Annual Report • Apr 28, 2011
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB "Pieno ţvaigţdės"
2010 metų finansinių ataskaitų rinkinys
| Informacija apie įmonę | 1 |
|---|---|
| Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio | 2 |
| Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Pieno ţvaigţdės" akcininkams | 3 |
| Bendrųjų pajamų ataskaita | 5 |
| Finansinės būklės ataskaita | 6 |
| Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita | 6 |
| Pinigų srautų ataskaita | 8 |
| Finansinių ataskaitų paaiškinimai | 9 |
| Metinis pranešimas uţ 2010 metus | 41 |
| Telefonas: | +370 5 246 1414 |
|---|---|
| Telefaksas: | +370 5 246 1415 |
| Įmonės kodas: | 124665536 |
| Registruota: | Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, Lietuva |
Paul Bergqvist, pirmininkas Lars Ojefors Voldemaras Klovas Julius Kvaraciejus Aleksandr Smagin Linas Sasnauskas
Aleksandr Smagin, generalinis direktorius
"KPMG Baltics", UAB
AB SEB bankas "Swedbank", AB AB DnB NORD bankas
Valdyba ir vadovybė šiandien aptarė ir patvirtino finansinių ataskaitų rinkinį (toliau "finansinės ataskaitos") bei jį pasirašė.
Finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Mūsų nuomone, taikyti apskaitos principai yra tinkami ir finansinės ataskaitos visais reikšmingais atţvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Rekomenduojame, kad finansines ataskaitas patvirtintų Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vilnius, 2011 m. balandţio 4 d.
Vadovybė:
------------------------ Aleksandr Smagin Generalinis direktorius
| Tūkst. litų | Paaišk. | 2010 | 2009 |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 1 | 620 255 | 622 467 |
| Pardavimų savikaina | (500 740) | (497 305) | |
| Bendrasis pelnas | 119 515 | 125 162 | |
| Kitos veiklos pajamos | 2 | 456 | 677 |
| Pardavimų ir administracinės sąnaudos | 3 | (95 063) | (99 083) |
| Veiklos pelnas | 24 908 | 26 756 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 4 | 215 | 725 |
| Finansinės veiklos sąnaudos | 5 | (3 310) | (7 813) |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | (3 095) | (7 088) | |
| Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą | 21 813 | 19 668 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 6 | (3 243) | (5 103) |
| Ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) | 18 570 | 14 565 | |
| Kitos bendrosios pajamos | |||
| - | - | ||
| Ataskaitinių metų bendrosios pajamos iš viso | 18 570 | 14 565 | |
| Pelnas (nuostolis)/ sumaţintas pelnas (nuostolis) tenkantis 1 akcijai (litais) |
7 | 0,34 | 0,27 |
| Tūkst. litų | Paaišk. | 2010 | 2009 |
|---|---|---|---|
| Turtas | |||
| Ilgalaikis materialusis turtas | 8 | 191 763 | 218 337 |
| Nematerialusis turtas | 9 | 1 198 | 895 |
| Investicijos pardavimui | 10 | 276 | 275 |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 12 | 1 107 | 1 001 |
| Iš viso ilgalaikio turto | 194 344 | 220 508 | |
| Atsargos | 11 | 60 322 | 39 239 |
| Gautinos sumos | 12 | 67 587 | 69 339 |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 13 | 3 582 | 6 136 |
| Iš viso trumpalaikio turto | 131 491 | 114 714 | |
| Iš viso turto | 325 835 | 335 222 | |
| Akcininkų nuosavybė | |||
| Akcinis kapitalas | 54 205 | 54 205 | |
| Akcijų priedai | 27 246 | 27 246 | |
| Nuosavos akcijos | (14 349) | (6 108) | |
| Rezervai | 36 883 | 27 093 | |
| Nepaskirstytasis rezultatas | 43 058 | 46 376 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės | 14 | 147 043 | 148 812 |
| Įsipareigojimai | |||
| Subsidijos | 15 | 4 859 | 3 394 |
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 16 | 41 611 | 32 311 |
| Atidėtasis mokestis | 17 | 2 010 | 2 160 |
| Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų | 48 480 | 37 865 | |
| Atidėjiniai | 19 | - | - |
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 16 | 71 590 | 95 451 |
| Mokėtinas pelno mokestis | 2 369 | 4 384 | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 18 | 56 353 | 48 710 |
| Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų | 130 312 | 148 545 | |
| Iš viso įsipareigojimų | 178 792 | 186 410 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės ir įsipareigojimų | 325 835 | 335 222 |
| 2009 m. sausio 1 d. 54 205 27 246 (4 108) 5 420 16 538 6 800 36 063 142 164 Bendrosios pajamos uţ laikotarpį 2009 m. grynasis pelnas 14 565 14 565 Kitos bendrosios pajamos Perkainotų pastatų nusidėvėjimas (1 115) 1 115 Iš viso bendrųjų pajamų uţ laikotarpį (1 115) 15 680 14 565 Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale Pervedimai į rezervus (550) 550 Dividendai (5 917) (5 917) Savų akcijų įsigijimas (2 000) (2 000) Iš viso sandorių su savininkais (2 000) (550) (5 367) (7 917) 2009 m. gruodţio 31 d. 14 54 205 27 246 (6 108) 5 420 15 423 6 250 46 376 148 812 2010 m. sausio 1 d. 54 205 27 246 (6 108) 5 420 15 423 6 250 46 376 148 812 Bendrosios pajamos uţ laikotarpį 2010 m. grynasis pelnas 18 570 18 570 Kitos bendrosios pajamos Perkainotų pastatų nusidėvėjimas (330) 330 Iš viso bendrųjų pajamų uţ laikotarpį (330) 18 900 18 570 Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale Pervedimai į rezervus 10 120 (10 120) Dividendai (12 098) (12 098) Savų akcijų įsigijimas (8 241) (8 241) Iš viso sandorių su savininkais (8 241) 10 120 (22 218) (20 339) 2010 m. gruodţio 31 d. 14 54 205 27 246 (14 349) 5 420 15 093 16 370 43 058 147 043 |
Tūkst. litų | Pa aišk. |
Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Nuosavos akcijos |
Privalo masis rezervas |
Perkaino jimo rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirs tytasis pelnas (nuostoliai) |
Iš viso akcininkų nuosavybės |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| uţ metus, pasibaigusius gruodţio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pa aišk. |
2010 | 2009 |
| Pinigų srautai iš įprastinės veiklos | |||
| Pelnas (nuostolis) uţ metus | 18 570 | 14 565 | |
| Koregavimai: | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 8, 9 | 39 798 | 42 576 |
| Subsidijų amortizacija | 15 | (695) | (509) |
| Ilgalaikio turto perleidimo ir nurašymo rezultatas | 139 | 939 | |
| Abejotinų ir nurašytų skolų sąnaudos | 3 | 1 985 | 1 049 |
| Pasikeitimas atostogų rezerve | 18 | 165 | (1 157) |
| Pasikeitimas atsargų vertės sumaţėjime | - | (2 373) | |
| Palūkanų pajamos/sąnaudos, grynąja verte | 4,5 | 3 054 | 7 497 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 6 | 3 243 | 5 103 |
| 66 259 | 67 690 | ||
| Atsargų pokytis | (21 083) | 44 975 | |
| Gautinų sumų pokytis | (1 248) | 5 688 | |
| Mokėtinų sumų pokytis | 7 204 |
(9 411) | |
| Pinigų srautai iš įprastinės veiklos |
51 132 | 108 942 | |
| Sumokėtos palūkanos | (2 991) | (7 497) | |
| Sumokėtas pelno mokestis | (4 500) | (200) | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 43 641 | 101 245 | |
| Pinigų srautai iš investicinės veiklos | |||
| Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas | 8 | (12 776) | (28 923) |
| Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas | 9 | (652) | (96) |
| Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 418 | 1 107 | |
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | (13 010) | (27 912) | |
| Pinigų srautai iš finansinės veiklos | |||
| Gautos paskolos | 44 140 | 26 948 | |
| Paskolų grąţinimas | (43 301) | (72 524) | |
| Nuosavų akcijų supirkimas | (8 241) | (2 000) | |
| Išmokėti dividendai | (12 098) | (5 901) | |
| Finansinės nuomos mokėjimai | (15 845) | (16 755) | |
| Gautos subsidijos | 15 | 2 160 |
1 128 |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | (33 185) | (69 104) | |
| Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pasikeitimas | (2 554) | 4 229 | |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai sausio 1 d | 6 136 | 1 907 | |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai gruodţio 31 d. | 3 582 | 6 136 |
AB "Pieno ţvaigţdės" (toliau "Įmonė") buveinė yra Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. AB "Pieno ţvaigţdės" buvo įkurta 1998 metais sujungus akcines bendroves "Maţeikių pieninė", "Pasvalio sūrinė" ir "Kauno pienas".
