Kauno Energija

Regulatory Filings • Aug 7, 2009

AKCINĖS BENDROVĖS. KAUNO ENERGIJA" ISTATAI

L. BENDROJI DALIS

1. Akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau tekste - Bendrovė) yra imonė, kurios istatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas - akcijomis. Ji veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos istatymais ir teisės aktais, taip pat šiais įstatais.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, turintis ūkini, finansini, organizacini ir teisini savarankiškuma, atsiskaitomasias saskaitas bankuose ir savarankišką balansą. Akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako ta suma, kurią privalo imokėti už akcijas.

3. Bendrovės teisinė forma – akcinė bendrovė. Bendrovės pavadinimo santrumpa -AB "Kauno energija". Bendrovė turi Valstybiniame patentų biure nustatyta tvarka įregistruotą bendrovės ženklą.

Bendrovė turi savo antspaudą, kuriame įrašyta: Lietuvos Respublika. Akcinė bendrovė "Kauno energija" ir centre pavaizduotą firmos ženklą.

1. Bendrovė gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Bendrovės teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik istatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Apriboti Bendrovės teisnuma galima tik teismo sprendimu.

2. Bendrovės buveinės adresas: Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuvos Respublika.

3. 1. Bendrovės ūkiniai metai yra kalendoriniai metai.
4. 1. Bendrovės veiklos laikotarpis neribojamas.

5. Bendrovės interneto tinklapyje ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja esant santykiams su kitais subjektais, nurodoma: Bendrovės pavadinimas ir teisinė forma pagal iregistravimo pažymėjimą, buveinės adresas pagal įregistravimo pažymėjimą. Bendrovės kodas, juridinių asmenų registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę bei jo adresas, pridėtinės vertės mokėtojo kodas, jei bendrovė likviduojama, prieš bendrovės pavadinimą - žodis "likviduojama".

Kai Bendrovės dokumentuose minimas Bendrovės kapitalas, nurodomas įstatinio kapitalo dydis ir apmokėto įstatinio kapitalo dydis.

1. Bendrovės filialo dokumentuose nurodoma: Bendrovės pavadinimas, buveinės adresas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrove ir jos filiala, filialo pavadinimas, kodas ir buveinės adresas, pridėtinės vertės mokėtojo kodas.

II. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS

1. Pagrindiniai Bendrovės veiklos tikslai:

10.1. siekti pelno;

10.2. racionaliai naudoti Bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius;

10.3. užtikrinti turtinius akcininku interesus.

1. Bendrovės veiklos objektas – šilumos gamyba, šilumos tiekimas vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat elektros gamyba bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemu priežiūra (eksploatavimas).

2. Bendrovės pagrindinės ūkinės-komercinės veiklos rūšys:

12.1. elektros gamyba (35.11);

12.2. garo ir karšto vandens tiekimas (35.30);

12.3. išieškojimo agentūrų ir kredito biurų veikla (82.91).

1. Bendrovė gali užsiimti ir kita ūkine-komercine veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos istatymams ir kitiems teisės aktams. Licencijuojama arba nustatyta tvarka vykdoma veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamą licenciją ar leidimą.

III. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS

1. Bendrovės nuosava kapitala sudaro:

14.1. apmokėto įstatinio kapitalo dydis;

14.2. akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);

14.3. perkainojimo rezervas;

14.4. privalomasis rezervas;

14.5. rezervas savoms akcijoms isigyti;

14.6. kiti rezervai:

ÁД

14.7. nepaskirstytasis rezultatas - pelnas (nuostoliai).

1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 255 710 292 (du šimtai penkiasdešimt penki milijonai septyni šimtai dešimt tūkstančių du šimtai devynias dešimt du) litai.

2. Jeigu Bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti

apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotini akcininkų susirinkima, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėti.

1. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 49, 50, 51, 57 straipsniuose numatyta tvarka, išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę ir atitinkamai pakeičiant įstatus. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu priimtu ne mažiaus kaip 2/3 balsų dauguma.

