AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Kauno Energija

Quarterly Report Oct 29, 2010

2256_ir_2010-10-29_93c5b7f7-63c2-47d0-994b-ce6aec915696.pdf

Quarterly Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB ,,KAUNO ENERGIJA

KONSOLIDUOTU IR BENDROVES 2010 m. 9 MENESIU FINANSINIU ATASKAITU RINKINYS PARENGTAS PAGALTARPTAUTINIUS FINANSINES ATSKAITOMYBES STANDARTUS PRIIM1-US TAlKYTl EUROPOS SAJUNGOJE

Balansai

Bend rove
rugsejo 30 gruodiio 2010 m.
rugsejo 30
2009 m.
gruodiio
TURTAS Pastabos d. 31 d. d. 31 d.
llgalaikis turtas
llgalaikis nematerialusis turtas
llgalaikis materialusis turtas
teme ir pastatai
Statiniai ir madinos
Transport0 priemones
lrenginiai ir jrankiai
Nebaigta statyba ir iSankstiniai
apmokejimai
llgalaikio materialiojo turto iS viso
Atidetojo mokesCio turtas
llgalaikis finansinis turtas
lnvesticijos j dukterines jmones
Po vieneriy mety gautinos sumos
Kitas finansinis turtas
llgalaikio finansinio turto iS viso
llgalaikio turto iS viso
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir iSankstiniai apmokejimai
Atsargos
ISankstiniai apmokejimai
Atsargq ir iSankstiniy apmokejimy iS viso
Per vienerius metus gautinos sumos
IS pirkejy gautinos sumos
Kitos gautinos sumos
Per vienerius metus gautiny sumy iS viso
Pinigai ir pinigy ekvivalentai
Trumpalaikio turto iS viso
Turto iS viso 366.563 379.746 370.828 384.012

Toliau pateikiamas aiSkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity dalis.

(tqsinys kitame puslapyje)

Balansai (tqsinys)

Grupe Bendrove
Pastabos 2010 m.
rugsejo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
2010m.
rugsejo 30
d.
2009m.
gruodiio
31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR
JSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Kapitalas
Privalomasis rezervas
Kiti rezervai
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitiniy mety pelnas (nuostoliai) 4.055 6.404 4.104 6.928
Ankstesniy mety pelnas (nuostoliai) (3.865) (6.465) 8 (2.883)
Nepaskirstytojo pelno (nuostoliy) iS viso 190 (61) 4.112 4.045
Nuosavo kapitalo iS viso 257.030 255.882 260.952 259.755
Moketinos sumos ir jsipareigojimai
Po vieneriy mety moketinos sumos ir
jsipareigojimai
llgalaikes finansines skolos 11
Lizingas (finansine nuoma) 12
Atidetojo pelno mokesCio jsipareigojimas
Dotacijos (atidetosios pajamos) 13
ISmoky darbuotojams jsipareigojimas 14
Kiti ilgalaikiai jsipareigojirnai
Po vieneriy mety moketiny sumy ir
ilgalaikiy jsipareigojimy iS viso
Per vienerius metus moketinos sumos ir
jsipareigojimai
llgalaikiy finansiniy skoly ir lizingo
(finansines nuomos) einamyjy mety dal is 11,12
Trumpalaikes finansines skolos 11
Prekybos skolos 15
Su darbo santykiais susijq jsipareigojimai
Gauti iSankstiniai apmokejimai
Moketini mokesCiai
ISvestiniai finansiniai instrumentai 16
ISmoky darbuotojams jsipareigojimo
einamyju mety dalis
14 438 656 438 656
Kitos trumpalaikes moketinos sumos ir
jsipareigojimai 165 31 8 164 31 9
Per vienerius metus moketiny sumy ir
jsipareigojimy iS viso
49.673 70.205 49.391 69.973
Moketiny sumy ir jsipareigojimy iS viso 109.533 123.864 109.876 124.257
Nuosavo kapitalo ir jsipareigojimy iS
viso
366.563 379.746 370.828 384.01 2

Toliau pateikiamas aiSkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity dalis.

Finansines ataskaitas patvirtino:

Generalinis direktorius Rimantas Bakas 10 m. spalio 22 d.
Vyriausioji buhaltere Violeta StaSknniene Y 2010m.spalio22d.

Bendrqjq pajamq ataskaitos

Grupe
bos Pasta-2010 m.lll 2010 m. 9
ketvirtis
men. 2009 m.lll
ketvirtis
2009 m 9
men.
2009 m. 2008 m.
Veiklos pajamos
Pardavimy pajamos 17
Kitos veiklos pajarnos 18
Veiklos pajamq iS viso
Veiklos sqnaudos
Kuras ir pirkta energija
Atlyginimai ir socialinis
draudimas 14
taliavos ir medliagos
MokesCiai, iSskyrus pelno
mokestj
Elektros energija
Nusidevejimas ir
amortizacija 3,4
Remontas ir eksploatacija
Vanduo
Gautinq sumq realizacines
vertes sumaf ejimo
pasikeitimas 8
Atsargq realizacines vertes
surnaiejimo pasikeitimas 7
PetraSiOn y elektrines
operatoriaus sqnaudos 1
Kitos sqnaudos
Kitos veiklos sqnaudos 18
Veiklos sqnaudos, iS viso
Veiklos pelnas
Finansines ir investicines
veiklos pajamos 19
Finansines ir investicines
veiklos sqnaudos 20
Finansines ir investicines
veiklos pajamos, grynqja
verte
Pelnas ~rieS
apmokestinimq (1 3.628) 4.055 (1 3.779) 7.458 8.522 (4.895)
Pelno mokestis (2.118) (660)
Grynasis pelnas 4.055 7.458 6.404
(nuostolis) (1 3.628) (1 3.779) (4.235)
Pelnas, tenkantis vienai
akcijai (litais) 21 (0,32) 0,09 (0,44) 0,24 0.22 (021)
Toliau pateikiamas aiSkinamasis raStas yra sudetine Siq finansiniq ataskaitq dalis.

Finansines ataskaitas patvirtino:

Generalinis direktorius Rirnantas Bakas 201 0 m. spalio 22 d.
Vyriausioji buhaltere Violeta StaSkOniene 2010 m. spalio 22 d.

Bendrqjq pajamq ataskaitos

j
AB ,,KAUNO ENERGIJA", jmonbs kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2010 M. 9 mbnesiq KONSOLIDUOTOS IR BENDROVES FINANSINES ATASKAITOS
(tOkst. litu, jei nenurodyta kitaip)
Bendrqjq pajamq ataskaitos Bend rove
bos Pasta-2010 m.lll 2010 m. 9
ketvirtis
men. 2009 m.lll
ketvirtis
2009 m. 9
men.
2009 m. 2008 m.
Veiklos pajamos
Pardavimy pajamos
17
Kitos veiklos pajamos
Veiklos pajamq iS viso
18
Veiklos sqnaudos
Kuras ir pirkta energija
Atlyginimai ir socialinis
draudimas
taliavos ir mediiagos
14
MokesCiai, iSskyrus pelno
Elektros energija
Nusidevejimas ir amortiz.
3,4
Remontas ir eksploatacija
Vanduo
Gautinq sumq realizacines
vertes sumafejimo
pasikeitimas
8
Atsarg y realizacines vertes
sumaf ejimo pasikeitimas
7
Sildymo ir karSto vandens
sistemq prieiiOros sqnaudos
PetraSiOnq elektrines
operatoriaus sqnaudos
Kitos sqnaudos
1
Kitos veiklos sqnaudos 18
Veiklos sqnaudos, iS viso
Veiklos pelnas
Finansines ir investicines
veiklos pajamos
19 61 1 1.453 488 1.180 1.576 1.281
Finansines ir investicines
veiklos sqnaudos
2 0 (219) (1.002) (1.1 07) (3.216) (3.606) (3.800)
Finansines ir investicines
veiklos pajamos, grynqja
verte
392 2.036 (2.030) (2.519)
Pelnas prieS
apmokestinimq
(1 3.667 8.823 4.779
Pelno mokestis
Grynasis pelnas
(1.895)
6.928
(436)
(4.343)
Pelnas, tenkantis vienai 0,24
akcijai (litais) 21 (0,321 0,lO (0,451 9
0.16
(Om
Toliau pateikiamas aiSkinamasis radtas yra sudetine diq finansiniq ataskaitq dalis.
Finansines ataskaitas patvirtino:
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 10 m. spalio 22 d.
Vyriausioji buhaltere Violeta StadkOnienC 2010 m. spalio 22 d.
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 10 m. spalio 22 d.
Vyriausioji buhaltere Violeta StadkOnienC 2010 m. spalio 22 d.

Nuosavo kapitalo pokyEiy ataskaitos

Privalomasis Kiti Nepas kirstytas
pelnasl
Pastabos Kapitalas rezervas rezervai (nuostoliai) IS viso
2008 m. gruodiio 31 d.
likutis
Pervesta j rezervus 8
Grynasis laikotarpio pelnas
(nuostoliai)
Akcinio kapitalo didinimas 1
2009 m. rugsejo 30 d. likutis
Bendrosios laikotarpio
pajamos (nuostoliai)
2009 m. gruodlio 31 d.
likutis
Bendrosios laikotarpio
pajamos (nuostoliai)
Pervedimai iS rezervy
Sudaryti rezervai
Dividendai
Akcinio kapitalo didinimas
2010 m. rugsbjo 30 d. likutis
Bend rove Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytas
pelnasl
(nuostoliai)
IS viso
2008 m. gruodiio 31 d.
likutis
Pervesta j rezervus 8
Grynasis laikotarpio pelnas
(nuostoliai)
Akcinio kapitalo didinimas 1
2009 m. rugsejo 30 d. likutis
Bendrosios laikotarpio
pajamos (nuostoliai)
2009 m. gruodlio 31 d.
likutis
Bendrosios laikotarpio
pajamos (nuostoliai)
4.104 4.104
Sudaryti rezervai 10 448 (448)
Dividendai (3.589) (3.589)
Akcinio kapitalo didinimas 1 682 682
2010 m. rugsejo 30 d. likutis 256.392 448 4.11 2 260.952

Toliau pateikiamas aigkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniq ataskaitq dalis.

Finansines ataskaitas patvirtino:
Generalinis direktorius
Rimantas Bakas - 1- 2010 m. spalio 22 d.
Vyriausioji buhaltere Violeta StaSkOniene

Pinigy srauty ataskaitos

Grupe Bendrove
2010 m.
9 men.
2009 m.
9 men.
2010 m. 2009 m.
9 men. 9 men.
Pagrindines veiklos pinigy srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)
Nepiniginiy sqnaudy (pajamy) atstatymas:
Nusidevejimas ir amortizacija
Gautiny sumy nuraSymai ir realizacines vertes sumaiejimo
pasikeitimas
(Pelnas) nuostoliai pardavus ir nuraSius ilgalaikj turtq
Sukaupimai
Dotacijy (amortizacija)
ISvestiniai finansiniai instrumentai
Paliikany sqnaudos
lnvesticijy j dukterinq jmonq nuvertejimas
Kity finansines ir investicines veiklos rezultaty eliminavimas (1.207) (1.140) (1.207) (1.140)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: (2.1 90) (1 5.142) (2.078) (14.969)
Atsargy sumaiejimas
ISankstiniy apmokejimy (padidejimas)
IS pirkejy gautiny sumy (padidejimas)
Kity gautiny sumy (padidejimas) sumaiejimas
llgalaikiy moketiny sumy padidejimas (sumaiejimas)
Trumpalaikiy prekybos skoly ir gauty avansy padidejimas
(sumaiejimas) Su darbo santykiais susijusiy jsipareigojimy padidejimas
Kity jsiskolinimy biudietui (sumaiejimas)
Kity trumpalaikiy jsipareigojimy padidejimas
Grynieji pagrindines veiklos pinigy srautai
lnvesticines veiklos pinigy srautai
llgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (jsigijimas)
llgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos
Gautos palukanos ui pradelstas gautinas surnas
llgalaikiy gautiny sumy (padidejimai)
Gautos paliikanos 10 26 10 28
Grynieji investicines veiklos pinigy srautai (19.588) (16.054) (1 9.729) (1 6.250)
Paskoly gavimas 28.209 13.904 28.209 13.904
Paskoly (grqiinimas) (21.904) (5.932) (21.904) (5.932)
(Surnoketos) palukanos (1.033) (2.406) (1.031 ) (2.402)
Lizingo (finansines nuomos) (mokejimai) (38) (66) (30)
(Sumoketi) delspinigiai ir baudos (30) (120) (30) (120)
Dividendai (3.589) (3.589)
Grynieji finansines veiklos pinigy srautai 1.61 5 5.380 1.655 5.420
Grynasis pinigy srauty (sumaf6jimas) padidejimas (1.043) (2.338) (1 .I 15) (2.343)
Pinigai ir pinigy ekvivalentai laikotarpio pradrioje 3.131 3.616 3.094 3.604
Pinigai ir pinigy ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 2.088 1.278 1.979 1.261
Toliau pateikiamas aiSkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity dalis.
Finansines ataskaitas patvirtino:
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 201 0 m. spalio 22 d.
Vyriausioji buhaltere Violeta StaSkiiniene 2010 m. spalio 22 d.

