Annual Report • Apr 30, 2010
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
2009 metų konsoliduotas metinis pranešimas
2
Už 2009 m. konsoliduoto metinio pranešimo bei konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas bei bendrovės konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus buhalterinės apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika
AB "Snaigė" finansų direktorė Neringa Menčiūnienė
Ataskaita parengta: 2010 m. balandžio 20 d.
Ataskaitos parengimo vieta: UAB FMĮ "Orion securities" (A.Tumėno g. 4, B korpusas, Vilnius)
3
2009 metai AB "Snaigė", kaip ir daugeliui Lietuvos įmonių, įsimins kaip vieni sunkiausių bendrovės veiklos istorijoje. Ekonominio nuosmukio padariniai stambios buitinės technikos rinkai buvo ypač skausmingi rinka traukėsi 40-50 procentų, kai kuriose šalyse - net 70 procentų. Suprantama, stambus buitinis prietaisas nėra pirmo būtinumo prekė, todėl dažnas vartotojas jo įsigijimą atidėjo geresniems laikams.
Pirmuosius artėjančio nuosmukio požymius pastebėjome dar 2008 m. pabaigoje. Nedelsėme, todėl tinkamai pasirengėme krizei – restruktūrizavome bendrovės veiklą, pertvarkėme gamybą, sumažinome darbuotojų skaičių. Dar griežčiau ėmėmės kaštų mažinimo politikos.
Per 2009 m. mums pavyko sumažinti savo veiklos kaštus beveik 17 mln. Lt. Ne tik šios priemonės, bet ir bendrovės žmonių profesionalumas bei optimizmas padėjo bendrovei išgyventi nuosmukio sąlygomis.
Didžiausias AB "Snaigė" 2009 m. praradimas – gamyklos Kaliningrade uždarymas. Šis sprendimas buvo priimtas metų pradžioje, kai devalvavus rublį gamyba Rusijoje tapo nuostolinga. Dėl gamyklos Kaliningrade uždarymo AB "Snaigė" patyrė beveik 9 mln. Lt. konsoliduotą nuostolį bei prarado Rusijos rinką.
Neišvengėme praradimų ir Ukrainoje - kitoje mums itin svarbioje rinkoje. Papildomas 13 proc. muitas, galiojęs Ukrainoje nuo kovo iki rugsėjo mėn., ženkliai sumažino bendrovės pardavimą šioje šalyje. Išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams sudarė 4 mln. Lt. Dėl neigiamo valiutų kurso bendrovė prarado 3,5 mln. Lt.
Nepaisant sumažėjusių pardavimo apimčių bei minėtų iškilusių sunkumų, 2009 m. dirbome stabiliai, išsaugojome didžiąją dalį savo rinkų bei produkcijos paklausumą. Kaip ir kasmet didžiąją dalį savo produkcijos eksportavome (apie 95 procentus).
Sumažėjus eksporto lyginamajam svoriui į Rytus, sutvirtinome ir išplėtojome dalykinius santykius su savo partneriais Vakaruose. 2009 m. didžiausios bendrovės eksporto rinkos buvo Vokietija ir Prancūzija.
Nors stambios buitinės technikos pardavėjų ir gamintojų prognozės 2010 metams nėra labai optimistiškos, tikime, kad sunkiausias AB "Snaigė" laikotarpis jau praeityje. Ateinantys metai žada mums įdomius iššūkius bei nemažas galimybes. Viena jų – bendros įmonės Kazachstane steigimas bei naujos šaldytuvų gamyklos statyba. Jei pavyks gauti finansavimą, po poros metų tikimės susigrąžinti prarastas pozicijas Rusijoje, bei įsitvirtinti Kazachstano bei jo kaimynių rinkose.
Savo pirkėjams Lietuvoje ir Europoje jau birželį pristatysime patį taupiausią А++, aukščiausios energetinės klasės, šaldytuvą. Jį įsigijęs vartotojas tikrai liks patenkintas – šis šaldytuvas sunaudos daug mažiau elektros energijos nei įprastasis.
Esu tikras, sunkiausias bendrovės laikas – jau praeityje. Tikiu, kad šaldytuvai, pažymėti prekiniu ženklu "Snaigė", toliau džiugins mūsų pirkėjus ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos bei Azijos šalių.
Generalinis direktorius Gediminas Čeika
| 1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ" | 5 |
|---|---|
| 1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas | 5 |
| 1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę | 5 |
| 1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis | 5 |
| 1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra | 5 |
| 1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes | 6 |
| 1.6 Trumpa bendrovės istorijа | 6 |
| 1.7 Misija.Vizija.Vertybės | 6 |
| 1.8 Svarbiausi 2009 metų įvykiai | 7 |
| 2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ | 7 |
| 2.1 Bendrovės valdymo organai | 7 |
| 2.2 Bendrovės valdymo organų nariai | 7 |
| 2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė | 9 |
| 2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka | 10 |
| 3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS | 10 |
| 3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas | 10 |
| 3.2 Akcininkai | 13 |
| 3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | 14 |
| 3.4 Savų akcijų supirkimas | 15 |
| 3.5 Išmokėti dividendai | 16 |
| 3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais | 16 |
| 3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai | 16 |
| 4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA | 16 |
| 4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika | 16 |
| 4.2 Gamyba | 17 |
| 4.3 Pardavimai | 18 |
| 4.4 Tiekimas | 20 |
| 4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika | 20 |
| 4.6 Investicijų politika | 21 |
| 4.7 Aplinkos apsauga | 23 |
| 4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla | 23 |
| 4.9 Susijusių šalių sandoriai | 25 |
| 4.10 Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai | 25 |
| 5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ" | 25 |
| 5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose | 25 |
| 5.2 Patentai, licenzijos, kontraktai | 26 |
| 5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje | 26 |
| 5.4 Veiklos strategija ir planai | 40 |
| 6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO | 41 |
| KODEKSO TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS | |
| PREKIAUJANČIOM BENDROVĖM | |
| NEPRIKLAUSOMO AUDITO IŠVADA | 55 |
Metinis pranešimas parengtas už 2009 metus.
Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove) Įstatinis kapitalas 2009 m. gruodžio 31 d. - 27 827 365 Lt. Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus Telefonas – (315) 56 206 Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269 Elektroninis paštas – [email protected] Interneto tinklapis – http://www.snaige.lt Teisinė - organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė Įregistruota kaip LR akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2010 m. balandžio 20 d.
Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR Įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatytos registracijos įstatuose.
AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:
Kurti vertę savo akcininkams ir, diegiant naujausias bei pažangiausias technologijas, keliant darbuotojų kvalifikaciją ir tausojant mus supančią aplinką, pateikti vartotojams aukštos kokybės, funkcionalius bei stilingus šaldymo prietaisus už prieinamą kainą.
Tapti vertinamu ir pripažintu šaldymo prietaisų gamintoju Europoje ir Azijoje.
Gyvendami šiandien mes nepaliaujamai galvojame apie rytdieną, nes, žinome, kad sėkmė priklausys tam, kuris geriausiai nuspės ateities vartotojų poreikius.
Įvykdyti kliento užsakymus greičiau nei kiti, įvykdyti tokius užsakymus, kurių kiti įvykdyti negali.
Bendraujant su klientais, partneriais, tiekėjais ir kolegomis svarbu ne tik įsiklausyti, bet ir išgirsti.
Mūsų produkcija neturi nei vienos sudedamos dalies, kuri kenktų aplinkai ar žmonių sveikatai. Mūsų moderni gamyba neteršia aplinkos. Siekiame, kad mūsų darbuotojų mintys ir sąžinė taip pat būtų nesuterštos.
2009 m., pasirašius sutartį dėl finansavimo iš ES struktūrinių fondų skyrimo, buvo pradėtas projektuoti šaldytuvas RF36 su daugiafunkciniu skyriumi, turintis "No frost" šaldymo sistemą.
2009 m. rudenį bendrovė pradėjo išskirtinių, juodos ir raudonos spalvos buitinių šaldytuvų gamybą Vakarų rinkai.
2009 m. pradėjo dirbti su Prancūzijos įmonės "Conforama" dukterinėmis prekybos paštu įmonėmis.
2009 m. kovo mėnesį Ukrainoje buvo įvesti muitai ES gamintojams, kas ženkliai sumažino bendrovės konkurencingumą Ukrainos rinkoje ir sumažino nemažą dalį pardavimų sezono metu.
2009 m. rugsėjo mėnesį Ukrainoje muitai ES gamintojams buvo atšaukti.
2009 m. rugpjūčio 12 d. AB "Snaigė" valdyba nusprendė uždaryti bendrovei priklausiančią šaldytuvų gamyklą Kalinigrade. Gamybinė veikla šioje gamykloje sustabdyta nuo kovo 2 d.
2009 m. bendrovė pradėjo projektuoti šaldytuvus su aukščiausia "A++" energetinio efektyvumo klase.
2.1.1.Bendrovės organai
Bendrovės organai yra:
• Visuotinis akcininkų susirinkimas.
• Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui;
• Bendrovės vadovas – generalinis direktorius.
Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.
Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.
Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.
Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais bei LR Vyriausybės norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.
2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale
| Vardas, pavardė | Pareigos | Turimas akcijų skaičius, vnt. | Turima kapitalo dalis, proc. | Balsų dalis, proc. | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| VALDYBA | ||||||||
| Nerijus Dagilis | AB "Snaigė" valdybos pirmininkas | - | - | - | ||||
| Kęstutis Pilipuitis | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | ||||
| Martynas Česnavičius | AB "Snaigė" valdybos narys | 15 | 0,00 | 0,00 | ||||
| Marius Binkevičius | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | ||||
| Robertas Beržinskas | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | ||||
| ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas) | ||||||||
| Gediminas Čeika | AB "Snaigė" generalinis direktorius | - | - | - | ||||
| Neringa Menčiūnienė | AB "Snaigė" finansų direktorė | - | - | - |
2009 m. kovo 18 d. Bendrovė per NASDA OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, jog valdybos narys Domininkas Kašys pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2009 m. balandžio 1 d.
2009 m. balandžio 22 d. vykusiame eiliniame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime Kęstutis Pilipuitis buvo išrinktas bendrovės valdybos nariu likusiam valdybos įgaliojimų laikotarpiui.
2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2010 m. kovo 1 d.):
| Vardas, pavardė | Organizacijos pavadinimas, pareigos | Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc. |
|---|---|---|
| Nerijus Dagilis | UAB "Hermis Capital" valdybos pirmininkas | - |
| "Kitron Asa" valdybos pirmininkas | - | |
| UAB "Ežerų pasaulis" | 25,00 | |
| UAB "Hermis fondų valdymas" direktorius | - | |
| UAB "Gulbinų turizmas" | 17,12 | |
| UAB "Meditus" valdybos narys | ||
| Kauno sporto klubo "Oktanas" direktorius | - | |
| AB "Geonafta" valdybos narys | - | |
| UAB "Genčių nafta" valdybos narys | - | |
| UAB "Minijos nafta" valdybos narys | - | |
| UAB "Diena media news" valdybos pirmininkas | ||
| UAB "Deitona" direktorius | 100,00 | |
| UAB "Focus investments" direktorius | 33,33 | |
| Kęstutis Pilipuitis | - | - |
| Martynas Česnavičius | UAB LNK (Laisvas nepriklausomas kanalas) valdybos narys | - |
| UAB "Profinance" | 50,00 | |
| UAB "Malsena-Plius" valdybos pirmininkas | - | |
| UAB "Litaga" valdybos narys | - | |
| UAB "Meditus" valdybos narys | - | |
| AB "Sanitas" valdybos narys | - | |
| UAB "Atradimų studija" valdybos narys | 31,00 | |
| AB "Kauno Pieno Centras" valdybos narys | - | |
| Marius Binkevičius | UAB "Vienybės Investicija" direktorius | 6,19 |
| UAB "FIS Investicija" | 50,00 | |
| Robertas Beržinskas | AB" Utenos Trikotažas" valdybos narys | - |
| UAB "Meditus" valdybos narys | - | |
| Gediminas Čeika | OOO "Techprominvest" valdybos narys | - |
| Neringa Menčiūnienė | AB "Vilniaus Vingis" likvidatorė | - |
| OOO "Techprominvest" valdybos narė | - | |
| UAB "Almecha" valdybos pirmininkė | - |
| Vardas, pavardė | Išsilavinimas, profesija | Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose |
|---|---|---|
| Nerijus Dagilis | Vytauto Didžiojo Universitetas, | Nuo 1997 m. liepos iki 1998 m. birželio ėjo |
| verslo ir vadybos bakalauras, | AB banko Hermis bankų analitiko pareigas. | |
| Centrinės Europos universitetas, | 1998 m. birželis – 2000 vasaris – UAB IVKĮ Hermis Finansai, | |
| ekonomikos mokslų magistras | investicijų analitikas, vėliau klientų turto valdytojas. | |
| Nuo 2000 vasario eina UAB "Hermis Capital" | ||
| valdybos pirmininko pareigas. | ||
| Gediminas Čeika Vilniaus Universitetas, | Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė" generalinis direktorius. | |
| ekonomikos bakalauras. | 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų direktorius. | |
| 2001 05 – 2005 12 - "Kraft Foods Lietuva" darbo su | ||
| svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims. | ||
| 2000 11 – 2001 05 - Stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Čekijoje. | ||
| 1994 – 1997 - "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas | ||
| Vilniaus regionui. | ||
| 1997 – 2000 11 - "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas | ||
| Latvijai ir Estijai. | ||
| Neringa | Vilniaus Universitetas, | Nuo 2008 06 02 – AB "Snaigė" finansų direktorė. |
| Menčiūnienė | Ekonominės veiklos analizė | Nuo 2008 05 – AB "Vilniaus Vingis" likvidatorė. |
| ir buhalterinė apskaita, | 2006 05 – 2008 05 – AB "Vilniaus Vingis" generalinė direktorė. | |
| buhalterio-ekonomisto | 2005 08 – 2006 04 – AB aviakompanija " Lietuvos avialinijos" | |
| kvalifikacija | finansų ir pirkimų direktorė. | |
| 2003 03 – 2005 08 – AB "Vilniaus Vingis", vyriausioji buhalterė. | ||
| 2001 01 – 2003 03 – AB "Vilniaus Vingis", vyr. finansininko | ||
| pavaduotoja. | ||
| 1996 08–2003 03–AB "Vilniaus Vingis" finansininkė. |
2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organų nario kadencijos pradžią ir pabaigą
| Vardas, pavardė | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|
| VALDYBA | ||
| Nerijus Dagilis | 2006 05 02 | 2010 04 29 |
| Domininkas Kašys | 2006 05 02 | 2009 04 01 |
| Kęstutis Pilipuitis | 2009 04 01 | 2010 04 29 |
| Martynas Česnavičius | 2006 05 02 | 2010 04 29 |
| Marius Binkevičius | 2006 05 02 | 2010 04 29 |
| Robertas Beržinskas | 2008 04 23 | 2010 04 29 |
| ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas) | ||
| Gediminas Čeika | 2008 01 03 | Sutartis neterminuota |
| Neringa Menčiūninė | 2008 06 02 | Sutartis neterminuota |
2009 m. kovo 18 d. bendrovė per NASDA OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, jog valdybos narys Domininkas Kašys pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2009 m. balandžio 1d.
