Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement • Jul 29, 2010

AB "KAUNO ENERGIJA"

$\ddot{\phantom{a}}$

KONSOLIDUOTŲ IR BENDROVĖS 2010 m. I PUSMEČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINES ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

Balansai

			Grupė	Bendrové
	Pastabos	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	856	1.242	841	1.222
Ilgalaikis materialusis turtas	4
Žemė ir pastatai		29.042	29.539	27.543	28.012
Statiniai ir mašinos	1	251.866	251.902	251.842	251.873
Transporto priemonės		546	652	451	526
Įrenginiai ir įrankiai		5.268	6.475	5.211	6.404
Nebaigta statyba ir išankstiniai
apmokėjimai		21.488	16.134	21.488	16.134
Ilgalaikio materialiojo turto iš viso		308.210	304.702	306.535	302.949
Atidėtojo mokesčio turtas
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterines įmones	1			6.053	6.053
Po vienerių metų gautinos sumos	5	68	61	257	109
Kitas finansinis turtas	6	433	433	433	433
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		501	494	6.743	6.595
Ilgalaikio turto iš viso		309.567	306.438	314.119	310.766
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	$\overline{7}$	5.725	5.372	5.589	5.226
Išankstiniai apmokėjimai		549	616	665	766
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		6.274	5.988	6.254	5.992
Per vienerius metus gautinos sumos	8
Iš pirkėjų gautinos sumos		40.783	59.828	40.513	59.513
Kitos gautinos sumos		10.561	4.361	10.690	4.647
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		51.344	64.189	51.203	64.160
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9,22	2.247	3.131	2.197	3.094
Trumpalaikio turto iš viso		59.865	73.308	59.654	73.246
Turto iš viso		369.432	379.746	373.773	384.012

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Balansai (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR
ISIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Kapitalas	1	256.392	255.710	256.392	255.710
Privalomasis rezervas	10	448	233	448
Kiti rezervai
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		17.683	6.404	17.771	6.928
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)		(3.865)	(6.465)	8	(2.883)
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		13.818	(61)	17.779	4.045
Nuosavo kapitalo iš viso		270.658	255.882	274.619	259.755
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir isipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	11	38.491	37.198	38.491	37.198
Lizingas (finansinė nuoma)	12	44	44
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas		2.030	2.030	2.699	2.699
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	13	12.665	11.832	12.665	11.832
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	14	1.820	1.820	1.820	1.820
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai		646	735	647	735
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		55.696	53.659	56.322	54.284
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo (finansines nuomos) einamųjų metų dalis	11,12	6.468	12.935	6.442	12.884
Trumpalaikės finansinės skolos	11	10.047	9.663	10.047	9.663
Prekybos skolos	15	21.411	41.502	21.494	41.529
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		2.456	1.812	2.193	1.660
Gauti išankstiniai apmokėjimai		1.188	1.216	1.188	1.216
Mokėtini mokesčiai		71	1.316	32	1.259
Išvestiniai finansiniai instrumentai	16	740	787	740	787
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo
einamųju metų dalis	14	457	656	457	656
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai		240	318	239	319
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		43.078	70.205	42.832	69.973
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		98.774	123.864	99.154	124.257
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		369.432	379.746	373.773	384.012

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Finansines ataskaitas patvirtino:

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2010 m. liepos 23 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	$\mathcal{L}$ 2010 m. liepos 23 d.

$\sum_{i=1}^{n} a_i = a_i$

Bendrųjų pajamų ataskaitos

		orupe
	bos	Pasta-2010 m.ll ketvirtis	2010 m.l pusmetis	2009 m.ll ketvirtis	2009 m.l pusmetis	2009 m.	2008 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	17	28.458	164.536	31.108	178.039	280.411	205.974
Kitos veiklos pajamos	18	439	935	293	554	1.114	1.337
Veiklos pajamų iš viso		28.897	165.471	31.401	178.593	281.525	207.311
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(25.177)	(116.773)	(21.524)	(124.374)	(197.698)	(137.604)
Atlyginimai ir socialinis
draudimas	14	(4.977)	(10.110)	(5.777)	(9.985)	(23.236)	(24.999)
Žaliavos ir medžiagos		(385)	(736)	(417)	(860)	(1.758)	(2.404)
Mokesčiai, išskyrus pelno
mokestį		(1.032)	(2.066)	(873)	(1.859)	(4.238)	(3.462)
Elektros energija		(466)	(1.352)	(442)	(1.468)	(2.558)	(2.891)
Nusidevėjimas ir
amortizacija	3,4	(3.975)	(7.954)	(4.115)	(8.365)	(16.688)	(18.982)
Remontas ir eksploatacija		(353)	(860)	(649)	(1.028)	(6.351)	(5.160)
Vanduo		(143)	(310)	(187)	(257)	(692)	(517)
Gautinų sumų realizacinės
vertės sumažėjimo
pasikeitimas	8	(981)	(1.467)	(1.126)	(1.466)	(6.524)	1
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	7					433	181
Petrašiūnų elektrinės
operatoriaus sąnaudos	1	(340)	(680)	(585)	(1.170)	(1.925)	(2.184)
Kitos sąnaudos		(2.154)	(4.863)	(2.219)	(4.731)	(8.908)	(10.760)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(228)	(674)	(224)	(373)	(825)	(1.363)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(40.211)	(147.845)	(38.138)	(155.936)	(270.968)	(210.144)
Veiklos pelnas		(11.314)	17.626	(6.737)	22.657	10.557	(2.833)
Finansines ir investicines
veiklos pajamos	19	529	842	426	692	1.576	1.281
Finansines ir investicines
veiklos sąnaudos	20	(119)	(785)	(1.050)	(2.112)	(3.611)	(3.343)
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos, grynąja
verte		410	57	(624)	(1.420)	(2.035)	(2.062)
Pelnas prieš
apmokestinima		(10.904)	17.683	(7.361)	21.237	8.522	(4.895)
Pelno mokestis						(2.118)	(660)
Grynasis pelnas		(10.904)	17.683	(7.361)	21.237	6.404	(4.235)
Pelnas, tenkantis vienai
akcijai (litais)	21	(0, 26)	0,41	(0, 37)	1,07	0.22	(0, 21)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Finansines ataskaitas patvirtino:

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas		2010 m. liepos 23 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	Muur	2010 m. liepos 23 d.

Bendrųjų pajamų ataskaitos

		Bendrovė
		Pasta-2010 m.ll	2010 m.l	2009 m.ll	2009 m.l	2009 m.	2008 m.
	bos	ketvirtis	pusmetis	ketvirtis	pusmetis
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	17	28.110	163.839	31.051	177.930	279.548	205.233
Kitos veiklos pajamos	18	387	857	269	515	1.164	1.322
Veiklos pajamų iš viso		28.497	164.696	31.320	178.445	280.712	206.555
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(25.177)	(116.773)	(21.524)	(124.374)	(197.698)	(137.604)
Atlyginimai ir socialinis
draudimas	14	(4.683)	(9.534)	(5.358)	(9.155)	(21.418)	(22.396)
Žaliavos ir medžiagos		(345)	(665)	(286)	(791)	(1.507)	(1.991)
Mokesčiai, išskyrus pelno		(1.025)	(2.051)	(861)	(1.836)	(4.177)	(3.402)
Elektros energija		(463)	(1.345)	(438)	(1.457)	(2.539)	(2.863)
Nusidevėjimas ir amortiz.	3,4	(3.957)	(7.914)	(4.072)	(8.279)	(16.510)	(18.784)
Remontas ir eksploatacija		(295)	(860)	(649)	(1.028)	(6.619)	(5.181)
Vanduo		(143)	(309)	(185)	(253)	(686)	(502)
Gautinų sumų realizacinės
vertės sumažėjimo
pasikeitimas	8	(981)	(1.467)	(1.126)	(1.466)	(6.524)	1
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	7					433	181
Šildymo ir karšto vandens
sistemų priežiūros sąnaudos		(141)	(285)	(399)	(852)	(1.141)	(2.485)
Petrašiūnų elektrinės
operatoriaus sąnaudos	1	(340)	(680)	(585)	(1.170)	(1.925)	(2.184)
Kitos sąnaudos		(2.105)	(4.772)	(2.166)	(4.630)	(8.708)	(10.248)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(179)	(329)	(220)	(362)	(840)	(1.357)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(39.834)	(146.984)	(37.969)	(155.653)	(269.859)	(208.815)
Veiklos pelnas		(11.337)	17.712	(6.649)	22.792	10.853	(2.260)
Finansines ir investicines
veiklos pajamos	19	529	842	426	692	1.576	1.281
Finansines ir investicines
veiklos sąnaudos	20	(118)	(783)	(1.049)	(2.109)	(3.606)	(3.800)
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos, grynąja
verte		411		59 (623)	(1.417)	(2.030)	(2.519)
Pelnas prieš
apmokestinima		(10.926)	17.771	(7.272)	21.375	8.823	(4.779)
Pelno mokestis						(1.895)	(436)
Grynasis pelnas		(10.926)	17.771	(7.272)	21.375	6.928	(4.343)
Pelnas, tenkantis vienai
akcijai (litais)	21	(0, 26)	0,42	(0, 37)	1,07	0.16	(0, 22)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Finansines ataskaitas patvirtino:

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	NQ	2010 m. liepos 23 d.
Vyriausioji buhaltere	Violeta Staškūnienė		$\mathbb{Z}$ ecesso 2010 m. liepos 23 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

			Privalomasis	Kiti	Nepaskirstytas pelnas/
Grupė		Pastabos Kapitalas	rezervas	rezervai	(nuostoliai)	Iš viso
2008 m. gruodžio 31 d. likutis		119.510	3.041		(9.273)	113.278
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)					21.237	21.237
Pervedimai iš rezervų	10		(2.808)		2.808
2009 m. birželio 30 d. likutis		119.510	233		14.772	134.515
Akcinio kapitalo didinimas	1	136.200				136.200
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai) 2009 m. gruodžio 31 d.					(14.833)	(14.833)
likutis		255.710	233		(61)	255.882
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)					17.683	17.683
Pervedimai iš rezervų	10		(233)		233
Sudaryti rezervai	10		448		(448)
Dividendai					(3.589)	(3.589)
Akcinio kapitalo didinimas	1	682				682
2010 m. birželio 30 d. likutis		256.392	448		13.818	270.658

			Privalomasis	Kiti	Nepaskirstytas pelnas/
Bendrovė		Pastabos Kapitalas	rezervas	rezervai	(nuostoliai)	Iš viso
2008 m. gruodžio 31 d. likutis		119.510	2.808		(5.691)	116.627
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)					21.375	21,375
Pervedimai iš rezervų	10		(2.808)		2.808
2009 m. birželio 30 d. likutis		119.510			18.492	138.002
Akcinio kapitalo didinimas	1	136.200				136.200
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)					(14.447)	(14.447)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis		255.710			4.045	259.755
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)					17.771	17.771
Sudaryti rezervai	10		448		(448)
Dividendai					(3.589)	(3.589)
Akcinio kapitalo didinimas	1	682				682
2010 m. birželio 30 d. likutis		256.392	448		17.779	274.619

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Finansines ataskaitas patvirtino: Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	îŴ	2010 m. liepos 23 d.
Vyriausioji buhaltere	Violeta Staškūnienė	Verece	2010 m. liepos 23 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2010 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

			Grupe	Bendrové
		2010 m. l pusm.	2009 m. I pusm.	2010 m. 2009 m. pusm. I pusm.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		17.683	21.237	17.771	21.375
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:		9.627	9.922	9.538	9.812
Nusidėvėjimas ir amortizacija		8.697	8.792	8.609	8.706
Gautinų sumų nurašymai ir realizacinės vertės sumažėjimo
pasikeitimas		1.467	1.466	1.467	1.466
(Pelnas) nuostoliai pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą		(4)	75	(4)	73
Sukaupimai		(161)	(1.443)	(160)
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas					(1.462)
Dotacijų (amortizacija)		(315)	(378)	(315)	(378)
Išvestiniai finansiniai instrumentai		(47)	297	(47)	297
Palūkanų sąnaudos		758	1.695	756	1.692
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas		(768)	(582)	(768)	(582)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:		(9.779)	(36.277)	(9.682)	(36.207)
Atsargų sumažėjimas		(353)	(501)	(363)	(384)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)		67	(185)	101	(201)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)		17.578	8.723	17.533	9.078
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(6.200)	816	(6.043)	892
Ilgalaikių mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)		12	(36)	12	(36)
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas
(sumažėjimas) Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas		(20.119)	(44.784)	(20.063)	(45.190)
Kitų įsiskolinimų biudžetui (sumažėjimas)		1.101	708	533	636
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas		(1.245)	(735)	(1.227)	(717)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		(620)	(283)	(165)	(285)
		17.531	(5.118)	17.627	(5.020)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(9.994)	(8.125)	(9.989)	(8.112)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos		9	87	9	(44)
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas		784	688	784	688
Ilgalaikių gautinų sumų (padidėjimai)		(7)		(148)
Gautos palūkanos		10	4	10	4
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(9.198)	(7.346)	(9.334)	(7464)
Paskolų gavimas		22.320	16.732	22.320	16.732
Paskolų (grąžinimas)		(27.085)	(3.987)	(27.085)	(3.987)
(Sumokėtos) palūkanos		(812)	(1.685)	(810)	(1.682)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)		(25)	(44)		(20)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos		(26)	(120)	(26)	(120)
Dividendai		(3.589)		(3.589)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(9.217)	10.896	(9.190)	10.923
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas		(884)	(1.568)	(897)	(1.561)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		3.131	3.616	3.094	3.604
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		2.247	2.048	2.197	2.043
	Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Finansines ataskaitas patvirtino: Generalinis direktorius	Rimantas Bakas			2010 m. liepos 23 d.
Vyriausioii buhalterė	Violeta Staškūnienė			2010 m. liepos 23 d.

Ź

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

Bendroji informacija $\blacktriangleleft$

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas vra: Raudondvario pl. 84. Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei šilumos ir karšto vandens sistemu priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos saraše.

2010 birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2010 m. birželio 30 d.		2009 m. gruodžio 31 d.
	Turimu akciju skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimy akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.665.892	92.82	39.654.892	93.05
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,76	1.606.168	3,77
Jurbarko rajono savivaldybės taryba	746.405	1,75	643.810	1,51
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.731.977	100,00	42.618.382	100,00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 6 litai, yra paprastosios akcijos. Bendrovė 2009 m. ir 2008 m. neturėjo savu akcijų.

2008 m. birželio 26 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti istatini kapitala, išleidžiant 200.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 litai. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Jurbarko miesto savivaldybės tarybai. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliaiai vertei.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 litai. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginių turtinių inašų, t.v. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136,200 tūkst. Lt vertės rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atkuriamosios vertės metoda.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspresta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. litų (nuo 255.710 tūkst. litų iki 256.392 tūkst. litų), išleidžiant 113.595 paprastųjų vardinių 6 litų nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu inašu – pastatu – boilerine. esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais inašais inžineriniais tinklais - esančiais. Jurbarko mieste.

2010 m. birželio 30 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2010 m. gegužės 13 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas prieėmė sprendimą išmokėti 3.589 tūkst.Lt dividendų iš 2009 m. pelno. Dividendai išmokėti istatymo nustatyta tvarka. Ne dėl bendrovės kaltės neišmokėta dividendų dalis apskaityta trumpalaikiuose isipareigojimuose.

Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterine imone UAB "Pastatu priežiūros paslaugos" (toliau – dukterinė įmonė). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Įsteigus dukterinę įmonę, Bendrovės darbuotojai, dirbe paslaugų departamente, buvo atleisti iš Bendrovės ir idarbinti UAB Pastatu priežiūros paslaugos". Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdo UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" atlikti

Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas.