Finansiniy ataskaity aiskinarnasis raStas

1 Bendroji inforrnacija

AB ,,Kauno energija" (toliau - Bendrove) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcine bendrove. Jos buveines adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB ,,Kauno energija" sudaro Bendroves centrine bustine ir filialas ,,Jurbarko Silumos tinklai".

Bendrove uisiima Silumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei Silumos ir karSto vandens sistemg prieiiura. Bendrove jregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB ,,Lietuvos energija". Bendroves akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinig popierig birios Baltijos Papildomame prekybos sqraSe.

2010 rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. Bendroves akcininkai buvo:

2010 rn. rugsbjo 30 d. 2009 rn. gruodiio 31 d.
Turirn y
akcij y
skaiEius
(vnt.)
Nuosavybbs
dalis (proc.)
Turirny
akcijy
skaiEius
(vnt.)
Nuosavybbs
dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybe 39.665.892 92.82 39.654.892 93,05
Kauno rajono savivaldybe 1.606.168 3,76 1.606.168 3,77
Jurbarko rajono savivaldybes taryba 746.405 1,75 643.81 0 1,51
Kiti smulkOs akcininkai 713.512 1,67 71 3.512 1,67
42.731.977 100,OO 42.618.382 100,OO

Visos akcijos, kurig kiekvienos nominali verte 6 litai, yra paprastosios akcijos. Bendrove 2009 m. ir 2008 m. neturejo savg akcijg.

2008 m. birielio 26 d. Bendroves akcininkq susirinkimas nusprende padidinti jstatinj kapitalq, iSleid2iant 200.000 paprastyjg akcijg, kuriq kiekvienos nominali verte 6 litai. Pirmumo teise jsigyti isleistas akcijas buvo suteikta Jurbarko miesto savivaldybes tarybai. Akcijg emisijos kaina lygi jg nominaliajai vertei.

2009 m. liepos 23 d. Bendroves akcininkg susirinkimas nusprende padidinti jstatinj kapitalq, isleidtiant 22.700.000 paprastyjg akcijg, kurig kiekvienos nominali verte 6 litai. Pirmumo teise jsigyti isleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijq emisijos kaina lygi jg nominaliajai vertei. Akcijg emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnabu, t.y. kolektoriais - tuneliais, esantiais Kauno mieste, kurig 136.200 t0kst. Lt vertes rinkos verte buvo nustatyta nepriklausomg turto vertintojg, taikant atkuriamosios vertes metodq.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendroves visuotiniame akcininkg susirinkime buvo nusprqsta padidinti Bendroves jstatinj kapitalq 682 t0kst. litg (nuo 255.710 tukst. litg iki 256.392 tukst. litg), iSleidiiant 113.595 paprastyjg vardinig 6 litg nominalios vertes akcijg, kurig emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausantiu nepiniginiu jnaSu - pastatu - boilerine, esantia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybes teise priklausantiais nepiniginiais jnaSais in2 ineriniais tinklais - esantiais, Jurbarko mieste.

2010 m. rugsejo 30 d. visos akcijos buvo pilnai apmoketos.

2010 m. geguies 13 d. eilinis visuotinis akcininkg susirinkimas prieeme sprendimq iSmoketi 3.589 tUkst.Lt dividend4 iS 2009 m. pelno. Dividendai iSmoketi jstatymo nustatyta tvarka. Ne del bendroves kaltes neiSmoketa dividend4 dalis apskaityta trumpalaikiuose jsipareigojimuose.

Bendrove taip pat teikia Sildymo sistemos prietiuros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB ,,Kauno energija" paslaugg departamento pagrindu jsteige dukterinq jmonq UAB ,,Pastat4 prie2iOros paslaugos" (toliau dukterine jmone). Dukterines jmones pagrindine veikla yra pastatg Silumos tinklg ir Silumos vartojimo jrenginig, vidaus iniinerinig tinklg bei sistemg, statybinig konstrukcijg eksploatacija bei prief i0ra. [steigus dukterinq jmonq, Bendroves darbuotojai, dirbe paslaugg departamente, buvo atleisti iS Bendroves ir jdarbinti UAB ,,Pastat4 prieiiuros paslaugos". Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrove samdo UAB ,,Pastatq prieiiOros paslaugos" atlikti

Bendroves priiiOrimy pastaty nuolatines technines priefiOros bei Sildymo ir karSto vandens tiekimo sistemy prieiiOros paslaugas.

Grupe sudaro Bendrove AB ,,Kauno energija" ir jos dukterine jmone UAB ,,Pastat4 prieiiOros paslaugos" (toliau - Grupe):

Jrnone (mones
buveines
adresas
Grupes
valdomy
akcijy
dalis
s Ataskaitinio
lnvesticijo laikotarpio
pelnas
savikaina (nuostoliai)
Nuosava
s
kapitalas
Pagrindine
veikla
UAB ,,Pastaty Savanoriy pr.
prieiiOros
paslaugos"
347, ~a-unas 100 % 6.51 8 (125) 5.61 0 Sildymo sistemy
prief iOra

2010 m. rugsejo 30 d. investicijos j UAB ,,Pastat4 prieZiOros paslaugos" sukaupti nuvertejimo nuostoliai sudare 465 tOkst. lity (2009 m. gruodiio 31 d. - 465 tOkst. lity) ir buvo apskaityti Bendroves finansinese ataskaitose.

AB ,,Kauno energija" veiklq reglamentuoja 2003 m. geguies 20 d. Lietuvos Respublikos dilumos Okio jstatymas Nr. IX-1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d, jsigaliojo 2007 m. IapkriCio 20 d. Lietuvos Respublikos Silumos Okio jstatymo pakeitimo jstatymas Nr. X-1329.

Pagal Lietuvos Respublikos Silumos Okio jstatymq Bendroves veikla yra licencijuojama, jq reguliuoja Valstybine kainy ir energetikos kontroles komisija (toliau - Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteike Bendrovei Silumos tiekimo licencijq. Licencija galioja neribotq laikq, taCiau, atsiivelgiant j tai, ar laikomasi tam tikry sqlygy, gali bOti atSaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato dilumos tiekimo kainy virdutines ribas. 2008 m. rugsejo 12 d. Komisijos sprendimu buvo patikslinta teritorija, kurioje Bendrove gali teikti Silumos tiekimo paslaugas, kadangi Bendrove pardave Paliy katiline Marijampoles rajone.

Bendroves gamybinius pajegumus sudaro PetraSiOny elektrine, 3 katilines Kauno integruotame tinkle, 7 regionines katilines Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 14 izoliuoto tinklo ir 38 vietines dujofikuotos katilines Kauno mieste.

Bendras instaliuotas Siluminis galingumas sudaro 497,07 MW, elektrinis - 8,75 MW, id jy PetradiOny elektrineje - 254,8 MW Siluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke- 27 MW Siluminis. Bendras visos Bendroves energijos gamybos pajegumas yra 505,82 MW.

Bendrove 2003 m. parduodama dalj padaliniui ,,Kauno elektrine" priklausanCio turto UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau - KTE) sutartyje jsipareigojo iS Sios bendroves kasmet nupirkti ne maiiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo Silumos poreikio. Sutartis galioja 15 mety nuo pardavimo sutarties pasiraSymo dienos. Sioje sutartyje numatyta, kad Silumos pirkimo kaina iS KTE nedides 5 metus nuo sutarties pasiraSymo dienos. Komisija naujq Silumos kainq patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji jsigaliojo nuo 2008 m. gruodiio 1 d. Bendrove dalyvauja teisiniame ginEe tarp KTE ir Komisijos kaip treCioji Salis.

AB ,,Kauno energija" nuo 2010 m. spalio 1 d. gyventojams centralizuotai tiekiamos Silumos kainy nedidins. Tokj sprendimq 201 0 m. rugsejo 23 d. prieme bendroves valdyba savo nutarimu Nr. 2010-27-1.

2006 m. birielio 8 d. Bendrove sudare paslaugy pirkimo sutartj su UAB ,,Energijos sistemy sewisas" del Bendrovei nuosavybes teise priklausanCios PetraSiOny elektrines, esancios Jegaines g. 12, Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugy pirkimo. Sutartis yra sudaryta trejy mety laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB ,,Energijos sistemy sewisas" pradejo teikti PetraSiOny elektrines eksploatavimo paslaugq. Sios paslaugos pirkimui 2009 m. liepos 3 d. su UAB ,,Energijos sistemy sewisas" pasiradyta nauja sutartis, galiojanti iki 2010 m. rugpjOCio 4 d. Pasibaigus sutarties galiojimui, bendrove pati eksploatuoja PetraSiOny elektrinq.

Taip pat 2006 m. birielio 26 d. Bendrove sudare perduoty eksploatuoti UAB ,,Energijos sistemy sewisas" jrenginiy, kurie yra naudojami dilumos energijos gamyboje, nuomos sutartj su UAB Kauno termofikacijos elektrine. Sutartis buvo sudaryta trejy mety laikotarpiui. 2009 m. liepos 2 d. pasiraSyta nauja turto nuomos sutartis, galiojanti iki 2009 m. rugpjOCio 3 d.

Siekiant efektyviau valdyti Bendroves veiklq bei maiinti valdymo bei gamybinius kaStus, nuo 2009 m. rugpjOCio 1 d. pakeista Bendroves valdymo struktura, atskiriant nuo Bendroves dalj struktOry, susijusiy su ne pagrindines produkcijos ar paslaugy teikimu.

Grupes vidutinis darbuotojy skaiCius 2010 m. rugsejo 30 d. buvo 614 (2009 m. - 629). Vidutinis Bendroves darbuotojy skaiCius 2010 m. rugsejo 30 d, buvo 550 (2009 m. - 569).

2010 m. balandiio 19 d. Kauno miesto Tarybos Kolegijos posedyje svarstytas klausimas dB1 bendros jrnones steigimo ir nutarta iS principo pritarti bei rekomenduoti AB ,,Kauno energija" valdybai pradeti derybas su UAB ,,Forturn Heat Lietuva" dB1 naujos vietiniu kuru kiirenarnos elektrines statybos ir bendros jrnones steigimo. Deryborns su UAB ,,Forturn Heat Lietuva" vesti Bendroveje sudaryta darbo grupe.

2 ReikSmingy apskaitos principq santrauka

2.1. Finansiniy ataskaitq forma

Sios finansines ataskaitos yra parengtos jsigijimo savikainos pagrindu, iSsskyrus finansinio turto ir jsipareigojimy, kuriy tikrosios vertes pokyCiai pripatjstami pelnu arba nuostoliais, bei finansinio turto, laikomo parduoti, vertinimq tikrqja verte. Finansines ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansines Atskaitornybes Standartus (TFAS), priirntus taikyti Europos Siljungoje (toliau - ES).

2.2. Finansiniy ataskaitq valiuta

Grupe ir Bendrove apskaitq tvarko pirmines ekonornines aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau funkcine valiuta). Siose finansinese ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki t0kst. lity, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendroves bei jos dukterinds jmones funkcine ir pateikirno valiuta.

Nuo 2002 m. Litas buvo susietas su Euru santykiu 3,4528 lito ui 1 eurq, o lito kursq kity valiuty ativilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.3. Konsolidavimo principai ir verslo jungimai

Konsolidavimo principai

Grupes konsoliduotos finansines ataskaitos apima AB ,,Kauno energija" ir jos dukterine jmone. Dukterines jmones finansines ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojantios jmones. Konsoliduotos finansines ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panaSiems sandoriams ir kitierns jvykiarns panaSiomis aplinkybemis.

Per metus jsigytos arba parduotos jmones yra jtraukiarnos j konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontroles perejimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi jmoniy tarpusavio sandoriai, likuCiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai.

Dukterine jmone - tai tokia jmonk, kuriq tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti jmone. Paprastai jmone yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procenty balsavimo teises suteikianCio akcinio kapitalo, irlar kai ji gali kontroliuoti finansine ir jprastine veiklq ir taip gauti naudos iS Sios jrnonds veiklos. Nuosavybes ir grynojo pelno dalis, priklausanti akcininky rnaiurnai, yra atitinkarnai isskiriama atskira eilute konsoliduotuose balansuose bei konsoliduotame pelne ar nuostoliuose.

Verslo iunaimai

[sigytorns jmonerns apskaityti taikomas pirkimo rnetodas. Bendrove jsigytq identifikuojamq kitos jmones turtq ir jsipareigojimus jsigijimo dienq jvertina tikrilja verte. Prestiias, igytas verslo susijungimo metu, yra pripaijstamas jsigijimo verte ir yra jsigijimo savikainos pervirSis, lyginant su grynqja jsigyjamo turto, jsipareigojimy ir neapibreity jsipareigojimy Grupes dalirni.

Prestitas konsoliduotose finansindse ataskaitose pateikiarnas jsigijirno savikaina, aternus jo vertes sumaiejirno nuostolius ir parodornas nematerialiojo turto dalyje. Neigiamas prestiias pripaijstamas pajamomis ataskaitinio laikotarpio pelne ar nuostoliuose.

Prestiias nera arnortizuojamas, taCiau kiekvienais metais yra vertinarnas jo vertes surnaiejirnas, kuris pripafjstarnas sqnaudornis tq laikotarpi, kuri buvo nustatytas. Velesniais laikotarpiais prestiio vertes sumaf djirnas nera atstatomas.

lnvesticiios i dukterines jrnones

Atskirose Bendroves finansinese ataskaitose investicijos j dukterines ir asocijuotas jrnones yra apskaitornos taikant savikainos rnetodq aternus nuvertejirno nuostolius.

