Litgrid AB

529900CTIUKTEFNNH1572024-01-012024-12-31529900CTIUKTEFNNH1572024-12-31529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:OtherReservesMemberiso4217:EURiso4217:EURxbrli:shares529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572022-12-31529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572023-01-012023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572023-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572024-01-012024-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572024-01-012024-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572024-01-012024-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572024-01-012024-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572024-01-012024-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572024-01-012024-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember529900CTIUKTEFNNH1572024-12-31ifrs-full:IssuedCapitalMember529900CTIUKTEFNNH1572024-12-31ifrs-full:SharePremiumMember529900CTIUKTEFNNH1572024-12-31ifrs-full:StatutoryReserveMember529900CTIUKTEFNNH1572024-12-31ifrs-full:RevaluationSurplusMember529900CTIUKTEFNNH1572024-12-31ifrs-full:OtherReservesMember529900CTIUKTEFNNH1572024-12-31ifrs-full:RetainedEarningsMember BENDROVĖS VADOVYBĖS ATASKAITA, FINANSINĖS ATASKAITOS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 2025 m. balandžio 7 d., Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB vadovas Rokas Masiulis, finansų departamento vadovas Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2024 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus; 2024 metų Bendrovės vadovybės ataskaitoje yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, įmonės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu. Rokas Masiulis Bendrovės vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Vytautas Tauras Finansų departamento vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) TURINYS Vadovybės ataskaita Bendrovės finansinės būklės ataskaita Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Bendrovės pinigų srautų ataskaita Bendrovės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas Nepriklausomo auditoriaus išvada 4 187 188 189 190 191 228 Finansinės ataskaitos patvirtintos 2025 m. balandžio 7 d. Rokas Masiulis Bendrovės vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu) Vytautas Tauras Finansų departamento vadovas (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu Asta Vičkačkienė Apskaitos skyriaus vadovė (Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu VADOVYBĖS ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 5 Valdybos pirmininko žodis Gerbiamieji, Per 2024 metus nuėjome ne vieną žingsnį iki Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Sėkmingai užbaigėme būtiniausius pasiruošimo darbus, kurie leido laiku ir pagal planą atlikti Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa. Praėjusiais metais toliau užtikrintas elektros tiekimo patikimumas, o koreguoti finansiniai rezultatai buvo geresni nei 2023 metais. Metų pradžioje užbaigėme automatinio generacijos valdymo sistemos projektą ir pirmąjį Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos etapą, liepą kartu su partneriais Latvijoje ir Estijoje išsiuntėme pranešimą dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos, rudenį įjungėme pirmąjį sinchroninį kompensatorių Telšiuose, prisijungėme prie Europos balansavimo platformos MARI. Energetinę nepriklausomybę taip pat stiprinome įgalindami sparčią atsinaujinančių išteklių plėtrą. Simboliška, kad praėjusių metų kovo 11-oji tapo pirmąja diena nuo Ignalinos AE uždarymo, kai Lietuvos elektros sistemoje pagaminta daugiau energijos, nei suvartota. Atlikdami darbus laikomės darnios veiklos principų. Ėmėmės veiksmų mažindami „Litgrid“ daromą poveikį – diegėme saulės elektrines pastotėse ir savoms reikmėms elektros energiją gaminome patys, iš atsinaujinančių šaltinių, atnaujinome įrenginius keisdami juos saugesniais aplinkai, tyrėme mūsų įrenginių poveikį aplinkai, žymėjome linijas paukščių migracijos takuose, matavome triukšmo lygį ir diegėme triukšmą mažinančias priemones. Kalbant apie ateitį, paskutinį metų ketvirtį pradėjome Šiaurės Vakarų ir Rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą, taip pat kartu su Lenkijos operatore PSE priėmėme finansinius investicinius sprendimus dėl „Harmony Link“ jungties sausumoje statybos. Be to, ne tik įgaliname elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą, bet planuojame ir naujų energijos nešėjų integraciją. Skatinsime regioninį bendradarbiavimą, kartu su partneriais kursime energetinį centrą, siekdami atverti visą jūros vėjo ir žaliojo vandenilio gamybos potencialą. Elektros energetikos transformacijai būtinas glaudus įvairių industrijų bei pramonės šakų atstovų, investuotojų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas. Todėl „Litgrid“ sieks išlikti patikimais partneriais, vystant aplinkai draugišką infrastruktūrą ir rinkas, tęsime aktyvų atsinaujinančios energijos išteklių prijungimą prie perdavimo tinklo. Su planuojama perdavimo tinklo plėtra „Litgrid“ įžvelgia galimybes iki 2035 m. parengti Lietuvos elektros energetikos sistemą prijungti 12 GW atsinaujinančių elektros išteklių gamybos galios. Galiausiai noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo – elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Nuo žmonių, gyvenančių šalia elektros perdavimo mazgų iki rangovų, tarptautinių partnerių, visos EPSO-G grupės ir „Litgrid“ darbuotojų. Jūsų dėka Lietuva laisvesnė, nei bet kada anksčiau. Tomas Varneckas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas VADOVYBĖS ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 6 Vadovo kreipimasis Gerbiamieji, Pristatau Jums 2024 metų „Litgrid“ veiklos ataskaitą. 2024 m. „Litgrid“ komandos prioritetu išliko svarbiausių strateginių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų įgyvendinimas, patikimo elektros energijos perdavimo užtikrinimas, inovacijų, tvarumo iniciatyvų valdymas, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir tinklo atnaujinimo projektų įgyvendinimas. Per praėjusius metus atsakingai ruošėmės paskutiniams žingsniams atjungiant Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tinklus nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Neseniai sėkmingai įvykusi sinchronizacija vainikavo daugelį metų šimtų darbuotojų dėtas nuolatines pastangas. Tačiau tai ne pabaiga. Norėdami tapti konkurencingesni, turime gaminti daugiau elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vienas pagrindinių mūsų veiklos tikslų – būti patikimais partneriais į Lietuvos elektros perdavimo tinklą integruojant didžiuosius saulės, vėjo ir energijos kaupimo parkus. Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,1 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,0 GW. Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia 3,7 GW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo. 2024 m. buvo istoriniai metai vietos elektros gamybai šalyje. Lietuvoje per metus pagamintos beveik 8 teravatvalandės (7,761 TWh) elektros energijos, 37 proc. daugiau, nei 2023 metais (5,664 TWh). Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintas elektros kiekis – šios energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius (69,8 proc.) visos šalyje pagamintos elektros. Pernai kartu su „EPSO-G“ grupe atnaujinome „Litgrid“ strategiją, kurioje susitelkėme į kelias prioritetines sritis. Svarbiausios jų: kuriant infrastruktūrą ateičiai, bus stiprinama energetinė nepriklausomybė, įgalinama dekarbonizacija, atveriamos eksporto rinkos bei užtikrinamas sistemos patikimumas ir saugumas. Didelis dėmesys skiriamas tarpsektorinėms partnerystėms ir tvarumui. 2024 m. „Litgrid“ reikšmingai sustiprino savo tvarumo iniciatyvas – atnaujinome ŠESD emisijų mažinimo planą, išsikėlėme dar ambicingesnius 2025 m. tikslus, paskelbėme ilgalaikių elektros energijos pirkimo iš atsinaujinančių šaltinių sutarčių pirkimus ir pradėjome tiekėjų vertinimo procesą. Tai leido užtikrinti skaidresnę ir tvaresnę tiekimo grandinę bei dar labiau sustiprinti mūsų indėlį į tvarią energetikos ateitį.  Mūsų veikla tiesiogiai prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ypač kovos su klimato kaita. Didžiausią dėmesį skiriame švarios ir modernios energijos prieinamumui, inovatyvios infrastruktūros plėtrai, saugių darbo sąlygų užtikrinimui, darbuotojų gerovei bei atsakingos tiekimo grandinės kūrimui.  Esame įsipareigoję toliau tobulinti savo atskleidžiamą informaciją, kad kuo platesniam suinteresuotųjų šalių ratui suteiktume aiškų vaizdą apie mūsų veiklos rezultatus ir pažangą. Rokas Masiulis „Litgrid“ vadovas VADOVYBĖS ATASKAITA 7 1. LITGRID BENDROJI INFORMACIJA Ataskaita parengta už laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. 1.1 Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys: Pavadinimas LITGRID AB (toliau – „Litgrid“ arba Bendrovė) Teisinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Įmonės kodas 302564383 LEI kodas 529900CTIUKTEFNNH157 Juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius Telefonas +370 707 02171 El. pastas, interneto puslapis [email protected]; www.litgrid.eu „Litgrid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dalis: UAB „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų. „Litgrid“ valdomos kitų įmonių akcijos: Pavadinimas Baltic RCC OÜ Įmonės įsteigimo šalis Estijos Respublika Buveinės adresas Harju maakond, Tallinn, Mustamäe linnaosa, Kadaka tee 42, 12915 „Litgrid“ valdoma akcijų dalis 33,3 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų Esminiai pokyčiai Pokyčių nebuvo VADOVYBĖS ATASKAITA 8 Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) teikia tinklo saugumo paslaugas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriams – Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST. RCC įsteigtas trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorių pagal Europos Sąjungos Švarios energijos paketo reikalavimus. Baltijos RCC yra vienas iš šešių Europoje veikiančių regioninių koordinavimo centrų. RCC įgyvendina penkias pagrindines užduotis: skaičiuoja elektros linijų pralaidumus tarp šalių, vertina sistemų patikimumą, adekvatumą, planuoja linijų atjungimus ir vysto bendrą tinklo modelį. Visa tai užtikrins sklandų darbą šalyse, kurios kasdien veikia vis glaudžiau besiruošdamos sinchronizacijai, o po jos išlaikys glaudžius santykius veikdamos bendrame kontinentinės Europos tinkle. 1.2 „Litgrid“ veikla „Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė (toliau – PSO). „Litgrid“ pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu. Sistemingai vykdydama pavestas kasdienes funkcijas, užtikrindama nepertraukiamą ir sklandžią elektros perdavimo sistemos veiklą, įgyvendindama nacionalinės reikšmės projektus, Bendrovė siekia kurti vertę savo klientams - Lietuvos visuomenei. „Litgrid“ ne tik perduoda elektrą aukštos įtampos linijomis, bet ir rūpinasi viso perdavimo tinklo patikimumu: mums svarbu, kad elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau pašalintas. Elektros tiekimo patikimumas yra ekonomikos augimo garantas. 2. VERSLO APLINKA 2.1 Verslo modelis „Litgrid“ - Lietuvos mastu veikianti elektros perdavimo sistemos operatorė. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos įtampos tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta ar labai aukšta (110-400 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai. Pastočių transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos. Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas. 2.2 Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teikiamos paslaugos Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais VADOVYBĖS ATASKAITA 9 Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (400, 330 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą. Papildomos paslaugos Papildomos paslaugos - perdavimo sistemos operatorės iš elektros energijos rinkos dalyvių įsigyjamos paslaugos, būtinos elektros tinklams eksploatuoti, įskaitant balansavimo paslaugas ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas. Papildomų paslaugų teikimui „Litgrid“ iš elektros rinkos dalyvių perka: dažnio išlaikymo, atkūrimo ir pakaitos rezervus; nuostoviosios būsenos įtampos reguliavimo paslaugas; sistemos paleidimo užtikrinimo po totalios avarijos paslaugas; elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugas; izoliuoto darbo rezervo užtikrinimo paslaugas. Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija „Litgrid“ užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Šiam tikslui užtikrinti „Litgrid“: su elektros energijos rinkos dalyviais ir kitų šalių perdavimo sistemos operatorėmis prekiauja disbalansu ir balansavimo elektros energija. Balansavimo energija – energija, kurią Bendrovė naudoja balansavimui atlikti ir kurią teikia balansavimo paslaugų teikėjas. Disbalansas – apskaičiuotas už balansą atsakingos šalies (BRP) energijos kiekis, atitinkantis už balansą atsakingai šaliai priskiriamo paskirto kiekio ir jos galutinės pozicijos skirtumą, įskaitant tai šaliai taikomą Disbalanso pataisą, per tam tikrą atsiskaitymo už Disbalansą laikotarpį. Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu “Litgrid” paskirtas subjektu, įgaliotu atlikti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės, taip pat kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje funkcijas. Kilmės garantija - elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. 2.3 Perdavimo sistemos operatorės klientai „Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai. Perdavimo tinklo naudotojai: skirstomųjų tinklų operatoriai ESO, UAB „Dainavos elektra“; AB „Achema“; AB „Akmenės cementas“; elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui; prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai ir energijos kaupimo įrenginiai. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai, kaupimo įrenginiai ir tiekėjai. VADOVYBĖS ATASKAITA 10 2.4 Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. PSO veiklos rodikliai 2024 m. 2023 m. 2022 m. 2021 m. Perduotas elektros energijos kiekis, mln. MWh 9 523 9 525 10 234 10 936 ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh * 24,275 23,232 10,617 3,356 AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. * 0,855 0,835 0,356 0,112 VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh. 2.5 Tarpsisteminės elektros jungtys Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką. „LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2024 metus „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 97,61 proc. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai. Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2024 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 98,02 proc. Didžiausią įtaką „NordBalt“ neprieinamumui turėjo planiniai remonto darbai. 2.6 Elektros tinklo priežiūra Lietuvoje „Litgrid“ darbuotojai prižiūri 7082,65 km oro linijų bei 328,3 km kabelių kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 246 transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius. Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2024 metus 34-je 110-330-400 kV transformatorių pastotėse ir skirstyklose vykdyti pagrindinių įrenginių remonto ir techninės priežiūros darbai, relinės apsaugos ir automatikos įrangos veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, kuriems buvo gauti elektros įrenginių atjungimai atlikti suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų priežiūros darbai (viso 1569,75 kilometruose), remonto metu viso pakeista 207 vnt. atramų. Užtikrinant stabilų elektros tiekimą, oro linijas ir įrenginius, per 2024 metus išvalyta 1717,44 hektarų oro linijų trasų, pašalinti 120688 patikimam linijų darbui pavojų keliantys medžiai. Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas. Infrastruktūros priežiūros centro Diagnostikos grupė 2024 m. ženkliai padidino perdavimo tinklo įrenginių diagnostikos kokybę: atliko patikimus įžeminimo kontūro varžos matavimus, turi realiu laiku pateikiamus termovizinės analizės duomenis bei išsamius akumuliatorių baterijų charakteristikų nustatymo protokolus. Taip pat įvykdytas pasiruošimas Diagnostikos grupės veiklos plėtimui atliekant transformatorių alyvos chromatografinę analizę objektuose bei pirminių įrenginių ir elektros perdavimo linijų dalinių išlydžių nustatymą. Bendradarbiaujant su KTU mokslininkais atlikti pirmieji autotransformatorių vidinių dalinių išlydžių skenavimai, kurie bus tęsiami 2025 metais. Taip pat reguliariai vykdomos elektros perdavimo oro linijų apžiūros su dronais. VADOVYBĖS ATASKAITA 11 Didindama veiklos atsparumą, Bendrovė įsigijo avariniam rezervui skirtus įrenginius ir medžiagas. Vykdomi paruošiamieji darbai didesnių kiekių 400 kV įrangos įsigijimui, skirtų dar greitesniam „LitPol Link“ jungties funkcionalumo atkūrimui. Greitesniam oro linijų po avarijų atstatymui Bendrovė įsigijo 14 laikinų surenkamų ir išardomų atramų komplektų. 2024 m. sėkmingai išbandytas jų surinkimas ir išardymas su rinkoje dalyvaujančiais linijų remonto ir statymo rangovais. Laikinų atramų surinkimui nereikia įrengti jokių pamatų, dėl to atramos pastatymas užtrunka 24 val. 3. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA „Litgrid“ strateginis tikslas – integracija į Europos rinką. Bendrovės veiklai poveikį turi ir šalies ūkio raidos tendencijos, Europos sąjungos tikslai ir siekiai. 3.1 Energetikos sektoriaus aplinka Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo 37 proc. nuo 5,7 TWh iki 7,8 TWh ir buvo didžiausia nuo 2009 metų, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. O elektros energijos suvartojimas per metus augo 4,4 proc. nuo 11,8 TWh iki 12,4 TWh. Vietos generacijos šaltiniai užtikrino apie 63 proc. Lietuvos suvartojimo – tai dar vienas rekordas nuo atominės elektrinės uždarymo. 2023 metais stebėjome lūžį, kai Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyba reikšmingai išaugo ir pradėjo gerinti gamybos rekordus. Šios tendencijos nesustojo ir 2024 metais AEI pajėgumai toliau augo itin sparčiai, jų pagaminama elektros energija dabar tampa pagrindine šalies balanso dedamąja. Per 2024 metus AEI gamyba siekė net 5,4 TWh. Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės - 3,5 TWh, prieš metus jų generacija buvo 2,5 TWh. Saulės elektrinių gamyba per metus išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 0,6 TWh 2023-čiais iki 1,3 TWh pernai. Kitų AEI tipų generacija išliko panaši - apie 0,7 TWh. Šiluminių ir kitų tipų elektrinių generacija per metus taip pat augo. 2024 metais jos gamino 2,3 TWh - tai ketvirtadaliu daugiau nei 2023 pagamintos 1,8 TWh. Tai rodo, kad kol kas AEI augimas šalyje nedaro didelės įtakos vietos šiluminėms ir kitoms elektrinėms ir jos randą nišą elektros rinkoje. Didžiausia AEI generacijos įtaka sistemos balansui matoma analizuojant importo ir eksporto srautus pastaraisiais metais. 2024 metais importavome 8,5 TWh, nors ankstesniais metais importas siekdavo 10-12 TWh. Importas iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį išliko panašus kaip ir paskutiniais metais - 5,3 TWh. Srautai iš Lenkijos augo 58 proc. nuo 1,2 TWh iki 1,8 TWh, o importas iš Latvijos sumažėjo net 69 proc. nuo 3,3 TWh iki 1,0 TWh. Importas iš Estijos išliko panašus - 0,3 TWh. Eksporto srautai nežymiai padidėjo nuo 2,9 TWh iki 3,1 TWh. Tačiau pasikeitė eksporto kryptys - buvo įprasta, kad daugiausiai eksportuojame į Lenkiją, tačiau šiemet šis dydis sumažėjo nuo 1,7 TWh iki 0,9 TWh, o didžiausi eksporto srautai buvo nukreipti į Latviją, jie išaugo daugiau nei tris kartus nuo 0,4 TWh iki 1,4 TWh. Per 2024 metus Lietuvoje suvartota 12,4 TWh elektros energijos, o elektros augimas fiksuotas beveik visuose sektoriuose. Palyginti su 2023 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 5,7 procento - nuo 4,053 TWh iki 4,284 TWh. Paslaugų srityje elektros vartojimas augo panašiai - 5,4 procento, nuo 3,427 TWh iki 3,612 TWh. Palyginti su 2023 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 3,8 procento daugiau - nuo 3,138 TWh iki 3,257 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas padidėjo nuo 0,248 TWh iki 0,265 TWh, tik transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo, nuo 0,091 iki 0,086 TWh. Lietuvoje didmeninė vidutinė elektros kaina praėjusiais metais mažėjo nuo 94 Eur / MWh iki 87 Eur / MWh. Tokios pat kainos fiksuotos Latvijoje ir Estijoje, o kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo šiek tiek didesnė - 96 Eur / MWh. Nors vidutinės kainos stabilizavosi po 2022 metų kainų rekordų, Europoje sparčiai auganti atsinaujinančių išteklių elektrinių galia daro vis didesnę įtaką valandinėms kainoms. Per 2023 metus Lietuvoje fiksuotos 136 valandos, kai elektros kaina buvo 0 Eur / MWh arba neigiama. 2024 m. šis skaičius pasiekė net 235 valandas, Baltijos jūros regione daugiausiai tokių valandų fiksuota Suomijoje – net 900 valandų, tai buvo didžiausias kiekis visoje Europoje. Suomija pasižymėjo ir aukštomis valandinėmis kainomis, kai sausio 5 dieną 20 valandą fiksuota ir aukščiausia valandinė elektros kaina - net 1896 Eur / MWh. Šios ryškėjančios tendencijos atkreipia dėmesį į pokyčius elektros rinkoje ir stiprėjančius kainų signalus kaupimo technologijoms ir inovatyviems sprendimams. VADOVYBĖS ATASKAITA 12 3.2 Reguliacinė aplinka Lietuvoje „Litgrid“ elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas Lietuvoje, tad paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau- VERT). Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso „Litgrid“ finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros perdavimo sistemos patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius ir kitus plėtros projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina reguliuojama VERT nustatant kainos viršutinę ribą penkerių metų reguliavimo laikotarpiui ir kiekvienais metais papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos. Kiekvienais metais viršutinė kainų riba koreguojama dėl paslaugų apimties pokyčio, infliacijos ir kitų objektyvių nuo operatorės nepriklausančių veiksnių, ji gali būti koreguota ne dažniau kaip du kartus per metus. Nustatant kainos viršutinę ribą įvertinamos pagrįstos būtinosios reguliuojamos veiklos sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, kuri skaičiuojama kaip investicijų grąžos normos (WACC) ir reguliuojamo turto vertės (RAB) metų pradžioje sandauga 3.3 Viešieji pirkimai 2024 m. „Litgrid“ pirkimų padalinys sėkmingai įgyvendino ambicingus strateginius projektus, užtikrino socialinių kriterijų plėtrą, pasiekė teigiamų rezultatų skaitmenizuojant bei efektyvinant pirkimų procesus. Suderintos pirkimų politikos, Tiekėjų etikos kodekso ir patikros sistemos taikymas leidžia valdyti rizikas, puoselėti darnią tiekimo grandinę bei skaidriai įgyvendinti stambius infrastruktūros projektus. 2024 m. „Litgrid“ pirkimų padalinio veikla buvo sutelkta į strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, užtikrinant Lietuvos elektros perdavimo tinklo stabilumą, saugumą ir darnią plėtrą. Pagrindiniai tikslai išliko nepakitę: užtikrinti kokybiškus ir laiku vykdomus pirkimus, skatinti tvarumą ir inovacijas bei optimizuoti išlaidas, išlaikant skaidrumą ir efektyvius santykius su tiekėjais. „Litgrid“ priklauso EPSO-G įmonių grupei, kurioje pirkimų funkcija laikoma viena iš pagrindinių strategijos įgyvendintojų. Svarbiausi pirkimų veiklos principai yra: ilgalaikis planavimas, konkurencijos skatinimas, skaitmenizavimas, atsparumas, tvarumas. Pirkimų veiklos apžvalga ir rezultatai 2024 m. po viešųjų pirkimų procedūrų „Litgrid“ sudarytų sutarčių vertė buvo 131 mln. Eur. Visi Bendrovės organizuoti pirkimai 100 proc. atitiko darnaus vystymosi kriterijus (t. y. buvo „žalieji“). Nuosekliai užtikrinta partnerystė su tiekėjais leido pasiekti gerus konkurencingumo rezultatus vykdytuose konkursuose - skelbiamuose pirkimuose dalyvavo vidutiniškai 3,13 tiekėjų. Bendrovės pirkimų specialistai nuolat kelia kompetencijas, didžiausius reikšmingus pirkimus vykdo sertifikuoti pirkimų specialistai, nuolat dalyvaujantys mokymuose socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo temomis. Nuo 2024 m. „Litgrid“ veikia tiekėjų patikros sistema: prieš sudarydami sutartį, tiekėjai užpildo klausimyną, apibrėždami savo politiką aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse; 2024 m. jau inicijuota 368 tiekėjų patikra, 41 % jų atsakė ir pateikė duomenis apie savo veiklą; remiantis gautais duomenimis, nuo 2025 m. bus stebimi tokie rodikliai, kaip tiekėjo atitiktis TEK, ŠESD emisijų mažinimo priemonių taikymas ir kt. „Litgrid“, kaip ir visose „EPSO-G“ grupės Bendrovėse, taikomas harmonizuotas sutarčių vykdymo ir kontrolės procesas, leidžiantis efektyviai stebėti sutarčių eigą, identifikuoti rizikas ir užtikrinti vieningus sprendimus, kurių pagrindiniai principai yra: tiekėjų etikos kodekso laikymasis; sutartyse nustatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmai; nuostatos dėl aplinkosauginių, socialinių ir valdysenos (ESG) reikalavimų laikymosi. VADOVYBĖS ATASKAITA 13 „Litgrid“ savo veiklai organizuoti vadovaujasi nuoseklia tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarka ir nacionalinio saugumo politika, kuri: draudžia sudaryti sutartis su tiekėjais, kuriems pritaikytos sankcijos; skatina vengti sudaryti sutartis su subjektų grupėmis iš priešiškų valstybių ar teritorijų; numato papildomus saugumo reikalavimus įrangos, programinės įrangos ar priežiūros paslaugų pirkimams. 4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI, PLANAVIMAS 4.1 „Litgrid“ strategija 2025 m. „Litgrid“, siekdama prisidėti prie patikimos ir klimatui neutralios energetikos sistemos plėtros, skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančios pramonės augimą ir padėti plėtoti žaliosios energijos bei jos produktų eksportą, atnaujino strategiją iki 2035 m. Išsamią informaciją apie „EPSO-G“ grupės naujosios energetikos strategiją iki 2035 m. galite rasti „Litgrid“ tinklapyje. Vizija, misija ir paskirtis Atnaujintoje „Litgrid“ strategijoje kartu su „EPSO-G“ grupės įmonėmis išgryninome vieningą grupės misiją – įgalinti žaliąją transformaciją, kartu užtikrinant energetinio ir nacionalinio saugumo interesus, viziją – spartinti energetinę nepriklausomybę ir didinti sistemos patikimumą. Vertybės Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa „Litgrid“ veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: atvirumu, atsakingumu ir patikimumu. „Litgrid“ komandos elgsena atsispindi vertybėse: VADOVYBĖS ATASKAITA 14 Trys pagrindiniai įsipareigojimai ir strategijos struktūra „Litgrid“ 2035 strategiją formuojame remiantis pagrindiniais įsipareigojimais mūsų suinteresuotosioms šalims – kurti ateities infrastruktūrą, užtikrinti patikimumą ir saugumą, būti patikimais strateginiais partneriais. Siekdami įgyvendinti užsibrėžtus strateginius siekius, pasitelkiame įvairias įgalinimo priemones: finansavimą, inovacijas ir skaitmenizavimą, partnerystę, turto plėtrą ir valdymą, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimą. Bendrovės strateginiai įsipareigojimai susideda iš numatytų pagrindinių šiuo metu vykdomų veiklų plėtros ir naujų veiklų vystymo. Jų sąsajas parodo strategijos struktūra. VADOVYBĖS ATASKAITA 15 Neatsiejama strategijos dalis yra susijusi su tvarumo įsipareigojimais. „Litgrid“ strategija 2035 ir planai yra atskleidžiami šiame dokumente esančioje Tvarumo ataskaitoje. 4.2 Strategijos įgyvendinimo priemonės „Litgrid“ strategija remiasi kuriama verte pagrindinėms suinteresuotosioms šalims. Sukuriamą vertę Bendrovė yra nustačiusi iškeliant strateginius rodiklius (finansinius, tvarumo ir veiklos (operacinius)), kurie sugrupuoti pagal kuriamą naudą suinteresuotosioms šalims. Tai yra „Litgrid“ pagrindiniai siekiai iki 2035 m., kuriais vadovaujantis bus vertinama Bendrovės strategijos sėkmė. VADOVYBĖS ATASKAITA 16 4.3 Svarbiausi „Litgrid“ projektai iki 2035 m. ir jų kuriama vertė Įgyvendinant naują „Litgrid“ strategiją, numatyta plėtoti daug ambicingų projektų, leidžiančių pasiekti strateginių tikslų. Svarbiausi iš numatomų vystyti projektų: Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais įvyko 2025 m. vasario 9 d., tačiau sinchronizacijos programos užbaigimui toliau vykdomi projektai. Jie leis sustiprinti elektros energijos rinkų integraciją ir didinti elektros sistemos stabilumą. 2025 m. planuojama prijungti trečiąjį – Neries sinchroninį kompensatorių, užbaigti 330 kV Vilnius–Neris ir Kruonio HAE–Bitėnai oro linijų statybas bei užbaigti 330 kV Neries transformatorių pastotės, 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklų rekonstrukcijas. Tęsiamas 2024 m. perplanuotas „Harmony Link“ jungties statybos projektas, leisiantis padidinti elektros prekybos apimtis su Vakarų Europa. Planuojama jau 2025 m. pradėti jungties projektavimo darbus ir ją išvystyti iki 2031 m. Projekte dalyvaujančioms šalims patvirtinus sprendimą šią jungtį vystyti sausuma, ieškoma galimybių projektą užbaigti greičiau, iki 2030 m. VADOVYBĖS ATASKAITA 17 Nuo 2022 m. vasario vykstančios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, reaguojant į strateginės energetinės infrastruktūros naikinimo mastus bei regione egzistuojančias geopolitines aplinkybes, priimtas sprendimas stiprinti Lietuvos strateginę ir svarbią reikšmę turinčių energetikos infrastruktūros objektų apsaugą nuo hibridinių grėsmių. Programos įgyvendinimu siekiama užtikrinti svarbiausių Bendrovės valdomos elektros energijos perdavimo sistemos infrastruktūros objektų apsaugą nuo sunaikinimo ar veikimo sutrikdymo, diegti reikiamas priemones elektros energijos sistemos atsparumui, grėsmių prevencijai ir pasirengimui galimoms krizėms. 4.4 Studijos ir tyrimai Ambicingi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliami tikslai dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo ir tuo pat metu vykdomas Baltijos EES sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, skatina ieškoti naujų inovatyvių sprendinių dėl Lietuvos EES patikimo veikimo. Mokslinių tyrimų ir studijų rengimas, inovacijų diegimo veiklų planavimas ir įgyvendinimas skatina Bendrovę efektyvinti savo veiklą, taikant naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas. „Litgrid“ ekspertai aktyviai dalyvauja Lietuvos Energetikos Agentūros kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) įgyvendinamoje „Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studijoje (LT100)“. Jos tikslas – atlikus visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą, parengti Lietuvos energetikos sistemos transformacijos modelį ir pateikti pasiūlymus, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc. suvartojamos elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). „Litgrid“ užsakymu Lietuvos energetikos institutas parengė „Prarastos apkrovos vertės (ang. Value of Lost Load, VoLL) Lietuvos elektros prekybos zonoje nustatymo“ studiją. Studijos tikslas – vadovaujantis Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ACER patvirtinta metodika, apskaičiuoti nacionalinę prarastos apkrovos vertę. Studijos apimtyje atlikta Lietuvos vartotojų apklausa apie hipotetinį vartotojų pasirinkimą sumokėti mokestį (angl. willigness to pay) už elektros tiekimo nutraukimo išvengimą. „One Network for Europe“ (OneNet) projekto tikslas prisidėti prie vieningo Europos elektros tinklo vizijos sukuriant bendrą prekybos ir mainų platformą. Šiuo projektu siekiama sukurti lankstumo paslaugų teikimo sistemą, kurioje būtų apibrėžtos suinteresuotųjų šalių rolės, duomenų mainai, suvienodinti ir detalizuoti nauji lankstumo produktai, ir pademonstruotas šių produktų įsigijimo ir veikimo modelis tarp skirtingų susijusių šalių. Litgrid šio projekto apimtyje kartu su ESO ir Kauno Technologijos Universitetu (KTU) atliko demonstracijas, kuriose prie skirstymo tinklo buvo panaudota prijungta KTU hibridinė energijos sistema. 4.5 Planuojamos investicijos iki 2035 m. Įgyvendinant esminius projektus ir grupės strategiją iki 2035 metų, numatomos didelės investicijos į naujos infrastruktūros vystymą. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais tikimasi padengti naujas investicijas yra ES parama ir kitas išorinis finansavimas; pritraukiant partnerių investicijoms; optimizuojant skolos ir nuosavo kapitalą struktūrą. VADOVYBĖS ATASKAITA 18 Planuojamas investicijų ir finansavimo šaltinių pasiskirstymas iki 2035 m., mlrd. EUR VADOVYBĖS ATASKAITA 19 4.6 Bendrovės 2025 metų tikslai 2024 m. Bendrovės tikslai įgyvendinti 97,69 proc. 4.7 Elektros perdavimo sistemos operatorės 10 metų tinklo plėtros planas Pagal LR Elektros energetikos įstatymo nuostatas, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid” ne rečiau nei kas dvejus metus iki einamųjų metų liepos 1 d., pasikonsultavusi su suinteresuotomis elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities institucijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis, VERT pateikia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą. Jame pateikiamas esamos ir numatomos elektros energijos pasiūlos ir paklausos vertinimas, atlikto tikimybinio elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo išvados, nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. 2024 m. spalio mėnesį VERT suderino „Litgrid“ 10 metų 400-110 kV tinklų plėtros planą. Jame numatyta plane, kad per ateinančius 10 metų perdavimo tinklo atstatymui ir vystymui gali reikėti apie 2,7 mlrd. eurų (nevertinant elektros tinklo naudotojų projektų, investicijos siektų apie 2,3 mlrd. eurų). Šias orientacines investicijas, planuojama panaudoti strateginių valstybės projektų įgyvendinimui, Bendrovės valdomam elektros perdavimo tinklo efektyviam panaudojimui ir sistemingam atnaujinimui, įvertinant ir gamintojų bei vartotojų poreikius, sistemos patikimumo rodiklių (END ir AIT) užtikrinimui. VADOVYBĖS ATASKAITA 20 4.8 Strategijos ir kitų planavimo dokumentų atnaujinimo procesas 2024 m. spalį viešai pristatyta iš esmės atnaujinta „EPSO-G“ grupės naujosios energetikos strategija 2035. Strategija, veiklos planas, metiniai tikslai ir kiti su planavimu susiję dokumentai yra peržiūrimi kiekvienais metais, vadovaujantis Grupės Integruoto planavimo ir stebėsenos politikos nustatytais terminais. Vykdant planų atnaujinamą vadovaujamasi Energetikos ministerijos, kaip „EPSO-G“ akcininko teisių įgyvendintojos, lūkesčių raštu (naujausias – 2023 m. liepos 18 d. lūkesčių raštas); Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS, atnaujinta 2024 m. birželio 28 d.); kitais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais bei strategijų pokyčiais; pasikeitimais verslo aplinkoje. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienos strateginės krypties tikslai būtų tinkamai įgyvendinti, kiekvieno ketvirčio pabaigoje Grupė vertina ir stebi strategijos įgyvendinimo pažangą. 5. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2024 m. birželio 28 d., viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra saugus ir patikimas energijos tiekimas, kurį siekiama užtikrinti per Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija). 2025 metais Lietuvai tapus visaverte ir pilnateise Europos elektros sistemos dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą. Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins: energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą; tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą; bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse; elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų. 2024 m. kovo mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją, sąrašą. „Litgrid“ atsako už 18 iš 19 sąraše esančių projektų įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimais, „Litgrid“, prieš sudarydama sandorius, atitinkančius Įstatymo reikalavimus, visais atvejais apie juos informuoja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Minėti sandoriai sudaromi tik gavus šios komisijos išvadas. VADOVYBĖS ATASKAITA 21 VADOVYBĖS ATASKAITA 22 5.1 Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas 2024 m. gruodžio 31 d. sinchronizacijos strateginių projektų programos baigtumas siekia 86 %. Sinchronizacijos projektų pažanga: 5.2 Strateginiai infrastruktūros projektai 330/110/10 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija Projekto tikslas – rekonstruoti Neries transformatorių pastotę (TP), tuo įgalinant numatomą vieno iš trijų sinchroninių kompensatorių prijungimą prie perdavimo tinklo ir būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris įjungimą. Tai vienas svarbiausių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektų, stiprinančių šalies elektros perdavimo tinklą. 2024 m. toliau buvo vykdomi pastotės rekonstrukcijos darbai, po rekonstrukcijos įjungta 330 kV oro linija Lietuvos Elektrinė-Neris. Rekonstrukciją planuojama pabaigti 2025 m. II ketv. 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Projektas apima dalies jau esančios linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimą iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją, naujos atkarpos nuo linijos Jurbarkas-Bitėnai iki linijos Kruonio HAE-Sovetskas tiesimą ir Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukciją. 2024 m. antrame projekto etape sumontuotos visos atramos ir nutempti laidai, pradėtos statybos užbaigimo procedūros. Trečiame etape baigti Bitėnų TP 330 kV skirstyklos išplėtimo darbai, vyksta pasiruošimas sujungti 330 kV oro liniją Kruonio HAE-Bitėnai ir 330 kV oro liniją Darbėnai-Bitėnai į išplėstą Bitėnų skirstyklą. Projektą planuojama pabaigti 2025 m. IV ketv. VADOVYBĖS ATASKAITA 23 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Bitėnai statyba Projekto tikslas - sustiprinti Lietuvos Vakarų regiono elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. 2024 m. baigti laidų tempimo darbai, ruošiamasi oro linijų įjungimui, vykdomos statybos užbaigimo procedūros, kurias užbaigti planuojama 2025 m. I ketv. pradžioje. Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje Projekto tikslas - įgyvendinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinas priemones: įrengti 3 sinchroninius kompensatorius, taip efektyviausiu būdu užtikrinant reikalingą inercijos kiekį ir sistemos dinaminį stabilumą. 2024 m. į Neries TP buvo atgabentas ir ant pamatų uždėtas sinchroninis kompensatorius, jo įrengimo darbus planuojama pabaigti 2025 m. Bene svarbiausias 2024 m. laikotarpio įvykis pasirengime užtikrinti izoliuotą darbą – baigta Telšių sinchroninio kompensatoriaus bandomoji eksploatacija ir jo perėmimas iš rangovo nuolatinei LITGRID AB eksploatacijai. Alytaus sinchroninis kompensatorius įrengtas, sėkmingai sinchronizuotas su tinklu ir pradėti pagrindiniai jo bandymai. Projektą planuojama pabaigti 2025 m. II ketv. 330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba Projekto tikslas – sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Mūša“ ir į ją prijungiant tris oro linijas į Telšius, Šiaulius ir Viskali. 2024 m. buvo sumontuotos visos metalo konstrukcijos skirstyklos teritorijoje. Darbus planuojama baigti 2025 m. IV ketv. Naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba Projekto tikslas – sustiprinti Vilniaus elektros mazgą užtikrinant elektros energijos tiekimo patikimumą po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir patenkinti augantį sostinės elektros poreikį, nutiesiant 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries 330 kV transformatorių pastotes. Tam tikslui bus rekonstruota dalis dabartinės 330 kV oro linijos Vilnius- Molodečno bei nutiesta naujos oro linijos atkarpa iki 330 kV Neries pastotės. 2024 m. buvo sumontuotos visos atramų metalo konstrukcijos ir pusė projekte numatytų laidų bei linijinės armatūros. Darbus planuojama baigti 2025 m. IV ketv. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba Projekto tikslas – prisidėti prie perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimo Lietuvos EES dirbant sinchroniškai su KET, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir į ją prijungiant tris 330 kV oro linijas į Bitėnus, Klaipėdą, Grobinę. Taip pat 330 kV skirstykloje bus numatytos jungtys su jūrinio vėjo energijos parkais. 2024 m. sumontuoti visi pirmo etapo pirminiai įrenginiai, vykdomi antro etapo relinės apsaugos ir automatikos derinimo darbai, ruošiamasi įjungti 10 kV skirstyklą. Darbus planuojama baigti 2025 m. III ketv. „Harmony Link“ jungties statyba Projekto tikslas – užtikrinti elektros rinkos integraciją po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nutiesiant naują jungtį („Harmony link“) su Lenkija. „Harmony Link“ užtikrins komercinę prekybą elektra po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Projektą „Litgrid“ įgyvendina kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE. 2024 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su PSE dėl Harmony Link sausumos jungties statybos iki 2030 m. įgyvendinimo. Suderintas jungties koridorius ir Lenkijos - Lietuvos sienos kirtimo zona šalia Via Baltica infrastruktūros koridoriaus. Įsigaliojo abiejų šalių akcininkų priimti finansiniai investiciniai sprendimai, kartu finansuoti ir įgyvendinti sausumos jungties projektą. VADOVYBĖS ATASKAITA 24 330 kV elektros perdavimo linijų Darbėnai-Varduva-Mūša ir Panevėžys-Mūša statyba Įvertinus Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumo aspektus avarinio sinchroninio darbo su Lenkija arba izoliuoto darbo scenarijais, ypatingai po desinchronizacijos ir visų linijų su Rusija bei Baltarusija atjungimo, poreikį sujungti rytinę ir šiaurės vakarinę Lietuvos EES dalis padidinant nacionalinį energetinį saugumą, užtikrinant patikimą elektros perdavimą, naujų technologijų vartotojų (pavyzdžiui, vandenilio pramonės) aprūpinimui bei geresnių sąlygų sudarymui jūrinio bei sausumos vėjo ir saulės parkų plėtrai, elektros rinkos integracijai, tarpsisteminio pjūvio su Latvija pralaidumo lygio išlaikymui bei padidinimui yra pradėtas „Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo“ projektas. 2024 m. gegužės mėn. šis projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Jį sudaro 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Varduva-Mūša, 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys-Mūša, 330 kV transformatorių pastotės Varduva statyba ir šuntinių reaktorių įrengimas 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklose. 330 kV transformatorių pastotės „Vilnia“ statyba Įvertinus ne tik sinchroninį Baltijos šalių darbą su kontinentinės Europos sistema, bet ir elektros energijos poreikio augimą Vilniaus regione, yra vykdomas naujos 330 kV TP „Vilnia“ statyba. Ši 330 / 110 / 10 kV transformatorių pastotė ne tik sumažins Vilniaus ir Neries transformatorių pastotėse esančių autotransformatorių apkrovimus, bet ir užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą ir padidins elektros energijos tiekimo saugumą Vilniaus mieste. Prie naujos 330 kV skirstyklos bus prijungiama nauja 330 kV linija Vilnius–Neris. Vilniaus miesto poreikis užtikrinamas per 110 kV Vilnios ir Šeškinės, Šiaurinės, Centrinės, Baltupio ir Žvėryno pastotes, todėl svarbus yra elektrinis ryšys tarp šių pastočių. Patikimam elektros energijos perdavimui tarp šių pastočių vykdomas ir 110 kV EPL Vilnia-Šiaurinė statyba projektas. 5.3 Strateginiai elektros energetikos sistemos valdymo projektai Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas Projekto tikslas - įrengti sistemą, kuri užtikrintų Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą įvykus nenumatytam atsijungimui nuo kontinentinės Europos tinklų ir Baltijos elektros sistemai veikiant salos režimu. 2024 m. buvo parengta bendra Baltijos šalių dažnio stabilumo vertinimo metodika ir procedūros, įdiegti FSAS funkcionalumai lokaliai ištestuoti, suderintas įrankių testavimo planas tarp Baltijos šalių. Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas „Litgrid“ kartu su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriais 2019 metų gegužės mėnesį pasirašė Baltijos šalių elektros energetikos sistemų prisijungimo prie Kontinentinės Europos elektros tinklų sutartį, kurioje numatyti techniniai reikalavimai (toliau Katalogo reikalavimai), kurie turi būti įgyvendinti siekiant užtikrinti Baltijos elektros energetikos sistemų ir Kontinentinės Europos sinchroninės zonos patikimą veikimą. Iki galutinės sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais bus atnaujinti dauguma balanso ir sisteminių paslaugų valdymo procesų. Įgyvendinant 2017 m. lapkričio 23 d. Europos komisijos reglamentą 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros balansavimo gairės, „Litgrid“ atnaujins procesus, susijusius su balansavimo ir disbalanso apskaita bei balanso valdymu. 2024 m. „Litgrid“ prisijungė prie MARI platformos bei pradėtas pirmasis balansavimo energijos prekybos periodas. Naudojimui ruošiami visi sinchronizacijai būtini apskaitos procesai. „NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimas dažnio stabilumo užtikrinimui Projekto tikslas – „NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimas įdiegiant avarijų prevencijos priemones dažnio stabilumui užtikrinti Lietuvos EES veikiant sinchroniškai su KET ir veikiant izoliuoto darbo režime. „NordBalt“ jungtis yra vienas iš svarbiausių objektų Baltijos šalių elektros energijos sektoriuje: tiek dėl poveikio rinkai, tiek dėl svarbos elektros tinklo stabilumui. Šis atnaujinimas suteiks naujų galimybių užtikrinti Baltijos šalių elektros sistemų saugumą ir patikimumą. 2024 m. pasirašyta sutartis dėl signalų surinkimo ir perdavimo į „NordBalt“ darbų. Taip pat, „Litgrid“ kartu su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatore „Svenska kraftnät“ pasirašė sutartį su „Hitachi Energy“ dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimo darbų. Darbai pradėti ir turi būti užbaigti 2026 m. II ketv. VADOVYBĖS ATASKAITA 25 5.4 Kiti projektai „Litgrid“ vykdydama veiklą prisideda prie Lietuvos žaliosios energetikos plėtros bei vykdydama elektros perdavimo tinklo operatorės funkcijas įgyvendina atsinaujinančios energijos išteklių prijungimo prie perdavimo tinklo projektus. Šių projektų rezultatas - žaliosios elektros gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo suteikiant galimybę elektros vartotojams naudoti švarią ir tvarią energiją. 2024 m. „Litgrid“ pradėjo 14 vėjo parkų prijungimo projektus, prijungiama parkų galia - 987 MW; 2025 m. planuojama pradėti dar 47 AEI gamintojų prijungimo projektus. „Litgrid“, įgyvendindama vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo projektus, prisideda prie Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo infrastruktūros vystymo. Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo projektai, kurių projekto dalį sudaro prijungimas prie perdavimo tinklo ir elektros tiekimo užtikrinimas yra viena iš „Litgrid“ ateinančių metų veiklos krypčių. Įgyvendinus šiuos projektus bus pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, taupoma elektros energija bei naudojama žalioji energija, kas padeda siekti Europos žaliojo kurso tikslų. 2024 m. pradėti 10 elektros perdavimo linijų statybos/rekonstrukcijų projektų, kurie prisidės prie perdavimo tinklo stabilumo ir patikimumo lygio užtikrinimo bei užtikrins reikiamus pralaidumus AEI prijungimui prie perdavimo tinklo. 2024-2033 m. planuojama baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti 108 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimo projektus. 2024 metais buvo užbaigti 10 - ies transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektai, 54-ių transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektuose buvo vykdomi darbai. Naujai statomose transformatorių pastotėse ir rekonstruojant esamas įrengiami pažangūs elektros įrenginiai, kurie yra valdomi nuotoliu. 2024 metų gruodžio mėnesio duomenimis iš 1287-ių valdomų perdavimo sistemos įrenginių, nuotoliniu būdu valdoma buvo 78 proc. (2,7 proc. prieaugis lyginant su 2023 metais) — apie 1007 prijunginių. 2025 metais nuotoliniu būdu planuojama valdyti apie 82 proc. visų perdavimo tinklo komutacinių įrenginių. Tai leis ženkliai sumažinti sąnaudas operatyviniams perjungimams ir užtikrinti žmonių, dirbančių pastotėse, saugą, palaipsniui atsisakant budinčio personalo pastotėse. Bendras „Litgrid“ tinklo modernizavimo ir plėtros projektų skaičius sparčiai auga ir planuojama, kad 2025 metais gali siekti 135. 5.5 Projektų finansavimas Strateginių investicinių projektų įgyvendinimo finansavimui iš Europos infrastruktūrinių tinklų priemonės iš viso skirta 360 mln. Eur parama, iš jos per 2024 m. gauta (įplaukė) 68,1 mln. Eur, o iš viso nuo projektų įgyvendinimo pradžios 163,1 mln. Eur. Strateginių investicinių projektų finansavimui 2024 m. panaudota 43,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Kiti investiciniai projektai 2024 m. buvo finansuoti nuosavomis ir tinklų naudotojų lėšomis bei laikinai laisvomis perkrovų valdymo įplaukomis. 5.6 Projektų portfelis Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo rinkos dalyvių elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo koordinavimo bei laiku vykdomos plėtros. „Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, planuoja elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu, įvertinant elektros energijos tiekimo ir saugumo, patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tam yra rengiamas dešimties metų Lietuvos EES 400–110 kV tinklų plėtros planas, kurio vienas iš tikslų yra numatyti perdavimo tinklo plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas tinklo plėtrai ir atstatymui suformuojant ilgalaikį investicijų planą. VADOVYBĖS ATASKAITA 26 „Litgrid“ kasmet formuoja projektų portfelį, kurį sudaro projektai, reikalingi strateginių valstybės tikslų pasiekimui, perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui, informacinių technologijų atnaujinimui ar diegimui, ar projektai, kurie inicijuojami elektros perdavimo tinklo naudotojų iniciatyva. 2024 m. „Litgrid“ nuo vienmečio projektų portfelio formavimo modelio perėjo prie trimečio portfelio, kurį numatoma kasmet atnaujinti bei papildyti trečiųjų metų projektais. Šis modelis leidžia turėti tikslesnį vidutinio laikotarpio projektų sąrašą ir padeda greičiau „Litgrid“ peržiūrėti prioritetus bei perorientuoti išteklius į kitus projektus, kai tik kyla poreikis. 5.7 Inovacijos Energetikos sektoriaus transformacija yra esminis pokytis, skatinantis „EPSO-G“ grupės įmones spręsti vis naujus iššūkius, tobulinti esamus procesus, atrasti naujas technologijas ir metodus bei auginti kompetencijas nuolat kintančioje aplinkoje. Dėl šios priežasties kurdami klimatui neutralią energetinę infrastruktūrą ir siekdami užtikrinti patikimą ir saugų integruotos sistemos veikimą turime skirti reikšmingą dėmesį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų (toliau – MTEPI) veiklai. Vadovaujantis „EPSO-G“ įmonių grupės MTEPI veiklos gairėmis, inovacijų projektų apimtyje Bendrovė diegia inovatyviausius energetikos sprendimus bei vykdo pilotinius projektus. Bendradarbiaudami su Europos ir Lietuvos mokslo institucijomis ir verslu „Litgrid“ vykdo tyrimus, studijas ir testavimus bei palaiko inovacijų kultūrą įmonių grupėje siekiant efektyvumo ir patobulinimų įgyvendinimo veikloje. 2024 m. grupėje buvo įgyvendinti 17 inovacijų projektų, 6 atmesti bei inicijuota 19 naujų priemonių. Šiuo metu Grupės inovacijų portfelį sudaro 36 įgyvendinami projektai. „Litgrid“ 2024 m. įgyvendino 11 inovacijų projektų (2 ITT ir skaitmenizavimo srityje; 3 turto valdymo; 5 sistemų valdymo; 1 verslo organizavimo ir naujų paslaugų), iš jų 6 inicijuoti 2024 m. 6. FINANSINĖ INFORMACIJA 6.1 Pajamos 2024 m. bendros pajamos padidėjo 8,5 mln. Eur, palyginti su 2023 m., ir siekė 378,3 mln. Eur. Daugiausiai augo papildomų paslaugų pajamos, labiausiai sumažėjo perdavimo pajamos. Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2023 m., sumažėjo 37,5 proc. iki 129,1 mln. Eur (2023 m. perdavimo pajamose įskaitytos 142,3 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukos 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui). Pagrindinė perdavimo pajamų mažėjimo priežastis – tvirtinant perdavimo paslaugos kainos viršutines ribas, kompensuojamos technologiniuose įrenginiuose sunaudotos elektros energijos sąnaudos 2023 m. buvo nustatytos 98,3 mln. Eur didesnės nei 2024 m. dėl tuo metu prognozuotos aukštos elektros energijos pirkimo kainos. Pajamos už papildomas paslaugas didėjo beveik 5 kartus iki 139,2 mln. Eur, jas didino 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos, o suteiktų paslaugų kiekis mažėjo 0,1 proc. Pagal reguliuojamą papildomų paslaugų kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. N-metų faktinis skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas tvirtinant N+2 metų papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją. VADOVYBĖS ATASKAITA 27 Disbalanso ir balansavimo (toliau - balansavimo) elektros energijos kiekis didėjo 69 proc., tačiau dėl 44 proc. mažesnės vidutinės pardavimo kainos balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 5 proc. iki 102,8 mln. Eur. Iki 2024 m. spalio mėn. šių pajamų pokytis neįtakojo trumpalaikio Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą pajamos kompensuodavo sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. Nuo 2024 m. spalio mėn. Bendrovei prisijungus prie Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos (toliau - MARI) pasikeitė disbalanso kainodara. Neutralumo komponentė, kuri pridedama (atimama) prie (iš) balansavimo kainos, iki prisijungimo prie MARI buvo suskaičiuojama pagal faktinius ataskaitinio mėnesio balansavimo prekybos duomenis, kad Litgrid pajamos atitiktų patirtas sąnaudas. Po prisijungimo prie MARI neutralumo komponentė nustatoma iš anksto ir vėlesniems mėnesiams koreguojama naudojant praėjusių mėnesių faktinius duomenis, todėl balansavimo ir disbalanso pajamų ir sąnaudų skirtumas per ataskaitinį laikotarpį gali būti reikšmingas. 2024 m. pajamos buvo 4,7 mln. Eur mažesnės už sąnaudas, tačiau šis skirtumas neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes bus įvertintas per būsimas korekcijas. Kitas su elektros energija susijusias pajamas sudaro: ITC (angliškai - Inter-Transmission System Operator Compensation) pajamos - Europinio elektros energijos tranzito sukeliamų technologinių nuostolių Bendrovės perdavimo tinkle ir infrastruktūros naudojimo kompensavimo pajamos iš ITC fondo (-0,3) mln. Eur, pajamos yra neigiamos nes buvo koreguotos (sumažintos) 2023 m. sukauptos pajamos. Šios pajamos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą. Perkrovų valdymo pajamos 2,3 mln. Eur, jos neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas. Reaktyviosios energijos pajamos 2,6 mln. Eur, jos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą. Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos 0,2 mln. Eur. Kitos pajamos sumažėjo 18,4 proc. iki 2,5 mln. Eur daugiausiai dėl 0,7 mln. Eur mažesnių priskaičiuotų netesybų rangovams už vėluojančius darbus, likusios kitos pajamos didėjo 0,1 mln. Eur 6.2 Sąnaudos Bendrovės sąnaudos per 2024 m. buvo 341 mln. Eur, 2,3 proc. didesnės lyginant su 2023 m. VADOVYBĖS ATASKAITA 28 Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 271,6 mln. Eur (79,7 proc. visų Bendrovės sąnaudų) ir, palyginus su 2023 m., jos padidėjo 8,1 proc. Papildomų paslaugų sąnaudos didėjo 24 proc. iki 121,6 mln. Eur. Balansavimo elektros sąnaudos mažėjo 0,9 proc. dėl mažesnės įsigijimo kainos, nors įsigytas kiekis buvo didesnis. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos mažėjo 3,5 proc. iki 36,9 mln. Eur dėl 5,8 proc. mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. ITC sąnaudos - mokėjimai į ITC fondą kompensuojant kitų šalių technologinius nuostolius ir infrastruktūros naudojimą dėl tranzito per jų perdavimo tinklus importuojant elektros energiją į Lietuvą ar eksportuojant iš Lietuvos buvo 3,1 mln. Eur, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos 2,3 mln. Eur. Veiklos sąnaudos, palyginus su 2023 m., didėjo 14,6 proc. iki 46,2 mln. Eur. Darbo užmokesčio sąnaudų augimą 3 mln. Eur įtakojo 8 proc. didesnis vidutinis darbuotojų skaičius dėl intensyvaus sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir atsiradusių naujų funkcijų bei padidėjęs vidutinis darbo užmokestis. Kitos sąnaudos padidėjo 2,9 mln. Eur, iš kurių daugiausiai didėjo elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos dėl daugiamečio darbų plano cikliškumo ir rinkos įkainių didėjimo. Bendrovės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2024 m. didėjo 2,8 mln. Eur dėl didesnės ilgalaikio turto vertės. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo ir kitos sąnaudos mažėjo 21,3 mln. Eur, nes 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo apskaitytos 21,7 mln. Eur turto vertės sumažėjimo sąnaudos, o kitose bendrosiose pajamose apskaitytas 27,4 mln. Eur pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo 6.3 Grąžos ir kiti finansiniai rodikliai EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto (išskyrus atsargų) vertės sumažėjimo (padidėjimo) sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos. Koreguota EBITDA yra perskaičiuota EBITDA įvertinus laikinus reguliacinius nuokrypius nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Apskaičiuojant koreguotą EBITDA įvertinama pajamų dėl praėjusių laikotarpių korekcija, kuri VERT sprendimu jau yra patvirtinta nustatant ataskaitinio periodo reguliuojamas kainas, bei įvertinamas ataskaitinio periodo VERT leidžiamo (reguliuojamo) ir faktinio pelningumo nuokrypis, kuris bus įvertintas VERT nustatant reguliuojamas kainas ateinantiems metams. VADOVYBĖS ATASKAITA 29 Koreguotas grynasis pelnas = faktinis grynasis pelnas + (koreguotas EBITDA – EBITDA) x (1-15%) +/- kitos vienkartinės korekcijos. VADOVYBĖS ATASKAITA 30 VADOVYBĖS ATASKAITA 31 6.4 Balansas ir pinigų srautai Per metus Bendrovės turtas padidėjo 143 mln. Eur (+21 proc.) ir 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 820 mln. Eur. Ilgalaikis turtas, kuris sudarė 57 proc. viso Bendrovės turto, padidėjo 55 mln. Eur (+13 proc.), pagrindinė priežastis - investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą net įvertinus su dotacijomis sudengtas investicijas buvo didesnės nei turto nusidėvėjimo sąnaudos. Trumpalaikis turtas padidėjo 88 mln. Eur (+33 proc.), pagrindinė priežastis yra suteiktų paskolų (iš laikinai laisvų perkrovų valdymo įplaukų lėšų prijungtų prie Grupės sąskaitos ir laikinai paskolintų EPSO-G) padidėjimas 99 mln. Eur. Dėl 2024 m. uždirbtų bendrųjų pajamų akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 19 mln. Eur (+39 proc.) ir 2024 m. pabaigoje sudarė 31 proc. nuo viso turto. Ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 51 mln. Eur (+17 proc.), pagrindinės priežastys: 2024 m. gautos ir sukauptos perkrovų valdymo įplaukos (+45 mln. Eur) ir gautų išankstinių apmokėjimų iš tinklų naudotojų už būsimas investicijas padidėjimas (+9 mln. Eur). Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 73 mln. Eur, pagrindinės priežastys: planuojamų panaudoti (tarifo mažinimui ir investicijų finansavimui) per vienerius metus perkrovų valdymo įplaukų padidėjimas (+44 mln. Eur), mokėjimų už išaugusias investicijas (+35 mln. Eur) ir su elektra susijusių skolų (+20 mln. Eur) padidėjimas, gautų dotacijų (išankstinių apmokėjimų) sudengimas su turtu (-29 mln. Eur). VADOVYBĖS ATASKAITA 32 Pinigų srautai, mln. Eur 2024 2023 Pokytis CFO 105,4 58,9 46,6 CFI -69,9 -51,6 -18,3 CFF -36,1 -7,1 -29,0 Pinigų ir jų ekvivalentų padidėjimas/sumažėjima s -0,5 0,1 -0,7 CFI 2024 m. grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (CFI) sudarė (-69,9) mln. Eur. Palyginti su 2023 m., CFI mažino 164,4 mln. Eur didesnės suteiktos paskolos bei 44,3 mln. Eur didesni mokėjimai įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, CFI didino 53 mln. Eur didesnės gautos dotacijos bei 135,7 mln. Eur gautų perkrovų valdymo įplaukų ir jų likučio pokytis. CFO 2024 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (CFO) siekė 105,4 mln. Eur. Palyginti su 2023 m., CFO išaugo 46,6 mln. Eur daugiausiai dėl apyvartinio kapitalo padidėjimo (+64,4 mln. Eur). CFF 2024 m. grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (CFF) siekė (-36,1) mln. Eur. Palyginti su 2023 m. CFF mažino 2024 m. išmokėti 29,1 mln. Eur dividendai. Laisvas pinigų srautas, mln. Eur 2024 2023 Pokytis Pokytis, % CFO 105,4 58,9 46,6 79,1% CFI -69,9 -51,6 -18,3 35,4% Suteiktų paskolų pokytis 99,0 -65,4 164,4 -251,3% FCF 134,5 -58,2 192,7 -331,1% Bendrovės 2024 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo (FCF- laisvas pinigų srautas) siekė 134,5 mln. Eur. Per 2024 m. gauta 134,9 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Jos 2024 m. buvo panaudotos sekančiai: paskirstytų jungčių pajėgumų užtikrinimui – 2,3 mln. Eur, investicijų finansavimui – 43,5 mln. Eur. Sukauptų perkrovų valdymo įplaukų likutis 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 389,5 mln. Eur, iš jų 124 mln. Eur buvo laikinai panaudota Bendrovės veiklos finansavimui, o 265,5 mln. Eur buvo prijungta prie EPSO-G Grupės sąskaitos. VADOVYBĖS ATASKAITA 33 6.5 Penkerių metų santrauka Pagrindiniai finansiniai rodikliai 2024 2023 2022 2021 2020 Pokytis 2024-2023 Pokytis, % Pajamos mln. Eur 378,3 369,8 420,3 270,9 208,4 8,5 2,3% EBITDA mln. Eur 60,6 78,3 -36,5 46,2 51,8 -17,7 -22,6% EBITDA marža % 16,00% 21,2% -8,7% 17,1% 24,8% -5,2 p.p. -24,4% EBIT mln. Eur 37,4 36,6 -57,5 24,8 31 0,7 2,0% EBIT marža % 9,9% 9,9% -13,7% 9,2% 14,9% 0 p.p. -0,3% Grynasis pelnas mln. Eur 49 48,4 -49,5 20 26,6 0,6 1,3% Gryno pelno marža % 13,00% 13,1% -11,8% 7,4% 12,8% -0,1 p.p. -0,9% ROE % 19,7% 23,9% -25,5% 9,1% 12,9% -4,1 p.p. -17,3% ROA % 6,5% 6,9% -8,2% 4,4% 6,7% -0,4 p.p. -5,6% Akcininkų nuosavybė / turtas % 31,5% 35,2% 23,2% 45,2% 52,6% -3,8 p.p. -10,7% Grynoji finansinė skola mln. Eur 33,1 39,2 45,6 68,5 84,7 -6,1 -15,5% Grynoji finansinė skola / EBITDA kartai 0,5 0,5 -1,3 1,5 1,6 0 9,3% Investicijos mln. Eur 213,6 153,5 56,2 52 54,3 60,2 39,2% Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS) Eur 0,097 0,096 -0,098 0,04 0,053 0,001 1,3% Iš viso turto mln. Eur 820,3 677,4 718,5 489,8 414,4 142,9 21,1% Nuosavas kapitalas mln. Eur 258,2 238,7 167 221,5 218 19,5 8,2% Likvidumo koeficientas kartai 1,67 1,91 0,81 1,01 0,59 -0,24 -12,5% Turto apyvartumas kartai 0,51 0,53 0,7 0,6 0,53 0 -4,7% Koreguoti rodikliai Koreguota EBITDA mln. Eur 47,6 37,1 34,6 39,8 32,5 10,4 28,1% Koreguota EBITDA marža % 12,6% 10,00% 8,2% 14,7% 15,6% 2,5 p.p. 25,2% Koreguotas grynasis pelnas mln. Eur 34,3 25,5 13,8 16,4 13,5 8,8 34,6% Koreguoto grynojo pelno marža % 9,1% 6,9% 3,3% 6,1% 6,5% 2,2 p.p. 31,6% Koreguotas ROE % 13,8% 12,6% 5,6% 6,6% 4,9% 1,2 p.p. 9,9% Grynoji finansinė skola / Koreguota EBITDA kartai 0,7 1,1 1,3 1,7 2,6 -0,4 -34% 7. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS 2024 metinių tikslų pasiekimas Remiantis Energetikos ministerijos lūkesčių laiške nurodytomis ir strategijoje patvirtintomis veiklos kryptimis, 2024 m „Litgrid“ valdyba bendrovei iškėlė šiuos tikslus: VADOVYBĖS ATASKAITA 34 Nr. Metinis tikslas Metinio tikslo rezultatai Tikslo svoris, proc. 1. Sinchronizacijos su KET programos įgyvendinimas 1) Įgyvendinti sinchronizacijos veiksmai ir priemonės 50% 2) Pasirengta sinchronizacijai su KET 2. Energetikos transformacijos įgalinimas 1) Lankstumo priemonių įgyvendinimas 30% 2) Litgrid ilgalaikė strategija kaip integrali įmonių grupės strategijos dalis 3) AEI įgalinimas 3. Tvarūs finansai ir darni veikla 1) korROE; korEBITDA 10% 2) Darnus veiklos vystymas 4. Efektyvi organizacija 1) Tinklo atstatymo ir modernizavimo investicijų įgyvendinimas 10% 2) Ateities kompetencijų vystymas Už nustatytų tikslų įgyvendinimą „Litgrid“ vadovas yra atskaitingas valdybai. Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Litgrid“ vadovo tikslams. Valdyba kiekvienais metais atlieka metinių tikslų pasiekimo vertinimą. „Litgrid“ bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2024 m. buvo įvykdyti 97,69 proc. Dalinis tikslų įgyvendinimas susijęs su išorinėmis (pasikeitę akcininko lūkesčiai) bei vidinėmis priežastimis (dėl užsitęsusių derinimo darbų). 8. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ TEISES Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. „Litgrid“ per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. „Litgrid“ įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro. 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“ (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų. „Litgrid“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. teikia AB SEB bankas. VADOVYBĖS ATASKAITA 35 Duomenys apie prekybą „Litgrid“ vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose: Rodiklis 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. Atidarymo kaina, eurais 0,58 0,805 0,702 0,685 Didžiausia kaina, eurais 0,89 0,805 0,78 0,8 Mažiausia kaina, eurais 0,575 0,63 0,65 0,5 Paskutinė kaina, eurais 0,795 0,7 0,685 0,78 Apyvarta vnt. 894 468 435 981 386 009 558 821 Apyvarta mln. eurų 0,67 0,33 0,27 0,39 Kapitalizacija mln. eurų 400,94 353,03 345,47 393,38 8.1 „Litgrid“ akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį: https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading VADOVYBĖS ATASKAITA 36 8.2 „Litgrid“ (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį: 8.3 Dividendų politika 2017 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą (atnaujinta 2020 m. vasario 7 d.) UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dividendų politiką „Litgrid“ taikyti pilna apimtimi. „EPSO-G“ dividendų politika reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe. 2024 m. balandžio 11 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta paskirstyti 2023 m. Bendrovės pelną ir skirti 0,058 euro dividendų vienai akcijai. Metai 2023 2022 2021 2020 2019 Dividendai, Eur už akciją 0,058 0,00 0,01 0,0328 0,0081 9. VALDYSENOS ATASKAITA 9.1 Bendrovės valdymo organai Bendrovės organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas. VADOVYBĖS ATASKAITA 37 Patronuojančioje bendrovėje UAB „EPSO-G“ sudaryti Atlygio ir skyrimo komitetas bei Audito komitetas, kurie veikia kaip visos įmonių grupės atlygio ir skyrimo bei audito komitetai, be kita ko, atlikdami ir bendrovės atlygio ir skyrimo bei audito komiteto funkcijas. Informacija apie Atlygio ir skyrimo komitetą bei Audito komitetą skelbiama patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje www.epsog.lt taip pat informacija apie komitetus atskleidžiama UAB „EPSO-G“ metiniuose pranešimuose. „Litgrid“ valdymo ir organizacinė struktūra užtikrina optimalų veiklos organizavimą, atskaitingumą, procesų efektyvumą ir atsakomybę. 9.2 Bendrovės valdymo principai Ataskaitiniu laikotarpiu UAB „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas pagal 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintą naują UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių redakciją. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą.  Naujoje korporatyvinio valdymo gairių redakcijoje įtvirtinti 7 pagrindiniai korporatyvinio valdymo principai: prielaidų efektyviam korporatyviniam valdymui sudarymo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės valdymas ir reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai; proporcingumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad UAB „EPSO-G“ taikomi valdymo metodai būtų proporcingi, t. y. nesukurtų nereikalingos administracinės naštos; akcininkų teisių realizavimo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas tinkamam visų akcininkų teisių ir teisėtų interesų realizavimui; visų šalių suinteresuotų šalių įtraukimo principas, kuriuo pripažįstamos suinteresuotų šalių teisės ir lūkesčiai; skaidrumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės veikla būtų organizuojama skaidriai, tinkamai atskleidžiant esminę informaciją; valdymo organų atsakomybės ir atskaitomybės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valdymo organai tinkamai bei savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas; integralumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti tiek vertikalų, tiek horizontalų integralumo užtikrinimą. VADOVYBĖS ATASKAITA 38 UAB „EPSO-G“ grupė remiasi gerąja valdysenos patirtimi, išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtose gerosios valdysenos rekomendacijose bei „Nasdaq Vilnius“ rekomendacijose, kituose tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose ir gerosios valdysenos rekomendacijose, kurių svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdomos bendrovės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai. 2024 m. Valdymo koordinavimo centras (VKC) aukščiausiais galimais balais įvertino „EPSO-G“ grupės įmonių naujosios energetikos strategijų iki 2035 m. kokybę ir skyrė A+ vertinimą už skaidrumo, valdysenos ir tvarumo atskleidimą. 9.3 Įstatai „Litgrid“ įstatai keičiami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka pagal kurią sprendimą pakeisti bendrovės įstatus priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Per ataskaitinį laikotarpį bendrovės įstatai buvo peržiūrėti 1 kartą. 2024 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinta nauja „Litgrid“ įstatų redakcija, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota 2024 m. gegužės 10 d. Pagrindiniai įstatų pakeitimai: Įtvirtinta valdybos kompetencija spręsti dėl taikos sutarčių sudarymo ir (arba) ieškinio (priešieškinio, skundo, pareiškimo) atsisakymo nepriklausomai nuo sumos. Jeigu reikalavimo vertė yra lygi arba didesnė kaip 30 mln. Eur, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas; atlikti patikslinimai, susiję su darnumo klausimais bei numatyta, kad valdyba analizuoja ir vertina bendrovės pateiktą medžiagą darnumo (aplinkos apsaugos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdysenos) vystymo strateginiais klausimais, užtikrina tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas bendrovės veiklai šioje srityje vykdyti; numatyta, kad valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia dėl humanitarinės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą; atlikti patikslinimai, susiję su valdybos narių (ne)nušalinimu bei sprendimų priėmimu tokiais atvejais, t. y. patikslinta, kad tais atvejais, kai nei vienas valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia dėl nušalinimo, ir dėl klausimo, dėl kurio valdyba buvo nušalinta, esmės; patikslintos valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo tvirtinamų sandorių sumos, t. y. valdybos – lygi arba didesnė kaip 3 mln. Eur, visuotinio akcininkų susirinkimo – lygi arba didesnė kaip 30 mln. Eur. Bendrovės įstatai skelbiami bendrovės tinklapyje https://www.litgrid.eu. 9.4 Visuotinis akcininkų susirinkimas Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas numatyti Akcinių bendrovių įstatyme, papildoma kompetencija nustatyta bendrovės įstatuose. Papildoma visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija susijusi su: valdybos narių skyrimu ir atšaukimu, valdybos narių atlygio nustatymu, sutarčių su valdybos nariais sudarymu ir jų standartinių sąlygų nustatymu; valdybos narių nušalinimo arba nenusišalinimo bei sprendimo priėmimo, kai priimami sprendimai esant valdybos narių interesų konfliktui, įstatuose numatytais atvejais; pritarimu valdybos sprendimams, kaip numatyta bendrovės įstatuose. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Litgrid“ akcininkais buvo daugiau nei 5 800 fizinių ir juridinių asmenų. Patronuojančioji UAB „EPSO-G“ yra daugumos akcininkas, kuriam priklauso 97,5 proc. bendrovės akcijų. VADOVYBĖS ATASKAITA 39 Kiekvienas akcininkas, įrašytas į bendrovės akcininkų registrą iki apskaitos dienos (penkta darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo), turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir naudotis savo teise dalyvauti priimant sprendimus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančiais klausimais. Pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, taip pat visa reikalinga informacija, susirinkime sprendžiamų klausimų priedai ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai skelbiami bendrovės interneto svetainėje. Apie visuotinius akcininkų susirinkimus taip pat pranešama „Nasdaq Vilnius“ pateikiant pranešimą pranešimų skelbimo sistemoje. Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti 4 visuotiniai akcininkų susirinkamai, kuriuose priimti tokie sprendimai: Data Esminiai sprendimai 02-12 Priimtas sprendimas dėl Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarties su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ sudarymo ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos. 04-30 Patvirtintas 2023 m. „Litgrid“ finansinių ataskaitų rinkinys; Patvirtintas 2023 m. „Litgrid“ pelno paskirstymas; Pritarta 2023 m. „Litgrid“ atlygio ataskaitai; Patvirtinta nauja „Litgrid“ įstatų redakcija; Patvirtinta naujos redakcijos „Litgrid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politika; Išrinkta naujos kadencijos valdyba; Patvirtinta atnaujinta standartinė valdybos nario sutartis dėl veiklos „Litgrid“ valdyboje; Nustatyti atlygiai valdybos nariams už veiklą valdyboje. 09-13 Pritarta finansiniam investiciniam sprendimui įgyvendinant „Harmony Link jungties statyba“ techninį sprendinį tiesti jungtį sausuma Lietuvos Respublikos teritorijoje bei patvirtintos esminės finansinių investicijų sąlygos; Pritarta „Litgrid“ valdybos 2024-08-22 sprendimui nutraukti „Litgrid“ valdybos 2020-05-04 sprendimo, kuriam pritarta „Litgrid“ 2020-05-25 visuotiniame akcininkų susirinkime, pagrindu tarp Litgrid ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE S.A. 2020-05-26 sudarytą Harmony Link jūrinės jungties įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį (IPCA); Pritarta „Litgrid“ valdybos 2024-08-22 sprendimui pripažinti netekusiu galios „Litgrid“ valdybos 2021-04-23 sprendimą „Dėl Harmony link projekto investicinio sprendimo įgyvendinimo etapui priėmimo ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo", kuris buvo patvirtintas 2021- 05-17 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 12-30 Priimtas sprendimas dėl Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarties su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ sudarymo ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos. 9.5 „Litgrid“ valdyba Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato teisės aktai ir bendrovės įstatai. Pagal galiojančią „Litgrid“ įstatų redakciją, valdyba sudaroma 5 (penkių) narių. Valdybos narius ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. VADOVYBĖS ATASKAITA 40 Valdybos narys negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai daugiau kaip 2 pilnas valdybos kadencijas iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 metų iš eilės. Valdybos nariai renkami pagal LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą. Pagal įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatytais nepriklausomumo reikalavimais. Formuojant valdybą užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami bendrovės darbuotojai. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos pirmininkas renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių. Valdyba savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu. Bendrovės valdybos kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą įstatuose. Bendrovės valdyba: tvirtina bendrovės veiklos strategiją (įskaitant ilgalaikius ir trumpalaikius, finansinius ir nefinansinius tikslus ir (ar) veiklos rodiklius); tvirtina bendrovės biudžetą; tvirtina bendrovės metinius veiklos tikslus; priima sprendimus dėl reikšmingų bendrovės sandorių, kurių vertė yra lygi arba didesnė kaip 3 mln. Eur bei tvirtina tokių sandorių esmines sąlygas; sprendžia dėl elektros energijos perdavimo ir kitų valstybės reguliuojamų paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkos nustatymo; sprendžia dėl bendrovės elektros perdavimo tinklų plėtros 10 m. plano; priima sprendimus dėl bendrovės naujo pobūdžio veiklos pradėjimo ar konkrečios vykdomos veiklos nutraukimo; priima sprendimus, susijusius su bendrovės, kaip akcininkės, teisių įgyvendinimo dukterinių bendrovių ir asocijuotų bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; vykdo priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatyme; sprendžia kitus bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatyme numatytus valdybos kompetencijai priskirtus klausimus. Ataskaitiniu laikotarpiu, pasibaigus ketverių metų kadencijai (t. y. 2020-04-20 – 2024-04-20), buvo išrinkta nauja valdyba. Esamos valdybos kadencija 2024-04-30 – 2028-04-30. Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai skelbiami https://www.litgrid.eu/index.php/apie- litgrid/valdymas/valdyba/1473. VADOVYBĖS ATASKAITA 41 9.6 Valdybos sudėtis Ataskaitiniu laikotarpiu „Litgrid“ valdyboje dirbo: Valdybos narys   Pareigos   Kadencija   Kitos pareigos   Išsilavinimas   Tomas Varneckas  Narys, valdybos pirmininkas   (valdybos pirmininku išrinktas nuo 2022- 12-29 – 2024-04-20 bei nuo 2024-05-22)     Nuo 2022-04- 20 iki 2024-04- 20 ir nuo  2024- 04-30 UAB „EPSOG“ Grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas, UAB „EPSO-G Invest“ vadovas „Vilnius Tech“, aplinkos inžinerijos bakalauras, inžinierinės informatikos magistras Mindaugas Keizeris  Narys   Nuo 2022-12- 22 iki 2024-04-20 ir nuo 2024-04- 30  UAB „EPSO-G“ vadovas Vilniaus universitetas,  tarptautinio verslo magistras; „Baltic Institute of Corporate Governance“ valdybos narių programa Gediminas Karalius Narys   Nuo 2022-04- 20 iki 2024-04-20 ir nuo 2024-04- 30 Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vyresnysis patarėjas Mykolo Romerio Universitetas, Teisė ir valdymas bakalauras, ES teisės magistras; ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo administravimo magistras Domas Sidaravičius  Nepriklausomas valdybos narys   Nuo 2016-07-29  (taip pat nuo 2020-04-20 iki 2024-04-20)   UAB „Tuvlita“ vadovas Vilniaus universitetas, verslo administravimo ir vadybos bakalauras, tarptautinės prekybos magistras Andrius Šemeškevičius Nepriklausomas valdybos narys Nuo 2023-06-12 iki 2024-04-20 „Telia Lietuva“ AB technologijų vadovas „Vilnius Tech“, inžinierinės informatikos bakalauras ir magistras Tim Meyerjürgens Nepriklausomas valdybos narys Nuo 2024-04-30 "TenneT Holding BV" vykdomasis vadovas Nyderlanduose ir Vokietijoje Oldenburg/Ostfriesland/ Wilhelmshaven taikomųjų mokslų universitetas, diplomuotas elektros inžinierius Pierre-Henri D’haene Nepriklausomas valdybos narys Nuo 2024-04-30 „Elia Transmission Belgium“ strategijos, transformacijos ir tvarumo vadovas Polytechnic School of Louvain, mechanikos inžinerijos magistras Cornell SC Johnson College of Business Įmonių finansų programa Nei vienas valdybos narys „Litgrid“ akcijų neturi. VADOVYBĖS ATASKAITA 42 Ataskaitiniu laikotarpiu valdyboje dirbę valdybos nariai: Tomas Varneckas Valdybos pirmininkas Kitos pareigos: UAB „EPSO-G“ Infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas (įm. kodas 302826889, adresas Laisvės pr. 10, 04215 Vilnius). UAB „EPSO-G Invest“ vadovas vadovas ( įm. kodas 306949519, adresas Laisvės pr. 1004215 Vilnius). Mindaugas Keizeris Mindaugas Keizeris Valdybos narys Kitos pareigos: UAB UAB „EPSO-G“ vadovas (įm. kodas 302826889, adresas Laisvės pr. 10, 04215 Vilnius). Gediminas Karalius Valdybos narys Kitos pareigos: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Energetinio saugumo grupės vyresnysis patarėjas. VADOVYBĖS ATASKAITA 43 Domas Sidaravičius Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A, LT-02300, Vilnius), įmonės vadovas. Andrius Šemeškevičius Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: AB „Telia Lietuva“ (įm. kodas 121215434, adresas Saltoniškių g 7A, LT-08105 Vilnius) Technologijų vadovas. Tim Meyerjürgens Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: "TenneT Holding BV" vykdomasis vadovas Nyderlanduose ir Vokietijoje, nuo 2025 m. sausio 1d. .„TenneT" Vokietijos vadovas. VADOVYBĖS ATASKAITA 44 Pierre-Henri D’haene Nepriklausomas valdybos narys Kitos pareigos: „Elia Transmission Belgium“ strategijos, transformacijos ir tvarumo vadovas. 9.7 Valdybos veikla Atsižvelgiant į UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komiteto patvirtintas Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gaires, 2025 m. pradžioje „Litgrid“ valdyba įvykdė savo veiklos už 2024 m. įvertinimą. Valdybos veiklos įsivertinimo sesijoje 2025 m. sausio 23 d. identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir sutarta dėl tobulinimosi veiksmų 2025 m. strategijos įgyvendinimo , saugumo užtikrinimo ir tvarumo srityse. Vadovaujantis Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gairėmis bendrą visų grupės kolegialių organų savo veiklos vertinimą apibendrina UAB „EPSO-G“ atlygio ir skyrimo komitetas ir kartu su atsiliepimu teikia valdybai. Ataskaitiniu laikotarpiu įvyko 18 valdybos posėdžių, iš jų 5 posėdžiuose sprendimai buvo priimti balsuojant raštu. Valdybos posėdžių 2024 m. lankomumas: – Valdybos narys nedalyvavo, nes tuo laikotarpiu nebuvo išrinktas valdybos nariu arba baigėsi kadencija. VADOVYBĖS ATASKAITA 45 „Litgrid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika ir juose priimti sprendimai: Valdyba savo veiklą planuoja ir ją vykdo vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu. 2023 m. gruodžio 22 d. valdyba patvirtino 2024 m. valdybos veiklos planą, kuris 2024 m. buvo tinkamai įgyvendintas. 2024 m. „Litgrid“ valdybos svarstyti klausimai, priimti esminiai sprendimai: Sausis Patvirtinta „Litgrid“ 2030 strategija, veiklos planas. Patvirtinti „Litgrid“ 2024 m. tikslai, kurie yra tapatūs vadovo tikslams. Patvirtintas „Litgrid“ 2024 m. biudžetas. Pritarta elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarties su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ sudarymui ir patvirtintos esminės sandorio sąlygas; priimtas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Priimtas sprendimas dėl darbuotojų atlygio rėžių nuo 2024 m. Vasaris Pritarta „Litgrid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimui. Pavesta vadovui kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl tarpsisteminių linijų sunaikinimo. Priimtas sprendimas dėl vadovo darbo sąlygų nustatymo ir įgaliojimų suteikimo. Vyko valdybos savo veiklos įsivertinimo sesija, kurios metu buvo sudarytas valdybos veiklos 2024 m. tobulinimo planas. VADOVYBĖS ATASKAITA 46 Kovas Patvirtinta „Litgrid“ 2030 m. strategijos įgyvendinimo už 2023 m. ataskaita. Patvirtintas „Litgrid“ 2023 m. metinis pranešimas ir „Litgrid“ 2023 m. atlygio ataskaita. Pritarta bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniui bei pelno paskirstymo projektui, priimtas sprendimas sušaukti „Litgrid“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Priimtas sprendimas dėl bendrovės vadovo veiklos vertinimo, finansinio skatinimo ir atlygio peržiūros. Patvirtintas naujos redakcijos „Litgrid“ atitikties prioritetinių sričių sąrašas. Patvirtintos standartinės esminės projektavimo ir statybos darbų sutarties sąlygos. Pritarta darbų už didesnę kaip 3 mln. Eur vertę įsigijimui, sudarant Rytų regiono 110-400 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutartį su UAB “Eltirema“ bei patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Balandis Priimti sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime (2023 m. metinės finansinės ataskaitos patvirtinimas ir 2023 m. pelno paskirstymo patvirtinimas). Gegužė Valdybos pirmininku išrinktas Tomas Varneckas. Atliktas valdybos narių nepriklausomumo vertinimas. Pritarta „Litgrid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimui. Priimtas sprendimas dėl paramos suteikimo sugadintos ir (arba) sunaikintos energetikos infrastruktūros Ukrainoje atstatymui, nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams bei Lietuvos aukštosioms mokykloms. Patvirtintas atnaujintas 2024 m. „Litgrid” valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas. Birželis Pritarta sandorio dėl 110/27,5 kV Žeimių traukos TP 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo statybos darbų sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta sandorio dėl 110 kV OL Kaunas - Murava I, Kaunas - Murava II rekonstravimo darbų sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta sandorio dėl 110/10 kV Šventosios TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo su ryšio bokšto įrengimu projektavimo ir statybos darbų sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta sandorio dėl 110/35/10 kV Usėnų TP 110 kV skirstyklos projektavimo ir statybos darbų sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planui 2024-2033 m. Liepa Priimtas sprendimas sudaryti bendradarbiavimo sutartį projekte Harmony link jungties statyba (Harmony Link Cooperation Agreement – HLCA) su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE S.A. ir patvirtintos esminės HLCA sąlygas. Rugpjūtis Priimti sprendimai dėl finansinio investicinio sprendimo priėmimo projekte „Harmony Link jungties statyba“, Harmony Link jūrinės jungties įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutarties (IPCA) nutraukimo, 2021 m. Finansinio investicinio sprendimo (FID) pripažinimo netekusiu galios ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Pritarta NordBalt valdymo sistemos atnaujinimo paslaugų pirkimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Rugsėjis Pritarta fizinės apsaugos ir reagavimo paslaugų sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta sutarties dėl 110 kV OL Kvietiškis-Kapsai-Prienai rekonstravimo ir ŽTŠK įrengimo ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta IPC Šiaurės regiono 110-400 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutarties sudarymui ir patvirtintos esmines šio sandorio sąlygos. Spalis Pritarta elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ 2035 m. strategijos projektui ir jo teikimui VšĮ Valdymo koordinavimo centrui. VADOVYBĖS ATASKAITA 47 Priimtas sprendimas dėl finansinių draudimo priemonių diegimo Lietuvoje. Pritarta „Litgrid“ pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) patvirtintą perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją suskaičiuotoms diferencijuotoms Elektros energijos perdavimo paslaugų kainoms 2025 metams ir jų taikymo tvarkai bei jų pateikimui teikti VERT. Lapkritis Pritarta sandorio dėl Linkaičių traukos pastotės 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo sudarymui ir patvirtintos esminių sutarties šio sandorio sąlygos. Pritarta sandorio dėl Tarvainių traukos pastotės 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta IPC Rytų regiono 110-400 kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbų sandorio sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta IPC Vakarų regiono 110-400 kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbų sandorio sudarymo sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Pritarta IPC Rytų regiono 110-330 kV oro linijų trasų valymo darbų sandorio sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos. Gruodis Pritarta Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarčių sudarymui ir patvirtintos esminės šių sandorių sąlygos. Dėl vienos iš šių sutarčių sudarymo su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ priimtas. sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Nustatytas „Litgrid“ 2025 m. rizikų apetitas bei patvirtintas rizikų valdymo priemonių planas. Priimtas sprendimas dėl darbuotojų atlygio rėžių nuo 2025 m. Patvirtintas 2025 m. „Litgrid” valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas. 9.8 Vadovo veiklos sritys Vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos bendrovės vadovo kompetencijos, išskyrus „Litgrid“ įstatuose numatytą papildomą kompetenciją. Bendrovės vadovas: Organizuoja ir kontroliuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima sprendimus dėl bendrovės veiklos; Užtikrina bendrovės strategijos įgyvendinimą, visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos sprendimų įgyvendinimą bendrovėje; Sudaro sandorius bendrovės vardu ir kt. Vadovo atlygis nustatomas vadovaujantis „Vadovo ir valdybos narių atlygio“ politika. Bendrovės vadovo atlygio sistemą sudaro tokios dalys: (i) Mėnesinis atlygis; (ii) priemokos, nustatytos LR Darbo kodekse, Bendrovės vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse; (iii) Finansinis skatinimas; (iv) vienkartinės premijos už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą; (v) Papildomos naudos; (vi) Nefinansinis atlygis. Pagrindas nustatyti Bendrovės vadovo mėnesinį atlygį yra Bendrovės vadovo pareigybės lygis, kurį tvirtina Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovo pareigybės lygio įvertinimui ir nustatymui UAB „EPSO-G“ įmonių grupė pasirenka tarptautinėje praktikoje pripažintą ir Lietuvos rinkoje plačiai taikomą metodą. Bendrovės vadovo mėnesinio atlygio atskaitos taškas nustatomas įvertinus bendrą panašaus dydžio ir (ar) strateginės reikšmės valstybės valdomų įmonių vadovų apmokėjimo lygį, atsižvelgiant į nepriklausomo darbo užmokesčio tyrimo duomenis ir rinkos tendencijas bei įvertinus LR Vyriausybės rekomendacijas valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų apmokėjimui. Bendrovės vadovo mėnesinis atlygis nustatomas ir keičiamas Bendrovės valdybos sprendimu atsižvelgiant į Bendrovės vadovo patirtį, kompetenciją ir veiklos rezultatus. Bendrovės valdyba, vadovaudamasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika nustato Bendrovės vadovui tikslus ir veiklos kokybės kriterijus, vertina jų pasiekimą ir skiria finansinį skatinimą. Konkretų skatinimo dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba atsižvelgiant į Bendrovės tikslų vykdymą. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės vadovui nėra mokamas. VADOVYBĖS ATASKAITA 48 Darbo sutarties pasibaigimo atveju Bendrovės vadovui valdybos sprendimu gali būti išmokama išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai Bendrovės vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai arba darbo sutartis nutraukiama Bendrovės vadovo iniciatyva be svarbių priežasčių. Išeitinės išmokos dydis yra nustatomas su Bendrovės vadovu sudarytoje darbo sutartyje, atsižvelgiant į Atlygio skyrimo komiteto rekomendaciją, kuri gali būti pateikiama atskirai arba patvirtinant tipinę su vadovu sudaromos darbo sutarties formą. Bendrovės vadovo darbo sutartyje nėra nustatomi susitarimai dėl papildomos pensijos ar išankstinio išėjimo į pensiją. Rokas Masiulis Vadovas Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys „Connect Pay“ UAB (įm. kodas 304696889 adresas Algirdo g. 48, LT-03218 Vilnius). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas Ekonomikos mokslų magistro laipsnis; Vilniaus universitetas Tarptautinių santykių bakalauro laipsnis; Baltic Institute of Corporate Governance, Profesionalių valdybos narių rengimo programa. R. Masiulis „Litgrid“ akcijų neturi. 9.9 Valdymas ir kontrolė Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi UAB „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė, vadovaudamasi 2021 m. lapkričio 19 d. bendrovės valdybos posėdyje Nr. 28 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia bendrovės strategiją 5-10 metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu bendrovės strategija parengta 10 metų laikotarpiui iki 2035 m. bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina bendrovės veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – VERT. VERT pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei bendrovės administracijos veiklą organizuoja bendrovės vadovas. Bendrovės administracijos vadovybę sudaro vadovas, Finansų departamento vadovas, Sistemos valdymo departamento vadovas, Perdavimo tinklo departamento vadovas, Strateginės infrastruktūros departamento vadovas, Strategijos departamento vadovas bei ITT ir administravimo departamento vadovas, Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas, Veiklos atsparumo departamento vadovas, Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista bendrovės interneto svetainėje. Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai. Savo veikloje bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės politikomis, kurios viešai skelbiamos bendrovės internetiniame tinklalapyje. VADOVYBĖS ATASKAITA 49 Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl svarbių bendrovės veiklos klausimų teikia grupės atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą. Ataskaitiniu laikotarpiu „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas vadovaujantis 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintomis UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairėmis. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą. 10. ATLYGIO ATASKAITA 10.1 Kolegialių valdymo organų atlygis UAB „EPSO-G“, taip pat „Litgrid“ valdybos narių atlygio už veiklą valdyboje mokėjimo tvarką nustato Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1092 (naujausi pakeitimai priimti 2023 m. rugpjūčio 3 d.), vienintelio patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2024 m. balandžio 26 d. patvirtintos atnaujintos Atlygio už veiklą „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės (toliau – Atlygio gairės), kurios skelbiamos UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje  www.epsog.lt. Bendrovė taip pat vadovaujasi 2024 m. balandžio 30 d. atnaujinta „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta vadovo ir valdybos atlygio politika, kuri yra skelbiama viešai bendrovės interneto svetainėje. Šiuo metu galiojanti Atlygio gairių redakcija įtvirtina, kad atlygis už veiklą grupės bendrovių kolegialiuose organuose gali būti mokamas tokiems nariams, kurie atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų ir atlygio mokėjimas šiems nariams nėra draudžiamas Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais: nepriklausomiems nariams, nepriklausomumą nustatant pagal taikytinus norminius teisės aktus bei vidaus dokumentus;  nariams, kurie yra valstybės tarnautojai. Atlygis už darbą valdyboje UAB „EPSO-G“ grupės bendrovių darbuotojams ir (ar) grupės bendrovių akcininkų darbuotojams nėra mokamas. Pozicija Mėnesinio atlygio dydis Valdybos pirmininkas 1/3 vadovo VDU Valdybos narys 1/4 vadovo VDU Valdybos narys (valstybės tarnautojas) 1/5 vadovo VDU * vadovo VDU – „Litgrid“ vadovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. ** tuo atveju, jeigu valdybos narys (valstybės tarnautojas) eina ir vykdo veiklą kitos valstybės įmonės / valstybės valdomos Bendrovės ir (ar) savivaldybės įmonės / savivaldybės valdomos bendrovės kolegialiame organe, jam mokamas atlygis – 1/8 Bendrovės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Fiksuotas mėnesinis atlygis valdybos nariams skaičiuojamas nuo atlygio nustatymo metu esančių praėjusių kalendorinių metų bendrovės vadovui priskaičiuoto ir išmokėto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir yra neperskaičiuojamas visą valdybos nario kadencijos laikotarpį, išskyrus, jeigu anksčiau nustatytas atlygis nebeatitiktų reikalavimų įtvirtintų teisės aktuose. VADOVYBĖS ATASKAITA 50 Kintamoji atlygio dalis valdybos nariams nėra nustatoma, tad santykis tarp kintamos ir fiksuotos dalies: 100 proc. fiksuota dalis. 2024 m. balandžio 30 d. „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu valdybos nariams buvo nustatyti tokie fiksuoti mėnesiniai atlygio dydžiai (neatskaičius mokėtinų mokesčių), kurie taikomi nuo 2024 m. balandžio 30 d.: Pozicija Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis (Eur) Valdybos pirmininkas (nepriklausomas) 4 600 Valdybos narys (nepriklausomas) 3 500 Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe 2 800 Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe 1 800 * VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė Su visais bendrovės valdybos nariais dėl jų veiklos valdyboje yra sudarytos civilinės sutartys, kuriose detalizuojamos valdybos nario atsakomybės, pareigos, teisės bei funkcijos. 5 metų „Litgrid“ valdybos narių atlygis, Eur: 2024 m. 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Domas Sidaravičius 9408 28 224 17 107 16 800 16 800 Tomas Varneckas - - - - - Mindaugas Keizeris - - - - - Andrius Šemeškevičius 9408 15 602 - - - Gediminas Karalius 29 390 22 572 607 - - Tim Meyerjürgens 28 117 Pierre-Henri D’haene 28 117 Viso 104 000 66 398 40 084 37 800 37 414 Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo. Bendrovės vadovo mėnesinį atlygį ir finansinį skatinimą nustato valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – bendrovės vadovas, vadovaudamasis Grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika. Finansinis skatinimas vadovui ir vadovybei mokamas vieną kartą per metus, valdybai patvirtinus bendrovės tikslų įgyvendinimą. Ataskaitiniu laikotarpiu valdyboje vyrų ir moterų santykis buvo 100 proc. vyrų. Įmonės vadovo išrinkimui taikoma Grupės atrankų politika, o valdybos narių išrinkimui taikoma 2015 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas bei Grupės atrankų politika. Grupės atrankų politikos tikslas - nustatyti bendrus įmonių grupės atrankos principus ir praktiką, siekiant skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus į kolegialius organus, visų lygių vadovaujančias ir darbuotojų pareigybes, kurie efektyviai prisidėtų prie atskirų grupės bendrovių ir įmonių grupės tikslų pasiekimo. VADOVYBĖS ATASKAITA 51 Grupės Lygių galimybių politikoje apibrėžti svarbiausi principai, kurie taikomi „EPSO-G" grupės įmonėse, siekiant užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų. 10.2 Darbuotojų atlygis Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 458 specialistų (-ių), iš kurių 94 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojų skaičiaus augimą sąlygojo didesnis nei iki šiol Sinchronizacijos pagreitis, atsinaujinančios energetikos plėtra ir kritiškai svarbių kompetencijų sutelkimas. Siekiant Bendrovės tikslų skaitmenizacijos srityje, papildytos pajėgos strateginiams tikslams priskiriamose skaitmenizacijos srityje. Savo veikloje vadovaujamės šiomis vertybėmis: esame atviri, atsakingi, patikimi. Nuolat skatiname darbuotojus tobulėti ir kelti kvalifikaciją, ugdyti profesines (funkcines) ir bendrąsias (paremtas vertybėmis), kompetencijas, vadovus skatiname tobulinti vadovavimo kompetencijas. Keliame darbuotojams su strategija susietus tikslus ir vertiname jų pasiekimą. Įgaliname visus darbuotojus siūlyti ir diegti savo veikloje inovacijas – nuo kasdienius veiklos procesus palengvinančių inovatyvių darbo metodų ir įrankių – iki naujas veiklos kryptis lemiančių proveržio inovacijų. Veikiame efektyviai, užtikriname optimalias veiklos sąnaudas ir geriausiu įmanomu kaštų naudos santykiu paremtas investicijas, atsakingai valdome darbo užmokesčio biudžetą. Mokame darbuotojams nuo rezultatų priklausantį darbo užmokestį, skatiname už ̌ papildomų pastangų reikalaujančių tikslų pasiekimą. „Litgrid“ siekis– kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai: rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas. Bendrovė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją. „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kurios pagrindiniai principai: Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas; Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą; Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą; Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus; Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams; Atlygio fondą tvirtina įmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu; „EPSO-G“ vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - mėnesinis atlygis ir finansinis skatinimas; Mėnesinis atlygis priklauso nuo darbuotojo pareigybės lygio ir kompetencijų, finansinis skatinimas priklauso nuo atitinkamos Grupės įmonės metinių tikslų pasiekimo ir nuo individualaus darbuotojo veiklos vertinimo; Finansinis skatinimas darbuotojui nėra mokamas tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal nustatytus vertinimo kriterijus; Finansinio skatinimo suma yra numatoma bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai; Bendrovės vadovo finansinis skatinimas priklauso nuo bendrovės metinių tikslų, kurie yra susiję su bendrovės strategijos įgyvendinimu ir skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, rezultato; Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kurią nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus gali būti skiriama premija; VADOVYBĖS ATASKAITA 52 Apie planuojamą skirti finansinį skatinimą ir premijas privalo būti informuojama atitinkama grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje; Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra sudaromi; Darbuotojams išeitinės išmokos mokamos Darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka; Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę į akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis. Remiantis šiais principais bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (bendrovės iniciatyva ir diskrecija mokamas atlygis, priklausomai nuo bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (-s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai priedai, papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio nefinansinė sudedamoji dalis, kuri praturtina darbuotojų gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą. Darbuotojams suteikiamos papildomos naudos suteikiamos visiems, jos aprašytos „Litgrid“ Kolektyvinėje sutartyje ir kituose Bendrovės vidaus dokumentuose. 2024 m. gruodžio 31 d. „Litgrid“ dirbo 458 darbuotojai. Darbuotojų atlygis per pastaruosius penkis metus: Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2020-2024 metais, Eur 2024 m. 2023 m. 2022 m. 2021 m. 2020 m. Vadovas 13 526 13 471 11 885 9 403 13 729 Aukščiausio lygio vadovai 9 724 9 910 8 732 8 957 8 697 Vidurinio lygmens vadovai 6 183 6 214 5 143 4 778 4 482 Ekspertai - specialistai 3 889 3 884 3 269 3 041 2 792 Iš viso 4 349 4 367 3 680 3 421 3 167 Konkretų skatinimo dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba atsižvelgiant į bendrovės tikslų vykdymą. 10.3 Atlygio ir skyrimo politikos formavimas ir stebėsena Už ̌ grupės atlygio ir skyrimo politikos formavimą ir įgyvendinimo priežiūrą atsakinga bendrovės valdyba. Siekiant užtikrinti tinkamą Atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, „EPSO-G“ įmonių grupėje yra įsteigtas ir veikia trijų narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vykdydamas šią funkciją „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas: bendrovės įstatuose numatytais atvejais arba bendrovės ar Grupės bendrovių organų prašymu, teikia jiems rekomendacijas dėl kolegialių organų narių skyrimo bei sutarčių su jais sąlygų, įskaitant dėl atlygio dydžio šiems asmenims laikantis Atlygio gairių nuostatų; VADOVYBĖS ATASKAITA 53 teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų skyrimo, tipinių vadovų darbo sutarčių formų bei sutarčių su skiriamais vadovais sąlygų, įskaitant atlygį ir / arba atlygio dydžio intervalą; ne rečiau kaip kartą per metus vertina Grupės bendrovių valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, gali vertinti atskirų valdymo organo narių įgūdžius, žinias, patirtį, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo; teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų atlygio struktūros, atlygio dydžio, pagrindinių veiklos vertinimo kriterijų bei atlygio peržiūros įgyvendinant Grupės atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką; gali teikti rekomendacijas dėl Grupės atlygio politikos įgyvendinimo bei rekomenduoti atlygio politikos įgyvendinimui reikalingas priemones; teikia rekomendacijas dėl Grupės aukščiausio lygmens vadovų ir valdybos narių atlygio politikos, įgyvendinimo, įskaitant atlygio sistemos skaidrumo; vertina Grupės kolegialių valdymo organų narių atlygio dydį ir struktūrą, prižiūri Atlygio gairių įgyvendinimą; esant susirinkimo kreipimuisi, gali teikti rekomendacijas dėl atlygio gairių; teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų ir kritinių pareigybių pamainumo sistemos; teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos Grupėje; Grupės bendrovių organai turi teisę kreiptis į ASK, prašydami pateikti rekomendacijas, išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka į ASK kompetenciją. 11. RIZIKŲ VALDYMO SISTEMA „Litgrid“ rizikų valdymas suprantamas kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą siekiant bendrovės tikslų. „Litgrid“ vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai įtvirtina vienodą, bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija. Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovės rizikų valdymo procesą. Rizikų valdymo politika yra skelbiama viešai ir yra prieinama „Litgrid“ tinklapyje. Valdant rizikas, Bendrovei svarbu tinkamai nustatyti rizikos reikšmingumą, kuris apskaičiuojamas sudauginus rizikos tikimybę ir poveikį bei svarbu pritaikyti tikslines rizikų valdymo priemones, kurios nukreipiamos į rizikos priežasčių šalinimą (jeigu įmanoma) ir (arba) rizikos poveikio sušvelninimą. Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas bendrovės rizikos apetitas – tai rizikos lygis, kuris ne didesnis nei aukščiausio lygio rizika, kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos reikšmingumą bendrovei) yra lygus arba viršija 15 balų arba kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami įgyvendinti numatytą strategiją ir nustatytus veiklos tikslus. Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos apetitą būtinos papildomos valdymo priemonės. Tvarumo srities rizikos bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės bendrovės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo. Rizikų valdymo procesą sudaro šie etapai: 1. Aplinkos nustatymas: remiantis bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais rizikų vertinimo ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos bendrovės tikslų neįgyvendinimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms. VADOVYBĖS ATASKAITA 54 2. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos rizikos, nustatomi rizikos rodikliai (angl. Key risk indicators), sudaromas bendrovės rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas rizikos apetitas ir rizikų sąraše nurodytos rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą rizikos apetitą. 3. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: rizikos, kurių lygis viršija 15 baų, sudaromas papildomų rizikų valdymo priemonių planas šioms rizikoms valdyti, parengtant tikslingiausią rizikos valdymo būdą: 3.1. Rizikos sumažinimas, kai taikomos rizikos valdymo priemonės padeda sumažinti rizikos tikimybės ir (arba) rizikos poveikį. 3.2. Rizikos perkėlimas, kai rizika perkeliama deleguojant funkcijas ir su jomis susijusią atsakomybę trečiai šaliai bei nustatant atitinkamą pareigų ir atsakomybių perskirstymą. 3.3. Rizikos vengimas, kai rizikos išvengiama nepradedant arba nebetęsiant riziką sukeliančių veiksmų. 3.4. Rizikos prisiėmimas, kai rizikos veiksniai žinomi, bet dėl bendrovės vertinimu ribotų galimybių jai valdyti arba, kai rizikos valdymas reikalauja nepagrįstai didelių išteklių arba rizika yra priimtino lygio, rizika yra toleruojama. Tokia rizika yra nuolat stebima, o, esant esminiams neigiamiems pokyčiams, rizikos savininkas teikia siūlymus dėl reagavimo į padidėjusią riziką. 3.5. Rizikos eliminavimas, kai taikant tikslines rizikos valdymo priemones pavyksta riziką eliminuoti (uždaryti). 4. Rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė bendrovės rizikų sąrašo ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena. Stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti bendrovės vadovui, vadovų tarybai, valdybai, „EPSO-G“ Audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją. 5. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos vertinant bendrovės rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie rizikas ir jų valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus, vadovų tarybos formate bei reguliariai dalinantis aktualia informacija bendrovės vidiniame tinklapyje. Rizikų valdymo proceso etapai „Litgrid“ kiekvienais metais identifikuoja rizikas, atlieka jų vertinimą, nustato rizikos stebėsenos rodiklius ir numato rizikų valdymo priemones. Kaip ir kasmet, taip ir 2024 metais, „Litgrid“ valdyba įvertino identifikuotas rizikas, nustatytą rizikų lygį bei rizikos apetito reikšmes bei patvirtinto rizikų sąrašą ir rizikų valdymo priemonių planą. VADOVYBĖS ATASKAITA 55 Atsižvelgiant į patvirtintą rizikų sąrašą ir jų valdymo priemonių planą, kartą per ketvirtį „EPSO-G“ Audito komitetas, „Litgrid“ valdyba bei „Litgrid“ vadovų taryba vertina pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo efektyvumą rizikų aktualumą nuolat ir sparčiai besikeičiančioje aplinkoje ir teikia rekomendacijas sistemai tobulinti. Siekiant stiprinti rizikų valdymo procesą ir jo integralumą, EPSO-G įmonių grupėje įdiegtas informacinių technologijų įrankis – Rizikų valdymo informacinė sistema (angl. Power App). Įrankis leidžia įvesti aktualią informaciją apie riziką rizikos kortelėje, ataskaitų skiltyje suteikiama galimybė vartotojui patogiai išsifiltruoti aktualias rizikas, stebėti pagrindinių rizikos rodiklių (angl. Key risk indicators) pokyčius bei valdymo priemonių įgyvendinimo efektyvumą ir savalaikiškumą, taip pat yra galimybė sistemos pagalba išsiųsti priminimą ar komentarą rizikos savininkui. Rizikų valdymo informacinė sistema nuolat tobulinama. Pažymėtina, kad informacija, susijusi su rizikomis, jų rodikliais, rizikų valdymo ataskaitomis yra laikoma konfidencialia informacija, todėl šioje ataskaitoje yra pateikiama bendrinio (abstraktesnio) pobūdžio informacija, susijusi su grupės lygmeniu valdomomis rizikomis. 11.1 Pagrindinės rizikos ir jų valdymas 2024 m. metais bendrovės rizikų registre buvo identifikuotos 99 rizikos, iš kurių 11 buvo valdomos grupės lygmeniu, 27 rizikos buvo valdomos bendrovės lygmeniu ir 61 buvo valdoma padalinio lygmeniu. 2024 m. pritaikius tikslines rizikos valdymo priemones pavyko uždaryti 4 rizikas ir išvengti galimo jų pasireiškimo. Rizikos Nr. Grupės lygmens rizikos pavadinimas Rizikos lygio pasikeitimo tendencija L-12 L-13 L-14 L-32 L-33 Strateginių projektų vėlavimo rizika L-27 Sistemų, naudojamų pagrindinėje veikloje, sutrikimo rizika L-02 Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika L-20 Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika L-16 L-17 Kibernetinio saugumo rizika L-38 Poveikio aplinkai mažinimo rizika Paaiškinimai: Didėja Nesikeičia Mažėja Svarbiausios rizikos ir jų reikšmingumo lygis pavaizduotas rizikų žemėlapyje. 6 rizikos viršijo bendrovėje nustatytą rizikos tolerancijos ribą, todėl jų stebėsenai ir valdymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. VADOVYBĖS ATASKAITA 56 Grupės lygmeniu valdomų rizikų žemėlapis VADOVYBĖS ATASKAITA 57 11.2 Grupės lygmeniu valdomų rizikų aprašymas VADOVYBĖS ATASKAITA 58 VADOVYBĖS ATASKAITA 59 VADOVYBĖS ATASKAITA 60 11.3 Klimato kaitos rizikos Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas 2023 m. „EPSO-G“ grupė kartu su verslo konsultantais „Deloitte“ atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų (fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus) trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju laikotarpiu iki 2050 m. Grupei analizę. Vertinimas Grupėje atliktas pirmą kartą pagal klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitų rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti su tuo susijusi atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti darnumo rizikų valdyseną Grupėje. Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, biurams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita, parengtos priemonės ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas. Su klimatu susiję klausimai patenka į platų tvarumo temų spektrą ir Grupėje yra integruoti į sprendimų priėmimo procesą (žr. skyrių aukščiau „Rizikų valdymo sistema“). Atliktas klimato kaitos rizikų vertinimo procesas Klimato rizikų vertinimo skalė nustatyta pagal „EPSO-G“ grupės rizikos valdymo metodiką (naudojama ta pati skalė), poveikis suprantamas kaip finansinis poveikis lyginant su pajamų lygiu. Poveikio vertinimas buvo atliekamas kiekvienos „EPSO-G“ grupei priklausančios įmonės lygmeniu ir apibendrinamas Grupės lygmens analizėje. Dėl šiuo metu esamų ir pritaikytų Grupėje rizikos valdymo priemonių, fizinių ir perėjimo laikotarpio rizikos nustatytos vidutinio arba žemo rizikos lygio. Vis dėlto, Grupė, suprasdama minėtų rizikų svarbą siekiant darnumo tikslų, skirs ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui, geresniam informacijos atskleidimui bei su rizikomis susijusių galimybių integravimui į verslo strategiją. VADOVYBĖS ATASKAITA 61 12. ANTIKORUPCIJA IR ANTIKORUPCINIS ELGESYS Bendrovėje priimami verslo sprendimai yra orientuoti į objektyvumo, nešališkumo atvirumo, atskaitingumo ir teisės aktų viršenybės principus, susietus su nuostata netoleruoti korupcijos ir bet kokio su korupcija susijusio elgesio. Siekiame kurti skaidrią ir pasitikėjimu grįstą įmonę, todėl nuolat vertiname korupcijos rizikas ir įgyvendiname priemones šioms rizikoms valdyti. „Litgrid“ antikorupcinė veikla remiasi tarptautiniu standartu ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės” ir šiomis priemonėmis: 2024 m. Tarptautinė vadybos sistemų sertifikavimo įstaiga „Litgrid“ išdavė sertifikatą, patvirtinantį įdiegtos antikorupcinės vadybos sistemos atitiktį minėto standarto reikalavimams. Tai žymi Bendrovės gebėjimą realiu veikimu ir organizuotomis priemonėmis užkirsti kelią korupcijos rizikai, kurti pasitikėjimą tiekimo grandinėje ir saugoti reputaciją. Taip pat Bendrovėje patvirtintas 2024 m. korupcijos prevencijos priemonių planas, kurio tikslas - nuosekliai ir veiksmingai tobulinti įmonės skaidrumo sistemą, užtikrinti prevencijos ir kontrolės priemonių diegimą bei esamų tęstinumą, darant teigiamą įtaką jautriausioms įmonės veiklos sritims ir didinant skaidrumą įmonėje. Kiekviena priemonių plano priemonė vertinama pagal nustatytus vertinimo kriterijus, siekiamą rezultatą. Pagrindiniai Bendrovės korupcijos prevencijos veiklos dokumentai yra skelbiami viešai, pasiekiami visiems suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms mūsų interneto svetainėje. VADOVYBĖS ATASKAITA 62 Pagrindiniai antikorupcinės veiklos rodikliai pateikiami lentelėje žemiau Rodiklis 2024 m. 2023 m. 2022 m. 2021 m. Nustatyti korupcijos atvejai 0 0 0 0 Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos, atleisti darbuotojai 0 0 0 0 Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija 0 0 0 0 Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos sutartys / jos nepratęstos 0 0 0 0 12.1 Korupcijos rizikų vertinimas ir valdymas Korupcijos rizikos vertinimas Bendrovėje atliekamas kartą per metus, remiantis EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politikos ir metodikos nuostatomis, o korupcijos rizikai valdyti identifikuotų priemonių įgyvendinimo statusas vertinamas kartą per ketvirtį. Siekdami geresnio su trečiosiomis šalimis susijusio korupcijos rizikų valdymo, 2024 m. kartu su kitomis EPSO-G įmonių grupės įmonėmis sukūrėme veiklos partnerių patikros sistemą, kuria apibrėžėme su veiklos partneriais susijusių rizikų vertinimo procedūras. 