Grupe sudaro Bendrovė AB "Kauno energija" ir jos dukterinė imonė UAB "Pastatu priežiūros paslaugos" (toliau $-$ Grupe):

Imonė	Imonės buveinės adresas	Grupes valdomu akciju dalis	Investicijo s savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)	Nuosava kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Pastatu	Savanoriy pr.
priežiūros	347, Kaunas					Šildymo sistemų
paslaugos"		100 %	6.518	(147)	5.588	priežiūra

2010 m. birželio 30 d. investicijos į UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 465 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. - 465 tūkst. litų) ir buvo apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose.

AB "Kauno energija" veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. isigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio istatymo pakeitimo istatymas Nr. X-1329.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio istatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainu ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licencija. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2008 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimu buvo patikslinta teritorija. kurioje Bendrovė gali teikti šilumos tiekimo paslaugas, kadangi Bendrovė pardavė Paliu katiline Marijampolės rajone.

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė. 3 katilinės Kauno integruotame tinkle. 7 regionines katilines Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 14 izoliuoto tinklo ir 44 vietines dujofikuotos katilines Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 497,3 MW, elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 254,8 MW šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke- 27 MW šiluminis. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 506,05 MW.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" (toliau - KTE) sutartyje isipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metu nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Komisija nauja šilumos kaina patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji isigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Kaip aprašyta 25 pastaboje, Bendrovė dalyvauja teisiniame ginče tarp KTE ir Komisijos kaip trečioji šalis.

2006 m. birželio 8 d. Bendrovė sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB "Energijos sistemų servisas" dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančios Petrašiūnų elektrinės, esančios Jėgainės g. 12, Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugų pirkimo. Sutartis yra sudaryta trejų metų laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB "Energijos sistemų servisas" pradėjo teikti Petrašiūnų elektrinės eksploatavimo paslaugą. Šios paslaugos pirkimui 2009 m. liepos 3 d. su UAB "Energijos sistemų servisas" pasirašyta nauja sutartis, galiojanti iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. Taip pat 2006 m. birželio 22 d. Bendrovė sudarė perduotų eksploatuoti UAB "Energijos sistemų servisas" įrenginių, kurie yra naudojami šilumos energijos gamyboje, nuomos sutartį su UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui. 2009 m. liepos 2 d. pasirašyta nauja turto nuomos sutartis, galiojanti iki 2010 m. rugpjūčio 3 d.

Siekiant efektyviau valdyti Bendrovės veiklą bei mažinti valdymo bei gamybinius kaštus, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pakeista Bendroves valdymo struktūra, atskiriant nuo Bendroves dali struktūru, susijusių su ne pagrindinės produkcijos ar paslaugu teikimu.

Grupės vidutinis darbuotoju skaičius 2010 m. birželio 30 d. buvo 605 (2009 m. - 629). Vidutinis Bendrovės darbuotoju skaičius 2009 m. birželio 30 d. buvo 541 (2009 m. – 569).

2010 m. balandžio 19 d. Kauno miesto Tarybos Kolegijos posėdyje svarstytas klausimas dėl bendros imonės steigimo ir nutarta iš principo pritarti bei rekomenduoti AB "Kauno energija" valdybai pradėti derybas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos vietiniu kuru kūrenamos elektrinės statybos ir bendros įmonės steigimo. Deryboms su UAB "Fortum Heat Lietuva" vesti Bendrovėje sudaryta darbo grupė

2 Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Finansinių ataskaitų forma

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išsskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažistami pelnu arba nuostoliais, bei finansinio turto, laikomo parduoti. vertinima tikraia verte. Finansinės ataskaitos vra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Saiungoje (toliau – ES).

2.2. Finansinių ataskaitų valiuta

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau funkcine valiuta). Šiose finansinese ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinės imonės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. Litas buvo susietas su Euru santykiu 3,4528 lito už 1 eura, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.3. Konsolidavimo principai ir verslo jungimai

Konsolidavimo principai

Grupes konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterinę įmonę. Dukterinės imonės finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios įmonės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus isigytos arba parduotos imonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perejimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi imonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai.

Dukterinė imonė – tai tokia imonė, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti imonė. Paprastai imone vra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansine ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Nuosavybės ir grynojo pelno dalis, priklausanti akcininkų mažumai, yra atitinkamai išskiriama atskira eilute konsoliduotuose balansuose bei konsoliduotame pelne ar nuostoliuose.

Verslo jungimai

Isigytoms imonėms apskaityti taikomas pirkimo metodas. Bendrovė isigyta identifikuojama kitos imonės turta ir isipareigojimus isigijimo diena ivertina tikraja verte. Prestižas, igytas verslo susijungimo metu, yra pripažistamas isigilimo verte ir yra isigilimo savikainos perviršis, lyginant su grynaja isigyjamo turto, isipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų Grupės dalimi.

Prestižas konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateikiamas įsigijimo savikaina, atėmus jo vertės sumažėjimo nuostolius ir parodomas nematerialiojo turto dalyje. Neigiamas prestižas pripažįstamas pajamomis ataskaitinio laikotarpio pelne ar nuostoliuose.

Prestižas nėra amortizuojamas, tačiau kiekvienais metais yra vertinamas jo vertės sumažėjimas, kuris pripažįstamas sąnaudomis tą laikotarpį, kurį buvo nustatytas. Vėlesniais laikotarpiais prestižo vertės sumažėjimas nėra atstatomas.

Investicijos į dukterines įmones

Atskirose Bendrovės finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones yra apskaitomos taikant savikainos metodą atėmus nuvertėjimo nuostolius.

2.4. Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tiketina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukaupta amortizacija (išskyrus prestiža, kuriam amortizacija nera skaičiuojama) ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatyta naudingo tarnavimo laika.

Licenciios

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per ju galiojimo laikotarpi (3 - 4 metus).

Programinė iranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metu laikotarpi.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonomine naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažistamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sanaudomis,

2.5. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliaja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Isipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažistami jiems atsiradus (pvz. isipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo isipareigojimo" metoda Grupė ir Bendrovė leidimu teršti trūkuma vertina lygindama turimu taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažistami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, balanse pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sanaudas į pelną ar nuostolius.

2.6. Ilgalaikis materialusis turtas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas isigijimo verte atėmus sukaupta nusidėvėjima ir ivertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Kai turtas parduodamas arba nurašomas, apskaitoje nurašoma jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas, vertės padidėjimai ar sumažėjimai, registruojamos bet kokios nurašymo pajamos ar išlaidos ir apskaitomas nurašymo pelnas ar nuostoliai.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto verte sudaro isigijimo kaina, iskaitant visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas. susijusias su turto parengimu eksploatacijai arba perkėlimu į jo naudojimo vieta. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne ar nuostoliuose.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius: Base of

	IVICLAI
Pastatai	7 - 50
Statiniai ir mašinos	5 - 70
Transporto priemones	3 - 10
Įrenginiai ir įrankiai	$2 - 20$

Naudingo tarnavimo laikas kasmet vra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatoma ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpi. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.22 pastaboje.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusideveiimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol statyba nera baigta, ir turtas nepradetas naudoti.

2.7. Finansiniai instrumentai

Remiantis TAS 39 "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turta, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažistami pelnu arba nuostoliais, finansinį turta, laikoma iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažistami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turta, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sanaudas.

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

Finansiniam turtui, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, priskiriamas turtas, skirtas parduoti, t.v. jeigu jis yra išvestinė priemonė arba buvo įsigytas su tikslu parduoti jį artimiausioje ateityje. Pelnas arba nuostoliai iš šio turto vertės pasikeitimo pripažįstami ataskaitinio laikotarpio pelne ar nuostoliuose.