2.4. Nematerialusis turtas

Nernaterialusis turtas iS pradiiq yra pripafjstarnas jsigijirno verte. Nernaterialusis turtas yra pripafjstamas, jei yra tiketina, kad Grupe ir Bendrove gaus su Siuo turtu susijusiq ekonominq naudq ateityje ir jei turto verte gali buti patikirnai jvertinta. Po pradinio pripaiinirno nernaterialusis turtas yra apskaitomas jsigijirno verte, aternus sukauptq arnortizacijq (iSskyrus prestiiq, kuriarn arnortizacija nera skaitiuojama) ir sukauptus vertes surnaiejirno nuostolius, jei tokiq yra. Nernaterialusis turtas yra arnortizuojarnas tiesiogiai proporcingu rnetodu per nurnatytq naudingo tarnavimo laikq.

Licenciios

Ui licencijas surnoketos surnos yra kapitalizuojarnos ir arnortizuojarnos per jq galiojirno laikotarpj (3 - 4 rnetus).

Proqrarnine iranqa

Naujos programines jrangos jsigijirno kaStai yra kapitalizuojarni ir pripaijstarni nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei Sie kaStai nera kornpiuterines jrangos sudedarnoji dalis. Prograrnine jranga yra amortizuojarna per ne ilgesnj nei 3 rnetq laikotarpj.

Iblaidos, patirtos atstatant arba iSlaikant nurnatornq ekonorninq naudq iS turimq programiniq sistemq veiklos, yra pripaijstarnos laikotarpio, kai atliekami palaikyrno ir prieiiOros darbai, sqnaudornis.

2.5. TarSos leidirny apskaita

Gauti tarSos leidirnai yra apskaitomi taikant ,,grynojo jsipareigojirno" rnetodq. Pagal bj rnetodq Grupe ir Bendrove tarSos leidirnus apskaito norninaliqja verte, kaip tai leidiia TAS 20 ,,Valstybes dotacijq apskaita ir valstybes pararnos pateikirnas atskaitornybeje".

lsipareigojirnai jsigyti papildornus leidirnus terSti yra pripaijstami jiems atsiradus (pvz. jsipareigojimai yra neapskaitorni rerniantis tiketinu ateities tarSos kiekiu) ir apskaitorni tik tada, kai Grupes ir Bendroves faktiSkai ismestas tarSos kiekis virSija turimq tarSos leidirnq kiekj.

Taikydarna ,,grynojo jsipareigojirno" rnetodq Grupe ir Bendrove leidirnq terSti tr0kurnq vertina lygindarna turirnq tarSos leidirnq kiekj su faktiSkai per rnetus ismetamais terSalq kiekiais.

TarSos leidirnq pardavirnai yra apskaitorni pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirturnai tarp tikrosios pardavirno kainos ir turirnq leidirny balansines vertes yra pripaijstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar Sio sandorio rnetu susidaro faktiSkas ar tiketinas tarSos leidirnq trukumas. Kai del tarSos leidirny pardavirno susidaro faktiSkas tarSos leidirnq trukurnas, balanse pripaijstarnas papildornas jsipareigojirnas, jtraukiant atitinkamas sqnaudas j pelnq ar nuostolius.

2.6. llgalaikis materialusis turtas

Grupes ir Bendroves ilgalaikis rnaterialusis turtas apskaitornas jsigijimo verte aternus sukauptq nusidevejirnq ir jvertintus vertes surnaiejirno nuostolius.

Kai turtas parduodarnas arba nuragomas, apskaitoje nurasorna jo jsigijimo savikaina, sukauptas nusidevGjirnas, vertes padidejirnai ar surnafejimai, registruojarnos bet kokios nuraSymo pajamos ar iSlaidos ir apskaitornas nuraSyrno pelnas ar nuostoliai.

Pradinq ilgalaikio rnaterialiojo turto vertq sudaro jsigijirno kaina, jskaitant visas tiesiogiai priskirtinas islaidas, susijusias su turto parengirnu eksploatacijai arba perkelirnu j jo naudojimo vietq. ISlaidos, tokios kaip rernonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiarn materialiajarn turtui pradejus veikti, paprastai yra apskaitornos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne ar nuostoliuose.

Nusidevejirnas skaitiuojamas taikant tiesiogiai proporcingq rnetodq per tokius naudingo tarnavirno laikotarpius:

Metai
Pastatai 7-50
Statiniai ir maSinos 5 -70
Transport0 priemones 3-10
lrenginiai ir jrankiai 2 -20

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra periiOrimas uftikrinant, kad nusidevejimo terminas atitinka numatomq ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpi. Nuo 2008 m. rugsejo 1 d. buvo perfiOreti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip apradyta 2.22 pastaboje.

Nebaigta statyba apskaitorna jsigijimo verte. Jq sudaro statybos, statiniy ir jrenginiy vertes bei kitos tiesiogiai priskirtinos islaidos. Nusidevejimas nebaigtai statybai neskaiCiuojamas tol, kol statyba nera baigta, ir turtas nepradetas naudoti.

2.7. Finansiniai instrumentai

Remiantis TAS 39 ,,Finansines priemones: pripaiinimas ir vertinimas", finansinis turtas yra skirstornas j finansinj turtq, kurio tikrosios vertes pokyCiai pripafjstarni pelnu arba nuostoliais, finansinj turtq, laikomq iki idpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinj turtq, skirtq parduoti. Visi investicijy jsigijimai ir pardavimai yra pripafjstami jy pirkimo (pardavimo) dienq. Id pradiiy investicijos yra apskaitomos jsigijimo verte, kuri yra lygi surnoketo atlyginimo tikrajai vertei, jtraukiant (idskyrus finansinj turtq, kurio tikrosios vertes pokyCiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sqnaudas.

Finansinis turtas ar finansiniai isipareiqoiimai, kuriy tikrosios vertes pokyCiai ~ripaijstami pelnu arba nuostoliais

Finansiniam turtui, kurio tikrosios vertes pokyCiai pripafjstami pelnu arba nuostoliais, priskiriarnas turtas, skirtas parduoti, t.y. jeigu jis yra idvestin8 priemone arba buvo jsigytas su tikslu parduoti jj artimiausioje ateityje. Pelnas arba nuostoliai iS dio turto vertes pasikeitimo pripaijstami ataskaitinio laikotarpio pelne ar nuostoliuose.

Finansinis turtas, laikomas iki idpirkirno termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu bOdu apskaiCiuojarnais mokejimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikornas iki idpirkirno termino, jeigu Grupe ir Bendrove ketina ir gali ji laikyti iki idpirkimo termino pabaigos. Iki idpirkirno termino laikornos investicijos yra apskaitomos amortizuota jsigijirno verte, naudojant efektyvios palOkany normos rnetodq. Arnortizacijos dalis, tenkanti ataskaitiniam laikotarpiui, pripaijstama pelne ar nuostoliuose finansines veiklos palOkany sqnaudy straipsniuose.

Paskolos ir sautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos, yra neidvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu bUdu apskaiCiuojamais mokejimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palOkany normos metodq. Pelnas arba nuostoliai pripaijstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumaieja tokio turto verte ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, laikomas parduoti

Finansinis turtas, laikornas parduoti - tai finansinis turtas, nepriskiriarnas ne vienai iS trijy aukdCiau paminety grupiy. Po pirrninio pripaiinimo finansinis turtas, laikomas parduoti, finansinese ataskaitose apskaitomas tikrqja verte. Pelnas ar nuostoliai (idskyrus vertes surnafejirno nuostolius bei uisienio valiutos keitirno pelnq arba nuostolius), susijq su tikrosios vertes pasikeitimu, yra apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos tol, kol Bendrove ar Grupe neparduos dio finansinio turto. Tada sukauptas pelnas arba nuostoliai perklasifikuojami kaip ataskaitinio laikotarpio pelnas ir nuostoliai iS investiciniy vertybiniy popieriy.

Investicijy, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansy rinkose, tikroji verte yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamq uidarymo rinkos kainq, artimiausiq balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nera aktyvios rinkos, tikroji verte yra nustatoma naudojant vertinirno metodus. Sie metodai apima vertes nustatymq remiantis rinkos sqlygomis pastaruoju metu rinkoje jvykdytais sandoriais, kity id esmes panadiy instrurnenty kaina, diskontuoty pinigy srauty analize ar kitais vertimo modeliais.

2.8. ISvestiniai finansiniai instrumentai

Grupe ir Bendrove naudoja iSvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palijkanq normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palijkanq normos rizikos. Tokie iSvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dienq pripaijstami tikrqja verte, o velesniais laikotarpiais jy tikroji verte perskaitiuojama. ISvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jy tikroji verte teigiama, ir kaip finansiniai jsipareigojimai - kai jy tikroji verte neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys del iSvestiniq finansiniq instrumentq tikrosios vertes pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandoriq apskaitos principy.

PalOkany normos apsikeitimo sandoriy tikroji verte yra nustatoma pagal panaSiy instrumenty rinkos vertq.

2.9. Atsargos

Atsargos apskaitomos iemesniqja iS savikainos ir grynosios realizacines vertes. Grynoji realizacine verte yra jvertinta pardavimo kaina, esant jprastinems verslo sqlygoms, atemus uibaigimo, marketingo ir paskirstymo iblaidas. Savikaina apskaitiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali bijti realizuotos, yra nuraSomos.

2.10. Pinigai ir pinigy ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sqskaitose bei pinigai kelyje. Pinigy ekvivalentai yra trumpalaikes, labai likvidzios investicijos, lengvai konvertuojamos j iinomq pinigy sumq. Tokiy investicijy terminas nevirSija trijy menesiy, o vertes pokyCiy rizika yra labai neiymi.

Pinigq srautq ataskaitoje pinigus ir jq ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sqskaitose, pinigai kelyje, indeliai einamosiose sqskaitose, kitos trumpalaikes labai IikvidZios investicijos.

2.1 1. ISmokos darbuotojams

llqalaikes iSmokos darbuotoiams

Kiekvienam Grupes ir Bendroves darbuotojui, iSeinantiam iS darbo sulaukus pensinio amiiaus, pagal Lietuvos Respublikos jstatymus ir pagal kolektyvinq sutartj priklauso 1 - 6 menesiy atlyginimy dydiio ibmoka. ISmoky darbuotojams jsipareigojimas pripaijstamas balanse ir atspindi ty iSmoky dabartinq vertq balanso sudarymo dienq. ApraSytas ilgalaikis Smoky darbuotojams jsipareigojimas balanso dienq yra apskaitiuojami remiantis aktuariniais jvertinimais, taikant planuojamo sqlyginio vieneto metodq. Dabartine apibreitq ilgalaikiy iSmokq darbuotojarns jsipareigojimq verte nustatoma diskontuojant jvertintus bijsimus pinigy srautus, remiantis vyriausybes obligacijq, iSreikStq ta patia valiuta kaip iSmokos ir kuriq iSmokejimo laikotarpis panaSus j numatomq iSmoky mokejimo laikotarpj, palukany normq.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripaijstami iS karto pajamoselsqnaudose ir netaikomas joks ,,vertes intervalas". Visos ankstesnes darbo sqnaudos pripaijstamos nedelsiant.

Kitos idmokos darbuotoiams

Atlyginimai, jmokos j valstybinj socialinio draudimo fondq, atostogq ir nedarbingumo iSmokos yra sukaupiamos per metus, kuriais darbuotojai dirba Grupeje ir Bendroveje.

2.12. Finansines skolos

Skolos iS pradiiy pripaijstamos gauty leSy tikrqja verte, atemus sandorio kabtus. Veliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gauty leSy ir sumos, kuriq reikes sumoketi per skolos terminq, yra jtraukiamas j laikotarpio pelnq ar nuostolius, taikant apskaitiuotq palijkany normos metodq.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikiy jsipareigojimq, nebent Grupe ir Bendrove turi besqlyginq teisq atideti jsipareigojimo jvykdymq ne ma2 iau kaip 12 menesiy nuo balanso paruoSimo dienos.

Skolinimosi iSlaidos pripa2jstamos sqnaudomis, kai patiriamos. Nuo 2009 m. sausio 1 d. skolinimosi iSlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su turto, kurio parengimas naudojimui arba pardavimui ilgai trunka, jsigijimu, statyba ar gamyba, yra kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis.

2.13. Lizingas (finansin8 nuoma) ir veiklos nuoma - Grup8 ir Bendrove kaip nuomotojas

Sprendimas ar sutartis yra nuomos sutartis yra parerntas informacija sutarties pasiraSyrno dienq Vertinama ar sutartis yra susijusi su specifiSko turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisq naudoti turtq.

Lizinqas (finansine nuorna)

Nuorna, pagal kuriq Grupe ir Bendrove perduoda visq su nuosavybe susijusiq rizikq ir teikiamq naudq, yra laikorna finansine nuoma. Grupes ir Bendrove finansines nuomos gautinas sumas balanse pripafjsta iSperkarnosios nuornos laikotarpio pradiios dienq ir jos yra lygios grynajai investicijai j nuomq. Finansines nuomos pajamos yra pagrjstos pastovia periodine palUkany norrna, skaitiuojarna nuo grynosios investicijos likutio. Pradines tiesiogines iSlaidos yra jtrauktos jvertinant gautinas surnas pirrninio pripaiinirno metu.