2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.
Tokios informacijos nėra.
2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams.
Per 2009 m. tokių išmokų nebuvo.
2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui
Per 2009 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta.
2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų
Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.
2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas
Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.
2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą
Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.
2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo
Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.
Gediminas Čeika – generalinis direktorius. Neringa Menčiūnienė - finansų direktorė. Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė. Kęstutis Urbonavičius – technikos direktorius. Giedrius Mikulskas – personalo direktorius (iki 2009-03-31). Jurgita Nacevičienė – logistikos direktorė (iki 2009-06-19).
Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus AB įstatyme numatytas išimtis.
Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.
Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.
3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas
| Vertybinių popierių pavadinimas | VP skaičius | Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominalioji vertė, Lt | Dalis įstatiniame kapitale, proc. |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos | 27 827 365 | 1 | 27 827 365 | 100 |
3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 3 metus
| Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo |
Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį |
Pokytis | Priežastis | Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio |
|---|---|---|---|---|
| data | ||||
| 2007.01.18 | 23 070 405 | + 756 960 Lt | Papildomų lėšų pritraukimas siekiant papildomai OOO "Techprominvest" įmonės daliai įsigyti |
23 827 365 Lt |
| 2008.09.11 | 23 827 365 | +4 000 000 Lt | Įstatinio kapitalo didinimas išplatinus 4 000 000 vnt. Paprastųjų vardinių akcijų emisiją |
27 827 365 Lt |
3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius
2009 m. balandžio 7 d. AB "Snaigė" išleido 75 000 vienetų konvertuojamųjų vardinių obligacijų. Išpirkimo dieną viena konvertuojamoji obligacija obligacijų savininkų sprendimu gali būti konvertuota į 345 paprastąsias vardines AB "Snaigė" akcijas, kurių nominali vertė 1 Lt. Visiems obligacijų savininkams konvertavus turimas obligacijas, įstatinis kapitalas padidėtų 25 875 000 Lt. Šiuo metu ši obligacijų emisija nėra pilnai išpirkta, tačiau iki nustatyto termino pabaigos konvertuoti turimas obligacijas į AB "Snaigė" paprastąsias vardines akcijas pareiškė norą 8 430 konvertuojamųjų obligacijų savininkai. Šiems savininkams iš viso bus suteikta 2 908 350 vienetų 1 Lt nominaliosios vertės Bendrovės akcijų atitinkamu akcijų skaičiumi didinant bendrovės įstatinį kapitalą.
2010 m. balandžio 9 d. AB "Snaigė" išleido 61 372 vienetus konvertuojamųjų vardinių obligacijų. Išpirkimo dieną viena konvertuojamoji obligacija obligacijų savininkų sprendimu gali būti konvertuota į 380 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių vienos nominali vertė 1 Lt. Visiems obligacijų savininkams konvertavus turimas obligacijas įstatinis kapitalas padidėtų 23 321 360 Lt.
Šiuo metu bendrovė yra išleidusi dvi konvertuojamųjų obligacijų emisijas: 2009 m. balandžio 7 d. įsigaliojusią konvertuojamųjų obligacijų emisiją, kuri nebuvo išpirkta nustatytu terminu (2010 m. balandžio 8 d.), bei 2010 m. balandžio 9 d. įsigaliojusią konvertuojamųjų obligacijų emisiją.
| Pagrindinė informacija apie AB "Snaigė" 2009 m. išleistas konvertuojamąsias obligacijas | |
|---|---|
| Vertybiniai popieriai | 367 dienų trukmės vardinės Konvertuojamosios Obligacijos (toliau – konvertuojamosios Obligacijos) |
| Obligacijų skaičius | 75 000 (septyniasdešimt penki tūkstančiai) vienetų |
| Vieneto nominali vertė | 100 (vienas šimtas) eurų (čia ir toliau 1,0000 EUR = 3,4528 LTL) |
| Bendra nominali vertė | 7 500 000 eurų |
| Vertybiniai popieriai, į kuriuos konvertuojamos išleidžiamos obligacijos |
Paprastosios vardinės AB "Snaigė" akcijos |
| Konvertavimo santykis | 1:345 (viena Konvertuojamoji Obligacija keičiama į tris šimtai keturiasdešimt penkias akcijas) |
| Emisijos valiuta | Eurai |
| Palūkanų norma | Konvertuojamų obligacijų pelningumas – 18 (aštuoniolika) procentų metinių palūkanų nuo konvertuojamųjų Obligacijų emisijos kainos. Palūkanos bus mokamos Obligacijų išpirkimo dieną ir įeis į konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo kainą. Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo Obligacijų įsigijimo iki jų išpirkimo. |
| Obligacijų galiojimo pradžia |
2009 m. balandžio 7 d. |
| Išpirkimo terminas | 2010 m. balandžio 8 d. |
| Obligacijų | Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines bendrovės akcijas jų |
| konvertavimo diena | išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti platinimo koordinatorių arba bendrovę ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino. |
| tvarka | Obligacijų konvertavimo Konvertuojamų Obligacijų savininkams pareiškus norą, Obligacijų išpirkimo dieną viena savininkui priklausanti Obligacija keičiama į 345 bendrovės paprastąsias vardines akcijas. Obligacijų savininkui pasirinkus konvertuoti turimas Obligacijas, prarandama teisė išpirkimo dieną iš bendrovės gauti nominalią Obligacijų vertę, į kurią įeina ir per galiojimo laikotarpį sukauptos palūkanos. Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į bendrovės akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, bendrovės akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis bendrovės įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių. Jei visi Obligacijų turėtojai pareikš norą konvertuoti visas turimas Obligacijas, bendrovės akcinis kapitalas padidės 25 875 000 paprastųjų vardinių akcijų. Tokiu atveju visą akcinį bendrovės kapitalą sudarys 53 702 365 vardinės paprastosios akcijos. |
| savininkų naudai | Įsipareigojimai Obligacijų Bendrovė nenumato jokių įsipareigojimų skirtų užtikrinti prievolę išpirkti konvertuojamąsias Obligacijas. |
| Pagrindinė informacija apie AB "Snaigė" 2010 m. išleistas konvertuojamąsias obligacijas | |
|---|---|
| Vertybiniai popieriai | 368 dienų trukmės vardinės Konvertuojamosios Obligacijos (toliau – konvertuojamosios Obligacijos, Obligacijos) |
| Obligacijų skaičius | 61 372 (šešiasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt du) vienetai |
| Vieneto nominali vertė 100 (vienas šimtas) eurų (čia ir toliau 1,0000 EUR = 3,4528 LTL) | |
| Bendra nominali vertė | 6 137 200 eurų |
| Akcijos, į kurias konvertuojamos išleidžiamos obligacijos |
Paprastosios vardinės AB "Snaigė" akcijos |
| Konvertavimo santykis 1:380 (viena Konvertuojamoji Obligacija keičiama į tris šimtai aštuoniasdešimt akcijų) | |
| Emisijos valiuta | Eurai |
| Palūkanų norma | Konvertuojamų obligacijų pelningumas – 10 (dešimt) procentų metinių palūkanų nuo konvertuojamųjų Obligacijų nominalios vertės. Palūkanos bus mokamos Obligacijų išpirkimo dieną ir įeis į konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo kainą (Obligacijų išpirkimo kaina – 110,2222 eurų, kurią sudaro nominali vienos Obligacijos kaina bei 10,2222 eurų dydžio sukauptos palūkanos). Palūkanos skaičiuojamos už Obligacijų galiojimo laikotarpį (2010 m. balandžio 9 d. – 2011 m. balandžio 11 d.) |
| Obligacijų galiojimo pradžia |
2010 m. balandžio 9 d. |
| Išpirkimo terminas | 2011 m. balandžio 11 d. |
| Obligacijų konvertavimo diena |
Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines bendrovės akcijas jų išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti bendrovę ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino. |
| Obligacijų konvertavimo tvarka |
Konvertuojamų Obligacijų savininkams pareiškus norą, Obligacijų išpirkimo dieną viena savininkui priklausanti Obligacija keičiama į 380 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. Obligacijų savininkui pasirinkus konvertuoti turimas Obligacijas, prarandama teisė išpirkimo dieną iš bendrovės gauti nominalią Obligacijų vertę ir per galiojimo laikotarpį sukauptas palūkanas. Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į bendrovės akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, bendrovės akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis bendrovės įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių. Jei visi Obligacijų turėtojai pareikš norą konvertuoti visas turimas Obligacijas, bendrovės akcinis kapitalas padidės 23 321 360 paprastųjų vardinių akcijų. Tokiu atveju visą akcinį bendrovės kapitalą sudarys 51 148 725 vardinės paprastosios akcijos. |
| Įsipareigojimai Obligacijų savininkų naudai |
Bendrovė nenumato jokių įsipareigojimų, skirtų užtikrinti prievolę išpirkti konvertuojamąsias Obligacijas. |
3.1.3.2 numatomo įstatinio kapitalo didinimo dėl konvertuojamų, keičiamų į akcijas ar suteikiančių teisę pasirašyti bendrovės akcijas skolos ar išvestinių vertybinių popierių konvertavimo, pakeitimo ar teisės realizavimo dydis ir numatoma įstatinio kapitalo didinimo data (-os)
Viena 2010 m. išleista konvertuojamoji obligacija išpirkimo dieną, 2011 m. balandžio 11 d., obligacijų savininkams pareiškus norą konvertuojama į 380 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų. Visiems obligacijų savininkams pareiškus norą, konvertuoti turimas akcijas, būtų papildomai išleista 23 321 360 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių nominali vertė 1 Lt.
Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, Bendrovės akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis Bendrovės įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių.
2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų savininkai pareiškė norą konvertuoti 8 430 konvertuojamųjų obligacijų. Šiems savininkams iš viso bus suteikta 2 908 350 vienetų 1 Lt nominaliosios vertės bendrovės akcijų atitinkamu akcijų skaičiumi didinant bendrovės įstatinį kapitalą.
3.1.3.3. numatomi įstatinio kapitalo struktūros pokyčiai (pagal akcijų rūšis ir klases) po konvertuojamų, keičiamų į akcijas ar suteikiančių teisę pasirašyti bendrovės akcijas skolos ar išvestinių vertybinių popierių konvertavimo, pakeitimo ar teisės realizavimo
Dėl 8 430 vienetų 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų konvertavimo bendrovės įstatinis kapitalas padidės 2 908 350 vnt. paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų. Dėl konvertavimo įstatinio kapitalo struktūra nepasikeitė. Visiems 2010 m. išleistų obligacijų savininkams nusprendus konvertuoti turimas obligacijas, įstatinis kapitalas būtų padidintas 23 321 360 vnt. paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų. Naujas įstatinio kapitalo dydis būtų 51 148 725 Lt. Įstatinio kapitalo struktūra dėl konvertavimo nesikeistų.
3.1.3.4 naujai išleidžiamų akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas keičiant skolos ar išvestinius vertybinius popierius arba realizuojant teisę, pasirašymo ar keitimo tvarka ir terminai, skolos ar išvestinių vertybinių popierių savininkų kategorijos, kurioms bus sudarytos sąlygos pasirašyti akcijas pirmumo teise (jeigu pirmumo teisės suteikimas atskiroms skolos ar išvestinių vertybinių popierių kategorijoms buvo numatytas šių vertybinių popierių išleidimo sąlygose)
Viena 2010 m. išleista konvertuojamoji obligacija išpirkimo dieną, 2011 m. balandžio 11 d., obligacijų savininkams pareiškus norą konvertuojama į 380 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.
Esant norinčių obligacijas konvertuoti obligacijų savininkų, jiems tiesiogiai bus suteikta 380 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų už vieną konvertuojamąją obligaciją. Jokios pirmumo teisės atskiroms investuotojų grupėms išleidžiamoms akcijoms nebus suteikta.
Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines bendrovės akcijas jų išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti bendrovę ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino.
Bendras akcininkų skaičius 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1 513 (tūkstantis penki šimtai trylika). Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2009 m. gruodžio 31d.:
| Turimų paprastųjų vardinių | Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Akcininkų vardai, | akcijų skaičius, vnt. | ||||||
| pavardės (įmonių | iš viso | tame tarpe | iš viso | tame tarpe paprastųjų | Su kartu | ||
| pavadinimai, buveinės | priklausančių | vardinių akcijų priklausančių | veikiančių asmenų | ||||
| adresas, įmonių | akcininkui nuosavybės | akcininkui nuosavybės teise | grupe, proc. | ||||
| rejestro kodas) | teise dalis | ||||||
| balsų | kapitalo | suteikiamų | kapitalo | ||||
| dalis | dalis | balsų | dalis | ||||
| Swedbank – klientų VP, | 13 229 667 | 13 229 667 | 47,54 | 47,54 | 47,54 | 47,54 | - |
| Liivalaia 8, Tallinn 15040 | |||||||
| Estonia, Į/k 10060701 | |||||||
| UAB "Hermis capital" | 4 412 032 | 4 412 032 | 15,86 | 15,86 | 15,86 | 15,86 | - |
| A. Tumėno g. 4, Vilnius | |||||||
| į/k. 125699527 | |||||||
| Skandinaviska Enskilda – 3 351 924 | 3 351 924 | 12,05 | 12,05 | 12,05 | 12,05 | - | |
| klientų VP, Sergels Torg 2, | |||||||
| 10640 Stockholm, Sweden, | |||||||
| Į/k 502032908101 | |||||||
Jokie bendrovės akcininkai neturi specialių kontrolės teisių.
Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises, bendrovei nėra žinoma, kad egzistuotų kokių nors akcininkų balsavimo teisių apribojimų.
3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės
Bendrovei nėra žinoma apie jokius tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.
AB "Snaigė" 27 827 365 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 27 827 365 Lt. VP CD kodas 10927. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) Lt.
Nuo 2009 m balandžio mėnesio iki 2010 m. balandžio 8 d. 75 000 AB "Snaigė" konvertuojamųjų vardinių obligacijų, ISIN kodas LT1000401174, buvo įtraukta į AB Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių sąrašą.
2009 m. balandžio 14 d. Bendrovė padavė paraišką į AB Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių sąrašą įtraukti 61 372 vnt AB "Snaigė" 368 dienų trukmės konvertuojamųjų obligacijų emisiją. Bendra nominali emisijos vertė yra 6 137 200 EUR, vertybinių popierių ISIN kodas LT1000401315. Vienos obligacijos nominali vertė – 100 EUR. Obligacijų išpirkimo data – 2011 m. balandžio 11 d.
Nuo 2009 m. gegužės 08 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti Bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.
Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.
Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 balandžio 9 d.