2003 m. gruodţio 31 d. Įmonė valdė 64,2% dukterinės įmonės AB "Panevėţio pienas" akcijų. Per 2004 m. Įmonė įsigijo likusias AB "Panevėţio pienas" akcijas. Nuo 2004 m. lapkričio 30 d. AB "Panevėţio pienas" buvo prijungtas prie AB "Pieno ţvaigţdės" ir įgavo filialo statusą.
Įmonės pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialų – Maţeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėţyje.
Visos Įmonės paprastosios akcijos yra kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių birţoje. Tarp AB "Pieno ţvaigţdės" akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę.
Įmonė gamina ir parduoda pieno produktus per tarpininkus bei tiesiogiai į maţmeninės prekybos taškus.
2010 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 2 019 darbuotojų (2009 m.: 2 207 darbuotojai).
AB "Pieno ţvaigţdės" finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus Europos Sąjungoje.
Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos Valdybos 2011 m. balandţio 4 d. Įmonės akcininkai gali nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų ir pareikalauti jas pakeisti.
Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami litais, kuris yra Įmonės funkcinė valiuta, o ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus ţemę ir pastatus, kurie yra pateikiami perkainota verte.
Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti ES, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus, remdamasi tam tikromis prielaidomis, kurios įtakoja apskaitos principų pasirinkimą bei turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumas. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine informacija bei veiksniais, atspindinčiais esamas sąlygas. Minėtų prielaidų ir įvertinimų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų balansinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo daromų įvertinimų.
Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat perţiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripaţįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra perţiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo perţiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas įtakoja ir perţiūros, ir ateinančiuosius laikotarpius.
Vadovybės atlikti vertinimai, taikant TFAS, priimtus taikyti ES, kurie reikšmingai įtakoja finansines ataskaitas, yra aptariami 18 psl.
Ţemiau pateikti Įmonės apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi ir sutampa su taikytais praėjusiais metais.
Įmonė nenaudojo išvestinių finansinių priemonių bei netaikė apsidraudimo nuo rizikos apskaitos.
Operacijos uţsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną galiojančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta įvertinami litais balansinės ataskaitos dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Skirtumai, atsiradę dėl valiutos kursų pasikeitimo, apskaitomi pelne (nuostoliuose). Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta, apskaitomi tikrąja verte, įvertinami litais valiutos keitimo kursu, kuris buvo jų tikrosios vertės nustatymo dieną.
Ilgalaikis materialus turtas (išskyrus ţemę ir pastatus) yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius.
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikainą sudaro jo įsigijimo kaina, įskaitant importo muitą ir kitus negrąţintinus pirkimo mokesčius, atimant pirkimo nuolaidas, taip pat visos tiesiogiai su turto įsigijimu ir parengimu numatytam naudojimui susijusios sąnaudos.
Skolinimosi sąnaudos, susijusios su ilgalaikio materialaus turto, kuriam yra būtinas ilgas parengimo naudojimui laikotarpis, įsigijimu, statyba ar gamyba, yra kapitalizuojamos kaip dalis ilgalaikio materialus turto įsigijimo savikainos.
Perkainavimo rezervas yra kiekvienais metais maţinamas proporcingai perkainoto turto nusidėvėjimui. Sumos iš perkainojimo rezervo yra pervedamos į nepaskirstytąjį rezultatą kaip kitos bendrosios pajamos.
Pačių sukurto turto savikainą sudaro medţiagų ir tiesioginio darbo sąnaudos bei atitinkamai susijusios netiesioginės sąnaudos.
Jeigu materialiojo ilgalaikio turto dalys turi skirtingą naudingo tarnavimo laikotarpį, tokios dalys apskaitomos kaip atskiri materialiojo ilgalaikio turto vienetai ir nudėvimi per jų tikėtiną naudojimo laikotarpį.
Naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės bei nusidėvėjimo metodai yra perţiūrimi kiekvieną metinių finansinių ataskaitų sudarymo datą.
Nuoma, kai įmonė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine nuoma. Turtas, naudojamas finansinės nuomos būdu, pripaţįstamas įmonės turtu ir apskaitomas maţesniąja iš turto tikrosios vertės nuomos pradţioje ir minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinės vertės nuomos pradţioje, bei atskaičius nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimą.
Išlaidos, patirtos siekiant pakeisti ilgalaikio materialiojo turto komponentą, yra kapitalizuojamos tik nurašius pakeičiamojo komponento vertę ir tik jeigu iš to turto tikėtina gautina ekonominė nauda ir naujojo komponento savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos patirtos išlaidos pripaţįstamos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai yra patiriamos.
Nusidėvėjimas (išskyrus ţemę, kuri yra nenudėvima) apskaičiuojamas tiesiniu būdu per numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas pelne (nuostoliuose). Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra toks:
| | pastatai | 20 - 40 metų |
|---|---|---|
| | mašinos ir įrengimai | 10 - 12 metų |
transporto priemonės ir kitas turtas 4 - 20 metų
Nematerialusis turtas su apibrėţtu naudingo tarnavimo laikotarpiu, kurį įsigyja įmonė, yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimo nuostolius.
Išlaidos, susijusios su įmonėje sukuriamu prestiţu ir prekiniais ţenklais, apskaitomos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.
Vėliau patirtos išlaidos, susijusios su nematerialiuoju turtu, kapitalizuojamos tik jeigu jos padidins konkretaus turto, su kuriuo jos susijusios, duodamą ekonominę naudą ateityje. Visos kitos išlaidos pripaţįstamos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.
Amortizacija apskaičiuojama tiesiniu būdu per numatomą nematerialaus turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitoma pelne (nuostoliuose). Nematerialusis turtas yra amortizuojamas nuo turto naudojimo pradţios. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra nuo 1 iki 3 metų.
Prestiţas (teigiamas ir neigiamas) yra suma, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp dukterinės įmonės įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto (įskaitant neapibrėţtuosius įsipareigojimus) tikrosios vertės. Teigiama prestiţo suma apskaitoma savikaina, atėmus vertės sumaţėjimo nuostolius, ir pateikiama kaip nematerialusis turtas.
Įmonės apskaityta teigiama prestiţo suma yra susijusi su įsigyta ir po to prijungta įmone AB "Panevėţio pienas".
Finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius); investicijos laikomos iki termino; paskolos ir gautinos sumos; finansinis turtas galimam pardavimui. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripaţįstami sandorio atlikimo dieną. Pirmą kartą pripaţįstant finansinį turtą, jis yra įvertinamas tikrąja verte, pridedant, finansinių priemonių, vertinamų ne tikrąja verte per pelną (nuostolius), atveju, tiesiogiai priskiriamas sandorių sąnaudas.
Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius yra klasifikuojamos kaip galimam pardavimui, ir pirminio pripaţinimo momentu apskaitomos tikrąja verte, pridėjus susijusias tiesiogines sąnaudas. Vėliau investicijos perkainojamos iki tikrosios vertės, o perkainavimo pelnas ar nuostolis apskaitomas kitose bendrosiose pajamose akcininkų nuosavybėje. Nuvertėjimo nuostoliai, jei yra, pripaţįstami pelne (nuostoliuose), jeigu tikrosios vertės sumaţėjimas yra ilgalaikis arba reikšmingas. Kai šios investicijos yra parduodamos, sukauptas pelnas ar nuostolis, anksčiau tiesiogiai apskaitytas akcininkų nuosavybėje, apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Finansinių priemonių galimam pardavimui tikroji vertė yra rinkoje kotiruojama jų kaina finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.
Finansinės priemonės galimam pardavimui yra įmonės pripaţįstamos/nurašomos tą dieną, kai atsiranda įsipareigojimas pirkti/parduoti šias priemones.
Prekybos gautinomis sumomis nėra prekiaujama aktyvioje rinkoje. Jos yra įtraukiamos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas, kurių terminas ilgesnis nei 12 mėnesių. Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos pradţioje pripaţįstamos tikrąja verte, pridėjus sandorio sąnaudas, tiesiogiai susijusias su įsigijimu. Po pirminio pripaţinimo, gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą, atskaičius vertės sumaţėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nediskontuojamos.
Pasiskolintos sumos pradţioje pripaţįstamos tikrąja verte. Po pirminio pripaţinimo įsipareigojimai apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Kiti įsipareigojimai pirminio pripaţinimo metu apskaitomi tikrąja verte, vėliau jie apskaitomi amortizuota savikaina. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.
Atsargos apskaitomos maţesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė apskaičiuojama kaip pardavimo kaina, atėmus numatomas uţbaigimo ir pardavimo sąnaudas. Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos, susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki esamos vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsiţvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą.
Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimus.
Įmonės turto balansinė vertė, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra perţiūrima kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo poţymių. Jeigu tokių poţymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.
Prestiţui ir dar neparengtam naudojimui nematerialiajam turtui atsiperkamoji vertė įvertinama kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.
Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra pripaţįstami, kai turto balansinė vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra įtraukiami į pelną (nuostolius).
Kai nuosavybės vertybiniai popieriai priskiriami investicijų galimam pardavimui grupei, reikšmingas arba ilgalaikis vertybinių popierių vertės kritimas ţemiau savikainos laikomas vertybinių popierių nuvertėjo poţymiu. Jei finansinio turto tikrosios vertės koregavimai yra tiesiogiai pripaţįstami akcininkų nuosavybėje ir yra objektyvūs įrodymai, kad šio turto vertė sumaţėjo, sukauptas nuvertėjimo nuostolis, kuris buvo pripaţintas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, yra pripaţįstamas pelne (nuostoliuose). Sukauptas nuostolis, kuris buvo pripaţintas pelne (nuostoliuose) yra skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir esamos tikrosios vertės, atskaičius šio finansinio turto vertės sumaţėjimo nuostolius, anksčiau pripaţintus pelne (nuostoliuose).
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripaţinimo momentu).
Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Turto, kuris negeneruoja nepriklausomų pinigų srautų, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama priskiriant jį pinigų srautus generuojančiai turto grupei, su kuria jis gali būti pagrįstai susiejamas.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimo nuostolis atstatomas, jeigu vėlesnis atsiperkamosios vertės padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai buvo pripaţintas vertės sumaţėjimo nuostolis.
Investicijų į nuosavybės priemones, priskiriamas investicijų galimam pardavimui grupei, vertės sumaţėjimo nuostoliai nėra atstatomi per bendrųjų pajamų ataskaitą.
Vertės sumaţėjimo nuostoliai prestiţui nėra atstatomi. Kito turto vertės sumaţėjimo nuostoliai atstatomi, jeigu yra poţymių, kad šio nuvertėjimo nebėra ir pasikeitė įvertinimai, naudoti apskaičiuojant atsiperkamąją vertę.
Vertės sumaţėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumaţėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripaţinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.
Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.
Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.
Mokestis prie pajamų šaltinio, susijęs su dividendų išmokėjimu, pripaţįstamas tada, kai atsiranda įsipareigojimas mokėti šiuos dividendus.
Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu.
Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripaţįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios sąnaudos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo uţmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra. Įsipareigojimus darbuotojams dėl pensijų pagal įstatymus prisiima Lietuvos Respublikos valstybė.
Pajamos pardavus prekes pripaţįstamos pelne (nuostoliuose) tuo metu, kai reikšminga rizika ir nauda, susijusi su prekių nuosavybe, yra perduotos pirkėjui. Pajamos pripaţįstamos atskaičius nuolaidas. Pajamos, suteikus paslaugas, pripaţįstamos pelne (nuostoliuose) proporcingai sandorio uţbaigtumo laipsniui iki finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos. Paslaugų teikimo uţbaigtumo laipsnis įvertinamas atlikto darbo dalies įvertinimo pagrindu. Nuomos pajamos pripaţįstamos pelne (nuostoliuose) tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį.
Pajamos nepripaţįstamos, jeigu yra reikšmingas netikrumas dėl pajamų atgavimo, ar susijusių sąnaudų arba kai yra tikėtinas prekių grąţinimas ar reikšminga rizika ir nauda negali būti laikomi perduotais pirkėjui.
Subsidijos apskaitoje pripaţįstamos finansinės būklės ataskaitoje, kai pagrįstai tikimasi jas gauti ir manoma, kad bendrovė atitinka jų gavimui keliamus reikalavimus. Subsidijos, gautos sąnaudoms padengti, pripaţįstamos pelne (nuostoliuose) tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos. Subsidijos, gautos turto įsigijimo išlaidoms padengti, yra įtraukiamos į pajamas proporcingai minėto turto nusidėvėjimui per numatomą to turto tarnavimo laikotarpį.
Veiklos nuomos mokesčiai pripaţįstami pelne (nuostoliuose) tiesioginiu metodu per nuomos laikotarpį.
Minimalūs nuomos mokėjimai yra paskirstomi į finansines sąnaudas ir nepadengto įsipareigojimo dengimą. Finansinės sąnaudos paskirstomos per visą finansinės nuomos laikotarpį, apskaičiuojant jas pagal pastovią efektyvią palūkanų normą, taikomą nepadengtam įsipareigojimo likučiui.
Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos, įvertintos efektyvios palūkanų normos metodu ir uţsienio valiutos kursų pasikeitimo neigiama įtaka. Finansinio lizingo mokėjimo palūkanų sąnaudų sudedamoji dalis pripaţįstama pelne (nuostoliuose), taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos iš investuotų lėšų, dividendų pajamos ir uţsienio valiutos kursų pasikeitimo teigiama įtaka. Palūkanų pajamos pripaţįstamos pelne (nuostoliuose) joms kaupiantis, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Dividendų pajamos pripaţįstamos pelne (nuostoliuose), kai dividendai paskelbiami ir įgyjama teisė juos gauti.
Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas pelne (nuostoliuose), išskyrus kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje.
Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant galiojančius ir taikomus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną tarifus, bei ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai.
Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsiţvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas šiems laikiniems skirtumams: skirtumams atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripaţinimo momentu, kai tie skirtumai neįtakoja nei ataskaitinio laikotarpio apskaityto nei apmokestinamojo pelno. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimų padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčių tarifų.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripaţįstamas tik tada, kai tikimasi, kad ateityje įmonė turės pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas maţinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota.
