Kauno Energija

Annual Report • Mar 20, 2008

AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS 2007 m. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ PARENGTA PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMA KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

EIl FRNST & YOUNG

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus g. 7 Pal 2849 17-01008 Vilnius Lietuva Tel. (8 5) 274 22 00 Faks, (8 5) 274 23 33 Vilnius@lt.ey.com www.ev.com/ll

lucidinio asmens kodas 110878442

PVM moletojo kodas LT 1087844111

Registras - luridinių asmenų registras

Ernst & Young Ballic UAB Subačiaus 7 P.O. Box 2849 11-01008 Vilnios Lithuania Tel. + 370 5 274 22 00 Fax + 370 5 274 23 33 Vilnius@lt.ev.com www.ev.com/lt

Code of legal person 110878442 VAT payer code LT108784411 Register of Legal Persons

Nepriklausomo auditoraus išvada AB "Kauno Energija" akcininkams

Išvada apie finansine atskaitomybe

Mes atlikome toliau pateiktos AB "Kauno Energija", Lietuvos Respublikoje įregistruotos akcinės bendrovės (toliau - Bendrovė), ir konsoliduotos AB "Kauno Energija" ir dukterinės įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau - Grupė) finansinės atskaitomybės, kurią sudaro 2007 m. gruodžio 31 d. balansai, susijusios pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas (reikšmingi apskaitos principai bei kitos aiškinamosios pastabos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansinę atskaitomybę

Už šios finansinės atskaitomybės, pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą ir teisingą pateikimą atsakinga Bendrovės vadovybė. Ši atsakomybė apima: vidaus kontrolės sistemos, skirtos finansinės atskaitomybės parengimui ir teisingam pateikimui, užtikrinant, kad nėra reikšmingų netikslumų dėl apgaulės ar klaidos, sukūrimą, įdiegimą tinkamų apskaitos principų pasirinkimą ir taikymą; ir pagal aplinkybes tinkančių ir pagrįstų įvertinimų pasirinkimą.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga yra, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šią finansinę atskaitomybę. Mes atlikome auditą vadovaudamiesi Tarptautiniais audito standartais, kuriuos nustato Tarptautinė apskaitininkų federacija. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume deramai įsitikinti, jog finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų netikslumų.

Auditas apima finansinės atskaitomybės skaičius ir paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų gavimo procedūų atlikimą. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus prendimo, įskaitant reikšmingų netikslumų dėl apgaulės ar klaidos finansinėje atskaitomybėje rizikos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus bendrovės finansinės atskaitomybės parengimo ir pateikimo kontroles ir siekia pasirinkti tinkamas audito procedūras, tačiau neturi tikslo pareikšti nuomonės apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Auditas taip pat apima taikytų apskaitos principų ir vadovybės padarytų reikšmingų prielaidų bei bendro finansinės atskaitomybės pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami, kad suteiktų pagrindą mūsų nuomonei.

Nuomonė

Mūsų nuomone, toliau pateikta finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi AB "Kauno Energija" ir Grupės 2007 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jų 2007 m. finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

lšvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme toliau pateiktą 2007 m. metinį pranešimą ir nepastebėjome jokių reikšmingų į įjį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų 2007 m. finansinei atskaitomybei.

UAB .. ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Tonas Akelis

Auditoriaus-pažymėjimo Nr. 000003

Auditas buvo baigtas 2008 m. vasario 29 d.

A Member of Ernst & Young Cilobal

AB "KAUNO ENERGIJA" 2007 METŲ KONSOLIDUOTAS PRANEŠIMAS

TURINYS

	1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas	4
2.	Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	4
	3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinis veiklos pobūdis	4
	4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis	4
	5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą
	įtrauktų vertybinių popierių kiekis)
	6. Objektyvi įmonių grupės būklės, veikos apžvalgą, pagrindinių rizikos rūšų ir neapibrėžiumų, su kuriais susiduriama
	apibūdinimas
	7. Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veikos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija	6
	8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis	8
	9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos	8
	10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	8
	11. Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą	8
	12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	8
	13. Informacija apie finansinės rizikos naudojamas numatomų sandonų pagrindinių grupų apsidraudimo priemones, kurioms
	taikoma apsidraudimo sandorių apskaitą, ir monų grupės kainų rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos masą, kai
	įnonių grupė naudoja finansines ir kai tai yra svarbu vertinant inonių grupės turtą, įsparėjojimus, linasinę būkų
	ir veiklos rezultatus
	14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones	9
	15. Įstatinio kapitalo struktūra	9
	16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	9
	17. Informacija apie Emitento akcininkus	9
	18. Darbuotojai	11
	19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka	12
	20. Emitento organai	I2
	21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas	12
	22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis ir kurie įsigaliotų pasikėstų ar nutūktų pasikėtus Emitento kontrolei, taip pa jų
	poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą	ોર્ટ
	23. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuolojų susitarimai, numatanys kompensaciją, jės jie atsistavydintų arba būtų atleisti be pagristos
	priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikcitimo	ો રે
	24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	ો ર
	25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi	ા ર
	26. Duomenys apie viešai skelbta informacija.	। ਤੇ

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas

AB "Kauno energija" konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2007 m.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau - Bendrovė ar Emitentas) rendrovės, tiek ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę. Grupę (toliau -Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinė įmonė UAB "Pastaugos", kurioje bendrovė tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė - organizacinė forma:	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas:	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas - 21
Juridinio asmens kodas:	235014830
Telefono Nr .:	(8 - 37) 30 56 50
E mail:	info@kaunoenergija.lt.
Interneto svetainės adresas:	www.kaunoenergija.lt
Fakso Nr:	(8 - 37) 30 56 22
Įregistravimo data ir vieta:	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaune, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas:	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas:	LT350148314

Įstatinis kapitalas yra 118.310.292 litų ir yra padalintas į 19.718.382 paprastąsias vardines 6 litų nominalios vertės akcijas.

Pagrindiniai duomenys apie dukterinę bendrovę:

Bendrovės pavadinimas:	Uždara akcinė bendrovė "Pastatų priežiūros paslaugos" Teisinė - organizacinė forma:
	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas:	Savanorių pr. 347, 49423, Kaunas -43
Telefono Nr .:	(8 - 37) 30 59 59
E mail:	info@kaunoenergija.lt.
Interneto svetainės adresas:	www.p-p-p.lt
Fakso Nr .:	(8 - 37) 31 18 77
Įregistravimo data ir vieta:	2006 m. liepos 1 d., Kaune
Juridinio asmens kodas:	300580563
Registro tvarkytojas:	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas:	LT100002506015

Įstatinis kapitalas yra 6.518.000 litų ir yra padalintas į 65.180 paprastąsias vardines 100 litų nominalios vertės akcijas.

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinis veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis - gamyba, paslaugų teikimas. AB "Kauno energija" yra grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina ir parduoda varotoja Kauno ir Jurbarko mieste ir dalyje Kauno bei Marijampolės administracinių rajonų. Taip pat gamina nedidele apimtimi elektros energiją Kauno rajone. Grupė ir Bendrovė atlieka patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, pastato statybinių konstrukcijų ir elementų, šalinimo ir drenažo sistemų, elektros energijos tiekimo priežiūrą bei remonto darbus, teikia paslaugas fiziniams asmenims prižiūrint šilumos ūkį. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo turėdama atitinkamas licencijas.

4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. pasirašyta Emitento aptartis su AB SEB bankas (imonės kodas 1202123, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)

Emitento 18.968.382 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (VP ISIN kodas LT000023010), kurių bendra nominali vertė – 113.810.292 litai, yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą.

6 Objektvi imonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama apibūdinimas

AB "Kauno energija" yra grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina ir parduoda vatotojams šilumos energiją Kauno mieste bei dalyje Kauno, Marijampolės ir Jurbarko administracinių rajonų. Taip pat gamina nedidele apimimi elektros energiją Kauno mieste ir Kauno rajone. Grupė ir Bendrovė atlieka pataloj šildymo ir karšto vanktų įrenginių priežiūrą, pastato statybinių konstrukcijų ir elementų, šalto vandens tiekinimo ir drenažo sistemų, elektros energijos tiekimo sistemų priežiūrą bei remonto darbus, teikia paslaugas fiziniams asmenims prižiūrint šilumos ikį. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo turėdama atitinkamas licencijas.

2007 m. Grupė užėmė apie 90 proc. šilumos tiekimo mieste, 95 proc. Jurbarko mieste ir 52,59 proc. patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų priežiūrą rinkos Kauno mieste. Prie Bendrovės šilumos tiekimo integracto ir lokalinio tinko prijungta 2958 imonių, organizacijų bei 115.160 tūkst. butų.

Šilumos vartotojai sąlyginai skirstomi pagal vartotojai ir kili vartotojai. 2007 m. bendrovės šilumos pardavimai, palyginus su 2006 m., nežymiai sumažėjusio šilumos poreikio, kurį sąlygojo aukštesnė šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra ir siekė 162,02 mln. litų.

2007 m. Grupės nuostolis sudarė 8.520 tūkst. litų, o Bendrovės - 8.515 tūkst. litų. Grupės pagrindinės veiklos pajamos siekė -169.528 tūkst. litų, o Bendrovės - 168.003 tūkst. litų. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumos energiją: Grupės - 96 proc, Bendrovės - 96 proc.

Jau šiandien galime teigti, jog Grupėje įdiento sprendimai (pakėsta valdymo struktūra), didesnės investicijos į naujausias technologijas (įzoliuoto tinklo katilinių automatizuota atsiskaitymų su vardojais sistemą, nuotolinio ir virdavimo ir apdorojimo sistema, moderni klientų aptarnavimo sistema - "vieno skambučio" principas), šilumos tiekimo vamzdynų atnaujinimas ir piėtra padeda bendrovei sparčiai prie rinkos pokyčių bei siekti tapti pažangia šilumos energijos tiekimo ir pastatų inžineinių sistemų eksploatavimo bendrove Kauno regione.

Bendrovė investicijoms 2007 m. panaudojo 32.314 tūkst. litų skirta prijungi prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų naujus vartotojus, kurių suminė galia 11,58 MW. Per 2007 m. iš investicinių išlumos tiekimo tinkų bei rekonstruota ir remontuota 3,495 km šilumos tiekimo tinklų.

Bendrovės misija - pelningą, konkurentabili Kauno regione energijos gamybos, kurią pasirinkęs vartotojas neturės rūpesčių. Bendrovės vizija - modemi, efektyvi, draugiška aplinkai technologija ir valdymas, pozityvus kompanijos įvaizdis visuomenėje.

Grupės strateginis tikslas - išlaikyti turimą poziciją rinkoje ir ją plėsti. Išskirtinis dėmesys varotojui, aukšta darbo kolybė – tai pagrindirės vertybės ir tuo pačiu siekiai, kuriais grindžiama visos Grupės išlikti konkurencingiems rinkoje ir vartotojams pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, reikia nuolat gerinti šilumos tiekinių sistemų eksploatavimo paslaugų teikimo efektyvumą, didinti šilumos tiekimo patikimumą bei didinti energijos gamybos efektyvumą.

lšoriniai rizikos veiksniai įtakojantys Grupės pagrinėje infliaciją, ekonominė krizė, nepalankūs įstatymai bėl Vyriausybės ir kių institucijų teisės aktai taip pat vietinės savivaldos sprendimai, kainų politika.

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė užima pagrindinio centralizuoto šilumos tiekėjo poziciją Kauno regione. Norint ją išlaikyti, reikia pristaikyti prie besikeičių energijos tiekimo sąlygų, toliau diegiant modemias ir efektyvias į kolybiškos paslaugos teikimą vartotojams.

Bendrovės pardavimai priklauso nuo šilumos energijos vario tiesiogiai priklauso šilumos porcikio, kurį sąlygoja šildymo sezono viduinė lauko temperatūrą, bei nuo šilumos plėtros tempo ir nuo vartotojų į šilumos taupymą bei racionalų vartojima. Prijungiant naujus varotojus atsižvelejama i šilumos tiekino plėtos galimybes. Pastatu šiltinimas ir šildymo sistemu rekonstravinas mažins pastatų šilumos porėkius, o varotojai dėl racionalaus šilumos vatojimo, patalpų temperatūrą, gali mažini šilumos vartojimą. Kita vertus, geresnės norimos komforto sąlygos gali lemti didesnį šilumos suvartojimą.

Šiuo metų ekonominė situacija lemia gyventojų perkamosios galios didėjimą. Taip pat auga komercinis ir paslaugų sektorius. O ekonominės situacijos pablogėjimas įtakotų šilumos tiekimo ir pastatų priežiūros paslaugų veiklos rezultatus.

Energijos gamybai pagrindinis naudojamas kuras yra gamtinės dujos. Didėjančios turi įtakos šilumos ir elektos energijos gamybos savikainai bei perkamos šilumos energijos iš UAB "Kauno termofikacinė elektrinė" kainai.

Dujų ir elektros tiekimo bendrovių su Grope ir Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos(per 2007 m. 4,8 MW), jiems pasirenkant altematyvų šilumos šaltinį (dujas, elektrą ar kt. kurą). Kuro rūšies parinkimas reglamentuojamas Kauno miesto tarybos sprendimu patvirtinių atjungimo nuo šiumos tiekimos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarka".

Grupės ir Bendrovės valdymas iš esmės restruktūrizuotas 2004 m ..

Grupės ir Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio - balandžio) gaunamos didžiausios pagrindinės pajamos, o nešildymo sezono metu Bendrovės šilumos ganybos pajėgumai nėra pilnai išnaudojami, tuo metu pajamos mažiausios, o Grupė ir Bendrovė turi atlikti pastausimą šildymo sezonui (atliekami remonto ir rekonstrukcijos darbai šilinise, pastatų inžineinėse sistemose),

Politiniai veiksniai: Kauno miesto savivaldybė, turinti kontrovės akcijų paketą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais gali Grupei ir Bendrovei nustatyti tam tikrus privalomus darbus, šiumos energijos tiekimos pagrindinė. Gropės ir Bendrovės veiklai. Pagal Bendrovės pateiktą šilumos energijos kainos apskačiavimo projektą Bendrovės tiekiamos šilumos energijos bazinę kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisiją, o Savivaldybės taryba savo ruožtu vadovaudamasi Komisijos nustatyta bazine kaina, nustato centralizuotai tiekėjui. Bazinė kaina perskaičiuojama kasmet, atsižvelgiantį konkrečiam tiekėjui nustatyta veiklos efektyvumo didinimo rodikijos nustatytus koregavimo koeficientus: infliacijos koregavimo koeficientas, kuro kainų pokyčio koregavimo koeficientas, realizios pokyčio koeficientas, kitų faktorių koregvimo koeficientas. Jeigų perskaičioos šilumos kaina nesiskiria nuo galiojančių šilumos kaip 1 proc., tuomet galina nekeisti. Nuo pagrindinio akcininko priklauso Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimas, kurie kontroliuoja Bendrovės valdymą.

Socialiniai veiksniai: Grupės veikla reikšminga daugeliui ir įmonių. Daugiausiai Grupė gauna pretenzijų dėl mokesčių už pateikta šiluma dydžio, nekokybiškos paslaugos, nepakankamo dėmesio vartotojams.

Techniniai - technologiniai veiksniai vidinę riziką sukelia šilumos tiekimo sistemos bei esama jų būkić. Nepakankamas automatizacijos lygis šilumos gamyboje lemia didesnį rankinio darbo poreikį. Šilumos tiekimos, kurias eksploatuoja Bendrovė rekonstruojamos, panaudojas technologijas (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai, paprastesnė drenažinė sistema), bei įrangą, siekiant didinti šių sistemų efektyvumą.

