Kauno Energija

Governance Information • Apr 6, 2011

27. AB ,,Kauno energija" pranegimas apie vertybiniy popieriy birioje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamy bendroviy valdymo kodekso laikymqsi

bC -

pr

BL

C

m-

mm

m

w

cllr

a=

em b

qr

a=- -

&a-

ils

b

ww

4PI

6

\$Ila

C

L

w

b

C

P-

b

F

6

Llll

w

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybiniq popieriq jstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcines bendroves ,,NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisykliq 20.5 punktu, akcine bendrove ,,Kauno energija" (toliau - Bendrove) Siame praneSime atskleidiia, kaip laikosi vertybiniq popieriq birioje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendroviq, kuriq vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkreEiq jo nuostatq

	Taip me 1
PRINCIPAII REKOMENDACIJOS	meaktu alu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindines nuostatos
Pagrindinis bendroves tikslas turety biiti visy akcininky interesy tenkinimas, uitikrinant nuolatini akcininky nuosavybbs vertes didinimq.
I 1.1. Bendrove turetq rengti ir vieiai skelbti bendroves / Ne pletros strategijq ir tikslus, aiikiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkq interesais ir didinti akcininkq nuosavybe.		I Bendrove rengia ir kasmet periiiiri gamybos, 1 Silumos tiekimo sistemos pletros strategijas. Bendroves strategijq nuostatos, kuriose neatskleidiiama konfidenciali informacija, ir sprendimq priemimo procesas, taip pat pagrindines Bendroves pletros kryptys ir tikslai yra nurodyti 2008, 2009 bei 2010 metq metiniuose praneSimuose ir vieSai skelbiami Bendroves interneto tinklalapyje. Bendroves pletros kryptis taip pat atskleidiia Bendroves skelbiamos periodines ataskaitos, esminiai jvykiai ir praneiimai pateikiami Bendroves vadovy pasisakymuose spaudoje.
1.2. Visq bendroves organq veikla turetq bMi sukoncentruota strateginiq tikslq jgyvendinimq, j atsiivelgiant i poreiki didinti akcininkq nuosavybe.	Taip	Bendroves valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendroves veiklos pletros strateginius tikslus. Bendroves vadovybe, atitinkamq sriEiq vadovai skiria ypatingq demesj Siq tikslq jgyvendinti - optimizuojama Bendroves ir Grupes padaliniq struktiira.
1.3. Bendroves prieiiiiros ir valdymo organai turetq glaudiiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnes naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendroveje sudaroma stebetojq taryba ir valdyba. Bendroves valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendroves veiklos strategijq. Visi Bendroves organai (vadovas, valdyba ir stebetojg taryba) siekia igyvendinti Siq rekomendacijq, vyksta bendri
1.4. Bendroves prieiiiiros ir valdymo organai turetq uitikrinti, kad biitq gerbiamos ne tik bendroves akcininkq, bet ir kitq bendroves veikloje dalyvaujanEiq ar su ta veikla susijusiq asmenq (darbuotojq, kreditoriq, tiekejq, klientq, vietos bendruomenes) teises ir interesai.	Taip	veikloje siekia uitikrinti visq su Bendroves veikla susijusiq asmenq interesus. Bendroves vadovybe bei atskirq sriEiq vadovai skiria daug laiko bendravimui su vartotojais (klientais), tiekejais, savivaldybes atstovais, siekiant rasti optimalius sprendimus, susijusius su Bendroves veikla. Bendroves veiklos specifika lemia tai, kad vartotojai (klientai) yra periodiSkai ,t. y. 2-3 kartus per metus, kvieEiami j susitikimus, kur yra aptariami vartotojams aktualiis klausimai, susije su Bendroves vykdoma veikla.

Bendroves valdyrno sisterna turetq uitikrinti strategini vadovavirnq bendrovei, efektyviq bendroves valdyrno organq priefirirq, tinkarnq pusiausvyrq ir funkcijq pasiskirstyrnq tarp bendroves organq, akcininkq interesq apsaugq.

1 2.1. Be ~ktuvos Respublikos akciniy bendroviy jstatyme I Taip organy - visuotinio numatyty privalomy akcininky susirinkimo ir bendroves vadovo, rekomenduojama bendroveje sudaryti tiek kolegialy prieiiiiros organq, tiek kolegialy valdymo organq. Kolegialiy prieiiiiros ir valdymo organy sudarymas uitikrina valdymo ir prieiiiiros funkcijy aiSky atskyrimq bendroveje, bendroves vadovo atskaitomybe bei kontrolg, o tai savo ruoitu sqlygoja efektyvesni ir skaidresnj bendroves valdymo procesq.		I Bendroveje be Lietuvos Respublikos akciniy 1 bendroviy jstatyme numatyty privalomy organy - visuotinio akcininky susirinkimo ir Bendroves vadovo, yra sudarytas kolegialus prieiiiiros organas - Stebetojy taryba bei kolegialus valdymo organas - Valdyba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas ui strateginj vadovavimq bendrovei bei vykdo kitas esmines bendroves valdymo funkcijas. Kolegialus prieiiiiros organas yra atsakingas ui efektyviq bendroves valdymo organy veiklos prieiiiirq.	Taip	Bendroveje Kolegialus valdymo organas - Valdyba yra atsakingas ui strateginj vadovavimq Bendrovei bei vykdo kitas esmines Bendroves valdymo funkcijas, kolegialus prieiiiiros organas - Stebetojy taryba yra atsakingas ui efektyviq Bendroves
2.3. Jeigu bendrove nusprendiia sudaryti tik vienq kolegialy organq, rekomenduojama, kad tai biity prieiiiiros organas, t.y. stebetojy taryba. Tokiu atveju stebetojy taryba yra atsakinga ui efektyviq bendroves vadovo vykdomy funkcijy prieiiiirq.		valdyba.
2.4. Visuotinio akcininky susirinkimo renkamas kolegialus prieiiiiros organas turety biiti sudaromas ir turety veikti 111 ir IV principuose iSdestyta tvarka. Jeigu bendrove nuspresty nesudaryti kolegialaus prieiiiiros organo, taEiau sudaryty kolegialy valdymo organq - valdybq, 111 ir IV principai turety biiti taikomi valdybai, kiek tai neprieStarauja Sio organo esmei ir paskir~iai.'	Taip	Bendroveje renkama stebetojy taryba ir veikia iS dalies prisilaikant I11 ir IV principuose iSdestytos tvarkos ir esminiai principuose numatyti reikalavimai nera paieidiiami.
2.5. Bendroves valdymo ir prieiiiiros organus turety sudaryti toks valdybos nariy (vykdomiy direktoriy) ir stebetojy tarybos nariy (direktoriy konsultanty) skaiEius, kad atskiras asmuo arba nedidele asmeny grupe negalety dominuoti Siems organams priimant sprendimus.'	Taip	Pagal Bendroves jstatus stebetojy taryba renkama iS 7 (septyniy) nariy, o stebetojy taryba renka valdybq taip pat iS 7 (septyniy) nariy.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebetojy tarybos nariai turety biiti skiriami apibreitam laikotarpiui, su galimybe biiti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teises akty leidfiamais intervalais, tam, kad biity uitikrintas bMinas profesines patirties augimas ir pakankamai dainas jy status0 pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turety bMi nurnatyta galimybe juos atleisti,	Taip	Bendroves stebetojy taryba renkama 4 (ketveriems) metams ir pagal bendroves jstatus bei praktikq nera draudiiama perrinkti stebetojy tarybos narius naujai kadencijai (stebetojy tarybos nario kadencijy skaiEius nQa ribojamas).

I 111 lr IV principq nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkq sus~r~nklmas renka stebetojq tarybq, t.y, organq, kuris iS esmes sudaromas siekiant uaikrinti bendroves valdybos ir vadovo pr~eiiiirq bei atstovauti bendroves akcininkams Vis delto, jeigu bendroveje stebetojq taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis 111 ir IV principuose pateiktq rekomendacijq tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tatiau paQmetina, kad ka~ kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmq ir prigimtj yra susijusios ~Simtinai su stebetojq taryba (pavyzdiiui, komitetq formavimas), neturetq birti taikomos valdybai, kadangi Sio organo paskirtis ir fbnkcijos pagal Akciniq bendroviq jstatymq (iin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdtiui, kodekso 3.1 punktas del valdymo organq prietiirros valdybai talkytinas tlek, kiek tai susijq su bendroves vadovo, bet ne patios valdybos prietiirra; kodekso 4.1 punktas del rekomendacijq teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susijq su rekomendacijq teikimu bendroves vadovui; kodekso 4.6 punktas del visuotinio akcininkq susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendroves valdymo organq taikytinas tiek, kiek tai susijq su nepriklausomumu nuo bendroves vadovo.

