Annual Report • Apr 14, 2008
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB "Pieno žvaigždės"
2007 metų metinė ataskaita
| Informacija apie įmonę | 1 |
|---|---|
| Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų | 2 |
| Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Pieno žvaigždės" akcininkams | 3 |
| Pelno (nuostolių) ataskaita | 5 |
| Balansas | 6 |
| Pinigų srautų ataskaita | 7 |
| Akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita | 8 |
| Finansinių ataskaitų paaiškinimai | 9 |
| Metinis pranešimas už 2007 metus | 41 |
| Registruota: | Laisvės pr. 125, Vilnius, Lietuva |
|---|---|
| Įmonės kodas: | 124665536 |
| Telefaksas: | +370 5 246 1415 |
| Telefonas: | +370 5 246 1414 |
Julius Kvaraciejus, pirmininkas Virginijus Jankauskas Voldemaras Klovas Aleksandr Smagin Valentinas Paura Kristina Mileiko Regina Kvaraciejienė Kjell Lennart Carlsson Hans Mideus Paul Bergqvist
Aleksandr Smagin, generalinis direktorius
"KPMG Baltics", UAB
AB SEB bankas AB bankas "Hansabankas" AB "DnB Nord" bankas
Valdyba ir vadovybė šiandien aptarė ir patvirtino metines finansines ataskaitas ir vadovybės metinę ataskaitą bei jas pasirašė.
Metinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomone, taikyti apskaitos principai yra tinkami, ir metinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą.
Rekomenduojame, kad metines ataskaitas patvirtintų Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vilnius, 2008 m. vasario 28 d.
Vadovybė:
Aleksandr Smagin Generalinis direktorius
| Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Paaišk. | 2007 | 2006 |
| Apyvarta | 1 | 663 379 | 545 033 |
| Pardavimų savikaina | (517 203) | (441 667) | |
| Bendrasis pelnas | 146 176 | 103 366 | |
| Kitos veiklos pajamos, grynąja verte | 2 | 1 151 | 1 220 |
| Pardavimų ir administracinės sąnaudos | 3 | (97 572) | (76 203) |
| Veiklos pelnas prieš finansinės veiklos sąnaudas | 49 755 | 28 383 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 4 | 188 | 273 |
| Finansinės veiklos sąnaudos | 5 | (9 039) | (5 353) |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos/pajamos | (8 851) | (5 080) | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 40 904 | 23 303 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 6 | (7 599) | (4 811) |
| Metų pelnas | 33 305 | 18 492 | |
| Pelnas tenkantis 1 akcijai | 7 | ||
| (Litais) | 0.61 | 0.34 | |
| Sumažintas pelnas tenkantis 1 akcijai (Litais) |
7 | 0.61 | 0.34 |
AB "Pieno žvaigždės" 2007 metų metinė ataskaita
| gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. Litų | Paaišk. | 2007 | 2006 |
| Turtas | |||
| Ilgalaikis materialusis turtas | 8 | 239 047 | 187 474 |
| Nematerialusis turtas | 9 | 1 724 | 1 811 |
| Investicijos pardavimui | 10 | 275 | 275 |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 6 314 | 350 | |
| Atidėtasis mokestis | 17 | - | 1 429 |
| Iš viso ilgalaikio turto | 247 360 | 191 339 | |
| Atsargos | 11 | 75 758 | 51 206 |
| Gautinos sumos | 12 | 50 809 | 76 062 |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 13 | 2 702 | 1 407 |
| Iš viso trumpalaikio turto | 129 269 | 128 675 | |
| Iš viso turto | 376 629 | 320 014 | |
| Akcininkų nuosavybė | |||
| Akcinis kapitalas | 54 205 | 54 205 | |
| Akcijų priedai | 27 246 | 27 246 | |
| Nuosavos akcijos | (4 108) | (1 108) | |
| Rezervai | 28 294 | 12 641 | |
| Nepaskirstytasis rezultatas | 52 875 | 30 376 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės | 14 | 158 512 | 123 360 |
| Įsipareigojimai | |||
| Subsidijos | 15 | 2 083 | 3 073 |
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 16 | 99 366 | 119 817 |
| Atidėtasis mokestis | 17 | 1 050 | - |
| Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų |
102 499 | 122 890 | |
| Atidėjimai | 19 | 870 | - |
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 16 | 60 071 | 23 953 |
| Mokėtinas pelno mokestis | 3 790 | 94 | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 18 | 50 887 | 49 717 |
| Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų |
115 618 | 73 764 | |
| Iš viso įsipareigojimų | 218 117 | 196 654 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės ir įsipareigojimų | 376 629 | 320 014 |
| už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Paaišk | 2007 | 2006 |
| Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos Pelnas prieš apmokestinimą |
40 904 | 23 303 | |
| Koregavimai: | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 8, 9 | 40 111 | 34 997 |
| Subsidijų amortizacija | 15 | (2 033) | (2 093) |
| Ilgalaikio turto perleidimo ir nurašymo rezultatas | (736) | (368) | |
| Pasikeitimas ilgalaikio turto vertės sumažėjime | 8 | (714) | (1 375) |
| Abejotinų ir nurašytų skolų sąnaudos | 3 | 73 | 650 |
| Pasikeitimas atostogų rezerve | 18 | 1 056 | 26 |
| Pasikeitimas atidėjimuose | 19 | 870 | - |
| Pasikeitimas atsargų vertės sumažėjime | 3 544 | - | |
| Palūkanų pajamos/sąnaudos, grynąja verte | 4,5 | 8 660 | 5 171 |
| Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos prieš | |||
| pokyčius apyvartinėse lėšose | 91 735 | 60 311 | |
| Atsargų pokytis | (28 096) | (12 153) | |
| Gautinų sumų pokytis | 19 216 | (20 917) | |
| Mokėtinų sumų pokytis | 1 353 | 13 200 | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 84 208 | 40 441 | |
| Sumokėtos palūkanos | (8 819) | (4 970) | |
| Sumokėtas pelno mokestis | (4 179) | (5 259) | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 71 210 | 30 212 | |
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | |||
| Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas | 8 | (74 122) | (41 372) |
| Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas | 9 | (782) | (525) |
| Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 4 294 | 867 | |
| Pajamos iš investicijų pardavimui perleidimo | - | 75 | |
| Gautos palūkanos Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos |
159 (70 451) |
53 (40 902) |
|
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | |||
| Paimtos paskolos | 57 781 | 46 608 | |
| Paskolų grąžinimas | (29 036) | (19 262) | |
| Akcijų išleidimas (supirkimas) | (3 000) | - | |
| Išmokėti dividendai | (10 779) | (9 432) | |
| Finansinės nuomos mokėjimai | (15 473) | (10 711) | |
| Gautos subsidijos | 15 | 1 043 | 50 |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | 536 | 7 253 | |
| Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pasikeitimas | 1 295 | (3 437) | |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai sausio 1 d | 1 407 | 4 844 | |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 2 702 | 1 407 |
| Tūkst. litų | Paaišk | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Nuosavos akcijos |
Privalo masis rezervas |
Perkaino jimo rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirs tytas rezultatas |
Iš viso akcininkų nuosavybės |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2006 m. sausio 1 d. | 54 205 | 27 246 (1 108) | 5 420 | 3 894 | 11 491 | 13 119 | 114 267 | ||
| Pelno paskirstymas | (7 991) | 7 991 | |||||||
| Dividendai | (9 432) | (9 432) | |||||||
| Perkainotos dalies | |||||||||
| nusidėvėjimas | (173) | 206 | 33 | ||||||
| 2006 m. grynasis pelnas | 18 492 | 18 492 | |||||||
| 2006 m. gruodžio 31 d. | 54 205 | 27 246 (1 108) | 5 420 | 3 721 | 3 500 | 30 376 | 123 360 | ||
| 2007 m. sausio 1 d. | 54 205 | 27 246 (1 108) | 5 420 | 3 721 | 3 500 | 30 376 | 123 360 | ||
| Pelno paskirstymas | 200 | (200) | |||||||
| Dividendai | (10 779) | (10 779) | |||||||
| Savų akcijų įsigijimas |
(3 000) | (3 000) | |||||||
| Ilgalaikio turto | |||||||||
| perkainavimas | 15 626 | 15 626 | |||||||
| Perkainotos dalies | |||||||||
| nusidėvėjimas | (173) | 173 | |||||||
| 2007 m. grynasis pelnas | 33 305 | 33 305 | |||||||
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 14 | 54 205 | 27 246 (4 108) | 5 420 | 19 174 | 3 700 | 52 875 | 158 512 |
AB "Pieno žvaigždės" (toliau "Įmonė") buveinė yra Vilniuje, Lietuvoje. AB "Pieno žvaigždės" buvo įkurta sujungus akcines bendroves "Mažeikių pieninė", "Pasvalio sūrinė" ir "Kauno pienas".
2003 m. gruodžio 31 d. Įmonė valdė 64,2% dukterinės įmonės AB "Panevėžio pienas" akcijų. Per 2004 m. Įmonė įsigijo likusias AB "Panevėžio pienas" akcijas. Nuo 2004 m. lapkričio 30 d. AB "Panevėžio pienas" buvo prijungtas prie AB "Pieno žvaigždės" ir įgavo filialo statusą.
Įmonės pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialų – Mažeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėžyje. Mažeikiuose esančiam filialui priklauso padaliniai Akmenėje ir Skuode.
Įmonės paprastosios akcijos yra kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Įmonė gamina ir parduoda pieno produktus per tarpininkus bei tiesiogiai į mažmeninės prekybos taškus.
2007 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 2 706 darbuotojai (2006 m.: 2 707 darbuotojai).
Finansines ataskaitas 2008 m. vasario 28 d. patvirtino valdyba.
Šios finansinės ataskaitos yra atskiros įmonės AB "Pieno žvaigždės" finansinės ataskaitos, kurios buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir jų interpretacijas, priimtus Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, ir patvirtintus Europos Sąjungoje, ir TAS Reglamentą (EB 1606/2002).
Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami litais, kuris yra Įmonės funkcinė valiuta, o ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus investicijas, kurios apskaitytos tikrąja verte, bei ilgalaikį turtą pardavimui, kuris apskaitytas mažesniąja iš balansinės vertės ir tikrosios vertės, atskaičius numatomas pardavimo sąnaudas. Žemė ir pastatai yra pateikiami perkainuota verte.
Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus ES, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus, remdamasi tam tikromis prielaidomis, kurios įtakoja apskaitos principų pasirinkimą bei turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumas. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine informacija bei veiksniais, atspindinčiais esamas sąlygas. Minėtų prielaidų ir įvertinimų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų balansinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo daromų įvertinimų.
Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripažįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo peržiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas įtakoja ir peržiūros, ir ateinančiuosius laikotarpius.
Vadovybės atlikti vertinimai, taikant TFAS, priimtus taikyti ES, kurie reikšmingai įtakoja finansinę atskaitomybę, yra aptariami 20 psl.
Žemiau pateikti Bendrovės apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi ir sutampa su taikytais praėjusiais metais, išskyrus tuos, kurie pasikeitė dėl anksčiau galiojusių TFAS pasikeitimų bei naujų TFAS įsigaliojimo nuo 2007 m. sausio 1 d.
Įmonė nenaudojo išvestinių finansinių priemonių bei nevedė rizikos draudimo apskaitos.
