Annual Report • Sep 3, 2008
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
2007 metų konsoliduotas metinis pranešimas
Praėjusieji metai akcinei bendrovei "Snaigė" buvo tiek didelių laimėjimų, tiek skaudžių praradimų metai. Įmonė per 2007 metus pardavė rekordinį šaldytuvų skaičių – 653 tūkst. vienetų ir pasiekė 410 mln. litų konsoliduotą apyvartą, tai yra 15 proc. didesnę nei 2006 metais.
Vykdydama užsibrėžtą strategiją, bendrovė ženkliai sustiprino savo pozicijas svarbiausiose pardavimo rinkose: Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane. Praėjusiais metais AB "Snaigė" parduotų šaldytuvų kiekis Rusijoje išaugo 53 proc., Ukrainoje 18 proc., Kazachstane 14 proc. Šie puikūs rezultatai buvo pasiekti nuoseklaus ir atkaklaus visos AB "Snaigė" komandos darbo dėka plėtojant produktų platinimo tinklą, sudarant naudingus sandorius su klientais, vykdant pardavimų skatinimo programas.
Kaip ir tikėjomės, mūsų naujos šaldytuvų modelių serijos "Snaigė Ice Logic" startas buvo sėkmingas. Naujieji produktai buvo puikiai įvertinti ir klientų, ir vartotojų. Šaldytuvų "Snaigė Ice Logic" įvedimas į rinką taip pat lėmė pardavimų augimą 2007 metais.
Tačiau pajamų augimas buvo nepakankamas, kad padengtų nuostolius, susidariusius dėl per visus 2007 metus smukusio JAV dolerio kurso ir brangstančių žaliavų. Praėjusiais metais dėl kritusio dolerio kurso bei žaliavų brangimo įmonė prarado beveik 15 mln. litų ir patyrė 11,4 mln. litų konsoliduotą grynąjį nuostolį.
Situaciją sunkino ir didelė konkurencija tarp buitinės technikos prietaisų gamintojų, kuri dar labiau sustiprėjo atsidarius naujoms gamykloms Rytų Europoje ir Rusijoje.
Šiemet planuojame ne tik išlaikyti turimas pozicijas strateginėse rinkose, bet ir didinti savo pardavimus Rusijoje bei tose rinkose, pardavimų pelningumas yra didžiausias.
Siekdami amortizuoti mažėjančio dolerio kurso įtaką, naudosime finansinius instrumentus, apdrausdami valiutų kursų svyravimo įtaką.
Ir toliau įmonė daug dėmesio skirs kaštų mažinimo ir gamybos efektyvumo programoms bei sieks pilnai išnaudoti Kaliningrado gamyklos pajėgumus.
2008 metais planuojame pasiekti 437,8 mln. litų apyvartą ir uždirbti 4,6 mln. litų konsoliduoto pelno. Tikiu, kad šis rezultatas bus pasiektas, net ir įvertinus tolimesnį žaliavų brangimą.
Pagarbiai, Nerijus Dagilis AB "Snaigė" valdybos pirmininkas
Praėjusiais metais AB "Snaigė" pelningumo rodikliui neigiamos įtakos turėjo visus 2007 metus svyravęs JAV dolerio kursas bei augusios žaliavų kainos, kurios, lyginant su 2006 metais, brango apie 11 proc. Siekdami sumažinti neigiamą žaliavų brangimo įtaką įmonės pelnui, ėmėmės ieškoti alternatyvių tiekėjų bei medžiagų, diegti įvairias kaštų mažinimo ir efektyvumo didinimo programas. Šiose programose dalyvavo beveik visi bendrovės padaliniai. Įdiegėme specialią premijavimo sistemą, skirtą darbuotojams labiausiai prisidėjusiems prie efektyvumo didinimo ar kaštų mažinimo. Visa grupė per 2007 m. ženkliai, apie 20 proc. sumažino savo administracines veiklos sąnaudas.
Pradėtas diegti verslo valdymo sistemos "Axapta" projektas, kuriam pradėjus pilnai funkcionuoti bus lengviau bei efektyviau valdomi ir analizuojami pagrindiniai bendrovės verslo procesai.
Nepaisant dolerio svyravimo ir žaliavų brangimo neigiamos įtakos pelningumo rodikliams, AB "Snaigė" neprarado optimizmo. Bendrovė nuosekliai siekė užsibrėžtų tikslų, įgyvendino daug svarbių projektų, kurie, esu įsitikinęs, ateityje užtikrins sėkmingą bendrovės vystymasi.
Svarbiausiais praėjusių metų projektais įvardinčiau Alytaus gamyklos modernizavimą ir naujos šaldytuvų serijos "Snaigė Ice Logic" pristatymą rinkai.
Į minėtų projektų įgyvendinimą 2007 metais investuota 21,546 mln. litų. Bendrovė į gamybą įdiegė moderniausias ir pažangiausias Europoje naudojamas technologijas, kurios atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus, gerina gaminių kokybę ir darbo sąlygas, mažina gamybos kaštus ir darbo imlumą, leidžia lanksčiai plėsti ir keisti šaldytuvų asortimentą.
Naujieji šaldytuvai "Snaigė Ice Logic" buvo ne tik puikiai sutikti mūsų klientų bei vartotojų Lietuvoje, Pabaltijo šalyse, Ukrainoje, kai kuriose Europos valstybėse, bet ir puikiai įvertinti ekspertų. Italijos techninio dizaino centras "Appliance Engineering", patvirtinęs mūsų šaldytuvų dizainą ir kokybę, "Snaigė Ice Logic" apibūdino kaip ateities modelį. Lietuvoje naujoji šaldytuvų serija tapo Lietuvos nacionalinio Inovacijų prizo 2007 laimėtoja Inovatyvaus produkto kategorijoje. O vienas iš naujosios linijos modelių RF 34 buvo apdovanotas konkurso "Lietuvos metų gaminys 2007" aukso medaliu.
Džiuginantys ir naujojo dizaino šaldytuvų pardavimo rezultatai. Praėjus keturiems mėnesiams po šaldytuvų "Snaigė Ice Logic" pristatymo rinkai, vienas iš naujosios serijos modelių užėmė antrąją vietą geriausiai Lietuvoje parduodamų šaldytuvų sąraše. Praėjusių metų pabaigoje šaldytuvų modeliai "Snaigė Ice Logic" sudarė beveik 50 proc. visų AB "Snaigė" pardavimų.
Šaldytuvų "Snaigė Ice Logic" pristatymas rinkai turėjo didelę įtaką praėjusiais metais rekordiškai augusiems AB "Snaigė" pardavimams. Kai kuriais sezono mėnesiais turėjome daugiau užsakymų, nei spėdavome pagaminti šaldytuvų. Mano nuomone, tai geriausias pavyzdys, kad mūsų šaldytuvai yra labai konkurencingi ir paklausūs.
Šaldytuvai su "Snaigės" prekiniu ženklu užima didžiausią rinkos dalį Lietuvoje ir Latvijoje, antri esame Estijoje, o mums itin svarbioje Ukrainos rinkoje – ketvirti. Taip pat, pagal užimamą rinkos dalį, geras turime pozicijas Bulgarijoje, Moldovoje, Čekijoje, Kazachstane ir kt. Mūsų gaminamus šaldytuvus su užsakovų prekiniais ženklais aktyviai perka Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kt.
Tai mus nuteikia optimistiškai, esame pasirengę priimti naujus iššūkius, įgyvendinti naujus projektus. Svarbiausias 2008 metų uždavinys – didinti įmonės pelningumą. Tai pasieksime koncentruodami savo eksporto srautus į pelningiausias rinkas, mažindami produkcijos savikainą, didindami įmonės efektyvumą. Taip pat svarbu pilnai išnaudoti Kaliningrado gamyklos gamybinius pajėgumus, tuo pačiu, gerinant gamyklos finansinius rodiklius.
Tikiuosi, kad 2008 metai bus gerokai sėkmingesni už praėjusius metus.
Pagarbiai, Gediminas Čeika AB "Snaigė" generalinis direktorius
4
| 1 | BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ | 5 |
|---|---|---|
| 1.1 | Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas | 5 |
| 1.2 | Pagrindiniai duomenys apie emitentą | 5 |
| 1.3 | Emitento pagrindinės veiklos pobūdis | 5 |
| 1.4 | Emitento įmonių grupės struktūra | 5 |
| 1.5 | Emitento įmonių grupės vadovybės struktūra | 6 |
| 1.6 | Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais | 6 |
| 1.7 | Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | 6 |
| 1.8 | Duomenys apie savų akcijų supirkimą | 8 |
| 1.9 | Išmokėti dividendai | 9 |
| 1.10 Informacija apie įmonės filialus ir atstovybes | 9 | |
| 2 | KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ | 9 |
| 2.1 | Emitento įstatinis kapitalas | 9 |
| 2.2 | Vertybinių popierių perleidimo apribojimai | 11 |
| 2.3 | Akcininkai | 11 |
| 2.4 | Darbuotojai | 12 |
| 2.5 | Emitento įstatų pakeitimų tvarka | 12 |
| 2.6 | Informacija apie emitento valdymo organus | 13 |
| 2.7 | Sandoriai su suinteresuotais asmenimis | 15 |
| 2.8 | Duomenys apie emitento veiklą | 17 |
| 2.9 | Duomenys apie tai, kaip Emitentas laikosi bendrovių, | 33 |
| kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso | ||
| 2.10 Naujausi ir esminiai įvykiai emitento veikloje | 34 |
5
Metinis pranešimas parengtas už 2007 metus.
Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama Bendrove)
Įstatinis kapitalas 2007m. gruodžio 31d. - 23 827 365 Lt.
Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus
Telefonas – (315) 56 206
Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269
Elektroninis paštas – [email protected]
Interneto tinklapis – http://www.snaige.lt
Teisinė-organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė
Įregistruota 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti Lietuvos respublikos Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2007 m. kovo 31 d.
Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR Įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatytos registracijos įstatuose.
• OOO "Techprominvest". Pagrindinė veikla: plataus vartojimo prekių ir šaldymo prietaisų gamyba ir realizacija, mašinų techninė priežiūra ir remontas, konsultacinės paslaugos, transporto paslaugos ir kt. Gamykla Kaliningrade įregistruota 2002 m. lapkritį;
• OOO "Snaigė Ukraine". Pagrindinė veikla: šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį;
• OOO "Moroz Trade" – prekyba ir rinkodaros paslaugos. Bendrovė įregistruota 2004 m. gegužės mėn.;
• OOO "Liga-servis".. Pagrindinė veikla: šaldymo prietaisų realizacija, konsultacinės paslaugos, transporto paslaugos ir kt. Bendrovė įregistruota 2005 m. rugpjūtį
• UAB "Almecha", įregistruota 2006 m. lapkritį. Pagrindinė veikla: kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba.
Mindaugas Šeštokas – generalinis direktorius (iki 2008 m. sausio 3 d.) Gediminas Čeika – generalinis direktorius (nuo 2008 m. sausio 3 d.) Albinas Valašinas – Alytaus gamyklos direktorius Loreta Nagulevičienė - finansų direktorė. Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė. Gediminas Čeika – prekybos direktorius. Vladas Gavėnas – pirkimų ir logistikos direktorius. Giedrius Mikulskas – personalo direktorius. Kęstutis Urbonavičius – technikos direktorius.
2003 m. rugsėjo 29 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, B korpusas, LT-01109, Vilnius) perduoti Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitą ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą. 2008 sausio 30 d. AB "Snaigė" pasirašė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities".
AB "Snaigė" 23 827 365 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė 23 827 365 Lt. VP CD kodas 10927. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) Lt. 2008 m. balandžio 7 d. bendrovė padavė paraišką į Vilniaus vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių sąrašą įtraukti 200 000 vnt. AB "Snaigė" 367 dienų trukmės konvertuojamųjų obligacijų. Bendra nominali emisijos vertė 20 000 000 Lt, vertybinių popierių ISIN kodas LT0000401515. Vienos obligacijos nominali vertė – 100 Lt. Obligacijų išpirkimo data – 2009 balandžio 6 d.
Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.
Į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 balandžio 9 d.
| Ataskaitinis periodas | Kaina (Lt) | Apyvarta (Lt) | Data | Bendra apyvarta | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| nuo | iki | maks. | min. | pask. sesijos |
maks. | min. | pask. sesijos |
pask. sesijos |
vnt. | Lt |
| 2006-01-01 | 2006-03-31 | 17.20 | 14.91 | 15.50 | 2 591 001 | - | 3 873 | 2006-03-31 | 1 641 772 | 26 093 777 |
| 2006-04-01 | 2006-06-30 | 15.99 | 9.1 | 9.5 | 4 695 397 | - | 25 403 | 2006-06-30 | 1 255 583 | 17 324 697 |
| 2006-07-01 | 2006-09-30 | 9.3 | 7.34 | 8.64 | 2 098 492 | - | 2 098 492 | 2006-09-30 | 520 392 | 5 517 942 |
| 2006-10-01 | 2006-12-31 | 12.4 | 8.5 | 12.1 | 5 665 574 | - | 4 840 | 2006-12-31 | 1 347 555 | 12 740 316 |
| 2007-01-01 | 2007-03-31 | 12.07 | 9.79 | 11.3 | 1 409 258 | - | 101 703 | 2007-03-31 | 1 126 376 | 13 139 416 |
| 2007-04-01 | 2007-06-30 | 11.35 | 10.00 | 10.25 | 3 101 705 | -* | 13 639 | 2007-06-29 | 690 458 | 7 423 146 |
| 2007-07-01 | 2007-09-30 | 10.25 | 8.40 | 8.65 | 982 129 | - | 519 | 2007-09-28 | 186 228 | 1 746 440 |
| 2007-10-01 | 2007-12-31 | 8.88 | 6.00 | 6.99 | 3 734 366 | - | 35 541 | 2007-12-28 | 1 396 391 | 9 652 999 |
| 2008-01-01 | 2008-03-31 | 6.99 | 4.30 | 4.50 | 1 597 050 | - | 4 564 | 200-03-31 | 600 671 | 2 812 040 |
7
| Ataskaitinis periodas | Kapitalizacija (Lt) | |
|---|---|---|
| 2006-03-31 | 357 591 279 | 350000000 |
| 2006-06-30 | 219 168 848 | 300000000 |
| 2006-09-30 | 199 328 299 | 250000000 |
| 2006-12-31 | 279 151 901 | 200000000 |
| 2007-03-30 | 269 249 225 | 150000000 |
| 2007-06-30 | 244 230 491 | 100000000 |
| 2007-09-30 | 206 106 707 | |
| 2007-12-31 | 166 553 281 | 50000000 |
| 2008-03-30 | 107 223 143 | 0 |
2006 03 31 2006 06 30 2006 09 30 2006 12 31 2007 03 30 2007 06 30 2007 09 30 2007 12 31 2008 03 30
Kadangi AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į VVPB Oficialųjį prekybos sąrašą, akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik VVPB. Už biržos ribų sudaromi mainų, dovanojimo, paveldėjimo, atsiskaitymo už įsiskolinimą, atpirkimo (repo) sandoriai.
| Ataskaitinis periodas | Atsiskaitymas pinigais | Atsiskaitymas ne pinigais |
Bendras kiekis (vnt.) |
|||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kaina (Lt) | Suma (Lt) | Sandorių | VP kiekis | Sandorių | ||||
| maks. | min. | skaičius | (vnt.) | skaičius | ||||
| 2005 m. I ketv. | 13.75 | 8.89 | 912 929 | 10 522 343 | 25 | 1,125 | 1 | 914 054 |
| 2005 m. II ketv. | 13.11 | 9.30 | 1 528 248 | 17 309 367 | 20 | - | - | 1 528 248 |
| 2005 m. III ketv. | 17.37 | 10.37 | 45 313 | 542 000 | 11 | - | - | 45 313 |
| 2005 m. IV ketv. | 11.66 | 9.83 | 43 992 | 506 786 | 5 | 2,876 | 1 | 46 868 |
| 2006 m. I ketv. | 12.88 | 0.75 | 426 425 | 2 648 829 | 9 | - | - | 426 425 |
| 2006 m. II ketv. | - | - | - | - | - | - | - | - |
| 2006 m. III ketv. | 11.16 | 4.15 | 606 150 | 3 561 276 | 8 | 410 | 1 | 606 560 |
| 2006 m. IV ketv. | 8.02 | 4.32 | 427 980 | 2 817 006 | 18 | 43 | 2 | 428 023 |
| 2007 m. I ketv. | 11.50 | 5.47 | 347 690 | 2 548 606 | 16 | - | - | 347 690 |
| 2007 m. II ketv. | 11.21 | 4.48 | 212 610 | 1 197 021 | 9 | 55 | 1 | 212 665 |
| 2007 m. III ketv. | 8.83 | 7.02 | 78 146 | 684 792 | 5 | 8 150 | 1 | 86 296 |
| 2007 m. IV ketv. | 8.52 | - | 1 160 430 | 7 832 783 | 16 | 4 420 | 2 | 1 164 850 |
| 2008 m. I ketv. | 8.69 | 3.22 | 1 390 247 | 6 366 309 | 13 | - | - | 1 390 247 |
Už biržos ribų sudaryti sandoriai AB "Snaigė" paprastosiomis vardinėmis akcijomis
2003 m. rugpjūčio 4 d. akcininkų susirinkimas nutarė NVPB centrinėje rinkoje supirkti iki 10% bendrovės akcijų, su tikslu palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą. Bendrovė nutarė supirkti savas akcijas iki 2004 m. gegužės 5d. Buvo nustatyta maksimali superkamų savų akcijų kaina - 300 Lt ir minimali kaina – 175 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją. Pavesta bendrovės valdybai vykdyti savų akcijų supirkimą bendrovės vardu. Rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarė 6.673.000 litų.