^{&#br>x27; Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sqvokos vartojamos tam atvejais, kai bendroveje sudaromas tik vienas kolegialus organas.}

Bendroveje sudaromos stebetojy tarybos pirmininkas nera buvqs Bendroves vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nera kliiitis nepriklausomai ir neSaliSkai prieiiiirai vykdyti. taEiau ta procediira neturety bMi lengvesne ui vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedtirq 2.7. Visuotinio akcininky susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali biiti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebiity kliMis nepriklausomai ir neSaliSkai prieiiiirai vykdyti. Kai bendroveje nesudaroma stebetojy taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendroves valdybos pirmininkas ir bendroves vadovas nebtity tas pats asmuo. Buves bendroves vadovas neturety biiti tuoj pat skiriamas i visuotinio akcininky susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postq. Kai bendrove nusprendiia nesilaikyti Siy rekomendacijy, turety biiti pateikiama informacija apie priemones, kuriy imtasi prieiiiiros neSaliSkumui uitikrinti. Taip

111 principas: Visuotinio akcininkg susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendroves visuotinio akcininkg susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turetg uitikrinti bendroves smulkiqjg akcininkg interesg atstovavimq, gio organo atskaitomybq akcininkams ir objektyviq bendroves veiklos bei jos valdymo organg3 prieiiiirq.

Visuotinio akcininky susirinkimo renkamo 3.1. kolegialaus organo (toliau Siame principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turety uitikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir neSaliSka bendroves valdymo organy prieiiiira, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiqjy akcininky interesai.	Taip	Bendroves stebetoj y tarybos sudarymo mechanizmas, atitinkantis Lietuvos Respublikos akciniy bendroviy jstatymo reikalavimus, uitikrina objektyviq kolegialaus organo prieiiiirq
3.2. Kandidaty j kolegialaus organo narius vardai, pavardes, informacija apie jy iSsilavinimq, kvalifikacijq, profesine patirtj, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius jsipareigojimus ir potencialius interesy konfliktus turety biiti atskleista bendroves akcininkams dar prieS visuotinj akcininky susirinkimq, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsisprqsti, ui kurj kandidatq balsuoti. Taip pat turety biiti atskleistos visos aplinkybes, galinEios paveikti kandidato nepriklausomumq (pavyzdinis jy sqraSas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turety bMi informuojamas apie velesnius Siame punkte nurodytos informacijos pokyEius. Kolegialus organas kiekvienais metais turety kaupti Siame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendroves rnetiniame praneiiime.	Taip	Stebetojy tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebetojy tarybos pirmininkq apie jo duomeny pasikeitimq ir Sie duomenys pateikiami Bendroves metiniuose praneiimuose, Informacija apie kandidatus j stebetojy tarybos narius atskleidBiama akcininkams dar prieS visuotinj akcininky susirinkimq.
3.3. Kai siiiloma paskirti kolegialaus organo narj, turetq bMi nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galety jvertinti, ar Si kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovQ metiniame praneSime turety skelbti informacijq apie savo sudetj ir apie konkreEiq atskiry savo nariy kompetencijg tiesiogiai susijusiq su jy darbu kolegialiame organe.		Bendroves akcininkai sitilydami kandidatus j kolegialaus organo narius, uitikrina, jog nariai turi jy darbui reikalingq kompetencijq. Bendrove skelbia tik tq informacijq, kuriq jai pateikia kolegialaus organo nariai ir kuri pateikiama metiniame praneSime (duomenys apie dalyvavimq emitento jstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimq kity jmoniy, jstaigy ir organizacijy veikloje (jmones, jstaigos ar

^' Atkreiptinas demesys, kad tuo atveju, kai visuotinio kcininky susirinkimo renkamas koleg~alus organas yra valdyba, ji, biidama valdymo organas, turetq uit~krinti ne visq bendrovis valdymo organq, o tik vienasmenio valdymo organo - bendroves vadovo - pn'eiikq. \$i pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto ativilgiu.

		organizacijos pavadinimas ir pareigos), turima didesne kaip 5 proc. kity jmoniy kapitalo ir balsy dalis, procentais).
3.4. Siekiant iSlaikyti tinkamq kolegialaus organo nariy turimos kvalifikacijos pusiausvyrq, kolegialaus organo sudetis turety bbti nustatyta atsiivelgiant j bendroves struktiirq ir veiklos pobiidj ir periodiSkai vertinama. Kolegialus organas turety uitikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turety jvairiapusiy iiniy, nuomoniy ir patirties savo uiduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turety tureti naujausiy iiniy ir atitinkamq patirtj listinguojamy bendroviy finansy ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iS atlyginimo komiteto nariy turety tureti iiniy ir patirties atlyginimy nustatymo politikos srityje.	Taip	Atsiivelgiant j Bendroves struktiirq ir veiklos pobiidj 1 Bendroves pagrindinis akcininkas siiilo kandidatus j Bendroves kolegialaus organo narius, kuriy turima kvalifikacija yra tinkama, bet turimos kvalifikacijos pusiausvyros vertinimas nera atliekamas. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi jvairiapusiy iiniy, nuomoniy ir patirties tinkamai atlikti savo uiduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausiy iiniy ir atitinkamq patirti Bendroves finansy ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turety bMi siiiloma individuali programa, skirta supaiindinti su pareigomis, bendroves organizacija bei veikla. Kolegialus organas turety atlikti metinj patikrinimq, kad biity nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo jgiidiius ir iinias.		Iki Siol Bendroves praktikoje visi nauji stebetojy tarybos nariai su Bendrove ir jos veikla biidavo I supaiindinami bendrai ir nebuvo atliekami stebetojy tarybos nariy metiniai patikrinimai, nes nera tam poreikio.
3.6. Siekiant uitikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susije esminiai interesy konfliktai biity sprendiiami tinkamai, bendroves kolegialy organq turety bbMi j	Ne	Bendrove nejtakoja kolegialaus organo sudeties, kadangi kandidatus j Bendroves kolegialaus organo narius siiilo pagrindinis akcininkas ir del Sios prieiasties rekomendacijomis nesinaudojome.
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystes arba kitokie rySiai su bendrove, jq kontroliuojanEiu akcininku arba jy administracija, del kuriy kyla ar gali kilti interesy konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomone. Kadangi visy atvejy, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, iSvardyti nejmanoma, be to, skirtingose bendrovese santykiai arba aplinkybes, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia Sios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui begant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo jvertinimas turety bMi grindiiamas santykiy ir aplinkybiy turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali biiti laikomas nepriklausomu, turety biiti Sie:		Bendrove nesilaiko Sios rekomendacijos, kadangi dauguma stebetojy tarybos nariy (SeSi nariai) yra kontroliuojanEiojo akcininko atstovai, t. y. Kauno miesto tarybos, turinfios 92,82 proc. balsy, iSskyrus J. BartaSiene
1) jis negali biiti bendroves arba susijusios bendroves 1 vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininky susirinkimo renkamas - stebetojy kolegialus organas taryba) ir

^.I Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomq nariq skaidlus Daugelyje uisienio valstybiq kodeksq yra nustatytas tam tikras nepriklausomq nariq, kurie turi sudaryti kolegialq organq, skaiEius (pvz., ne maiiau kaip 113 arba 112 koleg~alaus organo nariq). TaEiau, atsiivelgiant i nepriklausomq nariq kategorijos naujumq Lietuvoje, j galimus keblumus parenkant ir idrenkant nepriklausomus narius, kodekse jtvirtlnta lankstesne formuluote ir bendrovems leidiiama paEioms nuspresti, koks nepriklausomq nariq skaiEius yra pakankarnas. Be abejo, didesnis nepriklausomq nariq skaiElus kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendroviq valdymo pavyzdiiu.

