Snaige AB

Quarterly Report • Mar 17, 2008

AB "SNAIGö" 2007 m. 12 m÷nesių tarpin÷ finansin÷ atskaitomyb÷

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. FINANSINĖ PADĖTIS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta ataskaita

Ataskaita parengta už 2007 m.12 m÷nesių.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą

Bendrov÷s pavadinimas - akcin÷ bendrov÷ "SNAIGö" (toliau vadinama Bendrove)

Įstatinis kapitalas – 23 827 365 Lt

Adresas – Pramon÷s g. 6, LT-62175 Alytus

Telefonas – (8-315) 56 206

Faksas – (8-315) 56 207; (8-315) 56 242

Elektroninis paštas (E-mail) – snaige@snaige.lt

Interneto tinklapis – http://www.snaige.lt

Teisin÷-organizacin÷ forma – juridinis asmuo, akcin÷ bendrov÷

Įregistruota 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrov÷s įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaig÷" įstatai buvo perregistruoti Lietuvos respublikos Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2007 m. sausio 18 d

3. Informacija apie tai, kur ir kada galima susipažinti su ataskaita bei dokumentais, kuriais remiantis ji buvo parengta, visuomen÷s informavimo priemon÷s pavadinimas

Su ataskaita ir kitais dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipažinti AB "Snaig÷", Pramon÷s g. 6, Alytuje, biudžeto ir apskaitos skyriuje (411 kab.), darbo dienomis I-IV nuo 7.30 iki 16.30 val., V nuo 7.30 iki 14.00 val. bei UAB FMĮ "Orion Securities", A. Tum÷no g. 4, B korpusas, Vilniuje, darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00.

Visuomen÷s informavimo priemon÷ - dienraštis "Lietuvos rytas".

II. FINANSINö PADöTIS

8. Buhalterinis balansas (Lt)

Eil. Nr.	TURTAS	2007 12 31	2006 12 31
A.	Ilgalaikis turtas	119,522,155	124,056,863
I.	NEMATERIALUS TURTAS	17,609,646	17,356,669
II.	MATERIALUS TURTAS	97,925,574	103,532,482
II.1.	Žem÷
II.2.	Pastatai	36,663,254	38,569,527
II.3	Kitas ilgalaikis materialus turtas	58,968,702	54,820,400
II.4	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmok÷jimai	2,293,618	10,142,555
III.	ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS	0	0
IV.	ATIDöTO MOKESČIO TURTAS	3,986,935	3,167,712
B.	Trumpalaikis turtas	129,579,432	133,070,208
I.	ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS	62,302,257	55,871,283
I.1.	Atsargos	62,302,257	55,871,283
I.2.	Išankstiniai apmok÷jimai
I.3.	Nebaigtos vykdyti sutartys
II.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS	62,576,884	72,382,575
III.	KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS	715,731	11,270
IV.	GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE	3,984,560	4,805,080
C.	Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos
	TURTAS IŠ VISO	249,101,587	257,127,071

Eil.Nr.	SAVININKŲ NUOSAVYBö IR ĮSIPAREIGOJIMAI	2007 12 31	2006 12 31
A.	Kapitalas ir rezervai	93,573,857	93,007,483
I.	KAPITALAS	36,554,635	26,714,155
I.1.	Įstatinis (pasirašytas)	23,827,365	23,070,405
I.2.	Nepareikalautas (-)
I.3.	Akcijų priedai (nominalin÷s vert÷s perviršijimas)	12,727,270	3,643,750
	Savos akcijos (-)
III.	PERKAINAVIMO REZERVAS	-515,838	-986,564

IV.	REZERVAI	36,486,171	29,236,913
V.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS)	21,048,889	38,042,979
B.	Mažumos dalis	10,833	7,368
C.	Finansavimas(dotacijos ir subsidijos)	3,014,916	3,849,340
D.	Mok÷tinos sumos ir įsipareigojimai	152,501,981	160,262,880
I.	PO VIENERIŲ METŲ MOKöTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI	23,972,311	42,315,421
I.1.	Finansin÷s skolos	20,841,891	39,233,456
I.2.	Prekybos skolos
I.3.	Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis
I.4.	Atid÷jimai
I.5.	Atid÷tieji mokesčiai
I.6.	Kitos mok÷tinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai	3,130,420	3,081,965
II.	PER VIENERIUS METUS MOKöTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI	128,529,670	117,947,459
II.1.	Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis	32,758,823	29,420,029
II.2.	Finansin÷s skolos
II.3.	Prekybos skolos	84,693,316	67,346,955
II.4.	Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis	442023	794,895
II.5.	Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas	6,508,857	5,422,121
II.6.	Atid÷jimai
II.7.	Kitos mok÷tinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	4,126,651	14,963,459
II.8	Išvestinių finansinių priemonių tikroji vert÷
	SAVININKŲ NUOSAVYBö IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO	249,101,587	257,127,071

9. Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)

Eil.	STRAIPSNIAI	2007 12 men.	2006 12 m÷n.	2007 IV	2006 IV
Nr.				ketvirtis	ketvirtis
I.	PARDAVIMAI IR PASLAUGOS	410,815,909	351,826,739	107,169,445	103,596,470
II.	PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA	361,623,128	301,511,532	97,033,941	89,206,465
III.	BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS)	49,192,781	50,315,207	10,135,504	14,390,005
IV.	VEIKLOS SĄNAUDOS	52,220,001	60,571,089	18,123,934	25,002,163
V.	VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)	-3,027,220	-10,255,882	-7,988,430	-10,612,158
VI.	KITA VEIKLA	252,871	2,283,374	-138,688	564,600
VI.1.	Pajamos	2,725,320	4,614,883	590,064	1,249,296
VI.2.	Sąnaudos	2,472,449	2,331,509	728,752	684,696
VII.	FINANSINö IR INVESTICINö VEIKLA	-7,834,018	-2,155,365	-2,587,719	-3,185,128
VII.1	Pajamos	11,972,007	21,125,945	3,604,729	3,139,966
VII.2	Sąnaudos	19,806,025	23,281,310	6,192,448	6,325,094
	VIII. ĮPRASTINöS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)	-10,608,367	-10,127,873	-10,714,837	-13,232,686
IX.	PAGAUTö (ypatingasis pelnas)
X.	NETEKIMAI (ypatingieji praradimai)
XI.	ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ	-10,608,367	-10,127,873	-10,714,837	-13,232,686
XII.	MOKESČIAI	867,187	457,394	1,305,314	-1,926,949
XII.1	PELNO MOKESTIS	136,664	457,394	-836,066	-1,443,526
XII.2	ATIDöTO PELNO MOKESČIO PASIKEITIMAS	1,027,244		353,412	1,200,445
XII.3	SOCIALINIS MOKESTIS	23,393		-115,836	-483,423
	XIII. MAŽUMOS DALIS	3,465	3,627	168	-1,034,698
XIV.	GRYNASIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS)	-9,744,645	-10,581,640	-9,409,691	-11,139,990