Veiklos nuorna

Nuoma, pagal kuriq Grupe ir Bendrove neperduoda visos su nuosavybe susijusios rizikos ir teikiamos naudos, yra laikoma veiklos nuoma. Turtas, skirtas veiklos nuomai, Grupes ir Bendroves balanse yra apskaitomas priklausomai nuo jo prigirnties. Veiklos nuomos pajamos yra pripafjstarnos per nuomos laikotarpj tiesiniu rnetodu pelne ar nuostoliuose kaip kitos pajamos. Pradines tiesiogines iblaidos, patiriamos nuomos pajamoms uidirbti, yra jskaitomos j nuomojamo turto apskaitinq vertq.

Turto, skirto nuornai, nusidevejimo skaitiavirno principai yra tokie pat kaip Grupes ir Bendroves atitinkarno ilgalaikio turto rOSies nusidevejirno skaitiavirno principai.

2.14. Veiklos nuoma - Grup8 ir Bendrove kaip nuomininkas

Turto nuorna, pagal kuriq visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuorna. lrnokos pagal veiklos nuomos sutartj yra apskaitomos kaip sqnaudos tiesiniu rnetodu per nuomos laikotarpj.

Bendra nuomotojo suteikiamy lengvaty nauda yra pripaijstarna kaip nuornos sqnaudq sumaf~jimas per nuomos laikotarpj tiesiniu metodu.

Jeigu pardavirno ir atgalines nuornos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrqja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iS karto. Jei pardavimo kaina yra iemesne nei tikroji verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitorni iS karto, iSskyrus atvejus, kai nuostoliai kornpensuojami femesnemis ui rinkos kainas nuornos jmokomis ateityje. Tuomet jie atidedarni ir amortizuojarni proporcingai nuornos jmokornis per laikotarpj, kurj turtq numatorna naudoti. Jei pardavimo kaina virSija tikrqjq vertq, suma, kuria virSijama tikroji verte, yra atidedarna ir amortizuojama per laikotarpj, kurj turtq numatoma naudoti.

2.15. Dotacijos (atidetosios pajamos)

Dotacijos, gaunarnos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip jsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Siai dotacijy grupei priskiriarnas ir nernokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, surna finansinese ataskaitose pripaijstarna kaip atidetosios pajarnos ir perskirstorna j pajamas kasmet lygiomis dalirnis per nurnatornq susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpj ir pelne ar nuostoliuose rnaiinamas atitinkarny sqnaudy straipsnis.

Nernokamai gautas turtas pirrninio pripaiinirno metu apskaitornas tikrqja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praejusio laikotarpio iSlaidoms ar negautoms pajarnorns kornpensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikornos dotacijornis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamornis, pripafjstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinj laikotarpj patiriama sqnaudy, arba kiek apskaitiuojama negauty pajamy, kurioms kornpensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodornas balanso eiluteje ,,Dotacijos (atidetosios pajarnos)".

2.16. Pelno mokestis

Pelno mokesCio, apimanCio ataskaitinio laikotarpio ir atidetuosius mokesCius, apskaitiavimas remiasi metiniu pelnu, jvertinus atidetqjj pelno mokestj. Pelno mokestis skaiCiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesCiq jstatymy reikalavimus.

Einamqjy metq pelno mokesCio sqnaudos yra apskaiCiuotos nuo einamqjq metq pelno pries apmokestinimq, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamqji pelnq nemafinanCiomislnedidinanCiomis sqnaudomislpajamomis. Pelno mokestio sqnaudos apskaiCiuojamos naudojant pelno mokesCio tarifq, galiojusi finansiniq ataskaitq sudarymo datq. 2009 metais pelno mokesCio tarifas buvo 20 proc (2008 m. 15 proc.). Nuo 2010 m. sausio 1 d. jsigaliojo naujas, 15 proc., pelno mokesCio tarifas.

Mokestiniai nuostoliai gali bOti keliami neribotq laikotarpj iSskyrus nuostolius, kurie susidare del vertybiniq popieriq ir (arba) iSvestiniq finansiniq priemoniq perleidimo. Toks perkelimas nutraukiamas, jeigu Grupe ir Bendrove nebetqsia veiklos, dB1 kurios Sie nuostoliai susidare, iSskyrus atvejus, kai Grupe ir Bendrove veiklos nebetqsia dB1 nuo jo nepriklausaneiq prieiasCiq. Nuostoliai iS vertybiniq popieriq ir (arba) iSvestiniq finansiniq priemoniy perleidimo gali bOti keliami 5 metus ir padengiami tik iS tokio paties pobOdiio sandoriq pelno.

Atidetieji mokesCiai apskaiCiuojami balansiniq jsipareigojimy laikinqjq skirtumy metodu. Atidetasis mokestis atspindi laikinqjq skirtumq tarp turto ir jsipareigojimy apskaitines vertes ir jq mokesCiq bazes bei sukauptq keliamq mokestiniy nuostoliq grynqjq mokestinq jtakq. Atidetqjy mokesCiq turtas ir jsipareigojimai yra vertinami mokesCiq tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas jsipareigojimas, atsiivelgiant j mokesCiy tarifus, kurie buvo priimti ar iS esmes priimti balanso datq.

Atidetojo mokestio turtas yra pripafjstamas balanse tiek, kiek Grupes ir Bendroves vadovybe tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsiivelgiant i apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tiketina, kad dalis atidetojo mokesCio nebus realizuota, Si atidetojo mokesCio dalis nera pripafjstama finansinese ataskaitose.

2.17. Pagrindinis ir sumaiintasis vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaiCiuojamas dalijant akcininkams tenkantj grynqjj pelnq iS iSleistq paprastqjy vardiniy akcijq vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijq skaiCius pasikeiCia, taCiau tai nejtakoja ekonominiq resursq pasikeitimo, vidutinis svertinis iSleistq paprastqjy vardiniy akcijq vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijq skaitiaus pasikeitimui taip, lyg Sis pasikeitimas jvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradiioje. Kadangi nera jokiq pelno (nuostoliq) vienai akcijai maiinanCiq instrumentq, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumaiintasis pelnas nesiskiria.

2.18. Pajamq pripaiinimas

Pajamos pripaijstamos, kai tiketina, jog Grupes ir Bendrove gaus su sandoriu susijusiq ekonominq naudq, ir kai galima patikimai jvertinti pajamq sumq. Pardavimai apskaitomi atemus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iS Silumos energijos pardavimo pripaijstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams iSraSytas sqskaitas ui Silumq ir karSto vandens paSildymq. Sqskaitos vartotojams iSraSomos kartq per menesj, pagal Silumos skaitiklio parodymus.

Delspinigiai pripaijstami pajamomis tik juos gavus.

2.19. Sqnaudq pripaiinirnas

Sqnaudos apskaitoje pripaijstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uidirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsiivelgiant j pinigq iSleidimo laikq. Tais atvejais, kai per ataskaitinj laikotarpj padarytq iSlaidq nejmanoma tiesiogiai susieti su konkreCiq pajamq uidirbimu ir jos ateinanciais laikotarpiais neduos pajamq, Sios iSlaidos pripaijstamos sqnaudomis tq patj laikotarpj, kada buvo patirtos.

Sqnaudq dydis paprastai jvertinamas sumoketa arba moketina pinigy suma, nejskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palOkanos nera iSskirtos, sqnaudq dydis jvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumq rinkos palOkanq norma.

2.20. Sandoriai uisienio valiuta

Uisienio valiuta iSreikSti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dienq galiojusj oficialq valiuty keitimo kursq. Pelnas ir nuostoliai iS tokiq sandoriy bei iS uisienio valiuta iSreikSto turto ir jsipareigojimy IikuCiy perkainojimo balanso dienai yra apskaitomi pelne ar nuostoliuose. Tokie ufsienio valiuta iSreikSti IikuCiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiuty keitimo kursq.

2.21. Turto vertbs sumaibjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertes sumafejimas vertinamas kiekvienai balanso datai.

Kai paaiSkeja, kad Grupe ir Bendrove neatgaus visq suteikty paskoly ir gautiny sumy pagal sutartus apmokejimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertes sumaiejimo ar beviltiSkoms priskirty gautiny sumy nuostoliai yra pripaijstami naudojant vertes sumafejimo sqskaitq pelne ar nuostolyje. Ankstesniais laikotarpiais pripaiinto vertes sumafejimo nuostoliy atstatymas apskaitomas, kai Siq nuostoliy sumaiejimas gali bOti objektyviai pagrjstas po vertes sumafejimo apskaitymo atsitikusiais jvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne ar nuostolyje tame paciame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertes sumafejimo nuostoliai. TaCiau padidejusi apskaitine verte yra padidinama tik tiek, kad nevirSytq amortizuotos vertes, kuri bOty buvusi, jei vertes sumaiejimas nebl7ty buves apskaitytas.

Jei skirtos pardavimui finansines investicijos yra nuvertejusios, tai dydis apimantis skirtumq tarp jq savikainos (grynqja verte jvertinus visus grqiinimus ir amortizacijos) ir jy dabartines tikrosios vertes, atemus visus anksCiau pripaiintus nuostolius, yra perkeliamas iS tikrosios vertes rezervo kity bendrlljy pajamy j pelnq ar nuostolius. Vertes sumaiejimo, susijusio su nuosavybes vertybiniais popieriais, klasifikuojamais kaip skirti parduoti, atstatymas nera pripafjstamas pajamomis. Vertes sumafejimo atstatymas, susijqs su skolos vertybiniais popieriais, yra parodomas pelne ar nuostoliuose, jei investicijos tikrosios vertes padidejimas gali bOti siejamas su jvykiu, jvykusiu po vertes sumalejimo pripaiinimo nuostoliais.

IS pirkejy gautinq sumy ir kity gautiny sumy vertes sumafejimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybes (tokios kaip nemokumo tikimybe ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Grupe ir Bendrove negales susirinkti visq jai priklausantiq gautinq sumy pagal sqskaitose nurodytas sqlygas. Gautiny sumq vertes sumaiejimas yra apskaitomas naudojant vertes sumaiejimo sqskaitq. Gautinos sumos yra nuraSomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Kitas turtas

Kito turto vertes sumaiejimas yra jvertinamas tuomet, kai jvykiai ar aplinkybes parodo, kad turto verte gali neatsipirkti. Kai apskaitine verte virSija turto atsipirkimo vertq, vertes sumaiejimas apskaitomas pelne ar nuostoliuose. Atsiperkamoji verte yra turto tikroji verte, atemus pardavimo sqnaudas, arba naudojimo verte, priklausomai nuo to, kuri iS jy yra didesne. Nustatant turto vertes sumaiejimq, turtas yra sugrupuojamas j mafiausias grupes, kuriy ativilgiu galima jvertinti atskirus pinigy srautus (pinigy srautus kuriantius vienetus). Vertes sumaiejimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra poiymiy, kad pripaiinti nuostoliai del turto vertes sumafejimo nebeegzistuoja ar reikSmingai sumafejo. Atstatymas yra apskaitomas pelne ar nuostoliuose tame paCiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertes sumafejimo nuostoliai.

2.22. lvertinimq naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybe turi priimti tam tikrus sprendimus, jvertinimus ir prielaidas, kurie jtakoja atskleidfiamas pajamy, islaidy, turto ir jsipareigojimy sumas bei neapibreitumy atskleidimus ataskaitos parengimo dienq. TaCiau Siy prielaidq ir jvertinimy neapibreitumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar jsipareigojimy balansiniy sumy reikSmingo koregavimo ateityje.

jvertinimai ir prielaidos

Pagrindines ateityje jtakos turinCios prielaidos ir kiti reikSmingi jvertinimo neapibreftumo Saltiniai balanso sudarymo dienq, kurie sukelia reikSmingq rizikq ir tai gali pareikalauti turto ar jsipareigojimy balansiniq sumy reikSmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti femiau:

llgalaikis materialusis turtas - naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindines prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas ilgalaikio materialiojo turto naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukme, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senejimas del paslaugy naujoviy ar pokytig, teisinig ar panaSig apribojimy turto naudojimui, tokig kaip finansines nuomos sutarCiy galiojimo data.

Grupe ir Bendrove jvertino ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikq ir nuo 2008 m. rugsejo 1 d. padidino Silumos tinklg nusidevejimo laikotarpj nuo 20 metg iki 30 metg, o SilumokaiCiams ir kitiems specialiems jrengimams nuo 10 metg iki 15 metg. Jei Grupe ir Bendrove toliau taikytg 20 metg ir 10 mety nusidevejimo laikotarpius, 2010 m. 9 men. nusidevejimo sqnaudos bijtg 2.852 tOkst. litg didesnes ir ilgalaikio materialiojo turto likutis 2010 m. rugsejo 30 d. - bOtg 8.925 tijkst. litg maiesnis. (2009 m. nusidevejimo sqnaudos bijtg 4.473 tijkst. litg didesnes ir ilgalaikio materialiojo turto likutis 2009 m. gruodiio 31 d. - bOtg 6.073 tukst. litg maiesnis.).

llgalaikio materialiojo turto vertes sumaiejimo vertinimas

Nustatant naudojimo vertes, vadovybe turi jvertinti tiketinas bijsimas pinigines iplaukas iS turto ar pinigg generuojantig vienety ir pasirinkti tinkamq diskonto normq, skaiCiuojant dabartinq piniginig jplaukg vertq.