85

^' Paiymetina, kad kai kuriose bendrovese del pernelyg ma20 smulkiqjq akcininkq skaiEiaus visq kolegialaus organo nariq idrinkimq gali lemti stambiausio Acininko ar keliq didtiausiq akcininkq balsai. TaEiau net ir pagrindmiq bendroves akcininkq idrinktas kolegialaus organo narys gali btiti laikornas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse jtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

paskutinius penkerius rnetus neturi bMi ejqs tokiy pareigy;

• 2) jis negali biiti bendroves arba susijusios bendroves darbuotojas ir paskutinius trejus rnetus neturi bMi ejqs tokiy pareigy, iSskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo iSrinktas j kolegialy organa kaip darbuotojy atstovas;
• 3)jis neturi gauti arba nebMi gavqs reikSrningo papildorno atlyginirno iS bendroves arba susijusios bendroves, iSskyrus uimokesti, gauq ui kolegialaus organo nario pareigas. Tokiarn papildornarn atlyginirnui priskiriarnas ir dalyvavirnas akcijy pasirinkirno sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultaty priklausanEiose uirnokesEio sisternose; jam nepriskiriarnos pagal pensijy planq nustatyty kornpensacijy iirnokos (jskaitant atidetas kornpensacijas) ui ankstesnj darbq bendroveje (su sqlyga, kad tokia iSrnoka niekaip nesusijusi su velesnernis pareigornis);
• 4)jis neturi bMi kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiarn akcininkui (kontrole nustatorna pagal Tarybos direktyvos 8313491EEB 1 straipsnio 1 dalj);
• 5) jis negali tureti ir per praejusius rnetus neturi bMi turejqs svarbiy verslo rySiy su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinEio tokius rySius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba virSesnis darbuotojas. TurinEiu verslo rySiy laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekiy tiekejas arba paslaugy teikejas (jskaitant finansines, teisines, patariarnqsias ir konsultacines paslaugas), reikSrningas klientas ar organizacija, kuri gauna reikSrningas jmokas iS bendroves arba jos grupes;
• 6) jis negali bMi ir per paskutinius trejus metus neturi bMi buvqs bendroves arba susijusios bendroves dabartines arba ankstesnes ilores audito jrnones partneriu arba darbuotoju;
• 7)jis neturi bMi vykdornuoju direktoriurni arba valdybos nariu kitoje bendroveje, kurioje bendroves vykdornasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininky susirinkirno renkamas kolegialus organas - stebetojy taryba) yra direktorius konsultantas arba stebetojy tarybos narys, taip pat jis negali tureti kity

reikimingy rySiy su bendroves vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant
kity bendroviy arba organy veikloje;
8)jis neturi biiti ejqs kolegialaus organo nario pareigy ilgiau kaip 12 mety;
9)jis neturi biiti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininky kolegialus organas - susirinkimo renkamas
stebetojy taryba), arba 1-8 punkte nurodyty asmeny artimas Seimos narys. Artimu Seimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tevai.
3.8. Nepriklausomumo sqvokos turinj iS esmes nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nusprqsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus
Siame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis delto negali biiti laikomas nepriklausomu del ypatingy
asmeniniy ar su bendrove susijusiy aplinkybiy.
3.9. Turety bMi atskleidiiama reikiama informacija apie ilvadas, prie kuriy priejo kolegialus organas
ailkindamasis, ar tam tikras jo narys gali bMi laikomas nepriklausomu. Kai siiiloma paskirti kolegialaus organo
narj, bendrove turety paskelbti, ar laiko jj nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar keliy Siame kodekse nustatyty nepriklausomumo vertinimo kriterijy, bendrove turety paskelbti prieiastis,
kodel tq narj ji vis delto laiko nepriklausomu. Be to, bendrove kiekviename savo metiniame praneSime turety
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli Siame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami
iStisus metus, bendrove turety paskelbti prieiastis, kodel konkrety kolegialaus organo narj laiko nepriklausomu.
Kad biity uitikrintas informacijos, pateikiamos del kolegialaus organo nariy nepriklausomumo, tikslumas,
bendrove turety reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtinty savo nepriklausomumq.
3.1 1. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams ui jy darbq ir dalyvavimq kolegialaus organo posediiuose gali
biiti atlyginama iS bendroves leSY6. Tokio atlyginimo dydj turety tvirtinti bendroves visuotinis akcininky
galimybes talp pat nejtvirtina.

direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kity bendroviy arba organy veikloje;
8)jis neturi biiti ejqs kolegialaus organo nario pareigy ilgiau kaip 12 mety;
9)jis neturi biiti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininky kolegialus organas - susirinkimo renkamas stebetojy taryba), arba 1-8 punkte nurodyty asmeny artimas Seimos narys. Artimu Seimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tevai.
3.8. Nepriklausomumo sqvokos turinj iS esmes nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nusprqsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus Siame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis delto negali biiti laikomas nepriklausomu del ypatingy asmeniniy ar su bendrove susijusiy aplinkybiy.
3.9. Turety bMi atskleidiiama reikiama informacija apie ilvadas, prie kuriy priejo kolegialus organas ailkindamasis, ar tam tikras jo narys gali bMi laikomas nepriklausomu. Kai siiiloma paskirti kolegialaus organo narj, bendrove turety paskelbti, ar laiko jj nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar keliy Siame kodekse nustatyty nepriklausomumo vertinimo kriterijy, bendrove turety paskelbti prieiastis, kodel tq narj ji vis delto laiko nepriklausomu. Be to, bendrove kiekviename savo metiniame praneSime turety paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Bendroveje iki Siol nebuvo taikoma Stebetojy tarybos nariy nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. Bendrove ateityje sieks Siq nuostatq jgyvendinti.
3.10. Kai vienas arba keli Siame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami iStisus metus, bendrove turety paskelbti prieiastis, kodel konkrety kolegialaus organo narj laiko nepriklausomu. Kad biity uitikrintas informacijos, pateikiamos del kolegialaus organo nariy nepriklausomumo, tikslumas, bendrove turety reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtinty savo nepriklausomumq.	Iki Siol Bendroves praktikoje nebuvo vertinamas Stebetojy tarybos nariy nepriklausomumas, del to ir nebuvo praktikos, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtinty savo nepriklausomumq. Bendrove ateityje sieks Siq nuostatq jgyvendinti.
3.1 1. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams ui jy darbq ir dalyvavimq kolegialaus organo posediiuose gali biiti atlyginama iS bendroves leSY6. Tokio atlyginimo dydj turety tvirtinti bendroves visuotinis akcininky	Neaktualu Bendroves stebetojy tarybos nariams kol kas nera atlyginama iS Bendroves IeSy, todel Si nuostata nera aktuali Bendrovei.

Pajmetina, kad Siuo metu nera iki galo aiiku, kokia fonna gall biiti atlyginamas bendroves slebeto~q tarybos ir (a) valdybos nariy darbas Siuose organuose. Akciniq bendroviy jstatymas (Zin.. 2003, Nr. 123-5574) nustato. kad ui veiklq stebetojy tarybojeivaldyboje jos nariams gali biiti mokamos tantjemos lstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y, iS bendroves pelno. Si formuluote, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio I d. galiojusio jstatymo redakcijos, nenustato, kad stebetojy tarybos ir (ar) valdybos nariams gali bfiti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi lstatymas lyg u neuikerta kelio stebetojy tarybos ir valdybos nariams ui darb;) moketi ne tik tantjemomis, bet lr kitais biidais, nors ailkiai tokios

IV principas: Visuotinio akcininky susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybe

Bendroves valdymo sistema turkty uitikrinti, kad visuotinio akcininky susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuoty, o jam suteiktos teises turety uitikrinti efektyviq bendroves valdymo organy7 prieZiiirq ir visy bendroves akcininky interesy apsaugq.

4.1. Visuotinio akcininky susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau Siame principe - kolegialus organas) turety umikrinti bendroves finansines apskaitos ir kontroles sistemos vientisumq bei skaidrumq. Kolegialus organas turety nuolat teikti rekomendacijas bendroves valdymo organams ir priiiiireti bei kontroliuoti jy veiklq valdant bendrovG.'	Taip	Bendroveje renkama stebetojy taryba pateikia visuotiniam akcininky susirinkimui atsiliepimus ir pasiiilymus de1 Bendroves metinio finansiniy ataskaity rinkinio, pelno paskirstymo projekto, Bendroves metinio praneiimo, valdybos ir bendroves vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebetojy tarybos kompetencijai priskirtas Bendroves ir jos valdymo organy veiklos prieiiiiros finkcijas. Bendroves stebetojy tarybos pirmininkas nuolat susitinka su Bendroves valdybos pirmininku ir Bendroves generaliniu direktoriumi aptarti Bendroves veikloje jvykusius ar vykstanEius pokyEius, esminius veiklos organizavimo klausimus.
4.2. Kolegialaus organo nariai turety sqiiningai, riipestingai ir atsakingai veikti bendroves bei akcininky naudai ir jy interesais, atsiivelgdami darbuotojy j interesus ir visuomenes gerovq. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turety: a) bet kokiomis sqlygomis iSlaikyti savo analizes, sprendimy priemimo ir veiksmy nepriklausomumq; b) nesiekti ir nepriimti jokiy nepagrjsty lengvaty, kurios gali kompromituoti jy nepriklausomumq; c) aiSkiai reikSti savo priegtaravimq tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priemqs sprendimy, de1 kuriy nepriklausomas narys turi rimty abejoniy, tokiu atveju Sis narys turety padaryti atitinkamas iSvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydinty, prieiastis jis turety paaiSkinti laiSke kolegialiarn organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausanEiam organui (institucijai).	Taip	Bendroves turimais duomenimis, visi Stebetojy tarybos nariai veikia gera valia Bendroves bei akcininky naudai, vadovaujasi Bendroves, o ne savo ar treEiyjy asmeny interesais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turety skirti pakankamai laiko ir demesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turety jsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius jsipareigojimus (ypaE direktoriaus pareigas kitose bendrovese), kad jie netrukdyty tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo maiiau nei puseje9 kolegialaus organo poddiiy per bendroves finansinius metus, apie tai turetq bMi informuojami bendroves akcininkai.	1 Taip	Bendroves stebetojy tarybos nariai, kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir demesio, kad Stebetojy tarybos kompetencijai priskirtos finkcijos biity vykdomos tinkamai.

ir 3 iinaiq. Jeigu visuotinio akcininkq susirinkimo renkamas kolegialus organas Fa valdyba, ji turetq teikti rekomendacijas bendroves vienasmeniam valdymo organui - vadovul. ' Pajmetina, kad bendroves gali sugrieitinti minetq reikalavimq a nustatytl, kad aple posediius prastai lankanti kolegialaus organo nari turi bati informuojami akcminkai

⁽pavyzdiiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo maiiau nei 213 ar 314 posediiq). Tok~os aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posediiuose uitikrinimo priemones yra skatlntinos ir bus laikomos tinkamesnio bendroviq valdymo pavyzdiiu.