10. Pinigų srautų ataskaita

Eil. Nr.		2007 12 m÷n.	2006 12 m÷n.
I.	Pagrindin÷s veiklos pinigų srautai
I.1	Rezultatas prieš mokesčius	(10,608,367)	(10,127,873)
I.2	Nusid÷v÷jimo ir amortizacijos sąnaudos	20,853,972	20,144,648
I.3	Subsidijų amortizacija	(1,179,704)	(1,303,092)
I.4	Parduoto ilgalaikio turto rezultatas	(79,781)	(2,098,920)
I.5	Nurašytas ilgalaikis turtas	22,376	12,557
I.6	Atsargų nurašymas	743,348
I.7	Pirk÷jų įsiskolinimų nuvert÷jimas	698,290	9,836,546
I.8	Nerealizuotas nuostolis iš valiutos ateities sandorių	(571,021)	(4,760,721)
I.9	Atid÷jimo garantiniam remontui pokytis	680,501	210,324
I.10	Pirk÷jų įsiskolinimų nuvert÷jimo atstatymas	(726,322)
I.11	Finansin÷s pajamos		(33,767)
I.12	Finansin÷s sąnaudos	3,682,699	3,716,161
	Grynųjų pinigų srautai iš įmon÷s veiklos iki pasikeitimo apyvartin÷se l÷šose	13,515,991	15,595,863
II.1	Gautinų pirk÷jų įsiskolinimų ir kitų skolų pokytis	9,805,691	(5,803,068)
II.2	Atsargų pokytis	(6,430,974)	4,889,301
II.3	Prekybos ir kitų skolų tiek÷jams pokytis	16,451,851	16,826,309
	Grynųjų pinigų srautai iš įprastin÷s veiklos	33,342,559	31,508,405
III.1	Gautos palūkanos		33,767
III.2	Sumok÷tos palūkanos	(3,682,699)	(3,716,161)
III.3	Sumok÷tas pelno mokestis	(4,277,988)	(5,588,264)
	Grynųjų pinigų srautai iš įmon÷s veiklos, grynąja verte	25,381,872	22,237,747

II.	Investicin÷s veiklos pinigų srautai
II.1	Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas	(18,669,074)	(21,249,495)
II.2	Nematerialiojo ilgalaikio turto kapitalizavimas	(2,906,929)	(2,050,711)
II.3	L÷šos iš ilgalaikio turto pardavimo	5,351,102	2,524,228
	Grynieji investicin÷s veiklos pinigų srautai	(16,224,901)	(20,775,978)

III.	Finansin÷s veiklos pinigų srautai
III.1	Pinigų srautai, susiję su įmon÷s savininkais
III.1.1	Akcijų išleidimas
III.1.2	Savininkų įnašai nuostoliams padengti
III.1.3	L÷šos iš nuosavų akcijų pardavimo
III.1.4	Dividendų išmok÷jimas
III.2	Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais
III.2.1	Gautos subsidijos	345,280	43,500
III.2.1.1	Ilgalaikių paskolų l÷šos	199,218,305	121,971,293
III.2.1.2	Paskolų grąžinimas	(217,043,463)	(123,799,723)
III.2.2	Gautas lizingas	4,601,892
III.2.2.1	Lizingo įsipareigojimų mok÷jimai	(1,824,863)	(531,015)
	Grynųjų pinigų srautai iš finansavimo, grynąja verte	(14,702,849)	(2,315,945)
IV.	Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai
IV.1.	Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padid÷jimas
IV.2.	Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumaž÷jimas
V.	Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui	4,725,358	473,474
VI.	Grynųjų pinigų srautai iš įprastin÷s veiklos, investavimo ir finansavimo grynąja verte	(820,520)	(380,702)
VII.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	4,805,080	5,185,782
VIII.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	3,984,560	4,805,080

2007 m. 12 m÷nesių tarpin÷ finansin÷ atskaitomyb÷

11. Kapitalo pokyčių ataskaita

įsigijimo akcijų Savų Privalomasis
10,000,000 2,337,913 3,643,750
2,337,913 0 3,643,750
60,658
9,083,520
2,398,571 0 12,727,270

UAB FMĮ "Orion securities"

psl. 9

12. Aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Snaig÷" (toliau – Bendrov÷) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcin÷ bendrov÷. Jos buvein÷s adresas yra:

Pramon÷s g. 6,

Alytus,

Lietuva.

Bendrov÷ užsiima šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Bendrov÷ įkurta 1963 metų balandžio 1 dieną. 1992 metų gruodžio 1 dieną privatizavus įmonę viešo akcijų pasirašymo būdu, įregistruota akcin÷ bendrov÷ "Snaig÷ " o 1993 metų gruodžio m÷nesį išpirktos visos valstybei priklausančios akcijos. Bendrov÷s akcijomis prekiaujama Lietuvos nacionalin÷s vertybinių popierių biržos oficialiajame sąraše.

2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrov÷s akcininkai buvo:

	2007 m.		2006 m.
	Turimų akcijų skaičius	Nuosavyb÷s dalis %	Turimų akcijų skaičius	Nuosavyb÷s dalis %
UAB Survesta	4,935,810	20.71	4,910,900	21.29
Hansabank Clients	11,291,650	47.39	11,961,256	51.85
Skandinaviska Enskilda Banken Clients	2,537,131	10.65	1,958,668	8.49
SSBT AS Custodian For Eterrity Limited	808,000	3.39	783,000	3.39
Skandinaviska Enskilda Banken AB Finnish Clients	796,162	3.34	254,996	1.11
Kiti akcininkai	3,458,612	14.52	3,201,585	13.87
Iš viso	23,827,365	100.00	23,070,405	100.00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vert÷ 1 litas, yra paprastosios ir 2007 m. bei 2006 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmok÷tos. Įstatinis kapitalas 2007 m. padidintas iki 23827365 Lt., išleidus papildomą akcijų emisiją. Dukterin÷s ir asocijuotos įmon÷s 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrov÷s akcijų netur÷jo. Bendrov÷ netur÷jo įsigijusi savų akcijų.

Grupę sudaro Bendrov÷ AB "Snaig÷" ir jos dukterin÷s bei asocijuotos įmon÷s (toliau – Grup÷):

Įmon÷	Įmon÷s buvein÷s adresas	Grup÷s valdomų akcijų dalis	Investicijos metų dydis	Ataskaitinių pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas	Pagrindin÷ veikla
OOO "Techprominvest"	Kaliningradas, Bolšaja Okrūžnaja, 1-a	100	46,264,316	(10,878,609)	-18,674,106	Šaldytuvų ir šaldiklių gamyba, bei prekyba
TOB "Snaige Ukraina"	Kijevas, Gruševskio 28-2a/43	99	88,875	75,497	403,576	Prekyba, konsultavimas,

								servisas
OOO Trade"	"Moroz	Maskva, Mira 52	Prospekt	100	947	( 129,446 )	-7625,347	Prekyba ir rinkodaros paslaugos
OOO Servis"	"Liga	Maskva, Mira 52	Prospekt	100	1028	184,654	289,892	Prekyba, rinkodara, transporto paslaugos
UAB Almecha		Pramon÷s 6, Alytus		100	1,375,785	738,215	1,973,111	Mašinų ir įrengimų gamyba

2007 m. gruodžio 31 d. Bendrov÷s valdybą sudar÷ 2 bendrov÷s vadovyb÷s bei 3 ne bendrov÷s nariai, o nuo 2008 m. sausio 3 dienos valdybą sudaro 1 bendrov÷s vadovyb÷s ir 4 ne bendrov÷s nariai.

Dukterin÷s įmon÷s "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija) AB "Snaig÷" į2002 m. įsigijo 85 proc. "Techprominvest". 2006 m. AB "Snaig÷" įsigijo likusius 15 proc. "Techprominvest" akcinio kapitalo. Dabar valdo 100% akcijų. Ši įmon÷ užsiima šaldytuvų ir šaldiklių, kurie parduodami Rusijoje, gamyba.

"Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) įkurta 2002 m. Nuo įsigijimo 2002 m., AB "Snaig÷" valdo 99 proc. dukterin÷s įmon÷s akcijų. Įmon÷ teikia pardavimo ir marketingo paslaugas AB "Snaig÷" Ukrainos rinkoje.

2004 m. geguž÷s m÷n. 13 d. buvo įkurta "Moroz Trade" (Maskva, Rusija). 2004 m. spalio m÷n. Bendrov÷ įsigijo 100 proc. "Moroz Trade" akcijų. Įmon÷ teikia pardavimo ir marketingo paslaugas "Techprominvest" Rusijos rinkoje.

