AB "SNAIG"

2010 m. 12 mnesi neaudituota konsoliduota tarpinfinansin atskaitomyb-

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS	3
II. FINANSIN PADTIS	4
III. AIŠKINAMASIS RAŠTAS	10

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kur parengta ataskaita

Ataskaita parengta už 2010 m. 12 mnesi-.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitent

Bendrovs pavadinimas - akcin bendrov "SNAIG" (toliau vadinama Bendrove)

statinis kapitalas – 30 735 715 Lt

Adresas – Pramons g. 6, LT-62175 Alytus

Telefonas – (8-315) 56 206

Faksas – (8-315) 56 207;

Elektroninis paštas (E-mail) – [email protected]

Interneto tinklapis – http://www.snaige.lt

Teisin-organizacin forma – juridinis asmuo, akcin bendrov

registruota 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovs registravimo numeris AB 92-119, moni rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaig" statai buvo perregistruoti Lietuvos Respublikos Juridini asmen registre 2010 metbalandžio 20 dien.

3. Informacija apie tai, kur ir kada galima susipažinti su ataskaita bei dokumentais, kuriais remiantis ji buvo parengta, visuomens informavimo priemons pavadinimas

Su ataskaitoms galima susipažinti AB "Snaig", Pramons g. 6, Alytuje, buhalterins apskaitos ir finansskyriuje, darbo dienomis I-IV nuo 7.30 iki 16.30 val., V nuo 7.30 iki 14.00 val.

Visuomens informavimo priemon - dienraštis "Kauno diena".

II. FINANSIN PADTIS

AB "Snaig" yra Lietuvoje veikianti motinin mon, turinti dukterines mones Lietuvoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Dukterini moni finansins ataskaitos yra trauktos konsoliduotas finansines ataskaitas. Finansin ataskaitomyb parengta pagal Tarptautinius finansins atskaitomybs standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sjungoje.

1. Konsoliduotas buhalterinis balansas (Lt)

Eil.Nr.	TURTAS	Pastabos	2010-12-31	2009-12-31
		Nr.

A.	Ilgalaikis turtas		51 327 891	57 515 131
I.	FORMAVIMO SAVIKAINA
II.	NEMATERIALUSIS TURTAS	7	4 914 786	4 857 966
III	MATERIALUSIS TURTAS	8	46 280 887	52 612 170
III.1.	Žem
III.2.	Pastatai		27 261 549	27 252 392
III.3.	Kitas ilgalaikis materialusis turtas		17 551 100	23 489 940
III.4.	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokjimai		1468 238	1 869 838
IV.	ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS
V.	ATIDTO MOKESIO TURTAS		132 218	44 995
VI.	PO VIENERI MET GAUTINOS SUMOS
	Turtas laikomas pardavimui		10 308 762	9 577 200

B.	Trumpalaikis turtas		32 790 189	38 081 311
I.	ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS	9	12 711 416	18 919 843
I.1.	Atsargos		12 711 416	18 919 843
I.2.	Išankstiniai apmokjimai
I.3.	Nebaigtos vykdyti sutartys
II.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS		17 092 934	17 436 381
III.	INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDLIAI	12	1 015 000
IV.	GRYNI PINIGAI S SKAITOJE IR KASOJE	12	1 970 839	1 725 087
V.	Kitas trumpalaikis turtas
	Ilgalaikis turtas numatytas parduoti
C.	Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinanio laikotarpio snaudos
	TURTAS IŠ VISO		94 426 842	105 173 642

(tsinys kitame puslapyje)

Eil.Nr.	SAVININK NUOSAVYB IR SIPAREIGOJIMAI	Pastabos Nr.	2010-12-31	2009-12-31
A.	Kapitalas ir rezervai		30 561 492	29 713 013
I.	KAPITALAS		36 434 371	46 554 635
I.1.	statinis (pasirašytas)		30 735 715	27 827 365
I.2.	Nepareikalautas (-)
II.	Akcij priedai (nominalins verts perviršijimas)		5 698 656	18 727 270
	Savos akcijos (-)
III.	PERKAINAVIMO REZERVAS		(6 275 132)	(6 841 946)
IV.	REZERVAI		4 688 472	4 688 472
V.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS)			(4 286 219) (14 688 148)
	Ataskaitini met pelnas ( nuostolis )		(2 626 685)
	Ankstesni met pelnas ( nuostolis )		(1 659 534)
B.	Mažumos dalis		1 475	1 676
D.	Atidjimai ir atidtieji mokesiai		0	0
I.	sipareigojim ir reikalavim padengimo atidjimai
II.	Atidti mokes iai
E.	Moktinos sumos ir sipareigojimai		63 863 875	75 458 953

I.	PO VIENERI MET MOKTINOS SUMOS IR		14 778 399	4 548 951
	ILGALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI
C.	Finansavimas(dotacijos ir subsidijos)	15	1 282 433	1 600 737
I.1.	Finansins skolos		11 781 996	904 363
I.2.	Atidjimai garantiniams sipareigojimams	16	799 441	1 139 120
I.3.	Atidtojo pelno mokes io sipareigojimai		554 701	515 337
I.4.	Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis
I.5.	Ilgalaiks išmokos darbuotojams		359 828	389 394
II.	PER VIENERIUS METUS MOKTINOS SUMOS IR		49 085 476	70 910 002
	TRUMPALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI
II.1.	Ilgalaiki skol einam j met dalis		25 150 822	37 519 361
II.2.	Finansins skolos
II.3.	Prekybos skolos		15 980 019	22 510 528
II.4.	Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis		627 570	1 046 343
II.5.	Mokes iai, atlyginimai ir socialinis draudimas	21	3 083 894	2 574 225
II.6.	Atidjimai garantiniams sipareigojimams		1 993 555	2 620 737
II.7.	Kiti atidjimai		22 027	151 701
II.8.	Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai	21	2 227 589	4 487 107
	SAVININK NUOSAVYB IR SIPAREIGOJIMAI		94 426 842	105 173 642

2. Bendrj pajam ataskaita (Lt)

Eil. Nr.	STRAIPSNIAI	2010-12-31	2010-10-01 2010-12-31	2009-12-31	2009-10-01 2009-12-31
I.	PARDAVIMAI IR PASLAUGOS	113 839 612	26 392 050	123 035 965	23 522 696
	Parduot preki ir kitos produkcijos pajamos	12 314 152	2 538 577	6 006 900	1 623 174
	Parduot šaldytuv pajamos	101 525 460	23 853 473	117 029 065	21 899 522
II.	PARDUOT PREKI IR ATLIKT DARB SAVIKAINA	96 411 060	23 918 629	110 413 978	18 701 777
	Parduot preki savikaina	2 450 807	928 892	3 376 904	933 884
	Parduot šaldytuv savikaina	93 960 253	22 989 737	107 037 074	17 767 893
III.	BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS)	17 428 552	2 473 421	12 621 987	4 820 919
IV.	VEIKLOS S NAUDOS	19 429 456	3 146 742	36 963 203	7 918 264
	Pardavimo	6 783 665	241 483	9 519 077	2 589 031
	Bendrosios ir administracins	12 645 791	2 905 259	27 444 126	5 329 233
V.	TIPINS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	(2 000 904)	(673 321)	(24 341 216)	(3 097 345)
VI.	KITA VEIKLA	449 608	312 209	1 676	(53 350)
VI.1.	Pajamos	749 746	401 746	506 486	(8 122)
VI.2.	Snaudos	300 138	89 537	504 810	45 228
VII.	FINANSIN IR INVESTICIN VEIKLA	(1 162 505)	116 980	(9 139 603)	2 203 760
	VII.1. Pajamos	2 852 498	966 969	395 443	3 343
	VII.2. Snaudos	4 015 003	849 989	9 535 046	(2 200 417)
VIII.	PRASTINS VEIKLOS PELNAS	(2 713 801)	(244 132)	(33 479 143)	(946 935)
IX.	(NUOSTOLIS) PAGAUT
X.	NETEKIMAI
XI.	ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIM	(2 713 801)	(244 132)	(33 479 143)	(946 935)
XII.	MOKES IAI	86 914	87 001	4 703 092	3 801 971
	XII.1. PELNO MOKESTIS	309	222	24 268	12 941
XIII.	ATIDTO PELNO MOKESIO PASIKEITIMAS	87 223	87 223	4 678 824	3 789 030
XIV.	SOCIALINIS MOKESTIS
XV.	MAŽUMOS DALIS	202	202	1 185	1 185
XVI.	GRYNASIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS)	(2 626 685)	(156 929)	(38 181 050)	(4 747 721)