Nuo 2009 m. gegužės 08 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti Bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.
| Ataskaitinis periodas Kaina (Lt) |
Apyvarta (Lt) | Data | Bendra apyvarta | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| nuo | iki | maks. | min. | pask. | maks. | min. | pask. | pask. | vnt. | Lt |
| sesijos | sesijos | sesijos | ||||||||
| 2008-01-01 | 2008-03-31 | 6.99 | 4.30 | 4.50 | 1 597 050 | - | 4 564 | 2008-03-31 | 600 671 | 2 812 040 |
| 2008-04-01 | 2008-06-30 | 4.35 | 2.52 | 2.58 | 1 744 380 | - | 5 103 | 2008-06-30 | 660 946 | 2 589 446 |
| 2008-07-01 | 2008-09-30 | 2.59 | 1.54 | 1.54 | 46 496 | - | - | 2008-09-30 | 136 889 | 309 287 |
| 2008-10-01 | 2008-12-31 | 1.59 | 0.5 | 0.55 | 65 519 | - | 550 | 2008-12-30 | 291 640 | 231 584 |
| 2009-01-01 | 2009-03-31 | 0.55 | 0.2 | 0.2 | 283 817 | - | 3 311 | 2008-03-31 | 1 684 678 | 536 730.45 |
| 2009-04-01 | 2009-06-30 | 0.71 | 0.19 | 0.51 | 672 269 | - | 20 127 | 2009-06-30 | 6 759 213 | 3 302 407 |
| 2009-07-01 | 2009-09-30 | 1.02 | 0.39 | 0.74 | 961 510 | - | 136 229 | 2009-09-30 | 18 767 808 | 11 902 104 |
| 2009-10-01 | 2009-12-31 | 0.79 | 0.5 | 0.57 | 1 131 084 | 2 017 | 94 031 | 2009-12-30 | 9 043 825 | 6 274 783 |
| 2010-01-01 | 2010-03-31 | 0.86 | 0.55 | 0.7 | 648 185 | - | 18 933 | 2010-03-31 | 9 627 794 | 7 380 575 |
Prekyba bendrovės akcijomis 2008-2010 m.
Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos duomenimis per 2009 m. biržoje nebuvo sudaryta bendrovės 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų pirkimo - pardavimo sandorių. 2010 m. sausio – kovo mėn. biržoje buvo perleista 2 751 vienetas bendrovės konvertuojamųjų obligacijų LT1000401174.
Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.
| Ataskaitinis periodas | Kapitalizacija (Lt) |
|---|---|
| 2008.03.31 | 107,223,143 |
| 2008.06.30 | 61,474,602 |
| 2008.09.30 | 42,854,142 |
| 2008.12.31 | 15,305,051 |
| 2009.03.31 | 5,565,473 |
| 2009.06.30 | 14,191,956 |
| 2009.09.30 | 20,592,250 |
| 2009.12.31 | 15,861,598 |
| 2010.03.31 | 19,479,156 |
Kadangi AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą, akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik Nasdaq OMX Vilnius. Už biržos ribų sudaromi mainų, dovanojimo, paveldėjimo, atsiskaitymo už įsiskolinimą, atpirkimo (repo) sandoriai.
| Ataskaitinis periodas | Atsiskaitymas pinigais | Atsiskaitymas | Bendras | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ne pinigais | kiekis (vnt.) | |||||||
| Kaina (Lt) | VP kiekis | Suma (Lt) | Sandorių | VP kiekis | Sandorių | |||
| maks. | min | (vnt.) | skaičius | (vnt.) | skaičius | |||
| 2007 m. I ketv. | 11.50 | 5.47 | 347 690 | 2 548 606 | 16 | - | - | 347 690 |
| 2007 m. II ketv. | 11.21 | 4.48 | 212 610 | 1 197 021 | 9 | 55 | 1 | 212 665 |
| 2007 m. III ketv. | 8.83 | 7.02 | 78 146 | 684 792 | 5 | 8 150 | 1 | 86 296 |
| 2007 m. IV ketv. | 8.52 | - | 1 160 430 | 7 832 783 | 16 | 4 420 | 2 | 1 164 850 |
| 2008 m. I ketv. | 8.69 | 3.22 | 1 390 247 | 6 366 309 | 13 | - | - | 1 390 247 |
| 2008 m. II ketv. | 4.62 | - | 1 920 374 | 7 414 931 | 16 | - | - | 1 920 374 |
| 2008 m. III ketv. | 4.66 | 1.27 | 889 999 | 1 976 210 | 21 | - | - | 889 999 |
| 2008 m. IV ketv | 2.73 | 0.34 | 2 427 029 | 2 896 711 | 19 | 2 427 029 | ||
| 2009 m. I ketv. | 0.79 | 0.21 | 557 536 | 322 181 | 29 | 90 | 1 | 557 626 |
| 2009 m. II ketv. | 0.69 | 0.19 | 2 412 906 | 1 088 399 | 19 | 645 | 1 | 2 413 551 |
| 2009 m. III ketv. | 0.78 | 0.40 | 4 166 132 | 2 165 669 | 18 | 1 042 000 | 1 | 5 208 132 |
| 009 m. IV ketv | 0.68 | 0.28 | 474 000 | 313 858 | 4 | - | - | 474 000 |
| 2010 m. I ketv. | 0.89 | 0.28 | 1 262 171 | 932 415 | 14 | 800 | 2 | 1 262 971 |
Už biržos ribų sudaryti sandoriai AB "Snaigė" paprastosiomis vardinėmis akcijomis
Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sistemoje nepateikiama informacijos apie užbiržinę prekybą bendrovės 2009 m išleistomis konvertuojamosiomis obligacijomis.
2003 m. rugpjūčio 4 d. akcininkų susirinkimas nutarė NVPB centrinėje rinkoje supirkti iki 10% bendrovės akcijų, su tikslu palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą. Bendrovė nutarė supirkti savas akcijas iki 2004 m. gegužės 5 d. Buvo nustatyta maksimali superkamų savų akcijų kaina - 300 Lt ir minimali kaina – 175 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją. Pavesta bendrovės valdybai vykdyti savų akcijų supirkimą bendrovės vardu. Rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarė 6.673.000 litų.
2003 m. lapkričio 20 d. bendrovė NVPB centrinėje rinkoje įsigijo 1 tūkst. akcijų už 200 tūkst. litų.
2004 m. balandžio 19-30 dienomis bendrovė NVPB pardavė 1000 akcijų už 258,6 tūkst. Lt.
2004 m. kovo 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas nutarimas iki 2005 m. birželio 1 dienos Nacionalinėje vertybinių popierių rinkoje supirkti iki 10 proc. bendrovės akcijų už 10.000.000 litų ir tokia pelno dalis paskirta į rezervą savoms akcijoms supirkti. Minimali superkamų savų akcijų kaina - 175 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją, maksimali superkamų savų akcijų kaina - 350 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją. Minimali savų akcijų pardavimo kaina - 175 Lt už vieną paprastąją vardinę akciją. Tuo metu galiojusi akcijos nominali vertė -15 litų. 2005 m. balandžio 27 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas nutarimas supirkti AB "Snaigė" paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas (VP ISIN kodas LT 0000109274), pateikiant savanorišką oficialų pasiūlymą vertybinių popierių rinką reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir įgyvendinant jį Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą. Nutarta Vilniaus vertybinių popierių rinkoje supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų iki 2006 m. spalio 27 d. už 10.000.000 (dešimt milijonų) litų ir tokia pelno dalis paskirta į rezervą savoms akcijoms supirkti. Minimali akcijų įsigijimo kaina –14 Lt, maksimali akcijų įsigijimo kaina – 22 Lt. Minimali savų akcijų pardavimo kaina – 14 Lt už vieną akciją.
Per 2006 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
Per 2007 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
Per 2008 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
Per 2009 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
| Metai | Priskaičiuoti dividendai, Lt | Dividendų suma tenkanti vienai akcijai, Lt | Proc. nuo akcijos nominalios vertės |
|---|---|---|---|
| 1997 | 634 014 | 0,50 | 3,33 |
| 1998 | 900 299 | 0,71 | 4,73 |
| 1999 | 553 690 | 0,36 | 2,40 |
| 2000 | 169 183 | 0,11 | 0,73 |
| 2001 | 2 676 166 | 1,74 | 11,60 |
| 2002 | 18 456 324 | 12,00 | 80,00 |
| 2003 | 3 074 054 | 2,00 | 11,33 |
| 2004 | 1 384 224 | 0,06 | 6,00 |
| 2005 | 0 | 0 | 0 |
| 2006 | 0 | 0 | 0 |
| 2007 | 0 | 0 | 0 |
| 2008 | 0 | 0 | 0 |
| 2009 | 0 | 0 | 0 |
2010 m. kovo 3 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, B korpusas, LT-01109, Vilnius) perduoti Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitą ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą.
2008 sausio 30 d. AB "Snaigė" pasirašė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities".
Nėra nustatyta jokių perleidimo apribojimų Bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.
| (konsoliduoti duomenys): | |||
|---|---|---|---|
| Finansiniai rodikliai | 2009 m. | 2008 m. | 2007 m. |
| Pelno prieš mokesčius rodiklis, % | -31,51% | -7,60% | -2,90% |
| Bendroji marža, % | 8,87% | 12,60% | 12,00% |
| EBITDA marža, % | -16,96% | 0,90% | 3,00% |
| Mokumo rodiklis, % | 50,46% | 86% | 86% |
| Skolos ir viso turto santykis, % | 36,53% | 64,95% | 63,73% |
| Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis, % | -128,50% | -34,68% | -12,96% |
| Akcijų rodikliai | 2009 m. | 2008 m. | 2007 m. |
|---|---|---|---|
| Grynasis pelnas akcijai, Lt | -1,37 | -0,87 | -0,49 |
| Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Lt | 0,49 | 3,02 | 9,57 |
| EBITDA akcijai, Lt | -0,74 | 0,11 | 0,51 |
| EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina) | -1,50 | 0,04 | 0,05 |
| Visi dividendai, tūkst. Lt | - | - | - |
| Dividendai vienai akcijai, Lt | - | - | - |
| Vidutinė buhalterinė akcijos vertė, Lt | 1,07 | 2,5 | 3,69 |
4.2.1 Bendrovės produktų portfelis
AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.
Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.
Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:
2009 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.
Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:
| Veiklos rūšis | 2009 m. | 2008 m. | 2007 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | |
| Parduoti šaldytuvai, vnt. | 199 418 | 100 | 523 219 | 100 | 657 467 | 100 |
| iš to skaičiaus: | ||||||
| Kombinuoti šaldytuvai | 14 0318 | 70,4 | 410 761 | 78,5 | 538 749 | 81,9 |
| su atskiromis išorinėmis durimis | ||||||
| Vienkameriniai šaldytuvai | 17 930 | 9,0 | 28 466 | 5,4 | 28 625 | 4,4 |
| Šaldikliai | 33 185 | 16,6 | 66 766 | 12,8 | 70 775 | 10,8 |
| Komerciniai šaldytuvai | 7 985 | 4,0 | 17 226 | 3,3 | 19 318 | 2,9 |
4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 2 pastaruosius ūkinius metus
Kaliningrado gamyklos darbas sustabdytas nuo 2009 m. kovo 2 d.
2009 m. AB "Snaigė" pardavė virš 199 tūkst. šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos siekė 117 mln. Lt, tai yra 65 proc. mažiau nei pernai. Eksportas sudarė 95 proc. visos parduotos produkcijos, t.y. 112 mln. Lt.
Pardavimo apimtys sumažėjo dėl sumenkusio vartojimo visose bendrovės rinkose. Vartojimo mažėjimui įtakos turėjo pasaulinė ekonominė krizė, palietusi beveik visas bendovės rinkas. Sunkmečio sąlygomis, daugelis vartotojų stambaus buitinio prietaiso pirkimą atidėjo geresniems laikams. Stambios buitinės technikos rinka traukėsi apie 40 – 50 proc. Kai kuriose rinkose šalyse – net apie 70 proc.
Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekija, kitos NVS šalys), Vakarų rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).
2009 m. ženkliai sumažėjo Rytų rinkos lyginamasis svoris bendrovės pardavimuose - nuo 55 proc. 2008 metais, iki 31 proc. 2009 m. Bendrovė iš Rytų rinkos gavo kiek daugiau nei 35 mln. litų pardavimo pajamų, t.y. 5,7 karto mažiau nei 2008 m.
Tokio ženklaus pardavimo sumažėjimo priežastis - vietinės valiutos devalvacija Rusijoje ir Ukrainoje bei didžiąją metų dalį iki 18 proc. išaugęs muito mokestis Ukrainoje. Dėl rublio devalvacijos patirtų nuostolių bendrovė buvo priversta uždaryti savo gamyklą Kaliningrade.
Rusijoje buvo parduota daugiau nei 28 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė beveik 19 mln. litų, Ukrainoje bendrovė pardavė virš 23 tūkst. šaldytuvų, ir gavo 12 mln. litų pajamų.
Pardavimai Rytų rinkoje 2009 m. (pagal pajamas):
Sulėtėjus prekybai Rytų rinkose, bendrovė sustiprino ir išplėtojo prekybinius santykius su savo klientais Vakarų rinkose. Todėl 2009 m. didžiąją dalį produkcijos pardavė šiose rinkose – 63 proc. bei gavo daugiau nei 74 mln. litų pajamų.
Palyginti su 2008-aisiais pardavimo pajamos Vakarų rinkoje 2009 m. sumažėjo 38 proc. Buvo parduota 127,5 tūkst. šaldytuvų ir gauta 74 mln. litų pajamų. Daugiausia produkcijos buvo parduota Prancūzijoje, Vokietijoje bei Portugalijoje.
2009 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 14 tūkst. šaldytuvų ir gavo beveik 8 mln. litų pajamų.
Kaip ir kitose bendrovės rinkose, stambios buitinės technikos pardavimas palyginus su 2008 m. ženkliai sumažėjo. Bendrovė pardavė 1,7 karto mažiau šaldytuvų ir gavo 1,5 karto mažiau pajamų.
2009 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė daugiau nei 9,5 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė daugiau kaip 5,5 mln. litų.
Latvijoje 2009 m. buvo parduota daugiau kaip 2 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė beveik 1,2 mln. litų. AB "Snaigė" 2009 m. Estijoje pardavė daugiau nei 1,5 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,5 mln. litų.
2009 m. bendrovė pardavė 50 proc. produkcijos su savo prekiniais ženklais SNAIGĖ ir GENERAL FROST. Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: Аlaska - METRO, didžiausias buitinės technikos ir mažmeninės prekybos tinklas Europoje; General Frost - TESCO, antras didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Europoje; Far - CONFORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; Carad – ELDI, vienas didžiausių buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklų Belgijoje; Smeg (Italija); Electrolux; Whirlpool; Zannusi; Bartscher; S-Frost; Brandy Best; Coldis; Continent; Cool; Exquisit; Faure (Electrolux); Frigibel; Helkina; KBS; Orima; Raymond; Tschibo. Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2009 m. (pagal pardavimo pajamas): 50% - Kiti prekiniai ženklai 47% - "Snaigė" 1% - "General frost"
Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – tai Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai. Toliau didėjo pirkimų apimtys iš Pietryčių Azijos šalių (daugiausia iš Kinijos). Bendradarbiaujama su Pietų Amerikos, Korėjos kompresorių gamintojais.