"Liga Servis" (Maskva, Rusija) buvo įkurta 2006 m. vasario 7 d. Įmon÷ teikia pardavimo ir marketingo paslaugas "Techprominvest" Rusijos rinkoje.

UAB Almecha (Alytus, Pramon÷s 6 Lietuva) – buvo įkurta 2006 m. lapkričio 09 d. Jos pagrindin÷ veikla mašinų ir įrengimų gamyba.

Grup÷s darbuotojų skaičius 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 2479 (2006 m. gruodžio 31 d. – 2.265).

Bendrov÷s vadovyb÷ dar nepatvirtino šios finansin÷s atskaitomyb÷s. Bendrov÷s akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šią finansinę atskaitomybę arba nepatvirtinti jos ir reikalauti vadovyb÷s paruošti naują finansinę atskaitomybę.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grup÷s 2007 m. finansinę atskaitomybę, yra šie:

2.1. Finansin÷s atskaitomyb÷s parengimo pagrindas

Ši finansin÷ atskaitomyb÷ yra parengta pagal Tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

2.2. Finansin÷s atskaitomyb÷s valiuta

Grup÷s įmon÷s apskaitą tvarko šalyje galiojančia vietine valiuta, o šioje finansin÷je atskaitomyb÷je visos sumos yra pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

Šiai finansinei atskaitomybei paruošti naudoti šie valiutų kursai: JAV dolerio (USD) kursas 2007 m. sausio 31 d. - 2,3572 lito, vidutinis 2007 m. USD kursas– 2,523 lito, Rusijos rublio (RUB) kursas 2007 m. sausio 31 d. – 0,96085 lito, vidutinis 2007 m. RUB kursas– 0,98624 lito, Ukrainos grivinos (UAH) kursas 2007 m. sausio 31 d. – 0,46649 lito, vidutinis 2007 m. UAH kursas– 0,50136 lito.

2.3. Konsolidavimo principai

Grup÷s konsoliduota finansin÷ atskaitomyb÷ apima AB "Snaig÷" ir jos kontroliuojamas bei asocijuotas įmones. Paprastai įmon÷ yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir (ar) kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmon÷s veiklos. Nuosavyb÷s ir grynojo pelno dalis, priklausanti akcininkų mažumai, yra atitinkamai išskiriama atskira eilute konsoliduotuose balansuose bei konsoliduotose pelno (nuostolių) ataskaitose.

Įsigytoms įmon÷ms apskaityti taikomas pirkimo metodas. Bendrov÷ įsigytą identifikuojamą kitos įmon÷s turtą ir įsipareigojimus įsigijimo dieną įvertina tikrąja verte. Skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto tikrosios vert÷s įsigijimo dieną laikomas prestižu.

Prestižas

Prestižas, įgytas verslo susijungimo metu, yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra įsigijimo savikainos perviršis, lyginant su grynąja įsigyjamo turto, įsipareigojimų ir neapibr÷žtų įsipareigojimų Grup÷s dalimi. Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, at÷mus bet kokius sukauptus vert÷s sumaž÷jimo nuostolius. Prestižo vert÷ yra peržiūrima kasmet arba dažniau, jei įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, jog apskaitin÷ vert÷ yra sumaž÷jusi.

Vert÷s sumaž÷jimo vertinimo tikslais verslo susijungimų metu įsigytas prestižas įsigijimo dieną yra priskiriamas pinigus generuojantiems vienetams arba pinigus generuojančių vienetų grup÷ms, kurios, kaip tikimasi, tur÷s naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar kitas Grup÷s turtas ir įsipareigojimai yra priskirti šiems vienetams ar vienetų grup÷ms.

Suma, kuria įsigyto pripažinto turto, įsipareigojimų ir neapibr÷žtų įsipareigojimų tikroji vert÷ vis dar viršija investicijos įsigijimo kainą po pakartotinai atlikto pripažinto turto, įsipareigojimų ir neapibr÷žtų įsipareigojimų pripažinimo ir įvertinimo bei įsigijimo kainos nustatymo yra iš karto pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Vert÷s sumaž÷jimas yra nustatomas įvertinant įplaukas kuriančio vieneto, su kuriuo susijęs prestižas, atgautiną sumą. Kai įplaukas kuriančio vieneto atgautina suma yra mažesn÷ už likutinę vertę, pripažįstami vert÷s sumaž÷jimo nuostoliai. Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sud÷tyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos likutinę vertę, nustatant pajamas arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Per metus įsigytos arba parduotos įmon÷s yra įtraukiamos į konsoliduotą finansinę atskaitomybę nuo įsigijimo datos arba iki pardavimo datos.

Visos kitos investicijos yra apskaitomos pagal 39 TAS "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir įvertinimas".

Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai.

Konsoliduota finansin÷ atskaitomyb÷ yra parengta taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkyb÷mis.

2.4. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tik÷tina, kad Grup÷ gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vert÷ gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, at÷mus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vert÷s

sumaž÷jimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.

Tyrimai ir pl÷tra

Tyrimų sąnaudos, patirtos siekiant naujų techninių ar technologinių žinių/sprendimų, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai jos buvo patirtos.

Sąnaudos, patirtos pl÷tojant veiklą, įskaitant naujų arba patobulintų produktų ir gamybos procesų kūrimą, yra kapitalizuojamos, jeigu produktas arba procesas yra techniniu ir komerciniu požiūriu pagrįstas, o Grup÷ turi pakankamai l÷šų bei ketina užbaigti naujo produkto kūrimą. Kapitalizuotas sąnaudas sudaro medžiagų ir tiesiogin÷s darbo sąnaudos bei atitinkamai susijusios prid÷tin÷s sąnaudos. Kapitalizuotos pl÷tros sąnaudos apskaitomos savikaina, at÷mus sukauptą amortizaciją ir vert÷s sumaž÷jimo nuostolius. Kapitalizuotos produktų kūrimo sąnaudos pradedamos amortizuoti, kuomet produktų kūrimo darbai baigiami ir jų rezultatus galima naudoti produktų komercinei gamybai. Kapitalizuotos produktų kūrimo sąnaudos amortizuojamos per numatomą laikotarpį, kada bus gaunama ekonomin÷ nauda. Taikomas amortizacijos laikotarpis nuo 1 iki 4 metų.

Licencijos

Už licencijas sumok÷tos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarpį.

Programin÷ įranga

Naujos programin÷s įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos n÷ra kompiuterin÷s įrangos sudedamoji dalis. Programin÷ įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikiu materialiuoju turtu laikomas turtas, kurį Grup÷ valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonomin÷s naudos būsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir kurio vert÷ didesn÷ už 500 Lt. Likvidacin÷ vert÷ lygi 1 Lt. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte, į kurią neįeina kasdienin÷s priežiūros išlaidos, at÷mus sukauptą nusid÷v÷jimą ir įvertintus vert÷s sumaž÷jimo nuostolius. Įsigijimo vert÷ apima ilgalaikio materialiojo turto dalių pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus, o pakeistos dalys nurašomos.

Kai įvykiai ar aplinkos pokyčiai rodo, kad balansin÷ ilgalaikio materialiojo turto vert÷ gali būti neatgaunama, yra tikrinama, ar ši vert÷ n÷ra sumaž÷jusi.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas jį pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonomin÷s naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys d÷l turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansin÷s turto vert÷s skirtumas), yra įtraukiamas į tų metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriais turtas yra nurašomas.

Nusid÷v÷jimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį vidutinį naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	15 – 63 metai
Mašinos ir įrengimai	5 – 10 metų
Transporto priemon÷s	6 – 7 metai
Kitas turtas	3 – 8 metai

Turto likutin÷s vert÷s, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusid÷v÷jimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vert÷ bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusid÷v÷jimas neskaičiuojamas tol, kol statyba n÷ra baigta, ir turtas neprad÷tas naudoti.

