Metinė ataskaita 2024

Telia Lietuva, AB

We reinvent better connected living

Turinys

Mūsų verslas

5 Vadovės žodis
6 Kas yra "Telia Lietuva"?
7 Trumpai apie "Telia Company"
8 2024 m. "Telia Lietuva" skaičiai
9 2024 m. svarbūs įvykiai

18	Pagrindiniai 2024 m. finansų rodikliai
19	Finansų rodikliai
20	Veiklos rodikliai
20	Santykiniai rodikliai
21	Pajamos
22	Rinkos informacija
24	Veiklos sąnaudos
24	Veiklos rezultatai
25	Finansinė būklė ir pinigų srautai
26	Ilgalaikės investicijos
27	Investicijos į dukterines / asocijuotas įmones
27	Akcinis kapitalas ir akcininkai
30	Dividendai
31	Informacija apie susijusių šalių sandorius
32	Tyrimų ir plėtros veikla
33	Rizikų valdymas

Tvarumo ataskaita

55	Bendroji informacija
72	Aplinka
90	– Taksonomijos ataskaita
96	Socialinė atsakomybė
124	Valdymas
133	Priedai

Finansai

Pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

Kita

182 Bendrovės valdymo ataskaitos forma 204 Atsakingų asmenų patvirtinimas
205 Auditoriaus riboto užtikrinimo ataskaita

Audituota metinė finansinė atskaitomybė pateikiama 146-180 puslapiuose. Auditorių peržiūrėta Vadovybės ataskaita, įskaitant Atlygio ir Tvarumo ataskaitas, sudaro 18-144 puslapius.

Šioje ataskaitoje sąvoka "Telia Company" reiškia "Telia Company AB", Švedijoje registruotą didžiausią Telia Lietuva, AB, akcininkę, "Telia" ir "Grupė" reiškia visą "Telia Company" įmonių grupę, veikiančią 6 Šiaurės ir Baltijos šalyse, o "Telia Lietuva" arba "Bendrovė" reiškia Telia Lietuva, AB.

Mūsų verslas

Vadovės žodis

Gerbiamas skaitytojau,

2024-ieji "Telia Lietuvai" buvo iššūkių ir naujų galimybių metai. Džiaugiamės, kad juos užbaigėme tvirtu augimu visuose paslaugų segmentuose ir su didesne EBITDA marža. Šie rezultatai suteikia stiprų pagrindą šiemet sukurti dar daugiau vertės mūsų klientams, akcininkams ir visuomenei.

Rugsėjį didžiausia mūsų akcininkė "Telia Company" pristatė atnaujintą įmonių grupės strategiją. Pradėta plataus masto pokyčių programa nustatė aiškius prioritetus ateinantiems trejiems metams. Šis planas visai įmonių grupei tampa kelrodžiu, kur investuosime, kur didinsime augimą, kaip nustatysime prioritetus ir sukursime didžiausią naudą visoms suinteresuotoms šalims.

"Telia" tikslas "We reinvent better connected living" išlieka pagrindiniu mūsų veiklos principu, o atnaujinta strategija pristato aiškų prioritetų rinkinį, kuris leis įmonei dar sėkmingiau veikti ateinančiais metais: paprastinti, inovuoti ir auginti mūsų verslą.

"Telia" sieks tapti pirmaujančia arba antra pagal dydį rinkos dalyve savo namų rinkose Šiaurės ir Baltijos šalyse. To sieksime įkvėpdami klientus per jų patirtį, tinklo ir technologijų kokybę, taip pat būdami patikimi ir tvarūs partneriai. Galutinis mūsų pastangų tikslas yra lojalūs klientai, įsitraukę darbuotojai, įgalintos visuomenės ir patenkinti akcininkai.

2024 m. paskutinįjį ketvirtį "Telia Lietuva", kaip ir visa "Telia Company" įmonių grupė, įgyvendino svarbią pokyčių programą, kuria supaprastinome įmonių grupės veiklą Šiaurės ir Baltijos šalyse. Tapome efektyvesni ir dar labiau orientuoti į klientus, taip įmonei ir visoms suinteresuotoms šalims užtikrinant ilgalaikę sėkmę.

Su šia pokyčių programa pakeitėme savo veiklos modelį ir darbo būdus, o per labiau decentralizuotą struktūrą sustiprinome grupės šalių vaidmenį ir sumažinome sąnaudas.

Dabar kiekviena šalis prisiima visą atsakomybę už komercinį planavimą, klientų poreikių tenkinimą ir įgyvendinimą. Tačiau tuo pačiu išlaikėme bendras Technologijų ir Grupės funkcijų teikiamas naudas.

Pokyčių programa, verslo skaitmeninimas, senų sistemų išjungimas ir dirbtinio intelekto (AI) plėtra leido optimizuoti darbo vietų skaičių. Per 2024 metus "Telia Lietuva" darbuotojų pozicijų, įskaitant ir laisvas vietas, skaičius sumažėjo beveik 200.

Tuo pat metu mes toliau veikėme tvariai ir atsakingai.

Siekdami Bendrovės tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas visoje vertės grandinėje ir 90 proc. savo veikloje, pakeitėme didelę dalį savo automobilių parko elektromobiliais ir visoje Lietuvoje įrengėme nuosavą įkrovimo stotelių tinklą.

Siekiame, kad gyvenimas būtų įdomesnis kiekvienam, o skaitmeninis raštingumas leis mūsų klientams išnaudoti visas mūsų paslaugas. Žinome, kaip svarbu senjorams įsisavinti šiuolaikines technologijas; todėl 2024 m. liepą savo vyresnio amžiaus klientus pakvietėme apsilankyti "Telia Lietuva" klientų aptarnavimo skyriuose specialiai jiems skirtomis valandomis. Nemokamų, individualiai pritaikytų pamokų metu senjorai turėjo galimybę išmokti naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kitais moderniais įrenginiais, užduoti klausimus.

2024 m. toliau didinome įvairovės ir įtraukties iniciatyvas. Mūsų kalėdinė kampanija, pasakojanti apie šeimą ir autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų, tapo įsimintiniausia šventine reklama Lietuvoje.

Tvarios veiklos ataskaitas mes rengiame nuo 2006 metų. Jūsų dėmesiui pristatome pirmą tvarumo ataskaitą, parengtą laikantis ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) reikalavimų. Tvarumo ataskaita yra sudėtinė Vadovybės ataskaItos apie mūsų kelionę 2024-aisiais dalis.

Giedrė Kaminskaitė-Salters "Telia Lietuva" vadovė

Kas yra "Telia Lietuva"

Derindami fiksuotąjį ir mobilųjį ryšį, Lietuvos gyventojams ir įmonėms teikiame pažangiausias telekomunikacijų, televizijos ir IT paslaugas bei sprendimus. Mūsų 2000 specialistų komanda teikia paslaugas gyventojams, įmonėms, viešojo sektoriaus įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms visoje Lietuvoje. Taip pat teikiame paslaugas kitiems vietos ir tarptautiniams telekomunikacijų operatoriams.

Esame tarptautinės Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančios "Telia Company" įmonių grupės dalis. Dirbdami kartu, dalydamiesi patirtimi ir idėjomis, milijonams klientų šešiose šalyse suteikiame daugiau galimybių ir užtikriname kokybišką galimybę bendrauti .

Bendrovei "Telia Company" priklauso 88,15 proc. bendrovės "Telia Lietuva" akcijų. Nuo 2000 m. "Telia Lietuva" akcijomis prekiaujama "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje (simbolis – TEL1L). Iš viso "Telia Lietuva" turi daugiau nei 15 tūkst. akcininkų.

Būdami didžiausias telekomunikacijų operatorius Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) esame pripažinti didelę įtaką turinčiu operatoriumi 5 telekomunikacijų rinkose:

balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle;
skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje;
didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje;
didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams;
aukštos kokybės duomenų perdavimo elektroninių ryšių tinklo galiniu segmentu paslaugų.

Pagrindiniai Bendrovės nematerialieji ištekliai yra radijo dažniai reikalingi mobiliojo ryšio paslaugų teikimui Lietuvoje, darbuotojai, kurie užtikrina nepetraukiamą telekomunikacijų ryšių veikimą visoje šalyje, mūsų privatūs ir verslo klientai, tiekėjai ir partneriai. Daugiau informacijos apie mūsų santykius su suinteresuotomis šalimis pateikta Vadovybės ir Tvarumo ataskaitose.

Mobiliojo 5G ryšio teikimui naudojame Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) aukcione įgytus 3,5 GHz ir 700 MHz radijo dažnius. Kiti dažniai (800 MHz, 900 MHz, 1.8 GHz, 2.1 GHz ir 2.6 GHz) naudojami 2G ir 4G ryšio paslaugų teikimui.

Kartu su kitais didžiausiais Lietuvos telekomunikacijų operatoriais – "Bitė Lietuva" ir "Tele2" – įsteigėme ne pelno organizaciją VšĮ "Numerio perkėlimas", kuri administruoja centrinę duomenų bazę, skirtą telefono numerio perkėlimui Lietuvoje užtikrinti. Bendrovė neturi kitų investicijų į patronuojamąsias ar asocijuotąsias įmones, neturi filialų ar atstovybių.

Mūsų veikla sertifikuota pagal šiuos ISO standartus: IT valdymas (ISO/IEC 20000-1), informacijos saugos valdymas (ISO/IEC 27001 ir ISO/IEC 27017), kokybės valdymas (ISO 9001), duomenų saugumas (PCI DSS), aplinkosaugos valdymas (ISO 14001) ir darbuotojų sauga ir sveikata (ISO 45001).

Telia Lietuva, AB yra akcinė bendrovė, įsteigta 1992 m. vasario 6 dieną. Bendrovės būstinė įsikūrusi Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Jos registruotos buveinės adresas yra Saltoniškių g. 7A, LT-03501, Vilnius, Lietuva. Dar veikia mūsų biurai Kaune ir Šiauliuose. Taip pat turime visoje Lietuvoje išsidėsčiusių 49 klientų aptarnavimo salonų tinklą.

Trumpai apie "Telia Company"

"Telia Company" yra viena didžiausių integruotų telekomunikacijų paslaugų kūrėjų ir teikėjų Šiaurės Europos šalyse. Jos įmonės teikia paslaugas 6 rinkose, įskaitant Švediją, Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.

"Telia Company" turi 17 000 darbuotojų

2024 m. pardavimo pajamos sudarė 7,8 mlrd. eurų

Paslaugų abonementai

26 mln.

Pajamos 2024 m.: 7,8 mlrd. eurų

Rinkos ir prekių ženklai	Pozicija

Švedija: "Telia", "Telia Cygate", TV4, "Halebop", "Fello"	#1	#1	#2
Suomija: "Telia", "Telia Cygate", MTV	#2	#3	#3
Norvegija: "Telia", "Telia Cygate", "Phonero", "OneCall", "MyCall"	#2	#3	#3
Lietuva: "Telia", "Ežys"	#2	#1	#1
Estija: "Telia", "Diil", "Super"	#1	#1	#1
Latvija: LMT	#1

2024 m. "Telia Lietuva" skaičiai

	Pajamos (mln. eurų)		EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno (mln. eurų)		Laikotarpio pelnas (mln. eurų)		Laisvieji pinigų srautai (mln. eurų)
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Finansų	491,1	476,6	177,0	168,5	71,6	63,6	117,7	80,4
rodikliai

Veiklos rodikliai

Mobiliojo ryšio paslaugų abonementai (tūkstančiai)		Plačiajuosčio interneto prisijungimai (tūkstančiai)		TV paslaugos naudotojai: (tūkstančiai)		Fiksuotosios telefonijos linijos (tūkstančiai)
2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
1 703	1 643	420	426	259	261	157	177

2024 m. svarbūs įvykiai

Inovacijos

Nenuginčijama 5G lyderystė tęsiasi

Vidutinis mobiliojo duomenų atsisiuntimo greitis mūsų tinkle, apimančiame beveik visą šalies teritoriją, išlieka didžiausias ir 2024 m. siekė 250,9 Mb/s (2023 m. – 202,2 Mb/s). Be to, 50 % viso Lietuvos 5G duomenų srauto yra perduodama per "Telia Lietuva" tinklą.

"Telia" programėlės

Nuo vasario mėnesio išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos "Ežys" vartotojai, o nuo kovo – ir abonentinės paslaugos naudotojai gali naudotis naujomis "Ežys" ir "Mano Telia" programėlėmis.

Baigta "Lietuvos geležinkelių" (LTG) duomenų perdavimo tinklo (WAN) modernizacija

Vienas didžiausių verslo klientų projektų, kurio vertė siekia 12 mln. eurų, kartu su mūsų partneriais buvo įgyvendintas per 2 metus. Projektas apėmė visus technologinius lygmenis – nuo tinklo mazgų keitimo, saugumo ir tinklo valdymo sistemų diegimo iki kabelių instaliacijos bei esamų paslaugų perkėlimo į atnaujintą tinklą.

Verslo paslaugų augimas

"Telia Lietuva" tapo pirmąja bendrove Baltijos šalyse, pradėjusia teikti "Oracle Database as a Service" paslaugą verslo klientams.

Išplėsta ISO 27001 sertifikavimo apimtis

Pagal šį informacijos saugumo standartą dabar sertifikuotos ir interneto bei duomenų perdavimo paslaugos.

2024 m. svarbūs įvykiai

Tvarumas

Aplinka

57 % mūsų automobilių parko sudaro elektromobiliai – tai didžiausias įmonių elektrinis automobilių parkas Lietuvoje.

Paleista pirmoji mobiliosios įrangos išpirkimo paslaugos dalis ir pristatytas internetinis įrankis senų įrenginių vertei įvertinti.

Įdiegtos EKO SIM kortelės, pagamintos iš perdirbto plastiko, taip pat pasiūlyti atnaujinti kompiuteriai.

29% mūsų klientų galinės įrangos yra pernaudojama.

54% sumažinome emisijas mūsų veikloje (atskaitos metai 2018).

Įvairovė, lygybė ir įtrauktis

"Telia Lietuva" prisijungė prie Lietuvos įvairovės chartijos.

Remta pirmoji Lietuvoje lengvai skaitomų naujienų iniciatyva.

"Telia Play" vaikų skyrelyje pridėta 14 kursų apie neuroįvairovę ir negalią (tiek matomą, tiek nematomą).

Klientų aptarnavimo salonuose buvo galima pasiimti "Nematomos negalios saulėgrąžų" simbolius.

Daugiau nei 80 "Telia Lietuva" vadovų dalyvavo mokymuose apie įtraukią darbuotojų su negalia patirtį.

Savo kolektyvinėje sutartyje patvirtinome tokias pačias lengvatas tos pačios lyties poroms kaip ir kitiems darbuotojams.

Antrus metus iš eilės savo didžiausią komercinę kalėdinę kampaniją skyrėme neįgaliųjų problemoms išryškinti ir jų poreikiams ginti.

"Telia" sveikatos draudimo galioja ir mūsų darbuotojų vaikams su negalia.

Skaitmeninė įtrauktis

"Nacionalinis IT iššūkis" – programa 7–9 klasių mokiniams apie programavimo pagrindus, kurioje 2024 m. dalyvavo 12 678 vaikai.

"Saugesnio interneto" skaitmeninė kampanija sulaukė didelio susidomėjimo, o gyvų susitikimų mokyklose metu pasiekta 3 162 vaikai.

Senjorai buvo kviečiami apsilankyti klientų aptarnavimo salonuose ir mokytis naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais bei kitais moderniais įrenginiais.

"Telia Lietuva" prisijungė prie RRT projekto "Nė vienas nėra pamirštas" skirto didinti senjorų skaitmeninę įtraukti.

2024 m. svarbūs įvykiai

Apdovanojimai ir pripažinimas

Geriausias klientų aptarnavimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse jau 4 metus iš eilės

("Dive Lietuva")

"Telia" laikoma tvariausiu prekės ženklu telekomunikacijų sektoriuje Lietuvoje

("Sustainable Brand Index" ataskaita)

Geriausias klientų aptarnavimas telefonu ir klientų aptarnavimo centruose

9,7 balo iš 10 tvarumo indekse

("Verslo žinios" ir "Swedbank")

("Shopper Quality")

"Telia Company" tvarumo rodikliai patenka tarp 1 proc. tvariausių įmonių pasaulyje

("EcoVadis" verslo tvarumo reitingas)

"Telia Company" bendrovės atsparumas kibernetinėms grėsmėms įvertintas 9,7 balo iš 10

("RiskRecon" kibernetinio saugumo reitingas)

Mūsų strategija

Išlaikyti kokybę ir augti skaitmenizuojant

2024 m. rugsėjį "Telia Company" pristatė atnaujintą grupės strategiją artimiausiems trejiems metams. "Telia Lietuva" taip pat peržiūrėjo savo strateginį planą.

Mūsų tikslas – "We reinvent better connected living" – išlieka visos mūsų veiklos pagrindu.

Kaip mes laimime

Įkvepianti klientų patirtis

Visko, ką mes darome, centre yra klientas. Dirbame tam, kad suprasti jų poreikius ir lūkesčius bei kurti produktus bei paslaugas, kurie juos atitinka arba viršija. Užtikriname vientisą ir puikią klientų patirtį visuose sąlyčio taškuose ir siekiame būti pageidaujamu verslo klientų skaitmeninimo partneriu, teikdami geriausius debesijos, daiktų interneto ir saugumo sprendimus.

Mūsų prioritetai

Paprastumas

Siekiame supaprastinti savo organizaciją, IT, tinklus ir produktus, taip sumažindami nereikalingo koordinavimo poreikį, išvengdami darbo dubliavimo, padidindami greitį, tikslumą ir galutinę atskaitomybę. Galiausiai, kiek įmanoma daugiau lokalizuodami ir išlaikydami masto privalumus, kur tai tikslinga, užtikrinsime, kad viskas, ką darome, kurtų pridėtinę vertę mūsų klientams ir palaikytų mūsų pagrindinės veiklos rezultatus.

Tinklo ir technologijų lyderystė

Mūsų žmonės ir tinklai yra svarbiausi mūsų ištekliai, padedantys įgalinti inovatyvias technologijas ir paslaugas, palaikyti klientų pasitenkinimą ir lojalumą bei siekti išskirtinumo rinkoje. Išlaikome savo tinklo lyderio pozicijas plėsdami fiksuotojo ir mobiliojo ryšio tinklų pasiekiamumą, patikimumą, pajėgumą ir kokybę.

Inovacijos

Inovacijas diegsime savo pagrindinėje veikloje ir aplink ją, tokiose srityse, kaip 5G, daiktų internetas ir namų ryšys, kartu pridėdami naujų produktų ir paslaugų tose srityse, kuriose matome kylančią paklausą ir augimo galimybes. Privatiems klientams skirtos inovacijos apims geresnę klientų patirtį ir individualiems poreikiams pritaikytus pasiūlymus, o verslo klientams - prieigą prie mūsų 5G inovacijų platformos, kuri leidžia naudotis naujausiomis mobiliojo ryšio technologijomis.

Patikimas ir tvarus partneris

Būdami patikimas ir tvarus partneris, skatiname klientų lojalumą ir pasitenkinimą, pritraukiame ir išlaikome talentus bei savo akcininkų pasitikėjimą. Pasitikėjimas kuriamas kiekvieną dieną tenkinant klientų poreikius. Neaiškioje geopolitinėje aplinkoje, išlaikome savo įsipareigojimą užtikrinti privatumą ir saugumą, kad apsaugotume savo klientus. Į viską, ką darome, įtraukiame tvarumą, maksimaliai išnaudodami savo potencialą daryti teigiamą poveikį visuomenei.

Augimas

Nuosekliai ir pelningai augdami užtikriname, kad turėsime išteklių, reikalingų investuoti į inovacijas, mūsų paslaugų portfelį, tinklą ir darbuotojus, o akcininkams – kurti vertę. Augimą pasieksime didindami pasiūlymų personalizavimą ir gaudami didesnę vertę iš savo tinklo galimybių, suprasdami savo klientų poreikius ir aktyviai kurdami naujas paslaugas, kad juos patenkintume, ir teikdami verslo klientams kritinės svarbos paslaugas.

Kas mes esame?

Privatiems klientams Verslui

Aukščiausios kokybės ryšio ir pramogų paslaugų tiekėjas, naudojantis plačiausią 5G ir šviesolaidinį tinklą bei užtikrinantis geriausią klientų patirtį namuose ir kelyje.

Aktualios paslaugos

Aukščiausios kokybės ryšio ir IT sprendimų teikėjas visiems verslo segmentams, platus paslaugų spektras iš vienų rankų

Kompleksiniai ryšio ir IT infrastruktūros sprendimai verslui

iš vienų rankų 1 2 3 1 2 3 Patikimas ir operatyviai reaguojantis partneris ilgalaikiam bendradarbiavimui

Aukščiausia kompetencija ir gebėjimas patenkinti sudėtingus klientų poreikius

"Telia Lietuva" 2025-2027 m. strategija

		Kaip mes laimime su "Telia"
	Įkvepianti ir paprasta klientų patirtis	Tinklo ir technologijų kokybė	Patikimas ir tvarus partneris
Augimas	#1. Įtvirtinti mobilių paslaugų lyderystę #3. Plėsti klientų įsitraukimo būdus	Mūsų strateginiai tikslai "Telia Lietuva" #2. Nuosekliai auginti informacinių ir ryšio technologijų paslaugas (ICT) #4. Išlaikyti lyderystę kintančioje TV rinkoje	#5. Paversti tvarumą #6. mūsų pranašumu,
Inovacijos			Būti ir kuriuo didžiuojamės augti su mūsų žmonėmis
Paprastumas	#7. Įgyvendinti vieningą skaitmenizavimo ir sistemų transformacijų modelį	#8. Didinti verslo atsparumą per patikimas ir efektyvias informacines technologijas (IT)

patobulinimus

Mūsų vertybės

Visi "Telia" darbuotojai savo darbe vadovaujasi atnaujintomis pagrindinėmis vertybėmis

Negailime pagiriamųjų žodžių

Esame atviri Kalbame apie problemas, net jei tai sudėtinga

Vadovybės ataskaita

Pagrindiniai 2024 m. finansų rodikliai

"Telia Lietuva" veiklos modelis grindžiamas klientų segmentais. Bendrovės veikla valdoma ir atskaitomybė teikiama pagal šiuos segmentus: verslo ir privačių klientų. Verslo klientų segmentas (B2B) apima telekomunikacijų ir IT paslaugas, įrangos pardavimą ir klientų aptarnavimą didelėms, vidutinėms bei mažoms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir organizacijoms, vietiniams bei tarptautiniams telekomunikacijų operatoriams. Privačių klientų segmentas (B2C) apima telekomunikacijų ir televizijos paslaugas fiziniams asmenims. Kitos veiklos sritys apima bendrovės technologijų ir palaikymo padalinius.

Bendrovės finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS), patvirtintus Europos Sąjungoje.

Pajamos padidėjo 3,1 % ir siekė 491,1 mln. eurų (2023 m.: 476,6 mln. eurų)

EBITDA padidėjo 5,2 % ir siekė 173,7 mln. eurų (2023 m.: 165,2 mln. eurų)

Laikotarpio pelnas padidėjo 12,6 % iki 71,6 mln. eurų (2023 m.: 63,6 mln. eurų)

Išmokėta 52.4 mln. eurų (0,09 euro vienai akcijai) 2023 metų dividendų

iki 117,7 mln. eurų (2023 m.: 80,4 mln. eurų)

Laisvieji pinigų srautai padidėjo 46,4 %

Nuolatinis pajamų augimas

iš mobiliojo ryšio, plačiajuosčio interneto ir IT paslaugų

EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, padidėjo 5 %

iki 177 mln. eurų (2023 m.: 168,5 mln. eurų) Ilgalaikės investicijos padidėjo 3,7 % ir siekė 62,8 mln. eurų (2023 m.: 60,6 mln. eurų)

Finansų rodikliai

(Tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024 m.	2023 m.	Pokytis (%)	2022 m.	2021 m.	2020 m.

Pajamos	491 114	476 578	3,1	444 623	420 794	398 083
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno	176 978	168 492	5,0	148 137	139 063	136 236
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, marža (%)	36,0	35,4		33,3	33,0	34,2
EBITDA	173 731	165 182	5,2	147 537	138 599	134 915
EBITDA marža (%)	35,4	34,7		33,2	32,9	33,9
EBIT, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno	91 699	82 946	10,6	64 054	61 394	66 167
EBIT, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, marža (%)	18,7	17,4		14,4	14,6	16,6
Veiklos pelnas (EBIT)	88 452	79 636	11,1	63 454	60 930	64 846
Veiklos pelno (EBIT) marža (%)	18,0	16,7		14,3	14,5	16,3
Pelnas, neatskaičiavus mokesčių	82 614	71 863	15,0	60 819	58 845	62 255
Pelno, neatskaičiavus mokesčių, marža (%)	16,8	15,1		13,7	14,0	15,6
Laikotarpio pelnas	71 619	63 594	12,6	56 398	56 808	55 866
Laikotarpio pelno marža (%)	14,6	13,3		12,7	13,5	14,0
Pelnas vienai akcijai (EUR)	0,123	0,109	12,6	0,097	0,098	0,096
Akcijų skaičius (tūkst.)	582 613	582 613	-	582 613	582 613	582 613
Akcijos kaina metų pabaigoje (EUR)	1,575	1,665	(5,4)	1,985	2,040	1,825
Rinkos kapitalizacija metų pabaigoje	917 616	970 051	(5,4)	1 156 487	1 188 531	1 063 269
Turtas	610 614	616 121	(0,9)	611 047	641 469	608 448
Akcininkų nuosavybė	376 012	356 828	5,4	328 191	330 054	331 507
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos	172 719	161 174	7,2	140 805	126 373	132 427
Laisvieji pinigų srautai	117 706	80 394	46,4	34 637	78 764	84 869
Ilgalaikės investicijos	62 846	60 584	3,7	80 935	93 937	53 856
Grynoji skola	15 354	71 178	(78,4)	106 449	92 485	67 202

Veiklos rodikliai

	2024-12-31	2023-12-31	Pokytis (%)	2022-12-31	2021-12-31	2020-12-31

Mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius, iš viso (tūkst.):	1 703	1 643	3,7	1 604	1 518	1 398
— reguliaraus mokėjimo (tūkst.)	1 399	1 323	5,7	1 278	1 236	1 104
— išankstinio mokėjimo (tūkst.)	304	320	(5,0)	326	282	294
Plačiajuosčio interneto prieigų skaičius, iš viso (tūkst.):	420	426	(1,4)	427	421	417
— šviesolaidinės prieigos (FTTH/B) (tūkst.)	314	315	(0,3)	313	305	297
— varinės prieigos (DSL) (tūkst.)	106	111	(4,5)	114	116	120
Televizijos paslaugų vartotojų skaičius (tūkst.)	259	261	(0,8)	257	255	253
Fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius (tūkst.)	157	177	(11,3)	200	230	261
Darbuotojų skaičius	1 781	1 935	(8,0)	2 051	2 095	2 161
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius	1 688	1 829	(7,7)	1 925	1 939	2 001

Santykiniai rodikliai¹

	2024-12-31	2023-12-31	2022-12-31	2021-12-31	2020-12-31

Naudojamo kapitalo pelningumas (ROCE)² (%)	20,9	18,0	14,0	13,4	15,1
Vidutinė turto grąža (ROA)2 (%)	14,6	12,9	10,2	9,9	11,0
Nuosavo kapitalo grąža (ROE)2 (%)	19,8	18,6	17,6	17,6	17,4
Pinigų srautų iš įprastinės veiklos ir pajamų santykis (%)	35,2	33,8	31,7	30,0	33,3
Ilgalaikių investicijų ir pajamų santykis (%)	12,8	12,7	18,2	22,3	13,5
Grynosios skolos ir EBITDA santykis	0,09	0,43	0,72	0,67	0,50
Skolos koeficientas (%)	4,1	19,9	32,4	28,0	20,3
Skolos ir nuosavybės koeficientas (%)	13,3	25,7	34,6	46,7	37,1
Bendras likvidumo koeficientas (%)	85,8	69,3	62,0	77,7	110,2
Vidutinio turto apyvartumas² (%)	80,8	77,4	71,2	68,1	67,6
Kapitalo ir turto santykis (%)	61,6	57,9	53,7	51,5	54,5
Vienos akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E)	12,8	15,3	20,4	20,9	19,0

¹ Santykinių rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra pateikti Bendrovės svetainėje internete adresu: https://www.telia.lt/investuotojams/finansiniai-rezultatai ² Skaičiuojant vidutines vertes įskaičiuoti atitinkamų metų ketvirčių duomenys

Verslas 36,3 %

Pajamos		(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024 m.	2023 m.	Pokytis (%)

		Fiksuotojo ryšio paslaugos	210 982	205 776	2,5
		Balso telefonijos paslaugos	37 268	38 593	(3,4)
		Interneto paslaugos	79 951	75 815	5,5
		Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios paslaugos	18 482	18 063	2,3
		TV paslaugos	38 069	37 473	1,6
20,9 %		IT paslaugos	29 065	27 860	4,3
		Kitos paslaugos	8 147	7 973	2,2
Įrangos pardavimas		Mobiliojo ryšio paslaugos	177 631	165 685	7,2
		Mažmeninės mobiliojo ryšio paslaugos	169 487	154 680	9,6
		Kitos mobiliojo ryšio paslaugos	8 144	11 005	(26,0)
		Įrangos pardavimas	102 500	105 117	(2,5)

2024 m.	42,9 %	Iš viso	491 113	476 578	3,1

2024 m. pajamos iš paslaugų padidėjo 4,6 proc., o pajamos iš įrangos pardavimo sumažėjo 2,5 procento. Didžiausios įtakos augimui turėjo mažmeninių mobiliojo ryšio paslaugų pardavimas verslo ir privatiems klientams. Per metus į "Telia" mobiliojo ryšio tinklą atėjo apie 60 tūkst. naujų klientų, didėjo mobiliųjų duomenų vartojimas ir vienam vartotojui tenkančios pajamos (ARPU).

Pajamos iš plačiajuosčio interneto ir televizijos paslaugų, nepaisant nedidelio vartotojų skaičiaus sumažėjimo, augo dėl kainodaros pokyčių ir papildomo TV turinio. Per metus šviesolaidinio interneto prieigų skaičius sumažėjo 1 tūkst., o DSL prieigų – 5 tūkstančiais. Televizijos paslaugų vartotojų skaičius metų pabaigoje siekė 259 tūkst., t. y. 2 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Nuolatinis mažmeninės fiksuotosios telefonijos pajamų mažėjimas iš dalies buvo kompensuotas didesnėmis pajamomis iš balso tranzito paslaugų. Pajamų iš kitų mobiliojo ryšio paslaugų mažėjo dėl tinklų sujungimo ir tarptinklinio ryšio mokesčių reguliavimo.

IT paslaugų pajamų augimą lėmė naujos sutartys su verslo klientais ir didėjanti kibernetinio saugumo sprendimų paklausa.

Rinkos informacija

Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitomis, Lietuvos elektroninių ryšių rinka 2024 m. sugeneravo 877,4 mln. eurų pajamų, o tai yra 3,6 % daugiau nei bendros rinkos pajamos 2023 m., kurios siekė 846,8 mln. eurų.

"Telia Lietuva" išlaiko didžiausio telekomunikacijų paslaugų teikėjo poziciją Lietuvoje, užimdama 39 % rinkos dalį pagal pajamas (2023 m. – 38,5 %).

Greičiausiai augę segmentai pagal pajamas buvo mobiliosios paslaugos, kurios augo 10,1 %, ir plačiajuostis internetas, kuris augo 5,4 %. Tuo tarpu mokamos televizijos rinka susitraukė 11,5 %, o fiksuotojo balso ryšio paslaugų rinka sumažėjo 8,9 %. Mobiliojo balso paslaugų segmentas išaugo 4,4 %.

Rinkos informacija

"Telia Lietuva" rinkos dalys pagal pajamas 2024 m. (%)

Telia Lietuva, AB | Mūsų verslas Mūsų strategija Vadovybės ataskaita Bendrovės valdymas Tvarumo ataskaita Finansai Kita 23

Rinkos skvarba 2024 m. gruodžio 31 d.

Mobiliojo ryšio abonentų (100 gyventojų) 137,2

51,0

Plačiajuosčio interneto prieigų (100 gyventojų)

Fiksuotojo telefono (100 namų ūkių)

Mokamos televizijos abonentų (100 namų ūkių) 33,6

Veiklos sąnaudos

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024 m.	2023 m.	Pokytis (%)

Prekių ir paslaugų savikaina	(187 016)	(186 404)	0,3
Veiklos sąnaudos:	(131 864)	(125 707)	4,9
— susiję su darbuotojais	(70 023)	(64 369)	8,8
— kitos	(61 841)	(61 338)	0,8
Vienkartinės sąnaudos	4 128	3 122	32,2
Veiklos sąnaudos, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų:	(127 736)	(122 585)	4,2
— susiję su darbuotojais	(67 639)	(63 251)	6,9
— kitos	(60 097)	(59 334)	1,3

2024 m. prekių ir paslaugų savikaina išliko beveik nepakitusi, daugiausia dėl mažesnių įrangos pardavimų, tuo tarpu tinklų sujungimo ir tarptinklinio ryšio sąnaudos ir toliau mažėjo dėl ES reguliavimo. Su darbuotojais susijusios sąnaudos padidėjo dėl darbo užmokesčio augimo ir didesnių premijų už 2023 m. veiklos rezultatus. Kitos veiklos sąnaudos išliko panašiame lygyje, nepaisant didesnių energijos išlaidų.

2024 m. rugsėjį "Telia Company" paskelbė pokyčių programą, kuri turėjo dvi pagrindines kryptis: veiklos modelio decentralizavimą ir kaštų bazės optimizavimą. Pokyčių programos rezultatas – darbo jėgos optimizavimas. Per 2024 m. "Telia Lietuva" sumažino darbuotojų skaičių beveik 200 pozicijų (įskaitant ir neužimtas).

Per metus bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 154 nuo 1935 iki 1781, o visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius sumažėjo 141 darbuotoju – nuo 1829 iki 1688.

2024 m. vienkartinės sąnaudos darbuotojų išeitinėms išmokoms sudarė atitinkamai 2384 tūkst. eurų (prieš metus – 1118 tūkst. eurų), o vienkartinės kitos sąnaudos, susijusios su verslo transformacijos programa, – 1744 tūkst. eurų (2023 m. – 2004 tūkst. eurų).

Veiklos rezultatai

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024 m.	2023 m.	Pokytis (%)

EBITDA	173 731	165 182	5,2
	35,4	34,7
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(85 279)	(85 546)	(0,3)
Veiklos pelnas (EBIT)	88 452	79 636	11,1
Marža (%)	18,0	16,7
Vienkartinės sąnaudos	(4 128)	(3 122)	32,2
Pelnas (nuostolis), gautas pardavus turtą	881	(188)
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno	176 978	168 492	5,0
Marža (%)	36,0	35,4
Veiklos pelnas, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno	91 699	82 946	10,6
Marža (%)	18,7	17,4

Lietuvoje pelno mokesčio tarifas yra 15 %. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis dėl investicijų į naujas technologijas, 2024 m. taikyta mokesčių lengvata sudarė 2,9 mln. eurų (2023 m. – 3,4 mln. eurų).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024 m.	2023 m.	Pokytis (%)
Pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio	82 614	71 863	15 ,0
Marža (%)	16,8	15,1
Pelno mokestis	(10 995)	(8 269)	33 ,0
Laikotarpio pelnas	71 619	63 594	12 ,6
Pelno marža (%)	14,6	13,3

Finansinė būklė ir pinigų srautai

2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas ilgalaikis turtas sudarė 80,2 proc. (prieš metus – 80,9 proc.), trumpalaikis turtas – 19,8 proc. (18,9 proc.), o vien tik pinigai ir lėšų sujungimo sprendimai – 5,7 proc. (3,3 proc.) viso turto. Akcininkų nuosavybė 2024 m. gruodžio pabaigoje sudarė 61,6 proc. (prieš metus – 57,9 proc.) viso turto.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024-12-31	2023-12-31	Pokytis (%)

Visas turtas	610 614	616 121	(0,9)
Ilgalaikis turtas	489 828	498 415	(1,7)
Trumpalaikis turtas	120 735	116 234	3,9
iš jų pinigai ir lėšų sujungimo sprendimai	34 796	20 604	68,9
Turtas, skirtas parduoti	51	1 472	(96,5)

Akcininkų nuosavybė	376 012	356 828	5,4

2024 m. balandžio 26 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė iš Bendrovės paskirstytino pelno 171 mln. eurų skirti 52,4 mln. eurų 2023 m. dividendams mokėti, t. y. 0,09 euro dividendų vienai akcijai, o 118,5 mln. eurų kaip nepaskirstytą pelną perkelti į kitus finansinius metus.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024 m.	2023 m.	Pokytis (%)

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	172 719	161 174	7,2
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	(59 081)	(83 099)	(28,9)
Įplaukos iš ilgalaikio turto perleidimo	4 068	2 319	75,4
Laisvieji pinigų srautai	117 706	80 394	46,4
Nuomos įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	(11 252)	(9 423)	19,4
Veiklos laisvieji pinigų srautai	106 454	70 971	50,0

2024 m. gegužės 23 d. Bendrovė grąžino 2017 metais SEB, "Nordea" and "Danske" bankų suteiktos sindikuotos paskolos likutį – 30 mln. eurų.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024-12-31	2023-12-31	2022-12-31

Bankų paskolos	-	30 000	30 000
Paskolos iš "Telia Company AB"	-	25 000	-
Įsipareigojimai pagal atvirkštinio faktoringo sutartis	50 150	36 782	83 548
Iš viso paskolų	50 150	91 782	113 548
Grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai	7 025	20 604	7 099
Lėšų sujungimo sprendimai	27 771	-	-
Grynoji skola	15 354	71 178	106 449
Grynosios skolos ir nuosavybės santykis (%)	4,1	19,9	32,4

2023 m. sausį Bendrovė su "Telia Company AB" pasirašė 2 metų atsinaujinančios paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė iš "Telia Company" per 2 darbo dienas galėjo pasiskolinti bet kokią sumą neviršijant bendro 50 mln. eurų limito 3 ar 6 mėnesiams. 2024 m. gegužę Bendrovė iš "Telia Company" pasiskolino 50 mln. eurų, o bendras paskolos limitas laikinai (iki 2024 m. spalio pabaigos) padidintas 10 mln. eurų – iki 60 mln. eurų. 2024 m. rugpjūtį Bendrovė grąžino dalį "Telia Company" paskolos – 25 mln. eurų, o lapkritį – likusią paskolos dalį (25 mln. eurų). 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis, Bendrovė neturėjo "Telia Company" suteiktų paskolų.

Bendrovė dalyvauja atvirkštinio faktoringo arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas programoje, pagal kurią bankai už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankams papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė sumoka bankams visą sumą per vienerius metus (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitaria visos trys šalys). Vienas iš kintamųjų lemiančių mokėjimų bankams terminus yra Euribor palūkanų norma. Siekiant mažinti išaugusių palūkanų normų įtaką Bendrovė peržiūrėjo kai kurių tiekėjų atvirkštinio faktoringo sutarčių sąlygas ir įtraukė į programą naujus tiekėjus.

2024 m. sausį Bendrovė sudarė lėšų sujungimo sutartį su "Telia Company AB", Telia Global Services Lithuania, UAB ir AB SEB banku. Lėšų sujungimo sutartis suteikia trumpalaikio skolinimosi galimybę ir užtikrina Bendrovės likvidumo valdymą.

Ilgalaikės investicijos

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2024 m.	2023 m.	Pokytis (%)

Investicijos į fiksuotąjį tinklą	18 594	16 901	10,0
Investicijos į mobilųjį tinklą	11 877	13 761	(13,7)
Investicijos į IT sistemas ir infrastruktūrą	18 768	15 372	22,1
Investicijos į verslo transformaciją	12 433	13 667	(9,0)
Kitos investicijos	1 174	883	32,9
Ilgalaikės investicijos	62 846	60 584	3,7
Ilgalaikių investicijų ir pajamų santykis (%)	12,8	12,7

2024 m. Bendrovė toliau investavo į stuburinio tinklo ir tinklo infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą tam, kad užtikrintų tolesnę 5G plėtrą diegiant itin spartaus ryšio bazines stotis jau esamose vietose. Taip pat ilgalaikių investicijų skirta šviesolaidinio tinklo mazgų atnaujinimui tam, kad galėtume pasiūlyti klientams didesnės greitaveikos kokybiškas paslaugas. Įgyvendinus optinio stuburinio tinklo (DWDM) atnaujinimą, Vilnių ir Kauną jungiančiose šviesolaidžio linijose pasiekta 800 Gb/s sparta.

Naujausi Ryšių reguliavimo tarnybos matavimai rodo, kad vidutinė duomenų atsisiuntimo sparta "Telia Lietuva" mobiliojo ryšio tinkle 2024 m. buvo didžiausia šalyje ir siekė 250,9 Mb/s (2023 m. – 202,2 Mb/s).

2024 m. gruodžio pabaigoje Bendrovės šviesolaidinio interneto paslaugomis galėjo naudotis 981 tūkst. (prieš metus – 974 tūkst.), arba 63 proc. šalies namų ūkių.

Įgyvendinant verslo transformacijos programą jau 90 proc. Bendrovės privačių klientų perkelta į naują klientų aptarnavimo sistemą veikiančią SAP platformoje.

Investicijos į dukterines / asocijuotas įmones

2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo šią asocijuotą įmonę: Bendrovės akcinis kapitalas yra 168 957 810,02 euro.

Įmonės pavadinimas	Registracijos data, kodas, Registrų centro pavadinimas	Kontaktiniai duomenys	Bendrovės dalis įmonės kapitale (%)	Bendrovės balsų dalis (%)
VšĮ Numerio Perkėlimas	2014 m. rugsėjo 5 d., kodas 3033 86211, Registrų centras	Krivių g. 5, LT- 01204 Vilnius, Lietuva	-	50,00

Drauge su UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" (abi įmonės turi po 25 proc.) įsteigta VšĮ "Numerio perkėlimas" nuo 2016 m. sausio 1 d. kartu su UAB "Mediafon" administruoja centrinę duomenų bazę, skirtą telefono numerio perkėlimui Lietuvoje užtikrinti. Turima VšĮ "Numerio perkėlimas" dalis nėra skirta viešai prekybai.

Bendrovė neturi filialų ar atstovybių.

Akcinis kapitalas ir akcininkai

Jį sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 euro nominalios vertės akcijos. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 582 613 138.

582 613 138 Telia Lietuva, AB paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000123911) yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis – TEL1L). Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka.

Nuo 2011 m. sausio Bendrovės paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Berlin Open Market" arba "Freiverkehr"), Frankfurto vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Freiverkehr"), Miuncheno vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus. "Telia Lietuva" akcijų simbolis Vokietijos vertybinių popierių biržose – ZWS.

2000 m. gruodžio 1 d. Bendrovė ir AB SEB bankas (kodas 1120 21238, adresas: Konstitucijos pr. 24, LT-01103 Vilnius) pasirašė sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

2024 m. Bendrovės akcijų kaina "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje sumažėjo 0,09 euro arba 5,4 procento. Palyginti su 2023 m. duomenimis, akcijų apyvarta sumažėjo 11,5 procento. Bendrovės rinkos kapitalizacija 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 917,6 mln. eurų (2023 m. – 970,1 mln. eurų).

Informacija apie prekybą Bendrovės akcijomis 2024 m. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius":

Valiuta	Atidarymo	Didžiausia	Mažiausia	Uždarymo	Vidutinė	Apimtis	Apyvarta
	kaina	kaina	kaina	kaina	kaina	(vnt.)	(EUR)
EUR	1,66	1,735	1,505	1,575	1,618	4 098 838	6 633 799

Akcinis kapitalas ir akcininkai

Akcininkai, turintys daugiau nei 5 proc. akcinio kapitalo ir balsų (2024 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Akcininko vardas, pavardė. Įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis (%)
"Telia Company AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249	513 594 774	88,15	88,15	-
Kiti akcininkai	69 018 364	11,85	11,85	-
Iš viso:	582 613 138	100,00	100,00	-

Akcininkų (15 509) struktūra pagal šalis remiantis eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2024 m. balandžio 26 d., metu akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2024 m. balandžio 19 d.) duomenimis:

Šalis Akcininkų skaičius		Akcijų skaičius	Akcinio kapitalo dalis (%)

Švedija	20	513 602 579	88,15
Lietuva	12 968	53 082 790	9,11
Estija	1 956	9 797 295	1,68
Latvija	292	1 970 772	0,34
Kanada	2	1 146 406	0,20
Prancūzija	6	705 296	0,12
Lenkija	3	697 797	0,12
JAV	44	606 358	0,10
Naujoji Zelandija	1	241 559	0,04
Vokietija	64	208 026	0,04
Austrija	1	191 436	0,03
Jungtinė Karalystė	39	128 596	0,03
Kitos šalys (24)	113	234 228	0,04
Iš viso	15 509	582 613 138	100,00

Prekyba Bendrovės akcijomis "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje nuo įtraukimo į sąrašą.

Akcinis kapitalas ir akcininkai

Lietuvoje registruotų akcininkų struktūra remiantis eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2024 m. balandžio 26 d., metu akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2024 m. balandžio 19 d.) duomenimis:

	Akcininkų skaičius	Akcijų skaičius	Akcinio kapitalo dalis (%)

Fiziniai asmenys	12 884	47 735 778	8,19
Finansų institucijos	11	2 980 646	0,51
Juridiniai asmenys	73	2 366 366	0,41
Iš viso	12 968	53 082 790	9,11

Šaltinis – "Nasdaq Vilnius"

Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų. Bendrovė nėra ir nebuvo įsigijusi savų akcijų iš Bendrovės vadovų.

Dividendai

2024 m. valdyba peržiūrėjo Bendrovės dividendų mokėjimo principus. Peržiūrėta dividendų politika numato, jog:

Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis neturi viršyti 1,5,
dividendams skirti ne daugiau kaip 80 proc. laisvųjų pinigų srauto ir ne daugiau kaip 100 proc. grynojo pelno.

2024 m. gegužės 23 d. Bendrovė išmokėjo 52,4 mln. eurų (0,09 euro dividendų vienai akcijai) dividendų už 2023 metus. Remiantis įstatymais, dividendai buvo mokami tiems akcininkams, kurie dešimtos darbo dienos po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t. y. 2024 m. gegužės 10 d., buvo Bendrovės akcininkai. Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

Lietuvos ir užsienio šalių juridiniams asmenims mokami dividendai bus apmokestinti taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, o Lietuvos ir užsienio šalių fiziniams asmenims taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Informacija apie per paskutinius penkerius metus išmokėtus Bendrovės dividendus (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip):

Metai	Laikotarpio pelnas	Pelnas vienai akcijai (Eur)	Išmokėta dividendų	Dividendai vienai akcijai (Eur)	Dividendų ir pelno santykis (%)

2019 m.	54 726	0,094	52 435	0,09	95,8
2020 m.	55 866	0,096	58 261	0,10	104,2
2021 m.	56 808	0,098	58 261	0,10	102,0
2022 m.	56 398	0,097	34 957	0,06	62,0
2023 m.	63 594	0,109	52 435	0,09	82,5

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, dividendai turi būti mokami iš bendrovės nepaskirstytojo pelno. 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovės nepaskirstytasis pelnas siekė 190,2 mln. EUR.

Informacija apie susijusių šalių sandorius

Vadovaujantis ES priimtais Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, prie bendrovės susijusių šalių priskiriamos bendrovės dukterinės įmonės, asocijuotos įmonės, "Telia Company" grupės įmonės ir bendrovės vadovybė. Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi laikantis rinkos sąlygų principo.

2023 m. sausio 10 d. bendrovė pasirašė dvejų metų trukmės sutartį dėl atnaujinamosios kredito linijos, pagal kurią ji galėjo skolintis iki 50 mln. EUR iš "Telia Company AB" trumpalaikiams laikotarpiams (3 arba 6 mėn.).

2024 m. gegužę bendrovė pasiskolino 50 mln. EUR sumą, kurią grąžino dviem lygiomis dalimis rugpjūtį ir lapkritį. 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė neturėjo negrąžintų skolų "Telia Company".

Bendrovė nesuteikė jokių paskolų savo asocijuotoms įmonėms.

Per didžiausią akcininką, "Telia Company", bendrovė yra susijusi su "Telia Company" grupe, kuri teikia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Pagrindiniai bendrovės paslaugų pirkėjai ir tiekėjai, remiantis anksčiau pasirašytomis sutartimis, yra "Telia Company AB" (Švedija), "Telia Sverige AB" (Švedija), "Telia Eesti AS" (Estija), "LMT" (Latvija), "Telia Finland Oyj" (Suomija), "Telia Norge AS" (Norvegija), "Telia Finance AB" (Švedija) ir "Telia Global Services Lithuania, UAB" (Lietuva).

2024 m. gegužę bendrovė išmokėjo "Telia Company" 46,2 mln. EUR dividendų už 2023 metus.

Telia Lietuva, AB | Mūsų verslas Mūsų strategija Vadovybės ataskaita Bendrovės valdymas Tvarumo ataskaita Finansai Kita 31

Informacija apie naujus sandorius su susijusiomis šalimis, sudarytus 2024 m.:

Susijusi šalis	Sandoris	Sandorio vertė
"Telia Company AB", kodas 556103-4249, 169 94 Solna, Švedija	2024 m. sausio 1 d. "Telia Lietuva" pasirašė IT paslaugų teikimo ir/arba gavimo sutartį su šiomis "Telia Company" grupės įmonėmis: "Telia Eesti AS", "Telia Norge AS", "Telia Finland Oyj", "Telia Sverige AB".
	2024 m. gegužės 22 d. "Telia Company" suteikė "Telia Lietuva" 3 mėn. paskolą su 3 mėn. Euribor +1,2 % marža.	50 mln. EUR
	2024 m. rugpjūčio 22 d. "Telia Company" suteikė "Telia Lietuva" 3 mėn. paskolą su 3 mėn. Euribor +1,2 % marža.	25 mln. EUR

Informacija apie susijusių šalių sandorius

Informacija apie bendrovės sandorių su susijusiomis šalimis apimtis 2024 m. (tūkst. EUR):

	Telekomunikacijų ir kitų paslaugų
"Telia Company AB" įmonių grupė:	Pardavimai	Pirkimai

"Telia Company AB" (Švedija)	-	12 394
"Telia Asset Finance AB" (Švedija)	-	1 312
"Telia Försäkring AB" (Švedija)	6 973	67
"Telia Sverige AB" (Švedija)	648	(393)
"Latvijos Mobilais Telefons SIA" (Latvija)	444	367
"Telia Norge AS" (Norvegija)	495	341
"Telia Eesti AS" (Estija)	213	250
"Telia Finland Oyj" (Suomija) Telia Finland Oyj (Finland)	473	158
Telia Global Services Lithuania, UAB	1 120	1 091
"Telia Danmark A/S" (Danija)	40	23
Kitos	-	46
Iš viso	10 406	15 656

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis pateikta 2024 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose, 27 pastaboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, nuo 2018 m. sausio 1 d. sudarytų sandorių informacija skelbiama bendrovės svetainėje www.telia.lt.

Tyrimų ir plėtros veikla

2024 m. bendrovė toliau plėtojo ir gerino esamas paslaugas, skaitmenizavo klientų patirtį bei vykdė 5G tinklo plėtrą.

Nuo vasario išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos "Ežys" abonentai, o nuo kovo – reguliaraus mokėjimo paslaugos abonentai gali mėgautis naujomis programėlėmis.

Rizikų valdymas

Įmonės rizikų valdymo strategijos tikslas yra kurti ir apsaugoti vertę identifikuojant, valdant ir stebint rizikas, kurios kelia grėsmę nepasiekti organizacijos strateginių tikslų, kurių pasiekimas yra būtinas apsaugoti klientus, darbuotojus, suinteresuotąsias šalis, turtą ir prekinį ženklą.

Bendrovės rizikos valdymas vystomas atsižvelgiant į ISO 31000 standarto ir COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commision) įmonių rizikos valdymo sistemos reikalavimus.

Rizikos, kurios gali, bet neapsiribojant, daryti įtaką "Telia" veiklai:

Finansinių rizikų valdymas

Vykdydama savo veiklą, Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika, kuri apima užsienio valiutų kurso riziką bei pinigų srautų ir palūkanų normos riziką, kredito rizika ir likvidumo rizika. Finansų valdymo politika pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams.

Užsienio valiutos kurso rizika nėra didelė, nes "Telia Lietuva" veikia euro zonoje ir didžioji dalis paslaugų yra teikiama Lietuvos gyventojams bei verslui ir didžioji dalis paslaugų ir prekių yra perkami iš vietinių ar euro zonos tiekėjų. Tam tikra užsienio valiutos kurso rizika kyla iš tarptautinės Bendrovės veiklos – ryšių su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais iš ne euro zonos – ir yra susijusi su atsiskaitymais JAV doleriais. Bendrovės mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos palyginti su atsiskaitymais eurais. Bendrovė užsienio valiutos kurso riziką valdo mažindama atvirą užsienio valiutos poziciją grynąja verte ir todėl nenaudoja apsidraudimo nuo užsienio valiutos kurso svyravimo priemonių.

2024 m. gegužę grąžintos 2017 m. SEB, Danske ir Nordea bankų suteiktos sindikuotos 30 mln. eurų paskolos kintamos palūkanos buvo nustatomos kas pusmetį remiantis 6 mėnesių Euribor palūkanų norma. "Telia Company AB" iki 50 mln. eurų limito teikiamų trumpalaikių paskolų palūkanų norma taip pat remiasi 3 ar 6 mėn. Euribor palūkanų norma. Bendrovė nenaudoja apsidraudimo nuo palūkanų svyravimo priemonių.

Bendrovė dalyvauja atvirkštinio faktoringo arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas programoje, pagal kurią bankai už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankams papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė sumoka bankams visą sumą per vienerius metus (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, vienas iš jų yra Euribor palūkanų norma, dėl kurių susitaria visos trys šalys). Siekiant mažinti kylančių palūkanų normų įtaką Bendrovė peržiūrėjo atvirkštinio faktoringo sąlygas su tiekėjais.

Bendrovės finansinio turto kredito rizika yra susijusi su bankų sąskaitose deponuotais pinigais ir iš klientų gautinomis sumomis. Pinigų sąskaitose kredito rizika yra valdoma ribojant pinigų sumas laikomas finansinėse institucijose, kurių ilgalaikis kredito reitingas pagal "Fitch" arba "Standard & Poor's" ar "Moody's" atitikmenį yra mažesnis nei A. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, didžioji dalis (98 proc.) Bendrovės pinigų ir trumpalaikių investicijų buvo laikoma A+ reitingą turinčiuose bankuose.

Prekybos gautinų sumų kredito rizika yra valdoma tikrinant visų naujų verslo ir privačių klientų kreditingumą prieš sudarant sutartis, išskyrus nedidelės vertės sutartis, pvz. dėl papildomų TV kanalų paketų ar kitų papildomos vertės paslaugų. Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš keleto skirtingų priminimų dėl sąskaitų apmokėjimo siuntimo dar prieš apmokėjimo terminą ir papildomai pranešant apie praleistą terminą. Praėjus 20 dienų nuo laiku neapmokėtos sąskaitos visiems įsiskolinusiems klientams yra nutraukiamas paslaugų teikimas, o praėjus 50 dienų – išrašomos baudos. Išsiuntus papildomą priminimą, privačių klientų blogos skolos nesibaigus sutarties terminui yra perduodamos išoriniams skolų išieškotojams ir keletą kartų per metus gali būti parduotos išoriniams partneriams.

Bendrovė turi Dalyvavimo sutartį su "Skandinaviska Enskilda Banken" (SEB) dėl iš klientų gautinų sumų. Pagal šią sutartį SEB įgyja teises į pinigų srautą iš tam tikro Bendrovės gautinų sumų iš mobiliųjų telefonų pardavimo privatiems klientams fondo. Šio susitarimo tikslas gerinti Bendrovės apyvartinį kapitalą mažinant prekybos gautinas sumas dėl su šiomis gautinomis sumomis susijusios rizikos perkėlimo bankui remiantis 9-ojo TFAS "Finansų instrumentai" angliškai vadinamomis "pass-through" taisyklėmis.

Rizikų valdymas

Likvidumo rizikos valdymas yra susijęs su pakankamu lėšų turėjimu tam, kad Bendrovė laiku grąžintų paskolas, apmokėtų ilgalaikes investicijas, turėtų apyvartinių lėšų ir išmokėtų dividendus. Apdairus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų lygio palaikymą. Bendrovės likvidumo rizikos valdymo tikslas – užtikrinti, kad bet kuriuo metu minimali likvidžių lėšų (įskaičiuojant pinigus ir pinigų ekvivalentus bei nepanaudotas skolinimosi priemones) suma visada sudarytų daugiau nei 2 proc. metinių pajamų. 2024 m. įmonės likvidžios lėšos vidutiniškai sudarė 5,2 proc. metinių pajamų.

Siekiant užtikrinti pakankamą įmonės likvidumą, 2023 m. sausį Bendrovė su "Telia Company AB" pasirašė 2 metų atsinaujinančios paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė iš "Telia Company" per 2 darbo dienas gali pasiskolinti bet kokią sumą neviršijant bendro 50 mln. eurų limito 3 ar 6 mėnesiams.

2024 m. sausį Bendrovė sudarė lėšų sutelkimo sutartį su "Telia Company AB", Telia Global Services Lithuania, UAB ir AB SEB banku. Lėšų sutelktimo sutartis suteikia Bendrovei papildomą trumpalaikio skolinimosi galimybę siekiant užtikrinti įmonės likvidumą.

Bendrovės finansinės rizikos valdymą atlieka Finansų padalinio darbuotojai pagal "Telia Company" įmonių grupės politikas glaudžiai bendradarbiaujant su "Telia Company" įmonių grupe. Daugiau informacijos apie Bendrovės finansinės rizikos valdymą yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 3-ioje pastaboje.

Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Nuo finansinių metų, pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., Bendrovė rengia tik atskirąsias finansines ataskaitas pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), nes nuo 2020 m. liepos 1 d. neturi konsoliduojamų dukterinių įmonių. Iki tol Bendrovė rengė konsoliduotas finansines ataskaitas pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Vidinių kontrolių procesas Bendrovėje įdiegtas bendradarbiaujant su "Telia Company AB". Vidinių kontrolių sistema Bendrovėje įdiegta pagal Tredvėjaus (angl. Treadway) komisijos rėmėjų komiteto parengtą COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission, COSO) metodologiją.

Bendrovės vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu ir pajamų užtikrinimu susijusių verslo procesų (klientų atsiskaitymų ir apskaitos, paslaugų plėtros ir valdymo, paslaugų teikimo), informacinių sistemų (klientų aptarnavimo ir apskaitos, infrastruktūros, tinklo informacinių, finansų apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos, tinklų sujungimo) darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Tai, kad teisinga finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, nustato Bendrovės Finansinės atskaitomybės rengimo procedūra. Finansinės atskaitomybės rengimo procedūros priede yra aprašytos galimos su finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų kontrolės būdai, tipai bei dažnumas, kontrolės įrodymai, už kontrolę atsakingi ir ją vykdantys darbuotojai.

Planai ir prognozės

Tam, kad patenkintų stipriai padidėjusį IT paslaugų poreikį verslui, Bendrovė netoli Vilniaus įsigijo 2 ha sklypą, kuriame statys naują duomenų centrą. Planuojama, kad tai bus didžiausias duomenų centras šalyje. Be to, numatoma esamų duomenų centrų atnaujinimai bei plėtra.

Darbuotojai

galėtų augti ir tobulėti, kurioje būtų paisoma teisių, skatinama įtrauktis ir suteikiamos galimybės kiekvienam išnaudoti savo potencialą.

Personalo politika apibrėžia Bendrovės lūkesčius darbuotojams ir tai, ko darbuotojai gali tikėtis iš darbdavio. Ši politika nėra darbo sutarties dalis ir gali keistis Bendrovės nuožiūra.

"Telia" Elgesio kodeksas skirtas įkvėpti ir vadovauti mūsų kasdieniniame darbe, veikdamas kaip moralinis kompasas. Šis kodeksas taikomas "Telia" darbuotojams, valdybos nariams, tiekėjams, konsultantams, laikiniesiems darbuotojams bei bet kuriam asmeniui, teikiančiam paslaugas "Telia" vardu.

Personalo politika apima šias sritis:

Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas
Vaikų darbas ir priverstinis darbas
Interesų konfliktų atskleidimas
Laisvė jungtis į asociacijas ir derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo
Sąžiningumas
Įvairovė, lygios galimybės ir įtrauktis
Profesinė sveikata, sauga ir gerovė
Atranka ir įdarbinimas
Darbo sutarties sąlygos ir darbo valandos
Atlygis
Komandiruotės

Kiekvienas "Telia" darbuotojas, pastebėjęs Elgesio kodekso ar Personalo politikos pažeidimus, privalo apie tai pranešti savo vadovui, Žmogiškųjų išteklių skyriui, etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnui arba pasinaudoti anonimine pranešimų apie pažeidimus liniją ("Whistleblo wing Line").

Darbuotojų sveikatos, saugos ir gerovės užtikrinimas yra viena iš pagrindinių "Telia" veiklos vertybių. Tai apima darbuotojus, rangovus, tiekėjus ir lankytojus. Bendrovė įsipareigoja sudaryti saugias darbo sąlygas, mažinti profesines rizikas ir reaguoti į bet kokius pavojus tiek fizinėje, tiek psicho-socialinėje aplinkoje.

Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema atitinka ISO 45001 standartą. Atitikties sertifikatas gautas 2017 m. spalį.

Bendrovės tikslas – užtikrinti veiksmingą atlygio programų valdymą, kad būtų galima pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti kvalifikuotus darbuotojus. Tai padeda užtikrinti verslo sėkmę ir palaiko perėjimą prie naujos kartos telekomunikacijų bendrovės. Atlygio politika bei su ja susijusia atlygio praktika siekiama remti Bendrovės strateginę kryptį ir tikslus.

Skaičiuojant visu etatu dirbančius darbuotojus, neįskaičiuojami motinystės (tėvystės) atostogose esantys darbuotojai, o ne visu etatu dirbantys yra perskaičiuojami į visu etatu dirbančius.

"Telia" siekia sukurti aplinką, kurioje visi jos darbuotojai "Telia Lietuva" darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje

Darbuotojai

Pagrindiniai Atlygio politikos principai yra:

Konkurencingumas ir pozicionavimas
Pareiginio atlygio dydžio nustatymas
Atitiktis
Ekonominis efektyvumas ir administravimo veiksmingumas
Orientavimas į rezultatus
Lygios galimybės

Bendrovėje taikoma bendro atlygio sąvoka, kuri reiškia, kad atliekant atlygio palyginimą su rinkoje už tą patį darbą mokamo atlygio dydžiu ir informuojant suinteresuotąsias šalis apie atlygio vertę, dėmesys turėtų būti atkreipiamas į bendrą atlygio, o ne atskirų jo sudedamųjų dalių vertę. Bendrovė savo darbuotojams siūlo įvairias atlygio sudedamąsias dalis, kurios diferencijuojamos remiantis veiklos pobūdžiu, funkcijomis, vaidmenimis ir rinkomis. Atlygį gali sudaryti viena arba daugiau iš šių sudedamųjų dalių:

fiksuotas bazinis atlyginimas
kintamas metinis priedas
funkcinė kintamoji atlyginimo dalis
Bendrovė gali pasiūlyti ilgalaikes skatinimo programas (pvz. akcijų pagrindu)
kitas finansines ir nefinansines naudas tokias kaip papildomas sveikatos draudimas, pensijų planai ir pan.

Visų darbuotojų atlygis vertinamas kartą per metus. 2024 m. atlygis buvo padidintas iki 90 % darbuotojų, vidutiniškai 7,3 %, o vidutinė premija siekė 2 mėnesių atlyginimą. Šios premijos buvo išmokėtos darbuotojams, kurie bendrovėje dirbo bent 3 mėnesius 2023 m. ir negavo pardavimų skatinimo išmokų. Metinės premijos darbuotojams, kurie dirbo nevisus metus (bet ne trumpiau kaip 3 mėnesius) buvo skaičiuojamos proporcingai.

Pagal politiką, Bendrovės vadovų komandos narių atlygio struktūrą ir lygius prižiūri ir tvirtina Atlygio komitetas ir valdyba.

Be to, Bendrovė visiems darbuotojams teikia papildomą sveikatos draudimą ir siūlo galimybę kaupti lėšas trečios pakopos pensijų fonduose. Kolektyvinė sutartis galioja visiems darbuotojams. Daugiau informacijos apie šias naudas galima rasti tvarumo ataskaitos dalyje.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir pagrindinius padalinius (2024 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Pastaba. 4 darbuotojai save identifikavo kaip kita arba nenorėjo atskleisti

Informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį mėnesio atlygį (2024 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	Vidutinis mėnesinis atlyginimas (Eur)

Vadovai (neįskaičiavus Bendrovės vadovo)	48	8 867
Vidurinio lygmens vadovai	166	3 875
Specialistai	1 566	2 545
	1 780	2 850

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovėje gali būti sudaromi arba du – stebėtojų taryba ir valdyba – arba vienas kolegialus organas. "Telia Lietuva" stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, vadovui bei kitiems Bendrovės darbuotojams. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra 5 (penktoji) darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba 5 (penktoji) darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Valdybos nariai kartu sudaro kolegialų Bendrovės valdymo organą. Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" valdybą sudaro šeši valdybos nariai. Valdybos nariai renkami dvejiems metams. Valdyba atstovauja akcininkus ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkciją. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Valdybos pirmininką dvejiems metams renka valdyba iš savo narių. Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlygio. Kiekvieną komitetą sudaro trys valdybos nariai.

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" valdyba:

atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei;
svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, Bendrovės metinį ir tarpinį pranešimą, Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bei kandidatūras į jas, Bendrovės vadovui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų kandidatūras, pareiginius atlyginimus ir atleidimą iš pareigų, Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus, pagrindinius premijų mokėjimo Bendrovės darbuotojams principus (tvarką);
nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija;
analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, Bendrovės veiklos organizavimą ir Bendrovės finansinę būklę;
priima sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, sprendimus, kai Bendrovė ar Grupę sudarančios bendrovės įsigyja ar perleidžia kitų bendrovių akcijas, sprendimus dėl bet kurio turto ar verslo įsigijimo, perleidimo ar nuomos, naujų skolų prisiėmimo, kai šių sandorių suma (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) viršija 1,6 mln. eurų (neįskaičiuojant PVM);
priima sprendimus dėl Bendrovės vadovo pateiktų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektų ir, valdybai pritarus šiems projektams, dėl šių projektų teikimo visuotiniam akcininkų susirinkimui;
priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta teisės aktuose ir dėl sandorių, kai sandoriai daro reikšmingą įtaką Bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams;
atsako už visuotinių susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą. Darbo sutartį su Bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys. Vadovo darbo užmokestį sudaro nuolatinis atlyginimas bei premijos (priemokos), mokamos atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus bei Vadovo veiklą. Vadovo patvirtintas Darbo reglamentas išsamiai nustato vadovo bei padalinių vadovų, taip pat kitų Bendrovės darbuotojų, pareigas ir įgaliojimus.

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" vadovas:

prižiūri einamąją Bendrovės ūkinę veiklą bei užtikrina, kad Bendrovė vykdytų veiklą vadovaudamasi verslo planu;
sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir rengia Bendrovės metinį pranešimą;
parengia sprendimo dėl dividendų projektą;
kiekviename valdybos posėdyje atsiskaito už einamąją Bendrovės veiklą;
atlieka funkcijas, kurias jam paskyrė valdyba bei vykdo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus;
atstovauja Bendrovei arba užtikrina, kad ji būtų atstovaujama įmonėse, įstaigose, organizacijose, teismuose, arbitražuose bei santykiuose su trečiosiomis šalimis;
atidaro ir uždaro sąskaitas banko įstaigose bei disponuoja jose esančiomis lėšomis;
vadovaudamasis įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos sprendimais, sudaro Bendrovės sandorius;
suteikia įgaliojimus kitiems asmenims atlikti jo kompetencijai priklausančias funkcijas;
išduoda prokūras;
leidžia vidinius norminius aktus dėl administracijos, kitų struktūrinių padalinių darbo;
priima bei atleidžia Bendrovės darbuotojus, Bendrovės vardu sudaro bei keičia ir nutraukia darbo sutartis su Bendrovės darbuotojais (išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus, kai tam reikalingas Valdybos sprendimas);
nustato darbuotojų pareiginius atlyginimus ir premijas (išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus, kai tam reikalingas Valdybos sprendimas); premijų mokėjimo tvarką pateikia tvirtinti Valdybai;
užtikrina, kad būtų saugomas ir gausinamas Bendrovės turtas, sudarytos normalios darbo sąlygos bei saugomos komercinės paslaptys;
atstovauja ar išduoda įgaliojimą kitam asmeniui atstovauti Bendrovei kitų bendrovių, į kurias Bendrovė yra investavusi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
tvirtina, keičia ir pildo administracijos darbo reglamentą;
teikia pranešimus akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai;
sudarydamas sandorius su susijusiomis šalimis, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
vykdo kitas galiojančiuose teisės aktuose Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Bendrovė iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio 2006 m. rugpjūčio 21 d. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" patvirtinto, 2009 m. gruodį pakeisto ir nuo 2019 m. sausio naujai suredaguoto listinguojamų bendrovių valdymo kodekso (toliau "Valdymo kodeksas"). Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro 4 didžiausios Bendrovės akcininkės "Telia Company" atstovai ir 2 nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto, o jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas.

Bendrovės įstatų keitimo procedūra

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą Telia Lietuva, AB, bendrovės valdysenos ataskaitos formoje už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d., ir kuri yra šios metinės ataskaitos dalis.

Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės įstatai keičiami valdybos arba akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas 2/3 balsų, dalyvaujančių visuotiniame susirinkime, dauguma. Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.

Akcininkų teisės

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sudaro 582 613 138. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

2024 m. balandžio 26 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė:

patvirtinti audituotas 2023 m. Bendrovės metines finansines ataskaitas,
paskirstyti 2023 m. Bendrovės pelną,
dviem nepriklausomiems valdybos nariams Ledai Iržikevičienei ir Mindaugui Glodui – skirti po 18 500 eurų (iš viso 37 000 eurų) tantjemų už 2023 metus,
patvirtinti 2023 m. Atlygio ataskaitą,
patvirtinti naują Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politikos redakciją,
atšaukti UAB "Deloitte Lietuva" kaip Bendrovės audito įmonę ir išrinkti KPMG Baltics, UAB Bendrovės audito įmone 2024 m. ir 2025 m.,
atsižvelgiant į tai, kad Dan Strömberg atsistatydino iš valdybos nuo 2024 m. balandžio 25 d., į Bendrovės valdybą išrinkti Stefan Backman.

Valdybos veikla

2024 m. balandžio 4 d. valdybos pirmininkas Dan Strömberg įteikė atsistatydinimo iš Bendrovės valdybos nuo 2024 m. balandžio 25 d. laišką. Remiantis "Telia Company AB" kaip Bendrovės akcininkės, siūlymu 2024 m. balandžio 26 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas į Telia Lietuva, AB valdybą einamajai valdybos kadencijai (iki 2025 m. balandžio 27 d.) išrinko "Telia Company AB" vykdantįjį viceprezidentą, Grupės vyriausiąjį teisininką ir korporatyvinių reikalų vadovą Stefan Backman.

2024 m. birželio 25 d. "Telia Lietuva" valdyba Stefan Backman išrinko valdybos pirmininku.

Agneta Wallmark, Valdybos narė ir Audito komiteto pirmininkė, atsistatydino iš Valdybos 2024 m. rugsėjo 20 d. 2024 m. spalio 4 d. Valdyba paskyrė naują narį Hannu-Matti Mäkinen, kuris taip pat tapo Audito komiteto pirmininku.

Pagal Bendrovės įstatus Valdybą sudaro 6 nariai. Dabartinė dvejų metų Valdybos kadencija baigsis 2025 m. balandžio 27 d., todėl naujo Valdybos nario rinkimai nebuvo numatyti iki dabartinės Valdybos kadencijos pabaigos.

Per 2024 m. įvyko 8 eiliniai ir 2 neeiliniai valdybos posėdžiai. Eiliniai posėdžiai įvyko pagal iš anksto patvirtintą valdybos posėdžių grafiką, o neeiliniai posėdžiai šaukti dėl naujų Bendrovės vadovų komandos narių paskyrimo ir investavimo sprendimo. Visuose valdybos posėdžiuose buvo norminių aktų reikalaujamas kvorumas, o posėdžiams vadovavo tuometinis valdybos pirmininkas.

Valdyba be nuolatinės Bendrovės verslo plano ir , transformacijos programos įgyvendinimo kontrolės per posėdžius:

patvirtino 2023 m. 12 mėnesių ir 2024 m. 3, 6 ir 9 mėnesių tarpines finansines atskaitomybes,
patvirtino 2023 m. metinę finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą,
sušaukė eilinį visuotinius akcininkų susirinkimą ir pasiūlė susirinkimo darbotvarkę,
pasiūlė 2023 m. pelno paskirstymo ataskaitos projektą,
patvirtino 2023 m. Atlygio ataskaitą,
patvirtino naują Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politikos redakciją,
patvirtino audito įmonę 2024 m. ir 2025 metams,
patvirtino 2024 m. vidaus audito planą,
patvirtino metinių premijų už 2023 metus mokėjimą,
priėmė valdybos pirmininko atsistatydinimą ir išrinko naują Bendrovės valdybos pirmininką,
patvirtino naują Bendrovės valdymo struktūrą,
paskyrė naujus Verslo klientų ir Skaitmeninės transformacijos padalinių vadovus,
patvirtino atnaujintas Bendrovės politikas,
patvirtino preliminarų susijusių šalių sandorio (bendrųjų paslaugų pirkimo iš "Telia Company" įmonių grupės) biudžetą 2025 metams.

Valdyba reguliariai svarstė Audito ir Atlygio komitetų ataskaitas bei Bendrovės vadovybės pateiktas ataskaitas.

Atlygio komiteto pasiūlymai valdybai yra rekomendacinio pobūdžio ir jų tikslas – sukurti konkurencingą atlygio sistemą, kuri padėtų pritraukti ir išlaikyti talentingus pagrindinius vadovus, užtikrintų Bendrovės atlygio ir skatinimo priemonių vientisumą, susietų atlygį su veiklos rezultatais bei užtikrintų visų akcininkų interesų paisymą. Atlygio komitetas peržiūri ir nustato bendrus Bendrovės darbuotojų atlygio principus bei skatinimo priemonių skyrimo kriterijus; peržiūri ir teikia rekomendacijas dėl aukščiausio lygio vadovų atlygio; rūpinasi aukščiausio lygio vadovų ugdymu ir jų pareigų perimamumu; padeda valdybos pirmininkui nusamdyti Bendrovės vadovą, o vadovui – jam tiesiogiai atskaitingų padalinių vadovus.

2024 m. Atlygio komitetas surengė 4 eilinius posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamos šios temos:

Bendrovės vadovų komandos veiklos 2023 m. vertinimas ir kintamos atlygio dalies už 2023 m. rezultatus tvirtinimas,
vadovų komandos bazinio atlygio peržiūra,
2024 m. kintamos atlygio dalies vertinimo pagrindiniai rodikliai,
kintamos atlygio dalies taisyklių pakeitimas,
Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politika,
Bendrovės 2023 m. Atlygio ataskaitos projektas,
Bendrovės organizacinės struktūros pokyčiai,
vadovų komandos pokyčiai,
darbo rinkos tendencijos,
vadovų pakeičiamumo planas.

Visi komiteto nariai dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose. Posėdžiuose pirmininkavo komiteto pirmininkas Claes Nycander.

Audito komitetas padeda valdybai vykdyti savo priežiūros funkciją. Audito komitetas prižiūri Bendrovės finansinės atskaitomybės rengimo procesą, vidinės kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, audito procesą, taip pat kaip kontroliuojama, ar Bendrovė laikosi įstatymų ir teisinių normų bei vidaus tvarkų reikalavimų.

Per 2024 m. įvyko 4 Audito komiteto posėdžiai, kurių metu:

svarstyta išorinių auditorių ataskaita dėl 2023 m. finansinių ataskaitų,
patvirtinti 2023 m. audituotos finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo projektai,
patvirtintas 2023 m. pelno paskirstymo (dividendams ir tantjemoms) ataskaitos projektas,
svarstytos vidaus audito ir rizikų valdymo ataskaitos,
patvirtintas 2024 m. vidaus audito planas,
išrinkta Bendrovės audito įmonė 2024 ir 2025 metams,
svarstyti sandoriai su susijusia šalimi Atsinaujinančios kredito linijos limito padidinimas ir preliminarus bendrųjų paslaugų pirkimo iš "Telia Company" įmonių grupės biudžetas 2025 metams,
svarstytos Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties (angl. GREC) posėdžių ataskaitos,
aptarta informacija apie Bendrovės finansavimo ir likvidumo valdymą.

Visi komiteto nariai dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose. Dviem posėdžiams pirmininkavo tuometinė komiteto pirmininkė Agneta Wallmark, o kituose dviejuose naujasis komiteto pirmininkas Hannu-Matti Mäkinen.

Informacija apie valdybos narių dalyvavimą posėdžiuose 2024 m. (posėdžių, kuriuose dalyvauta/posėdžių, kuriuose turėjo dalyvauti, skaičiai):

			Posėdžių lankomumas
Vardas, pavardė	Pareigos	Valdyba	Audito komitetas	Atlygio komitetas

Dan Strömberg	Valdybos pirmininkas, valdybos narys iki 2024-04-25	3/3
Stefan Backman	Valdybos pirmininkas, valdybos narys nuo 2024-04-26	7/7
Claes Nycander	Valdybos narys, Atlygio komiteto pirmininkas	10/10		4/4
Agneta Wallmark	Valdybos narė, Audito komiteto pirmininkė iki 2024-09-20	7/7	2/2
Hannu-Matti Mäkinen	Valdybos narys, Atlygio komiteto narys, Audito komiteto pirmininkas (nuo 2024-10-04)	10/10	2/2	4/4
Leda Iržikevičienė	Nepriklausoma valdybos narė, Audito komiteto narė	10/10	4/4
Mindaugas Glodas	Nepriklausomas valdybos narys, Audito ir Atlygio komitetų narys	10/10	4/4	4/4

Valdybos nariai

Stefan Backman

Valdybos pirmininkas, valdybos narys nuo 2024 m. balandžio 26 d. (nominavo "Telia Company AB").

Išsilavinimas – Upsalos universiteto (Švedija) teisės magistras.

Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) vykdantysis viceprezidentas, Grupės vyriausiasis teisininkas ir korporatyvinių reikalų vadovas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

"Telia Sverige AB", Stjärntorget 1, 169 94 Solna, Švedija, įmonės kodas 556430-0142, valdybos narys.
"TV4 AB", Tegeluddsvägen 3, 115 41 Stokholmas, Švedija, įmonės kodas 556242-7152, valdybos pirmininkas.
"Telia Finland Oyj", PL 106, FI-0051 Sonera, Suomija, įmonės kodas 1475607-9, valdybos pirmininkas.
"Telia Eesti AS", Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, įmonės kodas 10234957, stebėtojų tarybos narys.
"Latvijas Mobilais Telefons (LMT) SIA", Ropažu iela 6, Ryga, LV-1039, Latvija, įmonės kodas 50003050931, stebėtojų tarybos narys.