2024 m. Bendrovėje identifikuotos su korupcija susijusios rizikos, galinčios padaryti poveikį Bendrovės reputacijai ar finansinei būklei: privačių interesų konfliktai; asmenų, neatitinkančių LR Korupcijos prevencijos ir Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatų, įdarbinimas; piktnaudžiavimas einamomis pareigomis ar netinkamą pareigų atlikimą. Šios rizikos nustatytu periodiškumu stebimos ir valdomos Grupės antikorupcinės veiklos ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikose numatytomis priemonėmis 12.2 Mokymai ir komunikacija Darbuotojų antikorupcinis švietimas yra svarbi Bendrovės antikorupcinės veiklos dalis, vykdoma įvairiomis formomis – organizuojant išorės ar vidaus lektorių mokymus, rengiant komunikacines žinutes antikorupcinės veiklos aktualijomis. Siekiant nuoseklaus darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo, 2024 m. sukurti interaktyvūs privalomi antikorupciniai mokymai. Šiuos mokymus nuo 2025 m. turės išklausyti visi Bendrovės darbuotojai, pradedant naujai į darbą priimtais asmenimis. 2024 m. Bendrovėje buvo organizuota LR Generalinės prokuratūros paskaita Pranešėjų apsaugos tema, kurioje dalyvavo 43 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Taip pat auginome ir antikorupcinės veiklos ekspertų kompetenciją, organizuodami kviestinio lektoriaus mokymus praktinėmis interesų konfliktų valdymo temomis. Bendrovėje darbuotojų atsparumas korupcijai didinamas ir kitomis priemonėmis – vykdoma vidinė komunikacija, darbuotojai, valdymo organų nariai yra supažindinami su svarbiausiais antikorupcinę veiklą reglamentuojančiais Grupės ir Bendrovės vidaus teisės aktais. 2024 m. šie vidaus dokumentai teikti susipažinti visiems (100 proc.) Bendrovės darbuotojams (iš jų vadovai sudarė 16 proc.) Visiems (100 proc.) valdybos nariams taip pat buvo komunikuota apie svarbiausius antikorupcinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. VADOVYBĖS ATASKAITA 63 12.3 Darbuotojų ir rangovų apklausos 2024 m. atlikta darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa, padedanti nustatyti darbuotojų požiūrį į korupciją ir identifikuoti tobulintinus antikorupcinės veiklos aspektus. Apklausoje dalyvavo 207 darbuotojai (46 proc.) (2023 m. – 52 proc., 2022 m. – 55 proc., 2021 m. – 54 proc.). Tyrimas parodė, kad 98 proc. darbuotojų savo veikloje per pastaruosius metus nėra susidūrę su korupcijos apraiškoms (2023 m. - 98 proc., 2022 m. – 99 proc., 2021 m. – 98 proc.) ir 92 proc. jų žino kur kreiptis susidūrus su korupcija (2023 m. - ir 94 proc., 2022 metais – 95 proc., 2021 m. – 91 proc.). Taip pat buvo atliktas rangovų nuomonės tyrimas, kuriame prašoma išreikšti nuomonę apie Bendrovę ir bendrą veiklą kartu. Apklausoje dalyvavo 6 proc. pakviestų rangovų. Tyrimas parodė, kad iš visų atsakiusiųjų, neatsirado rangovų, kuriems būtų tekę susidurti, ar būtų žinomi korupcinio pobūdžio atvejai Bendrovėje. Tyrimo rezultatų tendencija rodo kryptingą išsikeltų tikslų korupcijos prevencijos srityje įgyvendinimą. 12.4 Pasitikėjimo linija Bendrovėje taip pat įdiegta ir veikia Pasitikėjimo linija, kuria darbuotojai ir kiti interesų turėtojai nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Informaciją apie pažeidimus galima teikti šiais pasitikėjimo linijos kanalais: El. paštu [email protected] Siųsti informaciją paštu (Bendrovės adresu) Užpildyti formą interneto svetainėje https://www.litgrid.eu/index.php/apie- litgrid/pasitikejimo-linija/32290 Teikti informaciją Prevencijos skyriaus vadovui arba Prevencijos specialistui 2024 m. pasitikėjimo linija buvo gauti 4 pranešimai (2023 m. - 99 pranešimai, 2022 m. - 28 pranešimai, 2021 m. - 13 pranešimų). Atlikus pranešimuose nurodytos informacijos patikrinimą nustatyta, kad pranešimuose pateikti teiginiai yra nepagrįsti, todėl vidiniai tyrimai nepradėti. 12.5 Dovanų politika Bendrovėje netoleruojamos dovanos, teikiamos dėl darbo ar užimamų pareigų, išskyrus dovanas, kurias leidžiama teikti pagal „EPSO-G“ įmonių grupės Antikorupcinės veiklos politiką. Darbuotojams draudžiama priimti bet kokias dovanas pinigais, dovanų čekiais (kuponais) ar alkoholiniais gėrimais, taip pat ir mažos vertės dovanas, jeigu jų teikimo arba priėmimo aplinkybės galėtų būti suprantamos nevienodai, vertinamos prieštaringai ir sukurtų interesų konflikto regimybę. 12.6 Personalo ir partnerių patikra Siekiant užtikrinti, kad Bendrovėje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, vykdomos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymuose numatytos personalo patikimumo užtikrinimo priemonės (patvirtinti ir Bendrovės išoriniame puslapyje paskelbti pareigybių, į kurias pretenduojantys asmenys tikrinami įstatymų nustatyta tvarka, sąrašai; dėl kiekvienos pareigybės kreiptasi į atsakingas institucijas (kreiptasi dėl 78 asmenų). Taip pat Bendrovėje vykdomos, teisės aktuose numatytos tiekėjų (rangovai) personalo patikros procedūros. Sudarant naujas sutartis visais atvejais vykdoma asmenų patikra dėl atitikties Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų bei Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo reikalavimas, tikrinant asmenis įvairiuose viešuose registruose. Pažymėtina, kad visi (100 proc.) Bendrovės tiekėjų (rangovai) įsipareigoja laikytis mūsų Tiekėjų etikos kodekso. VADOVYBĖS ATASKAITA 64 12.7 Užsienio pareigūnų kyšininkavimo prevencija Bendrovės antikorupcinė veikla yra nukreipta į korupcijos rizikų valdymą Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovės darbuotojai, bendradarbiaujantys su užsienio valstybių pareigūnais ar veikiantys užsienio valstybėse, savo veiklą turi grįsti antikorupcinėje politikoje numatytu nulinės tolerancijos korupcijai principo ir laikytis kitų antikorupcinės veiklos principų. Su „EPSO-G“ įmonių grupės antikorupcinės veiklos politika galima susipažinti čia. 2024 m. Bendrovėje, sudarant tarptautinius verslo sandorius, nebuvo nustatyta pareigūnų papirkinėjimo, kyšininkavimo ar kitų korupcijos apraiškų atvejų užsienyje ar Lietuvoje. 12.8 Interesų valdymas Bendrovėje veikia integralus privačių interesų deklaravimo modelis, apimantis deklaravimą Valstybinės tarnybinės etikos komisijos valdomame PINREG registre (toliau – PINREG) laikantis, kai tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, ir vidinės deklaracijos teikimą, kurios forma patvirtinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikoje. Bendrovė periodiškai tikrina, ar visi darbuotojai yra deklaravę savo privačius interesus, ar tai padarę tinkamai (atliekama privačių interesų deklaracijų turinio analizė) ir teikia išankstines rekomendacijas padalinių vadovams ir darbuotojams. Taip pat, nuo 2021 m. periodiškai atliekami PINREG teiktų privačių interesų deklaracijų prevenciniai patikrinimai, siekiant įvertinti, ar tinkamai gyvendinamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta). Privačių interesų deklaravimas – viena svarbiausių darbuotojų pareigų, leidžiančių Bendrovėje užtikrinti išankstinį interesų konfliktų valdymą. Bendrovės darbuotojai vengia situacijų, kai jų privatūs interesai prieštarauja ar gali prieštarauti interesams (interesų konfliktų), o kilus nuo jo nusišalina nustatyta tvarka. Apie darbuotojams kilusius interesų konfliktus yra pranešama suinteresuotoms šalims – tiesioginiam vadovui ir struktūrinio padalinio vadovui. Apie Bendrovės vadovams ir kolegialių organų nariams kilusius interesų konfliktus yra informuojami EPSO-G įmonių grupės vadovaujantys asmenys. Įgyvendinant Darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politiką ir siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų valdymo sistemos funkcionavimą, 2024 m. Bendrovėje atnaujinti interesų valdymo procesai, reglamentuojantys teisės aktai, aiškiau apibrėžiant privačių interesų deklaravimo, nusišalinimo, nušalinimo, stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmų atlikimą. Pagrindiniai interesų konfliktų valdymo rodikliai pateikiami lentelėje žemiau. Rodiklis 2024 m. 2023 m. 2022 m. 2021 m. Darbuotojų, deklaravusių savo interesus, santykis su bendru skaičiumi, kuriems interesus deklaruoti privaloma 100 proc. 100 proc. 100 proc. 100 proc. Atvejai, kuomet sprendimai buvo priimti esant interesų konfliktui, skaičius 0 0 0 0 13. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI „Litgrid“ specialiųjų įpareigojimų neturi. VADOVYBĖS ATASKAITA 65 14. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com). Svarbiausių 2024 metų „Litgrid“ veiklos ir pasiekimų santrauka Sausis 2024 sausio 8 d. „Litgrid“ informavo, kad rytinio piko metu elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė naują rekordą, valandinis bendras elektros suvartojimas šalyje buvo 2280 MW. Paskutinis toks rekordas užfiksuotas 2021 m. gruodžio 8 dieną, kai vieną valandą bendras suvartojimas siekė 2217 MW. 2024 sausio 19 d. „Litgrid“ informavo rinką, kad nuo 2024 m. gegužės įsigalios naujos elektros energijos perdavimo paslaugų sutartys, kurias rinkos dalyviai sudaro su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore Vienas svarbiausių pokyčių – elektros gamyba ir vartojimas bus skaičiuojami ne 1 valandos, bet 15 minučių periodais. Laiko vieneto keitimu įgyvendinamos Europos Komisijos priimtų balansavimo gairių nuostatos. 2024 m. sauso 23 d. „Litgrid“ baigė dirbtinio intelekto ir jutiklių technologijų, galinčių prisidėti prie sėkmingo atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių veikimo, bandymus. Jų metu prie oro linijų įrengti specialūs prietaisai matavo orų sąlygas, o inovatyvus modelis vertino esamą ir prognozavo galimą linijų pralaidumą. Bandymų rezultatai rodo, kad naudojant šią technologiją elektros perdavimo linijos pralaidumas vidutiniškai padidėjo 52 procentais, palyginti su nustatytu projektiniu pralaidumu. Po sėkmingų bandymų „Litgrid“ planuoja toliau diegti šią technologiją elektros perdavimo linijose. Kintamo linijų pralaidumo technologija (angl. Dynamic Line Rating, DLR) yra perspektyvi kuriant palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų. Vasaris 2024 m. vasario 8 d. Bendrovė baigė Automatinio generacijos valdymo sistemos diegimo projektą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Ši programinė įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo užtikrinimo ir rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas. Kovas 2024 m. kovo 21 d. „Litgrid“ įsigijo elektros perdavimo oro linijų avarinio atstatymo sistemą. Nesunkiai transportuojama modulinė sistema leidžia greičiau atstatyti pažeistą liniją ir užtikrinti elektros energijos perdavimą. Bendrovės specialistai kartu su instruktoriais ir oro linijų statybų rangovais gilino teorines žinias ir jas pritaikė praktiškai. Treniruočių metu sėkmingai įrengti pamatai, sumontuotos ir iškeltos laikinosios oro linijų atramos. 2024 m. kovo 28 d. „Litgrid“ pradėjo Vilniaus rajone esančios Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos antrojo etapo darbus. Neries pastotė – vienas svarbiausių elektros perdavimo tinklo mazgų, susijęs su trimis projektais, įgyvendinamais ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija atliekama dviem etapais, siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastotės veiklą. Pirmuoju etapu pakeistas vienas iš dviejų 330 kV autotransformatorių, rekonstruota pusė 330/110/10 kV skirstyklų. Užbaigus nuo 1972 m. veikiančios pastotės rekonstrukciją bus įrengti du nauji 300 MVA galios autotransformatoriai, pakeisti visi skirstyklų įrenginiai, pastatyti nauji įrenginiai, reikalingi linijos Vilnius–Neris prijungimui. Neries transformatorių pastotės rekonstrukciją planuojama baigti 2025 metais. Balandis 2024 m. balandžio 17 d. „Litgrid“ paskelbė projektavimo darbų pirkimą 330 kV elektros linijos Aizkrauklė–Panevėžys rekonstrukcijai. Linijos atnaujinimas sudarys sąlygas padidinti elektros perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros. VADOVYBĖS ATASKAITA 66 2024 m. balandžio 29 d. „Litgrid“ užbaigė 330 kV linijos Klaipėda–Šyša–Bitėnai rekonstrukcijos darbus atkarpoje Klaipėda–Šyša. Rekonstruota linija yra dalis būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai, kuri sustiprins Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais. 2024 m. balandžio 30 d. „Litgrid“ akcininkų susirinkime, balandžio 30 dieną, ketverių metų kadencijai išrinkta naujos sudėties valdyba. Išrinkti trys iki šiol valdyboje dirbę nariai ir du nauji nepriklausomi nariai iš Vokietijos ir Belgijos elektros perdavimo sistemos operatorių vadovų komandų. Gegužė 2024 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą elektros perdavimo tinklo plėtros projektams Lietuvos šiaurės vakaruose. „Litgrid“ planuojama infrastruktūra padidins energetinį saugumą, ateityje užtikrins patikimą elektros energijos perdavimą, stabilų sistemos veikimą ir sudarys sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. 2024 m. gegužės 16 d. „Litgrid“ pranešė, kad augant elektros poreikiui Vilniuje planuoja tiesti naują kabelinę elektros perdavimo liniją nuo Žirmūnų iki Naujosios Vilnios, išplėsti transformatorių pastotę Naujojoje Vilnioje bei prijungti ją prie šiuo metu statomos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris. Planuojami darbai užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą ir padidins tiekimo saugumą Vilniaus regiono vartotojams. 2024 m. gegužės 22 d. „Litgrid“ valdybos pirmininku antrajai kadencijai išrinktas „EPSO-G“ Infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas Tomas Varneckas. 2024 m. gegužės 30 d. „Litgrid“ pasirašė projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį 330 kV elektros perdavimo linijos Aizkrauklė–Panevėžys rekonstrukcijai atlikti. Linijos atnaujinimas sudarys sąlygas padidinti elektros perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros. Birželis 2024 m. birželio 5 d. „Litgrid“ pasirašė triukšmo užtvarų įrengimo Alytaus transformatorių pastotėje įrangos darbų sutartį. Pastačius garsą slopinančias užtvaras bus sumažintas triukšmo lygis ir pagerintos sąlygos aplinkiniams gyventojams. Garso slopinimo užtvarų 330/110/10 kV Alytaus transformatorių pastotėje įrengimo darbų sutartis pasirašyta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu rangovu UAB „ES Energy“. Rangovas triukšmo užtvaras prie esamų dviejų autotransformatorių pastatys per 11 mėnesių. 2024 m. birželio 7 d. „Litgrid“ paskelbė 330 kV elektros perdavimo linijos Šiauliai–Tytuvėnai rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų pirkimą. Po rekonstrukcijos bus užtikrintas elektros energijos sistemos patikimumas, padidintas linijos pralaidumas leis sumažinti elektros energijos nuostolius ir pasiruošti sparčiai atsinaujinančių energetikos išteklių integracijai. 2024 m. birželio 20 d. „Litgrid“ išsiuntė jau trečiąjį paramos paketą Ukrainai, kurį sudarė autotransformatorius ir perdavimo tinklo įrenginiai. Paketas padės užtikrinti elektros energijos tiekimą ir atstatyti nuo karo nukentėjusios šalies energetikos infrastruktūrą. „Litgrid“ paramą sudaro pagrindinis ir brangiausias perdavimo tinklo pastotės įrenginys – 330/110/10 kV autotransformatorius ir kiti 330 kV ir 110 kV perdavimo tinklo įrenginiai: skyrikliai, kompresoriai, izoliatoriai, autotransformatoriams skirti įvadai, relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai, srovės ir įtampos matavimo transformatoriai. Liepa 2024 m. liepos 15 d. „Litgrid“ ir Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemų operatorė PSE ruošiasi tiesti „Harmony Link“ elektros perdavimo jungtį sausuma tarp Lietuvos ir Lenkijos ir pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl jungties vystymo. Sutartis apibrėžia pagrindinius bendradarbiavimo principus tarp „Litgrid“ ir PSE, kartu įgyvendinant „Harmony Link“ jungties projektą. Jį sudaro naujos dvigrandės 220 kV kintamosios srovės (AC) elektros perdavimo linijos tarp Ełk Bis (Lenkija) ir naujos Gižų pastotės (Lietuva) statyba, Norki ir Wigry naujų pastočių statyba ir esamos 220 kV elektros linijos Ostrołęka–Ełk Bis rekonstrukcija Lenkijoje. Tiesiant sausumos liniją planuojama iš dalies panaudoti esamą bei planuojamą kelių infrastruktūrą tarp Lenkijos ir Lietuvos. 2024 m. liepos 16 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“, AST ir Elering išsiuntė pranešimą Rusijos ir Baltarusijos operatorėms apie BRELL sutarties nepratęsimą. Pranešimu informuojama, kad sutartis nutrūks 2025 metų vasario 7 dieną. Vasario 8 d. Baltijos šalių operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo IPS / UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą. VADOVYBĖS ATASKAITA 67 Planuojama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona įvyks 2025 metų vasario 9 dieną. Rugpjūtis 2024 m. rugpjūčio 8 d. „Litgrid“ informavo apie patvirtintą ypatingos valstybinės svarbos Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša, 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statybos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimą. 2024 m. rugpjūčio 21 d. „Litgrid“ pradėjo triukšmo užtvarų įrengimą Alytaus transformatorių pastotėje. Pastačius garsą slopinančias užtvaras bus sumažintas triukšmo lygis ir pagerintos sąlygos aplinkiniams gyventojams. 2024 m. rugpjūčio 22 d. „Litgrid“ pranešė, kad pasiekė svarbų etapą savo skaidrumo ir atskaitomybės kelyje. Įmonė sėkmingai įgyvendino tarptautinį ISO 37001 antikorupcinės vadybos sistemos standartą, kuris reiškia, kad „Litgrid“ atitinka aukščiausius etikos ir skaidrumo reikalavimus. Rugsėjis 2024 m. rugsėjo 23 d. „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė galingiausią vėjo elektrinių parką Lietuvoje, 105,4 MW galios vėjo parką Kelmės rajone, vystomą tarptautinės atsinaujinančios energijos bendrovės „Ignitis renewables“. Spalis 2024 m. spalio 8 d. Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“ pasirašė sutartį su „Hitachi Energy“ dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimo, kuris padidins Baltijos šalių ir Švedijos elektros tinklų stabilumą. 2024 m. spalio 10 d. Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ prisijungė prie bendros Europos perdavimo sistemų operatorių balansavimo energijos platformos MARI. Dalyvavimas Europos balansavimo rinkoje elektros energijos gamintojams ir didiesiems vartotojams Baltijos šalyse atvers naujas galimybes teikti balansavimo paslaugas. Naujoji balansavimo rinka rinkos dalyviams suteiks papildomų pajamų, o perdavimo sistemos operatoriai įgis platesnę prieigą prie elektros energijos sistemai balansuoti reikalingų išteklių. 2024 m. spalio 25 d. Telšių transformatorių pastotėje pradėjo veikti pirmasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių paleidimas yra svarbiausias žingsnis, siekiant kitų metų vasarį užtvirtinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos ir įgyvendinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Lapkritis 2024 m. lapkričio 27 d. „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės, pasirašė Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį, kurioje aprašomi bendradarbiavimo principai po prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. 2024 m. lapkričio 27 d. Europos elektros perdavimo sistemų operatorės, valdančios kontinentinės Europos sinchroninę zoną, patvirtino Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo programą ir sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros sistemų perdavimo operatorės „Elering“, „Ausgstprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ planuoja prisijungti prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos 2025 m. vasarį. Gruodis 2024 m. gruodžio 10 d. Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo naujos elektros perdavimo linijos Alytaus ir Varėnos rajonuose projektavimo darbus. Taip pat skelbiamas pirkimas Griškonių transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo darbams. 110 kV linija Griškonys–Varėna sustiprins Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrins patikimą elektros tiekimą. 2024 m. gruodžio 17 d. Baltijos šalių elektros rinkos einamosios paros prekyba perėjo nuo 60 iki 15 minučių prekybos intervalų. Pokytis sėkmingai įvykdytas pirmuosiuose einamosios paros prekybos aukcionuose gruodžio 16 d. ir einamosios paros sandoriuose gruodžio 17 dieną. Trumpesnio intervalo taikymas pagerins rinkos efektyvumą ir padės integruoti atsinaujinančių energijos šaltinių energiją. VADOVYBĖS ATASKAITA 68 2024 m. gruodžio 23 d. Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė PSE patvirtino finansinį investicinį sprendimą dėl „Harmony Link“ jungties statybos sausumoje. Pagal operatorių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, kartu įsigalioja ir rugsėjį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ priimtas finansinis investicinis sprendimas. Tai patvirtina operatorių įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti jungties projektą. 15. ESMINIAI 2024 METŲ ĮVYKIAI (https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 ) Data ĮVYKIAI 01.19 Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 01.26 Pranešimas dėl išnagrinėtos bylos 02.02 LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2024 m. investuotojo kalendorius 02.13 Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai 02.29 LITGRID AB 2023 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos bendrovės finansinės ataskaitos 03.29 LITGRID AB skelbia 2023 m. audituotas Bendrovės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą 03.29 Pranešimas apie LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 04.04 Korekcija : LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2024 m. investuotojo kalendorius 04.26 Gautas UAB „EPSO-G“ pasiūlymas dėl LITGRID AB valdybos narių išrinkimo, atlygio dydžių valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2024 m. ir tolimesniems metams nustatymo 04.30 Eiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai 05.07 LITGRID AB 2023 m. ex-diena ir dividendų mokėjimo tvarka 05.16 Įregistruota nauja LITGRID AB įstatų redakcija 05.22 Dėl LITGRID AB valdybos pirmininko išrinkimo 07.16 Dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos 2025 metų vasarį 08.09 LITGRID AB skelbia pirmo 2024 metų pusmečio rezultatus 08.22 Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 09.13 Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai 11.08 LITGRID AB skelbia 2024 metų devynių mėnesių rezultatus 12.04 Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 12.30 Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai 12.31 LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2025 m. investuotojo kalendorius VADOVYBĖS ATASKAITA 69 16. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS 2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros sistemos sėkmingai atsijungė nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos ir savarankiškai veikė salos režimu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ atliko izoliuoto darbo bandymą prieš sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. 2025 m. vasario 9 dieną 14:05 val., Estija, Latvija ir Lietuva sėkmingai sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Tai svarbus įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą. 17. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS „Litgrid“ laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta 2020 m. rugsėjo 25 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėms. Skaidrumo gairių įgyvendinimas „Litgrid“ yra užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo: Litgrid“ interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai: Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas) Vykdoma Teisinis statusas, jeigu „Litgrid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi Neaktualu Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę Vykdoma Veiklos tikslai, vizija ir misija Vykdoma Struktūra Vykdoma Vadovo duomenys Vykdoma Valdybos pirmininko ir narių duomenys Vykdoma Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys Neaktualu Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys Neaktualu Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) „Litgrid“ įstatiniame kapitale Vykdoma Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus Vykdoma VADOVYBĖS ATASKAITA 70 Jei „Litgrid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai Vykdoma „Litgrid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Litgrid“ AB metinis pranešimas, taip pat „Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Litgrid“ AB interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo Vykdoma „Litgrid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Litgrid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Vykdoma „Litgrid“ interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai: „Litgrid“ įstatai Vykdoma Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi Vykdoma Atlyginimų politika, apimanti „Litgrid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Litgrid“ sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą Vykdoma „Litgrid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai Vykdoma Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados Vykdoma Duomenų viešinimas atliekamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką Vykdoma Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti Vykdoma „Litgrid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus Vykdoma „Litgrid“ rengia 6 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinį Vykdoma „Litgrid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą Vykdoma „Litgrid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama: Trumpas „Litgrid“ verslo modelio aprašymas Vykdoma Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai Vykdoma Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai Vykdoma Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai Vykdoma Specialiųjų įpareigojimų vykdymas Vykdoma Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus Vykdoma „Litgrid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas Vykdoma Dividendų politikos įgyvendinimas Vykdoma Atlyginimų politikos įgyvendinimas Vykdoma Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius Vykdoma VADOVYBĖS ATASKAITA 71 VVĮ, kurioms neprivalomas tvarumo ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais Vykdoma Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai Neaktualu „Litgrid“ tarpiniame pranešime pateikiama ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu Vykdoma 18. PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI Akcinė bendrovė „Litgrid“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija. Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka „Litgrid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei. Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (EM) 2022 m. gruodžio 29 d. patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje www.epsog.lt. VADOVYBĖS ATASKAITA 72 1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema. Nors bendrovė priklauso grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovautis grupės korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų. Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra: Visuotinis akcininkų susirinkimas; Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“ ir 1 valdybos narys – valstybės tarnautojas); Grupės mastu veikiantys komitetai: atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių); audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių); vadovas. Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja bendrovės valdyba. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga grupėje rizikų valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas. Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas. Šiuo metu „Litgrid“ galiojančios veiklos politikos skelbiamos interneto puslapyje www.litgrid.eu. VADOVYBĖS ATASKAITA 73 Struktūrizuota lentelė: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. TAIP Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų X skyriumi, Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus bei apie priimtus sprendimus, lietuvių ir anglų kalba. Bendrovė užtikrina akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan.). 1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. TAIP Bendrovės įstatų 13-15 str. numatyta, kad visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo. 1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. TAIP Žr. 1.2. punktą. Taip pat bendrovės įstatų IV skyriuje yra numatytos akcininkų teisės ir pareigos. 1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. TAIP Bendrovės įstatų 36 ir 38 str. nurodyti atvejai, kuomet dėl bendrovės turto perleidimo priima sprendimą Valdyba su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. VADOVYBĖS ATASKAITA 74 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus. TAIP Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, bendrovės internetiniame tinklalapyje, įskaitant pranešime apie visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, yra pateikiamos bendrosios akcininkų teisės ir jų įgyvendinimo terminai. 1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. TAIP Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informaciją apie visuotinio akcininkų priimtus sprendimus. 1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą arba akcininko teises įgyvendinti įgaliojant kitą asmenį. 1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. NE Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos saugumą ir nustatant akcininkų tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. VADOVYBĖS ATASKAITA 75 PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE/ NEAKTUALU KOMENTARAS 1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas. TAIP Standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei siūlomas jai skirti atlygis. Informacija apie siūlomą išrinkti kolegialaus organo narį viešai nėra skelbiama, tačiau standartiniame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma, jog papildomai su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, bendruoju balsavimo biuleteniu akcininkai gali susipažinti “Litgrid“ patalpose, registruotu buveinės adresu, nurodytomis konkrečiomis valandomis. 1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai (Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas) ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. TAIP/NE Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Tuo tarpu siūlomi kandidatai į kolegialius organo narius ne visada dalyvauja visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. VADOVYBĖS ATASKAITA 76 2. Stebėtojų taryba 2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. 2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą. Neaktualu - 2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Neaktualu - 2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi (Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai) stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi. Neaktualu - 2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika. Neaktualu - 2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Neaktualu - VADOVYBĖS ATASKAITA 77 2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną. 2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Neaktualu - 2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas. Neaktualu - 2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. Neaktualu - 2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. Neaktualu - 2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu - 2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Neaktualu - 2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Neaktualu - VADOVYBĖS ATASKAITA 78 3. principas: Valdyba 3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus. 3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą. TAIP Bendrovės įstatų 34 str. nurodyta, kad bendrovės valdyba tvirtina bendrovės strategiją. Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą. 3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo. TAIP Bendrovės įstatų 7.3. dalyje nurodyta, bendrovės valdybos kompetencija, susijusi su priežiūros funkcijų vykdymu. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Audito komiteto nuomonę, bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius. 3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę. TAIP Bendrovės įstatų 36 (xxi) p. numatyta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl Patronuojančios bendrovės valdybos patvirtintų įmonių grupės mastu taikomų įmonių grupės lygio dokumentų netaikymo Bendrovei arba taikymo su išimtimis. Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas ir kt.) įgyvendinimą bendrovėje. 3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas (Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti- bribery/44884389.pdf) dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų. TAIP Bendrovėje galioja įvairūs dokumentai, užtikrinantys aukščiausio lygio vidaus kontrolę, etikos bei atitikties valdymo priemones, pavyzdžiui: - grupės mastu veikia vidaus auditas ; - grupės mastu veikia audito komitetas, kurį sudaro daugumą nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus auditas; VADOVYBĖS ATASKAITA 79 - bendrovėje galioja Etikos elgesio kodeksas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės antikorupcinės veiklos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politika ir kt. 3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą. TAIP Bendrovės įstatų 53 str. numatyta, kad bendrovės vadovą skiria valdyba, atsižvelgdama į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Bendrovės įstatų 55 str. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į vadovus tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo. VADOVYBĖS ATASKAITA 80 3.2. Valdybos sudarymas 3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. TAIP Bendrovės valdybos narių atranka vykdoma pagal LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą. Bendrovės įstatų 27 str. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus; užtikrinama, kad daugiau kaip pusė valdybos narių nėra nesusiję darbo santykiais su bendrove; taip pat siekiama, jog valdybos nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas. Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina Grupės Atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl grupės kolegialių organų veiklos tobulinimo. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. TAIP Nurodyta informacija viešai skelbiama ir atnaujinama bendrovės internetiniame tinklalapyje, metiniame pranešime. 3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla. TAIP Valdybos nariai supažindinami pirmo posėdžio metu pristatant bendrovės struktūrą bei veiklą. Pasidalinama VADOVYBĖS ATASKAITA 81 pagrindiniais bendrovės korporatyviniais dokumentais. 3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. TAIP Bendrovės įstatų 26 str. numatyta, kad valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės. 3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti. TAIP Bendrovės įstatų 28 str. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu. Bendrovės įstatų 46 str. numatyta, kad valdybos pirmininkas turėtų būti renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos narių. 3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose, o posėdžių protokoluose yra fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 51 str. bendrovės valdyba atsiskaito už savo veiklą, pateikdama visuotiniam akcininkų susirinkimui metinę savo veiklos bendrovės valdyboje ataskaitą, įskaitant informaciją apie priimtus sprendimus bei apibendrintą metinį veiklos įsivertinimą. Ši VADOVYBĖS ATASKAITA 82 ataskaita gali būti teikiama bendrovės metiniame pranešime. 3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi (Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai), turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. TAIP Bendrovės interneto tinklalapyje, tiek metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius. Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktą. 3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės įstatų 25 str. numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio nustatymo, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų nustatymo. 3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. TAIP Atsižvelgiant į siekį stebėti bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, bendrovės įstatų 31 str. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje tarnyboje, pareigas bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis įstatų 28 straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra bendrovė ar patronuojanti bendrovė, tik iš VADOVYBĖS ATASKAITA 83 anksto apie tai informavę bendrovės valdybą. Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika. Valdybos nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio. 3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. TAIP Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Informacija apie valdybos veiklos vertinimą atskleidžiami bendrovės metiniame pranešime. VADOVYBĖS ATASKAITA 84 4. Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. 4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. 4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. TAIP Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose. Valdybos posėdžių sušaukimo ir balsavimo juose tvarka, kiti procedūrinio pobūdžio klausimai yra reglamentuoti taip, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas bei susiję teisės aktai, ir detalizuojami valdybos darbo reglamente, kurį tvirtina valdyba. Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje pasitvirtina ateinančių metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos posėdžiui). 4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. TAIP Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti procedūriniai klausimai. Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio posėdžio. Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba laikosi. 4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. VADOVYBĖS ATASKAITA 85 posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu. 5. Principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai 5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. 5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus ( Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas)). TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei „EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šių klausimų sprendimui reikalingi tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą. 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. TAIP 5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Neaktualu Žr. 5.1.1. p. 5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. TAIP UAB „EPSO-G“ įstatų 7.7., 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei kompetenciją. Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai sudaromi iš ne mažiau kaip 3 narių. Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų ne mažiau kaip 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete – daugiau VADOVYBĖS ATASKAITA 86 kaip pusė narių būtų nepriklausomi nariai. Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirti nepriklausimi nariai, t.y. atsižvelgiant į kompetenciją bei vykdant išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą. 5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. TAIP Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (10 str.). Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai EPSO-G interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime. 5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. TAIP Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti. VADOVYBĖS ATASKAITA 87 5.2. Skyrimo komitetas. 5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui. TAIP UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: – padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose grupės bendrovėse; – teikia rekomendacijas grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių, įskaitant vienasmenių valdymo organų – vadovų skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo; – teikia rekomendacijas dėl grupės korporatyvinio valdymo dokumentų, susijusių su valdymo organų, vadovaujančių darbuotojų atrankų, skyrimo, nepriklausomumo kriterijų nustatymo klausimais; – teikia rekomendacijas dėl grupės bendrovių vadovų ir kritinių pareigybių pamainumo sistemos; – teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos grupėje; – ir kt. 5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. TAIP Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus. Nuostata nėra praktiškai aktuali šiuo metu, nes valdyboje nėra Bendrovės darbuotojų. VADOVYBĖS ATASKAITA 88 5.3. Atlygio komitetas. 5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. TAIP Grupėje veikia vienas Atlygio ir skyrimo komitetas. Žr. 5.2.1. punktą. 5.4. Audito komitetas. 5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą (Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą). TAIP UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: - vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą; - atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą; - atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; - užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą; vertina sandorius su susijusiomis šalimis. 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. 5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų VADOVYBĖS ATASKAITA 89 reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komiteto funkcijoms atlikti. 5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. TAIP Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį - vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti rekomendacijas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės valdyboms. Audito komitetas organizuoja susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių darbo programą bei audito metu kilusius neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas. Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją. 5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą. Įgyvendinant šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant informuojamas apie reikšmingus gautus skundus, taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama ataskaita apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus. 5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. TAIP Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį VADOVYBĖS ATASKAITA 90 teikia veiklos ataskaitą valdybai. Tai pat teikia konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai. 6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. TAIP Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 56-57 str., valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politikoje. Bendrovės įstatų 30 str. numatyta, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos nario interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsiant informuoti valdybą ir bendrovę. VADOVYBĖS ATASKAITA 91 7. principas: Bendrovės atlygio politika Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją. 7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. TAIP Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai. Bendrovėje taip pat taikoma „Litgrid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politika, patvirtinta bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuri yra skelbiama viešai. Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kuri yra skelbiama viešai. 7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. TAIP Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai. 7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. TAIP Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų. 7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. TAIP / NE UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikoje nustatyta, jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai VADOVYBĖS ATASKAITA 92 susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama dėl kitokių išmokų taikymo. Apie tokių (didesnių) išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama atitinkama Grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje. 7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu Bendrovėje nėra taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema. 7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. TAIP Bendra informacija apie bendrovės atlyginimų politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami bendrovės metiniame pranešime, kuria skelbiamas bendrovės interneto svetainėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. Bendrovės metiniame pranešime skelbiama informacija apie valdybos narių darbo užmokestį. Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas VADOVYBĖS ATASKAITA 93 ketvirtį bendrovės interneto svetainėje. 7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. TAIP Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovėje nėra taikomos tokios schemos. 8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais. 8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. TAIP Bendrovė su bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijos, derybas, pasitarimus dėl bendrovėje vykdomų veiklos procesų. Pagal su bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie bendrovėje numatomas permainas, bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. 8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. TAIP Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. VADOVYBĖS ATASKAITA 94 8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui. NE Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą. VADOVYBĖS ATASKAITA 95 9. principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; TAIP Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje nurodyta informacija atskleidžiama bendrovės tarpiniuose metiniame pranešime ir interneto svetainėje. 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; TAIP 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; TAIP 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; TAIP 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; TAIP 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; TAIP 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; TAIP 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); TAIP 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; TAIP 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose. TAIP 9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame pranešime. 9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe. TAIP Bendrovės metiniame pranešime ir interneto svetainėje atskleidžiama ši informacija. 9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. TAIP Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją VADOVYBĖS ATASKAITA 96 prieš NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. VADOVYBĖS ATASKAITA 97 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. TAIP Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų susirinkimas. 10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba. TAIP Auditoriaus atrankos procese aktyviai dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas. Audito komitetas teikia rekomendaciją bendrovės valdybai dėl auditoriaus kandidatūros. Galutinį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį šaukia bei sprendimų projektus teikia valdyba. 10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. TAIP Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO- G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris, kaip minėta 10.2 p., aktyviai dalyvauja auditoriaus atrankos procedūroje. Taigi audito komitetas teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius. 98 VADOVYBĖS ATASKAITA 99 19. APIE ATASKAITĄ 19.1 BP-1 – Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas Šiame skyriuje pateikiama akcinės bendrovės „Litgrid“ (toliau – Bendrovė arba „Litgrid“) informacija tvarumo klausimais (toliau – tvarumo ataskaita) už 2024 metus. Šiai ataskaitai dar nėra taikomi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD) reikalavimai – ji parengta savanoriškai, siekiant kuo labiau atitikti Europos tvarumo atskaitomybės standartus (toliau – ETAS). Visišką atitiktį ETAS Bendrovė užtikrins nuo 2025 metų, kai tvarumo ataskaita bus rengiama pagal visus jai taikomus reikalavimus ir bus audituota. Bendrovė priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – „EPSO-G“), todėl jos informacija tvarumo klausimais yra įtraukta ir į konsoliduotą „EPSO-G“ tvarumo ataskaitą už 2024 metus, kuri atitinka ETAS reikalavimus ir yra patvirtinta išorinio nepriklausomo auditoriaus. Tvarumo ataskaitoje pristatomi Bendrovės pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Pateikiama informacija apima visą tiesioginę Bendrovės veiklą ir jos vertės grandinę. Tvarumo ataskaita parengta bendradarbiaujant su rinkos tvarumo atskaitomybės ekspertais, siekiant užtikrinti pateikiamos informacijos kokybę ir išsamumą. Ataskaita skelbiama kaip Vadovybės ataskaitos dalis. Bendrovė nepasinaudojo ETAS taikoma išimtimi nepateikti tam tikros informacijos, susijusios su praktine patirtimi, inovacijomis, vykstančiomis derybomis ar kitais ETAS standartų pirmos dalies (1 ETAS) nurodytais konfidencialios ir neskelbtinos informacijos atvejais. 1 ETAS C priedėlyje nurodyta, kad kai kurie reikalavimai yra taikomi palaipsniui ir juos galima praleisti rengiant tvarumo ataskaitą pirmaisiais privalomai rengiamos ETAS ataskaitos metais (t. y. Bendrovės atveju – už 2025 m). Bendrovė šioje ataskaitoje neatskleidžia informacijos pagal ETAS standarto SBM-1 40.b. ir 40.c., SBM-3 48.e. punktus, E1-9, E4-6, E4-6, E5-6 atskleidimo reikalavimus, kuriems taikoma ši išimtis. 19.2 BP-2 – Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas Ataskaitoje Bendrovė remiasi ETAS nustatytais trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimais: trumpas laikotarpis – iki 1 metų, vidutinis – 2-4 metai, ilgas – daugiau nei 5 metai. Tokia laiko perspektyva atitinka visos grupės taikomus laikotarpius, siekiant užtikrinti nuoseklumą. Be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, Bendrovė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia informaciją pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021 / 2178, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020 / 852 (Taksonomijos reglamentas) – žr. skyrių ES Taksonomijos reglamento rodikliai. Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė pirmą kartą taikė ETAS standartą, todėl visi rodikliai pateikiami laikantis šio standarto reikalavimų. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, pateikiama 2021 – 2023 m. laikotarpių palyginamoji informacija, išskyrus ŠESD rodiklius, kurių duomenys teikiami nuo bazinių metų (2019 m.). Matavimo metodika, taikoma apskaičiuojant 3 lygio (ang. Scope 3) ŠESD emisijas, išsamiai aprašyta skyriuje E1 Klimato kaita. Kitų vertės grandinės rodiklių, apimančių pradinės ir (arba) galutinės grandžių duomenis, ataskaitoje nėra. 2024 m., atnaujinus emisijų faktorius, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir stebėti pažangą, tokie pat perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. emisijų duomenims. Šis procesas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, palaikyti nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyva (angl. Science Based Targets initiative, toliau – SBTi) metodiką bei išlaikyti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms ir reglamentų reikalavimams. Perskaičiuojant duomenis pagal SBTi reikalavimus, bazinių metų emisijos sumažėjo 17 proc. nuo anksčiau nustatytos vertės. Technologiniai nuostoliai (2 lygis), susidarę tarpsisteminėse jungtyse „NordBalt“ ir „LitPol Link“, nepatenka į Lietuvos energijos apskaitos balansą ir atitinkamai nėra įtraukiami skaičiuojant Grupės ŠESD emisijas (vadovaujantis veiklos kontrolės metodu). EPSO-G dukterinė įmonė AB „Litgrid“ nėra atsakinga už tarpsisteminėmis jungtims „NordBalt“ ir „LitPol Link“ įsigyjamą elektros energiją technologiniams nuostoliams padengti vadovaujantis sutartimis tarp sistemų operatorių. Kitų reikšmingų rodiklių apskaičiavimo ar pateikimo pokyčių nebuvo. Nenustatyta reikšmingų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidų, taip pat nebuvo identifikuoti aukšto matavimo neapibrėžties lygio kiekybiniai rodikliai. VADOVYBĖS ATASKAITA 100 Siekdama užtikrinti informacijos vienodumą ir suderinamumą su grupės ataskaita, Bendrovė pateikia visą reikšmingą ETAS reikalaujamą informaciją. 20. TVARUMO VALDYMAS GOV-1 – Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo „Litgrid“ prisideda prie energetikos sektoriaus transformacijos derindama aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius tikslus. Bendrovė orientuojasi į aukščiausius tvarumo valdymo standartus, siekdama, kad tvarumo principai būtų nuosekliai įtraukti į strateginius sprendimus ir kasdienę veiklą. „EPSO-G“ tvarumo valdymo struktūra atitinka grupės bendrąją valdyseną. Valdymo, priežiūros ir patariamieji organai tvarumo klausimus prižiūri ir valdo pagal savo atsakomybių sritis ir kompetencijas. Detali informacija apie tvarumo valdymą ir priežiūrą grupės lygiu yra pateikta „EPSO-G“ Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m. „Litgrid“ valdyba atsakinga už ilgalaikių strateginių tikslų formavimą, jų peržiūrą ir rodiklių stebėseną. Pagal savo kompetenciją ji taip pat tvirtina Bendrovės metinius tikslus, tarp kurių yra ir su tvarumu susiję įsipareigojimai. Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės lygio rizikų sąrašą, kuris apima ir tvarumo sritims būdingas rizikas, tokias kaip darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymas, kvalifikacijos trūkumas, darbuotojų kaita ir motyvacija, stichinių reiškinių sukelta žala ir kt. Bendrovės rizikų registre kiekvienai rizikai priskiriama tvarumo sritis (aplinkos apsauga, socialinis atsakingumas, geroji valdysena). Už visos įmonių grupės tvarumo tikslų stebėseną ir jų įgyvendinimo koordinavimą atsakingas grupės tvarumo vadovas(-ė). Bendrovėje aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos tikslai pagal kompetenciją paskirstomi atitinkamiems funkciniams padaliniams, tokiems kaip aplinkosaugos, darbų saugos, žmonių ir kultūros, rizikų ir atitikties valdymo ir kt. Taip pat Bendrovėje yra deleguotas darbuotojas tvarumo temos koordinavimui. Be to, „Litgrid“ yra paskyrusi atsakingą asmenį lygių galimybių užtikrinimui – šią funkciją vykdo žmonių ir kultūros skyriaus vadovas(-ė). Administracinių, valdymo ir priežiūros organų sudėtis Bendrovėje veikia organai: Valdyba (5 nevykdomieji nariai). Bendrovės vadovas (vienasmenis vykdomasis valdymo organas). „Litgrid“ valdybos narius ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto (toliau – ASK) rekomendacijas. Valdybos nariai neužima kitų vadovaujančių pareigų Bendrovėje, o 2 valdybos nariai kartu yra ir „EPSO-G“ vadovybės nariai. 100 proc. valdybos narių yra vyrai (lyčių pusiausvyros santykis – 0:5). 40 proc. (2 iš 5) valdybos narių yra nepriklausomi. Administraciniuose, valdymo ir priežiūros organuose nėra tiesioginių paskirtų darbuotojų atstovų. Bendrovėje galioja su profesine sąjunga (darbuotojų atstovais) pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuri užtikrina tinkamą darbuotojų atstovavimą ir įtraukimą į organizacijos priimamus sprendimus. Bendrovės priežiūros organai yra audito komitetas ir aukščiau minėtas ASK, kurie sudaromi patronuojančioje įmonėje, veikia visos grupės mastu ir atlieka „Litgrid“ audito bei atlygio ir skyrimo komitetų funkcijas. Patronuojančios bendrovės valdybos sprendimu gali būti sudaromi ir kiti komitetai, kurie veikia kaip visos grupės komitetai. Bendrovės komitetai ir kiti valdymo organai: Vadovų taryba. Technikos komitetas. Projektų valdymo komitetas. Fizinės saugos komisija. Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. VADOVYBĖS ATASKAITA 101 Viešųjų pirkimų komisija. Etikos komitetas. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų valdysenos komitetas. IT architektūros komisija. Programos priežiūros komitetas. Valdyba. Visuotinis akcininkų susirinkimas. Su tvarumu susijusios žinios ir patirtis Siekdama užtikrinti visapusišką ir integruotą tvarumo valdymą, Bendrovė aktyviai investuoja į su tvarumu susijusių žinių stiprinimą, kompetencijų ugdymą ir ekspertų pritraukimą. Bendrovėje organizuojami mokymai bei rodiklių pristatymai tvarumo tematika, o siekiant užtikrinti aukštą ekspertiškumo lygį, pasitelkiamos ir išorės konsultacijos. Vadovai reguliariai supažindinami su tvarumo politika, teisės aktų pokyčiais bei svarbiausiomis iniciatyvomis šioje srityje. Vertingų įžvalgų ir reikšmingos patirties tvarumo vystymo srityje suteikia valdybos narys Pierre-Henri D’haene – Belgijos elektros perdavimo sistemos operatorės Elia strategijos, transformacijos ir tvarumo vadovas. Tvarumo srities švietimas ir vadovų įtraukimas ne tik prisideda prie efektyvesnio užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, bet ir stiprina jų kompetencijas, skatindamas sąmoningą ir atsakingą požiūrį į tvarią veiklą. Daugiau informacijos apie Bendrovės valdybos narius galima rasti Bendrovės interneto svetainėje: Valdyba. GOV-2 – Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai Bendrovės valdymo organai reguliariai informuojami apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes – valdyba svarsto aktualius klausimus, įskaitant ir su tvarumu susijusius klausimus, kiekvieną mėnesį. Valdyba planuoja ir vykdo savo veiklą vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu. Pirmaisiais ataskaitos rengimo metais, atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą, buvo nagrinėtos visos ETAS sąraše esančios temos ir kitos Bendrovei aktualios tvarumo temos. GOV-3 – Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas „Litgrid“ darbo užmokesčio politika pateikiama Vadovybės ataskaitos dalyje „Atlygio politikos įgyvendinimo ataskaita“. Valdymo organų nariams skirtų su tvarumo klausimais susijusių paskatų sistemų ir darbo užmokesčio politikos Bendrovėje šiuo metu nėra. GOV-4 – Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo „Litgrid“ šiuo metu netaikomi teisiniai reikalavimai dėl tvarumo išsamaus patikrinimo (angl. due diligence), todėl specialios išsamaus patikrinimo sistemos ji nėra įdiegusi. Tačiau Bendrovė nuolat vertina galimą neigiamą poveikį savo veikloje ir vertės grandinėje, siekia jo išvengti bei įsipareigoja bendradarbiauti šalinant neigiamą poveikį, jei toks atsirastų ar Bendrovė prie jo prisidėtų. Nors formalizuotos išsamaus patikrinimo sistemos nėra, atskiri jos elementai jau yra taikomi Bendrovės veikloje. Pagrindiniai ETAS standarto pirmos dalies (1 ETAS) 4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ nurodyti aspektai ir etapai yra susiję su keliais horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal ETAS. Toliau pateiktoje lentelėje Bendrovė nurodo, kaip ir kur jos tvarumo ataskaitoje atsispindi pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai. VADOVYBĖS ATASKAITA 102 PAGRINDINIAI IŠSAMAUS PATIKRINIMO ELEMENTAI TVARUMO ATASKAITOS DALYS a) Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį GOV-1, GOV-2, GOV-3, SBM-3 b) Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus GOV-2, SBM-2, IRO-1, MDR-P, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1 c) Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas IRO-1, SBM-3 d) Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas MDR-A, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1 e) Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas MDR-T, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1 GOV-5 – Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė Su tvarumu susijusi atskaitomybė atitinka grupės lygio principus ir procesus, susijusius su teisės aktų atitiktimi, rizikų valdymu ir vidaus kontrole. Tvarumo atskaitomybėje vidaus kontrolė grindžiama rizikų identifikavimu, analize ir dėmesiu svarbiausioms nustatytoms rizikoms. „EPSO-G“ rizikų valdymo procesas atitinka COSO ERM (ang. Enterprise Risk Management) sistemos principus. Patvirtinta „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, kuri apibrėžia pagrindinius „EPSO-G“ rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą. Tvarumo srities rizikos grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės grupės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikų valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo. Rizikos, susijusios su tvarumo atskaitomybe apima duomenų ir informacijos tikslumą ir patikimumą. Su tvarumo atskaitomybe susijusių „Litgrid“ valdymo ir priežiūros organų vaidmuo: Valdyba. Nustato strategines tvarumo kryptis ir strateginius tikslus, užtikrina jų įgyvendinimą, tvirtina su tvarumu susijusias politikas. „EPSO-G“ kolegialių organų, padalinių ir funkcijų vaidmuo: Skyrimo ir atlygio komitetas. Vertina Grupės bendrovių valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikia rekomendacijas dėl atlygio politikos, lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos Grupėje Audito komitetas. Prižiūri su tvarumu duomenimis susijusius procesus, stebi trečiųjų šalių užtikrinimo patikrinimus. Vidaus audito padalinys. Valdybai nustačius konkrečias centralizuoto vidaus audito padalinio funkcijas, šis padalinys pagal patvirtintus vidaus audito planus atlieka auditus. „EPSO-G“ tvarumo funkcija. Koordinuoja tvarumo funkcijos veikimą ir tvarumo ataskaitų rengimą ir įgyvendinimą „Litgrid“. Šių organų, funkcijų ir padalinių priimti sprendimai ar rekomendacijos turi tiesioginę reikšmę „Litgrid“. VADOVYBĖS ATASKAITA 103 21. STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ SBM-1 – Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė „Litgrid“ – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė. Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau – NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. „Litgrid“, kaip elektros perdavimo sistemos operatorė atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius Atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją, inicijuojant sistemų susiejimo projektus bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus. „Litgrid“ energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų. „Litgrid“ paslaugos: elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 KV) elektros įrenginiais; prekyba disbalanso ir balansavimo energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą; sisteminės paslaugos; viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. „Litgrid“ klientai: „Litgrid“ klientai skirstomi į naujus ir esamus, o jų segmentavimas grindžiamas vykdoma veikla ir gaunamomis paslaugomis. Perdavimo paslaugos klientai: skirstomųjų tinklų operatoriai; gamintojai ir vartotojai prijungti prie perdavimo tinklo; balansavimo ir disbalanso paslaugų teikėjai; kilmės garantijų gavėjai. Prijungimo paslaugos klientai: AEI, hibridinių parkų bei naujų elektros energijos šaltinių elektrinių vystytojai; nauji vartotojai. 2024 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovėje buvo įdarbinti 458 darbuotojai. Detali informacija apie veiklą, teikiamas paslaugas, aplinką, reguliacinę aplinką, tikslus, strategiją teikiama metiniame pranešime. Informacija apie veiklas, susijusias su iškastinėmis dujomis, kaip reikalaujama pagal ETAS, yra pateikiama skyriuje Atitikties ES Taksonomijos reglamento rodikliai. Tvarumas „Litgrid“ strategijoje Tvarumas yra neatsiejama Bendrovės veiklos dalis, o pagrindiniai tikslai yra integruoti į ilgalaikę grupės įmonių strategiją. 2024 m. buvo atnaujinta „EPSO-G“ strategija, o detali informacija apie „Litgrid“ strategiją iki 2035 m. pasiekiama čia: Strategija 2035. „Litgrid“ veikla glaudžiai susijusi su Lietuvos ekonomika ir geopolitine situacija. Istoriškai šalis buvo priklausoma nuo energijos išteklių importo, todėl siekiant sukurti patikimą ir klimatui neutralią energetikos sistemą bei skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią pramonę, „Litgrid“ siekia sudaryti sąlygas eksportuoti žaliąją energiją ir jos produktus. Pagrindiniai Bendrovės siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse: Klimatas – nulinis ŠESD emisijų balansas iki 2050 m. VADOVYBĖS ATASKAITA 104 Aplinka – jokio grynojo biologinės įvairovės praradimo. Sveikata ir saugumas – saugios, pozityvios darbo aplinkos bei kultūros kūrimas. Žmonės ir bendruomenės – įgalinti žmonės ir teigiamo poveikio bendruomenėms kūrimas. Valdysena – skaidrumas, atsakingas veiklos ir tiekimo grandinės valdymas, tvarūs finansai. Vertės grandinė Toliau pateikiama schema vizualiai atspindi Bendrovės vertės grandinę – nuo pradinės grandies, kurioje įtraukiami tiekėjai ir ištekliai, per pagrindinę Bendrovės veiklą, iki galutinės grandies, kurioje sukuriama vertė klientams ir visuomenei, nurodant pagrindinius veiklos modelio išteklius ir priklausomybes. VADOVYBĖS ATASKAITA 105 SBM-2 – Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės Norint sėkmingai įgyvendinti strateginius tikslus ir užtikrinti tvarų veiklos vystymąsi, Bendrovei itin svarbu palaikyti nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgti į jų lūkesčius ir juos integruoti į sprendimų priėmimo procesą. Suinteresuotosiomis šalimis laikomos grupės, kurių veikla daro reikšmingą įtaką Bendrovei arba kurioms Bendrovė gali daryti reikšmingą poveikį. Tvarumo ataskaitos turinys parengtas remiantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių įžvalgomis, poreikiais ir lūkesčiais. Toliau pateiktoje lentelėje išskiriamos pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės, jų įtraukimo būdai ir tai, kaip Bendrovė atsižvelgia į jų keliamus klausimus. Šių įtraukimo rezultatų analizė taip pat buvo naudojama dvejopo reikšmingumo vertinimo procese. Bendrovės administraciniai, valdymo ir priežiūros organai, esant poreikiui, yra informuojami apie suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus. Pagrindinės suinteresuotosios šalys ir jų įtraukimo būdai Pagrindiniai suinteresuoti subjektai Bendrovės pasirinkti įtraukimo būdai Kaip „Litgrid“ atsižvelgia į įtraukimo rezultatus Klientai Inicijuoja ir rengia klientams informacinius renginius, straipsnius, naujienlaiškius, komunikuoja socialiniuose tinkluose. Grupės įmonės veikia verslas – verslui (B2B) srityje, todėl joms ypatingai svarbu suprasti klientų poreikius ir kurti jų poreikius atitinkančias paslaugas bei sprendimus, prisidedančius prie grupės strategijos įgyvendinimo. Darbuotojai ● Vykdo reguliarius darbuotojų įsitraukimo tyrimus. ● Vadovaujasi vienodomis atlygio bei socialinės atsakomybės nuostatomis darbuotojų atžvilgiu. ● Organizuoja darbuotojų susirinkimus, dalinasi informacija vidiniuose intranetuose. ● Nustato komandos tikslus ir stebi jų rezultatus. Įgalinti, profesionalūs bei ir vertybėmis besivadovaujantys darbuotojai yra esminė sąlyga siekiant įgyvendinti grupės viziją ir strateginius tikslus. Ilgalaikėje grupės strategijoje Bendrovė įsipareigoja kurti saugią, pozityvią darbo aplinką bei kultūrą. Tam ji tobulina vidines politikas, rengia gerinimo planus. Akcininkai, investuotojai ● Skelbia tarpinius (ketvirtinius) ir metinius pranešimus apie grupės finansinius ir veiklos rezultatus. ● Rengia reguliarius susitikimus aktualiems klausimams aptarti. Bendrovės veiklos strategija yra suformuota siekiant atliepti nacionalinius ir tarptautinius regiono lūkesčius. Vykdomų strateginių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo akcininkų pasitikėjimo ir greitų sprendimų. Bendrovė atsižvelgia į akcininkų lūkesčius formuojant strateginius prioritetus ir gerinant su tvarumu susijusią valdyseną. Užsienio partneriai, elektros energijos perdavimo operatorės i ● Inicijuoja profesinius susitikimus ir konferencijas bei dalyvauja juose pristatydama strategijoje numatytus tikslus. ● Dalyvauja bendrose darbo grupėse. ● Įsitraukia į tarptautinių organizacijų, vienijančių Siekdama užtikrinti šalies interesus ir įsitvirtinti Baltijos regione ir Europoje, Bendrovė aktyviai dalyvauja nacionalinėje ir tarptautinėje veikloje. Partnerystės su užsienio operatorėmis padeda Bendrovei plėtoti naujas rinkas, prisideda prie inovatyvių sprendimų kūrimo VADOVYBĖS ATASKAITA 106 elektros perdavimo operatores, veiklą. bei didina bendrą sektoriaus tvarumą ir efektyvumą. Nacionalinė reguliuojančioji institucija ● Laiku teikia informaciją reguliuojančiosioms institucijoms. ● Bendradarbiauja diegiant naujus rinkų mechanizmus. ● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams aptarti. Bendradarbiavimas su reguliuotoju padeda Bendrovei ne tik užtikrinti atitiktį teisės aktams, bet ir stiprinti ilgalaikį veiklos stabilumą bei socialinį pasitikėjimą prisidedant prie tvaraus augimo ir rinkos reputacijos gerinimo. Valstybės atstovai ● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams aptarti. ● Pristato ar pasisako aktualiais klausimais LR Seimo komitetuose, LR Vyriausybės ir komisijų posėdžiuose. ● Dalyvauja tarpinstitucinių darbo grupių veikloje. Bendradarbiavimas su valstybės atstovais būtinas siekiant užtikrinti nuoseklios ir ilgalaikės energetikos sektoriaus vizijos formavimą bei sklandų valstybės ir regiono mastu svarbių projektų įgyvendinimą. Paslaugų ir prekių tiekėjai ● Konsultuojasi su rinkos dalyviais ir atlieka rinkos tyrimus. ● Skelbia planuojamų pirkimų planus ir pirkimų politiką. ● Organizuoja tiekėjų dienos renginius. Tiekėjų indėlis į „Litgrid“ veiklų tęstinumą ir efektyvumą yra lemiamas stiprinant ir efektyvinant vertės grandinę. Jų indėlis ne tik palaiko stabilų tiekimo procesą, bet ir skatina kokybės standartų laikymąsi, inovacijų diegimą bei tvarumo tikslų įgyvendinimą. Tiekėjai tampa strateginiais partneriais, kurie užtikrina vertės grandinės efektyvumą, atsparumą bei gebėjimą operatyviai prisitaikyti prie dinamiškų rinkos sąlygų ir augančių aplinkosauginių bei socialinių reikalavimų. Rangovai ● Organizuoja kasmetinius informacinius renginius potencialiems rangovams. ● Iš anksto viešai skelbia pirkimų planus ir konsultacijas, siekdami užtikrinti didesnę dalyvių konkurenciją. ● Audituoja rangovų atliekamus darbus. Rangovų pasitelkimas neapsiriboja vien tik sąnaudų efektyvumu ar procesų optimizavimu. Jie gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Bendradarbiaudama su tvariais rangovais, Bendrovė gali sumažinti savo ekologinį pėdsaką, užtikrinti atsakingą išteklių naudojimą bei pasiekti griežtesnius aplinkosauginius standartus. Toks partnerystės modelis stiprina vertės grandinės atsparumą, didina aplinkosauginį efektyvumą ir prisideda prie ilgalaikės tvarios plėtros. Nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) ● Bendradarbiauja įgyvendinant investicinius projektus. ● Dalyvauja asociacijų veikloje (kaip nariai). Dalinasi informacija bendros pažangos labui. Bendradarbiavimas su NVO padeda Bendrovei susitelkti į visuotinę pažangą. Taip pat, tai galimybė pasitelkti specializuotas žinias ir išteklius bei pasiekti platesnes tikslines auditorijas. Profsąjungos ● Sudaro sąlygas profesinių sąjungų ar darbo tarybų veiklai. ● Sudaro su profesinėmis sąjungomis ar darbo tarybomis kolektyvinę sutartį. Bendrovei svarbus darbuotojų įsitraukimas, palaikant dialogą, išgirstant lūkesčius ir juos integruojant į veiklos gerinimo procesus. VADOVYBĖS ATASKAITA 107 ● Periodiškuose susitikimuose su darbuotojais ar jų atstovais aptaria kolektyvinės sutarties įgyvendinimą. ● Konsultuojasi su profesinių sąjungų ar darbo tarybų atstovais priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus, teikia joms informaciją. Plačioji visuomenė ir žiniasklaida ● Palaiko dalykiškus santykius su žiniasklaidos atstovais teikdama informaciją, reikalingą grupės finansinei ir nefinansinei padėčiai įvertinti bei informuoti visuomenę apie vykdomus projektus. ● Organizuoja spaudos konferencijas. ● Viešai atskleidžia informaciją visuomenės poreikiams. ● Atlieka reprezentatyvias apklausas Grupei svarbu išlaikyti suderinamumą su visuomenės interesais ir teikti naujausią informaciją apie veiklos pažangą. Vietinės bendruomenės ● Organizuoja vietos bendruomenėms skirtus informacinius renginius apie planuojamus ir įgyvendinamus projektus, periodiškai susitinka su bendruomenių atstovais. Įgyvendinant reikšmingus energetikos projektus svarbus bendruomenių palaikymas. Įgyvendindama projektus, Bendrovė siekia atsižvelgti į pagrįstas pastabas. Ilgalaikėje strategijoje Bendrovė įsipareigoja kurti teigiamą poveikį bendruomenėms. 22. DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS SBM-3, IRO-1 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu – reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Šioje tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija ir rodikliai buvo atrinkti vadovaujantis dvejopo reikšmingumo vertinimu (toliau – DRV). Šis principas leidžia išsamiai įvertinti tvarumo klausimus, atsižvelgiant tiek į jų poveikį aplinkai ir visuomenei, tiek į finansinį reikšmingumą, taip užtikrinant subalansuotą ir atsakingą požiūrį į tvarumo valdymą. 2024 m. „EPSO-G“ pirmą kartą buvo atliktas DRV, vadovaujantis ETAS nustatytais kriterijais. Šio vertinimo tikslas – nustatyti svarbiausias tvarumo temas ir potemes, kurios turi būti įtrauktos į tvarumo ataskaitą ir atskleidžiamos joje pateikiamoje informacijoje. Atliekant vertinimą „EPSO-G“ rėmėsi bendraisiais ETAS reikalavimais ir Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės – EFRAG praktinio taikymo gairėmis. Reikšmingumo analizės metu buvo atsižvelgta ir į poveikio, ir į finansinio reikšmingumo aspektus bei jų tarpusavio sąsajas. Pagrindiniai vertinimo etapai buvo šie: 1. Konteksto supratimas – Bendrovės veiklos, vertės grandinės partnerių ir suinteresuotųjų šalių analizė. 2. Išankstinis vertinimas – „EPSO-G“ potencialiai reikšmingų tvarumo klausimų nustatymas. 3. Dvejopo reikšmingumo analizė – išsamus nustatytų tvarumo klausimų vertinimas tiek iš poveikio aplinkai ir visuomenei, tiek iš finansinio poveikio perspektyvos. VADOVYBĖS ATASKAITA 108 Atliekant grupės DRV, į procesą buvo įtrauktos suinteresuotosios šalys. Taip pat vertinime dalyvavo ir „gamta“, laikyta nebyliuoju suinteresuotuoju subjektu. Skirtingi suinteresuotųjų šalių įtraukimo metodai ir lygiai buvo nustatyti remiantis AA1000 Suinteresuotųjų subjektų įsitraukimo standartu. Detali informacija apie grupės DRV metodologiją atskleidžiama „EPSO-G“ Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m. Atsižvelgiant į DRV rezultatus, šioje ataskaitoje, pagal ETAS temas suskirstytuose skyriuose, išsamiai atskleidžiamas kiekvienos reikšmingos temos valdymas, įskaitant su ja susijusius poveikius, rizikas ir (ar) galimybes. Dvejopo reikšmingumo matrica Tvarumo temų matricoje pateikiami reikšmingiausi tvarumo klausimai. Pagal visos „EPSO-G“ taikytą metodiką, tvarumo klausimas yra laikomas reikšmingu, jeigu pagal galutinius poveikio ir (arba) finansinio reikšmingumo vertinimo balus jis priskirtas kategorijoms „kritinė“ ir „reikšminga“. Tvarumo klausimas „Verslo etika (Pranešėjų apsauga)“ su išimtimi priskiriamas prie Bendrovei reikšmingų tvarumo klausimų (atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra valstybės valdoma įmonė). VADOVYBĖS ATASKAITA 109 Klimato rizikų vertinimas Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS) ir kt.), susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimais bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas, 2023 m. „EPSO-G“ atliko išsamią fizinių ir pereinamojo laikotarpio su klimatu susijusių rizikų, galimybių bei klimato scenarijų analizę pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju (iki 2050 m.) laikotarpiais. Vertinimas grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitos rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti susijusius atskleidimus grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti tvarumo rizikų valdyseną „EPSO-G“. Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, biurams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita. Parengtos priemonės ir rodikliai, skirti valdyti šias rizikas. Klimato rizikų vertinimo metodika ir rezultatai pateikiami „EPSO-G“ Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m. ir atskiroje ataskaitoje „EPSO-G“ 2023 m. klimato kaitos rizikų vertinimo ir valdymo ataskaita. IRO-2 – ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą Turinio rodyklė su informacijos atskleidimo reikalavimų, kurių, atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo rezultatus buvo laikomasi rengiant tvarumo ataskaitą, sąrašu pateikiama šios ataskaitos skyriuje ETAS rodiklių sąrašas. Visų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus ETAS standarto B priedėlyje, lentelė pasiekiama skyriuje ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas. Klimato kaitos tema Bendrovei yra reikšminga ir įtraukiama į šią ataskaitą. Atskleistiną reikšmingą informaciją Bendrovė nustatė pagal atliktą DRV. MDR – Minimalūs atskleidimo reikalavimai Bendrovė taiko ir atskleidžia informaciją pagal minimalius ETAS atskleidimo reikalavimus apie politiką (MDR-P), veiksmus (MDR- A), rodiklius (MDR-M) ir tikslus (MDR-T) kartu su atitinkamais informacijos atskleidimo reikalavimais, nustatytais teminiuose ETAS toliau šioje ataskaitoje. 110 VADOVYBĖS ATASKAITA 111 22.1 E1 KLIMATO KAITA SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių dvejopo reikšmingumo vertinimą (toliau – DRV), buvo vertinamos visos ETAS įvardintos tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa atskleidė, kad temos „Prisitaikymas prie klimato kaitos“, „Klimato kaitos švelninimas“, „Energetika“ yra reikšmingos. Žemiau pateikiami „EPSO-G“ grupės įmonių su klimato kaita susiję reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės. Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinės vieta Prisitaikymas prie klimato kaitos Faktinis neigiamas poveikis dėl biomasės išgavimo vertės grandinės pradžioje. – Pradžia Klimato kaitos švelninimas Faktinis neigiamas poveikis dėl „EPSO-G“ įmonių ŠESD emisijų. Rizikos kyla iš poreikio finansuoti infrastruktūros atnaujinimą ir numatyti investicijas naujoms technologijoms, kad būtų sumažintas „EPSO-G“ įmonių grupės poveikis klimato kaitai (ŠESD emisijų mažinimas). Visa grandinė Energetika Faktinis neigiamas poveikis dėl „EPSO-G“ įmonių veiklos ir tiekimo grandinės. Rizikos kyla iš poreikio investuoti į AEI. Visa grandinė Nenustatyta reikšmingų „EPSO-G“ grupės mastu rizikų ir / ar galimybių. Poveikis neaktualus „Litgrid“ veiklai E1-1 – Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti „Litgrid“ yra parengusi Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimo planą – jame numatyta iki 2030 m. sumažinti ŠESD emisijas 99,53 % (1 ir 2 lygio ŠESD išmetimo mažinimas). Parengtas planas kol kas neapima 3 lygio ŠESD išmetimo mažinimo. Remiantis ETAS, ŠESD emisijų mažinimo planas – pertvarkos planas yra bendros „Litgrid“ strategijos dalis, kurioje nustatyti jos perėjimo prie mažesnio anglies dioksido kiekio ekonomikos uždaviniai, veiksmai ir ištekliai, įskaitant tokius veiksmus kaip jos išmetamo ŠESD kiekio mažinimas, siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C ir neutralizuoti poveikį klimatui. Kadangi „Litgrid“ ŠESD emisijų mažinimo plane numatė uždavinius, veiksmus ir išteklius, siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, laikoma, kad Bendrovė pasirengusi ŠESD emisijų mažinimo planą, turi pertvarkos plano pirminę versiją, kurią ateityje numato peržiūrėti ir tobulinti (toliau – ŠESD mažinimo planas). 2024 m. „EPSO-G“ įmonių grupė prisijungė prie Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos (angl. Science Based Targets initiative, toliau – SBTi). „EPSO-G“ įmonės įsipareigoja užtikrinti, kad jos nustatyti klimato kaitos švelninimo tikslai ir priemonės atitiktų naujausias mokslines rekomendacijas ir prisidėtų prie pasaulinio tikslo – kad klimato šiltėjimas neviršytų 1,5 °C. VADOVYBĖS ATASKAITA 112 2024 m. „EPSO-G“ įmonių grupės lygiu buvo atliktas ŠESD mažinimo tikslų modeliavimas, kurio metu įvertintos rizikos, išanalizuoti galimi scenarijai ir nustatyti konkretūs „Litgrid“ ŠESD mažinimo tikslai pagal Mokslu grįstų tikslų iniciatyvą – SBTi. „Litgrid“ ŠESD mažinimo planą patvirtino „Litgrid“ vadovas (2024-10-22, įsakymo Nr. 24IS-226). Planas taip pat buvo pristatytas „Litgrid“ valdybai, teikiant elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pirkimo pastoviu tiekimo grafiku sąlygų pristatymą, prieš pirkimo paskelbimą. 2025 m. planuojama atlikti papildomą situacijos modeliavimą iki 2050 m. ir atitinkamai parengti planą su tikslu iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. „Litgrid“ išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai plačiau aprašyti skyriuje E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai, o numatyti veiksmai ir priemonės aprašyti E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai. ŠESD mažinimo planas ir Bendrovės strategija ŠESD mažinimo plane numatytos priemonės yra glaudžiai susietos su Bendrovės strategija ir aplinkosaugos politika. „EPSO-G“ grupės ŠESD mažinimo tikslai yra perkelti ir suderinti su „Litgrid“ strategija. „Litgrid“ numato atnaujinti esamą strategiją ir pagal naujausią atliktą ŠESD modeliavimą. „Litgrid“ siekia prisidėti prie tarptautinių ir nacionalinių klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo, įskaitant tikslus, numatytus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje, o taip pat įsipareigojimų, numatytų Paryžiaus susitarime, Europos žaliajame kurse, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane bei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje. Šių įsipareigojimų įgyvendinimui „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika. Bendrovei taikomi ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai. E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika Klimato kaitos švelninimo, energetikos klausimais „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupės formuojamomis politikomis. „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika „Litgrid“, būdama „EPSO-G“ grupės įmonė, vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupės darnumo politika, kuri nustato strateginius darnaus vystymosi tikslus. „EPSO-G“ grupės numatyti politikos uždaviniai – įgyvendinti Lietuvos energetikos strateginius tikslus, prisidėti prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos, užtikrinti saugų energijos perdavimo sistemų veikimą ir sudaryti palankias sąlygas efektyviai naudotis infrastruktūra ir energijos išteklių biržų teikiamomis galimybėmis, taip prisidedant prie visuomenės gerovės. „EPSO-G“ tvarios veiklos tikslas – įgyvendinti energetikos sektoriaus transformaciją, užtikrinant darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų, tuo prisidedant prie klimatui neutralios ekonomikos kūrimo. Politikos apima visas „EPSO-G“ įmonių veiklas, įskaitant tiek vidines operacijas, tiek sąsajas su vertės grandinės pradinėmis ir galutinėmis grandimis. Politikos taikymo išimtys nėra nustatytos, tačiau konkrečios priemonės gali skirtis priklausomai nuo „EPSO-G“ grupės įmonės veiklos specifikos. „EPSO-G“ ir „Litgrid“ įsipareigoja vadovautis Jungtinių Tautų Pasauliniame susitarime (angl. UN Global Compact) apibrėžtais žmogaus teisių, darbo jėgos, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija principais. Taip pat „EPSO-G“ siekia tiesiogiai prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT, angl. Sustainable development goals) įgyvendinimo, skirdama didžiausią dėmesį: Švarios ir modernios energijos prieinamumo užtikrinimui (DVT 7: Užtikrinti prieigą prie tvarios energijos ir skatinti jos naudojimą). Kovai su klimato kaita (DVT 13: Veikti klimato kaitos srityje, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas). Modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui (DVT 9: Plėtoti tvarią infrastruktūrą, skatinti inovacijas ir tvarų pramonės vystymą). Saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui (DVT 8: Skatinti tvarų ekonomikos augimą, užtikrinti darbą ir geresnes darbo sąlygas, taip pat DVT 12: Skatinti tvarų vartojimą ir gamybą). VADOVYBĖS ATASKAITA 113 „EPSO-G“ įmonės savo strategines veiklas įgyvendina vadovaudamasi šiais principais: Aplinkosaugos srityje – siekdama klimatui neutralios energetikos įgalinimo ir mažindama veiklos poveikį aplinkai. Socialinėje srityje – kurdama pažangią ir tvarumo principų besilaikančią organizaciją. Valdysenos ir ekonominėje srityje – užtikrindama skaidrų ir efektyvų energijos mainų platformos valdymą bei vystymą. Suinteresuotieji subjektai gali susipažinti su „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika, kuri taikoma ir „Litgrid“, Bendrovės interneto svetainėje. „EPSO-G“ įmonės ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito už tvarumo veiklų įgyvendinimą, skelbdamos atskiras arba į „EPSO-G“ konsoliduotą metinį pranešimą integruotas tvarumo ataskaitas. „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika „EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos politikoje įsipareigojama vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną ir įgyvendinti priemones, skirtas klimato kaitos švelninimui, energijos vartojimo efektyvumui didinti bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui plėsti. „EPSO-G“ ir „Litgrid“ įsipareigojo: skaičiuoti ŠESD emisijas, sekti naudojamus / suvartojamus gamtos ir energetinių išteklių, susidarančius atliekų kiekius; diegti šiuolaikines technologijas, kurios leistų sumažinti ŠESD emisijas bei kitokį poveikį aplinkai iki 2030 metų; administracinėje veikloje naudoti sertifikuotą žaliąją elektros energiją; plėsti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą perdavimo tinklų infrastruktūros technologinėms reikmėms patenkinti; teikti prioritetą netaršaus transporto naudojimui, nuosekliai mažinti taršaus kuro rūšių naudojimą; skatinti energetinį efektyvumą didinančių priemonių diegimą; sudaryti palankias sąlygas žaliosios energetikos gamintojų prijungimui prie valdomos infrastruktūros; skleisti informaciją apie švarios, iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos, energijos pranašumus ir skatinti jos naudojimą tarp klientų, tiekėjų, partnerių, bendruomenių, mokslo bei valdžios institucijų. Suinteresuotieji subjektai gali susipažinti su „EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos politika, kuri taikoma ir „Litgrid“, Bendrovės interneto svetainėje. Tiek „EPSO-G“ įmonių grupės darnumo politika tiek „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika yra nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į suinteresuotų šalių apklausas ir reikšmingumo analizę, siekiant užtikrinti jų aktualumą įmonėms ir suinteresuotosioms šalims. Formuodama ir įgyvendindama darnaus vystymosi veiksmus, „EPSO-G“ įmonių grupė, kartu su „Litgrid“ siekia visapusiško suinteresuotų šalių įsitraukimo bei skatina skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su vartotojais, gamintojais, tiekėjais, visuomene, savininku, darbuotojais, žiniasklaida ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Esamos politikos apima visus reikšmingus poveikius ir rizikas identifikuotus per reikšmingumo vertinimą klimato kaitos temoje. Už politikų įgyvendinimą atsakingi „EPSO-G“ įmonių vadovai ir aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai, kurie užtikrina, kad laiku būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai ir formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui. Taip pat jie rūpinasi, kad būtų skiriami pakankami ištekliai tikslams įgyvendinti, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, vertinamos naudojamos technologijos ir darbo metodai. E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai „Litgrid“, siekdama įgyvendinti strategijoje ir politikoje numatytus klimato kaitos švelninimo tikslus bei įsipareigojimus investuotojams, bankams, reguliuojančioms institucijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims, įgyvendina pagrindinę priemonę: žalios energijos panaudojimą technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui (dekarbonizacijos svertas: atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas). Visos priemonės, tiek ši – reikšmingai prisidedanti prie ŠESD mažinimo – tiek kitos (jų efektyvumas nėra detaliai vertinamas dėl mažo materialumo) laikotarpiui iki 2030 m. numatytos ŠESD mažinimo plane. Kitos plane numatytos priemonės: VADOVYBĖS ATASKAITA 114 Technologinės priemonės, mažinančios savoms reikmėms sunaudojamos energijos apimtis: efektyvių šildymo- vėdinimo sistemų (inverterinių kondicionierių ir elektrinių radiatorių) įrengimas transformatorių pastočių ir skirstyklų valdymo pultuose, saulės elektrinių įrengimas ant valdymo pultų stogų rekonstruojamose, naujai statomose transformatorių pastotėse, skirstyklose, pastočių rekonstrukcija, saulės elektrinės įrengimas ant administracinio pastato stogo (dekarbonizacijos svertai – efektyvus energijos vartojimas ir vartojimo mažinimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas). Technologinės priemonės, mažinančios technologinių nuostolių apimtį: laido skerspjūvio didinimas rekonstruojamose oro linijose, didinant pralaidumą dėl sistemos poreikio (dekarbonizacijos svertas – proceso modifikavimas). Kitos technologinės priemonės, mažinančios ŠESD apimtį: siekiama naujai rekonstruojamas pastotes įrengti be SF6 dujų (dekarbonizacijos svertas – proceso modifikavimas). Administracinės priemonės: įsigyjami hibridiniai automobiliai arba elektromobiliai, biuro patalpose Vilniuje sistemos nustatymais kontroliuojamas kondicionierių veikimo laikas ne darbo metu ir atsižvelgiant į lauko - patalpų temperatūrą (dekarbonizacijos svertai – elektrifikacija, efektyvus energijos vartojimas ir vartojimo mažinimas). Pagrindinės priemonės – žalios energijos panaudojimo technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui – įgyvendinimas suplanuotas pamečiui iki 2030 m., palaipsniui pasiekiant vis didesnį ŠESD mažinimo procentą. ŠESD mažinimo plano įgyvendinimas pavestas įvairiems „Litgrid“ padaliniams. Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyrius (toliau – DSAS) seka priemonių vykdymą ir kas ketvirtį teikia ataskaitas „Litgrid“ perdavimo tinklo vadovui. Konkretūs ŠESD mažinimo plane numatyti veiksmai iki 2030 m. pagal ŠESD išmetimo lygius: 1 lygio ŠESD išmetimas: SF6 dujų atsisakymas rekonstruojant transformatorių pastotes iki 2030 m. (planuojama pakeisti 10 įrenginių). Hibridinių automobilių ir elektromobilių įsigijimas. 2 lygio ŠESD išmetimas: Žaliosios elektros energijos įsigijimas technologinių nuostolių ir savosioms reikmėms suvartotos elektros energijos dengimui – šis veiksmas turi didžiausią ŠESD emisijų mažinimo poveikį. Žaliosios elektros naudojimas Vilniaus centriniame ir Kauno TP biuruose Saulės elektrinių įrengimas ant transformatorių pastočių ir skirstyklų valdymo pultų stogų. Rekonstrukcijos projektai, tokie kaip Jonavos, Jurbarko ir Kruonio HAE pastočių modernizavimas. Laido skerspjūvio didinimas rekonstruojamose oro linijose, siekiant patenkinti sistemos poreikius. Vilniaus centriniame biure PVS sistemos nustatymais optimizuojamas kondicionierių veikimas, mažinant energijos sąnaudas ne darbo metu. Visi šie veiksmai integruoti į „Litgrid“ strateginius planus bei reguliarius stebėsenos procesus. Egzistuoja tik nedidelė rizika, jog nebus laiku vykdomos ŠESD mažinimo priemonės, numatytos ŠESD mažinimo plane. Šiai rizikai suvaldyti kas ketvirtį sekamas ŠESD plano priemonių vykdymas ir vadovybei teikiamos ataskaitos. Kadangi didžiausią įmonės veiklos generuojamo ŠESD dalį sudaro technologiniai nuostoliai, o jų ŠESD generavimas valdomas patikimai – planuojama sudaryti ilgalaikę žaliosios elektros energijos sutartį technologiniams nuostoliams (TN) dengti (2026-01-01 – 2032-12-31 laikotarpiui), tai užtikrina ŠESD mažinimo plano įgyvendinimą. Technologiniai nuostoliai gali didėti plečiant elektros tinklą pagal poreikį, tačiau prijungiant daugiau atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų, didėja ir „žalios“ elektros dalis. Technologinius nuostolius mažiname didindami laidų skerspjūvį ir rekonstruodami oro linijas, kad padidintume jų pralaidumą. Ištekliai priemonėms įgyvendinti Atnaujintam ŠESD emisijų mažinimo planui įgyvendinti reikalingos papildomos išlaidos, kurios turės būti suplanuotos Bendrovės biudžete (planuojami ištekliai – iš savo veiklos). Pagrindinės išlaidos, susijusios su žalios elektros panaudojimu technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui, kyla įsigyjant kilmės garantijas. VADOVYBĖS ATASKAITA 115 Sąnaudos, kurios jau buvo patirtos ataskaitiniu laikotarpiu – 19 tūkst. EUR. Šios sąnaudos įtrauktos į savikainą (technologinių nuostolių sąnaudos). Prognozuojamos sąnaudos: 2025 m. – 252 tūkst. Eur (jau suderinta su VERT); 2026 m. – 486 tūkst. Eur (suskaičiuota pagal dabartinę rinkos kainą). Iki 2030 m. suplanuotos preliminarios investicijos į ŠESD mažinimo plano įgyvendinimą: žalios energijos įsigijimas technologinių nuostolių ir savoms reikmėms suvartotos elektros energijos dengimui – 390 000 EUR (2024 – 2025 m. kilmės garantijų įsigijimas); žalios elektros energijos naudojimas savoms reikmėms įmonės biuruose su atskira apskaita – 25 632 EUR (2024 – 2030 m.); saulės elektrinių įrengimas rekonstruojamose, naujai statomose transformatorių pastotėse, skirstyklose – 460 800 EUR; saulės elektrinės įrengimas ant centrinio biuro pastato stogo Vilniuje – 75 000 EUR; naujai rekonstruojamų pastočių (10 TP) įrengimas be SF6 dujų – 2 mln. EUR. Įsigijus elektros energijos kilmės garantijas, bus įrodyta, kad technologiniai nuostoliai patirti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Lietuvoje pagamintos elektros, taip sumažinant ŠESD emisijas (2 lygio ŠESD išmetimas, apskaičiuojant rinkos metodu). Įgyvendintos priemonės ir pasiekti rezultatai 2024 m. „Litgrid“ atnaujino ŠESD emisijų mažinimo priemonių planą iki 2030 m. (atliktas išsamus ŠESD moduliavimas 2019 - 2030 m. laikotarpiui). Taip pat atlikti šie veiksmai: atliktas bazinių (2019 m.) metų ŠESD emisijų perskaičiavimas pagal atnaujintus taršos visuotinio atšilimo potencialo faktorius. Šie perskaičiavimai turi tiesioginę įtaką suplanuotų priemonių efektyvumui siekiant užsibrėžtų mažinimo tikslų; siekiant suderinti tikslus su Mokslu grįstų tikslų iniciatyva (ang. Science Based Target Initiative – SBTi) ir valdyti galimas rizikas, pakoreguotas 2026 m. žalios energijos suvartojimo tikslas suvartojamos elektros, skirtos technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms, ŠESD pėdsako suvaldymui; pradėti Bendrovės tiekėjų vertinimai (pagal su „EPSO-G“ suderintus kriterijus visiems „Litgrid“ tiekėjams pateiktos apklausos, nustatytas matavimo rodiklis); paskelbti ilgalaikių elektros energijos pirkimo iš atsinaujinančių šaltinių sutarčių pirkimai iki 2024-12-31. Kiti reikšmingi atlikti darbai: užtikrintas žaliosios energijos tiekimas technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui; plečiamas netaršaus transporto naudojimas – įsigyjami elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai; įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės; viena transformatorių pastotė įrengta be SF6 dujų; trijų transformatorių pastočių projektavimas be SF6 dujų šiuo metu vyksta; vykdoma pastotės rekonstrukcija. Jau įgyvendintų priemonių poveikis ŠESD išmetimų mažinimui: 2022 m. ŠESD išmetimai buvo 5,28 % mažesni lyginant su 2019 m.; 2023 m. ŠESD išmetimai sumažėjo 7,28 %, lyginant su 2019 m.; 2024 m. ŠESD išmetimai padidėjo 31,6 %, lyginant su 2019 m. VADOVYBĖS ATASKAITA 116 Ankstesnių laikotarpių ŠESD mažinimo pasiekimai aprašomi ŠESD metinėse ataskaitose ir darnumo ataskaitose. Šie veiksmai svarbūs investuotojams, bankams, Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau – VERT), susijusioms ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims. E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai „Litgrid“ išsikėlė išmatuojamus, į rezultatą orientuotus ir tam tikru laikotarpiu įgyvendinamus uždavinius, siekiant įvertinti pažangą klimato kaitos kontekste. Tikimasi, kad išmetamų ŠESD kiekis (1 ir 2 lygio) bus mažinamas pagal 2024 m. atliktą modeliavimą, pagal kurį 2029 m. numatoma išmestą metinį ŠESD kiekį sumažinti 99,53 % (lyginant su 2019 m.). „Litgrid“ veikloje susidarančios ŠESD emisijos susideda iš šių pagrindinių kategorijų: technologiniai nuostoliai – 90,5 %; savos reikmės – 9 %; SF6 dujos – 0,15 %; kuras – 0,14 %; elektros suvartojimas Vilniaus biure – 0,04 %; šildymas Vilniaus biure – 0,004 %. „Litgrid“ ŠESD mažinimo planas apima visas šias kategorijas, jose bus siekiama emisijų mažinimo. Atsižvelgiant į pagrindines ŠESD emisijų kategorijas, pagrindinė numatyta priemonė – elektros iš AEI panaudojimas technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui. Įgyvendinant šią priemonę, planuojamos sudaryti sutartys su žalios energijos gamintojais, tiekėjais bei įsigyjamos kilmės garantijos technologinių nuostolių ir savosioms reikmėms suvartotos elektros energijos dengimui. Numatoma žalios energijos dalis (vertinant technologinių nuostolių ir savosioms reikmėms skirtą elektros energiją, kuri sudaro 99,5 proc. ŠESD) ne mažesnė nei: 2024 m. – 10 %; 2025 m. – 20 %; 2026 m. – 70 %; 2027 m. – 70 %; 2028 m. – 80 %; 2029 m. – 100 %. Bendrovė, nustatydama ŠESD mažinimo uždavinius, rėmėsi modeliavimu, kuriame buvo įvertinti prognozuojami technologinių nuostolių ir savų reikmių kiekiai, taip pat mažinimo iniciatyvų poveikis tiek finansine išraiška (Eur), tiek išmetamo CO₂ ekvivalento kiekiu (tCO₂e). Modeliuojant 2026 m. duomenis buvo taikomi trys, o 2030 m. – keturi skirtingi scenarijai, siekiant įvertinti ir rizikas kylančias tikslų pasiekimui bei nusimatyti veiksmus kylančių rizikų suvaldymui. Visi duomenys buvo perskaičiuoti pagal atnaujintus taršos faktorius, užtikrinant jų tikslumą ir aktualumą. Kadangi taršos faktoriai laikui bėgant gali kisti, Bendrovė reguliariai peržiūri duomenis ir atlieka bandomuosius skaičiavimus, siekdama užtikrinti, kad užsibrėžti mažinimo tikslai būtų pasiekti. Detalus numatytų veiksmų/priemonių aprašymas pateiktas skyriuje E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai. Uždavinių pasiekimo stebėsena vykdoma per reguliarias ataskaitas ir jų palyginimą su 2019 m. baziniais duomenimis. Taip pat, atliekama ketvirtinė stebėsena – informacija apie priemonių vykdymą renkama iš atsakingų padalinių ir pristatoma vadovybės posėdžiuose. Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021 / 2178 atskleidžiami skyriuje ES taksonomijos reglamento rodikliai. VADOVYBĖS ATASKAITA 117 Šis ir tarpiniai uždaviniai yra tiesiogiai susiję su „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika, strategija ir nacionaliniais ir tarptautiniais tikslais, o taip pat mokslu grįstais įrodymais. Be to, ŠESD mažinimo plane numatytos pagrindinės priemonės – žalios energijos panaudojimo technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui – veiksmai buvo suderinti su VERT ir susijusiomis ministerijomis. ŠESD emisijų mažinimo tikslai: Baziniai metai 2019 m. 2025 m. uždavinys 2026 m. uždavinys 2027 m. uždavinys 2028 m. uždavinys 2029 m. uždavinys 2030 m. uždavinys 1 ir 2 lygio ŠESD išmetimo mažinimas - 38,93 % -42,61 % -35,56 % -56,89 % -99,53 % -99,53 % ŠESD prognozuojami išmetimai po iniciatyvų tCO2e 141 339 196 361 81 115 91 076 60 937 658 658 Pastaba: Mažinimas nurodytas lyginant su baziniais metais (2019). Lentelė pildyta pagal 2024 metais atliktą modeliavimą. Įvertintos galimos mažinimo priemonės, prognozuojama tarša ir atliktas moduliavimas, koks turi būti žaliosios energijos kiekis „Litgrid“ veiklos technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms padengti norint pasiekti „Litgrid“ ir „EPSO-G“ grupės ŠESD mažinimo tikslus. Dėl augančio likutinio mišinio (angl. Residual mix) intensyvumo ir didėjančių technologinių nuostolių kiekio 2025 m. bendros ŠESD emisijos numatomos 38,93 % didesnės lyginant su baziniais metais. „EPSO-G“ įmonių grupės mastu nustatytas siektinas ŠESD mažinimo lygis – 50 proc. iki 2030 lyginant su 2019 m. (1 ir 2 lygio ŠESD išmetimo mažinimas). Šio tikslo įgyvendinimui parengtas išsamus ŠESD mažinimo planas, kurio priemonės nuosekliai įgyvendinamos ir stebimos. „EPSO-G“ grupės mastu siekiama nulinio ŠESD emisijų balanso iki 2050 m. (konkrečios priemonės ir uždaviniai dar neidentifikuoti). E1-5 – Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys Toliau pateikiamose lentelėse esantys duomenys gaunami iš atitinkamų sričių duomenų valdytojų (pvz. elektros, kuro ir kt.). Jie renkami užpildžius inventorizacijos formą. Duomenys konvertuojami naudojant viešai prieinamas internetines sistemas. Duomenys yra audituojami „EPSO-G“ įmonių grupės mastu. Energijos suvartojimas ir energijos rūšių derinys Energijos suvartojimas ir rūšių derinys 2021 2022 Pokytis 2022/2021, % 2022 2023 Pokytis 2023/2022, % 2023 2024 Pokytis 2024/2023, % (1) Akmens anglių ir jų produktų kuro suvartojimas (MWh) - - - - - - - - - (2) Žalios naftos ir naftos produktų kuro suvartojimas (MWh) 933,00 1 497,40 60,6 1497,40 1 148 -23,3 1149 1 178 2,5 (3) Gamtinių dujų kuro suvartojimas (MWh) - - - - - - - - - (4) Kitų iškastinių išteklių kuro suvartojimas (MWh) - - - - - - - - - VADOVYBĖS ATASKAITA 118 (5) Į(si)gytos iškastinių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh) 318 894 378 572 18,7 378 572 369 967 -2 369 967 358 656.59 -3,1 (6) Visas iškastinių išteklių energijos suvartojimas (MWh) (1–5 eilučių suma) 319 827 380069 18,8 380069 371 115 -2,4 371 115 359 834 -3,0 Iškastinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) 100,0 99,9 - 99,9 99,7 - 99,7 89,8 - (7) Visas branduolinių išteklių kuro suvartojimas (MWh) (1–5 eilučių suma) - - - - - - - - - Branduolinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) - - - - - - - - - (8) Atsinaujinančiųjų išteklių kuro, įskaitant biomasę (kuri taip pat apima biologinės kilmės pramonines ir komunalines atliekas, biodujas, vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ir t. t.) suvartojimas - - - - - - - - - (9) Į(si)gytos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh) 0 442 0 442 940 112,6 940 40 863 4246,8 (10) Pasigamintos ne kurui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) - - - 0 20 0 20 16 -22,2 (11) Visas atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) (8–10 eilučių suma) 0 442 0 442 960 117,2 960 40 879 2,3 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%) - 0,1 - 0,1 0,3 - 0,3 10,2 - Visas energijos suvartojimas (MWh) (6 ir 11 eilučių suma) 319 827 380 511 - 380 511 372 075 - 372 075 400 713 - Pastaba: „Litgrid“ saulės elektrinėse buvo pagaminta 20 183 kWh elektros energijos savo reikmėms, o 2022 ir 2021 m. – 0 kWh. Elektros energijos iš neatsinaujinančių išteklių Bendrovė negamina. Lentelėje įvertintas benzino ir dyzelino sunaudojimas, šilumos energija, nuosavose saulės elektrinėse pagamintas elektros kiekis savų reikmių padegimui, kilmės garantijos. VADOVYBĖS ATASKAITA 119 Energijos suvartojimo intensyvumas Lentelėje pateikiama energijos kiekio ir pajamų santykis: Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas 2021 2022 Pokytis 2022/2021, % 2022 2023 Pokytis 2023/2022, % 2023 2024 Pokytis 2024/2023, % Visas vykdant didelį poveikį klimatui darančių sektorių veiklą suvartotos energijos kiekis, padalytas iš grynųjų pajamų, gautų iš tos veiklos (MWh / Eur) 0,0012 0,0009 -25 0,0009 0,0010 11 0,0010 0,0011 5 Pastaba: Pajamų informacija pateikiama ir skyriuje „Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita“. Pokyčio stulpelis rodo, koks yra padidėjimas ar sumažėjimas lyginant su praėjusiais metais. „Litgrid“ energijos suvartojimo intensyvumo nustatymui Bendrovės veikla priskirta E sektoriui 1 (elektros energijos perdavimas). E1-6 – Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis ŠESD emisijų skaičiavimo metodika Bendrovės ŠESD emisijos apskaičiuotos vadovaujantis Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse Gas Protocol, GHG) ir ETAS standartais ir rekomendacijomis. Šioje ataskaitoje pateikiamas apskaičiuotas Bendrovės veiklos ŠESD emisijų kiekis, išreikštas CO₂ ekvivalentu. Skaičiavimas atliktas remiantis rinkos finansinių institucijų bei energijos išteklių tiekėjų žiniomis ir metodikomis. Vertinimas apima ne tik anglies dioksidą (CO₂), bet ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas – metaną (CH₄), azoto suboksidą (N₂O), fluorintas dujas (HFCs), jas perskaičiuojant į CO₂ ekvivalentą pagal standartinius konversijos koeficientus. Emisijų kiekio konsolidavimo metodas – veiklos kontrolė (angl. Operational Control). Bazinis ŠESD skaičiavimo laikotarpis – 2019 metai, nes tai buvo pirmieji metai, kai „Litgrid“ pradėjo sistemiškai vertinti ir skaičiuoti sukuriamų emisijų kiekį. Emisijų faktoriai (toliau – EF) buvo parinkti remiantis patikimais šaltiniais bei nacionalinėmis ir tarptautinėmis gairėmis, pirmenybę teikiant geografiškai artimiausiems duomenims. Renkantis, kuriuos faktorius naudoti, pirmiausia atsižvelgiama į tiekėjo pateiktus EF, jei jie nėra prieinami – naudojami artimiausi vietovei EF (pirmenybė teikiama Lietuvos duomenims), o jei ir jų nėra – pasirenkami naujausi prieinami EF. Naudotų emisijų faktorių šaltiniai: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nustatytos visuotinio atšilimo vertės (Global Warming Potential Values); Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) duomenų bazės; leidimus išduodančių įstaigų asociacijos (AIB) duomenų bazės; One Click LCA duomenų bazės; Exiobase duomenų bazės. 2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygių ŠESD emisijų kiekiai. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. ŠESD emisijų duomenims. Naujausiame ŠESD protokolo metodologijos apraše nurodoma naudoti AIB (ang, Association of Issuing Bodies) kaip liekamojo energijos rūšių derinio (angl. residual mix) faktoriaus šaltinį. Šis metodas buvo pritaikytas „EPSO-G“ ŠESD emisijų skaičiavimuose, siekiant užtikrinti jų tikslumą ir atitiktį tarptautiniams standartams. Ankstesniuose skaičiavimuose rinkos metodui buvo naudojamas trečiosios šalies sistemos „OneClickLCA“ išvestinis elektros energijos faktorius. VADOVYBĖS ATASKAITA 120 Į 3 lygio ŠESD kiekio skaičiavimus įtraukiamos šios kategorijos: 1 kat. Įsigytos prekės ir paslaugos, 2 kat. Ilgalaikis turtas, 3 kat. Kuro gavyba ir transportavimas, 4 kat. Emisijos iš transporto priemonių, 5 kat. Atliekų susidarymas ir šalinimas, 6 kat. Verslo kelionės, 7 kat. Darbuotojų kelionės iš / į darbą. Didžiausias ŠESD emisijų kiekis Bendrovės veikloje susidaro dėl elektros perdavimo tinkle patirtų nuostolių (2 lygio ŠESD išmetimai). ŠESD emisijų duomenys yra audituojami „EPSO-G“ įmonių grupės mastu. ŠESD emisijos: Emisijų rūšis Retrospektyviniai duomenys Baziniai metai 2019 2021 2022 2023 2024 Pokytis 2024 / 2019 1 lygio ŠESD išmetimas Bendras išmestas 1 lygio ŠESD kiekis (tCO2e) 773 673,8 829,5 605,5 733 -5 1 lygio ŠESD kiekis, kuriam taikoma reguliuojama ATLPS, procentinė dalis (%) - - - - - - 2 lygio ŠESD išmetimas Bendras rinkos metodo nustatytas išmestas 2 lygio ŠESD (tCO2e) 140 557 135 123,6 176 473,2 215 650,9 185 202,6 32 Vieta grindžiamu metodu apskaičiuotas bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis (tCO2e) 59 563 76 788,5 90 089,1 56 039,3 54 179,4 -9 Reikšmingas išmestas 3 lygio ŠESD kiekis Visas bendras netiesiogiai išmestas (3 lygio) ŠESD kiekis (tCO2e) 34 688,5 59 866,2 80002,49 1. Perkamos prekės ir paslaugos - - 1 466,1 1 385,4 1 833,2 - 2. Ilgalaikis materialusis turtas - - 9 570,8 35 377,6 5 8064,9 - VADOVYBĖS ATASKAITA 121 3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį) 23 036,1 22 497,8 19 274,2 4. Pradinės grandies transportavimas ir platinimas - - - - - - 5. Vykdant operacijas susidariusios atliekos - - 85,2 25,7 63,8 - 6. Verslo kelionės - - 114,3 135,0 289,2 - 7. Darbuotojų važinėjimas į darbą - - 415,9 444,7 477,6 - 8. Pradinės grandies nuomojamas turtas - - - - - - 9. Galutinės grandies transportavimas - - - - - - 10. Parduodamų produktų apdorojimas - - - - - - 11. Parduodamų produktų naudojimas - - - - - - 12. Parduodamų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui - - - - - 13. Galutinės grandies nuomojamas turtas - - - - - - 14. Franšizės - - - - - - 15. Investicijos - - - - - - Vieta grindžiamu metodu apskaičiuotas bendras išmestas ŠESD kiekis (tCO2e) Visas išmestas ŠESD kiekis (vieta grindžiamu metodu) (tCO2e) 60 335,1 77 462,3 125 607,1 116 510,9 134915,0 - Visas išmestas ŠESD kiekis (rinka 141 339,4 135 797,3 211 991,2 276 122,5 265938,5 - VADOVYBĖS ATASKAITA 122 grindžiamu metodu) (tCO2e) Pastaba: Bendrovė nevaldo kitų įmonių, todėl ŠESD kiekio papildomai neskirsto. Nuo bazinių metų Bendrovės ir jos vertės grandinės apibrėžtis iš esmės nepasikeitė, todėl poveikio ŠESD kiekio palyginamumui nėra. ŠESD intensyvumas Lentelėje pateiktas ŠESD kiekio ir pajamų santykis: ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas 2021 2022 Pokytis 2022/21, % 2022 2023 Pokytis 2023/22, % 2023 2024 Pokytis 2024/23, % Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal vieta grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (t CO2e / piniginis vienetas) 0,0003 0,0003 3,4 0,0003 0,0003 5,9 0,0003 0,0003 -20,3 Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal rinka grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (t CO2e / piniginis vienetas) 0,0005 0,0005 -0,4 0,0005 0,0008 48,8 0,0008 0,0006 -20,5 Pastaba: Finansinių ataskaitų eilutės, kuriose atskleidžiama pajamų suma, naudota ŠESD intensyvumo rodikliui apskaičiuot. Duomenys už 2024, 2023, 2022, 2021 m. pateikiami 2024, 2023, 2022, 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų skyriuose „Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita“ . Finansinės ataskaitos ir pranešimai viešai skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. E1-7 – ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais „Litgrid“ neabsorbuoja ir nesaugo jokio ŠESD kiekio. „Litgrid“ nefinansuoja ir neplanuoja finansuoti klimato kaitos švelninimo projektų už savo vertės grandinės ribų per anglies dioksido kreditų pirkimą. E1-8 – Anglies dioksido įsikainojimas Bendrovė netaiko anglies dioksido įsikainojimo sistemų. 22.2 E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR EKOSISTEMOS SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių dvejopo reikšmingumo vertinimą (toliau – DRV), buvo vertinamos visos ETAS įvardintos tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa atskleidė, kad temoms „klimato kaita“, „tiesioginis naudojimas“, „invazinės rūšys“, „tarša“, „rūšies išnykimo visame pasaulyje rizika“, „žemės degradacija“, „dykumėjimas“, „dirvožemio sandarinimas“, „poveikis ekosisteminėms paslaugoms ir priklausomybei nuo jų“ „EPSO-G“ įmonių veikla nedaro reikšmingo poveikio, o temoms „žemės naudojimo pokyčiai, gėlo vandens naudojimo pokyčiai ir jūrų naudojimo pokyčiai“ ir „rūšies populiacijos dydis“ nenustatyta „EPSO-G“ įmonių grupės mastu reikšmingos rizikos ar galimybės, tik – reikšmingi poveikiai. VADOVYBĖS ATASKAITA 123 Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės Grandinės dalys Žemės naudojimo pokyčiai, gėlo vandens naudojimo pokyčiai ir jūrų naudojimo pokyčiai Faktinis neigiamas poveikis yra susijęs su žemės naudojimo pokyčiais, kurie kyla dėl tinklo infrastruktūros poveikio ekosistemoms ir vertės grandinės pradžioje vykdomos biomasės išgavimo. * Pradžia Rūšies populiacijos dydis Galimas neigiamas poveikis gali būti susijęs su tinklo infrastruktūros plėtros ir priežiūros procesais. * ** *Nenustatyta reikšmingų „EPSO-G“ grupės įmonių mastu rizikų ir / ar galimybių. Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai „EPSO-G“ grupės įmonių veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma. „Litgrid“ eksploatuodama, plėsdama ar modernizuodama energetikos sistemų infrastruktūrą yra įsipareigojusi užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą: esant būtinybei atlikti biologinės įvairovės monitoringą, o iškilus neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms – numatyti ir įgyvendinti reikalingas poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. Pagrindinis galimas neigiamas poveikis „Litgrid“ veikloje – paukščių žūtys atsitrenkus į oro linijas. „Litgrid“ vykdo paukščių žūčių stebėjimus pagal suderintas aplinkos monitoringo programas. Paukščių žūčių monitoringai nerodo didelio neigiamo poveikio – per metus stebimoje oro linijos atkarpoje fiksuojami tik pavieniai atvejai. Stebėjimo atkarpų skaičius kasmet kinta priklausomai nuo vykdomų statybos darbų apimties ir gautų užduočių iš valstybinių aplinkosaugos institucijų. Aplinkos apsaugos agentūra nėra apskaičiavusi šio poveikio reikšmingumo Lietuvos paukščių populiacijai ir gyvosios gamtos monitoringe tokio rodiklio netaiko. E4-1 – Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje „Litgrid“ neidentifikavo reikšmingų rizikų, susijusių su biologine įvairove ir ekosistemomis. Esamo verslo modelio ir strategijos atsparumo analizė atliekama nebuvo. Bioįvairovės išsaugojimas yra vienas iš strateginių „EPSO-G“ grupė lygmens uždavinių, siekiant užtikrinti, kad veikla neturėtų neigiamo poveikio biologinei įvairovei. E4-2 – Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika „Litgrid“ nustatydama uždavinius ir priemones, siekia prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo tikslų, numatytų ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. ir Gamtos atkūrimo reglamente. 2024 metais „Litgrid“ inicijavo „EPSO-G“ bioįvairovės politikos sukūrimą bei jos integravimą į aplinkosaugos politiką. Planuojama, jog naujoji „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika, kurioje numatytas tikslas saugoti aplinką ir siekti nulinio neigiamo poveikio biologinei įvairovei bus patvirtinta 2025 m. III ketvirtyje. Ši „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politikos peržiūra ir koregavimas atlikti siekiant integruoti bioįvairovės apsaugos principus į „EPSO-G“ įmonių veiklą, atitikti Europos bioįvairovės apsaugos ir atkūrimo reikalavimus bei prisidėti prie nacionalinių tikslų įgyvendinimo. VADOVYBĖS ATASKAITA 124 Šiuo metu yra parengtas politikos atnaujinimo projektas, kuriame numatytos šios pagrindinės nuostatos: vertinti ir valdyti poveikį biologinei įvairovei; saugoti natūralias buveines ir rūšis visais vykdomų veiklų etapais ir integruoti bioįvairovės apsaugos aspektus nuo pat naujų infrastruktūros projektų planavimo pradžios; vertinti poveikį aplinkai vykdant naujų objektų statybą ar rekonstrukciją; eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą numatant ir įgyvendinant poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones; koreguoti kompensacinių priemonių valdymo praktiką pagal stebėsenos (aplinkos monitoringo) duomenis, siekiant gerinti gyvosios ir negyvosios gamtos išsaugojimo, atkūrimo rezultatus; dalyvauti buveinių atkūrimo projektuose, taikyti tvarios žemėtvarkos praktikas atkuriant veiklos metu pažeistą augaliją; vengti miškų plotų mažinimo; pagal galimybes oro linijų laidus įrengti virš miškų, esant poreikiui ir galimybėms kurti žalius koridorius ar kitas aplinkai draugiškas landšafto formas; nutraukus veiklą, atkurti teritoriją, kurioje buvo vykdoma veikla, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis ir pasiekta kuo didesnė nauda aplinkai; įtraukti bioįvairovės veiklos rezultatus ir iniciatyvas į metines tvarumo ataskaitas; nuolatos vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad „EPSO-G“ įmonių veikloje būtų išvengta reikšmingų aplinkosauginių incidentų, o šio tikslo pasiekimui būtų nuolatos formuojama ir stiprinama nulinės tolerancijos aplinkos taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų kultūra; siekti įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus partnerius laikytis šios politikos principų, vadovautis galiojančiais aplinkosaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir standartais bei prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai. Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiam poveikiui valdyti Bendrovė taip pat vadovaujasi „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika. „EPSO-G“ grupės įmonės įsipareigoja užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą: esant būtinybei atlikti biologinės įvairovės monitoringą, o iškilus neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms – numatyti ir įgyvendinti reikalingas poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. Platesnis „EPSO-G“ grupės įmonių Darnumo politikos aprašymas (įskaitant atskleidimus pagal MDR-P ETAS reikalavimus) pateikiamas E1 Klimato kaitos temoje. 2025 m. „EPSO-G“ planuoja peržiūrėti, pakoreguoti bei patvirtinti ir Darnumo politiką. Visais šiais įsipareigojimais siekiama, kad „Litgrid“ reikšmingi poveikiai biologinei įvairovei ir ekosistemoms būtų minimalūs arba visiškai kompensuojami. „Litgrid“ neturi kitų politikų, minimų ETAS E4 teminiame standarte (pavyzdžiui, tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio, tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo, miškų naikinimo mažinimo politikos), nes jos neaktualios, atsižvelgus į „Litgrid“ vykdomą veiklą arba jau yra įtrauktos į Aplinkosaugos politikos projekte skelbiamus įsipareigojimus. Bendrovė sprendžia poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms (tarp jų ir socialinių pasekmių), klausimus vadovaudamasi šiais principais: nuolatos vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad „EPSO-G“ įmonių veikloje būtų išvengta reikšmingų aplinkosauginių incidentų, o šio tikslo pasiekimui būtų nuolatos formuojama ir stiprinama nulinės tolerancijos aplinkos taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų kultūra; ugdyti darbuotojų kompetencijas, tausojantį ir atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą, skatinti jų dalyvavimą aplinkosaugai skirtose iniciatyvose; užtikrinti galimybes vietos bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių įsitraukimui į poveikio aplinkai vertinimo procedūras; bendraujant su klientais, tiekėjais, partneriais, bendruomenėmis, mokslo ar valdžios institucijomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis skleisti informaciją apie atsinaujinančios energetikos pranašumus, padedančius kurti klimatui VADOVYBĖS ATASKAITA 125 neutralią ekonomiką bei aktyviai ieškoti būdų siekiant įpareigoti aukščiau išvardintas suinteresuotas šalis teikti prioritetą iš AEI pagamintai, energijai; bendradarbiauti aplinkos apsaugos klausimais su verslo partneriais, valstybės institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, akademinėmis bendruomenėmis bei kitomis suinteresuotomis šalimis; užtikrinti, kad darbuotojai būtų susipažinę su šia politika ir įvairiomis priemonėmis skatinti atsakingą darbuotojų elgesį bei įsitraukimą į aplinkosaugos veiklą tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų; suinteresuotoms šalims atvirai komunikuoti apie „EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos srityje įgyvendintas veiklas, pasiektus rodiklius. E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai Priemonės poveikiui valdyti „Litgrid“ vertina ir valdo savo veiklos poveikį biologinei įvairovei, įgyvendindama įvairias priemones: vykdomi aplinkos monitoringai, naudojamos oro linijų matomumą didinančios priemonės, rengiami poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentai, atliekami „Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo įvertinimai, nevykdomi darbai jautriais laukinei gamtai laikotarpiais, taip pat kabinami inkilai pelėdoms, mažiesiems apuokams ir pelėsakaliams, o pažeistų plotų rekultivacijai naudojamas vietinis dirvožemis. Bendrovė vykdo teisės aktų reikalavimus, stebi poveikį aplinkai ir bendradarbiauja su suinteresuotomis šalimis. PAV dokumentuose numatomi konkretūs apribojimai, pvz.: nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. saugomose griežlės teritorijose nevažinėjama per pievas; nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. mažojo erelio rėksnio buveinių teritorijose nevykdomas oro linijų valymas ar medžių kirtimas; atramų griovimo ir keitimo darbai PAST teritorijose nevykdomi balandžio–liepos mėn. Identifikavus poveikius, yra atliekami papildomi monitoringai arba iškart įgyvendinamos švelninimo priemonės, pavyzdžiui, paukščių žūčių prevencijai aukštos įtampos linijose kabinami matomumą didinantys pakabukai, spiralės, atšvaitai ir kitos priemonės linijoms žymėti. Kaip jau minėta, „Litgrid“ taip pat savanoriškai įgyvendina paukščių apsaugos priemones – saugomoms paukščių rūšims, įskaitant pelėsakalius, įrengia inkilus, kurių Lietuvos teritorijoje jau yra per 500 vnt. Inkilai reguliariai prižiūrimi ir keičiami, taip prisidedant prie šios rūšies populiacijos išsaugojimo. Šiuo metu „Litgrid“ plečia saugomų paukščių rūšių apsaugos priemones, įrengdama 3 skirtingų rūšių inkilus kabindama tris skirtingas inkilų rūšis. Inkilų kėlimas aukštos įtampos elektros stulpuose veikia kaip atsveriamoji priemonė galimiems neigiamiems poveikiams, kylantiems dėl Bendrovės veiklos – paukščių susižeidimams ar žūtims atsitrenkus į oro linijas, kas mažina paukščių populiacijų gausą. Šios priemonės efektyvumas vertinamas pagal Klaipėdos pajūrio tyrimų centro duomenis, kurie rodo, kad įvairios aplinkosauginės priemonės kasmet leidžia padidinti paukščių populiaciją 20 %. Projektuojant naujas ar rekonstruojant esamas oro linijas, Bendrovė bendradarbiauja su Lietuvos ornitologų draugija, kurios specialistai įvertina paukščių migracijos koridorius ir rekomenduoja oro linijų matomumą didinančias priemones. Taip pat draugijos ekspertai teikia konsultacijas dėl inkilų kabinimo paukščių populiacijos gausinimui miškingose vietovėse, siekiant kompensuoti galimą neigiamą poveikį gyvajai gamtai. Konkretūs veiksmai poveikiui, susijusiam su paukščių žūtimis atsitrenkus į laidus ar susidarius elektros grandinei: naujų oro linijų trasų parinkimo etape vertinamos alternatyvos, siekiant vengti jautrių teritorijų (vengimas); atliekami poveikio aplinkai / reikšmingumo vertinimai, kurių metu nustatomas poveikį mažinančių priemonių poreikis ir / arba monitoringo poreikis (vengimas), nustačius poreikį projektuojamos (techniniame projekte) poveikį mažinančios priemonės (minimizavimas); įgyvendinamos paukščių apsaugos priemonės (pakabukai, atšvaitai, spiralės, inkilai, „šakučių“ tipo įtaisai, neleidžiantys tūpti, izoliatoriai) (minimizavimas); nustačius poreikį perengiama ir suderinama monitoringo programa (atkūrimo ir tvarkymo pradžia). VADOVYBĖS ATASKAITA 126 Konkretūs veiksmai valdyti aplinkos poveikiui, susijusiam su infrastuktūros užimamo ploto didinimu (miško iškirtimas naujai oro linijų trasai, dirvožemio nukasimas pastočių ir atramų statybai): teritorijų planavimas ir alternatyvų vertinimas – parengiami planavimo dokumentai, atliekamos studijos, siekiant pasirinkti trasas, kurios daro mažiausią poveikį aplinkai (vengimas); poveikio vertinimas ir derinimas – rengiami alternatyvų pagrindimai, atliekamos PAV procedūros bei „Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo vertinimas (vengimas); projektavimas ir techninė priežiūra – rengiama projektavimo užduotis, derinamas techninis projektas, vykdoma techninė priežiūra (vengimas); galutinė objekto analizė – baigus statybą, atliekamas objekto techninis įvertinimas siekiant užtikrinti, kad buvo laikomasi aplinkosauginių reikalavimų (vengimas). Šios priemonės yra tiesiogiai susijusios su įsipareigojimais, kurie numatyti šiuo metu atnaujinamoje aplinkosaugos politikoje. „Litgrid“ taip pat analizuoja suinteresuotų subjektų pateikiamą informaciją apie galimą veiklos daromą poveikį ir taiko atitinkamas priemones šiam poveikiui mažinti. „EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos politikoje yra įtvirtinti įsipareigojimai bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis, užtikrinant aktyvų dialogą ir atsakingą poveikio valdymą. Ištekliai veiksmams įgyvendinti Bendrovė neplanuoja reikšmingų investicijų ar kapitalo sąnaudų šiai sričiai ir nepriklauso nuo išorinių finansavimo šaltinių ar rinkos pokyčių. Atskirų finansinių priemonių (pvz., žaliųjų obligacijų ar specialaus finansavimo) nenumatyta, o veiksmai įgyvendinami bendrųjų aplinkosaugos iniciatyvų kontekste. Didžiausias dėmesys ir finansiniai ištekliai skiriami įsipareigojimui, susijusiam su biologinės įvairovės apsauga eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos infrastruktūrą. Atlikus pastarųjų 2–3 metų darbų analizę, nustatyta, kad „Litgrid“ patiria šias su biologinės įvairovės apsauga susijusias išlaidas: kompensacinės priemonės: inkilų paukščių populiacijų gausinimui gamyba kainuoja nuo 40 iki 95 EUR už vienetą, priklausomai nuo gamintojo ir tipo. Taip pat patiriamos inkilų priežiūros išlaidos, tačiau jos atskirai oro linijų priežiūros darbų užsakymuose neišskiriamos; aplinkos monitoringai: vieno mažos apimties trijų metų monitoringo vykdymo kaina siekia apie 20 000 EUR; poveikio aplinkai vertinimai: PAV atranka kainuoja apie 14 000 EUR, o PAV ataskaitos parengimas – apie 50 000 EUR; pakabukų kabinimas oro linijose: vieno tarpatramio pakabukų įrengimas kainuoja apie 40 000 EUR, priklausomai nuo pakabukų kiekio. E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai „EPSO-G“ grupės įmonių lygiu siekiama įvykdyti jokio poveikio bioįvairovei tikslą (šis uždavinys priskirtinas vengimo švelninimo priemonių hierarchijos lygmeniui) bei įgyvendinti kitus įsipareigojimus, aprašytus dalyje E4-1 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika. Esami uždaviniai ir įsipareigojimai, o taip pat ir veiksmai bei priemonės apima visą Lietuvos teritoriją, kurioje driekiasi aukštos įtampos elektros tinklas (atrenkamos specifinės vietos, kurioms konkretūs veiksmai yra aktualūs, pavyzdžiui, intensyvesnės paukščių migracijos vietos). Šiuo metu naujų išmatuojamų uždavinių nustatyti neplanuojama, nebent jų poreikis būtų identifikuotas naujuose PAV dokumentuose ar monitoringų ataskaitose. Bendrovė stebi ir vertina savo veiklos poveikį biologinei įvairovei vykdydama aplinkos monitoringus bei PAV. Šių vertinimų rezultatai nerodo reikšmingo neigiamo poveikio nei augalinei dangai, nei gyvajai gamtai, todėl daroma išvada, kad taikomos priemonės yra efektyvios. „Litgrid“ nustatydama su biologine įvairove susijusius uždavinius, netaikė ekologinių slenksčių. VADOVYBĖS ATASKAITA 127 E4-5 Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai Bendrovė negali tiksliai nurodyti savo valdomų veiklos vienetų skaičiaus ir ploto, nes aukštos įtampos elektros tinklas driekiasi per visą Lietuvos teritoriją. Žemė po elektros perdavimo linijomis nėra „Litgrid“ nuosavybė – žemę savininkai naudoja pagal esamą paskirtį, apsaugos zonoms taikant specialiosios žemės naudojimo sąlygas. Skirstyklų ir transformatorių pastočių saugomose teritorijose nėra, o jų veikla nedaro neigiamos įtakos biologinei įvairovei. „Litgrid“ veikla neprisideda tiesiogiai prie poveikio veiksnių lemiančių žemės naudojimo, gėlo vandens ar jūrų naudojimo keitimą, dėl to susiję Bendrovės rodikliai nepranešami. 22.3 E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių dvejopo reikšmingumo vertinimą (toliau – DRV), buvo vertinamos visos ETAS įvardintos tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa atskleidė, kad temoms „išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą, „su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai“ ir „atliekos“ reikšmingų rizikų ir galimybių nenustatyta. Tvarumo klausimas Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinė Išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą. Su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai Galimas neigiamas poveikis susijęs su numatoma energijos perdavimo infrastruktūros plėtra. - - Atliekos Faktinis neigiamas poveikis atsiranda dėl Grupės veikloje ir visoje vertės grandinėje susidarančių atliekų. - Visoje grandinėje * Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta. Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai Bendrovės veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma. E5-1 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika „Litgrid“ nėra priėmusi atskiros politikos dėl išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, nes Bendrovės veiklos specifika neužtikrina nuolatinio ir reikšmingo materialių išteklių (žaliavų) srauto bei tiesiogiai su tuo susijusio atliekų srauto. Tačiau Bendrovė vadovaujasi „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika ir įsipareigojimais ir atitinkamai įgyvendina su išteklių ir atliekų mažinimu susijusius procesus. „EPSO-G“ grupės įmonės įsipareigoja laikytis taršos prevencijos principų ir siekti mažinti veikloje susidarančių atliekų kiekį, užtikrinant jų atsakingą tvarkymą. Platesnis „EPSO-G“ grupės įmonių Darnumo politikos aprašymas (įskaitant atskleidimus pagal MDR-P reikalavimus) pateikiamas E1 Klimato kaitos temoje. Pirminių išteklių naudojimo mažinimas, įskaitant santykinį antrinių (perdirbtų) išteklių naudojimo didinimą bei tvarus apsirūpinimas atsinaujinančiaisiais ištekliais ir jų naudojimas nėra konkrečiai išskirti politikose, kuriomis vadovaujasi „Litgrid“, bet tam tikri procesai, susiję su šiais klausimai vykdomi „Litgrid“ veikloje. VADOVYBĖS ATASKAITA 128 „Litgrid“ nuosekliai tikrina tiekėjus dėl atitikties aplinkosaugos reikalavimams. Konkrečios politikos šiam klausimui nėra. Daugiau informacijos apie santykių su tiekėjais valdymą pateikta prie G1-2 atskleidimų. E5-2 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai Bendrovė įgyvendina tam tikrus su išteklių naudojimo efektyvumu ir atliekų mažinimu susijusius procesus – siekiama pakartotinai naudoti išteklius ir pailginti įrangos eksploatacinį laiką: Izoliacinės alyvos ir SF₆ dujų regeneracija: o pirmenybė teikiama regeneracijai vietoje. Jei regeneracija nepasiekia reikiamų technologinių parametrų, alyva ir dujos nukreipiamos į atliekas, o įranga užpildoma nauja alyva arba dujomis; o demontuojant esamus transformatorius, juose esanti izoliacinė alyva nukreipiama į alyvos sandėlį tolimesniam naudojimui (jei tenkinami reikalingi parametrai). Plieninių atramų eksploatacinio amžiaus pratęsimas: o „Litgrid“ nustatė reikalavimą didinti plieninių atramų cinko sluoksnio storį, dėl ko jų eksploatacinis amžius prailginamas iki 1,5 karto. Rekonstruojant objektus, dar tinkami naudojimui įrenginiai nukreipiami į rezervą, iš kurio vėliau naudojami sugedusiems įrenginiams pakeisti. „Litgrid“ nėra sudariusi konkretaus veiksmų plano dėl išteklių naudojimo, žiedinės ekonomikos, dėl kol kas neidentifikuoto poreikio (Bendrovės veiklos specifika neužtikrina nuolatinio ir reikšmingo materialių išteklių (žaliavų) srauto bei tiesiogiai su tuo susijusio atliekų srauto). Todėl nėra numatyta su šia sritimi susijusių veiksmų, jų taikymo srities, įgyvendinimo terminų ar finansinių išteklių. E5-3 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai Bendrovė nėra išsikėlusi uždavinių, susijusių su išteklių naudojimu, žiedine ekonomika ir atliekų mažinimu, nes kol kas tikslams kelti poreikio neidentifikavo dėl veiklos specifikos – svyruojančio išteklių ir atliekų srauto. E5-4 – Išteklių įvediniai „Litgrid“ veiklai vykdyti ir paslaugoms teikti reikalingas šis nekilnojamas / ilgalaikis turtas: elektros perdavimo linijos (oro linijos (antžeminės) ir kabelinės linijos (požeminės, povandeninės)); transformatorių pastotės; skirstyklos; sistemos valdymo centras; administracinės patalpos. „Litgrid“ infrastruktūros rekonstrukcijoms, remontams ir naujoms statyboms sunaudojama įvairių medžiagų ir įrenginių. Darbus atlieka ir reikalingas medžiagas įsigyja rangovai, išskyrus tam tikras išimtis. Didžiausią medžiagų dalį sudaro betonas, plienas, aliuminis, varis ir jų lydiniai, stiklas, taip pat aukštos įtampos elektros įranga, kuri susideda iš įvairių metalų, keramikos, alyvos ir SF₆ dujų. Rangovai šiems darbams dažniausiai neperka atskirų žaliavų (su tam tikromis išimtimis, pavyzdžiui, betonavimo darbams), o įsigyja gatavus produktus – gelžbetonines ir plienines atramas, laidus, kabelius, įrangą bei kitus komponentus. Bendrovė dažniausiai užsako ir perka galutinį produktą – pastatytas ar rekonstruotas elektros perdavimo oro linijas, transformatorių pastotes, skirstyklas ir kt. Eksploatacinei veiklai „Litgrid“ perka izoliacinės alyvos elektros įrangai užpildyti. VADOVYBĖS ATASKAITA 129 Medžiagos, naudojamos teikti paslaugas, t: 2021 2022 2023 2024 Izoliacinė alyva transformatoriams 18,261 24,397 20,735 14,996 Pastaba: Kiekiai nustatyti faktiniais matavimais – sveriant svarstyklėmis. Izoliacinės alyvos sunaudojimas yra traktuojamas, kai ja užpildome savo įrenginius (transformatorius)/ Vėliau, jei jos parametrai atitinka reikalavimus, ji gali būti ir yra grąžinama iš įrenginių atgal į sandėlį. Šiam grąžinamam kiekiui įvardinti tikslių duomenų Bendrovė negali pateikti. „Litgrid“ tiesiogiai neįsigyja ir savo veikloje nenaudoja medžiagų paslaugoms teikti (perkamas galutinis produktas iš rangovų), sunaudotų medžiagų Bendrovė neturi ir tokios informacijos apie svorį neteikia. E5-5 – Išteklių išvediniai Bendrovės veikloje didžiausi atliekų srautai susidaro rekonstruojant infrastruktūrą, demontuojant esamas elektros perdavimo oro ir kabelines linijas, transformatorių pastotes, skirstyklas bei su tiesiogine veikla susijusius pastatus. Statybinės ir griovimo atliekos sudaro daugiau nei 90 % visų atliekų, o pagrindinės jų sudedamosios dalys yra betonas ir įvairūs metalai, įskaitant metalines konstrukcijas, įrenginius bei laidus. Atliekose aptinkami metalai, tokie kaip plienas, geležis, aliuminis, varis ir metalų mišiniai, bei naftos produktai, esantys izoliacinėje alyvoje. Iš pavojingųjų atliekų didžiausią dalį sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos. Didžioji dalis atliekų yra metalai, kurie beveik 100 % yra perdirbami. Betono atliekos ir izoliacinė alyva taip pat nukreipiamos perdirbimui. Informacija apie atliekų perdirbimą ir tvarkymo būdus gaunama iš atliekų tvarkytojų ir (arba) surinkėjų. Duomenys renkami remiantis atliekų perdavimo aktais ir kitais dokumentais, gautais su iš Bendrove bendradarbiaujančių atliekų tvarkymo įmonių. Betono atliekas tvarkymui perduoda rangovas, nes šios atliekos susidaro statybos (rekonstrukcijos) metu demontuojant esamas konstrukcijas, „Litgrid“ šių atliekų neįtraukia į savo apskaitą. Didžioji dalis Bendrovės veikloje susidarančių atliekų susidaro iš įrangos keitimo, konstrukcijų ir infrastruktūros rekonstrukcijų ar keitimo darbų, o jų kiekis tiesiogiai priklauso nuo konkrečiais metais vykdomų rekonstrukcijos ir remonto projektų bei keičiamų įrenginių apimties (metų palyginimas nėra tinkamas vertinant tendencijas kaip teigiamas ar neigiamas, nes procesas nėra linijinis gamybos ciklas „žaliavos–produktai–atliekos“). Dėl šios priežasties susidariusių atliekų kiekis lyginant duomenis tarp skirtingų metų gali svyruoti. „Litgrid“ negamina ir neišleidžia į rinką jokių produktų ar pakuočių. Veikloje susidariusios atliekos, t 2021 2022 2023 2024 Bendras kiekis 2 804,564 2 250,344 1 444,329 1 849,869 Pavojingos 175,25 136,.622 132,925 162,065 Nepavojingos 2 629,314 2 113,722 1 311,404 1 687,804 Pastabos: „Litgrid“ veikloje nesusidaro radioaktyviųjų atliekų. VADOVYBĖS ATASKAITA 130 Nepašalintos atliekos, t: 2021 2022 2023 2024 Bendras kiekis 2 803,302 2 249,026 1 443,326 1 794, 823 Pavojingos 174,974 136,068 132,14 159,542 Nepavojingos 2 628,328 2 112,958 1 311,186 1 635,281 Nukreiptos į perdirbimą Bendras kiekis 2 803,302 2 249,026 1 443,326 1 666,264 Pavojingos 174,974 136,068 132,14 30,983 Nepavojingos 2 628,328 2 112,958 1 311,186 1 635,281 Kitos atkūrimo operacijos Bendras kiekis 0 0 0 128,559 Pavojingos 0 0 0 128,559 Nepavojingos 0 0 0 0 Pastabos: Atliekų, nukreiptų į antrinį panaudojimą – nėra. Į šalinimą nukreiptos atliekos, t 2021 2022 2023 2024 Bendras kiekis 1,262 1,318 1,003 55,046 Pavojingos 0,276 0,554 0,785 2,523 Nepavojingos 0,986 0,764 0,218 52,523 Deginimas (su energijos gavimu) Bendras kiekis 1,262 1,318 1,003 48,207 Pavojingos 0,276 0,554 0,785 0,574 Nepavojingos 0,986 0,764 0,218 47,633 VADOVYBĖS ATASKAITA 131 Šalinimas sąvartyne Bendras kiekis 0 0 0 6,839 Pavojingos 0 0 0 1,949 Nepavojingos 0 0 0 4,89 Pastaba: 2024 m. išaugęs šalinamų atliekų kiekis susijęs su atliekų tvarkytojo patikslintais priimtų atliekų tvarkymo būdais Neperdirbamos atliekos, t., %: Neperdirbtos atliekos Bendras kiekis, t. Dalis, % 2024 55,046 2,98 2023 1,003 0,07 2022 1,318 0,06 2021 1,262 0,04 Pastabos: * Neperdirbtos atliekos – atliekų, nukreiptų šalinti, suma ir dalis visose atliekose. SOCIALINĖ DALIS VADOVYBĖS ATASKAITA 133 22.4 S1 SAVA DARBO JĖGA SBM-3, S1 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių DRV, buvo vertinamos visos ETAS įvardintos tvarumo temos visoje „EPSO-G“ vertės grandinėje. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa atskleidė, kad temos „vaikų darbas“, „priverčiamas darbas“ ir „tinkamas būstas“ nėra susijusios su „EPSO-G“ įmonių veikla, o vienintelei temai „sauga ir sveikata“ nustatyta „EPSO-G“ įmonių mastu reikšminga rizika. Žemiau pateikiami „EPSO-G“ savos darbo jėgos reikšmingi poveikiai ir rizika, kurie pasireiškia Bendrovės tiesioginėje veikloje. Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinės vieta Darbo laikas. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra Faktinis neigiamas poveikis darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis (ne administracinį darbą atliekantiems). - - Deramas darbo užmokestis Faktinis teigiamas poveikis dėl skaidriai įgyvendinamos atlygio politikos. - - Socialinis dialogas. Asociacijų laisvė, esamos darbo tarybos ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teisės. Kolektyvinės derybos, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį. Faktinis teigiamas poveikis sukuriamas atvirai ir aktyviai komunikuojant ir palaikant ryšius su profsąjungomis, darbo tarybomis, darbuotojais. - - Sveikata ir sauga Galimas neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai ir saugai dėl specifinių darbo sąlygų, ypač dirbančiųjų objektuose ir lauko sąlygomis. Rizika kyla dėl saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo. - Mokymas ir įgūdžių ugdymas Faktinis teigiamas poveikis kyla iš vidinių ir išorinių įgūdžių (įskaitant minkštųjų įgūdžių) ugdymo programų bei darbo tobulinimo programų teikimo visos Grupės darbuotojams. - - Negalią turinčių žmonių užimtumas ir įtrauktis Faktinis neigiamas poveikis dėl minimalios žmonių su negalia įtraukties. - - Privatumas Galimas neigiamas poveikis dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, trečiųjų šalių netinkamo asmens duomenų tvarkymo ir asmens duomenų saugumo pažeidimų, kurie gali neigiamai paveikti darbuotojų, kaip duomenų subjektų, teises. -* - VADOVYBĖS ATASKAITA 134 Nenustatyta reikšmingų „EPSO-G“ įmonių grupės mastu rizikų ir / ar galimybių. Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai „EPSO-G“ grupės įmonių veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma. S1-1 – Su sava darbo jėga susijusi politika „Litgrid“ reikšmingų tvarumo klausimų valdymas šioje temoje grindžiamas atskiromis „EPSO-G“ įmonių grupės politikomis, kurios aprašytos lentelėje žemiau. Šios politikos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams. Tvarumo tema Aprašymas ir politika Darbo laikas / Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra „EPSO-G“ grupė laikosi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatų, kurios nustato bendras darbo laiko normas, poilsio ir darbo laiką, garantijas darbuotojams, įskaitant lankstaus ir nuotolinio darbo galimybes. „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojams taikomas lankstus darbo grafikas, sudaromos hibridinio darbo galimybės (jeigu tai leidžia konkreti užimama pareigybė), įmonės turi pasitvirtinusios vidines nuotolinio darbo tvarkas. Tai atveria galimybes darbuotojams lanksčiau suderinti ir rasti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, dirbti lanksčiu ir sau patogiu darbo grafiku, didina vidinę motyvaciją. Išlaikomas hibridinis darbo modelis, darbas nuotoliu yra didelis privalumas kandidatams, leidžia pritraukti kandidatus iš visos Lietuvos ir perspektyvoje – užsienio. Tai didina „EPSO-G“ žinomumą, reputaciją ir konkurencingumą darbuotojų samdos rinkoje (kai mažesniais kaštais gali pritraukti ir išlaikyti darbuotojus). Darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra „EPSO-G“ reglamentuojami šiuose dokumentuose: „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika – apibrėžia priemones, skirtas darbo sąlygų pritaikymui ir individualių darbuotojų poreikių suderinimui su darbo procesais. „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika – numato darbuotojų darbo rezultatų vertinimą, ugdymosi galimybes, užtikrina darbuotojų gerovę bei darbo sąlygų lankstumą, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. „Litgrid“ Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašas numato darbuotojų apsaugą nuo diskriminacijos dėl šeiminių pareigų ir skatina palankias sąlygas derinti darbą su asmeniniu gyvenimu. „Litgrid“ vidaus darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiamas standartinis darbo laikas, bei galimybės darbo laiko pradžią ir pabaigą suplanuoti lanksčiai, vidinės įmonių taisyklės ir susitarimai, darbuotojų ir darbdavio pareigos. „Litgrid“ nuotolinio darbo tvarkos taisyklės, parengtos siekiant užtikrinti lankstaus darbo galimybes darbuotojams ir reglamentuoja nuotolinio darbo suteikimo bei darbo organizavimo tvarką, darbuotojų teises ir pareigas, įskaitant susijusias su informacijos ir kibernetiniu saugumu, bei kitus su nuotoliniu darbu susijusius klausimus. Mokymai ir įgūdžiai „EPSO-G“ įmonėse įgyvendinama vieninga darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kurioje nustatyti darbuotojų ugdymosi, kvalifikacijos kėlimo ir tobulėjimo principai: 1. Sąsajos principas su „EPSO-G“ ir konkrečios Bendrovės strategija, vertybėmis, veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu, pamainumo planavimu, profesinės ir techninės kvalifikacijos vertinimu. 2. Asmeninės atsakomybės principas, kai pats darbuotojas yra atsakingas už savo ugdymosi rezultatus, darbdaviui sudarant prielaidas ir sąlygas ugdymuisi ir VADOVYBĖS ATASKAITA 135 tobulėjimui. 3. 70-20-10 principas, pagal kurį 70 proc. ugdymosi, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo darbinę patirtį, 20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais, dalinimosi gerąja praktika, 10 proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių, dažnu atveju išorinių mokymų renginių. Lygybė ir įvairovė „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika užtikrina vienodas galimybes visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo negalios, lyties, amžiaus ar kitų asmens savybių. Ji reglamentuoja nediskriminavimo principų taikymą įdarbinimo, darbo sąlygų, profesinio tobulėjimo ir karjeros srityse, skatindama įtraukią ir pagarbią darbo aplinką. Politika užtikrina, kad visi darbuotojai dirbtų lygių galimybių ir nediskriminacinėje darbo aplinkoje. „EPSO-G“ įmonėms taikoma Įvairovės ir įtraukties strategija, kurioje išdėstyti tikslai ir priemonės, skatinančios įtraukią aplinką visiems darbuotojams. Strategijos tikslas yra stiprinti toleranciją, įtrauktį ir lygių galimybių užtikrinimą visoje „EPSO-G“ grupėje. Negalią turinčių žmonių užimtumas ir įtrauktis Negalią turinčių žmonių užimtumas ir įtrauktis yra aprašyta šiuose „EPSO-G“ Grupės dokumentuose: „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika – apibrėžiami principai, užtikrinantys lygias galimybes visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo turimos negalios ar kitų asmens savybių. „EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategija – joje išdėstyti tikslai ir priemonės, skatinančios įtraukią aplinką visiems darbuotojams. „Litgrid“ Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašas – joje reglamentuojamos priemonės, užtikrinančios pagarbią ir saugią darbo aplinką visiems darbuotojams. Deramas darbo užmokestis Visiems „EPSO-G“ įmonių darbuotojams mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis, ir įmonės laikosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų. „EPSO-G“ grupės įmonėse įgyvendinama vieninga darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, pagrįsta atsakomybės, skaidrumo ir atskaitingumo principais. Šios politikos tikslas – užtikrinti efektyvų darbo užmokesčio išlaidų valdymą bei kurti motyvuojančias paskatas, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo įmonių ir individualių darbuotojų metinių tikslų pasiekimo, kokybės ir vertybinių elgsenų vertinimo. Politikoje numatyti aiškūs darbo užmokesčio nustatymo kriterijai, skatinamosios priemonės ir veiklos vertinimo procesai. Darbo užmokesčio sistema yra aiški, skaidri ir grindžiama darbuotojų veiklos rezultatais, kompetencijų vertinimu ir individualiais tikslais. Ši politika yra patvirtinama arba keičiama „EPSO-G“ valdyboje, gavus „EPSO-G“ veikiančio Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Privatumas UAB „EPSO-G” grupės įmonėse galioja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento principais parengta „EPSO-G“ įmonių grupės asmens duomenų apsaugos politika, apibrėžianti „EPSO-G“ įmonių taikomas priemones, kuriomis užtikrinamas tvarkomų asmens duomenų saugumas ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų užtikrinimo dalyvių funkcijas bei atsakomybes. Asmens duomenų tvarkymo reikalavimus visos „EPSO-G“ bendrovės išsamiau išdėsčiusios vidaus teisės aktuose. Šie vieningais principais parengti dokumentai formuoja nuoseklią praktiką „EPSO-G“ įmonėse sudarant asmens duomenų tvarkymo susitarimus, perduodant asmens duomenis tretiesiems asmenims, valdant VADOVYBĖS ATASKAITA 136 asmens duomenų saugumo incidentus ir atliekant kitus procesus. Laikomės Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (ES) 2016 / 679 nustatyto atskaitomybės principo, todėl „EPSO-G“ įmonės pildo asmens duomenų tvarkymo veiklos įrašus, rengia privatumo pranešimus ir atlieka kitus pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016 / 679 privalomus veiksmus bei juos dokumentuoja, Asmens duomenų apsaugos rizikas valdome įgyvendindami technines ir organizacines priemones, atlikdami atitikties auditus, kurių metu įvertiname šių priemonių tinkamumą, taip pat unifikuodami asmens duomenų apsaugos procesus „EPSO-G“ mastu 2024 m. „EPSO-G“ grupės įmonėse atlikti 6 atitikties auditai asmens duomenų apsaugos srityje. Jų metu reikšmingų neatitikčių nenustatyta, bet identifikuota tobulintinų procesų, susijusių su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu. Sveikata ir sauga „EPSO-G“ galioja „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų saugos ir sveikatos politika, nustatanti tikslą suteikti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas jų darbo vietose, užkirsti kelią su darbu susijusioms traumoms ir profesinėms ligoms bei kurti įmonės mastu saugią ir sveiką aplinką skatinančią kultūrą, kurioje kiekvienas darbuotojas siektų prisidėti prie šio tikslo. „Litgrid“ yra įdiegta bei pagal ISO 45001 standartą sertifikuota Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Pagarba žmogaus teisėms „Litgrid“ savo veikloje vadovaujasi tarptautiniais žmogaus teisių standartais, įskaitant Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (angl. UN Guiding Principles on Business and Human Rights), Tarptautinės darbo organizacijos deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe (angl. ILO Declaration on Fundamental Principles and Rights at Work), Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą (angl. Global Compact), EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (angl. OECD Guidelines for Multinational Enterprises). Šie principai įtraukti į Bendrovės vidaus dokumentus ir taikomi kasdienėje veikloje užtikrinant pagarbią ir tolerantišką darbo aplinką bei įmonės kultūrą. Bendrovė laikosi aukščiausių etiško elgesio standartų ir įsipareigoja užtikrinti visų darbuotojų teisių ir laisvių apsaugą. Vadovaudamiesi „EPSO-G“ įmonių grupės Etikos kodeksu, skatiname sąžiningą ir skaidrią komunikaciją, grįstą faktais bei pagarba kiekvienam asmeniui. Bendrovė yra įsipareigojusi: užtikrinti darbuotojų orumą, privatumą ir pagarbų elgesį darbo aplinkoje; veikti socialiai atsakingai ir gerbti žmogaus teises; vengti bet kokios diskriminacijos dėl etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos, šeimyninės ar socialinės padėties, religinių ar politinių pažiūrų, pilietybės, negalios, amžiaus, priklausymo profesinėms sąjungoms ar dėl kitų su darbo vykdymu tiesiogiai nesusijusių požymių; vadovautis aukščiausiais patikimumo, sąžiningumo ir skaidrumo standartais net ir tais atvejais, kai teisinis reglamentavimas nėra aiškiai apibrėžtas. „Litgrid“ yra draudžiama bet kokios formos diskriminacija, netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti psichologinis smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. „EPSO-G“ įmonės gerbia ir saugo kiekvieno (-s) darbuotojo (-s) teises, jų atžvilgiu elgiasi pagarbiai ir sąžiningai, sudaro saugias ir jų poreikius atitinkančias darbo sąlygas, skatina darbuotojų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, jokia forma nediskriminuoja darbuotojų. Bendrovė užtikrina, kad darbuotojai (-os) turėtų lengvą prieigą prie visų su jų teisėmis susijusių dokumentų valdymo sistemoje ir intranete. „Litgrid“ laikosi teisinių reikalavimų, draudžiančių vaikų, priverčiamąjį ar privalomąjį darbą. Svarbu paminėti, kad pagrindinė Bendrovės veikla vyksta Lietuvos teritorijoje, kur priverstinio ir vaikų darbo rizikos yra mažos. „Litgrid“ įtraukia žmogaus teisių apsaugos principus į tiekimo grandinės valdymą, užtikrindama, kad tiekėjai laikytųsi darbuotojų VADOVYBĖS ATASKAITA 137 saugos, priverstinio darbo prevencijos ir vaikų darbo draudimo įsipareigojimų. Žmogaus teisių apsaugos principai yra numatyti „EPSO-G“ įmonių grupės Tiekėjų etikos kodekse. Šie principai yra reguliariai peržiūrimi ir integruojami į bendradarbiavimo su partneriais procesus . Apie mechanizmus, kurie veikia Bendrovėje ir kuriais darbuotojai gali šia tema išreikšti susirūpinimą, plačiau aprašoma skyriuje S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą. Darbuotojų įtraukimas ir lygios galimybės Bendrovėje galioja „EPSO-G“ ir „Litgrid“ etikos ir elgesio kodeksai, „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika, „Litgrid“ Lygių galimybių tvarkos aprašas bei Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašas. Šiais dokumentais „Litgrid“ įsipareigoja užkirsti kelią diskriminacijai, propaguoti lygias galimybes bei skatinti įvairovę ir įtrauktį. „EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategijoje apibrėžta, kad siekiama formuoti tokią darbo kultūrą, kurioje kiekvienas (-a) darbuotojas (-a) jaustųsi gerbiamas (-a) ir vertinamas (-a). Šios strategijos tikslai apima vadovų (-ių) kompetencijų stiprinimą formuojant įtraukią darbo aplinką, įvairių grupių atstovų įtraukimą į darbo rinką, skaidrių bei objektyvių atrankos procesų taikymą pagal „EPSO-G“ įmonių grupės atrankų politiką. Bendrovėje skatinamas darbuotojų dalyvavimas įtraukties iniciatyvose, pavyzdžiui, istorijų dalinimasis ir vidinių mokymų organizavimas, kurie prisideda prie tolerantiškos ir atviros aplinkos kūrimo . Kuriama įtrauki darbo aplinka: visiems (-oms) darbuotojams (-oms) sudaromos vienodos galimybės dalyvauti darbo procesuose, priimant sprendimus, nepriklausomai nuo jų asmeninių savybių. „Litgrid“ yra draudžiama bet kokios formos diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, amžiaus, religijos, politinių pažiūrų, socialinės padėties ar dėl kitų su darbo vykdymu tiesiogiai nesusijusių požymių. „Litgrid“ Lygių galimybių tvarkos apraše taip pat detalizuojamas įsipareigojimas organizuoti darbuotojų mokymus lygių galimybių, įtraukties, diskriminacijos prevencijos ir kitomis susijusiomis temomis. Įsipareigojimai pažeidžiamų grupių įtraukimui Bendrovė yra prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus pažeidžiamų grupių įtraukimui, kurie įtvirtinti „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politikoje, „EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategijoje bei kituose dokumentuose. Bendrovė siekia sudaryti sąlygas asmenims su negalia kandidatuoti į darbo pozicijas, dirbti ir tobulėti, taip pat užtikrina galimybes darbuotojams derinti profesinį ir šeimos gyvenimą per lanksčias darbo sąlygas. Skatinama lyčių lygybė, įskaitant moterų lyderystę vadovaujančiose pozicijose, bei vyresnio amžiaus ir skirtingų tautybių darbuotojų integracija. Bendrovė taip pat organizuoja mokymus apie diskriminacijos prevenciją, įtrauktį ir psichologinio smurto darbe prevenciją. S1-2 – Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai „Litgrid“ užtikrina, kad darbuotojai turėtų galimybę aktyviai dalyvauti darbo sąlygų formavime, išsakyti savo poreikius ir gauti grįžtamąjį ryšį. Bendrovėje veikia profesinė sąjunga, kuri atstovauja darbuotojų interesams ir dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose. Su profesine sąjunga yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti informavimo, konsultavimo ir derybų mechanizmai. Profesinė sąjunga turi teisę inicijuoti diskusijas dėl organizacinių pokyčių, darbo užmokesčio sistemos keitimo, socialinių garantijų ar kitų darbuotojų teises liečiančių klausimų. Darbuotojai gali teikti pasiūlymus profesinei sąjungai, kuri juos perduoda Bendrovei. Taip užtikrinama, kad darbuotojų nuomonės būtų išgirstos ir į jas būtų atsižvelgiama sprendimų priėmimo procese. Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja vykdyti konsultacijas ir derinti sprendimus su profesine sąjunga šiais klausimais: strategijos ir metinio plano projektas, personalo politika, kolektyvinės sutarties vykdymo aspektai bei biudžeto paskirstymas. Be to, darbuotojai gali tiesiogiai išsakyti savo nuomonę ir įsitraukti į sprendimų priėmimą per įvairius kanalus. Kasmet atliekamas įsitraukimo tyrimas leidžia darbuotojams įvertinti darbo aplinką, lygias galimybes, bendravimo kultūrą bei savo įgalinimo lygį. Tyrimo rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl darbo sąlygų gerinimo. Darbuotojai taip pat dalyvauja metiniuose pokalbiuose su vadovais, kurių metu aptariami jų darbo tikslai, karjeros ir ugdymosi galimybės bei iššūkiai. Taip pat kasmet vykdoma emocinės savijautos apklausa, kurioje darbuotojai gali įvertinti savo jauseną bei išreikšti nuomonę šia tema. Kas ketvirtį rengiamas visuotinis darbuotojų susirinkimas, kurio metu galima užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti savo VADOVYBĖS ATASKAITA 138 nuomone. Tokiu būdu skatinama atviro dialogo ir bendravimo kultūra Bendrovėje. S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą „Litgrid“ yra įdiegusi aiškius mechanizmus, skirtus spręsti galimą neigiamą poveikį savo darbo jėgai ir sudaryti galimybes darbuotojams (-oms) išreikšti susirūpinimą ar poreikius. Darbuotojai (-os) turi kelis būdus pranešti apie galimus diskriminacijos, žmogaus teisių pažeidimus ar kitus susirūpinimą keliančius klausimus. Pasitikėjimo linija Bendrovės darbuotojai gali pranešti apie galimus diskriminacijos, smurto ar žmogaus teisių pažeidimus anonimiškai arba atskleidžiant tapatybę per šią liniją. Gavus pranešimą, sudaroma komisija tyrimui atlikti, renkama informacija, o prireikus taikomos apsaugos priemonės, tokios kaip laikinas nušalinimas ar perkėlimas į kitas pareigas. Nustačius pažeidimą, įgyvendinamos korekcinės priemonės, tokios kaip papildomi mokymai, edukaciniai renginiai ir procesų peržiūra, siekiant užkirsti kelią pasikartojimui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo nustatyta žmogaus teisių pažeidimų. Visi pranešimai yra nagrinėjami, o jų pagrįstumas vertinamas stebint pranešimų skaičių, įsitraukimo tyrimo ir kitų apklausų rezultatus. 2024 m. anoniminė darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa parodė, kad 93 proc. darbuotojų žino apie šią liniją. Kiti kanalai „Litgrid“ yra įdiegusi įvairius kanalus, kuriais darbuotojai (-os) gali tiesiogiai kreiptis ir išreikšti susirūpinimą. Tai apima el. pašto kanalą, internetinę pranešimo formą, galimybę siųsti informaciją paštu ar tiesiogiai kreiptis į atsakingus asmenis įmonėje – numatyta galimybė kreiptis į Žmonių ir kultūros skyriaus vadovą (-ę), į savo tiesioginį (-ę) vadovą (-ę). Darbuotojai (-os) taip pat gali kreiptis į profesinę sąjungą, kuri perduoda jų pasiūlymus ir pastebėjimus vadovybei. Bendrovėje galioja „Litgrid“ Darbuotojų pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir įspėjimo tvarkos aprašas, kuriame aprašyta, kad darbuotojas, gavęs informacijos apie galimai padarytą kito darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, nedelsiant raštu arba elektroniniu paštu turi informuoti to darbuotojo tiesioginį vadovą apie galimai padarytą darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Tiesioginis vadovas praneša tarnybiniu pranešimu darbdaviui, kad reikalinga pradėti tyrimą, pateikdamas visus žinomus faktus ir įrodymus. Visi šie kanalai yra prieinami kiekvienam (-ai) darbuotojui (-ai) ir gali būti naudojami tiek anonimiškai, tiek atskleidžiant savo tapatybę. „Litgrid“ užtikrina, kad darbuotojai (-os) būtų informuoti apie galimus pranešimo kanalus ir jų veikimą (pavyzdžiui, „Litgrid“ diskriminacijos smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos apraše yra išvardinti konkretūs būdai su nuorodomis, kur kreiptis). Visiems (-oms) darbuotojams (-oms) yra suteikiama prieiga prie svarbiausių vidaus teisės aktų per Dokumentų valdymo sistemą, o informacija apie pranešimo kanalus reguliariai atnaujinama intranete, Lean kortelėse bei intraneto atsakingų skyrių svetainėse. Bendrovė užtikrina, kad Pasitikėjimo linija ir kiti pranešimų kanalai būtų veiksmingi ir atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus. Visi pranešimai yra registruojami ir sistemingai stebimi, grįžtamoji informacija renkama per darbuotojų apklausas ir metinius įsitraukimo tyrimus, o pranešimų nagrinėjimo efektyvumas analizuojamas, siekiant nustatyti tobulinimo galimybes. „Litgrid“ įsipareigoja užtikrinti, kad skundų nagrinėjimo procesai būtų skaidrūs ir aiškūs, o pakankama informacija pateikiama tiek skundų pateikėjams, tiek visuomenės interesams. Bendrovė yra įdiegusi apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų politiką. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų veikimo užtikrinimo tvarkos apraše nurodyta, kad „Litgrid“ užtikrina pranešančiojo asmens konfidencialumą bei papildomas garantijas. Draudžiama daryti neigiamą poveikį pranešančiajam (-ai), jo / jos šeimos nariams ar kolegoms. Jei darbuotojas (-a) atitinka Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas, jo / jos pranešimas nedelsiant persiunčiamas Lietuvos Respublikos prokuratūrai. S1-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas „Litgrid“ pagrindiniai veiksmai yra suplanuoti nuosekliam ir tęstiniam įgyvendinimui, ypatingą dėmesį skiriant kasmetinei veiklos VADOVYBĖS ATASKAITA 139 peržiūrai ir darbuotojų įsitraukimo stiprinimui. Įvairovė, įtrauktis ir lygios galimybės Bendrovė ataskaitiniais metais vykdė įvairius veiksmus, skirtus įtraukties ir lygių galimybių stiprinimui. Buvo organizuojami darbuotojų mokymai, vykdyta vidinė ir išorinė komunikacija aktualiomis temomis (apie vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimą, kaitų skirtumus, moteris inžinerijoje, kt.), minėtos lygių galimybių atmintinos dienos, rengiamas lygių galimybių mėnuo, visus 2024 m. lydėjo vidiniai straipsniai įmonės kultūros ir bendrų susitarimų temomis, siekiant priminti apie darbo aplinkos kultūrą. Šie veiksmai bus tęsiami ir ateityje. Taip pat kasmet planuojama vykdyti darbuotojų įsitraukimo tyrimus, kurių rezultatai bus naudojami tolesniam veiklos planavimui. Visa tai padeda didinti darbuotojų sąmoningumą ir įsipareigojimą laikytis lygių galimybių principų darbo vietoje. Įgyvendinti strateginiai veiksmai yra orientuoti į darbuotojų gerovės didinimą ir įtraukties stiprinimą: „EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategija pradėta įgyvendinti 2024 m. ir bus peržiūrima kas trejus metus (jos tikslas – skatinti lygybę ir toleranciją visose Bendrovės veiklos srityse); „Litgrid“ lygių galimybių mėnuo ir tam skirti renginiai bei veiksmai organizuojami jau penktus metus paskiriant tam lapkričio mėnesį, o papildomi mokymai ir veiksmai vyksta ištisus metus; bendrovėje darbuotojų įsitraukimo tyrimai atliekami kasmet sausio mėnesį, o jų rezultatai analizuojami ir integruojami į veiklos planavimą pirmąjį metų ketvirtį. „Litgrid“ taip pat skatina darbuotojų įsitraukimą per savanorišką iniciatyvą – Lygybės ambasadą, kuri rūpinasi emocinės gerovės, diskriminacijos prevencijos ir įtraukties skatinimu. Lygybės ambasada rengia kasmetinius planus ir veiksmus lygių galimybių srityje. Šią temą bendrovėje koordinuoja Žmonių ir kultūros skyrius. Kasmet vykdoma emocinės savijautos apklausa, stebimas lyčių balansas skirtingose pareigybėse. „EPSO-G“ strategijoje nustatyti konkretūs veiksmai pažeidžiamų grupių apsaugai, įskaitant darbo aplinkos pritaikymą asmenims su negalia, lyčių lygybės užtikrinimą, ypač skatinant moterų lyderystę vadovaujančiose pozicijose ir vyresnio amžiaus bei skirtingų tautybių darbuotojų integracijos stiprinimą. 2024 m. darbo skelbimuose pozicijos pavadinimas pradėtas rašyti mot. gimine, skliausteliuose pridedant vyr. giminę (pavyzdžiui, ieškome inžinierės (-iaus) ir pan.) – taip stengiantis pritraukti ir mažiau atstovaujamą lytį įmonėje. Bendrovėje kasmet įgyvendinama daugybė iniciatyvų ir mokymų lygių galimybių, įvairovės bei diskriminacijos temomis. Išoriniuose socialiniuose tinkluose aktyviai kalbama apie moterų vaidmenį inžinerijoje ir energetikoje bei vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimą, siekiant palaipsniui keisti nusistovėjusį požiūrį į energetinio ir inžinerinio profilio profesiją. Lyčių balanso klausimu Bendrovė per kelis metus numato mažinti lyčių disproporciją. „EPSO-G“ 2027 metaid siekiama pasiekti 30 / 70 moterų ir vyrų santykį, o moterų skaičių aukščiausio lygmens vadovybėje padidinti bent iki 21 proc. Šioms priemonėms įgyvendinti Bendrovė taiko darbo skelbimų formuluočių keitimą, skatina moterų dalyvavimą inžinerijos ir energetikos srityse bei organizuoja mokymus ir iniciatyvas, skatinančias įtrauktį. Darbuotojų su negalia įdarbinimui „Litgrid“ skiria ypatingą dėmesį – skelbimuose aiškiai iškomunikuojama lygių galimybių politika, 2024 m. dalyvauta VšĮ „SOPA” – socialinės įdarbinimo agentūros organizuojamuose mokymuose apie žmonių su negalia įdarbinimą. 2024 m. lapkričio mėn. „EPSO-G“ buvo suorganizuotas renginys apie negalią, siekiant susipažinti iš arčiau su šia tema. 2025 m. numatyta dalyvauti DUOday iniciatyvoje (darbo šešėliavimo iniciatyva), kur žmonės su negalia gali iš arti susipažinti su juos (-as) dominančia profesija. 2024 m. Bendrovėje darbuotojai (-os) mokėsi psichologinio smurto ir diskriminacijos prevencijos e-mokymuose, kurie yra privalomi ir visiems naujiems darbuotojams. Be to, buvo surengta paskaita apie neuroįvairovę, centriniame biure buvo galima aplankyti piešinių-iliustracijų parodą „Autizmas – dalis manęs“. 2024 m. vyko ir efektyvaus bendravimo bei grįžtamojo ryšio mokymai, įgytas žinias buvo galima pagilinti ir praktiškai išbandyti praktiniuose diskusijų grupelių susitikimuose centriniame biure. 2024 m. parengtas naujas e-mokymų kursas „Įvairovė ir įtrauktis: lygios galimybės darbe“, kuriame kalbama apie diskriminaciją įvairiais aspektais (amžiaus, lyties, negalios, kt. pagrindais) ir jos prevenciją. Šiuos mokymus iki 2024 m. pabaigos baigė apie 50 proc. Bendrovės darbuotojų, o iki 2025 m. sausio pabaigos – 80 proc. Bendrovės darbuotojų. Naujai prisijungiantys (-čios) darbuotojai (-os) taip pat turi šiuos mokymus išklausyti, taip užtikrinant visų darbuotojų vienodą žinių lygį šioje svarbioje temoje. 2024 m. spalio-lapkričio mėn. Bendrovė dalyvavo „Įvairovės chartijos” organizuotuose įtraukios komunikacijos mokymuose, atliko praktines užduotis ir gavo įvertinimus bei atgalinį ryšį. Iki šiol „Litgrid“ nebuvo nustatyta faktinio reikšmingo poveikio atvejų, dėl kurių reikėtų taisyti padėtį nukentėjusiems darbuotojams (2021 – 2024 m. „Litgrid“ užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo). Tačiau yra įdiegti veiksmingi mechanizmai, kurie būtų taikomi, jei tokie atvejai kiltų (apie egzistuojančius mechanizmus detaliai aprašoma – S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai VADOVYBĖS ATASKAITA 140 ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą). Taip pat taikoma Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio smurto prevencijos tvarkos aprašas, užtikrinantis, kad visi galimi incidentai būtų nedelsiant nagrinėjami ir sprendžiami, suteikiant reikalingą paramą, visi pranešimai būtų registruojami, analizuojami, o jų pagrindu būtų peržiūrimos ir tobulinamos atitinkamos politikos bei procesai. Prireikus Bendrovė siūlo psichologinę pagalbą, darbo sąlygų korekcijas ir kitas pagalbos priemones. Mokymas ir įgūdžių ugdymas 2024 m. Bendrovė kartu su „EPSO-G“ įgyvendino ateities kompetencijų nustatymą. Siekiant užtikrinti, kad įmonės darbuotojai įgytų strateginiams ateities tikslams pasiekti reikalingas kompetencijas, 2025 m. ir tolesniais metais planuojama įgyvendinti atitinkamus sutartus veiksmus. Per ataskaitinius metus visiems darbuotojams buvo organizuojami mokymai įvairiomis temomis, įskaitant IT įrankių naudojimo įgūdžių stiprinimą, skaitmenizaciją, inovacijas, teisines žinias bei karjeros planavimą. Be to, tikslinėms darbuotojų grupėms buvo rengiami specializuoti mokymai, tokie kaip sutarčių valdymas ar anglų kalbos tobulinimas. 2025 m. planuojama įgyvendinti bendrųjų ir lyderystės kompetencijų stiprinimo programas bei mentorystės programą, siekiant skatinti darbuotojų profesinį augimą. Darbo laikas / profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra Darbo laiko ir viršvalandžių valdymas yra prioritetinė sritis – nuolat stebimi darbuotojų darbo grafikai, vertinamos viršvalandžių susidarymo priežastys, o esant poreikiui, peržiūrimas darbo organizavimas. Esant poreikiui, didinamas darbuotojų skaičius. Toleruojami tik riboti laike, dėl objektyvių aplinkybių susidarantys viršvalandžiai. Ilgalaikiai verslo modelio pokyčiai šioje srityje yra sudėtingi, tačiau taikomos trumpalaikės poveikio švelninimo priemonės. Sveikata ir sauga „Litgrid“ reguliariai atlieka rizikos vertinimus ir įgyvendina prevencines priemones, reaguojant į užfiksuotus incidentus. Visi pavojingi įvykiai registruojami, jų priežastys analizuojamos, o atsakingiems asmenims taikomos atitinkamos rekomendacijos. Darbuotojų saugos pažeidimai pranešami skyrių vadovams arba rangovų atstovams. Siekiant jų išvengti ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, reguliariai vykdomi vidiniai ir išoriniai auditai. Be to, Bendrovė darbuotojams suteikia papildomą sveikatos draudimą. Nuo 2024 metų pradėta naudoti integruota darbuotojų saugos ir sveikatos informacinė sistema, apimanti visas saugos priemones ir jų valdymą. Darbuotojai supažindinami su gamyklinėmis įrenginių naudojimo instrukcijomis, o nuo 2025 metų bus keičiami vidiniai teisės aktai, kuriuose numatytas periodinis supažindinimas su šiomis instrukcijomis. Profesinė rizika darbo vietoje yra nuolat vertinama, o darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Kiekvienas darbuotojas turi galimybę informuoti apie įvykusius incidentus, laikantis nustatytos incidentų registravimo ir tyrimo tvarkos. Po incidentų tyrimo, esant poreikiui, įgyvendinamos prevencinės priemonės, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik asmenys, sulaukę 18 metų, jaunesni darbuotojai nėra priimami. Prieš leidžiant atlikti darbus veikiančiuose įrenginiuose, tikrinamos darbuotojų žinios, o jų kvalifikacija periodiškai keliama atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį – nuo 20 iki 24 valandų per 5 metus. Visiems darbuotojams periodiškai tikrinama sveikata. Darbuotojai skiepijami nuo užkrečiamų ligų. Privatumas 2024 m. buvo organizuoti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016 / 679 mokymai Žmonių ir kultūros skyriaus darbuotojoms, be to darbuotojams nuolat informuojama apie asmens duomenų apsaugos taisykles. 2023 m. atlikti auditai neatskleidė reikšmingų asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Bendrovėje asmens duomenų apsauga užtikrinama dokumentuojant jų tvarkymo veiklas, atliekant poveikio vertinimą, tikrinant technines ir organizacines saugumo priemones, valdant rizikas bei sprendžiant duomenų pažeidimų incidentus. Strateginiai planai 2025 m. „EPSO-G“ įmonės planuoja pasirašyti Įvairovės chartiją, taip dar labiau sustiprindama savo įsipareigojimus įvairovei ir įtraukčiai. Bus diegiama mentorystės programa, skirta skatinti vidinį potencialą ir darbuotojų profesinį augimą. Toliau bus plečiamos darbuotojų gerovės programos, įskaitant papildomas sveikatos ir psichologinės pagalbos iniciatyvas. Taip pat bus tobulinamos komunikacijos priemonės – intranetas ir interneto svetainės, kad visi darbuotojai turėtų aiškią informaciją VADOVYBĖS ATASKAITA 141 apie uždavinius ir vykdomos veiklos progresą. „Litgrid“ siekia nuolat mokytis iš veiklos rezultatų ir tobulinti procesus, kad dar labiau sustiprintų teigiamą poveikį darbuotojams. Veiksmų efektyvumas Veiksmų efektyvumas vertinamas per darbuotojų įsitraukimo tyrimus, apklausas ir pranešimų analizę. Rezultatai rodo, kad vykdomos iniciatyvos yra veiksmingos, o tobulinimo galimybės identifikuojamos remiantis darbuotojų grįžtamąja informacija ir duomenimis, pavyzdžiui, 2022 m. 90,5 proc. darbuotojų pritarė teiginiui, kad Bendrovė užtikrina lygių galimybių politiką, o 2023 m. šis rodiklis buvo 90,29 proc., 2021 – 2024 m. „Litgrid“ užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo. Tai rodo veiksmingą prevenciją ir politikos įgyvendinimą. Ištekliai reikšmingam poveikiui valdyti „Litgrid“ skiria tiek finansinius, tiek vidinius išteklius, siekdama užtikrinti darbuotojų gerovę. Pagrindinį vaidmenį atlieka Žmonių ir kultūros skyrius, atsakingas už lygių galimybių ir psichologinio saugumo užtikrinimą bei darbuotojų mokymus. Siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę, kasmet tvirtinamas biudžetas, apimantis papildomas naudas, tokias kaip sveikatos draudimas, išmokos, mokymų krepšelis bei algų kėlimo priemonės. S1-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu „EPSO-G“ nustatyti uždaviniai yra tiesiogiai susiję su strateginiais Bendrovės tikslais – įvairovės ir įtraukties skatinimu, vieningos organizacinės kultūros kūrimu, darbuotojų kompetencijų ugdymu bei įsitraukimo užtikrinimu. Šie uždaviniai yra suderinti su politikų nuostatomis. „EPSO-G“ keliami šie išmatuojami uždaviniai 2025-2027 m. laikotarpiui: Įvairovė, įtrauktis ir lygios galimybės Moterų dalis „EPSO-G“ įmonių grupėje: 2025 m. – 25 %, 2027 m. – 30 % (bazinių metų reikšmė: 2024 m. - 24 %) Moterų dalis „EPSO-G“ įmonių grupėje aukščiausio lygmens vadovaujančiose pozicijose: ≥ 21 % (bazinių metų reikšmė: 2024 m. – 12 %) Darbuotojų dalis amžiaus grupėse iki 30 metų ir virš 60 metų: 15 % kiekvienoje grupėje (bazinių metų reikšmės: 2024 m. iki 30 metų amžiaus grupė – 11 %, virš 60 metų – 10 %) Darbuotojų dalis su negalia: 2025 m. – ≥ 1 %, 2027 m. – ≥ 4 %. Darbuotojų įsitraukimo tyrimo indeksas ≥70 % (bazinių metų reikšmė: 2024 m. 74 %). Mokymas ir įgūdžių ugdymas 70 % kritinių pozicijų užimama vidiniais kandidatais (bazinių metų reikšmė: 2024 m. – 65 %). Visos kritinės pozicijos turi bent vieną pamainumo kandidatą. Užtikrinti 100 % sėkmingų atrankų į reikiamas pozicijas (bazinių metų reikšmė tokia pati – siekiama išlaikyti tą patį lygį). Uždaviniai taikomi visai Bendrovės veiklai ir visiems darbuotojams. Visų uždavinių įgyvendinimo pažanga vertinama pagal nustatytus rodiklius, pateiktus „EPSO-G“ rodiklių stebėsenos sistemoje, o rezultatai fiksuojami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose. Duomenys numatomi lyginti su pradiniais 2024 m. rodikliais, siekiant užtikrinti nuoseklų ir tikslų įgyvendinimą. Darbuotojų įtraukimas į uždavinių nustatymo procesą Bendrovė skatina aktyvų darbuotojų dalyvavimą nustatant tikslus ir sprendžiant svarbius klausimus, siekdama užtikrinti atvirą dialogą bei skaidrų sprendimų priėmimą: kartą per metus vyksta metiniai ir pusmetiniai pokalbiai, kurių metu darbuotojai aptaria savo metinius tikslus su vadovais bei iškelia aktualius klausimus; profesinė sąjunga organizuoja susirinkimus su jos nariais, kviesdama teikti siūlymus ir diskutuoti apie darbuotojams svarbius klausimus, kurie vėliau perduodami „Litgrid“ atstovams; savanoriška darbuotojų iniciatyva „Lygybės ambasada“ taip pat prisideda prie tikslų formavimo ir jų įgyvendinimo, užtikrindama darbuotojų įgalinimą ir neigiamo poveikio mažinimą. VADOVYBĖS ATASKAITA 142 Veiklos rezultatų stebėjimas Bendrovės uždavinių įgyvendinimo progresas pristatomas per ketvirtinius darbuotojų susirinkimus, kuriuose aukščiausio lygio vadovai pristato veiklos rezultatus. Uždavinių įgyvendinimas stebimas pagal nustatytus rodiklius. Bendrovė užtikrina, kad uždavinių nustatymo, stebėjimo ir tobulinimo procesai yra sistemingi, paremti patikimais rodikliais bei glaudžiai susiję su darbuotojų ir jų atstovų įtraukimu. S1-6 – Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės 2021 – 2024 metais „Litgrid“ darbuotojų skaičius nuolat augo. Pagrindinė šio augimo priežastis buvo didėjantis Bendrovei tenkančių funkcijų ir atsakomybių kiekis, kylantis tiek dėl nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, tiek dėl Bendrovės veiklos specifikos. Tai apima pasirengimą darbui sinchroniniu režimu su Kontinentinės Europos tinklais, sparčiai augantį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sektorių ir kitus su šia sritimi susijusius iššūkius. Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal lytį Lytis Samdomųjų darbuotojų skaičius 2024 2023 2022 2021 Vyrai 332 307 297 255 Moterys 126 111 94 80 Kita / nėra duomenų 0 0 0 0 Iš viso: Samdomieji darbuotojai 458 418 391 335 Pastabos: Lentelėje nurodytas darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d. Pateikiamas darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į dirbtą etatą (angl. head count). Darbuotojų skaičius, pateikiamas Bendrovės finansinėse ataskaitose: 2024 m. Vadovybės ataskaitos skyriuje „Bendroji informacija“. 2023 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 100 psl., 2022 – 2021 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyse, skyriuose Atlygio politika ir darbuotojai, poskyriuose Darbuotojai pateikiamas darbuotojų skaičius, tačiau pasiskirstymas pagal lytį nedetalizuojamas. VADOVYBĖS ATASKAITA 143 Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2024, 2023 m.) 2024 2023 Darbuotojų skaičius Darbuotojų skaičius MOTERYS VYRAI KITA NEATSKLEISTA IŠ VISO MOTERYS VYRAI KITA NEATSKLEISTA IŠ VISO Samdomų darbuotojų skaičius 126 332 0 0 458 111 307 0 0 418 Nuolatinių samdomų darbuotojų skaičius 126 331 0 0 457 106 306 0 0 412 Laikinųjų samdomų darbuotojų skaičius 0 1 0 0 1 5 1 0 0 6 Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomų darbuotojų skaičius Netaikoma Pastabos: Pateikiamas darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d. VADOVYBĖS ATASKAITA 144 Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2022, 2021 m.) 2022 2021 Darbuotojų skaičius Darbuotojų skaičius MOTERYS VYRAI KITA () NEATSKLEISTA IŠ VISO MOTERYS VYRAI KITA () NEATSKLEISTA IŠ VISO Samdomų darbuotojų skaičius 94 297 0 0 391 80 255 0 0 335 Nuolatinių samdomų darbuotojų skaičius 92 296 0 0 388 80 253 0 0 333 Laikinųjų samdomų darbuotojų skaičius 2 1 0 0 3 0 2 0 0 2 Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomų darbuotojų skaičius - - - - - - - - - - Pastabos: Pateikiamas darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d. Darbuotojų kaita Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti Darbuotojų kaitos rodiklis 2024 41 0,09 2023 58 0,14 2022 34 0,09 2021 26 0,08 Pastabos: Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo savo noru arba buvo atleisti, išėjo į pensiją arba mirė eidami pareigas. Skaičiavimo metodas: pagal darbuotojų skaičių. ** Darbuotojų, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti skaičius padalintas iš bendro samdomųjų darbuotojų skaičiaus. VADOVYBĖS ATASKAITA 145 2023 m. buvo fiksuotas didesnis darbuotojų kaitos rodiklis, nes šiuo laikotarpiu „Litgrid“ stipriai augo, priėmė nemažai darbuotojų, taip pat įvyko nemažai savanoriškų išėjimų iš darbo, palyginti su kitais metais. S1-7 – Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos Nesamdomųjų darbuotojų skaičius 2024 0 2023 0 2022 0 2021 0 Pastabos: Nesamdomųjų darbuotojų apibrėžimas: asmenys, su Bendrove sudarę sutartis dėl darbo jėgos teikimo („savarankiškai dirbantys asmenys“), arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas N78). Bendrovėje nėra tokių darbuotojų. S1-8 – Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas Bendrovės kolektyvinė sutartis taikoma visiems samdomiems darbuotojams. Bendrovė neturi susitarimų su savo samdomaisiais darbuotojais dėl jų atstovavimo Europos darbo taryboje, Europos bendrovės (toliau – SE) darbo taryboje ar Europos kooperatinės bendrovės (toliau – SCE) darbo taryboje. Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas Kolektyvinių sutarčių aprėptis Socialinis dialogas Aprėpties dalis Samdomieji darbuotojai – EEE (šalyse, kuriose turima > 50 samdomųjų darbuotojų, sudarančių > 10 % visų samdomųjų darbuotojų) Samdomieji darbuotojai – ne EEE (regionų, kuriose turima > 50 samdomųjų darbuotojų, sudarančių > 10 % visų samdomųjų darbuotojų, įvertis) Atstovavimas darbo vietoje (tik EEE) (šalyse, kuriose turima > 50 samdomųjų darbuotojų, sudarančių > 10 % visų samdomųjų darbuotojų) 0-19 % - Netaikoma - 20-39 % - - 40-59 % - - 60-79 % - - 80-100 % - - 80-100 % Lietuva (100 %) Lietuva (100 %) Pastaba: EEE – Europos ekonominė erdvė. Bendrovė samdomųjų darbuotojų ne EEE neturi. S1-9 – Įvairovės rodikliai VADOVYBĖS ATASKAITA 146 Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu 2024 2023 2022 2021 Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Vyrai 10 2,18 8 1,91 9 2,30 7 2,09 Moterys 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso 10 2,18 8 1,91 9 2,30 7 2,09 Pastaba: Naudojamas aukščiausiosios vadovybės apibrėžimas: Bendrovės vadovas, departamentų ir centro vadovai. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2024 2023 2022 2021 Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Darbuotojų skaičius Darbuotojų dalis, proc. Jaunesni nei 30 metų 47 10,26 48 11,48 40 10,23 41 12,24 30–50 metų 311 67.90 277 66,27 263 67,26 210 62,69 Vyresni nei 50 metų 100 21,83 93 22,25 88 22.51 84 25,07 Iš viso 458 100 418 100 391 100 335 100 S1-10 – Deramas darbo užmokestis Visiems samdomiesiems Bendrovės darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius indeksus. Atsižvelgiant į teisės aktus ir rinkos rodiklius, Lietuvos Respublikoje deramas darbo užmokestis 2024 m. buvo 924 Eur / mėn. bruto (minimalioji mėnesinė alga, MMA). S1-11 – Socialinė apsauga Visiems „Litgrid“ samdomiesiems darbuotojams (-oms) taikoma socialinė apsauga nuo pajamų praradimo dėl šių esminių gyvenimo įvykių: ligos; nedarbo, prasidedančio tada, kai darbuotojas dirba bendrovėje; nelaimingo atsitikimo darbe ir įgytos negalios; vaiko priežiūros atostogų; išėjimo į pensiją. Pagal kolektyvinę sutartį išėjimo į pensiją atvejais darbuotojams mokamos didesnės nei Darbo kodekse nustatytos išmokos, atsižvelgiant į darbo stažą. VADOVYBĖS ATASKAITA 147 S1-12 – Neįgalieji Negalią turinčių darbuotojų dalis 2024 2023 2022 2021 Negalią turinčių darbuotojų dalis, proc. Visi darbuotojai 0,2 0,2 0,5 0,6 Pastabos: duomenys pateikiami pagal darbuotojų pateiktą informaciją, atsižvelgiant į tokios informacijos rinkimo apribojimus. S1-13 – Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos ir karjeros plėtros apžvalgose, procentas 2024 2023 2022 2021 Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos rezultatų ir karjeros raidos peržiūrose, dalis, proc. Visi darbuotojai 98 99 95 97 Vyrai 99 100 100 98 Moterys 94 95 77 98 Pastaba: dėl išimtinių, nestandartinių atvejų kai kuriems darbuotojams nebuvo keliami metiniai tikslai arba jie išėjo iš darbo nespėjus jų iškelti, todėl kai kur darbuotojų proc. nesiekia 100 proc. Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui ir pagal lytį 2024 2023 2022 2021 Vidutinis mokymo valandų skaičius darbuotojui Visi darbuotojai 19 17 24 22 Vyrai 20 16 23 18 Moterys 18 18 27 31 Pastaba: faktinės mokymuose dalyvavusių darbuotojų mokymų valandos apskaičiuojamos, nepriskaičiuojant mokymų įrašų peržiūrėjusių dalyvių. VADOVYBĖS ATASKAITA 148 S1-14 – Sveikatos ir saugos rodikliai „Litgrid“ sveikatos ir saugos vadybos sistema, pagrįsta teisiniais reikalavimais ir pripažintais standartais, taikoma visiems samdomiesiems darbuotojams (-oms). Sveikatos ir saugos rodikliai 2024 2023 2022 2021 Įmonės samdomieji darbuotojai: Mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius 0 0 0 0 Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius 0 0 0 0 Visų darbuotojų bendras per metus dirbtų valandų skaičius 870364,00 961744,00 864887,00 770187,00 Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų lygis 0 0 0 0 Registruotinų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius 0 0 0 0 Darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių dėl sveikatos sutrikimų, skaičius 0 0 0 0 Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos: Įmonės veiklos vietose dirbančių nesamdomų darbuotojų mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius 0 0 0 0 VADOVYBĖS ATASKAITA 149 S1-15 – Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai Darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, procentinė dalis ir suskirstymas pagal lytį Darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, dalis, proc. 2024 2023 2022 2021 Visi darbuotojai 6,33 4,78 4,09 4,78 Vyrai 3,93 2,63 3,32 3,29 Moterys 2,40 2,15 0,77 1,49 Pastaba: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinėmis politikomis teisę į atostogas dėl šeiminių priežasčių turi visi įmonės samdomieji darbuotojai. S1-16 – Atlygio rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendras atlygis) Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas, proc. 2024 2023 2022 2021 Visi darbuotojai 12,77 14,84 13,86 11,71 Pastabos: * Formulė vyrų ir moterų užmokesčio skirtumui apskaičiuoti: (Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių – darbuotojų moterų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių) / Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių 𝑥 100) Bendro atlygio santykis Bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio bendro metinio atlygio visiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį) santykis 2024 3,13 2023 3,10 2022 3,24 2021 2,77 Pastabos: * Formulė, naudota bendro atlygio santykiui apskaičiuoti: Metinis bendras atlygis įmonės didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui / Samdomųjų darbuotojų vidutinis metinis bendras atlygis (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį) S1-17 – Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms Per 2024 m. nebuvo pranešta apie diskriminacijos, įskaitant priekabiavimą, incidentus. Per ataskaitinį laikotarpį per skundų teikimo kanalą Pasitikėjimo linija gauti 4 pranešimai apie galimai neteisėtus veiksmus. Atlikus pateiktos informacijos patikrinimus nustatyta, kad šiuose pranešimuose pateikti teiginiai buvo nepagrįsti, todėl vidiniai tyrimai nepradėti. VADOVYBĖS ATASKAITA 150 Bendrovė taip pat atskleidžia, kad 2024 m. dėl aukščiau nurodytų pranešimų nebuvo skirtos baudos, nuobaudos ar kompensacijos už žalą. Visi incidentai ir skundai registruojami atitinkamuose „Litgrid“ registruose. Bendrovė atskleidžia, kad per 2024 m. nebuvo nustatyta didelių incidentų žmogaus teisių srityje, įskaitant priverčiamąjį darbą, prekybą žmonėmis ar vaikų darbą. Nebuvo nustatyta ir atvejų, kurie neatitiktų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, Tarptautinė darbo organizacijos deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gairių daugiašalėms įmonėms. Kadangi tokių incidentų nebuvo, Bendrovė nepatyrė jokių baudų, nuobaudų ar kompensacijų dėl žmogaus teisių pažeidimų. 22.5 S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Bendrovės atstovaujamo sektoriaus ir vykdomos veiklos pobūdis natūraliai daro tam tikrą poveikį vietos bendruomenėms. Kadangi „Litgrid“ veiklos procesai dažnai apima fizinės infrastruktūros kūrimą, tai gali sukelti laikinus, tačiau reikšmingus nepatogumus aplinkinėms teritorijoms. Tokie poveikiai gali būti triukšmas, dulkių susidarymas, eismo ribojimai ar laikini susisiekimo sutrikimai. Bendrovė supranta šio poveikio svarbą bendruomenėms ir deda pastangas, kad poveikis būtų kuo mažesnis – darbai planuojami atsakingai, taikomos aplinkosaugos priemonės, o bendruomenės informuojamos apie galimus pokyčius ir numatomus darbus. Bendrovės neigiamas poveikis buvo identifikuotas dėl transformatorių pastočių skleidžiamo triukšmo. Gaunami skundai iš gyventojų ir tais atvejais, kai triukšmo lygis neviršija leistinų normų. Reikšmingas poveikis, susijęs su bendruomenėmis Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinės vieta Bendruomenių ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės Faktinis neigiamas poveikis kyla iš Bendrovės atstovaujamos industrijos ir tiesioginės veikos, kurios vykdymas neatsiejamas nuo tam tikro poveikio bendruomenėms (pvz., triukšmas, dulkės ar eismo ribojimai). - - *Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta. Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma. S3-1 – Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika „Litgrid“ taiko šias politikas, kuriomis siekiama užtikrinti atsakingą veiklos vykdymą, minimizuoti neigiamą ir valdyti teigiamą poveikį visoms paveikiamoms bendruomenėms: „EPSO-G“ įmonių grupės paramos ir humanitarinės pagalbos politika. Siekiama plėtoti bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurių aplinkoje vykdoma veiklą ar įgyvendinami projektai bei programos, taip pat su kitomis visuomenės grupėmis, kurių interesus ši veikla gali paliesti. Ypatingas dėmesys skiriamas iniciatyvoms, skirtoms bendruomenių, esančių įmonių veiklos teritorijoje, gerovės didinimui. Be to, „EPSO-G“ įmonės skatina darbuotojų savanorišką ir neatlygintiną įsitraukimą į tokias veiklas. Už šios politikos įsipareigojimų įgyvendinimą atsakingas „EPSO-G” komunikacijos padalinys. VADOVYBĖS ATASKAITA 151 „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika. Šios politikos vienas iš tikslų yra didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie „EPSO-G“, vertybes, reikšmę, kuriamą naudą, vykdomus strateginius projektus ir jų tikslus, priimamų sprendimų motyvus bei kurti bendruomenių pasitikėjimą „EPSO-G“ bendrovėmis. Už šios politikos įsipareigojimų įgyvendinimą Bendrovėje atsakingas vadovas ir komunikacijos skyrius. „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika. Siekiama užtikrinti nulinę toleranciją aplinkos taršai ir sukurti 0 aplinkosauginių incidentų kultūrą, sudaromos galimybės vietos bendruomenėms ir kitoms suinteresuotoms šalims dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūrose. Už šios politikos įgyvendinimą yra atsakingi „EPSO-G“ įmonių vadovai ir aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai, kurie užtikrina, kad laiku būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai. „EPSO-G“ įmonių grupės darnumo politika. Skatinamas skaidrus ir sąžiningas bendradarbiavimas su suinteresuotomis šalimis, siekiant įgyvendinti tvarius verslo sprendimus bei aktyviai įtraukti visuomenę į darnaus vystymosi iniciatyvas. Už šios Politikos įgyvendinimą yra atsakingi Grupės įmonių vadovai ir Darnumo vystymo funkcinės srities kuratoriai. Informacija apie politikų įgyvendinimą ir atnaujinimus bendruomenėms pateikiama per interneto svetainę, socialinę mediją ir tiesioginius susitikimus su suinteresuotomis šalimis. Tokiu būdu užtikrinamas skaidrumas ir politikos prieinamumas įvairioms auditorijoms. Iki šiol „Litgrid“ veiklos lygmeniu ar vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse nebuvo pranešta apie šių principų ar standartų nesilaikymo atvejus, susijusius su paveikiamomis bendruomenėmis. S3-2 – Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai „Litgrid“ įtraukia paveikiamas bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus per projektinį valdymą. Projektai pristatomi vietos savivaldai ir bendruomenėms, organizuojami susitikimai su bendruomenių pirmininkais, seniūnais ir merais, o informacija teikiama vietos žiniasklaidai. Prieš pradedant darbus, „Litgrid“ atstovai vyksta į savivaldybių įstaigas, kur pristatomi darbų planai, terminai ir kontaktai, kuriais kreiptis, jei gyventojams kyla nepatogumų. Darbų vykdymo metu rangovai iš anksto informuoja bendruomenes apie vykdomus projektus, o darbų laikas derinamas su gyventojais. Bendrovė vertina paveikiamų bendruomenių įtraukimo veiksmingumą, atsižvelgdama į tai, ar klausimai buvo išspręsti, ir imasi veiksmų, kol problema bus išspręsta. Bendrovėje įtraukimo procesų užtikrinimas ir jų rezultatų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra pavestas atsakingiems vadovams, kurie užtikrina, kad bendruomenių atstovai būtų įtraukti į konsultacijas ir informavimo procesus. Siekiama, kad Bendrovės taikomos įtraukimo priemonės būtų skirtos ir prieinamos visiems paveikiamos bendruomenės nariams. S3-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą „Litgrid“ sudaro sąlygas identifikuoti, valdyti ir, esant poreikiui, ištaisyti neigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms. Bendrovė užtikrina, kad paveiktos bendruomenės turėtų galimybę pranešti apie problemas bei stebėti jų sprendimo eigą. Pranešti apie galimą neigiamą poveikį galima per šiuos kanalus: bendraisiais kontaktais ir el. paštu [email protected] arba [email protected] (Pasitikėjimo linija) „Litgrid“ interneto svetainėje; anonimine pranešimų sistema „Užduok klausimą“ Bendrovės interneto svetainėje; projektų viešinimo metu, kai gyventojai, seniūnai, seniūnaičiai ir bendruomenių vadovai gauna atsakingų projektų vadovų kontaktus. Bendrovė nuolat stebi iškeltus klausimus ir jų sprendimo eigą, siekdama užtikrinti kanalų veiksmingumą ir skaidrumą. Pranešimų analizė leidžia įvertinti, kaip greitai ir efektyviai sprendžiamos problemos. Bendrovė siekia ištaisyti reikšmingą neigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms, remdamasi tiek techninėmis priemonėmis, tiek aktyviu dialogu su bendruomene. Pavyzdžiui, buvo surengti susitikimai su paveikta bendruomene, kuriuose gyventojai galėjo išsakyti savo nuogąstavimus ir aptarti galimas priemones. Techninėms priemonėms įgyvendinti buvo įrengtos garso izoliacijos sienelės ir optimizuotas įrangos veikimas, siekiant VADOVYBĖS ATASKAITA 152 sumažinti triukšmą piko valandomis. Po izoliacijos sienelių įrengimo atlikti triukšmo matavimai ir organizuoti papildomi susitikimai su bendruomene, siekiant įsitikinti, kad gyventojai pastebėjo pagerėjimą ir kad ištaisymas yra veiksmingas. „Litgrid“ taip pat taiko priemones, užtikrinančias pranešimų konfidencialumą ir pranešančių asmenų apsaugą. Be to, užtikrinama, kad pranešimai galėtų būti teikiami anonimiškai, o asmens duomenys būtų apsaugoti. S3-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas Bendrovė taiko ir įgyvendina įvairias priemones, siekdama minimizuoti poveikį paveikiamoms bendruomenėms: statybų metu triukšmo valdymas užtikrinamas ribojant darbo valandas, kontroliuojant statybų transporto judėjimą ir naudojant techniškai tvarkingą įrangą; reaguojant į bendruomenės susirūpinimą dėl triukšmo, planuojant infrastruktūros atnaujinimą yra vertinamos fizinių užtvarų įrengimo galimybės; kai padidinto triukšmo veiksnys yra trumpalaikis, siunčiami pranešimai aplinkinėms bendruomenėms dėl didesnio triukšmo lygio tam tikru laiko intervalu; atliekamas nuolatinis ir periodinis triukšmo matavimas prie pastočių. Išankstinis darbų planavimas ir apribojimų taikymas padeda sumažinti neigiamą poveikį tiek natūraliai aplinkai, tiek artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms. Triukšmo ir elektromagnetinio lauko (toliau – EML) valdymui Bendrovė taiko griežtesnius standartus nei nustatyta išoriniais teisės aktais: Triukšmo valdymas: nuo 2023 m. pradėtų naujų ir rekonstruojamų objektų, kuriuose yra triukšmo šaltiniai, leistinas triukšmo lygis nakties metu negali viršyti 42 dB, tai yra 3 dB mažiau nei reglamentuoja teisės aktai. EML valdymas: nuo 2023 m. pradėtų rekonstruojamų 330 kV elektros perdavimo oro linijų objektuose ribojamas elektromagnetinio lauko dydis apsaugos zonose iki 5 kV / m, taip pat užtikrinama, kad po rekonstrukcijos EML nebūtų didesnis nei prieš rekonstrukciją, nors teisės aktai OL apsaugos zonose tokio ribojimo nenumato. Trasų tiesimas ir rekonstrukcija sukelia neigiamą poveikį, nes jų metu kyla triukšmas, dulkės, tačiau visi projektai vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų ir neviršijant leistinų normų. Esant poveikiui bendruomenėms, Bendrovė renka ir analizuoja duomenis bei informaciją, apibendrina ją ir vertina, ar šis poveikis kelia riziką, kuri turi būti įtraukta į rizikų valdymo planą su atitinkamomis priemonėmis. Problemą pristato vadovams, o sprendimą dėl veiksmų priemonių taikymo priima Vadovų taryba arba atsakingo departamento vadovas. Bendruomenės įtraukiamos į sprendimų priėmimą visuose etapuose – nuo pirminių matavimų iki poveikio mažinimo priemonių diegimo ir jų veiksmingumo vertinimo. Informacija apie veiksmus teikiama institucijoms ir vietos savivaldos atstovams. Esant atitinkamoms sąlygoms, pavyzdžiui, pasitvirtinus viršijamoms triukšmo normoms, bendrovė inicijuoja investicinius projektus, skirtus reikšmingam poveikiui valdyti ir sumažinti. Šiems projektams įgyvendinti gali būti skiriama reikšmingų finansinių išteklių, kurie gali siekti kelis milijonus eurų. Pavyzdžiui, Alytaus rajone buvo pastatytos triukšmo užtvaros, siekiant sumažinti triukšmo lygį ir užtikrinti aplinkosauginius standartus S3-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu Bendrovė nėra nustačiusi konkrečių, išmatuojamų per tam tikrą laiką įgyvendinamų ir į rezultatus orientuotų uždavinių, susijusių su neigiamo poveikio paveikiamoms bendruomenėms mažinimu. Visgi, siekiant užtikrinti veiksmingą poveikio valdymą, „Litgrid“ nuolat stebi ir analizuoja aplinkos būklę, tiria gautus skundus bei pranešimus, o remiantis surinktais duomenimis, ieško tobulinimo galimybių ir diegia prevencines priemones. Bendrovė siekia užtikrinti, kad triukšmo lygiai neviršytų taikomų normų esant įvairioms sąlygoms (oro sąlygos, apkrovos). Bendrovė nuolat stebi situaciją ir vertina priemonių veiksmingumą: stebimi bendruomenių registruojamų skundų pobūdis ir dinamika; VADOVYBĖS ATASKAITA 153 atliekami periodiniai triukšmo matavimai prie pastočių; analizuojami bendruomenių iškeltų klausimų sprendimo būdai ir poveikio mažinimo priemonių efektyvumas. 22.6 S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI SBM-3, S4 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Siekiant tinkamai įgyvendinti akcininko lūkesčius ir atliepti suinteresuotų šalių poreikius, „EPSO-G“ grupės įmonės savo veiklą vykdo taip, kad paslaugų tiekimas būtų nepertraukiamas. „EPSO-G“ įmonės savo veiklą vykdo B2B principu ir vartotojus ir galutinius naudotojus „EPSO-G“ paslaugos, didžiąja dalimi, pasiekiamos netiesiogiai (energijos perdavimo ir mainų operatorius). „EPSO-G“ produktų į rinką netiekia. Išsamią informaciją apie visos „EPSO-G“ įmonių grupės strateginius tikslus, veiklos rodiklius ir valdymo principus, susijusius su paslaugų prieinamumu, galima rasti „EPSO-G“ 2024 m. Vadovybės ataskaitos skyriuje „Veiklos strategija ir jos įgyvendinimo pažanga“. „Litgrid“ veiklos modelis taip pat apima atsakomybę už informacijos prieinamumą ir jo poveikį tiesioginiams vartotojams bei galutiniams naudotojams. Siekdama užtikrinti skaidrumą ir tvarumą, Bendrovė nuosekliai valdo šį aspektą per ilgalaikę strategiją ir teisės aktų įgyvendinimą. Laikydamasi aukštų informacijos atskleidimo standartų, Bendrovė užtikrina, kad visuomenė ir suinteresuotosios šalys gautų aiškią, savalaikę ir patikimą informaciją. Atliekant „EPSO-G“ DRV, buvo vertinamos visos ETAS įvardintos tvarumo temos visoje „EPSO-G“ vertės grandinėje. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa atskleidė, kad temos „privatumas“, „saviraiškos laisvė“, „sveikata ir sauga“, „asmens saugumas“, „vaikų apsauga“, „nediskriminavimas“, „atsakinga rinkodara“ nėra susijusios su „EPSO-G“ įmonių veikla ar reikšmingu poveikiu, rizikomis, galimybėmis. Temoms „galimybė gauti (kokybišką) informaciją“ ir „prieiga prie produktų ir paslaugų“ nenustatytas „EPSO-G“ mastu reikšmingos rizikos ir / ar galimybės. Žemiau pateikiami „EPSO-G“ reikšmingi poveikiai vartotojų ir galutinių naudotojų temai. Reikšmingas poveikis, susijęs su vartotojais ir galutiniais naudotojais Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinės vieta Galimybė gauti (kokybišką) informaciją Galimas neigiamas poveikis vartotojams ir galutiniams naudotojams kyla dėl pavėluotai arba pernelyg biurokratiškai pateikiamos informacijos. Netinkamas šios srities valdymas gali neigiamai paveikti suinteresuotąsias šalis. - - Prieiga prie produktų ir paslaugų Galimas neigiamas poveikis gali kilti per vertės grandinę dėl nepakankamos infrastruktūros periferinėse vietovėse, perdavimo sistemos trikdžių, energijos kainų svyravimų, kurie galėtų atsirasti dėl per didelių infrastruktūros modernizavimo kaštų veikiančių energijos perdavimo tarifus ir pan. - Pabaiga Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta. Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma. VADOVYBĖS ATASKAITA 154 S4-1 – Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika „Litgrid“ veiklos politikos, susijusios su vartotojais ir galutiniais naudotojais, yra viešai skelbiamos interneto svetainėje https://www.litgrid.eu ir „EPSO-G“ interneto svetainėje Veiklos politikos | EPSO-G. Poveikiai vartotojams ir galutiniams naudotojams yra valdomi per „EPSO-G“ įmonių grupės Veiklos skaidrumo ir komunikacijos, „EPSO-G“ įmonių grupės paramos ir humanitarinės pagalbos, „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų ir kolegialiųjų organų narių interesų valdymo, „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo, „EPSO-G“ įmonių grupės lygių galimybių, „EPSO-G“ įmonių grupės darnumo, „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos, „EPSO-G“ įmonių grupės asmens duomenų apsaugos ,„EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo bei „EPSO-G“ įmonių grupės neskelbtinos informacijos apsaugos politikas. Be to, taikomi kiti susiję teisės aktai, tvarkos ir procedūros. „Litgrid“ įgyvendindama „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politiką, numato reguliarią grėsmių analizę bei priemones jų sušvelninimui. Pagrindinės identifikuotos rizikos apima elektros energijos tiekimo sutrikimus ir informacijos prieinamumo trūkumą. „Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai. Klientai – perdavimo tinklo naudotojai: tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos skirstomųjų tinklų operatoriai ir elektros vartotojai; elektros energijos gamintojai, tiesiogiai prisijungę prie perdavimo sistemos; saugumo pajėgumų kūrėjai; žemės sklypų savininkai ir valdytojai. Klientai – sistemos valdymo: elektros energijos gamintojai ir skirstytojai, atsakingi už tinklo balansą / disbalansą; didžiosios Lietuvos elektros ir centralizuotos šilumos gamybos įmonės; pramonės įmonės ir vidutinio dydžio Lietuvos verslo įmonės; Baltijos ir trečiųjų šalių energijos ir dujų tiekimo, gamtinių dujų perdavimo paslaugų įmonės. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. Bendrovė įsipareigoja užtikrinti sklandų elektros perdavimo sistemos funkcionavimą, greitą reagavimą į sutrikimus ir nacionalinės reikšmės projektų įgyvendinimą, taip kurdama vertę visuomenei bei visiems suinteresuotiesiems asmenims. Bendrovei svarbu, kad elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau pašalintas. „Litgrid“ siekia tapti į klientus orientuota organizacija, kuriančia inovatyvias ir lanksčias paslaugas. S4-2 – Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai Priimdama sprendimus, susijusius su faktiniu ir galimu poveikiu vartotojams ir galutiniams naudotojams, „Litgrid“ įgyvendinant teisės aktus atsižvelgia į jų perspektyvas. Daugeliu atvejų subjektams atstovauja valstybinės institucijos, tačiau tam tikrais atvejais Bendrovė tiesiogiai derina sprendimus su suinteresuotomis šalimis, užtikrindama teisės aktų laikymąsi. Įtraukimas vyksta įvairiais projekto etapais, o jo dažnumas priklauso nuo teisinio reguliavimo ir suinteresuotųjų šalių poreikių. Už vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo procesų užtikrinimą atsakingas bendrovės vadovas. Siekiant įvertinti įtraukimo veiksmingumą, „Litgrid“ vykdo reguliarius klientų pasitenkinimo tyrimus. Šie tyrimai leidžia įvertinti, kaip klientai ir galutiniai naudotojai suvokia Bendrovės veiklą bei identifikuoti sritis, kuriose būtini tolesni tobulinimo veiksmai. S4-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą Visi suinteresuoti asmenys, tarp jų ir visi „EPSO-G“ paslaugų vartotojai ir galutiniai naudotojai, gali kreiptis tais pačiais anoniminiais ir neanoniminiais kanalais (žiūrėti skyrių „Pranešimų kanalas ir pranešėjų apsauga“). Komunikacija ir informacijos suteikimas besikreipiantiems suinteresuotiems vykdomas vadovaujantis LR teisės aktais ir vidinėmis tvarkomis. Ši linija valdoma pačios bendrovės ir prieinama tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Litgrid“ skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas reglamentuoja vartotojų skundų registravimą, nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Jis apima skundus, susijusius su elektros energijos perdavimo paslaugomis, perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumu, elektros VADOVYBĖS ATASKAITA 155 apskaitos diegimu ir organizavimu, įrenginių eksploatavimu bei priežiūra, tinklų naudotojų įrenginių prijungimu, tinklų rekonstravimu ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimu. Išsami skundų nagrinėjimo tvarka viešai skelbiama „Litgrid“ interneto svetainėje: Skundų nagrinėjimo tvarka. S4-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas Šie veiksmai užtikrina, kad tiek vartotojai, tiek galutiniai naudotojai gautų kokybiškas ir patikimas elektros energijos perdavimo paslaugas bei aiškią informaciją apie sistemos veikimą: Atsižvelgdama į teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir vartotojų bei galutinių naudotojų poreikius, „Litgrid“ aktyviai siekia užtikrinti sklandų informacijos teikimą, patikimą elektros energijos perdavimą ir efektyvią tinklų priežiūrą. Vartotojams rengiami savalaikiai informaciniai renginiai, kuriuose pristatomos aktualios temos, susijusios su elektros energijos perdavimo sistema, jos plėtra ir efektyvumu. Taip pat nuolat kuriamos ir diegiamos paslaugos bei sprendimai, atitinkantys klientų poreikius. Galutinių naudotojų interesams užtikrinti „Litgrid“ įgyvendina tinklų modernizavimo ir priežiūros sprendimus, siekdama didesnio elektros tiekimo patikimumo. Bendrovė palaiko santykius su užsienio partneriais – energijos perdavimo ir biokuro biržos operatoriais, dalyvauja profesiniuose susitikimuose bei konferencijose, kur pristatomi strateginiai tikslai. Siekiant, kad elektros perdavimo paslaugos atitiktų visuomenės interesus, „Litgrid“ aktyviai bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Inicijuojami susitikimai aktualiems klausimams aptarti, teikiama informacija Seimo komitetams, Vyriausybei bei dalyvaujama tarpinstitucinių darbo grupių veikloje. Bendrovė taip pat įgyvendina skaitmeninę transformaciją, pasitelkia dirbtinio intelekto sprendimus ir atveria duomenis spartesniam sprendimų priėmimui. Bendrovė siekia išvengti reikšmingo neigiamo poveikio, veiklą vykdydama pagal teisės aktus ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reikalavimus. „Litgrid“ reaguoja į galimą neigiamą poveikį vartotojams ir galutiniams naudotojams vadovaudamasi Lietuvos teisiniu reglamentavimu ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nurodymais. Kadangi Bendrovės veikla yra visiškai reguliuojama valstybės, ji tiesiogiai nedalyvauja rinkodaros, pardavimų ar duomenų naudojimo procesuose, kurie galėtų daryti poveikį galutiniams naudotojams. „Litgrid“ reaguoja į gautus skundus, pranešimus ir teisminius procesus, atitinkamai tobulindama veiklos procesus. Bendrovė įtraukia įvairias suinteresuotąsias šalis – klientus, grupės įmones, užsienio partnerius, valstybės atstovus, darbuotojus ir akcininkus – organizuodama informacinius renginius, konsultacijas, susitikimus bei dalyvaudama profesinėse konferencijose. Šie veiksmai prisideda prie ilgalaikių strateginių tikslų įgyvendinimo. Ataskaitiniu laikotarpiu reikšmingo neigiamo poveikio atvejų, dėl kurių reikėtų įgyvendinti ištaisymo veiksmus, nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo ankstesniais laikotarpiais atskleistų veiksmų ar veiksmų planų, kurių pažangą reikėtų vertinti. 2024 metais nebuvo užfiksuota jokių pagrįstų pažeidimų ar incidentų žmogaus teisių srityje. „Litgrid“ neidentifikavo reikšmingų veiksmų planų, kuriems būtų reikalingos didelės veiklos ar kapitalo sąnaudos, todėl atskirų finansinių išteklių poreikis nebuvo nustatytas. S4-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – orientacijos į kliento poreikius didinimas, siekiant sukurti į vartotojų poreikius orientuotą organizaciją. Bendrovė turi AEI įgalinimo tikslų, kurie yra tiesiogiai susiję su orientacija į kliento poreikius: Atnaujinami procesai susiję su AEI prijungimu, siekiama pagerinti klientų pasitenkinimą bei siekiama didinti AEI jėgainių prijungimus. Bendrovė stebi savo politikos ir veiksmų veiksmingumą, reaguodama į gautus pranešimus, skundus ir spręsdama juose keliamus klausimus. Nors konkretūs tikslai šioje srityje nėra nustatyti, „Litgrid“ taiko rizikų valdymo sistemą, kuri vertina atitinkamus rodiklius ir lemia veiksmų planų sudarymą. 156 VALDYSENOS SRITIS VADOVYBĖS ATASKAITA 157 22.7 G1 VERSLO ETIKA „Litgrid“ yra „EPSO-G“ grupės įmonė. Atliekant „EPSO-G“ dvejopo reikšmingumo vertinimą , buvo vertintos visos ETAS įvardintos tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa atskleidė, kad temos „Įmonės kultūra“, „Pranešėjų apsauga“, „Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant mokėjimo praktiką“, „Korupcija ir kyšininkavimas“ ir yra reikšmingos. Žemiau pateikiami su „EPSO-G“ verslo etika susiję reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės. Reikšmingas poveikis, susijęs su verslo etika Tvarumo tema Poveikiai Rizikos ir galimybės Vertės grandinės vieta Įmonės kultūra Galimas neigiamas poveikis gali kilti dėl galimo Bendrovės kultūros ir politikos ir principų nesilaikymo, įskaitant skaidrumo, atsakomybės, įvairovės, įtraukties bei etiško elgesio nuostatų. - - Pranešėjų apsauga Galimas neigiamas poveikis suinteresuotų šalių teisėms gali kilti, jei pranešėjų apsaugos sistema neveikia efektyviai. Tai apima pranešėjų konfidencialumo pažeidimus, galimą atvirą ar netiesioginę diskriminaciją, keršto veiksmus ar kitokį neigiamą elgesį jų atžvilgiu. Galimybė suinteresuotoms šalims (nuo darbuotojo iki kitų suinteresuotų šalių) reikšti susirūpinimą jiems aktualiais klausimais ir tų klausimų išsprendimą sukuria sąlygas finansinei galimybei. Vertės grandinės pradžioje ir pabaigoje Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant mokėjimo praktiką Galimas neigiamas poveikis suinteresuotųjų šalių teisėms vykdant viešuosius pirkimus. - - Korupcija ir kyšininkavimas Galimas neigiamas poveikis suinteresuotųjų šalių teisėms gali kilti dėl korupcinių ar neetiškų veiksmų visoje vertės grandinėje. - Vertės grandinės pradžioje ir pabaigoje Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta. Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma. VADOVYBĖS ATASKAITA 158 G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra Bendrovėje galioja „EPSO-G” įmonių grupės Antikorupcinės veiklos politika, „EPSO-G“ įmonių grupės etikos kodeksas, „EPSO- G“ įmonių grupės tiekėjų etikos kodeksas, „EPSO-G“ Darbuotojų antikorupcinio elgesio tvarkos aprašas. Bendrovėje galioja Vidaus darbo tvarkos taisyklės, Lygių galimybių politika ir tvarkos aprašas, Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašas. Kiekvienas Bendrovės darbuotojas privalo susipažinti su šiais dokumentais ir savo veikloje vadovautis jų nuostatomis. Visi „Litgrid” darbuotojai, laikydamiesi minėtų dokumentų bei grupėje priimtų vertybių formuoja ir palaiko pagarbią bei tolerantišką darbo aplinką ir kultūrą. „Litgrid“ kultūros skatinimas prasideda nuo vadovų, kurie, vadovaudamiesi „EPSO-G“ įmonių grupės etikos kodeksu, rodo lyderystę ir yra pavyzdžiu darbuotojams, kaip laikytis etiško elgesio principų ir puoselėti kultūrą. Bendrovės darbuotojams reguliariai organizuojami mokymai verslo etikos ir antikorupcinės veiklos temomis. Mokymuose pristatomos „Litgrid“ vertybės, elgesio principai ir organizacinė kultūra, taip pat darbuotojai supažindinami su Pasitikėjimo linijos veikimo principais. Pareigybės, dėl kurių gali kilti didžiausia korupcijos ir kyšininkavimo rizika, yra tos, kurios įtrauktos į pagal teisės aktus tikrinamų pareigų sąrašą. Siekiant valdyti rizikas, užkirsti kelią galimoms rizikom, šis sąrašas skelbiamas viešai Bendrovės interneto svetainėje. „Litgrid“ kultūra plėtojama ir skatinama šiais būdais: organizuojant tikslinius renginius, susijusius su kultūros puoselėjimu, pvz., lygių galimybių mėnesį; vykdant mokymus ir komunikaciją, susijusią su antikorupciniu elgesiu, atitikties užtikrinimo svarba; organizuojant bendrus grupės renginius, susijusius su visuomenei naudinga veikla, pvz., savanorystės dienos, miškasodis, kraujo donorystė ir t.t. ugdant orientaciją į kliento poreikius; organizuojant mokymus vadovams, auginančius jų brandą ir teigiamai veikiančius organizacinę kultūrą. Bendrovės vertybės ir vertybinės elgsenos yra glaudžiai integruojamos į kasdienę ir strateginę veiklą, vertybės yra tvirtinamos Bendrovės valdybos kartu su Strategijos dokumentu. Vertybinių nuostatų laikymasis yra vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių darbuotojų vertinimą ir galimą finansinį skatinimą, tai atliekama Metinio darbuotojų veiklos vertinimo metu. Darbuotojų įsitraukimo skatinimui ir organizacijos vertybių laikymosi užtikrinimui „Litgrid“ pasitelkia įvairias komunikacijos priemones. Bendras kultūros supratimas ir elgsena stiprinami vizualinėmis ir interaktyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, kompiuterių ekrano užsklandomis, plakatais biuro koridoriuose, gerosios praktikos pasidalijimu susirinkimuose, renginiuose, straipsniais intranete. Pranešimų kanalas ir pranešėjų apsauga Bendrovei taikomi Pranešėjų apsaugos teisiniai reikalavimai, nustatyti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva (ES) 2019 / 1937. Bendrovėje veikia mechanizmai, skirti nustatyti, pranešti ir tirti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su neteisėtu elgesiu ar elgesio kodekso pažeidimais. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų veikimo užtikrinimo tvarkos aprašas nustato, kaip ir kur galima pranešti apie korupcinio pobūdžio veiklas, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos pažeidimus, neetišką elgesį, taip pat apie rangovų ar partnerių veiksmus, prieštaraujančius tiekėjų elgesio kodeksui. Bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija, kuria tiek darbuotojai, tiek išorės suinteresuotosios šalys gali anonimiškai pateikti informaciją apie galimus pažeidimus. Informacija apie šį kanalą, jo veikimo principus, atsakingus asmenis bei pranešimų teikimo būdus skelbiama įmonės interneto svetainėje, intranete, taip pat per tikslines komunikacijos kampanijas. Be to, pranešimų nagrinėjimo procesas yra reglamentuotas vidaus teisės aktais. Vidinių tyrimų sistema užtikrina, kad verslo etikos incidentai, įskaitant korupcijos ir kyšininkavimo atvejus, būtų nagrinėjami skubiai, nepriklausomai ir objektyviai. Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, Bendrovėje užtikrinama pranešėjų apsauga – informacijos pateikimas negali sukelti VADOVYBĖS ATASKAITA 159 neigiamų pasekmių pranešėjui ar jo šeimos nariams. Apsauga apima draudimą atleisti iš darbo, laikinai nušalinti, perkelti į žemesnes pareigas, nepratęsti terminuotos sutarties ar kitaip diskriminuoti pranešėją. G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas „EPSO-G“ įmonėse pirkimų funkcija laikoma viena iš strategijos įgalintojų, todėl pirkimai planuojami ilgalaikėje perspektyvoje, skaitmeninami ir orientuoti į skaidrumą bei tvarumą. Tiekėjų atranka grindžiama socialiniais ir aplinkosauginiais kriterijais. Didžioji dalis Bendrovės pirkimų vykdoma pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Potencialūs tiekėjai privalo neturėti pašalinimo pagrindų, susijusių su aplinkosaugos ar socialinių reikalavimų pažeidimais, atitikti kvalifikacijos reikalavimus. Be to, 100 proc. viešųjų pirkimų laikomi žaliaisiais, visi pirkimai vykdomi pagal Aplinkos ministro įsakymą dėl aplinkosauginių reikalavimų taikymo. Nuo 2024 m. Bendrovė į pirkimų sąlygas įtraukė socialinius kriterijus, o 2025 m. tokių pirkimų dalis turės sudaryti bent 7 proc. visų pirkimų. Reikšmingiausius viešuosius pirkimus vykdo atestuoti darbuotojai, turintys Viešųjų pirkimų tarnybos išduotus pirkimų vykdytojų pažymėjimus, todėl atitikties rizika yra tinkamai valdoma. Prieš sudarydami sutartis, tiekėjai privalo susipažinti ir patvirtinti, kad laikysis Tiekėjų etikos kodekso, taip pat užpildyti veiklos partnerių patikros klausimyną, kuris leidžia įvertinti tiekėjų veiklos atitiktį bei galimas rizikas. Šie duomenys analizuojami tiek individualiai, tiek apibendrintai, siekiant tiekėjams teikti rekomendacijas dėl aplinkosauginių politikų ir kitų tvarumo priemonių taikymo. Daugiau nei 80 proc. grupės įmonių tiekėjų yra vietos tiekėjai (pagal kontraktų skaičių). Tiekimo grandinėje taikomas sutarčių vykdymo kontrolės procesas – jis leidžia stebėti tiekėjų veiklos pokyčius ir gebėjimą vykdyti sutartis, įskaitant atvejus, kai tiekėjai laikomi pažeidžiamais. Bendrovė taip pat siekia valdyti rizikas dėl vėluojančių mokėjimų, ypač dėl smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – MVĮ). Sutarčių vykdymo kontrolės procesas padeda užtikrinti atsiskaitymus tiekėjams laiku, o Bendrovės finansų valdymo praktikos orientuotos į atsiskaitymų skaidrumą ir efektyvumą. G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas Bendrovėje įgyvendinamos korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos priemonės, kurios apima tiek rizikų valdymą, tiek incidentų tyrimą. „EPSO-G“ antikorupcinės veiklos politikoje numatytos tokios pagrindinės priemonės: dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai, paramos skyrimo tvarka; interesų viršenybei užtikrinti skirtos darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo priemonės; veiklos partnerių patikra; darbuotojų patikimumo užtikrinimas; veikiančios Pasitikėjimo linijos sistema; vidinių tyrimų tvarka, kuria tiriami pažeidimai, įskaitant turinčius korupcijos požymių; skaidrumą užtikrinančios priemonės sudaromiems sandoriams; darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimas per mokymus ir komunikaciją; pirkimų skaidrumo užtikrinimas. Bendrovė reguliariai identifikuoja ir vertina korupcijos rizikos veiksnius, įgyvendina jų valdymo priemones ir analizuoja jų veiksmingumą pagal „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politiką ir metodiką. Vidinių tyrimų procesas užtikrina, kad incidentus, susijusius su korupcija, nagrinėja ne vadovai, o atskiras įmonės padalinys. Vidinio tyrimo ataskaita, vadovaujantis „Litgrid“ Vidinių tyrimų atlikimo tvarkos aprašu, yra teikiama Bendrovės vadovui, o prireikus – ir padalinių vadovams, tiek, kiek reikia funkcijų vykdymui. Bendrovės korupcijos prevencijos veiklos dokumentai yra skelbiami viešai ir prieinami visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms įmonės interneto svetainėje. Publikuojama informacija apima: VADOVYBĖS ATASKAITA 160 reglamentuojančius teisės aktus; taikomas prevencines priemones; nuorodas į aktualius dokumentus; kontaktinius duomenis. Ši informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat tiekėjai yra supažindinami su „EPSO-G“ įmonių grupės tiekėjų etikos kodeksu, kurio laikytis įsipareigoja dalyvaudami „EPSO-G“ viešųjų pirkimų konkursuose. Vidinės komunikacijos kanaluose (intranete) darbuotojai nuolat informuojami apie aktualius korupcijos prevencijos klausimus ir supažindinami su atitinkamais teisės aktais per dokumentų valdymo sistemą. Bendrovė organizuoja tikslinius antikorupcinius mokymus, skirtus tiek naujai priimtiems darbuotojams, tiek esamiems darbuotojams. Mokymai vykdomi įvairiomis formomis – vyksta seminarai, kviestinių svečių paskaitos, praktiniai užsiėmimai. Visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų, organizuojami antikorupciniai mokymai, siekiant užtikrinti bendrą sąmoningumą ir supratimą apie korupcijos prevencijos principus. Be to, administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai taip pat įtraukiami į šiuos mokymus, siekiant didinti jų žinias ir įsitraukimą šioje srityje. G1-4 Korupcijos ar kyšininkavimo incidentai Ataskaitiniu laikotarpiu su korupcija ir kyšininkavimu susijusių incidentų fiksuota nebuvo, įskaitant susijusių su: apkaltinamaisiais nuosprendžiais ar baudomis už kovos su korupcija ir kyšininkavimu įstatymų pažeidimus; procedūrų ar standartų pažeidimais, kuriems būtų reikėję taikyti korekcinius veiksmus. patvirtintais korupcijos ar kyšininkavimo incidentais; atvejais, kai darbuotojai būtų atleisti ar bausti dėl su korupcija ar kyšininkavimu susijusių veiksmų; nutrauktomis ar nepratęstomis sutartimis su verslo partneriais dėl korupcijos ar kyšininkavimo pažeidimų; viešomis teismo bylomis prieš Bendrovę ar jos darbuotojus dėl korupcijos ar kyšininkavimo; incidentais, kuriuose būtų tiesiogiai dalyvavusi Bendrovė ar jos darbuotojai vertės grandinės kontekste. G1-6 atskleidimo reikalavimas „Mokėjimo praktika“ Bendrovė vykdo atsakingą mokėjimų politiką, siekdama užtikrinti skaidrius ir laiku atliekamus atsiskaitymus su tiekėjais. Vidutinis aritmetinis visų sąskaitų apmokėjimo taikomas terminas yra 24 kalendorinės dienos ( „EPSO-G“– 22 kalendorinės dienos), o vidutinis svertinis terminas – 27 kalendorinės dienos ( „EPSO-G“– 26 dienos). Pagrindinės sutartinės mokėjimo sąlygos (mokėjimo praktika didelėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) nesiskiria): per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo: taikoma 23,38 % mokėjimų, „EPSO-G“– 24,75 %; per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo: taikoma 76,62 % mokėjimų, „EPSO-G“– 75,25 %. Apskaičiuojant mokėjimų terminus, žodinėms sutartims buvo taikomas 14 kalendorinių dienų terminas, o visoms ne viešųjų ir viešųjų pirkimų sutartims – 30 kalendorinių dienų terminas. Kai kurios rangos sutartys turi ir 30 dienų, ir ilgesnius mokėjimo terminus, tačiau trumpuoju laikotarpiu jas sudėtinga identifikuoti. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vyko vienas teismo procesas dėl pavėluotų mokėjimų. 23. ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTO RODIKLIAI Europos Sąjungos (ES) Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852 ir jo pagrindu priimti deleguotieji aktai (toliau – Taksonomija) sudaro aplinkosauginiu požiūriu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą, skirtą skatinti privačias investicijas į veiklas, prisidedančias prie Europos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Taksonomijoje nustatyti moksliniais duomenimis pagrįsti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas ekonominės veiklos tvarumas, taip pat įtvirtintos įmonių atskaitomybės ir ataskaitų teikimo prievolės. VADOVYBĖS ATASKAITA 161 „Litgrid“ taksonominių ekonominių veiklų identifikavimas, atitikties techninės analizės kriterijams vertinimas, su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, atitikties nustatytiems būtiniausioms apsaugos priemonėms vertinimas ir netaksonominių veiklų rodiklių apskaičiavimas pateikiamas „EPSO-G“ 2024 m. Vadovybės pranešime, ES Taksonomijos ataskaitos dalyje. Toliau pateikiamos „Litgrid“ Taksonomijos rodiklių (pajamų, kapitalo išlaidų, veiklos išlaidų) lentelės, parengtos vadovaujantis Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 reikalavimais ir šablonais. Bendrovė taiko 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo nuostatas (toliau – Taksonomijos reglamentas). Taksonomijos reglamente aprašoma kas laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla ir pagal kokius kriterijus ekonominė veikla priskiriama aplinką tausojančiai. Taksonomijos reglamento tikslas – visoje ES klasifikuoti ekonomines veiklas pagal apibrėžtus reikalavimus, atsižvelgiant į tos veiklos indėlį aplinkosaugos tikslų atžvilgiu (Taksonomijos reglamento 9 straipsnis), ir taip remti ES perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų vertinimas ES Taksonomijos deleguotuose aktuose nurodytos taksonominės veiklos buvo išanalizuotos ir nustatyta, jog Bendrovės veikla atitinka „4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas” taksonominę veiklą (D35.12 Elektros perdavimas, NACE kodas pagal reglamentą (EB) Nr. 1893/2006). Veiklos aprašymas klimato kaitos švelninimo tikslui (EK deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priede nurodyta veikla): perdavimo sistemų, kuriomis elektros energija perduodama sujungta itin aukštos ir aukštos įtampos sistema, statyba ir eksploatavimas. Tai pagrindinė reguliuojama Bendrovės veikla. Greta pagrindinės veiklos identifikuotos papildomos, mažo reikšmingumo taksonominės veiklos: “4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją“, „6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. Veiklos aprašymas: M1, N1 kategorijų transporto priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 (234), arba L kategorijos transporto priemonių (dviratės ir triratės transporto priemonės ir keturračiai) pirkimas, finansavimas, nuoma, išperkamoji nuoma ir eksploatavimas, “7.4 Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas”. Žvelgiant į kitų šalių elektros perdavimo sistemos operatorių atskleidžiamą taksonomijos informaciją matoma, jog vyrauja visos veiklos priskyrimas vienai pagrindinei veiklai, t.y. „4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas”, nes ši veikla yra pagrindinė ir reguliuojama Valstybinės Energetikos Reguliavimo Tarybos, o visos kitos galimos identifikuoti veiklos statistiškai nereikšmingos ir skirtos tiktai užtikrinti pagrindinę veiklą. Pagrindiniai aplinkosaugos tikslai: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Taksonomijos reglamento 3 straipsnyje apibrėžta, kad ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu kai: svariai prisideda prie bent vieno ar daugiau 9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų (pagal 10–16 reglamento straipsnius); nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš ̌ 9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų (pagal 17 reglamento straipsnį); yra vykdoma laikantis nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių (pagal 18 reglamento straipsnį); atitinka techninės analizės kriterijus, kuriuos yra apibrėžusi EK 2021 m. birželio 4 d. deleguotame reglamente (ES) 2021/2139. Apskaitos politika Pagal ES Taksonomijos reglamentą privaloma atskleisti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR). Jų apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/2178 2021 m. liepos 6 d., kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę. Bendrovė, skaičiuodama PVRR, padarė keletą prielaidų, nes Europos komisijos gairės yra ribotos, nuolat pildomos. Atsiradus praplėstoms ar naujoms gairėms, Bendrovė atliks prielaidų korekcijas ir skaičiavimai bus atskleisti retrospektyviai. VADOVYBĖS ATASKAITA 162 Žvelgiant į kitų šalių elektros perdavimo sistemos operatorių praktiką taikant taksonomijos reglamentą atskleidžiant informaciją ataskaitose, matoma, jog visų PVRR tiek vardiklių, tiek skaitiklių reikšmės yra artimos 100 proc. Bendrovė taiko konservatyvesnį skaičiavimo principą, kuris ženkliau išryškėja skaičiuojant veiklos išlaidų (OPEX) rodiklį. Dvigubas skaičiavimas Visi atskleisti PVRR, susiję su taksonominėmis ir (ar) kriterijus atitinkančiomis veiklomis, išvengia dvigubo skaičiavimo, nes kiekvienas PVRR priskiriamas skirtingoms veikloms, kurios yra nepriklausomos. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, skaičiuojant skaitiklį, kai ekonominė veikla prisideda prie kelių aplinkosaugos tikslų, PVRR buvo skaičiuojami tik vieną kartą. Taksonominių veiklų pajamų skaičiavimas Bendrovės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų pajamų dalis pagal Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178 apskaičiuojama padalijant jas iš visų pajamų. Bendrovės „Kita veikla“ visos pajamos priskiriamos netaksonominei veiklai. Prie netaksonominės veiklos, Bendrovės vertinimu, priskiriamos pajamos už kilmės garantijų administravimą. Nors kilmės garantijos prisideda prie tvaraus klimato, tačiau šios pajamos nėra susiję su perdavimo veikla. Taksonominių kapitalo išlaidų (CAPEX) skaičiavimas Bendrovės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų kapitalo išlaidų (CAPEX) dalis pagal Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178 apskaičiuojama padalijant jas iš visų kapitalo išlaidų (CAPEX). Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos pripažįstamos vadovaujantis 16-tuoju TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai“, 38-tuoju TAS „Nematerialusis turtas“. Į kapitalo išlaidų skaičiavimą (CAPEX) nėra įtraukiamas kapitalizuotas darbo užmokestis, komandiruotės ir palūkanos. Taip pat nėra įtraukiamos trečiųjų šalių lėšomis finansuotos kapitalo išlaidos, kurios buvo perduotos Bendrovei neatlygintinai. Kapitalo išlaidomis (CAPEX) pripažįstamos visos ataskaitiniais metais patirtos kapitalo išlaidos, nepriklausomai nuo to ar turtas įvestas į eksploataciją ar yra dar tik projekto vystymo stadijoje. Būtina pažymėti, jog Bendrovės atskleistos kapitalo investicijos (CAPEX) finansinės informacijos dalyje skiriasi nuo CAPEX pagal taksonomiją, nes pagal taksonomiją CAPEX apima ir naudojimo teise valdomo turto įsigijimus, kurie nėra įtraukiami į investicijas. Taksonominių veiklos išlaidų (OPEX) skaičiavimas Bendrovės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų veiklos išlaidų (OPEX) dalis pagal Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178 apskaičiuojama padalijant jas iš visų veiklas išlaidų (OPEX). Į OPEX pagal taksonomiją įtraukiamos tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, pastatų renovacijos priemonėmis, trumpalaike nuoma, technine priežiūra ir remontu, ir visos kitos tiesioginės išlaidos, kurios susijusios su įmonės ar tam pasamdytos trečiosios šalies atliekamu kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu ir yra būtinos siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto naudojimą. VADOVYBĖS ATASKAITA 163 Šiuo metu galiojantys aktai gali būti įvairiai interpretuojami, trūksta gairių, kuriose būtų aiškiai numatyti tinkami įtraukimai į taksonominę OPEX veiklą. Bendrovė ateityje tikisi aiškesnių gairių dėl OPEX įtraukimo ir planuoja gerinti procesus siekiant tikslesnio atskleidimo. Kaip minėta anksčiau, Bendrovė taiko konservatyvesnį skaičiavimo principą. Vadovaujamės gairėse pateikta informacija ir jos interpretacija, veiklos išlaidų (OPEX) vardiklio ir skaitiklio skaičiavimas pagal taksonomiją atliekamas pritaikant šiuos kriterijus/išlygas: įtraukiamos visos mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudos; įtraukiamos visos elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos; Informacinių sistemų (IT), darbo užmokesčio, patalpų priežiūros sąnaudos įtraukiamos į skaitiklį priskirtos tik perdavimo tinklo, sistemos valdymo, sistemos infrastruktūros departamentams bei sinchronizacijos centrui. Juos vertiname kaip tiesiogiai priskiriamus siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą Bendrovės turto naudojimą. Į vardiklį šios sąnaudos įtraukiamos pilna apimtimi, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudas, kurios yra įtraukiamos tokiu pačiu dydžiu kaip ir į skaitiklį. Transporto sąnaudos išskaidytos į 4.9 ir 6.5 veiklas. Į 4.9 veiklą sąnaudos patenka priskirtos perdavimo tinklo, sistemos valdymo, sistemos infrastruktūros departamentams bei sinchronizacijos centrui – tiesiogiai susiję su Bendrovės elektros perdavimo veikla. Likusios transporto sąnaudos priskiriamos 6.5 veiklai. Taksonominių, taksonomijos kriterijus atitinkančių bei ne taksonominių veiklų KPI. Apyvarta pagal ES Taksonomijos reglamentą Apyvartos procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už 2024 metus. VADOVYBĖS ATASKAITA 164 Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Ekonominė veikla Kodas Apyvarta Apyvartos procentinė dalis, 2024 Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Būtiniausios apsaugos priemonės Taksonomiją atitinkančios apyvartos procentinė dalis, 2023 m. (%) Sąlygas sudaranti veikla (S) Perėjimo veikla (P) A. TAKSONOMINĖ VEIKLA mln. Eur % T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T / N T / N T / N T / N T / N T / N T / N % S P A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją KKŠ 4.1. - - T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - Elektros energijos perdavimas ir skirstymas KKŠ 4.9. 375,7 99,3% T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 99,2% S Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.4. - - T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - S Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1) 375,7 99,3% 99,3% N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 99,2% Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 375,7 99,3% 99,3% N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 99,2% S Iš jos: perėjimo veikla - - - - - - - - - - - - A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. KKŠ 6.5. - - TA NTA NTA NTA NTA NTA - Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2) - - - - - - - - - Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2) 375,7 99,3% 99,3% - - - - - 99,2% B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA Ne taksonominės veiklos apyvarta 2,6 0,7% Iš viso (A+B) 378,3 100% TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla; NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla; T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). Taksonominių, taksonomijos kriterijus atitinkančių bei ne taksonominių veiklų KPI. VADOVYBĖS ATASKAITA 165 CAPEX pagal ES Taksonomijos reglamentą Kapitalo išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už 2024 metus. Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Taksonomiją atitinkančios apyvartos procentinė dalis, 2023 m. (%) Sąlygas sudaranti veikla (S) Perėjimo veikla (P) Ekonominė veikla Kodas Apyvarta Apyvartos procentinė dalis, 2024 Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė A. TAKSONOMINĖ VEIKLA mln. Eur % T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T / N T / N T / N T / N T / N T / N T / N % S P A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją KKŠ 4.1. 0 0,00% T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - Elektros energijos perdavimas ir skirstymas KKŠ 4.9. 209,7 98,10% T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 98,00% S Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.4. - - T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 0,30% S Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1) 209,7 98,10% 98,1 N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 98,30% Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 209,7 98,10% 98,1 N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 98,30% S Iš jos: perėjimo veikla - - - - - - - - - - - - A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. KKŠ 6.5. - - TA NTA NTA NTA NTA NTA 0,10% Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2) - - - - - - - - - Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2) 209,7 98,10% 98,10% - - - - - 98,40% B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA Ne taksonominės veiklos apyvarta 4 1,90% Iš viso (A+B) 213,7 100% TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla; NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla; T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); VADOVYBĖS ATASKAITA 166 N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). Taksonominių, taksonomijos kriterijus atitinkančių bei ne taksonominių veiklų KPI. OPEX pagal ES Taksonomijos reglamentą Veiklos išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už 2024 metus. Svaraus prisidėjimo kriterijai Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai Būtiniausios apsaugos priemonės Taksonomiją atitinkančios apyvartos procentinė dalis, 2023 m. (%) Sąlygas sudaranti veikla (S) Perėjimo veikla (P) Ekonominė veikla Kodas Apyvarta Apyvartos procentinė dalis, 2024 Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė Klimato kaitos švelninimas Prisitaikymas prie klimato kaitos Vanduo Tarša Žiedinė ekonomika Biologinė įvairovė A. TAKSONOMINĖ VEIKLA mln. Eur % T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T/ N/ NTA T / N T / N T / N T / N T / N T / N T / N % S P A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla) Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją KKŠ 4.1. - - T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - - Elektros energijos perdavimas ir skirstymas KKŠ 4.9. 21,5 88,20% T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 88,70% S Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas KKŠ 7.4. - - T N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T - S Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1) 21,5 88,20% 88,20% N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 88,70% Iš jos: sąlygas sudaranti veikla 21,5 88,20% 88,20% N NTA NTA NTA NTA T T T T T T T 88,70% S Iš jos: perėjimo veikla - - - - - - - - - - - - A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla) Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. KKŠ 6.5. 0,1 0,30% TA NTA NTA NTA NTA NTA 0,30% Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.2) 0,1 0,30% 0,30% - - - - - 0,30% Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2) 21,5 88,50% 88,50% - - - - - 89,00% B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA Ne taksonominės veiklos apyvarta 2,8 11,50% Iš viso (A+B) 24,4 100% TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla; VADOVYBĖS ATASKAITA 167 NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla; T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo); N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). 168 Rodyklė VADOVYBĖS ATASKAITA 169 23.1 ETAS rodiklių sąrašas Taikomas ETAS sektorius Netaikoma 2 ETAS Bendroji atskleistina informacija Atskleidimo Reikalavimai Skyriaus pavadinimas, kuriama atskleidžiama informacija 1. Ataskaitų rengimo pagrindas BP-1 Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas Apie ataskaitą BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas Apie ataskaitą 2. Valdymas GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo Tvarumo valdymas GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai Tvarumo valdymas GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas Tvarumo valdymas GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo Tvarumo valdymas GOV-5 Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė Tvarumo valdymas 3. Strategija SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė 4. Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas 4.1 Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas VADOVYBĖS ATASKAITA 170 IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Dvejopo reikšmingumo vertinimas IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą Dvejopo reikšmingumo vertinimas 4.2 Minimalus atskleidimo reikalavimas, taikomas informacijai apie politiką ir veiksmus MDR-P Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Tvarumo valdymas MDR-A Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai Tvarumo valdymas 5. Rodikliai ir uždaviniai MDR-M Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai Tvarumo valdymas MDR-T Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius Tvarumo valdymas Aplinkosaugos temos E1 ETAS Klimato kaita Valdymas E1 GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistema Tvarumo valdymas Strategija E1-1 Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti E1 Klimato kaita E1 2 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu E1 Klimato kaita Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E1 IRO-1 Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas E1 Klimato kaita E1-2 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika E1 Klimato kaita E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai E1 Klimato kaita Rodikliai ir uždaviniai E1-4 Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai E1 Klimato kaita VADOVYBĖS ATASKAITA 171 E1-5 Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys E1 Klimato kaita E1-6 Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis E1 Klimato kaita E1-7 ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais E1 Klimato kaita E1-8 Anglies dioksido įsikainojimas E1 Klimato kaita E2 ETAS Tarša Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E2 IRO-1 Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Nereikšminga E2-1 Su tarša susijusi politika Nereikšminga E2-2 Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai Nereikšminga Rodikliai ir uždaviniai E2-3 Su tarša susiję uždaviniai Nereikšminga E2-4 Oro, vandens ir dirvožemio tarša Nereikšminga E3 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E3 IRO-1 Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas Nereikšminga E4 ETAS Biologinė įvairovė ir ekosistemos Strategija E4-1 Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas VADOVYBĖS ATASKAITA 172 E4 IRO-1 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4-2 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos Rodikliai ir uždaviniai E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4-5 Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E5 ETAS Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas E5 IRO-1 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas E5 Žiedinė ekonomika E5-1 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika E5 Žiedinė ekonomika E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai E5 Žiedinė ekonomika Rodikliai ir uždaviniai E5-3 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai E5 Žiedinė ekonomika E5-4 Išteklių įvediniai E5 Žiedinė ekonomika E5-5 Išteklių išvediniai E5 Žiedinė ekonomika Socialinės temos S1 ETAS Sava darbo jėga Strategija S1 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės S1 Sava darbo jėga VADOVYBĖS ATASKAITA 173 S1 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu S1 Sava darbo jėga Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas S1-1 Su sava darbo jėga susijusi politika S1 Sava darbo jėga S1-2 Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai S1 Sava darbo jėga S1-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą S1 Sava darbo jėga S1-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas S1 Sava darbo jėga Rodikliai ir uždaviniai S1-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu S1 Sava darbo jėga S1-6 Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės S1 Sava darbo jėga S1-7 Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės S1 Sava darbo jėga S1-8 Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas S1 Sava darbo jėga S1-9 Įvairovės rodikliai S1 Sava darbo jėga S1-10 Deramas darbo užmokestis S1 Sava darbo jėga S1-11 Socialinė apsauga S1 Sava darbo jėga S1-12 Neįgalieji S1 Sava darbo jėga S1-13 Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai S1 Sava darbo jėga S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai S1 Sava darbo jėga S1-15 Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai S1 Sava darbo jėga S1-16 Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija) S1 Sava darbo jėga VADOVYBĖS ATASKAITA 174 S1-17 Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms S1 Sava darbo jėga S3 ETAS Paveikiamos bendruomenės Strategija S3 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės S3 Paveikiamos bendruomenės S3 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu S3 Paveikiamos bendruomenės Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas S3-1 Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika S3 Paveikiamos bendruomenės S3-2 Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai S3 Paveikiamos bendruomenės S3-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą S3 Paveikiamos bendruomenės S3-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas S3 Paveikiamos bendruomenės Rodikliai ir uždaviniai S3-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu S3 Paveikiamos bendruomenės S4 ETAS Vartotojai ir galutiniai naudotojai Strategija S4 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai S4 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas VADOVYBĖS ATASKAITA 175 S4-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai Valdysenos temos G1 ETAS Verslo etika Valdymas G1 GOV-1 Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo G1 Verslo etika Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas G1 IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas G1 Verslo etika G1-1 Įmonės kultūra ir verslo etikos politika G1 Verslo etika G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas G1 Verslo etika G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas G1 Verslo etika Rodikliai ir uždaviniai G1-4 Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai G1 Verslo etika G1-6 Mokėjimo praktika G1 Verslo etika VADOVYBĖS ATASKAITA 176 23.2 ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas Horizontaliųjų standartų ir teminių standartų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas Šis priedėlis yra neatskiriamas ETAS standarto antros dalies (2 ETAS) priedas. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti 2 ETAS ir teminių ETAS duomenų vienetai, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus. Atskleidimo reikalavimas ir susijęs duomenų vienetas Nuoroda į TFIAR Nuoroda į 3 ramstį Nuoroda į Lyginamųjų indeksų reglamentą Nuoroda į ES klimato teisės aktą Skyriaus pavadinimas, kuriama atskleidžiama informacija 2 ETAS GOV-1 Lyčių pusiausvyra valdyboje 21 straipsnio d punktas 1 priedo 1 lentelės 13 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Tvarumo valdymas 2 ETAS GOV-1 Nepriklausomų valdybos narių dalis procentais 21 straipsnio e punktas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Tvarumo valdymas 2 ETAS GOV-4 Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo 30 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 10 rodiklis Tvarumo valdymas 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su iškastiniu kuru 40 straipsnio d punkto i papunktis 1 priedo 1 lentelės 4 rodiklis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 lentelė: Kokybinė informacija apie aplinkosauginę riziką ir 2 lentelė: Kokybinė informacija apie socialinę riziką Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su cheminių medžiagų gamyba 40 straipsnio d punkto ii papunktis 1 priedo 2 lentelės 9 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė VADOVYBĖS ATASKAITA 177 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su prieštaringai vertinamais ginklais 40 straipsnio d punkto iii papunktis 1 priedo 1 lentelės 14 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė 2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su tabako gamyba ir auginimu 40 straipsnio d punkto iv papunktis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė E1-1 ETAS Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. planas 14 straipsnis Reglamento (ES) 2021 / 1119 2 straipsnio 1 dalis E1 Klimato kaita E1-1 ETAS Įmonės, kurioms netaikomi su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai 16 straipsnio g punktas 449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalies d–g punktai ir 12 straipsnio 2 dalis E1 Klimato kaita E1-4 ETAS Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai 34 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 4 rodiklis 449a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 6 straipsnis E1 Klimato kaita VADOVYBĖS ATASKAITA 178 2022 / 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai E1-5 ETAS Iškastinių išteklių energijos suvartojimas, suskirstytas pagal šaltinius (tik didelį poveikį klimatui darantiems sektoriams) 38 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis ir 2 lentelės 5 rodiklis E1 Klimato kaita E1-5 ETAS Energijos suvartojimas ir rūšių derinys 37 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis E1 Klimato kaita E1-5 ETAS Su didelį poveikį klimatui darančių sektorių veikla susijęs energijos suvartojimo intensyvumas 40–43 straipsniai 1 priedo 1 lentelės 6 rodiklis E1 Klimato kaita E1-6 ETAS Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir visas išmestas ŠESD kiekis 44 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 1 ir 2 rodikliai 449a straipsnis; Reglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą Deleguotojo reglamento (ES) 2020 /1 818 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis E1 Klimato kaita E1-6 ETAS Viso išmesto ŠESD kiekio energijos suvartojimo 1 priedo 1 lentelės 3 rodiklis Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 8 E1 Klimato kaita VADOVYBĖS ATASKAITA 179 intensyvumas 53–55 straipsniai įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai straipsnio 1 dalis E1-7 ETAS ŠESD absorbavimas ir anglies dioksido kreditai 56 straipsnis Reglamento (ES) 2021 / 1119 2 straipsnio 1 dalis E1 Klimato kaita E1-9 ETAS Lyginamojo portfelio pozicija su klimatu susijusios fizinės rizikos atžvilgiu 66 straipsnis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Nereikšminga E1-9 ETAS Piniginių sumų suskirstymas pagal ūmią ir lėtinę fizinę riziką, 66 straipsnio a punktas E1-9 ETAS Svarbaus turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika, buvimo vietos nustatymas 66 straipsnio c punktas Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 46 ir 47 straipsniai; 5 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos. Nereikšminga E1-9 ETAS Įmonės nekilnojamojo turto balansinės vertės suskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo klases; 67 straipsnio c punktas Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 34 straipsnis; 2 šablonas. Nereikšminga VADOVYBĖS ATASKAITA 180 Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas E1-9 ETAS Portfelio pozicijos mastas su klimatu susijusių galimybių atžvilgiu 69 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 II priedas Nereikšminga E2-4 ETAS Kiekvieno į E-IPTR reglamento (Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro reglamento) II priedą įtraukto teršalo kiekis, išmestas į orą, vandenį ir dirvožemį, 28 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 8 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 2 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 1 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 3 rodiklis Nereikšminga E3-1 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai 9 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 7 rodiklis Nereikšminga E3-1 ETAS Priimta politika 13 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 8 rodiklis Nereikšminga E3-1 ETAS Tvarūs vandenynai ir jūros 14 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis Nereikšminga E3-4 ETAS Bendras apytakinio vandens ir pakartotinai panaudoto vandens kiekis 28 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 6.2 rodiklis Nereikšminga VADOVYBĖS ATASKAITA 181 E3-4 ETAS Bendras vandens suvartojimas (m 3 ) pagal nuosavų operacijų grynąsias pajamas 29 straipsnis 1 priedo 2 lentelės 6,1 rodiklis Nereikšminga 2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio a punkto i papunktis 1 priedo 1 lentelės 7 rodiklis Dvejopo reikšmingumo vertinimas 2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio b punktas 1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis Dvejopo reikšmingumo vertinimas 2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis Dvejopo reikšmingumo vertinimas E4-2 ETAS Tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktika ar politika 24 straipsnio b punktas 1 priedo 2 lentelės 11 rodiklis E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4-2 ETAS Tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktika ar politika 24 straipsnio c punktas 1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E4-2 ETAS Politika, skirta miškų kirtimo klausimui spręsti 24 straipsnio d punktas 1 priedo 2 lentelės 15 rodiklis E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos E5-5 ETAS Neperdirbtos atliekos 37 straipsnio d punktas 1 priedo 2 lentelės 13 rodiklis E5 Žiedinė ekonomika E5-5 ETAS Pavojingosios atliekos ir radioaktyviosios atliekos 39 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 9 rodiklis E5 Žiedinė ekonomika 2 ETAS - SBM3 - S1 Su priverčiamuoju darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio f punktas I priedo 3 lentelės 13 rodiklis S1 Sava darbo jėga 2 ETAS - SBM3 - S1 I priedo 3 lentelės 12 rodiklis S1 Sava darbo jėga VADOVYBĖS ATASKAITA 182 Su vaikų darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio g punktas S1-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 20 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis S1 Sava darbo jėga S1-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 21 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas S1 Sava darbo jėga S1-1 ETAS Prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės 22 straipsnis I priedo 3 lentelės 11 rodiklis S1 Sava darbo jėga S1-1 ETAS Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politika arba valdymo sistema 23 straipsnis I priedo 3 lentelės 1 rodiklis S1 Sava darbo jėga S1-3 ETAS Skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmas 32 straipsnio c punktas I priedo 3 lentelės 5 rodiklis S1 Sava darbo jėga S1-14 ETAS Mirčių ir su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius ir lygis 88 straipsnio b ir c punktai I priedo 3 lentelės 2 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas S1 Sava darbo jėga S1-14 ETAS Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, žūčių ar ligų prarastų darbo dienų skaičius 88 straipsnio e punktas I priedo 3 lentelės 3 rodiklis S1 Sava darbo jėga S1-16 ETAS Nekoreguotas moterų ir vyrų darbo užmokesčio I priedo 1 lentelės 12 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / S1 Sava darbo jėga VADOVYBĖS ATASKAITA 183 skirtumas 97 straipsnio a punktas 1816 II priedas S1-16 ETAS Per didelis vykdomojo direktoriaus darbo užmokesčio koeficientas 97 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 8 rodiklis S1 Sava darbo jėga S1-17 ETAS Diskriminacijos atvejai 103 straipsnio a punktas I priedo 3 lentelės 7 rodiklis S1 Sava darbo jėga S1-17 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 104 straipsnio a punktas I priedo 1 lentelės 10 rodiklis ir 3 lentelės 14 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis S1 Sava darbo jėga 2 ETAS - SBM3 - S2 Didelė vaikų darbo arba priverčiamojo darbo rizika vertės grandinėje 11 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliai Nereikšminga S2-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 17 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga S2-1 ETAS Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika 18 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 11 ir 4 rodikliai Nereikšminga S2-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 19 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis Nereikšminga S2-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / Nereikšminga VADOVYBĖS ATASKAITA 184 pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 19 straipsnis 1816 II priedas S2-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje, susiję su vertės grandinės pradine ir galutine grandimis 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga S3-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 16 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis S3 Paveikiamos bendruomenės S3-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis S3 Paveikiamos bendruomenės S3-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis S3 Paveikiamos bendruomenės S4-1 ETAS Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika 16 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai S4-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai VADOVYBĖS ATASKAITA 185 S4-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 35 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis S4 Vartotojai ir galutiniai naudotojai G1-1 ETAS Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją 10 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 15 rodiklis G1 Verslo etika G1-1 ETAS Pranešėjų apsauga 10 straipsnio d punktas 1 priedo 3 lentelės 6 rodiklis G1 Verslo etika G1-4 ETAS Baudos už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus 24 straipsnio a punktas 1 priedo 3 lentelės 17 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas G1 Verslo etika G1-4 ETAS Kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu standartai 24 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 16 rodiklis G1 Verslo etika 186 BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Balansas Pastabos 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. TURTAS Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas 5 4 010 4 941 Materialusis turtas 6 445 479 395 157 Naudojimosi teise valdomas turtas 7 4 895 5 355 Investicijos į bendrai valdomą įmonę 8 99 45 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 23 12 778 7 122 Ilgalaikio turto iš viso 467 261 412 620 Trumpalaikis turtas Atsargos 9 61 41 Išankstiniai apmokėjimai 1 987 1 883 Prekybos gautinos sumos 10 49 985 26 912 Kitos gautinos sumos 11 30 657 34 867 Avansu sumokėtas pelno mokestis 23 - 28 934 Suteiktos paskolos 12 266 060 167 082 Kitas finansinis turtas 13 4 196 4 444 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 14 113 634 Trumpalaikio turto iš viso 353 059 264 797 TURTO IŠ VISO 820 320 677 417 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas 15 146 256 146 256 Akcijų priedai 15 8 579 8 579 Perkainojimo rezervas 16 20 830 23 320 Privalomasis rezervas 16 14 626 12 105 Kiti rezervai 16 500 40 Nepaskirstytasis pelnas 67 404 48 386 Nuosavo kapitalo iš viso 258 195 238 686 Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos 19 22 000 28 143 Nuomos įsipareigojimai 20 4 605 5 038 Perkrovų valdymo įplaukos 21 308 802 264 173 Atidėjiniai 22 704 823 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 26 14 615 1 880 Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 350 726 300 057 Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 19 6 143 6 143 Trumpalaikės paskolos 19 35 43 Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis 20 454 455 Prekybos skolos 24 112 918 56 153 Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis 21 81 316 36 901 Gauti išankstiniai apmokėjimai 25 1 559 29 602 Atidėjiniai 22 83 1 607 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 26 8 891 7 770 Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 211 399 138 674 Įsipareigojimų iš viso 562 125 438 731 NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 820 320 677 417 187 BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) PNA Pastabos 2024 m. 2023 m. Pajamos Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 27 375 865 366 822 Kitos pajamos 28 2 461 3 016 Veiklos sąnaudos Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai 29 (271 579) (251 258) Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos 30 (20 579) (17 630) Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai (10 281) (9 425) Vertės sumažėjimo (atstatymo) sąnaudos 10 10 Kitos sąnaudos 31 (15 313) (13 237) EBITDA 60 584 78 298 Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6,7 (22 562) (19 737) Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas 6 - (21 624) Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai (653) (293) Veiklos pelnas (EBIT) 37 369 36 644 Finansinės pajamos 6 247 4 853 Finansinės sąnaudos (489) (419) Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte 5 758 4 434 Pelnas prieš apmokestinimą 43 127 41 078 Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 23 - 7 156 Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 23 5 901 152 Pelno mokesčio iš viso 5 901 7 308 Grynasis pelnas 49 028 48 386 Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo 16 (22) 27 435 Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos) 16,23 (245) (4 115) Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso 48 761 71 706 Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai (eurais) 0,097 0,096 188 BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Kapitlas Pastaba Kapitalas Akcijų priedai Privalomasis rezervas Perkainojimo rezervas Kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas Viso Likutis 2023 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 14 626 - 47 003 (49 484) 166 980 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) 16 - - - 23 320 - 48 386 71 706 Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos 16 - - - - - - - Pervesta į rezervus 16 - - (2 521) - (46 963) 49 484 - Dividendai 16,17 - - - - - - - Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 12 105 23 320 40 48 386 238 686 Likutis 2024 m. sausio 1 d. 146 256 8 579 12 105 23 320 40 48 386 238 686 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) 16 - - - (267) - 49 028 48 761 Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos 16 - - - (2 223) - 2 223 - Pervesta į rezervus 16 - - 2 521 - 460 (2 981) - Dividendai 16,17 - - - - - (29 252) (29 252) Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. 146 256 8 579 14 626 20 830 500 67 404 258 195 189 BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) PSA Pastabos 2024 m. 2023 m. Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) 49 028 48 386 Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 5,6,7 22 562 19 737 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 6 - 21 624 Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas) 9,11 (33) (10) Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas 6 480 108 Beviltiškos skolos 11 23 - Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 23 (5 901) (7 308) Ilgalaikio materialaus turto nurašymo nuostoliai 173 174 Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) 196 (177) (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo (381) - Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas Palūkanų pajamos (6 182) (4 849) Palūkanų sąnaudos 392 489 Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) 32 (74) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas (23 295) 36 593 Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas 584 (269) Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) 67 496 (167 036) Gautos perkrovų valdymo įplaukos - 108 088 Kito finansinio turto pasikeitimas 248 2 917 (Sumokėtas) pelno mokestis - 380 Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 105 422 58 773 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) (181 406) (137 154) Gautos dotacijos 18 68 732 15 727 Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms 12 (98 978) 65 408 Gautos perkrovų valdymo įplaukos 135 670 - Gautos palūkanos 6 081 4 389 Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (69 901) (51 630) Finansinės veiklos pinigų srautai Sugrąžintos paskolos 19 (6 143) (6 142) Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas 20 (434) (417) Sumokėtos palūkanos 19 (400) (495) Išmokėti dividendai (29 156) (26) Kiti finansinės veiklos pinigų srautai 91 72 Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (36 042) (7 008) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (521) 135 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 14 634 499 Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 14 113 634 Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. 190 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 1.Bendroji informacija LITGRID AB (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius, Lietuva. Bendrovė įsteigta AB „Lietuvos energija“ atskiriamos veiklos dalies pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383. LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorė, valdanti elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energijos perdavimo veiklos licenciją. Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos. Bendrovės akcininkai: Turimų akcijų skaičius Turimų akcijų skaičius (proc.) 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „EPSO-G“ 491 736 153 491 736 153 97,5 97,5 Kiti akcininkai 12 595 227 12 595 227 2,5 2,5 Iš viso: 504 331 380 504 331 380 100 100 Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Laisvės pr. 10, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415. Bendrovės turimų akcijų skaičius (proc.) bendrai valdomoje įmonėje sudarė: Įmonė Įmonės buveinės adresas 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Pagrindinė veikla Baltic RCC OÜ Kadaka tee 42, EE-12915 Tallinn Eesti 33,33 proc. 33,33 proc. Elektros energetinės sistemos saugumo ir patikimumo paslaugų tiekimas bei koordinavimas tarp Baltijos regiono perdavimo tinklo operatorių Bendrovės darbuotojų skaičius 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 458 (2023 m. gruodžio 31 d. - 418). 191 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2.Reikšmingos apskaitos politikos apibendrinimas Reikšmingi apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d.: 2.1Rengimo pagrindas Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir juos atitinka. Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Pinigų srautų ataskaita yra rengiama netiesioginiu būdu. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2025 m. balandžio 7 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus: a)Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK: Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams – 1-ojo TAS pataisos (pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d., galiausiai taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. 2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Finansiniai susitarimai – 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: Atskleidimas: Tiekėjo finansavimo susitarimai“ pataisos (paskelbtos 2023 m. gegužės 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau), kuriomis reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus. Pagal šias pataisas reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus, kuri leis finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti tokių susitarimų poveikį ūkio subjekto įsipareigojimams ir pinigų srautams, taip pat ūkio subjekto likvidumo rizikai. Papildomo atskleidimo reikalavimų tikslas – pagerinti tiekėjo finansavimo susitarimų skaidrumą. Šios pataisos neturi įtakos pripažinimo ar vertinimo principams, o tik atskleidžiamos informacijos reikalavimams. Bendrovės vadovybė vertinimu 7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. 192 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) b)Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko: Valiutinių sandorių apskaita – 21-ojoTAS pataisos „Valiutos nekeičiamumas“ (paskelbtos 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau). 2023 m. rugpjūčio mėn. TASV paskelbė 21-ojo TAS pataisas, padedančias ūkio subjektui įvertinti dviejų valiutų keičiamumą ir nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą (angl. spot exchange rate) tuo atveju, kai valiuta yra nekeičiama. Pataisos turi įtakos ūkio subjektui tais atvejais, kai jis vykdo sandorį ar operaciją užsienio valiuta, kuri yra nekeičiama į kitą valiutą vertinimo dieną numatytam tikslui. 21-ojo TAS pataisos nenumato detalių reikalavimų, kaip apskaičiuoti dabartinį valiutos keitimo kursą, o tik pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis ūkio subjektas gali nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą vertinimo dieną. Taikant naujus reikalavimus, neleidžiama tikslinti ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamosios informacijos. Reikalaujama perskaičiuoti paveiktas sumas pagal dabartinį valiutos keitimo kursą taikymo pirmą kartą dieną, koreguojant nepaskirstytąjį pelną arba rezervą sukauptiems skirtumams dėl valiutos kursų pokyčių. Bendrovės vadovybės vertinimu 21-asis TAS reikalavimai neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. 2.2Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas Bendrovėje turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai, o įsigijimo vertė neviršija minimalios vertės nustatytos skirtingoms turto grupėms. Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma. Perkainojimo metu įvertinamas kiekvienas turto objektas ir jame esantis turto vienetas, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį. Dėl turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį, o vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius to paties turto vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną. Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos tikslinių ir bendrųjų paskolų palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojamas toks turtas, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui vadovybės numatytu būdu. Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma. Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami materialiojo turto balanso straipsnyje. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įsigijimo vertę sumažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Ilgalaikis nematerialusis turtas Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo 193 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nusidėvėjimas ir amortizacija Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą, įstatyminius servitutus ir perdavimo tinklo apsaugos zonų nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie: Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) Pastatai 20 – 75 Statiniai ir mašinos: - Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai 30 - Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių: - 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos 40 – 55 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai 30 – 35 - 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai 35 - elektros ir ryšių įtaisai 20 – 25 - elektros įrenginiai, iš jų: 15 – 35 - relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai 15 – 35 - technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai 8 - kiti įrenginiai 5 – 20 Kitas materialusis turtas: - kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 3 – 10 - inventorius, įrankiai 4 – 10 Nematerialusis turtas, iš kurio 3 – 4 -Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos Neamortizuojama Įstatyminių servitutų ir perdavimo tinklo apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis nustatytomis zonomis nėra apribota laike. Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos. 2.3Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra). Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus. Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas. 194 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio). 2.4Atsargos Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Tos atsargos, kurias yra privaloma laikyti rezerve ir vadovybė nesitiki jų sunaudoti per įprastinį Bendrovės veiklos ciklą ar 12 mėn., klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas. Rezervinėms atsargoms, kurios klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, Bendrovė skaičiuoja nusidėvėjimą. Taikomas nusidėvėjimo normatyvas atspindi tokių atsargų tikėtiną naudingą tarnavimo laikotarpį. 2.5Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, paskolos Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai, išskyrus paskolas, yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis. Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Prekybos skolos Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. 2.6Dotacijos Dotacijos, susijusios su turtu Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Bendrovės gautos Perkrovų valdymo įplaukos, skirtos strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu, yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki dengtinų išlaidų pagal nustatytas finansavimo sutarties sąlygas patyrimo. Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimis, kuriomis dotacijų teikėjai įsipareigoja finansuoti investicinius projektus, ir yra patirtos dengtinos išlaidos pagal nustatytas finansavimo sutarčių sąlygas. 195 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Dotacijos, susijusios su pajamomis Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas. 2.7Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas Gamintojų prijungimas apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažįstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose. Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis. 2.8Nuomos įsipareigojimai Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui. Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima: ‐fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas; ‐kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos; ‐sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas; ‐pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos; ‐baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas: ‐padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis; ‐sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais; ‐pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais. 2.9Naudojimo teise valdomas turtas Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą. 196 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas Nuomos sutarties datai Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo suma; patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos; nuomos mokesčiai žinomi pradžios datą, atėmus gautas ir gautinas nuomos paskatas; išlaidos, kurias Bendrovė patirs išmontuodama ar pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalauja sutarties sąlygos. Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip Pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė, naudojant numatomą nuomos sutarties diskonto normą. Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus: Žemė99 metai Transporto priemonėsnuo 2 iki 4 metų Pastatainuo 2 iki 3 metų Kitas ilgalaikis materialusis turtasnuo 2 iki 3 metų Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis, taiko portfelio metodą – atitinkamas Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įmonių įrenginiai. Vertinant Bendrovės įmonių infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus. 2.10Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos. 2.11Išmokos darbuotojams a)Premijų planai Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą. b)Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir LITGRID AB Kolektyvinę sutartį priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą. 197 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 2.12Perkrovų valdymo įplaukos Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo susiformuoja skirtingos elektros rinkos kainos Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų“, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos šia prioriteto tvarka: a)užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t. y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos balansavimo ir/ar disbalanso elektros energijos kainos. b)išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai, tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį. c)sumažinti tarifą – pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų ir tik tuo atveju, kai pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams. Pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką. Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotos perkrovų valdymo įplaukos pateikiamos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, atsižvelgiant į planuojamą perkrovų valdymo įplaukų panaudojimą investicijų finansavimui arba pajamų tarifo kompensavimui sekančiais metais. 2.13Pajamų pripažinimas Bendrovės pajamas sudaro: ‐Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos; ‐Kitos pajamos. Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Šias Bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija, perkrovų valdymo pajamos, naujų vartotojų prijungimo, perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui ir kitos su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo ir kitos susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t. y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2.2 pastaba). Pripažindama kitas su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusias pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti. Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos VERT nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama VERT patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas, t. y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl 198 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį. Bendrovė perka papildomas paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal VERT nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis papildomų paslaugų teikėjas. Kitos pajamos Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, įskaitant statomą ilgalaikį materialųjį turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas. Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina, nei netikėtina , kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažįstami atidėjiniai. Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą. 2.14Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamas). Pelno mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje. Pelno mokestis Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius arba perduoti nuostolius kitoms grupės įmonėms, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai. Atidėtasis pelno mokestis Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose 199 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) pajamose. 3.Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau. Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą 2023 m. gruodžio 31 d. datai. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje. 2024 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis materialus turtas perkainotas nebuvo. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui), įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką. Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Perkrovų valdymo įplaukos ir atidėtojo pelno mokesčio turtas Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.12 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943 „Dėl elektros energijos vidaus rinkos“. Dėl perkrovų valdymo įplaukų, gautų 2014-2017 m., apmokestinimo pelno mokesčiu jų gavimo metu susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų įplaukomis įsigyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu. Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat mokėtiną pelno mokestį. Perkrovų valdymo įplaukos, gautos nuo 2018 m., apmokestinamos pelno mokesčiu perkrovų valdymo įplaukų panaudojimo metu, todėl skirtumo tarp finansinės ir mokestinės apskaitos neatsiranda. 4.Informacija apie segmentus Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis Bendrovėje sprendimus priimantis kolegialus valdymo yra Valdyba. Valdyba stebi šiuos pagrindinius veiklos rodiklius: pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą (amortizaciją), ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA); pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT); grynąjį pelną; veiklos sąnaudas be elektros ir susijusių sąnaudų. Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis. Valdyba taip pat stebi koreguotą veiklos rodiklį – koreguotą EBITDA. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT jau priimtų ir prognozuojamų sprendimų. Visi koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metu rezultatams. Valdybos vertinimu, koreguotos EBITDA rodikliai tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi parodo, kiek Bendrovė realiai uždirbo ataskaitiniais metais. Pastabos 2024 m. 2023 m. Pajamos 378 326 369 838 Veiklos sąnaudos, be elektros ir susijusių sąnaudų, nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimų (46 173) (40 292) EBITDA 60 574 78 288 Koreguota EBITDA * 47 543 37 112 Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius 13 100 23 011 Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius (26 131) (64 187) Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA (13 031) (41 176) EBITDA ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas (11 546) (29 902) Nusidėvėjimas ir amortizacija (22 562) (19 737) Turto vertės sumažėjimo, turto nurašymo nuostoliai ** (643) (21 907) Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte 5 758 4 434 Pelno mokestis 5 901 7 308 Grynasis pelnas (nuostoliai) 49 028 48 386 Turto iš viso laikotarpio pabaigai 820 320 677 417 Grynoji finansinė skola laikotarpio pabaigai (33 124) (39 188) Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) laikotarpio pabaigai (232 611) (165 371) 200 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) * 2024 m. koreguota EBITDA yra suskaičiuota remiantis neaudituotos reguliuojamos veiklos ataskaitos duomenimis, o 2023 m. patikslinta remiantis audituotos reguliuojamos veiklos ataskaitos duomenimis. ** 2023 m. turto nurašymo nuostolių buvo 283 tūkst. Eur. Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą, išskyrus nereikšmingą sumą, 1/3 NordBalt kabelio, kuris yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse. Pajamos iš Lietuvos klientų per 2024 metus sudarė 86 proc. visų pajamų (per 2023 metus – 84 proc.). Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2024 ir 2023 metais sudarė: 2024 m. 2023 m. Lietuva 324 275 306 313 Estija 28 266 29 534 Švedija 5 854 8 691 Lenkija 2 702 3 354 Liuksemburgas 7 792 1 716 Latvija 1 636 2 221 Danija 5 300 1 Norvegija 3 030 4 816 Kitos šalys (529) 13 192 Iš viso: 378 326 369 838 Bendrovės pajamos iš didžiausių klientų: 2024 m. 2023 m. Pirkėjas A 243 759 90 767 Pirkėjas B 27 664 29 812 Pirkėjas C 16 695 29 286 201 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 5.Ilgalaikis nematerialusis turtas Patentai ir licencijos Programinė įranga Kitas nematerialusis turtas Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos Iš viso 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 950 10 028 342 1 691 13 011 Sukaupta amortizacija (634) (6 713) (180) - (7 527) Likutinė vertė 316 3 315 162 1 691 5 484 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 316 3 315 162 1 691 5 484 Įsigijimai 7 2 251 - 176 2 434 Perklasifikavimas į (iš) IMT 886 (816) - - 70 Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - 201 201 Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - (2 415) - - (2 415) Amortizacija (332) (425) (76) - (833) Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 877 1 910 86 2 068 4 941 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 1 785 6 633 342 2 068 10 828 Sukaupta amortizacija (908) (4 723) (256) - (5 887) Likutinė vertė 877 1 910 86 2 068 4 941 Likutinė vertė 2024 m. sausio 1 d. 877 1 910 86 2 068 4 941 Įsigijimai 49 1 917 - - 1 966 Perklasifikavimas į (iš) IMT 344 (207) - - 137 Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų - - - (390) (390) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu (344) (1 578) - - (1 922) Amortizacija (419) (245) (58) - (722) Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. 507 1 797 28 1 678 4 010 2024 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 1 834 6 764 342 1 678 10 618 Sukaupta amortizacija (1 327) (4 967) (314) - (6 608) Likutinė vertė 507 1 797 28 1 678 4 010 * Įstatyminių servitutų turtas 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 1 015 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 1 302 tūkst. Eur). Įstatyminių servitutų atidėjinio 2024 m. gruodžio 31 d. perskaičiavimui naudotos prielaidos: prognozuojamas gauti prašymų skaičius - 236 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 212 Eur, diskonto norma – 2,09 %, o 2023m. gruodžio 31 d.: prognozuojamas gauti prašymų skaičius – 1 813 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 213 Eur, diskonto norma – 1,74 %. Apsaugos zonų turtas 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 663 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 766 tūkst. Eur). Apsaugos zonų atidėjinio 2024 m. gruodžio 31 d. perskaičiavimui buvo naudotos prielaidos: patikslinta planuojama paslaugų vertė, įvertinus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pasikeitimus ir suteiktas paslaugas, diskonto norma – 2,09 %, o 2023 m. gruodžio 31 d. naudotos prielaidos: apskaičiuota planuojama paslaugų vertė pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus ir įvykusius pirkimus, diskonto norma – 1,74 %. 202 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 6.Ilgalaikis materialusis turtas Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Transporto priemonės Kitas ilgalaikis materia-lusis turtas Nebaigta statyba Iš viso 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo / perkainota vertė 520 21 387 338 384 - 16 517 60 347 437 155 Sukauptas nusidėvėjimas - (2 212) (65 705) - (7 520) - (75 437) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - - - - - Likutinė vertė 520 19 175 272 679 - 8 997 60 347 361 718 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 520 19 175 272 679 - 8 997 60 347 361 718 Įsigijimai - 492 13 909 - 4 136 150 991 169 528 Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis - - - - - (6 591) (6 591) Perkainojimas (atstatymas) - 543 5 245 - 23 - 5 811 Nurašymai - - (95) - 101 - 6 Pardavimai - - - - - - - Vertės sumažėjimas (atstatymas) - - - - (108) - (108) Perklasifikavimas į atsargas - - - - (200) - (200) Perklasifikavimas į INT - - - - - (70) (70) Perklasifikavimas dotacijos į INT - - - - - 2 415 2 415 Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse - - (47 175) - (984) 48 159 - Perklasifikavimas tarp grupių - 700 69 004 - 1 291 (70 995) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu - (492) (13 886) - (1 078) (1 417) (16 873) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - - (102 021) (102 021) Nusidėvėjimas - (612) (15 937) - (1 909) - (18 458) Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 520 19 806 283 744 - 10 269 80 818 395 157 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo / perkainota vertė 520 22 630 365 386 - 19 698 80 818 489 052 Sukauptas nusidėvėjimas - (2 824) (81 642) - (9 429) - (93 895) Sukauptas vertės sumažėjimas - - - - - - - Likutinė vertė 520 19 806 283 744 - 10 269 80 818 395 157 Likutinė vertė 2024 m. sausio 1 d. 520 19 806 283 744 - 10 269 80 818 395 157 Įsigijimai - 556 24 834 169 5 805 208 750 240 114 Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis - - - - - (9 469) (9 469) Perkainojimas (atstatymas) - - (22) - - - (22) Nurašymai - (2) (1 170) - - (63) (1 235) Pardavimai - - - - (1) - (1) Vertės sumažėjimas (atstatymas) - - (480) - - - (480) Perklasifikavimas į atsargas - - - - (100) 845 745 Perklasifikavimas į INT - - - - 142 (279) (137) Perklasifikavimas dotacijos į INT - - - - - 1 922 1 922 Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse - (5 358) (42 811) - (579) 48 748 - Perklasifikavimas tarp grupių - 11 142 91 594 - 3 709 (106 445) - Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu - (556) (24 396) - (1 192) (816) (26 960) Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - - - - - (132 775) (132 775) Nusidėvėjimas - (692) (18 723) (11) (1 954) - (21 380) Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. 520 24 896 312 570 158 16 099 91 236 445 479 2024 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo / perkainota vertė 520 25 575 331 384 169 18 054 91 236 466 938 Sukauptas nusidėvėjimas - (679) (18 334) (11) (1 955) - (20 979) Sukauptas vertės sumažėjimas - - (480) - - - (480) Likutinė vertė 520 24 896 312 570 158 16 099 91 236 445 479 203 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio mėn. nebeturi paskolų, kurių palūkanas galima būtų kapitalizuoti. Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT): 2024 2023 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 16 181 22 772 Sumokėti avansai už IMT per periodą 2 316 13 803 Perkelta į nebaigtą statybą (11 785) (20 358) Grąžinti nepanaudoti avansai - (36) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 6 712 16 181 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 170 733 tūkst. Eur (2023m. gruodžio 31 d. – 335 761 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais. Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.: Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Transporto priemonės Kitas ilgalaikis materialusis turtas Nebaigta statyba Iš viso 2023 m. gruodžio 31 d. 520 18 746 257 432 - 10 207 64 637 351 542 2024 m. gruodžio 31 d. 520 23 865 288 854 158 16 049 84 524 413 970 Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė būtų didesnė šiomis dotacijų sumomis: 2024 2023 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 458 506 354 323 Įsigijimai 157 813 116 479 Nusidėvėjimas (17 688) (11 963) Nurašymas (17) (333) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 598 614 458 506 Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas 2024 m. nebuvo reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai įtakoti turto vertę, turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitiko jo tikrąją vertę, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. turto vertė nebuvo koreguota. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį , atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Bendrovė turtą vertino kaip verslą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusi su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusi su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams. 2023 m. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą, jis buvo atliktas vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį. Bendrovė turto tikrąją vertę įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovė paskutinį kartą ilgalaikį materialųjį turtą buvo perkainojusi 2018 m. gruodžio 31 d. 204 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė yra 5,8 mln. Eur didesnė nei balansinė vertė: Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve) Pripažinta per pelną (nuostolius) Perkainojimo įtaka iš viso Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. 27 435 8 172 35 607 Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. - (29 796) (29 796) Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso 27 435 (21 624) 5 811 Didžiausią įtaką vertės sumažėjimui turėjo dėl vykdomų sinchronizacijos projektų peržiūrėtas Alytaus keitiklio naudingo tarnavimo laikotarpis ir šiam turtui suformuotas 21 487 tūkst. Eur vertės sumažėjimas. Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais: 1) Viso ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė nustatyta taikant pajamų metodą. 2) Ilgalaikio materialaus turto vienetų tikrosios vertės nustatymas: Suskaičiuota turto elementų reguliacinė vertė vertinant istoriniais kaštais. Nustatyta turto elementų naujo turto atstatomoji vertė. Nustatytas likęs turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis. Bendroji tikroji vertė išskirstyta atskiriems turto elementams ir vienetams. Bendrovės veikla yra reguliuojama, turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusi su perdavimo tinklo plėtra (t. y. nesusijusi su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijos į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams. Diskontuotų pinigų srautų metodo taikymas Turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos: Prognozavimo laikotarpis iki 2031 m. Investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų lygį. Bendrovė ilgalaikėse finansinėse prognozėse apskaičiavo 2025-2031 m. papildomos dedamosios poreikį, atsižvelgdama į tvarų įsiskolinimo lygį (prielaida, kad skolos ir EBITDA santykio vidurkis per reguliavimo laikotarpį būtų artimas, bet neviršytų 4,5). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reguliaciniuose teisės aktuose nebuvo apibrėžtas tvaraus įsiskolinimo dydis, 2024 m. buvo skirta 86% prašytos papildomos dedamosios, papildomos dedamosios poreikis būtų mažesnis, jei faktinės investicijos būtų mažesnės už̌ numatytas - vertinime papildomos dedamosios nediskontuotas dydis 2025-2031 m. sumažintas 25%. Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo laikotarpį (dabartinis reguliavimo laikotarpis 2022 - 2026 m.) optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos į optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpį atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte. Investicijų dydžiai iki 2031 m. imami iš aktualaus dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros investicijos. Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 96 proc. Skaičiuojant tęstinę vertę taikoma prielaida, kad Bendrovės visos patirtos išlaidos bus kompensuojamos pajamomis. 2024-2025 m. pinigų srautuose įvertintas 2022-2023 m. skirtumas tarp faktinės ir leistinos perdavimo investicijų grąžos (įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą kuriuo didinama leistina investicijų grąža) kuris grąžinamas vartotojams 205 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) nustatant mažesnę perdavimo kainą. Taipogi, Bendrovei per didesnę papildomų paslaugų dedamąją ir pajamas 2025 m. pinigų srautuose įvertintas grąžintinas ankstesnių metų skirtumas tarp papildomų paslaugų sąnaudų ir pajamų. Investicijų grąžos norma (ROI iki mokesčių) 2024 m. - 5 proc. (atitinka 4,25 proc. po mokesčių), nuo 2025 m. prilyginta diskonto normai - 5,87 proc. (atitinka WACC po mokesčių 4,99 proc.). Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,99 proc. Jautrumo analizė Jei papildoma dedamoji investicijų finansavimui nebūtų skirta, turto vertė būtų papildomai mažesnė 92,1 mln. Eur, jei būtų skirta visa Bendrovės ilgalaikėse finansinėse Bendrovės prognozėse apskaičiuotas dydis turto vertė būtų papildomai didesnė 30,7 mln. Eur. Turto vertinimo rezultato jautrumas papildomos dedamosios investicijų finansavimui dydžiui, investicijų grąžos normos pokyčiui ir diskonto normos pokyčiui nuo 2025 m. pateiktas lentelėse: Papildomos dedamosios investicijų finansavimui dalis, proc. nuo prognozės Turto vertės pokytis, mln. Eur 0% -92,1 33% -61,4 67% -30,7 100% 0 133% 30,7 Investicijų grąžos normos pokytis nuo 2025 m., proc. Turto vertės pokytis, mln. Eur -0,50% -15,2 -0,25% -7,6 0,00% 0 0,25% 7,6 0,50% 15,3 Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2025 m. perskaičiuojant investicijų grąžos normą), proc. Turto vertės pokytis, mln. Eur -1,00% 1,5 -0,50% 0,7 0,00% 0 0,50% -0,6 1,00% -1,1 Atstatomųjų kaštų metodo taikymas Ilgalaikio materialaus turto vienetai buvo priskirti pagrindiniams technologinio turto elementams: transformatorių pastotėms, elektros perdavimo linijoms, nuolatinės srovės keitikliams, autotransformatoriams. Kitų (nepriskirtų) turto vienetų balansinė vertė sudaro tik 0,6% bendros balansinės vertės po turto vertinimo, todėl priimta prielaida, kad jų tikroji atstatomoji vertė lygi balansinei vertei ir jie tolimesniuose turto vertinimo etapuose nebuvo vertinami. Nebaigtos statybos tikroji vertė taip pat buvo prilyginta balansinei vertei, kadangi tai vėliausiai įsigytas ir artimas dabartinei rinkos (tikrajai) vertei turtas. 2023m. gruodžio 31d. įsigijimo perkainotoje vertėje yra 70 391 tūkst. Eur ilgalaikio materialaus turto, kurio balansinė vertė prilyginta tikrajai vertei. Buvo suskaičiuota kiekvieno turto elemento reguliacinė vertė, sudėjus diskontuotus istorinius kapitalo kaštus (prognozuojamo laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą) ir diskontuotą turto elemento likutinę vertę 2031 m. pabaigoje. Pagal turto vienetų fizinius parametrus (autotransformatorių galią, transformatorių pastočių prijunginių skaičių, perdavimo linijų grandžių skaičių ir atramų tipą) ir dabartinius pirkimo bei LRAIC modelio įkainius ir statistinius indeksus buvo apskaičiuota kiekvieno turto elemento nauja atstatomoji vertė. Buvo nustatytas turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis: Jei turto elementas įtrauktas į 10 metų investicijų planą, t. y. numatytas rekonstruoti - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki rekonstrukcijos; 206 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Jei žinoma turto elemento naudingo tarnavimo pabaigos/nurašymo data - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki nurašymo; Jei neįtrauktas, likęs naudingo tarnavimo laikotarpis lygus skirtumui tarp turto elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio (linijoms 55 m., autotransformatoriams, pastotėms ir keitikliams 35 m., pastatui 60 m.) ir funkcinio nusidėvėjimo (laikotarpio nuo turto eksploatavimo pradžios, įvertinus rekonstrukciją/pakeistus elementus). Apskaičiuota kiekvieno turto elemento atstatomoji vertė, kuri lygi elemento naujai atstatomajai vertei padaugintai iš elemento likusio naudingo tarnavimo laikotarpio ir padalintai iš elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio. Pajamų metodu nustatytas ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimas paskirstytas turto vienetams proporcingai atstatomosioms vertėms, užtikrinant, kad nustatyta vertė nebūtų mažesnė nei apskaičiuotas turto elemento reguliacinis srautas. Atsižvelgdamas į vykdomą sinchronizacijos projektų investicijų programą, Bendrovė peržiūrėjo su sinchronizacijos projektais paveiktų turto vienetų alternatyvaus panaudojimo galimybes, likusį naudingo tarnavimo laikotarpį. Dėl šios priežasties keitiklio Alytuje elementams buvo nustatytas sutrumpintas eksploatavimo laikotarpis iki 2025 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į nustatytą likusį turto naudingo tarnavimo laikotarpį peržiūrėti ir pakeisti turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpiai, kurie buvo pradėti taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. 7.Naudojimosi teise valdomas turtas Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 2-4 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo, nutraukimo anksčiau termino tikimybę. Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos. Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro: 207 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Žemė Pastatai Transporto priemonės Viso 2022 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 47 1 461 5 973 Sukauptas nusidėvėjimas (180) (32) (169) (381) Likutinė vertė 4 285 15 1 292 5 592 Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 4 285 15 1 292 5 592 Įsigijimai - 70 140 210 Nurašymai - (47) (59) (106) Nusidėvėjimas (45) (16) (385) (446) Nusidėvėjimas (nurašymai) - 48 57 105 Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 4 240 70 1 045 5 355 2023 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 70 1 542 6 077 Sukauptas nusidėvėjimas (225) - (497) (722) Likutinė vertė 4 240 70 1 045 5 355 Likutinė vertė 2024 m. sausio 1 d. 4 240 70 1 045 5 355 Įsigijimai - - - - Nurašymai - - - - Nusidėvėjimas (45) (24) (391) (460) Nusidėvėjimas (nurašymai) - - - - Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. 4 195 46 654 4 895 2024 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė 4 465 70 1 542 6 077 Sukauptas nusidėvėjimas (270) (24) (888) (1 182) Likutinė vertė 4 195 46 654 4 895 8.Investicijos į bendrai valdomą įmonę 2024 2023 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 45 45 Investicijų į bendrai valdomas įmones vertės pokytis 54 - Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 99 45 Siekiant teisingiau atspindėti investicijos vertę balanse į bendrai valdomą įmonę, Bendrovėje taikomas nuosavybės metodas. Didėjant bendrai valdomos įmonės nuosavam kapitalui, pripažįstamos pajamos, jam mažėjant – sąnaudos. 2024 m. buvo suformuotas investicinės vertės padidėjimas 54 tūkst. Eur. 9.Atsargos 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos 204 194 Atimti: vertės sumažėjimas (143) (153) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 61 41 208 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Apskaitinė vertė sausio 1 d. 153 163 Vertės sumažėjimo pasikeitimas (10) (10) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 143 153 Bendrovė 2024 ir 2023 metais atstatė sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2024 metus sudarė 327 tūkst. Eur (per 2023 metus – 385 tūkst. Eur). 10.Prekybos gautinos sumos 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 39 912 18 082 Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas 8 878 547 Prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais likutinė vertė 48 790 18 629 Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 14 49 Gautinos perkrovų valdymo įplaukos 1 053 770 Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 67 7 408 Kitos prekybos gautinos sumos 61 56 Prekybos gautinų sumų pagal kitas sutartis likutinė vertė 1 195 8 283 Trumpalaikių prekybos gautinų sumų iš viso 49 985 26 912 Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 2024 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais yra 2,6 karto didesnės nei 2023 m. gruodžio 31 d. Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 2024 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d. padidėjo, nes gruodžio mėn. papildomų paslaugų kaina buvo didesnė 4,5 karto, perdavimo paslaugos kaina – 2 kartus. Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas padidėjo dėl to, kad dalis sąskaitų už gruodžio mėn. parduotą balansavimo ir disbalanso energiją buvo išrašyta 2025 m. Bendrovė 2024 m. prekybos gautinoms sumoms nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo. 11.Kitos gautinos sumos 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Nefinansinis turtas Gautinos dotacijos 30 287 34 006 Iš biudžeto gautinas PVM 317 441 Nefinansinis turto iš viso 30 604 34 447 Finansinis turtas Kitos gautinos sumos 53 443 Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas - (23) Finansinis turto iš viso 53 420 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 30 657 34 867 209 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. pradelstos kitos gautinos sumos, kurioms buvo suformuotas 100 proc. vertės sumažėjimas, buvo pripažintos beviltiškomis skolomis ir nurašytos. (2023 m. gruodžio 31 d. - 23 tūkst. Eur). 12.Suteiktos paskolos 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį) 265 472 166 600 Paskolų palūkanos 588 482 Apskaitinė vertė 266 060 167 082 Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį. Susitarimu numatoma galimybė laikinai panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. 2024 m. liepos 25 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė naują tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį. Sutarties terminas numatytas iki 2025 m. liepos 29 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui, taikant kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate). Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB „EPSO-G“ disponavimui, finansinės padėties ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui. Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. įvertino ir nenustatė požymių, kad EPSO-G grupės įmonių, t. y. trumpalaikių paskolų gavėjų, kredito rizika būtų padidėjusi. Dėl to trumpalaikėms paskoloms nebuvo pripažinti tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai. 13.Kitas finansinis turtas 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Deponuotos lėšos garantijoms 1 200 1 500 Gauti depozitai 2 960 2 889 Kitas finansinis turtas 36 55 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 4 196 4 444 Kito finansinio turto tikroji vertė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi apskaitinei vertei. 210 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 14.Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Pinigai banke 113 634 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 113 634 Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė yra lygi jų nominaliai ir apskaitinei vertei. 15.Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 tūkst. Eur ir buvo padalintas į 504 331 380 vienetų 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų priedus sudaro skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių, jie buvo suformuoti 2010 metais ir sudaro 8 579 tūkst. Eur. Kapitalo valdymas Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika, kuri tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui. Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija. 16.Privalomasis, perkainojimo ir kiti rezervai Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas 2024 m. atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudarė 10 proc. įstatinio kapitalo, 2023 m. neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nes 2 521 tūkst. Eur buvo panaudota 2022 m. nuostolio padengimui. Perkainojimo rezervas Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi „Perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma, gauta perkainojus turtą pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus. Perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Perkainojimo rezervo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai paskirstyti negalima.“ 2024 m. Bendrovė sumažino perkainojimo rezervą 22 tūkst. Eur, nes suformavo vertės sumažėjimą turtui, kuriam 2023 m. buvo suformuotas vertės padidėjimas (2023 m. Bendrovė perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą ir suformavo 27 435 tūkst. Eur perkainojimo rezervą). Pastabos 2024 m. 2023 m. Apskaitinė vertė sausio 1 d. 23 320 - Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas (atstatymas) (22) 27 435 Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas (2 590) - Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas (25) - Atidėtas pelno mokestis 147 (4 115) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 20 830 23 320 211 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Kiti rezervai Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant vėlesnių metų pelną. 2024 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą, paskirstytinu pelnu atstatant privalomąjį rezervą 2 521 tūkst. Eur, paskiriant pelno dalį 29 252 tūkst. Eur dividendų išmokėjimui ir suformuojant 500 tūkst. Eur rezervą, skirtą paramai. 2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti nuostolių paskirstymo projektą, paskirstytiną nuostolį padengiant perkėlus iš privalomojo rezervo 2 521 tūkst. Eur, iš kitų rezervų - 46 828 tūkst. Eur ir atstatant 135 tūkst. Eur rezervą, skirtą paramai. 17.Dividendai 2024 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2023 pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendų už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus išmokėjimui buvo paskirta 29 252 tūkst. Eur. 2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2022 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendai už 2022 m. nebuvo paskirti, nes Bendrovė juos baigė nuostolingai. 2024 2023 Dividendai tenkantys vienai akcijai, Eur 0,058 0,000 18.Dotacijos Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2024 m. dvylika mėnesių ir per 2023 m. dvylika mėnesių dotacijų judėjimą sudarė: Pastaba 2024 2023 Likutis sausio 1d. Gautinos dotacijos 34 006 302 Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) - (32 802) Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) (28 563) (34 896) 5 443 (67 396) Pripažintos dotacijos Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą 5, 6 159 735 118 894 Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui 195 - 159 930 118 894 Gautos dotacijos Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis (pinigų srautų ataskaita) 68 732 15 727 Perkrovų valdymo įplaukos, perkeltos į dotacijas 21 43 498 13 457 Gautos/gražintos dotacijos ankstesniais metais - (2) 112 230 29 182 Dotacijos gautos turtu 6 26 960 16 873 Likutis gruodžio 31 d. Gautinos dotacijos 30 287 34 006 Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) (3 469) - Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) (635) (28 563) 26 183 5 443 212 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 19.Paskolos Bendrovės paskolas sudaro: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikės paskolos Banko paskolos 22 000 28 143 Trumpalaikės paskolos Ilgalaikių banko paskolų einamųjų metų dalis 6 143 6 143 Banko paskolų palūkanos 35 43 Iš viso paskolų laikotarpio pabaigai 28 178 34 329 Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Tarp 1 ir 2 metų 4 000 6 143 Nuo 2 iki 5 metų 12 000 12 000 Po 5 metų 6 000 10 000 Iš viso 22 000 28 143 Bendrovė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo įkeitusi turto. Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,94 proc. (2023 m. gruodžio 31 d. - 0,94 proc.). Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 28 143 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 34 286 tūkst. Eur). Bendrovė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų. Bendrovės paskolos sutartyje su European Investment Bank nustatytas įpareigojimas, kad grynosios skolos ir EBITDA santykis bus mažesnis už 6,5 ir palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis už 3, šie rodikliai apskaičiuojami 2 kartus į metus: gruodžio 31 d ir birželio 30 d. Paskolos, kuriai galioja šis reikalavimas likutis 2024 m. gruodžio 31 d. yra 28 143 tūkst. Eur. Paskolų, kurioms galiojo šis reikalavimas likučiai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 34 286 tūkst. Eur. Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nustatytus reikalavimus vykdė. Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2024 m. ir 2023 m. suderinimas: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 113 634 Ilgalaikės paskolos (22 000) (28 143) Nuomos įsipareigojimai (4 605) (5 038) Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (6 143) (6 143) Paskolų palūkanos (35) (43) Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis (454) (455) Grynoji skola (33 124) (39 188) Pinigai ir pinigų ekvivalentai 113 634 Skola su fiksuota palūkanų norma (33 237) (39 822) Grynoji skola (33 124) (39 188) 213 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Pinigai Paskolos Kitas finansavimas Nuoma Iš viso Grynoji skola 2023 m. sausio 1 d. 499 (40 477) - (5 702) (45 680) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 135 - - - 135 Naujos nuomos sutartys - - - (210) (210) Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai - - - 2 2 Nuomos mokėjimai - - - 417 417 Grąžinta paskola - 6 142 - - 6 142 Apskaičiuotos palūkanos - (360) (52) (77) (489) Sumokėtos palūkanos - 366 52 77 495 Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. 634 (34 329) - (5 493) (39 188) Grynoji skola 2024 m. sausio 1 d. 634 (34 329) - (5 493) (39 188) Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) (521) - - - (521) Naujos nuomos sutartys - - - - - Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai - - - - - Nuomos mokėjimai - - - - - Grąžinta paskola - 6 143 - - 6 143 Apskaičiuotos palūkanos - (301) (15) (76) (392) Sumokėtos palūkanos - 309 15 76 400 Grynoji skola 2024 m. gruodžio 31 d. 113 (28 178) - (5 493) (33 558) 20.Nuomos įsipareigojimai Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas: 2024 2023 Apskaitinė vertė sausio 1 d. 5 493 5 702 Sudarytos nuomos sutartys - 210 Nutrauktos sutartys - (2) Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos 76 77 Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma) (434) (417) Nuomos mokėjimai (palūkanos) (76) (77) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 5 059 5 493 Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 4 605 5 038 Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 454 455 Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 5 059 5 493 Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Einamųjų metų dalis 454 455 Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: Tarp 1 ir 2 metų 297 433 Tarp 2 ir 3 metų 29 298 Tarp 3 ir 5 metų 23 29 Virš 5 metų 4 256 4 278 Viso 5 059 5 493 214 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrovės nuomos sutarčių, kurios neatitinka TFAS 16 reikalavimo, nuomos sąnaudos 2024 m. sudarė 217,9 tūkst. Eur (2023 m. – 175,5 tūkst. Eur). Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais. 21.Perkrovų valdymo įplaukos 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis 308 802 264 173 Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis 81 316 36 901 Viso perkrovų valdymo įplaukų 390 118 301 074 2024 2023 Perkrovų valdymo įplaukos sausio 1 d. 301 074 351 495 Gautos perkrovų valdymo įplaukos per periodą 134 856 108 527 Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos ilgalaikio materialaus turto finansavimui (43 498) (13 457) Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis per periodą (2 314) (145 491) Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 390 118 301 074 Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.12 pastaboje. Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 30 d. VERT nutarimu Nr. O3E-1330 „Dėl Litgrid AB paslaugos kainos viršutinės ribos 2023 m. koregavimo“. 2023 m. perdavimo tarifas buvo sumažintas, tačiau negautoms pajamoms kompensuoti 2023 m. buvo panaudota 142 300 tūkst. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Pinigų srautų ataskaitoje 2024 m. gautas perkrovų įplaukas pateikė prie investicinės veiklos (2023 m. gautas perkrovų įplaukas pateikė prie pagrindinės veiklos), kadangi 2024 m. gautos perkrovų valdymo įplaukos buvo skirtos investicijų finansavimui (2023 m. gautos perkrovų valdymo įplaukos buvo skirtos kompensuoti negautas pagrindinės veiklos pajamas dėl sumažinto perdavimo tarifo). Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių. 22.Atidėjiniai 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms 673 477 Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 45 419 Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui 69 176 Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti - 1 358 Apskaitinė vertė 787 2 430 Ilgalaikiai atidėjiniai 704 823 Trumpalaikiai atidėjiniai 83 1 607 Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 787 2 430 215 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Atidėjinių judėjimą sudarė: Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui Atidėjiniai teisminėms byloms/ pretenzijoms Viso Apskaitinė vertė 2023 m. sausio 1 d. 654 468 367 100 1 589 Priskaičiuota - - 176 1 358 1 534 Patikslintas įvertinimas (177) 201 - - 24 Išmokėta - (250) (367) (100) (717) Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 477 419 176 1 358 2 430 Priskaičiuota - - - - - Patikslintas įvertinimas 196 (287) (103) - (194) Išmokėta - (87) (4) (1 358) (1 449) Apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. 673 45 69 - 787 Atidėjinių darbuotojų pensijų išmokoms naudotos prielaidos: ilgalaikis atlyginimų augimas 2024 m. – 2,8 proc. (2023 m. – 3 proc.), diskonto norma 2024 m. – 0,96 proc. (2023 m. – 1,23 proc.), darbuotojų kaitos koeficientas 2024 m. – 12,2 proc. (2023 m. – 14,5 proc.), išmokos koeficientas 2024 m. – 2-4 VDU (2023 m. – 2-4 VDU). 2024 m. Bendrovė patikslino sumažindama 287 tūkst. Eur atidėjinį servitutų įsipareigojimams, atsižvelgdama į mokėjimų prašymų statistiką (2023 m. – padidindama 201 tūkst. Eur). Žiūrėti 5 pastabą. 2024 m. Bendrovė patikslino sumažindama 103 tūkst. Eur apsaugos zonų atidėjinį telekomunikacinių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugai bei apskaitė 4 tūkst. Eur sąnaudų pagal suformuotą atidėjinį. Žiūrėti 5 pastabą (2023 m. suformavo naują 176 tūkst. Eur apsaugos zonų atidėjinį telekomunikacinių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugai bei apskaitė sąnaudų 367 tūkst. Eur pagal suformuotą apsaugos zonų atidėjinį apmokėti darbams, skirtiems nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo apsaugai). Atsižvelgiant į vykstančius teisminius ginčus, 2024 m. gruodžio 31 d. atidėjinių teisminėms byloms nesuformuota (2023 m. gruodžio 31 d. buvo suformuota 1 358 tūkst. Eur). 2024 m. balandžio mėn. apeliacinis teismas priėmė galutinį sprendimą byloje ir nepripažino priskaičiuotos 1 358 tūkst. Eur delspinigių sumos. 23.Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudas sudaro: 2024 m. 2023 m. Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) - (7 156) Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda) (5 770) (207) Praėjusių metų atidėto pelno mokesčio sąnaudos (nauda) (131) 55 Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) (5 901) (7 308) Bendrovės 2024 m. ir 2023 m. pelnas (nuostoliai) apmokestinami 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal LR mokesčių įstatymus. Skaičiuojant 2023 m. ir 2024 m. pelno mokestį, apmokestinamas pelnas 70 proc. sumažintas 2022 m. mokestinio nuostolio suma, mažinant atidėto pelno mokesčio turtą. Sukauptas mokestinis nuostolis ir jam suformuotas atidėtas pelno mokesčio turtas 2024 2023 Sukaupta mokestinio nuostolio suma sausio 1 d. 11 220 55 374 Sukaupta (atstatyta) mokestinio nuostolio suma 629 (370) Realizuota mokestinio nuostolio suma (11 849) (43 784) Sukaupta mokestinio nuostolio suma gruodžio 31 d. - 11 220 2024 2023 Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas sausio 1 d. 1 683 8 306 Pripažinta mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto 94 (55) Realizuota mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto (1 777) (6 568) Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas gruodžio 31 d. - 1 683 216 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Sukauptas nepanaudotas investicijų lengvatos atidėtas pelno mokesčio turtas 2024 2023 Nepanaudotas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas sausio 1 d. 3 165 - Sukauptas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas už einamuosius metus * 8 391 3 000 Sukauptas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas už praėjusius metus * 1 473 165 Realizuotas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas (3 165) - Nepanaudotas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas gruodžio 31 d. 9 864 3 165 * 2024 m. atidėto pelno mokesčio turtas perskaičiuotas taikant 16 proc. pelno mokesčio tarifą, nes nuo 2025 m. sausio 1d. Bendrovės pelnas (nuostoliai) bus apmokestinami 16 proc. pelno mokesčio tarifu pagal LR mokesčių įstatymus. Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau: Atidėtojo pelno mokesčio turtas Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės sumažėjimas Turto vertės sumažėjimas Perkrovų įplaukos Nusidėvėjimo normų skirtumai * Mokestinis nuostolis ir nepanaudota investicijų lengvata Kita Iš viso 2023 m. sausio 1 d. 1 246 93 2 378 212 8 305 626 12 860 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 2 761 13 (58) 647 (3 457) 218 124 2023 m. gruodžio 31 d. 4 007 106 2 320 859 4 848 844 12 984 Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje (1 614) 17 108 1 779 5 016 218 5 524 Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje - - - - - - - 2024 m. gruodžio 31 d. 2 393 123 2 428 2 638 9 864 1 062 18 508 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės padidėjimas Palūkanų kapitalizavimo įtaka Mokesčių lengvata įsigyjant IMT Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos ** Iš viso 2023 m. sausio 1 d. - (271) (1 375) (129) - - (1 775) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje - 9 112 (93) - - 28 Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje (4 115) - - - - - (4 115) 2023 m. gruodžio 31 d. (4 115) (262) (1 263) (222) - - (5 862) Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 384 (8) 29 (28) - - 377 Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje (245) - - - - - (245) 2024 m. gruodžio 31 d. (3 976) (270) (1 234) (250) - - (5 730) Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. 12 984 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. 18 508 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. (5 862) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. (5 730) Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. 7 122 Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. 12 778 217 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) * Nuo 2022 m. gruodžio 31 d. nusidėvėjimo normų skirtumai formuoja Atidėto mokesčio turtą, todėl perkelti į Atidėto mokesčio turto dalį. ** Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos formuoja ir Atidėto mokesčio turtą ir Atidėto mokesčio įsipareigojimą, todėl buvo sudengti tarpusavyje ir parodyti Atidėto mokesčio įsipareigojimų dalyje. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, 2023m. gruodžio 31d. buvo perskirstyta Atidėto pelno mokesčio turto ir Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo ilgalaikės ir trumpalaikės realizavimo sumos. Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. 6 470 7 534 Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. 12 038 5 450 Iš viso: 18 508 12 984 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. (5 196) (5 384) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. (534) (478) Iš viso: (5 730) (5 862) Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį: 2024 m. 2023 m. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 43 127 41 078 Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą 6 469 6 162 Investicijų lengvatos įtaka (7 866) (3 000) Praėjusių metų investicijų lengvatos įtaka (3 674) (10 117) Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) (131) 36 Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka 348 (389) Tarifo perskaičiavimo įtaka (1 047) - Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) (5 901) (7 308) 218 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Avansu sumokėto pelno mokesčio ir grąžintino pelno mokesčio pokytis pateiktas žemiau: 2024 2023 Avansinio pelno mokesčio (pelno mokesčio) suma sausio 1 d. 28 934 28 597 Sumokėtas (susigrąžintas) pelno mokestis - (380) Papildomai susidariusi pelno mokesčio permoka dėl panaudotų ankstesniųjų laikotarpių investicijų lengvatų - 7 137 Realizuota avansinio pelno mokesčio suma * (28 934) (6 420) Avansinio pelno mokesčio suma gruodžio 31 d. - 28 934 * Avansinio pelno mokesčio suma buvo užskaityti mokėtini mokesčiai. 24.Prekybos skolos 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Skolos už elektros energiją 46 188 26 684 Skolos už remonto darbus, paslaugas 14 482 3 190 Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas 52 248 26 279 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 112 918 56 153 2024 m. gruodžio 31 d. prekybos skolos palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d. padidėjo 2 kartus dėl: 73 proc. išaugusių skolų už elektros energiją dėl 1,8 karto didesnių gruodžio mėn. papildomų paslaugų ir balansavimo sąnaudų; 2 kartus išaugusių skolų už ilgalaikį materialųjį turtą dėl didesnių įvykdytų investicijų įgyvendinant sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą. Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms. 25.Gauti išankstiniai apmokėjimai 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Ateinančių laikotarpių pajamos - 2 Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų 874 217 Avansu gautos dotacijos 635 28 563 Kitos avansu gautos sumos 50 820 Apskaitinė vertė 1 559 29 602 Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas. 26.Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Nefinansiniai įsipareigojimai Gauti išankstiniai apmokėjimai už naujų vartotojų prijungimą * 11 005 1 595 Avansu gautos dotacijos 3 469 - Ilgalaikės skolos tiekėjams - 131 Ateinančių laikotarpių pajamos 141 154 Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: 14 615 1 880 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Nefinansiniai įsipareigojimai Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ** 2 235 1 860 Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos 1 876 1 758 Mokėtinas nekilnojamojo turto ir kiti mokestis 688 - Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: 4 799 3 618 Finansiniai įsipareigojimai Mokėtini dividendai 592 496 Gauti depozitai *** 2 960 2 889 Mokėtinas mokestis reguliatoriui 540 618 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 149 Finansinių įsipareigojimų iš viso: 4 092 4 152 Bendra kitų trumpalaikių mokėtinų įsipareigojimų apskaitinė vertė 8 891 7 770 Bendra kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitinė vertė 23 506 9 650 219 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) * Per 2024 m. reikšmingai išaugo gautų išankstinių apmokėjimų sumos už naujų vartotojų/gamintojų/objektų prijungimą dėl LTG Infra AB įgyvendinamo vieno didžiausių geležinkelio infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvoje. ** 2023 m. gruodžio 31 d. suma pakoreguota, nes 1 481 tūkst. Eur perklasifikuota iš finansinių įsipareigojimų „Sukauptos kitos sąnaudos“ eilutės į nefinansinių įsipareigojimų eilutę „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“. *** Gautus depozitus sudaro iš klientų gauti depozitai pagal disbalanso pirkimo – pardavimo sutartis. Kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 27.Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos 2024 m. 2023 m. Pajamos pagal sutartis su klientais Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Elektros energijos perdavimo paslauga 129 079 64 180 Prekyba balansavimo / disbalanso energija 102 814 108 264 Elektros energijos papildomos paslaugos 139 173 27 992 Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai 2 606 5 867 Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso 373 672 206 303 Kitos pajamos pagal sutartis su klientais Pajamos už kilmės garantijų administravimą 158 78 Kitų pajamų iš viso: 158 78 Pajamų pagal sutartis su klientais iš viso 373 830 206 381 Pajamos nepriskiriamos sutartims su klientais Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui - 142 300 Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis 2 314 3 191 Kitos su elektros energija susijusios paslaugos (322) 14 937 Gamintojų prijungimo ir elektros įrenginių perkėlimo pajamos 43 13 Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais iš viso 2 035 160 441 Pajamos iš viso 375 865 366 822 220 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Visos Bendrovės gaunamos pajamos pripažįstamos per laikotarpį. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos per 2024 m. dvylika mėnesių, palyginus su 2023 m. dvylika mėnesių, padidėjo 1,8 kartus, kai: Balansavimo / disbalanso energijos pardavimo pajamos sumažėjo 5 proc. dėl 44 proc. sumažėjusios pardavimo kainos, nors parduotas energijos kiekis padidėjo 69 proc.. Papildomų paslaugų pajamos padidėjo 5 karto dėl didesnės papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo paslaugos kainos. Perdavimo pajamos didėjo 2 kartus dėl 2 kartus didesnio perdavimo tarifo. Tačiau perdavimo pajamos, įskaičius tarifo mažinimui panaudotas perkrovų valdymo įplaukas, sumažėjo 37,5 proc. 2023 m. per dvylika mėnesių tarifo mažinimui buvo panaudota 142 300 tūkst. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Nuo 2024 m. spalio mėn. Litgrid prisijungus prie Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos (toliau - MARI) pasikeitė disbalanso kainodara. Neutralumo komponentė, kuri pridedama (atimama) prie (iš) balansavimo kainos, iki prisijungimo prie MARI buvo suskaičiuojama pagal faktinius ataskaitinio mėnesio balansavimo prekybos duomenis, kad Litgrid pajamos atitiktų patirtas sąnaudas. Po prisijungimo prie MARI neutralumo komponentė nustatoma iš anksto ir vėlesniems mėnesiams koreguojama naudojant praėjusių mėnesių faktinius duomenis, todėl balansavimo ir disbalanso pajamų ir sąnaudų skirtumas per ataskaitinį laikotarpį gali būti reikšmingas. 2024 m. balansavimo / disbalanso energijos sąnaudų ir pajamų skirtumas siekė 4 731 tūkst. Eur. 28.Kitos pajamos 2024 m. 2023 m. Pajamos iš turto nuomos 576 551 Delspinigiai ir netesybos 924 1 609 Pajamos iš turto pardavimo 380 476 Kitos pajamos 581 380 Iš viso 2 461 3 016 29.Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai 2024 m. 2023 m. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos 107 545 108 515 Elektros energijos papildomų paslaugų sąnaudos 121 649 98 121 Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos 36 926 38 273 Elektros energijos susijusių paslaugų sąnaudos 5 459 6 349 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 271 579 251 258 Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pirkimai už 2024 m. dvylika mėnesių, lyginant su pirkimais už 2023 m. dvylika mėnesių padidėjo, nes: Papildomų paslaugų sąnaudos padidėjo 24 proc. iki 121,6 mln. Eur; Balansavimo ir disbalanso elektros sąnaudos sumažėjo 5 proc., nes 62 proc. didesnio kiekio įtaką sąnaudoms beveik eliminavo 41 proc. mažesnė vidutinė pirkimo kaina; 221 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos perdavimo tinkle mažėjo 4 proc. iki 36,9 mln. Eur dėl 5,8 proc. mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos, nors technologinių nuostolių kiekis buvo 2,5 proc. didesnis. 30.Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos 2024 m. 2023 m. Darbo užmokestis ir atlyginimai 20 216 17 322 Socialinio draudimo įmokų sąnaudos 363 308 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 20 579 17 630 31.Kitos sąnaudos 2024 m. 2023 m. Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (2 850) (2 465) Mokesčių sąnaudos (2 876) (2 670) Mokesčio reguliatoriui sąnaudos (2 161) (2 473) Verslo apsaugos sąnaudos (980) (870) Rinkų susiejimo sąnaudos (805) (641) Narystės mokesčių sąnaudos (568) (518) Valdymo paslaugų sąnaudos (923) (505) Komandiruočių sąnaudos (367) (399) Draudimo sąnaudos (573) (445) Transporto sąnaudos (311) (303) Patalpų nuomos sąnaudos (360) (287) Išmokos pagal kolektyvinę sutartį (234) (189) Konsultacinės paslaugos (654) (300) Personalo vystymas (298) (247) Mokslo ir tiriamieji darbai (172) (307) Valdymo organų išlaikymas (115) (66) Viešieji ryšiai (101) (112) Žalos atlyginimas (1) 613 Parama (214) (39) Kitos sąnaudos (750) (1 014) Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai (15 313) (13 237) 32.Sandoriai tarp susijusių šalių 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais eliminuojamos Lietuvos Respublikos centrinės ir vietinės valdžios institucijos. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/. Bendrovės susijusios šalys 2024 m. ir 2023 m. buvo: 222 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) ‐Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai: ‐UAB „EPSO-G“ grupės įmonės: ‐AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai); ‐UAB „TETAS“ (bendri akcininkai); ‐UAB „Energy cells“ (bendri akcininkai); ‐BALTPOOL UAB (bendri akcininkai). ‐UAB „Ignitis grupė“ įmonės ‐Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės: ‐VĮ Ignalinos atominė elektrinė; ‐VĮ Registrų centras; ‐Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės. ‐Vadovybė. Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus. Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso ir elektros energijos papildomų paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia paslaugas pagal rangos sutartis. 2024 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė: Susijusios šalys Gautinos sumos ir sukauptos pajamos Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos Suteiktos paskolos Pirkimai Pardavimai Kiti pardavimai UAB "EPSO-G" grupės įmonės UAB „EPSO-G“ 589 210 265 472 852 - 6 182 UAB "TETAS" 154 4 030 - 23 759 - 359 Energy cells, UAB 30 762 - 7 477 374 - Valstybės valdomos įmonės AB "Energijos skirstymo operatorius" 29 107 1 144 - 3 275 243 759 - AB "Ignitis gamyba" 688 27 026 - 150 424 1 515 - UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" 33 - - - 299 - UAB "Ignitis" 568 1 615 - 7 401 16 695 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 26 118 - 1 794 418 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 3 - - 308 66 - UAB "Vėjas LT" 1 - - - 97 - Akcinė bendrovė "Via Lietuva" - - - - - - Akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija - 346 - 286 - - VALSTYBĖS ĮMONĖ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ 121 18 - 2 1 196 - AB "LTG Infra" 85 4 891 - - 806 - Valstybės įmonė Registrų centras - 1 - 21 - - 31 405 40 161 265 472 195 599 265 225 6 541 Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 6 182 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 359 tūkst. Eur. 2023 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė: Susijusios šalys Gautinos sumos ir sukauptos pajamos Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos Suteiktos paskolos Pirkimai Pardavimai Kiti pardavimai UAB "EPSO-G" grupės įmonės UAB „EPSO-G“ - 150 167 082 505 - 4 849 UAB „TETAS“ 279 1 526 - 9 811 - 625 Energy cells, UAB 15 861 - 2 455 535 - Valstybės valdomos įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 13 765 1 145 - 1 656 90 743 - AB „Ignitis gamyba“ 477 12 592 - 130 303 4 082 - UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 29 - - - 285 - UAB "Ignitis" 983 809 - 9 594 29 812 - UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė 111 100 - 616 549 - UAB Kauno kogeneracinė jėgainė - 36 - 276 79 - UAB "Vėjas LT" - 227 - - - - Akcinė bendrovė "Via Lietuva" - - - - 1 086 - Akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija - - - - - - VALSTYBĖS ĮMONĖ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ 55 - - - 535 - AB "LTG Infra" 37 75 - - 295 - Valstybės įmonė Registrų centras - 1 - 402 - - 15 751 17 522 167 082 155 618 128 001 5 474 223 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 4 849 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 625 tūkst. Eur. Prijungus ENERGY CELLS UAB baterijų parką Bendrovei nemokamai perleistas prijungimo metu sukurtas turto už 3 425 tūkst. Eur. Išmokėti dividendai susijusiems asmenims 2024 m. 2023 m. UAB "EPSO-G" 28 521 - Iš viso 28 521 - Išmokos vadovybei 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Išmokos, susijusios su darbo santykiais 1 276 1 110 Iš jų: Išmokėtos kompensacijos* 168 3 Vadovų skaičius (vidutinis metinis) 9 9 * - su darbdavio Sodros įmokomis. Per 2024 ir 2023 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo. Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovas, departamentų ir centrų vadovai bei kolegialių valdymo organų nariai. 2024 m. kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 104 tūkst. Eur (2023 m. – 66 tūkst. Eur). 33.Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai 2024 m. ir 2023 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) 49 028 48 386 Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) 504 331 380 504 331 380 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) 0,097 0,096 224 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) 34.Papildoma pinigų srautų informacija Skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2024 m. 26 199 tūkst. Eur (2023 m. – 12 758 tūkst. Eur). 35.Finansinės rizikos faktoriai Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydama šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID AB valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika, kuri skelbiama UAB „EPSO-G“ tinklalapyje www.epsog.lt. Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje) Finansinis turtas 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 48 790 18 629 Prekybos gautinos sumos 1 195 8 283 Kitos gautinos sumos 53 420 Suteiktos paskolos 266 060 167 082 Kitas finansinis turtas 4 196 4 444 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 113 634 Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 320 407 199 492 Kitas finansinis turtas Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas - - Finansinis turtas iš viso: 320 407 199 492 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Finansiniai įsipareigojimai * Paskolos 28 178 34 329 Nuomos įsipareigojimai 5 059 5 493 Prekybos skolos 112 918 58 033 Mokėtini dividendai 592 496 Įsipareigojimų įvykdymo garantija 3 500 3 507 Iš viso 150 247 101 858 * Iš 2023 m. gruodžio 31 d. eliminuota eilutė „Sukauptos kitos sąnaudos“ 1 481 tūkst. Eur. Žiūrėti 26 pastabą. Kredito rizika 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas 320 407 199 492 225 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 95 proc. (2023 m. gruodžio 31 d. – 92 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 70 proc. (2023 m. gruodžio 31 d. – 58 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų. Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą (13 pastaba ir 26 pastaba) arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis. Bendrovė nepanaudotus pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (14 pastaba), motininių bankų ilgalaikio skolinimosi reitingai: 2024 m. gruodžio 31 d. 2023 m. gruodžio 31 d. Pinigai banke suma S&P Moody's suma S&P Moody's SEB - (valiuta Eurai) 10 A+ Aa3 392 A+ Aa3 SwB - (valiuta Eurai) 103 A+ Aa3 242 A+ Aa3 OP Corporate - (valiuta Eurai) - AA- Aa3 - AA- Aa3 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai: 113 634 Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų. Bendrovė yra suteikusi paskolą UAB „EPSO-G“, kuri yra 100% valstybės valdoma įmonė, o reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ jai yra suteikusi investicinį Baa1 reitingą. Likvidumo rizika Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t. y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes. Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2024 m. yra teigiami, dėl to likvidumo rizika nėra padidėjusi. Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 1,67 (2023 m. gruodžio 31 d. – 1,91 ). Kaip aprašyta 2.12 pastaboje, Bendrovė, esant poreikiui, gali laikinai panaudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas. Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga. iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki vienerių metų Per antrus metus Per trečius - penktus metus Po penkių metų Įsipareigojimų iš viso Likutis 2023 m. sausio 1 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 41 263 20 642 131 - - 62 036 Paskolos - 6 452 6 395 12 486 10 143 35 476 Nuomos įsipareigojimai 128 383 511 548 7 549 9 119 Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. 41 391 27 477 7 037 13 034 17 692 106 631 Likutis 2024 m. sausio 1 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 88 096 28 914 - - - 117 010 Paskolos - 6 395 4 200 12 429 6 057 29 081 Nuomos įsipareigojimai 128 383 373 259 7 464 8 607 Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. 88 224 35 692 4 573 12 688 13 521 154 698 226 BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip) Rinkos rizika a)Palūkanų normos rizika Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė turi tik paskolas, kurių palūkanos yra fiksuotos. b)Užsienio valiutos rizika Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais. 36.Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos bei kitas finansinis turtas. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos: Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų susijusioms šalims, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 3 616 tūkst. Eur mažesnė (2023 m. gruodžio 31 d. – 5 593 tūkst. Eur mažesnė) nei apskaitinė vertė. 37.Audito įmonės suteiktos paslaugos Audito įmonė Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data. 2024 m. 2023 m. Audito paslaugos 85 86 Iš viso audito paslaugų 85 86 Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos 16 15 Kitos paslaugos 2 3 Iš viso ne audito paslaugų 18 18 38.Teisminiai nagrinėjimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai Rangovui, vykdančiam investicinį projektą, Bendrovė apskaičiavo netesybas dėl nebaigtų darbų sutartyje numatytais terminais ir atidėjo apmokėjimus, kurie įtraukti į 24 pastabos eilutę „Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas“, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras 8 943 tūkst. Eur sumai. Tikėtina, kad sutarties įgyvendinimo metu ar jai pasibaigus, Rangovas gali pateikti ieškinį Vilniaus komerciniam arbitražui dėl netesybų sumažinimo arba jų panaikinimo. 2023 m. spalio mėn. Stokholmo prekybos Arbitražo institute yra pradėtas ir tebesitęsia arbitražo procesas prieš kelias perdavimo sistemos operatores, įskaitant LITGRID AB. Arbitražo byla iškelta todėl, kad perdavimo sistemos operatorės, laikydamosios tarptautinių sankcijų, sustabdė mokėjimus, kurie įtraukti į 24 pastabos eilutę „Skolos už elektros energiją“. Atsižvelgiant į Stokholmo prekybos Arbitražo instituto taisykles, išsamesnė informacija šiuo metu laikoma konfidencialia. 39.Pobalansiniai įvykiai 2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros sistemos sėkmingai atsijungė nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS elektros sistemos. Bendrovė 2025 m. vasario 9 d. drauge su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemos operatorėmis sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Tai ypatingai svarbus, istorinis įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą. 2025 m. balandžio mėn. vyks Baltic RCC OÜ visuotinis akcininkų susirinkimas. Baltic RCC OÜ pelno paskirstymo projekte numatyta išmokėti 53 tūkst. Eur dividendų Bendrovei. _ 227 UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva +370 (5) 239 2300, lt[email protected], www.pwc.lt Įmonės kodas 111473315, registruota LR juridinių asmenų registre Nepriklausomo auditoriaus išvada LITGRID AB akcininkams Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Mūsų nuomonė Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomonė atitinka 2025 m. balandžio 7 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui. Mūsų audito apimtis Bendrovės finansines ataskaitas sudaro: ● 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; ● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės pinigų srautų ataskaita; ir ● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos politikos informaciją ir kitą aiškinamąją informaciją. Pagrindas nuomonei pareikšti Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Nepriklausomumas Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos (TASESV) parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TASESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme numatytų etikos reikalavimų. Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme. Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 37 pastaboje. Mūsų audito metodika Apžvalga Reikšmingumo lygis ● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 3 760 tūkst. Eur Pagrindiniai audito dalykai ● Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką. Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą. Reikšmingumo lygis Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai. Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei 3 760 tūkst. Eur (2023 m. - 3 500 tūkst. Eur) Kaip mes jį nustatėme 1% nuo pajamų Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys, norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Pasirinkome 1%, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo reikšmingumo lygio ribose. Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 188 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių. Pagrindiniai audito dalykai Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės. Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė (žr. 2.2 ir 6 pastabas) Po pirminio pripažinimo Bendrovė taiko perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo turto (toliau – IMT) pripažinimui. Bendrovės IMT balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 445 479 tūkst. Eur ir atitiko jo tikrąją vertę perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Paskutinis IMT perkainojimas buvo atliktas 2023 m. gruodžio 31 d. Vadovybė įvertino, ar IMT balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Bendrovės vadovybė įvertino, kad per 2024 m. nebuvo reguliavimo pokyčių, galėjusių reikšmingai įtakoti turto vertę, o 2023 m. gruodžio 31 d. IMT perkainojime naudotos prielaidos reikšmingai nepasikeitė, ir padarė išvadą, kad IMT balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. pagrįstai atitiko jo tikrąją vertę, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo pripažinta jokių vertinimo koregavimų. Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT likučio reikšmingumo Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje ir dėl to, kad vadovybės atliekamas IMT tikrųjų verčių vertinimas yra sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės sprendimus. Mes supratome ir įvertinome vadovybės politikas, procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąją vertę. Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo metodologiją ir jos įvertintus tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus per 2024 m. Mes išanalizavome 2023 m. gruodžio 31 d. perkainojimo metu vadovybės taikytas prielaidas, kurios turėjo reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams, t.y. reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto normą, numatomas investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, papildomą kainos dedamąją investicijų finansavimui ir reguliuojamo turto vertes. Jas atitinkamai sutikrinome su 2024 m. faktiniais duomenimis bei Bendrovės vidaus biudžetais ir investicijų planais arba rinkos informacija, kad galėtume įvertinti, ar šiose prielaidose neatsirado reikšmingų pokyčių, kurie galėtų lemti reikšmingą IMT tikrosios vertės pasikeitimą. Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas buvo pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad vertinimo koregavimų atlikti nereikia, buvo tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes. Mes įvertinome 2.2 ir 6 pastabose atskleistos informacijos pakankamumą. Išvada apie kitą informaciją, įskaitant vadovybės ataskaitą Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima vadovybės ataskaitą, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną, informaciją apie atlygį bei informaciją tvarumo klausimais (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas). Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant vadovybės ataskaitą. Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Vadovybės ataskaitos, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį bei išskyrus informaciją tvarumo klausimais, kurios teisės aktai neįpareigojo Bendrovės rengti ir kurios užtikrinimo paslaugos nebuvo mūsų darbo apimtyje, atžvilgiu mes įvertinome, ar joje pateikta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija. Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone: ● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, vadovybės ataskaitoje pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir ● vadovybės ataskaita, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį bei išskyrus informaciją tvarumo klausimais, yra parengta laikantis Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo reikalavimų. Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų vadovybės ataskaitoje, kurią gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą. Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat: ● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas; ● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą; ● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą; ● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos; ● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją. Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informuojame juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones. Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą. Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams Vadovaujantis mūsų audito sutartimi, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad finansinės ataskaitos, įskaitant vadovybės ataskaitą, už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas). Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas Bendrovės vadovybė taikė Finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente. Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų. Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis ESEF reglamentu. Mūsų atsakomybė Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus. Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą neatitikimą reikalavimams). Atliktų darbų santrauka Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė: • supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei finansinių ataskaitų ženklinimą; • patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai; • įvertinimą, ar finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente; • įvertinimą, ar Bendrovė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas elementas; ir • įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija. Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti. Išvada Mūsų nuomone, Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą. Paskyrimas Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir visas nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis 2015-2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų metų pertraukos mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020-2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. – vėl pratęstas 2023-2024 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė aštuonerius metus, iš kurių penkeri metai sudarė paskutinį nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį. Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa Radzevičienė. UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu Rasa Radzevičienė Partnerė Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377 Vilnius, Lietuvos Respublika 2025 m. balandžio 7 d. Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.

AI Terminal

More from Litgrid AB

Talk to a Data Expert