Audit Report / Information • Apr 6, 2011
Audit Report / Information
Open in ViewerOpens in native device viewer
KONSOLIDUOT~J[J IR BENDROVI~S 20 1 o M. FINANSINII) ATASKAITIJ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSIN~S ATSKAITOMYB~~S STANDARTUS, PRlIMTUS TAIKYTI EUROPOS SqJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANESIP~ZU BE1 NEPRIIUAUSOMO AUDITORIAUS ISVADA
| Puslapis | |
|---|---|
| 3-4 | |
| Balansai | |
| Bendrqjy pajarny ataskaitos | |
| Nuosavo kapitalo pokyziy ataskaitos | |
| . . Pinlgq srauty ataskaitos |
|
| Finansiniy ataskaity rinkinio aiSkinamasis raStas | |
| KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANESMAS |
Jogailos g. 4 LT-01116 Vilnius Lietwa
[monb k.: 111 525235 PVM mok. k.: LT115252314 Dyomenys kaupiaml lr saugoml Juridiniy asrneny reglstre
Tel.: +370 5 255 3000 Faks.: +370 5 212 6844 www.deloitte.lt
Mes atlikome Eia pridedamy AB ,,KAUNO ENERGW (toliau - ,,l3endrovec') finansiniy ataskaity ir AB ,,KAUNO ENERGIJA" ir dukterines jmones (toliau - ,,Grupeb') konsoliduotyjy finansiniy ataskaitq rinkiniy (puslapiai nuo 5 iki 51), kuriuos sudaro 2010 m. gruodiio 31 d. Grupes ir Bendroves balansai ir tada pasibaigusiy mety bendqjy pajamy, nuosavo kapitalo pokyr;iy bei pinigy srauty ataskaitos ir reikhningos apskaitos politikos bei kiti aiSkinamojo ra3to atskleidimai, auditq.
Vadovybe yra atsakinga uit Siy finansiniy ataskaity rinkiniy parengimq ir teisingq pateikiw pagal Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus talkyti Europos Srljungoje, ir tokia vidaus kontrole, kokia, vadovybes nuomone, yra biitina finansinems ataskaitoms parengti be reikSrningu iSkraipymu de1 apgaules ar klaidos.
Miisy pareiga, rerniantis atliktu auditu, pareuti nuomone apie Siuos finansiniy ataskaity rinkinius. ISskyrus tai, kas aptarta Sqlyginds nuomonds pagrindas pastraipoje, mes atlikome audi\$ vadovaudamiesi Tarptautiniais audito standartais. Sie standartai reikalauja, kad mes lakytumes profesines etikos reikalavimy bei planuoturne ir atlikturne audib taip, kad biity gautas pakankamas uitikrinirnas, jog fmansiniy ataskaity rinkiniuose nera reikSmingy netikslumy.
Auditas apima procediiry, suteikianEiy audito jrodyrnus apie finansiniy ataskaity rinkiniuose esanEias sumas ir atskleidimus, atlikimq. Pasirenkamos procediiros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reUmingy netikslumy del apgaules ar klaidy finansiniy ataskaity rinkiniuose riziky jvertinimo. Vertindamas Sias rizikas, auditorius atsihelgia j finansiniy ataskaity rinkiniq parengirno ir teisingo pateikimo vidine kontrole siekdamas sukurti toms aplmkybems tinkarnas audito procediiras, taEiau neturedamas tikslo pareikSti nuomone apie jmones vidines kontroles efektyvumq. Auditas taip pat apima I taikomy apskaitos politikq tinkamumo ir vadovybes atlikty reikgrningq apskaitiniy jvertinimy pagrjstumo, o taip pat visy finansiniy ataskaity rinkiniy pateikimo jvertinimq.
Mes tikime, kad gauti audito jrodymai pakankami ir tinkami audito sqlyginei nuomonei pagrjsti.
Grup6s ir Bendroves ilgalaikio nekilnojamojo turto, @gas ir jrengirny turto verte 2010 m. gruodiio 3 1 d. sudaranti atitinkamai 3 19 mln. lity ir 31 7 mln. lity (2009 m.: atitinkamai 305 mln. lity ir 303 mln. lity) apima 134 rnln. lity (2009 m. gruodiio 31 d.: 135 mln. lity) apskaitines verbis ilgalaikj rnateriallljj turtq, kuris kaip nepiniginis turtinis jnaSas buvo gautas iS vieno Bendroves akcininky 2009 metais. IS akcininko gauto turto rinkos vertei, kudq turto gavimo metu nustate vietos kvalifhoti turto vertintojai ta~kydami nudevetosios atstatomosios vertes metodg, nebuvo atliktas pakankarnumo pelningumo testas kaip to reikalauja tarptautiniai vertinimo standartai, todel jis negali biiti laikornas patikimu bodu tikrajai Sio turto vertei nustatyti. Pagal 16-ojo Tarptautinio apskaitos standarto "Nekilnojarnasis turtas, jranga ir jrengimai" nuostatas, ilgalaikis materialusis turtas, kuris jsigyjamas mainais ui nepiniginj Ma turi biiti vertinarnas tikrqja verte. Neturedami patikimos informacijos apie Sio turto tikqq vertq, mes negalejome pritaikyti jokiy kity audito procedihy, kurios leisty mums pagrjstai jsitikinti ar minetas turtinis jnaSas teisingai apskaitytas pagal Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priirntus taikyti Europos Sqjungoje.
Miisy nuomone, iSskyrus ,,Sqlygines nuomones pagrindas" pastraipoje pamineto dalyko galimq jtak\$ finansiniy ataskaity ir konsoliduotlljy finansiniy ataskaity rinkiniai visais reikSmingais ativilgiais teisingai atspindi Grupes ir Bendroves 2010 m. gruodiio 31 d. finansine biiklq bei tada pasibaigusiy mety veiklos 1 finansinius rezultatus ir pinigy srautus pagal Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus takyti Europos Ssjungoje. I
Bendroves ir Grupes finansiniy ataskaity rinkiniy uil metus, pasibaigusius 2009 m. gruodiio 31 d., audi\$ atlilco kitas auditorius, kuris 2010 m. balandiio 1 d, pareigke sglyginq nuomone del apimties apribojirn\$ susijusio su nepiniginio jna.40 vertinimo teisingumu.
Be to, mes perskaiteme konsoliduotqji metinj praneShq (puslapiai nuo 52 iki 105) u:! metus, pasibaigusius 2010 m. gruodiio 31 d., ir neaptikome jokiy reiumingy j jj jtrauktos retrospektyvines finansines informacijos neatitikimy lyginant su 2010 m. gruodiio 31 d. pasibaigusiy mety finansiniy ataskaity rinkiniais. n
Simonas RimaSauskas Generalinis direktorius, auditorius Auditoriaus pa2ymejimas Nr. 000466 UAB ,,Deloitte Lietuva"
Vilnius, Lietuva 201 1 m. kovo 31 d.
| GrupC | Bendrove | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | ||
| gruodiio | gruodiio | gruodiio | gruodiio | ||
| Pastabos | 31 d. | 31 d. | 31 d. | 31 d. | |
| TURTAS | |||||
| Ilgalaikis turtas | |||||
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | |||||
| Nekilnojarnasis turtas, jranga ir jrengirnai | |||||
| keme ir pastatai | |||||
| Statiniai ir maSinos | |||||
| Transport0 priernones | |||||
| bnginiai ir bankiai | |||||
| Nebaigta statyba ir iSankstiniai | |||||
| apmokej imai | |||||
| Nekilnojarnojo turto, jrangos ir jrengimy | |||||
| iS viso | |||||
| Ilgalaikis finansinis turtas | |||||
| Investicijos j dukterines jmones | |||||
| Po vieneriy mety gautinos sumos | |||||
| Kitas finansinis turtas | |||||
| Ilgalaikio finansinio turto iS viso | |||||
| Ilgalaikio turto ii viso | |||||
| Trumpalaikis turtas | |||||
| Atsargos ir iSankstiniai apmokejimai | |||||
| Atsargos | |||||
| ISankstiniai apmokejimai | |||||
| Atsargy ir iSankstiniy apmokejimy iS viso | |||||
| Per vienerius metus gautinos sumos | |||||
| IS pirkejy gautinos sumos | |||||
| Kitos gautinos sumos | |||||
| Per vienerius metus gautiny sumy iS viso | |||||
| Pinigai ir pinigy ekvivalentai | |||||
| Trumpalaikio turto iS viso | |||||
| Turto iS viso |
(tesinys kitame puslapyje)
Toliau pateikiarnas aiSkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
| Grupb | BendrovC | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2010 m. gruodiio 31 d. |
2009 m. gruodiio 31 d. |
2010 m. gruodZio 31 d. |
2009 m. gruodf io 31 d. |
||
| NUOSAVYBE IR ~SIPAREIGOJIMAI | ||||||
| Nuosavybb | ||||||
| Kapitalas | ||||||
| Privalomasis rezervas | ||||||
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | ||||||
| Ataskaitiniy mety pelnas | ||||||
| Ankstesniy mety pelnas (nuostoliai) | ||||||
| Nepaskirstytojo pelno (nuostoliy) iS viso | ||||||
| Nuosavybb iS viso | ||||||
| Mokbtinos sumos ir jsipareigojimai | ||||||
| Po vieneriy mety mokbtinos sumos ir jsipareigojirnai |
||||||
| Ilgalaikes finansines skolos | ||||||
| Lizingas (finansine nuorna) | ||||||
| Atidetojo pelno mokesEio jsipareigojirnas | ||||||
| Dotacijos (atidetosios pajamos) | ||||||
| ISmoky darbuotojams jsipareigojimas | ||||||
| Kiti ilgalaikiai jsipareigojimai | ||||||
| Po vieneriy mety mokCting sumy ir ilgalaikiy jsipareigojimy iS viso |
||||||
| Per vienerius metus mokbtinos sumos ir | ||||||
| jsipareigojimai | ||||||
| Ilgalaikiy finansiniy skoly ir lizingo | ||||||
| (finansines nuomos) einamyj y mety dalis | 11,12 | |||||
| Trwnpalaikes finansines skolos | 11 | |||||
| Prekybos skolos | ||||||
| Su darbo santykiais susijq jsipareigojimai | ||||||
| Gauti iSankstiniai apmokejimai | ||||||
| Moketini mokesEiai | ||||||
| ISvestiniai finansiniai instrumentai | ||||||
| ISmoky darbuotojams jsipareigoj imo einamyj y mety dalis |
||||||
| Kitos trumpalaikes moketinos surnos ir jsipareigojimai |
||||||
| Per vienerius metus mokbtiny sumy ir jsipareigojimy iS viso |
||||||
| Mokktiny sumy ir jsipareigojimy iS viso | ||||||
| Nuosavybb ir jsipareigojimai iS viso |
| Toliau pateikiamas aigkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis. | ||
|---|---|---|
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | - - 2011 m kovo 31 d. |
| Vyriausioji buhalter6 | Violeta StaSIdhiene | 201 1 m. kovo 31 d. |
6
| Grupb | Bendrovt | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | ||
| Veiklos pajamos | ||||||
| Pardavimy pajamos | ||||||
| Kitos veiklos pajamos | ||||||
| Veiklos pajamy il viso | ||||||
| Veiklos sqnaudos | ||||||
| Kuras ir pirkta energija | ||||||
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | ||||||
| Nusidevejimas ir amortizacija | ||||||
| Remontas ir eksploatacija | ||||||
| Gautiny sumy realizacines vertes | ||||||
| sumaiejimo pasikeitimas | ||||||
| MokesEiai, iSskyrus pelno mokestj | ||||||
| Elektros energija | ||||||
| PetraSiiiny elektrines operatoriaus sqnaudos | ||||||
| ialiavos ir medzagos | ||||||
| Sildyrno ir karSto vandens sistemu | ||||||
| prief iUros sqnaudos | ||||||
| Vanduo | ||||||
| Atsargy realizacines vertes sumaiejimo | ||||||
| pasikeitimas | ||||||
| Kitos sqnaudos | ||||||
| Kitos veiklos sqnaudos | ||||||
| Veiklos sqnaudos, i3 viso | ||||||
| VeiMos pelnas | ||||||
| Finansines veiMos pajamos | ||||||
| Finansines veiklos sqnaudos | ||||||
| Finansines veiklos pajamos (sqnaudos), | ||||||
| grynqja verte | ||||||
| Pelnas prieg apmokestinimq | ||||||
| Pelno mokestis | ||||||
| Grynasis pelnas | ||||||
| Kitos bendrosios pajamos (sqnaudos) | ||||||
| Laikotarpio bendrosios pajamos | ||||||
| Pelnas priskirtinas akcininkams | ||||||
| Pagrindine ir sumaiinta pelno dalis, tenkanti | ||||||
| vienai akcijai (Lt) | 22 | 0,lO | 0,22 | 0,09 | 0,24 |
Toliau pateikiamas aigkinamasis raStas y-ra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 201 1 m. kovo 3 1 d.
Vyriausioji buhaltert: Violeta StaSWenk 201 1 m. kovo 31 d.
AB ,,KAUNO ENERGIJA", jmonhs kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2010 M. KONSOLIDUOTVJV IR BENDROVES FlNANSlNlV ATASKAITV RlNKlNYS (tOkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)
| Nepaskirstytasis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| GrupC | Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
pelnas (nuostoliai) |
IS viso |
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutis | ||||||
| Bendrosios laikotarpio | ||||||
| pajamos | ||||||
| Sandoriai su akcininkais | ||||||
| Pervedimai iS rezervy | ||||||
| Akcinio kapitalo didinimas | ||||||
| 2009 m. gruodiio 31 d. likutis | ||||||
| Bendrosios laikotarpio | ||||||
| pajamos | ||||||
| Sandoriai su akcininkais | ||||||
| Pervedimai j rezervus | ||||||
| Akcinio kapitalo didinimas | ||||||
| ISmoketi devidendai | ||||||
| 2010 m. gruodgio 31 d. likutis |
| Nepaskirstytasis | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
pelnas (nuostoliai) |
I3 viso | |
| 2008 m. gruodfio 31 d. likutis | |||||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
|||||
| Sandoriai su akcininkais | |||||
| Pervedimai iS rezervy | |||||
| Akcinio kapitalo didinimas | |||||
| 2009 m. gruodfio 31 d. likutis | |||||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
|||||
| Sandoriai su akcininkais | |||||
| Pervedimai i rezervus | |||||
| Akcinio kapitalo didinimas | |||||
| ISmoketi devidendai | |||||
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis |
Toliau pateikiamas aiSkinamasis raStas yra sudetink Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2011 m. kovo 31 d. Vyriausioji buhaltere Violeta Stdksniene 201 1 m. kovo 31 d.
| Pinigy srautai iS (j) pagrindines veiklos | ||||
|---|---|---|---|---|
| Grynasis pelnas | ||||
| Nepiniginiy straipsniy koregavimas: | ||||
| Nusidevejimas ir amortizacija | ||||
| Gautiny sumy nuraSymai ir realizacines vertes | ||||
| suma2ejimo pasikeitimas | ||||
| Paliikany sqnaudos | ||||
| Pelno mokesEio sqnaudos | ||||
| ISmoky darbuotojams jsipareigojimo pasikeitimas | ||||
| ISvestiniy finansiniy instrumenty tikrosios verte | ||||
| pasikeitimas | ||||
| Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nuraSius ilgalaikj turtq | ||||
| ir akcij y vertq | ||||
| Atsargy realizacines vertes pasikeitimas | ||||
| Dotacijy (atidetyjy pajamy) (amortizacija) | ||||
| Investicijy j dukterinq jmonq nuvertejimas | ||||
| Sukaupimy pasikeitimas | ||||
| Kity finansines ir investicines veiklos rezultaty | ||||
| eliminavimas | ||||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | ||||
| Atsargy suma%jimas | ||||
| ISankstiniy apmokejimy (padidejirnas) suma~jimas | ||||
| IS pirkejy gautiny sumq (padidejimas) | ||||
| Kity gautiny sumy (padidejimas) suma%jimas | ||||
| Kity ilgalaikiy jsipareigojimy padidejimas | ||||
| (sdej has) | ||||
| Tnunpalaikiy prekybos skoly ir gauty avansy | ||||
| padidejimas (sdejimas) | ||||
| Su darbo santykiais susijusiy jsipareigojimy | ||||
| padidejimas (suma%jimas) | ||||
| Kity jsiskolinimy biudZetui (sdejimas) | ||||
| padidejimas | ||||
| Kity trumpalaikiy jsipareigojimy (suma2ejimas) | ||||
| Grynieji pagrindines veiklos pinigy srautai |
(tqsinys kitame puslapyj e)
Toliau patekiamas aigkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinlunio dalis.
| Pinigy srautai iS (1) InvesticinCs veiklos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikio materialiojo ir nernaterialiojo turto | |||||
| (isigij imas) | (30.156) | (20.640) | (30.144) | (20.634) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajarnos | 9 | 137 | 9 | 1 64 | |
| Gautos paliikanos ui pradelstas gautinas surnas | 1.704 | 1.571 | 1.704 | 1.571 | |
| Ilgalaikiy gautiny sumy (padidejimai) suma2ejimas | - | 4 | 4 | (4) | |
| Gautos paliikanos | 12 | 4 | 12 | 4 | |
| Grynieji (panaudoti) investicinCs veiklos pinigy | |||||
| srautai | (28.431) | (18.924) | (28.415) | (18.939) | |
| Pinigy srautai ili (j) finansinks veiklos | |||||
| Paskoly gavimas | |||||
| Paskoly (gr@inimas) | |||||
| (Sumoketos) paliikanos | |||||
| Lizingo (fmansines nuomos) (mokejimai) | |||||
| (Sumoketi) delspinigiai ir baudos | |||||
| Gauta subsidija | |||||
| ISmoketi dividendai | |||||
| Grynieji pinigy srautai ili (panaudoti) finansinks | |||||
| veiklos | |||||
| Grynasis pinigy srauty (suma8Cjimas) padidhjimas | |||||
| Pinigai ir pinigy ekvivalentai laikotarpio pradiioje | 3.131 | 3.616 | 3.094 | 3.604 | |
| Pinigai ir pinigy ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 3.574 | 3.131 | 3.524 | 3.094 |
Toliau pateikiamas aigkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2011 m. kovo 31 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhalte* | Violeta StaSkiiniene | 201 1 m. kovo 3 1 d. |
AB ,,Kauno energija" (toliau - Bendrove) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcine bendrove. Jos buveines adresas yra:
--
Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.