Operacijos užsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną galiojančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais balansinės ataskaitos dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Skirtumai, atsiradę dėl valiutos kursų pasikeitimo, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, apskaitomi tikrąja verte, įvertinami litais valiutos keitimo kursu, kuris buvo jų tikrosios vertės nustatymo dieną. Bendrovės operacijos apskaitomos litais.
Ilgalaikis materialus turtas (išskyrus žemę ir pastatus) yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Pastatai yra apskaitomi perkainuota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.
Įmonė perkainavo pastatus 2004 m. gruodžio 31 d. Pastatų vertės padidėjimas sudarė 4 066 tūkst. litų, atskaičius atidėtąjį mokestį, ir buvo apskaitytas perkainavimo rezerve 2004 m. gruodžio 31 d. Pastatų vertės sumažėjimas sudarė 8 605 tūkst. litų ir buvo apskaitytas 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos sąnaudose.
2007 m. gruodžio 31 d. Įmonė atliko sekantį pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 18 381 tūkst. litų (sumažintas 2 755 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 1 721 tūkst. litų, buvo apskaitytas 2007 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip pajamos, kadangi iki 2007 m. sausio 1 d. šiam turtui buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Turto vertės sumažėjimas sudarė 1 007 tūkst. litų ir buvo apskaitytas 2007 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip sąnaudos.
Perkainavimo rezervas yra mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui. Sumos iš perkainavimo rezervo yra pervedamos į nepaskirtytąjį rezultatą.
Pačių sukurto turto savikainą sudaro medžiagų ir tiesioginio darbo sąnaudos bei atitinkamai susijusios netiesioginės sąnaudos.
Jeigu materialaus ilgalaikio turto dalys turi skirtingą naudingo tarnavimo laikotarpį, tokios dalys apskaitomos kaip atskiri materialaus ilgalaikio turto vienetai ir nudėvimi per jų tikėtiną naudojimo laikotarpį.
Nuoma, kai bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine nuoma. Turtas, naudojamas finansinės nuomos būdu, pripažįstamas įmonės turtu ir apskaitomas mažesniąja iš turto tikrosios vertės nuomos pradžioje ir minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinės vertės nuomos pradžioje, bei atskaičius nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.
Išlaidos, patirtos siekiant pakeisti ilgalaikio materialaus turto komponentą, yra kapitalizuojamos tik nurašius pakeičiamojo komponento vertę ir tik jeigu iš to turto tikėtina gautina ekonominė nauda ir naujojo komponento savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos patirtos išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip sąnaudos kai yra patiriamos.
Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra toks:
| • | pastatai | 20 - 40 metų |
|---|---|---|
| --- | ---------- | -------------- |
Nematerialusis turtas, kurį įsigyja įmonė, yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimo nuostolius.
Išlaidos, susijusios su įmonėje sukuriamu prestižu ir prekiniais ženklais, apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.
Vėliau patirtos išlaidos, susijusios su nematerialiuoju turtu, kapitalizuojamos tik jeigu jos padidins konkretaus turto, su kuriuo jos susijusios, duodamą ekonominę naudą ateityje. Visos kitos išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.
Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą nematerialaus turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nematerialus turtas yra amortizuojamas nuo turto naudojimo pradžios. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra nuo 1 iki 3 metų.
Prestižas (teigiamas ir neigiamas) yra suma, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp dukterinės įmonės įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto tikrosios vertės. Teigiama prestižo suma apskaitoma savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Įmonės apskaityta teigiama prestižo suma yra susijusi su įsigyta ir po to prijungta įmone AB "Panevėžio pienas".
Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, išskyrus investicijas į dukterines ir asocijuotas įmones, yra klasifikuojamos kaip galimam pardavimui, ir pirminio pripažinimo momentu apskaitomos tikrąja verte, pridėjus susijusias tiesiogines sąnaudas. Vėliau investicijos perkainojamos iki tikrosios vertės, o perkainavimo pelnas ar nuostolis apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, išskyrus nuvertėjimo nuostolius, kurie pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu vadovybė neketina šių investicijų parduoti per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos. Kai šios investicijos yra parduodamos, sukauptas pelnas ar nuostolis, anksčiau tiesiogiai apskaitytas akcininkų nuosavybėje, apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Finansinių priemonių galimam pardavimui tikroji vertė yra rinkoje kotiruojama jų kaina balansinės ataskaitos sudarymo dieną.
Finansinės priemonės galimam pardavimui yra įmonės pripažįstamos/nurašomos tą dieną, kai atsiranda įsipareigojimas pirkti/parduoti šias priemones.
Bendrovės gautinomis sumomis nėra prekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos yra įtraukiamos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas, kurių terminas ilgesnis nei 12 mėnesių. Pirkėjų įsiskolinimai pradžioje pripažįstami tikrąja verte. Paskolos ir kitos gautinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus sandorio sąnaudas, tiesiogiai susijusias su įsigijimu. Po pirminio pripažinimo, gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą, atskaičius vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nediskontuojamos.
Pasiskolintos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, atėmus tiesiogines sąnaudas susijusias su atitinkamų paskolų ar kitų įsipareigojimų atsiradimu. Po pirminio pripažinimo įsipareigojimai apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Kiti įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu apskaitomi tikrąja verte, vėliau jie apskaitomi amortizuota savikaina. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.
Atsargos apskaitomos mažesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė apskaičiuojama kaip pardavimo kaina atėmus numatomas užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.
Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos, susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki esamos vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą.
Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimus.
Bendrovės turto balansinė vertė, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrima kiekvieną balansinės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.
Prestižui ir dar neparengtam naudojimui nematerialiam turtui atsiperkamoji vertė įvertinama kiekvieną balansinės ataskaitos sudarymo dieną.
Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra pripažįstami, kai turto balansinė vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.
Kai nuosavybės vertybiniai popieriai priskiriami investicijų galimam pardavimui grupei, reikšmingas arba ilgalaikis vertybinių popierių vertės kritimas žemiau savikainos laikomas vertybinių popierių nuvertėjo požymiu. Jei finansinio turto tikrosios vertės koregavimai yra tiesiogiai pripažįstami akcininkų nuosavybėje ir yra objektyvūs įrodymai, kad šio turto vertė sumažėjo, sukauptas nuvertėjimo nuostolis, kuris buvo pripažintas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Sukauptas nuostolis, kuris buvo pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje yra skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir esamos tikrosios vertės, atskaičius šio finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, anksčiau pripažintus pelno (nuostolio) ataskaitoje.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.
Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Turto, kuris negeneruoja nepriklausomų pinigų srautų, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama priskiriant jį pinigų srautus generuojančiai turto grupei, su kuria jis gali būti pagrįstai susiejamas.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu vėlesnis atsiperkamosios vertės padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis.
Investicijų į nuosavybės priemones, priskiriamas investicijų galimam pardavimui grupei, vertės sumažėjimo nuostoliai nėra atstatomi per pelno (nuostolių) ataskaitą.
Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi. Kito turto vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, jeigu yra požymių, kad šio nuvertėjimo nebėra ir pasikeitė įvertinimai, naudoti apskaičiuojant atsiperkamąją vertę.
Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.
Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.
Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.
Pajamos pardavus prekes pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo metu, kai reikšminga rizika ir nauda, susijusi su prekių nuosavybe, yra perduotos pirkėjui. Pajamos pripažįstamos atskaičius nuolaidas. Pajamos, suteikus paslaugas, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje proporcingai sandorio užbaigtumo laipsniui iki balansinės ataskaitos sudarymo dienos. Paslaugų teikimo užbaigtumo laipsnis įvertinamas atlikto darbo dalies įvertinimo pagrindu. Nuomos pajamos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tiesioginiu būdu per nuomos laikotarpį.
Pajamos nepripažįstamos, jeigu yra reikšmingas netikrumas dėl pajamų atgavimo, ar susijusių sąnaudų arba kai yra tikėtinas prekių grąžinimas ar reikšminga rizika ir nauda negali būti laikomi perduotais pirkėjui.
Subsidijos apskaitoje pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos, kai pagrįstai tikimasi jas gauti ir manoma, kad bendrovė atitinka jų gavimui keliamus reikalavimus. Subsidijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos. Subsidijos, gautos turto įsigijimo išlaidoms padengti, yra įtraukiamos į pajamas proporcingai minėto turto nusidėvėjimui per numatomą to turto tarnavimo laikotarpį.
Veiklos nuomos mokesčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tiesioginiu metodu per nuomos laikotarpį.
Minimalūs nuomos mokėjimai yra paskirstomi į finansines sąnaudas ir nepadengto įsipareigojimo dengimą. Finansinės sąnaudos paskirstomos per visą finansinės nuomos laikotarpį, apskaičiuojant jas pagal pastovią efektyvią palūkanų normą, taikomą nepadengtam įsipareigojimo likučiui.
Grynąsias finansavimo sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos, įvertintos efektyvios palūkanų normos metodu, palūkanų pajamos iš investuotų lėšų, dividendų pajamos ir užsienio valiutos kursų pasikeitimo įtaka.
Palūkanų pajamos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje joms kaupiantis, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Dividendų pajamos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai dividendai paskelbiami ir įgyjama teisė juos gauti. Finansinio lizingo mokėjimo palūkanų sąnaudų sudedamoji dalis pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje.
Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant galiojančius ir taikomus balansinės ataskaitos sudarymo dieną tarifus, bei ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai.
Atidėtasis mokestis pripažįstamas naudojant balansinį įsipareigojimų metodą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas šiems laikiniems skirtumams: skirtumams atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripažinimo momentu, kai tie skirtumai neįtakoja nei ataskaitinio laikotarpio apskaityto nei apmokestinamojo pelno. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimų padengimo ateityje bei numatomų galiosiančių mokesčių tarifų.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tada, kai tikimasi, kad ateityje įmonė turės pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota.
Mokestis prie pajamų šaltinio, susijęs su dividendų išmokėjimu, pripažįstamas tada, kai atsiranda įsipareigojimas mokėti šiuos dividendus.
Segmentas yra reikšminga įmonės veiklos dalis, išskiriama pagal tiekiamus produktus ar teikiamas paslaugas (verslo segmentas), arba pagal produktų ar paslaugų tiekimą tam tikroje ekonominėje aplinkoje, kuriai būdinga savita rizika ir ekonominė nauda (geografinis segmentas).
Kai kurie nauji standartai, standartų išaiškinimai ir pataisos 2007 m. gruodžio 31 d. dar negaliojo ir nebuvo taikyti rengiant šias finansines ataskaitas:
TAS 27 "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos" pataisa (įsigaliosianti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau). Šioje Standarto pataisoje terminas mažumos dalis buvo pakeistas į nekontrolinį akcijų paketą ir yra apibrėžiamas, kaip nuosavas dukterinės įmonės kapitalas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriskiriamas patronuojančiai įmonei. Ši Standarto pataisa taip pat keičia nekontrolinio akcijų paketo, dukterinės įmonės kontrolės praradimo bei pelno arba nuostolių paskirstymo tarp kontrolinio ir nekontrolinio akcijų paketų, apskaitą. Įmonė dar neatliko Standarto pataisos įtakos analizės.