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendroves akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turety elgtis sqiiningai ir neSaliSkai. Jis turety uitikrinti, kad akcininkai bay tinkamai informuojami apie bendroves reikalus, jos strategijq, rizikos valdymq ir interesy konflikty sprendimq. Bendroveje turety biiti aiSkiai nustatytas kolegialaus organo nariy vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir jsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendroves stebetojy taryba savo darbe siekia elgtis sqiiningai ir neSaliSkai su visais Bendroves akcininkais ir Bendroves turimais duomenimis. Iki Siol nebuvo atvejy, kad biity jvykq priesingai. Bendroves stebetojy tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derinat ir koordinuojant tarpusavio veiksmus su Bendroves generaliniu direktoriumi, Stebetojy tarybos ir Valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendroves veiklq, strategijq, kitus esminius klausimus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (iSskyrus maiareikSmius del nedideles jy vertes arba sudarytus standartinemis sqlygomis vykdant jprastinq bendroves veiklq), sudaromi tarp bendroves ir jos akcininky, priefiiiros ar valdymo organy nariy, ar kity bendroves valdymui jtakq daran8y ar galinEiy daryti fiziniy ar juridiniy asmeny, biity tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas del tokiy sandoriy tvirtinimo turety bbMi laikomas priimtu tik tuo atveju, kai ui tokj sprendimq balsuoja dauguma nepriklausomy kolegialaus organo nari y.	Taip
4.6. Kolegialus organas turety bMi nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinEius reikSmes bendroves veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turety biiti nepriklausomas nuo bendroves valdymo ~r~an~'~. Kolegialaus organo nariy darbui ir sprendimams neturety daryti jtakos juos ilrinkq asmenys. Bendrove turety uitikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai biity apriipinti pakankamais iStekliais (tarp jy ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, jskaitant teisq gauti - ypaE it bendroves darbuotojy - visq reikiamq informacijq ir teisq kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo j iSorinius teises, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitety kompetencijai priklausanEiais klausimais. Naudodamasis minety konsultanty ar specialisty paslaugomis informacijai apie atlyginimy nustatymo sistemy rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turety uuitikrinti, kad tas konsultantas tuo paEiu metu neteikty konsultacijy susijusios bendroves fmogilkiy idtekliy skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organy nariams.	I	Bendroves SeSi stebetojy tarybos nariai yra pagrindinio akcininko atstovai, t. y. Kauno miesto tarybos nariai. Bendroves nuomone, kolegialus valdymo organas ir audito komitetas yra apriipinti pakankamais iStekliais, jskaitant teisq gauti - ypaE iS Bendroves I darbuotoj y - visq reikiamq informacijq. Bendroveje atlyginimo komitetas nera sudaromas, kadangi Bendroves vadovy, jy pavaduotojy ir vyriausiojo buhalterio tamybiniy atlyginimy nustatymui taikomas Kauno miesto savivaldybes patvirtintas Savivaldybes jmoniy ir Savivaldybes kontroliuojamy akciniy bendroviy ir uidaryiy akciniy bendroviy vadovy, jy pavaduotojy ir vyriausiiy buhalteriy darbo apmokejimo tvarkos apraSas. Bendroves kolektyvines sutarties priede yra darbuotojy darbo apmokejimo nuostatai, kuriuose yra apibiidintas Bendroves administracijos vadovy, ~ jy pavaduotojy tarnybiniy atlyginimy, specialisty bei darbininky pastoviosios atlyginimo dalies, nustatymas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turety biiti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galety tureti didelq jtakq itin svarbiose srityse, kuriose interesy konflikty galimybe yra ypaE didele. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susijq su bendroves direktoriy skyrimu, atlyginimo bendroves direktoriams nustatymu ir bendroves audito kontrole bei jvertinimu. Todel tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti		Bendroveje 2009 m. kovo 31 d. stebetojy taryba suformavo audito komitetq iS trijy nariy. Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendroveje nera sudaromi. Atlyginimo komitetas nera suformuotas, atsihelgiant i aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Ateityje Bendrove sieks Siq nuostatq jgyvendinti.

la Tuo atveju, ka~ visuot~nio akcininky susirinkimo renkamas koleg~alus organas yra valdyba. rekomendacGa del jos nepriklausomumo nuo bendroves valdymo organy taikytina tiek, kiek tai susije su nepriklausomumu nuo bendroves vadovo.

mineti klausimai, Siam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimy ir audito komitetus". Bendroves turety uitikrinti, kad skyrimo, atlyginimy ir audito komitetams priskirtos funkcijos bMy vykdomos, taEiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maiiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendroves turety iSsamiai paaigkinti, kodel jos pasirinko alternatyvy poiifiri ir kaip pasirinktas poiifiris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovese, kuriy kolegialus organas turi nedaug nariy, trims komitetams skirtas funkcijas gali
atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudeties reikalavimus ir jeigu Siuo klausimu atskleidiia atitinkamq informacijq. Tokiu atveju Sio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypaE del jy vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turety biiti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.		I
4.8. Pagrindinis komitety tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumq uitikrinant, kad sprendimai biity priimami juos tinkamai apsvarsEius, ir padeti organizuoti darbq taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedaryty jtakos esminiai interesy konfliktai. Komitetai turety veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, taEiau galutinj sprendimq priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti jq komitetams. Kolegialus organas iSlieka visiSkai atsakingas ui savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	Bendroveje yra suformuotas audito komitetas, kurio / vienas narys yra nepriklausomas. Komitetas veikia nepriklausomai ir principingai.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turety susideti bent iS trijy nariy. Bendrovese, kuriose kolegialaus organo nariy yra nedaug, iiimties tvarka komitetai gali bfiti sudaryti tik iS dviejy nariy. Kiekvieno komiteto nariy daugumq turety sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendroveje stebetojy taryba I nesudaroma, atlyginimy ir audito komitetai turety bMi sudaryti iSimtinai iS direktoriy konsultanty. Sprendiiant, kq skirti komiteto pirmininku ir nariais, turety bMi atsiivelgiarna j tai, kad naryste komitete turi biiti atnaujinama ir kad neturi bfiti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Bendrovtje veikia audito komitetas, kuris yra / suformuotas iS trijy nariy. Audito komiteto kadencija sutampa su Bendroves stebetoj y tarybos kadencija. I
4.10. Kiekvieno jkurto komiteto igaliojimus turety nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turety vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatyty igaliojimy ir reguliariai informuoti kolegialy organq apie savo veiklq ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto jgaliojimai, apibretiantys jo vaidmeni ir nurodantys jo teises bei pareigas, turety bMi paskelbti bent kartq per metus (kaip dalis informacijos, kuriq bendrove kasmet skelbia apie savo valdymo struktiirq ir praktikq). Bendroves taip pat		Bendrove iS dalies nesilaiko Sios rekomendacijos nuostaty, kadangi nera suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitety. Atlyginimo komitetas nera i sudaromas, atsiivelgiant aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Taip pat informacija apie Audito komiteto sudetj, posediiy skaiEiy ir nariy dalyvavimq posediiuose per praejusius 2010 metus yra skelbiama metiniame pranegime.