Apskaitos jverCio pasikeitimas

Turto vertes sumaiejimo vertinimo tikslais 2008 m. gruodfio 31 d. visa Grupe ir Bendrove buvo laikoma vienu pinigus kurianCiu vienetu. 2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. Grupeje ir Bendroveje buvo du pinigus kuriantys vienetai, kadangi kolektoriai - tuneliai, kurie 2009 metais buvo gauti kaip nepiniginis turtinis jnabas iS akcininkg, yra naudojami ne tik Bendroves veikloje, bet jais ui atskirq uimokestj naudojasi ir kitos komunalines bei komunikacijos paslaugas teikiantios jmones.

Gauto nepiniginio turtinio jnaSo apskaitine verte

2009 metais iSleista nauja akcijg emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnaSu, t.y. kolektoriais - tuneliais, esanCiais Kauno mieste. Sio turto, kuris vertinimo metu priklause Kauno miesto savivaldybei - pagrindiniam bendroves akcininkui, rinkos verte, kuriq turto perdavimo metu nustate vietos kvalifikuoti turto vertintojai, taikydami atstatomosios vertes metodq, buvo lygi 136 mln. litg. TaCiau, auditorig nuomone, taikant Sj vertinimo metodq nebuvo atliktas pakankamo pelningumo testas kaip rekomenduoja tarptautiniai vertinimo standartai komerciniam turtui vertinti. llgalaikio rnaterialiojo turto, gauto kaip turtinis jnaSas, naudojimo verte, auditorig apskaitiuota remiantis diskontuotais bijsimais pinigg srautais, 2009 m. gruodiio 31 d. sudare apie 23 mln. litg. Auditorig nuornone reikSmingas Sio turto vertes, apskaiCiuotos pagal atstatomosios vertes metodq, ir jo naudojimo vertes, nustatytos remiantis diskontuotais bijsimais pinigg srautais, skirtumas rodo, kad atstatomosios vertes metodas galejo bijti nepakankamai patikimas bijdas tikrajai Sio turto vertei nustatyti. TaCiau bendroves vadovybe mano, kad Kauno miesto savivaldybes perduodamas turtas yra specifinis (kolektoriai - tuneliai pastatyti ir pritaikyti iniinerinig komunikacijg privedimui, Siy komunikacijg eksploatacijos ir aptarnavimo uitikrinimui ir t. t.), vertinamq turtq galima laikyti specialios paskirties turtu, t y. turtu, kuris yra retai parduodamas ar iS viso neparduodamas, iSskyrus tuos atvejus, kai jis yra viso verslo sudedamoji dalis. Priklausomai nuo jo ypatingo ibplanavimo, konfigijracijos ir panaudojimo, tokj objektq galima laikyti ribotos paklausos arba ne rinkai skirtu turtu. Tikrqjq turto vertq atspindi atkijrimo (statybos) kaStai, atemus nusidevejimq.

Vertes sumai&jimas gautinoms sumoms

Grupe ir Bendrove apskaito vertes sumaiejimq abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas darorni reikSmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinemis ir nurnatomomis pirkejg skolg grqiinirno prielaidomis. Del ekonomikos, pramones arba konkreCig pirkejg sqlygg pokyCiy gali tekti koreguoti finansinese ataskaitose apskaitytq abejoting skolg vertes sumaiejimq.

Atidetasis pelno mokesCio turtas

Atidetojo pelno mokesCio turtas pripaijstamas visiems nepanaudotierns mokestig nuostoliams, pateikiant, kas yra tiketina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas pries tai, kai nuostoliai bus uiskaityti tarpusavyje. ReikSrningi vadovybes sprendimai yra reikalingi apibrefti atidetojo pelno mokesCio turto sumas, kurios gali bOti pripaiintos, remiantis tiketing bijsimg apmokestinamyjg pelng dydfig ir periodg paskaiCiavirnu ir remiantis bijsimomis mokestiy planavirno strategijornis.

Teisminiai ginCai

2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitrafo teismas iSnagrinejo civilinq bylq del lnvesticijg susitarimo vykdymo tarp Bendroves ir UAB Kauno termofikacijos elektrine ir prieme sprendimq Bendroves naudai priteisti iS UAB Kauno terrnofikacijos elektrine 5.420 t0kst. lity dydiio baudq bei palijkanas nuo Sios sumos ir dalies bylinejimosi iSlaidy kompensacijq. UAB Kauno termofikacijos elektrine del Sio sprendimo pateike skundq Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuriame byla 2010-10-05 buvo nagrinejama iS esmes. Teismas galutines nutarties priemimq ir paskelbimq atidejo iki 2010-10-19, su galimybe, kad del bylos sudetingumo Sis terminas bus pratestas ir nutartis priimta veliau. 2010 m. rugsejo 30 d. Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas priteistos baudos sumai, kadangi baudy bei palokany pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumoketos.

2.23. Segmentai

lnformacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos jmones viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusiy sprendimy priemejui. Vyriausiasis su veikla susijusiy sprendimy priemejas, atsakingas ui iStekliy paskirstymq bei segmenty veiklos rezultaty jvertinimq, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupes ir Bendroves veikla yra vykdoma viename segmente, todel Siose finansinese ataskaitose nera pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

Neapibreiti jsipareigojimai nera pripaijstami finansinese ataskaitose. Jie yra apraSomi finansinese ataskaitose, iSskyrus tuos atvejus, kai tikimybe, kad ekonomine naudq duodantys iStekliai bus prarasti, yra labai mata.

Neapibreitas turtas finansinese ataskaitose nera pripatjstamas, taCiau jis yra apraSomas finansinese ataskaitose tuomet, kai yra tiketina, kad bus gautos pajamos arba ekonomine nauda.

2.25. Pobalansiniai jvykiai

Pobalansiniai jvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupes ir Bendroves padetj balanso sudarymo dienq (koreguojantys jvykiai), finansinese ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai jvykiai, kurie nera koreguojantys jvykiai, yra apraSomi pastabose, kai tai yra reikSminga.

2.26. Tarpusavio uiskaitos ir palyginamieji skaitiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir jsipareigojimai bei pajamos ir sqnaudos nera sudengiami, iSskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiSkai tokio sudengimo reikalauja.

Kur butina, pateikti palyginamieji skaiCiai buvo pakeisti, kad atitikty Siy mety finansiniy ataskaity pateikimq.

3. llgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sqnaudos bendryjy pajamy ataskaitoje jtrauktos j veiklos sqnaudas.

Dalis Grupes ir Bendroves ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio jsigijimo verte 2010 m. rugsejo 30 d. lygi 2.965 t0kst. lity (2009 m. gruodlio 31 d. - 2.782 t0kst. lity) buvo visiSkai amortizuota, taCiau vis dar naudojama veikloje.

4. llgalaikis materialusis turtas

Grupes ir Bendroves ilgalaikio materialiojo turto nusidevejimas 2010 m. rugsejo 30 d. sudaro atitinkamai 12.546 t0kst. lity ir 11.950 t0kst. lity (2009 m. - atitinkamai 16.965 tiikst. lity ir 16.798 t0kst. lity). 11.450 t0kst. lity ir 11.380 t0kst. lity sumos (2009 m. - 16.024 t0kst. lity ir 15.856 t0kst. lity) Grupes ir Bendroves pelne ar nuostoliuose yra jtrauktos j veiklos sqnaudas. Likusios sumos yra jtrauktos j kitos veiklos sqnaudas.

Dalis BendrovCs ilgalaikio materialiojo turto, kurio jsigijimo verte 201 0 m. rugsejo 30 d. atitinkamai buvo lygi 84.177 t0kst. lity, buvo visiSkai nudeveta (2009 m. gruodtio 31 d. - 78.905 t0kst. lity), taCiau vis dar naudojama veikloje.

2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. GrupCs ir Bendroves didlidq nebaigtos statybos dali sudaro Silumos tiekimo tinkly rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2010 m. rugsejo 30 d. Grupes ir BendrovCs ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutine verte buvo lygi 116.471 t0kst. lity. (2009 m. gruodiio 31 d. - 114.153 t0kst. lity), buvo jkeistas bankams kaip paskoly uistatas (1 1 pastaba).

5. Po vieneriy mety gautinos sumos

Grupe Bend rove
2010 m.
rugsbjo 30
d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
2010 m.
rugsejo 30 d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
llgalaikes paskolos Bendroves darbuotojarns 61 61 6 1 6 1
Kitos 199 48
61 61 260 109

llgalaikes paskolos, iSduotos Bendroves darbuotojarns yra beprocentes ir jy terrninas yra nuo 1997 rn. iki 2023 rn. Sios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 10,O proc. palOkany norrnq.

2010 rn. rugsejo 30 d. ir 2009 rn. gruodiio 31 d. po vieneriy rnety gautinorns surnorns aprnokejirno laikotarpis nera praejvs ir jorns nenustatytas vertes surnaf~jirnas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupe Bend rove
2010 m.
rugsejo 30
d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
2010 m.
rugsejo 30
d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
-
Paprastosios akcijos
nekotiruojarnos
433 433 433 433

7. Atsargos

Grupe Bendrove
2010 m.
rugsejo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
2010 m.
rugsejo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
Technologinis kuras 3.41 1 3.429 3.41 1 3.429
Atsargines dalys 1.246 1.197 1.246 1.047
Mediiagos 1.159 954 1.022 958
5.816 5.580 5.679 5.434
Realizacines vertes surnafejirnas laikotarpio pabaigoje (208) (208) (208) -
(208)
5.608 5.372 5.471 5.226

Grupes ir Bendroves atsargy, apskaityty grynda realizacine verte, jsigijirno savikaina 2010 rn. rugsejo 30 d. sudare 208 t0kst. lity (2009 rn. gruodiio 31 d. - 208 tOkst. lity).

Atsargy vertes surnafejirno pasikeitirnas 2010 rn. 9 men. ir 2009 rn. Grupes ir Bendroves bendrqjy pajarny ataskaitose yra jtrauktas 1 atsargy realizacines vertes surnaf ejirno pasikeitirno sqnaud y straipsni.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupe Bendrove
2010 m.
rugsbjo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
2010 m.
rugsejo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
IS pirkejy gautinos surnos, bendrda verte 63.282 85.005 63.030 84.690
Atirnti: abejotiny gautiny sumy vertes surnafejirnas (28.384) (25.177) (28.384) (25.177)
IS pirkejy gautinos surnos, grynqa verte 34.898 59.828 34.646 59.51 3

Abejotiny gautiny sumy vertes sumafejimo pasikeitimas 2010 m. 9 men. ir 2009 m. Grupes ir Bendroves bendrqjy pajamy ataskaitose yra jtraukti j gautiny sumy realizacines vertes sumaiejimo pasikeitimo sqnaudy straipsnj.

IS pirkejy gautinos sumos, kuriy nominali verte 2010 m. rugsejo 30 d. buvo lygi 28.384 t0kst. lity (2009 m. gruodiio 31 d. - 25.177 tiikst. lity), buvo apskaitytas 100 proc. vertes sumaiejimas.

Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautiny sumy nuvertejimo judejimas yra toks:

IS viso
2008 m. gruodiio 31 d. likutis
Panaudota
Papildomo atidejimo formavimas
2009 m. gruodiio 31 d. likutis
Papildomo atidejimo formavimas
2010 m. rugsejo 30 d. likutis

2009 m. Grupe ir Bendrove nurase 856 t0kst. lity beviltiSky skoly (2008 m. - 678 t0kst. lity).

Per 2010 m. Grupe ir Bendrove atgavo 26 t0kst. lity (2009 m. - 29 t0kst. lity) beviltiSky skoly, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nuraSytos.

Grupes iS pirkejy gautiny sumy laikotarpiy analize 2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodfio 31 d. yra tokia:

IS pirkejy gautinos sumos, IS pirkejy gautinos sumos, kuriq laikotarpis jau
prabjqs, taEiau joms nera apskaitytas vertes
sumaiejimas
kuriy laikotarpis nera praejqs
bei joms neapskaitytas vertes maiiau nei 60 - 150
sumaiejimas
60 dieny dieny 151 - 240
dieny
241 - 360
dieny
daugiau
nei 360
dieny
IS viso

Bendroves iS pirkejy gautiny sumy laikotarpiy analize 2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. yra tokia:

IS pirkejy gautinos sumos, IS pirkejy gautinos sumos, kuriy laikotarpis jau
praejqs, taEiau joms nbra apskaitytas vertbs
sumaibjimas
kuriy laikotarpis nera praejqs
bei joms neapskaitytas vertes maiiau nei 60 - 150
sumaiejimas
60 dieny dieny 151 - 240
dieng
241 - 360
dieny
daugiau
nei 360
dieny
IS viso

Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautinos sumos yra beprocentes ir paprastai jy terminas yra 30 dieny arba suderintas individualiai.

Didiiojo Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautiny sumy, pradelsty daugiau nei 360 dieny, likutj sudaro gautinos sumos iS biudietiniy organizacijy, finansuojamy iS Valstybes ir savivaldybiy biudiety, bei jstaigy finansuojamy iS ligoniy kasy, kurioms Grupe ir Bendrove neskaiCiuoja vertes sumaiejimo.

