Annual Report • Jul 9, 2009
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
2008 m. METINIS PRANEŠIMAS
AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
TURINYS
| l. | Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas | 3 |
|---|---|---|
| 2. | Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys | 3 |
| 3. | Imonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinis veiklos pobūdis | $\overline{3}$ |
| 4. | Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis | $\overline{4}$ |
| 5. | Prekyba imonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | |
| (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis) | $\overline{4}$ | |
| 6. | Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir | |
| neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama apibūdinimas | $\overline{4}$ | |
| 7. | Imonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais | |
| susijusi informacija | 8 | |
| 8. | Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis | 11 |
| 9. | Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos | 11 |
| 10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės | 12 | |
| 11. Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą | 13 | |
| 12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas | 13 | |
| 13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas numatomų sandorių pagrindinių | ||
| grupių apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės | ||
| kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė | ||
| naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, | ||
| įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus | 13 | |
| 14. Informacija apie emitento filiala ir antrines imones | 14 | |
| 15. Įstatinio kapitalo struktūra | 14 | |
| 16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas | 15 | |
| 17. Informacija apie Emitento akcininkus | 17 | |
| 18. Darbuotojai | 18 | |
| 19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka | 20 | |
| 20. Emitento organai | 20 | |
| 21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas | 21 | |
| 22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų | ||
| pasikeitus Emitento kontrolei, taip pa jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų | ||
| atskleidimas padarytų emitentui didele žalą | 24 | |
| 23. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie | ||
| atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento | ||
| kontrolės pasikeitimo | 24 | |
| 24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius | 24 | |
| 25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi | 24 | |
| 26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją. | 24 | |
| 27. AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius | ||
| listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi | 27 |
AB "KAUNO ENERGIJA", imonės kodas 235014830. Raudondvario pl. 84. Kaunas. Lietuva 2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Kauno energija" konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2008 m.
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek bendrovės, tiek ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę. Grupę (toliau - Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinė įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", kurioje bendrovė tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrove: | ||
|---|---|---|
| -------------------------------------- | -- | -- |
| Bendrovės pavadinimas | Akcinė bendrovė "Kauno energija" |
|---|---|
| Teisinė - organizacinė forma: | Akcinė bendrovė |
| Buveinės adresas: | Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas - 21 |
| Juridinio asmens kodas: | 235014830 |
| Telefono nr.: | $(8 - 37)$ 30 56 50 |
| Eelektroninio pašto adresas: | $info@$ kaunoenergija.lt. |
| Interneto svetainės adresas: | www.kaunoenergija.lt |
| Fakso nr: | $(8 - 37)$ 30 56 22 |
| Iregistravimo data ir vieta: | 1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaune, įsakymo Nr. 513 |
| Registro tvarkytojas: | Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
| PVM mokėtojo kodas: | LT350148314 |
2008 m. gruodžio 17 d. iregistruotas įstatinis kapitalas lygus 119.510.292 (vienas šimtas devyniolika milijonu penki šimtai dešimt tūkstančiu du šimtai devyniasdešimt du) litai ir yra padalintas į 19.918.382 (devyniolika milijonu devynis šimtus aštuoniolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt dvi) paprastasias vardines 6 litu nominaliosios vertės akcijas. 100 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų 2008 m. gruodžio 31 d. buvo neapmokėtos.
| Bendrovės pavadinimas: | Uždaroji akcinė bendrovė "Pastatų priežiūros paslaugos" |
|---|---|
| Teisinė - organizacinė forma: | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Buveinės adresas: | Savanorių pr. 347, 49423, Kaunas - 43 |
| Telefono nr.: | $(8 - 37)$ 30 59 59 |
| Elektroninio pašto adresas: | $info@$ kaunoenergija.lt. |
| Interneto svetainės adresas: | www.p-p-p.lt |
| Fakso nr.: | $(8 - 37)$ 31 18 77 |
| Iregistravimo data ir vieta: | 2006 m. liepos 1 d., Kaune |
| Juridinio asmens kodas: | 300580563 |
| Registro tvarkytojas: | Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
| PVM mokėtojo kodas: | LT100002506015 |
Istatinis kapitalas lygus 6.518.000 litu ir yra padalintas i 65.180 paprastasias vardines 100 litu nominaliosios vertės akcijas.
Grupės pagrindinės veiklos pobūdis - gamyba, paslaugų teikimas. AB "Kauno energija" yra grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina ir parduoda vartotojams šilumos energija Kauno ir Jurbarko
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
mieste ir dalyje Kauno bei Marijampolės administracinių rajonų. Taip pat bendrovė gamina nedidele apimtimi elektros energija Kauno mieste ir Kauno rajone. Grupė ir Bendrovė atlieka patalpu šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, pastato statybinių konstrukcijų ir elementu, šalto vandens tiekimo, nuotėku šalinimo ir drenažo sistemu, elektros energijos tiekimo sistemu priežiūrą bei remonto darbus, teikia paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims prižiūrint šilumos ūkį. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.
2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (imonės kodas 1202123, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.
Emitento 19 718 382 paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė - 118.310.292 litai, yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą.
2008 m. pabaigoje Grupė užėmė apie 90 proc. šilumos tiekimo rinkos Kauno mieste, 95 proc. Jurbarko mieste ir apie 15 proc. patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų ir šilumos punktų įrenginių priežiūros rinkos Kauno mieste. Prie Bendrovės šilumos tiekimo integruoto ir lokalinio tinklo prijungta 2.333 įmonių, organizacijų bei 115.939 tūkst. vnt. buitinių vartotojų.
AB "Kauno energija" šilumos vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes pateiktas 1 paveiksle.
2008 m. Grupės nuostolis sudarė 4.235 tūkst. litų, o Bendrovės - 4.343 tūkst. litų. Grupės pagrindinės veiklos pajamos siekė – 205.974 tūkst. litų, o Bendrovės – 205.233 tūkst. litų. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumos energiją: Grupės – 97,95 proc., Bendrovės – 98,32 proc.
2008 m. Bendrovės šilumos pardavimo pajamos siekė 201,79 mln. litų ir, palyginti su 2007 m., padidėjo, tačiau pajamų augimą lėmė padidėję tarifai. Duomenys pateikti 1 grafike.
Jau šiandien galima teigti, jog Grupėje investicijos į naujausias technologijas (izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, automatizuota atsiskaitymų su vartotojais sistema, nuotolinio duomenų perdavimo ir apdorojimo sistema, moderni klientų aptarnavimo sistema - "vieno skambučio" principas), šilumos tiekimo vamzdynų atnaujinimas ir plėtra padeda bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei siekti tapti pažangia šilumos energijos tiekimo ir pastatų inžinerinių sistemų eksploatavimo bendrove Kauno regione.
Bendrovė investicijoms 2008 m. panaudojo 27.401 tūkst. litu (tame tarpe 8.592 tūkst. litu lėšos iš kitu šaltinių t.y. komercinių bankų), iš kurių 2 627 tūkst. litų skirta prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų 43 naujus vartotojus, kurių suminė galia 11,82 MW. Per 2008 m. iš investicinių lėšu nutiesta 1,861 km naujų šilumos tiekimo tinklų bei rekonstruota ir remontuota 5.068 km šilumos tiekimo tinklų. AB "Kauno energija" investicijos nurodytos 2 grafike.
AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Kauno energija" investicijos 2007 - 2008 m.
Bendrovės misija - pelninga, konkurencinga Kauno regiono energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo kompanija.. Bendrovės vizija - moderni, efektyvi, draugiška aplinkai technologija ir valdymas, pozityvus kompanijos įvaizdis visuomenėje.
Grupės strateginis tikslas – išlaikyti turimą poziciją rinkoje ir ją plėsti. Išskirtinis dėmesys vartotojui, aukšta darbo kokybė – tai pagrindinės vertybės ir tuo pačiu siekiai, kuriais grindžiama visos Grupės darbuotojų veikla. Norint išlikti konkurencingiems rinkoje ir vartotojams pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, nuolat gerinti šilumos tiekimo paslaugų ir pastatų inžinerinių sistemų eksploatavimo paslaugų teikimo efektyvumą, didinti šilumos tiekimo patikimumą bei didinti energijos gamybos efektyvumą.
Išoriniai rizikos veiksniai įtakojantys Grupės pagrindinę veiklą: infliaciją, ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitu institucijų teisės aktai, taip pat vietinės savivaldos sprendimai, kainų politika.
Ekonominiai veiksniai: Bendrovė užima pagrindinio centralizuoto šilumos tiekėjo poziciją Kauno regione. Norint ją išlaikyti, reikia prisitaikyti prie besikeičiančių energijos tiekimo sąlygų, toliau diegiant modernias ir efektyvias technologijas, orientuojantis į kokybiškos paslaugos teikimą vartotojams.