2. Istatinis kapitalas laikomas padidintu tik iregistravus pakeistus istatus juridinių asmenų registre. Iregistravus istatinio kapitalo padidinima iš bendrovės lėšų, naujos akcijos fiksuojamos irašais asmeninėse vertybinių popierių saskaitose arba padidinama akcijų nominali vertė. Apie tai bendrovės valdyba praneša akcininkams dienraštyje "Kauno diena".

3. Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 52, 53 straipsniuose numatyta tvarka. Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, arba teismo sprendimu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytais atvejais.

4. Istatinis kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus pakeistus įstatus juridinių asmenų registre. Pakeistus Bendrovės įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, per vieną darbo dieną Bendrovė privalo Vertybinių popierių komisijai, Vilniaus vertybinių popierių biržai, Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pateikti jų nustatytus dokumentus. Jeigu bendrovės įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo mažinimo neiregistruojami Lietuvos Respublikos akcinių įstatyme numatyta tvarka, įstatinis kapitalas laikomas nesumažintu.

IV. AKCIJŲ SKAIČIUS PAGAL KLASES, JŲ NOMINALI VERTĖ IR AKCIJŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS

1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 42 618 382 (keturias dešimt du milijonus šešis šimtus aštuoniolika tūkstančių trys šimtai aštuonias dešimt dvi) paprastasias vardines akcijas. Vienos akcijos nominali vertė vra 6 (šeši) litai. Visos Bendrovės akcijos vra vienos klasės. Bendrovės akcijos yra nematerialios.

2. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant Bendrove, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių

teisės aktu nustatyta tvarka. Saskaitų tvarkytojas, kuris yra atidares akcininko asmenine vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos, kuris yra yra akcijų nuosavybės teisės įrodymas. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios irašytos į sąskaitą. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems akcininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininku suteikiamomis teisėmis naudojasi vienas iš savininkų pagal visų susitarimą, patvirtintą notariškai. Už akcininku prievoles savininkai atsako solidariai.

1. Balsavimo teise visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Viena paprastoji vardinė akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Akcininkai turi šias turtines teises:

24.1. gauti Bendrovės pelno dali (dividenda);

24.2. gauti likviduojamos Bendrovės turto dali:

24.3. gauti bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti Bendrovės lėšų;

24.4. nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis;

24.5. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atveji, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;

24.6. istatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininku, neturi teisės ikeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžių;

24.7. kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises

1. Akcininkai turi šias neturtines teises:

25.1. dalyvauti visuotiniuose akcininku susirinkimuose;

25.2. pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

25.3. gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie Bendrovę;

25.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kituose įstatymuose, Bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais istatymų nustatytais atvejais;

25.5. kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises.

1. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų Bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

V. BENDROVĖS ORGANAI

1. Bendrovės organai yra šie:

÷

÷

27.1. visuotinis akcininku susirinkimas;

27.2. kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba;

27.3. kolegialus valdymo organas - valdyba;

27.4. vienasmenis valdymo organas - Bendrovės vadovas.

1. Bendrovės valdymo organai privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis istatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis Bendrovės įstatais.

2. Kiekvienas kandidatas į bendrovės vadovo pareigas, valdybos ir stebėtojų tarybos narius privalo pranešti ji renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

VI. VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, JO ŠAUKIMO TVARKA

1. Visuotinis akcininku susirinkimas yra aukščiausiais Bendrovės organas. Visuotinis akcininku susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Bendrovės valdymo organams spresti jo kompetencijai skirtu klausimu.

2. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teise dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų igalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

3. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę Bendrovės stebėtojų tarybos nariai. Bendrovės valdybos nariai. Bendrovės vadovas bei išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.

4. Visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise turi Bendrovės stebėtoju taryba, Bendrovės valdyba ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip

1/10 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu arba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus atvejus. Jei valdyba ar Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – Bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriu paraiškos gavimo dienos visuotini akcininku susirinkima. visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.

1. Visuotinis akcininku susirinkimas šaukiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatyme nustatytais terminais ir tvarka. Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams pranešama Bendrovės įstatų X skyriuje nustatyta tvarka.

2. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusių, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarke ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo nustatytosios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatyme, todėl šiuose istatuose nėra nurodoma.

4. Visuotiniame akcininku susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo saraše, kurį pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jeigu susirinkimo sekretorius nerenkamas, šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Jei visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo Bendrovės vadovas.