AB ,,Kauno energija" sudaro Bendroves centrine bustine ir filialas ,,Jurbarko Silumos tinklai".
Bendrove uisiima Silumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei Silumos ir karSto vandens sistemy prieiiura. Bendrove jregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB ,,Lietuvos energija". Bendroves akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybiniy popieriy birios Baltijos Papildomame prekybos sqrage.
20 10 m. ir 2009 m. gruodiio 3 1 d. Bendroves akcininkai buvo:
| 2010 m. gruodiio 31 d. | 2009 m. gruodiio 31 d. | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Turimy akcijy skaiEius (vnt.) |
Nuosavybes dalis (proc.) |
Turimy akcijy skaiEius (vnt.) |
Nuosavybes dalis (proc.) |
||
| Kauno miesto savivaldybe | 39.665.892 | 92,82 | 39.654.892 | 93,05 | |
| Kauno rajono savivaldybe | 1.606.168 | 3,76 | 1.606.168 | 3,77 | |
| Jurbarko rajono savivaldybes taryba | 746.405 | 1,75 | 643.810 | 1,5 1 | |
| Kiti smulkus akcininkai | |||||
Visos akcijos, kuriy kiekvienos nominali verte yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2010 m. ir 2009 m. Bendrove neturejo savy akcijy.
2009 m. liepos 23 d. Bendroves akcininky susirinkimas nusprende padidinti jstatinj kapitalq, iSleidiiant 22.700.000 paprastwy akcijy, kuriy kiekvienos nominali verte 6 Lt. Pirmumo teise jsigyti isleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijy ernisijos kaina lygi jy nominaliajai vertei. Akcijy emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnaSu, t.y. kolektoriais - tuneliais, esanCiais Kauno mieste, kuriy 136.200 tukst. Lt vertes rinkos verte buvo nustatyta nepriklausomy turto vertintojy, taikant atkuriamosios vertes metodq.
201 0 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendroves visuotiniame akcininky susirinkime buvo nusprqsta padidinti Bendroves jstatinj kapitalq 682 ttikst. Lt (nu0 255.710 tukst. Lt iki 256.392 tukst. Lt), iSleidiiant 113.595 paprastyiy vardiniy 6 Lt nominalios vertes akcijy, kuriy emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausanCiu nepiniginiu jnaSu - pastatu - boilerine, esanEia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybes teise priklausanCiais nepiniginiais jnaSais iniineriniais tinklais - esanCiais, Jurbarko mieste. Turtinio jnaSo verte perdavimo dienai nustatyta atstatomosios vertes metodu.
2010 m. gruodiio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmoketos.
2010 m. geguies 13 d. eilinis visuotinis akcininky susirinlumas prieme sprendimq iSmoketi 3.589 tukst. Lt, t.y. po 8,4 ct. ui vienq akcijq, dividendy iS 2009 m. pelno. Dividendai igmoketi jstatymo nustatyta tvarka. Ne dl1 Bendroves kaltes neiSmoketa dividendy dalis mety galui yra 4 ttikst. Lt, kuri apskaityta kity trumpalaikiy moketiny sumy ir jsipareigojimy straipsnyje.
Grupe ir Bendrove taip pat teikia Sildymo sistemos prieiiuros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB ,,Kauno energija" paslaugy departamento pagrindu jsteige dukterinq jmonq UAB , ,Pastat y prieiiuros paslaugos" (toliau - ,,Dukterine jmone"). Dukterines jmones pagrindine veikla yra pastaty Silumos tinkly ir Silumos vartojimo jrenginiy, vidaus iniineriniy tinkly bei sistemy, statybiniy konstrukcij y eksploatacija bei prieiiura. Isteigus dukterinq jmonq, Bendroves darbuotojai, dirbq paslaugy departamente, buvo atleisti iS Bendroves ir jdarbinti Dukterineje jmoneje. Nuo 2006 m. liepos I d. Bendrove samdo Dukterinq jmonq atlikti Bendroves priiiurimy pastaty nuolatines technines prieiiuros bei Sildyino ir karSto vandens tiekimo sistemy prieiiuros paslaugas.
Grupq sudaro Bendrove ir jos Dukterine jmone (toliau - ,,GrupeX):
| ImonCs | Gru pks valdomy |
Ataskaitinio | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| _monk | buveinks adresas |
akcij y dalis |
Investicijos savikaina |
laikotarpio (nuostoliai) |
Nuosavas kapitalas |
Pagrindink veikla |
| UAB ,,Pastaty prieiihros paslaugos" |
Savanoriy pr. 347, Kaunas |
100 proc. | 6.5 1 8 | (177) | 5.558 | Sildyrno sistemy prieiiura |
2010 m. gruodiio 31 d. investicijos j UAB ,,Pastaty prieiihros paslaugos" sukaupti nuvertejimo nuostoliai sudare 960 tukst. Lt (2009 m. gruodiio 31 d. - 465 tukst. Lt) ir buvo apskaityti Bendroves pelne ar nuostoliuose.
Bendroves veiklq reglamentuoja 2003 m. geguies 20 d. Lietuvos Respublikos Silumos akio jstatymas Nr. IX-1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. jsigaliojo 2007 m. IapkriCio 20 d. Lietuvos Respublikos Silumos tikio jstatymo pakeitimo jstatymas Nr. X-1329.
Pagal Lietuvos Respublikos Silumos ukio jstatyrnq Bendroves veikla yra licencijuojama, jq reguliuoja Valstybine kainy ir energetikos kontroles komisija (toliau - Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteike Bendrovei Silumos tiekimo licencijq. Licencija galioja neribotq laikq, taCiau, atsiivelgiant j tai, ar laikomasi tam tikry sqlygy, gali buti atSaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato Silumos tiekimo kainy virSutines ribas. 2008 m. rugsejo 12 d. Komisijos sprendimu buvo patikslinta teritorija, kurioje Bendrove gali teikti Silumos tiekimo paslaugas, kadangi Bendrove pardave Paliy katilinq Marijampoles rajone.
Bendroves gamybinius pajegumus sudaro PetraSiuny elektrine, 3 katilines Kauno integruotame tinkle, 7 regionines katilines Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 14 izoliuoto tinklo ir 37 vietines dujofikuotos katilines Kauno mieste.
Bendras instaliuotas Siluminis galingumas sudaro 497,OO MW, elektrinis - 8,75 MW, iS jy PetraSiuny elektrineje - 254,8 MW Siluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke - 27 MW Silurninis. Bendras visos Bendroves energijos gamybos pajegumas yra 505,75 MW.
Bendrove 2003 m. parduodama dalj padaliniui ,,Kauno elektrine" priklausanCio turto UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau - KTE) sutartyje jsipareigojo iS Sios bendroves kasmet nupirkti ne maiiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo Silumos poreikio. Sutartis galioja 15 mety nuo pardavimo sutarties pasiraSymo dienos. Sioje sutartyje numatyta, kad Silumos pirkimo kaina iS KTE nedides 5 metus nuo sutarties pasiraSymo dienos. Komisija naujq Silumos kainq patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji jsigaliojo nuo 2008 m. gruodiio 1 d. Bendrove dalyvavo teisiniame ginCe tarp KTE ir Komisijos kaip treCioji Salis.
2006 m. birielio 8 d. Bendrove sudare paslaugy pirkimo sutarti su UAB ,,Energijos sistemy servisas" de1 Bendrovei nuosavybes teise priklausanCios PetraSiuny elektrines, esanCios Jegaines g. 12, Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugy pirkimo. Sutartis yra sudaryta trejy mety laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB ,,Energijos sistemy servisas" pradejo teikti PetraSiClny elektrines eksploatavimo paslaugq. Sios paslaugos pirkimui 2009 m. liepos 3 d. su UAB ,,Energijos sistemy servisas" pasiraSyta nauja sutartis, galiojanti iki 2010 nl. rugpjuCio 4 d. Pasibaigus sutarties galiojimui, Bendrove nepratqse sutarties ir pradejo pati eksploatuoti PetraSiuny elektrinq.
Grupes vidutinis darbuotojy skaitius 2010 m. buvo 622 (2009 m. - 629). Vidutinis Bendroves darbuotojy skaitius 201 0 m. buvo 558 (2009 in. - 569).
2010 m. balandiio 19 d. Kauno miesto Tarybos Kolegijos posedyje svarstytas klausimas del bendros jmones steigimo ir nutarta iS principo pritarti bei rekomenduoti AI3 ,,Kauno energija" valdybai pradeti derybas su UAB ,,Forturn Heat Lietuva" de1 naujos vietiniu kuru kiirenamos elektrines statybos ir bendros jmones steigimo. Deryboms su UAI3 ,,Forturn Heat Lietuva" vesti Bendroveje sudaryta darbo grupe.
2010 m. rugsejo 24 d. su AB ,,Lietuvos energija" pasiraSyta bendradarbiavimo sutartis de1 kompleksinio atsinaujinantiy energijos iStekliy panaudojimo galimybes Kauno mieste.
Toliau igvardyti periihreti Tarptautiniai finansines atskaitomybes standartai (toliau - TFAS) bei jy aiSkinimai, patvirtinti Tarptautiniy Apskaitos Standarty Valdybos (toliau - TASV) ir priimti Europos Sqjungoje (toliau - ES), kurie jsigaliojo ataskaitiniu periodu:
GaliojanCiy standarty pataisy pritaikymas neturejo jokios jtakos Grupes ir Bendroves apskaitos politikai.
Grupe ir Bendrove 2009 m. anksCiau, nei jy jsigaliojimo data, pritaike Siuo standartus:
~iy finansiniy ataskaity patvirtinimo dienq iemiau nurodyti standartai, pakeitimai ir interpretacijos, buvo priimti Europos Sqjungoje (toliau - ES), bet dar nejsigalioje ir Grupe ir Bendrove nusprende netaikyti Siy standarty, pakeitimy ir interpretacijy anksCiau, nei jy jsigaliojimo data:
24-asis TAS (periiuretas 2009 m.) ,,Susijusiy Saliy atskleidimai" - supaprastinami atskleidimy reikalavimai jmonems susijusioms su valdiios institucijomis bei susijusiy Saliy apibreiimo iSaiSkinimas (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 201 1 m. sausio 1 d. arba veliau). Grupe ir Bendrove nesitiki jokios jtakos finansinei biiklei ar veiklai, kadangi Grupe ir Bendrove nera susijusi su valdiios institucijomis;
Siuo inetu TFAS, priimti ES, nesiskiria reikSmingai nuo patvirtinty TASV, iiskyrus Siuos standartus, standarty papildymus ir interpretacijas, kurios nebuvo priimtos ES 201 1 m. kovo 7 d.:
Grupes ir Bendroves vadovybe mano, kad Siy standarty, pakeitimy ir interpretacijy pritaikymas ateityje netures reiksmingos jtakos Grupes ir Bendroves finansinems ataskaitoms.
Finansinio turto ir jsipareigojimy portfelio rizikos apsidraudimo priemoniy apskaita, kurios principai nera priimti taikyti ES, nera reguliuojami. Remiantis Grupes ir Bendroves vertinimu, finansinio turto ir jsipareigojimil portfelio rizikos apsidraudimo sandoriy apskaita pagal 39-qjj TAS ,,Finansiniai instrumentai: pripaiinimas ir vertinimas" balanso datai neturety reiksmingos jtakos finansinems ataskaitoms.
Finansines ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansines Atskaitomybes Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sqjungoje (toliau - ES).
Sios finansines ataskaitos yra parengtos jsigijimo savikainos pagrindu, iSsskyrus finansinio turto ir jsipareigojimy, kuriy tikrosios vertes pokyeiai pripaijstami pelnu arba nuostoliais, Istorine savikaina yra iS esmes pagrjsta atlygio, sumoketo ui turtq, tikrqja verte.
Finansiniai Bendroves ir kity Grupes ir Bendroves jmoniy metai sutampa su kalendoriniais metais.
Grupe ir Bendrove apskaitq tvarko pirmines ekonomines aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau funkcine valiuta). Siose finansinese ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, Lt (suapvalintos iki tiikst. Lt, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendroves bei jos dukterines jmones hnkcine ir pateikimo valiuta.
Nuo 2002 m. Litas buvo susietas su Euru santykiu 3,4528 lito ui 1 eurq, o lit0 kursq kity valiuty ativilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.
Grupes ir Bendroves konsoliduotos finansines ataskaitos apima AB ,,Kauno Energija" ir jos dukterinq jmonq. Dukterines jmones finansines ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojaneios Bendroves. Konsoliduotos finansines ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panaSiems sandoriams ir kitiems jvyhams panaSiomis aplinkybemis.
Per metus jsigytos arba parduotos jmones yra jtraukiamos j konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontroles perejimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant elirninuojami visi jmoniy tarpusavio sandoriai, 1ikuCiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukteriniy jmoniy pajamos yra priskiriamos jmones savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas tapty neigiamas.
Dukterine jinone - tai tokia jmone, kuriq tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti jmone. Paprastai jmone yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procenty balsavimo teises suteihanCio akcinio kapitalo, irlar kai ji gali kontroliuoti finansinq ir jprastinq veiklq ir taip gauti naudos iS Sios jmones veiklos
Grupes nuosavybes dalies dukterinese jmonese pasikeitimai, kurie nelemia dukteriniy jmoniy kontroles praradimo Grupeje, yra apskaitomi kaip nuosavybes operacijos. Grupes dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitines vertes yra koreguojamos siekiant atspindeti jiems tenkaneiy daliy dukterineje jmoneje pokyCius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumoketo ar gauto atlygio tikrosios vertes yra pripaijstamas tiesiogiai nuosavybeje ir priskiriamas jmones savininkams.
Kai Grupe praranda dukterines jmones kontrolq, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaiCiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertes sumos ir bet kurios iSlaikytos dalies tikrosios vertes bendros sumos ir (ii) dukterines jmones turto (jskaitant prestiiq) ir jsipareigojimy bei nekontroliuojamos dalies ankstesnes balansines vertes. Kai dukterines jmones turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertes surna, ir susijes pelnas at- nuostoliai buvo jtraukiami j bendrqsias pajamas ir sukaupti nuosavybeje, sumos, kurios ankseiau buvo jtrauktos j kitas bendrqsias pajamas ir sukauptos nuosavybeje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t.y. perklasifikuojamos j pelnq ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai j nepaskirstytqjj pelnq, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos j buvusiq dukterinq jmonq tikroji verte kontroles praradimo datq yra laikoma tikrqja verte pirminio pripaiinimo metu tolesnes apskaitos tikslais pagal 39-qjj TAS ,,Finansines priemones: pripaiinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos j asocijuotq arba bendrai kontroliuojamq iikio subjektq jsigijimo savikaina pirminio pripaiinimo metu.
Bendroves balanse investicijos j dukterines jmones apskaitomos jsigijimo savikainos metodu. IS dukteriniy jmoniy gaunami dividendai pripaijstami per pelnq ar nuostolius.
39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar butina pripaiinti vertes sumaiejimo nuostolius, susijusiy su Grupes ir Bendroves investicija j dukterine jmonq. Kai butina, visa apskaitine investicijos verte (jskaitant prestiiq) yra tikrinama del vertes sumaiejimo pagal 36 TAS ,,Turto vertes sumaiejimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamqjq verte (didesne iS naudojimo vertes ir tikrosios vertes atemus pardavimo islaidas) su jo balansine vertq. Bet koks pripaiintas vertes surnaiejimo nuostolis sudaro investicijy balansines vertes dalj. Bet koks nuostolio del vertes sumaiejimo atstatymas yra pripaijstamas pagal 36 TAS tiek, kiek veliau padideja investicijos atsiperkamoji verte.