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Grupė ir Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota įsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Amortizacijos dalis, tenkanti ataskaitiniam laikotarpiui, pripažistama pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos palūkanu sanaudu straipsniuose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos, yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, laikomas parduoti

Finansinis turtas, laikomas parduoti - tai finansinis turtas, nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, laikomas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikraja verte. Pelnas ar nuostoliai (išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius bei užsienio valiutos keitimo pelna arba nuostolius), susije su tikrosios vertės pasikeitimu, vra apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos tol. kol Bendrovė ar Grupė neparduos šio finansinio turto. Tada sukauptas pelnas arba nuostoliai perklasifikuojami kaip ataskaitinio laikotarpio pelnas ir nuostoliai iš investiciniu vertybiniu popieriu.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatyma remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertimo modeliais.

2.8. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandoriu apskaitos principu.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos verte.

2.9. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąją iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė vra ivertinta pardavimo kaina, esant iprastinėms verslo salygoms, atėmus užbaigimo, marketingo ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.10. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Piniqus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko saskaitose, pinigai kelvie, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.11.Išmokos darbuotojams

Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal kolektyvinę sutartį priklauso 1 - 6 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę balanso sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams isipareigojimas balanso diena yra apskaičiuojami remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Dabartinė apibrėžtų ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis vyriausybės obligacijų, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų normą.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami iš karto pajamose/sąnaudose ir netaikomas joks "vertės intervalas". Visos ankstesnės darbo sąnaudos pripažįstamos nedelsiant.

Kitos išmokos darbuotojams

Atlyginimai, jmokos į valstybinį socialinio draudimo fondą, atostogų ir nedarbingumo išmokos yra sukaupiamos per metus, kuriais darbuotojai dirba Grupėje ir Bendrovėje.

2.12. Finansinės skolos

Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikraja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra jtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolius, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė ir Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti isipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo balanso paruošimo dienos.

Skolinimosi išlaidos pripažįstamos sanaudomis, kai patiriamos. Nuo 2009 m. sausio 1 d. skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su turto, kurio parengimas naudojimui arba pardavimui ilgai trunka, įsigijimu, statyba ar gamyba, yra kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis.

2.13. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma - Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Sprendimas ar sutartis yra nuomos sutartis yra paremtas informacija sutarties pasirašymo diena. Vertinama ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teise naudoti turta.

Lizingas (finansinė nuoma)

Nuoma, pagal kuria Grupė ir Bendrovė perduoda visa su nuosavybe susijusia rizika ir teikiama nauda, yra laikoma finansine nuoma. Grupės ir Bendrovė finansinės nuomos gautinas sumas balanse pripažista išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir jos yra lygios grynajai investicijai į nuomą. Finansinės nuomos pajamos yra pagristos pastovia periodine palūkanų norma, skaičiuojama nuo grynosios investiciios likučio. Pradinės tiesioginės išlaidos yra įtrauktos įvertinant gautinas sumas pirminio pripažinimo metu.

Veiklos nuoma

Nuoma, pagal kuria Grupė ir Bendrovė neperduoda visos su nuosavybe susijusios rizikos ir teikiamos naudos, yra laikoma veiklos nuoma. Turtas, skirtas veiklos nuomai, Grupės ir Bendrovės balanse yra apskaitomas priklausomai nuo jo prigimties. Veiklos nuomos pajamos yra pripažįstamos per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu pelne ar nuostoliuose kaip kitos pajamos. Pradinės tiesioginės išlaidos, patiriamos nuomos pajamoms uždirbti, vra iskaitomos i nuomojamo turto apskaitine verte.

Turto, skirto nuomai, nusidevėjimo skaičiavimo principai yra tokie pat kaip Grupės ir Bendrovės atitinkamo ilgalaikio turto rūšies nusidėvėjimo skaičiavimo principai.

2.14. Veiklos nuoma - Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Turto nuoma, pagal kuria visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Imokos pagal veiklos nuomos sutarti yra apskaitomos kaip sąnaudos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpi.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpi tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikraja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai vra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina vra žemesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet jie atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos jmokomis per laikotarpi, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją verte, suma, kuria viršijama tikroji verte, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti.

2.15. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip isigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatoma susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpi ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sanaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikraja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praejusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpi patiriama sanaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.16. Pelno mokestis

Pelno mokesčio, apimančio ataskaitinio laikotarpio ir atidėtuosius mokesčius, apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, ivertinus atidėtaii pelno mokesti. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą. pakoreguoto tam tikromis apmokestinamaji pelną nemažinančiomis/nedidinančiomis sanaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sanaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų sudarymo data. 2009 metais pelno mokesčio tarifas buvo 20 proc (2008 m. 15 proc.). Nuo 2010 m. sausio 1 d. isigaliojo naujas, 15 proc., pelno mokesčio tarifas.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė ir Bendrove nebetesia veiklos, del kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atveius, kai Grupė ir Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų laikinųjų skirtumų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės bei sukauptų keliamų mokestinių nuostolių grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti balanso data.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažistamas balanse tiek, kiek Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažistama finansinėse ataskaitose.

2.17. Pagrindinis ir sumažintasis vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkanti grynaji pelna iš išleistu paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveiu, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neitakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintasis pelnas nesiskiria.

2.18. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupės ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonomine naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažistamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas saskaitas už šiluma ir karšto vandens pašildyma. Saskaitos vartotojams išrašomos karta per mėnesi, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Delspinigiai pripažistami pajamomis tik juos gavus.

2.19. Sanaudu pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažistamos sanaudomis tą pati laikotarpi, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nera išskirtos, sanaudu dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.20. Sandoriai užsienio valiuta

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio diena galiojusi oficialu valiutu keitimo kursa. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo balanso dienai vra apskaitomi pelne ar nuostoliuose. Tokie užsienio valiuta išreikšti likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.21. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvienai balanso datai.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar beviltiškoms priskirtų gautinų sumų nuostoliai yra pripažistami naudojant vertės sumažėjimo saskaitą pelne ar nuostolyje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostoliu atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagristas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne ar nuostolyje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė vra padidinama tik tiek, kad neviršytu amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Jei skirtos pardavimui finansinės investicijos yra nuvertėjusios, tai dydis apimantis skirtuma tarp ju savikainos (grynąją vertę įvertinus visus grąžinimus ir amortizacijos) ir jų dabartinės tikrosios vertės, atėmus visus anksčiau pripažintus nuostolius, yra perkeliamas iš tikrosios vertės rezervo kitų bendrųjų pajamų į pelną ar nuostolius. Vertės sumažėjimo, susijusio su nuosavybės vertybiniais popieriais, klasifikuojamais kaip skirti parduoti, atstatymas nėra pripažįstamas pajamomis. Vertės sumažėjimo atstatymas, susijęs su skolos vertybiniais popieriais, yra parodomas pelne ar nuostoliuose, jei investicijos tikrosios vertės padidėjimas gali būti siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo nuostoliais.

Iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Grupė ir Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sąskaitose nurodytas sąlygas. Gautinų sumu vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo verte, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne ar nuostoliuose. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sanaudas, arba naudojimo vertė. priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima įvertinti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus kuriančius vienetus). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne ar nuostoliuose tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.22. vertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo diena. Tačiau šiu prielaidu ir ivertinimu neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar isipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Ivertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai balanso sudarymo dieną, kurie sukelia reikšminga rizika ir tai gali pareikalauti turto ar isipareigojimu balansiniu sumu reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Ilgalaikis materialusis turtas - naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas ilgalaikio materialiojo turto naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukme, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senejimas del paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupe ir Bendrovė įvertino ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laika ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. padidino šilumos tinklų nusidėvėjimo laikotarpį nuo 20 metų iki 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems irengimams nuo 10 metu iki 15 metu. Jei Grupė ir Bendrovė toliau taikytų 20 metų ir 10 metų nusidėvėjimo laikotarpius, 2010 m. I pusm.nusidevėjimo sąnaudos būtų 1.786 tūkst. litų didesnės ir ilgalaikio materialiojo turto likutis 2010 m. birželio 30 d. - būtų 7.859 tūkst. litų mažesnis. (2009 m. nusidėvėjimo sanaudos būtų 4.473 tūkst. litų didesnės ir ilgalaikio materialiojo turto likutis 2009 m. gruodžio 31 d. - būtų 6.073 tūkst. litų mažesnis.).