Stefan Backman "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Valdybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d., perrinktas dvejų metų kadencijai 2015 m. balandžio 29 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2021 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. (nominavo "Telia Company AB"). Atlygio komiteto pirmininkas.

Išsilavinimas: Upsalos universiteto (Švedija) verslo administravimo magistras, Stanfordo universiteto Palo Alto (JAV) elektros inžinerijos magistras, Linköpingo universiteto Technologijos instituto (Švedija) elektros inžinerijos magistras ir Linköpingo universiteto (Švedija) matematikos bakalauras.

Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentas – Vyriausiojo veiklos vadovo biuro vadovas bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių valdymo palaikymo grupės narys.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• "Telia Towers AB", 169 94 Solna, Švedija, įmonės kodas 559196-5164, valdybos narys.

"Telia Towers Finland Oy", Pasila Asema-aukio 1, FI-00520 Helsinkis, Suomija, įmonės kodas 2933075-9, valdybos narys.
"Svenska UMTS-Nät AB", Warfvinges Väg 45, 11251 Stokholmas, Švedija, įmonės kodas 556606-7996, valdybos narys.
"Svenska UMTS-licens AB", Warfvinges Väg 45, 112 51 Stokholmas, Švedija, įmonės kodas 556606-7772, valdybos pirmininkas.
"Telia Eesti AS", Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, įmonės kodas 10234957, stebėtojų tarybos narys.
"Latvijas Mobilais Telefons (LMT) SIA", Ropažu iela 6, Ryga, LV-1039, Latvija, įmonės kodas 50003050931, stebėtojų tarybos narys.
"Tilts Communications A/S", Holmbadsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, įmonės kodas 17260642, valdybos narys.
"Telia Company Denmark A/S", Holmbadsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, įmonės kodas 18530740, valdybos pirmininkas.

Claes Nycander "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Valdybos nariai

Hannu-Matti Mäkinen

Valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., perrinktas dvejų metų kadencijai 2019 m. balandžio 26 d., 2021 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. (nominavo "Telia Company AB"). Audito komiteto pirmininkas ir Atlygio komiteto narys.

Išsilavinimas: Arizonos universiteto (JAV) Teisės koledžo Tarptautinės prekybos teisės magistras ir Laplandijos universiteto (Suomija) Teisės mokyklos teisės bakalauras ir teisės magistras.

Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) turto valdymo padalinio vyriausiasis juriskonsultas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

"Telia Finland Oyj", PL 106, FI-0051 Sonera, Suomija, įmonės kodas 1475607-9, valdybos narys.
"Tilts Communications A/S", Holmbadsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, įmonės kodas 17260642, valdybos narys.
"Tet SIA", Dzirnavu iela 105, Ryga, LV-1011, Latvija, įmonės kodas 40003052786, stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas.
"Valokuitunen Oy", Hämeentie 15, 00500 Helsinkis, Suomija, įmonės kodas 3101706-7, valdybos narys.
"Telia Towers AB", 169 94 Solna, Švedija, įmonės kodas 559196-5164, valdybos pirmininkas.
"Telia Towers Finland Oy", Pasila asema-aukio 1, FI-00520 Helsinkis, Suomija, įmonės kodas 2933075-9, valdybos pirmininkas.
"Telia Towers Sweden AB", 169 94 Solna, Švedija, įmonės kodas 559162-3342, valdybos pirmininkas.
"Telia Towers Norway AS", Lørenfaret 1 A, 0585 Oslas, Norvegija, įmonės kodas 921589289, valdybos pirmininkas.

Hannu-Matti Mäkinen "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Leda Iržikevičienė

Nepriklausoma valdybos narė nuo 2023 m. kovo 16 d., perrinkta dvejų metų kadencijai 2023 m. balandžio 27 d. (kaip nepriklausomą valdybos narę nominavo "Telia Company AB"). Audito komiteto narė.

Išsilavinimas: "Baltic Management Institute" Tarptautinio verslo administravimo vadybos magistrė (EMBA), Vilniaus universiteto Verslo administravimo ir vadybos bakalaurė bei Verslo administravimo ir vadybos magistrė.

Darbovietė – OP Corporate Bank plc (Suomija) Lietuvos filialo, Konstitucijos pr. 29, LT-08105 Vilnius, Lietuva, kodas 302535257, vadovė.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Asociacija "Lyderė", Jogailos g. 9, LT-01116 Vilnius, Lietuva, įmonės kodas 304439065, valdybos narė.
Leda Iržikevičienė "Telia Lietuva" akcijų neturi.

Valdybos nariai

Mindaugas Glodas

Nepriklausomas valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., perrinktas dvejų metų kadencijai 2019 m. balandžio 26 d., 2021 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. (kaip nepriklausomą valdybos narį nominavo "Telia Company AB"). Audito ir Atlygio komitetų narys.

Išsilavinimas: Antverpeno universiteto "Centre for Business Administration UFSIA" (Belgija) Verslo administravimo magistras (MBA) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo bakalauras (BBA).

Darbovietės:

"NRD Companies AS", Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija, įmonės kodas 921985290, generalinis direktorius.
"Norway Registers Development AS", Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija, įmonės kodas 985221405, generalinis direktorius.
"Norway Registers Development AS" Lietuvos filialas, Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, Lietuva, įmonės kodas 304897486, generalinis direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Asociacija "Žinių ekonomikos forumas", Saulėtekio al. 15, LT-10221 Vilnius, Lietuva, įmonės kodas 225709520, tarybos narys.
MB "Vox Proxima", Perkūno g. 32, Gilūžių k., LT-14195 Vilnius r., Lietuva, įmonės kodas 303481474, bendrijos narys (50 %).
UAB "Privacy Partners Group", Smolensko g. 6, LT-03201 Vilnius, Lietuva, įmonės kodas 302415083, akcininkas (39 %).

Mindaugas Glodas "Telia Lietuva" akcijų neturi.

"Telia Lietuva" valdymo struktūra

Galioja nuo 2024 m. liepos 1 d.

2024 m. balandį valdyba patvirtino naują "Telia Lietuva" valdymo struktūrą, kuri įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 dienos. Verslo skaitmeninimo ir transformacijos veiklos sujungtos į naują Skaitmeninės transformacijos padalinį, Verslo užtikrinimo ir transformacijos padalinys pervadintas į Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo padalinį, o visos IT kompetencijos sutelktos į Technologijų padalinį.

Vygintas Domarkas nuo 2024 m. liepos 1 d. paskirtas Skaitmeninės transformacijos vadovu.

2024 m. liepos 1 d. Bendrovę palikus Verslo klientų vadovui Daniel Karpovič, nauju Verslo klientų vadovu tapo Aurimas Žlibinas.

Vadovų komanda

Giedrė Kaminskaitė-Salters

Bendrovės vadovė nuo 2023 m. kovo 1 dienos

Išsilavinimas: Mastrichto universiteto (Nyderlandai) teisės mokslų daktarė; BPP Law School (Jungtinė Karalystė) advokato diplomas; Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) tarptautinių santykių magistrė; Londono ekonomikos mokyklos (Jungtinė Karalystė) tarptautinių santykių bakalaurė.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vokiečių g. 10-403, Vilnius, Lietuva, kodas 125745184, Globėjų tarybos narė;
Asociacijos "Investors' Forum", Totorių g. 5-21, LT-01121 Vilnius, Lietuva, kodas 224996640, valdybos narė,
4 procentai, VšĮ, Konstitucijos pr. 21A, LT-08130 Vilnius, Lietuva, kodas 306689509, valdybos narė.

Giedrė Kaminskaitė-Salters "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Elina Dapkevičienė

Privačių klientų vadovė nuo 2022 m. liepos 1 dienos

Išsilavinimas – "Stockholm School of Economics in Riga" (Latvija) ekonomikos ir verslo administravimo bakalaurė.

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Elina Dapkevičienė "Telia Lietuva" akcijų neturi. Ji neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Aurimas Žlibinas

Verslo klientų vadovas nuo 2024 m. birželio 1 dienos

Išsilavinimas – Lietuvos edukologijos universiteto Sociologijos bakalauras

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Aurimas Žlibinas "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Lina Bandzinė

Pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė nuo 2023 m. kovo 1 dienos

Išsilavinimas: Mykolo Riomerio universiteto Teisė ir valdymo magistrė ir Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Verslo vadybos bakalaurė.

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Lina Bandzinė "Telia Lietuva" akcijų neturi. Ji neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Vadovų komanda

Andrius Šemeškevičius

Technologijų infrastruktūros vadovas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 dienos

Išsilavinimas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinierinės informatikos bakalauras ir magistras.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• "Tet SIA", Dzirnavu iela 105, Ryga, LV-1011 Latvija, kodas 40003052786, stebėtojų tarybos narys

Andrius Šemeškevičius turi 8761 "Telia Lietuva" akciją ir tai sudaro 0,0015 proc. bendro Bendrovės akcijų ir balsų skaičiaus. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Skaitmeninės transformacijos vadovas nuo 2024 m. liepos 1 dienos

Išsilavinimas – Vilniaus universiteto Informatikos studijų bakalauras.

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Vygintas Domarkas "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Finansų vadovė nuo 2022 m. liepos 4 dienos

Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universiteto Vadybos administravimo bakalaurė ir Finansų ir bankininkystės magistrė.

Daina Večkytė

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Daina Večkytė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Ramūnas Bagdonas

Žmogiškųjų išteklių vadovas nuo 2014 m. birželio 1 dienos

Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) verslo administravimo ir vadybos magistras; "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Personalo valdymo profesionalų asociacijos, Galvydžio g. 5, LT-08236 Vilnius, Lietuva, kodas 300563101, valdybos pirmininkas;
UAB EPSO-G, Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva, kodas 302826889, Atlygio ir skyrimo komiteto narys.

Ramūnas Bagdonas "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi kitų akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Vadovų komanda

Daiva Kasperavičienė

Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė nuo 2019 m. sausio 25 dienos

Išsilavinimas – Vilniaus Universiteto teisės magistrė.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• Iniciatyvos "Baltoji banga" Tarybos narė

Daiva Kasperavičienė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Rinkodaros ir komunikacijos vadovė nuo 2022 m. liepos 1 dienos

Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto verslo administravimo (pagal Norvegijos verslo mokyklos (Norwegian Business School) BI programą) bakalaurė ir ekonomikos magistro studijos.

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Vaida Jurkonienė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas nuo 2017 m. gruodžio 15 dienos

Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto (Lietuva) gamybos vadybos bakalauras ir marketingo magistras ir "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras.

Vytautas Bučinskas

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Kibernetinio saugumo tarybos narys (Lietuva);
Asociacijos "Infobalt", A. Goštauto g. 8-313, LT-01108 Vilnius, Lietuva, kodas 122361495, Kibernetinio saugumo grupės pirmininko pavaduotojas.

Vytautas Bučinskas "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Informacija apie pagrindiniams Bendrovės vadovams išmokėtą darbo užmokestį yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 27-oje pastaboje. Pagrindiniai Bendrovės vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai pavaldžių Bendrovės vadovui, ir didžiausių padalinių vadovai. 2024 m. pagrindiniams Bendrovės vadovams iš viso išmokėta 910,1 euro dividendų už 2023 metus.

2024 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos ir vadovų komandos nariai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės asocijuotos įmonės.

Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir vadovų komandos nariais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Bendrovės valdybos nariai dvejų metų kadencijai yra renkami akcininkų susirinkime ir su jais darbo sutartys nėra sudaromos, nes jie atstovauja akcininkams ir nėra Bendrovės darbuotojai. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tvirtinant pelno paskirstymo ataskaitą, valdybos nariams gali būti skiriamos metinės išmokos (tantjemos) už darbą valdyboje.

Valdybos nariai turi teisę, nepasibaigus valdybos, į kurią jie buvo išrinkti, kadencijai atsistatydinti iš valdybos nario pareigų, apie tai raštu įspėję Bendrovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai.

Valdyba tvirtina pagrindines vadovų komandos narių darbo sutarties sąlygas, pagal kurias, jei vadovų komandos nario darbo sutartis yra nutraukiama Bendrovės iniciatyva ne dėl vadovo kaltės, Bendrovė turi išmokėti jam/ jai iki 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, jei darbo santykius reguliuojantys norminiai aktai nenumato kitaip.

Nėra reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų, pasikeitus Bendrovės kontrolei.

Lyčių pusiausvyra Telia Lietuva, AB valdymo organuose

(atstovavimas procentais pagal lytį 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

	Valdybos nariai		Vadovų komandos nariai (įsk. Bendrovės vadovę)
		%		%
Moterys	1	20,0	6	54,5
Vyrai	4	80,0	5	45,5
Iš viso:	5	100,0	11	100,0

Pagal Bendrovės įstatus "Telia LIetuva" valdybą sudaro šeši nariai. Viena Valdybos narė dėl išėjimo į pensiją atsistatydino 2024 m. rugsėjį, o dėl to, kad einamoji valdybos dvejų metų kadencija baigsis 2025 m. balandžio 27 d., naujo nario rinkti neplanuojama. Taigi didžiąją 2024 m. dalį valdyboje dirbo dvi moterys iš šešių valdybos narių (arba 33,3 %).

Bendrovės Personalo politikoje įtvirtintas principas, kad visi darbuotojai turi vienodas galimybes, pagrįstas jų kompetencija, patirtimi ir veiklos rezultatais, nepriklausomai nuo lyties, rasės, priklausymo etninei grupei, religijos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tautybės, politinių įsitikinimų, priklausymo profesinėms sąjungoms, socialinės padėties ir (arba) kitų veiksnių taikomas ir vadovams.

Atlygio ataskaita

Įvadas

Ši ataskaita aprašo kaip 2024 metais buvo įgyvendinamos eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. balandžio 28 d. patvirtintos ir 2024 m. balandžio 26 d. naujai suredaguotos Telia Lietuva, AB vadovo ir valdybos narių atlygio politikos (toliau – "Politika") gairės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu Politika yra viešai paskelbta Bendrovės tinklalapyje internete adresu https:// www.telia.lt/apie-mus/valdymas.

Ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais. Ataskaitoje pateikiama informacija apie Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygį 2024 metais.

Informacija apie pagrindiniams Bendrovės vadovams išmokėtą atlygį yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 27-oje pastaboje "Sandoriai su susijusiomis šalimis".

Informacija apie Atlygio komiteto veiklą 2024 m. yra pateikta Bendrovės 2024 m. metinės ataskaitos dalyje "Bendrovės valdymas".

Sprendimą dėl valdybos narių atlygio kiekvienais metais priima eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindiniai 2024 m. pokyčiai

2024 m. Bendrovės pajamos padidėjo 3,1 proc. – iki 491,1 mln. eurų (2023 m. – 476,6 mln. eurų), EBITDA padidėjo 5,2 proc. – iki 173,7 mln. eurų (2023 m. – 165,2 mln. eurų), o laikotarpio pelnas padidėjo 12,6 proc. – iki 71,6 mln. eurų (2023 m. – 63,6 mln. eurų). Per metus Bendrovės akcijų kaina ir įmonės rinkos kapitalizacija sumažėjo 5,4 procento.

Bendrovės pasiekimai 2024 m. yra apibendrinti Bendrovės 2024 m. metinės ataskaitos dalyje "Vadovybės ataskaita".

Atlygio principai

Bendrovės atlygio sistemos modelis atitinka ir yra suderintas su Bendrovės strategija, ilgalaikiais tikslais ir interesais, įskaitant tvarumo tikslus, kaip nurodyta toliau:

atlygio sistema Bendrovėje grindžiama sąžiningumu ir atitiktimi priskirtoms atsakomybėms ir demonstruojamiems gebėjimams, užtikrina ilgalaikių ir trumpalaikių veiklos rezultatų kriterijų pusiausvyrą;
sėkmingas Politikos įgyvendinimas užtikrina Bendrovei galimybę pritraukti, motyvuoti ir išlaikyti geriausius darbuotojus ir tuo pačiu įgyvendinti Bendrovės verslo strategijas bei siekti ilgalaikių Bendrovės interesų;
užtikrina, kad sutarčių sąlygos ir visi atliekami mokėjimai būtų sąžiningi asmens ir Bendrovės atžvilgiu, kad nebūtų atlyginama už nepasiektus veiklos rezultatus ir kad būtų visiškai pripažįstamas įsipareigojimas mažinti nuostolius.

Vadovo atlygio principai

Politikoje numatyta, kad Bendrovės vadovo individualaus atlygio paketą sudaro:

1) fiksuotas atlygis,

2) kintamasis atlygis, išmokamas atsižvelgiant į Bendrovės finansinius rezultatus ir vadovo asmeninius veiklos rezultatus; ir

3) kitos naudos.

Vadovo atlygiui netaikomi jokie atidėto mokėjimo mechanizmai, jeigu Bendrovė ir vadovas tarpusavyje nesusitaria kitaip. Kintamojo atlygio vadovui suma negali būti didesnė kaip 50 proc. vadovo metinio darbo užmokesčio. Bendrovė pagal rinkos praktiką teikia kitas naudas ir programas, kurios tam tikru metu gali keistis. Vadovas turi teisę į Bendrovės automobilį, sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugas ir kt. Premijų ir kitos išlaidos, susijusios su šiomis naudomis, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. fiksuotojo metinio darbo užmokesčio.

Informacija apie Telia Lietuva, AB vadovo atlygį 2024 m. (eurais):

Vardas, pavardė	Fiksuotas atlygis Fiksuotas atlygis	Kintamasis atlygis Kintamasis atlygis	Kitos naudos	Atlygis iš viso Atlygis iš viso	Darbdavio įmoka Darbdavio įmoka	Dienpinigiai Dienpinigiai
Giedrė Kaminskaitė-Salters	279 696	114 293	7 743	401 732	7 111	2 459

Palyginamoji informacija apie atlygio ir Bendrovės veiklos rezultatų pokyčius (tūkst. eurų):

	2020 m.	Pokytis	2021 m.	Pokytis	2022 m.	Pokytis	2023 m.	Pokytis	2024 m.
Bendrovės vadovo atlygis	561	-46 (-8,3%)	515	-62 (-11,9%)	453	-175 (-38,6%)	278	+124 (+44,7%)	402
Laikotarpio pelnas	55 914	+894 (+1,6%)	56 808	-410 (-0,7%)	56 398	+7 196 (+12,8%)	63 594	+8 025 (+12,6%)	71 619
Vidutinis darbuotojo atlygis (Eur)	1 864	+240 (+12,9%)	2 104	+253 (+12,0%)	2 357	+245 (+10,4%)	2 602	+248 (+9,5%)	2 850

Atlygio ataskaita

Vadovo atlygis 2024 metais

2024 m. buvo laikomasi Politikoje numatytų vadovo atlygio principų ir nebuvo priimta sprendimų dėl kurių būtų nukrypta nuo šių principų. Taip pat nebuvo pagrindo reikalauti grąžinti atlygį.

Bendrovės vadovo kintamąjį atlygį (metinę premiją) už 2023 m. Bendrovės veiklos rezultatus 2024 m. patvirtino valdyba. Jis sudarė 41 proc. Bendrovės vadovo fiksuotojo metų atlygio.

Kitas naudas (pajamas natūra) sudarė automobilis ir kita. Kitos naudos sudarė 2,8 proc. vadovo fiksuotojo atlygio. Pagal įstatymą, darbdavio įmoka į Socialinio draudimo fondą 2024 m. sudarė 1,77 proc. atlygio. Bendrovė neturi su akcijomis susijusių skatinimo planų skirtų Bendrovės vadovui.

Bendrovės vadovui tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems Bendrovės darbuotojams yra siūlomas standartinis naudų paketas, į kurį įeina papildomas darbuotojo sveikatos draudimas, dalyvavimas (pasirinktinai) trečios pakopos pensijų kaupimo programoje ir kita. 2024 m. Bendrovė į Giedrės Kaminskaitės-Salters trečios pakopos pensijų kaupimo fondą pervedė 8 007 eurus.

Valdybos narių atlygio principai

Politika numato, kad akcininkų susirinkimo sprendimu valdybos nariai gali gauti išmokas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariai, kurie yra "Telia Company AB", kontroliuojančios 88,15 proc. Bendrovės akcijų, darbuotojai, gauna atlygį pagal darbo sutartis, pasirašytas su jų atitinkamais darbdaviais.

Bendrovė tokiems valdybos nariams nemoka jokių kitų papildomų išmokų (tantjemų) už jų, kaip valdybos narių, darbą. Bendrovė moka atlygį tik nepriklausomiems valdybos nariams, kurie gauna fiksuotą metinę išmoką. Tokios išmokos tikslią sumą nustato akcininkų susirinkimas, tvirtindamas pelno paskirstymą. Tokios išmokos nelaikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis – tai yra išmokos už valdybos narių veiklą (tantjemos). Išmokos valdybos nariams nustatomos pagal atitinkamą panašių bendrovių informaciją (rinkos lyginamąjį indeksą).

Valdybos narių atlygis 2024 metais

Remiantis Politikos nuostata, jog valdybos nariams dirbantiems didžiausioje Bendrovės akcininkėje įmonėje "Telia Company AB" papildomos išmokos iš Bendrovės nėra mokamos, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2024 m. balandžio 26 d. nusprendė, kad tantjemos (metinės išmokos) už 2023 m. skiriamos tik dviem nepriklausomiems valdybos nariams – Ledai Iržikevičienei ir Mindaugui Glodui – po 18,5 tūkst. eurų, iš viso – 37 tūkst. eurų. Jokių kitų išmokų ar atlygio Bendrovė valdybos nariams neskyrė.

Informacija apie Telia Lietuva, AB valdybos narių atlygį 2024 m. (eurais):

Valdybos nario vardas, pavardė	Audito komiteto narys	Atlygio komiteto narys	"Telia Company" darbuotojas	Nepriklauso mas valdybos narys	Metinė išmoka (tantjemos)	Kitos išmokos

Dan Strömberg (iki 2024-04-25)	-	-	-	-	-	-
Stefan Backman (nuo 2024-04-26)	-	-	X	-	-	-
Claes Nycander	-	X	X	-	-	-
Agneta Wallmark (iki 2024-09-20)	X	-	X	-	-	-
Hannu-Matti Mäkinen	X	X	X	-	-	-
Leda Iržikevičienė	X	-	-	X	18 500	-
Mindaugas Glodas	X	X	-	X	18 500	-

Iki 2023 m. rugpjūčio Dan Strömberg buvo "Telia Company AB" vyresnysis viceprezidentas – Lietuvos, Estijos ir Danijos (LED) padalinio vadovas. 2024 m. spalio 4 d. Hannu-Matti Mäkinen išrinktas į Audito komitetą pakeisti iš valdybos ir Audito komiteto dėl išėjimo į pensiją atsistatydinusią Agnetą Wallmark.

Auditoriai

UAB "Deloitte Lietuva", kuri yra "Deloitte" tinklo narė, atliko Bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės bei su ja susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą.

2023 m. balandžio 27 d. Bendrovės akcininkai išrinko Bendrovės audito įmone UAB "Deloitte Lietuva" 2023 m. ir 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti bei 2023 m. ir 2024 m. Bendrovės metinio pranešimo įvertinimui bei įgalioti Bendrovės vadovą sudaryti audito paslaugų sutartį, pagal kurią už paslaugas būtų mokama šalių sutarta kaina, bet ne daugiau kaip 420 000 eurų be PVM už dviejų finansinių metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą bei metinio pranešimo įvertinimą.

Už 2023 m. finansinių ataskaitų auditą ir metinio pranešimo peržiūrą Bendrovė UAB "Deloitte Lietuva" sumokėjo 254 tūkst. eurų (be PVM). Per 2024 m. UAB "Deloitte Lietuva" neteikė Bendrovei jokių kitų paslaugų išskyrus audito paslaugos ir negavo jokio kito atlygio nei už audito paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB "Deloitte Lietuva" Bendrovę auditavo 10 metų (nuo 2014 m.), o Bendrovės motininė įmonė "Telia Company AB" audito įmone išsirinko KPMG, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2024 m. balandžio 26 d., atšaukė UAB "Deloitte Lietuva" kaip Bendrovės audito įmonę ir išrinko KPMG Baltics, UAB Bendrovės audito įmone 2024 m. ir 2025 metams.

Akcininkai įgaliojo Bendrovės vadovą sudaryti audito paslaugų sutartį, pagal kurią už dvejų finansinių metų (2024 ir 2025 m.) Bendrovės finansinių ataskaitų auditą ir metinio pranešimo įvertinimą būtų mokama šalių sutarta kaina, bet ne daugiau kaip 420 tūkst. eurų be PVM.

KPMG Baltics yra pasaulinės profesionalių paslaugų įmonės, veikiančios 143 šalyse ir teikiančios audito ir užtikrinimo, konsultavimo, mokesčių ir teisines paslaugas, dalis.

Audito įmonės pasirinkimą lėmė tai, kad 2024 m. balandžio 10 d. eilinis visuotinis "Telia Company AB" akcininkų susirinkimas išrinkto KPMG bendrovės "Telia Company AB" audito įmone. Siekiama, kad "Telia Company" konsoliduojamas dukterines įmones audituotų ta pati tarptautinė aukštos reputacijos audito įmonė, todėl Bendrovę audituoja KPMG bendrovė Lietuvoje.

Sutartis su KPMG Baltics, UAB numato, kad už 2024 ir 2025 m. metinių finansinių ataskaitų auditą ir metinės ataskaitos vertinimą kiekvieniems metams bus mokama po 185 tūkst. eurų. Be to, KPMG suteiks 2024 m. Bendrovės tvarumo ataskaitos riboto patikimumo užtikrinimo paslaugą už 49 tūkst. eurų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos audito įstatymu, KPMG Baltics, UAB 2024 m. gruodžio 17 d. Audito komiteto posėdžio metu oficialiai pareiškė apie KPMG Baltics, UAB nepriklausomumą nuo Bendrovės 2024 metais.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra interesų konflikto "Telia Lietuva" valdyba 2024 m. gruodžio 17 d. leido Bendrovei sudaryti sutartį su KPMG Baltics, UAB dėl "Mobile ID" paslaugos audito už 16,9 tūkst. eurų.

Tvarumo ataskaita

Turinys Tvarumo ataskaita

Bendroji informacija ETAS 2	55
Aplinka	72
E1. Klimato kaita	73
E5. Žiedinė ekonomika ir išteklių naudojimas	85
ES taksonomija	90
Socialinė atsakomybė	96
S1. Sava darbo jėga	97
S2. Darbuotojai vertės grandinėje	105
S3. Paveiktos bendruomenės	110
– Skaitmeninė įtrauktis	111
– Vaikų teisės	114
– Saviraiškos laisvė	117
S4. Vartotojai ir galutiniai naudotojai	119
– Privatumas ir saugumas	119
Valdysena	124
G1. Verslo etika	125
Priedai	133

Įvadas

Pastaraisiais metais "Telia" teikia pirmenybę struktūrizuotų ir išsamių tvarumo ataskaitų rengimui. Taip suinteresuotosioms šalims suteikiama skaidri, palyginama ir patikima informacija apie bendrovės aplinkosaugos, socialinę ir valdymo (ESG) veiklą. Ši ataskaita taip pat atitinka Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS), nustatytus Europos Sąjungos Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvoje (CSRD, angl. Corporate Sustainability Reporting Directive).

Kaip skaityti ataskaitą

Kiekvieno skyriaus pavadinime yra ETAS kodas, nurodantis pagrindinį standartą, su kuriuo jis susijęs.
Tiek kokybinės, tiek kiekybinės informacijos atskleidimo skliausteliuose yra ETAS kodas, nurodantis reikalavimus, su kuriais susijusi "Telia" informacija
Kur įmanoma, "Telia" pateikė kiekybinius palyginimus su praėjusių metų informacija

Telia Lietuva, AB | Mūsų verslas Mūsų strategija Vadovybės ataskaita Bendrovės valdymas Tvarumo ataskaita Finansai Kita 55

Bendroji informacija

ETAS 2 Bendrieji atskleidimai

BP-1 Pagrindai tvarumo ataskaitos rengimui

"Telia Lietuva, AB" tvarumo ataskaita parengta pagal Lietuvos įstatymų reikalavimus. Ji taip pat tarnauja kaip "Global Compact" pažangos komunikacija ("CoP") "Telia Lietuva". Be to, tvarumo aspektai įtraukti ir į kitus šios ataskaitos skyrius, pavyzdžiui, "Telia" verslo strategijos aprašymą, pagrindinių tendencijų analizę ar įmonių valdymo skyrių.

Ataskaita yra parengta remiantis Europos Tvarumo Atskaitomybės Standartais (ETAS). Siekiant palengvinti skaitymą ir užtikrinti palyginamumą, rekomenduojama susipažinti su Tvarumo rodiklių indeksu, esančiu 134 puslapyje.

Svarbu pažymėti, kad "Telia Lietuva" yra "Telia Company" grupės dalis ir patronuojančios įmonės dukterinė bendrovė. Kitos grupės dukterinės įmonės apima "Telia" veiklą Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje.

Kadangi ši ataskaita nėra konsoliduota grupės lygiu, joje pateikiama informacija atspindi tik "Telia Lietuva" veiklos finansines ataskaitas, išskyrus kitas grupės dukterines įmones, kurios yra įtrauktos į "Telia Company" konsoliduotą ETAS atitinkančią ataskaitą.

Tvarumo ataskaita apima pradinės grandies ir galutinės grandies informaciją, taip pat pačios "Telia" veiklą. Priklausomai nuo temos, poveikis, rizika ir galimybės buvo vertinami visose trijose vertės grandinės dalyse.

Pavyzdžiui, S2 Darbuotojai vertės grandinėje dažniausiai apima tiekėjus iki 2 lygmens, tačiau kai kurie reikšmingi poveikiai nustatyti ir už šių ribų. S4 dalyje Vartotojai ir galutiniai naudotojai reikšmingas poveikis, rizika ir galimybės apibūdintos atsižvelgiant į "Telia" klientus. "Telia" politika taikoma bendrovės darbuotojams, tiekėjams ir kitiems verslo partneriams, taip pat netiesiogiai apima ir kitas suinteresuotąsias šalis, pavyzdžiui, klientus ir paveiktas bendruomenes.

Veiksmai ir tikslai, nurodyti šioje ataskaitoje, dažniausiai susiję su "Telia" veikla, tačiau turi netiesioginį poveikį ir kitoms suinteresuotosioms šalims įmonės vertės grandinėje. (BP-1-5-(c))

BP-2 Atskaitomybė dėl specifinių aplinkybių

Šioje ataskaitoje trumpalaikis laikotarpis reiškia vienus metus, vidutinės trukmės laikotarpis – nuo vienų iki penkerių metų, o ilgalaikis laikotarpis – penkerius metus ir daugiau, nebent nurodyta kitaip (BP-2-9-(a)).

"Telia Lietuva" pripažįsta, kad matavimo netikslumai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip priklausomybė nuo būsimų rezultatų, matavimo metodai ir duomenų kokybė visoje vertės grandinėje. Kiekvienam rodikliui Bendrovė pateikia šaltinius, suteikdama suinteresuotosioms šalims kontekstą, leidžiantį įvertinti su atskleidžiama informacija susijusius netikslumus.

Vadovaudamasi ETAS 1 standartu, "Telia Lietuva" įsipareigoja pilnai atskleisti visas su kiekvieno rodiklio duomenimis susijusias prielaidas, apytikslius skaičiavimus ir kitus sprendimų elementus.

Tai apima pasirinktų metodikų, duomenų šaltinių ir koregavimų pagrindimą (BP-2-11-(b)).

Lyginant su praeitų metų tvarumo ataskaita, šioje ataskaitoje nėra jokių informacijos ir/arba apimties pokyčių. Metodikos, kurios buvo naudotos ataskaitos duomenims ir rodikliams atvaizduoti taip pat išlieka pagrinde nepakitusios, nebent ataskaitoje nurodyta kitaip.

Vertės grandinės duomenys ir įvertinimai yra naudojami daugeliui metrikų.

Metrika	Parengimo pagrindas	Veiksmai tikslumui gerinti
ŠESD emisijos	"Telia Lietuva" naudoja įvairius emisijų skaičiavimo metodus, įskaitant rinkos vidurkį, tiekėjo lygmens ir prietaiso / produkto lygmens skaičiavimo metodus. Papildoma informacija pateikta skyriuje E1-6	"Telia Lietuva" nuolat seka emisijų apskaitos metodikų plėtrą ir galimus duomenų šaltinius, taip pat siekia padidinti tiekėjo ir produkto lygmens duomenų dalį
Energija Objektuose, kuriuose energijos suvartojimas šildymui yra įtrauktas į nuomos sąlygas, energija yra apskaičiuojama pagal išlaidų sumą, ją lyginant su atitinkamo mėnesio ernergijos kaina šalyje		"Telia Lietuva" tobulina vidinių energijos suvartojimo duomenų matavimą

GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo

Bendras "Telia Lietuva" valdybos nepriklausomų narių, kurie pagal įstatus atlieka priežiūros funkcijas, skaičius yra šeši. Viena valdybos narė atsistatydino 2024 m. rugsėjį, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. valdyboje buvo penki nariai. Bendrovės vadovų komanda susideda iš 11 narių. (GOV-1-21-(a))

2024 m. gruodžio 31 d. valdybos lyčių įvairovės santykis yra 20 %M/80 %V (0,2 moterų vienam vyrui). Prieš 2024 m. rugsėjo mėn. atsistatydinant valdyboje buvusiai moteriai, šis rodiklis buvo 33,3 %M/66,7 % V (0,5 moterų vienam vyrui). (GOV-1-21-(d)) Dabartinė nepriklausomų narių dalis valdyboje yra 2 iš 5 (40 %), o paprastai ji būna 2 iš 6 (33,3 %), taip užtikrinant mažumos akcininkų atstovavimą sprendimų priėmimo procesuose. Informaciją apie valdybos kompetenciją, susijusią su tvarumu, rasite valdybos skyriuje. (GOV-1-21-(e))

"Telia Lietuva" kas ketvirtį organizuoja valdymo, rizikos, etikos ir atitikties (GREC) susitikimus. Visos reikšmingos rizikos ir atitikties temos aptariamos šiuose susitikimuose ir, jei reikia, iškeliamos. GREC ataskaitos reguliariai pristatomos audito komitetui. Daugiau informacijos apie GREC susitikimus rasite Valdymo, rizikos ir atitikties GRC skyriuje. (GOV-1-22-(a))

Grupės vadovų valdymo komanda (GEM) yra atsakinga už visą grupės politiką, valdymo nuostatas ir rizikos mažinimo priemones, kurias nustato GREC. Atsakomybės ir vaidmenys yra deleguojami pagal "Telia" įgaliojimų delegavimo sistemą (DOA). (GOV-1-22-(b))

"Telia Lietuva" valdymo procesai, kontrolė ir procedūros, skirtos stebėti, valdyti ir stebėti poveikį, rizikas bei galimybes, yra aiškiai apibrėžtos ir struktūrizuotos pasitelkiant bendrovės valdymo sistemą ir DOA. Vadovų ir rizikos valdymo funkcijų atsakomybės yra išdėstytos "Telia" rizikų valdymo sistemoje (ERM).

Valdybai paprašius į posėdžio darbotvarkę įtraukiama naujausia informacija apie tvarumo rodiklius. Informacija apie svarbiausius klausimus taip pat pateikiama kas ketvirtį atnaujinamuose Verslo peržiūros valdymo (BRM) pranešimuose. Be to, GREC du kartus per metus peržiūri rizikos ataskaitas, apimančias pagrindines rizikos sritis, įskaitant tvarumą. Audito komitetas yra atsakingas už priimtinų rizikos lygių nustatymą, kaip išsamiai aprašyta "Telia" rizikos universume.

Šiuo metu "Telia Lietuva" vadovybė pati nenustato jokių su tvarumu susijusių tikslų, nes tvarumo darbotvarkė nustatoma Grupės lygmeniu. Vietoj to "Telia Lietuva" vadovybė laikosi tvarumo darbotvarkės, kuri yra suformuluota Grupės lygmeniu. "Telia Company" vadovų komanda (GEM) priima "Telia" tvarumo tikslus, kuriuos nustato Grupės valdyba, ir jais vadovaujasi, o Grupės lygmens GREC stebi su tvarumu susijusią riziką pagal Įmonių rizikos valdymo (ERM) sistemą.

Visi Bendrovės vadovybės nariai taip pat dalyvauja GREC veikloje. Šalies GREC ataskaita pateikiama Grupės GREC. "Telia Lietuva" DOA deleguoja atsakomybę už riziką ir atitiktį vadovybės komandai. Bendrovė oficialiai įgyvendino keletą kontrolės sistemų. (GOV-1-22-(c))

Su reikšmingu poveikiu, rizika ir galimybėmis susijusių tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimo pažangos stebėsena vykdoma per GEM ir Direktorių valdybos diskusijas, o sprendimus priima Direktorių valdyba. Rizikos pateikiamos GREC komitetui, įskaitant rizikų švelninimo priemones ir jų suderinamumą su rizikos tolerancija. (GOV-1-22-(d))

GOV-2 Informacija, teikiama administraciniams, valdymo ir priežiūros organams tvarumo klausimais

GREC du kartus per metus "Telia Lietuva" Audito komitetui teikia rizikos ataskaitą, parengtą per seminarus, skirtus apžvelgti visoms rizikos sritims. Į šias ataskaitas įtraukiamos rizikos, susijusios su išsamiu trečiųjų šalių patikrinimu. Politikos ir instrukcijų įgyvendinimo stebėsena atliekama naudojant kontrolės sistemas, taikomas pagrindinėms rizikos sritims, tokioms kaip saugumas, paslaugų tęstinumas ir finansinė atskaitomybė. (GOV-2-26-(a))

Remiantis dvejopo reikšmingumo vertinimu nustatytais poveikiais, rizikomis ir galimybėmis (IROs), stebimos rizikos įtraukiamos į šias rizikos ataskaitas ir taip pat svarstomos vadovų komandoje bei GREC diskusijose. Tikslų nustatymas, rizikos valdymas ir galimybių įvertinimas tvarumo srityje yra "Telia Lietuva" strateginio proceso dalis. (GOV-2-26-(b))

Atsakomybė už reikšmingų rizikų valdymą yra pasidalinta tarp administracinių, valdymo ir priežiūros organų. (Pilnas "Telia Lietuva" reikšmingų IROs sąrašas pateikiamas skyriuje SBM-3). Siekiant efektyvesnio valdymo, tam tikros atsakomybės už tvarumo temas ir susijusias rizikas yra priskirtos kai kuriems aukščiausio lygmens vadovų komandos nariams. Tačiau ne visi "Telia Lietuva" aukščiausio lygmens vadovai yra atsakingi už konkrečias tvarumo temas ir susijusius poveikius, rizikas bei galimybes. Taip yra todėl, kad šis procesas reikalauja struktūruoto įgyvendinimo ir personalo mokymų, kurie bus vykdomi ateityje.

Tuo tarpu "Telia Lietuva" speciali tvarumo komanda yra atsakinga už šių tvarumo temų ir atitinkamų PRG priežiūrą.

Siekiant stebėti "Telia Lietuva" pagrindinius veiklos rodiklius (KPIs) pagal tvarumo tikslus, informacija atnaujinama ir pateikiama ketvirtinėse verslo apžvalgose. Šio proceso metu pagrindiniai KPIs yra konsoliduojami kas ketvirtį ir pristatomi vadovybei, kad būtų galima stebėti rezultatus ir juos aptarti su valdyba. (GOV-2-AR6)

GOV-3 Tvarumo rodiklių integracija į skatinimo sistemas

"Telia Lietuva" vadovų komandos nariai ir kiti Bendrovės darbuotojai gali gauti kintamą atlyginimą už asmeninių ir Bendrovės metinių finansinių tikslų pasiekimą. Tvarumo tikslai yra įtraukti į Bendrovės aukščiausio lygio vadovų asmeninio tobulėjimo planus, metinius tikslus bei esminius veiklos rezultatus (OKR). Trys tvarumo tikslai įtraukti į ilgalaikio skatinimo (LTI) programą. Tokia sąranga leidžia su tvarumu susijusius aspektus integruoti į pagrindinių darbuotojų metinį veiklos vertinimą ir remia "Telia Lietuva" pastangas siekti savo tvarumo tikslų. (GOV-3-29) (GOV-3-29-(a))

15 % LTI programos yra susieta su tvarumo veiklos rodikliais (KPI). Kiekvienas tikslas ir su juo susijęs KPI sudaro 5 % programos. LTI programoje nėra įtraukti jokie tiesioginiai ŠESD emisijų mažinimo tikslai. Tačiau atsižvelgiama į klimato tikslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.

Rodikliai, susiję su šiais tikslais:

Klimatas tiekimo grandinės emisijų procentinė dalis, padengiama mokslu grįstais emisijų mažinimo tikslais arba ekvivalentiškais rodikliais, taip pat CDP klimato vertinimas.
Skaitmeninė įtrauktis asmenys, įtraukti į skaitmeninės įtraukties iniciatyvas.
Privatumas klientų požiūris į "Telia" kaip stiprią privatumo poziciją turinčią įmonę.

(GOV-3-29-(c)) (E1-GOV-3-13)

Aktyvios ilgalaikės skatinimo programos

LTI programos tikslai ir kiekvieno KPI lygius kasmet patvirtina Grupės atlygio komitetas. Bendra LRI programos kryptis ir kiekvieno KPI svarba yra kasmet patvirtinama Grupės Metinio visuotinio susitikimo metu. (GOV-3-29-(e)) (E1-GOV-3-13)

GOV-4 Išsamus patikrinimas (due diligence) pareiškimas

Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai	Atitinkami skyriai Tvarumo ataskaitoje
a) Deramo patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį	GOV-2, GOV-3, SBM-3
b) Bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis visuose pagrindiniuose deramo patikrinimo etapuose.	GOV-2, SBM-2, SBM-3, S1-2, S2-2, S3-2, S4-2
c) Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas	GOV-2, SBM-2, IRO-1, E1 ETAS2 IRO-1, E5 ETAS2 IRO-1, S1-2, S2-2, S3-2, S4-2
d) Veiksmų taikymas neigiamo poveikio mažinimui	SBM-3, E1-3, E5-2, S1-4, S2-4, S3-4, S4-4
e) Šių veiksmų efektyvumo stebėsena ir komunikacija	E1-4, E5-3, S1-5, S2-5, S3-5, S4-5

	2022-2025	2023-2026	2024-2027
Klimatas	Kartu su tiekėjais užtikrinti, kad	Kartu su tiekėjais užtikrinti, kad	Kartu su tiekėjais užtikrinti, kad
	tiekėjai, kurių emisijų išmetimas	tiekėjai, kurių emisijų išmetimas	tiekėjai, kurių emisijų išmetimas
	sudaro 72 % visų emisijų	sudaro 72 % visų emisijų	sudaro 72 % visų emisijų
	apimties nuo įsigytų prekių,	apimties nuo įsigytų prekių,	apimties nuo įsigytų prekių,
	paslaugų ir ilgalaikio turto	paslaugų ir ilgalaikio turto	paslaugų ir ilgalaikio turto
	investicijų, išsikeltų mokslu	investicijų, išsikeltų mokslu	investicijų, išsikeltų mokslu
	pagrįstus aplinkosaugos tikslus	pagrįstus aplinkosaugos tikslus	pagrįstus aplinkosaugos tikslus
Skaitmeninė įtrauktis	Pasiekti 75,000 asmenų per skaitmeninės įtraukties iniciatyvas (2021–2025)	Pasiekti 75,000 asmenų per skaitmeninės įtraukties iniciatyvas (2021–2025)	Pasiekti 75,000 asmenų per skaitmeninės įtraukties iniciatyvas (2021–2026)
Privatumas	Pasiekti aukščiausią poziciją	Pasiekti aukščiausią poziciją	Pasiekti aukščiausią poziciją
	klientų privatumo srityje	klientų privatumo srityje	klientų privatumo srityje
	Lietuvos rinkoje	Lietuvos rinkoje	Lietuvos rinkoje

GOV-5 Rizikos valdymas ir vidaus kontrolės tvarumo ataskaitose

"Telia Lietuva" tvarumo ataskaitos apimtis susijusi su rizikos valdymu ir kontrolės mechanizmais, apima tiek kokybinius, tiek kiekybinius duomenis. Atsižvelgiant į duomenų pobūdį, kokybinei ir kiekybinei informacijai atskleisti buvo taikomi skirtingi metodai. Išsamesnis rizikos vertinimas buvo atliktas kiekybinėms atskleidimams, daugiausia dėmesio skiriant didesnės rizikos duomenims arba reikalavimams, susijusiems su rankiniu duomenų apdorojimu bei galimomis skaičiavimo klaidomis. Ateityje planuojama kokybinės informacijos rizikos vertinimas.

Siekdama stiprinti vidaus kontrolės mechanizmus tvarumo ataskaitų, "Telia Lietuva" atliko vidinį vertinimą, siekdama nustatyti, kokią informaciją valdo pati įmonė (ir už ją tiesiogiai atsako) bei kokią informaciją gauna iš trečiųjų šalių (taigi, priklauso nuo išorinių šaltinių).

Vertinime taip pat buvo svarstoma, ar galutiniams rezultatams buvo taikomos papildomos prielaidos ar apytiksliai skaičiavimai. Sisteminės dalies atžvilgiu dauguma kiekybinių duomenų taškų yra laikomi vidinėse sistemose, įskaitant:

"Telia" vidinę tvarumo ataskaitų sistemą, kurioje laikoma aplinkosauginė kiekybinė informacija bei socialiniai duomenys,
"Telia" vidinę žmogiškųjų išteklių sistemą, kurioje saugoma informacija apie bendrovės darbuotojus,
"Telia" pranešimų apie pažeidimus liniją ("Whistleblowing Line"), kurioje registruojamos praneštos situacijos.

Remiantis rizikos vertinimu, sritys, susijusios su aplinkosauga, buvo įvardytos kaip itin svarbios dėl jų informacijos materialumo. Dėl šios priežasties šiose srityse įdiegtos papildomos kontrolės priemonės. (GOV-5-36-(a))

Rizikos vertinimas, susijęs su kiekybine informacija, apėmė duomenų tikslumą ir patikimumą, išsamumą, nuoseklumą, laiko prieinamumą, skaidrumą ir aktualumą. Klausimai iš kiekvienos šių kategorijų buvo suskirstyti į skirtingus rizikos vertinimo etapus, siekiant nustatyti galimus didelės rizikos duomenų taškus. (GOV-5-36-(b))

Siekdama sumažinti galimas klaidas pateikiamuose duomenyse, bendrovė pritaikė keturių akių principą – kiekvienam duomenų patvirtinimui skiriami bent du asmenys. Taip pat įdiegta kontrolinių klausimų sistema, padedanti užtikrinti duomenų išsamumą ir tikslumą bei bendras nuokrypių stebėjimas, siekiant nustatyti, kurios srities duomenims reikalingi papildomi paaiškinimai siekiant užfiksuoti didesnius pokyčius, palyginimui su ankstesniu laikotarpiu. Remiantis žemėlapiu ir analizės rezultatais, aplinkosauginiai duomenims skiriamas didžiausias dėmesys. Aukščiau nurodytos kontrolės yra pagrindinės priemonės rizikai sumažinti. (GOV-5-36-(c))

Pirmaisiais metais aplinkosauginė sritis buvo identifikuota kaip didelės svarbos, todėl jai reikalingos abiejų sričių ekspertų – tvarumo ir finansų – kompetencijos. Rezultatais ir šios srities duomenų sekimu yra dalijamasi su Valdybos nariais ir aukščiausia vadovybe tolimenei stebėsenai. (GOV-5-36-(d)) (GOV-5-36-(e))

SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė

Kaip kritinės infrastruktūros, tokios kaip tinklai ir duomenų centrai, kurie jungia žmones, verslus ir visuomenės saugumo paslaugų teikėjus, operatorius, "Telia Lietuva" atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, kurioje veikia.

Bendrovės infrastruktūra leidžia verslams – įskaitant teikiantiems paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra, energetika ir bankininkystė – veikti efektyviau ir tvariau. Tai suteikia "Telia Lietuva" atsakomybę užtikrinti, kad jos infrastruktūra būtų patikima, tvari ir prieinama, kartu išlikdama saugi ir privati. Tai reikalauja nuolatinių investicijų ir priežiūros. Unikali "Telia Lietuva" pozicija, derinama su patikima ir tvaria prekės ženklo reputacija, atveria galimybes aptarnauti klientus trijų svarbių tendencijų kontekste: skaitmenizacijos, deglobalizacijos ir dekarbonizacijos.

Dekarbonizacija yra neišvengiama kryptis, o "Telia Lietuva" siekia skatinti ir įgalinti šį pokytį.

Atnaujintoje strategijoje, "Telia Lietuva" siekia tapti patikima ir tvaria partnere. Tai įgalins įmonę užtikrinti klientų lojalumą ir pasitenkinimą, pritraukti bei išlaikyti talentus, taip pat didinti investuotojų pasitikėjimą. Pasitikėjimas kuriamas per kasdienį klientų lūkesčių išpildymą. "Telia Lietuva" integruoja tvarumą į visus veiklos aspektus, taip maksimaliai išnaudodama savo potencialą sukurti teigiamą poveikį visuomenėms, kuriose veikia. Visi "Telia Lietuva" produktai ir paslaugos, tokiais kaip ŠESD emisijas, žiedinę ekonomiką, IT saugumą ir privatumą, įvairovę ir įtrauktį – tiek per jų gamybą, tiek pirkimą ar kliento naudojimo fazę. Bendrovės paslaugų spektras apima ir B2B saugumo paslaugas. "Telia Lietuva" OTT, duomenų centrų ir 5G paslaugos gali padėti "Telia Lietuva" verslo klientams sumažinti ŠESD emisijas, didinant veiklos efektyvumą.

Skaitmeninės paslaugos taip pat gerina žmonių gyvenimo kokybę, suteikdamos prieigą prie informacijos, komunikacijos ir būtiniausių išteklių, taip palengvindamos kasdienes užduotis ir padarydamos jas efektyvesnes.

Klientų segmentų santrauka pateikiama skyriuje "Skaitmenizacijos centras". (SBM-1-40-(a-ii))

Lietuvos rinka apima įvairią klientų bazę – kurią sudaro vartotojai, verslai ir viešojo sektoriaus institucijos, kurioms bendrovė siūlo skaitmeninę infrastruktūrą, ICT paslaugas, pramogų sprendimus bei kitus produktus ir paslaugas. Produktų ir paslaugų santrauka pateikta skyriuje "Telia iš pirmo žvilgsnio". (SBM-1-40-(a-i))

Daugiau informacijos apie "Telia Lietuva" darbuotojus pateikta skyriuje S1-6. (SBM-1-40-(a-iii))

Tvarumo tikslai

Kategorija	Tikslai
Produktai ir paslaugos	– Kartu su tiekėjais užtikrinti, kad tiekėjai, kurių emisijų išmetimas sudaro 72 % visų emisijų apimties nuo įsigytų prekių, paslaugų ir ilgalaikio turto investicijų, išsikeltų mokslu pagrįstus aplinkosaugos tikslus iki 2025 m.
	– Pasiekti grynąjį nulį iki 2040 m., suderintą su Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvos (SBTi) "Net Zero" standartu
	– Sumažinti emisijas savo veikloje (1 ir 2 apimtys) 90 % iki 2030 m. (baziniai metai: 2018 m.)
	– Perpus sumažinti 3 apimties emisijas iki 2030 m. (baziniai metai: 2018 m.)
	– Pasiekti A reitingą CDP išorinėje klimato atskaitomybės srityje iki 2026 m.¹
	– Sumažinti parduotų ir išnuomotų produktų naudojimo metu išmetamas emisijas 29 % iki 2025 m. – Pailginti įrenginių gyvavimo laiką per:
	- padidintus naudotų/perdirbtų mobiliųjų telefonų pardavimus (B2C) - didesnius mobiliųjų telefonų, parduodamų kaip "Įrenginys kaip paslauga" (B2B), pardavimus
	– Naudoti tik elektrą iš atsinaujinančių išteklių (pasiekta 2020 m.)
	– Perpus sumažinti emisijų išmetimą, atsirandantį dėl mūsų veiklos 2025 (Apimtis 1 ir 2 (rinkos pagrindu))
	– Pakartotinai naudoti arba perdirbti 84 % "Telia" veiklos ir tinklo operacijose susidarančių atliekų iki 2025 m.
Santykiai su	– Pasiekti 75 000 žmonių per skaitmeninės įtraukties iniciatyvas 2021–2026 m.
suinteresuotosiomis	– Nuolat blokuoti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą ir aptikti ją IT sistemose savo veikloje
šalimis	– Užtikrinti nuolatinį skaidrumą, susijusį su valdžios institucijų užklausomis
	– Užtikrinti, kad 90 % visų darbuotojų iki 2025 m. baigtų "Telia" atsakingo verslo elgesio mokymus
	– Kasmet atlikti kovos su kyšininkavimu ir korupcija (ABC) rizikos vertinimą
	– Vykdyti ABC programos brandos vertinimus ir kurti planus brandos spragoms uždaryti
	– Išlaikyti darbuotojų gerovės ir darbo bei gyvenimo balanso rodiklį 8,5 (vidiniame įsitraukimo tyrime) iki 2025 m.
	– Pasiekti 50/50 lyčių balansą aukščiausių vadovų komandoje
	– Nuosekliai mažinti "Telia Lietuva" lyčių darbo užmokesčio atotrūkį
	– Suteikti vaikams galimybes tobulėti per skaitmeninių įgūdžių iniciatyvas
Geografinės sritys	– Pasiekti 99.8 % 5G tinklo aprėptį iki 2027 m.

"Telia Lietuva" sukategorizavo savo tiekimo grandinę pagal reikšmingą poveikį ŠESD emisijų atžvilgiu, suskirstydama ją į tinklo įrangą, lauko paslaugas, išmaniuosius telefonus ir kitą techninę įrangą. (SBM-1-40-(f))

"Telia Lietuva" strategija yra tiesiogiai susijusi su tvarumu per įvairius tikslus:

Bendrovės tiekimo strategija ir gairės siekiant išvengti emisijų, atliekų ir žmogaus teisių pažeidimų tiekimo grandinėje. Tam "Telia" reguliariai atnaujina Tiekėjų elgesio kodeksą ir peržiūri tiekimo procesus. Daugiau informacijos pateikta skyriuje G1-2.
Siūlant 5G ir IoT paslaugas padedančias B2B klientams mažinti emisijas. Šiuo metu bendrovė siūlo nuotolinių susitikimų paslaugas, kurios įgalina klientus sumažinti CO2 emisijas ir tvariau naudoti gamtos išteklius, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus. Ateityje "Telia Lietuva" kurs alternatyvius sprendimus, siekdama dar labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, ypatingą dėmesį skirdama IoT sprendimams išmaniesiems pastatams, transportui ir komunalinėms paslaugoms. Taip pat statomi 5G tinklai skaitmeninei įtraučiai užtikrinti. Skaitmeninimas sparčiai vystosi, o "Telia" verslo klientai integruoja skaitmeninius sprendimus, siekdami optimizuoti ir automatizuoti savo procesus. Ši tendencija yra platesnio modernių operacijų transformacijos judėjimo dalis, kuriame 5G, IoT, saugūs debesijos sprendimai ir AI tampa pagrindiniais veiksniais. Tai augimo galimybė "Telia", kuri puikiai atitinka "Telia" B2B skaitmenizacijos galimybes. "Telia" įsipareigoja teikti aukštos kokybės paslaugas savo klientams ir toliau investuoja į ryšio kokybės gerinimą visiems. "Telia" iki 2024 m. pabaigos pasiekė 99,7 % 5G populiacijos aprėptį, palyginti su 99 % 2023 m. pabaigoje. (SBM-1-40-(g))

1 CDP išorinis klimato atskaitomybės reitingas yra pasiektas "Telia Company" grupės lygiu, kuriai priklauso "Telia Lietuva"

– Nuolat taikyti "privatumo ir saugumo pagal dizainą" principą – Teikti apsaugos vaikams paslaugas "Telia Lietuva" klientams

Klientų kategorijos – Būti pageidaujamu tiekėju, reaguojančiu ir aktyviai sprendžiančiu klientų saugumo poreikius

– Pasiekti aukščiausią klientų privatumo suvokimo poziciją Lietuvoje iki 2026 m.

Šis modelis iliustruoja reikšmingą "Telia Lietuva" poveikį, rizikas ir galimybes (IROs) pasireiškiančias jos tiesioginiuose ir netiesioginiuose verslo santykiuose visoje vertės grandinėje: įskaitant tiekimo grandinę, pačias operacijas ir paslaugų teikimą galutiniams vartotojams. Vizualizaijoje taip pat pavaizduotos pagrindinės įmonės suinteresuotosios šalys. Apatinėje dalyje pateiktas "Telia Lietuva" reikšmingų temų aprašymas su nuorodomis į atitinkamas ataskaitos dalis. Daugiau informacijos apie "Telia" IROs vertės grandinėje galite rasti kiekvienoje atitinkamoje skiltyje.

"Telia" reikšmingos temos

E1 Klimato kaitos švelninimas, energija
E5 Išteklių srautai
S2 Darbuotojai vertės grandinėje
G1 Verslo etika atsiskaitymų praktikos
"Telia" reikšmingos temos
E1 Klimato kaitos švelninimas, energija
E5 Išteklių srautai, atliekų tvarkymas
S1 Sava darbo jėga
S3 Paveiktos bendruomenės Skaitmeninė įtrauktis, vaikų teisės
S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai Privatumas, saugumas
G1 Verslo etika

"Telia" reikšmingos temos

S3 – Paveiktos bendruomenės – Skaitmeninė įtrauktis, Vaikų teisės, Saviraiškos laisvė

S4 – Vartotojai ir galutiniai naudotojai – Privatumas, saugumas

Nebaigtinė iliustracija

SBM-2 Suinteresuotųjų šalių interesai ir požiūris

"Telia Lietuva" aktyviai palaiko nuolatinį dialogą su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, siekdama padėti integruoti jų problemas ir lūkesčius į bendrovės verslo strategijas. Šie duomenys pateikiami įvairiais kanalais, pavyzdžiui, atliekant klientų ir darbuotojų apklausas, profesinių sąjungų duomenis (per vidinius įgaliotinius). Papildomos įžvalgos taip pat renkamos per "Telia Company" tinklą, suteikiant papildomos informacijos apie padėtį rinkoje ir kontekstinės informacijos apie mūsų klientų ir kitų suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Suinteresuotųjų šalių poreikius "Telia Lietuva" vertina vykdydama dvejopo reikšmingumo vertinimo (DMA) procesą, kuris leidžia nustatyti tiek faktinį, tiek galimą poveikį suinteresuotosioms šalims, taip pat riziką ir galimybes, kylančias dėl bendrovės veiklos Lietuvoje.

Svarbiausios temos, išryškėjusios 2024 m. vykdant suinteresuotųjų šalių įtraukimą, apėmė skaitmeninės infrastruktūros plėtrą, duomenų saugumą ir įmonės paslaugų poveikį aplinkai, ypač dėl energijos suvartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų srityse. Taip pat suinteresuotosios šalys pabrėžė tiekimo grandinės skaidrumo, žmogaus teisių, vaikų teisių apsaugos ir atsakingo skaitmeninių technologijų naudojimo svarbą.

Suinteresuotųjų šalių įtraukimas vykdomas pagal atskiras temas, priklausomai nuo poreikio gauti įžvalgas (siekiant suprasti kaip suinteresuotosios šalys suvokia įmonę) ir informacijos teikimo (siekdamas suteikti duomenis bei atliepti suinteresuotųjų šalių poreikius). Santrauka apie 2024 m. įtraukimo veiklas pateikta ataskaitoje. (SBM-2-45-(a))

"Telia Lietuva" klientų, investuotojų ir savininkų nuomonė, taip pat platesni visuomenės ir aplinkosaugos pokyčiai sudaro pagrindą bendrovės strategijai kurti. Investuotojai ir savininkai tikisi, kad bendrovė veiks atsakingai ir stengsis užtikrinti atsparaus verslo tęstinumą. Klientų ir darbuotojų apklausos atliekamos reguliariai. (SBM-2-45-(b))

2024 m. "Telia" strategija buvo papildyta kasmetiniais CO2 emisijų mažinimo tikslais 3 apimtyje, taip pat atnaujinant tikslus dėl glaudesnio dialogo su tiekėjais, siekiant rasti naujus ir geresnius emisijų mažinimo sprendimus. Šie strategijos pakeitimai buvo padaryti reaguojant į klientų, įstatymų leidėjų ir finansų rinkų reikalavimus įgyvendinti patikimus perėjimo planus, kurie būtų nuolatos prižiūrimi. Įmonė numato, kad CO₂ emisijos taps veiksniu, lygiaverčiu kainai, kokybei ir funkcionalumui klientams priimant sprendimą įsigyti. Taip pat tikimasi, kad vis daugiau klientų reikalaus sprendimų, kurie padeda jiems mažinti savo ŠESD emisijas, ir įmonė planuoja toliau plėtoti tokius pasiūlymus. (SBM-2-45-(c))

"Telia Lietuva" vadovybė reguliariai informuojama apie suinteresuotųjų šalių nuomonę ir interesus, atliekant klientų ir darbuotojų nuomonių apklausas. Be to, bendrovės vadovybė glaudžiai bendradarbiauja su grupe, sudarydama sąlygas priimti pagrįstus sprendimus ir sudarant sąlygas priimti informacija pagrįstus sprendimus ir toliau giliau suvokti suinteresuotųjų šalių poreikius, atliekant investuotojų apklausas ir organizuojant tvarumo seminarus. Bendrovės "Telia Lietuva" vadovų komanda periodiškai informuojama apie suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius. (SBM-2-45-(d))

Suinteresuotųjų šalių grupė ir tikslai	Reikšmingos temos*	Kaip "Telia" atliepia suinteresuotųjų šalių poreikius
B2C klientai Užtikrinti saugias ir įtraukias skaitmenines paslaugas	Skaitmeninė įtrauktis, Atsakingas tiekimas, Privatumas ir saugumas, Vaikų teisės	Diegia pažangius saugumo protokolus klientų duomenų apsaugai ir skaitmeninės prieigos užtikrinimui. Investuoja į skaitmeninės įtraukties ir įgūdžių ugdymą, siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti saugumą internete. Plėtoja tinklus, kad atitiktų augančius skaitmeninius poreikius.
B2B klientai Užtikrinti inovatyvius, patikimus ir saugius skaitmeninius sprendimus verslui	Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Privatumas ir saugumas, Atsakingas tiekimas, Kova su kyšininkavimu ir korupcija, Skaitmeninė įtrauktis	Padeda klientams suprasti ir mažinti jų emisijas per "Telia" paslaugas. Plėtoja tinklus, atitinkančius besikeičiančius skaitmeninius poreikius. Teikia patikimas ir atsparias skaitmenines paslaugas ir infrastruktūrą, atitinkančią dabartinius ir būsimus komercinius ir reguliavimo reikalavimus. Diegia pažangius saugumo protokolus klientų duomenų apsaugai.
Tiekėjai Nustatyti tvarumo standartus tiekėjams	Atsakingas tiekimas, Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Žmogaus teisės, Privatumas ir saugumas	Reguliariai atlieka tiekėjų atitikties peržiūras ir auditus. Įgyvendina Tiekėjų elgesio kodeksą, kad skatintų tvarumo praktikas tiekimo grandinėje. Kuria tobulinimo forumus su verslininkais, siekiant geresnio atliekų valdymo.
Darbuotojai Būti įtraukiu ir saugiu darbdaviu	Įvairovė, lygybė ir įtrauktis, Žmogaus teisės, Privatumas ir saugumas, Skaitmeninė įtrauktis	Vykdo iniciatyvas, skatinančias įvairovę ir lygybę. Organizuojamos darbuotojų įsitraukimo apklausos. Rengiamos mokymų ir švietimo programos darbuotojų profesiniam tobulėjimui. Privalomi mokymai tam tikrose srityse, stebint jų įgyvendinimą per "Your First" procesą.
Institucijos Užtikrinti atitiktį įstatymams ir reguliavimui	Saviraiškos laisvė ir valdžios priežiūra, Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Kovos su kyšininkavimu ir korupcija	Įgyvendina kovos su kyšininkavimu ir korupcija politiką, taikydama nulinės tolerancijos požiūrį. Vykdo rizikos vertinimus, kad nustatytų galimus reguliacinius iššūkius. Suderina verslo operacijas su aplinkosaugos įstatymais. Kvestionuoja neįprastus prašymus, susijusius su žodžio laisve.
Įstatymų leidėjai / reguliavimo institucijos Suderinti ES ir nacionalinius reguliavimus	Kovos su kyšininkavimu ir korupcija, Privatumas ir saugumas	Diegia ir pritaiko verslo praktikas, kad atitiktų naujus reguliavimo reikalavimus.
Vietos bendruomenės Remti vietos bendruomenių tvarų vystymąsi	Žmogaus teisės, Vaikų teisės, Įvairovė, lygybė ir įtrauktis, Gerovė, Energija ir tvarumas, Klimato kaita ir žiedinė ekonomika	Vykdo skaitmeninės įtraukties projektus, skirtus gerinti prieigą ir įgūdžius. Bendradarbiauja su savivaldybėmis ir organizacijomis, specializuojantis vaikų teisių srityje. Diegia tvaraus perėjimo planus, skirtus mažinti ŠESD emisijas.
Investuotojai Užtikrinti atsparią įmonės strategiją ir pateikti patikimus tvarumo duomenis	Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Skaitmeninė įtrauktis, Žmogaus teisės, Įvairovė, lygybė ir įtrauktis, Atsakingas tiekimas, Kovos su kyšininkavimu ir korupcija	Kasmet rengia metines ir ketvirtines ataskaitas. Organizuoja "Capital Market Days" kurių metu komunikuojami rezultatai, strateginiai tikslai ir tvarumo iniciatyvos.
Verslo partneriai Bendradarbiauti skatinant tvarias praktikas	Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Atsakingas tiekimas, Skaitmeninė įtrauktis	Bendradarbiauja su partneriais per įvairias pramonės asociacijas, siekiant dalintis geriausia praktika ir ištekliais.
Vaikai Suteikti saugią skaitmeninę aplinką, minimizuojant neigiamą poveikį vaikų teisėms	Vaikų teisės, Atsakingas tiekimas, Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Privatumas ir saugumas	Bendradarbiauja su vaikų organizacijomis, kad geriau suprastų vaikų poreikius internete. Teikia aptikimo paslaugas vaikų išnaudojimo prevencijai. Įsipareigoja iki 2040 m. pasiekti nulinę emisiją. Vykdo mokymus apie saugų elgesį internete.
Žiniasklaida Užtikrinti skaidrią ir patikimą komunikaciją apie įmonės veiklą	Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Kovos su kyšininkavimu ir korupcija, Atsakingas tiekimas, Žmogaus teisės, Privatumas ir saugumas	Užtikrina skaidrumą, pateikdama informacijos apie verslo praktikas. Palaiko atvirą dialogą su žiniasklaida.
Pramonės bendradarbiavimas Prisidėti prie tvarumo praktikų kūrimo ir įgyvendinimo pramonės lygmeniu	Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Atsakingas tiekimas, Skaitmeninė įtrauktis	Palaiko aktyvią narystę Centrinės Europos darbo grupėse, GSMA, JAC. Kuria sąjungas bendradarbiauti su NVO ir įstatymų leidėjais.
Akademinė bendruomenė Skatinti tvarumo tyrimus ir žinias	Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Atsakingas tiekimas, Vaikų teisės	Bendradarbiauja su akademinėmis institucijomis. Inicijuoja tyrimus remdamasi pramonės poreikiais. Skatina ilgalaikį strateginį mąstymą.
Finansų rinka Skatinti atsakingo finansavimo ir investavimo praktikas	Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, Atsakingas tiekimas, Privatumas ir saugumas, Kovos su kyšininkavimu ir korupcija, Žmogaus teisės	Ataskaitų teikimas derinamas su ES Taksonomija ir politikomis, siekiant užtikrinti atitiktį ir skaidrumą. Teikia ataskaitas apie žaliosios ekonomikos finansavimą. Vykdo dialogą su atitinkamomis ESG reitingų įmonėmis. Skiria kapitalą tvarioms veikloms. Vykdo reguliarų dialogą su bankais, investuotojais ir kitais finansų rinkos dalyviais.

Santrauka apie DMA procesą

2023 m. "Telia Company" pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą (DMA) Grupės lygmeniu. 2024 m. "Telia Lietuva" peržiūrėjo šiuos rezultatus su atitinkamais ekspertais, siekdama patvirtinti reikšmingų temų ir jų subtemų aktualumą bei IROs vertinimą šalies mastu. Matricos rezultatai rodo "Telia Lietuva" reikšmingumo perspektyvas.

DMA procese kiekviena tema buvo vertinama atsižvelgiant į jos poveikį, rizikas ir galimybes, naudojant du pagrindinius kriterijus: tikimybę ir poveikio lygį. Vertinimas buvo atliktas iš neutralios perspektyvos, tai reiškia, kad jis buvo pagrįstas tikimybe, atsižvelgiant į pramonę ir geografinę vietovę, tačiau nevertinant įmonės dabartinių mažinimo veiksmų ir kontrolės. DMA procesas įvertino kiekvieną temą pagal tai kaip įmonė veikia aplink ją esantį pasaulį (pvz., visuomenei, aplinkai), bei taip pat bendrovės patiriamas finansines rizikas ir galimybes dėl tų pačių išorės veiksnių.

SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Identifikavusi reikšmingą poveikį, riziką ar galimybes (IROs), "Telia Lietuva" yra numačiusi taikyti kontrolės priemones, tokias kaip papildomi veiksmai, politikos ir tikslai reikšmingose srityse. Tai yra svarbi kasmetinio rizikos vertinimo dalis ir pagrindas strategijai, kuri yra peržiūrima kas trejus metus ir kasmet atnaujinama. (SBM-3-48-(b))

Dvejopo reikšmingumo vertinimas

Aplinka Socialinė sritis Valdymas Apimantis žmogaus teisių aspektus

1) Vaikai, priverstinis darbas, sveikata ir sauga, darbo valandos, asociacijų laisvė.

2) Asociacijų laisvė, mokymų ir įgūdžių ugdymas, tinkamas atlyginimas.
3) "Telia" yra identifikavusi ir įvertinusi šias temas, tačiau jos nebuvo įtrauktos į ataskaitą, nes neatitiko reikšmingumo slenksčių.

Toliau pateikti poveikiai, rizikos ir galimybės (IROs) buvo pripažinti reikšmingais "Telia Lietuva" kaip dalis dvejopo reikšmingumo vertinimo, pateikto ankstesniame puslapyje. Šie IROs yra sprendžiami "Telia Lietuva" aukščiausio lygio vadovų komandoje.

Poveikio reikšmingumas

	Poveikis	Teigiamas ar neigiamas	Kur vertės grandinėje jis pasireiškia	Kaip tai paveiks žmones ar aplinką	Kyla iš ar susijęs su verslo modeliu	Tikėtinas laikotarpis	Kyla iš įmonės veiklos ar verslo santykių	Atskleidimo reikalavimai
E1 – Klimato kaita	ŠESD emisijos, išmetamos "Telia" vertės grandinėje, ypač tiekimo grandinėje	Neigiamas1	Pradinė grandis Sava veikla Galutinė grandis	Labai aukštas	Susijęs su verslo modeliu	Vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Sava veikla ir verslo santykiai	ETAS atskaitomybės reikalavimai
E5 – Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika	Produktų asortimentui, tinklo įrangai, tinklo statybai ir priežiūrai bei pakavimui naudojamų medžiagų išteklių išeikvojimas.	Neigiamas1	Pradinė grandis Galutinė grandis	Aukštas	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Verslo santykiai	ETAS atskaitomybės reikalavimai
S1 – Darbuotojai	Darbuotojai, patiriantys nevienodą darbo užmokestį	Neigiamas2	Sava veikla Galutinė grandis	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Darbuotojų psichologinės gerovės pablogėjimas, jei organizacija neefektyviai užkerta kelią priekabiavimui darbo vietoje	Neigiamas2	Sava veikla	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Per didelis darbo krūvis gali sukelti perdegimą	Neigiamas2	Sava veikla	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
S2 – Darbuotojai tiekimo grandinėje	Nesureguliuotas darbo laikas ir viršvalandžiai tiekėjų darbuotojams sukelia darbo ir gyvenimo balanso trūkumą ir didesnę traumų riziką	Neigiamas1	Pradinė grandis	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Verslo santykiai	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Nesaugios darbo sąlygos veikia darbuotojų psichinę ir fizinę sveikatą	Neigiamas1	Pradinė grandis	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Verslo santykiai	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Vaikų ir priverstinis darbas, kylantis dėl produk tų, kuriuose naudojami mineralai iš konfliktų paveiktų zonų	Neigiamas1	Pradinė grandis	Aukštas	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Verslo santykiai	ETAS atskaitomybės reikalavimai
S3 – Paveiktos bendruomenės: Skaitmeninė įtrauktis	Skirtumai tarp miesto ir kaimo vietovių skaitmeninės paslaugų kokybės gali lemti netolygų skaitmeninį įtraukimą ir neigiamą požiūrį į skaitmenizaciją	Neigiamas1	Galutinė grandis	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės trukmės	Sava veikla	Specifinė įmonės atskaita
	Prieiga prie patikimos ryšio paslaugos milijonams klientų	Teigiamas	Galutinė grandis	Aukštas	Verslo modelyje įtvirtinta galimybė	Trumpalaikės trukmės	Sava veikla	Specifinė įmonės atskaita

Poveikio reikšmingumas (tęsinys)

	Poveikis	Teigiamas ar neigiamas	Kur vertės grandinėje jis pasireiškia	Kaip tai paveiks žmones ar aplinką	Kyla iš ar susijęs su verslo modeliu	Tikėtinas laikotarpis	Kyla iš įmonės veiklos ar verslo santykių	Atskleidimo reikalavimai
S3 – Paveiktos bendruomenės: Vaikų teisės	Augant technologijų prieinamumui, vaikai tampa labiau pažeidžiami – didėja grėsmė patirti išnaudojimą internete arba susidurti su smurtiniu turiniu, kuris gali būti prieinamas per "Telia" tinklus	Neigiamas1	Galutinė grandis	Aukštas	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Verslo santykiai	Specifinė įmonės atskaita
Paveiktos bendruomenės: Saviraiškos laisvė ir valdžios priežiūra	Saviraiškos laisvė ir valdžios priežiūra Kadangi "Telia" teikia interneto ir žiniasklaidos infrastruktūrą, ji leidžia klientams naudotis saviraiškos laisve	Teigiamas	Galutinė grandis	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės trukmės	Sava veikla	Specifinė įmonės atskaita
S4 – Vartotojai ir galutiniai naudotojai: Privatumas	Kibernetinės atakos, techninės ir žmogiškosios klaidos didina duomenų saugumo pažeidimų riziką, galinčią turėti neigiamą poveikį vartotojams	Neigiamas2	Galutinė grandis	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės ir vidutinės trukmės	Sava veikla	Specifinė įmonės atskaita
	Įdiegti duomenų apsaugos mechanizmai "Telia" sistemose ir klientų duomenų saugumui	Teigiamas	Galutinė grandis	Vidutinis	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės ir vidutinės trukmės	Sava veikla	Specifinė įmonės atskaita
S4 – Vartotojai ir galutiniai naudotojai: Saugumas	Saugumas Paslaugų sutrikimų atveju gali būti paveikti skirtingi visuomenės lygmenys, priklausomai nuo ryšio paslaugų naudojimo (pvz., sveikatos sektoriuje)	Neigiamas1	Galutinė grandis	Aukštas	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės ir vidutinės trukmės	Sava veikla	Specifinė įmonės atskaita
G1 – Verslo etika	Skundų nagrinėjimo mechanizmų trūkumas gali padidinti žmogaus teisių pažeidimo riziką vertės grandinėje	Neigiamas	Pradinė grandis Sava veikla Galutinė grandis	Aukštas	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Sava veikla ir verslo santykiai	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Mokesčių įmokos visuomenėms, kuriose "Telia" vykdo veiklą	Teigiamas	Galutinė grandis	Aukštas	Susijęs su verslo modeliu	Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės	Sava veikla	Specifinė įmonės atskaita

Labai didelis reikšmingumas

Ilgalaikė teigiama arba neigiama įtaka pasaulio ekonomikai, įskaitant ekonominį našumą, pridėtinę vertę, užimtumą ir atlyginimus. Rimti poveikiai aplinkai, biologinei įvairovei ir klimatui. Esminis inovatyvus teigiamas indėlis į pasaulinius aplinkosaugos tikslus.

Didelis reikšmingumas

Gali sukelti tiesioginę fizinę žalą / ilgalaikę psichologinę traumą; esminius gyvenimo kokybės pokyčius. Reikšmingas ekonominis poveikis, įskaitant ekonominį našumą, pridėtinę vertę, užimtumą ir atlyginimus. Ilgalaikiai, nuolatiniai aplinkos, biologinės įvairovės ir klimato pokyčiai arba esminis teigiamas poveikis aplinkosaugos tikslams.

Vidutinis reikšmingumas

Gali sukelti netiesioginę fizinę žalą / psichologinį poveikį; vidutinio masto gyvenimo kokybės pokyčius:

Teigiami arba neigiami poveikiai ekonominiam vystymuisi, įskaitant ekonominį produktyvumą, pridėtinę vertę, užimtumą ir atlyginimus, egzistuoja, tačiau jie nėra ilgalaikiai, vidutinės trukmės.
Vidutinės trukmės teigiami arba neigiami poveikiai aplinkai, klimatui ir biologinei įvairovei.