Nuosavų akcijų judėjimas 2003 m.:
2003 m. lapkričio 20 d. bendrovė NVPB centrinėje rinkoje įsigijo 1 tūkst. akcijų už 200 tūkst. litų.
2004 m. balandžio 19-30 dienomis bendrovė NVPB pardavė 1000 akcijų už 258,6 tūkst. Lt.
2004 m. kovo 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas nutarimas iki 2005 m. birželio 1 dienos Nacionalinėje vertybinių popierių rinkoje supirkti iki 10 proc. bendrovės akcijų už 10.000.000 litų ir tokia pelno dalis paskirta į rezervą savoms akcijoms supirkti. Minimali superkamų savų akcijų kaina - 175 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją, maksimali superkamų savų akcijų kaina - 350 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją. Minimali savų akcijų pardavimo kaina - 175 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją. Tuo metu galiojusi akcijos nominali vertė -15 litų.
2005 m. balandžio 27 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas nutarimas supirkti AB "Snaigė" paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas (VP ISIN kodas LT 0000109274), pateikiant savanorišką oficialų pasiūlymą vertybinių popierių rinką reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir įgyvendinant jį Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą. Nutarta Vilniaus vertybinių popierių rinkoje supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų iki 2006 m. spalio 27 d. už 10.000.000 (dešimt milijonų) litų ir tokia pelno dalis paskirta į rezervą savoms akcijoms supirkti. Minimali akcijų įsigijimo kaina –14 Lt, maksimali akcijų įsigijimo kaina – 22 Lt. Minimali savų akcijų pardavimo kaina – 14 Lt už vieną akciją.
Per 2006 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
Per 2007 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
AB "Snaigė" akcijų neturi nei viena AB "Snaigė" dukterinė įmonė.
10 lentelė. Išmokėti dividendai
| Metai | Priskaičiuoti | Dividendų suma | Proc. nuo akcijos |
|---|---|---|---|
| dividendai, Lt | tenkanti vienai akcijai, Lt | nominalios vertės | |
| 1997 | 634 014 | 0,50 | 3,33 |
| 1998 | 900 299 | 0,71 | 4,73 |
| 1999 | 553 690 | 0,36 | 2,40 |
| 2000 | 169 183 | 0,11 | 0,73 |
| 2001 | 2 676 166 | 1,74 | 11,60 |
| 2002 | 18 456 324 | 12,00 | 80,00 |
| 2003 | 3 074 054 | 2,00 | 11,33 |
| 2004 | 1 384 224 | 0,06 | 6,00 |
| 2005 | 0 | 0 | 0 |
| 2006 | 0 | 0 | 0 |
| 2007 | 0 | 0 | 0 |
Bendrovės centrinė būstinė įsikūrusi Pramonės g. 6, LT-62175, Alytus. Tel. +370 315 56 506, fax. +370 315 56 207. Bendrovės biuras Vilniuje įsikūręs adresu Kareivių g. 6, LT-09117, Vilnius. Tel. +370 5 2361 970, fax. +370 5 2357 169.
Visos Akcijos, akcininkų turtinių ir neturtinių teisių atžvilgiu yra lygiavertės.
Be kitų galiojančiuose įstatymuose numatytų teisių, pagal Akcinių bendrovių įstatymą kiekvienas Emitento akcininkas turi tokias turtines teises:
gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis;
pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
kitas Lietuvos Respublikos bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises.
Nurodytas teises akcinėje bendrovėje turi asmenys, kurie buvo akcinės bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.
Emitento akcininkų neturtinės teisės apima (tačiau jomis neapsiriboja):
teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
teisę pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
teisę gauti informaciją apie Emitento ūkinę veiklą Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;
teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Emitentui žalą, kuri susidarė dėl Emitento vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose ir Emitento įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Naudojimasis Emitento akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytu pagrindu ir tvarka. Emitento įstatai nenumato jokių šios taisyklės išimčių.
| Vertybinių popierių pavadinimas |
VP skaičius | Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominalioji vertė, Lt | Dalis įstatiniame kapitale, proc. |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios | ||||
| vardinės akcijos | 23 827 365 | 1 23 827 365 |
100 | |
| 2.1.3 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 3 metus | ||||
| Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data |
Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį |
Pokytis | Priežastis | Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio |
| 2007.01.18 | 23 070 405 | + 756 960 Lt | Papildomų lėšų pritraukimas siekiant papildomai OOO "Techprominvest" įmonės daliai įsigyti |
23 827 365 Lt |
Šiuo metu AB "Snaigė" yra išleidusi 200 000 vienetų konvertuojamųjų vardinių obligacijų. Išpirkimo dieną viena konvertuojamoji obligacija obligacijų savininkų sprendimu gali būti konvertuota į 18 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių nominali vertė 1 Lt. Visiems obligacijų savininkams konvertavus turimas obligacijas, įstatinis kapitalas padidėtų 3 600 000 Lt.
Pagrindinė informacija apie AB "Snaigė" išleistas konvertuojamąsias obligacijas Vertybiniai popieriai 367 dienų trukmės vardinės Konvertuojamosios Obligacijos (toliau – konvertuojamosios Obligacijos) Obligacijų skaičius 200 000 (du šimtai tūkstančių) vienetų Vieneto nominali vertė 100 (vienas šimtas) litų arba 28,9620 (dvidešimt aštuoni ir devyni šimtai šešiasdešimt dvi tūkstantosios) eurų (čia ir toliau 1,0000 EUR = 3,4528 LTL) Bendra nominali vertė 20 000 000 litų arba 5 792 400 eurų Vertybiniai popieriai, į Paprastosios vardinės AB "Snaigė" akcijos kuriuos konvertuojamos išleidžiamos obligacijos Konvertavimo santykis 1:18 (viena Konvertuojamoji Obligacija keičiama į aštuonioliką akcijų) Emisijos valiuta Litai Palūkanų norma Konvertuojamų obligacijų pelningumas – 14 (keturiolika) procentų metinių palūkanų nuo konvertuojamųjų Obligacijų emisijos kainos. Palūkanos bus mokamos obligacijų išpirkimo dieną ir įeis į konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo kainą. Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo Obligacijų įsigijimo iki jų išpirkimo. Obligacijų galiojimo 2008 m. balandžio 5 d. pradžia Išpirkimo terminas 2009 m. balandžio 6 d. Obligacijų konvertavimo Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines Emitento akcijas jų diena išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti platinimo koordinatorių arba Emitentą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino. Obligacijų konvertavimo Konvertuojamų Obligacijų savininkams pareiškus norą, Obligacijų išpirkimo dieną 1 tvarka savininkui priklausanti Obligacija keičiama į 18 Emitento paprastųjų vardinių akcijų. Obligacijų savininkui pasirinkus konvertuoti turimas Obligacijas, prarandama teisė išpirkimo dieną iš Emitento gauti nominalią Obligacijų vertę, į kurią įeina ir per galiojimo laikotarpį sukauptos palūkanos. Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į Emitento akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, Emitento akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis Emitento įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių. Jei visi Obligacijų turėtojai pareikš norą konvertuoti visas turimas Obligacijas, Emitento akcinis kapitalas padidės 3 600 000 vardinių paprastinių akcijų. Tokiu atveju visą akcinį Emitento kapitalą sudarys 27 427 365 vardinės paprastosios akcijos. Įsipareigojimai Obligacijų Emitentas nenumato jokių įsipareigojimų skirtų užtikrinti prievolę išpirkti savininkų naudai konvertuojamąsias Obligacijas.
2.1.4.2 numatomo įstatinio kapitalo didinimo dėl konvertuojamų, keičiamų į akcijas ar suteikiančių teisę pasirašyti emitento akcijas skolos ar išvestinių vertybinių popierių konvertavimo, pakeitimo ar teisės realizavimo dydis ir numatoma įstatinio kapitalo didinimo data (-os);
Viena išleista konvertuojamoji obligacija išpirkimo dieną, 2009 m. balandžio 6d., obligacijų savininkams pareiškus norą konvertuojama į 18 paprastųjų vardinių Emitento akcijų. Visiems obligacijų savininkams pareiškus norą konvertuoti turimas akcijas, būtų papildomai išleista 3 600 000 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių nominali vertė 1 Lt.
Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į Emitento akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, Emitento akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis Emitento įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių.
2.1.4.3 numatomi įstatinio kapitalo struktūros pokyčiai (pagal akcijų rūšis ir klases) po konvertuojamų, keičiamų į akcijas ar suteikiančių teisę pasirašyti emitento akcijas skolos ar išvestinių vertybinių popierių konvertavimo, pakeitimo ar teisės realizavimo;
Visiems obligacijų savininkams nusprendus konvertuoti turimas obligacijas, įstatinis kapitalas būtų padidintas 3 600 000 vnt. paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų. Naujas įstatinio kapitalo dydi būtų 27 027 365 Lt. Įstatinio kapitalo struktūra dėl konvertavimo nesikeistų.
2.1.4.4 naujai išleidžiamų akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas keičiant skolos ar išvestinius vertybinius popierius arba realizuojant teisę, pasirašymo ar keitimo tvarka ir terminai, skolos ar išvestinių vertybinių popierių savininkų kategorijos, kurioms bus sudarytos sąlygos pasirašyti akcijas pirmumo teise (jeigu pirmumo teisės suteikimas atskiroms skolos ar išvestinių vertybinių popierių kategorijoms buvo numatytas šių vertybinių popierių išleidimo sąlygose).
Esant norinčių obligacijas konvertuoti obligacijų savininkų, jiems teisiogiai bus suteikta 18 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų už vieną konvertuojamąją obligaciją. Jokios pirmumo teisės atskiroms investuotojų grupėms išleidžiamoms akcijoms nebus suteikta.
Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines Emitento akcijas jų išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti UAB FMĮ "Orion securities" arba Emitentą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino.
Nėra nustatyta jokių perleidimo apribojimų Emitento išleistiems vertybiniams popieriams.
Bendras akcininkų skaičius 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 969 (devyni šimtai šešiasdešimt devyni). Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių Emitento akcininkų (nuosavybės teise turinčių ar valdančių daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo) sąrašas 2007 m. gruodžio 31d.:
| Akcininkų vardai, pavardės | Turimų paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt. |
Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| (įmonių pavadinimai, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas) |
iš viso | tame tarpe priklausančių akcininkui nuosavybės teise |
iš viso | tame tarpe paprastųjų vardinių akcijų priklausančių akcininkui nuosavybės teise |
Su kartu veikiančių asmenų grupe, proc. |
|||
| balsų dalis | kapitalo dalis |
suteikiamų balsų |
kapitalo dalis |
|||||
| Hansabank – klientų VP, Liivalaia 8, Tallinn 15040 Estonia, į/k 10060701 |
12 268 342 | 12 268 342 | 47,39 | 47,39 | 47,39 | 47,39 | - | |
| UAB "SURVESTA"A. Tumėno g. 4, Vilnius, į/k. 126408152 |
4 935810 | 4 935810 | 20,71 | 20,71 | 20,71 | 20,71 | 21,02 | |
| Skandinaviska Enskilda – klientų VP, Sergels Torg 2, 10640 Stockholm, Sweden, į/k 502032908101 |
2 658 572 | 2 658 572 | 10,65 | 10,65 | 10,65 | 10,65 | - |
Jokie emitento akcininkai neturi specialių kontrolės teisių.
Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises, Emitentui nėra žinoma kad egzistuotų kokių nors akcininkų balsavimo teisių apribojimų.
Emitentui nėra žinoma apie jokius tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.
| Darbuotojai | 2007 m. | 2006 m. | 2005 m. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Skaičius | Proc. | Vid. atlyg. | Skaičius | Proc. | Vid. atlyg. | Skaičius | Proc. | Vid. atlyg. | |
| vadovai | 8 | 0.5 | 19 248 | 8 | 0.5 | 17 520 | 10 | 0,6 | 15 161 |
| specialistai | 259 | 17 | 2 620 | 297 | 17,9 | 2 312 | 301 | 17,4 | 1 934 |
| darbininkai | 1 261 | 82.5 | 1 377 | 1 352 | 81,6 | 1 273 | 1 415 | 82,0 | 1 135 |
| Iš viso: | 1 528 | 100 | 1 680 | 1 657 | 100 | 1 544 | 1 726 | 100 | 1 356 |
| Darbuotojų išsilavinimas: | 2007 m. | 2006 m. | 2005 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| skaičius | proc. | skaičius | proc. | skaičius | skaičius | |
| aukštasis | 175 | 11,4 | 157 | 9.,5 | 161 | 9,4 |
| spec. vidurinis | 822 | 53,8 | 744 | 44.9 | 760 | 44 |
| vidurinis | 484 | 31,7 | 628 | 37,9 | 634 | 36,7 |
| nebaigtas vidurinis | 47 | 3,1 | 128 | 7,7 | 171 | 9,9 |
| Iš viso: | 1 528 | 100 | 1 657 | 100,0 | 1 726 | 100,0 |
2.4.3 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2004 – 2006 m. pagal personalo grupes*:
| Darbuotojai | 2007 m. | 2006 m. | 2005 m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| skaičius | proc. | skaičius | proc. | skaičius | skaičius | ||
| vadovai | 12 | 0.5 | 11 | 0,5 % | 11 | 0,5 % | |
| specialistai | 443 | 18 | 469 | 20,7 % | 454 | 20,3 % | |
| darbininkai | 2 006 | 81.5 | 1785 | 78,8 % | 1766 | 79,2 % | |
| Iš viso: | 2 461 | 100 | 2 265 | 100,0 % | 2 231 | 100,0 % |
Darbo ir kolektyvinėje sutartyje nenumatyta ypatingų darbuotojų teisių bei pareigų.
Jokių susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pakeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, ar emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimų nėra.
Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus AB įstatyme numatytas išimtis.
Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.
Pakeistus Bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus Bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.
Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau - visuotinis susirinkimas);
Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.
Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais klausimais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.
Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.
| Vardas, pavardė | Pareigos | Turimas akcijų | Turima kapitalo | Balsų dalis, | |
|---|---|---|---|---|---|
| skaičius vnt. | dalis, proc. | proc. | |||
| VALDYBA | |||||
| Nerijus Dagilis | AB "Snaigė" valdybos pirmininkas | - | - | - | |
| Domininkas Kašys | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | |
| Martynas Česnavičius | AB "Snaigė" valdybos narys | 15 | 0,00 | 0,00 | |
| Marius Binkevičius | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | |
| Mindaugas Šeštokas | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | |
| (iki 2008.04.11) |
| Mindaugas Šeštokas | AB "Snaigė" generalinis direktorius | - | - | - |
|---|---|---|---|---|
| (iki 2008.01.03) | ||||
| Gediminas Čeika | AB "Snaigė" generalinis direktorius | - | - | - |
| (nuo 2008.01.03) | ||||
| Loreta Nagulevičienė | AB "Snaigė" finansų direktorė | - | - | - |
AB "Snaigė" valdybos sprendimu nuo 2008 m. sausio 3 d. iš generalinio direktoriaus pareigų buvo atšauktas Mindaugas Šeštokas ir naujai eiti pareigas išrinktas Gediminas Čeika.