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo vertinimas

Nustatant naudojimo vertes, vadovybė turi įvertinti tikėtinas būsimas pinigines įplaukas iš turto ar pinigų generuojančių vienetų ir pasirinkti tinkamą diskonto normą, skaičiuojant dabartinę piniginių įplaukų vertę.

Apskaitos įverčio pasikeitimas

Turto vertės sumažėjimo vertinimo tikslais 2008 m. gruodžio 31 d. visa Grupė ir Bendrovė buvo laikoma vienu pinigus kuriančiu vienetu. 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovėje buvo du pinigus kuriantys vienetai, kadangi kolektoriai - tuneliai, kurie 2009 metais buvo gauti kaip nepiniginis turtinis inašas iš akcininkų, yra naudojami ne tik Bendrovės veikloje, bet jais už atskirą užmokestį naudojasi ir kitos komunalines bei komunikacijos paslaugas teikiančios imonės.

Gauto nepiniginio turtinio jnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią turto gavimo metu nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. litų. Tačiau taikant šį vertinimo metodą nebuvo atliktas pakankamo pelningumo testas kaip to reikalauja tarptautiniai vertinimo standartai. Ilgalaikio materialiojo turto, gauto kaip turtinis inašas, naudojimo vertė, apskaičiuota remiantis diskontuotais būsimais pinigų srautais. 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 23 mln. litų. Reikšmingas šio turto vertės, apskaičiuotos pagal atstatomosios vertės metoda, ir jo naudojimo vertės, nustatytos remiantis diskontuotais būsimais pinigų srautais, skirtumas rodo, kad atstatomosios vertės metodas gali būti nepakankamai patikimas būdas tikrajai šio turto vertei nustatyti. Tačiau vadovybei nėra prieinama informacija apie galima ilgalaikio materialiojo turto tikraia verte, jei ji būtų nustatyta kitais vertinimo metodais.

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupe ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjima abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abeiotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų gražinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaityta abeiotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokesčių nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas išnagrinėjo civiline bylą dėl Investicijų susitarimo vykdymo tarp Bendroves ir UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" ir priėmė sprendimą Bendrovės naudai priteisti iš UAB. Kauno termofikacijos elektrinė" 5.420 tūkst. litu dvdžio bauda bei palūkanas nuo šios sumos ir dalies bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

2010 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas priteistos baudos sumai, kadangi baudu bei palūkanu paiamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumokėtos.

2.23.Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos įmonės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priemėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

2.24. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti isipareigojimai nėra pripažistami finansinėse ataskaitose. Jie vra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažistamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.25. Pobalansiniai ivykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį balanso sudarymo diena (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.26. Tarpusavio užskaitos ir palvginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sanaudos nėra sudengiami, išskyrus atveius, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

Kur būtina, pateikti palvginamieji skaičiai buvo pakeisti, kad atitiktų šių metų finansinių ataskaitų pateikimą.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sanaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2010 m. birželio 30 d. lygi 2.965 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. – 2.782 tūkst. litų) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

$\overline{\mathbf{4}}$ Ilgalaikis materialusis turtas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2010 m. birželio 30 d. sudaro atitinkamai 8.365 tükst, litu ir 8.277 tūkst. litu (2009 m. – atitinkamai 16.965 tūkst, litu ir 16.798 tūkst, litu). 7.622 tūkst, litu ir 7.582 tūkst. litų sumos (2009 m. - 16.024 tūkst. litų ir 15.856 tūkst. litų) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose vra itrauktos į veiklos sanaudas. Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sanaudas.

Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2010 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo lygi 77.078 tūkst. litų, buvo visiškai nudėvėta (2009 m. gruodžio 31 d. – 78.905 tūkst. litų), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiaja nebaigtos statybos dalį sudaro šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2010 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė buvo lygi 113.926 tūkst. litų. (2009 m. gruodžio 31 d. – 114.153 tūkst. litų), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Po vieneriu metu gautinos sumos 5.

		Grupė	Bendrove
	2010 m.	2009 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d.	2010 m.	2009 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės darbuotojams	67	61	67	61
Kitos			190	48
	68	61	257	109

ligalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir ju terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 10,0 proc. palūkanų norma.

2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms apmokėjimo laikotarpis nėra praėjęs ir joms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

		Grupė	Bendrové
	2010 m.	2009 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.	2010 m.	2009 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos	433	433	433	433

$\overline{7}$ . Atsargos

	Grupe		Bendrove
	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. aruodžio 31 d.	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	3.408	3.429	3.408	3.429
Atsargines dalys	1.335	1.197	1.335	1.047
Medžiagos	1.190	954	1.054	958
	5.933	5.580	5.797	5.434
Realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje	(208)	(208)	(208)	(208)
	5.725	5.372	5.589	5.226

Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2010 m. birželio 30 d. sudarė 208 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. – 208 tūkst. litų).

Atsargu vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. I pusm. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės bendrujų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sanaudu straipsni.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

		Grupė		Bendrové
	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos, bendrąja verte	67.043	85.005	66.773	84.690
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(26.260)	(25.177)	(26.260)	(25.177)
Iš pirkėjų gautinos sumos, grynąja verte	40.783	59.828	40.513	59.513

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. I pusm. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtraukti į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsni.

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių nominali vertė 2010 m. birželio 30 d. buvo lygi 26.260 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. – 25.177 tūkst. litu), buvo apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas yra toks:

	lš viso
2008 m. gruodžio 31 d. likutis	19.480
Panaudota	(856)
Papildomo atidėjimo formavimas	6.553
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	25.177
Papildomo atidėjimo formavimas	1.083
2010 m. birželio 30 d. likutis	26.260

2009 m. Grupe ir Bendrovė nurašė 856 tūkst. litų beviltiškų skolų (2008 m. – 678 tūkst. litų).

Per 2010 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 17 tūkst. litų (2009 m. – 29 tūkst. litų) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. yra tokia: Iš pirkėju gautinos sumos, kurių laikotarpis jau

		praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas Iš pirkėjų gautinos sumos,
	kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės mažiau nei 60 - 150 151 - 240 sumažėjimas	60 dienu	dienu	dienu	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienu	Iš viso
2010 m. 2009 m.	7.484 38.958	4.907 7.951	18.781 1.580	5.538 2.353	389 7.243	3.684 1.743	40.783 59.828

Bendrovės iš pirkejų gautinų sumų laikotarpių analizė 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Iš pirkėjų gautinos sumos,			sumažėjimas	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas vertės
	kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės mažiau nei 60 - 150 sumažėjimas	60 dienų	dienu	151 - 240 dienų	241 - 360 dienu	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2010 m.	7.214	4.907	18.781	5.538	389	3.684	40.513
2009 m.	38.643	7.951	1.580	2.353	7.243	1.743	59.513

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Didžiojo Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų, pradelstų daugiau nei 360 dienų, likutį sudaro gautinos sumos iš biudžetinių organizacijų, finansuojamų iš Valstybės ir savivaldybių biudžetų, bei įstaigų finansuojamų iš ligonių kasų, kurioms Grupė ir Bendrovė neskaičiuoja vertės sumažėjimo.

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų analizė yra tokia:

$\overline{\phantom{a}}$

		Bendrove
2010 m. d.	2009 m. 31 d.	2010 m. d.	2009 m. 31 d.
4.930	2.806	4.930	2.806
5.631	1.555	5.760	1.841
10.561	4.361	10.690	4.647
		Grupė birželio 30 gruodžio	birželio 30 gruodžio

2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (transportavimo ir nuolatinės šilumos sistemų, kolektorių priežiūros paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra			vertės sumažėjimas	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas
	praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienu	241 - 360 dienu	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2010 m. 2009 m.	469 1.490	691 40	3.952 11	336 8	169 6	14	5.631 1.555

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. vra tokia:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs, tačiau joms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas
	praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienu	daugiau nei 360 dienu	Iš viso
2010 m. 2009 m.	598 1.776	691 40	3.952 11	336 8	169 6	14	5.760 1.841

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 - 45 dienos.