Atskirai jsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo savikaina, atemus sukauptq amortizacijq ir sukauptus vertes sumaiej imo nuostolius. Amortizacija yra pripaijstama taikant tiesinj-linijinj metodq per numatytq naudingo tarnavimo laikq. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra periiurimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame jvertinime. Atslurai jsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atemus vertes sumaiejimo nuostolius.
Nematerialiojo turto pripaiinimas nutraukiamas jj pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonomines naudos iS to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iS nematerialiojo turto pripaiinimo nutraukimo, apskaiEiuojamo kaip skirtumas tarp grynyjy pardavimo jplauky ir balansines turto vertes yra pripaijstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripaiinimas nutraukiamas.
Ui licencijas sumoketos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jy galiojimo laikotarpj (3 - 4 metus).
Naujos programines jrangos jsigijimo kaStai yra kapitalizuojami ir pripaijstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei Sie kaStai nera kompiuterines jrangos sudedamoji dalis. Programine jranga yra amortizuojama per ne ilgesnj nei 3 mety laikotarpj.
ISlaidos, patirtos atstatant arba iSlaikant numatomq ekonomine naudq iS turimy programiniy sistemy veiklos, yra pripaijstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir prieiiiiros darbai, sqnaudomis.
Gauti tarSos leidimai yra apskaitomi taikant ,,grynojo jsipareigojimo" metodq. Pagal Sj metodq Grupe ir Bendrove tarSos leidimus apskaito nominaliqja verte, kaip tai leidiia TAS 20 ,,Valstybes dotacijy apskaita ir valstybes paramos pateikimas atskaitomybeje".
lsipareigojimai jsigyti papildomus leidimus terSti yra pripaijstami jiems atsiradus (pvz. jsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tiketinu ateities tarSos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupes ir Bendroves faktiSkai ismestas tarSos kielus virSija turimy tarSos leidimy kiekj.
Taikydama ,,grynojo jsipareigojimo" metodq Grupe ir Bendrove leidimy terSti trukumq vertina lygindama turimy tarSos leidimy kieki su faktiSkai per metus ismetamais terSaly kiekiais.
Targos leidimy pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimy leidimy balansines vertes yra pripaijstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar Sio sandorio metu susidaro faktiSkas ar tiketinas tarSos leidimy trukumas. Kai del tarSos leidimy pardavimo susidaro faktiSkas tarSos leidimy trukumas, balanse pripaijstamas papildomas jsipareigojimas, jtraukiant atitinkamas sqnaudas j pelnq ar nuostolius.
Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai apskaitomi jsigijimo savikaina, j kuriq nejeina kasdienines prieiiuros iSlaidos, atemus sukauptq nusidevejimq ir jvertintus vertes sumaiejiino nuostolius, jei tokiy yra. lsigijimo verte apima nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy pakeitimo idaidas, kai jos patiriamos, jei Sios iSlaidos atitinka turto pripaiinimo kriterijus.
Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas jsigijimo savikaina, atemus vertes sumaiejimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokestius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sqnaudas vadovaujantis Grupes ir Bendroves apskaitos politika. ~io turto nusidevejimas pradedamas skaitiuoti taikant tq patj nusidevejimo skaitiavimo metodq kaip ir kit0 nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoitas jam numatytam naudoj imui.
Nusidevejimas pripaijstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpj, taikant tiesinj-linijinj metodq, nuraSoma jo savikaina (iSskyrus iemq ir nebaigtq statybq) atemus likvidacinq vertq. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacine verte, ir nusidevejimo metodai yra periiarimi kiekvieny mety pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame jvertinime.
Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra periiurimas uttikrinant, kad nusidevejimo terminas atitinka numatomq ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarp j . 2008 m. rugsejo 1 d. buvo periitireti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip apraiyta 2.25 pastaboje.
Nusidevejimas skaitiuojamas taikant tiesiogiai proporcingq metodq per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Metai | |
|---|---|
| Pastatai | 7-50 |
| Statiniai ir maginos | 5 - 70 |
| Transport0 priemones | 3 - 10 |
| lrenginiai ir jrankiai | 2 - 20 |
~emes nusidevejimas neskaitiuojamas.
Turtas pripaijstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir jsigijimo savikaina virSija 500 Lt.
Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai, jsigytas finansines nuomos budu, yra nudevimas per naudingq tarnavimo laikotarpj, taikant tq patj naudingq tarnavimo laikotarpj kaip nuosavam turtui.
Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy pripaiinimas nutraukiamas jj pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iS to turto naudojiino ar pardavimo ekonomines naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys de1 nehlnojamojo turto, jrangos ir jrengimy vieneto pardavimo arba nuraSymo yra apskaiCiuojamas kaip grynyjy pardavimo jplauky ir balansines turto vertes skirtumas ir yra pripaijstamas pelne ar nuostoliuose.
Velesnes remonto iSlaidos yra pridedamos prie turto vertes, jei yra tiketina, kad Grupe ir Bendrove ateityje gaus ekonominq naudq iS Siy iSlaidy, ir jei iSlaidy savikainq galima patikimai jvertinti. Pakeistos dalies apskaitines vertes pripaiinimas yra nutraukiamas. Visos htos remonto iilaidos yra pripaijstamos sqnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.
Nuomojamo irlar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpj ar pagerina turto naudingqsias savybes, iSlaidos yra kapitalizuojamos ir nudevimos per likusj nuomos irlar panaudos sutarties laikotarpj.
Nebaigta statyba apskaitoma jsigijimo verte. Jq sudaro statybos, statiniy ir jrenginiy vertes bei kitos tiesiogiai priskirtinos iSlaidos. Nusidevejimas nebaigtai statybai neskaiCiuojamas tol, kol turtas nepradetas naudoti arba nera pamostas eksploatacijai.
Kiekvienq finansines bukles ataskaitos sudarymo datq Grupe ir Bendrove periiuri likutinq nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy bei nematerialiojo turto vertq, kad nustatyty, ar yra kokiy nors poiymiy, kad Sio turto verte sumaiejo. Jei tokiy poiymiy yra, Grupe ir Bendrove jvertina Sio turto atsiperkamqjq vertq tam, kad biity galima jvertinti vertes sumaiejimq Cjei toks yra). Kai nejmanoma jvertinti turto atsiperkamosios vertes, Grupe ir Bendrove apskaitiuoja pajamas generuojantios turto grupes, kuriai Sis turtas priklauso, atsiperkamqjq vertq. Tuoinet, kai galima identifikuoti pagrjstq ir pastoviq priskyrimo bazq, Grupes ir Bendroves turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojanEioms turto grupems, arba prieSingu atveju jis priskiriamas prie i~laiiausios pajamas generuojanCios turto grupes, kuriai galima identifikuoti pagrjstq ir pastoviq paskirstymo bazq.
Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami del vertes sumaiejimo maiiausiai kartq per metus, ir kai yra poiymiy, kad turto verte gali biiti sumaiejusi.
Atsiperkamoji verte yra didesnioji iS tikrosios vertes, atemus pardavimo sqnaudas, ir naudojimo vertes. [vertinant naudojimo vertq, tiketini ateities pinigy srautai yra diskontuojami iki dabartines vertes naudojant ikimokestinq diskonto normq, jvertintq pagal dabartines rinkos sqlygas, egzistuojanciq pinigy laiko vertq bei su turtu susijusiq rizikq, i kuriq nebuvo atsiivelgta jvertinant ateities pinigy srautus.
Jei turto (ar pajamas genemojanCios turto grupes) jvertinta atsiperkamoji verte yra maiesne nei Sio turto apskaitine verte, apskaitine turto verte sumaiinama iki atsiperkamosios Sio turto (ar pajamas generuojanCios turto grupes) vertes. Nuostoliai del vertes sumaiejimo iS karto pripaijstami per pelnq arba nuostolius, nebent Sis turtas anksCiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai de1 vertes sumaiejimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumaiejimas.
Jei po nuostolio del vertes sumaiejimo pripaiinimo turto verte padideja, tai apskaitine turto (pajamas generuojanCios turto grupes) verte padidinama iki naujai apskaiCiuotos turto atsiperkamosios vertes, bet taip, kad padidejimas nevirSyty apskaitines Sio turto (pajamas generuojanCios turto grupes) vertes, jei nuostoliai dtl vertes sumaiejimo ankstesniais metais nebiity buvq pripaiinti. Turto vertes sumaiejimo atstatymas pripaijstamas per pelnq arba nuostolius iS karto, nebent Sis turtas anksCiau buvo perkainotas. Tuo atveju, vertes sumaiejimo atstatymas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidejimas.
Remiantis TAS 39 ,,Finansines priemones: pripaiinimas ir vertinimas", finansinis turtas yra skirstomas j finansinj turtq, kurio tikrosios vertes pokyCiai pripaijstami pelnu arba nuostoliais, finansinj turtq, laikomq iki iSpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinj turtq, skirtq parduoti. Visi investicijy jsigijimai ir pardavimai yra pripaijstami jy pirkirno (pardavimo) dienq. IS pradiiy investicijos yra apskaitomos jsigijimo verte, kuri yra lygi sumoketo atlyginimo tikrajai vertei, jtraukiant (iSskyrus finansinj turtq, kurio tikrosios vertes pokyCiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sqnaudas.
Efektyvios paliikany normos metodas yra finansinio turto ainortizuotos savikainos skaiCiavimo ir paliikany pajamy paskirstymo per atitinkamq laikotarpj metodas. Efektyvi paliikany norma yra paliikany norma, kuri tiksliai diskontuoja jvertintus ateities pinigy srautus (jskaitant visus sumoketus ar gautus mokesCius kurie yra neatskiriama efektyvios paliikany normos dalis, sandorio iSlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripaiinimo apskaitines vertes per numatytq finansinio turto laikotarpj arba Cjei tinkama) per atitinkamai trumpesni laikotarpj.
Pajamos iS skolos instrumenty, iSskyrus tq finansinj turtq, ,,kurio tikrosios vertes pokyCiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais", yra pripaijstamos taikant efektyvios palukany normos metodq.
Finansinis turtas. kurio tikrosios vertes pokyEiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais Finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris jsigijimo metu apskaitomas tikrqja verte.
Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:
jis buvo jsigytas su tikslu siekiant jj parduoti artimiausiu metu, arba
pirminio pripaiinimo metu jis yra vienas iS identifikuoty finansiniy priemoniy, kurias Grupe ir Bendrove valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno, arba
tai yra iSvestine finansine priemone, kurios paskirtis iS esmes nera apsidraudimo priemone.
Finansinis turtas, iSskyrus finansinj turtq, laikomq prekybai, pirminio pripaiinimo metu gali buti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:
toks priskyrimas panaikina arba iymiai sumaiina vertinimo ar pripaiinimo neatitikimq, kuris kilty prieSingu atveju, arba
finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansiniy jsipareigojimy ar abiejy grupq, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrqja verte, remiantis Grupes ir Bendroves dokumentais pagrjstq rizikos valdyrno ar investavimo strategijq, ir informacija tokiu btidy yra pateikiama Bendroves viduje; arba
jis jeina j sandorj, apimantj vienq ar daugiau jterptiniy iSvestiniy priemoniy, ir 39 TAS ,,Finansines priemones: pripaiinimas ir vertinimas" leidiia visq miSry sandorj (turto ar jsipareigojimy) prislurti kaip finansinj tunq, kurio tikrosios vertes pokyciai pripaijstami pelnu ar nuostoliais.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrqja verte, kurio bet kokj pelnq arba nuostolius, atsirandanGus iS pervertinimo, pripaijstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripaiintas pelnu ar nuostoliu apima ir j visus uidirbtus dividendus ir palukanas ui finansinj turtq ir jtraukiamas j ,,kitas pelnas ir nuostoliai" bendryiy pajamy ataskaitos eilutq.
Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neiSvestinis finansinis turtas, pripaijstamas galimu parduoti arba kuris nera klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki tennino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokyCiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais.
Grupes ir Bendroves laikomos listinguojamos iSperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrqja verte. Grupe ir Bendrove taip pat turi nelistinguojamy akcijy investicijy, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, taCiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrqja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji verte gali buti patikimai jvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys de1 tikrosios vertes pasikeitimo yra pripaijstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijy perkainojiino rezerve, nejtraukiant vertes sumaiejimo nuostoliy, palikany, apskaiEiuoty naudojant efektyvios paltikany normos metodq, ir uisienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostoliy iS piniginio turto, kurie pripaijsti pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertes sumaiejimo nuostoliy, anksEiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijy perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami j pelnq arba nuostolius.
Dividendai iS finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybes instrumento yra pripaijstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir lmonei atsirado teise gauti dividendus.
Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui verte, iSreikSta uisienio valiuta yra nustatoma ta uisienio valiuta ir yra perskaiEiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iS uisienio valiutos kurso, pripaijstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaiEiuojarni remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iS uisienio valiutos kurso yra pripaijstami kitose bendrosiose pajamose.
Paskolos ir gautinos sumos, yra neiSvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu budu apskaitiuojamais mokejimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palukany normos metodq. Pelnas arba nuostoliai pripaijstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumaieja tokio turto verte ar jis yra amortizuojamas.
Palukany pajamos yra pripaijstamos naudojant efektyvios palukany normos metodq, iSskyrus tr-mpalaikes gautinas sumas, kai palukany pripaiinimas buty nereikgmingas.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, iiskyrus finansinj turtq apskaitomq ,,tikrqja verte per pelnq arba nuostolj", yra jvertinamas, ar yra kokiy nors vertes sumaiejimo poiymiy. Yra laikoma, kad finansinio turto verte sumaieja tada, kai yra objektyviy veiksniy, kaip vieno ar keliy jvyhy, jvykusiy po finansinio turto pirminio pripaiinimo, pasekme, kuri turejo jtakos iS finansinio turto tiketiniems ateities pinigy srautams.
ReikSmingas arba ilgalaikis listinguojamy ir nelistinguojamy nuosavybes investicijy, klasifikuojamy kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertes sumaiejimas iemiau vertybiniy popieriy savikainos yra laikomas objektyviu vertes surnaiejimo jrodymu.
Viso kit0 finansinio turto, jskaitant iSperkamqsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir iSperkamosios nuomos gautiny sumy, objektyvus vertes sumaiejimo jrodymas galety biiti:
Tam tikry finansinio turto kategorij y, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nera individualiai nustatyto vertes sumaiejimo, yra papildomai vertinamas de1 vertes sumaiejimo bendrai. Objektyvus gautiny sumy portfelio vertes sumaiejimo jrodymas galety apimti Grupes ir Bendroves patirtj renkant mokejimus pagal mokejimy uidelsimq, gautiny sumy portfelyje iSaugqs uidelsty mokejimy skaitius, kuriy vidutinis kredito terminas virSija 30 dieny, taip pat pastebimi nacionaliniy ar vietiniy ekonominiy sqlygy pokyCiai, kurie koreliuoja su gautiny sumy jsipareigojimy nevykdymu.
Grupe ir Bendrove nutraukia finansinio turto pripaiinimq tik tada, kai baigiasi sutartine teise j to turto pinigy srautus, arba kai ji perduoda finansinj turtq ir iS esmes visa rizika ir nuosavybes teikiamq turto naudq kitai jinonei. Jeigu Grupe ir Bendrove nei perduoda, nei iS esmes iSlaiko visos rizikos ir nuosavybes teikiamos naudos ir toliau valdo perleistq turtq, Grupe ir Bendrove pripaijsta jai tenkantiq turto ir susijusiy jsipareigojimy, kuriuos jai gali tekti moketi, sumq. Jeigu Grupei ir [monei lieka iS esmes visa rizika ir nuosavybes teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupe ir Bendrove ir toliau pripaijsta finansinj turtq ir taip pat pripaijsta paskolas, uistatytas ui gautas jplaukas.
Finansinio turto pripaiinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitines vertes ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostoliy, kurie buvo pripaiinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybeje, yra pripaijstamas pelne ar nuostoliuose.
Grupe ir Bendrove naudoja iSvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palilkany normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palukany normos rizikos. Tokie iSvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudaryrno dienq pripaijstami tikrqja verte, o velesniais laikotarpiais jy tikroji verte perskaiEiuojama. ISvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jy tikroji verte teigiama, ir kaip finansiniai jsipareigojimai - kai j y tikroji verte neigiama.
Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys del iSvestiniy finansiniy instrumenty tikrosios vertes pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandoriy apskaitos principy.
Paliikany normos apsikeitimo sandoriy tikroji verte yra nustatoma pagal panaSiy instrumenty rinkos vertq.
Atsargos yra pateikiamos iemesniqja iS savikainos ar grynosios realizacines vertes. Grynoji realizacine verte nurodo numatomq atsargy pardavimo kaina, atemus visas jvertintas gamybos uibaigimo iSlaidas ir jvertintas pardavimo islaidas. Atsargy savikaina yra apskaieiuojama FIFO metodu.
Atsargy savikaina yra maiinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iS tiekejy ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandelyje.