I I Lietuvos Respublikos audito jstatymas (Tin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad vieiojo intereso jmonds (jskaitant, bet neapsiribojant, akcinese bendrovese, kurlq vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybes nares reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komiteq.

kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip
pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra		nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti		atlyginimo komitetų Atlyginimo komitetas nėra
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam		punkte. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto		įgyvendinti.
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų		įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui paskirtas
būti šios:		atlikti funkcijas.
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias
bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
ir įskaitant administraciją akcininkus, pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		aplinkybes nurodytas 4.6 punkte.
būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,

Sec.

turety bbti pateikiarni kartu su rekornendacijornis del su tuo susijusiy tiksly ir jvertinirno kriterijy, kuriy tikslas tinkamai suderinti vykdornyiy direktoriy ir valdyrno organy nariy atlyginirnq su bendroves kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininky interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiarn organui pasiiilyrnus del individualiy

atlyginirny vykdorniesierns direktoriarns ir valdyrno organy nariarns siekiant, kad jie atitikty bendroves atlyginirny politikq ir Siy asmeny veiklos jvertinirnq. Vykdydarnas Siq funkcijq, komitetas turety biiti gerai inforrnuotas apie bendrq atlygj, kurj vykdornieji direktoriai ir valdyrno organy nariai gauna iS kitq susijusiy bendroviy;

3) turety uitikrinti, kad individualus atlyginirnas vykdornajarn direktoriui ir valdyrno organo nariui bMy proporcingas kity bendroves vykdornyiy direktoriy arba valdyrno organy nariy ir kity bendroves darbuotoj y atlyginirnui;

4) reguliariai periiiireti vykdorniy direktoriy ar valdyrno organy nariy atlyginirny nustatyrno politikq (taip pat ir akcijomis pagrjsto atlyginirno politikq) bei jos jgyvendinirnq;

5) teikti kolegialiarn organui pasiiilymus del tinkamy sutarEiy su vykdornaisiais direktoriais ir valdymo organy nariais formy;

6) padeti kolegialiarn organui priiiiireti, kaip bendrove laikosi galiojanEiy nuostaty del informacijos, susijusios su atlyginirnais, skelbirno (ypaE del galiojanEios atlyginirny politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesierns direktoriams ir valdymo organy nariarns bendras rekornendacijas del vyresniosios vadovybes (kaip apibreita paties kolegialaus organo) atlyginimy dydiio ir struktiiros, taip pat stebeti vyresniosios vadovybes atlyginirny dydj ir struktiirq, rerniantis atitinkama informacija, kuriq pateikia vykdornieji direktoriai ir valdymo organy nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia sprgsti skatinimo klausirnq, susijusj su akcijy pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinirno priemonernis, kurios gali bMi taikomos direktoriarns arba kitierns darbuotojams, komitetas turety:

1) apsvarstyti bendrq tokiy skatinirno sisterny taikyrno politikq, ypatingq dernesj skirdamas skatinirnui, susijusiarn su akcijy pasirinkirno sandoriais, ir pateikti kolegialiarn organui su tuo susijusius pasiiilyrnus;

2) iSnagrineti informacijq, kuri pateikta Siuo klausirnu bendroves rnetiniarne praneiirne ir dokumentuose, skirtuose akcininky susirinkirnui;

3) pateikti kolegialiarn organui pasiiilyrnus del pasirinkirno sandoriy pasiraSant akcijas arba pasirinkirno sandoriy perkant akcijas alternatyvos apibreiiant tokios alternatyvos suteikirno prieiastis ir pasekrnes. 4.13.3. Atlyginimy komitetas, sprgsdamas jo

kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
informuoti komitetas turėtų 4.13.4. Atlyginimo
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime 4.14. Audito komitetas.	Taip	Iki 2009 metų Bendrovėje nebuvo formuojamas
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		audito komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti Audito komitetui paskirtas atlikti funkcijas, bet 2009 m. kovo 31 d. Stebėtojų taryba iš 3-jų narių
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		suformavo Audito komitetą, kurio kadencija sutampa su Stebėtojų tarybos kadencija ir ateityje šis
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		komitetas sieks pilnai vykdyti šioje rekomendacijoje
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		jam priskirtas funkcijas.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės
ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai
nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama
informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją
turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias
su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių
pagrindas audito imonei ar auditoriui atsiranda
atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju
būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį
bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus.
Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams,
komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos
audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė,
turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir
mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16
d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais
principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią
politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių
pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b)
leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be
kreipimosi į komitetą;

$\frac{1}{2}$

GRA

gra

شي

A

offen

$\overline{\phantom{a}}$

æ

Album

"

$\bullet$

ggill

$\sum_{i=1}^{n} a_i$

ROAD

ŗ

÷

6) tikrinti iSores audito proceso veiksrningurnq ir adrninistracijos reakcijq j rekornendacijas, kurias audito jrnone pateikia IaiSke vadovybei. 4.14.2. Visi korniteto nariai turety bMi ap~pintiSsarnia inforrnacija, susijusia su specifiniais bendroves apskaitos, finansiniais ir veiklos ypaturnais. Bendroves adrninistracija turety informuoti audito kornitetq apie svarbiy ir nejprasty sandoriy apskaitos bbdus, kai apskaita gali bbti vykdorna skirtingais bbdais. Siuo atveju ypatingas dernesys turety bbti skiriamas bendroves veiklai ofioriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties jrnones (organizacijas) vykdornai veiklai bei tokios veiklos pateisinirnui. 4.14.3. Audito kornitetas turety nuspresti, ar jo posediiuose turi dalyvauti (iei taip, tai kada) kolegialaus valdyrno organo pirmininkas, bendroves vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba virSesni darbuotojai, atsakingi ui finansus bei apskaitq), vidaus auditorius ir iSores auditorius. Kornitetas turety tureti galirnybe prireikus susitikti su atitinkarnais asrnenirnis, nedalyvaujant vykdorniesierns direktoriarns ir valdyrno organy nariarns. 4.14.4. Vidaus ir iSores auditoriams turety bMi uitikrinti ne tik veiksrningi darbiniai santykiai su adrninistracija, bet ir neribotos galirnybes susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito kornitetas turety veikti kaip pagrindine instancija rySiarns su vidaus ir isores auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito kornitetas turety bbti informuotas apie vidaus auditoriy darbo prograrnq ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodine santraukq. Audito kornitetas taip pat turety bMi informuotas apie iSores auditoriy darbo prograrnq ir turety iS audito jrnones gauti ataskaitq, kurioje biity apraSorni visi rySiai tarp nepriklausornos audito jrnones ir bendroves bei jos grupes. Komitetas turety laiku gauti informacijq apie visus su bendroves auditu susijusius klausirnus. 4.14.6. Audito kornitetas turety tikrinti, ar bendrove laikosi galiojanEiy nuostaty, reglamentuojanEiy darbuotojy galirnybe pateikti skundq arba anonirniSkai praneSti apie jtarirnus, kad bendroveje darorni svarbiis paieidirnai (dainiausiai praneSarna nepriklausornarn kolegialaus organo nariui), ir turety uitikrinti, kad bMy nustatyta tvarka proporcingarn ir nepriklausornarn tokiy klausimy tyrirnui ir atitinkarnierns tolesniems veiksrnarns. 4.14.7. Audito kornitetas turety teikti kolegialiarn organui savo veiklos ataskaitas bent kartq per SeSis rnenesius, tuo rnetu, kai tvirtinamos rnetines ir puses rnety ataskaitos. 4.1 5. Kiekvienais rnetais kolegialus organas turety atlikti savo veiklos jvertinirnq. Jis turety apirnti kolegialaus organo strukttiros, darbo organizavirno ir gebejirno veikti kaip grupe vertinirnq, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir korniteto kornpetencijos ir darbo efektyvurno vertinirnq bei vertinirnq, ar kolegialus organas pasieke nustatyty veiklos tiksly. Kolegialus Bendroveje iki Siol nebuvo forrnuojarna praktika vykdyti Stebetojy tarybos veiklos vertinirnq ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrove kontroliuojantis akcininkas siiilydarnas Stebetojy tarybos narius j Stebetojy tarybq iSsarniai iino 1 kiekvieno nario turirnq patirtj, kornpetencijq. 94

I organas turety bent kartq per metus paskelbti (kaip dalj
informacijos, kuriq bendmve kasmet skelbia apie savo
valdymo struktiiras ir praktikq) atitinkamq informacijq
apie savo vidinq organizacijq ir veiklos procediiras, taip
pat nurodyti, kokius esminius pokyEius nuleme
kolegialaus organo atliktas savo veiklos jvertinimas.

V principas: Bendroves kolegialiy organy darbo tvarka

Bendroveje nustatyta kolegialiy prieiiiiros ir valdymo organy darbo tvarka turety uitikrinti efektyvy Siy organy darbq ir sprendimy priernirnq, skatinti aktyvy bendroves organy bendradarbiavirnq.