TFAIK 11 "TFAS 2 Grupės ir iždo akcijų operacijos" (įsigalios metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2007 m. kovo 1 d. ir vėliau). Išaiškinimas reikalauja, kad akcijomis paremtų mokėjimų susitarimai, pagal kuriuos įmonė gauna prekes arba paslaugas kaip atlyginimą už nuosavybės instrumentus, būtų apskaityti kaip akcijomis paremtų mokėjimų atsiskaitymas už nuosavybės instrumentus, neatsižvelgiant į tai, kaip reikalingi nuosavybės instrumentai yra įsigyjami. Išaiškinimas taip pat nurodo, ar akcijomis paremtų mokėjimų susitarimai, kai įmonės prekių ir paslaugų tiekėjams suteikiami motininės įmonės nuosavybės instrumentai turėtų būti apskaityti kaip apmokėti grynaisiais pinigais ar nuosavybe įmonės finansinėje atskaitomybėje. 11TFAIK nėra taikytinas Įmonės veiklai, nes Įmonė neturi jokių akcijomis paremtų mokėjimų operacijų.
Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.
Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėžimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.
Bendrovė peržiūri gautinas sumas, įvertindama vertės sumažėjimą bent kartą per ketvirtį. Bendrovė, nuspręsdama, ar vertės sumažėjimo nuostoliai turi būti apskaityti, įvertina, ar yra prieinamų įrodymų rodančių, kad pinigų srautai iš kiekvieno kliento pastebimai sumažės. Tokiais įrodymais gali būti duomenys, rodantys pablogėjusius kliento mokėjimus ir kt.
Įmonė pripažino atidėtojo mokesčio turtą, remiantis vadovybės vertinimais, kad ateityje Įmonė gali uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno šiai mokestinei naudai panaudoti. Vadovybės vertinimai yra paremti vidiniais biudžetais ir prognozėmis.
Vienintelis Įmonės verslo segmentas (kaip pirminis segmentų ataskaitos formatas) yra pieno produktų gamyba. Informacija apie segmentus pateikiama pagal Įmonės geografinius segmentus (antrinis segmentų ataskaitos formatas).
Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pateikiamos pagal klientų geografinę vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.
| Tūkst. litų | Lietuva | Rusija | Latvija | Vokietija | Kitos šalys | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 339 503 | 207 237 | 18 242 | 44 714 | 53 683 | 663 379 |
| Segmento rezultatas | 73 778 | 40 714 | 4 007 | 11 937 | 15 740 | 146 176 |
| Segmentų gautinos sumos Kitas turtas Iš viso turto |
29 196 325 820 |
17 574 | 1 643 | 424 | 1 972 | 50 809 325 820 376 629 |
| Ilgalaikio turto įsigijimai | 74 914 | 74 914 |
2007 m. rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:
| Tūkst. litų | Lietuva | Rusija | Latvija | Vokietija | Kitos šalys | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 295 207 | 195 649 | 16 425 | 15 976 | 21 776 | 545 033 |
| Segmento rezultatas | 59 893 | 36 615 | 2 873 | 1 021 | 2 964 | 103 366 |
| Segmentų gautinos sumos Kitas turtas |
52 650 243 952 |
22 094 | 980 | 60 | 278 | 76 062 243 952 |
| Iš viso turto | 320 014 | |||||
| Ilgalaikio turto įsigijimai | 44 881 | 44 881 |
2007 m. pajamose apskaityta eksporto subsidijų suma sudaro 12 120 tūkst. litų (2006 m.: 27 139 tūkst. litų).
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Nuomos ir kitų paslaugų pajamos | 273 | 187 |
| Pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo | 766 | 444 |
| Kitos | 112 | 589 |
| 1 151 | 1 220 |
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Personalo išlaikymo sąnaudos | (40 878) | (33 802) |
| Marketingas ir reklama | (3 800) | (5 496) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (8 290) | (7 353) |
| Kuras | (5 515) | (5 194) |
| Blogų ir abejotinų skolų sąnaudos | (73) | (650) |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (1 705) | (1 535) |
| Medžiagos ir atsarginės dalys | (4 311) | (3 874) |
| Transportas | (496) | (381) |
| Ryšiai | (1 196) | (1 100) |
| Komunalinės sąnaudos | (2 276) | (2 088) |
| Biuro reikmenys | (286) | (344) |
| Veiklos nuomos sąnaudos | (268) | (78) |
| Remontas | (3 001) | (2 262) |
| Draudimas | (1 011) | (812) |
| Atsargų vertės sumažėjimas | (3 544) | (78) |
| Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo atstatymas | 1 721 | 1 375 |
| Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas | (1 007) | - |
| Atidėjimų sąnaudos | (870) | - |
| Kitos sąnaudos | (20 766) | (12 531) |
| (97 572) | (76 203) |
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Palūkanos | 159 | 53 |
| Kitos | 29 | 220 |
| Iš viso finansinės veiklos pajamų | 188 | 273 |
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Palūkanos už paskolas ir lizingą | (8 819) | (5 224) |
| Nuostolis iš valiutos kursų pasikeitimų | (214) | (120) |
| Kitos | (6) | (9) |
| Iš viso finansinės veiklos sąnaudų | (9 039) | (5 353) |
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas, susijęs su pastatų perkainojimu 2007 m. gruodžio 31 d., sudarantis 2 755 tūkst. litų buvo apskaitytas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje sumažinant perkainavimo rezervą. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo, apskaityto akcininkų nuosavybėje, vertė 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro 3 428 tūkst. litų.
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 | ||
|---|---|---|---|---|
| Rezultatas prieš apmokestinimą | 40 904 | 23 303 | ||
| Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą |
18,0% | 7 363 | 19,0% | 4 428 |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos |
2,7% | 1 123 | 3,5% | 819 |
| Neapmokestinamosios pajamos | -0,3% | -128 | -1,2% | -286 |
| Paramos įtaka (atimama 2 kartus) | -0,4% | -164 | -0,7% | -150 |
| Mokestis, išskaitytas nuo dividendų | -1,4% | -594 | ||
| Mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka | 0,0% | 0 | 0,0% | 0 |
| 18,6% | 7 599 | 20,6% | 4 811 |
Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 gruodžio 31 d. galioja Socialinio mokesčio įstatymas. Pagal minėtą įstatymą Socialinio mokesčio mokėtojai – tai įmonės, kurios moka pelno mokestį, nustatytą Pelno mokesčio įstatyme. Mokesčio bazė šiam papildomam mokesčiui – tai apmokestinamasis pelnas, nustatytas Pelno mokesčio įstatyme. Socialinio mokesčio tarifas 2006 metais – 4%, 2007 metais – 3%. Todėl 2006 m. pelnas yra apmokestinamas 19% mokesčio tarifu, o 2007 m. - 18% mokesčio tarifu.
Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas padalinant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus.
| 2007 | 2006 | |
|---|---|---|
| Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio | ||
| metodu | 54 205 | 54 205 |
| Grynasis metų rezultatas, tūkst. litų | 33 305 | 18 492 |
| Pelnas tenkantis vienai akcijai, litais | 0.61 | 0.34 |
Sumažinto pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklis nesiskiria nuo pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklio.
| Žemė ir | Mašinos ir | Kitas | Nebaigta | ||
|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst.litų | pastatai | įrengimai | turtas | statyba | Iš viso |
| Savikaina | |||||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 52 598 | 199 546 | 53 765 | 12 187 | 318 096 |
| Įsigijimai | 435 | 30 926 | 7 015 | 5 980 | 44 356 |
| Pardavimai ir nurašymai | (358) | (2 262) | (1 939) | (4 559) | |
| Pergrupavimai | 11 875 | 6 285 | (4 675) | (13 485) | - |
| Likutis 2006 m. gruodžio 31 d. | 64 550 | 234 495 | 54 166 | 4 682 | 357 893 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 64 550 | 234 495 | 54 166 | 4 682 | 357 893 |
| Perkainavimas | 11 015 | 11 015 | |||
| Įsigijimai | 290 | 33 445 | 22 252 | 18 146 | 74 133 |
| Pardavimai ir nurašymai | -6 284 | -7 018 | -13 302 | ||
| Pergrupavimas | 15 864 | 370 | -16 234 | - | |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | 91 719 | 262 026 | 69 400 | 6 594 | 429 739 |
| Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas | |||||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 1 678 | 99 056 | 33 627 | 134 361 | |
| Nusidėvėjimas per metus | 2 414 | 26 656 | 5 071 | 34 141 | |
| Perleisto turto nusidėvėjimas | (238) | (1 970) | (1 865) | (4 073) | |
| Pergrupavimai | 25 | 3 398 | (3 423) | - | |
| Likutis 2006 m. gruodžio 31 d. | 3 879 | 127 140 | 33 410 | - | 164 429 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. Perkainavimas |
3 879 -8 079 |
127 140 | 33 410 | 164 429 -8 079 |
|
| Nusidėvėjimas per metus | 3 139 | 29 432 | 6 671 | 39 242 | |
| Perleisto turto nusidėvėjimas | -5 087 | -4 716 | -9 803 | ||
| Pergrupavimas | 1 061 | -1 186 | 125 | - | |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | - | 150 299 | 35 490 | - | 185 789 |
| Vertės sumažėjimas 2006 m. sausio 1 d. | 2 191 | 4 710 | 464 | 7 365 | |
| Pasikeitimas per metus | (444) | (931) | (1 375) | ||
| Vertės sumažėjimas 2006m. gruodžio 31d. | - | 1 747 | 3 779 | 464 | 5 990 |
| Vertės sumažėjimas 2007 m. sausio 1 d. | 1 747 | 3 779 | 464 | 5 990 | |
| Pergrupavimas | 255 | -255 | - | ||
| Pasikeitimas per metus | -79 | -1 008 | -1 087 | ||
| Vertės sumažėjimas 2007m. gruodžio 31d. | - | 1 923 | 2 516 | 464 | 4 903 |
| Balansinės vertės | |||||
| 2006 m. sausio 1 d. | 50 920 | 98 299 | 15 428 | 11 723 | 176 370 |
| 2006 m. gruodžio 31 d. | 60 671 | 105 608 | 16 977 | 4 218 | 187 474 |
| 2007 m. sausio 1 d. | 60 671 | 105 608 | 16 977 | 4 218 | 187 474 |
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 91 719 | 109 804 | 31 394 | 6 130 | 239 047 |
2006 metais mašinoms, įrengimams ir kitam turtui buvo atstatytas vertės sumažėjimas 1 375 tūkst. litų suma. Vertės sumažėjimo atstatymas buvo susijęs su numatomu minėto turto pardavimu.
2007 metais mašinų, įrengimų ir kito turto vertės sumažėjimas mažinamas 1 087 tūkst. litų suma dėl šio turto pardavimo. Minėto vertės sumažėjimo atstatymas neturėjo įtakos 2007 m. pelno (nuostolio) ataskaitai, kadangi visa suma buvo apskaityta iki 2007 m. sausio 1 d.
Įmonė 2004 m. gruodžio 31 d. atliko pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 4 796 tūkst. litų (sumažintas 730 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės sumažėjimas, sudarantis 8 050 tūkst. litų buvo apskaitytas 2004 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip sąnaudos.
Įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. atliko sekantį pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 18 381 tūkst. litų (sumažintas 2 755 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 1 721 tūkst. litų buvo apskaitytas 2007 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip pajamos, kadangi iki 2007 m. sausio 1 d. šiam turtui buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Turto vertės sumažėjimas sudarė 1 007 tūkst. litų ir buvo apskaitytas 2007 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip sąnaudos.
Perkainavimas buvo atliktas remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis tikrosiomis vertėmis naudojant palyginamųjų sandėrių metodą.
Jeigu įmonė žemės ir pastatų turto kategoriją visą laiką būtų apskaičiusi taikydama įsigijimo savikainos metodą, tai žemės ir pastatų balansinė vertė 2007 m. gruodžio 31 d. sudarytų 76 062 tūkst. litų.
Ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė sudaro 81 437 tūkst. litų 2007 m. gruodžio 31 d. (2006 m.: 58 416 tūkst. litų), yra įkeistas bankui už paskolas (žr. 16 pastabą).
Įmonė finansinės nuomos pagrindu įsigijo mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kito turto. Finansinės nuomos pagrindu įsigyto turto balansinė vertė 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 52 983 tūkst. litų (2006 m.: 30 634 tūkst. litų). Išperkamosios nuomos įsipareigojimai apdrausti nuomojamu turtu (žr. 16 pastabą).
Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniuose:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Pardavimų savikaina Pardavimų ir administracinės sąnaudos |
27 566 7 421 |
25 601 6 497 |
| 34 987 | 32 098 |
Likusi nusidėvėjimo dalis, sudaranti 4 255 tūkst. litų yra įtraukta į atsargų vertę 2007 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikio materialaus turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro 75 626 tūkst. litų.
| Tūkst.litų | Prestižas | Programinė įranga ir kt. |
Iš viso |
|---|---|---|---|
| Savikaina | |||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 335 | 5 042 | 5 377 |
| Įsigijimai | 525 | 525 | |
| Nurašymai | (322) | (322) | |
| Likutis 2006 m. gruodžio 31 d. | 335 | 5 245 | 5 580 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 335 | 5 245 | 5 580 |
| Įsigijimai | 781 | 781 | |
| Nurašymai Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. |
335 | (42) 5 984 |
(42) 6 319 |
| Amortizacija ir nuvertėjimo nuostolis | |||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 3 222 | 3 222 | |
| Amortizacija per metus | 856 | 856 | |
| Nurašyto turto amortizacija | (309) | (309) | |
| Likutis 2006 m. gruodžio 31 d. | - | 3 769 | 3 769 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | - | 3 769 | 3 769 |
| Amortizacija per metus | 868 | 868 | |
| Nurašyto turto amortizacija | (42) | (42) | |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | - | 4 595 | 4 595 |
| Balansinės vertės | |||
| 2006 m. sausio 1 d. | 335 | 1 820 | 2 155 |
| 2006 m. gruodžio 31 d. | 335 | 1 476 | 1 811 |
| 2007 m. sausio 1 d. | 335 | 1 476 | 1 811 |
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 335 | 1 389 | 1 724 |
Amortizacija yra įtraukta į pardavimų ir administracines sąnaudas.
Prestižas, sudarantis 335 tūkst. litų 2007 m. gruodžio 31 d. atsirado AB "Panevėžio Pienas" įsigijimo metu. 2004 metais AB "Panevėžio Pienas" buvo prijungtas prie AB "Pieno Žvaigždės". Vadovybė mano, kad prestižo vertė nesumažėjo, nes AB "Pieno Žvaigždės" filialas "Panevėžio Pienas" dirba pelningai.
Nematerialaus ilgalaikio turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro 2 376 tūkst. litų.
| 10. Investicijos pardavimui |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
| Investicijos pardavimui | 275 | 275 |
| 275 | 275 |
Didžiąją dalį investicijų pardavimui 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro UAB "Kapitalo srautai" akcijos (15.3% UAB "Kapitalo srautai" įstatinio kapitalo). UAB "Kapitalo srautai" užsiima finansinio tarpininkavimo veikla. Kadangi negalima patikimai nustatyti šių akcijų tikrosios vertės, jos yra apskaitytos įsigijimo savikaina, kuri sudaro 200 tūkst. litų. Likusi dalis investicijų pardavimui taip pat yra apskaityta įsigijimo savikaina, kadangi negalima patikimai įvertinti jų tikrosios vertės.
| 11. Atsargos |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
| Žaliavos | 17 408 | 16 957 |
| Nebaigta gamyba | 42 467 | 25 923 |
| Pagamintos prekės | 15 690 | 8 126 |
| Prekės perpardavimui | 193 | 200 |
| 75 758 | 51 206 |
Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.
Atsargų, kurios balanse pateikiamos grynąja realizacine verte, suma 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro 42 079 tūkst. litų.
Atsargos pripažintos sąnaudomis per laikotarpį išskaidomos taip:
| Pardavimų savikaina (parduotos pagamintos prekės) | (517 203) | (441 667) |
|---|---|---|
| Pardavimų ir administracinės sąnaudos (atsargų | (9 826) | (9 068) |
| sunaudojimas) | ||
| Kitos veiklos sąnaudos (parduotos žaliavos, atsarginės dalys) | (522) | (609) |
| (527 551) | (451 344) |
Į pardavimų ir administracines sąnaudas įtrauktas kuro, medžiagų sunaudojimas bei nurašymas, susijęs su lėtos apyvartos ir pasenusiomis atsargomis.
Į kitos veiklos sąnaudas įtraukta perparduotų prekių savikaina, o taip pat žaliavų ir kitų atsargų pardavimo savikaina.
2007 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių balansinė vertė iki 75 758 tūkst. litų (2006 m.: 51 206 tūkst. litų) buvo įkeistos už banko paskolas (žr. 16 paaiškinimą).
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Prekybos gautinos sumos | 37 656 | 58 767 |
| Gautinos subsidijos | 1 242 | 12 781 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 11 023 | 4 510 |
| Kitos gautinos sumos | 1 673 | 758 |
| 51 594 | 76 816 | |
| Abejotinų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas | (785) | (754) |
| 50 809 | 76 062 |
Gautinas subsidijas sudaro sumos, gautinos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už eksportuotus sūrius ir kitus pieno produktus pagal eksporto licencijas.
Gautinų sumų balansinė vertė atitinka jų tikrąją vertę dėl gautinų sumų trumpo padengimo termino.
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Banko sąskaitose | 1 611 | 602 |
| Kasoje | 1 091 | 805 |
| 2 702 | 1 407 |
2007 m. gruodžio 31 d. grynieji pinigai banke ir grynųjų pinigų įplaukos į bankų sąskaitas iki 1 611 tūkst. litų (2006 m.: 602 tūkst. litų) yra įkeisti užtikrinant įsipareigojimus bankams (žr. 16 paaiškinimą).
2007 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 54 205 031 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas.
Paprastųjų akcijų turėtojai turi vieno balso teisę vienai akcijai bendrovės akcininkų susirinkime ir turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, bei teisę į kapitalo grąžinimą kapitalo mažinimo atveju.
Įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. yra supirkusi 807 511 vnt. nuosavų akcijų (2006: 307 511 vnt. akcijų).
Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra pateikiamos atimant iš bendrosios akcininkų nuosavybės sumos. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus nuosavas akcijas, yra pripažįstamas akcininkų nuosavybėje.
Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama ne mažiau kaip 5% nuo grynojo pelno iki rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Šis rezervas gali būti naudojamas tiktai sukauptiems nuostoliams padengti.
2004 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas 4 066 tūkst. litų perkainavimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainavimu minėtai dienai. Perkainavimo rezervas buvo sumažintas 730 tūkst. litų atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.
2007 m. gruodžio 31 d. papildomai buvo apskaitytas 15 626 tūkst. litų perkainavimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainavimu minėtai dienai. Perkainavimo rezervas buvo sumažintas 2 755 tūkst. litų atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.
Rezervas mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo mažinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.
Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.
Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas didinti įstatinį kapitalą.
Kiti rezervai sudaro 3 700 tūkst. litų 2007 m. gruodžio 31 d. (2006 m.: 3 500 tūkst. litų). Kitų rezervų dalis, sudaranti 3 000 tūkst. litų (2006 m.: 3 000 tūkst. litų), paskirta savoms akcijoms įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.
Dividendai, išmokėti vienai akcijai, 2007 metais sudarė 0.20 LTL (2006: 0.175 LTL).
| 15. Subsidijos |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
| Subsidijos sausio 1 d. | 10 192 | 10 142 |
| Padidėjimai per laikotarpį | 1 043 | 50 |
| Subsidijos gruodžio 31d. | 11 235 | 10 192 |
| Amortizacija sausio 1 d. | 7 119 | 5 026 |
| Amortizacija per metus | 2 033 | 2 093 |
| Amortizacija gruodžio 31 d. | 9 152 | 7 119 |
| Balansinė vertė sausio 1 d. | 3 073 | 5 116 |
| Balansinė vertė gruodžio 31 d. | 2 083 | 3 073 |
2007 m. sausio 1 d. subsidijas sudaro gautos sumos pagal SAPARD projektą sūrio gamyklos įrengimų modernizavimui. 2007 metais gautos sumos pagal struktūrinių fondų projektą specializuoto autotransporto (pienovežių) parko modernizavimui - 943 tūkst. litų ir VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto įgyvendinimui - 100 tūkst litų.
Subsidijų suma amortizuojama per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos subsidijos. Subsidijų suma yra įskaitoma į gamybos savikainą kaip ir mašinų bei įrengimų , kuriems buvo skiriamos subsidijos, nusidėvėjimas.
Įmonės paskolos ir kitos finansinės skolos yra tokios:
| Nuo | Pradinė skolos suma/ | Likutis | Likutis | |
|---|---|---|---|---|
| Kreditorius | roda | kredito limitas | 2007 12 31 | 2006 12 31 |
| AB bankas Hansabankas | a) | 21 578 | 8 299 | 14 939 |
| AB bankas Hansabankas | b) | 5 000 | 2 970 | 2 755 |
| AB SEB bankas | c) | 22 112 | 14 053 | 19 163 |
| AB SEB bankas | d) | 35 000 | 26 045 | 22 393 |
| AB SEB bankas | e) | 10 165 | 9 569 | 0 |
| AB DnB Nord bankas | f) | 23 000 | 23 000 | 23 000 |
| AB DnB Nord bankas | g) | 10 000 | 7 889 | 9 530 |
| Lizingo įmonės | h) | 47 612 | 47 612 | 31 990 |
| Obligacijos | i) | 20 000 | 20 000 | 20 000 |
| Iš viso įsipareigojimų | 159 437 | 143 770 | ||
| Minus: trumpalaikė dalis | (60 071) | (23 953) | ||
| Iš viso ilgalaikė dalis | 99 366 | 119 817 | ||
a) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola mokama lygiomis dalimis kas ketvirtį ir turi būti grąžinta iki 2008.12.31. Už paskolą yra įkeistas įmonės filialo "Kauno pienas" ilgalaikis turtas.
b) Paskola (ovedraftas) gauta įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąžinta 2008.10.31.
c) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola mokama lygiomis dalimis kas ketvirtį ir turi būti grąžinta iki 2010.08.10. Už paskolą yra įkeistas įmonės filialo "Pasvalio sūrinė" ilgalaikis turtas.
d) Paskola (overdraftas) gauta įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąžinta iki 2008.08.10. Už paskolą yra įkeistos įmonės atsargos.
e) Paskola gauta naujiems pienovežiams įsigyti. Paskola turi būti grąžinta iki 2012.05.20. Už paskolą yra įkeisti įsigyti pienovežiai.
f) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola turi būti grąžinta iki 2010.09.30. Už paskolą yra įkeistas įmonės filialo "Mažeikių pieninė" ilgalaikis turtas.
g) Paskola (ovedraftas) gauta įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąžinta 2009.03.30.
h) Įsipareigojimus lizingo įmonėms sudaro transporto priemonių ir įrengimų išperkamoji nuoma.
i) 2006.10.02 Įmonė išplatino 20 mln. litų obligacijų emisją. Obligacijų išpirkimas bus atliekamas 2009.10.02. Lėšos už išplatintas obligacijas panaudotos investiciniams projektams finansuoti.