5. Akcininkas, pasinaudodamas savo teise balsuoti raštu, jis, susipažines su darbotvarke bei sprendimu projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią "už" ar "prieš" atskirai dėl kiekvieno sprendimo.

6. Raštu iš anksto balsave akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir ju balsai iskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.

7. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams tais klausimais, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų šiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, išskyrus balsavimą dėl sprendimų Lietuvos Respublikos akciniu bendrovių istatyme nustatytais klausimais, kuriems priimti būtina kvalifikuota visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

VII. STEBĖTOJŲ TARYBA

1. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūra atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų tarybą iš 7 narių 4 metų laikotarpiui renka visuotinis akcininku susirinkimas. Stebėtoju taryba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

2. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra - už viena ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų. yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų.

3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:

44.1. Bendrovės, dukterinės bendrovės ir šią Bendrovę patronuojančios valdybos narys;

44.2. Bendrovės, dukterinės bendrovės ir šią Bendrovę patronuojančios Bendrovės vadovas;

44.3. asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

1. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

2. Kai Bendrovės įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veikla gali pradėti tik nuo pakeistų istatų iregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo dėl istatu pakeitimo priėmimas ir nauju stebėtoju tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

3. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

$\overline{7}$

1. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu ispėjęs Bendrovę.

2. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtoju taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtoju tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos

3. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantiemos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Stebėtojų taryba:

$\overline{1}$

÷

50.1. renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų. Jei Bendrovė dirba nuostolingai, stebėtoju taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas;

50.2. prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą;

50.3. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos;

50.4. teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti ju sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

50.5. sprendžia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtoju tarvbos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

1. Stebėtojų taryba neturi teisės pavesti ar perduoti vykdyti savo funkcijų visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai ar Bendrovės vadovui.

2. Stebėtoju tarybos prašomi Bendrovės vadovas ir valdyba privalo pateikti su Bendrovės veikla susijusius dokumentus. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.

3. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas.

4. Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių sprendimu. Stebėtojų tarybos posėdžiai, jų rengimas, skelbimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.

5. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.

6. Stebėtojų tarybos narys savo valią – "už" ar "prieš" balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs - gali pranešti balsuodamas raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas

telekomunikacijų galiniais irenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraša.

1. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. I kvorumą įskaičiuojami ir iš anksto balsave stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Nutarimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių.

2. Stebėtojų tarybos posėdžiai protokoluojami.

VII. VALDYBA

1. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.

2. Bendrovės valdybą iš 7 narių 4 metams renka stebėtojų taryba. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininka. Valdybos nario kadenciju skaičius neribojamas.

3. Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininku susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

4. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Bendrovės valdybos nariu negali būti:

62.1. Bendrovės, dukterinės bendrovės ar šią Bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys;

62.2. asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

1. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam stebėtojų tarybos posėdžiui.

2. Kai Bendrovės istatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos.

3. Stebėtoju taryba galį atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

4. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Bendrovę.

5. Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantiemos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Valdyba svarsto ir tvirtina:

68.1. Bendrovės veiklos strategiją;

68.2. Bendrovės metinį pranešima;

68.3. Bendrovės valdymo struktūra ir darbuotojų pareigybes:

68.4. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

68.5. Bendrovės filialu ir atstovybių nuostatus:

1. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginima, kitas darbo sutarties salygas, tvirtina pareigybinius nuostatus, skatina ji ir skiria nuobaudas.

2. Nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir kitus įstatymus turi būti vieša.

3. Valdyba priima:

71.1. sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

71.2. sprendimus steigti Bendrovės filialus ir atstovybes bei nutraukti jų veikla;

71.3. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės istatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai):

71.4. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės istatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

71.5. sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės istatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

71.6. sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;

71.7. įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais - sprendimą restruktūrizuoti Bendrove:

71.8. sprendimus dėl paslaugų/produktų kainų ir/ar kainų projektų nustatymo;

71.9. kitus įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

1. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais Bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės istatinio kapitalo.