Finansinio turto, kurio laikotarpis nėra praėjęs ir kuriam neapskaitytas vertės sumažėjimas, kreditingumas

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas, balanso dieną nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė		Bendrové
	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.		2009 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	1.246	1.557	1.246	1.557
Pinigai banke	968	1.541	921	1.505
Pinigai kasoje	33	33	30	32
	2.247	3.131	2.197	3.094

Grupės ir Bendrovės sąskaitos litais, kurių likutis 2010 m. birželio 30 d. sudarė 591 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. – 1.327 tūkst. litų), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

$10.$ Rezervai

Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. istatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2008 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu pervedė 8.515 tūkst. litų iš privalomojo rezervo 2007 m. nuostoliams padengti. 2008 m. kovo 7 d. akcininku sprendimu dukterinė imonė pervedė 183 tūkst. litu iš kitu rezervų ir nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą.

Bendrovė 2009 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu pervedė 2.808 tūkst. litų iš privalomojo rezervo 2008 m. nuostoliams padengti.

Grupė 2010 m. kovo 4 d. akcininkų sprendimu pervedė 233 tūkst. litų iš privalomojo rezervo 2009 m. nuostoliams padengti.

Bendrovė 2010 m. gegužės 13 d. akcininkų sprendimu pervedė 448 tūkst. litų iš nepaskirstytojo pelno į privalomąji rezervą.

$11.$ Finansinės skolos

	Grupė		Bendrove
	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos
Ilgalaikės paskolos	38.491	37.198	38.491	37.198
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	6.442	12.884	6.442	12.884
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)	9.638	5.964	9.638	5.964
Kiti įsipareigojimai, kuriems skaičiuojamos palūkanos	409	3.699	409	3.699
	16.489	22.547	16.489	22.547
VISO	54.980	59.745	54.980	59.745

Ilgalaikių paskolų gražinimo terminai (visos paskolos yra su kintama palūkanų norma):

		Grupė		Bendrové
	2010 m.		2010 m.
	birželio	2009 m.	birželio	2009 m.
	30 d.	gruodžio 31 d.	30 d.	gruodžio 31 d.
2010 m.	6.442	12.884	6.442	12.884
2011 m.	14.247	14.338	14.247	14.338
2012 m.	9.781	9.781	9.781	9.781
2013 m.	6.197	4.981	6.197	4.981
2014 m.	5.053	4.932	5.053	4.932
2015 m.	2.008	1.961	2.008	1.961
2016 m.	850	850	850	850
2017 m.	355	355	355	355
	44.933	50.082	44.933	50.082

Taikomos palūkanų normos yra artimos efektyvioms palūkanų normoms. Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų svertinis vidurkis (procentais):

		Grupė		Bendrove
	2010 m.	2009 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.		2009 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	3.4	3.6	3,4	3.6
Ilgalaikės paskolos	3,5	3.5	3,5	3,5

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų likučiai litais ir užsienio valiuta:

		Grupė		Bendrove
	2010 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.	2009 m.	2010 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.	$2009 \; m.$
Paskolos valiuta:
eurai	41.330	50.863	41,330	50.863
litai	13.493	8.882	13.493	8.882
	54.823	59.745	54.823	59.745

2005 m. rugpjūčio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB bankas "Hansabankas" 5.000 tūkst. litų sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 1.674 tūkst. litų, iš kurių 416 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. VILIBOR + 0.77 proc. metinės palūkanos.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 8.776 tūkst. eurų (30.300 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 3.258 tūkst. eurų (11.250 tūkst. litu ekvivalentas), iš kurių 1.250 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 1,9 proc. metinės palūkanos.

2006 m. gruodžio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 2.090 tūkst. litų sumai. 2007 m. balandžio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tūkst. litų. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d. 2010 m. birželio 30 d. paskolos likutis yra 4.568 tūkst. litų, iš kurių 420 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. VILIBOR + 0,45 proc. metinės palūkanos.

2006 m. gruodžio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutarti su AB SEB bankas 2.059 tūkst. eury (7.108 tūkst. lity ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. lapkričio 30 d. Paskolos likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 658 tūkst. eurų (2.273 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 197 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 0,4 proc. metinės palūkanos.

2007 m. lapkričio 14 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB DnB NORD bankas 576 tūkst. eurų (1.989 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 468 tūkst. eurų (1.616 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 124 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 12 mėn. EUR LIBOR + 0,59 proc. metinės palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaike investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 984 tūkst. eurų (3.398 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 477 tūkst. eurų (1.646 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 175 tūkst. litų Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,385 proc. palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikę investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 1.158 tūkst. eurų (4.000 tūkst. litų ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2017 m. gruodžio 31d. Investicinio kredito likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 1.116 tūkst. eurų (3.855 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 100 tūkst. litų Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,7 proc. palūkanos.

2008 m. rugsėjo 22 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutarti su AB SEB bankas 3.333 tūkst. euru (11.508 tūkst litu ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2011 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 1.825 tūkst. eurų (6.300 tūkst. litų ekvivalentas), iš kurių 2.100 tūkst. litų dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 1 mėn. EUR LIBOR + 0.7 proc. metinės palūkanos.

1999 m. birželio 4 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 7.000 tūkst. litų sumai. Sutarties terminas yra 2009 m. liepos 19 d. Bendrovės panaudotos kredito linijos lėšos 2010 m. birželio 30 d. sudarė 7.000 tūkst. litų (2009 m. gruodžio 31 d. - 1.560 tūkst. litų). Už kredito liniją nuo metų pradžios buvo mokamos OVER'N VILIBOR + 1,9 proc. metinės palūkanos. 2009 m. rugpjūčio 19 d. sutarties galiojimo terminas pratestas iki 2010 m. liepos 19 d. Už kredito linija mokamos 1 mėn. VILIBOR + 2,4 proc. metinės palūkanos.

2004 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį su AB DnB NORD bankas 18.000 tūkst. litų sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2008 m. gegužės 31 d. 2008 m. gegužės 27 d. overdrafto suma buvo sumažinta iki 10.000 tūkst. litų ir grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 31 d. 2009 m. gegužės 29 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. gegužės 29 d., pakeičiant jo apimtį į 2.896 tūkst. eurų (9.999 tūkst. litų ekvivalentas). 2010 m. gegužės 31 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. birželio 23 d., o 2010 m. birželio 22 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2011 m. gegužės 30 d. Grupės ir Bendrovės panaudoto overdrafto suma 2010 m. birželio 30 d. sudarė 764 tūkst. eurų (2.638 tūkst. litų ekvivalentas). (2009 m. gruodžio 31 d. 4.380 tūkst. litų). Už overdraftą mokamos 1 mėn. EURIBOR + 3 proc. metinės palūkanos.

2009 m. rugsėjo 25 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. litų ekvivalentas). Kredito limito galiojimo terminas yra 2012 m. rugsėjo 25 d. Panaudota kredito suma 2010 m. birželio 30 d. 2.357 tūkst. eury (8.138 tūkst. lity ekvivalentas), iš kuriy 1.660 tūkst. lity Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už kreditą mokamos 6-mėn. EURIBOR + 3,85 proc. metinės palūkanos.

2009 m. gruodžio 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 3.815 tūkst. eurų (13.171 tūkst. litų ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 2 d. Paskolos likutis 2010 m. birželio 30 d. yra 1.046 tūkst. eurų (3.613 tūkst. litų ekvivalentas), kuris Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikių paskolų straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EURIBOR + 4,5 proc. metinės palūkanos.