2.6. Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" Grup÷s finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumok÷to atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas.

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje

Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, priskiriamas turtas, skirtas parduoti, t.y. jeigu jis buvo įsigytas su tikslu parduoti jį artimiausioje ateityje. Pelnas arba nuostoliai iš šio turto vert÷s pasikeitimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mok÷jimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Grup÷ ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota įsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai sumaž÷ja tokių investicijų vert÷, jos yra nurašomos arba yra amortizuojamos.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mok÷jimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumaž÷ja jo vert÷ ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas, kuris n÷ra išvestin÷ finansin÷ priemon÷ skirta parduoti, ir kuris nepriskiriamas n÷ vienai iš trijų aukščiau pamin÷tų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansin÷je atskaitomyb÷je apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai (išskyrus vert÷s sumaž÷jimo nuostolius bei užsienio valiutos keitimo pelną arba nuostolius), susiję su tikrosios vert÷s pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Grup÷ neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vert÷s sumaž÷jimo. Tada sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavyb÷je, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.7. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacin÷s vert÷s, at÷mus apskaitytą pasenusių ir l÷tai judančių atsargų vert÷s sumaž÷jimą. Grynoji realizacin÷ vert÷ yra pardavimo kaina, esant įprastin÷ms verslo sąlygoms, at÷mus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos tik kintamos tiesiogin÷s išlaidos, o su gamyba susijusios prid÷tin÷s sąnaudos apskaitytos balanso eilut÷je pagaminta produkcija. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

Skaičiuodama prekių savikainą Grup÷ priskiria dalį gautų nuolaidų dar neparduotoms iš tiek÷jų įsigytoms prek÷ms.

Atsargos kelyje yra apskaitomos pagal INCOTERMS-2000 sąlygų reikalavimus, kai rizika ir nauda, susijusi su atsargomis, pereina Grupei.

2.8. Gautinos sumos ir suteiktos paskolos

Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos tikrąja verte. V÷liau trumpalaik÷s gautinos sumos yra apskaitomos įvertinus jų vert÷s sumaž÷jimą, o ilgalaik÷s gautinos sumos ir suteiktos paskolos – diskontuota verte, at÷mus vert÷s sumaž÷jimo nuostolius.

2.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaik÷s, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų m÷nesių, o vert÷s pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, ind÷liai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaik÷s labai likvidžios investicijos.

2.10. Skolos

Skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų l÷šų tikrąja verte, at÷mus sandorio kaštus. V÷liau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų l÷šų ir sumos, kurią reik÷s sumok÷ti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolius. Skolos priskiriamos ilgalaik÷ms, jei iki finansin÷s atskaitomyb÷s patvirtinimo datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas balanso dieną pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

2.11. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grup÷s) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• − baigiasi teis÷s į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• − Grup÷ išlaik÷ teisę į pinigų srautus, bet prisi÷m÷ įsipareigojimą sumok÷ti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką.
• − Grup÷ perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esm÷s visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaik÷ su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grup÷ perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrol÷s, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grup÷ yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.12. Faktoringas

Faktoringo sandoris yra finansavimo sandoris, kai įmon÷ perleidžia finansuotojui skolininko piniginį reikalavimą už nustatytą atlyginimą. Įmon÷s perduoda finansuotojui teises į ateityje gautinas sumas pagal sąskaitas. Grup÷s faktoringo sandorius sudaro sandoriai su regresu (finansuotojas turi teisę grąžinti atgal įmonei pradelstą reikalavimą) ir be regreso (finansuotojas neturi teis÷s grąžinti atgal įmonei pradelsto reikalavimo). Faktoringo sąnaudas sudaro pagrindin÷ sutarties suma, kuri mokama sudarant sutartį, komisinis mokestis už sąskaitų aptarnavimą ir palūkanų sąnaudos, priklausančios nuo skolininko mok÷jimo termino trukm÷s. Faktoringuojamos gautinos sumos (su regreso teise) ir susijęs finansavimas finansin÷je atskaitomyb÷je yra apskaitomi iš pirk÷jų gautinų sumų bei įsipareigojimų kredito institucijoms straipsniuose.

2.13. Lizingas (finansin÷ nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansin÷ nuoma) – Grup÷ kaip nuomininkas

Grup÷ pripažįsta išperkamosios nuomos turtą ir susijusius įsipareigojimus balanse išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaito jį mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto vert÷s ir dabartin÷s vert÷s minimalių išperkamosios nuomos įmokų sumos. Skaičiuojant dabartinę išperkamosios nuomos įmokų vertę naudojama diskonto norma lygi nuomos palūkanų normai, jei yra praktiška ją nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Grup÷s apskaičiuota skolinimosi norma. Pradin÷s tiesiogin÷s išlaidos, susijusios su turtu, yra įtraukiamos į turto vertę. Nuomos mok÷jimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio įsipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarpį taip, kad atitiktų pastovią palūkanų normą, mokamą nuo likusio įsipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Tiesiogin÷s išlaidos, kurias patyr÷ nuomininkas per išperkamosios nuomos laikotarpį, yra įtraukiamos į nuomojamo turto vertę.

Finansin÷s nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusid÷v÷jimas, be to, d÷l finansin÷s nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra patiriamos finansin÷s sąnaudos. Nusid÷v÷jimo skaičiavimo tvarka finansin÷s nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nud÷vimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei pagal lizingo sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavyb÷ n÷ra perduodama Grupei.

Jeigu pardavimo ir atgalin÷s nuomos sandorio rezultatas yra finansin÷ nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitinę vertę, n÷ra iš karto pripažįstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansin÷s nuomos laikotarpį.

Veiklos – Grup÷ kaip nuomotojas

Grup÷ pripažįsta veiklos nuomos pajamas lygiomis dalimis per visą nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma – Grup÷ kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mok÷jimai pagal veiklos nuomą yra pripažįstami išlaidomis tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį ir yra įtraukiami į veiklos sąnaudas.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumaž÷jimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalin÷s nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesn÷ nei tikroji vert÷, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojamas žemesn÷mis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet jis atidedamas ir amortizuojamas proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vert÷, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kuriuo turtą numatoma naudoti.

2.14. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos) , gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansin÷je atskaitomyb÷je pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek nud÷vimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar pra÷jusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.15. Atid÷jiniai

Atid÷jimas apskaitomas tada ir tik tada, kai d÷l įvykio praeityje Grup÷ turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižad÷jimą, ir tik÷tina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atid÷jimai yra peržiūrimi kiekvieno balanso sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspind÷tų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vert÷s poveikis yra reikšmingas, atid÷jimo suma yra išlaidų, kurių, tik÷tina, reik÷s įsipareigojimui padengti, dabartin÷ vert÷. Kai naudojamas diskontavimas, atid÷jimo padid÷jimas, atspindintis pra÷jusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

2.16. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atid÷tąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus. Užsienio dukterinių įmonių pelno mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tose šalyse galiojančius mokesčių įstatymų reikalavimus.

Standartinis Lietuvos Respublikos įmon÷ms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Nuo 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo laikinasis socialinio mokesčio įstatymas, kuris numato, kad, greta įmonių mokamo pelno mokesčio, 2006 m. sausio 1 d. prasidedančiais mokestiniais metais įmon÷s turi mok÷ti papildomą 4 proc. mokestį, apskaičiuotą remiantis pelno mokesčio principais, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – 3 proc. mokestį. Po 2007 m. Lietuvos Respublikos įmon÷ms taikomas pelno mokesčio tarifas išliks standartinis, t.y. 15 proc.