Bendroves kolegialiems prieiiiiros ir valdymo 5.1. organams (Siame principe sqvoka kolegialzis organai apima tiek kolegialius prieiiiiros, tiek valdymo organus) vadovauja Siy organy pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas ui kolegialaus organo posediiy tinkamq suSaukimq. Pirmininkas turetq uitikrinti tinkamq visy kolegialaus organo nariy informavimq apie Saukiamq posed! ir posediio darbotvarke. Jis taip pat turetq uitikrinti tinkamq vadovavimq kolegialaus organo posediiams bei tvarkq ir darbingq atmosferq posediio metu.	Taip	Bendrove pilna apimtimi jgyvendina Siq rekomendacijq. Bendroves stebetojq tarybai ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis Stebetojy tarybos darbo reglamentu, pirmininkas Saukia stebetojy tarybos poskdiius, organizuoja stebetojy tarybos darbq. Siq rekomendacijq jgyvendina Bendroves stebetojy taryba ir valdyba.
5.2. Bendroves kolegialiy organy posediius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiikumu, pagal iS anksto patvirtintq grafikq. Kiekviena bendrove pati sprendiia, kokiu periodiSkumu Saukti kolegialiy organy posediius, taEiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodilkumu, kad biity uitikrintas nepertraukiamas esminiy bendroves valdymo klausimy sprendimas. Bendroves stebetojy tarybos posediiai turety bMi Saukiami bent kartq per mety ketvirti, o bendroves valdybos posediiai - bent kartq per menesj.12	Taip	Siq rekomendacijq jgyvendina Bendroves stebetojy taryba ir valdyba.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie Saukiamq posedi turety biiti informuojami iS anksto, kad turety pakankamai laiko tinkamai pasirengti posedyje nagrinejamy klausimy svarstymui ir galety vykti naudinga diskusija, po kurios bitq priimami tinkami sprendimai. Kartu su praneSimu apie Saukiamq posedi kolegialaus organo nariams turety bMi pateikta visa reikalinga, su posediio darbotvarke susijusi mediiaga. Darbotvarke posediio metu neturety bDti keiEiama ar papildoma, iSskyrus atvejus, kai posedyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatideliotinai reikia sprqsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip I	Bendrove laikosi stebetojy tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos tvarkos, apie Saukiamq posedi informuojama iS anksto, kartu su praneSimu pateikiama visa reikalinga mediiaga, susijusi su posediio darbotvarke. I Stebetojy tarybos ir valdybos posediiy darbotvarke posediio metu gali boti keiEiama ar papildoma, kai posedyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatideliotinai reikia sprqsti svarbius Bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendroves kolegialiy organy darbq bei uitikrinti efektyvy sprendimy priemimo procesq, bendroves kolegialiy prieiioros ir valdymo organy pirmininkai turety tarpusavyje derinti Saukiamq posediiy datas, jy darbotvarkes, glaudiiai bendradarbiauti sprqsdami kitus su bendroves valdymu susijusius	Taip	Bendroves kolegialiy prieiiiiros ir valdymo organy pirmininkai tarpusavyje derina Saukiamq posediiy datas, jy darbotvarkes, glaudiiai bendradarbiauja sprqsdami kitus su bendroves valdymu susijusius klausimus.

^" Rekomendacijoje [tvirtintas bendrovis kolegialiq organq poddiiq penodiikumas taiktinas tais atvejals, kai bendroveje sudaromi abu papildomi koleglaliis organai - stebitojq taryba ir valdyba. Kai bendroveje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posediiq periodiCkumas gali biiti toks, koks nustatytas stebetojq tarybai, t.y. bent kartq per metq ketvirti.

klausimus. Bendroves stebetojy tarybos posediiai turety
biiti atviri bendroves valdybos nariams, ypaE tais atvejais,
kai posedyje svarstomi klausimai, susijq su valdybos
nariy atgaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Negaligkas akcininky traktavimas ir akcininky teisbs

BendrovCs valdymo sistema turety uitikrinti negaligkq visy akcininky, jskaitant smulkiuosius bei uisienieZius, traktavimq. BendrovCs valdymo sistema turety apsaugoti akcininky teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendroves kapitalq sudaryty tik tokios akcijos, kurios jy turetojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybes, dividendy ir kitas teises.	Taip	Bendroves jstatinj kapitalq sudaranCios paprastosios 1 vardines akcijos visiems Bendroves akcijy savininkams suteikia vienodas teises.
1 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sqlygas iS 1 anksto, t.y. prieS perkant akcijas, susipaiinti su igleidiiamy naujy ar jau iSleisty akcijy suteikiamomis teisemis.	Taip	~
j6.3. ~endroveirjos akcininkams svarbiis sandoriai, tokie I kaip bendroves turto perleidimas, investavimas, jkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turety gauti visuotinio akcininky susirinkimo pritarimq'3. Visiems akcininkams turety bMi sudarytos vienodos galimybes susipaiinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, jskaitant paminety sandoriy tvirtinimq.		Pagal Akciniy bendroviy jstatymq ir Bendroves jstatus Sioje rekomendacijoje nurodyty sandoriy sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendroves valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejai del turto perleidimo sandoriy Bendrove kreipiasi j visuotini akcininky susirinkimq.
6.4. Visuotiniy akcininky susirinkimy suSaukimo ir / vedimo procediiros turety sudaryti akcininkams lygias 1 galimybes dalyvauti susirinkime ir neturety paaieisti 1 akcininky teisiy bei interesy. Pasirinkta visuotinio / akcininky susirinkimo vieta, data ir laikas neturety uikirsti kelio aktyviam akcininky dalyvavimui susirinkime.	Taip	Akcininkams sudaryta galimybe balsuoti iS anksto, uipildant parengtq bendrqjj balsavimo biuletenj.
6.5. Siekiant uitikrinti uisienyje gyvenanEiy akcininky teisq susipaiinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininky susirinkimui parengtus dokumentus iS anksto paskelbti vieSai prieinamai bendroves interneto tinklalapyje ne tik lietuviy kalba, bet ir angly kalba ir (ar) kitomis uisienio kalbomis. Visuotinio akcininky susirinkimo protokolq po jo pasiragymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti vieSai prieinamai bendroves interneto tinklalapyje lietuviy ir angly kalba ir (ar) kitomis uisienio kalbomis. Bendroves interneto tinklalapyje vieSai prieinamai gali biiti skelbiama ne visa dokumenty apimtis, jei jy vieSas paskelbimas galety pakenkti bendrovei arba bMy atskleistos bendroves komercines paslaptys.	Taip	Bendrove Saukiamo susirinkimo sprendimy projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus vieSai skelbia Bendroves interneto tinklalapyje ir per vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius naudojamq GlobeNewswire naujieny platinimo sistemq kaip numatyta Akciniy bendroviy jstatyme, ne tik lietuviy kalba, bet ir angly kalba.

^I' Lietuvos Respubl~kos akciniq bendroviq jstalymas in., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkq susirinkimo kompetencijai sprendlmq del ilgalaikio tuno, kurio balansine verte didesne kaip 1120 bendroves jstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, jkeitimo. jsigijimo ir pan, priemimo. TaEiau svarbus, esminiai bendroves veiklai sandoria~ turetq bcti apsvarstomi visuotiniame akcininkq susirinkime ir gauti jo pritarimq. To nedraudiia ir Akciniq bendroviq jstatymas. Taf iau siekiant neapsunkinti bendroves veiklos ir ~Svengti nepagrjstai daino sandoriq svarstymo susirinkime, bendroves gali patios nusistatyti svarbiq sandoriq kriterijus, pagal kuriuos butq atrenkami sandoriai. reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbiq sandoriq kriterijus, bendroves gali vadovautis Akciniq bendroviq jstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 u 6 punktuose nustatytals kriteri.jais arba nukrypti nuo jq, atsiivelgdamos j savo veiklos specitikq ir siekj uitikrinti nepertraukiamq ir efektyvq bendroves veiklq.

¹6.6. Akcininkams turety bbti sudarytos galimybes 1 Taip I Bendroves akcininkai gali jgyvendinti teisc dalyvauti ^I balsuoti akcininky susirinkime asmeniikai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturety bMi daroma jokiy klibEiy balsuoti ii anksto rdtu, uipildant bendrij balsavimo biuletenj. 6.7. Siekiant padidinti akcininky galimybes dalyvauti akcininky susirinkimuose, bendrovems rekomenduojama plaEiau taikyti modernias technologijas ir tokiu bbdu sudaryti akcininkams galimybe dalyvauti ir balsuoti akcininkq susirinkimuose naudojantis elektroniniy rySiy priemonemis. Tokiais atvejais turi bMi uitikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybe. Be to, bendroves galety sudaryti sqlygas akcininkams, ypaE uisienyje gyvenantiems akcininkams, akcininky susirinkimus stebeti pasinaudojant moderniy technologijy Neaktualu visuotiniame akcininky susirinkime tiek asmenigkai, tiek per atstovq, jeigu asmuo turi tinkamq jgaliojimq arba su juo sudaryta balsavimo teises perleidimo sutartis teises akty nustatyta tvarka, taip pat Bendrove sudaro sqlygas akcininkams balsuoti uipildant bendrij balsavimo biuletenj, kaip numato Akciniy bendroviy jstatymas. Atsiivelgiant i Bendroves akcininky susirinkimy rengimo tvarkq ir akcininky sqragus, Bendroveje iki Siol nebuvo poreikio jgyvendinti Siq rekomendacijq. ^Ipriemonemis. I I ^I

VII principas: Interesy konflikty vengimas ir atskleidimas

Bendroves valdymo sistema turkty skatinti bendroves organy narius vengti interesy konflikty bei uitikrinti skaidry ir efektyvy bendroves organy nariy interesy konflikty atskleidimo mechanizmq.