Stambiausi tiekėjai: ACC, Danfos Compressors Gmbh, Bay Systems, Geko-Kart, CFF, AO Severstallat, Arcelor-Mittal, KME Europa metal AG, KM Ibertubos S.A., Sintur s.z o.o., Ilpea, Basf, Dipol , Bay Systems Nothern Europe, UAB Alytaus ARA, UAB Lisiplast, UAB "Hoda".
Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika - tai bendrovės pirkimų strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų skatina perkamo produkto nuolatinį tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.
Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausiai lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.
Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.
Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti su kuo mažesniais kaštais išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.
Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas - padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.
Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.
Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.
Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.
Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas - tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.
Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, sąlygojantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.
| Darbuotojai | 2009 | 2008 | 2007 | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Skaičius | % | Vidutinis | Skaičius | % | Vidutinis | Skaičius | % | Vidutinis | |
| atlyginimas | atlyginimas | atlyginimas | |||||||
| Vadovai | 4 | 0,5 | 17202 | 6 | 0,4 | 18 921 | 8 | 0,5 | 19 248 |
| Specialistai | 146 | 20,0 | 2938 | 230 | 16,4 | 3 046 | 259 | 17 | 2 620 |
| Darbininkai | 582 | 79,5 | 1250 | 1 168 | 83,2 | 1 508 | 1 261 | 82,5 | 1 377 |
| Iš viso: | 732 | 100,0 | 1653 | 1 404 | 100 | 1 845 | 1 528 | 100 | 1 680 |
4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2007 – 2009 m. pagal personalo grupes:
| Darbuotojų išsilavinimas | 2009 | 2008 | 2007 | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| skaičius | % | skaičius | % | skaičius | % | |
| Aukštasis | 131 | 17,9 | 168 | 12 | 175 | 11,4 |
| Spec. vidurinis | 431 | 58,9 | 771 | 55 | 822 | 53,8 |
| Vidurinis | 160 | 21,9 | 449 | 31,9 | 484 | 31,7 |
| Nebaigtas vidurinis | 10 | 1,4 | 16 | 1,1 | 47 | 3,1 |
| Iš viso: | 732 | 100 | 1 404 | 100 | 1 528 | 100 |
4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2007 – 2009 m. pagal personalo grupes*:
| Darbuotojai | 2009 | 2008 | 2007 | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Skaičius | % | Skaičius | % | Skaičius | % | |
| Vadovai | 8 | 0,6 | 11 | 0,5 | 12 | 0,5 |
| Specialistai | 294 | 20,6 | 394 | 18 | 443 | 18 |
| Darbininkai | 1123 | 78,8 | 1 832 | 81,5 | 2 006 | 81,5 |
| Iš viso: | 1425 | 100 | 2 237 | 100 | 2 461 | 100 |
*vidutiniai metiniai duomenys
4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis
| TECHPROMINVEST | MOROZ TRADE* | LIGA SERVIS | SNAIGE – UKRAINE | ALMECHA | |
|---|---|---|---|---|---|
| Buveinės adresas | Rusija | Rusija | Rusija | Ukraina | Alytus, Lietuva |
| Veiklos pobūdis | Šaldytuvų gamyba | Prekyba ir marketinginės Prekyba ir marketingo Prekyba ir marketinginės Kitų niekur nepriskirtų | |||
| paslaugos | paslaugos | paslaugos | mašinų ir įrangos | ||
| gamyba | |||||
| AB "SNAIGĖ" turima | 100 | 100 | 100 | 99 | 100 |
| įstatinio kapitalo dalis, % | |||||
| Įstatinio kapitalo | 46 725 692 | 795 | 795 | 49 579 | 1 375 785 |
| dydis (Lt) | |||||
| Neapmokėta emitento | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta |
| dalis įstatiniame kapitale | |||||
| 2009 m. grynasis | -15444632 | (-) | -1050795 | -83135 | -706151 |
| pelnas (nuostolis) (Lt) | |||||
| Trumpalaikių įsipareigojimų | 3,53 | 0,00 | 1,50 | 0,51 | 1,2 |
| ir trumpalaikio turto | |||||
| santykis, 2009.12.31 | |||||
| Visų įsipareigojimų ir | 1,22 | 0,00 | 1,49 | 0,43 | 0,89 |
| viso turto santykis, | |||||
| 2008.12.31 |
*OOO MOROZ TRADE likvidaus turto neturi, todėl finansiniai rodikliai nepateikiami.
4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas
AB "Snaigė" kiekvienais metais investuoja į techninės pažangos vystymą, į naujų ekologiškų, ekonomiškų ir madingų gaminių įsisavinimą. Įsisavinti trys nauji gaminiai, patobulinti gaminami gaminiai. Įsisavinant naujus gaminius įsisavintos ir naujos technologijos, taip pat tobulintos esamos.
Visos investicijos – ir į materialųjį, ir į nematerialųjį turtą, nukreiptos bendrovės vystymui, jos veiklos gerinimui, veiklos kaštų mažinimui.
2007 metais naujų gaminių įsisavinimui, gamybos technologijų vystymui ir tobulinimui investuota 21,98 mln. Lt. 1. 2007m. naujų gaminių įsisavinimui investuota 20,6 mln. Lt. Įdiegti 7 naujo dizaino RF modelių nauji gaminiai. Diegiant naujus gaminius, įsisavintos ir naujos technologijos:
Įsisavinta nauja įranga štampuotų, lietų, vakuumformuotų detalių gamybai, užpylimo PPU, padengimo apsaugine danga ir dažymo įranga. Įranga šaldymo sistemos detalių ir junginių gamybai, šaldytuvų surinkimui ir pakavimui 5,52 mln. Lt.
Esamų technologijų tobulinimui, techniniam gamybos palaikymui, gamybinių pajėgumų didinimui ir energetinio ūkio modernizavimui investuota 1,26 mln. Lt.
Savikainos mažinimui ir kokybės gerinimui 2007 metais investuota 0,12 mln. Lt. Įmonės techninės tarnybos parengė ir įdiegė 24 taupymo priemones, iš jų gauta 1,081 mln. Lt metinė ekonomija.
2008 metais naujų gaminių įsisavinimui, gamybos technologijų vystymui ir tobulinimui investuota 3,284 mln. Lt.
2009 metais į naujų gaminių kūrimą, gamybos palaikymą ir tobulinimą, energetinio ūkio modernizavimą investuota 1,659 mln. Lt.
Naujų gaminių kūrimui skirta 0,516 mln. Lt;
Metų eigoje atlikti šaldytuvų RF27, RF31 ir RF34 energetinio efektyvumo didinimo tiriamieji darbai leido pradėti projektuoti šių modelių "A++" energetinio efektyvumo klasės šaldytuvų seriją.
2009 m. rugpjūčio mėnesį pasirašius sutartį su Finansų ir Ūkio ministerijomis dėl dalinio finansavimo per ES struktūrinius fondus, pradėtas projektuoti šaldytuvas RF36 su daugiafunkciniu skyriumi, turintis "No frost" šaldymo sistemą. • Technologijų tobulinimui - 0,219 mln. Lt;
2008 - 2009 metais įmonėje buvo vykdoma kaštų mažinimo programa, pagal kurią įvykdytos taupymo priemonės davė 8,28 Lt ekonomiją vienam šaldytuvui. Iš viso šios programos dėka įmonė sutaupė 1 mln. 264 tūkst. Lt.
Investicijos bendrovei priklausančioje įmonėje "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija):
2007 m. buvo investuota į nematerialųjį turtą: baigtas projektas "Naujas TPI dizainas" (pradėtas 2006 m) pagal sutartį Nr.77/06.
Paruoštas dizaino bei techninis projektai, pateiktas brėžinių komplektas (156 brėžiniai). Bendra atliktų darbų vertė 138.112 Lt.
2007 metais įmonėje "Techprominvest" buvo investuota ir į ilgalaikį materialųjį turtą (įrengimus ir įrangą): 3 mln. 325 tūkst. Lt.
2008 metais ten pat buvo investuota 1 mln. 955 tūkst. Lt. Šios investicijos paskirstytos taip:
2009 metais į įmonę "Techprominvest" investuota nebuvo.
Bendrovės aplinkos apsaugos vizija - ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.
Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos negali daryti neteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.
Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų atliekomis daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.
Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:
AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.
Bendrovės veiklą reglamentuoja aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema veikia jau nuo 1995 metų.
Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, atliekų šalinimui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti. AB "Snaigė" laikosi 2005 metų liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.
"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.
Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:
nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;
nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;
utilizavimo palengvinimo tikslu visos plastikinės detalės ženklinamos;
atliekama medžiagų sunaudojimo minimizavimo analizė.
Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį galima būtų kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be kita ko, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.
Įmonėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2006 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.
AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Gamybai naudojamos medžiagos neardo ozono sluoksnio ir neskatina šiltnamio efekto.
Įmonėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.
Makroekonominė rizika – šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo sulėtėjimas, o tai gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Investuotojas prisiima riziką, jog dėl šių makroekonominių priežasčių gali suprastėti bendrovės finansinė būklė.
Bendrovės kredito rizika – egzistuoja rizika, kad dėl susiklosčiusių neigiamų pokyčių produkcijos rinkose, pablogėjusios bendrovės finansinės padėties, paskolų perfinansavimo galimybių sumažėjimo ar kitų rizikos veiksnių bendrovė nesugebės atsiskaityti su savo kreditoriais. Šiuo metu bendrovės veikla yra nuostolinga – per 2009 metus bendrovė patyrė 38 182 tūkst. Lt. konsoliduoto grynojo nuostolio. Kredito rizika susijusi su lėšomis bankuose yra ribota, nes bendrovė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais. 2009 m. gruodžio 31 d. visų (konsoliduotų) įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,72. Visų finansinių paskolų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 38 424 tūkst. litų. Didžiąją finansinių paskolų dalį sudarė trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai (37,5 mln. Lt.) Paskoloms yra įkeista nekilnojamo turto (už 22 678 000 Lt), įrengimai (už 5 204 000 Lt), atsargos (ne mažiau kaip 20 500 000 Lt), piniginės įplaukos (iki 10 000 000 Lt) bei didžioji OOO "Techprominvest" akcijų dalis. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra. 2009 m. gruodžio 31 d. bei 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovė nevykdė paskolų, kurių vertė buvo 9142 tūkst. litų (2008m.
gruodžio 31 d 16163 tūkst. litų ) sutartyse numatytų kai kurių finansinių rodiklių. Per šį ataskaitinį laikotarpį paskolos buvo grąžinamos laiku ir bankai nesiėmė jokių veiksmų dėl minėto rodiklio nevykdymo.
Per 2008 m. ir 2009 m. paskolos buvo grąžinamos laiku ir bankai nesiėmė jokių veiksmų dėl minėto rodiklio nevykdymo. Daugiau informacijos apie bendrovės finansinius įsipareigojimus pateikta 2009 m. konsoliduotose audituotose finansinėse ataskaitose.
Bendrovės likvidumo rizika – 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovės konsoliduoti trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą, o bendrasis likvidumo rodiklis buvo lygus 0,54. Kadangi trumpalaikiai įsipareigojimai yra didesni nei trumpalaikis turtas, egzistuoja rizika, jog susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir kreditoriams pareikalavus padengti trumpalaikius įsipareigojimus, bendrovė nepajėgs to padaryti panaudodama turimą trumpalaikį turtą. Tokia situacija neigiamai paveiktų bendrovės finansinę situaciją ir veiklos perspektyvas.
Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas sąstingis bei kredito prieinamumo sumažėjimas. Kadangi bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, jos veikla didele dalimi priklauso nuo išorinio kreditinio finansavimo. Egzistuoja rizika, jog sumažėjusi bendrovei prieinamų kreditų pasiūla neigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją.
Blogų skolų rizika – bendrovė ankstesniais veiklos laikotarpiais susidurdavo su gautinų sumų nuvertėjimu dėl blogų skolų. Per 2009 m. bendrovė apskaitė gautinų sumų vertės sumažėjimą dėl blogų skolų, kuris lygus 2 255 790 Lt, per 2008 metus – 1 757 863 Lt. Egzistuoja rizika, jog ir ateities laikotarpiais bendrovė gali susidurti su gautinų sumų nuvertėjimu dėl blogų skolų.
Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2007 m. finansinių ataskaitų audito išvadoje bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų tikslumo (tiksli pareikšta nuomonė bei jos pagrindimas nurodytas 2007 m. konsoliduotose finansinėse ataskaitose). 2008 m. finansinių ataskaitų audito išvadoje bendrovės auditorius atsisakė pareikšti nuomonę dėl finansinių ataskaitų tikslumo (tikslus atsisakymas pareikšti nuomonę bei atsisakymo pagrindimas nurodytas 2008 m. konsoliduotose finansinėse ataskaitose). Ankstesni bendrovės finansinių ataskaitų netikslumai leidžia daryti prielaidą, kad egzistuoja rizika, jog ir ateities periodais bendrovės finansinės ataskaitos gali ne visiškai tiksliai apibūdinanti bendrovės finansinę padėtį.
Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją.
Teisminių procesų rizika – 2009 m. birželio 25 d. Bendrovei Kauno apygardos teisme buvo pateiktas A/S "Comfitt Glass" (toliau – Ieškovas) ieškinys dėl 2.049 tūkst. litų skolos priteisimo. Ieškovo teigimu, skola susidarė už pristatytas ir neapmokėtas prekes. Bendrovė dalies skolos, kuri sudaro 489 tūkst. litų, nepripažįsta, kadangi dalis prekių nebuvo pristatytos Bendrovei. 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį ir priteisė Ieškovo naudai iš Bendrovės 2.049 tūkst. litų skolos, 126 tūkst. litų palūkanų ir 6 proc. įstatyminių palūkanų nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo datos. Bendrovė apskundė teismo sprendimą dėl priteistos 489 tūkst. litų skolos už nepatiektas prekes. Apeliaciniam teismui palikus galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą bendrovė privalėtų padengti ieškovui priteistą įsipareigojimą. Ieškinio įsipareigojimo padengimas iš bendrovės apyvartinių lėšų galėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinę padėtį.
Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė patirs nuostolius, apsunkinančius bendrovės finansinę situaciją.
Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams įmonė bus priversta papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tokios investicijos galėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinę būklę.
Veiklos tęstinumo rizika - egzistuoja rizika, kad dėl susiklosčiusių neigiamų pokyčių produkcijos rinkose, pablogėjusios bendrovės finansinės padėties, paskolų perfinansavimo galimybių sumažėjimo ar kitų rizikos veiksnių bendrovė nesugebės tęsti veiklos. Veiklos tęstinumo prielaidos išsamiai atskleistos 2009 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.2. pastaboje.
Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą. Dėl galimo bendrovės gaminamos produkcijos moralinio bei technologinio nusidėvėjimo konkurentų atžvilgiu (netiesioginiai technologiniai veiksniai) egzistuoja rizika, jog bendrovės gaminiai rinkoje taps nepaklausūs. Toks technologinės aplinkos pasikeitimas galėtų turėti neigiamos įtakos finansinei bendrovės situacijai.
4.8.1 Imonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai
Bendrovės konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas. Bendrovės vyriausiasis finansininkas yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūra bei galutinė jų peržiūra. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kad finansinėje atskaitomybėje būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.
| 2009 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos | |
|---|---|---|---|---|---|
| UAB "Baltijos polistirenas" | 2.457.333 | - | - | 225.732 | |
| UAB "Astmaris" | 776.475 | - | - | - | |
| 3.233.808 | - | - | 225.732 | ||
| 2008 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos | |
| UAB "Baltijos polistirenas" medžiagas | 3 712 781 | 2 821 | - | 375 517 | |
| UAB "Astmaris" | medžiagas | 8 462 171 | - | - | 1 272 617 |
| 12 174 952 | 2 821 | - | 1 648 134 |
Grupė vykdo politiką sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais tikslais ir sąlygomis. Jokių garantijų nebuvo gauta ar suteikta kurios nors susijusios šalies gautinų ar mokėtinų sumų apmokėjimui užtikrinti.
Finansinės ir investicinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis :
| 2009 m. | 2008 m. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gautos | Paskolų | Sumokėtos | Gautos | Paskolų | Sumokėtos | |
| paskolos | grąžinimai | palūkanos | paskolos | grąžinimai | palūkanos | |
| UAB "Hermis Capital" | - | 5 713 379 | 1 087 241 | 29 300 000 | 23 586 621 | 87 109 |
| UAB "Genčių nafta" | - | - | - | 8 750 000 | 8 750 000 | 190 137 |
| AB "Kauno duona" | - | - | - | 1 100 000 | 1 100 000 | 33 659 |
| UAB "Baltijos polistirenas" | - | - | - | 3 000 000 | 3 000 000 | - |
| UAB "Meditus" | 1 000 000 | - | - | 6 000 000 | 5 000 000 | - |
| Viso : | 1 000 000 | 5 713 379 | 1 087 241 | 48 150 000 | 41 436 621 | 310 905 |
4.10 Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai
Šiuo metu bendrovė kaip ieškovas dalyvauja byloje prieš atsakovą OOO "Bila technika" dėl skolos priteisimo. Ieškinio suma 340 882,11 Lt. Procesas vyksta Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
2009 m. birželio 25 d. Bendrovei Kauno apygardos teisme buvo pateiktas A/S "Comfitt Glass" (toliau – Ieškovas) ieškinys dėl 2.049 tūkst. litų skolos priteisimo. Ieškovo teigimu, skola susidarė už pristatytas ir neapmokėtas prekes. Bendrovė dalies skolos, kuri sudaro 489 tūkst. litų, nepripažįsta, kadangi dalis prekių nebuvo pristatytos Bendrovei. 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį ir priteisė Ieškovo naudai iš Bendrovės 2.049 tūkst. litų skolos, 126 tūkst. litų palūkanų ir 6 proc. įstatyminių palūkanų nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo datos. Bendrovė apskundė teismo sprendimą dėl priteistos 489 tūkst. litų skolos už nepatiektas prekes.
AB "Snaigė" priklauso Lietuvos pramoninkų konfederacijai.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 41 šakinę ir 8 regionines asociacijas, jungiančias daugiau kaip 2700 įvairaus profilio įmonių. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas – beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija.
Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės.
Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Konfederacija turi ženklią įtaką Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos Pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.
AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėju ir nariu. Asociacijos tikslai yra: koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t.t.
Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.
Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.
5.3.1 Naujausi esminiai įvykiai bendrovės veikloje
2010 m. balandžio 8 d. buvo baigtas AB "Snaigė" konvertuojamųjų vardinių 368 dienų trukmės 10% metinio pajamingumo obligacijų platinimas. Per visą platinimo laikotarpį buvo išplatinta 61 372 vienetai 100 EUR nominaliosios vertės obligacijų, kurias įsigijo 2009 m. išleistų obligacijų emisijų savininkai, refinansavę turėtus vertybinius popierius. Bendrai obligacijų savininkai refinansavo 73% senųjų obligacijų emisijų.
Investuotojai, kuriems priklausė 8 430 vienetai 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų LT1000401174, pareiškė norą konvertuoti vertybinius popierius į paprastąsias vardines AB "Snaigė" akcijas. Šiems investuotojams iš viso bus suteiktos 2 908 350 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 1 Lt, atitinkama verte padidinant įstatinį bendrovės kapitalą. Bendrai obligacijų savininkai konvertavo 11% 2009 m. išleistos konvertuojamųjų obligacijų emisijos.
Obligacijų emisijų dalis, kurių savininkai nesutiko refinansuoti arba konvertuoti turėtų vertybinių popierių, išpirkta nebuvo. Dėl per 2009 m. patirtų nuostolių bendrovė iš veiklos nesugeneravo obligacijų išpirkimui reikalingų lėšų, o dėl sąstingio šalies kreditų rinkose reikalingų lėšų nebuvo įmanoma pasiskolinti iš išorinių šaltinių.
Artimiausiu metu bendrovė pateiks neišpirktų obligacijų savininkams pasiūlymus dėl susidariusio įsipareigojimo padengimo.
Komentuodami žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie AB "Snaigė" 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų emisijos bei paprastųjų obligacijų emisijų neišpirkimą pranešame kad Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo puslapyje pasirodžiusi informacija nėra tiksli. Oficialus obligacijų išpirkimo terminas – 2010 m. balandžio 8 d. pabaiga. Šiandien vis dar vyksta naujai išleidžiamos AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų emisijos LT1000401315 platinimas, kurio metu pritrauktos lėšos būtų panaudojamos 2009 m. išleistų obligacijų išpirkimui, vyksta derybos su 2009 m. išleistų obligacijų savininkais dėl obligacijų refinansavimo. Kadangi platinimas dar nėra pasibaigęs, nėra aišku, kiek papildomų lėšų bus pritraukta ir ar jų pakaks pilnam obligacijų išpirkimui. Oficialią informaciją apie 2009 m. išleistų obligacijų išpirkimą bei naujai išleidžiamos obligacijų emisijos platinimo rezultatus AB "Snaigė" paskelbs 2010 m. balandžio 9 d.
AB "Snaige" eilinio VAS sušaukimas ir sprendimų projektai
2010 m. balandžio 6 d. AB "Snaigė" valdybos sprendimu, 2010 m. balandžio 29 d. 10.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, bendrovės posėdžių salėje šaukiamas eilinis visuotinis AB "Snaigė" (įm. kodas 249664610) akcininkų susirinkimas. Akcininkų registracijos pradžia 9 val. 30 min., pabaiga 9 val. 50 min.
Valdybos patvirtinta eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:
Šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2010 m. balandžio 22 d. Dalyvauti šaukiamame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime gali tie akcininkai, kurie 2010 m. balandžio 22 darbo dienos pabaigoje turėjo AB "Snaigė" akcijų.Teisių apskaitos diena 2010 m. gegužės 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 1,2,3 ir 4 punktuose nurodytas turtines teises turės akcininkai, kurie dešimtos darbo dienos pabaigoje po sprendimo, susijusio su akcininkų turtinėmis teisėmis priėmimo dienos, priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo bus akcinės bendrovės akcininkai.
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai:
Nepaskirstytasis pelnas parėjusių finansinių metų pabaigoje: 69 217 053 Lt. (20 046 644 EUR) Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): -82 245 667 Lt. (-23 819 991 EUR) Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: -13 028 614 Lt. (-3 773 347 EUR) Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR) Akcijų priedai nuostoliams padengti: 13 028 614 Lt. (3 773 347 EUR) Pervedimai iš rezervų: 1 860 000 Lt. (538 693,2 EUR) Paskirstytinas pelnas: 1 860 000 Lt. (538 693,2 EUR) Pelno paskirstymas: Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 0 Lt. (0 EUR) - paramai, labdarai: 0 Lt. (0 EUR) Socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 30 000 Lt. (8 688,6 EUR) Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 1 830 000 Lt. (530 004,6 EUR)
Vertybinių popierių komisija 2010 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino AB "Snaigė" 368 dienų trukmės 8,05 mln. eurų (27,79 mln. litų) nominalios vertės konvertuojamųjų obligacijų emisijos prospektą.
Obligacijas įsigiję investuotojai turės teisę išpirkimo dieną konvertuoti vieną turimą obligaciją į 380 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų.
AB "Snaigė" 2010 m. kovo 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pirmumo teisė AB "Snaigė" akcininkams įsigyti išleidžiamų obligacijų yra atšaukta. Dėl to visu platinimo laikotarpiu (2010 m. kovo 22 d. – 2010 m. balandžio 8 d.) išleidžiamų obligacijų galės įsigyti visi suinteresuoti investuotojai.
Investuotojai kviečiami pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis Obligacijų platinimo metu UAB FMĮ "Orion Securities", A.Tumėno g. 4B (9 aukštas), LT – 01109, Vilnius darbo dienomis nuo 8.30 iki 17.30.
Neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimai
AB "Snaigė" neeiliniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2010 m. kovo 5 d., priimti sprendimai:
1.4. KO-ų suteikiamos teisės: pasibaigus jų išpirkimo terminui, gauti nustatytas palūkanas arba pakeisti KO-as į Bendrovės akcijas šio Susirinkimo sprendimu ir KO-ų pasirašymo sutartimi nustatytu santykiu;
1.5. Akcijų, į kurias keičiamos KO-os:
1.5.1. Klasė – paprastosios vardinės akcijos;
1.5.2. Skaičius – 380 (trys šimtai aštuoniasdešimt) vienetų;
1.5.3. Nominali vertė – 1,- Lt (vienas litas);
1.5.4.Suteikiamos teisės:
1.5.4.1. Dalyvauti valdant Bendrovę;
1.5.4.2. Gauti dividendus;
1.5.4.3. Gauti Bendrovės turto dalį, likusią po jos likvidavimo;
1.5.4.4. Nemokamai gauti akcijų, jei Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų;
1.5.4.5. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatytas išimtis;
1.5.4.6. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
1.5.4.7. Parduoti ar kitu būdu perleisti visas ar dalį savo akcijų, palikti jas testamentu kitiems asmenims;
1.5.4.8. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teisė balsuoti gali būti uždrausta arba
apribota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
1.7. KO-ų išpirkimo data – 368-toji diena nuo KO-ų platinimo termino pabaigos. KO-os keičiamos į akcijas KO-ų išpirkimo dieną;
1.8. Metinė palūkanų norma – 10% (dešimt procentų);
Atšaukti pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnį Bendrovės akcininkams suteiktą pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų KO.
3. Konvertuojamųjų obligacijų emisijos įtraukimas į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą. Pasibaigus KO-ų platinimui teikti paraišką AB "NASDAQ OMX Vilnius" valdybai dėl KO-ų emisijos įtraukimo į "NASDQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą.
4. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas ir su kapitalo didinimu susijęs įstatų pakeitimas.
Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma kartu atliekant bendrovės įstatų pakeitimą, juose nurodant įstatinio kapitalo dydį.
Patvirtinti naują įstatų redakciją.
Įgalioti (su teise perįgalioti) ir įpareigoti Bendrovės generalinį direktorių:
6.5. Pasirašyti ir pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus ir VAS patvirtintus naujos redakcijos įstatus. 6.6. Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
Kovo 2 d. AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika ir Kazachijos nacionalinės verslo korporacijos "Saryarka" atstovas Kazachijos sostinėje Astanoje pasirašė bendros įmonės steigimo dokumentus. Naujoji įmonė pavadinta "Snaigė Saryarka" ir bus įregistruota Kazachijos Respublikos Teisingumo ministerijoje. AB "Snaigė" įstatinio kapitalo dalis sudarys 49 procentus, "Saryarka" – 51 procentą.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus, pirmoji ir svarbiausia naujos įmonės užduotis - finansavimo užsitikrinimas. "Pradėtos derybos ir su Kazachijos bankais, ir su stambiais investiciniais fondais,"- teigė G.Čeika. "Mūsų partneriai nusiteikę optimistiškai, be to, projektui pritaria Kazachijos Respublikos Ūkio ir prekybos ministerija." Kazachijos Respublikos Ūkio ir prekybos ministras Aset Isekešev susitikimo su "Snaigė Saryarka" atstovais metu, pabrėžė šio projekto svarbą Kazachijos ūkiui.
Gavusi finansavimą, įmonė "Snaigė Saryarka" statys buitinių šaldymo prietaisų gamyklą Astanoje, vėliau užsiims šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir prekyba Kazachijos, Rusijos, Kirgizijos bei kitose kaimyninėse rinkose.
Pasak AB "Snaigė" vadovų naujos įmonės steigimas ir gamyklos statymas bus labai naudingas bendrovei. Jeigu naujajai įmonei pavyks užsitikrinti finansavimą, gamybos perkėlimas į Kazachiją, ne tik leis įsitvirtinti šioje rinkoje, bet ir įsigalėjus bemuitei politikai tarp Kazachijos ir Rusijos, padės atgauti turėtas pozicijas Rusijoje, bei įžengti į kaimynines Kazachijai rinkas. Be to, gamykla bus netoli žaliavų ir komplektuojančių dalių tiekėjų Kazachstane bei Kinijoje.
AB "Snaigė" gamykla Alytuje toliau gamins šaldytuvus Pabaltijo, Ukrainos, Vakarų bei Centrinės Europos rinkoms.
Nacionalinė kompanija Socialinė-verslo korporacija "Saryarka" buvo įsteigta 2007 metais Kazachijos Respublikos prezidento N.Nazarbaevo įsakymu. Korporacijos misija – skatinti ekonomikos vystymą Kazachijos sostinėje Astanoje, Akmolinsko ir Karagandos srityse. Korporacijos tikslas - konkurentabilių, savo produkciją galėsiančių eksportuoti gamybų kūrimas, efektyvių sistemų, valdančių valstybinius aktyvus kūrimas, inovatyvių projektų diegimas, sąlygų smulkiam verslui vystyti, sukūrimas.
Korporacijos veikla vystoma remiantis privataus verslo ir valstybinių struktūrų partneryste. Pusę gaunamo pelno "SPK-Saryarka" investuoja į pramonės, nesusijusios su žaliavų gavyba, vystymu, kitą dalį skiria socialinių projektų įgyvendinimui. "SPK-Saryarka" valdo 22 įmones, kurios dirba alternatyvaus kuro gamybos, pramonės įmonių, skirtų gyventojų poreikiams tenkinti kūrimo, transporto, logistikos, statybos, atliekų perdirbimo, žemės ūkio produkcijos saugojimo ir realizacijos, medikamentų gamybos bei realizacijos ir kitose srityse.
