Interim Report • Mar 31, 2025
Interim Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
TARPINĖS SUTRUMPINTOS KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR VADOVYBĖS ATASKAITA UŽ 2025 M. ŠEŠIS MĖNESIUS, PASIBAIGUSIUS 2025 M. VASARIO 28 D.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA3 | |
|---|---|
| ĮMONIŲ GRUPĘ SUDARANČIOS BENDROVĖS 3 1. OBJEKTYVI ĮMONIŲ GRUPĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIBŪDINIMAS 4 2. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA9 3. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖSE FINANSINĖSE ATASKAITOSE PATEIKTUS |
|
| DUOMENIS14 4. INFORMACIJA APIE SAVAS AKCIJAS 14 |
|
| 5. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS FILIALUS IR ATSTOVYBES14 6. SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS14 7. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 15 |
|
| 8. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLĄ 15 9. KAI GRUPĖ NAUDOJAFINANSINESPRIEMONESIR KAI TAIYRASVARBU VERTINANT ĮMONĖSTURTĄ, NUOSAVĄ KAPITALĄ, ĮSIPAREIGOJIMUS, FINANSINĘ BŪKLĘ IR VEIKLOS REZULTATUS, ATSKLEIDŽIA FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMO TIKSLUS, NAUDOJAMAS NUMATOMŲ SANDORIŲ PAGRINDINIŲ GRUPIŲ APSIDRAUDIMO PRIEMONES, KURIOMS TAIKOMA APSIDRAUDIMO SANDORIŲ APSKAITA, IR ĮMONĖS KAINŲ RIZIKOS, KREDITO RIZIKOS, LIKVIDUMO RIZIKOS IR PINIGŲ SRAUTŲ |
ĮMONĖ |
| RIZIKOS MASTĄ16 10. INFORMACIJA APIE SUTARTIS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS 16 11. EMITENTO ĮSTATINIO KAPITALO STRUKTŪRA 16 |
|
| 12. AKCININKAI17 13. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 18 14. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMŲ TVARKA 19 |
|
| 15. EMITENTO ORGANAI 19 16. REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA BENDROVĖ IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ, PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI22 17. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI22 |
|
| 18. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ22 | |
| 2025 M. ŠEŠIŲ MĖNESIŲ, PASIBAIGUSIŲ 2025 M. VASARIO 28 D. TARPINIŲ SUTRUMPINTŲ KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS24 |
|
| INFORMACIJA APIE GRUPĘ 24 1. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 26 2. PELNO IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA28 3. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA29 |
|
| 4. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA30 5. PASTABOS31 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
už 2025 m. šešis mėn., pasibaigusius 2025 m. vasario 28 d.
AB "Vilniaus baldai" (toliau – Bendrovė) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotas finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro AB "Vilniaus baldai" bei jos patronuojama (dukterinė) įmonė UAB "ARI-LUX", kurios Bendrovė tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.
| Pavadinimas | Akcinė bendrovė "Vilniaus baldai" | |
|---|---|---|
| Teisinė forma | Akcinė bendrovė | |
| Kodas | 121922783 | |
| PVM mokėtojo kodas | LT219227811 | |
| LEI kodas | 529900MJDB8L13ZF6G26 | |
| Įstatinis kapitalas | 4.508.069,72 EUR, padalintas į 3.886.267 paprastąsias vardines 1,16 EUR nominalios vertės akcijas |
|
| Buveinės adresas | Pramonės g. 23, Guopstų k., LT-21148 Trakų r. | |
| Telefonas | (+370~5) 252 57 00 | |
| Elektroninis paštas | [email protected] | |
| Interneto tinklalapis | www.vilniausbaldai.lt | |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto valdyba | |
| Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę |
Juridinių asmenų registras | |
| Pagrindinės veiklos pobūdis | Baldų projektavimas, gamyba ir pardavimas |
| Pavadinimas | Uždaroji akcinė bendrovė "ARI-LUX" |
|---|---|
| Teisinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Kodas | 120989619 |
| PVM mokėtojo kodas | LT209896113 |
| Įstatinis kapitalas | 2.896,00 EUR |
| Buveinės adresas | Pramonės g. 23, Guopstų k., LT-21148 Trakų r. |
| Telefonas | (+370~5) 252 57 44 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Įregistravimo data ir vieta | 1991 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto valdyba |
| Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę |
Juridinių asmenų registras |
| Pagrindinės veiklos pobūdis | Pakavimo veikla |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Ataskaitiniu laikotarpiu AB "Vilniaus baldai" pardavimo pajamos siekė 52 823 tūkst. Eur (1,2 proc. mažesnės nei atitinkamu praėjusių finansinių metų laikotarpiu), o parduotų gaminių kiekis 1 633 tūkst. vnt. (19,9 proc. daugiau lyginant su praėjusių finansinių metų pirmais šešiais mėn.). Stabilesnė ekonominė aplinka ir sumažėjęs sezoninis efektas 2025 m. antrąjį ketvirtį leido užfiksuoti reikšmingesnį pardavimo pajamų pokytį (pardavimo pajamos sudarė 24 553 tūkst. Eur t.y. 5,1 proc. daugiau lyginant su praėjusių finansinių metų antruoju ketv.) bei parduotų gaminių kiekio augimą (840 tūkst. vnt., t.y. 39,2 proc. augimas, lyginant su analogišku praėjusių finansinių metų laikotarpiu). Toks ženklus skirtumas tarp pardavimų augimo kiekine ir pinigine išraiška – yra vienas pagrindinių šio ataskaitinio laikotarpio akcentų. Pagrindinis viso to veiksnys yra pardavimo kainų mažėjimas, siekiant atspindėti smarkiai per pastaruosius metus išaugusį įmonės konkurencingumą bei paskatinti paklausos augimą, gerinant prekių prieinamumą galutiniams vartotojams.
Ženklus parduotos bei pagamintos produkcijos kiekių didėjimas yra tiesiogiai susijęs su 2024 finansiniais metais pagrindinio kliento IKEA organizuotais pirkimo konkursais. Bendrovės gebėjimas konkuruoti su didžiausiais Europos baldininkais leido į gaminių portfelį įtraukti naujus gaminius ir jų šeimas. Pardavimų kiekio augimui be kita ko įtaką daro ir stabilesnis pasaulinės paklausos didėjimas, susijęs tiek su mažesnėmis baldų kainomis parduotuvių lentynose, tiek su bendru vartojimo atsigavimu.
Grupės EBITDA (nevertinant IFRS16 įtakos) 2025 finansinių metų pirmąjį pusmetį siekė 7 699 tūkst. Eur, t.y. 23,2 proc. mažiau, lyginant su analogišku praėjusių finansinių metų laikotarpiu, tačiau šio laikotarpio EBITDA marža išliko aukštame lygyje (14,6 proc.), nepaisant tiek pardavimų kainų mažėjimo, tiek naujų produktų pasileidimo bei integracijos į gamybos grandinę, kas įprastai trumpuoju laikotarpiu kelia iššūkius gamybos efektyvumo išlaikymui. Toks EBITDA pelningumas Bendrovei leidžia vykdyti numatytas investicijas bei užtikrinti finansinių įsipareigojimų vykdymą. 2025 finansinių metų pirmojo pusmečio EBITDA atitiko Bendrovės lūkesčius šiam periodui, tokia šio ir kitų pelningumo rodiklių dinamika pereinamuoju laikotarpiu buvo planuota ir jai pasiruošta.
Kaip ir buvo planuota šių finansinių metų pradžioje, Bendrovė didina ir toliau ketina spartinti investicijas į gamybos, logistikos, kokybės procesų automatizaciją, taip pat tęsti ir pabaigti jau pradėtą skaitmenizavimo (nauja verslo valdymo sistema) projektą. Taip pat bus didinamos investicijos į darbuotojų kvalifikaciją, ypatingai į automatizavimo, technologines bei produktų vystymo kompetencijas.
Prie kitų didžiausių prioritetų šiais 2025 finansiniais metais Bendrovė priskiria tolimesnį LEAN metodikų diegimą, darbų saugą, aplinkosaugą, sąlygų darbuotojams gerinimą bei įsitraukimą į naujų produktų vystymą.
Ekonominiai rizikos veiksniai. 2025 m. pirmąjį pusmetį AB "Vilniaus baldai" pardavimai pagrindiniam pirkėjui Švedijos koncernui "IKEA" sudarė apie 98,9 proc. visų Bendrovės pardavimų (2024 m. pirmąjį pusmetį – 99,7 proc.) Bendrovės pardavimo pajamas 2025 m. pirmąjį pusmetį sudarė: baldų pardavimai 99,6 proc. (2024 m. pirmąjį pusmetį – 99,8 proc.) ir žaliavų bei žaliavų atliekų pardavimai.
Pasaulinės ekonomikos vystymosi tendencijos lemia Bendrovės pagrindinio kliento plėtros tempus ir Bendrovės gaminamų baldų paklausos svyravimus.
Bendrovė konkuruoja su pasaulio baldų gamintojais.
Politiniai rizikos veiksniai. Kintanti geopolitinė situacija turi įtakos pasaulinės prekybos srautams. Dalį Bendrovės pagamintos produkcijos IKEA eksportuoja į JAV. 2025 finansinių metų pirmąjį pusmetį Bendrovės gaminių eksportas į JAV siekė 12,2 proc. pardavimo pajamų. Nors šioje šalyje galimi prekybos politikos pokyčiai įvedant importo tarifus Europoje pagamintai produkcijai, dėl šio veiksnio Bendrovė nenumato reikšmingos įtakos produkcijos apimtims trumpuoju laikotarpiu, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais galimas poveikis būtų minimizuojamas numatytomis investicijomis didinant gamybos ir kaštų efektyvumą.
Nors potenciali rizika egzistuoja, šiuo metu pasaulyje vykstantys kariniai konfliktai reikšmingos įtakos Bendrovės veiklai neturi. Bendrovės jautrumas ekonominės ir mokesčių politikos pokyčiams nėra išskirtinis lyginant su kitais valstybėje veikiančiais ūkio subjektais. Galimi MMA, socialinių išmokų, darbo apmokestinimo politikos pokyčiai Bendrovei įtakos neturėtų daryti, kadangi ji siekia mokėti konkurencingą, o ne minimalų atlygį bei investuodama į efektyvumą turi tikslą darbo sąlygas gerinti nuolatos. Valstybės nustatytų reikalavimų ir apribojimų emitento veiklai nėra.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Socialiniai rizikos veiksniai. Bendrovė susiduria su nuolatiniu inžinerinio profilio specialistų trūkumu, kurį lemia išorinės aplinkybės – kvalifikuotų darbuotojų stoka visoje rinkoje bei nepakankamai išplėtotos švietimo, ugdymo ir skatinimo programos, neužtikrinančios realaus specialistų poreikio patenkinimo. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, Bendrovė įgyvendina ilgalaikes vidaus programas, skirtas darbuotojų kvalifikacijos stiprinimui, teoriniam ir praktiniam mokymui bei profesiniam tobulėjimui.
Šiais finansiniais metais Bendrovė sėkmingai tęsė vidinių mokymosi akademijų veiklą, pavyzdžiui, Operatorių akademiją, plėtė bendradarbiavimą su profesinėmis mokyklomis, aktyviai prisidėjo prie elektrikų rengimo, skyrė reikalingus išteklius studentų praktikoms. Taip pat dalyvavo karjeros mugėse ir renginiuose, įsitraukė į egzaminų komisijų veiklą, dalijosi žiniomis bei motyvacija inžinerijos dienos proga ir įgyvendino kitas iniciatyvas.
Bendrovė aktyviai prisideda prie socialinių ir darbo rinkos problemų sprendimo, bendradarbiaudama su švietimo įstaigomis, savivaldybėmis bei valstybinėmis institucijomis. Ji taip pat siekia mažinti nedarbą regione – įdarbina žmones tiek iš artimiausių, tiek iš tolimesnių vietovių, užtikrindama jiems nemokamą, patogų ir reguliarų transportą į darbo vietą.
Bendrovėje veikia profesinė sąjunga, kuri atstovauja darbuotojų interesams ir užtikrina sklandų socialinį dialogą. Siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančio personalo poreikio, nuolat tobulinama organizacinė struktūra, didinamas darbo našumas, gerinamos darbo sąlygos bei plečiamos darbuotojų mokymosi galimybės.
Bendrovė sistemingai investuoja į darbuotojų kompetencijų stiprinimą. Nuolat tobulinamos kompetencijų matricos, pagal poreikį plečiamas mokymų skyrius, administracijos darbuotojams suteikiama galimybė naudotis mokymosi krepšeliais, kurie siejami su jų veiklos vertinimu. Taip pat organizuojami specializuoti grupiniai darbuotojų mokymai.
Bendrovė aktyviai siekia perimti gerąją praktiką iš kitų įmonių – organizuojami vizitai į panašaus profilio įmones, kuriose dalijamasi patirtimi ir geriausiais vadybos bei technologiniais sprendimais. Be to, pačioje bendrovėje priimamos ekskursijos moksleiviams ir studentams, kitų įmonių atstovams ar organizuojamos karjeros tipo ekskursijos, siekiant šviesti apie karjeros galimybes baldų pramonėje bei skatinti didesnį įsitraukimą į sektorių.
Bendrovė vertina darbuotojų nuomonę ir nuolat atlieka apklausas įvairiomis temomis, kad galėtų operatyviai reaguoti į jų poreikius bei tobulinti organizacijos procesus. Vyksta darbuotojų susirinkimai, kuriuose aptariama įmonės veikla, rezultatai, situacija rinkoje bei darbuotojams aktualios temos.
Taip pat vykdomi didelio masto projektai, į kuriuos įsitraukia įvairių skyrių darbuotojai. Šių iniciatyvų metu ieškoma efektyviausių sprendimų darbo saugos gerinimui, gamybos efektyvumo didinimui ir gilinamasi į temas, kurios tuo metu reikalauja didesnio dėmesio.
Bendrovė tiki, kad nuolatinė investicija į darbuotojų ugdymą, darbo aplinkos gerinimą ir įsitraukimą skatina organizacijos augimą bei konkurencingumą rinkoje.
Tiekimas. Žaliavų tiekimo ir prieinamumo trikdžių Bendrovė šiuo metu nepatiria, tačiau stebi rinkos atsigavimo ženklus, žaliavų paklausos didėjimą bei tiekimo grandinės dinamiką.