2 grafikas
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės pardavimai priklauso nuo šilumos energijos vartojimo, tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, kuri lemia šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra, nuo vartotojų investicijų į šilumos taupyma ir racionalų vartojimą bei nuo šilumos pardavimo rinkos plėtros tempo. Vartotojų prisijungimo ir atsijungimo dinamika pateikta 1 lentelėje.
| i tentete | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Galia, MW | 2004 m. | $2005$ m. | 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | $2004 - 2008$ m. |
| Vartotojų atsijungimai | 7,31 | 5,09 | 2,457 | .46 | 1,94 | 18,73 |
| Vartotojų prisijungimai | 9.41 | 8,4 | 22,7 | 11,58 | 1,82 | 73,91 |
Prijungiant naujus vartotojus atsižvelgiama į šilumos tiekimo plėtros galimybes. Pastatų šiltinimas ir šildymo sistemų rekonstravimas mažina pastatų šilumos poreikius, o vartotojai dėl racionalaus šilumos vartojimo, kontroliuojant patalpų temperatūrą, gali mažinti šilumos vartojimą. Šiuo metu ekonominė situacija lemia gyventojų perkamosios galios mažėjimą, komercinio ir paslaugų sektoriaus plėtros sulėtėjimą. Dar didesnis ekonominės situacijos pablogėjimas darytų įtaką vartotojų mokumo mažėjimui bei bendriems šilumos tiekimo ir pastatu priežiūros paslaugu veiklos rezultatams.
Pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras yra gamtinės dujos. Didėjančios kuro kainos turi įtakos šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai bei iš UAB Kauno termofikacinė elektrinė perkamos šilumos energijos kainai.
Dujų ir elektros tiekimo bendrovių konkurencija su Grupe ir Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (per 2008 m. 1.94 MW), iiems pasirenkant alternatyvų šilumos šaltinį (dujas, elektrą ar kt. kurą). Kuro rūšies parinkimas reglamentuojamas Kauno miesto tarybos sprendimu patvirtinta "Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarka".
Grupės ir Bendrovės valdymo struktūra buvo pakeista 2004 m.
Grupės ir Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio - balandžio) gaunamos didžiausios pagrindinės pajamos, o ne šildymo sezono metu Bendrovės šilumos gamybos pajėgumai nėra pilnai išnaudojami, tuo metu pajamos mažiausios, tačiau Grupė ir Bendrovė turi pasiruošti šildymo sezonui (atliekami remonto ir rekonstrukcijos darbai šilumos tiekimo tinkluose, katilinėse, pastatų inžinerinėse sistemose).
Politiniai veiksniai: Kauno miesto savivaldybė, turinti kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais gali Grupei ir Bendrovei nustatyti tam tikrus privalomus darbus, šilumos energijos tiekimo sąlygas ir reikalavimus pagrindinei Grupės ir Bendrovės veiklai. Pagal Bendrovės pateiktą šilumos energijos kainos apskaičiavimo projektą Bendrovės tiekiamos šilumos energijos bazinę kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Bazinė kaina gali būti perskaičiuojama 2 kartus per kalendorinius metus, atsižvelgiant į konkrečiam tiekėjui nustatytą veiklos efektyvumo didinimo rodiklį, bei Komisijos nustatytus koregavimo koeficientus: infliacijos, kuro kainų pokyčio, realizuotos šilumos pokyčio ir kitų faktorius. Jeigu perskaičiuotos šilumos kaina nesiskiria nuo galiojančių šilumos kainų daugiau kaip 1 proc., tuomet galiojančios šilumos kainos galima nekeisti. Nuo pagrindinio akcininko sprendimo priklauso Bendrovės stebėtojų tarybos narių, kurie kontroliuoja Bendrovės valdymą, išrinkimas.
Socialiniai veiksniai: Grupės veikla reikšminga daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių. Daugiausiai Grupė gauna pretenzijų dėl mokesčių už pateiktą šilumą dydžio, nekokybiškos paslaugos, nepakankamo dėmesio vartotojams.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaio)
Techniniai - technologiniai veiksniai: Svarbiausia vidine riziką sukelia šilumos tiekimo sistemos bei esama jų būklė. Nepakankamas automatizacijos lygis šilumos gamyboje lemia didesnį rankinio darbo poreikį. Šilumos tiekimo sistemos, kurias eksploatuoja Bendrovė, rekonstruojamos, panaudojant pažangiausias technologijas (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai, paprastesnė drenažinė sistema) ir iranga, siekiant didinti šių sistemų efektyvumą.
Šalvie galiojantys standartai ir norminiai aktai, suderinti su Europos Sajungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemu darbo kokybinius ir techninius rodiklius, ipareigoja daryti ženklias investicijas modernizuojant Bendrovės turtą. Grupės ir Bendrovės ekonominė padėtis vis dar salvgoja nepakankamas investicijas į šilumos tiekimo tinklų rekonstrukciją, įrenginių atstatymą, renovavima ir Grupės ir Bendrovės plėtrą.
Ekologiniai veiksniai: Grupė ir Bendrovė vadovaujasi Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais ir Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais degimo produkto išmetimams. Pagrindiniai taršos šaltiniai: atmosferos tarša – organinio kuro deginimas, vandens tarša. Grupė ir Bendrovė kas ketvirti moka mokesčius už atmosferos ir vandens taršą. Pagal Lietuvos Respublikos galiojančius istatymus baudos mokamos, jei buvo viršytos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai. Pagrindinės Grupės ir Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant vamzdynus su putų poliuretano izoliacija; diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrengimus; mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse vyrauja dujos – 88 proc., mazutas – 0,1 proc., durpės – 7 proc., biodujos – 3 proc., medienos atliekos (piuvenos, skiedros, kankorėžiai) – 2 proc.).
Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotos ir Bendrovės 2008 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 12 pastaboje. Bendrovė paskolas grąžina nustatytu laiku.
2008 m. Bendrovė neįgyvendino veiklos programos, kadangi 2008 metų planuojamų veiklos rezultatų pasikeitimą įtakojo pardavimo apimčių sumažėjimas dėl sumažėjusio šilumos poreikio, kurį sąlygojo aukštesnė šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra Didesnes sąnaudas sąlygojo aukštesnė už prognozuotą šilumos pirkimo kaina iš nepriklausomo gamintojo UAB Kauno termofikacijos elektrinės. 2008 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2007 m. ir 2006 m. pateiktas 2 lentelėje.
| $\sim$ icincic | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas | Bendrovės 2006 m. |
Grupės 2006 m. |
Bendrovės 2007 m. |
Grupės 2007 m. |
Bendrovės 2008 m. |
Grupės 2008 m. |
| Grynasis pelningumas proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100) |
5,1 | 3,21 | $-5,1$ | $-5,03$ | $-2,1$ | $-2,1$ | |
| Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė $*100$ ) |
4,5 | 2,9 | $-4,0$ | $-4,1$ | $-2,7$ | $-2,6$ | |
| Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas) |
0,35 | 0,35 | 0,41 | 0,41 | 0,52 | 0,53 | |
| Skolos - nuosavybės koeficientas (isipareigojimai / savininkų nuosavybė) |
0,54 | 0,55 | 0.68 | 0,70 | ,1 | 1,12 | |
| Bendrasis likvidumo koeficientas trumpal.turtas / trum. isipareigojimai |
$1.0*$ | 1,0 | 0,85 | 0,85 | 0.91 | 0.91 |
$2$ lontalà
| 6 | Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas) |
0,87 | 0,89 | 0,77 | 0,79 | 0,84 | 0,86 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ETBITA (pelnas, neatskaičius | |||||||
| palūkanų, pelno mokesčio | |||||||
| nusidėvėjimo ir amortizacijos) | |||||||
| $7\phantom{.}$ | tūkst.Lt | 29.055 | 25.073 | 12.055 | 12.239 | 16.825 | 16.987 |
| Bendrasis pelningumas (bendrasis | |||||||
| 8 | pelnas/pardavimai ir paslaugos)*100 | 0, 8 | 1,1 | $-6,1$ | $-6,0$ | $-1,1$ | $-1,4$ |
| Pelningumas iš pagrindinės veiklos (veiklos pelnas/ pardavimai ir |
|||||||
| 9 | paslaugos)*100 | 0, 8 | 1,1 | $-6,1$ | $-6,0$ | $-1,1$ | $-1,4$ |
| Nuosavybės grąža (ROE) proc. | |||||||
| (grynasis pelnas/vidutinė savininkų | |||||||
| 10 | nuosavybė)*100 | 6,8 | 4,4 | $-6,6$ | $-6, 8$ | $-3,7$ | $-3,7$ |
| Turto grąža (ROA) proc. (grynasis | |||||||
| 11 | pelnas/vidutinis turtas)*100 | 4,4 | 2,9 | $-3,9$ | $-4,0$ | $-1,9$ | $-1,9$ |
| Skubaus padengimo koeficientas ((trumpalaikis turtas- |
|||||||
| atsargos)/trumpalaikiai | |||||||
| 12 | įsipareigojimai) | 0, 8 | 0,8 | 0,75 | 0,75 | 0,84 | 0,84 |
| Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis | |||||||
| (gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje / | |||||||
| 13 | trumpalaikiai įsipareigojimai) | 0,1 | 0,09 | 0,08 | 0,08 | 0,04 | 0,04 |
| Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas/vid. svertinis akcijų skaičius |
|||||||
