AB "KLAIPĖDOS NAFTA"

BENDROVĖS 2007 M. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ PARENGTA PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMA KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AB "Klaipėdos nafta"

2007 m. metinis pranešimas

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2007 m. Visi skaičiai pateikti 2007 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip. Šiame metiniame pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" dar gali būti vadinama Bendrove arba emitentu.

2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ

Teisinė forma: Akcinė bendrovė Įstatinis kapitalas: 342.000.000 litų Įmonės kodas: 1106 48893 Buveinės adresas: Burių g. 19, LT - 91003 Klaipėda Emitento registras: Valstybės įmonė Registrų centras Telefonų numeriai: +370 46 391772 Fakso numeriai: +370 46 311399 Elektroninio pašto adresas: [email protected] Internetinis tinklapis: www.oil.lt

Emitento pavadinimas: Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" Įregistravimo data ir vieta: 1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras

3. INFORMACIJA APIE SUTARTIS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

Bendrovė yra sudariusi vertybinių popierių viešosios apyvartos aptarnavimo sutartį su AB SEB bankas Finansų rinkų departamentu.

4. BENDROVĖS VEIKLA

4.1. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2007 m. balandžio 19 d. įvyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2006 m. finansinę atskaitomybę ir patvirtino 2006 m. ūkinių finansinių metų pelno paskirstymą. Už 2006 m. akcininkams skirta 6,123 mln. litų dividendų.

2007 m. Bendrovė įvykdė planuotas užduotis: gavo 78,7 mln. litų pardavimų ir paslaugų pajamų bei uždirbo 11,2 mln. litų pelną prieš apmokestinimą. Pagal paskolų mokėjimo grafikus grąžino 12,8 mln. litų paskolų.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

4.2. Pagrindinė Bendrovės veikla

Pagrindinė Bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo paslaugos bei kitos su šia veikla susijusios paslaugos.

Bendrovė perpila naftos produktus (mazutą, vakuuminį gazolį, dyzeliną, benziną, reaktyvinį kurą ir kt.) iš geležinkelio cisternų į tanklaivius, o taip pat iš tanklaivių į geležinkelio cisternas, laikinai saugo (kaupia) naftos produktus, iš laivų priima naftos produktais užterštą vandenį, aprūpina laivus vandeniu, švartuoja atplaukusius tanklaivius.

Bendrovėje veikia muitinės, akcizų sandėliai, leidžiantys klientams vykdyti naftos produktų pirkimo-pardavimo procedūras.

2007 m. Bendrovė perpylė 5.402,5 tūkst. tonų naftos produktų:

		tūkst. tonų
1. Mazuto	-	3.658,1
2. Benzinų	-	428,7
3. Dyzelino	-	437,5
4. Vakuuminio gazolio	-	841,9
5. Reaktyvinio kuro	-	36,3

2007 m., lyginant su 2006 m. naftos produktų krova (5.509 tūkst. t), naftos produktų perkrauta 1,9 proc. mažiau. Naftos produktų krovos sumažėjimo priežastis – tiekiamų perkrovimui naftos produktų srauto sumažėjimas iš AB "Mažeikių nafta" dėl 2006 m. pabaigoje šioje gamykloje įvykusios avarijos. 2007 m. AB "Mažeikių nafta" per AB "Klaipėdos nafta" perpylė 1.932,7 tūkst. t, t. y. 54 proc. mažiau nei 2006 m. (4.185 tūkst. t). 2007 m. AB "Mažeikių nafta" krova sudarė tik 36 proc. bendros naftos produktų krovos.

Sumažėjus naftos produktų perkrovimui iš AB "Mažeikių nafta", Bendrovė pritraukė papildomus naftos produktų srautus iš Rusijos ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų. Siekiant užtikrinti pastovų krovinių srautą, buvo sudaryti ilgalaikiai susitarimai dėl rusiškos kilmės naftos produktų perkrovimo. 2007 m. iš Rusijos ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų perkrauta 3.469,8 tūkst. t. naftos produktų, t.y. trigubai daugiau nei 2006 m. (1.264 tūkst. t).

2003-2007 m. naftos produktų krova, tūkst. t

4.3. Bendrovės būklė, veiklos vykdymo apžvalga

2007 m. Bendrovė iš pagrindinės veiklos gavo 78,664 mln. litų pajamų, t. y. 10 proc. arba 7,328 mln. litų daugiau, lyginant su 2006 m. apyvarta (71,336 mln. litų), bei, dėl optimalaus ūkinės veiklos sąnaudų valdymo siekiant neviršyti 2007 metams patvirtintą ūkinės finansinės veiklos sąnaudų sumą, Bendrovė uždirbo 11,167 mln. litų pelną prieš apmokestinimą, 27 proc. arba 2,367 mln. litų viršydama 2007 metams patvirtintą planinį pelno prieš apmokestinimą rodiklį (8,8 mln. litų).

Per 2007 m. Bendrovė pagal paskolų mokėjimo grafikus grąžino 12,825 mln. litų paskolų ir sumokėjo 2,023 mln. litų palūkanų. Per ataskaitinį laikotarpį naujų finansinių įsipareigojimų Bendrovė neprisiėmė.

2007 m. gruodžio 31 d. likusi negrąžintų paskolų dalis – 31,211 mln. litų. 2008 m. pagal sutarties sąlygas reikės grąžinti – 15,605 mln. litų ir 2009 m. – 15,606 mln. litų. Kredito prievolių įvykdymas yra užtikrintas Lietuvos Respublikos Valstybės garantija.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

4.4. Aplinkosauga

2007 m. Bendrovė dirbo be avarijų ir sutrikimų.

Bendrovėje pastoviai vykdomi aplinkos monitoringo darbai:
− požeminiam vandeniui (2007 m. grunto ir gruntinio vandens užterštumo didėjimas nenustatytas);
− išleidžiamam į marias išvalytam vandeniui (Bendrovės biologiniai valymo įrenginiai garantuoja penkis kartus mažesnę atvirų vandens telkinių taršą nei nustatyta aplinkosaugos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime);
− poveikiui aplinkos orui (2007 m. higienos normoje nustatytos lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų ribos už Bendrovės sanitarinės zonos nebuvo viršytos);
− stacionariems oro taršos šaltiniams (2007 m. aplinkosaugos leidime nustatytas išmetamų teršalų kiekis 72 organizuotuose, t.y. ventiliatoriuose, kaminuose ir kt., ir 9 neorganizuotuose, t.y. estakadose, siurblinėse, krantinėse ir kt., taršos šaltiniuose nebuvo viršytas).

2007 m. Bendrovė priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą, išleido 3,6 mln. litų nuosavų lėšų: atlikti lakiųjų organinių junginių, išsiskiriančių iš benziną kraunančių tanklaivių, deginimo įrenginio paleidimo-derinimo darbai, perdažyti šviesiųjų naftos produktų rezervuarai šilumą atspindinčiais dažais, benzinų perkrovimo rezervuarų pontonams sumontuotas antras sandarinimo žiedas, įrengta rezervuarų užpildymo lygio ir lietaus vandens nuleidimo automatinė kontrolės sistema bei kita.

4.5. Rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, apibūdinimas

Prie pagrindinių rizikos rūšių, su kuriomis susiduria Bendrovė, galima priskirti augančią konkurencinę aplinką tarp panašaus profilio terminalų Estijos, Latvijos ir Rusijos uostuose, kurie, kaip ir Bendrovė, plečia savo galimybes ir didina veiklos efektyvumą. Svarbiausi veiksniai, apsprendžiantys Baltijos šalių naftos terminalų konkurencinę padėtį yra uosto charakteristikos, terminalo krovos ir saugojimo pajėgumas, kompanijų finansinė padėtis, leidžianti pritaikyti lanksčią kainų politiką, palanki geografinė padėtis bei produktų perkrovimo sutartys.

Naftos produktų krovai įtakos turi ir palankios meteorologinės sąlygos. 2007 m. pradžioje buvo ypač nedėkingos oro sąlygos (audros), kurių metu Bendrovė negalėjo priimti tanklaivių. Be to, dėl Vakarų šalių terminalų perpildymo mazutu susidarė eilė tanklaivių, laukiančių iškrovimo momento Roterdame. Ši grandininė reakcija pasiekė ir kaimyninių šalių - Latvijos, Estijos terminalus (tanklaiviai negalėjo planuotai sugrįžti paimti naftos produktų iš Bendrovės). Dėl minėtų priežasčių Bendrovė, trūkstant laisvų talpyklų, negalėjo laiku iškrauti geležinkelio cisternų, dėl ko išaugo Bendrovės sąnaudos, perkant SP AB "Lietuvos geležinkeliai" paslaugas.

4.6. Bendrovės veiklos rezultatų analizė

2007 m. finansiniai rezultatai rodo sėkmingą Bendrovės veiklą. Pagal audituotus duomenis Bendrovė 2007 m. uždirbo 8,739 mln. litų grynojo pelno (2006 m. - 12,807 mln. litų).

	2007 m.	2006 m.
Apyvarta	78,664	71,336
Bendrasis pelnas	24,802	30,315
Tipinės veiklos pelnas	12,696	17,058
Pelnas prieš apmokestinimą	11,167	15,820
Grynasis pelnas	8,739	12,807
Ilgalaikis turtas	427,709	441,819
Trumpalaikis turtas	18,662	16,013
Turto iš viso	446,371	457,832
Įstatinis kapitalas	342,000	342,000

Audituoti Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. litų

Augančios konkurencinės aplinkos tarp panašaus profilio naftos terminalų sąlygomis bei kylant energetinių resursų ir kitų paslaugų pirkimo kainoms Bendrovė dirbo efektyviai. Tai parodo 2007 m. veiklos pelningumo rodikliai: grynojo pelningumo rodiklis (grynasis pelnas / apyvarta) 11,1 proc. (2006 m.–18,0 proc.), bendrojo pelningumo rodiklis (bendrasis pelnas / apyvarta) 31,5 proc. (2006 m. – 42,5 proc.).