Finansinis reikšmingumas

	Rizika ar galimybė	Rizika ar galimybė	Kur vertės grandinėje ji pasireiškia*	Atskleidimo reikalavimai
E1 – Klimato kaita	Nepateisinus suinteresuotųjų šalių lūkesčių dėl mažo anglies dioksido kiekio, energiją efektyviai naudojančių ir žiedinės ekonomikos principais paremtų produktų ir paslaugų	Rizika	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Rizika, kad įmonės energetikos strategija nėra pakankamai atspari	Rizika	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Rizika, kad "Telia" nėra pasirengusi ekstremaliems orų reiškiniams, tokiems kaip audros, smarkus lietus, potvyniai ir karščio bangos	Rizika	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Galimybė plėtoti IoT sprendimus, kurie prisideda prie klientų ir visuomenės dekarbonizacijos	Galimybė	Sava veikla Galutinė grandis	ETAS atskaitomybės reikalavimai
E5 – Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika	Rizika, kad įmonės ištekliai bus naudojami neefektyviai ir kad įmonės produktai turės trumpą eksploatavimo trukmę arba bus sunkiai taisomi, atnaujinami ar perdirbami	Rizika	Sava veikla Galutinė grandis	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Galimybė išplėsti "Telia" produktų nuomos ir pakartotinio naudojimo modelius	Galimybė	Sava veikla Galutinė grandis	ETAS atskaitomybės reikalavimai
S1 – Sava darbo jėga	Rizika, susijusi su nesaugiomis ar nesąžiningomis darbo praktikomis (pvz., per ilgos darbo valandos), kurios gali lemti nelaimingus atsitikimus ar ligas	Rizika	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Įtrauki, įvairialypė ir įsitraukusi darbo jėga gali skatinti inovacijas bei kūrybiškumą, kurie lemia naujų produktų ir paslaugų kūrimą	Galimybė	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
S2 – Darbuotojai tiekimo grandinėje	Rizika, kad įmonės tiekėjai gali neužtikrinti saugios ir sveikos darbo aplinkos bei dalyvauti nesąžiningose darbo praktikose, tokiose kaip per ilgos darbo valandos, lemiančios nesaugias darbo sąlygas	Rizika	Pradinė grandis	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Rizika, kad įmonės tiekėjai gali nesilaikyti žmogaus teisių, leisdami vaikų darbą ir/arba priverstinį darbą savo veikloje ar kitų tiekėjų grandinėje	Rizika	Pradinė grandis	ETAS atskaitomybės reikalavimai

Finansinis reikšmingumas (tęsinys)

	Rizika ar galimybė	Rizika ar galimybė	Kur vertės grandinėje ji pasireiškia*	Atskleidimo reikalavimai
S3 – Paveiktos bendruomenės: Skaitmeninė įtrauktis	Skaitmeninė įtrauktis Rizika, kad paslaugų kokybės skirtumai ir neįperkamumas gali lemti klientų nepasitenkinimą	Rizika	Galutinė grandis	Specifinė įmonės ataskaita
	Skaitmeninės įtraukties projektai, didinantys skaitmeninius įgūdžius, gali paskatinti aktyvesnį klientų naudojimąsi internetu ir sumažinti skambučių į klientų aptarnavimo centrus skaičių	Galimybė	Galutinė grandis	Specifinė įmonės ataskaita
S3 – Paveiktos bendruomenės: Saviraiškos laisvė	Vyriausybių įvesti saviraiškos apribojimai gali neigiamai paveikti "Telia" reputaciją ir klientų pasitikėjimą įmone	Rizika	Galutinė grandis	Specifinė įmonės ataskaita
S4 – Vartotojai ir galutiniai naudotojai: Privatumas	Nepateisinus klientų lūkesčių dėl privatumo apsaugos gali susidaryti neigiamas požiūris į "Telia" privatumo valdymą. Neatitikimas teisiniams reikalavimams gali lemti finansines baudas	Rizika	Galutinė grandis	Specifinė įmonės ataskaita
S4 – Vartotojai ir galutiniai naudotojai: Saugumas	Rizika, kad kibernetinės atakos ar išorinės grėsmės gali sutrikdyti "Telia" paslaugas arba sukelti duomenų saugumo pažeidimus	Rizika	Galutinė grandis	Specifinė įmonės ataskaita
G1 – Verslo etika	Nepakankami mokymai ir prevencijos priemonės gali padidinti kyšininkavimo ar korupcijos riziką	Rizika	Sava veikla	ETAS atskaitomybės reikalavimai
	Nesąžiningos mokėjimo praktikos su tiekėjais gali sukelti riziką negalėti patenkinti klientų užsakymų	Rizika	Sava veikla Pradinė grandis	ETAS atskaitomybės reikalavimai

(SBM-3-48-(a)) (SBM-3-48-(b)) (SBM-3-48-(c)) (SBM-3-48-(d)) (SBM-3-48-(e)) (SBM-3-48-(f)) (SBM-3-48-(g)) (SBM-3-48-(h))

2024 m. "Telia Lietuva" neatliko verslo modelio atsparumo analizės, vertinant reikšmingus poveikius, rizikas ir galimybes. (SBM-3-48f)

IRO-1 Aprašymas apie reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procesą

Pirmasis "Telia" dvejopo reikšmingumo vertinimas (DMA) buvo atliktas 2023 m. grupės lygmeniu. Todėl informacija buvo surinkta šalies lygmeniu, įtraukiant vietinius ekspertus, procesų savininkus ir kitus suinteresuotuosius asmenis. Gauti rezultatai buvo konsoliduoti "Telia" bendrovės lygmeniu – iš motininės bendrovės perspektyvos.

Kadangi pradinis procesas buvo inicijuotas "Telia Company", papildomas patikslinimas buvo atliktas vietiniu lygmeniu Lietuvoje, siekiant užtikrinti visišką ir nuoseklų šalies lygmens suderinamumą su įmonės reikšmingomis temomis bei jų poveikiu, rizikomis ir galimybėmis (IROs) šalies viduje.

Pirmasis "Telia Company" DMA proceso žingsnis buvo nustatyti galimas reikšmingas įmonės tvarumo temas, remiantis standartais ir ESG reitingais. Toliau pateikiamos įžvalgos, kurios prisidėjo prie galimų temų sąrašo sudarymo, taip pat jų poveikio, rizikų ir galimybių vertinimo:

2020 m. "Telia" atlikta išsami analizė, paremta preliminarių ir prieinamų tyrimų duomenimis, papildomai patvirtintais vidinių ir išorinių suinteresuotųjų asmenų dialoguose 2021 ir 2022 m.
Išmoktos pamokos iš GSMA pramonės asociacijos projekto, apie mobiliąją pramonę bendradarbiaujant su Yale universitetu, pagrįstos suinteresuotųjų šalių įtraukimu.
"Sustainable Brand Insight" 2024 m. vartotojų tendencijų tyrimas, kuris atskleidė, kokius prioritetus "Telia" rinkose turėtų turėti telekomunikacijų operatorius.
ESG reitingų apžvalga, įvertinant, kaip skirtingi klausimai yra įtraukti į reitingavimo metodologijas.
Žiniasklaidoje ir "Telia" "Whistleblowing Line" iškelti klausimai.
Nuolatinis politikos vystymas ir žiniasklaidos stebėsena.
Bendradarbiavimas su partneriais, siekiant giliau suprasti su konkrečiomis temomis susijusius poveikius ir ribas. Šių partnerių pavyzdžiai:
GSMA (Pasaulinė mobiliojo ryšio industrijos organizacija)
Connect Europe (anksčiau ETNO, Europos telekomunikacijų tinklų operatorių asociacija)
GNI (Global Network Initiative)
BSR (Business for Social Responsibility)
World Childhood Foundation
Save the Children
Bris (nacionalinė vaikų pagalbos linija Švedijoje)
MSI (Forum for Social Innovation Sweden)
JAC (Joint Alliance for CSR)
Exponential Roadmap Initiative
Eco Rating partneriai

Poveikio, rizikų ir galimybių vertinimo veiksniai:

2022 m. ekspertų analizė apie nuolatines klimato kaitos tendencijas ir jų poveikį pagrindinėms suinteresuotosioms šalims ir verslui, kurį šios tendencijos gali turėti "Telia Company" verslui trumpuoju, vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu, taip pat išsami reikšmingų perėjimo rizikų ir galimybių analizė visai "Telia" iki 2025–2027 m.
Atnaujinta žmogaus teisių rizikų žemėlapio ir svarbos analizė, atlikta su BSR 2022 m.
Metinis "Enterprise Risk Management" rizikų vertinimas
Tiekėjų auditai

(IRO-1-53-(a))

"Telia Lietuva" turi trečiųjų šalių rizikos valdymo procesą, kuris apima išsamų patikrinimą (due diligence). Šis procesas, kartu su "Telia" įmonės rizikos valdymo (ERM) procesu, siekia identifikuoti rizikas žmonėms ir aplinkai, kurios yra vertinamos įmonės tiekėjų patikrinimo metu.

Pradinis DMA procesas buvo skirtas įvertinti poveikius, rizikas ir galimybes, susijusias su "Telia" veikla Šiaurės ir Baltijos šalyse. Taip pat buvo atsižvelgta į IROs visoje vertės grandinėje, įskaitant pradinę ir galutinę grandį ir "Telia" vidinę veiklą. Papildomas palyginimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar tam tikri IRO yra susiję su veiksmais, kurie atliekami dėl pačios "Telia" veiklos ar verslo santykių (pvz., su tiekėjais).

2024 m. "Telia Lietuva" dar kartą įvertino DMA rezultatus, siekdama geriau atspindėti su Lietuva susijusius IROs. Šis patikslinimas lėmė kelis nežymius pakeitimus, kurie daugiausia buvo susiję su IRO pozicionavimu vertės grandinėje ir jų aprašymais.

IROs svarbia laikoma ta riba, kurią pasiekus bendras karščio žemėlapio balas yra "aukštas" arba "labai aukštas". Šį "karščio žemėlapio" balą sudaro du lemiami veiksniai, t. y. aukščiausias poveikio kategorijų (masto, apimties ir nepašalinamumo) balas kartu su tikėtinumu. Daugumos IROs atveju pagrindinė gairė atitinka šią logiką. Tačiau nustatytų poveikių, kurie daro didelį poveikį žmogaus teisėms ir kurių tikėtinumas buvo nedidelis, dėl ko buvo gautas nereikšmingas rezultatas ("mažas" arba "vidutinis"), šis reikšmingumas buvo lemiamas veiksnys nustatant IRO kaip svarbų. (IRO-1-53-(b))

Procesas, skirtas nustatyti, vertinti, prioritetizuoti ir stebėti poveikius, darančius įtaką "Telia Lietuva" suinteresuotosioms šalims

Identifikavimas	Poveikių identifikavimas buvo atliktas grupės lygmeniu, įtraukiant "Telia" veikiančių šalių ekspertus bei vidaus specialistus įvairiomis temomis. Identifikacijai buvo naudojama Žmogaus teisių svarbos analizė ("Salience Analysis"), kuri anksčiau buvo atlikta "Telia" grupėje kaip dalis dvigubo reikšmingumo vertinimo.
Vertinimas	Poveikio reikšmingumas buvo vertinamas remiantis Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, pagal kuriuos poveikio sunkumas vertinamas pagal mastą, aprėptį ir nepašalinamumą. Ši sistema buvo pritaikyta vertinti Poveikį panašiai kaip ir riziką, siekiant dvigubo reikšmingumo proceso. Vertinimo pagrindui nustatyti buvo naudojami vidiniai poveikio reikšmingumo parametrai, įskaitant skirtingų poveikio lygių ("mažas", "vidutinis", "didelis" ir "labai didelis") ir tikėtinumą.
Prioritetizavimas	Kiekvienas poveikis buvo vertinamas pagal pateiktas apibrėžtis vidiniuose parametruose. Tai reiškia, kad kiekvienas poveikis buvo įvertintas skalėje nuo "žemo" iki "labai aukšto" atskirose poveikio kategorijose (mastą, apimtį ir neatitaisomumą). Kiekvienos kategorijos didžiausias įvertinimas buvo sujungtas su tikimybe, siekiant nustatyti bendrą poveikio įvertinimą. Jei poveikis gavo "aukštą" ar "labai aukštą" reikšmingumo vertinimą, jis buvo laikomas reikšmingu. Daugeliu atvejų buvo laikomąsi šios logikos. Vis dėlto, kai nustatytas poveikis turi didelį poveikį žmogaus teisėms ir kai jo tikimybė buvo maža, o tai lėmė, kad "karščio žemėlapio" rezultatas nebuvo reikšmingas ("mažas" arba "vidutinis"), šis reikšmingumas buvo lemiamas veiksnys nustatant, kad poveikis yra svarbus.
Stebėjimas	Visi veiksniai peržiūrimi ir vertinami bent kartą per metus, siekiant užtikrinti, kad įvertinimai būtų atnaujinami.

Procesas, skirtas nustatyti, vertinti, prioritetizuoti ir stebėti rizikas bei galimybes, turinčias finansinį poveikį

Identifikavimas	Rizikų ir galimybių identifikavimas buvo atliktas pasitelkiant vidinius ekspertus įvairiose srityse. Tam buvo naudojami jau esami ir kasmet vertinami finansinių ataskaitų dokumentai, kurie taip pat buvo įtraukti į dvigubo reikšmingumo vertinimo procesą.
Vertinimas	Finansinis reikšmingumo vertinimas buvo grindžiamas esama ERM (Enterprise Rizika Management) sistema, kuri vertina rizikas ir jų poveikį įmonei, jei jos materializuotųsi. Buvo analizuojamas finansinis, strateginis, reputacinis poveikis, taip pat reguliacinė aplinka. Rizikos buvo vertinamos pagal tikimybę ir galimą poveikį.
Prioritetizavimas	Kiekviena rizika ir galimybė buvo vertinama pagal vidaus parametruose pateiktas apibrėžtis. Tai reiškia, kad kiekvienai rizikai ir galimybei kiekvienoje iš įvertintų poveikio kategorijų (finansinė, strateginė, reputacijos, klientų patirties ir reguliavimo) buvo suteikti balai nuo "maža" iki "labai didelė". Didžiausias įvertintų kategorijų balas buvo naudojamas kartu su tikimybe, kad būtų nustatytas bendras kiekvienos rizikos ir galimybių rezultatas. Kiekvieno rizikos ir galimybių teiginio, kurio rezultatas buvo "aukštas" arba "labai aukštas", tema, kurią ji atstovavo, tuomet būtų laikoma svarbia iš finansinio reikšmingumo perspektyvos.
Stebėjimas	Visos rizikos ir galimybės peržiūrimos ir, jei reikalinga, įvertinamos bent kartą per metus, siekiant užtikrinti, kad vertinimai būtų aktualūs.

Nustatant poveikio reikšmingumą, kai kurie iš jų sukėlė potencialią ir faktinę riziką "Telia Lietuva". Šiais atvejais buvo nustatyta veidrodinė rizika pagal finansinio reikšmingumo vertinimą. Galimas poveikis buvo suskirstytas į kategorijas kaip tie, kurie nebuvo įvykę ir buvo įvertinti pagal galimą tikimybę, kad įvyks. Faktiniai poveikiai buvo kategorizuoti kaip bent kartą įvykę ir buvo įvertinti pagal potencialią tikimybę, kad jie pasikartos. (IRO-1-53-(c)) (IRO-1-53-(d)) (IRO-1-53-(e)) (IRO-1-53-(f)) (IRO-1-53-(g))

DMA procesą sudarė konsultacijos su "Telia įvairių temų ekspertais visoje Grupėje. Šie vidaus subjektai teikė informaciją remdamiesi savo nuolatiniu bendradarbiavimu su išorės suinteresuotaisiais subjektais, o tai reiškia, kad nebuvo tiesiogiai paveikti išorės suinteresuotųjų subjektų ar išorės ekspertų DMA tikslais. Vietoj to, nuolatinės įžvalgos iš tokių šalių buvo įtrauktos per jų vidaus partnerius, turinčius geriausias galimybes atstovauti susijusių suinteresuotųjų šalių nuomones.

Bendrovė "Telia" taiko vidaus rizikos valdymo procesą, pagrįstą ERM sistema. Vykdant šį procesą, rizikos yra vertinamos bent du kartus per metus. Rizikos, kurioms taikoma ši vidaus sistema apima tik faktines ir potencialias finansines rizikas bendrovei. Šio proceso metu atliekamas išsamesnis kiekvienos nustatytos rizikos profiliavimas. Dauguma rizikų, įvertintų kaip dalis finansinio reikšmingumo vertinimo, taip pat sudaro šio metinio rizikos valdymo proceso dalį. (IRO-1-53-(e))

Atliekant dvejopą "Telia" reikšmingumo vertinimą atsižvelgiama į neatsiejamą metodą – t. y. neatsižvelgiama į dabartines veiklas ir kontrolę – ir atsižvelgiama į "Telia" veiklos šalis ir (arba) regionus, įskaitant Lietuvą. (IRO-1-53-(g))

"Telia Lietuva" pirmasis DMA buvo atliktas 2023 m., kaip "Telia Company" DMA proceso dalis. Iš pradžių buvo atliktas išsamus vertinimas atsižvelgiant į trumpalaikę perspektyvą. Per 2024 m. taip pat buvo iš naujo įvertinti IRO, kurie buvo laikomi reikšmingais ir susietais su kitais laikotarpiais (pvz., trumpalaikiu, vidutinės trukmės ir ilgalaike perspektyvomis). (IRO-1-53-(h))))

IRO-2 Atskleidimo reikalavimai ETAS, taikomi įmonės tvarumo ataskaitoje

Įvertinus kiekvieną poveikį, riziką ir galimybę, buvo nustatyta, ar IRO laikoma reikšminga ir ar dėl to jos tema laikoma reikšminga. Reikšmingumo riba buvo apibrėžiama kaip tie IRO, kurių rezultatas "karščio žemėlapyje" buvo "aukštas" arba "labai aukštas". Tai reiškia, kad temos, kurių rizika arba galimybė turėjo "aukštą" arba "labai aukštą" rezultatą, laikomos reikšmingomis finansiniu požiūriu. Temos, kurių poveikis buvo "didelis" arba "labai didelis", laikomos svarbiomis poveikio požiūriu. IRO, kurios nebuvo laikomos reikšmingomis, nebuvo įtrauktos į šią ataskaitą. (IRO-2-59)

Aplinka

"Telia Lietuva" siekia mažinti savo poveikį aplinkai ir prisidėti prie tvaresnės ateities. Pastangos sutelktos į klimato kaitos suvaldymą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir žiedinės ekonomikos plėtrą. Pagrindinės iniciatyvos apima šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą veikloje ir tiekimo grandinėje, atsinaujinančios energijos naudojimo didinimą, medžiagų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo skatinimą. Aplinkosaugos veiksmai yra suderinti su reguliavimo standartais, įskaitant ES taksonomiją, siekiant užtikrinti pamatuojamus, skaidrius ir reikšmingus rezultatus.

Daugiau informacijos:

E1 Klimato kaita

E5 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika

ES taksonomija

8,9 %

visos B2B klientams parduotos įrangos buvo parduota "kaip paslauga", kad būtų pratęstas prietaisų eksploatavimo laikas, leidžiant juos pernaudoti ir perdirbti vertės grandinėje

8 % pakartotinis panaudojimas 88 % perdirbimas 4 % deginimas su energijos išgavimu ir be jo 0 % sąvartynuose

*Bendras sąvartynuose pašalintų atliekų kiekis 2024 m. buvo 126 kg (arba 0,021357 %). Aukščiau pateiktas skaičius suapvalintas, kad geriau iliustruotų proporcijas

100 %

atsinaujinančios elektros energijos naudojama savo veikloje nuo 2019 m.

54 %

absoliutus ŠESD emisijų mažinimas savo veikloje nuo 2018 m. (E1-3-29b)

E1 Klimato kaita

Požiūris

Spręsdama klimato krizę ir siekdama mažinti neatsakingą gamtos išteklių naudojimą, "Telia Lietuva" įsipareigoja iki 2040 m. pasiekti neutralų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą visoje vertės grandinėje. Tai reikalauja 90 % sumažinti emisijas (lyginant su 2018 m. baziniais metais) ir neutralizuoti likusias emisijas. "Telia" taip pat yra įsipareigojusi bent perpus sumažinti savo ŠESD emisijas iki 2030 m. Be to, bendrovė siekia skatinti neutralią emisijų ekonomiką per savo pasiūlymus. Šie pasiūlymai turi potencialo teigiamai paveikti skaitmenizaciją, kuri savo ruožtu gali prisidėti prie mažiau anglies dioksido išskiriančios visuomenės kūrimo.

"Telia Lietuva" nuo 2018 m. sumažino absoliučias ŠESD emisijas savo veikloje 54 % (1 ir 2 apimtis). Pagrindiniai veiksniai, lėmę šį pasiekimą, buvo bendrovės sprendimas pereiti prie atsinaujinančios elektros energijos naudojimo visose savo veiklos srityse, taip pat "Telia Lietuva" transporto priemonių parko elektrifikavimas (57 proc. viso parko). Artimiausiais metais bendrovė tęs šias pastangas ir sieks bent 90 % sumažinti likusias emisijas savo veikloje iki 2030 m. Pagrindiniai likusios taršos šaltiniai yra dyzeliniai atsarginiai generatoriai, centralizuotas šildymas ir bendrovės transporto priemonės – ieškoma alternatyvų šiems sprendimams.

Didžiausia "Telia Lietuva" ŠESD emisijų dalis susidaro tiekimo grandinėje – apie 61 %. Norint pasiekti sėkmę 3 apimties emisijų mažinimo srityje, įmonė turi bendradarbiauti su savo tiekėjais, stebėti pažangą ir atskirti pajamų augimą nuo emisijų.

"Telia" strategija atspindi tiek jos atsakomybę spręsti klimato pėdsako klausimus, tiek verslo galimybes, kurios atsiranda padedant klientams sumažinti jų emisijas. Prisitaikymas prie klimato kaitos, jos švelninimas ir energijos efektyvumas yra pagrindinės temos, kurios apima šiuos veiksmus.

"Telia" bendradarbiauja su pasaulinėmis korporacijomis, įskaitant "Ericsson", "IKEA", BT Group ir "Unilever", siekdama įgyvendinti 1,5°C tiekimo grandinės iniciatyvą, skirtą pažangiai klimato kaitos politikai pasaulinėse tiekimo grandinėse. Ši iniciatyva yra "Exponential Roadmap Initiative" dalis, kurios steigėja yra "Telia Company".

1) Perėjimo rizika 2) Fizikinė rizika

ETAS 2 SBM-3 Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu

Pastaraisiais metais "Telia" atliko klimato scenarijų analizę, siekdama išbandyti ir sustiprinti verslo atsparumą. Dėl to aplinkosauginis atsparumas vis labiau integruojamas į bendrovės procesus. Aplinkosauga taip pat yra viena iš pagrindinių rizikos sričių "Telia" ERM (Enterprise Risk Management) sistemoje. (E1-SBM-3-19-(a))

2021 m. buvo atlikti fizinių klimato rizikų vertinimai grupės lygmeniu (įskaitant Lietuvą), pagal RCP2.6, RCP4.5 ir RCP8.5 scenarijus trims ataskaitos laikotarpiams. Po šios analizės taip pat buvo įvertintos specifinės klimato rizikos, susijusios su duomenų centrais. Šiame kontekste klimato rizikos buvo įvardytos kaip veiksnys, padedantis stiprinti "Telia" atsparumą paveiktose srityse. (E1-SBM-3-19-(b))

Fizinių klimato rizikų atveju analizei buvo naudojamas laikotarpis iki 2040 m. Kitoms atsparumo analizės dalims, įskaitant perėjimo rizikas, buvo taikomas iki 2030 m. laikotarpis. Perėjimo rizikų vertinime buvo naudojamos šios laiko skalės:

Trumpalaikės nuo vienerių iki trejų metų, susijusios su strateginiais ir finansiniais veiksniais
Vidutinės trukmės nuo trejų iki penkerių metų, susijusios su ilgalaikiais strateginiais tikslais
Ilgalaikės penkeri ir daugiau metų

Šios laiko skalės yra susietos su "Telia" ERM sistema. (E1-SBM-3-AR7-(b))

Atlikti tyrimai, skirti išbandyti ir palaikyti atsparumą visoje įmonėje, turėjo įtakos tiekimo ir paslaugų tęstinumo valdymo veiksmams, kad būtų sušvelnintas karščio bangų ir kitų aplinkos poveikių poveikis. Žinios, gautos atlikus tendencijų analizes, turėjo įtakos "Telia Lietuva" strategijai, pavyzdžiui: žiedinės pasiūlos didinimui ir veiksmams tiekimo grandinėje, siekiant padidinti įmonės atsparumą aplinkai. (E1-SBM-3-19-(c))

Manoma, kad "Telia Lietuva" verslas yra gana atsparus klimato kaitai, o tai reiškia, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu nereikės jokių didelių pakeitimų reaguojant į klimato kaitą. Bendrovės gebėjimas prisitaikyti labai priklauso nuo jos partnerių ir tiekėjų, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis jos išmetamų teršalų patenka į 3 apimtį. Pagrindiniams "Telia" verslo komponentams, tokiems kaip turtas, produktų ir paslaugų portfelis, finansavimas ir perkvalifikavimas, pertvarkyti reikia laiko. Todėl esminiai bendrovės strategijos ir verslo modelių pokyčiai, skirti kovai su klimato kaita, paprastai gali būti atliekami tik vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Nedidelius strategijos ir verslo modelio pakeitimus galima atlikti trumpuoju laikotarpiu. (E1-SBM-3-AR8-(b))

E1-1 Perėjimo planas klimato kaitos švelninimui

"Telia Lietuva" klimato kaitos valdymą laiko lemiamu veiksniu verslo ateities sėkmei. Bendrovė teikia pirmenybę investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių informavimui apie tai, kaip planuoja pereiti prie mažai anglies dvideginio išskiriančios veiklos, prisitaikyti prie klimato kaitos ir išlaikyti atsparumą.

Bendrovė nuo 2022 m. kuria CSRD atitinkantį perėjimo planą, remdamasi ankstesniais darbais pagal TCFD rekomendacijas. Grupės įmonės identifikavo perėjimo rizikas, nustatė tikslus ir pagrindinius veiklos rodiklius (KPI). "Telia Lietuva" kaip grupės dukterinė įmonė laikosi bendros ŠESD emisijų mažinimo strategijos, tačiau jos perėjimo plano įgyvendinimas yra pritaikytas konkrečiai Lietuvos rinkai.

2024 m. bendrovė patikslino perėjimo planą ir sukūrė šalies specifinius ŠESD emisijų mažinimo planus. Pataisytą planą patvirtins "Telia Company" valdyba 2025 m., o vėliau jis bus pateiktas kaip savarankiškas dokumentas, laikantis EFRAG gairių. (E1-1-14) (E1-1-16-(i))

Perėjimo plano integravimas į verslo strategiją yra pagrindinis tikslas, kaip ir jo suderinimas su finansiniu planavimu. Vis dėlto bendras aplinkosauginis siekis ir ilgalaikės ambicijos išlieka prioritetu, todėl "Telia Lietuva" planuoja nuolat koreguoti strategiją ir verslo modelį, kad užtikrintų sklandų perėjimą prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos.

Tvarumas yra įgyvendinamas ten, kur bendrovė mato verslo galimybes ir sprendžia socialinius iššūkius. "Telia Lietuva" yra įsipareigojusi kurti vertę visoms suinteresuotosioms šalims ir tvariai plėtoti verslą – tam didelę įtaką daro jos, kaip finansiškai, socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingos įmonės, pozicija. Su perėjimu susijusios rizikos, tokios kaip teisiniai, rinkos, reputacijos ar technologiniai pokyčiai, yra reguliariai vertinamos, siekiant užtikrinti, kad perėjimas teiktų didžiausią teigiamą poveikį žmonėms ir planetai. (E1-1-16-(h))

"Telia Lietuva" vadovų komanda bendrai atsako už įmonės aplinkosaugos darbotvarkę, o jos nariai yra atsakingi už klimato klausimų vertinimą ir valdymą, įskaitant strateginius verslo sprendimus, tikslų nustatymą ir jų įgyvendinimą. Be to, tvarumo valdymo komitetas (grupės lygiu) palengvina nuolatinį strateginį darbą, ieško sprendimų, susijusių su tvarumo kliūtimis, rizikomis ir galimybėmis, ir įtraukia "Telia Lietuva" aukščiausiąjį vadovybę pagal poreikį.

Emisijų mažinimas

Siekdama prisidėti prie klimato krizės ir netvaraus gamtos išteklių naudojimo problemos sprendimo, "Telia" nustatė išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus: bendrovė siekia iki 2030 m. 90 % sumažinti absoliutų 1 ir 2 sričių išmetamųjų ŠESD kiekį, remdamasi 2018 m. kaip baziniais metais, ir 50 % sumažinti absoliutų 3 srities išmetamųjų ŠESD kiekį iki 2030 m.

Bendrovė taip pat įsipareigojo iki 2040 m. pasiekti, kad visoje jos vertės grandinėje išmetamų ŠESD kiekis būtų lygus nuliui, taip pat naudojant 2018 m. kaip bazinius metus. Šiuos tikslus išsikėlė Grupė, o visos patronuojamosios įmonės, įskaitant "Telia Lietuva", laikosi tos pačios išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo krypties. (E1-1-14) "Telia" grynojo nulinio išmetamųjų ŠESD kiekio tikslas nustatytas atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime numatytą pasaulinio atšilimo apribojimą iki 1,5 °C ir yra patikrintas pagal Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvą (SBTi). (E1-1-16-(a))

2019 m. "Telia" užsibrėžė ambicingą klimato tikslą - iki 2030 m. neišmesti jokio CO2 kiekio. Šis tikslas turėjo būti pasiektas 50 proc. sumažinus išmetamų ŠESD kiekį ir likusius 50 proc. kompensavus. Pastaraisiais metais toliau plėtojant "Telia" tikslus, bendrovė geriau suprato jų pasekmes ir gavo patvirtinimą dėl 2040 m. nulinio išmetamųjų ŠESD

kiekio tikslo. Buvo apskaičiuotos 50 % kompensavimo sąnaudos ir nuspręsta, kad "Telia" verčiau sutelks dėmesį į faktinį išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimą po 2030 m., kad 2040 m. pasiektų nulinį tikslą.

Siekdama absoliutaus išmetamųjų teršalų mažinimo, bendrovė 2024 m. nustatė metinius ŠESD mažinimo tikslus, o 2025–2027 m. laikotarpiui numatė ŠESD emisijų % sumažinimą kaip pagrindinį veiklos rodiklį (KPI). Tai taikoma visoms "Telia" veiklos šalims, įskaitant Lietuvą.

"Telia" emisijų mažinimo planas grindžiamas keliomis esminėmis prielaidomis:

1. Tęstinis atsinaujinančios energijos tiekimas, laikantis nustatytų standartų
1. Tiekėjų įsipareigojimas mažinti emisijas, vadovaujantis mokslu
1. Spragų tarp planuojamo tiekėjų emisijų sumažinimo ir bendro tikslo mažinimo užpildymas

Taip pat svarbu pažymėti, kad duomenų kokybės gerinimas, emisijų skaičiavimo metodų tikslinimas ir išmetamųjų teršalų faktorių tobulinimas turės įtakos bendram mažinimo planui.

61 proc. visų "Telia Lietuva" išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro tiekimo grandinėje, kurioje 45 tiekėjai, kuriems tenka 50,8 proc. visų išmetamų dujų, jau yra nustatę mokslu pagrįstus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Mažinimo plane daroma prielaida, kad šie tiekėjai išmetamųjų ŠESD kiekį mažins vadovaudamiesi moksliniais tyrimais, t. y. iki 2030 m. išmetamųjų ŠESD kiekį sumažins perpus. Taip pat laikoma, kad tiekėjų ŠESD mažinimas turės tiesioginį poveikį produktams, kuriuos "Telia" perka iš šių tiekėjų.

2024 m. "Telia Lietuva" pradėjo dialogą su trimis pagrindiniais tiekėjais ir planuoja plėsti tiekėjų įsitraukimą 2025 m., siekdama nustatyti daugiau konkrečių galimybių ir rodiklių emisijų mažinimui.

Šiuo metu kuriamas planas kaip užpildyti atotrūkį tarp tikslo ir prognozuojamo tiekėjų emisijų mažinimo, daugiausia dėmesio skiriant glaudesniam bendradarbiavimui su svarbiausiais tiekėjais, kad būtų pasiekti būtini papildomi mažinimo rezultatai.

Dekarbonizacijos svertai

Kaip skaitmenizacijos pradininkė ir įmonė, turinti stiprią poziciją skaitmeninimo srityje, "Telia" yra gerai pasirengusi įgyvendinti dekarbonizacijos veiksmus visoje savo vertės grandinėje ir platesnėje visuomenėje. Toliau pateikiami pagrindiniai dekarbonizacijos svertai ir atitinkami veiksmai iki 2024 m. ir vėliau. (E1-1-16-(c))

Išlaidos, reikalingos įgyvendinimui

Vadovaujantis ES taksonomijos reglamentu (Reglamento (ES) 2021/2178 deleguotas aktas), "Telia" atskleidžia taksonomiją atitinkančias investicijas (CAPEX), kurios šiuo metu sudaro 0 % bendrų bendrovės investicijų.

Be to, "Telia" tiria naujoviškus finansavimo mechanizmus, tokius kaip Žaliosios obligacijos, siekdama pritraukti kapitalą projektams, padedantiems pereiti prie mažai anglies dvideginio išskiriančios veiklos. Bendrovės įsipareigojimas skaidrumui reiškia, kad ji reguliariai skelbia ataskaitas apie šių lėšų naudojimą ir jų poveikį bendrai klimato strategijai. (E1-1-16-(c))

Užfiksuotos emisijos

Šiuo metu "Telia" neatliko išsamių užfiksuotų ŠESD emisijų tyrimų, tačiau planuoja tai padaryti ateityje. Tokios emisijos dažniausiai susijusios su 3 apimties emisijomis. Nuo 2019 m. "Telia" perka 100 % elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, kurią patvirtina kilmės garantijomis arba užsitikrina ilgalaikėmis apsidraudimo priemonėmis.

"Telia Company" ir jos dukterinės įmonės, pirkdamos elektros energiją, vadovaujasi Grupės elektros pirkimo gairėmis, kurios leidžia užtikrinti ilgalaikį stabilumą, sumažinti kainų svyravimus ir atitikti aplinkosauginius tikslus.

Tinklo ir IT įranga, taip pat klientų aparatinė įranga, yra "Telia" verslo pagrindas ir turi ilgą tarnavimo laiką – dažniausiai naudojama kelerius metus. Daugeliu atvejų bendrovė turi lankstumą keisti komercinius susitarimus. Tačiau siekiant veiklos stabilumo, kai kurios investicijos yra ilgalaikės, todėl jos užfiksuoja tam tikrą emisijų lygį ateičiai.

Vis dėlto "Telia" siekia tobulėti šioje srityje. Siekdama sušvelninti užfiksuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, "Telia" dirba su savo partneriais ir tiekėjais, kad sumažintų emisijas visam įmonės turto ir produktų gyvavimo ciklui. (E1-1-16-(d))

ES taksonomija ir Paryžiaus susitarimą atitinkantys rodikliai

"Telia" ataskaitose pateikiama ribota dalis su ES taksonomija suderintų veiklų, nes telekomunikacijų tinklų veikla šiuo metu nėra įtraukta į taksonomiją. Telekomunikacijų sektorius iškėlė šį klausimą Europos Komisijai ir siekia, kad ateityje tinklai būtų įtraukti į taksonomiją atitinkančius aktus su aiškiai apibrėžtais suderinimo kriterijais. Tačiau šiuo metu bendrovė neturi planų papildomai derinti savo veiklą su ekonomine taksonomijos analize. (E1-1-16-(e))

Pagal 12.1 ir 12.2 straipsniuose (Klimato kaitos lyginamųjų standartų reglamentas) nurodytus atmetimo kriterijus "Telia Company" nėra pašalinta iš su Paryžiumi suderintų ES lyginamųjų indeksų. (E1-1-16g)

Grįžtamojo ryšio mechanizmas

Per metus Grupės atstovai reguliariai susitinka su investuotojais ir akcininkais, pristato bei aptaria "Telia" tikslus, planus ir pažangą tvarumo srityje, ypač klimato kaitos švelninimo srityje. Šių susitikimų metu ir per kitas bendravimo priemones, tokias kaip el. paštas, "Telia" gauna investuotojų ir akcininkų atsiliepimus apie tikslus ir planus. Bendrovės klimato perėjimo planas yra viešai prieinamas visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant akcininkus ir investuotojus. Akcininkai gali pateikti savo atsiliepimus ar užduoti klausimus dėl strateginių planų, susisiekdami su "Telia Company" investuotojų santykių komanda per nuorodą: https://www.teliacompany.com/en/articles/ investor-relations.

"Telia Lietuva" yra įsipareigojusi kasmet teikti ataskaitas apie šio plano įgyvendinimo pažangą ir užtikrinti, kad planas būtų nuolat tobulinamas, integruojant naujas pamokas ir patirtis.

Veiksmų sritis	Pagrindiniai veiksmai
Produkto pokyčiai	Padidinti atnaujintų išmaniųjų telefonų pardavimus. Plėtoti "Telia" produktų ir paslaugų portfelį, kad būtų patenkinta klientų paklausa mažai anglies dvideginio išskiriančioms, žiedinėms ir energiją taupančioms paslaugoms su aiškia aplinkosaugine informacija.
Tiekimo grandinės dekarbonizacija	Tikslas, kad iki 2025 metų 72 % visų "Telia" tiekimo grandinės emisijų, susijusių su įsigytomis prekėmis ir paslaugomis bei ilgalaikis turtas, būtų padengtos tiekėjų, turinčių mokslo pagrįstus tikslus. Reikalavimas Tiekėjų Elgesio kodekse, kad tiekėjai patvirtintų mokslu pagrįstus klimato tikslus iki 2025 m. Tiekimo grandinės veiksmų programa, skirta bendradarbiauti su tiekėjais, mažinant ŠESD emisijas per produktus ir paslaugas, kurias "Telia" perka iš tiekėjų.
Energijos efektyvumas	Objektų uždarymo programos sumažina šildymo poreikį.
Elektrifikacija	Pakeisti iškastinio kuro šildymo sprendimus techniniuose objektuose į elektrinius sprendimus Automobilių parko elektrifikacija.
Kuro perjungimas	Pereiti prie dyzelino iš atsinaujinančių išteklių. Pereiti prie centralizuotos šildymo sistemos energiją iš atsinaujinančių išteklių.
Procesų keitimas	Objektų uždarymas mažina šaldymo sistemų nuotėkį.

E1-2 Politikos, susijusios su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu

Politikos

Grupės politika – aplinkosauga yra pagrindinis "Telia Lietuva" dokumentas, nustatantis klimato rizikos valdymo gaires.

Pagrindinis šios politikos tikslas – užtikrinti, kad Telia valdytų su aplinka susijusius poveikius, rizikas ir galimybes visoje vertės grandinėje, tuo pačiu atitikdama teisinius bei suinteresuotųjų šalių reikalavimus ir lūkesčius. Pagrindiniai "Telia" aplinkosaugos aspektai:

• Klimato kaita, atsižvelgiant tiek į fizines rizikas ir galimybes (pvz., ekstremalius oro reiškinius), tiek į pereinamojo laikotarpio veiksnius (pvz., teisėkūros pokyčius, vartotojų paklausą).

Sverto tipas Pagrindiniai veiksmai

• Išteklių naudojimas ir žiediškumas, atsižvelgiant į medžiagų srautus į ir iš vertės grandinės, atliekas ir energiją.

Grupės politika – aplinkosauga nenumato ŠESD kompensavimo priemonių. Daugiau informacijos žr. E1-7.

"Telia Lietuva" taiko struktūrizuotą aplinkosaugos valdymo metodą, kuris atitinka ISO 14001 ir kitus aktualius valdymo standartus.

Norėdami peržiūrėti atsakomybę už šios politikos visišką komunikavimą ir įgyvendinimą, žiūrėti politikos lentelę skyriuje G1-1 (E1-2-24).

Tvarumo klausimai, kuriuos nagrinėja Grupės politika – Aplinkosauga

Tvarumo klausimai, kuriuos nagrinėja "Telia" Grupės politika – Aplinka, yra šie (E1-2-25):

Klimato kaitos švelninimas "Telia Lietuva" mažins išmetamų ŠESD kiekį, vykdydama veiklą, atitinkančią bendrovės aplinkosauginiams tikslams pasiekti reikalingą ambicijų lygį ir tempą. Tai apima išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimą perpus iki 2030 m. ir grynojo nulio išmetamųjų ŠESD kiekio pasiekimą iki 2040 m., taip pat prioritetų teikimą savo tiekimo grandinei, įskaitant, bet neapsiribojant, tinklo statybos ir priežiūros (lauko paslaugų), tinklo įrangos, išmaniųjų telefonų ir kitos techninės įrangos bei kitų perkamų produktų ir paslaugų karščiausius taškus. "Telia Lietuva" pirmenybę teiks tiekėjams ir partneriams, turintiems mokslu grįstus klimato tikslus bei

aktyviai investuojantiems į dekarbonizacijos planus ir žiedinės ekonomikos procesus.

Prisitaikymas prie klimato kaitos "Telia Lietuva" užtikrins verslo tęstinumą, atsižvelgdama į klimato rizikas. Klimato kaitos rizikos "Telia Lietuva" valdys su klimato kaita susijusias rizikas, įskaitant tiek fizines rizikas (pvz., ekstremalius oro reiškinius), tiek pereinamojo laikotarpio rizikas (pvz., teisėkūros pokyčius, vartotojų elgsenos kitimus). Energija "Telia Lietuva" gerins energijos efektyvumą ir sieks padidinti energijos, gaunamos iš savo gamybos, dalį. Panašiai, atsižvelgiant į vis didėjantį atsinaujinančios energijos projektų plėtojimą regione, įmonė sieks užsitikrinti ilgalaikius energijos pirkimo susitarimus, kad toliau palaikytų švarios energijos tiekimą savo paslaugoms.

"Telia Lietuva" suformuos atsparią energijos strategiją, užtikrindama, kad būtų naudojama tik atsinaujinanti energija ir išplėtotos priemonės, leidžiančios palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

E1-3 Veiksmai ir ištekliai, susiję su klimato kaitos politikomis

Veiksmai ir ištekliai

Norėdami sužinoti daugiau apie "Telia" veiksmus ir išteklius, susijusius su klimato kaitos švelninimu, žr. E1-1 Dekarbonizacijos priemonės. Informaciją apie klimato kaitos prisitaikymo veiksmus rasite ETAS 2 IRO-1 (E1-3-29a).

Finansiniai klimato veiksmų įgyvendinimo poveikiai

Klimato veiksmai yra gerai įtvirtinta įmonės strategijos dalis ir daugelis šiame plane aprašytų iniciatyvų jau yra pradėtos ir įtrauktos į esamus verslo planus bei finansinę "Telia Lietuva" poziciją. Tai daugiausia pasireiškia "Telia" veiklose (1 ir 2 apimties ŠESD emisijose). Pavyzdžiai yra investicijos į atsinaujinančią energiją, pastatų pertvarkymą energijos vartojimo efektyvumui gerinti ir perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto priemonių.

Pagrindinis perėjimo planas susijęs su "Telia" tiekimo grandine ir tiekėjais (3 apimties emisijos). Dabartinė "Telia" pozicija yra ta, kad bendrovė neturėtų ir neprivalo finansuoti tiekimo grandinės perėjimo prie mažai taršios ekonomikos veiklų. Todėl įmonė nemato poreikio skirti papildomų finansinių išteklių klimato perėjimo plano įgyvendinimui.

Jei šiame plane numatytos iniciatyvos pareikalautų papildomo lėšų paskirstymo, jos būtų integruotos į bendrovės finansinį planavimą. Bet kokios reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms būtų nustatomos ir atskleidžiamos pagal galiojančius finansinės atskaitomybės standartus. (E1-AR21) (E1-3-29(c))

E1-4 Tikslai, susiję su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu

Metai	Tikslai	2024 m. pažanga
Klimatas
2040 m.	Pasiekti nulines ŠESD emisijas iki 2040 m., laikantis mokslu grįstų tikslų iniciatyvos (SBTi) grynojo nulio standarto (baziniai metai – 2018 m.)1	2023 m. SBTi patvirtintas tikslas
2030 m.	Bent perpus sumažinti 3 apimties emisijas iki 2030 m. (baziniai metai – 2018 m.) Mokslu grįstas tikslas: sumažinti ŠESD emisijas savo veikloje (1 ir 2 apimties, rinkos pagrindu) 90 % iki 2030 m. (baziniai metai – 2018 m.)	– 6 % metinis pokytis – 54% ŠESD emisijų sumažinimas savo veikloje (lyginant su 2018 m.)
2026 m.	Pasiekti A reitingą CDP išorinėje klimato atskleidimo sistemoje2 Subalansuoti likusias 1, 2 apimties rinkos vertinamas emisijas ir 3 apimties kategoriją 6 įsigyjant anglies dvideginio kompensacijas3	B balas (2023: A-)2 – – Įsigyta 2 253 tCO2eq33 anglies dvideginio kompensacijų
2025 m.	Mokslu grįsti tikslai (baziniai metai - 2018 m.): perpus sumažinti išmetamų ŠESD emisijų kiekį savo veikloje (1 ir 2 apimtys, rinkos pagrindu).	– Pasiekta 2020 m.
Energija
2026 m.	100% elektros energija	– Pasiekta 2019 m.

1) "Telia Lietuva" nepriklausomai nepatikrino savo tikslo pagal "Science Based Tartgets" iniciatyvą. Tačiau "Telia" veikla Lietuvoje yra įtraukta į SBTi tikslus kaip "Telia Company" (Grupės) dalis.

2) "Telia Lietuva" dalyvauja tvarumo reitinguose ir vertinimuose, tokiuose kaip CDP išorinis klimato duomenų atskleidimas, netiesiogiai – kaip "Telia Company" dalis.

3 ) Anglies dvideginio kompensacijos perkamos "Telia Company" lygiu, siekiant neutralizuoti ŠESD emisijas visos grupės mastu.

Stebėsenos veiksmingumas

Bendrovė nuolat stebi savo tikslų siekimą ir vertina pažangą. "Telia Lietuva" nuolat atnaujina metodikas ir informaciją, kad būtų užtikrintas tikslesnis emisijų skaičiavimas ir naujausi duomenys.

Kaip integruota strateginio planavimo dalis, visoms "Telia" veikiančioms šalims buvo nustatytas grupės lygmens tikslas - parengti individualius CO2 mažinimo planus 2025- 2030 m. Taigi, "Telia Lietuva" sukūrė ir yra atsakinga už savo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo planavimą ir įgyvendinimą. Pats planas yra glaudžiai susijęs su Grupės planu - naudojami tie patys pagrindiniai svertai ir veiksmai, tačiau skirtingomis proporcijomis. Tai buvo padaryta siekiant geriau suderinti su regioniniais skirtumais, atsižvelgiant į vertės grandinės partnerius ir nedidelius skirtumus tarp "Telia" produktų ir paslaugų teikimo, palyginti su "Telia" veikla kitose Baltijos ir Šiaurės šalyse.

2024 m. svarbiausios šalių ir grupės funkcijos, pvz., finansų, strategijos, rizikos ir valdymo, bendradarbiavo siekiant nustatyti mažinimo veiklas ir jų ryšį su strateginiu ir finansiniu planavimu.

Nuo 2025 m. pagrindinis tikslas bus CO2 emisijų mažinimas (3 apimtis). Bendrovė nustatė metinius tikslus 2025– 2027 m., kurie suderinti su "Telia Group" 2040 m. emisijų mažinimo tikslu. Tikslas bus peržiūrimas kas ketvirtį verslo apžvalgų metu Grupės lygiu.

Grupės lygmeniu taip pat bus įsteigta nauja tvarumo ataskaitų rengimo grupė, kuri padidins "Telia" galimybes stebėti visų operacijų efektyvumą. Tikimasi, kad organizacijos visoje grupėje pasinaudos efektyvesnėmis ir suderintomis atskaitomybės praktikomis. Tai ypač svarbu "Telia Lietuva", nes tai yra vienintelė Grupės įmonė, kuri atskirai teikia ataskaitas.

Be nurodytų klimato tikslų, išdėstytų kairėje, "Telia" taip pat siekia prailginti įrenginių tarnavimo laiką, kurį galima rasti skyriuje E5. Šis tikslas taip pat svarbus "Telia" klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo darbui.

ŠESD emisijos

"Telia" grynojo nulio emisijų tikslas apima 1, 2 apimties (rinkos pagrindu) ir 3 apimties emisijas. Anglies dvideginio mažinimo potencialas (išvengtos emisijos) nėra įtrauktas į bendrovės tikslų nustatymą ar ŠESD ataskaitų teikimą. "Telia Group" vykdomas anglies kreditų pirkimas ir jų poveikis atskirai neatskleidžiamas. (E1-4-34-(b))

"Telia" baziniai metai yra 2018 kalendoriniai metai, kurie lieka nepakitę (E1-AR25-(b)), tačiau bus atnaujinti 2025 m., kai baigsis bendrovės trumpalaikis mokslu grįstų tikslų laikotarpis. (E1-AR25-(a))

Didžioji dalis visų "Telia" vertės grandinės emisijų kyla iš tiekimo grandinės, o pirmosios ir antrosios apimties (rinkos pagrindu) sudedamosios dalys sudaro tik apie 4 % visų vertės grandinės emisijų. (E1-AR25-(a))

Mažinimo tikslai

"Telia" ŠESD mažinimo tikslai yra mokslu grįsti ir suderinti su Paryžiaus susitarimo 1,5°C ribojimo tikslu. Bendrovė taiko ŠESD protokolo metodologiją ir SBTi sistemą. Telia grynojo nulio mažinimo tikslas yra patvirtintas SBTi. "Telia" yra įsipareigojusi pasiekti grynojo nulio ŠESD emisiją visoje vertės grandinėje iki 2040 m. "Telia Lietuva", kaip Grupės dalis, taip pat laikosi tų pačių įsipareigojimų ir plano, kaip pasiekti neto nulinę taršą.

"Telia" įvertino potencialius būsimus pokyčius (pvz., pardavimų apimties mažėjimą, pokyčius klientų poreikiuose ir reguliacinės aplinkos pokyčius) ir jų poveikį ŠESD emisijų mažinimui. Pavyzdžiui, "Telia" prognozuoja, kad 2025– 2030 m. laikotarpiu išmaniųjų telefonų pardavimų apimtys mažės, o vartotojų poreikiai keisis link mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių, žiedinės ekonomikos principais paremtų produktų ir paslaugų. Dėl to įmonė planuoja didinti atnaujintų telefonų pardavimo dalį, kas taip pat sumažins emisijas, nes atnaujintas išmanusis telefonas turi mažesnį anglies pėdsaką nei naujai pagamintas.

Reguliavimo veiksniai taip pat skatins "Telia" tiekėjus mažinti emisijas. "Telia" tikisi, kad tai paskatins tiekėjus sumažinti savo emisijas ir įgyvendinti produktų anglies dioksido mažinimo veiksmų planus. Tai, tikėtina, turės įtakos produktų ir paslaugų asortimentui, kurį "Telia" įsigys iš tiekėjų ateinančiais metais. (E1-4-34-(e), 16-(a))

78

		2022 m.		2024 m.	% Pokytis % Pokytis nuo per metus bazinių metų		Tikslai
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos (tCO₂eq)	Baziniai metai 2018 m.		2023 m.				2025 m.	2030 m.	Grynasis nulis 2040 m.
1 apimties ŠESD emisijos
Bendros 1 apimties ŠESD emisijos	2 682	1 683	1 101	1 112	(+1%)	(-59%)	1 341	268	268
1 apimties ŠESD emisijų dalis iš reguliuojamų emisijų prekybos schemų %	0	0	0	0	0	0	-	-	-
2 apimties ŠESD emisijos
Bendros 2 apimties ŠESD emisijos (lokacijos pagrindu)	10 148	11 615	11 035	8 455	(-23%)	(-17%)	-	-	-
Bendros 2 apimties ŠESD emisijos (rinkos pagrindu)	1 454	1 097	902	794	(-12%)	(-45%)	727	145	145
Svarbios 3 apimties ŠESD emisijos
Bendros netiesioginės (3 apimties) ŠESD emisijos	126 496	76 970	57 328	53 844	(-6%)	NC3	-	63 248	12 650
Įsigytos prekės ir paslaugos (1 kategorija)¹	31 952	44 714	27 371	30 614	(+12%)	NC3	-	-	-
Ilgalaikis turtas (2 kategorija)1	74 321	9 112	6 421	5 697	(-11%)	NC3	-	-	-
Kuras ir su energija susijusi veikla (3 kategorija)	6 666	3 377	3 592	3 249	(-9%)	(-51%)	-	-	-
Transportavimas ir paskirstymas prieš gamybą (4 kategorija)	210	1 770	1 855	1 445	(-22%)	(+588%)	-	-	-
Atliekos iš operacijų (5 kategorija)	39	31	22	13	(-43%)	(-68%)	-	-	-
Verslo kelionės (6 kategorija)	591	163	199	211	(+6%)	(-64%)	-	-	-
Darbuotojų kelionės į darbą (7 kategorija)	1 393	777	877	716	(-18%)	(-49%)	-	-	-
Pradinės grandies išnuomotas turtas (8 kategorija)	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Transportavimas ir paskirstymas po gamybos (9 kategorija)2	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Parduotų produktų apdorojimas (10 kategorija)2	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Parduodamų produktų naudojimas (11 kategorija)	3 971	3 005	3 611	3 013	(-17%)	(-24%)	-	-	-
Produktų apdorojimas gyvavimo ciklo pabaigoje (12 kategorija)	9	10	9	8	(-11%)	(-11%)	-	-	-
Galutinės grandies išnuomotas turtas (13 kategorija)	7 285	13 977	13 335	8 841	(-34%)	(+21%)	-	-	-
Franšizės (14 kategorija)	59	34	35	31	(-13%)	(-48%)	-	-	-
Finansinės investicijos (15 kategorija)	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Bendros ŠESD emisijos
Bendros ŠESD emisijos (lokacijos pagrindu)	139 797	90 268	69 463	63 411	(-9%)	NC3	-	-	-
Bendros ŠESD emisijos (rinkos pagrindu)	130 736	79 750	59 331	55 750	(-6%)	NC3	-	-	-

NC – nepalyginama

1) "Turtas prieš gamybą (8 kategorija)" sujungtas su 1 apimties emisijomis nuo 2022 m.

2) "Transportavimas ir paskirstymas po gamybos (9 kategorija)" ir "Parduotų produktų apdorojimas (10 kategorija)" netaikomi.

3) 2023 m. "Telia" atnaujino emisijų faktorių duomenų bazę pagal CEDA, pakeitė pramonės šakos vidurkio skaičiavimą iš pasaulinių išmetamųjų teršalų faktorių į lokacijos faktorius ir patobulino išmetamųjų teršalų faktorius (3 apimties 1 ir 2 kategorijos) bei produktų kiekio duomenis. 2022 m. ir 2018 m. bazinių metų vertės nėra palyginamos su 2023 ar 2024 m. vertėmis. Bendrovė atnaujins bazinius metus 2025 m.

(E1-4-34a) (E1-4-34b) (E1-6-44) (E1-6- AR46d) (E1-6-48a) (E1-6-48b) (E1-6-49a) (E1-6-52a) (E1-6-49b) (E1-6-52b) (E1-6-51)

Numatomi dekarbonizacijos svertai

"Telia Lietuva" aktyviai dirba nustatydama ir plėtodama dekarbonizacijos svertus, kad pasiektų savo tikslą – iki 2030 m. sumažinti ŠESD emisijas 50 %. Šios priemonės bus orientuotos į emisijų mažinimą visoje įmonės veikloje ir vertės grandinėje, šiuo metu jie yra detaliai analizuojami kaip dalis išsamaus ŠESD mažinimo plano.

Bendrovė nustatė kelias pagrindines sritis, kurios atliks reikšmingą vaidmenį siekiant užsibrėžtų tikslų.

Dekarbonizacijos svertai ir bendras kiekybinis poveikis (E1-4-34-(f),1-6-(b)):

Savo veiklos ŠESD emisijos
Sumažėjusios išmaniųjų telefonų pardavimo apimtys vartojimo sumažėjimas
Didesnė atnaujintų išmaniųjų telefonų dalis produktų keitimas
Tiekėjų ŠESD emisijų mažėjimas

"Telia" pritaikė klimato scenarijų, atitinkantį pasaulinio atšilimo ribojimą iki 1,5°C, siekdama įvertinti svarbius aplinkos, visuomenės, technologijų, rinkos ir politikos susijusius pokyčius. (E1-AR30-(c))

E1-5 Energijos suvartojimas ir sudėtis

Energijos suvartojimas

Energija yra vienas iš svarbiausių "Telia" aplinkosaugos aspektų. "Telia Lietuva" strategija, skirta valdyti energijos poveikį ir kaštus, susideda iš kelių dalių, įskaitant:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimą per naujas tinklo techninės įrangos ir energijos taupymo funkcijas
Energijos suvartojimo valdymą išjungiant senas technologijas ir modernizuojant sistemas
Savo veikloje naudoti elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir ieškoti alternatyvų likusiems iškastinio kuro pagrindu gautiems energijos šaltiniams
Klientams teikiamus sprendimus, kurie leidžia sumažinti energijos suvartojimą

2024 m.	2023 m.	2022 m.
-	-	-
2 738	4 310	4 964
-	-	38
-	-	-
-	-	-
4 421	5 078	6 459
7 159	9 387	11 461
9	11	14
10	-	-
76 155	77 584	70 353
258	-	-
76 423	77 584	70 353
91	89	86
83 582	86 972	81 814

(E1-5-37) (E1-5-37a) (E1-5-37c) (E1-5-37c(i)) (E1-5-37c(ii)) (E1-5-37c(iii)) (E1-5-AR34) (E1-5-38b) (E1-5-38c) (E1-5-38e) (E1-5-39)

○ Apskaitos principai

Elektros energija sudaro daugiau kaip 90 % visų "Telia Lietuva" sunaudojamų energijos sąnaudų. Į šią ataskaitą neįtraukta klientams parduota energija. Šie rodikliai nebuvo patvirtinti išorinės šalies, išskyrus "Telia" užtikrinimo teikėją.

E1-6 Bendros 1, 2 ir 3 apimties emisijos

Svarbiausi pokyčiai

Toliau pateikta lentelė nurodo visus reikšmingus pokyčius "Telia" ataskaitose ir jų poveikį metų palyginamumui.

Svertas Pagrindiniai veiksmai

Pokytis	Mažesnį išmetamą ŠESD kiekį 3 apimties pradinėje grandyje (1 ir 2 kategorijos) 2023 ir 2024 m., palyginti
dėl emisijų	su baziniais 2018 m., daugiausia lemia mažėjantys anglies dioksido intensyvumo rodikliai (aplinkosauginiai
faktorių	ekonominiai sąnaudų ir produkcijos rodikliai) ir šių rodiklių šaltinio, turinčio įtakos skaičiavimams 2023 m. ir
atnaujinimo	vėlesniais metais, pasikeitimas.

Kiti veiksniai, turintys įtakos ŠESD emisijų mažinimui, yra emisijų mažinimas tiekėjų lygmenyje ir išlaidų duomenų kategorizacijos tobulinimas. "Telia" siekia sumažinti pramonės vidurkio metodikos naudojimą ir didinti tiekėjų bei produktų lygmens duomenų daliį naudojamą ŠESD emisijų skaičiavimuose.

○ Apskaitos principai: ŠESD emisijos

% metodikos pasiskirstymas, kat. 1, 2, 3

"Telia" naudoja įvairius ŠESD apskaitos metodus, įskaitant pramonės vidurkio, tiekėjo lygio ir produkto veiklos metodikas. Pagrindiniai emisijų faktorių šaltiniai yra IEA, BEIS ir CEDA. Papildomi nacionaliniai/pagalbiniai emisijų faktorių šaltiniai yra BEIS ir IEA. (E1-AR39b)

"Telia" ŠESD ataskaitų teikimas atitinka Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolą ir GSMA gaires. "Telia" kasmet atskleidžia pirmos, antros (rinkos ir lokacijos pagrindu) bei trečios apimties emisijas. Įmonės vertės grandinės (3 apimtis) standartas buvo taikomas skaičiuojant visas 15 3 apimties emisijų kategorijų. Svarbiausios "Telia Lietuva" kategorijos yra 3 apimties 1 ir 2 kategorijos – OPEX ir CAPEX, t. y. emisijos, susidarančios dėl tinklo statybos ir priežiūros, įsigytų išmaniųjų telefonų ir kitos techninės įrangos, taip pat įsigytos tinklo įrangos. Daugumai medžiagų kategorijų apskaičiuoti "Telia" naudoja tris skaičiavimo metodus. Toliau pateikiamas "Telia Lietuva" svarbiausių išmetamųjų ŠESD kategorijų ir jų apskaičiavimo metodų pasiskirstymas:

Metai	Pramonės vidurkis	Produktų lygmuo	Tiekėjo lygmuo
2022 m.	53 %	32 %	15 %
2023 m.	59 %	34 %	7 %
2024 m.	49 %	42 %	9 %

(E1-6-AR46(g))

Taikant pramonės šakos vidurkio metodą emisijų kiekis apskaičiuojamas pagal pasaulinius vidutinius pramonės šakos emisijų faktorius (šaltinis: CEDA), padaugintus iš išlaidų. ŠESD faktoriai skiriasi skirtingoms pirkimo kategorijoms ir pateikiami kg CO2e/€.
Tiekėjų lygio metodas naudoja skirtingų tiekėjų praneštas emisijas (tik 3 apimties pradinės grandies kategorijoms), kurios padalijamos iš tiekėjo pajamų. Šis emisijų veiksnys taip pat pateikiamas kg CO2e/€ ir dauginamas iš išlaidų.
Įrenginių kategorijų metodas skaičiuoja emisijas pagal vidutinę skirtingų įrenginių kategorijų emisiją (pvz., išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, planšetės ir kt.). Šie emisijų veiksniai pateikiami kg CO2e/įrenginiui ir dauginami iš įsigytų įrenginių skaičiaus.
Produktų lygio metodas yra panašus į įrenginių kategorijų metodą, bet vietoj įrenginių vidutinės emisijos naudoja produktų modeliams būdingus emisijų veiksnius. Šie veiksniai taip pat pateikiami kg CO2e/įrenginiui ir dauginami iš įsigytų įrenginių skaičiaus.

"Telia" vertės grandinės emisijų ataskaitos ir finansinės ataskaitos teikimo metodika laikosi to paties ataskaitų teikimo laikotarpio. (E1-AR42-(c))

"Telia Lietuva" yra įsipareigojusi naudoti 100 % elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių. Tai pagrinde vykdoma per tiesioginį elektros pirkimą iš atsinaujinančių šaltinių ir kilmės garantijų įsigijimą (Guarantees of Origin) mažmeninės prekybos vietose, kur nėra tiksliai žinoma kokia dalis vartojamos energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. "Telia" neturi sutarčių dėl energijos pardavimo. (E1-AR45-(d))

3 apimties 1-8 ir 11-15 kategorijos yra įtrauktos į "Telia Lietuva" apimtį.

9 kategorija: visa logistikos veikla įtraukta į 4 kategoriją. Telia nemoka už jokį transportavimą ar platinimą galutinėje grandyje.
10 kategorija: "Telia" neparduoda jokių tarpinių produktų, kur būtų taikomas galutinės grandies procesas. (E1-AR46 i)

((E1-AR46-(i))

ŠESD emisijų intensyvumas

ŠESD intensyvumas per vieną pajamų vienetą	2024 m.	2023 m.	Pokytis nuo praėjusių metų
ŠESD emisijos (vietovės metodu) per grynųjų pajamų vienetą (tCO2eq/ tūkst. EUR)	0,12	0,14	-14 %
ŠESD emisijos (rinkos metodu) per grynųjų pajamų vienetą (tCO2eq/ tūkst. EUR)	0,11	0,12	-8 %

(E1-6-54)(E1-6-55)

○ Apskaitos principai: ŠESD emisijų intensyvumas

"Telia Lietuva" naudoja grynųjų pajamų rodiklį (tūkst. EUR) ir bendrą ŠESD emisijų skaičių apskaičiuoti ŠESD emisijų intensyvumo rodiklį. Šie rodikliai nėra patvirtinti trečiųjų išorės šalių, išskyrus "Telia Company" užtikrinimo paslaugų teikėjo.

Iš kur kyla "Telia Lietuva" ŠESD emisijos Neįtraukiamos:

E1-7 ŠESD pašalinimas ir ŠESD mažinimo projektai, finansuojami per anglies dioksido kreditus

Anglies kreditai

"Telia Lietuva" kasmet perka anglies kreditus, kad subalansuotų likusias ŠESD emisijas iš 1 ir 2 apimčių (rinkos pagrindu) ir 3 apimties 6 kategorija (Verslo kelionės). Bendrovė siekia kasmet sumažinti reikalingų kreditų kiekį dėl emisijų mažinimo veiklų. "Telia Lietuva" anglies kreditų pirkimas yra centralizuotas ir tvarkomas Grupės lygiu, kad būtų užtikrinta veiklos efektyvumas.

"Telia Lietuva" neturi ilgalaikių sutarčių dėl anglies dioksido kreditų pirkimo ar įsipareigojimų atšaukti kreditus ateityje. Bendrovė perka kreditus už vertės grandinės ribų, o 2024 m. įsigijo kreditus, kad kompensuotų 2 253 tonų CO₂ ekvivalento ŠESD emisijų. (E1-7-56b)

"Telia Lietuva" atskirai praneša apie įsigytus anglies kreditus, juos pateikdama atskirai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų ataskaitų. Anglies kreditai nėra laikomi emisijų mažinimo veikla ir neprisideda prie grynojo nulio tikslo siekimo. (E1-AR61)

"Telia" turi tris 2024 m. savanoriškų anglies kreditų portfelio projektus:

1. Miškų atkūrimo projektas Improved Forest Management, Boumba-et-Ngoko miškų apsauga, Kamerūnas (Verra VCS2897 sertifikatas)
1. Miškų atsodinimas Afforestation/reforestation, Delta Blue Carbon, Pakistanas (Verra VCS2250 sertifikatas)
1. Medžio anglis, Tour Bordet, Prancūzija (Puro sertifikacija PURO619736)

"Telia" gauna kiekvienam įsigytam anglies kreditui anuliavimo dokumentus ir neatlieka jokių skaičiavimų ar vertinimų dėl išduotų kreditų. Visos projekto patvirtinimo procedūros atliekamos kreditų tiekėjo.

1-2 projektai yra sertifikuoti Verra Verified Carbon Standard (VCS), o 3 projektas sertifikuotas pagal Puro standarto bendrąsias taisykles, suderintas su ICROA. (E1-7-58-(b)). Visi "Telia" anglies dioksido kreditai gaunami iš biogeninių absorbentų (E1-AR62-(b)).

100 proc. kreditų susiję su ŠESD išmetimo šalinimu iš atmosferos, o 0 proc. kreditų susiję su išmetamų ŠESD kiekio mažinimo veikla. 100 % kreditų yra sertifikuoti pagal pripažintus kokybės standartus "Verra" ir "Puro". 0 % kreditų išduota įgyvendinant projektus Europos Sąjungoje. 0 % kreditų atitinka atitinkamo koregavimo kriterijus pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį. (E1-AR62a) (E1-AR62c) (E1 AR62d) (E1-AR62e)

ŠESD neutralumas

"Telia Lietuva" užsibrėžė siekti grynojo nulio ŠESD emisijų visoje vertės grandinėje iki 2040 m. Bendrovė neutralizuos likusias emisijas, kai pasieks 90% sumažinimą. Šiuo metu "Telia Lietuva" neturi konkrečių planų dėl šios neutralizacijos. (E1-7-60)

"Telia Lietuva" neteigia ŠESD neutralumo savo vertės grandinėje. (E1-7-61)

E1-8 Vidinis anglies kainodaros modelis

"Telia Lietuva" netaiko vidinio anglies kainų modelio.

ETAS 2 IRO-1 Aprašymas apie procesus, skirtus nustatyti ir įvertinti reikšmingą klimato poveikį, rizikas ir galimybes

Kaip dalis "Telia" dvejopo reikšmingumo analizės, bendrovė pažymėjo poveikius, remdamasi šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita, ir įvertino jų reikšmę pagal poveikio materialumą ir finansinį materialumą. (E1-RO-1-20-(a)–AR9)

2021 m. "Telia Company" visose savo rinkose (įskaitant Lietuvą) atliko pirmuosius fizinius klimato rizikos vertinimus, remdamasi Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto pateikta analize. (E1-IRO-1-20-(b)) Vertinimai buvo grindžiami duomenimis, gautais iš IPCC 5-osios vertinimo ataskaitos (AR5), kai duomenys buvo sumažinti, kad būtų naudingi taikant ar analizuojant.

Analizė apėmė JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atliktą trijų tipinių koncentracijos kelių (RCP) klimato modeliavimą trimis ataskaitiniais laikotarpiais (2011- 2040 m., 2041-2070 m. ir 2071-2100 m.). Buvo nustatytas 1971-2000 m. ataskaitinis laikotarpis. (E1-IRO-1-21)

Pasirinkti scenarijai (RCP2.6, RCP4.5 ir RCP8.5) apima platų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje ateityje ir jų poveikio tokiems rodikliams kaip vidutinė metinė temperatūra ir karščio bangos, didžiausias metinis vėjo greitis, vidutinis metinis kritulių kiekis ir didžiausias paros kritulių kiekis spektrą. Analizė rodo skirtumus tarp įvairių ataskaitinių laikotarpių ir scenarijų analizuojamiems rodikliams.

Įvertinimas lėmė šias išvadas:

Karščio bangos: Vidutinė metinė temperatūra visame pasaulyje auga ir prognozuojama, kad ji toliau kils visose "Telia" veiklos šalyse, įskaitant Šiaurės ir Baltijos šalis. Dėl aukštesnės vidutinės metinės temperatūros vasarą dažniau, ilgiau ir intensyviau kils karščio bangos. Prognozuojama, kad šiauriniai regionai šils labiau nei pietiniai, o žemyniniai regionai – daugiau nei pakrantės. Rezultatai nuosekliai rodo aukštesnę temperatūrą ateities laikotarpiais.
Vėjo greitis: didžiausią metinį vėjo greitį lemia sudėtingas kintamųjų rinkinys, nuo kurio priklauso audrų kelias, stiprumas ir dažnumas, todėl kyla didesnis neapibrėžtumas, lyginant su kitais klimato rodikliais.
Krituliai: Kritulių pokyčiai prognozuojami mažesni trumpesniuose laikotarpiuose, bet didėja ilguoju laikotarpiu.

2023 m. "Telia Lietuva" užbaigė šią aukšto lygio analizę su konkrečiais duomenų centrų įvertinimais, siekiant geriau suprasti klimato rizikas ir tęsti pastangas jas mažinti.

Potencialus šių pokyčių poveikis labiausiai susijęs su tiekimo grandinės sutrikimais (pvz., elektros tiekimo sutrikimai, tinklo infrastruktūros sugadinimai), todėl "Telia" sistemingai dirba su paslaugų tęstinumo valdymo procesu, kad sumažintų šias rizikas. Iki šiol "Telia" patirtis su ekstremaliomis oro sąlygomis formavo prevencines priemones jos rinkose.

Be to, per 2023 m. bendrovė ištyrė, kokią įtaką klimato rizikos turės tinklo įrangos pirkimams. Iki šiol aukščiau paminėti procesai ir veiklos yra nuolatinio darbo dalis ir finansuojami kaip tokie.

Kalbant apie ekstremalias oro sąlygas, kyla rizika, kad dėl fizinės klimato rizikos arba ekstremalių oro sąlygų, pavyzdžiui, karščio bangų, didelio vėjo greičio ir didelio kritulių kiekio, padidės išlaidos ir bus prarastas turtas. Tokia trikdžių rizika nuolat stebima ir tvarkoma taikant "Telia" paslaugų tęstinumo valdymo procesą, o prevencinių veiksmų imamasi remiantis ankstesnių ekstremalių orų reiškinių patirtimi. (E1-IRO-1-20-(b)) (E1-IRO-1-AR11-(a)) (E1-IRO-1- AR11-(c)) (E1-IRO-1-AR11-(d))

"Telia" stebi trumpalaikes rizikas, kurios laikotarpis yra vieneri metai. Tai leidžia bendrovei stebėti, kaip vykdomos mažinimo priemonės ir reaguoti į bet kokius pokyčius ar problemas. Vidutinės trukmės laikotarpis ilgesnis nei vieneri metai ir trunka iki penkerių metų, o tai atitinka "Telia" finansinį planavimą (kuris apima trejus metus į priekį nuo einamųjų metų). Taip užtikrinama, kad į rizikas ir su jomis susijusias išlaidas būtų atsižvelgta bendrovės finansinio planavimo procese. Ilgalaikis laikotarpis ilgesnis nei penkeri metai, ir šios rizikos vertinamos bendraujant su atitinkamais vidaus suinteresuotaisiais subjektais, siekiant užtikrinti, kad prireikus bendrovės strategijoje būtų atsižvelgta į šias rizikas. (E1-IRO-1-AR11-(b))

Bendrovė "Telia" yra įdiegusi procesą, skirtą pereinamojo laikotarpio rizikoms ir galimybėms nustatyti, įvertinti ir valdyti:

Vertės grandinės etapai	Tiesioginė veikla ir eksploatavimo pabaigos valdymas. Vertinimas yra kokybinis ir kasmetinis.
Apimami laikotarpiai	Trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis

Apimamos rizikos rūšys	Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, besikeičianti klientų elgsena, padidėjęs partnerių ir suinteresuotųjų šalių susirūpinimas, technologijos
Suinteresuotosios šalys, į kurias atsižvelgiama	Klientai, investuotojai, tiekėjai ir įstatymų leidėjai

2022 m. "Telia Lietuva" atnaujino savo analizę ir pagilino supratimą, pakvietusi tarpfunkcinę vidaus srities ekspertų grupę, kuri atrinko informaciją iš įvairių šaltinių ir išanalizavo galimus pokyčius (politinius ar teisinius, technologinius, rinkos ir reputacijos) bei rizikas ir galimybes, kurias jie galėtų kelti bendrovei trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, ypač daug dėmesio skiriant vidutiniam laikotarpiui (2025-2027 m.). Šiame procese buvo svarstomas klimato scenarijus, atitinkantis pasaulinio atšilimo apribojimą iki 1,5 °C. (E1-IRO-1- 20-(c)) (E1-IRO-1-AR12-(a))

Visi laikotarpiai buvo peržiūrėti platesnio projekto dalyje, tačiau prioritetiniai, čia išvardinti, visi turi įtakos vidutinės trukmės laikotarpiui (2025-2027). Nustatyti galimi pokyčiai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais.

Plotas	Poslinkis
Politikos ir teisės	CSRD ir CSDDD Saugumo priežastys gali lemti didėjančius infrastruktūros poreikius vietos lygmeniu. Be to, reikės naujų technologijų, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir didesnį technologinės įrangos perdirbimo lygį.

Rinka	Investuotojų susidomėjimas žaliosiomis obligacijomis ir su tvarumu	(E1-IRO-1-AR12-(c))
	išsamesni ESG vertinimo agentūrų, analitikų ir skolintojų prašymai.	ŠESD emisijų kiekio tyrimo. (E1-IRO-1-AR12-(d))
	Strateginiai B2B klientai tikisi sumažinti CO2 emisijas iš įsigytų produktų ir paslaugų iš "Telia" ir gauti paramą savo dekarbonizacijos kelionėje. 2024 m. "SB Insights" B2C tyrimo rezultatai rodo, kad klimatas ir	"Telia" šiose srityse: tinkama aplinkosaugine informacija.
	svarbiausių temų, kurioms vartotojai "Telia" rinkose teikia pirmenybę.
Reputacija	Tikimasi, kad gebėjimas tapti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis, efektyviai energiją vartojančiomis ir žiedinėmis įmonėmis ateityje nulems tiek atskirų įmonių, tiek pramonės reputaciją.	energijos šaltinių. kaip užtikrinti verslo atsparumą.
		susijusiomis paskolomis, taip pat žiedinė ekonomika yra tarp trijų

(E1-IRO-1-AR12-(a))

Nustatyti pereinamojo laikotarpio įvykiai labiausiai paveiksiantys "Telia" susiję su:

Lūkesčiai, susiję su "Telia" produktais ir paslaugomis
Lūkesčiai, susiję su duomenų centrais ir tinklais
Lūkesčiai, susiję su bendru bendrovės atsparumu (E1-IRO-1-AR12-(a))

"Telia" rizikos valdymo programos (angl. ERM – Enterprise Risk Management) rizikų žemėlapis naudojamas tikimybės ir finansinės rizikos lygiui įvertinti, remiantis prielaidomis dėl finansinio, strateginio, reguliavimo, poveikio klientų patirčiai ir reputacijai. (E1-IRO-1-AR12-(b)) Nustatant pereinamuosius įvykius ir vertinant poveikį buvo naudojama su klimatu susijusių scenarijų analizė.

"Telia" dar neatliko išsamaus užfiksuoto išmetamųjų ŠESD emisijų kiekio tyrimo. (E1-IRO-1-AR12-(d))

Identifikuoti perėjimo įvykiai turės didžiausią poveikį

Tikimasi, kad "Telia" produktai ir paslaugos bus mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys, žiedinės ekonomikos principus atitinkantys, energiją taupantys ir su
"Telia" tikisi skaidriai dalintis informacija apie tinklų ir duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumą ir CO₂ poveikį bei užtikrins prieigą prie atsinaujinančios
Tikimasi, kad "Telia" parengs patikimą perėjimo planą, kuriame būtų aiškiai numatyta strategija ir planavimas,

Remiantis nustatytais numatomais perėjimo įvykiais, galimą riziką ir galimybes identifikavo, analizavo ir vertino "Telia" perėjimo plano projekto grupė, kurioje dirbo strategijos, rizikos, valdymo, finansų ir tvarumo komandų atstovai. Šios projekto grupės veikloje dalyvauja "Telia Lietuva" specialistai arba jų išvados bus atnaujintos, kad galėtų priimti tinkamus sprendimus savo srityse ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos.

"Telia" tikisi, kad 2025-2027 m. šios pereinamojo laikotarpio tendencijos sustiprės, todėl bendrovė bus paskatinta nustatyti svarbiausių rizikų ir galimybių prioritetus. Neapibrėžtumai susiję su pokyčių tempu, kuriam įtakos gali turėti ekonominis nuosmukis, socialinė įtampa, vyriausybės politikos užmojų lygis ir ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnumas bei stiprumas. (E1-IRO-1-21)

Tikimasi, kad šios perėjimo tendencijos sustiprės 2025– 2027 m., skatindamos įmonę teikti prioritetą šių rizikų ir galimybių valdymui. Neapibrėžtumai gali būti susiję su ekonominiais pokyčiais, socialinėmis tendencijomis, vyriausybės politikos lygmeniu ar ekstremalių oro reiškinių dažniu. (E1-RO-1-21)

Šiuo metu "Telia" neįtraukė specifinių su klimatu susijusių prielaidų į savo finansines ataskaitas. Tačiau bendrovės požiūris į klimato scenarijų analizę išlieka svarbi jos bendros rizikos valdymo ir strateginio planavimo proceso dalis.

Nors jokios aiškios prielaidos nebuvo įtrauktos į finansinę atskaitomybę, "Telia" taiko plačiai pripažintus klimato scenarijus, tokius kaip suderinti su Paryžiaus susitarimo tikslu riboti pasaulinį atšilimą iki 1,5°C, siekiant informuoti perėjimo strategiją ir įvertinti galimas klimato rizikas bei galimybes.

Šie scenarijai padeda įmonei suprasti galimą klimato kaitos poveikį jos verslo aplinkai, veiklai ir vertės grandinei bei atitinkamai priimti strateginius sprendimus. Veiksmai klimato srityje yra nusistovėjusi "Telia" bendrovės strategijos dalis, o daugelis iniciatyvų, aprašytų klimato kaitos permainų plane, jau vykdomos ir įtrauktos į esamus verslo planus ir finansinę padėtį. Tai daugiausia pasakytina apie veiklas, vykdomas pačiose įmonės operacijose (1+2 apimtis). Pavyzdžiai – investicijos į elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, transformuojamus įrenginius, energijos vartojimo efektyvumo priemones ir perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto priemonių.

Pereinamojo laikotarpio plane daugiausia dėmesio skiriama vertės grandinei, ypač tiekėjams (3 apimtis). Šiuo metu "Telia" laikosi nuomonės, kad jai nereikia ir ji neturėtų finansuoti perėjimo veiklos vertės grandinėje. Taigi šiuo metu bendrovė mato ribotą papildomo finansavimo poreikį perėjimo prie klimato kaitos planui įgyvendinti.