2010 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos respublikos finansu ministeriia 2.410 tūkst. eurų (8.323 tūkst. litų ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskola ataskaitu sudarymo datai dar nepanaudota. Iki 2019 m. kovo 31 d. už paskola nustatytos 3,948 proc. metinės palūkanos.

2010 m. birželio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutarti su Swedbank. AB 649 tūkst. euru (2.240 tūkst litų ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2017 m. birželio 21 d. Paskola ataskaitu sudarymo datai dar nepanaudota. Už paskolą nustatytos 6 mėn. EURIBOR + 4 proc. metinės palūkanos.

Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas (4 pastaba) ir sąskaitos banke (9 pastaba) buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

$12.$ Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinés nuomos sutartis nuomojama Bendrovés ir Grupés turta sudaro transporto priemonés. Finansinės nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 metų. Toliau pateikiamas finansinės nuomos būdu įsigyto turto likutinės vertės paskirstymas:

		Grupė		Bendrové
	2010 m.	$2009$ m.	2010 m.	2009 m.
				birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Transporto priemonės	54	80		$\overline{\phantom{0}}$

2010 m. birželio 30 d. finansinės nuomos palūkanų norma yra kintama ir fiksuota. Fiksuota palūkanų norma atitinkamai Iygi 3,99 proc. Kintama palūkanų norma svyruoja priklausomai nuo 6 mėn. EURIBOR + 1,5 proc. Visas finansinės nuomos likutis denominuotas eurais.

Finansinės nuomos įmokas ateityje pagal minėtas išperkamosios nuomos sutartis 2010 m. birželio 30 d. sudaro:

	Grupė		Bendrovė	2009 m.
	$2010 \; m.$ birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d.	2009 m.	2010 m.	gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	27	54
Nuo vienerių iki penkerių metų	45	45
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	72	99
Palūkanos	(2)	(4)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	70	95
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	26	51
- ilgalaikiai	44	44

$13.$ Dotacijos (atidėtosios pajamos)

	Grupė		Bendrove
	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	11.832	10.253	11.832	10.253
Gauta per laikotarpj	1.148	2.209	1.148	2.209
Amortizacija ir nurašymai	(315)	(630)	(315)	(630)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	12.665	11,832	12.665	11.832

2008 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus, esančius Žemgalių g. ir Raudondvario pl., kurių tikroji vertė perdavimo metu sudarė 149 tūkst. litų. Be to, 2008 m. Grupė ir Bendrovė gavo telekomunikacinę įrangą, kurios tikroji vertė perdavimo metu sudarė 140 tūkst. litų. 2008 m. spalio 10 d. Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" gavo 600 tūkst. litų subsidiją, skirtą pakeisti mazutu kūrenamą katilą į kūrenamą dujomis, iš VŠĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). 2008 m. gruodžio 31 d. VŠI LAAIF pervede Bendrovei 360 tūkst. litu, likusi 240 tūkst, litu dalis buvo apskaityta Grupės ir Bendrovės kitu gautinu sumu straipsnyje. 2010 m. birželio 30 d. VŠI LAAIF pilnai atsiskaitė su Bendrove.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V.Krėvės pr.82 A.118H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutarti, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. litu apimtimi, ivvkdžius sutarties salvgas. Iki 2010 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 3.357 tūkst.litu parama.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. litų apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g.49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutarti, pagal kuria Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. litų apimtimi, įvykdžius sutarties salvgas.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvine sutartį turi gauti 1 - 6 mėnesių atlyginimų išmoką.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė			Bendrové
	2010 m.	2009 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.	2010 m.	2009 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas Ilgalaikio išmokų darbuotojams įsipareigojimo	1.820	1.820	1.820	1.820
einamųjų metų dalis	457	656	457	656
	2.277	2.476	2.277	2.476

Per 2010 m. birželio 30 d. pasibaigusį laikotarpį Grupės ir Bendrovės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 199 tūkst litų (2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais - 521 tūkst. litų) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sanaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų isipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	7.0 proc.	$7.0$ proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	18.9 proc.	18.9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	$3.0$ proc.	3.0 proc.

15. Prekybos skolos

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 - 90 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

16. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2008 m. spalio 29 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandori. Nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 3,86 proc. fiksuota palūkanų norma kintamai 1-mėn. EURIBOR palūkanų normai. 2010 m. birželio 30 d. nominali sandorio vertė yra 1.825 tūkst. eurų (6.300 tūkst. lity ekvivalentas) (2009 m. gruodžio 31 d. 2.433 tūkst. eury (8.401 tūkst. lity ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2010 m. birželio 30 d. - 78 tūkst litų.

2008 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,5 proc. fiksuota palūkanų normą kintamai 6-mėn. EURIBOR palūkanų normai. 2008 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė buvo 4,344 tūkst. eurų (15,000 tūkst. litu ekvivalentas). Bendrovė nutraukė šį sandorį 2009 m. balandžio 9 d. būklei.

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandori. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6-mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2010 m. birželio 30 d. nominali sandorio vertė yra 3.258 tūkst. eurų (11.250 tūkst. litu ekvivalentas) (2009 m. gruodžio 31 d. 3.620 tūkst. eury (12.500 tūkst. lity ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2010 m. birželio 30 d. - 662 tūkst. litu.

$17.$ Pardavimu paiamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2010 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

	Grupe		Bendrové
	2010 m. I pusm.	2009 m.	2010 m. I pusm.	2009 m.
Silumos energija	163.017	277.001	163.050	277.053
Karšto vandens tiekimas	139		139
Pastatų šildymo ir karšto vandens
tiekimo sistemų priežiūra	1.020	2.365	290	1.450
Elektros energija	148	393	148	393
Apyvartiniai taršos leidimai		117		117
Kolektorių priežiūra	212	535	212	535
	164.536	280.411	163.839	279.548

18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrové
	2010 m. I pusm.	2009 m.	2010 m. I pusm.	2009 m.
Kitos veiklos pajamos
Jvairios suteiktos paslaugos	717	977	645	903
Parduotos materialinės vertybės	170	93	170	132
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	6	4	6	96
Kita	42	40	36	33
	935	1.114	857	1.164
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(648)	(567)	(306)	(545)
Parduotos materialinės vertybės	(21)	(168)	(21)	(208)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	0	(5)	0	(6)
Ilgalaikio turto nurašymas	(2)	(81)	(2)	(81)
Kita	(3)	$\bf(4)$
	(674)	(825)	(329)	(840)

19. Finansinės veiklos pajamos

	Grupė		Bendrové
	2010 m. pusm.	2009 m.	2010 m. pusm.	2009 m.
Finansines veiklos pajamos
Palūkanos gautos už pradelstas gautinas sumas	784	1.571	784	1.571
Banko palūkanos	2	3	2	3
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas	47		47
Kita	9	2	9	$\mathcal{P}$
	842	1.576	842	1.576

$20.$ Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrové
	2010 m. pusm.	2009 m.	2010 m. pusm.	2009 m.
Finansinės veiklos sąnaudos
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(758)	(3.269)	(756)	(3.264)
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas		(220)		(220)
Delspinigiai	(27)	(121)	(26)	(121)
Kita			(1)
	(785)	(3.611)	(783)	(3.606)

$21.$ Pagrindiniai ir sumažinti (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinių ir sumažintų nuostolių dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė
	2010 m. l pusm.	2009 m.
Bendrasis pelnas (nuostoliai)	17.683	6.404
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.618	19.918
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.732	42.618
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.702	29.376
Vienai akcijai tenkantys pagrindiniai ir sumažinti pelnas (nuostoliai) (litais)	0,41	0,22

$22.$ Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose (įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*):

	2010 m. birželio 30 d.
	Grupė	Bendrové
A	835	788
$A+$
AA-	90	90
$B+$	10	10
$\blacksquare$	33	33
	968	921

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2010 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neivykdys savo mokėtinų isipareigoiimu, nes gautinu sumu likučiai vra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika vra Ivgi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius balanso sudarymo dieną (0 pastaba).

