Annual Report • Apr 15, 2009
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB "Pieno žvaigždės"
2008 metų metinė ataskaita
| Informacija apie įmonę | 1 |
|---|---|
| Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų | 2 |
| Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Pieno žvaigždės" akcininkams | 3 |
| Pelno (nuostolių) ataskaita | 5 |
| Balansas | 6 |
| Pinigų srautų ataskaita | 7 |
| Akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita | 8 |
| Finansinių ataskaitų paaiškinimai | 9 |
| Metinis pranešimas už 2008 metus | 42 |
| Registruota: | Laisvės pr. 125, Vilnius, Lietuva |
|---|---|
| Įmonės kodas: | 124665536 |
| Telefaksas: | +370 5 246 1415 |
| Telefonas: | +370 5 246 1414 |
Paul Bergqvist, pirmininkas Lars Ojefors Voldemaras Klovas Julius Kvaraciejus Aleksandr Smagin Linas Sasnauskas
Aleksandr Smagin, generalinis direktorius
"KPMG Baltics", UAB
AB "SEB bankas" AB bankas "Hansabankas" AB "DnB Nord" bankas
Valdyba ir vadovybė šiandien aptarė ir patvirtino metines finansines ataskaitas ir vadovybės metinę ataskaitą bei jas pasirašė.
Metinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomone, taikyti apskaitos principai yra tinkami, ir metinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą.
Rekomenduojame, kad metines ataskaitas patvirtintų Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vilnius, 2009 m. vasario 28 d.
Vadovybė:
---------------------- Aleksandr Smagin Generalinis direktorius
| Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Paaišk. | 2008 | 2007 |
| Apyvarta | 1 | 666 289 | 663 379 |
| Pardavimų savikaina | (562 582) | (517 203) | |
| Bendrasis pelnas | 103 707 | 146 176 | |
| Kitos veiklos pajamos, grynąja verte | 2 | 7 027 | 1 151 |
| Pardavimų ir administracinės sąnaudos | 3 | (102 915) | (97 572) |
| Veiklos pelnas prieš finansinės veiklos sąnaudas | 7 819 | 49 755 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 4 | 506 | 188 |
| Finansinės veiklos sąnaudos | 5 | (11 413) | (9 039) |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos/pajamos | (10 907) | (8 851) | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | (3 088) | 40 904 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 6 | (1 244) | (7 599) |
| Metų pelnas | (4 332) | 33 305 | |
| Pelnas (nuostolis) tenkantis 1 akcijai (Litais) |
7 | -0.08 | 0.61 |
| Sumažintas pelnas (nuostolis) tenkantis 1 akcijai | 7 | ||
| (Litais) | -0.08 | 0.61 |
AB "Pieno žvaigždės" 2008 metų metinė ataskaita
| gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. Litų | Paaišk. | 2008 | 2007 |
| Turtas | |||
| Ilgalaikis materialusis turtas | 8 | 235 152 | 239 047 |
| Nematerialusis turtas | 9 | 1 072 | 1 724 |
| Investicijos pardavimui | 10 | 275 | 275 |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 4 452 | 6 314 | |
| Atidėtasis mokestis | 17 | - | |
| Iš viso ilgalaikio turto | 240 951 | 247 360 | |
| Atsargos | 11 | 81 840 | 75 758 |
| Gautinos sumos | 12 | 76 710 | 50 809 |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 13 | 1 907 | 2 702 |
| Iš viso trumpalaikio turto | 160 457 | 129 269 | |
| Iš viso turto | 401 408 | 376 629 | |
| Akcininkų nuosavybė | |||
| Akcinis kapitalas | 54 205 | 54 205 | |
| Akcijų priedai | 27 246 | 27 246 | |
| Nuosavos akcijos | (4 108) | (4 108) | |
| Rezervai Nepaskirstytasis rezultatas |
28 758 36 063 |
38 294 52 875 |
|
| 142 164 | 158 512 | ||
| Iš viso akcininkų nuosavybės | 14 | ||
| Įsipareigojimai | |||
| Subsidijos | 15 | 2 775 | 2 083 |
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 16 | 77 568 | 99 366 |
| Atidėtasis mokestis | 17 | 1 930 | 1 050 |
| Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų |
82 273 | 102 499 | |
| Atidėjiniai | 19 | - | 870 |
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 16 | 112 526 | 60 071 |
| Mokėtinas pelno mokestis | - | 3 790 | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 18 | 64 445 176 971 |
50 887 115 618 |
| Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų |
259 244 | 218 117 | |
| Iš viso įsipareigojimų | 401 408 | 376 629 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės ir įsipareigojimų |
| už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Paaišk | 2008 | 2007 |
| Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos | |||
| Pelnas prieš apmokestinimą | (3 088) | 40 904 | |
| Koregavimai: Nusidėvėjimas ir amortizacija |
8, 9 | 43 105 | 40 111 |
| Subsidijų amortizacija | 15 | (1 819) | (2 033) |
| Ilgalaikio turto perleidimo ir nurašymo rezultatas | (6 478) | (736) | |
| Pasikeitimas ilgalaikio turto vertės sumažėjime | 8 | - | (714) |
| Abejotinų ir nurašytų skolų sąnaudos | 3 | 137 | 73 |
| Pasikeitimas atostogų rezerve | 18 | 32 | 1 056 |
| Pasikeitimas atidėjimuose | 19 | - | 870 |
| Pasikeitimas atsargų vertės sumažėjime | (1 229) | 3 544 | |
| Palūkanų pajamos/sąnaudos, grynąja verte | 4,5 | 10 615 | 8 660 |
| Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos prieš | |||
| pokyčius apyvartinėse lėšose | 41 275 | 91 735 | |
| Atsargų pokytis | (4 854) | (28 096) | |
| Gautinų sumų pokytis | (24 176) | 19 216 | |
| Mokėtinų sumų pokytis | 12 249 | 1 353 | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 24 494 | 84 208 | |
| Sumokėtos palūkanos | (11 118) | (8 819) | |
| Sumokėtas pelno mokestis | (4 451) | (4 179) | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 8 925 | 71 210 | |
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | |||
| Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas | 8 | (43 189) | (74 122) |
| Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas | 9 | (44) | (782) |
| Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 11 857 | 4 294 | |
| Pajamos iš investicijų pardavimui perleidimo | - | - | |
| Gautos palūkanos | 503 | 159 | |
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | (30 873) | (70 451) | |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | |||
| Paimtos paskolos | 70 480 | 57 781 | |
| Paskolų grąžinimas | (21 194) | (29 036) | |
| Akcijų išleidimas (supirkimas) | - | (3 000) | |
| Išmokėti dividendai Finansinės nuomos mokėjimai |
(12 014) (18 630) |
(10 779) (15 473) |
|
| Gautos subsidijos | 15 | 2 511 | 1 043 |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | 21 153 | 536 | |
| Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pasikeitimas | (795) | 1 295 | |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai sausio 1 d | 2 702 | 1 407 | |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 1 907 | 2 702 |
| Tūkst. litų | Paaišk | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Nuosavos akcijos |
Privalo masis rezervas |
Perkaino jimo rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirs tytas rezultatas |
Iš viso akcininkų nuosavybės |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2007 m. sausio 1 d. | 54 205 | 27 246 (1 108) | 5 420 | 3 721 | 3 500 | 30 376 | 123 360 | ||
| Pelno paskirstymas | 200 | (200) | |||||||
| Dividendai | (10 779) | (10 779) | |||||||
| Savų akcijų įsigijimas | (3 000) | (3 000) | |||||||
| Ilgalaikio turto | |||||||||
| perkainavimas | 15 626 | 15 626 | |||||||
| Perkainotos dalies | |||||||||
| nusidėvėjimas | (173) | 173 | |||||||
| 2007 m. grynasis pelnas | 33 305 | 33 305 | |||||||
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 14 | 54 205 | 27 246 (4 108) | 5 420 | 19 174 | 3 700 | 52 875 | 158 512 | |
| 2008 m. sausio 1 d. | 54 205 | 27 246 (4 108) | 5 420 | 19 174 | 3 700 | 52 875 | 158 512 | ||
| Pelno paskirstymas | 3 100 | (3 100) | |||||||
| Dividendai | (12 016) | (12 016) | |||||||
| Perkainotos dalies | |||||||||
| nusidėvėjimas | (2 636) | 2 636 | |||||||
| 2008 m. nuostolis | (4 332) | (4 332) | |||||||
| 2008 m. gruodžio 31 d. | 14 | 54 205 | 27 246 (4 108) | 5 420 | 16 538 | 6 800 | 36 063 | 142 164 |
AB "Pieno žvaigždės" (toliau "Įmonė") buveinė yra Vilniuje, Lietuvoje. AB "Pieno žvaigždės" buvo įkurta sujungus akcines bendroves "Mažeikių pieninė", "Pasvalio sūrinė" ir "Kauno pienas".
2003 m. gruodžio 31 d. Įmonė valdė 64,2% dukterinės įmonės AB "Panevėžio pienas" akcijų. Per 2004 m. Įmonė įsigijo likusias AB "Panevėžio pienas" akcijas. Nuo 2004 m. lapkričio 30 d. AB "Panevėžio pienas" buvo prijungtas prie AB "Pieno žvaigždės" ir įgavo filialo statusą.
Įmonės pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialų – Mažeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėžyje. Mažeikiuose esančiam filialui priklauso padaliniai Akmenėje
Įmonės paprastosios akcijos yra kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Įmonė gamina ir parduoda pieno produktus per tarpininkus bei tiesiogiai į mažmeninės prekybos taškus.
2008 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 2 477 darbuotojai (2007 m.: 2 706 darbuotojai).
Finansines ataskaitas 2009 m. vasario 28 d. patvirtino valdyba.
Šios finansinės ataskaitos yra atskiros įmonės AB "Pieno žvaigždės" finansinės ataskaitos, kurios buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir jų interpretacijas, priimtus Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, ir patvirtintus Europos Sąjungoje, ir TAS Reglamentą (EB 1606/2002).
Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami litais, kuris yra Įmonės funkcinė valiuta, o ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus investicijas, kurios apskaitytos tikrąja verte, bei ilgalaikį turtą pardavimui, kuris apskaitytas mažesniąja iš balansinės vertės ir tikrosios vertės, atskaičius numatomas pardavimo sąnaudas. Žemė ir pastatai yra pateikiami perkainuota verte.
Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus ES, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus, remdamasi tam tikromis prielaidomis, kurios įtakoja apskaitos principų pasirinkimą bei turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumas. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine informacija bei veiksniais, atspindinčiais esamas sąlygas. Minėtų prielaidų ir įvertinimų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų balansinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo daromų įvertinimų.
Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripažįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo peržiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas įtakoja ir peržiūros, ir ateinančiuosius laikotarpius.
Vadovybės atlikti vertinimai, taikant TFAS, priimtus taikyti ES, kurie reikšmingai įtakoja finansinę atskaitomybę, yra aptariami 20 psl.
Žemiau pateikti Bendrovės apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi ir sutampa su taikytais praėjusiais metais, išskyrus tuos, kurie pasikeitė dėl anksčiau galiojusių TFAS pasikeitimų bei naujų TFAS įsigaliojimo nuo 2008 m. sausio 1 d.
Įmonė nenaudojo išvestinių finansinių priemonių bei nevedė rizikos draudimo apskaitos.
Operacijos užsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną galiojančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais balansinės ataskaitos dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Skirtumai, atsiradę dėl valiutos kursų pasikeitimo, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, apskaitomi tikrąja verte, įvertinami litais valiutos keitimo kursu, kuris buvo jų tikrosios vertės nustatymo dieną. Bendrovės operacijos apskaitomos litais.
Ilgalaikis materialus turtas (išskyrus žemę ir pastatus) yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Pastatai yra apskaitomi perkainuota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.
Įmonė perkainavo pastatus 2004 m. gruodžio 31 d. Pastatų vertės padidėjimas sudarė 4 066 tūkst. litų, atskaičius atidėtąjį mokestį, ir buvo apskaitytas perkainavimo rezerve 2004 m. gruodžio 31 d. Pastatų vertės sumažėjimas sudarė 8 605 tūkst. litų ir buvo apskaitytas 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos sąnaudose.
2007 m. gruodžio 31 d. Įmonė atliko sekantį pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 18 381 tūkst. litų (sumažintas 2 755 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 1 721 tūkst. litų, buvo apskaitytas 2007 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip pajamos, kadangi iki 2007 m. sausio 1 d. šiam turtui buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Turto vertės sumažėjimas sudarė 1 007 tūkst. litų ir buvo apskaitytas 2007 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip sąnaudos.
2008 m. įmonė ilgalaikio turto neperkainavo dėl nereikšmingų turto vertės pokyčių.