3.Pinig sraut ataskaita

	2010-12-31	2009-12-31
Pagrindins veiklos pinig srautai
Rezultatas prieš mokes ius	(2 713 801)	(33 479 143)
Nusidvjimo ir amortizacijos snaudos	8 238 167	9 996 445
Subsidij amortizacija	(318 304)	(399 974)
Parduoto ilgalaikio turto rezultatas	(38 077)	(8 790)
Nurašytas ilgalaikis turtas	125 465	9 421 051
Atsarg nurašymas	161 725	21 770
Pirkj siskolinim nuvertjimas	(2 834 731)	2 820 663
Nuostolis iš valiutos ateities sandori		645 961
Atidjimo garantiniam remontui pokytis	(966 861)	(1 579 224)
Pirkj siskolinim nuvertjimo atstatymas	1 217 136
Užsienio valiutos kurs pasikeitimo taka	43 751	84 735
Finansins pajamos (palkan pajamos)	(13 216)	(19 622)
Finansins snaudos (palkan snaudos)	3 966 701	2 803 719
Grynj pinig srautai iš mons veiklos iki pasikeitimo apyvartinse lšose	6 867 955	(9 692 409)
Gautin pirkj siskolinim ir kit skol pokytis (padidjimas)	343 447	26 688 854
Atsarg pokytis (padidjimas)	6 208 427	37 686 134
Prekybos ir kit skol tiekjams pokytis (sumažjimas)	(8 828 805)	(28 921 106)
Grynj pinig srautai iš prastins veiklos	4 591 024	25 761 473
Kitos pinigins plaukos	67 141
Sumoktos palkanos	(1 160 563)	(2 803 719)
Sumoktas pelno mokestis	135 120	(212 971)
Grynj pinig srautai iš mons veiklos, grynja verte	3 632 722	22 744 783

II.	Investicins veiklos pinig srautai
II.1	Ilgalaikio materialaus turto sigijimas	(628 355)	(143 322)
II.2	Nematerialiojo ilgalaikio turto kapitalizavimas	(1 107 116)	(440 808)
II.3	Lšos iš ilgalaikio turto pardavimo	68 507	176 030
II.4.	Paskol suteikimas
II.5.	Paskol susigržinimas
II.6.	Išankstiniai apmokjimai ir nebaigta statyba	401 600
	Grynieji investicins veiklos pinig srautai	(1 265 364)	(408 100)

III.	Finansins veiklos pinig srautai	(1 106 606)	(22 286 898)
III.1	Pinig srautai, susij su mons savininkais
III.1.1	Akcij išleidimas
III.1.2	Obligacij išleidimas	4 725 256	7 162 801
III.1.3	Lšos iš nuosav akcij pardavimo (emisijos išleidimo)
III.1.4	Dividend išmokjimas
III.2	Pinig srautai, susij su kitais finansavimo šaltiniais
III.2.1	Gautos subsidijos	384 280
	III.2.1.1 Ilgalaiki paskol lšos	6 000 000
III.2.1.2 Paskol	gržinimas	(5 688 731)	(28 621 329)
III.2.2	Gautas lizingas
	III.2.2.1 Lizingo sipareigojim mokjimai	(801 982)	(828 370)
III.3.	Kiti finansins veiklos pinig srautai (sumažjimai)
III.4	Išleist vertybini popieri išpirkimas	(5 725 429)
	Grynj pinig srautai iš finansavimo, grynja verte	(1 106 606)	(22 286 898)
IV.	Ypatingj straipsni pinig srautai
IV.1.	Ypating j straipsni pinig sraut padidjimas
IV.2.	Ypating j straipsni pinig sraut sumažjimas
V.	Valiut kurs pasikeitimo taka grynj pinig ir pinig ekvivalent likuiui
VI.	Grynj pinig srautai iš prastins veiklos, investavimo ir finansavimo grynja verte	1 260 752	49 785
VII.	Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pradžioje	1 725 087	1 675 302
VIII.	Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	2 985 839	1 725 087

4.Kapitalo pokyi ataskaita

	Apm ok tas sta tini s kap itala s	Akc ij prie dai	Sav os akc ijos (-)	sta tym o nu rvai reze	yti mat			Kiti i rez erva			aski tasi Nep rsty lnas s pe (nuo stol iai)	VI SO	Sm ieji ulk akc inin ka i	IŠ V ISO
				Priv alom asis	Sav akc ij sig ijim o	labd arai ir mai para ,	soci alin ms reik mm s, kal dini ams inia reng ms	inve stic ijom s	Kiti	vali uto s keit imo reze rva s
odž Per ska iiu ota s li kut is 2 008 io 3 1d. gru	27 827 36 5	18 727 27 0	0	2 8 28 472	0	0	0	4 5 12 300	0	( 5 2 41 966 )	20 840 60 2	69 494 04 3	2 8 61	69 496 90 4
Div iden dai už 2 008 m.											0	0		0
Iš v iso ipa žint jam ir s d 200 9 m pr a pa nau									0		( 38 181 05 0)	( 38 181 05 0)	( 1 1 85)	( 38 182 23 5)
Sud ti re ai ary zerv							60 000	1 8 00 000	0		( 1 8 60 000 )	0		0
i iš Per ved ima reze rv								( 4 5 12 300 )			4 5 12 300	0		0
Sav kcij s ig ij ima r fin iniu etus a s pe ans s m												0		0
Sav kcij rdav ima r fin iniu etus a pa s pe ans s m												0		0
/ n Ata ska itini o la ikot io g sis lnas tolia i arp ryna pe uos ( 9m) 200												0		0
Sm ulki kcin ink lnas skir sty tas den ti an ks a pe pa pa g ius stol ius, ku riuo s de biej i ak cini nka i tesn st nuo ng am												0		0
Kiti ky iai po										( 1 5 99 980 )		( 1 5 99 980 )		( 1 5 99 980 )
Ipe lno ( n ) a task aito je n ipa žint elna epr as p s												0		0
odž Lik utis 20 09 io 3 1d. gru	27 827 36 5	18 727 27 0	0	2 8 28 472	0	0	60 000	1 8 00 000	0	( 6 8 41 946 )	( 14 688 14 8)	29 713 01 3	1 6 76	29 714 68 9
Iš v iso ipa žint jam ir s d 201 0 m pr a pa nau											685 ( 2 6 26 )	( 2 6 26 685 )	( 201 )	( 2 6 26 886 )
Div iden dai už 2 009 m.												0	0	0
Sud ti re ai ary zerv							30 000	1 8 30 000			( 1 8 60 000 )	0	0	0
Per ved ima i iš reze rv							( 60 000 )	( 1 8 60 000 )			1 8 60 000	0	0	0
s tatin io k italo did inim ap as	350 2 9 08											2 9 08 350	0	2 9 08 350
Sav kcij s ig ij ima r fin iniu etus a s pe ans s m
Sav kcij rdav ima er f inan sini etus a pa s p us m
Sm ulki kcin ink lnas skir den ti an ks sty tas a pe pa pa g ius stol ius, ku riuo s de st biej i ak cini nka i tesn nuo ng am
Kiti ky iai po										566 81 4		566 81 4		566 81 4
Nuo stol io d ima eng s		( 13 028 61 4)									13 028 61 4	0		0
Pel (nuo stol io)a task aito j ne ipa žint task aitin io no pr as a
lnas met pe odž Lik utis 20 10 io 3 1d. gru	30 735 71 5	5 6 98 656	0	2 8 28 472	0	0	30 000	1 8 30 000	0	( 6 2 75 132 )	( 4 2 86 219 )	30 561 49 2	1 4 75	30 562 96 8

III. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

PRIE KONSOLIDUOTOS FINANSINS ATSKAITOMYBS

už 2010 metus

1 Bendroji informacija

AB "Snaig" (toliau – Bendrov) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcin bendrov. Jos buveins adresas yra:

Pramons g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrov užsiima šaldytuv ir šaldikli gamyba. Bendrov kurta 1963 met balandžio 1 dien. 1992 met gruodžio 1 dien privatizavus mon viešo akcij pasirašymo bdu, registruota akcin bendrov "Snaig", o 1993 met gruodžio mnes išpirktos visos valstybei priklausan ios akcijos. Bendrovs akcijomis prekiaujama Lietuvos nacionalins vertybini popieribiržos papildomajame sraše.