Segmentas yra įmonės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uţdirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias įmonės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją.
Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais. 2010 metais įsigalioję nauji/pakeisti TFAS ir jų interpretacijos nėra taikytini Įmonės veiklai.
Buvo išleista keletas naujų ir perţiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Įmonės finansines ataskaitas uţ ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau. Įmonė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Ţemiau yra pateikiami Įmonės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir perţiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius.
■ Peržiūrėtas 24-asis TAS "Susijusių šalių atskleidimas"
Perţiūrėtas 24-asis TAS galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pataisa atleidţia su valdţios institucijomis susijusius ūkio subjektus nuo prievolės atskleisti susijusių šalių sandorius ir skolų likučius. Perţiūrėtas standartas taip pat pakeičia susijusios šalies apibrėţimą, nes buvo įtraukti naujo pobūdţio santykiai, tokie kaip su kontroliuojančiu akcininku susiję asmenys bei įmonės, kontroliuojamos ar bendrai kontroliuojamos pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. Perţiūrėtas 24-asis TAS nėra aktualus Įmonės finansinėms ataskaitoms, kadangi Įmonė nėra su valdţios institucijomis susijęs ūkio subjektas ir perţiūrėtas susijusios šalies apibrėţimas nesukuria naujų santykių, kurie turėtų būti atskleisti finansinėse ataskaitose.
■ TFAAK 14 pataisa 19 TAS "Apribojimas apibrėžtųjų išmokų turtui, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika "
TFAAK 14 pataisa galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau. TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisa nurodo, kaip apskaityti išankstines įmokas, atliekamas kai taip pat yra taikomi minimalaus finansavimo reikalavimai (MFR). Vadovaudamasis pataisomis, ūkio subjektas privalo tam tikras išankstines įmokas pripaţinti kaip turtą, kadangi ūkio subjektas ateityje iš išankstinių įmokų turės ekonominės naudos, kuri gaunama sumaţinus grynųjų pinigų išmokas ateinančiais metais, per kuriuos kitu atveju būtų reikalaujama mokėti įmokas pagal minimalaus finansavimo reikalavimus. TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisos nėra aktualios Įmonės finansinėms ataskaitoms, kadangi Įmonė neturi apibrėţtųjų išmokų planų, kuriems taikomi minimalūs finansavimo reikalavimai.
TFAAK 19 galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau. Šis aiškinimas nurodo, kad nuosavybės priemonės, išleistos visiškai arba iš dalies panaikinti finansinį įsipareigojimą kreditoriui "skolos į nuosavybę apsikeitimo sandoryje", yra sumokėta suma pagal 39-ojo TAS 41 straipsnį. Nuosavybės priemonės, išleidţiamos panaikinti finansinį įsipareigojimą, pirmą kartą pripaţįstamos tikrąja jų verte, nebent tos tikrosios vertės neįmanoma patikimai įvertinti. Tokiu atveju nuosavybės priemonės įvertinamos taip, kad būtų atspindėta panaikinto finansinio įsipareigojimo tikroji vertė. Skirtumas tarp panaikinto finansinio įsipareigojimo (arba finansinio įsipareigojimo dalies) balansinės vertės ir pradinės išleistų nuosavybės instrumentų įvertinimo sumos pripaţįstamas pelnu arba nuostoliu. Einamuoju laikotarpiu Įmonė nėra išleidusi nuosavybės instrumentų, skirtų panaikinti finansinius įsipareigojimus. Todėl aiškinimas neturės įtakos 2010 m. gruodţio 31 d. Įmonės finansinių ataskaitų palyginamiesiems skaičiams. Be to, kadangi aiškinimas yra susijęs tik su ateityje įvyksiančiais sandoriais, iš anksto neįmanoma nustatyti šio aiškinimo taikymo įtakos.
32-ojo TAS pataisa galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau. Pataisa reikalauja, kad teisės, pasirinkimo sandoriai arba garantijos įsigyti fiksuotą skaičių paties ūkio subjekto nuosavybės priemonių uţ fiksuotą pinigų sumą bet kuria valiuta būtų nuosavybės instrumentai, jei teises, pasirinkimo sandorius ir garantijas ūkio subjektas proporcingai siūlo esamiems savo to paties tipo neišvestinių nuosavybės priemonių savininkams. 32-ojo TAS pataisos nėra aktualios Įmonės finansinėms ataskaitoms, kadangi praeityje Įmonė nėra išleidusi tokių priemonių.
Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat perţiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.
Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėţimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Ţemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.
Įmonė perţiūri ilgalaikio turto balansines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti, ar yra turto vertės sumaţėjimą rodančių poţymių. Jei tokie poţymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumaţėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uţdirba grynuosius pinigus ir didţiąja dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojamas į maţiausią grupę.
Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuţdirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.
Įmonė perţiūri ţemės ir pastatų tikrąsias vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti ar yra reikšmingų skirtumų tarp tikrųjų verčių ir to turto balansinių verčių. Tikroji vertė yra įvertinama remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateikiamomis turto vertinimo ataskaitomis.
Įmonė perţiūri gautinas sumas, įvertindama vertės sumaţėjimą bent kartą per ketvirtį. Įmonė, nuspręsdama, ar vertės sumaţėjimo nuostoliai turi būti apskaityti, įvertina, ar yra prieinamų įrodymų rodančių, kad pinigų srautai iš kiekvieno kliento pastebimai sumaţės. Tokiais įrodymais gali būti duomenys, rodantys pablogėjusius kliento mokėjimus ir kt.
Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai perţiūrimi bent kartą metuose. Jie keičiami, kai reikia, atsiţvelgiant į technologinius pasikeitimus, tolesnį ekonominį panaudojimą ir turto faktinę būklę.
Įmonė pripaţino atidėtojo mokesčio turtą remiantis vadovybės vertinimais, kad ateityje Įmonė gali uţdirbti pakankamai apmokestinamojo pelno šiai mokestinei naudai panaudoti. Vadovybės vertinimai yra paremti vidiniais biudţetais ir prognozėmis.
Naudodama finansines priemones, Įmonė susiduria su tokiomis rizikomis:
Uţ bendros Įmonės rizikų valdymo programos sukūrimą ir prieţiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Įmonės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis Įmonė susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai perţiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Įmonės veiklos pokyčius. Įmonė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.
Pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Įmonė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai, Įmonės kapitalo valdymas. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami finansinių ataskaitų pastabose.
Įmonė turi tik vieną veikiantį segmentą - pieno produktų gamyba.
Geografinė informacija gali būti pateikiama taip (pajamos pateikiamos pagal kliento geografinę vietą, o materialus ilgalaikis turtas pagal šio turto buvimo vietą):
| 2010 m., tūkst. litų | Kitos | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | Rusija | Latvija | Vokietija | šalys | Iš viso | |
| Pardavimų pajamos | 301 183 | 236 494 | 8 797 | 11 495 | 62 286 | 620 255 |
| Ilgalaikis materialus turtas | 187 584 | 4 179 | 191 763 | |||
| Kitas ilgalaikis turtas | 2 581 | 2 581 |
Įmonė turi vieną pirkėją, iš kurio gautos pajamos 2010 metais sudarė daugiau kaip 10% visų Įmonės pajamų. Gautos pajamos iš šio pirkėjo sudarė 17% visų Įmonės pajamų.
| 2009 m., tūkst. litų | Kitos | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | Rusija | Latvija | Vokietija | šalys | Iš viso | |
| Pardavimų pajamos | 301 016 | 225 511 | 10 989 | 13 220 | 71 731 | 622 467 |
| Ilgalaikis materialus turtas | 213 011 | 5 326 | 218 337 | |||
| Kitas ilgalaikis turtas | 2 171 | 2 171 |
2009 m. pajamose apskaityta eksporto subsidijų suma sudarė 8 779 tūkst. litų.