Grupes ir Bendroves kity gautinq sumy analize yra tokia:

Grupe Bend rove
2010 m.
rugskjo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
2010 m.
rugsbjo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
MokesCiai 4.650 2.806 4.595 2.806
Kitos
Viso

2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodfio 31 d. Grupes ir Bendroves kity gautiny sumy didiiqjq dalj sudare savivaldybiy skola ui kompensacijas matas pajamas turinclioms Seimoms, gautinos sumos ui parduotas atsargas (metal0 lauias, Sildymo sistemy jrengimai) bei suteiktas paslaugas (transportavimo ir nuolatines Ciilumos sistemy, kolektoriy priefifiros paslaugas).

Kity GrupCs gautiny sumy (iSskyrus gautinus mokesclius) laikotarpiy analize 2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. yra tokia:

Kitos gautinos sumos,
kuriy laikotarpis nera
vertes sumaiejimas Kitos gautinos sumos (iSskyrus mokestius), kuriy
laikotarpis jau prabjqs, tatiau joms nera apskaitytas
praejqs bei joms
neapskaitytas vertes
sumaiejimas
maiiau nei
60 dieny
60 -
150
dieny
151 - 240
dien y
241 - 360
dieny
daugiau
nei 360
dieny
IS viso

Kity Bendroves gautiny sumy (iSskyrus gautinus mokesclius) laikotarpiy analize 2010 m. rygsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. yra tokia:

Kitos gautinos sumos (iSskyrus mokestius), kuriy
laikotarpis jau prabjqs, tatiau joms nera apskaitytas
Kitos gautinos sumos,
kuriy laikotarpis nera
vertes sumai&jimas
prabjqs bei joms
neapskaitytas vertes
sumaiejimas
maiiau nei
60dieny
60 -
150
dieny
151 - 240
dieny
241 - 360
dieny
daugiau
nei 360
dieny
IS viso

Grupes ir Bendroves kitos gautinos sumos yra beprocentes ir paprastai jy terminas yra 30 - 45 dienos.

Finansinio turto, kurio laikotarpis nera praeies ir kuriam neapskaitvtas vertes sumaieiimas, kreditinqumas

IS pirkejy ir kitoms gautinoms sumoms, kuriy laikotarpis nera praejqs ir kurioms neapskaitytas vertes suma2ejimas, balanso dienq nebuvo jokiy pofymiy, kad skolininkai negales jvykdyti savo mokejimy jsipareigojimy.

9. Pinigai ir pinigy ekvivalentai

rugsbjo 30 gruodiio
d.
31 d. rugsbjo 30 gruodiio
d.
31 d.
Pinigai kelyje
Pinigai banke
Pinigai kasoje

Grupes ir Bendroves sqskaitos litais, kuriy likutis 2010 m. rugsejo 30 d. sudare 638 tOkst. lity (2009 m. gruodiio 31 d. - 1.327 tiikst. lity), yra jkeistos bankams kaip ufstatas u2 suteiktas paskolas (1 1 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teises aktus. 1 jj privaloma kasmet pervesti ne mafiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaiCiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansines atskaitomybes standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. jstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali biiti paskirstytas dividendams, bet gali bOti panaudotas padengti ateities nuostolius.

BendrovC 2008 m. balandiio 29 d. akcininky sprendimu pervede 8.515 tOkst. lity iS privalomojo rezervo 2007 m. nuostoliams padengti. 2008 m. kovo 7 d. akcininky sprendimu dukterine jmone pervede 183 tiikst. lity iS kity rezervq ir nepaskirstytojo pelno j privalomqjj rezervq.

Bendrove 2009 m. balandiio 28 d. akcininky sprendimu pervede 2.808 tiikst. lity iS privalomojo rezervo 2008 m. nuostoliams padengti.

Grupe 2010 m. kovo 4 d. akcininky sprendimu pe~ede 233 tOkst. lity i8 privalomojo rezervo 2009 m. nuostoliams padengti.

BendrovC 2010 m. geguies 13 d. akcininkq sprendimu pervede 448 tiikst. litq iS nepaskirstytojo pelno j privalomqjj rezervq.

11. Finansines skolos

Grupe Bendrove
2010 m.
rugsbjo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
2010 m.
rugsejo 30 gruodiio
d.
2009 m.
31 d.
Ilgalaikes finansines skolos
Ilgalaikes paskolos 40.829 37.198 40.829 37.198
Trumpalaikbs paskolos
llgalaikiy paskoly einamyjy mety dalis 1.588 12.884 1.588 12.884
Trumpalaikes banky paskolos (tame tarpe kredito linija) 17.172 5.964 17.172 5.964
Kiti jsipareigojimai 6.21 5 3.699 6.21 5 3.699
24.975 22.547 24.975 22.547
VlSO 65.804 59.745 65.804 59.745

llgalaikiq paskoly grqiinimo terminai (visos paskolos yra su kintama palOkanq norma):

Grupe Bendrovb
2010 m.
birielio
30 d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
2010 m.
birielio
30 d.
2009 m.
gruodiio 31 d.

Taikomos palilkanq normos yra artimos efektyvioms pal0kang normoms. Metg pabaigoje negrqiintg paskolg pal0kang svertinis vidurkis (procentais):

Grupe Bend rove
2010 m. 2009 m.
rugsejo 30 d. gruodiio 31 d.
2010 m.
rugsejo 30
d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
Trumpalaikes paskolos
llgalaikes paskolos

Laikotarpio pabaigoje negrqiintg paskolg IikuCiai litais ir uZsienio valiuta:

Grupe Bend rove
2010 m.
rugsejo 30
d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
2010 m.
rugsejo 30
d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
Paskolos valiuta:
eurai
litai

2005 m. rugpj0Cio 1 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe ilgalaikes paskolos sutarti su AB bankas ,,HansabankasU 5.000 t0kst. litg sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2012 m. rugpj0Cio 1 d. Paskolos likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 1.466 t0kst. litg, iS kurig 208 t0kst. litq dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikig paskolg einamqjg metg dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. VlLlBOR + 0,77 proc. metines palukanos.

2005 m. rugpj0Cio 23 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe ilgalaikes paskolos sutarti su AB SEB bankas 8.776 t0kst. eurg (30.300 t0kst. litq ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2014 m. gruodiio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 3.077 t0kst. eurg (10.625 t0kst. litg ekvivalentas), iS kurig 625 t0kst. litq dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiq paskolg einamqjg metg dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. EUR LlBOR + 1,9 proc. metines pal0kanos.

2006 m. gruodiio 1 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe ilgalaikes paskolos sutarti su Nordea Bank Finland PIC Lietuvos filialu 2.090 t0kst. litg sumai. 2007 m. balandiio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 t0kst. litq. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2015 m. gruodiio 31 d. 2010 m. rugsejo 30 d. paskolos likutis yra 4.358 t0kst. lity, iS kuriq 210 t0kst. litg dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikig paskolq einamqjg metg dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 3 men. VlLlBOR + 0,451 proc. metines pal0kanos.

2006 m. gruodiio 21 d. Grupe ir Bendrove pasirase ilgalaikes paskolos sutarti su AB SEB bankas 2.059 t0kst. eurg (7.108 t0kst. litg ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. IapkriCio 30 d. Paskolos likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 630 t0kst. eurg (2.174 t0kst. litg ekvivalentas), iS kurig 99 tiikst. litg dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikig paskolq einamqjg metg dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. EUR LlBOR + 0,4 proc. metines pal0kanos.

2007 m. IapkriCio 14 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su AB DnB NORD bankas 576 t0kst. eurg (1.989 t0kst. litg ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. gruodiio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 450 t0kst. eurg (1.554 t0kst. litq ekvivalentas), iS kuriq 62 t0kst. litq dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikig paskolg einamqjq metg dalies straipsnyje. Uf paskolq yra mokamos 12 men. EUR LlBOR + 0,59 proc. metines pal0kanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe ilgalaike investicinio kredito sutarti su Danske Bank AIS Lietuvos skyriumi 984 t0kst. eurg (3.398 t0kst. litq ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 451 t0kst. eurq (1.558 t0kst. litg ekvivalentas), is kuriq 87 t0kst. litg Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiq paskolg einamqjq metq dalis. Ui paskolq yra mokamos 3 men. EURIBOR + 0,385 proc. paliikanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikg investicinio kredito sutartj su Danske Bank AIS Lietuvos skyriumi 1.1 58 tukst. eurq (4.000 tiikst. litq ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqfinimo terminas yra 2017 m. gruodiio 31d. lnvesticinio kredito likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 1.102 tiikst. eurq (3.806 tiikst. litq ekvivalentas), is kuriq 50 tiikst. litq Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiq paskolq einamyjq metq dalis. Ui paskolq yra mokamos 3 men. EURIBOR + 0,7 proc. paliikanos.

2008 m. rugsejo 22 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutarti su AB SEE bankas 3.333 tilkst. eurq (11.508 tiikst. litq ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqfinimo terminas yra 2011 m. gruodiio 31 d. 2010 m. rugsejo 17 d. paskolos likutis refinansuotas per Nordea Bank Finland PIC Lietuvos filialq. Ui paskolq buvo mokamos 1 men. EUR LlBOR + 0,7 proc. metines paliikanos.

2009 m. rugsejo 25 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Swedbank, AB 2.896 tiikst. eurq (10.000 tUkst. litq ekvivalentas). Kredito limito galiojimo terminas yra 2012 m. rugsejo 25 d. Panaudota kredito suma 2010 m. rugsejo 30 d. 1.876 tiikst. eurq (6.478 tiikst. litq ekvivalentas), kuri Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiq paskolq straipsnyje. Uf kreditq mokamos 6-men. EURIBOR + 3,851 proc. metines paliikanos.

2009 m. gruodiio 2 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Swedbank, AB 3.815 tiikst. eurq (13.171 tiikst. litq ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqfinimo terminas yra 2016 m. gruodiio 2 d. Paskolos likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 1.261 tiikst. eurq (4.354 tiikst. litq ekvivalentas), kuris Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikiq paskolq straipsnyje. Uf paskolq yra mokamos 6 men. EURIBOR + 4,5 proc. metines paliikanos.

2010 m. balandiio 9 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Lietuvos respublikos finansq ministerija 2.410 tiikst. eurq (8.323 Mkst. litq ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskola ataskaitq sudarymo datai dar nepanaudota. Iki 2019 m. kovo 31 d. ui paskolq nustatytos 3,948 proc. metines paliikanos.

2010 m. birfelio 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutarti su Swedbank, AB 649 tiikst. eurq (2.240 tiikst. litq ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2017 m. birielio 21 d. Paskolos likutis 2010 m. rugsejo 30 d. yra 128 tiikst. eurq (441 Mkst. litq ekvivalentas), kuris Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikiq paskolq straipsnyje. Uf paskolq nustatytos 6 men. EURIBOR + 4 proc. metines palukanos.

2010 m. rugsejo 17 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su Nordea Bank Finland PIC Lietuvos filialu 1.625 tUkst. eurq (5.61 1 tUkst. litq ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqfinimo terminas yra 2016 m. geguies 31 d. 2010 m. rugsejo 30 d. paskolos likutis yra 1.623 t0kst. eurq (5.604 tiikst. litq ekvivalentas)., is kuriq 247 tiikst. lity dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiq paskolq einamyjq metq dalies straipsnyje. Uf paskolq yra mokamos I-men. EURIBOR + 0,7 proc. metines paliikanos.

1999 m. birfelio 4 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito linijos sutartj su AB SEE bankas 7.000 tiikst. litq sumai. Sutarties terminas yra 2009 m. liepos 19 d. Bendroves panaudotos kredito linijos IeSos 2009 m. gruodiio 31 d. sudare 1.560 tukst. litq. 2009 m. rugpjiiCio 19 d. sutarties galiojimo terminas pratgstas iki 2010 m. liepos 19 d. Ui kredito linijq buvo mokamos 1 men. VlLlBOR + 2,4 proc. metines paliikanos.

2004 m. liepos 8 d. Grupe ir Bendrove pasirage overdrafto sutartj su AB DnB NORD bankas 18.000 tiikst. litq sumai. Overdraft0 limito galiojimo terminas yra 2008 m. geguies 31 d. 2008 m. geguies 27 d. overdrafto suma buvo sumaiinta iki 10.000 tiikst. litq ir grqiinimo terminas pratgstas iki 2009 m. geguies 31 d. 2009 m. geguies 29 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. geguies 29 d., pakeiCiant jo apimtj j 2.896 tukst. eurq (9.999 tukst. litq ekvivalentas). 2010 m. geguies 31 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. birielio 23 d.,o 2010 m. birielio 22 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2011 m. geguies 30 d. Grupes ir Bendroves panaudoto overdrafto suma 2010 m. rugsejo 30 d. sudare 2.857 tOkst. eurq (9.864 tiikst. litq ekvivalentas). (2009 m. gruodiio 31 d. 4.380 tiikst. litq). Uf overdraftq mokamos 1 men. EURIBOR + 3 proc. metines paliikanos.

2010 m. rugpjiiCio 23 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito linijos sutartj su AB SEE bankas 10.000 tiikst. litq sumai. Sutarties terminas yra 201 1 m. rugpjiiCio 23 d. Bendroves panaudotos kredito linijos le3os 2010 m. rugsejo 30 d. sudare 7.308 tUkst. litq. Ui kredito linijq mokamos 1 men. VII-IBOR + 1,49 proc. metines palii kanos.

Grupes ir Bendroves ilgalaikis materialusis turtas (4 pastaba) ir sqskaitos banke (9 pastaba) buvo jkeistos bankams kaip uistatas u2 paskolas.