Pastaruoju metu matoma kainų didėjimo tendencija keliolikoje žaliavų kategorijų. Prognozuojama, kad panašios tendencijos išliks ir kitam pusmečiui.
Iš ilgalaikės bei strateginės pusės, žaliavų tiekime Bendrovė siekia ilgalaikių santykių su patikimais tiekėjais, taiko atsargų ir tiekimo valdymo strategijas bei užtikrina, kad tiekimo šaltiniai būtų diversifikuoti, siekiant minimizuoti rizikas.
Techniniai ir technologiniai rizikos veiksniai. Pagal IKEA IPS metodologiją nuolatos ir sistemingai tobulinama įrangos priežiūra, su tikslu mažinti gedimų skaičių ir padidinti įrangos prieinamumą į šį procesą įtraukiant tiek technikus, tiek ir linijų operatorius. Bendrovė didžiuojasi, kad per pastaruosius keletą metų buvo pereita nuo prevencinės įrengimų priežiūros į perspektyvinę, o šiuo metu tobuliname ir nuspėjamąją metodologiją, kuomet priežiūros darbai planuojami bei atliekami sekant įvairius faktinius įrangos veikimo parametrus. Bendrovė taip pat daug dėmesio skiria darbuotojų mokymams bei kvalifikacijos kėlimui. Tuo tikslu darbuotojai siunčiami stažuotis pas įrangos, skirtos baldų gamybai, gamintojus. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama bei keičiamasi gerosiomis praktikomis su kitais baldų gamintojais tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Periodinių ir profilaktinių darbų planavimui naudojama Alldevice programa, kurios pagalba reguliariai atliekamoms įrangos profilaktikoms yra suplanuojami darbai technikams ir operatoriams.
Bendrovė 2024 finansiniais metais pradėjo diegti naują verslo valdymo sistemą, pritaikytą gamybinio profilio įmonėms. Šiuo metu intensyviai testuojamas programos funkcionalumas, vykdomi darbuotojų mokymai, ruošiamasi duomenų integracijai. Tikimasi, kad naujoji sistema suteiks patobulintą funkcionalumą, leis optimizuoti standartinių operacijų atlikimo laikus, o taip pat ir užtikrins gerąsias saugumo praktikas, siekiant, kad Bendrovės verslo operacijos būtų tinkamai apsaugotos nuo įvairių kibernetinių grėsmių ir pažeidimų. Naujosios verslo valdymo sistemos paleidimas planuojamas antrajame 2025 finansinių metų pusmetyje.
Fizinė ir moralinė pagrindinių gamybos įrenginių būklė yra gera ir rizikos Bendrovės veiklai nekelia.
Aplinkosauginiai rizikos veiksniai. Bendrovė savo veikloje naudoja energetinius ir gamtos išteklius. Tai kelia aplinkos taršos riziką. Bendrovė įsipareigojo saugoti aplinką ir nuolat mažinti neigiamą eiklos įtaką, efektyviai naudoti išteklius, įskaitant ir energetinius bei gamtos išteklius, vykdyti teisinius ir standartų reikalavimus, susijusius su kokybe, aplinkosauga bei visa vykdoma veikla. Aplinkosaugos rizikai valdyti ir rezultatyvumui gerinti Bendrovėje įdiegtos kokybės, aplinkos apsaugos vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9001, ISO 14001 standartų reikalavimus.
Kokybės vadybos sistema ISO 9001 - kokybės vadybos sistema, kurioje numatytos procedūros ir veiksmai, padeda organizacijai tobulinti kasdienę veiklą, užtikrinti produktų kokybę, mažinti išlaidas, taupyti laiką ir didinti darbo našumą bei palaikyti gerus santykius su klientais. Kiekvienais metais peržiūrimos procedūros, vykdoma veiklos efektyvumo analizė ir numatomi gerinimo veiksmai.
Apsaugos vadybos sistema ISO 14001 užtikrina reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų identifikavimą, prevencinių priemonių, atsakingų asmenų numatymą, monitoringo programos vykdymą. Periodiškai mokomi ir atestuojami įmonės darbuotojai. Šio standarto laikymasis padeda užtikrinti atitiktį teisiniams reikalavimams bei ženkliai mažina aplinkosaugos rizikas. 2024 m. liepos 17 d. buvo atliktas ISO sistemų priežiūros auditas. Audito metu neatitikčių bei pastabų nenustatyta. Gamybos apribojimo dėl aplinkos teršimo nebuvo.
Daugiau nei pusė Bendrovės gaminamų baldų yra pagaminti naudojant tuščiavidurę korinio skydo technologiją, medienos masyvą pakeičiant į iš perdirbto popieriaus pagamintą korinį užpildą. Tai leidžia net iki penkių kartų sumažinti medienos žaliavos sunaudojimą. AB "Vilniaus Baldai" 100 proc. naudojama pirminė mediena yra gauta iš socialiai atsakingai valdomų miškų. Bendrovėje įdiegta FSC® (FSC-C104209) gamybos grandies (angl. Chain of Custody, CoC) sistema – tai produkto kelias nuo miško arba (antrinių žaliavų atveju) nuo jo perdirbimo momento iki vietos, kur jis parduodamas su FSC® žyma ir/arba baigiamas gaminti bei paženklinamas FSC® etikete. FSC® gamybos grandies sertifikavimas patvirtina, kad gamyboje naudojama tik sertifikuota žaliava. Dėl to dingsta rizika, jog gaunamos žaliavos gali būti sumaišytos su nesertifikuotomis. 2025 m. kovo 17 d. buvo atliktas kasmetinis FSC® priežiūros auditas. Audito metu neatitikčių bei pastabų nenustatyta.
Siekdama prisidėti prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 2050, Bendrovė šiuo metu stato antžeminę 1 MW saulės elektrinę. Ji taip pat padės įgyvendinti įmonės tvarumo tikslus bei mažins riziką susijusią su elektros kainų svyravimu bei galimais tiekimo trikdžiais. Projektą planuojama užbaigti šių finansinių metų pabaigoje.
Paskolų grąžinimas. 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo refinansuoti Bendrovės finansiniai įsipareigojimai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), AS "Citadele Banka" Lietuvos filialui, KŪB "Pagalbos verslui fondas" bei AB "Invalda privatus kapitalas", panaudojant naujai gautą AB Šiaulių bankas finansavimą. Šis sprendimas Bendrovei užtikrino palankesnį paskolų grąžinimo grafiką ir mažesnius skolos aptarnavimo kaštus, kas leis atlaisvintus pinigų srautus nukreipti į reikiamas investicijas. Tarpbankinės palūkanų normos toliau mažėjo ataskaitiniu laikotarpiu, o perspektyvoje prognozuojamas tolesnis jų mažinimas turės įtaką Bendrovės paskolų aptarnavimo kaštų mažėjimui. Paskolų grąžinimai buvo atliekami pagal su kreditoriais sutartus grafikus. Informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus, grąžinimo terminus ir sąlygas, kredito ir palūkanų normos rizikas pateikta 2025 m. šešių mėnesių tarpinių sutrumpintų konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte (14 pastaba).
Bendrovės ir įmonių Grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymu, pagrindiniai požymiai. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, laikymąsi prižiūri 2021 m. gruodžio 22 d. sudarytas Audito komitetas.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės vyriausioji buhalterė ir finansų vadovas nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėse ataskaitos būtų laiku įgyvendinti visi pokyčiai, analizuoja Grupės ir Bendrovės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina teisingą ir savalaikį informacijos surinkimą, periodiškai informuoja aukštesnius vadovus apie finansinių ataskaitų rengimo darbų eigą.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Audito komitetas:
| Tomas Bubinas | ||||
|---|---|---|---|---|
| Pareigos | ||||
| Audito komiteto nepriklausomas narys, išrinktas 2021-12-22, kadencijos pabaiga – 2025 m. | ||||
| Darbo patirtis | ||||
| 2013 – 2022 m. UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius | ||||
| 2010 – 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" vyresnysis direktorius | ||||
| 2001 – 2010 m. "SICOR Biotech / TEVA Baltic" finansų direktorius | ||||
| 1999 – 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" vyresnysis vadybininkas | ||||
| 1994 – 1999 m. "Coopers & Lybrand" vyresnysis auditorius, vadybininkas | ||||
| Išsilavinimas | ||||
| ir Lietuvos atestuotasis auditorius | Vilniaus universiteto ekonomikos magistras, "Baltic Management Institute" (BMI) verslo administravimo magistras, Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of Chartered Certified Accountants, ACCA ) narys |
|||
| Dalyvavimas įmonės įstatiniame kapitale - |
Akcijų ir balsų skaičius - |
|||
| Vaidas Savukynas | ||||
| Pareigos | ||||
| Audito komiteto narys, išrinktas 2021-12-22, kadencijos pabaiga – 2025 m. | ||||
| Darbo patirtis | ||||
| Nuo 2013 m. AB "Invalda privatus kapitalas" vyr. finansininkas | ||||
| 2011 – 2013 m. prekybos tinklo Kirgizijoje "Narodnyi" finansų direktorius | ||||
| 2010 – 2010 m. AB "Žemaitijos pienas" administracijos vadovas | ||||
| 1998 – 2009 m. koncerno "MG Baltic" ir jo įmonių ("MG Baltic Trade", "Apranga", "Minvista") vyr. finansininkas ir | ||||
| analitikas | ||||
| 1993 – 1995 m. finansų maklerio įmonės "Bankoras" direktorius | ||||
| 1990 – 1993 m. AB "Lietuvos birža" rinkodaros vadybininkas | ||||
| Išsilavinimas | ||||
| universitetas (Didžioji Britanija) Finansinio sektoriaus schemos įvadiniai kursai | Vilniaus universiteto ekonomisto diplomas, Stokholmo universiteto (Švedija) socialinių mokslų magistras, Leeds | |||
| Dalyvavimas įmonės įstatiniame kapitale | Akcijų ir balsų skaičius | |||
| - | - | |||
| Danutė Kadanaitė | ||||
| Pareigos | ||||
| Audito komiteto narė, išrinkta 2021-12-22, kadencijos pabaiga – 2025 m. | ||||
| Darbo patirtis | ||||
| Nuo 2014 m. UAB "Verus sensus" vadovė | ||||
| 2009 m. UAB "Legisperitus" teisininkė | ||||
| 2008 – 2009 m. AB FMĮ "Finasta" teisininkė | ||||
| 2008 m. AB "Invalda" teisininkė | ||||
| 1999 – 2002 m. advokato Artūro Šukevičiaus kontora administratorė | ||||
| 1994 – 1999 m. UAB FMĮ "Apyvarta" teisės konsultantė | ||||
| Išsilavinimas M. Romerio universiteto Finansų teisės magistro laipsnis, Teisės universiteto teisininko bakalauro laipsnis, Tarptautinė |
||||
| vadybos mokykla. | ||||
| Dalyvavimas įmonės įstatiniame kapitale | Akcijų ir balsų skaičius | |||
| - | - |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės finansų skyriaus vadovas yra atsakingas už konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, užtikrina informacijos surinkimą iš Grupės įmonių, savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir parengimą finansinėms ataskaitoms.
Grupės 2024 m. rugsėjo – lapkričio mėn. pardavimai sudarė 28.270 tūkst. EUR. Grupės 2024 m. rugsėjo – lapkričio mėn. grynasis pelnas siekė 3.511 tūkst. EUR. Pelnas neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) siekė 5.111 tūkst. EUR.
Grupės 2024 m. gruodžio – 2025 m. vasario mėn. pardavimai sudarė 24.553 tūkst. EUR. Grupės 2024 m. gruodžio – 2025 m. vasario mėn. grynasis pelnas siekė 308 tūkst. EUR. Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, (EBITDA) siekė 2.588 tūkst. EUR.
Grupės 2024 m. rugsėjo – 2025 m. vasario mėn. pardavimai sudarė 52.823 tūkst. EUR. Grupės 2024 m. rugsėjo – 2025 m. vasario mėn. grynasis pelnas siekė 3.818 tūkst. EUR. Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, (EBITDA) siekė 7.699 tūkst. EUR.
| Straipsnis | 2025-02-28 | 2024-02-29 |
|---|---|---|
| Ilgalaikis turtas | 59.060 | 61.446 |
| Trumpalaikis turtas | 22.621 | 22.714 |
| Turtas iš viso | 81.681 | 84.160 |
| Kapitalas ir rezervai | 38.947 | 34.824 |
| Įsipareigojimai iš viso | 42.735 | 49.336 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 23.133 | 34.568 |
| Finansinės skolos | 21.994 | 33.151 |
| Ilgalaikė nuoma (16 TFAS pritaikymas ) | 505 | 812 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 19.600 | 14.768 |
| Finansinės skolos | 5.647 | 3.657 |
| Ilgalaikė nuoma (16 TFAS pritaikymas ) | 117 | 211 |
Grupės pagrindiniai finansinės būklės straipsniai, tūkst. EUR.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Grupės pagrindiniai bendrųjų pajamų straipsniai, tūkst. EUR.