Įmonė turi vieną pirkėją, iš kurio gautos pajamos 2009 metais sudarė daugiau kaip 10% visų Įmonės pajamų. Gautos pajamos iš šio pirkėjo sudarė 13% visų Įmonės pajamų.
| 2. Kitos veiklos pajamos |
||
|---|---|---|
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
| Nuomos ir kitų paslaugų pajamos | 356 | 492 |
| Pelnas (nuostolis) iš ilgalaikio turto pardavimo | (129) | 94 |
| Kitos | 229 | 91 |
| 456 | 677 |
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Personalo išlaikymo sąnaudos | (34 982) | (39 913) |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (11 858) | (12 446) |
| Produkcijos pristatymo sąnaudos | (6 564) | (6 748) |
| Marketingas ir reklama | (6 493) | (7 933) |
| Kuras | (5 975) | (5 239) |
| Medţiagos ir atsarginės dalys | (3 477) | (3 439) |
| Komunalinės sąnaudos | (3 008) | (2 519) |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (2 212) | (2 266) |
| Apsauga | (1 791) | (2 148) |
| Remontas | (1 718) | (1 638) |
| Draudimas | (1 155) | (1 553) |
| Blogų ir abejotinų skolų sąnaudos | (1 985) | (1 049) |
| Veiklos nuomos sąnaudos | (1 112) | (1 000) |
| Ryšiai | (884) | (955) |
| Transportas | (259) | (222) |
| Biuro reikmenys | (127) | (193) |
| Kitos sąnaudos | (11 463) | (9 822) |
| (95 063) | (99 083) | |
| Pardavimų sąnaudos | (53 840) | (58 435) |
| Administracinės sąnaudos | (41 223) | (40 648) |
| (95 063) | (99 083) |
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Palūkanos | 215 | 725 |
| Iš viso finansinės veiklos pajamų | 215 | 725 |
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Palūkanos uţ paskolas ir lizingą | (3 054) | (7 498) |
|---|---|---|
| Nuostolis iš valiutos kursų pasikeitimų | (100) | (299) |
| Kitos | (156) | (16) |
| Iš viso finansinės veiklos sąnaudų | (3 310) | (7 813) |
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos Praeitų laikotarpių pelno mokesčio koregavimai Atidėtojo mokesčio pokytis |
(3 868) 475 150 |
(4 873) - (230) |
| Iš viso pelno mokesčio sąnaudų | (3 243) | (5 103) |
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 | ||
|---|---|---|---|---|
| Rezultatas prieš apmokestinimą | 21 813 | 19 668 | ||
| Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą |
15% | (3 272) | 20% | (3 933) |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios | ||||
| sąnaudos | 3,9% | (852) | 4,4 % | (878) |
| Neapmokestinamosios pajamos | - | - | - | - |
| Paramos įtaka (atimama 2 kartus) | -1,2% | 256 | -0,8% | 175 |
| Mokesčio tarifo pasikeitimas | - | - | 2,3% | (467) |
| 17,7% | (3 868) | 25,9% | (5 103) |
Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas padalinant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus. Jokių potencialių akcijų, kurios galėtų būti išleistos, nėra.
| 2010 | 2009 | |
|---|---|---|
| Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio | ||
| metodu, tūkst. vnt. | 51 624 | 52 998 |
| Grynasis metų rezultatas, tūkst. litų |
18 570 | 14 565 |
| Pelnas/sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, litais |
0,36 | 0,27 |
| Tūkst. litų |
Ţemė ir pastatai |
Mašinos ir įrengimai |
Kitas turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Savikaina/perkainavimas | |||||
| Likutis 2009 m. sausio 1 d. | 92 017 | 238 692 | 85 476 | 5 610 | 421 795 |
| Koregavimai | 863 | (866) | 3 | - | 0 |
| Perkainavimas | - | - | - | - | - |
| Įsigijimai | - | 27 254 | 1 629 | 3 493 | 32 376 |
| Išankstiniai apmokėjimai | - | - | (3 529) | - | (3 529) |
| Pardavimai ir nurašymai | (54) | (18 948) | (9 626) | - | (28 628) |
| Pergrupavimai | 3 269 | 1 469 | 2 | (4 740) | 0 |
| Likutis 2009 m. gruodţio 31 d. | 96 095 | 247 601 | 73 955 | 4 363 | 422 014 |
| Likutis 2010 m. sausio 1 d. | 96 095 | 247 601 | 73 955 | 4 363 | 422 014 |
| Perkainavimas | - | - | - | - | - |
| Įsigijimai | 19 | 6 377 | 993 | 2 408 | 9 797 |
| Išankstiniai apmokėjimai | - | - | 3 634 | - | 3 634 |
| Pardavimai ir nurašymai | - | (4 093) | (3 762) | - | (7 855) |
| Pergrupavimai | 3 445 | 480 | - | (3 925) | 0 |
| Likutis 2010 m. gruodţio 31 d. | 99 559 | 250 365 | 74 820 | 2 846 | 427 590 |
| Nusidėvėjimas | |||||
| Likutis 2009 m. sausio 1 d. | 4 105 | 142 770 | 36 353 | 0 | 183 228 |
| Nusidėvėjimas per metus | 5 034 | 27 496 | 9 774 | - | 42 304 |
| Perleisto turto nusidėvėjimas | (52) | (15 113) | (7 154) | - | (22 319) |
| Pergrupavimai | 5 | (8) | 3 | - | 0 |
| Likutis 2009 m. gruodţio 31 d. | 9 091 | 155 146 | 38 974 | 0 | 203 211 |
| Likutis 2010 m. sausio 1 d. | 9 091 | 155 146 | 38 974 | 0 | 203 211 |
| Nusidėvėjimas per metus | 5 101 | 25 738 | 8 610 | - | 39 449 |
| Perleisto turto nusidėvėjimas | - | (3 608) | (3 689) | - | (7 297) |
| Pergrupavimai | - | - | - | - | - |
| Likutis 2010 m. gruodţio 31 d. | 14 192 | 177 276 | 43 895 | 0 | 235 363 |
| Vertės sumaţėjimas | |||||
| Likutis 2009 m. sausio 1 d. | 0 | 620 | 2 331 | 464 | 3 415 |
| Pasikeitimas per metus (nurašymas) | - | (620) | (2 331) | - | (2 951) |
| Likutis 2009 m. gruodţio 31 d. | 0 | 0 | 0 | 464 | 464 |
| Likutis 2010 m. sausio 1 d. | 0 | 0 | 0 | 464 | 464 |
| Pergrupavimas | 464 | - | - | (464) | 0 |
| Pasikeitimas per metus (nurašymas) | - | - | - | - | - |
| Pasikeitimas per metus (pardavimas) | - | - | - | - | - |
| Likutis 2010 m. gruodţio 31 d. | 464 | 0 | 0 | 0 | 464 |
| Balansinės vertės | |||||
| 2009 m. sausio 1 d. | 87 912 | 95 302 | 46 792 | 5 146 | 235 152 |
| 2009 m. gruodţio 31 d. | 87 004 | 92 455 | 34 979 | 3 899 | 218 337 |
| 2010 m. sausio 1 d. | 87 004 | 92 455 | 34 979 | 3 899 | 218 337 |
| 2010 m. gruodţio 31 d. | 84 903 | 73 089 | 30 925 | 2 846 | 191 763 |
2009 metais mašinų, įrengimų ir kito turto vertės sumaţėjimas maţinamas 2 951 tūkst. litų suma dėl šio turto nurašymo. Įvertinus vertės sumaţėjimo atstatymą, Įmonė 2009 m. pelne (nuostoliuose) apskaitė 192 tūkst. litų nuostolį. 2010 metais nebaigtos statybos vertės sumaţėjimas yra perklasifikuojamas dėl šio turto pergrupavimo į pastatų grupę. Vadovybės nuomone, jokių turto vertės sumaţėjimo poţymių nėra kadangi piniginiai srautai iš įmonės veiklos yra pakankami tam, kad ilgalaikio turto balansinė vertė 2010 m. gruodţio 31 d. atsipirktų.