2010 met gruodžio 31 d. ir 2009 metgruodžio 31 d. Bendrovs akcininkai buvo:

	2010 m. gruodžio 31 d		2009 m. gruodžio 31 d
	Turim akcij skaiius	Nuosavybs dalis %	Turim akcij skaiius	Nuosavybs dalis %
Swedbank AS (Estonia)	15 004 428	48,82	13 229 667	47,54
Skandinaviska Enskilda Banken AB	3 720 698	12,11	3 351 924	12,05
Hermis Capital UAB	-	-	4 412 032	15,86
Kiti akcininkai	12 010 589	39,07	6 833 742	24,55
Iš viso	30 735 715	100,00	27 827 365	100,00

Visos akcijos, kuri kiekvienos nominali vert 1 litas, yra paprastosios ir 2010 m. gruodžio 31 d, bei 2009 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmoktos. statinis kapitalas 2010 m. gruodžio 30 dien lygus 30 735 715 Lt.. Dukterins ir asocijuotos mons 2010 m gruodžio 31 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovs akcij neturjo. Bendrov neturjo sigijusi sav akcij-.

Grup sudaro Bendrov AB "Snaig" ir jos dukterins mons (toliau – Grup):

2010 m. 12 mnesi konsoliduota tarpin finansin atskaitomyb

mon	mons buveins adresas	Grups valdom akcij dalis	Investicijos dydis	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas
				prieš mokesius
OOO "Techprominvest"	Kaliningrad, Bolšaja Okržnaja, 1-a	100	67 846 761	(1 132 715)	6 617 790
TOV "Snaige Ukraina"	Kijev, Gruševskio 28- 2a/43	99	88 875	(35 258)	25 631
OOO "Moroz Trade"	Maskva, Prospekt Mira 52	100	947	0	(14 064 720)
OOO "Liga Servis"	Maskva, Prospekt Mira 52	100	1 028	(292 587)	(1 315 328)
UAB Almecha	Pramons g.6, Alytus	100	1 375 785	48 776	258 290

2010m. gruodžio 31 d. Bendrovs valdyb sudar 1 UAB "Hermis Capital " ir 3 Swedbank AS klientatstovai. (2009 m. gruodžio 31 dienai 1 bendrovs, 1 UAB "Hermis Capital" ir 3 Swedbank AS klient atstovai). Toks pasikeitimas vyko po 2010 m. balandžio 29 dien vykusio visuotinio akcininksusirinkimo.

Dukterin mon OOO "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija) AB "Snaig" sigijo 2002 m. su 85 proc. akcij paketu, o 2006 m. AB "Snaig" sigijusi likusius 15 proc. "Techprominvest" akcinio kapitalo, tapo vienintele savininke.

AB "Snaig" 2008 met rugsjo mnes dukterinje monje "Techprominvest" padidino statin kapital 55 197 921 Lt. statinis kapitalas padidintas gautin sum iš "Techprominvest" už parduotus ir neapmoktus rengimus, bei suteiktas ir negržintas paskolas.

2009 m. rugpj io 12 d. dl pasaulins ekonomins krizs bei ypatingai nepalankios jos takos Grups veiklai, Grups vadovyb prim sprendim uždaryti AB "Snaig" priklausan i OOO "Techprominvest" šaldytuv gamykl. sigijimo metu susidars 12 313 tkst. lit prestižas 2009 m. rugpj io 31 d. buvo nurašytas. Prestižo apskaitins verts, kuri sudar 9 390 tkst. lit-, nurašymo snaudos atspindtos administracini snaud straipsnyje, o valiutos kurs perkainojimo rezervas, susijs su dl valiutos kurs skirtum susidariusiu prestižu ir sudarantis 2 923 tkst. lit yra apskaitytas nuosavame kapitale.

"Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) kurta 2002 m. Nuo sigijimo 2002 m., AB "Snaig" valdo 99 proc. dukterins mons akcij-. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas AB "Snaig" Ukrainos rinkoje.

2004 m. gegužs mn. 13 d. buvo kurta "Moroz Trade" (Maskva, Rusija). 2004 m. spalio mn. Bendrov sigijo 100 proc. "Moroz Trade" akcij-. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas "Techprominvest" Rusijos rinkoje.

"Liga Servis" (Maskva, Rusija) buvo kurta 2006 m. vasario 7 d. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas "Techprominvest" Rusijos rinkoje.

UAB Almecha (Alytus, Pramons 6 Lietuva) – buvo kurta 2006 m. lapkri io 09 d. Jos pagrindin veikla mašin ir rengimgamyba.

Grups darbuotoj skai ius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo - 777 (2009 m. gruodžio 31 d. – 812).

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grups finansin atskaitomyb už 2010 metus, yra šie:

2.1. Finansins atskaitomybs parengimo pagrindas

Ši finansin atskaitomyb yra parengta pagal Tarptautinius finansins atskaitomybs standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sjungoje.

2.2. Veiklos tstinumas

2010 m. gruodžio 31 d Grups trumpalaikiai sipareigojimai viršijo trumpalaik turt 16 295 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31d trumpalaikiai sipareigojimai viršijo trumpalaik turt 32 829 tkst. lit-),

likvidumo rodikliai : bendrojo padengimo koeficientas 0,68, o greitojo padengimo rodiklis 0,41 (2009 m gruodžio 31 dienai atitinkamai 0,54 ir 0,27). Grup patyr 2 714 tkst. litnuostol , o tai yra 30 765 tkst. lit mažiau , lyginant su 2009 finansiniais metais. sipareigojim rodikliai : siskolinimir viso turto santykis 0,68 (2009 m. gruodžio 31 d 0,72)
turto panaudojimo efektyvumo rodikliai : atsarg apyvartumas 6,4; gautin sum apyvartumas 5,7; ilgalaikio turto apyvartumas 2,2 (2009 m. atitinkamai buvo 3,7; 3,9 ir 2,1)

Grups finansin ataskaita už 2010 metus parengta remiantis prielaida, kad grup ts savo veikl mažiausiai 12 mnesi-. Veiklos tstinumas vertintas šiomis prielaidomis:

grup planuoja 2011 m. pardavimus išlaikyti 2010 metlygyje ir dar labiau optimizuoti kaštus.
skolas tiekjams planuojama mažinti iš laisv apyvartini lš-.
bendrov tikisi laiku vykdyti visus sipareigojimus susijusius su išleist obligacij išpirkimu, kuriišpirkimo terminas 2011 m. balandžio 11 d. .

Vadovyb sutinka, kad aukš iau išvardintos prielaidos yra takojamos reikšming neapibržtum-, kurie kelia rimt abejoni dl Bendrovs veiklos tstinumo galimybs, dl ko Bendrov negaltrealizuoti turto bei vykdyti sipareigojim vykdydama savo prastin veikl. Ta iau nepaisant to ir atsižvelgdama reikšmingus neapibržtumus vadovybs planuose, vadovyb tikisi, kad Bendrov turs pakankamai resurs tsti savo veikl artimiausioje ateityje. Todl Bendrov ruošdama šias finansines ataskaitas ir toliau taik veiklos tstinumo princip.

2.3. Finansins atskaitomybs valiuta

Grups mons apskait tvarko šalyje galiojan ia vietine valiuta, o šioje finansinje atskaitomybje visos sumos yra pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eur, o lito kurs kitvaliutatžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

Galiojantys valiutkursai buvo: 2010 m. 12 mnesi konsoliduota tarpin finansin atskaitomyb

	2010-12-31	2009-12-31
Rusijos rublis	0,085535	0,079465
Ukrainos grivinos	0,32788	0,29842
JAV doleris	2,6099	2,9842

2.4. Konsolidavimo principai

Grups konsoliduota finansin atskaitomyb apima AB "Snaig" ir jos kontroliuojamas bei asocijuotas mones. Paprastai mon yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procent balsavimo teises suteikian io akcinio kapitalo, ir (ar) kai ji gali kontroliuoti finansin ir prastin veikl ir taip gauti naudos iš šios mons veiklos. Nuosavybs ir grynojo pelno dalis, priklausanti akcinink mažumai, yra atitinkamai išskiriama atskira eilute konsoliduotuose balansuose bei konsoliduotose bendrj pajamataskaitose.

sigytoms monms apskaityti taikomas pirkimo metodas. Bendrov sigyt identifikuojam kitos mons turt ir sipareigojimus sigijimo dien vertina tikrja verte. Skirtumas tarp sigijimo savikainos ir sigyto grynojo turto tikrosios verts sigijimo dien laikomas prestižu.

