbimo gamyklose perdirbame daugiau nei 500 tūkst. tonų pieno. Pagaminame ir parduodame daugiau nei 35 tūkst. tonų įvairių sūrių. Apie du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuojame už Lietuvos ribų. Esame atsakingas darbdavys apie 1200 darbuotojų. Įmonių grupės veikla apima žaliavinio pieno supirkimą, įvairių pieno produktų gamybą bei jų pardavimą Lietuvos ir eksporto rinkose. Nematerialiųjų išteklių grupė neturi ir jais nesinaudoja. Žaliavinio pieno supirkimas VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪDC ) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės Lietuvoje per 2024 m. sausio-gruodžio mėn. iš 11 022 ūkių, parduodančių pieną, supirko 1 389,9 tūkst. t. vidutinio 4,21 proc. riebumo ir 3,43 proc. baltymingumo pieno. Palyginti su 2023 m. sausio-gruodžio mėn., pieno supirkimas padidėjo 3,15 proc. ŽŪDC duomenimis, ūkių, parduodančių pieną, skaičius 2024 m. sausio–gruodžio mėn., palyginus su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, sumažėjo – 15 proc.. Karvių skaičius 2024 m. sumažėjo 1,9 proc., ir jų ūkiuose, parduodančiuose pieną 2024 m. gruodžio mėn. 31 d. buvo 193 567. Šį mažėjimą kompensavo žalio pieno išeigos padidėjimas. Pieno ūkiai, kuriuose yra laikoma 15 ir daugiau karvių parduoda apie 48,5 proc. viso parduodamo pieno, o pieninių karvių skaičius tokiuose ūkiuose sudaro apie 83 proc. ŽŪDC duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje didėjo nuo vasario mėnesio lyginant su atitinkamai 2023 m. mėnesiais. 2024 m. gruodžio mėn. vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 580,53 Eur/t. ir 32,95 proc. didesnė už 2023 m. guodžio mėn. Metinė natūralaus pieno supirkimo kaina 2024 m. 16 proc. viršijo 2023 m., ir buvo 437,7 Eur/t. Remiantis ŽŪDC duomenimis, pienas Lietuvoje brango kur kas sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o Lietuvos stambiesiems tiekėjams mokama kaina susilygino ir viršijo europinį vidurkį. 71 Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. gruodžio mėnesį už natūralų pieną (4,37 proc. riebumo ir 3,58 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 614,21 Eur/t. 2023 m. gruodžio mėnesį už natūralų pieną (4,37 proc. riebumo ir 3,61 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 473,54 Eur/t. 2024 m. gruodžio mėn. buvo mokama 29,7 proc. daugiau lyginant su 2023 m. gruodžio mėn.. Pateikiame AB „Rokiškio sūris“ natūralaus pieno supirkimo kainų 2022-2024 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį: Diagramoje matyti, kad žaliavinio pieno kaina 2024 m. sausio mėnesį buvo panaši kaip 2022 ir 2023 m. sausio mėnesiais. Nuo rugpjūčio mėnesio pieno supirkimo kaina pradėjo kilti ir gruodžio mėnesį buvo 610,26 Eur/t. Lietuvoje gruodžio mėn. iš pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, supirkto pieno dalis sudarė 69 proc., tuo tarpu AB „ Rokiškio sūris“ 91,1 proc. pieno supirko iš stambių pieno gamintojų. Pieno produktų kainų augimą skatina auganti pasaulinė paklausa, kurią kai kuriose rinkose (Europoje) skatina gerėjanti vartotojų pajamų situacija. O išaugusi pieno produktų paklausa lėmė ir pieno supirkimo kainų augimą. 72 Pieno produktų gamyba AB “Rokiškio sūris“ grupė yra didžiausia Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, gaminanti bei pateikianti vartotojams daugiau nei 300 pavadinimų produktų. Tai ne tik visiems puikiai pažįstami ir kasdien vartojami fermentiniai sūriai, lydyti sūriai, sviestas, varškė ir varškės produktai, kiti švieži pieno produktai, bet ir įvairūs išrūgų produktai, pavyzdžiui pieno cukrus, IBK (išrūgų baltymų koncentratas), IBI (išrūgų baltymų izoliatas). AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonėse pagaminta produkcija pasižymi aukšta kokybe, todėl yra užsitarnavusi pripažinimą ne tik vidaus, bet ir eksporto rinkose. Viso grupėje 2024 metais buvo perdirbta 484 600 tonų pieno, o tai yra 6,3% mažiau lyginant su 2023 metais. Fermentinių sūrių gamyba 2024 metais, lyginant su 2023 m., sumažėjo 2,3%. Kietųjų sūrių kiekis mažesnis 53% nei 2023 m. Pagamintų puskiečių sūrių kiekis didesnis 11%, o šviežių sūrių gamyba didesnė 25%. Asortimento pokyčius nulėmė rinkos poreikis ir kainų pokyčiai. 73 2024 metais kietojo sūrio GRAND gamyba išaugo 13,5%. GRAND sūrio technologija sukurta bendrovės gamybos technologų ir meistrų kartu su sūrių meistru – profesoriumi iš Italijos – Angelo Frosio. Kietas sūris GRAND (GRANA tipo) sveria apie 32 kg. Šie kietieji sūriai pasižymi išskirtiniu brandžiu, sodriu, bei pikantišku skoniu. Šio tipo sūrio gamybos procesas yra labai sudėtingas, reikalaujantis daug investicijų, išskirtinių žinių, laiko ir kantrybės. Tokius sūrius gali kurti tik labai aukšto techninio lygio įmonė, turinti aukštos kvalifikacijos specialistų komandą. AB „Rokiškio sūris“ grupės gaminamos produkcijos kiekių pokytis 2020-2024 m.: 2024 2023 2022 2021 2020 Fermentiniai sūriai, t 38 638 39 545 37 831 35 357 32 617 Pieno cukrus, t 13 411 13 934 12 701 12 631 12 592 Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t 5 133 7 432 5 816 5 451 8 333 Švieži pieno produktai, t 45 152 41 294 42 317 45 365 46 833 IBK miltai, t 2 731 2 958 2 648 2 615 2 484 Sausi pieno produktai, t 3 101 4 125 3 129 3 170 4 348 Per 2024 m. bendrovėje pagaminta 3,8% mažiau pieno cukraus, lyginant su 2023 metais. Tai lėmė mažesnis perdirbto pieno kiekis. Šviežių pieno produktų apimtys 2024 metais padidėjo 9,3% palyginus su 2023 metais. O sviesto ir tepių riebalų mišinių sumažėjo 30,9% 2024 metais sausų pieno produktų buvo pagaminta 24,8% mažiau nei 2023 metais. 74 2022 metais AB „Rokiškio sūris“ pradėtas gaminti naujas produktas - tepami lydyti sūreliai su priedais. 2023 metais prie jau puikiai pažystamų tepamų lydytų sūrelių su kumpiu, su chimichuri prieskoniais, su voveraitėmis bei „Grand“ prisijungė naujiena - tepamas lydytas sūrelis „Mozzarella“. 2024 metais pagaminta 17,7% daugiau tepamų lydytų sūrelių lyginant su 2023 metais. 45. Įmonių grupės pardavimai Kaip ir kiekvienais metais, didžiausia įmonėje pagaminamos produkcijos dalis yra eksportuojama. 2024 m. Rokiškio sūrio grupė savo produkciją eksportuoja į 54 pasaulio šalis. (2023: 42 šalis). Per 2024 m. Grupė atnaujino pardavimus į Šveicariją, Naująją Zelandiją. Pradėjo pardavimus į Daniją, Alžyrą, Indoneziją. Nutraukė pardavimus į tokias šalis kaip Kanada, Kazachstanas, Turkija. 2024 metais grupės eksportas sudarė apie 67 proc. nuo bendrų pardavimų. Tuo tarpu 2023 m. eksportas sudarė apie 64 proc.. Pagrindinė ir didžioji produkcijos pirkėja išlieka Italija. Taip pat didelė dalis produkcijos eksportuojama į Olandiją, Latviją ir Vokietiją. tūkst. EUR % tūkst. EUR % % 2024 2023 Pokytis Lietuva 121 805 32,89 111 023 36,49 9,71 Europos šalys 220 903 59,65 153 359 50,40 44,04 Artimieji rytai 13 330 3,60 23 080 7,59 -42,24 Tolimieji rytai 4 780 1,29 5 069 1,67 -5,70 Šiaurės Amerika 4 398 1,19 5 575 1,83 -21,11 Kitos šalys 5 132 1,39 6 148 2,02 -16,53 Viso: 370 348 100,00 304 254 100,00 21,72 75 2024 m. įmonių grupės pardavimo pajamos sudarė 370 348 tūkst. EUR. Lyginant su 2023 m. (304 254 tūkst. EUR ) grupės pardavimų pajamos padidėjo 21,72 proc. 2024 metai pieno pramonei buvo neeiliniai metai kainų prasme – ypač riebalų (sviesto ir grietinėlės) rinkoje. 2024 m. pradžioje grietinėles ir sviesto kainos pasiekė niekada istorijoje nebuvusias aukštumas ir tos kainos išsilaikė beveik iki metų galo. Kadangi grietinėlės kaina, perskaičiavus į riebalo vienetą, buvo finansiškai naudingesnė nei gaminti ir parduoti sviestą, todėl įmonė labai mažai gamino sviesto eksportui, o pardavinėjo grietinėlę į Europos šalis. Todėl ir matome apie 42 proc. eksporto sumažėjimą į Artimuosius Rytus, kur daugiausiai parduodamas eksportuojamas sviestas. Kaip ir kiekvienais metais, 2024 metais įmonės produkcija buvo eksportuojama daugiausia į Vakarų Europos šalis, ir, palyginus su 2023 m, pardavimai į visas Europos šalis išaugo net apie 44 proc., skaičiuojant per visas produktų grupes. Tai labiau buvo iššaukta bendrų kainų pieno sektoriuje kilimu, lyginant su 2023 m. Šviežių sūrių, kurie sudaro didžiausią dalį įmonės gaminamos produkcijos, kainos, lyginant su 2023 m. pradėjo augti nuo 2024 m. sausio mėnesio ir pasiekė patį piką 2024 m. rugsėjo mėnesį, kas labiausiai (taip pat išrūginių koncentratų, laktozės ir grietinėlės išaugusios kainos) ir sąlygojo tokį reikšmingą pardavimų pajamų padidėjimą į Europos šalis, lyginant su 2023 metais. Per 2024 m., lyginant su 2023 m., kietųjų sūrių pardavimai į JAV sumažėjo 21 proc - tai buvo įtakota žemesnių vietinės sūrio gamybos kainų, lyginant su EU gaminama ir eksportuojama produkcija. JAV klientai neišgalėjo mokėti kainų, kurias įmonė gali gauti parduodant šituos sūrius Europoje. Kaip ir anksčiau, grupė eksporto rinkose ir toliau pardavinėjo įprastinę produkciją – grietinėlę, pieno ir pasukų miltus, ir papildomus produktus, kurie gaunami sūrių gamybos procese – IBK bei laktozę. 2023 m. paskutinius kelis mėnesius pradėjus augti išrūginių proteinų kainoms, jos toliau nesustojo augti iki pat 2024 m. pabaigos. Šių produktų paklausa išlieka be galo aukšta (kas toliau veda kainas aukštyn). Įmonė beveik visus išrūginius koncentratus parduoda EU, nes paprasčiausiai nebelieka pakankamai produkcijos siūlyti ją eksportui į trečiąsias šalis. 2023 m. buvo labai sumažėjusi laktozės kaina dėl didelių atsargų tiek EU, tiek JAV, tuo pačiu pasiūlos – tuo tarpu, 2024 m. situacija iš esmės pasikeitė ir, nebelikus sandėliuose atsargų, paklausa pradėjo augti, tuo pačiu ir kainos. Pradėjus brangti laktozei, šiek tiek pradėjo mažėti jos eksportas į Tolimuosius Rytus, tai atsitiko antroje metų pusėje. Indijai, kuri yra didelė laktozės importuotoja, pasidarė per brangu pirkti iš EU ir JAV (nes kainos buvo susilyginusios) ir jie susimažino laktozės importą iš šių regionų. Be laktozės, į Indiją įmonė taip pat eksportuoja Grando sūrį. Grando sūrio eksporto pagrindinės šalys būtų Graikija, Italija, Rumunija ir Vokietija. Vienas iš didžiausių „Rokiškio sūris“ grupės tikslų išlieka kietųjų sūrių, ypač Grando, tolesnis įsiskverbimas į Europos mažmeninę/Horecos rinką – t.y. didinti sūrio su pridėtine verte pardavimus, ko linkme šiuo metu intensyviai dirbama ir jau matomi geri rezultatai. Sparčiai augančios žaliavų kainos mums diktuoja sąlygą kuo daugiau produkcijos parduoti su pridėtine verte ir pamažu mažinti žaliavinio sūrio gamybą ir pardavimus. 76 Pardavimai vietinėje rinkoje 2024 metais Rokiškio Grupės konsoliduota pardavimų apyvarta vietinėje rinkoje sudarė 121,81 mln. Eur arba 9,8 proc. daugiau nei 2023 metais. Tai sudaro beveik trečdalį įmonės generuojamų pajamų (32,9%), tai kiek mažiau nei ankstesniais metais, nes 2024 m. eksporto rinkose turėtas dar didesnis augimas. Bendras vidaus rinkoje parduotos produkcijos metinis kiekis 2024 m. augo panašiu lygiu kaip ir pajamos ir pasiekė 49,9 tūkst. tonų; tai apie 10 proc. daugiau nei 2023 metais. Vidutinės produkcijos kainos išliko panašiame lygyje, brangstant riebaliniams produktams, tačiau joms kiek pakritus pieno/kefyro/varškės/fermentinio sūrio kategorijose. Pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje išlieka stabilus, tai kasdienė „konservatyvi“ kategorija, nedaug pasiduodanti aukštos infliacijos ar kitiems faktoriams. Tačiau išskirtinas Lietuvos gamintojų tiekiamo geriamo pieno sumažėjimas, pirmiausia dėl didelės dalies lenkiško pieno importo. Kita priežastis – įvairios pieno alternatyvos - veganiškos ; dėl šios priežasties 2024 m. Rokiškio Pienas pradėjo gaminti Pieną be laktozės, kuris tinkamas visiems vartotojų segmentams. Finansine prasme 2024 m. vidaus rinkoje išliko pelningi, tačiau sparčiai augant pasaulinėms riebalų kainoms turėtas gaunamų pajamų atsilikimas nuo riebalų eksporto alternatyvos. Žvelgiant į prekių kategorijas, 2024 m. įmonės portfelyje labiausiai išaugo varškės ir mažmeninės grietinėlės pardavimai (virš 20%), tačiau silpniau atrodė mažėjusios sūrelių bei grietinėlės kategorijos. Bendras vidaus rinkos produkcijos asortimentas metų eigoje kiek augo, viršydamas 230 produktų, augimui susidarant per privačių etikečių produkciją, kas yra visos rinkos tendencija. Privačių etikečių pardavimai pasiekė 34% vidaus rinkos pardavimų, kai prieš metus sudarė 31%. Dalyvavimas šiame segmente padeda geriau išnaudoti įmonės gamybinius pajėgumus, įskaitant ir užsienio rinkų pajungimą. Įmonė siekia subalansuoto pardavimų portfelio tarp nuosavų ir privačių prekių ženklų, kurių dalis per paskutinius metus yra padidėjusi. Tai yra signalas, jog vartotojai stengiasi labiau taupyti. Įmonė nesistengia dalyvauti mažuose rinkos segmentuose, orientuodamasi į masinę gamybą, užtikrinančią žemų kaštų rodiklį bei kokybės pastovumą aukštos kokybės prekėms. Įmonės prioritetinis prekybos kanalas – mažmeniniai prekybos tinklai. Darbe su jais siekiama abipusio bendradarbiavimo, jų užsakymu gaminamos ir privačios etiketės. 46. Produktai, prekės ženklai ir pasiekimai 2024 m. I pusm. AB „Rokiškio sūris“ įmonių grupė sulaukė aukšto EcoVadis tvarumo sistemos įvertinimo, surinkdama net 62 balus. Didžiuojamės itin gerai vertinama aplinkosaugine situacija (net 80 balų). Švedijoje įsikūrusios tyrimų bendrovės „SB Insight“ atlikto nepriklausomo tyrimo duomenimis, „Rokiškio sūris“ - tvariausių prekės ženklų maisto ir gėrimų kategorijos sąrašo dvidešimtuke! Pasak tyrėjų, „Sustainable Brand Index“ atskleidžia, kaip vartotojai vertina prekės ženklą per tvarumo prizmę, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Darnaus Vystymosi Tikslus. Tradicijų puoselėjimas – tai ką mokame geriausiai! 77 2024 m. kovo mėnesį „Rokiškio Naminis“ liniją papildė grietinė maišelyje. Grietinė puikiai deranti aukšta kokybe ir giliomis Lietuvos pieno produktų gamybos tradicijomis pasižyminčioje linijoje. 2024 m. pavasarį „Rokiškio Bifi Active“ kefyro pakuotę iš 0,7 kg atnaujinome į 1 kg talpos pakuotę. Šis pokytis suteikia vartotojams dar didesnį patogumą ir vertę. Pavasarį parduotuvių lentynose taip pat pasirodė smagiausia ir saldžiausia „Rokiškio“ pieno produktų naujiena – „Rokiškio Bifi Creamy“ kreminiai jogurtai su granola. Nepakartojami trijų skonių jogurtai: su mangais ir pasiflora, su vyšniomis bei su braškėmis. „Rokiškio Bifi Creamy” dvisluoksniai kreminiai jogurtai su granola nepaliks abejingų savo maloniai švelnia tekstūra bei prisirpusių uogų ar egzotinių vaisių skoniu, o granola suteiks traškumo bei sotumo šiam išskirtinio skonio desertui. „Rokiškio Bifi Creamy” tai šaukštelis kreminės svajonės! Šią prekę NielsenIQ atrinko tarp „Best New Launch 2024“ projektų. Kita pavasario naujiena – tarkuotas kietas sūris skiedrelėmis „Rokiškio GRAND“. Puikiai tinkantis tiek makaronams, tiek sriuboms, tiek salotoms, tokioms kaip Cezario, gardinti. Tai idealus pasirinkimas tiek profesionaliems virėjams, tiek namų šefams. Tuo pačiu buvo atnaujintos AB „Rokiškio sūris“ pasididžiavimo „Rokiškio GRAND“ sūrių pakuotės – matomai ir aiškiai akcentavome pavadinimą bei atnaujinome kitas dizaino detales. 78 2024 m. liepos mėn. „Rokiškio“ asortimentą papildė nauja produktų linija – „Rokiškio BE LAKTOZĖS“ – tai produktai sukurti tiems, kurie vengia arba netoleruoja laktozės, tačiau nenori atsisakyti pieno teikiamos naudos ir skonio. Šią liniją sudaro pienas, varškė bei natūralus jogurtas, kurie technologiniame procese šalinant laktozę išlaiko visas savo natūralias maistines savybes. Tai puikus pasirinkimas tiek laktozės netoleruojantiems, tiek visiems, ieškantiems lengviau virškinamų pieno produktų. 2024 m. rugsėjo mėnesį prestižiniame „Baltic Brand“ forume „Rokiškio“ prekės ženklas buvo pripažintas vienu iš sparčiausiai augančių prekės ženklų Lietuvoje, užimdamas garbingą 5-ąją vietą. Tai solidus įvertinimas, liudijantis nuoseklų augimą, vartotojų pasitikėjimą ir dar labiau stiprėjančią prekės ženklo poziciją rinkoje. „Baltic Brand“ reitingai – tai kasmetinis tyrimas, vertinantis prekės ženklų populiarumą ir vartotojų elgsenos pokyčius Baltijos šalyse. Šis tyrimas apima daugiau nei 600 prekės ženklų ir 300 vartotojų gyvenimo būdo aspektų. 2024 m. spalio mėnesį verslo dienraščio „Verslo žinios“ sudarytame „Lietuvos sektorių lyderiai 2024“ reitinge UAB „Rokiškio pieno gamyba“ užėmė garbingą 10-ąją vietą maisto pramonės sektoriuje. Šis įvertinimas atspindi įmonės finansinį stabilumą, gamybos apimčių augimą ir svarų indėlį į Lietuvos pieno pramonės sektorių. „Lietuvos sektorių lyderiai“ – tai kasmetinis reitingas, kuriame vertinami įvairių sričių įmonės pagal jų finansinius rodiklius, plėtros tempus ir veiklos efektyvumą, suteikiant aiškų sektoriaus lyderių paveikslą. 2024 m. lapkričio mėnesį rinkoje pasirodė naujieji „ROKIŠKIO“ kefyriniai jogurtai. Braškių, vyšnių bei mango ir pasifloros skonio. Jogurtai pagaminti naudojant natūralų kefyro raugą, kuris suteikia jiems lengvą rūgštelę. Gaivūs, švelnūs, lengvai rūgštūs – „ROKIŠKIO“ kefyriniai jogurtai tobulas pasirinkimas kiekvienai dienai! 2024 m. metų pabaigoje asortimentą papildė „Rokiškio GRAND“ tarkuotas brandintas kietasis sūris maxi 1 kg pakuotėje. Tai aukštos kokybės, ilgai brandintas kietasis sūris, dėl didelės 1 kg pakuotės itin praktiškas didmeninei prekybai ir eksportui. 79 47. Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas Rizika suprantama kaip trukdis pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl potencialių įvykių ir galimo jų poveikio verslui. Bendrovės tikslai apima ir ilgalaikius strateginius tikslus, ir konkrečius su veikla susijusius veiksmus. Bendrovės Valdyba atsakinga už Bendrovės rizikų valdymą ir neigiamos įtakos iškeltiems tikslams ir rezultatams vertinimą. Konkrečių rizikų identifikavimas ir valdymas yra priskirtas atitinkamoms Bendrovėje veikiančioms funkcijoms. Atsižvelgiant į išorės bei vidaus aplinką, rizikos lygis yra įvertinamas priimant tiek strateginius, tiek operacinius sprendimus. Rizikos valdymas yra integruotas į Bendrovės veiklos procesus, taigi potencialios rizikos yra pastoviai stebimos ir analizuojamos. Grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pieno perdirbimo verslas yra susijęs su žaliavos tiekėjais, konkurencija žaliavinio pieno rinkoje, žaliavinio pieno kainų svyravimais. Žaliavinio pieno trūkumas, skatinantis nuolatinį pieno kainų svyravimą, gali paveikti emitento veiklos rezultatus. Specializacija fermentinių sūrių gamyboje nulemia pagrindinę pajamų dalį. Sūrių brandinimo procesas yra ganėtinai ilgas, todėl sudėtinga greitai sureaguoti į rinkos pokyčius, ir tai gali turėti įtakos bendrovės veiklos rezultatams. Be to yra didelė pieno produktų konkurencija vidaus ir eksporto rinkose, pigesni lenkiški produktai. Grupės kredito rizika yra susijusi su gautinomis sumomis. Rizika, kad partneriai nevykdys įsipareigojimų yra kontroliuojama. Grupė yra apdraudusi pirkėjus kredito draudimu. Klientams, turintiems didesnę finansinę riziką, taikoma išankstinio apmokėjimo už prekes sistema. Grupės veikla yra nuolat kontroliuojama maisto saugos, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės auditų. Grupėje įdiegtos ir veikia maisto saugos sistemos. Bendrovėje gaminamiems produktams suteikti specifiniai Halal ir Kosher kokybės sertifikatai. Gaminami ekologiški produktai, kurie ženklinami papildoma informacija. Grupės vadovybės tikslas yra gaminti saugius ir kokybiškus pieno produiktus, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Grupė nuolat ieško gamybos optimizavimo, sąnaudų mažinimo galimybių ir siekia, kad būtų minimaliai sumažinti rizikos veiksniai ir jie maksimaliai būtų valdomi. Rizikos veiksniai: 80 Rizikos veiksnys Rizikos šaltinis Rizikos valdymas. Ekonominiai veiksniai: Žaliavos tiekimas Smulkūs ūkiai; Sezoniškumas; Konkurencija; Ilgalaikės valstybės reguliavimo sistemos nebuvimas. Žaliavinio pieno kainų kitimas žiemos ir vasaros laikotarpiais. Ženklūs pieno kainų kitimai pasaulinėse rinkose. Siekiant sumažinti potencialias rizikas ir jų poveikį, pieno gamintojams yra mokami priedai prie pieno kainos už ilgalaikį bendradarbiavimą, už aukštesnius pieno kokybės rodiklius, lojalumą, pieno gamybos sezoniškumo subalansavimą. Rizika valdoma papildomai importuojant pieną iš kitų valstybių (Estija, Latvija), bei diversifikuojant žaliavinio pieno pirkimą iš skirtingo dydžio tiekėjų Lietuvoje. Produkcijos pardavimai Grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pagrindinis gaminys yra fermentinis sūris. Pajamos iš sūrio pardavimo sudaro didžiąją pajamų dalį. Bendrovės pajamoms, pelnui ir pinigų srautams neigiamą įtaką gali daryti sūrių ir kitų produktų –pieno cukraus , sviesto , IBK paklausos ir kainų pokyčiai rinkose. Ilgo nokinimo kietojo sūrio gamyba yra ilgas technologinis procesas, kuris trunka nuo 9 iki 24 mėnesių. Šis ilgas procesas gali neigiamai paveikti bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus. Vidinė konkurencija tarp vietos gamintojų. Pigesnė lenkiška produkcija Lietuvos rinkoje. Pigesnės produkcijos iš kitų ES valstybių kiekio ir asortimento didėjimas. Ieškojimas alternatyvų importo produkcijai. Asortimento didinimas. Naujų rinkų paieška. Bendradarbiavimas su verslo partneriais. Kiekvieno kliento rizikos įvertinimas. Aplinkosauginiai veiksniai Savo veikloje sunaudojame daug energetinių ir gamtos išteklių. Tai kelia aplinkos taršos riziką tiesiogiai ir/ar netiesiogiai, taip pat oro tarša iš technologinių įrenginių. Transporto priemonių keitimas naujomis, techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygų kontrolė. Energetinių išteklių tiekėjų pasirinkimas. Išteklių taupymas, apskaita ir kontrolės priemonės. Technologinių procesų kontrolė, automatizavimas, modernizacija. Gamtos išteklių naudojimo ir poveikio monitoringas. Cheminių medžiagų naudojimas. Tai kelia riziką darbuotojams, produktams ir aplinkai. Darbuotojų mokymas, individualios apsaugos priemonės. Apskaita ir kontrolė. Procesų automatizavimas. Fizinė aplinkos tarša: triukšmas, kvapas, šviesa Kontroliniai matavimai ir vertinimas. Techninių priemonių diegimas. Dėmesys projektuojant. Gamybinių ir paviršinių nuotekų valymas. Teršalų su gamybinėmis bei paviršinėmis nuotekomis išleidimas. Techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygos, proceso kontrolė. Teršalų koncentracijų tyrimai, išleidžiamų teršalų apskaita. Miesto nuotekų valyklos rezervų naudojimas. Smėlio naftos gaudytuvų ir nuotakyno valymas ir priežiūra. Veikloje susidarančių atliekų netinkamas tvarkymas kelią grėsmę aplinkai Atliekų rūšiavimas ir apskaita. Tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas. Procesų valdymas, darbuotojų mokymas. Perdavimas teisėtiems tvarkytojams. Reguliavimas ir atitiktis. Rizika pasireiškia didele teisės aktų reguliavimo apimtimi ir jų pokyčiu. Sertifikuota vadybos sistema atitinkanti ISO 14001:2015 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės. Nuolatinis teisės aktų ir pokyčių vertinimas. Nustatytų ataskaitų teikimas, vertinimas. Gyventojų, aplinkinių įmonių, savivaldos interesai dėl įmonės poveikio aplinkai. Įmonė įsikūrusi pramoniniame miesto rajone ir ribojasi tiek su kitomis verslo įmonėmis tiek ir su gyvenamąja zona. Klimato kaita kelia didelį rūpestį žemės ūkiui ir maisto tiekimo grandinėms globalioje rinkoje. Informacijos apie įmonės aktualijas skleidimas vietinėje spaudoje, internete. Aktyvus bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis, gyventojų ir verslo bendruomenėmis. Planuojamos veiklos poveikio vertinimas nustatyta tvarka Gamybinėse patalpose instaliuota klimato kontrolės sistemos, kurios ne tik palaiko užduotus temperatūrinius bei drėgmės parametrus, bet dirba rekuperaciniu režimu. SESD emisijų apskaita ir mažinimas. Informacijos skleidimas ir mažinimo tikslų siekimas tiekimo grandinės dalyviams. Mūsų 94 proc. emisijų sudaro SESD emisijos pieno gamybos ūkiuose. Energetinė rizika Įmonės veikloje sunaudojame daug elektros, šiluminės energijos ir vandens. Visos gamybinės ir negamybinės įrangos veikimas pagrįstas elektros naudojimu. Tai kelia elektros energijos nepertraukiamo tiekimo riziką. Elektros energija, Šiluminės energijos (garo) ir vandens tiekimas įtakoja gamybinių- technologinių procesą eigą. Elektros energiją tiekia nepriklausomas energijos tiekėjas sutarties sąlygomis. Paskirstymą užtikrina Energijos skirstymo operatorius. Vidutinės įtampos skirstyklos mainimos iš dvieju nepriklausomų šaltinių, iš kurių maitinamos jėgos transformatorinės. Dingus įtampai vienoje pastotėje, tuojau maitinama iš kitos. Esame instaliavę 90 MW saulės elektrines. Šiluminę energiją tiekia centarlizuotai miestų šilumos tinklai naudojantys biokurą(medieną) Rokiškyje ir Utenoje. Šilumą taip pat ir gaminamės ir patys dviem katilinėmis Utenoje ir Ukmergėje kurios naudoja gamtines dujas. Griežtos pagal sutartį šiluminės energijos (garo) tiekimo sąlygos, apibrėžiant maksimalius poreikius –slėgiui ir temperatūrai. Instaliuota šiluminės energijos garu apskaita su kuria kontroliuojami bei užtikrinami atitinkamų cechų suvartojimai bei poreikiai. Gamyboje instaliuoti boileriai, ruošiantys karštą vandenį. Įdiegti šilumos siurbliai atgauna dalį šilumos iš aplinkos, sumažina pirktos šiluminės energijos kiekį. Vandens tiekimo didžiąją dalį Rokiškio įmonė tiekia iš savo vandenvietės, ir nuotekas valo nuosavuose įrenginiuose. Griežtai kontroliuojamas technologinis nuotekų valymo įrenginių darbas, Vykdomas monitoringas teikiamos ir viešinamos ataskaitos nustatyta tvarka. Dalį vandens įsigyjame iš miesto vandenvietės, ir dalį nuotekų tvarko miesto vandentvarkos įmonė. Įmonėms Utenoje ir Ukmergėje vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas tiekia miestų vandentvarkos įmonės. Maisto sauga ir kokybė Siekiant įgyvendinti vieną svarbiausių AB „Rokiškio sūris“ tikslų- užtikrinti maisto saugą ir kokybę, išvengti produktų atšaukimų, yra nustatyti esami ir potencialiai pavojingi rizikos veiksniai (biologiniai, cheminiai, fiziniai) bei išanalizuotos palankios sąlygos jiems atsirasti ir didėti. Rizikos vertinimas susideda iš rizikos veiksnio atsiradimo tikimybės bei pasekmių rimtumo įvertinimo. Rizikos vertinimas apima visą produktų gamybos grandinę - nuo žaliavos pirkimo iki pateikimo klientui. Atlikus rizikos veiksnių analizę, atitinkančią visuotinai pripažintais metodais, atitinkančiais Codex Alimentarius patvirtintą metodiką, nustatomos valdymo priemonių kategorijos ir kontrolės priemonės. Pagrindinių veikiančių rizikos veiksnių kontrolės priemonių nustatymas; Veiklos kontrolės efektyvumo, siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio, vertinimas; Reikiamų veiksmų planų sukūrimas, siekiant pagerinti kontrolės sistemą; Reguliarus rizikos valdymas ir iškeltų tikslų stebėjimas. Informacijos sauga IT rizikos yra susijusios su nelegalios programinės naudojimu, prarastais ir neatstatomais duomenimis, jų pažeidžiamumu. Siekiant išvengti galimų grėsmių, naudojama tik legali, licencijuota programinė IT įranga. Apsisaugojimui nuo neteisėto prisijungimo prie įmonės iš išorės naudojama konfigūruojama ugniasienė. Neteisėta prieiga prie duomenų ribojama, suteikiant darbuotojams tik tas teises ir roles, kurios reikalingos jų darbui. Programų pakeitimams testuoti naudojama testinė aplinka. Nuo duomenų praradimo apsisaugoma, kuriant atsargines kopijas. Visuose įmonės kompiuteriuose įdiegta antivirusinė programinė įranga. Sena kompiuterinė technika keičiama nauja su palaikomomis programinės įrangos versijomis. Profesinės rizikos veiksniai: Fiziniai veiksniai: Netinkamas darbo vietos įrengimas; Neatitikimas bendrųjų minimalių reikalavimų, taikomų darbo įrenginiams; Mobilūs savaeigiai, nesavaeigiai darbo įrenginiai; Potencialiai pavojingi įrenginiai; Statinių stabilumas ir tvirtumas; Gaisro pavojus; Elektros įrenginiai; Kitų įmonių veikla atliekant paslaugas bei kitus darbus bendrovėje. Darbo vietos, darbo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi. Randami trūkumai, galintys turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, šalinami. Darbo įrenginių valdymo įtaisai aiškiai matomi, atpažįstami, paženklinti. Darbo įrenginiai turi valdymo sistemą, kuri leidžia juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Tam tikslui įrengti avarinio stabdymo įtaisai. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys uždengiamos apsaugais ir įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingas zonas. Ant darbo įrenginių yra reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti. Darbuotojai gauna reikiamą informaciją apie darbo įrenginių naudojimą, jie yra mokomi darbo vietose, instruktuojami t.y. supažindinami su jiems galinčiais kilti pavojais dėl darbo įrenginių. Mobilūs darbo įrenginiai įrengti, sukonstruoti taip, kad darbuotojui kiltų minimali rizika. Vykdoma tokių įrenginių nuolatinė priežiūra, darbuotojai važiuojantys su šiais darbo įrenginiais yra apmokomi, periodiškai tikrinama sveikata. Potencialiai pavojingi įrenginiai bendrovėje eksploatuojami vadovaujantis potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu. Vykdoma potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra. Darbuotojai dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais yra mokomi, periodiškai tikrinamos jų žinios, periodiškai tikrinama sveikata. Užtikrinant statinių stabilumą ir tvirtumą, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, vykdoma statinių techninė priežiūra. Darbo vietose yra gaisro gesinimo priemonės, gaisrinės saugos inžinerinės sistemos. Gesintuvai ir gaisrinės saugos inžinerinės sistemos yra prižiūrimos bandomos. Gaisro gesinimo priemonės paženklintos. Darbuotojams organizuojami priešgaisrinės saugos mokymai, vykdomos pratybos. Pavojingos zonos darbo vietose ženklinamos. Darbo vietų grindys tvirtos, stabilios. Darbuotojai aprūpinami spec. avaline, kuri yra atspari slydimui. Elektros instaliacija įrengiama taip, kad nekiltų gaisro pavojus arba sprogimo pavojus, kad darbuotojai būtų apsaugoti dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija. Periodiškai, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami elektros įrenginių varžų matavimai. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, išvengiant rizikos kylančios iš kitos įmonės veiklos ir jų darbuotojams kylančios rizikos iš bendrovės veiklos, parengiamas bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas, paskiriami koordinuojantys asmenys. Fizikiniai: Triukšmas Apšvietimas Cheminiai veiksniai: Ergonominiai veiksniai: Darbo įrenginiai Nepakankamas ar blogai įrengtas apšvietimas. Cheminių medžiagų naudojimas. Daugelyje darbo vietų egzistuoja rankinis darbas Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, privalomas sveikatos tikrinimas dėl triukšmo, darbuotojų mokymas. Atliekant profesinės rizikos vertinimą yra matuojamas apšvietimas darbo vietose. Jei apšvietimas neatitinka higienos normų reikalavimų šviestuvai yra keičiami į naujus LED šviestuvus. Jų privalumai, mažesnės energijos sąnaudos, ilgesnis jų tarnavimo laikas, didesnis efektyvumas. Įrengtos aukšto slėgio plovimo stotys, kurios pilnai kontroliuoja chemikalų, reikalingų patalpų plovimui bei dezinfekcijai dozes ir pagerina darbuotojų sąlygas. Atliekamos profesinės rizikos vertinimas darbo vietose ten, kur yra naudojamos cheminės medžiagos. Privalomi sveikatos tikrinimai. Darbuotojų informavimas ir mokymas. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas ten kur galimi pavojingi cheminiai veiksniai. Įrengta dirbtinė vėdinimo sistema. Atliekamas profesinės rizikos vertinimas. Vertinama ergonominė rizika, siekiant išvengti darbuotojų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų. Atliekamas privalomas sveikatos tikrinimas. Ergonominiams rizikos veiksniams mažinti naudojami rankiniai, elektriniai vežimėliai, keltuvai. Išvengti sunkių svorių kėlimo bendrovėje diegiamos robotizuotos technologijos. Vykdoma darbo vietų rotacija. Socialiniai veiksniai: Darbuotojų paieška ir įdarbinimas. Darbuotojų kvalifikacija, bei darbuotojų integravimas į darbo procesus. Darbuotojų išlaikymas ir kaitos mažinimas. Darbuotojų paieška darbo biržoje. Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. Įmonėje dirbančių darbuotojų rekomendacijos. Jaunų specialistų pritraukimas per specialiasias programas. Naujų darbuotojų adaptacijos prigramos. Vidiniai įmonės resursai (skatina darbuotojus tobulėti,persikvaifikuoti bei kelti kvalifikaciją). Įmonėje veikia darbuotojų veiklos vertinimo ir ugdymo sistema. Kasmet sudaromi darbuotojų ugdymo planai, apimantys tiek vidinius, tiek išorinius mokymus. Kiekvienais metais sudaromi darbuotojų ugdymo planai. Mokymai organizuojami tiek siunčiant darbuotojus į išorinius tiekėjų organizuojamus seminarus, tiek grupės viduje. Įmonė siekia suburti stabilų kolektyvą, skatinti gerus tarpusavio santykius, suteikia galimybes tobulėti, augti,būti pripažintu, dalyvauti sprendimų priėmime. Suteikiamos lengvatos darbuotojams pagal Kolektyvinę sutartį. Šie socialiniai veiksniai nepriklauso vien nuo įmonės veiksmų. Bendrovė gali būti priversta didinti investicijas robotizuojant gamybos procesus, t. y. rankinį darbą pakeisti robotais. 2024 m. atnaujinta Kolektyvinė sutartis, įtraukiant daugiau naudų įmonės darbuotojams. Skatinamas darbuotojų įsitraukimas per socialines akcijas, įvairius renginius, didinančius bendruomeniškumo jausmą bei pasididžiavimą įmone. 81 48. AB „Rokiškio sūris“ įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimas Pagrindinės rizikos sritys: • Galimi žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų medžiagų tiekimo grandinės sutrikimai. Įmonės pagrindinė žaliava – pienas, superkamas šalies viduje ir gretimuose regionuose, todėl sutrikimų nebuvo, papildomų priemonių taikyti nereikėjo. Kitų būtinų medžiagų atsargų kiekiai buvo peržiūrėti, nenutrūkstamas medžiagų tiekimas užtikrintas. • Nenutrūkstamo pieno perdirbimo bei gamybos grandinės tęstinumo užtikrinimas. • Rinkos nepastovumas ir vartojimo įpročių pokyčiai. Įmonė pastoviai stebi, analizuoja situaciją rinkoje ir prisitaiko prie besikeičiančių klientų poreikių. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo karą Ukrainoje, kurį pasmerkė pasaulis. Rusijos režimui buvo įvestos ekonominės ir finansinės sankcijos. Grupės vadovybė įsitikinusi, kad krizė neturi jokio reikšmingo tiesioginio ar netiesioginio poveikio Grupės veiklai, finansinei padėčiai, ekonominiams rezultatams, rinkoms ar tiekimo grandinėms. Grupės vadovybė atidžiai stebi padėtį Ukrainoje ir įvestas sankcijas, siekdama jų laikytis. Daugiau informacijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pateikiama AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 34 pastaboje. 49. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus bei naudojamas apsidraudimo priemones Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. 82 Grupė yra apsidraudusi bendrąja civiline atsakomybe, kylančia dėl vykdomos veiklos ir dėl žalos padarytos Grupės produktams ar paslaugoms. Draudimo polisas galioja visame pasaulyje. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti. Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje. 50. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansų rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas. AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje. Audito komitetas stebi Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, peržiūri TFAS, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Bendrovės ir Dukterinių įmonių veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, bei informuoja Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikia rekomendacijas dėl jų ištaisymo. Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas. Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Audito komitetas teikia valdybai rekomendacijas susijusias su išorės audito įmonės parinkimu bei stebi kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų. 51. Maisto sauga ir kokybė Indent Bendrovėje gaminamiems produktams suteiktas tarptautinis pripažinimas už kokybę; įdiegtos ir patvirtintos tarptautiniu mastu pripažįstamos maisto saugos bei aplinkosaugos sistemos leidžia vartotojams pateikti platų produktų, pasižyminčių nepriekaištingu skoniu, asortimentą. Per daugelį metų sukaupta darbo patirtis ir dėmesys naujų technologijų diegimui, nuolatinės investicijos, leidžia išlikti konkurencingiems žaliavinio pieno pirkimo bei produktų pardavimo rinkose. Kieto brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Ši gamybos specifika neleidžia greitai reaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, kas gali paveikti veiklos rezultatus. Didelį dėmesį Bendrovės įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB „Rokiškio sūris“ - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus ( ISO 9001, ISO 14001). Tenkinant klientų poreikius, plečiant realizavimo rinkas bei tobulinant procesus, buvo nutarta visose AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonėse diegti IFS maisto saugos standartą. IFS- International Food Standard yra sukurtas Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos mažmeninės prekybos asociacijos ir yra pripažįstamas Pasaulinės maisto saugos iniciatyvos GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) bei mažmeninės prekybos organizacijų. Jis yra pripažįstamas mažmenininkų ir prekinių ženklų savininkų visame pasaulyje; 83 AB „Rokiškio sūris“ įmonėse maisto saugos sistemos pagal IFS reikalavimus sėkmingai buvo sertifikuotos ir pasiektas aukščiausias Higher Level įvertinimas (> 95%). Esminis IFS tikslas - yra siekti pačios geriausios produktų saugos ir kokybės valdymo sistemos, kad vartotojai galėtų pasitikėti įmonių perkamais produktais. Pagal maisto saugos standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo ir yra nuolat peržiūrima, bei tobulinama siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę. Siekiant tik saugių ir kokybiškų produktų, atitinkančių klientų lūkesčius, gamybos, Maisto saugos, kokybės sistemos nuolat peržiūrimos bei pastoviai tobulinamos. 2023 m. spalio 1d. įsigaliojo nauji IFS 8 Versijos reikalavimai, todėl veikiančiose įmonių maisto saugos sistemose buvo diegiami pakeitimai. Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas maisto saugos ir kokybės kultūros palaikymui bei gerinimui. Vadovybė ir visi darbuotojai rūpinasi saugia maisto gamyba, dirbantys darbuotojai yra informuoti apie maisto saugos pavojus ir maisto saugos ir higienos svarbą. Įgyvendinant naujus IFS standarto reikalavimus, buvo nustatyti tikslai, susiję su informavimu apie maisto saugos politiką, mokymais, darbuotojų atsiliepimais apie maisto saugą ir veiklos rezultatų šioje srityje vertinimu. Bendrovės vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką, kurioje deklaruojamas nuolatinis tobulėjimas – „Mūsų supratimu – „padaryti gerai“ niekada nepakanka. Mes žinome, kad „Tai, ką šiandien darome gerai, rytoj padarysime dar geriau!’’ Bendrovėje sukurta tokia atmosfera, kurioje siekiant iškeltų tikslų bei suformuotų uždavinių, dalyvauja kiekvienas įmonės darbuotojas. Bendrovėje parengtos bei įdiegtos veikiančios būtinosios programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei, alergenų, radiologinei taršai ir padedančios užtikrinti saugių produktų gamybą. LR Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino pieno produktų gamybos atitiktį ES higienos reglamentų reikalavimams ir suteikė veterinarinio patvirtinimo numerius: AB ,,Rokiškio sūris“ LT 73-01 P; UAB “Rokiškio pieno gamyba“ LT 82-01 P; UAB “DairyHub.LT” LT 81-08 P. AB „Rokiškio sūris“ laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IES 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Laboratorija laikosi nustatytų tikslų, tobulina laboratorijos kokybės vadybą, atliekamų tyrimų kokybę, įgyjant profesinę patirtį, užtikrindama patikimus tyrimus. 84 Bendrovėje kai kuriems gaminiams (Laktozei, IBK, sviestui, lieso pieno miltams, fermentiniams sūriams), suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, lieso ir pilno pieno miltams, pasukų miltams, sviestui ) sertifikatai. Užtikrinant klientų poreikių patenkinimą ir prisidedant prie tvaresnio pasaulio kūrimo, UAB “DairyHub.LT” išduotas sertifikatas pagal RSPO Supply Chain Certification Systems, February 2020 reikalavimus. RSPO (Roundtable on sustainable palm oil) - Pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama, kad tvarus palmių aliejus taptų standartu. RSPO yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti suinteresuotąsias šalis – palmių aliejaus gamintojus, perdirbėjus, mažmenininkus, aplinkosaugos ir socialines nevyriausybines organizacijas (NVO), siekianti sukurti ir įgyvendinti pasaulinius tvaraus palmių aliejaus standartus. Glaistytų varškės sūrelių gamybai naudojamo glaisto sudėtinė dalis yra sertifikuoti (RSPO SG) palmių riebalai. Keičiantis geopolitinei situacijai, ieškoma galimybių plėsti realizavimo rinkas. Maroko kompetentinga institucija išdavė leidimą eksportuoti produktus, laukiama patvirtinimo dar į keletą šalių. Daugiau informacijos apie produktų saugą ir kokybę pateikta informacijoje tvarumo klausimais (Socialinė sritis. Produktų sauga ir kokybė). 52. Tyrimų ir plėtros veikla AB “Rokiškio sūris“ kaskart ieško būdų, kaip užtikrinti našesnį įmonės veikimą, kaip nuolat auginti pajamas ir siekti aukščiausios kokybės, todėl įmonė pastoviai investuoja. 2024 metais investicijoms bendrovė skyrė 7,7 mln. eurų. Tobulinant „Grand“ kietų sūrių technologijas buvo užbaigtos sūrių nokinimo/sandėliavimo pastato statybos. Statybų darbai nesustojo ir nuo 2025 metų planuojama gamybos cecho plėtra. Didelis dėmesys skiriamas veiklos efektyvumo gerinimui, naujų technologijų, kurios leistų mažinti gamybos ir veiklos kaštus, kūrimui. Duomenų įrašų popierinių žurnalų skaitmenizavimo projektas 2024 metais stipriai pasistūmėjo į priekį. Prie veiklos efektyvinimo prisidėjo ir suvartojamos energijos duomenų skaitmenizavimas. Skaitmenizuoti žurnalai tapo patogiu ir mažai laiko reikalaujančiu įrankiu pildant ir analizuojant duomenų įrašus, todėl ir 2025 metais numatomas šio ir kitų įrankių plėtojimas. AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonių pastovus tikslas yra užtikrinti aukščiausius maisto saugos ir kokybės standartus atitinkančių ir didžiausią pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą bei tiekimą klientui. Siekiant užtikrinti gamybinį efektyvumą ir kokybę 2024 metais buvo įsigytas naujas ir modernus pieno cukraus gamybai skirtas įrenginys. Su šiuo įrenginiu buvo atnaujintos ir rekonstruotos įrengimų valdymo spintos. Nuolatinis kokybės gerinimas ir tobulėjimas neatsiejama gamyklos gyvenimo dalis, todėl per 2024 metus buvo atliekami ir kiek smulkesni atnaujinimai. Investuota į naują šaldymo-vėsinimo įrangą, kuri buvo sumontuota produkcijos laikymo sandėliuose. Tęsiami sūdymo baseinų rekonstrukciniai darbai, atnaujintas vienas iš sūdymo baseinų. Atlikti šaldymo vamzdyno efektyvumo didinimo darbai. Naujai rekonstruotos cecho techninės dirbtuvės. Pastoviai vykdoma tyrimų veikla tiek įmonės viduje, tiek bendradarbiaujant su mokslo institucijomis. Didelė tyrimų dalis atliekama įmonės gamybos specialistų kartu su prof. Angelo Frosio iš Italijos (įmonių Centro Latte Lodi bei Scuola d’Arte Bergognone bendradarbis ir įkūrėjas). Bendradarbiaujant su mokslinėmis institucijomis, kuriami nauji produktai, atitinkantys šiuolaikinius vartotojo poreikius. Kuriant produktus, atsižvelgiama į tvarias žaliavas ir technologijas, ieškoma pridėtinių verčių, skirtų produktų funkcionalumui (produktai praturtinti vitaminais, pieno baltymais). Bendrovės specialistai nuolat dalyvauja parodose, kelia kvalifikaciją seminaruose. 85 Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su tokiais prekių ženklais kaip LIDL, kurių produkcijos kokybę patvirtina sertifikuota pagal standartą EN ISO 17025 Eurofins laboratorija. Taip pat bendradarbiaujama su konditerijos įmonė „Mars, Incorporated“, prekybos tinklu IKI, MAXIMA ir kitais, kurie skiria didelį dėmesį išskirtinei kokybei. Produktų laboratoriniai tyrimai atliekami tiek grupės įmonių laboratorijose, tiek kitose Lietuvos ir užsienio šalių laboratorijose, tokiose kaip Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, KTU MI, Eurofins Vokietija, Lenkija, Campden Bri food and drink innovation (JK), Galab laboratories (Vokietija), Qlip quality assurance in agrofood (Nyderlandai), Mérieux NutriSciences Italia (Italija), Nutricontrol laboratorija (Olandija). Įmonės laboratorija Rokiškyje yra akredituota, sertifikato Nr. LA01.129. Šios veiklos tikslas užtikrinti produkcijos saugą, tobulinti receptūras, siekiant produktų išskirtinumo ir efektyvesnio gamybos proceso, taip pat naujų produktų kūrimas. Siekiant geriau suprasti rinkos poreikius, įmonė pastoviai bendradarbiauja su šios srities eksperte – tyrimų kompanija NIELSEN: tiek pirkdama jos paslaugas, tiek dalyvaudama organizuojamuose seminaruose. Kitas rinkos tyrimų būdas – dalyvavimas pasaulinėse svarbiausių regionų parodose, bendradarbiavimas tiek su didžiausių klientų kompetentingais specialistais, tiek su stambiausių tiekėjų atstovais. AB “Rokiškio sūris“ 2022 metais įkūrė naują dukterinę įmonę Ukmergėje - UAB „DairyHub.Lt“. Įmonė toliau specializuojasi ir plėtojasi, ties kietojo sūrio GRAND pakavimu ir pardavimu mažmeninei prekybai tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. 53. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI Alternatyvūs veiklos rodikliai AB „Rokiškio sūris“ kartu su finansinės veiklos rodikliais, parengtais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), finansinėse ataskaitose pateikia ir TFAS nenumatytus finansinės veiklos rodiklius. Šie alternatyvūs veikos rodikliai yra svarbūs jos veiklos indikatoriai investuotojams ir kitiems finansinių ataskaitų vartotojams. Alternatyvūs veiklos rodikliai turi būti traktuojami kaip papildoma informacija, parengta remiantis TFAS. Grupė žemiau pateikia alternatyvius veiklos rodiklius bei jų skaičiavimo metodiką: Finansiniai rodikliai (tūkst. EUR) 2024 2023 2022 2021 2020 Pardavimo pajamos 370 348 304 254 359 269 253 062 210 829 Bendrasis pelnas 50 897 42 918 39 888 18 627 21 388 EBITDA 37 305 29 910 22 890 9 094 13 431 EBIT 27 442 20 730 13042 965 4 171 Veiklos pelnas 27 442 20 730 13042 965 4 171 Pelnas prieš mokesčius (EBT) 25 601 19 244 12593 596 3 972 Grynasis pelnas/nuostolis 22 841 16 241 12514 553 4 061 Ilgalaikis turtas 55 123 57 468 86 310 82 965 76 646 Trumpalaikis turtas 147 642 155 221 135 340 119 902 120 424 Iš viso turto 217 376 216 484 221 650 202 867 197 070 Akcininkų nuosavybė 149 207 139 528 151 449 142 480 145 428 Pelningumas (%) Turto grąža [ROA] 12,65 9,46 6,14 0,28 2,22 Kapitalo grąža [ROE] 15,82 11,16 8,51 0,38 2,94 Bendrojo pelno marža (%) 13,74 14,11 11,10 7,36 10,14 EBITDA marža (%) 10,07 9,83 6,37 3,59 6,37 EBIT marža (%) 7,41 6,81 3,63 0,38 1,98 Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis [ROCE] 18,39 14,86 8,61 0,53 2,45 Pelningumo koeficientas [EBT marža] 6,91 6,32 3,51 0,24 1,88 Grynojo pelno marža 6,17 5,34 3,48 0,22 1,93 Finansų struktūra Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis 0,46 0,55 0,46 0,42 0,36 Nuosavo kapitalo ir turto santykis 0,69 0,64 0,68 0,7 0,74 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 0,23 0,31 0,2 0,19 0,18 Skolos koeficientas 0,31 0,36 0,32 0,3 0,26 Bendrasis likvidumo koeficientas 2,36 2,29 2,35 2,77 2,7 Rinkos vertės rodikliai Akcijos kainos ir pelno vieno akcijai santykis [P/E rodiklis] 3,97 6,74 8 144 24,33 Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai 0,73 0,46 0,37 0,02 0,12 86 * žr. Finansinės atskaitomybės pastabą 33, dėl ilgalaikio materialaus turto apskaitos politikos pasikeitimo. Rodiklio pavadinimas Rodiklio skaičiavimo metodika Rodiklio reikšmė EBITDA Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją. EBITDA – veiklos pelnas neatskaičius ilgalaikio turto nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudų padeda investuotojams įvertinti pelno kūrimo potencialą prieš investicijas į ilgalaikį turtą. EBITDA marža EBITDA / Pajamos EBITDA santykis su pajamomis parodo įmonės veiklos efektyvumą. EBIT Pelnas prieš mokesčius ir palūkanas, t.y. grynasis pelnas + pelno mokestis + finansinės veiklos sąnaudos. EBIT – veiklos pelnas. EBIT yra labai svarbus rodiklis, kadangi iš veiklos pelno mokami visi įsipareigojimai kreditoriams. Šis rodiklis gerai atspindi kompanijos galimybes generuoti pinigų srautą. EBT Pelnas prieš apmokestinimą, t.y. grynasis pelnas + pelno mokestis. Pelnas neatskaičiavus investicinės ir finansinės veiklos grynąja verte ir pelno mokesčio. Vidutinė turto grąža [ROA] Paskutinių 12 mėnesių veiklos pelno ir paskutinių 12 mėnesių viso turto vidurkio santykis. Šis rodiklis parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių Nuosavybės pelno norma [ROE] Paskutinių 12 mėnesių laikotarpio (grynojo) pelno ir paskutinių 12 mėnesių nuosavo kapitalo vidurkio santykis. Nuosavo kapitalo pelningumas (arba nuosavo kapitalo grąža) parodo, kiek eurų grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Šis rodiklis svarbus akcininkams, įvertinant jų praeito laikotarpio investicijų į įmonės grąžą. Pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis [ROCE] Paskutinių 12 mėnesių veiklos pelno (EBIT) bei finansinės veiklos pajamų sumos ir paskutinių 12 mėnesių naudojamo kapitalo vidurkio santykis. ROCE pelningumo rodiklis vertina įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą. Jis dažnai lyginamas su tuo metų rinkoje esančiomis paskolų palūkanų normomis. Laikoma, kad įmonės ROCE rodiklis turi būti didesnis nei skolinto kapitalo kaina tuo metu. Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis Įsipareigojimai/Nuosavas kapitalas Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kokia bendrų įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Skolos ir turto santykis Finansinės skolos (ilgalaikės+ trumpalaikės)/ Turtas Tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės finansines skolas su jos visu turtu. Koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuojama iš skolintų lėšų. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis Finansinės skolos (ilgalaikės+ trumpalaikės)/Nuosavas kapitalas Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Apskaičiuojant skolas, įvertinami visi su palūkanų mokėjimu susiję įmonės įsipareigojimai. Skolos koeficientas Įsipareigojimų ir turto santykis Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Bendrasis likvidumo koeficientas Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis Einamojo likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) Akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (Grynasis pelnas/Akcijų kiekis) Akcijos kainos ir akcijos pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka už vieną įmonės praeitu laikotarpiu uždirbto grynojo pelno eurą. Pelnas tenkantis vienai akcijai Grynasis pelnas/Akcijų kiekis Vienos akcijos pelnas parodo, kiek įmonės uždirbto grynojo pelno tenka vienai apyvartoje esančiai akcijai. 87 Pelno/(nuostolių) ataskaita 88 2024 m. AB „Rokiškio sūris“ grupės pardavimų pajamos sudarė 370 348 tūkst. eurų, padidėjimas 21,72 proc., lyginant su 2023 m. (2023 m. grupės pardavimų pajamos sudarė 304 254 tūkst. eurų). 2024 m. pagrindinę pajamų dalį 51,8 proc. (2023 m. – 50,7 proc.) sudarė pajamos iš fermentinių sūrių pardavimų. Kiekine išraiška per 2024 m. fermentinių sūrių parduota 17 proc. daugiau, nei 2023 metais, tai vertine išraiška šis didėjimas sudarė apie 24 proc. Tai sąlygojo ženklus pieno produktų pardavoimo kainų išaugimas. 2024 metais apie 1,3 karto augo ir išrūginių produktų pardavimo kainos. Grietinėlės eksportas 2024 m. augo dėl padidėjusios paklausos. Pardavimams kiekine išraiška padidėjus 6 proc. ir 54 proc. išaugus vidutinei kainai, pardavimai vertine išraiška išaugo 62 proc. Sviesto pardavimai vertine išraiška, lyginant su 2023 m. sumažėjo 12 proc. Tam įtaką turėjo 29 proc. kiekinės išraiškos sumažėjimas, nors vidutinė kaina padidėjo beveik 24 proc. 2023 m. šviežių pieno produktų pardavimo pajamos padidėjo 8,2 mln. eurų, lyginant su 2023 metais. Tai sąlygojo prekių asortimento pasikeitimas. Sąnaudos: 2024 metais AB „Rokiškio sūris“ grupė patyrė 319 451 tūkst. eurų produktų pardavimo sąnaudų (2023 metais tai sudarė 261 336 tūkst. eur). Per 2024 metus pardavimo sąnaudos sumažėjo 22,2 proc. arba 58 115 tūkst. eur. Toks žymus pokytis įvyko dėl pardavimo apimčių padidėjimo, žaliavinio pieno supirkimo kainų didėjimo bei paslaugų kainų išaugimo. Didžiausią sąnaudų dalį 2024 m. (236 954 tūkst. eur) sudarė žaliava ir komplektavimo gaminiai (2023 m. 215 359 tūkst. eurų), padidėjimas 21 595 tūkst.eurų. 2024 metais pardavimo, rinkodaros ir bendrosios administracinės sąnaudos nuo apyvartos sudarė 6,6 proc. (24 626 tūkst. eur), 2023 m. (22 693 tūkst. eur) – 7,5 proc. 2024 m. pardavimų ir rinkodaros sąnaudos padaugėjo 11,22 proc. 2024 m. pardavimų ir rinkodaros sąnaudų padidėjimą įtakojo išaugusios sūrių pardavimo apimtys su tuo susijusios transporto sąnaudos, pervežimo bei kitos gautos paslaugos. Pelnas: AB „Rokiškio sūris“ grupės 2024 metų konsoliduotas audituotas grynasis pelnas 22 841 tūkst. eurų, t.y. 6 600 tūkst. eur didesnis, negu 2023 m. (16 241 tūkst. eur). Grynojo pelno skaičiavime įvertintos tiesioginės ir netiesioginės gamybos sąnaudos bei sąnaudos, nesusijusios su tiesiogine veikla. Pelno padidėjimui svarbiausias faktorius buvo grietinėlės pardavimai į eksportines rinkas (ženkliai padidėjus grietinėlės rinkos kainoms) bei fermentinių sūrių pardavimai tiek vietos, tiek eksporto rinkose. 2024 m. AB „Rokiškio sūris“ grupės grynojo pelno marža sudarė 5,98 proc. (2023 m. – 5,34 proc.). EBITDA 2024 m. 37 305 tūkst. eur, t.y. 1,3 karto didesnė, lyginant su 2023 metais (29 910 tūkst. eur). EBITDA marža 2024 m. 10,07 proc. (2023 m. 9,83 proc.). 54. Įmonių grupės veikla pagal segmentus AB „Rokiškio sūris“ Grupės veiklą sudaro šie segmentai: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu. Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie: - Švieži pieno produktai - Sūris ir kiti pieno produktai Sandoriai tarp veiklos segmentų vykdomi įprastomis komercinėmis sąlygomis. Segmento klientų, kurių kiekvienas generuoja 10% visų segmento pajamų, skaičius yra: 89 - Švieži pieno produktai: 2 išorės klientai - Sūris ir kiti pieno produktai: 1 išorės klientas Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Pardavimo pajamos 2024 2023 Pokytis (%) Švieži pieno produktai 131 591 110 407 19,19 Sūris ir kiti pieno produktai 238 757 193 847 23,17 Pardavimo pajamos iš viso (tūkst. EUR) 370 348 304 254 21,72 Bendrasis pelnas Švieži pieno produktai 16 339 20 120 -18,79 Sūris ir kiti pieno produktai 34 558 21 647 59,64 Bendrasis pelnas iš viso (tūkst. EUR) 50 897 41 767 21,86 55. Investicijos AB „Rokiškio sūris“ 2024 metais toliau tęsė aktyvią, darnią plėtrą ir atsinaujinimą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas inovatyviems sprendimams ir tvarumui ir tam, kas teikia galimybes išlikti konkurencingais šiandien ir ateity. Buvo diegiama, kas aktualu ir šiai dienai. Technologijų teikiamų galimybių išnaudojimas sustiprino įmonės investavimo politiką, o tai didino įmonės konkurencingumą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, naujų produktų ir inovatyvių technologijų įsisavinimą. Buvo toliau tęsiama bendrovės strateginių prioritetų įgyvendinimo politika. Kaip ir kiekvienais metais investicijos buvo skirtos aplinkos tausojimui, racionaliam energetinių resursų paskirstymui ir panaudojimui. Dalis investicijų buvo skirta esamos įrangos ir pastatų modernizavimui. Atliktas bendras patalpų remontas. Per 2024 finansinius metus Rokiškio sūris Grupės įvykdytų investicijų vertė sudarė 7,7 mln. eurų (2023 m.:10,5 mln. eurų.) Viena iš didesnių investicijų Rokiškio įmonėje buvo įrangos naujam Grand sūrio nokinimo pastatui įsigijimas (šaldymo kompresorinė, stelažų sistema ir kt.), investicijos vertė 2,7 mln. eurų. 90 Dalis investicijų 2024 m. buvo baigtos, kurios pradėtos vykdyti 2023 metais ir anksčiau. Tai investicijos, susijusios su gamybą aptarnaujančiais barais, dalis susijusios su sūrių nokinimu - stelažai, šaldymo kamerų įranga, pieno cukraus gamybos cechui buvo įsigytas dekanteris. Investuota ir su tvarumo politika susijusiomis investicijomis, tai šaldymo moduliai sūrio nokinimo kameroms. Dukterinėje įmonėje Utenoje 2024 metais didžiausia investicijų dalis buvo skirta varškės gamybos cecho išplėtimui bei gamybos linijoms. UAB DairyHub.lt investicijos buvo į sūrių pjaustymo ir pakavimo linijas. 56. Grupės veiklos planai ir prognozės AB „Rokiškio sūris“ investicijų tikslas – tęsti gamybos efektyvumo didinimą, pagrindinį dėmesį skiriant į gamybiniams padaliniams, jų įrangos modernizavimui, remontui bei atnaujinimui. Taip pat lanksčiam energijos resursų valdymui, investicijoms susijusioms su dirbtiniu intelektu bei tvarumu. Kaip ir kiekvienais metais, numatoma investuoti į gamtosaugos problemų sprendimą, tvarių sprendimų diegimui, generuojant aiškią ir tvirtą poziciją. 2025 metais pagrindinės investicijos bus 2024 ir ankstesniais metais pradėtų investicijų užbaigimas. 