Perkainavimo rezervas yra mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui. Sumos iš perkainavimo rezervo yra pervedamos į nepaskirtytąjį rezultatą.
Pačių sukurto turto savikainą sudaro medžiagų ir tiesioginio darbo sąnaudos bei atitinkamai susijusios netiesioginės sąnaudos.
Jeigu materialaus ilgalaikio turto dalys turi skirtingą naudingo tarnavimo laikotarpį, tokios dalys apskaitomos kaip atskiri materialaus ilgalaikio turto vienetai ir nudėvimi per jų tikėtiną naudojimo laikotarpį.
Nuoma, kai bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine nuoma. Turtas, naudojamas finansinės nuomos būdu, pripažįstamas įmonės turtu ir apskaitomas mažesniąja iš turto tikrosios vertės nuomos pradžioje ir minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinės vertės nuomos pradžioje, bei atskaičius nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.
Išlaidos, patirtos siekiant pakeisti ilgalaikio materialaus turto komponentą, yra kapitalizuojamos tik nurašius pakeičiamojo komponento vertę ir tik jeigu iš to turto tikėtina gautina ekonominė nauda ir naujojo komponento savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos patirtos išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip sąnaudos kai yra patiriamos.
Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra toks:
| • | pastatai | 20 - 40 metų |
|---|---|---|
| • | mašinos ir įrengimai | 10 - 12 metų |
• transporto priemonės ir kitas turtas 4 - 20 metų
Nematerialusis turtas, kurį įsigyja įmonė, yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimo nuostolius.
Išlaidos, susijusios su įmonėje sukuriamu prestižu ir prekiniais ženklais, apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.
Vėliau patirtos išlaidos, susijusios su nematerialiuoju turtu, kapitalizuojamos tik jeigu jos padidins konkretaus turto, su kuriuo jos susijusios, duodamą ekonominę naudą ateityje. Visos kitos išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.
Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą nematerialaus turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nematerialus turtas yra amortizuojamas nuo turto naudojimo pradžios. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra nuo 1 iki 3 metų.
Prestižas (teigiamas ir neigiamas) yra suma, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp dukterinės įmonės įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto tikrosios vertės. Teigiama prestižo suma apskaitoma savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Įmonės apskaityta teigiama prestižo suma yra susijusi su įsigyta ir po to prijungta įmone AB "Panevėžio pienas".
Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, išskyrus investicijas į dukterines ir asocijuotas įmones, yra klasifikuojamos kaip galimam pardavimui, ir pirminio pripažinimo momentu apskaitomos tikrąja verte, pridėjus susijusias tiesiogines sąnaudas. Vėliau investicijos perkainojamos iki tikrosios vertės, o perkainavimo pelnas ar nuostolis apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, išskyrus nuvertėjimo nuostolius, kurie pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu vadovybė neketina šių investicijų parduoti per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos. Kai šios investicijos yra parduodamos, sukauptas pelnas ar nuostolis, anksčiau tiesiogiai apskaitytas akcininkų nuosavybėje, apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Finansinių priemonių galimam pardavimui tikroji vertė yra rinkoje kotiruojama jų kaina balansinės ataskaitos sudarymo dieną.
Finansinės priemonės galimam pardavimui yra įmonės pripažįstamos/nurašomos tą dieną, kai atsiranda įsipareigojimas pirkti/parduoti šias priemones.
Bendrovės gautinomis sumomis nėra prekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos yra įtraukiamos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas, kurių terminas ilgesnis nei 12 mėnesių. Pirkėjų įsiskolinimai pradžioje pripažįstami tikrąja verte. Paskolos ir kitos gautinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus sandorio sąnaudas, tiesiogiai susijusias su įsigijimu. Po pirminio pripažinimo, gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą, atskaičius vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nediskontuojamos.
Pasiskolintos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, atėmus tiesiogines sąnaudas susijusias su atitinkamų paskolų ar kitų įsipareigojimų atsiradimu. Po pirminio pripažinimo įsipareigojimai apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Kiti įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu apskaitomi tikrąja verte, vėliau jie apskaitomi amortizuota savikaina. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.
Atsargos apskaitomos mažesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė apskaičiuojama kaip pardavimo kaina atėmus numatomas užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.
Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos, susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki esamos vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą.
Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimus.
Bendrovės turto balansinė vertė, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrima kiekvieną balansinės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.
Prestižui ir dar neparengtam naudojimui nematerialiam turtui atsiperkamoji vertė įvertinama kiekvieną balansinės ataskaitos sudarymo dieną.
Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra pripažįstami, kai turto balansinė vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.
Kai nuosavybės vertybiniai popieriai priskiriami investicijų galimam pardavimui grupei, reikšmingas arba ilgalaikis vertybinių popierių vertės kritimas žemiau savikainos laikomas vertybinių popierių nuvertėjo požymiu. Jei finansinio turto tikrosios vertės koregavimai yra tiesiogiai pripažįstami akcininkų nuosavybėje ir yra objektyvūs įrodymai, kad šio turto vertė sumažėjo, sukauptas nuvertėjimo nuostolis, kuris buvo pripažintas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Sukauptas nuostolis, kuris buvo pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje yra skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir esamos tikrosios vertės, atskaičius šio finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, anksčiau pripažintus pelno (nuostolio) ataskaitoje.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.
Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Turto, kuris negeneruoja nepriklausomų pinigų srautų, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama priskiriant jį pinigų srautus generuojančiai turto grupei, su kuria jis gali būti pagrįstai susiejamas.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu vėlesnis atsiperkamosios vertės padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis.
Investicijų į nuosavybės priemones, priskiriamas investicijų galimam pardavimui grupei, vertės sumažėjimo nuostoliai nėra atstatomi per pelno (nuostolių) ataskaitą.
Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi. Kito turto vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, jeigu yra požymių, kad šio nuvertėjimo nebėra ir pasikeitė įvertinimai, naudoti apskaičiuojant atsiperkamąją vertę.
Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.
Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.
Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.
Pajamos pardavus prekes pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo metu, kai reikšminga rizika ir nauda, susijusi su prekių nuosavybe, yra perduotos pirkėjui. Pajamos pripažįstamos atskaičius nuolaidas. Pajamos, suteikus paslaugas, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje proporcingai sandorio užbaigtumo laipsniui iki balansinės ataskaitos sudarymo dienos. Paslaugų teikimo užbaigtumo laipsnis įvertinamas atlikto darbo dalies įvertinimo pagrindu. Nuomos pajamos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tiesioginiu būdu per nuomos laikotarpį.
Pajamos nepripažįstamos, jeigu yra reikšmingas netikrumas dėl pajamų atgavimo, ar susijusių sąnaudų arba kai yra tikėtinas prekių grąžinimas ar reikšminga rizika ir nauda negali būti laikomi perduotais pirkėjui.
Subsidijos apskaitoje pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos, kai pagrįstai tikimasi jas gauti ir manoma, kad bendrovė atitinka jų gavimui keliamus reikalavimus. Subsidijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos. Subsidijos, gautos turto įsigijimo išlaidoms padengti, yra įtraukiamos į pajamas proporcingai minėto turto nusidėvėjimui per numatomą to turto tarnavimo laikotarpį.
Veiklos nuomos mokesčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tiesioginiu metodu per nuomos laikotarpį.
Minimalūs nuomos mokėjimai yra paskirstomi į finansines sąnaudas ir nepadengto įsipareigojimo dengimą. Finansinės sąnaudos paskirstomos per visą finansinės nuomos laikotarpį, apskaičiuojant jas pagal pastovią efektyvią palūkanų normą, taikomą nepadengtam įsipareigojimo likučiui.
Grynąsias finansavimo sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos, įvertintos efektyvios palūkanų normos metodu, palūkanų pajamos iš investuotų lėšų, dividendų pajamos ir užsienio valiutos kursų pasikeitimo įtaka.
Palūkanų pajamos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje joms kaupiantis, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Dividendų pajamos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai dividendai paskelbiami ir įgyjama teisė juos gauti. Finansinio lizingo mokėjimo palūkanų sąnaudų sudedamoji dalis pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje.
Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant galiojančius ir taikomus balansinės ataskaitos sudarymo dieną tarifus, bei ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai.
Atidėtasis mokestis pripažįstamas naudojant balansinį įsipareigojimų metodą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas šiems laikiniems skirtumams: skirtumams atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripažinimo momentu, kai tie skirtumai neįtakoja nei ataskaitinio laikotarpio apskaityto nei apmokestinamojo pelno. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimų padengimo ateityje bei numatomų galiosiančių mokesčių tarifų.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tada, kai tikimasi, kad ateityje įmonė turės pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota.
Mokestis prie pajamų šaltinio, susijęs su dividendų išmokėjimu, pripažįstamas tada, kai atsiranda įsipareigojimas mokėti šiuos dividendus.
Segmentas yra reikšminga įmonės veiklos dalis, išskiriama pagal tiekiamus produktus ar teikiamas paslaugas (verslo segmentas), arba pagal produktų ar paslaugų tiekimą tam tikroje ekonominėje aplinkoje, kuriai būdinga savita rizika ir ekonominė nauda (geografinis segmentas).
Buvo išleista keletas naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Bendrovės finansinę atskaitomybę už ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Bendrovė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Žemiau yra pateikiami Bendrovės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius.
(įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). Standartas atskiria savininko ir ne savininko nuosavo kapitalo pasikeitimus. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje detaliai bus pateikiami tik savininkų sandoriai, o visi ne savininkų pakeitimai pateikti vienoje eilutėje. Be to, standartas pateikia visaapimančią pelno (nuostolių) ataskaitą: pateikia visus pajamų ir sąnaudų komponentus, pripažintus kaip pelnas ar nuostoliai, kartu su visais kitais pripažintų pajamų ar sąnaudų komponentais, kurie aprašomi vienoje arba dvejose susijusiose ataskaitose. Šiuo metu Bendrovė svarsto, kurį ataskaitų pateikimo variantą pasirinkti.
8 TFAS yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Naujajame standarte reikalaujama atskleisti daugiau informacijos apie segmentus, remiantis vidinėmis ataskaitomis, kurias reguliariai peržiūri Bendrovės aukščiausias veiklos sprendimų priėmimo organas, siekiant įvertinti informaciją apie kiekvieną segmentą atsižvelgiant į tai, ar tai yra verslo, ar geografinis segmentas. Bendrovė vertina 8 TFAS įtaką ir ji bus atspindėta 2009 m. metinėse ataskaitose.
2 TFAS pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Šio standarto pataisa pateikia terminų "nuosavybės teisės perdavimo sąlygos" ir "ne nuosavybės teisės perdavimo sąlygos" aprašymus. Standartų pataisos pagrindu, "nuosavybės teisės perdavimo sąlygų" nesilaikymas bus traktuojamas, kaip akcijomis paremtų mokėjimų atšaukimas. Kadangi Bendrovė neturi akcijomis paremtų mokėjimų planų, TFAS 2 pataisa nėra aktuali Bendrovės veiklos atžvilgiu.
3 TFAS pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Buvo atliktos standarto taikymo apimties pataisos bei išplėstas paskirties aprašymas. 3 TFAS pataisa Bendrovės finansinei atskaitomybei neaktuali, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisių įmonėse, kurių veiklai įtakos turės standarto pataisa.
■ Peržiūrėtas 23 TAS "Skolinimosi išlaidos"
23 TAS "Skolinimosi išlaidos" - pakeitimas panaikina galimybę iš karto pripažinti skolinimosi išlaidas sąnaudomis ir reikalauja skolinimosi išlaidas kapitalizuoti, jei jos yra tiesiogiai priskirtinos standarto nuostatas atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai. Įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais. Standartas neturės įtakos praėjusiems laikotarpiams Įmonės 2009 m. finansinėse ataskaitose.
■ 32 TAS "Finansinės priemonės: pateikimas" ir 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas"
Standarto pataisos leidžia taikyti išimtį paprastai 32 TAS taikomam priskyrimo principui, t.y. tam tikros įmonės išleistos padengiamosios finansinės priemonės, paprastai priskiriamos įsipareigojimams, tam tikroms sąlygoms esant, gali būti priskiriamos nuosavam kapitalui. 32 TAS ir 1 TAS pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos Bendrovės finansinei atskaitomybei.
■ 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" pataisa
Pataisytas standartas paaiškina taikymą esamų principų, kurie nustato ar tam tikros rizikos arba pinigų srautų dalys yra tinkamos nurodyti apsidraudimo nuo rizikos santykiuose. Nurodant apsidraudimo nuo rizikos santykius, rizikos arba dalys turi būti atskirai identifikuojamos ir patikimai įvertinamos, tačiau infliacijos nurodyti negalima (tik esant ribotoms aplinkybėms). 39 TAS pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. 39 TAS pataisa neturi įtakos Bendrovės finansinei atskaitomybei, nes Bendrovė netaiko apsidraudimo nuo rizikos apskaitos.