Jei plane numatytoms iniciatyvoms įgyvendinti reikės papildomų išteklių ir investicijų, jos bus įtrauktos į finansinį planavimą. Bet koks reikšmingas poveikis finansinėms ataskaitoms bus nustatytas ir, jei reikia, atskleistas pagal esamą finansinės atskaitomybės metodą ir susijusius standartus. (E1-IRO-1-AR15)

E5 Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika

Požiūris

Perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos ir efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas yra itin svarbūs siekiant kovoti su klimato kaita ir gyventi planetos ribose, kurios užtikrina saugumą žmonijai bei ekosistemoms. Atsižvelgdama į šią realybę, "Telia" siekia iki 2030 m. pasiekti nulį atliekų savo veikloje, įskaitant tinklų statybą ir priežiūrą. Bendrovė taip pat įsipareigoja skatinti žiediškumą per savo siūlomas paslaugas.

Skaitmenizacija apskritai gali pagreitinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, suteikdama galimybę įvairiems sektoriams efektyviau naudoti energiją, kurą, vandenį ir kitus išteklius. Daugeliu atvejų skaitmeniniai sprendimai leidžia sumažinti fizinių produktų poreikį. Šie poveikiai kartais būna netiesioginiai, tačiau pabrėžia "Telia" pagrindinės veiklos –

E5-1 Politikos, susijusios su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika

Politikos

"Telia grupės" politika "Aplinkosauga" yra pagrindinis dokumentas, nustatantis bendrovės žiedinės ekonomikos principus. Politika pripažįsta išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką kaip vieną pagrindinių aplinkosaugos aspektų. Naudojant išteklius ir užtikrinant žiediškumą atsižvelgiama į medžiagų įplaukas ir išplaukas, atliekas ir energiją visoje vertės grandinėje. Daugiau informacijos apie grupės politiką – Aplinkosauga rasite E1 Klimato kaita. (E5-1-14)

Politika numato, kad bendrovė taikys žiedinės ekonomikos principus "prevencija, mažinimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas" (tokiu pačiu eiliškumu) tiek savo veikloje, tiek kuriant pasiūlymus klientams. Šie principai apima išteklių naudojimo mažinimą, atliekų mažinimą ir pirmenybės teikimą antrinėms (ne pirminėms) žaliavoms įmonės veikloje ir pirkimų procese. (E5-1-15-(a)) (E5-AR9-(a))

Politika taip pat pabrėžia, kad "Telia" pirmenybę teiks tiekėjams ir partneriams, turintiems mokslu grįstus klimato tikslus, dekarbonizacijos planą ir taikantiems žiedinės ekonomikos principus.

"Telia grupės" gairėse dėl aplinkosaugos teigiama, kad įmonė ribos gamtos išteklių naudojimą ir pirmiausia stengsis užkirsti kelią atliekų susidarymui. "Telia Lietuva" atsakinga už aiškią strategiją, kaip iki 2030 m. pasiekti nulinį atliekų lygį, užtikrinant, kad jokios atliekos nebūtų siunčiamos į sąvartynus ar sudeginamos.

E5-2 Veiksmai ir ištekliai, susiję su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika

Veiksmai

Požiūris

"Telia" produktų kūrimo ir pirkimo procesuose taikoma aplinkosauginė atranka – daugiausia dėmesio skiriama išmetamoms dujoms, energijai, atliekų kiekiui ir pavojingoms medžiagoms, siekiant kontroliuoti, kaip šie aspektai veikia įmonės srautus.

Bendrovė taip pat siekia plėsti žiedinės ekonomikos verslo modelius, kurie padeda pailginti elektronikos tarnavimo laiką ir didinti perdirbimo rodiklius. Žiediniai verslo modeliai verčia keisti vartotojų suvokimą. Tačiau jie tampa vis įdomesni klientams dėl papildomos vertės, kurią "Telia" gali sukurti taikydama tokius modelius, pavyzdžiui, teikdama ne tik produkto pristatymą, bet ir techninės įrangos palaikymą, remontą ir draudimą.

Pagrindinė "Telia" veikla, susijusi su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika, yra:

Atliekų mažinimas (tikslas iki 2030 m. pasiekti nulį išmetamų atliekų), taip išvengiant jų patekimo į sąvartynus ir deginimo

Pagal nulinio atliekų susidarymo iniciatyvą reikalaujama, kad visi "Telia" skirtingose valstybėse esantys padaliniai parengtų planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip iki 2030 m. pasiekti nulinį atliekų susidarymo lygį, t. y., kad atliekos nebūtų siunčiamos deginimui ar į sąvartynus. Vietoj to atliekų turėtų būti išvengta, jos turėtų būti mažinamos, pakartotinai naudojamos arba perdirbamos. Tikimasi, kad dėl tokio atliekų mažinimo sumažės poveikis aplinkai. Šis veiksmas taikomas pačios "Telia" veiklai, taip pat tinklo techninės priežiūros ir statybos veiklai (pirminėje grandinėje). Šis veiksmas bus peržiūrimas kasmet ir turėtų būti vykdomas iki 2030 m.

"Telia" vykdo tris pagrindinius žiedinės veiklos veiksmus:

Padidinti atnaujintų įrenginių pardavimus siekiama mažinti elektronikos atliekas prailginant įrenginių tarnavimo laiką per atnaujinimą, remontą ir perdirbimą.
Plėtoti įrenginių kaip paslaugos (DaaS) modelį siekiama ilginti įrenginių gyvavimo ciklą per nuomą, atnaujinimą ir perdirbimą. Ši iniciatyva dar neįgyvendinta Lietuvoje.
Didinti atnaujintos galinės klientų įrangos (CPE) pardavimus – siekiama mažinti elektroninių atliekų kiekį prailginant klientų naudojamų įrenginių gyvavimo ciklą.

Šie žiedinės ekonomikos veiksmai prisideda prie žiedinės ekonomikos Europos žaliojo kurso ir ES žiedinės ekonomikos tikslų veiksmų plano. Laukiami šių priemonių veiksmai yra tvarus pajamų augimas ir poveikio aplinkai mažinimas optimizuojant naudojimą. Du iš trijų veiksmų – padidėjęs atnaujintų gaminių pardavimas ir CPE įrangos pernaudojimas yra įgyvendinami "Telia Lietuva" savo veikloje, darantys įtaką "Telia " klientams (galutinėje grandinėje). Įrenginių kaip paslaugos modelis šiuo metu Lietuvoje nėra įgyvendinamas. Visi veiksmai bus peržiūrimi kasmet, tačiau tikimasi, kad bus vykdomi bent iki 2026 m.

"Telia Lietuva" pastangos didinti žiediškumą

"Telia" savo klientams siūlo atnaujintus išmaniuosius telefonus Lietuvoje, o 2024 m. taip pat pradėjo prekybą naudotais nešiojamuosius kompiuterius. Iki 2024 m. pabaigos 1,99 proc. visų B2C išmaniųjų telefonų kuriuos pardavė "Telia Lietuva" buvo atnaujinti modeliai. (E5-2-20-(d))

Bendradarbiavimo iniciatyvos leidžia "Telia" suprasti ir veikti geriau atsižvelgiant į savo poveikį žiedinei prekybai, riziką ir galimybes. Glaudus bendradarbiavimas su kitais ekosistemos dalyviais, taip pat yra labai svarbus nustatant sektoriaus žiediškumą. 2024-2025 m. "Telia" dalyvauja Šiaurės šalių žiedinio akceleratoriaus veikloje, bendradarbiavimo projekte su tinklo įrangos ir įrengimo tiekėjais. Projektu siekiama didinti dalijimąsi duomenimis siekiant ištirti ir sudaryti sąlygas didesniam telekomunikacijų žiediškumui (E5-AR11). Be to, "Telia" renka daugiau duomenų apie objektus, kad būtų galima geriau panaudoti įrangą, arba pratęsti jos naudojimą, sukuriant naujas pakartotinio naudojimo galimybes arba gerinant atliekų tvarkymą. (E5-AR12-(a)) Šiuo atveju dalyvauja tiekėjai, teikiantys tinklo įrangą, tinklo statybą ir techninę priežiūrą, taip pat atliekų tvarkymo įmonės (E5-AR12-(b)) (E5-AR12-(c))

2024 m. bendrovė "Telia Lietuva" toliau dalyvavo išmaniųjų telefonų aplinkosauginio vertinimo sistemoje "Eco Rating". Ši iniciatyva, pradėta įgyvendinti 2021 m., jungia telekomunikacijų operatorius, kad skatintų žiedinius principus išmaniųjų telefonų gamyboje. Vertinimas, kuris grindžiamas gyvavimo ciklo vertinimu, leidžia klientams lengvai suprasti išmaniojo telefono poveikį aplinkai, taip skatinant gamintojus taikyti žiedinės ekonomikos principus nuo projektavimo iki gyvavimo ciklo pabaigos, ir padedant "Telia" pasiruošti artėjantiems ekodizaino reikalavimams.

E5-3 Tikslai, susiję su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika

Politikos veiksmingumo stebėsena per tikslus

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip stebimi tikslai susiję su "Telia" Grupės Politika ir Instrukcija – Aplinkosauga. (E5-3-23)

Tikslas	Ryšys su politika
84 % mūsų pačių ir tinklo operacijose nebenaudojamų medžiagų būtų pakartotinai panaudojamos arba perdirbtos iki 2025 m.	"Telia" Grupės Instrukcija – Aplinkosauga nurodo, kad bendrovė ribos gamtos išteklių naudojimą ir užkirs kelią atliekų susidarymui. Šalys yra atsakingos už veiksmų planą, kaip iki 2030 m. pasiekti nulinių atliekų tikslą – jokia atliekų dalis neturėtų būti siunčiama į sąvartynus ar deginama. Šis tikslas taikomas "Telia Lietuva" veiklai, tinklo priežiūrai ir statybų darbams.
Įrenginių tarnavimo laiko pratęsimas reikšmingai didinant naudotų (B2C) ir įrangos kaip paslaugos	"Telia" Grupės Instrukcija – Aplinkosauga numato, kad bendrovė, kurdama, įsigydama ir prižiūrėdama produktus bei paslaugas, turėtų skatinti ilgaamžiškumą ir taisomumą, siekdama pailginti jų tarnavimo laiką.
(DaaS) (B2B) pardavimus	Vidinė politika numato, kad tinklo įranga pirmiausia turėtų būti pakartotinai naudojama, antra – pernaudojama, ir tik paskutinėje vietoje – perdirbama. Tokia pati logika taikoma klientų įrangai (CPE). "Telia Lietuva" turi turėti sistemą, leidžiančią supirkti, perdirbti ir saugiai utilizuoti įrangą tiek iš klientų, tiek iš darbuotojų.

Tikslai

Pirminių žaliavų naudojimas yra labai svarbus į technologijas orientuotų pramonės šakų rūpestis, ir kiekviena įmonė turi atlikti tam tikrą vaidmenį. Vykdant "Telia" veiklą, šis naudojimas bus sumažintas iki minimumo didinant naudotų išmaniųjų telefonų pardavimus. (E5-3-24-(c))

Kalbant apie atliekas, "Telia" nurodė, kad iki 2025 m. 84 proc. medžiagų, gautų vykdant savo ir tinklo veiklą, bus pakartotinai panaudotos arba perdirbtos. (E5-3-24-(e)).

"Telia" siekis visiškai atsisakyti atliekų susijęs su viršutiniais atliekų hierarchijos lygmenimis, t. y. visos likusios medžiagos turi būti pakartotinai panaudotos, pritaikytos arba perdirbtos, ir niekas neturi būti deginama ar šalinama sąvartynuose. (E5-3-25)

"Telia" siekia iki 2030 m. pasiekti, kad jos veikloje, taip pat tinklo statyboje ir priežiūroje nebūtų atliekų. Tikslo taikymo sritis apima atliekas, susidarančias biuruose, parduotuvėse, tinklo įrengimo ir remonto darbuose, taip pat iš klientų patalpų, techniniuose objektuose ir lauko darbuose. Visi tikslai peržiūrimi kasmet, o pažanga stebima naudojant "Telia" vidaus ataskaitų teikimo priemonę. (E5-3-25)

2024 m. 96 % atliekų buvo pakartotinai panaudota arba perdirbta, 4 % - sudeginta (išgaunant energiją arba jos neišgaunant), o 0,02 % - išvežta į sąvartyną.

Perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo galimybės skiriasi įvairiose "Telia" rinkose ir pagal atliekų rūšis. Pavyzdžiui, Lietuvoje labai paplitusi atliekų deginimo su energijos atgavimu praktika.

Šioje srityje "Telia" tikslai yra savanoriški, o ne privalomi. (E5-3-27)

Metai	Tikslai	2024 m. pažanga
2026 m.	Pailginti įrenginių tarnavimo laiką didinant naudotų ir atnaujintų mobiliųjų telefonų pardavimus (B2C)	– Naudotų ir (arba) pakartotinai naudotų mobiliųjų telefonų pardavimai sudarė 1,99 % visų B2C mobiliųjų telefonų pardavimų (2023 m. - 1,2 %). – Įrenginys kaip paslauga sudarė 8,9 % visų įrangos pardavimų B2B sektoriuje (2023 m. - nėra duomenų)
2025 m.	84 % mūsų pačių ir tinklo operacijose nebenaudojamų medžiagų būtų pakartotinai panaudojamos arba perdirbtos	96 % atliekų buvo perdirbtos arba panaudotos iš naujo (2023 m.: 86 %)

E5-4 Išteklių įvediniai

Išteklių įvediniai

Atliekant "Telia" dvejopo reikšmingumo vertinimą (DMA), pagrindiniai su žiediškumu ir išteklių naudojimu susiję veiksniai yra šie:

a) ištekliai, naudojami elektros ir elektroninėje įrangoje, naudojamoje "Telia" veikloje ir

b) naudojamų medžiagų, tokių kaip plienas, laidai, baterijos, asfaltas, betonas ir kita statybinė įranga bei medžiagos.

Trys pagrindinės "Telia" veiklos sritys, darančios minėtą poveikį, yra tinklo įranga, klientų įranga (pvz., išmanieji telefonai ir klientų patalpų įranga (CPE) bei tinklo statybos ir priežiūros operacijos).

Kalbant apie tinklo įrangą, pagrindinis "Telia" dėmesys skiriamas atliekų apskaitai.

Kalbant apie klientų įrangą, didžiausias poveikis kyla dėl SIM kortelių, išmaniųjų telefonų ir CPE naudojimo – nors SIM kortelių poveikis yra mažiausias. Šioje srityje "Telia" gali daryti įtaką įrenginių tiekimo grandinei ir skatinti verslo modelius, kurie pailgina įrenginių tarnavimo laiką.

Kalbant apie tinklo statybą ir priežiūrą, "Telia" orientuojasi į atliekų apskaitą.

E5-5 Išteklių išvediniai

Atliekos yra vienas pagrindinių "Telia" aplinkosauginių aspektų. Siekdama nulinio atliekų tikslo, įmonė įsipareigoja mažinti bendrą atliekų kiekį visose veiklos srityse, įskaitant tinklo statybą ir priežiūrą. "Telia" sutelkia dėmesį į žiedinės ekonomikos principus, siekdama išvengti atliekų susidarymo, didinti perdirbimo rodiklius ir skatinti pakartotinį naudojimą.

Išteklių nutekėjimas

Daugiau informacijos apie "Telia" atliekų kategorijas ir veiksmus, susijusius su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika, žr. E5-3 Tikslai. (E5-5-38)

Akumuliatoriai, tinklo eksploatavimo ir priežiūros procedūrų elektronika bei variniai kabeliai yra didžiausios "Telia Lietuva" atliekų kategorijos. (E5-5-38a)

Atliekų kategorijos ir medžiagų pavyzdžiai, esančios "Telia" atliekose, apima (E5-5-38-(b)):

Atliekų kategorija	Medžiagos*
Baterijų atliekos	Švino baterijos
Laidų atliekos	Variniai laidai, švinu dengti optiniai kabeliai
Statybinės atliekos	Asfaltas, nuosėdos/nuosėdinis vanduo, akmenys/žvyras/betonas, mediena
Elektroninės atliekos	Tinklų elektronika, kompiuteriai ir kita elektroninė įranga, išmanieji telefonai
Metalo atliekos	Aliuminis, varis, geležis, nerūdijantis plienas
Kitos atliekos	Biologinės atliekos, fluorescencinės lempos/lemputės, popierius
*Neišsamus sąrašas

Atliekų duomenų rinkimas

Nuolat dirbama siekiant pagerinti duomenų rinkimą ir jų kokybę, nes šiuo metu rangovai ir atliekų tvarkymo tiekėjai teikia "Telia" apytikrius skaičiavimus. Dedamos pastangos siekiant prisitaikyti ir ateinančias metais teikti konkrečius "Telia" duomenis. (E5-5-40)

Ataskaitiniu laikotarpiu bendras "Telia Lietuva" susidariusių pavojingųjų atliekų kiekis buvo 202.4 metrinių tonų. Be to, bendra radioaktyviųjų atliekų, apibrėžtų pagal Europos Tarybos direktyvos 2011/70/Euratom 3(7) straipsnį, suma siekė 0 kubinių tonų.

Kadangi "Telia Lietuva" pati negamina jokių produktų savo veikloje, informacijos teikimas pagal E5-5-41 ir E5-5-36 laikomas nereikšmingu. Todėl šiame tvarumo ataskaitų rinkinyje neintegruoti kiekybiniai duomenys apie šiuos rodiklius. Bendrovė ir toliau stebės ataskaitų teikimo praktikos pokyčius ir duomenų prieinamumą ateinančiais metais.

○ Apskaitos principai:

Informacija apie atliekas kaupiama tiekėjų interneto portaluose arba gaunama iš apklausų, siunčiamų rangovams ir atliekų tvarkymo tiekėjams, kurie teikia "Telia Lietuva" informaciją apie atliekų kiekius ir tvarkymo būdus, iš dalies atliekant skaičiavimus. Duomenys apie atliekas apima tiek pačios bendrovės veiklą, tiek tinklo statybą ir priežiūrą. Praėjusių metų duomenys nėra įtraukti, nes jie nėra palyginami dėl skirtingos atliekų kategorijų klasifikacijos pagal ETAS reikalavimus.

Bendras atliekų kiekis (tonomis)	2024 m.
Pavojingos atliekos	202.58
Nepavojingos atliekos	387.58
Viso atliekų	590.17
Viso perdirbtų atliekų	568.72
Neperdirbtos atliekos	21.45
Neperdirbtų atliekų dalis nuo bendro atliekų kiekio (%)	4%

Pavojingos kietosios atliekos (tonomis)	2024 m.
Atliekos deginimui	3.9
Atliekos sąvartynui	0
Kitos šalinimo operacijos	0
Iš viso nukreipta šalinimui	0
Perdirbimas	193.63
Pakartotinis naudojimas	5
Kitos atliekų susigrąžinimo operacijos	0
Iš viso nukreipta nuo šalinimo	0
Bendras pavojingų atliekų kiekis	202.58

Nepavojingos kietosios atliekos (tonomis)	2024 m.
Atliekos deginimui	17.42
Atliekos sąvartynui	0.13
Kitos šalinimo operacijos	0
Iš viso nukreipta šalinimui	0
Perdirbimas	326.92
Pakartotinis naudojimas	43.12
Kitos atliekų susigrąžinimo operacijos	0
Iš viso nukreipta nuo šalinimo	0
Bendras nepavojingų atliekų kiekis	387.58

(E5-5-37a) (E5-5-37b) (E5-5-37c) (E5-5-37d)

ETAS 2 IRO-1 Procesų, skirtų nustatyti ir įvertinti su materialinių išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusį poveikį, riziką ir galimybes, aprašymas

IRO buvo nustatyti visai "Telia" vertės grandinei, įskaitant tiekėjų, vartotojų ir pačios bendrovės veiklą. Nustatytos svarbios žiediškumo IRO yra susijusios su produktais ir paslaugomis, kurias "Telia" perka ir kurių ji dažnai nekontroliuoja. Nustatant ir vertinant reikšmingus IRO buvo naudojama viešai prieinama informacija. Atliekų IRO buvo parengtos remiantis rangovų, kurie tvarko "Telia" atliekas, informacija. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgta į "Telia" parduodamų ir klientams teikiamų produktų, pavyzdžiui, produktų nuomos, IRO. Su klientais susijusio žiedinio naudojimo IRO įvertinimui buvo naudojami vidaus duomenys. (E5-IRO-1-11-(a))

"Telia" nėra užsakiusi išorinio konsultavimo šiam vertinimui, bet konsultavosi su vidiniais ekspertais šioje srityje. (E5-IRO-1-11-(b))

Taksonomijos ataskaita

Ataskaitų teikimas pagal ES Taksonomijos reglamento 8 straipsnį keitėsi per pastaruosius metus. 2023 m. "Telia Lietuva" pranešė apie suderinamumą su dviem pirmosiomis aplinkosauginėmis užduotimis ir tinkamumą likusioms keturioms aplinkosauginėms užduotims. 2024 m. "Telia" ataskaitose daugiausia dėmesio skiriama veiklų, atitinkančių visas aplinkosaugines užduotis, suderinamumui. Kaip parodyta toliau, "Telia Lietuva" praneša apie ribotą skaičių Taksonomijos reikalavimus atitinkančių ir suderintų veiklų, nes telekomunikacijų tinklai nėra įtraukti į Taksonomiją (žr. Finansinių pagrindinių veiklos rodiklių skiltį puslapiuose 92-94). Kadangi telekomunikacijų tinklai yra svarbūs šiai pramonei, telekomunikacijų sektorius lobuoja Europos Komisiją, kad tinklai būtų įtraukti į būsimus Taksonomijos deleguotuosius aktus su specialiais, šiai sričiai pritaikytais suderinamumo kriterijais.

Tinkamumo vertinimas

"Telia Lietuva" įvertino savo ekonominę veiklą, kad nustatytų, kurios iš jų turėtų būti įtrauktos į Taksonomijos ataskaitas. Bendrovė taip pat įvertino kelias papildomas ekonomines veiklas, susijusias su Taksonomijos suderinamais rezultatais pagal klimato kaitos švelninimo (CCM) užduotį. Toliau išvardytos veiklos buvo laikomos tinkamomis "Telia" operacijoms Lietuvoje 2024 metais.

Suderinamumo vertinimas

Ekonominė veikla turi reikšmingai prisidėti prie savo aplinkosauginės užduoties, nedaryti didelės žalos kitoms aplinkosauginėms užduotims ir būti vykdoma laikantis tam tikrų minimalių apsaugos priemonių, kad būtų laikoma aplinkosauginiu požiūriu tvaria.

Reikšmingas indėlis

"Telia Lietuva" taksonomiją atitinkančios veiklos ir kai kuriais atvejais – klimato kaitos švelninimo (CCM) veikla atitiko reikšmingo indėlio kriterijus. CCM 8.1 veiklos buvo pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus. Per 2024 m. "Telia" išnagrinėjo galimybę įgyvendinti ES elgesio kodeksą savo duomenų centruose. Tačiau iki šiol nė vienas "Telia Lietuva" duomenų centras neįgyvendino ES elgesio kodekso nuostatų. Nors ateityje planuojama keisti procesus, šiuo metu tai dar nėra įvykdyta.

Analizuodama ir skaičiuodama anglies dioksido neutralizavimo poveikį, "Telia" gali įrodyti, kad skaitmeninių sprendimų nauda sudaro reikšmingą dalį praneštų metinių sprendimų. Pagrindinės naudos iš šių paslaugų apima didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą ir, kai kuriais atvejais, elektros arba energijos taupymą, atitinkantį reikšmingo indėlio kriterijus.

Dėl "Telia Lietuva" tinkamų finansuoti veiklų, susijusių su perėjimu prie žiedinės ekonomikos (toliau - ŽE), nepakanka informacijos, kad būtų galima nustatyti suderinamumą. Todėl vertinama, kad šios veiklos neatitinka esminio indėlio į perėjimą prie žiedinės ekonomikos kriterijų: 4.1. IT ir (arba) OTT duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas, 5.1. Remontas, atnaujinimas ir perdirbimas, 5.4. Naudotų prekių pardavimas, 5.5. Produktas kaip paslauga ir kiti į žiedinį naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai. Tas pats pasakytina ir apie Taksonomijos reikalavimus atitinkančių ir (arba) suderintų produktų ir paslaugų pirkimą, visų pirma CCM 6.5 Transportas motociklais, lengvaisiais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis ir CCM 7.7 Pastatų įsigijimas ir nuosavybė.

Tinkama veikla	Aprašymas
CCM 8.1 Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla	"Telia Lietuva" praneša apie duomenų centrus – įrenginius, skirtus centralizuotam saugojimui, valdymui ir apdorojimui su visa reikalinga infrastruktūra ir įranga. Duomenų centrai naudojami tiek išoriniams klientams, tiek bendrovės vidinėms reikmėms.
CE 5.1 Remontas, atnaujinimas ir perdarymas	"Telia Lietuva" praneša apie remonto paslaugas – daugiausia mobiliesiems telefonams, bet ir daliai klientų naudojamų įrenginių, teikiamų tiek per savo dirbtuves, tiek per paslaugų partnerius.
CE 5.4 Naudotų prekių pardavimas	"Telia Lietuva" praneša apie naudotų ir atnaujintų mobiliųjų telefonų pardavimą.
CE 5.5 Produktas kaip paslauga, kiti žiedinio naudojimo bei į rezultatą orientuoti paslaugų modeliai	"Telia Lietuva" praneša apie mobiliųjų telefonų tiekimą verslo klientams per "Device as a Service" modelį.
CCM 6.5 Motociklų, lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių transportas	"Telia Lietuva" praneša apie investicijas į automobilių parką, įskaitant naujas veiklos nuomos sutartis.
CCM 6.6 Krovinių vežimo paslaugos kelių transportu	"Telia Lietuva" praneša apie transporto priemonių, skirtų krovinių pervežimui kelių transportu, įsigijimą, finansavimą, nuomą ir valdymą.
CCM 7.2 Pastatų renovacija	"Telia Lietuva" praneša apie pastatų įsigijimą ir renovaciją.
CCM 7.3 Energijos vartojimo efektyvumo įranga pastatuose	"Telia Lietuva" praneša apie energijos vartojimo efektyvumo įrangos diegimą, priežiūrą ir remontą pastatuose.
CCM 7.4 Elektromobilių įkrovimo stotelės	"Telia Lietuva" praneša apie elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą, priežiūrą ir remontą pastatuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.
CCM 7.7 Pastatų įsigijimas ir valdymas	"Telia Lietuva" praneša apie investicijas į biurų pastatus, įskaitant veiklos nuomos sutartis.

Nežymios žalos nedarymo ("Do No Significant Harm" – DNSH) vertinimas

DNSH kriterijų vertinimas CCM 8.1 veiklai

DNSH kriterijų vertinimas dėl Klimato kaitos prisitaikymo (CCA) buvo atliktas remiantis "Telia Lietuva" fizinės klimato rizikos analize įmonės lygiu, kaip išsamiai aprašyta ETAS 2 IRO-1 skiltyje. Be to, įmonė atliko gilesnes analizės peržiūras konkrečiose vietovėse, susijusias su veikla 8.1.

DNSH kriterijų vertinimas dėl Vandens išteklių darnaus naudojimo ir apsaugos ("WTR") veiklai CCM 8.1 parodė, kad "Telia Lietuva" neturi didelio priklausomumo nuo vandens išteklių savo veikloje, nes Lietuvos duomenų centrai nenaudoja vandens aušinimui. Visi įmonės pastatai yra vietovėse, kuriose yra prijungta prie miesto vandens infrastruktūros. Planavimo etape įmonė taiko visus reikalingus įstatymus ir reglamentus, įskaitant poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus, kai į tai įtraukiamas poveikio vandens ištekliams vertinimas.

DNSH kriterijų vertinimas dėl Perėjimo prie žiedinės ekonomikos, aktualaus CCM 8.1 veiklai, parodė, kad papildomai buvo atliktas vertinimas, pagrįstas šiais kriterijais:

"Telia Lietuva" negamina serverių ar duomenų saugyklų įrangos, bet jas perka iš tiekėjų, veikiančių ES. Šie tiekėjai ženklina savo produktus CE ženklu, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2009/125/EB. Atitiktis taip pat užtikrinama tiekėjų reikalavimais pagal Tiekėjų elgesio kodeksą.
"Telia Lietuva" taiko konkrečias priemones tiekėjams dėl apribotų ir draudžiamų medžiagų, reglamentuojamų ES direktyvų dėl pavojingų medžiagų naudojimo (RoHS) ir elektronikos atliekų tvarkymo (WEEE).
"Telia Lietuva" laikosi vietinių atliekų tvarkymo taisyklių ir reikalavimų, taip pat ES EEĮ atliekų tvarkymo teisės aktų. Be to, bendrovė perka atliekų tvarkymo paslaugas iš tiekėjų, turinčių atitinkamas licencijas savo rinkose.

Visos elektronikos atliekos atskiriamos ir pakartotinai panaudojamos arba perdirbamos.

Minimalios socialinės apsaugos priemonės

Minimalios socialinės apsaugos priemonės yra įgyvendinamos per įmonės politiką ir instrukcijas, susijusias su žmogaus teisėmis, kovos su korupcija, mokesčių skaidrumu ir sąžininga konkurencija. Šios politikos ir instrukcijos atitinka tarptautinius standartus ir gaires. Be to, jos glaudžiai susijusios su "Telia Lietuva" rizikos valdymo procesu, kuris yra neatsiejama verslo planavimo ir veiklos stebėjimo dalis. Daugiau informacijos apie rizikos valdymo praktiką galima rasti įmonės Pagrindiniame rizikos ir atitikties valdymo skyriuje. Įmonės požiūris į atitikties pažeidimų vertinimą apima nuolatinį stebėjimą ir tolesnes procedūras, įskaitant skundų nagrinėjimo mechanizmus, tiekėjų ginčų sprendimo procesus ir periodinį auditą.

○ Apskaitos principai

ES Taksonomijos pagrindiniai rodikliai ("KPIs") "Telia" ataskaitose 2024 m. yra apibrėžiami taip:

Pajamos bendrosios įmonės pajamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), atitinkančios pardavimo pajamas įmonės finansinėse ataskaitose.
Investicijos į ilgalaikį turtą (CAPEX) tiesioginės išlaidos, susijusios su ilgalaikiu turtu, įskaitant įrenginius, nematerialųjį turtą ir kitą su įmonės veikla susijusią įrangą per finansinius metus, prieš skaičiuojant nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą.
Veiklos sąnaudos (OPEX) tiesioginės veiklos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, pastatų renovacija, trumpalaike nuoma, priežiūra, remontu ir kitomis kasdienėmis išlaidomis, reikalingomis turto priežiūrai.
perduodamos išorės paslaugų teikėjams, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti nuolatinį ir veiksmingą tokio turto veikimą. Taksonomijos OPEX rodiklis apima tik tęstinę veiklą.

Tiesioginės nekapitalizuotos sąnaudos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, atitinka "Telia Lietuva" bendrųjų pajamų ataskaitose nurodytą mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudų sumą, neįskaitant amortizacijos, nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo sąnaudų toje funkcijoje. Bendrovė "Telia" griežtai interpretavo kasdienio aptarnavimo išlaidas ir, pavyzdžiui, įtraukė išlaidas tik tuo atveju, jei jos reikalingos aptarnaujamo nekilnojamojo turto, įrenginių ir įrangos priežiūrai.

Taksonomijos KPI apyvartos, OPEX ir CAPEX apibrėžimai nėra visiškai suderinti su panašiais rodikliais, naudojamais "Telia Lietuva" finansinėse ataskaitose. Todėl ES Taksonomijos ataskaitų tikslais buvo atlikti tam tikri "Telia Lietuva" finansinių rodiklių koregavimai. Bendrovės Taksonomijos KPI apibrėžčių interpretacijos pagrįstos Taksonomijos leidiniuose pateiktomis gairėmis, FAR (Švedijos apskaitos profesijos instituto) rekomendacijomis ir konsultacijomis su išorės tvarumo ekspertais. Ateityje, paaiškėjus Taksonomijos ataskaitų teikimo gairėms ir (arba) plėtojant Taksonomijos ataskaitų teikimo praktiką, KPI apibrėžčių interpretacijos gali keistis. Norint visiškai atitikti Taksonomijos ataskaitų teikimo reikalavimus, reikės toliau stengtis tobulinti "Telia" vidaus ataskaitų teikimo sistemas ir procesus. Kadangi "Telia Lietuva" atskaitomybės struktūros ir sistemos nėra sukurtos pagal Taksonomijoje pateiktus ekonominės veiklos apibrėžimus, nustatant tam tikrų KPI dalių skaitiklį buvo daromos tam tikros prielaidos. Kai kurių duomenų centrų veiklų atveju, siekiant apskaičiuoti OPEX ir CAPEX dalį, susijusią su išorės klientais, buvo atlikti įverčiai. Kadangi Daiktų interneto platformos ir techniniai sprendimai nėra sukurti konkrečiam vertikaliam naudojimui, OPEX ir CAPEX priskyrimas paslaugoms, apie kurias pranešta, atspindi šių paslaugų dalį visų Daiktų interneto pajamų apyvartoje. Šie skaičiai įtraukti į ataskaitas. Apskritai "Telia" taikė konservatyvų metodą tiek nustatydama reikalavimus atitinkančią veiklą, tiek vertindama su tokia veikla susijusias CAPEX ir OPEX.

Pajamos

Esminio įnašo kriterijai		2024 m.					Esminio įnašo kriterijai				Reikšmingos žalos nedarymo kriterijus
	Kodai	mos Paja	mų dalis Paja	mato kaitos mas švelnini Kli	mas mato Prisitaiky prie kli kaitos	Vanduo	Tarša	mika Žiedinė ekono	Biologinė įvairovė	mato kaitos mas švelnini Kli	mas mato Prisitaiky prie kli kaitos	Vanduo	Tarša	mika Žiedinė ekono	Biologinė įvairovė	malios socialinės garantijos Mini	Suderintos su takso nomijos reglamentu veiklos pajamų proporcija, 2023 m.	Kategorija (įgalinanti veikla)	Kategorija (pereinamoji veikla)
Ekonominė veikla		mln. eurų	%	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	%	E	T
A. VEIKLOS, TINKAMOS PAGAL TAKSONOMIJOS REGLAMENTĄ
A.1 Aplinkosaugai tvarios veiklos (suderintos su taksonomijos reglamentu)
Aplinkosaugai tvarios veiklos pajamos1 (suderintos su taksonomijos reglamentu (A.1))		0	0 %	0 %					-								0 %
A.2 Tinkamos pagal taksonomijos reglamentą, bet ne aplinkosaugai tvarios, veiklos2
				EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL
Naudotų prekių pardavimas	CE 5.4	0,63	0,13 %	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	EL	N/EL								0,13 %
Produktas kaip paslauga, kiti žiedinio naudojimo bei į rezultatą orientuoti paslaugų modeliai	CE 5.5	5,76	1,17 %	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	EL	N/EL								4,25 %
Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla – duomenų centrai	CCM 8.1	2,82	0,58 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0,78 %
Tinkamos pagal taksonomijos reglamentą, bet ne aplinkosaugai tvarios, veiklos pajamos2 (A.2)		9,21	1,88 %	0,58 %				1,30 %									5,16 %
A. Bendros tinkamos pagal taksonomijos reglamentą veiklos pajamos (A.1 + A.2) (A)		9,21	1,88 %	0,58 %				1,30 %									5,16 %
B. VEIKLOS, NETINKAMOS PAGAL TAKSONOMIJOS REGLAMENTĄ
Veiklų, netinkamų pagal taksonomijos reglamentą,

1) Suderintos su taksonomijos reglamentu veiklos

2) Nesuderintos su taksonomijos reglamentu veiklos

pajamos (B) 481,85 98,12 % Iš viso (A + B) 491,11 100 %

Santrumpos ir jų reikšmės:

CCM Klimato kaitos švelninimas:
CCA Prisitaikymas prie klimato kaitos;
WTR Vandens ir jūrų ištekliai:
CE Žiedinė ekonomika:
PPC Taršos prevencija ir kontrolė:
BIO Biologinė įvairovė ir ekosistemos:
Y Taip, taksonomijos reikalavimus atitinkanti ir su taksonomija suder-
inta veikla su atitinkamu aplinkosaugos tikslu
N Ne, atitinka taksonomiją, bet ne su taksonomija suderinta veikla su atitinkamu aplinkosaugos tikslu
EL atitinkamam tikslui tinkama taksonomijos veikla
N/EL atitinkamam tikslui netinkama taksonomijos veikla

CAPEX

Esminio įnašo kriterijai		2024 m.					Esminio įnašo kriterijai			Reikšmingos žalos nedarymo kriterijus
	Kodai	X APE C	X dalis APE C	mato kaitos mas švelnini Kli	mas mato Prisitaiky prie kli kaitos	Vanduo	Tarša	mika Žiedinė ekono	Biologinė įvairovė	mato kaitos mas švelnini Kli	mas mato Prisitaiky prie kli kaitos	Vanduo	Tarša	mika Žiedinė ekono	Biologinė įvairovė	malios socialinės garantijos Mini	Suderintos su takso nomijos reglamentu veiklos CAPEX dalis, 2023 m.	Kategorija (įgalinanti veikla)	Kategorija (pereinamoji veikla)
Ekonominė veikla		mln. eurų	%	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	%	E	T
A. VEIKLOS, TINKAMOS PAGAL TAKSONOMIJOS REGLAMENTĄ
A.1 Aplinkosaugai tvarios veiklos (suderintos su taksonomijos reglamentu)
Aplinkosaugai tvarios veiklos CAPEX1 (A.1)		0	0%	0%					-								0 %
A.2 Tinkamos pagal taksonomijos reglamentą, bet ne aplinkosaugai tvarios, veiklos2
				EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL
Produktas kaip paslauga, kiti žiedinio naudojimo bei į rezultatą orientuoti paslaugų modeliai	CE 5.5	0	0%	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	EL	N/EL								7,72 %
Motociklų, lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių transportas	CCM 6.5	1,00	1,31 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0 %
Krovinių vežimo paslaugos kelių transportu	CCM 6.6	0,05	0,07 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0 %
Esamų pastatų renovacija	CCM 7.2	0,03	0,04 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0 %
Energijos vartojimo efektyvumo įranga (pastatuose)	CCM 7.3	0,10	0,13 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0 %
Elektromobilių įkrovimo stotelės pastate	CCM 7.4	0,01	0,01 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0 %
Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	CCM 7.7	1,64	2,14 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0 %
Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla – duomenų centrai	CCM 8.1	3,46	4,53 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								3,65 %
Tinkamos pagal taksonomijos reglamentą, bet ne aplinkosaugai tvarios, veiklos CAPEX2 (A.2)		6,29	8,23 %	8,23 %				0%									11,37 %
A. Tinkamos pagal taksonomijos reglamentą veiklos CAPEX (A.1 + A.2) (A)		6,29	8,23 %	8,23 %				0%									11,37 %
B. VEIKLOS, NETINKAMOS PAGAL TAKSONOMIJOS REGLAMENTĄ											Santrumpos ir jų reikšmės:

Veiklų, netinkamų pagal taksonomijos reglamentą, CAPEX (B) 70,71 91,77 % Iš viso (A + B) 76,46 100%

1) Suderintos su taksonomijos reglamentu veiklos

2) Nesuderintos su taksonomijos reglamentu veiklos

Santrumpos ir jų reikšmės:

CCM Klimato kaitos švelninimas:
CCA Prisitaikymas prie klimato kaitos;
WTR Vandens ir jūrų ištekliai:
CE Žiedinė ekonomika:
PPC Taršos prevencija ir kontrolė: • BIO – Biologinė įvairovė ir ekosistemos:
Y Taip, taksonomijos reikalavimus atitinkanti ir su taksonomija suderinta veikla su atitinkamu aplinkosaugos tikslu
N Ne, atitinka taksonomiją, bet ne su taksonomija suderinta veikla su atitinkamu aplinkosaugos tikslu
EL atitinkamam tikslui tinkama taksonomijos veikla
N/EL atitinkamam tikslui netinkama taksonomijos veikla

OPEX

Esminio įnašo kriterijai		2024 m.				Esminio įnašo kriterijai					Reikšmingos žalos nedarymo kriterijus
	Kodai	X OPE	X dalis OPE	mato kaitos mas švelnini Kli	mas mato Prisitaiky prie kli kaitos	Vanduo	Tarša	mika Žiedinė ekono	Biologinė įvairovė	mato kaitos mas švelnini Kli	mas mato Prisitaiky prie kli kaitos	Vanduo	Tarša	mika Žiedinė ekono	Biologinė įvairovė	malios socialinės garantijos Mini	Suderintos su takso nomijos reglamentu veiklos OPEX dalis, 2023 m.	Kategorija (įgalinanti veikla)	Kategorija (pereinamoji veikla)
Ekonominė veikla		mln. eurų	%	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y; N; N/EL	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	Y/N	%	E	T
A. VEIKLOS, TINKAMOS PAGAL TAKSONOMIJOS REGLAMENTĄ
A.1 Aplinkosaugai tvarios veiklos (suderintos su taksonomijos reglamentu)
Aplinkosaugai tvarios veiklos OPEX1 (A.1)		0	0%	0%					-								0%
A.2 Tinkamos pagal taksonomijos reglamentą, bet ne aplinkosaugai tvarios, veiklos2
				EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL	EL; N/EL
Remontas, atnaujinimas ir perdarymas	CE 5.1	0,16	1,31 %	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	EL	N/EL								2,20 %
Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla – duomenų centrai	CCM 8.1	0,05	0,41 %	EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL	N/EL								0,29 %
Tinkamos pagal taksonomijos reglamentą, bet ne aplinkosaugai tvarios, veiklos OPEX2 (A.2)		0,21	1,72 %	0,41 %				1,31 %									2,49 %
A. Bandras tinkamos pagal taksonomijos reglamentą veiklos OPEX (A.1 + A.2) (A)		0,21	1,72 %	0,41 %				0,41 %									2,49 %
B. VEIKLOS, NETINKAMOS PAGAL TAKSONOMIJOS REGLAMENTĄ
Veiklų, netinkamų pagal taksonomijos reglamentą, OPEX (B)		12,02	98,28 %
Iš viso (A + B)		12,23	100 %

1) Suderintos su taksonomijos reglamentu veiklos

2) Nesuderintos su taksonomijos reglamentu veiklos

Santrumpos ir jų reikšmės:

CCM Klimato kaitos švelninimas:
CCA Prisitaikymas prie klimato kaitos;
WTR Vandens ir jūrų ištekliai:
CE Žiedinė ekonomika:
PPC Taršos prevencija ir kontrolė:
BIO Biologinė įvairovė ir ekosistemos:
Y Taip, taksonomijos reikalavimus atitinkanti ir su taksonomija suder-
inta veikla su atitinkamu aplinkosaugos tikslu
N Ne, atitinka taksonomiją, bet ne su taksonomija suderinta veikla su atitinkamu aplinkosaugos tikslu
EL atitinkamam tikslui tinkama taksonomijos veikla
N/EL atitinkamam tikslui netinkama taksonomijos veikla

Pajamos	Pajamų dalis
	Taksonomijai priskirta	Taksonomijai tinkama
Klimato kaitos švelninimas (CCM)	0,00 %	0,58 %
Prisitaikymas prie klimato kaitos (CCA)	0,00 %	0,00 %
Vandens ir jūrų ištekliai (WTR)	0,00 %	0,00 %
Žiedinė ekonomika (CE)	0,00 %	1,30 %
Taršos prevencija ir kontrolė (PPC)	0,00 %	0,00 %
Biologinė įvairovė ir ekosistemos (BIO)	0,00 %	0,00 %

CAPEX (Ilgalaikės investicijos)	CAPEX dalis
	Taksonomijai priskirta	Taksonomijai tinkama
Klimato kaitos švelninimas (CCM)	0,00 %	8,23 %
Prisitaikymas prie klimato kaitos (CCA)	0,00 %	0,00 %
Vandens ir jūrų ištekliai (WTR)	0,00 %	0,00 %
Žiedinė ekonomika (CE)	0,00 %	0,00 %
Taršos prevencija ir kontrolė (PPC)	0,00 %	0,00 %
Biologinė įvairovė ir ekosistemos (BIO)	0,00 %	0,00 %

OPEX (Veiklos sąnaudos)	OPEX dalis
	Taksonomijai priskirta	Taksonomijai tinkama
Klimato kaitos švelninimas (CCM)	0,00 %	0,41 %
Prisitaikymas prie klimato kaitos (CCA)	0,00 %	0,00 %
Vandens ir jūrų ištekliai (WTR)	0,00 %	0,00 %
Žiedinė ekonomika (CE)	0,00 %	1,31 %
Taršos prevencija ir kontrolė (PPC)	0,00 %	0,00 %
Biologinė įvairovė ir ekosistemos (BIO)	0,00 %	0,00 %

Telia Lietuva, AB | Mūsų verslas Mūsų strategija Vadovybės ataskaita Bendrovės valdymas Tvarumo ataskaita Finansai Kita 95

Branduolinės ir iškastinio kuro veiklos ataskaita

	Branduolinės veiklos
1.	Ar įmonė vykdo, finansuoja ar yra susijusi su branduolinės energijos tyrimais, vystymu ar iNevatyvios elektros gamybos iš branduolinių procesų be reikšmingų atliekų įgyvendinimu?	Ne
2.	Ar įmonė vykdo, finansuoja ar yra susijusi su naujų branduolinių įrenginių statyba ar saugia eksploatacija elektros ar šilumos gamybai?	Ne
3.	Ar įmonė vykdo, finansuoja ar yra susijusi su esamų branduolinių įrenginių saugia eksploatacija elektros ar šilumos gamybai?
	Iškastinio kuro veiklos
4.	Ar įmonė vykdo, finansuoja ar yra susijusi su elektros gamyba iš iškastinio kuro?	Ne
5.	Ar įmonė vykdo, finansuoja ar yra susijusi su mišrių šilumos ir elektros gamybos įrenginių statyba ar eksploatavimu, naudojant iškastinį kurą?	Ne
6.	Ar įmonė vykdo, finansuoja ar yra susijusi su šilumos gamybos įrenginių statyba ar eksploatavimu, naudojant iškastines dujas?	Ne

Socialinė atsakomybė

Telia teikia pirmenybę žmogaus teisėms, sąžiningoms darbo sąlygoms ir darbuotojų gerovei, tiekimo visų savo darbuotojų grandinėje ir platesnėje bendruomenėje. Bendrovė siekia stiprinti darbuotojų apsaugą, remti vaikų teises ir skaitmeninę įtrauktį bei užtikrinti klientų privatumą ir saugumą. Taip pat skiriamas dėmesys įvairovei, įtraukčiai ir darbuotojų gerovei, siekiant sukurti saugią, sąžiningą ir įtraukią darbo aplinką. Aktyviai valdydama rizikas ir bendraudama su suinteresuotosiomis šalimis, Telia siekia ilgalaikio, teigiamo socialinio poveikio.

Plačiau skaitykite:

S1. Darbuotojai
S2. Tiekimo grandinės darbuotojai
S3. Paveiktos bendruomenės
- Skaitmeninė įtrauktis
- Vaikų teisės
- Saviraiškos laisvė
S4. Vartotojai ir galutiniai naudotojai
- Privatumas ir saugumas

S1 Sava darbo jėga

Žmonės ir kultūra

Požiūris

"Telia Lietuva" žmonių ir kultūros strategijos įgyvendinimas yra esminis siekiant paspartinti įmonės transformaciją ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bendrovė siekia sukurti aplinką, kurioje visi darbuotojai gali augti ir tobulėti, kurioje vyrauja įtrauktis, pagarba žmogaus teisėms ir gerovei – suteikiant visiems galimybę realizuoti savo potencialą. Kultūra ir lyderystė yra pagrindiniai šios strategijos sėkmės veiksniai, todėl "Telia Lietuva" skiria didelį dėmesį ir investicijas šioms sritims. Per pastaruosius metus įmonė pristatė lietuvišką prasmės ir misijos apibrėžimą, atnaujintas vertybes ir lyderystės modelį. 2024 m. Telia Lietuva susitelkė į darbuotojų ir lyderių įsitraukimą į besikeičiančią įmonės kultūrą bei didesnį kultūrinių pokyčių supratimą.

Atlikus bendrovės įsitraukimo apklausą paaiškėjo, kad suvokimas apie stiprią "Telia" kultūrą išlieka aukštas. 2024 m. Telia Lietuva tęsė vidinius kultūros mokymus pirmąjį pusmetį, o vėliau juos integravo į naujai prisijungusių darbuotojų mokymų ciklą.

Tvarumo aspektai Telia Lietuva žmonių ir kultūros strategijoje yra susiję su žmogaus ir darbo teisių užtikrinimu, nes darbuotojai yra didžiausias įmonės turtas.

"Telia Lietuva" dvejopo reikšmingumo vertinime (DMA) buvo išskirtos dvi pagrindinės žmogaus teisių sritys, kurias organizacija įsipareigojo stiprinti:

Įvairovė, lygybė ir įtrauktis (DEI): Teisė į sąžiningumą ir nediskriminaciją.
Sveikata ir gerovė: Teisė į sveikatos apsaugą ir gerovę.

Šiose srityse "Telia Lietuva" taiko konkrečias politikas, veiksmus ir tikslus, kurie padeda organizacijai siekti pokyčių.

Pokyčių programa

2024 m. rugsėjį "Telia Lietuva" kartu su kitomis Grupės įmonėmis pradėjo įgyvendinti svarbią pokyčių programą, kuria siekiama supaprastinti įmonės veiklos modelį ir sumažinti sąnaudas bei padidinti akcininkų grąžą. Programa apėmė veiklos modelio pagal šalis įgyvendinimą ir bendrovės sąnaudų pertvarkymą, sumažinant apie 200 pareigybių (Grupės lygmeniu ~3,000).

ETAS 2 SBM-3 Materialūs poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Darbuotojai, kuriems taikomi Telia materialūs poveikiai ir rizikos (IROs), yra sudaryti iš visą darbo dieną dirbančių nuolatinių darbuotojų, ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ir laikinų (išorinių) darbuotojų. (S1-SBM-3-14(a))

Materialūs poveikiai, rizikos ir galimybės buvo identifikuoti ir įvertinti sisteminiu būdu, atsižvelgiant į tai, kur yra įsikūrę darbuotojai, taip pat į darbo teisės reguliavimą kiekvienoje Telia veiklos rinkoje, įskaitant Lietuvą. Remiantis dvejopo reikšmingumo vertinimu, priverstinio ar vaikų darbo rizika Telia veikloje buvo maža, todėl ši tema nėra įtraukta į pateiktas materialias rizikas ir galimybes šiose Tvarumo ataskaitose. (S1-SBM-3-14b)

Telia Lietuva nustatė riziką, kylančią dėl poveikio ir priklausomybės nuo savo darbuotojų: nesąžiningų ir (arba) nesaugių darbo praktikų (pvz., per didelis darbo valandų skaičius), galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus ir ligas. Tai susiję su per didelių darbo krūvių skyrimu darbuotojams. (S1-SBM-3-14(d))

Telia Lietuva neskirsto savo darbuotojų į konkrečias grupes pagal socialinius aspektus, todėl nėra įmanoma nustatyti, kaip materialūs poveikiai ir rizikos veikia tokias grupes. (S1-SBM-3-16)

S1-1 Politika, susijusi su sava darbo jėga

Telia Group politika

"Telia" grupės politika – Žmonės valdo "Telia" materialų poveikį, rizikas ir galimybes, susijusias su savo darbuotojais, taip pat "Telia" elgesio kodeksą ir "Telia" grupės politiką – Žmogaus teises. Daugiau informacijos apie šią politiką galima rasti skirsniuose G1-1 (S1-1-19) (S1-1-20b). Telia elgesio kodekse taip pat išdėstyti pagrindiniai darbuotojų įsipareigojimai. (S1-1-19) (S1-1-20). 2024 m. Telia politikos reikšmingai nesikeitė. (S1-AR10)

Telia įsipareigoja veikti pagal tarptautiniu mastu pripažintus žmogaus teisių teisės aktus ir sistemas, išdėstytas G1-1 skirsnyje.

Darbuotojai tikimasi, kad visada laikysis šių politikų ir standartų. Žmogaus teisių politika Telia Group lygmeniu pabrėžia, kad įmonė remia darbuotojų supratimą apie žmogaus teises, skatindama jų švietimą, dialogą ir mokymus. (S1-1-20)

Žmogaus teisės

Pagrindiniai "Telia Lietuva" darbuotojų žmogaus teisių aspektai aptariami grupės politikoje Žmonės. Jie apima vaikų ir priverstinį darbą, įvairovę, lygybę ir įtrauktį bei sveikatą, saugą ir gerovę.

Pagrindiniai bendrovės principai atspindi šią politiką: pavyzdžiui, vaikų darbas nėra priimtinas jokioje "Telia Lietuva" veikloje, taip pat iš darbuotojų niekada nereikalaujama įkeisti asmens tapatybės dokumentų darbo pradžioje ar darbo metu. Taip pat darbuotojai gali laisvai išeiti iš darbo pasibaigus įspėjimo terminui, kaip numatyta įstatymuose ir sutartyje.

Visiems "Telia Lietuva" darbuotojams sudaromos sąžiningos ir lygios galimybės klestėti, atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį ir darbo rezultatus.

"Telia Lietuva" sveikatos ir gerovės požiūris grindžiamas geros sveikatos ir saugių darbo sąlygų skatinimu, profesinės rizikos ir sveikatos sutrikimų prevencija, greitu reagavimu į traumas ir nesaugias sąlygas. Tai taikoma tiek fiziniams, tiek psichosocialiniams darbo aspektams. Siekiama, kad į sveikatą ir gerovę orientuota kultūra taptų visų "Telia" darbuotojų kasdienio darbo dalimi. Bendrovė siekia nuolat gerinti darbo vietų saugą šalindama pavojus, užkirsdama kelią rizikai ir reaguodama į blogą darbuotojų savijautą salygojančias situacijas bei vykdydama sveikatos ir gerovės stiprinimo priemones. "Telia Lietuva" laikosi atitinkamų teisės aktų ir kitų reikalavimų, to paties reikalauja ir iš savo tiekėjų. (S1-1-20-(a))

Telia Lietuva įsipareigoja gerbti savo darbuotojų teises ir siekia, kad darbuotojai būtų labai įsitraukę. Neturėdama galimybės pritraukti, įdarbinti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, bendrovė prarastų dalį savo unikalios kultūros ir konkurencinio pranašumo.

Šiuo metu "Telia" grupės politikoje - Žmonės - nenurodoma jokių teisių gynimo priemonių, jei nukentėtų bendrovės darbuotojų žmogaus teisės, nors praktikoje, jei pasireiškia neigiamas poveikis, imamasi konkrečių veiksmų; žr. kitą puslapį. Tačiau Elgesio kodekse nurodyta, kad "Telia Lietuva" siekia nustatyti, užkirsti kelią, sušvelninti ir ištaisyti neigiamą poveikį žmogaus teisėms visoje darbovietėje, bendrovės verslo operacijose ir bendruomenėse, kuriose ji dirba. (S1-1-20-(c))

Tarptautiniu mastu pripažinti dokumentai

Bendrovės "Telia" grupės politikoje Žmonės teigiama, kad bendrovė yra įsipareigojusi veikti pagal įvairius tarptautinius principus ir sistemas, pavyzdžiui, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, TDO pagrindines konvencijas ir Vaikų teisių ir verslo principus.

Bendrovės grupės politika - Žmogaus teisės - atspindi jos įsipareigojimą gerbti žmogaus teises visoje vertės grandinėje, kaip nurodyta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir kituose tarptautiniuose korporacijas reglamentuojančiuose standartuose, pavyzdžiui, EBPO gairėse daugiašalėms įmonėms, taip pat JT Pasauliniame susitarime.

Kalbant apie žmogaus teises, "Telia Lietuva" daugiausia dėmesio skiria toms teisėms, kurioms dėl bendrovės veiklos ar verslo santykių kyla didžiausia rizika patirti didelį neigiamą poveikį. Šie pavojai nustatomi atliekant nuolatinį deramą patikrinimą, o prireikus atliekami išsamesni poveikio žmogaus teisėms vertinimai (angl. Human Rights Impact Assessments, HRIA). (S1-1-21

Bendrovės "Telia" grupės politikoje - Žmonės aiškiai aprašytas bendrovės nulinės tolerancijos požiūris į priverstinį darbą tiek savos darbo jėgos, tiek tiekėjų ar subtiekėjų veiklos grandyse. (S1-1-22)

Politikoje taip pat teigiama, kad bendrovė yra įsipareigojusi užkirsti kelią profesinei rizikai ir sveikatos sutrikimams bei greitai reaguoti į traumas ir nesaugias sąlygas. Pagal "Telia" grupės instrukciją "Profesinė sveikata, sauga ir gerovė" reikalaujama, kad jos dukterinės įmonės turėtų dokumentuotą darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemą (DSS), pagrįstą nuolatiniu tobulinimu, apimančią visą organizaciją. (S1-1-23)

Įvairovės, lygybės ir įtraukties skyriuje "Telia" grupės politikos skyriuje Žmonės teigiama: "Įvairovė, lygybė ir įtrauktis: "Nė vienas darbuotojas negali būti diskriminuojamas ar varžomas dėl savo lyties, lytinės tapatybės ar jos išraiškos, etninės kilmės, tikėjimo, amžiaus, negalios, išvaizdos, seksualinės orientacijos, tautybės, politinių pažiūrų, priklausymo profesinei sąjungai, socialinės ar kultūrinės kilmės ir (arba) kitų pagal galiojančius įstatymus saugomų savybių." (S1-1-24a) (S1-1-24b)

Prevencinė diskriminacijos politika

Telia Lietuva įsipareigojusi sukurti įvairialypę ir įtraukią darbo aplinką, kuri palaiko pažeidžiamas grupes, įskaitant žmones su negalia, LGBTQ+ asmenis ir etnines mažumas. Bendrovės konkrečios politikos priemonės apima išsamią įtraukties ir lygybės (DEI) strategiją su tikslinėmis įdarbinimo iniciatyvomis, reguliarią įtraukties stebėseną, darbuotojų interesų grupių (ERG) palaikymą, lanksčius darbo modelius ir dėmesį prieinamumui. Bendrovė nuolat stebi įvairovės rodiklius ir moko vadovus prisiimti atsakomybę už tai, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertinamas ir turėtų galimybę sėkmingai dirbti. (S1-1-24-(d))

Telia Lietuva diskriminacijos prevenciją laiko prioritetu ir šią sritį palaiko įvairiomis įtraukties iniciatyvomis. Personalo atrankos procesai užtikrina lyčių balansą kandidatų sąrašuose, o vadovai yra apmokomi teikti pirmenybę kompetencijai atrankos procese. "Life at Telia" prekės ženklo komunikacija akcentuoja bendrovės įsipareigojimą įvairovei, o reguliarios įvairovės, lygybės ir įtraukties mokymų programos ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvos stiprina moterų pozicijas darbo rinkoje.

Bendrovė turi aiškią antidiskriminacinę politiką, lanksčius darbo modelius ir prieinamumo iniciatyvas, pritaikytas įvairiems poreikiams. ERG grupės teikia grįžtamąjį ryšį apie bendrovės politiką ir skatina bendruomenės įsitraukimą. Metiniai įvairovės, lygybės ir įtraukties auditai užtikrina skaidrumą ir atsakomybę, o partnerystės su įvairovę skatinančiomis organizacijomis padeda įmonės rinkodaros medžiagose atspindėti skirtingas auditorijas ir suteikia prieigą prie jų nuomonės. (S1-1-24-(d))

S1-2 Procesai darbuotojų ir jų atstovų įtraukimui į diskusijas apie poveikį

Telia Lietuva įtraukia darbuotojus ir jų atstovus (profesines sąjungas) į sprendimų priėmimą įvairiomis aplinkybėmis. Įsitraukimo lygis ir dažnumas nustatomas individualiai, priklausomai nuo situacijos. Tai gali būti atstovaujamasis modelis, įtraukiantis tiek darbuotojų atstovus, tiek profsąjungas, arba nepriklausomas atstovavimas. Ši sąveika gali vykti dalijantis informacija per el. paštą, susitikimus ar kitomis priemonėmis. (S1-2 27b) Vadovybės dalyvavimo lygis priklauso nuo situacijos, todėl įtrauktis gali vykti įvairiu lygiu – nuo personalo vadovo iki vietinių darbo tarybų. (S1-2 27c) "Telia Lietuva" taikomi įvairūs vietiniai darbo, profesinių sąjungų ir darbuotojų dalyvavimo susitarimai. Informacija apie įsitraukimo rezultatus paprastai skelbiama vidinėje intraneto platformoje. (S1-2 27d). Įsitraukimo rezultatai vertinami per reguliarius susitikimus su profesinėmis sąjungomis ir kasmetinio darbuotojų įsitraukimo tyrimo metu. (S1-2 27e) Įmonės įvairovės, lygybės ir įtraukties darbotvarkė skatina visų darbuotojų įsitraukimą, organizacijai skirtingais kanalais reguliariai teikiama informacija apie įvairovės, lygybės ir įtraukties pasiekimus ir artimiausius tikslus. (S1-2 28)

S1-3 Procesai skirti neigiamiems poveikiams atstatyti, bei kanalai teigti klausimus ar skundus

"Telia Lietuva" turi nustatytą tvarką, kaip spręsti problemas, susijusias su bendrovės veiklos sukeltu reikšmingu neigiamu poveikiu darbuotojams. Ši veikla vykdoma bendradarbiaujant su darbo teisininkais. Tačiau proceso efektyvumas dar nebuvo vertintas. (S1-3-32a)

Įmonėje veikia "Pranešimų apie pažeidimus" (whistleblowing) sistema, skirta darbuotojų skundams ir nepasitenkinimui registruoti. Skundus galima pateikti telefonu, el. paštu arba raštu, taip pat per specialią tam skirtą interneto platformą. (S1-3-32b)Daugiau informacijos apie skundų nagrinėjimą galima rasti G1-1 skirsnyje. (S1-3-32c) (S1-3- 33) (S1-AR29) (S1-AR30)

S1-4 Veiksmų ėmimasis dėl materialių poveikių savo darbo jėgai, rizikos valdymo ir galimybių siekimo bei šių veiksmų efektyvumas

Veiksmų ryšys su "Telia" tikslais

Toliau pateikiami "Telia" veiksmai, kuriais siekiama valdyti materialius poveikius, rizikas ir galimybes, susijusias su darbuotojais, jų rezultatais ir jų indėliu į bendrovės tikslus bei politiką:

Veiksmas	Rezultatas	Indėlis į tikslą ar politiką
"YouFirst" programa	Stebima darbuotojų veikla, vertinama, ar reikalinga papildoma pagalba (darbo ir asmeninio gyvenimo balansas)	Prisideda prie darbo ir asmeninio gyvenimo balanso gerinimo
Kasmetinė darbo užmokesčio atotrūkio analizė	Nustatoma, ar yra konkrečių darbo užmokesčio skirtumų, kurių negalima pateisinti	Prisideda prie lyčių darbo užmokesčio atotrūkio mažinimo
ERG grupės įtraukties klausimams	Surenkami darbuotojų atsiliepimai apie įtraukties iššūkius	N/A
Mokymai apie nesąmoningą šališkumą ir įtraukią atrankos praktiką	Įtraukus darbuotojų įdarbinimas, šališkumo mažinimas	Visi vadovai apmokomi apie nesąmoningą šališkumą ir įtraukią atrankos praktiką
Emocinės gerovės ambasadoriai	Jie žino, kokie požymiai rodo, kad žmogui pasireiškia emocinės sveikatos krizė, ir veikia kaip pirmosios psichologinės pagalbos teikėjai.	Prisideda prie tikslo, kad į sveikatą ir gerovę orientuota kultūra taptų visų "Telia" darbuotojų kasdienio darbo dalimi.

Visi aukščiau išvardinti veiksmai yra konkrečiai susiję su "Telia Lietuva" darbuotojais (be išsamesnio suskirstymo; konkretūs laikotarpiai ir terminai kiekvienam veiksmui nebuvo priskirti, nes jie vykdomi visus metus). (S1-4-37) Veiksmai, skirti neigiamam poveikiui "Telia" darbo jėgai mažinti ar užkirsti jam kelią

2024 m. "Telia Lietuva" toliau stebėjo įvairovės aspektus ir matavo įvairius rodiklius, tam, kad "Telia" Lietuvoje būtų matoma kaip įvairovę ir įtrauktį skatinantis darbdavys ir kartu atspindėtų įvairią savo klientų bazę, ne tik pagal lytį, ebt ir kitus aspektus. Bendrovė taip pat skyrė dėmesį mažumų atstovavimui darbo rinkoje, plėtė esamas partnerystes ir ieškojo naujų būdų įvairovės stiprinimui. Lyties ir amžiaus bei savanoriškų duomenų apie negalią atskleidimas buvo analizuojami siekiant suprasti darbuotojų įvairovę ir kurti efektyvias priemones įvairovei užtikrinti.

"Telia Lietuva" įvairovės ir įtraukties partneris koordinuoja įvairių įmonės veiklų įgyvendinimą, reguliariai atsiskaito grupės įvairovės, lygybės ir įtraukties partneriui, kuris taip pat informuoja Grupės GEM narius, užtikrindamas ilgalaikę strateginę priežiūrą.

Darbo užmokesčio atotrūkio mažinimas

"Telia" siekia mažinti darbo užmokesčio atotrūkį ir kasmet atlieka darbo užmokesčio analizę. Be to, periodiškai vykdomi neplanuoti darbo užmokesčio vertinimai, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir lyčių lygybė atlyginimų srityje. Bendrovė sustiprino savo iniciatyvas, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė vadovybės lygmenyje ir pašalintos nepaaiškinamos darbo užmokesčio nelygybės.

Įmonės atlygio komanda, Žmonių ir kultūros skyriaus vadovas ir įvairovės partneris - visi jie dirba pagal apibrėžtą šios temos švelninimo planą. Plane sprendžiami šie klausimai (S1-4-38a):

1. Darbo užmokesčio atotrūkis: Skatinamas moterų karjeros augimas į aukštesnes vadovų pareigas, bendradarbiaujant su prekės ženklo komanda, darbdavio įvaizdžio komanda, talentų pritraukimo komanda ir ERG grupėmis, siekiant didinti įvairovės matomumą.
1. Neatitikimų identifikavimas ir sprendimas: Analizuojami atvejai, kur yra darbo užmokesčio atotrūkis, ir per nustatytą laikotarpį parengiami sprendimo planai.

Darbo užmokesčio atotrūkio mažinimo efektyvumas stebimas kasmet atliekant peržiūras. (S1-4-38d)

Tam tikrais atvejais perskirstomas metinės atlyginimų peržiūros biudžetas, kad būtų galima sumažinti atotrūkį. Be to, jei manoma, kad tai būtina, gali būti atliekami skubūs ir neplanuoti pakeitimai. Vadovai ir talentų pritraukimo komandos darbuotojai taip pat mokomi laikytis prevencinio požiūrio. Pavyzdžiui, Lietuvoje "Telia" ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų, jog vaiko priežiūros atostogų išėję tėvai būtų įtraukti į atlyginimų peržiūrą, o tai reiškia, kad jiems grįžus į darbą atlyginimų skirtumas nepadidėjo. (S1-4-38-(b))

Įtrauki darbo aplinka

"Telia" siekia užtikrinti, kad vadovai skatintų įvairovę ir įtrauktį, todėl visi vadovai privalo dalyvauti lyderystės mokymuose, kurie apima įvairovės, įtraukties, nesąmoningo šališkumo ir įtraukių įdarbinimo praktikų temas. Šie mokymai yra "Telia" lyderystės programos dalis ir yra privalomi visiems darbuotojams.

Be to, visi darbuotojai privalo dalyvauti kasmetiniuose priekabiavimo ir diskriminacijos prevencijos mokymuose. "Telia" elgesio kodeksas ir grupės politika Žmonės aiškiai nurodo bendrovės įsipareigojimą kovoti su diskriminacija, užtikrinant, kad vadovai būtų atskaitingi už šios politikos laikymąsi. (S1-4-38a)

Jei darbo aplinkoje kyla neigiamas poveikis dėl priekabiavimo ar diskriminacijos, "Telia" darbuotojai gali pateikti skundą per "Pranešimo apie pažeidimus" liniją, kuri yra pagrindinis mechanizmas tokių atvejų registravimui ir tyrimui. Jei skundas laikomas pagrįstu, atliekamas tyrimas, o pasekmės gali būti įvairios – nuo įspėjimo iki sutarties nutraukimo. (S1-4-38b)

Jei pranešimas apie priekabiavimą ar diskriminaciją gaunamas anonimiškai per "Pranešimo apie pažeidimus" platformą, ERG grupes ar įvairovės, lygybės ir įtraukties vadovą, skundas nagrinėjamas vidiniu tyrimu ir priimami atitinkami veiksmai. Tokiais atvejais sprendimas priimamas atsižvelgiant į atvejo kontekstą ir darbuotojų saugumą. (S1-4-39)

Siekdama užtikrinti, kad "Telia Lietuva" praktika nesukeltų ar neprisidėtų prie reikšmingo neigiamo poveikio savo darbuotojams, bendrovė laikosi nediskriminavimo įstatymų ir apie tai aiškiai informuoja, kad nebūtų pastebima atvirkštinė diskriminacija (pvz., su lytimi susijusi diskriminacija tokiose srityse kaip įdarbinimas, įgūdžių ugdymas ar darbo užmokesčio skirtumai). (S1-4-41)

Minėtų veiksmų valdymą vykdo "Telia Lietuva" atlygio komanda, Žmonių ir kultūros skyriaus vadovas, analitikos ir įvairovės, lygybės ir įtraukties vadovas, ERG vadovai, ambasadoriai, gerovės pareigūnai ir Pranešimų apie pažeidimus linijos tyrėjai. (S1-4-43)

Sveikata ir gerovė

"Telia" laikosi principo, kad darbuotojų gerovė yra ilgalaikės sėkmės pagrindas. Bendrovė siekia užtikrinti, kad visi darbuotojai jaustųsi gerai ir galėtų dirbti kuo efektyviau. Dauguma darbuotojų dirba biuruose ir mažmeninės prekybos vietose, kur pagrindiniai sveikatos ir saugos iššūkiai yra susiję su emocine sveikata ir ergonomika. Didžiausias iššūkis – užtikrinti, kad darbuotojai išlaikytų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.

Pagrindinė "Telia" sveikatos ir gerovės veiksmų dalis yra programa "YouFirst" - visos grupės programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama darbuotojų veiklos vertinimui ir tobulėjimui. Programa užtikrina, kad "Telia" nustatytų aiškius darbdavio lūkesčius ir prioritetus, skatintų savo darbuotojus siekti sėkmės, sutelktų dėmesį į augimą ir pripažintų bei apdovanotų už aukštus darbo rezultatus. Ji integruota į kasdienį "Telia Lietuva" darbą per nuolatinį dialogą tarp darbuotojų ir vadovų, leidžiantį reguliariai ugdyti visus darbuotojus ir teikti jiems grįžtamąjį ryšį. Programa taip pat skirta įvertinti darbuotojų darbo krūvį ir skatina diskusijas dėl susijusių veiksmų ir prioritetų. (S1-4- 38a) Nedarbingumo ar perdegimo atveju nurodymai ir veiksmai aptariami individualiai. Jei tai nustatoma ankstyvuoju etapu, darbo krūvis sprendžiamas tarp vadovo ir darbuotojo, kartais bendraujant su atitinkamu žmogiškųjų išteklių padaliniu. (S1-4-38b)

Be "YouFirst" programos, "Telia" iniciatyva "Geriau dirbti kartu" suteikia galimybę dirbti mišriai, o papildoma nauda darbostogos suteikia galimybę darbuotojams tam tikrą laiką dirbti užsienyje. 2024 m. 137 "Telia Lietuva" darbuotojai iš viso išnaudojo 1381 darbo dieną darbui užsienyje. Suteikiamos specialios priemonės, leidžiančios darbuotojams dirbti iš namų arba užsienyje. Biuro darbuotojams leidžiama dirbti lanksčiu grafiku, o parduotuvių darbuotojai ir inžinieriai dirba konkrečiai nustatytomis valandomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą. (S1-4-38-(c))

Sveikatos ir gerovės užtikrinimo veiksmingumas vertinamas atliekant darbuotojų grįžtamojo ryšio apklausas, į kurias įtraukiami klausimai apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. (S1-4-38-(d))

Bet kokie konkretūs veiksmai, susiję su darbuotojo gerove, gali būti nustatomi per "YouFirst" procesą arba per panašias vadovo ir darbuotojo diskusijas. (S1-4-39) Tai yra kiekvieno vadovo atsakomybės dalis. (S1-4-43) Pirmiausia vadovas turėtų nustatyti tinkamą atsaką (dažnai bendradarbiaudamas su atitinkamu žmogiškųjų išteklių padaliniu). Kartais, atsižvelgiant į problemos rimtumą, gali būti pasitelkiami ir sveikatos priežiūros specialistai (dažniausiai taip, kaip nurodyta vietos teisės aktuose). (S1-4-39)

Nenumatoma ir nevykdoma jokių veiksmų, skirtų sumažinti reikšmingą riziką, kylančią dėl "Telia" darbuotojų poveikio ir priklausomybės visais organizacijos lygmenimis. Veikiau bendrovės požiūris yra orientuotas į tai, kad vadovai turėtų pakankamai priemonių dialogui su darbuotojais palaikyti, o bendras veiksmingumas būtų stebimas atliekant darbuotojų grįžtamojo ryšio apklausas. Tokie veiksmai dažniausiai vykdomi padalinių arba atskirų darbuotojų lygmeniu. (S1-4-40-(a))

Bendrovės "Telia" DMA nenustatyta jokių reikšmingų galimybių, susijusių su bendrovės darbuotojais. (S1-4-40- 40(b)) Kai kuriais atvejais rizikos vertinimas atliekamas prieš imantis veiksmų, kurie gali sukelti arba prisidėti prie reikšmingo neigiamo poveikio pačios "Telia" darbuotojams, pavyzdžiui, atleidžiant darbuotojus. Vykdydama 2024 m. pokyčių programą, "Telia" atliko išsamų rizikos vertinimą, kad įvertintų poveikį darbuotojams, ir tais atvejais, kai rizika buvo didesnė, dirbo kartu su profsajungų atstovais. (S1-4-41)

Remiantis "Telia" atliktu rizikos vertinimu, nenustatyta jokio reikšmingo poveikio darbuotojams, susijusio su perėjimo prie klimato kaitos planų įgyvendinimu, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Organizacija tebėra įsipareigojusi nuolat atnaujinti rizikos vertinimus, kad būtų užtikrintas bet kokio galimo poveikio darbuotojams nustatymas ir aktyvus sprendimas. (S1-SBM-3-14-(e)) (S1-4-AR43)

S1-5 Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamų poveikių skatinimu ir reikšmingų rizikų bei galimybių valdymu

Metai	Tikslai	2024 m. pažanga
Įvairovė, lygybė ir įtrauktis
2025 m.	50/50 lyčių balansas išplėstinėje vadovų komandoje1	53 % (26) moterų, 47 % (23) vyrų (2023 m. - nėra duomenų)5
2024 m.	Visi vadovai apmokyti apie nesąmoningą šališkumą ir įtraukią atranką 2	91,4 % vadovų apmokyti (2023: 87%)
	Sistemingai mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp lyčių	27 % (2023: 25%)
	Didinti įvairovę "Telia" ir technologijų sektoriuje per nuolatines partnerystes, orientuotas į skaitmeninį ir technologinį švietimą bei įgūdžių stiprinimą	Reguliarus bendravimas su įvairiomis bendruomenėmis siekiant pristatyti darbo galimybes ir siūlyti praktikas technologijų srityje
Darbuotojų gerovė ir sveikata
2025 m.	Išlaikyti gerovės ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso įvertinimo vidurkį 78 %4	85 % darbuotojų Lietuvoje (2023: 86 %)

(S1-5-46)

1) Išplėstinė vadovų komanda apima ~49 C2 ir C3 lygio vadovus (aukščiausi vadovai) ir jų tiesioginius pavaldinius, kurie vadovauja bent vienam komandiniam nariui, taip pat tam tikrus funkcinius vadovus, turinčius strateginę svarbą.

2) Dėl pokyčių organizacinėje struktūroje 2024 m. rezultatai nėra tiesiogiai palyginami su 2023 m. pažanga.
2) Darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių (angl. raw gender pay gap) taip pat žinomas kaip nepakoreguotas darbo užmokesčio atotrūkis tai skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio be papildomų korekcijų.
4) Rezultatai matuojami naudojant vidinę "Telia" darbuotojų įsitraukimo apklausą.
5) Dėl organizacinių pokyčių 2024 m. duomenys apie išplėstinę vadovų komandą nėra tiesiogiai palyginami su 2023 m. duomenimis.

Darbuotojų įsitraukimas į tikslų nustatymą ir stebėseną

DEI (įvairovės, lygybės ir įtraukties) tikslams nustatyti buvo atrinktos darbuotojų grupės, įskaitant šalių žmogiškųjų išteklių padalinius, Grupės atlygio komandas ir šalių DEI lyderius. Šie tikslai buvo patvirtinti šalių vadovų, surinkti Grupės DEI vadovo ar GEM globėjo ir patvirtinti generalinio direktoriaus (CEO). Tikslų vykdymo stebėseną atlieka šalių vadovai, žmogiškųjų išteklių padaliniai ir Grupės atlygio komandos.

Sveikatos ir emocinės gerovės tikslams nustatyti buvo įtrauktos darbuotojų grupės, įskaitant šalių žmogiškųjų išteklių padalinių atstovus. Šiuos tikslus patvirtino Grupės valdyba, kurioje yra ir darbuotojų atstovai. Visa organizacija dalyvauja stebint šių tikslų įgyvendinimą per darbuotojų atsiliepimų apklausas. Siekiant identifikuoti tobulinimo galimybes, komandos diskutuoja apie apklausų rezultatus. (S1-5-47a) (S1-5-47b) (S1-5-47c)

S1-6 Charakteristikos

Įmonės darbuotojai

Žr. vadovybės skyrių "Žmonės" ataskaitoje pateiktą "Telia Lietuva" darbuotojų skaičiaus palyginimą su praėjusiais metais. (S1-6-50-(f))

Darbuotojų skaičius

pagal lytį	Darbuotojų skaičius
Vyrai	919
Moterys	858
Kita	4
Iš viso	1781

Darbuotojų skaičius pagal sutarties tipą, lytį ir regioną

	Darbuotojų skaičius
Nuolatiniai darbuotojai
Vyrai	908
Moterys	840
Kita	4
Iš viso	1752
	51,83 %/47,95 %/0,23 %

(vyrai/moterys/kita)

Laikini darbuotojai

Dalys

Dalys	37,93 %/62,07 % (vyrai/moterys)
Iš viso	29
Kita	0
Moterys	18
Vyrai	11

Darbuotojų kaita

	Savanoriškai	Visi Nutraukus darbo sutartį
Palikusių kompaniją darbuotojų skaičius	325	501
Darbuotojų kaitos rodiklis	17,4 %	28,2 %

(S1-6-50-c)

○ Apskaitos principai: darbuotojų skaičius

Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal mėnesio pabaigos duomenis. Vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenis per visus metus iki gruodžio 31 d. Visi kiti darbuotojų skaičiai, jei nenurodyta kitaip, pateikiami kaip gruodžio 31 d. duomenys ir neatspindi vidutinių rodiklių. (S1-6-50d) (S1-6-50d i) (S1-6-50d ii)

Darbuotojų kaita skaičiuojama kaip visų atleistų darbuotojų skaičiaus santykis su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ataskaitinį laikotarpį. Į abu rodiklius – finansinėse ir tvarumo ataskaitose – įtraukiami ir atleisti darbuotojai jų įspėjimo laikotarpiu. Šių duomenų nepatikrino jokia išorinė audito institucija, išskyrus "Telia" pasitelktą atitikties tiekėją. (S1-6-50e)

Šie apskaitos principai taikomi ir S1-9 skirsnyje pateikiamai informacijai.

