Litgrid AB

Earnings Release • Feb 28, 2025

---

author: Adverum
date: 2025-02-28 15:01:00+00:00

---

Pranešimas žiniasklaidai

2025-02-28

„Litgrid“ 2024 m. rezultatai: pasiruošimas sėkmingai sinchronizacijai, geresni finansiniai rodikliai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2024 m. sėkmingai atliko pasiruošimą Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa, kuri sklandžiai įvyko šių metų vasarį. Praėjusiais metais toliau užtikrintas elektros tiekimo patikimumas, o koreguoti finansiniai rezultatai buvo geresni nei 2023 metais.

„Per metus nuėjome ne vieną žingsnį iki Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Sėkmingai užbaigėme būtiniausius pasiruošimo darbus, kurie leido laiku ir pagal planą atlikti Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa. Metų pradžioje užbaigėme automatinio generacijos valdymo sistemos projektą ir pirmąjį Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos etapą, liepą kartu su partneriais Latvijoje ir Estijoje išsiuntėme pranešimą dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos, rudenį įjungėme pirmąjį sinchroninį kompensatorių Telšiuose, prisijungėme prie Europos balansavimo platformos MARI. Energetinę nepriklausomybę taip pat stiprinome įgalindami sparčią atsinaujinančių išteklių plėtrą. Simboliška, kad praėjusių metų kovo 11-oji tapo pirmąja diena nuo Ignalinos AE uždarymo, kai Lietuvos elektros sistemoje pagaminta daugiau energijos, nei suvartota“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Šių metų vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o vasario 9 dieną sėkmingai sujungė savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.

Pasak R. Masiulio, pernai taip pat žengti reikšmingi žingsniai dėl kitų strateginių projektų įgyvendinimo.

„Paskutinį metų ketvirtį pradėjome Šiaurės Vakarų ir Rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą, taip pat kartu su Lenkijos operatore PSE priėmėme finansinius investicinius sprendimus dėl „Harmony Link“ jungties sausumoje statybos“, – sako „Litgrid“ vadovas.

Tiekimo patikimumas

Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai sumažėjo. 2024 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 9,510 TWh, tai 0,2 proc. mažiau nei 2023 m., kai perduota 9,525 TWh. Nors elektros suvartojimas pernai Lietuvoje augo 5 proc. iki 11,504 TWh, „Litgrid“ perduotos energijos kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus.

Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2024 m. nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (AIT) siekė 0,855 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (ENS) sudarė 24,275 MWh. Palyginti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.

Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas atitinkamai buvo 97,61 proc. ir 98,02 procentai. Didžiausią įtaką jungčių prieinamumui turėjo atlikti planiniai kasmetiniai darbai.

Finansiniai rezultatai

Neaudituotais duomenimis, „Litgrid“ pajamos per metus išaugo 2,5 proc. ir 2024 m. siekė 378,3 mln. Eur. Pajamos už elektros perdavimą, palyginti su 2023 m., sumažėjo 37,5 proc. iki 129,1 mln. Eur (2023 m. perdavimo pajamose įskaitytos 142,3 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukos 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui). Pagrindinė perdavimo pajamų mažėjimo priežastis – 2023 m. nustatytos didesnės kompensuojamos technologiniuose įrenginiuose sunaudotos elektros energijos sąnaudos dėl tuo metu prognozuotos aukštos elektros energijos pirkimo kainos.

Pajamos už papildomas paslaugas didėjo beveik 5 kartus iki 139,2 mln. Eur, jas didino 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos, o suteiktų paslaugų kiekis mažėjo 0,1 procento.

Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 5 proc. iki 102,8 mln. Eur dėl 44 proc. mažesnės vidutinės pardavimo kainos, kai kiekis didėjo 69 procentais. Iki 2024 m. spalio mėn. šių pajamų pokytis neturėjo įtakos trumpalaikiam „Litgrid“ pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą pajamos kompensuodavo sąnaudas. Nuo 2024 m. spalio mėn. „Litgrid“ prisijungus prie Europos balansavimo energijos platformos MARI pasikeitė disbalanso kainodara, o pajamų ir sąnaudų skirtumas per ataskaitinį laikotarpį gali būti reikšmingas. 2024 m. „Litgrid“ disbalanso ir balansavimo pajamos buvo 4,7 mln. Eur mažesnės už sąnaudas, tačiau šis skirtumas neturės įtakos ilgalaikiam pelningumui, nes bus įvertintas per būsimas korekcijas.

2024 m. bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 60,6 mln. Eur, palyginti, 2023 m. EBITDA buvo 78,3 mln. Eur. Atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių, EBITDA siekė 47,7 mln. Eur, palyginti 2023 m. koreguotas EBITDA buvo 37,1 mln. Eur. Koreguotą EBITDA daugiausiai didino papildoma pajamų dedamoji investicijų finansavimui.

Grynasis pelnas 2024 m. siekė 49 mln. Eur, palyginti, 2023 m. grynasis pelnas buvo 48,4 mln. Eur. Koreguotas 2024 m. grynasis pelnas siekė 34,4 mln. Eur, kai 2023 m. koreguotas grynasis pelnas buvo 25,5 mln. Eur (retrospektyviai įvertinus pelno mokesčio lengvatą dėl investicijų). Koreguoto grynojo pelno pokyčiui didžiausią įtaką turėjo koreguoto EBITDA augimas.

„Litgrid“ 2024 m. investicijos siekė 213,7 mln. Eur, iš jų 64 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 36 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai ir veiklos palaikymui.

Perkrovų valdymo įplaukos per 2024 m. buvo 134,9 mln. Eur ir, palyginti su 2023 m., buvo 24,3 proc. didesnės. Šios įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir neturi tiesioginės įtakos bendrovės veiklos rezultatui, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausiai naudojamos bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, daliniam finansavimui.

Apie „Litgrid“: 

AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms. 

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.