Atidejinys apskaitomas tada, kai de1 praeities jvykio Bendrove turi jsipareigojimq (teisinj ar neatgaukiamq), ir tiketina, kad jam jvykdyti iS Grupes ir Bendroves bus reikalaujama padengti jsipareigojimq, ir jsipareigojimo suma gali biiti patikimai jvertinta.
Suma pripaiinta atidejiniu yra geriausias atlygio, kurj reikes sumoketi, kad padengti dabartinj jsipareigojimq, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsiivelgiant j rizikas ir neapibreitumus kylanEius del Sio jsipareigojimo. Kai atidejinys vertinamas naudojant numat omus pinigy srautus jsipareigoj imui padengti, jo apskaitine verte yra dabartine Siy pinigy srauty verte.
Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonomine nauda reikalinga padengti atidejinj bus atgauta iS treEiosios Salies, gautina suma yra priijstama turtu jei yra tikrai aiSku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali biiti patikimai jvertinta.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sqskaitose bei pinigai kelyje. Pinigy ekvivalentai yra trumpalaikes, labai likvidiios investicijos, lengvai konvertuojamos j iinomq pinigy sumq. Tokiy investicijy terminas nevirSija trijy menesiy, o vertes pokytiy rizika yra labai neiymi.
Pinigy srauty ataskaitoje pinigus ir jy ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sqskaitose, pinigai kelyje, indeliai einamosiose sqskaitose, kitos trumpalaikes labai likvidiios investicijos.
lmokos j nustatytus pensinio apriipinimo planus yra pripaijstamos sqnaudomis kai darbuotojai atliko darbq, suteikiantj jiems teisq j jmokas.
Pensinio apriipinimo jsipareigojimams, apskaitomiems pagal nustatytus pensinio apfipinimo planus savikaina yra nustatoma taikant planuojamq sqlyginio vieneto metodq, su kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliekamais aktuariniais vertinimais. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, kurie virSija 10 procenty didesnq iS Grupes ir Bendroves nustatytil pensiniy jsipareigojimy dabartinq vertq ir plano turto tikrqjq vertq, yra amortizuojami per likusj vidutinj dirbanCiyjy darbuotojy darbo laikq. AnksCiau suteikty paslaugy savikaina pripaijstama nedelsiant tokiu dydiiu, kokiu nauda yra jgyta, ir yra amortizuojama tiesiniu-linijiniu metodu per vidutinj, jgytos naudos laikotarpj.
ISmoky, pasibaigus darbo sutareiai, jsipareigojimai, pripaiinti balanse, atspindi dabartinq nustatyty pensinio apriipinimo plany vertq pakoreguota nepripaiintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripaiintomis anksEiau suteikty paslaugy iSlaidomis, ir sumaiinta plano turto tikrqja verte. Bet koks Sio skaieiavimo metu susidarqs
turtas negali virSyti nepripaiintq aktuarinj nuostoli ir ankstesniy paslaugy savikainos pridedant dabartinq biisimuy plano jmoky grqiinimy ir sumaiinimy vertq.
Skolos iS pradiiy pripaijstamos gauty 1eSy tikrqja verte, atemus sandorio kaStus. Veliau jos apskaitomos ainortizuota verte, o skirtumas tarp gauty IeSy ir sumos, kuriq reikes sumoketi per skolos terminq, yra jtraukiamas j ataskaitinio laikotarpio pelnq ar nuostolius, taikant efektyvios paltikany normos metodq.
Paskolos prisluriamos prie trumpalaikiy jsipareigojimy, nebent Grupe ir Bendrove turi besqlyginq teisq atideti jsipareigojimo jvykdymq ne maiiau kaip 12 menesiy nuo balanso paruoSimo dienos.
Skolinimosi iSlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruoSimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, jsigijimui, statybai ar gamybai, yra jtraukiami j turto savikainq iki to momento, kol toks turtas yra paruoSiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.
Visos kitos skolinimosi iSlaidos yra jtraukiamos j to laikotarpio pelnq arba nuostolius, kai patiriamos.
Skolos ir nuosavybes priemones yra priskiriamos finansiniams jsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinj ir atsiivelgdamas j finansiniy jsipareigojimy, finansinio turto ir nuosavybes priemoniy apibreiimus.
Nuosavybes priemone yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybes teisq j Bendroves turtq, atemus visus jos jsipareigojimus. Grupes ir Bendroves iSleistos nuosavybes priemones yra apskaitomos gautu atlygiu, atemus tiesiogines iSleidimo sqnaudas.
Finansiniai jsipareigojimai yra priskiriami finansiniams jsipareigojimams, ,,kuriy tikrosios vertes pokyCiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais" arba ,,kitiems finansiniams jsipareigojimams".
Finansinis jsipareigojimas yra klasifikuojamas ,,tikrqja verte per pelnq ar nuostolius", kai finansinis jsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams jsipareigojimams, ,,kuriy tikrosios vertes pokyCiai pripaijstami pelnu ar nuostoliais".
Kiti finansiniai jsipareigojimai (jskaitant paskolas) velesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios paliikany normos metodq.
Efektyvios paliikany normos metodas tai amortizuotos finansiniy jsipareigojimy savikainos skaiCiavimo ir paliikany paskirstymo per atitinkamq laikotarpj metodas. Efektyvi palilkany norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinanCiy laikotarpiy pinigy srautus per numatomq finansinio jsipareigojimo laikotarpj, arba Qei taikytina) trumpesnj laikotarpj iki grynosios apskaitines vertes pirminio pripaiinimo metu.
Grupe ir Bendrove nutraukia finansiniy jsipareigojimy pripaiinimq tada, ir tik tada, kai Grupes ir Bendroves jsipareigojimai yra jvykdyti, atSaukti arba baigiasi jy galiojimo laikas.
Nuoma yra pripaijstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sqlygas yra perduodama iS esmes visa turto lluosavybes rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.
IS nuomininky gautinos sumos pagal iSperkamosios nuomos sutartis yra pripaijstamos Grupes ir Bendroves synyjy investicijy j nuomq verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpj taip, kad atspindety pastovy turto grqios rodiklj atsiivelgiant j Grupes ir Bendroves grynosios nuomos investicijos likutj.
Pajamos iS veiklos nuomos yra pripaijstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visq atitinkamos nuomos laikotarpj. Pradines tiesiogines iSlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansines vertes ir yra pripaijstamos tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpj.
ISperkamqja nuoma iSsinuoinotas turtas pirminio pripaiinimo metu yra pripaijstamas kaip Grupes ir Bendroves turtas verte, lygia iSsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradiioje, arba, jei maiesne, dabartinei minimaliy nuomos jmoky vertei. Atitinkamas nuomotojo jsipareigojimas yra pateikiamas finansines biikles ataskaitoje kaip iSperkamosios nuomos jsipareigojimas.
Nuomos mokejimai yra paskirstomi tarp finansiniy sqnaudy ir neapmokety jsipareigojimy maiinimo taip, kad atspindeti! pastovy jsipareigojimo grqios rodiklj nuo neapmoketo jsipareigojimy IikuEio. Finansines sqnaudos yra nedelsiant pripaijstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrqjq Grupes ir Bendroves skolinimosi sqnaudy politikq. Neapibreiti nuomos mokesCiai yra pripaijstami sqnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Veiklos nuomos mokejimai yra apskaitomi sqnaudomis bendryly pajamy ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpj, nebent labiau tikty taikyti kitq sistemingq biidq, laiko ativilgiu labiau tinkantj ekonomines naudos iS iSnuomoto turto gavimui atspindeti. Neapibreiti veiklos nuomos mokesCiai yra pripaijstami sqnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokejimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokejimai yra pripaijstami jsipareigojimu. Nuomos sqnaudos yra maiinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu-linijiniu metodu, nebent labiau tikty taikyti kitq sistemingq budq, laiko ativilgiu labiau tinkanti ekonomines naudos iS iSnuomoto turto gavimui atspindeti.
Valstybes dotacijos nera pripaijstamos tol, kol nera pakankamos garantijos, kad Grupe ir Bendrove laikysis su jomis susijusiy reikalavimy, ir kad dotacijos bus gautos.
Valstybes dotacijos yra sistemingai pripaijstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpj, kuriame Grupe ir Bendrove pripaijsta susijusias sqnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybes dotacijos, kuriy pagrindine sqlyga yra, kad Grupe ir Bendrove turety pirkti, statyti ar kitaip jsigyti ilgalaikj turtq yra pripaijstamos kaip busimqjy laikotarpiy pajamos finansines bukles ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu budu pripaijstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingq tarnavimo laikotarpj.
Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip jsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. ~iai dotacijy grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinese ataskaitose pripaijstama kaip atidetosios pajamos ir perskirstoma j pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomq susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpj ir pelne ar nuostoliuose maiinamas atitinkamy sqnaudy straipsnis.
Nemokamai gautas turtas pirminio pripaiinimo metu apskaitomas tikrqja verte.
Gaunamos ataskaitinio ar praejusio laikotarpio iSlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripaijstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitini laikotarpj patiriama sqnaudy, arba kiek apskaiEiuojama negauty pajamy, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Nauda iS valstybes paskolos iemesne nei rinkos palukany norma yra traktuojama kaip valstybes dotacija, apskaiEiuojama kaip skirtumas tarp gauty jplauky ir paskolos tikrosios vertes, apskaiEiuotos pagal vyraujanEias rinkos palukany normas.
Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eiluteje ,,Dotacijos (atidetosios pajamos)".
Pelno mokesEio sqnaudas atspindi einamyj y mety mokestis ir atidetasis mokestis.
Einamyl y mety mokestis yra mokamas atsiivelgiant j apmokestinamqj j pelnq. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendryj y pajamy ataskaitoje de1 kitais metais apmokestinamyl y ar jskaitomqj y pajamy ar sqnaudy ir pajamy ar sqnaudy, kurios niekada neapmokestinamos ar jskaitomos. Pelno mokesEio sqnaudos apskaiEiuojamos naudojant pelno mokesCio tarifq, galiojusj finansines bukles ataskaitos sudarymo datq. 2010 m. lmonei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2009 m. - 20 proc.).
Atidetasis mokestis yra pripaijstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir jsipareigojimy apskaitines vertes finansinese ataskaitose ir jy atitinkamos mokestines bazes. Atidetojo mokesEio jsipareigojimai yra bendrai pripaijstami visiems laikiniems skirtumams, o atidetojo mokesEio turtas pripaijstamas tik ta dalimi, kuri tiketinai ateityje sumaiins turimq apmokestinamqjj pelnq realizuojant laikinuosius slurtumus. Toks turtas ir jsipareigojimai yra nepripaijstami, jei laikini skirtumai yra susijq su prestiiu, arba su pirminiu turto ar jsipareigojimy pripaiinimu (kity nei verslo jungimo metu), kuriy atsiradimo (sandoriy) metu nera jtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.
Atidetojo mokesEio jsipareigojimai yra pripaijstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis j dukterines, asocijuotas jmones ir verslo junginius, igskyrus atvejus, kai Imone kontroliuoja laikinyjy skirtumy padengimq ir yra tiketina, kad Sie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidetojo pelno mokesEio turtas yra pripaZjstamas jskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tiketinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinyjy skirtumy naudai realizuoti ir yra tikimasi jq realizuoti artimiausioje ateityje.
Atidetojo pelno mokesEio turtas yra periiurimas finansines bukles ataskaitos sudarymo datai ir yra sumaiinamas, jei nera tiketina, kad Grupe ir Bendrove ateityje tures pakankamai apmokestinamojo pelno Siam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tiketinai ateityje sumaiins apmokestinamqjj pelnq.
Atidetojo mokesEio turtas ir jsipareigojimai yra jvertinami naudojant galiojanEiq mokesEio normq, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma Siuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmoketi, remiantis mokesCio normomis (ir mokesEiy jstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidetojo inokesCio turtas ir jsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kuriy Grupe ir Bendrove tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmoketi ar padengti savo turtq ar jsipareigojimus.
Atidetojo pelno mokesEio turtas ir jsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susijq su mokesEiais, nustatytais ty paEiy institucijy ir [mone ketina padengti moketinus mokesEius grynqja verte.
Einamyiy mety ir atidetasis mokestis yra apskaitomi sqnaudomis pelne ar nuostoliuose, iSskyrus atvejus, kai jie susijq su straipsniais, pripaijstamais ne pelne ar nuostoliuose (lutose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybeje), tokiu atveju mokestis taip pat pripaijstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripaiinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokeseio efektas yra jtraukiamas j verslo jungimo apskaitq.
Vienai akcijai tenkanti pagrindine ir sumaiinta pelno dalis apskaiEiuojama dalijant akcininkams tenkantj grynqjj pelnq iS isleisty paprast~lj y vardiniy akcij y vidutinio svertinio vidurkio. Kol nera joluy instrukcij y maiinti pelnq vienai akcijai, todel nera jokio skirtumo tarp pagrindines ir sumaiintos pelno dalies vienai akcijai.
Pajamos pripaijstamos, kai tiketina, jog Grupes ir Bendrove gaus su sandoriu susijusiq ekonomine naudq, ir kai galima patikimai jvertinti pajamil sumq. Pardavimai apskaitomi atemus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Pajamos iS Silurnos energijos pardavi~no pripaijstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams iSraSytas sqskaitas ui Silumq ir karSto vandens paSildymq. Sqskaitos vartotojams iSraSomos kartq per menesj, pagal Silumos skaitiklio parodymus.
Pajainos ui parduotas prekes pripaijstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos Sios sqlygos:
Delspinigiai pripaijstami pajamomis tik juos gavus.
Dividendy pajamos iS investicijy yra pripaijstamos, kai akcininkai jgyja teise gauti mokejimq (jei yra didele tikimybe, kad Grupe ir Bendrove gaus ekonomine naudq ir pajamy suma gali buti patikimai jvertinta).
Paliikany pajamos yra pripaijstamos, kai tiketina, kad Grupe ir Bendrove gaus ekonomine naudq ir pajamy suma gali biiti patikimai jvertinta. Palukany pajamos yra kaupiamos per laikotarpj, atsiivelgiant j negrqiintq dalj ir taikomq efektyviq palukany normq, kuri tiksliai diskontuoja numatomas biisimas pinigy jplaukas per numatomq to finansinio turto laikotarpj iki to turto grynosios pirminio pripaiinimo balansines vertes.
Grupes ir Bendroves politika pripaijstant pajamas iS veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.
Sqnaudos apskaitoje pripaijstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uidirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsiivelgiant j pinigy iSleidimo laikq. Tais atvejais, kai per ataskaitinj laikotarpj padaryty iSlaidy nejmanoma tiesiogiai susieti su konkreEiy pajamy uidirbimu ir jos ateinanciais laikotarpiais neduos pajamy, Sios iSlaidos pripaijstamos sqnaudomis tq patj laikotarpj, kada buvo patirtos.
Sqnaudy dydis paprastai ivertinamas sumoketa arba moketina pinigy suma, nejskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palukanos nera igskirtos, sqnaudy dydis jvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumq rinkos paliikany nonna.
Rengiant atskiry Grupes jmoniy finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendroves funkcinemis valiutomis (uisienio valiutornis), yra apskaitomos valiuty kursais, galiojusiais operacijy dienq. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti uisienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrqja verte ir denominuoti uisienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertes nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi uisienio valiutos jsigijimo verte yra nekonvertuojami.
Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos uisienio valiuta yra konvertuojamos j litus oficialiu, tq dienq Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir jsipareigojimai yra konvertuojami j litus balanso sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai de1 operacijy uisienio valiutomis jtraukiami i pelnq arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sqnaudos del valiutos kurso pasikeitiino, konvertuojant piniginj turtq ar jsipareigojimus j litus, jtraukiamos j pelnq arba nuostolius.
Gruodiio 3 1 d. pagrindiniy valiuty santykiai buvo tokie:
| 1 EUR | = 3,4528 Lt | 1 EUR | = 3,4528 Lt | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 USD | = 2,6099 Lt | 1 USD | = 2,4052 Lt | ||
| 10 EEK | = 2,2067 Lt | 10 EEK | = 2,2067 Lt |
Pajamos ir sqnaudos del valiutos kurso pasikeitimo yra jtraukiamos j to laikotarpio pelnq ar nuostolius, kai jie atsiranda iSskyrus:
Rengiant tinansines ataskaitas, vadovybe turi priimti tam tikrus sprendimus, jvertinimus ir prielaidas, kurie jtakoja atskleidiiamas pajarny, iSlaidy, turto ir jsipareigojimy sumas bei neapibreitumy atskleidimus ataskaitos parengimo dienq. Tatiau Siy prielaidy ir jvertinimy neapibreitumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar jsipareigojimy balansiniy sumy reikSmingo koregavimo ateityje.
Pagrindines ateityje jtakos turineios prielaidos ir kiti reikSmingi jvertinimo neapibreitumo Saltiniai balanso sudarymo dienq, kurie sukelia reikSmingq rizikq ir tai gali pareikalauti turto ar jsipareigojimy balansiniy sumy reikSmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti iemiau:
Pagrindines prielaidos, kuriomis rerniantis nustatomas nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukme, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senejimas de1 paslaugy naujoviy ar pokyCiy, teisiniy ar panaSiy apribojimy turto naudojimui, tokiy kaip finansines nuomos sutartiy galiojimo data.