Konsoliduojant eliminuojami visi moni tarpusavio sandoriai, liku iai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai.

Konsoliduota finansin atskaitomyb yra parengta taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems vykiams panašiomis aplinkybmis.

2.5. Nematerialusis turtas, išskyrus prestiž

Nematerialusis turtas yra pripažstamas, jei yra tiktina, kad Grup gaus su šiuo turtu susijusi ekonomin naud ateityje ir jei turto vert gali bti patikimai vertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas sigijimo verte, atmus sukaupt amortizacij ir sukauptus verts sumažjimo nuostolius, jei toki yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatyt naudingo tarnavimo laik.

Tyrimai ir pltra

Tyrim snaudos, patirtos siekiant nauj technini ar technologini žini-/sprendim-, pripažstamos pelno (nuostoli-) ataskaitoje, kai jos buvo patirtos.

Snaudos, patirtos pltojant veikl, skaitant nauj arba patobulint produkt ir gamybos proceskrim, yra kapitalizuojamos, jeigu produktas arba procesas yra techniniu ir komerciniu požiriu pagrstas, o Grup turi pakankamai lš bei ketina užbaigti naujo produkto krim. Kapitalizuotas snaudas sudaro medžiag ir tiesiogins darbo snaudos bei atitinkamai susijusios pridtins snaudos. Kapitalizuotos pltros snaudos apskaitomos savikaina, atmus sukaupt amortizacij ir verts sumažjimo nuostolius. Kapitalizuotos produkt krimo snaudos pradedamos amortizuoti, kuomet produkt krimo darbai baigiami ir j rezultatus galima naudoti produktkomercinei gamybai. Kapitalizuotos produkt krimo snaudos amortizuojamos per numatom laikotarp, kada bus gaunama ekonomin nauda. Taikomas amortizacijos laikotarpis nuo 1 iki 8 met-.

Licencijos

Už licencijas sumoktos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarp.

Programin ranga

Naujos programins rangos sigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nra kompiuterins rangos sudedamoji dalis. Programin ranga yra amortizuojama per ne ilgesn nei 3 metlaikotarp.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatom ekonomin naud iš turim programini sistemveiklos, yra pripažstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiros darbai, snaudomis.

2.6. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikiu materialiuoju turtu laikomas turtas, kur Grup valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonomins naudos bsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, kurio sigijimo (pasigaminimo) savikain galima patikimai nustatyti ir kurio vert didesn už 500 Lt. Likvidacin vert lygi 1 Lt. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas sigijimo verte, kuri neeina kasdienins priežiros išlaidos, atmus sukaupt nusidvjim ir vertintus verts sumažjimo nuostolius. sigijimo vert apima ilgalaikio materialiojo turto dali pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus, o pakeistos dalys nurašomos.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas j pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonomins naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dl turto nurašymo (apskai iuojamas kaip grynj pardavimo pajam ir balansins turto verts skirtumas), yra traukiamas to laikotarpio bendrj pajam-; ataskait, kuriais turtas yra nurašomas.

Nusidvjimas skai iuojamas taikant tiesiogiai proporcing metod per tok vidutin naudingo tarnavimo laik:

Pastatai	15 – 63 metai
Mašinos ir rengimai	5 – 15 met
Transporto priemons	4 – 6 metai
Kitas turtas	3 – 8 metai

Nebaigta statyba apskaitoma sigijimo verte. J sudaro statybos, statini ir rengini vert bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidvjimas neskai iuojamas tol, kol statyba nra baigta, ir turtas nepradtas naudoti.

2.7. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesnija iš savikainos ir grynosios realizacins verts, atmus apskaityt pasenusi ir ltai judan i atsargverts sumažjim. Grynoji realizacin vert yra pardavimo kaina, esant prastinms verslo slygoms, atmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskai iuojama FIFO metodu. pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikain traukiamos kintamos tiesiogins (kurios tiesiogiai susijusios su produkcijos vienetais) ir pastovios pridtins gamybos išlaidos (kurios lieka santykinai pastovios, neatsižvelgiant gamybos apimt). Atsargos, kurios nebegali bti realizuotos, yra nurašomos.

Skai iuodama preki savikain Grup priskiria dal gaut nuolaid dar neparduotoms iš tiekjsigytoms prekms.

Atsargos kelyje yra apskaitomos pagal INCOTERMS-2000 slyg reikalavimus, kai rizika ir nauda, susijusi su atsargomis, pereina Grupei.

2.8. Gautinos sumos ir suteiktos paskolos

Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra vertinamos tikrja verte. Vliau trumpalaiks gautinos sumos yra apskaitomos vertinus jverts sumažjim.

2.9. Pinigai ir pinig ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sskaitose. Pinig ekvivalentai yra trumpalaiks, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos žinom pinig sum. Toki investicij terminas neviršija trijmnesi-, o verts poky irizika yra labai nežymi.

Pinig sraut ataskaitoje pinigus ir pinig ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indliai einamosiose sskaitose, kitos trumpalaiks labai likvidžios investicijos.

2.10. Skolos

Skolinimosi išlaidos pripažstamos snaudomis, kai patiriamos.

Skolos iš pradži pripažstamos gaut lš tikrja verte, atmus sandorio kaštus. Vliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gaut lš ir sumos, kuri reiks sumokti per skolos termin, yra traukiamas laikotarpio peln ar nuostolius. Skolos priskiriamos ilgalaikms, jei iki finansins atskaitomybs patvirtinimo datos sudaryta finansavimo sutartis rodo, kad sipareigojimas balanso dien pagal pobd buvo ilgalaikis.

2.11. Faktoringas

Faktoringo sandoris yra finansavimo sandoris, kai mon perleidžia finansuotojui skolininko pinigin reikalavim už nustatyt atlyginim. mons perduoda finansuotojui teises ateityje gautinas sumas pagal sskaitas. Grups faktoringo sandorius sudaro sandoriai su regresu (finansuotojas turi teis gržinti atgal monei pradelst reikalavim) ir be regreso (finansuotojas neturi teiss gržinti atgal monei pradelsto reikalavimo). Faktoringo snaudas sudaro pagrindin sutarties suma, kuri mokama sudarant sutart, komisinis mokestis už sskait aptarnavim ir palkan snaudos, priklausan ios nuo

skolininko mokjimo termino trukms. Faktoringuojamos gautinos sumos (su regreso teise) ir susijs finansavimas finansinje atskaitomybje yra apskaitomi iš pirkj gautin sum bei sipareigojimkredito institucijoms straipsniuose.

2.12. Lizingas (finansin nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansin nuoma) – Grup kaip nuomininkas

Grup pripažsta išperkamosios nuomos turt ir susijusius sipareigojimus balanse išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dien. Pradins tiesiogins išlaidos, susijusios su turtu, yra traukiamos turto vert. Nuomos mokjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio sipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarp taip, kad atitikt pastovi palkan norm, mokam nuo likusio sipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Tiesiogins išlaidos, kurias patyr nuomininkas per išperkamosios nuomos laikotarp, yra traukiamos nuomojamo turto vert.

Finansins nuomos bdu sigytam turtui skai iuojamas nusidvjimas, be to, dl finansins nuomos kiekvien ataskaitin laikotarp yra patiriamos finansins snaudos. Nusidvjimo skai iavimo tvarka finansins nuomos bdu sigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, ta iau toks turtas negali bti nudvimas per ilgesn nei lizingo laikotarp, jei pagal lizingo sutart sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavyb nra perduodama Grupei.

Veiklos nuoma – Grup kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusi rizik bei naud išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokjimai pagal veiklos nuom yra pripažstami išlaidomis tiesiniu bdu per nuomos laikotarp ir yra traukiami veiklos snaudas.