2024 m. jau užbaigta Grand sūrio nokinimo sandėlio statyba, kuriame sumontuota nauja moderni šaldymo įranga ir stelažų sistema. Šaldymo įranga ir sistema įdiegta jau 2023 metais. Sandėlio pastato investicijos vertė 2,7 mln Eur. 2024 metais jau užbaigta nokinimo kamerų rekonstrukcija už 0,9 mln. eurų, pieno priėmime įdiegtos pienvežių svarstyklės ir baigta saugos posto rekonstrukcija. Per 2025 m. bus investuojama į darbus bei remontus cechuose bei padaliniuose, susijusiuose su gamybine ir ūkine veikla. Kiekviena investicija yra planuojama žvelgiant į ateities perspektyvas ir tendencijas bei esamą situaciją. Pagrindinės 2025 m. investicijų kryptys numatomos šios: Investicija į kietų sūrių gamybos išplėtimą Gamybinių cechų ir pagalbinių barų (sūrių gamybos, sūdymo, nokinimo, pieno cukraus, sūrių lydymo įrangos įsigijimas, esamos modernizavimas, cechų ir pastatų remontams, rekonstrukcijoms); Įmonės konkurencingumo didinimui; Energetinių resursų taupymui, racionaliam naudojimui ir paskirstymui; Žalingo poveikio aplinkai mažinimui, tvarumo plėtrai; Darbuotojų darbo sąlygų, gamybinės aplinkos gerinimui; Priemonėms sanitarijos ir higienos lygio kėlimui gamybiniuose ir aptarnaujančiuose padaliniuose Klientų poreikių tenkinimui gaminamai produkcijai; Tvarumo tikslams; Dukterinėje įmonėje UAB „DairyHub.Lt“ planuojamos investicijos į patobulintą sūrių pjaustymo – tarkavimo technologinį procesą. Dukterinėje įmonėje UAB „Rokiškio pieno gamyba“ bus toliau investuojama į pieno produktų sandeliavimą. 91 INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 57. Informacija apie Bendrovės įstatinį kapitalą 2024 m. gruodžio mėn. 31 d. AB “Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudarė: Akcijų skaičius Nominali vertė Bendra nominali Įstatinio kapitalo dalis (%) Akcijų rūšis (vnt.) (EUR) vertė (EUR) Paprastosios vardinės 32 281 173 0,29 9.361.540,17 100 58. Bendrovės sutartys su finansų maklerio įmonėmis AB „Rokiškio sūris“ yra sudariusi sutartį su UAB FMĮ „Orion securities“ (A.Tumėno g. 4, LT-01109 Vilnius, tel. (8-5) 231 38 33, info@orion.lt) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei investicinių paslaugų teikimo. 59. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose AB “Rokiškio sūris“ 32 281 173 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR. Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ yra vienintelė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d. Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra. Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra. Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma. Prekybos Bendrovės akcijomis statistika: 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. Atidarymo kaina, eurų 2,54 3 2,88 2,96 2,92 Uždarymo kaina, eurų 2,92 2,88 2,96 2,92 3,6 Didžiausia kaina, eurų 2,98 3,18 3,20 3,06 3,74 Mažiausia kaina, eurų 2,1 2,6 2,50 2,78 2,8 Apyvarta, vnt. 261 788 218 200 196 098 86 531 64 264 Apyvarta, mln. eurų 0,65 0,63 0,57 0,25 0,21 Kapitalizacija, mln. eurų 80 101 103 103 99 Bendrovės akcijų kainos ir apyvartos dinamika per ataskaitinį laikotarpį 92 Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius tinklapis: Rokiškio sūris | Prekyba — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com) Bendrovės akcijų kainos ir apyvartos dinamika 4 metų laikotarpyje Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius tinklapis: Rokiškio sūris | Prekyba — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com) Bendrovės akcijų (RSU1L), OMX_Baltic_Benchmark_GI ir OMX_VILNIUS_GI indeksų dinamika: 93 Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius: Baltijos rinkos indeksai — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com) Grafiko duomenys: 60. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra. 61. Bendrovės įstatų keitimo tvarka Bendrovės įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus priima Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas išimtis. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašoma nauja įstatų redakcija, kurią pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Visi Bendrovės įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik juos įregistravus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovės įstatai buvo pakeisti 2024 m. birželio 27 d. AB „Rokiškio sūris“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Juridinių asmenų registre nauja AB „Rokiškio sūris“ įstatų redakcija įregistruota 2024 m. rugsėjo 10 d. Įstatai buvo pakeisti dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo bei įstatų atitikimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo aktualioms nuostatoms. 94 62. Informacija apie Bendrovės akcininkus Bendras AB „Rokiškio sūris“ akcininkų skaičius 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 5 614. Akcininkų grupės valdomas akcijų paketas (2024.12.31): Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas Įmonės kodas Adresas Nuosavybės teise priklausančių Su kartu veikiančiais asmenimis Paprastųjų vardinių akcijų sk. Kapitalo ir balsų dalis% Kapitalo ir balsų dalis% UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” Įm. kodas 173748857 Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva 9 758 312 30,23 81,32 SIA “RSU Holding”, reg. Nr. 40103739795 Elizabetes iela 45/47, LV-1010 Riga 8 953 883 27,74 Antanas Trumpa Bendrovės valdybos pirmininkas 2 378 755 7,37 Andrius Trumpa 2 760 247 8,55 Rita Trumpaitė-Vanagienė 2 399 120 7,43 UAB “SB Asset Management” valdomi investiciniai ir pensijų fondai Gynėjų g.14, Vilnius Lietuva 2 088 986 6,47 Bendrą kartu veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (30,23 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA „RSU Holding“ (27,74 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antano Trumpos šeimos nariai (23,35 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų). AB „Rokiškio sūris“ akcininkų pasiskirstymas 2024 m. gruodžio 31 d. 95 63. Akcininkų teisės Akcininkai turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) gauti LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų LR Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; 6) gauti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 89 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje; 7) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises. Akcininkai turi šias turtines teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus LR Akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 471 straipsnyje nustatytu atveju; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises. 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje. 64. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą Vadovaujantis 2024 m. balandžio 30 d. AB „Rokiškio sūris“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, Bendrovė per 2024 m. gegužės mėn. 20-24 d. supirko 2 725 523 vnt. savų akcijų. Vienos akcijos įsigijimo kaina buvo 2,20 eur. Bendra įsigytų akcijų kaina 5 996 150,60 eur. Su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis 2024 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo įsigijusi 3 586 797 savas akcijas, kurių bendra įsigijimo kaina sudaro 8 247 436,62 eur. Bendra įsigytų savų akcijų nominali vertė sudarė 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo. 2024 m. birželio 27 d. įvykusiame AB „Rokiškio sūris“ neeiliniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas anuliuoti 3 586 797 vnt. savas supirktas akcijas ir sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą. Užbaigus Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo procedūrą, 2024 m. rugsėjo 10 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas sumažintas AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas ir anuliuotos visos savos supirtos akcijos. Po savų akcijų anuliavimo AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudarė 9.361.540,17 EUR padalintų į 32.281.173 paprastąsias vardines 0,29 EUR nominalios vertės akcijas. 96 Bendrovė per 2024 m. rugsėjo 23-27 d., įsigijo 861 274 vnt. nuosavų akcijų, kas sudaro 2,67 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. AB „Rokiškio sūris“ baigė savų akcijų supirkimą per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendra akcijų įsigijimo sandorio suma 1 894 802,80 EUR. 65. Dividendai Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną. 2024 m. balandžio 30 d. įvykęs AB „Rokiškio sūris“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino audituotą konsoliduotą ir Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir Bendrovės 2023 m. pelno paskirstymą. Dividendams buvo paskirta 5 251 004,40 EUR arba 0,15 EUR vienai paprastajai vardinei akcijai. Žemiau pateikiami duomenys apie priskaičiuotus ir išmokėtus dividendus per pastaruosius 10 metų: Už metus Paskirta dividendų suma, Eur Dividendas vienai akcijai, Eur 2014 Dividendai nebuvo mokami 0 2015 2 341 737,37 0,07 2016 3 228 117,30 0,10 2017 3 586 797,00 0,10 2018 3 506 165,30 0,10 2019 3 500 669,60 0,10 2020 3 500 669,60 0,10 2021 3 500 669,60 0,10 2022 5 251 004,40 0,15 2023 5 251 004,40 0,15 AB „Rokiškio sūris“ turi visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą Dividendų politiką. Pagal šią Dividendų politiką, Bendrovės valdyba siūlydama visuotiniam akcininkų susirinkimui skirti dividendus vadovausis pasirašyta Akcininkų sutartimi, pagal kurią, dividendams bus skiriama 100% Bendrovės finansinio laikotarpio pelno, atėmus valdybos numatytas Bendrovės lėšas investicijoms (CAPEX), apyvartiniam kapitalui ir (arba) kitiems tikslams. Bendrovės valdybai numačius dideles investavimo apimtis ir dėl to, pagal aukščiau aprašytas dividendų skyrimo nuostatas, Bendrovės finansinio laikotarpio pelno neužtektų dividendams išmokėti, Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į Bendrovės finansinę padėtį bei tendencijas pasaulinėje pieno pramonės rinkoje, stengsis išlaikyti praėjusių finansinių laikotarpių dividendų mokėjimo tęstinumą. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovėje turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skiriami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau negu 1/3 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį siūloma skirti dividendus, pabaigos, bet ne anksčiau, negu patvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstomas bendrovės pelnas (nuostoliai) už ankstesnius finansinius metus, ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos. 97 Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gali būti skiriami, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) patvirtintas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių ataskaitų rinkinys; 2) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra teigiama (nėra nuostolių); 3) dividendams išmokėti suma neviršija trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių), ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) perkelto į einamuosius finansinius metus, sumos, atskaičius per trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gauto pelno dalį, kuri pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo ar Bendrovės įstatus turi būti paskirta į rezervus; 4) bendrovė neturi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ir išmokėjusi dividendus būtų pajėgi įvykdyti savo prievoles už einamuosius finansinius metus. Paskirus dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, skirti dividendus už kitą trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galima ne anksčiau negu per 3 mėnesius. 98 BENDROVĖS VALDYMAS 66. Bendrovės valdymo organai Juridinių asmenų registre įregistruotuose AB ”Rokiškio sūris“ įstatuose numatyti šie Bendrovės valdymo organai: Visuotinis akcininkų susirinkimas, Valdyba, Bendrovės vadovas (direktorius). Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma. 67. Bendrovės valdymo bei Bendrovė grupės organizacinė struktūra AB „Rokiškio sūris“ Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai ir rinkodara, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, bei vindikacija. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal jiems priskirtas funkcijas. 99 VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS 68. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir sušaukimo tvarką Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei sušaukimo tvarkos, nustatytos LR Akcinių bendrovių įstatyme. AB „Rokiškio sūris“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešimas apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti paskelbtas viešai Lietuvos Respublikoje ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narėse, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą papildomai viešai paskelbiamas įstatuose nurodytame šaltinyje VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto puslapyje www.rokiskio.com skiltyje Investuotojams, taip pat pateikiamas prie Bendrovės pateiktų nutarimų projektų per Centrinę reglamentuojamos informacijos pateikimo bazę. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiamas Bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g. 3, LT- 42150, Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę. Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta Akcinių bendrovių įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę siūlyti klausimus darbotvarkei papildyti. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Siūlymas papildyti darbotvarkę turi būti pateikiamas raštu, jį siunčiant registruotu paštu į AB „Rokiškio sūris“ adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu rokiskio.suris@rokiskio.com Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų turi teisę siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais. Siūlymų sprendimų projektai turi būti pateikiami raštu, juos siunčiant registruotu paštu į AB „Rokiškio sūris“ adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu rokiskio.suris@rokiskio.com Akcininkai taip pat turi teisę siūlyti sprendimų projektus dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų raštu susirinkimo metu. 100 Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.rokiskio.com punkto skiltyje „Investuotojams“. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtintas dokumentas turi būti pateikiami bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę auksčiau nurodytu adresu. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę: 1) keisti bendrovės įstatus; 2) keisti bendrovės buveinę; 3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą; 4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą; 5) rinkti ir atšaukti auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas; 6) priimti sprendimą dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos patvirtinimo; 7) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; 8) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą; 9) priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio; 10) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 11) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; 12) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; 13) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; 14) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; 15) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas; 16) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų; 17) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą; 18) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis; 19) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų; 20) priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams, 21) patvirtinti Akcijų suteikimo taisykles; 22) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas; 23) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; 24) priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais; 25) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis; 26) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis. 101 Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 25 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 16 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų. 2024 m. sušaukti Bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai: Per 2024 m. Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu buvo sušaukti du AB „Rokiškio sūris“ visuotinis akcininkų susirinkimas. 2024 m. balandžio 30 d. įvykusiame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai buvo supažindinti su AB „Rokiškio sūris“ 2023 m. konsoliduota vadovybės ataskaita bei auditoriaus išvada apie 2023 m. konsoliduotas finansines ataskaitas ir vadovybės ataskaitą, buvo pritarta audito komiteto išvadai, patvirtinti konsoliduotų ir Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, patvirtintas 2023 m. Bendrovės pelno paskirstymas, vienai paprastajai vardinei akcijai buvo paskirta 0,15 EUR dividendų (viso dividendams paskirta 5 251 004,40 EUR), bei paskirta 36 tūkst. eurų tantjemų valdybos nariams; priimtas sprendimas supirkti iki 10 proc. savų akcijų, patvirtinta AB „Rokiškio sūris“ vadovo ir valdybos narių atlygio ataskaita. 2024 m. birželio 27 d. įvykusiame Bendrovės visuotiniame akcinininkų susirinkime buvo nuspręsta sumažinti AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą, anuliuojant Bendrovės turimas paprastąsias vardines akcijas, patvirtinti Bendrovės įstatų naują redakciją, priimtas sprendimas supirkti iki 10 proc. savų akcijų. 2024 m. įvykusiuose AB „Rokiškio sūris“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose dalyvavo Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos pirmininkas ir Bendrovės Finansų direktorius. 69. Bendrovės valdyba Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 6 (šeši) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nariu negali būti: Bendrovės stebėtojų tarybos narys (jei Bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba), bei asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Jeigu valdyba atšaukiama, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba tenkama naujai valdybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. Per 2024 m. įvyko 8 valdybos posėdžiai. (2023 m. įvyko 4 valdybos posėdžiai). Visi valdybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai. Visi valdybos posėdžiai įvyko pagal iš anksto numatytą valdybos posėdžių grafiką. Valdyba, posėdžių metu, patvirtino Bendrovės 2023 m. konsoliduotų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius ir vadovybės ataskaitą bei 2024 m. pirmo pusmečio konsoliduotą pranešimą ir konsoliduotas finansines ataskaitas, pasiūlė visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti 2023 m. pelno paskirstymo projektą, pasiūlė projektą dėl savų akcijų supirkimo, patvirtino Bendrovės atlygio ataskaitą, kuri buvo pateikta tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba taip pat analizavo Vadovybės ir Audito komiteto ataskaitas bei priėmė sprendimą dėl tantjemų paskirstymo bei dėl kreditinės linijos pratęsimo. Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas. 2024 metais valdybos nariams Bendrovė skyrė 36 tūkst. eurų tantjemų. 102 Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema. AB „Rokiškio sūris“ Valdybos nariai : (Išrinktas 2021.12.10 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime) Antanas Trumpa – Bendrovės valdybos pirmininkas (nuo 2017.12.13) Darbo patirtis AB „Rokiškio sūris“ dirbo nuo 1966 m. 1971 - 2017 m. Bendrovės vadovas (direktorius). Išsilavinimas 1966 m. Kauno Politechnikos Institutas, maisto pramonės mašinų ir aparatų specialistas, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994 m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Tiesiogiai turi 2.378.755 vnt. akcijų (6,63 % įst. kapitalo ir balsų) Kartu su susijusiais asmenimis – 29.837.114 vnt. akcijų (81,32 % įst. kapitalo ir balsų). Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB “Rokiškio pienas” (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Pramonės g. 8, Utena) ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Pramonės g. 8, Utena) valdybos pirmininkas. UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” (įmonės kodas 173748857, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) akcininkas, turi 5.211 vnt., t. y. 55,76 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų. Darius Norkus – Bendrovės valdybos narys. Valdybos pirmininko pavaduotojas. Valdybos narys nuo 2008 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis Nuo 2001 m. AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Pardavimų ir rinkodaros direktorius. Išsilavinimas Kauno technologijos universitetas, diplomuotas inžinierius (1993m.). Baltic Management Institute, verslo administravimo magistro laipsnis (EMBA programa, 2000 m.). Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g. 3, Rokiškis) akcininkas, turi 4,07 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų. UAB „DairyHub.LT“ (įmonės kodas 305831304, adr., Kauno g. 65, Ukmergė) direktorius. Šios įmonės akcijų neturi. 103 Paul M Campbell - Bendrovės nepriklausomas valdybos narys. (Naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis "Osmotics Consulting Ltd." direktorius ir savininkas. "Osmotics Consulting" teikia pieno ir kitoms žemės ūkio bendrovėms strategines, susijungimų ir įsigijimų, valdymo ir finansines konsultacijas. Paul turi daugiau nei 35 metų darbo patirtį šiose srityse: bendroji vadyba, tarptautinių bendrų įmonių steigimas ir valdymas, rinkodara, inžinerija ir finansai. Pasaulyje Paul dirbo Australijoje, JAV, Japonijoje, Lotynų Amerikoje, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Šiuo metu Paul M. Campbell gyvena Londone. Išsilavinimas Kenterberio Universitetas N. Zelandijoje, Chemijos ir pramonės inžinerija. Massey Universitetas N. Zelandijoje, pieno pramonės mokslų ir technologijos diplomas. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Nuosavybės teise Bendrovės akcijų neturi. Dalyvavimas kitoje veikloje Dėl dalyvavimo kitų įmonių veikloje informacijos nėra. Ramūnas Vanagas – Bendrovės valdybos narys. Valdybos narys nuo 2006 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime) Darbo patirtis Nuo 2005 m. AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Plėtros direktorius. Nuo 2020 m. AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Pieno supirkimo Lietuvai direktorius. Išsilavinimas Lietuvos žemės ūkio akademija, ekonomikos ir organizacijos specialybė. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 4,07 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g.3, Rokiškis) akcijų ir balsų; Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija) valdybos narys, akcijų neturi. Jonas Vaičaitis – Bendrovės nepriklausomas valdybos narys. (Naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis 1992-2018 m. AB SEB banko skyriaus vadovas, vyriausias projektų vadovas klientų departamente. Išsilavinimas Aukštasis inžinierinis, Kijevo politechnikos institutas. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. 104 Thomas Jan de Bruijn - Bendrovės valdybos narys. (iki einamos kadencijos pabaigos (2025.12.10) išrinktas 2022.10.07 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime). Darbo patirtis M&A konsultantas Deloitte (2011-2017) M&A vadovas Fonterra Europe (2017-2019) Tiekimo vadovas Fonterra Europe (2019-2021) Komercijos ir partnerystės direktorius Fonterra Europe (2021-2024) Strategijos ir partnerystės direktorius įmonėje HZPC Išsilavinimas Strateginio valdymo magistro laipsnis (Roterdamo RSM universitetas) Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Akcijų neturi. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje Dėl dalyvavimo kitų įmonių veikloje informacijos nėra. Bendrovės vadovas (direktorius): Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas (direktorius). Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius. Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir ataskaitiniame laikotarpyje) vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos LR Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių): Dalius Trumpa - Bendrovės vadovas (Direktorius) (Bendrovės valdybos paskirtas nuo 2018.01.01) 105 Darbo patirtis AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) dirba nuo 1991 m. 2002–2006 m. AB „Rokiškio sūris“ gamybos direktorius. 2007-2017 m. AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2018.01.01 AB „Rokiškio sūris“ direktorius. Nuo 2007.01.02 dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pienas“ (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Pramonės g.8, Utena) direktorius. Nuo 2013.04.29 dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Pramonės g.8, Utena) direktorius. Išsilavinimas Kauno Technologijos Universitetas, Maisto pramonės mašinų ir aparatų specialybė, Inžinierius mechanikas. Turimos AB „Rokiškio sūris“ akcijos Tiesiogiai AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. Kartu su susijusiais asmenimis – 29.837.114 vnt. akcijų (81,32 % įst. kap. ir balsų) Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB „Rokvalda“ (įmonės kodas 300059165, adr. Basanavičiaus g.16A-125, Vilnius) akcininkas, turintis 100 % akcijų ir balsų. Nuo 2010 m. Latvijos įmonės SIA „Kaunata“ (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia) valdybos pirmininkas. Šios įmonės akcijų neturi. Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. SIA „RSU Holding“ (įmonės kodas 40103739795, įmonės adresas Elizabetes iela 45/47, Riga) direktorius. Turi 92 % SIA „RSU Holding“ akcijų. UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g.3, Rokiškis) turi 27,97 % UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų; 70. Bendrovėje sudaryti komitetai AB „Rokiškio sūris“ audito komitetas: Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. AB „Rokiškio sūris“ audito komiteto nariai: 1. Kęstutis Gataveckas - UAB "Perlas Finance" direktorius (nepriklausomas narys). AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. 2. Vilmantas Pečiūra – UAB „Virenda“ direktorius (nepriklausomas narys). AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. 3. Rasa Žukauskaitė - (AB „Rokiškio sūris“ finansų sk. darbuotoja). Turi 2 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų. Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2025 m. balandžio mėn. 30 d. Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintose AB „Rokiškio sūris“ Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatuose, bei kituose Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Pagrindinės audito komiteto funkcijos: 106 1. Stebėti Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą; 2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų veiksmingumą; 3. Teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, bei stebėti šio audito atlikimo procesą; 4. Stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų; 5. Informuoti Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikti rekomendacijas dėl jų ištaisymo; 6. Sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei. 2024 m. Audito komitetas pravedė 3 posėdžius, kurių metu buvo aptariama 2023 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo principai ir pateiktos išvados, 2024 metų pusmečio konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo procesas, pagrindinės rizikos, karo Ukrainoje poveikis, priemonės rizikai minimizuoti, taikyti apskaitos principus ir pateiktos išvados. Taip pat Audito komitetas buvo supažindintas su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika bei aptarta įmonėje taikomos vidaus kontrolės procedūros ir rizikos susijusios su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Audito komitetas pateikė ataskaitas apie jų veiklai priskirtas funkcijas, t. y. kaip rengiamos Bendrovės ir dukterinių įmonių finansinės ataskaitos, kaip veikia Bendrovės vidaus kontrolės rizikos valdymo, vidaus audito sistemos. AB „Rokiškio sūris“ grupės 2024 m. finansinių ataskaitų auditą atliko nepriklausoma tarptautinė audito įmonė BDO auditas ir apskaita, UAB. 2024 m. sausio 15 d. susitikimo metu su BDO auditas ir apskaita, UAB audito komanda aptarė apibendrintą audito planą, kuriame išdėstytas suinteresuotų šalių bei BDO auditas ir apskaita, UAB bendras esamos situacijos supratimas, pagrindinių rizikos veiksnių apibūdinimas, ESEF finansinių ataskaitų teikimas, išorės auditorių audito planas bei kiti klausimai. Audito komitetas audito paslaugų atlikimo projektą patvirtino ir savo pastabų neturėjo. Pagal LR Audito įstatymo reikalavimus audito įmonė Audito komitetui pateikė raštišką Audito įmonės nepriklausomumo patvirtinimą. Audito komitetas nenustatė paslaugų teikimo atvejų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos audito įstatymams bei audito profesinės etikos principams ir galinčių turėti įtakos audito įmonės nepriklausomumui. Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta. 71. Bendrovės vadovybė Bendrovės vadovybės nariai Pareigos Vardas, pavardė Pareigas eina nuo Direktorius Dalius Trumpa 2018-01-01 Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas 2002-05-01 Žaliavinio pieno pirkimo direktorius Ramūnas Vanagas 2020-01-01 Logistikos direktorius Ramūnas Kubilius 2024-02-20 Pardavimų ir rinkodaros direktorius Darius Norkus 2001-07-18 Vadovybės premijavimo sistema: Bendrovės vadovybės nariai gauna darbo užmokestį ir gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Vadovybės premijavimo sistemų Grupėje nėra įdiegta. 107 72. Darbuotojai AB „Rokiškio sūris“ grupės 2024 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 1155, lyginant su 2023 m. (1205) jis sumažėjo 4,15% arba 50 darbuotojų. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su žaliavinio pieno supirkimo punktų sumažėjimu, dėl ko sumažėjo pieno supirkimo punktų vedėjų bei logistikos skyriaus darbuotojų skaičius. Darbuotojų skaičius šiek tiek padidėja vasaros sezono metu, kai superkama daugiau žaliavinio pieno. 2024 m. tarp visų Bendrovės darbuotojų darbininkai sudaro 76,7%, (2023 m. – 77,5%), specialistai sudaro 22,8 % (2023 m. – 22,0 %); vadovaujančio personalo skaičius 6 (2023 m. – 6 vadovai). Bendrovės grupės darbuotojai pagal kategorijas Darbuotojų grupė Vidutinis darbuotojų skaičius Pokytis 2024 2023 (%) Vadovai 6 6 0 Specialistai 263 265 -0,75 Darbininkai 886 934 -5,14 Iš viso: 1 155 1 205 -4,15 Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami funkciniai direktoriai. AB „Rokiškio sūris“ grupėje 2024 m. gruodžio 31 d. dirbo 61,4 % vyrų ir 38,6 % moterų. (2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 60,3 % ir 39,7 %). Vidutinis Bendrovės grupės darbuotojų amžius – 48-eri metai. 2023 m. vidutinis darbuotojų amžius buvo taip pat 48-eri metai. Bendrovėje dirba aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai, iš jų: su aukštuoju išsilavinimu – 25,02% (2023 m.- 24,98 %); aukštesniuoju – 36,97% (2023 m.- 37,51%); viduriniu – 36,71% (2023 m.- 35,93%); nebaigtu viduriniu – 1,30% (2023 m.- 1,58 %). Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas Išsilavinimas 2024 2023 Pokytis. % Aukštasis 289 301 -3,99 Aukštesnysis 427 452 -5,53 Vidurinis 424 433 -2,08 Nebaigtas vidurinis 15 19 -21,05 108 Darbo apmokėjimo sistema Bendrovėje veikia efektyvi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų ir vadovų, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų. AB „Rokiškio sūris“ grupės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes 2024 2023 Pokytis, % Vadovų 3 378 3 313 1,96 Specialistų 2 442 2 066 18,20 Darbininkų 2 237 1 944 15,07 Grupės vidurkis 2 288 2 150 6,42 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496, 2017.06.21. AB „Rokiškio sūris“ Grupės darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš: 1) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą darbą- sutartyje numatyta mėnesinė alga; 2) vienetinio atlygio: gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius; 3) kintamosios atlygio dalies: pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus. Bendrovėje nuo 2018 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas. Kiekvienas Bendrovės gamybinis cechas ar skyrius turi patvirtintą skatinimo fondo paskirstymo tvarką, kurioje numatyta visų darbuotojų darbo vertinimo kriterijai ir jų skatinimas. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas iš svarbiausių bendrovėje keliamų uždavinių, siekiant kuo efektyviau organizuoti darbą, siekiant užsibrėžtų tikslų, pozityvių santykių tarp vadovų ir jų pavaldinių, didinant darbuotojų motyvaciją. Socialinis dialogas Nuo 2018 m. Bendrovėje išrinkta Darbo taryba, kurią sudaro 11 narių. Taryba sudaryta trijų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios. Kadencijai pasibaigus, 2024 m. rugpjūčio mėn. Darbo taryba buvo perrinkta kitai trijų metų kadencijai. 109 Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo. 2020 m. rugsėjo mėn. patvirtinta Kolektyvinė sutartis, kuri 2024 m. balandžio mėnesį buvo atnaujinta, pagerinant jau galiojančias garantijas darbuotojams. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams. Numatomos šios papildomos garantijos darbuotojams: - Darbuotojui, auginančiam vaiką invalidą išmokama 1 MMA dydžio materialinė pašalpa vieną kartą per metus; - Bendrovės darbuotojams, mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui), mokama laidojimo pašalpa; Mirus Bendrovės darbuotojui, jo šeimai suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa; - Darbo jubiliejinių sukakčių progomis (20-ties, 25-rių, 30-ties, 35-rių, 40-ties, 45-rių, 50-ties) Bendrovės darbuotojams mokama papildoma išmoka; - Suteikiama parama sunkiai ir ilgai sunkiomis ligomis sergantiems bei traumas gavusiems Bendrovės darbuotojams; - Bendrovės darbuotojams, darbuotojų šeimos nariams, Bendrovėje dirbusiems ir į pensiją išėjusiems darbuotojams, suteikiama nuolaida gydymui, Bendrovėje veikiančioje profilaktoriume – sanatorijoje; - Nemokamos atostogos, numatytos LR DK darbuotojo santuokai sudaryti, darbuotojo dalyvavimui mirusio šeimos nario laidotuvėse, apmokamos bendra atostogų suteikimo tvarka. Be to suteikiamos atostogos darbuotojams tuokiantis jų vaikams, bei mirus darbuotojo sutuoktinio tėvams. Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų. Per 2024 m. aktualiomis iki Kolektyvinės sutarties galiojusios „Materialinio skatinimo ir pašalpų skyrimo tvarkos“, vėliau Kolektyvinės sutarties socialinėmis garantijomis pasinaudojo 235 Bendrovės grupės darbuotojai. Kompetencijų ugdymas AB „Rokiškio sūris“ personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą bei paslaugą. Mokymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgus į Bendrovės strateginius tikslus ir darbuotojų kompetencijos atitikimą šiems tikslams pasiekti. Grupės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi. Bendrovėje nuolat vykdomas vidinis darbuotojų mokymas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, bei darbo vietai ir produkto kokybei keliamus reikalavimus. 2024 m. darbuotojai dalyvavo tiek vidiniuose, tiek išoriniuose mokymuose, kurių kiekis ypač padidėjo dėl galimybės prisijungti nuotoliu. Taip pat AB „Rokiškio sūris“ rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo karvių bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę. Žmogiškųjų Išteklių Planas 2025 metams atspindi įsipareigojimą užtikrinti, kad įmonės strategija ir tikslai būtų nuosekliai įgyvendinami per darbuotojus, kurie yra ne tik įrankis tikslui pasiekti, bet ir pagrindiniai partneriai bei ambasadoriai, stiprinantys įmonės reputaciją viešojoje erdvėje. Šiandienos verslo aplinkoje, kurioje sparčiai keičiasi reikalavimai ir iššūkiai, įmonės sėkmė priklauso nuo gebėjimo pritraukti, išlaikyti ir plėtoti aukščiausio lygio profesionalus. Žmogiškieji ištekliai tampa lemiamu veiksniu konkurencinėje rinkoje, todėl reikalingas struktūruotas požiūris į šią sritį. Etikos kodeksas 110 Bendrovė vykdydama savo veiklą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis, kurių pagrindu laiko Tarptautinę žmogaus teisių chartiją ir pagrindinės teisės numatytus principus, nurodytus Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taiko socialiai atsakingo verslo principus, veikia skaidriai, patikimai ir sąžiningai. Šie principai yra apibrėžti įmonėje veikiančiame Etikos kodekse, su kuriuo supažindinamas kiekvienas įmonės darbuotojas. Daugiau informacijos apie socialinius aspektus pateikiama Tvarumo ataskaitoje (Socialinė sritis). 73. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo Susitarimų tarp Bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tame tarpe ir su Bendrovės vadovybės nariais, yra sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reikalavimais. Taip pat bendrovėje nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis. 111 INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS 74. AB “Rokiškio sūris” grupės susijusios šalys Kartu sutartinai veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (30,23% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA „RSU Holding“ (27,74% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antanas Trumpa ir jo šeimos nariai (23,35% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 81,32% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų. Likusi 18,68% Bendrovės akcijų ir balsų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas” kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 55,76 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų) ir Dalius Trumpa, turintis 27,97 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų. SIA „RSU Holding“ kontroliuoja Dalius Trumpa (turintis 92% SIA „RSU Holding“ akcijų ir balsų). Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai. 75. Sandoriai su susijusiomis šalimis Per 2024 metus bendrovė neturėjo sandorių su susijusiomis šalimis, kurie atitiktų 372 straipsnyje nurodytus kriterijus. Visi susijusių šalių sandoriai apėmė žalio pieno pirkimą iš susijusių šalių ir pieno produktų pardavimus susijusiomis šalimis, žr. Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabą „Sandoriai su susijusiomis šalimis“. Sandoriai buvo sudaryti įprastinėmis rinkos sąlygomis, priskiriami įprastinei ūkinei veiklai ir nedaro reikšmingos įtakos bendrovei. Bendrovė susijusiomis šalimis laiko KB Dzūkijos pienas, įmonės kodas 300058288, buveinė registruota adresu Varanausko km., Krokialaukio sen., Alytaus raj. (perkamas žaliavinis pienas). 2023 m. Fonterros grupės įmonės buvo laikomos susijusiomis šalimis, o 2024 m. Fonterrai išėjus iš AB Rokiškio sūrio įstatinio kapitalo, nuo 2024 m. spalio 1 d. ji susijusia šalimi nebebuvo laikoma. Visi sandoriai su Fonterros grupės įmonėmis buvo nepriklausomi ir vykdomi rinkos sąlygomis. Sandoriai su susijusiomis šalimis atskleisti 2024 m. Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų 31 pastaboje. 76. Informacija apie emitento vardu sudarytus žalingus sandorius Ataskaitiniu laikotarpiu žalingų sandorių, neatitinkančių Bendrovės tikslų, įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ar veiklos rezultatams, sudaryta nebuvo. Taip pat nebuvo sandorių, sudarytų dėl interesų konfliktų tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovei ir jų privačių interesų ir (arba) pareigų. 77. Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija Grupėje korupcija yra netoleruojama. Aptikus tokius atvejus darbuotojam galėtų būti pritaikytos drausminės nuobaudos ir pranešama atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Per ataskaitinius metus vadovybė neidentifikavo korupcijos atvejų. 112 113 KITA INFORMACIJA 78. Informacija apie auditą AB “Rokiškio sūris” grupės 2024 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą bei vadovybės ataskaitos įvertinimą atliko BDO auditas ir apskaita UAB. Metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti audito įmonę renka, bei nustato audito apmokėjimo sąlygas visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovė yra listinguojama ir savo apskaitą tvarko pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, todėl Bendrovės akcininkai privalo rinkti tarptautinę auditorių įmonę. BDO auditas ir apskaita UAB, yra tarptautinės audito, apskaitos bei konsultacijų kompanijų grupės BDO International vienintele įgaliota atstove Lietuvoje. BDO priklauso vienai iš didžiausių pasaulyje apskaitos, audito ir konsultacijų organizacijai - BDO, turinčiai daugiau nei 1 700 biurų per 167 šalis. AB „Rokiškio sūris“ grupė audito įmonei už 2024 m. atliktą atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų, ir vadovybės ataskaitos auditą pagal TFAS, pagal sutartį sumokės 111.000 EUR + PVM atlyginimą. 79. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją Su AB „Rokiškio sūris“ 2024 m. viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto puslapyje www.rokiskio.com skyrelyje Investuotojams > Esminiai įvykiai. Skelbtos informacijos santrauka: Paskelbimo data Trumpas pranešimo apibūdinimas 2024.04.18 2024 m. balandžio 30 dieną šaukiamas AB "Rokiškio sūris" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2024.04.18 Strateginis investuotojas Fonterra nusprendė pasitraukti iš AB Rokiškio sūris kapitalo 2024.04.30 AB "Rokiškio sūris" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2024 m. balandžio 30 d., priimti sprendimai 2024.04.30 AB "Rokiškio sūris" 2023 m. audituota metinė informacija 2024.05.02 AB "Rokiškio sūris" dividendų mokėjimo ex-diena 2024.05.16 Dėl AB "Rokiškio sūris" savų akcijų įsgijimo 2024.05.23 AB "Rokiškio sūris" dividendų mokėjimo tvarka už 2023 m. 2024.05.24 AB "Rokiškio sūris" įsigijo savų akcijų 2024.05.28 Informacija apie AB „Rokiškio sūris“ išleistas akcijas ir suteikiamus balsus 2024.05.28 Pranešimas apie balsavimo teisių paketo netekimą 2024.06.05 2024 m. birželio 27 dieną šaukiamas AB „Rokiškio sūris“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2024.06.27 AB "Rokiškio sūris" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai 2024.08.30 AB "Rokiškio sūris" grupės 2024 m. šešių mėnesių veiklos rezultatai 2024.09.10 Įregistruota nauja AB "Rokiškio sūris" įstatų redakcija 2024.09.11 AB "Rokiškio sūris" savų akcijų netekimas 2024.09.11 Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus 2024.09.18 Dėl AB "Rokiškio sūris" savų akcijų įsigijimo 2024.09.27 AB "Rokiškio sūris" įsigijo savų akcijų 2024.09.27 Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus 2024.10.01 Pranešimas apie balsavimo teisių paketo netekimą 2024.12.30 2025 metų AB „Rokiškio sūris“ grupės veiklos rezultatų skelbimo datos 114 Bendrovė viešą informaciją skelbia įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, skelbiama AB Nasdaq Vilnius tinklalapyje http://www.nasdaqbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com 115 AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ VALDYSENOS ATASKAITA Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka Pagal AB „Rokiškio sūris“ įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas (direktorius). Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas priežiūros funkcijas atlieka valdyba. Valdyba sudaro 6 jos nariai, iš kurių du nepriklausomi valdybos nariai. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, vadovaujasi atlygio politika. Bendrovėje yra sudarytas vienas komitetas – Audito komitetas. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 nariai yra nepriklausomi. Bendrovės valdymo organai privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis Bendrovės įstatais. AB „Rokiškio sūris“ Bendrovių valdymo ataskaita parengta pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą. 1. Nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą ir kur jis viešai paskelbtas ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką 2024 m. konsoliduotas pranešimas kartu su Bendrovės valdymo ataskaita ir Bendrovės ir jos grupės audituota finansinė ataskaita skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com bei vertybinių popierių biržos AB Nasdaq Vilnius puslapyje www.nasdaqbaltic.com 2. Jeigu nuo taikomo bendrovių valdymo kodekso nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, nuostatos, nuo kurių nukrypstama ir (arba) kurių nesilaikoma, ir to priežastys Informacija apie Bendrovių valdymo kodekso nuostatų laikymąsi ir (arba) jų nesilaikymą pateikiama stuktūrizuotoje lentelėje (Nr.2). 3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinimas su finansine atskaitomybe susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema Bendrovė informaciją apie rizikos mastą ir rizikos valdymą, rizikos mažinimo priemones bei įmonėje įdiegtą vidaus kontrolės sistemą pateikia 2024 m. konsoliduoto vadovybės ataskaitos 49-50-51 punktuose. 4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus Informacija apie reikšmingus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus akcijų paketus pateikta 2024 m. konsoliduotos vadovybės ataskaitos 64 punkte. 5. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnyje (nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas) fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai) ir sandorio vertę) Per 2024 metus bendrovė neturėjo sandorių su susijusiomis šalimis, kurie atitiktų 372 straipsnyje nurodytus kriterijus. Detalesnė informacija pateikta 2024 m. konsoliduotos vadovybės ataskaitos 77 punkte. 6. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas Bendrovė nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises. 116 7. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo Bendrovėje nėra taikomi balsavimo teisių apribojimų. Visi akcininkai turi vienodas turtines ir neturtines teises (išskyrus Bendrovės savas supirktas akcijas, kurios neturi balso teisės). 8. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus Bendrovė neturi taisyklių, kurios reglamentuotų Bendrovės įstatų pakeitimus, Bendrovės valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi LR Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais teisės aktais. Plačiau aprašoma Bendrovės 2024 m. konsoliduotos vadovybės ataskaitos 63 ir 71 punktuose. 9. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus Valdybos nariai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų. Bendrovės valdybos nariai veikia vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės įstatais bei valdybos darbo reglamentu. 10. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, teises ir jų įgyvendinimą, o taip pat akcininkų susirinkimų organizavimo tvarką pateikta 2024 m. konsoliduotos vadovės ataskaitos 70 punkte. 11. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis Bendrovės informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir Bendrovės vadovo veiklos sritis pateikta 2024 m. konsoliduotos vadovybės ataskaitos 71 ir 73 punktuose. 12. Imonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys Bendrovė neturi vadovo ir valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Siūlant kandidatus į Bendrovės valdymo organų narius kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus. Pagrindinis kriterijus renkant valdymo organų narius yra kandidato kompetencija. 13. Informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlyginimą (vidutinius per ataskaitinį laikotarpį išmokėtus atlyginimus, atskirai nurodant premijas, priemokas, tantjemas ir kitokias išmokas AB „Rokiškio sūris“ Valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir Finansų direktoriui per 2024 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos: 117 Valdymo organų nariai Žmonių skaičius Priskaičiuotos bendros sumos, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR VISO vidutiniai dydžiai vienam nariui, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR t.sk. vidutinis atlyginimų dydis t.sk. vidutinis tantjemų dydis t.sk. vidutinis premijų dydis Valdybos nariai 6 120,65 20,11 14,16 5,95 0 Bendrovės vadovas ir Finansų direktorius 2 70,02 35,01 35,01 0 0 * Du valdybos nariai yra Bendrovės darbuotojai. Priskaičiuotos ir išmokėtos sumos už 2024 m (atlyginimai) yra susijusios su darbo santykiais. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė valdybos nariams, bendrovės vadovui bei Finansų direktoriui nebuvo suteikusi paskolų, išdavusi garantijų ar perleidusi turto. 14. Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus (jų esmė, sąlygos) 2017 m. spalio 13 d. buvo pasirašyta Strateginio investavimo sutartis bei Akcininkų sutartis tarp Bendrovės akcininkų - UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“, SIA „RSU Holding“, Antano Trumpos ir Ledinos Trumpienės, Daliaus Trumpos ir Rasos Trumpienės, Strateginio investuotojo - „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“ ir Bendrovės - AB „Rokiškio sūris“. Šios sutarties tikslas buvo nustatyti šalių santykius dėl Bendrovės, užtikrinti bendrus veiksmus vykdant Bendrovės plėtrą ir įgyvendinant balsavimo teises visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, susitarti dėl konkrečių disponavimo akcijomis sąlygų ir apribojimų bei sudaryti galimybę akcininkams apsaugoti savo interesus, susijusius su jų investicijomis į Bendrovę. 2024 m. balandžio mėn. strateginio investavimo sutartis buvo nutraukta. Nuo šios datos „Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.“ jokia forma nedalyvauja įmonės valdyme. Bendrovė duomenų apie kitus akcininkų tarpusavio susitarimus, neturi. 118 BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS Akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Atskleidimo struktūrizuota lentelė Nr.2 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE /NEAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip Visiems akcininkams yra sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Bendrovė informaciją pateikia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Informacija paskelbiama nedelsiant vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. Taip Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 32 281 173 paprastųjų vardinių 0,29 eur nominalios vertės akcijų, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams iš anksto susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. 119 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Taip Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams, t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina valdyba. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimo, Bendrovė vadovautųsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei kitais teisės aktais, kuriais nustatyti reikalavimai tokių sandorių patvirtinimui. 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus Taip Visi Bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkę, bei nutarimų projektus AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos bazėje, Juridinių asmenų registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ bei Bendrovės tinklapyje www.rokiskio.com Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovė nurodo iki kada akcininkai gali papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę bei pasiūlyti sprendimų projektus. 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. Taip Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame puslapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito ataskaitą, vadovybės ataskaitą, įstatų pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per Nasdaq Vilnius Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Taip Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių bendrovių įstatymas. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nėra galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės. 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. Taip Bendrovė, pranešdama apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, ir jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje yra įtrauktas klausimas dėl naujo kolegialaus organo nario rinkimo ar audito įmonės išrinkimo, sprendimų projektuose ji atskleidžia siūlomų naujų kolegialaus organo narių kandidatūras bei siūlomą išrinkti audito įmonę. Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, AB „Rokiškio sūris“ interneto svetainėje www.rokiskio.com, ar viešai paskelbiant ją visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų papildomą kandidatą pasiūlo susirinkimo metu. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas, darbo patirtį bei išsilavinimą bendrovė viešai informuoja savo vadovybės ataskaitoje bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai1 ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Taip Akcininkų susirinkimuose dalyvauja bendrovės kolegialaus organo nariai bei administracijos vadovas. Taip pat dalyvauja siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, jei naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. 2. principas: Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Pagal AB „Rokiškio sūris“ įstatus Bendrovėje yra sudarytas tik vienas kolegialus organas – valdyba. Stebėtojų taryba Bendrovėje nėra sudaryta. Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas nusprendė pavesti kolegialiam organui – valdybai. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą. 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi2 stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.3.Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu Žr.2.1.1 punktą 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. Taip Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, tvirtina metinį biudžetą bei veiklos tikslus, priima svarbius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros). 3.1.2 Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. Taip Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu, pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę, kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę akcininkams. Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. 3.1.3.Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. Taip Valdyba užtikrina, kad yra laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų tiek pačiai bendrovei, tiek visai jos grupei. Taip pat bendrovėje veikia rizikos valdymo ir kontrolės programa. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas3 dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. Taip Bendrovėje patvirtinta Antikorupcinė politika, kuria aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą ir korupciją. Šios politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, atstovams, tarpininkams, tiekėjams. Taip pat Bendovėje patvirtinta - etikos kodeksas, žmogaus teisių politika, lygių galimybių politika, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika ir asmens duomenų apsaugos politika. 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. Taip Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, atsižvelgia į kandidato kvalifikaciją, jo patirtį bei kompetenciją. 3.2. Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Taip Bendrovės valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės valdybos nariai yra kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti, turintys ilgametę vadovavimo patirtį. Tarp jų trys nepriklausomi valdybos nariai turi didelę patirtį rinkodaroje, tarptautinių bendrų įmonių steigime bei valdyme. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės vadovybės ataskaitoje. Taip Informacija apie kandidatus į Bendrovės valdybą, akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcininkų susirinkimo medžiagoje, su kuria akcininkai gali susipažinti iš anksto. Informacija apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama Bendrovės rengiamose periodinėse ataskaitose bei interneto tinklalapyje. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. Taip Visi nauji bendrovės valdybos nariai yra supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip Bendrovėje Valdybos nariai yra renkami 4 metų kadencijai. Kadencijų skaičius yra neribojamas. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai, siūlydami kandidatus į valdybą ir už juos balsuodami, vadovaujasi savo požiūriu, kurie kandidatai geriausiai gali atstovauti akcininkų interesams. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Ne Bendrovės valdybos pirmininku yra paskirtas buvęs bendrovės vadovas. Valdybos nariai, skiriant buvusį bendrovės vadovą valdybos pirmininku vadovavosi jo turima ilgamete vadovavimo patirtimi bei kompetencija užimti valdybos primininko pareigas. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2024 m. Valdyba pravedė 8 valdybos posėdžius. Visi valdybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi4, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Ne Kadangi bendrovėje nesudaryta stebėtojų valdyba, į bendrovės valdybą yra išrinkti trys nepriklausomi valdybos nariai, kurie atitinka LR Akcinių bendrovių įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus. AB „Rokiškio sūris“ valdybą sudaro 6 valdybos nariai. Kandidatus į valdybą gali siūlyti akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Už darbą valdyboje jos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). Už 2024 m. tantjemos po 15 tūkst. Eur vienam asmeniui buvo skiriama tik 2 nepriklausomiems valdybos nariams. Kito atlygio, už veiklą valdyboje ir dalyvavimą posėdžiuose, valdybos nariai negauna. 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Ne Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo praktikos. Kadangi du valdybos nariai priklauso Bendrovės vadovybei (Bendrovės funkciniai direktoriai) ir vienas valdybos narys - buvęs ilgametis bendrovės vadovas, laikoma, kad valdyba turi pakankamai darbo organizavimo bei gebėjimo veikti kaip grupė. Todėl kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimo neatlieka. Kiti du valdybos nariai yra nepriklausomi nariai. 4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Ne Bendrovėje nėra sudaryta stebėtojų taryba. Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas nusprendė pavesti vienam kolegialiam organui – valdybai. Jie įsitikinę. kad užtikrinti efektyvų Bendrovės valdymą pakanka vieno kolegialaus organo – valdybos. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t. y. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant reikalui ir dažniau. Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas. 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai sprendžiamas. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. Neaktualu Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl šios nuostatos bendrovė negali laikytis. 5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus5. Taip/ Ne Bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas. Audito komitetas buvo suformuotas ir išrinktas 2009 m. balandžio 24 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinti Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatai. 2021 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo išrinkti nauji 3 audito komiteto nariai, iš kurių 2 yra nepriklausomi nariai. Audito komiteto nariai išrinkti 4 metų kadencijai. Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo. Bendrovėje skyrimo ir atlygio komitetai nėra suformuoti. Kadangi Bendovės valdybą sudaro kompetentingi nariai ir jie savo veiklą atlieka efektyviai, šiuo metu Bendrovė nemato poreikio turėti kitų komitetų. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Bendrovės valdyba neatlieka Audito komitetui priskirtų funkcijų. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių du yra nepriklausomi, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje, turintys atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos srityse. Valdybos pirmininkas nėra komiteto narys. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo vadovybės ataskaitoje, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip Audito komitetas vadovaujasi komiteto sudarytais ir Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais veiklos nuostatais. Šie nuostatai nustato taisykles, apibrėžiančias Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį, narystės Audito komitete laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavinimo, profesinės patirties reikalavimus bei nepriklausomumo principus. Audito komitetas kiekvienais metais pateikia metinę veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų susirinkimui, kurioje skelbia komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose, aprašo atliktus darbus ir pateikia rezultatus. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Taip Kolegialaus organo nariai sprendimus priima savo narių posėdžiuose, tačiau tam tikrais atvejai komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais. 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. Ne Bendrovėje skyrimo komitetas nėra sudarytas. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Ne 5.3. Atlygio komitetas. Ne Bendrovėje Atlygio komitetas nėra sudarytas. Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika, apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausomas išmokas, pensijų modulius bei išeitines išmokas. Bendrovėje šią tvarką tvirtina Bendrovės vadovybė suderinus su Bendrovėje veikiančiu profsąjungos komitetu. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 5.3.1 teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 5.3.2 teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 5.3.3 reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. 5.4 Audito komitetas 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą6. Taip Audito komitetas vadovaujasi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais Audito komiteto nuostatais. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą bendrovės veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami informacija, susijusi su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei komiteto nariams pareikalavus suteikiama informacija apie svarbių sandorių vykdymą. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Audito komitetas sprendžia dėl kitų asmenų dalyvavimo jo posėdžiuose ir esant reikalui, Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip Audito komitetas yra informuojamas apie vidaus auditoriaus atliktus darbus bei gauna išvadas apie atliktus tyrimus. Audito komitetas kiekvienais metais gauna ataskaitas iš išorės auditorių, kuriose yra aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir Bendrovės bei jos grupės. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip Bendrovė yra suteikusi darbuotojams galimybę pateikti skundus arba anonimiškus pranešimus apie Bendrovėje daromus pažeidimus, tačiau Bendrovė tokių skundų ar pranešimų per ataskaitinį laikotarpį nėra gavusi. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip Audito komitetas analizuoja ir vertina bendrovės metines ir pusmečio finansines ataskaitas, teikia rekomendacijas valdybai dėl jų patvirtinimo, kartu pateikdamas ir savo to laikotarpio veiklos ataskaitas. 6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Bendrovės valdymo organų nariai elgiasi taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos valdymo organo nario atvejo. 7 principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip/Ne Bendrovėje yra įdiegta ir veikia Bendrovės vadovybės patvirtinta atlygio politika, tačiau ji nėra skelbiama bendrovės interneto tinklapyje. 2020 m. bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta Atlygio politika, kuri yra paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus Taip Bendrovėje yra įgyvendinta atlygio politika, apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausomas išmokas, pensijų modulius bei išeitines išmokas. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip Žr. 3.2.8 punktą. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Taip Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 5 skyriaus nuostatomis bei Bendrovėje veikiančia Kolektyvine sutartimi. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Ne Bendrovėje nėra taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema. 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Ne Žr.7.1. punktą. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Ne Žr.7.1. punktą. 8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina įstatymai. Bendrovėje yra sudarytos sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme - Bendrovės darbuotojų bei pieno gamintojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale. Didžioji dalis darbuotojų yra Bendrovės akcininkai, todėl jie tiesiogiai dalyvauja bendrovės valdysenoje. Interesų turėtojams, dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija bei balsuoti priimant atitinkamus sprendimus. Be to Bendrovė yra sudariusi sąlygas konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. 9 principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: Taip Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija, laikantis duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir konfidencialios informacijos tvarkos, atskleidžiama Bendrovės vadovybės ataskaitoje ir pusmečio pranešimuose. Ši informacija skelbiama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje bei Bendrovės interneto svetainėje. 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Taip Bendrovė atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Informacija atskleidžiama konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje bei konsoliduotose pusmečio finansinėse ataskaitose. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. Taip Rekomendacijoje nurodyta informacija pateikiama Bendrovės vadovybės ataskaitoje ir pusmečio pranešimuose. Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje atskleidžiama informacija apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, pagrindinius Bendrovės vadovui per metus išmokėtų atlyginimų sumą, Atlygio ataskaitoje pateikiama informacija apie kolegialaus organo narių gautą atlygį. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Taip Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių ir anglų kalbomis. Be to, informaciją bendrovė skelbia prieš arba po Nasdaq Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. 10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitoje pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina vadovybės ataskaitos atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip Informacija apie užmokestį audito bendrovei pateikiama viešai Bendrovės vadovybės ataskaitose. Audito įmonė teikia ne audito paslaugas tik gavusi Audito komiteto pritarimą. Per 2024 m. Audito įmonė gavo 20 tūks. Eur atlygį už Bendrovės grupei suteiktas ne audito paslaugas. 120 121 2024 M. ATLYGIO ATASKAITA (2024 m. konsoliduotos vadovybės ataskaitos priedas) AB „Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė) 2024 m. atlygio ataskaita (toliau – Ataskaita) parengta ir patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta tvarka ir laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 233 str. nuostatomis. Atlygio politika patvirtinta 2024 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovės atlygio politika taikoma Bendrovės vadovams (Bendrovės direktoriui ir valdybos nariams). 2024 metų Ataskaitoje pateikiama informacija apie Bendrovės vadovui ir Bendrovės valdybos nariams išmokėtą atlygį. Vadovas Dalius Trumpa Valdybos nariai Antanas Trumpa Darius Norkus Paul M Campbell Ramūnas Vanagas Jonas Vaičaitis Thomas Jan de Bruijn Ataskaita apie 2024 m. Bendrovės vadovui išmokėtą atlygį Bendrovės vadovui (direktoriui) mokamas darbo užmokestis susideda iš vieno ar kelių finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų priklausančių dalių – pagrindinio atlyginimo, papildomos kintamos atlyginimo dalies (skatinimo fondo), premijų ir materialinių pašalpų. Per 2024 metus Bendrovės vadovui išmokėtas atlygis: 122 Darbo užmokesčio dalys (EUR) Pagrindinis-fiksuotas atlyginimas Kintama atlyginimo dalis- skatinimo fondas Premijos Materialinės pašalpos Bendrovės vadovas 21 127 10 154 - - Kaip numatyta Bendrovės Atlygio politikoje Direktoriaus pagrindinio mėnesinio atlyginimo dydis negali būti didesnis kaip penki vidutiniai mėnesiniai praėjusių finansinių metų Bendrovės darbuotojų atlyginimai. Skatinimo fondas tiesiogiai priklauso nuo Bendrovės finansinių veiklos rezultatų. Jo dydis negali būti didesnis kaip 100 proc. pagrindinio mėnesinio atlyginimo dydžio. Premijų dydis negali būti didesnis negu vidutinės tantjemos vienam valdybos nariui, paskirtos už praėjusius metus. Su Bendrovės vadovu nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją sąlygų, nebuvo pakeistos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, su darbo sutarties nutraukimu susiję mokėjimai nesiskiria nuo numatytų galiojančiuose teisės aktuose. Bendrovės vadovas negavo iš Bendrovės jokios netiesioginės naudos ir jam nebuvo suteiti Bendrovės akcijų opcionai. Bendrovės vadovui nebuvo taikytas atlygio mokėjimo atidėjimas ir nesinaudota galimybe susigrąžinti kintamąją atlygio dalį. Informacija apie Bendrovės vadovui per 2024 m. išmokėtą atlygį iš įmonių, kurios priklauso įmonių grupei, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme: Darbo užmokesčio dalys (EUR) Pagrindinis-fiksuotas atlyginimas Kintama atlyginimo dalis- skatinimo fondas Premijos Materialinės pašalpos Bendrovės vadovas 9 909 6 192 - - Bendrovės vadovui 2024 m. mokėtas atlyginimas atitiko patvirtintas Atlygio politikos nuostatas. Ataskaita apie 2024 m. Bendrovės valdybos nariams išmokėtą atlyginimą Su Bendrovės valdybos nariais, sutartys, kurių pagrindu jie vykdo savo pareigas, nėra sudarytos. Bendrovės valdybos nariams mokamos tik tantjemos, kurios skiriamos teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ir apie kurių skyrimą atskleidžiama Bendrovės konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje. Tantjemos valdybos nariams skiriamos ir išmokamos už sėkmingus Bendrovės veiklos rezultatus. Tantjemų išmokėjimui skiriama Bendrovės pelno dalis negali būti didesnė kaip 1/3 Bendrovės pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti. 2024 m. balandžio 30 d. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas 2023 m. bendrovės pelną, valdybos nariams skyrė 36 tūkst. eurų tantjemų. Bendrovės valdybos nariams nebuvo mokama jokia kintamoji atlygio dalis ar premijos. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Valdybos nariams taip pat nebuvo mokamas. Bendrovės valdybos nariams nebuvo išmokėtas joks atlygis iš įmonių, kurios priklauso įmonių grupei, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. Informacija apie AB „Rokiškio sūris“ grupės rezultatų ir priskaičiuoto vidutinio atlygio įmonės grupės darbuotojams, kurie nėra valdymo organų nariai, pokyčius per 5 paskutinius finansinius metus: 123 Metai Grynasis pelnas (tūkst. Eur) Vidutinis mėn. atlygis (Eur) 2024 22 841 2 288 (pokytis %) 40,63 6,42 2023 16 241 2 150 (pokytis %) 29,78 15,59 2022 12 514 1 860 (pokytis %) 2 162,93 35,57 2021 553 1 372 (pokytis %) -86,38 6,36 2020 4 061 1 290 (pokytis %) -0,98 6,17 124 INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS APIE ŠIĄ ATASKAITĄ Šiame skyriuje pateikiama AB „Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių UAB „Rokiškio pienas“, UAB „DairyHub.lt“, UAB „Rokiškio pieno gamyba“, Latvijos įmonė SIA „Jekabpils piena kombinats“ (toliau visos kartu - Grupė) informacija tvarumo klausimais (toliau – tvarumo ataskaita) už 2024 metus, parengta pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). BP-1 Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas Šioje ataskaitoje pateikiama tvarumo informacija buvo parengta konsoliduotu pagrindu. Į konsoliduojamą apimtį nepatenka Latvijos įmonė SIA „Kaunata“, nes nesudaro reikšmingos veiklos dalies. Tvarumo informacijos konsolidavimo apimtis sutampa su finansinėms ataskaitoms taikoma apimtimi, taip užtikrinant nuoseklumą ir suderinamumą tarp finansinių ir tvarumo duomenų. Šios ataskaitos teikimo momentu patronuojamosioms įmonėms nėra prievolės teikti individualios arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą. Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Grupės pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Ataskaita yra parengta konsultuojantis su išoriniais tvarumo ekspertais. Tvarumo ataskaita aprėpia Grupės vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis, kaip nurodyta 1 ETAS 5.1 skirsnyje. Grupė nepasinaudojo galimybe nepateikti tam tikros informacijos apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus, kaip nustatyta 1 ETAS 7.7 skirsnyje „Įslaptinta ir neskelbtina informacija ir informacija apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus“. Grupė taip pat nepasinaudojo galimybe neatskleisti informacijos apie būsimus veiklos pokyčius ar su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/EB 19a straipsnio 3 dalyje ir 29a straipsnio 3 dalyje. BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas Šioje ataskaitoje Grupė laikosi ETAS nurodytų trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimų, kaip nustatyta 1 ETAS 6.4 skirsnyje „Trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimas atskaitomybės tikslais“. Grupė tvarumo ataskaitoje nenurodo rodiklių, apimančių vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių duomenis, įvertintus naudojant netiesioginius šaltinius, dėl to susiję atskleidimai neaktualūs. Nėra nustatyta, kad pateikti kiekybiniai, kokybiniai rodikliai ar piniginės vertės, atskleidžiami ataskaitoje pasižymėtų dideliu matavimo neapibrėžtumu, išskyrus į ateitį orientuotą informaciją. 125 Grupė nėra nustačiusi reikšmingų ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidų. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu tvarumo informacija buvo rengiama remiantis Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (Global Reporting Initiative (GRI)) standartais, tačiau dabartiniu laikotarpiu taikomi ES tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) reikalavimai. Tad šiuo naujuoju formatu ataskaita yra rengiama pirmą kartą. Pakeitimai buvo atlikti siekiant užtikrinti atitiktį ES ir Lietuvos teisės aktams ir pateikti išsamesnę, patikimesnę bei labiau palyginamą informaciją su kitomis įmonėmis. Be privalomos informacijos pagal ETAS, Grupė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia informaciją, atskleidžiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį bei Komisijos deleguotuosius reglamentus, kuriuose nustatomas tos atskleidžiamos informacijos turinys ir pateikimo būdai. Rengdama informaciją apie išmestą ŠESD kiekį, Grupė vadovavosi ŠESD protokolo įmonių standarto (2004 m.) principais, reikalavimais ir gairėmis, taip pat Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) gairėmis. Toliau nurodyta informacija įtraukiama pateikiant nuorodą į kitas Vadovybės pranešimo dalis: - GOV-1 (Informacija apie Grupės administracinių, valdymo ir priežiūros organų patirtį, susijusią su įmonės sektoriais, produktais ir geografinėmis vietomis), GOV-3 (darbo užmokesčio politika), SBM-1 (Informacija apie svarbias aptarnaujamas rinkas ir klientų grupes, įskaitant pokyčius ataskaitiniu laikotarpiu, informacija apie samdomųjų darbuotojų skaičių pagal geografines vietoves). Kiekviename iš šių skyrių yra pateikiama konkreti nuoroda į Vadovybės pranešimo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad Grupės vidutinis darbuotojų skaičius per metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija 750, reikalavimas dėl pasirinkimo nepateikti E4 ETAS, S1 ETAS, S2 ETAS, S3 ETAS arba S4 ETAS reikalaujamos informacijos pagal 1 ETAS C priedėlį nėra taikomas. 126 TVARUMO KLAUSIMŲ VALDYMAS GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo Administracinių, valdymo ir priežiūros organų sudėtis Grupės valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, direktorius. Aukščiausio lygio Grupės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Grupės valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metų kadencijai. AB “Rokiškio sūris” Valdyba susideda iš 6 narių: 2 iš jų yra Bendrovės vykdomieji direktoriai, 3 – nepriklausomi nariai, o 1 – didysis Bendrovės akcininkas ir Valdybos pirmininkas. Grupėje Stebėtojų taryba nėra sudaryta. Grupėje taip pat veikia audito komitetas, kurį sudaro 3 nariai (iš kurių 2 nariai yra nepriklausomi, 1 narys yra bendrovės darbuotojas (ne direktorius)). Grupėje yra įsteigta Darbo taryba ir Profesinė sąjunga. Vienas iš AB „Rokiškio sūris“ grupės Audito komiteto narių yra Darbo tarybos narys. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ pagal SA8000 standartą yra sudaryta Socialinio veiksmingumo komanda (SVK), kurią lygiomis dalimis sudaro vadovybės atstovai ir darbuotojų atstovai: 4 administracijos atstovai, paskirti įsakymu (tarp jų ir Gamybos ir administracijos direktorius), bei 4 darbuotojų atstovai, tarp jų 2 profesinės sąjungos nariai. SVK užduotis yra prižiūrėti SA8000 standarto įgyvendinimą ir atitiktį. Siekiant stiprinti standarto įgyvendinimą, SVK bent kartą per metus atlieka vertinamąją analizę, stebi korekcinių veiksmų įgyvendinimą, aptaria socialinio atsakingumo sritis bei galimas rizikas. Informacija apie Grupės administracinių, valdymo ir priežiūros organų patirtį, susijusią su įmonės sektoriais, produktais ir geografinėmis vietomis yra pateikiama Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje (atskleidimai pateikiami šiose dalyse 68. Bendrovės valdymo organai, 69. Bendrovės valdymo bei Bendrovės grupės organizacinė struktūra, 70.Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir sušaukimo tvarką, 71. Bendrovės valdyba, 72. Bendrovėje sudaryti komitetai, 73. Bendrovės vadovybė). Visi (100 proc.) Grupės valdybos nariai yra vyrai. Bendrovės valdybos sudėtyje pusė (50% proc.) narių yra nepriklausomi. Tvarumo klausimų stebėsena Poveikių, rizikų ir galimybių valdymas yra kiekvieno už tam tikrą sritį atsakingo darbuotojo atsakomybė. Kontrolę vykdo vyresnioji vadovybė, stebėseną - Audito komitetas ir Valdyba. Taip pat valdymą stebi išorės suinteresuotosios šalys, įskaitant vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, verslo partnerius bei produkcijos pirkėjus. Bendrovės vadovybė prižiūri uždavinių, susijusių su reikšmingu poveikiu, rizikomis ir galimybėmis, nustatymą ir pažangą, padarytą tuos uždavinius įgyvendinant, kiekvieną kartą, kai yra teikiama tvarumo ataskaita ketvirtinių susirinkimų metu. Jei reikalinga, susirinkimų metu priimami nutarimai dėl situacijos koregavimo ar kitų veiksmų įgyvendinimo. Taip pat numatomas tolimesnis atsiskaitymas apie pasiektą progresą. 127 Grupė kasmet yra audituojama EcoVadis sistemoje pagal 4 sritis: aplinkosauga, darbuotojai ir žmogaus teisės, etika, tvarus tiekimas. Verslo etikos klausimai Grupės administraciniai, valdymo ir priežiūros organai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant verslo etikos principų įgyvendinimą ir jų laikymąsi visuose organizacijos veiklos lygmenyse. Jie yra atsakingi už: ● Etikos kodekso įgyvendinimo priežiūrą – stebima, kaip Etikos kodekso nuostatos taikomos kasdienėje veikloje, skatinamas darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas laikytis nustatytų etikos standartų. ● Etiško elgesio kultūros formavimą – reguliariai organizuojami mokymai darbuotojams, kuriuose akcentuojamos Grupės vertybės, bendravimo standartai ir etikos principai. ● Skaidrumo užtikrinimą – valdymo organai atsakingi už atvirą ir aiškią komunikaciją su darbuotojais, klientais, partneriais ir visuomene apie Grupės etikos principus ir jų taikymą. Visi darbuotojai yra supažindinami su Etikos kodeksu pasirašytinai, o pats kodeksas yra viešai publikuojamas Grupės internetiniame puslapyje. ● Sprendimų priėmimą vadovaujantis aukščiausiais etikos standartais – tiek vidiniai, tiek išoriniai verslo sprendimai vertinami atsižvelgiant į jų atitikimą etikos principams ir poveikį suinteresuotųjų šalių interesams. ● Pažeidimų tyrimą – kiekvienas pranešimas apie galimą etikos pažeidimą nagrinėjamas operatyviai ir sąžiningai, užtikrinant visišką pranešėjo konfidencialumą. Grupės administracinių, valdymo ir priežiūros organų ekspertinės žinios verslo etikos klausimais yra nuolat stiprinamos per specializuotus mokymus ir geriausių praktikų diegimą. Tai užtikrina aukštus skaidrumo, atskaitomybės ir atsakingo verslo standartus visose veiklos srityse. Tvarios veiklos grupė Už poveikių, rizikų ir galimybių valdymą Grupėje yra atsakinga Tvarios veiklos grupė. Jos nariai atstovauja įvairias Grupės veiklos sritis: aplinkosaugą, energijos naudojimo efektyvumo užtikrinimą, personalą, rinkodarą, žaliavų tiekimą ir gamybą. Asmeninė atsakomybė už tvarumo klausimus yra nurodyta kiekvieno darbuotojo pareiginiuose nuostatuose. Tvarios veiklos grupės vadovė yra personalo direktorė, tiesiogiai pavaldi Bendrovės direktoriui. Šios grupės veikla yra orientuota į tvarumo suvokimo didinimą ir tvarių sprendimų priėmimo skatinimą Grupės veikloje ir visoje vertės grandinėje. Tvarios veiklos grupė taip pat atsakinga už ataskaitų pateikimą išorės partneriams. Tvarios veiklos grupės veikla yra prižiūrima jai teikiant informaciją apie esamą situaciją kartą per ketvirtį vykstančiuose vadovybės susirinkimuose. Audito komitetas 128 Už poveikio, rizikų ir galimybių priežiūrą yra atsakingas Bendrovės direktorius, kuris glaudžiai bendradarbiauja su Grupės Tvarios veiklos grupės nariais, siekdamas laiku nustatyti potencialų poveikį ir spręsti kylančias problemas. Audito komitetas vykdo stebėseną, taip pat yra atsakingas už ataskaitose pateikiamos informacijos skaidrumo kontrolę. Daugiau informacijos apie Audito komiteto veiklą ir atsakomybes pateikiama metiniame Vadovybės pranešime (Žr. Konsoliduotoji vadovybės ataskaita punktas 72. Bendrovėje sudaryti komitetai). Bendrovės direktorius bei Komitetas yra tiesiogiai atskaitingi Bendrovės valdybos nariams. Su tvarumu susijusios kompetencijos Visi Tvarios veiklos grupės nariai yra baigę Sustain Academy organizuojamą 3 mėnesių trukmės Tvarumo mokymų ir mentorystės programą, dalyvauja specifiniuose mokymuose, susijusiuose su tvarumu bei tiesiogine profesine sritimi. Grupės vadovė yra papildomai baigusi ISM Vadybos ir Ekonomikos Universiteto modulį „Verslo vystymas ir tvarumas“. Ekspertiškumui užtikrinti, Grupė samdo išorinius tvarumo ekspertus konsultacijoms ir ataskaitų rengimui. Taip pat mokymai apie tvarumo principus yra vedami visiems Grupės darbuotojams. Tvarios veiklos grupės narių ekspertinės žinios ir įgūdžiai padeda Grupei ypatingą dėmesį skirti aplinkosauginiams aspektams, įskaitant CO₂ emisijų skaičiavimą veikloje ir visoje vertės grandinėje. Taip pat vykdomas aktyvus bendradarbiavimas su žaliavinio pieno tiekėjais, siekiant jiems padėti apskaičiuoti CO₂ emisijas, naudojantis tarptautiniu mastu pripažintu įrankiu „Cool Farm Tool“. GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai Vadovybė yra informuojama apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes kartą per ketvirtį, jei nėra skubos tvarka svarstomų klausimų. Informaciją pateikia Tvarios veiklos grupės vadovė ir/arba kitas Tvarios veiklos grupės narys. Prižiūrėdami Grupės strategiją, sprendimus dėl pagrindinių sandorių ir rizikos valdymo procesą, administraciniai, valdymo ir priežiūros organai atsižvelgia į poveikį, rizikas ir galimybes. Grupės veiklos procesai yra griežtai reglamentuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus reguliavimo aktus. Visos veikiančios procedūros, taisyklės, politikos ir įsakymai turi priskirtus atsakingus asmenis, kurie užtikrina šių procedūrų laikymąsi bei prevenciškai prižiūri galimai kylančius pavojus ar rizikas. Kai sprendimui priimti reikalingos papildomos investicijos ar aukštesnio valdymo organo pritarimas, klausimas sprendžiamas atitinkamu lygmeniu. Pirmais ataskaitos rengimo metais atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą Tvarios veiklos grupė nagrinėjo visas ETAS sąraše esančias temas ir kitas Grupei aktualias tvarumo temas. Ataskaitiniu laikotarpiu administraciniai, valdymo ir priežiūros organai skyrė dėmesį šiems su tvarumu susijusiems klausimams: CO₂ emisijų skaičiavimas, ypač atsižvelgiant į žaliavinio pieno tiekėjus; taip pat buvo nagrinėjami produkcijos pirkėjų keliami tvarumo reikalavimai ir aptarti veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant šiuos reikalavimus atitikti. 129 GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas Administracinių, valdymo ir priežiūros organų darbo užmokesčio politika yra aprašyta Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje (2024 M. ATLYGIO ATASKAITA). Šiuo metu Grupės paskatų sistema ir darbo užmokesčio politika nėra susijusios su tvarumo tikslų pasiekimu. Administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių atlyginimai neapima klimato kaitos aspektų, o veiklos rezultatai nėra vertinami pagal ŠESD išmetimo mažinimo tikslus. GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo Nors formalizuotos išsamaus patikrinimo sistemos nėra, atskiri jos elementai yra taikomi Grupės veikloje. Pagrindiniai 1 ETAS 4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ nurodyti aspektai ir etapai yra susiję su keliais horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal ETAS. Toliau pateiktoje lentelėje Grupė nurodo, kaip ir kur jos tvarumo ataskaitoje atsispindi pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai. PAGRINDINIAI IŠSAMAUS PATIKRINIMO ELEMENTAI TVARUMO ATASKAITOS DALYS a) Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį GOV-1, GOV-2, GOV-3, SBM-3 b) Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus GOV-2, SBM-2, IRO-1, MDR-P, S1-2, S2-2, S3-2, S4-2 c) Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas IRO-1, SBM-3 d) Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas MDR-A, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S2, S3, S4, G1 e) Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas MDR-M, MDR-T, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S4, G1 GOV-5 - Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė Grupė taiko rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesus bei sistemas, susijusias su tvarumo atskaitomybe, siekdama užtikrinti duomenų patikimumą, atitiktį teisės aktams ir procesų efektyvumą. Grupėje veikia centralizuota duomenų valdymo sistema, kuri padeda organizuoti pagrindinių duomenų rinkimą ir analizę. Šiuo metu sistema yra atnaujinama, siekiant dar labiau pagerinti duomenų struktūrizavimą, prieinamumą ir patikimumą. Planuojami patobulinimai apima didesnę integraciją su kitomis vidinėmis sistemomis, duomenų tikrinimo automatizavimą ir išplėstas analizės galimybes. Pagal Integruotą Vadybos Sistemą yra atliekami maisto saugos ir aplinkosaugos vidaus auditai nustatyta tvarka. Be to, Grupė reguliariai bendradarbiauja su išorės auditoriais ar ekspertais, kurie nepriklausomai peržiūri ir vertina pateikiamą tvarumo informaciją, taip užtikrinant duomenų patikimumą bei suteikiant grįžtamąjį ryšį dėl procesų tobulinimo. Visi duomenys renkami ir apdorojami laikantis ES bei tarptautinių tvarumo standartų, tokių kaip IFS, ISO 14001, ETAS, ir ES Taksonomija. Grupės darbuotojai reguliariai dalyvauja mokymuose apie naujausius reguliavimo pokyčius, siekiant užtikrinti, kad ataskaita būtų parengta laikantis visų teisinių reikalavimų. Grupė siekia užtikrinti, kad tvarumo informacija būtų pateikta tiksliai, išsamiai ir laiku, todėl taikomas sisteminis rizikos vertinimo metodas, apimantis rizikos identifikavimą, vertinimą ir prioritetų nustatymą. Rizikos vertinimo procesai yra integruoti su vidaus kontrolės procesais, kurie remiasi centralizuota duomenų valdymo sistema, užtikrinančia tvarumo duomenų stebimumą ir sistemingą rinkimą. 130 Duomenų tikslumas ir rezultatų vertinimas užtikrinami pagrindinių rodiklių, tokių kaip energijos suvartojimas ar CO₂ emisijos, tikrinimu pagal tarptautinius standartus. Prieš galutinį patvirtinimą visos ataskaitos dalys yra peržiūrimos atsakingų skyrių vadovų. Be to, vertės grandinės duomenų prieinamumas valdomas aktyviai bendradarbiaujant su pagrindiniais tiekėjais ir partneriais, kad būtų užtikrintas duomenų išsamumas ir momentinis prieinamumas. Rizika, susijusi su duomenų neprieinamumu, yra mažinama taikant alternatyvius vertinimo metodus, tokius kaip modeliavimas ar trečiųjų šalių duomenų naudojimas. Situacija reguliariai aptariama aukščiausio lygio vadovybės posėdžiuose, siekiant užtikrinti nuolatinį procesų tobulinimą. Pagal vidines tvarkas nustatytos rizikos yra svarstomos vadovybės ir (arba) valdybos posėdžiuose, paskiriami atsakingi asmenys už rizikos mažinimo veiksmų įdiegimą. Rizikos mažinimo veiksmai yra suderinami su vadovybe, o jų įdiegimas yra padalinių vadovų atsakomybė. Informacija apie eigą ir pasiektus rezultatus pateikiama vadovybės posėdžiuose. Su tvarumu susiję klausimai yra aptariami vadovybės posėdyje ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Esant reikalui, paskiriami atsakingi asmenys problemai išspręsti, o vėliau vadovybės posėdyje atsiskaitoma apie pasiektus rezultatus. 131 STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė Grupės pagrindinė veikla – pieninių veikla ir sūrių gamyba. Pagrindiniai produktai yra sūriai, sviestas, sausi pieno produktai ir švieži pieno produktai. Dukterinių įmonių pagrindinės veiklos: ● UAB „Rokiškio pienas“ – šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba; ● UAB „Rokiškio pieno gamyba“ – šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) ir pieno miltų gamyba; ● SIA „Jekabpils piena kombinats“ veikla – žaliavinio pieno supirkimas; ● SIA „Kaunata“ veikla – žaliavinio pieno supirkimas; ● UAB „DairyHub.lt“ - kietųjų sūrių paruošimas ir pardavimas galutiniam vartotojui įvairiose pasaulio šalyse. Gamyba vykdoma trijose specializuotose gamyklose: Rokiškyje (fermentinis sūris, laktozė, išrūgų baltymų koncentratas), Utenoje (švieži pieno produktai, sviestas, pieno ir išrūgų miltai) ir Ukmergėje (kietojo sūrio pjaustymas/pakavimas). Informaciją, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS SBM-1 40 straipsnio b punktą (pajamų sumos suskirstymas pagal svarbius ETAS sektorius) ir 40 straipsnio c punktą (papildomų reikšmingų ETAS sektorių sąrašas), 41 straipsnį neatskleidžiama, nes ETAS sektoriai dar nėra paskelbti. Ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo fiksuoti pokyčiai, susiję su naujais/pašalintais produktais. Grupės bendrojoje strategijoje 2022–2024 metams iškelti tikslai glaudžiai siejasi su tvarumo aspektais socialiniame, valdysenos ir aplinkosaugos lygmenyse. Pagrindiniai Grupės strategijoje esantys tikslai apima tvaraus pieno perdirbimo proceso užtikrinimą, lyderystės pieno perdirbimo sektoriuje regione siekimą, lanksčią aukščiausios kokybės produktų gamybą ir pardavimus, viršijančius vartotojų lūkesčius, patraukliausio ir patikimiausio pieną gaminančių ūkininkų partnerio statuso užtikrinimą bei nuolatinį vertės didinimą akcininkams. Strategijoje taip pat akcentuojamos pagrindinės vertybės ir stipriosios pusės: darnus kolektyvas ir geras valdymas, modernios technologijos, sukaupta patirtis, finansinis stabilumas, greitis ir lankstumas priimant sprendimus bei reaguojant į išorės pasikeitimus, taip pat nuolatinis tobulėjimas. Naujai parengtame Grupės strateginiame plane 2025-2027 metams yra užsibrėžta “nuosekliai kurti tvarią, inovatyvią ir atsakingą veiklą, kuri suderina ekonominį augimą su socialine ir aplinkos gerove”. To siekiama per efektyvumo didinimą bei tvarių sprendimų diegimą gamybos procese. Informacija apie svarbias aptarnaujamas rinkas ir klientų grupes, įskaitant pokyčius ataskaitiniu laikotarpiu, yra atskleista Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje (47. Įmonių Grupės pardavimai). Informacija apie samdomųjų darbuotojų skaičių pagal geografines vietoves yra atskleista Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje (74. Darbuotojai). Ataskaitiniu laikotarpiu Grupėje dirbo 1 155 darbuotojai. 132 Grupė neteikia produktų ir paslaugų, kurie yra uždrausti tam tikrose rinkose. Grupės įmonės laikosi valstybės nustatytų sankcijų, draudžiančių prekybą tam tikrose šalyse. Grupė vykdo veiklą iškastinio kuro (dujų) sektoriuje, t. y. gauna pajamų iš iškastinio kuro, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/199917 2 str. 62 p. platinimo, įskaitant transportavimą, saugojimą ir prekybą - tai apima pajamas iš degalinių veiklos. Iš šios veiklos gautų pajamų suma nurodyta Grupės finansinėse ataskaitose 1 327 216,86 eur. Pajamų, gautų iš kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su iškastinėmis dujomis, išskaidymas atskleidžiamas Atitikties ES Taksonomijos reglamentui apžvalga. Grupė nevykdo veiklos cheminių medžiagų gamybos, prieštaringai vertinamų ginklų, tabako auginimo ir gamybos sektoriuose. Grupės vertės grandinės aprašas 1 lentelė. Vertės Grandinė Pradinė grandis Grupės veikla Galutinė grandis Žaliavinio pieno surinkimas Produkcijos gamybai reikalingos žaliavos Kitų žaliavų, įrangos gamyba ir tiekimas, reikšmingų paslaugų teikimas Pirkimai, žaliavinio pieno supirkimas Produktų gamyba, sandėliavimas, pardavimai Pjaustymas, pakavimas, Sandėliavimas Didmeninė prekyba Prekių pristatymas, logistika - nuosavas transportas Prekių pristatymas, logistika - samdomas transportas Mažmeninė prekyba Vartojimas / naudojimas Atliekų tvarkymas Grupės pagrindiniai įvediniai yra žaliavinis pienas (tiekiamas iš ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų) bei kiti ingredientai, pakuotės ir įranga, įsigyjami daugiausia ES šalyse, dalis – iš trečiųjų šalių. Gamyba organizuojama trijose specializuotose gamyklose Lietuvoje: Rokiškyje, Utenoje, Ukmergėje - kur moderni įranga padeda užtikrinti kokybės kontrolę, efektyvius procesus bei atitiktį maisto saugos standartams. Grupės išvediniai ir rezultatai apima platų pieno produktų spektrą. Vertės grandinėje išskiriamos trys esminės grandys: pradinė (pienininkystės ūkiai, kitos žaliavos tiekėjai, įrangos tiekėjai), Grupės veikla (pieno supirkimas, gamyba, pjaustymas, pakavimas, sandėliavimas, prekyba, transportavimas (nuosavas transportas)) ir galutinė (transportavimas (nuosavas ir samdomas transportas), mažmeninė prekyba, vartojimas bei atliekų tvarkymas). 133 Pradinėje grandyje svarbiausia patikima žaliavos kokybė, kurią lemia pastovūs santykiai su ūkininkais bei kokybiniai tyrimai, atliekami išorės kontroliuojančiųjų tarnybų bei vidaus laboratorijų. Galutinėje grandyje produkcija tiek lokaliai, tiek tarptautiniu mastu pasiekia vartotojus per didžiųjų prekybos tinklų ir logistikos partnerių tinklą, o atliekų tvarkymu rūpinasi specializuotos įmonės. Tokiu būdu Grupė, apimdama visus vertės kūrimo etapus, išlaiko strategiškai svarbią poziciją pieno perdirbimo sektoriuje ir užtikrina vertę klientams, investuotojams bei visai suinteresuotųjų šalių bendruomenei. Klientams ir vartotojams suteikiama galimybė įsigyti aukštos kokybės, įvairių kategorijų pieno gaminių (fermentiniai ir kietieji sūriai, švieži pieno produktai, desertai), atitinkančių griežtus maisto saugos reikalavimus. Kiti suinteresuotieji subjektai (vietos bendruomenės, darbuotojai, tiekėjai) taip pat gauna naudą: didėja užimtumas regione, plėtojami ilgalaikiai partnerystės ryšiai. Su tvarumu susiję tikslai Grupė skirsto savo išsikeltus tikslus pagal 5 pagrindines tvarumo strategijos kryptis7: poveikio aplinkai mažinimas, darbuotojų ir bendruomenių gerovė, atsakinga tiekimo grandinė, etiška valdysena, produkto kokybė ir sauga. Visi šie tikslai galioja vienodai visoms aktualioms kategorijoms ir nėra skirstomi pagal produktų ir paslaugų grupes, klientų kategorijas, geografines vietoves ir santykius su suinteresuotaisiais subjektais. 2 lentelė . Grupės su tvarumu susiję tikslai Sritis Tvarumo tema Tikslai ir rodikliai 2024 m. reikšmė Sąsaja su Darnaus vystymosi tikslais Poveikio aplinkai mažinimas Klimato kaita: ŠESD emisijos ir energija Sumažinti Scope 1 ir 2 ŠESD emisijas -30% (palyginti su 2020 m.) -22% Sumažinti Scope 3 ŠESD emisijas -5% (palyginti su 2020 m.) -0,4% Užtikrinti, kad 90% sunaudojamos elektros ir šiluminės energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių. 52% Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą 2% kasmet -19% Tarša 0 incidentų/atvejų, susijusių su tarša susijusiais reikalavimais 0 Žiedinė ekonomika (ištekliai, atliekos) Siekti, kad 95% susidariusių atliekų būtų panaudojamos/ Sumažinti atliekų kiekius, kurios nukreipiamos į sąvartyną. 93,1% Užtikrinti, kad 85% produkcijos pakuočių būtų tinkamos perdirbimui. 88,9% Užtikrinti, kad 10% naudojamo vandens būtų perdirbama arba pakartotinai naudojama. 6,6% Sumažinti vandens suvartojimo intensyvumą 10% (palyginti su baziniais metais). +7,9% Atsakinga tiekimo grandinė Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant aplinkosaugos ir socialinių kriterijų taikymą, gyvūnų gerovės, biologinė įvairovės ir ekosistemų, taršos (dirvožemio, vandens) temas 90% įsigytų pagrindinių medžiagų/ingredientų, turinčių GFSI sertifikatus 85,38% Somatinių ląstelių kiekis žaliaviniame piene turi neviršyti 400 tūkst./ml Vidutiniškai 198 tūkst./ml 100% pagrindinių tiekėjų atitinka nustatytus aplinkosaugos ir/arba socialinius standartus 100% 100% patikrintų ūkių, pagal taikomus gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, socialinius kriterijus 100% Darbuotojų ir bendruomenių gerovė Darbo sąlygos, įskaitant sveikatą ir saugą, socialinį dialogą Padidinti darbuotojų lojalumo ir pasitenkinimo indeksą (eNPS) 2-3 punktais iki 2027m. 40,2 Darbuotojų kaitą išlaikyti panašiame lygyje. 15,32% Nulis sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. 0 Mokymasis ir įgūdžių ugdymas Skirti pakankamai lėšų darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui bei akademinėms studijoms. 125 000 Eur Įdiegti skaitmeninę mokymų valdymo sistemą, leidžiančią analizuoti mokymų valandas ir efektyvumą. Diegiama Vienodas požiūris ir lygios galimybės visiems Nulis diskriminacijos atvejų darbo vietoje. 0 Padidinti moterų dalį tarp valdybos narių. 0 Pasiekti, kad vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas nebūtų didesnis nei 10% 10,77% Paveikiamos bendruomenės Paremti (finansiškai ar produkcija) bent 100 renginių per metus. ~70-80 Produkto kokybė ir sauga Vartotojų sveikata ir sauga Plėsti turimą sveikesnių produktų asortimentą 3% iki 2027 metų. 6% nuo bendro SKU skaičiaus Užtikrinti, kad nebūtų pasikartojančių skundų dėl produktų saugumo ir kokybės 3 Nulis iš prekybos atšauktų produktų dėl produkto saugos pažeidimų 0 Kokybiškas ir skaidrus informavimas apie produktus Nulis produkto ar ženklinimo falsifikavimo atvejų 0 Etiška valdysena Verslo etika ir atitiktis (įsk. antikorupciją) Nulis reikšmingų įstatymų nesilaikymo atvejų 0 Nulis patvirtintų korupcijos atvejų 0 Investavimas ir inovacijos Veiklos efektyvumo gerinimas/poveikio aplinkai mažinimas pasitelkiant inovacijas ir (arba) sprendimus (100%) 100% Duomenų sauga Nulis duomenų apsaugos pažeidimo incidentų 0 100 % administracijos darbuotojų apmokytų duomenų saugos klausimais 0 134 SBM-2 - Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės Savo suinteresuotaisiais subjektais vadiname tuos asmenis ar organizacijas, kuriems labai aktuali ir (arba) turi reikšmingą poveikį mūsų veikla, ir tuos, kurie gali reikšmingai paveikti mūsų strategijos įgyvendinimą. Grupės strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų nuomones - informacija apie suinteresuotųjų subjektų įtraukimą pateikiama lentelėje žemiau. 3 lentelė. Informacija apie suinteresuotųjų subjektų įtraukimą Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai Kaip įtraukiami Įtraukimo/bendradarbiavimo tikslas Požymiai, rodantys, kad Grupė atsižvelgia į įtraukimo rezultatus Akcininkai ir kiti investuotojai Reguliarūs finansiniai pranešimai, metiniai susirinkimai, tiesiogiai išsakytos pastabos per akcininkų susirinkimus Pelningos ir tvarios veiklos vykdymas laikantis įstatymų bei Grupės įstatų Akcijų kainos svyravimai, ar kitomis priemonėmis (daugiau informacijos Vadovybės ataskaitoje “Akcininkų teisės”) Klientai (didmeniniai produkcijos pirkėjai) Tiesioginiai susitikimai, sutartiniai susitarimai, personalizuoti pasiūlymai Ilgalaikis bendradarbiavimas „verslas verslui“ (angl. B2B) Pardavimų augimas, užsakymų pakartojamumas, klientų atsiliepimai Darbuotojai (įskaitant profesines sąjungas) Vidinė komunikacija, apklausos, susitikimai su profesinėmis sąjungomis, darbuotojų atstovais Sukurti tinkamas darbo sąlygas, užtikrinti saugumą, ugdyti kompetencijas bei gerinti procesų efektyvumą, užtikrinti, kad identifikuotos rizikos būtų tinkamai valdomos, o poveikiai minimizuojami. Darbuotojų pasitenkinimo lygis, darbuotojų kaita, darbuotojų apklausų rezultatai, skundai Vartotojai Rinkos tyrimai, socialiniai tinklai, lojalumo programos, vartotojų apklausos Kuo geriau atliepti rinkos poreikius, kurti saugius, kokybiškus produktus, įvertinti Grupės stipriąsias ir silpnąsias puses Prekės ženklo žinomumas, vartotojų atsiliepimai, pardavimų dinamika Žaliavinio pieno tiekėjai, tiekėjų darbuotojai Ilgalaikiai tiekimo kontraktai, kokybės kontrolės programos, edukacinės iniciatyvos, apklausos, dialogai Siekti ilgalaikės partnerystės ir kurti abipusę vertę Produkcijos kokybė, tiekėjų lojalumas, tiekimo grandinės stabilumas (Grupė vykdo veiklą su tiekėjais, kurie yra vertinami pagal nustatytus kriterijus ir įtraukiami į patikimų tiekėjų sąrašą) Kitų žaliavų ir paslaugų tiekėjai, tiekėjų darbuotojai Reguliarūs susitikimai, bendradarbiavimo sutartys, kokybės standartai, apklausos, dialogai Vykdyti tiekėjų atranką pagal etiško verslo bei aplinkosaugos ir socialinius kriterijus Tiekimo grandinės efektyvumas, savalaikis pristatymas, tiekėjų vertinimo rodikliai(Grupė vykdo veiklą su tiekėjais, kurie yra vertinami pagal nustatytus kriterijus ir įtraukiami į patikimų tiekėjų sąrašą) Vyriausybinės organizacijos Atitikties užtikrinimas, dalyvavimas sektoriaus diskusijose, reguliaciniai susitikimai. Nepriekaištingai vykdyti LR įstatymus, gauti konsultacinę pagalbą ar finansinę paramą vykdomiems investiciniams Grupės projektams Atitikimas teisės aktams, inspekcijų rezultatai, įmonės reputacija valstybinėse institucijose Žiniasklaida Pranešimai spaudai, spaudos konferencijos, proaktyvi komunikacija. Teikti skaidrią ir patikimą informaciją visuomenei Žiniasklaidos tonas apie Grupę, publikacijų skaičius, informacijos sklaidos pasiekiamumas Vietinės bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) Socialinės atsakomybės projektai, dialogas su bendruomenėmis, paramos programos, kanalai, per kuriuos vietos bendruomenės gali išsakyti savo nuomonę Skatinti bendruomeniškumą remiant įvairias iniciatyvas, taip prisidėti ir prie mūsų darbuotojų gerovės, užtikrinti ilgalaikę teigiamą įtaką vietos gyventojams, prisidėti prie užimtumo galimybių kūrimo ir gyvenimo kokybės gerinimo Bendruomenės pasitenkinimas, dalyvavimas iniciatyvose, ilgalaikiai santykiai su NVO Akademinė bendruomenė Partnerystės projektai, tyrimų finansavimas, stažuotės studentams Bendradarbiauti atliekant mokslinius tyrimus naujų produktų kūrimo, pakuočių ir veiklos procesų gerinimo srityse; ugdyti jaunąją kartą. Inovacijų pritaikymas, publikacijos apie įmonę, specialistų/praktikantų įdarbinimas 135 Grupė analizuoja šių suinteresuotųjų subjektų pateiktus komentarus, pasiūlymus, atsiliepimus, vertina jų atitikimą strateginiams tikslams ir teisiniams reikalavimams. Gautos įžvalgos yra sisteminamos, analizuojamos ir tampa pagrindu tikslų nustatymui bei tobulinimo veiksmams. Pagal gautus rezultatus gali būti koreguojama veiklos strategija, tobulinami procesai arba priimami papildomi sprendimai, siekiant užtikrinti tvarią ir pelningą veiklą. Šiuo metu Grupė neplanuoja keisti savo strategijos ar verslo modelio, nes nėra nustatyta reikšmingų suinteresuotųjų subjektų interesų ar nuomonių, kurie reikalauja tokių pokyčių. Esamas grįžtamasis suinteresuotų subjektų ryšys yra nuolat stebimas. Jei ateityje būtų identifikuoti svarbūs interesų neatitikimai ar reikšmingi lūkesčiai, Grupė apsvarstytų galimybę peržiūrėti strategiją ar verslo modelį. Parengta Tvarumo strategija bus toliau peržiūrima ir atnaujinama, siekiant atsižvelgti į suinteresuotų subjektų interesus. Atskira suinteresuotų šalių apklausa dvejopo reikšmingumo vertinimo metu nebuvo atlikta. Tačiau šio vertinimo metu buvo atsižvelgta į egzistuojantį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais - buvo remtasi kitomis suinteresuotų asmenų apklausomis, (pavyzdžiui, darbuotojų apklausa, atlikta 2024 m.), bei apklausa, atlikta ankstesnio reikšmingumo vertinimo metu remiantis GRI standartu. Šios apklausos metu buvo apklausti visi suinteresuotieji subjektai, rezultatai pateikiami praeitų metų Konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje. Šios apklausos rezultatai buvo tiesiogiai naudojami atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą 2024 m. Administraciniai, valdymo ir priežiūros organai nuolat informuojami apie suinteresuotųjų šalių nuomones ir interesus, pasitelkiant įvairius mechanizmus, užtikrinančius sistemingą ir skaidrią komunikaciją. Informavimo būdai – reguliarios ataskaitos Grupės vadovybei, valdybai, akcininkams ir visuomenei, tvarumo rodikliai (pvz., CO₂ emisijos, atliekų mažinimas, darbuotojų gerovė) integruojami į pagrindines veiklos apžvalgas, įdiegtos incidentų stebėjimo sistemos, leidžiančios darbuotojams ir partneriams anonimiškai pranešti apie galimas problemas ir pažeidimus. Be to, Grupė reguliariai audituojama įvairiais aspektais (finansiniai rezultatai, maisto sauga ir kokybė, aplinkosauga, socialinė atsakomybė). Nuo 2021 m. kasmet rengiama tvarumo ataskaita, kuri pateikiama tiek suinteresuotoms šalims, tiek valdymo organams. Visi suinteresuotieji asmenys turi galimybę susipažinti su įmonės veiklos informacija ir pateikti užklausas, skundus ar pasiūlymus dėl jos veiklos. 136 DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Lentelėje pateikiami apibendrinti dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatai - nustatyti reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės. Visi reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės pagal SBM-3 ir kitus teminius standarto reikalavimus detaliai aprašomi toliau šioje ataskaitoje, pagal temas išdėstytuose skyriuose. Šioje ataskaitoje įmonė pirmą kartą teikia nustatytų reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių sąrašą pagal dvejopo reikšmingumo vertinimą, įtvirtintą Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (ES) 2022/2464 (CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartais (ETAS). Pažymima, kad įmonė nuolat tobulina procesus, skirtus nustatyti faktinius ir galimus poveikius, rizikas ir galimybes, todėl dvejopo reikšmingumo vertinimo metu nustatytų tvarumo temų sąrašas bus reguliariai peržiūrimas – ateityje jis bus papildytas ir keičiamas. Ankstesnio reikšmingumo vertinimo, kurį įmonė atliko laikantis GRI standartų metodologijos, rezultatai pasiekiami ankstesnėje įmonės tvarumo ataskaitoje už 2023 m. Įmonė atskleidžia SBM-3 46 straipsnyje reikalaujamą aprašomąją informaciją kartu su pagal atitinkamą teminį ETAS atskleidžiama informacija. Simbolių reikšmės: + teigiamas poveikis (F) ⚫ faktinis poveikis 🟡 - galimybės - neigiamas poveikis (G) ⚪ galimas poveikis ❗- rizikos 4 lentelė. Reikšmingi tvarumo poveikiai, rizikos ir galimybės. ETAS / Tvarumo tema Reikšmingos potemės Reikšmingas poveikis Reikšminga rizika ir (arba) galimybės Vertės grandinė Pradinė Grupės veikla Galutinė grandis E1 Klimato kaita Prisitaikymas prie klimato kaitos Klimato kaitos švelninimas Energetika (-) ⚫ Energijos suvartojimas ir tiesioginės ŠESD emisijos Grupės veikloje ir išskiriamos ŠESD emisijos vertės grandinėje (t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ ŠESD emisijų vertinimas ir mažinimas per energijos efektyvumo projektus ir transporto priemonių modernizavimą. (t. v. i. laikotarpis) (+) ⚫ Edukacinė pagalba pieno ūkiams skatinant mažesnį pramonės poveikį klimatui. (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos ir galimybės aprašytos ETAS 2 skyriuje Klimato rizikų vertinimas ir valdymas Y Y E2 Tarša Oro tarša Vandens tarša Dirvožemio tarša Mikroplastikas (-) ⚫ Oro tarša (kietosios dalelės) iš technologinių įrenginių, transporto, gamybos, ir deginimo procesų. (t. v. i. laikotarpiai) (-) ⚪Vandens ir dirvožemio tarša dėl žemės ūkio veiklos: gyvulių atliekų tvarkymo, trąšų ir pesticidų naudojimo. (t. v. i. laikotarpiai) (-) ⚫ Grupės pieno produktų plastikinė pakuotė prisideda prie mikroplastiko taršos (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Finansiniai nuostoliai ir būtinos investicijos griežtėjantiems aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti gali sukelti finansinę naštą. Galimybės: Nenustatyta Y Y Y E3 Vandens ir jūrų ištekliai Vandens suvartojimas Vandens ėmimas Vandens išleidimas (+) ⚫ Pakartotinis išvalyto vandens naudojimas, mažinant vandens išteklių poreikį. (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Netinkamo nuotekų tvarkymo pasekmės: baudos ir reputacinė žala. (v. i. laikotarpiai) Galimybės: Nenustatyta Y E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos Tiesioginiai poveikio biologinės įvairovės nykimui veiksniai Poveikis ekosistemų mastui ir būklei (+) ⚪Dalyvavimas valstybės miškų urėdijos miškų sodinimo programose su planais tęsti šią veiklą ateityje. (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Prastėjanti ekosistemų būklė dėl aplinkos veiksnių gali lemti didėjančias žaliavų kainas. (i. laikotarpis) Galimybės: Nenustatyta Y Y E5 Žiedinė ekonomika Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą Su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai Atliekos (-) ⚫ Susidarančios gamybinės atliekos, gaminamos produkcijos pakuotės (t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚪ Inovacijos pakuočių kūrime, siekiant minimalaus poveikio aplinkai. (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Nauji reikalavimai, susiję su atliekomis, pakuotėmis. (v.i. laikotarpis) ❗Nepakankamas dėmesys pakuočių klausimui gali neigiamai paveikti įvaizdį tarp tvarumo siekiančių vartotojų (v. i. laikotarpiai) ❗Žaliavinio pieno prieinamumo mažėjimas, supirkimo kainos augimas dėl aplinkosaugos reikalavimų, ligų ar sausros. (v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Atliekų ir produktų įtraukimas į žiedinę ekonomiką. (t. v. i. laikotarpiai) Y Y Y S1 Sava darbo jėga Asociacijų laisvė, esamos darbo tarybos ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teisės Kolektyvinės derybos, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį Sveikata ir sauga Vienodas požiūris ir lygios galimybės visiems (visos potemės) Privatumas (+) ⚫Papildomi finansiniai paskatinimai, naudos, darbuotojų profesinio tobulėjimo ir mokymosi skatinimas, atvira komunikacija bei kolektyvinių sutarčių sudarymas (t. v. i. laikotarpiai) (-) ⚪ Didinant investicijas į gamybos robotizavimą, tam tikros darbo vietos taptų nebereikalingos (i. laikotarpis) (-) ⚪Pagrindinis neigiamas poveikis darbuotojams kyla dėl mechanizuotų procesų gamyboje, kurie gali sukelti sužalojimus (+) ⚫Strateginis, teisės aktų reikalavimus viršijantis įvairovės užtikrinimas (t. v. i. laikotarpiai) (-) ⚪ Su darbuotojų asmeniniais duomenimis susiję duomenų nutekėjimo incidentai Rizikos: nenustatyta Galimybės: 🟡Aiškūs tobulėjimo ir karjeros augimo procesai bei įvairovės skatinimas su lygiomis darbo galimybėmis didina darbuotojų lojalumą, skatina inovacijas, gerina darbo mikroklimatą ir stiprina organizacijos reputaciją (t. v. i. laikotarpiai) Y Rizikos: ❗ Nesant lyčių pusiausvyros, galimas reikalavimų netenkinimas, reputacinė žala. (t. v. i. laikotarpiai) ❗ Su darbuotojų asmeniniais duomenimis susiję duomenų nutekėjimo incidentai ir to neigiamas poveikis Grupei per reputaciją, finansinę žalą (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: nenustatyta Y S2 Vertės grandinės darbuotojai Darbo sąlygos Vienodas požiūris ir lygios galimybės visiems Kitos su darbu susijusios teisės (+) ⚫ Kriterijų taikymas tiekėjams skatina tinkamas darbo sąlygas vertės grandinės darbuotojams (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Žmogaus teisių pažeidimai vertės grandinėje, ypač trečiųjų šalių teritorijose, gali sukelti finansinę ir reputacinę žalą. (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Griežtų reikalavimų ir sertifikatų taikymas tiekėjams padeda gerinti tiek sektoriaus darbuotojų sąlygas, tiek įmonės įvaizdį bei reputaciją. (t. v. i. laikotarpiai) Y S3 Paveikiamos bendruomenės Bendruomenių ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės (-) ⚪Gamybinės veiklos poveikis miestuose, kur įsikūrusios gamyklos (t. laikotarpis) (+) ⚫ Aktyvi parama bendruomenėms Rokiškyje, Utenoje ir Ukmergėje. (t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ Bendradarbiavimas su ūkininkais siekiant kurti modernius, ekonomiškai efektyvius ir tvarius ūkius (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Paramos vietos bendruomenėms atsisakymas gali sukelti nepasitenkinimą ir pakenkti Grupės reputacijai. (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Strateginis paramos teikimas, orientuotas į abipusės vertės kūrimą, stiprina santykius su bendruomenėmis ir gerina įmonės įvaizdį. (t. v. i. laikotarpiai) Y S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai Privatumas Galimybė gauti (kokybišką) Informaciją Sveikata ir sauga (-) ⚪Nepaisant atsakingos rinkodaros principų, klaidinanti ar neetiška informacija gali sukelti vartotojų nepasitenkinimą (t. v. i. laikotarpiai) (-) ⚪ Klientų duomenų praradimo incidentai daro neigiamą poveikį klientams ir jų pasitikėjimui.