Įmonė 2004 m. gruodţio 31 d. atliko pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 4 796 tūkst. litų (sumaţintas 730 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės sumaţėjimas, sudarantis 8 050 tūkst. litų buvo apskaitytas 2004 metų pelne (nuostoliuose).
Įmonė 2007 m. gruodţio 31 d. atliko sekantį pastatų perkainavimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 18 381 tūkst. litų (sumaţintas 2 755 tūkst. litų atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainavimo rezerve. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 1 721 tūkst. litų buvo apskaitytas 2007 metų pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudų maţinimas, kadangi iki 2007 m. sausio 1 d. šiam turtui buvo apskaitytas vertės sumaţėjimas. Turto vertės sumaţėjimas sudarė 1 007 tūkst. litų ir buvo apskaitytas 2007 m. pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos. Perkainavimas buvo atliktas remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis tikrosiomis vertėmis naudojant palyginamųjų sandėrių metodą.
2010 metų pabaigoje Įmonė atliko įvertinimą siekiant nustatyti, ar ţemės ir pastatų rinkos vertė reikšmingai skiriasi nuo finansinėse ataskaitose pateiktos vertės. Atsiţvelgiant į nepriklausomų vertintojų pateiktas išvadas, kuriose nurodoma, kad 2010 metais Lietuvoje nebuvo reikšmingų nekilnojamojo turto kainų pokyčių, vadovybės nuomone, 2010 m. gruodţio 31 d. nėra reikšmingo skirtumo tarp ţemės ir pastatų rinkos vertės bei jų vertės pateiktos finansinėse ataskaitose minėtai datai. Todėl ţemė ir pastatai nebuvo perkainuoti finansinėse ataskaitose 2010 m. gruodţio 31 d.
Jeigu įmonė ţemės ir pastatų turto kategoriją visą laiką būtų apskaičiusi taikydama įsigijimo savikainos metodą, tai ţemės ir pastatų balansinė vertė 2010 m. gruodţio 31 d. sudarytų 71 211 tūkst. litų (2009 m. 70 992 tūkst. litų.)
Ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė sudaro 77 495 tūkst. litų 2010 m. gruodţio 31 d. (2009 m. 144 292 tūkst. litų), yra įkeistas bankams uţ paskolas (ţr. 16 pastabą).
Įmonė finansinės nuomos pagrindu įsigijo mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kito turto. Finansinės nuomos pagrindu įsigyto turto balansinė vertė 2010 m. gruodţio 31 d. sudarė 31 074 tūkst. litų (2009 m. 40 982 tūkst. litų). Išperkamosios nuomos įsipareigojimų vykdymas uţtikrinamas nuomojamu turtu (ţr. 16 pastabą).
Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose pelno (nuostolių) straipsniuose:
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Pardavimų savikaina Pardavimų ir administracinės sąnaudos |
27 063 11 678 |
28 351 12 334 |
| 38 741 | 40 685 |
Likusi nusidėvėjimo dalis, sudaranti 2 327 tūkst. litų yra įtraukta į atsargų vertę 2010 m. gruodţio 31 d. (2009 m: 1 619 tūkst. litų).
Ilgalaikio materialaus turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro 117 065 tūkst. litų (2009 m. 86 261 tūkst. litų)
| Tūkst. litų |
Prestiţas | Programinė įranga ir kt. |
Iš viso |
|---|---|---|---|
| Savikaina | |||
| Likutis 2009 m. sausio 1 d. | 335 | 5 407 | 5 742 |
| Įsigijimai | 95 | 95 | |
| Nurašymai | (25) | (25) | |
| Likutis 2009 m. gruodţio 31 d. | 335 | 5 477 | 5 812 |
| Likutis 2010 m. sausio 1 d. | 335 | 5 477 | 5 812 |
| Įsigijimai Nurašymai |
652 | 652 | |
| Likutis 2010 m. gruodţio 31 d. | 335 | 6 129 | 6 464 |
| Amortizacija ir nuvertėjimo nuostolis | |||
| Likutis 2009 m. sausio 1 d. | - | 4 670 | 4 670 |
| Amortizacija per metus | 272 | 272 | |
| Nurašyto turto amortizacija | (25) | (25) | |
| Likutis 2009 m. gruodţio 31 d. | - | 4 917 | 4 917 |
| Likutis 2010 m. sausio 1 d. | - | 4 917 | 4 917 |
| Amortizacija per metus Nurašyto turto amortizacija |
349 | 349 | |
| Likutis 2010 m. gruodţio 31 d. | - | 5 266 | 5 266 |
| Balansinės vertės | |||
| 2009 m. sausio 1 d. | 335 | 737 | 1 072 |
| 2009 m. gruodţio 31 d. | 335 | 560 | 895 |
| 2010 m. sausio 1 d. | 335 | 560 | 895 |
| 2010 m. gruodţio 31 d. | 335 | 863 | 1 198 |
Amortizacija yra įtraukta į pardavimų ir administracines sąnaudas.
Prestiţas, sudarantis 335 tūkst. litų 2010 m. gruodţio 31 d. atsirado AB "Panevėţio pienas" įsigijimo metu. 2004 metais AB "Panevėţio pienas" buvo prijungtas prie AB "Pieno ţvaigţdės". Vadovybė mano, kad prestiţo vertė nesumaţėjo, nes AB "Pieno ţvaigţdės" filialas "Panevėţio pienas" dirba pelningai.
Nematerialaus ilgalaikio turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro 3 743 tūkst. litų. (2009 m.: 3 490 tūkst. litų)
Didţiąją dalį investicijų pardavimui 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro UAB "Kapitalo srautai" akcijos (15.3% UAB "Kapitalo srautai" įstatinio kapitalo). UAB "Kapitalo srautai" uţsiima finansinio tarpininkavimo veikla. Kadangi negalima patikimai nustatyti šių akcijų tikrosios vertės, jos yra apskaitytos įsigijimo savikaina, kuri sudaro 200 tūkst. litų. Likusi dalis investicijų pardavimui taip pat yra apskaityta įsigijimo savikaina, kadangi negalima patikimai įvertinti jų tikrosios vertės.
| 11. Atsargos |
||
|---|---|---|
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
| Žaliavos | 17 140 | 14 298 |
| Nebaigta gamyba | 32 201 | 15 272 |
| Pagamintos prekės | 10 826 | 9 503 |
| Prekės perpardavimui | 155 | 166 |
| 60 322 | 39 239 |
Ţaliavas sudaro pienas ir kitos medţiagos, naudojamos gamyboje.
Atsargos pripaţintos sąnaudomis per laikotarpį išskaidomos taip:
| (510 446) | (506 244) | |
|---|---|---|
| Kitos veiklos sąnaudos (parduotos žaliavos, atsarginės dalys) | (256) | (262) |
| Pardavimų ir administracinės sąnaudos (atsargų sunaudojimas) | (9 450) | (8 677) |
| Pardavimų savikaina (parduotos pagamintos prekės) | (500 740) | (497 305) |
Į pardavimų ir administracines sąnaudas įtrauktas kuro ir medţiagų sunaudojimas.
Į kitos veiklos sąnaudas įtraukta perparduotų prekių savikaina, o taip pat ţaliavų ir kitų atsargų pardavimo savikaina.