| 14 | apyvartoje) | 0,47 | 0,30 | $-0,43$ | $-0,43$ | $-0,22$ | $-0,21$ |
| 15 | Grynasis pelnas tūkst. litų | 9.360 | 5.907 | $-8.621$ | $-8.626$ | $-4.343$ | $-4.235$ |
| 16 | Turtas, tūkst .litų | 211.350 | 207.154** | 219.198 | 215.227** | 244.782 | 240.520 |
| 17 | Savininkų nuosavybė, tūkst. litų | 129.633 | 126.180 | 119.770 | 116.312 | 116.627 | 113.277 |
| Savininkų nuosavybė tenkanti vienai | |||||||
| 18 | akcijai, litais | 7,0 | 6,8 | 6,6 | 6,4 | 5,9 | 5,7 |
| P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina/(grynasis pelnas/akcijų skaičius |
|||||||
| 19 | metų pabaigoje) | 9,06 | 14,4 | $-8,01-$ | $-8,0$ | $-9,17$ | $-9,41$ |
| 20 | Pardavimai ir paslaugos, tūkst. litų | 183.224 | 183.734 | 168.003 | 169.528 | 205.233 | 205.974 |
| 20.1 Iš jų: šilumos energija | 166.172 | 166.172 | 162.017 | 162.017 | 201.793 | 201.760 | |
| 20.2 elektros energija | 2.005 | 2.005 | 2.694 | 2.694 | 506 | 506 | |
| pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų |
|||||||
| 20.3 | įrenginių priežiūra | 6.893 | 7.403 | 3.277 | 4.802 | 2.934 | 3.708 |
| 21 | Akcinis kapitalas, tūkst. litų | 118.310 | 118.310 | 118.310 | 118.310 | 119.510 | 119.510 |
| 22 Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,56 | 0,57 | 0,54 | 0,55 | 0,49 | 0,50 |
sumažėjimą sąlygojo padidėję einamųjų metų finansiniai įsipareigojimai. $\ast$
** grupės turtas mažesnis nei bendrovės, nes eliminuotas 4,5 mln. litų turto vertės perskaičiavimas dėl turtinio įnašo į dukterinę bendrovę.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| 3 lentelė | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio apibūdinimas |
Bendrovės 2006 m. |
Grupės 2006 m. |
Bendrovės 2007 m. |
Grupės 2007 m. |
Bendrovės 2008 m. |
Grupės 2008 m. |
| 1. | Pagaminta ir nupirkta energijos: Iš jos pateikta į tinklą: |
tūkst. MWh | 1.821,1 | 1.821,1 | 1.710,1 | 1.710,1 | 1631.2 | 1631,2 |
| 1.1. | šilumos energija | tūkst. MWh | 1804 | 1.804 | 1.692,3 | 1.692,3 | 1607,1 | 1607,1 |
| 1.2. | elektros energija | tūkst. MWh | 17,1 | 17,1 | 17,8 | 17,8 | 2,3 | 2,3 |
| 2. | Parduota energijos: | tūkst. MWh | 1.438,3 | 1.437,9 | 1.340,3 | 1.340,1 | 1280,7 | 1.280,5 |
| 2.1. | šilumos energija | tūkst. MWh | 1423 | 1422,6 | 1.324,4 | 1324,2 | 1.278,4 | 1.278,2 |
| 2.2. | elektros energija | tūkst. MWh | 15,3 | 15,3 | 15,9 | 15,9 | 2,3 | 2,3 |
| $\overline{3}$ . | Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai |
m | 5.499 | 5.499 | 3.793 | 3.793 | 5.068 | 5.068 |
| 4. | Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai |
m | 3.275 | 3.275 | 2.090 | 2.090 | 1.861 | 1.861 |
2008 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2007 m. ir 2006 m. pateiktas 3 lentelėje.
Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatą gali įtakoti pardavimo apimčių sumažėjimas dėl sumažėjusio šilumos poreikio, kurį sąlygoja aukštesnė šildymo sezono vidutinė lauko temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos šilumos kaina iš nepriklausomų gamintojų.
Padidėjus kuro kainom, Grupės ir Bendrovės kuro technologijai (isigyto šilumos energijos gamybai nuosavybės teise priklausančiuose gamybos šaltiniuose) sanaudos parduotai 1 šiluminės energijos kWh 2007 m. palyginus su 2006 m. padidėjo 0.26 ct (t.y. 22.8 proc.) ir sudaro 1,40 ct, o 2008 m. palyginus su 2007 m. m. padidėjo 0,72 ct. (t.y. 51,4 proc.) ir sudaro 2,12 ct. Pirktos šilumos energijos vidutinė kaina 2008 m. palyginus su 2007 m. padidėjo 1,51 ct (24 proc.) ir sudarė 7,79 ct.
Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija: AB "Kauno energija" vykdydama savo veiklą siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias aplinkai technologijas, vadovautis aplinkosauga reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.
Atliekų tvarkymas: Bendrovėje organizuotas jos veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, tai yra įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. 2008 metais buvo atiduota perdirbti 344 tonos mišrių komunalinių atliekų, 0,114 tonos gyvsidabrio lempų, 0,86 tonos elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 13,5 tonos mazuto ir dyzelinio kuro atliekų, 29,8 tonos metalo laužo, 0,220 tonos švino akumuliatorių, 2,140 tonos naudotų padangų.
Nuotekų tvarkymas: AB "Kauno energija" pagal su Kauno RAAD suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionariu taršos šaltinių ištekančios nuotekos atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose.
Oro tarša: AB "Kauno energija" stacionariu aplinkos oro taršos šaltiniu matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Kauno RAAD suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Ežerėlio, Girioniu ir Noreikiškiu katilinėse deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos tarša. Žemiau pateiktoje lentelėje yra 2008 metais iš AB "Kauno
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
energija" stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferos ora išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2007 metais:
| Teršalo pavadinima |
Kietosio s dalelės |
Azoto oksida |
Anglies monoksida |
Sieros dioksida S |
Angliavandenilia | Vanadžio pentoksida |
Kiti teršala |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Išmesta 2008 metais, t |
12,959 | 67.094 | 209,778 | 12,404 | 27,607 | 0.007 | 0,440 |
| Išmesta 2007 metais, t |
12,314 | 75.937 | 218,854 | 22,692 | 28,335 | 0,053 | 0.440 |
Ežerėlio ir Girionių katilinėse dūmų išvalymui nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kasmet. bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje, į šią sistemą patenka Petrašiūnų elektrinė, "Pergalės" katilinė, "Šilko" katilinė, Garliavos katilinė, Noreikiškių katilinė su kogeneracine jėgaine, filialas "Jurbarko šilumos tinklai".
Su personalo klausimais susijusi informacija: Vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumo didinimui ir vartotojų aptarnavimo kokybės gerinimui. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaitos problema Grupėje ir Bendrovėje nedidelė, bet jaučiamas kvalifikuotų specialistų poreikis.
Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti finansinių ataskaitų už 2008 m. rinkinyje ir jo aiškinamajame rašte
Konsoliduotų ataskaitų vidaus kontrolė Sudarydama konsoliduotas finansines ataskaitas, bendrovė sujungia savo ir dukterinės imonės finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, isipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sanaudų straipsnius. Po to eliminuoja: bendrovės investicijos į dukterinę įmone balansine verte ir bendrovės nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje; grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas. Šiam tikslui paruošiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį; nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.
Konsoliduotoms grupės ataskaitoms sudaryti bendrovės ir dukterinės įmonės ataskaitos sudaromos ta pačia data.
Tikrinama, ar bendrovės ir dukterinės įmonės apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinės įmonės pajamos ir sanaudos įtraukiamos į konsoliduotas ataskaitas nuo įsigijimo datos.
Bendrovės auditą nuo 2006 m. atlieka nepriklausoma audito įmonė, 2006 m. balandžio 28 d. eiliniame akcininkų susirinkime 2006 m. - 2008 m. AB "Kauno energija" ūkinės – finansinės veiklos auditui (toliau auditas) atlikti buvo išrinkta UAB "Ernst & Young Baltic" (audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335, Subačiaus g. 7, $LT - 01008$ Vilnius).
2009 m. kovo 3 d. buvo baigtas auditas už 2008 metus. Jį atliko auditorius Jonas Akelis (auditoriaus pažymėjimo Nr. 000003). 2008 m. audituota finansinė atskaitomybė bei nepriklausomo auditoriaus išvada apie ją pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.
Kitų svarbių įvykių nuo praėjusių finansinių metų pabaigos iki metinio pranešimo patvirtinimo neivyko.
Grupė savo veikloje ir toliau numato didinti veiklos efektyvumą, gerinti vartotojų aptarnavimą. Bendrovė, atsižvelgdama į 2008 m. UAB "Energetikos linijos" atlikto darbo "AB "Kauno energija" techninės ekonominės būklės ivertinimas" išvadas ir UAB "Savvin" darbe "AB Kauno energija" finansinės būklės bei struktūros įvertinimas ir tolimesnės plėtros rekomendacijos" pateiktas rekomendacijas dėl tolimesnės bendrovės plėtros, 2009 m. numato optimizuoti ir efektyvinti bendrovės veiklą, keičiant valdymo struktūra. Taip pat Grupė numato vykdyti patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, požeminių kolektorių eksploataciją.