Standartinis pelno mokesčio tarifas Rusijos federacijoje – 24 proc., Ukrainoje – 25 proc.

Mokestiniai nuostoliai Lietuvoje gali būti keliami 5 metus, išskyrus nuostolius, kurie susidar÷ d÷l vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 3 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Mokestiniai nuostoliai Rusijos federacijoje gali būti keliami 10 metų, Ukrainoje mokestinių nuostolių panaudojimo terminas yra neribojamas.

Atid÷tieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atid÷tasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitin÷s vert÷s ir jų mokesčių baz÷s grynąją mokestinę įtaką. Atid÷tųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esm÷s priimti balanso datą.

Atid÷tojo mokesčio turtas yra pripažįstamas balanse tiek, kiek Bendrov÷s vadovyb÷ tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tik÷tina, kad dalis atid÷tojo mokesčio nebus realizuota, ši atid÷tojo mokesčio dalis n÷ra pripažįstama finansin÷je atskaitomyb÷je.

2.17. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tik÷tina, jog Grup÷ gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi at÷mus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos pristačius prekes ir perdavus riziką bei prekių nuosavyb÷s teikiamą naudą.

Paslaugų pajamos pripažįstamos taikant kaupimo principą ir apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje suteikus paslaugas ir pirk÷jui jas pri÷mus.

Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimai tarp Grup÷s įmonių yra eliminuoti.

2.18. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumok÷ta arba mok÷tina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos n÷ra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.19. Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo balanso dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

Grup÷s įmonių apskaita yra tvarkoma atitinkama vietine valiuta, kuri yra jų funkcin÷ valiuta. Konsoliduojamų užsienio dukterinių įmonių finansin÷s atskaitomyb÷s balanso straipsniai yra perskaičiuojami į litus naudojant metų pabaigos valiutų kursus, o pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai perskaičiuojami pagal vidutinį laikotarpio valiutos kursą. Perskaičiavimo metu susidarę valiutų kursų skirtumai yra tiesiogiai įtraukiami į nuosavą kapitalą. Realizavus atitinkamą investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į laikotarpio pelną (nuostolius) tuo pačiu laikotarpiu, kai pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

D÷l grynųjų investicijų į užsienio Grup÷s įmones perskaičiavimo į litus atsiradę užsienio valiutos kurso skirtumai apskaitomi valiutos keitimo rezerve akcininkų nuosavyb÷je. Pardavus investicijas, šie skirtumai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Prestižas ir tikrosios vert÷s koregavimai, atsiradę d÷l dukterin÷s bendrov÷s įsigijimo užsienyje, yra pripažįstami įsigytosios bendrov÷s turtu (tikrosios vert÷s koregavimai – įsipareigojimais) ir yra apskaitomi pagal valiutų keitimo kursą balanso dienai.

2.20. Segmentai

Verslo segmentu šioje finansin÷je atskaitomyb÷je laikoma Grup÷s sudedamoji dalis, dalyvaujanti gaminant atskirą produktą ar teikiant paslaugą arba grupę susijusių produktų ar paslaugų, kurios rizika ir pelnas skiriasi nuo kitų verslo segmentų.

Geografiniu segmentu šioje finansin÷je atskaitomyb÷je laikoma Grup÷s sudedamoji dalis, dalyvaujanti gaminant produktus ar teikiant paslaugas tam tikroje ekonomin÷je aplinkoje, kurios rizika ir pelnas skiriasi nuo kitų sudedamųjų dalių, veikiančių kitoje ekonomin÷je aplinkoje.

Valdymo tikslais Grup÷s veikla organizuojama kaip vienas pagrindinis segmentas – šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Finansin÷ informacija apie verslo ir geografinius segmentus pateikiama 3-oje šios finansin÷s atskaitomyb÷s pastaboje.

2.21. Turto vert÷s sumaž÷jimas

Finansinis turtas

Finansinio turto ir prestižo vert÷s sumaž÷jimas vertinamas kiekvieną balanso datą.

Kai paaišk÷ja, kad Grup÷ neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmok÷jimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vert÷s sumaž÷jimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vert÷s sumaž÷jimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumaž÷jimas gali būti objektyviai pagrįstas po vert÷s sumaž÷jimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau padid÷jusi apskaitin÷ vert÷ yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vert÷s, kuri būtų buvusi, jei vert÷s sumaž÷jimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto vert÷s sumaž÷jimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkyb÷s parodo, kad turto vert÷ gali neatsipirkti. Kai apskaitin÷ vert÷ viršija turto atsipirkimo vertę, vert÷s sumaž÷jimas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vert÷s sumaž÷jimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai d÷l turto vert÷s sumaž÷jimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumaž÷jo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vert÷s sumaž÷jimo nuostoliai.

2.22. Įvertinimų naudojimas rengiant finansinę atskaitomybę

Rengiant finansinę atskaitomybę pagal Verslo apskaitos standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibr÷žtumų atskleidimui. Šios finansin÷s atskaitomyb÷s reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusid÷v÷jimą ir vert÷s sumaž÷jimo įvertinimus. Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansin÷je atskaitomyb÷je, kai bus nustatytas.

2.23. Neapibr÷žtumai

Neapibr÷žti įsipareigojimai n÷ra pripažįstami finansin÷je atskaitomyb÷je. Jie yra aprašomi finansin÷je atskaitomyb÷je, išskyrus tuos atvejus, kai tikimyb÷, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibr÷žtas turtas finansin÷je atskaitomyb÷je n÷ra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansin÷je atskaitomyb÷je tuomet, kai yra tik÷tina, kad bus gautos pajamos arba ekonomin÷ nauda.

2.24. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grup÷s pad÷tį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansin÷je atskaitomyb÷je yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie n÷ra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.25. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansinę atskaitomybę turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos n÷ra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras verslo apskaitos standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

Kur buvo reikalinga, palyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti, kad atitiktų einamųjų metų pateikimo pokyčius.

3 Informacija pagal segmentus

Vienintelis Grup÷s verslo segmentas yra šaldytuvų ir specializuotos įrangos gamyba (pirminis ataskaitų formatas). Informacija apie segmentus pateikiama, atsižvelgiant į Grup÷s geografinius segmentus (antrinis ataskaitų formatas).

Metų, pasibaigusių 2007 m. gruodžio 31 d. rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie (tūkst. litų):

	Vakarų Europa	Rytų Europa	Baltijos valstyb÷s	Ukraina	Rusija	Lietuva	Nepa skirstyta	Iš viso
Pajamos	82,254	46,436	13,307	97,071	136,623	18,862	16,263	410,816
Bendrasis pelnas	7,200	5,544	1,499	10,451	13,633	3,502	7,364	49,193
Veiklos sąnaudos	-	-	-	-	-	-	-51,967	-51,967
Veiklos pelnas (nuostoliai)	7,200	5,544	1,499	10,451	13,633	3,502	-44,603	-2,774
Finansin÷s sąnaudos, grynąja verte	-	-	-	-	-	-	-7,834	-7,834
Pelnas prieš mokesčius	7,200	5,544	1,499	10,451	13,633	3,502	-52,437	-10,608
Pelno mokesčio sąnaudos	-	-	-	-	-	-	867	867
Segmentų grynasis rezultatas	7,200	5,544	1,499	10,451	13,633	3,502	-51,570	-9,741
Segmentų turtas pagal klientų vietą	8850	7194	3224	10579	16797	4951	197507	249102

Įsipareigojimai iš viso

Ilgalaikio įsigijimai	turto	21,576	21,576
Grynieji pinigų srautai		(821)	(821)
Pinigų srautai finansin÷s veiklos	iš	(14,703)	(14,703)
Pinigų srautai investicin÷s veiklos	iš	(16,225)	(16,225)
Pinigų srautai įprastin÷s veiklos	iš	38,068	38,068
		155,517	155,517