2.13. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos) , gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip sigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacij grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinje atskaitomybje pripažstama panaudota dalimi tiek, kiek nudvimas su šia dotacija susijs turtas ir pelno (nuostoli-) ataskaitoje mažinamas atitinkam snaudstraipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar prajusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitin laikotarp patiriama snaud-, arba kiek apskai iuojama negaut pajam-, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.14. Atidjiniai

Atidjimas apskaitomas tada ir tik tada, kai dl vykio praeityje Grup turi teisin sipareigojim ar neatšaukiam pasižadjim, ir tiktina, kad jam vykdyti bus reikalingi ekonomin naud teikiantys ištekliai, ir sipareigojimo suma gali bti patikimai vertinta. Atidjimai yra peržirimi kiekvieno balanso sudarymo dien ir koreguojami, kad atspindttiksliausi dabartin vertinim.

2.15. Pajam pripažinimas

Pajamos pripažstamos, kai tiktina, jog Grup gaus su sandoriu susijusi ekonomin naud, ir kai galima patikimai vertinti pajamsum. Pardavimai apskaitomi atmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš preki pardavimo pripažstamos prista ius prekes ir perdavus rizik bei preki nuosavybs teikiam naud.

Paslaug pajamos pripažstamos taikant kaupimo princip ir apskaitomos bendrj pajam ataskaitoje suteikus paslaugas ir pirkjui jas primus.

Konsoliduotoje bendrj pajam ataskaitoje pardavimai tarp Grups moniyra eliminuoti.

2.16. Snaud pripažinimas

Snaudos apskaitoje pripažstamos vadovaujantis kaupimo principu tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant pinig išleidimo laik. Tais atvejais, kai per ataskaitin laikotarp padaryt išlaid nemanoma tiesiogiai susieti su konkre i pajam uždirbimu, ir jos ateinan iais laikotarpiais neduos pajam-, šios išlaidos pripažstamos snaudomis t pat laikotarp, kada buvo patirtos.

2.17. Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dien galiojus oficial valiut keitimo kurs. Pelnas ir nuostoliai iš toki sandori bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir sipareigojimliku i perkainojimo balanso dien yra apskaitomi bendrj pajam ataskaitoje. Tokie liku iai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutkeitimo kurs.

Grups moni apskaita yra tvarkoma atitinkama vietine valiuta, kuri yra j funkcin valiuta. Konsoliduojam užsienio dukterini moni finansins atskaitomybs balanso straipsniai yra perskai iuojami litus naudojant ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiut kursus, o bendrj pajamataskaitos straipsniai perskai iuojami pagal vidutin laikotarpio valiutos kurs.

Dl grynj investicij- užsienio Grups mones perskai iavimo litus atsirad užsienio valiutos kurso skirtumai apskaitomi valiutos keitimo rezerve akcininknuosavybje.

Prestižas ir tikrosios verts koregavimai, atsirad dl dukterins bendrovs sigijimo užsienyje, yra pripažstami sigytosios bendrovs turtu (tikrosios verts koregavimai – sipareigojimais) ir yra apskaitomi pagal valiutkeitimo kurs balanso dienai.

2.18. Segmentai

Verslo segmentu šioje finansinje atskaitomybje laikoma Grups sudedamoji dalis, dalyvaujanti gaminant atskir produkt ar teikiant paslaug arba grup susijusi produkt ar paslaug-, kurios rizika ir pelnas skiriasi nuo kit verslo segment-.

Geografiniu segmentu šioje finansinje atskaitomybje laikoma Grups sudedamoji dalis, dalyvaujanti gaminant produktus ar teikiant paslaugas tam tikroje ekonominje aplinkoje, kurios rizika ir pelnas skiriasi nuo kit sudedamj dali-, veikian ikitoje ekonominje aplinkoje.

Valdymo tikslais Grups veikla organizuojama kaip vienas pagrindinis segmentas – šaldytuv ir šaldikli gamyba. Finansin informacija apie verslo ir geografinius segmentus pateikiama 3-oje šios finansins atskaitomybs pastaboje.

2.19. Pobalansiniai vykiai

Pobalansiniai vykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grups padt balanso sudarymo dien (koreguojantys vykiai), finansinje atskaitomybje yra atspindimi. Pobalansiniai vykiai, kurie nra koreguojantys vykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.20. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaiiai

Sudarant finansin atskaitomyb turtas ir sipareigojimai bei pajamos ir snaudos nra užskaitomos tarpusavyje.

3 Informacija pagal segmentus

Vienintelis Grups verslo segmentas yra šaldytuvir specializuotos rangos gamyba .

Segmento pardavimo pajam Grup			Tarpsegmentiniai pardavimai		Pardavimo pajamos		Turto pagal jo buvimo viet
	iš viso						iš viso
	2010 m.	2009 m	2010 m.	2009 m	2010 m.	2009 m.	2010 m.	2009 m

Rusija	2 518	20 141	(367)	(1 605)	2 151	18 536	28 775	33 654
Ukraina	41 508	14 326	(94)	(180)	41 414	14 146	28	41
Vakar Europa	45 517	63 571		-	45 517	63 571
Ryt Europa	8 442	11 084		-	8 442	11 084		-
Lietuva	23 321	21 852	(15 230)	(13 117)	8 091	8 735	65 624	71 479
Baltijos valstybs	1 161	1 990			1 161	1 990
Kitos NVS šalys	6 994	4 524		-	6 994	4 524		-
Kitos šalys	70	450		-	70	450		-
Iš viso	129 531	137 938	(15 691)	(14 902)	113 840	123 036	94 427	105 174

Ataskaitinio laikotarpio pardavimai ir turtas pagal geografinius segmentus yra šie (tkst. lit-):

4 Veiklos snaudos

Per šius ir prajusius metus patirta veiklos snaud-:

	2010 m.	2009 m.
Pardavimo snaudos	6 783 665	9 519 077
Administracins snaudos	12 645 791	27 444 126
Iš viso:	19 429 456	36 963 203

5 Kitos veiklos pajamos (snaudos) – grynasis rezultatas

Per ataskaitin laikotarp kitos veiklos pajamas ir snaudas grynja verte buvo :

	2010 m.	2009 m.
Kitos veiklos pajamos
Pajamos iš transportavimo paslaug	231 366	248 283
Patalp nuomos pajamos	325 397	23 991
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	38 077	69 875
rengim nuomos pajamos	3 847	651
	151 059	163 686
Kitos	749 746	506 486

	2010 m.	2009 m.
Kitos veiklos snaudos
Transportavimo snaudos	234 523	252 578
Patalp nuomos snaudos	-	48 931
Ilgalaikio turto pardavimo nuostolis	-	65 173
rengim nuomos snaudos	1 549	-
Kitos	64 066	138 128
	300 138	504 810
Kitos veikos pajam ir snaud grynasis rezultatas	449 608	1 676

6 Finansins ir investicins veiklos pajamos (snaudos) – grynasis rezultatas

	2010 m.	2009 m.
Finansins pajamos
Pelnas iš valiutos kurs pasikeitimo	2 834 731	-
Pelnas iš užsienio valiutos išvestini finansini priemoni	-	340 630
Pelnas iš valiutos keitimo sandori	3 028	35 187
Kita	14 739	19 626
	2 852 498	395 443
Finansins snaudos
Nuostoliai dl valiutos kurs pasikeitimo	-	2 820 663
Realizuoti nuostoliai iš užsienio valiutos išvestini priemoni		260 004
Nuostoliai iš užsienio valiutos išvestini priemoni perkainojimo		726 587
Palkan snaudos	3 966 701	5 607 863
Nuostolis iš valiutos keitimo sandori	13 083	102 998
Nuostolis iš prestižo nurašymo	-	-
Kita	35 219	3 034 035
	4 015 003	9 535 046
Finansins pajamos ir snaudos, grynasis rezultatas	(1 162 505)	(9 139 603)

7 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Balansin vert 2010 m. gruodžio 31 dienai lygi 4 915 tkst.Lt (2009m. gruodžio 31 d. 4 858 tkst.Lt )

Nematerialaus turto amortizacijos snaudos pelno (nuostoli-) ataskaitoje yra trauktos veiklos snaudas.

Grup per 2010 finansinius metus priskait 652 tkst. lit amortizacijos ilgalaikiam nematerialiam turtui (2009 m – 1 034 tkst. lit-).

8 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaik materialturt sudaro šios turto grups :

Balansin vert

	2010-12-31	2009-12-31
Pastatai ir statiniai	27 261 549	27 252 392
Kitas ilgalaikis materialus turtas	17 551 100	23 489 940
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokjimai	1 468 238	1 869 838
Viso:	46 280 887	52 612 170

Grups per 2010 finansinius metus priskait 7 586 tkst. lit nusidvjimo ilgalaikiam materialiam turtui (2009 m. 8 963 tkst. lit-).