2010 m. vasario 26 d. valdybos sprendimu nr. 1- 6 pakeisti punktai 1.5.2, 1.6., 1.8.
Siūlomi sprendimų projektai:
1.5.4.4. Nemokamai gauti akcijų, jei Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų;
1.5.4.5. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatytas išimtis;
Atšaukti pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnį Bendrovės akcininkams suteiktą pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų KO.
Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma kartu atliekant bendrovės įstatų pakeitimą, juose nurodant įstatinio kapitalo dydį.
Patvirtinti naują įstatų redakciją. AB "Snaigė" įstatų nauja redakcija.
| Pardavimų ir kitos veiklos pajamos: | 123,518 mln.Lt (35,77 mln. EUR). |
|---|---|
| Nuostolis iki mokesčių: | -35,53 mln. Lt (- 10,29 mln.EUR), |
| Nuostolis (grynasis): | -36,45 mln. Lt (-10,56 mln.EUR), |
| EBITDA: | -19,85 mln. Lt (-5,75 mln.EUR). |
AB "Snaigė" laiku ir tinkamai pasirengė krizei - restruktūrizavo veiklą, pertvarkė gamybą, sumažino darbuotojų skaičių. Per 2009 m. bendrovė sumažino veiklos kaštus beveik 11 mln.Lt. Nepaisant sunkumų, bendrovė 2009 m. dirbo stabiliai, išsaugojo didžiąją dalį savo rinkų bei produkcijos paklausumą.
Didžiausias AB "Snaigė" 2009 m. praradimas – gamyklos Kaliningrade uždarymas. Šis sprendimas buvo priimtas metų pradžioje, kai devalvavus rublį gamyba Rusijoje tapo nuostolinga. Dėl gamyklos Kaliningrade uždarymo, AB "Snaigė" patyrė beveik 12 mln.Lt. konsoliduotą nuostolį bei prarado Rusijos rinką.
Kiti veiksniai, turėję neigiamą poveikį bendrovės rezultatams:
Papildomas 13 proc. muitas, galiojęs Ukrainoje nuo kovo iki rugsėjo mėn. Ukrainoje, ženkliai sumažino bendrovės pardavimus šioje šalyje.
Nuostolis dėl atidėjimų blogoms skoloms sudarė 2,1 mln. Lt.
Dirbant mažesniu apkrovimu didėjo darbo užmokesčio kaštai bei išaugo netiesioginė savikaina. Dėl šių veiksnių bendrovė prarado 2 mln.Lt.
Išeitinės kompensacijos sudarė 4 mln.Lt.
Dėl neigiamo valiutų kurso bendrovė prarado 3,5 mln.Lt.
Bendra krizinių veiksnių įtaka sudarė 21,5 mln.Lt.
Vasario 26 d. "Verslo žiniose" paskelbta informacija apie būsimus bendrovės partnerius yra klaidinga.
Vasario 26 d. AB "Snaigė" valdyba nusprendė steigti bendrą įmonę kartu su Kazachijos Respublikos nacionaline verslo korporacija "Saryarka". Naujoji įmonė statys buitinių šaldymo prietaisų gamyklą Astanoje, vėliau užsiims gamyba ir prekyba Kazachijos, Rusijos, Kirgizijos bei kitose kaimyninėse rinkose.
AB "Snaigė" turtinis įnašas į būsimos įmonės įstatinį kapitalą bus uždarytos Kaliningrado gamyklos gamybiniai įrengimai bei gamybos technologijos. AB "Snaigė" bus atsakinga už gamybos naujoje gamykloje paleidimą, technologinių procesų veiksmingumo užtikrinimą ir prekybos bei rinkodaros organizavimą. Bendrovės partnerė korporacija "Saryarka" rūpinsis žemės plotu, kuriame bus statoma gamykla, statybos organizavimu, darbo jėga bei finansavimo šaltinių užtikrinimu.
Pasak AB "Snaigė" valdybos pirmininko Nerijaus Dagilio, naujos įmonės steigimas ir gamyklos statymas bus labai naudingas bendrovei.
"Uždarius gamyklą Kaliningrade, mūsų pardavimai ženkliai sumažėjo."- teigė N. Dagilis. "Jeigu naujajai įmonei pavyks užsitikrinti finansavimą, gamybos perkėlimas į Kazachiją, ne tik leis įsitvirtinti šioje rinkoje, bet ir įsigalėjus bemuitei politikai tarp Kazachijos ir Rusijos, padės atgauti turėtas pozicijas Rusijoje, bei įžengti į kaimynines Kazachijai rinkas."
Koncernas "Saryarka" šiuo projektu prisidės prie Kazachijos vyriausybės priimtos spartaus pramonės vystymo strategijos vykdymo. Pasak koncerno valdybos pirmininko Beriko Kamalijevo, šaldytuvų gamyklos statyba bus pirmas tokio lygio projektas Kazachijoje. "Šios gamyklos statyba ženkliai prisidės prie teigiamo Kazachijos Respublikos įvaizdžio formavimo." – teigė B.Kamalijevas. "Be to, gamykla sukurs papildomų darbo vietų, šalia gamyklos kursis aptarnaujančių įmonių tinklas."
AB "Snaigė" gamykla Alytuje toliau gamins šaldytuvus Pabaltijo, Ukrainos, Vakarų bei Centrinės Europos rinkoms. Apie "SPK-Saryarka".
Nacionalinė kompanija Socialinė-verslo korporacija "Saryarka" buvo įsteigta 2007 metais Kazachijos Respublikos prezidento N.Nazarbaevo įsakymu. Korporacijos misija – skatinti ekonomikos vystymą Kazachijos sostinėje Astanoje, Akmolinsko ir Karagandos srytyse. Koporacijos tikslas - konkurentabilių, savo produkciją galėsiančių eksportuoti gamybų kūrimas, efektyvių sistemų, valdančių valstybinius aktyvus kūrimas, inovatyvių projektų diegimas, sąlygų smulkiam verslui vystyti sukūrimas.
Korporocacijos veikla vystoma remiantis privataus verslo ir valstybinių struktūrų partneryste. Pusę gaunamo pelno "SPK-Saryarka" investuoja į pramonės, nesusijusios su žaliavų gavyba, vystymu, kitą dalį skiria socialinių projektų įgyvendinimui. "SPK-Saryarka" valdo 22 įmones, kurios dirba alternatyvaus kuro gamybos, pramonės įmonių, skirtų gyventojų poreikiams tenkinti, kūrimo, transporto, logistikos, statybos, atliekų perdirbimo, žemės ūkio produkcijos saugojimo ir realizacijos, medikamentų gamybos bei realizacijos ir kitose srityse.
Siūlomi sprendimų projektai:
1.2. Vienos KO-os nominali vertė 100 EUR (vienas šimtas eurų);
1.3. Bendra išleidžiamų KO vertė iki 8 050 000 EUR (aštuonių milijonų penkiasdešimt tūkstančių eurų);
Atšaukti pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnį Bendrovės akcininkams suteiktą pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų KO.
3. Konvertuojamųjų obligacijų emisijos įtraukimas į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą; Pasibaigus KO-ų platinimui teikti paraišką AB "NASDAQ OMX Vilnius" valdybai dėl KO-ų emisijos įtraukimo į "NASDQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą.
Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma kartu atliekant bendrovės įstatų pakeitimą, juose nurodant įstatinio kapitalo dydį.
Įgalioti (su teise perįgalioti) ir įpareigoti Bendrovės generalinį direktorių:
6.5. Pasirašyti ir pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus ir VAS patvirtintus naujos redakcijos įstatus. Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
2010 m. vasario 1 d. AB "Snaigė" valdybos sprendimu, 2010 m. kovo 5 d. 10.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, bendrovės posėdžių salėje šaukiamas neeilinis visuotinis AB "Snaigė" (įm. kodas 249664610) akcininkų susirinkimas.
Akcininkų registracijos pradžia 9 val. 30 min., pabaiga 9 val. 50 min. Susirinkimo darbotvarkė:
Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas;
Pirmumo teisės atšaukimas;
Konvertuojamųjų obligacijų emisijos įtraukimas į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą;
Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas ir su kapitalo didinimu susijęs įstatų pakeitimas;
Naujos įstatų redakcijos patvirtinimas;
Įgaliojimų suteikimas.
Šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2010 m. vasario 26 d. Dalyvauti šaukiamame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime gali tie akcininkai, kurie 2010 m. vasario 26 darbo dienos pabaigoje turėjo AB "Snaigė" akcijų.
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Siūlymus papildyti neeilinio visuotinio akcininkų susirikimo darbotvarkę akcininkai gali pateikti elektroniniu paštu [email protected] arba pristatyti į bendrovės atstovybę adresu Pramonės g. 6, Alytus (2 aukštas) ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 19 d. Informuojame, kad kartu su siūlymu papildyti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, turi būti pateikti ir siūlomų sprendimų projektai arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo klausimo.
Informuojame, kad akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę bet kuriuo metu iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu raštu ar elektroniniu paštu [email protected] siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, taip pat siūlyti papildomus narius į bendrovės valdybos narius bei audito įmonę.
Akcininkai turi teisę pateikti bendrovei klausimų, susijusių su 2010 m. kovo 5 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Klausimai gali būti pateikiami elektroniniu paštu [email protected] arba pristatomi į bendrovės atstovybę adresu Pramonės g. 6, Alytus (2 aukštas) ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 4 d.
Asmuo, dalyvaujantis neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įgaliotas asmuo neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę klausti.
Informuojame, kad akcininkai, turintys teisę dalyvauti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę raštu, elektroninio ryšio priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jų vardu neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Apie duotą įgaliojimą akcininkas privalo raštu pranešti, atsiųsdamas duotą įgaliojimą elektroniniu paštu [email protected]; [email protected], faksu 8-315-56-207 ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 4 dienos pabaigos.
Informuojame, kad neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bus galima balsuoti raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Tinkamai užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius prašome pateikti elektroniniu paštu [email protected]; [email protected], faksu 8-315-56-207 arba pristatyti į bendrovės atstovybę adresu Pramonės g. 6, Alytuje (2 aukštas) ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 4 dienos pabaigos. Bendrovė pasilieka teisę neįskaityti akcininko išankstinio balsavimo, jei bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo 30 str. 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų ar bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti tikrosios akcininko valios.
5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje
AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per devynis 2009 metų mėnesius pasiekė 100 mln. Lt apyvartą. Didžioji apyvartos dalis, t.y. 86,7 mln. Lt, pasiekta pagrindinėje bendrovės gamykloje Alytuje. Kitos bendrovės gamyklos Kaliningrade veikla sustabdyta metų pradžioje dėl rublio devalvacijos bei ekonominio nuosmukio Rusijoje.
AB "Snaigė" per devynis 2009 metų mėnesius patyrė 32,5 mln. Lt neaudituoto konsoliduoto nuostolio prieš mokesčius. Didelė nuostolio dalis – 12 mln. Lt susidarė dėl nurašytos pervertintos Kaliningrado gamyklos vertės. Nuostolis dėl rublio devalvacijos sudarė apie 5 mln. Lt, o sumokėtos išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams – apie 5 mln. Lt.
Šiuo metu Alytaus gamykla pilnai apkrauta, dirba penkias dienas per savaitę. Nuo rugsėjo mėnesio Ukrainoje ir Moldovoje nebetaikomas muitas AB "Snaigė" produkcijai, todėl bendrovė tikisi eksporto į šias šalis atsigavimo.
"Snaigė" baigė platinti vardines neviešas 160 dienų trukmės 18% metinio pajamingumo obligacijas. Per visą platinimo laikotarpį buvo išplatinta 100 Lt nominaliosios vertės 15 996 obligacijų.
Obligacijos parduotos išimtinai tik 2009 m. balandžio 6 d. neišpirktų AB "Snaigė" obligacijų savininkams. Viena laiku neišpirkta obligacija buvo keičiama į vieną naujai išleidžiamą obligaciją. Platinimo metu visos laiku neišpirktos obligacijos buvo pakeistos į naujai išleistąsias. Tokiu būdu AB "Snaigė" įvykdė visus su 2009 m. balandžio 6 d. neišpirkta obligacijų emisija susijusius bendrovės įsipareigojimus obligacijų savininkams.
AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis 2009 metų I pusmetį pasiekė 64,3 mln. Lt apyvartą. Didžioji apyvartos dalis, t.y. 53,8 mln. Lt, pasiekta pagrindinėje bendrovės gamykloje, Alytuje. Kitos bendrovės gamyklos Kaliningrade veikla sustabdyta nuo kovo mėnesio dėl rublio devalvacijos bei ekonominio nuosmukio Rusijoje.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, antrąjį šių metų ketvirtį pavyko stabilizuoti bendrovės veiklą. "Antrąjį šių metų ketvirtį patyrėme tik 3,5 mln. Lt konsoliduotą neaudituotą nuostolį, keturis kartus mažesnį nei pirmąjį ketvirtį" - teigė G.Čeika. – "Antrojo ketvirčio bendrovės neaudituota konsoliduota EBITDA sudarė 144 tūkst. Lt. Palyginus su pirmojo ketvirčio EBITDA, kuri sudarė (-9.2) mln. Lt tai - labai geras rezultatas, rodantis teigiamus poslinkius tiesioginėje bendrovės veikloje".
AB "Snaigė" pusmečio rezultatams didesnę įtaką turėjo pirmasis šių metų ketvirtis, kuris bendrovei buvo sudėtingas ir dėl žymiai sumažėjusių pardavimų pagrindinėse Rusijos bei Ukrainos rinkose, ir dėl valdymo optimizavimo procesų vykusių bendrovėje.
AB "Snaigė" 2009 metų pirmą pusmetį patyrė 17,6 mln. Lt neaudituoto konsoliduoto nuostolio prieš mokesčius. Nuostolis dėl rublio devalvacijos sudarė virš 6 mln. Lt, o pirmą pusmetį sumokėtos išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams – apie 5 mln. Lt.
Šiuo metu Alytaus gamykla pilnai apkrauta, dirba penkias dienas per savaitę. Bendrovė turi užsakymų daugiau, nei gali pagaminti, tačiau negali didinti gamybos dėl apyvartinių lėšų trūkumo.
Bendrovė gavo INVEGOS garantiją 5 mln. Lt bei derasi su bankais dėl paskolos apyvartinėms lėšoms gavimo.
Rugpjūčio 12 d. AB "Snaigė" valdyba nusprendė uždaryti bendrovei priklausiančią šaldytuvų gamyklą Kaliningrade. Gamybinė veikla šioje gamykloje sustabdyta nuo kovo 2 d.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, po Rusijos rublio devalvacijos gamyba šioje šalyje tapo nuostolinga. "Sprendimas uždaryti Kaliningrado gamyklą nors ir labai sunkus, tačiau buvo neišvengiamas." teigė G. Čeika. - "Nematome jokių teigiamų pokyčių Rusijos rinkoje, net ir sustabdžius gamyklą bendrovė kiekvieną mėnesį patiria nuostolį. Tokia finansinė našta bendrovei sunkmečio sąlygomis yra per sunki, todėl nusprendėme gamyklą uždaryti."