Metų, pasibaigusių 2006 m. gruodžio 31 d. rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie (tūkst. litų):

	Vakarų Europa	Rytų Europa	Baltijos valstyb÷s	Ukraina	Rusija	Lietuva	Nepa skirstyta	Iš viso
Pajamos	77,277	48,072	14,366	81,908	95,083	23,927	11,194	351,827
Bendrasis pelnas	10,922	4,603	2,072	14,566	11,724	4,021	2,407	50,315
Veiklos sąnaudos	-	-	-	-	-	-	(58,288)	(58,288)
Veiklos pelnas (nuostoliai)	10,922	4,603	2,072	14,566	11,724	4,021	(55,881)	(7,973)
Finansin÷s sąnaudos, grynąja verte	-	-	-	-	-	-	(2,155)	(2,155)
Pelnas prieš mokesčius	10,922	4,603	2,072	14,566	11,724	4,021	(58,036)	(10,128)
Pelno mokesčio sąnaudos	-	-	-	-	-	-	(457)	(457)
Segmentų grynasis rezultatas	10,922	4,603	2,072	14,566	11,724	4,021	(58,493)	(10,585)
Segmentų turtas pagal klientų vietą	18,104	3,447	3,231	10,082	23,649	4,945	193,669	257,127
Įsipareigojimai iš viso
							164,112	164,112
Pinigų srautai iš įprastin÷s veiklos							31,982	31,982
Pinigų srautai iš investicin÷s veiklos							(20,776)	(20,776)
Pinigų srautai iš finansin÷s veiklos							(2,316)	(2,316)
Grynieji pinigų srautai							(381)	(381)
Ilgalaikio turto įsigijimai							23,300	23,300

4 Veiklos sąnaudos

Per metus, pasibaigusius gruodžio 31 veiklos sąnaudas sudar÷:

	2007 m.	2006 m.
Pardavimo sąnaudos
Transportavimas	10,521,708	9,171,078
Sand÷lio nuoma	185,576	3,946,329
Reklama	35,76,790	3,650,914
Garantinio aptarnavimo sąnaudos	3,989,103	3,457,183
Atlyginimai ir socialinis draudimas	2,171,340	2,047,112
Komisiniai trečiosioms šalims	492,039	1,833,298
Draudimas	586,630	630,154
Komandiruočių sąnaudos	138,011	353,234
Nusid÷v÷jimas ir amortizacija	125,969	139,163
Kitos	4,610,303	2,395,200
Viso :	26,397,469	27,623,665
Administracin÷s sąnaudos
Atlyginimai ir socialinis draudimas	12,021,643	10,029,621
Gautinų sumų nuvert÷jimo nuostoliai	-371,010	9,836,546
Nusid÷v÷jimas ir amortizacija	2,738,106	2,758,694
Ryšių paslaugos	646,616	1,044,504
Komandiruot÷s	640,510	848,986
Komunaliniai patarnavimai	378,110	459,699
Nekilnojamo turto mokesčio sąnaudos	150,437	391,853
Automobilių eksploatavimo sąnaudos	282,133	383,259
Draudimas	361,588	323,715
Sukauptos premijos ir tantjemos	290,587	300,000
Labdara , Kal÷din÷s dovanos ir pan	9,716	249,219
Kitos	8,674,096	6,321,328
Viso :	25,822,532	32947424
Iš viso :	52,220,001	60,571,089

Gautinų sumų nuvert÷jimo nuostolis, pripažintas 2007 m. ir 2006 m., yra susijęs su pradelstomis gautinomis sumomis iš Rusijos pirk÷jų.

5 Kitos veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

Per metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. kitos veiklos pajamas ir sąnaudas grynąja verte sudar÷:

	2007 m.	2006 m.
Kitos veiklos pajamos
Pajamos iš transportavimo paslaugų	1,579,462	1,316,589
Pagalbinių skyrių pajamos	1,383	725,177
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	259,460	2,098,920
Medžiagų ir atsarginių dalių pardavimas		60,316
Kitos	885,024	413,881
	2,725,320	4,614,883
Kitos veiklos sąnaudos
Transportavimo sąnaudos	1,350,865	1,150,567
Pagalbinių skyrių sąnaudos	1,097	509,806
Medžiagų ir atsarginių dalių pardavimo savikaina		51,551
Kitos	1,120,487	619,585
	2,472,449	2,331,509
Kitos veikos pajamos ir sąnaudos grynąja verte	252,871	2,283,374

6 Finansin÷s ir investicin÷s veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

	2007 m.	2006 m.
Finansin÷s pajamos
Pelnas iš valiutos kursų pasikeitimo	11,323,850	15,122,856
Palūkanų pajamos		33,767
Pelnas iš užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių	591,126	5,623,410
Kitos finansin÷s veiklos pajamos	57,031	345,912
	11,972,007	21125945
Finansin÷s sąnaudos
Nuostoliai d÷l valiutos kursų pasikeitimo	15,715,764	16,996,823
Realizuoti nuostoliai iš užsienio valiutos išvestinių priemonių	20,105	1,515,473
Nuostoliai iš užsienio valiutos išvestinių priemonių perkainojimo		862,689
Palūkanų sąnaudos	3,679,681	3,716,161
Kitos finansin÷s veiklos sąnaudos	390,475	190,164
	19,806,025	23,281,310
Finansin÷s pajamos ir sąnaudos, grynasis rezultatas	( 7,834,018 )	(2,155,365)

7 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Balansin÷ vert÷ 2007m. gruodžio 31 dienai lygi 17609,6 tūkst. Lt (2006m. gruodžio 31 d – 17356,7 tūkst. Lt)

Nematerialaus turto amortizacijos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje yra įtrauktos į veiklos sąnaudas.

8 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikį materialų turtą sudaro šios turto grup÷s :

	Balansin÷ vert÷ gruodžio 31 d
	2007 m. 2006m.
Pastatai ir statiniai	36,663,254 38,569,527
Kitas ilg. materialus turtas	58,968,702 54,820,400
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmok÷jimai	2,293,618 10,142,555
Viso :	97,925,574 103,532,482
Grup÷s ilgalaikio materialiojo turto nusid÷v÷jimas 2007 m. 18.524. tūkst. litų).	atitinkamai sudaro 19199 tūkst. litų (2006 m.

9 Atsargos

	2007 m.	2006 m.
Žaliavos ir atsargin÷s dalys	41,583,909	34,555,600
Nebaigta gamyba	1,540,384	1,449,015
Pagaminta produkcija	18,892,440	19,652,890
Kita	285,524	213,778
	62,302,257	55,871,283
Minus: vert÷s sumaž÷jimas		-
	62,302,257	55,871,283

Žaliavas ir atsargines medžiagas sudaro kompresoriai, sud÷tin÷s dalys, plastmas÷, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

Siekiant užtikrinti suteiktos paskolos grąžinimą, Grup÷ įkeit÷ iki 19300 tūkst. Lt atsargas, kurių bendra vert÷ 2007 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 62302 tūkst. litų (29.300 tūkst. litų 2006 m. gruodžio 31 d.).

10 Iš pirk÷jų gautinos sumos

Prekybos gautinų sumos bei jų vert÷s sumaž÷jimas gruodžio 31 d. buvo:

	2007 m.	2006 m.
Gautinos sumos iš Grup÷s pirk÷jų	64,345,768	75,427,158
Minus: abejotinų gautinų sumų vert÷s sumaž÷jimas	11,527,355	11,969,133
	52,818,413	63,158,025

Iš pirk÷jų gautinos sumos yra beprocent÷s ir paprastai jų terminas yra 30 – 90 dienų.