■ 13 TFAIK "Klientų lojalumo programos"
"Klientų lojalumo programos" nurodo, kaip apskaitą turėtų tvarkyti įmonės, kurios taiko klientų lojalumo programas savo klientams. Tai yra susiję su klientų lojalumo programomis, pagal kurias klientas gali gauti nemokamas arba su nuolaida paslaugas ar prekes ("premijas"). 13 TFAIK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. liepos 1 d. ir vėliau. Bendrovė nemano, jog šis aiškinimas turės reikšmingos įtakos finansinei atskaitomybei.
■ 15 TFAIK "Sutartys dėl nekilnojamojo turto statybų"
15 TFAIK paaiškina pripažinimą pajamų, kurios yra gaunamos iš nekilnojamo turto statybų; jei turto vystytojas ir pirkėjas pasiekia susitarimą dar prieš baigiant nekilnojamo turto statybas. Be to, paaiškinimas pateikia gaires, kaip nustatyti ar sutartis atitinka 11 TAS ir 18 TAS. 15 TFAIK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. 15 TFAIK Bendrovės finansinei atskaitomybei netaikomas, nes Bendrovė neteikia nekilnojamo turto statybos paslaugų ir nekilnojamojo turto pardavimui nestato.
■ 16 TFAIK "Apsisaugojimas nuo rizikos atliekant grynąsias investicijas į užsienyje veikiantį ūkio subjektą" ((taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. spalio 1 d. ir vėliau)
Šis išaiškinimas apibūdina rizikos rūšį, nuo kurios galima apsisaugoti. Aiškinama, kur įmonių grupėje apdraustasis turtas gali būti laikomas, ar konsolidavimo metodas įtakoja apsidraudimo efektyvumą, kokia gali būti apsidraudimo priemonės forma, ir kokios sumos turi būti perklasifikuojamos iš nuosavo kapitalo į pelną ar nuostolį užsienyje veikiančio ūkio subjekto perleidomo atveju. 16 TFAIK nėra aktualus Įmonės veiklai, kadangi Įmonė neturi investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus.
■ 17 TFAIK "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams"
Šis išaiškinimas taikomas nepiniginio turto paskirstymui savininkams, kaip akcijų turėtojams. Pagal šį išaiškinimą, įsipareigojimas išmokėti dividendus yra nustatomas, kai dividendai yra atitinkamai patvirtinami ir nebėra įmonės nuožiūroje, ir yra įvertinami paskirstytino turto tikrąja verte. Mokėtinų dividendų likutinė vertė yra iš naujo įvertinama kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną, o visi likutinės vertės pokyčiai yra apskaitomi nuosavame kapitale, kaip paskirstymo sumos koregavimas. Kai už dividendus yra atsiskaitoma, skirtumas (jei toks yra) tarp paskirstyto turto likutinės vertės ir mokėtinų dividendų likutinės vertės, yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
17 TFAIK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 15 d. ir vėliau. Kadangi išaiškinimas yra taikomas tik nuo taikymo datos, jis neturės įtakos finansinėms ataskaitoms už laikotarpius, prasidėjusius prieš išaiškinimo taikymo datą. Be to, kadangi jis yra susijęs su būsimais dividendais, kurie yra akcininkų nuožiūroje, iš anksto nustatyti paaiškinimo įtakos negalima.
■ Be aukščiau išvardytų standartų, išaiškinimų ir pataisų, buvo atliktos ir standartų 27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau) bei 16 TFAIK "Apsisaugojimas nuo rizikos atliekant grynąsias investicijas į užsienyje veikiantį ūkio subjektą" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. spalio 1 d. ir vėliau), pataisos; tačiau šie standartai ir išaiškinimai nėra aktualūs Bendrovės finansinės ataskaitos atžvilgiu, nes Bendrovė neturi investicijų dukterinėse įmonėse ar reikšmingų investicijų užsienyje veikiančiose įmonėse.
Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.
Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėžimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.
Bendrovė peržiūri gautinas sumas, įvertindama vertės sumažėjimą bent kartą per ketvirtį. Bendrovė, nuspręsdama, ar vertės sumažėjimo nuostoliai turi būti apskaityti, įvertina, ar yra prieinamų įrodymų rodančių, kad pinigų srautai iš kiekvieno kliento pastebimai sumažės. Tokiais įrodymais gali būti duomenys, rodantys pablogėjusius kliento mokėjimus ir kt.
Įmonė pripažino atidėtojo mokesčio turtą, remiantis vadovybės vertinimais, kad ateityje Įmonė gali uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno šiai mokestinei naudai panaudoti. Vadovybės vertinimai yra paremti vidiniais biudžetais ir prognozėmis.
Vienintelis Įmonės verslo segmentas (kaip pirminis segmentų ataskaitos formatas) yra pieno produktų gamyba. Informacija apie segmentus pateikiama pagal Įmonės geografinius segmentus (antrinis segmentų ataskaitos formatas).
Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pateikiamos pagal klientų geografinę vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.
2008 m. rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:
| Tūkst. litų | Lietuva | Rusija | Latvija | Vokietija | Kitos šalys |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 349 367 | 236 349 | 17 472 | 17 641 | 45 460 | 666 289 |
| Segmento rezultatas | 75 803 | 24 967 | 3 814 | -2 729 | 1 852 | 103 707 |
| Segmentų gautinos sumos Kitas turtas |
46 411 | 27 120 | 1 091 | 125 | 1 963 | 76 710 324 698 |
| Iš viso turto | 401 408 | |||||
| Ilgalaikio turto įsigijimai | 44 329 |
2007 m. rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:
| Tūkst. litų | Lietuva | Rusija | Latvija | Vokietija | Kitos šalys | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 339 503 | 207 237 | 18 242 | 44 714 | 53 683 | 663 379 |
| Segmento rezultatas | 73 778 | 40 714 | 4 007 | 11 937 | 15 740 | 146 176 |
| Segmentų gautinos sumos Kitas turtas |
29 196 325 820 |
17 574 | 1 643 | 424 | 1 972 | 50 809 325 820 |
| Iš viso turto | 376 629 | |||||
| Ilgalaikio turto įsigijimai | 74 914 |
2007 m. pajamose apskaityta eksporto subsidijų suma sudaro -12 120 tūkst. litų.
| 2. Kitos veiklos pajamos |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
| Nuomos ir kitų paslaugų pajamos | 296 | 273 |
| Pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo | 6 598 | 766 |
| Kitos | 133 | 112 |
| 7 027 | 1 151 |
Pelną iš ilgalaikio turto didžiąja dalimi sudaro pastatų (adresu: Taikos pr. 92, Kaunas) pardavimo pajamos.
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Personalo išlaikymo sąnaudos | (44 109) | (40 878) |
| Marketingas ir reklama | (6 089) | (3 800) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (10 958) | (8 290) |
| Kuras | (7 251) | (5 515) |
| Blogų ir abejotinų skolų sąnaudos | (137) | (73) |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (1 594) | (1 705) |
| Medžiagos ir atsarginės dalys | (3 872) | (4 311) |
| Transportas | (484) | (496) |
| Ryšiai | (1 104) | (1 196) |
| Komunalinės sąnaudos | (2 490) | (2 276) |
| Biuro reikmenys | (217) | (286) |
| Veiklos nuomos sąnaudos | (1 009) | (268) |
| Remontas | (1 905) | (3 001) |
| Draudimas | (1 432) | (1 011) |
| Atsargų vertės sumažėjimas | (2 273) | (3 544) |
| Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo atstatymas | 1 488 | 1 721 |
| Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas | - | (1 007) |
| Atidėjinių sąnaudos | - | (870) |
| Kitos sąnaudos | (19 479) | (20 766) |
| (102 915) | (97 572) |
| 4. Finansinės veiklos pajamos |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
| Palūkanos | 503 | 159 |
| Kitos | 3 | 29 |
| Iš viso finansinės veiklos pajamų | 506 | 188 |
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Palūkanos už paskolas ir lizingą | (11 118) | (8 819) |
| Nuostolis iš valiutos kursų pasikeitimų | (291) | (214) |
| Kitos | (4) | (6) |
| Iš viso finansinės veiklos sąnaudų | (11 413) | (9 039) |
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo, apskaityto akcininkų nuosavybėje, vertė 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro 4 530 tūkst. litų. (2007: 3 428 tūkst. litų).
| 2007 | |||
|---|---|---|---|
| -3 088 | 40 904 | ||
| - 15,0% | -463 | 18,0% | 7 363 |
| 31,8% | 982 | 2,7% | 1 123 |
| - | - | -0,3% | -128 |
| -5,0% | -155 | -0,4% | -164 |
| - | - | -1,4% | -594 |
| -52,1% | -1 608 | ||
| -40,2% | -1 244 | 18,6% | 7 599 |
| 2008 |
Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pasikeitimai, pagal kurį pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 15% iki 20%.
Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas padalinant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus.
| 2008 | 2007 | |
|---|---|---|
| Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio | ||
| metodu | 54 205 | 54 205 |
| Grynasis metų rezultatas, tūkst. litų | -4 332 | 33 305 |
| Pelnas tenkantis vienai akcijai, litais | -0.08 | 0.61 |
| Tūkst.litų | Žemė ir pastatai |
Mašinos ir įrengimai |
Kitas turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Savikaina | |||||
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 64 550 | 234 495 | 54 167 | 4 683 | 357 895 |
| koregavimai | 11 015 | 11 015 | |||
| Perkainavimas | 0 | ||||
| Įsigijimai | 290 | 33 221 | 22 252 | 18 145 | 73 908 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 224 | 224 | |||
| Pardavimai ir nurašymai | (6 284) | (7 019) | (13 303) | ||
| Pergrupavimai | 15 864 | 370 | (16 234) | 0 | |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | 91 719 | 262 026 | 69 400 | 6 594 | 429 739 |
| Likutis 2008 m. sausio 1 d. | 91 719 | 262 026 | 69 400 | 6 594 | 429 739 |
| Perkainavimas | 0 | ||||
| Įsigijimai | 1 167 | 7 231 | 19 373 | 11 714 | 39 485 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 4 844 | 4 844 | |||
| Pardavimai ir nurašymai | (5 154) | (38 198) | (8 471) | (51 823) | |
| Pergrupavimai | 4 283 | 7 965 | 450 | (12 698) | 0 |
| Koregavimai | 2 | (332) | (120) | (450) | |
| Likutis 2008 m. gruodžio 31 d. | 92 017 | 238 692 | 85 476 | 5 610 | 421 795 |
| Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas | |||||
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 3 879 | 127 139 | 33 410 | 164 428 | |
| Koregavimai | (8 079) | (8 079) | |||
| Nusidėvėjimas per metus | 3 138 | 29 433 | 6 672 | 39 243 | |
| Perleisto turto nusidėvėjimas | (5 087) | (4 716) | (9 803) | ||
| Pergrupavimai | 1 062 | (1 186) | 124 | 0 | |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | 0 | 150 299 | 35 490 | 0 | 185 789 |
| Likutis 2008 m. sausio 1 d. | 0 | 150 299 | 35 490 | 0 | 185 789 |
| Perkainavimas | 0 | ||||
| Nusidėvėjimas per metus | 4 653 | 28 764 | 8 991 | 42 408 | |
| Perleisto turto nusidėvėjimas | (548) | (36 188) | (8 007) | (44 743) | |
| Koregavimai | (105) | (121) | (226) | ||
| Likutis 2008 m. gruodžio 31 d. | 4 105 | 142 770 | 36 353 | 0 | 183 228 |
| Vertės sumažėjimas 2007 m. sausio 1 d. | 1 747 | 3 780 | 464 | 5 991 | |
| Koregavimai | 255 | (248) | 7 | ||
| Pasikeitimas per metus | (79) | (1 016) | (1 095) | ||
| Vertės sumažėjimas 2007 m. gruodžio 31 d. | 0 | 1 923 | 2 516 | 464 | 4 903 |
| Vertės sumažėjimas 2008 m. sausio 1 d. | 0 | 1 923 | 2 516 | 464 | 4 903 |
| Pergrupavimas | 0 | ||||
| Pasikeitimas per metus (nurašymas) | (270) | (36) | (306) | ||
| Pasikeitimas per metus (pardavimas) | (1 033) | (149) | (1 182) | ||
| Vertės sumažėjimas 2008 m. gruodžio 31 d. | 620 | 2 331 | 464 | 3 415 | |
| Balansinės vertės | |||||
| 2007 m. sausio 1 d. | 60 671 | 105 609 | 16 977 | 4 219 | 187 476 |
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 91 719 | 109 804 | 31 394 | 6 130 | 239 047 |
| 2008 m. sausio 1 d. | 91 719 | 109 804 | 31 394 | 6 130 | 239 047 |
| 2008 m. gruodžio 31 d. | 87 912 | 95 302 | 46 792 | 5 146 | 235 152 |
2008 metais mašinų, įrengimų ir kito turto vertės sumažėjimas mažinamas 1 488 tūkst. litų suma (2007 m. 1 087 tūkst. litų)dėl šio turto pardavimo,nurašymo. Minėto vertės sumažėjimo atstatymas neturėjo įtakos 2008 m. pelno (nuostolio) ataskaitai, kadangi visa suma buvo apskaityta iki 2008 m. sausio 1 d.