Grupe ir Bendrove jvertino nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy naudingo tarnavimo laikq ir nuo 2008 m. rugsejo 1 d. pakeite Silumos tinkly nusidevejimo normatyvq iS 20 mety j 30 mety, o SilumokaiEiams ir kitiems specialiems jrengimams iS 10 mety j 15 mety.
2009 metais iSleista nauja akcijy emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnagu, t.y. kolektoriais - tuneliais, esanEiais Kauno mieste. Sio turto rinkos verte, kuriq prieS turto perdavimq nustate vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertes metodq, buvo lygi 136 mln. Lt.
2010 metais iSleista nauja akcijy emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnaSu, t.y. pastatu - boilerine, esanEia Kauno mieste ir iniineriniais tinklais, esanEiais, Jurbarko mieste. Sio turto rinkos verte, kuriq prieS turto perdavimq nustate vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertes metodq, buvo lygi 0,682 mln. Lt.
Vadovybei nera prieinama informacija apie galimq ilgalaikio materialiojo turto tikrajq vertq, jei ji buty nustatyta kitais vertinimo metodais. 20 10 m. gruodiio 3 1 d. bendra turtiniy jnaSy balansine verte 134.345 tukst. Lt.
Grupe ir Bendrove apskaito vertes sumaiejimq abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikSmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinemis ir numatomomis pirkejy skoly grqiinimo prielaidornis. De1 ekonomikos, pramones arba konkreEiy pirkejy sqlygy pokyEiy gali tekti koreguoti finansinese ataskaitose apskaitytq abejotiny skoly vertes sumaiejimq.
2010 m. Grupe ir Bendrove, jvertinusi istorines ir numatomas pirkejy skoly grqiinimo prielaidas, padidino abejotiny skoly vertinimo procentus. 2010 m. gruodiio 31 d. Bendrove apskaite 41.886 tukst. Lt gautiny sumy vertes sumaiejimq. Pagal iki 2010 m. gruodiio 31 d. taikytq metodikq gautiny sumy vertes sumaiejimas sudaryty 29.075 tukst. Lt.
Atidetojo pelno mokesEio turtas pripaijstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tiketina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieS tai, kai nuostoliai bus uiskaityti tarpusavyje. ReikSmingi vadovybes sprendimai yra reikalingi apibreiti atidetojo pelno mokesEio turto sumas, kurios gali biiti pripaiintos, remiantis tiketiny busimy apmokestinamtljy pelny dydiiy ir periody paskaiciavimu ir remiantis biisimomis mokesEiy planavimo strategijomis. Papildoma informacija pateikta 21 pastaboje.
2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitraio teismas (toliau - VKAT) ignagrinejo civilin? bylq de1 Investicijy susitarimo vykdymo tarp Bendroves ir UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau - KTE) bei prieme sprendimq Bendroves naudai priteisti iS KTE 5.419.809 Lt dydiio baudq. KTE de1 Sio sprendimo pateike skundq Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. spalio 19 d. nutartimi skundq atmete ir VKAT sprendimq paliko nepakeistq. KTE del arbitraio sprendimo bei Apeliacinio teismo nutarties panaikinimo 20 10 m. lapkriEio 8 d. Lietuvos AukSCiausiajam teismui pateike kasacinj skundq. Bylos baigtis apraSyta 26 pastaboje.
Bendrove 2010 m. lapkricio 3 d. Vilniaus komercinio arbitraio teismui pateike antrajj ieSkinj del papildomy 12.351.600 Lt netesyby priteisimo iS UAB Kauno termofikacijos elektrines ui netinkamq UAB Kauno termofikacijos elektrine prievoliy pagal Investicijy susitarimq vykdymq. Bylos baigtis apraSyta 26 pastaboje.
2010 m. gruodiio 31 d. Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas priteistos baudos sumai, kadangi baudy bei delspinigiy pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumoketos.
2010 m. rugpjiiEio 24 d. KTE Vilniaus komercinio arbitraio teismui pateike prevencinj ieSkinj, praSydama uidrausti bendrovei vienaSaliSkai nutraukti Elektrines pirkimo - pardavimo sutartj, Silumos energijos pirkimo pardavimo sutarti ir investicijy susitarimq iki tol, kol atsakovas nutrauks savo prieSprieSiniy jsipareigojimy pagal Silumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties 14 straipsnj paieidimq ir bus priimtas sprendimas de1 to, ar ieSkovui ir jo akcininkams turi biiti kompensuojama atsakovo prieSprieSiniy jsipareigojimy paieidimu
daroma iala, jskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo ad hoc deryby biidu arba investicinio ginCo tvarka prieinimq ir jgyvendinimq.
Neapibreiti jsipareigojimai nera pripaijstami finansinese ataskaitose. Jie yra apraSomi finansinese ataskaitose, iSskyrus tuos atvejus, kai tikimybe, kad ekonominq naudq duodantys iStekliai bus prarasti, yra labai maia.
Neapibreitas turtas finansinese ataskaitose nera pripaijstatnas, taCiau jis yra apraSomas finansinese ataskaitose tuomet, kai yra tiketina, kad bus gautos pajamos arba ekonomine nauda.
Pobalansiniai jvykiai, kurie suteikia papildomos infonnacijos apie Grupes ir Bendroves padetj balanso sudarymo dienq (koreguojantys jvykiai), finansinese ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai jvykiai, kurie nera koreguojantys jvykiai, yra apraSomi pastabose, kai tai yra reikgminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir jsipareigojimai bei pajamos ir sqnaudos nera sudengiami, igskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiSkai tokio sudengimo reikalauja.
Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendroves viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusiy sprendimy priemejui. Vyriausiasis su veikla susijusiy sprendimy priemejas, atsakingas ui igtekliy paskirstymq bei segmenty veiklos rezultaty jvertinimq, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupes ir Bendroves veikla yra vykdoma viename segmente, todel Siose finansinese ataskaitose nera pateikiami papildomi infonnacijos atskleidimai apie segmentus.
llgalaikio nematerialiojo turto judejimas per ataskaitinj ir ankstesni laikotarpius:
| GrupC | Bendrove | |
|---|---|---|
| Patentai, licencijos | ||
| lsigijimo verte: | ||
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutis | ||
| [sigijimai | ||
| Perleidimai ir nuraiymai | ||
| 2009 In. gruodiio 3 1 d. likutis | ||
| [sigijimai | ||
| Perleidimai ir nuraiymai | ||
| PerraSymai j nekilnojamqj j turtq, jrangq ir jrengimus | ||
| 2010 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||
| Amortizacija: | ||
| 2008 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||
| Amortizacija per metus | ||
| Perleidimai ir nuraSymai | ||
| 2009 in. gruodiio 3 1 d. likutis | ||
| Amortizacija per metus | ||
| Perleidimai ir nuraSymai | ||
| 201 0 m. gruodiio 31 d. likutis | ||
| 2008 m. gruodiio 31 d. IikutinC verte | ||
| 2009 m. gruodiio 31 d. IikutinC vertC | ||
| 2010 m. gruodiio 31 d. IikutinC vertC |
Nematerialiojo turto ainortizacijos sqnaudos bendrwy pajamy ataskaitoje jtrauktos i veiklos sqnaudas.
Dalis Grupes ir Bendroves ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio jsigiji~no verte 2010 m. gruodiio 31 d. lygi 3.177 tiikst. Lt (2009 m. gruodiio 31 d. - 2.782 tukst. Lt) buvo visiSkai amortizuota, taEiau vis dar naudojama veikloje.
Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy judejimas per ataskaitini ir ankstesnj laikotarpius:
| Nebaigta statyba | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| kemk ir pastatai |
maginos | Statiniai ir Transport0 lrenginiai priemones |
ir jrankiai | ir igankstiniai apmokkjimai |
IS viso | |
| lsigijimo verte: | ||||||
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutis | ||||||
| [sigijimai | ||||||
| Parduotas ir nuraSytas turtas | ||||||
| Perklasifikavimai | ||||||
| 2009 m. gruodiio 31 d. likutis | ||||||
| lsigijimai | ||||||
| Parduotas ir nuraiytas turtas | ||||||
| Perklasifikavimai | ||||||
| PerraSymai iS nematerialiojo | ||||||
| turto | ||||||
| 20 10 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||||||
| Sukauptas nusidkvejimas ir | ||||||
| vertes sumaiCjimas: | ||||||
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutis | ||||||
| Nusidevejimas per metus | ||||||
| Parduotas ir nuraiytas turtas | ||||||
| Perklasifikavimai | ||||||
| 2009 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||||||
| Nusidevejimas per metus | ||||||
| Parduotas ir nuraiytas turtas | ||||||
| Perklasifikavimai | ||||||
| 20 10 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||||||
| 2008 m. gruodiio 31 d. | ||||||
| likutinC verte | 30.692 | 117.555 | 1.109 | 7.062 | 8.68 1 | 165.099 |
| 2009 m. gruodiio 31 d. | ||||||
| likutine vertC | 29.539 | 251.902 | 652 | 6.475 | 16.134 | 304.702 |
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutine vertC |
28.654 | 273.796 | 466 | 5.548 | 10.181 | 318.645 |
| Nebaigta statyba ir |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrovk | pastatai | maginos | kemk ir Statiniai ir Transport0 Jrenginiai priemonks |
igankstiniai ir jrankiai apmokkjimai |
IS viso | |
| Jsigijimo vertk: | ||||||
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutis | ||||||
| Is i gij imai | ||||||
| Parduotas ir nuraSytas turtas | ||||||
| Perklasifikavimai | ||||||
| 2009 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||||||
| 1 sigijimai | ||||||
| Parduotas ir nuraSytas turtas | ||||||
| Perklasifikavimai | ||||||
| PerraSymai iS nematerialiojo turto | ||||||
| 2010 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||||||
| Sukauptas nusidkvkjimas ir vertes sumaikjimas: 2008 m. gruodiio 31 d. likutis |
24.972 | 233.696 | 3.148 | 8.249 | - | 270.065 |
| Nusidevejimas per metus | 1.131 | 12.072 | 371 | 3.224 | - | 16.798 |
| Parduotas ir nuraSytas turtas | - | (1.870) | (594) | (161) | - | (2.625) |
| Perklasifikavimai | - | (232) | 232 | |||
| 2009 m. gruodiio 3 1 d. likutis | 26.103 | 243.666 | 2.925 | 1 1.544 | - | 284.238 |
| Nusidevejimas per metus | 1.133 | 13.305 | 208 | 1.914 | - | 16.560 |
| Parduotas ir nuraSytas turtas | (8) | (2.049) | (122) | - | (2.179) | |
| Perklasifikavimai | (5) | 5 | ||||
| 2009 m. gruodiio 3 1 d. likutis | ||||||
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutink vertk |
29.108 | 117.525 | 937 | 6.966 | 8.681 | - 163.217 |
| 2009 m. gruodiio 31 d. likutink | ||||||
| vertk | 28.012 | 251.873 | 526 | 6.404 | 16.134 302.949 | |
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutink vertk |
27.184 | 273.819 | 404 | 5.456 | 10.181 | 317.044 |
Grupes ir Bendroves ilgalaikio materialiojo turto nusidevejimas 2010 m. gruodiio 31 d. sudaro atitinkamai 16.724 tukst. Lt ir 16.560 takst. Lt (2009 m. - atitinkamai 16.965 ttikst. Lt ir 16.798 tgkst. Lt). 15.849 tnkst. Lt ir 15.778 tukst. Lt sumos (2009 m. - 16.024 tukst. Lt ir 15.856 ttikst. Lt) Grupes ir Bendroves pelne ar nuostoliuose yra jtrauktos j veiklos sqnaudas. Likusios sumos yra itrauktos j lutos veiklos sqnaudas.
Dalis Grupes ir Bendroves nekilnojamojo turto, jrangos ir irengimy, kuriy jsigijimo verte 2010 m. gruodiio 31 d. atitinkamai buvo lygi 87.212 ttikst. Lt, buvo visiSkai nudeveta (2009 m. gruodiio 31 d. - 78.905 tukst. Lt), taeiau vis dar naudojama veikloje.
2010 m. ir 2009 m. gruodiio 3 1 d. Grupes ir Bendroves did2iGq nebaigtos statybos dali sudaro Silumos tiekimo tinkly rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.
2010 m. gruodiio 3 1 d. Grupes ir Bendroves nelulnojamasis turtas, jranga ir jrengimai, kuriy likutine verte buvo lygi 123.319 tiikst. Lt. (2009 m. gruodiio 31 d. - 114.153 tukst. Lt), buvo jkeistas bankams kaip paskoly uistatas (1 1 pastaba).
Per 2010 m. kapitalizuoty palukany suma lygi 173 tukst. Lt. 2009 m. palukanos nebuvo kapitalizuojamos de1 nereikimingos jtakos. Kapitalizavimo norma svyravo nuo 3,5 proc. iki 5,65 proc.
Pagal finansines nuomos sutartis nuomojamq Grupes turtq sudaro transport0 priemones:
| Grupi! | Bendrovi! | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | |
| gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. | gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. | |||
| Transport0 priemones | 29 | 80 |
| Grupi! | Bendrovi! | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | |
| Ilgalaikes paskolos Bendroves darbuotojams | 6 1 | 6 1 | 6 1 | 6 1 |
| Kitos | 4 8 | |||
| 6 1 | 6 1 | 6 1 | P 109 |
|
llgalaikes paskolos, iSduotos Bendroves darbuotojams yra beprocentes ir jy terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Sios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 10,4 proc. palCikany normq.
2010 m. ir 2009 m. gruodiio 31 d. po vieneriy mety gautinoms sumoms apmokejimo laikotarpis nera praejqs ir joms nenustatytas vertes sumaiejimas.
| Grupi! | Bendrovi! | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodiio 31 d. |
2009 m. gruodiio 31 d. |
2010 m. | 2009 m. gruodiio 31 d. gruodiio 3 1 d. |
||
| Finansinis turtas, laikomas ~ardttoti | |||||
| - Paprastosios akcijos nekotiruojainos |
433 | 433 | 43 3 | 433 | |
| Vertes surnaiejimas | (196) | (1 96) | |||
| Akcij y tikroji verte | 23 7 | 433 | 237 | 433 |
Grupes ir Bendroves vadovybe, jvertinusi jmones, kurios akcijos yra jsigytos, finansine biiklq, nustate akcijy vertes sumaiejimo nuostolius. Akcijy vertes sumaiejimas apskaitytas Grupes ir Bendroves pelne ar nuostoliuose.
| Grupi! | Bendrovi! | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2010 m. | 2009 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
|
| Technologinis kuras | - | |||
| Atsargines dalys | ||||
| Mediiagos | ||||
| Atimti: realizacines vertes sumaiejimas |
||||
| laikotarpio pabaigoje | (21 1) | (241) | ||
| Atsargy balansine verte | 5.270 | 5.372 | 5.144 | 5.226 |
| Grupes ir Bendroves atsargy, apskaityty grynqja realizacine verte, jsigijimo savikaina 2010 m. gruodiio 31 d. sudare 21 1 tukst. Lt (2009 m. gruodiio 3 1 d. |
- 241 tiikst. Lt). |
|||
|---|---|---|---|---|
| Atsargy vertes sumaiejimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. Grupes ir Bendroves bendryjy pajamy ataskaitose | ||||
| yra jtrauktas j atsargy realizacines vertes sumaiejimo pasikeitimo sqnaudy straipsnj. | ||||
| 8. Per vienerius metus gautinos sumos |
||||
| GrupC | BendrovC | |||
| 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | |
| IS pirkejil gautinos sumos Atimti: abejotiny gautiny sumy vertes |
114.131 | 85.005 | 113.875 | 84.690 |
| sumai ejimas | 2 (41.886) |
(25.177) |
Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautiny sumy nuvertejimo judejimas:
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutis | |
|---|---|
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| NuraSyta | |
| 2009 m. gruodiio 31 d. likutis | |
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| NuraSyta | |
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis |
2010 m. Grupe ir Bendrove nuraSe 485 tukst. Lt beviltiSky skoly (2009 m. - 856 tukst. Lt). Per 2010 m. Grupe ir Bendrove atgavo 32 tukst. Lt (2009 m. - 29 tukst. Lt) beviltiSky skoly, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nuraSytos.