12. Lizingas (finansine nuoma)

Pagal finansines nuomos sutartis nuomojamq Bendroves ir GrupCs turtq sudaro transport0 priemones. Finansines nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 metq. Toliau pateikiamas finansines nuomos bUdu jsigyto turto likutines vertes paskirstymas:

Grupe Bend rove
2010 m. 2009 m.
rugsejo 30 d. gruodiio 31 d. rugshjo 30 d. gruodiio 31 d.
2010 m. 2009 m.
Transport0 priemones 42 80

2010 m. rugsejo 30 d. finansines nuomos palUkanq norma yra kintama ir fiksuota. Fiksuota palUkanq norma atitinkamai lygi 3,99 proc. Kintama palUkanq norma svyruoja priklausomai nuo 6 men. EURIBOR + 1,5 proc. Visas finansines nuomos likutis denominuotas eurais.

Finansines nuomos jmokas ateityje pagal minetas iSperkamosios nuomos sutartis 2010 m. rugsejo 30 d. sudaro:

Grupe Bendrove
2010 m.
rugsejo 30 d. gruodiio 31 d.
2009 m. 2010 m.
rugsejo 30 d.
2009 m.
gruodiio 31
d.
Per vienerius metus 13 54
Nuo vieneriq iki penkeriq metq 4 5 4 5
Finansines nuomos jsipareigojimq iS viso 58 9 9
PalOkanos (1) (4)
Finansines nuomos jsipareigojimq dabartinC verte 57 9 5
Finansines nuomos jsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai 13 51
- ilgalaikiai 44 44

13. Dotacijos (atidetosios pajamos)

Grupe Bendrove
2010 m.
rugsbjo 30 d.
2009 m.
gruodiio 31 d.
2010 m. 2009 m.
rugsbjo 30 d. gruodiio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradiioje 11.832 10.253 11.832 10.253
Gauta per laikotarpi 1.529 2.209 1.529 2.209
Amortizacija ir nuraSymai (473) (630) (47 3) (630)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 12.888 11.832 12.888 11.832

2008 m. Grupe ir Bendrove nemokamai gavo Silumos tinklus, esantius temgaliq g. ir Raudondvario pl., kuriq tikroji verte perdavimo metu sudare 149 t0kst. litq. Be to, 2008 m. Grupe ir Bendrove gavo telekomunikacinq jrangq, kurios tikroji verte perdavimo metu sudare 140 t0kst. litq. 2008 m. spalio 10 d. Bendroves filialas ,,Jurbarko Silumos tinklai" gavo 600 t0kst. litq subsidijq, skirtq pakeisti mazutu kOrenamq katilq j kOrenamq dujomis, iS VSI Lietuvos aplinkos apsaugos investicijq fondas (LAAIF). 2008 m. gruodiio 31 d. vS] LAAlF pervede Bendrovei 360 t0kst. litq, likusi 240 tUkst. litq dalis buvo apskaityta Grupes ir Bendroves kitq gautinq sumq straipsnyje. 2010 m. rugsejo 30 d. ~\$1 LAAlF pilnai atsiskaite su Bendrove.

2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno m. Centralizuotq Silumos tinklq atnaujinimas, diegiant Siuolaikines technologijas (Silumos tiekimo tinklq rekonstravimas V.Kreves pr.82 A.l18H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 6.000 t0kst. litq apimtimi, jvykdlius sutarties sqlygas. Iki 2010 m. rugsejo 30 d. Bendrove gavo 3.363 tOkst.litq paramq.

2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno miesto integruoto tinklo centro magistrates (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas is Europos regionines pletros fondo 5.990 tilkst. litq apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.

2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe projekto ,,Kauno m. magistraliniq Silumos tinkly 6T, esanCiq KurSiq g.49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklq po tiltu per Nerj automagistraleje Vilnius - Klaipeda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant Siuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 2.333 t0kst. litq apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.

2010 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe projekto ,,Centralizuoto Silumos tiekimo pletra statant naujq Silumos tiekimo trasq (Silumos tiekimo tinklai nuo A.JuozapaviCiaus pr. 23A iki A.JuozapaviCiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 1.566 t0kst. litq apimtimi, jvykdtius sutarties sqlygas. Iki 2010 m. rugsejo 30 d. Bendrove gavo 376 tO kst. litq paramq.

2010 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe projekto ,,Kauno miesto integruoto tinklo taliakalnio magistrales (42) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 2.788 t0kst. lity apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.

14. ISmokq darbuotojams jsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, iseinantis iS darbo ir sulaukqs pensinio amiiaus, pagal Lietuvos Respublikos jstatymus ir kolektyvinq sutartj turi gauti 1 - 6 menesiq atlyginimq ibmokq.

Grupes ir Bendroves iSmokq darbuotojams jsipareigojimas buvo:

Grupe Bend rove
2010 m.
rugskjo 30 d. gruodiio 31 d.
2009 m. 2010 m. 2009 m.
rugsbjo 30 d. gruodiio 31 d.
llgalaikis iSmokq darbuotojams jsipareigojimas
llgalaikio iSmokq darbuotojams jsipareigojimo
1.817 1.820 1.817 -
1.820
einamlljq metq dalis 438 656 438 656
2.255 2.476 2.255 2.476

Per 2010 m. rugsejo 30 d. pasibaigusj laikotarpj Grupes ir Bendroves iSmoketos iSmokos darbuotojams sudare 221 tOkst. litq (2009 m. gruodiio 31 d. pasibaigusiais metais - 521 t0kst. lity) ir yra jtrauktos j atlyginimq ir socialinio draudimo sqnaudas Grupes ir Bendroves bendrlljq pajamq ataskaitoje.

Pagrindines prielaidos, taikytos nustatant Grupes ir Bendroves planuojamq pensiniq iSmokq jsipareigojimq yra pateiktos iemiau:

2010 m. rugsejo 30 d. 2009 m. gruodiio 31 d.
Diskonto norma 7,O proc. 7,O proc.
Darbuotojq kaitos rodiklis 1819 proc. 18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidejimas 3,O proc. 3,O proc.

15. Prekybos skolos

Prekybos skolos yra beprocentes ir paprastai joms yra nustatomas 30 - 90 dienq atsiskaitymo laikotarpis.

16. ISvestiniai finansiniai instrumentai

2008 m. spalio 29 d. Grupe ir Bendrove sudare palilkany apsikeitimo sandorj. Nuo 2008 m. IapkriCio 24 d. iki 2010 m. IapkriCio 22 d. Grupe ir Bendrove nustate 3,86 proc. fiksuotq palOkanq normq kintamai 1-men. EURIBOR palOkanq normai. 2010 m. rugsejo 30 d. nominali sandorio verte yra 1.521 tOkst. eurq (5.250 tOkst. litq ekvivalentas) (2009 m. gruodiio 31 d. 2.433 tukst. eurq (8.401 tukst. litq ekvivalentas)). Sandorio rinkos verte 2010 m. rugsejo 30 d.. - 27 tOkst litq.

2008 m. spalio 24 d. Grupe ir Bendrove sudare palOkanq apsikeitimo sandorj. Nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rugpjOCio 23 d. Grupe ir Bendrove nustate 4,5 proc. fiksuotq palOkanq normq kintamai 6-men. EURIBOR palOkanq normai. 2008 m. gruodiio 31 d. nominali sandorio verte buvo 4.344 t0kst. eurq (15.000 tOkst. litq ekvivalentas). Bendrove nutrauke Sj sandorj 2009 m. balandiio 9 d. bOklei.

2009 m. balandiio 9 d. Grupe ir Bendrove sudare palOkanq apsikeitimo sandorj. Nuo 2009 m. rugpjOCio 24 d. iki 2014 m. rugpjOCio 22 d. Grupe ir Bendrove nustate 4,15 proc. fiksuotq palOkanq normq kintamai 6-men. EUR LlBOR palukanq normai. 2010 m. rugsejo 30 d. nominali sandorio verte yra 3.077 t0kst. eurq (10.625 tukst. litq ekvivalentas) (2009 m. gruodiio 31 d. 3.620 t0kst. eurq (12.500 tOkst. litq ekvivalentas)). Sandorio rinkos verte 2010 m. rugsejo 30 d. - 586 tukst. litq.

17. Pardavimq pajamos

Grupe ir Bendrove uisiima Silumines energijos tiekimo, pastatq Sildymo ir karSto vandens tiekimo sistemy prieiiura, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojq Bendrove pasirinko karSto vandens tiekeju. Sios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todel valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupe ir Bendrove veiklq organizuoja viename segmente - Silumines energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupes ir Bendroves veiklas yra pateikiamos iemiau:

Grupe Bend rove
2010 m. 9 men. 2009 m. 2010 m. 9 men. 2009 m.
Silumos energija 184.093 277.001 184.127 277.053
KarSto vandens tiekimas 702 702
Pastaty Sildymo ir karSto vandens
tiekimo sistemq prieiiOra 1.556 2.365 430 1.450
Elektros energija 299 393 299 393
Apyvartiniai tarSos leidimai 117 117
Kolektoriq prieiiOra 34 1 535 34 1 535
186.991 280.41 1 185.899 279.548

18. Kitos veiklos pajamos ir sqnaudos

Bend rove
2010 m. 9 men. 2009 m.
Kitos veiklos pajamos
lvairios suteiktos paslaugos
Parduotos materialines vertybes
llgalaikio turto pardavimo pelnas
Kita
Kitos veiklos sqnaudos
lvairiy suteikty paslaugq savikaina
Parduotos materialines vertybes
llgalaikio turto pardavimo nuostoliai
llgalaikio turto nuraSymas
Kita

19. Finansines veiklos pajamos

Grupe Bend rove
2010 m. 2010 m.
9 men. 2009 m. 9 men. 2009 m.
Finansines veiklos pajamos
PalBkanos gautos uZ pradelstas gautinas sumas
Banko palBkanos
ISvestiniq finansiniq priemoniq tikrosios vertes pasikeitimas
Kita

20. Finansines veiklos sqnaudos

Grupe Bendrove
2010 m.
9 men.
2009 m. 2010 m.
9 men.
2009 m.
Finansines veiklos sqnaudos
Banko paskolq ir overdraftq palClkanos (974) (3.269) (972) (3.264)
ISvestiniq finansiniq priemoniq tikrosios vertes pasikeitimas (220) (220)
Delspinigiai (30) (121) (30) (121
Kita (1 ) (1 )
(1.004) (3.61 1) (1.002) (3.6061

21. Pagrindiniai ir sumaiinti (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai

femiau pateikiami Grupes pagrindiniq ir sumaZintq nuostoliq dalies, tenkantios vienai akcijai, skaiCiavimai:

Bendrasis pelnas (nuostoliai)
Akcijq skaiCius (tukst.), laikotarpio pradiioje 42.61 8 19.918
Akcijq skaiCius (tukst.), laikotarpio pabaigoje 42.732 42.618
ISleistq paprastyjq akcijq svertinis vidurkis (tBkst.) 42.697 29.376
Vienai akcijai tenkantys pagrindiniai ir sumaiinti pelnas (nuostoliai) (litais) 0,09 0,22

22. Finansinis turtas ir jsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Pinigai ir pinigq ekvivalentai bankuose (jvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*):

2010 m. rugsejo 30 d.
A+
AA
B+

*- iSoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agenturos.

2010 m. Grupe ir Bendrove nesuteike jokiy garantijy uf kity Saliy prievoles.

IS prekybos ir kity gautiny sumy, kuriy laikotarpis nera praejqs bei joms nera nustatytas vertes sumaiejimas, finansiniy ataskaity dienq nera jokiy poiymiy, jog skolininkai nejvykdys savo moketiny jsipareigojimy, nes gautiny sumy likutiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupe ir Bendrove mano, jog maksimali rizika yra lygi is pirkejy ir kity gautiny sumy sumai, atemus pripafintus vertes sumatejimo nuostolius balanso sudarymo dienq (0 pastaba).

Del kredito rizikos, atsirandantios del Grupes ir Bendroves kit0 finansinio turto, kurj sudaro pinigai ir pinigq ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansines investicijos, Grupes ir Bendroves galima kredito rizika atsiranda del partneriy jsipareigojimy nevykdymo, ir didfiausia galima rizika yra lygi balansinei Siy instrumenty vertei.

PalOkany normos rizika

Visos Grupes ir Bendroves ilgalaikes paskolos yra su kintama palukanq norma, todel Grupe ir Bendrove patiria palOkany normos rizikq. 2009 m. ir 2008 m. kintamos palukany normos rizikos valdymui Grupe ir Bendrove sudare palOkany normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupe ir Bendrove sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumq tarp fiksuotos ir kintamos palOkany normos, kaip apraSyta 16 pastaboje, apskaitiuotq remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lenteleje atskleidiiamos Grupes ir Bendroves pelno pries mokestius jautrumas galimiems palijkanq normy pokytiams (baziniy punkty padidejimas I sumaiejimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sqlygomis bei Grupes ir Bendroves patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (jvertinant jsiskolinimus su kintama palOkany norma). Grupes ir Bendroves nuosavam kapitalui jtakos, iSskyrus einamyjy mety pelno jtakq, nera.