2. Valdyba vykdo akcininko funkcijas įmonėse, kuriose Bendrovė yra visų akcijų savininkė, ir valdybos raštiški sprendimai jose prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams

3. Valdyba igalioja konkrečius asmenis atstovauti Bendrovę kitose imonėse, kuriose Bendrovė turi akcijas ar yra dalininkė.

4. Valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

75.1. Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;

75.2. Bendrovės veiklos organizavimą;

75.3. Bendrovės finansine būkle:

75.4. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų samatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

1. Valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projekta ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekta ir kartu su bendrovės metinių pranešimų teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato Bendrovėje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.

2. Valdyba privalo laiku sušaukti ir rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti visuotiniu akcininku susirinkimu darbotvarkes, pateikti reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.

3. Valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su Bendrovės veikla susijusius dokumentus.

4. Valdybos nariai privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

5. Valdybos darbo tvarka nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

6. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos narys savo valią - už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažines, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraša.

7. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.

8. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti Bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

9. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

VIII. BENDROVĖS VADOVAS

1. Bendrovės vadovas – generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veikla. Juo turi būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis.

2. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

3. Bendrovės vadova renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginima, kitas darbo sutarties salygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ji ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkima ar atšaukima bei sutarties su juo pasibaigima kitais pagrindais jį išrinkusios ar atšaukusios valdybos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

4. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę Bendrovės veikla, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

5. Bendrovės vadovas nustato Bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus.

6. Bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra Bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

7. Bendrovės vadovas privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

8. Bendrovės vadovas atsako už:

92.1. Bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą;

92.2. metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengima:

92.3. sutarties su audito imone sudaryma;

92.4. informacijos ir dokumentu pateikima visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtoju tarybai ir valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

92.5. Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

1. 1. Bendrovės dokumentų pateikima Vertybinių popierių komisijai, Vilniaus vertybinių popierių biržai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;

92.7. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbima dienraštvie "Kauno diena":

92.8. informacijos pateikimą akcininkams;

92.9. kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat šiuose įstatuose ar Bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytu pareigu vvkdyma.

1. Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, Bendrovei atstovauja Bendrovės vadovas.

IX. SPRENDIMŲ DĖL BENDROVĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIU STEIGIMO IR JU VEIKLOS NUTRAUKIMO PRIĖMIMO TVARKA, BENDROVĖS FILIALU IR ATSTOVYBIŲ VADOVŲ SKYRIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA

1. Bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo klausimus sprendžia ir nuostatus tvirtina Bendrovės valdyba, vadovaudamasi šiais įstatais ir galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Bendrovės filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.

2. Bendrovės filialas yra struktūrinis bendrovės padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį bendrovės funkcijų. Bendrovės filialas nėra juridinis asmuo. Bendrovė atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal bendrovės prievoles. Bendrovės filialo turtas apskaitomas Bendrovės balanse ir atskirame filialo balanse.

3. Bendrovės filialas veikia, jo veikla nutraukiama pagal bendrovės valdybos patvirtintus nuostatus ir Lietuvos Respublikos istatymus.

4. Pradėjus likviduoti bendrove, filialas taip pat likviduojamas. Bendrovei pasibaigus dėl reorganizavimo, filialas gali būti ne likviduojamas, o perduodamas tesiančiam veikla reorganizuotam juridiniam asmeniui.

5. Bendrovės atstovybė yra bendrovės padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti Bendrovės interesams bei juos ginti, sudaryti sandorius, įstatymų ir atstovybės nuostatų nustatyta tvarka atlikti kitus veiksmus Bendrovės vardu. Bendrovės atstovybė nėra juridinis asmuo, todėl Bendrovė atsako pagal atstovybės prievoles ir atstovybė atsako – pagal Bendrovės prievoles.

6. Bendrovės atstovybė veikia, jos veikla nutraukiama pagal Bendrovės valdybos patvirtintus nuostatus ir Lietuvos Respublikos istatymus.

7. Bendrovės filialų ir atstovybių vadovus skiria ir atšaukia iš pareigų Bendrovės valdyba.

IX. BENDROVĖS PRANEŠIMU SKELBIMO TVARKA. BENDROVĖS DOKUMENTAI

1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, vertybinių popierių, finansinių priemonių rinkų įstatymais reglamentuojama informacija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 28 straipsnio. nustatyta tvarka, bendrovės yra skelbiama viešai ir idedama i Centrine reglamentuojamos informacijos baze.