Grupes iS pirkejy gautiny sumy laikotarpiy analize 2010 m. ir 2009 m. gruodiio 31 d. grynaja verte:
| IS pirkCjy gautinos sumos, | praCjqs | IS pirkCjy gautinos sumos, kuriy laikotarpis jau | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kuriy laikotarpis nera praCjqs bei joms neapskaitytas vertbs maiiau nei 60 - 150 sumaikjimas |
60 dieny | dieny | 151 - 240 dien y |
241 - 360 dieny |
daugiau nei 360 dieny |
IS viso | |
| 2010 m. | 60.05 1 | 8.991 | 1.236 | 1.398 | 569 | - | 72.245 |
| 2009 m. | 38.958 | 7.951 | 1.580 | 2.353 | 7.243 | 1.743 | 59.828 |
Bendroves iS pirkej y gautiny sumy laikotarpiy analize 2010 m. ir 2009 m. gruodiio 3 1 d. grynaja verte:
| IS pirkbjy gautinos sumos, | prakjqs | IS pirkCjy gautinos sumos, kuriy laikotarpis jau | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kuriy laikotarpis nkra praejqs bei joms neapskaitytas vertks maiiau nei 60 - 150 sumaikjimas |
60 dieny | dieny | 151 - 240 dieny |
241 - 360 dieny |
daugiau nei 360 dieny |
IS viso | |
| 2010 m. 2009 m. |
59.795 38.643 |
8.991 7.951 |
1.236 1.580 |
1.398 2.353 |
569 7.243 |
- 1.743 |
71.989 59.513 |
Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautinos sumos yra beprocentes ir paprastai jy terminas yra 30 dieny arba suderintas individualiai.
Didiiqjq Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautiny sumy, pradelsty daugiau nei 241 dieny, likuEio dali sudaro gautinos sumos iS biudietiniy organizacijy, finansuojamy savivaldybiy biudiety ir jstaigy, finansuojamy iS ligoniy kasy, kurioms Grupe ir Bendrove 2009 m. neskaiEiavo vertes sumaiejimo. 2009 m. gruodiio 31 d. Si suma buvo 7.687 tiikst. Lt (20 10 m. gruodiio 3 1 d. - 9.154 tiikst. Lt). 2010 m. Grupe ir Bendrove pakeite gautiny sumy vertes sumaiejimo jvertinimo metodq (pastaba 2.25) ir 201 0 m. gruodiio 3 1 d. visoms pradelstoms skoloms buvo formuojamas vertes sumaiejimas.
| Kitas Grupes ir Bendroves gautinas sumas sudare: | ||||
|---|---|---|---|---|
| GrupC | BendrovC | |||
| 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | -- 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | |
| MokesEiai | 2.737 | 2.806 | 2.737 | 2.806 |
| Kitos | 3.579 | 2.147 | 3.754 | 2.433 |
| Atimti: abejotiny gautiny sumy vertes sumaiej imas |
(719) | (592) | (7 19) | - (592) |
| 5.597 | 4.361 | 5.772 | 4.647 |
| 2008 m. gruodiio 31 d. likutis | |
|---|---|
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| 2009 m. gruodiio 31 d. likutis | |
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis |
2010 m. ir 2009 m. gruodiio 3 1 d. Grupes ir Bendroves kity gautiny sumy didiiqjq dalj sudare savivaldybiy skola ui kompensacijas maias pajamas turinEioms Seimoms, gautinos sumos ui parduotas atsargas (metalo lauias, Sildymo sistemy jrengimai) bei suteiktas paslaugas (transportavimo ir nuolatines Silumos sistemy, kolektoriy prieiiiiros paslaugas).
Kity Grupes gautiny sumy (iSskyrus gautinus mokesEius) laikotarpiy analize 20 10 m. ir 2009 m. gruodiio 3 1 d. grynqja verte:
| Kitos gautinos sumos, kuriy | Kitos gautinos sumos (iSskyrus mokesrius), kuriy laikotarpis jau praCjqs |
|||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| laikotarpis nCra praCjqs bei joms neapskaitytas vertCs sumaiCjimas |
maiiau nei 60 dieny |
60 - 150 dieny |
151 - 240 dien y |
241 - 360 dieny |
daugiau nei 360 dieny |
IS viso |
Kity Bendroves gautiny sumy (iSskyrus gautinus mokesEius) laikotarpiy analize 2010 m. ir 2009 m. gruodiio 31 d. grynqja verte:
| Kitos gautinos sumos, kuriq | Kitos gautinos sumos (iSskyrus mokesfius), kuriq laikotarpis jau prakjqs |
|||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| laikotarpis nCra prakjqs bei joms neapskaitytas vertCs sumaiejimas |
maiiau nei 60 dieny |
60 - 150 dieny |
151 - 240 dien y |
241 - 360 dieny |
daugiau nei 360 dieny |
IS viso |
Grupes ir Bendroves kitos gautinos sumos yra beprocentes ir paprastai j y terminas yra 30 - 45 dienos.
IS pirkejy ir kitoms gautinoms sumoms, kuriy laikotarpis nera praejjes ir kurioms nebuvo apskaitytas vertes suinaiejimas, balanso sudarymo dienq vadovybes manymu nebuvo jokiy poiymiy, kad skolininkai negales jvykdyti savo mokejimy jsipareigojimy .
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | |
| Pinigai kelyje | ||||
| Pinigai banke | ||||
| Pinigai kasoje | ||||
Grupes ir Bendroves banko sqskaitos nacionaline valiuta, kuriy likutis 2010 m. gruodiio 31 d. sudare 951 tukst. Lt (2009 m. gruodiio 31 d. - 1.327 tukst. Lt), yra jkeistos bankams kaip uistatas ui suteiktas paskolas (1 1 pastaba).
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teises aktus. ji privaloma kasmet pervesti ne maiiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaiCiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansines atskaitomybes standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. jstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali buti paskirstytas dividendams, bet gali buti panaudotas padengti ateities nuostolius.
Bendrove 2009 m. balandiio 28 d. akcininkil sprendimu pervede 2.808 tukst. Lt iS privalomojo rezervo 2008 m. nuostoliarns padengti.
Dukterine jmone 2010 m. kovo 4 d. akcininky sprenditnu pervede 233 tukst. Lt iS privalomojo rezervo 2009 m. nuostoliams padengti.
Bendrove 2010 m. geguies 13 d. akcininky sprendimu pervede 448 tukst. Lt iS nepaskirstytojo pelno i privalomqj j rezervq.
2010 m. grynieji Grupes pervedimai iS nepaskirstytojo pelno privalomqjj rezervq sudare 21 5 tijkst. Lt.
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 rn. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 rn. | |
| Ilgalaikes finansinks skolos | ||||
| Ilgalaikes paskolos | 31.811 | 37.198 | 31.811 | 37.198 |
| TrurnpalaikCs paskolos | ||||
| Ilgalaikiy paskoly einamiy mety dalis | 13.703 | 12.884 | 13.703 | 12.884 |
| Trumpalaikes banky paskolos (tame tarpe | ||||
| kredito linija) | 8.808 | 5.964 | 8.808 | 5.964 |
| Kiti jsipareigojimai | 6.215 | 3.699 | 6.215 | 3.699 |
| 28.726 | 22.547 | 28.726 | 22.547 | |
| 60.537 | 59.745 | 60.537 | - 59.745 |
llgalaikiy paskoly grqiinimo terminai (visos paskolos yra su kintama paliikany norma):
| GrupC BendrovC |
||||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | 2010 m. | 2009 rn. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
|
| 2010 in. | ||||
| 201 1 m. | ||||
| 2012 m. | ||||
| 2013 m. | ||||
| 2014 m. | ||||
| 2015 m. | ||||
| 2016 m. | ||||
| 2017 m. | ||||
Meti! pabaigoje negrqiinty paskoly palukany normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 rn. gruodiio 31 d. |
2009 m. gruodiio 31 d. |
2010 m. | 2009 rn. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
|
| Trumpalaikes paskolos | ||||
| llgalaikes paskolos |
Laikotarpio pabaigoje negrqiinty paskoly likutiai litais ir uisienio valiuta buvo:
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 rn. gruodiio 31 d. |
2009 rn. gruodiio 31 d. |
2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | |
| Paskolos valiuta: | ||||
| eurai | ||||
| Litai | ||||
2005 m. rugpjiiEio 1 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe ilgalaikes paskolos sutartj su Swedbank, AB 5.000 tfikst. Lt sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2012 m. rugpjiXio 1 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 31 d. yra 1.258 tiikst. Lt, iS kuriy 832 tiikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskolq einamyjq mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. VILIBOR + 0,77 proc. metines palukanos.
2005 m. rugpjueio 23 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutarti su AB SEB bankas 8.776 tukst. eury (30.300 ttikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqZinimo terminas yra 2014 m. gruodiio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 31 d. yra 2.896 tiikst. eury (10.000 tfikst. Lt ekvivalentas), iS kuriil 2.500 tiikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamiljy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. EUR LIBOR + 1,9 proc. metines palukanos.
2006 m. gruodiio 1 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su Nordea Bank Finland PIC Lietuvos filialu 2.090 tiikst. Lt sumai. 2007 m. balandiio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tiikst. Lt. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2015 m. gruodiio 3 1 d. 201 0 m. gruodiio 3 1 d. paskolos likutis yra 4.148 tiikst. Lt, iS kuriy 839 tukst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskolil einamyjil mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 3 men. VILIBOR + 0,45 proc. metines palukanos.
2006 m. gruodiio 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su Al3 SEB bankas 2.059 tukst. eury (7.108 tukst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 201 6 m. lapkritio 30 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 31 d. yra 601 tiikst. eury (2.076 tfikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 395 tiikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamqjy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. EUR LIBOR + 0,4 proc. metines palukanos.
2007 m. 1apkriCio 14 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su Al3 DnB NORD bankas 576 tukst. eury (1.989 ttikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. gruodiio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 31 d. yra 432 ttikst. eury (1.491 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriil 248 tukst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamqjy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 12 men. EUR LIBOR + 0,59 proc. metines palukanos.
2008 m. liepos 31 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikq investicinio kredito sutartj su Danske Bank NS Lietuvos skyriumi 984 tiikst. eury (3.398 tiikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 3 1 d. yra 523 tukst. eury (1.807 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 350 tukst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskolil einamqjy mety dalis. Ui paskolq yra rnokamos 3 men. EURIBOR + 0,385 proc. palukanos.
2008 m. liepos 31 d. Grupe ir Bendrove pasirace ilgalaikq investicinio kredito sutartj su Danske Bank NS Lietuvos skyriumi 1.158 tukst. eury (4.000 tukst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 201 7 m. gruodiio 3 1 d. Investicinio kredito likutis 201 0 m. gruodiio 3 1 d. yra 1.088 tukst. eury (3.756 tukst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 600 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyjy mety dalis. Ui paskolq yra mokamos 3 men. EURIBOR + 0,7 proc. palukanos.
2008 m. rugsejo 22 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su AB SEB bankas 3.333 tukst. eury (1 1.508 tiikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 201 1 m. gruodiio 31 d. 2010 m. rugsejo 17 d. paskolos likutis refinansuotas per Nordea Bank Finland PIC Lietuvos filialq. Ui paskolq buvo mokamos 1 men. EUR LIBOR + 0,7 proc. metines palukanos.
2009 m. rugsejo 25 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Swedbank, AB 2.896 tokst. eury (10.000 tfikst. Lt ekvivalentas). Kredito limito galiojimo terminas yra 2012 In. rugsejo 25 d. Panaudota kredito suma 2010 m. gruodiio 31 d. 1.876 tiikst. eury (6.478 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 3.320 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyjy mety dalis Ui kreditq inokamos 6-men. EURIBOR + 3,85 proc. metines palqkanos.
2009 m. gruodiio 2 d. Grupe ir Bendrove pasirase kredito sutartj su Swedbank, AB 3.8 15 tukst. eury (1 3.171 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo tenninas yra 2016 m. gruodiio 2 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 31 d. yra 1.997 tukst. eunj (6.895 tfikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 3.597 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyly mety dalis Ui paskolq yra mokamos 6 men. EURIBOR + 4,5 proc. metines paltikanos.
2010 m. balandiio 9 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Lietuvos Respublikos finansy ministerija 2.410 tiikst. eury (8.323 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 3 1 d. yra 234 tiikst. eury (808 tiikst. Lt ekvivalentas kuris Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas ilgalailuy paskoly straipsnyje. Iki 2019 m. kovo 3 1 d. ui paskolq nustatytos 3,948 proc. metines paliikanos.
2010 m. birielio 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Swedbank, AI3 649 takst. eury (2.240 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2017 m. birielio 21 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodiio 31 d. yra 417 tiikst. eury (1.440 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 33 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyil mety dalis Ui paskolq nustatytos 6 men. EURIBOR + 4 proc. metines paliikanos.
2010 m. rugsejo 17 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 1.625 tiikst. euril (5.61 1 tukst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. geguies 31 d. 2010 m. gruodiio 31 d. paskolos likutis yra 1.551 tiikst. eury (5.357 tukst. Lt ekvivalentas)., iS kuriy 989 tukst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamlljil mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos l-men. EURIBOR + 0,7 proc. tnetines palukanos.
1999 m. birielio 4 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito linijos sutartj su AI3 SEB bankas 7.000 tukst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2009 m. liepos 19 d. Bendroves panaudotos kredito linijos leSos 2009 m. gruodiio 3 1 d. sudare 1.560 tiikst. Lt. 2009 m. rugpjiiEio 19 d. sutarties galiojimo terminas pratestas iki 2010 m. liepos 19 d. Ui kredito linijq buvo mokamos 1 men. VILTBOR + 2,4 proc. metines paliikanos.
2004 m, liepos 8 d. Grupe ir Bendrove pasirage overdrafto sutartj su AB DnS NORD bankas 18.000 tukst. Lt sumai. Overdraft0 limito galiojimo terminas yra 2008 m. geguies 3 1 d. 2008 m. geguies 27 d. overdrafto suma buvo sumaiinta iki 10.000 tukst. Lt ir grqiinimo terminas pratestas iki 2009 m. geguies 3 1 d. 2009 m. geguies 29 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. geguies 29 d., pakeiEiant jo apimti j 2.896 tiikst, eury (9.999 tiikst. Lt ekvivalentas). 2010 m. geguies 31 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. birielio 23 d., o 2010 m. birielio 22 d. sutarties galiojimas pratestas iki 201 1 m. geguies 30 d. Grupes ir Bendroves panaudoto overdrafto suma 2010 m. gruodiio 31 d. sudare 1.206 tiikst. eury (4.162 tiikst. Lt ekvivalentas). (2009 m. gruodiio 31 d. 4.380 tiikst. Lt). Ui overdraftq mokamos 1 men. EURIBOR + 3 proc. metines paliikanos.
2010 m. rugpjuEio 23 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito linijos sutartj su AB SEB bankas 10.000 tiikst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 201 1 m. rugpjuEio 23 d. Bendroves panaudotos kredito linijos legos 2010 m. gruodiio 31 d. sudare 4.646 tiikst. Lt. Ui kredito linijq mokamos 1 men. VILIBOR + 1,49 proc. metines palukanos.
2009 m. vasario 26 d. Bendrove, UAB Nordea Finance Lithuania ir UAB Kauno termofikacijos elektrine vieniems kalendoriniams metams pasirage susitarimq del atsiskaitymo ui Silumos energijq termino atidejimo papildomam 30 d. terminui, nei numatyta Silumos pirkimo - pardavimo sutartyje (kaip tai apraSyta 1 pastraipoje). Sis susitarimas pasiraSytas, atsiivelgiant j tai, kad 2009 m. vasario 26 d. UAB Nordea Finance Lithuania ir UAB Kauno termofikacijos elektrine sudare Faktoringo sutartj del Bendrovei pateikiamy sqskaity ui Silumine energijq. jsipareigojimo dydis 2009 m. gruodiio 31 d. yra 1.000 t~kst. eury (3.453 tukst. Lt ekvivalentas). Nepadengto jsipareigojimo likuEiui taikomos 1 nakties EURIBOR + 3,5 proc. metines paliikanos.
2010 m. spalio 19 d. Bendrove, AB Ukio bankas ir UAB Kauno termofikacijos elektrine pasirage faktoringo sutartj del atsiskaitymo ui Silumos energijq termino atidejimo papildomam 30 d. terminui, nei numatyta Silurnos pirkimo - pardavimo sutartyje (kaip tai apraSyta 1 pastraipoje). Faktoringo terminas - 201 1 m. liepos 31 d. jsipareigojimo dydis 2010 m. gruodiio 31 d. yra 1.800 tukst. eury (6.215 tiikst. Lt ekvivalentas). Nepadengto jsipareigojimo likuEiui taikomos 6 men. EURIBOR + 2,5 proc., bet ne maiiau nei 3,6 proc. metines palukanos.
2010 m. gruodiio 9 d. Bendrove ir AB DnS NORD bankas pasirage faktoringo sutartj del Silumos pardavimy Kauno miesto savivaldybes finansuojamoms jstaigoms 8.440 tukst. Lt limitui. Faktoringo terminas - 20 1 1 m. gruodiio 9 d. Faktoringo limitas 2010 m. gruodiio 31 d. dar nepanaudotas. Panaudotam faktoringo limitui bus taikomos 3 men. VILIBOR + 2,85 proc. metines palukanos.