"Hermis Capital" valdomos įmonės UAB "Kitron" generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas atsistatydino iš AB "Snaigė" valdybos nario pareigų nuo 2008 metų balandžio 11 d.
| Išsilavinimas, profesija | Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose |
||
|---|---|---|---|
| Vytauto Didžiojo Universitetas, verslo ir va dybos bakalauras, Centrinės Europos uni versitetas, ekonomikos mokslų magistras. |
Nuo 1997m. liepos iki 1998 m. birželio užėmė AB banko Hermis bankų analitiko pareigas. 1998 m. biržėlis – 2000 vasaris – UAB IVKĮ Hermis Finansai, investicijų analitikas, vėliau klientų turto valdytojas Nuo 2000 vasario eina UAB "Hermis Capital" val dybos pirmininko pareigas. |
||
| Vilniaus Universitetas, ekonomikos baka lauras. |
Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė" genera linis direktorius. 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų di rektorius. 2001 05 – 2005 12 - "Kraft Foods Lietuva" darbo su svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims 2000 11 – 2001 05 - Stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Čekijoje 1994 – 1997 - "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Vilniaus regionui 1997 – 2000 11 - "Kraft Foods Lietuva" parda vimų vadovas Latvijai ir Estijai. |
||
| Aukštasis (VU) ekonomisto – matema tiko kvalifikacija |
1996-04-01 – UAB ,,Verslo sekmė"-vyr. buhal terė 1998-04-01 – UAB,,NERLINA''-vyr. finansininkė 1998-04-21 – R. Valivonienės ĮI- vyr. finansistė 1999-03-02 – UAB ,,ALMEIDA'' vyr finansistė 2000-03-02 – UAB ,,SADONIS'' vyr. finansistė 2001 – UAB ,,NERLINA'' vyr. finansistė 2002-07-22 – AB ,,Švyturys – Utenos alus'' vyr. buhalterė 2003-03-17 – pavadinimas pakeistas UAB ,,Švy turys – Utenos alus" |
||
| Loreta Nagulevičienė |
| Vardas, pavardė | Organizacijos pavadinimas, pareigos | Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc. | ||
|---|---|---|---|---|
| Nerijus Dagilis | UAB "Hermis Capital" valdybos pirmininkas AB "Kelmės pieninė" valdybos narys |
17,72 - |
||
| KITRON ASA valdybos pirmininkas | - | |||
| AB "Vilniaus Vingis" valdybos pirmininkas | - | |||
| UAB "Ežerų pasaulis" | 25,00 | |||
| UAB "Baltijos polistirenas" | 40,00 | |||
| UAB "Survesta" direktorius | - | |||
| UAB "Hermis fondų valdymas" direktorius | - | |||
| UAB "Gulbinų turizmas" | 8,33 | |||
| UAB "Meditus" valdybos narys | - | |||
| UAB "Klaipėdos" laikraščio redakcija" valdybos pirmininkas | - | |||
| UAB "Naftos gavyba" valdybos narys | - | |||
| AB "Geonafta" valdybos narys | - | |||
| UAB "Genčių nafta" valdybos narys | - | |||
| UAB "Minijos nafta" valdybos narys | - | |||
| UAB "Diena media" valdybos pirmininkas | - | |
|---|---|---|
| AB "Kauno duona" valdybos narys | - | |
| UAB "Diena Media News", valdybos pirmininkas | - | |
| Domininkas Kašys | UAB "Vespera" direktorius | 100,00 |
| UAB "Hermis Capital" valdybos narys | 5,08 | |
| UAB "Gulbinų turizmas" direktorius | 8,33 | |
| Martynas Česnavičius | UAB LNK (Laisvas nepriklausomas kanalas) valdybos narys | - |
| UAB "Profinance" valdybos pirmininkas | 45,00 | |
| AB "Utenos Trikotažas" valdybos narys | - | |
| AB "Malsena" valdybos narys | - | |
| UAB "Litagros Chemija" valdybos narys | - | |
| UAB "Naftos tėkmė" valdybos narys | - | |
| AB "Sanitas" valdybos narys | - | |
| UAB "Sidabra" valdybos narys | - | |
| UAB "Atradimų studija" valdybos narys | 15,00 | |
| AB "Kauno Pieno Centras" valdybos narys | - | |
| Marius Binkevičius | UAB "Alta Capital Partners" direktorius | - |
| UAB "Vienybės Investicija" direktorius | 100,00 | |
| UAB "FIS Investicija" | 50,00 | |
| Alta Capital Partners Management s.a.r.l. | 16,80 | |
| Mindaugas Šeštokas Gediminas Čeika |
- | - |
| Loreta Nagulevičienė | UAB "Audilona" | 50,00 |
| IĮ "Eurodialogas" | 100,00 |
Duomenų nėra.
.
| Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|
| 2010 05 02 | |
| 2010 05 02 | |
| 2010 05 02 | |
| 2010 05 02 | |
| 2008 04 11 | |
| 2006 05 02 2006 05 02 2006 05 02 2006 05 02 2006 05 02 |
| 2008 01 03 | Sutartis neterminuota | |
|---|---|---|
| 2006 01 02 | Sutartis neterminuota | |
"Hermis Capital" valdomos įmonės UAB "Kitron" generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas atsistatydino iš AB "Snaigė" valdybos nario pareigų nuo 2008 metų balandžio 11 d.
2.7.3.1 Informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui. Taip pat generaliniam direktoriui bei finansų direktoriui išmokėtos atlyginimų sumos
Per 2007 metus valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta. Per 2007 metus pagrindiniams įmonės vadovams bendra išmokėtų atlyginimų suma yra 2 256 150 Lt.
Per 2007 metus generaliniam direktoriui bei finansų direktorei išmokėtos atlyginimų sumos:
• Mindaugas Šeštokas – AB "Snaigė" generalinis direktorius. Išmokėta suma lygi 459 063 Lt.
• Loreta Nagulevičienė – AB "Snaigė" finansų direktorė. Išmokėta suma lygi 170 799 Lt.
Emitentas ir jam pavaldžios įmonės neturi atidėjimų pensijos, senatvės ar panašių išmokų lėšoms sukaupti
2.7.3.2 Emitento stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose emitento dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų
Tokių išmokų per atakskaitinį periodą nebuvo.
2.7.3.3 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas
Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.
2.7.4 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą
Kiek žinoma Emitentui, tokių susitarimų nėra.
2.7.5 Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo;
Kiek žinoma Emitentui, tokių susitarimų nėra.
Nekilnojamojo turto, nebūdingi pirkimo - pardavimo kontraktai, išduotos paskolos.
2001 m. gruodžio 22 d. AB "Snaigė" valdyba leido parduoti 76 tūkst. akcijų įmonei UAB "Snavesta" už 3 052 tūkst. litų sumą (40 litų už akciją). Likusi 2 136 tūkst. litų suma nebuvo sumokėta iki 2002 m. gruodžio 31 d. Likutis, kuriam nebuvo skaičiuojamos palūkanos, buvo sumokėtas 2003 m. kovo mėn. UAB "Snavesta" buvo įkeitusi 70 tūkst. AB "Snaigė" akcijų už nesumokėtą likutį.
2002 m. kovo 17 d. AB "Snaigės" valdyba leido parduoti 44 tūkst. akcijų įmonei UAB "Snavesta" už 1 748 tūkst. litų sumą (40 litų už akciją). Likusi 1 223 tūkst. litų suma nebuvo sumokėta iki 2002 m. gruodžio 31 d. Likutis, kuriam nebuvo skaičiuojamos palūkanos, buvo sumokėtas 2003 m. liepos mėn.
2002 m. gruodžio 19 d. įmonė įsigijo 35 % "General Frost" (Slovakija) kapitalo dalį iš buvusio AB "Snaigė" generalinio direktoriaus už 662 tūkst. litų.
2003 m. gauta 3 359 tūkst. litų suma iš UAB "Snavesta" už akcijas, parduotas 2001 - 2002 m.
2004 m. sausio mėn., valdybos sprendimu, įmonė suteikė 9 000 tūkst. litų paskolą UAB "Snavesta". Už šią paskolą yra apribota UAB "Snavesta" nuosavybės teisė į 51 tūkst. paprastųjų AB "Snaigė" akcijų (kol nebus grąžinta paskola akcijos negali būti parduotos arba įkeistos). Paskolos grąžinimo terminas yra 2004 m. balandžio 30 d., nustatyta palūkanų norma yra didesnė nei įmonės mokamų paskolų palūkanų normos.
2003 m. įmonė išsinuomojo iš UAB "Hermis fondų valdymas" reprezentacines patalpas Vilniaus centre. 2003 m. sumokėtas nuomos mokestis yra 60 tūkst. litų.
2004 m. Praeitais metais vykdyti sandoriai su suinteresuotais asmenimis.
2004-05-11 valdybos protokolu Nr.1-8, priimtas sprendimas dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo su UAB "Snavesta" . Buvo pasirašytas paskolos sutarties Nr.04-1 dalinis pakeitimas, kuriuo paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2004m. gruodžio 31 d. Paskolos gavėjas įsipareigojo uždėti akcijų judėjimo apribojimus paskolos gavėjui priklausančioms 20 000 AB "Snaigė" PVA.
2004-10-04 valdybos protokolu Nr. 1-24, priimtas sprendimas dėl lengvojo automobilio įsigijimo iš UAB "Hermis fondų valdymas". 2004m. spalio mėn. iš UAB "Hermis fondų valdymas" buvo įsigytas automobilis Audi A8 už 228 000Lt.
2004-11-15 valdybos protokolu Nr. 1-27 priimtas sprendimas, dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo su UAB "Hermis capital". 2004-11-15 buvo pasirašytas paskolos sutarties Nr. 04-1 dalinis pakeitimas, kuriuo paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2005m. gruodžio 31d, bei numatyta galimybė grąžinti paskolą arba jos dalį anksčiau nustatyto termino, pranešus apie tai paskolos davėjui prieš dvi dienas. Paskola grąžinta.
2004 –12-23 valdybos protokolu Nr. 1-32 priimtas sprendimas, dėl nuomos sutarties su UAB "Hermis fondų valdymas" pratęsimo. Per 2004m. sumokėtas nuomos mokestis 60 480 Lt (be PVM). Tiek pat sumokėta ir 2005 metais.
2006 metais iš Estijos piliečio S.Butenko nupirkta 100% prekinės dalies Rusijoje (Maskvoje) registruotos įmonės OOO "Liga-servis" už 1000 (vieną tūkstantį) litų.
AB "Snaigė' 2006 metų vasario 28 dienos bendrovės valdybos sprendimu suteikta 5 500 000 (penki milijonai penki šimtai tūkstančių) litų paskola UAB "Hermis Capital". Paskola grąžinta.
2006 metų kovo 23 d. bendrovės valdybos sprendimu suteikta 15 000 000 (penkiolika milijonų) litų paskola UAB "Hermis Capital". Paskola grąžinta.
| Pirkimai iš susijusių šalių per 2006 metus: | Objektas | Pirkimų suma, Lt |
|---|---|---|
| Iš AB "Snaigė" akcininkų kontroliuojamų įmonių: | ||
| UAB "Hermis Fondų Valdymas" | Nuomos mokesčiai | 52 752 |
| Iš vadovybės narių ir jų artimų giminaičių kontroliuojamų įmonių: | ||
| UAB "Lisiplastas" | Medžiagos | 7 072 470 |
| UAB "Baltijos polistirenas" | Medžiagos | 2 481 889 |
| UAB "Astmaris" | Medžiagos | 6 847 895 |
| UAB "Aljana" | Medžiagos | - |
| UAB "Lanksti Linija" | Medžiagos | - |
| Gautinos/mokėtinos sumos iš susijusių šalių 2006 gruodžio 31 d.: | ||
| Objektas | Gautina/mokėtina suma, Lt | |
| Mokėtina: | ||
| UAB "Lanksti Linija" | Prekybos gautinos sumos | 1 368 513 |
| Gautina: | ||
| UAB "Lisiplastas" | Prekybos mokėtinos sumos | 23 020 |
| UAB "Aljana" | Prekybos mokėtinos sumos | - |
| UAB "Lanksti Linija" | Prekybos mokėtinos sumos | 9 435 |
| Sandoriai su susijusiomis šalimis per 2007 m.: |
Sandoriai su AB "Snaigė akcininkų kontroliuojamomis įmonėmis
| Įmonė | Objektas | Pirkimų suma, Lt | Pardavimų suma, Lt | Mokėtina, Lt |
|---|---|---|---|---|
| UAB Hermis Capital | Palūkanos | 42 011 | ||
| UAB Hermis Capital | Gauta paskola | 12 500 000 | ||
| UAB Hermis Capital | Grąžinta paskola | 12 500 000 | ||
| UAB Genčių nafta | Palūkanos | 37 178 | ||
| UAB Genčių nafta | Gauta paskola | 3 500 000 | ||
| UAB Genčių nafta | Grąžinta paskola | 3 500 000 |
Sandoriai su vadovybės narių ir jų artimų giminaičių kontroliuojamomis įmonėmis
| Įmonė | Objektas | Pirkimų suma, Lt | Pardavimų suma, Lt | Mokėtina, Lt |
|---|---|---|---|---|
| UAB Baltijos polistirenas | žaliavos, medžiagos | 4 399 357 | 805 689 | |
| UAB Astmaris | žaliavos, medžiagos | 7 377 466 | 961 847 | |
| UAB Aljana | 0 | 0 |
Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais bei LR Vyriausybės norminiais aktais.
AB "Snaigė" priklauso Lietuvos pramoninkų konfederacijai.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 41 šakinę ir 8 regionines asociacijas, jungiančias daugiau kaip 2 700 įvairaus profilio įmonių. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas – beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija.
Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Konfederacija turi ženklią įtaką Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos Pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.
AB "Snaigė" yra asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva (ICC Lietuva) narė ir steigėja. ICC Lietuva yra pasaulio verslo organizacijos International Chamber of Commerce (ICC) nacionalinis komitetas Lietuvoje, jungiantis daugiau nei 40 narių. ICC Lietuva dirba įvairių sričių komisijose, kad Lietuvos verslo visuomeninės problemos ir patirtis atsispindėtų tarptautiniuose verslo standartuose ir rekomendacijose, kuriamuose ICC pasaulinės Tarybos.
AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėju ir nariu. Asociacijos tikslai yra: koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t.t.
AB "Snaigė" yra asociacijos "Infobalt EPA" narė. Tai asociacija, jungianti elektros ir elektroninės įrangos gamintojus, didmenininkus ir mažmenininkus senų elektros ir elektroninės įrangos gaminių sutvarkymo užduočių vykdymui.
AB "Snaigė" įkurta 1963 m. Alytaus mieste. Per pirmuosius metus pagaminti pirmieji 25 šaldytuvai. Šaldytuvai "Snaigė-1M" ir "Snaigė-8" pradėti gaminti masiškai. Iki 1968 m. buvo pagaminta daugiau nei 100 000 vnt. šaldytuvų. 1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone. 1975 m. jau buvo pagaminta daugiau kaip 1 mln. šaldytuvų. Į Maskvos "Minlegpiščemaš" gamybinio susivienijimo "Atlant" sudėtį įjungta 1977 m. Eksportuoti produkciją į užsienio šalis pradėta nuo 1983 metų.
1990 m. gamykla tapo pavaldi Lietuvos Respublikai. Prasidėjo naujas "Snaigės" vystymosi etapas, naujų rinkų ir naujų partnerių paieška. 1992 m. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą privatizavimo programą prasidėjo "Snaigės" privatizavimas ir įmonė buvo perregistruota į akcinę bendrovę.
1995 m. įmonė rekonstruota, nutraukiant freonų panaudojimą. Visa AB "Snaigė" produkcija buvo pradėta gaminti tik iš ekologiškai švarių medžiagų.
1996 m. įrengta nauja dangų linija.
1997 m. Anglijos audito firma "Bureau Veritas Quality International" patvirtino, kad įmonės kokybės sistema atitinka ISO 9001 kokybės reikalavimus. Tarptautinis standartas ISO 9001, tai kokybės sistema, kuri suteikia galimybę garantuoti stabilią gaminio kokybę. Visi šaldytuvai turi tarptautinius standartus.
1998 m. modernizuota plastikų perdirbimo technologija.
2000 m. liepos mėn., praėjus trejiems metams nuo sertifikato gavimo, "Bureau Veritas" dar kartą sertifikavo AB "Snaigė" kokybės vadybos sistemą. Audito ataskaitos parodė, kad įmonė naudojasi , atnaujina, prižiūri ir tobulina kokybės vadybos sistemą, kad ji nuolat atitiktų ISO 9001 standarto reikalavimus.