2010 m. gruodţio 31 d. atsargos, kurių balansinė vertė iki 60 322 tūkst. litų (2009 m.: 39 239 tūkst. litų) buvo įkeistos uţ banko paskolas (ţr. 16 paaiškinimą).
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Prekybos gautinos sumos | 62 098 | 58 434 |
| Gautinos subsidijos | 0 | 1 177 |
| Išankstiniai apmokėjimai ir paskolos |
2 505 |
6 750 |
| Kitos gautinos sumos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos | 1 377 | 1 757 |
| Gautinas PVM | 1 850 | 1 222 |
| Pelno mokesčio permoka | - | - |
| 67 830 | 69 340 | |
| Abejotinų pirkėjų skolų vertės sumaţėjimas | (243) | (1) |
| 67 587 | 69 339 |
Blogų ir abejotinų skolų sąnaudas (ţr. 3 pastabą), apskaitytas 2010 m. pelne (nuostoliuose), sudaro 242 tūkst. litų pirkėjų skolų vertės sumaţėjimo pokytis per metus bei 1 743 tūkst. litų blogų skolų sąnaudos, apskaitytos 2010 metais.
Išankstinių apmokėjimų ir paskolų išskaidymas gali būti pateiktas taip:
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Išankstiniai apmokėjimai uţ pieno pristatymą | 1 847 | 5 194 |
| Paskolos vadovybei ir darbuotojams | 1 017 | 1 096 |
| Kiti išankstiniai apmokėjimai | 748 | 1 461 |
| 3 612 | 7 751 | |
| Minus: ilgalaikė dalis | (1 107) | (1 001) |
| 2 505 | 6 750 |
Pagal susitarimus su pieno tiekėjais išankstiniai apmokėjimai uţ pieno pristatymą turi būti padengiami per laikotarpį iki 5 metų. Uţ nepadengtą likutį yra skaičiuojamos palūkanos, kurios yra fiksuotos ir svyruoja nuo 5% iki 8%.
Į paskolų vadovybei ir darbuotojams sumą 2010 m. gruodţio 31 d. įeina 800 tūkst. litų paskola vadovams (2009 m.: 800 tūkst. litų). Ši paskola turi būti grąţinta iki 2011 m. liepos 1 d. Nustatyta metinė palūkanų norma – 6 mėn. VILIBOR ir 3.5% marţa.
Gautinų sumų balansinė vertė atitinka jų tikrąją vertę dėl gautinų sumų trumpo padengimo termino.
| 13. Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai |
||
|---|---|---|
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
| Banko sąskaitose | 3 085 | 5 468 |
| Kasoje | 497 | 668 |
| 3 582 | 6 136 |
2010 m. gruodţio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 54 205 031 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 litas. Visos akcijos pilnai apmokėtos.
Paprastųjų akcijų turėtojai turi vieno balso teisę vienai akcijai bendrovės akcininkų susirinkime ir turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, bei teisę į kapitalo grąţinimą kapitalo maţinimo atveju. Tarp AB "Pieno ţvaigţdės" akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę.
Įmonė 2010 m. gruodţio 31 d. yra supirkusi 3 555 247 vnt. nuosavų akcijų (2009: 1 607 511 vnt. akcijų).
Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra pateikiamos atimant iš bendrosios akcininkų nuosavybės sumos. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus nuosavas akcijas, yra pripaţįstamas akcininkų nuosavybėje.
Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama ne maţiau kaip 5% nuo grynojo pelno iki rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Šis rezervas gali būti naudojamas tiktai sukauptiems nuostoliams padengti.
2004 m. gruodţio 31 d. buvo apskaitytas 4 066 tūkst. litų perkainojimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainavimu minėtai dienai. Perkainojimo rezervas buvo sumaţintas 730 tūkst. litų atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.
2007 m. gruodţio 31 d. papildomai buvo apskaitytas 15 626 tūkst. litų perkainojimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainojimu minėtai dienai. Perkainojimo rezervas buvo sumaţintas 2 755 tūkst. litų atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.
Rezervas maţinamas proporcingai perkainoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo maţinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.
Nudėvint perkainotus pastatus, yra atliekamas pervedimas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.
Perkainojimo rezervas gali būti panaudotas didinti įstatinį kapitalą.
Kiti rezervai sudaro 16 370 tūkst. litų 2010 m. gruodţio 31 d. (2009 m.: 6 250 tūkst. litų). Kitų rezervų dalis, sudaranti 16 000 tūkst. litų (2009 m.: 6 000 tūkst. litų), paskirta savoms akcijoms įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.
Dividendai, išmokėti vienai akcijai, 2010 metais sudarė 0,23 LTL (2009: 0,1125 LTL).
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Subsidijos sausio 1 d. | 14 895 | 13 767 |
| Padidėjimai per laikotarpį | 2 160 | 1 128 |
| Koregavimai | - | - |
| Subsidijos gruodţio 31 d. |
17 055 | 14 895 |
| Amortizacija sausio 1 d. | 11 501 | 10 992 |
| Amortizacija per metus | 695 | 509 |
| Koregavimai | - | - |
| Amortizacija gruodţio 31 d. | 12 196 | 11 501 |
| Balansinė vertė sausio 1 d. | 3 394 | 2 775 |
| Balansinė vertė gruodţio 31 d. | 4 859 | 3 394 |
2009 ir 2010 metais gautos sumos pagal struktūrinių fondų projektą "Pieno perdirbimo veiklos konkurencingumo didinimas" specializuoto autotransporto (pienoveţių) ir įrengimų įsigijimui.
Įmonės paskolos ir kitos finansinės skolos yra tokios (tūkst. litų):
| Nuo | |||
|---|---|---|---|
| Kreditorius | roda | 2010 12 31 | 2009 12 31 |
| "Swedbank", AB | a) | 2 000 | 6 000 |
| "Swedbank", AB | b) | 1 730 | 1 334 |
| AB SEB bankas | c) | - | 3 833 |
| AB SEB bankas | d) | 4 099 | 15 564 |
| AB SEB bankas | e) | 29 694 | - |
| AB SEB bankas | f) | 4 842 |
7 228 |
| AB DnB Nord bankas | g) | 26 408 | 26 408 |
| AB DnB Nord bankas | h) | 8 849 | 8 796 |
| AB DnB Nord bankas | i) | 5 605 | 9 653 |
| Lizingo įmonės | j) | 20 077 | 35 478 |
| Faktoringas | k) | 9 897 | 13 468 |
| Iš viso įsipareigojimų | 113 201 | 127 762 | |
| Minus: trumpalaikė dalis | (71 590) | (95 451) | |
| Iš viso ilgalaikė dalis | 41 611 | 32 311 |
a) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola mokama lygiomis dalimis kas ketvirtį ir turi būti grąţinta iki 2011.05.16. Uţ paskolą yra įkeistas įmonės ilgalaikis turtas.
b) Paskola (overdraftas) gauta Įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąţinta 2011.11.16.
c) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola pilnai grąţinta 2010 metais.
d) Paskola (overdraftas) gauta Įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąţinta iki 2011.09.29. Uţ paskolą yra įkeistos Įmonės atsargos.
e) Paskola (kredito linija) 29 694 tūkst. litų. Kreditas suteiktas apyvartinių lėšų finansavimui. Paskola turi būti grąţinta 2011 09 30. Uţ paskolą yra įkeistos lėšos sąskaitose ir visos apyvartoje esančios atsargos.
f) Paskola gauta naujiems pienoveţiams įsigyti. Paskola turi būti grąţinta iki 2012.05.20. Uţ paskolą yra įkeisti įsigyti pienoveţiai.
g) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola turi būti grąţinta iki 2012.09.30. Uţ paskolą yra įkeistas įmonės ilgalaikis turtas.
h) Paskola (overdraftas) gauta Įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Paskola turi būti grąţinta 2011.03.30. Numatoma paskolos grąţinimą pratęsti vieneriems metams.
i) Paskola gauta naujiems pieno perdirbimo įrengimams įsigyti. Paskola turi būti grąţinta iki 2014.04.30. Uţ paskolą yra įkeistas Įmonės ilgalaikis turtas.
j) Įsipareigojimus lizingo įmonėms sudaro transporto priemonių ir įrengimų išperkamoji nuoma.
k) Faktoringo paslaugas teikia "Swedbank lizingas" UAB ir AB SEB Bankas. Graţinimo data 2011.11.16.