| Straipsnis | 2025 m. I pusm., baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusm., baigiant vasario 29 d. |
|---|---|---|
| Pardavimai, tūkst. EUR | 52.823 | 53.462 |
| - Lietuva | 382 | 297 |
| - ES šalys | 36.184 | 37.909 |
| - Kitos šalys | 16.257 | 15.256 |
| Bendrasis pelnas, tūkst. EUR | 8.928 | 10.956 |
| Bendrojo pelno marža, proc. | 16,90 | 20,49 |
| Veiklos pelnas, tūkst. EUR | 5.710 | 8.134 |
| Veiklos pelno marža, proc. | 10,81 | 15,21 |
| Pelnas prieš mokesčius, tūkst. EUR | 4.441 | 6.702 |
| Pelno prieš mokesčius marža, proc. | 8,41 | 12,54 |
| Grynasis metų pelnas, tūkst. EUR | 3.818 | 6.702 |
| Grynojo pelno marža, proc. | 7,23 | 12,54 |
| EBITDA, tūkst. EUR | 7.699 | 10.030 |
Bendrovės pardavimus Lietuvoje sudarė ne tik baldų, bet ir žaliavų bei žaliavų atliekų pardavimai.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Rodiklis | 2025 m. I pusm., baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusm., baigiant vasario 29 d. |
2024 finansiniai metai |
2023 finansiniai metai |
2022 finansiniai metai |
|---|---|---|---|---|---|
| Grynasis pelningumas = grynasis pelnas / pardavimai * 100 |
7,23% | 12,54% | 10,30% | 1,62% | 1,45% |
| Vidutinė turto grąža ROA = grynasis pelnas / (turtas laikotarpio pradžioje + turtas laikotarpio pabaigoje) / 2 *100 |
8,60%* | 12,55%* | 12,04% | 1,91% | 1,70% |
| Nuosavybės grąža ROE = grynasis pelnas / nuosavas kapitalas * 100 |
9,80% | 19,25% | 26,25% | 5,65% | 5,52% |
| Grynasis pelnas akcijai EPS = grynasis pelnas / akcijų skaičius |
0,98 | 1,72 | 2,58 | 0,41 | 0,38 |
| Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas |
0,52 | 0,59 | 0,55 | 0,65 | 0,69 |
| Skolos - nuosavybės koeficientas = įsipareigojimai / nuosavas kapitalas |
1,10 | 1,42 | 1,22 | 1,90 | 2,20 |
| Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai |
1,16 | 1,62 | 1,29 | 0,77 | 0,74 |
| Turto apyvartumas = pardavimai / (turtas laikotarpio pradžioje + turtas laikotarpio pabaigoje) / 2 |
1,17* | 1,24* | 1,17 | 1,18 | 1,17 |
| Akcijos buhalterinė vertė = nuosavas kapitalas / akcijų skaičius |
10,02 | 8,96 | 9,82 | 7,24 | 6,82 |
| Apyvarta (mln. EUR) | 52,82 | 53,46 | 97,27 | 97,87 | 100,74 |
| Bendrasis pelnas (mln. EUR) | 8,93 | 10,96 | 19,00 | 7,75 | -0,18 |
| Grynasis pelnas (mln. EUR) | 3,82 | 6,70 | 10,02 | 1,59 | 1,46 |
| EBITDA (mln. EUR)** | 7,70 | 10,03 | 17,70 | 8,77 | 8,51 |
| EBIT (mln. EUR) | 5,31 | 8,05 | 13,23 | 4,22 | 3,58 |
| Dividendai vienai akcijai (už praėjusį ataskaitinį laikotarpį) |
0,78 | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Kainos ir pelno vienai akcijai santykis P/E |
13,84 | 4,46 | 3,20 | 15,90 | 21,53 |
| Žemiausia akcijų kaina (EUR) | 7,70 | 6,00 | 6,00 | 6,15 | 7,00 |
| Aukščiausia akcijų kaina (EUR) | 14,20 | 7,90 | 9,35 | 8,4 | 10,80 |
| Uždarymo kaina (EUR) | 13,60 | 7,70 | 8,25 | 6,50 | 8,10 |
| Kapitalizacija (mln. EUR) | 52,85 | 29,92 | 32,06 | 25,26 | 31,48 |
Grupės veiklą apibūdinantys rodikliai 2022 m.–2025 m. I pusm.
* - pažymėti pusmetiniai rodikliai, palyginamumo tikslais, konvertuoti į metinius.
** - EBITDA rodiklis apskaičiuotas nevertinant IFRS16 įtakos.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Vilniaus baldai" specializuojasi lengvų konstrukcijų (korinio skydo) korpusinių baldų gamyboje, apimančioje tiek paprastus tiek sudėtingus daugiafunkcinius baldus. Didžiąją dalį Bendrovės gaminių sudaro vaikiški baldai, kuriems taikomi griežčiausi saugumo ir kokybės reikalavimai. Naudojant inovatyvias technologijas, Bendrovė gamina natūralaus medžio, plataus spektro spalvų, 3D medžio struktūros imitacijos apdailos baldus.
Bendrovė yra pasaulinės rinkos dalyvis – konkuruoja su Lenkijos, Vokietijos, Portugalijos ir Amerikos gamyklomis. AB "Vilniaus baldai" pagaminta produkcija parduodama Europoje, Azijoje, Š. Amerikoje, P. Amerikoje bei Australijoje.
Bendrovė gamyboje naudoja modernią įrangą, įsigytą iš visame pasaulyje žinomų gamintojų, tokių kaip "Schelling", "Burkle", "Weeke", "Wikoma", "Biesse", "Biele", "Cefla" ir kt., leidžiančią gaminti įvairios rūšies drožtine fanera, dažais bei plėvele dengtus baldus.
Bendrovės gamybos apimtys vertine išraiška 2025 m. pirmąjį pusmetį, tūkst. EUR:
| Produkcija | 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|---|---|---|
| Baldai | 49.249 | 57.497 |
| Kita produkcija | - | - |
| Iš viso | 49.249 | 57.497 |
Lentelėje pateiktos finansinių 2025 m. pirmojo pusmečio ir finansinių 2024 m. pirmojo pusmečio gamybos apimtys vertine išraiška apskaičiuotos pagal atitinkamo laikotarpio pardavimo kainas. Eliminavus šio veiksnio įtaką ir skaičiuojant gamybos apimtis 2025 m. vasario 28 d. kainomis, jų pokytis lyginamuoju laikotarpiu sudarytų -1,3 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu fiksuotas teigiamas pokytis gamybos kiekine išraiška – pagamintų produktų kiekis išaugo 9,8 proc. ir sudarė 1.632 tūkst. vnt.
Pardavimai pagal rinkas 2025 m. pirmąjį pusmetį:
| Pardavimai | 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
||
|---|---|---|---|---|
| tūkst. EUR | proc. | tūkst. EUR | proc. | |
| Lietuvoje | 382 | 0,72 | 297 | 0,56 |
| Užsienyje | 52.441 | 99,28 | 53.165 | 99,44 |
| Iš viso | 52.823 | 100,00 | 53.462 | 100,0 |
Nors finansinių 2025 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos nežymiai sumažėjo (-1,2 proc.), ataskaitiniu laikotarpiu besikeičiančio gaminių portfelio pardavimai kiekine išraiška padidėjo 39,2 proc. ir siekė 1.633 tūkst. vnt.
AB "Vilniaus baldai" yra įdiegta efektyvi žaliavų ir paslaugų pirkimo sistema. Bendrovė palaiko strateginius santykius su tiekėjais bei nuolat ieško naujų galimybių paslaugų ir žaliavų rinkose. AB "Vilniaus baldai" pirkimo procesą yra išskaidžiusi į strateginius ir operacinius pirkimus. Bendrovė siekia valdyti tiekimo riziką, todėl pagrindinėms tiekiamoms žaliavoms yra parinkti pagrindiniai ir alternatyvūs tiekėjai. AB "Vilniaus baldai" įdiegta ir nuolat tobulinama tiekėjų vertinimo sistema, atliekami tiekėjų auditai.
Bendrovė su pagrindiniais tiekėjais sudaro ilgalaikes sutartis. Pagrindines žaliavas Bendrovė įsigyja iš Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos tiekėjų. Pagrindiniai tiekėjai: UAB "IKEA Industry Lietuva", "Woodeco" Sp.z.o.o., "IKEA Components" S.R.O, "IKEA Industry Polska" Sp.z.o.o., Homanit Krosno Odrzanskie SP, UAB "Rehau", UAB "Remmers Baltica". Lokalus žaliavų tiekimas sąlygotas mažesnių transportavimo sąnaudų bei gerų santykių su pagrindiniais tiekėjais.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovėje veikia efektyvi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema, kurios tikslas pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Visos darbo sutartys su darbuotojais, tarp jų ir vadovų, sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimais. Atlygio išmokėjimo tvarka pagrįsta aiškiomis, įmonės darbuotojams prieinamomis ir visiems vienodai taikomomis taisyklėmis, aprašyta Bendrovės kolektyvinėje sutartyje. Kolektyvinė sutartis atnaujinta 2023 m. gruodžio 5 d. Šios sutarties tikslas yra užtikrinti darnią kolektyvo veiklą, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų aukštą lygį bei suteikti papildomas, nei numatyta LR įstatymų, socialines garantijas. Kolektyvinė sutartis apima darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką, darbo ir poilsio laiką, darbo apmokėjimo sąlygas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, žmonių saugumą darbe ir medicininį aptarnavimą, socialinę rūpybą, profsąjungos veiklos bei renkamų darbuotojų garantijas. Jei Kolektyvinės sutarties sąlygos yra palankesnės nei darbo sutarties sąlygos, vadovaujamasi Kolektyvine sutartimi.
Atlygio sistema aiškiai nurodo darbuotojų kategorijas bei šioms kategorijoms priskiriamas pareigybes. Sistemoje bei jos prieduose įtvirtintos darbo apmokėjimo nuostatos taikomos taip, kad būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Darbuotojų atliekamo darbo turinys, privalomi kvalifikaciniai reikalavimai (jei tokie taikomi atskirai pareigybei), privaloma ir savanoriška kvalifikacijos tobulinimo tvarka nustatomi darbuotojų pareiginiuose nuostatuose ir/arba darbo sutartyse.
Atlygį sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Pastovioji atlygio dalis – darbo sutartyje nustatytas pagrindinis mėnesinis darbuotojo pareiginis atlyginimas, mokamas kiekvieną mėnesį. Kintamoji atlygio dalis mokama atsižvelgiant į pasiektus Bendrovės rezultatus. Darbuotojams gali būti nustatomi priedai už įgytą kvalifikaciją ir/ar priemokos už papildomą darbą arba papildomų pareigų ar užduočių vykdymą.
Esminiai kriterijai, kuriais paremta atlygio ir motyvacinė sistema, – darbuotojų kompetencija, pozicijos atsakomybės ir darbo sudėtingumo lygis, asmeniniai darbuotojo pasiekimai bei indėlis į bendrus įmonės veiklos rezultatus. AB "Vilniaus Baldai" užtikrinamas darbo ir poilsio režimas, teisė į kasmetines ar kitas teisės aktais numatytas atostogas, sąžiningas kvalifikaciją atitinkantis atlyginimas. Visi įmonių darbuotojai gauna didesnį nei minimalus atlyginimas šalyje.
2025 m. I pusmečio pabaigoje Grupėje dirbo 549 darbuotojai, Bendrovėje – 494 darbuotojai (2024 m. vasario 29 d. Grupėje dirbo 524 darbuotojas, Bendrovėje – 459 darbuotojas). Vidutinis darbuotojų amžius – 42 metai.
| Kategorija | 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|---|---|---|
| Vadovaujantis personalas | 6 | 8 |
| Specialistai | 51 | 44 |
| Darbininkai | 437 | 428 |
| Iš viso | 494 | 480 |
Vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų, dirbančių darbo sutarties pagrindu, 2025 m. pirmąjį pusmetį:
Darbuotojų darbo užmokestį sudaro bazinė ir kintama darbo užmokesčio dalys. Kintama darbo užmokesčio dalis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų.
Bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2025 m. pirmąjį pusmetį, EUR:
| Kategorija | 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|---|---|---|
| Vadovaujantis personalas | 15.198 | 9.220 |
| Specialistai | 3.843 | 3.466 |
| Darbininkai | 2.873 | 2.581 |
| Iš viso | 3.170 | 2.772 |
Bendrovėje yra sudaryta Kolektyvinė sutartis, kuri privaloma visiems Bendrovės darbuotojams. Kolektyvinė sutartis atnaujinta 2023 m. gruodžio 5 d. Šios sutarties tikslas yra užtikrinti darnią kolektyvo veiklą, garantuoti įvairių kategorijų
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
darbuotojų darbo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų aukštą lygį bei suteikti papildomas, nei numatyta LR įstatymų, socialines garantijas Bendrovės darbuotojams. Kolektyvinė sutartis apima darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką, darbo ir poilsio laiką, darbo apmokėjimo sąlygas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, žmonių saugumą darbe ir medicininį aptarnavimą, socialinę rūpybą, profsąjungos veiklos bei renkamų darbuotojų garantijas. Jei Kolektyvinės sutarties sąlygos yra palankesnės nei darbo sutarties sąlygos, vadovaujamasi Kolektyvine sutartimi.
Informacija pateikta tarpinių sutrumpintų konsoliduotų finansinių atskaitų rinkinyje ir aiškinamajame rašte už 2025 m. šešis mėnesius, pasibaigusius 2025 m. vasario 28 d.
Bendrovė ataskaitiniu periodu savų akcijų neturėjo, neįsigijo ir neperleido.
Bendrovė filialų ir atstovybių neturi.
2025 m. rugsėjo mėn. Bendrovė pasirašė finansavimo sutartis su AB Šiaulių bankas dėl 30 mln. Eur finansavimo (iš kurių 24 mln. Eur ilgalaikė paskola 5-ių metų laikotarpiui bei 6 mln. Eur 2-ejų metų kredito linija), esamų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų padengimui.
Kartu su šiuo suteiktu finansavimu bei nuosavomis lėšomis, buvo pilnai padengti Bendrovės įsipareigojimai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), AS "Citadele Banka" Lietuvos filialui, KŪB "Pagalbos verslui fondas" bei AB "Invalda privatus kapitalas".
Sutartimis su AB Šiaulių bankas suderintas paskolų grąžinimo grafikas ir mažesni skolos aptarnavimo kaštai turės teigiamą įtaką pinigų srautams, kurie leis plėsti investicijas į gamybos automatizavimą, robotizaciją, naujų technologijų diegimą, procesų tobulinimą, stiprinti komandą ir jos kompetencijas. Taip pat tai yra stiprus ženklas iš išorės, kad Bendrovės pastarieji rezultatai laikomi tvariais ir yra tikima jos augumo perspektyva.
2024 m. gruodžio 27 d. įvyko Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkime priimti šie sprendimai:
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| (tūkst. EUR) | |
|---|---|
| Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pradžioje | 23.024 |
| Grynasis 2024 metų, pasibaigusių 2024 m. rugpjūčio 31 d., pelnas | 10.097 |
| Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas 2024 metų, pasibaigusių 2024 m. rugpjūčio 31 d., pelnas (nuostoliai) |
21 |
| Paskirstytinas rezultatas | 33.142 |
| Pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą | - |
| Pelno paskirstymas į kitus rezervus | - |
| Pelno paskirstymas dividendams išmokėti* | 3.031 |
| Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams | 100 |
| Nepaskirstytasis rezultatas perkeliamas į kitus finansinius metus | 30.012 |
*- vienai vardinei akcijai paskirstoma po 0,78 EUR.