(t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ Papildomas informacijos patikrinimo filtras užtikrina teisingą, skaidrią ir patikimą komunikaciją. (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Reputacinė ir finansinė žala dėl klientų duomenų nutekėjimo. (t. v. i. laikotarpiai) ❗Finansinė rizika dėl netinkamo produktų ženklinimo. (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 N/A Y Y (-) ⚪ Produktai, neatitinkantys saugos ir kokybės reikalavimų, gali sukelti vartotojų sveikatos sutrikimus. (v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ Gamybos procesai užtikrina produktų maistingumą, prisidedant prie sveikos, saugios ir pilnavertės mitybos. (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Produktams neatitinkant keliamų saugos ir kokybės reikalavimų, galėtų kilti finansinių ir reputacinių pasekmių Grupei (įsk. baudas). (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: Nenustatyta Y Y G1 Verslo etika Įmonės kultūra (+) ⚫ Papildomos iniciatyvos ir veiksmai, viršijantys teisės aktų reikalavimus, stiprina darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją. (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Normų, procedūrų, įstatymų nesilaikymas gali lemti teisines, finansines ir reputacines pasekmes(v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Papildomos iniciatyvos, stiprinančios įmonės kultūrą (t. v. i. laikotarpiai) Y Pranešėjų apsauga Nenustatyta Rizikos: ❗Neveikiant pranešimų kanalui, neužtikrinant pranešėjų apsaugos kyla rizika įmonei (reputacijai, o taip pat ir finansinė rizika) dėl nepraneštų galimų nusižengimo atvejų. Galimybės: 🟡 Nenustatyta Y Gyvūnų gerovė (+) ⚫ Papildomos iniciatyvos, tokios kaip aukšti kriterijai, patikrinimai, mokymai ir švietimas, užtikrina gyvūnų gerovę pagal „5 laisvių“ principą (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗Tiekėjų neatitikimas gyvūnų gerovės standartams kelia reputacijos, pasitikėjimo ir finansines rizikas, (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Naudodama aukštos kokybės pieną, gautą iš sveikų gyvulių ir griežtus standartus, Grupė gamina aukščiausios klasės produktus (t. v. laikotarpiai) Y Y Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant mokėjimo praktiką (-) ⚪ Neigiamas poveikis dėl nepakankamos tiekėjų atsakomybės (t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ Diegiami griežti kriterijai ir standartai tiekėjams (t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ Bendradarbiavimas su vietiniais ūkininkais (t. v. i. laikotarpiai) Rizikos: ❗ Riziką, jei kontrolė yra nepakankama arba trūksta tiekėjų atsakomybės (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Bendradarbiavimas su ūkininkais stiprina Grupės reputaciją (t. v. i. laikotarpiai) Y Korupcija ir kyšininkavimas (-) ⚪ Korupcijos atvejai Rizikos: ❗Korupcijos atvejai tiekimo grandinėje ar kitose srityse ir poveikis įmonės įvaizdžiui (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Nenustatyta Y Y Subjektui būdingos informacijos atskleidimas Atsakingas investavimas ir inovacijų diegimas (+) ⚫ Robotizuojant sistemas, gerinamos darbo sąlygos darbuotojams (t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ Diegiamos inovacijos, stiprinančios aplinkos apsaugą ir energinių resursų taupymą (t. v. i. laikotarpiai) (+) ⚫ Investicijų sprendimų priėmime griežtai atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus, (t. v. i. laikotarpiai) (-) ⚪ Inovacijų diegimas neatsižvelgiant į aplinkosauginius, socialinius aspektus, gali sukelti neigiamas pasekmes aplinkai Rizikos: ❗Nepakankamas diegimo procesas, technologijų taikymas ir žinių trūkumas(t. v. i. laikotarpiai) ❗Aplinkai draugiškų pakuočių trūkumas (t. v. i. laikotarpiai) ❗Nepakankamas socialinių ir aplinkosaugos kriterijų įvetinimas investuojant (t. v. i. laikotarpiai) Galimybės: 🟡 Investicijų sprendimai grindžiami aplinkos, socialiniais ir ekonominiais kriterijais stiprina įmonės reputaciją (t. v. i. laikotarpiai) Y 137 Klimato rizikų vertinimas ir valdymas E1 Klimato kaita: SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu, IRO-1 Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 138 2024 m., siekiant pasiruošti CSRD tvarumo atskaitomybės reikalavimams, Grupė atliko klimato kaitos rizikų ir galimybių vertinimą pagal ETAS reikalavimus ir ES Taksonomijos reglamento Reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijus (Taksonomijos deleguotųjų aktų Nr. 2021/2178 ir Nr. 2023/2486 A priedėlis). Vertinimo gairės buvo sudarytos remiantis „Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės“ (toliau – TCFD) rekomendacijomis ir ne finansų įmonėms skirtomis scenarijų analizės gairėmis. Fizinės klimato rizikos bei pertvarkos rizikos ir galimybės nustatytos ir įvertintos atliekant scenarijų analizę. Vertinimą planuojama peržiūrėti kiekvienais metais ir (arba) reikšmingai pasikeitus veiklos aplinkybėms, ar atsinaujinus svarbioms fizinių ir pertvarkos įvykių prognozėms. Fizinių rizikų vertinimas Fizinių rizikų vertinimas buvo atliktas proporcingai Grupės įmonių veiklos mastui ir numatomai trukmei. Vertinimui buvo nustatyti šie laikotarpiai: trumpas – iki 2026 m., vidutinis – nuo 2026 iki 2030 m., ilgas – nuo 2030 ir 2050 m. Tokie laikotarpiai buvo pasirinkti atsižvelgiant į tai, kad Grupės įmonių veikla yra adaptyvi ir lengvai pritaikoma prie su fizinių su klimatu susijusių reiškinių – t.y. dar ilgesnio laikotarpio (vėlesnio, nei 2050 m.) vertinimas nebūtų tikslingas, nes pasiekiamos klimato prognozės turi daug neapibrėžtumų, ir tikėtina, kad iki tol tiesioginė grupės įmonių veikla būtų pritaikyta. Vertinant fizinį grupės įmonių turtą buvo apsvarstytos ir ilgesnio laikotarpio (iki 2100 m.) rizikos, tačiau reikšmingų rizikų fiziniam turtui nenustatyta. Atliekant vertinimą buvo remiamasi Aplinkos ministerijos programos „Aplinkosauga, energetika ir klimato kaita“ įvadine ataskaita „Klimato kaitos prognozių iki 2100 metų parengimas“1 (prognozės 12x12 km tinklelyje) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Klimato ir tyrimų skyriaus parengta „Klimato kaitos rizikų XXI a. viduriui studija”2 (prognozės pagal apskritis). Pagal šiuose šaltiniuose pateiktus duomenis buvo analizuojami Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) tipinių oro teršalų koncentracijų scenarijai RCP4.5 ir RCP8.5. Grupė su klimatu susijusius pavojus vertino visoje savo veikloje ir tiekimo grandinėje, įskaitant ūkius. Pirmiausia buvo analizuojama, ar Grupės turtui ar veiklai būtų padarytas neigiamas poveikis, jei su klimatu susijęs pavojus pasireikštų pačia ekstremaliausia forma, įskaitant ir kartu su kitais su klimatu susijusiais pavojais. Toliau buvo vertinama, ar galimas neigiamas poveikis turtui arba verslo veiklai galėtų labai pakenkti ekonominės veiklos rezultatams. Nustačius, kad neigiamas poveikis ekonominės veiklos rezultatams yra galimas, toliau buvo vertinama konkrečios rizikos tikimybė ir finansinio poveikio dydis. Rizikų reikšmingumas įvertintas pagal tikimybės ir finansinio poveikio sandaugos būdu gautą įvertį: Aukštas – labai svarbu / reikšminga (galutiniai vertinimo balai 15–25), Vidutinis - reikšminga (5–14), ir Žemas - nereikšminga (0–4). Fizinių rizikų vertinimo rezultatai ir prisitaikymo sprendimai apibendrinti 5 lentelėje. Lentelėje yra pateikiamos reikšmingos rizikos, t.y. tos, kurios vertinamos Aukštas ir Vidutinis įverčiais. Grupės planuoja apsvarstyti galimus prisitaikymo sprendimus ir nuolat vertina priemones. 139 1 Klimato kaitos prognozių sudarymo, nacionalinės studijos apie Lietuvos savivaldybių jautrumą ir pažeidžiamumą klimato kaitai bei jautriausios savivaldybės prisitaikymo prie klimato kaitos plano parengimas. I ETAPAS: KLIMATO KAITOS PROGNOZIŲ IKI 2100 METŲ PARENGIMAS. ĮVADINĖ ATASKAITA; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu parengta ataskaita, Ryga 2022 m.). 2Klimato kaitos rizikų XXI a. viduriui studija (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Klimato ir tyrimų skyrius; Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta analizė, Vilnius 2023 m.). 5 lentelė. Veiklos pažeidžiamumo su klimatu susijusiems fiziniams pavojams vertinimo apžvalga Fizinių pavojų klasifikavimas Galimas neigiamas poveikis veiklai arba turtui Finansinio reikšmingumo vertinimas Prisitaikymo sprendimai Lėtiniai Susiję su temperatūra: Kintanti temperatūra (oro, gėlo vandens, jūros vandens) Kylanti temperatūra gali sutrikdyti žemės ūkio produktų (žaliavinio pieno) tiekimo grandinių patikimumą, todėl padidės netikrumas ir kainų svyravimai. Reikšminga ilguoju laikotarpiu Prisidėjimas prie gyvūnų gerovės per iniciatyvas ir bendradarbiavimą su ūkininkais Ūkių vertinimas ir konsultavimas Ūmūs Susiję su vandeniu: Sausros Sausros su kartu prognozuojamu šiltėjimu ir ne taip sparčiai prognozuojamu kritulių augimu gali kelti grėsmę gyvulių ir pašarų ištekliams, taip pat lemti augalininkystės pokyčius, dėl kurių gali padidėti išlaidos. Reikšminga ilguoju laikotarpiu Prisidėjimas prie gyvūnų gerovės per iniciatyvas ir bendradarbiavimą su ūkininkais Ūkių vertinimas ir konsultavimas Susiję su vėju: Audros Apgandintas/sunaikintas turtas esant ekstremaliam pasireiškimui Tiekėjų apgandintas/sunaikintas turtas esant ekstremaliam pasireiškimui ir su tuo susijęs poveikis Grupei per veiklos/tiekimo trikdžius. Reikšminga Atsižvelgiama projektuojant pastatus ar lauke esančią įrangą 140 Pastabos: * Klimato rizikų vertinimo metu buvo nagrinėjamas visas fizinių pavojų sąrašas, pateiktas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 A priedėlyje. Lentelėje pateikiama apibendrinta informacija tik pagal tuos pavojus, kurie yra reikšmingi (t.y. fiziniam turtui arba veiklai yra galimas neigiamas poveikis). Pertvarkos rizikų ir galimybių vertinimas Pertvarkos rizikų vertinimui buvo naudojami šie laikotarpiai: trumpas – iki 2026 m., vidutinis – nuo 2026 iki 2030 m., ilgas – nuo 2030 ir 2050 m. Grupė analizavo numatomus ir galimus įvykius pagal nulinio išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 m. scenarijų, kuris atitinka Paryžiaus susitarimą ir Europos Žaliojo kurso galutinį tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Vertinimas buvo atliekamas pagal TCFD gaires, nagrinėjant TCFD su klimatu susijusios pertvarkos įvykių klasifikaciją. Pagrindinės apsvarstytos prielaidos bei nustatytos pertvarkos rizikos ir galimybės apibendrintos 6 lentelėje. 6 lentelė. Su klimatu susijusių reikšmingos pertvarkos rizikos Rizikų vertinimas Pertvarkos įvykiai (TCFD) Galimas finansinis poveikis Politika ir teisė Išmetamųjų ŠESD įkainojimas didesnėmis kainomis Rizika, kad šalys įves (didesnius) mokesčius, susijusius su emisijų apmokestinimu, leidimais arba ateityje plės ŠESD apmokestinimo priemones, kas lems didesnes išlaidas. Didesni išmetamo ŠESD kiekio ataskaitų teikimo įpareigojimai Reputacinė ir finansinė rizika, jeigu Grupė laiku nepasiektų ŠESD mažinimo tikslų. Įpareigojimai dėl esamų produktų bei paslaugų / gamybos procesų ir jų reguliavimas Efektyviau energiją vartojančių technologijų/sprendimų diegimas gamyboje ir su tuo susijusios išlaidos. Bylinėjimosi rizika Sankcijų taikymas per neatitikimą reikalavimams, susijusiems su susijusių su klimato kaitos indėliu arba neatskleidimu klimato rizikos. Padidėjusios išlaidos ir (arba) sumažėjusi produktų ir paslaugų paklausa dėl baudų ir teismo sprendimų. Technologija Perėjimo prie mažiau taršių technologijų sąnaudos Keičiant esamą produkciją mažiau taršiomis atenatyvomis, gali padidėti gamybos sąnaudos, nes įmonei gali tekti investuoti į naujas technologijas, keisti produktų sudėtį arba brangiau įsigyti tvarių žaliavų. Nesėkmingos investicijos į naujas technologijas Neapibrėžtumas investuojant į naujas technologijas - galima nesėkmingų investicijų rizika. Perėjimo prie mažiau taršių technologijų sąnaudos Esamo turto nurašymai, investicijos į mažos taršos technologijas. Naujų ir alternatyvių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros (MTEP) išlaidos Rinka Klientų elgesio / prioritetų pokyčiai Prisitaikymo išlaidos, susijusios su augančiais reikalavimais iš klientų, pavyzdžiui, teikti informaciją apie produkto emisijų dydį. Jei emisijų dydis netenkina kliento lūkesčių - klientų praradimas, paklausos sumažėjimas. Pabrangusios žaliavos Padidėjusios žaliavų sąnaudos (dėl žemės ūkio, pieninkykstės ūkių prisitaikymo išlaidų prie reikalavimų, susijusių su poveikio klimatui mažinimu). Reputacija Vartotojų prioritetų pokyčiai Dėl pasikeitusių vartotojų pageidavimų ir augančios paklausos minimalų poveikį aplinkai turintiems produktams gali sumažėti prekių paklausa, jei dalis produkcijos neatitiks naujų inovatyvių sprendimų poreikio; be to, nesugebėjimas pasiekti savo tvarumo tikslų gali lemti rinkos dalies praradimą. Išaugęs suinteresuotųjų subjektų susirūpinimas Investuotojų poreikių nepatenkinimas, brangesnis skolinimasis iš bankų, jei Grupė neatitinka tvarumo lūkesčių arba daro žalą aplinkai. 141 Grupė valdo šias rizikas, vykdydama emisijų apskaitą, mažindama jas veikloje ir bendradarbiaudama su tiekėjais bei keldama jiems reikalavimus. Grupėje sudaryta Tvarumo grupė, užtikrinanti ataskaitų rengimą pagal reikalavimus ir emisijų mažinimo darbų įgyvendinimą. Rizikos valdymas apima specialistų mokymą, konsultantų pagalbą ir griežtą teisinio reguliavimo laikymąsi. Be to,Grupė stebi rinkos pokyčius, analizuoja informaciją, investuoja bei įtraukia emisijų mažinimo vertinimą į planavimo procesus. Vartotojų poreikių stebėjimas ir bendradarbiavimas su tiekėjais padeda efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Su klimatu susijusių pertvarkos galimybės buvo nustatytos visiems pertvarkos įvykiams per galimą konkurencinį pranašumą, pavyzdžiui, konkuruojant žemu emisijų lygiu produkcijos vienetui. Taip pat nustatyta galimybė teikti produktus ambicingus mažinimo planus turintiems užsakovams. Grupės finansinėse ataskaitose nėra pateiktų kritinių su klimatu susijusių prielaidų. IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Įsigaliojusi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (ES) 2022/2464 (CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS) dvejopą reikšmingumą (angl. double materiality) įtvirtino kaip informacijos apie tvarumą atskleidimo pagrindą. 2024 m. pabaigoje, atsižvelgiant į naujus tvarumo atskaitomybės reikalavimus, Grupė pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą. Šios analizės tikslas – nustatyti Grupei svarbiausius aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos tvarumo klausimus, kuriais bus pagrįsta tvarumo informacijos atskleidimo apimtis ir formuojama tolimesnė įmonės tvarumo strategija. Dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas įmonėje buvo sudarytas pagal ETAS reikalavimus. Reikšmingumo vertinimas buvo atliktas konsultuojantis su išorės ir vidiniais ekspertais. ETAS nenustato konkrečios metodologijos, kaip įmonė turi planuoti ar vykdyti dvejopo reikšmingumo vertinimą. Todėl Grupė, atsižvelgdama į savo veiklos pobūdį ir aplinkybes, bei iki šiol taikytas gerąsias tvarumo praktikas, sudarė procesą, atitinkantį ETAS nustatytas gaires. Reikšmingumo analizės metu Grupė atsižvelgė ir į poveikio, ir į finansinio reikšmingumo aspektus bei jų tarpusavio sąsajas. Reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procese dalyvavo Tvarios veiklos grupės nariai, atsakingi už veiklos sritis, susijusias su įmonės reikšmingomis tvarumo temomis (kaip nustatyta ankstesnio reikšmingumo vertinimo metu). Atliekant vertinimą buvo nagrinėtas ir ETAS duotasis į reikšmingumo vertinimą įtrauktinų tvarumo klausimų sąrašas (ETAS 1, TR 16). 142 Grupė, remdamasi ETAS kriterijais, kiekvieno tvarumo klausimo reikšmingumą vertino atskirai, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką bei aplinkybes. Vertinant reikšmingumą, kiek įmanoma, buvo remiamasi objektyvia informacija, Grupės darbuotojų (atitinkamos srities) ekspertų įžvalgomis ir visuotinai priimtomis mokslinėmis rekomendacijomis. Poveikis, rizikos ir galimybės buvo įvertinti trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, kurie sutampa su ETAS nurodytais laikotarpių apibrėžimais. Pagrindiniai Grupės dvejopo reikšmingumo vertinimo žingsniai: 1. Veiklos konteksto analizė (vertės grandinė ir verslo modelis). 2. Esamų ir galimų poveikių, rizikų bei galimybių nustatymas. 3. Poveikių, rizikų ir galimybių reikšmingumo vertinimas. 4. Reikšmingumo rezultatų apibendrinimas, peržiūra ir patvirtinimas. Kiti įmonės taikomi išsamaus patikrinimo (angl. due diligence) procesai, skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti įmonės esamą ir galimą, teigiamą ir neigiamą poveikį visoje vertės grandinėje, bei konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais taikymas yra apibendrinti kartu su informacija, atskleista pagal GOV-4 atskleidimo reikalavimus. Visi reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės, įskaitant veiksnius, dėl kurių išauga neigiamo poveikio rizika, pagal standarto reikalavimus detaliai aprašomi toliau šioje ataskaitoje, kartu su pagal atitinkamą teminį ETAS atskleidžiama informacija. Reikšmingumo analizės metu Grupė atsižvelgė į poveikius, rizikas ir galimybes, susijusius su Grupe per jos pačios operacijas arba dėl jos verslo santykių. Dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas buvo sudarytas remiantis Grupėje taikoma rizikų valdymo metodika bei įmonės ankstesniu reikšmingumo vertinimu. Ankstesnis reikšmingumo vertinimas buvo paremtas Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (Global Reporting Initiative, GRI) metodika.. Poveikio vertinimas. Tvarumo klausimas yra reikšmingas poveikio požiūriu, kai jis yra susijęs su Grupės reikšmingu faktiniu ar galimu, teigiamu ar neigiamu poveikiu žmonėms ar aplinkai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais: perspektyva iš vidaus į išorę. Atliekant poveikio reikšmingumo vertinimą įmonė vadovavosi bendraisiais ETAS kriterijais (1 ETAS 3.2 skirsnis „Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas“) ir Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) praktinio taikymo gairėmis. Faktinio neigiamo poveikio reikšmingumą įmonė įvertino pagal poveikio stiprumą, o galimo neigiamo poveikio – pagal stiprumą ir tikimybę. Poveikio stiprumo įvertis suteiktas pagal poveikio mastą, aprėptį ir neatitaisomą poveikio pobūdį. Vertinant galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms poveikio stiprumas yra svarbesnis už tikėtinumą, todėl vertinant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus įmonė pritaikė atitinkamus svertus poveikio stiprumui padidinti sąlyginai su tikimybe. Teigiamo poveikio reikšmingumą įmonė įvertino faktinio poveikio atveju – pagal mastą ir aprėptį, ir galimo poveikio atveju – mastą, aprėptį ir tikimybę. Finansinio poveikio vertinimas. Vertindama finansinį poveikį turinčias arba galinčias turėti rizikas ir galimybes Grupė atsižvelgė į savo poveikio ir priklausomybės sąsajas su rizikomis ir galimybėmis, kurių gali atsirasti dėl to poveikio ir priklausomybės. Finansiniam reikšmingumui nustatyti rizikas ir galimybės įmonė vertinino pagal tikėtinumą, dydį ir pobūdį, taikydama kiekybinius ir kokybinius slenksčius. Tikimybė buvo vertinama skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 - labai maža tikimybė (mažiau nei 5 proc.), 5 - labai didelė tikimybė (daugiau nei 50 proc.), o finansinio poveikio mastas skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 - labai mažas finansinis poveikis (jokio pokyčio arba nedidelis EBITDA prognozės sumažėjimas, neigiamas poveikis pelnui tarp >0 % ir <0,5 %); ir 5 - labai didelis finansinis poveikis (neigiamas poveikis EBITDA, Neigiamas poveikis pelnui >5 %). Finansinio poveikio svertai, taikyti dvejopo reikšmingumo vertinime, yra suderinti su įmonės bendra rizikų vertinimo metodika. 143 Dvejopo reikšmingumo vertinimo metu įmonė vertino tik su tvarumu susijusias rizikas. Atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą, sprendimai buvo priimti diskutuojant Tvarios veiklos grupės susitikimuose. Dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatai buvo pristatyti ir patvirtinti Grupės Vadovybės posėdyje. Dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas buvo sudarytas remiantis įmonėje taikoma rizikų valdymo metodika, bet šiuo metu jis nėra integruotas į įmonės bendrą rizikos vertinimo ir valdymo procesą. Su tvarumu susijusių galimybių nustatymo, vertinimo ir valdymo procesas taip pat nėra integruotas į bendrą įmonės valdymo procesą. Šių procesų suintegravimo poreikis bus apsvarstytas Grupėje, atsižvelgiant į rinkoje formuojamas ir paplitusias gerąsias tvarumo praktikas. Dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatus planuojama peržiūrėti kiekvienais metais. IRO-1 E2 Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Siekdama identifikuoti reikšmingus poveikius, rizikas, galimybes, Grupė išanalizavo savo veiklos vietų buvimo vietas ir verslo veiklą, kad nustatytų faktinį ir galimą su tarša susijusį poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose ir vertės grandinės pradinėje bei galutinėje grandyse. Nustatymo ir vertinimo eiga ir metodologija buvo tokia pati, kaip aprašyta IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK) išdavimo procese užtikrinamas bendruomenių dalyvavimas. Grupė vykdo konsultacijas su paveikiamomis bendruomenėmis pagal nustatytą tvarką. Be to, planuojant gamybos pokyčius, informacija teikiama pagal galiojančias teisines ir aplinkosaugines nuostatas. IRO-1 E3 Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Siekdama identifikuoti reikšmingus poveikius, rizikas, galimybes, Grupė išanalizavo savo turtą ir veiklą, kad nustatytų faktinį ir galimą su vandeniu ir jūrų ištekliais susijusį poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose ir vertės grandinės pradinėje bei galutinėje grandyse. Nustatymo ir vertinimo eiga ir metodologija buvo tokia pati, kaip aprašyta IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas. Grupė šiuo metu nepatiria vandens išteklių ribojimo, todėl konsultacijos su paveikiamomis bendruomenėmis šiuo klausimu nėra vykdomos. Tačiau avarijos atveju yra numatyta savivaldybės tvarka, pagal kurią vandens tiekimas pirmiausia būtų užtikrinamas miesto gyventojams, atliepiant bendruomenės poreikius. Esant tokiai situacijai, Grupė prireikus turėtų pristabdyti ar perskirstyti gamybos srautus. IRO-1 E4 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Grupė įvertino biologinės įvairovės svarbą savo verslo modeliui ir nustatė (įtraukdama tiek savo veiklos tiek vertės grandinės analizę), kad pagrindinė rizika susijusi su žaliavų tiekimo stabilumu. Ši rizika tiesiogiai siejasi su verslo modelio priklausomybe nuo pagrindinės žaliavos. Fizinės rizikos kyla dėl ekosistemų nykimo ir klimato pokyčių. Priklausomybė nuo gamtinių išteklių (žaliavų, vandens, dirvožemio) gali paveikti tiekimo grandines ir gamybos efektyvumą, o ekstremalūs orų reiškiniai gali sumažinti resursų kokybę ir prieinamumą. Pertvarkos rizikos susijusios su augančiais reguliaciniais ir prisitaikymo reikalavimais ūkininkams siekiant mažinti poveikį ekosistemoms. Sisteminės rizikos apima globalius ekosistemų pokyčius, kurie gali sutrikdyti tiekimo grandines ir turėti ilgalaikį poveikį gamtinių išteklių prieinamumui. 144 Grupė mažina priklausomybę nuo jautrių ekosistemų, diegdama alternatyvius žaliavų tiekimo sprendimus, investuodama į atsakingą gamtinių išteklių valdymą ir bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis dėl aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo. Grupės vykdoma tiesioginė veikla nėra lokalizuota biologinės įvairovės apsaugai jautriose teritorijose, todėl tiesioginio neigiamo poveikio tokioms teritorijoms nėra nustatyta. Tačiau tiekimo grandinė gali turėti įtakos biologinės įvairovės pokyčiams, todėl Grupė stebi galimas rizikas ir vertina tiekėjų atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Suinteresuotosios šalys nebuvo tiesiogiai įtrauktos į poveikio biologinei įvairovei analizę – vertinimai atlikti remiantis viešai prieinamais duomenimis. Tačiau suinteresuotųjų šalių pateikta informacija buvo naudojama nustatant reikšmingiausias tvarumo temas, kaip plačiau aprašoma SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės ir IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas dalyse. Grupė neturi nustatytų reikalavimų vykdyti poveikio biologinei įvairovei švelninimo priemones pagal ES direktyvas ar kitus reglamentus, kadangi tokio poreikio jos veikloje nebuvo identifikuota. IRO-1 E5 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Grupė atliko savo turto ir veiklos analizę, siekdama nustatyti galimą ir faktinį poveikį, rizikas ir galimybes, susijusias su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika. Ši analizė apima tiek pradinius išteklius (įvedinius), tiek galutinius produktus ir atliekas (išvedinius), vertinant tiekimo ir vertės grandines. Taikytos metodikos ir paveikiamų bendruomenių įtraukimas vyko tiek, kiek aprašyti SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės ir IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas dalyse. IRO-2 - ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą Turinio rodyklė su informacijos atskleidimo reikalavimų, kurių, atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo rezultatus buvo laikomasi rengiant tvarumo ataskaitą, sąrašu pateikiama šios ataskaitos skyriuje ETAS rodiklių sąrašas. Visų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus ETAS standarto B priedėlyje, lentelė pasiekiama skyriuje ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas. Atskleistina reikšminga informacija buvo nustatyta dvejopo reikšmingumo vertinimo metu, laikantis 1 ETAS 3.2 skirsnyje „Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas“ nustatytų kriterijų. Grupė įvertino klimato kaitos temą kaip reikšmingą, todėl nepraleidžia susijusių atskleidimo reikalavimų ir juos atskleidžia E1 Klimato kaita dalyje. 145 APLINKOSAUGOS SRITIS E1 KLIMATO KAITA SBM-3, E1 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Klimato kaita” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nustatė reikšmingus poveikius, susijusius su klimato kaita ir energetika remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis. Jie aprašomi Konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2023 m. Ataskaitiniais metais Grupė pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą. Nustatyta, kad reikšmingos poveikio aplinkai temos yra taip pat reikšmingos ir finansiniu požiūriu. Grupė nustatė šiuos reikšmingus neigiamus poveikius, prisidedančius prie klimato kaitos per išskiriamas emisijas: ● Pradinėje grandyje – pieno gamyba, kurioje susidaro didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų kiekis, daugiausia dėl gyvulininkystės ir pašarų gamybos. ● Vidurinėje grandyje – gamybos procesai, kuriuose svarbus elektros ir šilumos energijos naudojimas, susidaro ŠESD emisijos, susijusios su gamybos technologijomis. ● Logistikoje – transporto emisijos, susidarančios tiek atsivežant žaliavas, tiek pristatant produkciją. Nustatyti Grupės veiklos teigiami poveikiai aplinkai: ● Bendradarbiavimas su pieno gamintojais, siekiant mažinti ŠESD emisijas ir padėti pieno tiekėjams prisitaikyti prie mažesnio poveikio aplinkai reikalavimų ir lūkesčių. ● Emisijų mažinimas per energijos vartojimo efektyvinimo projektus ir transporto priemonių modernizavimą. Grupė yra tiesiogiai susijusi su šiais reikšmingais poveikiais tiek per savo veiklą, tiek per verslo santykius su tiekimo grandinės partneriais. Reikšmingos rizikos buvo vertinamos atliekant Klimato rizikų vertinimą. Identifikuotos rizikos plačiau aprašomos ETAS 2 dalyje (SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu). Klimato kaitos rizikos Grupei kyla per tiesioginius veiklos procesus ir netiesiogiai galėtų veikti per vertės grandinę. Grupės strategija, nukreipta į efektyvumą, inovacijas ir tvarumą, gali būti sėkmingai susieta su klimato kaitos rizikų ir galimybių valdymu vertės grandinėje. 146 Šie poveikiai ir rizikos yra tiesiogiai susiję su Grupės verslo modeliu ir strategija, nes pieno tiekimo grandinė yra didelis metano emisijų šaltinis, todėl būtinas bendradarbiavimas su tiekėjais mažinant emisijas. Be to, gamybos procesai priklauso nuo intensyvaus energijos naudojimo, todėl investicijos į atsinaujinančią energiją tampa strategine kryptimi. Taip pat logistika generuoja papildomas emisijas, todėl būtina optimizuoti transportavimo procesus. Atsižvelgdama į tai, Grupė imasi šių veiksmų: ● Ieško būdų didinti energijos vartojimo efektyvumą, ● Siekia pritaikyti veiklą ES klimato politikos reikalavimams, užtikrindama atitiktį griežtėjantiems aplinkosaugos standartams, ● Investuoja į inovacijas ir technologijas, įskaitant atsinaujinančią energiją ir mažesnį poveikį aplinkai turinčias gamybos technologijas, kurios taip pat didina konkurencingumą ● Optimizuoja logistiką, siekdama mažinti transportavimo sukuriamas emisijas. Šie veiksmai atliepia Grupės strateginius tikslus ir verslo modelio pokyčius, orientuotus į tvarumą bei efektyvumo didinimą. Finansinis poveikis ir finansavimo šaltiniai Šiuo metu Grupė neidentifikavo esamo finansinių poveikio. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali kilti šie iššūkiai: ● Turto vertės sumažėjimas, jei reikės investuoti į naujas, tvaresnes gamybos technologijas. ● Didėjantys finansiniai įsipareigojimai, susiję su reguliaciniais reikalavimais dėl emisijų mažinimo. ● Tiekimo grandinės rizika, jei klimato pokyčiai paveiktų pieno gamybą ir žaliavų tiekimą. Investicijos į tvarumo sprendimus numatomos būti finansuojamos iš šių šaltinių: ● Nuosavos lėšos; ● ES žaliosios pertvarkos fondai ir subsidijos Grupės atsparumas Grupė siekia būti pasirengusia valdyti klimato kaitos poveikį ir rizikas, diegdama tvarumo iniciatyvas bei stiprindama strateginį atsparumą. Kokybinė analizė, kuri buvo atlikta atleikant Klimato rizikų vertinimą, rodo, kad investicijos į tvarumą vidutinio ir ilgo laikotarpio perspektyvoje gali atnešti finansinę naudą ir užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Kol kas kiekybinė atsparumo analizė nėra atlikta, tačiau kokybiniai vertinimai, kurie buvo atlikti per klimato rizikų vertinimą (kaip atskleidžiama dalyje SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu), rodo, kad Grupė ruošiasi ateities iššūkiams. E1-1 – Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti 147 Remiantis ETAS pateikiamu apibrėžimu, pertvarkos planas - bendros įmonės strategijos dalis, kurioje nustatyti jos perėjimo prie mažesnio anglies dioksido kiekio ekonomikos uždaviniai, veiksmai ir ištekliai, įskaitant tokius veiksmus kaip jos išmetamo ŠESD kiekio mažinimas siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C ir neutralizuoti poveikį klimatui. Remiantis šiuo apibrėžimu, Grupė nėra pasirengusi pilno ir išsamaus pertvarkos plano, tačiau yra išsikėlusi tikslus ir nusimačiusi pirmuosius veiksmus 2025-2027 m. laikotarpiui. Tikslai ir veiksmai yra aprašyti E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai ir E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai. Pastarajame skyriuje pateikiamas paaiškinimas, kokie dekarbonizacijos svertai yra nustatyti ir kokie pagrindiniai veiksmai yra suplanuoti. IIgalaikis planas siekiant nulinio emisijų balanso, atitinkantis mokslu pagrįstus tikslus, yra pradėtas ruošti, t.y. planas su tikslais ir veiksmais 2025-2027 m. jau parengtas. Planuojama šį planą papildyt ir paruošti pilną pertvarkos planą 2026 metais. Grupė veiksmų plane nusimatė prisijungti prie Science Based Targets (SBTi) iniciatyvos ir suderinti Grupės uždavinius su 1,5 °C visuotinio atšilimo apribojimu, įskaitant konkrečius ŠESD kiekio mažinimo uždavinius. Strateginiai veiksmai, integruoti į verslo strategiją ir finansų planavimą: ● Perėjimas prie žaliosios energijos šaltinių (saulės, vėjo energijos) gamybos procesuose. ● Energijos efektyvumo didinimas ir gamybos technologijų modernizavimas, siekiant mažinti emisijas. ● Tvarios tiekimo grandinės kūrimas: bendradarbiavimas su pieno tiekėjais dėl emisijų mažinimo, įskaitant metano kiekio mažinimą gyvulininkystėje. ● Produktų inovacijos: mažai emisijų paliekantys produktai, atitinkantys vartotojų reikalavimus. ● Verslo modelio koregavimas: perėjimas prie žiedinės ekonomikos, atliekų perdirbimo ir jų panaudojimo energijos gamybai didinimas. Ilgalaikės finansavimo strategijos: ● Ekologiškos (žaliosios) paskolos mechanizmai. ● Taksonomijos kriterijus atitinkantys finansavimo šaltiniai, užtikrinantys kapitalo prieinamumą. ● Investicijų vertinimas pagal jų poveikį ŠESD mažinimui ir atitiktį tvarumo standartams. Klimato kaitos švelninimo veiksmams (atskleistiems pagal E1-3) bendros investicijos į pertvarkos plano įgyvendinimą nėra suplanuotos. Trumpuoju laikotarpiu bus remiamasi kasmetinėmis investicijomis atsižvelgiant į iškeltus tikslus, strategiją ir tvarumo politiką. Galimi finansavimo šaltiniai - pasinaudoti ES žaliosios pertvarkos fondais ir subsidijomis. Taksonominė ekonominė veikla, atitinkanti nustatytus kriterijus, susijusi su pagrindiniais kapitalo sąnaudų ir veiklos rezultatų rodikliais atskleidziama skyriuje “Atitikties ES Taksonomijai apžvalga”. Toliau pateikiama ŠESD kiekio, kuris greičiausiai bus išmestas dėl įmonės pagrindinio turto ir produktų pardavimo per jų eksploatavimo laikotarpį, analizė. Pagrindinis turtas: 148 Grupės gamybos įrenginiai, logistikos transporto parkas ir infrastruktūra yra didžiausi 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų šaltiniai. Didžiausias ŠESD emisijas sukelia šilumos ir elektros energijos naudojimas pieno produktų perdirbimo procesuose. Suminis ŠESD kiekis, susijęs su pagrindiniu turtu, kol kas nėra įvertintas. Tačiau 2024 m. pagrindinio turto emisijos sudarė 0,5 % visų ŠESD emisijų. Remiantis turimais duomenimis, galima prognozuoti, kad bendras emisijų kiekis būtų didesnis, tačiau Grupė vertina, kad šis turtas reikšmingų rizikų, susijusių su ŠESD mažinimo tikslų pasiekimu nesukeltų. Produktai: 3 lygio emisijos daugiausia susijusios su pieno produktų tiekimo grandine – virš 93 % visų emisijų susidaro žaliavų tiekimo ir gamybos etapuose, iš jų 91 % sudaro pieno ūkių išmetamos emisijos. Grupė neturi tiesioginės įtakos šioms emisijoms mažinti, todėl kyla rizika dėl Grupės ŠESD mažinimo tikslų pasiekimo. Siekdama prisidėti prie ŠESD kiekio mažinimo, Grupė bendradarbiauja su tiekėjais ir reguliavimo institucijomis, siekdama sukurti emisijų mažinimo priemones. Kiti veiksmai plačiau aprašyti E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai. Grupė šiuo metu nėra parengusi plano, kuriuo būtų siekiama ekonominių veiklų atitikties Komisijos deleguotojo reglamento ES 2021/2139 nustatytiems kriterijams. Grupė nėra investavusi į akmens anglies, naftos ar dujų pramonę. Grupei yra taikomi ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai. ŠESD mažinimo planą Grupės vadovybė patvirtino strateginiame plane 2025–2027 metams. Pažangos įgyvendinimas vertinamas bent kartą per metus, o esant poreikiui – inicijuojami tarpiniai vertinimai. E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Grupės tvarumo politika yra patvirtinta ir apima pagrindinius tvarumo klausimus, susijusius su reikšmingu poveikiu, rizikomis bei galimybėmis. Politikos tikslas – užtikrinti tvarų veiklos modelį, atsižvelgiant į aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (toliau – ESG) aspektus. Politikoje numatyti pagrindiniai tikslai: ● Aplinkosaugos srityje – atsakingas gamtinių išteklių naudojimas, klimato kaitos švelninimas, taršos mažinimas ir biologinės įvairovės apsauga. ● Valdysenos srityje – skaidrus valdymas, atsakomybė už tvarumo tikslų įgyvendinimą, etikos standartų laikymasis. ● Socialinėje srityje – darbuotojų teisės, lyčių lygybė, saugios darbo sąlygos ir tiekimo grandinės atsakomybė. Tvarumo politikoje Grupė įsipareigoja mažinti savo daromą poveikį aplinkai ir siekti, kad prie to prisidėtų visos vertės grandinės suinteresuotosios šalys, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą - prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, prie jos prisitaikymo. Siekdama šio tikslo, Grupė įgyvendina priemones, skirtas perėjimui prie mažesnio anglies pėdsako veiklos modelio, dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumui didinti, perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimo grandinės duomenų vertinimui. Tikslai aprašyti E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai. 149 Grupė taip pat yra įsipareigojusi prisidėti prie: ● Vandens tausojimo, optimizuojant gamybos procesus ir mažinant vandens suvartojimą; ● Žiedinės ekonomikos skatinimo, perdirbant atliekas ir siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo; ● Bendradarbiavimo su žaliavinio pieno tiekėjais dėl ŠESD emisijų mažinimo žemės ūkio sektoriuje; ● Tvarios tiekimo grandinės užtikrinimo, garantuojant, kad perkami produktai ir žaliavos neprisidėtų prie miškų naikinimo bei atitiktų ES reglamentų reikalavimus. Politikos įgyvendinimo stebėsena vykdoma nuolat, siekiant užtikrinti jos aktualumą bei atitikimą teisės aktams ir gerosioms praktikoms. Tvarumo politika taikoma visoms Grupės veikloms - konkrečios išimtys nėra nustatytos. Aukščiausias lygmuo, atsakingas už tvarumo politikos įgyvendinimą, yra Grupės vadovybė, vadovaujama direktoriaus Daliaus Trumpos. Vadovybė įsipareigoja reguliariai peržiūrėti politiką ir užtikrinti jos įgyvendinimą bei atnaujinimą pagal naujausius teisės aktų reikalavimus ir sektoriaus gerąsias praktikas. Įgyvendindama tvarumo politiką, Grupė laikosi tarptautinių standartų ir iniciatyvų, įskaitant ISO 14001, SBTi (Science Based Targets initiative) ir Europos Sąjungos reglamentą dėl miškų naikinimo mažinimo (toliau – EUDR), ES Žaliąjį kursą. Nustatant politiką, buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų interesus tiek, kiek jie buvo įtraukti per reikšmingumo vertinimus, kurie padėjo identifikuoti svarbiausius socialinius, aplinkosauginius ir valdymo klausimus. Daugiau informacijos pateikiama Reikšmingumo vertinimo dokumente. Tvarumo politika yra viešai prieinama Grupės interneto svetainėje. Taip pat informacija apie politiką buvo perduota tiekėjams oficialiais laiškais, siekiant užtikrinti jos įgyvendinimą visoje tiekimo grandinėje. E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai Ataskaitiniais metais įgyvendinti pagrindiniai veiksmai, susiję su klimato kaitos švelninimu: ● Energijos efektyvumo didinimas (dekarbonizacijos svertas - efektyvus energijos vartojimas ir vartojimo mažinimas ● Atsinaujinančios energijos naudojimas (dekarbonizacijos svertas - atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas) ● Atliekų mažinimas (dekarbonizacijos svetas - proceso atsisakymas, pakeitimas kitu ar modifikavimas) ● Tiekimo grandinės optimizavimas (dekarbonizacijos svetas - proceso atsisakymas, pakeitimas kitu ar modifikavimas) 150 Grupė pradėjo įgyvendinti iniciatyvas, susijusias su miškų apsauga ir žemės ūkio sektoriaus palaikymu, siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir pasaulio biologinės įvairovės nykimą. Artimiausi veiksmai, kuriuos Grupė planuoja įgyvendinti 2025-2027 m. laikotarpyje - parengti ilgalaikį ŠESD mažinimo planą, apimantį visą vertės grandinę ir tarpinius tikslus, siekiant klimato neutralumo bei prisijungti prie Science Based Targets (SBTi) iniciatyvos ir suderinti Grupės tikslus su 1,5 °C visuotinio atšilimo ribojimu, nustatant konkrečius ŠESD mažinimo uždavinius. Veiksmai, susiję su rizikų valdymu aprašomi dalyje Klimato rizikų vertinimas ir valdymas (ETAS 2 SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu). Numatomi veiksmai 2025-2027 m. laikotarpyje: ● Įvertinti galimybes ir pasirengti planą dėl produktų gyvavimo ciklo emisijų mažinimo ; pirmieji žingsniai prie šio veiksmo - praplėsti 3 apimties ŠESD emisijų skaičiavimo ribas, pridedant pakuočių, produktų sutvarkymą gyvavimo ciklo gale, bendradarbiauti su ūkininkais, pramonės grupėmis siekiant mažinti emisijas (dekarbonizacijos svertas - Produkto atsisakymas, pakeitimas kitu ar modifikavimas), ● Toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą - sudaryti veiksmų planą, siekiant pagerinti energinį efektyvumą bei, optimizuoti įrenginių/procesų darbą (dekarbonizacijos svertas - efektyvus energijos vartojimas ir vartojimo mažinimas), ● Didinti atsinaujinančios energijos naudojimą (dekarbonizacijos svertas - atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas), ● Įsivertinti logistikos sistemų pertvarkymą - perėjimą prie mažesnės taršos transporto, išanalizavus galimas priemones, tokias kaip elektrines transporto priemones, alternatyvų kurą bei transporto maršrutų optimizavimą (dekarbonizacijos svertas - kuro rūšies pakeitimas). Grupė prioritetinė sritis - tiekimo grandinės dekarbonizacija. Bendradarbiaujama su pieno gamintojais ir Žemės ūkio ministerija, kad būtų taikomos mokslu pagrįstos emisijų mažinimo priemonės sektoriuje. Grupė planuoja sumažinti kuro sunaudojimą transporte, o produktų džiovinimui naudojamos gamtinės dujos bus pakeistos miesto tiekiama šiluma, kuri gaunama iš biokuro. Taip pat dalį elektros energijos jau dabar Grupė naudoja iš atsinaujinančių šaltinių. Artimiausioje ateityje, iki 2027 metų, Grupė planuoja pereiti tik prie žaliosios elektros energijos naudojimo. Visi šie veiksmai prisideda prie ilgalaikių Grupės politikos tikslų mažinti savo daromą poveikį aplinkai ir siekti, kad prie to prisidėtų visos vertės grandinės suinteresuotosios šalys. Jais siekiama atitikti tarptautinius klimato kaitos įsipareigojimus. Visi veiksmai vykdomi pagal 2025–2027 m. strateginį planą, o šiuo metu ruošiamas ilgalaikis klimato neutralumo siekiantis planas, pagrįstas mokslu pagrįstais tikslais. Strateginiame plane numatyti tikslai aprašyti dalyje E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai. Pagrindinė veiksmų taikymo sritis apima visą Grupės veiklos grandinę – nuo žaliavų tiekimo iki galutinių produktų pateikimo rinkai ir jų gyvavimo ciklo pabaigos, taip pat visus Grupės produktus ir geografines vietoves. 151 Šiuo metu Grupė nėra įgyvendinusi konkrečių veiksmų, skirtų nukentėjusiems nuo reikšmingo ŠESD emisijų poveikio. Tačiau Grupė vykdo tvarumo iniciatyvas, orientuotas į emisijų mažinimą visoje vertės grandinėje, siekdama ilgalaikio teigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei. Iki 2025 m. Grupė buvo išsikėlusi tikslą sumažinti tiesiogines ŠESD emisijas (pirmo ir antro lygio) 25 %, o 2024 m. pasiekė 21,7 % sumažinimą. Kiek dar tikimąsi sumažinti plačiau atskleista dalyje E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai. Grupė šiuo metu neturi atskiro finansinio ar kapitalo sąnaudų plano, skirto klimato kaitos švelninimo veiksmams ar taksonominėms veikloms plėsti. Tačiau ji numato siekti tvarumo tikslų per kasmetines investicijas, atsižvelgdama į tvarumo politiką, strategiją ir tikslus. Duomenys apie reikšmingų kapitalo sąnaudų ir veiklos sąnaudų pinigines sumas, priskiriamas pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, reikalaujamiems pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, atskleidžiami skyriuje “Atitikties ES Taksonomijai apžvalga”. Šiuo metu Grupė neturi kapitalo sąnaudų plano, kuriuo būtų siekiama išplėsti kriterijus atitinkančias taksonomines veiklas arba siekti taksonominių veiklų atitikties techninės analizės kriterijams. Įgyvendinant klimato kaitos švelninimo strategiją ir prisitaikant prie tvarios ekonomikos perėjimo, Grupė dar nėra suplanavusi konkrečių sąnaudų. Tačiau numatomos šios sritys: ● Veiklos sąnaudos: ○ Energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimas, įskaitant išlaidas įrangos aptarnavimui ir energijos vartojimo optimizavimui. ○ Atsinaujinančios energijos sprendimų diegimas. ● Kapitalo sąnaudos: ○ Modernizacijos projektai ir įrenginių atnaujinimas, diegiant modernias technologijas, mažinančias išmetamųjų teršalų kiekį. ○ Atsinaujinančios energijos infrastruktūros įrengimas, pvz., saulės jėgainės, biodujų jėgainės ir kitos atsinaujinančio kuro rūšys. E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Grupė yra išsikėlusi išmatuojamus, į rezultatus orientuotus tikslus, siekdama mažinti savo poveikį aplinkai ir didinti veiklos tvarumą: Iki 2027 m.: 152 ● Sumažinti tiesiogines ŠESD emisijas (pirmo ir antro lygio emisijos) 30 %, palyginti su 2020 m. lygiu, o netiesiogines tiekimo grandinės emisijas (trečio lygio emisijos) – 5 % (siejasi su Tvarumo politikoje numatytu įsipareigojimo mažinti poveikį aplinkai ir sumažinti ŠESD), ● Siekiama, kad 90 % sunaudojamos elektros ir šiluminės energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių (siejasi su Tvarumo politikoje numatytu įsipareigojimu didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą), ● Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą 2 % (siejasi su Tvarumo politikoje numatytu įsipareigojimo mažinti poveikį aplinkai). Iki 2027 m. Grupė siekia sumažinti pirmo ir antro lygio ŠESD emisijas 30%, o trečio lygio ŠESD emisijas 5%, palyginti su 2020 m. lygiu. Ilgalaikis tikslas - iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį emisijų, įskaitant visą vertės grandinę. Visi šie uždaviniai apima tiek Grupės veiklą, tiek vertės grandinės pradines ir galutines grandis, įskaitant tiekimą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkių, kuriuose susidaro virš 91 % visų Grupės ŠESD emisijų. Grupės trečio lygio ŠESD emisijos sudaro virš 95% visų ŠESD emisijų. Todėl bendradarbiavimas su pieno gamintojais yra prioritetinė sritis. Tiekimo grandies ŠESD emisijų mažinimas yra prioritetas. Tarpiniai tikslai ir detalesnė informacija pateikti lentelėje 7 ŠESD emisijų mažinimo tikslai. Grupės tikslai buvo nustatyti įvertinus ankstesnių laikotarpių duomenis, atsižvelgiant į Grupės politiką, verslo plėtros tendencijas, naujas technologijas bei reguliacinius pokyčius, strateginius tikslus bei ES siekius pasiekti klimato neutralumą. Planuojama, kad iki 2025-2026 m. iškelti tikslai bus suderinti ir patvirtinti pagal mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvą ( toliau – SBTi). Tikslai buvo nustatyti atsižvelgiant į reikšmingumo vertinimo rezultatus, kurio platesnis aprašymas bei aspektai susiję su suinteresuotų šalių įtraukimu pateikti Bendrojoje dalyje ETAS 2 IRO-1. Esant tikslų, rodiklių ar jų apskaičiavimo metodikos pokyčiams, informacija bus pateikta atnaujintoje ataskaitoje. Tikslai iškelti ataskaitiniu laikotarpiu, pakeitimai nefiksuoti. Grupė stebi pažangą pagal nustatytus tikslus, analizuodama duomenis ŠESD apskaitos inventoriuje ir reguliariai teikdama juos vadovybei bei skelbdama metinėse ataskaitose. Veiklos rezultatai vertinami pagal nustatytus tikslus, kurių detalizacija pateikta 7 lentelėje. Visi ŠESD mažinimo tikslai yra bendri ir neapima anglies dioksido kreditų ar kompensavimo priemonių. Įmonės ŠESD emisijų mažinimo plano prielaidos grindžiamos keliomis pagrindinėmis kryptimis. Pirmiausia numatoma pereiti prie atsinaujinančių šaltinių šiluminės energijos, taip pakeičiant gamtines dujas. Per artimiausius trejus metus planuojama visiškai pereiti prie žaliosios elektros energijos ir sumažinti iškastinio kuro naudojimą tiek elektros gamybai, tiek transportui, optimizuojant logistiką ir investuojant į tvaresnes transporto priemones. Baziniais metais - 2020 m. - pirmo ir antro lygio emisijos siekė 41 609 t CO2e, o 2024 m. jos sumažintos iki 32 577 t CO2e. Pradinė reikšmė laikoma reprezentatyvia, nes 2020 metai, Grupės veiklos požiūriu, buvo laikomi įprastinės veiklos metais. Grupės numatomi ŠESD mažinimo veiksmai apima tiek operacinius veiksmus, tiek produktų portfelio pokyčius. Įmonė diegia naujas technologijas, mažina energijos sąnaudas (energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir gamybos procesų optimizavimas, dekarbonizacijos svertas - Efektyvus energijos vartojimas ir vartojimo mažinimas), optimizuoja logistiką (dekarbonizacijos svertas - kuro rūšies pakeitimas), stiprina bendradarbiavimą su tiekimo grandinės partneriais, sieks produktų gyvavimo ciklo emisijų mažinimo (pieno tiekėjų, pašarų augintojų emisijų mažinimas, dekarbonizacijos svertas - Produkto atsisakymas, pakeitimas kitu ar modifikavimas), Atsinaujinančios energijos naudojimas (dekarbonizacijos svertas - atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas). Šios priemonės dar bus konkretinamos, sudarius ilgalaikį ŠESD mažinimo planą, su tikslu pasiekti reikšmingus ŠESD mažinimo tikslus ir užtikrinti ilgalaikį suderinamumą su Paryžiaus susitarimu ir ES klimato politika. 153 7 lentelė. ŠESD emisijų mažinimo tikslai Baziniai metai 2020 2025m. tikslas 2026 m. tikslas 2027 m. tikslas Pirmo ir antro lygio emisijos (kt CO2e) 42 31 30 29 Mažinimas lyginant su baziniais metais -25% -27% -30% Trečio lygio emisijos (kt CO2e) 632 625 613 600 Mažinimas lyginant su baziniais metais -1% -3% -5% ŠESD emisijos (kt CO2e) 673 656 643 629 Mažinimas lyginant su baziniais metais -2% -4% -7% Pastaba: Tikslai paremti ŠESD kiekio skaičiavimai rinkos metodu. Įgyvendinant 2025–2027 m. strateginį planą, numatoma sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį: 30 % – pakeičiant iškastinį kurą alternatyviais energijos šaltiniais ir 5 % – diegiant pieno žaliavos tiesioginio duomenų rinkimo sistemas. Naujos technologijos šiuo metu nėra planuojamos diegti. E1-5 – Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys 8 lentelė. Energijos suvartojimas ir energijos rūšių derinys Energijos suvartojimas ir rūšių derinys 2024 (1) Akmens anglių ir jų produktų kuro suvartojimas (MWh) 0 (2) Žalios naftos ir naftos produktų kuro suvartojimas (MWh) 46 511 (3) Gamtinių dujų kuro suvartojimas (MWh) 18 891 (4) Kitų iškastinių išteklių kuro suvartojimas (MWh) 0 (5) Į(si)gytos iškastinių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh) 25 299 (6) Visas iškastinių išteklių energijos suvartojimas (MWh) (1–5 eilučių suma) 90 763 Iškastinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) 48% (7) Branduolinių išteklių kuro suvartojimas (MWh) 0 Branduolinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) 0 (8) Atsinaujinančiųjų išteklių kuro, įskaitant biomasę (kuri taip pat apima biologinės kilmės pramonines ir komunalines atliekas, biodujas, vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ir t. t.) suvartojimas 22 (9) Į(si)gytos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh) 98 439 (10) Nenaudojant kuro pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) (11) Visas atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) (8–10 eilučių suma) 98 524 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) 52% Visas energijos suvartojimas (MWh) (6 ir 11 eilučių suma) 189 162 154 Pastaba: 2024 m. į tinklą perduota 63,1 MWh žaliosios elektros energijos, pagamintos fotovoltinėje elektrinėje, o gamybinėms reikmėms sunaudota 5 921,3 MWh šiluminės energijos iš šilumos siurblių. 9 lentelė. Energijos suvartojimo intensyvumas Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas 2023 2024 Pokytis % Visas vykdant didelį poveikį klimatui darančių sektorių veiklą suvartotos energijos kiekis, padalytas iš grynųjų pajamų, gautų iš tos veiklos (MWh / Eur) 2 264 1 839 -19% Pastaba: Nuoroda į finansinėse ataskaitose pateiktą pajamų eilutę: Pelno/(nuostolių) ataskaita 1 eilutė. Energijos suvartojimo intensyvumo apskaičiavimas grindžiamas bendru energijos suvartojimu ir grynosiomis pajamomis iš veiklos didelį poveikį klimatui darančiuose sektoriuose. Šiems skaičiavimams Grupė remiasi C sekcijos – apdirbamosios gamybos sektoriumi, konkrečiai 10.51 veiklos klase: pieninių veikla ir sūrių gamyba. Veiklos, vykdomos didelį poveikį klimatui darančiuose sektoriuose, grynųjų pajamų sumos sutikrinimas atliktas su pelno (nuostolių) ataskaitos 1 eilute. E1-6 – Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis Visi Grupės priklausančių įmonių ŠESD emisijų duomenys yra konsoliduoti. Ataskaitiniais metais Grupės ir jos vertės grandinės pradinės bei galutinės grandžių apibrėžtys nesikeitė. 10 lentelė. ŠESD emisijos Emisijų rūšis Retrospektyviniai duomenys Baziniai metai 2020 2023 2024 Palyginimas su baziniais metais Palyginimas su praėjusiais metais (% N / N-1) 1 lygio ŠESD išmetimas Bendras išmestas 1 lygio ŠESD kiekis (tCO2e) 23 206 14 504 17 151 -26% 18% 1 lygio ŠESD kiekis, kuriam taikoma reguliuojama ATLPS, procentinė dalis (%) - - - - - 2 lygio ŠESD išmetimas Bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis rinkos metodu (tCO2e) 18 403 30 676 15 426 -16% -50% Bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis vietos metodu (tCO2e) 13 269 7 626 7 638 -42% 0% Reikšmingas išmestas 3 lygio ŠESD kiekis Visi bendras netiesiogiai išmestas (3 lygio) ŠESD kiekis (tCO2e) 631 535 682 924 628 220 -1% -8% 1. Perkamos prekės ir paslaugos 620 206 672 370 616 698 -1% -8% 2. Ilgalaikis turtas 1 851 2 095 3 117 68% 49% 3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį) 4 288 2 771 3 161 -26% 14% 4. Pradinės grandies transportavimas ir platinimas 604 772 708 17% -8% 5. Vykdant operacijas susidariusios atliekos 327 261 264 -19% 1% 9. Galutinės grandies transportavimas 4 259 4 655 4 272 0% -8% Visas išmestas ŠESD kiekis Visas išmestas ŠESD kiekis (vietos metodu) (tCO2e) 668 008 705 053 653 008 -2% -7% Visas išmestas ŠESD kiekis (rinkos metodu) (tCO2e) 673 142 728 103 660 796 -2% -9% 155 Pastaba: 50.4% 2024m. suvartotos elektros energijos turėjo elektros iš atsinaujinančių šaltinių Kilmės garantijas. Apskaičiuojant „Bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis vietos metodu (tCO2e)“ įvertintos tik elektros energijos emisijos pagal faktinius elektros energijos pirkimus. Šilumos energijos emisijoms įvertinti vietos metodu nėra prieinamos metodikos, todėl jų šiame įvertinime nėra. ŠESD skaičiavimo metodologija Skaičiavimai yra atlikti pagal „Greenhouse Gas Protocol” (GHG) standartą ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) gaires. Visos tiesioginės „Apimtis 1” (angl. Scope 1) emisijos yra susijusios su Grupės kontroliuojama veikla, pvz., Grupės transporto priemonių išskiriamos emisijos ir kitos tiesioginės emisijos iš gamybos įrenginių. Į skaičiavimus įtraukėme CO2, CH4, N₂O ir fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (HFC ir PFC), išreikšdami jas anglies dioksido ekvivalentu. „Apimtis 2“ (angl. Scope 2) emisijos yra netiesioginės veiklos emisijos, kurias sugeneruoja Grupės energijos tiekėjai (elektros ir šilumos). „Apimtis 3“ (angl. Scope 3): įvertintos mūsų veiklai labiausiai aktualios sritys: 1. Pirktos prekės ir paslaugos, 2. Pagrindinė įranga, 3. Su kuru ir energija susijusi veikla, 4. Transportavimas ir paskirstymas prieš srovę, 5. Operacijose susidarančios atliekos, 9. Transportas ir paskirstymas pasroviui. Vertinant įmonių grupės ŠESD emisijas įtraukti: AB „Rokiškio sūris”, UAB „Rokiškio pieno gamyba”, UAB „Dairy Hub”, SIA „Jekabpils piena kombinats“, pieno supirkimo punktai, nuomoti sandėliai. Pagal GHG protokolą, Grupė atskleidžia savo biogenines CO₂ emisijas atskirai. Didžiausia dalis biogeninių emisijų susidarė dėl perkamos šilumos energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Naudoti emisijų faktorių šaltiniai: - IPCC - IPCC AR5 šaltnešiams 156 - Europos Aplinkos Agentūros oro taršos inventorių gairės - Associal of Issuing Bodies (AIB, Residual mix ir Production mix) elektros energijai - DEFRA - PlasticsEurope - IEA energijos nuostoliams - PROBAS database - CCalC database - tateandlyle.com - Journal of Dairy Science Volume 105, Issue 12, December 2022, Pages 9713-9725 - Cool Farm Tool vertinant ūkių emisijas 2024 m. 100% 3 lygio emisijų yra įvertinta remiantis konkrečios veiklos duomenimis, 12% apskaičiuota remiantis pirminiais duomenimis gautais iš tiekėjų ar kitų vertės grandinės partnerių. 2024 m. pradėtas vertinti pieno ūkių ŠESD, naudojant „Cool Farm Tool“ svetainės įrankį. Pradžioje buvo įvertinti septyni Lietuvos ūkiai. Vertinimas atliktas už 2023 m. parduotą pieną. Vėliau įvertinti 8 ūkiai už 2024 m.parduotą pieną. Gauti rezultatai geresni už emisijų vidurkį: 2023 m. – 0,955 tCO₂e/t FPCM, 2024 m. – 0,903 tCO₂e/t FPCM. Dėl to pasikeitė 2023 m. „Scope 3“ žaliavų ŠESD rodiklis ir bendra emisijų suma. Lentelėje žemiau nurodytos 3 lygio ŠESD kiekio kategorijos ir taikyta atskaitomybės aprėptis/prielaidos. 11 lentelė. 3 lygio emisijos Vertinimo sritis Prielaidos Perkamos prekės ir paslaugos Vertinamos pagrindinės žaliavos naudojamos gamyboje bei pakuotės (Vertinami tik reikšmingi kiekiai, smulkios prekės nevertintos, sudaro <1 proc. bendrų kiekių). Ilgalaikis turtas Vertinamos visos išlaidos ilgalaikiam turtui, naudojami išlaidų kategorijų vidurkiniai išlaidų emisijų faktoriai. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį) Vertinami energijos nuostoliai (elektra, šildymas), suvartoto kuro emisijos kylančios išgaunant, perdirbant ir transportuojant kurą ar išgaunamą įsigytą elektros energiją. Pradinės grandies transportavimas ir platinimas Pagrindinių žaliavų atsivežimas (remiantis nukeliautu atstumu). Veikloje susidariusios atliekos Atliekos, perduotos tvarkymui, remiantis vidine atliekų apskaita. Verslo kelionės Mažos reikšmės kategorija, planuojama vertinti ateityje. Darbuotojų judumas Mažos reikšmės kategorija, planuojama vertinti ateityje. Pradinės grandies nuomojamas turtas Visos susijusios emisijos vertintos pirmo ir antro lygio Galutinės grandies transportavimas Vertinami kelių, jūrų bei geležinkelių transportu pervežti kroviniai remiantis pradžios-pabaigos taškais bei krovinių svoriu. Parduodamų produktų apdorojimas Neaktualu, susijusi emisijas sukelianti veikla nevykdoma Parduodamų produktų naudojimas Neaktualu, susijusi emisijas sukelianti veikla nevykdoma Parduotų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui Mažos reikšmės kategorija, planuojama vertinti ateityje. Galutinės grandies nuomojamas turtas Neaktualu, susijusi emisijas sukelianti veikla nevykdoma Frančizės Neaktualu, susijusi emisijas sukelianti veikla nevykdoma Investicijos Neaktualu, susijusi emisijas sukelianti veikla nevykdoma 157 12 lentelė. ŠESD intensyvumas ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas Baziniai metai 2020 2023 2024 Palyginimas su baziniais metais Palyginimas su praėjusiais metais (% N / N-1) Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal vieta grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (t CO2e / piniginis vienetas) 3,168 2,317 1,763 -44% -24% Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal rinka grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (t CO2e / piniginis vienetas) 3,193 2,393 1,785 -44% -25% 158 Pastaba: Nuoroda į finansinėse ataskaitose pateiktą pajamų eilutę: Pelno/(nuostolių) ataskaita 1 eilutė. E1-7 – ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais Šiuo metu Grupė neįgyvendina ir neprisideda prie projektų, skirtų ŠESD absorbavimui ar saugojimui savo operacijose ar vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse. E1-8 – Anglies dioksido įsikainojimas Grupė netaiko anglies dioksido įsikainojimo sistemų. E2 TARŠA SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Tarša” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nenustatė reikšmingų poveikių, susijusius su tarša (ataskaita buvo rengiama remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis). Grupė nustatė, kad oro tarša iš technologinių įrenginių, įskaitant taršą, susijusią su transportavimu, gamyba ir deginimo procesais (pvz., kietosiomis dalelėmis), yra reikšmingas veiksnys. Nors Grupė laikosi nustatytų teisės aktų ir leistinų ribų, tam tikras neigiamas poveikis aplinkai vis tiek išlieka. Oro tarša gali paveikti oro kokybę, ekosistemas ir turėti įtakos žmonių savijautai. 