Mažėjantis Bendrovės skolos-nuosavybės koeficientas (visi įsipareigojimai/įstatinis kapitalas) 0,12 (2006 m. – 0,16) rodo, kad rizika dėl Bendrovės galimybės padengti palūkanų ir skolų grąžinimo mokėjimus mažėja.

4.7. Darbuotojai

2007 m. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius - 300 darbuotojų, lyginant su 2006 m. vidutiniu sąrašiniu darbuotojų skaičiumi (303), sumažėjo 1 proc.

2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 301 darbuotojas (28 administracijos darbuotojai ir 273 gamybos darbuotojai). Bendrovėje 2007 m. gruodžio 31 d., kaip ir 2006 m., dirbo 31 proc. moterų ir 69 proc. vyrų. Vidutinis darbuotojų amžius (46 - 47 metai) bei darbuotojų įgytas išsilavinimas nekito.

2007 m. įvyko 2 nelaimingi atsitikimai: vienas – pakeliui į darbą, vienas – darbo metu. Bendrovėje nuolat rūpinamasi darbuotojų kvalifikacija, periodiškai atestuojami darbuotojai, kurie naudoja potencialiai pavojingus įrenginius ir dirba pavojingus darbus.

Bendrovėje atliekami mokymai, kurių metu ugdomi praktiniai Bendrovės darbuotojų įgūdžiai, jeigu naftos terminale kiltų gaisrai, išsilietų naftos produktai prie Bendrovės krantinių ir uosto akvatorijoje. Kitų organizacijų asmenys, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje, instruktuojami dėl naftos terminale nustatytų darbų saugos, priešgaisrinės saugos reikalavimų (per 2007 m. iš viso instruktuoti 378 kitų organizacijų asmenys).

Bendrovėje 2007 m. galiojo 2006 m. birželio 20 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje darbdavys ir darbuotojų kolektyvas susitarė dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

4.8. Informacija apie įsigytas ir perleistas savo akcijas

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė neturėjo ir nėra įsigijusi savų akcijų.

4.9. Informacija apie Bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių

4.10. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Per 2008 m. sausio - vasario mėn. Bendrovė perkrovė 1.416,4 tūkst. t naftos produktų ir gavo 20,3 mln. litų pardavimų ir paslaugų pajamų, lyginant su 2007 m. sausio - vasario mėn. periodu, pardavimų ir paslaugų pajamų gauta 32 proc. daugiau. 2008 m. sausio mėn. Bendrovė pagal paskolų mokėjimo grafiką grąžino dalį 7,803 mln. litų paskolos.

4.11. Įmonės veiklos planai ir prognozės

2008 m. Bendrovė planuoja 8 proc. didinti metinę naftos produktų krovą (iki 5,85 mln. tonų per metus) numatant, kad vienas iš pagrindinių klientų AB "Mažeikių nafta" atnaujins šviesių naftos produktų srautą. 2008 m. patvirtintos planinės pardavimų ir paslaugų pajamos – 79,86 mln. litų, planinis pelnas prieš apmokestinimą – 8,8 mln. litų.

2008 m. pagal paskolų grąžinimo grafikus reikės grąžinti 15,6 mln. litų paskolų.

Siekiant pritraukti papildomus naftos produktų srautus bei sustiprinti naftos terminalo apsaugą 2008 m. Bendrovė numato į terminalo talpyklų ir įrangos modernizavimą investuoti 5,0 mln. litų nuosavų lėšų.

4.12. Bendrovės finansinis turtas, finansinės rizikos valdymas

Bendrovė veikia tarptautinėse rinkose, todėl patiria kredito, valiutų keitimo bei likvidumo rizikas. Rizika, jog partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra valdoma taikant mokėjimo terminų atidėjimo nustatymo bei priežiūros procedūras. Bendrovėje taikomos procedūros, užtikrinančios, jog paslaugos teikiamos tik žinomiems, patikimiems klientams.

Bendrovė laikosi politikos derinti pinigų srautus iš tikėtinų pajamų ateityje su įsigijimais bei kitomis išlaidomis atitinkamomis užsienio valiutomis ir nuolat turėti pakankamą kiekį pinigų ir jų ekvivalentų.

Išsami informacija apie Bendrovės finansinį turtą ir įsipareigojimus ir rizikos valdymą pateikta "Bendrovės 2007 m. finansinės atskaitomybės, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos sąjungoje, pateikiamoje kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada" 20 pastaboje.

5. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

5.1. Įstatų pakeitimo tvarka

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

5.2. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas buvo 342.000.000 litų ir per metus nepasikeitė. Įstatinis kapitalas visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalytas į 342.000.000 paprastąsias vardines 1 litų nominalios vertės akcijas.

5.3. Akcininkai

Akcininkai 2007 m. gruodžio 31 d. turėję daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, adresas, įmonių rejestro kodas)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius ( vnt )	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Ūkio
ministerijos, Gedimino per.38/2, Vilnius, 188621919	241.544.426	70,63
AS HANSAPANK, Liivalaia 8, Tallinn, 10060701	24.331.098	7,11

Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymą AB "Klaipėdos nafta" yra strateginės reikšmės įmonė. Šiose (strateginėse) įmonėse valstybei turi priklausyti daugiau kaip ½ balsų suteikiančių Bendrovės akcijų.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Metų pabaigoje (2007 m. gruodžio 31 d.) bendras AB "Klaipėdos nafta" akcininkų skaičius buvo – 1.227. 1.225 smulkiesiems akcininkams priklauso 22,26 proc. akcijų (76.124.476 akcijos). Iš jų Bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra turi 111.100 vnt., vyriausioji finansininkė Johana Bučienė - 20.000 vnt. Bendrovės akcijų.

	2007 m. gruodžio 31 d.		2006 m. gruodžio 31 d.
Akcininkai	Turimų akcijų skaičius (tūkst.)	Nuosavybės dalis	Turimų akcijų skaičius (tūkst.)	Nuosavybės dalis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
atstovaujama Ūkio ministerijos	241.544	70,63 %	241.544	70,63 %
Lietuvos juridiniai asmenys	8.186	2,39 %	2.647	0,77 %
Lietuvos fiziniai asmenys	43.085	12,60 %	47.649	13,94 %
Užsienio juridiniai asmenys	46.848	13,70 %	47.480	13,88 %
Užsienio fiziniai asmenys	2.337	0,68 %	2.680	0,78 %
Iš viso:	342.000	100,00 %	342.000	100,00 %

2007 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai

5.4. Bendrovės valdymas

Bendrovės kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, kuri renka valdybos narius, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, sprendžia kitus stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės veiklos klausimus. 2007 m. balandžio 19 d. AB "Klaipėdos nafta" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai išrinko stebėtojų tarybos narius: Dominiką Pečiulį (stebėtojų tarybos pirmininkas), Vandą Krenienę, Vytautą Aršauską.

Bendrovės valdymo organai: valdyba ir Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Bendrovės valdyba atsakinga už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą. Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, įtakojantys akcininkų nuosavybės didinimą.

Bendrovės valdybos nariai: Vladas Gagilas (valdybos pirmininkas), Saulius Spėčius, Robertas Tamošiūnas, Algimantas Slapšinskas, Laurentina Garbauskienė, išrinkti 2007 m. balandžio mėn. ketverių metų kadencijai.

2007 m. valdyba sušaukė 12 posėdžių, valdybos nariai svarstė ir priėmė sprendimus naftos produktų krovos didinimo ir užtikrinimo, krovos tarifų politikos, finansinių ūkinių rezultatų klausimais bei svarstė kitus aktualius Bendrovei klausimus.

Bendrovei vadovauja generalinis direktorius Jurgis Aušra. Bendrovės vadovas nėra valdybos narys. Vyriausioji finansininkė – Johana Bučienė.

Bendrovės ir jo valdymo organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, nesudaryta.

5.5. Sandoriai su susijusiomis šalimis.

Su Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariais Bendrovė sandorių ir sutarčių neturėjo. Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta "Bendrovės 2007 m. finansinės atskaitomybės, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos sąjungoje, pateikiamoje kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada" 22 pastaboje.

6. INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė metinio pranešimo 1 priede atskleidžia, kaip ji laikosi Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

7. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBIAMĄ INFORMACIJĄ

AB "Klaipėdos nafta" vertybiniai popieriai įtraukti į Nacionalinės Vertybinių popierių biržos sąrašus. Šiuo metu VVPB prekybos Einamajame sąraše yra 342.000.000 vieno (1) lito nominalios vertės AB "Klaipėdos nafta" paprastosios vardinės akcijos.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama dienraštyje "Respublika", pateikiami naujienų agentūrai "BNS", Vilniaus vertybinių popierių biržai ir LR vertybinių popierių komisijai.

2007 m. AB "Vilniaus vertybinių popierių birža" internetiniame puslapyje Bendrovė paskelbė 25 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.