Daugiau svarbių įvykių Bendrovėje neįvyko.
2024 finansinių metų paskutinįjį ketvirtį Bendrovė dalyvavo pagrindinio kliento IKEA organizuotuose pirkimo konkursuose, kurių dėka pavyko išplėsti gaminių ir jų šeimų portfelį. Artimiausiais metais tai turėtų užtikrinti tvarių veiklos rezultatų išlaikymą, tolygesnį gamybinių pajėgumų panaudojimą, atsargų apyvartumo didinimą. Augant gamybos apimtims Bendrovės konkurencingumo išlaikymas ir stiprinimas per infrastruktūros bei procesų modernizavimą yra vienas pagrindinių tikslų ilguoju laikotarpiu.
Finansiniai 2025 metai yra pereinamasis laikotarpis, kurio metu keičiasi gaminių portfelio struktūra, įvedami nauji produktai, o jų gamybos procesų valdymas bei efektyvumo užtikrinimas turės įtakos šio laikotarpio pajamoms bei pelningumo rodikliams. Besikeičianti gamybos portfelio struktūra ir ženklus apimčių augimas reikalauja daugiau žmogiškųjų resursų, kurių ribotas kiekis bei konkurencija darbo rinkoje skatina investicijas į modernių technologijų diegimą, komandos kompetencijų plėtimą bei procesų tobulinimą.
2025 m. rugsėjo mėn. įvykęs Bendrovės finansinių įsipareigojimų refinansavimas turėjo teigiamos įtakos skolos aptarnavimo kaštams, taip pat planuojamiems artimiausių metų pinigų srautams. Tvarūs Bendrovės pelningumo rodikliai, efektyvus nuosavo ir skolinto kapitalo panaudojimas bei galimybės auginti gamybos apimtis prisidės prie tolimesnio Bendrovės plėtros etapo, kurio metu akcentuojamos reikšmingos investicijos į gamybos, logistikos ir kokybės automatizaciją artimiausių 3 – 5 metų laikotarpyje. Investicijų tikslas yra tiek didinti gamybos efektyvumą, tiek plėsti mašininius pajėgumus.
Bendrovė 2024 finansiniais metais pradėjo diegti naują verslo valdymo sistemą (ERP), pritaikytą gamybinio profilio įmonėms. ERP paleidimas planuojamas antrajame 2025 finansinių metų pusmetyje. 2025 finansiniais metais pradėtas įgyvendinti saulės elektrinės investicinis projektas, patenkinsiantis dalį Bendrovės elektros energijos poreikių, kurio įgyvendinimo pabaiga numatoma 2025 m. vasarą. Bendrovėje artimiausiu metu bus išlaikomas dėmesys tolimesniam į LEAN metodikų diegimui, darbų saugai, aplinkosaugai, sąlygų darbuotojams gerinimui bei įsitraukimui į naujų produktų vystymą.
Tvarumo tema taip pat yra ypač aktuali šiais finansiniais metais. Kartu su 2025 metų finansinėmis ataskaitomis Bendrovė turės pateikti ir tvarumo ataskaitą, kuri bus audituojama. Bendrovės tikslas ir strategija yra pasiekti, kad tvarumas Bendrovėje būtų priimamas kaip savaime suprantama ir integruota veiklos dalis.
Bendrovė tyrimų ir plėtros veiklos nevykdė.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Grupė finansinių priemonių, kurios yra svarbios vertinant Grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus, nenaudojo.
Visus Bendrovės įsipareigojimus pagal sudarytas vertybinių popierių apskaitos sutartis bei dividendų išmokėjimą akcininkams vykdo AB Šiaulių bankas (Šeimyniškių g. 1A, Vilnius).
AB "Vilniaus baldai" įstatinio kapitalo struktūra:
| Akcijų rūšis | Akcijų skaičius, | Nominali vertė, | Bendra nominali | Dalis įstatiniame |
|---|---|---|---|---|
| vnt. | EUR | vertė, EUR | kapitale, proc. | |
| Paprastosios vardinės akcijos |
3.886.267 | 1,16 | 4.508.069,72 | 100,00 |
Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 3.886.267 paprastąsias vardines akcijas. Vienos akcijos nominali vertė 1,16 euro. Bendrovės akcijos yra nematerialios. Jos fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Šios sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų Bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti Bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.
Akcininkas turi grąžinti Bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir Bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.
Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendras akcininkų skaičius 2025 m. vasario 28 d . – 1.376.
Akcininkai, 2025 m. vasario 28 d . nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:
| Įmonių pavadinimai, buveinės adresai, kodai |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų kiekis, vnt. |
Įstatinio kapitalo dalis, proc. |
Balsų dalis, proc. |
|---|---|---|---|
| AB "Invalda privatus kapitalas", į. k. 303075527, Šeimyniškių g. 1 A, Vilnius |
3.407.135 | 87,67 | 87,67 |

Akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra.
Balsavimo teisių apribojimų nėra.
Bendrovei nėra žinomi akcininkų tarpusavio susitarimai, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės paprastosios vardinės akcijos yra vertybinių popierių biržos AB "NASDAQ Vilnius" papildomame prekybos sąraše.
Pagrindinės akcijų charakteristikos:
| Akcijų rūšis | VP ISIN kodas | Trumpinys | Akcijų skaičius, vnt. |
Nominali vertė, EUR |
Bendra nominali vertė, EUR |
|---|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
LT0000104267 | VBL1L | 3.886.267 | 1,16 | 4.508.069,72 |
Prekyba Bendrovės akcijomis:
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
|---|---|---|
| Akcijų kaina, EUR: | ||
| - atidarymo | 8,25 | 6,50 |
| - aukščiausia | 14,2 | 7,90 |
| - žemiausia | 7,7 | 6,00 |
| - uždarymo | 13,6 | 7,70 |
| Akcijų apyvarta, vnt. | 62.504 | 15.523 |
| Akcijų apyvarta, EUR | 700.093 | 106.586 |
| Bendras sandorių skaičius, vnt. | 1.186 | 388 |
| Kapitalizacija, mln. EUR | 52,85 | 29,92 |
AB "Vilniaus baldai" akcijų apyvarta ir kaina 2020 03 01 – 2025 02 28:

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovės įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu didesne nei 2/3 balsų dauguma.
Bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą − Bendrovės vadovą (generalinį direktorių) bei kolegialų valdymo organą − valdybą. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės valdyba sudaroma iš 3 narių. Ją ketverių metų laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba.
Bendrovės vadovo ir valdybos kompetencija, jų skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme. Valdybą sudaro skirtingą profesinę patirtį ir kompetencijas turintys asmenys. Visi valdybos nariai glaudžiai susipažinę. Valdybos sudarymui nėra nustatyti reikalavimai, galintys bet kaip diskriminuoti lyties pagrindu.
Bendrovės valdyba ir administracija:
| Vytautas Bučas | |||
|---|---|---|---|
| Pareigos Valdybos pirmininkas, išrinktas 2007-04-12, perrinktas 2008-04-29, 2012-04-27, 2016-07-05, 2020-10-08 ir 2024-12-27, kadencijos pabaiga – 2028 m |
|||
| Darbo patirtis | |||
| Nuo 2013 m. gegužės mėn. AB "Invalda privatus kapitalas" patarėjas, valdybos pirmininkas 2006–2013 m. gegužės mėn. AB "Invalda" patarėjas, valdybos narys (valdybos pirmininkas |
|||
| nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gegužės mėn.) |
|||
| 2006–2007 m. AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas" direktorius | |||
| 2000–2006 m. AB "SEB bankas" valdybos narys, prezidento pavaduotojas, finansų tarnybos direktorius, IT tarnybos direktorius |
|||
| 1992–2000 m. UAB "Arthur Andersen" vyr. auditorius, vyr. vadybininkas, vadybininkas | |||
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | Akcijų ir balsų skaičius | ||
| AB "Invalda privatus kapitalas" valdybos pirmininkas | 39,63 % | ||
| UAB "Bordena" valdybos pirmininkas | 0,00 % | ||
| UAB "Švytėjimas" valdybos narys 0,00 % |
| Dalius Kaziūnas | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pareigos Valdybos narys, išrinktas 2010-04-29, perrinktas 2012-04-27, 2016-07-05, 2020-10-08 ir 2024- 12-27, kadencijos pabaiga – 2028 m. |
|||||
| Darbo patirtis Nuo 2013 m. gegužės mėn. AB "Invalda privatus kapitalas" direktorius, valdybos narys 2012–2013 m. gegužės mėn. AB "Invalda" prezidentas, valdybos narys (iki 2012-04-30) 2008–2011 AB "Invalda" valdybos narys, patarėjas 2008–2009 m. AB bankas "Finasta" generalinis direktorius 1996–2008 m. vasario mėn. AB FMĮ "Finasta" direktorius, finansų makleris, finansų maklerio asistentas |
|||||
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | Akcijų ir balsų skaičius | ||||
| AB "Invalda privatus kapitalas" direktorius, valdybos narys | 1,7 % | ||||
| UAB "Lauko gėlininkystės bandymų stotis" valdybos pirmininkas | 0,00 % | ||||
| AB "Vernitas" stebėtojų tarybos narys 0,00 % |
|||||
| AB "Invetex" valdybos pirmininkas 0,00 % |
|||||
| UAB "Bordena" valdybos narys | 0,00 % | ||||
| UAB "Švytėjimas" valdybos pirmininkas | 0,00 % |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Andrius Anusauskas | |||
|---|---|---|---|
| Pareigos Valdybos narys, išrinktas 2020-10-08, perrinktas 2024-12-27, kadencijos pabaiga – 2028 m. |
|||
| Darbo patirtis Nuo 2022 m. gegužės mėn. UAB "Inreal valdymas" direktorius 2018- 2022 m. gegužės mėn. UAB "Inreal valdymas" finansų direktorius 2013-2018 m. rugpjūčio mėn. AB "Invalda privatus kapitalas" finansinių projektų vadovas 2008-2013 m. gegužės mėn. AB "Invalda" finansinių projektų vadovas 2006-2008 m. UAB "SNORO fondų valdymas" vyr. finansininkas 2004-2006 m. AB FMĮ "Finasta" apskaitininkas 2002-2004 m. UAB "Labochema" apskaitininkas |
|||
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | Akcijų ir balsų skaičius | ||
| UAB "Invetex" valdybos narys | 0,00 % | ||
| UAB "Lauko gėlininkystės bandymų stotis" valdybos narys | 0,00 % | ||
| UAB "Kulpės slėnis" direktorius | 0,00 % | ||
| UAB "Inreal" direktorius | 0,00 % | ||
| UAB "Deltuvis" direktorius | 0,00 % | ||
| UAB "DOMMO Nerija" direktorius | 0,00 % | ||
| UAB "Inreal valdymas" direktorius | 0,00 % | ||
| UAB "Inreal tarpininkavimas" direktorius | 0,00 % |
| Jonas Krutinis | ||
|---|---|---|
| Pareigos Finansų departamento vadovas nuo 2015-02-23, Finansų vadovas nuo 2015-10-12, Generalinis direktorius nuo 2018-05-15. Darbo patirtis 2014–2015 m. AB SEB banko Baltijos šalių pagalbos verslui grupės verslo informacijos valdymo vadovas 2006–2014 m. OAO "SEB Bank" Rusijoje valdybos pirmininko pavaduotojas, pagalbos verslui tarnybos direktorius, finansų direktorius 2002–2006 m. AB "SEB Vilniaus bankas" planavimo grupės vadovas 1999–2002 m. UAB Arthur Andersen" verslo konsultantas 1997–1999 m. UAB FMĮ "VB Vilfima" analitikas 1995–1997 m. LCVPD specialistas |
||
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | Akcijų ir balsų skaičius | |
| UAB "Autoverslas" valdybos narys | 0,00 % | |
| UAB "Autoverslo terminalas" valdybos pirmininkas | 0,00 % |
Bendrovės generalinis direktorius, finansų vadovas, verslo operacijų vadovas, verslo vystymo vadovė, žmonių ir kultūros vadovė, pirkimų vadovas ir technologijų skyriaus vadovas yra laikomi pagrindine Bendrovės vadovybe. 2025 m. vadovybės darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 101,0 tūkst. eurų (2024 m. – 78,2 tūkst. eurų). Bendrovė valdybos nariams darbo užmokesčio nemoka.
Bendrovės vadovybės darbo užmokestis (tūkst. EUR):
| Straipsnis | 2025 m.I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m.I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|---|---|---|
| Darbo užmokestis | 595 | 461 |
| Socialinio draudimo įmokos | 11 | 8 |
| Iš viso | 606 | 469 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Per 2025 m. pirmąjį pusmetį Bendrovė valdybos nariams, Bendrovės vadovui, finansų vadovui turto neperleido, taip pat nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių įvykdymas.
Per 2025 m. pirmąjį pusmetį reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų, pasikeitus emitento kontrolei, nesudaryta. Taip pat per 2025 m. pirmąjį pusmetį nebuvo sudaryta tarp Bendrovės ir jos organų narių, darbuotojų susitarimų, numatančių kompensacijas, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys 2025 m. vasario 28 d. buvo:
Bendrovės susijusios šalys 2024 m. vasario 29 d. buvo:
Grupės susijusios šalys, su kuriomis buvo vykdomi sandoriai 2025 m. pirmąjį pusmetį, bei susiję likučiai 2025 m. vasario 28 d. ir 2024 m. vasario 29 d. yra atskleisti 2025 m. šešių mėnesių Grupės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte (17 pastaba).