Visos paskolos ir kitos finansinės skolos 2007 m. gruodžio 31 d. yra denominuotos EUR arba LTL. Paskolos, denominuotos EUR 2007 m. gruodžio 31 d. sudaro 102 533 tūkst. litų (2006: 57 102 tūkst. litų).
Visų paskolų ir lizingo įsipareigojimų palūkanų normos yra kintamos ir apskaičiuojamos kaip LIBOR, EURIBOR arba VILIBOR ir nustatyto dydžio maržos suma. Palūkanų normos yra perskaičiuojamos kas 3-6 mėnesiai priklausomai nuo paskolos/lizingo sutarties ir tokiu būdu minėtų paskolų ir lizingo įsipareigojimų balansinės vertės atitinka jų tikrąsias vertes.
Metinė obligacijų palūkanų norma – trejų metų standartinio palūkanų normos apsikeitimo sandorio (IRS) palūkanos plius 1,1%. IRS buvo nustatyta paskutinės darbo dienos prieš obligacijų emisijos platinimo pradžią pabaigoje 16 val. pagal "Reuters" informacinės sistemos puslapyje EURIRS pateiktą pirkimo-pardavimo kotiruočių vidurkį. Nustatyta palūkanų norma yra 4,96%. Obligacijų savininkams palūkanos bus mokamos tris kartus atkarpų pavidalu. Pirmoji atkarpa buvo mokama 2007 m. spalio 2 d., antroji 2008 m. spalio 2 d., trečioji - obligacijų išpirkimo dieną t.y. 2009 m. spalio 2 d., kartu su obligacijų nominaliąja verte. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos obligacijų įsigaliojimo dienos - 2006 m. spalio 2 d.
Bendrovė už bankų suteiktas paskolas įkeitė savo ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 81 437 tūkst. litų (2006 m.: 58 416 tūkst. litų), atsargas, kurių balansinė vertė yra iki 75 758 tūkst. litų (2006 m.: 51 206 tūkst. litų) ir grynuosius pinigus banko sąskaitose bei įplaukas į bankų sąskaitas iki 1 611 tūkst. litų (2006 m.: 602 tūkst. litų).
Paskolos pagal patvirtintus grafikus bus mokamos taip:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Per laikotarpį iki vienerių metų | 44 809 | 14 503 |
| Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų | 67 014 | 97 277 |
| Įsipareigojimų dabartinė vertė | 111 823 | 111 780 |
Finansinė nuoma yra mokama taip:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Per laikotarpį iki vienerių metų | 16 822 | 10 730 |
| Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų | 35 042 | 25 117 |
| 51 864 | 35 847 | |
| Būsimos finansinės nuomos palūkanos | (4 252) | (3 857) |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė | 47 612 | 31 990 |
Finansinės nuomos sutarčių sąlygos nenumato neapibrėžtų nuomos mokėjimų.
Paskolų ir finansinės nuomos efektyvi palūkanų norma buvo tokia:
| % | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Ilgalaikės paskolos Trumpalaikės paskolos |
4.9 – 5.5 5.9 |
4.6 – 4.9 4.6 |
| Finansinė nuoma | 4.9 – 5.5 | 4.5 – 4.9 |
Veiklos nuomos sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolio) ataskaitoje gali būti detalizuotos taip:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Pieno surinkimo punktų nuoma Kito turto veiklos nuoma |
(364) (268) |
(481) (78) |
| Iš viso veiklos nuomos sąnaudų: | (632) | (559) |
Pieno supirkimo punktų nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų savikainos straipsnyje. Kito turto veiklos nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų ir administracinėse sąnaudose.
Būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai gali būti pavaizduoti taip:
| Tūkst.litų | 2008 | 2009 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Pieno surinkimo punktų nuoma | - | - | - |
| Kito turto veiklos nuoma | (1 371) | (1 371) | (1 371) |
| Iš viso veiklos nuomos sąnaudų: | (1 371) | (1 371) | (1 371) |
Pieno surinkimo punktų nuomos sutartys nenumato sutarties nutraukimo apribojimų, todėl įmonė pagal šias sutartis neturi ilgalaikių nuomos įsipareigojimų.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, apskaičiuoti taikant 18% ir 15% tarifus, yra priskiriami šiems straipsniams:
| Tūkst.litų | Turtas | Įsipareigojimas | Grynoji vertė | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2007 | 2006 | 2007 | 2006 | 2007 | 2006 | |
| Ilgalaikis materialusis turtas | (2 073) | (2 124) | 3 836 | 884 | 1 763 | (1 240) |
| Atsargos | (556) | (27) | (556) | (27) | ||
| Sąnaudų sukaupimai | (157) | (162) | (157) | (162) | ||
| Mokesčio (turtas) / | ||||||
| įsipareigojimas | (2 786) | (2 313) | 3 836 | 884 | 1 050 | (1 429) |
Laikinųjų skirtumų pasikeitimas per metus gali būti pavaizduotas taip:
| Tūkst.litų | 2006 01 01 | Apskaityta pelno (nuostolio) ataskaitoje |
Apskaityta akcininkų nuosavybėje |
2006 12 31 |
|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikis materialusis turtas | (1 463) | 256 | (33) | (1 240) |
| Atsargos | (46) | 19 | - | (27) |
| Sąnaudų sukaupimai | (161) | (1) | - | (162) |
| Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas | (1 670) | 274 | (33) | (1 429) |
| Tūkst.litų | 2007 01 01 | Apskaityta pelno (nuostolio) ataskaitoje |
Apskaityta akcininkų nuosavybėje |
2007 12 31 |
|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikis materialusis turtas | (1 240) | 248 | 2 755 | 1 763 |
| Atsargos | (27) | (529) | (556) | |
| Sąnaudų sukaupimai | (162) | 5 | (157) | |
| Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas | (1 429) | (276) | 2 755 | 1 050 |
Skirtumas tarp ilgalaikio materialiojo turto mokestinės ir finansinės verčių atsirado dėl pastatų perkainavimo bei ilgalaikio materialus turto vertės sumažėjimo.
Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo pripažintas šiems straipsniams:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Gautinų sumų vertės sumažėjimas | 785 | 754 |
| 785 | 754 |
Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo pripažintas šiems straipsniams kadangi nėra tikėtina, kad laikinieji skirtumai atsiras ateityje.
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Įsiskolinimai tiekėjams | 37 690 | 38 604 |
| Atostoginių rezervas | 5 767 | 4 711 |
| Mokėtini mokesčiai ir socialinis draudimas | 2 908 | 3 741 |
| Mokėtini atlyginimai | 2 960 | 2 345 |
| Kitos | 1 562 | 316 |
| 50 887 | 49 717 |
2007 m. III ketvirtį LR Konkurencijos Taryba pradėjo tyrimą dėl galimo kartelinio susitarimo tarp pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. 2008 m. vasario 28 d. Konkurencijos Taryba skyrė AB "Pieno Žvaigždės" 866 tūkst. litų baudą. Tokiu būdu įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. suformavo atidėjimą nuostoliams padengti.
Kredito, palūkanų normos, valiutos keitimo rizika atsiranda Įmonei vykdant veiklą normaliomis verslo sąlygomis.
Įmonėje įdiegta kredito politika, ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Balansinės ataskaitos sudarymo dienai Įmonė neturėjo reikšmingos kredito rizikos koncentracijos.
Įmonė susiduria su užsienio valiutos kitimo rizika, susijusia su pardavimais, pirkimais ir paskolomis, kurie yra denominuoti kita nei litai ar eurai valiuta (Litas yra susietas su euru fiksuotu santykiu 3.4528 LTL / EUR).
2007 m. gruodžio 31 d. nėra jokių reikšmingų piniginių turto ir įsipareigojimų straipsnių, denominuotų kita nei LTL ir EUR valiuta.
Įmonė susiduria su palūkanų normos piniginių srautų rizika kadangi Įmonės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susietos su LIBOR, EURIBOR, VILIBOR, ir kurios svyruoja nuo LIBOR/EURIBOR/VILIBOR+0.8% iki LIBOR/EURIBOR/VILIBOR+1.0%.
2007 m. gruodžio 31 d. Įmonė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, kad apsidraustų nuo palūkanų normos pinigų srautų kitimo rizikos.
2007 m. gruodžio 31 d. už suteiktas banko paskolas buvo įkeistas šis turtas:
2007 m. gruodžio 31 d. Įmonės kapitalo įsipareigojimai yra 3 698 tūkst. litų.
Sandoriai tarp susijusių šalių gali būti pateikti taip:
| Tūkst.litų | 2007 m. | 2006 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| Pardavimai | Pirkimai | Pardavimai | Pirkimai | |
| ŽŪB "Draugas" | 9 026 | 5 972 | ||
| UAB "Jansvis" | 124 | 695 | ||
| UAB "Žaibo ratas" | 226 | 166 | ||
| 9 376 | 6 833 |
ŽŪB "Draugas" yra susijusi įmonė per AB "Pieno Žvaigždės" valdybos pirmininką. UAB "Jansvis" yra susijusi įmonė per AB "Pieno Žvaigždės" filialo Pasvalio Sūrinė direktoriaus šeimos narį. UAB "Žaibo ratas" yra susijusi įmonė per AB "Pieno Žvaigždės" valdybos narį.
Iš ŽŪB "Draugas" yra perkamas pienas. Iš UAB "Jansvis" perkamas transportas, o UAB "Žaibo ratas" teikia paslaugas.
Gautinos sumos iš susijusių šalių 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokios: ŽŪB "Draugas" - 4 750 tūkst. litų (2006: 850 tūkst. litų).
Mokėtinos sumos susijusioms šalims 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokios: UAB "Žaibo ratas" - 28 tūkst. litų (2006: 8 tūkst. litų), UAB "Jansvis" - 0 (2006: 99 tūkst. litų), ŽŪB "Draugas" – 0 (2006: 76 tūkst. litų).
Pirkimai ir pardavimai susijusioms šalims buvo atlikti įprastinėmis rinkos sąlygomis.
Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į pardavimų ir administracinių sąnaudų straipsnį, "personalo išlaikymo sąnaudos" (žr. 3 pastabą):
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Atlyginimai vadovybei | 2 034 | 2 036 |
2008 m. vasario 28 d. Konkurencijos Taryba skyrė AB "Pieno Žvaigždės" 866 tūkst. litų baudą (žr. 19 pastabą "Atidėjimai"). Jokių kitų reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, nebuvo.