Investicijos sudaro salygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui. 2009 m. Grupės investicinės programos tikslai yra tolesnis bendrovės šilumos gamybos, perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinant šilumos tiekimo patikimuma, plečiant inžinieriniu sistemu priežiūros paslaugas bei gerinant paslaugu kokybę.
2009 m. investicijoms numatyta skirti 46,446 mln. Lt (bendrovė planuoja investuoti 17,056 mln. Lt savo lėšų, o 29,39 mln. Lt lėšų - planuojama skolintis iš komercinių bankų arba gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Didžiausios investicijos 2009 m. planuojamos šilumos tiekimo tinklų rekonstravimui, remontui, naujų tiesimui bei grupinių šilumos punktų uždarymui. Dėl struktūrinių fondų paramos gavimo teikiami šie projektai: (i) Kauno m. centralizuotu šilumos tiekimo tinklu atnaujinimas diegiant šiuolaikines technologijas (Šilumos tiekimo tinklu rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A....118 H. Kaunas) unikalus Nr. 1997-2035-2018. Bendra investicijos suma 15,46 mln. Lt (be PVM), numatoma ES parama 6 mln.Lt; (ii) Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90). Bendra investicijos suma 6,54 mln.Lt (be PVM), numatoma ES parama 3,140 mln.Lt; (iii) "Kauno m. magistralinių šilumos tiekimo tinklų 6T (unikalus Nr. 1998-4014-3019) esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklų po tiltu per Neri automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti. diegiant šiuolaikines technologijas". Bendra investicijos suma 5.08 mln. Lt(be PVM), numatoma ES parama 2,384 mln.Lt; (iv) Kauno m. integruoto tinklo Centro magistralės (4T) rekonstravimas. Projekto vertė 14.18 mln.Lt (be PVM), numatoma ES parama 6 mln.Lt; (v) Kauno m. integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (42) rekonstravimas. Projekto verte 9,92 mln. Lt (be PVM), numatoma ES parama 4,8 mln. Lt.
Taip pat numatoma toliau vystyti projektą "Nuotolinio rodmenų surinkimo įrangos diegimo darbai esamiems ir naujiems vartotojams", 2009 m., vykdant investicijų planus planuojama baigti šilumos apskaitos prietaisų ir slėgio daviklių duomenų nuotolinio nuskaitymo sistemų montavimą ir idiegimą, kuris buvo vykdomas 2008 metais, bei toliau plėsti šių sistemų įdiegimą šilumos punktuose, taip pat vykdyti katilinių modernizavimo, kondensacinio ekonomaizerio įrengimą bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai", šilumos apskaitos prietaisų keitimą, bei kitus svarbius darbus.
Šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos energijos gamybos ir tiekimo ir pardavimo nuostolius ir optimizuoti šilumos tiekima vartotojams.
Planuojami 2009 m. veiklos rodikliai nurodyti 4 lentelėje.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| 4 lentelė | |||
|---|---|---|---|
| Rodiklio pavadinimas | Bendrovės tūkst. litų |
Dukterinės tūkst. litų |
Grupės tūkst. litų |
| Bendrasis pelnas (nuostoliai) | 13.358 | $-605$ | 12.753 |
| Pardavimo pajamos | 312.608 | 2.260 | 312.903 |
| Pardavimo sanaudos | 299.250 | 2.865 | 300.150 |
| Kitos veiklos rezultatas | 315 | 120 | 435 |
| Pajamos | 1.251 | 120 | 1.347 |
| Sanaudos | 936 | $\Omega$ | 912 |
| Finansinės investicinės veiklos rezultatas | $-2.786$ | $-8$ | $-2.794$ |
| Pajamos | 1.200 | $\Omega$ | 1.200 |
| Sanaudos | 3.986 | 8 | 3.994 |
| Pelnas (nuostolis) iš viso | 10.887 | $-493$ | 10.394 |
2007 m. Bendrovei pasirašyta sutartis su Kauno Technologijos universitetu dėl galimybių studijos "Komunalinių atliekų deginimas Kaune" parengimo. Studijoje naudoti duomenys pateikti pagal Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros užsakymu atlikto tiriamo darbo "Buitinių atliekų deginimo galimybių projekto dokumentų parengimas" duomenis. Bendrovei strategiškai svarbus analogiško naujo šilumos šaltinio atsiradimas, taip pat atsiranda galimybė Kaune naudoti alternatyvų kurą (t.y. komunalines atliekas) bei vykdyti naudojamo kuro konversiją. 2008 m. kovo mėn. buvo parengta tiriamo darbo "Buitinių atliekų deginimo galimybių projekto dokumentų parengimas" papildoma ataskaita.
2008 metais bendrovės užsakymu buvo pabaigtas Lietuvos energetikos instituto mokslinis taikomasis darbas "AB "Kauno energija" strategija šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007 - 2020 m.". Pagal bendrovės parengtas technines užduotis buvo įvertinta bendrovės techninės – ekonominės, finansinė būklė. Minėtos būklės įvertinimai pateikti UAB "Energetikos linijos" parengtame darbe "AB "Kauno energija" techninės – ekonominės būklės įvertinimas" ir UAB "Savvin" darbe "AB "Kauno energija" finansinės būklės bei struktūros įvertinimas ir tolimesnės plėtros rekomendacijos".
(skaičius ir nominali vertė patronuojančios įmonės akcijų, priklausančių pačiai įmonei, jos dukterinėms imonems arba jų pavedimu, bet savo vardu veikiantiems asmenims)
Bendrovė nėra isigijusi savu akciju. Bendrovės akciju nėra įsigijusi ir jos dukterinė bendrovė. Bendrovė ir jos dukterinė bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.
Visa informacija šiuo klausimu pateikta finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 2.7, 2.8, 22, 25 pastabose.
AB ..KAUNO ENERGIJA". imonės kodas 235014830. Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 11, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šilumos energija parduodama Jurbarko miesto vartotojams.
2007 m. spalio 17 d. AB "Lietuvos dujos" igyvendino 2006 m. su Jurbarko rajono savivaldybe ir Bendrove pasirašytos sutarties dėl Jurbarko miesto dujofikavimo nuostatas, buvo baigtas Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" katilinės pritaikymas gamtinių dujų deginimui, padidintas šilumos gamybos ir tiekimo patikimumas. Bendrovė išvengė būtinumo deginti sieringą mazutą, tuo pačiu išvengdama leistinų teršalų išmetimo į atmosferą normų viršijimo. 2008 metais užbaigtas naujo vandens šildymo katilo, kūrenamo dujomis, montavimas bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai".
Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2008 m. pabaigoje dirbo 39 darbuotojai.
2006 m. liepos 1 d. jregistruota dukterinė AB "Kauno energija" įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas-43, įmonės kodas 300580563. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" istatinis kapitalas - 6.518.000 litų ir yra padalintas į 65.180 paprastąsias vardines 100 litų nominalios vertės akcijas. AB "Kauno energija" turi 65.180 vnt. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" paprastųjų vardinių akcijų.
Dukterinė AB "Kauno energija" imonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastato statybinių konstrukcijų ir elementų, šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir drenažo sistemų, elektros energijos tiekimo sistemų priežiūra bei remonto darbai.
Bendrovės dukterinėje bendrovėje 2008 m. pabaigoje dirbo 56 darbuotojai.
Iš viso:
Lietuvos Respublikos įmonių registre įregistruotas AB "Kauno energija" įstatinis kapitalas yra 119.510.292 lity.
119.510.292
96,42
5 lentelė Dalis įstatiniame Nominali Bendra kapitale Dalis įstatiniame Akcijų nominali vertė. vertė. savivaldybių, kapitale privačių Akcijų rūšis skaičius, vnt. litas litais akcininkų, proc. proc. Paprastos vardinės 19918382 6 119.510.292 96,42 3.58 akcijos
Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.
19918382*
*100 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų 2008 m. gruodžio 31 d. nėra apmokėtos.
3.58
2008 m. gruodžio 17 d. įregistruotas įstatinis kapitalas yra 119.510.292 (vienas šimtas devyniolika milijonų penki šimtai dešimt tūkstančių du šimtai devyniasdešimt du) litai ir yra padalintas į 19 918 382 (devyniolika milijonu devyni šimtai aštuoniolika tūkstančių trys šimtai aštuoniasdešimt dvi) paprastasias vardines akcijas 6 litų nominalios vertės akcijas. 100 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų 2008 m. gruodžio 31 d. nėra apmokėtos.