9 Atsargos

	2010-12-31	2009-12-31
Žaliavos , atsargins dalys ir nebaigta gamyba	8 726 918	10 470 164
Pagaminta produkcija	3 802 014	8 504 123
Kita	277 826	40 898
	12 806 758	19 015 185
Minus: verts sumažjimas	( 95 342 )	(95 342)
	12 711 416	18 919 843

Žaliavas ir medžiagas sudaro kompresoriai, sudtins dalys, plastmas, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

10 Iš pirkj gautinos sumos

Prekybos gautin sumos bei jverts sumažjimas gruodžio buvo:

	2010 m.	2009 m.
Gautinos sumos iš Grups pirkj (be tarpgrupiniu)	28 536 845	27 899 204
Atimti: abejotin gautin sum verts sumažjimas	(13 585 026)	(12 603 962)
	14 951 819	15 295 242

Iš pirkj gautinos sumos yra beprocents ir paprastai j terminas yra 30 – 90 dien-.

Iš pirkj gautin sumnuvertjimo pasikeitimas yra toks:

	2010 m.	2009 m.

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	(12 603 962)	(10 372 687)
Verts sumažjimas, priskai iuotas per metus	(479 304)	( 2 713 130)
Nurašymai	194 324	22 932
Apmoktos sumos	135 745	1 583
Užsienio valiut kurs pasikeitimo taka	(831 829)	457 340
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	(13 585 026)	(12 603 962)

Iš pirkj gautin sum laikotarpianaliz 2010-12-31. ir 2009 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Iš pirkj gautinos sumos, kuri laikotarpis nra	sumažjimas	Iš pirkj gautinos sumos, kuri laikotarpis jau prajs, taiau joms nra nustatytas verts
	prajs bei joms nenustatytas verts sumažjimas	mažiau nei 30 dien	30 – 60 dien	60 – 90 dien	90 – 120 dien	daugiau nei 120 dien	Iš viso
2010	12 906 136	1 398 400	396 722	60 410	66 591	123 560	14 951 819
2009	9 133 535	2 840 955	641 576	26 388	171 642	2 481 146	15 295 242

Pagal faktoringo su regreso teise sutart Grup faktoriams buvo keitusi atsargas (gatav produkcij), kuribalansin vert 2009 m. gruodžio 31 d. 7 000 tkst. Lt.

Ataskaitos sudarymo dienai keitimas šiam turtui nuimtas, nes Grup pilnai atsiskai iusi su faktoriumi.

11 Kitos gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas

	2010-12-31	2009-12-31
Gautinas PVM	478 691	457 060
Išankstiniai apmokjimai ir ateinan i laikotarpi snaudos	1 155 055	1 299 316
Gautinos kompensacijos	137 434	158 075
Kitos gautinos sumos	369 935	226 688
	2 141 115	2 141 139

Gautinos kompensacijos tai gautinos sumos iš tiekj už pateiktas prekes, neatitinkan ias kokybs reikalavim-.

12 Pinigai ir pinig ekvivalentai

	2010-12-31	2009-12-31
Pinigai banke	1 965 694	1 713 531
Pinigai kasoje	5 145	11 556
Pinigai depozite ( prievoli vykdymo užtikrinimui)	1 015 000	-
	2 985 839	1 725 087

Grups esamos ir bsimos pinigins lšos sskaitose užsienio valiuta ir litais iki 10 085 tkst. lit-(2009m. gruodžio 31 d – 10 000 tkst. lit-) keistos bankui už paskolas, o terminuotas indlis banke

1 000 tkst. lityra keistos bankui kaip užstatas už paskol, su garantija INVEGA.

13 Kapitalas

Pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statym mons nuosavas kapitalas negali bti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto mons statuose. 2010 m. gruodžio 31 d. Grup atitiko š reikalavim.

14 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus. j privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskai iuojamo pagal Lietuvos Respublikos apskaitos principus, kol rezervas pasieks 10 proc. statinio kapitalo. Privalomame rezerve 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. sukaupta 2 828 tkst. lit-.

2010 metais bendrov neuždirbo pelno, ir 2010m. gruodžio 31 d. neturdama nepaskirstyto pelno liku io neatliks 245 tkst. lit pervedimo privalomj rezerv ir neužtikrins šio fondo sukaupimo iki 10 proc. statinio kapitalo.

Paskirstytini rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcinink sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant peln, visi paskirstytini rezervai pervedami nepaskirstyt peln ir kiekvienais metais akcinink sprendimu perskirstomi.

Kitus paskirstytinus rezervus 2010 m gruodžio 31 d. sudar: 1 830 tkst. lit- (2009 m – 1 800 tkst. lit-), rezervas investicijoms ir 30 tkst. lit socialinms kultrinms reikmms (2009 m – 60 tkst. litsocialinms kultrinms reikmms).

Užsienio valiutos perskai iavimo rezervas

Valiut perskai iavimo skirtumai konsoliduotoje finansinje atskaitomybje apskaitomi kaip akcininknuosavyb tol, kol investicija nerealizuojama. Realizavus atitinkam investicij, sukauptas valiutos perskai iavimo rezervas perkeliamas nepaskirstyt rezultat tuo pa iu laikotarpiu, kai pripažstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

15 Subsidijos

Subsidijos 2006 m. gruodžio 31 d.	10 358 600
Padidjimai per laikotarp	345280
Subsidijos 2007 m. gruodžio 31 d	10 703 880
Padidjimai per laikotarp	-
Subsidijos 2008 m. gruodžio 31 d	10 703 880
Padidjimai per laikotarp	-
Subsidijos 2009 m. gruodžio 31 d	10 703 880
Padidjimai per laikotarp	-
Subsidijos 2010 m. gruodžio 31 d	10 703 880
Sukaupta amortizacija 2006 m gruodžio 31 d.	6 509 260
Amortizacija už laikotarp	1 179 704
Sukaupta amortizacija 2007 m. gruodžio 31 d	7 688 964
Amortizacija už laikotarp	1 014 205
Sukaupta amortizacija 2008 m. gruodžio 31 d	8 703 169
Amortizacija už laikotarp	399 974
Sukaupta amortizacija 2009 m. gruodžio 31 d	9 103 143
Amortizacija už laikotarp	318 304
Sukaupta amortizacija 2010 m. gruodžio 31 d	9 421 447
Grynoji likutin vert 2010 m. gruodžio 31 d	1 282 433
Grynoji likutin vert 2009 m. gruodžio 31 d	1 600 737

Subsidijos gautos gamybos rengim atnaujinimui bei pastat remontui dl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacins medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto dujeliminavimo buitini šaldytuv ir šaldikli gamyboje. Subsidijos amortizuojamos per t pat laikotarp kaip rengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos subsidijos, ir kai patiriamos kompensuojamos snaudos. Subsidij amortizacijos suma yra traukiama gamybos savikain mažinant rengim ir pastatrekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos subsidijos, nusidvjim.

Bendrov sisavino 1 019 tkst. Lt Europos Sjungos fond struktrin param, bendrovs konkurencingumo stiprinimui, investuojant naujos kartos šaldytuvo su daugiafunkciniu skyriumi sukrim.