Iš pirk÷jų gautinos sumos, kurių nominali vert÷ 2007 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 11527 tūkst. litų (11969 tukst. litų 2006 m. gruodžio 31 d.), buvo pilnai nuvert÷jusios.

Iš pirk÷jų gautinų sumų nuvert÷jimo pasikeitimas yra toks:

	2007 m.	2006 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	- 11,969,133	-2,157,392
Vert÷s sumaž÷jimas, priskaičiuotas per metus	-470,287	-10,106,331
Panaudota

Nepanaudotų sumų atstatymas
Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka	573,445	265,375
Kiti pokyčiai	338,620	29,215
gruodžio 31 d. likutis	-11,527,355	-11,969,133

Iš pirk÷jų gautinų sumų laikotarpių analiz÷ 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Iš pirk÷jų gautinos sumos,					Iš pirk÷jų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau pra÷jęs, tačiau joms n÷ra nustatytas vert÷s sumaž÷jimas
	kurių laikotarpis n÷ra pra÷jęs bei joms nenustatytas vert÷s sumaž÷jimas	mažiau nei 30 dienų	30 – 60 dienų	60 – 90 dienų	90 – 120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2006	58596920	3,741,773	504,087	13,399	914	600,932	63,458,025
2007	46017575	5,771,742	235,805	326,957	16,604	449,730	52,818,413

Pagal faktoringo su regreso teise sutarti Grup÷ faktoriams buvo įkeitusi gautinas sumas, kurių balansin÷ vert÷ 2007 m. bei 2006 m. gruodžio 31 d. sudar÷ atitinkamai 18277 tūkst.. litų bei 15554 tūkst.. litų.

11 Kitas trumpalaikis turtas

	2007 m.	2006 m.
Gautinas PVM	2,517,914	3,745,675
Išankstiniai apmok÷jimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos	1,272,412	1,236,485
Gautinos kompensacijos	1,214,817	86,241
Gautina suma už parduotą ilgalaikį turtą		80,000
Kitos gautinos sumos	5,468,059	4,087,419
	10,473,202	9235820

Kompensacijos yra gautinos iš tiek÷jų už pateiktas blogos kokyb÷s prekes.

12 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2007 m.	2006 m.
Pinigai banke	3,977,330	4,777,706

Pinigai kasoje	7,230	27,374
	3,984,560	4,805,080

Bendrov÷s sąskaitos užsienio valiuta ir litais iki 10.000 tūkst. litų Banke yra įkeistos bankui kaip užstatas už paskolą.

13 Kapitalas

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmon÷s nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto įmon÷s įstatuose. 2007 m. gruodžio 31 d. Grup÷ atitiko šį reikalavimą.

2006 m. kovo 11 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprend÷ padidinti bendrov÷s akcinį kapitalą iki 23,827,365 akcijų papildomai išleidžiant 756,960 akcijų, kurių vienos nominali vert÷ 1 litas, nustatant vienos akcijos kainą 13 litų. Akcininkų susirinkimas taip pat nusprend÷ atšaukti pirmumo teisę įsigyti naujos emisijos akcijų esamiems akcininkams ir suteikti pirmumo teisę įsigyti naujos emisijos akcijų esamiems dukterin÷s įmon÷s Techprominvest mažumos akcininkams.

14 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teis÷s aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Lietuvos Respublikos apskaitos principus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Paskirstytini rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcininkų sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant pelną, visi paskirstytini rezervai pervedami į nepaskirstytą pelną ir kiekvienais metais akcininkų sprendimu perskirstomi.

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstyb÷se veiklą vykdančių dukterinių įmonių finansines ataskaitas.

Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotoje finansin÷je atskaitomyb÷je apskaitomi kaip akcininkų nuosavyb÷ tol, kol investicija nerealizuojama. Realizavus atitinkamą investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į nepaskirstytą rezultatą tuo pačiu laikotarpiu, kai pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

15 Subsidijos

Subsidijos 2006 m. sausio 01 d.	5,108,932
Padid÷jimai per laikotarpį	43,500
Amortizacija per laikotarpį	1,303,092
Grynoji likutin÷ vert÷ 2006m gruodžio 31 d.	3,849,340
Padid÷jimas per laikotarpį ( 2007 m )	345,280
Amortizacija per laikotarpį ( 2007 m )	1,179,704
Grynoji likutin÷ vert÷ 2007 m. gruodžio 31 d	3,014,916

Būsimųjų laikotarpių subsidijų pajamas sudaro subsidijos gamybos įrengimų atnaujinimui bei pastatų remontui d÷l CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacin÷s medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje, bei subsidija gauta eksporto vystymui. Atid÷tųjų subsidijų suma amortizuojama per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos subsidijos, ir kai patiriamos kompensuojamos sąnaudos. Subsidijų amortizacijos suma yra įtraukiama į gamybos savikainą mažinant įrengimų ir pastatų rekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos subsidijos, nusid÷v÷jimą.

16 Atid÷jiniai garantiniams įsipareigojimams

Parduotiems gaminiams suteikiamos 3 - 10 metų garantijos. Atid÷jiniai garantiniam remontui buvo padaryti, remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius atid÷jimus. Ilgalaikiai atid÷jimai 2007m gruodžio 31 d. lygūs 3130 tūkst. Lt (2006 m 3082 tūkst. Lt), trumpalaikiai atid÷jimai 2007m gruodžio 31 d . - 807 tūkst. Lt (2006 m 550 tūkst. Lt)

17 Paskolos

	2007 m. gruodžio 31 d.	2006 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaik÷s paskolos
Bankų paskolos, kurių vykdymas užtikrintas valstyb÷s garantija		-
Bankų paskolos, kurių vykdymas užtikrintas Bendrov÷s turtu	18,277,198	38,920,938
Kitos paskolos ( lizingui )	2,564,693	312,518
	20,841,891	39,233,456

Trumpalaik÷s paskolos

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	23,623,014	29,085,948
Kitos	9,135,809	334,081
	32,758,823	29,420,029
	53,600,714	68,653,485

Paskolos, kurių vert÷ 1.498 tūkst. litų, yra gautos su 3,9 proc. fiksuota palūkanų norma. Kitos paskolos yra gautos su kintama palūkanų norma, kuri yra 6 m÷nesių LIBOR +1 proc. marža, 6 m÷nesių LIBOR + 1,1 proc. marža, 6 m÷nesių LIBOR + 1,2 proc. marža, 1 ir 6 m÷nesių EURIBOR + 1,1 proc. marža ir 1 m÷nesio EURIBOR + 1,15 proc. marža.

Grup÷ yra gavusi 7 Lietuvos bankų išduotas paskolas.

2007 m. gruodžio 31 d. pastatai, kurių likutin÷ vert÷ 11218 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. 33.664 tūkst. litų), mašinos ir įrengimai, kurių likutin÷ vert÷ 10477 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. 43.190 tūkst. litų), atsargos, kurių likutin÷ vert÷ 19300 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. 29.300 tūkst. litų), pinigin÷s įplaukos į banko sąskaitas iki 10000 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. 10.000 tūkst. litų) ir "Techprominvest" akcijos už 2808 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. 2.808 tūkst. litų) yra įkeistos už banko paskolas.

2007 m. kovo 30 d. Grup÷ susitar÷ su banku d÷l kreditin÷s linijos padidinimo iki 2.492 tūkst. eurų (8.606 tūkst. litų ekvivalentas) (2006 m. gruodžio 31 d. kreditin÷ linija nebuvo naudojama) bei grąžinimo termino atid÷jimo iki 2008 m. geguž÷s 31 d.

Bendrov÷ nevykd÷ paskolų, kurių vert÷ 2007 m gruodžio 31 d. buvo 3623014 litų ( 2006 m : 22782892 litų ), sutartyse numatytų finansinių rodiklių, tačiau tos paskolos yra grąžinamos per vienerius metus, tod÷l jokios įtakos neturi.

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis, be įsipareigojimų lizingui, nacionaline ir užsienio valiutomis:

	2007 m.	2006 m.
Paskolos valiuta:
Eurai	19,197,912	38,645,477
JAV doleriai	7,914,180	6,746,865
Litai	23,065,691	22,383,948
	50,177,783	67,776,290

18 Lizingas (finansin÷ nuoma)

Pagal finansin÷s nuomos sutartis nuomojamą Grup÷s turtą sudaro mašinos, įrengimai ir transporto priemon÷s. Be nuomos įmokų reikšmingiausi įsipareigojimai pagal išperkamosios nuomos sutartis yra turto priežiūra ir draudimas. Finansin÷s nuomos terminai yra nuo 3 iki 5 metų. Toliau pateikiamas finansin÷s nuomos būdu įsigyto turto likutin÷s vert÷s paskirstymas:

2007 m. 2006 m.

Mašinos ir įrengimai	3,189,209	-
Transporto priemon÷s	233,723	583,379
	3,422,932	583,379

Pagrindinę mok÷tiną finansin÷s nuomos likučių sumą metų pabaigoje nacionaline ir užsienio valiuta sudaro:

	2007 m.	2006 m.
Eurai	-	-
Litai	3,422,932	583,379
	3,422,932	583,379

Finansin÷s nuomos įsipareigojimams taikomos kintamos palūkanų normos: nustatyta 6 m÷nesių EURIBOR +1.5 proc. marža, 6 m÷nesių LIBOREUR + 1 proc. marža ir 6 m÷nesių LIBOREUR + 1.2 proc., 6 m÷nesių LIBOREUR + 1.3 proc. marža ir 12 m÷n. LIBOR + 1.4 proc. marža.

Finansin÷s nuomos įmokas ateityje pagal min÷tas išperkamosios nuomos sutartis 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro:

Per vienerius metus	858,239
Nuo vienerių iki penkerių metų	2,564,693
Po penkerių metų	-
Finansin÷s nuomos įsipareigojimų iš viso	3,422,932

19 Veiklos nuoma

Grup÷ sudar÷ keletą veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose n÷ra numatyta apribojimų Grup÷s veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2007 m. Grup÷s nuomos sąnaudos atitinkamai sudar÷ 278 tūkst. litų (2006 m. 177 tūkst. litų).

20 Prekybos skolos

Aukščiau min÷tų finansinių įsipareigojimų sąlygos:

• Prekybos skolos yra beprocent÷s ir paprastai joms yra nustatomas 60 dienų laikotarpis.
• Kitos mok÷tinos sumos yra beprocent÷s ir yra vidutiniškai 60 dienų laikotarpio.
• Mok÷tinos palūkanos paprastai yra nustatomos ketvirčiais per finansinius metus.

21 Kitos trumpalaik÷s mok÷tinos sumos

Gruodžio 31 d. kitas trumpalaikes mok÷tinas sumas sudar÷:

	2007	2006
Atlyginimai ir susiję mokesčiai	3,872,453	3,421,261
Atostoginių rezervas	2,336,404	2,000,860
Sukauptos premijos ir tantjemos valdybai	300,000	300,000
Mok÷tini mokesčiai	2,126,927	3,235,215
Mok÷tinos sumos už Techprominvest akcijas	-	9,840,480
Kitos mok÷tinos sumos ir sukauptos sąnaudos	116,724	336,810
Kitos trumpalaik÷s mok÷tinos sumos iš viso	8,752,508	19,134,626

22 Pelnas (nuostoliai) ir sąlyginis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

	2007 m.	2006 m.
Akcijos išleistos sausio 1 d.	23,827,365	23,070,405
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis	23,827,365	23,070,405
Grynasis metų pelnas (nuostoliai) tenkantis Bendrov÷s akcininkams, litais	( 9,744,645 )	(10,581,640)
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) ir sąlyginis pelnas (litais)	( 0.41 )	(0.46)

23 Rizikos bei kapitalo valdymas

Kredito rizika

Grup÷s prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didel÷. Gautinos sumos iš pagrindinių dešimties grup÷s pirk÷jų 2007 m. gruodžio 31 d. sudar÷ apie 38,35 proc. (47,81 proc. 2006m. gruodžio 31 d.) visų grup÷s iš pirk÷jų gautinų sumų. Maksimalią kredito rizikos sumą 2007 m. bei 2006 m. gruodžio 31 d. sudaro balansin÷s gautinų sumų bei suteiktų paskolų sumos.

Įdiegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems klientams ( pirk÷jams ), pageidaujantiems gauti atitinkamą mok÷jimo atid÷jimą, atliekami kredito rizikos įvertinimai. Didžioji gautinų sumų dalis yra apdrausta.

Grup÷ nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto balansin÷ vert÷, įskaitant išvestines finansines priemones balanse, jeigu tokių yra. Tod÷l Grup÷s vadovyb÷ mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirk÷jų gautinų sumų sumai, at÷mus pripažintus vert÷s sumaž÷jimo nuostolius balanso sudarymo dieną.

Palūkanų normos rizika

Didesnę Grup÷s paskolų dalį sudaro paskolos su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su LIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką.

Grup÷ nesinaudojo jokiomis finansin÷mis priemon÷mis apsidrausti nuo palūkanų normos kitimo rizikos, susijusios skolos priemon÷mis su kintančia palūkanų norma.

Likvidumo rizika

Grup÷s politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus

Grup÷s greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas 2007 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,52 ( 0,65 2006 m. gruodžio 31 d.).

Užsienio valiutos rizika

Pagrindin÷ valiutos rizika, su kuria susiduria Grup÷ kyla d÷l to, kad reikšmingą pajamų dalį Grup÷ uždirba JAV doleriais, Rusijos rubliais bei Ukrainos grivinomis, o skolinasi l÷šas kitomis valiutomis. Grup÷s politika yra suderinti pinigų srautus iš labai tik÷tinų būsimų pardavimų su pirkimais kiekviena užsienio valiuta.

Motinin÷ įmon÷ 2007 metais sudar÷ užsienio valiutos keitimo ateities sandorius su banku d÷l 15540000 JAV dolerių keitimo fiksuotu kursu, iš jų 3340000 JAV dolerių įvykdyta 2007 m. Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s skirtos apdrausti JAV dolerio pardavimo pajamas.

Grup÷ nesinaudoja kokiomis nors finansin÷mis priemon÷mis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos riziką, išskyrus tai, kad ji stengiasi skolintis eurais, su kuriais yra susietas litas. 2007 m. gruodžio 31 d. piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

	Turtas	Įsipareigojimai
Litais	10,728,167	54,919,363
Eurais	22,551,708	75,710,529
JAV doleriais	12,782,919	8,582,314
Rusijos RUB	19,816,784	12,746,859
Kitomis valiutomis	45,871	100,893
Iš viso :	65,925,449	152,059,958

24 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Grup÷s susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2007 m. ir 2006 m. buvo šie:

2007 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mok÷tinos sumos
UAB "Hermis Capital"	42,011 -		-
UAB " Genčių nafta "	37,178 -		-
UAB "Baltijos polistirenas"	4,399,357 -		-
UAB "Astmaris"	7,377,466 -		-

11,856,012

2006 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mok÷tinos sumos
UAB "Hermis Fondų Valdymas"	52,752	-	-	-
UAB "Hermis Capital"	-	33,767	-	-
UAB "Lisiplastas"	7,072,470	397,342	23,020	-
UAB "Baltijos polistirenas"	2,481,889	-	-	-
UAB "Astmaris"	6,847,895	-	-	-
UAB "Lanksti Linija"	-	-	9,435	1,368,513
	16,455,006	431,109	32,455	1,368,513