Kaliningrado gamyklos pastatus bendrovė ketina parduoti. Šaldytuvų gamybos linijos bei įrengimai bus atvežti ir naudojami pagrindinėje, stabiliai dirbančioje Alytaus gamykloje.
Bendrovė prisiims 70 mln. Lt nuostolį dėl nepasiteisinusių investicijų Kaliningrade. Tačiau pardavus Kaliningrado gamyklos pastatus, atsiras papildomas finansinis rezervas palengvinsiantis visos bendrovės veiklą. Šiuo metu AB "Snaigė" turi daugiau užsakymų nei gali pagaminti, tačiau bendrovė negali didinti gamybos dėl apyvartinių lėšų trūkumo.
Pasak G.Čeikos, AB "Snaigė" galutinai neatsisako galimybės prekiauti Rusijoje. "Ekonominis nuosmukis ir nestabilumas amžinai nesitęs, pasikeitus situacijai ieškosime būdų atstatyti prekybinius santykius Rusijos rinkoje."- teigė Gediminas Čeika.
2009 liepos 8 d. buvo baigtas AB "Snaigė" vardinių neviešų 274 dienų trukmės 14% metinio pajamingumo obligacijų platinimas. Per visą platinimo laikotarpį buvo išplatinta 6 962 vienetai 100 Lt nominaliosios vertės obligacijų. Obligacijos buvo išskirtinai platintos tik 2009 m. balandžio 6 d. neišpirktų AB "Snaigė" obligacijų savininkams vieną laiku neišpirktą obligaciją keičiant į vieną naujai išleidžiamą. Tokiu būdų restruktūrizuoti laiku neišpirktas obligacijas sutiko investuotojai, turėję apie trečdalį viso neišpirktų vertybinių popierių likučio. Baigus obligacijų platinimą neišpirktų obligacijų likutis sumažėjo iki 1,67 m. Lt. (arba 8,4% nuo visos 2008 m. obligacijų emisijos dydžio) skaičiuojant nominalia verte.
Bendrovė kviečia ir likusius laiku neišpirktų obligacijų savininkus tartis dėl abiem šalims palankaus sprendimo priėmimo.
AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis 2009 metų I ketvirtį pasiekė 32, 8 mln. Lt apyvartą, t.y. du kar-
tus mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, kai buvo pasiekta 79,08 mln. Lt neaudituota konsoliduota apyvarta.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pirmo ketvirčio bendrovės apyvarta nesiskiria nuo planuotos pasiekti šiomis sunkmečio sąlygoms, veikiant vienai iš dviejų bendrovės gamyklų bei dirbant viena pamaina keturias dienas per savaitę. "Pirmas ketvirtis buvo sudėtingas", - teigia G.Čeika. -"Dėl vietinės valiutos devalvacijos Rusijoje ir Ukrainoje bei iki 18 proc. išaugusio muito Ukrainoje, pardavimai šiose pagrindinėse AB "Snaigė" rinkose ypač sumažėjo. Sumažėjus pardavimams, turėjome mažinti darbuotojų skaičių, pertvarkyti gamybą bei prisitaikyti prie naujų sąlygų."
Bendrovė 2009 metų pirmą ketvirtį patyrė 14 mln. Lt neaudituoto konsoliduoto nuostolio prieš mokesčius. Nuostolis dėl rublio devalvacijos sudarė apie 6 mln. Lt, o pirmą ketvirtį sumokėtos išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams – apie 3 mln. Lt.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šis nuostolis beveik 5 mln. Lt. mažesnis už patirtąjį konsoliduotą nuostolį prieš mokesčius paskutinį 2008 metų ketvirtį. "Tai nedidelis, bet vis dėl to - žingsnis į priekį", teigia G. Čeika. - "Prasidėjus šiltajam sezonui pradėjome gauti daugiau užsakymų, perėjome prie penkių dienų darbo savaitės. Tačiau ženkliai didinti gamybos negalime, nes trūksta apyvartinių lėšų. Jei bendrovei pavyktų gauti valstybės finansavimą arba pasiekti palankesnių susitarimų su Lietuvos bankais, galėtumėme gaminti daugiau produkcijos bei patenkinti daugiau užsakymų."
Konsoliduotais neaudituotais duomenimis AB "Snaigė" 2009 m. I ketivirčio EBITDA sudarė (9,2) mln. Lt.
2009 gegužės 22 d. buvo baigtas AB "Snaigė" vardinių neviešų 321 dienų trukmės 14% metinio pajamingumo obligacijų platinimas. Per visą platinimo laikotarpį buvo išplatinta 5 295 vienetai 100 Lt nominaliosios vertės obligacijų. Obligacijos buvo išskirtinai platintos tik 2009 m. balandžio 6 d. neišpirktų AB "Snaigė" obligacijų savininkams vieną laiku neišpirktą obligaciją keičiant į vieną naujai išleidžiamą. Tokiu būdų restruktūrizuoti laiku neišpirktas obligacijas sutiko investuotojai, turėję apie 18% procentų viso neišpirktų vertybinių popierių likučio.
Bendrovė kviečia ir likusius laiku neišpirktų obligacijų savininkus tartis dėl abiem šalims palankaus sprendimo priėmimo.
Vienintelė Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gamintoja AB "Snaigė" pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilniusperkelti Bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.
Akcinė Bendrovė "Snaigė" nuo gegužės 4 dienos grįžo prie įprasto penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiko. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, grįžimas prie penkių darbo dienų buvo iš anksto planuotas. "Šaldytuvų pardavimo sezonas prasideda maždaug nuo gegužės mėnesio. Nuo šio laikotarpio visada jaučiame padidėjusį mūsų produkcijos poreikį. Todėl grįžimas prie penkių darbo dienų savaitės buvo numatytas praeitų metų gale," - teigė Gediminas Čeika.
AB "Snaigė" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2009 m. balandžio 22 d., priimti sprendimai: 1. Patvirtintas AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2008 metais.
Išklausyta Auditoriaus išvadą apie 2008 m. bendrovės finansinę atskaitomybę.
Patvirtinta 2008 m. bendrovės metinė finansinė atskaitomybė.
Patvirtintas AB "Snaigė" 2008 m. pelno (nuostolių) paskirstymas:
Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje: 52 517 654 Lt. (15 210 164 EUR)
Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): -15 128 201 Lt. (-4 381 430 EUR)
Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 37 389 453 Lt. (10 828 734 EUR)
Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)
Pervedimai iš rezervų: 34 087 600 Lt. (9 872 451 EUR)
Paskirstytinas pelnas: 71 477 053 Lt. (20 701 185 EUR)
Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 400 000 Lt. (115 848 EUR)
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 1 860 000 Lt. (538 693 EUR):
Paramai, labdarai 0 Lt. (0 EUR)
Socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 60 000 Lt. (17 377 EUR)
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 1 800 000 Lt. (521 316 EUR)
Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 69 217 053 Lt. (20 046 644 EUR)
5.1. Įgaliotas (su teise perįgalioti) Bendrovės generalinis direktorius pasirašyti ir pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus ir VAS patvirtintus įstatus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su VAS priimtų sprendimų įgyvendinimu.
Audito komiteto nariais iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos išrinkti Kustaa Aima, Rasą Balčiūnaitę-Kaminskienę ir Virginijų Dumbliauską bei patvirtinta komiteto nuostatai.
2009 m. balandžio 10 d. įvykusiame AB "Snaigė" valdybos posėdyje buvo aprobuoti 2009 m. balandžio 22 d. įvyksiančio eilinio visuotinio AB "Snaigė" akcininkų susirinkimo sprendimų projektai:
Siūloma: Patvirtinti AB "Snaigė" metinį pranešimą apie bendrovės veiklą 2008 metais.
Siūloma: Išklausyti Auditoriaus išvadą apie 2008 m. bendrovės finansinę atskaitomybę.
Siūloma: Patvirtinti 2008 m. bendrovės metinę finansinę atskaitomybę.
Siūloma: Patvirtinti AB "Snaigė" 2008 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:
Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje: 52 517 654 Lt. (15 210 164 EUR)
Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): -15 128 201 Lt. (-4 381 430 EUR)
Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 37 389 453 Lt. (10 828 734 EUR)
Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)
Pervedimai iš rezervų: 34 087 600 Lt. (9 872 451 EUR)
Paskirstytinas pelnas: 71 477 053 Lt. (20 701 185 EUR)
Pelno paskirstymas:
Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 400 000 Lt. (115 848 EUR)
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 1 860 000 Lt. (538 693 EUR):
Paramai, labdarai 0 Lt. (0 EUR)
Socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 60 000 Lt. (17 377 EUR)
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 1 800 000 Lt. (521 316 EUR)
Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 69 217 053 Lt. (20 046 644 EUR) 5. Bendrovės įstatų keitimas.
Siūloma: Pakeisti Bendrovės įstatų 2.2 p. (kadangi pasikeitė ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) ir 9.1.2, 9.1.6, 9.1.8, 9.1.9, 9.1.10 punktus, susijusius su Bendrovės pranešimų skelbimu dienraštyje, keičiant dienraštį "Lietuvos rytas" į dienraštį "Kauno diena". Įstatų 2.2, 9.1.2, 9.1.6, 9.1.8, 9.1.9, 9.1.10 punktų nauja redakcija:
"2.2. Bendrovės veiklos objektas – šaldytuvų ir šaldiklių gamyba, buitinių elektrinių aparatų ir prietaisų gamyba (27.51) ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla."
"9.1.2. Pranešimas apie visuotinio susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas dienraštyje "Kauno diena" arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai, ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio susirinkimo dienos. Jeigu visuotinis susirinkimas neįvyksta, apie pakartotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šiame straipsnyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio visuotinio susirinkimo dienos. Pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio susirinkimo dienos."
"9.1.6. Apie sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą kiekvienam Bendrovės kreditoriui turi būti pranešama pasirašytinai arba registruotu laišku. Be to, šis sprendimas turi būti paskelbtas dienraštyje "Kauno diena" arba pranešta kiekvienam akcininkui pasirašytinai, arba registruotu laišku."
"9.1.8. Apie parengtas reorganizavimo sąlygas Bendrovė skelbia dienraštyje "Kauno diena" tris kartus, ne trumpesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio susirinkimo dėl Bendrovės reorganizavimo viešai praneša dienraštyje "Kauno diena" ir raštu praneša visiems akcininkams ir kreditoriams."
"9.1.9. Apie sprendimą pertvarkyti Bendrovę, Bendrovė viešai skelbia dienraštyje "Kauno diena" tris kartus, ne trumpesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio susirinkimo dėl Bendrovės pertvarkymo, viešai praneša dienraštyje "Kauno diena" ir raštu praneša visiems akcininkams ir kreditoriams."
"9.1.10. Apie Bendrovės likvidavimą, Bendrovė skelbia dienraštyje "Kauno diena" tris kartus, ne trumpesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio susirinkimo, viešai praneša dienraštyje "Kauno diena" ir raštu praneša visiems akcininkams ir kreditoriams."
5.1.Įgalioti (su teise perigalioti) Bendrovės generalinį direktorių pasirašyti ir pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus ir VAS patvirtintus įstatus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su VAS priimtų sprendimų įgyvendinimu.
Siūloma: Bendrovės valdybos nariu likusiam Bendrovės valdybos įgaliojimų laikui išrinkti Kęstutį Pilipuitį.
Siūloma: Audito komiteto nariais iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos išrinkti Kustaa Aima, Rasą Balčiūnaitę - Kaminskienę ir Virginijų Dumbliauską bei patvirtinti komiteto nuostatus.
AB "Snaigė" pateikė Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos valdybai paraišką įtraukti 367 dienų trukmės konvertuojamųjų obligacijų emisiją į Nasdaq OMX Vilnius skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą.
2009 balandžio 6 d. buvo baigtas AB "Snaigė" konvertuojamųjų vardinių 367 dienų trukmės 18% metinio pajamingumo obligacijų platinimas. Per visą platinimo laikotarpį buvo išplatinta visa 7 500 000 EUR nominalios vertės obligacijų emisija.
80% obligacijų buvo išplatinta 2008 m. obligacijų emisijos savininkams refinansavus turėtus vertybinius popierius. Šiems investuotojams vietoj išpirkimo dieną išmokamų grynųjų pinigų už atitinkamą sumą suteikta naujai išleistų konvertuojamų obligacijų.
Likusi emisijos dalis išplatinta stambiesiems AB "Snaigė" akcininkams konvertavus anksčiau Bendrovei suteiktas paskolas į naujai išleistas obligacijas.
Tai, kad didžioji dalis obligacijų išplatinta 2008 m. emisijos savininkams, parodo, jog obligacijų savininkai supranta sudėtingą dabartinę Bendrovės finansinę situaciją bei tiki Bendrovės galimybėmis po metu išpirkti naujai išleistus skolos vertybinius popierius.
2009 m. balandžio 6 d. AB "Snaigė" neišpirko 2008 m. išleistos 367 dienų trukmės konvertuojamųjų obligacijų emisijos. Dėl per 2008 m. patirtų nuostolių bendrovė nesugebėjo iš veiklos sugeneruoti obligacijų išpirkimui reikalingų lėšų, o dėl sąstingio šalies kreditų rinkose reikalingų lėšų nebuvo įmanoma pasiskolinti iš išorinių šaltinių.
Beveik visi 2008 m. išleistos obligacijų emisijos savininkai sutiko refinansuoti turėtus vertybinius popierius įsigyjant naujai išleistų 367 d. trukmės 18% metinio pajamingumo konvertuojamų AB "Snaigė" obligacijų. Tokiems obligacijų savininkams vietoj išpirkimo dieną išmokamų grynųjų pinigų už atitinkamą sumą suteikta naujai išleistų konvertuojamų obligacijų. Visas turėtas obligacijas refinansuoti nusprendė ir stambieji Bendrovės akcininkai, kurie buvo didžiosios dalies 2008 m. išleistos obligacijų emisijos savininkai. Bendrai obligacijų savininkai refinansavo 85% senosios obligacijų emisijos.
Su neišpirktų obligacijų savininkais Bendrovė tarsis dėl naujo įsiskolinimo grąžinimo termino nustatymo.
2009 m. kovo 19 d. įvykusiame AB "Snaigė" (įmonės kodas 249664610) valdybos posėdyje nuspręsta 2009 balandžio 22 d. 10 val. sušaukti eilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą. Susirinkimas įvyks posėdžių salėje, Pramonės g. 6 Alytius. Akcininkų registracijos pradžia 9 val. 30 min., pabaiga 9 val. 50 min. Susirinkimo akcininkų apskaitos data 2009 04 15.
Susirinkimo darbotvarkė:
Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos (2009 m. balandžio 15 d.) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.
Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininko įgaliotiems atstovams privalu turėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
38
2009-03-18 akcinės bendrovės "Snaigė" valdybos narys Domininkas Kašys pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2009 m. balandžio 1 d.