Šalyje galiojantys standartai ir norminiai aktai, suderinti ir norminiais aktais, regiamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius įpareigoja daryti ženklias investicijas modernizuojant Bendrovės turtą. Grupės ir Bendrovės ekonominė padėtis vis dar sąlygoja nepakankamas inklų rekonstrukciją, įrenginių atstatymą renovavimą ir Grupės ir Bendrovės plėtrą

Ekologiniai veiksniai: Grupė ir Bendrovė vadovaujasi Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais ir Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais degimo produkto išmetimams. Pagrindiniai taršos šaltiniai: atmosferos tarša - organinio kuro deginims, vandens tarša. Grupė ir Bendrovė kas ketvirtį moka mokeros ir vandens taišą. Pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus baudos mokamos, jei buvo viršytos leistinos teršalų ribiniai. Pagrindinės Grupės ir Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos perdavimo nuostolių mažinių su putų poliuretano izoliaciją; diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrengimus; mažių kuro rūšų naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse vyrauja dujos – 70 proc., mazutas - 17 proc., durpės - 7 proc., biodųjų - 4 proc., medienos atliekos (pjuvenos, skiedros, kankorėžiai) - 2 proc.).

Banko paskolų gražinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotos ir Bendrovės 2007 m. finansinės

atskaitomybės aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Bendrovė paskolas gražina nustatytu laiku.

Teismo procesai: Teismo procesų įtakojančių bendrovės veiklą nėra.

7. Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

2007 m. Bendrovė nejgyvendino veiklos programos, kadangi 2007 metų veikios rezultato pasikeitimus įtakojo pardavimo apimčių sumažėjusio šilumos poreikio, kurį sąlygojo aukštesnė šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra bei didesnės (14,67 cd/kWh) akcinės bendrovės "Kauno energija" centralizuotai tiekiamos taikymas ne nuo 2007 m. ruggiĝčio 1 d., o nuo 2007 m gruodžio 1 dienos.

2007 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2006 m. pateiktas 1 lentelėje.

					1
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Bendroves 2006 m.	Grupes 2006 m. .	Bendroves 2007 m.	Grupes 2007 m.
	Grynasis pelningumas proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	5,11	3,21	-5,07	-5,03
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė)* 100	4,63	2,95	-4,00	-4,08
3	Skolos koeficientas (isipareigojimai /turtas)	0,39	0,39	0.45	0.45
ব	Skolos - nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai /savininkų nuosavybė)	0.63	0,64	0,81	0,83
న	Bendrasis likvidumo koeficientas trumpal.turtas / trumpal. isipareigojimai)	0,99*	0,99	0,85	0,86
6	Turto apyvartumas ( pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,87	0,89	0,77	0,79
7	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas/vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,47	0,30	-0,43	-0.43
8	Pardavimai ir paslaugos, tūkst. Lt	183.224	183.734	168.003	169.528
8.1.	lš jų: šilumos energija	166.172	166.172	162.017	162.017
8.2.	elektros energija	2.005	2.005	2.694	2.694
8.3.	pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	6.893	7.403	3.277	4.802
9.	Grynasis pelnas tūkst. Lt	9.360	5.907	-8.215	-8.520
10.	Turtas, tūkst .Lt	211.350	207.154**	219.198	215.227**
11.	Savininkų nuosavybė, tūkst.Lt	129.633	126.180	121.118	117.660
12.	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Lt	6.57	6,40	6.14	5.97
13.	Akcinis kapitalas, tūkst.Lt	118.310	118.310	118.310	118310
14.	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0.56	0,57	0,54	0.55

*sumažėjimą sąlygojo padidėję einamųjų metų finansiniai įsipareigojimai.

** grupės turtas mažesnis nes elinimotas 4,5 mln. Lt turto vertės perskaičiovimas dėl turtinio į dukterinę bendrovę.

2007 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2006 m. pateiktas 2 lentelėje.

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio apibūdinimas	Bendroves 2006 m.	Grupes 2006 m.	Bendroves 2007 m.	Grupes 2007 m.
	Pagaminta energijos:	tūkst. MWh	1.821,1	1.821,1	1.710,1	1.710,1
1.1.	lš jų: šilumos energija patiekta į tinklą	tūkst. MWh	1804	1.804	1.692,3	1.692,3
1.2.	elektros energija	tūkst. M Wh	17.1	17.1	17,8	17,8
	Parduota energijos:	tükst. M Wh	1.438.3	1.438.3	1.340,3	1.340,3
2.1.	Iš jų: šilumos energija	tūkst. M Wh	1423	1423	1.324,4	1.324,4
2.2.	elektros energija	tūkst. M Wh	15,3	15,3	15.9	15,9
	Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai	00	4.976,15	4.976.15	3.495	3.495
	Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai	m	3.381	3.381	2.090	2.090

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiktatą galį įtakoti pardavimo apimčių sumažėjusio šilumos poreikio, kurį sąlygoja aukštesnė šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra.

Padidėjus kuro kainom Grupės ir Bendrovės kuro technologijai (įsigyto šilumos energijos gamybai nuosavybės teise priklausančiuose gamybos šaltiniuose) sąnaudos parduotai 1 šiluminės energijos kWh 2007 m. padidėjo 0.26 ct (t.y. 22.8 proc.) ir sudaro 1,40 ct.

Vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumo didinimui ir vartotojų aptarnavimo kokybės gerinimui. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atinia užimamas parėgas, kitų darbo sužas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbii užimamose pareigose. Darbuotojų kaitos problema Grupėje nežymi, bet jaučiamas nežymus kvalifikuotų specialistų poreikis.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti metinėje atskaitomybėje ir jos aiškinamajame rašte.

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

2008 m. vasario 29 d. buvo baigtas 2007 finansinių metų auditorius Jonas Akelis (auditoriaus pažymėjimo Nr. 00003). 2007 m. auditą atliko nepriklausoma audito įmonė, kuri buvo parinkta konkurso būdu. 2006 m. balandžio 28 d. eiliniame akcininkų susirinkime 2006 m. - 2008 m. AB "Kauno enereija" ükinės - finansinės veikias) atlikti buvo ššrinka UAB "Emst & Youne Baltić" (audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335, Subačiaus g. 7, LT - 01008 Vilnius). 2007 m. audituota finansinė atskaitomybė bei nepriklausomo auditoriaus išvada apie ia pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metinių pranešimų.

Kitų svarbių įvykių nuo praėjusių finansinių metų pabaigos iki metinio pranešimo patvirtinimo, neįvyko.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Grupė savo veikloje ir toliau numato didini veiklos efektyvumą, gerinii vartotojų aptarnavimą. Taip pat numato teikti daugiabučių namų energetinio audito bei daugiabučių namų administravimo paslaugas.

Investicijos sudaro salygas nuolatinei bei pelningumui. 2008 m. Grupės investicinės programos tikslai vra tolesnis bendrovės šilumos ganybos, perdavimo ir paskirstymo vystymas, didiniumą, inžinierinių sistemų priežiūros paslaugų plėtą bei paslaugu kokybe.

2008 m. Bendrovės investicijų vykdymui numatoma skirti 36.710 tūkst. litų (Bendrovė planuoja investuoti 14.010 tikstų, o kitas lėšas (22.700 tūkst. litų) numato skolinių bankų ar gauti iš ES struktūrinių fondų). Didžiausios investicijos yra skirtos šiumos tiekimo tinklų rekonstravimui, rei grupinių šilumos punktų uždarymi. Numatyta toliau diegi nuotolinio rodmenų surinkimo įrangą, vykdyti šilumą, vykdyti naujo vandens šildymo katilo statybą bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" bei garo katilinės statybą Petrašiūnų elektrinėje.

Sių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos energijos gamybos ir tiekimo nuostolius, ieis optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams.

Planuojami 2008 m. veiklos rodikliai nurodyti 3 lentelėje.

			3 lentele
Rodiklio pavadinimas	Bendrovés tükst. litu	Dukterinės tükst. litu	Grupės tūkst. litų
Bendrasis pelnas (nuostoliai)	3.302	80	3.461
Pardavimo pajamos	241.173	4.387	242 447
Pardavimo sanaudos	237.871	4.307	238.986
Kitos veiklos rezultatas	44	20	- 15
Pajamos	1.045	29	989
Sanaudos	1.001	9	1.004
Finansinės investicinės veiklos rezultatas	-1.832	-14,8	-1.847
Pajamos	1.248	0,2	1.248
Sanaudos	3.080	ો ર	3.095
Pelnas (nuostolis) iš viso	1.514	85,2	1.599

11. Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą

2007 m. Bendrovei pasirašyta sutaris su Kauno Technologijos universitetu dėl galimybių studijos "Komunalinių atliekų deginimas Kaune" parengimo. Studijoje naudoti duomenys pateikti pagal Aplinkos projektų valdymo agentiros užsakymų atlikto tiriano darbo "Buitinių atliekų deginimo galimenų parengima" duomenis. Bendrovei strategiškai svarbus analogiško naujo šiumos šaltinio atsiradimas, taip pat atsiranda galimybė Kaune naudoti alternatyvų kurą (t.y. komunalines atliekas) bei vykdyti naudojamo kuro konversiją. Taip pat Bendrovės užsakymu Lietuvos energėtiko institutas ruošia * strategiją Kauno miesto šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2008-2020 m.

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

(skaičius ir nominali vertė patronuojančių, priklausončių pačiai įmonei, jos dukterinėms įmonems arba įų pavedimų, bet savo vardu veikiantiems asmenims)

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigįjusi ir jos dukterinė bendrovė ir jos dukterinė bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

1. Informacija apie finansinės rizikos, naudojamas numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidrių apskaitą, ir imonių grupės kaipų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rižikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines ir kai tai yra svarbu vertinant įmonų grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus

Visa informacija šiuo klausimu pateikta finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 2.7, 22 punktuose.

14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigas filiala", kuris įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 11, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šilumos energiją, kuri parduodama Jurbarko vartotojams.

2007 m. spalio 17 d. AB "Lietuvos dujos" igyendino 2006 m. su AB "Lietuvos dujos" ir Jurbarko rajono savivaldybe bei Bendrove pasirašytos sutarties dėl Jurbarko dujofikavimo nuostatas, buvo baigas šilumos tuklai katilinės pritaikymas gantinių dajų deginimui, padidintas šilumos gamybos ir tiekimo patikimos gamybos sąnaudos. Bendrovė išvengė būtinumo deginti sieringą mazutą, tuo pačiu išvengdama leistinų į atmosferą normų viršijimo.

Bendrovės filiale Jurbarko šilumos tinklai dirba 41 darbuotojas.

2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė AB "Kauno energija" įmonė UAB "Pastaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas-43, įmonės kodas 300580563. UAB "Pastaugos" įstalinis kapitalas – 6.518.000 lių ir yra padalintas į 65.180 paprastasias vardines 100 litų nominalios vertės akcijas AB "Kauno energija" turi 65.180 vnt. UAB "Pastatų priežiūros paslaugo" paprastųjų vadinių akcijų. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 100 proc. šios įmonės akcijų ir įjyta vienintelė įmonėje.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punkų įrenginių priežiūrą, pastato statybinių konstrukcijų ir elementų šalinimo ir drenžo sistemų, elektros energijos tiekimo sistemų priežiūra bei remonto darbai.

Bendrovės dukterinėje bendrovėje dirba 90 darbuotojų.

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos įmonių registruotos AB "Kauno energija" įstatinis kapitalas yra 118.310.292 litų.

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali verté, litas	Bendra nominali vertė, litais	Dalis istatiniame kapitale savivaldybių, . proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	19.718.382	6	118.310.292	దిళ్లేకి విశ	3,62
lš viso:	19.718.382		118.310.292	96,38	3,62

A lantolà

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

Visos AB "Kauno energija" paprastosios vardinės akcijos yra pilnai apmokėtos. Vertybinių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešgją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430 Akcijų skaičius 18.968.382 PVA Nominalioji vertė 6 Lt Bendra akcijų nominalioji vertė 113.810.292 Lt

16.2. Duomenys apie neviešajai apyvartai įregistruotas ir išplatintas akcijas. Vertybinių popierių komisija 2000 m. liepos 20 d. posėdžio sprendimu (protokolo Nr. 18 punktas Nr. 8), aktu Nr. AB-4757 įregistravo AB "Kauno energija" vertybinius popierius, skirtus neviešajai apyvartai. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430

.
Akcijų skaičius	750.000.PV A
Nominalioji vertė	6 LI
Bendra akcijų nominalioji vertė	4.500.000 Lt

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras AB "Kauno energija" akcininkų skaičius 2007 m. gruodžio 31 d. 353 akcininkų.

Emitento akcininkai, kuriems 2007 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 2 proc. AB "Kauno energija" įstatinio kapitalo (19.718.382 PVA) nurodyti 5 lentelėje. 5 lontoló

Akcininko vardas, pavarde (imonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima istatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc. Car	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybės administracija
Laisvės al. 96, 44251 Kaunas	16.954.892	85,99	85,99
Įmonės kodas 188764867
Kauno rajono savivaldybės administracija
Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas Įmonės kodas 188756386	1.606.168	8,14 8,14
Kiti akcininkai	713.512	3,62	3,62
Jurbarko rajono savivaldybės administracija
Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas	443.810	2,25	2,25
Įmonės kodas 188713933
Iš viso:	19.718.382	100	100

1. Į Akcininkai, kuriems 2007 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. AB "Kauno energija" akcijų (18.968.382 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430), nurodyti 6 lentelėje:

					6 lentelé
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali verte, litais	Akcijų dalis (proc.) nuo išleistų į viešą apyvartą	Istatinio kapitalo dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybės administracija Laisvės al. 96, 3000 Kaunas Imonės kodas 188691967	Paprastosios vardinės akcijos	16.204.892	97.229.352	85,43	82,19
Kauno rajono savivaldybės administracija Savanorių pr. 371, 3042 Kaunas Imonės kodas 188603668	Paprastosios vardinės akcijos	1.606.168	9.637.008	8,47	8.15

/7.2. Akcininkai, kuriems 2007 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. AB "Kauno energija" akcijų (750.000 PVA), išleisų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430), nurodyti 7 lentelėje:

					lentele
				Akcijų dalis nuo išleistų į
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali verte, litais	neviešą apyvartą, proc.	Istatinio kapitalo dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybės administracija Laisvės al. 96, 3000 Kaunas lmonės kodas 188691967	Paprastosios vardinės akcijos	750.000	4.500.000	100	3,8

Nei vienas Emitento akcinių kontrolės teisų. Visų akcininkų teisės yra vienodos, kurios nustatytos Lieuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotinkime suteikiančių AB "Kauno energija" akcijų skaičius yra 19.718.382.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo tei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

18. Darbuotojai

2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbotojų skaičiaus kitimas per 2007 metus nurodytas 8 lentelėje. 8 lentelé

在此次前的有所有意識意義 的成 Sarašinis darbuotoj	Bendroves 2006-12-31	Grupes 2006-12-31	Bendroves 2007-12-31	Grupes 2007-12-31
Iš viso:	630	735	615	705
tame skaičiuje:
vadovai		10
specialistai	284	308	294	319
darbininkai	342	417	317	377

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai

9 lentelė

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovés 2006-12-31	Grupes 2006-12-31	Bendrovés 2007-12-31	Grupes 2007-12-31
	Nebaigtas vidurinis	C	41		30
	Vidurinis	273	321	253	290
	Aukštesnysis	117	132	114	ાં રેર
	Aukštasis	213	241	224	250
	IŠ VISO:	630	735	615	705

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių laikotarpio pabaigai)

10 lentelé

Eil.
Nr.	Darbuotojai	Bendrovés	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius
	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	8.125.4	7.203
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	277	302
	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2.473.3	2.458.5
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	31 ર	375
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	1.691.	1.676.3

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos.

Pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:

-

• išdirbus 5-erius metus
  • nuo 6 iki 10 metu
• 2 kalendorinės dienos:
• turintiems didesnį kaip 10 metų 3 kalendorinės dienos; 1 kalendorinė diena;
• už kiekvienus paskesnius 5 metus
• Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į AB "Kauno energija" darbdavių susitarimų, 1. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo stažas laikomas nenutrilkęs, sutikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje.

l kalendorinė diena;

1. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:

2. · sukūrus šeima

3. 3 kalendorinių dienų;
4. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui) 3 kalendorinių dienų;
   • 1 kalendorinės dienos;
   • gimdant žmonai

darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga - 3 kalendorinių dienų.