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430 Akcijų skaičius 19.718.382 PVA Nominalioji vertė 6 litai Bendra akcijų nominalioji vertė 118.310.292 litai
Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija pateikta 6 lentelėje.
| 6 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| RODIKLIS (litais) | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 |
| Atidarymo kaina | 1,96 | 4,18 | 4,58 | 3,50 | 2,00 |
| Didžiausia kaina | 6,30 | 4,67 | 4,95 | 3,80 | 2,00 |
| Mažiausia kaina | 2,01 | 3,05 | 3,10 | 1,70 | 1,41 |
| Paskutinė kaina | 4,18 | 4,30 | 3,50 | 2,00 | 1,41 |
| Apyvarta vnt. | 870 151 | 183 008 | 138 163 | 82 775 | 8 2 0 3 |
| Apyvarta mln. | 4,19 | 0,70 | 0,55 | 0,26 | 0,01 |
| Kapitalizacija mln. | 79,29 | 81,56 | 66,39 | 37,94 | 27,80 |
AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Akcijos kainos ir apyvartos 2006 - 2008 metais istorija nurodyta 2 grafike.
3 grafikas V 01.01.06 01.06.06 01.11.06 01.04.07 01.09.07 01.02.08 01.07.08 $01.12$ 3 Grafiko duomenys: $\frac{ln($ $\frac{C}{100})}$ $\frac{1}{100}$ $\frac{1}{100}$
AB "Kauno energija" akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus ir OMX Vilnius indeksu
| deksas/Akcijos | 01.01.2006 | 01.01.2009 | $+/-\%$ |
|---|---|---|---|
| DMX Vilnius | 448,76 | 179,25 | $-60,06$ |
| DMX Baltic Utilities GI | 786,12 | 589,90 | $-24,96 \downarrow$ |
| (NR 1 L | 4,18 LTL | 2,00 LTL | $-52,15 \downarrow$ |
AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Bendras AB "Kauno energija" akcininkų skaičius 2008 m. gruodžio 31 d. – 353.
Emitento akcininkai, kuriems 2008 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2008 m. gruodžio 17 d. jregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (19 918 382 PVA) nurodyti 7 lentelėje.
| Akcininko vardas, pavardė (imonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas) |
Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt. |
Turima istatinio kapitalo dalis, proc. |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc. |
Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc. |
|---|---|---|---|---|
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
16.954.892 | 85,12 | 85,12 | |
| Kauno rajono savivaldybės Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622 |
1.606.168 | 8,07 | 8,07 | |
| Kiti akcininkai | 713.512 | 3,58 | 3,58 | |
| Jurbarko rajono savivaldybė administracija Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas Imonės kodas 111106276 |
643 810 | 3,23 | 3,23 | |
| Iš viso: | 19918382 | 100 | 100 |
17.1. Akcininkai, kuriems 2008 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. AB "Kauno energija" akcijų (18.968.382 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430), nurodyti 8 lentelėje:
Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Kauno energija" akcijų skaičius yra 19 918 382 vnt.
Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus dėl kuriu gali būti ribojamas vertybiniu popieriu perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.
Nuo Emitento isteigimo akcininkams dividendai nebuvo skirti ir išmokėti.
$7$ lentelè
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| 8 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Lt |
Akcijų dalis $(\%)$ nuo išleistų į viešą apyvartą |
Istatinio kapitalo dalis (°/0) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
16.954.892 | 101.729.352 | 85,98 | 85,12 |
| Kauno rajono savivaldybės Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622 |
Paprastosios vardinės akcijos |
1.606.168 | 9.637.008 | 8,15 | 8,07 |
| Kiti akcininkai | Paprastosios vardinės akcijos |
713.512 | 4.281.072 | 3,62 | 3,58 |
| Jurbarko rajono savivaldybė administracija Dariaus ir Girėno g. 96, 74187 Jurbarkas Imonės kodas 111106276 |
Paprastosios vardinės akcijos |
443.810 | 2.662.860 | 2,25 | 3,23 |
| 19.718.382 | 118.310.292 | 100 | 100 |
* Į viešąją vertybinių popierių apyvartą išleistų AB "Kauno energija" akcijų skaičius ir įstatinio kapitalo dalis procentais skiriasi nuo VĮ Registrų centre įregistruotų emitento akcijų skaičiaus taip pat ir nuo akcijų dalies išleistų į viešą apyvartą dalies, kadangi 2008 m. gruodžio 17 d. AB "Kauno energija" .įregistruoto įstatinio kapitalo 100 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų iš 200 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų vienetų nėra apmokėtos.
2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 654 darbuotojai. Darbuotojų skaičiaus kitimas per 2008 m. nurodytas 9 lentelėje. $0$ lontele
| 9 leniele | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Sarašinis darbuotojų skaičius |
Bendrovės 2006-12-31 |
Grupės 2006-12-31 |
Bendrovės 2007-12-31 |
Grupės 2007-12-31 |
Bendrovės 2008-12-31 |
Grupės 2008-12-31 |
| Iš viso: | 630 | 735 | 615 | 705 | 598 | 654 |
| tame skaičiuje: vadovai | 10 | |||||
| specialistai | 284 | 308 | 294 | 319 | 295 | 314 |
| darbininkai _________ |
342 | 417 | 317 | 377 | 299 | 334 |
AB "KAUNO ENERGIJA", jmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2008 M. BENDROVĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| 10 lentelė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Išsilavinimo lygis |
Bendrovės 2006-12-31 |
Grupės 2006-12-31 |
Bendrovės 2007-12-31 |
Grupės 2007-12-31 |
Bendrovės 2008-12-31 |
Grupės 2008-12-31 |
| Ι. | Nebaigtas vidurinis |
27 | 41 | 24 | 30 | 23 | 27 |
| 2. | Vidurinis | 273 | 321 | 253 | 290 | 241 | 270 |
| 3. | Aukštesnysis | 117 | 132 | 114 | 135 | 105 | 110 |
| 4. | Aukštasis | 213 | 241 | 224 | 250 | 229 | 247 |
| Iš viso: | 630 | 735 | 615 | 705 | 598 | 654 |
Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai
Vidutinis salvginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas (2008 m. pabaigai neatskaičius mokesčių)
| 11 ieniele | |||
|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Darbuotojai | Bendrovės | Grupės |
| 1.1. | Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius | ||
| 1.2. | Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 9461,9 | 6741,8 |
| 2.1. | Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius | 280 | 303 |
| 2.2. | Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 2731,9 | 2691,5 |
| 3.1. | Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius | 292 | 338 |
| 3.2. | Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 1964,1 | 1937,8 |
Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria bendrovės darbuotojams premijuoti. Iki 2009 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyres dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.
Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotoju ar jų dalies teisės bei pareigos.
Pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį:
· nuo 6 iki 10 metu
l kalendorinė diena; 2 kalendorinės dienos:
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Kauno energija" įstatai numato, kad AB "Kauno energija" visuotinis akcininkų susirinkimas $31$ turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsu, visu dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.
$\overline{4}$ .
Pagal AB "Kauno energija" istatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas - Stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, vadybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.
Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena vra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininku susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teise balsuoti, turi pateikti asmens tapatybe liudijanti dokumenta. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime
Kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Stebėtojų taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veikla, pateikia visuotiniam akcininku susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkciju pavesti ar perduoti vykdyti kitiems bendrovės organams.
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdyba 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininka.
Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadova, nustato jo atlyginima, kitas darbo sutarties salygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.
(pareigos, vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžią ir pabaigą, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam kolegialaus organo nariui, bendrovės vadovui, vyriausiam finansininkui)
21.1.1. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai kurių kadencijos pradžia 2007-07-30, pabaiga 2011-04-30:
Jonas Koryzna. Technikos mokslų daktaras. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Miesto ūkio ir energetikos komiteto narys, Privatizavimo komisijos pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, Kauno Rotary klubo narys. Bendrovės akcijų neturi. Turi FMI "Kapitalo srautai" ir FMI "Baltijos vertybiniai popieriai" VP portfelius.
Bronislovas Kučinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio ir energetikos komiteto narys. Kontrolės komiteto narys. Bendrovės stebėtoju tarybos pirmininko pavaduotojas. Vilniaus universiteto VŠI Regioniniu projektu valdymo centras, direktorius. Bendrovės akcijų neturi. Kitų imonių kapitale nedalyvauja.
Jadzė Bartašienė. J. Urbšio vidurinė mokykla, fizikos mokytoja ekspertė, nepriklausoma ekspertė prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Pranas Paškevičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto narys, Kontrolės komiteto narys. UAB "Neogena" direktoriaus pavaduotojas, Bendrovės akcijų neturi. Lietuvos judėjimas "Černobilis", atsakingas sekretorius. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Siroma", UAB "Neogena", UAB "Nida" akcijų.
Rimas Antanas Ručys. Lietuvos Respublikos seimo narys, Seimo sveikatos ir Europos reikalų komitetų narys, Jaunimo ir sporto reikalų komiteto narys. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Ručenta" akcijų, AB "Stumbras" akcijų ir AB "Biofuture" akcijų.
Stasys Žirgulis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Pavadinimų sumanymo ir atminimo jamžinimo komisijos pirmininkas, Antikorupcinės komisijos narys, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto narys. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos meno asociacijos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Gediminas Žukauskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas. UAB Kauno vandenys" vyriausiasis energetikas. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuotos pinigų sumos (atlyginimas, tantjemos), neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius. Nuo 2008 m. gruodžio 16 d. AB "Kauno energija" valdybos pirmininkas. Nuo 2009-02-02 AB "Kauno energija" generalinio direktoriaus konsultantas strategijai. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantiju.