Įmonė 2004 m. gruodžio 31 d. atliko pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 4 796 tūkst. litų (sumažintas 730 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės sumažėjimas, sudarantis 8 050 tūkst. litų buvo apskaitytas 2004 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip sąnaudos.
Įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. atliko sekantį pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 18 381 tūkst. litų (sumažintas 2 755 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 1 721 tūkst. litų buvo apskaitytas 2007 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip pajamos, kadangi iki 2007 m. sausio 1 d. šiam turtui buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Turto vertės sumažėjimas sudarė 1 007 tūkst. litų ir buvo apskaitytas 2007 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip sąnaudos.
Perkainavimas buvo atliktas remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis tikrosiomis vertėmis naudojant palyginamųjų sandėrių metodą.
Jeigu įmonė žemės ir pastatų turto kategoriją visą laiką būtų apskaičiusi taikydama įsigijimo savikainos metodą, tai žemės ir pastatų balansinė vertė 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytų 72 543 tūks.litų (2007m. 76 062 tūkst. litų.)
Ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė sudaro 84 098 tūkst. litų 2008 m. gruodžio 31 d. (2007 m.: 81 437 tūkst. litų), yra įkeistas bankui už paskolas (žr. 16 pastabą).
Įmonė finansinės nuomos pagrindu įsigijo mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kito turto. Finansinės nuomos pagrindu įsigyto turto balansinė vertė 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 49 136 tūkst. litų (2007 m.: 52 983 tūkst. litų). Išperkamosios nuomos įsipareigojimai apdrausti nuomojamu turtu (žr. 16 pastabą).
Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniuose:
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Pardavimų savikaina Pardavimų ir administracinės sąnaudos |
29 386 10 250 |
27 566 7 421 |
| 39 636 | 34 987 |
Likusi nusidėvėjimo dalis, sudaranti 2 772 tūkst. litų yra įtraukta į atsargų vertę 2008 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikio materialaus turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro 79 217 tūkst. litų.(2007m. 75 626 tūkst.litų)
| 9. Nematerialusis turtas |
|||
|---|---|---|---|
| Tūkst.litų | Prestižas | Programinė įranga ir kt. |
Iš viso |
| Savikaina | |||
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 335 | 5 245 | 5 580 |
| Įsigijimai | 781 | 781 | |
| Nurašymai | (42) | (42) | |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | 335 | 5 984 | 6 319 |
| Likutis 2008 m. sausio 1 d. | 335 | 5 984 | 6 319 |
| Įsigijimai Nurašymai |
- - |
56 (633) |
56 (633) |
| Likutis 2008 m. gruodžio 31 d. | 335 | 5 407 | 5 742 |
| Amortizacija ir nuvertėjimo nuostolis | |||
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | - | 3 769 | 3 769 |
| Amortizacija per metus | 868 | 868 | |
| Nurašyto turto amortizacija | (42) | (42) | |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | - | 4 595 | 4 595 |
| Likutis 2008 m. sausio 1 d. | - | 4 595 | 4 595 |
| Amortizacija per metus | 708 | 708 | |
| Nurašyto turto amortizacija | (633) | (633) | |
| Likutis 2008 m. gruodžio 31 d. | 4 670 | 4 670 | |
| Balansinės vertės | |||
| 2007 m. sausio 1 d. | 335 | 1 476 | 1 811 |
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 335 | 1 389 | 1 724 |
| 2008 m. sausio 1 d. | 335 | 1 389 | 1 724 |
| 2008 m. gruodžio 31 d. | 335 | 737 | 1 072 |
Amortizacija yra įtraukta į pardavimų ir administracines sąnaudas.
Prestižas, sudarantis 335 tūkst. litų 2008 m. gruodžio 31 d. atsirado AB "Panevėžio Pienas" įsigijimo metu. 2004 metais AB "Panevėžio Pienas" buvo prijungtas prie AB "Pieno Žvaigždės". Vadovybė mano, kad prestižo vertė nesumažėjo, nes AB "Pieno Žvaigždės" filialas "Panevėžio Pienas" dirba pelningai.
Nematerialaus ilgalaikio turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro 3 503 tūkst. litų. (2007 m.: 2 376 tūkst.litų)
| 10. Investicijos pardavimui |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
| Investicijos pardavimui | 275 | 275 |
| 275 | 275 |
Didžiąją dalį investicijų pardavimui 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro UAB "Kapitalo srautai" akcijos (15.3% UAB "Kapitalo srautai" įstatinio kapitalo). UAB "Kapitalo srautai" užsiima finansinio tarpininkavimo veikla. Kadangi negalima patikimai nustatyti šių akcijų tikrosios vertės, jos yra apskaitytos įsigijimo savikaina, kuri sudaro 200 tūkst. litų. Likusi dalis investicijų pardavimui taip pat yra apskaityta įsigijimo savikaina, kadangi negalima patikimai įvertinti jų tikrosios vertės.
| 11. Atsargos |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
| Žaliavos | 18 335 | 17 408 |
| Nebaigta gamyba | 46 667 | 42 467 |
| Pagamintos prekės | 16 722 | 15 690 |
| Prekės perpardavimui | 116 | 193 |
| 81 840 | 75 758 |
Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.
Atsargų, kurios balanse pateikiamos grynąja realizacine verte, suma 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro 57 516 tūkst. litų.
Atsargos pripažintos sąnaudomis per laikotarpį išskaidomos taip:
| Pardavimų savikaina (parduotos pagamintos prekės) | (562 582) | (517 203) |
|---|---|---|
| Pardavimų ir administracinės sąnaudos (atsargų sunaudojimas) | (11 123) | (9 826) |
| Kitos veiklos sąnaudos (parduotos žaliavos, atsarginės dalys) | (679) | (522) |
| (574 384) | (527 551) |
Į pardavimų ir administracines sąnaudas įtrauktas kuro, medžiagų sunaudojimas bei nurašymas, susijęs su lėtos apyvartos ir pasenusiomis atsargomis.
Į kitos veiklos sąnaudas įtraukta perparduotų prekių savikaina, o taip pat žaliavų ir kitų atsargų pardavimo savikaina.
2008 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių balansinė vertė iki 81 840 tūkst. litų (2007 m.: 75 758 tūkst. litų) buvo įkeistos už banko paskolas (žr. 16 paaiškinimą).
| 12. Gautinos sumos |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
| Prekybos gautinos sumos | 58 623 | 37 656 |
| Gautinos subsidijos | - | 1 242 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 10 693 | 11 023 |
| Kitos gautinos sumos | 1 939 | 1 673 |
| Biudžeto skola įmonei | 5 629 | |
| 76 884 | 51 594 | |
| Abejotinų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas | (174) | (785) |
| 76 710 | 50 809 |
Gautinų sumų balansinė vertė atitinka jų tikrąją vertę dėl gautinų sumų trumpo padengimo termino.
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Banko sąskaitose | 1 334 | 1 611 |
| Kasoje | 573 | 1 091 |
| 1 907 | 2 702 |
2008 m. gruodžio 31 d. grynieji pinigai banke ir grynųjų pinigų įplaukos į bankų sąskaitas iki 1 038 tūkst. litų (2007 m.: 1 611 tūkst. litų) yra įkeisti užtikrinant įsipareigojimus bankams (žr. 16 paaiškinimą).
2008 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 54 205 031 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas.
Paprastųjų akcijų turėtojai turi vieno balso teisę vienai akcijai bendrovės akcininkų susirinkime ir turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, bei teisę į kapitalo grąžinimą kapitalo mažinimo atveju.
Įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. yra supirkusi 807 511 vnt. nuosavų akcijų (2007: 807 511 vnt. akcijų).
Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra pateikiamos atimant iš bendrosios akcininkų nuosavybės sumos. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus nuosavas akcijas, yra pripažįstamas akcininkų nuosavybėje.
Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama ne mažiau kaip 5% nuo grynojo pelno iki rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Šis rezervas gali būti naudojamas tiktai sukauptiems nuostoliams padengti.
2004 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas 4 066 tūkst. litų perkainavimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainavimu minėtai dienai. Perkainavimo rezervas buvo sumažintas 730 tūkst. litų atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.
2007 m. gruodžio 31 d. papildomai buvo apskaitytas 15 626 tūkst. litų perkainavimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainavimu minėtai dienai. Perkainavimo rezervas buvo sumažintas 2 755 tūkst. litų atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.
Rezervas mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo mažinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.
Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.
Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas didinti įstatinį kapitalą.
Kiti rezervai sudaro 6 800 tūkst. litų 2008 m. gruodžio 31 d. (2007 m.: 3 700 tūkst. litų). Kitų rezervų dalis, sudaranti 6 000 tūkst. litų (2007 m.: 3 000 tūkst. litų), paskirta savoms akcijoms įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.
Dividendai, išmokėti vienai akcijai, 2008 metais sudarė 0,225 LTL (2007: 0,20 LTL).
| 15. Subsidijos |
||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
| Subsidijos sausio 1 d. | 11 235 | 10 192 |
| Padidėjimai per laikotarpį | 2 511 | 1 043 |
| Koregavimai | 21 | |
| Subsidijos gruodžio 31d. | 13 767 | 11 235 |
| Amortizacija sausio 1 d. | 9 152 | 7 119 |
| Amortizacija per metus | 1 819 | 2 033 |
| Koregavimai | 21 | |
| Amortizacija gruodžio 31 d. | 10 992 | 9 152 |
| Balansinė vertė sausio 1 d. | 2 083 | 3 073 |
| Balansinė vertė gruodžio 31 d. | 2 775 | 2 083 |
2007 m. sausio 1 d. subsidijas sudaro gautos sumos pagal SAPARD projektą sūrio gamyklos įrengimų modernizavimui. 2007 metais gautos sumos pagal struktūrinių fondų projektą specializuoto autotransporto (pienovežių) parko modernizavimui - 943 tūkst. litų ir VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto įgyvendinimui - 100 tūkst litų.
2008 metais gautos sumos pagal struktūrinių fondų projektą specializuoto autotransporto (pienovežių) parko modernizavimui – 2 510 tūkst. Litų.
Subsidijų suma amortizuojama per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos subsidijos. Subsidijų suma yra įskaitoma į gamybos savikainą kaip ir mašinų bei įrengimų , kuriems buvo skiriamos subsidijos, nusidėvėjimas.
Įmonės paskolos ir kitos finansinės skolos yra tokios:
| Nuo | Pradinė skolos suma/ | |||
|---|---|---|---|---|
| Kreditorius | roda | kredito limitas | 2008 12 31 | 2007 12 31 |
| AB bankas Hansabankas | a) | 21 578 | 10 000 | 8 299 |
| AB bankas Hansabankas | b) | 5 000 | 4 087 | 2 970 |
| AB SEB bankas | c) | 22 112 | 8 943 | 14 053 |
| AB SEB bankas | d) | 35 000 | 34 518 | 26 045 |
| AB SEB bankas | e) | 10 165 | 9 017 | 9 569 |
| AB DnB Nord bankas | f) | 23 000 | 26 408 | 23 000 |
| AB DnB Nord bankas | g) | 10 000 | 9 874 | 7 889 |
| Lizingo įmonės | h) | 47 612 | 52 232 | 47 612 |
| Obligacijos | i) | 20 000 | 20 000 | 20 000 |
| Faktoringas | j) | 15 014 | ||
| Iš viso įsipareigojimų | 190 093 | 159 437 | ||
| Minus: trumpalaikė dalis | (112 525) | (60 071) | ||
| Iš viso ilgalaikė dalis | 77 568 | 99 366 |
a) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola mokama lygiomis dalimis kas ketvirtį ir turi būti grąžinta iki 2008.12.31. Už paskolą yra įkeistas įmonės filialo "Kauno pienas" ilgalaikis turtas.
b) Paskola (ovedraftas) gauta įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąžinta 2008.10.31.
c) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola mokama lygiomis dalimis kas ketvirtį ir turi būti grąžinta iki 2010.08.10. Už paskolą yra įkeistas įmonės filialo "Pasvalio sūrinė" ilgalaikis turtas.
d) Paskola (overdraftas) gauta įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąžinta iki 2008.08.10. Už paskolą yra įkeistos įmonės atsargos.
e) Paskola gauta naujiems pienovežiams įsigyti. Paskola turi būti grąžinta iki 2012.05.20. Už paskolą yra įkeisti įsigyti pienovežiai.
f) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola turi būti grąžinta iki 2010.09.30. Už paskolą yra įkeistas įmonės filialo "Mažeikių pieninė" ilgalaikis turtas.
g) Paskola (ovedraftas) gauta įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąžinta 2009.03.30.
h) Įsipareigojimus lizingo įmonėms sudaro transporto priemonių ir įrengimų išperkamoji nuoma.
i) 2006.10.02 Įmonė išplatino 20 mln. litų obligacijų emisją. Obligacijų išpirkimas bus atliekamas 2009.10.02. Lėšos už išplatintas obligacijas panaudotos investiciniams projektams finansuoti.
j) Faktoringo limitas yra 17 000 tūkst. Litų. Gražinimo data 2009 11 16
Visos paskolos ir kitos finansinės skolos 2008 m. gruodžio 31 d. yra denominuotos EUR arba LTL. Paskolos, denominuotos EUR 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro 74 368 tūkst. litų (2007: 102 533 tūkst. litų).
Visų paskolų ir lizingo įsipareigojimų palūkanų normos yra kintamos ir apskaičiuojamos kaip LIBOR, EURIBOR arba VILIBOR ir nustatyto dydžio maržos suma. Palūkanų normos yra perskaičiuojamos kas 3-6 mėnesiai priklausomai nuo paskolos/lizingo sutarties ir tokiu būdu minėtų paskolų ir lizingo įsipareigojimų balansinės vertės atitinka jų tikrąsias vertes.
Metinė obligacijų palūkanų norma – trejų metų standartinio palūkanų normos apsikeitimo sandorio (IRS) palūkanos plius 1,1%. IRS buvo nustatyta paskutinės darbo dienos prieš obligacijų emisijos platinimo pradžią pabaigoje 16 val. pagal "Reuters" informacinės sistemos puslapyje EURIRS pateiktą pirkimo-pardavimo kotiruočių vidurkį. Nustatyta palūkanų norma yra 4,96%. Obligacijų savininkams palūkanos bus mokamos tris kartus atkarpų pavidalu. Pirmoji atkarpa buvo mokama 2007 m. spalio 2 d., antroji 2008 m. spalio 2 d., trečioji - obligacijų išpirkimo dieną t.y. 2009 m. spalio 2 d., kartu su obligacijų nominaliąja verte. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos obligacijų įsigaliojimo dienos - 2006 m. spalio 2 d.
Bendrovė už bankų suteiktas paskolas įkeitė savo ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 84 098 tūkst. litų (2007 m.: 81 437 tūkst. litų), atsargas, kurių balansinė vertė yra iki 81 841 tūkst. litų (2007 m.: 75 758 tūkst. litų) ir grynuosius pinigus banko sąskaitose bei įplaukas į bankų sąskaitas iki 1 038 tūkst. litų (2007 m.: 1 611 tūkst. litų).
Paskolos pagal patvirtintus grafikus bus mokamos taip:
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Per laikotarpį iki vienerių metų | 94 392 | 44 809 |
| Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų Įsipareigojimų dabartinė vertė |
43 468 137 860 |
67 014 111 823 |
Finansinė nuoma yra mokama taip:
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Per laikotarpį iki vienerių metų | 19 176 | 16 822 |
| Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų | 36 061 | 35 042 |
| 55 237 | 51 864 | |
| Būsimos finansinės nuomos palūkanos | (3 005) | (4 252) |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė | 52 232 | 47 612 |
Finansinės nuomos sutarčių sąlygos nenumato neapibrėžtų nuomos mokėjimų.
Paskolų ir finansinės nuomos efektyvi palūkanų norma buvo tokia:
| % | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Ilgalaikės paskolos Trumpalaikės paskolos |
4.5 – 7.5 4.5 – 7.5 |
4.9 – 5.5 5.9 |
| Finansinė nuoma | 4.5 – 5.5 | 4.9 – 5.5 |
Veiklos nuomos sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolio) ataskaitoje gali būti detalizuotos taip:
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Pieno surinkimo punktų nuoma Kito turto veiklos nuoma |
(195) (1 009) |
(364) (268) |
| Iš viso veiklos nuomos sąnaudų: | (1 204) | (632) |
Pieno supirkimo punktų nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų savikainos straipsnyje. Kito turto veiklos nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų ir administracinėse sąnaudose.
Būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai gali būti pavaizduoti taip:
| Tūkst.litų | 2009 | 2010 |
|---|---|---|
| Pieno surinkimo punktų nuoma | - | - |
| Kito turto veiklos nuoma | (1 371) | (1 371) |
| Iš viso veiklos nuomos sąnaudų: | (1 371) | (1 371) |
Pieno surinkimo punktų nuomos sutartys nenumato sutarties nutraukimo apribojimų, todėl įmonė pagal šias sutartis neturi ilgalaikių nuomos įsipareigojimų.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, apskaičiuoti taikant 20% ir 18% tarifus, yra priskiriami šiems straipsniams:
| Tūkst.litų | Turtas | Įsipareigojimas | Grynoji vertė | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2008 | 2007 | 2008 | 2007 | 2008 | 2007 | |
| Ilgalaikis materialusis turtas | (1830) | (2 073) | 4 530 | 3 836 | 2 700 | 1 763 |
| Atsargos | (497) | (556) | (497) | (556) | ||
| Sąnaudų sukaupimai | (273) | (157) | (273) | (157) | ||
| Mokesčio (turtas) / | ||||||
| įsipareigojimas | (2 600) | (2 786) | 4 530 | 3 836 | 1 930 | 1 050 |
Laikinųjų skirtumų pasikeitimas per metus gali būti pavaizduotas taip:
| Apskaityta pelno |
Apskaityta | |||
|---|---|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2007 01 01 | (nuostolio) ataskaitoje |
akcininkų nuosavybėje |
2007 12 31 |
| Ilgalaikis materialusis turtas | (1 240) | 248 | 2 755 | 1 763 |
| Atsargos | (27) | (529) | (556) | |
| Sąnaudų sukaupimai | (162) | 5 | (157) | |
| Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas | (1 429) | (276) | 2 755 | 1 050 |
| Tūkst.litų | 2008 01 01 | Apskaityta pelno (nuostolio) ataskaitoje |
Apskaityta akcininkų nuosavybėje |
2008 12 31 |
|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikis materialusis turtas | 1 763 | 937 | 2 700 | |
| Atsargos | (556) | 59 | (497) | |
| Sąnaudų sukaupimai | (157) | (116) | (273) | |
| Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas | 1 050 | 880 | 1 930 |
Skirtumas tarp ilgalaikio materialiojo turto mokestinės ir finansinės verčių atsirado dėl pastatų perkainavimo bei ilgalaikio materialus turto vertės sumažėjimo.
Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo pripažintas šiems straipsniams:
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Gautinų sumų vertės sumažėjimas | 174 | 785 |
| 174 | 785 |
Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo pripažintas šiems straipsniams kadangi nėra tikėtina, kad laikinieji skirtumai atsiras ateityje.
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Įsiskolinimai tiekėjams | 51 423 | 37 690 |
| Atostoginių rezervas | 5 798 | 5 766 |
| Mokėtini mokesčiai ir socialinis draudimas | 2 619 | 2 908 |
| Mokėtini atlyginimai | 3 459 | 2 960 |
| Kitos | 1 146 | 1 563 |
| 64 445 | 50 887 |
2007 m. III ketvirtį LR Konkurencijos Taryba pradėjo tyrimą dėl galimo kartelinio susitarimo tarp pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. 2008 m. vasario 28 d. Konkurencijos Taryba skyrė AB "Pieno Žvaigždės" 866 tūkst. litų baudą. Tokiu būdu įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. suformavo atidėjinį nuostoliams padengti. Per 2008 m. didžioji dalis baudos buvo sumokėta, todėl atidėjinys buvo sumažintas.
Kredito, palūkanų normos, valiutos keitimo rizika atsiranda Įmonei vykdant veiklą normaliomis verslo sąlygomis.
Įmonėje įdiegta kredito politika, ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Balansinės ataskaitos sudarymo dienai Įmonė neturėjo reikšmingos kredito rizikos koncentracijos.
Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2008 | 2007 | |||
| Gautinos sumos | 76 710 | 50 809 | ||
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 1 907 | 2 702 | ||
| 78 617 | 53 511 |
Maksimalios kredito rizikos atskaitomybės datą, susijusios su gautinomis sumomis, suskirstymas pagal geografines zonas gali būti toks:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2008 | 2007 | |||
| Lietuva | 46 411 | 29 576 | ||
| Euro-zonos šalys | 2 928 | 3 073 | ||
| Rusija | 27 120 | 17 574 | ||
| Kitos šalys | 251 | 586 | ||
| 76 710 | 50 809 |
Gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:
| Vertės | Vertės | |||
|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Bendra suma 2008 |
sumažėjimas 2008 |
Bendra suma 2007 |
sumažėjimas 2007 |
| Neuždelstos | 61 103 | 0 | 35 005 | 0 |
| Uždelstos 0-30 dienų | 13 937 | 0 | 14 674 | 0 |
| Uždelstos 30-60 dienų | 1 206 | 0 | 1 022 | 0 |
| Uždelstos 61-90 dienų | 464 | 0 | 108 | 0 |
| Daugiau nei 90 dienų | 174 | 174 | 785 | 785 |
| 76 884 | 174 | 51 594 | 785 |
Pagal Įmonės įvertinimą nėra būtina daryti prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo, jei jų apmokėjimas vėluoja iki 90 dienų.
Įmonė susiduria su užsienio valiutos kitimo rizika, susijusia su pardavimais, pirkimais ir paskolomis, kurie yra denominuoti kita nei litai ar eurai valiuta (Litas yra susietas su euru fiksuotu santykiu 3.4528 LTL / EUR).
2008 m. gruodžio 31 d. nėra jokių reikšmingų piniginių turto ir įsipareigojimų straipsnių, denominuotų kita nei LTL ir EUR valiuta.
Žemiau pateikiami finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:
| Tūkst. litų Finansiniai įsipareigojimai |
Likutinė vertė |
Sutartiniai grynųjų pinigų srautai |
6 mėn. arba mažiau |
6-12 mėnesių |
1-2 metai | 2-5 metai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir kitos finansinės skolos Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |
190 094 64 445 |
(208 693) (64 445) |
(29 441) (64 445) |
(92 567) | (71 243) | (15 441) |
| 254 539 | (273 138) | (93 886) | (92 567) | (71 243) | (15 441) |
2007 m. gruodžio 31 d.
| Tūkst. litų | Likutinė vertė |
Sutartiniai grynųjų pinigų srautai |
6 mėn. arba mažiau |
6-12 mėnesių |
1-2 metai | 2-5 metai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai | ||||||
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 159 437 | (178 927) | (19 514) | (48 141) | (96 169) | (15 104) |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 50 887 | (50 887) | (50 887) | |||
| 210 324 | (229 814) | (70 401) | (48 141) | (96 169) | (15 104) | |
Palūkanų normos, taikytos apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo tokios:
| 2008 | 2007 | |
|---|---|---|
| Paskolos ir skolinimosi lėšos | 4.50 % -7.50 % | 4.90 % - 5.50 % |
Įmonė susiduria su palūkanų normos piniginių srautų rizika kadangi Įmonės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susietos su LIBOR, EURIBOR, VILIBOR, ir kurios svyruoja nuo LIBOR/EURIBOR/VILIBOR+0.8% iki LIBOR/EURIBOR/VILIBOR+2.0%.
Įmonės finansinėms priemonėms taikytų palūkanų normos išraiška atskaitomybės datą yra tokia:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | |
|---|---|---|
| 2008 | 2007 | |
| Priemonės su fiksuota palūkanų norma | ||
| Obligacijos (fiksuotos kupono palūkanos 4,96%) | 20 000 | 20 000 |
| 20 000 | 20 000 |
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | ||
|---|---|---|---|
| 2008 | 2007 | ||
| Priemonės su kintama palūkanų norma | |||
| AB bankas Hansabankas | 10 000 | 8 299 | |
| AB bankas Hansabankas | 4 087 | 2 970 | |
| AB SEB bankas | 8 943 | 14 053 | |
| AB SEB bankas | 34 518 | 26 045 | |
| AB SEB bankas | 9 017 | 9 569 | |
| AB DnB Nord bankas | 26 408 | 23 000 | |
| AB DnB Nord bankas | 9 874 | 7 889 | |
| Lizingo įmonės | 52 232 | 47 612 | |
| Faktoringas | 15 014 | ||
| 170 093 | 139 437 |
Pagal šias sutartis taikoma palūkanų norma svyruoja nuo 1 dienos VILIBOR iki 6 mėn. VILIBOR arba 6 mėn. EURIBOR plius sutartinė marža (nuo 0,8% iki 2,0%).
Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė už 2007 metus.
| Įtaka tūkst. litų | Pelnas (nuostoliai) | Nuosavas kapitalas | ||
|---|---|---|---|---|
| 100 bp padidėjimas |
100 bp sumažėjimas |
100 bp padidėjimas |
100 bp sumažėjimas |
|
| 2008 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti norma |
(1 548) | 1 548 | (1 548) | 1 548 |
| 2007 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti norma |
(1 316) | 1 316 | (1 316) | 1 316 |
2008 m. gruodžio 31 d. Įmonė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, kad apsidraustų nuo palūkanų normos pinigų srautų kitimo rizikos.
Įmonės vadovybės nuomone, prekybos ir kitų gautinų ir mokėtinų sumų, o taip pat skolinimosi lėšų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.
2008 m. gruodžio 31 d. už suteiktas banko paskolas buvo įkeistas šis turtas:
2008 m. gruodžio 31 d. Įmonės kapitalo įsipareigojimai yra 19 770 tūkst. litų.
2007 m. gruodžio 31 d. Įmonės kapitalo įsipareigojimai buvo 3 698 tūkst. litų.
Sandoriai tarp susijusių šalių gali būti pateikti taip:
| Tūkst.litų | 2008 m. | 2007 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimai | Pirkimai | Paskolos | Pardavimai | Pirkimai | |
| ŽŪB "Draugas" | 29 | 13 369 | 9 026 | ||
| UAB "Jansvis" | 150 | 124 | |||
| UAB "Žaibo ratas" | 168 | 226 | |||
| Paskolos vadovybei | 375 | ||||
| 29 | 13 687 | 375 | 9 376 |
ŽŪB "Draugas" yra susijusi įmonė per AB "Pieno Žvaigždės" valdybos narį. UAB "Jansvis" yra susijusi įmonė per AB "Pieno Žvaigždės" filialo Pasvalio Sūrinė direktoriaus šeimos narį. UAB "Žaibo ratas" yra susijusi įmonė per AB "Pieno Žvaigždės" valdybos narį.
Iš ŽŪB "Draugas" yra perkamas pienas. Iš UAB "Jansvis" perkamas transportas, o UAB "Žaibo ratas" teikia paslaugas.
Gautinos sumos iš susijusių šalių 2008 m. gruodžio 31 d. yra tokios: ŽŪB "Draugas" – 4 150 tūkst. litų (2007: 4 750 tūkst. litų). UAB "Žaibo ratas"-14 tūkst. litų.
Mokėtinos sumos susijusioms šalims 2008 m. gruodžio 31 d. yra tokios: UAB "Žaibo ratas"- 2007: 28 tūkst. litų, UAB "Jansvis" - 0 (2007: 0 tūkst. litų), ŽŪB "Draugas" – 0 (2007: 0 tūkst. litų).
Pirkimai ir pardavimai susijusioms šalims buvo atlikti įprastinėmis rinkos sąlygomis.
Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į pardavimų ir administracinių sąnaudų straipsnį, "personalo išlaikymo sąnaudos" (žr. 3 pastabą):
| Tūkst.litų | 2008 | 2007 |
|---|---|---|
| Atlyginimai vadovybei | 2 456 | 2 034 |
Jokių kitų reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, nebuvo.
Prieš AB "Pieno žvaigždės" yra pateiktas teismui ieškinys dėl neva neteisėtai naudoto prekinio ženklo. Ieškinio suma 200 tūkst. litų. Iki teisminio proceso pabaigos įmonė šią sumą apskaito kaip užbalansinį įsipareigojimą.
2009 02 28 Vilnius
Mes, žemiau pasirašę AB "Pieno žvaigždės" generalinis direktorius Aleksandr Smagin ir Finansų direktorius Audrius Statulevičius patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, finansinė atskaitomybė sudaryta pagal Tarptautinius apskaitos standartus atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius. Metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Generalinis direktorius Aleksandr Smagin
Finansų direktorius Audrius Statulevičius
2008 m. METINIS PRANEŠIMAS
VILNIUS, 2009
Pranešimas parengtas už 2008 finansius metus.
| Pavadinimas | AB "Pieno žvaigždės" |
|---|---|
| Teisinė - organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistruota | Bendrovė įregistruota 1998 m. gruodžio 23 d. |
| Įmonės kodas | 1246 65536 |
| PVM mokėtojo kodas | LT 246655314 |
| Įstatinis kapitalas | 54 205 031 Lt, padalintas į 54 205 031 paprastąsias |
| vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. | |
| Adresas | Laisvės pr. 125, LT-06120 Vilnius, Lietuvos Respublika |
| Telefonas | (+370 5) 246 14 14 |
| Faksas | (+370 5) 246 14 15 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Interneto puslapis | www.pienozvaigzdes.lt |
Pieno produktų gamyba.
AB "Pieno žvaigždės" yra pasirašiusi sutartį su AB FMĮ "Finasta" (VPK licencijos Nr.: A 087, adresas: Konstitucijos pr. 23, Vilnius, telefonas (8-5) 278 68 33 faksas (8-5) 278 68 38) dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.
1.5.1. AB "Pieno žvaigždės" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį vertybinių popierių prekybos sąrašą. Akcijų rūšis - paprastosios vardinės; Akcijų skaičius – 54 205 031; Bendra nominali vertė – 54 205 031 Lt; VP ISIN kodas – LT0000111676;
1.5.2. AB "Pieno žvaigždės" išleistų trejų metų trukmės 20 000 000 litų nominaliosios vertės obligacijų emisija įtraukta į Į Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos skolos vertybiniais popieriais sąrąšą. Pagrindinės obligacijų emisijos charakteristikos pateikiamos lentelėje:
| SVP tipas | Atkarpos obligacijos |
|---|---|
| Išleidžiamų obligacijų skaičius | 200 000 vnt. |
| Emisijos nominalioji vertė | 20 000 000 litų |
| SVP vieneto nominalioji vertė | 100 (vienas šimtas) litų |
| SVP metinių palūkanų dydis | 4,96% |
| Emisijos galiojimo pradžia | 2006 m. spalio 2 d. |
| Emisijos trukmė | 1096 dienos |
|---|---|
| Atkarpos mokėjimo data | 2007 10 02, 2008 10 02, 2009 10 02 |
| Emisijos išpirkimo data | 2009 m. spalio 2 d. |
| Vienos obligacijos išpirkimo kaina | 100 (vienas šimtas) litų |
| Emisijos valiuta | Litai |
| Kredito rizika | Emitento rizika be papildomo apdraudimo |
| Emisijos platinimo būdas | Viešas platinimas |
| SVP antrinė apyvarta | VVPB Skolos VP sąrašas |
1.5.3. AB "Pieno žvaigždės" yra supirkusi 807 511 nuosavų akcijų.
AB "Pieno žvaigždės" įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB "Mažeikių pieninė" bei AB "Pasvalio sūrinė". Vėliau buvo prisijungta AB "Kauno pienas" ir 2004 metais AB "Panevėžio pienas". Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.
AB "Pieno žvaigždės" yra didžiausia Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Rusiją, Europos Sąjungos, NVS ir Baltijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai AB "Pieno žvaigždės" eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištingos kokybės dėka. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.
Emitento pagrindinė veikla - pieno perdirbimas. Šis verslas yra rizikingas dėl galimų pokyčių žaliavos ir produktų rinkose, konkurencijos, taip pat galimų teisinių, politinių, technologinių bei socialinių pokyčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su Emitento verslu, kas gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Emitento pagrindinė žaliava yra pienas, kurio pardavimo perdirbimui kiekis Europos Sąjungos pieno gamintojams yra apribotas nacionalinėmis pieno kvotomis. Žaliavos tiekimo apribojimas gali įtakoti žaliavos trūkumą bei žaliavos kainų kilimą. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Emitento verslas (ypatingai pieno surinkimas ir pristatymas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Emitento veiklos rezultatus.
| Finansiniai rodikliai | Pagal Tarptautinius apskaitos standartus |
|---|---|
| Apyvarta | 666,3 mln. Lt |
| Bendrasis pelnas | 103,7 mln. Lt |
| Pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) |
49,1 mln. Lt |
| Pelnas prieš mokesčius | (3,1) mln. Lt |
| Investicijų į ilgalaikį turtą suma |
43,2 mln. Lt |
Pagrindiniai rodikliai, atspindintys 2008 m. bendrovės veiklą:
Kiti rodikliai:
| 9 | Vidutinis darbuotojų skaičius | 2 477 |
|---|---|---|
| 9 | Supirkta natūralaus pieno | 360 tūkst. t |
9 Supirkta pieno pagal bazinius rodiklius 437 tūkst. t
Metinėje finansinėje atskaitomybėje ir aiškinamajame rašte pateikti duomenys yra pakankami, išsamūs ir papildomai neaiškinami.
Įsigytų nuosavų akcijų likutis 2008 metų pabaigoje yra – 807 511 vnt. arba 1,49% viso akcinio kapitalo. Turimų savų akcijų nominali vertė yra 807 511 litų.
---------------
2.6. Informacija apie apmokėjimą už savas akcijas, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį
----------------
2.7. Įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys
-------------
AB "Pieno žvaigždės" struktūroje yra 4 gamybiniai filialai:
Jokių reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, nebuvo.
AB "Pieno žvaigždės" pagrindiniai tikslai 2009 metams:
Įmonė pastoviai vykdo investicijas ir ieško būdų, kaip užtikrinti pastovų augimą bei geresnį veiklos efektyvumą.
2.12. Įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastai
Įmonė finansinių priemonių, kurios yra svarbios vertinant įmonės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus nenaudojo.
Juridinių asmenų registre įregistruotas 54 205 031 Lt įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 54 205 031 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai netaikomi.
Bendrovėje vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
2008 m. gruodžio men. 31 d. bendrovėje iš viso buvo 4 232 akcininkų.
Akcininkai, turintys daugiau kaip 5% AB "Pieno žvaigždės" įstatinio kapitalo ir balsų:
| Akcininkas | Turimų akcijų skaičius |
Įstatinio kapitalo dalis % |
Turimų balsų dalis su kartu veikiančiais asmenimis % |
|---|---|---|---|
| SKANDINAVISKA ENSKILDA BANKEN AB | |||
| FINNISH CLIENTS, kodas 502032-9081, |
9.441.314 | 17,42 | 17,68 |
| SERGELS TORG 2, 10640 STOCKHOLM, | |||
| SWEDEN | |||
| UAB "Agrolitas Imeks Lesma" Laisvės pr.125, | 7.294.167 | 13,46 | 13,66 |
| Vilnius, įm.k. 2191855 | |||
| ŽŪKB "Smilgelė" J.Tumo Vaižganto 8/27-3. | 5.399.408 | 9,96 | 10,11 |
| Vilnius, įm.k. 2490652 | |||
| SWEDFUND INTERNATIONAL Sveavagen 24- | 4.700.000 | 8,67 | 8,8 |
| 26, Box 3286, SE-103 65 Stockholm, Sweden | |||
| Kvaraciejus Julius a.k. | 7.081.907 | 19,17 | 33,44 |
| Klovas Voldemaras a.k. | 2.038.016 | 6,17 | 33,44 |
| Smagin Aleksandr a.k. | 2.547.123 | 7,6 | 33,44 |
Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises.
Bendrovėjė nėra akcininkų kuriems būtų apribota balsavimo teisė
Emitentui nėra žinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė.
| 2008 12 31 | 2007 12 31 | |
|---|---|---|
| Vidutinis darbuotojų skaičius | 2.477 | 2.706 |
| Su aukštuoju išsilavinimu | 389 | 376 |
| Su aukštesniuoju išsilavinimu | 774 | 964 |
| Su viduriniu išsilavinimu | 1.106 | 1.116 |
| Su nebaigtu viduriniu išsilavinimu | 208 | 250 |
| Vidutinis atlyginimas, Lt | |||
|---|---|---|---|
| 2008 12 31 | 2007 12 31 | ||
| Vadovaujančio personalo | 6.504 | 6.350 | |
| Specialistų | 2.715 | 2.150 | |
| Darbininkų | 2.053 | 1.570 |
AB "Pieno žvaigždės" įstatai keičiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 6 (šešių) narių 4 metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka bei kiti su visuotinio akcininkų susirinkimo veikla ir priimamais sprendimais susiję klausimai, taip pat valdybos ir Bendrovės vadovo kompetencija, rinkimo (skyrimo) ir atšaukimo tvarka bei kiti su valdybos ir Bendrovės vadovo veikla susiję klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
| Vardai, pavardės | Pareigos | Turimas akcijų skaičius vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis % |
Kadencijos pradžia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|---|
| Paul Bergqvist a.k. |
pirmininkas | - | - | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Lars Ojefors a.k. |
narys | - | - | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Julius Kvaraciejus a.k. |
narys | 7.081.907 | 19,17 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Voldemaras Klovas a.k. |
narys | 2.038.016 | 6,17 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Aleksandr Smagin a.k. |
narys | 2.547.123 | 7,6 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Linas Sasnauskas a.k. |
narys | 125 | 0,0 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
Valdyba
| Vardai, pavardės | Pareigos | Turimas akcijų skaičius vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis % |
|---|---|---|---|
| Aleksandr Smagin a.k. |
Gen. direktorius | 2.547.123 | 7,6 |
| Audrius Statulevičius a.k. |
Finansų direktorius |
- | - |
Per 2008 metus valdymo organams priskaičiuota pinigų suma yra 2 456 tūkst. Litų. Vidutiniškai vienam asmeniui tenkanti suma yra 223 tūkst. Litų (iki 2008.12.02 įmonės valdyboje buvo 10 narių).
Susitarimų kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei nėra.
Emitentas nėra sudaręs susitarimų su jo organų nariais ar darbuotojais, kurie numatytų kompensacijas jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo.
(Nuosavybės vertybinių popierių emitentai papildomai turi pateikti informaciją apie didesnius susijusių šalių sandorius – nurodyti šių sandorių sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti bendrovės finansinę padėtį, jeigu tokie sandoriai yra reikšmingi arba buvo sudaryti ne įprastomis rinkos sąlygomis. Informacija apie atskirus sandorius gali būti apibendrinama pagal jų pobūdį, išskyrus atvejus, kai, norint suprasti sandorių tarp susijusių asmenų poveikį bendrovės finansinei padėčiai, būtina pateikti atskirą informaciją. Sąvoka "susijęs asmuo" turi tokią pačią reikšmę, kaip ir emitento taikomuose apskaitos standartuose)
Daugiau informacijos apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta aiškinamajame rašte prie metinės finansinės atskaitomybės.
Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikiama priede prie šio metinio pranešimo. (Priedas Nr.1)
Visą viešai skelbtą informaciją galima rasti www.pienozvaigzdes.lt
Po įmonės įstatų pakeitimų įregistravimo, darbą pradėjo naujoji AB "Pieno žvaigždės" valdyba, kurią sudaro šeši nariai (prieš tai buvo dešimt narių), išrinkti ketverių metų kadencijai: Paul Bergqvist - valdybos pirmininkas; Lars Ojefors - valdybos narys; Voldemaras Klovas - valdybos narys; Julius Kvaraciejus - valdybos narys; Aleksandr Smagin - valdybos narys; Linas Sasnauskas - valdybos narys;
2008 m. gruodžio 02 d. 11.00 val. įvyko AB "Pieno žvaigždės" visuotinis akcininkų susirinkimas.
atnaujinti AB "Pieno žvaigždės" įstatuose numatytus Bendrovės veiklos objektus pagal 2007 m. spalio 31 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriųSprendimas: Patvirtinti AB "Pieno žvaigždės" įstatų pakeitimus ir naują įstatų redakciją. Įgalioti Bendrovės Generalinį direktorių pasirašyti įstatų pakeitimus ir naują įstatų redakciją bei kitus su įstatų įregistravimu juridinių asmenų registre susijusius dokumentus bei atlikti visus veiksmus, reikalingus, kad nauja įstatų redakcija būtų įregistruota Juridinių asmenų registre.
Pakeisti akcinės bendrovės "Pieno žvaigždės" įstatų 20 dalį taip: "20. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 6 (šešių) narių ne ilgesniam kaip 4 (ketverių) metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką." Sprendimas: Patvirtinti AB "Pieno žvaigždės" įstatų pakeitimus ir naują įstatų redakciją. Įgalioti Bendrovės Generalinį direktorių pasirašyti įstatų pakeitimus ir naują įstatų redakciją bei kitus su įstatų įregistravimu juridinių asmenų registre susijusius dokumentus bei atlikti visus veiksmus, reikalingus, kad nauja įstatų redakcija būtų įregistruota Juridinių asmenų registre.
Valdybos rinkimai Sprendimas: Išrinkti į valdybą ketverių metų kadencijai: Paul Bergqvist; Lars Ojefors; Voldemarą Klovą; Julių Kvaraciejų; Aleksandr Smagin; Liną Sasnauską;
Atsižvelgiant į faktinius 2008 m 9 mėn. veiklos rezultatus, AB "Pieno žvaigždės" keičia 2008 metų veiklos rezultatų prognozę:
Planuojamos 2008 metų pardavimų pajamos mažinamos nuo 700 mln. LTL (202,7 mln. EUR) iki 675,0 mln. LTL (195,5 mln. EUR), planuojamas grynasis pelningumas mažinamas nuo 2,0% iki 0,0%.
Pardavimų pajamos per 2008 m. 9 mėn. išaugo 0,8 proc. iki 505,7 mln. LTL (146,5 mln. EUR), nuo 501,6 mln. LTL (145,3 mln. EUR) lyginant su 2007 m. 9 mėn. pajamomis. Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) sumažėjo 39,5 proc., iki 39,4 mln. LTL (11,4 mln. EUR), lyginant su 65,1 mln. LTL (18,9 mln. EUR) per 2007 m. 9 mėn. Grynasis pelnas per 2008 m. 9 mėn. sudarė 0,1 mln. LTL (0,03 mln. EUR). Per 2007 m. 9 mėn. buvo uždirbta 25,1 mln. LTL (7,3 mln. EUR).
AB "Pieno žvaigždės" informuoja, kad vykdydama veiklos optimizavimą, užbaigė veikloje nenaudojamo nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Už parduotą 4,4 mln. litų (1,3 mln. EUR) balansinės vertės turtą gauta 10,4 mln. litų (3,0 mln. EUR) pajamų. Teigiamas 6 mln. litų (1,7 mln. EUR) pardavimo sandorio rezultatas atsispindės 2008 metų trečio ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Atsižvelgiant į faktinius 2008 m 6 mėn. veiklos rezultatus, AB "Pieno žvaigždės" keičia 2008 metų veiklos rezultatų prognozę: Planuojamos 2008 metų pardavimų pajamos išlieka 700,0 mln. LTL (202,7 mln. EUR), planuojamas grynasis pelningumas mažinamas nuo 3,0% iki 2,0%.
Pardavimų pajamos per 2008 m. 6 mėn. išaugo 7,6 proc. iki 333,3 mln. LTL (96,5 mln. EUR), nuo 309,7 mln. LTL (89,7 mln. EUR) lyginant su 2007 m. 6 mėn. pajamomis. Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) sumažėjo 53 proc. iki 15,9 mln. LTL (4,6 mln. EUR), lyginant su 33,6 mln. LTL (9,7 mln. EUR) per 2007 m. 6 mėn. Grynasis nuostolis per 2008 m. 6 mėn. sudarė 10,3 mln. LTL (3,0 mln. EUR). Per 2007 m. 6 mėn. buvo uždirbta 9,4 mln. LTL (2,7 mln. EUR).
Atsižvelgiant į faktinius 2008 m I ketvirčio veiklos rezultatus, AB "Pieno žvaigždės" keičia 2008 metų veiklos rezultatų prognozę: Planuojamos 2008 metų pardavimų pajamos mažinamos nuo 750,0 mln. LTL (217,2 mln. EUR) iki 700,0 mln. LTL (202,7 mln. EUR). Planuojamas grynasis pelningumas mažinamas, nuo 4,0% iki 3,0%.
2008 m. balandžio mėn. 24 d. 11:00 val. (registracija nuo 10:00 val.) viešbutyje SAS Radisson Astorija, Didžioji g. 35/2, LT-01128 Vilnius, įvyko AB "Pieno žvaigždės" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris nusprendė:
Bendrovės metinis pranešimas. Išklausyta.
Auditoriaus išvada apie bendrovės finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą. Išklausyta. 3. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Sprendimas: Patvirtinti bendrovės 2007 m. metinę finansinę atskaitomybę.
Bendrovės pelno paskirstymas. Sprendimas: Patvirtinti bendrovės 2007 metų pelno paskirstymą pagal pateiktą pelno paskirstymo projektą: Dividendams skirti po 0,225 lito (0,065 euro) vienai akcijai, kas sudaro 12.014.442,00 litų (3.479.622,92 EUR). Suformuoti rezervą savoms akcijoms įsigyti 6.000.000 litų (1.737.720 EUR). Suformuoti rezervą paramai, labdarai ir premijoms 600.000 litų (173.772 EUR). Tantjemoms skirti 200.000 litų (57.924 EUR).
Bendrovės savų akcijų įsigijimas. Sprendimas: Supirkti akcinės bendrovės "Pieno žvaigždės" akcijas, pateikiant savanoriškus oficialius pasiūlymus vertybinių rinką reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. a) akcijų įsigijimo tikslas - stabilizuoti bendrovės akcijų kursą, padidinti akcijų likvidumą ir išvengti nuostolių dėl bendrovės akcijų kurso kritimo; b) maksimalus įsigyjamų akcijų skaičius - įsigyjamų savų akcijų nominali vertė
kartu su kitomis jau turimomis savomis akcijomis negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo; c) laikotarpis, per kurį akcinė bendrovė gali įsigyti savo akcijas - 18 mėnesių; d) minimali įsigyjamų akcijų kaina - 30% mažesnė už paskutinės savaitės Bendrovės akcijų kainų Vilniaus vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje aritmetinį svertinį vidurkį, maksimali įsigyjamų akcijų kaina - 30% didesnė už paskutinės savaitės Bendrovės akcijų kainų Vilniaus vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje aritmetinį svertinį vidurkį; e) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina - minimali akcijų pardavimo kaina ne mažesnė kaip 2/3 akcijų įsigijimo kainos. Užtikrinant visiems akcininkams lygias galimybes įsigyti supirktas akcijas jos bus parduodamos vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje arba aukciono būdu, informuojant apie aukciono laiką ir tvarką visus akcininkus registruotais laiškais arba viešai spaudoje. Vadovaujantis šiuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsniu bendrovės valdybai pavedama priimti visus sprendimus susijusius su akcijų supirkimo laiko, kainos nustatymo, taip pat sprendimus dėl savų įsigytų akcijų pardavimo laiko, kainos ir tvarkos nustatymo bei spręsti visus kitus klausimus kurie nenumatyti šiame sprendime.
Pardavimų pajamos per 2008 m. I ketvirtį išaugo 5,8 proc. iki 150,1 mln. LTL (43,5 mln. EUR), nuo 142,0 mln. LTL (41,1 mln. EUR) lyginant su 2007 m. I ketvirčio pajamomis. Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) sumažėjo 70 proc., iki 4,1 mln. LTL (1,2 mln. EUR), lyginant su 13,8 mln. LTL (4,0 mln. EUR) per 2007 m. I ketvirtį. Grynasis nuostolis per 2008 m. I ketvirtį sudarė 8,8 mln. LTL (2,5 mln. EUR). Per 2007 m. I ketvirtį buvo uždirbta 2,6 mln. LTL (0,75 mln. EUR). Ženklų rezultato mažėjimą įtakojo 2008 m. I ketvirčio pabaigoje atliktas atsargų perkainavimas, kurio pasekoje apskaitomų atsargų vertė buvo sumažinta 7,0 mln. LTL (2,0 mln. EUR).
Pieno Zvaigzdes AB Pranešimas apie esminį įvykį 29.02.2008 Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo 2008.02.28 Konkurencijos taryba paskelbė sprendimą, kad kartelio tarp pieno perdirbimo įmonių nebuvo, tačiau bendrovės baudžiamos už keitimąsi statistine informacija per asociaciją. AB "Pieno žvaigždės" skirta 865.900 litų bauda.
AB "Pieno žvaigždės" pasirašė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities". "Orion Securities" planuoja pradėti rinkos formavimą nuo 2008 m. sausio 22 d.
Papildomos informacijos, kuri turėtų būti atskleidžiama pagal įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus ar įmonės įstatus, ir kuri nebūtų atskleista šiame metiniame pranešime bei metinėse finansinėse ataskaitose – nėra.
Akcinė bendrovė "Pieno žvaigždės", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos | ||
| akcininkų nuosavybės vertės didinimą. | Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį | |
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė prognozes pateikia esminių įvykių pranešimo forma per Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemą, tačiau kai kurių strategijos momentų negali atskleisti dėl konkurencinės kovos rinkoje. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Ne | Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybos kontrolę atlieka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba atsiskaito. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
Taip | Bendrovėje kolegialiu valdymo organu yra valdyba. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos ir yra sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
Taip | Bendrovė laikosi didžiosios daugumos III principe nustatytų nuostatų, tačiau nesilaiko IV principe numatytų nuostatų, nes nesudaromi komitetai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. |
Taip | Bendrovės valdyboje yra dešimt valdybos narių kurie atstovauja visų pagrindinių akcininkų interesus. Toks valdybos narių skaičius yra pakankamas |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Bendrovės valdybos nariai renkami maksimaliai leidžiamai ketverių metų kadencijai. Jokių apribojimų jų perrinkimui nėra. |
|---|---|---|
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Bendrovės vadovas nėra valdybos pirmininku. Kliūčių vykdyti nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai nėra. |
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Bendrovė atskleidžia informaciją apie kandidatus į bendrovės kolegialų organą. Akcininkų struktūroje nėra dominuojančių akcininkų. Visos aktyvios akcininkų grupės turi savo atstovus valdyboje. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metų prospekte ataskaitoje. Prieš būsimus kolegialaus organo narių rinkimus informaciją apie juos planuojama pateikti kartu su susirinkimo medžiaga. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metų prospekte ataskaitoje. Prieš būsimus valdybos narių rinkimus informaciją apie juos planuojama pateikti kartu su susirinkimo medžiaga. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
Taip | Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę patirtį bendrovių valdyme, įvairiapusių žinių, ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. |
|---|---|---|
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Taip | Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę bendrovių valdymo patirtį. Jei būtų iškelti nauji kandidatai į bendrovės valdybos narius, jie būtų supažindinami su situacija bendrovėje, bei valdymo ypatumais. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. |
Taip | 1/2 valdybos sudaro nepriklausomi nariai |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: |
Taip | |
| 1)jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas |
– steb ėtoj ų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi b ūti ėj ęs toki ų pareig ų;
| reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; |
||
|---|---|---|
| 6)jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; |
||
| 7)jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8)jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; |
||
| 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Ne | Bendrovė nėra nustačiusi papildomų kriterijų dėl valdybos narių nepriklausomumo. |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Taip | Remiantis 3.7. punkte nurodytais nepriklausomumo kriterijais, nepriklausomais valdybos nariais laikome: - Paul Bergqvist - valdybos pirmininkas; - Lars Ojefors - valdybos narys; - Julius Kvaraciejus - valdybos narys; |
|---|---|---|
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Taip | Kriterijai tenkinami ištisus metus. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Ne | Kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose atlyginimas iš bendrovės lėšų nėra tvirtinamas susirinkime. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
Taip | Bendrovės vadovas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikia ataskaitas kolegialiam valdymo organui, bei gauna jo rekomendacijas. Bendrovės valdyba tvirtina vadovo paruoštą metinį pranešimą. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip | Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose kolegialaus organo posėdžiuose kvorumas yra. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | |
|---|---|---|
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. |
Taip | Bendrovės valdyba savo darbui turi visas finansines sąlygas ir nepriklauso nuo bendrovės vadovų. |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
Ne | Artimiausiame akcininkų susirinkime bus patvirtintas audito komiteto sudarymas ir išrinkti jo nariai |
|---|---|---|
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
|---|---|---|
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi |
| 4.12. Skyrimo komitetas. | Ne | Komitetai nėra sudaromi |
|---|---|---|
| 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
||
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; |
||
| 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; |
||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; |
||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. |
||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | Ne | Komitetai nėra sudaromi |
|---|---|---|
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
||
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; |
||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; |
||
| 3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; |
||
| 4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); |
||
| 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. |
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų |
||
|---|---|---|
| narių atlyginimų. 4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; |
Ne | 2008 metais tokio komiteto bendrovėje nebuvo. 2009 metų eiliniame akcininkų susirinkime bus patvirtintas audito komiteto sudarymas ir išrinkti jo nariai |
3) užtikrinti vidaus audito funkcij ų veiksmingum ą, be kita ko, teikiant rekomendacijas d ėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir d ėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrov ės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrov ėje n ėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreik į tur ėti ši ą funkcij ą tur ė t ų įvertinti bent kart ą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išor ės audito įmon ės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrov ės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone s ąlygomis. Komitetas tur ė t ų ištirti situacijas, d ėl kuri ų audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas d ėl tokiu atveju b ūtin ų veiksm ų;
5) steb ėti išor ės audito įmon ės nepriklausomum ą ir objektyvum ą, ypa č svarbu patikrinti, ar audito įmon ė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partneri ų rotacija, taip pat b ūtina patikrinti atlyginimo, kur į bendrov ė moka audito įmonei, dyd į ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti keli ą esminiams interes ų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išor ės audito įmon ės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrov ė ir jos grup ė, tur ė t ų nuolat priži ū r ėti ne audito paslaug ų pob ū d į ir mast ą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguž ės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formali ą politik ą, apibr ėžian č i ą ne audito paslaug ų rūšis, kuri ų pirkimas iš audito įmon ės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrin ėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitet ą;
6) tikrinti išor ės audito proceso veiksmingum ą ir administracijos reakcij ą į rekomendacijas, kurias audito įmon ė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai tur ė t ų b ūti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrov ės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrov ės administracija tur ė t ų informuoti audito komitet ą apie svarbi ų ir ne įprast ų sandori ų apskaitos b ūdus, kai apskaita gali b ūti vykdoma skirtingais b ūdais. Šiuo atveju ypatingas d ėmesys tur ė t ų b ūti skiriamas bendrov ės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas tur ė t ų nuspr ęsti, ar jo pos ėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrov ės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskait ą), vidaus auditorius ir išor ės auditorius. Komitetas tur ė t ų tur ėti galimyb ę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išor ės auditoriams tur ė t ų b ūti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimyb ės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas tur ė t ų veikti kaip pagrindin ė instancija ryšiams su vidaus ir išor ės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas tur ė t ų b ūti informuotas apie vidaus auditori ų darbo program ą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodin ę santrauk ą. Audito komitetas taip pat tur ė t ų b ūti informuotas apie išor ės auditori ų darbo program ą ir tur ė t ų iš audito įmon ės gauti ataskait ą, kurioje b ū t ų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas tur ė t ų laiku gauti informacij ą apie visus su bendrov ės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas tur ė t ų tikrinti, ar bendrov ė laikosi galiojan č i ų nuostat ų, reglamentuojan č i ų darbuotoj ų galimyb ę pateikti skund ą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrov ėje daromi svarb ūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir tur ė t ų užtikrinti, kad b ū t ų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam toki ų klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas tur ė t ų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kart ą per šešis m ėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metin ės ir pus ės met ų ataskaitos.
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
Ne | Valdyba periodiškai atlieka savo veiklos vertinimą, tačiau ši procedūra nėra reglamentuota. |
|---|---|---|
| ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ---- | ------------------------------------------------------------------------------------------------ |
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
Taip | Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialus organas - valdyba. |
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. |
Taip | Bendrovės valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per metų ketvirtį. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Ne | Bendrovė šio principo įgyvendinti negali, nes bendrovėje yra tik kolegialus organas - valdyba. |
|---|---|---|
| ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ---- | --------------------------------------------------------------------------------------------------- |
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios nuostatos dėl nusistovėjusios praktikos, kurią sąlygojo greitesnis sprendimų priėmimas, bei operatyvumas. Pagrindiniai bendrovės akcininkai yra atstovaujami valdyboje, kuri ir priima pagrindinius sprendimus. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. |
Taip | Visi bendrovės akcininkai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. |
| 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Ne | Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė pateikia per Vilniaus vertybinių popierių biržos informacijos sistemą. Kiekvienam to pageidaujančiam akcininkui informacija išsiunčiama elektroniniu paštu. |
|---|---|---|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą. Taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Ne | Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | |
|---|---|---|
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip | |
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | |
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje. |
Ne | Bendrovė metiniame prospekte - ataskaitoje skelbia vadovų atlyginimo dydį, bei bendrovės administracijos ir darbininkų atlyginimų vidurkius. Paminėta informacija pateikiama remiantis praktika taikoma bendrovėje ir Lietuvos Respublikoje. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
|---|---|---|
| 8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| 8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
(arba) premijos, bei priežastys, d ėl kuri ų tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastin ėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumok ėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organ ų nariui, pasitraukusiam iš savo pareig ų pra ėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskai čiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vert ė, jeigu tokia nauda neturi b ūti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.7.2. Tur ė t ų b ūti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teis ėmis dalyvauti akcij ų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotoj ų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) pra ėjusiais finansiniais metais bendrov ės pasi ūlyt ų akcij ų pasirinkimo sandori ų arba suteikt ų akcij ų skai čius ir taikymo s ąlygos;
2) akcij ų pasirinkimo sandori ų skai čius, realizuotas per pra ėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcij ų skai č i ų bei realizavimo kain ą, arba dalyvavimo darbuotoj ų skatinimo akcijomis sistemoje vert ė finansini ų met ų pabaigoje;
3) finansini ų met ų pabaigoje nerealizuotas akcij ų pasirinkimo sandori ų skai čius, j ų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindin ės teisi ų įgyvendinimo s ąlygos;
4) visi esamų akcij ų pasirinkimo sandori ų s ąlyg ų poky čiai ateinan čiais finansiniais metais.
8.7.3. Tur ė t ų b ūti pateikiama ši su papildomų pensij ų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensij ų schema yra apibr ėžt ų išmok ų, pagal j ą direktori ų sukaupt ų išmokų poky čiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensij ų schema yra apibr ėžt ų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktori ų sumok ėjo arba tur ė t ų sumok ėti bendrov ė atitinkamais finansiniais metais.
8.7.4. Tur ė t ų b ūti nurodytos sumos, kurias bendrov ė arba bet kuri dukterin ė bendrov ė ar įmon ė, įtraukta į bendrov ės konsoliduot ą metin ę finansin ę atskaitomyb ę, išmok ėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansini ų met ų laikotarpiu, įskaitant nesumok ėtas sumas ir pal ūkan ų norm ą .
| 8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams |
||
|---|---|---|
| atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo |
Ne | Bendrovė šių nuostatų praktikoje netaiko. |
| sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba | ||
| būti atlyginamam remiantis akcijų kainų |
||
| pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti | ||
| akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. | ||
| Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir | ||
| akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems |
||
| direktoriams pagal tą schemą suteikiamos |
||
| akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams | ||
| schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo | ||
| pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, |
||
| priimdami sprendimą metiniame visuotiniame | ||
| akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais |
||
| akcininkai turėtų būti informuoti apie visas | ||
| siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą | ||
| apie siūlomų pakeitimų poveikį. | ||
| 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo | ||
| pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: | ||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis | ||
| akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant |
||
| akcijų pasirinkimo sandorius; | ||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir | ||
| pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; | ||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali | ||
| būti realizuoti; | ||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių |
||
| realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, | ||
| jeigu įstatymai tai leidžia; | ||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo | ||
| schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra |
||
| siūlomos visiems kitiems bendrovės |
||
| darbuotojams. | ||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime | ||
| taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, | ||
| per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas | ||
| organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų | ||
| kompensacijas atskiriems direktoriams. | ||
| 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba |
||
| bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo |
||
| sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra | ||
| suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei | ||
| rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma | ||
| kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per | ||
| keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, | ||
| taip pat turėtų pritarti akcininkai. |
| 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi | |
|---|---|
| schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis |
|
| sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba | |
| bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie | |
| turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo | |
| patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų | |
| susirinkime. | |
| 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų |
|
| susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 |
|
| punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų | |
| būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo | |
| projektu ir su juo susijusiu informaciniu |
|
| pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti | |
| bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų | |
| būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo | |
| schemas reglamentuojantis tekstas arba šių |
|
| schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat | |
| schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime | |
| taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros | |
| direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo | |
| projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą | |
| arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. | |
| Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta |
|
| informacija apie tai, kaip bendrovė ketina |
|
| apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos |
|
| įsipareigojimams pagal skatinimo schemas |
|
| įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar | |
| bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, | |
| laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip | |
| pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias | |
| patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, | |
| apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija | |
| turėtų būti paskelbta bendrovės interneto |
|
| tinklalapyje. |
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu |
Taip | Informacija apie bendrovę, nurodyta šiose rekomendacijose, atskleidžiama šiuose šaltiniuose: bendrovės metiniame pranešime, finansinėje atskaitomybėje bei jos aiškinamajame rašte, pranešimuose apie akcijų paketų įgijimą/ netekimą, pranešimuose apie esminius įvykius skelbiant juos per biržos informacinę sistemą. |
|---|---|---|
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
||
|---|---|---|
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Informacija per biržos sistemą pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po biržos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės akcijomis. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos akcijų kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip |
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | |
|---|---|---|
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Taip | Bendrovė laikosi šios nuostatos. Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktual u |
Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.