Taip pat AB "Snaigė" buvo suteikti kokybės vadybos sistemos sertifikatai su Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Olandijos akreditacijos ženklais.
Įmonėje nuolat sprendžiami ekologiniai klausimai. 2001 m. šios pastangos buvo įvertintos aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatu ISO 14001.
2002 m. AB "Snaigė" įsigijo OOO "Snaigė – Ukraine".
2004 m. kovo mėnesį buvo atidaryta nauja gamykla Kaliningrade, kuri leido padidinti produkcijos eksportą į Rytų Europą.
2004 m. spalio mėn. bendrovė įsigijo OOO "Moroz – Trade". Šios dukterinės bendrovės veiklos pobūdis yra prekyba ir rinkodaros paslaugos.
2006m. sausio mėn. bendrovė įsigijo 100% įmonės OOO "Liga Servis" kapitalo. Ši dukterinė bendrovė užsiima prekyba ir rinkodaros paslaugų teikimu.
2006m. spalio 30d. įsteigta dukterinė įmonė UAB "Almecha", užsiimanti įrengimų ir įrangos projektavimu, gamyba ir montažu.
2006 metų gruodžio 28 dieną pagal pasirašytą įstatinio kapitalo 15 proc. dalies pirkimo pardavimo sutartį ir tos pačios datos akcijų pasirašymo sutartis "Snaigė" įsigijo visą OOO "Techprominvest" akcijų paketą, kas sudaro 12648840 Lt. Įmonė užsiima šaldytuvų gamyba ir prekyba
2007 m. sausio 22 d. Ukrainoje pasirayta bendradarbiavimo sutartis su stambiu Donecko buitinės technikos distributoriumi "Tehnoplius". Šio bendradarbiavimo rezultatas – ženkliai padidėję AB "Snaigė" šaldytuvų pardavimai Rytų Ukrainoje.
2007 m. vasario 17 d. Šaldytuvais "Snaigė" pradėta prekiauti Uzbekistane.
2007 m. kovo 12 d. Pasirašyta prekybinė sutartis sutartis su vienu didžiausių Kazachstano buitinės technikos mažmeninių parduotuvių tinklų "Sulpak", valdančiu 49 parduotuves. Ši partnerystė lėmė AB "Snaigė" pardavimų augimą Kazachstane.
2007 m. kovo 13 d. Krymo Autonominėje respublikoje "Snaigės" šaldytuvais pradėjo prekiauti didžiausias regioninis buitinės technikos mažmeninių parduotuvių tinklas "TAIR";
2007 m. balandžio 5 d. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėta šaldytuvų su "Whirlpool" prekiniu ženklu gamyba Italijos ir Centrinės Europos rinkoms;
2007 m. balandžio 25 d. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėta serijinė naujų modelių linijos "Snaigė Ice Logic" gamyba
2007 m. gegužės 15 d. Sukurta ir patvirtinta vidinė projektų valdymo procedūra ir projekto valdymo pagrindų mokymo metodika.
2007 m. birželio 20 d. Įdiegta darbininkų motyvacinę sistemą Alytaus ir Kaliningrado gamyklose. Darbininkų brigadoms nustatyti gamybos kiekybės ir kokybės tikslai, kuriuos įvykdę darbininkai gauna pinigines premijas.
2007 m. rugpjūčio 1 d. Modernizuota šaldytuvų bandymų metodika. Ją įdiegus, šaldytuvo spintos po užpylimo į surinkimo konvejerį patenka nenutrūkstamu srautu. Ženkliai sumažėjo darbo imlumas (nereikia spintų po užpylimo nukelti ir išlaikius 2h vėl užkelti ant konvejerio) ir spintų pažeidimų skaičius;
2007 m. rugpjūčio 17 d. Pasirašyta prekybinė sutartis su vienu didžiausių Kazachstano buitinės technikos mažmeninių tinklų "Technodom", valdančiu 18 parduotuvių
2007 m. rugsėjo 8 d. Išplėstas AB " Snaigė" serviso tinklas trijose rinkose – Padniestrėje, Baltarusijoje ir Rumunije;
2007 m. lapkričio 27 d. AB "Snaigė" naujoji šaldytuvų linija "Snaigė Ice Logic" laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje.
2007 m. gruodžio 12 d. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir pradėta prekyba su didžiausiu Europoje mažmeninės prekybos tinklu "METRO" Bulgarijoje;
2007 m. gruodžio 19 d. Tradiciniame konkurse "Lietuvos metų gaminys" Mašinų, įrenginių, elektronikos ir elektromechanikos pramonės gaminių kategorijoje buitinis šaldytuvas RF 34SH S10001 buvo įvertintas aukso medaliu.
2007-ųjų gruodį VšĮ "Lietuvos inovacijų centras ir "Lietuvos pramonininkų konfederacija" (LPK) organizavo nacionalinį konkursą "Inovacijų prizas 2007''. Konkurso tikslas – skatinti verslų mąstymą, technologinę plėtrą ir suteikti įmonėms galimybę įvertinti konkurencingumą bei naujoves. Naujoji AB "Snaigė" šaldytuvų linija "Ice Logic" laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje. Bendrovė nuolat skiria daug dėmesio mokslo ir technikos naujovėms, šaldytuvų gamybos procesams modernizuoti ir naujausioms šaldytuvų pramonės technologijoms diegti, taiko ekologijos standartus. AB "Snaigė" dirba tikri savo sričių profesionalai, kurie ne tik patys kupini novatoriškų idėjų, bet ir nuolat bendradarbiauja su mokslininkais, dalyvauja garsiausiose pasaulinėse buitinės technikos parodose, lankosi kitų šaldytuvų gamintojų gamyklose, o įgytą patirtį pritaiko savo įmonėje. Bendrovės šaldytuvai sėkmingai konkuruoja su žymiausiais buitinės technikos gamintojais daugiau nei keturiasdešimtyje pasaulio valstybių, o AB "Snaigė" antrus metus iš eilės pripažinta viena novatoriškiausių šalies bendrovių.
2007 m. gruodį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) organizavo tradicinį, vienuoliktą kartą rengiamą konkursą "Lietuvos metų gaminys". Jau septintąjį kartą gaminio apdovanojimą pelnė AB "Snaigė". Mašinų, įrenginių, elektronikos ir elektromechanikos pramonės gaminių kategorijoje buitinis šaldytuvas RF 34SH S10001 buvo įvertintas aukso medaliu. Šis gaminys yra naujosios "Snaigė Ice Logic" linijos modelis. Aukštas gaminio įvertinimas – tai puikus įrodymas, jog įmonė sugeba lanksčiai reaguoti į nuolatinius rinkos pokyčius ir sėkmingai konkuruoti rinkoje.
AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.
| Veiklos rūšis | 2007 m. | 2006 m. | 2005m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | ||
| Parduoti šaldytuvai, vnt. | 653 453 | 100 | 566 734 | 100 | 582 053 | 100 | |
| iš to skaičiaus: | |||||||
| Kombinuoti šaldytuvai | 535 178 | 81,9 | 464 722 | 82,7 | 478 863 | 82,3 | |
| su atskiromis išorinėmis | |||||||
| durimis | |||||||
| Buitiniai šaldytuvai | 28 625 | 4,4 | 29 988 | 5,3 | 36 170 | 6,2 | |
| (vienkameriniai) | |||||||
| Šaldikliai | 70 775 | 2,9 | 53 271 | 9,3 | 51 882 | 8,9 | |
| Komerciniai šaldytuvai | 19 318 | 10,8 | 15 334 | 2,69 | 15 138 | 2,6 |
| Veiklos rūšis | 2007 m. | 2006 m. | 2005m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | ||
| Parduoti šaldytuvai, vnt. | 462 354 | 100 | 435 232 | 100 | 443 480 | 100 | |
| iš to skaičiaus: | |||||||
| Kombinuoti šaldytuvai su | |||||||
| atskiromis išorinėmis durimis | 343 636 | 74.3 | 336 639 | 77.3 | 340 290 | 77.3 | |
| Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai) | 28 625 | 6.2 | 29 988 | 6.9 | 36 170 | 6.9 | |
| Šaldikliai | 70 775 | 15.3 | 53 271 | 12.2 | 51 882 | 12.2 | |
| Komerciniai šaldytuvai | 19 318 | 4.2 | 15 334 | 3.5 | 15 138 | 3.5 | |
Parduodamų šaldytuvų kainos yra sutartinės. Šaldytuvai parduodami į skirtingas šalis pagal atskirus kontraktus. Kontraktinės kainos į kiekvieną užsienio šalį yra skirtingos, todėl labai svyruoja. Tikslūs duomenys apie kontraktines kainas yra konfidenciali Bendrovės informacija.
| Finansiniai rodikliai | 2007 m. | 2006 m. | 2005 m. |
|---|---|---|---|
| Pelno prieš mokesčius rodiklis, % | -2,8% | -2,9% | 5,21% |
| Bendroji marža, % | 12,0% | 14,3% | 18,66% |
| EBITDA marža, % | 3,1% | 3,9% | 11,23% |
| Mokumo rodiklis, % | 98,7% | 113,0% | 147,32 |
| Skolos ir viso turto santykis, % | 62,72% | 63,92% | 57,87% |
| Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis, %2 | -12,37% | -10,78% | 15,55% |
| Akcijų rodikliai | 2007 m. | 2006 m. | 2005 m. |
| Grynasis pelnas akcijai, Lt | -0,48 | -0,46 | 0,59 |
| Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Lt | 9,57 | 12,94 | 17,02 |
| EBITDA akcijai, Lt | 0,53 | 0,60 | 1,79 |
| EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / | |||
| akcijos vidutinė metų rinkos kaina) | 0,06 | 0,05 | 0,11 |
| Visi dividendai, tūkst. Lt | - | - | - |
| Dividendai vienai akcijai, Lt | - | - | - |
| Vidutinė buhalterinė akcijos vertė, Lt | 3,84 | 4,03 | 4,48 |
Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika (konsoliduoti duomenys):
2 Apskaičiuojamas kaip grupės grynojo rezultato ir vidutinės akcininkų nuosavybės (nuosavybės periodo pradžioje ir periodo pabaigoje vidurkio) santykis
2007 m. pardavė rekordinį šaldytuvų kiekį - 653 tūkst. Vykdydama užsibrėžtą strategiją, bendrovė ženkliai sustiprino savo pozicijas svarbiausiose pardavimo rinkose: Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane. Praėjusiais metais AB "Snaigė" Rusijoje pardavė 53 proc. šaldytuvu daugiau, Ukrainoje 18 proc., Kazachstane 11 proc. Šie puikūs rezultatai buvo pasiekti nuoseklaus ir atkaklaus visos AB "Snaigė" komandos darbo dėka plėtojant produktų platinimo tinklą, sudarant naudingus sandorius su klientais, vykdant pardavimų skatinimo programas.
Šaldytuvai su "Snaigės" prekiniu ženklu užima didžiausią rinkos dalį Lietuvoje ir Latvijoje, antra bendrovė yra Estijoje, o itin svarbioje Ukrainos rinkoje – ketvirti. Taip pat, pagal užimamą rinkos dalį, bendrovė turi geras pozicijas Bulgarijoje, Moldovoje, Čekijoje, Kazachstane ir kt. AB "Snaigė" gaminamus šaldytuvus su užsakovų prekiniais ženklais aktyviai perka Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kt.
Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Pabaltijo rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekija, kitos NVS šalys), Vakarų rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).
AB "Snaigė" 2007 m. daugiausia produkcijos pardavė Rytų rinkose – 59 proc. bei gavo 60,7 proc visų pardavimo pajamų. Per metus šių šalių svoris bendruose pardavimo pajamose išaugo 6 punktais. Į vakarų rinkas bendrovė eksportavo 34 proc. savo gaminių. Likusi dalis – 7 proc. buvo parduota Pabaltijo rinkose.
Pardavimo struktūra 2007 m.
| Pabaltijis - 7% | |
|---|---|
| Vakarai - 34% | |
| Rytai - 59% | |
2007m. pardavimo pajamos Pabaltijo rinkoje sumažėjo 7,9 proc. AB "Snaigė" šiose šalyse pardavė 43 tūkst. šaldytuvų ir uždirbo 32 mln. litų. Pardavimas sumažėjo dėl antroje metų pusėje sumažėjusios rinkos Latvijoje ir Estijoje. Tačiau Pabaltijo šalys dėl gana aukšto pelningumo ir istorinių aplinkybių lieka svarbia AB "Snaigė" pardavimo rinka. 2007 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė virš 20 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė daugiau kaip 18 mln. Litų. Praėjusiais metais įmonės produkcijos buvo parduodama daugiausia šalyje, bendrovė užėmė beveik 17 procentų rinkos. Populiariausi šaldytuvai yra vidutinio dydžio, dvejų durų, su šaldymo kamera apačioje. Lietuvoje "Snaigė" konkuruoja su Turkijos "Beko", Korėjos "Samsung", Švedijos "Electrolux", Italijos "Ardo" bei "Whirpool" šaldytuvais. Pastebima tradiciškai brangių šaldytuvų (Electrolux, Samsung) kainų mažėjimo tendencija.
"Snaigė" šaldytuvų pirkėjai vertina šių šaldytuvų kokybę (gamybai naudojamos tik kokybiškos patikimų tiekėjų medžiagos), ilgaamžiškumą, ilgą garantinį laikotarpį.
Latvijoje 2007 m. buvo parduota beveik 14 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė beveik 8 mln. litų. Bendras rinkos dydis šiek tiek išaugo (rinkos tyrimų kompanijos "GfK Marketing Services Baltic" duomenys). Latvijoje bendrovė užima lyderės poziciją (rinkos dalis siekė beveik 25 %). AB "Snaigė" produkcija konkuruoja su: "Samsung", "Electrolux", "Beko", "Zanussi", "Whirpool", "Ardo", "Daewoo", "LG" ir kt.
Pastaruoju metu Estijoje išskiriamas vienas pagrindinis "Snaigės" konkurentas – "Samsung". Itin aktyvi "Samsung" rinkodaros veikla bei agresyvi kainų mažinimo politika buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių šio gamintojo produkcijos šioje šalyje buvo parduota šiek tiek daugiau nei mūsų bendrovės. Kitų prekių ženklų produkcijos pardavimas gerokai atsilieka nuo pastarųjų. AB "Snaigė" 2007 m. Estijoje pardavė virš 9 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 5 mln. litų.
Lyginant su 2006 m. AB "Snaigė" pardavimo kiekis Rytų rinkoje padidėjo 34 proc. 2007 m. įmonė į Rytų Europos ir NSV šalis pardavė daugiau kaip 384 tūkst. vienetų bei uždirbo 249 mln. litų, tai yra 30 proc. daugiau nei pernai. Didžioji dalis produkcijos eksportuota į Rytų rinkas teko Ukrainai ir Rusijai. Ukrainoje, pardavimas padidėjo 18 procentų. Buvo parduota apie 165 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė virš 97 mln. litų. Sėkminga prekybą šioje rinkoje lėmė dvigubai padidėjęs "Snaigės" šaldytuvų išstatymas didžiausiuose Ukrainos nacionaliniuose tinkluose: "Fokstrot" (iki 3 modelių parduotuvėje), "Abv Technika" (nuo 2 iki 4 modelių parduotuvėje), atnaujintas bendra-
Eksportas į Rytų Europos šalis 2007 m.
darbiavimas su antru pagal dydį tinklu Ukrainoje – "Eldorado", pradėta dirbti su nauju distributoriumi Donecke "Tehnoplius. "Snaigė" Ukrainoje yra ketvirtas tarp populiariausių prekių ženklų – tai didelis bendrovės įtempto ir nuoseklaus darbo pasiekimas. Itin aktyvios rinkodaros ir ryšių su visuomene priemonės įgalino per metus padaryti bendrovės prekių ženklą žinomesnį. Šaldytuvus "Snaigė" ukrainiečiai vertina kaip kokybiškus ir patikimus. Rusijoje AB "Snaigė" pardavimai, lyginant su 2006 m., padidėjo 53 procentais. Buvo parduota virš 193 tūkst. šaldytuvų, uždirbta 136 mln. litų. Į Rusijos rinką dėmesį atkreipė ir kiti stambieji šaldytuvų gamintojai, kurie pastaruoju metu šioje šalyje plečia logistikos sandėlius, platinimo tinklus, atidarinėja naujas gamyklas. Įeiti į Rusijos rinką AB "Snaigė" buvo nesunku, tačiau konkuruoti su stambiaisiais gamintojais yra nelengva. Pastarieji turi daug didesnes galimybes įvairiems rinkodaros veiksmams, laikyti žemesnes kainas, siūlyti daugiau produktų. Be to, didžiųjų gamintojų – "Electrolux", "LG", "Beko", "Siemens", "Indesit" ir kitų prekių ženklai yra labiau žinomi nei "Snaigės". Tačiau, nepaisant aštrios konkurencijos suaktyvėjo rinkodara bei prekybos akcijos. Sėkmingos prekybos akcijos lėmė pardavimo kiekių, o kartu ir apyvartos didėjimą.