Kadencijos pradžia 2008-12-03, pabaiga 2011-04-30.
Ramūnas Gatautis. Lietuvos energetikos institutas Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija, mokslų daktaras. 2008-08-01 - 2009-01- 30 AB "Kauno energija" generalinio direktoriaus konsultantas strategijai. Nuo 2009-02-Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. AB "Kauno energija" valdybos pirmininkas iki 2008-12-15. Tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos narys. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui buvo priskaičiuota bendra pinigų suma (atlyginimas) – 40 tūkst. litu nepriskaičiuotos tantiemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Algirdas Vaitiekūnas. Kauno miesto administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus vedėjas. AB "Kauno energija" valdybos pirmininko pavaduotojas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų imonių kapitale nedalvvauja.
Per ataskaitinį laikotarpi valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigu sumu (atlyginimas, tantiemos). neperleista kito turto ir nesuteikta garantiju.
Kadencijos pradžia 2004-04-30, pabaiga 2011-04-30.
Mantas Raila. UAB "RP reklama" direktorius. Lietuvos burlentininkų asociacijos pirmininkas. UAB "RP reklama" akcininkas 50 akcijų, 50 proc. Bendrovės akcijų neturi.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantiemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantiju.
Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2009-01-27.
Vykintas Šuksteris UAB "AF-terma" direktorius, technikos mokslų daktaras. Tarptautinė energetikos ekonomistu asociacija. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys: Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, prezidentas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų imonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nepriskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantiemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantiju.
Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30.
Eugenijus Ušpuras. Lietuvos energetikos institutas, direktorius. Kauno technologijos universitetas, Šilumos ir atomo energetikos katedra, profesorius; Lietuvos Mokslu akademija, narys korespondentas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų imonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpi valdybos nariui nepriskaičiuota pinigu sumu (atlyginimas, tantiemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2011-04-30.
Juozas Marcalis. Lietuvos Respublikos seimo nario H. Žukausko padėjėjas, UAB "Kauno vandenys" inžinierius metodininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantiemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantiju.
Kadencijos pradžia 2007-12-21, pabaiga 2011-04-30.
Kęstutis Jonaitis. Advokatas, Advokato N. Katiliaus kontora., K. Donelaičio g. 62, ofisas 306, Kaunas. UAB "Technobilis" j/k 300666247, 1.100 vnt. akciju - 54.03 proc.. Bendrovės akciju neturi.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nepriskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Kadencijos pradžia 2007-11-27, pabaiga 2008-12-01.
Rimantas Bakas, Technikos mokslų daktaras. AB "Kauno energija" generalinis direktorius nuo 2008-11-24. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1999-01 - 2001-02 UAB "Terma ir KO" (nuo 2000 m. UAB "AF – Terma"), 2001-10 – 2003-02 Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos viceprezidentas ir vykdantysis direktorius; 2001-01-03 - 2008-11-21 AB "Kauno energija" strategijos skyriaus viršininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Aleksandras Sigitas Matelionis AB "Kauno energija" generalinis direktorius 2004-07-27 - 2008-11-21. Išsilavinimas - aukštasis universitetinis, KTU 1984 m., šilumos dujų tiekimas ir vėdinimas, profesija inžinierius statybininkas. Darbovietės per paskutinius 10 metu ir pareigos – 1994-05-02 Kauno šilumos
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
tinklai Šilumos tinklų eksploatavimo tarnyba – viršininko pavaduotojas, 1997-08-15 SPAB "Kauno energija" filialas "Kauno šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas šilumos tiekimui, 2000-02-01 AB "Kauno energija" filialas "Kauno šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas šilumos tiekimui. Bendrovės akciju neturi. Kitu imonių kapitale nedalyvauja.
Violeta Staškūnienė AB "Kauno energija" vyriausioji finansininkė nuo 2000-07-27, nuo 2003-01-16 vyriausioji buhalterė. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1998-06-22 filialo "Kauno energijos" paslaugos vyriausioji buhalterė, 2000-01-10 SPAB "Kauno energija" vyr. finansininko pavaduotoja. 1998 -2004-04 UAB "Itvizija" vyriausioji buhalterė; 2003-01 – 2004 06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė.
Turi 2.641 vnt. bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. istatinio kapitalo. Kitų imonių kapitale nedalyvauja.
Per 2008 m. Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma -355,9 tūkst. Lt, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 177.9 tūkst. Lt., kito turto perleista nebuvo, garantiju nesuteikta.
Nėra.
Nėra.
Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 27 pastraipoje.
Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.
Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 12 mėnesių viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per OMX naujienų platinimo sistema kuria pranešimai platinami Europos Sajungos mastu. Taip pat šia informacija patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti Vilniaus biržos internetinės svetainės (http://www.baltic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento internetinės svetainės (http://www.kel.lt/lt/?id=348) tinklalapiuose.
2008 m. viešai paskelbta informacija:
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2008 m. birželio 26 d., nuspresta:
AB "Kauno energija" valdyba, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3-164 ir protokoliniu sprendimu, nustatė šilumos kainas be pridėtinės vertės mokesčio:
Šios kainos bus taikomos nuo 2008 m. gruodžio mėn. 1 d.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
d. ir nuo 2008 m. lapkričio 24 d. AB "Kauno energija" generaliniu direktoriumi išrinkti technikos mokslu daktara Rimanta Baka:
2008-12-05 Informacija apie valdymo organo nario išrinkimą ir planuojamus veiklos rezultatus: AB "Kauno energija" stebėtojų taryba išrinko Vytautą Mikailą akcinės bendrovės "Kauno energija" valdybos nariu.
Dėl faktinių kuro ir pirktos šilumos kainų skirtumo AB "Kauno energija" planuojamas 2008 metų veiklos rezultatas $-3.719$ tūkst. litų nuostolis.
AB "Kauno energija" generalinis direktorius
Rimantas Bakas
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų
| PRINCIPAL/ REKOMENDACIJOS | TAIP/NE /NEAK- TUALU |
KOMENTARAS | |||
|---|---|---|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį | ||||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Ne | Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos strategiją. Bendrovės kuriose strategijos nuostatos, neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo procesas viešai skelbiamas interneto tinklalapyje, metiniame pranešime. |
|||
| bendrovės organų veikla būti Visu turėtų 1.2. strateginių tikslų $\mathbf{i}$ igyvendinimą, sukoncentruota atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | ||||
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Visi bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, vyksta bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai. |
|||
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip | ||||
| II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. |
|||||
| Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas. |
Taip | ||||
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
Taip | Bendrovėje kolegialus valdymo organas - valdyba yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės kolegialus valdymo funkcijas, priežiūros organas - stebėtojų taryba atsakingas už efektyvią yra bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Neak- tualu |
Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. |
|---|---|---|
| akcininkų Visuotinio susirinkimo 2.4. renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba sudaroma ir veikia dalinai prisilaikant III ir IV principuose išdėstytos tvarkos. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. |
Taip | Pagal bendrovės įstatus Bendrovėje renkama stebėtojų taryba iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą iš 7 (septynių) narių. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams ir pagal bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos narius naujai kadencijai. |
| Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo 2.7. kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis esamos nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Bendrovėje sudaromos stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs bendrovės vadovu. |
| III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų |
||
| užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. |
||
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. Kandidatu i kolegialaus organo narius vardai. 3.2. |
Taip Taip |
Bendrovė šias rekomendacijas balsavimo igyvendina naudojant mechanizmą, kurio pagalba akcininkams smulkiesiems sudaroma galimybė turėti savo atstovą kolegialiame organe Stebėtoju tarybos darbo reglamente yra |
| pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesu konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką apie $\overline{10}$ duomenu pasikeitimą, taip pat informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą. |
|
|---|---|---|
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Ne | Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai ir kuri pateikiama metiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (imonės, istaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos), turima didesnė kaip 5 proc. kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, procentais). |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
Ne | Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo kandidatus sudėties, kadangi $\mathbf{i}$ bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų Ne būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Iki šiol bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai su bendrove ir veikla būdavo supažindinami jos bendrai ir nebuvo atliekami stebėtojų tarybos narių metiniai patikrinimai, nes nėra tam poreikio. |
|
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. |
Ne | Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo kadangi sudėties, kandidatus bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas. Dėl šios priežasties rekomendacijomis nesinaudojome. |
| Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas 3.7. nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kadangi dauguma |
verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ja kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomone. Kadangi visu atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neimanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
stebėtojų tarybos narių (penki nariai) atstovauja kontroliuojantiji akcininka, turinti 85,12 proc. balsu.