PadidejirnaslsurnaZejirnas
baziniais punktais
jtaka pelnui prieg
rnokesEius
201 0
LTL +A48 (29)
LTL - 148 29
EUR + 26 (1 7)
EU R - 26 17
2009
LT L
LT L
EUR
EUR

Likvidumo rizika

Grupes ir Bendroves politika yra palaikyti pakankamq grynqjy pinigy ir grynqjy pinigy ekvivalenty kiekj arba uisitikrinti finansavimq pasitelkus atitinkamq overdrafty ir kredito linijy kiekj, siekiant jvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus jsipareigojimus. Grupes likvidumo (trumpalaikio turto iS viso I per vienerius metus moketiny sumy ir jsipareigojimy iS viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iS viso - atsargos) Iper vienerius metus moketiny sumy ir jsipareigojimy iS viso) rodikliai 2010 m. rugsejo 30 d. atitinkamai buvo 1,01 ir 0.90 (2009 m. gruodiio 31 d. - 1,04 ir 0,97). Bendroves likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2010 m. rugsejo 30 d. atitinkamai buvo 1,01 ir 0.90 (2009 m. gruodfio 31 d. - 1,05 ir 0,97).

Grupe ir Bendrove palaiko likvidumo problemq igyvendindama Sj veiksmy planq:

(1) Nuo 2008 m. gruodfio 1 d. galiojusioje kainoje ir nuo 2009 m. birielio 1 d. galiojantioje kainoje yra jskaitiuotos faktiSkai per praejusj laikotarpj patirtos, bet nepadengtos iSlaidos kurui ir pirktai Silumai. Nuo 2009 m. spalio 1 d. Silumos kaina vartotojams apskaitiuojama pagal dvi Silumos kainy dedamqsias. Pastovioji Silumos kainos dedamoji Silumos kainos perskaitiavimo galiojimo laikotarpiui lieka pastovi, kinta tik kintamoji del kuro kainy pokytio, kas leidiia Bendrovei sumafinti galimq nuostolj, kylant kuro kainoms.

(2) Bendrove siekia gauti dalj leSy investicijoms iS ES strukturiniy fondy. Bendrove yra pateikusi 9 projektus (50 proc. projekto vertes, bet ne daugiau 6 mln. lity). Penkiems iS jy pasiraSytos paramos sutartys, kaip apraSyta 13 pastaboje;

(3) stabdomos nepirmaeiles investicijos;

(4) taip pat, atsiivelgdama i dabartinq padetj, Grupe ir Bendrove emesi sqnaudy malinimo priemoniy: jgyvendinimas gamyboje ir perdavime patiriamy nuostoliy mafinimo priemoniy planas.

femiau pateikta lentele apibendrina Grupes finansiniy jsipareigojimy grqiinimo terminus 2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d.pagal nediskontuotus mokejimus pagal sutartis (suplanuoti mokejimai su pal0kanomis).

Iki 3
menesiy
Nuo
3 iki 12
mhnesiq
Nuo
1 iki 5
metq
Po 5
mety
IS viso
Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems nustatytos
palOkanos
Prekybos skolos
2010 m. rugsejo 30 d. likutis
Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems nustatytos
palukanos
Prekybos skolos
Kiti trumpalaikiai fi nansiniai jsipareigojimai
2009 m. gruodiio 31 d. likutis

femiau pateikta lentele apibendrina Bendroves finansiniy jsipareigojimy grqtinimo terminus 2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. pagal nediskontuotus mokejimus pagal sutartis (suplanuoti mokejimai su pal0kanomis).

Iki 3
menesiy
Nuo
3 iki 12
menesiy
Nuo
1 iki 5
mety
Po 5
mety
IS viso
Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems nustatytos
palokanos
Pre ky bos skolos
2010 m. rugsejo 30 d. likutis
Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems nustatytos
pal0kanos
Prekybos skolos
2009 m. gruodiio 31 d. likutis

Uisienio valiutos rizika

Visi Grupes ir Bendroves pirkimai, pardavimai bei finansines skolos yra denominuoti litais ir eurais, todel reikSmingos uisienio valiutos rizikos nepatiriama.

2010 m. rugsejo 30 d. piniginis turtas ir piniginiai jsipareigojimai nacionaline ir ufsienio valiuta buvo tokie (iSreikSti litais):

Grupe Bendrove
Turtas lsipareigojimai Turtas lsipareigojimai
Litai
Eurai

Finansinio turto ir jsipareiqoiimy tikroii verte

Pagrindiniai Grupes ir Bendroves finansinis turtas ir jsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iS pirkejq ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikes gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikes ir trumpalaikes skolos. Jq balansine verte yra artirna jq tikrajai vertei.

Tikroji verte yra apibreiiama kaip suma, ui kuriq gali bOti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali bOti uiskaitytas tarpusavio jsipareigojimas tarp nesusijusiq Saliq, kurios ketina pirkti (parduoti) turtq arba uiskaityti tarpusavio jsipareigojimq. Tikroji finansinio turto ir finansiniq jsipareigojimq verte yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotq pinigq srautq rnodeliais arba opcionq kainq modeliais, priklausomai nuo aplinkybiq.

Kiekvienos rUSies finansiniam turtui ir jsipareigojimams jvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

  • a) Trumpalaikiq iS pirkejq gautinq sumq, trumpalaikiq prekybos skolq, kitq gautinq sumq ir kitq trumpalaikiq skolq apskaitine verte yra artima jq tikrajai vertei.
  • b) llgalaikiq skolq ir ilgalaikiq gautinq sumq tikroji verte nustatoma atsiivelgiant j tokios pat ar panaSios paskolos rinkos kainq arba palOkanq normq, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. llgalaikiq skolq, ui kurias mokamos kintamos palOkanos, tikroji verte yra artima jq apskaitinei vertei.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupe ir Bendrove atitiktq iSorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytq atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslq ir maksimizuoti akcininkams teikiamq naudq.

Grupe ir Bendrove valdo savo kapitalo strukturq ir keiCia jq, atsiivelgiant j ekonominiq sqlygq pokyMus ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo strukturq, Grupe ir Bendrove gali isleisti naujq akcijq, pakeisti dividendq iSmokejimq akcininkams, grqfinti kapitalq akcininkams. 2010 m. rugsejo 30 d. ir 2009 m. gruodiio 31 d. nebuvo padaryta jokiq kapitalo valdymo tikslq, politikos ar proceso pakeitimq, iSskyrus akcinio kapitalo didinimus apmoketus nepiniginiais turtiniais jnadais, kaip apraSyta 1 pastaboje.

Lietuvos Respublikos akciniq bendroviq jstatymas reikalauja, kad Grupes ir Bendroves nuosavas kapitalas sudarytq ne maiiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupe ir Bendrove tenkina Lietuvos Respublikos akciniq bendroviq jstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nera jokiq kitq iSoriSkai nustatytq reikalavimq Grupes ir Bendroves kapitalui.

Grupe ir Bendrove vertina kapitalq naudodama jsipareigojimq ir nuosavo kapitalo santykj. Nuosavq kapitalq sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojanCios jmones nuosavo kapitalo turetojams. Grupes ir Bendroves vadovybe nera nustaCiusi konkretaus siektino jsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, taEiau iemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Grupk Bendrove
2010 m.
rugskjo 30
d.
2009 m.
gruodiio
31 d.
2010 rn.
rugskjo 30
d.
2009 m.
gruodiio
31 d.
llgalaikiai jsipareigojimai (jskaitant atidetuosius
mokesCius ir dotacijas (atidetqsias pajamas)) 59.860 53.659 60.485 54.284
Trumpalaikiai jsipareigojimai 49.673 70.205 49.391 69.973
[sipareigojimq iS viso 109.533 123.864 109.876 124.257
Nuosavas kapitalas 257.030 255.882 260.952 259.755
(sipareigojirny* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.) 42,61 48,41 42,ll 47,84

* [sipareigojimai apima visus ilgalaikius (jskaitant atidetojo pelno mokesCio jsipareigojimq ir dotacijas (atidetqsias pajamas)) ir trumpalaikius jsipareigojimus.

23 Nebalansiniai jsipareigojimai ir neapibrkitumai

Bendrovtj dalyvauja treCiuoju asmeniu administracineje byloje pagal UAB Kauno termofikacijos elektrine skundus dtjl 2008 m. spalio 24 d. Komisijos nutarimo "Del Silumos gamybos bazines kainos nustatymo UAB Kauno termofikacijos elektrine" panaikinimo. Savo skundus KTE grindiia tuo, kad KTE turi bOti taikoma Silumos gamybos kaina, apskaiCiuota 2003 m. kovo 31 d. Silumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka, bet ne Komisijos nustatyta kaina. Kadangi Bendrove mano, kad remiantis LR civilinio kodekso normomis, LR teismq nutartimis, Kauno miesto savivaldybes bei VKEKK atsiliepimais, 2008 m. sausio 1 d. LR Silumos Okio jstatymas turi virSenybe pries 2003 m. kovo 31 d. Silumos energijos pirkimo-pardavimo sutarti, sudarytq tarp Bendroves ir KTE, todel tikimybes, kad Bendrovei bus pateiktas ieSkinys nera, ir todel Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose nebuvo sudaryti atidejiniai, susije su Sia byla. Siq ataskaitq paruoSimo datai Vilniaus apygardos teismas yra atmetes visus skundus, o KTE Siuos sprendimus apskunde. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas du iS skundq iSnagrinejo ir atmete, vienas - dar nenagrinetas.

2003 m. kovo 31 d. tarp Bendroves ir KTE buvo pasiraSytas lnvesticijq susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdo prisiimtq jsipareigojimq del investicijq apimties, o pagal Sj susitarimq KTE privalo moketi 17,7 mln. litq nuo nejvykdytq investicijq baudq Bendrovei, tarp Saliq vyko derybos del lnvesticijq susitarimo pakeitimo ir investavimo terminq pakeitimo. 2009 m. gruodiio 31 d, nebuvo pasiektas abiems Salims priimtinas susitarimas del lnvesticijq susitarimo pakeitimo. Kiles nesutarimas del 17,7 mln. litq iSsprestas Arbitraio teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rOmai - Lietuva. Procediiros baigtis apraSyta 2.22 pastraipoje.

24 Susijusig Salig sandoriai

Salys yra laikomos susijusiomis, kai viena Salis turi galimybe kontroliuoti kitq arba gali daryti reiksmingq jtakq kitai Saliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2010 m. ir 2009 m. Grupe ir Bendrove neturejo reikSmingq sandoriq su kitomis Kauno miesto savivaldybes kontroliuojamomis jmonemis, iSskyrus komunaliniq paslaugq pirkimq ar teikirnq. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybes kontroliuojamomis jmonemis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2010 m. ir 2009 m. Grupes ir Bendroves sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno rniesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybes finansuojamomis ir kontroliuojamomis jmonemis ir balansiniai IikuCiai laikotarpiq pabaigai buvo tokie:

2010 m. 9 men. Pirkimai Pardavimai Gautinos
s u mos
Moketinos
SU~OS
Kauno m. savivaldybe, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos jmones 459 18.069 15.586 204
Jurbarko rajono savivaldybe 0 1.242 18 0
Kauno m. savivaldybe, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos jmones 443 24.597 15.063 18
Jurbarko rajono savivaldybe 3 1.866 278 37

2010 rn. ir 2009 m. Bendroves sandoriai su dukterine jmone ir balansiniai IikuCiai laikotarpio pabaigai buvo Sie:

201 0 m 9 men. Pirkimai Pardavimai Gautinos
SU~OS
Moketinos
SU~OS
UAB ,,Pastatq prieiiuros paslaugos" 924 90 392 125
Pirkimai Pardavimai Gautinos
SU~OS
Moketinos
SU~OS
UAB ,,Pastatq prieiiOros paslaugos" 1.546 34 7 396 94

Vadovybes darbo ufmokestis ir kitos iSmokos

2010 m. rugskjo 30 d. Grupes ir Bendroves vadovybe sudaro 6 ir 4 asmenys (2009 m. gruodtio 31 d. 6 ir 4 asmenys).

Grupe Bendrove
2010 m.
9 men.
2009 rn. 2010 rn.
9 men.
2009 rn.
Vadovybei priskaiEiuotas darbo uimokestis
Vadovybei iSmoketos pensijiniy ismokq darbuotojams
322 494 248 338
kompensacijos 0 93 0 93
Grupe Bend rove
2010 m.
rugsejo 30 gruodiio
d.
2009 rn.
31 d.
2010 rn.
rugsejo 30 gruodrio
d.
2009 rn.
31 d.
Vadovybei priskaiEiuotos pensijiniq idmoky darbuotojams
kompensacijos
44 44 44 44

Per 2010 m. ir 2009 m. Grupes ir Bendroves vadovybei nebuvo suteikta jokig paskolq, garantijq, nebuvo jokiq kitq idmoketq ar priskaiCiuoty sumq ar turto perleidimo.

25 Pobalansiniai jvykiai

2010 m. spalio 18 d. Grupe ir Bendrove pasirade triiSale sutartj su AB Ukio banku dB1 UAB Kauno termofikacijos elektrine faktoringo 1.800 tOkst. eurq (6.215 tiikst. litq ekvivalentas) iki 201 1 m.. spalio 17 d. 2010 m. rugsejo 30 d. faktorizuotas likutis yra 1.800 tiikst. eurq (6.215 tilkst. lit4 ekvivalentas)., kuris Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas trumpalaikiq paskolq straipsnyje. Ui faktoringq yra mokamos 6 men.LIBOR EUR + 2,5 proc. metines palukanos.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.