2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, kituose istatymuose ir šiuose istatuose nustatytais atvejais, kai Bendrovės pranešimai turi būti paskelbti viešai, šie pranešimai vra skelbiami dienraštyje "Kauno diena". Kiti pranešimai išsiunčiami registruotu laišku akcininko nateiktu adresu Bendrovės vadovui.

3. Bendrovės organas ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotini akcininkų susirinkima, pateikia Bendrovei informacija ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas bendrovės internetiniame puslapyje ir dienraštyje "Kauno diena" arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį akcininkų susirinkimą pranešama šiame istatų punkte nustatytu vienu iš būdų ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio visuotinio akcininku susirinkimo dienos.

4. Apie sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą pranešama kiekvienam Bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, sprendimas sumažinti Bendrovės įstatinį kapitala viešai paskelbiamas dienraštyje "Kauno diena" arba apie ji pranešama kiekvienam Bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku.

5. Jei numatoma reorganizuoti Bendrove, Bendrovės vadovas apie parengtas reorganizavimo sąlygas paskelbia dienraštyje "Kauno diena" tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl Bendrovės reorganizavimo paskelbia dienraštyje "Kauno diena" vieną kartą ir praneša visiems Bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime nurodomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 ir 9 punktuose išvardyti duomenys ir nurodoma, kur ir kada galima susipažinti su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje išvardytais dokumentais.

6. Apie sprendima pertvarkyti Bendrove skelbiama dienraštyje "Kauno diena" tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienu intervalais arba skelbiama dienraštvie "Kauno diena" viena karta ir pranešama visiems Bendrovės kreditoriams raštu. Pranešime nurodomi Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyti duomenys apie Bendrove ir naujos teisinės formos juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma ir buveinė.

7. Apie Bendrovės likvidavimą bendrovės likvidatorius skelbia dienraštyje "Kauno diena" tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba skelbia dienraštyje "Kauno diena" viena karta ir praneša visiems Bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime nurodomi visi Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyti duomenys apie Bendrove.

8. Bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja esant santykiams su kitais subjektais, turi būti nurodyta: Bendrovės pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, jei Bendrovė bankrutuojanti arba likviduojama. prieš Bendrovės pavadinimą irašomas žodis "bankrutuojanti" arba atitinkamai "likviduojama". pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jei Bendrovė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Kai Bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja esant santykiams su kitais subjektais, minimas Bendrovės kapitalas, turi būti nurodomas įstatinio kapitalo dydis ir apmokėto įstatinio kapitalo dydis.

X. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA

1. Akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Bendrovės metinių pranešimu, auditoriaus išvadu bei audito ataskaitu, visuotiniu akcininku susirinkimu protokolu ar kitų dokumentų, kuriais iforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sarašų, valdybos narių sarašų, kitų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal istatymus, taip pat valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais iforminti valdybos sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas ar akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį isipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus Bendrovė turi įforminti raštu, jei akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informacija sprendžia teismas.

2. Bendrovės dokumentai ar kita informacija pateikiama akcininkams neatlygintinai, pateikus Bendrovei raštišką prašymą.

3. Akcininkui pateikiamame Bendrovės akcininkų saraše turi būti nurodyti pagal paskutinius Bendrovės turimus duomenis akcininku vardai, pavardės, juridiniu asmenu pavadinimai, akcininkams nuosavybės teise priklausančių Bendrovės vardinių akcijų skaičius, akcininkų adresai korespondencijai.

XII. ISTATŲ KEITIMO TVARKA

1. Bendrovės įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

2. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

3. Bendrovės įstatai laikomi pakeistais tik pakeistus įstatus įstatymų nustatyta tvarka iregistravus Juridinių asmenų registre.

AB "Kauno energija" nauja istatų redakcija patvirtinta AB "Kauno energija" 2009 m. liepos 23 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Visuotinio akcininkų susirinkimo igaliotas asmuo 2009 m. liepos 24 d

Generalinis direktorius
Pierre