| jos grupės; | 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; |
||
|---|---|---|---|
| 7) valdybos |
jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; |
||
| 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario | |||
| pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba |
|||
| valdybos | nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - |
||
| stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų | |||
| asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai |
|||
| ir tėvai. | |||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, |
|||
| kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame | |||
| kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų |
|||
| asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. | |||
| išvadas, prie |
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie priejo kurių kolegialus organas |
Ne | Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma stebėtojų tarybos narių |
| aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas | nepriklausomumo vertinimo ir | ||
| nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. |
skelbimo praktika. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti. |
||
| Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno | |||
| ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, |
|||
| kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, | |||
| bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko |
|||
| nepriklausomais. | |||
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai |
Ne | Iki šiol bendrovės praktikoje nebuvo vertinamas stebėtojų tarybos narių nepriklausomumas, dėl to ir nebuvo praktikos, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti. |
|
| reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį |
Neak $\overline{a}$ tualu |
Bendrovės stebėtojų tarybos nariams nėra atlyginama iš bendrovės lėšų. |
|---|---|---|
| bendrovės visuotinis tvirtinti akcininku turėtų susirinkimas. |
||
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
||
| susirinkimo akcininkų renkamas Visuotinio 4.1. kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrove. |
Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų atsiliepimus susirinkimui ir pasiūlymus dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto, bendrovės pranešimo, valdybos metinio ir bendrovės vadovo veiklos, taip pat stebėtojų atlieka kitas tarybos kompetencijai priskirtas bendrovės ir veiklos valdymo jos organų priežiūros funkcijas. |
| nariai 4.2. Kolegialaus organo turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo priėmimo analizės, sprendimu ir veiksmy nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje t kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis kad turėtų užtikrinti, akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendima. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | |
|---|---|---|
| kad sandoriai Rekomenduojama, 4.5. (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. |
Ne | Bendrovės penki stebėtojų tarybos nariai yra pagrindinio akcininko atstovai, t.y. Kauno miesto tarybos Bendroves nariai. nuomone, kolegialus valdymo organas aprūpinamas pakankamais ištekliais, išskyrus finansinius, kadangi Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams nemokami atlyginimai, o tantjemas skirti gali tik akcininkai ir jų iki šiol nebuvo skirta. |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti klausimai, šiam minėti organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas |
Ne | Bendroveje šiol iki nebuvo formuojami komitetai, bet 2009 m. iki visuotinio akcininkų susirinkimo numatoma sudaryti audito komitetą. |
| turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka atlikti |
||
|---|---|---|
| komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo | ||
| klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju | ||
| šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo | ||
| komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), | ||
| turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. | ||
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus | Ne | Bendroveje nebuvo formuojami |
| organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų | komitetai iš stebėtojų tarybos narių. | |
| priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti | ||
| darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų | ||
| įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti | ||
| rekomendacijas, kolegialiam organui susijusias su |
||
| kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą | ||
| priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti | ||
| komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo | ||
| kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus | ||
| organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos | ||
| ribose priimamus sprendimus. | ||
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti | Ne | Šios rekomendacijos nuostatų |
| bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo | nesilaikoma, kadangi Bendrovėje |
|
| narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti | istoriškai komitetai nesudaromi. |
|
| sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių | Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą | |
| daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo | įgyvendinti. | |
| nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba | ||
| nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti | ||
| sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. | ||
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų | Ne | Šios rekomendacijos nuostatų |
| nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti | kadangi nesilaikoma, Bendrovėje |
|
| savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir | istoriškai komitetai nesudaromi. |
|
| reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir Kiekvieno rezultatus. komiteto |
Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą | |
| jos įgaliojimai, |
įgyvendinti. | |
| apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip |
||
| dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie | ||
| savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų |
||
| komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir | ||
| narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip | ||
| pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito | ||
| komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso | ||
| nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių | ||
| buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. | ||
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir | Ne | Šios rekomendacijos nuostatų |
| objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra | nesilaikoma, kadangi Bendrovėje |
|
| komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti | komitetai istoriškai nesudaromi. 2009 | |
| komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas | m. suformavus audito komitetą šios | |
| gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam | rekomendacijos. | |
| tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto | ||
| pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai | ||
| palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai | ||
| turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą | ||
|---|---|---|
| reglamentuojančiose taisyklėse. 4.12. Skyrimo komitetas. |
Ne | formuojamas |
| 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti | Bendrovėje nėra komitetas, kuris būtų įpareigotas |
|
| šios: | visas Skyrimo komitetui atlikti |
|
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių | paskirtas atlikti funkcijas. | |
| vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. | ||
| Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir | ||
| patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir | ||
| sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir | ||
| įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo | ||
| komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų | ||
| pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; | ||
| 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų | ||
| struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui | ||
| rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; | ||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei | ||
| patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; | ||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios | ||
| vadovybės rinkimo ir skyrimo. | ||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, | ||
| administraciją ir akcininkus, iskaitant pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su |
||
| vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei | ||
| visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus | ||
| organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų | ||
| būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam | ||
| teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. | ||
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | Neak- | formuojamas Bendrovėje nėra |
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų | tualu | komitetas, kuris būtų įpareigotas |
| būti šios: | atlikti Atlyginimų komitetui paskirtas | |
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl | funkcijas, kadangi bendrovės vadovų, | |
| valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų | pavaduotojų $\mathbf{r}$ jų vyriausiojo |
|
| politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo | tarnybinių buhalterio atlyginimų, |
|
| formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų | nustatymui taikomas Kauno miesto | |
| priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir | savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės |
|
| išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti |
kontroliuojamų akcinių bendrovių ir | |
| pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių | uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, | |
| tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai | pavaduotojų vyriausiųjų ir jų |
|
| suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių | buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos | |
| atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais | aprašas. | |
| ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; | ||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių | ||
| atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo | ||
| organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės | ||
| atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. | ||
| Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai | ||
| informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji | ||
| direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių |
| bendrovių; 3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos direktoriams skiriamo individualus ir atlyginimo); 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų bendras rekomendacijas dėl vyresniosios nariams vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kuria pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo ypatingą dėmesį skirdamas politiką, skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendroves metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; pateikti kolegialiam organui 3) pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios |
||
|---|---|---|
| alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. | ||
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo |
||
| kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) |
||
| bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių | ||
| ir valdymo organų narių atlyginimų. | ||
| 4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita |
Ne | Bendroveje nebuvo formuojamas komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti Audito komitetui paskirtas atlikti funkcijas, bet 2009 m. numatoma iš 3 narių sudaryti audito komitetą, kurio kadencija sutaptų su Stebėtojų tarybos kadencija. |
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininku susirinkimas) bei sutarties su audito imone salygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito imonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinu veiksmu:
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito imonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito imonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito imonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito imonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komiteta;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito imonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos vpatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komiteta apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties imones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaita), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybe
(tükst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| prireikus susitikti atitinkamais asmenimis, su |
||
|---|---|---|
| nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo | ||
| organų nariams. | ||
| 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti | ||
| ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet | ||
| ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. | ||
| Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė | ||
| instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie |
||
| vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito | ||
| ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip | ||
| pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo | ||
| programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje | ||
| būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito | ||
| įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku | ||
| gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius | ||
| klausimus. | ||
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė | ||
| laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų | ||
| galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie | ||
| įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai | ||
| (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus |
||
| organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta | ||
| tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų | ||
| tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. | ||
| 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui | ||
| savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo | ||
| metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti |
Ne | Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos |
| savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus | veiklos vertinimo ir/ar informavimo | |
| organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti | apie tai praktikos. Bendrovė ateityje | |
| kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus | sieks šią nuostatą įgyvendinti. | |
| organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo | ||
| efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas | ||
| pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų | ||
| bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, | ||
| kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo | ||
| struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo | ||
| vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat | ||
| nurodyti, kokius esminius pokyčius nulemė kolegialaus | ||
| organo atliktas savo veiklos įvertinimas. | ||
| V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka | ||
| Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų | ||
| šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | ||
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai |
Taip | Šią rekomendaciją igyvendina Bendrovės taryba stebėtojų ir |
| apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) | valdyba. | |
| vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo | ||
| pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių | ||
| tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą | ||
| visu kolegialaus organo narių informavima apie šaukiama |
| posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų | ||
|---|---|---|
| užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo |
||
| posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio | ||
| metu. | ||
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius | Taip | |
| rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš | ||
| anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati | ||
| sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų | ||
| posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu | ||
| periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas | ||
| esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. | ||
| Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti | ||
| šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės | ||
| valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. | ||
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų | Taip | Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir |
| būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko | valdybos darbo reglamentuose |
|
| tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų | numatytos tvarkos ir apie šaukiamą | |
| svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios | posėdį informuojama iš anksto, kartu | |
| būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu | pranešimu pateikiama su visa |
|
| apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų | reikalinga medžiaga susijusi su |
|
| būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke | posėdžio darbotvarke. | |
| susijusi medžiaga. Darbotvarkė posedžio metu neturetų | ||
| būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje | ||
| dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai | ||
| neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. | ||
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų | Taip | |
| darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, | ||
| bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų | ||
| pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių | ||
| darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti datas, jų |
||
| spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius |
||
| klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų | ||
| būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, | ||
| kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių | ||
| atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. | ||
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės | ||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei | ||
| užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. | ||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų | Taip | Bendroves kapitalą istatinį |
| tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas | sudarančios paprastosios vardinės |
|
| balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. | akcijos visiems bendrovės akcijų |
|
| savininkams suteikia vienodas teises. | ||
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su |
Taip | |
| išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis | ||
| teisėmis. | ||
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie | Ne | |
| kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas | Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės šioje istatus |
|
| ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti |
rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra |
| sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
priskirti valdybos bendrovės kompetencijai, bet atskirais atvejai perleidimo sandorių dėl turto bendrovė kreipiasi visuotinį $\mathbf{i}$ akcininkų susirinkimą. |
|
|---|---|---|
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. |
Taip | |
| 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Taip | susirinkimo Bendrovė šaukiamo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius atskleidimo informacijos sistemą, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme. |
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturetų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | akcininkai Bendrovės gali igyvendinti teise dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant balsavimo bendrąjį biuleteni, Akciniu kaip numato bendrovių įstatymas |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, |
Neak- tualu |
Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų susirinkimų tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio igyvendinti šią rekomendaciją. |
bendrovės galėtų sudaryti salygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininku susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. VII principas: Interesu konfliktu vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų Taip vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba ji išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokia interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdi ir, jeigu įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali Taip painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti ji arba informacija, kuria ijs gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali $\overline{T}$ aip sudaryti sandori su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie toki sandori (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės ju vertės arba sudarytus vykdant iprastine bendrovės veikla bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokola, pranešti kitiems to paties organo nariams arba ji išrinkusiam bendrovės organui, bendrovės arba akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų Tain susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. VIII principas: Bendrovės atlyginimu politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą. 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos Ne Bendrovė neskelbia atlyginimu ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų politikos ataskaitos. Atlyginimu būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. politika. kaip nurodyta šioie Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama rekomendacijoje, Bendrovėje nėra bendroves interneto tinklalapvie. patvirtinta, nes to nereikalauja teisės aktai. Bendrovės stebetojų tarybos ir valdybos nariams tantiemas nustato akcininkų susirinkimas, o iki šiol dar jos dar nebuvo paskirtos. Bendrovės vadovo atlyginima nustato valdyba,
| atsižvelgdama į LR Vyriausybės nutarimą "Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo". Atsižvelgiant į tai, ruošti atskirą atlygimų politiką nebuvo poreikio. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informacija išmokas apie bei paskolas stebetojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui) vadovams. |
||
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praejusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Ne | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal rengiama kuria būtų atlyginimų Bendrovėje ataskaita, nėra patvirtinta. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
Ne | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 8.4. ataskaitoje Atlyginimų taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su |
Ne | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose. |
| sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
||
|---|---|---|
| 8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Ne | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
Ne | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta |
| 8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumoketa arba moketina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso į prastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: |
Ne | Del 8.1. rekomendacijoje nurodytu priežasčių atlyginimų politika, pagal rengiama atlyginimų kurią būtų Bendrovėje ataskaita, nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendroves rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie atlyginimus stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiąjam buhalteriui) vadovams. |
| 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius |
||
|---|---|---|
| ir taikymo sąlygos; | ||
| 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per | ||
| praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio | ||
| akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo | ||
| darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių | ||
| metų pabaigoje; | ||
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų | ||
| pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, | ||
| realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo | ||
| sąlygos; | ||
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai | ||
| ateinančiais finansiniais metais. | ||
| 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų | ||
| schemomis susijusi informacija: | ||
| 1) kai pensijų schema yra apibrežtų išmokų, pagal ją | ||
| direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais | ||
| finansiniais metais; | ||
| 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami | ||
| informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo | ||
| arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais | ||
| metais. | ||
| 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba | ||
| bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės | ||
| konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo | ||
| kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas | ||
| kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet | ||
| kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant | ||
| nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. | ||
| 8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama | Ne | Bendrové netaiko schemų, pagal |
| akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis | kurias direktoriams atlyginama |
|
| teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis | pasirinkimo akcijomis, akcijų |
|
| akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų | sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti | |
| pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų | akcijų arba būti atlygintam remiantis | |
| susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas | akcijų kainų pokyčiais. | |
| turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų | ||
| spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą | ||
| suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems | ||
| esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo | ||
| pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami | ||
| sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | ||
| Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie | ||
| visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie | ||
| siūlomų pakeitimų poveikį. | ||
| 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas | ||
| turėtų būti gaunamas šiais klausimais: | ||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis | ||
| pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo | ||
| sandorius; |
(tükst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės |
|---|
| akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti |
| realizuoti; |
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo |
| kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai |
| leidžia; |
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems |
| kitiems bendrovės darbuotojams. |
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat |
| turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už |
| direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti |
| šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems |
| direktoriams. |
| 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, |
| kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, |
| pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas |
| žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai |
| nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per |
| keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. |
| 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, |
| kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas |
| bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri |
| buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų |
| susirinkime. |
| 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą |
| sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė |
| susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu |
| informaciniu pranešimu (šie dokumentai turetų būti |
| paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų |
| būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių |
| sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir |
| pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų |
| ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. |
| Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią |
| schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. |
| Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios |
| reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas |
| įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė |
| ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas |
| atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti |
| pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl |
| numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo |
||
|---|---|---|
| vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų |
||
| konkrečioje bendrovėje. | ||
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turetojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
Taip | Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol jokia interesų grupė, turinti įstatymuose nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta. |
| X principas: Informacijos atskleidimas | ||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės | ||
| klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai |
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip | Bendrovė informaciją, nurodytą šiose |
|---|---|---|
| 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; | rekomendacijose, skelbia per |
|
| 2) bendrovės tikslus; | vertybinių popierių biržoje NASDAQ | |
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų | Vilnius OMX naudojamą |
|
| paketą ar jį valdančius; | informacijos atskleidimo sistemą ir | |
| 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, | Bendrovės tinklalapyje, dienraštyje | |
| bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; | "Kauno diena" bei Baltic News | |
| 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; | (BNS) Service Terminalo |
|
| 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat | specializuotoje zonoje, išskyrus VIII | |
| sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės | principe reglamentuojamą atlyginimų | |
| veiklos eigoje; | politikos ataskaitą, kuri Bendrovėje | |
| pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir 7) |
nėra patvirtinta, nes to nereikalauja | |
| kitais interesu turetojais; | teisės aktai bei Bendrovės stebėtojų | |
| 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. | tarybos ir valdybos nariams tantjemas | |
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra | nustato akcininkų susirinkimas, o iki | |
| skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame | šiol dar jos dar nebuvo paskirtos (visa | |
| sąraše, atskleidimu. | detaliai nurodyta VIII. tai |
|
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte | rekomendacijos komentare). | |
| nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti | ||
| informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso | ||
| bendrovė, konsoliduotus rezultatus. | ||
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte | ||
| nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti | ||
| informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
||
|---|---|---|
| 10.5. Informacija turetų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami būdo ir apimties informacijos gavimo atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas susipažinti su informacija priimti galimybes bei atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrove informaciją per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba vertybinių popierių po biržos NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama vertybiniais popieriais. bendrovės Bendrovė informacijos, galinčios tureti įtakos jos išleistų vertybinių kainai, neatskleidžia popierių interviu kitais komentaruose, ar būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama biržos per informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu naudoti mastu informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė informacija skelbia bendrovės tinklalapyje interneto lietuvių kalba. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą- ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų |
Taip | Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje, išskyrus Bendrovės akcijų kainų kitimą vertybiniu popieriu biržoje, kadangi |
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. | ši informacija yra skelbiama viešai vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapyje ir ii yra prieinam suinteresuotiems asmenims. |
|---|---|
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas |
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės |
Taip | |
|---|---|---|
| finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą | ||
| turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. | ||
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - |
Ne | Bendrovės audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo valdyba, vadovaudamasi viešo |
| bendroves valdyba. | konkurso rezultatais. | |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji nesudaroma, – bendrovės valdyba, bendrovėje svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neak- tualu |
Rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams, kadangi po kodekso patvirtinimo bendrovėje nebuvo akcininkų susirinkimas, ivykęs kuriame būtų renkama audito įmonė teiksianti audito paslaugas bendrovei. 2006 m balandžio 26 d. Ω įvykusiame akcininkų susirinkime patvirtinta audito imone, kuri atliko 2006-2008 finansinės mety |
| atskaitomybės auditą. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.