Palyginti su 2006-aisiais pardavimo pajamos Vakarų rinkoje 2007 m. sumažėjo 3 %. Buvo parduota 225 tūkst. šaldytuvų ir uždirbta 129 mln. litų. Daugiausia produkcijos buvo parduota Vokietijoje, Prancuzijoje, Lenkijoje.
Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas, šaldytuvus – mini barus bei vyno šaldytuvus įstaigoms ir viešbučiams, šaldiklius bei jų atsargines dalis.
AB "Snaigė" yra įregistravusi du prekinius ženklus: "Snaigė", "General Frost". Be pastarųjų, gamykla gamina ir kitų prekių ženklų partnerių bei stambių prekybos tinklų užsakymus:
AB "Snaigė" prekinių ženklų portfelis
Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – tai Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai.
Stambiausi tiekėjai: ACC, Danfos Compressors Gmbh, Embraco Europe S.R.L., Kenmore UK, Geko-Kart, CFF, AO Severstallat, Arcelor-Mittal, KME Europa metal AG, KM Ibertubos S.A., Sintur s.z o.o., Ilpea, Basf, Dipol , Bay Systems Nothern Europe, UAB Alytaus ARA, UAB Lisiplast, UAB "Hoda".
Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika - tai bendrovės pirkimų strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų skatina perkamo produkto nuolatinį tobulinimą.
Emitento kredito rizika – Šiuo metu Emitento veikla yra nuostolinga. Kredito rizika susijusi su lėšomis bankuose yra ribota, nes Emitentas dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais. 2007 m. gruodžio 31 d. visų (konsoliduotų) įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,63. Visų finansinių paskolų likutis 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 50 178 tūkst. litų. Paskoloms yra įkeista dalis ilgalaikio materialaus turto (už 52 099 tūkst. Lt), pagal faktoringo su regreso teise sutartį, grupė faktoriams buvo įkeitusi gautinas sumas, kurių balansinė vertė 2007 gruodžio 31 d. sudarė 18 842 tūst. Lt, dalis atsargų (už 19 300 tūkst. Lt), bei įplaukos į banko sąskaitą (iki 10 000 000 Lt). Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra.
Paskolų terminai ir grąžinimo grafikas:
| Kredito linija / paskola | Iš viso, tūkst. Lt. | iki 1 metų | 1-2 metai | 2-5 metai |
|---|---|---|---|---|
| 4449527 EUR kredito linija - 6 mėn. kintama norma LIBOR + 1,2 % |
2 139 | 2 139 | ||
| 2148854 eur paskola - kintama 6 mėn norma LIBOR + 1,1% |
1 484 | 1 484 | ||
| Kredito linija - kintama 1 mėn norma EURIBOR + 1,15% |
8 278 | 8 278 | ||
| 887886 EUR paskola 4.85% |
3 066 | 3 066 | ||
| 3357449 USD paskola 6.07% |
7 914 | 7 914 | ||
| 7297328 LTL paskola 4.85% |
7 297 | 7 297 | ||
| 20000000 Ltl kredito linija kintama 6 mėn norma VILIBOR +1,15 |
20 000 | 20 000 | ||
| Iš viso : | 50 178 | 31 901 | 18 277 |
Rinkos rizika – Emitento įmonės užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Egzistuoja rizika kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose Emitentas patirs nuostolius, apsunkinančius Emitento finansinę situaciją.
Valiutų rizika – dalis įmonės pajamų yra gaunama JAV doleriais, kurio kursas, Lito atžvilgiu, gali laisvai svyruoti. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms pasaulio finansų rinkose, JAV dolerio kursas lito atžvilgiu gali pasikeisti nepalankia Emitentui kryptimi, bei neigiamai paveikti Emitento finansinę situaciją.
Politinė rizika – Emitentas užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos tiek ir Europos Sąjungos mąstu, yra politiškai itin reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams įmonė bus priversta papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tokios priverstinės investicijos galėtų neigiamai paveikti Emitento finansinę būklę.
Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl Emitento dabartinių ar ankstesnių teisių, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali Emitento veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai Emitentą technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą. Dėl galimo Emitento gaminamos produkcijos moralinio bei technologinio nusidėvėjimo konkurentų atžvilgių (netiesioginiai technologinaii veiksniai) egzistuoja rizika, jog Emitento gaminiai rinkoje taps nepaklausūs. Toks technologinės aplinkos pasikeitimas galėtų turėti neigiamos įtakos finansinei Emitento situacijai. Tačiau įvertinus per 2006-2007 metus padarytas investicijas ir technologinius atnaujinimus, moralinio ir technologinio nusidėvėjimo rizikos nėra.
Kreditavimo rizika – finansinė rizika susijusi su atsiskaitymo atidėjimo suteikimu tiesioginiams įmonės produkcijos pirkėjams. Pagrindinis šio tipo finansinės rizikos valdymo tikslas – įvertinant kiekvieną atidėjimo prašantį klientą minimizuoti blogų skolų beio uždelstų atsiskaitymų tikimybę.
Palūkanų normos rizika – finansinės rizika susijusi su įmonei suteikiamų paskolų palūkanų normos dydžiu bei jų svyravymu. Palūkanų normos rizikos valdymo tikslas – užtikrinti jog įmonė veiklai finansuoti reikalingas lėšas skolinasi mažiausiomis įmanomomis palūkanomis bei minimizuoti tikimybę patirti nuostolių dėl kreditavimo rinkoje kintančių palūkanų normų.
Likvidumo rizika – finansinė rizika, jog įmonė, panaudodama turimas lėšas, nepajėgs laiku atsiskaityti su tiekėjais bei įmonės kreditoriais už suteiktas paslaugas, parduotas prekes bei suteiktas paskolas. Pagrindinis likvidumo rizikos valdymo tiklas – užtikrinti, jog egzistuoja reikiamas pinigų srautas, reikalingas laiku atsiskaityti su įmonės kreditoriais (tiekėjais bei paskolų teikėjais).
Užsienio valiutos rizika – dalis įmonės pajamų gaunama JAV doleriais. Dėl to egzistuoja rizika pasikeitus JAV dolerio bei Lito kursui patirti papildomų nuostolių. Užsienio valiutos rizikos valdymo tikslas – naudojant išvestinius finansinius instrumentus bei kainodaros politika minimizuoti dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo patiriamus nuostolius.
Gamyklos darbas ir įmonės gamyba buvo sustabdyta nuo 2007.12.27 iki 2008.01.05 kalėdinėms atostogoms.
Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.
Šiuo metu yra prasidėjusi teismo procedūra dėl gaisro Prancūzijoje, žalos dydis apie 118 000 eurų. Įtariama, kad gaisras kilo dėl AB "Snaigė" pagaminto šaldytuvo kompresoriaus perkaitimo, tačiau tai nėra įrodyta. Procesas tęsiasi.
| TECHPROMINVEST | MOROZ TRADE | LIGA SERVIS | SNAIGE – | ALMECHA | |
|---|---|---|---|---|---|
| UKRAINE | |||||
| Buveinės adresas | Rusija | Rusija | Rusija | Ukraina | Alytus, Lietuva |
| Veiklos pobūdis | šaldytuvų gamyba | prekyba ir | prekyba ir | prekyba ir | kitų niekur |
| marketinginės | marketinginės | marketinginės | nepriskirtų | ||
| paslaugos | paslaugos | paslaugos | mašinų ir | ||
| įrangos gamyba | |||||
| AB "SNAIGĖ" turima | 100 % | 100% | 100 | 99 % | 100 % |
| įstatinio kapitalo dalis, % | |||||
| Įstatinio kapitalo dydis (Lt) | 12 468 840 | 947 | 1028 | 88875 | 1 375 785 |
| Neapmokėta emitento | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | |
| dalis įstatiniame kapitale |
AB "Snaigė" kiekvienais metais investuoja į techninės pažangos vystymą, į naujų ekologiškų, ekonomiškų ir madingų gaminių įsisavinimą. Įsisavinti trys nauji gaminiai, patobulinti gaminami gaminiai. Įsisavinant naujus gaminius įsisavintos ir naujos technologijos, taip pat tobulintos esamos.
2004 metais naujų gaminių ir technologijų įsisavinimui, esamos technologijos tobulinimui investuota 10 mln.Lt 2004 metais įdiegti projektai tobulinantys gamybos technologijas, didinantys darbo našumą, gerinantys gaminių kokybę ir darbo sąlygas.
2005 m. bendrovės visos investicijos sudarė 11,6 mln. Lt, iš jų į naujų gaminių gamybą investuota 7,86 mln.Lt. 2005 metais AB "Snaigė" pagal investicijų programą buvo vykdomi šeši projektai. Trys iš šių projektų jau yra baigti ir įdiegti (CD 480, RF 390-1703 ir RF 390-4703, RF 390-5703). Kitų projektų darbai tęsiami ir 2006 metais.
CD 480 – tai 203 cm aukščio, 480 litrų talpos komercinis šaldytuvas su ant stiklo durų montuojama (nuimama) reklamine plokšte. Šaldytuve galima sudėti 553 (0,33 l talpos) arba 274 (0,5 l talpos) buteliukus. Be to, šaldytuvo konstrukcija numato daugybę patogių vartotojui elementų: savaime užsidarančios durys, vertikalus apšvietimas per visą šaldytuvo aukštį, galimybė įstatyti lentynas horizontaliai ar pasvirusias ir pan. Šis projektas sukūrė bazę įvairiems komerciniams šaldytuvams gaminti.
RF 390 – tai 2 metrų aukščio 365 litrų tūrio dviejų kamerų šaldytuvas, išlaikantis visas geriausias "Snaigės" šaldytuvų savybes bei modifikacijų įvairovę.
Šis modelis išleistas siekiant patenkinti dvimetrinių dviejų kamerų šaldytuvų poreikį bendrovės rinkose.
RF 390-4703 ir RF 390-5703 – tai šaldytuvo RF 390 variantai su vožtuvine šaldymo sistema. Ši šaldymo sistema yra žymiai pažangesnė už gaminius su dviejų kompresorių šaldymo sistemomis.
Vieno kompresoriaus sistema ypatinga dėl šių priežasčių:
Abi gaminio RF 390-5703 kameros mechaniškai valdomos atskirai. Gaminiui RF 390-4703 papildomos vertės suteikia elektroninis valdymas, mažos elektros energijos sąnaudos, patogios smulkmenos.
Šie gaminiai papildė "Snaigė" prabangių klasės šaldytuvų seriją, atsižvelgdami į nuolat didėjančius vartotojų poreikius ir technologijos pažangą, buvo sukurta dviejų kamerų šaldytuvą-šaldiklį su skirstomuoju vožtuvu. Projektas baigtas 2005-ųjų pabaigoje.
Dar 2004 metais buvo parengta naujo dizaino idėja, apimanti tris variantus:
Visų variantų konstrukcinė bazė yra ta pati: su šoninėmis plokštėmis iki viršaus, storesne izoliacija, atnaujintu vidinės kameros dizainu bei konstrukcija. Apšvietimas viduje – viršutinėje dalyje, lentynos tvirtinamos suformuotuose grioveliuose. Gali būti naudojamos skirtingos rankenos (vertikalios, horizontalios, integruotos), tai dar labiau praplečia vartotojui siūlomų pasirinkti variantų skaičių.
Naujo diziano šaldytuvų kūrimas buvo pradėtas norint atitikiti ir pralenkti vis didėjančius techninius bei energetinius reikalavimus, kurių užtikrinti gaminant dabartinės konstrukcijos "Snaigės" šaldytuvus nebeįmanoma. Todėl šiuo projektu siekiama pagal vyraujančias tendencijas iš esmės atnaujinti šaldytuvų dizainą bei sukurti naują gaminio konstrukciją, atitinkančią dabarties bei perspektyvinius reikalavimus.
Investicijos į technologijų vystymą AB "Snaigė" 2005 m. sudarė 1,38 mln. Lt. Bendrovėje įsisavintos naujos pažangios technologijos, didinančios gamybinius pajėgumus, atitinkančios aplinkosaugos reikalavimus, gerinančios gaminių kokybę ir darbo sąlygas. Diegiant naujus gaminius įsisavintos naujos technologijos bei tobulintos esamos.
Pagal investicijų programas, 2006 m. buvo toliau kuriami šešių modelių naujo dizaino RF dvikameriniai šaldytuvai. Taip ne tik atnaujinamas dizainas, bet ir sukuriama bazinė konstrukcija naujai šaldytuvų kartai, leidžianti pasiekti perspektyvinius energijos efektyvumo reikalavimus.
Naujo dizaino šaldytuvų gamybai modernizuota jungiamųjų elementų gamybos linija, nupirktos dvi liejimo mašinos, pagaminta 30 lietformų, 27 štampai, 13 komplektų vakuumformų, 6 komplektai puansonų PPU, 5 komplektai formų PPU, modernizuota helio regeneracijos sistema ir aliuminio vamzdelio atpjovimo linija.
Taip pat 2006 m. buvo modernizuotos esamos ir isisavintos naujos šiuolaikinės technologijos – Al garintuvo lakštelių padengimas klijais atsisakant dvipusės lipnios juostos, užpiltų PPU izoliacija, spintų bei durų dažymo remonto linija, centralizuotas azoto tiekimas, panaudojant azoto gamybos generatorių ir kitos priemonės. Technologijų vystymui ir gamybos palaikymui investuota 3 299 tūkst.Lt
AB "Snaigė" 2007 m. pradėjo naujo dizaino "Snaigė Ice logic" šaldytuvų serijinę gamybą. Ją sudaro septyni, visiškai nauji, bazinio išpildymo šaldytuvai RF39, RF36, RF34, RF32, RF31, RF30, RF27.
Taip pat pradėta naujo dizaino II varianto gamyba.. Šių šaldytuvų prietaisų blokas atidengtas ir matomas viršutinėje durų dalyje, šaldytuvai gaminami su vertikaliomis arba horizontaliomis prisukamomis ramkenomis.
Iš viso AB "Snaigė" per 2007 m. į gamybos atnaujinimą, modernizavimą bei naujo dizaino šaldytuvų išleidimą investavo 20.101,2 tūkst. Lt. Didžaiusią investicijų dalį sudarė naujų produktų sukūrimas ir naujų automatinių, laisvai programuojamų korpusinių detalių gamybos linijos.
Bendrovėje įsisavintos naujausios ir pažangiausios šiuo metu Europoje naudojamos technologijos. Šios technologijos atitinka visus aplinkosaugos reikalavimus, gerina gaminių kokybę ir darbo sąlygas, mažina gamybos kaštus ir darbo imlumą, leidžia lanksčiai plėsti ir keisti šaldytuvų asortimentą.
Praėjusiais metais bendrovėje įvykdyti svarbiausi projektai:
Likusią dalį investicijų į naujo dizaino šaldytuvų gamos išleidimą ir gamybos atnaujinimą, modernizavimą sudarė gaminių sukūrimas, štampai , smulki technologinė ir orgtechninė įranga, sumoje 3.870,46 tūkst. Lt.
Be naujo dizaino šaldytuvų gamybos įsisavinimo taip pat buvo investuojama ir kitose bendrovės veiklos srityse:
Iš viso 2007 m. AB "Snaigė" grupė į materialujį turtą investavo 23 656,3 tūkst Lt.
Naujų gaminių kūrimui, technologijų vystymui naujos technologinės įrangos įsisavinimui AB "SNAIGĖ" 2008 m. planuoja investuoti 4512,3 tūkst. Lt.
Investicijos planuojamos žemiau išvardintiems projektams:
Visos investicijos vykdomos siekiant vystyti bei gerinti Emitento veiklą, mažinti veiklos kaštams.
2.9.13.3 Naujoji "Ice logic" šaldytuvų linija
Svarbiausiu 2007 m. bendrovės įvykiu tapo naujos 7 šaldytuvų linijos "Snaigė Ice Logic"gamybos pradžia.