Su AB "Vilniaus baldai" 2025 m. pirmąjį pusmetį viešai skelbta informacija galima susipažinti Bendrovės internetiniame tinklalapyje www.vilniausbaldai.lt.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Paskelbimo data | Trumpas pranešimo apibūdinimas |
|---|---|
| 2024-09-27 | AB "VILNIAUS BALDAI" refinansuoja ilgalaikius finansinius įsipareigojimus |
| 2024-10-29 | AB "VILNIAUS BALDAI" sutrumpintų tarpinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už 2024 m. dvylika menesių pasibaigusių 2024 m. rugpjūčio 31 d. |
| 2024-11-28 | AB "VILNIAUS BALDAI" 2024 metų audituota metinė informacija |
| 2024-12-06 | Akcinės bendrovės "VILNIAUS BALDAI" investuotojo kalendorius 2025 finansiniais metais |
| 2024-12-06 | AB "VILNIAUS BALDAI" akcininkų susirinkimo sušaukimas |
| 2024-12-16 | 2024 m. gruodžio 27 d. AB "VILNIAUS BALDAI" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai |
| 2024-12-27 | Akcinės bendrovės "VILNIAUS BALDAI" 2024 m. gruodžio 27 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
| 2024-12-30 | AB "VILNIAUS BALDAI" 2025 finansinių metų trijų mėnesių veiklos rezultatai ir neaudituotas sutrumpintų tarpinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys |
| 2025-01-06 | Dividendų mokėjimo tvarka |
2025 m. pirmąjį pusmetį Bendrovės skelbtos informacijos santrauka:
Generalinis direktorius Jonas Krutinis
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Ataskaitų rinkinys parengtas už 2025 finansinių metų šešis mėnesius, pasibaigusius 2025 m. vasario 28 d.
| Pavadinimas | Akcinė bendrovė "Vilniaus baldai" | |
|---|---|---|
| Teisinė forma | Akcinė bendrovė | |
| Kodas | 121922783 | |
| PVM mokėtojo kodas | LT219227811 | |
| LEI kodas | 529900MJDB8L13ZF6G26 | |
| 4.508.069,72 EUR, padalintas į 3.886.267 | ||
| Įstatinis kapitalas | paprastąsias vardines 1,16 EUR nominalios vertės | |
| akcijas | ||
| Buveinės adresas | Pramonės g. 23, Guopstų k., LT-21148 Trakų r. | |
| Telefonas | (+370~5) 252 57 00 | |
| Elektroninis paštas | [email protected] | |
| Interneto tinklalapis | www.vilniausbaldai.lt | |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto valdyba | |
| Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie | Juridinių asmenų registras | |
| Bendrovę | ||
| Pagrindinės veiklos pobūdis | Baldų projektavimas, gamyba ir pardavimas |
| Pavadinimas | Uždaroji akcinė bendrovė "ARI-LUX" | |
|---|---|---|
| Teisinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė | |
| Kodas | 120989619 | |
| PVM mokėtojo kodas | LT209896113 | |
| Įstatinis kapitalas | 2.896 EUR | |
| Buveinės adresas | Pramonės g. 23, Guopstų k., LT-21148 Trakų r. | |
| Telefonas | (+370~5) 252 57 44 | |
| Elektroninis paštas | [email protected] | |
| Įregistravimo data ir vieta | 1991 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto valdyba | |
| Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie | Juridinių asmenų registras | |
| Bendrovę | ||
| Pagrindinės veiklos pobūdis | Pakavimo veikla |
Su šiuo ataskaitų rinkiniu bei kitais dokumentais, kuriais naudojantis jis buvo parengtas, galima susipažinti bendrovėje, Pramonės g. 23, Guopstų km., Trakų raj. sav..
AB "Vilniaus baldai" visuomenės informavimo priemonės – AB "NASDAQ OMX Vilnius", Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Valdybos pirmininkas: | Vytautas Bučas |
|---|---|
| Valdybos nariai: | Dalius Kaziūnas |
| Andrius Anusauskas |
Už ataskaitų rinkinyje pateiktą informaciją atsakingi emitento valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas:
Jonas Krutinis, generalinis direktorius, tel. (+370~5) 252 57 00, Egidijus Žvaliauskas, finansų vadovas, tel. (+370~5) 252 57 00.
AB "Vilniaus baldai", atstovaujama generalinio direktoriaus Jono Krutinio ir finansų vadovo Egidijaus Žvaliausko, patvirtina, kad ataskaitų rinkinyje pateikta informacija atitinka tikrovę ir nėra nutylėtų faktų, galinčių turėti įtakos investuotojų sprendimams pirkti ar parduoti emitento vertybinius popierius, tų vertybinių popierių rinkos kainai bei jų vertinimui.
Generalinis direktorius Jonas Krutinis
Finansų vadovas Egidijus Žvaliauskas
Ataskaitos pasirašymo data – 2025 m. kovo 31 d.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Grupės finansinės ataskaitos už 2024 m., pasibaigusius 2024 m. rugpjūčio 31 d. yra patikrintos auditorių. Finansinės ataskaitos už 2025 m. šešis mėnesius, pasibaigusius 2025-02-28 ir už 2024 m. šešis mėnesius pasibaigusius 2024-02-29 neaudituotos.
| 2025 m. vasario 28 d. |
2024 m. rugpjūčio 31 d. |
2024 m. vasario 29 d. |
|
|---|---|---|---|
| TURTAS | |||
| Ilgalaikis turtas | |||
| Ilgalaikis materialus turtas | 57.439 | 57.601 | 59.495 |
| Nematerialus turtas | 210 | 165 | 100 |
| Ilgalaikė nuoma (16 TFAS pritaikymas) | 660 | 844 | 974 |
| Kitos po vienų metų gautinos sumos | - | - | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 751 | 1.023 | 877 |
| Ilgalaikio turto iš viso | 59.060 | 59.633 | 61.446 |
| Trumpalaikis turtas | |||
| Atsargos | 9.798 | 9.860 | 10.742 |
| Prekybos skolos | 11.503 | 10.467 | 9.076 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 33 | 6 | 27 |
| Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | 149 | 1 | 4 |
| Kitos gautinos sumos | 1.110 | 1.051 | 736 |
| Terminuotieji indėliai | - | - | 1.000 |
| Pinigai ir jų ekvivalentai | 28 | 3.867 | 1.129 22.714 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 22.621 | 25.252 | |
| Turto iš viso | 81.681 | 84.885 | 84.160 |
(tęsinys kitame puslapyje)
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| 2025 m. vasario 28 d. |
2024 m. rugpjūčio 31 d. |
2024 m. vasario 29 d. |
||
|---|---|---|---|---|
| Akcininkų nuosavybė ir įsipareigojimai | ||||
| Kapitalas ir rezervai | ||||
| Akcinis kapitalas | 4.508 | 4.508 | 4.508 | |
| Įstatymų numatyti rezervai | 451 | 451 | 451 | |
| Nepaskirstytas pelnas | 33.988 | 33.201 | 29.865 | |
| Iš viso kapitalo ir rezervų | 38.947 | 38.160 | 34.824 | |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | ||||
| Ilgalaikės paskolos | 21.994 | 26.129 | 33.151 | |
| Atidėjiniai darbuotojų išmokoms | 635 | 635 | 605 | |
| Ilgalaikė nuoma (16 TFAS pritaikymas) | 505 | 456 | 812 | |
| Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų | 23.134 | 27.220 | 34.568 | |
| Trumpalaikiai įsiskolinimai | ||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 5.647 | 7.140 | 3.657 | |
| Įsiskolinimai tiekėjams | 9.061 | 7.506 | 7.549 | |
| Mokėtinos sumos už ilgalaikį turtą | 295 | 91 | 121 | |
| Mokėtinas pelno mokestis | 548 | 790 | - | |
| Kiti įsiskolinimai | 3.932 | 3.532 | 3.230 | |
| Ilgalaikė nuoma (16 TFAS pritaikymas) | 117 | 446 | 211 | |
| Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų | 19.600 | 19.505 | 14.768 | |
| Įsipareigojimų iš viso | 42.735 | 46.725 | 49.336 | |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 81.681 | 84.885 | 84.160 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
2025 m. II ketv., baigiant vasario 29 d. |
2024 m. II ketv., baigiant vasario 28 d |
|
|---|---|---|---|---|
| Pardavimo pajamos | 52.823 | 53.462 | 24.553 | 23.362 |
| Pardavimo savikaina | (43.896) | (42.506) | (21.534) | (18.641) |
| Bendrasis pelnas | 8.927 | 10.956 | 3.019 | 4 721 |
| Distribucijos sąnaudos | (753) | (922) | (347) | (456) |
| Administracinės sąnaudos | (2.839) | (2.288) | (1.563) | (1.232) |
| Kitos veiklos pajamos grynąja verte | 374 | 388 | 239 | 199 |
| Veiklos pelnas (nuostolis) | 5.709 | 8.134 | 1.348 | 3.232 |
| Finansinės veiklos pajamos | 17 | 14 | 2 | 13 |
| Finansinės veiklos sąnaudos | (1.285) | (1.446) | (420) | (710) |
| Finansinės veiklos pajamos grynąja verte | (1.268) | (1.432) | (418) | (697) |
| Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą | 4.441 | 6.702 | 931 | 2.535 |
| Pelno mokestis | (623) | - | (623) | - |
| Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostolis) |
3.818 | 6.702 | 308 | 2.535 |
| Kitos bendrosios pajamos | ||||
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos iš viso |
3.818 | 6.702 | 308 | 2.535 |
| Priskirtina Bendrovės akcininkams: | ||||
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 3.818 | 6.702 | 308 | 2.535 |
| Kitos bendrosios pajamos | - | |||
| Bendrosios pajamos iš viso | 3.818 | 6.702 | 308 | 2.535 |
| Pelnas (nuostolis) akcijai, Eur | 0,98 | 1,72 | 0,08 | 0,65 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Grupė | Akcinis kapitalas |
Įstatymų numatytas rezervas |
Rezervas akcijų supirkimui |
Nepaskirstytas pelnas |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2023 m. rugpjūčio 31 d. likutis | 4.508 | 451 | - 23.163 |
28.122 | |
| Grynasis pelnas (nuostolis) | - | - | - 6.702 |
6.702 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - - |
- | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - 6.702 |
6.702 | |
| Perkėlimas į Privalomąjį rezervą | - | - | - - |
- | |
| Paskelbti dividendai | - | - | - - |
- | |
| 2024 m. vasario 29 d. likutis | 4.508 | 451 | - 29.865 |
34.824 | |
| 2024 m. rugpjūčio 31 d. likutis | 4.508 | 451 | - 33.201 |
38.160 | |
| Grynasis pelnas (nuostolis) | - | - | - 3.818 |
3.818 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - - |
- | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - 3.818 |
3.818 | |
| Perkėlimas į Privalomąjį rezervą | - | - | - - |
- | |
| Paskelbti dividendai | - | - | - (3.031) |
(3.031) | |
| 2025 m. vasario 28 d. likutis | 4.508 | 451 | - 33.988 |
38.947 | |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| 2025-02-28 | 2024-02-29 | |
|---|---|---|
| Rezultatas po mokesčių | 3.818 | 6.702 |
| Koregavimai: | ||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 2.390 | 2.349 |
| Parduotas, nurašytas ir t. t. ilgalaikis turtas (rezultatas) | - | 57 |
| Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) | - | - |
| Palūkanų (pajamos) sąnaudos | 1.308 | 1.507 |
| Einamasis pelno mokestis | 623 | - |
| Kitos (pajamos) sąnaudos | 3 | 109 |
| Grynųjų pinigų srautai iš įprastinės veiklos iki pasikeitimų apyvartinėse lėšose |
8.142 | 10.724 |
| Pasikeitimas prekybos ir kitose gautinose sumose | (1.122) | (1.452) |
| Pasikeitimas atsargose | 61 | (4.392) |
| Pasikeitimas įsiskolinimuose tiekėjams ir kituose įsiskolinimuose | 1.838 | (1.274) |
| Sumokėtas pelno mokestis | (740) | |
| Grynųjų pinigų srautai iš įmonės veiklos | 8.179 | 3.606 |
| Ilgalaikio turto (įsigijimas) | (2.295) | (654) |
| Ilgalaikio turto pardavimas / nurašymas | 10 | 14 |
| Gautos palūkanos | 13 | 14 |
| Pervedimas (į) iš terminuotus indėlius | - | (1.000) |
| Grynųjų pinigų srautai iš investicinės veiklos | (2.273) | (1.626) |
| (Suteiktos) / susigrąžintos paskolos | - | - |
| Gautos / (grąžintos) paskolos | (5.047) | (2.721) |
| (Sumokėtos) / gautos palūkanos | (1.384) | (1.521) |
| (Išmokėti) dividendai | (2.954) | - |
| Kiti finansinės veiklos pokyčiai | (360) | (90) |
| Grynųjų pinigų srautai iš finansavimo, grynąja verte | (9.745) | (4.332) |
| Grynųjų pinigų srautai iš įmonės veiklos, investicinės veiklos ir finansavimo |
(3.839) | (2.352) |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai rugsėjo 1 d. | 3.867 | 3.481 |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai vasario 28 d. | 28 | 1.129 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Vilniaus baldai" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinė yra adresu Pramonės g. 23, Guopstų km., Trakų raj. sav.,LT-21148, Lietuva.
Bendrovė užsiima baldų gamyba ir prekyba. Bendrovė įregistruota 1993 m. vasario 9 d., jos akcijomis prekiaujama akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" papildomajame prekybos sąraše.
2025 m. vasario 28 d. Grupėje dirbo 549 darbuotojai, Bendrovėje – 494 darbuotojai (2024 m. rugpjūčio 31 d. Grupėje dirbo 524 darbuotojai, Bendrovėje – 459 darbuotojai).
Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), priimtais taikymui Europos Sąjungoje (toliau – ES). Šios finansinės ataskaitos parengtos remiantis įsigijimo savikainos pagrindu.
2025 finansinių metų šešių mėnesių, pasibaigusių 2025 m. vasario 28 d., sutrumpintų tarpinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys parengtas remiantis TAS 34 "Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys".
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys neapima visų atskleidimų, reikalaujamų metinių finansinių ataskaitų rinkinyje ir turėtų būti skaitomas kartu su Grupės ir Bendrovės 2025 metų finansinių ataskaitų rinkiniu.
Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami tūkstančiais eurų. Ataskaitos yra parengtos, remiantis istorine savikaina.
Rengdama finansinių ataskaitų rinkinį pagal TFAS, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Grupės ir Bendrovės apskaitos principai sutampa su praėjusiais metais naudotais apskaitos principais.
Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta yra euras. Finansinės ataskaitos sudaromos tūkstančių eurų tikslumu. Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų).
Grupės ir Bendrovės finansiniai metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi kitų metų rugpjūčio 31 d. Finansiniai metai buvo pakeisti nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal 2014 m. spalio 8 d. Bendrovės akcininko sprendimą.
Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Vilniaus baldai" ir jos dukterinę įmonę. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir / (arba) kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.
Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos pradedamos konsoliduoti nuo tos datos, kai Bendrovė perima jų valdymo kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai Bendrovė praranda kontrolę. Konsoliduojant buvo eliminuoti visi Grupės įmonių tarpusavio atsiskaitymai, likučiai bei nerealizuotas tarpusavio sandorių pelnas ir nuostoliai.
Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio kaip ir Bendrovės.
Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir, jei turto vertė gali būti patikimai
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.
Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.
Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.
Kai turtas parduodamas arba nurašomas, jo įsigijimo vertė ir sukauptas nusidėvėjimas sąskaitose yra eliminuojami, o pardavimo pelnas ar nuostoliai apskaitomi pelne (nuostolyje).
Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostolyje).
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Pastatai | 10 - 66 metai |
|---|---|
| Mašinos ir įrengimai | 6 - 20 metų |
| Transporto priemonės | 5 - 10 metų |
| Kitas ilgalaikis materialusis turtas | 2 - 6 metai. |
Likutinės turto vertės ir naudingo tarnavimo laikas yra reguliariai peržiūrimas siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.
Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto, kuris nėra apskaitomas tikrąja verte ir kurio parengimas naudojimui arba pardavimui ilgai trunka, įsigijimu, statyba ar gamyba, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis.
Skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos prie ilgalaikio turto tol, iki kol ilgalaikis turtas yra pilnai paruoštas naudojimui ar pardavimui.
Grupė kapitalizuoja skolinimosi išlaidas, kurių būtų galima išvengti, jeigu nebūtų įsigyjamas kriterijus tenkinantis turtas (tas, kurio parengimas naudojimui ar pardavimui užtrunka reikšmingą dalį laiko). Skaičiuojant kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas naudojama Grupės vidutinė skolinimosi norma (su kriterijus tenkinančiu turtu susijusioms išlaidoms taikoma vidutinė svertinė palūkanų norma), išskyrus lėšas, kurias skolinamasi būtent kriterijus tenkinančiam turtui įsigyti. Pastaruoju atveju kapitalizuojamos tik faktinės skolinimosi išlaidos, atėmus investicines pajamas iš laikino šių pasiskolintų lėšų investavimo.
Atsarginės dalys yra klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas, jeigu jos atitinka apibrėžimą, įskaitant reikalavimą naudoti daugiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Kitu atveju jos klasifikuojamos kaip atsargos. Atsarginių dalių, kurios laikomos siekiant užtikrinti sklandų įrangos veikimą be trikdžių, nusidėvėjimo laikotarpis prasideda nedelsiant įsigijus tas atsargines dalis.
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų nukainojimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo ir priskiriamas rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Atsargos kurios nejudėjo ar nebuvo panaudotos daugiau nei 1-erius metus nuvertinamos pagal kriterijus:
| Yra kliento įsipareigojimas kompensuoti | 0 % (0% nuvertėjimas) |
|---|---|
| Bus sunaudota gamyboje | 70 % (30% nuvertėjimas) |
| Bus realizuota antrinėje rinkoje (likvidžios atsargos) | 50 % (50% nuvertėjimas) |
| Nelikvidžios atsargos | 100 % (100% nuvertėjimas) |
Grupės ir Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, suteiktos paskolos, prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos.
Prekybos gautinos sumos iš pripažįstamos tada, kai jos atsiranda. Pirminio pripažinimo metu visas kitas finansinis turtas pripažįstamas tuomet, kai Grupė ir Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimis. Finansinis turtas (išskyrus prekybos gautinas sumas be reikšmingo finansavimo komponento), jei jis nėra apskaitomas tikrąja verte pelne (nuostoliuose), iš pradžių vertinamas tikrąja verte, pridedant sandorio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su įsigijimu arba išleidimu. Prekybos gautinos sumos be reikšmingos finansavimo dalies iš pradžių yra pripažįstamos sandorio kaina.
Finansinis turtas suskirstomas į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas:
Finansinio turto klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto valdymo verslo modelio (įvertinama, kokiu būdu įmonė valdo finansinį turtą siekdama generuoti pinigų srautus) ir nuo finansinio turto sutartinių pinigų srautų charakteristikų (ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus).
Finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
Finansinis turtas, neatitinkantis pirmiau nurodytų sąlygų, yra vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose) ir kitose bendrosiose pajamose.
Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, kuris vėlesniais laikotarpiais būtų vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose) ir kitose bendrosiose pajamose.
Finansinis turtas, kuris vėliau įvertinamas amortizuota savikaina, yra apskaičiuojamas naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą Amortizuota savikaina yra sumažinama dėl vertės sumažėjimo nuostolių. Palūkanų pajamos, užsienio valiutos pasikeitimo pelnas ar nuostoliai bei vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose). Bet koks pripažinimo nutraukimo metu gautas pelnas ar nuostolis pripažįstamas pelne (nuostoliuose).
Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose), iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose). Vėliau tikrosios vertės pelnas ir nuostoliai, įskaitant visas palūkanas ir dividendus, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose) ir kitose bendrosiose pajamose.
Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su to turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė ir Bendrovė yra vis dar susijusi. Grupės ir Bendrovės turtas, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitomas mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei ir Bendrovei gali tekti sumokėti.
Grupė ir Bendrovė sumažina finansinio turto bendrąją apskaitinę vertę, jei negali pagrįstai tikėtis atgauti visą finansinį turtą arba jo dalį. Nurašymas yra pripažinimo nutraukimo įvykis.
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas yra iki trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nereikšminga. Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.
Pirminio pripažinimo metu prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos gautinos sumos yra pripažįstamos sandorio kaina ir vėliau įvertinamos amortizuota savikaina.
Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos akciniame kapitale. Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte.
Bendrovės finansinėse ataskaitose dividendai yra apskaitomi tuo laikotarpiu, kai jie yra patvirtinami akcininkų. Išmokėti dividendai pinigų srautų ataskaitoje yra klasifikuojami prie finansinės veiklos.
Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos.
Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Grupė ir Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimis.
Finansiniai įsipareigojimai suskirstomi į dvi grupes pagal tai, kaip jie yra vertinami:
Finansinis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose), jei jis yra laikomas prekybai, yra išvestinė finansinė priemonė arba laikomas tokia pirminio pripažinimo metu.
Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelne (nuostoliuose), vertinami tikrąja verte, o grynasis pelnas ir nuostoliai, įskaitant visas palūkanų išlaidas, pripažįstami pelne (nuostoliuose).
Kiti finansiniai įsipareigojimai vėliau yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos ir valiutos keitimo pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Bet koks pripažinimo nutraukimo pelnas ar nuostoliai taip pat pripažįstamas pelne (nuostoliuose).
Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą, kai jų sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti arba atšaukiami arba baigiasi jų galiojimas. Grupė ir Bendrovė taip pat nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai pakeičiamos jo sąlygos, o pinigų srautai iš pakeisto įsipareigojimo yra visiškai kitokie. Tokiu atveju naujas finansinis įsipareigojimas pripažįstamas tikrąja verte pagal pakeistas sutarties sąlygas.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimo atveju skirtumas tarp nurašytos apskaitinės vertės ir sumokėto atlygio (įskaitant perleistą nepiniginį turtą arba prisiimtus įsipareigojimus) pripažįstamas pelne (nuostoliuose) pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos. Pirminio pripažinimo metu prekybos ir kitos mokėtinos sumos pripažįstamos tuomet, kai Bendrovė tampa sutarties sąlygų šalimi. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu vertinamos tikrąja verte pridedant tiesiogines sandorio sudarymo sąnaudas.
Pasiskolintos lėšos. Pasiskolintos lėšos pirminio pripažinimo metu pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų metodą.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Finansinės garantijos. Finansinės garantijos sutartis yra sutartis, įpareigojanti Bendrovę atlikti konkrečius mokėjimus, kad būtų kompensuota sutarties turėtojui už įsipareigojimų neįvykdymą laiku sumokėjus pradines ar pakeistas skolos priemonės sąlygas. Iš pradžių finansinės garantijos pripažįstamos tikrąja verte, kuri paprastai yra gautina suma.
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami tada ir tik tada, kai Grupė ir Bendrovė turi teisiškai įgyvendinamą teisę įskaityti sumas ir ketina jas sudengti arba realizuoti turtą ir taip sudengti įsipareigojimą.
Bendrovė ir Grupė yra nuomininkės
Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kai Bendrovei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, laikoma finansine nuoma (lizingu). Lizingas kapitalizuojamas lizingo pradžioje mažesne iš dviejų verčių: lizingo būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų balansui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus mokėjimus, kurie turi būti atliekami per 12 mėnesių, ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose įsipareigojimuose.
Lizingo būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas yra nudėvimas per jo naudingo tarnavimo arba nuomos laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis.
(b) Veiklos nuoma
Sutarties pradžioje Bendrovė ir Grupė vertina, ar sutartis yra nuoma ar ją apima. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.
Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė ir Grupė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė ir Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu.
Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė ir Grupė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį.
Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei ir Grupei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.
Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.
Pradžios datą Bendrovė/Grupė pripažįsta nuomos įsipareigojimus, apskaitomus nuomos įmokų, kurios turės būti sumokėtos per nuomos laikotarpį, dabartine verte. Nuomos įmokos apima fiksuotas įmokas (įskaitant prilygintas fiksuotoms įmokoms) atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas, kintamas nuomos įmokas, kurios priklauso nuo indekso ar normos, ir sumos, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likvidacinės vertės garantijas. Tokios nuomos įmokos taip pat apima pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė/Grupė ta pasirinkimo teise pasinaudos, ir baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė/Grupė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą. Kintamos nuomos įmokos, kurios nepriklauso nuo indekso ar normos, pripažįstamos sąnaudomis (nebent jos yra patiriamos atsargoms pagaminti) laikotarpiu, kuriuo įvyksta įvykis ar atsiranda sąlyga, dėl kurių mokami šie mokesčiai.
Skaičiuodama dabartinę nuomos įmokų vertę, Bendrovė/Grupė taiko nuomos pradžios datą priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyje numatytos palūkanų normos negalima lengvai nustatyti. Po pradžios datos nuomos įsipareigojimų suma didinama atsižvelgiant į įvertintas palūkanas ir sumažinama sumokėtų nuomos įmokų suma. Be to, balansinė nuomos įsipareigojimų suma yra vertinama pakartotinai, jeigu atliekami tam tikri koregavimai,
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
pasikeičia nuomos laikotarpis ar nuomos įmokos (pvz., būsimų įmokų pakeitimai dėl indekso ar normos, naudojamos tokiems nuomos įmokoms nustatyti, pasikeitimo) arba pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas.
Bendrovė ir Grupė taiko pripažinimo išimtį savo trumpalaikiam turtui (t. y. tokia nuoma, kurios laikotarpis pradžios datą yra trumpesnis nei 12 mėnesių ir kuri neapima pasirinkimo teisės pirkti turtą). Šios išimties ji laikosi ir pripažindama mažaverčio turto, kurį sudaro biuro inventorius, nuomą. Trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.
Būdama nuomotoju, nuomos pradžioje Bendrovė ir Grupė nustato, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma. Jeigu Bendrovė ir Grupė nustato, kad pagal nuomos sutartį perduodama iš esmės visa nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokias nuomos sutartis ji priskiria finansinei nuomai. Nuomos sutartys, pagal kurias Bendrovė ir Grupė neperduoda iš esmės visos nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizika ir naudos, priskiriamos veiklos nuomai. Įplaukos iš nuomos apskaitomos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitos pajamų straipsnyje atsižvelgiant į nuomos pobūdį. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios patiriamos dėl derybų ir nuomos organizavimo, turi būti įskaičiuojamos į išnuomoto turto balansinę vertę ir pripažįstamos nuomos laikotarpio sąnaudomis tuo pačiu pagrindu, kaip ir pagal nuomos sutartį gaunamos pajamos. Neapibrėžtosios įmokos pripažįstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos.
Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė/ Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.
Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo finansinės padėties ataskaitos datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
Kiekvienas darbuotojas, pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę darbo sutartį, turi teisę gauti jubiliejų išmokas bei, išeidamas iš darbo prasidėjus pensiniam amžiui, 2 arba 3 mėnesinių atlyginimų dydžio išmoką. Aktuariniai skaičiavimai yra atlikti siekiant įvertinti tokių išmokų įsipareigojimą. Įsipareigojimas apskaitomas dabartine verte, diskontuota naudojant rinkos palūkanų normą.
Grupė ir Bendrovė išėjimo į pensiją išmokų įsipareigojimo pakartotinius vertinimus pripažįsta kitose bendrosiose pajamose, kurios vėlesniais laikotarpiais nebus pergrupuotos į pelną arba nuostolius. Šios bendrosiomis pajamomis pripažintos sumos apskaitomos nuosavybės dalyje. Jubiliejų išmokas bei išmokas už išdirbtus metus Bendrovė apskaito pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienų finansinės padėties ataskaitų sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Garantinis atidėjinys yra pripažįstamas, kai parduodami susiję produktai, remiantis istoriniais garantijos duomenimis ir palyginant galimus rezultatus su jų susijusiomis tikimybėmis.
Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.
2025 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 16 proc. (2024 m. – 15 proc.).
Nuo 2014 m. mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neatlygintinai arba už atlygį tarp Grupės įmonių, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.
Nuostoliai dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) perkeliami ne ilgiau kaip penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė. Iš mokestinio laikotarpio VP perleidimo pelno atskaitomiems ankstesnių mokestinių laikotarpių VP perleidimo nuostoliams ribojimas (iki 70 procentų nuo VP perleidimo pelno) netaikomas.
Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami finansinės padėties laikinųjų įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės padėties ataskaitų datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami tarpusavyje, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir kuomet egzistuoja teisė padengti einamojo laikotarpio mokėtinus mokesčius grynąja verte.
Pelno mokesčio ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos ar nauda apskaitomos per pelną (nuostolį), išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su straipsniais apskaitomais nuosavame kapitale. Tuomet atidėtieji mokesčiai apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.
Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos vadovaujantis 15-ojo TFAS nuostatomis, t. y., Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas tuo laiku ir tokia apimtimi, kad prekių ar paslaugų perdavimas klientams parodytų sumą, kuri atitinka atlygį, kurį Grupė ir Bendrovė tikisi turėti mainais už tas prekes ar paslaugas. Taikydama šį standartą, Bendrovė atsižvelgia į sutarties sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes.