Generalinis direktorius Jurgis Aušra

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

AB "KLAIPĖDOS NAFTA", KURIOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJAMA REGULIUOJAMOJE RINKOJE, VALDYMO KODEKSO LAIKYMOSI ATSKLEIDIMAS

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	Taip ir NE NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	AB "Klaipėdos nafta" plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti vidaus dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas Vilniaus Vertybinių popierių biržos tinklalapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, įtakojantys akcininkų nuosavybės didinimą (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną).
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės organai gerbia bendrovės veikloje dalyvaujančių, su bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. darbuotojai - nuo bendrovės įsteigimo bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su bendrovės darbuotojų atstovais (bendrovės valdyba savo sprendimais skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui ir darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.). 2. kreditoriai – bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal bendrovės valdybos patvirtintą skolinimosi programą. 3. kiti asmenys - bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimu dalis bendrovės pelno yra skiriama paramai (visuomeninei meno, kultūros, sporto veiklai ir pan.).
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl bendrovės veiklos strategijos, valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį bendrovės valdymą (tvirtina bendrovės veiklos strategiją, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, sandorių, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Ne	Bendrovė nesilaiko III, IV principe numatytų nuostatų dėl komitetų sudarymo. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką, jos veikla yra griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima atitinkamų valstybės institucijų. Todėl bendrovės organams priimant sprendimus yra užtikrinamas šių sprendimų priėmimo skaidrumas, operatyvumas, įgyvendinami bendrovės vartotojų nediskriminavimo, bendrovės sąnaudų mažinimo ir kiti principai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių. Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš 3 narių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės vadovas nėra valdybos nariu, bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar bendrovės vadovu.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. Taip Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Ne Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, išskyrus duomenis apie nepriklausomumą. 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. Ne Bus siekiama įgyvendinti ateityje. 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Ne Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, tačiau periodinis vertinimas neatliekamas. 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. Ne Kolegialus organo nariai apie bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems stebėtojų tarybos nariams siūlyti individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. Ne Iki šiol Bendrovėje nebuvo vertinamas renkamų kolegialaus organo narių nepriklausomumas ir nebuvo aptartas nepriklausomų narių pakankamumo sąvokos turinys. Kadangi virš 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami vienaip arba kitaip atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA", įmonės kodas 110648893, Burių g. 19, Klaipėda, Lietuva 2007 M. BENDROVĖS METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. Ne Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose nėra apibrėžti kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai. Tačiau atsižvelgiant į pateiktus kriterijus galima teigti, kad bendrovės stebėtojų tarybos nariai faktiškai tenkina visus nepriklausomumo įvertinimo kriterijus, išskyrus 4 punktą.

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats
kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovė iki šiol Kodekse nurodytų nepriklausomumo kriterijų skelbimo praktikoje netaikė. (Žr. Punktą 3.6)
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Kolegialaus organo nariams už jų dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš bendrovės lėšų nėra mokamas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovė laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami sprendimus , kurių kriterijai apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką akcininkams. Daugiau negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Ne	Pagal bendrovės įstatus bei bendrovės valdybos darbo reglamentą, nėra numatyta tokio pobūdžio sandorius tvirtinti stebėtojų taryboje. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir įstatus svarbūs sandoriai yra tvirtinami Valdybos.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Ne	Bendrovės kolegialūs organai savo darbui turi visas finansines sąlygas ir nepriklauso nuo bendrovės vadovų.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams.	Ne	Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui

Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Ne Ne	Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Ne	Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui

4.13. Atlyginimų komitetas.	Ne	Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:		vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo		įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų
organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia		(įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi
politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą		bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą,
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo		ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės
sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję		naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui
su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,

turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo
susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai
suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais
akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir
šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją,
komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą,
kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų
susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais,
skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams
bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip
apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį
ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį
su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis
susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką,
ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų
pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės
metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų
susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo
sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant
akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo
priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai
priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo
organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.14. Audito komitetas.	Ne	Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:		vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą,		įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų
ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų		(įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi
apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių		bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą,
grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus);		ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos		naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui
valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos
(įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka	Ne	Bendrovės vidaus dokumentuose nėra numatytas atskiras kolegialaus organo veiklos vertinimas, nes to nenustato LR teisės aktai. Sprendimus dėl bendrovės veiklos priima Bendrovės valdyba, kuri atsiskaito akcininkų susirinkimui.
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, valdymo organas – valdyba.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Bendrovėje stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o eiliniai valdybos posėdžiai turi būti organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Netaikoma nuostata dėl valdybos narių atlyginimo nustatymo, nes už jų dalyvavimą valdybos darbe atlyginimas iš bendrovės lėšų nėra mokamas.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir įstatus svarbūs sandoriai yra tvirtinami Valdybos.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką. Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Ne	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė atskleidžia per Vilniaus vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą ir planuojama pastoviai skelbti Bendrovės tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Priimant dėmesin akcininkų struktūrą bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, nėra būtinybės diegti papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų
bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktai nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaikė. Ateityje bus detaliau įgyvendinama nuostata dėl pranešimo reglamentuojant ją Bendrovės lokaliniuose aktuose.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktai nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaikė
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Neaktualu
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi laikytis šių rekomendacijų.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė savo atlyginimų politikos ataskaitos ataskaitiniais metais viešai neskelbė, nes to nenumato LR teisės aktai. Bendrovės atlyginimų politika apsprendžiama, analizuojant situaciją šalies darbo rinkoje.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Ne	Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su	Ne	Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte.
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę,
taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu
pirma laiko.
8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu	Ne	Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte.
nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija
turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių
paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų	Ne	Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte.
nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų
ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti
privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai	Ne	Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte.
paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti
pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet
kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už
paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei
priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias
paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo
pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir
(arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis
sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų
pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo
sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius
finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei
realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo

sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir
pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai
ateinančiais finansiniais metais.
8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis
susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių
sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija
apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti
bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri
dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą
metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas,
išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo
direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis,	Neaktualu	8.8.-8.12. Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė
akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų		schemų, pagal kurias direktoriams būtų atlyginama
arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų		akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame		teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama
akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas		remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato esama
turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti		darbo apmokėjimo tvarka ir darbo sutartys su
dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis		direktoriais ir kitais darbuotojais.
pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams
iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai,
priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie
visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų
pakeitimų poveikį.
8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų	Neaktualu	Komentaras pateiktas 8.8 punkte.
būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų
suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos
pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios
panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės
darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti
nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą
atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų
kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį
yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina,
galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos
kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose
dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės
darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame
ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams
turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir
su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų
būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų
būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas
reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų
aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime
taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški
nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų
santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija
apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti
reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų
akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame
punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų
turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų
turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų
konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.		bendrovės veiklą reguliuojančių valstybės institucijų bei
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų		organizacijų priežiūra bei kontrolė. Bendrovės veiklos
turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka.		viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti
Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai		bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal
galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius		įstatus ir Bendrovės Kolektyvinę sutartį. Valdymo
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu		organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu
bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų		bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais,
dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į		darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		nėra ribojamas.

9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese,
jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama
informacija.
X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją,
veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Ne	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją,
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		veiklą ir Bendrovės valdymą, išskyrus 4p., yra
2) bendrovės tikslus;		reguliariai atskleidžiama platinant pranešimus spaudai ir
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar		pranešimus apie esminius įvykius , pristatymuose.
jį valdančius;		Dokumentai viešai skelbiami Vilniaus vertybinių
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės		popierių biržos tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis.
vadovą bei jų atlyginimą;		Bendrovė finansinę atskaitomybę rengia pagal
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius,
kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais
interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos
įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus
rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą

informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės
priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę
patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų
paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo
iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai
detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie
bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai,
tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės
politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo
bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie	Taip	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių
akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos		biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą
gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti		pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad gauta
atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad		informacija būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu
pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po		užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems.
Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi
bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes
susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius
sprendimus.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos	Taip	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių
naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie		biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą
informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu		pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad gauta
mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti		informaciją būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu
informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama		užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems ir
informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik		planuojama pastoviai skelbti Bendrovės tinklalapyje.
lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir
kitomis kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti	Ne	Bendrovė atsižvelgia į šią rekomendaciją ir informacija
bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas		yra planuojama patalpinti tinklalapyje ateityje.
bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į
tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei
bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kai
finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės		nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metinės
atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti		finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo
nepriklausoma audito įmonė.		patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą	Ne	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų		susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už	Neaktualu	Audito įmonė iš bendrovės negauna pajamų už mokesčių
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti		konsultacijas ir verslo konsultacijas.
akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės
valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti
visuotiniam akcininkų susirinkimui.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA", įmonės kodas 110648893, Burių g. 19, Klaipėda, Lietuva 2007 M. BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Balansas

Pastabos	2007 m. gruodžio 31 d.	2006 m. gruodžio 31 d.


		148
3		441.405
4		266
	427.709	441.819


5		1.277
		-
		1.277
		417
6		3.656
7		5.853
8		4.810
	18.662	16.013
	446.371	457.832
		132 427.491 86 1.974 65 2.039 1.401 2.716 10.055 2.451

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

	Pastabos	2007 m.	2006 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
statinis kapitalas	1	342.000	342,000
Privalomasis rezervas	9	13.790	13.140
Kiti rezervai	9	35.221	29.187
Nepaskirstytasis pelnas		8.739	12.807
Nuosavo kapitalo iš viso		399.750	397.134

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos	10	15.606	31.211
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	17	12.184	12.330
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų
iš viso		27.790	43.541
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	10
Ilgalaikių lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimų		15,605	8.255
einamuju metu dalis	10		4.570
Mokėtini dividendai		118	60
Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos	11	1745	1.652
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		1.123	1.570
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	12	240	1.050
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		18.831
			17.157
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		446.371	457.832
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

Generalinis direktorius	Jurgis Aušra		2008 m. kovo 3 d.
	$\mathbb{Z}$ kan

	Pastabos	2007 m.	2006 m.