AB "Snaigė" naujieji šaldytuvų modeliai išsiskiria naujausiais technologiniais sprendimais ir moderniu dizainu. Bendrovės sukurtų šaldytuvų modelių "Snaigė Ice Logic" kokybę ir dizainą patvirtino vienas garsiausių pasaulyje Italijos inžinerinis centras "AE srl – Appliance Engineering".
Išorinis naujųjų šaldytuvų modelių dizainas, sukurtas atsižvelgiant į naujausias šaldytuvų mados tendencijas, išsiskiria tiesiomis linijomis, lakoniškomis formomis ir aštriomis briaunomis. Vidinis dizainas pasižymi nauju ir patogesniu lentynų, indų ir kitų vidinių elementų išdėstymu.
Naujieji "Snaigė Ice Logic" šaldytuvai patogūs bei funkcionalūs ir dėl keičiamos šaldytuvo durų atidarymo krypties, praktiško valdymo bloko, daugiafunkcinio skyriaus, išradingos lentėlės buteliams, efektyvaus šaldytuvo vidaus apšvietimo ir kitų elementų.
Linijos "Snaigė Ice Logic" šaldytuvai – aukščiausios ir taupiausios A+ energijos efektyvumo klasės. Šie šaldytuvų modeliai turi unikalią šaldymo sistemą, kuri, dėl specialios vidinės šaldytuvo konstrukcijos, leidžia pasiekti žymiai didesnę energijos efektyvumo klasę be papildomų sąnaudų. Toks šaldytuvas sunaudos 31 procentu mažiau elektros energijos per metus.
Šaldytuvuose ,,Snaigė Ice Logic" įdiegta priešbakterinė apsaugos sistema apsaugo nuo kenksmingų bakterijų, skatinančių gedimo procesus ir sukeliančių pavojingas ligas. Vidinės šaldytuvų sienelės prisotintos žmogaus sveikatai nekenksmingo specialiaus mišinio su sidabro jonais – jis saugo nuo kenksmingu bakteriju, skatinančių gedimo procesus ir sukeliančių pavojingas ligas.
AB "Snaigė" naujieji šaldytuvų modeliai sukomplektuoti iš garsiausių pasaulio gamintojų "Basf" (vienas iš didžiausių pasaulyje plastiko gamintojų), "Dow" (vienas iš lyderių mokslo ir technologijų srityje), "ACC" (didžiausias pasaulyje kompresorių gamintojas), "Danfoss" (lyderis tarp kompresorių technologijų ir temperatūros kontrolės įrengimų gamintojų), "Climate Control" (vienas didžiausių pasaulyje šaldymo ir šildymo kontrolės įrenginimų gamintojų), "Parker Hannifin Ltd." (lyderis Europoje tarp šaldytuvų komponentų gamintojų ir pardavėjų) ir kitų pagamintų dalių. Be to, bendrovė gamyboje naudoja moderniausius įrengimus, pagamintus garsiausių pasaulio kompanijų. Tai užtikrina maksimalią gaminamos produkcijos kokybę.
Šaldytuvo atitirpinimas – "Snaigės" rūpestis. Šaldytuve įmontuota automatinė atitirpinimo sistema, kuri išgarina vandenį. Dėl nutekamosios sistemos drėgmė susikaupia rezervuare virš kompresoriaus ir paskui išgaruoja. Be to, šaldytuve su automatinio atitirpinimo sistema visada būna optimalus drėgmės lygis, todėl jame laikomi maisto produktai ilgiau išlieka švieži.
Laikydamasi Kioto protokolo reikalavimo dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos "Snaigė" šaldymo prietaisus gamina tiktai iš aplinkai nekenksmingų medžiagų, todėl jos gaminami šaldytuvai ir šaldikliai atitinka visus aplinkosaugos reikalavimus. Naudojamos medžiagos neardo ozono sluoksnio ir neskatina šiltnamio efekto. Šaldytuvo šaldymo agregatas pripildytas izobutano (R600a) – gamtinės kilmės dujų, – o šaldytuvo izoliacijai naudojamas ciklopentanas.
"Snaigės" šaldytuvai atitinka Europos Sąjungos Direktyvos RoHS (Requirements on Hazardous Substances) reikalavimus. Tai reiškia, kad šiuose šaldytuvuose nėra ypač kenksmingų žmogaus sveikatai medžiagų – švino (Pb), gyvsidabrio (Hg), kadmio (Cd), polibrominto bifenilo (PBB), polibrominto difenilo eterių (PBDE).
Dėl specialių techninių sprendimų ir aukštos kokybės medžiagų "Snaigės" šaldytuvai pagal triukšmo lygį atitinka griežčiausius Europos standartus.
Į naujas AB "Snaigė" gamybos linijas, kurios modernumu prilygsta gerai žinomiems pasaulio ir Vakarų Europos šalių buitinės technikos gamintojams, įdiegtos pažangiausios technologijos ir naujausi įrenginiai.
Didžioji dalis naujos AB "Snaigė" gamybos linijos įrengimų pagaminti vieno garsiausių pasaulyje gamintojų "Meccanica Beretta" (šoninių, durų panelių bei viršutinių šaldytuvų dangčių gamybos linijų įrengimai). Šie įrengimai yra automatizuoti ir išsiskiria dideliu gamybos našumu. Lakštų apdirbimo staklės ir lakštų presas pagaminti Vokietijoje. Automatinę sujungiamųjų elementų gamybos liniją pagamino Italijos gamintoja "Olma" ir AB "Snaigė". Taip pat bendrovė naujoje gamybos linijoje įdiegė aliuminio vamzdelių pjaustymo bei helio garintuvų hermetiškumo kontrolės įrengimus.
Naujoji šaldytuvų linija "Snaigė Ice Logic" per trumpą laiką tapo populiari tarp pirkėjų. Po naujosios linijos gamybos pradžios, du "Snaigė Ice Logic" modeliai pateko į perkamiausių Lietuvoje šaldytuvų šešetuką.
AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.
Bendrovės veiklą reglamentuoja aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema veikia jau nuo 1995 metų, o pernai sertifikatus teikianti įstaiga "Bureau Veritas Certifikation Lietuva" pratęsė šios sistemos galiojimą dar trejiems metams.
Kurdami naują gaminį visada teikiame pir-
menybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, atliekų šalinimui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti. AB "Snaigė" laikosi 2005 metų liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.
"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.
Technologinis gaminių paviršiaus padengimo procesas yra ekologiškai švarus: tai sausoji danga ir džiovinimas dujomis. Šaldymo sistema pripildoma gamtinės kilmės dujų R600a, kurios neardo ozono sluoksnio, o šaldytuvų izoliacijai naudojamas angliavandenilių junginys ciklopentanas yra nekenksmingas aplinkai.
Kuo mažiau energijos vartoja šaldytuvas, tuo labiau jis tausoja aplinką. Daugelis "Snaigės" gaminių – aukščiausios ir taupiausios A ir A+ energijos efektyvumo klasės. Toks šaldytuvas per metus suvartoja iki 30 proc. mažiau elektros energijos.
Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį galima būtų kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be kita ko, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.
Perdirbimo įmonėms pateikiama informacija apie nebetinkamų naudoti prietaisų išardymą, perdirbimą ir utilizavimą.
Įmonėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2006 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.
AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Gamybai naudojamos medžiagos neardo ozono sluoksnio ir neskatina šiltnamio efekto.
Įmonėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.
Didinti įmonės pelningumą koncentruojant prekybos eksporto srautus pelningiausiose rinkose.
Mažinti gaminamos produkcijos savikainą:
Efektyvinti gamybą diegiant efektyvumo didinimo programas bei motyvacines darbininkų skatinimo programas bei tobulinant gamybos planavimą.
Optimizuoti veiklos sąnaudas.
Akcinė bendrovė "Snaigė", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:
| PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS | TAIP /NE / NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
NE | Bendrovės veiklos strategija tik iš dalies atsispindi metiniame pranešime ir metinėje ataskaitoje, taip pat kai kuriuose pranešimuose spaudai, viešai neskelbiama bendrovės internetiniame tinklapyje, kadangi tinklapis nebuvo pritaikytas šiai informacijai skelbti. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina valdyba, bendrovės strategija yra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės veiklos strategijos nuostatų laikymąsi kontroliuoja bendrovės vadovas. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradar biauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
NE | Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba, akcininkai jos atsisakė. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų ger biamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvau jančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
TAIP | Bendrovės valdyba kontroliuoja ir vertina bendrovės vadovo veiklą, analizuodama vadovo pateiktą finansinę ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita, ir gali nurodyti vadovui į nurodytų nuostatų netinkamą vykdymą. |
| II principas: Bendrovės valdymo sistema funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir | |
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomen duojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtik rina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
NE | Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn. |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
TAIP | Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vyk domų funkcijų priežiūrą. |
NE | Sudaryta tik valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.). |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
TAIP | Šie principai taikomi valdybai tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsul tantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. 2 |
TAIP | Yra penki Bendrovės valdybos nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra pakankamas. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems mak simaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
NE | Stebėtojų taryba nerenkama. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo. 2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
TAIP
Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo or ganų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
TAIP | Bendrovės kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama akcininkų susirinkime, kuriame kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, papasakoja apie savo užimamas pareigas kitose įmonėse, apie savo profesinį pasirengimą. Visiems dalyvaujantiems susirinkime akcininkams suteikiama galimybė siūlyti kitus kandidatus į valdybos narius. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svar bius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą bal suoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kan didato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
NE | Bendrovės valdybos reglamentas nenumato tokios pareigos. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
NE | Metiniame pranešime neskelbiama valdybos narių kompetencija, tiesiogiai susijusi su jų darbu kolegialiame organe. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikaci jos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti at sižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Au dito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
TAIP | Bendrovės valdybos nariai turi pakankamą patirtį ir kvalifikaciją, pakankamai žinių. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos nariais, įvertina jų pasirengimą. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma indi viduali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nus tatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
NE | Individualios mokymo programos nebuvo rengiamos, nes manoma, kad nau jai išrinkti valdybos nariai turi pakankamai žinių ir patirties. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai in teresų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius. |
NE | Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje. |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
NE
Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje.
Valdyba nėra nustačiusi nepriklausomumo sąvokos.
Tokios praktikos nėra.
NE
NE
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
NE | Nebuvo tokios praktikos ir reikalavimų. |
|---|---|---|
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Neaktualu | |
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o | |
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę8 |
TAIP | Šias funkcijas atlieka visuotinio akcininkų susirinkimo renkama valdyba. Ji pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui metinį pranešimą apie bendrovės veiklą, metų eigoje svarsto bendrovės veiklos rezultatus ir vertina bendrovės vadovo darbą. |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į dar buotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepa grįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam or ganui (institucijai). |
TAIP | Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais, atvejų, kai būtų pagrindo manyti kitaip - nebuvo. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsi pareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
TAIP | Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
TAIP | Akcininkų ir valdybos interesų konfliktų nekilo. Nei įstatuose, nei bendrovės valdybos reglamente nėra nustatyta aiški bendradarbiavimo su akcininkais tvarka. Informacijos pateikimo akcininkams tvarka bendrovėje tokia, kaip reikalauja AB Įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę ben drovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kole gialaus organo narių. |
NE | Nebuvo siūlymo papildyti įstatus tokia nuostata |
2007 metų konsoliduotas metinis pranešimas
6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123- 5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Žr. 3 išnašą.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu. 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
Kadangi kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama visuotiniame akcininkų susirinkime, ji nepriklausoma priimdama sprendimus nuo bendrovės vadovo. TAIP
NE
NE
NE
Bendrovės direktorių skyrimo, atlyginimų ir audito komitetai nėra suformuoti dėl nedidelio valdybos narių skaičiaus, dėl tokios praktikos ir reikalavimų nebuvimo anksčiau. Šiame punkte nurodytas funkcijas vykdo valdyba savo kompetencijos ribose.
Jeigu akcininkai priimtų sprendimą padidinti valdybos narių skaičių nepriklausomais nariais, komitetus bus galima įsteigti.
Šių nuostatų nesilaikoma, nes komitetai neįsteigti.
Komitetai neįsteigti, steigimo klausimas nebuvo anksčiau svarstytas.
Komitetai neįsteigti. NE
Komitetai neįsteigti.
NE
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
Neįsteigtas (paaiškinimas punkte 4.7.).
NE
NE
Neįsteigtas (paaiškinimas punkte 4.7.).
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
NE Neįsteigtas (paaiškinimas punkte 4.7.).
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė
Valdyba savo veiklos vertinimo neatlieka ir apie tai neskelbia.
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį11. 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. Valdybos posėdžių sušaukimo teisę pagal AB Įstatymą turi kiekvienas valdybos narys. Informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama pagal valdybos reglamentą. Valdybos posėdžiai šaukiami pagal iš anksto patvirtintą grafiką metams (kartą per ketvirtį), be to, šaukiami neeiliniai posėdžiai. Valdybos nariams išsiunčiama elektroniniu paštu visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė dažniausiai nekeičiama, kadangi pagal bendrovės reglamentą sprendimai ir balsavimas gali vykti apklausos būdu elektroniniu paštu, valdybos nariai turi galimybę tokiu pačiu būdu ir bendru sutarimu papildyti darbotvarkę. Nesilaikoma, nes nesudaryta stebėtojų taryba. TAIP TAIP TAIP NE TAIP TAIP 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Bendrovės kapitalą sudaro akcijos, suteikiančios jų turėtojams vienodas balsavimo, nuosavybės ir dividendų teises. Bendrovė suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises skelbdama apie tai viešai.
NE
11Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
NE | Bendrovės įstatai nenumato tokios teisės akcininkų susirinkimui, bendrovės valdyba priima tokius sprendimus be akcininkų susirinkimo pritarimo. |
|---|---|---|
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. |
TAIP | Šaukiant akcininkų susirinkimą, vieta, data ir laikas parenkamas, kad akcininkai galėtų dalyvauti susirinkimuose. Su sprendimų projektais akcininkai turi galimybę susipažinti bendrovėje, vieta ir laikas būna nurodyta pranešime apie susirinkimo šaukimą. |
| 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus doku mentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomen duojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimy bei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tin klalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
TAIP | Skelbiama |
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant ben drąjį balsavimo biuletenį. |
TAIP | Bendrovės akcininkai savo teises gali įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato AB įstatymas. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, ben drovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
NE | Naudojimasis moderniomis technologijomis balsuojant akcininkų susirinkimuose iki šiol nebuvo taikomas, nes nebuvo tam poreikio iš akcininkų pusės. |
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių | |
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
NE | Tokių atvejų nebuvo, tačiau bendrovėje tokių pranešimų ir informavimo tvarka nereglamentuota, |
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
NE | Tokių atvejų nebuvo, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota. |
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę ben drovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
NE | Tokių atvejų nebuvo, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota. 12Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip |
1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą. 13Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Šios nuostatos laikomasi tais atvejais, kai valdyboje sprendžiami valdybos nario - bendrovės vadovo darbo užmokesčio klausimai.
TAIP
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo metu bendrovėje nėra.
Tokios praktikos bendrovėje nėra.
NE
NE
NE
Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
NE
NE
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
TAIP | Bendrovės valdymo organai stengiasi užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę. |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su dar buotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuo tojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
TAIP | Interesų turėtojai gali dalyvauti įmonės valdyme ir įmonei svarbių sprendimų priėmime tiek, kiek tai leidžia LR įstatymai. |
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
TAIP | Šių nuostatų laikomasi tiek, kiek tai reglamentuoja LR įstatymai. |
| X principas: Informacijos atskleidimas valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės | |
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti |
TAIP | Bendrovė atskleidžia informaciją įstatymų numatyta tvarka Vertybinių popierių komisijai, Vilniaus vertybinių popierių biržai, ELTA, BNS, dienraštyje "Lietuvos rytas". |
NE
Iki šio laiko tokia informacija nepateikiama, be to, dalį informacijos (apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas) bendrovė laiko konfidencialia ir
neatskleidžia.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. Informacija atskleidžiama apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
Tokios praktikos bendrovėje nėra.
Tokios praktikos bendrovėje nėra.
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų daly vavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
NE | Iki šio laiko tokia informacija nepateikiama. |
|---|---|---|
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
TAIP | Informacija atskleidžiama ribotai, tik p.10.1. nurodytoms institucijoms, kol kas neskelbiama bendrovės tinklalapyje. Informacija skelbiama paprastai prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos. Po esminių įvykių atskleidimo informacija papildomai skelbiama žiniasklaidoje, ko mentuojant plačiau. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudoto jams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomen duojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tin klalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
TAIP | Skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
TAIP | Skelbiama |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
TAIP | Rekomendacijos laikomasi. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji ben drovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
TAIP | Audito įmonę visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne au dito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kan didatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu |
Duomenys apie viešai skelbtą bei skelbiamą informaciją galima rasti emitento internetiniame puslapyje http://www.snaige.lt, arba Vilniaus vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje http://www.baltic.omxnordicexchange.com/
Naujausi esminiai įvykiai pranešti Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijai ir Nacionalinei vertybinių popierių biržai naudojant CNS informacijos platinimo sistemą.