159 Prie taršos prisideda ir Grupės pieno produktų vartojimo metu susidarančios pakuočių atliekos, kurios, jei netinkamai perdirbamos, gali sukelti aplinkos užterštumą ir prisidėti prie mikroplastiko taršos. Visgi, maisto produktams skirta pakuotė yra griežtai reglamentuojama ir atitinka visus nustatytus saugaus vartojimo reikalavimus. Taip pat kaip neigiamas poveikis buvo įvertinta vandens ir dirvožemio tarša tiekimo grandinėje, ypač susijusi su žemės ūkio veikla. Tokie taršos šaltiniai kaip gyvulių atliekų tvarkymas, trąšų ar pesticidų naudojimas gali paveikti vandens telkinius ir dirvožemio kokybę, o tai gali turėti poveikį tiek ekosistemoms, tiek žmonių gyvenimo kokybei. Be to, Grupė identifikavo riziką, kad griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai šioje temoje gali lemti papildomas finansines išlaidas. Jų įgyvendinimas gali pareikalauti reikšmingų investicijų į aplinkosaugos priemones ir technologijas. Pagrindinis verslo modelio tikslas – aukštos kokybės pieno produktų gamyba, tačiau tai reikalauja daug energijos, vandens ir žaliavų, kurie yra pagrindiniai poveikio aplinkai veiksniai. Grupės įmonės nuolat stebi reguliacinę aplinką, vertina galimas rizikas ir numato veiksmus, taip pat seka leistinos taršos ribas ir jų neviršija. Šioje temoje aptariami poveikiai ir rizikos tiesiogiai kyla iš Grupės verslo modelio, kuris apima naudojamas žaliavas ir medžiagas, pieno produktų gamybą, transportavimą, produktų pakuotes ir jų poveikį aplinkai vertės grandinės pabaigoje. Tad Grupė yra susijusi su reikšmingu poveikiu tiek per savo tiesioginę veiklą, tiek per verslo santykius vertės grandinėje. Siekdama mažinti neigiamą poveikį aplinkai, Grupė nuolat peržiūri savo veiklos modelį, stebi rinkos pokyčius ir vertina galimybes pereiti prie mažiau taršios gamybos. Tai apima investicijas į tvarių pakavimo medžiagų įsivertinimą ir diegimą, bendradarbiavimą su ūkiais, kurie atsakingai valdo su tvarumu susijusius aspektus, taikant aiškius atrankos kriterijus. Grupė palaiko ilgalaikius santykius su pieno tiekėjais (ūkininkais), pakuočių gamintojais ir logistikos įmonėmis. Reikšmingos rizikos gali turėti finansinį poveikį Grupės veiklai. Didesnės išlaidos numatomos dėl taršos mokesčių ir reguliavimo reikalavimų laikymosi, Investicijos į taršos mažinimo technologijas mažina laisvų pinigų srautą. Vandens valymo infrastruktūros sąnaudos auga, siekiant laikytis griežtesnių aplinkosaugos standartų. Rizika prarasti verslo partnerius ar finansavimą galėtų kilti dėl neatitikimo tvarumo kriterijams. Gamybinio turto nuvertėjimas galimas dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir jų poveikio verslo veiklai. Grupė planuoja finansuoti strateginių tikslų įgyvendinimą savo lėšomis ir pasinaudoti ES klimato kaitos programomis bei subsidijomis Grupės strategijos ir verslo modelio atsparumas, susijęs su jos gebėjimu spręsti reikšmingo poveikio ir rizikų klausimus ir pasinaudoti savo reikšmingomis galimybėmis buvo nagrinėtas tiek, kiek buvo vertinama per dvejopo reikšmingumo vertinimą. Grupė stiprina savo strateginį atsparumą su tarša susijusioms rizikoms, diegdama tvarumo iniciatyvas ir investuodama į aplinkosaugines priemones. Atsparumo analizė rodo, kad vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiu šios investicijos gali didinti finansinę grąžą ir ilgalaikį konkurencingumą. Kiekybinė atsparumo analizė dar nėra atlikta. E2-1 – Su tarša susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika 160 Grupė reikšmingiems poveikiams ir rizikoms valdyti Taršos temoje vadovaujasi Tvarumo politika. Esame įsipareigoję mažinti savo veiklos poveikį aplinkai ir stengiamės, kad prie to prisidėtų visos vertės grandinėje dalyvaujančios suinteresuotosios šalys. Detalesnis Tvarumo politikos aprašymas, pagal MDR-P reikalavimus, pateikiamas E1-2 dalyje – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika. Grupės su tarša susijusi politika yra bendras Grupės pareiškimas ir įsipareigojimas. Konkretūs teršalai, kuriems politika yra taikoma, yra nurodyti Aplinkosaugos leidimuose ir Grupės strategijoje. Šia priimta politika sprendžiami klausimai yra susiję su oro, vandens ir dirvožemio tarša susijusio neigiamo poveikio švelninimu, įskaitant prevenciją ir kontrolę. Tai apima geriausius gamybos būdus: ● Švarių gamybos technologijų diegimą, mažinant emisijas ir atliekų susidarymą; ● Reguliarią infrastruktūros priežiūrą, siekiant išvengti taršos šaltinių, tokių kaip nuotekos ar pavojingų medžiagų nutekėjimas; ● Oro, vandens ir dirvožemio kokybės stebėseną realiuoju laiku naudojant monitoringo sistemas; ● Taršos limitų nuoseklų jų laikymosi užtikrinimą, atsižvelgiant į vietinius ir tarptautinius standartus. Grupė taip pat turi galiojančius Taršos prevencijos ir kontrolės leidimus bei vykdo monitoringo programas. Grupė savo veikloje nenaudoja didelį susirūpinimą keliančių medžiagų. Grupė taiko priemones, skirtas incidentų ir avarinių situacijų prevencijai, o jiems įvykus – poveikio žmonėms ir aplinkai kontrolei ir ribojimui. Tam parengti incidentų ir avarinių situacijų valdymo planai, užtikrinantys operatyvų reagavimą ir taršos suvaldymą. Darbuotojai reguliariai supažindinami su šiomis procedūromis ir dalyvauja mokymuose, siekiant užtikrinti veiksmingą incidentų valdymą. E2-2 – Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai Pagrindiniai Grupės įmonių veiksmai, siekiant valdyti reikšmingus poveikius ir rizikas taršos srityje: Žaliavų tiekimas. Tiekėjų veikloje įgyvendinami nustatyti tvarumo standartai (t.y. Tiekėjams taikomi klausimynai, GFSI sertifikatai), kurių laikymasis reguliariai vertinamas atliekant metinius auditus. Siekiant užtikrinti tarpusavio supratimą ir efektyviau spręsti kylančius iššūkius, tiekėjams yra pateiktos ir patvirtintos išsamios tvarumo gairės. Šie veiksmai nukreipti į poveikio, susijusio su Grupės vertės grandinės pradine grandimi, valdymą. 161 Gamybos procesai. Gamybos vietos Utenoje ir Rokiškyje turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nustatyti griežti limitai emisijoms į orą ir vandenį, kontroliuojamas triukšmas, kvapai ir atliekų tvarkymas. Aplinkos apsaugos patikrinimų rezultatai patvirtino, kad pažeidimų ar neatitikimų nenustatyta. Taip pat Grupės įmonės turi įsidiegusios aplinkosaugos vadybos sistemą pagal ISO 14001 standartą. Siekdama mažinti aplinkos poveikį, Grupė diegia naujas technologijas, mažinančias teršalų išmetimus, įgyvendina atliekų tvarkymo sistemas ir optimizuoja procesus, kad sumažintų energijos ir gamtinių išteklių naudojimą. 2024 metais išplėstas amoniakinės kompresorinės pajėgumas naujam sandėliui, pakeistas nauju dekanteris išrūgų perdirbimui, įdiegta nauja vandens minkštinimo sistema, išplėstas šilumos siurblio energijos paskirstymas, rekonstruota nuotekų sistemos dalis ir kitos priemonės. Šie veiksmai nukreipti į poveikio, susijusio su pačios Grupės operacijomis, valdymą. Produkcijos transportavimas. Kuro sunaudojimas produkto transportavimo grandyje yra kontroliuojamas. Palaipsniui atnaujinamas transporto parkas. Visos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, o jų remontas ir priežiūra atliekami tik autorizuotuose servisuose. Šie veiksmai nukreipti į poveikio, susijusio su pačios Grupės operacijomis, valdymą. Produkcijos vartojimas. Siekiama užtikrinti, kad klientai ant produkcijos pakuotės rastų išsamią informaciją apie tinkamą produktų naudojimą ir pakuočių tvarkymą. Šis veiksmas nukreipti į poveikio, susijusio su Grupės vertės grandinės galutine grandimi, valdymą. Darbuotojams reguliariai organizuojami mokymai apie atsakingą veiklos praktiką, naujų technologijų naudojimą ir taršos mažinimą. Taip pat skatinamos jų iniciatyvos, susijusios su aplinkosauginiais sprendimais. Grupė veikia įvairiose rinkose, laikydamasi vietinių teisės aktų ir aplinkosaugos reikalavimų. Visi veiksmai taikomi visoje Grupės veikloje ir nėra kaip nors apribojami – juos įgyvendina visos Grupės įmonės tiek, kiek tai aktualu pagal jų veiklos specifiką. Šie veiksmai padeda valdyti poveikį ir rizikas, kylančias tiek tiesiogiai iš Grupės operacijų, tiek per verslo santykius. Grupė yra numačiusi veiksmus reikšmingiems poveikiams ir rizikoms šioje temoje mažinti ir valdyti. 2025-2027 m. laikotarpiui numatyti šie veiksmai: ● Vykdyti tiekėjų atitikties auditą, siekiant išsiaiškinti atitiktį aplinkosaugos (įskaitant taršą) kriterijams, ● Bendradarbiauti su tiekėjais, siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą. ● Organizuoti mokymus ūkininkams, kaip taikyti įvairius metodus siekiant tvarios veiklos, ir padėti rinkti duomenis, siekiant suprasti ir užfiksuoti šių metodų poveikį dirvožemio sveikatai ● Atlikti analizę ir auditą siekiant nustatyti reikšmingiausius taršos šaltinius veikloje. Veiksmai, susiję su produkcijos pakuotėmis, plačiau aprašyti temoje E5 skyrelyje E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai. Incidentų ar taršos atvejų 2024 nenustatyta. Grupė šiuo metu neturi atskiro veiksmų plano, reikalaujančio didelių kapitalo ar veiklos sąnaudų. Trumpalaikiai tikslai yra įgyvendinami per kasmetines investicijas pagal tvarumo politiką. Grupė kol kas neturi atskiro būsimų finansinių išteklių plano. E2-3 – Su tarša susiję uždaviniai 162 MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Taršos temai valdyti, Grupė išsikėlė tikslus, kuriuos užsifiksavo Tvarumo strategijoje, kuri parengta 2025-2027 m. laikotarpiui. Šie tikslai, o taip pat ir rezultatas 2024 m. yra įvardinti ataskaitos dalyje ETAS 2 SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė. Grupės Tvarumo strategija yra suformuota pagal 5 pagrindines tvarumo sritis, jose išskiriant Grupės veiklai aktualiausias kryptis. Kiekvienoje iš krypčių yra tarpusavyje susijusios prioritetinės tvarumo temos ir sąsajos su aktualiais Darnaus vystymosi tikslais. Tvarumo politikos įsipareigojimas mažinti savo veiklos poveikį aplinkai ir stengtis, kad prie to prisidėtų visos vertės grandinėje dalyvaujančios suinteresuotosios šalys. Su tarša siejasi iškelti tikslai: ● 0 incidentų/atvejų, susijusių su tarša susijusiais reikalavimais (uždavinys, susiję su Grupės įmonių veikla) ● 100% pagrindinių tiekėjų atitinka nustatytus aplinkosaugos ir/arba socialinius standartus (uždavinys susijęs su pradine vertės grandinės grandimi, šis tikslas siejasi ir su kitais reikšmingais Grupės klausimais, kurie aptariami kituose ataskaitos temose) ● 100% audituotų ūkininkų, pagal taikomus gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, socialinius kriterijus (uždavinys susijęs su pradine vertės grandinės grandimi, šis tikslas siejasi ir su kitais reikšmingais Grupės klausimais, kurie aptariami kituose ataskaitos temose) Incidentai registruojami pagal ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimus. Pagrindinių tiekėjų atitikimas nustatytiems aplinkosaugos ir/arba socialiniams standartams vykdomas vadovaujantis Pirkimų skyriaus tvarka dėl tiekėjų vertinimo. Ūkininkai pagal taikomus gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, socialinius kriterijus vertinami vadovaujantis Žaliavinio pieno pirkimo skyriaus tvarka dėl pieno ūkių vertinimo. Paminėti skyriai atsakingi už informacijos pateikimą ir analizę vadovybei ir tvarumo ataskaitai. Šie uždaviniai galioja visose teritorijose, kuriose Grupės įmonės vykdo veiklą. Baziniai metai, nuo kurių matuojama pažanga 2020 m. Reikšmės atitinka tais metais išsikeltus tikslus. Ataskaitiniu laikotarpiu situacija taip pat nesikeitė. Planuojamos pasiekti vertės nustatytos įvertinus turimus praeitų laikotarpių duomenis, bei situaciją konkurencinėje aplinkoje. Nustatant tikslus suinteresuotieji subjektai dalyvavo tiek, kiek aprašoma SBM-2 - Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės ir kiek buvo įtraukti dvejopo reikšmingumo vertinimo procese. Per nustatytą laikotarpį nebuvo jokių uždavinių, rodiklių, matavimo metodikų, reikšmingų prielaidų, apribojimų, duomenų šaltinių ar duomenų rinkimo procesų pakeitimų. Strateginiame plane papildomų oro taršos mažinimo tikslų nenumatyta. Tačiau Grupės įmonės laikosi galiojančių teisės aktų ir reguliavimo reikalavimų, susijusių su oro teršalų prevencija ir kontrole - neviršijant nustatytų ribų. Nustatytas tikslas yra susiję tiek su oro, tiek kitų elementų (vandens) taršos prevencija. Grupė neturi veiklų, kurios sukeltų dirvožemio taršą, todėl tokios taršos atvejai nėra fiksuojami. 163 Remiantis turimais duomenimis, Grupė nenaudoja ir neišmeta susirūpinimą keliančių bei labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų. Siekis neturėti su tarša susijusių incidentų grindžiamas privalomais reikalavimais. E2-4 – Oro, vandens ir dirvožemio tarša 13 lentelė. Teršalai (išskyrus šiltnamio efektą sukeliančias dujas) Nr. CAS numeris Teršalas(1) Išleidžiamų teršalų riba Išmesti teršalai į orą (1a stulpelis) kg/metus į vandenį (1b stulpelis) kg/metus į žemę (1c stulpelis) kg/metus į orą (2a stulpelis) kg/metus į vandenį (2b stulpelis) kg/metus į žemę (2c stulpelis) kg/metus 2024 Bendras fosforas — 5 000 5 000 5 242 Pastaba: * pagal Reglamento (EB) Nr. 166/2006 II priede nustatytas išleidžiamų teršalų ribas. Ataskaita pagal ETAS teikiama pirmais metais ir naudojamasi ETAS numatytu atidėjimu pirmais metais dar neteikti palyginamosios informacijos, t.y. informacijos už praėjusius metus. Dėl to išmestų teršalų pokyčiai laikui bėgant taip pat nėra apibūdinami. Nurodyti kiekiai konsoliduoti ir apima teršalus, kuriuos išmeta įrenginiai, kurių finansinę kontrolę vykdo Grupė, ir įrenginiai, kurių operacijų kontrolę vykdo Grupė. Į konsoliduotą kiekį įtraukiami tik tų įrenginių, kurie viršija taikomas Reglamento (EB) Nr. 166/2006 II priede nustatytas išleidžiamų teršalų ribas, išmetami teršalai. Nustatytą ribą viršijo vienos įmonės UAB “Rokiškio pieno gamyba” gamybinių nuotekų bendro fosforo rodiklis. Grupės įmonės mikroplastikų nenaudoja. Dėl Grupės įmonių veiklos susidariusių mikroplastikų kiekis nežinomas (galėtų būti susijęs su pakuotėmis). Grupė vykdo oro, vandens ir dirvožemio taršos stebėseną, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Oro taršos matavimus atlieka leidimą turinčios įmonės, kurios rengia teršalų inventorizacijos ataskaitas, pagal jas pildomos statistinės oro taršos ataskaitos ir teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA). Nuotekų mėginiai imami vadovaujantis patvirtintomis metodikomis ir standartais, laikantis nustatytų tyrimų kontrolės planų, o tyrimus atlieka akredituotos laboratorijos. Gauti duomenys naudojami apskaičiuoti išleistų teršalų kiekius ir pateikti ataskaitas AAA ir mokant taršos mokesčius. Matavimai atliekami pagal šias metodikas: 164 ● Oro taršos matavimai: taikomi dujų analizatoriai (CO, NOx, SO₂, O₂), naudojamos LAND metodikos dulkių ir amoniako nustatymui bei kiti standartizuoti tyrimo metodai. ● Nuotekų taršos matavimai: atliekami pagal ISO, LAND ir LST EN ISO standartus, užtikrinančius duomenų patikimumą ir suderinamumą su teisės aktais. Taršos apskaitai ir atskaitomybei Grupė vadovaujasi teisės aktais, įskaitant Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus (Nr. D1-546), Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarką (Nr. 408) ir ES reglamentą dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro (Nr. 166/2006). Dviejų pieno supirkimo dukterinių įmonių nuotekų tarša nevertinta, nes šios įmonės nevykdo tiesioginės taršos apskaitos ir neturi atitinkamų duomenų. E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Vandens ir jūrų ištekliai” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nustatė reikšmingus poveikius temoje Vandens išteklių tausojimas (ataskaita buvo rengiama remiantis Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis). Grupės pagrindinėje veikloje - pieno produktų gamyboje - yra būtina užtikrinti sanitarijos ir higienos sąlygas, todėl Grupė sunaudoja santykinai daug požeminio vandens. Rokiškyje Grupė turi savo vandenvietę, kurioje išgauna ir ruošia vandenį vidiniam naudojimui. Didesnę dalį suvartojamo vandens įmonė išgauna savo vandenvietėje, o kitą dalį tiekia miestų centralizuotos vandens gamybos įmonės. Grupės vandenvietė naudojama laikantis visų įstatymų numatytų taisyklių, naudojamas požeminio vandens kiekis nekelia rizikos vietinei ekosistemai. Vandenvietė yra registruota, vandens ištekliai aprobuoti Lietuvos geologijos tarnyboje, vykdoma naudojamų išteklių apskaita ir kontrolė, teikiamos ataskaitos nustatyta tvarka. Požeminio vandens išteklių išgavimą ir tinkamą naudojimą reglamentuoja Aplinkos ministerija; veikla prižiūrima per leidimų, ataskaitų ir mokesčių sistemą. Grupė siekia kuo labiau tausoti vandens išteklius, todėl, kiek įmanoma, vietoje požeminio vandens pakartotinai naudojamas išvalytas vanduo. Grupės veikloje reikšmingos rizikos kyla iš nuotekų tvarkymo. Susidarančios nuotekos turi didelį organinių medžiagų kiekį. Lietuvos TIPK leidimai ir ES Vandens direktyva nustato griežtus nuotekų išleidimo standartus, kurių nesilaikymas gali lemti baudas, veiklos apribojimus ar būtinybę investuoti į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Be to, vandens telkinių užteršimas gali sukelti vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų nepasitenkinimą bei neigiamai paveikti įmonės reputaciją. Netinkamas nuotekų išvalymas gali kelti paviršinių vandens telkinių užterštumo ir eutrofikacijos riziką, o požeminio vandens ištekliai, jei nebus tinkamai valdomi, gali sumažėti. Grupės veiklai reikšmingą poveikį daro vandens naudojimas ir nuotekų tvarkymas, tiesiogiai veikiantys gamybos kaštus bei atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Siekdama valdyti šią riziką, įmonė jau integravo vandens naudojimo efektyvumo gerinimo ir nuotekų tvarkymo sprendimus, atitinkančius Lietuvos TIPK leidimų ir ES direktyvų reikalavimus. Grupė numato investuoti į pažangias nuotekų valymo sistemas bei vandens sunaudojimo stebėjimą, pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio, diegti inovacijas ir mažiau vandens reikalaujančias technologijas. 165 Poveikis kyla iš Grupės verslo modelio, nes jis tiesiogiai susijęs su naudojamomis žaliavomis ir medžiagomis bei vandens išteklių poreikiu gamybos procesams vykdyti. Grupės strategijoje siekia sumažinti šį poveikį iki minimumo. Šiuo metu reikšmingų rizikų ir galimybių, kurios darytų esamą finansinį poveikį įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams ar pinigų srautams (ar kitais metais), nenustatyta. Tačiau atsižvelgiant į galimus reguliacinius pokyčius, ir aplinkosauginius reikalavimus, Grupė toliau stebės rizikas ir galimybes, kad užtikrintų finansinį stabilumą bei prisitaikytų prie besikeičiančio aplinkos. Grupė valdo vandens išteklių ir nuotekų rizikas, diegdama tvarumo iniciatyvas ir stiprindama strateginį atsparumą. Kiekybinė atsparumo analizė dar nėra atlikta. Siekdama suvaldyti šias rizikas ir pasinaudoti galimybėmis, Grupė taiko įvairias strategijas: ● Trumpalaikės priemonės: Investicijos į nuotekų valymo sistemas, atitinkančias ES ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus, bei vandens sunaudojimo stebėjimo technologijas. ● Vidutinio laikotarpio strategija: Perėjimas prie žiedinės ekonomikos modelio, kai organinės medžiagos iš nuotekų perdirbamos į antrinius produktus, mažinamos vandens sąnaudos bei optimizuojami energijos ištekliai. Strateginių tikslų įgyvendinimui Grupė planuoja naudoti nuosavas lėšas bei pasinaudoti ES klimato kaitos programų subsidijomis. E3-1 – Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika Tvarumo politikoje įsipareigojame efektyvinti vandens naudojimą, diegdami technologinius sprendimus, skatindami pakartotinį vandens naudojimą ir ugdydami darbuotojų sąmoningumą. Ši politika plačiau aprašoma dalyje E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika. Grupė vykdo Tvarumo politiką, susijusią su vandens išteklių naudojimu, ir taršos prevencija, siekdama efektyviai naudoti išteklius ir mažinti poveikį aplinkai. Šios politikos įgyvendinimas ir tikslai yra plačiau aprašomi E3-2 – Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai. Grupė neidentifikavo reikšmingo neigiamo poveikio ar problemų, susijusių su vandens naudojimu ar jo poveikiu aplinkai, todėl nėra poreikio vykdyti politikos, skirtos spręsti su vandeniu susijusias problemas per produktų kūrimą. Dėl šios priežasties tokia politika nėra taikoma. Grupės veikla nėra susijusi su jūrų ištekliais, todėl tvarių vandenynų ir jūrų politika ar praktika šioje srityje nėra priimta. Taip pat Grupė neturi veiklos vietų didelio vandens stygiaus teritorijose, todėl papildomos politikos šiai sričiai nėra reikalinga. E3-2 – Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai Minimalus atskleidimo reikalavimas Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai 166 Grupė nuolat įgyvendina priemones, skirtas vandens išteklių naudojimo mažinimui ir pakartotiniam panaudojimui Grupės gamybinėje veikloje - dėl to jų įgyvendinimas nėra kaip nors apribotas laike. Siekdama didinti efektyvumą, Grupė diegia naujas technologijas, leidžiančias optimizuoti vandens suvartojimą gamybos procesuose. Pagrindiniai veiksmai: ● Vandens suvartojimo monitoringo vykdymas ir suvartojimo apskaita. ● Vandens naudojimo mažinimas per efektyvumo priemones, tokias kaip automatizuotos vandens tiekimo sistemos ir technologiniai sprendimai, leidžiantys optimizuoti jo panaudojimą. ● Antrinio vandens panaudojimas vietoj požeminio vandens, siekiant sumažinti gėlo vandens poreikį. Šios priemonės prisideda prie Grupės tvarumo strategijos ir užtikrina efektyvesnį išteklių naudojimą. Grupė neatlieka vandens ekosistemos ar vandens telkinių atkūrimo veiklų, nes tai nėra tiesiogiai susiję su jos veiklos sritimi. Grupė neturi veiklos vietų didelio vandens stygiaus teritorijose, todėl papildomos priemonės šioje srityje nėra taikomos. Nuotekų tvarkymas apima biologinius valymo įrenginius su azoto ir fosforo šalinimu, užtikrinančius 96–99 % išvalymo efektyvumą, ir atbulinio osmoso filtravimo įrenginius užtikrinančius 98 % išvalymo efektyvumą Dalis išvalyto vandens naudojama sanitarinėms reikmėms, mažinant požeminio vandens poreikį, o likusi dalis išleidžiama kaip išvalytos gamybinės nuotekos, atitinkančios ES ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus. Taip pat pagal sutartį dalis nuotekų perduodama miesto nuotekų operatoriui. Vandens taršos prevencija įgyvendinama per: ● Paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo tinklus su smėlio ir naftos gaudytuvais, kurie reguliariai valomi. ● Savų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą, kurią atlieka aplinkosaugos paslaugų bendrovė UAB „Rokvesta“. Ji atsakinga už technologinio proceso kontrolę, įrenginių techninį stovį bei nuotekų kokybės monitoringą. ● Atbulinio osmoso filtravimo įrenginiai yra išrūgų perdirbimo technologinio proceso dalis už kurį atsakingas gamybos cechas. Grupė yra įgyvendinusi nemažai vandens sunaudojimą mažinančių priemonių: aukšto slėgio plovimo stotelės, nuolat prižiūrimi ir sandarūs vamzdynai, automatizuotos plovimo sistemos. Planuojami ateities veiksmai: ● Tolimesnis vandens naudojimo mažinimas, pasitelkiant naujas technologijas ir racionalizuojant gamybos procesus. ● Efektyvesnės monitoringo sistemos įdiegimas, leidžiantis geriau stebėti sunaudojamo vandens kiekius ir užtikrinti efektyvesnį valdymą. Šie veiksmai prisideda prie Grupės politikos tikslų įgyvendinimo, mažinant poveikį aplinkai ir užtikrinant tvaresnį vandens išteklių valdymą. 167 Reikšmingo neigiamo poveikio, dėl kurio reikėtų taikyti kompensavimo priemones, nenustatyta. Ankstesnių laikotarpių pažanga: ● Modernizuotas vandens paruošimo procesas. ● Rekonstruoti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, užtikrinantys didesnį efektyvumą ir aukštą veiklos kokybę. Šiuo metu investicijos į vandens naudojimo efektyvinimą finansuojamos iš einamųjų metų biudžeto lėšų. Atskiras investicijų planas kol kas nerengiamas, o šios išlaidos konsoliduotoje finansinėje atskaitoje priskiriamos veiklos sąnaudoms. Būsimų finansinių išteklių planas dar nėra paruoštas. E3-3 – Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai Minimalus atskleidimo reikalavimas Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Grupė yra išsikėlusi savanoriškus vandens suvartojimo mažinimo tikslus, kurie atitinka atskaitomybės standartų rekomendacijas. Jie grindžiami tvarumo strategija ir gerosiomis praktikomis. Vandens naudojimo efektyvumo didinimas nėra susijęs su vandens rizikos teritorijomis ar didelio vandens stygiaus vietovėmis. Pagrindiniai tikslai: ● Vandens suvartojimo mažinimas optimizuojant gamybos procesus ir diegiant naujas technologijas. ● Antrinio vandens naudojimo didinimas, mažinant gėlo vandens poreikį. ● Nuotekų išvalymo efektyvumo palaikymas, užtikrinant atitiktį ES ir Lietuvos aplinkosaugos standartams. Grupė nenaudoja jūrų išteklių, todėl nėra nustatyta tikslų, susijusių su jūrų ekosistemų valdymu. Nustatant vandens suvartojimo mažinimo tikslus, ekologinių slenksčių metodika nebuvo taikyta. Grupė yra išsikėlusi išmatuojamus, į rezultatus orientuotus tikslus, siekdama didinti veiklos tvarumą ir efektyvumą. Pagrindinis vandens naudojimo mažinimo tikslas yra susijęs su Grupės tvarumo politika, skatinančia išteklių tausojimą per technologinius sprendimus, pakartotinį vandens naudojimą ir darbuotojų sąmoningumo ugdymą. Tikslų aprašymas: 168 ● Tikslas: sumažinti vandens naudojimo intensyvumą 6% iki 2027 m., lyginant sunaudoto vandens kiekį su perdirbto pieno kiekiu. ● Aprėptis: tikslas taikomas visoms Grupės gamybinėms operacijoms. ● Baziniai metai: 2020 m., pradinė reikšmė – 3,57 l vandens / 1 t žaliavos, siektina reikšmė 2027 m. – 3,35 l vandens / 1 t žaliavos. ● Laikotarpis: 2025–2027 m., tarpiniai tikslai integruoti į strateginį planą. ● Metodikos ir prielaidos: tikslai grindžiami dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatais, tvarumo politika ir ETAS gairėmis. ● Moksliniai pagrindimai: šiuo metu nėra ● Suinteresuotųjų šalių įtraukimas: suinteresuotos šalys tiesiogiai nedalyvavo nustatant tikslus, tačiau jų pateikta informacija apie svarbiausias tvarumo temas dvejopo reikšmingumo vertinimo metu buvo įvertinta. Taip pat Grupė išsikėlė šiuos tikslus laikotarpiui 2025-2027 m. (tikslai nurodyti, taip pat įvardinant ir einamųjų metų reikšmę ETAS 2 Bendrojoje dalyje SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė): ● Iki 10% padidinti antrinio vandens sunaudojimą (palyginti su baziniais 2020 metais). ● Baziniai metai: 2020 m., pradinė reikšmė – 8.6% ● Laikotarpis: 2025–2027 m., tarpiniai tikslai integruoti į strateginį planą. ● Metodikos ir prielaidos: tikslai grindžiami dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatais, tvarumo politika ir ETAS gairėmis. ● Moksliniai pagrindimai: šiuo metu nėra ● Suinteresuotųjų šalių įtraukimas: suinteresuotos šalys tiesiogiai nedalyvavo nustatant tikslus, tačiau jų pateikta informacija apie svarbiausias tvarumo temas dvejopo reikšmingumo vertinimo metu buvo įvertinta. Tikslų vykdymas stebimas kasmet, o ataskaitos teikiamos vadovybei ir viešinamos tvarumo ataskaitose. Duomenų rinkimas ir analizė vykdoma nuolat, siekiant įvertinti rodiklių pokyčius ir užtikrinti tvarumo tikslų pasiekimą. Veiklos rezultatai ir jų tendencijos bus išsamiai analizuojami ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, siekiant nuolat tobulinti strategijas ir priemones. E3-4 – Vandens suvartojimas 14 lentelė. Vandens suvartojimas Visas vandens suvartojimas (m³) Apytakinio vandens ir pakartotinai naudojamo vandens kiekis (m³) Vandens suvartojimo intensyvumas: visas su nuosavomis operacijomis susijęs vandens suvartojimas (m3), tenkantis vienam milijonui EUR grynųjų pajamų Imamo vandens kiekis (m³) Išleidžiamo vandens kiekis (m³) 2024 Gamybos procesai 0 124 857 5 104 1 890 199 2 020 390 169 Pastaba: pateikiami tiesioginio matavimo duomenys. Pagal strateginį planą įmonė sunaudoto vandens intensyvumą matuoja santykiu su perdirbto pieno kiekiu kuris 2024 m. yra 3,90 m3/t. * Vandens suvartojimas suprantamas remiantis ETAS 2 priede pateikiama apibrėžtimi - Vandens kiekis, paimtas į įmonės (ar objekto) ribas ir per ataskaitinį laikotarpį neišleistas į vandens aplinką ar neperduotas trečiajai šaliai. ** Išleidžiamas vandens kiekis yra didesnis nei imamo vandens kiekis, kadangi vykstant džiovinimo procesui, kondensatas patenka į nuotekas Grupės sunaudoto vandens kiekis yra apskaičiuotas naudojant metrologiškai patikrintus matavimo prietaisus. Vandens suvartojimo duomenys renkami tiesioginiais matavimais, užtikrinant tikslumą ir patikimumą. Grupė neturi jokių vandens saugojimo veiklų (pvz., nenaudoja rezervuarų, nefiltruoja, nesandėliuoja vandens gamybos metu). Grupės gamybos procesai neapima vandens laikymo, o tik tiesioginį naudojimą ir išleidimą. E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ SBM-3, E4 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos temoje “Biologinė įvairovė” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė šios temos nebuvo įtraukusi į tvarumo ataskaitą (ataskaita buvo parengta remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis. Vertinant reikšmingumą, nustatytos rizikos rodo, kad ekosistemų būklės prastėjimas gali lemti didėjančias žaliavų kainas, trikdyti tiekimo grandines ir kelti reputacinius iššūkius. Siekdama mažinti neigiamą poveikį ir prisidėti prie teigiamo poveikio - aplinkos atkūrimo, Grupė aktyviai dalyvauja valstybinės miškų urėdijos organizuojamame miškų sodinime ir planuoja tęsti šią iniciatyvą ateityje. Be to, įmonė skatina atsakingą gamybą, investuoja į tvarius sprendimus ir remia biologinės įvairovės apsaugos projektus. Taip pat svarbu paminėti, kad Grupės poveikis biologinei įvairovei yra susitelkęs tiek tiesioginėse operacijose, tiek vertės grandinės pradžioje ir pabaigoje. Pagrindiniai poveikiai apima žemės naudojimą, gamybos procesus ir resursų išgavimą, kurie gali prisidėti prie miškų naikinimo, dirvožemio degradacijos bei natūralių buveinių nykimo. Grupė siekia bendradarbiauti su ūkininkais ir tiekėjais, kurie taiko aplinkosauginius standartus ir naudoja pažangiausias praktikas. Nors šie poveikiai nebuvo įvertinti kaip reikšmingi, Grupė juos nuolat stebi ir taiko atitinkamus valdymo sprendimus, kad užtikrintų aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir minimizuotų galimą neigiamą poveikį. Apibendrinant, biologinės įvairovės reikšmingas poveikis ir rizikos yra glaudžiai susiję su Grupės verslo modeliu, ypač per žaliavų tiekimo etapą. Tinkamai valdant šiuos aspektus, galima ne tik sumažinti riziką, bet ir stiprinti Grupės konkurencingumą. 170 Šiuo metu nėra nustatyta reikšmingų rizikų ar galimybių, kurios turėtų esminį finansinį poveikį įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams ar pinigų srautams. Taip pat neidentifikuotos reikšmingos rizikos ar galimybės, dėl kurių būtų didelė tikimybė, kad kitu metiniu ataskaitiniu laikotarpiu reikėtų reikšmingai koreguoti finansinėse ataskaitose nurodytas turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Nustatyta rizika yra susijusi su ilguoju laikotarpiu. Strateginio plano tikslus planuojama įgyvendinti naudojant nuosavas lėšas. Taip pat svarstoma galimybė pasinaudoti ES klimato kaitos ar kitų fondų finansavimu tvarumo strateginiams tikslams įgyvendinti. Atsparumas rizikoms buvo analizuojamas buvo vertinamas dvejopo reikšmingumo metu. Taip pat jis aprašomas toliau dalyje E4-1 – Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje. Reikšmingi neigiami poveikiai šioje temoje nustatyti nebuvo. Šiuo metu Grupė neturi duomenų apie reikšmingą poveikį, susijusį su žemės degradacija, dykumėjimu ar dirvožemio sandarinimu. Taip pat nėra nustatyta, kad veikla turėtų poveikį nykstančioms rūšims. E4-1 – Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje Grupė įvertino savo strategijos ir verslo modelio atsparumą biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiams. Pagrindinės identifikuotos rizikos apima fizinius, pertvarkos ir sisteminius veiksnius. Fizinės rizikos siejamos su ekosistemų nykimu ir klimato pokyčiais, kurie gali paveikti gamtinių išteklių prieinamumą bei kokybę. Ekstremalūs orų reiškiniai gali sutrikdyti gamybą ir tiekimą, todėl Grupė investuoja į alternatyvius tiekimo šaltinius ir atsakingą išteklių valdymą. Pertvarkos rizikos kyla dėl augančių reguliacinių reikalavimų ir besikeičiančių vartotojų lūkesčių. Siekdama išlaikyti konkurencingumą, Grupė prisitaiko prie naujų teisinių reikalavimų, kuria tvarius produktus ir investuoja į darbuotojų kompetencijas bei naujas technologijas. Sisteminės rizikos susijusios su globaliais ekosistemų pokyčiais ir tiekimo grandinės stabilumu. Grupė stiprina savo atsparumą per ilgalaikį strateginį planavimą, bendradarbiauja su organizacijomis ir valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti tvarią veiklą. Atsparumo analizė apima Grupės veiklą ir visą vertės grandinę. Pradinėje vertės grandinėje vertinamas tiekėjų poveikis ekosistemoms, o galutinėje grandinėje analizuojamas produktų gyvavimo ciklas ir atliekų tvarkymas. Atsparumo analizė paremta šiomis prielaidomis: ● Ekosistemų degradacija tęsis be aktyvių apsaugos priemonių. ● Klimato pokyčiai ir ekstremalūs orų reiškiniai darys tiesioginį poveikį gamybai ir tiekimui. ● Reguliaciniai ir rinkos reikalavimai griežtės, skatindami tvarumo standartus. ● Vertės grandinės dalyvių įsipareigojimai turės įtakos Grupės veiklos stabilumui. 171 Laikotarpiai, taikomi atsparumo analizei: ● Trumpalaikis (1–3 metai): Fokusas į esamų rizikų valdymą ir greitus sprendimus – gamybos optimizavimą, tiekėjų peržiūrą. ● Vidutinio laikotarpio (3–10 metų): Akcentuojami rinkos pokyčiai, reguliaciniai reikalavimai ir technologinės inovacijos. ● Ilgalaikis (10+ metų): Vertinamas globalių ekosistemų ir klimato pokyčių poveikis bei ilgalaikės tvarumo strategijos įgyvendinimas. Atsparumo analizės rezultatai Fizinių rizikų valdymas apima tiekimo šaltinių diversifikavimą ir priklausomybės nuo pažeidžiamų ekosistemų mažinimą. Pertvarkos rizikų atžvilgiu Grupė aktyviai investuoja į tvarius produktus ir verslo modelio transformaciją, siekdama atitikti griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus. Sisteminės rizikos valdomos per ilgalaikes ekosistemų apsaugos priemones ir bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis. Bendras vertinimas rodo, kad Grupės strategija yra atspari trumpalaikėms ir vidutinio laikotarpio rizikoms, tačiau ilgalaikiam stabilumui reikalingi papildomi veiksmai. Į atsparumo analizę suinteresuotosios šalys nebuvo įtrauktos. Analizė atlikta remiantis viešai prieinamais duomenimis. Šiuo metu Grupė neturi patvirtinto pertvarkos plano, skirto verslo modelio ir strategijos suderinimui su Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje išdėstyta vizija, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ar planetos išgalių ribų paisymu. E4-2 – Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Grupė neturi atskiros biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos politikos, tačiau šie aspektai yra integruoti į bendrą Tvarumo politiką (ši politika aprašoma pagal MDR-P punktus dalyje E1 Klimato kaita E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika). Ji apima įmonės veiklą, tiekimo grandinę ir atsakingą žaliavų pirkimą, siekiant užtikrinti tvarią praktiką visoje vertės grandinėje. Ši integruota politika leidžia užtikrinanti, kad biologinės įvairovės klausimai ir rizikos būtų valdomi per tiekimo grandinę ir atsakingą išteklių naudojimą. Tvarumo politikoje esame įsipareigoję, kad mūsų tiekimo grandinėse naudojami ingredientai atitinka ES teisinį reglamentavimą dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Europos Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš ES. Tokiu būdu prisidedame prie bioįvairovės išsaugojimo jautriuose regionuose. Pagrindinės Grupės veiklos sritys, susijusios su biologinės įvairovės priklausomybėmis: 172 ● Pieno gamyba tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio kokybės, vandens išteklių prieinamumo ir taikomų žemės ūkio praktikų. ● Tiekimo grandinė – pieno gamybos ūkiai veiklą vykdo intensyviai naudojamose žemės teritorijose, todėl bendradarbiavimas su tiekėjais gali kelti tiek rizikų, tiek atverti galimybių tvaresniam ūkininkavimui. Grupė įgyvendina žaliavų atsekamumo sistemą pagal Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų ( toliau – RVASVT) reikalavimus, užtikrinančią produktų ir sudedamųjų dalių kilmės skaidrumą. Atsekamumo sistema leidžia stebėti žaliavų kilmę ir užtikrinti jų atitikimą tvarumo standartams. Grupė vykdo gamybinę veiklą pramoninėje zonoje, todėl tiesioginis reikšmingas poveikis biologinei įvairovei šioje teritorijoje nėra nustatytas. Šiuo metu Grupė neturi biologinės įvairovės stebėsenos plano ar ataskaitų, tačiau stebi aplinkosauginius reikalavimus ir vertina galimus tvarumo sprendimus savo veikloje. Grupės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos politika taip pat žemės naudojimo ir žemės ūkio praktikų politika yra integruotos į bendrą Tvarumo politiką, apimančią veiklos principus tiekimo grandinėje. Nors atskiros, specifinės biologinės įvairovės politikos įmonė neturi, tvarumo strategijoje numatyti atsakingo išteklių naudojimo, tiekėjų įsipareigojimų aplinkosaugos srityje ir ekosistemų apsaugos aspektai. Grupė nevykdo veiklos, susijusios su vandenynų ir jūrų išteklių naudojimu (tad atitinkami politikos aspektai neaktualūs). Grupės miškų naikinimo mažinimo politika integruota į bendrą Tvarumo politiką. Tai įgyvendinama per tiekimo grandinę, užtikrinant atsakingą reguliuojamų žaliavų pirkimą ir atitiktį aplinkosaugos standartams. Grupė nėra susidūrusi su socialinėmis pasekmėmis, susijusiomis su biologinės įvairovės poveikiu, todėl neturi specifinių politikos priemonių šiam klausimui spręsti. Tačiau bendradarbiavimas su tiekėjais ir reguliari suinteresuotųjų šalių apklausa užtikrina, kad svarbios tvarumo temos būtų įtrauktos į sprendimų priėmimą. Grupė neturi operacijų veiklos vietų, esančių pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose. E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai Grupė savo tvarumo strategijoje siekia mažinti veiklos poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Nors Grupė tiesiogiai nevaldo tiekėjų ūkių, ji aktyviai remia tvarias praktikas ir skatina jų diegimą. Pavyzdžiui, Grupė organizuoja mokymus ūkininkams, atlieka pašarų kokybės tyrimus ir teikia konsultacijas, siekdama pagerinti ūkių produktyvumą ir užtikrinti jų tvarumą. Vykdomi mokymai ūkininkams apie tvarią žemdirbystę, pašarų kokybę ir gamtos išteklių tausojimą (minimizavimas). Grupė tiesiogiai nevaldo tiekėjų ūkių, tačiau skatina tvarias praktikas ir atsakingą ūkininkavimą (vengimas). Ataskaitiniais metais atsižvelgiant į kylančius reikalavimus ir rizikas parengta Tvarumo politika, kuri apima įsipareigojimą, kad naudojami ingredientai atitinka ES teisinį reglamentavimą dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Europos Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš ES. Taip pat tam tikrose produktų kategorijose, kurių gamyboje naudojami ingredientai savo sudėtyje turintys aliejaus, užtikriname, kad tokie ingredientai turi RSPO sertifikatą . Veiksmai, kurie vykdomi šiuo metu ir planuojami ateities perspektyvoje kurie apima biologinės įvairovės temą tiekimo grandinėje: 173 ● Rengti tiekėjų atitikties auditą pagal aplinkosaugos kriterijus. ● Bendradarbiauti su tiekėjais, siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą ir paramą jų tvarumo iniciatyvose. Grupė netaiko konkrečių poveikio biologinei įvairovei atsveriamųjų veiksmų, nes nenustatytas reikšmingas neigiamas poveikis. Veiksmų planas šioje srityje dar nesudarytas. Būtinybė įtraukti vietos bendruomenių žinias į biologinei įvairovei skirtus veiksmus kol kas nebuvo nustatyta Grupė planuoja įgyvendinti šiuos tikslus per kasmetines investicijas, remdamasi tvarumo politika ir strategija. Kol kas nėra atskiro ilgalaikio finansavimo plano, tačiau trumpalaikiai tikslai yra integruoti į metinius biudžetus. Finansinių išteklių informacija pateikiama Grupės finansinėse ataskaitose. Nenustatyta faktinio reikšmingo poveikio atvejų, dėl kurių reikėtų imtis papildomų kompensacinių veiksmų. Grupė stebi veiksmų plano įgyvendinimo pažangą ir teikia kiekybinę bei kokybinę informaciją tvarumo ataskaitose. E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Grupė nėra nustačiusi konkrečių išmatuojamų, rezultatais grindžiamų biologinės įvairovės tikslų. Dėl šios priežasties nėra apibrėžtas jų ryšys su politikos tikslais, nustatyti siektini rodikliai, uždavinių aprėptis vertės grandinėje ar pradinės reikšmės bei tarpiniai tikslai. Nors biologinės įvairovės tikslai nėra nustatyti, Grupė periodiškai stebi savo politikos ir veiksmų efektyvumą per bendrą tvarumo strategijos vertinimą, įskaitant poveikio aplinkai rodiklius. Tačiau konkrečios metodikos, rodiklių ir bazinių laikotarpių šiai stebėsenai šiuo metu nėra nustatyta. Grupė neįtraukė poveikio biologinei įvairovei atveriamų veiksmų į savo tikslus ir neklasifikavo jų pagal švelninimo priemonių hierarchiją . Grupė periodiškai teikia ataskaitas vadovybei ir skelbia viešą tvarumo ataskaitą, kurioje apžvelgiami veiksmų rezultatai bei pasiekti tikslai. Grupė nenustatė ekologinių slenksčių ir jų netaiko, todėl atsakomybė už jų laikymąsi nebuvo paskirstyta. E4-5 Poveikio rodikliai, susiję su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais Grupė neturi rodiklių, susijusių su reikšmingu teigiamu poveikiu biologinei įvairovei ir ekosistemoms E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA 174 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Žiedinė ekonomika” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nustatė reikšmingus poveikius, susijusius su atliekomis, pakuotėmis, žiedine ekonomika, remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis. Jie aprašomi Konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2023 m. Produkcijos pakuotės Maisto produktų pakuotė pirmiausia turi būti saugi ir užtikrinti produkto kokybę bei saugą visą jo galiojimo laiką. Pieno produktai yra labai jautrūs aplinkos poveikiui, todėl siekiant užtikrinti produktų saugumą ypač svarbu pakuotės funkcionalumas ir dizainas. Dėl nuolat augančio vartojimo visame pasaulyje atsirado aplinkosaugos problemų, mažėja išteklių ir kaupiasi atliekos. Pakuočių poveikis aplinkai yra susijęs su žaliavų išgavimu, gamyba ir atliekų tvarkymu. Šis neigiamas poveikis - gaminamos produkcijos pakuočių susidarymas - dėl gaminamo produkto specifikos yra neatsiejamas nuo esamo verslo modelio. Inovacijos pakuočių kūrime, orientuotos į minimalų aplinkos poveikį, galėtų turėti reikšmingą teigiamą poveikį. Susijusius rizikos galėtų atsirasti, jei būtų skiriamas nepakankamas dėmesys pakuočių klausimui ir tai neigiamai paveikti Grupės įmonių įvaizdį tarp tvarumo siekiančių vartotojų. Griežtėjantys reikalavimai, susiję su atliekomis ir pakuotėmis, gali sukelti papildomų sąnaudų bei reguliacinių iššūkių. Gamybinės atliekos Grupės įmonių tiesioginėje veikloje susidariusios gamybinės atliekos, jei netinkamai tvarkomos, galėtų sukelti neigiamą poveikį - taršą bei pavojingų medžiagų išsiskyrimą, kas neigiamai paveiktų aplinką ir ekosistemas. Visgi, 93% Grupės gamybinių atliekų yra panaudojamos: biomasės gamybai, kompostavimui, tręšimui arba elektros gamybai ir kitais patvirtintais tvarkymo būdais. Visos kitos susidariusios atliekos yra rūšiuojamos ir perduodamos atliekų tvarkytojams. Visos gamybinės atliekos yra tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Grupė per reikšmingumo vertinimą nustatė šioje srityje galimybę, įtraukus atliekas į pakartotinį naudojimą - sumažinti sąnaudas, padidinti efektyvumą ir stiprinti savo reputaciją. Ištekliai Grupės pagrindinio ištekliaus – žaliavinio pieno – prieinamumo mažėjimas ir supirkimo kainų augimas gali įvykti dėl: griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, kurie didina gamybos kaštus (pvz., investicijos į tvaresnes technologijas ar atliekų tvarkymą), gyvūnų ligų, mažinančių pieno gamybą, arba klimato pokyčių, neigiamai veikiančių pašarų augimą ir gyvūnų gerovę. Šie veiksniai gali sukelti pieno tiekimo grandinės sutrikimus ir, kaip rezultatas, padidinti pieno supirkimo kainas, kas gali turėti neigiamą poveikį Grupės pelningumui ir produktų kainoms - atsirastų rizika Grupei. Grupės strategija ir verslo modelis 175 Grupė reaguoja į reikšmingą poveikį ir rizikas, susijusias su atliekomis, susidarančiomis visoje vertės grandinėje. Kalbant apie gamybines atliekas, Grupė peržiūri savo procesus ir siekia verslo modelio, kuris orientuojasi į išteklių, gamybinių atliekų pakartotinį naudojimą, atliekų mažinimą. Šiuo tikslu analizuojami nauji sprendimai, tokie kaip perdirbtų medžiagų naudojimas, gamybinių procesų efektyvinimas. Grupės įmonės rinkdamosi pakuočių tiekėjus pirmenybę teikia naujausias technologijas taikantiems gamintojams, kurie savo veikloje vengia atliekų ir nenaudoja kenksmingų medžiagų. Grupė siekia racionaliai naudoti išteklius naudodama kuo mažiau pakuočių, ieško šiuolaikiškų pakuočių variantų savo produkcijai, kurios mažintų poveikį aplinkai, o taip pat pilnai užtikrintų produktų saugą ir kokybę. Vartotojams taip pat suteikiama edukacija apie tvarius produktus ir žiedinę ekonomiką, taip skatindama atsakingą vartojimą ir kurdama ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek visuomenei. Siekiant sumažinti žaliavinio pieno tiekimo riziką Grupė dirba tiesiogiai su pieno gamintojais juos konsultuoja gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir aplinkosaugos klausimais, atlieka ūkių vertinimą, dalinasi įžvalgomis ir rekomendacijomis. Taip pat skatina ir stiprina ūkius finansinėmis priemonėmis. Reikšmingi poveikiai šioje srityje tiesiogiai susiję su Grupės verslo modeliu ir strategija – tai gaminama produkcija bei su ja susijusios pakuotės ir atliekos, reikalingos gamybai ir tiekimui į rinką. Reikšmingos rizikos ir galimybės šioje temoje neturi reikšmingos įtakos Grupės esamai finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ar pinigų srautams. Taip pat nėra rizikų ar galimybių, kurios galėtų sukelti didelę riziką, kad per kitą ataskaitinį laikotarpį reikės reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Grupė yra pasirengusi valdyti žiedinės ekonomikos rizikas, diegdama tvarumo iniciatyvas ir stiprindama savo strateginį atsparumą. Įžvalgos rodo, kad investicijos į tvarumą vidutinio ir ilgo laikotarpio perspektyvoje gali užtikrinti finansinę naudą ir padidinti ilgalaikį konkurencingumą. Šiuo metu Grupė neturi atliktos kiekybinės ir kokybinės strategijos bei verslo modelio atsparumo analizės. Atsparumas rizikoms buvo analizuojamas tik tiek, kiek jis buvo vertinamas dvejopo reikšmingumo metu. Grupė aktyviai dirba siekdama geriau suprasti ir įvertinti šias rizikas bei galimybes, kad ateityje galėtų priimti pagrįstus sprendimus. E5-1 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Grupė įgyvendina bendrą Tvarumo politiką, kuri apima ir su atliekomis ir žiedine ekonomika susijusį poveikį, rizikas ir galimybes. Grupė neturi atskiros, tik žiedinei ekonomikai skirtos politikos. Ši politika yra integruota į platesnę tvarumo strategiją, kurioje nustatyti pagrindiniai tikslai. Politikoje Grupė įsipareigoja organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad prisidėtų prie žiedinės ekonomikos ir pakartotinio resursų naudojimo. Ši politika apima visą vertės grandinę: nuo žaliavos tiekimo iki gaminamų produktų tiekimo vartotojui, o taip pat visus produktus ir visą Grupės veiklą visose geografiniuose regionuose. Už politikos įgyvendinimą aukščiausiu lygiu atsakinga Grupės Vadovybė, kuri užtikrina jos stebėseną ir periodinį atnaujinimą pagal teisės aktų ir gerosios praktikos reikalavimus.. Grupė įgyvendina politiką vadovaudamasi ISO 14001.Rengiant ir atnaujinant politiką buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų interesus, tiek kiek atskleidžiama SBM-2 - Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės. Su politika galima susipažinti Grupės interneto svetainėje. Grupės politika sprendžia pirminių išteklių naudojimo mažinimą ir siekia didinti antrinių (perdirbtų) išteklių naudojimą. Grupė organizuoja atliekų tvarkymą, siekiant prisidėti prie žiedinės ekonomikos, skatinti išteklių pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Pavyzdžiui, tobulindami gamybos procesus pasiekėme, kad 100% išrūgų yra perdirbamos į kitus produktus. Tai leidžia iš pirminių išteklių pagaminti daugiau produktų, mažinti atliekų susidarymą. 176 Grupė savo tvarumo politikoje įsipareigojo mažinti savo veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad šiam tikslui prisidėtų visos vertės grandinės dalyvaujančios suinteresuotos šalys. Patvirtintos Tiekėjų gairės susijusio su rizikos valdymu - padeda Grupei orientuoti tiekėjus ir išsakyti Grupės lūkesčius atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos srityje. Pasitelkdami bendradarbiavimą su tiekėjais Grupė prašys pateikti duomenis šiuo klausimu. E5-2 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai Ataskaitiniais metais Grupė tęsė veiksmų įgyvendinimą siekiant valdyti reikšmingus tvarumo klausimus, susijusius su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika: ● Grupė didino perdirbimui tinkamų pieno produktų pakuočių dalį iki 88,9%, siekdama palengvinti jų perdirbimą (lydyto sūrio produktų pakuotės yra pilnai perdirbamos, birios varškės pakuotė keičiama į labiau tinkamą perdirbimui). ● Dėl pakeisto atliekų tvarkymo proceso ir perdirbimo iniciatyvų sumažinome komunalinių atliekų kiekį 1,5%.Tokiu būdu mažiname į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Pagrindinės Grupės veikloje naudojamos pakuotės rūšys yra plastikinė, medinė, kartotinė, metalinė ir kombinuota. Grupės įmonių vienas iš prioritetų – ieškoti naujų galimybių ir kuo daugiau naudoti perdirbamos pakuotės. Tačiau susiduriam su kitu iššūkiu – ypatingai aukštais reikalavimais pirminei pakuotei, turinčiai sąlytį su maistu. Siekdami naudoti tik būtinus pakuotės kiekius ir geriausius sprendimus produkcijos kokybei ir saugai užtikrinti, ir toliau naudojame jau pasitvirtinusias praktikas, tokias kaip sumažinto svorio (dėl dizaino sprendimų) kartoninė pakuotė, produkciją pakuojame naudojant suplonintą apvyniojimo plėvelę ir nenaudodami kartoninių dėžių, naudojami apyvartiniai mediniai ir plastikiniai padėklai, sumažinto svorio trijų sluoksnių pakuotė biriems produktams, vienos didelės pakuotės naudojimas vienai paletei. Džiaugiamės, kad naujas produktas „Lydytas tepamas sūrelis“ yra pakuojamas į 100% perdirbamą pakuotę. Pakuotės gamybai naudojamas polipropilenas. Tinkamai surinktas ir sugrąžintas, jis gali būti perdirbtas neribotą kiekį kartų. 93% mūsų gamybinių atliekų yra panaudojamos: biomasės gamybai, kompostavimui, tręšimui arba elektros gamybai, pašarams ir kitais patvirtintais tvarkymo būdais. Visos kitos susidariusios atliekos yra rūšiuojamos ir perduodamos atliekų tvarkytojams. Visos mūsų gamybinės atliekos yra tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Sudarytos sutartys su atliekų tvarkytojais, vedama atliekų apskaita, organizacijos padaliniuose yra nustatyta tvarka atliekų tvarkymui, paskirti atsakingi asmenys. Svarbiausias mūsų tikslas šioje srityje yra vengti atliekų susidarymo ir kuo efektyviau panaudoti turimas žaliavas. Grupė įgyvendina įvairius veiksmus, siekdama sumažinti atliekų susidarymą tiek tiekimo grandinės pradžioje, tiek galutinėje vertės grandinėje: 177 ● Tvarių žaliavų pasirinkimas: naudojamos perdirbamos arba biologiškai skaidžios medžiagos, optimizuojamas žaliavų tiekimas, kad būtų mažiau pakuočių pertekliaus (mediniai padėklai, kartonas, perdirbamas plastikas). ● Gamybos procesų efektyvumas: investuojama į naujas technologijas ir automatizavimą, mažinant atliekų susidarymą (automatizuota varškės gamybos linija). ● Atliekų hierarchija: taikoma atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir alternatyvaus naudojimo sistema, integruota į gamybos procesus. ● Logistikos procesų peržiūra: peržiūrimi procesai, siekiant sumažinti transportavimo pakuočių naudojimą (produktų transportavimui naudojamos daugkartinės plastikinės dėžės ir padėklai). ● Bendradarbiavimas su perdirbimo įmonėmis: stiprinami ryšiai su atliekų tvarkymo partneriais, siekiant maksimaliai išnaudoti atliekų perdirbimo galimybes (tikslas daugiau atliekų nukreipti perdirbimui). Pakeitus atliekų rūšiavimą AB “Rokiškio sūris” įmonėje komunalinių atliekų srautą sumažinome 2,5 karto. Kiekybinė informacija apie šių veiksmų rezultatus pateikiama skyriuje E5-5 – Išteklių išvediniai. Pagrindiniai veiksmai, kurie planuojami 2025-2027 m.: ● Įsivertinti pakuočių dizainą, siekiant optimizuoti perdirbamumą ir sumažinti pakuočių kiekį. ● Parengti strategiją mažinti pirminio plastiko naudojimą, skatinant perdirbtų ir tvarių medžiagų naudojimą pakuotėse. ● Bendradarbiauti su partneriais kuriant lengvesnes ir tvaresnes pakuočių medžiagas bei dizainą. ● Rengti vartotojų edukaciją apie teisingą pakuočių rūšiavimą. ● Įvertinti atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes, siekiant sumažinti atliekų patekimą į sąvartynus. Šie veiksmai susiję su Grupės keliamais tikslais, numatytais Grupės Tvarumo strategijoje, kurie plačiau aprašyti E5-3 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai. Pagrindiniai veiksmai apima visą vertės grandinę nuo žaliavų tiekimo iki produktų naudojimo ir atliekų valdymo: ● Žaliavų tiekimas: pirmenybė teikiama perdirbtoms ir tvaresnėms žaliavoms, bendradarbiaujama su tiekėjais, kurie laikosi žiedinės ekonomikos principų. ● Gamybos procesai: diegiamos mažataršės gamybos technologijos ir metodai, mažinantys atliekų susidarymą. ● Atliekų valdymas: skatinamas pakartotinis atliekų naudojimas (Sutarus su atliekų tvarkytoju AB “Rokiškio sūris” gamybinės atliekos teikiamos energijos gamybai, taip mažinant į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Šį veiksmą planuojama atlikti ir filiale “Rokiškio pieno gamyba”, Utenoje), efektyvesnis perdirbimas ir atliekų surinkimo sistemų tobulinimas. ● Produktų dizainas: Pakuočių projektavimas, kad būtų lengviau perdirbti, užtikrinant saugumą ir kokybę. ● Vartotojų įtraukimas: Grupė skatina vartotojus atsakingai vartoti ir rūšiuoti atliekas, užtikrinant didesnį perdirbimo lygį (Grupė yra užsibrėžusi kiekvieną kartą atnaujinant produkto pakuotę, įtraukti informaciją, atitinkamą ženklinimą apie tos pakuotės rūšiavimo reikalavimus ir tinkamumą. Taip pat ieško galimybių pereiti prie tvaresnių pakuočių, kiek tai leidžia produkto saugos reikalavimai, pvz. šiais metais baigiama įdiegti nauja, labiau tinkama perdirbimui, birios varškės pakuotė, ir ji pažymima atitinkamu ženklinimu). Geografinė veiksmų aprėptis apima Grupės veiklos šalis – Lietuvą ir Latviją, kuriose veikia tiekimo ir gamybos padaliniai, bei rinkas, kuriose parduodami produktai. Pagal turimą informaciją nėra nustatyta nukentėjusiųjų nuo reikšmingo poveikio atvejų, todėl nebuvo taikomos kompensavimo priemonės. 178 Trumpalaikį strateginį planą Grupė įgyvendina naudodama savo lėšas, taip pat pasinaudodama ES klimato kaitos programos finansavimu ir subsidijomis. Grupė nenumato, kad strategijoje numatytam veiksmų planui įgyvendinti reikia didelių veiklos sąnaudų ir (arba) kapitalo sąnaudų. Grupė žiedinės ekonomikos principų integravimą ir veiklos efektyvumo didinimą planuoja vykdyti per planavimo, racionalizavimo ir automatizavimo sprendimus. ● Dabartinis finansavimas: veiksmai įgyvendinami iš einamųjų metų biudžeto lėšų, kapitalo investicijos šiuo metu nėra numatytos. ● Būsimos investicijos: šiuo metu finansavimo planas ateičiai nėra parengtas, tačiau Grupė stebi rinkos ir reguliacinius pokyčius, kurie gali turėti įtakos būsimiems sprendimams. Konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje šios išlaidos priskiriamos veiklos sąnaudoms. E5-3 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Grupė nustatė išmatuojamus, rezultatais grindžiamus tikslus šioje temoje, kuriuos Grupė planuoja pasiekti iki 2027 m. Tikslai taip pat įvardinti ETAS 2 temoje teikiant atskleidimus SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė: ● Perdirbti arba pakartotinai panaudoti 95 % susidariusių atliekų (baziniais metais - 2020 m. rezultatas 89%), numatytos tarpinės uždavinio reikšmės - 93% (2025 m.), 94% (2026 m. ● Užtikrinti, kad 85% produkcijos pakuočių būtų tinkamos perdirbimui (baziniais metais - 2020 m. rezultatas - 78.5%), numatytos tarpinės uždavinio reikšmės 84% (2025 m.), 84.5% (2026 m.). ● Padidinti antrinio vandens naudojimą iki 10%, taip mažinant požeminio vandens naudojimą Šie tikslai yra savanoriški ir pagrįsti dvejopo reikšmingumo vertinimu. Tikslai tiesiogiai siejasi su Grupės Tvarumo politikoje numatytu įsipareigojimu organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad prisidėtų prie žiedinės ekonomikos ir pakartotinio resursų naudojimo. Uždaviniams nustatyti buvo remiamasi dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatais, esama padėtimi Grupėje, praktika sektoriuje. Suinteresuotos šalys (atstovai) tiesiogiai nedalyvavo nustatant tikslus. Grupės uždaviniai nėra susiję su pirminių žaliavų kiekio mažinimu. Grupė siekia optimizuoti gamybos procesus, mažindama atliekų kiekį ir energijos bei vandens sunaudojimą, tačiau pirminių žaliavų kiekio mažinimas nėra prioritetas, nes tai galėtų neigiamai paveikti gaminio kokybę ir atitikimą nustatytiems standartams. Taip pat esami uždaviniai nėra susiję su apsirūpinimu atsinaujinančiaisiais ištekliais (išskyrus energiją, aprašytą E1 Klimato kaita dalyje) ir jų pakopiniu naudojimu. Politikos ir tikslų įgyvendinimo stebėsena vykdoma kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, o rezultatai pateikiami vadovybei ir viešai skelbiami tvarumo ataskaitoje. Duomenų rinkimas ir analizė vykdoma sistemingai – apskaičiuoti rodikliai lyginami su planuotais rezultatais, siekiant užtikrinti strateginių tikslų pasiekimą. Grupė siekia didinti produktų pakuočių perdirbamumą ir organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad prisidėtų prie žiedinės ekonomikos ir pakartotinio resursų naudojimo. Grupės keliami tikslai yra susiję su atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo (pirmasis tikslas) ir atliekų prevencijos (antrais tikslas) lygmenimis atliekų hierarchijoje. 