Pardavimo pajamos	13	78.664	71.336
Pardavimo savikaina	14	(53.862)	(41.021)
Bendrasis pelnas		24.802	30.315
Veiklos sanaudos	15	(12.106)	(13.257)
Tipinės veiklos pelnas		12.696	17.058
Kitos veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas		322	814
Pagrindinės veiklos pelnas		13.018	17.872
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos	16	281	297
Finansinės ir investicinės veiklos (sąnaudos)	16	(2.132)	(2.349)
Pelnas prieš apmokestinimą		11.167	15.820
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos	17	146	620
Einamųjų metų pelno mokesčio (sąnaudos)	17	(2.574)	(3.633)
Grynasis pelnas		8.739	12.807

PEGGIO LA CIGA CON CARLO DE CONSTITUITO DE LA CARLO DE LA CARLO DE LA CARLO DE LA CARLO DE LA CARLO DE LA CARLO

Generalinis direktorius	Jurgis Aušra	ٮ ww	2008 m. kovo 3 d.
Vyriausioji finansininkė	Johana Bučienė	アクシレ	2008 m. kovo 3 d.

	Pastabos	Istatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
2005 m. gruodžio 31 d. likutis		342.000	12.140	28.198	10.071	392.409
Grynasis metu pelnas					12.807	12.807
Pajamų ir išlaidų per metus iš viso					12.807	12.807
Paskelbti dividendai	19		-		(8.082)	(8.082)
Pervesta iš rezervu			-	(10.133)	10.133
Pervesta į rezervus	9		1.000	11.122	(12.122)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis		342.000	13.140	29.187	12.807	397.134
Grynasis metu pelnas					8.739	8.739
Pajamų ir išlaidų per metus iš viso					8.739	8.739
Paskelbti dividendai	19				(6.123)	(6.123)
Pervesta iš rezervu			$\blacksquare$	(2.500)	2.500
Pervesta i rezervus	9		650	8.534	(9.184)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis		342.000	13.790	35.221	8.739	399.750

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita

	Pastabos	2007 m.	2006 m.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		8.739	12.807
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3	19.049	18.351
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir nurašymas		854	-
Atsargų vertės sumažėjimo (atstatymas)	5	-	(112)
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	6	176	120
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai		10	307
Pelno mokesčio sąnaudos	17	2.428	3.013
Palūkanų sąnaudos, grynąja verte	16	1.779	2.157
		33.035	36.643
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas	5	(697)	1.084
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas	6	765	872
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas)	7	(473)	-
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)		(65)	-
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas	11	93	-
Kitų trumpalaikių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas)	12	(1.257)	(2.768)
(Sumokėtas) pelno mokestis		(3.558)	(7.377)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
		27.843	28.454
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) (įsigijimas)	3	(6.031)	(11.334)
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas		47	88
Investicijų (įsigijimas)	1	(86)	-
Investicijų pardavimas		-	322
(Investicijos) į trumpalaikius indėlius	7	(3.729)	-
Obligacijų išpirkimo pajamos	4	266	-
Suteiktų paskolų susigrąžinimas		-	1.231
Gauti dividendai, palūkanos	16	244	232
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(9.289)	(9.461)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

	Pastabos	2007 m.	2006m.
Finansinės veiklos pinigu srautai
Dividendų (išmokėjimas)	19	(6.065)	(8.082)
Paskolų (gražinimas)	10	(8.255)	(11.114)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	10	(4.570)	(4.265)
(Sumokėtos) palūkanos	16	(2.023)	(2.389)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(20.913)	(25.850)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas)		(2.359)	(6.857)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		4.810	11.667
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		2.451	4.810

Generalinis direktorius	Jurgis Aušra	2008 m. kovo 3 d.
Vyriausioji finansininkė	Johana Bučienė	2008 m. kovo 3 d.

Finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Burių g. 19, Klaipėda, Lietuva.

Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų, atitinkamai. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

Bendrovės akcijos įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

Finansinė atskaitomybė apima 2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinę atskaitomybę.

2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2007 m. gruodžio 31 d.		2006 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė atstovaujama
Ūkio ministerijos	241.544	70,63%	241.544	70,63%
Hansabank fondai	24.331	7,11%	7.075	2,07%
Skandinavska Enskilda Banken fondai	12.703	3,71%	18.776	5,49%
Kiti (mažiau nei 5 proc.)	63.422	18,55%	74.605	21,81%
Iš viso	342.000	100,00%	342.000	100,00%

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, yra paprastosios ir 2007 m. bei 2006 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų.

Bendrovė valdo 34 proc. UAB "Laivų bunkeris" akcinio kapitalo. Įmonė yra neveikianti ir neteikia savo finansinių ataskaitų nuo 2003 m. 2007 m. lapkričio 14 d. UAB "Laivų bunkeris" išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bendrovė neturi prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl UAB "Laivų bunkeris". Investicijos balansinė vertė, kuri yra apskaitoma įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. buvo nulinė.

2007 m. gruodžio 19 d. Bendrovė įsigijo 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia" akcijų. Bendrovė nusipirko 180 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 500 Lenkijos zlotų. Bendrovė investiciją apskaitė įsigijimo savikaina, kuri lygi 86 tūkst. litų.

Abi investicijos yra apskaitytos ilgalaikio finansinio turto straipsnyje.

Bendrovė teikia naftos ir naftos produktų sandėliavimo ir perkrovimo paslaugas Lietuvos ir užsienio klientams.

2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 301 (2006 m. gruodžio 31 d. – 303).

Bendrovės vadovybė patvirtino šią finansinę atskaitomybę 2008 m. kovo 3 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šią finansinę atskaitomybę arba nepatvirtinti jos ir reikalauti vadovybės paruošti naują finansinę atskaitomybę.

2 Apskaitos principai

Finansinė atskaitomybė yra parengta remiantis istorine savikaina.

Šioje finansinėje atskaitomybėje visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Ši Bendrovės finansinė atskaitomybė yra parengta pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais Bendrovė pritaikė šiuos naujus ir pakeistus TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimus. Toliau išvardintų standartų pasikeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturėjo įtakos Bendrovės finansinei atskaitomybei, tačiau jie sąlygojo papildomų atskleidimų aiškinamajame rašte atsiradimą:

7 TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimas".
1 TAS pakeitimas ("Kapitalo atskleidimai").
7 TFAAK "Finansinės atskaitomybės tikslinimas pagal TAS 29 "Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis".
8 TFAAK "2 TFAS apimtis".
9 TFAAK "Įterptinių išvestinių finansinių priemonių pakartotinis įvertinimas".
10 TFAAK "Tarpinė finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas".

Reikšmingiausia pakeitimų įtaka yra tokia:

7 TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimas". Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją, kuri leistų finansinės atskaitomybės vartotojams įvertinti Bendrovės finansinių priemonių reikšmingumą ir su jomis susijusios rizikos pobūdį bei mastą. Nauji atskleidimai yra įtraukti visoje finansinėje atskaitomybėje. Palyginamoji informacija nebuvo koreguojama, papildomi atskleidimai neturėjo įtakos Bendrovės finansinei būklei ar finansiniams veiklos rezultatams.

7 TFAAK "Finansinės atskaitomybės tikslinimas pagal TAS 29 Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis". Šis išaiškinimas pateikia nuorodas, kaip pritaikyti 29 TAS reikalavimus tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai bendrovė nustato, kad hiperinfliacija daro įtaką jos funkcinės valiutos ekonomikai, nors ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais toje ekonomikoje hiperinfliacijos nebuvo. Šis išaiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės finansinei būklei ar finansiniams veiklos rezultatams.

1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas". Šis pakeitimas reikalauja atskleisti papildomą informaciją, kuri leistų finansinės atskaitomybės vartotojams įvertinti Bendrovės kapitalo valdymo tikslus, politiką bei priemones jam valdyti. Ši nauja informacija yra atskleista 20 pastaboje.

8 TFAAK "2 TFAS apimtis". Šis išaiškinimas reikalauja, kad 2 TFAS būtų taikomas bet kokiems susitarimams, kai bendrovė negali konkrečiai nustatyti kai kurių arba visų gautų prekių, o ypač kai išleidžiamų nuosavybės priemonių kaina yra žemesnė nei jų tikroji vertė. Kadangi nuosavybės vertybiniai popieriai darbuotojams nėra išleidžiami, išaiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės finansinei būklei ar finansiniams veiklos rezultatams.

9 TFAAK "Įterptinių išvestinių finansinių priemonių pakartotinis įvertinimas". Šis išaiškinimas nustato, kad įterptinės išvestinės priemonės egzistavimo nustatymo data yra ta, kai bendrovė tampa sandorio šalimi, ir pakartotinis nustatymas atliekamas tik tada, kai sudarytas sandoris yra pakeičiamas tiek, kad reikšmingai pasikeičia jo pinigų srautai. Šis išaiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams.

10 TFAAK "Tarpinė finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas". Bendrovė pritaikė TFAAK išaiškinimą nuo 2007 m. sausio 1 d. Šis išaiškinimas apibrėžia, kad bendrovė negali atstatyti ankstesniais tarpiniais laikotarpiais apskaityto vertės sumažėjimo, susijusio su prestižu ar investicijomis, tiek į nuosavybės instrumentus tiek į finansinį turtą, apskaitoma įsigijimo savikaina. Kadangi Bendrovė neatstatė jokio anksčiau pripažinto vertės sumažėjimo, šis išaiškinimas neturėjo įtakos Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams.