Pajamos Bendrovėje pripažįstamos naudojantis 5 žingsnių modeliu:
Sutartimi pripažįstamas susitarimas tarp dviejų ir (arba) daugiau šalių (priklauso nuo pirkimo / pardavimo sąlygų), kuriuo sukuriamos įgyvendintinos teisės ir įsipareigojimai (netaikoma, kai pasirašoma bendros įmonės sutartis). Sutartis, kuriai taikomas 15-asis TFAS, pripažįstama tik tuo atveju, kai yra tenkinami šie kriterijai:
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Sutartys su klientu gali būti sujungiamos ar atskiriamos į kelias sutartis, išlaikant buvusių sutarčių kriterijus. Toks sujungimas arba atskyrimas laikomas sutarties keitimu.
Sutartimi įtvirtintas pasižadėjimas perduoti prekes ir (arba) paslaugas klientui. Jeigu prekes ir (arba) paslaugas galima išskirti, įsipareigojimai pripažįstami atskirai. Kiekvienas įsipareigojimas identifikuojamas vienu iš dviejų būdų:
Pagal naujai taikomą 15-ąjį TFAS sandorio kaina gali būti fiksuota, kintama arba abiejų tipų kartu.
Bendrovės sudarytuose sandoriuose taikomos fiksuotos kainos tiek tęstinio pobūdžio paslaugoms, tiek paslaugoms, atliekamoms tam tikru momentu. Sandorio kaina taip pat koreguojama atsižvelgiant į pinigų laiko vertę, jeigu sutartis apima reikšmingą finansavimo komponentą, taip pat atsižvelgiant į bet kokį pirkėjui mokėtiną atlygį ir gautą nepiniginį atlygį, jei toks yra. Grupė ir Bendrovė taiko šiuos pardavimo kainos skaičiavimo metodus: pakoreguotas rinkos vertinimo metodas, tikėtinų sąnaudų ir pelno maržos metodas bei likutinės vertės metodas. Panašūs sandoriai vertinami vienodai.
Veiklos įsipareigojimas – tai pažadas sutartyje su klientu perduoti klientui prekę ar paslaugą, kuri yra atskira, arba atskirų prekių ar paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį, rinkinį. Sandorio kaina paskirstoma kiekvienam veiklos įsipareigojimui remiantis santykinėmis atskiromis prekės ar paslaugos, pažadėtos sutartyje, pardavimo kainomis. Jeigu sutartyse atskirai paslaugos ar prekės kaina nenurodoma (pavyzdžiui, viena kaina už du produktus), Bendrovė ją nustato. Vertindama sandorio kainą Bendrovė įvertina nuolaidą arba kintamą atlygio sumą, kuri susijusi tik su tam tikra sutarties dalimi.
Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas tada, kai jos įvykdo veiklos įsipareigojimą perduodamos įsipareigotas prekes ar paslaugas pirkėjui (t. y. tada, kai pirkėjas įgyja minėtų prekių ar paslaugų kontrolę). Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui. Veiklos įsipareigojimas gali būti įvykdomas tam tikru momentu arba per tam tikrą laiką. Laikotarpis pripažįstamas kalendoriniu mėnesiu.
Pajamų pripažinimas priklauso nuo to, ar įsipareigojimas įvykdomas per tam tikrą laiką (nepertraukiamai), ar tam tikru momentu. Bet kokiu atveju atsižvelgiama į kontrolės perdavimą.
Pajamos pripažįstamos gauto arba gautino atlygio tikrąja verte. Pajamos mažinamos įvertintomis klientų grąžinimų, nuolaidų ir kitų panašių atidėjinių sumomis. Pajamos pripažįstamos, kai yra tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Pardavimo pajamos pripažįstamos atėmus PVM ir nuolaidas, įskaitant sukauptas tikėtinas ataskaitinių metų nuolaidas.
Grupės ir Bendrovės pajamų rūšys:
Pajamos iš baldų pardavimo ir pajamos iš žaliavų pardavimo yra pripažįstamos tam tikru momentu pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį patirtų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto finansinio turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
padėties ataskaitos dieną yra apskaitomi pelne (nuostoliuose). Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, apskaitomi tikrąja verte, įvertinami eurais valiutos keitimo kursu, kuris buvo jų tikrosios vertės nustatymo dieną.
Faktoringo sandoris yra finansinis sandoris, kurio metu faktoringo įmonė finansuoja Bendrovę, pirkdama iš jos skolinius įsipareigojimus. Šiuo sandoriu Bendrovė perduoda Faktoriui teisę į savo gautinas sumas pagal mokėtinas sąskaitas, kurios turi būti apmokėtos ateityje. Faktoringas gali būti regreso tvarka (faktoringo agentas turi teisę grąžinti skolinius įsipareigojimus Bendrovei) ir be regreso teisės (faktoringo agentas neturi teisės grąžinti skolinių įsipareigojimų Bendrovei). Gautinų sumų perleidimas (faktoringas be atgavimo, tai reiškia, kad skolos pirkėjas neturi teisės atšaukti sandorio) yra laikomas skolų pardavimu ir nurašomas nedelsiant, jei Bendrovė perduoda visą su skolos pervedimu susijusią riziką, o ne atpirko skolą. Skolos pirkėjui nėra galimybės nutraukti šio sandorio sudarymo.
Pinigų srautų ataskaitose faktoringas įtraukiamas į finansinės veiklos pinigų srautus.
Nefinansinis turtas
Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtąjį mokestį, vertės sumažėjimas yra peržiūrimas, kai įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad turto balansinė vertė gali būti neatgaunama. Jei yra tokių požymių, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.
Atsiperkamoji vertė yra didesnė iš turto tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas arba iš naudojimo vertės. Kai turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose).
Ankstesniais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tada, kai yra požymių, kad turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba sumažėjo. Atstatymas apskaitomas tome pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje kaip ir nuostoliai dėl vertės sumažėjimo. Turto vertės sumažėjimui įvertinti visa Grupė laikoma vienu pinigus kuriančiu vienetu.
Amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai yra įvertinami pagal tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelį. Kredito nuostoliai vertinami kaip visų grynųjų pinigų nuostolių dabartinė vertė (skirtumas tarp pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti). TKN yra diskontuojami taikant apskaičiuotų palūkanų normą.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė perskaičiuoja ir registruoja tikėtinų kredito nuostolių atidėjinį nuostoliams, atsižvelgdamos į praeities įvykius, dabartines rinkos sąlygas ir ateities perspektyvas. Kiekvieno finansinio periodo pabaigoje Grupė ir Bendrovė įvertina, ar nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepasikeitė finansinės priemonės kredito rizika.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė įvertina, ar finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, kai įvyko vienas ar daugiau įvykių, turinčių neigiamą poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto pinigų srautams. Toliau pateikti kriterijai, pagal kuriuos Bendrovė nustato, ar yra objektyvių įrodymų, kad dėl vertės sumažėjimo buvo patirtas nuostolis:
Nuostoliai dėl finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, yra atimami iš bendrosios tokio turto vertės.
Bendroji finansinio turto apskaitinė vertė nurašoma, kai Grupė ir Bendrovė neturi pagrįstų lūkesčių susigrąžinti visą turtą ar jo dalį. Neatgaunamas turtas yra nurašomas iš pripažintų nuostolių dėl vertės sumažėjimo, jei bus imtasi visų būtinų priemonių turtui susigrąžinti ir buvo nustatyta nuostolių suma. Anksčiau nurašytos ir vėlesniais laikotarpiais atgautos sumos įtraukiamos į nuostolių dėl vertės sumažėjimo sąskaitą pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Veikiantis segmentas yra Grupės ir Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės ir Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.
Bendrovės vadovybė apibrėžė verslo segmentus, remdamasi Valdybos, t. y. pagrindinių sprendimus priimančių asmenų, peržiūrimomis verslo valdymo ataskaitomis, kurios naudojamos strateginių spendimų priėmimui. Remiantis tuo buvo nuspręsta, kad Grupė ir Bendrovė turi tik vieną verslo segmentą – baldų gamyba ir pardavimas.
Susijusiomis su Bendrove ir Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per tarpininką) kontroliuoja Bendrovę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui įvykę įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės padėties ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui įvykę įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo. Finansinis turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai egzistuoja teisiškai pagrįstas pagrindas sudengti pripažintas sumas ir kai yra ketinimas jas sudengti, ar realizuoti turtą ir sudengti įsipareigojimą vienu metu.
Parengiant finansinių ataskaitų rinkinį pagal TFAS, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitų rinkinio parengimo dieną ir per ateinančius finansinius metus. Sprendimai nuolat vertinami ir yra paremti vadovybės patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių prognozėmis, kurie, manoma, kad bus pagrįsti tam tikromis aplinkybėmis. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripažįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo peržiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas turi įtakos tiek peržiūros, tiek ateinantiems laikotarpiams.
Šalia sprendimų, susijusių su apskaitiniais vertinimais, Vadovybė taip pat priima tam tikrus sprendimus, susijusius su apskaitos principų taikymu. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų finansinės padėties sumų reikšmingo koregavimo ateityje.
Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ar sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai įvertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, yra aptartos žemiau:
Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas ilgalaikio materialiojo turto naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl prekių naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data. Mokesčių įsipareigojimai
Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu už 3 prieš ataskaitinius mokestinius metus iš eilės einančius metus patikrinti Bendrovės ir Grupės buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Vykdydamos įprastinę veiklą, Grupė ir Bendrovė atlieka sandorius su susijusiomis šalimis. Siekiama šiuos sandorius įkainoti pagal rinkos sąlygas. Priimami sprendimai siekiant nustatyti, ar sandoriai įkainojami pagal rinkos arba ne rinkos sąlygas, kuomet tokiems sandoriams neegzistuoja aktyvi rinka. Priimamų sprendimų pagrindą sudaro panašaus tipo sandorių su nesusijusiomis šalimis kainos.
Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis skaičiuojami atidėjiniai pensijų ir jubiliejų išmokoms, yra: darbuotojų tekamumas pagal amžiaus grupes, diskonto norma, darbo užmokesčio augimas. Bendrovės vadovybė priima sprendimus, susijusius su šių prielaidų taikymu.
Vadovybė įvertina pajamų pripažinimo momentą, t. y., ar pajamos pripažįstamos per laiko tarpą, ar tam tikru laiko momentu. Vadovybė įvertino, kad klientas tuo pačiu metu negauna ir neima naudos, kurią teikia Bendrovės veiklos rezultatai, Bendrovės veiklos rezultatais nesukuriamas ir nepadidinamas turtas, kurį klientas kontroliuoja sukurdamas ar patobulindamas turtą, Bendrovės veikla sukuria turtą, kuris turi alternatyvias panaudojimo galimybes, o Bendrovė neturi vykdytinos teisės į apmokėjimą už iki šiol įvykdytus darbus. Remiantis šiuo įvertinimu, vadovybė nusprendė, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru laiko momentu. Be to, vadovybė įvertina tikėtiną grąžą.
Žaliavų pardavimo atveju vadovybė įvertina, ar, remiantis 15-uoju TFAS, pardavimai atitinka pajamų pripažinimo kriterijus. Bendrovė parduoda žaliavas kelioms susijusioms ir nesusijusioms šalims tam, kad gautų paslaugas iš jų – komponentų, naudojamų baldų gamyboje, gaminimas. Vienais atvejais įvyksta teisinis žaliavų pardavimas, kitu atveju ne. Kai kuriems iš gamybos paslaugos tiekėjų, AB "Vilniaus baldai" yra vienintelis klientas, su kuriuo yra dirbama. Vadovybė išanalizavo tokias sutartis, remdamasi 15-ojo TFAS reikalavimais ir nustatė, kad daugeliu atvejų žaliavų realizavimas ir komponentų įsigijimas nėra vykdomas, o sandoris yra greičiau gamybos paslaugų pirkimas. AB "Vilniaus baldai" kontroliuoja procesą ir yra visiškai atsakinga už galutinį klientą. Žaliavos gamybos paslaugų teikėjui buvo parduotos pirkimo kaina.
Vadovybė apskaičiuoja tikėtinus kredito nuostolius (TKN) bei įvertina prekybos gautinų sumų ir sutarčių turto atidėjinius. Pagrindinė prielaida yra svertinės vidutinės nuostolio normos nustatymas.
Vadovybė priima sprendimus, ar atsarginės dalys atitinka ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimą. Sprendimo pagrindas yra nustatymas, ar atsarginė dalis laikoma siekiant užtikrinti tam tikros įrangos sklandų veikimą, ar ne.
Vadovybė įvertina, ar ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Remiantis Valdybos, t. y. pagrindinių sprendimus priimančių asmenų, peržiūrimomis verslo valdymo ataskaitomis, kurios naudojamos strateginių spendimų priėmimu, Bendrovės vadovybė nusprendė, kad Bendrovė ir Grupė turi tik vieną verslo segmentą – baldų segmentas, įskaitant žaliavas ir pagamintas prekes. Atskira detali segmentų pastaba nėra atskleidžiama.