179 E5-4 – Išteklių įvediniai Grupės pagrindinis išteklis, naudojamas gamyboje – žaliavinis pienas, gaunamas iš pieno ūkių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Grupė laiko, kad toliau šiame skyriuje nurodyti atskleidimo reikalavimai nėra susiję su identifikuota rizika, susijusia su ištekliais, tad nėra atskleidžiami. E5-5 – Išteklių išvediniai Pagrindiniai žiedinės ekonomikos principus atitinkantys išvediniai: ● Šaldytas lydomasis sūris – gaminamas iš išrūgų dekanterio būdu atskiriant smulkias sūrio daleles, kurios vėliau naudojamos lydyto sūrio gamyboje. ● Laktozės sirupas, pasukos, separavimo nuosėdos – tiekiami biokuro ir biomasės gamybai per biologinį ciklą, prisidedant prie atsinaujinančios energijos gamybos. ● Nuotekų valymo dumblas – naudojamas kaip trąša žemės ūkyje, prisidedant prie tvaraus dirvožemio valdymo. ● Antrinis vanduo – iš išrūgų gautas ir išvalytas vanduo, naudojamas sanitarijos tikslais, mažinant požeminio vandens suvartojimą. 2024 metais sunaudota 4 074,3 t pakuočių. 88,9% produkcijos pakuočių buvo tinkamos perdirbimui. 15 lentelė. Veikloje susidariusios atliekos Susidariusios atliekos, t 2024 Bendras kiekis 10 869 Pavojingos 22 Nepavojingos 10 847 Atliekos nukreiptos į perdirbimą Bendras kiekis 10 118 Pavojingos Nepavojingos 10 118 Kitos atkūrimo operacijos Bendras kiekis - Pavojingos - Nepavojingos - Atliekos nukreiptos į šalinimą naudojimui (deginimą su energijos gavimu) Bendras kiekis - Pavojingos - Nepavojingos - Atliekos nukreiptos į šalinimą (sąvartynas) Bendras kiekis 751 Pavojingos 22 Nepavojingos 729 180 Pastabos: Grupės įmonių veikloje nesusidaro radioaktyviųjų atliekų. Taip pat nėra atliekų srautų, priskirtų paruošimui pakartotiniam naudojimui. Grupė neturi pakankamai informacijos dėl dalies atliekų perdirbimo, todėl laiko kad jos yra šalinamos. 16 lentelė. Neperdirbtos atliekos 181 Bendras kiekis, t Dalis, % 2024 751 6,9 Pastabos: Neperdirbtos atliekos – atliekų, nukreiptų į šalinimą, suma ir dalis visose atliekose. Atliekų valdymas ir sudėtis Grupės veikloje susidarančios atliekos apima: ● Pieno perdirbimo atliekas, netinkamas naudoti ar perdirbti. ● Nuotekų valymo dumblą, kuris naudojamas kaip trąša. ● Pakuočių atliekas, įskaitant popierių, plastiką, metalą, medį ir kombinuotą pakuotę. Atliekose dominuojančios medžiagos: biomasė, metalas, plastikas. Duomenų apskaičiavimo metodikos Atliekų apskaita vedama vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje, laikantis Aplinkos ministro patvirtintų taisyklių. Duomenys gaunami tiesiogiai matuojant, naudojant oficialius atliekų kiekio nustatymo metodus. ATITIKTIES ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTUI APŽVALGA ES Taksonomijos reglamentas yra teisės aktas, nustatantis vieningą tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą bei bendrus terminus, skirtus apibrėžti veiklas, prisidedančias prie ekologinio tvarumo tikslų įgyvendinimo. ES Taksonomijos reglamente (ES) 2020/852 ir susijusiuose deleguotuosiuose aktuose (toliau – Taksonomija) nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu. Ši sistema padeda objektyviai įvertinti investicijų tvarumo laipsnį ir skatina darnų ekonomikos vystymąsi. Taksonomija apibrėžia šiuos aplinkosaugos tikslus: 182 ● KKŠ – klimato kaitos švelninimas. ● PKK – prisitaikymas prie klimato kaitos. ● VND – tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga. ● ŽE – perėjimas prie žiedinės ekonomikos. ● TPK – taršos prevencija ir kontrolė. ● BIO – biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. AB „Rokiškio sūris“, kaip nefinansinė įmonė, yra įpareigota atskleisti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) – pajamų (Turnover), kapitalo (CapEx) bei veiklos išlaidų (OpEx) procentinę dalį, kurią sudaro taksonominė ir (ar) kriterijus atitinkanti veikla. Pagrindinės sąvokos Taksonominė ekonominė veikla (taxonomy-eligible) – tai veikla, aprašyta Taksonomijos reglamento deleguotuosiuose aktuose, nepriklausomai nuo to, ar ji atitinka nustatytus techninės analizės kriterijus pagal ES Taksonomijos tikslus. Svarbu pažymėti, kad ekonominės veiklos priskyrimas taksonominei veiklai savaime nereiškia, jog ji pasižymi aplinkosauginiu veiksmingumu ar tvarumu. Taksonominės veiklos skirstomos į kelias kategorijas: ● Perėjimo ekonominė veikla (transitional activity) – tai veikla, kuri šiuo metu neturi mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, tačiau vykdoma taip, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos atitiktų geriausius sektoriaus ar pramonės standartus. Tokia veikla privalo atitikti dvi sąlygas: a) netrukdyti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų plėtrai ir diegimui; b) nesukelti ilgalaikio priklausomumo nuo taršios veiklos, atsižvelgiant į ekonominio turto naudojimo laikotarpį. ● Sąlygas sudaranti ekonominė veikla (enabling activity) – veikla, kuri tiesiogiai sudaro galimybes reikšmingai prisidėti prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. ● Kriterijus atitinkanti ekonominė veikla (taxonomy-aligned) – veikla, kuri: a) svariai prisideda prie vieno ar daugiau ES Taksonomijos deleguotuosiuose aktuose nustatytų aplinkosaugos tikslų, b) nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkosaugos tikslams (DNSH), c) vykdoma laikantis būtiniausių apsaugos priemonių, d) atitinka nustatytus techninės analizės kriterijus. ● Netaksonominė ekonominė veikla (taxonomy-non-eligible) – veikla, kuri nėra įtraukta ar aprašyta Europos Komisijos deleguotuosiuose aktuose dėl ES taksonomijos. Taksonominių veiklų nustatymas ir atitikties vertinimas AB „Rokiškio sūris“ įvertino vykdomas veiklas Grupės mastu, vadovaujantis ES Taksonomijos reglamente pateikiamais taksonominių veiklų aprašymais. Grupė vykdo taksonominę veiklą ir (arba) investuoja į taksonomines priemones, galinčias prisidėti prie klimato kaitos švelninimo (KKŠ), perėjimo prie žiedinės ekonomikos (ŽE), tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo bei apsaugos (VND). Veiklų, galinčių prisidėti prie kitų Taksonomijos aplinkosaugos tikslų, Grupė nevykdo. 2024 m. nebuvo atlikta prisitaikymo prie fizinių klimato kaitos rizikų investicijų, todėl Grupei nėra taikomų prisitaikymo prie klimato kaitos (PKK) veiklų. 2024 m. buvo atliktas išsamus klimato rizikų vertinimas siekiant nustatyti, ar Grupės veikla nedaro reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos. Vertinimo metu nustatytos reikšmingos fizinės rizikos ir įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką, todėl veikla vertinama kaip atitinkanti DNSH kriterijų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos. Išsamus klimato rizikų vertinimo ir valdymo aprašymas pasiekiamas skyriuje Klimato rizikų vertinimas ir valdymas. 183 Nustačius taksonomines veiklas, buvo išsamiai išanalizuoti jų techninės analizės kriterijai ir įvertinta, ar Grupės mastu vykdomi procesai juos atitinka. Taip pat buvo tikrinama atitiktis būtiniausioms apsaugos priemonėms – vertinti ne tik techniniai kriterijai, bet ir tai, ar veikla neprieštarauja JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams bei EBPO rekomendacijoms daugiašalėms įmonėms. Vertinimo rezultatai patvirtino, kad Grupė atitinka būtiniausių apsaugos priemonių reikalavimus. Atitikties vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Europos Komisijos Tvaraus finansavimo platformos (angl. Platform on Sustainable Finance) ataskaita „Final Report on Minimum Safeguards” (2022 m.). Jei, įvertinus visus aspektus, buvo nustatyta, kad taksonominė veikla neatitinka bent vieno svaraus prisidėjimo prie aplinkosaugos tikslų ar DNSH kriterijaus, ji buvo priskirta taksonominei, tačiau kriterijų neatitinkančiai veiklai. Taksonominių veiklų ir rodiklių apskaičiavimo pokyčiai 2024 m. Grupė peržiūrėjo savo taksonominių veiklų sąrašą, siekiant užtikrinti, kad veiklos tiksliai atitiktų Taksonomijos apibrėžimus ir būtų susijusios su pajamomis arba išlaidomis pagal Taksonomijos PVRR apibrėžimus. Lyginant su 2023 metais, po peržiūros kai kurių taksonominių veiklų neliko (KKŠ 5.2., KKŠ 8.1., TPK 2.1., ŽE 1.2. ir visų PKK veiklų). Nustatyta, kad Grupei nėra taikomų PKK veiklų (nėra finansinių rodiklių, kuriuos būtų galima priskirti), todėl šioje ataskaitoje nėra išskiriama svariai prie šio tikslo prisidedančių veiklų. Atitinkamai pagal taksonominių veiklų apibrėžimus buvo peržiūrėtos ir transporto priemonės, priskiriamos prie KKŠ 6.5 ir KKŠ 6.6, atsižvelgiant į reikalaujamus atitikti standartus (lengvųjų transporto priemonių atveju – EURO 5, EURO 6, krovininių – EURO 6e). Apskaičiuoti rodikliai pasiekiami 1B, 2B ir 3B lentelėse. Retrospektyvus 2023 m. PVRR perskaičiavimas nebuvo atliktas. Taksonomijos kriterijus atitinkanti veikla (taxonomy-aligned) Taksonomijos kodas Veiklos pavadinimas Veiklos vertinimas dėl atitikties svaraus prisidėjimo kriterijams Veikla patikrinta dėl visų jai taikomų DNSH kriterijų KKŠ 7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas 2024 m. Grupė investavo į efektyvaus energijos vartojimo priemones, svariai prisidedančias prie klimato kaitos švelninimo. Patikrinta – atitinka. KKŠ 7.5 Pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės prietaisų ir įrenginių įrengimas, techninė priežiūra ir remontas 2024 m. Grupė taip pat investavo į pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės prietaisus ir įrenginius, svariai prisidedančias prie klimato kaitos švelninimo. Patikrinta – atitinka. KKŠ 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją Grupė savo reikmėms yra įsirengusi saulės jėgaines – vykdant veiklą gaminama elektra naudojant fotovoltinės saulės energijos technologiją, todėl veikla svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Patikrinta – atitinka. KKŠ 4.25 Šilumos arba vėsumos gamyba naudojant atliekinę šilumą Šiai veiklai priskiriami Grupės naudojami didesnės galios šilumos siurbliai, įrengti atskiruose konteinerinio tipo pastatuose. Vykdant veiklą gaminama šiluma ir (arba) vėsa naudojant atliekinę šilumą – ši veikla svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Patikrinta – atitinka. KKŠ 5.5 Susidarymo vietoje atskirtų nepavojingų atliekų rinkimas ir vežimas Veikla atitinka kriterijus: visos atskirai surinktos ir gabenamos nepavojingos atliekos, atskirtos jų susidarymo vietoje, siunčiamos ruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui. Patikrinta – atitinka. ŽE 2.3 Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas Veikla atitinka nustatytus kriterijus, nes atliekos rūšiuojamos pagal Atliekų taisykles, atskiriamos jų susidarymo vietoje ir perduodamos naudoti arba perdirbti pagal sudarytas sutartis. Patikrinta – atitinka. KKŠ 5.1 Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas Veikla atitinka taksonomijos svaraus prisidėjimo kriterijus, nes vidutinis energijos suvartojimas vandens gavybai ir valymui sudaro 0,355 kWh/m³, neviršijant nustatytos 0,5 kWh/m³ ribos. Nuotėkio lygio kriterijus netaikomas, nes tiekimo apimtis yra mažesnė nei 10 000 m³/d. Patikrinta – atitinka. VND 2.1 Vandentieka Veikla atitinka 1. punkte nustatytus kriterijus: a) Vandens tiekimo sistema atitinka Direktyvos (ES) 2020/2184 reikalavimus, vandens tyrimai atliekami pagal planą ir atsiskaitoma VMVT. Komisijos sprendimas (ES) 2022/679 nėra perkeltas į Lietuvos HN24, todėl jo laikymasis nėra privalomas. b) Sistemos nuotėkio nėra. c) Vanduo naudojamas tik įmonės poreikiams, o ne vartotojams. Vandens apskaita vykdoma ir atliekama su patikra. Veikla atitinka 4. punkte nustatytus kriterijus, nes vandens ištekliai aprobuoti pagal Direktyvą 2000/60/EB, jiems nekenkiama, yra LGT leidimas, o gręžiniai registruoti. Kituose punktuose nurodyti kriterijai Grupei netaikomi. Patikrinta – atitinka. KKŠ 5.3 Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų statyba, išplėtimas ir eksploatavimas Veikla atitinka nustatytus kriterijus, nes bendras energijos suvartojimas sudaro 13 kWh/EGS, neviršijant 25 kWh/EGS ribos 10 000–100 000 EGS galingumo valymo įrenginiams. ŠESD emisijų vertinimas netaikomas, nes įmonė neeksploatuoja intensyviai ŠESD išskiriančio (anaerobinio) įrenginio. Patikrinta – atitinka. KKŠ 5.4 Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų atnaujinimas Veikla atitinka nustatytus kriterijus, nes: 1. Nuotekų surinkimo sistemos atnaujinimas padidino energijos vartojimo efektyvumą, o galutinėje nuotekų aglomeracijos grandyje energijos suvartojimas sumažėjo (žr. 2 punktą). 2. Atnaujinus nuotekų valymo įrenginį, energijos suvartojimas sumažėjo daugiau nei 20 %. 3. EGS sumažėjimo duomenų šiuo metu nėra, tačiau, remiantis turimais vertinimais, 1 EGS sunaudojama energija taip pat sumažėjo daugiau nei 20 %. 4. Išvalytų nuotekų kiekis lyginamuoju laikotarpiu nepakito, o vertinimo rezultatai patvirtinti NVĮ ataskaitose. Patikrinta – atitinka. 184 Kita taksonominė veikla (kriterijų neatitinkanti) 185 Šiuo metu kitos Grupės įmonių nustatytos taksonominės veiklos priskiriamos prie kriterijų neatitinkančių veiklų, nes jos dar neatitinka vieno ar daugiau techninės analizės kriterijų arba pilnam įvertinimui trūksta reikiamos informacijos ar įrodymų. Išsami informacija bei su šiomis veiklomis susiję rodikliai pateikiami toliau, Taksonomijos lentelių šablonuose. Taksonomijos rodiklių apskaičiavimas Toliau pateikiama informacija apie apskaičiuotus Taksonomijos rodiklius. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo apskaičiuojant taksonomijos rodiklius, Grupė su keliomis veiklomis susijusias sumas į atitinkamo PVRR skaitiklį įtraukia tik vieną kartą. Grupės vidaus sandoriai įtraukti nebuvo. Grupė neturi kapitalo išlaidų plano, skirto išplėsti kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą arba sudaryti sąlygas taksonominei ekonominei veiklai tapti kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Pajamos (Turnover) Įvertinus tai, kad Grupės pagrindinė veikla vis dar nebuvo apibrėžta prie taksonominių veiklų, tik labai nežymi pajamų dalis yra taksonominė. Dalis Grupės 2024 m. gautų pajamų atitinka šias taksonomijoje apibrėžtas veiklas: ● Pajamos, gautos už pagamintos elektros pardavimą – KKŠ 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją. ● Pajamos, gautos už krovinių transportavimą – KKŠ 6.6 Krovininio kelių transporto paslaugos. Taksonominės veiklos pajamų dalis apskaičiuota pajamas iš produktų ir paslaugų, susijusių su taksonomine veikla, padalijus iš visų Grupės pajamų (žr. 1A, 1B lentelę). Finansinių ataskaitų eilutė, geriausiai atitinkanti pajamų rodiklį pagal Taksonomiją yra Pelno-nuostolio ataskaitos eilutė Pardavimai. Taksonomijos 1A lentelė. Pajamos pagal Taksonomijos tikslus Pajamų procentinė dalis / Bendros pajamos Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą) Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą) KKŠ 0,003 % 0,2 % PKK 0 % 0 % VND 0 % 0 % ŽE 0 % 0 % TPK 0 % 0 % BIO 0 % 0 % 186 Kapitalo išlaidos (CapEx) Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178, į taksonominių veiklų kapitalo išlaidų rodiklio skaičiavimą įtraukiamos materialiojo ir nematerialiojo turto papildymo sumos prieš nusidėvėjimą, amortizaciją ir bet kokį pakartotinį vertinimą, neįskaitant tikrosios vertės pokyčių. Su kapitalo išlaidomis susijęs veiklos rodiklis buvo apskaičiuotas vadovaujantis anksčiau minėto Deleguotojo reglamento I priedo 1.1.2 punkto nuostatomis. Dalis Grupės kapitalo išlaidų per 2024 m. atitinka šias taksonomijoje apibrėžtas veiklas: ● Naujo pastato statyba (padidėjimas per finansinius metus) – KKŠ 7.1 ir ŽE 3.1 Naujų pastatų statyba. ● Efektyviau energiją vartojančios įrangos įsigijimai – KKŠ 7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas. ● Lengvųjų transporto priemonių įsigijimai – KKŠ 6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. ● Krovininių transporto priemonių įsigijimai – KKŠ 6.6 Krovininio kelių transporto paslaugos. ● Vandens paruošimo stoties rekonstrukcija (plėtra) – KKŠ 5.1 Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas; VND 2.1 Vandentieka. ● Kanalizacijos ir nuotekų sistemų rekonstrukcija – KKŠ 5.4 Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų atnaujinimas. Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos apskaičiuotos investicijas, susijusias su taksonomijoje apibrėžta veikla, padalijus iš visų kapitalo išlaidų pagal Taksonomiją (žr. 2A, 2B lenteles). CapEx pagal Taksonomiją nurodo tik tuos įsigijimus, kurių reikalaujama pagal ES Taksonomijos reglamentą. Finansinių ataskaitų eilutė, geriausiai atitinkanti CapEx rodiklį pagal Taksonomiją yra Balanso eilutė Ilgalaikis materialus turtas. Taksonomijos 2A lentelė. Kapitalo išlaidos pagal Taksonomijos tikslus Kapitalo išlaidų procentinė dalis / Bendros kapitalo išlaidos Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą) Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą) KKŠ 9 % 19 % PKK 0 % 0 % VND 0,2 % 0,2 % ŽE 0 % 0,7 % TPK 0 % 0 % BIO 0 % 0 % 187 Veiklos išlaidos (OpEx) Dalis Grupės veiklos sąnaudų pagal Taksonomiją per 2024 m. atitinka šias taksonomijoje apibrėžtas veiklas: ● Efektyviau energiją vartojančios įrangos techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 7.3 Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas. ● Saulės jėgainių techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją. ● Nuosavų pastatų remontas – KKŠ 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė. ● Lengvųjų transporto priemonių techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. ● Krovininių transporto priemonių techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 6.6 Krovininio kelių transporto paslaugos. ● Šilumos siurblių techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 4.25 Šilumos arba vėsumos gamyba naudojant atliekinę šilumą. ● Specialios transporto priemonės (asenizacinės mašinos) techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 5.5 Susidarymo vietoje atskirtų nepavojingų atliekų rinkimas ir vežimas; ŽE 2.3 Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas. ● Vandens sistemų techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 5.1 Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas; VND 2.1 Vandentieka. ● Kanalizacijos ir nuotekų sistemų techninė priežiūra ir (ar) remontas – KKŠ 5.3 Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų statyba, išplėtimas ir eksploatavimas. Taksonomijoje pateiktas veiklos sąnaudų (OpEx) apibrėžimas skiriasi nuo įprastai finansų apskaitoje taikomo apibrėžimo ir apima kur kas mažesnę dalį sąnaudų. Taikant Taksonomijos apibrėžimą, į OpEx vardiklį įtrauktos tik turto techninės priežiūros ir (ar) remonto išlaidos. Veiklos išlaidų rodiklis apskaičiuotas veiklos išlaidas, susijusias su Taksonomijoje apibrėžta veikla, padalijus iš visų veiklos išlaidų pagal Taksonomiją (žr. 3A, 3B lenteles). 188 Taksonomijos 3A lentelė. Veiklos išlaidos pagal Taksonomijos tikslus Veiklos išlaidų procentinė dalis / Bendros veiklos išlaidos Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą) Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą) KKŠ 10 % 38 % PKK 0 % 0 % VND 0,1 % 0,1 % ŽE 0,4 % 0,4 % TPK 0 % 0 % BIO 0 % 0 % Taksonomijos 1B lentelė. 2024 metų pajamos pagal taksonomiją 2024 finansiniai metai 2024 Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla Kodas Apyvarta Apyvartos procentinė dalis 2024 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologine įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologine įvairovė Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) apyvartos procentinė dalis, 2023 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Tekstas Tūkst. Eur % T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T/N T/N T/N T/N T/N T/N T/N % S P A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją KKŠ 4.1 13 0,003% T NTA NTA NTA NTA NTA - T - - T T T 0,004% - - Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1) 13 0,003% T NTA NTA NTA NTA NTA - T - - T T T 0,004% Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 0 0% - - - - - - - - - - - - - 0% S Iš jos: perėjimo veikla 0 0% - - T - - T T T 0% P A.2. Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA Krovininio kelių transporto paslaugos KKŠ 6.6 704 0,2 % TA NTA NTA NTA NTA NTA 0,2% Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2) 704 0,2 % 0,2 % - - - - - 0,2% Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2) 716 0,2 % 0,2 % - - - - - 0,2% B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos apyvarta 369 633 99,8% IŠ VISO: A + B 370 348 100% 189 190 Trumpinių paaiškinimas: T – Taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). N – Ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). NTA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla. TA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla Pastaba: Dėl 2024 m. rodiklių apskaičiavimo metodikos pakeitimų retrospektyvus 2023 m. rodiklių perskaičiavimas nebuvo atliktas. Todėl, lyginant šių laikotarpių rodiklius tarpusavyje, būtina atsižvelgti į metodikos skirtumus. Taksonomijos 2B lentelė. 2024 metų kapitalo išlaidos (CapEx) pagal taksonomiją 2024 finansiniai metai 2024 Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla Kodas Kapitalo išlaidos Kapitalo išlaidų procentinė dalis 2024 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologine įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologine įvairovė Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2023 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Tekstas Tūkst. Eur % T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T/N T/N T/N T/N T/N T/N T/N % S P A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.3 492 6% T NTA NTA NTA NTA NTA - T - T - - - 0,1% S - Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas KKŠ 5.1 12 0,2% T NTA NTA NTA NTA NTA - T T - - - T - - - Vandentieka VND 2.1 12 0,2% NTA NTA T NTA NTA NTA - T - - - - T - - - Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų atnaujinimas KKŠ 5.4 156 2% T NTA NTA NTA NTA NTA - T T T - T T 2,5% - - Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.1) 660 9% 9% - 0,2% - - - - T T T - T T 2,6% Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 492 6% 6% - - - - - - T - T - - - 0,1% S Iš jos: perėjimo veikla 0 0 % 0 % - - - - - - - 0% P A.2. Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA Naujų pastatų statyba KKŠ 7.1 ŽE 3.1 57 0,7% TA NTA NTA NTA TA NTA 0% Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 414 5% TA NTA NTA NTA NTA NTA 4,4% Krovininio kelių transporto paslaugos KKŠ 6.6 291 4% TA NTA NTA NTA NTA NTA 12,4% Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2) 762 10% 10% - - - 0,7% - 16,9% Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos (A.1+A.2) 1 422 19% 19% - 0,2% - 0,7% - 19,5% B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos kapitalo išlaidos 6 263 81% IŠ VISO: A + B 7 685 100% 191 Trumpinių paaiškinimas: T – Taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). N – Ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). NTA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla. TA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla - – Rodiklis 2023 m. nebuvo apskaičiuotas. Pastaba: Dėl 2024 m. rodiklių apskaičiavimo metodikos pakeitimų retrospektyvus 2023 m. rodiklių perskaičiavimas nebuvo atliktas, tik peržiūrėtas tikslus jų paskirstymas sąlygas sudarančiai (S) arba perėjimo (P) veiklai. Todėl, lyginant šių laikotarpių rodiklius tarpusavyje, būtina atsižvelgti į metodikos skirtumus.. Taksonomijos 3B lentelė. 2024 metų veiklos išlaidos (OpEx) pagal taksonomiją 2024 finansiniai metai 2024 Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla Kodas Veiklos išlaidos Veiklos išlaidų procentinė dalis 2024 m. Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologine įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologine įvairovė Būtiniausios apsaugos priemonės Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) veiklos išlaidų procentinė dalis, 2023 m. Kategorija (sąlygas sudaranti veikla) Kategorija (perėjimo veikla) Tekstas Tūkst. Eur % T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T; N; NTA T/N T/N T/N T/N T/N T/N T/N % S P A. TAKSONOMINĖ VEIKLA A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla) Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.3 10 0,1% T NTA NTA NTA NTA NTA - T - T - - T 0,2% S - Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją KKŠ 4.1 0,1 0% T NTA NTA NTA NTA NTA - T - - - - T 0% S - Šilumos arba vėsumos gamyba naudojant atliekinę šilumą KKŠ 4.25 75 0,9% T NTA NTA NTA NTA NTA - T - T T T T - - - Susidarymo vietoje atskirtų nepavojingų atliekų rinkimas ir vežimas KKŠ 5.5 36 0,4% T NTA NTA NTA NTA NTA - T - - T - T - - - Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas ŽE 2.3 36 0,4% NTA NTA NTA NTA T NTA - T T T T - T - - - Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra ir eksploatavimas KKŠ 5.1 11 0,1% T NTA NTA NTA NTA NTA - T T - - T T - - - Vandentieka VND 2.1 11 0,1% NTA NTA T NTA NTA NTA - T - - - T T - - - Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų statyba, išplėtimas ir eksploatavimas KKŠ 5.3 733 8% T NTA NTA NTA NTA NTA - T T T - T T 9,3% - - Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.1) 864 10% 10% - 0,1% - 0,4% - - T T T T T T 9,7% - Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 10 0,1% 0,1% - - - - - - T - T - - T 0,2% S Iš jos: perėjimo veikla 0 0% - - - - - - - - 0% P A.2. Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla) TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA TA; NTA Pastatų įsigijimas ir nuosavybė KKŠ 7.7 271 3% TA NTA NTA NTA NTA NTA 0,7% Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis KKŠ 6.5 247 3% TA NTA NTA NTA NTA NTA 0,2% Krovininio kelių transporto paslaugos KKŠ 6.6 1 927 22% TA NTA NTA NTA NTA NTA 0% Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.2) 2 445 28% 28% - - - - - 0,9% Taksonominės veiklos išlaidos (A.1+A.2) 3 309 38% 38% - 0,1% - 0,4% - 10,6% B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA Netaksonominės veiklos išlaidos 5 398 62% IŠ VISO: A + B 8 707 100% 192 Trumpinių paaiškinimas: T – Taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). N – Ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). NTA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla. TA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla Pastaba: Dėl 2024 m. rodiklių apskaičiavimo metodikos pakeitimų retrospektyvus 2023 m. rodiklių perskaičiavimas nebuvo atliktas, tik peržiūrėtas tikslus jų paskirstymas sąlygas sudarančiai (S) arba perėjimo (P) veiklai. Todėl, lyginant šių laikotarpių rodiklius tarpusavyje, būtina atsižvelgti į metodikos skirtumus. Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla Grupė nevykdo su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusios taksonominės veiklos, tačiau vykdo netaksonominę veiklą, susijusią su iškastinėmis dujomis. Tačiau 2024 m. nebuvo su šia veikla susijusių pajamų, kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų (visi PVRR – 0 / 0%). Toliau atskleidžiama informacija pagal XII priedo 1 šabloną. Šablonai 2–5 netaikomi. 1 šablonas. Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla Eilutė Su branduoline energetika susijusi veikla 1 Įmonė vykdo inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir įrengimą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 2 Įmonė stato ir saugiai eksploatuoja naujus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, tam naudodama geriausias turimas technologijas, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 3 Įmonė saugiai eksploatuoja esamus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE Su iškastinėmis dujomis susijusi veikla 4 Įmonė stato arba eksploatuoja elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 5 Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. NE 6 Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų. TAIP 193 194 SOCIALINĖ DALIS S1 SAVA DARBO JĖGA SBM-3, S1 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Sava darbo jėga” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nustatė reikšmingus poveikius, susijusius su sava darbo jėga, remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis. Jie aprašomi Konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2023 m. Visi darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos, įskaitant samdomuosius ir nesamdomuosius darbuotojus, buvo įtraukti atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą. Tačiau reikšmingi identifikuoti poveikiai pagrinde yra susiję su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis (terminuotas ar neterminuotas). Grupėje visos vidaus taisyklės ir procedūros taikomi vienodai tiek vyrams, tiek moterims. Remiantis atlikta rizikos analize, nebuvo nustatyta, kad moterys įmonėje susiduria su didesne žalos rizika. Grupėje šiuo metu migrantų nėra, todėl ši darbuotojų grupė vertinime nebuvo nagrinėjama. Darbuotojų gerovė Grupė daro teigiamą poveikį savo darbo jėgai, siūlydama papildomas finansines ir kitas naudas, numatytas Kolektyvinėse sutartyse (tokias kaip galimybė naudotis sveikatos priežiūros centro paslaugomis, psichologo konsultacijomis, dalyvauti mokymuose). Kolektyvinių sutarčių tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta LR įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir teisės aktų. Grupė siekia sudaryti kuo geresnes darbo ir socialines garantijas darbuotojams. Aiškios mokymosi ir karjeros galimybės didina darbuotojų lojalumą ir gerina darbdavio įvaizdį. Šios galimybės yra glaudžiai susijusios su Grupės veiklos valdymo ir žmogiškųjų išteklių plėtros procesais, leidžiančiais darbuotojams tobulėti ir augti kartu su Grupe. Gerovės programos ir mokymosi galimybės didina darbuotojų produktyvumą ir lojalumą, taip tiesiogiai prisidėdamos prie Grupės strateginių tikslų – inovacijų skatinimo ir ilgalaikio augimo. Šie teigiami poveikiai ir galimybės susiję su visais samdomais darbuotojais. Sveikata ir sauga 195 Pagrindinis neigiamas poveikis darbuotojams kyla dėl mechanizuotų procesų gamyboje, kurie gali sukelti sužalojimus. Grupė investuoja į darbo vietų rizikos vertinimus, ergonomiką, saugos standartų laikymąsi ir darbuotojų sveikatos apsaugą. Grupė imasi prevencinių priemonių, tokių kaip reguliarios sveikatos ir saugos patikros, mokymai bei technologinės inovacijos, mažinančios darbo vietos rizikas. Darbuotojai skatinami atvirai komunikuoti apie galimus pavojus ir prevencinius veiksmus. Visi darbuotojai, kuriems kyla didesnė rizika dėl darbo pobūdžio (pvz., dirbantys su cheminėmis medžiagomis ar pavojinga įranga), yra reguliariai apmokomi ir supažindinami su saugos reikalavimais. Darbo vietų rizika nuolat vertinama, o šis aspektas tikrinamas socialinių (SA8000) ir maisto saugos bei kokybės (IFS) auditų metu. Be to, Grupės veiklą prižiūri ir tikrina valstybinės institucijos, užtikrindamos, kad būtų laikomasi visų saugos standartų. Grupėje darbus atliekantiems kitų įmonių darbuotojams (pvz., apsaugos, statybų, valymo paslaugų srityse dirbantiems asmenims taikomi tie patys saugumo kriterijai ir reikalavimai kaip ir samdomiesiems, juos privalo užtikrinti darbdaviai, tačiau Grupės įmonė vykdo priežiūrą ir kontrolę per paskirtą atsakingą darbuotoją. Keičiantis Grupės verslo modeliui link technologijomis paremtos gamybos, atsiranda poreikis sprendimams dėl perteklinių darbuotojų perkvalifikavimo. Investicijos į robotizaciją prisideda prie procesų efektyvinimo, lemia rankinio darbo pakeitimą, dėl to mažėja tam tikrų darbo vietų poreikis, ypač gamybos grandyje. Tai gali sukelti darbuotojų neužtikrintumą dėl darbo vietų išsaugojimo ir ilgalaikių karjeros perspektyvų. Nors robotizacija gali turėti neigiamą poveikį, jis yra pilnai suvaldomas, nes automatizavimas suteikia darbuotojams galimybę atlikti įdomesnes, aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias užduotis, didinančias jų pasitenkinimą darbu. Grupė aktyviai rūpinasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu, užtikrindama darbuotojų prisitaikymą prie besikeičiančių technologijų. Šie poveikiai aktualūs ne visiems darbuotojams, o tik tiems, kurie dirba gamybinėje veikloje. Įvairovė ir lygios galimybės Grupės įmonės sudaro kolektyvinę sutartį su darbuotojų atstovais. Kolektyvinės sutartys yra taikomos visiems darbuotojams ir užtikrina vienodas gerovės sąlygas, nepriklausomai nuo amžiaus, pareigybių, sutarties pobūdžio, etato dydžio ir t.t. Įvairovės skatinimas, užtikrinant lygias galimybes ir įtraukiant įvairias darbuotojų grupes, leidžia Grupei tapti atviresnei naujoms idėjoms, gerinant darbo mikroklimatą ir mažinant diskriminacijos atvejus - tad šioje temoje nustatytas tiek teigiamas poveikis darbuotojams, tiek ir galimybės Grupei. Lygybės ir įtraukties skatinimas gerina darbo aplinką, didina kūrybiškumą ir stiprina organizacijos reputaciją, integruojant socialinės atsakomybės principus į Grupės verslo modelį. Atlikus dvejopo reikšmingumo vertinimą, nustatyta rizika, susijusi su lyčių pusiausvyra aukščiausios vadovybės lygmenyje, nes čia dominuoja viena lytis. Grupė įžvelgia poreikį strateginėms lyčių lygybės užtikrinimo priemonėms. Visgi, viduriniosios grandies vadovų lygmenyje yra išlaikyta lyčių pusiausvyra. Šie poveikiai, galimybės ir rizikos susiję su visais darbuotojais. Privatumas 196 Galimas neigiamas poveikis ir rizikos, susiję su duomenų nutekėjimo atvejais. Tokie incidentai galėtų turėti neigiamų pasekmių darbuotojams (pvz., asmens privatumo pažeidimai) ir Grupei, veikdami jos reputaciją bei sukeldami finansinių nuostolių. Nors kol kas incidentų fiksuota nebuvo, Grupė išskiria šią temą kaip reikšmingą, siekdama sustiprinti jos valdymą, minimizuoti pasireiškimo riziką. Visi darbuotojai yra susiję su duomenų privatumo pažeidimo rizika, tačiau labiausiai susiję tie, kurie dirba su jautriais duomenimis, t. y. personalo skyriaus darbuotojai, IT ir finansų skyrių darbuotojai. Veiksmai, kuriais siekiama spręsti konkretaus reikšmingo poveikio ar rizikų klausimą arba pasinaudoti konkrečiomis reikšmingomis galimybėmis, aprašyti skyriuje S1-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas. Grupės veikla tiesiogiai veikia darbuotojų darbo sąlygas, gerovę ir saugumą. Nuolat atliekama veiklos poveikio darbuotojams vertinimas, įskaitant apklausas, duomenų analizę ir konsultacijas su darbuotojų atstovais. Grupės strategija yra glaudžiai susijusi su darbuotojų gerove, todėl nuolat investuojama į darbo sąlygų gerinimą ir saugos užtikrinimą. Sprendimai dėl darbo sąlygų gerinimo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo prisideda prie organizacijos konkurencingumo ir tvaraus augimo, o rizikų valdymas bei investicijos į sveikatą ir saugą stiprina ilgalaikę Grupės sėkmę. Grupės strategijos ir verslo modelio atsparumas, susijęs su Grupės gebėjimu spręsti reikšmingo poveikio ir rizikų klausimus ir pasinaudoti savo reikšmingomis galimybėmis, buvo įvertintas tiek, kiek rizikos buvo vertinamos per dvejopo reikšmingumo vertinimą. Esamas su sava darbo jėga susijusių rizikų finansinis poveikis Grupei nėra fiksuojamas. Grupė taip pat įvertino, kad nėra didelės rizikos, jog kitame ataskaitiniame laikotarpyje reikės reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes dėl esamų rizikų ir galimybių. Šiuo metu Grupės veikloje neidentifikuojamas reikšmingas poveikis savai darbo jėgai dėl pertvarkos planų, susijusių su aplinkosauginiais tikslais. Grupės veikloje nėra nustatyta operacijų, kurioms kiltų didelė priverstinio ar vaikų darbo incidentų rizika. S1-1 – Su sava darbo jėga susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Grupė 2024 metais priėmė Tvarumo politiką ir 2025–2027 m. Tvarumo strategiją, kurioje numatyti tikslai kiekvienoje tvarumo srityje. Tvarumo politikoje numatyti siekiai ir principai taikomi visiems Grupės darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio ar sutarties tipo ir apima pagrindinius įsipareigojimus darbo sąlygų gerinimo, lygybės užtikrinimo, saugos ir sveikatos apsaugos srityse. Remiantis joje numatytais įsipareigojimais siekiama valdyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes visoje vertės grandinėje – nuo žaliavų tiekimo iki produktų pristatymo vartotojams. 197 Asmens duomenų privatumas užtikrinamas laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento bei Asmens duomenų apsaugos politikos. Už Tvarumo politikos įgyvendinimą atsakingas Direktorius Dalius Trumpa, o Bendrovės vadovybė įsipareigoja nuolat stebėti ir atnaujinti politiką, siekdama užtikrinti jos atitiktį teisės aktams ir gerosioms praktikoms. Tvarios veiklos grupė yra atsakinga už tikslų siekimą ir uždavinių įgyvendinimą. Įgyvendindama Tvarumo politiką, Grupė laikosi tarptautinių standartų, įskaitant Jungtinių Tautų Pasaulinio Susitarimo (UN Global Compact) principus, ypač 6-ojo principo, kuris skatina diskriminacijos panaikinimą darbo vietose. Tvarumo politikos rengimo procese buvo atsižvelgta į galiojančias vidaus tvarkas bei suinteresuotųjų subjektų interesus. Tvarumo politika yra viešai prieinama Bendrovės interneto svetainėje, užtikrinant, kad su ja galėtų susipažinti tiek suinteresuotos šalys, tiek asmenys, atsakingi už jos įgyvendinimą. Grupė neturi atskiros nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politikos, tačiau darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama vadovaujantis Lietuvos ir Latvijos Respublikos teisės aktais, laikantis nustatytų valdymo procedūrų, vidaus tvarkos dokumentų nuostatų. Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai Grupėje yra patvirtinti ir galioja Žmogaus teisių politika ir Etikos kodeksas, kurie apibrėžia įsipareigojimus ir Grupės požiūrį žmogaus teisių srityje, įskaitant darbo teises. Politikoje esantys įsipareigojimai yra suderinami su Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais bei Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe. Grupė remiasi keliomis esminėmis kryptimis: įsipareigojimu gerbti žmogaus teises ir vengti jų pažeidimų; darbo teisės ir saugos užtikrinimu, įskaitant teisę jungtis į profesines sąjungas bei netoleruojant priverstinio ir vaikų darbo ar diskriminacijos; saugių, sąžiningų ir žmogaus orumą gerbiančių darbo sąlygų sudarymu; galimybe pranešti apie galimus pažeidimus; politikos integravimu visoje organizacijos veikloje. Su politika darbuotojai supažindinami priimant juos į darbą, ji taip pat skelbiama Bendrovės interneto svetainėje. Be to, Grupėje galioja pranešimų apie galimus pažeidimus sistema, leidžianti darbuotojams anonimiškai arba atvirai pranešti apie pažeidimus, kuriuos Grupė tiria ir taiko reikiamas priemones. Etikos kodekse aiškiai nurodyta, kad Grupė netoleruoja prievartinio, privalomo ar nesavanoriško darbo bei neprisideda prie prekybos žmonėmis. Vaikai įdarbinami tik pagal galiojančius teisės aktus, užtikrinant jų norą dirbti bei atitiktį amžiaus reikalavimams. Diskriminacijos ir priekabiavimo prevencija Grupė yra patvirtinusi „Smurto ir priekabiavimo prevencijos“, „Lygių galimybių“ ir „Žmogaus teisių“ politikas bei Etikos kodeksą, kurie aiškiai apibrėžia Grupės įsipareigojimus dėl lygių galimybių užtikrinimo ir diskriminacijos prevencijos. Politikose įvardyti diskriminacijos pagrindai, tokie kaip rasinė ir etninė kilmė, odos spalva, lytis, seksualinė orientacija, lytinė tapatybė, negalia, amžius, religija, politinės pažiūros, tautybė ar socialinė kilmė, ir Grupė pasisako prieš bet kokias diskriminacijos formas, įskaitant bet neapsiribojant galimybe įsidarbinti, mokytis, gauti socialines garantijas, kurios numatytos LR įstatymuose ir Kolektyvinėse sutartyse, turėti tinkamas darbo sąlygas, kurios užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, turėti vienodas galimybes, numatytas LR Darbo kodekse (Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats vadovaujasi atitinkamais Latvijos Respublikos įstatymais ir kitais teisiniais aktais). Darbuotojai gali pranešti apie diskriminacijos atvejus jiems žinomais kanalais, o Bendrovė imasi veiksmų jiems tirti ir šalinti. 198 Grupė neturi atskirų politikos įsipareigojimų, susijusių su įtrauktimi ir pozityviais veiksmais pažeidžiamoms grupėms savo darbo jėgoje. S1-2 – Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai Grįžtamasis ryšys ir jo įtaka sprendimų priėmimui. Darbuotojų nuomonių ir interesų įtraukimas sprendimų priėmimo procesuose vyksta per Profesinę sąjungą ir Darbo tarybą, kurios veikia kaip tarpininkai tarp darbuotojų ir vadovybės. Darbuotojų atstovams reguliariai teikiama informacija, organizuojamos konsultacijos bei vyksta kolektyvinės derybos dėl darbo sąlygų ir papildomų naudų įtraukimo į Kolektyvinę sutartį. Grupė tiesiogiai nevertina įtraukimo veiksmingumo pagal atskirą sistemą, tačiau darbuotojų nuomonė yra renkama metinių apklausų metu (atliekami mikroklimato tyrimai). Be to, darbuotojai gali kreiptis tiesiogiai arba anonimiškai į savo vadovą ar įmonės vadovybę. Darbuotojų įtraukimas vykdomas periodiškai, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus. Atsakomybę už šiuos procesus prisiima Tvarios veiklos grupė, kuriai vadovauja Personalo direktorė, tiesiogiai pavaldi vadovybei. Įtraukimo organizavimas. Įtraukimo veikla vykdoma tiek organizacijos lygiu (per centrinę personalo valdymo sistemą), tiek vietos padalinių ar projektų lygmeniu. Vietiniu lygiu identifikuoti klausimai ir pasiūlymai sprendžiami per vadovų grįžtamojo ryšio kanalus, susirinkimus, individualius pokalbius. Reikšminga informacija iš įvairių lygmenų sisteminama, o aktualūs sprendimai integruojami į strateginį planavimą, personalo politiką ar skyrių veiklą. Įtraukimo veiklai skiriami ištekliai. Įtraukimo veiklai skiriami tiek žmogiškieji (personalo specialistai, vadovai, darbuotojų atstovai), tiek finansiniai ištekliai, susiję su mokymų organizavimu, konsultacijų procesu, derybų vedimu ir komunikacijos priemonėmis. Skiriamas laikas reguliariems susitikimams, apklausoms bei atvirai komunikacijai su darbuotojais. Darbuotojų įtraukimas sprendžiant aktualius klausimus. Darbuotojų atstovai aktyviai dalyvauja Kolektyvinės sutarties derybose, kurių metu siūlomos papildomos naudos ir deramasi dėl darbo sąlygų pagerinimo. Įmonė siekia skatinti lygias galimybes ir lyčių lygybę, o sveikatos ir saugos aspektai reguliariai aptariami ir integruojami į kasdienę veiklą. Bendrovėje nėra taikomos atskiros priemonės, skirtos konkrečioms pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, tačiau visi darbuotojai yra skatinami teikti grįžtamąjį ryšį ir aktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimą per esamus atstovavimo ir komunikacijos kanalus. S1-3 – Neigiamo poveikio šalinimo procesai ir kanalai darbuotojams išreikšti susirūpinimą Grupėje yra nustatyti procesai, skirti ištaisyti reikšmingą neigiamą poveikį savai darbo jėgai. Tad, nors tokių atvejų šiuo metu nenustatyta, esant poreikiui, Grupė nedelsdama imtųsi veiksmų žalai pašalinti. 199 Grupėje veikia patvirtinta "Skundų pasiūlymų, užklausimų ir pageidavimų pateikimo tvarka". Darbuotojai gali pasinaudoti įvairiais susirūpinimo išreiškimo kanalais: el. paštu, telefonu, „pageidavimų, skundų, pasiūlymų“ dėžute bei kreiptis į Profesinę sąjungą, Darbo tarybą ar Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą. Visi kanalai yra teisėti, žinomi ir prieinami darbuotojams, taikomos procedūros su orientaciniais terminais atliepti užklausas bei užtikrinamas skaidrumas. Apie šiuos kanalus darbuotojai yra informuojami – atitinkami pranešimai iškabinti jiems prieinamose ir aiškiai matomose vietose darbo patalpose. Visi gauti pranešimai yra registruojami ir analizuojami, siekiant įvertinti kanalų veiksmingumą bei užtikrinti tinkamą reagavimą į iškeltas problemas. Bendrovė šiuo metu nėra atlikusi vertinimo, kuris parodytų darbuotojų pasitikėjimą turimais skundų nagrinėjimo mechanizmais. Daugiau informacijos apie pranešimų sistemą atskleidžiama G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra. S1-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai Atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį, yra aprašytos politikos ir procedūros, nustatančios veiksmus, kurių reikia imtis siekiant jį pašalinti, pavyzdžiui: Etikos kodeksas, Lygių galimybių politika, Žmogaus teisių politika, Antikorupcijos politika, Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika. Grupė 2024 metais svarstė ir 2025 m. pasitvirtino tvarumo strategiją, kurioje numatyti tikslai ir veiksmai kiekvienoje tvarumo srityje 2025-2027 m. laikotarpiui, įskaitant savo darbo jėgą. Ankstesniais laikotarpiais, įskaitant ataskaitinį laikotarpį, veikla buvo labiau fragmentuota, orientuota į atskirus kiekvienos srities tikslus, juos integruojant į bendruosius strateginius ir operatyvinius tikslus. Pagrindiniai veiksmai, kurie planuojami įgyvendinti 2025-2027 m. laikotarpiu: ● Organizuoti darbuotojų mikroklimato tyrimus ir pasitenkinimo apklausas; ● Organizuoti tvarumo, sveikatingumo renginius; ● Įvertinti poreikį tobulinti trūkstamus įgūdžius visuose organizacijos lygmenyse ● Įvertinti dabartinį darbuotojų įvairovės, lygybės ir įtraukties temos suvokimą darbo vietoje (pvz., apklausos būdu); ● Numatyti veiksmų planą lyčių pusiausvyros valdymo ir priežiūros pozicijose gerinimui; ● Sekti 2024 metais atlikto mikroklimato tyrimo sprendimų įgyvendinimą kiekviename skyriuje. ● Siekti lyčių pusiausvyros Grupės vadovybės lygmenyje. 200 Taip pat, 2025 metais numatoma skirti dėmesį mokymams bei duomenų saugos žinių sklaidai bei procedūrų peržiūrai ir aiškesnių prevencinių priemonių nustatymui, siekiant užtikrinti saugumą nuo kibernetinių atakų bei atitikimą greitu laiku įsigaliosiančiai ES direktyvai TIS2. Šie numatomi veiksmai susiję tiek su galimo neigiamo poveikio darbuotojams mažinimu, tiek su rizikos Grupei minimizavimu. Esamų ir numatomų veiksmų taikymo sritis nėra kaip nors apribota - galioja visiems darbuotojams Grupės įmonėse. Grupė nebuvo identifikavusi faktinių reikšmingų neigiamų poveikių, todėl papildomi veiksmai žalos ištaisymui nebuvo reikalingi. Grupės socialinėje srityje vykdomi ir planuojami vykdyti veiksmai nereikalauja didelių veiklos ir (ar) kapitalo sąnaudų. Su teigiamu poveikiu savai darbo jėgai susiję veiksmai ir iniciatyvos: ● Per 2024 metus įmonės darbuotojai turėjo mokymus prieinamus visiems darbuotojams šiomis temomis: Mikroklimatas įmonėje ir jo gerinimo būdai, psichologinio smurto prevencija, konfliktų valdymas, asmenybės pažinimas, DI praktinis naudojimas bei daugybė privalomųjų mokymų darbo saugos, higienos ir pan. klausimais. ● Su darbuotojais sudaromoje Kolektyvinėje sutartyje numatytos įvairios naudos, įskaitant naudojimąsi sveikatos priežiūros centro paslaugomis ir kt. ● Organizuojami įvairūs renginiai bei mokymai, skatinantys sveikos, kūrybiškos aplinkos formavimą darbo vietoje. Veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumas nėra matuojamas kiekybiškai, tačiau jis atsispindi darbuotojų apklausose, mikroklimato tyrimuose bei pokalbiuose su kandidatais į laisvas darbo vietas. Grupė nuolat stebi rinkos pokyčius ir vertina galimus veiksnius, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį savai darbo jėgai. Atsižvelgdama į šiuos pokyčius, Grupė priima sprendimus, siekdama užtikrinti, kad jos veiklos praktika neprisidėtų prie neigiamo poveikio darbuotojams; tai apima atvejus, esant įtampai tarp verslo tikslų ir socialinės atsakomybės. Grupės reikšmingo poveikio valdymas yra centralizuotas ir priklauso tiesiogiai įmonės vadovui, kuriam yra tiesiogiai pavaldžios personalo ir darbų saugos funkcijos. Tai leidžia efektyviai koordinuoti išteklius ir priemones, siekiant minimizuoti neigiamą poveikį ir užtikrinti darbuotojų gerovę. S1-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu Grupė yra išsikėlusi per tam tikrą laiką įgyvendinamus ir į rezultatus orientuotus uždavinius reikšmingiems tvarumo klausimams valdyti temoje Sava darbo jėga. Šie tikslai yra įvardinti ataskaitos ETAS 2 dalyje skyriuje SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė, taip pat papildomai detalizuojami toliau. Uždaviniai, susiję su neigiamo poveikio savai darbo jėgai mažinimu, teigiamo poveikio didinimu, reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu, numatyti laikotarpiui 2025-2027 m.: 201 ● 100 % administracijos darbuotojų apmokytų duomenų saugos klausimais ● Nulis duomenų apsaugos pažeidimo incidentų ● Nulis sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ● Nulis diskriminacijos atvejų darbo vietoje. ● Padidinti darbuotojų pasitenkinimo indekso rezultatą 2-3 punktais ● Darbuotojų kaitą išlaikyti panašiame lygyje. ● Skirti pakankamai lėšų darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui bei akademinėms studijoms. ● Padidinti moterų atstovavimą Bendrovės Valdyboje. Uždaviniai apima visą Grupės veiklą ir visus darbuotojus. Grupės pažanga siekiant išsikeltų tikslų srityje nėra vertinama pagal ankstesnių laikotarpių duomenis – tikslai iškelti remiantis ataskaitinių metų rezultatais. Uždavinių nustatymo procesas apima periodinius darbuotojų įtraukimo susitikimus skirtinguose lygmenyse ir skyriuose, anonimines darbuotojų apklausas, leidžiančias identifikuoti svarbiausias problemas ir prioritetus (pvz., darbo sąlygos, atlyginimas, sveikata ir sauga), taip pat nuolatinį bendradarbiavimą su Profesinėmis sąjungomis bei Darbo taryba, siekiant identifikuoti aktualiausius socialinius ir darbo aplinkos klausimus. Reikšmingų tvarumo klausimų analizę atlieka Tvarios veiklos grupė, kurią sudaro vadovybės atstovai ir specialistai. Uždavinių įgyvendinimo stebėsenai kasmet rengiamos tvarumo ataskaitos, kuriose pateikiami pagrindiniai veiklos rodikliai, tokie kaip nelaimingų atsitikimų skaičius, darbuotojų apklausų rezultatai, darbo užmokesčio pokyčiai. Taip pat organizuojami periodiniai susitikimai su darbuotojais ir jų atstovais, kurių metu aptariami pasiekti rezultatai, iškilę iššūkiai ir galimi tobulinimo būdai. Atsižvelgiant į veiklos rezultatus, Grupė inicijuoja patobulinimus. Darbuotojų pasiūlymai dėl darbo procesų gerinimo yra peržiūrimi ir, jei tinkami, įtraukiami į veiklos planus. S1-6 – Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės 17 lentelė. Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal lytį Lytis Samdomųjų darbuotojų skaičius 2024 Vyrai 709 Moterys 446 Kita 0 Duomenų nėra 0 Iš viso: Samdomieji darbuotojai 1 155 202 Pastabos: Vidutinis metinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal LR finansų ministro įsakymą Nr. 134 "Dėl Vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo" Pateikiamas faktinis darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į dirbtą etatą (angl. head count). Žr. Konsoliduotos ir atskiros Bendrovės finansinės ataskaitos. Aiškinamasis raštas. Bendroji informacija. 18 lentelė. Darbuotojų skaičiaus skirstymas pagal šalį Šalis Samdomųjų darbuotojų skaičius 2024 Lietuva 1 097 Latvija 58 Pastabos: Vidutinis metinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal LR finansų ministro įsakymą Nr. 134 "Dėl Vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo" Pateikiamas faktinis darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į dirbtą etatą (angl. head count). 19 lentelė. Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį 203 2024 Vidutinis darbuotojų skaičius MOTERYS VYRAI KITA () NEATSKLEISTA IŠ VISO Samdomųjų darbuotojų skaičius 446 709 0 0 1 155 Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius 417 667 0 0 1 084 Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius 29 42 0 0 71 Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius 0 0 0 0 0 Pastabos: Vidutinis metinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal LR finansų ministro įsakymą Nr. 134 "Dėl Vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo" () Lytis, kaip nurodė patys samdomieji darbuotojai. 20 lentelė. Darbuotojų skaičiaus skirstymas pagal regioną ir darbo sutarties rūšį 2024 Darbuotojų skaičius Lietuva Latvija IŠ VISO Samdomųjų darbuotojų skaičius 1097 58 1 155 Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius 1028 56 1 084 Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius 69 2 71 Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius 0 0 0 204 Pastabos: Vidutinis metinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal LR finansų ministro įsakymą Nr. 134 "Dėl Vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo" 21 lentelė. Darbuotojų kaita Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti Darbuotojų kaitos rodiklis 2024 177 15.32 Pastaba: Darbuotojų kaitos rodiklis apima visus darbuotojus, kurie išėjo iš darbo per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant moksleivius ir studentus, dirbančius vasaros laikotarpiu * Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo savo noru arba buvo atleisti, išėjo į pensiją arba mirė eidami pareigas per visus metus ** Darbuotojų, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti skaičius padalintas iš vidutinio darbuotojų skaičiaus S1-7 – Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės 22 lentelė. Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos Nesamdomųjų darbuotojų skaičius 2024 25 Pastaba: Lentelėje nurodyti nesamdomieji darbuotojai: darbuotojai, įdarbinti kitose tos srities paslaugą atliekančiose įmonėse, pvz. statybų, valymo, apsaugos. Darbuotojų skaičius yra nurodytas pagal darbuotojų skaičių, esantį metų gale, tačiau šis skaičius reikšmingai nekinta per visą metų laikotarpį. Informacija renkama remiantis, įdarbinančios organizacijos duomenimis. S1-8 – Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas 205 Informacija apie kolektyvinių sutarčių aprėptį buvo surinkta naudojantis personalo apskaitos sistema. Duomenys buvo apskaičiuoti pagal darbuotojų skaičių, o ne pagal etatus, nes tai tiksliau atspindi faktinį darbuotojų skaičių, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, nepriklausomai nuo jų darbo laiko apimties. 23 lentelė. Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas Kolektyvinių sutarčių aprėptis Socialinis dialogas Aprėpties dalis Samdomieji darbuotojai – EEE (šalyse, kuriose turima > 50 samdomųjų darbuotojų, sudarančių > 10 % visų samdomųjų darbuotojų) Samdomieji darbuotojai – ne EEE (regionų, kuriose turima > 50 samdomųjų darbuotojų, sudarančių > 10 % visų samdomųjų darbuotojų, įvertis) Atstovavimas darbo vietoje (tik EEE) (šalyse, kuriose turima > 50 samdomųjų darbuotojų, sudarančių > 10 % visų samdomųjų darbuotojų) 0-19% Latvija - Latvija 20-39% - - - 40-59% - - - 60-79% - - - 80-100% Lietuva - Lietuva S1-9 – Įvairovės rodikliai 24 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu 2024 Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Vyrai 5 100% Moterys 0 0% Iš viso 5 100% 206 25 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2024 Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Jaunesni nei 30 metų 94 8% 30–50 metų 487 42% Vyresni nei 50 metų 574 50% Iš viso 1 155 100% Pastaba: Skaičiavimo metodika: Skaičiuojant vidutinį metinį darbuotojų amžių, taikoma ta pati metodika, kaip ir skaičiuojant vidutinį metinį visų darbuotojų skaičių, t.y. imamas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną esančių darbuotojų sąrašas ir išvedamas metinis vidurkis. S1-10 – Deramas darbo užmokestis Visiems samdomiesiems Grupės darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius indeksus. Todėl nėra šalių, kuriose Grupės darbuotojų atlygis būtų mažesnis nei nustatytas deramo darbo užmokesčio orientacinis lygis. S1-11 – Socialinė apsauga Visi Grupės samdomi darbuotojai yra aprūpinti socialine apsauga, kuri padeda užtikrinti finansinį stabilumą esant svarbiems gyvenimo įvykiams, tokiems kaip liga, netekus darbo dirbant Grupėse įmonėse, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar įgijus negalią, išėjus vaiko priežiūros atostogų ar į pensiją. Socialinė apsauga suteikiama vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei papildomomis Grupės siūlomomis išmokomis. Latvijoje veikiančios bendrovės socialinės garantijos yra užtikrinamos remiantis Latvijos Respublikos teisės aktais. 207 S1-12 – Neįgalieji 26 lentelė. Negalią turinčių darbuotojų dalis 2024 Negalią turinčių darbuotojų dalis, proc. Visi darbuotojai 1,3% Pastabos: duomenys pateikiami pagal darbuotojų pateiktą informaciją, atsižvelgiant į tokios informacijos rinkimo apribojimus. S1-13 - Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos ir karjeros plėtros apžvalgose, procentas Pirmaisiais savo tvarumo ataskaitos rengimo metais įmonė gali praleisti informaciją, kurią privaloma pateikti pagal ETAS S1-13 atskleidimo reikalavimą. Grupė šiuo atidėjimu pasinaudoja. Dėl informacijos apie vidutinį mokymo valandų skaičių vienam darbuotojui pagal lytį - šiais metais informacija nepateikiama dėl ribotų apskaitos sistemos galimybių. Planuojama įsidiegti tokias galimybes per ateinančius 2-3 metus. S1-14 – Sveikatos ir saugos rodikliai 27 lentelė. Sveikatos ir saugos rodikliai 2024 Įmonės samdomieji darbuotojai: Mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius 0 Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius 7 (lengvi) Visų darbuotojų bendras per metus dirbtų valandų skaičius 1 966 599,35 Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų lygis (registruotinų nelaimingų atsitikimų skaičius × 1 000 000) / bendras dirbtų valandų skaičius) 3,56 Registruotinų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius 2 Darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių dėl sveikatos sutrikimų, skaičius 191 Prie savos darbo jėgos priskiriamų asmenų, kuriems taikoma teisiniais reikalavimais ir (arba) pripažintais standartais ar gairėmis pagrįsta įmonės sveikatos ir saugos vadybos sistema, procentinę dalį (skaičiuojamas darbuotojų faktinis skaičius, o ne pagal dirbtą etatą) 100% Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos: Įmonės veiklos vietose dirbančių nesamdomųjų darbuotojų mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius 0 208 Pastaba: 2024 m. Grupėje iš viso užregistruoti 7 su darbu susiję registruotini nelaimingi atsitikimai. Dėl jų buvo prarasta 191 darbo dienos, tai atitinka 1140 darbo valandų (darant prielaidą, kad per dieną dirbama 8 darbo valandas). Iš viso per metus Grupės darbuotojai dirbo 1 966 599,35 val. Remiantis ETAS TR 89 metodika, registruotinų nelaimingų atsitikimų lygis yra 3,56 milijonui dirbtų valandų, apskaičiuotas taip: registruotinų nelaimingų atsitikimų skaičius × 1 000 000) / bendras dirbtų valandų skaičius = (7 × 1 000 000) / 1 966 599,35 ≈ 3,56. Į skaičiavimus įtraukti visi Grupės darbuotojai. Visi įvesties duomenys buvo gauti iš faktinių vidinių personalo apskaitos ir darbo saugos suvestinių. S1-16 – Atlygio rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendras atlygis) 28 lentelė. Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas, proc. 2024 Visi darbuotojai 10,77 209 Pastabos: * Formulė, naudota vyrų ir moterų užmokesčio skirtumui apskaičiuoti: (Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių – darbuotojų moterų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių) / Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių 𝑥 100 29 lentelė. Bendro atlygio santykis Bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio bendro metinio atlygio visiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį) santykis* 2024 2,7 Pastabos: * Formulė, naudota bendro atlygio santykiui apskaičiuoti: Metinis bendras atlygis įmonės didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui / Samdomųjų darbuotojų vidutinis metinis bendras atlygis (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį). S1-17 – Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms Per ataskaitinį laikotarpį Grupė neturėjo jokių pranešimų apie diskriminacijos, įskaitant priekabiavimą, incidentus, nebuvo pateikta skundų per Grupėje veikiančius susirūpinimo išreiškimo kanalus, taip pat nebuvo skirta jokių baudų, nuobaudų ar kompensacijų, susijusių su atskleistais incidentais ar skundais. Be to, nebuvo nustatyta jokių didelių žmogaus teisių pažeidimų, tokių kaip priverčiamasis darbas, prekyba žmonėmis ar vaikų darbas. Susirūpinimo išreiškimo kanalai kiekvienoje Grupės įmonėje veikia identiškai, tačiau nustatyti atvejai yra registruojami individualioje necentralizuotoje sistemoje S2 VERTĖS GRANDINĖS DARBUOTOJAI SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 210 Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Vertės grandinės darbuotojai” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nebuvo nustačiusi reikšmingų poveikių, rizikų ir (ar) galimybių šioje temoje (ankstesnė ataskaita buvo rengiama remiantis Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis). Visi vertės grandinės darbuotojai yra įtraukti į Grupės dvejopo reikšmingumo vertinimą. Tai apima tiek vertės grandinės pradinės, tiek ir galutinės grandies subjektų darbuotojus. Tačiau nustatyti reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės daugiausiai susitelkę žaliavų tiekimo etape, t.y. susiję su darbuotojais, dirbančiais Grupės vertės grandinės pradinės grandies subjektams - pienininkystės ūkiams, veikiantiems Baltijos šalyse, kitų žaliavų tiekėjams, kurie veikia tiek ES, tiek ne ES šalyse. Grupė nėra specifiškai išskyrusi ir identifikavus pažeidžiamų darbuotojų grupių. Didesnė žalos rizika kyla darbuotojams, dirbantiems žemės ūkio sektoriuje, kur gali pasireikšti darbo sąlygų nepastovumas, darbo užmokesčio svyravimai ar sveikatos ir saugos iššūkiai, o taip pat ne ES šalyse, jei ten kyla rizika, susijusi su žmogaus teisių pažeidimais. Nustatyti reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės nėra papildomai skirstomos ir/ar susijusios su konkrečiomis vertės grandinės darbuotojų grupėmis. Grupė siekia prisidėti prie geresnių darbo sąlygų vertės grandinės darbuotojams ir mažinti socialines rizikas (teigiamas poveikis). Tam ji vykdo pagrindinių žaliavų ir medžiagų tiekėjų apklausas ir auditus, vertina socialinius aspektus ir užtikrina, kad sutartyse su tiekėjais būtų numatyta tinkamų darbo sąlygų laikymosi prievolė. Sutartyse taip pat aiškiai įtvirtintas žmogaus teisių laikymosi reikalavimas. Griežti reikalavimai ir sertifikatai pagrindinių žaliavų ir medžiagų tiekėjams padeda ne tik užtikrinti geresnes sąlygas darbuotojams, bet ir stiprina Grupės reputaciją bei sukuria galimybes naujoms verslo partnerystėms. Griežtų standartų taikymas tiekimo grandinėje sudaro galimybes stiprinti atsakingos veiklos principus, gerinti įmonės įvaizdį ir didinti konkurencinį pranašumą. Pagrindinė rizika – galimi žmogaus teisių pažeidimai (pvz. netinkamos darbo sąlygos) tiekimo grandinėje, ypač regionuose, kuriuose socialiniai standartai nėra pakankamai išvystyti. Tokie pažeidimai gali turėti finansinių ir reputacinių pasekmių. Grupė nėra identifikavusi šalių, dėl kurių kyla didelė vaikų darbo, priverčiamojo darbo ar privalomojo darbo rizika. Nustatyti poveikiai, rizikos ir galimybės daugiausiai susitelkę žaliavų tiekimo etape. Grupės veiksmai, siekiantys gerinti darbo sąlygas ir sumažinti riziką, tiesiogiai formuoja jos strategiją ir verslo modelį. Griežti tiekėjams keliami reikalavimai dėl darbo sąlygų ir žmogaus teisių apsaugos, gerina reputaciją ir didina pasitikėjimą tarp klientų, partnerių bei investuotojų. Tai prisideda prie atsakingo tiekimo grandinės valdymo ir atitinka strateginius Grupės tikslus. Teigiamo poveikio stiprinimo/rizikos mažinimo priemonės apima pagrindinių žaliavų ir medžiagų tiekėjų stebėseną, reguliarius auditus. Nustatytos rizika ir galimybės neturi esamo reikšmingo finansinio poveikio Grupės finansinei būklei, finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams. Taip pat nenustatyta didelė rizika, kad ateityje reikės reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes finansinėse ataskaitose. 211 Grupė šiuo metu nėra atlikusi išsamios atsparumo analizės. Atsparumas buvo analizuotas tiek, kiek buvo vertinama per dvejopo reikšmingumo vertinimą. Nors konkretūs kiekybiniai duomenys ir analizės apie atsparumą šiuo metu nėra pateikiami, Grupė nuolat stebi išorinius ir vidinius veiksnius, galinčius turėti įtakos jos veiklai, ir taiko prevencines priemones, siekdama efektyviai valdyti rizikas ir pasinaudoti galimybėmis bei kurti teigiamą poveikį. S2-1 Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Reikšmingiems klausimams, susijusiems su vertės grandinės darbuotojais, valdyti Grupė vadovaujasi šiomis politikomis (politikose numatyti įsipareigojimai galioja visiems vertės grandinės darbuotojams): ● Tvarumo politika. Platesnis politikos aprašymas pateikiamas S1-1 – Su sava darbo jėga susijusi politika. Tvarumo politikoje Grupė apibrėžė nuostatas, kurių laikosi ir tokio požiūrio tikisi iš savo partnerių. ● Tiekėjų elgesio gairės. Jose apibrėžiamos nuostatos dėl saugių darbo sąlygų, verslo etikos, aplinkosaugos įsipareigojimų laikymosi, priverčiamojo darbo, bei vaikų darbo draudimo ir kt. Pagal poreikį Grupė atnaujins esamas Tiekėjų elgesio gaires, įtraukdama daugiau su tvarumu susijusių įsipareigojimų, įskaitant prekybą žmonėmis. ● Etikos kodeksas, kuris atitinka LR įstatymus bei integruoja JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus. Žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimas stebimas per reguliarius tiekėjų ir partnerių auditus bei rizikos vertinimus, siekiant užtikrinti pagarbą darbuotojų teisėms visoje vertės grandinėje. Be to, etiško verslo nuostatos įtraukiamos į sutartinius įsipareigojimus. Didžioji Grupės tiekėjų dalis veikia ES šalyse, todėl pagrįstai manoma, kad tiekėjų įmonėse laikomasi socialinio teisingumo vertybių. Visos šios politikos ir gairės skelbiamos viešai Bendrovės internetiniame puslapyje. Formuojant ir atnaujinant politikas ir gaires į suinteresuotų šalių nuomonę atsižvelgiama tiek, kiek plačiau aprašoma ETAS 2 dalyje SBM-2 - Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės. Už politikų ir gairių įgyvendinimą atsakingas direktorius. Grupės Vadovybė įsipareigoja nuolat stebėti ir atnaujinti politikas, kad jos atitiktų teisės aktus ir gerąsias praktikas. Atsakingas tiekėjų pasirinkimas yra esminė politikos įgyvendinimo dalis. Grupė kruopščiai vertina tiekėjus, vykdo periodinius auditus ir apklausas, siekdama užtikrinti, kad jų veikla atitiktų Grupės politikos nuostatas bei garantuotų Vertės grandinės darbuotojų teisių apsaugą. Savo požiūrį į vertės grandinės darbuotojų įtraukimą Grupė plačiau aprašo S2-2 atskleidimo reikalavimas Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo, sprendžiant klausimus dėl poveikio, procesai. Pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus Grupės vertės grandinėje per ataskaitinį laikotarpį negauta. S2-2 Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 212 Grupė suteikia galimybę vertės grandinės darbuotojams išreikšti savo nuomonę dėl faktinio ar potencialaus poveikio jiems. Vertės grandinės darbuotojai gali teikti pastabas ir pranešimus anonimiškai arba tiesiogiai. Grupės procesai yra viešai prieinami Bendrovės internetiniame puslapyje, todėl visi rinkos dalyviai gali susipažinti su taikomomis praktikomis. Jei nėra nusiskundimų ar požymių, kad veikla vykdoma netinkamai, Grupė nesiima jokių papildomų veiksmų. Grupė papildomai specifiškai nevertina vertės grandinės darbuotojų įtraukimo veiksmingumo. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų ar nusiskundimų, kurie reikalautų papildomų veiksmų. Grupėje už įtraukimo užtikrinimą ir su veikla susijusią atsakomybę atsakingi tiekimo srities specialistai, kurie taip pat yra Tvarios veiklos grupės sudėtyje. Šie specialistai prižiūri procesus, konsultuojasi su savo vadovais dėl svarbių klausimų ar problemų sprendimo. Esant poreikiui, tiekimo vadovai tiesiogiai komunikuoja su tiekimo įmonių vadovais, siekdami užtikrinti, kad Grupės požiūris ir sprendimai atlieptų įtraukimo principus bei būtų įgyvendinami praktikoje. Grupė dėl savo veiklos specifikos neturi pasirašiusi pasaulinių pagrindų susitarimų su sąjungų federacijomis. Taip pat šiuo metu Grupė netaiko specialių priemonių pažeidžiamų ar marginalizuotų darbuotojų grupių įtraukimui, nes tokios situacijos nebuvo identifikuotos vertės grandinėje. Grupė neplanuoja kurti naujų įtraukimo procesų, nes laikoma, kad esami mechanizmai yra pakankami darbuotojų įtraukimo ir teisių užtikrinimui. S2-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą Bendrovė pripažįsta savo atsakomybę taisyti neigiamą poveikį, kurį ji sukėlė arba prie kurio prisidėjo vertės grandinės darbuotojams. Ji remiasi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais bei EBPO rekomendacijomis, užtikrindama, kad jos procesai atitiktų tarptautinę gerąją praktiką. Ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nefiksavo faktinio neigiamo poveikio vertės grandinės darbuotojams. Tačiau jei toks įvyktų, Grupės neigiamo poveikio apibendrintas ištaisymo procesas apimtų šiuos etapus: ● Poveikio identifikavimas – veiksmų, kurie sukėlė neigiamą poveikį, nustatymas ir vertinimas, remiantis skundų ir audito rezultatais. ● Ištaisymo planavimas – konkrečių veiksmų, mažinančių žalą ir užkertančių kelią ateities rizikoms, numatymas. ● Tiekimo grandinės vertinimas – siekiant užtikrinti, kad tiekėjai laikytųsi Grupės politikų ir gerosios praktikos reikalavimų. ● Partnerystė ir bendradarbiavimas – darbas su darbuotojais, tiekėjais, NVO bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant užtikrinti tinkamą ištaisymą bei keitimąsi gerosiomis praktikomis dėl darbo sąlygų gerinimo. ● Darbuotojų apmokymas – užtikrinama, kad darbuotojai žinotų apie savo teises ir galimybes pranešti apie pažeidimus. ● Skundų teikimo kanalai – įdiegti anoniminiai ir tiesioginiai skundų mechanizmai, leidžiantys darbuotojams saugiai ir konfidencialiai išreikšti susirūpinimą. ● Veiksmingumo vertinimas – ištaisymo priemonių sėkmė vertinama pagal nustatytus rodiklius bei gautą grįžtamąjį ryšį. Grupė užtikrina, kad vertės grandinės darbuotojai turi prieigą prie įvairių kanalų (įdiegtų pačios Grupės) išreikšti savo susirūpinimą, įskaitant: 213 ● Skundų ir pageidavimų dėžutę, esančią kiekvienoje Grupės gamybos įmonėje lengvai matomoje vietoje. ● Specialų el. pašto adresą, skirtą darbuotojų bei kitų suinteresuotųjų šalių pranešimams. ● Tiesioginį kreipimąsi į Grupės vadovą. Vertinimo duomenimis, šie kanalai yra prieinami, o pastabų dėl jų veikimo nėra gavusi nei pati Grupė iš darbuotojų, nei išoriniai ekspertai, atliekantys socialinius auditus. Bendrovė taip pat užtikrina, kad vertės grandinės darbuotojai, naudojantys šiuos mechanizmus, būtų apsaugoti nuo galimų atsakomųjų veiksmų. Visi skundai nagrinėjami konfidencialiai, gerbiant privatumo ir duomenų apsaugos principus, taip pat yra galimybė pateikti pranešimus anonimiškai arba per trečiąsias šalis. Apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų politika nėra pasirašyta, tačiau pranešėjų apsauga yra numatyta procedūroje Skundų, pasiūlymų, užklausimų, pageidavimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Apie veikiančius mechanizmus darbuotojai informuojami skirtingais kanalais, atsižvelgiant į jų ryšį su Grupe: ● Tiesiogiai dirbantys Bendrovės operacijose darbuotojai, nepriskiriami prie savos darbo jėgos, informuojami per Bendrovės skelbimų lentas. ● Darbuotojai, netiesiogiai paveikiami per vertės grandinę, dirbantys tiekėjų ar subrangovų organizacijose, informuojami per subrangovo atsakingus asmenis. ● Darbuotojai, paveikiami per verslo santykius, su trečiųjų šalių verslo partneriais susiję darbuotojai informuojami per darbdavio įmonės vadovus bei turi prieigą prie viešai skelbiamos įmonės informacijos. S2-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vertės grandinės darbuotojams, su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas Siekiant užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui vertės grandinės darbuotojams ar jį sušvelninti, Grupė taiko šiuos veiksmus: ● Reguliarūs auditai ir tiekimo grandinės analizė – vertinamas potencialus poveikis ir nustatoma rizika. ● Sutarčių reikalavimai – tiekėjams nustatomi aiškūs kriterijai dėl sąžiningų darbo sąlygų. ● Nuolatinė politikos ir procesų peržiūra – siekiama laiku reaguoti į naujas rizikas. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo nustatyta faktinių reikšmingo neigiamo poveikio atvejų, todėl nebuvo poreikio taikyti papildomų ištaisymo priemonių. Grupė įgyvendina papildomas iniciatyvas, siekdama teigiamo poveikio vertės grandinės darbuotojams. Kadangi Bendrovės veiklos regionai yra nutolę nuo didesnių centrų ir kyla talentų nutekėjimo rizika, daug dėmesio skiriama vietos bendruomenių gerovei: ● Sporto ir kultūros renginių rėmimas, siekiant stiprinti vietos bendruomenę ir skatinti darbuotojų įsitraukimą. ● Laisvalaikio užimtumo gerinimas, kad būtų mažinamas regionų socialinis ir ekonominis atsilikimas. Veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumas stebimas per: 214 ● Reguliarias tiekėjų apklausas – vertinamos darbo sąlygos tiekėjo organizacijoje. ● Skundų analizę – vertinama skundų dinamika ir tendencijos. Šių veiksmų rezultatai viešai pristatomi metinėse ataskaitose, o pastabos integruojamos į Grupės veiklos tobulinimo planus. Apie procesus, kuriais Grupė nustato, koks veiksmas yra reikalingas ir tinkamas reaguojant į konkretų faktinį ar galimą poveikį vertės grandinės darbuotojams plačiau aprašytas S2-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą. Grupė dirba tik su patikrintais tiekėjais, daugiausia iš ES šalių, užtikrinančiais darbo teisės aktų laikymąsi. Pirkėjai iš trečiųjų šalių sudaro apie 10-15 proc. nuo visos apyvartos. Kad pasinaudotų reikšmingomis galimybėmis ir valdytų rizikas, susijusias su vertės grandinės darbuotojais, Grupė atsakingai renkasi tiekėjus ir užtikrina, kad jie laikytųsi Grupės viešai skelbiamų politikų bei Tiekėjų elgesio gairių. Grupė siekia užtikrinti, kad jos veikla nekeltų ar neprisidėtų prie reikšmingo neigiamo poveikio vertės grandinės darbuotojams, todėl laikosi Etikos kodekso nuostatų bei vykdo įvairių politikų, įskaitant Antikorupcijos politiką ir Pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos politiką, reikalavimus. Be to, ypatingą dėmesį skiria asmens duomenų apsaugai, užtikrinanti, kad duomenų naudojimas atitiktų galiojančius teisės aktus ir nepažeistų vertės grandinės darbuotojų teisių. Tokiu būdu Grupė siekia suderinti atsakingą verslo praktiką su verslo tikslais, mažindama galimą neigiamą poveikį vertės grandinės darbuotojams. Grupė, skelbdama Tiekėjų elgesio gaires, siekia didinti teigiamą poveikį vertės grandinės darbuotojų valdymo srityje. Rizikos mažinimas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su tiekėjais – analizuojama jų reputacija ir viešai prieinama informacija, siekiant užtikrinti atsakingą tiekimo grandinę. Kadangi dauguma tiekėjų veikia ES šalyse, kur darbo sąlygų reikalavimai yra griežtai reglamentuoti, tai padeda sumažinti su tiekimo grandine susijusias rizikas. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo nustatyta didelių problemų ar incidentų žmogaus teisių srityje, susijusių su vertės grandinės darbuotojais. Grupės ištekliai, susiję su teigiamu poveikiu, t.y. per kriterijų taikymą tiekėjams - tai einamieji finansiniai ištekliai, o taip pat žmogiškieji ištekliai. Žmogiškuosius išteklius apima specializuoti tvarumo ekspertai, atsakingi už poveikio valdymą ir tiekimo srityje dirbantys specialistai, kurie užtikrina šių kriterijų atnaujinimą, taikymą ir aktualumą. S2-5 atskleidimo reikalavimas Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Grupė nėra nusistačiusi specifinių tikslų, susijusių su teigiamo poveikio didinimu vertės grandinės darbuotojams, nes laikosi nuostatos, kad tai yra tiekėjų atsakomybė. Tačiau atsakingai renkasi verslo partnerius. 215 Nepaisant nenustatytų išmatuojamų uždavinių, Grupė nuolat stebi savo politikos ir veiksmų veiksmingumą. Stebėjimas vykdomas per grįžtamąjį ryšį iš verslo partnerių, atsiliepimus žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, tiesiogiai išsakytas pastabas ar skundus. Ateityje planuojama apsvarstyti galimybę įtraukti suinteresuotąsias šalis į uždavinių nustatymo procesą bei užtikrinti skaidrų jų stebėjimą ir vertinimą. S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS SBM-3, S3 SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Paveikiamos bendruomenės” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nustatė reikšmingus poveikius, susijusius su paveikiamomis bendruomenėms, remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis. Jie aprašomi Konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2023 m. Parama ir bendradarbiavimas Grupė yra aktyviausia ir palaiko glaudžius ryšius su tomis bendruomenėmis, kuriose vykdo gamybinę veiklą – Rokiškyje, Utenoje, Ukmergėje. Grupės įmonės daro teigiamą poveikį šioms bendruomenėms per įvairią paramą, dalyvavimą iniciatyvose, skirdama dėmesį užimtumo didinimui. Grupė bendradarbiauja ir su pieno ūkiais (daugiausia Lietuvoje), padedant jiems kurti modernius, ekonomiškai efektyvius ir tvarius ūkius. Siekiant pagerinti pieno ūkių konkurencingumą, Grupės įmonės pirmiausia padeda ūkininkams formuoti tinkamą požiūrį į tvarų vystymąsi: užtikrinti gerą žaliavinio pieno kokybę, siekti, kad veikloje susidarytų kuo mažiau atliekų, naudoti kuo mažiau išteklių. Grupė mato galimybes strateginiam paramos teikimui, orientuotam į abipusės vertės kūrimą, stiprinant santykius su vietos bendruomenėmis. Investicijos į socialines iniciatyvas, užimtumo skatinimą ir vietos infrastruktūrą stiprina bendruomenių ekonominę ir socialinę gerovę, mažina rizikas ir kuria tvarią partnerystę, kuri yra svarbi Grupės įvaizdžiui, reputacijai ir verslo modeliui. Tuo pačiu, paramos bendruomenėms atsisakymas (nors toks neplanuojamas) siejamas su rizika sukelti vietos gyventojų nepasitenkinimą ir pakenkti Grupės reputacijai. Grupė supranta, kad tam tikros bendruomenės gali būti labiau pažeidžiamos dėl savo socialinės ar ekonominės situacijos. Rokiškio miestas, kaip nutolęs nuo didžiųjų centrų, susiduria su ribotomis užimtumo galimybėmis, todėl Grupė siekia ne tik užtikrinti darbo vietas, bet ir skatinti vietos ekonominį bei socialinį vystymąsi. Grupė prisideda prie savivaldybių organizuojamų infrastruktūros gerinimo projektų, kurie padeda užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas ir sumažinti socialinę atskirtį. Šiuo metu Grupė neidentifikuoja reikšmingo finansinio poveikio, susijusio su reikšmingomis rizikomis ir galimybėmis, kuris turėtų esminę įtaką įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams ar pinigų srautams. Taip pat nėra nustatyta rizikų ar galimybių, dėl kurių kitame ataskaitiniame laikotarpyje būtų būtina reikšmingai koreguoti finansinėse ataskaitose nurodytą turto ir įsipareigojimų balansinę vertę. Grupės strategijos ir verslo modelio atsparumo analizė nebuvo atlikta – rizikos buvo vertinamos tiek, kiek jas apėmė dvejopo reikšmingumo analizė. 216 Su gamyba susijęs poveikis Neigiamas poveikis bendruomenėms yra galimas dėl vykdomos Grupės gamybinės veiklos (pvz., triukšmas ir nemalonus kvapas) Rokiškio ir Utenos gamyklose. Poveikis gali turėti neigiamą įtaką vietos gyventojų gyvenimo kokybei ir sveikatai. Grupė vadovaujasi pagarbos sau ir žmonėms principu, todėl esamas neigiamas jos veiklos poveikis yra minimalus. Grupė neturi jokių su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių užsitęsusių, neišspręstų konfliktų ar nepasitenkinimo atvejų. Per Grupės veiklos istoriją nebuvo reikšmingų pažeidimų ar projektų, keliančių riziką visai bendruomenei ar jos daliai. Jei kiltų reikšmingas neigiamas poveikis, jis būtų lokalus. Grupė poveikį valdo remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/EB dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės; TIPK). AB „Rokiškio sūris“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ yra priskiriamos turinčioms įrenginius, kuriems privaloma turėti TIPK leidimą. Abi įmonės turi galiojančius TIPK leidimus, kuriuose įvertinti šiose įmonėse įdiegti geriausiai prieinami gamybos būdai (GPGB; angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje (pagal „IPPC Reference Document on the Best Available Techniques in the Food, Drink and Milk Industries“.). S3-1 – Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Grupė vadovaujasi pagarbos žmonėms ir bendruomenėms principu, siekdama minimizuoti neigiamą poveikį ir skatinti teigiamas iniciatyvas bendruomenėms. Poveikiams, rizikoms ir galimybėms valdyti Grupės įmonės vadovaujasi Tvarumo politikos ir Etikos kodekse numatytais principais, kuriuose įtvirtintas įsipareigojimas atviram dialogui bei aktyviam indėliui į vietos bendruomenių gerovę. Grupės nuostatos ir veiklos principai šioje srityje apima: ● Atvirą ir skaidrų dialogą – įsiklausome į bendruomenių poreikius, aktyviai dalyvaujame diskusijose ir siekiame bendradarbiauti sprendžiant aktualius socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos klausimus. ● Bendruomenių įtraukimą – įgyvendindami veiklas, siekiame konsultuotis su vietos suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgiant į jų lūkesčius ir siekiant ilgalaikės teigiamos įtakos. ● Teigiamo poveikio kūrimą – investuojame į socialines, švietimo, sveikatos ir aplinkosaugos iniciatyvas, kurios stiprina bendruomenes, kuriose veikiame. ● Atsakingą poveikio valdymą – vertiname savo veiklos socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius padarinius bendruomenėms, siekiame minimizuoti neigiamus efektus ir kurti tvarius sprendimus. Tvarumo politika ir Etikos kodeksas apima visas paveikiamas bendruomenes. Informacija apie reikšmingus įvykius, susijusius su poveikiu bendruomenės ar kitoms suinteresuotosioms šalims ir politikos įgyvendinimą viešai skelbiama AB “Rokiškio sūris” internetiniame puslapyje, socialiniuose tinkluose, vietos spaudoje bei vertybinių popierių Nasdaq platformoje. 217 Grupė laikosi tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių apsaugos principų, įskaitant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms. Pagarba žmogaus teisėms yra Grupės veiklos pagrindas, o jos įsipareigojimai šioje srityje yra integruoti į Tvarumo politiką bei Etikos kodeksą. Tvarumo politikoje skelbiame: Gerbiame ir saugome žmogaus teises ir laisves, laikydamiesi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nustatytų gairių. To paties tikimasi ir iš verslo partnerių, šie lūkesčiai yra išsakyti Tvarumo politikoje (“Skatiname įmonės partnerius ir tiekėjus diegti tvarumo praktikas savo veikloje. Siekiame, kad mūsų klientai, tiekėjai ir kiti partneriai veiktų teisėtai, patikimai, skaidriai, nevykdytų jokių nesąžiningų veiklų”) ir Tiekėjų elgesio gairėse, kurios apima visus tris tvarumo sluoksnius - aplinkosaugą, socialinę bei valdysenos sritis - ir papildomai įtraukia Gyvūnų gerovės ir sveikatos nuostatas, kaip labai svarbų aspektą visoje vertės grandinėje. Iki šiol Grupės veikloje nebuvo užfiksuota žmogaus teisių pažeidimų nei pačios Grupės operacijų lygmeniu, nei vertės grandinėje. S3-2 – Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai Grupės veiklos lokacijos yra nusistovėjusios, todėl naujų teritorijų įsisavinimas ar kitų teritorijų paskirties keitimas nevyksta. Dėl šios priežasties nėra identifikuotų klausimų, kuriems spręsti būtų būtinas tiesioginis bendruomenių įtraukimas ar jų atstovų dalyvavimas. Grupėje aukščiausias pareigas einantis asmuo, generalinis direktorius, turi atsakomybę užtikrinti, kad paveikiamos bendruomenės ir jų atstovai būtų tinkamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su reikšmingu teigiamu ar neigiamu poveikiu. Šis asmuo taip pat užtikrina, kad formuojant įmonės požiūrį būtų atsižvelgiama į paveiktų bendruomenių nuomonę ir atitinkamus rezultatus, vykdant nuolatinį ir išsamų patikrinimo procesą. Paveikiamų bendruomenių įtraukimas užtikrinamas suteikiant prieigą bendruomenės įvairiais kanalais išsakyti savo nuomonę (plačiau aprašoma kitame skyriuje S3-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą). S3-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą Grupė laikosi sistemingo požiūrio į neigiamo poveikio paveikiamoms bendruomenėms ištaisymą ir skundų nagrinėjimą. Grupės veiklos procesai yra reguliariai stebimi tiek vidinės kontrolės mechanizmais, tiek valstybės institucijų periodiniais patikrinimais. Grupėje veikia Ekstremalių situacijų valdymo grupė, kuri glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybių Ekstremalių situacijų valdymo komandomis, siekiant užtikrinti operatyvų reagavimą į galimas rizikas, susijusias su paveikiamomis bendruomenėmis. Jei būtų nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis bendruomenėms, būtų imtasi veiksmų jam ištaisyti, įskaitant poveikio priežasčių analizę, papildomus darbuotojų mokymus ar dažnesnius stebėsenos tyrimus. Bendruomenės nariai gali išreikšti susirūpinimą arba pateikti skundus per kelis kanalus: tiesiogiai kreipdamiesi į Grupės įmonę, pasinaudodami viešai prieinamais kontaktiniais duomenimis, arba per valstybines priežiūros institucijas. Tokiais atvejais būtų imamasi veiksmų sprendimui rasti, o informacija apie atliktus veiksmus būtų paviešinta prieinamais kanalais. Per praėjusį ataskaitinį laikotarpį Grupė negavo skundų dėl klausimų susijusių su daromu poveikiu. Bendruomenių nariai aktyviai kreipiasi dėl paramos, įvairių iniciatyvų palaikymo, bendradarbiavimo pasiūlymų, ir būtent tai rodo, kad komunikacijos kanalai yra prieinami ir efektyvūs. 218 Grupė nėra sukūrusi specialaus mechanizmo stebėti šių kanalų veiksmingumui, tačiau tai, kad nėra gavusi jokių signalų, skundų dėl sudėtingos ar nepavykusios komunikacijos, rodo, kad esami kanalai yra pakankami ir pasiekiami visoms suinteresuotosioms pusėms. Grupė užtikrina, kad visi skundai yra nagrinėjami konfidencialiai, gerbiant privatumo, tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises ir duomenų apsaugos principus. Taip pat sudaromos sąlygos pranešimus pateikti per trečiąsias šalis (pvz. Valstybines institucijas, vartotojus atstovaujančias NVO ir pan.), siekiant užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti besikreipiančius asmenis nuo galimų atsakomųjų veiksmų, kas yra numatyta Skundų, pasiūlymų, užklausimų, pageidavimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkoje (konkreti politika šiam klausimui nėra priimta). Grupės atstovas dalyvauja savivaldybės Socialinio verslo plėtros komisijoje, kurioje vertinamos bendruomenių problemos ir ieškoma sprendimų, skatinančių socialinę gerovę. S3-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas Socialinės iniciatyvos Grupė daro reikšmingą teigiamą poveikį vietos bendruomenėms, skirdama dėmesį užimtumo didinimui ir socialinėms iniciatyvoms. Ji aktyviai remia kultūros ir sporto renginius, ypač orientuotus į jaunimo įsitraukimą. Bendradarbiaudama su moksleivių organizacijomis, Grupė remia edukacinius renginius, organizuoja pažintinius vizitus į Grupę ir kviečia lektorius, kurie veda seminarus aktualiomis temomis. 2024 m. Grupė sukvietė miesto ir rajono moksleivius į tradicinį renginį “Pasimatuok profesiją”, surengė seminarą „Finansų pradžiamokslis“, kurį vedė lektorius Nerijus Murauskas, o kartu su savivaldybe įgyvendina gabių moksleivių ir jaunuolių skatinimo programą, reikšmingai prisidėdama finansiškai. Tradiciškai daug metų iš eilės Grupė remia šiuos renginius Rokiškyje: Lietuvos profesionalių teatrų festivalį „Vaidiname žemdirbiams“ (pervadinta „Teatro Genas“), tarptautinį mėgėjų teatrų festivalį „Interrampa“, Rokiškio klasikinės muzikos festivalį, Tarptautinį vargonų muzikos festivalį bei daugybę kitų kultūros ir sporto renginių. Dažnai vietinės bendruomenės renginius ir iniciatyvas Grupė remia savo produkcija. Kitais ataskaitiniais laikotarpiais Grupė planuoja tęsti vykdomas paramos programas ir apsvarstyti galimybę strategiškai orientuotis į tam tikras tvarumo temas / sritis, pvz., sveika gyvensena, ekologija, švietimas ir kt. Šiuo metu Grupė sistemingai nematuoja vykdomų veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumo. Ateityje planuojama vertinti teikiamą paramą įvairioms iniciatyvoms, tačiau daugeliu atvejų poveikį išmatuoti sudėtinga dėl jo ilgalaikio pobūdžio. Pavyzdžiui, jaunimo užimtumo ir edukacijos rėmimas einamuoju laikotarpiu gali būti vertinamas tik per emocinį atsaką, tačiau ilgalaikiai rezultatai, tokie kaip įgytas išsilavinimas ar karjeros pasiekimai, tampa matomi tik po daugelio metų, todėl atskirų veiksmų tiesioginis poveikis išlieka sunkiai apčiuopiamas. Grupė neplanuoja paramos atsisakyti, nes tai yra kultūrinis, vertybinis Grupės pagrindas. Bendradarbiavimas su ūkininkais 219 Įmonė bendradarbiauja su pieno ūkiais, teikia paramą jų modernizavimui, rengia mokomąją medžiagą. Toks bendradarbiavimas užtikrina aukštesnę žaliavinio pieno kokybę, o tai reiškia ir kokybiškesnius produktus vartotojui. Ataskaitiniu laikotarpiu daug dėmesio skirta CO₂ emisijų apskaičiavimui ūkio lygmenyje, surengtos konsultacijos su ūkių atstovais, siekiama ne tik apskaičiuoti emisijas, bet ir sudaryti jų mažinimo planą. Planuojame toliau plėsti bendradarbiavimo tinklą, didinti įsitraukimą į tvarumo iniciatyvų įgyvendinimą. Šios iniciatyvos jau davė teigiamų rezultatų – vis daugiau pieno ūkių siekia peržiūrėti procesus, siekiant jų efektyvinimo, resursų taupymo ir CO₂ emisijų mažinimo. Šios iniciatyvos ne tik užtikrina aukštesnę žaliavinio pieno kokybę, bet ir prisideda prie tvarios maisto gamybos bei ilgalaikio pieno ūkių konkurencingumo. Poveikis, susijęs su gamybine veikla Įmonė matuoja triukšmo lygį, investuoja į triukšmo sumažinimą, modernizuodama įrangą ir diegdama triukšmo izoliacijos sistemas. Kad nesijaustų kvapų, yra įdiegtos dvi išmetamo oro valymo sistemos. Grupė užtikrina, kad reikšmingo neigiamo poveikio šalinimo procesai būtų prieinami ir veiksmingi, pasitelkdama išorės kontrolę. Nepriklausomi ekspertai ar atsakingos institucijos vertina šių procesų įgyvendinimą ir rezultatus, siekiant užtikrinti skaidrumą, efektyvumą bei nuolatinį tobulinimą. Registruojami gyventojų skundai (ataskaitiniai metais skundų nebuvo gauta), į juos atsižvelgiama; ir situacija yra gerinama. Atliekamų veiksmų ir iniciatyvų veiksmingumą Grupė vertina per gaunamus skundus ir esamą situaciją - iki šiol nebuvo fiksuota reikšmingų pažeidimų ar projektų, keliančių riziką bendruomenei. Jei būtų nustatytas reikšmingas poveikis, situacija būtų analizuojama, o tolesni veiksmai koordinuojami vadovybės lygmeniu. Grupė užtikrina, kad visi procesai, susiję su poveikio valdymu, būtų reguliariai peržiūrimi ir vertinami. Prireikus į sprendimų priėmimą įtraukiami nepriklausomi ekspertai, galintys padėti efektyviai ištaisyti situaciją. Poveikių valdymas ir atsakomybės užtikrinimas Atsakingas už visus šiuos veiksmus, įvardintus šioje dalyje S3-4, yra Bendrovės direktorius, kuris, veikdamas pagal įmonės įstatus, prižiūri Grupės veiklos poveikį ir užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų valdyti riziką bei skatinti tvarias iniciatyvas. Esant reikšmingam poveikiui, būtų sušauktas vadovybės susirinkimas, kuris nustatytų tolimesnius veiksmus ir jų kontrolės mechanizmus. Jei situacijai suvaldyti neužtektų vidaus resursų, būtų pasitelkti išoriniai ekspertai, siekiant efektyviai spręsti kilusius iššūkius. Grupė nustato reikalingus ir tinkamus veiksmus reaguojant į faktinį ar galimą poveikį paveikiamoms bendruomenėms remdamasi suinteresuotųjų šalių grįžtamuoju ryšiu (pavyzdžiui, remdamasi atsiliepimais socialiniuose tinkluose, informacija, gauta per apklausas). Surinkta informacija padeda įvertinti bendruomenių poreikius ir priimti atitinkamus sprendimus siekiant minimizuoti neigiamą poveikį ar sustiprinti teigiamą įmonės indėlį. Nenumatoma, kad veiksmų įgyvendinimas pareikalaus didelių veiklos ar kapitalo sąnaudų. Grupė nebuvo informuota ir nėra užfiksavusi didelių problemų ar incidentų žmogaus teisių srityje, susijusių su paveikiamomis bendruomenėmis. 220 S3-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Grupė siekia užmegzti ir palaikyti abipusiai naudingus santykius su bendruomenėmis, kuriose vykdo veiklą. Šiuo metu Grupė matuoja paremtų renginių skaičių, siekdama praturtinti bendruomenių kultūrines patirtis. Grupė parengtoje Tvarumo strategijoje išsikėlė tikslą paremti (finansiškai ar produkcija) bent 100 renginių per metus (laikotarpiu 2025 - 2027 m.). Dėl tikslų, susijusių su galimu poveikiu per gamybinę veiklą, aktualus Grupės keliamas tikslas, susijęs su tarša - 0 incidentų/atvejų, susijusių su tarša susijusiais reikalavimais. Baziniai matavimo metai ir pateikiama tikslų reikšmė atskleidžiami ETAS 2 dalyje SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė. Uždaviniams nustatyti buvo remtasi esama padėtimi Grupėje ir atrinktomis praktikomis sektoriuje. Ateityje svarstoma galimybė susieti paramos teikimą su projektais, kurie turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį bendruomenės gerovei. AB “Rokiškio sūris” vadovas tiesiogiai bendrauja su paveikiamų bendruomenių savivaldos vadovais, nes visa informacija apie bendruomenių nepasitenkinimą pirmiausia pasiekia savivaldybes. Šis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad nustatomi tikslai atitiktų bendruomenių poreikius ir lūkesčius. Konkreti procedūra/mechanizmas uždavinių nustatymui nėra parengta. Grupės vadovybė lanksčiai reaguoja į savivaldybių, kuriose veikia, keliamas problemas ar klausimus, tokiu būdu atliepdama bendruomenių poreikius. Grupė nėra sudariusi atskiros procedūros uždavinių nustatymui, rezultatų stebėjimui, tobulinimui, kiek tai yra susiję su paveikiamų bendruomenių įtraukimu. S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI SBM-3, S4 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Vartotojai ir galutiniai naudotojai” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nustatė reikšmingus poveikius, susijusius su vartotojais ir galutiniais naudotojais, remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis. Jie aprašomi Konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2023 m. Grupės veikla yra glaudžiai susijusi su vartotojų sveikata ir pasitikėjimu. Vartotojų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš jų - pilnavertė mityba, o skaidri ir tiksli informacija apie produktų sudėtį padeda išvengti klaidinančios komunikacijos. Gamybos procesų skaidrumas ir griežta kontrolė užtikrina, kad galutiniai produktai atitiktų aukščiausius kokybės ir saugos reikalavimus. Grupė gamina pieno produktus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį visiems galutiniams vartotojams ir galutiniams naudotojams (taip pat visi Grupės gaminamų pieno produktų vartotojai įtraukti į Grupės pagal 2 ETAS atskleidžiamos informacijos aprėptį). 221 Grupė identifikavo dvi pagrindines vartotojų grupės, kurioms kyla didesnė žalos rizika: 1. Vartotojai, kurių teisės į privatumą gali būti pažeistos, ypač vartotojai, kurie dalyvauja Grupės lojalumo programose, kur surenkami jų asmeniniai duomenys. Šiems vartotojams galėtų kilti rizika dėl tvarkomų asmens duomenų, tačiau Grupė siekia nerinkti jautrių duomenų, nuolat prižiūri ir tobulina savo duomenų apsaugos priemones, siekdama užtikrinti aukščiausią privatumo lygį ir atitikti duomenų apsaugos reikalavimus. Su šia vartotojų grupe yra susijusi identifikuota rizika Grupei - Reputacinė ir finansinė žala dėl duomenų nutekėjimo. 2. Vartotojai, kuriems svarbi tiksli ir prieinama informacija apie produktus, kaip maistingumo etiketės, alergeno ženklinimas. Šiems vartotojams galimas neigiamas poveikis dėl nesuprastos arba klaidingos informacijos, dėl kurios gali atsirasti sveikatos problemų. Siekdama išvengti šios rizikos, Grupė užtikrina, kad visi produktai būtų tinkamai ženklinti ir suteikiama aiški informacija, kad vartotojai galėtų priimti informuotus sprendimus dėl produktų vartojimo. Su šia vartotojų grupe yra susijusi identifikuota rizika Grupei - finansinė rizika dėl netinkamo produktų ženklinimo. Grupė nuolat imasi veiksmų, siekiant sumažinti neigiamą poveikį, pavyzdžiui, tobulindama produktų sudėtį, teikdama aiškią informaciją apie maistingumą ir alergijas bei užtikrindama aukštus duomenų apsaugos standartus. Identifikuoti kiti poveikiai ir rizikos, susiję su produktų sauga ir kokybe, yra susiję su visais gaminamos produkcijos vartotojais ir galutiniais naudotojais, regionuose, kur šia produkcija yra prekiaujama. Grupės strategija ir verslo modelis nuolat tobulinami, atsižvelgiant į faktinius ir galimus poveikius vartotojams. Siekiant užtikrinti tinkamą produktų saugą ir kokybę, įgyvendinami papildomi produktų kokybės ir ženklinimo kontrolės mechanizmai. Kadangi Grupės veikla priklauso nuo vartotojų elgsenos ir pirkimo įpročių, reikšmingi pokyčiai šiose srityse gali turėti tiesioginę įtaką verslo rezultatams. Produktų sauga ir kokybė Produktų sauga ir kokybė yra svarbiausias Grupės prioritetas, kuris tiesiogiai siejasi su Grupės tikslu gaminti aukščiausios kokybės produktus. Faktinis teigiamas poveikis atsiskleidžia per aukštus maisto saugos ir kokybės standartus, taikomus visoje Grupėje, kurie užtikrina saugius ir maistingus produktus. Specialiai papildyti kai kurie švieži pieno produktai, praturtinti vitaminais, baltymais ir gerosiomis bakterijomis, prisideda prie pilnavertės ir kokybiškos vartotojų mitybos. Produktai, neatitinkantys nustatytų reikalavimų, gali kelti pavojų vartotojų sveikatai. Dėl šio galimo neigiamo poveikio taip pat atsiranda ir rizika Grupei - produktams neatitinkant keliamų saugos ir kokybės reikalavimų, galėtų kilti finansinių ir reputacinių pasekmių Grupei. Bendrovės strategija orientuota į produktų kokybės ir saugumo užtikrinimą, o reikšmingas poveikis bei rizikos valdomos taip pat ir per visą vertės grandinę. Reaguodama į galimus iššūkius, Grupė įgyvendina šias priemones: ● Produktų saugos ir kokybės užtikrinimo garantas yra tarptautinių standartų diegimas ir jų laikymasis. Visos Grupės gamybos įmonės yra įsidiegusios IFS standartą. 222 ● Įtrauktos papildomos kokybės kontrolės priemonės, kurios leidžia identifikuoti galimas rizikas ir jas valdyti; ● Tiekimo grandinėje taikomi griežtesni reikalavimai žaliavų kokybei ir tvarumo standartams; ● Skatinamos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos, susijusios su tvarumo ir kokybės standartais. Atsakinga komunikacija Siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrią komunikaciją, mūsų vertės grandinėje taikomi papildomi informacijos patikrinimo filtrai, padedantys išvengti klaidinančios ar neetiškos informacijos. Informacija, komunikuojama viešai, yra kruopščiai suderinama su atsakingais darbuotojais ir aukščiausia įmonės vadovybe. Atsakinga komunikacija daro teigiamą poveikį vartotojams, nes suteikia jiems aiškią, teisingą ir patikimą informaciją, leidžia priimti pagrįstus sprendimus ir sumažina klaidinimo riziką. Vienas iš galimų neigiamų poveikių yra netikslumai produkto sudėties, maistinės vertės ženklinime ar kitoje apie produktus susijusioje komunikacijoje. Informacijos tikslumo stoka gali lemti vartotojų pasitikėjimo praradimą ir riboti jų galimybes priimti informuotus sprendimus. Dėl šio galimo neigiamo poveikio taip pat atsiranda ir rizika Grupei susijusi su finansinėmis pasekmėmis per baudas ar reputacijos praradimą, pateikiant klaidinančią informaciją apie produktus. Privatumo apsauga Pagrindinė neigiama įtaka vartotojams gali kilti dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimų užsakymų vykdymo ir lojalumo programų valdymo procesuose, nes tai gali lemti duomenų nutekėjimą, neteisėtą jų naudojimą ar privatumo pažeidimus. Dėl šio galimo neigiamo poveikio taip pat kyla rizika Grupei, susijusi su finansiniais ir reputacijos aspektais, jei įvyktų duomenų nutekėjimo incidentas. Lojalumo programų metu gauti duomenys iš užsiregistravusių dalyvių nėra jautrūs - telefono numeris, vardas, el. pašto adresas, tačiau prizo atsiėmimo metu yra pasirašomas prizo priėmimo-perdavimo aktas, kuriame prašoma pateikti pilną vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Šią informaciją atsakingas asmuo iš rinkodaros skyriaus perduoda finansų skyriui. Duomenų saugos laikomasi pagal LR galiojančius teisės aktus; Kiekvienas Grupės įmonių darbuotojas pasirašo “Asmens duomenų saugojimo politiką”. Duomenų saugos pažeidimai valdomi pagal “Asmens duomenų saugumo pažeidimų valdymo tvarkos aprašą”. Etikos kodeksas, su kuriuo yra supažindinamas kiekvienas Grupės darbuotojas, aiškiai apibrėžia duomenų saugos svarbą: “Darbuotojų, partnerių, klientų, tiekėjų bei kitų subjektų asmens duomenis tvarkome tik turėdami tam teisinį pagrindą ir tikslą. Duomenys tvarkomi užtikrinant jų privatumą, saugumą ir konfidencialumą bei tinkamas technines ir organizacines priemones, kurios apsaugo duomenis nuo neteisėtos prieigos, atskleidimo, atsitiktinio praradimo, pakeitimo, sunaikinimo ar kitokio neteisėto tvarkymo.” Visi įvardinti poveikiai vartotojams ir galutiniams naudotojams yra tiesiogiai susiję su Grupės veiklos pobūdžiu ir gamybos procesais. Šiuo metu Grupė neturi reikšmingų rizikų ir galimybių, kurios darytų esminį esamą finansinį poveikį įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams ar pinigų srautams, taip pat nėra rizikų, dėl kurių metiniu ataskaitiniu laikotarpiu reikšmingai keistųsi finansinėse ataskaitose nurodytos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės. Bendrovės strategija ir verslo modelis užtikrina atsparumą rizikoms. Reputacinės rizikos valdomos per skaidrią komunikaciją su vartotojais ir griežtą rinkodaros priežiūrą, produktų kokybės rizikos – diegiant tarptautinius maisto saugos ir kokybės standartus. Taip pat vykdoma inovatyvi produktų kūrimo strategija, leidžianti pristatyti sveikesnius produktus, atitinkančius vartotojų poreikius. Atskira kiekybinė atsparumo analizė atliekama nebuvo. 223 Gamybos procesuose vadovaujamasi tarptautiniais maisto saugos standartais, taikant geriausias gamybos praktikas, naudojant pažangias gamybos technologijas, kad visi produktai atitiktų aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. S4-1 – Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Aukščiausioji Grupės vadovybė yra sukūrusi, įgyvendina ir prižiūri Maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką. Taikoma Maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politika yra susijusi su visais klientais ir vartotojais vienodai. Ši politika užtikrina aukščiausius produktų kokybės ir saugos standartus, taip pat atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Politika yra neatsiejama bendros tvarumo strategijos dalis ir apima pagrindinius principus, kuriais vadovaujamasi valdant su vartotojais susijusias rizikas, galimybes ir reikšmingą poveikį. Produktų gamyba grindžiama pagrindiniais principais, kurie užtikrina aukštą produktų kokybę, saugumą ir skaidrią komunikaciją. Grupė neturi politikos, konkrečiai susijusios su skaidria komunikacija, tačiau pagal veikiančią Integruotą Valdymo Sistemą yra aprašyta procedūra “Rinkodara”, kuri taikoma visoms vartotojų grupėms. Kokybė ir sauga užtikrinama per tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus, t.y. visos Grupės gamybos įmonės turi įsidiegusios IFS standartą. Rinkodaros kampanijose laikomasi atsakingumo principų, siekiant išvengti klaidinančios informacijos. Jei yra poreikis atnaujinti informaciją apie produktą etiketėje, technologai, esant ženklinimo reikalavimų pakeitimams, pakeitimams gamybos technologijoje ar remdamiesi tyrimų rezultatais, informuoja rinkodaros skyrių, kuris atitinkamai atlieka pasiruošimo darbus pakuotės naujinimui. Įmonė naudoja BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimus atitinkančias sistemas, užtikrinančias saugų visų klientų, įskaitant vartotojus ir galutinius naudotojus, duomenų valdymą. Maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politikos tikslas – vartotojams pateikti tik autentiškus ir kokybės bei maisto saugos reikalavimus atitinkančius produktus, siekiant užtikrinti jų pasitikėjimą. Taip pat svarbu tenkinti klientų poreikius, nuolat prisitaikant prie jų lūkesčių ir rinkos pokyčių, siekti stiprinti maisto saugos kultūrą. Ši politika susijusi su Grupės poveikiais ir rizikomis produktų saugos ir kokybės temoje. Stebėsenos procesas apima nuolatinį kokybės kontrolės patikrinimą, griežtą tiekimo ir gamybos procesų priežiūrą bei atitikties nustatytiems standartams tikrinimą, siekiant užkirsti kelią galimoms rizikoms ir užtikrinti teigiamus rezultatus. Informacija apie Maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką skelbiama viešai įmonės interneto svetainėje www.rokiskio.com bei Nasdaq vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje. Aukščiausias lygmuo įmonėje, atsakingas už Maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politikos įgyvendinimą, yra Bendrovės direktorius. Nustatant, atnaujinant politiką atsižvelgiama į vartotojų interesus, kaip aprašoma ETAS 2 dalyje SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės. Grupė laikosi griežtų žmogaus teisių apsaugos principų, kurie apima visus vartotojus ir galutinius naudotojus. Užtikrinama, kad vykdoma veikla gerbtų vartotojų ir naudotojų teises, nepakenkiant jų saugumui ir orumui. Įmonė yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visi produktai atitiktų saugos ir kokybės standartus, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir gerovę. Gerbiama vartotojų teisė į privatumą ir užtikrinama, kad jų asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai ir atsakingai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. 224 Grupė remiasi Tarptautine žmogaus teisių chartija, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei du jos įgyvendinimo paktus: Pilietinių ir politinių teisių tarptautinį paktą bei Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių tarptautinį paktą. Grupė siekia, kad visos veiklos grandys laikytųsi TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, įskaitant nediskriminavimo, vaikų darbo draudimo ir tinkamų darbo sąlygų reikalavimus. Vertės grandinės valdyme įtraukiami aiškūs reikalavimai tiekėjams ir partneriams dėl šių principų laikymosi. Iki šiol nebuvo užfiksuota JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ar kitų tarptautinių standartų nesilaikymo atvejų, susijusių su vartotojais ar galutiniais naudotojais. S4-2 – Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai Grupė nuolat stebi rinką ir analizuoja trečiųjų šalių atliekamus rinkos tyrimus, siekdama suprasti vartotojų ir galutinių naudotojų poreikius bei lūkesčius. Ne rečiau kaip kartą per metus rengiamos vartotojų apklausos, kurių metu išsiaiškinamos stipriosios ir silpnosios Grupės produktų pusės. Apklausų rezultatai yra sisteminami ir naudojami tobulinimo veiksmams, kurie atsispindi pamatuojamuose tiksluose. Už šių procesų organizavimą ir įgyvendinimą atsakingas Rinkodaros direktorius, kuris prižiūri, kad gauti duomenys būtų tinkamai analizuojami ir panaudojami Grupės strategijoje. Grupė šiuo metu vartotojų ir (arba) galutinių naudotojų įtraukimo veiksmingumo specifiškai nevertina. Tačiau vartotojų poreikiai ir lūkesčiai stebimi per grįžtamojo ryšio kanalus, klientų apklausas, rinkos tendencijų analizę, siekiant užtikrinti produktų kokybę bei atitikimą vartotojų lūkesčiams. Grupė šiuo metu netaiko specifinių priemonių, skirtų ypač pažeidžiamų ar marginalizuotų vartotojų grupių požiūriui išsiaiškinti. Tačiau maisto produktai kuriami laikantis aukščiausių kokybės ir saugos standartų, užtikrinant, kad jie būtų saugūs ir tinkami vartoti visoms vartotojų grupėms, įskaitant tuos, kurie gali turėti specialių mitybos poreikių. S4-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą Grupė laikosi atsakingo požiūrio į neigiamo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams sprendimą, užtikrindama, kad visi galimi poveikiai būtų ne tik identifikuoti, bet ir veiksmingai ištaisyti. Šis požiūris grindžiamas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais bei EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms. Neigiamo poveikio prevencijai ir ištaisymui taikomi šie procesai ir principai: 225 ● Atsakomybės prisiėmimas – Grupė pripažįsta savo atsakomybę už neigiamą poveikį, jei toks atsiranda, ir veikia proaktyviai, kad jo pasikartojimo tikimybė būtų pašalinta. ● Prevencijos priemonės – nuolat stiprinama procesų kontrolė, siekiant išvengti neigiamo poveikio pasikartojimo ateityje. ● Identifikavimo ir vertinimo mechanizmas – veikia klientų skundų registravimo sistema, kuri leidžia vartotojams ir galutiniams naudotojams greitai pranešti apie problemas ar susirūpinimą keliančius atvejus. Gavus pranešimą, atliekamas poveikio vertinimas, nustatomos priežastys ir galimi sprendimo būdai. Po ištaisymo veiksmų vykdoma jų veiksmingumo analizė, siekiant užtikrinti, kad problema būtų pilnai išspręsta ir klientų pasitenkinimas atkurtas. Vartotojai gali pranešti apie neigiamą poveikį įvairiais būdais – susisiekdami su Grupės įmone per socialinius tinklus, el. paštu, telefonu, užpildydami kasmetinę apklausą arba išreikšdami nepasitenkinimą viešai, pavyzdžiui, paskelbdami įrašą savo socialinio tinklo sienoje. Iš šių atsiliepimų Grupė sužino, kokie aspektai reikalauja tobulinimo ir ypatingo dėmesio, siekiant sumažinti pakartotinius skundus dėl produktų kokybės ir saugos. Visi kanalai yra viešai prieinami, o už jų priežiūrą atsakingi atitinkami darbuotojai, kurie informaciją perduoda atsakingiems asmenims sprendimų priėmimui. Tam Grupėje yra aprašytos ir veikia atitinkamos procedūros. Per metus visoje Grupėje patvirtinama iki 20 skundų, susijusių su produktų kokybe ar sauga. Nustatytos rizikos ir korekciniai veiksmai iškomunikuojami visoje tiekimo grandinėje iki pat kliento, siekiant nuolat gerinti maisto produktų saugą ir kokybę. Skundų nagrinėjimas vyksta pagal Skundų nagrinėjimo procedūrą, kuri užtikrina konfidencialumą bei asmens duomenų apsaugą. Taip pat yra numatyti mechanizmai, leidžiantys vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams teikti skundus anonimiškai ar per trečiąsias šalis, t.y. darbuotojų atstovus (Darbo taryba, Profesinė sąjunga), valstybines institucijas (pvz. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba) ar nevyriausybines organizacijas. Grupė vertina, kad kanalai yra veiksmingi, nes kreipimaisi yra gaunami, nusiskundimų dėl jų neprieinamumo fiksuota nėra. Grupė neturi atskirai aprašytos asmenų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų politikos, tačiau pranešėjų saugumą užtikrinančios nuostatos yra įtrauktos į skundų bei kitų pranešimų teikimo ir nagrinėjimo tvarką. S4-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai Produktų sauga ir kokybė Visos Grupės gamybos įmonės yra sertifikuotos pagal IFS standartą, užtikrinantį aukštą maisto produktų saugos ir kokybės lygį. Metinių auditų metu įmonės įvertinamos 95 % ir didesniais balais, patvirtinant atitiktį nustatytiems reikalavimams. Pagal šią sistemą nuolat vertinamos ir prevenciškai valdomos biologinės, fizinės ir cheminės rizikos. Grupė reguliariai peržiūri ir tobulina gamybos procesus, tobulindama saugos ir kokybės kontrolės sistemas. Toliau planuojama stiprinti maisto saugos ir kokybės kontrolės sistemas, užtikrinant atitiktį IFS bei kitiems tarptautiniams standartams, tokiems kaip Kosher ir Halal. Šie sertifikatai taikomi visoje vertės grandinėje, apimančioje tiekimą, gamybą ir paskirstymą. Sertifikavimo procesai vykdomi kasmet. Kadangi pieno produktai yra pasterizuojami, riziką keliančios bakterijos sunaikinamos, užtikrinant jų mikrobiologinį saugumą. Be to, vykdoma cheminės rizikos stebėsena ir kontrolė, siekiant išvengti nepageidaujamų medžiagų patekimo į produktus, o metalo detektoriai ir kita įranga padeda užtikrinti fizinę produktų saugą. Taip pat veikia svetimkūnių valdymo procedūra, leidžianti operatyviai identifikuoti ir pašalinti galimus fizinius rizikos veiksnius, užtikrinant vartotojų saugumą. Visi produktai yra tiriami laboratorijoje, užtikrinant jų saugumą ir atitikimą kokybės reikalavimams. 226 Įdiegta greito reagavimo sistema, skirta pranešimams apie produktų kokybės problemas ir jų sprendimą. Šie veiksmai prisideda tiek prie neigiamo poveikio vartotojams, tiek rizikos Grupei minimizavimo. Pilnavertės mitybos skatinimas Kai kurie trumpo galiojimo švieži pieno produktai papildomi vitaminais, baltymais ir gerosiomis bakterijomis, siekiant praturtinti jų maistinę vertę. Sūriai turi ypač didelį kalcio kiekį, daug baltymų. Siekdama užtikrinti aukštą sūrių kokybę ir saugų laikymą, Grupė investavo į nuosavus sūrio brandinimo sandėlius, kuriuose fermentiniai kietieji sūriai gali būti brandinami 2 metus ar ilgiau,, taip išlaikant jų unikalias skonines savybes ir maistinę vertę. Grupė nuosekliai mažina cukraus kiekį trumpo galiojimo produktuose, tokiuose kaip jogurtai ir glaistyti varškės sūreliai, taip pat druskos kiekį sūriuose. Kartu kuriami produktai su padidintu baltymų kiekiu ir skirti laktozės netoleruojantiems vartotojams. Įmonės gaminami produktai yra esminiai kasdienio vartojimo maisto prekei. Atsakinga komunikacija Grupė siekia, kad jos produktai, rinkodaros strategijos ir pardavimo praktikos nekeltų neigiamo poveikio vartotojams. Reklamose pateikiama tiksli ir neklaidinanti informacija, užtikrinama, kad vartotojai būtų tinkamai informuoti apie produktų savybes. Iki šiol nebuvo nustatyta žmogaus teisių pažeidimų ar kitų reikšmingų incidentų, susijusių su vartotojais ar galutiniais naudotojais. Siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrią rinkodaros komunikaciją, mūsų vertės grandinėje taikomi papildomi informacijos patikrinimo filtrai, padedantys išvengti klaidinančios ar neetiškos informacijos. Informacija, komunikuojama viešai, yra kruopščiai suderinama su atsakingais skyriais ir aukščiausia įmonės vadovybe. Bendrovė labai atsakingai žiūri į teikiamos klientui ar vartotojui informacijos skaidrumą, todėl produkto etiketės yra atnaujinamos, kai yra toks poreikis, ir visada yra pateikiama aktuali informacija vartotojui. Privatumo apsauga Siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio, susijusio su duomenų privatumo apsauga, vartotojams, visi Grupės darbuotojai laikosi Etikos kodekso. Darbuotojai, kurie turi prieigą prie jautrių duomenų, yra apmokyti ir laikosi atitinkamų LR teisės aktų. Ištekliai veiksmams įgyvendinti 227 Bendrovė užtikrina, kad reikiami ištekliai atsakingai komunikacijai, privatumo apsaugai, auditų vykdymui ir sertifikavimo procesams būtų numatyti kasmetiniuose biudžetuose. Šios išlaidos nėra reikšmingos finansiniu požiūriu ir nesudaro esminės investicinės dalies, tačiau yra svarbios užtikrinant atitiktį aukščiausiems kokybės ir saugos standartams. Poveikio susijusio su skaidria komunikacija valdymas yra rinkodaros specialistų bei gamybos technologų atsakomybė. Procesai veiksmams nustatyti ir jų veiksmingumas Siekiant užtikrinti maisto saugą ir kokybę, vertinami rizikos veiksniai (biologiniai, cheminiai, fiziniai) ir nustatomos sąlygos, kurios gali skatinti jų atsiradimą. Rizikos vertinimas apima visą gamybos grandinę, nuo žaliavų tiekimo iki galutinio produkto pristatymo pirkėjui. Naudojant Codex Alimentarius metodiką, nustatomos kontrolės priemonės, leidžiančios efektyviai valdyti rizikas. Rizikų valdymui kuriami veiksmų planai, tobulinantys sistemas ir užtikrinantys rizikos mažinimą. Rizikų valdymas integruotas į kokybės kontrolės sistemą, kurios efektyvumas stebimas per auditus, klientų atsiliepimus. Grupė suteikia vartotojams kelias galimybes atskleisti informaciją apie galimą neigiamą poveikį, kad užtikrintų aktyvų dialogą ir greitą reakciją. Tokiu būdu Grupė gauna vertingą informaciją apie produktus, leidžiančią nustatyti tobulintinas sritis ir atkreipti dėmesį į svarbius aspektus, kurie reikalauja ypatingo dėmesio bei tolesnio tobulinimo. Kol kas nėra nustatyta, ar reikės platesnio masto kolektyvinių ar bendradarbiavimo veiksmų su kitomis svarbiomis šalimis. Gerai supratus vartotojų poreikius, įmonė gali pastebėti padidėjusį pardavimų skaičių. Klientai, kurie vertina kokybę ir inovacijas, greičiausiai grįš ir padidins savo pirkimus, nes jie nori tęsti santykius su Grupe, kurios produktai atitinka jų lūkesčius. Rinkodaros tikslais renkamų vartotojų duomenų sauga yra užtikrinama pagal BDAR reikalavimus. Reikiamiems veiksmams nustatyti, susijusiems su atsakinga komunikacija, remiamasi vartotojų atsiliepimais, skundais. Grupė veikia pagal aukščiausius standartus, keliamus produktų saugai ir kokybei, kad nekiltų jokio preteksto skirti baudas už neatitiktis. S4-5 atskleidimo reikalavimas Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Grupė turi išsikėlusi konkrečius išmatuojamus tikslus temose Vartotojų sveikata ir sauga, Kokybiškas ir skaidrus informavimas apie produktus, Duomenų sauga. Šie tikslai o taip pat ir baziniai matavimo metai ir pateikiama tikslų reikšmė atskleidžiami ETAS 2 dalyje SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė. Uždaviniams nustatyti buvo remtasi esama padėtimi Grupėje ir atrinktomis praktikomis sektoriuje. Šie tikslai yra tiesiogiai susiję su Bendrovės politika, kurios pagrindiniai prioritetai – užtikrinti produktų saugumą, sumažinti neigiamą poveikį vartotojams bei stiprinti vartotojų pasitikėjimą. Pagrindiniai tikslai apima pasikartojančių skundų, produktų saugos pažeidimų, atšauktų produktų ir falsifikavimo atvejų prevenciją. Taip pat siekiama, kad nevyktų duomenų apsaugos pažeidimo incidentai. Siekiama nulinio pasikartojančių skundų ir pažeidimų skaičiaus. Tikslai taikomi visai Grupės veiklai ir visoms geografijoms. Pažanga matuojama nuo 2024 metų ir vertinama kasmet. 