S1-8 Kolektyvinė sutartis ir socialinis dialogas

Kolektyvinės derybos

Visi darbuotojai, nepriklausomai nuo vietos ar darbo sutarties tipo, turi teisę pasirinkti, ar priklausyti profesinei sąjungai. Joks darbuotojas negali būti diskriminuojamas dėl šios teisės įgyvendinimo. Šie principai taip pat įtraukti į Tiekėjų elgesio kodeksą, todėl "Telia" tikisi, kad visi tiekėjai pripažins šias teises. Metų pabaigoje visiems (100 %) "Telia" Lietuva darbuotojams galiojo kolektyvinės sutarties naudos, nes visi turėjo teisę balsuoti už kolektyvinės sutarties nutarimus. (S1-8-60)

"Telia" bendradarbiauja su darbuotojų atstovais ir nacionalinėmis profesinėmis sąjungomis pagal nacionalinius teisės aktus bei taikomas kolektyvinių derybų sutartis (CBA). Kartu su darbuotojais iš Šiaurės ir Baltijos šalių "Telia" įsteigė Europos darbo tarybą (EWC), kuri yra darbuotojų atstovavimo forumas, skirtas informacijai ir konsultacijoms su GEM dėl tarptautinių klausimų.

Be to, "Telia Lietuva" nuolat bendradarbiauja su vietinėmis profesinėmis sąjungomis, stiprindama socialinį dialogą ir darbuotojų interesų atstovavimą. Per pastaruosius metus bendrovė dalyvavo organizaciniuose pokyčiuose, kurie turėjo įtakos 200 darbo vietų įmonėje ir maždaug 3 000 darbo vietų visoje Grupėje. Visas šis procesas buvo vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų atstovavimą ir konsultacijas, užtikrinant skaidrumą bei socialinį atsakingumą.

Darbuotojų atstovavimo susitarimai tvarkomi Grupės lygmeniu. (S1-8-63-(b))

S1-9 Įvairovės rodikliai

Aukščiausios vadovybės apibrėžimas

Šiuo metu "Telia Lietuva" aukščiausio lygio vadovų komandą sudaro generalinė direktorė ir jos tiesioginiai pavaldiniai (C1 ir C2 lygio). Aukščiausiosios vadovybės komandą, kuriai vadovauja generalinis direktorius, sudaro finansų vadovas, personalo ir kultūros vadovas, privačių klientų padalinio vadovas, technologijų skyriaus vadovas, rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas, teisės ir korporatyvinių reikalų skyriaus vadovas, verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo skyriaus vadovas, kanalų skyriaus vadovas, skaitmeninės transformacijos skyriaus vadovas ir verslo klientų vadovas. (S1-AR71) (S1-AR71)

Amžius

1) Iš 11 "Telia Lietuva" vadovų komandos narių 10 yra gimę Lietuvoje, o vienas - Latvijoje.

2) Valdyba: 3 nariai yra gimę Švedijoje (iki 2024 m. rugsėjo 4), vienas Suomijoje ir du - Lietuvoje. Iš viso valdyboje yra 5 (iki 2024 m. rugsėjo - 6) nariai.
3) Vadovai C2 ir C3 lygio vadovai (aukščiausiojo lygio vadovai ir jų tiesioginiai pavaldiniai, kurie vadovauja bent 1 komandos nariui).

S1-10 Tinkamas atlyginimas

Tinkamas atlyginimas

Be kolektyvinių darbo sutarčių, kurios nustato minimalius atlyginimus, "Telia" taiko vidinius atlyginimų rėžius, pagrįstus išoriniais rinkos duomenimis ir lygiais, siekdama užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų tinkamą atlyginimą. (S1-10-69) (S1-10-70)

S1-11 Socialinė apsauga

Visi "Telia Lietuva" darbuotojai yra apdrausti socialiniu ir papildomu sveikatos draudimu per partnerius arba per teikiamas išmokas, kurios apsaugo nuo pajamų praradimo dėl ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ar įgyto neįgalumo, tėvystės atostogų bei pensijos. (S1-11-74(a)) (S1-11-74-(b)) (S1-11-74-(c)) (S1-11-74-(d)) (S1-11-74-(e))

S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai

Sveikata ir gerovė

Bendra sveikata ir gerovė vertinama per darbuotojų įsitraukimo apklausą. 2024 m. rezultatai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimas bendru darbo ir asmeninio gyvenimo balansu išaugo 6 %, palyginti su 2023 m. Pagrindiniai "Telia" iššūkiai sveikatos ir gerovės srityje yra didėjantis stresas ir darbo krūvis. Bendrovė nuolat stebi šiuos aspektus per ligos atostogų dažnį (SAR). 2024 m. "Telia Lietuva" SAR rodiklis buvo 2,49. Dėl sveikatos problemų darbuotojai prarado 131 darbo dieną. (S1-14-85(b))

ISO 45001 sertifikacija

Visos "Telia Lietuva" veiklos yra padengiamos sveikatos ir saugos vadybos sistemų. "Telia" laiko ISO 45001 sveikatos ir saugos vadybos sistemą svarbiu įrankiu, užtikrinančiu, kad vertinimai būtų atliekami sistemiškai ir rizikos būtų valdomos. 2024 metų pabaigoje 100 % darbuotojų buvo apdrausti sveikatos ir saugos valdymo sistema, kuri buvo nepriklausomai audituota ir sertifikuota trečiosios šalies. (S1-14-88a)

Incidentai

Per metus "Telia Lietuva" nebuvo užregistruota mirtinų atvejų tarp darbuotojų ar rangovų. Tačiau įvyko keturi nelaimingi atsitikimai, susiję su darbuotojais ar rangovais, dėl kurių buvo prarastos darbo valandos, sudarant LTIIR (Lost Time Injury Incident Rate) rodiklį 1,12. (S1-14-88(b))

○ Apskaitos principai: Sveikatos ir saugos rodikliai

Sveikata ir sauga SAR parodo su liga susijusių nedarbingumo dienų procentinį santykį su visomis sutartyje numatytomis darbo dienomis. LTIFR rodo traumų, dėl kurių darbuotojas neatvyko į darbą, skaičių, tenkantį milijonui teorinių darbo valandų. Šių rodiklių dar nepatvirtino išorės šalis.

S1-16 Atlyginimų rodikliai (lyčių atlyginimų atotrūkis ir bendra atlygio suma)

Atlyginimų rodikliai

"Telia" stengiasi tobulinti savo vienodo darbo užmokesčio sistemą, kad būtų pasiektas nulinis darbo užmokesčio skirtumas, todėl kartą per metus visose 'Telia' veiklos šalyse atliekama darbo užmokesčio atotrūkio ir lyčių lygybės analizė. 2024 m. analizė atskleidė, kad "Telia Lietuva" veikloje yra 27 % neapskaitytas vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Neapskaičiuoto vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio skirtumus galima paaiškinti profesijų segregacija pagal lytį (pavyzdžiui, daugiau vyrų dirba technologijų srityje, o daugiau moterų - pagalbinėse funkcijose) ir vertikalaus karjeros vystymosi disbalansu tarp vyrų ir moterų darbuotojų. Siekdama toliau mažinti darbo užmokesčio skirtumus, "Telia" sustiprino savo iniciatyvas, kuriomis siekiama lyčių lygybės vadovavimo srityje ir užtikrinti, kad būtų ištaisyti visi nepaaiškinami darbo užmokesčio skirtumai už vienodas pareigas. (S1-16-97a) Bendras metinis atlygio santykis yra 9.

○ Apskaitos principai: Atlyginimai

"Telia" lyčių atlyginimų atotrūkis buvo apskaičiuotas pagal šią formulę: (vidutinis vyrų bendrasis valandinis atlygis – vidutinis moterų bendrasis valandinis atlygis) / vidutinis vyrų bendrasis valandinis atlygis Atlyginimų duomenys pateikti pagal ETAS Set 1 reikalavimus. Vidutiniai valandiniai tarifai apskaičiuoti pagal 2 080 teorinių darbo valandų per metus. Visos valiutos buvo konvertuotos į eurus. 2024 m. rezultatai grindžiami "Telia Lietuva" atlyginimų duomenimis, surinktais 2024 m. pavasarį, prieš įsigaliojant naujam veiklos modeliui 2024 m. pabaigoje.

Vadovų atlyginimo ir vidutinio darbuotojo atlyginimo palyginimas apskaičiuotas pagal formulę: Generalinio direktoriaus metinis bendras atlygis / vidutinio darbuotojo metinis bendras atlygis. Metinis bendras atlygis apima pagrindinį darbo užmokestį, premijas ir papildomas išmokas. (S1-16- 97b) (S1-16-97c)

S1-17 Incidentai, skundai ir sunkūs žmogaus teisių pažeidimai

Incidentai ir skundai

"Telia Lietuva" gali matyti tik anonimiškai ar atvirai pateiktus pranešimus per pranešimų kanalą, tačiau negali patikrinti, ar jie buvo pateikti darbuotojų. (S1-17-103b)

Jokių sunkių žmogaus teisių pažeidimų ar incidentų per šią sistemą neužregistruota. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo nustatyta jokių rimtų žmogaus teisių pažeidimų. Dėl to nebuvo taikomos jokios baudos, sankcijos ar kompensacijos. (S1-17-104a) (S1-AR106) (S1-17-104b)

S2 Darbuotojai vertės grandinėje

Požiūris

"Telia" remiasi didele tiekėjų baze ir yra įsipareigojusi etiškai gauti žaliavas bei paslaugas. Nuo strategijos iki įgyvendinimo bendrovė atidžiai vertina tiekėjų veiklos praktikas, užtikrindama, kad jos atitiktų bendrovės vertybes: sąžiningumą, socialinę atsakomybę ir tvarumą.

"Telia" tiekėjų elgesio kodeksas atspindi bendrovės įsipareigojimą veikti etiškai, atsakingai ir laikantis įstatymų. Atitikimas šiam kodeksui nėra pasirinktinis – tai esminė partnerystės dalis, skatinanti abipuse pagarba ir bendromis vertybėmis grįstus verslo santykius.

"Telia" skatina savo tiekėjus priimti reikšmingus sprendimus, rūpintis žmonėmis, visuomene ir aplinka bei supaprastinti darbo procesus.

Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės	Vertės grandinės vieta
Neigiamas poveikis / Potencialus: Nereguliuojamos darbo valandos ir viršvalandžiai tiekėjų darbuotojams sukelia prastesnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei padidina traumų riziką
Neigiamas poveikis / Potencialus: Nesaugios darbo sąlygos veikia darbuotojų psichinę ir fizinę sveikatą
Neigiamas poveikis / Potencialus: Vaikų ir priverstinis darbas dėl konfliktinėse ir didelės rizikos zonose išgaunamų mineralų tiekimo grandinės	Pradinė grandis
Rizika: Rizika, kad tiekėjai nesugebės užtikrinti saugios ir sveikos darbo aplinkos ir gali taikyti nesąžiningą darbo praktiką, pavyzdžiui, per dideles darbo valandas, dėl kurių darbuotojai dirba nesaugiomis sąlygomis
Rizika: Rizika, kad tiekėjai nesilaikys žmogaus teisių principų, leisdami vaikų ir (arba) priverstinį darbą savo veikloje ar kitų tiekėjų veikloje

ETAS 2 SBM-3 Esminiai poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsaja su strategija ir verslo modeliu

Vertės grandinės darbuotojai, kuriems daro įtaką "Telia" reikšmingi poveikiai (IROs), sudaro tiesioginiai tiekėjai ir subrangovai (2–4 pakopos). Dėl patikrinimų proceso "Telia" nustato tiekėjų organizacijos ypatybes, įskaitant žmogaus teisių riziką, priklausomai nuo veiklos sektoriaus ir geografinės padėties, bei tiekėjų veiklos metodus ir tiekimo kategorijas.

Atlikus išsamų patikrinimą, subrangovai yra vertinami pagal viešai prieinamus šaltinius, tokius kaip sankcijų sąrašai ir rizikos analizės duomenys. Tai leidžia "Telia" atpažinti galimus reikšmingus poveikius, leidžiančius priimti informuotus sprendimus ir strateginius planus, kaip spręsti su vertės grandinės darbuotojais susijusias problemas. (S2-SBM-3-11)

"Telia" remiasi didele tiekėjų ir subrangovų baze, kuri apima tiekimo grandinės partnerius nuo lauko paslaugų teikėjų, transporto ir logistikos įmonių iki tinklo įrangos ir techninės įrangos gamintojų bei tiekėjų. Kai kurie tiekėjai veikia šalyse ar sektoriuose, kuriuose kyla iššūkių dėl žmogaus teisių apsaugos, darbuotojų teisių, sveikatos, saugos ar aplinkosauginių praktikų. Todėl "Telia" nuolat vertina savo tiekėjus ir subrangovus, bendradarbiauja su šių įmonių darbuotojų atstovais bei konsultantais, kad užtikrintų atitiktį jos standartams.

Deramo patikrinimo metu tiekėjai vertinami pagal šalis, kuriose jie vykdo veiklą, taip pat pagal šalį, kurioje jie yra registruoti, daugiausia dėmesio skiriant didelės rizikos šalims žmogaus teisių, kovos su korupcija ir sankcijų požiūriu. Šiuo tikslu "Telia" naudojasi gerai žinomais viešais šaltiniais, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų ir vyriausybinių agentūrų viešomis ataskaitomis apie žmogaus teisių praktiką. Nepalankios žiniasklaidos atranka padeda atskleisti visus neigiamus incidentus, susijusius su tiekėjais, taip pat incidentus regionuose, kuriuose jie veikia. Šis bendras metodas padeda "Telia" nustatyti problemas, susijusias su etikos standartais, ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo tiekimo grandinėje.

Vertės grandinės darbuotojai, kuriems "Telia Lietuva" veikla arba vertės grandinė daro reikšmingą poveikį, apima tiesioginius pirmojo lygio tiekėjų darbuotojus Šiaurės ir Baltijos šalyse ir subrangovų, vykdančių tiekimus "Telia" visame pasaulyje, darbuotojus. (S2-SBM-3-11-(a))

Esminiai negatyvūs poveikiai vertės grandinės darbuotojams:

Vaikų darbas ir priverstinis darbas
Diskriminacija
Asociacijos laisvė
Sveikata ir sauga
Atlygis ir darbo sąlygos
Darbo valandos
(S2-SBM-3-11(c))

"Telia" tiekėjų tvarumo veiklos rezultatams vertinti taikomas specialus deramo patikrinimo procesas. Tiekėjai privalo suderinti ir laikytis bendrovės tiekėjų elgesio kodekso, o tiekėjai, tvarkantys asmeninius ar neskelbtinus duomenis, privalo laikytis saugumo ir privatumo reikalavimų, nurodytų "Telia" tiekėjų saugumo direktyvoje. Tikimasi, kad tiekėjai šiuos reikalavimus taikys savo tiekimo grandinėse. Vykdydama savo tiekėjų valdymo procesą, "Telia Lietuva" palaiko nuolatinį dialogą su tiekėjais, siekdama didinti jų informuotumą ir supratimą apie savo lūkesčius. Visos neatitiktys sprendžiamos pasitelkiant taisomųjų veiksmų planus ir tolesnę veiklą, kad būtų įvertintas jų veiksmingumas. Rezultatais dalijamasi su Grupės tiekimo vadovybe ir verslo suinteresuotosiomis šalimis, o apie riziką ir iššūkius, kuriems spręsti reikia bendro požiūrio, kalbama tiekėjų vadovų susitikimuose, kuriuose "Telia Lietuva" ir tiekėjo aukščiausioji vadovybė sprendžia aktualius klausimus ir susitaria dėl veiksmų planų. Jei įmonės nesusitaria ir tiekėjas nesilaiko sutarto taisomųjų veiksmų plano, gali būti svarstoma galimybė nutraukti partnerystę su tiekėju. (S2-SBM-3-11-(d))

Atliekant dvigubą "Telia" reikšmingumo vertinimą, buvo nustatyta toliau nurodyta reikšminga rizika, kylanti dėl poveikio ir priklausomybės nuo vertės grandinės darbuotojų:

Bendrovės tiekėjai gali imtis nesąžiningos darbo praktikos, pavyzdžiui, dirbti pernelyg ilgai, dėl to darbuotojams gali būti nesaugios sąlygos
Bendrovės tiekėjai gali neužtikrinti saugios ir sveikos darbo aplinkos dėl netinkamų priemonių arba ilgalaikio neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai darančių medžiagų poveikio (S2-SBM-3-11-(e))

Ši rizika gali kilti dėl poveikio, atsirandančio darbuotojams, gaminantiems "Telia" įsigytus produktus. (S2- SBM-3-13) Vykdydama deramo patikrinimo procesą, "Telia Lietuva" gali aptikti riziką, kad darbuotojai gali patirti pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečiams darbuotojams. (S2-SBM-3-12)

S2-1 Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika

Žmogaus teisės

Taisyklės

"Telia" yra įsipareigojusi gerbti ir remti visų žmonių, kuriems daro įtaką jos verslas, žmogaus teises visose visuomenėse, kuriose veikia bendrovė. "Telia" grupės žmogaus teisių politika nukreipia jos pastangas aktyviai bendradarbiauti su verslo partneriais, vyriausybėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų laikomasi aukščiausių žmogaus teisių standartų visoje vertės grandinėje.

Be to, "Telia" tiekėjų elgesio kodekse reikalaujama, kad visi tiekėjai visoje vertės grandinėje būtų įsipareigoję laikytis sąžiningumo, etikos ir tvarumo principų. Šis įsipareigojimas apima aktyvią didelio neigiamo poveikio, pavyzdžiui, priverstinio darbo, vaikų darbo, gyvybei pavojingos rizikos, žalos aplinkai, korupcijos ir išpuolių prieš aplinkos ir žmogaus teisių gynėjus, prevenciją.

Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo etikos aspektai yra įtraukti į "Telia" DI gairių politiką, kuri reikalauja, kad visi tiekėjai laikytųsi atsakingų ir etiškų praktikų visose DI kūrimo, testavimo ir naudojimo fazėse.

Išsamiau "Telia" politikos aprašomos šiuose grupės politikų dokumentuose ir gairėse (S2-1-16):

Grupės politika kovos su kyšininkavimu ir korupcija
Grupės politika aplinkosauga
Grupės politika saviraiškos laisvė ir valdžios priežiūra
Grupės politika įsipareigojimai žiniasklaidai
Grupės politika žmonės
Grupės politika privatumas ir duomenų apsauga
Grupės instrukcija darbuotojų sveikata, sauga ir gerovė
Grupės instrukcija Prekybos sankcijos ir eksporto kontrolė
Grupės instruktažas "Kalbėk ir nesikreipk į teismą".

Daugiau informacijos apie "Telia" grupės politiką ir grupės instrukcijas, žr. lentelę 126-127 puslapyje.

Bendras požiūris

"Telia" siekia užtikrinti žmogaus teisių apsaugą visoje vertės grandinėje ir aktyviai sprendžia su tuo susijusius klausimus, įskaitant vaikų teises, skaitmeninę įtrauktį, saviraiškos laisvę, valdžios priežiūrą, žiniasklaidos laisvę, darbuotojų teises ir aplinkos apsaugą. Vis didėjant skaidrumo reikalavimams, "Telia" laikosi naujų teisės aktų, tokių kaip ES Įmonių tvarumo patikros direktyva (CSDDD) ir Norvegijos skaidrumo įstatymas.

Telia tiekėjų elgesio kodekse numatyta, kad tiekėjai privalo ginti žmogaus teises savo veikloje, įgyvendindami praktines priemones šiose srityse. Šį kodeksą palaiko pranešimų apie pažeidimus sistema, leidžianti "Telia" atpažinti galimus neatitikimus.

"Telia" taiko nuolatinį žmogaus teisių patikrinimo procesą, kurio metu vertinamos, šalinamos, mažinamos ir kontroliuojamos neigiamos žmogaus teisių pasekmės verslo operacijose. Taip pat bendrovė reguliariai peržiūri strategines partnerystes ir tikrina tiekėjų veiklos įtaką realiai žmogaus teisių situacijai.

"Telia" reikalauja, kad jos tiekimo grandinėje būtų laikomasi žmogaus teisių ir darbo teisių, kaip numatyta tiekėjų elgesio kodekse ir galiojančiuose bei būsimuose deramo patikrinimo žmogaus teisių srityje teisės aktuose.

"Telia Group" politika – žmogaus teisės apima šias temas:

Žmogaus teisių ir tiekėjų patikrinimo procesai
"Telia" tiekėjų elgesio kodeksas
Aukštos rizikos tiekėjų auditai ir sutarčių reikalavimai
Skundų ir pažeidimų mechanizmai
Padorios darbo sąlygos ir gyvenimo standartai tiekimo grandinėje
Susirinkimų laisvė ir kolektyvinės derybos tiekimo grandinėje
Darbuotojų sveikatos ir saugos standartai
Priverstinis darbas
Vaikų darbas

"Telia" bendradarbiauja su vertės grandinės darbuotojais per tiekėjų atitikties tikrinimo programą. Jos tikslas – padėti tiekėjams gerinti tvarumo rodiklius, vadovaujantis šiomis gairėmis (S2-1-17-(b)):

Didinti informuotumą apie žmogaus teisių ir tvarumo standartus
Gerinti "Telia" reikalavimų laikymąsi per mokymus ir gerosios praktikos pavyzdžius
Spręsti nustatytus neatitikimus, reikalaujant iš trečiųjų šalių veiksmų plano
Dalintis sėkmingomis istorijomis ir geriausiomis praktikomis
Vertinti tiekėjų veiklos efektyvumą naudojant trečiųjų šalių auditą
Užtikrinti klientų reikalavimų vykdymą tiekėjų atžvilgiu
Stiprinti santykius su tiekėjais per dialogą ir bendradarbiavimą

"Telia" svarbu stebėti ir tikrinti visus taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi tiekėjas. Šia veikla uždaroma audito proceso grandinė - pranešama apie veiksmus, kurių trečioji šalis ėmėsi reaguodama į audito išvadas ir rekomendacijas, ir apie pažangą, padarytą įgyvendinant taisomąsias priemones. Jei visos su auditu susijusios išvados ir rekomendacijos yra veiksmingai išspręstos, o visi taisomieji veiksmai atlikti ir apie juos pranešta laiku, auditas bus laikomas baigtu. (S2-1-17-(c))

Priverstinis darbas

"Telia" netoleruoja jokios priverstinio darbo, vergovės ar prekybos žmonėmis formos bet kurioje savo tiekimo grandinės dalyje. "Telia" tiekėjų elgesio kodekse (S2-1-18) yra specialus skyrius, skirtas šiuolaikinės vergovės ir priverstinio darbo užkardymui.

"Telia" Lietuva tikisi, kad jos tiekėjai laikysis šių principų (S2-1-18):

Imtis aktyvių priemonių, kad būtų užtikrinta, jog jokioje vertės grandinės dalyje nebūtų naudojama jokia vergovė, priverstinis, privalomasis ar samdomasis darbas arba prekyba žmonėmis. Tai apima ir įdarbinimo obligacijų, kuriomis siekiama susigrąžinti išlaidas, susijusias su mokymu ar švietimo veikla, būtina įprastinei verslo veiklai vykdyti, naudojimą.
neteisėtai neriboti darbuotojų judėjimo laisvės
Pripažinti darbuotojų teisę nutraukti darbo sutartį, jei jie apie tai įspėjami pagrįstai.
Nereikalauti, kad darbuotojai deponuotų pinigus ar jų ekvivalentą ir (arba) savo asmens tapatybės dokumentų originalus, taip pat kad sumokėtų bet kokius įdarbinimo ar įdarbinimo mokesčius ar išlaidas.

"Telia" pranešimų apie pažeidimus linijos sistema leidžia darbuotojams ir išorės suinteresuotosioms šalims pareikšti susirūpinimą dėl galimų "Telia" elgesio kodekso ar tiekėjų elgesio kodekso nesilaikymo atvejų, nebijant keršto ar represijų, taip pat palengvinant nešališką tyrimą. Daugiau informacijos apie "Telia" pranešimų apie pažeidimus sistemą rasite G1-1 Pranešimai apie susirūpinimą keliančius dalykus. (S2-1-19)

Tarptautiniu mastu pripažintos priemonės "Telia" tiekėjų elgesio kodeksas suderintas su bendrovės vidaus politika ir įsipareigojimais. Jis grindžiamas tarptautiniais susitarimais, tokiais kaip Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (VŽTD), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinės konvencijos. Kodekse, be kita ko, nustatyti reikalavimai žmogaus teisių, darbo teisių, sveikatos ir saugos, aplinkosaugos, klimato kaitos ir verslo etikos srityse. (S2-1-19)

S2-2 Procesai, susiję su vertės grandinės darbuotojų įtraukimu į poveikio vertinimą

Tiekėjų atitikties tikrinimo programa

"Telia" Tiekėjų atitikties tikrinimo programa siekia padėti tiekėjams tobulinti savo tvarumo rodiklius. Kaip programos dalis, "Telia" palaiko nuolatinį dialogą su tiekėjais, didindama jų informuotumą apie bendrovės reikalavimus. "Telia" tikrina tiekėjų atitiktį elgesio kodeksui naudodama įvairius vidinius ir išorinius mechanizmus, įskaitant savianalizę, apklausas, vizitus, auditų procesus bei giluminę analizę tam tikruose sektoriuose (pvz., transporto sektoriuje). Šios veiklos padeda "Telia" įvertinti tiekėjų atitiktį reikalavimams ir, jei reikia, ankstyvoje stadijoje įgyvendinti korekcinius veiksmų planus. Sprendimai dėl audituotinų tiekėjų priimami remiantis prioritetizavimo procesu, kuris apima "Telia" ekspertų ir pranešimų apie pažeidimus sistemos duomenis.

Audito rezultatai pateikiami susijusioms vidinėms suinteresuotoms šalims, kurios įtraukia juos į sprendimų priėmimą ir diskusijas su tiekėjais. "Telia" skatina įtraukią tiekėjų atitikties gerinimo strategiją, pagrįstą nuolatiniu bendradarbiavimu.

Daugiau informacijos apie tiekėjų atitikties tikrinimą rasite skyriuje G1-2. (S2-2-22)

Tiesioginis bendradarbiavimas

"Telia" glaudžiai bendradarbiauja su tiekėjais visoje Grupėje, siekdama tiesiogiai įsitraukti į darbo sąlygų gerinimą tiekimo grandinėje. "Telia Lietuva" turi daug bendrų tiekėjų su "Telia Lietuva", todėl, glaudžiai bendradarbiaudama su grupe, tiesiogiai bendradarbiauja su savo tiekimo grandinės darbuotojais, atlikdama kelis išsamius vertinimus kartu su JAC (Joint Alliance for CSR) - telekomunikacijų operatorių asociacija, bendradarbiaujančia kuriant ir įgyvendinant tvarumo standartus savo tiekimo grandinėse. Šie vertinimai yra labai svarbūs siekiant suprasti ir pagerinti darbuotojų sąlygas.

2024 m. JAC atliko 150 auditų 31 šalyje ir įvairiose tiekimo grandinės pakopose (41 % – tiekėjai, 51 % – rangovai, 7 % – kitos tiekimo grandinės grandys). Iš viso buvo apklausti 20 427 darbuotojai, nustatyti 661 korekcinių veiksmų atvejai. Dažniausiai pasitaikę pažeidimai buvo susiję su sveikata ir sauga, darbo valandomis, aplinkosaugos veiksniais bei atlyginimų ir kompensacijų klausimais. 110 šių auditų buvo įtraukti į "Telia" atitikties tikrinimo programą. (S2-2-22a) (S2-2-22b)

Tvaraus tiekimo procesą "Telia" valdo Grupės lygmeniu per vyriausiąjį pirkimų vadovą. (S2-2-22c)

"Telia" vertina įsitraukimą į tiekimo grandinės darbuotojų teisių apsaugą naudodama tiekėjų auditus. Auditai apima darbo standartų, sveikatos ir saugos, bei etikos praktikų vertinimus. Jei nustatomi pažeidimai, kuriami korekciniai veiksmų planai, o vėliau atliekami tolesni auditai siekiant užtikrinti, kad problemos būtų sprendžiamos veiksmingai. "Telia" taip pat reguliariai peržiūri Tiekėjų atitikties tikrinimo programą, vykdydama pakartotinius auditavimus kas trejus metus, kad užtikrintų aukštus standartus ir nuosekliai matuotų tiekėjų veiklos efektyvumą. Tai skatina atvirumo ir atsakomybės kultūrą, stiprinančią žmogaus teisių apsaugą visoje tiekimo grandinėje. (S2-2-22e)

"Telia" taip pat renka informaciją apie darbuotojų darbo sąlygas per skundų mechanizmus, vertinimus ir tiekėjų atitikties auditus. (S2-2-23)

S2-3 Procesai, skirti pašalinti neigiamą poveikį ir mechanizmai skundams dėl vertės grandinės darbuotojų sąlygų

Procesai

"Telia" kas ketvirtį renka informaciją apie darbuotojų teisių pažeidimus tiekimo grandinėje, įskaitant statistiką ir konkrečius atvejus. Šie duomenys pateikiami Auditų komitetui. (S2-3-27a)

"Telia" pranešimų apie pažeidimus sistema suteikia galimybę visiems vertės grandinės darbuotojams anonimiškai pranešti apie problemas be baimės susilaukti atsakomųjų veiksmų. Sistema leidžia objektyviai tirti incidentus ir užtikrina skaidrumą.

Daugiau informacijos apie pranešimų apie pažeidimus procesą rasite skyriuje G1-1. (S2-3-27b) (S2-3- 27c) (S2-3-AR23) (S2-3-AR24) (S2-3-AR25) (S2-3-28) (S2-3-AR25)

Visi pateikti pranešimai ir jų eiga gali būti stebima per pranešimų sistemą, padedančią užtikrinti, kad problemos būtų efektyviai sprendžiamos. (S2-3-27d)

S2-4 Veiksmai, skirti sumažinti vertės grandinės darbuotojų neigiamą poveikį, valdyti esmines rizikas ir siekti galimybių

Veiksmai

Pagrindiniai tiekėjų atitikties patikros programos metu nustatyti faktai apima klausimus, susijusius su darbo teisėmis, diskriminacija, asociacijų laisve, darbo užmokesčiu ir kompensacijomis, sveikata ir sauga bei darbo laiku. Užtikrindama tolesnius taisomuosius veiksmus, "Telia" gali sumažinti galimą tolesnį neigiamą poveikį šiose srityse.

Daugiau informacijos apie Tiekėjų atitikties patikros programą rasite S2-2 Tiekėjų atitikties patikros programa ir S2-3 Procesai. (S2-4-32-(a)) (S2-4-32-(c)) (S2-4-32-(d)) (S2-4-33-(a)) (S2-4-33-(b)) Taip pat žr.

Siekiant nustatyti didelės rizikos tiekėjus, naudojamas "Telia" vykdomas deramo patikrinimo procesas ir Tiekėjų atitikties patikros programa. Nustačius tokią riziką, su tiekėju laiku imamasi veiksmų ir tolesnių priemonių. (S2-4-34-(a))

Atliekant dvigubą reikšmingumo vertinimą (DMA) nenustatyta jokių reikšmingų galimybių, susijusių su vertės grandinės darbuotojais. (S2-4-34-(b)) Per 2024 m. "Telia" tiekėjų atitikties patikros programą nebuvo nustatyta jokių rimtų žmogaus teisių problemų ar incidentų. Pagrindinės Programos išvados buvo susijusios su darbo teisėmis, diskriminacija, asociacijų laisve, darbo užmokesčiu ir kompensacijomis, sveikata ir sauga bei darbo laiku. Nė vienas iš jų nebuvo laikomas rimtu (S2-4-36).

Su darbo teisėmis susijusios neatitiktys buvo įvertintos, viena iš jų baigta, o kita tęsiama. Abi jos susijusios su Kinijoje esančiomis gamyklomis, kuriose viršijama teisiškai nustatyta siunčiamų darbuotojų riba. Uždaryta neatitiktis buvo pašalinta atnaujinus įdarbinimo procesus pagal galiojančius teisės aktus, surengus mokymus personalo darbuotojams ir įgyvendinus siunčiamų darbuotojų perkėlimo planą. Tebesitęsianti neatitiktis vis dar sprendžiama pagal aktyvų veiksmų planą.

S2-5 Tikslai, susiję su neigiamo poveikio mažinimu, teigiamo poveikio skatinimu ir rizikos valdymu

Tikslai

Vertės grandinės darbuotojai ar jų atstovai tiesiogiai nedalyvauja nustatant tikslus, susijusius su esminių rizikų valdymu ir galimybių siekimu. (S2-5-42(a))

Vykdant tiekėjų auditą, nustatytos neatitikties yra analizuojamos, o "Telia" stebi, kaip tiekėjai vykdo savo įsipareigojimus ir gerina veiklos rodiklius. Daugiau informacijos apie šį procesą pateikta skyriuje G1-2. (S2-5-42(b))

S3 Paveiktos bendruomenės

Skaitmeninė įtrauktis

Požiūris

Šiandien skaitmenizacija keičia visuomenes, sukurdama tiek galimybių, tiek rizikų. Suteikdama prieigą prie patikimo ryšio ir skaitmeninių įgūdžių, "Telia" siekia užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas skaitmeninėje atskirtyje. "Telia Lietuva" veikla šioje srityje orientuota į skaitmeninį lygybės užtikrinimą ir įtrauktį, padedant tiek individams, tiek visai Lietuvai išnaudoti visą skaitmenizacijos potencialą.

"Telia Lietuva" skaitmeninės įtraukties programa apima įvairias iniciatyvas, skirtas vyresnio amžiaus bendruomenių nariams ir vaikams. Viena iš tokių iniciatyvų – "Senjorų valandos", kuri moko vyresnius žmones naudotis internetu ir technologijomis. Ši iniciatyva buvo pradėta įgyvendinti 14 mažmeninės prekybos vietų ir yra nukreipta į vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių įgūdžių gerinimą.

Vaikų teisės

Požiūris

Vaikai ir jaunimas yra aktyvūs "Telia" paslaugų naudotojai. Įmonė tiki, kad prieiga prie interneto praturtina vaikų gyvenimus, suteikdama galimybę bendrauti, žaisti ir mokytis. Tačiau vaikai taip pat yra itin pažeidžiami interneto grėsmėms, tokioms kaip patyčios, prievarta ir nepriimtinas turinys.

Vaikų saugumo užtikrinimas internete reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tiek telekomunikacijų sektoriuje, tiek už jo ribų. Bendradarbiaudama su Pasaulio vaikystės fondu ir kitomis vaikų teisių organizacijomis, "Telia" siekia užkirsti kelią vaikų seksualinio išnaudojimo turinio platinimui internete. Taip pat "Telia" aprūpina tėvus edukacinėmis priemonėmis, padedančiomis vaikams geriau suprasti saugumą internete.

Vienas iš pavyzdžių yra GSMA Mobile Alliance to Combat Digital Child Sexual Exploitation – iniciatyva, kurioje "Telia" bendradarbiauja su kitais rinkos dalyviais, siekdama įtakoti teisėkūrą ir keistis gerąja praktika.

Saviraiškos laisvė

Požiūris

"Telia" vertina saviraiškos laisvę ir asmens privatumą kaip pagrindines savo verslo vertybes. Telekomunikacijų tinklai suteikia prieigą prie informacijos ir galimybę keistis nuomonėmis. Pagrindinis tikslas šioje srityje – valdyti žmogaus teisių rizikas, susijusias su vyriausybės vykdoma komunikacijos priežiūra, ir užtikrinti, kad klientai jaustųsi užtikrinti dėl privatumo bei saviraiškos laisvės.

Skaitmeninė įtrauktis

ETAS 2 SBM-3 Esminis poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu

Skaitmeninės įtraukties srityje vertinamas reikšmingas poveikis yra susijęs su įmonės veikla. (S3-SBM-3-9-(a))

Neigiamas poveikis gali būti susijęs su skaitmeninių įgūdžių trūkumu, kuris lemia, kad pažeidžiamos grupės atsiduria socialinėje atskirtyje. Tai yra plačiai paplitusi ir sisteminė problema. (S3-SBM-3-9-(b)).Teigiamas poveikis susijęs su "Telia Lietuva" tinklų paslaugų prieinamumu, išplėstu 4G ir 5G ryšio tinklu bei jų kokybe. 2024 m. "Telia Lietuva" 5G tinklas užtikrino 99% aprėptį visoje veiklos teritorijoje. (S3-SBM-3-9-(c))

Su paveiktomis bendruomenėmis susijusios rizikos kyla dėl prastos ryšio kokybės kaimo vietovėse, kuri gali sumažinti klientų pasitenkinimą, padidinti paslaugų atsisakymo rodiklius ir neigiamai paveikti bendrą skaitmeninės įtraukties suvokimą. (S3-SBM-3-9-(d))

"Telia Lietuva" skaitmeninės įtraukties iniciatyvos yra skirtos didinti informuotumą apie interneto keliamas galimybes ir grėsmes, kartu ugdant skaitmeninius įgūdžius. Pirmasis aspektas padeda formuoti sąmoningumą, o antrasis – suteikia praktinius gebėjimus. Šiose iniciatyvose naudojamos ir fizinės, ir skaitmeninės priemonės, parenkant tikslinėms grupėms tinkamiausius formatus ir komunikacijos kanalus.

Didžioji dauguma "Telia Lietuva" iniciatyvų vykdomos bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis ar partneriais, pavyzdžiui, savivaldybėmis (senjorams) arba organizacijomis, kurios specializuojasi konkrečiose srityse (pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos organizacijomis). Iniciatyvos įtraukiamos į "Telia Lietuva" veiksmus tik tuo atveju, jei prie jų reikšmingai prisideda bendrovė - kaip iniciatorė arba prisidėdama finansiškai ar savo darbuotojų resursais.

Informacijos apie "Telia Lietuva" skaitmeninės įtraukties iniciatyvas rasite S3-4 Veiksmai ir S3-5 Tikslai.

Švedijos interneto fondo 2024 m. atliktame tyrime teigiama, kad skaitmeninė atskirtis gali sustiprinti esamą nelygybę ir marginalizaciją. Asmenys, kurie nėra įtraukti į skaitmeninį pasaulį, gali prarasti prieigą prie informacijos, komunikacijos ir paslaugų, todėl jų padėtis tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje gali tapti dar nesaugesnė. Tyrime išsamiai aprašomos tokios kliūtys kaip žinių trūkumas, nerimas dėl skaitmeninio saugumo ir ribotos galimybės naudotis technologijomis. Jaunesni asmenys nurodo mažiau kliūčių, o vyresnio amžiaus gyventojai ir nepalankiose sąlygose gyvenantys žmonės nurodo daugiau kliūčių. (S3-SBM- 3-10) (S3-SBM-3-11)

S3-1 Politika, susijusi su paveiktomis bendruomenėmis / skaitmenine įtrauktimi

"Telia" Grupės politika – žmogaus teisės reglamentuoja įmonės veiksmus, siekiant valdyti poveikį bendruomenėms, kurios yra veikiamos skaitmeninės įtraukties klausimų. Politika aiškiai įtvirtina "Telia" įsipareigojimą remti ir ginti žmogaus teises pagal tarptautinius standartus, aprašytus G1-1 skirsnyje.

"Telia" daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisėms, kurioms gresia didžiausias neigiamas poveikis ir kurios labiausiai susijusios su jos pramonės ir verslo operacijomis. Šie pavojai nustatomi atliekant nuolatinį deramą patikrinimą ir prireikus "Telia" bendrovėje atliekamus išsamesnius poveikio žmogaus teisėms vertinimus (angl. Human Rights Impact Assessments, HRIA). Skaitmeninė įtrauktis yra viena iš sričių, turinčių poveikį žmogaus teisėms. (S3-1- 14) (S3-1-15)

Vadovaudamasi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, "Telia Lietuva" yra įsipareigojusi gerbti žmogaus teises visoje savo vertės grandinėje, taikydama žmogaus teisių deramą patikrinimą. Bendrovės produktai ir paslaugos taip pat sudaro sąlygas įgyvendinti tam tikras žmogaus teises, pavyzdžiui, palengvina sveikatos priežiūros, švietimo ir darbo vietų prieinamumą. GSMA 2024 m. mobiliojo ryšio pramonės poveikio ataskaitos tyrimų rezultatai rodo, kad ryšys ir skaitmeninimas gali paspartinti pažangą, susijusią su JT darnaus vystymosi tikslais. (S3-1-16-(a)) (S3-1-17)

S3-2 Bendradarbiavimo su paveiktomis bendruomenėmis dėl poveikio ir (arba) skaitmeninės įtraukties procesų

Įsipareigojimai

Kalbant apie skaitmeninę įtrauktį, suinteresuotiesiems subjektams daugiausia rūpesčių kelia dvi sritys: paslaugų kokybės skirtumai tarp tinklų miesto ir kaimo vietovėse ir varinių tinklų uždarymo poveikis.

Nors pripažįstami šie skirtumai tarp miesto ir kaimo vietovių, įmonė įsipareigoja gerinti tinklo aprėptį nepaisant regioninių ir technologinių skirtumų. Lietuvoje "Telia" laikoma turinčia geriausią 5G tinklo aprėptį ir kokybę pagal crowdsourcing duomenis bei matavimus (OpenSignal, Umlaut ir kt.). Bendrai vertinant mobiliojo tinklo kokybę, "Telia" užima pirmąją vietą Lietuvoje ir toliau gerina tinklo kokybę vykdydama modernizavimo programą.

Vario tinklų išjungimas kelia tam tikrų rizikų, nes klientai turi įsidiegti naujus šviesolaidinius arba mobiliojo ryšio sprendimus ir išmokti naudotis nauja įranga. Šios rizikos yra valdomos bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir atitinkamomis institucijomis, siekiant sumažinti neigiamą poveikį žmonėms ir bendruomenėms.

"Telia" Komunikacijos, Prekės ženklo ir Tvarumo padalinio vadovas yra atsakingas už tai, kad vyktų suinteresuotųjų šalių įtraukimas ir kad jų požiūris būtų atspindėtas įmonės strategijoje.

Šiuo metu "Telia Lietuva" neteikia paramos jokiai skaitmeniniu būdu atskirtai grupei.

S3-3 Procesai, skirti mažinti neigiamą poveikį ir kanalai, kuriais paveiktos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą dėl skaitmeninės įtraukties

Šiuo metu "Telia Lietuva" neteikia jokių sprendimų skaitmeniniu būdu atskirtoms grupėms. (S3-3-35)

S3-4 Veiksmai, susiję su skaitmeninės įtraukties poveikiu bendruomenėms, rizikų valdymu ir galimybių skatinimu, bei šių veiksmų efektyvum

Veiksmai

Dėl aukštos infliacijos ir bendrai neapibrėžtos ekonominės situacijos 2024 m. kyla didesnė skaitmeninės įtraukties paslaugų prieinamumo rizika. "Telia" siekia sušvelninti šias rizikas siūlydama pigesnius planus arba suteikdama galimybę pereiti prie savo išankstinio apmokėijmo, pigesnių prekės ženklų.

"Telia Lietuva" siekia užtikrinti prieinamumą visiems, padėdama asmenims turintiems negalią naudotis paslaugomis. Bendrovės visuotinė dizaino sistema suderinta su Europos prieinamumo aktu (EAA-Direktyva 2019/882) ir laikosi Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių standarto (bent WCAG 2.1 AA), kuris apima tokius aspektus kaip spalvų kontrastas, įskaitomumas ir suderinamumas su ekrano skaitytuvais. Bendrovė inicijavo procesą, kuriuo skatinamas bendradarbiavimas ir skleidžiamos prieinamumo žinios visoje organizacijoje, kad padėtų užtikrinti atitiktį EAA.

Iniciatyvos

"Telia Lietuva", bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis ir įgyvendindama įvairias iniciatyvas, nustato veiksmus, kurių reikia imtis reaguojant į galimą neigiamą skaitmeninės įtraukties temos poveikį bendruomenėms. (S3-4-33-(a)) "Telia Lietuva" taip pat reguliariai atlieka su šia tema susijusius poveikio vertinimus. Daugiau informacijos pateikiama dokumente S-3-5-42-(b). (S3-4- 33-(b)) (S3-4-33-(c))

Skaitmeninės įtraukties iniciatyvos

Senjorai

Per individualias skaitmeninių įgūdžių tobulinimo sesijas, bendrus renginius su pagrindiniais partneriais, internetinius seminarus, straipsnius žurnaluose ir klientų aptarnavimo vietose, "Telia Lietuva" padeda vyresnio amžiaus žmonėms išmokti naudotis elektroninėmis paslaugomis ir saugiai prisijungti prie skaitmeninės erdvės. Šios veiklos yra svarbios, kad ši suinteresuotoji grupė galėtų lengviau naudotis būtinomis paslaugomis, tokiomis kaip sveikatos priežiūra ir bankininkystė.

Vaikai, tėvai ir mokytojai

Vaikai ir jaunuoliai yra ypač pažeidžiami internete, todėl jiems reikia įgūdžių, padedančių apsisaugoti. Per praktinius seminarus mokyklose, vasaros stovyklas, internetinius mokymus, edukacinius žaidimus ir viktorinas "Telia Lietuva" padeda vaikams ir jaunuoliams sužinoti daugiau apie saugų interneto naudojimą, asmens duomenų apsaugą, slaptažodžius ir tinkamą elgesį internete.

Per internetinius portalus, kurie siūlo aktualią ir naudingą informaciją, "Telia" siekia padėti tėvams bei globėjams apsaugoti ir ugdyti vaikus skaitmeninėje erdvėje. Be to, programavimo kursai (šiuo metu siūlomi tik Lietuvoje) skatina domėtis ir mokytis IT srities žinių.

Moterys

Moterys technologijų sektoriuje šiuo metu sudaro mažumą, o kartu rinkoje jaučiamas specialistų trūkumas. Todėl "Telia Lietuva" inicijuoja partnerystes ir mokymų programas, kuriomis siekiama skatinti didesnį moterų dalyvavimą technologijų srityje.

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ)

Dėl ribotų technologinių pajėgumų mažos ir vidutinės įmonės dažnai atsilieka tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas ir tvarumas. Per skaitmeninio mokymosi renginius ir internetinius seminarus "Telia Lietuva" siekia didinti MVĮ žinias apie informacijos saugumą ir skaitmenines paslaugas. Kibernetinio saugumo ekspertai nagrinėja šias temas tiek iš naudotojo, tiek iš įmonės perspektyvos, padėdami įmonėms ugdyti praktinius įgūdžius ir pasiruošti galimoms informacinio saugumo grėsmėms.

S3-5 Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamo poveikio stiprinimu bei reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu skaitmeninės įtraukties srityje

Patikimas ryšys

"Telia Lietuva" yra įsipareigojusi teikti aukštos kokybės paslaugas savo klientams. 2024 m. įmonė toliau darė reikšmingas investicijas siekdama gerinti tinklo aprėptį ir kokybę, pasiekdama šiuos rezultatus:

Beveik 100 % 4G ryšio aprėptis gyventojams.
99 % 5G ryšio aprėptis gyventojams.
Vietovėse, kuriose nėra galimybės įrengti šviesolaidžio, "Telia Lietuva" teikia fiksuoto belaidžio ryšio paslaugas per savo 4G ir 5G tinklus.

Skaitmeninių įgūdžių ugdymas

2021 m. "Telia" pradėjo grupės mastu vykdomą skaitmeninių įgūdžių programą, paremtą vietinių poreikių analize. 2024 m. įmonė jau viršijo savo 2026 m. tikslą pasiekti 2,2 mln. žmonių per skaitmeninių įgūdžių iniciatyvas. Dabar "Telia" iškėlė naują tikslą – iki 2027 m. pasiekti 3 mln. žmonių, daugiausia dėmesio skiriant senjorams, vaikams, imigrantams, moterims ir MVĮ (mažoms ir vidutinėms įmonėms).

Bendradarbiaudama su Forum for Social Innovation Sweden (MSI) Malmės universitete, "Telia" sukūrė poveikio vertinimo įrankį ir vadovą, padedantį įvertinti įmonės skaitmeninių įgūdžių iniciatyvas. Trumpi įvairių iniciatyvų vertinimų aprašymai yra prieinami "Telia" įmonės svetainėje. Be to, "Telia" šį įrankį pateikė naudoti ir kitoms įmonėms, siekdama skatinti platesnį poveikio vertinimo metodų taikymą. (S3-5-42-(b))

Metai	Tikslai	2024 m. pažanga
2026 m.	Pasiekti 75 000 asmenų per skaitmeninės įtraukties iniciatyvas	309 067 pasiekti asmenys nuo 2021 m.
2025 m.	96 % 5G ryšio aprėptis	99 % aprėptis (2023: 99 %)

Vaikų teisės

ETAS 2 SBM-3 Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Poveikį Lietuvoje patiriančios bendruomenės, susijusios su "Telia Lietuva", apima tiek tiesiogiai paveiktus vaikus, tiek "Telia" klientų vaikus (netiesiogiai). Paminėti poveikiai kyla tiesiogiai iš įmonės ir jos veiklos padarinių. Be to, vaikai taip pat gali patirti reikšmingą poveikį per "Telia Lietuva" tiekimo grandinę. (S3-SBM-3-9-(a))

Neigiamas poveikis gali būti susijęs su vaikų patiriamu viliojimu internete ar patyčiomis, taip pat su smurtinio turinio prieinamumu per "Telia Lietuva" tinklus. Tačiau didžiausią riziką kelia vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos prieinamumas internete. Tai dažnas ir plačiai paplitęs poveikis, kurį įmonė vertina kiekvienu atveju atskirai. (S3-SBM-3-9-(b))

Vaikai buvo priskirti kaip paveikta suinteresuotoji grupė, atsižvelgiant į nustatytą neigiamą poveikį. Jei nėra tinkamų kontrolės priemonių, vaikams, turintiems prieigą prie interneto, gali kilti pavojus. (S3-SBM-3-10)

S3-1 Politika, susijusi su paveiktomis bendruomenėmis/ vaikų teisėmis

"Telia Lietuva" grindžia savo veiklą pagal JT Vaikų teisių ir verslo principų (CRBP) gaires ir įsipareigoja atpažinti, gerbti ir remti vaikų teises. Pagrindinis įmonės tikslas – integruoti vaikų teises ir jų perspektyvas į savo veiklą. Tai daroma per Grupės politikas ir instrukcijas, kurios apibrėžia lūkesčius dėl elgesio, susijusio su įmonės darbuotojais, partneriais ir tiekėjais.

"Telia" poveikio, rizikos ir galimybių, susijusių su paveiktomis bendruomenėmis, valdymo politika yra tokia: (S3- 1-14, (S3-1-17))

Politikos, susijusios su poveikio, rizikų ir galimybių valdymu paveiktose bendruomenėse:

Grupės politika Žmonės (Vaikų darbas)
Tiekėjo elgesio kodeksas (Vaikų darbas ir produktų bei paslaugų sauga)
Grupės politika Privatumas ir duomenų apsauga (Speciali priežiūra vaikų privatumui)
Grupės politika Žodžio laisvė ir valdžios priežiūra (Žodžio laisvės rizikos)
Grupės instrukcija Saugumas (Vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga)
Grupės politika Žmogaus teisės (Vaikų teisės kaip pagrindinė žmogaus teisė)

Daugiau informacijos apie "Telia" grupės politikas rasite G1-1 skirsnyje.

"Telia Lietuva" laikosi tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų visoje savo tiekimo grandinėje pagal JT Verslo ir žmogaus teisių vadovą bei kitus tarptautinius reglamentus, tokius kaip EBPO gairės daugianacionalinėms įmonėms ir JT Global Compact iniciatyva, prie kurios "Telia Lietuva" yra prisijungusi. Tai reiškia, kad "Telia" vengia pažeisti kitų teises ir sprendžia neigiamą poveikį, kurį įmonė gali turėti. Be to, "Telia" veikia pranešimų apie pažeidimus liniją, kuri leidžia darbuotojams ir išorės suinteresuotosioms šalims anonimiškai pranešti apie susirūpinimą keliančius klausimus be baimės susilaukti atsakomųjų veiksmų. Tai padeda lengviau pradėti vidinius tyrimus. (S3-1-16c) Iki šiol "Telia" nėra gavusi jokių pranešimų apie incidentus, kilusius iš paveiktų bendruomenių. (S3-1-17)

S3-2 Procesai, skirti bendravimui su paveiktomis bendruomenėmis dėl poveikio/vaikų teisių

Vaikų teisių integravimas į verslą

Holistiniai vaikų teisių poveikio vertinimai buvo vykdomi siekiant užtikrinti, kad "Telia" integruotų vaikų teises į visas savo verslo operacijas. Naujausias vertinimas buvo atliktas 2022 m., remiantis UNICEF MOC-CRIA (Mobile Operator - Children's Rights Impact Assessment) savianalizės metodika (prieinama "Telia" svetainėje). Bendras vertinimas parodė, kad vaikų teisės yra reikšmingai integruotos į "Telia" verslo veiklas ir operacijas.

Be to, "Telia" sukūrė įrankį, parengtą bendradarbiaujant su nepriklausoma ne pelno organizacija BSR ir paremtą JT Verslo ir žmogaus teisių gairėmis. Šis įrankis padeda įvertinti aktualų ir potencialų poveikį vaikams, kurį gali turėti "Telia" siūlomi produktai ir paslaugos klientams. Jis naudojamas per įmonės produktų kūrimo procesą, užtikrinant, kad vaikų teisės būtų tinkamai apsvarstytos. Be to, vaikų teisių rinkodaros gairės yra prieinamos "Telia" rinkodaros ir reklamos partneriams, siekiant užtikrinti vaikų teisių apsaugą.

Įsitraukimas

Bendravimas su pagrindinėmis suinteresuotosiomis grupėmis – įskaitant vaikus, jaunimą ir jų atstovus – yra svarbi dvigubos materialumo vertinimo proceso dalis, kurią "Telia" reguliariai vykdo.

Daugiau informacijos apie tai, kaip "Telia Lietuva" bendrauja su vaikais per Vaikų patariamąsias grupes, galite rasti skiltyje "Bendradarbiavimas su vaikais": (S3-2- 21) (S3-2-21-(a)) (S3-2-21-(b)) (S3-2-21-(d)) (S3-2-22). (S3-1-16-(b))

"Telia Lietuva" bendradarbiauja su partneriais, siekdama geriau suprasti specifinius vaikų teisių klausimus. Lietuvoje įmonė bendradarbiauja su viena seniausių vaikų pagalbos linijų – "Vaikų linija".

"Telia" Komunikacijos, Prekės ženklo ir Tvarumo vadovas yra atsakingas už šio bendravimo vykdymą ir užtikrina, kad jo rezultatai atsispindėtų įmonės strategijoje. (S3-2-21-(c))

Vaikų įsiklausymas

Jau daugelį metų "Telia" vykdo Vaikų patariamąsias grupes, kuriose vaikams suteikiama galimybė išsakyti savo patirtis internete. Aptariamos temos apima privatumą, internetinius žaidimus, sveiką internetinį gyvenimą, skaitmeninį mokymąsi ir dezinformaciją. Gauti duomenys padeda įmonei priimti verslo sprendimus, tobulinti šeimoms skirtą turinį ir paramą. Išsamesnė informacija apie šių grupių veiklos rezultatus pateikiama "Telia" svetainėje.

"Telia" taip pat dalyvauja įvairiose veiklose savo rinkose, kuriose tiesiogiai bendrauja su vaikais, siekdama ugdyti jų skaitmeninius įgūdžius ir stiprinti atsakingą elgesį internete. (S3-2-21-(a)) (S3-2-21-(b)) (S3-2-21-(d)) (S3-2-22)

S3-3 Procesai, skirti neigiamam poveikiui mažinti ir kanalai, kuriais paveiktos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą dėl vaikų teisių

Galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis "Telia Lietuva" gali sužinoti apie galimus pavojus ar žalą naudodamasi pranešimų apie pažeidimus linija ir tokiais kanalais, kaip klientų aptarnavimas, tiekimo skyriaus atliekami auditai, darbuotojų skundų teikimo procesai ir išorės šalys, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos.

"Telia Lietuva" pranešimų apie pažeidimus linija yra operatyvinio lygio mechanizmas, skirtas pranešti apie nusiskundimus, ir ja gali naudotis tiek vidaus, tiek išorės suinteresuotosios šalys. Daugiau informacijos apie "Telia" pranešimų apie pažeidimus liniją rasite G1-1 Pranešimai apie problemas.

Nors patys vaikai nesinaudoja Pranešimų teikimo linija, "Telia Lietuva" gauna įžvalgų apie jų poreikius per tarpininkus, tokius kaip "Vaikų linija", arba įžvalgų, gautų iš Grupės darbo su "Bris" (kuria labai pasitiki vaikai) ir ECPAT. Be to, "Telia Lietuva" sudaro sąlygas ir remia nemokamą anoniminę anoniminę vaikų ir jaunimo prieigą prie vaikų pagalbos linijų. Ateityje "Telia Lietuva" atliks nepriklausomą vertinimą, kiek vaikai žino apie šiuos kanalus ir kiek jais pasitiki. (S3-3-28) (S3-3-27-(a)) (S3-3-27-(b)) (S3-3- 27-(c)) (S3-4-33-(c))

S3-4 Veiksmai, susiję su reikšmingu poveikiu paveiktoms bendruomenėms, rizikų valdymu ir galimybių skatinimu, bei šių veiksmų efektyvumas

Vaikų sauga per produktų pasiūlą

Vaikų seksualinės prievartos medžiaga (CSAM) yra šiurkštus vaikų teisių pažeidimas ir yra neteisėta visose "Telia" rinkose. Tyrimų išvadose teigiama, kad tokios medžiagos žiūrėjimas padidina prievartos tikimybę neprisijungus prie interneto. "Telia" aktyviai dalyvauja kovoje su CSAM platinimu internete, taikydama blokavimo priemones ir bendradarbiaudama su kolegomis iš šios pramonės šakos, teisėsaugos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip ECPAT (Tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE dalis) ir Pasaulio vaikystės fondas.

Siekdama kovoti su tokiomis problemomis kaip CSAM, "Telia" prisijungia prie konkrečių sistemų ir partnerysčių, pvz., su "Netclean", teikdama CSAM aptikimo paslaugas mokykloms ir savivaldybėms. "Telia" blokuoja interneto svetaines, kurias teisėsaugos institucijos pripažino neteisėtomis dėl to, kad jose talpinama CSAM. Nors bendrovė remia atvirą internetą, tai vienintelė sritis, kurioje ji aktyviai pasisako už savanorišką blokavimą. Savo IT sistemose "Telia" taiko techninį sprendimą, kuris įspėja, jei CSAM aptinkama nuolatinių darbuotojų, ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ar konsultantų naudojamoje techninėje įrangoje. Aptikus tokią medžiagą, užpildomas policijos pranešimas ir, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, pradedamos taikyti su personalu susijusios taisomosios priemonės. 2024 m. nebuvo aptikta jokių atvejų, todėl nebuvo ir policijos pranešimų. (S3-1-17)

Lietuvoje "Telia" siūlo programinę įrangą, kuri leidžia tėvams ir globėjams nustatyti vaikų laiko prie ekrano apribojimus ir blokuoti žalingą turinį. Bendrovės televizijos paslauga turi PIN kodo funkciją, kuri leidžia tėvams apriboti prieigą prie suaugusiems skirtų programų ar filmų nuomos paslaugų.

Bendrovės "Telia Lietuva" darbuotojai kartu su vaikais sukūrė specialų produktą "Vaikų kampelis" - tai speciali vaikams skirta platforma, kurioje siūlomas įvairus turinys: filmai, animacija, edukacinės laidos, eterines pasakas ir papildomus vaikams skirtus televizijos kanalus.

Pagrindinės "Vaikų kampelio" funkcijos:

Turinio filtravimas pagal amžiaus grupę, kalbą ir trukmę;
Žiūrėjimo laiko apribojimas su galimybe nustatyti PIN kodą;
Mėgstamiausiųjų kategorija, kurioje galite išsaugoti mėgstamiausius filmus,
serialus ir kitą turinį;
Turinio slėpimas ir rodymas pagal poreikį.

Vaikų kampelis" yra 'Telia Play+' paketo dalis, todėl nereikia užsisakyti atskirai.

Įrankiai vaikų internetinei saugai stiprinti

"Telia Lietuva" teikia informaciją ir medžiagas tėvams, padedančias apsaugoti jų vaikus. Pavyzdžiui, bendrovės darbuotojai veda pamokas mokyklose apie kibernetinį saugumą ir atsakingą elgesį internete.

Taip pat "Telia" kuria skaitmeninius įrankius, skirtus tiesiogiai vaikams, pvz., internetinius žaidimus ir edukacinius testus. Jie kuriami bendradarbiaujant su vaikų teisių organizacijomis, užtikrinant, kad metodika būtų pritaikyta vaikams.

"Telia Lietuva" svarbų vaidmenį atliko kuriant ir palaikant vaikams skirtą internetinį žaidimą "Spooky". Bendradarbiaujant su CGI, "Telia" padėjo sukurti žaidimo kibernetinio saugumo mokymų sistemą, įgarsinti personažus, pritaikyti lietuvių ir ukrainiečių kalboms bei suteikti platformą internetinei versijai.

Pagrindinės "Spooky" funkcijos:

Kibernetinio saugumo edukacija (saugus elgesys internete, komunikacija, nuotraukų dalijimasis, kibernetinės patyčios ir grėsmių vengimas).
Keli scenarijai: vaikams pateikiamos situacijos, kuriose jie gali rinkti virtualius augintinius ir atlikti užduotis.
Nemokamas žaidimas: "Spooky" yra nemokamas ir prieinamas visiems vaikams.

Veiksmai, kurie vykdyti 2024 m.

CSAM blokavimas "Telia Lietuva" IT sistemose, bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir tęstinė CSAM aptikimo sistemų plėtra. "Telia" taip pat teikia vaikų apsaugos produktus savo klientams.
Bendradarbiavimas su pramonės ekspertais, teisėsaugos institucijomis ir NVO, tokiomis kaip GSMA, ECPAT Sweden Tech Coalition bei World Childhood Foundation projektas "Stella Polaris", siekiant kovoti su vaikų išnaudojimo medžiaga.
Parama iniciatyvoms: 2024 m. "Telia" remia Maltos organizaciją jų programoje "Braver into Life", kuri skirta vaikams ir jaunimui iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Šiais metais programa orientuota į paauglius, pabrėžiant, kad visi vaikai turi turėti lygias galimybes. Sukuriamas "Vaikų ir jaunimo paramos fondas", skirtas finansuoti jaunimo reikmes, padėti jiems planuoti ateitį ir integruotis į visuomenę.

Šie veiksmai atitinka "Telia" įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, kaip nustatyta grupės politikoje - Žmogaus teisės, Tiekėjų elgesio kodekse (vaikų darbo ir produktų saugos klausimai), grupės politikoje - Privatumas ir duomenų apsauga (ypatingas dėmesys skiriamas vaikų privatumui) ir grupės instrukcijoje - Saugumas (skirtas CSAM), kurie yra įtraukti į visas bendrovės veiklos sritis. Šie veiksmai įgyvendinami visose "Telia" rinkose, apimant tokias suinteresuotąsias šalis kaip darbuotojai, besinaudojantys darbo kompiuteriais, ir klientai, besinaudojantys "Telia" produktais ir paslaugomis.

Šios priemonės įgyvendinamos visose "Telia" rinkose, siekiant apsaugoti darbuotojus, naudojančius darbo kompiuterius, ir klientus, naudojančius "Telia" produktus bei paslaugas. Nors šie veiksmai vykdomi ir peržiūrimi kasmet, duomenų rinkimas yra ribotas: nėra tikslių duomenų apie CSAM blokavimo apimtis, tačiau aptikti atvejai stebimi ir kasmet peržiūrimi. (S3-4-32-(a))

Siekdama šviesti ir aktyvinti savo darbuotojus, "Telia" rengia mokymus apie vaikų teises (parengtus bendradarbiaujant su Pasaulio vaikystės fondu) ir žmogaus teises apskritai. Daugiau informacijos apie "Telia" veiksmus, kuriais siekiama blokuoti šią medžiagą, ir apie praneštų atvejų stebėjimą žr. skyriuje S3-1 "Kova su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga". (S3-4-36) (S3-4-32-(c))

Bendrovės "Telia" bendradarbiavimas ir dalyvavimas su ekspertų grupėmis, tokiomis kaip "Bris", GSMA, ECPAT ir "Gelbėkit vaikus", padeda bendrovei nustatyti būtinus ir tinkamus veiksmus reaguojant į bet kokį neigiamą poveikį. Tai papildo pačios bendrovės dalyvavimą su suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, jos vaikų patariamosios grupės, kaip išsamiai aprašyta S3-2 dalyje "Klausymasis vaikų". (S3-4-33-(a)) (S3-4-33-(b))

Telia taip pat siūlo pagalbinę medžiagą šeimoms ir tėvams bei rengia mokymus vaikams ir tėvams apie jų gyvenimą internete. (S3-4-32-(c)). Portalo lankytojų ir mokymuose dalyvaujančių asmenų skaičių "Telia" stebi ir vertina. (S3-4-32-(d))

S3-5 Tikslai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio stiprinimu ir reikšmingų rizikų bei galimybių valdymu vaikų teisių srityje

"Telia Lietuva" tikslai yra metiniai tikslai ir yra suderinti su pagrindinėmis bendrovės politikos kryptimis, įskaitant grupės politiką - Žmogaus teisės, Tiekėjų elgesio kodeksą ir Elgesio kodeksą. Tikslų apimtis apima pastangas tolesnėje vertės grandinėje, pavyzdžiui, CSAM blokavimą, ir vidines darbuotojų iniciatyvas, įskaitant CSAM aptikimo sistemos įdiegimą. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nustatant tikslus buvo ribotas, nes buvo remiamasi įgaliotiniais, o ne tiesioginiu dalyvavimu. Kasmet stebima ir peržiūrima pažanga siekiant tikslų (MDR-T).

Nukentėjusios bendruomenės (šiuo atveju vaikai) nebuvo tiesiogiai įtrauktos į šių tikslų nustatymą. (S3-5-42-(a)) Tačiau jie yra tikslo dalis, o stebint veiklos rezultatus jie įtraukiami kaip pasiekti vaikai, nors jų neprašoma prisidėti prie šio vertinimo. (S3-5-42-(b)) "Telia" tiesiogiai bendrauja su vaikais per iniciatyvas, kuriose jie dalyvauja, pavyzdžiui, mobilusis vairuotojo pažymėjimas vaikams ir tėvams, kurie naudojasi "Telia Lietuva" produktais ir paslaugomis. (S3-5-42-(c))

Metai	Tikslai	2024 m. pažanga
Metiniai – Tęstinis vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos blokavimas ir aptikimas IT sistemose		– Įgyvendinta Lietuvoje
	– Vaikų apsaugos Galutinė grandis klientams	– Prieinama Lietuvoje
	– Vaikų įgalinimas per skaitmeninių įgūdžių iniciatyvas	– 139 174 pasiekti vaikai (daugiau informacijos rasite skaitmeninės įtraukties skyriuje)

Žodžio laisvė

S3-1 Politika, susijusi su žodžio laisve

"Telia Lietuva" įsipareigoja gerbti savo klientų žodžio laisvę ir teisę į privatumą, laikydamasi teisinių reikalavimų tose šalyse, kuriose veikia. Įmonė turi aiškią politiką šioje srityje, o jos įgyvendinimo procesai grindžiami Global Network Initiative (GNI) organizacijos įžvalgomis. Ši daugiasektorė organizacija vienija IRT įmones, žmogaus teisių ir spaudos laisvės grupes, akademikus bei investuotojus, siekiant apsaugoti ir skatinti visuotinę žodžio laisvę bei privatumą IRT sektoriuje.

Valstybės nustato stebėjimo ribas ir prieigos prie informacijos laisvę pagal teisės aktus ir valdžios institucijų užklausas. "Telia Lietuva" laikosi šių teisės aktų, tačiau kelia klausimus dėl užklausų, kurios yra teisiškai neaiškios ar neturi aiškaus teisinio pagrindo. Jei kyla konfliktas tarp tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių ir vietos teisės aktų, įmonė siekia iškelti šį klausimą atitinkamoms valdžios institucijoms arba informuoti vartotojus bei kitas suinteresuotąsias šalis per viešą komunikaciją.

Ši politika reglamentuojama pagal Grupės politiką – Žodžio laisvė ir valdžios stebėjimas. (S3-1-14) (S3-1-17)

S3-2 Procesai, skirti bendravimui su paveiktomis bendruomenėmis dėl žodžio laisvės ir privatumo suvaržymo

Procesai

"Telia Lietuva" atskiria dviejų tipų valdžios institucijų užklausas:

Įprastos užklausos, susijusios su kasdieniais operaciniais procesais, tokiais kaip realaus laiko stebėjimas ar duomenų rinkimas policijos prašymu pagal teisinę procedūrą. Tokios užklausos priimamos ir tvarkomos specialios teisinės komandos.
Neįprastos ar sudėtingos užklausos, kurios gali turėti rimtų pasekmių žodžio laisvei ir privatumui. Tokiais atvejais gali būti prašoma užblokuoti prieigą prie tam tikrų interneto svetainių, apriboti prieigą prie paslaugų arba išsaugoti duomenis, kai teisės aktai nėra aiškūs. (S3-2- 21(a)) (S3-2-21(b)) (S3-2-21(d)) (S3-2-22)

"Telia" politika ir susijusios instrukcijos apibrėžia procedūras, kaip nagrinėti sudėtingas užklausas, kurios turi būti įvertinamos teisininkų ir eskaluojamos aukščiausiam vadovybės lygiui. Toks vertinimas padeda nustatyti, kaip šios užklausos gali paveikti asmens teises, bei leidžia priimti sprendimus, pagrįstus vietos įstatymais. (S3-2-27)

Dalyvavimas GNI iniciatyvoje

"Telia" konsultuojasi su GNI ekspertais, nagrinėja žmogaus teisių poveikį ir prisideda prie sprendimų formavimo. "Telia Lietuva" yra GNI narė, dalyvaujanti dalijantis gerąja patirtimi su kitomis įmonėmis bei valdžios institucijomis, sprendžiant žodžio laisvės ir privatumo klausimus.

Būdama GNI nare, "Telia" įsipareigoja įgyvendinti GNI principus, taikant tinkamas priemones žodžio laisvei ir privatumui stiprinti. Visos GNI narės kas trejus metus atlieka nepriklausomus vertinimus, kuriuos peržiūri GNI valdyba, priimdama sprendimą dėl pažangos.

2021–2022 m. buvo atliktas antrasis "Telia" vertinimas. Remdamasi rekomendacijomis, įmonė ėmėsi šių veiksmų:

Įtraukė žodžio laisvės ir valdžios stebėjimo temas į Įmonės rizikų valdymo sistemą.
Pradėjo mokymus apie žmogaus teises visiems darbuotojams ir surengė tikslines mokymų sesijas svarbiausioms komandoms.
Inicijavo peržiūrą, siekdama išplėsti teisėsaugos patikrinimų apimtį ne tik tiekėjams, bet ir trečiosioms šalims.

2022 m. gegužę GNI valdyba pripažino, kad "Telia" sąžiningai įgyvendina GNI principus ir demonstruoja pažangą. Išsami įmonės vertinimo ataskaita prieinama GNI svetainėje.

S3-3 Procesai, skirti neigiamo poveikio mažinimui ir kanalai, kuriais paveiktos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą

"Telia Lietuva" neteikia žalos atlyginimo mechanizmų ar priemonių dėl žodžio laisvės ar valdžios stebėjimo suvaržymų.

S3-4 Veiksmai, susiję su reikšmingu poveikiu paveiktoms bendruomenėms, rizikų valdymu ir galimybių skatinimu, bei šių veiksmų efektyvumas

Neįprastos užklausos

2024 m. "Telia" gavo užklausų, susijusių su rusiškos kilmės turinio blokavimu pagal ES sankcijas, taikytas Rusijai. Dėl to metų pabaigoje "Telia" buvo užblokavusi iš viso 90 svetainių. "Telia" nuosekliai ragino valdžios institucijas ir reguliuotojus pateikti aiškias ir savalaikes gaires, siekiant užtikrinti principą, kad sprendimus dėl žodžio laisvės ribojimų turėtų priimti vyriausybės, o ne privatūs subjektai.

S3-5 Tikslai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio stiprinimu ir reikšmingų rizikų bei galimybių valdymu

Pagrindinis "Telia" tikslas, susijęs su žodžio laisve ir valdžios stebėsena, yra užtikrinti nuolatinį skaidrumą vyriausybės užklausų atžvilgi

Vyriausybės užklausos

Pastaba: Tiesioginė prieiga nėra įtraukta į statistiką.

Lietuva

	2024 m.	2023 m.	2022 m.
Istoriniai duomenys	88 025	81 312	97 926
Prenumeratos duomenys	46 754	71 393	78 262
Apskųstos/atmestos užklausos	25	39	24

S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai

Privatumas ir saugumas

Požiūris

"Telia Lietuva" įsipareigoja gerbti savo klientų ir darbuotojų privatumo teises bei užtikrinti jų informacijos saugumą. Įmonė taiko aktyvų požiūrį į savo duomenų tvarkymo poveikio duomenų subjektams vertinimą, užtikrindama, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai.

Per "Telia Lietuva" paslaugas ir tinklus sugeneruojama ir apdorojama didžiulė duomenų apimtis. Įmonė yra atsakinga už tai, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis teisės aktų bei apsaugoti nuo netinkamo naudojimo, praradimo, neteisėto atskleidimo ar žalos.

Duomenų apsaugos reguliavimas tampa vis griežtesnis, o technologijų plėtra leidžia naudoti naujus, efektyvius ir ekonomiškai naudingus debesijos sprendimus. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp šių tendencijų. Privatumo klausimai taip pat aktualūs dėl didėjančio dirbtinio intelekto (DI) naudojimo, todėl "Telia Lietuva" privalo tinkamai valdyti asmens duomenų tvarkymą šiame kontekste.

Tuo pat metu geopolitiniai įvykiai didina kibernetinių atakų riziką "Telia Lietuva" klientams, pramonei ir visuomenei apskritai. Šios rizikos valdomos taikant įvairias prevencines priemones, padedančias "Telia Lietuva" prisitaikyti prie nuolat kintančios saugumo aplinkos.

Žmogiškųjų išteklių srityje įmonė investuoja tiek į plačios apimties saugumo informuotumo didinimą visoje organizacijoje, tiek į specializuotą kompetenciją įvairiose saugumo srityse. "Telia Lietuva" reguliariai peržiūri ir pritaiko savo saugumo procesus, siekdama užtikrinti, kad jie atitiktų paskirtį tiek iš vidaus perspektyvos, tiek iš nepriklausomų išorės saugumo auditorių vertinimų. Įmonė pripažįsta, kad būtina nuolat investuoti į modernias ir tinkamas saugumo priemones bei maksimaliai išnaudoti jų galimybes.

ETAS 2 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizika ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Vartotojai, kuriems "Telia Lietuva" gali daryti reikšmingą poveikį, yra paslaugų vartotojai, kurių asmens duomenimis bendrovė disponuoja. Tai klientai, kurie yra sudarę sutartis su "Telia Lietuva", taip pat jos paslaugų vartotojai, kurie nėra pasirašę tiesioginių sutarčių. (S4-SBM-3-10) (S4-SBM-3-10-(a))

Neigiamas poveikis gali būti klientų privatumo neužtikrinimas, dėl kurio "Telia Lietuva" klientai patirtų neigiamą poveikį (pvz., duomenų saugumo pažeidimai ar tapatybės vagystės). Šis poveikis pasireiškia atskirais atvejais (dėl neteisėtų incidentų ar techninių klaidų). Sutrikus paslaugų teikimui, klientai ir visuomenė gali būti paveikti įvairiais lygmenimis, nes prarandamas ryšys teikiant svarbiausias paslaugas. (S4-SBM-3-10-(b)) Veikla, dėl kurios daromas teigiamas poveikis, yra susijusi su privatumo užtikrinimo priemonėmis, integruotomis į produktus ir paslaugas, siekiant remti skaidrų asmens duomenų valdymą (S4-SBM-3-10-(c)).

Reikšminga rizika gali apimti galimas problemas, susijusias su privatumo reikalavimų laikymusi arba asmens duomenų saugumo pažeidimais, dėl kurių gali būti pažeistas duomenų subjektų privatumas. Prie esminių rizikų taip pat gali būti priskiriami kibernetiniai įvykiai, kylantys iš išorinio grėsmės šaltinio, dėl kurių sutrinka "Telia Lietuva" Galutinė grandis arba įvyksta duomenų saugumo pažeidimai. Dėl nacionalinių ir ES teisės aktų nesilaikymo gali būti skiriamos didelės finansinės baudos ir prarandamas pasitikėjimas. (S4-SBM-3-10-(d)) (S4-SBM-3-12)

Dėl "Telia" teikiamų produktų ir paslaugų pobūdžio bendrovės paslaugos iš esmės yra vienodos visiems klientams. Tačiau gali būti specialių poreikių, pavyzdžiui, kai to reikalauja įstatymai, klientų grupėms, turinčioms slaptus numerius arba saugomas tapatybes, nes joms gali kilti didesnė rizika patirti žalą dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo. Bendrovei "Telia Lietuva" vis dar reikia geriau suprasti, kaip klientai, turintys skirtingus "Telia" produktų ir paslaugų vartojimo įpročius, gali būti labiau pažeidžiami dėl galimo neigiamo poveikio. (S4-SBM-3-11))

S4-1 Privatumo ir saugumo politika vartotojams ir galutiniams naudotojams

Politikos

Grupės politika – Privatumo ir duomenų apsauga apima skaidrumo principus, kaip tvarkomi asmens duomenys, teisėto tvarkymo kriterijus, duomenų saugojimo trukmę ir teisines prievoles pateikti duomenis valdžios institucijoms. "Telia" nuolat vertina asmens duomenų privatumo rizikas ir taiko mažinimo strategijas savo klientams bei darbuotojams. Be šios politikos, privatumo klausimai taip pat sprendžiami įmonės valdymo instrukcijose, valdyme, rizikos ir atitikties (GRC) pagrinduose bei susijusiuose rizikos valdymo procesuose. (S4-1-14)

Grupės politika – Saugumas nustato saugumo sistemas, pagrįstas tarptautinėmis gerosiomis praktikomis. Ji reglamentuoja pagrindinius saugumo principus visoje organizacijoje ir pateikia bendras gaires saugumo operacijoms visose "Telia" rinkose. (S4-1-15)

Daugiau informacijos apie "Telia" grupės politiką "Privatumas ir duomenų apsauga" ir "Telia" grupės politiką "Saugumas" rasite 127 puslapyje esančioje lentelėje.