1. Darbdavys įsipareigoja:

2. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikainimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas bendrovės darbo sveikatos punkte;

3. minus darbuotojui, skirti dviejų bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Pašalpa skiriama laidojusiam asmeniui;
4. minis darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa, nemokamą transportą arba padengi transporto išlaidas;
5. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 proc. bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą už kiekvieną vaiką;
6. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 proc. bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą, pa
7. darbvotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlėi) ir vieniems, auginantiems vieną ar daugiau vaikų, jei mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiūus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių poreikių lygis, karą metuose skirti 50 % bendrovės ar filialo praėjusio inėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa pagal prašymo pateikimo datą;
8. · darbvotojams, sulaukusiems 50, 60, o moterims ir 55 metus, ir atsižvelgiant į jų nepertraukiamąjį darbo stažą bendrovėje, skirti bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną: dirbusiems nuo 1 iki 10 metų 25 proc., nuo 10 iki 15 metų -- 37, 5 proc., nuo 15 iki 20 metų -- 50 proc., o daugiau kaip 20 metų - 75 proc.;
9. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 2.000 lių pašalpą;
10. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 bendrovės ar filialo praėjusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

AB "Kauno energija" įstatai numato, kad AB "Kauno energija" visuotinkimas turi išimtinę teisę keisi bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstaų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

20. Emitento organai

Pagal AB "Kauno energija" įstatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkimas, kolegialus priežiūros organas – Stebėtojų tarybą, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, vadybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininky susirinkime visuotiniame akcininky susirinkime turi teise dalyvauli ir balsuoli asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimis, arba jų įgalioti asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio akcininkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcinintų ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime

Kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėlojų taryba sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirminis. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narus nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigų renkai, jie renkami ik iki veikiami ik iki veikiančios stebėtojų tarybs kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos ir bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitonybės, pelno paskirstyno projekto ir bendrovės metinio prat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšauki jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės įstatams ar visuotinio akcininkų susimkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio susinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių įstatyme jos kompetencijai priskirtu funkciju pavesti ar perduoti vykdyti kitiems bendrovės organams.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdyno organas, kuris organizuoja bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomi generalinio direktoriaus įsakymu.

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(pareigos, vardai ir pavardės, duomenys emitento įstatiniame kapitale, kiekieno asmens kadencijos pradžią ir pabięg, informacija apie emitento per ataskaitinotas pinigų sunas, kitą perleistą turą ir suvėktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam kolegialaus organo nariui, bendrovės vadovui, vyriausiai)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

21.1.1. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, iki 2007-07-30

Adolfas Antanas Balutis. Kauno miesto savivaldybės tarybos nimininkas. Kauno m. stalo teniso federacijos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Turi AB "Žemprojetas", AB "Invalda" akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatino kapitalo.

Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-07-30.

Kęstutis Mikėnas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. AB "Salvyda" direktoriaus pavaduotojas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-07-30.

Giedrius Donatas Ašmys. Bendrovės akcijų neturi. Turi 245 vnt. UAB "Vilties" vaistinė akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. istatinio kapitalo. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-07-30.

Tautydas Battys. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Bendrovės stebėtojų tarybos narys. AB "Kauno grūda" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. AB "Kaišiadorių paukštynas" valdybos pirmininkas. LMKL krepšnio klubo "Vikorija" prezidentas. AB "Kauno grūdai" labdaros ir paramos fondo perdirbėjų asociacijos prezidentas. Bendrovės akcijų neturi. Turi 790.683 vnt. AB "Kauno grūda" akcijų, tai sudaro 38,8 proc. įstatinio kapitalo, bei turi AB "Vilniaus paukšymas" 48.855 vnt. akcijų, UAB "Jūsų stilius", UAB "Laukinių Vakarų salūnas" akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-07-30.

Gediminas Budnikas. Kauno miesto tarys. Bendrovės stebėtojų tarybos narys. UAB "Automobilių stovėjimo aikštelė" rinkliavos skyriaus vadovas. Kauno regiono energetikos agentūros pirmininkas. UAB "A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Alayzas Zairys. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-07-30.

Anicetas Ignotas, Bendrovės stebėtojų tarybos narys.

Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2006-07-27. Naujas stebėtojų tarybos narys nebuvo išrinktas.

Per ataskaitinį laikotarpi nebuvo stebėlojų tarybos nariams priskaičiuotos pinigų sumos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

21.1.2. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kurių kadencijos pradžia 2007-07-30, pabaiga 2011-04-30:

Jonas Koryzna. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Miesto ūkio ir energetikos komiteto narys. Bendrovės stebėtojų tarybos pimininkas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vieeprezidentas, Kauno Rotary klubo narys. Bendrovės akcijų neturi. Turi FM "Kapitai" ir FMI "Baltijos vertybiniai popieriai" VP portfelius.

Bronislovas Kučinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio ir energetikos komiteto narys. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas. Vilniaus universiteto VŠĮ Regioninių projektų valdymo centras, direktorius. Bendovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

ladžė Bartašienė. J. Urbšio vidurinė mokytoja ekspertė, nepriklausoma ekspertė prie Svietimo ir mokslo ministerijos. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Pranas Paškevičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos piėtojimo komiteto narys, Kontrolės komiteto narys. UAB "Neogena" direktoriaus pavaduotojas, Bendrovės akcijų neturi. Lietuvos judėjimas "Čemobilis", atsakingas sekretorius. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Siroma", UAB "Neogena", UAB "Nida" akcijų.

Rimas Antanas Ručys. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ikio ir energetikos komiteto pirmininko pavadotojas. UAB "Ručenta" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Ručenta" akcijų.

Stasys Žirgulis. Kauno miesto savivaldybės tarys, Pavadinimų sumžinimo komžinimo komisijos pirmininkas, Antikorupcinės komisijos narys, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos narys, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėsytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos meno asociacijos narys. Kitų įmonių kapitale nedalyvayja.

Gediminas Žukauskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas, UAB "Kauno vandeny" vyriausiasis energetikas, Panemunės centro pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpi stebėtojų tarybos nariams neperlėstas kitas turtas ir nesuteikas kitas turas ir nesuteikta garantijų.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

21.2.1. Duomenvs apie Bendrovės valdybos narius:

Algirdas Vaitėkūnas. Bendrovės valdybos pirmininkas. Kauno miesto akio departamento Energetikos skyriaus vedėjas. AB "Kauno energija" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-11-27.

Rymantas Juozaitis. AB "Lietuvos energija" generalinis direktorius. AB "Kauno energija" valdybos pirmininko pavaduotojas. AB "Lietuvos energija" valdybos narys. Turi 45.674 vnt. Bendrovės akcijų (2007-04-18 duomenimis). 216.964 vnt. AB "Lietuvos energija" akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo.

Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-11-27.

Gintaras Čižikas. VŠĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto valdybos pirmininkas. Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas bei šios federacijos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-11-12.

Stanislovas Karčiauskas. Akcinės bendrovės "Kauno energija" generalinio direktoriaus pavaduotojas - Rizkodaros direktorius. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-11-27.

Henrikas Matulionis. Bendrovės valdybos narys. UAB "Empirija" direktorius akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-11-27.

Andrius Stankevičius. UAB "Pastatų priežiūros pavaduotojas juridiniams klausimams. Bendrovės valdybos narys. UAB "Automobilių stovėjimo aikštelė" valdybos pirmininkas. UAB "Pastau priežiūros paslaugos" valdybos narys. Kauno centro bendruomenės valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-11-27.

Aleksandras Sigitas Matelionis. AB "Kauno energija" generalinis direktorius. Bendrovės valdybos narys. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" valdybos pirmininko pavaduotojas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2007-11-27.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariams nebuvo prinigų sumos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

22.2.2.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius:

Ramūnas Gatautis. Energetikos kompleksinių mokslų daktaras Lietuvos energetikos institutas; Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Šildymo ir vėdininkas-stažuotojas iki 2008 05 08 . AB "Kauno energija" Bendrovės valdybos pimininkas. Tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos narys; Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys; Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų sąjungos valdybos narys Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Bendrovės akcijų noturi.

Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30

Algirdas Vaitiekūnas. Kauno miesto administracijos Miesto ūkio departamento Energiais vedėjas. AB "Kauno energija" valdybos pirmininko pavaduotojas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2011-04-30

Kesturis Jonaiiis. Advokato N. Katiliaus kontora, K. Donelačio g. 62, ofisas 306, Kaunas. UAB "Technobilis" įk 300666247, 1.100 vnt. akciju - 54,03 proc.. Bendrovės akcijų neturi. Kadencijos pradžia 2007-1 1-27, pabaiga 2011-04-30

Manas Raila. UAB "RP reklama" direktorius. Lietuvos burlentininkų asociaciją, pirmininkas. UAB "RP reklama" akcininkas 50 akcijų. 50 proc.. Bendrovės akcijų neturi.

Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30

Vykintas Šuksteris UAB "AF-terna" direktorius. Tarptautinė energetikos ekonomistų asociacija, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija; Lietuvos energetikos konsultantų asociacijų, prezidentas. Kitų įmonių kapitale nedalyvaųja. Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30

Eugenijus Ušpuras. Lietuvos energetikos institutis. Kauno technologijos universitetas, Šilumos ir atomo energetikos katedra, profesorius; Lietuvos Mokslo akademija, narys korespondentas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30

Juozas Marcalis. Lietuvos Respublikos seimo nario H. Žukausko padėjėjas, UAB "Kauno vandenys" Inžinierius metodininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Kadencijos pradžia 2007-12-21, pabaiga 2011-04-30

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariams nebuvo priskaičiuotos pinigų sumos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

22.3. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Aleksandras Sigitas Matelionis AB "Kauno energija" generalinis direktorius nuo 2004-07-27. Išsilavinimas – aukštasis universietinis, KTU 1984 m., šilumos dujų tiekimas, profesija – inžinierius statybininkas. Darbovietės per paskatinius 10 metų ir paeigos – 1994-05-02 Kauno šilumos tinklai Šilumos tinklų eksploatavimo tarnyba – viršininko pavaduotojas, 1997-08-15 SPAB "Kauno šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas šilumos tiekimui, 2000-02-01 AB "Kauno šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas šilumos tiekimui. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violela Stakünienė AB "Kauno energija" vyriausioji finansininkė nuo 2000-07-27, nuo 2003-01-16 vyriausioji buhalterė. Išslavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir parejęs –1995-09-01 Kauno šilumos tinkai Šilumos realizavimo pavaduotoją, 1996-03-01 šiumos realizavimo tariybos viršinisko pavaduotoja, 1997-01-02 negamybinės veiklos vyriausioji specialistė, 1997-10-20 SPAB "Kauno energija" šilumos realizavimo tarnybos viršininko padėjėja dokumentacijai, 1998-06-22 filialo "Kaunos vyriausioji buhalterė, 2000-01-10 SPAB "Kauno energija" vyr. finansininko pavaduotoja. 1998 - 2004-04 UAB "Itvizija" vyriausioji buhalterė; 2003-01 - 2004 06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė.

Turi 2.641 vm. bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2007 m. Bendrovės vadovui, vyriausiai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma -197,2 tūkstis vienam nariui - 98,6 tūkst. Lt., ir nebuvo perleista kito turto bei nesuteikta garantijų.

• 1. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis ir kurie įsigaliotų, pasikėtų ar nutrūkų pasikėtus Emitento kontrolei, taip pa jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą Nera.
• 1. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagristos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Nėra

24. Į Informacija apic didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finamojo rašto 20 punkte.

25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

26. Duomenys apic viešai skelbtą informaciją.

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per pračjusius 12 mėnesių viešai paskelbė žemiau nurodytą per OMX naujienų platinimo sistemą kuria pranešimai platinami Europos Syjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti Vilniaus biržos internetinės svetainės (http://www.baltic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento internetinės (http://www.kel.iU/l/?id=348) tinklalapiuose.

2007 m. viešai paskelbta informacija:

2007-01-31 Bendrovė paskelbė preliminarų 2006 m. veiklos rezultatą:

AB "Kauno energija" preliminarus neaudituotas 2006 m. (2006 m. gruodžio 31 d.) veiklos rezultatas pagal Tarptautus grynasis pelnas yra 7.843 tūkst. litų (2.272 tūkst. eurų),pardavimų pajamos per 2006 m. – 183.224 tūkst. eugį. Skelbus planuojamo rezultato pasikėtimus įtakojo 2006 m. gadavimo apimčių sumažėjimas dėl gruodžio mėnesio vidutinės oro temperatūros.

2007-03-19 paskelbė informaciją apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą:

Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2007 m. balandžio 25 d. 13 val. šaukiamas AB "Kauno energija" (įk. 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, eilinių susimtimas, kuris įvyks bendrovės buveinės aktų salėje pirmame aukšte (Raudondvario p). 864 Kaunas). Akcinikų registracija vyks nuo 12.20 val. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskaios diena 2007 m. balandžio 18 d. Susirinkimo darbotvarkė:

1. Dėl Bendrovės 2006 metų metinio pranešimo;

2. 1. Dėl auditoriaus išvadų;
3. 1. Dėl 2006 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo;
4. 1. Dėl 2006 m. pelno paskirstymo tvirtinimo.

2007-04-06 paskelbė AB "Kauno energija" valdybos parengtus visuotinkimo balsavimui patėkiamus 2006-04-25 d. ėlinio visuotinio akcininkino darbovarkės nutarimų projektus. AB "Kauno energija" valdyba nusprendė pasūlyti eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą: nemokėti dividendų bendrovės akcininkams už 2006 metus.

· 2007-04-25 paskelbta apie pakartotinio šaukimą: 2007 m. balandžio 25 d. 13 val. šaukas AB "Kauno energija" eilinis visuotinis akcininkų susiriskimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. AB "Kauno energija" pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas 2007 m. gegužės 14 d. 13 val. Skelbiamas pakartotinis vyks bendrovės buveinės aktų salėje pirmane aukšte (Raudondvario pl. 86A Kaunas), ir priims sprendimus pagal neįvykusio eilinio susirinkimo darbotvarkę.

2007-05-14 Paskelbti pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai:

1. Išklausytas konsoliduotas metinis pranešimas apie Bendrovės veiklą 2006 m.

2. Išklausytos auditoriaus išvados.

3. Patvirtinta audituota 2006 metų konsoliduota ir Bendrovės atskaitomybė.

4. Paskirstytas 2006 metų Bendrovės pelnas: Skirta į privalomąjį rezervą – 7.689 tūkst. litų (2.227 tūkst. eurų).

Audituotas AB "Kauno energija" 2006 m. veiklos rezultatas (grynasis peliminaraus neaudituoto 2006 m. (2006 m. guodžio 31 d.) veiklos rezultato (grynasis pelnas 7.843 tūkst. eurų)) skiriasi dėl šių priežasčių: mazuto kainų perskaičiavino svertinio vidurkio metodu bendrovės mastu, subsidijų amortizacijos, atsargų realizacinės verės pasikėtimo bei perskaičiavimo.

2007-05-15 viešai pateikta 2007 m. gegužės 14 d. akcininkų patvirtinta konsoliduota ir bendrovės 2006 m. audituota finansinė atskaitomybė.

2007-05-25 viešai pateikta 2007 m. pirmojo ketvirčio tarpinė neaudituota finansinė atskaitomybė.

2007-06-14 viešai paskelbtas AB "Kauno energija" (j/k. 235014830) metinis prospektas - ataskaitinius metus.

2007-06-26 paskelbtas AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas:

Bendrovės pagrindinio akcininko (Kauno m. savivaldybės administracija) iniciatyva ir bendrovės valdybos sprendimu 2007 m. liepos 30 d. 13 val. Saukiamas AB "Kauno energija" (i/k. 23501430, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas) neilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės aktų salėje (Raudondvario pl. 864, 1 aukštas). Akcininkų registracija vyks nuo 12.20 val. iki 12.50 val. Neeilinio visuotinio akcininkimo apskaitos diena 2007 m. liepos 23 d. Susirinkimo darbotvarkė:

1. dėl AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos atšaukimo;

2. dėl AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos išrinkimo.

2007-07-16 paskelbti Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai.

Bendrovės akcininkams bus siūloma pritarti šiems sprendimų projektams:

1. Atšaukti akcinės bendrovės "Kauno energija" stebėtojų tarybą;

2. Ištinkti akcinės bendrovės "Kauno energija" stebėtojų tarybos nariais kelveriems metams: Jadzė Barašienė; Jonas Koryzna; Bronislovas Kučinskas; Pranas Paškevičius; Rimas Antanas Ručys; Stasys Žirgulis; Gediminas Žukauskas.

2007-07-30 paskelbtas pranešimas apie 2007 m. liepos 30 d. įvykusio akcininkų susirinkimo sprendimus ir apie . neaudituotą 2007 metų pirmojo pusmečio Bendrovės veiklos rezultatą. AB "Kauno energija" 2007 m. liepos 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sekantys sprendimai:

1. Atšaukti akcinės bendrovės "Kauno energija" stebėtojų tarybą;

2. Išrinkti akcinės bendrovės "Kauno energija" stebėtojų tarybos nariais ketveriems metams:

Jadzė Bartašienė:

• Jonas Koryzna;
• Bronislovas Kučinskas:
• Pranas Paškevičius;
• Rimas Antanas Ručys:
• Stasys Žirgulis;
• Gediminas Žukauskas.

2007-08-08 pateiktas AB "Kauno energija" 2007 metų šešių tarpinis konsoliduotas pranešimas.

• 2007-09-18 pateikta patikslinta 2007 metų pirmojo ketvirčio tarpinė atskaitomybė bei atsakingų asmenų patvirtinimas.
• 2007-10-22 pateikta patikslinta 2007 metų 1 pusmečio finansių tarpinis pranešių tarpinis pranešimas bei atsakingų . asmenų patvirtinimas.

2007-10-30 pateikta 2007 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai ir 2007 metų AB "Kauno energija" veiklos prognozės: .

Bendrovės neaudituotas 2007 m. 9 mėnesių (2007 m. rugsėjo 30 d.) veiklos rezultatas pagal Tarptautinius pra muostolis – 11.677 tikst. litu (3.382 tikst. euru), o Grupis nuostolis - 1.714 tūkst. litu (3.393 tūkst. eurų) Bendrovės pardavimu paiamos per 2007 m. 9 mėnesius 106.979 tūkst. litų (30.983 tūkst. itų (31.315 tūkst. litų (31.315 tūkst. curų) Planuojamas AB "Kauno energija" 2007 m. jprastinės veiklos nuostolis - 5.939 tūkst. eurų). Planuojamo 2007 m. veiklos rezultato pasikeitimus įtakojo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas taikyti naują, didesnę (14,67 c0/kWh) AB "Kauno energija" centralizuotai tiekiamos šilumos kainą ne nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d., o nuo 2007 m gruodžio 1 d.

2007-10-30 pateikta informacija apie valdymo organo nario atsistatydinimą:

Gintaras Čižikas Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas bei šios federacijos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas 2007 m. spalio 29 pateikė AB "Kauno energija" prašymą "Dėl atsistavytinimo iš valdybos narų". Pagal prašymo pateikimo datą Giziko AB "Kauno energija" valdybos nario kadencijos pabaiga 2007 m. lapkričio 12 d.

2007-11-27 pateikta informacija apie valdymo organo atšaukimą ir išrinkimą:

2007 m. lapkričio 27 d. AB "Kauno energija" stebėtojų taryba nutarė:

1. Atšaukti akcinės bendrovės "Kauno energija" valdybą;

2. Išrinkti ketverių metų laikotarpiui akcinės bendrovės "Kauno energija" valdybos nariais:

3. Ramūną Gatautį; .

4. Kestutį Jonaitį; .
5. Mantą Railą; .

.

• Vykintą Šuksterį; .
• Algirdą Vaitiekūną; .
  • Eugenijų Ušpurą.
• 2007-12-05 pateiktas pranešimas apie vadovo sandorį dėl emitento vertybinių popierių.
  2007-12-22 pateikta informacija apie valdymo organo nario išrinkimą:
• 2007 m. gruodžio 21 d. AB "Kauno energija" stebėtojų taryba nutarė: Išrinkti Juozą Marcalį akcinės bendrovės "Kauno energija" valdybos nariu.

AB "Kauno energija" generalinis direktorius

Aleksandras Sigitas Matelionis

AB "Kauno energija" pranešimas apie Vilnių popierių biržoje iistinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktų, akcinė bendrovė "Kaune pranėšime atskleidžia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostaų

TAIP /NE PRINCIPAL/ REKOMENDACIJOS NEAKTUALU		KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, Ne aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.		Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos strategiją. Bendrovės strategijos nuostatos, konfidenciali kuriose neatskleidžiama informacija ir sprendimų priemimo procesas skelbiamas interneto tinklalapyje. viešai metiniame pranešime.
l.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų igyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Visi bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją vyksta bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinių valovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą
pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų tarybą, valdyba Taip ir vadovas.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovėje kolegialus valdymo organas valdyba yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas, kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą rekomenduojamą, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą. III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių Taip (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		Pagal bendrovės įstatus Bendrovėje renkama stebėtojų taryba iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą iš 7 (septynių) narių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Bendrovés stebėtojų taryba renkami 4 (keturiems) metams ir pagal bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos narius naujai kadencijai.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali Taip būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtu kliūtis nepriklausomai		Bendrovėje sudaromos stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buves bendrovės vadovu.

ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų tarybą, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcinimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskainkams ir objektyvių bendrovės veiklos bėj jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovė šias rekomendacijas įgyvendina 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame Taip
principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.		balsavimo mechanizma, kurio naudojant pagalba smulkiesiems akcininkams sudaroma galimybė turėti savo atstovą kolegialiame organe
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką apie jo duomenų pasikeitimą, taip pat informacija apie kandidatus į į stebėtojų tarybos nanus atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo Ne kompetenciją, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.		Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai ir kuri pateikiama metiniame prospekte ataskaitoje apie dalyvavimą (duomenys emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos), turima didesnė kaip 5 proc. kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, procentais).
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos Ne pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.		Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties, kadangi kandidatus į bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Iki šiol bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai su bendrove ir jos veikla būdavo supažindinami bendrai ir nebuvo atliekami stebėtojų tarybos narių metiniai patikrinimai, nes nebuvo tokios praktikos.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties, kadangi kandidatus į bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas. Dėl šios priežasties rekomendacijomis nesinaudojome.

	3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais,	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos,
kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją			kadangi dauguma stebėtojų tarybos narių (penki
kontroliuojančiu akcininku arba jų administraciją, dėl kurių kyla ar gali kilti			nariai) atstovauja kontroliuojantijį akcininką,
interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada			turintį 85,99 proc. balsų.
	kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to,
	skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo
	nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys
	laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti
	grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai
	nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti
šie:
	l) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis
	direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
	renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius
	metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
	2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir
	paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus,
	kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo
	išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
	3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš
	bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už
	kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui
	priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose
	nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam
	nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
	(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su
	sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
	4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam
	akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1
	straipsnio 1 dali);
	5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjes svarbių verslo
	ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio
	tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis
	darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
	prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
	patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar
	organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
	6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės
	arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
	partneriu arba darbuotoju;
	7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje
	bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos
	narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas -
	stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys,
	taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais
	direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų
	veikloje;
8)	jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
	9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio
	akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba),
	arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas.
	Kolegialus organas gali nuspresti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus
	šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
	nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo Ne Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma stebėtojų
kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas			tarybos narių nepriklausomumo vertinimo ir
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų			skelbimo praktika.
paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys
	neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo

kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo Ne kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.		Iki šiol bendrovės praktikoje nebuvo vertinamas stebėtojų tarybos narių nepriklausomumas, dėl to ir nebuvo praktikos, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Bendrovės stebėtojų tarybos nariams nėra atlyginama iš bendrovės lėšų.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinių susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir elektyvisi funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame Taip principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrove.		Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto, bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priemimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti Taip pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje" kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų Taip vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar

kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Ne	Bendrovės penki stebėtojų tarybos nariai yra pagrindinio akcininko atstovai, t.y. Kauno miesto tarybos nariai. Bendrovės nuomone kolegialus valdymo organas aprūpinamas pakankamais ištekliais, išskyrus finansinius, kadangi Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams nemokami atlyginimai, o tantjemas skirti gali tik akcininkai, kurios iki šiol nebuvo paskirtos.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko altematyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojami komitetai, nes nebuvo tokio poreikio.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priiina pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Ne	Bendrovėje nebuvo formuojami komitetai iš stebėtojų tarybos narių.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Ne	Sios rekomendacijos nuostatų nesilaikoma, istoriškai kadangi Bendrovéje komitetai nesudaromi.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto igaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėlų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėti, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Ne	Sios rekomendacijos nuostatų nesilaikoma, Bendrovėje komitetai kadangi istoriškai nesudaromi.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno	Ne	Sios rekomendacijos nuostatų nesilaikoma, kadangi Bendrovėje komitetai istoriškai nesudaromi.

komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su
akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto
veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:		būtų įpareigotas atlikti Skyrimo komitetui
l) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti		paskirtas atlikti funkcijas
kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių
ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių
reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką.
Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą,
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti
kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir
skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir
akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėlų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę
teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:		būtų įpareigotas atlikti Atlyginimų komitetui
l) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir		paskirtas atlikti funkcijas.
vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su
nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami
kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių
tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų
interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų
vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų
dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios
atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras
rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus
organo) allyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės
allyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų
pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis,
kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį
skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame
pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant
akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus,
turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės
vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimų.
4.14. Audito komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:		būtų įpareigotas atlikti Audito komitetui
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį		paskirtas atlikti funkcijas.
skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo
kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo
sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (jskaitant riziką, susijusią su
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir
apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo,
pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei
bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų
įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės
parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis.
Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą ypač svarbu
patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei,
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams,
komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie
visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė,
turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a)
neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komiteta;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į
rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su
specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės
administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių
apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju
ypalingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios
veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip,
tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis
finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
alitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai
santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu
organu. Siuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams
su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo
programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito
komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir
turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito imonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laikų

gauti informacija apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą.	Ne	Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos veiklos
Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.		vertinimo ir/ar informavimo apie tai praktikos. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir varka turėtų užikrinti efektyvų šį organų darbą ir sprendimų priemimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe Taip sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.		Bendrovės stebėtojų taryba 11 valdyba įgyvendina šią rekomendaciją.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai - bent kartą per mėnesį.	Taip
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusiją, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama visa reikalinga medžiaga susijusi su posėdžio darbotvarke.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Tarp
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdyno sistema turėtų užikių visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės
valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų	Taip	Bendrovės kapitala istatinį sudarančios
turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		paprastosios vardinės akcijos visiems bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises).
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams salygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, ikeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejai dėl turto perleidimo sandorių bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimu projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje ir per Vilniaus vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime į asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstova, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Atsižvelgiant Bendrovės 1 akcininkų susirinkimų tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti svengti interesų konfiktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės
organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nera aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam	Taip

bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	l'aip
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei dirėktimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita). Si ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Atlyginimų politika kaip nurodyta rekomendacijoje Bendrovėje sioje nëra patvirtinta, nes to nereikalauja teisės aktai. Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato akcininkų susirinkimas, o iki šiol dar jos dar nebuvo paskirtos. Bendrovės nustato atlyginimą vadovo valdyba, atsižvelgdama į LR Vyriausybės nutarimą "Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų darbo apmokėjimo". Atsižvelgiant į tai, ruošti atskirą atlygimų politiką nebuvo poreikio. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose prospektuose, vadovaujantis teisės reikalavimais, Bendrovė akty skelbia informaciją apie išmokas bei paskolas stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (vadovui, vyriausiam buhalteriui) nariams.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo igyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praejusiais finansiniais metais.	Ne	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nëra patvirtinta.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamasias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Ne	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama Bendroveje atlyginimų ataskaita, nëra patvirtinta.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nera patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose prospektuose.
8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir	Ne	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių

sprendimų priemimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.		atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovéje nëra patvirtinta.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Ne	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta
8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1-8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininku susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais: 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo salygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.	Ne	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama ataskaita, atlyginimų Bendrovéje néra patvirtinta. Nepaisant Bendrovės to. rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose prospektuose, vadovaujantis teisės akty reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie atlyginimus stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (vadovui, vyriausiam buhalteriui) nariams.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų	Ne	Bendrovė schemu, netaiko kurias pagal direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų
kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis

visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis turėtų būti susijes su pačia schema ir akcininkai neturėtu spresti dėl atskiriems akcijų kainų pokyčiais. direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos salvgos: 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.11.8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtu būti paskelbta bendrovės interneto tinklalanvie IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir incipo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovéje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų
turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.		reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams		dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol
dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų		jokia interesų grupė, turinti įstatymuose
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo		nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme,
dalyvavimas priimant svarbius bendrovėi sprendimus, konsultacijos su darbuotojų		nėra įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinta.
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2007 M. BENDROVĖS METINIO PRANEŠIMO PRIEDAS NR 1.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti
sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrini, kad informacija apie klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veikų
ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė informacija, šiose nurodytą
l) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		rekomendacijose, per skelbia Vilniaus
2) bendrovės tikslus;		popierių naudojamą vertybinių biržos
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		informacijos atskleidimo sistemą ir Bendrovės
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų		tinklalapyje, dienraštyje "Kauno diena" bei Baltic News Service (BNS) Terminalo
atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		specializuotoje zonoje, išskyrus VIII principe
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne		reglamentuojamą atlyginimų politikos ataskaitą,
įprastinės bendrovės veiklos eigoje;		kuri Bendrovėje nėra patvirtinta, nes to
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;		nereikalauja teisės aktai bei Bendrovės stebėtojų
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato
Sis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik		akcininkų susirinkimas, o iki šiol dar jos dar
informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.		nebuvo paskirtos (visa tai detaliai nurodyta VII
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją,		rekomendacijos komentare).
rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso
bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją,
rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų
narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų
konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės
gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VII
principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją,
rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant
bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgių, darbuotojų dalyvavimo bendrovės
akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar	Taip	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių
investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties		popierių biržos naudojamą informacijos
atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visieins ir vienu metu.		atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų
Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba		kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Birža
po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės		gautą informaciją paskelbia savo interneto
akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei		tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu
priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą
		visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi
		skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių
		popierių biržos prekybos sesijos ir vienu metu
		pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama
		bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė
		informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų
		popierių kainai, neatskleidžia vertybinių
		komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol
		tokia informacija viešai paskelbiama per biržos
		informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams Taip		informaciją Bendrovė skelbia bendrovés
nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama		interneto tinklalapyje lietuvių kalba.
informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas,
pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama
informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį	Taip	Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija
pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines		yra pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje,
ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius		išskyrus Bendrovės akcijų kainų kitimą

įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.		vertybinių popierių biržoje, kadangi ši informacija yra skelbiama viešai Vilniaus vertybinių popierių biržos interneto tinklalapyje ir ji yra prieinam suinteresuotiems asmenims.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo sturėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės	Taip
atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo
patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų	Ne	Bendrovės audito imonės kandidatūra
susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -		visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo
bendrovės valdyba.		valdyba. vadovaudamasi viešo konkurso
		rezultatais.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito	Neaktualu	Rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo
paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų		pateikta akcininkams, kadangi po kodekso
disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -		patvirtinimo bendrovėje nebuvo vyykęs
bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti		akcininkų susirinkimas, kuriame būtų renkama
visuotiniam akcininkų susirinkimui.		audito įmonė teiksianti audito paslaugas
		bendrovei. O 2006 m balandžio 26 d.
		įvykusiame akcininkų susirinkime patvirtinta
		audito įmonė, kuri atliks 2006-2008 metų
		finansinės atskaitomybės auditą.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Balansas

		Grupe		Bendrové
	Pastabos	2007 m. gruodžio 31 d.	2006 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2006 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	2.511	2.114	2.448	2.089
ligalaikis materialusis turtas	4
Zemė ir pastatai		29.112	29.489	27.469	27.791
Statiniai ir mašinos		110.136	101,940	110.094	101.875
Transporto priemonės		1.348	1.215	1.113	1.135
Įrenginiai ir įrankiai		8.035	5.892	7.939	5.790
Kitas materialusis turtas		2.016	2.406	2.016	2.406
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		8.204	10.122	8.204	10.122
ligalaikio materialiojo turto iš viso		158.851	151.064	156.835	149.119
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterines įmones	1			6.518	6.518
Po vienerių metų gautinos sumos	5	117	1.441	117	1.441
Kitas finansinis turtas	6	433	433	433	433
ligalaikio finansinio turto iš viso		550	1.874	7.068	8.392
ligalaikio turto iš viso		161.912	155.052	166.351	159.600
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	7	6.531	8.645	6.364	8.568
išankstiniai apmokėjimai		463	451	446	436
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		6.994	9.096	6.810	9.004
Per vienerius metus gautinos sumos	8
lš pirkėjų gautinos sumos		37.884	34.531	37.606	34.238
Kitos gautinos sumos		3.551	4.009	3.567	4.072
Per vienerius metus gautiny sumų iš viso		41.435	38.540	41.173	38.310
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9	4.886	4.466	4.864	4.436
Trumpalaikio turto iš viso		53.315	52.102	52.847	51.750
Turto iš viso		215.227	207.154	219.198	211.350

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "KAUNO ENERGIJA", Įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Balansas (tęsinys)

			Grupe		Bengrove
	Pasta- pos	2007 m. gruodžio 31 d.	2006 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2006 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Kapitalas	1	118.310	118.310	118.310	118.310
Privalomasis rezervas	10	11.373	3.634	11.323	3.634
Kiti rezervai	10	163
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		(8.520)	5.907	(8.515)	9.360
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)		(3.666)	(1.671)		(1.671)
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		(12.186)	4.236	(8.515)	7.689
Nuosavo kapitalo iš viso		117.660	126.180	121.118	129.633
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	11	23.039	18.009	23.039	18.009
Lizingas (finansinė nuoma)	12	181		37
Kitos mokėtinos sumos		824		824
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	20	909	2.754	1.578	3.423
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	13	10.503	7.935	10.503	7.935
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		35.456	28.698	35.981	29.367
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
llgalaikių finansinių skolų ir lizingo (finansinės	11, 12
nuomos) einamųjų metų dalis		8.772	7.692	8.726	7.692
Trumpalaikės finansinės skolos	11	21.020	14.177	21.020	14.177
Prekybos skolos	14	28.181	26.038	28.424	26.403
Gauti išankstiniai apmokėjimai		753	873	753	873
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		2.087	1.717	1.936	1.665
Mokėtini mokesčiai		994	948	азв	876
Mokėtinas pelno mokestis			676		598
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		304	155	304	દક
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		62.111	52.276	62.099	52.350
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		97.567	80.974	98.080	81.717
Nuosavo kapitalo ir įsiparelgojimų iš viso		215.227	207.154	219.198	211.350
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generalinis direktorius	Aleksandras Sigitas Matelionis		v MUUMA > 2008 m. vasario 29 d
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė 33	Ulliu	2008 m. vasario 29 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Pelno (nuostolių) ataskaitos

	Grupé			Bendrove
	Pasta- bos	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	15	169.528	183.734	168.003	183.224
Kitos veiklos pajamos	18	1.319	3.704	1.370	8.464
Veiklos pajamų iš viso		170.847	187.438	169-373	191.688
Veiklos sąnaudos	16
Kuras ir pirkta energija		(112.195)	(112.894)	(112.195)	(112.894)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(22.989)	(26.017)	(19.966)	(24.543)
Žaliavos ir medžiagos		(2.356)	(3.407)	(2.013)	(3.352)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(3.409)	(4.085)	(3.354)	(4.066)
Elektros energija		(3.976)	(3.804)	(3.956)	(3.804)
Nusidėvėjimas ir amortizacija		(20.540)	(18.560)	(20.389)	(18.497)
Remontas ir eksploatacija		(2.807)	(755)	(2.804)	(755)
Vanduo		(801)	(1.069)	(787)	(1.069)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas		1.133	847	1.133	847
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas		8	324	8	324
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sanaudos	1			(2.801)	(1.995)
Petrašiūnų elektrinės operatoriaus sąnaudos	1	(2.193)	(967)	(2.193)	(967)
Kitos sanaudos	17	(9.363)	(11.413)	(8.791)	(10.942)
Kitos veiklos sanaudos	18	(1.025)	(1.198)	(986)	(1.491)
Veiklos sanaudos, iš viso		(180.513)	(182.998)	(179.094)	(183.204)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		(9.666)	4.440	(9.721)	8.484
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos)	19
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos		1.314	1.946	1 364	1.946
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos		(2.008)	(1.347)	(2.003)	(1.347)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos), grynasis rezultatas		(694)	599	(639)	599
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		(10.360)	5.039	(10.360)	9.083
Pelno mokestis	20	1.840	868	1.845	277
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(8.520)	5.907	(8.515)	9.360
Pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (litais)	21	(0,43)	0.30

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generalinis direktorius	Aleksandras Sigitas Matelionis	« VV \/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\
Vyriausioji buhalterė	Violeta Štaškūnienė	Ultile, 2008 m. vasario 29 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Grupé	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezerval	Nepaskirstyti (nuostoliai)	lš viso
2005 m. gruodžio 31 d. likutis		118.310			1.963	120.273
Pervesta rezervus Grynasis metų pelnas	10		3.634		(3.634) 5.907	5.907
2006 m. gruodžio 31 d. likutis		118.310	3.634		4.236	126.180
Pervesta į rezervus Grynieji metų (nuostoliai)	10		7.739	163	(7.902) (8.520)	(8.520)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis		118.310	11.373	163	(12.186)	117.660

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kifi rezerval	Nepaskirstyti (nuostoliai)	lš viso
2005 m. gruodžio 31 d. likutis		118.310			1.963	120.273
Pervesta j rezervus	10		3.634		(3.634)
Grynasis metų pelnas					9.360	9.360
2006 m. gruodžio 31 d. likutis		118.310	3.634		7.689	129.633
Pervesta į rezervus	10		7.689		(7.689)
Grynieji metų (nuostoliai)					(8.515)	(8.515)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis		118.310	11.323		(8.515)	121.118

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generalinis direktorius	Aleksandras Sigitas Matelionis		i MMMA 2008 m. vasario 29 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	alleun	2008 m. vasario 29 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(8.520)	5.907	(8.515)	9.360
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	21.544	19.610	21.365	19.548
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	(1.133)	(847)	(1.133)	(847)
(Pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijas		(2.344)		(2.344)
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	(8)	(324)	(8)	(324)
Pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	(1.845)	(868)	(1.845)	(277)
(Pelnas) gautas iš dukterinės įmonės ilgalaikio turto perkainojimo				(4.462)
Sukaupimai	241	(319)	232	(401)
Dotacijų (amortizacija)	(802)	(891)	(802)	(891)
Palūkanų sąnaudos	1.988	1.315	1.984	1.315
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(1.295)	(1.914)	(1.345)	(1.914)
	10.170	19.325	8.933	18.763
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)	2.122	(3.433)	2.212	(3.356)
lšankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	(12)	13	(10)	28
lš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(2.220)	7.806	(2.235)	8.099
Kitų gautinų sumų sumažėjimas	1.946	2.014	1.946	1.951
Ilgalaikių prekybos skolų (sumažėjimas)		(71)		(71)
Ilgalaikių kitų skolų padidėjimas	824		824
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas	2.023	1.822	1.901	2.187
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	129	6	За	(46)
Kitų įsiskolinimų biudžetui (sumažėjimas) padidėjimas	(920)	84	(782)	12
Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	89	(172)	178	(141)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	14.152	27.394	14.006	27.426

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

	Grupé		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Investicinės veiklos pinigų srautai
ligalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(26.078)	(32.347)	(26.028)	(32.314)
Ilgalaikio finansinio turto (jsigijimas)				(10)
ligalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto bei investicijų	23	3.978	24	3.931
perleidimas Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas
Gauti dividendai	1.301	1.761	1.301 50	1.761
Ilgalaikių gautinų sumų padidėjimai
Gautos palūkanos	139	329	139	291
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	13	8	13	8
	(24.602)	(26.271)	(24.501)	(26.333)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas	18.301	10.295	18.301	10.313
Paskolų (grąžinimas)	(5.432)	(9.604)	(5.432)	(9.622)
(Sumokėtos) palūkanos	(1.928)	(1.649)	(1.924)	(1.649)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(52)		(3)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos	(19)	(32)	(19)	(32)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	10.871	(990)	10.923	(ago)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	420	133	428	103
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	4.466	4.333	4.436	4.333
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabalgoje	4.886	4.466	4.864	4.436

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generalinis direktonus	Aleksandras Sigitas Matelionis	11 WWWW.	2008 m. vasano 29 d.
Vyriausioji buhalteré	Violeta Staškūnienė	unu	2008 m. vasario 29 d.

Finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas

Bendroji informacija 1

AB "Kauno energija" (toliau - Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas vra:

Raudondvario pl. 84. Kaunas, Lietuva.

Bendrovė užsiima šilumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	Turimų akcijų Nuosavybės skaičius (vnt.)	dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	16.954.892	85,99
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	8.14
Jurbarko rajono savivaldybės taryba	443.810	2,25
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	3,62
	19.718.382	100.00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 6 litai, yra paprastosios akcijos ir 2007 m. guodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Įstatinis kapitalas 2007 m. ir 2006 m. nesikeitė. Bendrovė 2007 m. ir 2006 m. neturėjo savų akcijų.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – dukterinė įmonė), kurios įstatinis kapitalas sudarė 10 tūkst. litų. Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinkų bei sistemų, statybinių konstrukcijų bei priežiūra. |steigus dukterine imone, Bendrovės darbuotojai, dirbę paslaugų departamente, buvo atleisti iš Bendrovės ir įdarbinti UAB "Pastatų priežiūros paslaugos". Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdo UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" atlikti Bendroves prižiūrimų pastatų nuolatinės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas.

2006 m. rugpiūčio 30 d. Bendrovė turtiniu įnašu padidino UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatinį kapitalą iki 6.518 tūkst. litų. Likutinė įnešto turto vertė Bendrovės balanse sudarė 2.046 tūkst. litų (4 pastaba). Nepriklausomiems turto vertinus Bendrovės turtinį įnašą rinkos verte, skirtumas tarp įnešto turto likutinės ir tikrosios vertės lygus 4.462 tūkst. litų, Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo apskaitytas kitos veiklos pajamų straipsnyje (18 pastaba).

Grupę sudaro Bendrovė AB "Kauno energija" ir jos dukterinė įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – Grupė):

monè	lmonės buveinės adresas	Grupės valdomu akcijų dalis	Investicijos	Ataskaitinio laikotarpio pelnas savikalna (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas	Pagrindiné veikla
UAB "Pastatų
priežiūros paslaugos"	Savanorių pr. 347, Kaunas	100%	6.518	(27)	6.769	Šildymo sistemų priežiūra

AB "Kauno energija" veikla reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. 1X-1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigalioja 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329.

1 Bendroji informacija (tesinys)

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojamą, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisiją). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB "Kauno termofikacinė" (toliau - KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje numalyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Pagal 2007 m. lapkričio 20 d Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimą Nr. X-1329 nuo 2008 m. gegužės mėn. KTE šiluminės energijos pardavimo kainą turi tvirtinti Komisija, atitinkamai, Bendrovė pirks šiluminę energiją iš KTE Komisijos patvirtinta kaina.

2006 m. birželio 8 d. AB "Kauno energija" sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB "Energijos sistemų servisas" dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančios Petrašiūnų elektrinės g. 12. Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugų pirkimo. Sutartis yra sudaryta trejų metų laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB "Energijos sistemų servisas" pradėjo teikti Petrašiūnų elektrinės eksploatavimo paslaugą. Bendroves darbuotojai dirbę Petrašiūnų elektrinės departamente buvo atleisti iš Bendrovės ir įdarbinti UAB "Energijos sistemų servisas". Taip pat 2006 m. birželio 22 d. Bendrovė sudarė perduotų eksploatuoti UAB "Energijos sistemų servisas" įrenginių, kurie yra naudojami šilumos energijos gamyboje, nuomos sutarį su UAB "Kauno termofikacinė". Sutartis yra sudaryta trejų metų laikotarpiui.

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 3 katilinės Kauno integruotame tinkle, 8 regioninės katilinės Kauno ir Marijampolės rajonuose, bei 14 izoliuoto tinklo ir 50 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 538 MV, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 265,8 MVV šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 546,75 MV.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2007 m. buvo 721 (2006 m. – 905). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2007 m. buvo 624 (2006 m. - 780).

Bendrovės vadovybė patvirtino šią finansinę atskaitomybę 2008 m. vasario 29 d. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti finansinę atskaitomybę po to, kai ją patvirtino Bendrovės vadovybė.

2 Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Finansinės atskaitomybės forma

Ši finansinė atskaitomybė yra parengta pagal Tarptautinius Finansinės Standartus (TFAS), priintus taikyti Europos Sajungoje (toliau - ES).

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais Bendrovė pritaikė šiuos naujus ir pakeistus TFAS ir TFAAK (Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas) išaiškinimus. Toliau išvardintų pasikėtimų ir išaiškinimų pritaikymas neturėjo itakos Bendrovės finansinei atskaitomybei, tačiau ije sąlygojo papildomų aiškinamajame rašte atsiradimą:

• 7 TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimas".
• 1 TAS pakeitimas "Kapitalo atskleidimai".
• 7 TFAAK "Finansinės atskaitomybės tikslinimas pagal TAS 29 "Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis".
• 8 TFAAK _2 TFAS apimtis".
• 9 TFAAK "Įterptinių išvestinių finansinių priemonių pakartotinis įvertinimas".
• 10 TFAAK "Tarpine finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas".

Reikšmingiausia pakeitimų įtaka yra tokia:

7 TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimas". Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją, kuri leistų finansinės atskaitomybės vartotojams įvertinti Grupės finansinių reikšmingumą ir su jomis susijusios rizikos pobūdį bei mastą. Nauji atskleidimai yra įtraukti visoje finansinėje. Palyginamoji informacija buvo peržiūrėta, kur reikalinga, nors papildomi atskleidimai ir neturėjo įtakos Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams.

1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas". Šis pakeitimas reikalauja atskleisti papildomą informaciją, kuri leistų finansinės atskaitomybės vartotojams įvertinti Grupės kapitalo valdymo tikslus, politiką bei priemones jam valdyti.

7 TFAAK "Finansinės atskaitomybės tikslinimas pagal TAS 29. Finansinė atskaitomybė hiperinfijacijos sąlygomis". Šis išaiškinimas pateikia nuorodas, kaip pritaikyti 29 TAS reikalaimus tuo ataskaitiniu laikotarpių, kai bendrovė nustato, kad hiperinfliacija daro įtaką jos funkcinės valiutos ekonomikai, nors ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais toje ekonomikoje hiperinfliacijos nebuvo. Šis išaiškinimas neturėjo įtakos Grupės finansinei atskaitomybei.

8 TFAAK "2 TFAS apimtis". Šis išaiškinimas reikalauja, kad 2 TFAS būtų taikomas bet kokiems susitarimams, kai Bendrovė negali konkrečiai nustatyti kai kurių arba visų gautų prekių, o ypač kai išleidžiamų nuosavybės priemonių kaina yra žemesnė nei jų tikroji vertė. Kadangi nuosavybės vertybiniai popieriai darbuotojams nėra išleidžiami, išaiškinimas neturėjo įtakos Grupės finansinei atskaitomybei.

9 TFAAK "Įterptinių išvestinių finansinių pakartotinis įvertinimas". Šis išaiškinimas nustato, kad įterptinės išvestinės priemonės egzistavimo nustatymo data vra ta, kai bendrovė tampa sandorio šalimi, ir pakartotinis nustatymas atliekamas tik tada, kai sudarytas sandoris yra pakeičiamas tiek, kad reikšmingai pasikeičia jo pinigų srautai. Šis išaiškinimas neturėjo įtakos Grupės finansinei atskaitomybei.

10 TFAAK "Tarpinė finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas". Grupė pritaikė TFAAK išaiškinimą nuo 2007 m. sausio 1 d. Šis išaiškinimas apibrėžia, kad Bendrovė negali atstatyje tarpiniais laikotarpiais apskailyto verės sumažėjimo, susijusio su prestižu ar investicijomis, tiek į nuosavybės instrumentus tiek į finansinį turtą, apskaitoma įsigijimo savikaina. Kadangi Grupė neatstatė įokio anksčiau pripažinto šis išaiškinimas neturėjo įtakos Grupės finansinei būklei ar veiklos rezultatams.

2.1. Finansinės atskaitomybės forma (tesinys)

Bendrovė nepritaikė šių TFAS ir TFAAK išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioje:

• 2 TFAS "Išmokos akcijomis" teisės į išmokas sąlygos ir jų atšaukimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). Standartas apibrėžia teisės į išmokas sąlygą kaip sąlygą, apimančią tiesioginį ar netiesioginį teikti paslaugas. Bet kurios kitos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant nuosavybės instrumentų tikrąją vertę, nėra nustatančios teisę į išmokas. Jei teisė į išmokas prarandama, nes yra nesilaikoma kitų nei nustatančių teisę į išmokas sąlygų, jei tai yra kurios nors iš šalių valioje, tai turėtų būti apskaitoma kaip teisės į išmokas praradimas. Grupė neturi sudariusi jokių išmokų akcijomis planų, todėl šis TFAS neturės reikšmingos įtakos Grupės apskaitai.
• 3R TFAS "Verslo junginiai" ir 27R TAS "Konsoliduota ir atskaitomybė" (įsigalioja nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). 3R TFAS pateikia daug verslo jungimų apskaitos pakeitimų, kurie turės įtakos pripažįstamo prestižo dydžiui, laikotarpio, kuriuo įvyksta įsigijimas, rezultatui bei būsimų laikotarpių rezultatams. 27R TAS reikalauja, kad nuosavybės dukterinėje įmonėje dalies pasikeitimas būtų apskaitomas nuosavame kapitale. Todėl toks pokytis neturės įtakos prestižui ir iš tokio sandorio nebus apskaitomas nei pelnas, nei nuostoliai. Be to, pataisytas standartas keičia dukterinės įmonės patirtų nuostolių ir dukterinės įmonės kontrolės praradimo apskaitą. 3R TFAS ir 27R TAS pakeitimai taikomi būsimais laikotarpiais ir turės įtakos būsimiems įsigijimams ir sandoriams su mažumos dalimi.
• 8 TFAS "Veiklos segmentai" (jsigalios ne anksčiau kaip nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais; ES priimti 2007 m. spalio 21 d.). Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją apie bendrovės veiklos segmentus, prekes ir paslaugas bei geografinius regionus, kuriuose dirba bendrovė, taip pat jos pagrindinius klientus. 8 TFAS pakeičia 14 TAS "Segmentai".
• 1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne veliau nei bus priimti ES). 1 TAS buvo pakeistas, siekiant padidinti informacijos, pateikiamos finansinėje atskaitomybėje, naudą. Pakeitimas apima įvairius pokyčius, tap jų: naujų sąvokų įvedimą, pakeistą nuosavo kapitalo sandorių atskleidimą ir naujos, visaapimančios pelno (nuostolių) ataskaitos įvedimą. Taip pat pakeisti reikalavimai, susiję su finansinės atskaitomybės pateikimu esant restrospekyviems pataisymams.
• 23 TAS "Skolinimosi išlaidos" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). Pakeistas panaikina galimybę iš karto pripažinti skolinimosi išlaidas sanaudomis ir reikalauja skolinimosi išlaidas kapitalizuoti. iei ios vra tiesiogiai priskirtinos standarto nuostatas atitinkančio turto įsigijimui, statybai. Pagal standarto pereinamąsias nuostatas Grupė šį standartą pritaikys perspektyviai. Atitinkamai, skolinimosi išlaidos, patirtos po 2009 m. sausio 1 d., bus pridedamos prie turto, kuris bus pradėtas statyti / gaminti po 2009 m. sausio 1 d., vertės. Jokie pakeitimai nebus daromi dėl tų skolinimosi išlaidų, kurios buvo patirtos ir sąnaudose apskaitytos iki minėtos datos.
• 27 TAS "Konsoliduota ir atskira finansinė atskaitomybė" pakeitimas (jsigalioja nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). Pakeistas reikalauja, kad nuosavybės dalies į dukterinę įmonę pokyčiai būtų apskaitomi kaip nuosavo kapitai. Taip pat buvo pakeista dukterinės įmonės patiriamų nuostolių apskaita: tokie nuostoliai bus paskirstomi taro kontroliuojančių ir nekontroliųjiančių interesų, netgi tokiu atveju, kai nuostoliai viršija nekontroliuojančiojo intereso nuosavybės investiciją į dukterinę įmonę. Praradus dukterinės įmonės kontrolę, bet koks likęs nuosavybės interesas bus įvertintas tikrąja verte ir turės įtakos perleidimo pelnui ar nuostoliams. Be to, pakeistas pateikia daugiau paaiškinimų apie tai, kada sudėtiniai / kartotiniai sandoriai turėtų būti apskaitomi kaip vienas sandoris. Šie svarbiausi standarto pasikeitimai pateikti standarto pakeitime bus taikomi perspektyviai, išskyrus sudėtinius sandorius, kurie buvo apskaityti kaip vienas sandoris - tokie sandoriai turės būti įvertinti retrospektyviai.
• 32 TAS ir 1 TAS pakeitimai "Pasirinkimo parduoti finansiniai" (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). 32 TAS pakeitimas reikalauja tam tikrus pasirinkimo parduoti finansinius ir obligacijas, atsirandančias likvidavimo metu, klasifikuoti kaip nuosavo kapitalo elementą, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus. 1 TAS pakeitimas reikalauja tam tikro informacijos pateikimo susijusio su šių instrumentų priskirimų nuosavam kapitalui. Grupė nesitiki, kad šie pakeitimai turės įtakos Grupės finansinei atskaitomybei.

2.1. Finansinės atskaltomybės forma (tęsinys)

• 3 TFAS "Verslo jungimai"- pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus pnimti ES). 3 TFAS apimtis buvo pakeista siekiant įtraukti abipusiškai naudingų bendrovių susijungimus bei susijungimus be atsiskaitymo (dvigubai listinguojamos akcijos). Taip pat yra daug pasikeitimų verslo jungimų apskaitoje, kurie turės įtakos prestižo pripažinimui, įsigijimo laikotarpio rezultatams, bei būsimoms pajamoms. Pagal pereinamasias standarto nuostatas Grupe pakeitimus pritāikys perspektyviai, todėl turtas ir įsipareigojimai, atsirandantys dėl verslo jungimų, įvykdytų iki pakeisto standarto pritaikymo datos, nebus keičiami.
• 11 TFAAK "2 TFAS Grupė ir nuosavų akcijų sandoriai" (įsigalioja nuo ar po 2007 m. kovo 1 d. prasidedančiais metais: ES priimti 2007 m. birželio 1 d.). Šis išaiškinimas nurodo, kaip atskirti sandorius, kuriuose atsiskaitoma nuosavybės vertybiniais popieriais, nuo tų, kuriuose atsiskaitoma pinigais, taip pat nurodo, kaip apskaityti akcijomis išreikštų mokėjimų susitarimus, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau tos pačios grupės bendrovių, atskirose tos grupės bendrovių finansinėse atskaitomybėse.
• vėliau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas nurodo, kaip paslaugų koncesijų valdytojai turėtų taikyti galiojančius Tarptautinius finansinius atskaitomybės standartus teisių ir įsimamų pagal paslaugų koncesijų sutartis, apskaitymui.
• vėliau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas reikalauja suteiktą kiientų lojalumo atlygį apskaityti kaip atskirą pardavimų sandorio, kurio metu atlygis suteikiamas, komponentą, todėl dalis gauto atlygio tikrosios vertės yra priskiriama lojalumo programai ir pripažįstama pajamomis per kurį lojalumo nauda yra gaunama.
• 14 TFAAK 19 TAS "Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalaus finansavimo reikalavimai ir jų sąveika" (isigaliojantis metiniams laikotarpiams nuo 2008 sausio 1 d., bet ne veliau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas apibrėžia grynojo turto, susijusio su nustatytų pensijų išmokų planu, pripažinimo sąlygas.

Grupė ir Bendrovė tikisi, kad aukščiau išvardintų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinėi atskaitomybei pradiniu pritaikymo laikotarpiu, išskyrus 8 TFAS "Veiklos segmentai", 1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas" – pakeitimas, 23 TAS "Skoliimosi išlaidos" – pakeitimas ir 12 TFAAK "Paslaugų koncesijų sutartys".

8 TFAS "Veiklos segmentai"

Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją apie Grupės veiklos segmentus ir pakeičia reikalavimą nurodyti pirminį (verslo) ir antrini (geografini) bendrovės atskailomybės segmentus. Grupė preliminariai įvertino, kad veiklos segmentai vra tokie patys kaip ir verslo segmentai, kurie buvo išskirti pagal TAS 14 "Segmentai".

1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas" – pakeitimas

Šis standartas nurodo naujus reikalavimus nuosavo kapitalo parengimui ir pristato naują, visa apimančią pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri apima visus pajamų ir išlaidų straipsnius, pripažintus pelno (nuostolių) ataskaitoje, bei "kitus pelną (nuostolius)", ir reikalauja atskiro atskleidimo visų straipsnių, kurie buvo perkelti iš kitų pelno (nuostolių) į pelno (nuostolių) ataskaitą, o taip pat pelno mokesčio efekto, susijusio su kiekvienu kitu pelno (nuostolių) komponentu, atskleidimo. Tai pat yra pakeisti finansinės atskaitomybės pateikimo reikalavimai susiję su finansinės atskaitomybės retrospektyvių pataisymu bei įvesti nauji terminai, keičiantys "balansą" į "finansines būklės ataskaitą" bei "pinigų srautų ataskaitą" į "ataskaitą apie pinigų srautus", tačiau šie nauji terminai nėra privalomi. Grupė vis dar vertina šių pasikeitimų įtaką.

23 TAS "Skolinimosi išlaidos" - pakeitimas

Atitinkamai, skolinimosi išlaidos, patirtos po 2009 m. sausio 1 d., bus pridedamos prie turto, kuris bus pradėtas statyti / gaminti po 2009 m. sausio 1 d., vertės. Jokie pakeitimai nebus daromi dėl tų skolinimosi išlaidų, kurios buvo patirtos ir sanaudose apskaitytos iki minėtos datos Grupė šiuo metu negali ivertinti šio pakeitimo itakos

12 TFAAK "Paslaugų koncesijų sutartys"

Šis išaiškinimas rodo, kaip koncesijų valdytojai turėtų apskaityti teises ir įsipareigojimus, prisiimamus pagal koncesijų sutartis. Grupė vis dar vertina šio išaiškinimo įtaką.

Grupė pradės taikyti naujus standartus ir išaiškinimus, kai šie isigalios

2.2. Finansinės atskaitomybės valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šioje finansinėje visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais.

Nuo 2002 m. Litas buvo susietas su Euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.3. Konsolidavimo principai

Grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė apima AB "Kauno energija" ir jos dukterinę įmonę. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir / ar kai jį gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Nuosavybės ir grynojo pelno dalis, priklausanti akcininkų mažumai, yra atitinkamai išskiriama atskira eilute konsoliduotuose balansuose bei konsoliduotose pelno (nuostolių) ataskaitose.

Įsigytoms įmonėms apskaityti taikomas pirkimo metodas. Bendrovė įsigytą identifikuojamą kitos įmonės turtą ir įsipareigojimus įsigijmo dieną įvertina tikrąja verte. Prestižas, įgytas verslo susijungimo metų, yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra įsigijmo savikainos perviršis, lyginamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžių įsipareigojimų Grupės dalimi. Prestižas finansinėje pateikiamas isigiimo savikaina, atėmus io vertės sumažėlimo nuostolius. Neigiamas prestižas pripažįstamas pajamomis ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Prestižas atskiroje Bendroves finansinėje parodomas tame pačiame straipsnyje kaip ir investicija į įsigytają į mone. Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje su konsoliduojamomis susijęs prestižas parodomas nematerialiojo turto dalyje.

Prestižas nera amortizuojamas, tačiau kiekvienais metais yra vertinamas jo vertės sumažėjimas, kuris pripažįstamas sąnaudomis tą laikotarpį, kurį buvo nustatytas. Vėlesniais prestižo vertės sumažėjimas nėra atstatomas.

Per metus įsigytos arba parduotos įmaitraukiamos į konsoliduotą finansinę atskaitomybę nuo įsigijmo datos arba iki pardavimo datos.

Konsoliduojami eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai.

Konsoliduota finansinė atskaitomybė yra parengta taikant vienodus apskaitos principus panašiems ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Atskiroje Bendrovės finansinėje investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones yra apskaitomos taikant savikainos metoda

Nematerialusis turtas 24

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas vra tikėtiną, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo vertę, atėmus sukaupta amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką (3 - 4 metai).

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 - 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai vra kapitalizuojami ir pripažistami nematerialių ilgalaikių turtų, iei šie kaštai nera kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotaroj.

lšlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.5. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliaja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus teršti yra pripažįstami įjems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekių) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos lėidimų trūkumas, balanse pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

2.6. ligalaikis materialusis turtas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikis turtas apskaitomas įsigijimo verte atemus sukauptą nusidėvėjimą į įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Kai turtas parduodamas arba nurašoma jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas, vertės padidėjimai ar sumažėjimai, registruojamos bet kokios ir apskaitomas nurašymo pelnas arba nuostoliai.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įskaitant visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatacijai arba perkėlimu įjo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	7 - 50
Statiniai ir mašinos	5 - 60
Transporto pnemonės	3 - 10
lrenginiai ir įrankiai	2 - 20
Kitas materialus turtas	2 - 30

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tamavimo laikotarpi.

Nebaigta statyba apskaitoma isigilimo verte. Ja sudaro statinių ir irenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.

Kito materialaus turto grupėje yra apskaitomas Grupės ir Bendrovės veikinai nenaudojamas materialusis turtas, kurio dalis yra nuomojama už vertę nei jo nusidėvėjimas. Nusidėvėjimas nenaudojamam veikloje turtui yra skaičiuojamas.

Finansiniai instrumentai 2.7.

Remiantis TAS 39 "Finansinės: pripažinimas ir vertinimas", finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami įų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai, priskirti tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje

Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, priskiriamas turtas parduoti, t.y. jeigų įs buvo įsigytas su tikslų parduoti įj atimiausioje ateityje. Pelnas arba nuostoliai iš šio turto vertės pasikeilimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Grupė ir Bendrovė ketina ir išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos vra apskaitomos amortizuota įsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Amorizacijos dalis, tenkanti ataskaitiniam laikotarpiui, pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos palūkanų sanaudų straipsniuose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos, yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostolių į pipažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar iis vra amortizuojamas

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finamas ne vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas parduoti. finansinėje atskaitomybėje apskaitomas tikraja verte. Pelnas ar nuostoliai (išskyrus verės sumažėjimo nuostolius bei užsienio valiutos keitimo pelną arba nuostolius), susiję su tikrosios vertės pasikeitimų, yra apskaitomi nuosavo kapitalo straipsnyje (tikrosios vertės rezerve) tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto. Tada sukauptas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavybėje, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose fikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertimo modeliais.

2.8. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, marketingo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Technologinis kuras apskaitomas svertinio vidurkio metodu. Į pagamintos produkcijos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos išlaidos. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.10. Finansinės skolos

Skolinimosi išlaidos pripažistamos sanaudomis, kai patiriamos.

Skolos iš pradžių pripažistamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolius.

2.11. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma - Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Sprendimas ar sutartis yra nuomos sutartis yra paremtas informacija sutarties pasirašymo dieną. Vertinama ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Lizingas (finansinė nuoma)

Nuoma, pagal kurią Grupė ir Bendrovė perduoda visą su nuosavybe susijusią ir teikiamą naudą, yra laikoma finansine nuoma. Grupes ir Bendrove finansinės nuomos gautinas sumas balanse pripažista išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir jos yra lygios grynajai investicijai į nuomą. Finansinės nuomos pajamos yra pagrįstos pastovia periodine palūkanų norma, skaičiuojama nuo grynosios investicijos likučio. Pradinės tiesioginės išlaidos yra įtrauktos įvertinant gautinas sumas pirminio pripažinimo metu.

Veiklos nuoma

Nuoma, pagal kurią Grupė ir Bendrovė neperduoda visos su nuosavybe susijusios rizikos ir teikiamos naudos, yra laikoma veiklos nuoma. Turtas veiklos nuomai, Grupės balanse yra apskaitomas priklausomai nuo jo prigimties. Veiklos nuomos pajamos yra pripažįstamos per nuomos laikotarpį tiesinių metodu pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip kitos pajamos. Pradinės tiesioginės išlaidos, patiriamos nuomos pajamoms uždirbi, yra įskaitomos į nuomojamo turto apskaitine verte.

Turto, skirto nuomai, nusidėvėjimo principai yra tokie pat kaip Grupės ir Bendrovės attinkamo ilgalaikio turto rūšies nusidėvėjimo skaičiavimo principai.

2.12. Veiklos nuoma - Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra apskaitomos kaip sąnaudos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja vertę, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai vra apskaitomi išskyrus atveius, kai nuostoliai kompensuojami žemesnemis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet jie atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti.

2.13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtų, suma finansinėje atskaitomybėje pripažistama kaip atidetosios paiamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tamavimo laikotarpį, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eilutėje "Dotacijos (atidetosios pajamos)".

2.14. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Nuo 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo LR laikinasis socialinio mokesčio įstatymas, kuris numatė, kad, greta įmonių mokamo pelno mokesčio, 2006 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais įmonės turės mokėti papildomą 4 proc. mokesti, apskaičiuotą remiantis pelno mokesčio principais, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – 3 proc. mokestį. Po 2007 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas išliks standartinis, t.y. 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami 5 metus, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimi iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 3 metus ir sudengiami tik su pelnu iš tokio paties pobūdžio sandorių.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinų įsipareigojimų laikinųjų skirtumų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir įų mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarių, kuris, kaip tikimas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti balanso data.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas balanse tiek, kiek Grupės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidetojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėje atskaitomybėje.

2.15. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupės ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

2.16. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nera išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo suma rinkos palūkanų norma.

2.17. Sandoriai užsienio valiuta

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo balanso dienai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie užsienio valiuta išreikšti likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutu keitimo kursa.

2.18. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvienai balanso datai.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota vertė, vertės sumažėjimo ar beviltiškoms priskirtų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais pripažinto vertes sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti verės sumažėjimo nuostoliai. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Jei skirtos pardavimui finansinės irvesticijos yra nuvertėjusios, tai dydis apimantis skirtumą tarp jų savikainos (grynąja verte įvertinus visus grąžinimus ir amortizacijos) ir jų dabartinės tikrosios vertės, atemus visus anksčiau pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintus nuostolius, yra perkeliamas iš tikrosios vertės rezervo akcininkų nuosavybėje į pelno (nuostolių) ataskaitą. Vertės sumažėjimo, susijusio su nuosavybės vertybiniais popieriais, klasifikuojamais kaip skirtį parduoti, atstatymas nera pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo atstatymas, susijęs su skolos vertybiniais popieriais, yra parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, jei investicijos tikrosios vertės padidėjimas gali būti siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo pelno (nuostolių) ataskaitoje.

lš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai) parodo, kad Bendrovė negalės susimkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sąskaitose nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertes sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais, atstatymas apskaitomas, kai vra požymių, kad pripažinti nuostojiai dėl turto vertes sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Turto vertės sumažėjimo vertinimo tikslais visa Bendrovė yra laikoma vienu pinigus kuriančiu vienetu.

2.19. Įvertinimų naudojimas rengiant finansinę atskaitomybę

Parengiant finansinę atskaitomybę, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžiumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Sprendimai

Taikant Grupės ir Bendrovės apskaitos politiką, vadovybė priemė toliau pateiktus sprendimus, kurie turi reikšmingiausia įtaką sumoms, pripažintoms finansinėje atskaitomybėje.

Finansinės nuomos įsipareigojimai – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Grupė ir Bendrovė yra sudariusi automos sutartis. Grupė ir Bendrovė, remiantis sutarčių terminų ir sąlygų ivertinimu, nustatė, kad jį perims visą reikšmingą riziką ir naudą, todėl šias sutartis apskaito kaip finansinę nuomą.

lvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžiumo šaltiniai balanso sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Ilgalaikis materialusis turtas – naudingo tamavimo laikotarpis.

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas ilgalaikio materialiojo turto naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčų, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data. Detaliau tai aprašyta 2 pastaboje.

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė įvertina, ar atskaitomybės sudarymo dieną nefinansinis turtas gali būti nuvertėjes. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas tikrinamas, kai yra požymių, jog balansinės sumos negali būti atgautos. Kai yra įvertinamos naudojimo vertės, vadovybė turi įvertinti tikėtinas pinigines įplaukas iš turto ar pinigų generuojančių vienetų ir pasirinkti tinkamą diskonto normą, skaičiuojant dabartinę piniginių įplaukų vertę.

Atidetasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokesčių nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai vra reikalingi apibrėži atidetojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remientis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis. Papildoma informacija pateikta 20 pastaboje.

2.20. Segmentai

Grupė ir Bendrovė veiklą vykdo viename verslo ir geografiniame segmente.

2.21. Neapibrėžtumai

Neapibrėžtį įsipareigojimai nera pripažįstami finansinėje atskaitomybėje. Jie yra aprašomi finansinėje, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonomine nauda.

2.22. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padetį balanso sudarymo diena (koreguojantys įvykiai), finansinėje yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga,

2.23. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansinę atskaitomybę turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nera sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

Kur būtina, pateikti palyginamieji skaičiai buvo pakeisti, kad atitiktų šių metų finansinės pateikimą.

3 Ilgalaikis nematerialusis turtas

llgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpį:

	Grupe	Bendrové
	Patentai, licencijos ir pan.
Įsiglijimo vertė:
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	3.194	3.194
sigijimai	869	842
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	4.063	4.036
sigijimai	1.265	1.217
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	5.328	5.253
Amorizacija:
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	1.331	1.331
Amortizacija per metus	618	616
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	1.949	1.947
Amortizacija per metus	868	858
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	2.817	2.805
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2.511	2.448
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2.114	2.089
2005 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.863	1.863

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2007 m. gruodžio 31 d. lygi 1.077 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. - 707 tūkst. litų) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 ligalaikis materialusis turtas

llgalaikio materialaus turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnijį laikotarpį:

Grupe	Žemė ir pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemones	ir ranklai	Kitas lrenginiai materialusis turtas	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	lš viso
Įsigijimo vertė:
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	52.676	287.326	4.495	8.776	5.812	2.757	361.842
sigijimai	499	16.997	358	819	1	16.986	35.760
Parduotas ir nurašytas turtas	(୧୫୧)	(6.872)	(693)	(123)	(104)	(190)	(8.667)
Perklasifikavimai	(116)	6.019	(as)	942	2.681	(9.431)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	52.374	303.470	4.065	10.514	8.390	10.122	388.935
sigijimai	114	13.539	ર્સ્ડર્	655	28	13.584	28.486
Parduotas ir nurašytas turtas	(1)	(2.149)	(231)	(124)	(10)		(2.521)
Perklasifikavimai	593	12.778	122	3.415	(1.406)	(15.502)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	53.074	327.638	4.492	14.460	7.032	8.204	414.900
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas: 2005 m. gruodžio 31 d.
likutis	22.385	194.153	3.203	3.272	3.911		226.924
Nusidevėjimas per metus	1.092	15.864	391	1.468	177		18.992
Parduotas ir nurašytas turtas	(342)	(6.793)	(692)	(120)	(98)		(8.045)
Perklasifikavimai	(250)	(1.694)	(52)	2	1.994
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	22.885	201.530	2.850	4.622	5.984		237.871
Nusidėvėjimas per metus	1.085	17.002	426	1.912	251		20.676
Parduotas ir nurašytas turtas	(5)	(2.136)	(223)	(124)	(10)		(2.498)
Perklasifikavimai	(3)	1.106	91	15	(1.209)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	23.962	217.502	3.144	6.425	5.016		256.049
2007 m. gruodžio 31 d.
likutinė vertė	29.112	110.136	1.348	8.035	2.016	8.204	158.851
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	29.489	101.940	1.215	5.892	2.406	10.122	151.064
2005 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	30.291	93.173	1.292	5.504	1.901	2.757	134.918

AB "KAUNO ENERGIJA" 2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

4 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Bendrovè	Žemė ir pastatai	Statinlal Ir mašinos	Transporto priemonés	ir įrankiai	Kitas Įrenginiai materialusis turtas	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	iš viso
sigijimo vertė:
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	52.676	287.326	4.495	8.776	5.812	2.757	361.842
sigijimai	499	16.997	359	911	1	16.986	35.753
Parduotas ir nurašytas turtas Turtas perduotas dukterinei imonei	(684) (2.543)	(6.825) (595)	(୧୫3) (433)	(123) (212)	(104) (6)	(190)	(8.619) (3.789)
Perklasifikavimai	(116)	6.018	(95)	942	2.682	(9.431)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	49.832	302.921	3.633	10.294	8.385	10.122	385.187
sigijimai	114	13.531	332	628	ਦਿੱਲ	13.584	28.247
Parduotas ir nurašytas turtas	(6)	(2.149)	(231)	(124)	(10)		(2.520)
Perklasifikavimai	592	12.777	122	3.417	(1.406)	(15.502)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	50.532	327.080	3.856	14.215	7.027	8.204	410.914
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	22.385	194.153	3.203	3.272	3.911		226.924
Nusidėvėjimas per metus	1.068	15.851	381	1.455	177		18.932
Parduotas ir nurašytas turtas Perduoto turto dukterinei įmonei sukauptas	(342)	(6.793)	(692)	(120)	(a8)		(8.045)
nusidevėjimas	(820)	(471)	(342)	(105)	(5)		(1.743)
Perklasifikavimai	(250)	(1.694)	(52)	2	1.994
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	22.041	201.046	2.498	4.504	5.979		236.068
Nusidevėjimas per metus	1.029	16.969	377	1.881	251		20.507
Parduotas ir nurašytas turtas	(4)	(2.136)	(222)	(124)	(10)		(2.496)
Perklasifikavimai	(3)	1.107	90	15	(1.209)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	23.063	216.986	2.743	6.276	5.011		254.079
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	27.469	110.094	1.113	7.939	2.016	8.204	156.835
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	27.791	101.875	1.135	5.790	2.406	10.122	149.119
2005 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	30.291	93.173	1.292	5.504	1.901	2.757	134.918

4 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2007 m. sudaro atitinkamai 20.676 tūkst. Iltų ir 20.507 tūkst. litų (2006 m. – attitinkamai 18.992 tūkst. litų). 19.672 tūkst. litų ir 19.531 tūkst. litų sumos (2006 m. – 17.942 tūkst. litų ir 17.881 tūkst. litų) Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaltoje yra įtrauktos į veiklos sąnaudas. Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2007 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 45.634 tūkst. litų, buvo visiškai nudėvėta (2006 m. gruodžio 31 d. – 21.014 tūkst. litų), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2007 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dai sudaro šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbai.

2007 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė buvo lygi 79.042 tūkst. litų. (2006 m. gruodžio 31 d. – 64.017 tūkst. litų), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Po vienerių metų gautinos sumos 5

	Grupė		Bendrově
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams Ilgalaikės gautinos sumos iš UAB "Nepriklausomos energijos paslaugos" ir	104	340	104	340
UAB "Ežerėlio durpės"		1.061		1.061
Kitos	13	40	13	40
	117	1.441	117	1.441

ligalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 2008 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 6 proc. palūkanų normą.

llgalaikes gautinas sumas iš UAB "Nepriklausomos energijos paslaugos" ir UAB "Ežerėlio durpės" sudaro gautinos sumos už parduotas atsargas. Sumų išmokėjimo terminas yra 2008 m. ir joms nepriskaičiuojamos palūkanos, 2007 m. gruodžio 31 d. šios gautinos sumos yra apskaitytos per vienerius metus gautinų sumų straipsnyje.

2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms spmokėjimo laikotarpis nėra praėjęs ir joms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6 Kitas finansinis turtas

	Grupė		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m. -	2006 m.
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos	433	433	433	433

Nekotiruojamų paprastųjų akcijų tikroji vertė apskaityta remiantis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais.

ab "Kauno Energija" 2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

7 Atsargos

	Grupė		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Atsarginės dalys	2.202	1.922	2.202	1.922
Technologinis kuras	3.416	5.904	3.416	5.904
Medžiagos	1.769	1.683	1.602	1.606
lš viso:	7,387	9.509	7.220	9.432
Realizacinės vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(856)	(864)	(856)	(864)
	6.531	8.645	6.364	8.568

Grupės ir Bendrovės pasenusių ir nejudėjusių atsargų, apskaitytų grynąja realizacine vertę, įsigijimo savikaina 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 856 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. 864 tūkst. litų).

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2007 m. ir 2006 m. Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

ထ Per vienerlus metus gautinos sumos

	Grupe		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Iš pirkėjų gautinos sumos, bendraja verte	58.283	56.901	58.005	56.608
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(20.399)	(22.370)	(20.399)	(22.370)
lš pirkėjų gautinos sumos, grynąja verte	37.884	34.531	37.606	34.238

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2007 m. Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose yra įtraukti į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

2007 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sudarė 3.551 tūkst. litų ir 3.567 tūkst. litų. (2006 m. gruodžio 31 d. – 4.009 tūkst. litų ir 4.072 tūkst. litų), kurių didžiąją dalį sudaro iš UAB "Nepriklausomos energijos paslaugos" ir UAB "Ežerėlio durpės" gautinos sumos už 2007 m. parduotas atsargas bei gautinas pridetinės vertės mokestis.

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Kitos gautinos sumos, kurių	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	laikotarpis nėra praėjes bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienu	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienu	lš viso
2006 m.	2.676						2.676
2007 m.	2.550				8		2.559

8 Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Kitos gautinos sumos, kurių	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	laikotarpis nėra praėjęs bel joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	iš viso	151 - 240 dlenu	241 - 360 dienu	daugiau nei 360 dienu	iš viso
2006 m.	2.739						2.739
2007 m.	2.566				8		2.575

lš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 – 45 dienos.

lš pirkėjų gautinos sumos, kurių nominali vertė 2007 m. gruodžio 31 d. 399 tūkst. litų (22.370 tūkst. litų 2006 m. gruodžio 31 d.), buvo apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas.

lš pirkėjų Grupės ir Bendrovės gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas yra toks:

	Individuliai nustatytas vertės	Bendrai nustatytas vertės
	sumažėjimas	sumažėjimas	s viso
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	1.392	21.987	23.379
Nepanaudotų sumų atstatymas		(1.009)	(1.009)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	1.392	20.978	22.370
Nepanaudotų sumų atstatymas		(1.971)	(1.971)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	1.392	19.007	20.399

2007 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 957 tūkst. litų beviltiškų skolų (2006 m. – 480 tūkst. litų). Taip pat 2007 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 119 tūkst. litų (2006 m. – 318 tūkst. litų) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

lš pirkėjų Grupės gautinų sumų laikotarpių analizė 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	iš pirkėjų gautinos sumos, kuriu laikotarpis nėra	lš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjes, tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	praėjes bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nel 60 dienu	60 - 150 dienu	151 — 240 dienu	241 - 360 dienu	daugiau nel 360 dienu	iš viso
2006 m.	18.350	5.838	837	4.071	4.201	1.233	34.531
2007 m.	28.027	6.363	643	1.085	604	1.162	37.884

lš pirkėjų Bendrovės gautinų sumų laikotarpių analizė 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. yra tokia: iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs, lš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas praėjęs bei joms mažiau daugiau 60 - 150 neapskaitytas vertės nei 60 151 - 240 241 - 360 nei 360 sumažėjimas dienų dienų dienų dienų dienų lš viso 2006 m. 18.124 5.772 837 4.071 4.201 1.233 34.238 2007 m. 27.801 6.358 624 1.085 576 1.162 37.606

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ക

		Grupė		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Pinigai banke	1.472	1.090	1.450	1.060
Pinigai kasoje	13	17	13	17
Pinigai kelyje	3.401	3.359	3.401	3.359
	4.886	4.466	4.864	4.436

Grupes ir Bendrovės sąskaitos litais, kurių likutis 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 865 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. – 881 tūkst. litų), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10 Rezervai

Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į įj privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. ¡statinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius. Bendrovė 2007 m. gegužės 14 d. akcininkų sprendimu pervedė 7.689 tūkst. Iitų (2006 m. balandžio 28 d. – 3.634 tūkst. litų) į privalomąjį rezervą. Grupė 2007 m. kovo 14 d. akcininkų sprendimu pervedė 50 tūkst. litų į privalomąjį rezervą, o 163 tūkst. litų į kitus rezervus.

11 Finansinės skolos

	Grupé		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
		gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
ligalaikės finansinės skolos
Ilgalaikės paskolos	23.039	18.009	23.039	18.009
	23.039	18.009	23.039	18.009
Trumpalaikės paskolos
ligalaikių paskolų einamųjų metų dalis	8.688	7.692	8.688	7.692
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)	21.020	14.177	21.020	14.177
	29.708	21.869	29.708	21.869
	52.747	39.878	52.747	39.878

11 Finansinės skolos (tęsinys)

Ilgalaikių paskolų gražinimo terminai (visos paskolos yra su kintama palūkanų norma):

		Grupé		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
2007 m.		7.692		7.692
2008 m.	8.688	7.919	8.688	7.919
2009 m.	15.607	7.965	15.607	7.965
2010 m.	2.319	867	2.319	867
2011 m.	1.910	832	1.910	832
2012 m.	1.163	426	1.163	426
2013 m.	୧୧୫		୧୧୫
2014 m.	667		667
2015 m.	604		604
2016 m.	101		101
	31.727	25.701	31 727	25 701

Taikomos palūkanų normos yra artimos efektyvioms palūkanų normoms. Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų svertinis vidurkis (procentais):

	Grupé		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Trumpalaikės paskolos	7,3	4.4	7.3	4.4
Ilgalaikės paskolos	6,7	3,9	6,7	3.9

Metų pabaigoje negražintų paskolų likučiai litais ir užsienio valiuta:

		Grupė		Bendrově
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Paskolos valiuta:
eurai	23.610	20.581	23.610	20.581
litai	29.137	19.297	29.137	19.297
	52.747	39.878	52.747	39.878

2005 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB bankas "Hansabankas" 5.000 tūkst. litų sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 1 d. 2007 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 3.753 tūkst. litų, iš kurių 832 tūkst. litų dalis Bendrovės finansinėje yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. VILIBOR + 0,77 proc. metinės palūkanos. 6 tūkst. litų (2006 m. – 8 tūkst. litų) AB bankas "Hansabankas" sąskaitoje yra užstatyta paskolai užtikrinti.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 8.776 tūkst. eurų (30.300 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2009 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2007 m. gruodžio 31 d. yra 5.063 tūkst. itų ekvivalentas), iš kurių 5.180 tūkst. litų dalis Bendrovės finansinėje atskaitomybėje yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 men. EUR LIBOR + 0,4 proc. metinės palūkanos. 858 tūkst. litų (2006 m. - 873 tūkst. litų) AB SEB bankas sąskaitoje yra užstatyta paskolai užtikrinti.

2006 m. gruodžio 1 d. Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 2.090 tūkst. litų sumai. 2007 m. balandžio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tūkst. litų. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 3,377 tūkst. litų, iš kurių 227 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėje yra apskaityta ilgalaikų paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. VILIBOR + 0,45 proc. metinės palūkanos.

11 Finansinės skolos (tęsinys)

2006 m. gruodžio 21 d. Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 2.059 tūkst. eury (7.108 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. lapkričio 30 d. Paskolos likutis 2007 m. gruodžio 31 d. yra 1.539 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 2.449 tūkst. litų dalis Bendrovės finansinėje atskaitomybėje yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 men. EUR LIBOR + 0,4 proc. metines palūkanos.

2007 m. lapkričio 14 d. Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB DnB NORD bankas 576 tūkst. eurų (1.989 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas vra 2016 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2007 m. gruodžio 31 d. likutis yra 236 tūkst. litų ekvivalentas). Visas paskolos likutis Grupės ir Bendrovės finansinėje atskaitomybėje yra apskaitytas ilgalaikių paskolų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 12 men. EUR LIBOR + 0,59 proc. metines palūkanos.

2007 m. balandžio 20 d. Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį su AB Sampo bankas 1.010 tūkst. litų sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2009 m. spalio 20 d. Bendrovės panaudoto overdrafto suma 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 987 tūkst. litų. Už overdraftą yra mokamos 3 men. VILIBOR + 0,44 metinės palūkanos.

1999 m. birželio 4 d. Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 7.000 tūkst. litų sumai. Sutarties terminas yra 2008 m. liepos 19 d. Bendrovės nepanaudotos kredito linijos lėšos 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 6.500 tūkst. litų, kurios grąžinimas numatytas 2008 m. liepos 19 d. Už kredito liniją mokamos 6-mėn. VILIBOR + 0,6 proc. metinės palūkanos.

2004 m. liepos 8 d. Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį su AB DnB NORD bankas 18.000 tūkst. Iitų sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2008 m. gegužės 31 d. Bendrovės overdrafto, kurio galiojimo terminas vėliausiai yra 2008 m. gegužės 31 d., nepanaudoto suma 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 14.520 tūkst. litų. Už overdraftą mokamos 6-men. VILIBOR + 0,59 proc. metinės palūkanos.

Grupės ir bendrovės ilgalaikis materialusis turtas (4 pastaba) ir sąskaitos banke (9 pastaba) buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12 Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro transporto priemonės nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 metų. Toliau pateikiamas finansines nuomos būdų įsigyto turto likutinės vertės paskirstymas:

		Grupé		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Transporto priemonės	265		75
	265		75

2007 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos palūkanų norma yra kintama ir fiksuota palūkanų norma atitinkamai lygi 3,99 proc. ir 5,77 proc. Kintama palūkanų norma svyruoja priklausomai nuo 6 mėn. EURIBOR + 1,5 proc.

Visas finansinės nuomos likutis denominuotas eurais.

12 Lizingas (finansinė nuoma) (tęsinys)

Finansinės nuomos įmokas ateityje pagal minėtas išperkamosios nuomos sutartis 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro:

	Grupé		Bendrové
	2007 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2006 m.	2007 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2006 m.
Per vienerius metus	વેદ		41
Nuo vienerių iki penkerių metų	192		રેકે
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	288		79
Palūkanos	(23)		(4)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	265		75
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	84		38
- ilgalaikiai	181		37

13 Dotacijos (atidėtosios pajamos)

	Grupe		Bendrovè
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	7.935	4_545	7.935	4.545
Gauta per metus
Nemokamai gautas ilgalaikis turtas	3.370	4.281	3.370	4.281
	3.370	4.281	3.370	4.281
Amortizacija ir nurašymai	(802)	(891)	(802)	(891)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	10.503	7.935	10.503	7.935

2007 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus, esančius Draugystės g., Elektrėnų g. Kaune, kurių vertė perdavimo metu sudarė 3.370 tūkst. lių. 2006 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus esančius Karaliaus Mindaugo g., Kaune, kurių vertė perdavimo metu sudarė 4.281 tūkst. litų.

14 Prekybos skolos

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų laikotarpis.

15 Pardavimų pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau.

	Grupė		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Šilumos energija	162.017	166.172	162-017	166.172
Pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra	4.802	7.403	3.277	6.893
Elektros energija	2.694	2.005	2.694	2.005
Apyvartinių taršos leidimų pardavimo pajamos	15	8.154	15	8.154
	169.528	183.734	168.003	183.224

16 Veiklos sąnaudos

2006 m. liepos 1 d. įsteigus dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", iš kurios yra perkamos šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų sąnaudos Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomos atskiroje eilutėje. Iki dukterinės įmonės įsteigimo Bendrovė pati atlikdavo šias paslaugas, todėl jų sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo apskaitomos pagal šių sąnaudų pobūdį (1 pastaba).

2006 m. birželio 8 d. Bendrovei sudarius Petrašiūnų elektrinės ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugų sutartį, šios sąnaudos Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomos atskiroje eilutėje. Iki šios sutarties pasirašymo Grupės ir Bendrovės Petrašiūnų elektrinės eksploatavimo sąnaudos buvo apskaitomos pagal šių sąnaudų pobūdį (1 pastaba).

17 Kitos sąnaudos

	Grupė		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos	1.836	2.024	1.834	2.023
Skolų surinkimo sąnaudos	1.668	1.325	1.668	1.325
Sąskaitų klientams leidybos ir pristatymo sąnaudos	914	1.021	914	1.021
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	770	843	720	823
Ryšių sąnaudos	885	615	621	288
Su darbuotojais susiję sąnaudos	486	872	437	860
IT priežiūra ir susiję paslaugos	328	237	292	229
rangos ir mašinų nuoma	316	320	316	320
Draudimas	312	169	312	169
Reklamos sąnaudos	287	397	274	392
Konsultavimo paslaugos	262	435	218	425
Transporto išlaidos	230	191	187	186
Narystės mokestis	229	257	229	257
Kanceliannės ir pašto sąnaudos	100	121	92	118
Labdara ir aukos	રક	1.101	16	1.101
Kitos sąnaudos	904	1.485	661	1.105
	0 363	11 413	8 791	10 047

ab "Kauno energija" 2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

18 Kita veikla

	Grupe		Bendrovè
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Kitos veiklos pajamos
Bendrovės suteiktos paslaugos	1.118	897	1.191	1.161
Parduotos materialinės vertybės	147	373	147	407
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	18	2.346	18	2.346
Dukterinei įmonei perduoto turto perkainavimas (1 pastaba)				4.462
Kita	36	88	14	88
	1.319	3.704	1.370	8.464
Kitos veiklos sanaudos
Bendrovės suteiktų paslaugų savikaina	(873)	(627)	(858)	(891)
Parduotos materialinės vertybės	(80)	(201)	(ao)	(248)
ligalaikio turto ir akcijų pardavimo nuostoliai	(18)	(4)	(18)	(4)
Kita	(44)	(365)	(20)	(348)
	(1.025)	(1.198)	(986)	(1.491)
	294	2.506	384	6.973

19 Finanslnės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

	Grupé		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos
Palūkanos gautos už pradelstas gautinas sumas	1.301	1.761	1.301	1.761
Banko palūkanos	13	8	13	8
Pelnas iš valiutos kurso pasikeitimo		2		2
Dividendai			50	1
Kita		175		175
	1.314	1.946	1.364	1.946
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos
Banko palūkanos	(1.989)	(1.315)	(1.984)	(1.315)
Kita	(19)	(32)	(19)	(32)
	(2.008)	(1.347)	(2.003)	(1.347)
	(694)	ട് ഒരു	(୧38)	599

ab "Kauno energija" AD "KAUNO ENEROISA

2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

20 Pelno mokestis

	Grupé		Bendrovė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	5	676		598
Atidėtojo mokesčio (pajamos)	(1.845)	(1.544)	(1.845)	(875)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1.840)	(868)	(1.845)	(277)

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 18 proc. ir 15 proc. tarifus (2.14. pastaba).

Atidėtąjį peino mokestį sudarė:

	Grupé		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Atidėtojo mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	1.997		1.997
Gautinos sumos	3.203	4.194	3.203	4.194
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimas	128	130	128	130
Nusidėvėjimo skirtumai	52	37	52	37
Sukaupimai	105	54	105	54
Atidėtojo mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	5.485	4.415	5.485	4.415
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	(3.240)	(3.523)	(3.240)	(3.523)
Atidetojo mokesčio turtas, grynąja verte	2.245	892	2.245	892
Atidėtojo mokesčio įsiparelgojimas
Investicijų lengvata	(2.216)	(3.082)	(2.216)	(3.082)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas			(eea)	(eea)
Nusidėvėjimo skirtumai	(838)	(564)	(Өзөв)	(564)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	(3.154)	(3.646)	(3.823)	(4.315)
Atidetasis mokestis, grynaja verte	(808)	(2.754)	(1.578)	(3.423)

Atskaitomybėje pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

	Grupé		Bendrové
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos), taikant
galiojantį pelno mokesčio tarifą	1.865	(957)	1.865	(1.725)
Atidetojo pelno mokesčio turto pokytis dėl tarifo
pasikeitimo	(144)	(223)	(144)	(46)
Apmokestinamojo pelno nemažinančios (sanaudos)	(164)	(169)	(159)	(169)
Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės
koregavimo pasikeitimas	283	2.217	283	2.217
Pelno mokesčio sanaudos, apskaitytos pelno
(nuostolių) ataskaitoje	1.840	868	1.845	277

21 Pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupé
	2007 m.	2006 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(8.520)	5.907
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	19.718	19.718
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	19.718	19.718
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	19.718	19.718
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) (litais)	(0.43)	0.30

22 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Grupė ir Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nera nustatytas vertės sumažėjimas, finansinės atskaitomybės dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami.

Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius balanso sudarymo dieną.

Dėl kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turio, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių isipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Visos Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos yra su kintama palūkanų normą, todėl Grupė ir Bendrovė patiria tam tikrą palūkanų normos riziką. 2007 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galikanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamosius laikant konstantomis (įskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelnui prieš mokesčius
2007 LTL	+15	(79)
LTL	-15	+79
2006 LTL	+190	(758)
LTL	-190	758

22 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienenus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2007 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,86 ir 0,75 (0,99 ir 0,83 - 2006 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2007 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,85 ir 0,75 (0,99 ir 0,82 - 2006 m. gruodžio 31 d.)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai, su palūkanomis)

	lki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 menesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metu	lš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	1.580	18.226	21.769		41.575
Prekybos skolos	18.499	7.539			26.038
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	40				40
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	20.119	25.765	21.769		67.653
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	1.049	31.017	23 893	5.132	61.091
Prekybos skolos	24.329	3.845	7		28.181
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	179				179
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	25.557	34.862	23.900	5.132	89.451

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai, su palūkanomis).

	lki 3 mėnesių	NUO 3 iki 12 mėnesių	NUO 1 iki 5 metų	Po 5 metų	ls viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	1.580	18.226	21.769		41.575
Prekybos skolos	18.864	7.539			26.403
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	33				33
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	20.477	25.765	21.769		68.011
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	1.040	30.972	23.739	5.132	60.883
Prekybos skolos	24.572	3.845	7		28.424
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	179				179
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	25.791	34.817	23.746	5.132	89.486

22 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tesinys)

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

2007 m. gruodžio 31 d. piniginiai įsipareigojimai nacionaline ir užsienio valiuta buvo tokie (išreikšti itais);

	Grupe	Bendrovė	Grupe	Bendrovė
	Turtas		Įsipareigojimai
Litai	46.438	46.153	60.652	60.686
Eurai			23.801	23.611
lš viso	46.438	46.153	84.453	84.297

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• a) Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė vra artima ių tikraiai vertei.
• b) llgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiantį įtokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Įlgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

23 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2007 m. ir 2006 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės valdomomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Kauno miesto savivaldybės valdomų įmonių teikiamos paslaugos buvo vykdomos rinkos kainomis.

2007 m. ir 2006 m. Bendrovės susijusi šalis buvo UAB "Pastatų priežiūros paslaugos".

23 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

2007 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir balansiniai likučiai metų pabaigai buvo šie:

2007 m.			Gautinos	Mokėtinos
	Pirkimai	Pardavimai	sumos	sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	2.955	310	e3	299

2006 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir balansiniai likučiai metų pabaigai buvo šie:

2006 m.	Pirkimai		Gautinos	Mokėtinos
	Pardavimai		sumos	sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	2.042	358	78	447

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2007 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso atitinkamai sudarė 778 tūkst. litų ir 390 tūkst. litų (2006 m. 520 tūkst. litų ir 419 tūkst. litų). 2007 m. ir 2006 m. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

24 Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė attiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrove vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupé		Bendrově
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
ligalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir
subsidijas)	35 456	28.698	35.981	29.367
Trumpalaikiai įsipareigojimai	62.111	52.276	62.099	52.350
sipareigojimų iš viso	97.567	80.974	98.080	81.717
Nuosavas kapitalas	117.660	126.180	121.118	129.633
įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis	82,92%	64.17%	80,98%	63.04%

* |sipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir subsidijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.