Vienintelės Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gamintojos AB "Snaigė" planuojamos investicijos 2009 m. sieks 1,8 mln.Lt. Šios investicijos bus skirtos bendrovės dabartinės techninės bazės efektyvumui palaikyti.
Vienintelė Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gamintojos AB "Snaigė" Alytaus gamykla nuo kovo 09 d. nedirbs keturias dienas.
Pasak bendrovės Generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, bendrovė klientų užsakymus patenkina tiek gamindama, tiek pateikdama prekes iš sandėlio. "Smukus vartojimui pagrindinėse bendrovės rinkose, siekiame nedidinti gatavos produkcijos likučio sandėlyje, bei gaminti produkcijos tiek kiek turime užsakymų,"- teigia Gediminas Čeika. Pasak Gedimino Čeikos, efektyvus gamybos valdymas bei kaštų mažinimas yra pagrindinės priemonės dirbant šiuo nepalankiu periodu.
AB "Snaigė" atnaujins gamybą kovo 16 d.
Vertybinių popierių komisija 2009 m. kovo 5 d. posėdyje patvirtino AB "Snaigė" 367 dienų trukmės 7,5 mln. eurų (25,9 mln. litų) nominalios vertės konvertuojamųjų obligacijų emisijos prospektą.
Pagrindinė informaciją apie išleidžiamas obligacijas:
Obligacijas įsigiję investuotojai turės teisę išpirkimo dieną konvertuoti turimas obligacijas į 345 paprastąsias vardines AB "Snaigė" akcijas.
AB "Snaigė" akcininkai turės pirmumo teisę per pirmąsias 14 platinimo dienų (2009 m. kovo 10 d. – 2009 m. kovo 23 d. imtinai) įsigyti išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų proporcionaliai pagal 2009 m. vasario 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo teisių apskaitos dienos (2009 m. kovo 9 d.) pabaigoje turėtų AB "Snaigė" akcijų nominaliąją vertę. Likusiu platinimo laikotarpiu (2009 m. kovo 24 d. – 2009 m. balandžio 6 d.) įsigyti obligacijų turės teisę ir kiti investuotojai.
Investuotojai kviečiami pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis Obligacijų platinimo metu UAB FMĮ "Orion Securities", A.Tumėno g. 4B (9 aukštas), LT – 01109, Vilnius darbo dienomis nuo 8.30 iki 17.30.
AB "Snaigė" neeiliniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2009 m. vasario 23d., priimti sprendimai:
1.Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas ir įstatinio kapitalo padidinimas.
A. Išleisti Bendrovės konvertuojamąsias obligacijas (toliau - KO) tokiomis sąlygomis:
Išleidžiamų KO-ų skaičius – 75 000 (septyniasdešimt penki tūkstančiai) vienetų;
1.1. Vienos KO-os nominali vertė – 100 EUR (vienas šimtas eurų);
1.5.3. Nominali vertė 1 Lt (vienas litas);
1.5.4. Suteikiamos teisės:
B. Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma.
Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
AB "Snaigė" VAS šaukiamo 2009 m. vasario 23 dieną vyksiančio neeilinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektai:
1.6.4.6. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
1.6.4.7. Parduoti ar kitu būdu perleisti visas ar dalį savo akcijų, palikti jas testamentu kitiems asmenims;
AB "Snaigė" 2008 m. konsoliduota tarpinė finansinė atskaitomybė ir preliminarūs neaudituoti veiklos rezultatai 1. Preliminarūs konsoliduoti neaudituoti 2008 m. veiklos rezultatai:
Pardavimų ir kitos veiklos pajamos: 341,69 mln. Lt (98,96 mln. EUR).
Nuostolis iki mokesčių: -25,98 mln. Lt (-7,52 mln.EUR),
Nuostolis (grynasis): - 22,99 mln. Lt (-6,66 mln.EUR),
Gamybos į Kazachstaną perkėlimas, naujosios gamyklos statyba.
Aktyvi naujų verslo galimybių paieška.
| PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS | TAIP /NE / NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės veiklos strategija pateikiama metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje ataskaitoje, taip pat kai kuriuose pranešimuose spaudai. Bendrovės skelbiami esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams taip pat atspindi Bendrovės veiklos kryptis. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina valdyba, bendrovės strategija yra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės veiklos strategijos nuostatų laikymąsi kontroliuoja bendrovės vadovas. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradar biauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
NE | Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba, akcininkai jos atsisakė. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų ger biamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvau jančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
TAIP | Bendrovės valdyba kontroliuoja ir vertina bendrovės vadovo veiklą, analizuodama vadovo pateiktą finansinę ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita, ir gali nurodyti vadovui į nurodytų nuostatų netinkamą vykdymą. |
| II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. |
||
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomen duojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtik rina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
NE | Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn. |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
TAIP | Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vyk domų funkcijų priežiūrą. |
NE | Sudaryta tik valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.). |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
TAIP | Šie principai taikomi valdybai tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsul tantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. 2 |
TAIP | Yra penki Bendrovės valdybos nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra pakankamas. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems mak simaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. 1 |
NE | Stebėtojų taryba nerenkama. |
III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo. 2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas
2009 metų konsoliduotas metinis pranešimas
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.
Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
TAIP
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo or ganų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
TAIP | Bendrovės kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama akcininkų susirinkime, kuriame kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, papasakoja apie savo užimamas pareigas kitose įmonėse, apie savo profesinį pasirengimą. Visiems dalyvaujantiems susirinkime akcininkams suteikiama galimybė siūlyti kitus kandidatus į valdybos narius. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svar bius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą bal suoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kan didato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
NEAKTUALU | Bendrovės valdybos reglamentas nenumato tokios pareigos. Tačiau akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu (per kurį renkama valdybos nariai) yra supažindinami su kandidatų į valdybos narius darbine patirtimi, išsilavin imu, pateikiama kita svarbi informacija. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
NEAKTUALU | Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, akcininkai rinkdami valdybos narius turi galimybę spręsti apie kandidatų kompetenciją ir tinkamumą atstovauti jų interesus. Metiniame pranešime neskelbiama valdybos narių kompetencija, tiesiogiai susijusi su jų darbu kolegialiame or gane, tačiau skelbiama valdybos sudėtis. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikaci jos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvel giant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairi apusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
TAIP | Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi pakankamą patirtį ir kval ifikaciją, pakankamai žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais, įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją. Bendrovėje kol kas nėra sudarytas atlyginimų komitetas. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma indi viduali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nus tatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
NEAKTUALU | Individualios mokymo programos nebuvo rengiamos, nes bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams susipažinti su bendrovės veikla, taigi naujai išrinktiems valdybos nariams suteikiama pakankamai žinių ir informacijos. Valdybos narių įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems vykdant savo funkcijas. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai in teresų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius. |
NE | Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje. |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
NE
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje.
43
NE Tokios praktikos kol kas nėra.
Valdyba nėra nustačiusi nepriklausomumo sąvokos.
NE
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo NE kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi NEAKTUALU 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą . Tokio |
Nebuvo tokios praktikos ir reikalavimų. Tokios praktikos kol kas nėra. |
|---|---|
| Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
|
| TAIP | Šias funkcijas atlieka visuotinio akcininkų susirinkimo renkama valdyba. Ji pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui metinį pranešimą apie bendrovės veiklą, metų eigoje svarsto bendrovės veiklos rezultatus ir vertina bendrovės vadovo darbą. |
| TAIP | Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais, atvejų, kai būtų pagrindo manyti kitaip - nebuvo. |
| TAIP | Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko. |
| TAIP | Akcininkų ir valdybos interesų konfliktų nekilo. Bendrovės valdyba siekia dirbti sąžiningai. Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip, kaip reikalauja LR Akcinių bendrovių įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose. |
| NE | Nebuvo siūlymo papildyti įstatus tokia nuostata |
| TAIP | Kadangi kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama visuotiniame akcininkų susirinkime, ji nepriklausomai priima sprendimus. Bendrovės vadovybė užtikrina, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti. |
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų in teresus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieš taravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pak enkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsi pareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar ju ridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių san dorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus or ganas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų . Kole gialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo 6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123- |
5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Žr. 3 išnašą.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui. 9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
Audito komitetas yra išrinktas 2009 metais. Bendrovės direktorių skyrimo ir atlyginimų komitetai nėra suformuoti, kadangi anksčiau tokios praktikos ir reikalavimų nebuvimo. Šiame punkte nurodytas funkcijas iki šiol vykdo valdyba savo kompetencijos ribose.
TAIP
Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti tokius komitetus ar to reikalautų LR įstatymai, , komitetai bus įsteigti.
Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai yra nepriklausomi ir sprendimus priima savarankiškai, neįtakojami jokių interesų konfliktų. TAIP
Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, vienas iš jų yra nepriklausomas. TAIP
Kadangi audito komitetas įmonėje išrinktas tik 2009 m., todėl šio komiteto veiklos praktika šiuo metu tik formuojasi, audito komitetas stebi įmonės audito atlikimo procesą. NE
Audito komiteto nuostatose numatyta teisė gauti reikiamą informaciją, darbuotojų paaiškinimus, nuostatuose taip pat numatyta, kad audito komiteto nariai turi kitas teises, numatytas galiojančiose teisės aktuose. TAIP
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
11Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
46
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
NEAKTUALU Atlyginimų komitetas nesuformuotas (aplinkybės nurodytos 4.7. punkte). 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
TAIP Bendrovėje audito komitetas išrinktas tik 2009 m., todėl jo veiklos praktika šiuo metu formuojasi. Tačiau audito komiteto pagrindinės veiklos funkcijos yra:
Šios funkcijos numatytos audito komiteto nuostatuose.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma tokia praktika.
NE
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo or ganus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių infor mavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
TAIP | Valdybos posėdžių sušaukimo teisę pagal AB įstatymą turi kiekvienas valdy bos narys. Informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams taip, kaip numatyta valdybos darbo reglamente. |
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena ben drovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrin tas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Ben drovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį11. |
TAIP | Valdybos posėdžiai šaukiami atitinkamu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas, valdy bos posėdžiai šaukiami bent kartą į mėnesį. Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami neeiliniai posėdžiai. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje na grinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kole gialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
TAIP | Valdybos nariams išsiunčiama elektroniniu paštu visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių metu dažniausiai nekeičiama, kadangi pagal bendrovės reglamentą sprendimai ir balsavimas gali vykti apklausos būdu elektroniniu paštu, valdybos nariai turi galimybę tokiu pačiu būdu ir bendru sutarimu papildyti darbotvarkę. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su ben drovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atly ginimo nustatymu. |
NEAKTUALU | Stebėtojų taryba nesudaryta. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
TAIP | Bendrovės kapitalą sudaro akcijos, suteikiančios jų turėtojams vienodas bal savimo, nuosavybės ir dividendų teises. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
TAIP | Bendrovė suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises skelbdama apie tai viešai. |
13Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
NE | Bendrovės įstatai nenumato tokios teisės akcininkams. Tokius svarbius sprendimus priima bendrovės valdyba. |
|---|---|---|
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
TAIP | Informacija apie akcininkų susirinkimus skelbiama taip kaip tai numatyta LR įstatymuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami Bendrovės buveinėje, kuri ne sikeitė nuo pat bendrovės įsteigimo. |
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
TAIP | Informacija apie akcininkų susirinkimo sušaukimą, siūlomus sprendimų pro jektus, informacija apie priimtus sprendimus talpinama bendrovės tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis. |
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant ben drąjį balsavimo biuletenį. |
TAIP | Bendrovės akcininkai savo teises gali įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato LR Akcinių bendrovių įstatymas. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimu ose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti są lygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
NE | Bendrovė neturi techninių galimybių. |
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas | ||
| interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. | Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių | |
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
TAIP | Bendrovės valdymo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomen dacijų, tačiau bendrovėje tokių pranešimų ir informavimo tvarka nereglamentuota. |
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
TAIP | Bendrovės valdymo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomen dacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota. |
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę ben drovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
TAIP | Bendrovės valdymo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomen dacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota. |
12Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą. 13Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
Šios nuostatos laikomasi tais atvejais, kai valdyboje sprendžiami valdybos nario - bendrovės vadovo darbo užmokesčio klausimai.
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
TAIP
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atly ginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tin klalapyje. |
NE | Atlyginimų dydis darbuotojams bendrovės konfidenciali informacija, bedrovės komercinė paslaptis, be to įmonėje nerengiama atlyginimų politikos ataskaita. Klausimus dėl kodekse rekomenduojamos atlyginimų ir išmokų politikos por eikio ir parengimo numatoma svarstyti ateityje, keičiantis rinkos sąlygoms. Trumpa informacija apie bendrovės išmokas valdymo organų nariams, vyres niajai vadovybei skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, fi nansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų ver tinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gau namos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių at lyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pen siją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiški nama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdo maisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punk tuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo di rektoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pa jamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslau gas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, daly vavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. |
Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Priežastys nurodytos 8.1. punkte. 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi. 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. NE NE NE NE NE NE
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys,
dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
pačiai grupei;
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsul tantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
|---|---|---|
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiau siai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nus tatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekin tamoji plius kintamoji dalis) vertė. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą ne turėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atly ginimų nustatymo klausimais. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsav imui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygina mam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, pri imdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąly gas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gau namas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nus tatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis są lygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali |
NE | Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo metu bendrovėje nėra. |
| paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam |
||
| pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nus tatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. |
||
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose daly | ||
| vavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
TAIP | Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę. |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su dar buotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuo tojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
TAIP | Interesų turėtojai gali dalyvauti įmonės valdyme ir įmonei svarbių sprendimų priėmime tiek, kiek tai leidžia LR įstatymai. |
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
TAIP | Šių nuostatų laikomasi tiek, kiek tai reglamentuoja LR įstatymai. |
| X principas: Informacijos atskleidimas valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės | |
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
TAIP | Bendrovė atskleidžia informaciją kaip to reikalauja LR įstatymai. Informacija atskleidžiama įmonės internetiniame tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistemą NASDOQ OMX, Vertybinių popierių komisijai, ELTA, BNS, dienraštyje "Kauno diena". |
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
TAIP | |
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomen duojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai de taliau reglamentuojama VIII principe. |
NE | Pateikiama informacija, kuri bendrovėje nelaikoma konfidencialia. |
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų daly vavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
NE | Tokios praktikos Bendrovė netaiko |
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbi ami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susi pažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
TAIP | Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą. |
|---|---|---|
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudoto jams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neat lygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama in formaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
TAIP | Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi, informacija pateikiama lietu vių ir anglų kalbomis. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengia mas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą verty binių popierių biržoje. |
TAIP | Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir me tinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
TAIP | Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes išorinė audito kompanija neperžiūri bendrovės tarpinių ataskaitų. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji ben drovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
TAIP | Audito įmonę visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne au | TAIP | Informacija paprastai atskleidžiama akcininkams, ja disponuoja ir bendrovės |
valdyba.
dito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
AB "Snaigė" generalinis direktorius
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.