228 Siekiant stiprinti teigiamą poveikį - keliamas tikslas plėsti turimą sveikesnių produktų asortimentą 3% iki 2027 metų nuo bendro SKU skaičiaus. 2024 m. sveikesni produktai (t.y. produktai su sumažintu cukraus, druskos kiekiu bei produktai papildyti gerosiomis bakterijomis, vitaminais ir/ar mineralais) sudarė 6 proc. nuo bendro SKU skaičiaus. Grupė aktyviai bendrauja su galutiniais naudotojais per parodas, renginius ir susitikimus, kad geriau suprastų jų poreikius ir lūkesčius. Taip pat klientų apklausos ir interviu naudojami siekiant surinkti nuomonę apie produktų kokybę, saugą ir informacijos pateikimą. Surinkta informacija tiesiogiai įtraukiama į tikslų formavimą, o vartotojų atsiliepimai reguliariai naudojami sprendimų priėmimui. Vykdant stebėseną, rodikliai reguliariai peržiūrimi, kad užtikrintų pažangą ir tikslų pasiekimą. Kasmetiniai auditai ir klientų atsiliepimai padeda įvertinti ilgalaikes tendencijas ir identifikuoti tobulinimo galimybes. Iki šiol nenustatyta reikšmingų nukrypimų nuo tikslų. Veiklos rezultatai stebimi per vidinius ir išorinius auditus, klientų atsiliepimus bei laboratorinius tyrimus. Pažanga vertinama pagal nustatytus rodiklius ir strateginius tikslus. Kasmet teikiamos ataskaitos apie tvarumo tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Grupės kokybės sistema nuolat tobulinama pagal principą „Ką šiandien darome gerai, rytoj padarysime dar geriau“, užtikrinant nuolatinį procesų gerinimą ir geresnį vartotojų lūkesčių atitikimą. 229 VALDYSENOS DALIS G1 VERSLO ETIKA SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės temoje “Verslo etika” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė nustatė reikšmingus poveikius, susijusius su verslo etika, remdamasi Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis. Jie aprašomi Konsoliduotoje socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje už 2023 metus. Didžiausios rizikos kyla dėl neetiškos praktikos tiekimo grandinėje, korupcijos grėsmių, nepakankamos pranešėjų apsaugos ir Grupės įmonių normų, procedūrų bei įstatymų nesilaikymo. Visos šios temos gali turėti reikšmingą finansinę įtaką Grupei. Galimybės slypi stiprios ir etiškos organizacinės kultūros kūrime, kurioje puoselėjamas skaidrumas, atskaitomybė ir darbuotojų pasitikėjimas, o atsakinga etiško verslo politika stiprina Grupės reputaciją bei patrauklumą sąmoningiems vartotojams. Bendradarbiavimas su ūkininkais stiprina Grupės reputaciją. Grupės įmonės įgyvendina papildomas iniciatyvas ir veiksmus, kurie ir viršija teisės aktų reikalavimus, taip sustiprindami organizacinę kultūrą. Šios pastangos didina darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją, prisidedant prie teigiamo poveikio jų gerovei. Be to, siekiant užtikrinti aukštus atsakingo verslo standartus, tiekėjams taikomi griežti kriterijai ir standartai, kurie padeda sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skatinti tvarią tiekimo grandinę. Teigiamą poveikį kuria ir aktyvus bendradarbiavimas su vietiniais ūkininkais, skatinantis vietos ekonomiką, tvaresnį ūkininkavimą. Neigiamas Grupės poveikis gali pasireikšti korupcijos atvejais, kurie kelia grėsmę skaidrumui ir pasitikėjimui verslo aplinkoje. Be to, nepakankama tiekėjų atsakomybė gali lemti neigiamas pasekmes tiekimo grandinėje, įskaitant socialinius ir aplinkosauginius pažeidimus. Grupės vadovybė stebi ir vertina reikšmingą šių temų poveikį verslo modeliui, vertės grandinei, strategijai ir sprendimų priėmimui. Atsižvelgdama į kylančias rizikas ir galimybes, ji imasi veiksmų, užtikrindama tinkamą reakciją į situaciją. Prireikus keičiamas strateginis požiūris, atnaujinami veiklos modeliai ir įgyvendinamos priemonės, leidžiančios efektyviai spręsti iškilusius iššūkius arba pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. Grupė vertina, kad įmonių kultūros formavimas, pranešėjų apsauga, santykių su tiekėjais valdymas bei korupcijos ir kyšininkavimo prevencija yra esminės verslo kultūros dalys. Be to, aiškiais atsakingumo standartais grįsti santykiai su tiekėjais mažina tiekimo grandinės rizikas ir skatina abipusį pasitikėjimą. Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija, paremta griežtomis politikomis ir nuolatiniais mokymais, užtikrina, kad Grupės veikla išliktų skaidri ir patikima visose srityse. Šiuo metu Grupė neturi nustatyto reikšmingo esamo finansinio poveikio savo finansinei būklei (ataskaitiniais ir kitais metais), veiklos rezultatams ar pinigų srautams, susijusio su reikšmingomis rizikomis ir galimybėmis. 230 Grupės strategijos ir verslo modelio atsparumo analizė, susijusi su jos gebėjimu spręsti reikšmingo poveikio ir rizikų klausimus ir pasinaudoti savo reikšmingomis galimybėmis įvertinimas atliekamas tiek, kiek vertinama per Grupės bendrą verslo rizikų vertinimą ir kiek buvo vertinta per dvejopo reikšmingumo vertinimą. Gyvūnų gerovė Apibendrinti Grupės reikšmingi poveikiai, rizikos temoje “Gyvūnų gerovė” pateikiami ETAS 2 dalyje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu. Šiame skyriuje pateikiamas šių poveikių, rizikų ir galimybių detalesnis aprašymas bei ryšys su Grupės strategija ir verslo modeliu. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu Grupė buvo identifikavusi Gyvūnų gerovės temą kaip reikšmingą ir buvo įtraukusi į tvarumo ataskaitą (ataskaita buvo parengta remiantis Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. GRI) gairėmis). Grupė identifikavo gyvūnų gerovę kaip reikšmingą temą, kuri daugiausia susitelkia vertės grandinės pradinėje dalyje – pieno tiekimo ūkiuose. Gyvūnų laikymo sąlygos, šėrimas ir sveikatos priežiūra daro tiesioginę įtaką tiek pieno kokybei, tiek Grupės reputacijai, todėl gali sukurti tiek rizikas, tiek galimybes Grupei. Nepakankamas dėmesys gyvūnų gerovei kelia reputacines ir reguliavimo rizikas, tuo tarpu aukštesni gerovės standartai atveria galimybes kurti pridėtinę vertę ir stiprinti rinkos pozicijas. Geografiškai reikšmingas poveikis koncentruojasi Lietuvos ir kaimyninių šalių (Latvijos ir Estijos) pieno ūkiuose. Grupė siekia užtikrinti, kad tiekėjai laikytųsi ES gyvūnų gerovės standartų, diegia tvarias praktikas ir stiprina atsakingos gamybos principus tiekimo grandinėje - taip Grupė siekia prisidėti prie teigiamo poveikio gyvūnams sektoriuje. Šis poveikis susijęs su pagrindine Grupės žaliava, dėl to tiesiogiai siejasi su Grupės strategija ir verslo modeliu. Šiuo metu nenustatytas reikšmingas esamas finansinis poveikis Grupės finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams, taip pat nėra identifikuotų rizikų ar galimybių, dėl kurių būtų didelė tikimybė, kad kitame ataskaitiniame laikotarpyje reikėtų reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Grupės strategijos ir verslo modelio atsparumas nagrinėjamas tiek, kiek tai paliečiama per bendrą Grupės rizikų vertinimą ir dvejopo reikšmingumo vertinimą. Atsparumo analizė vykdoma atsižvelgiant į identifikuotas rizikas ir galimybes, kiekybinė analizė nėra atlikta. G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Grupė siekia puoselėti atsakingą, etišką ir bendradarbiavimu grindžiamą organizacijos kultūrą, kuri atspindi pagrindines vertybes: skaidrumą, pagarbą žmogaus teisėms, atsakomybę už aplinką ir visuomenės gerovę. Administraciniai, valdymo ir priežiūros organai aktyviai prisideda prie šios kultūros formavimo ir užtikrina jos įgyvendinimą. Pagrindiniai aspektai, kurie yra aptariami ir sekami: 231 ● Etikos ir atsakomybės skatinimas – užtikrinama, kad organizacijos veikloje būtų laikomasi aukščiausių etikos standartų. ● Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė – skatinamas pagarbos ir įtraukties požiūris, užtikrinamos sąžiningos darbo sąlygos. ● Skaidrumo ir socialinės atsakomybės rodikliai – šie rodikliai fiksuojami ir vertinami kasmetinėje tvarumo ataskaitoje. Pagrindinės vertybės: ● Skaidrumas ir sąžiningumas – Grupė veikia laikydamasi aukščiausių etikos standartų ir užtikrina aiškią komunikaciją su klientais, partneriais bei visuomene. ● Pagarba darbuotojams ir partneriams – puoselėjama kultūra, kurioje nepagarbus elgesys nėra toleruojamas, nepriklausomai nuo asmens pareigų ar statuso. ● Aplinkosaugos atsakomybė – darbuotojai skatinami tausoti išteklius ir atsakingai rūpintis aplinka. ● Nuolatinis tobulėjimas – suteikiamos galimybės mokytis, augti ir profesiškai tobulėti. Kultūrinių vertybių puoselėjimas vykdomas per aukščiausios vadovybės pavyzdį ir organizuojamus edukacinius bei pramoginius renginius, apjungiančius skirtingų pareigybių, lyčių, įsitikinimų ar kitų skirtumų turinčius darbuotojus. Grupėje įdiegta pranešimų sistema, leidžianti darbuotojams, tiekėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims anonimiškai ar atvirai pranešti apie galimus neteisėtus veiksmus ar Etikos kodekso pažeidimus. Pranešimai gali būti teikiami elektroniniu paštu, telefonu ar anonimine internetine forma. Visi pranešimai nagrinėjami konfidencialiai pagal nustatytą tvarką, užtikrinant pranešėjų apsaugą nuo persekiojimo. Iki šiol nebuvo užfiksuota atvejų, kai būtų pažeistos pranešėjų teisės ar konfidencialumas, tačiau Grupė planuoja 2025 m. sukurti ir įgyvendinti atskirą pranešėjų apsaugos politiką. Etikos kodeksas skirtas įtvirtinti Grupės vertybes, veiklos principus ir elgesio standartus. Pagrindinis tikslas – užtikrinti etišką, sąžiningą ir socialiai atsakingą verslo praktiką. Dokumente išskiriamos kelios pagrindinės sritys: darbuotojų teisės, santykiai su klientais ir partneriais, skaidrumas, aplinkosauga, žmogaus teisių laikymasis bei antikorupcijos politika. Pagrindinės rizikos – galimi kodekso pažeidimai, korupcijos apraiškos, diskriminacija ar neetiškas elgesys. Galimybės – stiprinti Grupės reputaciją, pritraukti atsakingus partnerius ir talentingus darbuotojus. Stebėsena vykdoma per vadovybės įsipareigojimus bei darbuotojų įsitraukimą informuojant apie galimus pažeidimus. Etikos kodeksas taikomas visiems Grupės darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų. Taip pat jis taikomas santykiams su klientais, partneriais, konkurentais ir valstybinėmis institucijomis. Suinteresuotosios šalys apima tiek Grupės vidų (darbuotojus, vadovybę), tiek išorę (tiekėjus, rangovus, visuomenę). Išimtys nėra aiškiai apibrėžtos, tačiau kodekse nurodoma, kad jis gali būti peržiūrimas ir atnaujinamas pagal poreikį. Atsakomybę už Etikos kodekso įgyvendinimą prisiima Grupės vadovybė. Jie įsipareigoja stebėti, kaip laikomasi kodekso nuostatų, komunikuoti jį suinteresuotosioms šalims ir užtikrinti, kad politika būtų efektyviai vykdoma kasdienėje veikloje. Etikos kodeksas pažymi, kad Grupė siekia palaikyti ryšius su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis – darbuotojais, klientais, partneriais, valstybinėmis institucijomis, akcininkais ir visuomene. Darbuotojų teisės ir jų interesai yra ypač akcentuojami per darbo sąlygų užtikrinimą, diskriminacijos prevenciją ir profesinį tobulėjimą. Taip pat Grupė įsipareigoja atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, mažinti neigiamą poveikį visuomenei. 232 Etikos kodeksas yra viešai prieinamas visiems Grupės darbuotojams ir partneriams. Jis komunikuojamas suinteresuotosioms šalims pagal poreikį. Be to, darbuotojai skatinami pranešti apie galimus pažeidimus ir teikti pasiūlymus dėl politikos įgyvendinimo. Informacija apie pranešimų teikimą pateikiama per oficialius komunikacijos kanalus, įskaitant el. paštą socialine.atsakomybe@rokiskio.com. Šiuo metu Grupė neturi priėmusi atskiros politikos ar procedūros dėl pranešėjų apsaugos. Nuostata apie pranešėjų apsaugą yra įtraukta į Skundų, pasiūlymų, užklausimų, pageidavimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką: “Bendrovės kompetentingas asmuo užtikrina, kad gauta informacija apie pažeidimą ir su tuo susiję duomenys būtų laikomi saugiai ir su jais galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys informaciją apie pažeidimą nagrinėjantys asmenys” bei “Bendrovės darbuotojai, kuriems pagal pareigas tapo žinomi asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, asmens duomenys arba tokios informacijos turinys, privalo užtikrinti minėtos informacijos ir asmens duomenų konfidencialumą tiek darbo metu, tiek po jo.” Darbuotojai, į kurių kompetenciją įeina skundų nagrinėjimas, turi galimybę mokytis, jei mato, kad nepakanka turimų žinių esamoms situacijoms išspręsti. Per ataskaitinį laikotarpį tokių mokymų darbuotojams nebuvo. Grupėje yra dvejopo pobūdžio pranešimų nagrinėjimo tvarka - dėl produktų saugos ir kokybės bei dėl kitų klausimų, ir yra paskirti už tai atsakingi asmenys. Mokėjimo praktika Grupė neturi priėmusi konkrečios politikos, kuria siekiama užkirsti kelią pavėluotiems mokėjimams, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tačiau Grupė užtikrina savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais, nepriklausomai, kokiai grupei jie priklauso - didelėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kova su korupcija ir kyšininkavimu Grupė yra patvirtinusi Antikorupcijos politiką, su kuria supažindinami visi darbuotojai. Šiuo metu nėra išskirtos grupės darbuotojų, dėl kurių kyla didžiausia korupcijos ir kyšininkavimo rizika. Bendrovės Antikorupcijos politika iš esmės atitinka Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (UNCAC) prevencinius principus. Politikoje įtvirtinti skaidrumo, vadovybės atsakomybės, interesų konfliktų vengimo ir netolerancijos korupcijai principai. Nors dokumente nėra tiesioginės nuorodos į UNCAC, jos pagrindinės nuostatos įgyvendinamos praktikoje. Antikorupcijos politika siekia sukurti skaidrią verslo aplinką, didinti darbuotojų sąmoningumą ir netoleruoti bet kokių korupcijos apraiškų. Pagrindinės rizikos – galimi kyšininkavimo, interesų konflikto, prekybos poveikiu ir neteisėtų dovanų atvejai. Pagrindinės galimybės – sustiprinti Grupės reputaciją, sumažinti teisines ir finansines rizikas bei didinti pasitikėjimą tarp verslo partnerių ir visuomenės. Politika apima visą Grupės veiklą, įskaitant santykius su verslo partneriais, tiekėjais, klientais ir valstybės institucijomis. Išimtys nenurodytos, tačiau dokumente pabrėžiama, kad visi darbuotojai be išimties privalo laikytis nustatytų principų. Politika akcentuoja, kad tiekėjų ir verslo partnerių atranka turi būti skaidri ir pagrįsta objektyviais kriterijais. Darbuotojai privalo vengti interesų konflikto, o priimant sprendimus atsižvelgiama į nešališkumo, sąžiningumo, skaidrumo ir konfidencialumo principus. 233 Politika yra viešai komunikuojama darbuotojams ir suinteresuotoms šalims. Apie pažeidimus galima pranešti konfidencialiai el. paštu (socialine.atsakomybe@rokiskio.com) arba telefonu (+370 458 55302). Taip pat pateikta procedūra, kaip pranešimai yra nagrinėjami pagal Grupės nustatytą tvarką Be to, veikia Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika, kurios nuostatos taikomos didžiausios korupcijos ir kyšininkavimo rizikos pareigas užimantiems darbuotojams. Gyvūnų gerovės tema yra integruota į Grupės Tvarumo politiką bei Tiekėjų elgesio gaires. Visi naujai priimami darbuotojai supažindinami su Etikos kodeksu, o jo atnaujinimo atveju visi darbuotojai informuojami iš naujo. Mokymai apima etikos standartų laikymąsi, atsakingą sprendimų priėmimą bei skaidrios verslo kultūros stiprinimą. Grupė neturi nustačiusi verslo etikos incidentų, įskaitant korupcijos ir kyšininkavimo incidentus, skubaus, nepriklausomo ir objektyvaus nagrinėjimo procedūras, tačiau turi bendrą Skundų, pasiūlymų, pageidavimų ir užklausimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Per ataskaitinį laikotarpį Grupė nėra nustačiusi jokių verslo etikos incidentų, įskaitant korupcijos ir kyšininkavimo incidentus, nėra įtraukta į jokias skubaus, nepriklausomo ir objektyvaus nagrinėjimo procedūras. Gyvūnų gerovė Grupė yra pasitvirtinusi Tvarumo politiką, kuri apima požiūrį ir nuostatas visais trimis tvarumo aspektais: aplinkosauga, valdysena ir socialiniai klausimai. Politika taikoma visoje vertės grandinėje – nuo žaliavos tiekimo iki galutinio produkto tiekimo vartotojui, taip pat įtraukia gyvūnų gerovės klausimus. Tvarumo politikoje Grupė įtraukusi nuostatas dėl gyvūnų gerovės: ● Bendradarbiauti su pieno gamintojais, siekiant užtikrinti tiekimo grandinės skaidrumą. ● Užtikrinti gyvūnų gerovės standartų laikymąsi pieno ūkiuose, iš kurių perkama žaliava. Kiti šios politikos aspektai pagal MDR-P reikalavimus yra atskleidžiami temoje E1 E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika. G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas Pagal Grupėje veikiančią Apskaitos politiką mokėjimai yra atliekami laikantis nurodytų terminų. Skundų dėl užsitęsusių skolų, konfliktinių situacijų nėra užfiksuota. Grupės požiūris į santykius su tiekėjais 234 Grupė siekia užtikrinti tvarius ir skaidrius santykius su tiekėjais, atsižvelgdama į tiekimo grandinėje kylančias rizikas ir jų poveikį socialiniams, aplinkosauginiams bei ekonominiams aspektams. Reguliariai atliekama tiekimo grandinės rizikos analizė, identifikuojant galimus tiekimo sutrikimus. Prevencinės priemonės apima atsargų kaupimą, alternatyvių tiekėjų paiešką ir ilgalaikių tiekimo sutarčių sudarymą. Žaliavinio pieno tiekimo grandinėje, kur atsargų kaupimas nėra įmanomas, Grupė deda pastangas užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą su ūkininkais. Grupė nėra nustačiusi konkrečių pažeidžiamų tiekėjų, kuriems kiltų didelė ekonominė, aplinkos ir (arba) socialinė rizika. Socialiniai ir aplinkosauginiai kriterijai tiekėjų atrankoje Grupė tiekėjams taiko socialinius ir aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra apibrėžti Tiekėjų elgesio gairėse. Pirkimų darbuotojai dalyvauja mokymuose, kuriuose nagrinėjami tiekimo grandinės tvarumo principai ir tiekėjų vertinimas. Taip pat vykdomi tiekėjų auditai ir apklausos, siekiant įvertinti jų veiklos atitikimą nustatytiems standartams. Grupė skatina bendradarbiavimą su tiekėjais, turinčiais tarptautinius sertifikatus (pvz., ISO, FSC), patvirtinančius jų atitikimą tvarumo standartams. G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas Grupė turi Antikorupcijos politiką, su kuria susipažįsta visi darbuotojai pasirašytinai. Kyšininkavimo ir korupcijos netoleravimo kultūra yra aiškiai komunikuojama aukščiausios vadovybės lygmeniu ir suprantama visiems darbuotojams. Politikoje apibrėžta procedūra, kuri būtų taikoma nustačius netinkamo elgesio atvejį. Grupėje nėra taikomos išskirtinės tikrinimo ar kontrolės priemonės, nes organizacijos kultūra grindžiama pasitikėjimu. Iki šiol su kyšininkavimu ar korupcija susijusių atvejų nėra užfiksuota. Korupcijos ir kyšininkavimo atvejais tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis Antikorupcijos politika. Tyrimo komiteto atskyrimo nuo valdymo grandinės klausimas nėra išskirtinai reglamentuotas. Tyrimų rezultatai pateikiami vadovaujantis Antikorupcijos politika, tačiau atskira pranešimų valdymo procedūra nėra numatyta. Visi darbuotojai susipažįsta su Antikorupcijos politika įdarbinimo metu arba kai ji yra atnaujinama. Pasirašytinai patvirtinama, kad politika suprasta. Naujausia politikos versija yra viešai prieinama Grupės interneto svetainėje. 2024 metais korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos mokymuose dalyvavo tik vienas Grupės darbuotojas. Planuojama mokymus organizuoti 2025 metais, įtraukiant darbuotojus, kurių pareigos susijusios su didesne korupcijos ir kyšininkavimo rizika, taip pat administracinius, valdymo ir priežiūros organus. Rizikingas funkcijas atliekančių darbuotojų, kuriems taikytos mokymų programos, procentinė dalis Ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo išskirta rizikingų asmenų grupė. Asmenų susipažinimas/mokymas dėl antikorupcijos vykdomas visų darbuotojų atžvilgiu. Vertinama, jog tai atitinka 100%. 235 MDR-A. Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai Veiksmai, kurie yra numatomi ateityje ir įtvirtinti Grupės tvarumo strategijoje, parengtoje laikotarpiui už 2025-2027 m.: ● Parengti ir patvirtinti darbuotojų supažindinimo su antikorupcijos politika programą ir mokymų programą, atnaujinti vadovybės žinias korupcijos prevencijos srityje. ● Priskirti tvarumo tikslus aukščiausio lygio vadovams grupės lygmeniu ● Analizuoti galimą korupcijos riziką, imtis prevencinių priemonių ir reguliariai atnaujint mokymo koncepcijas. ● Reguliariai skatinti (pvz., pradėti kampanijas) galimybę pranešti apie susirūpinimą keliančius dalykus naudojantis pranešimų apie pažeidimus kanalu ir skundų nagrinėjimo mechanizmais; užtikrinti, kad jie būtų prieinami, užtikrinti ir pabrėžti anonimiškumą. Ataskaitiniu laikotarpiu AB “Rokiškio sūris” Finansų direktorius dalyvavo mokymuose Dalykinių santykių ir operacijų stebėsena (Mokymų organizatorius: Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras). 2025 m. numatyti mokymai antikorupcijos tema visiems darbuotojams, kuriems tai labiausiai aktualu. Veiksmai taikomi visoje Grupės veikloje. Nebuvo nustatyta faktinio reikšmingo poveikio atvejų, dėl kurių reikėtų imtis veiksmų nukentėjusiųjų padėčiai ištaisyti. Nenumatoma, kad veiksmų planui įgyvendinti reikės didelių veiklos ir (arba) kapitalo sąnaudų. Gyvūnų gerovė Pagrindinė Grupės žaliava yra karvių pienas, superkamas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkių. Grupė superka pieną tik sudariusi pieno pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose yra nurodyti reikalavimai susiję ir su gyvūnų gerove. Pasirašydamas sutartį pardavėjas patvirtina, kad parduodamas pienas yra gautas iš karvių, laikomų bandose, įtrauktose į ES kompetentingų institucijų žemės ūkio priežiūros sistemą, ir laikosi ES taisyklių. Grupė aktyviai siekia užtikrinti pieno gamybos tvarumą ir mažinti poveikį aplinkai. Grupė bendradarbiauja su ūkininkais, padėdama jiems apskaičiuoti CO₂ emisijas ir nusistatyti šių emisijų mažinimo būdus bei tikslus. Tik iš geros kokybės pieno galima pagaminti kokybiškus pieno produktus, o geros kokybės pieną galima gauti tik iš sveikų gyvulių (pienas perkamas tik iš sveikos bandos statusą turinčių ūkių). Stebimas viso iš ūkių pristatyto pieno somatinių ląstelių skaičius (SLS). 2024 m. vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene buvo 198 tūkst./ml, ir tai atitinka pieno supirkimo taisyklių reikalavimus (400 tūkst./ml). Grupė vykdo nuolatinius veiksmus, siekdama užtikrinti gyvūnų gerovę ir pieno kokybę visoje vertės grandinėje. Kartą per metus atliekamos ūkių patikros, vizualiai vertinant gyvūnų gerovę pagal penkias laisves. Kas trejus metus vykdoma žaliavų rizikos analizė ir tiekėjų vertinimas pagal rizikos grupes. Be to, tris kartus per mėnesį imami pieno mėginiai somatinių ląstelių skaičiui nustatyti – jei rodikliai viršija leistinas normas (400 tūkst./ml), pieno gamintojai gauna pranešimus, privalo pateikti situacijos gerinimo priemones. Šis procesas leidžia greitai identifikuoti ir spręsti galimas gyvūnų sveikatos problemas. Taip pat Grupė teikia lengvatines paskolas ūkiams, stiprindama jų gebėjimą investuoti į gyvūnų gerovę ir tvarią veiklą. 236 Nors Grupė tik iš dalies gali daryti įtaką tvarumo praktikų diegimui bei gerinimui ūkiuose, šie aspektai yra stipriai kontroliuojami valstybinių įstaigų. Grupė savo ruožtu remia ūkius, diegiančius modernias praktikas, organizuoja mokymus, padeda įgyvendinti įvairias priežiūros sistemas ūkiuose. Visi šie veiksmai vykdomi nuolatos, užtikrinant tęstinumą ir nuoseklų poveikio valdymą. Per ataskaitinį laikotarpį nenustatyta nukentėjusių nuo faktinio reikšmingo poveikio, todėl papildomų veiksmų šiai sričiai nebuvo taikyta. Visi šioje dalyje įvardinti veiksmai taikomi visiems ūkiams vienodai. Grupė laiko, kad veiksmų planui įgyvendinti nereikia didelių veiklos sąnaudų ir (arba) kapitalo sąnaudų, kadangi tai yra kiekvieno ūkio sprendimų ir galimybių klausimas. MDR-T. Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Šioje temoje keliami tikslai siejasi su Grupės politikos įsipareigojimu – užtikrinti etišką, sąžiningą ir socialiai atsakingą verslo praktiką. Verslo etikos temoje Grupė yra išsikėlusi šiuos tikslus, kurie yra įtvirtinti Tvarumo strategijoje parengtoje laikotarpiui už 2025-2027 m. : ● Nulis reikšmingų įstatymų nesilaikymo atvejų ● Nulis patvirtintų korupcijos atvejų Šie tikslai taikomi visai Grupės veiklai. Baziniai metai 2024 m. - incidentų ir tokių atvejų fiksuota nebuvo. Uždaviniai yra susiję su gerąją verslo vykdymo praktika, specifinių metodologijų ar prielaidų jiems nustatyti nebuvo. #80 h. Išorės suinteresuotieji subjektai specifiškai nebuvo įtraukti į uždavinių nustatymą. Gyvūnų gerovė Grupė yra išsikėlusi aiškius, išmatuojamus tikslus, skirtus gyvūnų gerovei ir pieno kokybei gerinti. Somatinių ląstelių skaičius bei patikrintų ūkių skaičius yra pagrindiniai rodikliai, naudojami pažangai vertinti. Somatinių ląstelių kiekis žaliaviniame piene turi neviršyti 400 tūkst./ml. Taip pat numatyti susiję tikslai: ● 100% pagrindinių tiekėjų atitinka nustatytus aplinkosaugos standartus. ● 100% audituotų ūkių, pagal taikomus gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, socialinius kriterijus. Šių tikslų siekti padeda ir valstybinių institucijų priežiūra ir išduodami leidimai užsiimti ūkininkavimo veikla. 237 Tikslų lygis ir matavimo vienetai yra apibrėžti Grupės tvarumo strategijoje, parengtoje 2025-2027 m. laikotarpiui (plačiau komentuojama ETAS 2 dalyje SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė). Bazinis matavimo laikotarpis yra 2020 metai, nuo kurių vertinama somatinių ląstelių rodiklių dinamika ir kitų tikslų pasiekimas. Ataskaitiniais metais tikslai buvo pasiekti: ● Somatinių ląstelių skaičiaus vidutinė reikšmė ne daugiau 400 tūkst./ml. ● Tiekėjų, įvertintų pagal aplinkosauginius ir (arba) socialinius kriterijus dalis - 100%. ● Audituotų ūkių, pagal taikomus gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, socialinius kriterijus, procentas - 100%. Somatinių ląstelių kiekį žaliaviniame piene nustato nepriklausoma įmonė UAB “Pieno tyrimai” Laboratorija ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį. Somatinių ląstelių kiekis nurodo gyvūno sveikatos lygį, todėl tai yra svarbus rodiklis vertinant gyvūnų gerovę. G1-4 Korupcijos ar kyšininkavimo incidentai Per ataskaitinį laikotarpį Grupėje nebuvo nustatyta jokių korupcijos ar kyšininkavimo atvejų, todėl papildomų veiksmų kovos su korupcija ir kyšininkavimu procedūrų ar standartų pažeidimams šalinti nereikėjo. Atvejų dėl korupcijos ar kyšininkavimo skaičius per ataskaitinį laikotarpį 0 G1-5 Politinės įtakos ir lobistinės veiklos Per einamąjį ataskaitinį laikotarpį Bendrovės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai nebuvo paskirti iš asmenų, kurie per dvejus metus iki paskyrimo būtų ėję panašias pareigas viešojo administravimo įstaigose ar reguliavimo institucijose. Per ataskaitinį laikotarpį tokias pareigas užimančių asmenų naujai nebuvo priimta. G1-6 Mokėjimo praktika Grupė vykdo visus mokėjimus tiekėjams ir verslo partneriams laiku, laikydamasi sutartinių įsipareigojimų ir sąžiningos komercinės praktikos. Atsiskaitymas vykdomas tiek su stambiais, tiek su smulkiais tiekimo grandinės dalyviais, nepriklausomai nuo jų dydžio ar geografinės padėties. Pieno tiekėjams taikomas 30 kalendorinių dienų apmokėjimo terminas nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos. Visiems kitiems tiekėjams taikomas 60 dienų arba šalių susitarimu nustatytas terminas. Nėra jokių išskirčių, ar kitokios mokėjimo praktikos, taikomos VMĮ. 238 Pradelstų/neapmokėtų sąskaitų Grupė ataskaitiniu laikotarpiu nefiksavo. Šiuo metu Grupė neturi galimybių pateikti vidutinio apmokėjimo termino, tačiau planuoja įsivertinti galimybes per artimiausią laikotarpį, kad 2-3 metų laikotarpyje galėtų šią informaciją skelbti. Grupė nebuvo gavusi skundų ar ginčų dėl pavėluotų atsiskaitymų, o ilgalaikis bendradarbiavimas su tiekėjais grindžiamas pasitikėjimu, finansiniu patikimumu ir pagarba sutartiniams įsipareigojimams. Neužbaigtų teisminių procesų dėl pavėluotų mokėjimų skaičius 0 Gyvūnų gerovė. Rodiklių MDR-M. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai Grupė veiklos rezultatų ir veiksmingumo vertinimui naudoja somatinių ląstelių skaičių bei patikrintų ūkių skaičių kaip pagrindinius rodiklius. 2024 metais somatinių ląstelių kiekis superkamame žaliaviniame piene buvo 198 tūkst./ml. Per 2024 metus yra patikrinta 100% žaliavinio pieno tiekėjų. Somatinių ląstelių skaičius yra apskaičiuojamas pagal metodiką, kurią taiko UAB „Pieno tyrimai“, vadovaujantis nustatytais standartais. Ši metodika turi tam tikrus apribojimus, susijusius su tyrimų dažnumu ir rezultatų interpretacija. Rodiklių matavimo rezultatus patvirtina išorės įstaiga, kuri nėra užtikrinimo paslaugų teikėjas. Somatinės ląstelės piene – tai pieno liaukos epitelio ląstelės ir baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Jų kiekis piene yra svarbus rodiklis, rodantis gyvulio sveikatos būklę, ypač galimą uždegimą ar mastitą. 239 ATSAKINGAS INVESTAVIMAS IR INOVACIJŲ DIEGIMAS SBM-3– Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Atlikus dvejopo reikšmingumo vertinimą, nustatyta, kad atsakingas investavimas ir inovacijų diegimas yra prioritetinė su tvarumu susijusi sritis. Ši sritis apima tvarių technologijų diegimą, procesų modernizavimą ir investicijas į mažai anglies dioksido emisijų išmetančias sistemas. ● Rizikos: nepakankamas dėmesys atsakingoms investicijoms gali riboti Grupės konkurencingumą bei prisitaikymą prie kintančių rinkos ir reguliavimo reikalavimų. ● Galimybės: investicijos į inovacijas leidžia didinti veiklos efektyvumą, mažinti aplinkosauginį poveikį ir stiprinti ilgalaikį atsparumą. Geografiškai reikšmingas poveikis koncentruojasi gamybos objektuose, logistikos ir paskirstymo centruose, kur inovacijos tiesiogiai prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo ir atliekų mažinimo. Atsakingos investicijos ir inovacijos turi reikšmingą poveikį tiek žmonėms, tiek aplinkai: ● Poveikis žmonėms: ○ Atsakingas investavimas užtikrina saugių ir kokybiškų produktų gamybą. ○ Energiją taupančios technologijos leidžia sumažinti gamybos sąnaudas, pasiūlyti konkurencingas kainas ir didinti vartotojų pasitenkinimą. ● Poveikis aplinkai: ○ Energijos vartojimo efektyvumo didinimas mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. ○ Optimizuotas žaliavų naudojimas padeda mažinti gamybos atliekas ir aplinkos taršą. Šiuo metu nenustatytas reikšmingas esamas finansinis poveikis Grupės finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams, taip pat nėra identifikuotų rizikų ar galimybių, dėl kurių būtų didelė tikimybė, kad kitame ataskaitiniame laikotarpyje reikėtų reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Grupės strategijos ir verslo modelio atsparumas nagrinėjamas tiek, kiek tai paliečiama per bendrą Grupės rizikų vertinimą ir dvejopo reikšmingumo vertinimą. Atsparumo analizė vykdoma atsižvelgiant į identifikuotas rizikas ir galimybes, kiekybinė analizė nėra atlikta. Politikos MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Tvarumo politikoje skelbiame: Nuolat investuojame į naujas technologijas ir procesus, kurie didina gamybos efektyvumą, mažina neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrina aukščiausią produktų kokybę. Inovacijų strategija orientuota į ilgalaikį tvarumą ir mažesnį išteklių naudojimą. 240 Grupė yra pasitvirtinusi Tvarumo politiką, kuri apima požiūrį ir nuostatas visais trimis tvarumo sluoksniais: aplinkosaugos, valdysenos ir socialinių klausimų. Šia politika siekiama apimti visą vertės grandinę – nuo žaliavos tiekimo iki galutinio produkto pristatymo vartotojui. Kiti šios politikos aspektai pagal MDR-P reikalavimus yra atskleidžiami temoje E1 E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika. Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai Grupė, priimdama investicinius sprendimus, siekia vertinti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius kriterijus. Šis principas integruotas į investicijų tvirtinimo politiką, kuria vadovaujasi vadovybė, tvirtindama metines investicijas. Galimybės: Atsakingas investavimas leidžia didinti veiklos efektyvumą, mažinti aplinkosauginį poveikį, stiprinti ilgalaikį verslo atsparumą, tokiu būdu prisidėdamas prie aukščiausios kokybės produktų gamybos, didesnio vartotojų pasitenkinimo. Galimas teigiamas poveikis: ● Modernizuoti gamybos procesai mažina energijos suvartojimą, prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo. ● Optimizuotas žaliavų naudojimas padeda sumažinti atliekų kiekį ir neigiamą poveikį aplinkai. Rizika: ● Lėtas aplinkai draugiškų pakuočių diegimas gali pakenkti vartotojų pasitikėjimui ir reputacijai rinkose, kuriose tvarumas yra prioritetas. ● Pakuočių perdirbamumo trūkumas didina plastiko atliekų problemą ir gali kelti ilgalaikę tvarumo riziką. Atsižvelgiant į šias rizikas, numatyta atnaujinti mažmenos tinkluose prekiaujamo fermentinio sūrio pakuotę, keičiant ją į tinkamą perdirbti. Taip pat bus vertinamos galimybės šią technologiją taikyti ir kitiems produktams. Strateginiame tvarumo plane 2025-2027 m. laikotarpiui yra numatyta, kad iki 2027 m. ne mažiau kaip 85% visų pieno produktų gamyboje naudojamų pakuočių būtų tinkamos perdirbti. 2025-2027 m. strategijoje Grupė nusimatė šiuos veiksmus: ● Įsivertinti aktualiausias naujas technologijas/sprendimus, skirtus CO₂ emisijų mažinimui, atliekų mažinimui/valdymui, poveikio aplinkai mažinimui, efektyvesniam išteklių naudojimui, geresnėms darbo sąlygoms, didesniam produktyvumui pasiekti (su tvarumo ir aplinkosaugos kriterijumi), atitinkamai parengti tolesnių veiksmų planą. ● Bendradarbiauti su technologijų tiekėjais / asociacijomis, siekiant gauti žinių apie pažangiausias naujoves ir pasinaudoti išorės ekspertų patirtimi technologinės pažangos srityje, pavyzdžiui, siekiant kurti technologijas, mažinančias CO₂ emisijas visoje vertės grandinėje. 241 Grupė tvarumo tikslams įgyvendinti vadovaujasi strateginiu planu, kuris apima pagrindinius veiksmus, jų taikymo sritį bei numatytus terminus. Šiame plane apibrėžiamos priemonės, skirtos tvarumo politikos tikslų įgyvendinimui, tačiau išsamūs veiksmai nėra detalizuojami. Šiuo metu nėra parengto investicijų plano šių tikslų įgyvendinimui. Finansavimas vykdomas iš einamųjų metų biudžeto lėšų, o tvarumo veiklos finansavimas yra įtrauktas į konsoliduotos finansinės atskaitomybės veiklos sąnaudas. Veiksmų planui įgyvendinti nereikia didelių veiklos išlaidų (Opex) ir (arba) kapitalo išlaidų (Capex). Grupė neturi informacijos apie nukentėjusius dėl reikšmingo poveikio, todėl papildomų veiksmų šioje srityje nebuvo imtasi. Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Šioje temoje Grupė siekia: Atsakingai diegti inovatyvias technologijas, siekiant didinti Grupės produktyvumą, mažinti poveikį aplinkai ir gerinti darbo sąlygas; užtikrinti, kad investicijos prisidėtų prie strateginių tikslų įgyvendinimo ir turėtų teigiamą poveikį gamtai, žmonėms bei ekonomikai. Šioje temoje keliamas tikslas - investuojant atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus, t. y. siekti, jog investicijų metu būtų 100% įvertintos investicijai aktualūs aplinkosauginiai, socialiai ir ekonominiai kriterijai. Šis uždavinys yra tiesiogiai susijęs su Grupės strateginiu planu ir Tvarumo politika, kurioje apibrėžiamos pagrindinės kryptys aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse. Šis tikslas apima visą Grupės veiklą. Baziniai metai, nuo kurių stebimas tikslo pasiekimas - 2024 m. Grupė per 2024 m. investicijų vertinimo metu siekė laikytis nustatyto tikslo ir atsižvelgti į aktualius aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius kriterijus, tačiau šiam procesui nustatytos tvarkos neturi ir atskiros dokumentacijos nerengė. Grupės vertinimu šio tikslo pasiekimas atitinka iškeltą tikslą 100%. Šis tikslo laikymosi tęstinumas yra įtrauktas ir į Tvarumo strategiją, parengtą 2025-2027 m. laikotarpiui. Šis uždavinys nustatytas remiantis geriausia praktika sektoriuje. Suinteresuotieji subjektai nustatant šį uždavinį dalyvavo tiek, kiek aprašoma SBM-2 - Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės. Visi investiciniai projektai yra stebimi ir peržiūrimi pirmiausia vykdančiųjų vadovų, kurie atsiskaito aukščiausiai vadovybei apie eigą ir pasiektus rezultatus. Pažangai įvertinti Grupė nėra sukūrusi atskiro mechanizmo. Tačiau stebime atskirus rodiklius, pvz. vandens, elektros, šilumos, kuro naudojimo efektyvumą bei CO₂ emisijų kiekį. Rodiklių MDR-M. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai Grupė vertina veiklos rezultatus ir veiksmingumą per rodiklius, susijusius su reikšmingu poveikiu, rizika ir galimybėmis. Su tikslu susijusio rodiklio reikšmė ataskaitiniams metams jau aprašyta dalyje Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius. 242 Papildomai stebimi ir kiti su poveikiu aplinkai susiję rodikliai, glaudžiai siejami su inovacijomis. Pavyzdžiui, vienas iš jų – tinkamų perdirbti medžiagų dalis pakuotėse, kuri 2024 m. siekia 88,9%. Šis rodiklis padeda įvertinti pažangą tvarios pakuotės srityje. Matavimai nėra patvirtinti jokios išorinės įstaigos, kuri nebūtų užtikrinimo paslaugų teikėjas. Susiję rodikliai, įskaitant metodiką ir apibrėžtį plačiau aprašomi E5 temoje Žiedinė ekonomika. 243 Rodyklė ETAS rodiklių sąrašas 2 ETAS Bendroji atskleistina informacija Atskleidimo Reikalavimai Puslapis 1. Ataskaitų rengimo pagrindas BP-1 Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas 125 BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas 125 2. Valdymas GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo 127 GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai 129 GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas 129 GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo 130 GOV-5 Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė 130 3. Strategija SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė 132 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės 136 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 138, 139, 140, 149, 162, 167, 172, 177, 194, 209, 214, 219, 228, 238 4. Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas 4.1 Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 140, 145, 147 IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą 146, 148 4.2 Minimalus atskleidimo reikalavimas, taikomas informacijai apie politiką ir veiksmus MDR-P Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika 152, 163, 175, 178, 196, 210, 215, 222, 229, 238 MDR-A Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai 153, 164, 169, 199, 224, 233, 239 5. Rodikliai ir uždaviniai MDR-M Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai 236, 240 MDR-T Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius 155, 165, 170, 176, 181, 214, 219, 226, 235, 240 Aplinkosaugos temos E1 ETAS Klimato kaita Valdymas E1 GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistema 129 Strategija E1-1 Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti 150 E1 2 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 149 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E1 IRO-1 Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 145 E1-2 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika 152 E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai 153 Rodikliai ir uždaviniai E1-4 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai 155 E1-5 Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys 157 E1-6 Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis 158 E1-7 ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais 162 E1-8 Anglies dioksido įsikainojimas 162 E2 ETAS Tarša Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E2 IRO-1 Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 146 E2-1 Su tarša susijusi politika 163 E2-2 Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai 164 Rodikliai ir uždaviniai E2-3 Su tarša susiję uždaviniai 165 E2-4 Oro, vandens ir dirvožemio tarša 166 E3 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E3 IRO-1 Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 147 E3-1 Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika 169 E3-2 Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai 169 Rodikliai ir uždaviniai E3-3 Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai 170 E3-4 Vandens suvartojimas 172 E4 ETAS Biologinė įvairovė ir ekosistemos Strategija E4-1 Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje 173 E4 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 172 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E4 IRO-1 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 147 E4-2 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika 174 E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai 175 Rodikliai ir uždaviniai E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai 176 E4-5 Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai 177 E5 ETAS Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E5 IRO-1 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 147 E5-1 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika 178 E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai 179 Rodikliai ir uždaviniai E5-3 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai 181 E5-4 Išteklių įvediniai 182 E5-5 Išteklių išvediniai 182 Socialinės temos S1 ETAS Sava darbo jėga Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas S1 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės 136 S1 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 194 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas S1-1 Su sava darbo jėga susijusi politika 196 S1-2 Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 198 S1-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą 198 S1-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas 199 Rodikliai ir uždaviniai S1-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 200 S1-6 Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės 201 S1-7 Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės 204 S1-8 Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas 204 S1-9 Įvairovės rodikliai 205 S1-10 Deramas darbo užmokestis 206 S1-11 Socialinė apsauga 206 S1-12 Neįgalieji 206 S1-13 Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai 206 S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai 207 S1-16 Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija) 208 S1-17 Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms 209 S2 ETAS Vertės grandinės darbuotojai Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas 2 ETAS SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės 136 2 ETAS SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 209 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas S2-1 Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika 210 S2-2 Vertės grandinės darbuotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 211 S2-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vertės grandinės darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą 211 S2-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vertės grandinės darbuotojams, su vertės grandinės darbuotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas“ 212 Rodikliai ir uždaviniai S2-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 214 S3 ETAS Paveikiamos bendruomenės Strategija S3 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės 136 S3 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 214 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas S3-1 Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika 215 S3-2 Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 216 S3-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą 216 S3-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas 217 Rodikliai ir uždaviniai S3-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 219 S4 ETAS Vartotojai ir galutiniai naudotojai Strategija S4 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės 136 S4 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu 219 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas S4-1 Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika 222 S4-2 Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai 223 S4-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą 223 S4-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas 224 Rodikliai ir uždaviniai S4-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu 226 Valdysenos temos G1 ETAS Verslo etika Valdymas G1 GOV-1 Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo 127 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas G1 IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas 140, 145, 147 G1-1 Įmonės kultūra ir verslo etikos politika 229 G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas 232 G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas 233 Rodikliai ir uždaviniai G1-4 Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai 236 G1-5 Politinės įtakos ir lobistinės veiklos 236 G1-6 Mokėjimo praktika 236 244 ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas Horizontaliųjų standartų ir teminių standartų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas 245 Šis priedėlis yra neatskiriamas ETAS standarto antros dalies (2 ETAS) priedas. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti 2 ETAS ir teminių ETAS duomenų vienetai, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus. Atskleidimo reikalavimas ir susijęs duomenų vienetas Nuoroda į TFIAR Nuoroda į 3 ramstį Nuoroda į Lyginamųjų indeksų reglamentą Nuoroda į ES klimato teisės aktą Puslapis 2 ETAS GOV-1 Lyčių pusiausvyra valdyboje 21 straipsnio d punktas 1 priedo 1 lentelės 13 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 127 2 ETAS GOV-1 Nepriklausomų valdybos narių dalis procentais 21 straipsnio e punktas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 127 2 ETAS GOV-4 Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo 30 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 10 rodiklis 246 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su iškastiniu kuru 40 straipsnio d punkto i papunktis 1 priedo 1 lentelės 4 rodiklis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 lentelė: Kokybinė informacija apie aplinkosauginę riziką ir 2 lentelė: Kokybinė informacija apie socialinę riziką Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 192 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su cheminių medžiagų gamyba 40 straipsnio d punkto ii papunktis 1 priedo 2 lentelės 9 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 133 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su prieštaringai vertinamais ginklais 40 straipsnio d punkto iii papunktis 1 priedo 1 lentelės 14 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 133 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su tabako gamyba ir auginimu 40 straipsnio d punkto iv papunktis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 133 E1-1 ETAS Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. planas 14 straipsnis Reglamento (ES) 2021 / 1119 2 straipsnio 1 dalis 150 E1-1 ETAS Įmonės, kurioms netaikomi su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai 16 straipsnio g punktas 449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalies d–g punktai ir 12 straipsnio 2 dalis 150 E1-4 ETAS Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai 34 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 4 rodiklis 449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 6 straipsnis 156 E1-5 ETAS Iškastinių išteklių energijos suvartojimas, suskirstytas pagal šaltinius (tik didelį poveikį klimatui darantiems sektoriams) 38 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis ir 2 lentelės 5 rodiklis 157 E1-5 ETAS Energijos suvartojimas ir rūšių derinys 37 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis 157 E1-5 ETAS Su didelį poveikį klimatui darančių sektorių veikla susijęs energijos suvartojimo intensyvumas 40–43 straipsniai 1 priedo 1 lentelės 6 rodiklis 158 E1-6 ETAS Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir visas išmestas ŠESD kiekis 44 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 1 ir 2 rodikliai 449a straipsnis; Reglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą Deleguotojo reglamento (ES) 2020 /1 818 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis 158 E1-6 ETAS Viso išmesto ŠESD kiekio energijos suvartojimo intensyvumas 53–55 straipsniai 1 priedo 1 lentelės 3 rodiklis Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 8 straipsnio 1 dalis 161 E1-7 ETAS ŠESD absorbavimas ir anglies dioksido kreditai 56 straipsnis Reglamento (ES) 2021 / 1119 2 straipsnio 1 dalis 162 E1-9 ETAS Lyginamojo portfelio pozicija su klimatu susijusios fizinės rizikos atžvilgiu 66 straipsnis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 147 E1-9 ETAS Piniginių sumų suskirstymas pagal ūmią ir lėtinę fizinę riziką, 66 straipsnio a punktas E1-9 ETAS Svarbaus turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika, buvimo vietos nustatymas 66 straipsnio c punktas Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 46 ir 47 straipsniai; 5 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos. 142 E1-9 ETAS Įmonės nekilnojamojo turto balansinės vertės suskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo klases; 67 straipsnio c punktas Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 34 straipsnis; 2 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas 143 E1-9 ETAS Portfelio pozicijos mastas su klimatu susijusių galimybių atžvilgiu 69 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 II priedas E2-4 ETAS Kiekvieno į E-IPTR reglamento (Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro reglamento) II priedą įtraukto teršalo kiekis, išmestas į orą, vandenį ir dirvožemį, 28 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 8 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 2 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 1 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 3 rodiklis 166 E3-1 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai 9 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 7 rodiklis 169 E3-1 ETAS Priimta politika 13 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 8 rodiklis 170 E3-1 ETAS Tvarūs vandenynai ir jūros 14 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis 169 E3-4 ETAS Bendras apytakinio vandens ir pakartotinai panaudoto vandens kiekis 28 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 6.2 rodiklis 172 E3-4 ETAS Bendras vandens suvartojimas (m3) pagal nuosavų operacijų grynąsias pajamas 29 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 6,1 rodiklis 172 2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio a punkto i papunktis 1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis 147 2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio b punktas 1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis 147 2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis 147 E4-2 ETAS Tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktika ar politika 24 straipsnio b punktas 1 priedo 2 lentelės 11 rodiklis 174 E4-2 ETAS Tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktika ar politika 24 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis 174 E4-2 ETAS Politika, skirta miškų kirtimo klausimui spręsti 24 straipsnio d punktas 1 priedo 2 lentelės 15 rodiklis 175 E5-5 ETAS Neperdirbtos atliekos 37 straipsnio d punktas 1 priedo 2 lentelės 13 rodiklis 183 E5-5 ETAS Pavojingosios atliekos ir radioaktyviosios atliekos 39 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 9 rodiklis 182 2 ETAS - SBM3 - S1 Su priverčiamuoju darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio f punktas I priedo 3 lentelės 13 rodiklis 195 2 ETAS - SBM3 - S1 Su vaikų darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio g punktas I priedo 3 lentelės 12 rodiklis 195 S1-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 20 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis 197 S1-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 21 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 196 S1-1 ETAS Prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės 22 straipsnis I priedo 3 lentelės 11 rodiklis 209 S1-1 ETAS Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politika arba valdymo sistema 23 straipsnis I priedo 3 lentelės 1 rodiklis 194 S1-3 ETAS Skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmas 32 straipsnio c punktas I priedo 3 lentelės 5 rodiklis 198 S1-14 ETAS Mirčių ir su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius ir lygis 88 straipsnio b ir c punktai I priedo 3 lentelės 2 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 207 S1-14 ETAS Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, žūčių ar ligų prarastų darbo dienų skaičius 88 straipsnio e punktas I priedo 3 lentelės 3 rodiklis 207 S1-16 ETAS Nekoreguotas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas 97 straipsnio a punktas I priedo 1 lentelės 12 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 208 S1-16 ETAS Per didelis vykdomojo direktoriaus darbo užmokesčio koeficientas 97 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 8 rodiklis 208 S1-17 ETAS Diskriminacijos atvejai 103 straipsnio a punktas I priedo 3 lentelės 7 rodiklis 197 S1-17 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 104 straipsnio a punktas I priedo 1 lentelės 10 rodiklis ir 3 lentelės 14 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis 197 2 ETAS - SBM3 - S2 Didelė vaikų darbo arba priverčiamojo darbo rizika vertės grandinėje 11 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliai 198 S2-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 17 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis 197 S2-1 ETAS Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika 18 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 11 ir 4 rodikliai 210 S2-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 19 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis 210 S2-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 19 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 210 S2-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje, susiję su vertės grandinės pradine ir galutine grandimis 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis 212 S3-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 16 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis 215 S3-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis 215 S3-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis 217 S4-1 ETAS Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika 16 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis 222 S4-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis 222 S4-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 35 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis 224 G1-1 ETAS Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją 10 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 15 rodiklis 229 G1-1 ETAS Pranešėjų apsauga 10 straipsnio d punktas 1 priedo 3 lentelės 6 rodiklis 229 G1-4 ETAS Baudos už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus 24 straipsnio a punktas 1 priedo 3 lentelės 17 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas 236 G1-4 ETAS Kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu standartai 24 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 16 rodiklis 236 246 247 1 Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas. 2 Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 3 Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf 4 Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai. 5 Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas). 6 Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą. 7 Grupė rengė tvarumo strategiją 2024 m. (laikotarpiui 2025-2027 m.) ir pasitvirtino 2025 m. pradžioje.