7.1. Bendroves prieiibros ir valdymo organo narys turety vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieStarauja ar gali prieStarauti bendroves interesams. Jeigu tokia situacija vis delto atsirado, bendroves prieiibros ar valdymo organo narys turety per protingq terminq pranegti kitiems to paties organo nariams arba jj igrinkusiam bendroves organui, arba bendroves akcininkams apie tokiq interesy prieitaravimo situacijq, nurodyti interesy pobbdi ir, jeigu jmanoma, vertq. 7.2. Bendroves prieiibros ir valdymo organo narys negali painioti bendroves turto, kurio naudojimas specialiai su juo nera aptartas, su savo turtu arba naudoti ji arba informacijq, kuriq jis gauna bbdamas bendroves organo nariu, asmeninei naudai ar treEiojo asmens naudai gauti be bendroves visuotinio akcininky susirinkimo ar jo

Bendroves prieiibros ir valdymo organo nariai veikia Bendroves interesais ir jy turima kompetencija bei asmenines savybes leidiia teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesy konfliktai nekilty ir iki Siol praktikoje jy nepasitaike. Bendroves prieiibros ir valdymo organo nariai nera sudare sandoriy su Bendrove, jskaitant dideles vertes arba sudarytus nestandartinemis sqlygomis.

jgalioto kit0 bendroves organo sutikimo. 7.3. Bendroves prieiibros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorj su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokj sandorj (igskyrus maiareikSmius del nedideles jy vertes arba sudarytus vykdant jprastine bendroves veiklq bei standartinemis sqlygomis) jis privalo nedelsdamas raStu arba iodiiu, jraSant tai j posediio protokolq, praneiti kitiems to paties organo nariams arba jj igrinkusiam bendroves organui, arba bendroves akcininkams. Sioje rekomendacij oje jvardyty sandoriy sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.

Bendroves prieiiuros ir valdymo organo nariai nera sudarc sandoriy su Bendrove, jskaitant dideles vertes arba sudarytus nestandartinemis sqlygomis.

7.4. Bendroves prieiiiros ir valdymo organo narys turety	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos akciniy bendroviy
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai del		jstatymo nuostatas Bendroves prieiiuros ir valdymo
sandoriy ar kitokiy klausimy, su kuriais jis susijqs		organo nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami
asmeniniu ar dalykiniu interesu.		sprendimai del sandoriy ar kitokiy klausimy, su
		kuriais jis susijqs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendroves atlyginimy politika

Bendroveje nustatyta atlyginimy politikos bei direktoriy atlyginimy tvirtinimo, periiiirejimo ir paskelbimo tvarka turkty uikirsti keliq galimiems interesy konfliktams ir piktnaudiiavimui nustatant direktoriy atlyginimus, taip pat uitikrinti bendroves atlyginimy politikos bei direktoriy atlyginimy viegumq ir skaidrumq.

8.1. Bendrove turety paskelbti savo atlyginimq politikos ataskaitq (toliau - atlyginimq ataskaita), kuri turety bcti aiSki ir lengvai suprantama. Si atlyginimy ataskaita turety biiti paskelbta ne tik kaip bendroves metinio praneSimo dalis, bet turety bMi skelbiama ir bendroves interneto tinklalapyje.		Bendrove neskelbia atlyginimq politikos ataskaitos. Atlyginimy politika, kaip nurodyta Sioje rekomendacijoje, Bendroveje nera patvirtinta, nes to nereikalauja teises aktai. Bendroves stebetojy tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato akcininkq susirinkimas, o iki Siol dar jos dar nebuvo paskirtos. Bendroves vadovo atlyginimq nustato Valdyba, atsiivelgdama j LR Vyriausybes nutarimq ,,DeI valstybes jmoniy ir valstybes kontroliuojamy akciniy bendroviy, uidaryiy akciniy bendroviy administracijos vadovy, jy pavaduotojy ir vyriausiyiy buhalteriy darbo apmokejimo". Atsiivelgiant / tai, rengti atskirq atlygimy politikq nebuvo poreikio. Nepaisant to, Bendroves rengiamuose ir vieSai skelbiamuose metiniuose pranegimuose, vadovaujantis teises akty reikalavimais, Bendrove skelbia informacijq apie iimokas bei paskolas Stebetojy tarybos nariams, Valdybos nariams, Administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui) vadovams.
8.2. Atlyginimy ataskaitoje daugiausia demesio turety bMi skiriama bendroves direktoriy atlyginimy politikai ateinantiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turety bMi apivelgiama, kaip igyvendinama praejusiais I atlyginimy politika buvo finansiniais metais. Ypatingas demesys turety bilti 1 skiriamas esminiams bendroves atlyginimy politikos pokytiams, lyginant su praejusiais finansiniais metais. 8.3. Atlyginimy ataskaitoje turety bClti pateikta bent Si	Neaktualu Neaktual	Del 8.1 rekomendacijoje nurodyty prietastiy atlyginimy politika, pagal kuriq but4 rengiama atlyginimy ataskaita, Bendroveje nera patvirtinta. Del 8.1 rekomendacijoje nurodyty prieiasEiy
informacija: 1) direktoriy atlyginimy kintamy ir nekintamy sudedamyiy daliy santykis ir jo paaiskinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultaty vertinimo kriterijus, kuriais grindiiama teise dalyvauti akcijy pasirinkimo sandoriuose, teise j akcijas arba kintamas sudedamqsias atlyginimo dalis; 3) paaigkinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultaty vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendroves interesams; [ 4) metody, taikomy siekiant nustatyti, ar tenkinami 1 veiklos rezultaty vertinimo kriterijai, paaigkinimas;		atlyginimy politika, pagal kuriq bDty rengiama atlyginimy ataskaita, Bendroveje nera patvirtinta. 1 1 I I

5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politika; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose.
pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, metiniame visuotiniame nustatytus akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir	Neaktualu	8.1. rekomendacijoje nurodytų Dėl priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;

STAR

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1-5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius
ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
salygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo
arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais
metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba
bet kuri dukterinė bendrove ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet
kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytu priežasčių
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės
		atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies		atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti
pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos
rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

$\bullet$

m

$\frac{1}{2}$

SOM

giants.

樂美

$\overline{\phantom{a}}$

爆炸

$\frac{1}{2}$

gan

像

g.

舺

横帆

$\overline{\phantom{a}}$

Since

99.

gana
.

$\overline{\mathcal{C}}$

$\frac{1}{2}$

gram

çan

۶

Ø

SOUTH

التالي

爛

$\frac{1}{2}$

80

rengiama atlyginimy ataskaita, Bendroveje nera patvirtinta.

8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turetų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuoti ir direktorių atlyginimu nustatymo klausimais.	Neaktualu	Del 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų	Neaktualu
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio. 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spresti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami visuotiniame sprendimą metiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti		atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie atlyginimus Stebėtojų tarybos nariams, Valdybos nariams, Administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių,
turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; maksimalaus akcijų skaičiaus 2) nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems		Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti	Neaktualu
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

œ

a.

郷

SR

保票

9,000

$\overline{\mathbf{a}}$

$\frac{1}{2}$

編集

æ

釋

şın

$\bullet$

$\mathcal{C}^{\text{eff}}$

gal

PM

$\bullet$

表面

$\bullet$

$q$ etta

ijan.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturety bbti taikomi 1
schemoms, kuriose dalyvavimas panaSiomis sqlygomis
siblomas bendroves darbuotojarns arba bet kurios
dukterines jmones darbuotojams, kurie turi teisq dalyvauti
schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame
akcininky susirinkime.
8.23. Pries metinj visuotinj akcininky susirinkimq,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytq
sprendimq, akcininkams turety bbti suteikta galimybe
susipaiinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu praneiimu (Sie dokumentai turety bMi
paskelbti bendroves tinklalapyje). Siame praneSime turkty
bbti pateiktas visas akcijomis pagrjsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba Siy schemy
pagrindiniy sqlygy apragymas, taip pat schemy dalyviy
vardai ir pavardb. PraneSime taip pat turetq bbti
nurodytas schemy ir bendros direktoriy atlyginimy
politikos ryiys. Sprendimo projekte turety bbti aiSki
nuoroda j paEiq schema, arba pateikta pagrindiniy jos
sqlygy santrauka. Akcininkams taip pat turety biiti
pateikta informacija apie tai, kaip bendrove ketina
apsifipinti akcijomis, kurios reikalingos jsipareigojimams
pagal skatinimo schemas jgyvendinti: turety bMi aiSkiai
nurodyta, ar bendrove ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar iSleisti nauj y akcij y. Taip
pat turety bbti pateikta schemos iglaidy, kurias patirs
bendrove del numatomo schemos taikymo, apivalga.
Siame punkte nurodyta informacija turety bbti paskelbta
bendroves interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesy turetojy vaidmuo bendroves valdyme

Bendroves valdymo sistema turety pripaiinti interesy turetojy teises, jtvirtintas jstatymuose, ir skatinti aktyvy bendroves ir interesy turetojy bendradarbiavimq kuriant bendroves gerovg, darbo vietas ir finansinj stabilumq. Sio principo kontekste sqvoka interesy turitojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekejus, klientus, vietos bendruomeng ir kitus asmenis, turinrius interesy konkrerioje bendroveje.

9.1. Bendroves valdymo sistema turety uitikrinti, kad biity gerbiamos tos interesy turetojy teises, kurias gina jstatymai. 9.2. Bendroves valdymo sistema turety sudaryti sqlygas interesy turetojams dalyvauti bendroves valdyme jstatymy nustatyta tvarka. Interesy turetojy dalyvavimo bendroves valdyme pavyzdiiai galety biiti darbuotojy kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojy kolektyvu bendroves valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojy dalyvavimas bendroves akciniame kapitale, kreditoriy jtraukimas j bendroves valdymq bendroves nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesy turetojai dalyvauja bendroves valdymo procese, jiems turety bbti sudaromos sqlygos susipaiinti su reikiarna informacija.	Taip	Bendrove laikosi visy jstatymuose numatyty reikalavimy de1 interesy turetojy galimybiy dalyvauti Bendroves valdyme, taEiau iki Siol jokia interesy grupe, turinti jstatymuose nustatytq teisq dalyvauti Bendroves valdyme, nera jstatyme nustatyta tvarka sukurta.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendroves valdymo sistema turety uitikrinti, kad informacija apie visus esminius bendroves klausimus, jskaitant finansine situacijq, veiklq ir bendroves valdymq, biity atskleidiiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrove turety atskleisti informacijq apie: 1) bendroves veiklq ir finansinius rezultatus;	Taip	Bendrove informacijq, nurodytq Siose rekomendacijose, atskleidiia praneiimuose, metin*
2) bendroves tikslus;		ir tarpineje informacijoje, Bendroves interneto tinklalapyje ir Registry centro leidiiamame
3) asmenis nuosavybes teise turinEius bendroves akcijy paketq ar jj valdanEius;		elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami juridiniy asmeny vie5 praneiimai, iSskyrus VIII
4) bendroves prieiiiiros ir valdymo organy narius, bendroves vadovq bei jy atlyginimq;		principe reglamentuojamq atlyginimy politikos ataskaitq, kuri Bendroveje nera rengiama del 8.1. punkte nurodytq prieiasEiq ir ji nera tvirtinama,
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		nes to nereikalauja teises aktai. Bendroves stebetojy
6) bendroves ir susijusiy asmeny sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne jprastines bendroves veiklos eigoje;		tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato akcininky susirinkimas, o iki Siol jos dar nebuvo paskirtos (visa tai detaliai nurodyta VIII
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesy turetojais;		rekomendacijos komentare). Taip pat Bendroves informacijos, galinEios tureti jtakos jos iSleisty vertybiniy popieriy kainai, stengiasi neatskleisti
8) bendroves valdymo struktiirq ir strategijq.		komentaruose, interviu ar kitokiais biidais to], kol
Sis sqraSas laikytinas minimaliu, ir bendroves yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos Siame sqraSe, atskleidimu. 10.2. Atskleidiiant 10.1 rekomendacijos punkte 1 nurodytq informacijq, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kity bendroviy ativilgiu, atskleisti informacijq apie visos jmoniy grupes konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidiiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytq informacijq, rekomenduojama pateikti informacijq apie bendroves prieiiiiros ir valdymo organy nariy, bendroves vadovo profesine patirti, kvalifikacijq ir potencialius interesy konfliktus, kurie galety paveikti jy sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovb prieiioros ir valdymo organy nariy, bendroves vadovo iS bendroves gaunamq atlyginimq ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VlII principe. 10.4. Atskleidiiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytq informacijq, rekomenduojama atskleisti informacijq apie bendroves ir interesy turetojy, tokiy kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekejai, vietos bendruomene, santykius, jskaitant bendroves politikq imoniSkyjy iStekliy ativilgiu, darbuotojy dalyvavimo bendroves		tokia informacija vieSai nebus paskelbta per vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius naudojamq GlobeNewswire naujieny platinimo sistemq, Bendroves interneto tinklalapyje.
akciniarne kapitale programas ir pan. 1 0.5. Informacija turety biiti atskleidiiama tokiu bidu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebiitq diskriminuojami informacijos gavimo biido ir apimties ativilgiu. Informacija turety bMi atskleidiiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad praneSimai apie esminius jvykius biity skelbiami prieS arba po Vilniaus	Taip	Bendrove informacijq per vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius naudojamq GlobeNewswire naujieny platinimo sistemq pateikia lietuviy ir angly kalbomis vienu metu, kiek tai jmanoma. Birfa gautq informacijq paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu bodu uitikrinant vienalaiki

vertybiniy popieriy birios prekybos sesijos, kad visi bendroves akcininkai ir investuotojai turety vienodas galimybes susipaiinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		- informacijos pateikimq visiems. Be to, informacijq Bendrove stengiasi skelbti prieS arba po vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendroves vertybiniais popieriais. Bendrove, informacijos, galinEios tureti jtakos jos isleisty vertybiniy popieriy kainai, neatskleidiia komentaruose, intewiu ar kitais badais tol, kol tokia informacija vieSai paskelbiama per vertybiniy popieriy birios NASDAQ OMX Vilnius naudojamq GlobeNewswire naujieny platinimo sistemq.
10.6. Informacijos skleidimo biidai turety uitikrinti informacijos naudotojams neSaliSkq, savalaikj ir nebrangy, o teises akty nustatytais atvejais neatlygintinq priejimq prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdiiui, skelbti informacijq bendroves interneto tinklalapyje. Rekomenduojarna informacijq skelbti ir deti i bendroves interneto tinklalapi ne tik lietuviy, bet ir angly kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	- Bendrove informacijq skelbia Bendroves interneto tinklalapyje lietuviy kalba.
10.7. Rekomenduojama bendroves interneto tinklalapyje skelbti bendroves metinj pranedimq, finansiniy ataskaitq rinkinj bei kitas bendroves rengiamas periodines ataskaitas, taip pat sialoma j tinklalapi deti bendroves praneSimus apie esminius jvykius bei bendroves akcijy kainy kitimq vertybiniy popieriy birioje.	Tai p	7 Visa Sioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra pateikta Bendroves interneto tinklalapyje, iSskyrus Bendroves akcijy kainy kitimq vertybiniy popieriy birloje, kadangi Si informacija yra skelbiama vieiai vertybiniy popieriy birros NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinam visiems suinteresuotiems asmenims.
XI principas: Bendroves audito jmones parinkimas Bendroves audito jmones parinkimo mechanizmas	turety	uitikrinti audito jmones iivados ir nuomones
nepriklausomumq. 1 1.1. Siekiant gauti objektyviq nuomonq del bendroves tarpiniy finansiniy ataskaity rinkinio, bendroves metiniy finansiniy ataskaity rinkinio ir metinio pranedimo patikrinimq turety atlikti nepriklausoma audito jmone.	Taip	Bendroves metiniy finansiniy ataskaity rinkinio ir metinio praneSimo patikrinimq atlieka nepriklausoma audito jmone.
1 11.2. Rekomenduojama, kad audito jmones kandidatiirq I Ne visuotiniam akcininky susirinkimui siiilyty bendroves stebetojy taryba, o jeigu ji bendroveje nesudaroma, - bendroves valdvba.		I Bendroves audito jmones kandidatiirq visuotiniam 1 akcininky susirinkimui siiilo Valdyba, vadovaudamasi vieSojo konkurso rezultatais.
11.3. Jei audito jmone yra gavusi iS bendroves uimokestj u:! suteiktas ne audito paslaugas, bendrove turety tai	Neaktualu	Rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams, kadangi audito jmone

atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turety disponuoti bendroves stebetojy taryba, o jeigu ji I I paslaugy. bendroveje nesudaroma, - bendroves valdyba, svarstydama, kuriq audito jmones kandidatarq pasiiilyti visuotiniam akcininky susirinkimui. 2010 metais nera teikusi Bendrovei ne audito