16 Atidjimai garantiniams sipareigojimams

Nuo 2009 m. sausio 1 d. parduotiems gaminiams suteikiamos 2 met garantija (iki 2009 m. sausio 1 d. – iki 3 met-). Atidjimai garantiniam remontui daromi, vadovaujantis planuojamomis remonto snaudomis bei gedim statistika, ir atitinkamai paskirstant ilgalaikius ir trumpalaikius atidjimus. Ilgalaikiai atidjimai 2010 m gruodžio 31 d. lygs 799 tkst. Lt (2009m. gruodžio 31 - 1 139 tkst. Lt), trumpalaikiai atidjimai 2010 m gruodžio 31 d lygs 1 994 tkst. lt (2009 m gruodžio 31 d - 2 621 tkst. Lt)

2010 m. atidjim garantiniams sipareigojimams poky iai buvo :

		2010 m.
Sausio 1 d		3 759 857
Pasikeitimai (priskaitymai) per ataskaitin laikotarp		1 128 045
Panaudota		(2 127 487)
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo taka		32 581
2010 m. gruodžio 31 d.		2 792 996
Atidjimai garantiniams sipareigojimams apskaityti gruodžio 31 d. kaip :
		2010 m.
- ilgalaikiai		799 441
- trumpalaikiai		1 993 555
		2009 m.
- ilgalaikiai		1 139 120
- trumpalaikiai		2 620 737
17 Paskolos	2010-12-31	2009-12-31
Ilgalaiks paskolos ir kiti finansiniai sipareigijimai
Bank paskolos, kuri vykdymas užtikrintas Bendrovs turtu	10 987 137	-
Išplatinti vertybiniai popieriai	723 707	-
Kiti	-	-
	11 710 844	-

Iš viso	36 028 454	36 717 378
	24 317 610	36 717 378
Kuponins vardins obligacijos	1 723 638	-
Konvertuojamos obligacijos	21 190 524	21 812 741
Paprastosios obligacijos	-	2 825 300
Trumpalaiks paskolos su fiksuota palkan norma	1 403 448	1 000 000
Trumpalaiks paskolos su kintama palkan norma	-	9 342 081
Faktoringo sipareigojimai	-	1 737 256
Trumpalaiks paskolos

Paskoloms su kintama palkan norma nustatytos 6 mn. EUR LIBOR ; VILIBOR plius 3,5 – 4,88 proc. dydžio metins palkanos. Paskoloms su fiksuota palkan norma yra nustatytos 9 - 14 proc. metins palkanos. Ataskaitos sudarymo dienai bendrov vykdžiusi visus sipareigojimus pagal faktoringo sutart.

2010 m. Bendrov išleido 61 372 vnt. konvertuojam vardini obligacij-, kuri nominali vert 100 EUR ir metinis pelningumas 10 % ir kuri numatytas išpirkimas 2011 m. balandžio 11 d. Šivertybini popieri išleidimo tikslas – refinansuoti 2009 m. balandžio mnesio obligacijemisij.

Ankstesniais laikotarpiais išleistos konvertuojamos obligacijos pakeistos bendrovs akcijomis, kurinominali vert 2 908 350 lit ir padidintas bendrovs akcinis kapitalas. statai užregistruoti 2010 m. balandžio 20 dien.

Anks iau išplatintai 10 000 vnt. kuponini vardini obligacij emisijai, kuri nominali vert 100 EUR, metinis pelningumas 10 % pratstas galiojimo laikotarpis iki 731 dienos. Bendrov sipareigojo visu ši obligacij galiojimo laikotarpiu, kiekvieno mnesio 20 dien išpirkti po 416 vnt obligacij ir galutinis 432 vnt. išpirkimas numatytas 2012 m. birželio 15 d..

Obligacijos apskaitytos diskontuota verte trumpalaiki skol straipsnyje, o sukauptos palkanos, kurios 2010m gruodžio 31 d. sudar 1.572 tkst. lit-, apskaitytos kit trumpalaiki moktin sumstraipsnyje. Palkanos už obligacijas mokamos jišpirkimo metu.

2010 m. gruodžio 31 d. pastatai, kuri likutin vert 6 132 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 22 678 tkst. lit-), mašinos ir rengimai, kuri likutin vert 7 358 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 5 204 tkst. lit-), atsargos, kuri likutin vert 10 500 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 20 500 tkst. lit-), pinigins plaukos banko sskaitas iki 10 085 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 10 000 tkst. lit-) keistos už banko paskolas.

Ataskaitos paruošimo datai negržint paskoldalis nacionaline ir užsienio valiutomis : 2010 m. 12 mnesi konsoliduota tarpin finansin atskaitomyb

Paskolos valiuta	2010-12-31	2009-12-31
Eurai	23 637 869	32 677 269
JAV doleriai	-	3 690
Litai	12 390 585	4 036 419
Rubliai	-	-
	36 028 454	36 717 378

18 Lizingas (finansin nuoma)

Lizingo (finansins nuomos) sipareigojimai 2010 m. gruodžio 31 d., bei 2009 m. gruodžio 31 d. buvo denominuoti eurais.

Finansinio lizingo sipareigojimams taikomos kintamos palkan normos: nustatyta 6 mnesi-EURIBO0R + 1,1 % marža, 6 mnesi-LIBOR EUR + 1 %, bei 1.2 % marža.

Finansins nuomos mokas ateityje pagal mintas išperkamosios nuomos sutartis sudaro :

	2010-12-31	2009-12-31
Per vienerius metus	850 846	836 619
Nuo vieneri iki penkeri met	72 589	949 127
Finansins nuomos sipareigojim iš viso	923 435	1 785 746
Palkanos	(19 071)	(79 400)
Finansins nuomos sipareigojim dabartin vert	904 364	1 706 346
Finansins nuomos sipareigojimai apskaityti kai :
trumpalaikiai	833 212	801 983
ilgalaikiai	71 152	904 363
Pagal finansins nuomos sutartis nuomojam Grups turt sudaro mašinos, rengimai ir transporto priemons. Be nuomos mok reikšmingiausi sipareigojimai pagal išperkamosios nuomos sutartis yra turto priežira ir draudimas. Finansins nuomos terminai yra 3 iki 5 met finansins nuomos bdu sigyto turto likutins verts paskirstymas :		. Toliau pateikiamas
	2010-12-31	2009-12-31

Mašinos ir rengimai 2 578 088 Transporto priemons - 2 578 088	3 053 002

	19 958
	3 033 044

Pagrindin moktin finansins nuomos liku i sum ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nacionaline ir užsienio valiuta sudaro:

	2010-12-31	2009-12-31
Eurai	-	-
Litai	904 364	1 706 346
	904 364	1 706 346

19 Veiklos nuoma

Grup turi sudariusi kelet žems bei patalp veiklos nuomos sutar i-. Nuomos slygose nra numatyta apribojim- Grups veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

Reikšmingiausia Grups veiklos nuomos sutartis yra ilgalaik AB "Snaig" žems nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybe. Nuomos mok suma peržirima periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.

20 Prekybos skolos

Aukš iau mint finansini sipareigojimslygos:

Prekybos skolos yra beprocents ir paprastai joms yra nustatomas 60 dienlaikotarpis.
Kitos moktinos sumos yra beprocents ir yra vidutiniškai 60 dienlaikotarpio.
Moktinos palkanos paprastai yra nustatomos ketvir iais per finansinius metus.

21 Su darbo santykiais susij sipareigojimai ir kitos trumpalaiks moktinos sumos

Finansins atskaitomybs sudarymo datai trumpalaikes moktinas sumas sudar:

	2010-12-31	2009-12-31
Atlyginimai ir susij mokes iai	1 727 394	1 425 808
Atostogini rezervas	1 356 500	1 148 417
Sukauptos premijos ir tantjemos valdybai	-	-
Moktini mokes iai	257 943	640 479
Kitos moktinos sumos ir sukauptos snaudos	1 969 646	3 846 609
Iš viso	5 311 483	7 061 332

22 Pelnas (nuostoliai) ir slyginis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

	2010 m.	2009 m.
Akcijos išleistos sausio 1 d.	27 827 365	27 827 365
Svertinis akcij skai iaus vidurkis	29 867 194	27 827 365
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) ir slyginis pelnas	( 0,09 )	( 1,37 )

23 Rizikos bei kapitalo valdymas

Kredito rizika

Grups prekybos partneri koncentracija yra pakankamai didel. Gautinos sumos iš pagrindinidešimties grups pirkj- 2010m. gruodžio 31 d. sudar apie 68,4 proc. (57,46 proc. 2009 m. gruodžio 31 d.) vis grups iš pirkj gautin sum-. Maksimali kredito rizikos sum šiame ataskaitiniame laikotarpyje, bei 2009 m. gruodžio 31 d. sudaro balansins gautinos sumos.

diegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems klientams (pirkjams), pageidaujantiems gauti atitinkam mokjimo atidjim, atliekami kredito rizikos vertinimai. Didžioji gautin sumdalis yra apdrausta.

Grup nesuteikia garantij už kit šali prievoles. Grups vadovyb mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkj gautinos sumos, atmus pripažintus verts sumažjimo nuostolius balanso sudarymo dien.

Palkannormos rizika

Didesn Grups paskol dal sudaro paskolos su kintama palkan norma, kuri yra susijusi su LIBOR ir sukuria palkannormos rizik.