Pardavimo pagal rinkas analizė pateikta žemiau:
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
|---|---|---|
| Europos Sąjungos šalys | 36.184 | 37.909 |
| Ne Europos Sąjungos šalys | 16.257 | 15.256 |
| Lietuva | 382 | 297 |
| Pardavimai iš viso | 52.823 | 53.462 |
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
|---|---|---|
| Darbo užmokestis | 205 | 205 |
| Socialinis draudimas | 4 | 4 |
| Transportavimo ir sandėliavimo paslaugos | 414 | 658 |
| Kitos pardavimų sąnaudos | 131 | 55 |
| Distribucijos sąnaudos iš viso | 753 | 922 |
| 2025 m. | 2024 m. | |
|---|---|---|
| I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
| Darbo užmokestis | 1.569 | 1.311 |
| Socialinis draudimas | 31 | 27 |
| Personalo sąnaudos | 250 | 88 |
| Aplinkosaugos sąnaudos | 59 | 41 |
| Draudimo sąnaudos | 84 | 85 |
| IT, telekomunikacijų ir mažaverčio inventoriaus sąnaudos | 181 | 171 |
| Audito ir konsultacinės sąnaudos | 158 | 84 |
| Automobilių priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos | 38 | 49 |
| Veiklos mokesčiai | 68 | 68 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 56 | 63 |
| Ilgalaikės nuomos nusidėvėjimas pagal IFRS 16 | 92 | 86 |
| Kitos sąnaudos | 253 | 215 |
| Administracinės sąnaudos iš viso | 2.839 | 2.288 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
|---|---|---|
| Nuomos pajamos ir sąnaudos | 174 | 191 |
| Kitos pajamos ir sąnaudos | 200 | 197 |
| Kitos veiklos pajamos grynąja verte iš viso | 374 | 388 |
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
|---|---|---|
| Paskolų palūkanos | (867) | (1.304) |
| Pelnas iš užsienio valiutos keitimo,atėmus nuostolius | (9) | (50) |
| Kita finansinė ir investicinė veikla | (392) | (77) |
| Finansinės veiklos pajamos grynąja verte iš viso | (1.268) | (1.431) |
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
|---|---|---|
| Gamybos ir gamybos vystymo sąnaudos | 7.106 | 6.185 |
| Darbuotojų nuoma | 210 | 431 |
| Pardavimų, administracinės ir kitos sąnaudos | 1.809 | 1.546 |
| Personalo sąnaudos iš viso | 9.125 | 8.162 |
Pagrindinė pelno akcijai dalis apskaičiuojama padalinant grynąjį akcininkų pelną iš svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus metinio vidurkio.
| 2025 m. I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
2024 m. I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
|
|---|---|---|
| Grynasis metų pelnas | 3.818 | 6.702 |
| Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst.) | 3.886 | 3.886 |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis) (eurais) | 0,98 | 1,72 |
Bendrovė nėra išleidusi kitų vertybinių popierių, kurie potencialiai gali būti konvertuojami į akcijas. Pelnas, tenkantis akcijai, ir pelnas, tenkantis potencialiai konvertuojamai akcijai, yra toks pat.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Pastatai,žemė | Mašinos ir įrengimai |
Transporto priemonės |
Kitas ilgalaikis turtas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Savikaina 2024 rugsėjo 1 d. | 31.821 | 51.365 | - 6.657 |
89.843 | |
| Padidėjimai | 35 | 746 | - 1.198 |
1.979 | |
| Pardavimai | - | (36) | - - |
(36) | |
| Nurašymai | - | (433) | - - |
(433) | |
| Savikaina 2025 vasario 28 d | 31.856 | 51.643 | - 7.855 |
91.353 | |
| Nusidėvėjimas 2024 rugsėjo 1 d. |
2.494 | 27.649 | - 2.100 |
32.244 | |
| Nusidėvėjimas per laikotarpį | 300 | 1.570 | - 259 |
2.129 | |
| Pardavimai | - | (27) | - - |
(27) | |
| Nurašymai | - | (433) | - - |
(433) | |
| Nusidėvėjimas 2024 vasario 29 d. |
2.794 | 28.760 | - 2.359 |
33.914 | |
| Grynoji likutinė vertė 2024 rugsėjo 1 d. |
29.580 | 25.317 | - 4.598 |
59.495 | |
| Grynoji likutinė vertė 2025 vasario 28 d. |
29.062 | 22.882 | - 5.495 |
57.439 | |
| 10-66 metų | 6-20 metų | 5-10 metų | 2-6 metai | - |
Nusidėvėjimas buvo paskirstytas taip:
| 2025 m. | 2024 m. | ||
|---|---|---|---|
| I pusmetis, baigiant vasario 28 d. |
I pusmetis, baigiant vasario 29 d. |
||
| Gamybos ir gaminių kūrimo sąnaudos | 2.321 | 2.285 | |
| Pardavimo, administracinės ir kitos sąnaudos | 25 | 24 | |
| Nusidėvėjimas | 2.346 | 2.309 |
| 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|
| Žaliavos | 2.752 | 2.678 |
| Nebaigta gamyba | 2.321 | 1.523 |
| Pagaminta produkcija | 4.273 | 5.220 |
| Atsarginės dalys įrenginių remontui | 450 | 439 |
| Pirktos prekės, skirtos perparduoti | 2 | 2 |
| Koregavimas iki grynosios galimo realizavimo vertės | - | (2) |
| Atsargos iš viso | 9.798 | 9.860 |
Žaliavas sudaro: mediena, furnitūra, plastikinės detalės, cheminės medžiagos ir kitos gamyboje naudojamos medžiagos.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|
| Grąžintinas PVM | 821 | 663 |
| Kitos gautinos sumos bei būsimų laikotarpių sąnaudos |
289 | 388 |
| Kitos gautinos sumos iš viso | 1.110 | 1.051 |
| 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|
| Grynieji pinigai banke | 28 | 3.867 |
| Terminuotieji indėliai | - | - |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai iš viso | 28 | 3.867 |
Bendrovė 2025 finansinių metų pirmąjį pusmetį apyvartinio kapitalo poreikiams naudojo AB Šiaulių bankas suteiktą overdraftą, kurio panaudojimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 3.060 tūkst. Eur (limitas pagal finansavimo sutartį 6.000 tūkst. Eur).
Akcinį kapitalą sudaro 3 886 267 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 1,16 Eur, o bendra akcinio kapitalo suma yra 4 508 tūkst. Eur.
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno tol, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Dėl konvertavimo iš litų į eurus, Bendrovės privalomasis rezervas sumažėjo 1 tūkst. eurų. 2025 m. vasario 28 d., kaip ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas yra pilnai suformuotas.
| 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|
| Ilgalaikiai įsiskolinimai | ||
| Paskolos iš banko | 21.390 | 15.817 |
| Paskolos iš susijusios šalies | 0 | 3.572 |
| Paskolos iš susijusios šalies palūkanos | 0 | 0 |
| Kitos paskolos | 749 | 6.740 |
| Kitų paskolų palūkanos | 0 | 0 |
| Grynoji likutinė vertė laikotarpio pabaigai | 22.139 | 26.129 |
| Trumpalaikiai įsiskolinimai | ||
| Paskolų einamųjų metų dalis | 5.803 | 7.140 |
| Paskolų palūkanos | 0 | 0 |
| Grynoji likutinė vertė laikotarpio pabaigai | 5.803 | 7.140 |
| Viso įsipareigojimai: | 27.941 | 33.269 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Grąžinimo terminas | 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|---|
| Kreditas AS "Citadele Banka" Lietuvos filialas | 2027 m. | - | 10.474 |
| Kreditas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas | 2027 m. | - | 10.474 |
| Paskola iš susijusios šalies | 2027 m. | - | 3.572 |
| Kreditas IKEA Supply AG | 2027 m. | 944 | 1.131 |
| Kreditas IKEA Supply AG | 2025 m. | 581 | 1.254 |
| Kreditas KŪB Pagalbos verslui fondas | 2027 m. | - | 6.021 |
| Kitos paskolos | 2025 m. | 117 | 343 |
| Overdraftas AB Šiaulių bankas | 2026 m.* | 3.060 | - |
| Kreditas AB Šiaulių bankas | 2029 m. | 23.239 | - |
*- lentelėje nurodyta overdrafto sutarties galiojimo pabaiga. Panaudotas likutis gali būti grąžinamas iki šios datos, pagal Bendrovės apyvartinio kapitalo poreikį.
Kaip paskolų grąžinimo užstatą Bendrovė įkeitė savo pastatus ir įrenginius, atsargas, taip pat visi einamieji grynųjų pinigų likučiai ir būsimos įplaukos į Bendrovės sąskaitas banke buvo įkeistos kaip suteiktų paskolų įkaitas.
Paskola iš susijusios šalies – 3.000 tūkst. eurų, palūkanų norma 3,5 %. Ši paskola buvo subordinuota su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei AS "Citadele Banka" Lietuvos filialo paskolomis.
Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro paskolos su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. 2025 m. vasario 28 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.
Finansiniai įsipareigojimai mokėtini taip:
| Iš viso mokėtina suma 2025 m. vasario 28 d. |
2025 m. | 2026 - 2029 m. | |
|---|---|---|---|
| Finansinis lizingas | - | - | - |
| Kreditas | 27.941 | 5.803 | 22.139 |
| 27.941 | 5.803 | 22.139 |
Grupė ir Bendrovė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo taikyti 16-ąjį TFAS "Nuoma".
Grupė ir Bendrovė yra sudariusios transporto priemonių ir patalpų veiklos nuomos sutartis. Anksčiau veiklos nuomos sąnaudas Grupė ir Bendrovė pripažino tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį, o turtą ir įsipareigojimus pripažino tik tiek, koks buvo laiko skirtumas tarp faktinių nuomos mokėjimų ir pripažintų sąnaudų. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Grupė mokėtinus mokėjimus įtraukia į nuomą kaip nuomos įsipareigojimą.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|
| Valdomas turtas pagal 16-ąjį TFAS, iš jų: | ||
| Patalpos | 59 | 129 |
| Transporto priemonės | 601 | 715 |
| Iš viso turto: | 660 | 844 |
| Ilgalaikiai įsiskolinimai pagal 16-ąjį TFAS, iš jų: | 117 | 456 |
| Patalpų nuoma | - | - |
| Transporto priemonių nuoma | 117 | 456 |
| Ilgal. įsiskolinimų pagal 16-ąjį TFAS ein. metų dalis, iš jų: | 505 | 446 |
| Patalpų nuoma | 63 | 133 |
| Transporto priemonių nuoma | 559 | 313 |
| Iš viso įsipareigojimų | 622 | 902 |
| 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|
| Atidėjiniai darbuotojų išmokoms | 635 | 635 |
| 635 | 635 |
Atidėjinius pensijų ir jubiliejų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį mokėtinos sumos. Kiekvienas darbuotojas turi teisę gauti jubiliejines išmokas bei, išeinant iš darbo prasidėjus pensiniam amžiui, 2 arba 3 mėnesių atlyginimų dydžio išmoką.
| 2025-02-28 | 2024-08-31 | |
|---|---|---|
| Darbo užmokesčio ir soc. dr. įsipareigojimai | 1.258 | 1.099 |
| Atostoginių rezervas | 989 | 638 |
| Mokėtini ir deponuoti dividendai | 1.063 | 986 |
| Kitos mokėtinos sumos ir sukaupti mokesčiai | 1.170 | 1.599 |
| 4.480 | 4.322 |
Bendrovės patiriama rizika parduodant, perkant užsienio valiutą, daugiausiai susijusi su PLN ir SEK.
| 2025-02-28 | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Švytėjimas" | 71 | - | - | 22 |
| UAB "Bordena" | 9.022 | 5.414 | 1.224 | - |
| UAB "Panerių konversija" | 155 | - | - | - |
| 9.248 | 5.414 | 1.224 | 22 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| 2024-02-29 | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Švytėjimas" | 86 | 2 | 1 | 14 |
| UAB "Bordena" | 10.565 | 5.111 | 1.498 | - |
| UAB "Panerių konversija" | 158 | - | - | 407 |
| AB "Invalda privatus kapitalas" | - | - | - | 519 |
| 10.809 | 5.113 | 1.499 | 940 |
Finansinių 2025 m. pirmąjį pusmetį Bendrovė pilnai grąžino subordinuotą paskolą ir sukauptas palūkanas susijusiai šaliai AB "Invalda privatus kapitalas". Daugiau jokių sandorių tarp Bendrovės ir šios susijusios šalies ataskaitiniu laikotarpiu nevyko.
| 2025-02-28 | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Ari- Lux" | 408 | 2 | - | 85 |
| 408 | 2 | - | 85 | |
| 2024-02-29 | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos |
| UAB "Ari- Lux" | 562 | 3 | - | 373 |
| 562 | 3 | - | 373 | |
2025 finansiniais metais Bendrovėje iš dalies keisis gaminamos produkcijos asortimentas (bus diegiami nauji, atnaujinami esami gaminiai) planuojami tolimesni gamybos automatizavimo projektai.
Kaip ir kasmet Bendrovė daugiausiai dėmesio skirs darbo našumui, vidinių procesų tobulinimui, kokybės užtikrinimui bei naujų gaminių gamybai.
2025 m. rugsėjo mėn. Bendrovė pasirašė finansavimo sutartis su AB Šiaulių bankas dėl 30 mln. Eur finansavimo (iš kurių 24 mln. Eur ilgalaikė paskola 5-ių metų laikotarpiui bei 6 mln. Eur 2-ejų metų kredito linija), esamų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų padengimui.
Kartu su šiuo suteiktu finansavimu bei nuosavomis lėšomis, buvo pilnai padengti Bendrovės įsipareigojimai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), AS "Citadele Banka" Lietuvos filialui, KŪB "Pagalbos verslui fondas" bei AB "Invalda privatus kapitalas".
Sutartimis su AB Šiaulių bankas suderintas paskolų grąžinimo grafikas ir mažesni skolos aptarnavimo kaštai turės teigiamą įtaką pinigų srautams, kurie leis plėsti investicijas į gamybos automatizavimą, robotizaciją, naujų technologijų diegimą, procesų tobulinimą, stiprinti komandą ir jos kompetencijas. Taip pat tai yra stiprus ženklas iš išorės, kad Bendrovės pastarieji rezultatai laikomi tvariais ir yra tikima jos augumo perspektyva.
2024 m. gruodžio 27 d. įvyko Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkime priimti šie sprendimai:
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
*- vienai vardinei akcijai paskirstoma po 0,78 EUR.
END
Grupės 2024 m. rugsėjo – 2024 m. lapkričio mėn. pardavimai sudarė 28.270 tūkst. EUR. Grupės 2024 m. rugsėjo – 2024 m. lapkričio mėn. grynasis pelnas siekė 3.511 tūkst. EUR. Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo,* (EBITDA) siekė 5.111 tūkst. EUR.
Grupės 2024 m. gruodžio – 2025 m. vasario mėn. pardavimai sudarė 24.553 tūkst. EUR. Grupės 2024 m. gruodžio – 2025 m. vasario mėn. grynasis pelnas siekė 308 tūkst. EUR . Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, (EBITDA) siekė 2.588 tūkst. EUR.
Grupės 2024 m. rugsėjo – 2025 m. vasario mėn. pardavimai sudarė 52.823 tūkst. EUR. Grupės 2024 m. rugsėjo – 2025 m. vasario mėn. grynasis pelnas siekė 3.818 tūkst. EUR. Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, (EBITDA) siekė 7.699 tūkst. EUR.
PASTABOS: * EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir TFAS 16 įtakos.
Have a question? We'll get back to you promptly.