2010 m. spalio 26 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe kredito sutarti su Lietuvos Respublikos finansy ministerija 807 tiikst. eury (2.788 tukst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskola ataskaity sudarymo datai dar nepanaudota. Ilu 2019 m. kovo 31 d. ui paskolq nustatytos 3,948 proc. metines palukanos
Grupe ir Bendrove 2010 m. kredito sutarties su Swedbank, AB, pasiraSytos 2010 m. birielio 21 d., nustatyto apyvartos reikalavimo ir 2010 m. gruodiio 31 d. neturejo patvirtinimo iS banko, kad nebus imtasi veiksmy paskoloms susigrqiinti anksEiau laiko, nei tai numatyta sutartyse. Del Sios prieiasties paskoly ilgalaike dalis 1.407 tukst. Lt turety buti atskleista ilgalaikiy skoly einamwy mety dalyje. Kadangi Bendrove 201 1 m. kovo 8 d. gavo patvirtinimq iS Swedbank, AB, Siose finansinese ataskaitose paskoly ilgalaike dalis nebuvo atskleista prie ilgalaikiy skoly einami~iy inety dalies.
Grupes ir Bendroves nekilnojamasis turtas (4 pastaba) ir sqskaitos banke (9 pastaba) buvo jkeistos bankams kaip uistatas ui paskolas.
Pagal finansines nuomos sutartis nuomojamq Bendroves ir Grupes turtq sudaro transport0 priemones. Finansines nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 mety. 2010 m. gruodiio 31 d. finansines nuomos palukany norma yra kintama ir fiksuota. Fiksuota paliikany norma atitinkamai lygi 3,99 proc. Kintama palukany norma svyruoja priklausomai nuo 6 men. EURIBOR + 1,5 proc.
Visos finansines nuomos sutartys sudarytos eurais.
Riisimus minimalius finansines nuomos mokejimus sudare:
| Grupi! | Bendrovi! | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | 2010 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2009 m. | |
| Per vienerius metus | 3 5 | 54 | ||
| Nuo vieneri y iki penkeriy mety | 10 | 45 | ||
| Finansines nuomos isipareigojimy iS viso | 4 5 | 99 | ||
| Palu kanos | (1 | (4) | ||
| Finansines nuomos jsipareigojimy dabartine verte |
44 | 9 5 | ||
| Finansines nuomos jsipareigojimai apskaityti kaip: |
||||
| - trumpalaikiai | 34 | 5 1 | ||
| - ilgalaikiai | 10 | 44 |
| Grupi! | Bendrovi! | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
2010 m. | 2009 m. P gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. |
|
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pradiioje | 11.832 | 10.253 | 11.832 | 10.253 |
| Gauta per laikotarpi | 5.590 | 2.209 | 5.590 | 2.209 |
| Amortizacija ir nuraSymai | (632) | (630) | (632) | (630) |
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | 16.790 | 11.832 | 16.790 | 11 332 |
2008 m. Grupk ir Bendrove nemokamai gavo Silumos tinklus, esanEius Zemgaliy g. ir Raudondvario pl., kuriil tikroji verte perdavimo metu sudare 149 tukst. Lt. Be to, 2008 m. Grupe ir Bendrove gavo telekomunikacinq jrangq, kurios tikroji verte perdavimo metu sudare 140 thkst. Lt. 2008 m. spalio 10 d. Bendroves filialas ,,Jurbarko Silumos tinklai" gavo 600 tukst. Lt subsidijq, skirtq pakeisti mazutu kurenamq katilq j kurenamq dujomis, iS VSI Lietuvos aplinkos apsaugos investicijy fondas (LAAIF). 2008 m, gruodiio 31 d. VSI LAAIF pervede Bendrovei 360 tikst. Lt, likusi 240 tukst. Lt dalis buvo apskaityta Grupes ir Bendroves kity gautiny sumy straipsnyje. 2009 m. gruod2io 3 1 d. VSI LAAIF pilnai atsiskaite su Bendrove.
2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe projekto ,,Kauno m. Centralizuoty Silumos tinkly atnaujinimas, diegiant Siuolaikines technologijas (Silumos tiekimo tinkly rekonstravimas V.Kreves pr.82 A.l18H, Kaunas)" finansavimo ir adrninistravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 6.000 thkst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2010 m. gruodiio 31 d. Bendrove gavo 5.566 tukst. Lt parainq.
2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno miesto integruoto tinklo centro magistrales (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 5.990 thkst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.
2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe projekto ,,Kauno m. magistraliniil Silumos tinkly 6T, esanCiy KurSiy g. 49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinkly po tiltu per Nerj automagistraleje Vilnius - Klaipeda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimuinui didinti, diegiant Siuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutarti, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 2.333 tukst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2010 m. gruodiio 31 d. Bendrove gavo 808 tikst. Lt paramq.
2010 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe projekto ,,Centralizuoto Silumos tiekimo pletra statant naujq Silumos tiekimo trasq (Silumos tiekimo tinklai nuo A.JuozapaviEiaus pr. 23A ilu A.JuozapaviCiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 1.566 tukst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2010 m. gruodiio 31 d. Bendrove gavo 844 thkst. Lt paramq, 582 tukst. Lt dalis buvo apskaityta Grupes ir Bendroves kity gautiny sumy straipsnyje. Siy ataskaity iSleidimo dienai vS? LAAIF pilnai atsiskaite su Bendrove.
2010 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasirak projekto ,,Kauno rniesto integruoto tinklo ialiakalnio magistrales (4~) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutarti, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 2.788 tukst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.
Kiekvienas darbuotojas, iSeinantis iS darbo ir sulaukes pensinio anliiaus, pagal Lietuvos Respublikos jstatymus ir kolektyvine sutartj tun gauti 1 - 6 inenesiy atlyginimy iimokq.
Grupes ir Bendroves iimoky darbuotojams jsipareigojiinas buvo:
| gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. | gruodiio 31 d. gruodiio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| ISmokil darbuotojams jsipareigojimas mety | ||||
| pradiioje | ||||
| ISmoketa | ||||
| Suformuotas | (362 j | 977 | (362j | 977 |
| ISmoky darbuotojams jsipareigojimas mety | ||||
| pabaigoje | 1.830 | 2.476 | 1.830 | 2.476 |
| ISmoky darbuotojams jsipareigojimas apskaitytas kaip: |
||||
| Ilgalaike dalis | 1.593 | 1.820 | 1.593 | 1.820 |
| Trumpalaike dalis | 23 7 | 656 | 237 | 656 |
Per 20 10 m. gruodiio 3 1 d. pasibaigusj laikotarpj Grupes ir Bendroves iSmoketos iSmokos darbuotojams sudare 284 tiikst. Lt (2009 m. gruodiio 31 d. pasibaigusiais metais - 521 tCikst. Lt) ir yra jtrauktos j atlyginimy ir socialinio draudimo sqnaudas Grupes ir Bendroves bendryj y pajamy ataskaitoje.
Pagrindines prielaidos, taikytos nustatant Grupes ir Bendroves planuojamq pensiniy iSmoky jsipareigojimq yra pateiktos iemiau:
| 2010 m. gruodZio 31 d. | 2009 m. gruodiio 31 d. | |
|---|---|---|
| Diskonto norma | 7,O proc. | 7,O proc. |
| Darbuotoj y kaitos rodiklis | 1 8,9 proc. | 18,9 proc. |
| Planuojamas metinis atlyginimo padidejimas | 3,O proc. | 3,O proc. |
2008 m. spalio 29 d. Grupe ir Bendrove sudare paliikany apsikeitimo sandorj. Nuo 2008 m. lapkriEio 24 d. iki 2010 m. 1apkriEio 22 d. Grupe ir Bendrove nustate 3,86 proc. fiksuotq palokany normq kintamai 1-men. EURLBOR palukany normai. 2009 m. gruodiio 31 d. nominali sandorio verte buvo 2.433 tukst. eury (8.401 tukst. Lt ekvivalentas). Sandorio rinkos verte 2009 m. gruodiio 31 d. - 181 tukst. Lt.
2008 m. spalio 24 d. Grupe ir Bendrove sudare palukany apsikeitimo sandorj. Nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rub~jjuCio 23 d. Grupe ir Bendrove nustate 4,24 proc. fiksuotq palukany normq luntamai 6-men. EUR LIBOR palukany normai. 2008 m. gruodiio 31 d. nominali sandorio verte buvo 4.344 tukst. eurq (15.000 tukst. Lt ekvivalentas). 2009 m. balandiio 9 d. Bendrove nutrauke Sj sandorj.
2009 m. balandiio 9 d. Grupe ir Bendrove sudare palukany apsikeitimo sandorj. Nuo 2009 m. rugpjuEio 24 d. iki 2014 m. rugpjuEio 22 d. Grupe ir Bendrove nustate 4,15 proc. fiksuotq palukany normq kintamai 6-men. EUR LIBOR paliikany normai. 2010 m. gruodiio 31 d. nominali sandorio verte yra 2.896 tukst. eury (10.000 tiikst. Lt ekvivalentas) (2009 m. gruodiio 31 d. 3.620 tukst. eury (12.500 tukst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos verte 2010 m. gruodiio 31 d. - 479 tukst. Lt, (2009 m. gruodiio 31 d. - 606 tiikst. Lt).
Grupe ir Bendrove uisiima Silumines energijos tiekimo, pastaty Sildymo ir karSto vandens tiekimo sistemy prieiiura, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojy Bendrove pasirinko karSto vandens tiekeju. Sios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todel valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupe ir Bendrove veiklq organizuoja viename segmente - Silumines energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupes ir Bendroves veiklas yra pateikialnos iemiau:
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | |
| Silumos energija | 302.546 | 277.00 1 | 302.602 | 277.053 |
| Pastaty Sildymo ir karSto vandens tiekimo sistemy | ||||
| prieiiura | 2.037 | 2.365 | 566 | 1.450 |
| KarSto vandens tielumas | 1.485 | 1.485 | ||
| Kolektoriy prieiiura | 439 | 535 | 439 | 535 |
| Elektros energija | 349 | 393 | 349 | 393 |
| Apyvartiniai tarSos leidimai | 117 | 117 | ||
| GrupC | BendrovC | |
|---|---|---|
| Pinigy surinlumo sqnaudos | ||
| jrangos patikrinimas ir apiiura | ||
| Skolil surinkimo sqnaudos | ||
| Konsultavimo paslaugos | ||
| Sqskaity klientams leidybos ir pristatymo sqnaudos | ||
| RySiy sqnaudos | ||
| Su darbuotojais susijq sqnaudos | ||
| Draudimas | ||
| IT prieiifira ir susijq paslaugos | ||
| Narystes mokestis | ||
| Transport0 iilaidos | ||
| Reklamos sqnaudos | ||
| Audito sqnaudos | ||
| Kanceliarines ir paSto sqnaudos | ||
| Irangos ir maiiny nuoma | ||
| Kitos sqnaudos | ||
| Grupk BendrovC |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | ||
| Kitos veiklos pajamos | |||||
| lvairios suteiktos paslaugos | |||||
| Parduotos materialines vertybes | |||||
| Ilgalaikio turto pardavimo pelnas | |||||
| Kita | |||||
| Kitos veiklos sqnaudos | |||||
| lvairiy suteikty paslaugy savikaina | |||||
| Parduotos materialines vertybes | |||||
| Ilgalaikio turto nuragymas | |||||
| llgalaikio turto pardavimo nuostoliai | |||||
| Kita | |||||
| Grupk | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. 2009 m. | ||
| Paliikanos gautos ui pradelstas gautinas sumas | 1.704 | 1.571 | - 1.704 |
1.571 |
| Banko palfikanos | 2 | 3 | 2 | 3 |
| ISvestiniy finansiniy priemoniy tikrosios vertes pasikeitimas | 308 | 308 | ||
| Kita | 10 | 2 | 10 | 2 |
| 2.024 | 1.576 | 2.024 | 1.576 | |
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| Banko paskoly ir overdrafty palhkanos | (2.1 77) | (3.269) | (2.175) | (3.264) |
| Ilgalaikio finansinio turto vertes sumaiejimas | (196) | (69 1 ) | ||
| Igvestiniy finansiniy priemoniy tikrosios vertes pasikeitimas | (220) | (220) | ||
| Delspinigiai | (30) | (121) | (30) | (121) |
| Kita | (2) | (1) | (1) | (1) |
| (2.405) | (3.61 1) | (2.897) | (3.606) | |
| 21. Pelno mokestis | - |
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | |
| Pelno mokesEio sqnaudq komponentai | ||||
| Ataskaitiniy mety pelno mokesCio sqnaudos | ||||
| Atidetojo pelno mokesCio pajamos (sqnaudos) | (3.521) | (2.1 18) | (3.521) | (1.895) |
| Pelno mokescio pajamos (sqnaudos), apskaitytos bendwy | ||||
| pajamy ataskaitoje | (3.521) | (2.118) | (3.52 1) | (1.895) |
2010 m. ir 2009 m. gruodiio 31 d. atidetojo pelno mokesCio turtas ir jsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifq (2.20. pastaba). Visi atidetojo pelno mokesCio pasikeitimai apskaitomi bendryjy pajamy ataskaitoje.
Atidetqjj pelno mokestj sudare:
| GrupC | Bendrove | |||
|---|---|---|---|---|
| AtidCtojo pelno mokesrio turtas | ||||
| Mokestiniai nuostoliai | ||||
| Sukaupimai | ||||
| Nusidevejimo skirtumai | ||||
| Finansinio turto vertes pasikeitimas | ||||
| Atidetojo pelno mokesCio turtas | ||||
| AtidCtojo pelno mokesEio jsipareigojimas | ||||
| Nusidevejimo skirtumai | (6.334) | (2.61 3) | (6.334) | (2.613) |
| Investicij y lengvata | (294) | (1.557) | (294) | (1.557) |
| Perduoto dukterinei jmonei turto perkainojimas | (669) | (669) | ||
| Atidetojo pelno mokesCio jsipareigojimas | (6.628) | (4.170) | ||
| Atidetasis pelno mokestis grynqja verte |
Atidetojo mokesCio turtas de1 mokestiniy nuostoliy yra pripaijstamas, kadangi Grupes ir Bendroves vadovybe tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsiivelgiant j apmokestinamojo pelno prognozes.
Ataskaitose pateiktos mety pelno mokesEio sqnaudos gali buti suderinamos su pelno mokestio sqnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytq pelno mokestio tarifq pelnui prieS mokesCius:
| Grupe | Bendrove | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010m. | 2009m. | 2010 m. | 2009 m. | |
| Pelnas pries apmokestinimq | 7.688 | 8.522 | 7.258 | 8.823 |
| Pelno mokesCio (sqnaudos), apskaiCiuotos taikant galiojantj pelno mokesCio tarifq |
(1.153) | (1.704) | (1.089) | (1.764) |
| Atidetojo pelno mokeseio pokytis del tarifo pasikeitimo - Apmokestinamojo pelno (nemaiinanEios sqnaudos) bei |
674 | - 897 |
||
| neapmokestinamos pajamos ir atidetojo pelno mokesCio turto vertes sumaiejimo jtaka |
(2.368) | (1.088) | (2.432) | (1.028) |
| Pelno mokesEio (sqnaudos), apskaitytos bendr~ljy pajamy ataskaitoje |
(3.521) | (2.1 18) | (3.521) | (1.895) |
| Efektyvi pelno mokesrio norma (proc.) | 45,80 | 24,85 | 48,51 | 21,15 |
ielniau pateikiami Grupes pagrindines ir sumaiintos pelno dalies, tenkanEios vienai akcijai, skaiEiavimai:
| Grupe | Bendrove | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | ||
| Bendrasis pelnas | 4.167 | 6.404 | 3.737 | 6.928 |
| Akcij 11 skaiEius (tukst.), laikotarpio pradiioje | 42.618 | 19.918 | 42.61 8 | 19.918 |
| Akcijil skaiEius (tukst.), laikotarpio pabaigoje | 42.732 | 42.61 8 | 42.732 | 42.61 8 |
| ISleisty paprastyj y akcij y svertinis vidurkis (thkst.) | 42.706 | 29.376 | 42.706 | 29.376 |
| Pagrindine ir sumaiinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (LT) | 0,lO | 0,22 | 0,09 | 0,24 |
Grupe ir Bendrove nepatiria reikgmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaiEiumi pirkej y.
| 2010 m. gruodiio 31 d. | ||||
|---|---|---|---|---|
| Grupe | Bendrove | |||
| Gyventoj ai | ||||
| Kiti | ||||
| Savivaldybes ir kitos valstybines institucijos | ||||
IH prekybos ir luty gautiny sumy, kuriy laikotarpis nera praejqs bei joms nera nustatytas vertes sumaiejimas, finansiniy ataskaity dienq, vadovybes nuomone, nera jokiy poiymiy, jog skolininkai nejvykdys savo moketiny jsipareigojimy, nes gautiny sumy likuEiai yra pastoviai kontroliuojami. Gmpe ir Bendrove mano, jog maksimali rizika yra lygi iS pirkejy ir kity gautiny sumy sumai, atemus pripaiintus vertes sumaiejimo nuostolius balanso sudaryrno dienq (8 pastaba).
Pinigai ir pinigy ekvivalentai bankuose, kurie jvertinti pagal ilgalaiho skolinimosi reitingus*
| 2010 m. gruodiio 31 d. | 2009 m. gruodiio 31 d. | ||
|---|---|---|---|
| GrupC | BendrovC | GrupC | BendrovC |
| 1.420 | 1.370 | 1.044 | 1.008 |
| 100 | 100 | ||
| 3 | 3 | ||
| 7 | 7 | ||
| 62 | 62 | ||
| 1.592 | 1.542 |
*- iSoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Rutings agenttiros.