Grup nesinaudojo jokiomis finansinmis priemonmis apsidrausti nuo palkan normos kitimo rizikos, susijusios skolos priemonmis su kintan ia palkannorma.

Likvidumo rizika

Grups politika yra palaikyti pakankam grynj pinig ir grynj pinig ekvivalent kiek arba užsitikrinti finansavim atitinkamo kiekio kredito linij pagalba, siekiant vykdyti savo strateginiuose planuose numatytus sipareigojimus

Užsienio valiutos rizika

Siekiant sumažinti valiutos kurso svyravimo tak motinin mon 2009 metais naudojo išvestinius finansinius instrumentus, sudarydama su banku išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius. Išvestins finansins priemons skirtos apsidrausti nuo neigiamo valiutos kurso poky io poveikio pinig srautams iš pardavimo pajam-JAV doleriais.

2009 met gruodžio 31 dien bendrov buvo vykdžiusi visus sudarytus išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius.

Šiuo metu bendrov nevykdo prekybos JAV doleriais ir neturi sudariusi toki sandori-.

Bendrov reikšmingai sumažino uždirbamas pajamas JAV doleriais, tokiu bdu gautinas plaukas priartino prie sipareigojim- JAV doleriais. Todl užsienio valiutos kurso rizika sumažjo, nes didžij pajamdal Bendrov uždirba eurais, kurie fiksuotu kursu susieti su litu.

24 Susijusi šali sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimyb kontroliuoti kit arba gali daryti reikšming tak kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Pagal bendrovs vadovybs pateikt informacij grups susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2010 met ir atitinkamai 2009 m. buvo šie:

UAB "Hermis Capital" (bendras galutinis kontroliuojantis akcininkas) ;

UAB " Meditus" (bendras galutinis kontroliuojantis akcininkas) ;

UAB " Baltijos polistirenas" (vadovybs nari ir j artim giminai i kontroliuojamos mons) ; UAB " Astmaris" (vadovybs nari ir j artim giminai ikontroliuojamos mons).

	2010 m	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos	Moktinos
TEO LT AB		98 481	-	-	7 641
		98 481	-	-	7 641

2009 m	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos	Moktinos
UAB Baltijos polistirenas medžiagas	1 347 969	-	-	457 404
UAB Astmaris medžiagas	652 500	-	-	376 992
	2 000 469	-	-	834 396

Pagal vadovybs pateikt informacij šios mons 2010 metais nelaikomos susijusiomis šalimis.

2010 m. bendrovs pirkimo sandorius iš TEO LT AB sudar telekomunikacins paslaugos.

Grup vykdo politik sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais tikslais ir slygomis. Joki garantij nebuvo gauta ar suteikta kurios nors susijusios šalies gautin ar moktin sumapmokjimui užtikrinti.

Finansins ir investicins veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis :

	2010 m.			2009 m
	Gautos paskolos	Paskol gržinimai	Sumoktos palkanos	Gautos paskolos	Paskol gržinimai	Sumoktos palkanos
UAB Hermis Capital	-	-	-	-	5 713 379	1 087 241
UAB Meditus	-	1 000 000	-	1 000 000
Viso:	-	1 000 000	-	1 000 000	5 713 379	1 087 241

Bendrovs vadovybei priskiriama valdybos pirmininkas, valdybos nariai, generalinis direktorius ir funkcijiniai direktoriai.

Per 2010 metus Bendrovs ir dukterini moni vadovybei priskai iuota darbo užmokes io atitinkamai 1 264 tkst. lit ir 355 tkst. lit- ( 2009 metus – atitinkamai 1 340 tkst. lit ir 635 tkst. lit-).

25. Nebalansiniai sipareigojimai ir neapibržtumai

2009 m. birželio 25 d. Bendrovei Kauno apygardos teisme buvo pateiktas A/S "Comfitt Class" ieškinys dl 2 049 tkst. lit skolos priteisimo. Skola susidar už pristatytas ir neapmoktas prekes. Bendrov 489 tkst. litskolos nepripažsta, nes šiai sumai negautos preks.

2010m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas prim sprendim, kuriuo patenkino ieškin ir priteis ieškovo naudai 2 049 tkst. lit skol bei palkanas. Bendrov apskund teismo sprendim dl priteistos 489 tkst. litskolos už nepateiktas prekes.

Lietuvos Respublikos Apeliacinis Teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi pakeit Kauno apygardos teismo 2010 m vasario 12 d. sprendim, dl galutinio teismo sprendimo vykdymo. Šia nutartimi pareigojo bendrov iki 2010 m. vasario 1 d. sumokti ieškovui 1 095 tkst. lit-, o nuo 2011 vasario 12 d. iki 2012 m. vasario 12 d. ne vliau kaip kiekvieno mnesio 12 dien sumokti 9 091,3 tkst. lit-.

Bendrov pareiškusi ieškin dl negautos produkcijos. Ši finansini ataskait išleidimo datai šio ieškinio baigtis dar nra žinoma, o bendrovs vadovyb vis dar tikisi byl laimti, todl 2010 m. gruodžio 31 d. skol tiekjams straipsnyje apskaityta tik 1 681 tkst. lit- ( 1560 tkst. lit- siskolinimas už gautas prekes, 120 tkst. lit- – palkanos ir 1.3 tkst. lit- – teismo išlaidos ), o 489 tkst. litskola už nepateiktas prekes šioje finansinje ataskaitoje neapskaityta.

2010 m. kovo 2 d. Bendrov ir Kazachstano socialin-komercin korporacija nacionalin kompanija "Saryarka" pasiraš bendros mons TOO "Snaig-Sryarka" steigimo sutart. Planuojama, kad TOO "Snaig-Saryarka" užsiims šaldytuv gamyba ir realizacija Kazachstane ir kaimyninse rinkose. Šiuo metu projektas yra ankstyvoje vystimosi stadijoje. Yra gautas patvirtinimas iš Kazachstano vyriausybs bei preliminarus finansuojan io banko sutikimas su slyga, kad papildomai bus pritrauktas privatus investuotojas, kuris šiuo metu nagrinja pasilym ir dar nra davs savo galutinio atsakymo.

Visuotinio akcinink susirinkimo metu vykusio nutarta motinins mons nepaskirstyt nuostol 13 028 614 lit padengti akcijpriedais.

Lietuvos Respublikos kio Ministro sakymu 2010 m. rugpj io 19 d. skirta 865 tkst. lit finansin parama bendrovs konkurencingumo stiprinimui, investuojant naujos kartos " 3D frost " šaldytuvserijos sukrimo daliniam snaudfinansavimui.

2011m. sausio 11 d. sudaryta sutartis dl AB Snaig konvertuojam obligacij-, kuri vienos nominali vert 100 EUR išpirkimo arba konvertavimo bendrovs akcijas data 2011 m. balandžio 11d. Sutartimi UAB Hermis Capital sipareigojo emitento akcininkui KJK Fund SICAV-SIF parduoti 6617 obligacij-, akcininkui Firebird Republics Fund. Ltd – 1.629 obligacij-, o akcininkui Firebird Avrora Fund. Ltd – 1.630 obligacij-. Sutartis dl nurodyt obligacij pirkimo-pardavimo, taip pat dl nuosavybs teiss perleidimo turi bti vykdyta iki 2011m. sausio 21 d.

Sutartimi UAB Hermis Capital suteik pirkjams pasirinkimo teis papildomai sigyti likusias 22.411 vnt. AB Snaig konvertuojamas obligacijas, kurios gali bti realizuojamos nevliau kaip iki 2011m. balandžio 10 d.

2011 m. vasario 8 d. AB Snaig gavo pranešim, kad keli juridini grupuo i valdyb sprendimais ketinama teikti privalom nekonkurencin oficial silym supirkti likusias 19 218 720 AB Snaig paprastj- 1 Lt nominalios verts akcij-, sudaran i-62,53 proc.

Silymo tiekjai ir Amber Trust S.C.A. sigijo daugiau kaip 1/3 AB Snaig akcij ir tokiu bdu ši grup 2011-02-07 d. nuosavybs teise turi 11 516 995 paprastj vardini- 1 Lt nominalios verts akcijkas sudaro 37,47 proc.

2011 m. vasario 14 dien gautas pranešimas apie AB Snaig vadovo sudaryt sandor.

AI Terminal

Snaige AB

2250_ir_2011-02-21_1a2fd8ac-61d6-4ac1-8654-bef5659df998.pdf