Išskyrus Konkurencijos tarybos tyrimą, Bendrovė esminių teisminių bylų, pretenzijų bei kitų ginčų su trečiosiomis šalimis neturi.
Mes, žemiau pasirašę AB "Pieno žvaigždės" generalinis direktorius Aleksandr Smagin ir Finansų direktorius Audrius Statulevičius patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, finansinė atskaitomybė sudaryta pagal Tarptautinius apskaitos standartus atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius. Metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Generalinis direktorius Aleksandr Smagin
Finansų direktorius Audrius Statulevičius
Patvirtinta 2008 02 28 d. Valdybos posėdyje
2007 m. METINIS PRANEŠIMAS
VILNIUS, 2008 M.
Pranešimas parengtas už 2007 finansius metus.
| Pavadinimas | AB "Pieno žvaigždės" |
|---|---|
| Teisinė - organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistruota | Bendrovė įregistruota 1998 m. gruodžio 23 d. |
| Įmonės kodas | 1246 65536 |
| PVM mokėtojo kodas | LT 246655314 |
| Įstatinis kapitalas | 54 205 031 Lt, padalintas į 54 205 031 paprastąsias |
| vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. | |
| Adresas | Laisvės pr. 125, LT-06120 Vilnius, Lietuvos Respublika |
| Telefonas | (+370 5) 246 14 14 |
| Faksas | (+370 5) 246 14 15 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Interneto puslapis | www.pienozvaigzdes.lt |
Pieno produktų gamyba.
AB "Pieno žvaigždės" yra pasirašiusi sutartį su AB FMĮ "Finasta" (VPK licencijos Nr.: A 087, adresas: Konstitucijos pr. 23, Vilnius, telefonas (8-5) 278 68 33 faksas (8-5) 278 68 38) dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.
1.5.1. AB "Pieno žvaigždės" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį vertybinių popierių prekybos sąrašą. Akcijų rūšis - paprastosios vardinės; Akcijų skaičius – 54 205 031; Bendra nominali vertė – 54 205 031 Lt; VP ISIN kodas – LT0000111676;
1.5.2. AB "Pieno žvaigždės" išleistų trejų metų trukmės 20 000 000 litų nominaliosios vertės obligacijų emisija įtraukta į Į Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos skolos vertybiniais popieriais sąrąšą. Pagrindinės obligacijų emisijos charakteristikos pateikiamos lentelėje:
| SVP tipas | Atkarpos obligacijos |
|---|---|
| Išleidžiamų obligacijų skaičius | 200 000 vnt. |
| Emisijos nominalioji vertė | 20 000 000 litų |
| SVP vieneto nominalioji vertė | 100 (vienas šimtas) litų |
| SVP metinių palūkanų dydis | 4,96% |
| Emisijos galiojimo pradžia | 2006 m. spalio 2 d. |
| Emisijos trukmė | 1096 dienos |
| Atkarpos mokėjimo data | 2007 10 02, 2008 10 02, 2009 10 02 |
| Emisijos išpirkimo data | 2009 m. spalio 2 d. |
| Vienos obligacijos išpirkimo kaina | 100 (vienas šimtas) litų |
| Emisijos valiuta | Litai |
| Kredito rizika | Emitento rizika be papildomo apdraudimo |
| Emisijos platinimo būdas | Viešas platinimas |
| SVP antrinė apyvarta | VVPB Skolos VP sąrašas |
1.5.3. AB "Pieno žvaigždės" yra supirkusi 807 511 nuosavų akcijų.
AB "Pieno žvaigždės" įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB "Mažeikių pieninė" bei AB "Pasvalio sūrinė". Vėliau buvo prisijungta AB "Kauno pienas" ir 2004 metais AB "Panevėžio pienas". Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.
AB "Pieno žvaigždės" yra didžiausia Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Rusiją, Europos Sąjungos, NVS ir Baltijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai AB "Pieno žvaigždės" eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištingos kokybės dėka. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.
Emitento pagrindinė veikla - pieno perdirbimas. Šis verslas yra rizikingas dėl galimų pokyčių žaliavos ir produktų rinkose, konkurencijos, taip pat galimų teisinių, politinių, technologinių bei socialinių pokyčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su Emitento verslu, kas gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Emitento pagrindinė žaliava yra pienas, kurio pardavimo perdirbimui kiekis Europos Sąjungos pieno gamintojams yra apribotas nacionalinėmis pieno kvotomis. Žaliavos tiekimo apribojimas gali įtakoti žaliavos trūkumą bei žaliavos kainų kilimą. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Emitento verslas (ypatingai pieno surinkimas ir pristatymas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Emitento veiklos rezultatus.
| Finansiniai rodikliai | Pagal Tarptautinius apskaitos standartus |
|---|---|
| Apyvarta | 663,4 mln. Lt |
| Bendrasis pelnas | 146,2 mln. Lt |
| Pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) |
88,0 mln. Lt |
| Pelnas prieš mokesčius | 40,9 mln. Lt |
| Investicijų į ilgalaikį turtą suma |
74,9 mln. Lt |
Pagrindiniai rodikliai, atspindintys 2007 m. bendrovės veiklą:
Kiti rodikliai:
9 Vidutinis darbuotojų skaičius 2 706
9 Supirkta natūralaus pieno 387 tūkst. t 9 Supirkta pieno pagal bazinius rodiklius 469 tūkst. t
45
Metinėje finansinėje atskaitomybėje ir aiškinamajame rašte pateikti duomenys yra pakankami, išsamūs ir papildomai neaiškinami.
Įsigytų nuosavų akcijų likutis 2007 metų pabaigoje yra – 807 511 vnt. arba 1,49% viso akcinio kapitalo. Turimų savų akcijų nominali vertė yra 807 511 litų.
2007 m. sausio 1 d. AB "Pieno žvaigždės" buvo supirkusi 307 511 savo akcijų arba 0,57% viso akcinio kapitalo. Per 2007 metus įmonė papildomai įsigijo 500.000 vnt. savo akcijų, kas sudaro 0,92% viso akcinio kapitalo.
Akcijos buvo įsigytos skelbiant savanoriškus nekonkurencinius oficialius pasiūlymus. Už kiekvieną akciją buvo mokėta po 6,00 litus. Bendra už akcijas sumokėta suma – 3 000 000 litų.
Akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti stabilią akcijų kainą vertybinių popierių rinkoje
AB "Pieno žvaigždės" struktūroje yra 4 gamybiniai filialai:
2008 m. vasario 28 d. Konkurencijos Taryba skyrė AB "Pieno Žvaigždės" 866 tūkst. litų baudą. Jokių kitų reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, nebuvo.
AB "Pieno žvaigždės" pagrindiniai tikslai 2008 metams:
Įmonė pastoviai vykdo investicijas ir ieško būdų, kaip užtikrinti pastovų augimą bei geresnį veiklos efektyvumą.
2.12. Įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastai
Informacija apie Įmonės finansinę riziką yra pateikta Metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.
Juridinių asmenų registre įregistruotas 54 205 031 Lt įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 54 205 031 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai netaikomi.
Bendrovėje vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
2007 m. gruodžio men. 31 d. bendrovėje iš viso buvo 4 305 akcininkų.
Akcininkai, turintys daugiau kaip 5% AB "Pieno žvaigždės" įstatinio kapitalo ir balsų:
| Akcininkas | Turimų akcijų skaičius |
Įstatinio kapitalo dalis % |
Balsų dalis % |
Turimų balsų dalis su kartu veikiančiais asmenimis % |
|---|---|---|---|---|
| SKANDINAVISKA ENSKILDA BANKEN CLIENTS, kodas 50203290810, SERGELS TORG 2, 10640 STOCKHOLM, SWEDEN |
9 654 987 |
17,81 | 18,08 | - |
| UAB "Agrolitas Imeks Lesma" Laisvės pr.125, Vilnius, įm.k. 2191855 |
6 298 486 |
11,62 | 11,80 | - |
| SWEDFUND INTERNATIONAL Sveavagen 24-26, Box 3286, SE-103 65 Stockholm, Sweden |
4 700 000 |
8,67 | 8,80 | - |
| ŽŪKB "Smilgelė" J.Tumo Vaižganto 8/27-3. Vilnius, įm.k. 2490652 |
4 147 441 |
7,65 | 7,77 | - |
| Kvaraciejienė Regina a.k. | 2 267 535 |
4,18 | 4,25 | 31,34 |
| Kvaraciejus Julius a.k. | 6 375 704 |
11,76 | 11,94 | 31,34 |
| Jankauskas Virginijus a.k. | 1 140 431 |
2,10 | 2,14 | 31,34 |
| Klovas Voldemaras a.k. | 2 170 248 |
4,00 | 4,06 | 31,34 |
| Klovienė Danutė a.k. | 1 091 691 |
2,01 | 2,04 | 31,34 |
| Mileiko Kristina a.k. | 323 285 | 0,60 | 0.61 | 31,34 |
| Paura Valentinas a.k. | 82 431 | 0,15 | 0,15 | 31,34 |
| Paurienė Ligita a.k. | 66 463 | 0,12 | 0,12 | 31,34 |
| Rakštienė Laima a.k. | 672 319 | 1.24 | 1.26 | 31,34 |
| Smagin Aleksandr a.k. | 2 547 123 |
4,70 | 4,77 | 31,34 |
Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises.
Bendrovėjė nėra akcininkų kuriems būtų apribota balsavimo teisė
Emitentui nėra žinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė.
| 2007 12 31 | 2006 12 31 | |
|---|---|---|
| Vidutinis darbuotojų skaičius | 2.706 | 2.707 |
| Su aukštuoju išsilavinimu | 376 | 364 |
| Su aukštesniuoju išsilavinimu | 964 | 979 |
| Su viduriniu išsilavinimu | 1.116 | 1.134 |
| Su nebaigtu viduriniu išsilavinimu | 250 | 230 |
| Vidutinis atlyginimas, Lt | |||
|---|---|---|---|
| 2007 12 31 | 2006 12 31 | ||
| Vadovaujančio personalo | 6.350 | 5.410 | |
| Specialistų | 2.150 | 1.830 | |
| Darbininkų | 1.570 | 1.408 |
AB "Pieno žvaigždės" įstatai keičiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 10 (dešimties) narių 4 metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka bei kiti su visuotinio akcininkų susirinkimo veikla ir priimamais sprendimais susiję klausimai, taip pat valdybos ir Bendrovės vadovo kompetencija, rinkimo (skyrimo) ir atšaukimo tvarka bei kiti su valdybos ir Bendrovės vadovo veikla susiję klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
| Vardai, pavardės | Pareigos | Turimas akcijų skaičius |
Turima įstatinio kapitalo |
Kadencijos pradžia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|---|
| Julius Kvaraciejus | vnt. | dalis % | |||
| a.k. | pirmininkas | 6 375 704 | 11,76 | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Virginijus Jankauskas a.k. |
narys | 1 140 431 | 2,10 | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Klovas Voldemaras a.k. |
narys | 2 170 248 | 4,00 | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Aleksandr Smagin a.k. |
narys | 2 547 123 | 4,70 | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Valentinas Paura a.k. |
narys | 82 431 | 0,15 | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Kristina Mileiko a.k. |
narė | 323 285 | 0,60 | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Regina Kvaraciejiene a.k. |
narė | 2 267 535 | 4,18 | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Kjell Lennart Carlsson a.k. |
narys | - | - | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Hans Mideus a.k. |
narys | - | - | 2004 11 29 | 2009 11 29 |
| Paul Bergqvist a.k. |
narys | - | - | 2005 12 08 | 2009 11 29 |
Administracija
| Vardai, pavardės | Pareigos | Turimas akcijų | Turima įstatinio |
|---|---|---|---|
| skaičius vnt. | kapitalo dalis % | ||
| Aleksandr Smagin a.k. |
Gen. direktorius | 2 547 123 | 4,70 |
| Audrius Statulevičius a.k. |
Finansų direktorius |
- | - |
Per 2007 metus valdymo organams priskaičiuota pinigų suma yra 2 034 tūkst. Litų. Vidutiniškai vienam asmeniui tenkanti suma yra 185 tūkst. Litų.
Susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei nėra.
Emitentas nėra sudaręs susitarimų su jo organų nariais ar darbuotojais, kurie numatytų kompensacijas jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo.
(Nuosavybės vertybinių popierių emitentai papildomai turi pateikti informaciją apie didesnius susijusių šalių sandorius – nurodyti šių sandorių sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti bendrovės finansinę padėtį, jeigu tokie sandoriai yra reikšmingi arba buvo sudaryti ne įprastomis rinkos sąlygomis. Informacija apie atskirus sandorius gali būti apibendrinama pagal jų pobūdį, išskyrus atvejus, kai, norint suprasti sandorių tarp susijusių asmenų poveikį bendrovės finansinei padėčiai, būtina pateikti atskirą informaciją. Sąvoka "susijęs asmuo" turi tokią pačią reikšmę, kaip ir emitento taikomuose apskaitos standartuose)
Reikšmingų arba nebūdingų įprastai įmonės veiklai sandorių su susijusiomis šalimis per 2007 metus sudaryta nebuvo. Daugiau informacijos apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta aiškinamajame rašte prie metinės finansinės atskaitomybės.
Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikiama priede prie šio metinio pranešimo. (Priedas Nr.1)
Šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas
Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu, 2007 m. balandžio 27 d. 11.00 val. šaukiamas AB "Pieno žvaigždės" (įm.k. 124665536, buveinės adresas Laisvės pr. 125, Vilnius) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinėje Laisvės pr. 125, Vilniuje. Registracija nuo 10.00 val. Nustatyti, kad 2007 m. balandžio 27 d. įvyksiančio eilinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra 2007 m. balandžio 20 d.
Susirinkimo darbotvarkė:
Audito įmonės tvirtinimas.
2006 m. neaudituoti finansiniai rezultatai
Pardavimų pajamos per 2006 m. išaugo 22 proc., nuo 446,3 mln. LTL (129,3 mln. EUR) 2005 metais iki 545,0 mln. LTL (157,8 mln. EUR).
Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 21 proc., nuo 50,5 mln. LTL (14,6 mln. EUR) iki 60,9 mln. LTL (17,6 mln. EUR).
Penas prieš pelno mokestį padidėjo 24 proc., nuo 18,4 mln. LTL (5,3 mln. EUR) iki 22,9 mln. LTL (6,6 mln. EUR).
Grynasis pelnas padidėjo 20 proc., nuo 15,3 mln. LTL (4,4 mln. EUR) iki 18,4 mln. LTL (5,3 mln. EUR).
AB "Pieno žvaigždės" valdyba nusprendė siūlyti akcininkų susirinkimui priimti sprendimą išmokėti akcininkams dividendus po 0,20 lito kiekvienai akcijai.
Susirinkimo darbotvarkė ir sprendimų projektai
AB "Pieno žvaigždės" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2007 m. balandžio mėn. 27 d. 11:00 val. (registracija nuo 10:00 val.) viešbutyje Le Meridien Villon, greitkelis A2, Vilnius-Ryga, LT-03005 Vilnius-9, darbotvarkė ir sprendimai:
Išklausyta.
Išklausyta.
Sprendimas:
Patvirtinti bendrovės 2006 m. metinę finansinę atskaitomybę, parengtą pagal Tarptautinius apskaitos standartus.
Sprendimas:
Patvirtinti pelno paskirstymą pagal pateiktą pelno paskirstymo projektą:
Dividendams skirti po 0,20 lito (0,058 euro) vienai akcijai, kas sudaro 10.779.504 litų (3.121.960 EUR). Pervesti į rezervą savoms akcijoms įsigyti 3.000.000 litų (868.860 EUR). Tantjemoms skirti 200.000 litų (57.924 EUR). Suformuoti rezervą paramai, labdarai ir premijoms 300.000 litų (86.886 EUR).
Sprendimas:
Supirkti akcinės bendrovės "Pieno žvaigždės" akcijas, pateikiant savanoriškus oficialius pasiūlymus vertybinių rinką reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
a) akcijų įsigijimo tikslas - stabilizuoti bendrovės akcijų kursą, padidinti akcijų likvidumą ir išvengti nuostolių dėl bendrovės akcijų kurso kritimo;
b) maksimalus įsigyjamų akcijų skaičius - įsigyjamų savų akcijų nominali vertė kartu su kitomis jau turimomis savomis akcijomis negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo;
c) laikotarpis, per kurį akcinė bendrovė gali įsigyti savo akcijas - 18 mėnesių;
d) minimali įsigyjamų akcijų kaina - 30% mažesnė už paskutinės savaitės Bendrovės akcijų kainų Vilniaus vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje aritmetinį svertinį vidurkį, maksimali įsigyjamų akcijų kaina - 30% didesnė už paskutinės savaitės Bendrovės akcijų kainų Vilniaus vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje aritmetinį svertinį vidurkį;
e) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina - minimali akcijų pardavimo kaina ne mažesnė kaip 2/3 akcijų įsigijimo kainos. Užtikrinant visiems akcininkams lygias galimybes įsigyti supirktas akcijas jos bus parduodamos vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje arba aukciono būdu, informuojant apie aukciono laiką ir tvarką visus akcininkus registruotais
laiškais arba viešai spaudoje.
Vadovaujantis šiuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsniu bendrovės valdybai pavedama priimti visus sprendimus susijusius su akcijų supirkimo laiko, kainos nustatymo, taip pat sprendimus dėl savų įsigytų akcijų pardavimo laiko, kainos ir tvarkos nustatymo bei spręsti visus kitus klausimus kurie nenumatyti šiame sprendime.
Sprendimas:
Patvirtinti KPMG Baltics įmonės auditoriumi 2007 ir 2008 finansiniams metams.
AB "Pieno žvaigždės" 2007 m. I ketvirčio neaudituoti finansiniai rezultatai.
Pardavimų pajamos per 2007 m. I ketvirtį išaugo 24 proc. iki 141,9 mln. LTL (41,1 mln. EUR), nuo 114,1 mln. LTL (33,0 mln. EUR) 2006 m. I ketvirtį.
Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 11,3 proc., iki 13,8 mln. LTL (4,0 mln. EUR), nuo 12,4 mln. LTL (3,6 mln. EUR) 2006 m. I ketvirtį.
Penas prieš pelno mokestį 2007 m. I ketvirtį buvo 3,2 mln. LTL (0,9 mln. EUR), 2006 m. I ketvirčio pelnas prieš mokesčius buvo 3,4 mln. LTL (1,0 mln. EUR).
Grynasis pelnas 2007 m. I ketvirtį buvo 2,6 mln. LTL (0,75 mln. EUR), 2006 m. I ketvirtį grynasis pelnas buvo 2,7 mln. LTL (0,78 mln. EUR).
AB "Pieno žvaigždės" 2007 m. I pusmečio neaudituoti finansiniai rezultatai.
Pardavimų pajamos per 2007 m. I pusmetį išaugo 24,5 proc. iki 309,7 mln. LTL (89,7 mln. EUR), nuo 248,7 mln. LTL (72,0 mln. EUR) 2006 m. I pusmetį.
Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 22,9 proc., iki 33,6 mln. LTL (9,7 mln. EUR), nuo 27,3 mln. LTL (7,9 mln. EUR) 2006 m. I pusmetį.
Penas prieš pelno mokestį padidėjo 29,4 proc. iki 11,6 mln. LTL (3,4 mln. EUR), nuo 9,0 mln. LTL (2,6 mln. EUR) 2006 m. I pusmetį.
Grynasis pelnas 2007 m. I ketvirtį padidėjo 31,0 proc. iki 9,5 mln. LTL (2,7 mln. EUR), nuo 7,3 mln. LTL (2,1 mln. EUR) 2006 m. I ketvirtį.
AB Pieno žvaigždės 2007 m. 6 mėn. tarpinis pranešimas ir tarpinės finansinės ataskaitos Jau galima susipažinti su AB "Pieno žvaigždės" 2007 m. 6 mėnesių tarpine finansine atskaitomybe ir tarpiniu pranešimu bei vadovų patvirtinimu (žr. prisegtas bylas).
Dėl savų akcijų įsigijimo
Vadovaujantis 2007 m. balandžio 27 d. AB "Pieno žvaigždės" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu supirkti savas akcijas, AB "Pieno žvaigždės" valdyba 2007 m. rugsėjo 20 d. patvirtino akcijų supirkimo sąlygas:
Savų akcijų įsigijimo kainą nustatyti lygią 6,00. litai (šeši litai, 00 ct.) už vieną paprastąją vardinę akciją.
Minimalus numatomų supirkti savų akcijų kiekis - 1 (viena) vnt. AB "Pieno žvaigždės" paprastoji vardinė akcija;
Maksimalus numatomų supirkti savų akcijų kiekis - 500.000 (penki šimtai tūkstančių) vnt. AB "Pieno žvaigždės" paprastųjų vardinių akcijų;
Savų akcijų supirkimo trukmė - 14 dienų.
Savų akcijų supirkimas bus pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje įregistravus savanorišką oficialų siūlymą.
Dėl pranešimų spaudoje
Reaguodami į spaudoje pasirodžiusias publikacijas, informuojame, kad AB "Pieno žvaigždės" nevedė ir neveda jokių derybų su Latvijos pieno perdirbimo įmone "Valmieras piens" dėl šios įmonės įsigijimo.
Dėl savų akcijų įsigijimo
Vadovaujantis 2007 m. balandžio 27 d. AB "Pieno žvaigždės" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu supirkti savas akcijas, AB "Pieno žvaigždės" vadovas 2007 m. spalio 18 d. patvirtino akcijų supirkimo sąlygas:
Savų akcijų įsigijimo kainą nustatyti lygią 6,00. litai (šeši litai, 00 ct.) už vieną paprastąją vardinę akciją.
Minimalus numatomų supirkti savų akcijų kiekis - 1 (viena) vnt. AB "Pieno žvaigždės" paprastoji vardinė akcija;
Maksimalus numatomų supirkti savų akcijų kiekis - 227.810 vnt. AB "Pieno žvaigždės" paprastųjų vardinių akcijų;
Savų akcijų supirkimo trukmė - 14 dienų.
Savų akcijų supirkimas bus pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje įregistravus savanorišką oficialų siūlymą.
AB "Pieno žvaigždės" 2007 m. 9 mėn. neaudituoti finansiniai rezultatai
Pardavimų pajamos per 2007 m. 9 mėn. išaugo 27,7 proc. iki 501,6 mln. LTL (145,3 mln. EUR), nuo 392,7 mln. LTL (113,7 mln. EUR) lyginant su 2006 m. 9 mėn. pajamomis.
Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 39,8 proc., iki 65,1 mln. LTL (18,8 mln. EUR), lyginant su 46,6 mln. LTL (13,5 mln. EUR) per 2006 m. 9 mėn. Penas prieš pelno mokestį padidėjo 67,2 proc. iki 31,0 mln. LTL (9,0 mln. EUR), nuo 18,5 mln. LTL (5,3 mln. EUR) per 2006 m. 9 mėn.
Grynasis pelnas per 2007 m. 9 mėn. padidėjo 69,2 proc. iki 25,4 mln. LTL (7,4 mln. EUR), lyginant su 15,0 mln. LTL (4,3 mln. EUR) per 2006 m. 9 mėn.
AB "Pieno žvaigždės" patikslintos 2007 m. veiklos prognozės
Atsižvelgiant į faktinius 2007 m. 9 mėn. veiklos rezultatus, AB "Pieno žvaigždės" keičia 2007 metų veiklos rezultatų prognozę:
Planuojamos 2007 metų pardavimų pajamos didinamos 9,3% nuo 594,4 mln. LTL (172,2 mln. EUR) iki 650,0 mln. LTL (188,2 mln. EUR).
Planuojamas grynasis pelningumas didinamas 0,5 procento, nuo 4,0% iki 4,5%.
AB Pieno žvaigždės 2007 m. 9 mėn. tarpinės finansinės ataskaitos
Jau galima susipažinti su AB "Pieno žvaigždės" 2007 m. 9 mėnesių tarpine finansine atskaitomybe bei vadovų patvirtinimu.
AB "Pieno žvaigždės" 2008 m. planuojami finansiniai rezultatai 2008 metais
AB "Pieno žvaigždės" planuoja apie 750 milijonų litų (217 milijonų EUR)apyvartą. Didžiausio pardavimų augimo tikimės eksporto rinkose, kuriose pajamos sudarys daugiau nei pusę visų planuojamų pajamų.
Bendrovės vadovybė ir toliau įgyvendina veiklos sąnaudų mažinimo programas, kurios įgalins kompensuoti didėjančius tiesioginius gamybos (žaliavinio pieno kaina, darbo užmokestis, energetika ir kt.) kaštus.
Ateinančių metų investicijų programa apima investicijas į gamybos pajėgumų plėtimą, naujus produktus, transporto, žaliavos supirkimo bei prekybos sistemas, informacines technologijas. Vertindami augančią paklausą, 2008 metais rinkoje pristatysime naujų gaminių.
Atsižvelgdama į apyvartos augimą eksporto rinkose, įgyvendinamas investicines programas bei augančius tiesioginius kaštus, 2008 metais bendrovės vadovybė planuoja apie 4% grynąjį pelningumą.
18.01.2008
AB "Pieno žvaigždės" pasirašė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" AB "Pieno žvaigždės" pasirašė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities". "Orion Securities" planuoja pradėti rinkos formavimą nuo 2008 m. sausio 22 d.
Papildomos informacijos, kuri turėtų būti atskleidžiama pagal įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus ar įmonės įstatus, ir kuri nebūtų atskleista šiame metiniame pranešime bei metinėse finansinėse ataskaitose – nėra.
Akcinė bendrovė "Pieno žvaigždės", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė prognozes pateikia esminių įvykių pranešimo forma per Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemą, tačiau kai kurių strategijos momentų negali atskleisti dėl konkurencinės kovos rinkoje. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Ne | Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybos kontrolę atlieka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba atsiskaito. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
Taip | Bendrovėje kolegialiu valdymo organu yra valdyba. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos ir yra sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
Taip | Bendrovė laikosi didžiosios daugumos III principe nustatytų nuostatų, tačiau nesilaiko IV principe numatytų nuostatų, nes nesudaromi komitetai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. |
Taip | Bendrovės valdyboje yra dešimt valdybos narių, kurie atstovauja visų pagrindinių akcininkų interesus. Toks valdybos narių skaičius yra pakankamas. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Bendrovės valdybos nariai renkami maksimaliai leidžiamai ketverių metų kadencijai. Jokių apribojimų jų perrinkimui nėra. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Bendrovės vadovas nėra valdybos pirmininku. Kliūčių vykdyti nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai nėra. |
|---|---|---|
| III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. |
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės | |
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Bendrovė atskleidžia informaciją apie kandidatus į bendrovės kolegialų organą. Akcininkų struktūroje nėra dominuojančių akcininkų. Visos aktyvios akcininkų grupės turi savo atstovus valdyboje. |
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metų prospekte ataskaitoje. Prieš būsimus kolegialaus organo narių rinkimus informaciją apie juos planuojama pateikti kartu su susirinkimo medžiaga. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metų prospekte ataskaitoje. Prieš būsimus valdybos narių rinkimus informaciją apie juos planuojama pateikti kartu su susirinkimo medžiaga. |
|---|---|---|
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
Taip | Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę patirtį bendrovių valdyme, įvairiapusių žinių, ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Taip | Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę bendrovių valdymo patirtį. Jei būtų iškelti nauji kandidatai į bendrovės valdybos narius, jie būtų supažindinami su situacija bendrovėje, bei valdymo ypatumais. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. |
Taip | Daugiau 1/3 valdybos sudaro nepriklausomi nariai. |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: |
Taip | |
|---|---|---|
| 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; |
||
| 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; |
||
| 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); |
||
| 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas |
arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Ne | Bendrovė nėra nustačiusi papildomų kriterijų dėl valdybos narių nepriklausomumo. |
|---|---|---|
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Taip | Remiantis 3.7. punkte nurodytais nepriklausomumo kriterijais, nepriklausomais valdybos nariais laikome: - Kjell Lennart Carlsson - Hans Mideus - Paul Bergqvist - Julius Kvaraciejus |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Taip | Kriterijai tenkinami ištisus metus. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Ne | Kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose atlyginimas iš bendrovės lėšų nėra tvirtinamas susirinkime. |
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
Taip | Bendrovės vadovas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikia ataskaitas kolegialiam valdymo organui, bei gauna jo rekomendacijas. Bendrovės valdyba tvirtina vadovo paruoštą metinį pranešimą. |
|---|---|---|
| ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ------ | --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
|---|---|---|
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip | Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose kolegialaus organo posėdžiuose kvorumas yra. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. |
Taip | Bendrovės valdyba savo darbui turi visas finansines sąlygas ir nepriklauso nuo bendrovės vadovų. |
|---|---|---|
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi. |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
|---|---|---|
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
| 4.12. Skyrimo komitetas. | Ne | Komitetai nėra sudaromi |
|---|---|---|
| 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
||
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; |
||
| 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; |
||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; |
||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. |
||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | Ne | Komitetai nėra sudaromi |
|---|---|---|
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
||
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; |
||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; |
||
| 3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; |
||
| 4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); |
||
| 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. |
||
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: |
||
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti |
| kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; | |
|---|---|
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; |
|
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. |
|
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. |
| 4.14. Audito komitetas. | Ne | Komitetai nėra sudaromi |
|---|---|---|
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
||
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); |
||
| 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; |
||
| 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; |
||
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; |
||
| 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; |
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
Ne | Valdyba periodiškai atlieka savo veiklos vertinimą, tačiau ši procedūra nėra reglamentuota. |
|---|---|---|
| V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. |
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą | |
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
Taip | Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialus organas - valdyba. |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. |
Taip | Bendrovės valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per metų ketvirtį. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | |
|---|---|---|
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Ne | Bendrovė šio principo įgyvendinti negali, nes bendrovėje yra tik kolegialus organas - valdyba. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios nuostatos dėl nusistovėjusios praktikos, kurią sąlygojo greitesnis sprendimų priėmimas, bei operatyvumas. Pagrindiniai bendrovės akcininkai yra atstovaujami valdyboje, kuri ir priima pagrindinius sprendimus. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. |
Taip | Visi bendrovės akcininkai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. |
|---|---|---|
| 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Ne | Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė pateikia per Vilniaus vertybinių popierių biržos informacijos sistemą. Kiekvienam to pageidaujančiam akcininkui informacija išsiunčiama elektroniniu paštu. |
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą. Taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Ne | Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | |
|---|---|---|
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip | |
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | |
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje. |
Ne | Bendrovė metiniame prospekte - ataskaitoje skelbia vadovų atlyginimo dydį, bei bendrovės administracijos ir darbininkų atlyginimų vidurkius. Paminėta informacija pateikiama remiantis praktika taikoma bendrovėje ir Lietuvos Respublikoje. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
|---|---|---|
| 8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
| 8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
|---|---|---|
| pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, |
||
| priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais |
||
| akcininkai turėtų būti informuoti apie visas | ||
| siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
||
| 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo | ||
| pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: | ||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis | ||
| akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; |
||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir | ||
| pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; | ||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; |
||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių |
||
| realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; |
||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo | ||
| schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra |
||
| siūlomos visiems kitiems bendrovės |
||
| darbuotojams. | ||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime | ||
| taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas |
||
| organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų | ||
| kompensacijas atskiriems direktoriams. | ||
| 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba |
||
| bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo |
||
| sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra | ||
| suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei | ||
| rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per |
||
| keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, | ||
| taip pat turėtų pritarti akcininkai. |
| 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi | |
|---|---|
| schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis |
|
| sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba | |
| bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie | |
| turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo | |
| patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų | |
| susirinkime. | |
| 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų |
|
| susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 |
|
| punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų | |
| būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo | |
| projektu ir su juo susijusiu informaciniu |
|
| pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti | |
| bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų | |
| būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo | |
| schemas reglamentuojantis tekstas arba šių |
|
| schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat | |
| schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime | |
| taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros | |
| direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo | |
| projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą | |
| arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. | |
| Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta |
|
| informacija apie tai, kaip bendrovė ketina |
|
| apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos |
|
| įsipareigojimams pagal skatinimo schemas |
|
| įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar | |
| bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, | |
| laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip | |
| pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias | |
| patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, | |
| apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija | |
| turėtų būti paskelbta bendrovės interneto |
|
| tinklalapyje. |
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | |||
|---|---|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
||||
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip | Informacija apie bendrovę, nurodyta šiose |
|---|---|---|
| 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; | rekomendacijose, atskleidžiama šiuose šaltiniuose: bendrovės metiniame pranešime, finansinėje |
|
| 2) bendrovės tikslus; | atskaitomybėje bei jos aiškinamajame rašte, |
|
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; |
pranešimuose apie akcijų paketų įgijimą/ netekimą, pranešimuose apie esminius įvykius skelbiant juos per biržos informacinę sistemą. |
|
| 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; |
||
| 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; | ||
| 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; |
||
| 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; |
||
| 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. | ||
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
||
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. |
||
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
||
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Informacija per biržos sistemą pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po biržos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės akcijomis. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos akcijų kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. |
|---|---|---|
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas | ||
| Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų nepriklausomumą. |
užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės | |
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti |
Taip |
nepriklausoma audito įmonė.
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Taip | Bendrovė laikosi šios nuostatos. Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
|---|---|---|
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.