2010 m. ir 2009 m. Grupe ir Bendrove nesuteike jokiy garantijy ui kity Saliy prievoles.
Kredito rizikos, atsirandaneios del Grupes ir Bendroves kit0 finansinio turto, kurj sudaro pinigai ir pinigy ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansines investicijos, Grupes ir Bendroves galima kredito rizika atsiranda del partneriy jsipareigojimil nevykdymo, ir didiiausia galima rizika yra lygi balansinei Siy instrumentil vertei.
Visos Grupes ir Bendroves ilgalaikes paskolos yra su kintama paliikany norma, todel Grupe ir Bendrove patiria paliikany normos rizikq. 2010 m. ir 2009 m. kintamos paliikany normos rizikos valdymui Grupe ir Bendrove sudare paliikanil normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupe ir Bendrove sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumq tarp fiksuotos ir kintamos palukany normos, kaip apraSyta 15 pastaboje, apskaiciuotq remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.
Toliau pateiktoje lenteleje atskleidiiamos Grupes ir Bendroves pelno pries mokesCius jautrumas galimiems palukany normy pokyCiams (baziniy punkty padidejimas 1 sumaiejimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sqlygomis bei Grupes ir Bendroves patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (jvertinant jsiskolinimus su kintama paliikany norma). Grupes ir Bendroves nuosavam kapitalui jtakos, iSskyrus einamyjy mety pelno jtakq, nera.
| PadidCjimaslsumaiCjimas baziniais punktais | !taka pelnui priei mokesrius | |
|---|---|---|
| 2010 | ||
| LTL | +200 | (201) |
| LTL | -200 | 20 1 |
| EUR | +50 | (198) |
| EUR | -5 0 | 198 |
| 2009 | ||
| LTL | ||
| LTL | ||
| EUR | ||
| EUR |
Grupes ir Bendroves politika yra palaikyti pakankamq grynyiy pinigy ir grynyly pinigy ekvivalenty kiekj arba uisitikrinti finansavimq pasitelkus atitinkamq overdrafty ir kredito linijy kiekj, siekiant jvykdyti savo strateginiuose planuose nurnatytus jsipareigojimus. Grupes likvidumo (trumpalaikio turto iS viso / per vienerius metus moketiny sumy ir jsipareigojimy iS viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iS viso - atsargos) / per vienerius metus moketiny sumy ir jsipareigojimy iS viso) rodikliai 2010 m. gruodiio 31 d. atitinkamai buvo 0,93 ir 0,88 (2009 m. gruodiio 3 1 d. - 1,04 ir 0,97). Bendroves likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2010 in. gruodiio 3 1 d. atitinkamai buvo 0,93 ir 0,88 (2009 m. gruodiio 31 d. - 1,05 ir 0,97).
Grupe ir Bendrove palaiko likvidumo problemai iispresti jgyvendina Sj veiksmy planq:
iemiau pateikta lentele apibendrina Grupes finansiniy jsipareigojimy grqiinimo terminus 2010 m. ir 2009 m. gruodiio 3 1 d. pagal nediskontuotus mokejimus pagal sutartis (suplanuoti mokejimai su palukanomis).
| Iki3 mknesiy |
Nu04 iki 12 mCnesiy |
Nuo 1 iki5 mety |
Po5 mety |
IS viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos palukanos | |||||
| Prekybos skolos | |||||
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis | |||||
| Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos palukanos | |||||
| Prekybos skolos | |||||
| 2009 m. gruodiio 31 d. likutis |
iemiau pateikta lentele apibendrina Bendroves finansiniy jsipareigojimy grqiinimo terminus 2010 m. ir 2009 in. gruodiio 3 1 d. pagal nediskontuotus mokejimus pagal sutartis (suplanuoti mokejimai su palfikanomis).
| Iki 3 mknesiy |
Nuo4iki 12mCnesi y |
Nu02 iki5 mety |
Po5 mety |
IS viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir jsiskoliniinai, kuriems | |||||
| nustatytos paliikanos | 1 1.045 | 19.170 | 31.063 | 2.525 | 63.803 |
| ~rek~bos skolos | |||||
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis | |||||
| Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos palukanos | 6.73 1 | 17.670 | 36.299 | 3.240 | 63.940 |
| Prekvbos skolos | 39.300 | 2.224 | 5 | - | 41.529 |
| 2009 m. gruodiio 31 d. likutis | 46.031 | 19.894 | 36.304 | 3.240 | 105.469 |
Visi Grupes ir Bendroves pirkimai, pardavimai bei finansines skolos yra denominuoti Lts ir eurais, todel reikSmingos uisienio valiutos rizikos nepatiriama.
2010 m. gruodiio 31 d. piniginis turtas ir piniginiai jsipareigojimai nacionaline ir uisienio valiuta buvo tokie (iSreikSti litais):
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| Turtas | Jsipareigojimai | Turtas | Isipareigojimai | |
| Litai | ||||
| Eurai | ||||
Pagrindiniai Grupes ir Bendroves finansinis turtas ir jsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iS pirkejy ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikes gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikes ir trumpalaikes skolos. Jy balansine verte yra artima jy tikrajai vertei.
Tikroji verte yra apibreiiama kaip suma, ui kuriq gali biiti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali buti uiskaitytas tarpusavio jsipareigojimas tarp nesusijusiy Saliy, kurios ketina pirkti (parduoti) turtq arba uiskaityti tarpusavio jsipareigojimq. Tikroji finansinio turto ir finansiniy jsipareigojimy verte yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotij pinigy srautij modeliais arba opciony kainy modeliais, priklausomai nuo aplinkybiy .
Kiekvienos ruSies finansiniam turtui ir jsipareigojimams jvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupe ir Bendrove atitikty iSorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikyty atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslq ir maksimizuoti akcininkams teikiamq naudq.
Grupe ir Bendrove valdo savo kapitalo strukturq ir keiCia jq, atsiivelgiant j ekonominiy sqlygy pokytius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo strukturq, Grupe ir Bendrove gali iileisti naujy akcijy, pakeisti dividendy iSmokejimq akcininkams, grqiinti kapitalq akcininkams. 2010 m. ir 2009 m. gruodiio 31 d. nebuvo jokiy kapitalo valdymo tiksly, politikos ar proceso pakeitimy, iSskyrus akcinio kapitalo didinimus apmoketus nepiniginiais turtiniais jnagais, kaip apraSyta 1 pastaboje.
Lietuvos Respublikos akciniy bendroviy jstatymas reikalauja, kad Grupes ir Bendroves nuosavas kapitalas sudaryty ne maiiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupe ir Bendrove tenkina Lietuvos Respublikos akciniy bendroviil jstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nera jokiy kity iSoriSkai nustatyty reikalavimy Grupes ir Bendroves kapitalui.
Grupe ir Bendrove vertina kapitalq naudodama jsipareigojimy ir nuosavo kapitalo santykj. Nuosavq kapitalq sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojanCios jmones nuosavo kapitalo turetojams. Grupes ir Bendroves vadovybe nera nustaCiusi konkretaus siektino jsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, taCiau iemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:
| Grupk Bendrovk |
||||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodiio 31 d. |
2009 m. gruodiio 31 d. |
2010 m. gruodiio 31 d. |
2009 m. gruodiio 31 d. |
|
| llgalaikiai jsipareigojimai (jskaitant atidetuosius | ||||
| mokesCius ir dotacijas (atidetqsias pajamas)) | 56.165 | 53.659 | 56.824 | 54.284 |
| Trumpalaikiai jsipareigojimai | 93.455 | 70.205 | 93.132 | 69.973 |
| lsipareigojimy iS viso | 149.620 | 123.864 | 149.956 | 124.257 |
| Nuosavas kapitalas | 257.142 | 255.882 | 260.585 | 259.755 |
| lsipareigojimy* ir nuosavo kapitalo santykis |
||||
| (pr0c.I | 58,19 | 48,41 | 57,55 | 47,84 |
* [sipareigojimai apima visus ilgalaikius (jskaitant atidetojo pelno mokesCio jsipareigojimq ir dotacijas (atidetqsias pajamas)) ir trumpalaikius jsipareigojimus.
ISoriniai rizikos veiksniai jtakojantys Grupes ir Bendroves pagrindine veiklq:
Detalesne informacija apie rizikos veiksnius pateikta Metiniame praneSime.
Bendrove dalyvauja treCiuoju asmeniu administracineje byloje pagal UAB Kauno Termfikacijos Elektrine (toliau - KTE) skundus del 2008 m. spalio 24 d. Komisijos nutarimo "De1 Silumos gamybos bazines kainos nustatymo UAB Kauno termofikacijos elektrine" panaikinimo. Savo skundus KTE grindiia tuo, kad KTE turi buti taikoma Silumos gamybos kaina, apskaiCiuota 2003 m. kovo 31 d. ~ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka, bet ne Komisijos nustatyta kaina. Kadangi Bendrove mano, kad remiantis LR civilinio kodekso normomis, LR teismy nutartimis, Kauno miesto savivaldybes bei Komisijos atsiliepimais, 2008 m. sausio 1 d. LR Silumos ukio jstatymas turi virSenybe prieS 2003 m. kovo 31 d. ~ilu~nos energijos pirkimo-pardavimo sutartj, sudarytq tarp Bendroves ir KTE, todel tikimybes, kad Bendrovei bus pateiktas ieSlunys nera, ir todel Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose nebuvo sudaryti atidejiniai, susije su Sia byla. Siy ataskaity paruogimo datai Vilniaus apygardos teismas yra atmetes visus skundus, o KTE Siuos sprendimus apskunde. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visus skundus iSnagrinejo ir atmete.
2003 m. kovo 31 d. tarp Bendroves ir KTE buvo pasiragytas Investicijy susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdo prisiimty jsipareigojimy de1 investicijy apimties, o pagal Sj susitarimq KTE privalo moketi 17,7 rnln. Lt nuo nejvykdyty investicijy baudq Bendrovei, tarp Saliy vyko derybos del Lnvesticijy susitarimo pakeitimo ir investavimo terming pakeitimo. 2009 m. gruodiio 31 d. nebuvo pasiektas abiems Salims priimtinas susitarimas
del Investicijil susitariino pakeitimo. Kilqs nesutarimas del 17,7 mln. Lt iSsprestas Arbitraio teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rhmai - Lietuva. Procednros baigtis apraSyta 26 pastraipoje.
salys yra laikomos susijusiomis, kai viena Salis tun galimybq kontroliuoti kitq arba gali daryti reikgmingq jtakq kitai Saliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.
2010 m. ir 2009 m. Grupe ir Bendrove neturejo reikSmingy sandoriy su kitomis Kauno miesto savivaldybes kontroliuojamomis jmonemis, iSskyrus komunaliniy paslaugy pirlumq ar teikimq. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybes kontroliuojamomis jmonemis buvo vykdomi rinkos kainomis.
20 10 in. ir 2009 m. Grupes ir Bendroves sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybes finansuojamomis ir kontroliuojamomis jmonemis ir balansiniai likuEiai laikotarpiy pabaigai buvo tokie:
| 2010 m. | Gautinos | Moketinos | ||
|---|---|---|---|---|
| Pirkimai | Pardavimai | SU~OS | SU~OS | |
| Kauno in. savivaldybe, jos finansuojamos ir | ||||
| pilnai valdomos jmones | 974 | 30.383 | 20.23 1 | 185 |
| Jurbarko rajono savivaldybe | 4 | 2.168 | 716 | |
| Kauno m. savivaldybe, jos finansuojamos ir | ||||
| pilnai valdomos jmones | 443 | 24.597 | 15.063 | 18 |
| Jurbarko rajono savivaldybe | 3 | 1.866 | 278 | 3 7 |
20 10 in. ir 2009 m. Bendroves sandoriai su dukterine jmone ir balansiniai likutiai laikotarpio pabaigai buvo Sie:
| Gautinos | Mokktinos | |||
|---|---|---|---|---|
| Pirkimai | Pardavimai | SU~OS | SU~OS | |
| UAB ,,Pastati) prieiihros paslaugos" 2009 m. |
1.247 | 133 | 308 Gautinos |
80 Moketinos |
| Pirkimai | Pardavimai | SU~OS | SU~OS | |
| UAB ,,Pastati! prieiihros paslaugos" | 1.546 | 347 | 396 | 94 |
Vadowbes darbo uimokestis ir kitos iSmokos
2010 m. ir 2009 m. gruodiio 3 1 d. Grupes ir Bendroves vadovybq sudaro atitinkamai po 6 ir 4 asmenis.
| 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|---|---|
| Vadovybei priskaitiuotas darbo uimokestis | 450 | 494 | 350 | 338 |
| Vadovybei iSmoketos pensijiniy iSmokil | ||||
| darbuotojams kompensacijos | 9 3 | 93 | ||
| Grupk | Bendrove | |||
| 2010 m. gruodiio 31 d. |
2009 m. gruodiio 31 d. |
2010 m. gruodiio 31 d. |
2009 m. gruodiio 31 d. |
|
| Vadovybei priskaiEiuotos pensijiniy iSmoky darbuotojams kompensacijos |
5 3 | 44 | 53 | 44 |
Per 2010 m. ir 2009 m. Grupes ir Bendroves vadovybei nebuvo suteikta joky paskoly, garantijy, nebuvo jokiy kity iSmokety ar priskaiziuoty sumy ar turto perleidiino.
201 1 m. kovo 3 d. bendrove Valstybinei kainy ir energetikos kontroles komisijai pateike derinti tris investicinius projektus, pagal kuriuos planuojama jrengti biokuru kiirenama kogeneracine jegaine PetraSiiiny elektrineje ir biokuro deginimo grandys bendrovei priklausanEiose ,,InkaroU bei NoreikiSkiy katilinese. Projektai komisijai pateikti derinti po to, kai Kauno miesto savivaldybes taryboje buvo pritarta Bendroves 2012 - 2015 mety daliniam investicijy planui. Projektq numatoma iS dalies finansuoti bendroves leSomis, skolintomis leSomis ir panaudojant Europos sqjungos strukturiniy fondy paramq.
2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitraio teismas (toliau - VKAT) ignagrinejo civilinq bylq de1 Investicijy susitarimo vykdymo tarp Bendroves ir UAB Kauno Termfikacijos Elektrine (toliau - KTE) bei prieme sprendimq Bendroves naudai priteisti iS KTE 5 419 808,82 Lt dydiio baudq. KTE de1 Sio sprendimo pateike skundq Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. spalio 19 d. nutartimi skundq atmete ir VKAT sprendimq paliko nepakeistq. KTE de1 arbitraio sprendimo bei Apeliacinio teismo nutarties panaikinimo 2010 m. 1apkriEio 8 d. Lietuvos AukSCiausiajam teismui pateike kasacinj skundq. Lietuvos AukSCiausiasis teismas 201 1 m. kovo 14 d. galutine nutartimi KTE kasacinj skundq atmete bei paliko galioti aukSEiau rninetus VKAT sprendimq ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutartj.
Bendrove 2010 m. 1apkriEio 3 d. Vilniaus komercinio arbitraio teismui pateike antrqjj ieSkini del papildomy 12.35 1.600 Lt netesyby priteisimo iS KTE ui netinkamq KTE prievoliy pagal Investicijy susitarimq vykdymq. 201 1 m. vasario 18 d. jvyko preliminarusis posedis VKAT, o teismo posedis, kuriame planuojama bylq nagrineti iS esmes, paskirtas 201 1 m. birielio 17 d.
Del 2010 m. rugpjiiEio 24 d KTE Vilniaus komercinio arbitraio teismui pateikto prevencinio ieSkinio, kuriuo praSo uidrausti Bendrovei vienaSaliSkai nutraukti Elektrines pirkimo - pardavimo sutartj, Silumos energijos pirkimo - pardavimo sutartj ir investicijq susitarimq iki tol, kol KTE nutrauks savo prieSprieHiniy jsipareigojimy pagal Silumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties 14 straipsni paieidimq ir bus priimtas sprendimas del to, ar IeSkovui ir jo akcininkams turi bMi kompensuojama atsakovo prieSprieSiniy jsipareigojimq paieidimu daroma iala, jskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo ad hoc derybq biidu arba investicinio ginCo tvarka priemimq ir jgyvendinimq, 20 1 1 m. sausio 2 1 d. jvyko preliminarusis posedis VKAT, o teismo posedis, kuriame planuojama nagrineti bylq iS esmes, paskirtas 201 1 m. geguies 16 d. Kauno m. apylinkes teismas 201 1 m. sausio 21 d. nutartimi KTE naudai pritaike laikinqsias apsaugos priemones (LAP) ir jpareigojo Bendrovq susilaikyti nuo vienaSaliSko (nesikreipiant j teismq) minetq sutarziy nutraukimo, kol vyksta arbitraio bylos nagrinejimas.
Nors nutartis yra apskysta Kauno apygardos teismui, taEiau LAP taikomos nuo nutarties priemimo momento ir Bendrovei jau jteiktas antstolio patvarkymas de1 jpareigojimo vykdymo.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.