2008 balandžio 7 d. Baigtas AB "Snaigė" konvertuojamų obligacijų platinimas. 2008 balandžio 4 d. buvo baigtas AB "Snaigė" konvertuojamųjų vardinių 367 dienų trukmės 14% metinio pajamingumo obligacijų platinimas. Per visą platinimo laikotarpį buvo sėkmingai išplatinta visa 20 000 000 Lt (5 792 400 eurų) nominalios vertės obligacijų emisija.
2008 kovo 28 d. Valdybos nario atsistatydinimas. "Hermis Capital" valdomos įmonės UAB "Kitron" generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas atsistatydina iš AB "Snaigė" valdybos nario pareigų nuo 2008 metų balandžio 11 d.
2008 kovo 20 d. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas. 2008 m. kovo 20 d. AB "Snaigė" valdyba priėmė sprendimą 2008 m. balandžio 25 d. 13.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, bendrovės posėdžių salėje sušaukti eilinį visuotinį AB "Snaigė" (kodas 249664610, buveinė Pramonės g. 6, Alytuje) akcininkų susirinkimą. Akcininkų registracijos pradžia 12 val. 30 min., pabaiga 12 val. 50 min.
Susirinkimo darbotvarkė:
Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos (2008 m. balandžio 18 d.) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininko įgaliotiems atstovams privalu turėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
2008 kovo 17 d. Papildyta 2007m. dvylikos mėn. konsoliduota tarpinė finansinė ataskaita. Pateikta konsoliduotą papildytą neaudituotą 2007 m. dvylikos mėnesių tarpinę finansinę ataskaitą pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos patvirtintas Informacijos apie emitentų veiklą ir jų vertybinius popierius periodinio atskleidimo taisykles. Pelno (nuostolių) ataskaita papildyta tarpinio ataskaitinio laikotarpio (paskutinio ketvirčio) duomenimis.
2008 kovo 14 d. Dėl AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų prospekto patvirtinimo. Vertybinių popierių komisija 2008 m. kovo 14 d. posėdyje patvirtino AB "Snaigė" 367 dienų trukmės 20 mln. Lt. (5,79 mln. eurų) nominalios vertės konvertuojamųjų obligacijų emisijos prospektą.
Pagrindinė informaciją apie išleidžiamas obligacijas:
Obligacijas įsigiję investuotojai turės teisę išpirkimo dieną konvertuoti turimas obligacijas į 18 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų.
AB "Snaigė" akcininkai turės pirmumo teisę per pirmąsias 14 platinimo dienų (2008 m. kovo 15 - 2008 m. kovo 28 d. imtinai) įsigyti išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų proporcionaliai pagal 2008 m. kovo 7 d. visuotinio akcininko susirinkimo metu turėtų AB "Snaigė" akcijų nominaliają vertę. Likusiu platinimo laikotarpių (2008 m. kovo 29 d. - 2008 m. balandžio 4 d.) įsigyti obligacijų turės teisę ir likę investuotojai.
Investuotojai kviečiami pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis Obligacijų platinimo metu UAB FMĮ "Orion Securities", A.Tumėno g.4B (9 aukštas), LT - 01109, Vilnius darbo valandomis nuo 8.30 iki 17.30. 07.03.2008
2008 kovo 7d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. AB "Snaigė" neeiliniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2008 m. kovo 7 d., priimti sprendimai:
1.Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas ir įstatinio kapitalo padidinimas;
sąlygomis:
1.1. Išleidžiamų KO-ų skaičius - 200 000 (du šimtai tūkstančių) vienetų;
1.2. Vienos KO-os nominali vertė - 100,- Lt (vienas šimtas litų);
1.3. Bendra išleidžiamų KO vertė - 20 000 000,- Lt (dvidešimt milijonų litų);
1.4. KO-ų platinimo terminas - 21 (dvidešimt viena) diena nuo prospekto patvirtinimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje dienos (šios dienos neįskaičiuojant).
1.5. Bendrovės akcininkai turi teisę įsigyti KO-ų pirmumo teise proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso šio Susirinkimo dieną, per 14 (keturiolika) dienų nuo KO-ų platinimo termino pradžios. Pasibaigus šiam terminui, iki KO-ų platinimo termino pabaigos įsigyti KO-ų turi teisę ir visi kiti asmenys;
1.6. KO-ų suteikiamos teisės: pasibaigus jų išpirkimo terminui, gauti nustatytas palūkanas arba pakeisti KO-as į Bendrovės akcijas šio Susirinkimo sprendimu ir KO-ų pasirašymo sutartimi nustatytu santykiu;
1.7. Akcijų, į kurias keičiamos KO-os:
1.7.1. Klasė - paprastosios vardinės akcijos;
1.7.2. Skaičius - 18 (aštuoniolika) vienetų;
1.7.3. Nominali vertė - 1,- Lt (vienas litas);
1.7.4. Suteikiamos teisės:
1.7.4.1. Dalyvauti valdant Bendrovę;
1.7.4.2. Gauti dividendus;
1.7.4.3. Gauti Bendrovės turto dalį, likusią po jos likvidavimo;
1.7.4.4. Nemokamai gauti akcijų, jei Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų;
1.7.4.5. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar obligacijų, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatytas išimtis;
1.7.4.6. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
1.7.4.7. Parduoti ar kitu būdu perleisti visas ar dalį savo akcijų, palikti jas testamentu kitiems asmenims;
1.7.4.8. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teisė balsuoti gali būti uždrausta arba apribota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
1.7.4.9. Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti informaciją apie Bendrovės veiklą;
1.7.4.10. Kitos Bendrovės įstatuose ir teisės aktuose nustatytos turtinės ir neturtinės teisės.
1.8. Santykis, kuriuo KO-os keičiamos į akcijas - 1:18 (viena KO keičiama į 18 akcijų);
1.9. KO-ų išpirkimo data - 367-toji diena nuo KO-ų platinimo termino pabaigos. KO-os keičiamos į akcijas KO-ų išpirkimo dieną. KO savininkai gali pareikšti norą konvertuoti KO ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki KO išpirkimo dienos.
1.10. Maksimali metinė palūkanų norma - 16 % (šešiolika procentų);
1.11. Palūkanų mokėjimo tvarka: palūkanos sumokamos vienu mokėjimu išperkant KO-as;
1.12. KO-os išperkamos litais arba eurais;
B. Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma.
2.1. Pakeisti bendrovės įstatų str.9.1.11 tokia redakcija:
"Bendrovės reglamentuojama informacija LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka yra skelbiama viešai ir įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
Patvirtinti naują įstatų redakciją.
2.2. Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, pakeisti Bendrovės įstatus ir patvirtinti naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių.
Įgalioti (su teise perįgalioti) ir įpareigoti Bendrovės generalinį direktorių:
3.1. Pasirašyti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku UAB FMĮ "Orion securities", kodas 1220 33915, dėl veiksmų, susijusių su šio Susirinkimo priimto sprendimo išleisti KO-as įgyvendinimu;
3.2. Pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis, kitas sutarčių nuostatas nustatant savo nuožiūra;
3.3. Pasirašyti pakeistus Bendrovės įstatus , pakeitus Įstatų p.9.1.11 redakciją ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
3.4. Pasirašyti pakeistus bendrovės įstatus, padidinus įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
3.5. Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
2008 vasario 29. AB "Snaigė" 2007 m. 12 mėn. konsoliduota tarpinė finansinė atskaitomybė ir preliminarūs konsoliduoti neaudituoti 2007 m. veiklos rezultatai.
| Pardavimų ir kitos veiklos pajamos: | 413,54 mln. Lt (119,77 mln. EUR). |
|---|---|
| Nuostolis iki mokesčių: | -10,61 mln. Lt (-3,07 mln.EUR), |
| Nuostolis (grynasis): | - 9,74 mln. Lt (-2,82 mln.EUR), |
| EBITDA: | 13,93 mln. Lt (4,03 mln.EUR). |
Nors praėjusiais metais "Snaigės" pardavimų pajamos išaugo 16 procentų, tačiau šis augimas buvo nepakankamas padengti nuostoliams, susidariusiems dėl per visus 2007 metus smukusio dolerio kurso ir brangstančių žaliavų. Praėjusiais metais dėl kritusio dolerio kurso bei žaliavų brangimo įmonė prarado beveik 15 mln. Lt.
2007 metų konsoliduotas metinis pranešimas
Šiemet AB "Snaigė" pradėjo naudoti finansinius instrumentus, apdrausdama valiutų kursų svyravimo rizikas.
Praėjusių metų AB "Snaigė" pelningumo rodikliui įtakos turėjusios augančios žaliavų kainos, lyginant su 2006 metais, brango apie 11 proc. Norėdami sumažinti žaliavų brangimo įtaką įmonės pelnui, bendrovė ėmėsi ieškoti alternatyvių tiekėjų bei medžiagų, diegti įvairias kaštų mažinimo ir efektyvumo didinimo programas. Tai padėjo bent iš dalies sumažinti nuostolius, patirtus dėl žaliavų brangimo.
2008 vasario 25 d. Patikslinimas: nutarimų projekto punktas 1.9 papildytas nauju sakiniu.
AB "Snaigė" valdybos nutarimu siūlomi 2008 m. kovo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai: 1.Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas ir įstatinio kapitalo padidinimas;
1.A.Išleisti Bendrovės konvertuojamąsias obligacijas (toliau - KO) tokiomis sąlygomis:
1.1. Išleidžiamų KO-ų skaičius - 200 000 (du šimtai tūkstančių) vienetų;
1.2. Vienos KO-os nominali vertė - 100,- Lt (vienas šimtas litų);
1.3. Bendra išleidžiamų KO vertė - 20 000 000,- Lt (dvidešimt milijonų litų);
1.4. KO-ų platinimo terminas - 21 (dvidešimt viena) diena nuo prospekto patvirtinimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje dienos (šios dienos neįskaičiuojant).
1.5. Bendrovės akcininkai turi teisę įsigyti KO-ų pirmumo teise proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso šio Susirinkimo dieną, per 14 (keturiolika) dienų nuo KO-ų platinimo termino pradžios. Pasibaigus šiam terminui, iki KO-ų platinimo termino pabaigos įsigyti KO-ų turi teisę ir visi kiti asmenys;
1.6. KO-ų suteikiamos teisės: pasibaigus jų išpirkimo terminui, gauti nustatytas palūkanas arba pakeisti KO-as į Bendrovės akcijas šio Susirinkimo sprendimu ir KO-ų pasirašymo sutartimi nustatytu santykiu;
1.7. Akcijų, į kurias keičiamos KO-os:
1.7.1. Klasė - paprastosios vardinės akcijos;
1.7.2. Skaičius - 18 (aštuoniolika) vienetų;
1.7.3. Nominali vertė - 1,- Lt (vienas litas);
1.7.4. Suteikiamos teisės:
1.7.4.1. Dalyvauti valdant Bendrovę;
1.7.4.2. Gauti dividendus;
1.7.4.3. Gauti Bendrovės turto dalį, likusią po jos likvidavimo;
1.7.4.4. Nemokamai gauti akcijų, jei Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų;
1.7.4.5. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar obligacijų, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatytas išimtis;
1.7.4.6. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
1.7.4.7. Parduoti ar kitu būdu perleisti visas ar dalį savo akcijų, palikti jas testamentu kitiems asmenims;
1.7.4.8. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teisė balsuoti gali būti uždrausta arba apribota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
1.7.4.9. Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti informaciją apie Bendrovės veiklą;
1.7.4.10. Kitos Bendrovės įstatuose ir teisės aktuose nustatytos turtinės ir neturtinės teisės.
1.8. Santykis, kuriuo KO-os keičiamos į akcijas - 1:18 (viena KO keičiama į 18 akcijų);
1.9. KO-ų išpirkimo data - 367-toji diena nuo KO-ų platinimo termino pabaigos. KO-os keičiamos į akcijas KO-ų išpirkimo dieną. KO savininkai gali pareikšti norą konvertuoti KO ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki KO išpirkimo dienos.
1.10. Maksimali metinė palūkanų norma - 16 % (šešiolika procentų);
1.11. Palūkanų mokėjimo tvarka: palūkanos sumokamos vienu mokėjimu išperkant KO-as;
1.12. KO-os išperkamos litais arba eurais;
B. Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma.
2.1. Pakeisti bendrovės įstatų str.9.1.11 tokia redakcija:
"Bendrovės reglamentuojama informacija LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka yra skelbiama viešai ir įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
Patvirtinti naują įstatų redakciją.
2.2. Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, pakeisti Bendrovės įstatus ir patvirtinti naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių.
Įgalioti (su teise perįgalioti) ir įpareigoti Bendrovės generalinį direktorių:
3.1. Pasirašyti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku UAB FMĮ "Orion securities", kodas 1220 33915, dėl veiksmų, susijusių su šio Susirinkimo priimto sprendimo išleisti KO-as įgyvendinimu;
3.2. Pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis, kitas sutarčių nuostatas nustatant savo nuožiūra;
3.3. Pasirašyti pakeistus Bendrovės įstatus , pakeitus Įstatų p.9.1.11 redakciją ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
3.4. Pasirašyti pakeistus bendrovės įstatus, padidinus įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
3.5. Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
2008 vasario 15 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektas. AB "Snaigė" valdybos nutarimu siūlomi 2008 m. kovo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai:
1.Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas ir įstatinio kapitalo padidinimas;
1.1. Išleidžiamų KO-ų skaičius - 200 000 (du šimtai tūkstančių) vienetų;
1.2. Vienos KO-os nominali vertė - 100,- Lt (vienas šimtas litų);
1.3. Bendra išleidžiamų KO vertė - 20 000 000,- Lt (dvidešimt milijonų litų);
1.4. KO-ų platinimo terminas - 21 (dvidešimt viena) diena nuo prospekto patvirtinimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje dienos (šios dienos neįskaičiuojant).
1.5. Bendrovės akcininkai turi teisę įsigyti KO-ų pirmumo teise proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso šio Susirinkimo dieną, per 14 (keturiolika) dienų nuo KO-ų platinimo termino pradžios. Pasibaigus šiam terminui, iki KO-ų platinimo termino pabaigos įsigyti KO-ų turi teisę ir visi kiti asmenys;
1.6. KO-ų suteikiamos teisės: pasibaigus jų išpirkimo terminui, gauti
nustatytas palūkanas arba pakeisti KO-as į Bendrovės akcijas šio Susirinkimo sprendimu ir KO-ų pasirašymo sutartimi nustatytu santykiu;
1.7. Akcijų, į kurias keičiamos KO-os:
1.7.1. Klasė - paprastosios vardinės akcijos;
1.7.2. Skaičius - 18 (aštuoniolika) vienetų;
1.7.3. Nominali vertė - 1,- Lt (vienas litas);
1.7.4. Suteikiamos teisės:
1.7.4.1. Dalyvauti valdant Bendrovę;
1.7.4.2. Gauti dividendus;
1.7.4.3. Gauti Bendrovės turto dalį, likusią po jos likvidavimo;
1.7.4.4. Nemokamai gauti akcijų, jei Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų;
1.7.4.5. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar obligacijų, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatytas išimtis;
1.7.4.6. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
1.7.4.7. Parduoti ar kitu būdu perleisti visas ar dalį savo akcijų, palikti jas testamentu kitiems asmenims;
1.7.4.8. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teisė balsuoti gali būti uždrausta arba apribota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
1.7.4.9. Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti informaciją apie Bendrovės veiklą;
1.7.4.10. Kitos Bendrovės įstatuose ir teisės aktuose nustatytos turtinės ir neturtinės teisės.
1.8. Santykis, kuriuo KO-os keičiamos į akcijas - 1:18 (viena KO keičiama į 18 akcijų);
1.9. KO-ų išpirkimo data - 367-toji diena nuo KO-ų platinimo termino pabaigos. KO-os keičiamos į akcijas KO-ų išpirkimo dieną;
1.10. Maksimali metinė palūkanų norma - 16 % (šešiolika procentų);
1.11. Palūkanų mokėjimo tvarka: palūkanos sumokamos vienu mokėjimu išperkant KO-as;
1.12 KO-os išperkamos litais arba eurais;
B. Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma.