Žmogaus teisės

Grupės politika – Žmogaus teisės apima principus, kurie padeda išvengti, sumažinti ar ištaisyti neigiamą poveikį žmogaus teisėms, taip pat numato veiksmus reaguojant į tokius poveikius. (S4-1-17)

"Telia Lietuva" vykdo teisėsaugos peržiūros procesus, siekdama:

Nustatyti ir įvertinti aktualų ir potencialų žmogaus teisių poveikį.
Sumažinti, t.y. imtis atitinkamų priemonių, kad būtų sprendžiami nustatyti klausimai.
Stebėti ir sekti poveikį žmogaus teisėms.
Konsultuotis ir bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis apie galimus žmogaus teisių pažeidimus. (S4-1-16)

Politika nustato pagrindines svarbiausias žmogaus teises, įskaitant teisę į privatumą. Grupės politika – Privatumo ir duomenų apsauga taikoma visoms klientų sąveikoms. (S4-1- 16-(a)) (S4-1-16-(b))

Asmens duomenų pažeidimai yra vienas iš reikšmingų žmogaus teisių poveikių "Telia" veikloje. Įmonė taiko procedūras, skirtas tokiems pažeidimams tvarkyti ir apie juos pranešti. "Telia" praneša apie asmens duomenų pažeidimus duomenų apsaugos institucijoms bei nukentėjusiems asmenims pagal BDAR (GDPR) ir nacionalinius privatumo įstatymus. Klientai gali teikti skundus arba kreiptis į duomenų apsaugos institucijas dėl kompensacijų. "Telia" nagrinėja skundus kiekvienu atveju individualiai, remdamasi galiojančiomis taisyklėmis. (S4-1-16-(c))

S4-2 Procesai, skirti vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimui į poveikio valdymą

Procesai

"Telia" taiko "privatumo pagal dizainą" (privacy by design) metodą, siekdama užtikrinti BDAR (GDPR) atitiktį ir skaidrų asmens duomenų valdymą visose naujose paslaugose. Pagrindiniai šio metodo elementai:

Duomenų apsaugos įdiegimas į verslo veiklą, produktus, procesus ir IT sistemas nuo pradinio kūrimo etapo iki viso jų gyvavimo ciklo.
Duomenų apsaugos parametrų analizė kartu su privatumo ekspertais pradiniame duomenų tvarkymo planavimo etape.
Privatumo rizikos vertinimas, o jei reikia duomenų apsaugos poveikio vertinimas prieš atliekant duomenų tvarkymą, kuris gali kelti didelę riziką asmens teisėms ir laisvėms.

"Telia Lietuva" saugumo valdymo sistema yra nuolat tobulinama ir atnaujinama pagal ISO 27001 standartą bei kitas gerosios praktikos gaires, tokias kaip NIST Kibernetinio saugumo pagrindai. Įmonė vykdo kasmetinius ISO 27001 auditus, kuriuos atlieka išorės auditoriai, siekiant užtikrinti tinkamas saugumo priemones ir nuolatinį tobulinimą. Įsitraukimas

"Telia Lietuva" nuolat stiprina savo procesus, skatina skaidrumą ir gerina klientų informuotumą apie jų teises bei tai, kaip įmonė tvarko jų duomenis.

Telia Lietuva klientų įsitraukimas ir privatumo valdymas

"Telia Lietuva" informuoja savo klientus apie asmens duomenų tvarkymą per paslaugų teikimo sąlygas, privatumo pranešimus, "My Telia" internetinę svetainę ir mobiliąsias programėles, kur vartotojai gali valdyti savo privatumo nustatymus bei rinkodaros sutikimus. Klientų pasitikėjimas privatumo politika yra vertinamas per apklausas ir kitus įsitraukimo vertinimo įrankius. (S4-2-20-(d))

Kibernetinio saugumo operacijų centras (GSOC) yra atsakingas už įmonės reakciją į kibernetinius incidentus visą parą. Jis yra Incidentų reagavimo ir saugumo komandų forumo (FIRST) narys ir pripažintas TF-CSIRT (Trusted Introducer) tinklo dalyvis. (S4-2-20-(c))

"Telia Lietuva" teisiškai įpareigota teikti klientams statistinę informaciją apie duomenų apsaugą. Klientų klausimai, susirūpinimai ar prašymai nagrinėjami tiesiogiai, o gauta informacija naudojama tobulinti įmonės strategiją privatumo klausimais. (S4-2-20)

Klientų įsitraukimas dažniausiai vyksta tiesiogiai, tačiau jei pardavimus ar klientų aptarnavimą vykdo "Telia" partneriai, jie privalo laikytis tų pačių privatumo standartų. (S4-2-20-(a))

Vartotojų įsitraukimo stebėjimas – "Telia" naudoja prekių ženklo stebėjimo įrankį, kuris vertina klientų pasitenkinimą privatumo tema, palyginti su kitų paslaugų tiekėjų rezultatais. Tai leidžia įvertinti, kaip klientai vertina įmonės įsitraukimą į privatumo klausimus.

Prekės ženklo sekimo priemonė veikia pagal asociacijų klausimus, kuriuose respondentų prašoma spustelėti teiginius, kurie jiems asocijuojasi su prekės ženklu. Su privatumu susijęs teiginys yra toks: "Telia" gerbia klientų privatumą ir tinkamai tvarko asmens duomenis. (S4-2-20-(d))

Nuo neigiamo poveikio pažeidžiamos grupės

"Telia Lietuva" nustatė tris grupes, kurios yra ypač pažeidžiamos dėl neigiamo poveikio privatumui: senjorus, vaikus. Šios grupės yra labiau pažeidžiamos su privatumu susijusio poveikio dėl riboto skaitmeninio raštingumo arba galimai mažesnio informuotumo apie privatumo pavojus, todėl yra labiau pažeidžiamos kibernetinių atakų, techninių klaidų ir duomenų apsaugos pažeidimų (S4-2-21).

S4-3 Procesai, skirti neigiamo poveikio šalinimui ir kanalai, kuriais vartotojai gali išreikšti susirūpinimą

Susirūpinimo kėlimas

Vartotojai ir galutiniai naudotojai gali pareikšti susirūpinimą per "Telia" pranešimų apie pažeidimus liniją, kurioje numatyta apsauga nuo atsakomųjų veiksmų. (S4-3-26) Daugiau informacijos apie "Telia" pranešimų apie pažeidimus liniją rasite G1-1 Pranešimai apie problemas.

Dėl su privatumu susijusių skundų ir rūpesčių asmenys gali kreiptis el. paštu į Grupės duomenų apsaugos pareigūną arba vietinius duomenų apsaugos pareigūnus. Be to, asmenys gali pasinaudoti savo duomenų subjekto teisėmis pagal BDAR kreipdamiesi į klientų aptarnavimo tarnybą, lankydamiesi "Telia" parduotuvėse arba naudodamiesi klientų savitarnos portalais, kurie suteikia galimybę naudotis savo paskyromis ir teikti prašymus. Teisiškai "Telia Lietuva" privalo numatyti duomenų subjektų prašymams skirtus kanalus ir juos tiesiogiai valdyti. (S4-3-25-(b)) Pranešimų apie pažeidimus linija taip pat naudojasi partneriai, kurie tiesiogiai bendrauja su "Telia Lietuva" klientais. (S4-3-25-(c))2024 m. "Telia Lietuva" gavo apie 4 300 tokių užklausų iš klientų, norinčių sužinoti, kaip ir kodėl tvarkomi jų duomenys. Tai leidžia jiems patikrinti, ar "Telia Lietuva" laikosi teisės aktų.

Duomenų apsaugos pareigūnas kiekvienoje įmonėje nagrinėja klientų pretenzijas, susijusias su BDAR. Tam tikrus su privatumu susijusius klausimus tvarko klientų aptarnavimo skyrius, padedamas duomenų apsaugos pareigūno ir gaudamas jo nurodymus, įskaitant skundų tvarkymo, dokumentavimo ir skundų nagrinėjimo procesus, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų atitikties standartus ir klientų aptarnavimo lūkesčius. Skundų nagrinėjimo protokolai gali skirtis priklausomai nuo šalies, o ne vadovautis visos Grupės standartu. Dėl šių skirtumų reikalingas individualus požiūris, užtikrinantis, kad visi skundai būtų veiksmingai tvarkomi laikantis tiek vietos teisės aktų, tiek "Telia Lietuva" įsipareigojimo saugoti klientų privatumą. (S4-3-25-(d))

Dėl galimo neigiamo poveikio "Telia Lietuva" numato tokias teisių gynimo priemones:

Restitucija privatumo pažeidimo atveju gali būti reikalaujama ištrinti neteisėtai paskelbtus duomenis arba ištaisyti klaidingą informaciją.
Klientų pasitenkinimas privatumo incidentai nagrinėjami plačiau, siekiant išsiaiškinti priežastis, pripažįstant padarytą žalą ir, jei reikia, atsiprašant kliento per tiesioginį kontaktą arba žiniasklaidą.
Kompensacija esant privatumo pažeidimams, kompensacija gali būti taikoma pagal kliento sutartį arba BDAR (GDPR) nuostatas.
Prevencija ir nepakartojamumas įvykus saugumo incidentui, imamasi veiksmų, kad tokios klaidos nepasikartotų, pvz., per vidaus politikos peržiūrą ar papildomus mokymus.

(S4-3-25-(a)) (S4-3-25-(b)) (S4-3-25-(c)) (S4-3-31b)

2024 m. "Telia Lietuva" gavo apie 17 prieigos teisės prašymų iš klientų, norinčių gauti savo asmens duomenų kopiją.

S4-4 Veiksmai, susiję su reikšmingu poveikiu vartotojams ir galutiniams naudotojams, rizikų valdymo strategijomis ir galimybių skatinimu, bei šių veiksmų efektyvumas

Veiksmai

"Telia Lietuva" nuolat peržiūri ir atnaujina savo privatumo procesus, įskaitant duomenų apsaugos poveikio vertinimo procesą, atsižvelgdama į geriausią praktiką, galiojančius įstatymus, teismų sprendimus ir institucijų rekomendacijas. Informacija apie tai, kaip įmonė tvarko asmens duomenis, yra skaidriai prieinama visomis atitinkamomis kalbomis. (S4-4-31-(a)) Visi "Telia Lietuva" darbuotojai privalo reguliariai baigti mokymus apie duomenų apsaugą. Bet kokiai iniciatyvai, kurioje tvarkomi asmens duomenys, privaloma atlikti privatumo ar duomenų apsaugos poveikio vertinimą. (S4-4-34)

"Telia Lietuva" siekia atitikti klientų saugumo poreikius ir būti jų pasirenkamu partneriu. ES ir nacionaliniai saugumo teisės aktai tampa vis griežtesni, o daugelis svarbiausių įmonės klientų taiko aukštus saugumo standartus. "Telia Lietuva" turi konkurencinį pranašumą, nes gali užtikrinti šių klientų poreikius atitinkančius saugumo sprendimus.

ISO 27001 sertifikatas yra svarbus "Telia Lietuva" kibernetinio saugumo stiprinimui ir įrodo jos gebėjimą atitikti klientų reikalavimus.

Kaip atsakingas paslaugų teikėjas, "Telia Lietuva" įgyvendino priemones, skirtas padidinti saugumo sąmoningumą tarp savo vartotojų, ypač pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip vaikai ir senjorai. 2024 m. įmonės iniciatyva "Senjorų valandos" vyko 14 didžiausių Lietuvos miestų. Šiuose seminaruose "Telia Lietuva" kolegos teikė konsultacijas vyresnio amžiaus žmonėms ne tik apie technologinį raštingumą, bet ir apie tai, kaip išlikti saugiems ir apsaugoti save. Be to, "Telia Lietuva" įgyvendino "Vaikų kampelio" skyrių "Telia Play" programėlėje – edukacinių TV serialų paketą, kuriame vaikai gali žiūrėti interaktyvius ir žaismingus vaizdo įrašus, kurie moko juos apie interneto stebuklus ir kaip išlikti saugiems. Be to, bendrovė taip pat turi darbuotojų mentorystės programą, kurioje "Telia Lietuva" darbuotojai organizuoja tiesioginius seminarus mokyklose ir moko jaunimą apie saugumą internete. "Telia Lietuva" įgyvendino daugybę tokių veiksmų savo vartotojams ir nuolat juos atnaujina, siekdama prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos tendencijų. Daugiau informacijos apie tokias iniciatyvas galima rasti Tvarumo ataskaitos S3-4 skyriuje.

Spartėjant skaitmeninimui, klientai ir visa visuomenė tampa vis labiau priklausomi nuo "Telia Lietuva" teikiamų paslaugų. Šį faktą pabrėžia vykstantys geopolitiniai pokyčiai. Todėl bendrovė ir toliau daug dėmesio skiria savo paslaugų kūrimo ir gyvavimo ciklo patikimumui ir efektyvumui. Bendrovė "Telia Lietuva" yra parengusi tęstinumo ir atkūrimo planus, padedančius didinti atsparumą ir atremti netikėtus sutrikimus. Svarbiausioms paslaugoms, funkcijoms, procesams ir ištekliams taikoma "Telia Lietuva" veiklos tęstinumo valdymo sistema. Pagal ją nustatomos svarbios priklausomybės ir rizikos, padedama užtikrinti veiksmingą atsaką į trikdžius ir skatinamas tęstinumo priemonių ir sprendimų įgyvendinimas. Sistema suderinta su ISO 22301 standartu ir padeda užtikrinti, kad "Telia Lietuva" atitiktų rinkos, kurioje veikia, reguliavimo reikalavimus. Siekiant palaikyti darbuotojų informuotumą saugumo klausimais, visiems darbuotojams privaloma baigti nuolatinį "Nanolearning" kursą. (S4-4-31-(a))

Teigiamo poveikio užtikrinimas

Daugiau informacijos apie "Telia Lietuva" iniciatyvas, kuriomis siekiama teigiamo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams ir kuriomis daugiausia dėmesio skiriama vaikų ir jų tėvų ar globėjų informuotumui apie interneto pavojus, įskaitant privatumą, didinti, žr. skyrių S3 Skaitmeninė įtrauktis. (S4-4-31-(c)) Tačiau dėl duomenų trūkumo nėra galimybės stebėti šių iniciatyvų poveikio privatumui. (S4-4-31-(d))

Daugiau informacijos apie "Telia Lietuva" iniciatyvų poveikio vertinimą ir jos darbą su NVO vaikų teisių ir skaitmeninės įtraukties temomis žr. skyriuose "S3 Paveiktos bendruomenės". (S4-4-32-(a))

2024 m. "Telia" pradėjo kampaniją "Prisisekite", kuria siekiama didinti informuotumą apie skaitmeninį saugumą. Bendrovė taip pat paskelbė ataskaitą, kurioje atskleidė svarbiausius saugumo iššūkius, su kuriais šiandien susiduria organizacijos, ir praktinius patarimus, kaip imtis veiksmų. Kartu su saugumo ekspertais, klientais ir pramonės lyderiais bendrovė nustatė pagrindinius brandžių saugumo organizacijų modelius. (S4-4-32-(b))

Tyrimo procesai ir teisių gynimo priemonės

Visi "Telia" padaliniai, įskaitant "Telia Lietuva", įtariamų asmens duomenų saugumo pažeidimų atveju taiko bendrą tyrimo ir pranešimo procesą. Bendrovė praneša apie asmens duomenų saugumo pažeidimus priežiūros institucijoms pagal BDAR ir vietinius e. privatumo įstatymus ir, kai taikytina, laiku informuoja asmenis. Siekiant sumažinti tokių pažeidimų riziką, kai viename padalinyje taikoma atsakomybę mažinanti priemonė, ji perduodama įgyvendinti visai grupei. (S4-4-32-(c))

2024 m. "Telia" patvirtino 2 asmens duomenų saugumo pažeidimus Lietuvoje. Dauguma atvejų buvo susiję su žmogiškosiomis ar techninėmis klaidomis, dėl kurių asmens duomenys buvo atskleisti arba prie jų buvo prieita neleistinu būdu, pavyzdžiui, kai vieno kliento duomenys netyčia buvo išsiųsti kitam klientui.

S4-5 Tikslai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio skatinimu ir reikšmingų rizikų bei galimybių valdymu

"Telia Lietuva" klientai ir galutiniai naudotojai nebuvo įtraukti į šių tikslų nustatymą. (S4-5-41-(a)) Norėdama įvertinti savo veiklos rezultatus privatumo srityje, "Telia Lietuva" naudoja prekės ženklo stebėjimo įrankį, pagrįstą išskirtinai klientų suvokimu. Klientai tiesiogiai atsako į šio įrankio klausimus, todėl šis metodas gali būti laikomas įsitraukimo forma, padedančia stebėti veiklos rezultatus pagal nustatytus tikslus. (S4-5-41-(b)) Daugiau informacijos apie "Telia Lietuva" įsitraukimą į vaikų teisių ir skaitmeninės įtraukties iniciatyvas rasite S3 vaikų teisių ir S3 skaitmeninės įtraukties skyriuose. (S4-5-41-(c))

Metai	Tikslai	2024 m. pažanga
Kasmet	– Tęstinis "privatumo ir saugumo pagal dizainą" (privacy and security by design) diegimas	– Įgyvendinta
Privatumas
2026 m.	– Užimti aukščiausias pozicijas klientų privatumo vertinimuose Lietuvoje	– Įvertinta pirmąja vieta pagal vartotojų vertinimą Lietuvoje
Saugumas
2025 m.	– Tapti pageidaujamu tiekėju, kuris atliepia ir aktyviai sprendžia klientų saugumo poreikius	– Per metus laimėtos kelios sutartys, kurioms keliami didesni saugumo reikalavimai

Valdymas

"Telia Lietuva" siekia užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką per įmonės valdymo sistemą. Valdymo praktikos apima pagrindinių rizikų valdymą, tvarumo iniciatyvų priežiūrą ir etikos principų laikymąsi kasdienėje veikloje. Laikydamasi aukštų įmonių valdymo standartų, įskaitant kovą su kyšininkavimu, atsakingą mokesčių praktiką ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą, "Telia Lietuva" atitinka tarptautinius gerosios praktikos principus ir skatina ilgalaikį pasitikėjimą tarp suinteresuotųjų šalių.

99 % darbuotojų baigė Elgesio kodekso mokymus

brandos vertinimas Lietuvoje

Atnaujinto Tiekėjų Elgesio kodekso pristatymas 2024 m.

G1 Verslo etika

Požiūris

Verslo etika yra labai svarbi "Telia Lietuva" tema, nes ji yra jos pačios veiklos pagrindas ir apima pasiūlymus klientams bei reikalavimus tiekėjams. "Telia" elgesio kodeksas yra etinis kompasas, kuriame pateikiamos aukšto lygio gairės ir atspindima bendrovės politika bei nurodymai įvairiais klausimais, iš kurių daugelis susiję su bendrovės tvarumo temomis.

"Telia Lietuva", tiekdama produktus ir paslaugas savo klientams, remiasi pasauline tiekimo grandine. Prieš pasirinkdama tiekėją, bendrovė, vertindama visą tiekimo vertę, atsižvelgia į įvairius aspektus, pavyzdžiui, kainą, kokybę, tvarumo standartus ir gebėjimą diegti naujoves. Šios priemonės padeda užtikrinti skaidrumą, sąžiningumą ir veiklos efektyvumą.

"Telia Lietuva" versle netoleruoja korupcijos. Korupcijos rizika laikoma viena iš pagrindinių bendrovės rizikos sričių, o šiai rizikai mažinti įdiegta kovos su kyšininkavimu ir korupcija (ABC) programa.

Telia Lietuva" stengiasi užtikrinti išsamius mokymus, patikimas prevencijos priemones ir sąžiningą mokėjimo praktiką, kad būtų išlaikytas ir sąžiningumas, ir veiklos meistriškumas.

Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės	Vieta vertės grandinėje
Teigiamas poveikis / Faktinis: Mokesčių įnašai tose rinkose, kuriose veikia "Telia Lietuva"	Galutinė grandis
Neigiamas poveikis / Potencialus: Ribota skundų mechanizmų priežiūra gali padidinti žmogaus teisių pažeidimų riziką tiekimo grandinėje	Pradinė grandis Sava veikla Galutinė grandis
Rizika: Nepakankamas mokymas ir prevencija gali sukurti kyšininkavimo ar korupcijos riziką	Sava veikla
Rizika: Sąžiningų mokėjimo praktikų su tiekėjais neužtikrinimas gali sukelti riziką dėl klientų poreikių neįvykdymo	Pradinė grandis Sava veikla

G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra

Įmonės kultūra

2023 m. "Telia Lietuva" pradėjo savo kultūros atnaujinimo procesą, įtraukdama visus darbuotojus, kad jie pateiktų savo įžvalgas apie tai, kaip įmonė turėtų sustiprinti savo kultūrą ir padaryti ją dar aktualesnę ateičiai. Bendru sprendimu buvo nuspręsta išlaikyti esamas vertybes (Drąsa, Rūpestis, Supaprastinimas), o "kultūros ambasadoriai" sukūrė išsamesnius kiekvienos vertybės aprašymus, kad visiems "Telia" darbuotojams būtų aiškus bendras jų supratimas. Šie aprašymai padeda geriau suvokti įmonės vertybes ir dar labiau priartinti "Telia" kultūrą prie klientų – tapti labiau orientuota į klientą, supaprastinta ir efektyvesne komandos bendradarbiavimo požiūriu.

Ši iniciatyva buvo vykdoma visos Grupės lygiu, įtraukiant darbuotojus iš visų padalinių. Visi darbuotojai išklausė seminarus, kad jų elgesys būtų suderintas su atnaujintomis elgesio gairėmis. 2024 m. rugsėjį pristatytoje "Telia" atnaujintoje strategijoje viena iš vertybių – Supaprastinimas (Simplify) – buvo pakelta į strateginį prioritetą.

Šiuo metu vykdomas ilgalaikis procesas, kuriuo siekiama integruoti "Telia" vertybes į visas įmonės veiklas, įskaitant jos organizacinę struktūrą, procesus ir darbo metodus. Tai svarbu siekiant kurti geresnę darbo aplinką visiems darbuotojams. (G1-1-9)

Politikos

"Telia Lietuva" yra įsipareigojusi skatinti tvarumą laikydamasi visapusiškos politikos sistemos. Pagrindinės politikos – Elgesio kodeksas ir Tiekėjų elgesio kodeksas – yra pagrindiniai dokumentai, nustatantys verslo etikos principus. Šiose politikose aprašomos visos svarbiausios tvarumo sritys, kurios aktualios "Telia Lietuva", ir pateikiamos gairės, kaip jas įgyvendinti.

Visas "Telia Company" politikas tvirtina Grupės valdyba, ir jos taikomos visoms Grupės įmonėms, įskaitant ir "Telia Lietuva, AB". Politikos yra išverčiamos į nacionalines kalbas ir priskiriami atsakingi vadovai. "Telia Lietuva" generalinis direktorius yra atsakingas už tai, kad visos atitinkamos šalys Lietuvoje priimtų ir įgyvendintų Grupės politikas vietos lygmeniu.

		Grupės politikų apžvalga
--	--	--------------------------

Politikos pavadinimas Paskirtis		Suderinamumas su standartais	Atsakingas vadovas	ETAS
Grupės poli tika – Kovos su kyšin inkavimu ir korupcija	Nustatyti "Telia" nulinės tolerancijos kyšininkavimui ir korupcijai politiką	– EBPO Gairės tarptautinėms įmonėms dėl atsakingo verslo elgesio – JT Pasaulinis susitarimas	Finansų direktorius ("Telia Company" CFO)	G1
Grupės politika – Aplinko sauga	Užtikrinti, kad "Telia" pasiektų savo aplinkosaugos tikslus, valdytų su aplinka susijusius poveikius, rizikas ir galimybes visoje vertės grandinėje, bei atitiktų teisinius reikalavimus ir suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Pagrindiniai bendrovės aplinkosaugos aspektai yra šie: klimato kaita, atsižvelgiant tiek į tas rizikas ir galimybes, kurios yra fizinės (pvz., ekstremalūs orų reiškiniai), tiek pereinamojo laikotarpio (sukeltos, pvz., teisės aktų ir vartotojų paklausos pokyčių); ir išteklių naudojimas bei žiedinė ekonomika, atsižvelgiant į gautas/ išskirtas medžiagas, atliekas ir energiją visoje vertės grandinėje.	– ISO 14001 – 1,5°C tikslas pagal Paryžiaus susitarimą	Vyresnysis viceprezidentas, komunikacijos, prekės ženklo ir tvarumo vadovas ("Telia Company" SVP)	E1 E5
Grupės politika – Žodžio laisvė	Sumažinti žmogaus teisių rizikas ir užtikrinti, kad klientai jaustųsi tikri, jog "Telia", kai tik įmanoma, palaikys, gerbs ir saugos jų saviraiškos ir privatumo laisvę, jei bendrovė gautų vyriausybių prašymus ar reikalavimus, susijusius su ryšių stebėjimu. Šioje politikoje apibrėžiami bendrovės įsipareigojimai, susiję su netradiciniais vyriausybių prašymais ar reikalavimais, kurie potencialiai gali rimtai paveikti klientų saviraiškos laisvę ir (arba) privatumą.	– Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas – Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas – Global Network Initiative gairės – JT verslo ir žmogaus teisių gairės – EBPO Gairės tarptautinėms įmonėms dėl atsakingo verslo elgesio	Korporatyvinių reikalų vadovas ("Telia Company" SVP)	S3

Grupės politikų apžvalga

Grupės politikų apžvalga					Grupės politikų apžvalga
Politikos pavadinimas Paskirtis		Suderinamumas su standartais	Atsakingas vadovas	ETAS	Politikos pavadinimas Paskirtis		Suderinamumas su standartais	Atsakingas vadovas	ETAS
Grupės politika – Žmogaus teisės	Atspindi "Telia" įsipareigojimą gerbti žmogaus teises visoje tiekimo grandinėje. Bendrovė pripažįsta savo atsakomybę gerbti žmogaus teises ir vengia jas pažeisti, kartu mažindama neigiamą poveikį, kurį gali sukelti.	– JT Verslo ir žmogaus teisių vadovaujantys principai – EBPO gairės daugianacionalinėms įmonėms dėl atsakingo verslo praktikos – JT Pasaulinis susitarimas – Visuotinė žmogaus teisių deklaracija	"Telia Company" komunikacijos, prekės ženklo ir tvarumo skyriaus vadovas, SVP	S1 S2 S3 S4	Elgesio kodeksas	Padeda "Telia" darbuotojams kasdienėje veikloje tarnauti kaip etikos kompasas. Kodeksas apima kovą su kyšininkavimu ir korupcija, interesų konfliktus, vaikų teises, aplinkosauginius įsipareigojimus, saviraiškos laisvę, žmogaus teises, privatumą, įvairovę ir įtrauktį, sveikatą ir gerovę.	– Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – Deklaracija dėl Pagrindinių principų ir teisių darbe – EBPO gairės daugianacionalinėms įmonėms dėl atsakingo verslo praktikos – JT Pasaulinis susitarimas	"Telia Company", CEO	E1 E5 S1 S2 S3 S4 G1
Grupės politika – Žmonės	Apibrėžia lūkesčius, kuriuos įmonė ir jos darbuotojai kelia vieni kitiems. "Telia" siekia gerbti darbuotojų teises ir užtikrinti jų įsitraukimą. Nesant gebėjimo identifikuoti, pritraukti ir išlaikyti geriausius talentus, įmonės kultūra ir konkurencinis pranašumas būtų paveikti.	– JT Verslo ir žmogaus teisių vadovaujantys principai – Deklaracija dėl Pagrindinių principų ir teisių darbe	SVP, vyriausiasis personalo vadovas, "Telia Company"	S1			– JT Verslo ir žmogaus teisių vadovaujantys principai – Vaikų teisės ir verslo principai – 1,5°C tikslas, išreikštas Paryžiaus susitarime
Grupės politika – Privatumas ir duomenų apsauga	Užtikrina, kad fiziniai asmenys, su kuriais "Telia" sąveikauja, jaustųsi užtikrinti dėl jų privatumo apsaugos. Tai mažina teisinius, reguliacinius ir reputacijos rizikos veiksnius. Kadangi "Telia" valdo didelius tinklus ir duomenų srautus, bendrovė siekia užtikrinti tinklo vientisumą ir duomenų sauguma, taip užtikrinant privatumą.		"Telia Company" vyriausiasis viceprezidentas, korporatyvinių reikalų vadovas	S4	Tiekėjų elgesio kodeksas	Nustato "Telia" tiekėjams taikomus reikalavimus, įskaitant tiekėjus, kurie vykdo veiklą "Telia" vardu. Sąvoka "tiekėjas" šiame dokumente apima tiekėjus ir kitas trečiąsias šalis, įskaitant, bet neapsiribojant, jų darbuotojus, dukterines įmones, atstovus, filialus, subrangovus ir tiekėjus, tiesiogiai susijusius su "Telia" tiekiamais produktais.	– Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – JT Verslo ir žmogaus teisių vadovaujantys principai – Deklaracija dėl Pagrindinių principų ir teisių darbe	"Telia Company", CFO	S2 G1
Grupės politika – Atlygis	Nustato gaires ir principus, susijusius su "Telia" atlygio struktūra ir įgyvendinimu visiems darbuotojams.		SVP, vyriausiasis personalo vadovas, "Telia Company"	S1			– EBPO gairės daugianacionalinėms įmonėms dėl atsakingo
Grupės poli tika – Sau gumas	Užtikrina "Telia" klientų, darbuotojų ir akcininkų apsaugą nuo kibernetinių ir fizinių grėsmių.	– NIST Kibernetinio saugumo sistema	SVP, korporatyvinių reikalų vadovas, "Telia Company"	S4			verslo praktikos – JT Pasaulinis susitarimas – Vaikų teisės ir verslo principai – 1,5°C tikslas, išreikštas Paryžiaus susitarime – EBPO atsakingo tiekimo gairės konfliktinėse ir didelės rizikos zonose

Pranešimų teikimas dėl susirūpinimą keliančių klausimų

"Telia Lietuva" turi nepriklausomą pranešimų apie pažeidimus (Whistleblowing) liniją, skirtą išreikšti susirūpinimą ar pranešti apie galimus pažeidimus. Ši linija suteikia galimybę suinteresuotoms šalims – įskaitant "Telia Lietuva" klientus, darbuotojus ir tiekėjus – pranešti apie problemas ar dilemas arba gauti patarimus dėl teisės aktų laikymosi, įmonės Elgesio kodekso ar Tiekėjų elgesio kodekso laikymosi.

Asmenys, kurie naudojasi pranešimų apie pažeidimus linija, yra apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų, kaip nurodyta "Telia Lietuva" instrukcijoje – Kalbėk atvirai ir be baimės (Speak Up and Non-Retaliation), taip pat Elgesio kodekse. Tyrėjai yra supažindinami su sistemos veikimu ir užtikrina, kad visi skundai būtų nagrinėjami konfidencialiai bei laikantis privatumo ir duomenų apsaugos teisių.

Ši linija veikia keliomis kalbomis, visą parą, 365 dienas per metus. Su pranešimų sistema galima susisiekti telefonu, el. paštu arba laišku, taip pat pateikti pranešimus specialioje interneto svetainėje. Sistemoje trečiųjų šalių saugumo rolės yra suteikiamos tik tada, kai vartotojas pereina rizikos vertinimo procesą. Vartotojai privalo nurodyti priežastį, kodėl jie prašo prieigos prie informacijos.

Visa informacija, susijusi su pranešimais apie pažeidimus, yra pateikiama specialiame interneto puslapyje, o vidiniame puslapyje nurodoma pranešimų apie pažeidimus linijos prieinamumo informacija. (G1-1-10-(a))

Bet kokie neatitikimai, įskaitant apsaugą pranešėjams apie pažeidimus, yra keliami ir svarstomi Telia Etikos tarybos susitikimuose. (G1-10-(c)) Telia įsipareigoja savarankiškai, objektyviai ir nešališkai tirti galimus verslo elgesio pažeidimus. Įmonė taip pat privalo laikytis teisinių reikalavimų, susijusių su pranešėjų apsauga. (G1-1-10-(e)) (G1-1-11)

Veiksmai

Telia Lietuva kasmet atlieka rizikos vertinimus, siekdama nustatyti, kurios funkcijos labiausiai pažeidžiamos korupcijos ir kyšininkavimo grėsmių. Šiuos vertinimus atlieka Etikos ir atitikties pareigūnas. Visi Telia Lietuva darbuotojai privalo išklausyti pagrindinį mokymą apie Elgesio kodeksą, įskaitant ABC (Antikorupcijos mokymus). Mokymai gyvai vyksta pagal rizikos vertinimą ir yra pritaikomi pagal poreikį. 2024 m. pagrindinis dėmesys skiriamas vadovų etikos klausimų suvokimui stiprinti, tobulinant jų įvedimo procesą kartu su personalo skyriumi (HR). (G1-1-10-(h))

Pranešimų apie pažeidimus atvejai	2024 m.	2023 m.	2022 m.
Verslo etikos pažeidimai (pvz., sukčiavimas, korupcija), nagrinėjami Specialiųjų tyrimų tarnybos	0	0	0
Diskriminacijos ir priekabiavimo atvejai	2
Žmogiškųjų išteklių klausimai (pvz., lygios galimybės, prasta lyderystė, nesąžiningas įdarbinimas), tvarkoma grupės arba vietos žmogiškųjų išteklių tyrėjų	2	0	3
Kiti arba netikslūs pranešimai (pvz., klientų ar tiekėjų skundai), perduoti atitinkamai funkcijai	3	2	0
Iš viso1	7	2	3

(S1-17-103a)

1) Neįmanoma atsižvelgti tik į savo darbuotojus, nes kai kurios bylos pateikiamos anonimiškai.

Pranešimo kanalai (%)	2024 m.	2023 m.	2022 m.
Pranešimų apie pažeidimus portalas	7	2	3
Siųsta į pažeidimų (Whistleblowing) linijos el. paštą	0	0	0
Tiesioginis kontaktas su etikos ir atitikties pareigūnais vietiniu lygmeniu	0	0	0
Pranešta per tiesioginius vadovus	0	0	0

Skundai, baudos ir rimti žmogaus teisių pažeidimai	2024 m.
Reikšmingos baudos, sankcijos ir kompensacijos už socialinių ir žmogaus teisių pažeidimus	0
Sunkių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su nuosava darbo jėga, skaičius	0
Sunkių žmogaus teisių pažeidimų, neatitinkančių JT Vadovaujančių principų ir EBPO gairių	0
Reikšmingos baudos, sankcijos ir kompensacijos už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su nuosava darbo jėga	0
Nuteistų asmenų dėl korupcijos ir kyšininkavimo įstatymų pažeidimų skaičius	0

(S1-17-103b) (S1-17-103c) (S1-17-104a) (S1-17-104b) (G1-4-24a)

Šie rodikliai nebuvo patvirtinti išorės auditoriaus, išskyrus Telia atitikties užtikrinimo paslaugų teikėją.

G1-2 Santykiai su tiekėjais

Reikalavimai tiekėjams

Telia Lietuva tiekėjai privalo laikytis įmonės Tiekėjų elgesio kodekso. Be to, tiekėjai, tvarkantys asmens duomenis ar jautrią informaciją, turi atitikti saugumo ir privatumo reikalavimus, nurodytus Telia Tiekėjų saugumo direktyvoje. Tiekėjai turi taikyti šiuos reikalavimus visoje savo tiekimo grandinėje. Tiekėjų elgesio kodeksas ir Tiekėjų saugumo direktyva buvo atnaujinti 2024 m.

Tiekėjų išsamus patikrinimas

Telia Lietuva tiekėjų patikrinimo proceso tikslas – užtikrinti, kad įmonė bendradarbiautų tik su tais tiekėjais, kurie atitinka jos standartus ir taiko tuos pačius reikalavimus savo tiekėjams. Šis procesas grindžiamas rizikos vertinimu, todėl bendrovė gali sutelkti dėmesį į tuos tiekėjus, kurie gali kelti didesnę riziką asmenims, aplinkai ir bendrovei. Išsamų tiekėjų patikrinimo procesą sudaro šie etapai:

1. Pirminis rizikos vertinimas nustatomi aukštos rizikos veiksniai, tokie kaip tiekėjo buvimo vieta didelės rizikos šalyse, prieiga prie Telia Lietuva tinklo ar asmens duomenų.
1. Jei pirminio vertinimo metu nustatoma didelė rizika, tiekėjas privalo išsamiai įsivertinti savo veiklą pagal Tiekėjų elgesio kodeksą ir kitus reikalavimus, taip pat atlikti papildomą patikrą, įskaitant galutinio naudos gavėjo ir sankcijų vertinimą. Po išsamaus patikrinimo klasifikuojama tiekėjų kaip didelė, vidutinė arba maža. Po išvadų paaiškėjusi didelė rizika arba rimti pažeidimai gali lemti tiekėjo pašalinimą arba paskatinti auditą.
1. Jei tiekėjas laikomas aukštos rizikos arba audito metu nustatomi reikšmingi pažeidimai, informacija perduodama pirkimų vadovui arba tiekimo valdymo komandai, kuri sprendžia dėl tolimesnio bendradarbiavimo ar stebėsenos.

Patikros apimtys ir vertinamos rizikos

Telia Lietuva tiekėjų patikros procesas apima šias rizikos sritis:

Kovą su kyšininkavimu ir korupcija
Konfliktinius mineralus
Aplinkos apsaugą
Žmogaus teises
Darbo teises
Vadovybės ir nuosavybės struktūrą
Darbuotojų sveikatą ir saugą
Privatumo apsaugą
Saugumą
Prekybos sankcijas

Tiekėjų atitikties tikrinimo programa

Bendrovė tikrina, kaip laikomasi Tiekėjų elgesio kodekso, pasitelkdama dialogo ir vidaus ir (arba) išorės vertinimo mechanizmus, įskaitant, bet neapsiribojant, savęs vertinimą, apklausas, apsilankymus vietoje ir tiekėjų bei subrangovų auditą. Ši veikla yra "Telia Lietuva" tiekėjų atitikties patikros programos, kuri remiasi rizikos vertinimu, dalis. Programa sukurta taikant sprinto metodiką, pagal kurią ankstesnis didelis ir sudėtingas audito procesas suskaidomas į mažesnius, lengviau valdomus vertinimo mechanizmus:

Informacijos rinkimas pirminis tiekėjo vertinimas
Atitikties įrodymas dokumentais pagrįsti vertinimai
Nuotoliniai auditai
Vietiniai auditai

Ši veikla padeda "Telia Lietuva" įvertinti, ar tiekėjai laikosi bendrovės reikalavimų, ir, jei reikia, anksti įgyvendinti taisomųjų veiksmų planus. Sprendimai dėl to, kuriuos tiekėjus audituoti, priimami pagal prioritetų nustatymo procesą, kuriame dalyvauja "Telia Lietuva" dalykiniai ekspertai ir pranešimų apie pažeidimus linija kaip vidaus ir išorės šalių informacijos šaltiniai.

Įgyvendindama tiekėjų atitikties patikros programą ir siekdama išplėsti tiekėjų auditų aprėptį, poveikį ir poveikį, "Telia Company" bendradarbiauja su kitais telekomunikacijų operatoriais per Jungtinį įmonių socialinės atsakomybės aljansą (angl. Joint Alliance for CSR, JAC). Šis metodas taip pat padeda įvertinti tvarumo praktiką žemesnėse tiekimo grandinės grandyse. JAC nariai dalijasi ištekliais ir gerąja patirtimi, kad galėtų koordinuoti tiekėjų auditus taikydami bendrus reikalavimus penkiose srityse: darbo, sveikatos ir saugos, aplinkosaugos, etikos ir valdymo sistemų. (G1-2-15-(b))

Tiekėjų plėtra ir dalyvavimas

Vykdydama tiekėjų valdymo procesą, "Telia Lietuva" nuolat palaiko dialogą su tiekėjais, siekdama didinti jų informuotumą ir supratimą apie bendrovės lūkesčius. Rezultatais dalijamasi su atitinkamomis vietos suinteresuotosiomis šalimis, taip pat su Grupės tiekimo vadybininkais ir kitomis Grupės lygmens suinteresuotosiomis šalimis. Apie riziką ir iššūkius, kuriems spręsti reikia bendro požiūrio, kalbama tiekėjų vadovų susirinkimuose, kuriuose abiejų šalių vadovai sprendžia aktualius klausimus ir susitaria dėl veiksmų planų. Jei bendrovės nesusitaria ir tiekėjas nesilaiko sutarto taisomųjų veiksmų plano, svarstoma galimybė nutraukti tiekėjo veiklą.

Išsamaus patikrinimo ir audito duomenys

Toliau pateikiami statistiniai duomenys apie tiekėjų išsamaus patikrinimo ir audito duomenis grupės lygmeniu. Taip yra todėl, kad "Telia Lietuva" tiekėjai dažnai yra bendri, o jų produktai ir (arba) paslaugos tiekiami keliose šalyse, kuriose veikia "Telia".

2024 m. Grupės lygmens statistiniai duomenys apie tiekėjus:

Išankstinis rizikos vertinimas atliktas maždaug 1250 tiekėjų, kurie sudaro apie 93 % visų "Telia" tiekėjų išlaidų. Dėl to buvo atlikti 443 (35 %) nuodugnūs išsamaus patikrinimo vertinimai.
0,6 % tiekėjų, kuriems buvo atliktas išsamus deramo patikrinimo vertinimas, buvo susiję su didele rizika, todėl jiems taikytos papildomos procedūros.
Vykdant tiekėjų atitikties patikros programą atlikta 140 vertimų 87 tiekėjams (įskaitant apklausas, klausimynus, apsilankymus vietoje ir auditus), apimančių pagrindines rizikos sritis, tokias kaip žmogaus teisės (įskaitant darbo sąlygas), aplinka (įskaitant CO₂ išmetimo patvirtinimą), privatumas, ABC ir saugumas.

Metai	Tikslai*	2024 m. pažanga
Kasmet	– Visi nauji ir atnaujinti tiekimo kontraktai tikrinami pagal patikros procesą	– Apie 96 % tiekėjų išlaidų buvo patikrinta

*Tikslai yra matuojami kiekvienais metais, bet neturi bazinių atskaitos metų ir rodiklio (vertės).

G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir nustatymas

Korupcija ir kyšininkavimas

Telia Lietuva vykdo veiklą laikydamasi visiško netoleravimo korupcijai principo. Korupcijos rizika laikoma viena iš pagrindinių įmonės rizikos sričių, todėl yra įdiegta ABC (angl. Anti-Briberry and Corruption) programa, siekiant šią riziką valdyti. Programa suteikia sistemingą būdą efektyviai aptikti ir užkirsti kelią korupcijai bei įstatymų pažeidimams. Ji įgyvendinama ir nuolat tobulinama pagal rizikos vertinimo metodiką:

Reguliarūs ABC rizikos vertinimai, siekiant nustatyti ir valdyti pagrindines rizikas.
Kasmetiniai brandos vertinimai, skirti stebėti pažangą ir nustatyti tobulintinas sritis.
Mokymai, skirti užtikrinti, kad darbuotojai žinotų ABC rizikas.
Tiekimo grandinės rizikos valdymas, įskaitant tiekėjų stebėjimą, atranką ir auditus.

Pastaraisiais metais Telia Lietuva korupcijos rizika reikšmingai sumažėjo dėl Telia Carrier padalinių pardavimo Eurazijoje. Šiandien dauguma rinkų, kuriose veikia įmonė (įskaitant Lietuvą), patenka į žemesnės rizikos spektrą, remiantis Transparency International Korupcijos suvokimo indeksu (CPI). Tačiau dėl globalios tiekimo grandinės Telia Lietuva dirba su tiekėjais, kurie gali veikti didesnės rizikos zonose. Įmonė valdo šią riziką per Tiekėjų elgesio kodeksą, išsamios patikros (due diligence) procesus ir didelės rizikos tiekėjų auditus.

Korupcijos ir kyšininkavimo programą prižiūri Grupės valdymo, rizikos ir atitikties skyrius, kuris yra atsakingas už programos kūrimą ir veiklos koordinavimą. Už jos įgyvendinimą Lietuvoje atsakingi vietos etikos ir atitikties pareigūnai.

ABC programos brandos vertinimas

2019 m. "Telia Lietuva" pristatė brandos vertinimo metodiką, kuri leidžia visapusiškai įvertinti kovos su korupcija rizikas. Nuo tada ši metodika naudojama visoje grupėje ABC programos brandai vertinti. Lietuvos 2024 m. rezultatai rodo aukštą brandos lygį, tačiau nustatyti nedideli patobulinimai, susiję su vidine kontrole ir trečiųjų šalių valdymu.

ABC rizikos vertinimai

2024 m. Telia Lietuva atliko ABC rizikos vertinimus. Rezultatai rodo, kad programa veikia gerai. Tačiau dėl geopolitinės situacijos bendras ABC rizikos lygis išlieka vidutinis, o galimi finansiniai ir reputaciniai padariniai gali būti reikšmingi. Vertinimai rodo aukštą ABC suvokimo lygį ir dėmesį šiam klausimui Lietuvoje.

Procedūros

Korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos gairės pateikiamos Telia Elgesio kodekse. Pranešimai apie galimai neteisėtą veiklą ar elgesį, neatitinkantį Elgesio kodekso ar vidinių taisyklių, gali būti pateikiami per pranešimų apie pažeidimus sistemą. (G1-3-18(a)) Tyrėjai yra nepriklausomi nuo Telia Lietuva valdymo grandinės, susijusios su korupcijos prevencija ir nustatymu. (G1-3-18(b)) Ataskaitos apie šią temą kas ketvirtį pateikiamos įmonės Audito komitetui ir Etikos tarybai, įskaitant statistiką ir informaciją apie konkrečias bylas. (G1-3-18(c))

Informavimas apie politiką

Visos "Telia Lietuva" politikos nuostatos, susijusios su korupcija ir kyšininkavimu, yra nurodytos Elgesio kodekse. Visi "Telia Lietuva" darbuotojai privalo kas trejus metus baigti mokymus apie Elgesio kodeksą. Kodeksas taip pat yra vadovų įvadinio instruktavimo dalis, skirta priminti darbuotojams apie atitinkamą politiką. Visos bendrovės politikos nuostatos skelbiamos bendrovės intranete, taip pat viešoje interneto svetainėje ir yra lengvai prieinamos visiems darbuotojams. (G1-3-20)

Telia grupės politikoje - Kovos su kyšininkavimu ir korupcija - teigiama, kad vietinė etikos ir atitikties (E&C) komanda yra atsakinga už veiksmų planų rengimą ir, bendradarbiaudama su verslo padaliniais, už korupcijos ir kyšininkavimo rizikos mažinimo veiksmų įgyvendinimą.

Kiekvienais metais vietiniai etikos ir atitikties pareigūnai kartu su grupės atitikties užtikrinimo kolegomis nustato mokymo tikslus, kurie metų pabaigoje yra stebimi. Šie tikslai nustatomi atsižvelgiant į riziką. Visi "Telia Lietuva" darbuotojai, įskaitant išteklių konsultantus, privalo dalyvauti Elgesio kodekso e. mokymuose, kuriuose yra specialus skyrius apie korupcija ir kyšininkavimas. Mokymai apima visas Elgesio kodekso temas ir yra sustiprinami praktiniais interaktyviais atvejais. (G1-1-10 (g))

"Telia Lietuva" kiekvienais metais iškelia gyvų mokymų tikslus pasirinktiems darbuotojams. Darbuotojai, kuriems skirti mokymai, nustatomi taikant rizikos vertinimu pagrįstą metodą, o sprendimą dėl jų priima kiekvienos šalies ar padalinio etikos ir atitikties pareigūnas. Asmeniniai mokymai pritaikomi atsižvelgiant į riziką ir konkrečius tikslinių grupių poreikius. (G1-3-21-(a))

Etikos kodekso e. mokymų baigimo procentiniai rodikliai atitinkamoms šalims prieinami per įmonės vidaus mokymo sistemą ir apie juos reguliariai pranešama etikos ir atitikties grupėms. Ši tema aptariama ir apie ją pranešama kas ketvirtį vykstančiuose GREC posėdžiuose, o rezultatai pristatomi kas ketvirtį vykstančiuose Audito komiteto posėdžiuose. Esant didelių nukrypimų dėl tokių mokymų baigimo, Audito komitetas apie tai praneša valdybai.

Įvykdytų tiesioginių mokymų procentinę dalį Grupės lygmeniu kasmet renka atsakingi už etikos ir atitikties pareigūnai, kurie renka duomenis iš kiekvienos šalies ar padalinio (G1-3-21-(b)). 2023 m. visi vadovų komandos nariai, išteklių vadybininkai ir visi asistentai išklausė tiesioginius korupcijos ir kyšininkavimo mokymus. 2024 m. bendradarbiaujant su žmogiškaisiais ištekliais daugiausia dėmesio buvo skiriama vadovų įdarbinimo procesams tobulinti. (G1-3-21-(c))

Metai	Tikslai	2024 m. pažanga
Kasmet	– Atlikti korupcijos ir kyšininkavimo mokymai Lietuvoje	– Pasiekta
	– Atliktas korupcijos ir kyšininkavimo programos brandos vertinimas, numatant sprendimus spragoms užpildyti	– Pasiekta
2025 m.	– Užtikrinti, kad 90 % darbuotojų baigtų Telia atsakingo verslo elgesio kodekso mokymus	– 99 %

Kai kurie tikslai vertinami kasmet, tačiau neturi fiksuotos pradinės reikšmės.

G1-4 Korupcijos ar kyšininkavimo atvejai

Korupcijos ar kyšininkavimo atvejai

2024 m. "Telia Lietuva" tiekimo grandinėje nenustatyta nė vieno korupcijos ar kyšininkavimo atvejo, todėl nebuvo skirta jokių baudų. (G1-4-24(a)) (G1-4-24(b))

G1-5 Politinė įtaka ir lobistinė veikla

Politinė veikla

Politinė įtaka už bendrovės politinės įtakos ir lobistinės veiklos priežiūrą atsakingas "Telia" EVP, Korporatyvinių reikalų skyriaus vadovas. (G1-5-29-(a))

"Telia" grupės instrukcijoje "Rėmimas ir dovanos" nurodyta, kad politinėms partijoms, pareigūnams ar kandidatams rėmimas ir dovanos neteikiami. Grupės instrukcija taikoma bendrovei "Telia Lietuva" ir visoms kitoms grupės patronuojamosioms įmonėms. Be to, "Telia Lietuva" siekia skatinti ir priimti šios Grupės instrukcijos principus ir tikslus kitose asocijuotose bendrovėse, kurių bendrovė nekontroliuoja, bet kurioms daro didelę įtaką.

Lobistinė veikla

Pagal Grupės instrukcijas, finansinės (materialios) ir ne-finansinės (nematerialios) politinės paramos yra draudžiamos. Todėl 2024 m. "Telia Lietuva" neteikė jokių tokio tipo politinių paramų. (G1-5-29b) ((G1-5-29b(i))

Bendrovė "Telia Lietuva" stebi teisės aktų bylų ir iniciatyvų, susijusių su telekomunikacijų, skaitmenine ir žiniasklaidos politika, duomenų apsauga ir duomenų ekonomika, kibernetiniu saugumu ir tvarumu, rengimą. Tai, be kita ko, yra šie teisės aktai: Skaitmeninių paslaugų įstatymas, Skaitmeninių rinkų įstatymas, Dirbtinio intelekto įstatymas, Elektroninio privatumo reglamentas, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, Tinklų ir informacijos saugumo direktyva, Tarptinklinio ryšio reglamentas, Europos žiniasklaidos laisvės įstatymas, ES taksonomija, Vaikų seksualinės prievartos medžiagos reglamentas ir būsimi teisės aktų pasiūlymai telekomunikacijų srityje. Atsižvelgdama į galimą šių iniciatyvų poveikį "Telia Lietuva" verslo modeliui ir veiklai, bendrovė siekia skatinti subalansuotą požiūrį į naują reguliavimą ir savo verslo tikslus. (G1-5-29-(c))

"Telia Lietuva" yra registruota ES skaidrumo registre. REG numeris: 381805014604-45. Bendrovė "Telia Lietuva" nėra atskirai įregistruota ES skaidrumo registre, tačiau jos veiklą apima "Telia Lietuva" registracija. (G1-5-29-(d))

G1-6 Mokėjimų praktikos

Vidutinis dienų, per kurias "Telia Lietuva" turi apmokėti sąskaitą faktūrą nuo tos dienos, kai pradedami skaičiuoti sutartiniai arba teisės aktuose nustatyti mokėjimo terminai, skaičius yra 49. 99% mokėjimų atitinka standartinę apmokėjimų praktiką. Bendrovė standartinę praktiką apibrėžia kaip sutartinio mokėjimo termino laikymąsi (pirkimo, partnerių ir išperkamosios nuomos sutartyse) arba naudojimąsi tiekėjų sąskaitų faktūrų finansavimo sprendimu, kai mokėjimo laikas nustatomas atskirai. Tais atvejais, kai pirkimas grindžiamas "Telia" Pirkimo užsakymo bendrosiomis sąlygomis, standartiniu laikomas ne ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo terminas. Jei pirkimo užsakymas nepateikiamas, maksimalus 30 dienų mokėjimo terminas laikomas standartiniu pagal bendrą praktiką Baltijos šalyse ir standartinius mokėjimo terminus ES. (G1-6-33a) (G1-6-33b) Metų gale, "Telia Lietuva" neturėjo jokių nesibaigusių teisminių procesų, susijusių su pavėluotais mokėjimais. (G1-6-33c)

○ Apskaitos principai: Mokėjimų praktika

Apskaičiuojant dienų skaičių, kiekvieno mėnesio mokėjimo dienų vidurkiui buvo taikomas svertinis koeficientas, atsižvelgiant į visas to mėnesio išlaidas. Taip buvo analizuojamos visos 2024 m. sąskaitos faktūros, kad būtų užfiksuotas vidutinis skaičius per visus metus. Svarbu pažymėti, kad buvo atsižvelgta tik į tiesioginius mokėjimus "Telia Lietuva" tiekėjams. Mokėjimai tiekėjams, dalyvaujantiems tiekėjų finansavime (pvz., tiekėjų sąskaitų faktūrų finansavime arba SIF), neįtraukti, nes šie skaičiai nėra reprezentatyvūs "Telia Lietuva" atžvilgiu.

Subjektui būdinga tema: mokesčiai

Skaidri, sąžininga ir etiška mokesčių praktika yra "Telia" verslo veiklos pagrindas. Įmonė dirba pagal vidaus kontrolės procedūras, pavyzdžiui, grupės mokesčių instrukciją, ir laikosi vietos teisės aktų bei tarptautiniu mastu pripažintų principų, kad sumokėtų bet kurioje teritorijoje teisėtai mokėtiną mokesčių sumą.

Bendras mokesčių įnašas

Telia Lietuva, AB:

PVM sumokėta (Net VAT) 70.5 %1 Gyventojų pajamų mokestis (GPM) 17.0% Pelno mokestis 8.6% Licencijos mokesčiai (pvz., dažnių naudojimas) 2% Socialinio draudimo mokestis 1.6% Kiti mokesčiai 0.3%

1) Jei Telia būtų PVM permokos būsenoje arba turėtų susigrąžinamų netiesioginių mokesčių, tai sumažintų bendrą sumokėto PVM dydį. Sumokėtas grynasis PVM arba bendras mokesčių įnašas neatspindi neatgaunamo PVM

Priedai

ETAS indeksas
Kitų ES teisės aktų duomenų taškų sąrašas
Tvarumo reitingai

134 138 144

ETAS indeksas

Atskleidimo reikalavimas		Puslapio numeris
BP-1	Bendrieji pagrindai tvarumo ataskaitoms rengti	55
BP-2	Atskleidimai, susiję su konkrečiomis aplinkybėmis	56
GOV-1	Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo	57
GOV-2	Informacija, teikiama administraciniams, valdymo ir priežiūros organams dėl tvarumo klausimų	58
GOV-3	Tvarumo kriterijų integravimas į skatinimo sistemas	59
GOV-4	Pareiškimas dėl išsamios patikros (due diligence)	59
GOV-5	Rizikų valdymas ir vidinė kontrolė tvarumo ataskaitų srityje	60
SBM-1	Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė	60-62
SBM-2	Suinteresuotųjų šalių interesai ir nuomonės	63-64
SBM-3	Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu	65-69
E1 ETAS 2, SBM-3	Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu	74
S1 ETAS 2, SBM-3	Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu	98

Atskleidimo reikalavimas		Puslapio numeris
S2 ETAS 2, SBM-3	Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu	106
S3 ETAS 2, SBM-3	Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu	111
S4 ETAS 2, SBM-3	Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės bei jų sąsajos su strategija ir verslo modeliu	120
IRO-1	Procesų, skirtų reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių identifikavimui ir vertinimui, aprašymas	70-71
E1 ETAS 2, IRO-1	Procesų, skirtų klimato pokyčių poveikių, rizikų ir galimybių identifikavimui ir vertinimui, aprašymas	82
E5 ETAS 2, IRO-1	Procesų, skirtų išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos poveikių, rizikų bei galimybių identifikavimui ir vertinimui, aprašymas	89
IRO-2	ETAS reikalavimų atskleidimas, pateikiamas įmonės tvarumo ataskaitoje	71

Atskleidimo reikalavimas		Puslapio numeris	Papildoma informacija
Aplinkosauginė informacija
	Atskleidimo reikalavimai pagal ES Reglamentą (ES) 2020/852 (Taksonomijos reglamentas)
ETAS E1	Klimato kaita
Atskleidimo reikalavimas
E1-1	Perėjimo prie klimato kaitos švelninimo planas	74-75
E1-2	Politika, susijusi su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu	76
E1-3	Veiksmai ir ištekliai, susiję su klimato kaitos politikomis	76
E1-4	Tikslai, susiję su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu	77-79
E1-5	Energijos suvartojimas ir derinys	80
E1-6	Bendri 1, 2, 3 apimties (Scope) ir viso ŠESD (GHG) išmetimai	80-81
E1-7	ŠESD pašalinimai ir klimato kaitos švelninimo projektai, finansuojami per anglies kreditus	82
E1-8	Vidaus anglies kainodara	82
E1-9	Tikėtini finansiniai padariniai dėl fizinių ir perėjimo rizikų bei galimų klimato sukeliamų galimybių	-	Diegimo etapas

Aplinkosauginė informacija

ETAS E5	Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
Atskleidimo reikalavimas
E5-1	Politika, susijusi su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika	86
E5-2	Veiksmai ir ištekliai, susiję su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika	86
E5-3	Tikslai, susiję su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika	87
E5-4	Išteklių įtekėjimas	88
E5-5	Išteklių ištekėjimas	88-89
E5-6	Tikėtini finansiniai padariniai dėl išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos poveikių, rizikų bei galimybių	-	Diegimo etapas

Atskleidimo reikalavimas		Puslapio numeris	Papildoma informacija

Socialinė informacija
ETAS S1	Nuosava darbo jėga
Atskleidimo reikalavimas
S1-1	Politika, susijusi su nuosava darbo jėga	98-99
S1-2	Procesai, skirti darbuotojų ir jų atstovų įsitraukimui į sprendimų priėmimą dėl poveikių	99
S1-3	Procesai, skirti neigiamų poveikių mažinimui ir darbuotojų skundų teikimo kanalams	99
S1-4	Veiksmai, susiję su reikšmingais poveikiais darbuotojams, materialių rizikų mažinimas ir galimybių išnaudojimas	99-101
S1-5	Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamų poveikių stiprinimu ir rizikų valdymu	101-102
S1-6	Darbuotojų charakteristikos	102
S1-7	Neetatinių darbuotojų charakteristikos įmonėje	-	Diegimo etapas
S1-8	Kolektyvinių derybų aprėptis ir socialinis dialogas	103
S1-9	Įvairovės rodikliai	103
S1-10	Tinkamas atlyginimas	104
S1-11	Socialinė apsauga	104
S1-12	Neįgaliųjų darbuotojų skaičius	-	Diegimo etapas
S1-13	Mokymų ir įgūdžių ugdymo rodikliai	-	Diegimo etapas
S1-14	Sveikatos ir saugos rodikliai	104
S1-15	Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso rodikliai	-	Diegimo etapas
S1-16	Atlygio rodikliai (atlyginimų skirtumai ir bendra kompensacija)	104
S1-17	Incidentai, skundai ir sunkūs žmogaus teisių pažeidimai	104

Atskleidimo reikalavimas	Skyrius	Papildoma informacija
Socialinė informacija
ETAS S2	Darbuotojai vertės grandinėje
Atskleidimo reikalavimas
S2-1	Politika, susijusi su vertės grandinės darbuotojais	107-108
S2-2	Procesai, skirti darbuotojų įtraukimui ir informavimui apie poveikius	108
S2-3	Procesai, skirti neigiamų poveikių mažinimui ir skundų teikimo kanalams	108
S2-4	Veiksmai, susiję su reikšmingais poveikiais vertės grandinės darbuotojams, rizikų mažinimas ir galimybių išnaudojimas	109
S2-5	Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamų poveikių stiprinimu ir rizikų valdymu	109
Socialinė informacija
ETAS S3	Paveiktos bendruomenės / Vaikų teisės
Atskleidimo reikalavimas
S3-1	Politika, susijusi su paveiktomis bendruomenėmis	111
S3-2	Procesai, skirti bendruomenių įtraukimui ir informavimui apie poveikius	112
S3-3	Procesai, skirti neigiamų poveikių mažinimui ir skundų teikimo kanalams	112

Atskleidimo reikalavimas		Puslapio numeris
S3-4	Veiksmai, susiję su reikšmingais poveikiais paveiktoms bendruomenėms, rizikų mažinimas ir galimybių išnaudojimas	112
S3-5	Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamų poveikių stiprinimu ir rizikų valdymu	113
Socialinė informacija
ETAS S3	Paveiktos bendruomenės / Skaitmeninė įtrauktis
Atskleidimo reikalavimas
S3-1	Politika, susijusi su paveiktomis bendruomenėmis	114
S3-2	Procesai, skirti bendruomenių įtraukimui ir informavimui apie poveikius	114-115
S3-3	Procesai, skirti neigiamų poveikių mažinimui ir skundų teikimo kanalams	115
S3-4	Veiksmai, susiję su reikšmingais poveikiais paveiktoms bendruomenėms, rizikų mažinimas ir galimybių išnaudojimas	115-116
S3-5	Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamų poveikių stiprinimu ir rizikų valdymu	116

Atskleidimo reikalavimas		Puslapio numeris
Socialinė informacija
ETAS S3	Paveiktos bendruomenės / Saviraiškos laisvė
Atskleidimo reikalavimas
S3-1	Politika, susijusi su paveiktomis bendruomenėmis	117
S3-2	Procesai, skirti bendruomenių įtraukimui ir informavimui apie poveikius	117
S3-3	Procesai, skirti neigiamų poveikių mažinimui ir skundų teikimo kanalams	117
S3-4	Veiksmai, susiję su reikšmingais poveikiais paveiktoms bendruomenėms, rizikų mažinimas ir galimybių išnaudojimas	118
S3-5	Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamų poveikių stiprinimu ir rizikų valdymu	118

Atskleidimo reikalavimas		Puslapio numeris
Governance information
ETAS G1	Verslo etika
Atskleidimo reikalavimas
G1-1	Organizacinė kultūra ir verslo etikos politikos	126-128
G1-2	Santykiai su tiekėjais	129
G1-3	Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija bei nustatymas	130-131
G1-4	Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo atvejai	131
G1-5	Politinė įtaka ir lobistinė veikla	132
G1-6	Mokėjimų praktika	132
Konkretaus subjekto tema: Mokesčiai	Atsakingas mokesčių mokėjimas	132

(BP-2-16)

Socialinė informacija

ETAS S4	Vartotojai ir galutiniai naudotojai / Privatumas ir saugumas
	Atskleidimo reikalavimas
S4-1	Politika, susijusi su vartotojais ir galutiniais naudotojais	120
S4-2	Procesai, skirti vartotojų įtraukimui ir informavimui apie poveikius	120-121
S4-3	Procesai, skirti neigiamų poveikių mažinimui ir skundų teikimo kanalams	121
S4-4	Veiksmai, susiję su reikšmingais poveikiais vartotojams ir galutiniams naudotojams, rizikų mažinimas ir galimybių išnaudojimas	122
S4-5	Tikslai, susiję su reikšmingų neigiamų poveikių valdymu, teigiamų poveikių stiprinimu ir rizikų valdymu	123

Kitų ES teisės aktų duomenų sąrašas

Atskleidimo reikalavimas	Susijęs duomenų taškas	Tvarumo atskleidimas	SFDR (Tvarių finansų atskleidimo reglamentas) nuoroda	3 ramsčio nuoroda	Etaloninių rodiklių reglamento nuoroda	ES Klimato teisės aktų nuoroda	Puslapio numeris
ETAS 2 GOV-1	21 straipsnio (d) punktas	Valdybos lyčių įvairovė	1 priedo 1 lentelės 13 rodiklis		Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas		57
ETAS 2 GOV-1	21 straipsnio (e) punktas	Nepriklausomų valdybos narių procentinė dalis			Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, I priedas		57
ETAS 2 GOV-4	30 straipsnis	Pareiškimas dėl išsamios patikros (due diligence)	1 priedo 3 lentelės 10 rodiklis				59
ETAS 2 SBM-1	40 straipsnio (d) punktas i	Dalyvavimas veiklose, susijusiose su iškastinio kuro naudojimu	1 priedo 1 lentelės 4 rodiklis	449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453 1 lentelė: Kokybinė informacija apie riziką aplinkai ir 2 lentelė: Kokybinė informacija apie socialinę riziką	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas		60-62
ETAS 2 SBM-1	40 straipsnio (d) punktas ii	Dalyvavimas veiklose, susijusiose su chemine gamyba	1 priedo 2 lentelės 9 rodiklis		Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas		60-62
ETAS 2 SBM-1	40 straipsnio (d) punktas iii	Dalyvavimas veiklose, susijusiose su prieštaringai vertinamais ginklais	1 priedo 1 lentelės 14 rodiklis		"Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, 12(1) straipsnis Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas"		60-62
ETAS 2 SBM-1	40 straipsnio (d) punktas iv	Dalyvavimas veiklose, susijusiose su tabako auginimu ir gamyba			Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, 12(1) straipsnis Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas"		60-62
ETAS E1-1	14 straipsnis	Perėjimo prie klimato neutralumo iki 2050 m. planas				Reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 2(1)	74-75
ETAS E1-1	16 straipsnio (g) punktas	Subjektai, neįtraukti į Paryžiaus susitarimą atitinkančius etaloninius rodiklius		449a straipsnis Reglamento (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, 1 šablonas: Bankų knyga – klimato kaitos perėjimo rizika: sektoriaus eksponavimo kredito kokybė, išmetimai ir liekamasis terminas	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, 12(1) straipsnio d-g punktai ir 12.2 straipsnis		74-75

Atskleidimo reikalavimas	Susijęs duomenų taškas	Tvarumo atskleidimas	SFDR (Tvarių finansų atskleidimo reglamentas) nuoroda	3 ramsčio nuoroda	Etaloninių rodiklių reglamento nuoroda	ES Klimato teisės aktų nuoroda	Puslapio numeris
ETAS E1-4	34 straipsnis	ŠESD (GHG) išmetimų mažinimo tikslai	1 priedo 2 lentelės 4 rodiklis	449a straipsnis Reglamento (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, 3 šablonas: Bankų knyga – klimato kaitos perėjimo rizika: derinimo rodikliai	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 6		77-79
ETAS E1-5	38 straipsnis	Energijos suvartojimas iš iškastinių šaltinių, suskaidytas pagal šaltinius (tik didelio klimato poveikio sektoriai)	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis ir 1 priedo 2 lentelės 5 rodiklis				80
ETAS E1-5	37 straipsnis	Energijos suvartojimas ir struktūra	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis				80
ETAS E1-5	40–43 straipsniai	Energijos intensyvumas, susijęs su veikla didelio klimato poveikio sektoriuose	1 priedo 1 lentelės 6 rodiklis				80
ETAS E1-6	44 straipsnis	Bendri 1, 2, 3 apimties (Scope) ir viso ŠESD (GHG) išmetimai	1 priedo 1 lentelės 1 ir 2 rodikliai	449a straipsnis Reglamento (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, 1 šablonas: Bankų knyga – klimato kaitos perėjimo rizika: sektoriaus eksponavimo kredito kokybė, išmetimai ir liekamasis terminas	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 5(1), 6 ir 8(1)		80-81
ETAS E1-6	53–55 straipsniai	Bendras ŠESD išmetimų intensyvumas	1 priedo 1 lentelės 3 rodiklis	449a straipsnis Reglamento (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, 3 šablonas: Bankų knyga – klimato kaitos perėjimo rizika: derinimo rodikliai	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 8(1)		80-81
ETAS E1-7	56 straipsnis	ŠESD pašalinimai ir anglies kreditai				Reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 2(1)	82
ETAS E1-9	66 straipsnis	Etaloninio portfelio poveikis klimato kaitos sukeliamoms fizinėms rizikoms			Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas		Diegimo etapas
ETAS E1-9	66 straipsnio (a) punktas	Piniginių sumų suskirstymas pagal ūmias ir lėtines fizines rizikas		449a straipsnis Reglamento (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, 5 šablonas: Bankų knyga – klimato kaitos fizinė rizika: rizikai jautrios pozicijos			Diegimo etapas

Atskleidimo reikalavimas	Susijęs duomenų taškas	Tvarumo atskleidimas	SFDR (Tvarių finansų atskleidimo reglamentas) nuoroda	3 ramsčio nuoroda	Etaloninių rodiklių reglamento nuoroda	Puslapio numeris
ETAS E1-9	66 straipsnis (c)	Reikšmingo turto, kuriam taikoma didelė fizinė rizika, vieta				Diegimo etapas
ETAS E1-9	67 straipsnis (c)	Nekilnojamojo turto turto balansinės vertės suskirstymas pagal energinio efektyvumo klases		449a straipsnis Reglamento (ES) Nr. 575/2013; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, 34 pastraipa: 2 šablonas – Bankų knyga – klimato kaitos perėjimo rizika: paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu – užstato energinis efektyvumas		Diegimo etapas
ETAS E1-9	69 straipsnis	Portfelio poveikio klimato susijusioms galimybėms laipsnis			Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas	Diegimo etapas
ETAS E2-4	28 straipsnis	Kiekvieno teršalo kiekis, nurodytas E-PRTR reglamento II priede, išmestas į orą, vandenį ir dirvožemį	1 priedo 1 lentelės 8 rodiklis 1 priedo 2 lentelės 2 rodiklis 1 priedo 2 lentelės 1 rodiklis 1 priedo 2 lentelės 3 rodiklis			Netaikoma
ETAS E3-1	9 straipsnis	Vandens ir jūrų ištekliai	1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis			Netaikoma
ETAS E3-1	13 straipsnis	Specializuota politika	1 priedo 2 lentelės 8 rodiklis			Netaikoma
ETAS E3-1	14 straipsnis	Tvarūs vandenynai ir jūros	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis			Netaikoma
ETAS E3-4	28 straipsnis (c)	Iš viso perdirbtas ir pakartotinai panaudotas vanduo	1 priedo 2 lentelės 6.2 rodiklis			Netaikoma
ETAS E3-4	29 straipsnis	Bendras vandens suvartojimas m³ vienam pajamų vienetui savo veikloje	1 priedo 2 lentelės 6.1 rodiklis			Netaikoma
ETAS 2 – IRO-1 – E4	16 straipsnio (a) (i) punktas		1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis			Netaikoma
ETAS 2 – IRO-1 – E4	16 straipsnio (b) punktas		1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis			Netaikoma
ETAS 2 – IRO-1 – E4	16 straipsnio (c) punktas		1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis			Netaikoma

Atskleidimo reikalavimas	Susijęs duomenų taškas	Tvarumo atskleidimas	SFDR (Tvarių finansų atskleidimo reglamentas) nuoroda	Etaloninių rodiklių reglamento nuoroda	Puslapio numeris
ETAS E4-2	24 straipsnio (b) punktas	Tvarios žemės ūkio praktikos arba politika	1 priedo 2 lentelės 11 rodiklis		Netaikoma
ETAS E4-2	24 straipsnio (c) punktas	Tvarios vandenynų / jūrų praktikos arba politika	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis		Netaikoma
ETAS E4-2	24 straipsnio (d) punktas	Miškų naikinimo prevencijos politika	1 priedo 2 lentelės 15 rodiklis		Netaikoma
ETAS E5-5	37 straipsnio (d) punktas	Neperdirbtos atliekos	1 priedo 2 lentelės 13 rodiklis		88-89
ETAS E5-5	39 straipsnis	Pavojingos atliekos ir radioaktyvios atliekos	1 priedo 1 lentelės 9 rodiklis		88-89
ETAS 2 – SBM-3 – S1	14 straipsnio (f) punktas	Priverstinio darbo rizika	1 priedo 3 lentelės 13 rodiklis		98
ETAS 2 – SBM-3 – S1	14 straipsnio (g) punktas	Vaikų darbo rizika	1 priedo 3 lentelės 12 rodiklis		98
ETAS S1-1	20 straipsnis	Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai	1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 priedo 1 lentelės 11 rodiklis		98-99
ETAS S1-1	21 straipsnis	Diligencijos politika klausimais, susijusiais su pagrindinėmis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijomis nuo 1 iki 8		Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas	98-99
ETAS S1-1	22 straipsnis	Procesai ir priemonės, skirtos kovai su prekyba žmonėmis	1 priedo 3 lentelės 11 rodiklis		98-99
ETAS S1-1	23 straipsnis	Darbo vietos saugos politika arba valdymo sistema	1 priedo 3 lentelės 1 rodiklis		98-99
ETAS S1-3	32 straipsnio (c) punktas	Skundų / skundų nagrinėjimo mechanizmai	1 priedo 3 lentelės 5 rodiklis		99
ETAS S1-14	88 straipsnio (b) ir (c) punktai	Mirties atvejų skaičius ir darbo vietoje įvykusių nelaimingų atsitikimų dažnumas	1 priedo 3 lentelės 2 rodiklis	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas	104
ETAS S1-14	88 straipsnio (e) punktas	Prarastų dienų skaičius dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, mirties atvejų arba ligos	1 priedo 3 lentelės 3 rodiklis		104
ETAS S1-16	97 straipsnio (a) punktas	Nepritaikytas lyčių atlyginimų atotrūkis	1 priedo 1 lentelės 12 rodiklis	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas	104
ETAS S1-16	97 straipsnio (b) punktas	Pernelyg didelis vadovų darbo užmokesčio santykis	1 priedo 3 lentelės 8 rodiklis		104

Atskleidimo reikalavimas	Susijęs duomenų taškas	Tvarumo atskleidimas	SFDR (Tvarių finansų atskleidimo reglamentas) nuoroda	Etaloninių rodiklių reglamento nuoroda	Puslapio numeris
ETAS S1-17	103 straipsnio (a) punktas	Diskriminacijos atvejai	1 priedo 3 lentelės 7 rodiklis		104
ETAS S1-17	104 straipsnio (a) punktas	UNGP (JT verslo ir žmogaus teisių principų) bei EBPO gairių nesilaikymas	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis ir 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 12 (1)"	104
ETAS 2 – SBM-3 – S2	11 straipsnio (b) punktas	Reikšminga vaikų darbo ar priverstinio darbo rizika tiekimo grandinėje	1 priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliai		106
ETAS S2-1	17 straipsnis	Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai	1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 priedo 1 lentelės 11 rodiklis		107-108
ETAS S2-1	18 straipsnis	Politika, susijusi su tiekimo grandinės darbuotojais	1 priedo 3 lentelės 4 ir 11 rodikliai		107-108
ETAS S2-1	19 straipsnis	UNGP ir EBPO gairių nesilaikymas	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 12 (1)"	107-108
ETAS S2-1	19 straipsnis	Diligencijos politika klausimais, susijusiais su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijomis nuo 1 iki 8		Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas	107-108
ETAS S2-4	36 straipsnis	Žmogaus teisių klausimai ir incidentai, susiję su tiekimo grandinės aukštyn ir žemyn srautais	1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis		109
ETAS S3-1	16 straipsnis	Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai	1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 priedo 1 lentelės 11 rodiklis		111
ETAS S3-1	17 straipsnis	UNGP, TDO principų ar EBPO gairių nesilaikymas	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 12 (1)"	111
ETAS S3-4	36 straipsnis	Žmogaus teisių klausimai ir incidentai	1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis		112
ETAS S4-1	16 straipsnis	Politika, susijusi su vartotojais ir galutiniais naudotojais	1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 priedo 1 lentelės 11 rodiklis		120

Atskleidimo reikalavimas	Susijęs duomenų taškas	Tvarumo atskleidimas	SFDR (Tvarių finansų atskleidimo reglamentas) nuoroda	Etaloninių rodiklių reglamento nuoroda	Puslapio numeris
ETAS S4-1	17 straipsnis	UNGP (JT verslo ir žmogaus teisių principų) bei EBPO gairių nesilaikymas	1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, Straipsnis 12 (1)"	120
ETAS S4-4	35 straipsnis	Žmogaus teisių klausimai ir incidentai	1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis		122
ETAS G1-1	10 straipsnio (b) punktas	Jungtinių Tautų Konvencija prieš korupciją	1 priedo 3 lentelės 15 rodiklis		126-128
ETAS G1-1	10 straipsnio (d) punktas	Pranešėjų apsauga	1 priedo 3 lentelės 6 rodiklis		126-128
ETAS G1-4	24 straipsnio (a) punktas	Baudos už kovos su korupcija ir kyšininkavimu įstatymų pažeidimus	1 priedo 3 lentelės 17 rodiklis	Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, II priedas	131
ETAS G1-4	24 straipsnio (b) punktas	Antikorupcijos ir kovos su kyšininkavimu standartai	1 priedo 3 lentelės 16 rodiklis		131

(BP-2-15)

Tvarumo reitingai

Tvarumo reitingai suteikia "Telia" suinteresuotosioms šalims informaciją apie jos veiklos rezultatus ir brandą, kartu padėdami bendrovei nustatyti tobulinimo galimybes. Toliau pateikti tvarumo veiklos rodikliai taikomi "Telia Company", nes "Telia Lietuva" atskirai nedalyvauja išoriniuose tvarumo reitinguose ir reitingavimuose, išskyrus Tvarumo indeksą.

Svarbiausi metų pasiekimai:

EcoVadis

Įvertinimas: Platininis medalis – "Telia" pateko į geriausią 1 %

CDP Climate Change Įvertinimas: B

MSCI ESG rating Įvertinimas: AAA

Pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

(tūkst. eurų, išskyrus vienai akcijai tenkančius duomenis)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	Pastabos	2024 m.	2023 m.

Pajamos	5	491 114	476 578
Prekių ir paslaugų savikaina	6	(187 016)	(186 404)
Su darbuotojais susijusios išlaidos		(70 023)	(64 369)
Kitos veiklos sąnaudos	7	(61 841)	(61 338)
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte	8	1 497	715
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas ir
turtas, skirtas parduoti	13	(85 279)	(85 546)
Pagrindinės veiklos pelnas		88 452	79 636

Finansinės pajamos		2 302	1 216
Finansinės veiklos sąnaudos		(8 140)	(8 989)
Finansinės veiklos rezultatas, grynąja verte	9	(5 838)	(7 773)

Pelnas prieš apmokestinimą		82 614	71 863
Pelno mokestis	10	(10 995)	(8 269)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		71 619	63 594

Kitos bendrosios pajamos:
Kitos bendrosios pajamos už metus		-	-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus		71 619	63 594

Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams		71 619	63 594

Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas už
Bendrovės akcininkams priskirtiną pelną (Eur vienai akcijai)	11	0.123	0.109

Finansinės būklės ataskaita

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	Pastabos	2024 m.	2023 m.

TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	13	243 694	253 738
Prestižas	14	26 769	26 769
Nematerialusis turtas	14	140 136	141 742
Naudojimo teise valdomas turtas	15	47 177	45 134
Sutarties gavimo sąnaudos	28	5 587	5 477
Sutarties turtas	29	423	718
Prekybos ir kitos gautinos sumos	18	20 497	18 855
Finansinės nuomos gautinos sumos	18	5 545	5 982
		489 828	498 415

Trumpalaikis turtas
Atsargos	16	13 037	12 617
Sutarties turtas	29	1 375	1 012
Prekybos ir kitos gautinos sumos	18	65 859	75 900
Pelno mokesčio turtas		-	249
Finansinės nuomos gautinos sumos	18	5 668	5 852
Gautinos sumos, susiję su palūkanų norma (lėšų sujungimo sutartis)	18	27 771	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	19	7 025	20 604
		120 735	116 234

Turtas, skirtas parduoti		51	1 472

Iš viso turto		610 614	616 121

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	Pastabos	2024 m.	2023 m.
NUOSAVAS KAPITALAS
Kapitalas ir rezervai, priskirtini Bendrovės akcininkams
Įstatinis kapitalas	20	168 958	168 958
Privalomasis rezervas	21	16 896	16 896
Nepaskirstytasis pelnas		190 158	170 974
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams		376 012	356 828
Nuosavo kapitalo iš viso		376 012	356 828
ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimai	23	44 474	42 495
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	24	17 592	16 965
Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti įsipareigojimai	22	18 394	19 036
Atidėjiniai	25 22 23 29 23	13 462	13 039
		93 922	91 535
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai		69 738	58 576
Mokėtinas pelno mokestis		2 835	-
Paskolos		50 150	91 782
Sutarties įsipareigojimai		3 067	2 895
Nuomos įsipareigojimai		14 890	14 505
		140 680	167 758
Iš viso įsipareigojimų		234 602	259 293
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų		610 614	616 121

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

			Privalomasis	Nepaskirstytasis	Iš viso nuosavo
(tūkst. eurų)		Pastabos Įstatinis kapitalas	rezervas	pelnas	kapitalo
Likutis 2023 m. sausio 1 d.		168 958	16 896	142 337	328 191
Ataskaitinių metų pelnas		-	-	63 594	63 594
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus		-	-	63 594	63 594
Išmokėti dividendai už 2022 m.	12	-	-	(34 957)	(34 957)
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	170 974	356 828
Likutis 2024 m. sausio 1 d.		168 958	16 896	170 974	356 828
Ataskaitinių metų pelnas		-	-	71 619	71 619
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus		-	-	71 619	71 619
Išmokėti dividendai už 2023 m.	12	-	-	(52 435)	(52 435)
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	190 158	376 012

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	Pastabos	2024 m.	2023 m.
Pagrindinė veikla
Ataskaitinių metų pelnas		71 619	63 594

Nepiniginių straipsnių atstatymas:
Pelno mokesčio sąnaudos pripažintos pelne arba nuotoliuose	10	10 995	8 269
Nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas	7, 13, 16	87 126	87 538
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte	8	(1 632)	(1 212)
Palūkanų pajamos	9	(2 293)	(1 216)
Palūkanų sąnaudos	9	8 083	8 933

Apyvartinio kapitalo pasikeitimas (išskyrus patronuojamųjų įmonių įsigijimo ir pardavimo efektą):
Atsargų / turto, skirto parduoti sumažėjimas / (padidėjimas)		(643)	1 093
Prekybos ir kitų gautinų sumų sumažėjimas / (padidėjimas)		6 729	(7 716)
Sutarties turto sumažėjimas / (padidėjimas)	29	(68)	73
Sutarties sudarymo išlaidų sumažėjimas / (padidėjimas)	28	(110)	21
Prekybos, kitų mokėtinų sumų ir sukauptų įsipareigojimų, atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)		7 064	20 419
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	29	172	506
Ateinančių laikotarpių pajamų ir sukauptų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(792)	(1 225)
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)	25	(88)	(72)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		186 162	179 005

Sumokėtos palūkanos		(7 464)	(8 422)
Gautos palūkanos		1 109	281
Sumokėtas pelno mokestis		(7 284)	(9 690)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		172 523	161 174

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	Pastabos	2024 m.	2023 m.

Investicinė veikla
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas		(59 081)	(83 099)
Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo		4 068	2 319
Pajamos iš / mokėjimai už finansinę subnuomą		1 805	(743)
Su turtu susijusios valstybės dotacijos gavimas		196	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(53 012)	(81 523)
Finansinė veikla
Grąžintos paskolos	23	(178 615)	(189 967)
Gautos paskolos	23	136 983	168 201
Nuomos įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)		(11 252)	(9 423)
Bendrovės akcininkams išmokėti dividendai	12	(52 435)	(34 957)
Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje		(105 319)	(66 146)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		14 192	13 505
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas
Finansinių metų pradžioje		20 604	7 099
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		14 192	13 505
Finansinių metų pabaigoje	19	34 796	20 604

1 Bendroji informacija

Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) yra akcinė bendrovė įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Bendrovė yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos sostinėje – Vilniuje. Bendrovės buveinės adresas yra Saltoniškių g. 7A, LT-03501, Vilnius, Lietuva.

Nuo 2000 m. birželio 16 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius". Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė vietinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Berlyno, Frankfurto, Miuncheno ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus.

Pagrindinė Bendrovės veikla apima telekomunikacijų, televizijos ir IT paslaugų teikimą verslo ir privatiems klientams Lietuvos Respublikoje.

Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu operatoriumi 5-iose telekomunikacijų rinkose. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, įmonė privalo suteikti prieigą kitoms įmonėms, vadovautis nediskriminavimo, skaidrumo, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos, apskaitos atskyrimo įsipareigojimais. Taip pat skelbti viešą pasiūlymą dėl prieigos.

Iki 2023 m. lapkričio mėn. Bendrovė turėjo Lietuvos banko išduotą ribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Licencija suteikia teisę išleisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje.

2024 m. pabaigoje Bendrovėje visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 688 (2023: 1 829).

Bendrovės akcininkų struktūra: Toliau nurodytos investicijos, įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas:

	2024 m. gruodžio 31 d.		2023 m. gruodžio 31 d.
	Akcijų skaičius Proc.		Akcijų skaičius Proc.

"Telia Company AB (publ)", Švedija	513 594 774	88.15	513 594 774	88.15
Kiti akcininkai	69 018 364	11.85	69 018 364	11.85
	582 613 138	100.00	582 613 138	100.00

		Nuosavybės dalis, proc.
Asocijuotosios įmonės	Registravimo šalis	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.	Veiklos pobūdis
VšĮ "Numerio Perkėlimas"	Lietuva	50 proc.	50 proc.	Ne pelno organizacija, kurią įkūrė Lietuvos telekomunikacijų operatoriai administruoja centrinę telefonų numerių duomenų bazę

2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo investicijų į patronuojamąsias įmones.

Už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d., buvo rengiamos atskiros finansinės ataskaitos pagal 27-ojo TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" nuostatas.

2 Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Toliau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie apskaitos principai nuosekliai taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.1 Parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), patvirtintais taikyti ES. Jos parengtos, remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata.

Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS apskaitos standartus reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius vertinimus. Vadovybei taip pat tenka priimti sprendimus, susijusius su Bendrovės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4-oje pastaboje.

Finansinės ataskaitos parengtos veiklos tęstinumo principu. Istorine savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už prekes ar paslaugas, tikrąja verte.

SUMOS IR DATOS

Jei nenurodyta kitaip, visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų (Eur) arba kita nurodyta valiuta ir yra pagrįstos dvylikos mėnesių laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. straipsniams, susijusiems su bendrųjų pajamų ir

Šiuo metu galiojantys nauji reikalavimai

pinigų srautų ataskaitomis, o gruodžio 31 d. – su finansinės būklės ataskaita. Gali atsirasti apvalinimo skirtumų. Bet kokie finansinių ar veiklos duomenų perskaičiavimai atskleidžiami, jei jie yra reikšmingi.

Bendrovė mano, kad šių naujų standartų ir galiojančių standartų pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

2.2 Užsienio valiutos perskaičiavimas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Sumos finansinėse ataskaitose pateiktos eurais (Eur), t. y. Bendrovės funkcine valiuta. Visos sumos suapvalintos iki artimiausio tūkstančio, jei nenurodyta kitaip.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, susiję su paskolomis ir pinigų ekvivalentais, apskaitomi pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos "Finansinės veiklos pajamų" arba "Finansinės veiklos sąnaudų" straipsnyje. Visas kitas valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

Įsigaliojimo data Nauji apskaitos standartai ir pataisos 2024 m. sausio 1 d. Nuomos įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos sandoryje – 16-ojo TFAS "Nuoma" pakeitimai Įsipareigojimų klasifikavimas kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai ir Ilgalaikiai įsipareigojimai su sąlygomis – 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pakeitimai 7-asis TAS "Pinigų srautų ataskaita" ir 7-asis TFAS "Finansinės priemonės. Astkleidimas"pakeitimai – Tiekėjų finansavimo susitarimai

Būsimi reikalavimai

Įsigaliojimo data	Nauji apskaitos standartai ir pataisos

2025 m. sausio 1 d.	Keitimo galimybių trūkumas – 21-asis TAS "Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka"pakeitimai
	Finansinių priemonių klasifikavimo ir vertinimo pakeitimai – 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" ir 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimai" pakeitimai
2026 m. sausio 1 d.	Metiniai TFAS apskaitos standartų patobulinimai – pataisos: — 1-asis TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą" — 7-asis TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" ir prie jo pridedamos 7-ojo TFAS įgyvendinimo gairės — 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" — 10-ojo TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir — 7-ojo TAS "Pinigų srautų ataskaita" Sutartys, kuriose nurodoma nuo gamtos priklausanti elektros energija - 9-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS pataisos
2027 m. sausio 1 d.	18-asis TFAS Finansinių ataskaitų pateikimas ir atskleidimas
	19-asis TFAS "Dukterinės įmonės be viešosios atskaitomybės: atskleidimai"
Galima priimti / įsigaliojimo data atidėta neapibrėžtam laikotarpiui	Investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės turto pardavimas ar įnašas – 10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones" pakeitimai *

* Šių pataisų įsigaliojimo data buvo atidėta neribotam laikui. Ankstyvas taikymas ir toliau leidžiamas.

2.3 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolių suma. Istorinė įsigijimo savikaina apima išlaidas, tiesiogiai priskiriamas turto įsigijimui.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba, atitinkamai, pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje tame finansiniame laikotarpyje, kuriame jos buvo patirtos.

Žemė nenudėvima. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai	10 – 50 metų
Kanalai ir telekomunikacinė įranga	3 – 30 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	2 – 10 metų

Įvertintas turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.

Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo nustatytą atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir pastatytas turtas parengtas jo numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, arba kai nesitikima gauti ekonominės naudos iš jo ateityje, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.4 Nematerialusis turtas

Prestižas

Prestižas atsiranda verslo įsigijimo metu ir parodo, kiek Bendrovės įsigytos patronuojamosios / asocijuotosios įmonės grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs įsigyjant dukterines įmones, apskaitomas "Nematerialusis turtas" straipsnyje. Prestižas, atsiradęs dėl asocijuotosios įmonės įsigijimo, apskaitomas "Investicijų į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones" straipsnyje. Kiekvienais metais atskirai pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi. Pelnas ar nuostolis, atsiradę dėl įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.

Prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams, siekiant atlikti jo vertės sumažėjimo testą. Priskiriama tiems pinigų srautus sukuriantiems vienetams ar pinigų srautus sukuriančių vienetų grupėms, kurie tikimasi, kad gaus naudos iš verslo jungimo, kurio metu atsirado prestižas.

Kitas nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas, iš kurio Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, turi ribotą naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolių suma.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per tokius įvertintus ekonominės naudos gavimo laikotarpius:

Licencijos ir programinė įranga	3 – 20 metų
Klientų bazė	15 metų
Prekių ženklai	5 metus
Kitas nematerialusis turtas	5 metus

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodai peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami.

Atskirai įsigytos licencijos apskaitomos įsigijimo savikaina. Licencijos, įsigytos verslo sujungimo metu, pripažįstamos tikrąja verte įsigijimo dieną.

Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos, remiantis patirtomis išlaidomis, susijusiomis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui.

Su kompiuterių programinės įrangos priežiūra susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos.

Sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Bedrovės kontroliuojamų identifikuojamų ir unikalių programinės įrangos produktų kūrimu ir testavimu, pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jeigu tenkinami šie kriterijai:

techniškai įmanoma užbaigti programinės įrangos produktą ir parengti jį naudojimui;
vadovybė ketina užbaigti programinės įrangos produktą ir jį naudoti arba parduoti;
yra galimybė panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
galima pademonstruoti, kaip programinės įrangos produktas atneš tikėtinos ekonominės naudos ateityje;
yra pakankamai techninių, finansinių ir kitokių išteklių, reikalingų užbaigti kurti ir panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą; ir

• išlaidos, priskiriamos programinės įrangos produktui per visą jo kūrimo procesą, gali būti patikimai įvertintos.

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos, kurios kapitalizuojamos kaip dalis programinės įrangos produkto, apima su darbuotojais susijusias sąnaudas, patirtas kuriant programinę įrangą, taip pat atitinkamą pridėtinių išlaidų dalį. Kitos su produkto kūrimu susijusios išlaidos, kurios netenkina minėtų kriterijų, pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Produkto kūrimo išlaidos, anksčiau pripažintos sąnaudomis, nepripažįstamos turtu vėlesniu laikotarpiu.

Nematerialusis turtas yra nebepripažįstamas, kai nebesitikima ekonominės naudos iš naudojimo ar perleidimo. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys nutraukus nematerialiojo turto pripažinimą, vertinamas kaip skirtumas tarp grynosios realizavimo sumos ir turto apskaitinės vertės, ir yra įskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.5 Investicinis turtas

Turtas, kuris laikomas nenustatytai paskirčiai ir kurio Bendrovė nenaudoja, klasifikuojamas kaip investicinis turtas. Investicinis turtas apima nebaigtą statybą.

Investicinis turtas pripažįstamas tik tuomet, jei tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio investicinio turto gaus ekonominės naudos ir jo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Vėliau patiriamos išlaidos kapitalizuojamos (pridedamos prie turto apskaitinės vertės) tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Bendrovės investicinis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Su sandoriu susijusios išlaidos pridedamos, kuomet atliekamas pirminis vertinimas.

2.6 Materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį Bendrovė peržiūri materialiojo ir nematerialiojo turto balansines vertes, kad nustatytų ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, su tikslu nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių dydį (jei toks yra). Jeigu turtas nesukuria pinigų srautų kaip atskiras vienetas, Bendrovė įvertina pinigus kuriančio turto, kuriam turtas yra priskiriamas, atsiperkamąją vertę. Jeigu pagrįstas ir nuoseklus priskyrimo pagrindas gali būti identifikuojamas, turtas priskiriamas atskiram pinigus kuriančiam vienetui, kitu atveju, turtas priskiriamas mažiausiai pinigus kuriančio turto grupei pagal nustatytą pagrįstą ir nuoseklų priskyrimo pagrindą.

Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant diskonto normą prieš apmokestinimą, atspindinčią dabartinės rinkos vertinimus dėl pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos, pagal kurią būsimų pinigų srautų skaičiavimai nebuvo pakoreguoti.

Jei turto (pinigus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra nustatoma mažesnė už balansinę vertę, turto (pinigų srautus kuriančio vieneto) balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra nedelsiant pripažįstami pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostoliai yra laikomi perkainojimo sumažėjimu.

Kai vertės sumažėjimo nuostoliai vėliau pasikeičia, turto (ar pinigus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė yra padidinama iki perskaičiuotos atsiperkamosios vertės, tačiau tik iki apskaitinės vertės, kuri neviršija balansinės vertės nustatytos iki vertės sumažėjimo pripažinimo turtui (pinigų srautus kuriančiam vienetui) ankstesniais metais. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas yra iš karto pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostolių atstatymas yra laikomas perkainojimo padidėjimu.

2.7 Prestižas

Prestižas iš pradžių pripažįstamas ir vertinamas kaip nurodyta aukščiau.

Prestižas nėra amortizuojamas, bet peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per metus. Vertinant vertės sumažėjimą, prestižas yra priskiriamas kiekvienam Bendrovės pinigus kuriančiam vienetui (ar tokių vienetų grupei), kuris, tikimasi, gaus naudos iš jungimo sinergijos. Pinigus kuriantys vienetai, kuriems priskiriamas prestižas, kasmet tikrinami dėl vertės sumažėjimo arba dažniau, kai esama požymių, kad vieneto vertė gali būti sumažėjusi. Jei pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už vieneto balansinę vertę, vertės sumažėjimo nuostoliai pirmiausiai pripažįstami siekiant sumažinti vienetui priskirto prestižo balansinę vertę, o po to skiriami į kitus turto vienetus pro-rata pagrindu, remiantis kiekvieno turto vieneto apskaitine verte. Per kitą laikotarpį prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.

Perleidus pinigus kuriantį vienetą, priskirtina prestižo suma yra įtraukiama į pelno ar nuostolių nustatymą perleidimo metu.

2.8 Finansinis turtas

Gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos tada, kai Bendrovė pradeda jas gauti. Finansinio turto įsigijimas "įprastu būdu" pripažįstamas tą dieną, kai priemonė faktiškai perduodama Bendrovei, t. y. atsiskaitymo dieną. Visas kitas finansinis turtas iš pradžių pripažįstamas tada, kai Bendrovė tampa priemonės sutartinių nuostatų dalimi.

Finansinis turtas iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, prie kurios pridedamos sandorio išlaidos, tiesiogiai susijusios su finansinio turto įsigijimu.

Vėliau visas pripažintas finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, atsižvelgiant į finansinio turto klasifikaciją.

2.8.1 Finansinio turto klasifikavimas

Vėliau amortizuota savikaina įvertinamos skolos priemonės, atitinkančios šias sąlygas:

finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti sutartiniai pinigų srautai; ir
finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.

Skolos priemonės, kurios atitinka šias sąlygas, yra pripažįstamos vėliau tikrąja verte kitose bendrose pajamose: • finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti sutartiniai pinigų srautai ir parduoti finansinį turtą; ir

• finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.

Pagal nutylėjimą, visas kitas finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte pelne arba nuostoliuose.

Amortizuota savikaina ir faktinių palūkanų metodas

Efektyviųjų palūkanų metodas – tai finansinio turto amortizuotos savikainos apskaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas.

Finansiniam turtui, išskyrus įsigytą ar sukurtą finansinį turtą su kredito vertės sumažėjimu (t. y. turtui, kurio kredito vertė sumažėja pirminio pripažinimo metu), efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintas būsimas pinigų įplaukas (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius ir punktus, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas), išskyrus tikėtinus kredito nuostolius, per visą tikėtiną finansinio turto gyvavimo laikotarpį arba, jei reikia, per trumpesnį laikotarpį, iki bendros finansinio turto balansinės vertės pirminio pripažinimo metu. Įsigytam arba sukurtam finansiniam turtui, kurio kredito vertė sumažėjo, kredito atžvilgiu pakoreguota efektyvi palūkanų norma apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimuosius pinigų srautus, įskaitant tikėtinus kredito nuostolius, iki finansinio turto amortizuotos savikainos pirminio pripažinimo metu.

Finansinio turto amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinis turtas yra įvertinamas pirminio pripažinimo metu, atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją, naudojant faktinių palūkanų metodą, pakoreguota dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti. Bendroji finansinio turto balansinė vertė yra finansinio turto amortizuota savikaina prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti.

Gautinos sumos priskiriamos prie trumpalaikio turto, jeigu sumas tikimasi gauti per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikio turto.

Iš to paties operatoriaus už tinklų sujungimo paslaugas gautinos ir jam mokėtinos sumos yra pateiktos grynąja verte, jeigu yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte.

Palūkanų pajamos finansiniam turtui, kuris vėliau vertinamas amortizuota savikaina, pripažįstamos taikant faktinių palūkanų metodą. Finansinio turto, kurio kredito vertė vėliau sumažėjo, palūkanų pajamos pripažįstamos taikant efektyviąją palūkanų normą finansinio turto amortizuotai savikainai. Jeigu vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais kredito rizika, susijusi su finansine priemone, kurios kredito vertė sumažėjo, pagerėja taip, kad finansinio turto kredito vertė nebėra sumažėjusi, palūkanų pajamos pripažįstamos taikant efektyviąją palūkanų normą bendrai finansinio turto balansinei vertei.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelne arba nuostoliuose ir yra įtraukiamos į eilutę "Finansinės pajamos – palūkanų pajamos" (9 pastaba).

2.8.2 Finansinio turto vertės sumažėjimas

Bendrovė pripažįsta atidėjinius tikėtiniems kredito nuostoliams, susijusiems su investicijomis į finansinį turtą, kuris vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte kitose bendrose pajamose, išperkamosios nuomos gautinomis sumomis, prekybos gautinomis sumomis ir sutartiniu turtu, taip pat su finansinių garantijų sutartimis. Tikėtinų kredito nuostolių suma atnaujinama kiekvieną ataskaitinę datą, kad atspindėtų kredito rizikos pokyčius nuo atitinkamos finansinės priemonės pirminio pripažinimo.

Bendrovė visada pripažįsta tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius prekybos gautinoms sumoms, pajamoms iš sutarčių ir nuomos gautinoms sumoms. Tikėtini šio finansinio turto kredito nuostoliai apskaičiuojami naudojant atidėjinių matricą, remiantis Bendrovės istorine kredito nuostolių patirtimi, pakoreguotą pagal skolininkams būdingus veiksnius, bendrąsias ekonomines sąlygas ir esamos bei prognozuojamos sąlygų krypties įvertinimą ataskaitos sudarymo dieną, įskaitant pinigų laiko vertę, jei tinkama.

Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas ir pripažinimas Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas priklauso nuo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (t. y. nuostolių dydžio, esant įsipareigojimų neįvykdymui), ir nuo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos. Įsipareigojimų neįvykdymo galimybės ir nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įvertinimas yra grindžiamas ankstesniais duomenimis, patikslintais aukščiau aprašyta perspektyvine informacija.

Kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymą finansinio turto atveju, tai parodoma turto balansine verte ataskaitos sudarymo dieną; finansinių garantijų sutarčių atveju, į neapsaugojimo sąvoką įeina suma, kuri buvo grąžinta ataskaitos sudarymo dieną kartu su bet kokiomis papildomomis sumomis, kurios, tikimasi, bus grąžintos ateityje numatytą datą, remiantis istorine tendencija, Bendrovės supratimu apie konkrečius skolininkų būsimus finansavimo poreikius ir kitą atitinkamą perspektyvinę informaciją.

Finansinio turto atveju, tikėtinas kredito nuostolis yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp visų sutartinių pinigų srautų, kurie Bendrovei turi būti mokami pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti diskontuodama pradine faktine palūkanų norma. Už nuomą gautinų sumų atveju, pinigų srautai, naudojami apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius, atitinka pinigų srautus, naudojamus apskaičiuojant už nuomą gautinas sumas pagal 16-ąjį TFAS "Nuoma".

2.8.3 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik, kai baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas arba kai Bendrovė perleidžia finansinį turtą ir iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą kitam ūkio subjektui.

Jei Bendrovė neperleidžia ir neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir toliau kontroliuoja perleistą finansinį turtą, Bendrovė pripažįsta savo likutinę turto dalį ir susijusius įsipareigojimus sumomis, kurias gali tekti sumokėti. Jei Bendrovė iš esmės išlaiko visas su finansinio turto nuosavybe susijusias rizikas ir naudas, Bendrovė toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta užstatu užtikrintą skolinimąsi už gautas pajamas.

Esant finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, pripažinimo nutraukimui, skirtumas tarp turto balansinės vertės ir gauto bei gautino atlygio sumos yra pripažįstamas pelne arba nuostoliuose.

2.9 Finansiniai įsipareigojimai

Vėlesniais laikotarpiais visi finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant faktinių palūkanų metodą, arba tikrąja verte pelne arba nuostoliuose. Tačiau finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys tada, kai finansinio turto perleidimui nėra taikomas pripažinimo nutraukimas arba kai yra taikomas išlaikyto ryšio metodas, o Bendrovės išleistos finansinių garantijų sutartys yra vertinamos pagal konkrečias toliau išdėstytas apskaitos taisykles.

2.9.1 Finansiniai įsipareigojimai, vėliau vertinami amortizuota savikaina

Finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra i) neapibrėžtieji įsigyjančio ūkio subjekto mokėjimai sujungiant verslą, ii) laikomi pardavimui arba iii) priskiriami vertinamiems tikrąja verte pelne ar nuostoliuose, vėliau apskaitomi amortizuota verte, taikant faktinių palūkanų metodą.

Faktinių palūkanų metodas yra finansinio įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimo ir palūkanų sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Faktinių palūkanų norma yra norma, tiksliai diskontuojanti numatomus būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius ir kitas sumas, sudarančius neatskiriamą faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas) per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį su finansinio įsipareigojimo amortizuota savikaina.

2.9.2 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Bendrovės finansinių įsipareigojimų pripažinimas yra nutraukiamas tik kai, jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Skirtumas tarp finansinių įsipareigojimų, kurių pripažinimas yra nutrauktas, balansinės vertės ir sumokėto ir mokėtino atlygio yra pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Kai Bendrovė vieną esamą finansinį įsipareigojamą pakeičiama kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, toks pakeitimas apskaitomas kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo pripažinimu. Panašiai, Bendrovė apskaito esminius esamų įsipareigojimų ar jų dalies sąlygų pakeitimus kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimą ir naujo įsipareigojimo pripažinimą. Daroma prielaida, kad sąlygos laikomos iš esmės skirtingomis, jei diskontuota dabartinė pinigų srautų vertė pagal naująsias sąlygas, įskaitant bet kokius gautus ar sumokėtus atlygius, diskontuotus taikant pirminę faktinių palūkanų normą, bent 10 proc. skiriasi nuo pirminio finansinio įsipareigojimo likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Jei pakeitimas nėra esminis, skirtumas tarp: 1) balansinės įsipareigojimo vertės prieš pakeitimą; ir 2) dabartinės pinigų srautų vertės po pakeitimo turėtų būti pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje kaip pelno arba nuostolių pakeitimas kitame pelne ir nuostoliuose.

2.10 Investicijos į patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į patronuojamąsias įmones, kurios yra įtrauktos į atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Investicijos į asocijuotąsias įmones, kurios yra įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu, pradžioje investicijos pripažįstamos savikaina, o po to apskaitinė vertė padidinama ar sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos iš ūkio subjekto, į kurį investuojama, susidariusią investuotojui priklausančią pelno ar nuostolių dalį iš investicijos. Gauti ar gautini dividendai iš asocijuotųjų įmonių yra pripažįstami kaip investicijų balansinės vertės sumažėjimas. Bendrovės investicijos į asocijuotąsias įmones apima prestižą, pripažintą įsigijimo dieną.

Kai Bendrovės apskaitoma investicijų nuosavybės nuostolių dalis lygi nuosavo kapitalo daliai ar ją viršiją, Bendrovė nepripažįsta papildomų nuostolių.

2.11 Atsargos

Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama svertinio vidurkio metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina, mokesčiai (kurių Bendrovė vėliau neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus susijusias pardavimo sąnaudas. Visos Bendrovės turimos atsargos priskiriamos medžiagų ir prekių, skirtų perparduoti, kategorijoms.

2.12 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes trijų mėnesių ar trumpesnio termino labai likvidžias investicijas.

2.13 Turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės yra pripažįstami turtu, skirtu parduoti, jeigu jo balansinę vertę iš esmės padengs pardavimo sandorio suma, o ne tolesnis jo naudojimas. Turtas, skirtas parduoti, yra vertinamas ankstesne balansine verte ir tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė. Viena iš sąlygų, kuri turi būti įgyvendinta, kad turtas būtų klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, yra tai, kad turi būti labai tikėtina galimybė greitai parduoti turtą (ar perleidžiamo turto grupę) esant dabartinei jo būklei. Vienas iš kriterijų, pagal kurį pardavimą galima laikyti labai tikėtinu, yra atitinkamo lygio vadovybės įsipareigojimas parduoti turtą ar perleidžiamo turto grupę, esant dabartinei jo būklei. Telekomunikacijų pramonėje įsigijimams dažnai reikia priežiūros institucijų leidimo. Jei pirkėjas yra telekomunikacijų operatorius, veikiantis toje pačioje rinkoje, šalys dažnai turi susitarti dėl įvairių sąlygų, kad tokį leidimą gautų. Jeigu tikimasi, kad pirkėjas bus toje pačioje rinkoje veikiantis telekomunikacijų operatorius ir kad bus imtasi reikšmingų teisinių priemonių, pardavimas dažniausiai nėra laikomas labai tikėtinu, todėl toks turtas Bendrovėje nėra klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, kol teisinės priemonės nėra suderintos ir patvirtintos vadovybės. Nustatant, ar ir kada ilgalaikis turtas ar perleidžiamo turto grupės turi būti klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, reikalaujama vadovybės vertinimų, atsižvelgiant į visus faktus ir aplinkybes, susijusias su sandoriu, todėl šalys ir rinkos bei ūkio subjektai gali padaryti skirtingas išvadas pagal TFAS.

2.14 Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybės dalyje. Įstatiniu kapitalu yra laikomas tik pagal įstatymą registruotas kapitalas. Visos išleistos akcijos buvo visiškai apmokėtos ir suteikė lygias balsavimo bei dalyvavimo Bendrovės turto valdyme teises.

2.15 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas vykdant įprastinę veiklą. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus ar trumpesnį laiką. Priešingu atveju, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.

Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

2.16 Paskolos

Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio sąnaudas. Vėlesniais laikotarpiais paskolos apskaitomos amortizuota savikaina; bet koks įplaukų (atėmus sandorio sąnaudas) ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Visos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos pelno ar nuostolių ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuriuo yra patiriamos.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti atsiskaitymo už įsipareigojimą įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo datos.

Tiekėjų finansavimo susitarimai

Ūkio subjektas gali sudaryti sutartis, pagal kurias "faktorius" (paprastai finansų įstaiga) savo vardu moka tiekėjui, o ūkio subjektas (t.y. pirkėjas) kompensuoja faktoriui. Tokios sutartys gali būti vadinamos, pavyzdžiui "tiekėjų finansavimas", "atvirkštinis faktoringas" arba "struktūriniai mokėjimo susitarimai".

Informacija apie paskolas yra atskleista 23 pastaboje.

2.17 Nuoma – Bendrovė yra nuomininkė

Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitose, kai nuomojamas turtas yra perduodamas Bendrovei, t. y. nuomos pradžios datą. Bendrovė taiko praktines priemones pripažindama mokėjimus, susijusius su trumpalaike ir mažaverčio turto nuoma, sąnaudomis pelne arba nuostoliuose. Bendrovė netaiko 16-ojo TFAS nuostatų nematerialiajam turtui.

Pirminio pripažinimo metu nuomos įsipareigojimai vertinami nuomos įmokų, mokėtinų per numatomą nuomos terminą ir nesumokėtų nuomos pradžioje, dabartine verte. Į nuomos įsipareigojimų vertinimą įtraukiami nuomos mokesčiai apima fiksuotus mokesčius, įskaitant prilygintus fiksuotiesiems mokesčiams, kurie priklauso nuo indekso ar normos, sumas, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likutinės vertės garantiją ir sumas, susijusias su pasirinkimo teise, jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia teise. Visų rūšių mokesčiai, susiję su ne nuomos komponentais, parodomi atskirai nuo nuomos komponentų ir sąnaudų tą laikotarpį, kurį jos yra patiriamos.

Įvertintas nuomos laikotarpis apima neatšaukiamą nuomos laikotarpį, kurį sudaro laikotarpiai, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo teise), ir laikotarpiai, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo teise).

Nuomos įsipareigojimas įvertinamas pakartotinai, jeigu, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia nuomos sutartis arba pinigų srautai. Pinigų srautai, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia, kai Bendrovė pakeičia pradinį įvertinimą dėl to, ar bus pasinaudota sutarties pratęsimo ir (arba) nutraukimo teise, pasikeičia ankstesni įvertinimai dėl pasirinkimo pirkti teisės, pasikeičia nuomos mokesčiai dėl indekso arba normos, arba pasikeičia įvertinimai, susiję su sumomis, kurios turėtų būti mokamos pagal likutinės vertės garantijas.

Nuomos mokesčiai diskontuojami naudojant nuomos mokesčio palūkanų normą arba, jei tokios normos negalima lengvai nustatyti, Bendrovės priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą. Daugeliui nuomos sutarčių Bendrovė taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos paprastai negalima lengvai nustatyti.

Naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių vertinamas įsigijimo savikaina, kuri apima nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo sumą, bet kokius nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos bei patirtas tiesiogines sąnaudas, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Be to, visos atkūrimo išlaidos, įvertintos pagal 37-ojo TAS gaires, yra įtraukiamos į naudojimo teise valdomo turto vertinimą. Susijęs atidėjinys pripažįstamas atskirai nuo nuomos įsipareigojimo.

Vėliau naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos. Daugeliu atveju atlikus pakartotiną nuomos įsipareigojimų vertinimą atitinkamai koreguojamas ir naudojimo teise valdomas turtas. Jeigu naudojimo teise valdomo turto apskaitinė vertė jau buvo sumažinta iki nulio, likusi pakartotinio vertinimo suma pripažįstama pelne arba nuostoliuose. Naudojimo teise valdomas turtas tikrinamas dėl vertės sumažėjimo kaskart, kai tik atsiranda turto vertės sumažėjimo požymių arba pasikeitusios aplinkybės rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgauta.

Finansinės būklės ataskaitoje naudojimo teise valdomas turtas parodomas atskiroje eilutėje, o nuomos įsipareigojimai – kaip ilgalaikės ir trumpalaikės skolos.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos parodomos pelno ar nuostolių ataskaitoje parodomi skirtinguose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies. Su nuomos įsipareigojimais susijusios palūkanų sąnaudos parodomos finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

Su mažaverčio turto ar trumpalaike nuoma susiję nuomos mokesčiai pateikiami atskiruose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies.

Sumokėti nuomos mokesčiai parodomi kaip finansinės veiklos pinigų srautai. Sumokėtos palūkanos, kaip ir sumokėti trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos mokesčiai, parodomi kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai.

2.18 Nuoma – Bendrovė yra nuomotoja

Sandoriuose, kuriuose Bendrovė yra nuomotoja, vertinimas, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma, atliekamas nuomos pradžios datą. Siekiant nustatyti, kokiai rūšiai priskirti nuomą, bendrai įvertinama, ar pagal nuomą iš esmės perduodama visa su nuomojamo turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Jeigu perduodama iš esmės visa nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokia nuoma laikoma finansine nuoma. Priešingu atveju – veiklos nuoma. Jei sutartis apima nuomos ir ne nuomos komponentus, Bendrovė priskiria atlygį nuomos komponentams remdamasi santykine atskira nuomos komponento kaina (žr. 2.21 skyrių "Pajamų pripažinimas").

Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia kaip tarpinis nuomotojas, subnuoma klasifikuojama remiantis naudojimo teise valdomu turtu, nurodytu pagrindinėje sutartyje.

Bendrovė yra finansinės nuomos davėja

Bendrovė valdo turtą, kuris išnuomotas klientams pagal finansinės nuomos sutartį. Finansinės nuomos gavėjų mokėtinos sumos pripažįstamos kaip gautinos sumos, lygios grynųjų investicijų į nuomą sumai, kuri, savo ruožtu, lygi grynajai dabartinei vertei.

Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios įtraukiamos į pirminį gautinų finansinės nuomos mokesčių vertinimą, atimamos iš pajamų, kurios pripažįstamos per nuomos laikotarpį. Palūkanų pajamos pripažįstamos per nuomos laikotarpį anuiteto būdu.

Bendrovė yra veiklos nuomos davėja

Veiklos nuomos pajamos pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pirminės tiesioginės išlaidos, patirtos derantis dėl veiklos nuomos sutarties sąlygų ir sudarant veiklos nuomos sutartis, pridedamos prie išnuomoto turto balansinės vertės ir pripažįstamos per nuomos laikotarpį tuo pačiu pagrindu kaip ir nuomos pajamos.

2.19 Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turį dabartinį (teisinį arba konstruktyvų) įsipareigojimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti Bendrovė reikės ekonominę naudą teikiančių išteklių, be to, tokių įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad būtų padengtas dabartinis įsipareigojimas, vertinimas finansinių ataskaitų datą, atsižvelgiant į riziką ir neapibrėžtumus, kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė (kai pinigų laiko vertės pokytis yra reikšmingas).

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu, jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

Restruktūrizavimo išlaidos

Atidėjinys restruktūrizavimo išlaidoms pripažįstamas, kai Bendrovė parengia oficialųjį detalųjį restruktūrizavimo planą ir pagrįstai įtikina suinteresuotas šalis (pradėdama įgyvendinti restruktūrizavimo planą arba paskelbdama pagrindinius jo bruožus), kad ji vykdys restruktūrizavimą.

Atidėjinio restruktūrizavimo išlaidoms vertinimas apima tik tiesiogines su restruktūrizavimu susijusias išlaidas, t. y. sumas, kurios neišvengiamai patiriamos atliekant restruktūrizavimą ir yra nesusijusios su tebevykdoma įmonės veikla.

Atstatymo išlaidos

Atidėjiniai išnuomotos įrangos pirminės būklės atkūrimui, kaip to reikalaujama nuomos sąlygose, pripažįstami tada, kai atsiranda įsipareigojimas – būklės atkūrimo dieną, arba dėl to, kad nuomojamas turtas buvo naudojamas tam tikrą nuomos laikotarpį. Šie atidėjiniai pripažįstami suma, kuri atspindi geriausią vadovybės padarytą išlaidą, kurių reikėtų turtui atkurti, įvertinimą. Įvertinimai nuolat peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami atsižvelgiant į naujas aplinkybes.

2.20 Pelno mokestis

Einamasis ir atidėtasis mokesčiai yra pripažįstami grynosiomis pajamomis, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra susiję su straipsniais, kurie yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju ataskaitinis ir atidėtasis mokesčiai taip pat pripažįstami atitinkamai kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Atidėtasis mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose. Tačiau atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra nepripažįstami, jeigu jie susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; atidėtasis mokestis nėra pripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas taikant paskutinei ataskaitinio laikotarpio dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tuomet, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

2024 m. pelnas buvo apmokestinamas 15 proc. (2023 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinės atskaitomybės sudarymo metu turima informacija.

Bendrovė turi teisę reikalauti specialių mokesčių lengvatų investicijoms į reikalavimus atitinkantį turtą. Bendrovė tokias lengvatas apskaito kaip mokestinius kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina mokėtinų mokesčių sumas ir einamųjų metų mokesčio sąnaudas.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tik tuomet, kai egzistuoja įstatymų numatyta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokestinį turtą su ataskaitinio laikotarpio mokestiniais įsipareigojimais ir tik jeigu atidėtojo mokesčio turtas bei atidėtojo mokesčio įsipareigojimai toje pačioje įmonėje susiję su pelno mokesčiais, kuriais apmokestina ta pati mokesčių institucija. Einamųjų metų mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai ta pati įmonė turi įstatymų numatytą teisę sudengti, ir ketina atsiskaityti grynąja verte arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą.

Tarptautinė mokesčių reforma – Antrojo ramsčio (Pillar Two) modelis

2024 m. gruodžio 31 d. Telia Lietuva, AB veiklos jurisdikcija nebuvo priėmusi Antrojo ramsčio (Pillar Two) teisės aktų. Todėl Bendrovė taikė laikiną išimtį dėl atidėtųjų mokesčių apskaitos reikalavimų pagal 12-ąjį TAS, kaip numatyta Tarptautinių apskaitos standartų valdybos 2023 m. gegužės mėn. pakeitimuose. Bendrovė nepripažįsta ir neatskleidžia informacijos apie atidėtųjų mokesčių turtą ir įsipareigojimus, susijusius su Antrojo ramsčio pajamų mokesčiais. Antrojo ramsčio teisės aktai, kurie yra dalis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasaulinės mokesčių reformos, siekia užtikrinti, kad tarptautinės įmonės mokėtų minimalų 15 proc. efektyvų pelno mokesčio tarifą.

2.21 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamos susidaro iš duomenų srauto mokesčių, įskaitant abonentinių mokesčių, sujungimo ir tarptinklinio ryšio, fiksuoto ryšio paslaugų, įskaitant telefoniją plačiajuostį ryšį, televiziją, diegimo mokesčių ir verslo sprendimų pajamas, taip pat pajamos iš įrangos pardavimo ir nuomos. Pajamos yra uždirbamos tiek iš atskirai parduodamų prekių ir paslaugų, tiek iš parduodamų prekių ir paslaugų paketų.

Pajamos yra pripažįstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visus sutartims su klientais (15-asis TFAS). Pajamos skirstomos kiekvienam veiklos įsipareigojimui (įrangai ir paslaugoms) proporcingai priskiriant pagal atskiras atskirų vienetų pardavimo kainas. Pajamos pripažįstamos tada (tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį), kai visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimai, perduodant kontrolę klientui. Pajamos yra vertinamos pagal atlygį, nurodytą sutartyje su klientu, ir neapima trečiųjų šalių vardu surenkamų sumų. Sutartyje su klientu sudarytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi sumas. Kintamam atlygiui apskaičiuoti ir numatyti naudojama sukaupta patirtis, o pajamos pripažįstamos ta apimtimi, kiek yra labai tikėtina, jog reikšmingai nesumažės.

Pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, kai paslauga yra vykdoma remiantis faktiniu srautu arba sutarties galiojimo terminu. Pajamos iš balso ir duomenų perdavimo paslaugų yra pripažįstamos, kai klientas naudojasi paslaugomis.

Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Su išankstinio apmokėjimo kortelėmis, daugiausia mobiliojo ryšio, susijusios pardavimo pajamos vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių pajamomis.

Pajamos iš tarpusavyje sujungto srauto su kitais telekomunikacijų operatoriais pripažįstamos tranzito per Bendrovės tinklą metu.

Pajamos iš įrangos pardavimo pripažįstamos, kai su įrangos nuosavybe susijusi reikšminga rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui, paprastai pristačius ir priėmus klientui.

Paslaugų ir prekių paketai

Bendrovė gali susieti paslaugas ir prekes į vieną pasiūlymą klientui. Pasiūlymai gali būti susiję su kelių produktų, paslaugų ar teisių į naudojimąsi turtu pristatymu arba vykdymu (keli rezultatai). Bendrovė apskaito kiekvieną prekę ir paslaugas atskirai, jei jie yra atskiriami, t. y. prekė ar paslauga atskirai identifikuojama nuo kitų neatsiejamų paslaugų paketo, ir jei klientas gali iš to gauti naudos. Kai sandorio kaina yra nustatyta neatsiejamų paslaugų paketams, kurie apima paslaugas (pvz., mobilaus ryšio abonentas), laikoma, kad tai minimali neatšaukiama sutarties sąlyga. Prireikus, sandorio kaina koreguojama pagal finansavimo komponentus ir tikėtiną grąžą. Paprastai sandorio kainoje nėra kitų ar kintamų komponentų arba tokių komponentų nedaug. Sandorio kaina priskiriama kiekvienai įrangai ir paslaugai, apskaitoje atskirai registruojant veiklos įsipareigojimus, remiantis jų santykine atskira kaina.

Daugumos vykdomų veiklos įsipareigojimų atskiros pardavimo kainos yra tiesiogiai stebimos. Jei atskiros pardavimo kainos nėra tiesiogiai stebimos, jos apskaičiuojamos remiantis tikėtinomis sąnaudomis ir pridedant maržą. Kai kuriais atvejais pasiūlymai apima negrąžinamus išankstinius mokesčius, pavyzdžiui, aktyvavimo mokesčius. Mokėjimai už šiuos mokesčius įtraukti į sandorio kainą ir, jei jie nėra susiję su įvykdomu veiklos įsipareigojimu, priskiriami kitiems sutartyje nurodytiems veiklos įvykdymo įsipareigojimams.

Kai kurie paketų pasiūlymai apima nuomos komponentus, t. y. TV priedėlius, bei komponentus, nepriskiriamus nuomai, pavyzdžiui, abonento mokesčius. Šiose sutartyse, sandorio kaina priskiriama kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai tiek nuomos komponentui, tiek ne nuomos komponentui. Tuomet nuomos komponentai apskaitomi kaip veiklos nuoma arba finansinė nuoma, priklausomai nuo nuomos klasifikavimo. Pajamos iš ne nuomos komponentų, pripažįstamos tada, kai įvykdomi įsipareigojimai.

Įranga, kuri gali būti naudojama tik su Bendrovės teikiamomis paslaugomis ir kuri neturi kitos svarbios funkcijos klientui nei teikiant paslaugą, pavyzdžiui, maršrutizatoriai, nėra apskaitomi kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai. Tokiais atvejais sandorio kaina yra priskiriama nustatytam veiklos įsipareigojimui, t. y. įrangai sandorio kaina nepriskiriama. Bet koks iš anksto gautas atlygis, kai įranga pristatoma, yra pripažįstamas kaip sutartinis įsipareigojimas ir pajamos pripažįstamos tuomet, kai įvykdomi nustatyti

įsipareigojimai. Nustatyti įsipareigojimai įvykdomi, kai žadėtų prekių ar paslaugų kontrolė perduodama klientui. Priklausomai nuo sutarties pobūdžio, kontrolė gali būti perduodama vienu metu arba per tam tikrą laiką.

Bendrovė veikia savo sąskaita ar kaip agentas

Kartais trečioji šalis dalyvauja teikiant prekes ar paslaugas Bendrovei, pvz., Bendrovė teikia klientams kelias pridėtinės vertės paslaugas (PVS) kaip paketą.

Kai Bendrovė veikia savo sąskaita, pajamos ir mokėjimai tiekėjams yra registruojami bendrąja verte pajamomis ir veiklos sąnaudomis. Jeigu Bendrovė parduoda prekes ar paslaugas kaip tarpininkas (pavyzdžiui, draudimas), pajamos ir mokėjimai tiekėjams yra registruojami pajamose grynąja verte, atspindinčia uždirbtą maržą / komisinius.

Tai, ar Bendrovė laikoma sandorio užsakovu, ar tarpininku, priklauso nuo vadovybės atliekamos Bendrovės ir jos verslo partnerių susitarimo teisinės formos ir turinio analizės; tokie sprendimai turi įtakos ataskaitose pateiktų pajamų ir veiklos sąnaudų sumai, tačiau neturi įtakos grynosioms pajamoms ar pinigų srautams.

Bendrovė veikia savo sąskaita, pavyzdžiui, jai tenka pagrindinė atsakomybė už pažado pateikti prekes ar suteikti paslaugas įvykdymą, jai tenka atsargų rizika, ji gali laisvai nustatyti kainas arba teikti papildomas prekes ir paslaugas. Jeigu Bendrovė nekontroliuoja prekių ar paslaugų iki jų perdavimo klientui, ji veikia kaip agentas. Teikiant draudimo paslaugas, svarbiausias vertinimas grindžiamas tuo, ar Bendrovei tenka draudimo rizika, ar ne. Laikoma, kad Bendrovė veikia kaip agentas, jeigu jai nepriklauso draudimo rizika. Kitų rūšių skaitmeninių pridėtinės vertės paslaugų atveju pagrindinis sprendimas yra susijęs su vertinimu, ar Bendrovė pirmiausia yra atsakinga už pažado suteikti paslaugą įvykdymą. Atliekant šį vertinimą, be kita ko, atsižvelgiama į sutarties sąlygas, paslaugos pardavimo būdą, sąveikos su klientu lygį prieš teikiant paslaugą, jos teikimo metu ir po paslaugos teikimo bei techninį paslaugos teikimą.

2.22 Finansinės pajamos ir finansinės veiklos sąnaudos

Palūkanų pajamos ir sąnaudos pripažįstamos faktiniu palūkanų normos metodu. Finansinės pajamos ir finansinės sąnaudos apima išvestinių finansinių priemonių, kuriomis apsidraudžiama nuo finansinių sandorių, bet kurioms netaikoma apsidraudimo sandorių apskaita, tikrosios vertės grynuosius pokyčius. Finansinės pajamos ir finansinės sąnaudos taip pat apima su finansiniais sandoriais susijusių apsidraudimo sandorių neveiksmingumą. Finansinių sandorių valiutų keitimo kurso pelnas ir nuostoliai pateikiami grynąja verte.

2.24 Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo mokestis

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaudamosi vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais.

Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus abipusiu susitarimu arba darbdavio pageidavimu. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą abipusiu susitarimu. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Atlyginimo priedai

Bendrovė pripažįsta įsipareigojimus ir sąnaudas atlyginimo priedams remiantis iš anksto apibrėžtais tikslais. Bendrovė pripažįsta susijusį įsipareigojimą, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.

Papildomas sveikatos draudimas

Bendrovė už savo darbuotojus draudimo įmonei moka papildomo sveikatos draudimo įmokas. Papildomas sveikatos draudimas suteikia darbuotojams galimybę gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas pasirinktoje gydymo įstaigoje. Papildomo sveikatos draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

Įmokos darbuotojų pensijoms

Bendrovė prisideda prie III pakopos pensijų fondų jos darbuotojų, kurie nusprendė dalyvauti Bendrovės ir "SEB investicijų valdymas" pasiūlytoje pensijų fondų programoje, vardu. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

2.25 Dividendų paskirstymas

Bendrovės akcininkams išmokami dividendai apskaitomi kaip įsipareigojimas Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuriuo dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

Juridiniams asmenims išmokėtiems dividendams taikomas 15 proc. (2023 m. – 15 proc.) mokestis prie pajamų šaltinio. Pagal šalies įstatymus gali būti taikoma išimtis t. y. dividendams netaikomas mokestis prie pajamų šaltinio, kai akcininkui priklauso daugiau nei 10 proc. akcinio kapitalo ir šią dalį jis turi daugiau negu vienerius metus. Be to, yra numatyta mokesčių prie pajamų šaltinio išimtis dividendams, mokamiems į pensijų ar investicinius fondus.

2.26 Informacija apie segmentus

Verslo klientų segmentas (angl. B2B) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų, skirtų didelio, vidutinio ir smulkaus verslo klientams ir operatoriams, pardavimą, įskaitant mažmenines ir didmenines telekomunikacijų ir IT paslaugas.

Privačių klientų segmentas (angl. B2C) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą privatiems klientams.

Kitas segmentas apima technologijų padalinio ir aptarnavimo vienetų finansinius rezultatus.

Vadovybė vertina segmentų veiklą, remiantis pajamų ir veiklos pelno rodikliais ir naudojant tą pačią apskaitos politiką kaip ir rengiant šias finansines ataskaitas.

Segmentų pajamos priskiriamos prie iš išorės pirkėjų gautų pajamų. Vadovybė įvertina segmento veiklos pelną pagal savo atsakomybę, apibrėžtą segmento biudžetu. Pardavimai ir sąnaudos tarp segmentų nėra įtraukiami į segmento veiklos vertinimą.

Bendrovės 2024 m. pateikiami segmentai:

(tūkst. eurų)	2024 m. sausio – gruodžio mėn.
	B2B	B2C	Kita	Iš viso

Pajamos iš išorės klientų	175 775	310 151	5 188	491 114
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais
susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos	(94 660)	(104 155)	(120 065)	(318 880)
Veiklos rezultatas	81 115	205 996	(114 877)	172 234
Kitos pajamos				-
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte				1 497
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės
sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti				(85 279)
Pagrindinės veiklos pelnas				88 452
Finansinės pajamos				2 302
Finansinės veiklos sąnaudos				(8 140)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos				(5 838)
Pelnas prieš apmokestinimą				82 614

Bendrovės 2023 m. pateikiami segmentai:

(tūkst. eurų)	2023 m. sausio – gruodžio mėn.
	B2B	B2C	Kita	Iš viso
Pajamos iš išorės klientų	172 394	299 116	5 068	476 578
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais
susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos	(92 023)	(105 815)	(114 273)	(312 111)
Veiklos rezultatas	80 371	193 301	(109 205)	164 467
Kitos pajamos				-
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte				715
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės				(85 546)
sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti
Pagrindinės veiklos pelnas				79 636
Finansinės pajamos				1 216
Finansinės veiklos sąnaudos				(8 989)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos				(7 773)
Pelnas prieš apmokestinimą				71 863

3 Finansinės rizikos valdymas

3.1 Finansiniai rizikos veiksniai

Vykdydama veiklą, Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos kursų svyravimo riziką ir palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Bendrovės iždo valdymo politika pagrindinį dėmesį skiria finansinės rizikos valdymui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams.

Bendrovės finansinės rizikos valdymą atlieka Finansų padalinio darbuotojai pagal "Telia Company" įmonių grupės politikas glaudžiai bendradarbiaujant su "Telia Company" įmonių grupe.

RINKOS RIZIKA Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika

Bendrovė veikia euro zonoje, kur pagrindinis pajamų ir mokėjimų srautas yra atliekamas eurais, todėl rizika dėl valiutos kurso pasikeitimo yra nereikšminga. Tam tikra rizika dėl valiutos pasikeitimo galima dėl Bendrovės tarptautinės veiklos, susijusios su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais, veikiančiais už euro zonos ribų, ir pirmiausia yra susijusi su mokėjimais, vykdomais JAV doleriais (USD). Iš esmės, visos Bendrovės prekybos mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos, palyginti su bendru grynųjų pinigų srautus eurais. Kadangi rizika, susijusi su valiutos svyravimu nereikšminga, jautrumo analizė dėl valiutos svyravimo rizikos nebuvo atskleista. Bendrovė valdo valiutų svyravimų riziką sumažindama operacijų, vykdomų užsienio valiuta, skaičių iki minimumo. Detaliau rizika dėl valiutos kurso svyravimo yra atskleista 18, 19, 22 ir 23 pastabose.

Pinigų srautų ir palūkanų normos rizika

Bendrovė susiduria su palūkanų normos rizika vykdydama finansavimo ir pinigų valdymo veiklas.

Finansinių ataskaitų dieną Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, susiję su palūkanų norma:

(tūkst. eurų)	2024 m.	2023 m.

Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais	30 536	35 314
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma	-	30 000
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui	13 462	13 039
Sukaupimai pensijoms	482	459
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais	19 182	20 390

Finansinių ataskaitų dieną palūkanų normos pasikeitimas padidino (sumažino) turtą ar įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą toliau pateiktomis sumomis. Ši analizė atlikta, darant prielaidą, kad visi kiti kintamieji išlieka pastovūs.

(tūkst. eurų)	Taikoma palūkanų norma	Palūkanų normos pokytis (-100 bazinių punktų)	Palūkanų normos pokytis (+100 bazinių punktų)	Įtaka, tūkst. Eur
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais	5,21 proc.	30 848	30 225	311
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma	-	-	-	-
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui	4,20 proc.	14 307	12 788	845 / (674)
Sukaupimai pensijoms	2,88 proc.	515	453	33 / (29)
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais (susiju sios su 2016 m. įsigytomis mobiliojo ryšio licencijomis)	2,21 proc.	5 104	4 745	184 / (175)
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais (susiju sios su 2022 m. įsigytomis mobiliojo ryšio licencijomis)	3,41 proc.	15 437	13 213	1 175 / (1 049)

KREDITO RIZIKA

Finansinis turtas, kuriam kyla kredito rizika, apima indėlius, prekybos ir nuomos gautinas sumas.

Bendrovė atlieka visų naujų klientų (įmonių fizinių asmenų) kreditingumo vertinimą prieš pasirašydama bet kokios rūšies naujas sutartis, išskyrus mažos vertės sutartis, pvz., sutartis dėl papildomų TV kanalų paketo ar kitas pridėtinės vertės paslaugas (PVS). Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš įvairių priminimų, pradedant nuo įspėjimų apie artėjantį apmokėjimo terminą ir vėliau siunčiant papildomus priminimus praėjus sąskaitų apmokėjimo terminui. Paslaugos apribojamos, kai vėluojama susimokėti 20 dienų, sutartys nutraukiamos ir skiriamos baudos, kai vėluojama sumokėti daugiau kaip 50 dienų. Privačių klientų skolos yra perduodamos išorinei skolų išieškojimo tarnybai prieš nutraukiant sutartį ir gali būti parduodamos išoriniam partneriui kelis kartus per metus.

Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimui. Vertės sumažėjimas įvertinamas, atsižvelgiant į prekybos gautinų sumų klasifikaciją į grupes ir kiekvienai grupei taikomomis tam tikromis vertės sumažėjimo normomis. Vertės sumažėjimo normos Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimui, peržiūrimos kasmet.

Sumažėjęs likvidumas gali paveikti Bendrovės skolininkų padėtį, o tai atitinkamai paveiktų jų galimybes padengti įsiskolinimus. Blogėjančios skolininkų veiklos sąlygos taip pat gali paveikti vadovybės pinigų srautų prognozes ir finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimo įvertinimą. Remdamasi turima informacija, vadovybė tinkamai atskleidė patikslintus tikėtinų pinigų srautų įvertinimus, nustačiusi jų vertės sumažėjimą.

Bendrovė yra sudariusi susitarimus su trečiąja šalimi, pagal kuriuos trečiajai šaliai perduodamos teisės į pinigų srautus iš prekybos gautinų sumų ir iš esmės visa susijusi finansinė rizika. Sandoriai pagal šiuos susitarimus atitinka pagrindinio finansinio turto perdavimo kriterijus pagal 9-ajame TFAS nustatytus vadinamuosius "perleidimo" kriterijus. Trečioji šalis taip pat prisiima iš esmės visą kredito riziką ir kitą finansinę riziką, susijusią su pagrindiniu turtu. Šių prekybos gautinų sumų pripažinimas visiškai nutraukiamas, kai sutartinės teisės į pinigų srautus perduodamos trečiajai šaliai. Nutraukus pripažinimą, pripažįstamos sąnaudos, kurių dydis priklauso nuo skirtumo tarp finansinio turto, kurio pripažinimas nutraukiamas, balansinės vertės ir trečiosios šalies sumokėto atlygio už teises į pinigų srautus iš šio turto. Su pripažinimo nutraukimu susijusios sąnaudos sudarė 540 tūkst. eurų.

Pinigų sąskaitose kredito rizika yra valdoma ribojant pinigų sumas laikomas finansinėse institucijose, kurių ilgalaikis kredito reitingas pagal "Fitch" ar "Standard & Poor's" atitikmenį yra mažesnis nei A. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, didžioji dalis (98 proc.) Bendrovės grynūjų pinigų ir trumpalaikių investicijų buvo laikoma A+ reitingą turinčiuose bankuose.

LIKVIDUMO RIZIKA

Likvidumo rizika yra susijusi su rizika, kad Bendrovė negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, susijusių su grynaisiais pinigais ar kitu finansiniu turtu.

Likvidumo rizika yra susijusi su pakankamo lėšų kiekio užtikrinimu skoloms padengti, kapitalinėms investicijoms vykdyti, reikalingam apyvartiniam kapitalui palaikyti ar dividendams išmokėti. Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekio užtikrinimą. Atitinkamai Bendrovės vadovybė įdiegė formalias procedūras likvidumo rizikos valdymui, kurios numato, kad minimalus reikalaujamas likvidumo rodiklis (apskaičiuojamas prie pinigų ir pinigų ekvivalentų pridedant nepanaudotas sutartas kredito priemones) bet kuriuo metu turėtų būti didesnis negu 2 proc. planuojamų metinių pajamų.

Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikį turtą 19 945 tūkst. Eur, o likvidumo rodiklis yra mažesnis nei 1. Bendrovės veiklos pinigų srautai yra pakankami likvidumo trūkumui padengti.

Bendrovė turi vidinės kontrolės procesus ir likvidumo rizikos valdymo planus. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės likvidumo valdymas atsižvelgia į finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų terminus ir įvertina veiklos pinigų srautus.

Bendrovės paskolų nediskontuotų pinigų srautų analizė, suskirstant juos į atitinkamas terminų grupes pagal laikotarpius, likusius nuo balanso datos iki sutartimi nustatyto termino pabaigos, pateikta 23 pastaboje.

Siekiant užtikrinti pakankamą įmonės likvidumą, 2023 m. sausio mėn. Bendrovė su "Telia Company AB" pasirašė atsinaujinančios paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė iš "Telia Company" per 2 darbo dienas gali pasiskolinti bet kokią sumą neviršijant bendro 50 mln. eurų limito 3 ar 6 mėnesiams.

2024 m. sausio mėn. Bendrovė sudarė lėšų koncentravimo sutartį su "Telia Company AB", Telia Global Services Lithuania, UAB, Telia Company AB dukterine įmone Lietuvoje, ir AB SEB banku. Lėšų koncentravimo sutartis suteikia trumpalaikio skolinimosi galimybę ir užtikrina Bendrovės likvidumo valdymą.

VEIKLOS SANDORIO JAUTRUMO RIZIKA

Bendrovės klientams sąskaitos pagrinde išrašomos vietine valiuta. Gautinos sumos ir mokėtinos sumos kitiems operatoriams už tarptautinį fiksuotą srautą ir tarptinklinį ryšį paprastai apmokamos per atsiskaitymų institucijas (angl. clearing-houses).

Jautrumo analizė grindžiama prielaida, kad veiklos sandoriai 2024 m. neatskleidė jokių reikšmingų palūkanų normų ar valiutos pasikeitimo rizikų, todėl jokios apsidraudimo priemonės nebuvo taikomos.

TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMAS

13-ajame TFAS nustatyta vertinimo metodikų hierarchija, pagrįsta tuo ar duomenys pagal šią vertinimo metodiką yra stebimi ar ne. Stebimi duomenys atspindi rinkos informaciją iš nepriklausomų šaltinių; nestebimi duomenys atspindi Bendrovės rinkos prielaidas. Hierarchija reikalauja naudoti stebimus rinkos duomenis kai įmanoma.

Tikrosios vertės nustatymo tikslas, net ir neaktyviose rinkose, yra nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymui yra naudojami skirtingi metodai: remiamasi kaina, vertinimo metodikomis, apimančiomis stebimus duomenis, ir vertinimo metodikomis, pagrįstomis vidiniais modeliais. Tikrosios vertės vertinimo metodai yra skirstomi į 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio.

Tikrosios vertės hierarchijos lygis, pagal kurį finansinės priemonės tikroji vertė klasifikuojama, priskiriamas kaip žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.

Finansinių priemonių klasifikavimas tikrosios vertės hierarchijoje yra dviejų etapų procesas:

1) Klasifikuoti duomenis nustatant tikrąją vertę į vieną iš trijų lygių.

2) Klasifikuoti visą finansinę priemonę remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.

Kotiruojama kaina aktyvioje rinkoje – 1 lygio duomenys 1 lygio duomenys yra tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, kai kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos, ir kainos atspindi faktinius, reguliarius rinkos sandorius, sudarytus rinkos sąlygomis.

Vertinimo metodikos, naudojant stebimus duomenis – 2 lygio duomenys

2 lygio duomenys yra kiti tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi duomenys apie turtą arba įsipareigojimą, išskyrus kotiruojamas kainas, kurios priskiriamos 1 lygiui, ir yra turto vienetų arba įsipareigojimų tiesiogiai (t. y. kaina) arba netiesiogiai (t. y. iš kainų) stebimi duomenys.

Vertinimo metodikos, naudojant reikšmingus nestebimus duomenis – 3 lygis

Vertinimo metodika, kurioje naudojami svarbūs duomenys, kurie nėra stebimi rinkos duomenys (nestebimi duomenys), priskiriama 3 hierarchijos lygiui. Nestebimi duomenys yra tie, kurie nėra lengvai prieinami aktyvioje rinkoje dėl rinkos likvidumo ar produkto sudėtingumo. 3 lygio duomenys paprastai nustatomi remiantis panašaus pobūdžio stebimais duomenimis, istoriniais duomenų stebėjimais ar analitiniais vertinimo metodais.

TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, KURIŲ TIKROJI VERTĖ YRA ATSKLEISTA

Likvidžių ir trumpalaikių finansinių priemonių (kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai), pavyzdžiui, pinigai ir pinigų ekvivalentai, trumpalaikiai indėliai, trumpalaikės mokėtinos sumos ir gautinos sumos, trumpalaikės banko paskolos, balansinė vertė atitinka jos tikrąją vertę.

3.2 Kapitalo valdymas

Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo sudėtį, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas.

Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo sudėtį, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams ir išleisti naujas akcijas. Bendrovė apibrėžia kapitalą kaip "Nuosavas kapitalas", kaip parodyta finansinės būklės ataskaitoje.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu 40 000 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šių reikalavimų.

Bendrovės veikla finansuojama iš išorės šalių bei naudojant akcininkų kapitalą. Bendrovė turėjo tiekėjų finansavimo įsipareigojimų. Išsamesnė su paskolomis susijusi informacija pateikta 23 pastaboje.

Bendrovei netaikomi jokie išoriškai nustatyti kapitalo reikalavimai.

3.3 Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita

Finansinis turtas

Užskaitomas finansinis turtas, atitinkantis užskaitos kriterijus, nurodytus 2.8 pastaboje:

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Prekybos ir kitos gautinos sumos Pripažinto finansinio turto bendroji vertė
Pripažintų finansinių įsipareigojimų, užskaitytų finansinės būklės	122 397	102 028
ataskaitoje, bendroji vertė	1 147	3 506
Finansinės būklės ataskaitoje pateikto finansinio turto grynoji
vertė	123 544	105 534

Finansiniai įsipareigojimai

Užskaitomi finansiniai įsipareigojimai, atitinkantys užskaitos kriterijus, nurodytus 2.9 pastaboje:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Prekybos mokėtinos sumos
Pripažintų finansinių įsipareigojimų bendroji vertė	99 266	127 738
Pripažinto finansinio turto, užskaityto finansinės būklės ataskaitoje, bendroji vertė	1 147	3 506
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinių įsipareigojimų grynoji vertė	100 413	131 244

4 Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai

Taikydami Bendrovės apskaitos politikas, aprašytas 3 pastaboje, vadovai privalo priimti sprendimus (nesusijusius su vertinimais), kurie turi reikšmingą įtaką pripažintoms sumoms ir daryti įvertinimus bei prielaidas apie turto ir įsipareigojimų balansines vertes, kurios nėra aiškiai matomos iš kitų šaltinių. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie laikomi svarbiais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių vertinimų.

Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų patikslinimai yra pripažįstami tuo laikotarpiu, kada vertinimas yra peržiūrimas, jeigu patikslinimai turi įtakos tik tam periodui, arba peržiūrėjimo periodu ir būsimais periodais tuo atveju, kai patikslinimai įtakoja tiek dabartinį, tiek būsimus periodus.

Prestižo vertės sumažėjimas

Vadovaudamasi 2.6 ir 2.7 pastabose aprašytais apskaitos principais, Bendrovė kasmet vertina, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi. Pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (14 pastaba).

Vertės sumažėjimo testavimo tikslas yra užtikrinti, kad turtas būtų apskaitomas ne didesne nei atsiperkamąja verte. Atsiperkamoji vertė (tai yra didesnioji iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) įprastai nustatoma remiantis naudojimo verte ir pritaikius diskontuotus pinigų srautų skaičiavimus. Atsiperkamosios vertės apskaičiavimams vadovybė naudoja prielaidas, kurios jos manymu yra pagrįstos geriausia prieinama informacija.

Pagrindinės prielaidos naudojimo vertės apskaičiavimams buvo pardavimų augimas, EBITDA maržos raida, vidutinė svertinė turto grąža (WARA), "CAPEX-to-sales" santykis ir galutinis laisvų pinigų srauto augimo tempas.

Naudojimo vertės apskaičiavimai yra pagrįsti vadovybės patvirtintomis prognozėmis, kurios, vadovybės įsitikinimu, atspindi ankstesnę patirtį, prognozes pramonės šakos ataskaitose ir kitą prieinamą išorės informaciją. Prognozuojami pinigų srautai buvo diskontuoti pagal vidutinę svertinę turto grąžą (WARA). Jis atspindi įmonės vidutinės kapitalo kainos apskaičiavimo metodą, kai kiekviena kapitalo kategorija yra apskaičiuojama pagal tos konkrečios kapitalo kategorijos dalį bendrame bendrovės finansavime. WARA atspindi vidinę grąžos normą (IRR), kuri yra tikėtinas pirkimo kainos paskirstymo rezultatas (PPA). Vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC) yra mažesni už vidinę grąžos normą (IRR), kadangi racionalus ir turintis žinių rinkos investuotojas neinvestuoja į projektus, kurių pelningumas mažesnis nei vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC). Todėl WACC įprastai yra mažesnis už WARA ir IRR.

2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. prestižas buvo vertintas dėl vertės sumažėjimo. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant pinigų srautų prognozes prieš apmokestinimą, pagrįstą vadovybės patvirtintais penkerių metų finansiniais biudžetais. Vadovybė planuotą pelną iki mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Daugiau informacijos apie vertės sumažėjimo vertinime naudotas prielaidas pateikta 14 pastaboje. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių.

Nematerialusis turtas

Nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpio paaiškinimai yra pateikti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o metų amortizacijos mokestis yra nurodytas 14 pastaboje. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, o bet kokių pokyčių įtaka yra apskaitoma perspektyviai. Įvertinimai yra atlikti atsižvelgiant į Bendrovės istorinę patirtį, kuri atitiktų didžiausią ir geriausią turto naudojimą ir numatomą turto panaudojimą ateityje. Pripažintas nematerialusis turtas atspindi laikotarpį, per kurį šis turtas teiks naudą veikloje. Klientų duomenų bazės naudingo tarnavimo laiko įvertinimas buvo atliktas remiantis dabartine klientų skaičiaus ir atjungtų klientų skaičiaus per tam tikrą laikotarpį statistika.

Ilgalaikis materialusis turtas

Dėl nuolatinės technologijų pažangos atliekami įvertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiku: naudingo tarnavimo laikotarpiai atskleisti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o nusidėvėjimo sąnaudos už metus atskleistos 13 pastaboje. Padidinus turto numatomą naudingo tarnavimo laiką ar jo likvidacinę vertę, sumažėtų nusidėvėjimo sąnaudos. Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto istorine patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui, pavyzdžiui, technologijų pasikeitimai. Be to, tinklo infrastruktūra negali būti nudėvima per laikotarpį, kuris tęsiasi ilgiau negu atitinkamos licencijos, kuria remiantis teikiamos paslaugos, galiojimo laikotarpis.

Atidėjiniai turto pirminės būklės atkūrimui

Atidėjiniai turto pirminei būklei atkurti atspindi Bendrovės geriausią būsimų pavojingų atliekų, pvz., susidėvėjusių telefono stulpų, impregnuotų kreozotu ar arsenu, tvarkymo ir mobiliojo, fiksuotojo ryšio tinklo vietų demontavimo bei atstatymo išlaidų vertinimą. Atidėjinių įvertinimas reikalauja reikšmingų sprendimų dėl būsimų išmontavimo ir atkūrimo

išlaidų įvertinimo, taip pat apie sutarties vykdymo laiką. Demontavimo ir atkūrimo sąnaudoms įtakos turi neapibrėžtumas, susijęs su būsima kainų kaita ir su tuo, kaip bus atliekami demontavimo ir atkūrimo darbai. Taip pat yra didelis neapibrėžtumas, susijęs su atsiskaitymo laiku, nes tam įtakos turi Bendrovės tinklo strategija ir išmontavimo planai, vietos nuomos sutarčių pratęsimo galimybės, technologijų pokyčiai ir kiti veiksniai.

Papildoma informacija apie atidėjinius, įskaitant jų balansines vertes ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, pateikiama 25 pastaboje.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas

Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatytas remiantis vadovybės atliktais jų atgautinumo ir terminų įvertinimais, susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus. Šiam įvertinimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi reikšmingais skolininko finansiniais sunkumais, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Dabartiniai Bendrovės įvertinimai galėtų labai pasikeisti dėl pasikeitusios padėties rinkoje ar visoje šalies ekonomikoje. Atsiperkamumo rodiklis taip pat labai priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant atgauti reikšmingai pradelstas gautinas sumas.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas parodo įvertintus nuostolius, atsirandančius dėl klientų negalėjimo atlikti reikiamus mokėjimus. Vadovybė nustato vertės sumažėjimo dydį, remiantis gautinų sumų susigrąžinimo tikimybe, atsižvelgiant į ankstesnių metų nuostolius ir dabartines sumų surinkimo tendencijas.

NUOMA

Nuomos apibrėžimas

Sutartis yra, arba yra nuomos sutartis, jeigu sutartimi perleidžiama teisė kontroliuoti nustatyto turto naudojimą tam tikrą laikotarpį mainais už atlygį. Nustatant, ar sutartis yra nuomos, ar paslaugų sutartis, reikia reikšmingo vadovybės sprendimo. Siekiant nustatyti, ar sutartis yra nuoma, reikia įvertinti, ar per visą naudojimo laikotarpį klientas turi teisę gauti iš esmės visą ekonominę naudą iš nustatyto turto naudojimo ir teisę vadovauti nustatyto turto naudojimui.

Ypač su tinklu susijusio turto (techninių patalpų ir techninės įrangos) sutarčių atveju, kai sutartis yra susijusi su didesnio turto dalies naudojimu, tokiam vertinimui atlikti reikia reikšmingo sprendimo ir sutarties sąlygų bei faktų ir aplinkybių, pvz., turto technologinių aspektų, analizės.

Nuomos terminas

Nuomos terminui nustatyti reikia vadovybės sprendimo, nes apskaičiuotas nuomos terminas apima neatšaukiamą nuomos laikotarpį kartu su laikotarpiais, kuriems taikomos pratęsimo pasirinkimo galimybės, jei nuomininkas yra pakankamai tikras, kad pasinaudos šia galimybe, ir laikotarpiais, kuriems taikomos nutraukimo galimybės, jei nuomininkas yra pakankamai tikras, kad nepasinaudos šia galimybe.

Laikoma, kad 37-ajame TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas" nustatyta riba yra aukštesnė už "labiau tikėtina nei netikėtina", bet žemesnė už "praktiškai tikėtina". Keliose Bendrovės nuomos sutartyse yra numatytos pratęsimo ir nutraukimo galimybės.

Nustatydama nuomos terminą, Bendrovė atsižvelgia į visus faktus ir aplinkybes, dėl kurių atsiranda ekonominė paskata pasinaudoti pratęsimo galimybe arba nepasinaudoti sutarties nutraukimo galimybe. Įvertinami tokie veiksniai: strateginiai planai, būsimų technologijų pokyčių įvertinimas, pagrindinio turto svarba Bendrovės veikloje ir (arba) išlaidos, susijusios su nuomos sutarties nepratęsimu arba nenutraukimu.

Diskonto norma

Būsimi nuomos mokėjimai diskontuojami taikant sutartyje numatytą palūkanų normą, jei ją galima lengvai nustatyti, arba nuomininko papildomą skolinimosi normą. Papildoma skolinimosi norma apibrėžiama kaip palūkanų norma, kurią nuomininkas turėtų mokėti, norėdamas per panašų laikotarpį ir su panašia garantija pasiskolinti lėšų, reikalingų panašios vertės turtui, kaip ir naudojimo teisės turtas, įsigyti panašioje ekonominėje aplinkoje. Daugumos sutarčių atveju Bendrovė diskontuoja būsimus nuomos mokėjimus, taikydama papildomą skolinimosi palūkanų normą. Norint nustatyti papildomą skolinimosi normą, vadovybė turi priimti sprendimą. Papildoma skolinimosi palūkanų norma nustatoma remiantis Bendrovės išorinio finansavimo palūkanų norma pagal valiutą ir numatomą nuomos termino trukmę. Ši norma taip pat koreguojama atsižvelgiant į geografinę riziką ir kredito riziką.

Papildomos informacijos apie nuomą ir balansinę vertę pateikta 23 pastaboje.

5 Pajamos

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Mobiliojo ryšio paslaugos	177 631	165 685
Įrangos pardavimo pajamos	97 147	97 420
Interneto paslaugos	79 952	75 815
Balso telefonijos paslaugos	37 268	38 593
TV paslaugos	38 069	37 473
IT paslaugos	29 066	27 860
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios paslaugos	18 483	18 063
Nuomos pajamos	5 353	7 697
Kitos paslaugos	8 145	7 972
Iš viso	491 114	476 578

Pajamų išskaidymas 2024 m. gruodžio 31 d.:

(tūkst. eurų)	2024 m. sausis – gruodis
	B2B	B2C	Kita	Iš viso

Tam tikru momentu	40 253	74 102	5 172	119 527
Per tam tikrą laikotarpį	135 522	236 049	16	371 587
Iš viso	175 775	310 151	5 188	491 114

Pajamų išskaidymas 2023 m. gruodžio 31 d.:

(tūkst. eurų)		2023 m. sausis – gruodis
	B2B	B2C	Kita	Iš viso

Tam tikru momentu	38 652	76 001	5 053	119 706
Per tam tikrą laikotarpį	133 742	223 115	15	356 872
Iš viso	172 394	299 116	5 068	476 578

6 Prekių ir paslaugų savikaina

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudos	135 916	132 958
Tinklų sujungimo sąnaudos	37 292	39 575
Tinklo talpos sąnaudos	13 808	13 871
Iš viso	187 016	186 404

7 Kitos veiklos sąnaudos

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Energijos, patalpų ir transporto sąnaudos	18 970	17 910
Rinkodaros sąnaudos	16 690	17 049
Konsultacijos ir kitos Grupės teikiamos paslaugos	10 956	11 277
Eksploatavimo ir kitų paslaugų sąnaudos	7 022	7 296
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	1 670	1 241
Kitos sąnaudos	6 533	6 565
Iš viso	61 841	61 338

Sutartyje su UAB " KPMG Baltics " numatyta, jog 184 tūkst. eurų suma (be PVM) bus sumokėta už 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditą ir Bendrovės metinio pranešimo įvertinimą.

8 Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas	1 860	1 314
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo nuostoliai	(228)	(102)
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)	(135)	(497)
Iš viso	1 497	715

9 Finansinė ir investicinė veikla

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Gautinų sumų amortizacijos palūkanų pajamos	574	578
Finansinės nuomos palūkanų pajamos	504	338
Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos	314	281
Palūkanų pajamos, susiję su palūkanų norma (lėšų sujungimo sutartis)	863	-
Pelnas dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje	9	-
Kitos finansinės veiklos pajamos	38	19
Finansinės pajamos	2 302	1 216

Nuomos palūkanų sąnaudos	(3 428)	(3 057)
Paskolų palūkanos	(4 655)	(5 876)
Nuostolis dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje	-	(4)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos	(57)	(52)
Finansinės veiklos sąnaudos	(8 140)	(8 989)

Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos	(5 838)	(7 773)

10 Pelno mokestis

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	10 368	9 178
Atidėtasis mokestis (24 pastaba)	627	(909)
Pelno mokesčio sąnaudos	10 995	8 269

Nuo 2009 m. sausio 1 d. galioja Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos suteikiama mokestinė lengvata investicijoms į naujas technologijas. Tuo remiantis, 2024 m. Bendrovės apskaičiuota pelno mokesčio lengvata sudarė 2,9 mln. Eur (2023 m. – 3,4 mln. Eur). Investicijos į naujas technologijas kapitalizuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas ir jų nusidėvėjimas pripažįstamas leidžiamais atskaitymais mokesčių tikslais, todėl ši mokestinė lengvata nesukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimo.

Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 3-is iš eilės einančius metus nuo metų, kuriais buvo pateikta mokesčių deklaracija, pabaigos gali patikrinti buhalterines knygas ir apskaitos įrašus, ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei baudas.

Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

Pelno mokestis, apskaičiuotas Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą, kaip parodyta toliau:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Pelnas prieš apmokestinimą	82 614	71 863
Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2023 m. – 15 proc.)	12 392	10 779
Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo
pelno (+)	2 251	468
Mokestinė lengvata	(2 886)	(3 411)
Kita	(762)	433
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atskaitoje
pripažintos pelno mokesčio sąnaudos	10 995	8 269
Efektyvi palūkanų norma	13,31 proc.	11,51 proc.

11 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Bendrovė neturi finansinių priemonių, potencialiai konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas.

Svertinis akcijų vidurkis ataskaitiniais laikotarpiais sudarė 582 613 tūkst.

(tūkst. eurų, išskyrus vienai akcijai tenkančius duomenis)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Grynasis pelnas	71 619	63 594
Išleistų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	582 613	582 613
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur)	0,123	0,109

12 Vienai akcijai tenkantys dividendai

Už 2023 m. ir 2022 m. paskelbti vienai akcijai tenkantys dividendai, kurie buvo sumokėti 2024 m. ir 2023 m., atitinkamai sudarė 0,09 Eur ir 0,06 Eur.

13 Ilgalaikis materialusis turtas

Pelno ar nuostolių ataskaitoje pripažintas nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudas sudaro:

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.

Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas (13 pastaba)	45 062	48 005
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas (13 pastaba)	509	310
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos (14 pastaba)	28 135	26 691
Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos (14 pastaba)	-	-
Naudojimo teise valdomo turto amortizacija (15 pastaba)	11 573	10 540
Iš viso	85 279	85 546
Laikomo parduoti turto vertės sumažėjimas	-	-
Iš viso	85 279	85 546

13 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

		Kanalai ir	Kitas ilgalaikis
	Žemė ir	telekomuni	materialusis	Nebaigta
(tūkst. eurų)	pastatai	kacinė įranga	turtas	statyba	Iš viso

2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	9 776	225 343	10 943	23 591	269 653
Įsigijimai	-	681	-	34 711	35 392
Perklasifikavimai	(1 578)	47	-	92	(1 439)
Perleidimai ir nurašymai	(1)	(1 571)	19	-	(1 553)
Perkelta iš nebaigtos statybos	1 296	36 537	4 865	(42 698)	-
Nusidėvėjimas	(1 244)	(41 878)	(4 883)	-	(48 005)
Vertės sumažėjimas	-	(310)	-	-	(310)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	8 249	218 849	10 944	15 696	253 738

2023 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	27 530	769 166	50 697	15 696	863 089
Sukauptas nusidėvėjimas	(19 240)	(549 341)	(39 752)	-	(608 333)
Vertės sumažėjimas	(41)	(976)	(1)	-	(1 018)
Likutinė vertė	8 249	218 849	10 944	15 696	253 738

2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	8 249	218 849	10 944	15 696	253 738
Įsigijimai	-	316	-	36 309	36 625
Perklasifikavimai	(266)	199	65	(474)	(476)
Perleidimai ir nurašymai	(180)	(436)	(6)	-	(622)
Perkelta iš nebaigtos statybos	460	29 134	1 914	(31 508)	-
Nusidėvėjimas	(1 284)	(39 275)	(4 503)	-	(45 062)
Vertės sumažėjimas	-	(509)	-	-	(509)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	6 979	208 278	8 414	20 023	243 694

2024 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	27 040	755 930	46 362	20 023	849 355
Sukauptas nusidėvėjimas	(20 021)	(546 878)	(37 948)	-	(604 847)
Vertės sumažėjimas	(40)	(774)	-	-	(814)
Likutinė vertė	6 979	208 278	8 414	20 023	243 694

Per 2024 m. Bendrovės nurašyto pilnai nudėvėto turto įsigijimo savikainą sudarė 19 453 tūkst. Eur (2023 m. – 32 497 tūkst. Eur).

2024 m. Bendrovė materialiojo turto perklasifikavimo į turtą, skirtą parduoti neturėjo (2023 m. – 1 556 tūkst. Eur).

2024 m. ir 2023 m. Bendrovė perklasifikavimo iš turto skirto parduoti neturėjo.

Bendrovė taip pat peržiūrėjo apskaitomus projektus ir materialiojo turto perkvalifikavimo į nematerialųjį turtą neturėjo.

Bendrovė vis dar naudoja nuvertėjusį ilgalaikį materialųjį turtą, kurio įsigijimo vertė 2024 m. gruodžio 31 d. siekė 188 258 tūkst. Eur (2023 m. – 293 156 tūkst. Eur), apimant pastatus, kurių įsigijimų savikaina 2024 m. gruodžio 31 d. siekė 7 998 tūkst. Eur (2023 m. – 7 078 tūkst. Eur), mašinas ir įrangą, kurių įsigijimo savikaina yra 153 534 tūkst. Eur (2023 m. – 261 779 tūkst. Eur) ir kitus įrengimus, prietaisus ir įrankius, kurių įsigijimų savikaina yra 26 726 tūkst. Eur (2023 m. – 24 299 tūkst. Eur).

Turto grupė "Kanalai ir telekomunikacinė įranga" apima galinę įrangą, kurią Įmonė nuomoja trečiosioms šalims pagal nuomos sutartis ir kurios apskaitinės vertės yra šios:

(tūkst. eurų)	2024 m.	2023 m.

Savikaina	75 913	73 657
Sausio 1 d. sukauptas nusidėvėjimas	(53 725)	(48 549)
Nusidėvėjimas per metus	(7 034)	(6 891)
Perleisto ir nurašyto turto sukauptas nusidėvėjimas	5 709	1 716
Likutinė vertė	20 863	19 933

14 Nematerialusis turtas	Licencijos ir		Kitas
	programinė		nemateria	Kuriamas
(tūkst. eurų)	įranga	Prestižas	lusis turtas*	turtas**	Iš viso

2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	88 540	26 769	27 805	26 305	169 419
Įsigijimai	-	-	-	25 870	25 870
Perklasifikavimai	-	-	-	(83)	(83)
Perleidimai ir nurašymai	(4)	-	-	-	(4)
Perkelta tarp sąskaitų	15 479	-	-	(15 479)	-
Amortizacijos sąnaudos	(23 252)	-	(3 439)	-	(26 691)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	80 763	26 769	24 366	36 613	168 511

2023 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	177 525	29 408	53 125	36 613	296 671
Sukauptas nusidėvėjimas	(96 762)	-	(28 759)	-	(125 521)
Vertės sumažėjimas	-	(2 639)	-	-	(2 639)
Likutinė vertė	80 763	26 769	24 366	36 613	168 511

2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	80 763	26 769	24 366	36 613	168 511
Įsigijimai	-	-	-	26 537	26 537
Perklasifikavimai	-	-	-	476	476
Perleidimai ir nurašymai	(483)	-	(1)	-	(484)
Perkelta tarp sąskaitų	17 571	-	-	(17 571)	-
Amortizacijos sąnaudos	(24 697)	-	(3 438)	-	(28 135)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	73 154	26 769	20 927	46 055	166 905

2024 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	192 266	29 408	53 124	46 055	320 853
Sukauptas nusidėvėjimas	(119 112)	-	(32 197)	-	(151 309)
Vertės sumažėjimas	-	(2 639)	-	-	(2 639)
Likutinė vertė	73 154	26 769	20 927	46 055	166 905

* Kitą nematerialųjį turtą 2024 m. gruodžio 31 d. sudaro klientų bazė ir prekių ženklas (perimti iš AB "Omnitel" prijungimo metu), kurių vertė 20 932 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 24 369 tūkst. Eur), o likęs amortizavimo laikotarpis yra 6 metai.

** Kuriamas turtas apima nematerialųjį turtą, skirtą savoms reikmėms, taip pat paslaugų teikimui, kurį yra tikimasi užbaigti per 2025 m.

Per 2024 m. Bendrovės nurašyto visiškai amortizuoto turto įsigijimo savikainą sudarė 13 822 tūkst. Eur (2023 m. – 11 401 tūkst. Eur).

2024 m. ir 2023 m. Bendrovė peržiūrėjo apskaitomus projektus ir materialiojo turto perkvalifikavimo į nematerialųjį turtą nebuvo.

2024 m. pabaigoje klientų bazės apskaitinė vertė buvo lygi 21 mln. Eur, o prestižas – 24,7 mln. Eur. Atsiperkamąsias vertes vadovybė įvertino naudodama naudojimo vertės metodą. Vadovybė planuotą pelną prieš mokesčius apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Prestižo apskaitinė vertė buvo priskirta mobiliųjų paslaugų verslui kaip pinigus kuriančiam vienetui (PKV), apyvartinis kapitalas ir investicijos į ilgalaikį turtą buvo priskirtos PKV kaip pradavimo pajamų dalis. Pinigų srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant šiuos rodiklius: klientų bazei – nuolatinis augimo faktorius: 2 proc. (2023 m. – 2,1 proc.), diskonto norma: 7,36 proc. (2023 m. – 4,42 proc.); prestižui: nuolatinis augimo faktorius: 1 proc. (2023 m. – 1 proc.), diskonto norma: 7,36 proc. (2023 m. – 4,42 proc.). Skaičiavimuose buvo taikomos diskonto normos prieš mokesčius ir jos atspindi riziką, būdingą atitinkamam pinigus generuojančiam vienetui. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių. Jeigu diskonto norma padidėtų 10 procentiniais punktais, klientų bazė arba prestižo vertė nesumažėtų.

Lietuvoje fiksuotojo, tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio paslaugų, apimančių ir duomenų perdavimą, veikla nelicencijuojama.

2022 m. rugpjūčio pradžioje Bendrovė pasiūliusi 7 mln. Eur laimėjo aukcioną dėl 3,5 GHz radijo dažnių licencijos. Bendrovė įsigijo švariausią 100 MHz pločio ruožą 3400– 3700 MHz radijo dažnių juostoje.

2022 m. rugpjūčio pabaigoje baigėsi varžytuvės ir dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų. Už 23 mln. eurų "Telia Lietuva" įsigijo plačiausią 2x10 MHz radijo dažnių bloką, kuris dengia didžiausią šalies teritoriją 700 MHz radijo dažnių juostoje. Tai leis apjungti ir 4G dažnių spektrą, taip pagerinat ryšio kokybę net ir mažai apgyvendintose vietovėse.

Per 20 metų Bendrovė į Lietuvos valstybės biudžetą iš viso sumokės 30 mln. eurų už abi penktosios kartos mobiliojo ryšio dažnių licencijas. Pradinės 30 proc. įmokos (iš viso 9 mln. eurų) jau sumokėtos.

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pilnai amortizuotų, tačiau vis dar naudojamų veikloje programinės įrangos ir licencijų įsigijimo savikainą sudarė 41 425 tūkst. Eur (2023 m. – 20 048 tūkst. Eur).

15 Naudojimo teise valdomas turtas

		Nenaudojamos
	Žemė ir	šviesolaidžio	Įrangos
(tūkst. eurų)	patalpos	skaidulos	nuoma	Kita	Iš viso

2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	36 018	8 134	-	843	44 995
Įsigijimai	2 794	2	6 758	512	10 066
Modifikacijos	4 074	1 370	-	1 927	7 371
Perleidimai ir nurašymai	-	-	(6 758)	-	(6 758)
Amortizacijos sąnaudos	(8 893)	(1 093)	-	(554)	(10 540)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	33 993	8 413	-	2 728	45 134

2023 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	72 460	14 305	-	4 400	91 165
Sukauptas nusidėvėjimas	(38 467)	(5 892)	-	(1 672)	(46 031)
Likutinė vertė	33 993	8 413	-	2 728	45 134

2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	33 993	8 413	-	2 728	45 134
Įsigijimai	3 108	-	5 800	1 079	9 987
Modifikacijos	7 084	2 144	-	201	9 429
Perleidimai ir nurašymai	-	-	(5 800)	-	(5 800)
Amortizacijos sąnaudos	(9 378)	(1 124)	-	(1 071)	(11 573)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	34 807	9 433	-	2 937	47 177

2024 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	82 647	16 449	-	5 682	104 778
Sukauptas nusidėvėjimas	(47 840)	(7 016)	-	(2 745)	(57 601)
Likutinė vertė	34 807	9 433	-	2 937	47 177

16 Atsargos

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Pirktos prekės, skirtos perparduoti	14 288	14 035
Reikmenys ir eksploatacinės medžiagos	430	40
	14 718	14 075

Atėmus: atidėjinys pasenusioms atsargoms	(1 681)	(1 458)

Iš viso	13 037	12 617

17 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi šiems straipsniams:

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas
Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina
Sutarties turtas	1 798	1 729
Prekybos ir kitos gautinos sumos	82 762	91 971
Finansinės nuomos gautinos sumos	11 213	11 834
Gautinos sumos, susiję su palūkanų norma (lėšų sujungimo sutartis)	27 771	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	7 025	20 604
Iš viso	130 569	126 138

Visi Bendrovės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 100 413 tūkst. Eur (2023 m. – 131 244 tūkst. Eur) buvo priskirti kitų finansinių įsipareigojimų grupei ir nebuvo jokių įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

18 Prekybos ir kitos gautinos sumos, finansinės nuomos gautinos sumos, kitas turtas

2024 m.	2023 m.

84 524	91 162
1 313	2 192
85 837	93 354
(6 246)	(5 400)
79 591	87 954
	566
	3 608
	11 833
	-
	2 628
125 340	106 589
(26 042)	(24 837)
	81 752
	Gruodžio 31 d. 509 4 476 11 213 27 771 1 780 99 298

Visos ilgalaikės gautinos sumos turi būti apmokėtos per tris metus nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra lygi pirmiau minėtų gautinų sumų balansinei vertei. Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių kaip garantijų.

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikrosios vertės yra apytiksliai lygios jų balansinei vertei.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo jokių vertinimo metodų ar reikšmingų prielaidų pasikeitimų.

2024 m. gruodžio 31 d. 85 837 tūkst. Eur (2023 m. – 93 206 tūkst. Eur) Bendrovės prekybos gautinų sumų nebuvo nuvertėjusios, todėl vertės sumažėjimo atidėjinys joms nebuvo pripažintas. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atidėjinio suma buvo 6 246 tūkst. Eur (2023 m. – 5 400 tūkst. Eur). Vertės sumažėjimo atidėjinys didžiąja dalimi buvo pripažintas remiantis išrašytomis sąskaitomis, taikant vadovybės nustatytas vertės sumažėjimo normas.

Pagal 9-ojo TFAS reikalavimus Bendrovė pradėjo apskaityti gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius.

Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti naudojamos šios pagrindinės taisyklės:

Numatomiems kredito nuostoliams įvertinti naudojami istoriniai duomenys.
Atidėjinių matrica apibrėžia fiksuotą atidėjinio normą priklausomai nuo gautinos sumos pradelstų dienų skaičiaus.
Vienoda atidėjinio norma yra taikoma visoms kliento gautinoms sumoms (kurių pradelsimo terminas gali skirtis) pagal vėliausią mokėjimo termino datą. Atidėti mokėjimai dalimis taip pat įtraukiami į tikėtinus kredito nuostolius.
Skirtingiems klientų segmentams yra taikomos skirtingos atidėjinių normos – Mobilusis B2C; Mobilusis B2B; Plačiajuostis B2C; Plačiajuostis B2B/B2O, nes istorinė kredito nuostolių patirtis rodo skirtingus modelius šiems segmentams. Tai reiškia, kad jeigu klientas naudojasi skirtingų sistemų paslaugomis (pvz. plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio paslaugomis) tam pačiam klientui bus taikomos skirtingos atidėjinio normos.

Atidėjiniai vertinami suma, lygia tikėtiniems kredito nuostoliams per visą laikotarpį, išskyrus toliau nurodytus atvejus, kuriems atidėjimų suma vertinama dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių suma:

Finansinis turtas, kurio kredito rizika ataskaitų sudarymo dieną yra maža.
Finansinis turtas, kurio kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo.

Prekybos gautinų sumų ir sutarties turto atidėjiniai visada vertinami suma, lygia tikėtiniems kredito nuostoliams per visą laikotarpį, taikant supaprastintą metodą pagal 9-ąjį TFAS. Bendras modelis taikomas visam kitam finansiniam turtui. Prekybos gautinų sumų, nuomos gautinų sumų ir sutarties turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kaip kitos sąnaudos.

Lentelėje pateikiama šių gautinų sumų analizė pagal pradelsimo laikotarpius:

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Iš pirkėjų gautinos sumos	85 837	93 354
Iš kurių: nepradelstos	67 550	72 654
Pradelstos iki 3 mėnesių	13 144	16 688
Nuo 4 iki 6 mėnesių	829	847
Virš 6 mėnesių	4 314	3 165

Iš pirkėjų gautinų sumų, kurių mokėjimo terminas yra praėjęs ir nėra apskaitytas vertės sumažėjimas nebuvo.

Prekybos ir kitų gautinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Valiuta
Eurai	123 536	104 380
Kita valiuta	1 804	2 209
Iš viso	125 340	106 589

Toliau pateikiamas pasikeitimas prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo sąskaitoje

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Metų pradžioje	5 400	5 324
Per metus nurašytos gautinos sumos kaip neatgautinos	(824)	(1 014)
Atidėjinys gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams / atstatyta nepanaudota
suma (-)	1 670	1 090
Metų pabaigoje	6 246	5 400

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams atidėjimo pripažinimas ir jo atstatymas pelno ar nuostolių ataskaitoje apskaityti straipsnyje "Kitos veiklos sąnaudos" (7 pastaba).

19 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	7 025	20 604
Iš viso	7 025	20 604
Gautinos sumos, susiję su palūkanų norma (lėšų sujungimo sutartis) *	27 771	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje	34 796	20 604

* Sandorio sąskaitos likutis yra lengvai konvertuojamas į žinomą grynųjų pinigų sumą, nes Bendrovė gali išimti lėšas be jokio "Telia Company AB" leidimo. Todėl sandorio sąskaitos likutis yra labai likvidus.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės, denominuotos šiomis valiutomis:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Valiuta
Eurai	7 015	20 560
USD	10	44
Iš viso	7 025	20 604

Pinigų kasoje ir banke kredito kokybė gali būti įvertinta remiantis "Standard & Poor's" ilgalaikio skolinimosi reitingais (arba atitinkamu "Moody's" reitingu):

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

A+	6 219	19 662
A-2 (trumpalaikis)	401	-
Baa1 (Moody's)	105	774
Kita	300	168
Iš viso	7 025	20 604

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų ir pinigų ekvivalentų, klasifikuojamų kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai, balansinei vertei.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

20 Įstatinis kapitalas

Įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos akcijos buvo visiškai apmokėtos.

21 Privalomasis rezervas

Privalomąjį rezervą reikalaujama sudaryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmetinis pervedimas sudaro 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir yra privalomas kol rezervas, įskaitant akcijų priedus, pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas sudaromas sukauptiems nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti įstatymų nustatytą privalomojo rezervo sumą, gali būti įtraukiama į nepaskirstytąjį pelną pelno paskirstymo tikslams.

2024 m. ir 2023 m. pabaigoje privalomasis rezervas sudarė 16,9 mln. Eur.

22 Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Prekybos mokėtinos sumos	32 179	21 327
Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas	16 938	16 582
Sukaupti įsipareigojimai	7 137	5 547
Sumos mokėtinos susijusioms šalims (27 pastaba)	2 941	3 175
Mokėtinos sumos operatoriams	2 680	3 497
Sukauptos sumos operatoriams	2 628	2 747
Kitos mokėtinos sumos ir ateinančių laikotarpių pajamos	23 629	24 737
	88 132	77 612

Atimti: ilgalaikę dalį	(18 394)	(19 036)

Trumpalaikė dalis	69 738	58 576

Prekybos ir kitų mokėtinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Valiuta
Eurai	84 490	76 316
Kita valiuta	3 642	1 296
Iš viso	88 132	77 612

Siekiant sumažinti palūkanų normų įtaką, Bendrovė peržiūrėjo atvirkštinio faktoringo sąlygas su tiekėjais. Kredito laikotarpis ne ilgesnis kaip 12 mėnesių, todėl mokėtinos sumos nediskontuojamos.

Bendra tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimo suma yra padalinta tarp keturių bankų, kur didžiausią balansą turintis bankas sudaro 79 proc. (OP Corporate Bank plc).

2024 m. SIF programoje dalyvavo 25 tiekėjų (2023 m. – 30), kuriems buvo panaudota 50 mln. Eur (2023 m. buvo panaudota 47 mln. Eur).

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	Per	Nuo 2	Per
	1 metus	Iki 5 metų	5 metų	Iš viso
Minimalūs lizingo mokėjimai 2023 m. gruodžio 31 d.	17 416	38 505	12 807	68 728
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas	(2 911)	(6 146)	(2 671)	(11 728)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė
2023 m. gruodžio 31 d.	14 505	32 359	10 136	57 000

Minimalūs lizingo mokėjimai 2024 m. gruodžio 31 d.	17 711	38 665	14 261	70 637
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas	(2 821)	(5 612)	(2 840)	(11 273)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė
2024 m. gruodžio 31 d.	14 890	33 053	11 421	59 364

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažintos sumos

Į bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktos šios su nuoma susijusios sumos:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Išlaidos, susijusios su trumpalaike nuoma, mažos vertės turtu	2 343	2 192

23 Paskolos ir nuomos įsipareigojimai

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Trumpalaikės
Paskolos	-	55 000
Atvirkštinis faktoringas	50 150	36 782
Nuomos įsipareigojimai	14 890	14 505
	65 040	106 287
Ilgalaikės (nuo 2 iki 5 metų)
Paskolos	-	-
Nuomos įsipareigojimai	44 474	42 495
	44 474	42 495

Iš viso paskolų ir nuomos įsipareigojimų	109 514	148 782

Visos paskolos yra suteiktos eurais.

2023 m. gruodžio 31 d. likusi neapmokėta suma sindikuotos banko paskolos, kuri turi būti grąžinta 2024 m. gegužės mėn., siekė 30 mln. Eur.

Bendrovė iš "Telia Company" buvo pasiskolinusi 25 mln. Eur pagal atsinaujinančios paskolos sutartį, pasirašytą 2023 m. sausio mėn.

Atvirkštinis faktoringas arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas (SIF) – tai programa, kuomet trečiosios šalies bankas už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bankas, mokėdamas tiekėjui, veikia kaip tarpininkas. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankams papildomų užstatų ar garantijų.

Bendrovė moka visą sumą maždaug per ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitarė visos 3 šalys). Tikrasis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitaria visos trys šalys, vienas iš jų yra EURIBOR palūkanų norma.

Visos sutartys tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimo portfelyje suteikia tiekėjams galimybę gauti ankstesnį apmokėjimą, o Bendrovei – ilgesnius apmokėjimo terminus. Mokėjimo terminai pagal tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimo sutartis yra nuo 40 iki 360 dienų nuo sąskaitos faktūros datos, ilgiausias neapmokėtos sumos terminas yra arčiau 360 dienų.

Bendrovės lizingo mokėjimų terminų analizė:

24 Atidėtasis mokestis

2017 m. vasario 1 d. AB "Omnitel" buvo sujungta su Bendrove, todėl 71,2 mln. Eur mokestinis prestižas buvo nustatytas po susijungimo. Taip pat Bendrovė turėjo pripažinti apie 10 mln. Eur atidėtojo mokesčio turto dėl galimos papildomos prestižo amortizacijos, tačiau dėl nepalankaus įpareigojančio VMI nurodymo Bendrovė nepripažino tokio atidėtojo mokesčio turto. Neigiamas privalomasis sprendimas buvo apskųstas Aukščiausiajam administraciniam teismui. 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nepalankų sprendimą.

2020 m. Bendrovė vėl pradėjo diskusijas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl su prestižu susijusio atidėtojo mokesčio turto pripažinimo ir pateikė patikslintą 2017 finansinių metų pelno mokesčio deklaraciją. Pateikdama patikslintą deklaraciją Bendrovė pasinaudojo teise reikalauti prestižo amortizacijos ir paskolos palūkanų sąnaudas, susijusias su 2017 m. susijungimo sandoriu, pripažinti leidžiamais atskaitymais.

VMI atliko Bendrovės 2017 m. mokestinį patikrinimą. 2021 m. spalio 29 d. VMI paskelbė galutinį sprendimą, kuriuo Bendrovei buvo iš dalies suteikta teisė prestižo amortizacijos ir paskolos palūkanų sąnaudas pripažinti 2017 m. leidžiamais atskaitymais. Bendrovė buvo atleista nuo baudų ir delspinigių. Šis sprendimas ir atskaitymas taip pat galioja 2018 – 2021 m. laikotarpiui, prestižo sąnaudos bus toliau apskaitomos kaip leidžiami atskaitymai iki 2032 m

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimų ir turto sąskaitų judėjimai:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai

Metų pradžioje	16 965	17 874
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą (10 pastaba)	627	(909)
Metų pabaigoje	17 592	16 965

Atidėtojo mokesčio turto ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimų analizė yra tokia:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai

Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti per daugiau nei 12 mėnesių	17 705	17 123
Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti (-) per 12 mėnesių	(113)	(158)
Metų pabaigoje	17 592	16 965

Toliau pateikiami pasikeitimai per laikotarpį Bendrovės atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų sąskaitoje (prieš likučių sudengimą:

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai (tūkst. eurų)	Investicijų lengvata1	Naudingo tarnavimo laiko skirtumai2	16-asis TFAS	Kita	Iš viso

2023 m. gruodžio 31 d.	1 067	15 623	9 827	1 762	28 279
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	(113)	901	977	75	1,840
2024 m. gruodžio 31 d.	954	16 524	10 804	1 837	30 119

Atidėtojo mokesčio turtas (tūkst. eurų)	Mokestiniai nuostoliai	Atidėjinys turto atstatymui	16-asis TFAS	Kita	Iš viso
2023 m. gruodžio 31 d.	-	(1 956)	(8 850)	(508)	(11 314)
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	-	(198)	(950)	(65)	(1 213)
2024 m. gruodžio 31 d.	-	(2 154)	(9 800)	(573)	(12 527)

¹ pagal investicijų lengvatą, kuri buvo taikoma iki 2001 m., investuoto turto vertė buvo atimama apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tikslams investavimo metais. Šio turto tolesnio nusidėvėjimo sąnaudos nėra traktuojamos kaip apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos, todėl buvo suformuotas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas kuris bus visiškai realizuotas per minėto turto naudingo tarnavimo laikotarpius.

² nusidėvėjimas prailgintas apskaitos tikslams, kadangi naudingo tarnavimo laikotarpiai, numatyti mokesčių įstatymuose, yra trumpesni nei įprastinio nusidėvėjimo normos.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tuomet, kai pagal įstatymą egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais.

Šios sumos, apskaičiuotos po atitinkamų likučių sudengimo, apskaitytos finansinės būklės ataskaitoje.

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Atidėtojo mokesčio turtas	(12 527)	(11 314)
Sudengtas su atidėtojo mokesčio įsipareigojimais	12 527	11 314
Atidėtojo mokesčio turtas finansinės būklės ataskaitoje	-	-

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	30 119	28 279
Sudengtas su atidėtojo mokesčio turtu	(12 527)	(11 314)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje	17 592	16 965

25 Atidėjiniai

Bendrovės atidėjinių judėjimas per 2024 m. sausio – gruodžio mėn.:

	Atidėjinys turto
(tūkst. eurų)	atstatymui
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	13 179
Įsigijimai	681
Diskontavimas	379
Panaudota suma	(72)
Koregavimas dėl diskonto normos pasikeitimo, laiko	(1 128)
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	13 039
Įsigijimai	316
Diskontavimas	286
Panaudota suma	(88)
Koregavimas dėl diskonto normos pasikeitimo, laiko	(91)
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.	13 462

Bendrovė nuomojasi žemės sklypus mobiliojo ryšio stotims statyti. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, mobilaus ryšio stotys turi būti išmontuojamos ir sutvarkoma žemė, kad savininkui būtų gražinta tokios būklės, kokios ji buvo prieš išsinuomojant. Taip pat Bendrovė montuoja telekomunikacinę įrangą iš trečiųjų asmenų nuomojamose patalpose arba ant statinių stogų. Pasibaigus nuomos laikui ši įranga turi būti išmontuojama.

Šioms būsimoms išlaidoms padengti yra sudarytas atidėjinys turto atstatymui. Bendrovė tikisi, kad turto atstatymo įsipareigojimus reikės vykdyti po vienerių metų laikotarpio, todėl visa atidėjinių suma apskaitoma ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje.

Tikimasi, kad 2024 m. gruodžio 31 d. likę atidėjiniai bus pilnai panaudoti 2025–2100 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip bet kokios sutarčių pratęsimo galimybės dėl sklypų nuomos ir išmontavimo planai, kuriuos nuspręs vadovybė.

26 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

Garantijos

2024 m. gruodžio 31 d. visa garantijų (įsipareigojimai garantuoti pagal konkursų, sutarčių vykdymo ir išankstinio mokėjimo sąlygas), kurias suteikė AB SEB bankas, AB "Lietuvos draudimas" ir AAS "BTA Baltic Insurance Company" Lietuvos filialas už Bendrovę, suma sudarė 1 009 tūkst. Eur (2023 m. – 1 022 tūkst. Eur).

2024 m. gruodžio 31 d. numatomi konkursų ir veiklos garantijų grąžinimo terminai buvo:

Numatomas grąžinimo terminas (tūkst. eurų)	2025 m. 01–03 mėn.	2025 m. 04–06 mėn.	2025 m. 07–09 mėn.	2025 m. 10–12 mėn.	2026 m.	2027 m.	2028 m.	2029 m. ir vėliau	Iš viso
Garantijos	166	130	6	118	131	64	12		382 1 009

Gautinos minimalios įmokos pagal nuomos sutartį

Būsimąsias minimalias nuomos įmokas pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis sudarė:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Ne vėliau kaip per 1 metus	8 543	8 607
Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus	33 353	30 490
Iš viso	41 896	39 097

Minimalūs finansinės nuomos mokėjimai, pripažinti pelne ar nuostoliuose ir kitose bendrosiose pajamose 2024 m., sudarė 8 297 tūkst. Eur (2023 m. – 7 722 tūkst. Eur).

2024 m. ir 2023 m. nebuvo jokių reikšmingų kintamųjų nuomos mokėjimų, susijusių su veiklos nuoma.

Gautinas būsimas minimalias įmokas pagal nuomos sutartį sudaro:

ne vėliau kaip per 1 metus 427 tūkst. Eur iš "Telia Assets Finance" (TAF) sutartys, kurių vertė mažesnė nei 5 000 Eur, ir 8 116 tūkst. Eur kitos įrangos (2023 m. – atitinkamai 905 tūkst. Eur ir 7 702 tūkst. Eur);
vėliau nei po 1 metų, bet ne vėliau nei per 5 metus 103 tūkst. Eur iš "Telia Assets Finance" (TAF) sutartys, kurių vertė mažesnė nei 5 000 Eur, ir 33 250 tūkst. Eur kitos įrangos (2023 m. – atitinkamai 510 tūkst. Eur ir 29 980 tūkst. Eur).

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

Kapitalinės investicijos, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų datą pasirašytos sutartys, tačiau kurios nebuvo pripažintos finansinėse ataskaitose, yra šios:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Ilgalaikis materialusis turtas	4 165	8 796
Nematerialusis turtas	661	605
Iš viso	4 826	9 401

27 Sandoriai su susijusiomis šalimis

Bendrovę kontroliuoja "Telia Company AB" (Švedija), kuriai priklauso 88,15 proc. Bendrovės akcijų bei balsų. Didžiausia "Telia Company AB" akcininkė yra Švedijos valstybė.

Su susijusiomis šalimis buvo atlikti šie sandoriai:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.
Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas "Telia Company AB" ir jos dukterinėms įmonėms:

Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas	10 406	10 589
"Telia Company AB"	-	3
Palūkanų pajamos, susiję su palūkanų norma (lėšų sujungimo sutartis)	795	-
Turto pardavimas	381	-
Kita	20	-
Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas iš viso	11 602	10 589

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2024 m.	2023 m.
Turto ir paslaugų pirkimas iš "Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių:

Paslaugų pirkimas	15 656	17 068
Iš "Telia Company AB"	12 394	12 090
Paskolų palūkanų sąnaudos	1 177	1 938
Turto pirkimas	174	984
Kita	346	173
Paslaugų ir turto pirkimas iš viso	17 353	20 163

Likučiai periodo pabaigoje, susiję su turto ir (ar) paslaugų pirkimu ir (ar) pardavimu:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos iš "Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių:

Ilgalaikės gautinos sumos	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos	1 673	2 414
Iš "Telia Company AB"	29	337
Gautinos sumos, susiję su palūkanų norma (lėšų sujungimo
sutartis)	27 771	-
Sukauptos pajamos	107	214
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos iš viso	29 551	2 628

Gautinos sumos iš susijusių šalių atsiranda pirmiausia dėl pardavimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį po pardavimo datos. Gautinos sumos nėra apdraudžiamos užtikrinimo priemonėmis ir už jas nemokamos palūkanos. Atidėjiniai gautinoms sumoms iš susijusių šalių nebuvo pripažinti 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d.

Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos susijusioms šalims:

(tūkst. eurų)	Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.
Paskolos, mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos iš "Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių:

Paskolos	-	25 000
Trumpalaikės paskolos	-	25 000

Mokėtinos sumos	2 940	3 668
"Telia Company AB"	1 054	1 119
Sukauptos sąnaudos	517	170
Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos iš viso	3 457	3 838

2023 m. sausio 10 d. su "Telia Company AB" pasirašyta atsinaujinančios paskolos sutartis, pagal kurią Bendrovė iš "Telia Company AB" per 2 darbo dienas gali pasiskolinti bet kokią sumą neviršijant bendro 50 mln. Eur limito 3 ar 6 mėnesiams. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš "Telia Company AB" paskolų neturėjo (2023 m. – 25 mln. Eur).

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis yra vykdomi remiantis rinkos principais.

2024 m. "Telia Company AB" išmokėti dividendai sudarė 46 224 tūkst. Eur (2023 m. – 30 516 tūkst. Eur).

Bendrovės pagrindinių vadovų darbo užmokestis

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis	7 001	6 347
Socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio	124	115
Iš viso atlygio	7 125	6 462

Pagrindiniai vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai atskaitingų Bendrovės vadovui, ir pagrindinių Bendrovės padalinių vadovai. 2024 m. gruodžio 31 d. bendras pagrindinių vadovų skaičius buvo 49 (2023 m. gruodžio 31 d. – 50).

Remiantis įstatymais, darbo užmokesčiui Bendrovė taiko 1,77 proc. socialinio draudimo įmokų tarifą.

Per 2024 m. dviem nepriklausomiems Bendrovės valdybos nariams priskaičiuota 37 tūkst. Eur metinių išmokų (tantjemų) už 2023 m. Visas Bendrovės vadovų darbo užmokestis priskiriamas trumpalaikėms išmokoms darbuotojams.

28 Sutarties gavimo sąnaudos

Sutarties turto sąnaudų likutis perkėlimui:

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Sutarties turto sąnaudų likutis metų pradžiai	5 477	5 498
Sutarties turto padidėjimas dėl naujų sutarčių per metus	7 488	7 250
Sutarčių įsigijimo sąnaudų nusidėvėjimo išlaidos	(7 378)	(7 271)
Sutarties turto sąnaudos gruodžio 31 d.	5 587	5 477

Sutarties gavimo sąnaudos yra papildomos sąnaudos, patiriamos sudarant sutartį su klientu, kurių Bendrovė nebūtų patyrusi jeigu sutartis nebūtų gauta. Šias išlaidas sudaro išorės ir vidaus komisiniai bei išmokos, susijusios su naujos sutarties gavimu. Šios sąnaudos yra amortizuojamos naudojant tiesioginį metodą per vidutinį klientų gyvavimo laikotarpį, vertinamą bendro portfelio lygiu. Jeigu Bendrovė sumoka reikšmingo dydžio komisinius už sutarties atnaujinimą, turtas yra amortizuojamas per minimalų sutarties laikotarpį.

29 Sutarties turtas ir įsipareigojimai

Sutarties turto likutis perkėlimui:

(tūkst. eurų)		Gruodžio 31 d.
	2024 m.	2023 m.

Trumpalaikis sutarties turtas sausio 1 d.	1 012	1 266
Likučio padidėjimas dėl naujos sutarties pakeitimo	1 200	1 496
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo	(837)	(1 750)
Trumpalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.	1 375	1 012
Ilgalaikis sutarties turtas sausio 1 d.	718	537
Likučio padidėjimas dėl naujos sutarties pakeitimo	72	196
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo	(367)	(15)
Ilgalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.	423	718
Iš viso sutarties turto gruodžio 31 d.	1 798	1 730
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai sausio 1 d.	2 895	2 389
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas per metus	3 189	2 950
Sutarties įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas	(3 017)	(2 444)
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai gruodžio 31 d.	3 067	2 895
Ilgalaikiai sutarties įsipareigojimai sausio 1 d.	-	-
Likučio padidėjimas dėl naujų sutarčių	-	-
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo	-	-
Likučio perkėlimas iš ilgalaikių į trumpalaikius sutarties įsipareigojimus	-	-
Ilgalaikiai sutarties įsipareigojimai gruodžio 31 d.	-	-

Iš viso sutarties įsipareigojimų gruodžio 31 d.	3 067	2 895

29 Sutarties turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Neįvykdyti veiklos įsipareigojimai

Toliau pateikiama suma, susijusi su ilgalaikėmis sutartimis, kuri atspindi dalinai arba pilnai neįvykdytus veiklos įsipareigojimus 2024 m. gruodžio 31 d.:

Numatomas pajamų pripažinimas iš neįvykdytų veiklos įsipareigojimų		2026 m. ir	2024 m. gruodžio	2023 m. gruodžio
(tūkst. eurų)	2025 m.	vėliau	31 d.	31 d.

Neįvykdyti įsipareigojimai iš viso	978	291	1 269	1 165

30 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio ir veiklos tęstinumas

Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną nebuvo jokių reikšmingų įvykių ar sandorių, įvykusių po finansinės būklės ataskaitos datos, dėl kurių reikėtų koreguoti arba atskleisti finansinėse ataskaitose.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka

Pagal Telia Lietuva, AB, įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro keturi didžiausios Bendrovės akcininkės "Telia Company" atstovai ir du nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje yra du komitetai – Audito ir Atlygio. Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto, o jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Valdyba dvejų metų kadencijai renka abiejų komitetų narius. Trys valdybos nariai, du iš jų – nepriklausomi, yra Audito komiteto nariai, ir trys valdybos nariai, vienas iš jų – nepriklausomas, yra Atlygio komiteto nariai. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas.

Bendrovės valdybos pirmininkui Dan Strömberg atsistatydinus iš Bendrovės valdybos nuo 2024 m. balandžio 25 d., "Telia Company AB" kaip Bendrovės akcininkės, siūlymu į Telia Lietuva, AB valdybą einamajai valdybos kadencijai (iki 2025 m. balandžio 27 d.) išrinktas Stefan Backman. 2024 m. birželio 25 d. "Telia Lietuva" valdyba Stefan Backman išrinko valdybos pirmininku.

Nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iš valdybos narės ir Audito komiteto pirmininkės pareigų dėl išėjimo į pensiją atsistatydino Agneta Wallmark. 2024 m. spalio 4 d. valdyba nauju Bendrovės Audito komiteto nariu ir pirmininku išrinko valdybos narį Hannu-Matti Mäkinen.

Pagal įstatus Bendrovės valdybą turi sudaryti 6 nariai. Einamoji dvejų metų "Telia Lietuva" valdybos kadencija baigiasi 2025 m. balandžio 27 d., todėl iki 2025 m. balandį vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo naujo valdybos nario rinkti neplanuojama.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir komitetų veiklą, valdybos ir vadovų komandos narius, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas pateikta Bendrovės metinėje ataskaitoje už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

2. Atskleidimo struktūrizuota lentelė

1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informa cija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Bendrovės dokumentai ir teisės aktuose numatyta informacija yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje lietu vių ir anglų kalbomis. Visi akcininkai turi lygias teises dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 eurų nominaliosios vertės akcijos. Viena akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visoms Bendrovės akcijoms suteiktos vienodos teisės.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbti Bendrovės interneto tinklalapyje.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Ben drovės įstatus.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta vi suotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami Vilniuje, pagrindinėje Bendrovės buveinėje. Eiliniai akcininkų susirinkimai rengiami balandžio mėn. antroje pusėje. 2024 m. eilinis akcininkų susirinkimas vyko 2024 m. balandžio 26 d. 13 val. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą buvo nurodyta, jog siūlomi sprendimų projektai bet kuriuo metu iki akcininkų susirinkimų turi būti pateikiami raštu.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduo jama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis už sienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visi dokumentai ir informacija susijusi su visuotiniu akcininkų susirinkimu, tarp kurių pranešimas apie šaukiamą susirin kimą, sprendimų projektai, susirinkimo sprendimai ir protokolas yra viešai ir tuo pačiu metu skelbiami dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – per reguliuojamų pranešimų platinimo sistemą ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Pranešimas apie eiliniam akcininkų susirinkimui, kuris vyko 2024 m. balandžio 26 d., siūlomus sprendimų bei dokumentų projektus dviem kalbomis buvo paskelbtas 2024 m. balandžio 5 dieną.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniš kai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomen duojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrin tas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Šiuo metu Bendrovė negali suteikti galimybės akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime el. ryšio prie monėmis nes kol kas Lietuvoje nėra iki galo įgyvendinta galimybė užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti nau jas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomen duojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip	Kandidatai į valdybos narius yra viešai paskelbiami kai tik Bendrovė gauna teikiamų kandidatų sąrašą. Viešai skelbiamuo se ir akcininkų susirinkimo medžiagoje pateikiamuose kandidatų gyvenimo aprašymuose yra nurodoma informacija apie kandidatų išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas pareigas. Siūlymas dėl atlygio (tantjemų) už darbą valdyboje yra pateikiamas Pelno paskirstymo ataskaitoje, kuri kaip sprendimo projektas yra teikiamas visuotiniam akcininkų susirinki mui. Siūlomos audito įmonės pavadinimas ir siūlomas atlygis už audito paslaugas yra pateikiami iš anksto kaip sprendimo projektas visuotiniam akcininkų susirinkimui.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asme nys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuoti niame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	2024 m. balandžio 26 d. vykusiame akcininkų susirinkime dalyvavo Bendrovės vadovė ir Bendrovės Finansų vadovė.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

2 principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Neaktualu
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Neaktualu
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Neaktualu
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi stebėtojų ta rybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Neaktualu
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos prak tikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Neaktualu
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Neaktualu

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

2 principas: Stebėtojų taryba

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

Principai / rekomendacijos	Taikoma / Neaktualu	Komentarai
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pu siausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Neaktualu
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Neaktualu
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Neaktualu
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Neaktualu
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertini mą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Neaktualu

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

3 principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Taip	Kadangi stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, priežiūros funkcijas numatytas Akcinių bendrovių įstatyme iš esmės atliekanti valdyba tvirtina Bendrovės strategiją.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiū ros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip	Bendrovės požiūris į darbuotojus, tiekėjus, klientus ir visuomenę yra nustatytas atitinkamose Bendrovės politikose ir Atsakingo verslo kodekse, kuriuos patvirtino valdyba ir viešai yra skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip	Vidinės "Telia Company" įmonių grupės politikos ir Atsakingo verslo kodeksas yra patvirtinti Bendrovės valdybos, o jų įgyvendinimas yra aptariamas reguliariuose vietiniuose Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžiuose.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip	Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžiai yra rengiami nuolatos.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompe tencijos pusiausvyrą.	Taip	Nuo 2023 m. kovo 3 d. Bendrovės vadovės pareigas einanti Giedrė Kaminskaitė-Salters įmonėje dirba nuo 2015 metų. Ji turi teisinį išsilavinimą ir ėjo įvairias vadovaujančias pareigas užsienio šalyse.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

3 principas: Valdyba

3.2. Valdybos sudarymas

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos na riai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiaus vyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Taip, išskyrus lyčių pusiau svyrą	Trys esami valdybos nariai turi verslo administravimo magistro laipsnius, du – teisės magistro ir viena, 2024 m. rugsėjį atsistatydinusi, valdybos narė – finansų ir apskaitos išsilavinimą. Trys esami ir viena dėl išėjimo į pensiją atsistatydinusi valdybos narė dirba/dirbo telekomunikacijų srityje, vienas – Informacinių ir ryšio technologijų srityje, o viena – banki ninkystės srityje. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis iš 5 esamų valdybos narių viena buvo moteris. 2024 m. rugsėjį atsistatydinusi valdybos narė buvo moteris, taigi iki 2024 m. rugsėjo dvi iš šešių valdybos narių buvo moterys.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta in formacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai ir informacija apie kandidatų dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra patei kiama kartu su sprendimų projektais akcininkų susirinkimui ir skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje tam, kad akci ninkai galėtų susipažinti su informacija dar prieš akcininkų susirinkimą. Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir periodinėse bei tarpinėse Bendrovės rengiamose ataskaitose.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	Taip	Po išrinkimo, visi valdybos nariai yra supažindinami su Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose jiems numatytomis teisėmis ir pareigomis. Valdybos nariai apie įmonės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitus Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pokyčius reguliariai informuojami valdybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	Taip	Pagal Bendrovės įstatus valdybos nariai renkami 2 metams neribojant kadencijų skaičiaus. Vienas valdybos narys valdy boje dirba nuo 2014 m. balandžio ir yra 5 kartus perrinktas – 2015 m. balandį, 2017 m. balandį, 2019 m. balandį, 2021 m. balandį ir 2023 m. balandį. Kitas valdybos narys valdyboje dirbo nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. balandžio, ir vėl buvo išrinktas 2018 m. balandį bei perrinktas 2019 m. balandį, 2021 m. balandį ir 2023 m. balandį. Vienas valdybos narys išrinktas 2018 m. balandį ir perrinkti 2019 m. balandį, 2021 m. balandį bei 2023 m. balandį. Viena valdybos narė išrinkta 2023 m. kovą ir perrinkti 2023 m. balandį. Naujas valdybos narys buvo išrinktas 2024 m. balandį. Einamoji dvejų metų valdybos kadencija baigsis 2025 m. balandžio 27 dieną.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į val dybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Dan Strömberg, kuris iki 2023 m. vasario 28 d. ėjo Bendrovės vadovo pareigas, 2023 m. kovo 16 d. buvo išrinktas į Bendrovės valdybą, o 2023 m. balandžio 4 d. – valdybos pirmininku, atsistatydino iš .valdybos nuo 2024 m. balandžio 25 dienos 2024 m. balandžio 26 d. kaip pagrindinės Bendrovės akcininkės "Telia Company" atstovas į valdybą išrinktas Stefan Backman. Jis 2024 m. birželio 25 d. išrinktas Bendrovės valdybos pirmininku.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti infor muojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų su sirinkimas.	Taip	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus or gano nario, pareigoms vykdyti. Visuose 2024 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole, o informacija apie kiekvieno nario posėdžių lankomumą yra pateikiama 2024 m. metinėje ataskaitoje.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus ne priklausomi, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Valdyboje dirba 2 nepriklausomi valdybos nariai. Vienas nepriklausomas valdybos narys – Mindaugas Glodas – naujai valdybos kadencijai buvo perrinktas 2023 m. balandį, o nauja nepriklausoma valdybos narė Leda Iržikevičienė išrinkta 2023 m. kovą ir perrinkta 2023 m. balandį. Prieš akcininkų susirinkimą 2023 m. buvo viešai paskelbta, kurie 2 kandidatai į valdybos narius išrinkus į valdybą bus laikomi nepriklausomais valdybos nariais.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės vi suotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Priimdami sprendimą dėl pelno paskirstymo eiliniame akcininkų susirinkime akcininkai nustato atlygį (tantjemas) valdy bos nariams už darbą valdyboje. Nuo 2016 m. tantjemos mokamos tik 2 nepriklausomiems valdybos nariams už darbą valdyboje.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasi naudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo ir turto atskyrimo pareigų, tuo būdu stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip	Informacija apie valdybos ir komitetų veiklą yra pateikta 2024 m. Bendrovės metinėje ataskaitoje. Valdyba taip atliko savo veiklos įvertinimą.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Val dyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Taip	Bendrovė valdyba atstovauja Bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei, prižiūri ir kontroliuoja Bendrovės vadovo veiklą, reguliariai rengia valdybos posėdžius, kurių metu vadovų komanda reguliariai informuoja valdybą apie įmonės veiklą.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto pa tvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdyse nos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto suderintą ir valdybos patvirtintą grafiką. Kiekvieną ketvirtį vyksta bent vienas posėdis, o neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami esant poreikiui.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalin ga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Pagal valdybos reglamentą, valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą, su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią, medžiagą gauna ne vėliau kaip prieš 6 dienas. Darbotvarkė posėdžio metu nekeičiama, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai arba kai nedalyvaujantys nariai praneša, kad sutinka su darbotvarkės pakeitimu.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, tačiau valdybos posėdžių datos ir darbotvarkė yra derinama su Bendrovės vadovu ir Bendrovės vadovas bei kiti vadovų komandos nariai, jei yra poreikis, dalyvauja valdybos posėdžiuose.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, ben drovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma – valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komite tus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus.	Taip	Iš Bendrovės valdybos narių sudaromi Audito ir Atlygio komitetai. Skyrimo komitetas Bendrovėje nesudaromas, nes jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Kiekvieną komitetą turi sudaryti 3 valdybos nariai.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti pa aiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų rei kalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmi ninkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip	Kiekvieną komitetą turi sudaryti 3 valdybos nariai. Abu nepriklausomi valdybos nariai buvo Audito komiteto nariai. Du Audito komiteto nariai turi finansų išsilavinimą, o vienas yra teisininkas. Vienas nepriklausomas valdybos narys yra ir Atlygio komiteto narys. Visi trys Atlygio komiteto nariai turi vadovavimo patirties. Valdybos pirmininkas nedalyvauja nė vieno komiteto darbe.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos re zultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struk tūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skai čių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	Taip	Komitetų įgaliojimus ir darbo tvarką tvirtina Bendrovės valdyba. 2019 m. abiejų komitetų darbo reglamentai buvo per žiūrėti ir atnaujinti. Komitetų sudėtis viešai skelbiama periodinėse Bendrovės ataskaitose ir tinklalapyje internete. Informacija apie komitetų veiklą ir komiteto posėdžių lankomumą yra pateikta 2024 m. metinėje ataskaitoje.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto na riai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdžiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, bei išoriniai par tneriai, tokie kaip auditoriai, ir teikia visą būtiną informaciją.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.2. Skyrimo komitetas

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:		Bendrovėje Skyrimų komiteto funkcijas atlieka Atlygio komitetas.
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegi aliam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.	Taip
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Taip

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.3. Atlygio komitetas

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:		Informacija apie Atlygio komitetą veiklą yra pateikta 2024 m. metinėje ataskaitoje.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų na riams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines iš mokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;	Taip
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vado vams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.4. Audito komitetas

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą.	Taip
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	Taip
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedaly vaujant valdymo organų nariams.	Taip
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskai tas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	Taip	Vidaus ir išorės auditoriai reguliariai Audito komitetui pristato savo veiklos planus ir ataskaitas.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų gali mybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrin ti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	Taip	Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžių ataskaitos Audito komitetui pateikiamos reguliariai.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Taip	Audito komiteto ataskaitos reguliariai pristatomos per valdybos posėdžius.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

7 principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti regulia riai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip	Akcininkų susirinkimas patvirtinto Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politiką, kuri yra viešai skelbiama Bendro vės interneto tinklalapyje.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip	Tik du nepriklausomi valdybos nariai akcininkų sprendimu gauna atlygį (tantjemas) už darbo valdyboje. Už darbą valdy boje 2023 m. dviem valdybos nariams skirtų tantjemų bendra suma sudarė 37 tūkst. eurų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutar tis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politika numato, kad nutraukus darbo sutartį, Bendrovės vadovas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba kituose įstatymuose nustatytą privalomą išeitinę išmoką, jeigu šalys darbo sutartyje nesusitaria dėl kitokios išeitinės išmokos.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pa kankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklauso mai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu	Bendrovėje nėra darbuotojų skatinimo ar atlygio Bendrovės akcijomis sistemos.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, ku rioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip	Bendrovė parengė Atlygio ataskaitą apie Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politikos įgyvendinimą. Ataskaitoje pateikta informacija apie Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygį 2024 metais. Atlygio ataskaita viešai skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politiką bei kasmetines Atlygio ataskaitas. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentarai
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip	Valdybos patvirtintas Atsakingo verslo kodeksas yra skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais ben drovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip	Bendrovė ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos yra pasirašiusios Kolektyvinę sutartį. 1999 m. vykdant Bendrovės privatizavimo programą apie 5 proc. Bendrovės akcijų buvo parduota įmonės darbuoto jams. Esami ir buvę Bendrovės darbuotojai dalyvauja akcininkų susirinkimuose, domisi įmonės veikla. Bendrovė kasmet moka dividendus. Bendrovė turi patvirtintus paramos ir kitų lengvatų teikimo principus, kuriais grindžiamas bendravimas su visuomene ir vietos bendruomenėmis.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Bendrovė rengia Tvaraus verslo ataskaitas, kuriose detaliai aptariami bendravimo su investuotojais, darbuotojais, klien tais ir vietos bendruomenėmis principai ir praktika.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Taip	"Telia Company" įmonių grupėje veikia pranešimų linija "Whistleblowing Line" "Whistleblowing Line"

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duome nų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip	Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir finansų rezultatus.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip	Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir finansų rezultatus.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Taip	Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių skaičių ir jų lankomumą teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santy kiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Taip	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentaras
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuo jamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik infor macijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	Taip	Informacija apie investicinius projektus teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose. Informacija apie socialiai atsakingo verslo politiką ir kovą su korupciją yra teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir Tvaraus verslo ataskaitose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra pa tronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Iki 2021 m. Bendrovė rengė konsoliduotas tarpines ir metines ataskaitas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. Bendrovė neturi kon soliduojamų dukterinių įmonių, todėl nuo 2021 m. finansinės ataskaitos yra atskirosios įmonės ataskaitos.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius in teresų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau regla mentuojama 7 principe.	Taip	Informacija apie Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygį teikiama Atlygio ataskaitoje.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip	Informaciją akcininkams, investuotojams ir vertybinių popierių biržoms Bendrovė ta pačia apimtimi ir vienu metu pateikia lietuvių ir anglų kalbomis bei viešai skelbia interneto tinklalapyje.

už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

Principai / rekomendacijos	Taip / Ne / Neaktualu	Komentarai
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Audito įmonė atlieka metinės finansinės atskaitomybės auditą pagal TFAS priimtus ES. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina vadovybės ataskaitos atitikimą audituotai finansinei atskaitomybei.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebė tojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba.	Taip	Nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą dvejiems metams visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai at skleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaro ma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės Bendrovei suteiktas ne audito paslaugas (jei tokių buvo) yra pateikiama Bendrovės me tinėje ataskaitoje.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters ir Telia Lietuva, AB finansų vadovė Daina Večkytė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis,

pirmiau pateiktos Telia Lietuva, AB finansinės ataskaitos už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus taikyti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus,
pirmiau pateiktoje 2024 m. Telia Lietuva, AB vadovybės ataskaitoje yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Giedrė Kaminskaitė-Salters Vadovė

Daina Večkytė Finansų vadovė

ES / EEE nepriklausomo praktikuojančio asmens riboto užtikrinimo ataskaita dėl Telia Lietuva, AB tvarumo ataskaitos

Telia Lietuva, AB, vadovybei

Riboto užtikrinimo išvada

Mes atlikome riboto užtikrinimo užduoties procedūras dėl AB Telia Lietuva (toliau – Įmonė, ES / EEE subjektas) 2024 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių metų tvarumo ataskaitos, pateiktos metinės ataskaitos 53–144 puslapiuose esančiame skyriuje "Tvarumo Ataskaita" (toliau – Tvarumo ataskaita), siekdami nustatyti, ar ji parengta pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą.

Remdamiesi atliktomis procedūromis ir gautais įrodymais, nepastebėjome nieko, dėl ko galėtume manyti, kad Įmonės 2024 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių metų Tvarumo ataskaita visais reikšmingais atžvilgiais nėra parengta pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, įskaitant:

• atitiktį Europos tvarumo atskaitomybės standartams (ETAS), įskaitant tai, kad Įmonės vykdomas procesas, skirtas identifikuoti Tvarumo ataskaitoje pateikiamą informaciją (toliau – Procesas), atitinka pastabos "ETAS 2 Bendrieji atskleidimai" poskyryje "IRO-1 Aprašymas apie reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procesą" pateiktą aprašymą; ir

• Tvarumo ataskaitos pastabos "Aplinka" poskyryje "Taksonomijos ataskaita" pateikto atskleidimo atitiktį ES reglamento 2020/852 (toliau – Taksonomijos reglamentas) 8 straipsniui.

Mūsų išvada dėl Tvarumo ataskaitos neapima jokios kitos informacijos, kuri pateikiama kartu su Tvarumo ataskaita ir mūsų ataskaita.

Išvados pagrindas

Mes atlikome riboto užtikrinimo užduotį dėl Tvarumo ataskaitos, vadovaudamiesi Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos (TAUSV) paskelbtu 3000-uoju tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) "Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar peržvalgas". Mūsų atsakomybė pagal šį standartą išsamiau aprašyta mūsų ataskaitos skyriuje "Mūsų atsakomybė".

Mes laikėmės nepriklausomumo ir kitų etikos reikalavimų, nustatytų Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos (TASESV) išleistame Tarptautiniame apskaitos profesionalų etikos kodekse (įskaitant tarptautinius nepriklausomumo standartus). Mes taip pat laikėmės etikos reikalavimų, susijusių su mūsų atlikta Tvarumo ataskaitos užtikrinimo užduotimi Lietuvoje.

Mūsų įmonė vadovaujasi TAUSV išleistu 1-uoju tarptautiniu kokybės valdymo standartu (TKVS) "Audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūras ar kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, užduočių kokybės valdymas". Pagal šį standartą įmonė turi sukurti, įdiegti ir naudoti kokybės valdymo sistemą, įskaitant politikas ir procedūras, susijusias su atitiktimi etikos reikalavimams, profesiniams standartams bei taikomiems teisiniams ir reguliavimo reikalavimams.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Kiti dalykai

Dalyko informacija (toliau – DI) už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., nebuvo mūsų riboto užtikrinimo užduoties objektas, todėl mes nepareiškiame išvados ar kokio nors užtikrinimo dėl šios informacijos. Dėl šio dalyko savo riboto užtikrinimo išvados nemodifikuojame.

Atsakomybė už Tvarumo ataskaitą

Įmonės vadovybė yra atsakinga už tokio proceso, kuris leistų nustatyti Tvarumo ataskaitoje pateikiamą informaciją pagal ETAS, sukūrimą, įgyvendinimą bei palaikymą ir už šio proceso atskleidimą Tvarumo ataskaitos pastabos "ETAS 2 Bendrieji atskleidimai" poskyryje "IRO-1 Aprašymas apie reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procesą". Ši atsakomybė apima:

konteksto, kuriame vykdoma Įmonės veikla ir verslo santykiai, bei atitinkamų suinteresuotųjų šalių supratimą;
faktinio ir potencialaus (tiek neigiamo, tiek teigiamo) poveikio, susijusio su tvarumo klausimais, taip pat rizikų ir galimybių, kurios daro arba pagrįstai galėtų daryti poveikį Įmonės finansinei būklei, finansiniams rezultatams, pinigų srautams, galimybei gauti finansavimą ar kapitalo kainai trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu, nustatymą;
nustatyto poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su tvarumo klausimais, reikšmingumo vertinimą, parenkant ir taikant tinkamas ribas; ir
metodikų kūrimą ir prielaidų, kurios yra pagrįstos esamomis aplinkybėmis, formulavimą.

205 "KPMG Baltics", UAB Lvivo g. 101 LT 08104 Vilnius Lietuva +370 5 2102600 [email protected] home.kpmg/lt

Be to, Įmonės vadovybė yra atsakinga už Tvarumo ataskaitos parengimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, įskaitant:

atitiktį ETAS;
Tvarumo ataskaitos pastabos "Aplinka" poskyryje "Taksonomijos ataskaita" pateikiamo atskleidimo parengimą laikantis ES reglamento 2020/852 (toliau – Taksonomijos reglamentas) 8 straipsnio;
tokios vidaus kontrolės sukūrimą, įdiegimą ir palaikymą, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina Tvarumo ataskaitai parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos;
tinkamų tvarumo ataskaitų rengimo metodų parinkimą ir taikymą bei prielaidų ir įvertinimų, susijusių su atskiru tvarumo atskleidimu, kurie yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, formulavimą;
sprendimų ir įvertinimų, kurie yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, atlikimą;
apgaulės prevenciją ir nustatymą;
Tvarumo ataskaitos turinio parinkimą, įskaitant numatomų vartotojų identifikavimą ir darbą su jais, siekiant suprasti jų informacijos poreikius;
tikslų, uždavinių ir kitų veiklos rodiklių nustatymą bei veiksmų, skirtų tokiems tikslams, uždaviniams ir veiklos rodikliams pasiekti, įgyvendinimą;
kitų darbuotojų, dalyvaujančių Tvarumo ataskaitos rengime, priežiūrą.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už Įmonės Tvarumo ataskaitos rengimo proceso priežiūrą.

^{© 2025 &}quot;KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė, priklausanti Jungtinės Karalystės privačios ribotos atsakomybės įmonės "KPMG International Limited" vadovaujamam nepriklausomų KPMG įmonių narių pasauliniam tinklui. Visos teisės saugomos.

Es / EEE neprikĮausomo praktikuoja nčio asmens riboto užtikrinimo ataskaita dėĮ TeĮia Lietuva, AB tvarumo ataskaitos ES / EEE nepriklausomo praktikuojančio asmens riboto užtikrinimo ataskaita dėl Telia Lietuva, AB tvarumo ataskaitos

Budingi apribojimai rengiant Tvarumo ataskaitą Būdingi apribojimai rengiant Tvarumo ataskaitą

Teikdama j ateitį orientuotą informaciją pagaĮ ETAS, lmonės Vadovybė privaįo parengti i ateit] orientUotą infor maci,ią, remdamasi atskĮeistomis prieįaidomis apie gaĮimus įvykius ateityie ir gaĮimus busimU5 lmonės veiksmus. Tikėtina, kad faktiniai rezuįtatai skirsis, nes nUmatomi jvykiai daŽnai nevyksta taip. kaip tiketasi. Teikdama į ateitį orientuotą informaciją pagal ETAS, Įmonės vadovybė privalo parengti į ateitį orientuotą informaciją, remdamasi atskleistomis prielaidomis apie galimus įvykius ateityje ir galimus būsimus Įmonės veiksmus. Tikėtina, kad faktiniai rezultatai skirsis, nes numatomi įvykiai dažnai nevyksta taip, kaip tikėtasi.

Nustatydama atskįeidimą Tvarumo ataskaito.ie, Įmonės vadovybė interpretuoja neapibrėžtas teisines ir kitas sąvo_ kas. Neapibrėžtos teisinės ir kitos sąvokos gaĮi buti inter_ pretUojamos 5kirtingai, iskaitant iįĮ interpretacijos teisinę atitiktj, todėį joms budingi neapibreŽtumai. Nustatydama atskleidimą Tvarumo ataskaitoje, Įmonės vadovybė interpretuoja neapibrėžtas teisines ir kitas sąvokas. Neapibrėžtos teisinės ir kitos sąvokos gali būti interpretuojamos skirtingai, įskaitant jų interpretacijos teisinę atitiktį, todėl joms būdingi neapibrėžtumai.

M s atsakomybė Mūsų atsakomybė

Musį] užduotis yra supįanuoti ir atĮikti uŽtikrinimo uŽduot! sįekiant gauti ribotą užtikrinimą dėį to, ar TVarumo ataskaita nėra reikšmingaį įškraipyta dėį apgaUįės ar kįaidos, ir pateikti savo riboto užtikrinimo išVadą ]monės vadovybei. lškraĖ pymai, kurie gaįi atsirasti dėĮ apgauĮės ar kĮaidos' įaikomi reikšmingais,,eigu gaĮima pagrjstai numatyti, kad atskiraį ar kartu jie gaįi tUrėtį dideįės ltakos VartotojĮ.į sprendimams, priimamiems remiantis Tvarumo ataskaita kaip visuma. Mūsų užduotis yra suplanuoti ir atlikti užtikrinimo užduotį siekiant gauti ribotą užtikrinimą dėl to, ar Tvarumo ataskaita nėra reikšmingai iškraipyta dėl apgaulės ar klaidos, ir pateikti savo riboto užtikrinimo išvadą Įmonės vadovybei. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų sprendimams, priimamiems remiantis Tvarumo ataskaita kaip visuma.

Must-; atsakomybė, susiju5i sU Tvarumo ataskaitai taikomU Procesu: Mūsų atsakomybė, susijusi su Tvarumo ataskaitai taikomu Procesu:

. lgyti supratimą apie Procesą, tačiau ne tam, kad pateiktume išvadą del Proceso efektyvumo, įskaitant Proceso rezuĮtatus; ir • įgyti supratimą apie Procesą, tačiau ne tam, kad pateiktume išvadą dėl Proceso efektyvumo, įskaitant Proceso rezultatus; ir
. sukurti ir atįikti procėduras, skirtas lvertinti, ar Procesas atitinka lmonės Proceso aprašymą, atskįeistą pastabos ''ETAS ²Bendrieji atskĮeidimai" poskyryje,,lRo-1 Aprašymas apie reikŠming poveiki , rizikĮ] ir gaĮimybiįJ nusta_ tymo bei vertinimo procesą". • sukurti ir atlikti procedūras, skirtas įvertinti, ar Procesas atitinka Įmonės Proceso aprašymą, atskleistą pastabos "ETAS 2 Bendrieji atskleidimai" poskyryje "IRO-1 Aprašymas apie reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procesą".

Taip pat mUs atsakomybe dėĮ TvarUmo ataskaitos apima: Taip pat mūsų atsakomybė dėl Tvarumo ataskaitos apima:

. igytisupratimą apie Imonės kontroįės apįinką, procesU5 ir informacines sistemas, susijusias su Tvarumo ataskaitos rengimu, tačiau nevertinant konkrečiL1 kontroĮės veiksm strukturos,negaunantirodym apiej igyvendinimą ir netikrinant j Veikimo efektyvumo; • įgyti supratimą apie Įmonės kontrolės aplinką, procesus ir informacines sistemas, susijusias su Tvarumo ataskaitos rengimu, tačiau nevertinant konkrečių kontrolės veiksmų struktūros, negaunant įrodymų apie jų įgyvendinimą ir netikrinant jų veikimo efektyvumo;
. nustatyti atskįeidimą, kuriame gaĮi atsirasti reikšmingr.1 iškraipymLĮ dėĮ apgauįės ar kĮaidos; ir • nustatyti atskleidimą, kuriame gali atsirasti reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos; ir
. sU kUrti ir atĮikti proceduras, skirtas tam TVarUmo ataskai_ tos atskĮeidimUi, kuriame gaĮⁱatsirasti reikŠmingr; iškraipymį.r. Reikšmingo iškraipymo dėĮ apgauĮės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėį kĮaidįJ neaptikimo rizika, nes apgauĮe gaĮi buti sukČiavimas, kįastoiima5, tyčinis praĮeidimas, kĮaidingas aiškinimas arba vidaus kontroįiį] nepaisymas. • sukurti ir atlikti procedūras, skirtas tam Tvarumo ataskaitos atskleidimui, kuriame gali atsirasti reikšmingų iškraipymų. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

MĮis atĮikto darbo, kuriuo grindžiame savo išvadą, santrauka Mūsų atlikto darbo, kuriuo grindžiame savo išvadą, santrauka

Riboto užtikrinimo užduotis apima procedurĮĮ, skirtį] gaUti irodymįĮ apie Tvarumo ataskaitą, atįikimą. Mes sukurėme ir atĮikome savo proced ras, kad gautume pakankam ir tinkamį] irodym savo išvadai apie Tvarumo ataskaitą pagristi. Musį.l procedurį] pobudis, Įaikas ir apimtis pri_ kįausė nUo ml]5 supratimo apie Tvarumo ataskaitą ir kitĮJ Riboto užtikrinimo užduotis apima procedūrų, skirtų gauti įrodymų apie Tvarumo ataskaitą, atlikimą. Mes sukūrėme ir atlikome savo procedūras, kad gautume pakankamų ir tinkamų įrodymų savo išvadai apie Tvarumo ataskaitą pagrįsti. Mūsų procedūrų pobūdis, laikas ir apimtis priklausė nuo mūsų supratimo apie Tvarumo ataskaitą ir kitų užduoties apĮinkybi , |skaitant atskĮeidimą, kuriame gaĮⁱ atsirasti reikšming iškraipym dėĮ apgauĮės ar kĮaidos, nustatymą Tvarumo ataskaito.,e. Visos uŽduoties metu priemėme profesinius sprendimus ir Įaikėmės profesinio skepticizmo principo. užduoties aplinkybių, įskaitant atskleidimą, kuriame gali atsirasti reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos, nustatymą Tvarumo ataskaitoje. Visos užduoties metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo.

Atįikdami riboto užtikrinimo uŽduoties procedUras dėį Proceso, mes: Atlikdami riboto užtikrinimo užduoties procedūras dėl Proceso, mes:

. igijome supratimą apie Procesą: • įgijome supratimą apie Procesą:
teikėme UŽkįausas, kad suprastume Imones vado_ vybes naudojamos informacijos Šaįtinius (pvz., suinteresUotį]j šaįiį] itraukimą, versĮo pĮanus ir strategi.ios dokumentus); ir – teikėme užklausas, kad suprastume Įmonės vadovybės naudojamos informacijos šaltinius (pvz., suinteresuotųjų šalių įtraukimą, verslo planus ir strategijos dokumentus); ir
perŽiurėjome Imonės vidinę Proceso dokumentaciją; – peržiūrėjome Įmonės vidinę Proceso dokumentaciją;
. ivertinome, ar irodymai, gauti atĮikus musĮ] proceduras dėį Proceso, atitiko pastabos ',ETAS ²Bendrieji atskĮeidimai" poskyryje,,lRo-1 Aprašymas apie reikšmingį] poveF ki , rizikį] irgaįimybiĮ] nUstatymo beivertinimo procesą" pateiktą Proceso apraŠymą. • įvertinome, ar įrodymai, gauti atlikus mūsų procedūras dėl Proceso, atitiko pastabos "ETAS 2 Bendrieji atskleidimai" poskyryje "IRO-1 Aprašymas apie reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procesą" pateiktą Proceso aprašymą.

AtĮikdami riboto uŽtikrinimo uŽdUoties proceduras dėl Tvarumo ataskaitos, mes: Atlikdami riboto užtikrinimo užduoties procedūras dėl Tvarumo ataskaitos, mes:

igiiome sUpratimą apie lmonės ataskaitį] teikimo proce_ sus, susijusius su Tvarumo ataskaitos rengimu: • įgijome supratimą apie Įmonės ataskaitų teikimo procesus, susijusius su Tvarumo ataskaitos rengimu:
teikėme uŽkįausas, kad suprastume Imonės ataskaitįJ teikimo procesą, susijusi su Tvarumo ataskaitos rengimu; – teikėme užklausas, kad suprastume Įmonės ataskaitų teikimo procesą, susijusį su Tvarumo ataskaitos rengimu;
_ iVertinome duomenL1 vaĮdymo procesus, informacines sistemas ir darbo metodus renkant bei konsoĮiduojat Tvarumo ataskaitos atskĮeidimą; – įvertinome duomenų valdymo procesus, informacines sistemas ir darbo metodus renkant bei konsoliduojat Tvarumo ataskaitos atskleidimą;
įvertinome, ar Proceso metu nustatyta reikšminga infor_ macija yra itraukta iTvarumo ataskaitą; • įvertinome, ar Proceso metu nustatyta reikšminga informacija yra įtraukta į Tvarumo ataskaitą;
,vertinome, ar Tvarumo ataskaitos struktura ir pateikimas atitinka ETAS; • įvertinome, ar Tvarumo ataskaitos struktūra ir pateikimas atitinka ETAS;
. teikėme užkĮausas atitinkamiems darbuoto,iams ir atįi_ kome anaĮitines proceduras atrinkto atskįeidimo Tvarumo ataskaitoie atŽviįgiu; • teikėme užklausas atitinkamiems darbuotojams ir atlikome analitines procedūras atrinkto atskleidimo Tvarumo ataskaitoje atžvilgiu;
. atįikome atranka pagrjstas išsamias Užtikrinimo proced ras pasirinktam Tvarumo ataskaitos atskįeidimui; • atlikome atranka pagrįstas išsamias užtikrinimo procedūras pasirinktam Tvarumo ataskaitos atskleidimui;
. gavomeįrodymus apie metodus, prįeĮaidas irdUomenis, naudoiamUs reikšmingiems ivertinimams ir j ateitj orientuotai informacijai parengti, ir apie tai, kaip šie metodai buvo taikomi; • gavome įrodymus apie metodus, prielaidas ir duomenis, naudojamus reikšmingiems įvertinimams ir į ateitį orientuotai informacijai parengti, ir apie tai, kaip šie metodai buvo taikomi;
. jgiiome supratimą apie procesą, skirtą nustatyti taksonominę ekonominę veikĮą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veikĮą bei atitinkamą atskįeidimą Tvarumo ataskaito.ie; • įgijome supratimą apie procesą, skirtą nustatyti taksonominę ekonominę veiklą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą bei atitinkamą atskleidimą Tvarumo ataskaitoje;
. patikrinome pasirinktus ŠESD informacijos eįementUs ir patvirtinome veikįos duomenis, suskirstytus pagaį apimtj ir kategorijas ŠEsD apskaitos atskĮeidimo dokumentuose, remdamiesi atitinkama dokumentacija. • patikrinome pasirinktus ŠESD informacijos elementus ir patvirtinome veiklos duomenis, suskirstytus pagal apimtį ir kategorijas ŠESD apskaitos atskleidimo dokumentuose, remdamiesi atitinkama dokumentacija.
. atįikome kitas proceduras, susijusias su ES taksonomi.!os atskĮeidimu. • atlikome kitas procedūras, susijusias su ES taksonomijos atskleidimu.

Riboto UŽtikrinimo užduoiies metu atįiktlt procedurr-1 pobudis ir Įaikas skiriasi nUo pagrjsto UŽtikrinimo užduoties pobudŽio bei Įaiko ir yra mažesnės apimties. TodėĮ riboto Užtikrinimo Užduoties metu gautas uŽtikrinimo Įygis yra gerokai žemesnis nei užtikrinimo įygi5, kuris butll gaUtas atįikus pagristo užtikrinimo užduotį. Riboto užtikrinimo užduoties metu atliktų procedūrų pobūdis ir laikas skiriasi nuo pagrįsto užtikrinimo užduoties pobūdžio bei laiko ir yra mažesnės apimties. Todėl riboto užtikrinimo užduoties metu gautas užtikrinimo lygis yra gerokai žemesnis nei užtikrinimo lygis, kuris būtų gautas atlikus pagrįsto užtikrinimo užduotį.

,,KPMG BaĮtics", UAB, vardu "KPMG Baltics", UAB, vardu

I Jl

Toma Jensen Partnerė pp Toma Jensen Partnerė pp

ViĮnius, Lietuvos Respubįika 2025 m. baĮandžio 2 d. Vilnius, Lietuvos Respublika 2025 m. balandžio 2 d.

@ 2025 ,.KpMG Baįtics', UAB. yla Liētlvos ribotos atsakomybės imonė. pr]kįausanti Jungtinė5 Kalaįystės privačjos libotos aįsakomybės jmonė5 .,KPMG Internaįionai LimĖed" Vadovaujamam neplikįausomŲ KPr4G imoni nariŲ pasauįiniam tinkįUi. V]sos telses saugomos. © 2025 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė, priklausanti Jungtinės Karalystės privačios ribotos atsakomybės įmonės "KPMG International Limited" vadovaujamam nepriklausomų KPMG įmonių narių pasauliniam tinklui. Visos teisės saugomos.

Įmonės pavadinimas	Telia Lietuva, AB
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1992 m. vasario 6 d.
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centras
Įmonės kodas	1212 15434
LEI kodas	5299007A0LO7C2YYI075
Buveinės adresas	Saltoniškių g. 7A, LT-03501 Vilnius, Lietuva
Telefonas	+370 5 262 1511
Faksas	+370 5 212 6665
El. pašto adresas	[email protected]
Interneto adresas	www.telia.lt

AI Terminal

Telia Lietuva

2257_10-k_2025-04-28_a3b67adf-7a3e-48b5-9969-7280095d263c.pdf

Metinė ataskaita 2024

Turinys

Mūsų verslas

Mūsų strategija

Bendrovės valdymas

Tvarumo ataskaita

Finansai

Kita

Mūsų verslas

Vadovės žodis

Gerbiamas skaitytojau,

Kas yra "Telia Lietuva"

Trumpai apie "Telia Company"

"Telia Company" turi 17 000 darbuotojų

Pajamos 2024 m.: 7,8 mlrd. eurų

2024 m. "Telia Lietuva" skaičiai

2024 m. svarbūs įvykiai

Nenuginčijama 5G lyderystė tęsiasi

"Telia" programėlės

Baigta "Lietuvos geležinkelių" (LTG) duomenų perdavimo tinklo (WAN) modernizacija

Verslo paslaugų augimas

Išplėsta ISO 27001 sertifikavimo apimtis

2024 m. svarbūs įvykiai

Aplinka

Įvairovė, lygybė ir įtrauktis

Skaitmeninė įtrauktis

2024 m. svarbūs įvykiai

Geriausias klientų aptarnavimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse jau 4 metus iš eilės

Mūsų strategija

Išlaikyti kokybę ir augti skaitmenizuojant

Kaip mes laimime

Įkvepianti klientų patirtis

Mūsų prioritetai

Paprastumas

Tinklo ir technologijų lyderystė

Patikimas ir tvarus partneris

Augimas

Kas mes esame?

Aukščiausia kompetencija ir gebėjimas patenkinti sudėtingus klientų poreikius

"Telia Lietuva" 2025-2027 m. strategija

Mūsų vertybės

Vadovybės ataskaita

Pagrindiniai 2024 m. finansų rodikliai

Finansų rodikliai

Veiklos rodikliai

Santykiniai rodikliai¹

Rinkos informacija

Rinkos informacija

Veiklos sąnaudos

Veiklos rezultatai

Finansinė būklė ir pinigų srautai

Ilgalaikės investicijos

Investicijos į dukterines / asocijuotas įmones

Akcinis kapitalas ir akcininkai

Akcinis kapitalas ir akcininkai

Prekyba Bendrovės akcijomis "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje nuo įtraukimo į sąrašą.

Akcinis kapitalas ir akcininkai

Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Dividendai

Informacija apie susijusių šalių sandorius

Informacija apie naujus sandorius su susijusiomis šalimis, sudarytus 2024 m.:

Informacija apie susijusių šalių sandorius

Tyrimų ir plėtros veikla

Rizikų valdymas

Rizikos, kurios gali, bet neapsiribojant, daryti įtaką "Telia" veiklai:

Finansinių rizikų valdymas

Rizikų valdymas

Planai ir prognozės

Darbuotojai

Personalo politika apima šias sritis:

"Telia" siekia sukurti aplinką, kurioje visi jos darbuotojai "Telia Lietuva" darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje

Darbuotojai

Pagrindiniai Atlygio politikos principai yra:

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir pagrindinius padalinius (2024 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį mėnesio atlygį (2024 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" valdyba:

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" vadovas: