AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2008 m. FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

HIHD.

UAB "Ernst & Young Baltic" Subačiaus g. 7 LT-01127 Vilnius Lietuva

Tel.: (85) 274 2200 Faks .: (85) 274 2333 [email protected] www.ey.com/lt

Juridinių asmenų registras

Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus St. 7 LT-01127 Vilnius Lithuania

Tel .: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 [email protected] www.ey.com/It

Code of legal entity 110878442 VAT payer code LT108784411 Register of Legal Entities

• Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Kauno Energija" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome toliau pateiktų AB "Kauno Energija", Lietuvos Respublikoje įregistruotos akcinės bendrovės (toliau - Bendrovė), ir konsoliduotų AB "Kauno Energija" ir dukterinės įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau - Grupė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2008 m. gruodžio 31 d. balansai, susijusios pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas (reikšmingi apskaitos principai bei kitos aiškinamosios pastabos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Už šių finansinių ataskaitų, parengtų pagal Tarptautinius finansinės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą ir teisingą pateikimą Bendrovės vadovybė. Ši atsakomybė apima: vidaus kontrolės sistemos, skirtos finansinių ataskaitų parengimui ir teisingam pateikimui, užtikrinant, kad nėra reikšmingų dėl apgaulės ar klaidos, sukūrimą, įdiegimą bei palaikymą; tinkamų apskaitos principų pasirinkimą ir taikymą; ir pagal aplinkybes tinkančių ir pagrįstų įvertinimų pasirinkimą.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga yra, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Mes atlikome auditą vadovaudamiesi Tarptautiniais audito standartais, kuriuos nustato Tarptautinė apskaitininkų federacija. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume deramai įsitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumy.

Auditas apima finansinių skaičius ir paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų gavimo procedūrų atlikimą. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant reikšmingų netikslumų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į bendrovės vidaus finansinių ataskaitų parengimo ir pateikimo kontroles ir siekia pasirinkti tinkamas audito procedūras, tačiau neturi tikslo pareikšti nuomonės apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Auditas taip pat apima taikytų apskaitos principų ir vadovybės padarytų reikšmingų prielaidų bei bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami, kad suteiktų pagrindą mūsų nuomonei.

Nuomonė

Mūsų nuomone, toliau pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi AB "Kauno Energija" ir Grupės 2008 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jų 2008 m. finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

텔 ERNST & YOUNG

..............................................................................................................................................................................

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme toliau pateiktą 2008 m. konsoliduotą metinį ir nepastebėjome jokių reikšmingų į įį įtrauktos informacijos neatitikimų 2008 m. finansinėms atskaitoms.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Jonás Akelis Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000003 Prezidentas

Auditas buvo baigtas 2009 m. kovo 3 d.

AB "KAUNO ENERGIJA" 2008 METŲ KONSOLIDUOTAS PRANEŠIMAS

TURINYS

งาน

giu

(fr

a Ti

jil

וריו

111

fili,

. .

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas	5
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	5
3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinis veiklos pobūdis	5
4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis	5
5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popienais rinkose (reguliuojamos rinkos
pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)	6
6. Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir pietros rūšų ir neapibrėžiumų su
kuriais susiduriama apibūdinimas	6
7. Įmonių grupės finansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi
informacija
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis	11
9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos	11
10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	11
11. Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą	12
12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	13
13. Informacija apie finansinės rizikos, naudojamas numatomų sandonų pagindinių grupių apsidraudimo
priemones, kunoms taikoma apsidraudimo sandonų apskaitą, ir įmonų grupės kainų rizikos, likvidumo
rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines ir kai tai yra svarbų vertinant
įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus	13
14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones	13
15. Įstatinio kapitalo struktūra	13
16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	14
17. Informacija apie Emitento akcininkus	15
18. Darbuotojai	16
19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka	17
20. Emitento organai	18
21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas	18
22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikėltus Emitento
kontrolei, taip pa jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę
žala	20
23. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų
atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo	20
24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	20
25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi	21
26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją.	21

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas

AB "Kauno energija" konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2008 m.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę. Grupę (toliau - Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinė įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", kurioje bendrovė tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrove:

Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Akciné bendrové
Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas - 21
235014830
(8 - 37) 30 56 50
[email protected].
www.kaunoenergija.lt
(8 - 37) 30 56 22
1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaune, įsakymo Nr. 513
Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
LT350148314

2008 m. gruodžio 17 d. įregistruotas įstatinis kapitalas lygus 119.510.292 (vienas šimtas devyniolika milijonų penki šimtai dešimt tūkstančių du šimtai devyniasdešimt du) litai ir yra padalintas į 19.918.382 (devyniolika milijonų devynis šimtus aštuonioiika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt dvi) paprastąsias vardines 6 litų nominaliosios vertės akcijas. 100 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų 2008 m. gruodžio 31 d. buvo neapmokėtos.

Pagnindiniai duomenys apie dukterine bendrove:

Uždaroji akcinė bendrovė "Pastatų priežiūros paslaugos"
Uždaroji akciné bendrové
Savanorių pr. 347, 49423, Kaunas - 43
(8 - 37) 30 59 59
[email protected].
www.p-p-p.lt
(8 - 37) 31 18 77
2006 m. liepos 1 d., Kaune
300580563
Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
LT100002506015

Įstatinis kapitalas lygus 6.518.000 lių ir yra padalintas į 65.180 paprastąsias vardines 100 litų nominaliosios vertės akcijas.

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis - gamyba, paslaugų teikimas. AB "Kauno energija" yra grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina ir parduoda vartotojams šilumos energiją Kauno ir Jurbarko mieste ir dalyje Kauno bei Marijampolės administracinių rajonų. Taip pat bendrovė gamina nedidele apimtimi elektros energiją Kauno mieste ir Kauno rajone. Grupė ir Bendrovė atlieka patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, pastato statybinių konstrukcijų ir elementų, šalto vandens tiekimo, nuotėkų šalinimo ir drenažo sistemų, elektros energijos tiekimo sistemų priežiūrą bei remonto darbus, teikia paslaugas fiziniams asmenims prižiūrint šilumos ūkį. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (imones kodas 1202123, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansy rinky departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)

Emitento 19 718 382 paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 118.310.292 litai, yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą.

6. Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama apibūdinimas

2008 m. pabaigoje Grupė užėmė apie 90 proc. šilumos tiekimo rinkos Kauno mieste ir apie 15 proc. patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų ir šilumos punktų įrenginių priežiūros rinkos Kauno mieste. Prie Bendrovės šilumos tiekimo integruoto ir lokalinio tinko prijungta 2.333 įmonių, organizacijų bei 115.939 tūkst. vnt. buitinių vartotojų.

AB "Kauno energija" šilumos vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes pateiktas 1 paveiksle.

2008 m. Grupės nuostolis sudarė 4.235 tūkst. litų, o Bendrovės - 4.343 tūkst. litų. Grupės pagrindinės veiklos pajamos siekė 205.974 tūkst. litų, o Bendrovės - 205.233 tūkst. litų. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumos energiją: Grupes - 97,95 proc., Bendroves - 98,32 proc.

2008 m. Bendrovės šilumos pardavimo pajamos siekė 201,79 mln. litų ir, padidėjo, tačiau pajamų augimą lėmė padidėję tarifai. Duomenys pateikti 1 grafike.

Jau šiandien galima teigti, jog Grupėje investicijos į naujausias technologijas (izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, automatizuota atsiskaitymų su vartotojais sistema, nuotolinio ir apdorojimo sistema, moderni klientų aptarnavimo sistema - "vieno skambučio" principas), šilumos tiekimo vamzdynų atnaujinimas ir plėtra padeda bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei siekti tapti pažangia šilumos energijos tiekimo ir pastatų inžinerinų sistemų eksploatavimo bendrove Kauno regione.

Bendrovė investicijoms 2008 m. panaudojo 27.401 tūkst. litų (tame tarpe 8.592 tūkst. litų šaltinių t.y. komercinių bankų), iš kurių 2 627 tūkst. litų skirta prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų 43 naujus vartotojus, kurių suminė galia 11,82 MW. Per 2008 m. iš investicinių lėšų nutiesta 1.861 km naujų šilumos tiekimo tinklų bei rekonstruota ir remontuota 5.068 km šilumos tiekimo tinklų. AB "Kauno energija" investicijos nurodytos 2 grafike.

AB "Kauno energija" investicijos 2007 - 2008 m.

2 grafikas

1 grafikas

1.
1. Šilumos tiekimo tinklų nauja statyba ir rekonstrukcija (t. lėšos iš kitų finansavimo šaltinių 2008 m. 6.155 tūkst. litų, 2007 m. - 9.900 tūkst. litų)
1. Grupinių šilumos punktų likvidavimas (t.t. lėšos iš kitų finansavimo šaltinių 2008 m. 3.964 tūkst. litų, 2007 m. 3.994 tūkst. litų)
1. Gamybos įrenginiai (t.t. lėšos iš kitų finansavimo šaltinių 2008 m. 1.199 tūkst. litų);
1. Filialas Jurbarko šilumos tinklai (t. lėšos iš kitų finansavimo šaltinių 2008 m. 1.200 tūkst. litų, 2007 m. 982 tūkst. litu):
1. Naujų vartotojų prijungimas (t.t. lėšos iš kitų finansavimo šaltinių 2008 m. 2.122 tūkst. litų, 2007 m. 1.793 tūkst. litų).

Bendrovės misija - pelninga, konkurencinga Kauno regiono energijos tiekimo ir paskirstymo kompanija. Bendrovės vizija - moderni, efektyvi, draugiška aplinkai technologija ir valdymas, pozityvus kompanijos įvaizdis visuomenėje.

Grupės strateginis tikslas – išlaikyti turimą poziciją rinkoje ir ją plėsti. Išskirtinis dėmesys vartotojui, aukšta darbo kokybė – tai pagrindinės vertybės ir tuo pačiu siekiai, kuriais grindžiama visos Grupės darbuotojų veikta. Nonit išlikti konkurencingiems rinkoje ir vartotojams pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, nuolat gerinti šilumos tiekimo paslaugų ir pastatų inžineinių sistemų eksploatavimo paslaugų teikimo efektimo patikimumą bei didinti energijos gamybos efektyvumą.

lšoriniai rizikos veiksniai įtakojantys veiką: infliacija, ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, taip pat vietinės savivaldos sprendimai, kainų politika.

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė užima pagrindinio šilumos tiekėjo poziciją Kauno regione. Norint ją išlaikytį, reikia prie besikeičiančių energijos tiekimo sąlygų, toliau diegiant modernias ir efektyvias technologijas, orientuojantis į kokybiškos paslaugos teikimą vartotojams.

Bendrovės pardavimai priklauso nuo šilumos energijos vartojimo, tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, kurį lemia šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra, nuo vartotojų į šliumos taupymą ir racionalų vartojimą bei nuo šilumos pardavimo rinkos plėtros tempo. Vartotojų prisijungimo dinamika pateikta 1 lentelėje.

						િની વિત્તાર
Galia, MW	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2004-2008 m.
Vartotojų atsijungimai	7.31	5.09	2,457	1.46	1.94	18.73
Vartotojų prisijungimai	9.41	18.4	22,7	11,58	11,82 .	73.91

Prijungiant naujus vartotojus atsižvelgiama į šilumos tiekimo plėtros galimybes. Pastatų šiltinimas ir šildymo sistemų rekonstravimas mažina pastatų šilumos poreikius, o vartotai dėl racionalaus šilumos vartojimo, kontroliuojant patalpų temperatūrą, gali mažinti šilumos vartojimą. Šiuo metu ekonominė situacija perkamosios galios mažėjimą, komercinio ir paslaugų sektoriaus plėtros sulėtėjimą. Dar didesnis ekonominės situacijos pablogėjimas daryų įtaką vartotojų mokumo mažėjimui bei bendriems šilumos tiekimo ir pastaugų veiklos rezultatams.

Pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras viro kainos turi įtakos šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai bei iš UAB Kauno termofikacinė elektrinė perkamos šilumos energijos kainai.

Dųjų ir elektros tiekimo bendrovių konkurencija su Grupe ir Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (per 2008 m. 1,94 MW), jiems pasirenkant alternatyvų šilumos šaltinį (dujas, elektrą ar kt. kurą). Kuro rūšies parinkimas reglamentuojamas Kauno miesto tarybos sprendimu patvirtinta "Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarka".

Grupės ir Bendrovės valdymo struktūra buvo pakeista 2004 m.

Grupės ir Bendrovės veikla cikliška. Sildymo sezono metu (spalio - balandžio) gaunamos didžiausios pagrindinės pajamos, o ne šildymo sezono metu Bendrovės šilumos gamybos pajegumai nėra pilnai išnaudojami, tuo metu pajamos mažiausios, tačiau Grupė ir Bendrovė turi pasiruoši šildymo sezonui (atliekami remonto ir rekonstrukcijos darbai šilumos tiekimo tinkluose, katilinėse, pastatų inžinerinėse sistemose).

Politiniai veiksniai: Kauno miesto savivaldybė, turinti kontrovės akcijų paketą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais gali Grupei nustatyti tam tikrus privalomus darbus, šilumos energijos tiekimo sąlygas ir reikalavimus pagrindinei Grupės veiklai. Pagal Bendrovės pateiktą šilumos energijos kainos apskaičiavimo projektą Bendrovės tiekiamos šilumos energijos bazinę kainų ir energetikos kontrolės komisija. Bazinė kaina gali būti perskaičiuojama 2 kartus per kalendorinius metus, atsižvelgiant į konkrečiam tiekėjų veiklos efektyvumo didinimo rodiklį, bei Komisijos nustatytus koregavimo koeficientus: infliacijos, kuro kainų pokyčio, realizuotos šilumos pokyčio ir kitų faktorius. Jeigu perskaičiuotos šilumos kaina nesiskiria nuo galiojančių šilumos kainų daugiau kaip 1 proc, tuomet galiojančios šilumos kainos galima nekeisti. Nuo pagrindinio sprendimo priklauso Bendroves stebėtojų tarybos narių, kurie kontroliuoja Bendrovės valdymą, išrinkimas.

Socialiniai veiksniai: Grupės veikla reikšminga daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių. Daugiausiai Grupė gauna pretenzijų dėl mokesčių už pateiktą šilumą dydžio, nekokybiškos paslaugos, nepakankamo dėmesio vartotojams.

Techniniai - technologiniai veiksniai vidinę riziką sukelia šilumos tiekimo sistemos bei esama jų būklė. Nepakankamas automatizacijos lygis šilumos gamyboje lemia didesnį rankinio darbo poreikį. Šilumos tiekimos, kurias eksploatuoja Bendrovė, rekonstruojamos, panaudojant pažangiausias (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai, paprastesne drenažinė sistema) ir jranga, siekiant didinti šių sistemų efektyvumą.

Šalyje galiojantys standartai ir norminiai aktai, suderinti su Europos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius rodiklius, įpareigoja daryti ženkijas investicijas modernizuojant Bendrovės turtą. Grupės ir Bendrovės ekonominė padėtis vis dar sąlygoja nepakankamas investicijas į šilumos tiekimo tinklų rekonstrukciją, įrenginių atstatymą, renovavimą ir Grupės ir Bendrovės plėtrą.

Ekologiniai veiksniai: Grupė ir Bendrovė vadovaujasi Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais ir Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais degimo produkto išmetimams. Pagrindiniai taršos šaltiniai: atmosferos tarša organinio kuro deginimas, vandens tarša. Grupė ir Bendrovė kas ketvirtį moka mokesčius už atmosferos ir vandens taršą, Pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus baudos mokamos, jei buvo viršytos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai. Pagrindinės Grupės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant vamzdynus su putų poliuretano izdiacija; diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrengimus; mažiau taršių kuro rūšų naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse vyrauja dujos – 88 proc, mazutas – 0,1 proc., durpės - 7 proc., biodujos - 3 proc., medienos atliekos (pjuvenos, skiedros, kankorėžiai) - 2 proc.).

Banko paskolų gražinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotos ir Bendrovės 2008 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 12 pastaboje. Bendrovė paskolas gražina nustatytu laiku.

Teismo procesai: Teismo procesų įtakojančių bendrovės veiklą nėra.

7. Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

2008 m. Bendrovė neįgyvendino veiklos programos, kadangi 2008 metų planuojamų veiklos rezultatų įtakojo pardavimo apimčių sumažėjisio šilumos poreikio, kurį sąlygojo aukštesnė šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra Didesnes sąnaudas sąlygojo aukštesnė už prognozuotą šilumos pirkimo kaina iš nepriklausomo gamintojo UAB Kauno termofikacijos elektrinės.

							2 lentelé
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Bendroves 2006 m.	Grupes 2006 m.	Bendroves 2007 m.	Grupes 2007 m.	Bendroves 2008 m.	Grupes 2008 m.
1	Grynasis pelningumas proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	5,1	3,21	-5,1	-5,03	-2,1	-2,1
2	Materialaus turto graža, proc.(grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	4,5	2,9	-4,0	-4,1	-2,7	-2,6
3	Skolos koeficientas (jsipareigojimai / turtas)	0,35	0,35	0,41	0,41	0,52	0,53
4	Skolos - nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,54	0,55	0,68	0,70	1,1	1,12
5	Bendrasis likvidumo koeficientas trumpal.turtas / trum. jsipareigojimai	1,0*	1,0	0,85	0,85	0,91	0,91
6	Turto apyvartumas ( pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,87	0,89	0,77	0,79	0,84	0,86
7	ETBITA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir	29.055	25.073	12.055	12.239	16.825	16.987
	amortizacijos) tūkst.Lt Bendrasis pelningumas (bendrasis
8	pelnas/pardavimai ir paslaugos)*100	0,8	1,1	-6,1	-6,0	-1,1	-1,4
9	Pelningumas iš pagrindinės veiklos (veiklos pelnas/ pardavimai ir paslaugos)*100	0,8	1,1	-6,1	-6,0	-1,1	-1,4
10	Nuosavybės grąža (ROE) proc. (grynasis pelnas/vidutinė savininkų nuosavybė)*100	6,8	4,4	-6,6	-6,8	-3,7	-3,7
11	Turto grąža (ROA) proc. (grynasis pelnas/ vidutinis turtas)*100	4,4	2,9	-3,9	-4,0	-1,9	-1,9
12	Skubaus padengimo koeficientas ((trumpalaikis turtas- atsargos)/trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,8	0,8	0,75	0,75	0,84	0,84
13	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,1	0,09	0,08	0,08	0,04	0,04
14	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas/vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,47	0,30	-0,43	-0,43	-0,22	-0,21
15	Grynasis pelnas tūkst. litų	9.360	5.907	-8.621	-8.626	-4.343	-4.235
16	Turtas, tūkst .litų	211.350	207.154**	219.198	215.227 **	244.782	240.520
17	Savininkų nuosavybė, tūkst. litų	129.633	126.180	119.770	116.312	116.627	113.277
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, litais	7,0	6,8	6,6	6,4	5,9	5,7
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina/(grynasis pelnas/akcijų skaičius metų pabaigoje)	9,06	14.4	-8,01-	-8,0	-9.17	-9,41
	20 Pardavimai ir paslaugos, tūkst. litų	183.224	183.734	168.003	169.528	205.233	205.974
	20.1 Iš jų: šilumos energija	166.172	166.172	162.017	162.017	201.793	201.760
	20.2 elektros energija	2.005	2.005	2.694	2.694	506	506
20.3	pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	6.893	7.403	3.277	4.802	2.934	3.708
21	Akcinis kapitalas, tūkst. litų	118.310	118.310	118.310	118.310	119.510	119.510
22	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,56	0,57	0,54	0,55	0,49	0,50

2008 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2007 m. ir 2006 m. pateiktas 2 lentelėje.

* sumažėjimą sąlygojo padidėję einamųjų metų finansiniai įsiparėjogimai.
** grypės turtąs mažesnis nei, bendrovės, nes eliminuotas, 4 5 mln. litų

grupės turtas mažesnis nei bendrovės, nes eliminuotas 4,5 mln. litų turto vertės perskaičiavimas dėl turtinio įnašo į duktennę bendrovę.

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio apibūdinimas	Bendrovės 2006 m.	Grupės 2006 m.	Bendroves 2007 m.	Grupes 2007 m.	Bendrovės 2008 m.	Grupės 2008 m.
1.	Pagaminta ir nupirkta energijos: Iš jos pateikta į tinklą:	tūkst. MWh	1.821,1	1.821,1	1.710,1	1.710,1	1631.2	1631,2
1.1.	šilumos energija	tūkst. MWh	1804	1.804	1.692,3	1.692,3	1607,1	1607.1
1.2	elektros energija	tūkst. MWh	17,1	17,1	17,8	17,8	2,3	2,3
2.	Parduota energijos:	tūkst. MWh	1.438,3	1.437.9	1.340,3	1.340,1	1280,7	1.280.5
2.1.	šilumos energija	tūkst. MWh	1423	1422,6	1.324.4	1324.2	1.278.4	1.278,2
2.2.	elektros energija	tūkst. MWh	15,3	15,3	15,9	15,9	2,3	2,3
3.	Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai	m	5.499	5.499	3.793	3.793	5.068	5.068
4.	Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai	m	3.275	3.275	2.090	2.090	1.861	1.861

2008 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2007 m. ir 2006 m. pateiktas 3 lentelėje.

Aplinkos itaka veiklai: Bendrovės veikatą gali įtakoti pardavimo apimčių sumažėjimas dėl sumažėjusio šilumos poreikio, kurį sąlygoja aukštesnė šildymo sezono vidutinė lauko temperatūrą, kuro kainų pokyčiai, perkamos šilumos kaina iš nepriklausomų gamintojų.

Padidėjus kuro kainom, Grupės kuro technologijai (įsigyto šilumos energijos gamybai nuosavybės teise priklausančiuose gamybos šaltiniuose) sąnaudos parduotai 1 šiluminės energijos kWh 2007 m. palyginus su 2006 m. padidėjo 0.26 ct (t.y. 22.8 proc.) ir sudaro 1,40 ct, o 2008 m. palidėjo 0,72 ct. (t.y. 51,4 proc.) ir sudaro 2,12 ct. Pirktos šilumos energijos vidutinė kaina 2008 m. palyginus su 2007 m. padidėjo 1,51 ct (24 proc.) ir sudarė 7.79 ct.

Vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumo didinimui ir vartotojų aptarnavimo kokybės gerinimui. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaitos problema Grupėje nedidelė, bet jaučiamas kvalifikuotų specialistų poreikis.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame ataskaitų rinkinyje pateiktus duomenis

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti finansinių ataskaitų už 2008 m. rinkinyje ir jo aiškinamajame rašte ..

9. Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

Bendrovės auditą nuo 2006 m. atlieka nepriklausoma audito įmonė, 2006 m. balandžio 28 d. eiliniame akcininki susirinkime 2006 m. - 2008 m. AB "Kauno energija" ūkinės - finansinės veiklos auditas) atlikti buvo išrinkta UAB "Ernst & Young Baltic" (audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335, Subačiaus g. 7, LT – 01008 Vilnius).

2009 m. kovo 3 d. buvo baigtas auditas už 2008 metus. Jį atliko auditorius Jonas Akelis (auditoriaus pažymėjimo Nr. 000003). 2008 m. audituota finansinė atskaitomybė bei nepriklausomo auditoriaus išvada apie ją pateikiama kartų su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.

Kitų svarbių įvykių nuo praėjusių finansinių metų pabaigos iki metinio pranešimo patvirtinimo neįvyko.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Grupė savo veikloje ir toliau numato didinti veiklos efektyvumą, gerinti vartotojų aptarnavimą. Bendrovė, atsižvelgdama į 2008 m. UAB "Energetikos linijos" atlikto darbo "AB "Kauno energija" techninės būklės įvertinimas" išvadas ir UAB "Savvin" darbe "AB Kauno energija" finansinės būklės bei struktūros įvertinimas ir tolimesnės įrėtros rekomendacijo" pateiktas rekomendacijas dėl tolimes plėtros, 2009 m. numato optimizuoti ir efektyvinti bendrovės veiklą, keičiant valdymo struktūrą. Taip pat Grupė numato vykdyti patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, požeminių kolektorių eksploataciją.

lnvesticijos sudaro sąlygas nuolatinė veiningumui. 2009 m. Grupės investicinės programos tikslai yra tolesnis bendrovės šilumos gamybos, perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinant šilumos tiekimo patikimumą, plečiant inžiniennių sistemų priežiūros paslaugas bei gerinant paslaugų kokybę.

2009 m. investicijoms numatyta skirti 46,446 mln. Lt (bendrove planuoja investuoti 17,056 mln. Lt lėšų - planuojama skolintis iš komercinių bankų arba gauti finansinę paramą iš Europos Sajungos struktūrinių fondų. Didžiausios investicijos 2009 m. planuojamos šilumos tiekimo tinklų rekonstravimui, naujų tiesimui bei grupinių šilumos punktų uždarymui. Dėl struktūrinių fondų paramos gavimo teikiami šie projektai: (i) Kauno m. centralizuotų šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas diegiant šiuolaikines technologijas (Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A.... 118 H. Kaunas) unikalus Nr. 1997-2035-2018. Bendra investiciios suma 15.46 mln.Lt (be PVM). numatoma ES parama 6 mln.Lt; (ii) Centralizuoto šilumos tiekimo trasą (šiumos tiekimo trasą (šiumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90). Bendra investicijos suma 6,54 mln.Lt (be PVM), numatoma ES parama 3.140 mln.Lt; (ii) "Kauno m. magistralinių šilumos tiekimo tinklų 6T (unikalus Nr.1998–014-3019) esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklų po tiltu per Neį automagistralėje Vilnius - Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas". Bendra investicijos suma 5,08 mln.Lt(be PVM), numatoma ES parama 2,384 mln.Lt; (iv) Kauno m. integruoto tinkio Centro magistralės (4T) rekonstravimas. Projekto verė 14.18 mln.Lt (be PVM), numatoma ES parama 6 mln.Lt; (v) Kauno m. integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) rekonstravimas. Projekto vertė 9,92 mln.Lt (be PVM), numatoma ES parama 4,8 mln. Lt.

Taip pat numatoma toliau vystyti projektą "Nuotolinio rodmenų surinkimo įrangos diegimo ir naujiems vartotojams", 2009 m., vykdant investicijų planuojama baigti šilumos apskaitos prietaisų ir slėgio daviklių duomenų nuotolinio nuskaitymo sistemų montavimą ir įdiegimą, kuris buvo vykdomas 2008 metais, bei toliau plėsti šių sistemų įdiegimą šilumos punktuose, taip pat vykdyti katilinių modernizavimo, konomaizerio įrengimą bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai", šilumos apskaitos prietaisų keitimą, bei kitus svarbius darbus.

Šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos energijos gamybos ir tiekimo ir optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams.

Rodiklio pavadinimas	Bendroves tūkst. litu	Dukterines tükst. litu	10 11 11 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Grupes tükst. litu
Bendrasis pelnas (nuostoliai)	13.358	-605	12.753
Pardavimo pajamos	312.608	2.260	312.903
Pardavimo sanaudos	299.250	2.865	300.150
Kitos veiklos rezultatas	315	120	435
Pajamos	1.251	120	1.347
Sanaudos	936	0	912
Finansinės investicinės veiklos rezultatas	-2.786	-8	-2.794
Pajamos	1.200	0	1.200
Sanaudos	3.986	8	3.994
Pelnas (nuostolis) iš viso	10.887	-493	10.394

Planuojami 2009 m. veiklos rodikliai nurodyti 4 lentelėje.

11.

2007 m. Bendrovei pasirašyta sutartis su Kauno Technologijos universitetu dėl galimybių studijos "Komunalinių atliekų deginimas Kaune" parengimo. Studijoje naudoti duomenys pateikti pagal Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros užsakymu atlikto tiriamo darbo "Buitinių atliekų deginimo galimybių projekto dokumentų parengimas" duomenis. Bendrovei strategiškai svarbus analogiško naujo šilumos šaltinio atsiradimas, taip pat atsiranda galimybė Kaune naudoti alternatyvų kurą (t.y. komunaines atliekas) bei vykdyti naudojamo kuro mėn. buvo parenda tiriamo darbo "Buitinių atliekų deginimo galimybių projekto dokumentų parengimas" papildoma ataskaita.

2008 metais bendrovės užsakymu buvo pabaigtas Lietuvos energetikos instituto mokslinis taikomasis darbas "AB "Kauno energija" strategija šilumos tiekimos plėtrai 2007 - 2020 m.". Pagal bendrovės parengtas technines užduotis buvo įvertinta bendrovės techninės, finansinė būklė. Minėtos būklės įvertinimai pateikti UAB "Energetikos linijo" parengtame darbe "AB "Kauno energija" techninės – ekonomines būkles įvertinimas" ir UAB "Savvin" darbe "AB "Kauno energija" finansinės būklės bei struktūros įvertinimas ir tolimesnės plėtros rekomendacijos".

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

(skaičius ir nominali vertė patronuojančių pačiai įmonei, jos dukterinėms įmonėms arba įų pavedimu, bet savo vardu veikiantiems asmenims)

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusi ir jos dukterinė bendrovė. Bendrovė ir jos dukterinė bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaitą, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines ir kai tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būkę ir veiklos rezultatus

Visa informacija šiuo klausimu pateikta finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 2.7, 2.8, 22, 25 pastabose.

14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filiai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 11, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šilumos energija parduodama Jurbarko vartotojams.

2007 m. spalio 17 d. AB "Lietuvos dujos" įgyvendino 2006 m. su Jurbarko rajono savivaldybe ir Bendrove pasirašytos sutaries dėl Jurbarko miestas, buvo baigtas Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" katilinės pritaikymas gamtinių dujų deginimui, padidintas šilumos gamybos ir tiekimo patikimumas. Bendrovė išvengė būtinumo deginti sieringą mazutą, tuo pačiu išvengdama leistinų į atmosferą normų viršijimo. 2008 metais užbaigtas naujo vandens šildymo katilo, kūrenamo dujomis, montavimas bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2008 m. pabaigoje dirbo 39 darbuotojai.

2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė AB "Kauno energija" įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas-43, įmonės kodas 300580563. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatinis kapitalas – 6.518.000 litų ir yra padalintas į 65.180 paprastąsias vardines 100 litų nominalios vertės akcijas. AB "Kauno energija" turi 65.180 vnt. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" paprastųjų vardinių akcijų.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastato statybinių konstrukcijų ir elementų, šalinimo ir drenažo sistemų, elektros energijos tiekimo sistemų priežiūra bei remonto darbai.

Bendrovės dukterinėje bendrovėje 2008 m. pabaigoje dirbo 56 darbuotojai.

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos įmonių registruotas AB "Kauno energija" įstatinis kapitalas yra 119.510.292 lių.

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, litas	Bendra nominali vertė, litais	Dalis istatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis istatinlame kapitale privačiu akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	19 918 382	6	119.510.292	96.42	3,58
lš viso:	19 918 382*		119.510.292	96,42	3,58

*100 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų 2008 m. gruodžio 31 d. nėra apmokėtos.

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2008 m. gruodžio 17 d. įregistruotas yra 119.510.292 (vienas šimtas devyniclika milijonų penki šimtai dešimt tūkstančių du šimtai devyniasdešimt du) litai ir yra padalintas į 19 918 382 (devyniolika milijonų devyni šimtai aštuoniolika tūkstančių trys šimtai aštuoniasdešimt dvi) paprastąsias vardines akcijas 6 litų nominalios vertės akcijas. 100 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų 2008 m. gruodžio 31 d. nera apmokėtos.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430 19.718.382 PVA Akcijų skaičius Nominalioji vertė 6 litai Bendra akcijų nominalioji vertė 118.310.292 litai

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija pateikta 6 lentelėje.

					น เป็นเป็น
RODIKLIS (litais)	2005	2006	2007	2008	2009.
Atidarymo kaina	1,96	4,18	4,58	3,50	2,00
Didžiausia kaina	6,30	4,67	4,95	3,80	2,00
Mažiausia kaina	2,01	3,05	3,10	1,70	1,41
Paskutinė kaina	4,18	4,30	3,50	2,00	1,41
Apyvarta vnt.	870 151	183 008	138 163	82 775	8 203
Apyvarta mln.	4,19	0,70	0,55	0,26	0,01
Kapitalizacija mln.	79,29	81,56	66,39	37,94	27,80

Akcijos kainos ir apyvartos 2006 - 2008 metais istorija nurodyta 2 grafike.

3 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2006	01.01.2009	+1-%
OMX Vilnius	448.76	179.25	-60,06
OMX Baltic Utilities Gl	786.12	589.90	-24.96
-KNR1L	4,18 LTL	2,00 LTL	-52,15

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras AB "Kauno energija" akcininkų skaičius 2008 m. gruodžio 31 d. – 353.

Emitento akcininkai, kuriems 2008 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2008 m. gruodžio 17 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (19 918 382 PVA) nurodyti 7 lentelėje.

				7 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima istatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veiklančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybės administracija Laisvės al. 96, 44251 Kaunas monės kodas 188764867	16.954.892	85,12	85,12
Kauno rajono savivaldybės administracija Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas lmonės kodas 188756386	1.606.168	8,07	8.07
Kiti akcininkai	713.512	3,58	3,58	-
Jurbarko rajono savivaldybės administracija Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas monės kodas 188713933	643 810	3,23	3.23
lš viso:	19 918 382	100	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2008 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. AB "Kauno energija" akcijų (18.968.382 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430), nurodyti 8 lentelėje:

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisės yra vienodos, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame suteikiančių AB "Kauno energija" akcijų skaičius yra 19 918 382 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

Nuo Emitento įsteigimo akcininkams dividendai nebuvo skirti ir išmokėti.

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Lt	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Istatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16.954.892	101.729.352	85,98	85,12
Kauno rajono savivaldybės Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1.606.168	9.637.008	8,15	8,07
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	713.512	4.281.072	3,62	3,58
Jurbarko rajono savivaldybė administracija Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas lmonės kodas 111106276	Paprastosios vardinės akcijos	443.810	2.662.860	2,25	3,23
		19.718.382	118.310.292	100	100

Į viešąją vertybinių popierių apyvartą išleisų AB "Kauno energija" akcijų skaičius ir įstatinio kapitalo skiriasi nuo VĮ Registrų centre įregistruotų emitento akcijų skaičiaus taip pat ir nuo akcijų dalies išleistų į viešą apyvartą dalies, kadangi 2008 m. gruodžio 17 d. AB "Kauno energija" įregistruoto įstatinio kapitalo 100 tūkstių vienetų nėra apmokėtos.

18. Darbuotojai

2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 654 darbuotojų skaičiaus kitimas per 2008 m. nurodytas 9 lentelėje.

Sarašinis darbuotojų skaičius	Bendroves 2006-12-31	Grupės 2006-12-31	Bendrovės 2007-12-31	Grupes 2007-12-31	Bendroves 2008-12-31	a letiteie Grupés 2008-12-31
lš viso:	630	735	615	705	598	654
tame skaičiuje: vadovai	ব	10	ব	の	ব	6
specialistai	284	308	294	319	295	314
darbininkai	342	417	317	377	299	334

							10 lentelé
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendroves 2006-12-31	Grupes 2006-12-31	Bendrovés 2007-12-31	Grupės 2007-12-31	Bendrovés 2008-12-31	Grupės 2008-12-31
	Nebaigtas vidurinis	27	41	24	30	23	27
2	Vidurinis	273	321	253	290	241	270
3	Aukštesnysis	117	132	114	135	105	110
4.	Aukštasis	213	241	224	250	229	247
	lš viso:	630	735	615	705	598	654

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas
(2008 m. pabaigai neatskaičius mokesčių)

			11 lentelé
EII. Nr.	: Darbuotojai 16 16 10 11	Bendroves	Grupes
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	4	8
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	9461,9	6741,8
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	280	303
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2731,9	2691.5
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	292	338
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	1964.1	1937,8

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkimas dalį pelno skiria bendrovės darbuotojams premijuoti. Iki 2009 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos.

Pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:
1 kalendorinė diena; · išdirbus 5-erius metus
. nuo 6 iki 10 metu
2 kalendorinės dienos; · turintiems didesnį kaip 10 metų 3 kalendorinės dienos;
- 1 kalendorinė diena; · už kiekvienus paskesnius 5 metus
- Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į AB "Kauno energija" darbdavių susitarimu, t.y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje.
- 1. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:
- . sukūrus šeimą
3 kalendorinių dienų; mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui)
gimdant žmonai
3 kalendorinių dienų;
1 kalendorinės dienos;
darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga 3 kalendorinių dienų.
1. Darbdavys įsipareigoja:
sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimų ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas . paslaugas bendrovės darbo sveikatos punkte;
mirus darbuotojui, skirti dviejų bendrovės ar filialo praėjusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Pašalpa skiriama laidojusiam asmeniui;
mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 proc. bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą už kiekvieną vaiką;
.sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 proc. bendrovės ar filialo praėjusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą;
darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlė) ir vieniems, auginantiems vieną ar daugiau vaikų, jei mokosi vidurinėse mokyklos, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 proc. Bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą pagal prašymo pateikimo datą;
darbuotojams, sulaukusiems 50, 60, o moterims ir atsižvelgiant į jų nepertraukiamąjį darbo stažą bendrovėje, skirti bendrovės ar filialo praėjusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną: dirbusiems nuo 1 iki 10 metų – 25 proc, nuo 10 iki 15 metų – 37, 5 proc., nuo 15 iki 20 metų – 50 proc., o daugiau kaip 20 metų – 75 proc.;
kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 2.000 lių pašalpą;
darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsiti iki 5 bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutarti, bendru susitarimu.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

AB "Kauno energija" įstatai numato, kad AB "Kauno energija" visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių įstatyme nustatytas išimis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

20. Emitento organai

Pagal AB "Kauno energija" įstatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas – Stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas – valdymo organas – generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi, stebėtojų tarybai ir generaliniam direktoriui bei kiliems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susiriniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyns įstatymų nustatytas išimiis, arba jų įgalioti asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teise balsuoti, turi pateikti asmens tapatybe liudijanti dokumenta. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime

Kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami ilk iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veikią, patėlia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio susinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai piskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių įstatyme įss kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems bendrovės organams.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(pareigos, vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžią ir pabaigą, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas, kitą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkam kolegialaus organo nanui, bendrovės vadovui, vyriausiam finansininkui)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

21.1.1. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai kurių kadencijos pradžia 2007-07-30, pabaiga 2011-04-30:

Jonas Koryzna. Technikos mokslų daktaras. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Miesto ūkio ir energetikos komiteto narys, Privatizavimo komisijos pirmininkas. Bendrovės sirmininkas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, Kauno Rotary klubo narys. Bendrovės akcijų neturi. Turi FMI "Kapitalo srautai" ir FM [ Baltijos vertybiniai popieriai" VP portfelius.

Bronislovas Kučinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio ir energetikos komiteto narys, Kontrolės komiteto narys. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas. Vilniaus universiteto VŠį Regioninių projektų valdymo centras, direktorius. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Jadzė Bartašienė. J. Urbšio vidurinė mokyklą, fizikos mokytoja ekspertė, nepriklausoma ekspertė prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Pranas Paškevičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto narys, Kontrolės komiteto narys. UAB "Neogena" direktoriaus pavaduotojas, Bendrovės akcijų neturi. Lietuvos judėjimas "Černobilis", atsakingas sekretorius. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Neogena", UAB "Nida" akcijų.

Rimas Antanas Ručys. Lietuvos Respublikos seimo narys, Seimo sveikalų komitetų narys, Jaunimo ir sporto reikalų komiteto narys. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Ručenta" akcijų, AB "Stumbras" akcijų ir AB "Biofuture" akcijų.

Stasys Žirgulis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Pavadinimų sumanymo ir atminimo komisijos pirmininkas, Antikorupcinės komisijos narys, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto narys, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos meno asociacijos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Gediminas Žukauskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas, UAB "Kauno vandenys" vyriausiasis enemunės bendruomenės centro pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį stebėtojų tariams nebuvo priskaičiuotos pinigų sumos (atyginimas, tantjemos), neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Duomenys apie Bendrovės valdybos narius:

Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius. Nuo 2008 m. gruodžio 16 d. AB "Kauno energija" valdybos pirmininkas. Nuo 2009-02-02 AB "Kauno energija" generalinio direktoriaus konsultantas strategijai. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, neperleista kito ir nesuteikta garantijų.

Kadencijos pradžia 2008-12-03, pabaiga 2011-04-30.

Ramūnas Gatautis. Lietuvos energetikos kompleksinių tyrimų laboratoriją, mokslų daktaras. 2008-08-01 – 2009-01- 30 AB "Kauno energija" generalinio direktoriaus konsultantas strategijai. Nuo 2009-02-Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. AB "Kauno energija" valdybos pirmininkas iki 2008-12-15. Tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos narys. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui buvo priskaičiuota bendra pinigų suma (atlyginimas) – 40 tūkst. litų nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30.

Algirdas Vaitiekūnas. Kauno miesto administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus vedėjas. AB "Kauno energija" valdybos pirmininko pavaduotojas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito ir nesuteikta garantijų.

Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2011-04-30.

Mantas Raila. UAB "RP reklama" direktorius. Lietuvos burlentininkų asociacijos pirmininkas. UAB "RP reklama" akcininkas 50 akcijų, 50 proc. Bendrovės akcijų neturi.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo pinigų sumų (atlyginimas, tantiemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2009-01-27.

Vykintas Šuksteris UAB "AF-terma" direktorius, technikos mokslų daktaras. Tarptautinė energetikos ekonomistų asociacija; Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys; Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, prezidentas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nepriskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito ir nesuteikta garantiju.

Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30.

Eugenijus Ušpuras. Lietuvos energetikos institutas, direktorius. Kauno technologijos universitetas, Šilumos ir atomo energetikos katedra, profesorius; Lietuvos Mokslų akademija, narys korespondentas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nepriskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30.

Juozas Marcalis. Lietuvos Respublikos seimo nario H. Žukausko padėjėjas, UAB "Kauno vandenys" inžinierius metodininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantiju.

Kadencijos pradžia 2007-12-21, pabaiga 2011-04-30.

Kęstutis Jonaitis. Advokato N. Katiliaus kontora., K. Donelaičio g. 62, ofisas 306, Kaunas. UAB, "Technobilis" j/k 300666247, 1.100 vnt. akcijy - 54,03 proc.. Bendrovės akcijų neturi.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nepriskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito ir nesuteikta garantiju.

Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2008-12-01.

21.3. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas, Technikos mokslų daktaras. AB "Kauno energiją" generalinis direktorius nuo 2008-11-24. Išsilavinimas aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos - 1999-01 - 2001-02 UAB "Terma ir KO" (nuo 2000 m. UAB "AF - Terma"), 2001-10 - 2003-02 Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos viceprezidentas ir vykdantysis direktorius; 2001-01-21 AB "Kauno energija" strategijos skyriaus viršininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Aleksandras Sigitas Matelionis AB "Kauno energija" generalinis direktorius 2004-07-27 - 2008-11-21. Išsilavinimas aukštasis universitetinis, KTU 1984 m., šilumos dujų tiekimas, profesija - inžinierius statybininkas. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1994-05-02 Kauno šiumos tinklų eksploatavimo tamyba – viršininko pavaduotojas, 1997-08-15 SPAB "Kauno energija" filialas "Kauno šiumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas šilumos tiekimui, 2000-02-01 AB "Kauno energija" filialas "Kauno šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas šilumos tiekimui. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė AB "Kauno energija" vyriausioji finansininkė nuo 2000-01-16 vyriausioji buhalterė. lšsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1998-06-22 filialo "Kauno energijos" paslaugos vyriausioji buhalterė, 2000-01-10 SPAB "Kauno energija" vyr. finansininko pavaduotoja. 1998 - 2004-04 UAB "hvizija" vyriausioji buhaltere; 2003-01 - 2004 06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė.

Turi 2.641 vnt. bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2008 m. Bendrovės vadovui ir vyriausiai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma -355,9 tūkst. Lt, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 177,9 tūkst. Lt., kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitų pasikeitus Emitento kontrolei, taip pa jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didele žala

Nėra

Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija atskaitomybės aiškinamojo rašto 27 pastraipoje.

25.

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

26. Duomenys apie viešai skelbta informaciją.

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 12 menesių viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per OMX naujienų platinimo sistemą kuria pranešimai platinami Europos Sajungos mastu. Taip pat šią informaciją patainėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti Vilniaus biržos internetinės (http://www.ballic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento internetinės svetainės (http://www.kel.lt/lt/?id=348) tinklalapiuose.

2008 m. viešai paskelbta informacija:

2008-01-29 Preliminarus AB "Kauno energija"2007 metų veiklos rezultatas;
2008-03-07 AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas;
· 2008-03-20 Metinis pranešimas, finansinė atskaitomybė ir 2008 04 28 eilinio visuotinio akcininkų susirikimo sprendimų projektai;
2008-03-28 AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pakeitimas;
2008-04-16 AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pakeitimas:
2008-04-29 Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai;
· 2008-04-29 2008 m. I-mo ketvirčio ükinės veiklos rezultatai ir tarpinė 2008 m. I-mo ketvirčio finansinė atskaitomybė:
2008-05-23 Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų;
2008-05-23 AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų sušaukimas ir sprendimų projektai;
· 2008-06-26 AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai:
AB "Kauno energija" neeiliniame akcininkų susirinkimę, įvykusiame 2008 m. biželio 26 d., nuspręsta:
1. darbotvarkės klausimas Dėl AB "Kauno energija" įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais. Padidinti akcinės bendrovės "Kauno energija" įstatinį kapitalą 1 200 000 Lt (nuo 118 310 292 litų) papildomu Jurbarko rajono savivaldybės (kodas 111106276, Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas) piniginių įnašu, apmokant juo išleidžiamas 200 000 (du šimtai tūkstančių) vienetų akcinės bendrovės "Kauno energija" paprastųjų vardinių 6 litų nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina lygi akcijų nominaliai vertei.
1. darbotvarkės klausimas Dėl visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų AB "Kauno energija" akcijų atšaukimo. Atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų 200 000 (du šimtai tūkstančių) vienetų akcinės bendrovės "Kauno energija" paprastųjų vardinių 6 (šešių) Lt nominalios vertės akcijų, siekiant padidinti AB "Kauno energija" filialo "Jurbarko šilumos tinklai" investicijas, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti biudžetinei įstaigai Jurbarko rajono savivaldybė, kodas 111106276, Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas.
1. darbotvarkės klausimas Dėl AB "Kauno energija" įstatų pakeitimo ir įgaliojimo juos pasirašyti. Pakeisti AB "Kauno energija" įstatus ir įgalioti AB "Kauno energija" generalinį direktorių A. S. Matelionį pasirašyti po pakeistų AB "Kauno energija" įstatų tekstu.
· 2008-07-29 AB "Kauno energija" 2008 metų 6 mėnesių tarpinė informacija apie centralizuotai tiekiamos šilumos kainos: AB "Kauno energija" centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, nustatytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T-398,galiojimas pratęsiamas iki AB "Kauno energija" naujos šilumos bazinės kainos, suderintos Valstybinėje kainų ir energetikos komisijoje, įsigaliojimo dienos;
2008-10-27 2008 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai:
2008-10-30 Informacija apie AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kainos nustatymą ir taikymą

AB "Kauno energija" valdyba, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3-164 ir protokoliniu sprendimu, nustatė šilumos kainas be pridėtinės vertes mokesčio:

1. vienanarę šilumos kainą už suvartotą šilumos kiekį, kai šiluma tiekiama iš gyventojams (šilumos vartotojams) priklausančių individualių šilumos punktų -24,29 ct/kWh
1. vienanarę šilumos kainą už suvartotą šiluma tiekiama iš tiekėjui priklausančių grupinių ar individualių šilumos punktų - 25,46 ct/kWh.
Šios kainos bus taikomos nuo 2008 m. gruodžio mėn. 1 d.
· 2008-11-17 Informacija apie valdymo organo nario atsistatydinima: Kestutis Jonaitis, advokato N. Katiliaus kontora, 2008 m. lapkričio 14 d. pateikė AB "Kauno energija" pareiškimą "Dėl atsistatydinimo iš AB "Kauno energija" valdybos nario pareigų". Kęstutis atsistatydina iš AB "Kauno energijos" valdybos nario pareigų nuo 2008 m. gruodžio 1 dienos
. 2008-11-18 Informacija apie AB "Kauno energjia" generalinį direktorių: AB "Kauno energija" Valdyba nusprendė atšaukti Aleksandrą Sigitą Matelionį iš generalinio direktoriaus pareigų 2008 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 24 d. AB "Kauno energija" generaliniu direktoriumi išrinkti technikos mokslų daktarą Rimantą Baką;
· 2008-12-05 Informacija apie valdymo organo nario išrinkimą ir planuojamus veiklos rezultatus: AB "Kauno energija" stebėtojų taryba išrinko Vytautą Mikailą akcinės bendrovės "Kauno energija" valdybos nariu. Dėl faktinių kuro ir pirktos šilumos kainų skirtumo energija" planuojamas 2008 metų veiklos rezultatas – 3.719 tūkst. litų nuostolis.
· 2008-12-18 Informacija apie jregistruota naują AB "Kauno energija" istatų redakciją ir valdybos pirmininką; Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registravo naują AB "Kauno energija" įstatų redakciją, patvirtintą 2008 m. birželio 26 d. įvykusio neeilinio akcininkų susimkimo (pridedama).[registravus įstatus, pasikeitė bendrovės iregistruotas įstatinis kapitalas. AB "Kauno energija" valdyba 2008 m gruodžio 15 d. iš savo narių išsirinko Vytautą Mikailą nauju valdybos pirmininku.
2009-01-13 Informacija apie valdymo organo naro atsistatydinima: Mantas Raila, UAB "RP reklama" direktorius, 2009 m. sausio 13 d. pateikė AB "Kauno energija" pareiškimą "Dėl atsistatydinimo iš AB "Kauno energija" valdybos nario pareigų". Mantas Raila atsistatydina iš AB "Kauno energija" valdybos nario pareigų nuo 2009 m. sausio 27 d.;
· 2009-01-30 Paskelbtas preliminarus AB "Kauno energija" 2008 metų veiklos rezultatas.

AB "Kauno energija" generalinis direktorius

Rimantas Bakas

AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstaipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisyklių 20.5. punktų, akcinė bendrovė "Kauno pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

TAIP /NE PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS		KOMENTARAS
TUALU I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Ne	kasmet Bendrové IL rengia peržiūri gamybos strategiją. Bendrovės strategijos neatskleidžiama nuostatos, kuriose informacija, ir sprendimų konfidenciali procesas viešai skelbiamas priėmimo interneto tinklalapyje, metiniame pranešime.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	laip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai Taip bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.		Visi bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, vyksta bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	laip
Il principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas.	l alp
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	l aip	Bendrovėje kolegialus valdymo organas - valdyba yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas, kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neak- tualu	Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	l aip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Pagal bendrovés įstatus Bendrovėje renkama stebėtojų taryba iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą iš 7 (septynių) narių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso	l aip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams ir pagal bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos narius naujai kadencijai.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus Taip organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.		Bendrovėje sudaromos stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs bendrovės vadovu.
Ill principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus Taip organo (toliau šiame principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.		Bendrovė šias rekomendacijas įgyvendina naudojant balsavimo mechanizmą, kurio smulkiesiems akcininkams pagalba sudaroma galimybė turėti savo atstovą kolegialiame organe
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	laip	Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys informuoti stebėtojų tarybos privalo pirmininką apie jo duomenų pasikeitimą, taip pat informacija apie kandidatus stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti į nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Ne	Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai ir kuri metiniame pateikiama pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento duomenys istatiniame kapitale, apie dalyvavimą imonių, kitų įstaigų IL organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos), turima didesnė kaip 5 proc. kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, procentais).
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, tūrėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Ne	Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties, kadangi kandidatus į bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. 3 6 Siekiant užtikrinti kad visi su kolegialaus organo narių susijo No	Ne	lki šiol bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai su bendrove ir jos veikla būdavo supažindinami bendrai ir nebuvo atliekami stebėtojų tarybos narių metiniai patikrinimai, nes nėra tam poreikio.
		Randrova naitakoja kolonialaus

esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas		sudėties, kadangi kandidatus į bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis
nepriklausomų narių skaičius.		akcininkas. Del šios priežasties
		rekomendacijomis nesinaudojome.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo,	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kadangi dauguma stebėtojų tarybos narių
giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu		(penki nariai) atstovauja kontroliuojantijį
akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti		akcininką, turintį 85,12 proc. balsų.
interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi
visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti
priklausomas, išvardyti nejmanoma, be to, skirtingose
bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios Su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios
problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai
kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų
būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma.
Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali
būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius
metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs
tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo
narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo
išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo
atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario
pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas
ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoniuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (jskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą
bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip
nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) įis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi
atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dali);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs
svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia
bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius
subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas
(jskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir
konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar
organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš
bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti
buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės
arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba
darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis
direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų
taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų
tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų
ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų
veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų
ilgiau kaip 12 metų;

9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, Ne prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad reguliariai nepriklausomi nariai savo nepriklausomumą.	Ne	lki šiol bendrovės praktikoje nebuvo vertinamas stebėtojų tarybos narių nepriklausomumas, dėl to ir nebuvo praktikos, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą į ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neak- tualu	Bendrovės stebėtojų tarybos nariams nėra atlyginama iš bendrovės lėšų.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba
organas (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti		pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno
rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.		paskirstymo projekto, bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir į atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priemimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priemęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovés turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovés atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys Taip

turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje ' kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti Taip bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius Taip dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo nanų darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Ne	Bendrovės penki stebėtojų tarybos nariai yra pagrindinio akcininko atstovai, t.y. Kauno miesto tarybos nariai. Bendrovės nuomone, kolegialus valdymo organas aprūpinamas pakankamais ištekliais, išskyrus finansinius, kadangi Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams nemokami atlyginimai, o tantjemas skirti gali tik akcininkai ir jų iki šiol nebuvo skirta.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojami komitetai, bet 2009 m. iki visuotinio akcininkų susirinkimo numatoma sudaryti audito komitetą.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organuj	Ne	Bendrovėje nebuvo formuojami komitetai iš stebėtojų tarybos narių.

rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Ne	Sios rekomendacijos nuostatų nesilaikoma, kadangi Bendrovėje komitetai istoriškai nesudaromi. Bendrovė ateityje sieks šią nuostata įgyvendinti.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Ne	Sios rekomendacijos nuostatų nesilaikoma, kadangi Bendrovėje komitetai istoriškai nesudaromi. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Ne	Sios rekomendacijos nuostatų nesilaikoma, kadangi Bendrovėje komitetai istoriškai nesudaromi. 2009 m. suformavus audito komitetą šios rekomendacijos.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui paskirtas atlikti funkcijas.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą ativoinimą, nuo veiklos rezultatu priklausančio atlyginimo	Neak- tualu	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti Atlyginimų paskirtas funkcijas, kadangi komitetui bendrovės vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio tarnybinių atlyginimų, nustatymui taikomas Kauno miesto

sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,	savivaldybės patvirtintas Savivaldybės
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo	įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų

sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl	akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių
su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas -	bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir
tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių	vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo

atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais	tvarkos aprašas.
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų

nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir
šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją,

komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą,
kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų
susijusių bendrovių;

3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais,

skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams

bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip
apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir

struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia

vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį

su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis
susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką,
ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų

pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės
metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų
susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo
sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant

akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo
priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai

priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo
organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų

vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.14. Audito komitetas.	Bendrovėje nebuvo formuojamas komitetas, Ne

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:	kuris būtų įpareigotas atlikti Audito komitetui
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos	paskirtas atlikti funkcijas, bet 2009 m.
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės	numatoma iš 3 narių sudaryti audito

naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui	komitetą, kurio kadencija sutaptų su
(įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių	Stebėtojų tarybos kadencija.

konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir
rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės

rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir
taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas

atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko,
teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo

parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio
padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės

administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas.
Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį
turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės
audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir

atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas)

bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuniuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakcija į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neiprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skunda arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo | Ne Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos veiklos veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, vertinimo ir/ar informavimo apie tai darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip praktikos. Bendrovė ateityje sieks šią pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos nuostatą įgyvendinti. ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus

organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos,
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir
praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir
veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius
nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų
darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams Taip		Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės
(šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius		stebėtojų taryba ir valdyba.

priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų
pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas
turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių
informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis
taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo
posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama	Taip
rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą
grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu
šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos
rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas
esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per
metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai - bent kartą per
menesį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti	l aip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos
informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai		valdybos darbo reglamentuose numatytos
pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų		tvarkos apie šaukiamą IL posedi
vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami		informuojama iš anksto, kartu su pranešimu
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį		pateikiama visa reikalinga medžiaga
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga,		susijusi su posedžio darbotvarke.
su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė
posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus
atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai
arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei
klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei Taip
užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės
kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų
tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu
susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai
turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik Taip		Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios
tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo,		paprastosios vardinės akcijos visiems
nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		bendrovés akcijų savininkams suteikia
		vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	Taip
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų
ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip	Ne	Pagal Akcinių bendrovių įstatymą 11
bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks		Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje
apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo		nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo
pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos		klausimai yra priskirti bendrovės valdybos


galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius		kompetencijai, bet atskirais atvejai dėl turto
sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.		perleidimo sandorių bendrovė kreipiasi į
		visuotinį akcininkų susininkimą.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes	Taip

interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų susinnkimo bei priimtus projektus sprendimus viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius informacijos atskleidimo sistemą, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, užsieniečiams, akcininkų susirinkimus ypač stebetı pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neak- tualu	Atsižvelgiant - Bendrovés akcininkų susirinkimų tvarką ir akcininkų sąrašus, iki šiol nebuvo Bendroveje poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užikrinti
skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti Taip sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2008 M. BENDROVĖS KONŠOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų Taip susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių
ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu
interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo tvarka
turėtų užkirsti kelią galimiems ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat
užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą Ne (toliau - atlyginimų ataskaita). Si ataskaita turėtų būti paskelbta		Bendrovė neskelbia atlyginimų politikos Atlyginimų ataskaitos. kaip politika,
kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita		nurodyta šioje rekomendacijoje, Bendrovėje
taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.		nera patvirtinta, nes to nereikalauja teisės
		aktai. Bendrovės stebėtojų tarybos ir
		valdybos nariams tantjemas nustato
		akcininkų susirinkimas, o iki šiol dar jos dar paskirtos. Bendrovės nebuvo vadovo
		atlyginimą nustato valdyba, atsižvelgdama į
		LR Vyriausybės nutarimą "Dėl valstybės
		įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių
		bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių
		administracijos vadovų, jų pavaduotojų ir
		vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo". Atsižvelgiant į tai, ruošti atskirą atlygimų
		politika nebuvo poreikio. Nepaisant to,
		Bendrovés rengiamuose IL viešai
		skelbiamuose metiniuose pranešimuose,
		vadovaujantis teisės aktų reikalavimais,
		Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas bei paskolas stebėtojų tarybos nariams,
		valdybos nariams, administracijos
		(generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams,
		vyriausiajam buhalteriui) vadovams.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti	Ne	rekomendacijoje 8.1. Dėl nurodytų
skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią rengiama atlyginimų būtų ataskaita,
būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama		Bendrovėje nėra patvirtinta.
praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams,
lyginant su praejusiais finansiniais metais. 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:	Ne	Del 8.1. rekomendacijoje
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių		nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
santykis ir jo paaiškinimas;		atlyginimu rengiama ataskaita, būtų
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais		Bendrovéje néra patvírtinta.
grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į
akcijas arba kintamas sudedamasias atlyginimo dalis;
3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne
pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo
išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau
atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.


8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir į	Ne	Děl 8.1. rekomendacijoje nurodytų
paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais,		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią rengiama atlyginimų butų ataskaita,
sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sufarčių		Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie
su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę,		išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama
taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią		metiniuose pranešimuose.
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių
su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su l	Ne	rekomendacijoje Dél 8.1. nurodytų
parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija		būtų rengiama atlyginimų ataskaita,
turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto		Bendrovėje nėra patvirtinta.

įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių
paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
	Ne	Del 8.1.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų		rekomendacijoje nurodytų
nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio		rengiama atlyginimų būtų ataskaita,
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų		Bendrovėje nėra patvirtinta
ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame

visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti
privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems	Ne	rekomendacijoje Del 8.1. nurodytų
direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai		priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią
paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Siame dokumente turėtų būti		rengiama atlyginimų būtų ataskaita,

pateikta bent 8.7.1-8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie		Bendrovėje nėra patvirtinta. Nepaisant to,
kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet		rengiamuose Bendrovés IL viešai
kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.		skelbiamuose metiniuose pranešimuose,
8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)		vadovaujantis teisės aktų reikalavimais,
		Bendrové skelbia informacija
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:		apie
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui		atlyginimus stebėtojų tarybos nariams,
už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant,		administracijos valdybos nanams,
jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame		(generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams,
visuotiniame akcininkų susirinkime;		vyriausiajam buhalteriui) vadovams.

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei
priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo
paskirtos:

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias
paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus
funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam
iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1-5 punktus.

8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis
ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir
(arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis
sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų

pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo
salygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų
skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų

skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo
sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir
pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai

ateinančiais finansiniais metais.
8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis
susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių

sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija
apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti
bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet
kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės

konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui,
kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių
metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
norma.

8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, Ne Bendrovė netaiko schemy, pagal kurias akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. akcijų kainų pokyčiais. Pritarimas turėtų būti susijes su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos salygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurj yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabiliumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų | Taip gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta jokia interesų grupė, turinti įstatymuose tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant valdyme, nėra įstatyme nustatyta tvarka svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų sukurta. kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. X principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, jskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: Taip Bendrovė informacija, nurodyta šiose 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; rekomendacijose, skelbia per vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius 2) bendrovės tikslus: 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą naudojamą informacijos atskleidimo ar jį valdančius; sistemą ir Bendrovės tinklalapyje, 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės dienraštyje "Kauno diena" bei Baltic News vadovą bei jų atlyginimą; Service (BNS) Terminalo specializuotoje 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; zonoje, išskyrus i VIII principe 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, reglamentuojamą atlyginimų politikos kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra patvirtinta, 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais nes to nereikalauja teisės aktai bei interesų turėtojais; Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. nariams tantjemas nustato akcininkų Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos susirinkimas, o iki šiol dar jos dar nebuvo neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, paskirtos (visa tai detaliai nurodyta VIII atskleidimu. rekomendacijos komentare). 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodyta informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesine patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodyta informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie į Taip Bendrovė informaciją per vertybinių popierių akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti informacijos atskleidimo sistemą pateikia atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po tai įmanoma. Birža gautą informaciją vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius prekybos paskelbia savo interneto tinklalapvie ir sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtu prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti vienalaikį informacijos pateikimą visiems. atitinkamus investicinius sprendimus. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos

NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

		vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistema.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė informaciją skelbia bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje, išskyrus Bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje, kadangi ši informacija yra skelbiama viešai vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinam suinteresuotiems asmenims.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės Taip finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Ne	Bendrovės audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo valdyba, vadovaudamasi viešo konkurso rezultatais.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neak- tualu	Rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams, kadangi po kodekso patvirtinimo bendrovėje nebuvo įvykęs akcininkų susirinkimas, kuriame būtų renkama audito įmonė teiksianti audito paslaugas bendrovei. O 2006 m balandžio 26 d. įvykusiame akcininkų susirinkime patvirtinta audito įmonė, kuri atliko 2006- 2008 metų finansinės atskaitomybės auditą.

Balansas

		Grupe		Bendrovė
	Pastabos	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
TURTAS			(pertvarkyta)*		(pertvarkyta)*
ligalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	4	1.783	2.511	1.683	2.448
llgalaikis materialusis turtas	5
Zemė ir pastatai		30.692	30.494	29.108	28.851
Statiniai ir mašinos		117.555	110.756	117.525	110.718
Transporto priemonės		1.109	1.357	937	1.121
Įrenginiai ir įrankiai		7.062	8.040	6.966	7.941
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		8.681	8.204	8.681	8.204
Ilgalaikio materialiojo turto iš viso		165.099	158.851	163.217	156.835
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterines įmones	1			6.053	6.518
Po vienerių metų gautinos sumos	6	65	117	65	117
Atidėtojo mokesčio turtas	23	88
Kitas finansinis turtas	7	433	433	433	433
ligalaikio finansinio turto iš viso		586	550	6.551	7.068
Ilgalaikio turto iš viso		167.468	161.912	171.451	166.351
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	8	5.581	6.531	5.541	6.364
išankstiniai apmokėjimai		511	463	499	446
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		6.092	6.994	6.040	6.810
Per vienerius metus gautinos sumos	9
lš pirkėjų gautinos sumos		54.797	37.884	55.032	37.606
Kitos gautinos sumos		8.547	3.551	8.655	3.567
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		63.344	41.435	63.687	41.173
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	10	3.616	4.886	3.604	4.864
Trumpalaikio turto iš viso		73.052	53.315	73.331	52.847
Turto iš viso		240.520	215.227	244.782	219.198

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

* Tam tikri čia pateikti skaičiai nesutampa su pateiktais 2007 m. finansinėse ataskaitose dėl pataisymų, aprašytų 3 pastaboje.

Balansas (tęsinys)

		Grupė		Bendrové
	Pastabos	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI			(pertvarkyta)*		(pertvarkyta)*
Nuosavas kapitalas
Kapitalas	1	119.510	118.310	119.510	118.310
Privalomasis rezervas	11	3.041	11.373	2.808	11.323
Kiti rezervai	11		163
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		(4.235)	(8.626)	(4.343)	(8.621)
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)		(5.039)	(4.908)	(1.348)	(1.242)
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		(9.274)	(13.534)	(5.691)	(9.863)
Nuosavo kapitalo iš viso		113.277	116.312	116.627	119.770
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
llgalaikės finansinės skolos	12	33.921	23.039	33.921	23.039
Lizingas (finansinė nuoma)	13	95	181		37
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	23		572	805	1.241
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	14	10.253	10.503	10.253	10.503
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	15	1.612	1.392	1.612	1.392
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai		824	824	824	824
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		46.705	36.511	47.415	37.036
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis	12, 13	8.834	8.772	8.785	8.726
Trumpalaikės finansinės skolos	12	15.720	21.020	15.720	21.020
Prekybos skolos	16	50.929	28.181	51.361	28.424
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		2.054	2.087	1.933	1.936
Gauti išankstiniai apmokėjimai		932	753	920	753
Mokėtini mokesčiai		775	994	727	વેરવામાં તેમ જ દૂધની ડેરી જેવી સવલતો પ્રાપ્ય થયેલી છે. આ ગામનાં લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી, ખેતમજૂરી તેમ જ પશુપાલન છે. આ ગામમાં પ્રાથમિક શાળા, પંચાયતઘર, આંગણવાડી તેમ જ દૂધની
išvestiniai finansiniai instrumentai	17	567		567
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		727	597	727	597
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		80.538	62.404	80.740	62.392
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		127.243	98.915	128.155	99.428
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		240.520	215.227	244.782	219.198

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

* Tam tikri čia pateikti skaičiai nesutampa su pateiktais 2007 m. finansinėse ataskaitose dėl pataisymų, aprašytų 3 pastaboje.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2009 m. kovo 3 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2009 m. kovo 3 d.

Pelno (nuostolių) ataskaitos

		Grupė		Bendrové
	Pastabos	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
			(pertvarkyta)*		(pertvarkyta)*
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	18	205.974	169.528	205.233	168.003
Kitos veiklos pajamos	20	1.337	1.319	1.322	1.370
Veiklos pajamų iš viso		207.311	170.847	206.555	169.373
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(137.604)	(112.195)	(137.604)	(112.195)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(24.999)	(23.121)	(22.396)	(20.098)
Nusidėvėjimas ir amortizacija		(18.982)	(20.540)	(18.784)	(20.389)
Remontas ir eksploatacija		(5.160)	(2.807)	(5.181)	(2.804)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(3.462)	(3.409)	(3.402)	(3.354)
Elektros energija		(2.891)	(3.976)	(2.863)	(3.956)
Medžiagos		(2.404)	(2.356)	(1.991)	(2.013)
Petrašiūnų elektrinės operatoriaus sąnaudos	1	(2.184)	(2.193)	(2.184)	(2.193)
Vanduo		(517)	(801)	(502)	(787)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas		1	1.133	1	1.133
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas		181	8	181	8
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros
sanaudos	1			(2.485)	(2.801)
Kitos sąnaudos	19	(10.760)	(9.363)	(10.248)	(8.791)
Kitos veiklos sąnaudos	20	(1.363)	(1.025)	(1.357)	(986)
Veiklos sanaudos, iš viso		(210.144)	(180.645)	(208.815)	(179.226)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		(2.833)	(9.798)	(2.260)	(9.853)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos	21	1.281	1.314	1.281	1.364
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	22	(3.343)	(2.008)	(3.800)	(2.003)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		(4.895)	(10.492)	(4.779)	(10.492)
Pelno mokestis	23	660	1.866	436	1.871
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(4.235)	(8.626)	(4.343)	(8.621)
Pagrindiniai ir sumažinti (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai (litais)	24	(0,21)	(0,44)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

* Tam tikri čia pateikti skaičiai nesutampa su pateiktais 2007 m. finansinėse ataskaitose dėl pataisymų, aprašytų 3 pastaboje. 11 -

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2009 m. kovo 3 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2009 m. kovo 3 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kifi rezervai	Nepaskirstyti (nuostoliai)	iš viso
2006 m. gruodžio 31 d. likutis
(kaip pateikta anksčiau) Klaidos taisymas		118.310	3.634		4.236	126.180
					(1.242)	(1.242)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta)*		118.310	3.634		2.994	124.938
Pervesta į rezervus	11		7.739	163	(7.902)
Grynieji metų (nuostoliai)					(8.626)	(8.626)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta)*		118.310	11.373	163	(13.534)	116.312
Akcinio kapitalo didinimas	1	1.200				1.200
Pervesta j rezervus	11		(8.332)	(163)	8.495
Grynieji metų (nuostoliai)					(4.235)	(4.235)
2008 m. gruodžio 31 d. likutis		119.510	3.041		(9.274)	113.277

Bendrově	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Nepaskirstyti (nuostoliai)	iš viso
2006 m. gruodžio 31 d. likutis (kaip pateikta anksčiau)		118.310	3.634	7.689	129.633
Klaidos taisymas		1		(1.242)	(1.242)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta)*		118.310	3.634	6.447	128.391
Pervesta į rezervus	11		7.689	(7.689)
Grynieji metų (nuostoliai)		-		(8.621)	(8.621)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta)*		118.310	11.323	(9.863)	119.770
Akcinio kapitalo didinimas	1	1.200			1.200
Pervesta į rezervus	11	-	(8.515)	8.515
Grynieji metų (nuostoliai)				(4.343)	(4.343)
2008 m. gruodžio 31 d. likutis		119.510	2.808	(5.691)	116.627

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

* Tam tikri čia pateikti skaičiai nesutampa su pateiktais 2007 m. finansinėse ataskaitose dėl pataisymų, aprašytų 3 pastaboje.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2009 m. kovo 3 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2009 m. kovo 3 d.

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupé		Bendrové
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
	(pertvarkyta)*		(pertvarkyta)*
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynieji (nuostoliai)	(4.235)	(8.626)	(4.343)	(8.621)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	20.278	21.544	20.000	21.365
Gautinų sumų nurašymai ir realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	(1)	(1.133)	(1)	(1.133)
Nuostoliai pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą	313		318
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	(181)	(8)	(181)	(8)
Pelno mokesčio (pajamos)	(660)	(1.871)	(436)	(1.871)
Sukaupimai	(23)	241	(42)	232
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	220	38	220	38
Dotacijų (amortizacija)	(1.139)	(802)	(1.139)	(802)
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas			465
išvestiniai finansiniai instrumentai	567		567
Palūkanų sąnaudos	2.772	1.989	2.764	1.984
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(1.277)	(1.295)	(1.277)	(1.345)
	16.634	10.039	16.915	9.801
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas	1.131	2.122	1.004	2.212
lšankstinių apmokėjimų (padidėjimas)	(48)	(12)	(23)	(10)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)	(16.726)	(2.220)	(17.239)	(2.235)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(4.583)	1.946	(4.674)	1.946
Kitų ilgalaikių skolų padidėjimas		824		824
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas	22.927	2.023	23.104	1.901
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas	(10)	129	39	39
Kitų įsiskolinimų biudžetui (sumažėjimas)	(219)	(920)	(209)	(782)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas	35	183	35	272
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	19.141	14.152	18.922	14.006

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

* Tam tikri čia pateikti skaičiai nesutampa su pateiktais 2007 m. finansinėse ataskaitose dėl pataisymų, aprašytų 3 pastaboje.

Pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

	Grupė		Bendrovė
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
		(pertvarkyta)*	(pertvarkyta)*
Investicinės veiklos pinigų srautai
llgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(25.426)	(26.078)	(25.279)	(26.028)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	203	23	232	24
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	1.230	1.301	1.230	1.301
Gauti dividendai				50
Ilgalaikių gautinų sumų padidėjimai	52	139	52	139
Gautos palūkanos	51	13	51	13
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(23.890)	(24.602)	(23.714)	(24.501)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas	18.887	18.301	18.887	18.301
Paskolų (gražinimas)	(13.245)	(5.432)	(13.245)	(5.432)
(Sumokėtos) palūkanos	(2.675)	(1.928)	(2.669)	(1.924)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(84)	(52)	(37)	(3)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos	(4)	(19)	(4)	(19)
Akcininkų įnašai kapitalo didinimui	600		600
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	3.479	10.870	3.532	10.923
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	(1.270)	420	(1.260)	428
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	4.886	4.466	4.864	4.436
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	3.616	4.886	3.604	4.864

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

* Tam tikri čia pateikti skaičiai nesutampa su pateiktais 2007 m. finansinėse atasķaitose dėl pataisymų, aprašytų 3 pastaboje.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2009 m. kovo 3 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2009 m. kovo 3 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsima šilumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos saraše.

2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2008 m. gruodžio 31 d.		2007 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	16.954.892	85,12	16.954.892	85,99
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	8.07	1.606.168	8.14
Jurbarko rajono savivaldybės taryba	643.810	3,23	443.810	2.25
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	3.58	713.512	3,62
	19.918.382	100.00	19.718.382	100.00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 6 itai, yra paprastosios akcijos. Bendrovė 2008 m. ir 2007 m. neturėjo savų akcijų.

2008 m. birželio 26 d. Bendrovės akcinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 200.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 litai. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Jurbarko miesto savivaldybės tarybai. Akcijų emisijos kaina lygi įų nominaliajai vertė. 2008 m. gruodžio 31 d. 100.000 iš 200.000 akcijų nebuvo apmokėtos. 2007 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugy departamento pagrindų įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei piežiūra. Įsteigus dukterinę įmonę, Bendrovės darbuotojai, dirbę paslaugy departamente, buvo atleisti iš Bendrovės ir įdarbinti UAB "Pastatų priežiūros paslaugos". Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdo UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" atliki Bendrovės pižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas.

Grupę sudaro Bendrovė AB "Kauno energija" ir jos dukterinė įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – Grupė):

Imoné	lmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Pastatų priežiūros Savanorių pr. 347, paslaugos"	Kaunas	100 %	6.518	(716)	6.053	Sildymo sistemų priežiūra

2008 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" nuvertėjimo nuostoliai sudarė 465 tūkst. litų ir buvo apskaityti patronuojančios bendrovės finansinėse ataskaitose.

Bendroji informacija (tęsinys) 1

AB "Kauno energija" veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2008 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimu buvo patikslinta teritorija, kurioje gali teikti šilumos tiekimo paslaugas, kadangi Bendrovė pardavė Palių katilinę Marijampolės rajone.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacios elektrinė (toliau - KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo dienos. Šioje sutartyje numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Komisija nauja šilumos kaina patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Kaip aprašyta 26 pastaboje. Bendrovė dalyvauja teisiniame ginče tarp KTE ir Komisijos kaip trečioji šalis.

2006 m. birželio 8 d. AB "Kauno energija" sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB "Energijos sistemų servisas" dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančios Petrašiūnų elektrinės, esančios Jegainės g. 12, Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugų pirkimo. Sutartis yra sudaryta trejų metų laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB "Energijos sistemų servisas" pradėjo teikti Petrašiūnų elektrinės eksploatavimo paslaugą. Bendrovės darbuotojai dirbe Petrašiūnų elektrinės departamente buvo atleisti iš Bendrovės ir įdarbinti UAB "Energijos sistemų servisas". Taip pat 2006 m. birželio 22 d. Bendrovė sudarė perduotų eksploatuoti UAB "Energijos sistemų servisas" įrenginių, kurie yra naudojami šilumos energijos gamyboje, nuomos sutartį su UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Sutartis yra sudaryta trejų metų laikotarpiui.

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašūnų elektrinė, 3 katilinės Kauno integruotame tinklę, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, bei 14 izoliuoto tinklo ir 50 vietinės katilinės Kauno mieste. 2008 m. birželio 25 d. Bendrovė pardavė Palių katilinę, esančia Marijampolės rajone, Marijampolės miesto savivaldybėi.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 534,2 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 265,8 MV šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 542,95 MV.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2008 m. buvo 663 (2007 m. – 721). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2008 m. buvo 609 (2007 m. - 624).

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2009 m. kovo 3 d. Bendrovės akcininkai turi teise patvirtinti arba nepatvirtinti finansines ataskaitas po to, kai ją patvirtino Bendrovės vadovybė.

2 Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Finansinių ataskaitų forma

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sajungoje (toliau - ES).

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Siais ataskaitiniais metais Grupė ir Bendrovė pritaikė šiuos naujus ir pakeistus TFAS ir Tarpiautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimus:

39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas" ir 7 TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" pakeitimai - finansinio turto pergrupavimas;
11 TFAAK "2 TFAS Grupės ir nuosavu akcijų sandoniai".

Reikšmingiausia pakeitimų įtaka yra tokia:

39 TAS ir 7 TFAS pakeitimai - finansinio turto pergrupavimas

Siais pakeitimais TASV suteikė papildomą galinkybėmis pergrupuoti kai kurias finansines priemones, iki tol priskirtas laikomoms prekybai ar galimoms parduoti. Su tuo susiję papildomi atskleidimai buvo įtraukti į 7 TFAS. Grupe ir Bendrovė neturėjo finansinių priemonių, kurioms būtų taikomi šie pakeitimai.

11 TFAAK "2 TFAS – Grupės ir nuosavų akcijų sandoniai".

Šis išaiškinimas nurodo, kaip atskirti sandorius, kuriuose atsiskaitoma nuosavybės vertybiniais popieriais, nuo tų, kuriuose atsiskaitoma pinigais, taip pat aiškina, kaip apskaityti akcijomis išreikšų mokėjimų susitarimus, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau tos pačios grupės bendrovių, atskirose tos grupės bendrovių finansinėse ataskaitose. Grupė ir Bendrovė neturi susitarimų, kuriems būtų taikomas šis išaiškinimas.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Grupė ir Bendrovė nepritaikė šių TFAAK išaiškinimų, kurie įau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioje:

1 TFAS "Taptautinių finansinės atskaitomybės standartų taitą" ir 27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos" pakeitimai (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais),

Šis 1 TFAS pakeitimas leidžia įmonei savo pirmose finansinėse ataskaitose, parengtose pagal TFAS, nustatyti investiojų į dukterines, bendras ar asocijuotąsias įmones "savikainą" taikant 27 TAS reikalavimus arba menamą savikainą. 27 TAS pakeitimas reikalauja visus iš dukterinių, bendrų ar asocijuotųjų įmonių gaunamus dividendus atskirose patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose traukti į pelno (nuostolių) ataskaitą. Šie nauji reikia tik atskiras patronuojančios įmonės finansines ataskaitas ir neturi įtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

Be to, 2008 m. lapkričio mėn. buvo išleista nauja 1 TFAS redakcija, pakeičianti iki tol galiojusią (įsigalioja nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimta ES). Joje išliko ankstesnio varianto turinys, tačiau buvo pakeista standarto struktūra.

2 TFAS "Mokėjimas akcijomis" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais).

Šiame pakeitime paaiškinamas teisių suteikimas ir nurodomą, kaip apskaityti iš esmės atšauktus mokėjimus. Pakeitimas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėji būklėi ar rezultatams, kadangi Grupė ir Bendrovė neturi mokėjimų akcijomis.

3 TFAS "Verslo jungima" ir 27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros" pakėtimai įsigalioja nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES).

Pakeistas 3 TFAS apima įvairius verslo jungimų apskaitos pakeitimus, kurie įtakos balanse pripažintai prestižo sumai, laikotarpio, kuriame įvyko verslo junginams rezultatams ir vėlesnių laikotarpių finansiniams rezultatams. Pakeistas 27 TAS nurodo, kad nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimai (neprarandant kontroles) yra apskaitomi kaip nuosavo kapitai. Taigį, tokie sandoriai nedidins presižo ar pelno ar nuostolių sumų. Taip pat buvo pakeista dukterinės įmonės patiriamų nuostolių apskaita kontrolės praradimo dukterinėje įmonėje atveju. Iš to išplaukiantys pakeitimai buvo padaryti ir 7 TAS "Pinigų srautų ataskaitos", 12 TAS "Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka", 28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". Remdamasi pereinamosiomis šių pakeitimų nuostatomis, Grupė ir Bendrovė juos pritaikys perspektyviai, todėl turtas ir įsipareigojimai, atsirandantys dėl verslo jungimų, įvykdytų iki pakeisto standarto pritaikymo datos, nebus keičiami.

2.1. Finansinės atskaitomybės forma (tęsinys)

8 TFAS "Veiklos segmentai" (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais).

Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją apie bendrovės veiklos segmentus, prekes ir paslaugas bei geografinius regionus, kuriuose dirba bendrovė, taip pat jos pagrindinius klientus. 8 TFAS "Segmento atskaitomybė". Grupė ir Bendrovė tikisi, kad veiklos segmentai, išskirti remiantis 8 TFAS reikšmingai nesiskirs nuo iki šiol išskirtų verslo segmentų pagal 14 TAS.

1 TAS "Finansinių ataskaitų pateitimas įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais).

Sis pakeitimas apima įvairius pokyčiųs, tarp įų: naujų sąvokų įvedimą, pakeistą nuosavo kapitalo ir naujos, visaapimančios pelno (nuostolių) ataskaitos įvedimą. Taip pat pakeisti reikalavimai, susiję su finansinių ataskaitų pateikimu esant retrospektyviems pataisymams. Grupė ir Bendrovė vis dar nenusprendė, ar pateiks visas pajamas ir sąnaudas vienoje ataskaitoje ar dviejose susijusiose ataskaitose.

23 TAS "Skolinimosi išlaidos" pakeitimas (jsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais).

Pakeistas standartas panaikina galimybę iš karto pripažinti skolinimosi išlaidas sąnaudomis ir reikalauja skolinimosi išlaidas kapitalizuoti, jei jos yra tiesiogiai priskirtinos standarto turto įsigijimui, statybai ar gamybai. Remdamasi pereinamosiomis šio pakeitimo nuostatomis, Grupė ir Bendrovė šį standartą pritaikys perspektyviai. Taigį, skolinimosi išlaidos, patirtos po 2009 m. sausio 1 d., bus pridedamos prie turto, kuris bus statomas / gaminamas po 2009 m. sausio 1 d., vetės. Jokie pakeitimai nebus daromi dėl tų skolinimos išlaidų, kurios buvo patirtos ir sąnaudose apskaitytos iki minėtos datos.

32 TAS "Finansinės priemonės. Pateikimas" ir 1 TAS "Finansinių ataskaitų pakeitimai - pasirinkimo parduoti finansinės priemonės ir įsipareigojimai susiję su likvidavimu (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais).

Šiuose pakeitimuose numatytos apimties išimtys, leidžiančios priskirti nuosavam kapitalui padengiamąsias finansines priemones, jei jos atitinka tam tikrus kriterijus. Sie pakeitimai neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams, nes Grupė ir Bendrovė neturi išleidusios tokių priemonių.

39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas" pakeitimas - elementai, kurių riziką galima drausti (įsigalioja nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. prasidedančiais finansiniais metais).

Šiame pakeitime kalbama apie apsidraudimą nuo dalies rizikos priskyrimą rizikai, nuo kurios apsidraudžiama, tam tikromis aplinkybėmis. Pakeitimas paaiškina, kad rizikai, nuo kurios apsidraudžiama, imonė gali priskirti dalį tikrosios vertės pasikeitimų ar finansinės pinigų srautų pokyčių. Šis pakeitimas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būkiei ar veiklos rezultatams, nes Grupė ir Bendrovė netaiko apsidraudimo apskaitos.

TFAS patobulinimai

2008 m. gegužės mėn. TASV išleido savo pirmąjį jungtinį standartų pakeitimų dokumentą, kurio pagrindinis tikslas buvo pašalinti nenuoseklius reikalau suformuluoti kai kurias nuostatas. Kiekvieno standarto pakeitimams taikomos skirtingos pereinamosios nuostatos, dauguma pasikeitimų įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. Grupė ir Bendrovė mano, kad šie standartų pakeitimai neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

5 TFAS "Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla". Paaiškinimas, kad visas ir įsipareigojimai yra parodomi kaip laikomi pardavimui net ir tuo atveju, kai įmonė po pardavimo tebeturi dukterinės įmonės akcijų dalį, nesuteikiančią kontrolės.
7 TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas". Panaikinta nuoroda į "bendras" kaip finansinių sąnaudų sudedamąją dalį.
balanse nėra automatiškai laikomi trumpalaikiais.
8 TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas, kad renkantis apskaitos politiką yra privalomi tik tie TFAS įgyvendinimo patarimai, kurie yra sudėtinė TFAS dalis.
–

2.1. Finansinės atskaitomybės forma (tęsinys)

16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įrangimai". Nuomojamas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurie yra reguliariai parduodami, baigus juos nuomoti, yra perkeliami į atsargas, kai baigiasi įr je yra laikomi pardavimui. Taip pat "grynosios pardavimo vertės" sąvoka buvo pakeista į "fikrąją verė, atėmus pardavimo sanaudas".
18 TAS "Pajamos". "Tiesioginių išlaidų" sąvoka pakeista į "sandorio išlaidas" kaip apibrėžia 39 TAS.
19 TAS "Jšmokos darbuotojams". Pakeisti "anksčiau suteiktų paslaugų savikainos", "plano turto grąžos", "trumpalaikių" ir "kitų ilgalaikių" išmokų darbuotojams apibrėžimai, mažinantys išmokas už ateities paslaugas yra apskaitomi kaip sumažinimas.
20 TAS "Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas". Ateityje be palūkanų ar su mažomis palūkanomis suteiktoms paskoloms nebebus taikoma išimtis, leidusi jų nediskontuoti. Skirtumas tarp gautos sumos ir diskontuotos sumos yra apskaitomas kaip valstybės dotacija. Be to, pakeistos kai kurios sąvokos, siekiant suvienodinti jas su kitais TFAS.
23 TAS "Skolinimosi išlaidos". Pakeistas skolinimosi išlaidų apibrėžimas, siekiant apjungti dviejų rūšių "skolinimosi išlaidų" komponentus į vieną – palūkanų sąnaudas, apskaičiuotas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą pagal 39 TAS reikalavimus.
27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitose finansinėse ataskaitose ataskaitose apskaitose apskaito savo dukterinę įmonę tikrąja verte pagal 39 TAS, šis apskaitos metodas išlieka ir kai dukterinė įmonė yra perkeliama į laikomą pardavimui.
28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". Jei asocijuotoji įmonė yra apskaitoma tikrąja verte pagal 39 TAS, jai taikomas vienintelis 28 TAS atskleidimas: atskleisti bet kokių reikšmingų apribojimų perleisti lėšas investuotojui grynųjų pinigų forma ar grąžinti paskolas pobūdį ir dydį. Be to, verės sumažėjimo tikrinimo metu investicija į asocijuotąją įmonę yra laikoma vienu turto vienetu ir todėl bet koks vertės sumažėjimas nėra atskirai priskiriamas prestižui, įtrauktam į investicijos vertę.
29 TAS "Finansinė atskaitomybė hipenis". Pakeista išimties, kada turtas ir įsipareigojimai apskaitomi istorine savikaina, formuluotė, nurodant nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus kaip pavyzdį, o ne kaip baiginį sąrašą, Be to, pakeistos kai kurios sąvokos, siekiant suvienodinti jas su kitais TFAS.
31 TAS "Dalys bendrose įmonėse". Jei bendra įmonė yra apskaitoma tikrąja verte pagal 39 TAS, jai taikomas vienintelis 31 TAS atskleidimo reikalavimas: atskleisti bendros imonės ir investuotojo į įsį įsipareigojimus bei apibendrintą finansinę informaciją apie turtą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.
34 TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė". Pelnas vienai akcijai turi būti pateikiamas tarpinėje finansinėje atskaitomybėje, jei įmonei taikomas 33 TAS.
36 TAS "Turto vertės sumažėjimas". Kai turto "tikrajai vertei atėmus pardavimo sąnaudas" įvertinti taikomas diskontuotų i pinigų srautų metodas, reikalaujama atskleisti informaciją apie diskonto normą, analogišką tai, kuri yra reikalaujama, kai diskontuoti pinigų srautai naudojami "naudojimo vertei" nustatyti.
38 TAS "Nematerialusis turtas". Išlaidos reklamai ir pardavimų skatinimo veiklai yra pripažįstamos sąnaudomis, kai įmonė turi teisę gauti atitinkamas prekes arba gavo paslaugą. Taip pat buvo panaikinta formuluotė, teigianti, kad tik labai retais atvejais gali būti įtikinamų įrodymų, leidžiančių kitokį nematerialaus turto amortizacijos metodą.
39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas". Pasikeitusios aplinkybės, susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nėra perklasifikavimai, todėl po pradinimo gali būti išmamos ar itraukiamos i "finansinių priemonių, apskaitomų tikrąja verte per pelno (nuostolio) ataskaitą" grupę. 39 TAS panaikinta nuoroda į "segmentą" nustatant, ar priemonė atitinka apsidrams taikomus kriterijus. Atsirado reikalavimas naudoti peržiūrėtą efektyviąją palūkanų normą, kai nustojus taikyti tikrosios vertės apsidraudimo sandorių apskaitą yra pervertinami skolos instrumentai.
40 TAS "Investicinis turtas". Standarto apimties pakeitimas ir statomas ir statomas arba vystomas nekilnojamasis turtas, kuris vėliau bus naudojamas kaip investičinis turtas. Jei tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, statomas turtas apskaitomas savikaina tol, kol bus galima nustatyti jo tikrąją vertę arba kol jis bus baigtas statyti. Be to, sąlygos, kada apskaitos principas gali būti savanoriškai pakeistas, buvo suvienodintos su 8 TAS ir išaiškinta, kad vertinant investicinio turto, jsigyto nuomos būdu, balansinę vertę, prie gauto vertinimo pridedama susijusio įsipareigojimo suma.
41 TAS "Žemės ūkis". Panaikintas tikrosios vertės nustatymui naudoti diskonto normą prieš mokesčius. Panaikintas draudimas nustatant tikrąją verę atsižvelgti į pinigų srautus, atsirandančius dėl papildomų pokyčių. Taip pat "pardavimo vietos išlaidų" sąvoka pakeista į "pardavimo išlaidas".

12 TFAAK "Paslaugų koncesijų sutartys" (įsigalios, kai bus priimtas ES).

Šis išaiškinimas taikomas paslaugų koncesijų valdytojams ir nurodo, kaip jie turėtų apskaityti pagal paslaugų koncesijų sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir gautas teises. Grupė ir Bendrovė prelino, kad šis išalškinimas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams.

2.1. Finansinės atskaitomybės forma (tęsinys)

13 TFAAK "Klientų lojalumo programos" (įsigalioja nuo ar po 2008 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais).

Šis išaiškinimas reikalauja suteiktą kientų lojalimo atlygį apskaityti sandorio, kurio metu atlygis suteikiamas, komponentą, todėl dalis gauto atlygio tikrosios vertės yra priskiriama lojalumo programai ir pripažįstama paiamomis per laikotarpi, per kurį lojalumo nauda yra gaunama. Grupė ir Bendrovė neturi klientų lojalumo programų, todėl šis išaiškinimas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams.

14 TFAAK "19 TAS - Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalaus finansavimo reikalavimai ir jų sąveika" (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais).

Šis išaiškinimas apibrėžia grynojo turto, su nustatytų pensijų išmokų planu, pripažinimo sąlygas. Grupė ir Bendrovė atliko preliminarius įvertinimas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams.

15 TFAAK "Nekilnojamojo turto statybos sutartys" (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES).

Šis išaiškinimas detalizuoja, kada ir kaip turi būti apskaitomos turto pardavimo pajamos ir susijusios sąnaudos, kai sutartis tarp statytojo ir sudaroma dar nebaigus statyti nekilnojamojo turto. Be to, šis išaiškinimas nurodo kaip nustatyti ar nekilnojamojo turto statybos sutartis turi būti apskaitoma pagal 11 TAS ar pagal 18 TAS. Kadangi Grupė ir Bendrovė tokia neužsiima, šis išaiškinimas neturės įtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

16 TFAAK "Grynųjų užsienio investcijų apsidrai" (įsigalioja nuo ar po 2008 m. spalio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES).

Šis išaiškinimas nurodo kaip apskaityti grynųjų užsienio investicijų apsidraudimo sandorius. 16 TFAAK neturės įtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė ir Bendrovė neturi grynųjų investicijų apsidraudimo sandorių.

17 TFAAK "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams" (įsigalioja nuo ar po 2009 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES).

Šis išaiškinimas nurodo kaip įmonė turi apskaityti dividendus, kai jie akcininkams išmokami ne pinigais, o kitu turtu. 17 TFAAK netures įtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė ir Bendrovė nemoka savininkams dividendų ne pinigais.

18 TFAAK "Turto perdavimas iš klientų" (įsigalioja turto perdavimams, įvykusiems nuo ar po 2009 m. liepos 1 d., bet ne anksčiau nei bus priimtas ES).

Šis išaiškinimas nurodo kaip apskaityti sutartis, pagal kurias įmonė gauna iš kliento ilgalaikį materialųjį turtą, kurį turi naudoti tam klientui prie tinklo prijungti arba nuolatiniam prie savo prekių ar paslaugų (tokių kaip elektros, dujų ar vandens tiekimas) suteikti. Grupė ir Bendrovė vertina šio TFAAK įtaką finansinėms ataskaitoms.

Finansinių ataskaitų valiuta 2.2.

Grupė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, itais suapvalintos iki tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip.

Nuo 2002 m. Litas buvo susietas su Euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.3. Konsolidavimo principai

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterinę įmonę. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir / ar kai jį gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Nuosavybės ir gynojo pelno dalis, priklausanti akciniai, yra atlinkamai išskiriama atskira eilute konsoliduotuose balansuose bei konsoliduotose pelno (nuostolių) ataskaitose.

Įsigytoms įmonėms apskaityti taikomas pirkimo metodas. Bendrovė įsigytą identifikuojamą kitos ir įsipareigojimus įsigijimo dieną įverte. Prestižas, įgytas verslo susijungimo metu, yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra įsigijimo savikainos perviršis, lyginant turto, įsipareigojimų ir neapibrėžų įsipareigojimų Grupės dalimi. Prestižas finansinėse pateikiamas įsigijimo savikaina, atėmus io vertės sumažėjimo nuostojius. Neigiamas prestižas pripažįstamas pajamomis ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Prestižas atskirose Bendrovės finansinėse ataskaitose parodomas tame straipsnyje kaip ir investicija į įsigytąją įmonę. Konsoliduotose finansinėse ataskaitose su konsoliduojamomis imonėmis susijęs prestižas parodomas nematerialiojo turto dalyje.

Prestižas nera amortizuojamas, tačiau kiekvienais yra vertinamas jo vertės sumažėjimas, kuris pripažįstamas sąnaudomis tą laikotarpį, kurį buvo nustatytas. Vėlesniais prestižo vertės sumažėjimas nėra atstatomas.

Per metus įsigytos arba parduotos įra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo įsigijimo datos arba iki pardavimo datos.

Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios įmonės.

Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai.

Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Atskirose Bendrovės finansinėse ataskaitose į dukterines ir asocijuotas įmones yra apskaitomos taikant savikainos metoda atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Nematerialusis turtas 2.4.

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijmo verte. Nematerialusis turtas yra tikėtina. kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir įei iurto vertintai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atemus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporongu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką (3 - 4 metai).

Licencijos

Už iicencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 - 4 metus).

Programinė jranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitaliu ilgalaikiu turtų, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, va pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.5. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus teršti yra pripažįstami įjems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekių) ir apskaitomi ik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiskai iršįja turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršit trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitoni sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar likėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, balanse pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

llgalaikis materialusis turtas 2.6.

Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis isigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Kai turtas parduodamas arba nurašoma jo įsigijmo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas, vertės padidėjimai ar sumažėjimai, registruojamos bet kokios ir apskaitomas nurašymo pelnas arba nuostoliai.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įskaitant visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatacijai arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patinos, pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metal
Pastatai	7 - 50
Statiniai ir mašinos	5 - 60
Transporto priemonės	3 - 10
renginiai ir įrankiai	2 - 20

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.22 pastaboje.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.

2.7. Finansiniai instrumentai

Remiantis TAS 39 "Finansinės pripažinimas ir vertinimas", finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertė, itraukiant (išskyrus finansinį turtą, verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas

Finansinis turtas ar finansiniai, priskirti apskaityti tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje

Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, priskiriamas turtas parduoti, t.y. jeigu jis yra išvestinė priemonė arba buvo įsigytas su tikslu parduoti įį artimiausioje ateityje. Pelnas arba nuostoliai iš šio turto vertės pasikeitimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Grupė ketina ir gali įį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amorizuota įsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Amortizacijos dalis, tenkanti ataskaitiniam laikotapiui, pripažįsiama pelno (nuostolių) ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos palūkanų sąnaudų straipsniuose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos, yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, laikomas parduoti

Finansinis turtas, laikomas parduoti - tai finansinis turtas, ne vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai (išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius bei užsienio valiutos keitimo pelną arba nuostolius), susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi nuosavo kapitalo straipsnyje (tikrosios vertės rezeve) tol, kol bendrovė neparduos šio finansinio turto. Tada sukauptas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavybėje, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose tikroji verė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertimo modeliais.

lšvestiniai finansiniai instrumentai 28.

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikėtimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikraia verte, o vėlesniais įų tikroji vertė perskaičiuojama. Įšvestiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiamą, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje, nes jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.9. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniaja iš savikainos ir grynosios realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Technologinis kuras apskaitomas svertinio vidurkio metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.10. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Piniaus sudaro pinigai kasoje ir banko saskaitose Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą piniųų sumą. Tokių irijų menesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigu srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.11. Išmokos darbuotojams

llgalaikės išmokos darbuotojams

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal kolektyvinę sutartį priklauso 2 - 6 mėnesių atlyginimų dydžio išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę balanso sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas balanso dieną yra apskaičiuojami remiantis įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Dabartinė apibrėžtų išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus pinigų srautus, remiantis vyriausybės obligacijų, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų normą.

Aktuainis pelnas ir nuostoliai pripažįstami iš karto pajamose/sąnaudose ir netaikomas įoks "visos ankstesnės darbo sąnaudos pripažįstamos nedelsiant.

Kitos išmokos darbuotojams

Atlyginimai, įmokos į valstybinį socialinio fondą, atostogų ir nedarbingumo išmokos yra sukaupiamos per metus, kuriais darbuotojai dirba Grupėje ir Bendrovėje.

2.12. Finansinės skolos

Skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

Skolos iš pradžių pripažistamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per įtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolius.

2.13. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma – Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Sprendimas ar sutartis yra nuomos sutartis yra paremtas informacija sutarties pasirašymo dieną. Vertinama ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Lizingas (finansinė nuoma)

Nuoma, pagal kurią Grupė ir Bendrovė perduoda visą su nuosavybe susijusią riziką ir teikiamą naudą, yra laikoma finansine nuoma. Grupės ir Bendrovė finansinės nuomos gautinas sumas balanse pripažįsta išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir jos yra lygios grynajai investicijai i nuoma. Finansinės vra pagristos pastovia periodine palūkanų normą, skaičiuojama nuo grynosios investicijos likučio. Pradinės išlaidos yra įtrauktos įvertinant gautinas sumas pirminio pripažinimo metu.

Veiklos nuoma

Nuoma, pagal kurią Grupė ir Bendrovė neperduoda visos su nuosavybe susijusios ir teikiamos naudos, yra laikoma veiklos nuoma. Turtas veiklos nuomai. Grupės ir Bendrovės balanse vra apskaitomas priklausomai nuo io prigimties. Veiklos nuomos pajamos yra pripažįstamos per nuomos laikotarpį tiesinių metodu pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip kitos pajamos. Pradinės tiesioginės išlaidos nuomos pajamoms uždirbii, yra įskaitomos į nuomojamo turto apskaitinę vertę.

Turto, skirto nuomai, nusidėvėjmo principai yra tokie pat kaip Grupės ir Bendrovės atitinkamo ilgalaikio turto rūšies nusidėvėjimo skaičiavimo principai.

2.14. Veiklos nuoma - Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra apskaitomos kaip sąnaudos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažistama kaip nuomos sanaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigų pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris vikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet jie atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti.

2.15. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo laikotarpį. ir pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.16. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu įvertinus atidėtąjį pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamąjį pelną nemažinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų sudarymo datą. 2008 metais pelno mokesčio tarias buvo 15 proc. 2007 m. įmonės kartu su pelno mokesčiu už metus (15 proc. laikinąjį socialinį mokestį, kurio apskaičiavimo bazė buvo mokesčio apskaičiavimo bazei. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas, 20 proc., pelno mokesčio tarifas.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė ir Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė veiklos nebelėja dėl nuo jo nepriklausančių pnežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų laikinųjų skirtumų metodu. Atidėtasis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir įų mokesčių įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti balanso datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas balanse tiek, kiek Grupės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.17. Pagrindinis ir sumažintasis vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atvejų, kai akcijų skaičia, tačiau tai neįtakoja ekonominį resursų pasikėtimo, vidutinis svertinių akcijų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintasis pelnas nesiskiria.

2.18. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupės ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Paiamos iš šilumos energijos pardavimo pagal gyventojams ir kitiems kientams išrašytas saskaitas už šiluma ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Delspinigiai pripažistami pajamomis tik juos gavus.

2.19. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitinių kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiai į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.20. Sandoriai užsienio valiuta

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų ikučių perkainojimo balanso dienai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie išreikšti likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.21. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvienai balanso datai.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų sutinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota vertės sumažėjimo ar beviliškoms priskirtų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankotarpiais pripažinto verės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po verės sumažėjimo atsilikusiais įvykiais. Toks atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Tačiau padidėjusi apskaitinė verė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertes, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Jei skirtos pardavimui finansinės investicijos yra nuvertėjusios, tai dydis apimantis skirtumą tarp jų savikainos (gynaja verte įvertinus visus grąžinimus ir amortizacijos) ir jų dabartinės tikrosios atksčiau pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintus nuostolius, yra pertės rezervo akcininkų nuosavybėje į pelno (nuostolių) ataskaita. Verės sumažėjimo, su nuosavybės vertybiniais popieriais, klasifikuojamais kaip skirti parduoti. atstatymas nėra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo atstatymas, susijęs su skolos vertybiniais popieriais, yra parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, įei investicijos tikrosios verės padidėjimas gali būti siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo pelno (nuostolių) ataskaitoje.

lš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Grupė ir Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sąskaitose nurodytas salygas. Gautinų sumų apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomėt, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė verė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo vertinimo tikslais visa Grupė ir Bendrovė yra laikoma vienu pinigus kuriančiu vienetu.

2.22. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžiumų atskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžiumas gali paveikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Sprendimai

Taikant Grupės ir Bendrovės apskaitos politiką, vadovybė prienė toliau pateiktus sprendimus, kurie turi reikšmingiausia įtaką sumoms, pripažintoms finansinėse ataskaitose.

Finansinės nuomos įsipareigojimai – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Grupė ir Bendrovė yra sudariusi automos sutartis. Grupė ir Bendrovė, remiantis sutarčių terminų ir sąlygų ivertinimu, nustatė, kad jį perims visa reikšminga riziką ir nauda, todėl šias sutartis apskaito kaip finansinę nuoma.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžiumo šaltiniai balanso sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Ilgalaikis materialusis turtas - naudingo tarnavimo laikotarpis.

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas ilgalaikio materialiojo turto naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Apskaitos iverčiu pasikeitimas

Grupė ir Bendrovė įvertino ilgalaikio materialiojo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. padidino šilumos tinklų nusidėvėjmo laikotarpį nuo 20 metų, o šiumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams nuo 10 metų iki 15 metų. Jei Grupė ir Bendrovė toliau taikytų 20 metų nusidėvėjimo laikotarpius, 2008 m. nusidėvėjimo sąnaudos būtų 1.600 tūkst. litų didesnės ir ilgalaikio materialiojo turto likutis būtų 1.600 tūkst. litų mažesnis.

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė įvertina, ar ataskaitų sudarymo dieną nefinansinis turtas gali būti nuvertėjes. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas, kai yra požymių, jog balansinės sumos negali būti atgautos. Kai yra įvertinamos naudojmo vertis, vadovybė turi įvertinti tikėtinas pinigines įplaukas iš turto ar pinigų generuojančių vienetų ir pasirinkti tinkamą diskonto normą, skaičiuojant dabartinę piniginių įplaukų vertę.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems mokesčių nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėži atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis mokesčių planavimo strategijomis. Papildoma informacija pateikta 23 pastaboje.

Vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė apskaito verės sumažėjimą abejotinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

2.23. Segmentai

Grupė ir Bendrovė veiklą vykdo viename verslo ir geografiniame segmente.

2.24. Neapibrėžtumai

Neapibrėžii įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžias turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.25. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papidomos informacijos apie Grupės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.26. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

Kur būtina, pateikti palyginamieji skaičiai buvo pakeisti, kad atitiktų šių metų finansinių ataskaitų pateikimą.

Klaidos taisymas 3

Rengdamos ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas Grupė ir Bendrovė neįvertino fakto, kad kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo prasiniam amžiui, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutarį turi gauti 2 - 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Todėl, rengiant 2008 m. Grupės ir Bendrovės finansines ataskaitas šis pataisymas buvo apskaitytas retrospektyviai, t.y. pataisyta palyginamoji 2007 m. ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacija.

Grupé	2007 m. gruodžio 31 d. (pateikta anksčiau)	Klaidos taisymas	2007 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta)
BALANSAS
Trumpalaikis ir ilgalaikis turtas	215.227		215.227
Turto iš viso	215.227		215.227
Nuosavo kapitalo iš viso	117.660	(1.348)	116.312
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	824	1.392	2.216
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	909	(337)	572
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	304	293	597
Kiti ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai	95.530		95.530
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	215.227		215.227
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
Veiklos pajamos	170.847		170.847
Atlyginimai ir socialinis draudimas	(22.989)	(132)	(23.121)
Pelno mokestis	1.840	26	1.866
Kiti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai	(158.218)		(158.218)
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	(8.520)	(106)	(8.626)
Bendrieji (nuostoliai) tenkantys vienai akcijai (litais)	(0.43)		(0.44)
Bendrovė	2007 m. gruodžio 31 d. (pateikta anksčiau)	Klaidos taisymas	2007 m. gruodžio 31 d. (pertvarkyta)
BALANSAS
Trumpalaikis ir ilgalaikis turtas	219.198		219.198
Turto iš viso	219.198		219.198
Nuosavo kapitalo iš viso	121.118	(1.348)	119.770
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	824	1.392	2.216
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	1.578	(337)	1.241
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	304	293	597
Kiti ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai	95.374		95.374
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	219.198		219.198
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
Veiklos pajamos	169.373		169.373
Atlyginimai ir socialinis draudimas	(19.966)	(132)	(20.098)
Pelno mokestis	1.845	26	1.871
Kiti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai	(159.767)		(159.767)
Grynasis metų pelnas (nuostoliai)	(8.515)	(106)	(8.621)

4 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpį:

	Grupé	Bendrovė
	Patentai, licencijos ir kt.
lsigijimo vertė:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	4.063	4.036
Įsigijimai	1.265	1.217
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	5.328	5.253
Įsigijimai	343	264
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	5.671	5.517
Amortizacija:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	1.949	1.947
Amortizacija per metus	868	858
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	2.817	2.805
Amortizacija per metus	1.071	1.029
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	3.888	3.834
2008 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.783	1.683
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2.511	2.448
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2.114	2.089

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turio įsigijimo vertė 2008 m. gruodžio 31 d. lygi 2.231 tūkst. Iitų (2007 m. gruodžio 31 d. – 1.077 tūkst. litų) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

5 ligalaikis materialusis turtas

Grupė	Žemė ir pastatai	Statiniai Ir mašinos	Transporto priemones	renginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	iš viso
sigijimo vertė:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	54.788	309.021	4.273	10.731	10.122	388.935
Įsigijimai	113	13.587	536	666	13.584	28.486
Parduotas ir nurašytas turtas	(7)	(2.158)	(231)	(125)		(2.521)
Perklasifikavimai	595	11.684		3.223	(15.502)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	55.489	332.134	4.578	14.495	8.204	414.900
sigijimai	392	15.675	217	814	8.874	25.972
Parduotas ir nurašytas turtas	(379)	(2.851)	(129)	(241)		(3.600)
Perklasifikavimai	1.119	6.814	47	417	(8.397)
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	56.621	351.772	4.713	15.485	8.681	437.272
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	23.868	206.319	2.994	4.690		237.871
Nusidėvėjimas per metus	1.133	17.202	451	1.890		20.676
Parduotas ir nurašytas turtas	(6)	(2.143)	(224)	(125)		(2.498)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	24.995	221.378	3.221	6.455		256.049
Nusidėvėjimas per metus	1.140	15.206	526	2.335		19.207
Parduotas ir nurašytas turtas	(206)	(2.486)	(150)	(241)		(3.083)
Perklasifikavimai		119	7	(126)
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	25.929	234.217	3.604	8.423		272.173
2008 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	30.692	117.555	1.109	7.062	8.681	165.099
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	30.494	110.756	1.357	8.040	8.204	158.851
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	30.920	102-702	1.279	6.041	10.122	151.064

5 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Žemė ir pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	renginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	š viso

Įsigijimo vertė:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	52.245	308.473	3.841	10.506	10.122	385.187
sigijimai	113	13.578	332	640	13.584	28.247
Parduotas ir nurašytas turtas	(7)	(2.157)	(231)	(125)		(2.520)
Perklasifikavimai	596	11.684		3.222	(15.502)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	52.947	331.578	3.942	14.243	8.204	410.914
sigijimai	392	15.661	217	760	8.874	25.904
Parduotas ir nurašytas turtas	(378)	(2.832)	(121)	(205)		(3.536)
Perklasifikavimai	1.119	6.814	47	417	(8.397)	l
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	54.080	351.221	4.085	15.215	8.681	433.282
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	23.024	205.835	2.642	4.567		236.068
Nusidėvėjimas per metus	1.077	17.170	402	1.858		20.507
Parduotas ir nurašytas turtas	(5)	(2.145)	(223)	(123)		(2.496)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	24.096	220.860	2.821	6.302		254.079
Nusidėvėjimas per metus	1.082	15.171	441	2.277	-	18.971
Parduotas ir nurašytas turtas	(206)	(2.454)	(121)	(204)		(2.985)
Perklasifikavimai		119	7	(126)
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	24.972	233.696	3.148	8.249		270.065
2008 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	29.108	117.525	937	6.966	8.681	163.217
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	28.851	110.718	1.121	7.941	8.204	156.835
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	29.221	102.637	1.199	5.940	10.122	149.119

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2008 m. sudaro atitinkamai 19.207 tūkst. litų ir 18.971 tūkst. litų (2007 m. – atitinkamai 20.676 tūkst. litų). 19.050 tūkst. litų ir 18.894 tūkst. litų sumos (2007 m. – 20.474 tūkst. litų ir 20.333 tūkst. litų) Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra įtrauktos į veiklos sąnaudas. Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turio įsigijimo vertė 2008 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 50.828 tūkst. litų, buvo visiškai nudėvėta (2007 m. gruodžio 31 d. – 45.634 tūkst. litų), tačiau vis dar naudojama veikloje. 2008 m. Bendrovė padidino šilumos tinkų nusidevėjimo laikotarpį nuo 20 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams nuo 10 metų iki 15 metų, pradedant nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. (2.22 pastaba).

2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro šilumos tiekimo tinkių rekonstrukcijos darbai.

2008 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė buvo lygi 73.691 tūkst. litų. (2007 m. gruodžio 31 d. – 79.042 tūkst. litų), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (12 pastaba).

6 Po vienerių metų gautinos sumos

	Grupé		Bendrově
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams	રેક	104	રક	104
Kitos	க	13	9	13
	65	117	65	117

llgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 2008 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 6,0 proc. palūkanų normą.

2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumokėjimo laikotarpis nėra praėjęs ir joms nenustatytas vertės sumažėjimas.

7 Kitas finansinis turtas

		Grupé		Bendrově
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Paprastosios akcijos - nekotiruojamos	433	433	433	433

Nekotiruojamų paprastųjų akcijų tikroji vertė apstaruoju metu rinkoje įvykdytais panašių bendrovių sandoriais.

8 Atsargos

	Grupė		Bendrově
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	3.443	3.416	3.443	3.416
Atsarginės dalys	1.457	2.202	1.457	2.202
Medžiagos	1.356	1.769	1.316	1.602
	6.256	7.387	6.216	7.220
Realizacinės vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(675)	(856)	(675)	(856)
	5.581	6.531	5.541	6.364

Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 675 tūkst. litų (2007 m. gruodžio 31 d. – 856 tūkst. litų).

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2008 m. ir 2007 m. Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

9 Per vienerius metus gautinos sumos

	Grupé		Bendrové
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
lš pirkėjų gautinos sumos, bendrąja verte	74.277	58.283	74.512	58.005
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(19.480)	(20.399)	(19.480)	(20.399)
lš pirkėjų gautinos sumos, grynąja verte	54.797	37.884	55.032	37.606

Abejotinų sumų vertės sumažėjimo pasikėtimas 2008 m. ir 2007 m. Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose yra įtraukti į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

lš pirkėjų gautinos sumos, kurių nominali vertė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 19.480 tūkst. litų 2007 m. gruodžio 31 d.), buvo apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas yra toks:

	lš viso
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	22.370
Nepanaudotų sumų atstatymas	(1.014)
Panaudota	(957)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	20.399
Nepanaudotų sumų atstatymas	(241)
Panaudota	(678)
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	19.480

2008 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 678 tūkst. litų beviltiškų skolų (2007 m. – 957 tūkst. litų). Taip pat 2008 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 67 tūkst. litų (2007 m. – 119 tūkst. litų) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	laikotarpis nėra praėjęs bei joms	lš pirkėjų gautinos sumos, kurių tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienu	60 - 150 - dienu	151 - 240 dienu	dienu	241 - 360 daugiau nei 360 dienu	iš viso
2008 m.	43.602	6.338	1.569	1.612	817	859	54.797
2007 m.	28.027	6.363	643	1.085	604	1.162	37.884

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	laikotarpis nėra praėjęs bei joms	lš pirkėjų gautinos sumos, kurių tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	neapskaitytas vertės sumažėjimas	60 dienu	dienu	mažiau nei 60 - 150 dienu	dienu	241 - 360 daugiau nei 360 dienu	Is viso
2008 m. 2007 m.	43.851 27.801	6.336 6.358	1.557 624	1.612 1.085	817 576	859 1.162	55.032 37.606

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų, pradelstų daugiau nei 360 dienų, likutį sudaro gautinos sumos iš biudžetinį organizacijų, finansuojamų iš Valstybės ir savivaldybių biudžetų, bei įstaigų finansuojamų iš ligonių kasų, kurioms Grupė ir Bendrovė neskaičiuoja vertės sumažėjimo.

9 Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

2008 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sudarė 8.547 tūkst. litų ir 8.655 tūkst. litų, (2007 m. gruodžio 31 d. – 3.551 tūkst. litų ir 3.567 tūkst. litų), kurių didžiąją dalį sudaro gautinos sumos už 2008 m. parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai), suteiktas paslaugas ( transportavimo ir nuolatinės šilumos sistemų priežiūros paslaugas) bei gautinas pridėtinės vertės mokestis.

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 - 150 60 dienu	dienu	151 - 240 dienu	241 - 360 dienu	daugiau nei 360 dienu	š viso
2008 m.	2.305	63	39		2	242	2.651
2007 m.	2.550				8		2.559

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjes bei	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 - 150 - 60 dienu	dienų	151 - 240 dienu	241 - 360 dienu	daugiau nei 360 dienu	š viso
2008 m.	2.413	63	39		2	242	2.759
2007 m.	2.566				8		2.575

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 - 45 dienos.

Finansinio turto, kurio laikotarpis nėra praėjęs ir kuriam neapskaitytas vertės sumažėjimas, kreditingumas

lš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis neapskaitytas verės sumažėjimas, balanso dieną nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų.

10 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupé		Bendrově
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	2.158	3.401	2.158	3.401
Pinigai banke	1.437	1.472	1.426	1.450
Pinigai kasoje	21	13	20	13 .
	3.616	4.886	3.604	4.864

Grupės ir Bendrovės sąskaitos litais 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 801 tūkst. litų (2007 m. gruodžio 31 d. – 865 tūkst. litų), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (12 pastaba).

11 Rezervai

Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. | jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. gynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarpautiniais finansinės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius. Bendrovė 2008 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu pervedė 8.515 tūksti iš privalomojo rezervo 2007 m. nuostoliams padengti. Bendrovė 2007 m. gegužės 14 d. akcininkų sprendimu pervedė 7.689 tūkst. itų į privalomąjį rezervą. 2008 m. kovo 7 d. akcininkų sprendimu dukterinė įmonė pervedė 183 tūkst. litų iš kitų rezervų ir nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą. 2007 m. kovo 14 d. akcininkų sprendimu dukterinė įmonė pervedė 50 tūkst. litų į privalomąjį rezervą, o 163 tūkst. litų į kitus rezervus, kurių paskirtis - tikslinės investicijos.

12 Finansinės skolos

	Grupé		Bendrové
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
ligalaikės finansinės skolos
Ilgalaikės paskolos	33.921	23.039	33.921	23.039
	33.921	23.039	33.921	23.039
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	8.748	8.688	8.748	8.688
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)	15.720	21.020	15.720	21.020
	24.468	29.708	24.468	29.708
	58.389	52.747	58.389	52.747

llgalaikių paskolų grąžinimo terminai (visos paskolos yra su kintama palūkanų norma):

		Grupė		Bendrovė
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
2008 m.		8.688		8.688
2009 m.	8.748	15.607	8.748	15.607
2010 m.	9.570	2.319	9.570	2.319
2011 m.	9.940	1.910	9.940	1.910
2012 m.	4.682	1.163	4.682	1.163
2013 m.	3.987	668	3.987	668
2014 m.	3.987	667	3.987	667
2015 m.	1.406	604	1.406	604
2016 m.	349	101	349	101
	42.669	31.727	42.669	31.727

Taikomos palūkanų normos yra artimos efektyvioms palūkanų normoms. Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų svertinis vidurkis (procentais):

	Grupé		Bendrove
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. . gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	7.7	7.3	7.7	7,3
ligalaikės paskolos	5,9	6,7	5,9	6.7

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų likučiai litais ir užsienio valiuta:

		Grupė		Bendrové
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
eurai	32.913	23.610	32.913	23.610
litai	25.476	29.137	25.476	29.137
	58.389	52.747	58.389	52.747

12 Finansinės skolos (tęsinys)

2005 m. rugpjūčio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB bankas "Hansabankas" 5.000 tūkst. Iltų sumai. Paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 2.921 tūkst. litų, iš kurių 832 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikų paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. VILIBOR + 0,77 proc. metinės palūkanos. 346 tūkst. litų (2007 m. - 6 tūkst. litų) AB bankas "Hansabankas" sąskaitoje yra užstatyta paskolai užtikrinti.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 8.776 tūkst. eury (30.300 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2014 m. gruožio 31 d. Paskolos likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 4.334 tūkst. lių ekvivalentas), iš kurių 2.500 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 men. EUR LIBOR + 1,9 proc. metinės palūkanos. 455 tūkst. litų (2007 m. - 858 tūkst. litų) AB SEB bankas saskaitoje yra užstatyta paskolai užtikrinti.

2006 m. gruodžio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutarti su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialų 2.090 tūkst. litų sumai. 2007 m. balandžio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tūkst. litų. Paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 5.825 tūkst. litų, iš kurių 844 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. VILIBOR + 0,45 proc. metinės palūkanos.

2006 m. gruodžio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 2.059 tūkst. eurų (7.108 tūkst. itų ekvivalentas) sumai. Paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. lapkričio 30 d. Paskolos likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 830 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 395 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 0,4 proc. metinės palūkanos.

2007 m. lapkričio 14 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB DnB NORD bankas 576 tūkst, eurų (1.989 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskolos dalies gražinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 576 tūkst. eurų (1.989 tūkst. litų 248 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 12 men. EUR LIBOR + 0,59 proc. metinės palūkanos.

2007 m. balandžio 20 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 1.010 tūkst. litų sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2009 m. spalio 20 d. Grupės ir Bendrovės panaudoto overdrafto suma 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.010 tūkst. litų (2007 m. gruodžio 31 d. – 987 tūkst. litų). Už overdraftą yra mokamos 3 mėn. VILIBOR + 0,44 metinės palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaitę investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 984 tūkst. eurų (3.398 tūkst. Ittų ekvivalentas) sumai. Paskolos dalies gražinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 357 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 262 tūkst. Itų Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,385 proc. palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė į ir sticito sutartį su Danske Bank AS Lietuvos skyriumi 1.158 tūkst. eurų (4.000 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2017 m. rugsėjo 30 d. Investicinio kredito likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 223 tūkst. litų ekvivalentas), kurio grąžinimo terminas yra 2011 m. gruodžio 31 d. Visa suma Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitytas ilgalaikių paskolų dalies straipsnyje Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,7 proc. palūkanos.

2008 m. rugsėjo 22 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 3.333 tūkst. eurų (11.508 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2011 m. gruožio 31 d. Paskolos likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 3.133 tūkst. lių ekvivalentas), iš kurių 2.417 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 1 mėn. EUR LIBOR + 0,7 proc. metinės palūkanos.

12 Finansinės skolos (tęsinys)

2008 m. rugsėjo 5 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė trumpalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 174 tūkst. eurų (601 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2009 m. gegužės 31 d. Paskolos likutis 2008 m. gruodžio 31 d. yra 70 tūkst. litų ekvivalentas). Visa suma yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 1 mėn. EUR LIBOR + 0,8 proc. metinės palūkanos.

1999 m. birželio 4 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 7.000 tūkst. litų sumai. Sutarties terminas yra 2009 m. liepos 19 d. Bendrovės nepanaudotos kredito linijos lėšos 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 6.960 tūkst. litų (2007 m. gruodžio 31 d. - 6.500 tūkst. litų). Už kredito liniją mokamos OVER'N VILIBOR + 1,9 proc. metinės palūkanos.

2004 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį su AB DnB NORD bankas 18.000 tūkst. litų sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2008 m. gegužės 27 d. overdrafto suma buvo sumažinta iki 10.000 litų ir grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 31 d. Grupės ir Bendrovės nepanaudoto overdrafto suma 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 8.760 tūkst. lių (2007 m. gruodžio 31 d. 14.520 tūkst. litų). Už overdraftą mokamos 6-mėn. VILIBOR + 0,78 proc. metinės palūkanos.

Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas (5 pastaba) ir sąskaitos banke (10 pastaba) buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

13 Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro transporto priemonės nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 metų. Toliau pateikiamas finansinės nuomos būdų įsigyto turto likutinės vertės paskirstymas:

		Grupe		Bendrové
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Transporto priemonės	186	265	55	75
	186	265	55	75

2008 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos palikanų norma yra kintama ir fiksuota palūkanų norma atitinkamai įygi 3,99 proc. ir 5,77 proc. Kintama palūkanų norma svyruoja priklausomai nuo 6 mėn. EURIBOR + 1,5 proc.

Visas finansinės nuomos likutis denominuotas eurais.

Finansinės nuomos įmokas ateityje pagal minėtas išperkamosios nuomos sutartis 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro:

	Grupé		Bendrové
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	વેરૂ	તે છે.	38	41
Nuo vienerių iki penkerių metų	101	192		38
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	194	288	38	79
Palūkanos	(13)	(23)	(1)	(4)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	181	265	37	75
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	86	84	37	38
- ilgalaikiai	95	181		37

14 Dotacijos (atidėtosios pajamos)

	Grupė		Bendrovè
	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	10.503	7.935	10.503	7.935
Gauta per metus
Nemokamai gautas ilgalaikis turtas	889	3.370	889	3.370
	889	3.370	889	3.370
Amortizacija ir nurašymai	(1.139)	(802)	(1.139)	(802)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	10.253	10.503	10.253	10.503

2008 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus, esančius Žemgalių Str. ir Raudondvario pl., kurių tikroji vertė perdavimo metu sudarė 149 tūkst. lių. Be to, 2008 m. Grupė ir Bendrovė gavo telekomunikacinę įrangą, kurios tikroji verė perdavimo metu sudarė 140 tūkst. lių. 2008 m. spalio 10 d. Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" gavo 600 tūkst. lių subsidiją, skirtą pakeisti mazutu kūrenamą katilą į kūrenamą dujomis, iš VŠĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). 2008 m. gruodžio 31 d. VŠĮ LAAIF pervedė Bendrovei 360 tūkst. litų dalis buvo apskaityta Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.

2007 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus, esančius Draugystės g., Elektrėnų g., Kaune, kurių tikroji vertė perdavimo metu sudarė 3.370 tūkst. litų.

15 Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos ir kolektyvinę sutartį turi gauti 2 - 6 mėnesių atlyginimų išmoką.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė		Bendrovè
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
	gruodžio	gruodžio	gruodžio	gruodžio
	31 d.	31 d.	31 d.	31 d.
ligalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas	1.612	1.392	1.612	1.392
llgalaikio išmokų darbuotojams įsipareigojimo einamųjų metų dalis	408	293	. 408	293
	2.020	1.685	2.020	1.685

2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė kitų trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje apskaitė ilgalaikio išmokų darbuotojams įsipareigojimo einamųjų metų dalį.

2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais Grupės ir Bendrovės mokėtinos išmokos darbuotojams sudarė 335 tūkst. lių (132 tūkst. litų 2007 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio sąnaudas Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje.

15 Išmokų darbuotojams įsipareigojimas (tęsinys)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina grynųjų išmokų sąnaudų komponentus, pripažintus Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje bei balanse:

	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
		(pertvarkyta)
Apibrėžtas išmokų įsipareigojimas metų pradžioje	1.685	1.553
Grynosios išmokų sąnaudos (pripažintos atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudose)
lšmokų sąnaudų palūkanų įsipareigojimas	134	120
Einamojo laikotarpio paslaugų savikaina	407	293
Įsipareigojimo aktuariniai nuostoliai	(134)	(220)
išmokų sąnaudų iš viso	407	193
Sumokėtos išmokos	(72)	(61)
Apibrėžtas išmokų įsipareigojimas metų pabaigoje	2.020	1.685

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau'

	2008 m. gruodžio 31 d.	2007 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	7,0 proc.	7,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	18,9 proc. 3,0 proc.	12,0 proc. 3,0 proc.

16 Prekybos skolos

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 - 90 dienų laikotarpis.

17 Išvestiniai finansiniai instrumentai

2008 m. spalio 29 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 3.86 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 1-mėn. EURIBOR palūkanų nomai. 2008 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 3.133 tūkst. litų ekvivalentas).

2008 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4.24 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6-mėn. EURIBOR palūkanų normai. 2008 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 4.344 tūkst. eurų (15.000 tūkst. litų ekvivalentas).

18 Pardavimų pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupé		Bendrovė
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
Šilumos energija	201.760	162.017	201.793	162.017
Pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra	3.708	4.802	2.934	3.277
Elektros energija	506	2.694	506	2.694
Apyvartinių taršos leidimų pardavimo pajamos		15		15
	205.974	169.528	205.233	168.003

AB "KAUNO ENERGIJA" 2008 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

19 Kitos sąnaudos

	Grupé		Bendrové
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
Skolų surinkimo sąnaudos	2.512	1.668	2.512	1.668
Pinigų surinkimo sanaudos	2.126	1.836	2.124	1.834
rangos patikrinimas ir apžiūra	833	770	846	720
Saskaitų klientams leidybos ir pristatymo sąnaudos	816	914	816	914
Ryšių sąnaudos	677	685	634	621
Su darbuotojais susiję sąnaudos	595	486	521	437
IT priežiūra ir susiję paslaugos	494	328	451	292
Transporto išlaidos	392	230	339	187
Įrangos ir mašinų nuoma	311	316	311	316
Konsultavimo paslaugos	304	171	230	129
Draudimas	267	312	267	312
Narystės mokestis	252	229	252	229
Reklamos sąnaudos	169	287	149	274
Kanceliarinės ir pašto sąnaudos	117	100	107	92
Audito sanaudos	89	89	89	89
Labdara ir aukos		36		16
Kitos sąnaudos	706	904	600	661
	10.760	9.363	10.248	8.791

20 Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupe		Bendrové
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
Kitos veiklos pajamos
Bendrovės suteiktos paslaugos	1.003	1.118	992	1.191
Parduotos materialinės vertybės	111	147	112	147
llgalaikio turto pardavimo pelnas	162	18	157	18
Kita	61	રૂદિ	61	14
	1.337	1.319	1.322	1.370
Kitos veiklos sąnaudos
Bendrovės suteiktų paslaugų savikaina	(631)	(873)	(625)	(858)
Parduotos materialinės vertybės	(253)	(90)	(253)	(90)
llgalaikio turto pardavimo nuostoliai	(475)	(18)	(475)	(18)
Kita	(4)	(44)	(4)	(20)
	(1.363)	(1.025)	(1.357)	(986)
	(26)	294	(35)	384

21 Finansinės veiklos pajamos

	Grupe		Bengrove
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos
Palūkanos gautos už pradelstas gautinas sumas	1.230	1.301	1.230	1.301
Banko palūkanos	18	13	18	13
Dividendai				50
Kita	33		33
	1.281	1.314	1.281	1.364

22 Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupé		Bendrově
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
Banko paskolų ir overdrafto palūkanos	(2.772)	(1.989)	(2.764)	(1.984)
Finansinių įsipareigojimų, apskaitytų tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynasis nuostolis	(567)		(567)
Investicijų į dukterinę įmonę vertės sumažėjimo nuostoliai			(465)
Kita	(4)	(19)	(4)	(19)
	(3.343)	(2.008)	(3.800)	(2.003)

23 Pelno mokestis

	Grupé		Bendrově
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
	(pertvarkyta)		(pertvarkyta)
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sanaudos		5
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos)	(660)	(1.871)	(436)	(1.871)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	(660)	(1.866)	(436)	(1.871)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 20 proc. ir 15 proc. tarifus (2.16. pastaba).

Atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupé		Bendrovė
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
		(pertvarkyta)		(pertvarkyta)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Gautinos sumos	4.029	3.203	4.029	3.203
Mokestiniai nuostoliai	3.642	1.997	3.642	1.997
Palūkanų sandorio įvertinimas tikrąja verte	113		113
Sukaupimai	537	442	536	442
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimas	135	128	135	128
Nusidėvėjimo skirtumai	95	52	95	52
Investicijos vertės sumažėjimas			ત્વે ઉ
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	8.551	5.822	8.643	5.822
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	(4.328)	(3.240)	(4.421)	(3.240)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	4.223	2.582	4.222	2.582
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicijų lengvata	(2.341)	(2.216)	(2.341)	(2.216)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas			(892)	(୧୧୨)
Nusidėvėjimo skirtumai	(1.794)	(838)	(1.794)	(838)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(4.135)	(3.154)	(5.027)	(3.823)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	88	(572)	(805)	(1.241)

23 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas balanse visa suma, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Daliai atidetojo mokesčio turto, kuris vadovybės manymu nebus realizuotas artimoje ateityje, buvo apskaitytas realizacinės vertės sumažėjimas. Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelnui prieš mokesčius:

	Grupe		Bendrové
	2008 m.	2007 m.	2008 m.	2007 m.
	(pertvarkyta)		(pertvarkyta)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos), apskaičiuotas taikant galiojantį pelno mokesčio tarifa	734	1.889	717	1.889
Atidėtojo pelno mokesčio turto pokytis dėl tarifo pasikeitimo	634	(142)	410	(142)
Apmokestinamojo pelno nemažinančios (sanaudos) Atidėtojo pelno mokesčio realizacinės vertės koregavimo	380	(164)	490	(159)
pasikeitimas	(1.088)	283	(1.181)	283
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos), apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	660	1.866	436	1.871

24 Pagrindiniai ir sumažinti (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinio ir sumažintų nuostolių dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

		Grupe
	2008 m.	2007 m. (pertvarkyta)
Grynieji (nuostoliai)	(4.235)	(8.626)
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	19.718	19.718
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	19.918	19.718
išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	19.818	19.718
Vienai akcijai tenkantys pagrindiniai ir sumažinti (nuostoliai) (litais)	(0.21)	(0.44)

25 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Grupė ir Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles, išskyrus aprašytas 26 pastaboje.

lš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius balanso sudarymo dieną (9 pastaba).

Dėl kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

25 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Visos Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos yra su kintama palūkanų normą, todėl Grupė ir Bendrovė palūkanų normos riziką. 2008 m. kintamos palūkas valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 17 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte. 2007 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo finansinių instrumentų, skirtų valdyti palūkanų normos riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos salygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinam įsiskolinimus su kintama palūkanų normą), Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelnui prieš mokesčius
2008 LTL	+ 16,6	(42)
LTL	- 16,6	+ 42
EUR	+ 15,0	(11)
EUR	- 15,0	+ 11
2007 LTL	+ 15,0	(79)
LTL	- 15,0	+79

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika vra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatyus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2008 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,91 ir 0,84 (0,85 ir 0,75 – 2007 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės ikvidumo ir skubaus padengimo rodikiai 2008 m. gruodžio 31 d. attinkamai buvo 0,91 ir 0,84 (0,85 ir 0,75 – 2007 m. gruodžio 31 d.).

Grupė ir Bendrovė tikisi įveikti likvidumo problemą įgyvendindama šį veiksmų planą: (1) nuo 2008 m. gruodžio 1 d. įsigalioja didesnė šilumos kaina; (2) per 2009 m. sausio mėn. 35 - 40 proc. sumažėjo dujų kaina ir prognozuojamą, kad ji išsilaikys tokiame lygyje visus 2009 metus (nors naujasis tarifas (1) paskaičiuotas remiantis senaja, aukštesne, dujų kaina); (3) Bendrovė siekia gauti daiį lėšų investicijoms iš ES struktūrinių fondų. Bendrovė yra pateikusi 5 projektus, trims iš kurių paramą (50 proc. projekto vertės, bet ne daugiau 6 mln. litų) tikimasi gauti jau 2009 m.; (4) taip pat, atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių: laikinai stabdoma narystė įvairių asociacijų veikloje, sudaromas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo piemonių planas ir įgyvendinimas; (5) atsižvelgdama į šilumos kainų padidėjimą, dujų kainų sumažėjimą ir kitus sąnaudų mažinimo planus, Grupė ir Bendrovė tikisi 2009 m. gauti pelno, kuriuo padengtų sukauptus ankstesnių laikotarpių nuostolius.

25 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika (tesinys)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai, su palūkanomis).

	lki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metu	Po 5 metu	iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	2.626	25.125	33.511	6.059	67.321
Prekybos skolos	50.749	180			50.929
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	319				319
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	53.694	25.305	33.511	6.059	118.569
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	1.049	31.017	23.893	5.132	61.091
Prekybos skolos	24.329	3.845	7		28.181
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	179				179
2007 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta)	25.557	34.862	23.900	5.132	89.451

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų gražinimo terminus 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai, su palūkanomis).

	lki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 ménesiu	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metu	š viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	2.615	25.068	33.307	6.059	67.049
Prekybos skolos	51.181	180			51.361
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	319				319
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	54.115	25.248	33.307	6.059	118.729
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	1.040	30.972	23.739	5.132	60.883
Prekybos skolos	24.572	3.845	7		28.424
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	179				179
2007 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta)	25.791	34.817	23.746	5.132	89.486

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

2008 m. gruodžio 31 d. piniginiai įsipareigojimai nacionaline ir užsienio valiuta buvo tokie (išreikšti itais):

		Grupė		Bendrovė
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai

Litai	66.733	81.620	67.064	81.932
Eurai	50	33.663	50	33.519
	66.783	115.283	67.114	115.451

25 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių kurios ketina pirki (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareita kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

a) Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
b) lgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiantį tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Įgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo įr kelčia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams. 2008 m. ir 2007 m. gruožio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės nuosavas kapitalas sudaryų ne mažiau negu 50 proc. įos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupé		Bendrové
	2008 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2007 m.	2008 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2007 m.
	(pertvarkyta)		(pertvarkyta)
llgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas (atidėtasias pajamas))	46.705	36.511	47.415	37.036
Trumpalaikiai įsipareigojimai	80.538	62.404	80.740	62.392
lsipareigojimų iš viso	127.243	98.915	128.155	99.428
Nuosavas kapitalas	113.277	116.312	116.627	119.770
sipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis	112,33 proc.	85,04 proc.	109,88 proc.	83,02 proc.

Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

26 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

2008 m. spalio 10 d. Bendrovė sureikė garantiją už VŠį "Krepšinio perspektyvos" už kredito linijos sutartį su AB DnB NORD bankas 5 mln. litų sumai iki 2009 m. kovo 31 d. Be to, Bendrovė pasirašė sutartį su Kauno miesto savivaldybę, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė yra įpareigota apmokėti Bendrovės sąnaudas, jei Bendrovė turės atlikti mokėjimus bankams už viešąją įmonę.

Bendrovė taip pat dalyvauja trečiuoju asmeniu administracinėje byloje pagal UAB Kauno termofikacijos elektrinė skundą dėl 2008 m. spalio 24 d. Komisijos nutarimo "Dėl šilumos gamybos bazinės kainos nustatymo UAB Kauno termofikacijos elektrinė" panaikinimo. Savo skundą kad KTE turi būti taikoma šilumos gamybos kaina, apskaičiuota 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo-pardavima tvarka, bet ne Komisijos nustatyta kaina. Byla bus nagrinėjama 2009 m. kovo 18 d. Kadangi Bendrovė mano, kad remiantis LR civilinio kodekso normomis, LR teismų nutartimis, Kauno miesto savivaldybės bei VKEKK atsiliepimais, 2008 m. sausio 1 d. LR šilumos ūkio įstalymas turi viršenybe prieš 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarti, sudarytą tarp Bendrovės ir KTE, todėl tikimybės, kad Bendrovei bus pateiktas ieškinys nera, ir todėl Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo sudaryti atidėjiniai, susije su šia byla. Teismui priešinga sprendimą, KTE pareikštų Bendrovėi ieškinį dėl patitų nuostolių, nuostolių suma būtų apskaičiuojama kaip sutartinės šilumos gamybos kainos, apskačiuotos pagal Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą metodiką, ir VKEKK KTE nustatytos šilumos gamybos kainos. Bendrovė artimiausiu metu rengiasi pareikšti 17 mln. litų pretenziją KTE dėl investicijų nevykdymo pagal 2003 m. kovo 31 d. pasirašyta investicijų susitarimą.

27 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšņingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2008 m. ir 2007 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą. Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių teikiamos paslaugos buvo perkamos rinkos kainomis.

2008 m. ir 2007 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybę, Kauno miesto savivaldybę ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis ir balansiniai likučiai metų pabaigai buvo tokie:

2008 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno miesto savivaldybė	125*	2.587	839
Kauno miesto savivaldybei pavaldžios
biudžetinės įstaigos		13.205	6.236
Jurbarko miesto savivaldybė			600 **
Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamos
imonės	1.254	4.878	1.108	100

2007 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokétinos sumos
Kauno miesto savivaldybė Kauno miesto savivaldybei pavaldžios	124*	1.947	529
biudžetinės įstaigos		10.667	5.098
Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamos imonės	1.268	5.024	1.050	179

* nekilnojamojo turto mokestis, sumokėtas Kauno miesto savivaldybei.

** iš akcininko gautina suma už išleistą, bet neapmokėtą kapitalą, kaip aprašyta 1 pastaboje.

Kaip aprašyta 26 pastaboje, Grupė ir Bendrovė yra suteikusi garantiją Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamai įmonei – VŠĮ "Krepšinio Perspektyvos".

27 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

2008 m. ir 2007 m. Bendrovės sandoriai su dukterine įmone ir balansiniai likučiai metų pabaigai buvo šie:

2008 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	2.569	261	51	157
2007 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	2.955	310	દિર	299

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2008 m. Grupės ir Bendrovės priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso atilinkamai sudarė 775 tūkst. litų ir 582 tūkst. litų (2007 m. 778 tūkst. litų). 2008 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybė priskačiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos sudarė 103 tūkst. litų (2007 m. gruodžio 31 d. – 79 tūkst. litų). 2008 m. ir 2007 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo išmokėtos pensijinių išeitinės kompensacijos. 2008 m. ir 2007 m. ir 2007 m. ir 2007 m. ir 2007 m. ir 2007 m. ir 2007 m. ir 2007 Grupės ir Bendrovės vadovybė nebuvo suteikta jokių parantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

28 Pobalansiniai įvykiai

Po balanso datos nebuvo jokių reikšmingų įvykių.

AI Terminal

Kauno Energija

2256_10-k-afs_2009-04-15_1bbb90fa-1d75-4048-b5f5-3d0a1daea047.pdf

AB "KAUNO ENERGIJA"

• Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Kauno Energija" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė

Nuomonė

텔 ERNST & YOUNG

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

AB "KAUNO ENERGIJA" 2008 METŲ KONSOLIDUOTAS PRANEŠIMAS

TURINYS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

Pagrindiniai duomenys apie Bendrove:

Pagnindiniai duomenys apie dukterine bendrove:

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)

6. Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama apibūdinimas

7. Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame ataskaitų rinkinyje pateiktus duomenis

9. Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

11.

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones

15. Įstatinio kapitalo struktūra

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

3 Grafiko duomenys:

17. Informacija apie Emitento akcininkus

18. Darbuotojai

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

20. Emitento organai

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Duomenys apie Bendrovės valdybos narius:

21.3. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitų pasikeitus Emitento kontrolei, taip pa jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didele žala

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

25.

26. Duomenys apie viešai skelbta informaciją.

AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva

Balansas

Balansas (tęsinys)

Pelno (nuostolių) ataskaitos

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Pinigų srautų ataskaitos

Pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

Bendroji informacija (tęsinys) 1

2 Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Finansinių ataskaitų forma

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Reikšmingiausia pakeitimų įtaka yra tokia:

39 TAS ir 7 TFAS pakeitimai - finansinio turto pergrupavimas

11 TFAAK "2 TFAS – Grupės ir nuosavų akcijų sandoniai".

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

2.1. Finansinės atskaitomybės forma (tęsinys)

TFAS patobulinimai

2.1. Finansinės atskaitomybės forma (tęsinys)

12 TFAAK "Paslaugų koncesijų sutartys" (įsigalios, kai bus priimtas ES).

2.1. Finansinės atskaitomybės forma (tęsinys)

Finansinių ataskaitų valiuta 2.2.

2.3. Konsolidavimo principai

Nematerialusis turtas 2.4.

Licencijos

Programinė jranga

2.5. Taršos leidimų apskaita

llgalaikis materialusis turtas 2.6.

2.7. Finansiniai instrumentai

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino

Paskolos ir gautinos sumos