2.1 Pakeisti bendrovės įstatų str.9.1.11 tokia redakcija:
"Bendrovės reglamentuojama informacija LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka yra skelbiama viešai ir įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
Patvirtinti naują įstatų redakciją.
2.2. Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, pakeisti Bendrovės įstatus ir patvirtinti naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių.
Įgalioti (su teise perįgalioti) ir įpareigoti Bendrovės generalinį direktorių:
3.1. Pasirašyti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku UAB FMĮ "Orion securities", kodas 1220 33915, dėl veiksmų, susijusių su šio Susirinkimo priimto sprendimo išleisti KO-as įgyvendinimu;
3.2. Pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis, kitas sutarčių nuostatas nustatant savo nuožiūra;
3.3. Pasirašyti pakeistus Bendrovės įstatus , pakeitus Įstatų p.9.1.11 redakciją ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
3.4. Pasirašyti pakeistus bendrovės įstatus, padidinus įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
3.5. Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
2008 vasario 4 d. Dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. 2008 m. sausio 31 d. AB "Snaigė" valdyba priėmė sprendimą 2008 m. kovo 7 d. 10.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, bendrovės posėdžių salėje sušaukti neeilinį visuotinį AB "Snaigė" (kodas 249664610) akcininkų susirinkimą. Akcininkų registracijos pradžia 9 val. 30 min., pabaiga 9 val. 50 min.
Susirinkimo darbotvarkė:
1.Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas ir įstatinio kapitalo padidinimas;
2.Bendrovės įstatų pakeitimas;
3.Įgaliojimų suteikimas.
Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos (2008 m. vasario 29 d.) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.
Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininko įgaliotiems atstovams privalu turėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
2008 sausio 30 d. AB "Snaigė" pasirašė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities". AB "Snaigė" pasirašė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities". "Orion Securities" planuoja pradėti rinkos formavimą gavus Biržos leidimą.
Esminiai įvykiai pranešti Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijai ir Nacionalinei vertybinių popierių biržai naudojant CNS informacijos platinimo sistemą.
2007 gruodžio 28 d. Dėl bendrovės naujo generalinio direktoriaus paskyrimo. AB "Snaigė" valdybos sprendimu nuo 2008m. sausio 3 d. iš generalinio direktoriaus pareigų atšaukiamas Mindaugas Šeštokas ir išrenkamas Gediminas Čeika.
2007 lapkričio 29 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. AB "Snaigė" neeiliniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2007 m. lapkričio 29 d., priimtas sprendimas sudaryti sutartį su UAB "Ernst &Young Baltic" dėl 2007 m. AB "Snaigė" finansinės ataskaitos ir konsoliduotos ataskaitos auditavimo. Sutarties apmokėjimo kaina 228 000 Lt (66 033 eurų).
2007 lapkričio 29 d. 2007 m. devynių mėnesių tarpinė finansinė atskaitomybė ir atsakingų asmenų patvirtinimas. Pateiktas AB "Snaigė" atsakingų asmenų patvirtinimas ir 2007 m.devynių mėnesių tarpinė konsoliduota neaudituota finansinė atskaitomybė.
2007 lapkričio 16 d. Pateikiama pataisyta 2007 m. I pusmečio tarpinė informacija. Pateikiama pataisyta AB "Snaigė" 2007 m. I pusmečio neaudituotą konsoliduota finansinė atskaitomybė, tarpinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas.
2007 lapkričio 16 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektas. AB "Snaigė" neeiliniame akcininkų susirinkime, įvyksiančiame 2007 m. lapkričio 29 d., siūloma pritarti valdybos siūlymui sudaryti sutartį su UAB "Ernst &Young Baltic"dėl 2007 m. AB "Snaigė" finansinės ataskaitos ir konsoliduotos ataskaitos auditavimo. Sutarties apmokėjimo kaina 228 000 Lt (66 033 eurų).
2007 lapkričio 13 d. Dėl investuotojų. Patikslinant 2007 metų gegužės 25 dienos paskelbtą informaciją apie galimų investuotojų domėjimąsi bendrove, informuojame kad šiuo metu jokios derybos ar susitikimai su galimais investuotojais nevyksta.
2007 spalio 31 d. Konsoliduoti neaudituoti 2007 m. 9 mėn. veiklos rezultatai.
| Pardavimų ir kitos veiklos pajamos: | 305,8 mln. Lt (88,57 mln. EUR). |
|---|---|
| Pelnas iš pagrindinės veiklos | 15 mln. Lt ( 4,3 mln. EUR) |
| Pelnas iki mokesčių: | 0,11 mln. Lt (0,03 mln. EUR), |
| Nuostolis (grynasis): | - 0,19 mln. Lt (-0,05 mln. EUR), |
| EBITDA: | 18,2 mln. Lt (5,27 mln. EUR). |
Nuo šių metų pradžios "Snaigės" pardavimų pajamos išaugo 22 procentais, pelnas iš pagrindinės veiklos išaugo 60 procentų ir sieka 15 mln. Lt, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu periodu, tačiau dėl smunkančio dolerio kurso ir brangstančių žaliavų įmonė uždirbo tik 106 tūkst litų. Per devynis šių metų mėnesius dėl smunkančio dolerio kurso bei žaliavų brangimo įmonė prarado apie 15 mln. Lt.
2007 spalio 24 d. Dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. 2007 m. spalio 23 d AB "Snaigė" valdyba priėmė sprendimą 2007 m. lapkričio 29 d. 15.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, bendrovės posėdžių salėje sušaukti neeilinį visuotinį AB "Snaigė" (kodas 249664610, buveinės adresas Pramonės 6, Alytus) akcininkų susirinkimą.
Akcininkų registracijos pradžia 14val. 30 min., pabaiga 14 val. 50 min
Susirinkimo darbotvarkė:
AUDITO ĮMONĖS RINKIMAS IR AUDITO PASLAUGŲ APMOKĖJIMO SĄLYGŲ NUSTATYMAS
Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos (2007 m. lapkričio 22 d.) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.
Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininko įgaliotiems atstovams privalu turėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
2007 spalio 2 d. Patikslinta 2007 m. I ketvirčio tarpinė informacija. Pateikiama patikslinta neaudituota 2007 m. I ketvirčio konsoliduota finansinė atskaitomybė ir atsakingų asmenų patvirtinimas.
2007 rugpjūčio 31 d. AB "Snaigė" skelbia 2007 m. I pusmečio konsoliduotą tarpinį pranešimą ir finansinę atskaitomybę. Pateikta AB "Snaigė" 2007 m. I pusmečio neaudituota konsoliduota finansinė atskaitomybė, tarpinis pranešimą ir atsakingų asmenų patvirtinimas.
2007 rugpjūčio 3 d. Konsoliduoti neaudituoti 2007 m. I pusm. veiklos rezultatai.
Konsoliduoti neaudituoti 2007 m. I pusm. veiklos rezultatai:
| Pardavimų ir kitos veiklos pajamos: | 180,4 mln. Lt (52,25 mln. EUR). |
|---|---|
| Nuostolis iki mokesčių: | - 0,88 mln. Lt (-0,25 mln. EUR), |
| Nuostolis: | - 1,26 mln. Lt (-0,36 mln.EUR), |
| EBITDA: | 11,0 mln. Lt (3,2 mln. EUR). |
Konsoliduoto AB "Snaigė" pelno mažėjimui didžiausią įtaką turėjo augančios žaliavų bei energetinių išteklių kainos. Taip pat įtakos turėjo ir nukritęs dolerio kursas. Didelę dalį - 25 proc. - savo produkcijos eksportuojame į Ukrainą, o atsiskaitymai vykdomi doleriais. Tačiau optimistiškai nuteikia š.m. II ketvirčio finansiniai rezultatai ir augantys pardavimai bendrovei svarbiose rinkose: Ukrainoje pardavimai išaugo 33 procentais, kitose Rytų šalyse – 34 procentais, o Rusijoje pardavimai padidėjo net 4 kartus. Per antrąjį š.m. ketvirtį bendrovė uždirbo 1,7 mln. Lt neaudituoto konsoliduoto pelno prieš mokesčius, t.y. 1,37 mln. Lt daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai buvo uždirbusi 320 tūkst. Lt neaudituoto konsoliduoto pelno prieš mokesčius.
2007 gegužės 28 d. 2007 m. I- mo ketvirčio finansinė atskaitomybė. Pateikiama 2007 m. pirmojo ketvirčio tarpinė konsoliduota neaudituota finansinė atskaitomybė.
2007 gegužės 25 d. Dėl investuotojų susidomėjimo. Potencialiems investuotojams išreiškus susidomėjimą bendrove, atliekamas veiklos auditas ir vyksta susitikimai tarp potencialių investuotojų ir bendrovės vadovybės.
2007 gegužės 25 d. Dėl 2006 m. prospekto ataskaitos. 2006m. bendrovės prospektas ataskaita pateikta VPK ir Vilniaus vertybinių popierių biržai.
2007 balandžio 27 d. Paskelbti įmonės konsoliduoti neaudituoti 2007 m. I ketv. veiklos rezultatai:
| 73,34 mln. Lt (21,24mln. EUR). |
|---|
| - 2,57 mln. Lt (-0,74 mln. EUR), |
| - 3,80 mln. Lt (-1,1 mln. EUR), |
| 3,33 mln. Lt (0,97 mln. EUR) |
AB "Snaigė" neaudituota konsoliduota apyvarta per I šių metų ketvirtį išaugo 20 mln. litų, palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Bendrovė dirba sėkmingiau nei yra numačius verslo plane ir planuoja pasiekti numatytą 32 mln. Litų konsoliduotą EBITDA.
2007 balandžio 26 d. AB "Snaigė" Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai. Visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2007 m. balandžio 26 d. nutarė:
Patvirtinti metinį pranešimą apie bendrovės veiklą 2006 metais.
Atsižvelgti į auditoriaus išvadą balsuojant dėl metinės finansinės atskaitomybės.
Patvirtinti 2006 metų bendrovės finansinę atskaitomybę.
Patvirtinti pelno paskirstymą:
Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pradžioje - 55 772 622 Lt (16 152 868 EUR).
Grynasis finansinių metų pelnas - 10 659 081 Lt (3 087 083 EUR).
Pervedimai iš rezervų - 26 899 000 Lt (7 790 489 EUR).
Paskirstytinas pelnas iš viso - 93 330 703 Lt (27 030 440 EUR).
Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti - 10 000 000 Lt (2 896 200 EUR).
Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms - 23 647 600 Lt (6 848 818 EUR).
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus - 440 000 Lt (127 433 EUR).
iš jų: paramai, labdarai - 90 000 Lt (26 066 EUR),
socialinėms ir kultūrinėms reikmėms - 350 000 Lt (101 367 EUR),
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti - 0 Lt (0 EUR).
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti - 0 Lt (0 EUR).
Nepaskirstytasis pelnas finansinių metų pabaigoje - 59 243 103 Lt (17 157 989 EUR).
Visus kitus klausimus, kurie nenumatyti šiame nutarime, pavedama spręsti bendrovės valdybai.
2007 balandžio 17 d. Paskelbta audituota 2006 m. finansinė atskaitomybė ir metinis pranešimas.
2007 balandžio 13 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai. Bendrovės valdybos 2007-04-02 nutarimu siūlomi 2007 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai:
AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2006 metais. Siūloma: Patvirtinti metinį pranešimą apie bendrovės veiklą 2006 metais.
Auditoriaus išvada apie 2006 metų bendrovės finansinę atskaitomybę. Siūloma: Rekomenduoti akcininkams atsižvelgti į auditoriaus išvadą balsuojant dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės.
2006 metų bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Siūloma: Patvirtinti 2006 metų bendrovės finansinę atskaitomybę.
2006 metų pelno paskirstymas. Siūloma: Patvirtinti pelno paskirstymą.
Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pradžioje - 55 772 622 Lt (16 152 868 EUR).
Grynasis finansinių metų pelnas - 10 659 081 Lt (3 087 083 EUR).
Pervedimai iš rezervų - 26 899 000 Lt (7 790 489 EUR).
Paskirstytinas pelnas iš viso - 93 330 703 Lt (27 030 440 EUR).
Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti - 10 000 000 Lt (2 896 200 EUR).
Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms - 23 647 600 Lt (6 848 818 EUR).
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus - 440 000 Lt (127 433 EUR).
iš jų: paramai, labdarai - 90 000 Lt (26 066 EUR),
socialinėms ir kultūrinėms reikmėms - 350 000 Lt (101 367 EUR),
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti - 0 Lt (0 EUR).
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti - 0 Lt (0 EUR).
Nepaskirstytasis pelnas finansinių metų pabaigoje - 59 243 103Lt (17 157 989 EUR).
akcijas (VP ISIN kodas LT 0000109274), pateikiant savanorišką oficialų pasiūlymą vertybinių popierių rinką reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir įgyvendinant jį Vilniaus vertybinių popierių biržoje; Akcijų įsigijimo tikslas - palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą; VVPB supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų už 10 000 000 (dešimt milijonų) litų, t.y. tokia pelno dalis paskirta į rezervą savoms akcijoms supirkti. Bendrovė supirks akcijas iki 2008 m. spalio 26 dienos; Maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina: minimali akcijų įsigijimo kaina -5 Lt, maksimali akcijų įsigijimo kaina -16 Lt; Minimali savų akcijų pardavimo kaina - 16 Lt už vieną akciją. Užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Bendrovės įsigytos savos akcijos bus parduodamos tik Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Konkrečias savanoriško oficialaus pasiūlymo sąlygas, terminus, įsigyjamų akcijų kiekius ir kainas, akcijų pardavimo kainas bei sąlygas pavedama nustatyti ir spręsti bendrovės valdybai.
Visus kitus klausimus, kurie nenumatyti šiame nutarime, pavedama spręsti bendrovės valdybai.
2007 m. kovo 20 d. AB "Snaigė" valdyba priėmė sprendimą 2007 m. balandžio 26 d. 14.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, bendrovės posėdžių salėje sušaukti metinį visuotinį AB "Snaigė" akcininkų susirinkimą. Akcininkų registracijos pradžia 13val. 30 min., pabaiga 13 val. 50 min.
Susirinkimo darbotvarkė:
AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2006 metais.
Auditoriaus išvada apie 2006 metų bendrovės finansinę atskaitomybę.
2006 metų bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas.
2006 metų pelno paskirstymas.
Dėl savų akcijų supirkimo.
Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos (2007 m. balandžio 19 d.) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.
Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininko įgaliotiems atstovams privalu turėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
2007 vasario 15 d. Konsoliduoti neaudituoti preliminarūs 2006 m. veiklos rezultatai ir 2007 m. prognozė.
| Pardavimų ir kitos veiklos pajamos | 357,0 mln. Lt (103,4 mln. EUR); |
|---|---|
| Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius | -10,1 mln. Lt (-2,9 mln. EUR); |
| EBITDA | 13,7 mln. Lt (4,0 mln. EUR). |
| Pardavimų ir kitos veiklos pajamos 468,8 mln. Lt (135,8 mln. EUR); | |
|---|---|
| Pelnas prieš mokesčius | 10,2 mln. Lt ( 3,0 mln. EUR); |
| Grynasis pelnas | 8,4 mln. Lt ( 2,4 mln. EUR); |
| EBITDA | 34,3 mln. Lt (9,9 mln. EUR). |
Neigiamą visos įmonės 2006 m. konsoliduotą rezultatą lėmė sunkumai Rusijos rinkoje, atsiradę nuo gamyklos šioje šalyje atidarymo pradžios - dideli produkcijos likučiai ir jų perkainavimas pas distributorius. Be to, padidėjus rizikai, kad nebus susigrąžinta per 2004-2005 m susidariusių pirkėjų skolų, įmonė priėmė sprendimą padaryti 9,8 mln. atidėjimus šiom blogom skolom dengti.
2007 sausio 18 d. juridinių asmenų registre įregistruoti AB "Snaigė" įstatai su padidintu įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas po padidinimo 23 827 365 Lt (6 900 882 EUR). Vienos akcijos nominali vertė - 1 litas.
2007 m. sausio 5 d. AB "Snaigė" neeiliniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas sudaryti sutartį su UAB Deloitte Lietuva dėl AB "Snaigė" finansinės ataskaitos ir konsoliduotos ataskaitos auditavimo. Sutartį pasirašyti 1 metų laikotarpiui, sutarties kaina metams ne daugiau nei 130 000 Lt ( 37 651 EUR).
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.