Del kredito rizikos, atsirandančios del Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos. Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanu normos rizika

Visos Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos rizika. 2009 m. ir 2008 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudare palūkanu normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupe ir Bendrove sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtuma tarp fiksuotos ir kintamos palūkanu normos, kaip aprašyta 16 pastaboje, apskaičiuota remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos salvgomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (ivertinant isiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2010 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litu, jei nenurodyta kitaip)

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelnui prieš mokesčius
2010
LTL	$+174$	(34)
LTL	$-174$	34
EUR	$+47$	(17)
EUR	$-47$	17
2009
LTL	$+170$	(150)
LTL	$-170$	150
EUR	$+30$	(153)
EUR	$-30$	153

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus moketinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2010 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 1,39 ir 1,26 (2009 m. gruodžio 31 d. - 1.04 ir 0.97). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2010 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 1,40 ir 1,26 (2009 m. gruodžio 31 d. - 1,05 ir 0,97).

Grupė ir Bendrovė palaiko likvidumo problema igyvendindama ši veiksmu plana:

(1) Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. galiojusioje kainoje ir nuo 2009 m. birželio 1 d. galiojančioje kainoje yra jskaičiuotos faktiškai per praėjusį laikotarpį patirtos, bet nepadengtos išlaidos kurui ir pirktai šilumai. Nuo 2009 m. spalio 1 d. šilumos kaina vartotojams apskaičiuojama pagal dvi šilumos kainų dedamasias. Pastovioji šilumos kainos dedamoji šilumos kainos perskaičiavimo galiojimo laikotarpiui lieka pastovi, kinta tik kintamoji dėl kuro kainų pokyčio, kas leidžia Bendrovei sumažinti galimą nuostoli, kylant kuro kainoms.

(2) Bendrovė siekia gauti dali lėšu investicijoms iš ES struktūrinių fondu. Bendrovė yra pateikusi 5 projektus (50 proc. projekto vertės, bet ne daugiau 6 mln. litų). Priimti sprendimai skirti paramą visiems projektams. Trims iš jų pasirašytos paramos sutartys, kaip aprašyta 13 pastaboje;

(3) stabdomos nepirmaeiles investicijos;

(4) taip pat, atsižvelgdama j dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių: javvendinimas gamyboje ir perdavime patiriamu nuostoliu mažinimo priemonių planas.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansiniu isipareigojimu gražinimo terminus 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokejimus pagal sutartis (suplanuoti mokejimai su palūkanomis).

	Iki 3 mėnesiu	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metu	Po 5 metu	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	3.923	3.484	47.126	2.911	57.444
Prekybos skolos	16.585	4.826	12	٠	21.423
2010 m. birželio 30 d. likutis	20.508	8.310	47.138	2.911	78.867
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	6.731	17.724	36.344	3.240	64.039
Prekybos skolos	39.116	2.334	52	$\blacksquare$	41.502
Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	45.847	20.058	36.396	3.240	105.541

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

AB "KAUNO ENERGIJA", imonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2010 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

	Iki 3 mènesiu	Nuo 3 iki 12 menesiy	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 mety	lš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	3.909	3.471	47.081	2.911	57.372
Prekybos skolos	16.668	4.826	12		21.506
2010 m. birželio 30 d. likutis	20.577	8.297	47.093	2.911	78.878
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos	6.731	17.670	36.299	3.240	63.940
Prekybos skolos	39.300	2.224	5	$\blacksquare$	41.529
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	46.031	19.894	36.304	3.240	105.469

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

2010 m. birželio 30 d. piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai nacionaline ir užsienio valiuta buvo tokie (išreikšti litais):

		Grupė		Bendrove
	Turtas	Isipareigojimai	Isipareigojimai Turtas
Litai	53.648	40.789	53.646	40.499
Eurai	11	41.336	11	41.336
	53.659	82.125	53.657	81.835

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir isipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėju ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Ju balansinė vertė vra artima ju tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio isipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio isipareigolima. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• a) Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikiu skolu ir ilgalaikiu gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios b) paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri vra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytu atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo versla ir maksimizuoti akcininkams teikiama nauda.

Grupė ir Bendrove valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos vpatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą. Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2010 m. birželio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų, išskyrus akcinio kapitalo didinimus apmoketus nepiniginiais turtiniais inašais, kaip aprašyta 1 pastaboje.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

		Grupė	Bendrove
	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.	$2010 \; m.$ birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius
mokesčius ir dotacijas (atidėtąsias pajamas))	55.696	53.659	56.322	54.284
Trumpalaikiai įsipareigojimai	43.078	70.205	42.832	69.973
Įsipareigojimų iš viso	98.774	123.864	99.154	124.257
Nuosavas kapitalas	270.658	255.882	274.619	259.755
sipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	36.49	48,41	36.11	47,84

* Isipareigojimai apima visus ilgalaikius (iskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojima ir dotacijas (atidetasias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

23 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja trečiuoju asmeniu administracinėje byloje pagal UAB Kauno termofikacijos elektrinė skundus dėl 2008 m. spalio 24 d. Komisijos nutarimo "Dėl šilumos gamybos bazinės kainos nustatymo UAB Kauno termofikacijos elektrinė" panaikinimo. Savo skundus KTE grindžia tuo, kad KTE turi būti taikoma šilumos gamybos kaina, apskaičiuota 2003 m. birželio 30 d. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka, bet ne Komisijos nustatyta kaina. Kadangi Bendrove mano, kad remiantis LR civilinio kodekso normomis. LR teismu nutartimis. Kauno miesto savivaldybės bei VKEKK atsiliepimais. 2008 m. sausio 1 d. LR šilumos ūkio istatymas turi viršenybe prieš 2003 m. birželio 30 d. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarti. sudaryta tarp Bendrovės ir KTE, todėl tikimybės, kad Bendrovei bus pateiktas ieškinys nėra, ir todėl Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo sudaryti atidėjiniai, susije su šia byla. Šių ataskaitų paruošimo datai Vilniaus apygardos teismas yra atmetęs visus skundus, o KTE šiuos sprendimus apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vieną iš skundų išnagrinėjo ir atmetė, kiti - dar nenagrinėti.

2003 m. birželio 30 d. tarp Bendrovės ir KTE buvo pasirašytas Investicijų susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdo prisiimtų įsipareigojimų dėl investicijų apimties, o pagal šį susitarimą KTE privalo mokėti 17,7 mln. litų nuo nejvykdytų investicijų baudą Bendrovei, tarp šalių vyko derybos dėl Investicijų susitarimo pakeitimo ir investavimo terminų pakeitimo. 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasiektas abiems šalims priimtinas susitarimas dėl Investicijų susitarimo pakeitimo. Kilęs nesutarimas dėl 17,7 mln. litų išspręstas Arbitražo teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva. Procedūros baigtis aprašyta 2.22 pastraipoje.

24 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2010 m. ir 2009 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2010 m. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis imonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2010 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2010 m. l pusm.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos įmonės	88	16.911	20.021	50
Jurbarko rajono savivaldybė	0	1.208	46	0
2009 m.
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos įmonės	443	24.597	15.063	18
Jurbarko rajono savivaldybė	3	1.866	278	37

2010 m. ir 2009 m. Bendrovės sandoriai su dukterine imone ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

2010 m l pusm.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	586	65	478	196
2009 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	1.546	347	396	94

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2010 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro 6 ir 4 asmenys (2009 m. gruodžio 31 d. 6 ir 4 asmenys).

	Grupė		Bendrovė
	2010 m. pusm.	2009 m.	2010 m. pusm.	2009 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis Vadovybei išmokėtos pensijinių išmokų darbuotojams	199	494	151	338
kompensacijos	0	93	0	93
	Grupė		Bendrové
	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.	2010 m. birželio 30 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos	44	44	44	44

Per 2010 m. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

25 Pobalansiniai įvykiai

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant nauja šilumos tiekimo trasa (šilumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90)⁴ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. litų apimtimi, įvykdžius sutarties salvgas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistrales (42) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutarti, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. litų apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.