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas (tęsinys)

Bendrovė nepritaikė šių TFAS ir TFAAK (IFRIC) išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję:

8 TFAS "Veiklos segmentai" (įsigalios nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais). Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją apie bendrovės veiklos segmentus, prekes ir paslaugas bei geografinius regionus, kuriuose dirba bendrovė, taip pat jos pagrindinius klientus. 8 TFAS pakeičia 14 TAS "Segmentai".
1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). Standartas atskiria savininko ir ne savininko nuosavo kapitalo pasikeitimus. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje detaliai bus pateikiami tik savininkų sandoriai, o visi ne savininkų pakeitimai pateikti vienoje eilutėje. Be to, standartas pateikia visaapimančią pelno (nuostolių) ataskaitą: pateikia visus pajamų ir sąnaudų komponentus, pripažintus kaip pelnas ar nuostoliai, kartu su visais kitais pripažintų pajamų ar sąnaudų komponentais, kurie aprašomi vienoje arba dvejose susijusiose ataskaitose.
23 TAS "Skolinimosi išlaidos" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). Pakeistas standartas panaikina galimybę iš karto pripažinti skolinimosi išlaidas sąnaudomis ir reikalauja skolinimosi išlaidas kapitalizuoti, jei jos yra tiesiogiai priskirtinos standarto nuostatas atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai. Pagal standarto pereinamąsias nuostatas Bendrovė šį standartą pritaikys perspektyviai. Atitinkamai, skolinimosi išlaidos, patirtos po 2009 m. sausio 1 d., bus pridedamos prie turto, kuris bus pradėtas statyti / gaminti po 2009 m. sausio 1 d., vertės. Jokie pakeitimai nebus daromi dėl tų skolinimosi išlaidų, kurios buvo patirtos ir sąnaudose apskaitytos iki minėtos datos.
27 TAS "Konsoliduota ir atskira finansinė atskaitomybė" pakeitimas bei 3 TFAS "Verslo jungimai"- pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). 3R TFAS pateikia daug verslo jungimų apskaitos pakeitimų, kurie turės įtakos pripažįstamo prestižo dydžiui, laikotarpio, kuriuo įvyksta įsigijimas, rezultatui bei būsimų laikotarpių rezultatams. 27R TAS reikalauja, kad nuosavybės dukterinėje įmonėje dalies pasikeitimas būtų apskaitomas nuosavame kapitale. Todėl toks pokytis neturės įtakos prestižui ir iš tokio sandorio nebus apskaitomas nei pelnas, nei nuostoliai. Be to, pataisytas standartas keičia dukterinės įmonės patirtų nuostolių ir dukterinės įmonės kontrolės praradimo apskaitą. 3R TFAS ir 27R TAS pakeitimai taikomi būsimais laikotarpiais ir turės įtakos būsimiems įsigijimams ir sandoriams su mažumos dalimi.
- 2 TFAS "Išmokos akcijomis" – teisės į išmokas sąlygos ir jų atšaukimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). 2 TFAS pakeitimas apibrėžia teisės į išmokas sąlygą kaip sąlygą, apimančią tiesioginį ar netiesioginį reikalavimą teikti paslaugas. Bet kurios kitos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant nuosavybės instrumentų tikrąją vertę, nėra nustatančios teisę į išmokas. Jei teisė į išmokas prarandama, nes yra nesilaikoma kitų nei nustatančių teisę į išmokas sąlygų, jei tai yra kurios nors iš šalių valioje, tai turėtų būti apskaitoma kaip teisės į išmokas praradimas. Bendrovė neturi sudariusi jokių išmokų akcijomis planų, todėl šis TFAS neturės reikšmingos įtakos Bendrovės apskaitai.
32 TAS ir 1 TAS pakeitimai "Pasirinkimo parduoti finansiniai instrumentai" (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). 32 TAS pakeitimas reikalauja tam tikrus pasirinkimo parduoti finansinius instrumentus ir įsipareigojimus, atsirandančius likvidavimo metu, klasifikuoti kaip nuosavo kapitalo elementą, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus. 1 TAS pakeitimas reikalauja tam tikro informacijos pateikimo susijusio su šių instrumentų priskirimu nuosavam kapitalui. Bendrovė nesitiki, kad šie pakeitimai turės įtakos Bendrovės finansinei atskaitomybei.
11 TFAAK "2 TFAS Grupė ir nuosavų akcijų sandoriai" (įsigalioja nuo ar po 2007 m. kovo 1 d. prasidedančiais metais). Šis išaiškinimas nurodo, kaip atskirti sandorius, kuriuose atsiskaitoma nuosavybės vertybiniais popieriais, nuo tų, kuriuose atsiskaitoma pinigais, taip pat nurodo, kaip apskaityti akcijomis išreikštų mokėjimų susitarimus, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau tos pačios grupės bendrovių, atskirose tos grupės bendrovių finansinėse atskaitomybėse.

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas (tęsinys)

12 TFAAK "Paslaugų koncesijų sutartys" (įsigalioja nuo ar po 2008 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas nurodo, kaip paslaugų koncesijų valdytojai turėtų taikyti galiojančius Tarptautinius finansinius atskaitomybės standartus teisių ir įsipareigojimų, prisiimamų pagal paslaugų koncesijų sutartis, apskaitymui.
13 TFAAK "Klientų lojalumo programos" (įsigalioja nuo ar po 2008 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas reikalauja suteiktą klientų lojalumo atlygį apskaityti kaip atskirą pardavimų sandorio, kurio metu atlygis suteikiamas, komponentą, todėl dalis gauto atlygio tikrosios vertės yra priskiriama lojalumo programai ir pripažįstama pajamomis per laikotarpį, per kurį lojalumo nauda yra gaunama.
14 TFAAK 19 TAS "Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalaus finansavimo reikalavimai ir jų sąveika" (įsigaliojantis metiniams laikotarpiams nuo 2008 sausio 1 d., bet ne anksčiau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas apibrėžia grynojo turto, susijusio su nustatytų pensijų išmokų planu, pripažinimo sąlygas.

Bendrovė tikisi, kad aukščiau išvardintų pasikeitimų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinei atskaitomybei pradiniu pritaikymo laikotarpiu, išskyrus 23 TAS "Skolinimosi išlaidos" – pakeitimas ir 1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas" – pakeitimas.

23 TAS "Skolinimosi išlaidos" – pakeitimas

Šis pakeistas standartas reikalauja skolinimosi išlaidas kapitalizuoti, jei jos yra tiesiogiai priskirtinos standarto nuostatas atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai. Pagal standarto pereinamąsias nuostatas Bendrovė šį standartą pritaikys perspektyviai. Kai Bendrovė pradės taikyti šį standartą, skolinimosi išlaidos atitinkančios standarto nuostatas bus kapitalizuojamos. Bendrovė šiuo momentu negali nustatyti šio pakeitimo poveikio ateities finansinei būklei ir rezultatams.

1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas" – pakeitimas

Standartas atskiria savininko ir ne savininko nuosavo kapitalo pasikeitimus. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje detaliai bus pateikiami tik savininkų sandoriai, o visi ne savininkų pakeitimai pateikti vienoje eilutėje. Be to, standartas pateikia visaapimančią pelno (nuostolių) ataskaitą: pateikia visus pajamų ir sąnaudų komponentus, pripažintus kaip pelnas ar nuostoliai, kartu su visais kitais pripažintų pajamų ar sąnaudų komponentais, kurie aprašomi vienoje arba dvejose susijusiose ataskaitose. Bendrovė dar sprendžia, ar pateiks vieną, ar dvi susijusias ataskaitas.

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šioje finansinėje atskaitomybėje visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito ir euro keitimo kursas yra fiksuotas santykiu 3,4528 litas = 1 euras.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje finansinės veiklos pajamų arba sąnaudų straipsnyje.

2.3. Informacija pagal segmentus

Bendrovė veikia viename verslo ir geografiniame segmente. Dėl šios priežasties informacija pagal segmentus šioje finansinėje atskaitomybėje nepateikiama.

2.4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 iki 3 metų laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai ir statiniai, iš jų:	7 - 70
Gaisrinės pastatas	40
Rezervuarai 5.000 m3	15 - 21
Rezervuarai 20.000 m3	43
Valymo įrengimų pastatas	51
Gelžbetoniniai tiltai	70
Geležinkelio estakada	55 - 65
Mašinos ir įrengimai, iš jų:	3 - 40
Benzino garų deginimo įrenginiai, šilumokaičiai	11 - 39
Stenderiai	12
Kitas ilgalaikis materialusis turtas, iš jų:	3 - 40
Technologiniai vamzdynai	40 - 41
Signaliniai kabeliai	12

Naudingo tarnavimo laikas, likutinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Palūkanų išlaidos, tenkančios paskoloms, kurios naudojamos ilgalaikio materialiojo turto statybai finansuoti, nėra kapitalizuojamos ir yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėje atskaitomybėje, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" 2007 M. BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.6. Investicijos ir kitas finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio dieną. Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

− toks priskyrimas panaikina ar reikšmingai sumažina skirtumus, kurie atsirastų taikant nevienodus turto ar įsipareigojimų vertinimo principus ir atitinkamai skirtingus pelno ar nuostolių pripažinimo principus;
− turtas ar įsipareigojimai priklauso finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupei, kurie yra vertinami tikrąja verte, remiantis dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija;
− finansinė priemonė apima įterptinę išvestinę priemonę, nebent įterptinė išvestinė priemonė reikšmingai nepakeičia pinigų srautų ar akivaizdu, neatliekant detalaus vertinimo, kad atskirai ji nebūtų apskaityta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, balanse yra parodomi tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėje atskaitomybėje apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Tikroji vertė

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo pirkimo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertimo modeliais.

Bendrovė 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. neturėjo finansinių instrumentų, apskaitytų tikrąja verte.

2.7. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinis turtas (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

− baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
− Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
− Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Įmonė yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.8. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Ilgalaikės išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.

2.9. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.10. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.11. Paskolos

Skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį.

2.12. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Nustatymas ar sutartis yra nuomos sutartis yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Bendrovė kaip nuomininkas

Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį.

Bendrovė kaip nuomotojas

Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka Bendrovei yra laikoma veiklos nuoma. Tiesioginės išlaidos atsiradusios pasirašant veiklos nuomos sutartį yra pridėtos prie nuomojamo turto apskaitinės vertės ir pripažįstamos per finansinės nuomos laikotarpį tuo pačiu metodu kaip ir nuomos pajamos. Neapibrėžtos nuomos pajamos yra pripažįstamos kaip pajamos laikotarpiu kada jos susidarė.

Veiklos nuoma - Bendrovė kaip nuomotojas

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės balanse yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas. Tiesioginės sąnaudos, susidariusios generuojant finansines nuomos pajamas yra įtrauktos į nuomojamo turto apskaitinę vertę.

2.13. Pelno mokestis

Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja balanso sudarymo datą.

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Nuo 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo LR laikinasis socialinio mokesčio įstatymas, kuris numato, kad, greta įmonių mokamo pelno mokesčio, 2006 m. sausio 1 d. prasidedančiais mokestiniais metais įmonės turi mokėti papildomą 4 proc. mokestį, apskaičiuotą remiantis pelno mokesčio principais, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – 3 proc. mokestį. Po 2007 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas išliks standartinis, t.y. 15 proc.

2.13. Pelno mokestis (tęsinys)

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami 5 metus, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 3 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti balanso datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas balanse tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėje atskaitomybėje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.14. Dividendai

Dividendai finansinėje atskaitomybėje apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.15. Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sąlyginis pelnas nesiskiria.

2.16. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas. Krovos ir susijusių paslaugų pajamos pripažįstamos, kai krovinys yra pakraunamas arba iškraunamas iš laivo.

Palūkanų, nuomos ir kitos pajamos pripažįstamos kaupimo principu. Kitos pajamos pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką ar suteikus paslaugas bei, kai tai yra taikytina, jas priėmus pirkėjui.

2.17. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.18. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną balanso datą.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sąskaitose nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.19. Įvertinimų naudojimas rengiant finansinę atskaitomybę

Rengiant finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimą. Šios finansinės atskaitomybės reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusidėvėjimo ( 2.5. pastaba) ir turto vertės sumažėjimo ( 2.18. pastaba) įvertinimus. Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje atskaitomybėje, kai bus nustatytas.

2.20. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėje atskaitomybėje. Jie yra aprašomi finansinėje atskaitomybėje, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje atskaitomybėje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.21. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėje atskaitomybėje yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.22. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansinę atskaitomybę turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" 2007 M. BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

3 Ilgalaikis materialusis turtas

	Pastatai ir statiniai	Mašinos, įrengimai ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	406.812	316.807	2.526	726.145
Įsigijimai	-	592	5.384	5.976
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(541)	(719)	(1.260)
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	3.672	2.185	(5.857)	-
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	410.484	319.043	1.334	730.861
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	117.401	167.339	-	284.740
Nusidėvėjimas per metus	10.394	8.585	-	18.979
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(438)	-	(438)
Vertės sumažėjimas per metus	307	(218)	-	89
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	128.102	175.268	-	303.370
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	282.382	143.775	1.334	427.491
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	289.411	149.468	2.526	441.405

	Pastatai ir statiniai	Mašinos, įrengimai ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	385.551	304.039	26.100	715.690
Įsigijimai	-	354	10.763	11.117
Išankstiniai apmokėjimai	-	45	119	164
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(629)	(197)	(826)
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	21.261	12.998	(34.259)	-
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	406.812	316.807	2.526	726.145
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2005 m. gruodžio 31 d. likutis	107.506	159.384	-	266.890
Nusidėvėjimas per metus	9.895	8.394	-	18.289
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(439)	-	(439)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	117.401	167.339	-	284.740
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	289.411	149.468	2.526	441.405
2005 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	278.045	144.655	26.100	448.800

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" 2007 M. BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

3 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2007 m. sudaro 18.979 tūkst. litų (18.289 tūkst. litų 2006 m.). 18.886 tūkst. litų suma 2007 m. (18.214 tūkst. litų 2006 m.) Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra įtraukta į pardavimo savikainą. Likusi suma yra įtraukta į veiklos sąnaudas.

Bendrovė užtikrino skolų grąžinimą įkeisdama ilgalaikį materialųjį turtą už 175.245 tūkst. litų (96.368 tūkst. litų buvo įkeista už sindikuotą paskolą, kuri buvo grąžinta 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau įkeitimas nebuvo oficialiai atšauktas). 2006 m. gruodžio 31 d. įkeistas ilgalaikis materialusis turtas už 179.150 tūkst. litų.

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2007 m. gruodžio 31 d. lygi 51.897 tūkst. litų, buvo visiškai nusidėvėjusi (49.696 tūkst. litų 2006 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2007 m. Bendrovė baigė 9 cisternų kapitalinį remontą ir perkėlė 3.672 tūkst. litų turto iš nebaigtos statybos į pastatus ir statinius bei pradėjo jį naudoti veikloje ir nudėvėti.

Be to, 2007 m. Bendrovė pastatė laivų pakrovimo stenderį ir naftos valymo įrenginius už 2.185 tūkst. litų ir perkėlė šią sumą į mašinų ir įrengimų, kito ilgalaikio materialiojo turto straipsnį.

2007 m. Bendrovė sumažino 2 pastatų vertę 307 tūkst. litų, kadangi jie nebuvo naudojami Bendrovės veikloje. Be to, Bendrovė nurašė 218 tūkst. litų kito materialiojo ilgalaikio turto, kuriam anksčiau buvo apskaitytas vertės sumažėjimas.

4 Ilgalaikis finansinis turtas

2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" perdavė Bendrovei nuosavybės teisę į obligacijas kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas. Visa nominali amortizuota obligacijų vertė yra 101 tūkst. JAV dolerių (266 tūkst. litų ekvivalentas 2006 m. gruodžio 31 d.). Obligacijas išleido užsienio prekybos bankas "Vneshtorgbank" (Rusija). 2006 m. lapkričio 14 d. bankas "Vneshtorgbank" išpirko 50 proc. obligacijų. Obligacijos buvo visiškai išpirktos 2007 m. lapkričio 14 d. Metinė obligacijų palūkanų norma buvo 3 proc.

Kaip aprašyta 1 pastaboje, šiame straipsnyje Bendrovė taip pat apskaito ir dvi investicijas.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

5 Atsargos

	2007 m.	2006 m.

Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos	2.305	3.931
Naftos produktai	1.554	348
	3.859	4.279
Atimti: grynosios realizacinės vertės sumažėjimas	(1.885)	(3.002)
	1.974	1.277

Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos rekonstrukcijos metu. Vertės sumažėjimas sumažėjo, nes Bendrovė nurašė iš balanso dalį nuvertėjusių atsargų.

Naftos produktai daugiausiai apima naftos produktus, surinktus valymo įrenginiuose. Naftos produktai padidėjo, nes Bendrovė nepardavinėjo naftos 2007 m. (2006 m. naftos produktai buvo parduodami).

2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaito ir rezervuaruose turi daugiau nei 55 tūkst. tonų naftos produktų (37 tūkst. tonų 2006 m. gruodžio 31 d.), kurie susikaupė dėl technologinio proceso perkrovimo metu. Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėje atskaitomybėje, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose.

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo vertė (savikaina) 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.885 tūkst. litų (3.002 tūkst. litų 2006 m. gruodžio 31 d.). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2007 m. ir 2006 m. yra įtrauktas į veiklos sąnaudas.

Atsargų, nurašytų į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma 2007 m. sudaro 11.205 tūkst. litų (5.633 tūkst. litų 2006 m.).

6 Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos

	2007 m.	2006 m.
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias
paslaugas	2.954	3.717
Kitos gautinos sumos	61	62
	3.015	3.779
Atimti: abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(299)	(123)
	2.716	3.656

Vertės sumažėjimo abejotinoms gautinoms sumoms pasikeitimas 2007 m. ir 2006 m. yra įtrauktas į veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių nominali vertė 2007 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 244 tūkst. litų (nulis litų 2006 m. gruodžio 31 d.), buvo apskaitytas pilnas vertės sumažėjimas.

6 Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas buvo toks:

	Bendrai nustatytas vertės sumažėjimas

2005 m. gruodžio 31 d. likutis	-
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	123
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	123
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	176
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	299

2007 m. ir 2006 m. individualiai nustatyto vertės sumažėjimo nebuvo.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra nurašomos, kai vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.

Iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų įsisenėjimo analizė 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos
	gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30 – 59 dienos	60 – 89 dienos	90 – 359 dienos	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2006 m.	3.505	-	1	-	150	-	3.656
2007 m.	2.564	-	64	-	32	56	2.716

Finansinio turto, kuris nėra pradelstas bei jam nėra suformuotas vertės sumažėjimas, kokybė

Nėra požymių, kad finansinės atskaitomybės sudarymo datai skolos, kurios nėra pradelstos bei jų vertė nėra sumažinta, nebus apmokėtos, nes Bendrovė paslaugas teikia tik žinomoms, mokioms trečiosioms šalims.

7 Kitas trumpalaikis turtas

		2007 m.	2006 m.

Mokesčių permoka	21	5.675	5.664
Trumpalaikiai indėliai		3.729	-
Sukauptos pajamos		294	-
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos		272	215
Kitos gautinos sumos		574	409
Išankstiniai mokėjimai		-	44
		10.544	6.332
Atimti: kito trumpalaikio turto vertės sumažėjimas		(489)	(479)
		10.055	5.853

Kito trumpalaikio turto vertės sumažėjimo pasikeitimas 2007 m. ir 2006 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

7 Kitas trumpalaikis turtas (tęsinys)

2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 3.729 tūkst. litų vertės du terminuotus indėlius. Indėlių terminas yra 127 – 155 dienos, o metinė palūkanų norma 4,45 proc. 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo tik terminuotus indėlius, kurių terminas trumpesnis nei 3 mėn., ir kurie buvo apskaityti pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje.

8 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2007 m.	2006 m.

Pinigai banke	2.352	2.062
Pinigai kasoje	99	194
Terminuoti indėliai	-	2.554
	2.451	4.810

2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2.554 tūkst. litų vertės du terminuotus indėlius. Indėlio terminas buvo 32 – 33 dienos, o metinė palūkanų norma buvo 3 proc. 2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo tik terminuotus indėlius, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėn., ir kurie buvo apskaityti kito trumpalaikio turto straipsnyje ( 7 pastaba).

2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įkeitė pinigus, esančius AB SEB bankas sąskaitose, įskaitant ateities pinigines įplaukas į šias sąskaitas. Sindikuota paskola buvo grąžinta 2007 m. gruodžio 31 d.

9 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Skirstydama 2007 m. pelną, Bendrovė turės pervesti į privalomąjį rezervą ne mažiau kaip 437 tūkst. litų.

Kiti rezervai

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms, paramai bei darbuotojų premijoms.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" 2007 M. BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

10 Paskolos

Kreditorius		Paskolos valiuta	Paskolos suma (tūkst. litų)	Palūkanų norma	2007 m. gruodžio 31 d. likutis	2006 m. gruodžio 31 d. likutis
Sindikuota paskola
AB SEB bankas,
AB bankas "Hansabankas",				6 mėn.
AB DnB NORD bankas	a)	eurai	90.012	EUR LIBOR + 1,95 proc.	-	6.666
Paskola AB SEB bankas,
AB bankas "Hansabankas",				6 mėn.
AB DnB NORD bankas	b)	eurai	37.570	EUR LIBOR + 1,1 proc.	31.211	32.800
UAB "Hansa lizingas"		litai	4.570	LIBOR + 2,5 proc.	-	4.570
					31.211	44.036
Atimti: ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis					(15.605)	(12.825)
Ilgalaikės paskolos, atėmus einamųjų metų dalį					15.606	31.211

a) Sindikuotą paskolą sudarė paskolos, gautos iš AB SEB bankas (36.012 tūkst. litų), AB bankas "Hansabankas" (36.000 tūkst. litų) ir AB DnB NORD bankas (18.000 tūkst. litų). Paskola buvo grąžinta 2007 m.

b) Bendrovė yra paėmusi paskolą iš trijų vietinių bankų: AB SEB bankas, AB bankas "Hansabankas" ir AB DnB NORD bankas. 2007 m. gruodžio 31 d. neapmokėta dalis sudarė 9.039 tūkst. eurų (31.211 tūkst. litų ekvivalentas) (2006 m. gruodžio 31 d. sudarė 9.500 tūkst. eurų (32.800 tūkst. litų ekvivalentas)). Paskola yra užtikrinta Finansų ministerijos išleista garantija. Paskolos grąžinimo terminas yra 2009 m. liepos 31 d.

Taikomos palūkanų normos yra artimos efektyvioms palūkanų normoms.

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

	2007 m. gruodžio 31 d.
Metai	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma

2008 m.	-	15.605
2009 m.	-	15.606
	-	31.211

Bendrovė paskolų grąžinimui užtikrinti įkeitė ilgalaikio materialiojo turto už 175.245 tūkst. litų (96.368 tūkst. litų buvo įkeista už sindikuotą paskolą, kuri buvo grąžinta 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau įkeitimas oficialiai nebuvo atšauktas). 2006 m. gruodžio 31 d. įkeistas ilgalaikis materialusis turtas sudarė 179.150 tūkst. litų.

2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat įkeitė pinigus, esančius AB SEB bankas sąskaitose, įskaitant ateities pinigines įplaukas į šias sąskaitas. Sindikuota paskola buvo grąžinta 2007 m. gruodžio 31 d.

2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pilnai sumokėjo finansinės nuomos įsipareigojimus UAB "Hansa lizingas" (2006 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma sudarė 4.570 tūkst. litų).

11 Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos

	2007 m.	2006 m.

Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	714	474
Mokėtinos sumos už remonto darbus	250	105
Kitos prekybos mokėtinos sumos	781	1.073
	1.745	1.652

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

12 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai

	2007 m.	2006 m.
Sukauptos sąnaudos	161	-
Nekilnojamojo turto mokestis	-	420
Mokėtina žemės nuoma	-	587
Gauti avansai	62	36
Kita	17	7
	240	1.050

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas mėnesio laikotarpis.

13 Pardavimo pajamos

	2007 m.	2006 m.

Pajamos už pakrovimo/iškrovimo paslaugas	75.631	69.687
Kitos pajamos, susijusios su pakrovimu	3.033	1.649
	78.664	71.336

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

14 Pardavimo savikaina

	2007 m.	2006 m.

Nusidėvėjimas ir amortizacija	18.950	18.214
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	13.304	12.719
Šiluma ir garas	9.624	4.727
Geležinkelio paslaugos	4.476	1.217
Elektra	2.635	2.175
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	1.127	901
Kita	3.746	1.068
	53.862	41.021

Šilumos ir garo sąnaudos padidėjo dėl padidėjusių kainų ir padidėjusio pakrovimo paslaugų pardavimo.

Geležinkelio paslaugų sąnaudos padidėjo dėl nepalankių oro sąlygų sausio mėn. ir vasario mėn., kai Bendrovė negalėjo teikti krovimo paslaugų ir dėl to Bendrovė turėjo sumokėti už vagonų prastovą geležinkelio paslaugų tiekėjui. Sąnaudų padidėjimas taip pat yra susijęs su padidėjusiomis kainomis ir padidėjusio krovimo paslaugų pardavimo.

15 Veiklos sąnaudos

	2007 m.	2006 m.

Darbo užmokestis, premijos ir socialinis draudimas	4.222	4.131
Nekilnojamo turto nuomos mokestis	2.717	3.118
Žemės ir krantinių nuoma	2.346	2.426
Turto draudimas	1.005	1.002
Nusidėvėjimas ir amortizacija	99	521
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis	89	120
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo pokytis	89	-
Atsargų vertės sumažėjimo pokytis	-	(112)
Kita	1.539	2.051
	12.106	13.257

16 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

	2007 m.	2006 m.

Palūkanų pajamos	244	247
Pelnas iš valiutos kurso pasikeitimo	12	-
Kita	25	50
Finansinės veiklos pajamos iš viso	281	297
Palūkanų ir paskolų administravimo (sąnaudos)	(2.023)	(2.289)
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo	(47)	(59)
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	(62)	(1)
Finansinės veiklos (sąnaudos) iš viso	(2.132)	(2.349)
	(1.851)	(2.052)
17 Pelno mokestis
	2007 m.	2006 m.
Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis (15 proc.)	2.256	2.930
Laikinasis socialinis mokestis (3 proc. – 2007 m., 4 proc. – 2006 m.)	443	781
Pelno mokestis, sudengtas su pelno mokesčiu nuo dividendų	(8)	(15)
Praėjusių metų einamojo pelno mokesčio koregavimas	(117)	(63)
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos	2.574	3.633
Atidėtojo mokesčio (pajamos)	(146)	(620)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	2.428	3.013
	2007 m.	2006 m.

Atidėtojo mokesčio turtas Gautinos sumos	118	90
Sukauptas atostogų rezervas	154	170
Atsargos	282	450
Ilgalaikis materialusis turtas (nusidėvėjimas ir palūkanos)	1.194	1.310
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	1.748	2.020
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	(118)	(90)
Atidėtojo mokesčio turtas, grynąja verte	1.630	1.930
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas	(13.634)	(14.260)
Sukauptos pajamos Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(180) (13.814)	- (14.260)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąją verte	(12.184)	(12.330)

17 Pelno mokestis (tęsinys)

Daliai atidėtojo pelno mokesčio turto, kuris, vadovybės nuomone, nebus realizuotas artimoje ateityje, buvo apskaitytas realizacinės vertės sumažėjimas. 2007 m. realizacinės vertės sumažėjimas buvo apskaitytas atidėtojo mokesčio turto komponentui - gautinų sumų vertės sumažėjimui, kurio Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės balanse yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus 2006 m., Bendrovė naudojo 18 proc. pelno mokesčio tarifą komponentams, kurie bus realizuojami 2007 m., bei 15 proc. tarifą, tiems komponentams, kurie bus realizuojami 2008 m. ir vėliau. Atitinkamai, 2007 m. gruodžio 31 d. atidėtas mokestis buvo įvertintas taikant 15 proc. tarifą komponentams, kurie bus realizuoti 2008 m. ir vėliau.

Laikinųjų skirtumų komponentų judėjimas (prieš mokesčius) ir susijusios Bendrovės atidėtojo mokesčio sumos yra tokios:

	2006 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	2007 m. gruodžio 31 d. likutis
Gautinos sumos	602	186	788
Sukauptas atostogų rezervas	943	83	1.026
Atsargos	3.002	(1.117)	1.885
Ilgalaikis materialusis turtas (nusidėvėjimas ir palūkanos)	8.735	(776)	7.959
Ilgalaikis materialusis turtas	(94.364)	3.470	(90.894)
Kita	-	(1.205)	(1.205)
Laikinųjų skirtumų iš viso	(81.082)	641	(80.441)
Vertės sumažėjimas	(602)	(186)	(788)
Atidėtasis mokestis, grynąja verte	(12.330)	207	(12.184)

Apskaityta pelno mokesčio sąnaudų suma, priskirtina metų veiklos rezultatui, gali būti suderinta su teorinėmis pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	2007 m.	2006 m.
Pelnas prieš mokesčius	11.167	15.820

Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos naudojant įstatymo nustatytą pelno mokesčio
tarifą (18 proc. – 2007 m. ir 19 proc. – 2006 m.)	2.010	3.005
Nuolatiniai skirtumai	512	80
Mokesčio tarifo pokytis	31	6
Pelno mokestis, sudengtas su pelno mokesčiu nuo dividendų	(8)	(15)
Ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimas	(117)	(63)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	2.428	3.013

18 Pelnas ir sąlyginis pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sąlyginis pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių akcijų. Pelno ir sąlyginio pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

	2007 m.	2006 m.

Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	8.739	12.807
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	342.000	342.000
Vienai akcijai tenkantis pelnas (litais)	0,03	0,04

19 Dividendai
	2007 m.*	2006 m.*
Paskelbti dividendai	6.123	8.082
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	342.000	342.000
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti litais vienai akcijai)	0,018	0,024

* Metai, kuriais dividendai buvo paskelbti

2006 m. Bendrovės akcininkai paskelbė 6.123 tūkst. litų mokėtinų dividendų (8.082 tūkst. litų 2005 m.). Didžioji sumos dalis buvo išmokėta per 2007 m.

20 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių dviejų Bendrovės pirkėjų – AB "Mažeikių nafta" ir UAB "Naftos grupė" – 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 80 proc. (apie 85 proc. 2006 m. gruodžio 31 d.) visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutiniai mokėjimo terminai šiems dviems klientams yra 6 – 15 dienų, tuo tarpu visiems kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 6 dienos. Galima šių dviejų klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.

Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones balanse, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir trumpalaikių depozitų sumai balanso sudarymo dieną.

Bendrovė prekiauja tik su pripažintomis trečiosiomis šalimis, todėl užstatas nėra reikalaujamas.

Didžiausia galima kredito rizika 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. buvo atitinkamai lygi 8.896 tūkst. litų ir 8.466 tūkst. litų.

20 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Bendrovė neturi reikšmingo palūkanas uždirbančio turto.

Didesnę Bendrovės paskolų dalį sudaro paskolos su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su EUR LIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (keičiant palūkanų normą). Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

Padidėjimas/ sumažėjimas procentiniais punktais

+ 0,5	(156)
- 1,0	312



	(91)
	23
	(335)
-0,5	197
	+2,0 -0,5 +0,85

Užsienio valiutos rizika

Visas Bendrovės turtas ir įsipareigojimai yra išreikšti litais arba eurais, kurių kursas yra fiksuotas lito atžvilgiu, todėl užsienio valiutos rizikos iš esmės nėra.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2007 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,99 ir 0,89, atitinkamai (0,93 ir 0,86 2006 m. gruodžio 31 d.).

Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstino finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2007 m. ir 2006 m. Bendrovė vykdo vadovybės lūkesčius likvidumo srityje.

20 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	-	8.149	8.599	15.891	-	32.639
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	1.745	-	-	-	1.745
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	240	-	66	52	358
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	-	10.134	8.599	15.957	52	34.742
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	-	5.789	9.162	32.367	-	47.318
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	1.652	-	-	-	1.652
Kiti finansiniai įsipareigojimai	-	594	-	50	10	654
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	-	8.035	9.162	32.417	10	49.624

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis ir diskontuotų pinigų srautų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų balansinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėje atskaitomybėje:

		Balansinė vertė		Tikroji vertė
	2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.
Finansinis turtas
Pinigai	2.451	4.810	2.451	4.810
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos	2.716	3.656	2.716	3.656
Kitas finansinis turtas	4.121	30	4.121	30
Finansiniai įsipareigojimai
Banko paskolos	31.211	39.466	31.211	39.466
Finansinės nuomos įsipareigojimai	-	4.570	-	4.570
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	1.745	1.652	1.745	1.652
Kiti finansiniai įsipareigojimai	296	654	296	654

2007 m. gruodžio 31 d. kito finansinio turto suma padidėjo, nes du terminuoti 3.729 tūkst. litų bendros vertės indėliai su ilgesniu nei 3 mėn. terminu yra apskaityti šiame straipsnyje (7 pastaba). 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo indėlių su ilgesniu nei 3 mėn. terminu.

20 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia" akcijų rinkos kainos nėra, todėl ši investicija yra apskaitoma įsigijimo savikaina. Tikrosios vertės taip pat nebuvo įmanoma nustatyti naudojant panašių sandorių informaciją. Bendrovė nenustatinėjo tikrosios investicijos vertės diskontuojant būsimus pinigų srautus iš investicijos, nes būsimieji pinigų srautai nėra patikimai įvertinami.

Paskolų, kitų finansinių įsipareigojimų ir kito finansinio turto tikroji vertė buvo apskaičiuota naudojant rinkos palūkanų normą.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

a) Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų ir trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
b) Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją. 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais nebuvo padaryta jokių tikslų, politikos ar procesų pakeitimų.

Bendrovė privalo palaikyti ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovė turi išorinių kapitalo reikalavimų iš bankų. Jie reikalauja, kad įsipareigojimų ir kapitalo santykis būtų ne didesnis nei 3. Vadovybė kontroliuoja, kad Bendrovė atitiktų šį reikalavimą. Jokių kitų kapitalo valdymo priemonių nėra naudojama.

21 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

2006 m. Bendrovei buvo pateiktas ieškinys, kuriame ieškovas Riverlake Energy (S) PTE LTD kėlė reikalavimus dėl 1.804 tūkst. JAV dolerių (4.252 tūkst. litų ekvivalentas 2007 m. gruodžio 31 d.) tariamų nuostolių atlyginimo ir sutartinės prievolės vykdymo. Per 2007 m. ieškinys buvo nagrinėtas teisme ir priimtas sprendimas Bendrovės naudai, bet ieškovas pateikė apeliaciją Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nuo 2006 m. Bendrovė bylinėjasi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo 2000 m. – 2004 m. ir susijusios baudos. Abiejų šalių sutikimu, ginčytina suma buvo sumažinta nuo 5.315 tūkst. litų iki 4.399 tūkst. litų, dėl apmokestinamų sumų pasikeitimo ir sutrumpėjusio laikotarpio. Per 2007 m. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmė Bendrovei nepalankų sprendimą, bet Bendrovė pateikė apeliaciją Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Finansinės atskaitomybės išleidimo datai sprendimas dar nebuvo priimtas.

Bendrovės vadovybė tikisi, kad abu aukščiau minėti ginčai bus išspręsti Bendrovės naudai.

Finansiniai įsipareigojimai

2007 m. gruodžio 31 d. kapitalinių investicijų įsipareigojimai, prisiimti pagal sudarytas sutartis balanse nurodytą datą, tačiau neapskaityti finansinėje atskaitomybėje, sudarė 962 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. – 1.649 tūkst. litų).

22 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2007 m. ir 2006 m. buvo šie:

Sandoriai su valstybinėmis institucijoms

Mokesčių sąnaudos	2007 m.	2006 m.

Pelno ir socialinis mokestis	2.530	2.915
Nekilnojamo turto mokestis	2.717	2.601
Kiti veiklos mokesčiai	110	146
Socialinio draudimo įmokos	2.868	3.974
	8.225	9.636
Mokesčių permokos	2007 m.	2006 m.
Pelno ir socialinio mokesčio permoka	1.445	417
Nekilnojamo turto mokesčio permoka	4.478	4.615
Kiti	1.197	1.049
	7.120	6.081
Mokėtini mokesčiai	2007 m.	2006 m.

Nekilnojamo turto mokestis	-	420
Kiti veiklos mokesčiai	-	130
Socialinio draudimo įmokos	49	571
	49	1.121

Valstybės garantijos

Valstybė suteikė garantijas dėl Bendrovės paskolų, kurių vertė 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 31.211 tūkst. litų (32.800 tūkst. litų – 2006 m. gruodžio 31 d.) ( 10 pastaba).

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2007 m. Bendrovės vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė 1.224 tūkst. litų (2006 m. – 1.086 tūkst. litų). 2007 m. ir 2006 m. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

23 Pobalansiniai įvykiai

Po balanso sudarymo datos Bendrovėje reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.

AI Terminal

KN Energies AB

2252_10-k_2008-04-07_978ef1fe-f7d1-4fd3-97bf-c4813c30ae70.pdf

AB "KLAIPĖDOS NAFTA"

AB "Klaipėdos nafta"

2007 m. metinis pranešimas

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ

3. INFORMACIJA APIE SUTARTIS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS

4. BENDROVĖS VEIKLA

4.1. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

4.2. Pagrindinė Bendrovės veikla

2003-2007 m. naftos produktų krova, tūkst. t

4.3. Bendrovės būklė, veiklos vykdymo apžvalga

4.4. Aplinkosauga

4.5. Rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, apibūdinimas

4.6. Bendrovės veiklos rezultatų analizė

Audituoti Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai, mln. litų

4.7. Darbuotojai

4.8. Informacija apie įsigytas ir perleistas savo akcijas

4.9. Informacija apie Bendrovės filialus ir atstovybes

4.10. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

4.11. Įmonės veiklos planai ir prognozės

4.12. Bendrovės finansinis turtas, finansinės rizikos valdymas

5. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

5.1. Įstatų pakeitimo tvarka

5.2. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

5.3. Akcininkai

2007 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai

5.4. Bendrovės valdymas

5.5. Sandoriai su susijusiomis šalimis.

6. INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

7. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBIAMĄ INFORMACIJĄ

AB "KLAIPĖDOS NAFTA", KURIOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJAMA REGULIUOJAMOJE RINKOJE, VALDYMO KODEKSO LAIKYMOSI ATSKLEIDIMAS

AB "KLAIPĖDOS NAFTA", įmonės kodas 110648893, Burių g. 19, Klaipėda, Lietuva 2007 M. BENDROVĖS METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

atskleidžiama informacija;

AB "KLAIPĖDOS NAFTA", įmonės kodas 110648893, Burių g. 19, Klaipėda, Lietuva 2007 M. BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Balansas

Pinigų srautų ataskaita

Finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

2 Apskaitos principai

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Reikšmingiausia pakeitimų įtaka yra tokia:

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas (tęsinys)

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas (tęsinys)

23 TAS "Skolinimosi išlaidos" – pakeitimas

1 TAS "Finansinės atskaitomybės parengimas" – pakeitimas

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Sandoriai ir likučiai

2.3. Informacija pagal segmentus

2.4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" 2007 M. BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.6. Investicijos ir kitas finansinis turtas

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Paskolos ir gautinos sumos

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Tikroji vertė

2.7. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai

2.8. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Išeitinės kompensacijos

2.9. Atsargos

2.10. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.11. Paskolos

2.12. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Bendrovė kaip nuomininkas

Bendrovė kaip nuomotojas

Veiklos nuoma - Bendrovė kaip nuomotojas

2.13. Pelno mokestis

2.13. Pelno mokestis (tęsinys)

2.14. Dividendai