Visos paskolos ir kitos finansinės skolos 2010 m. gruodţio 31 d. yra denominuotos EUR arba LTL. Paskolos ir kitos finansinės skolos, denominuotos EUR, 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro 25 668 tūkst. EUR (2009: 30 168 tūkst. EUR).
Visų paskolų ir lizingo įsipareigojimų palūkanų normos yra kintamos ir apskaičiuojamos kaip LIBOR, EURIBOR arba VILIBOR ir nustatyto dydţio marţos suma. Palūkanų normos yra perskaičiuojamos kas 3-6 mėnesiai, priklausomai nuo paskolos/lizingo sutarties, ir tokiu būdu minėtų paskolų ir lizingo įsipareigojimų balansinės vertės atitinka jų tikrąsias vertes.
Įmonė uţ bankų suteiktas paskolas įkeitė savo ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė 2010 m. gruodţio 31 d. buvo 77 495 tūkst. litų (2009 m.: 144 292 tūkst. litų), atsargas, kurių balansinė vertė yra iki 60 322 tūkst. litų (2009 m.: 39 239 tūkst. litų).
Paskolos pagal patvirtintus grafikus bus mokamos taip:
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Per laikotarpį iki vienerių metų | 60 461 | 79 839 |
| Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų | 32 662 | 12 445 |
| Įsipareigojimų dabartinė vertė | 93 123 | 92 284 |
Finansinė nuoma yra mokama taip:
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Per laikotarpį iki vienerių metų | 11 537 | 16 236 |
| Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų | 9 326 | 20 661 |
| 20 863 | 36 897 | |
| Būsimos finansinės nuomos palūkanos | (786) | (1 419) |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė | 20 077 | 35 478 |
Finansinės nuomos sutarčių sąlygos nenumato neapibrėţtų nuomos mokėjimų.
Paskolų ir finansinės nuomos efektyvi palūkanų norma buvo tokia:
| % | 2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Ilgalaikės paskolos | 2,0 – 5,0 |
2,0 – 5,0 |
| Trumpalaikės paskolos Faktoringas |
2,0 – 5,5 3,4 – 4,5 |
2,0 – 8,0 8,0 – 9,6 |
| Finansinė nuoma | 2,0 – 4,5 |
2,0 – 3,0 |
Veiklos nuomos sąnaudos, apskaitytos pelne (nuostoliuose), gali būti išskaidytos taip:
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Pieno surinkimo punktų nuoma Kito turto veiklos nuoma |
(75) (1 526) |
(104) (1 000) |
| Iš viso veiklos nuomos sąnaudų: | (1 601) | (1 104) |
Pieno supirkimo punktų nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų savikainos straipsnyje. Kito turto veiklos nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų ir administracinėse sąnaudose (1 112 tūkst. litų) ir pagamintos produkcijos savikainoje (414 tūkst. litų).
Būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai gali būti pavaizduoti taip:
| Tūkst. litų |
2011 | 2012 |
|---|---|---|
| Pieno surinkimo punktų nuoma | - | - |
| Kito turto veiklos nuoma | (1 500) | (1 500) |
| Iš viso veiklos nuomos sąnaudų: | (1 500) | (1 500) |
Pieno surinkimo punktų nuomos sutartys nenumato sutarties nutraukimo apribojimų, todėl Įmonė pagal šias sutartis neturi ilgalaikių nuomos įsipareigojimų.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, apskaičiuoti taikant 15% tarifą, yra priskiriami šiems straipsniams:
| Tūkst. litų |
Turtas | Įsipareigojimas | Grynoji vertė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2010 | 2009 | 2010 | 2009 | 2010 | 2009 | ||
| Ilgalaikis materialusis turtas | (755) | (870) | 2 935 | 3 190 | 2 180 | 2 320 | |
| Atsargos | - | - | - | - | - | - | |
| Sąnaudų sukaupimai |
(170) | (160) | - | - | (170) | (160) | |
| Mokesčio (turtas) / | |||||||
| įsipareigojimas | (925) | (1 030) | 2 935 | 3 190 | 2 010 | 2 160 |
Laikinųjų skirtumų pasikeitimas per metus gali būti pavaizduotas taip:
| Tūkst. litų |
2009 01 01 | Apskaityta pelne (nuosto liuose) |
Apskaityta akcininkų nuosavybėje |
2009 12 31 |
|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikis materialusis turtas | 2 700 | (380) | - | 2 320 |
| Atsargos | (497) | 497 | - | 0 |
| Sąnaudų sukaupimai | (273) | 113 | - | (160) |
| Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas | 1 930 | 230 | - | 2 160 |
| Tūkst. litų | 2010 01 01 | Apskaityta pelne (nuosto liuose) |
Apskaityta akcininkų nuosavybėje |
2010 12 31 |
|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikis materialusis turtas | 2 320 | (140) | - | 2 180 |
| Atsargos | - | - | - | - |
| Sąnaudų sukaupimai | (160) | (10) | - | (170) |
| Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas | 2 160 | (150) | - | 2 010 |
Skirtumas tarp ilgalaikio materialiojo turto mokestinės ir finansinės verčių atsirado dėl pastatų perkainojimo bei ilgalaikio materialiojo turto vertės sumaţėjimo.
Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo pripaţintas šiems straipsniams:
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Gautinų sumų vertės sumaţėjimas | 243 | 1 |
| 243 | 1 |
Atidėtojo mokesčio turtas nebuvo pripaţintas šiems straipsniams, kadangi nėra tikėtina, kad laikinieji skirtumai atsiras ateityje.
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Įsiskolinimai tiekėjams | 46 807 | 38 966 |
| Atostoginių rezervas | 4 806 | 4 641 |
| Mokėtini mokesčiai ir socialinis draudimas | 2 349 | 2 360 |
| Mokėtini atlyginimai | 1 808 | 2 027 |
| Kitos | 583 | 716 |
| 56 353 | 48 710 |
2010 m. gruodţio 31 d. ir 2009 m. gruodţio 31 d. atidėjinių įsipareigojimams padengti nėra.
Kredito, palūkanų normos, valiutos keitimo rizika atsiranda Įmonei vykdant veiklą normaliomis verslo sąlygomis.
Įmonėje įdiegta kredito politika, ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienai Įmonė turėjo vieną klientą, iš kurio gautina suma sudarė daugiau kaip 10% viso gautinų sumų likučio. Prekybinės gautinos sumos turi būti apmokamos per 1- 30 dienų. Iš nepastovių klientų yra reikalaujamas išankstinis apmokėjimas.
Gautinų sumų vertės sumaţėjimas apskaičiuojamas įvertinant neatgautinų sumų dydį. Vertės sumaţėjimas yra įvertinamas individualiai kiekvienam klientui. Įmonė, vertindama gautinas sumas, atsiţvelgia į iš klientų gautus mokėjimus po finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos, ir tuo remiantis apskaičiuoja abejotinų skolų vertės sumaţėjimą.
Finansinio turto balansinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų datą buvo tokia:
| Tūkst. litų | Balansinė vertė |
||
|---|---|---|---|
| 2010 | 2009 | ||
| Trumpalaikės gautinos sumos | 67 587 | 69 339 | |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 1 107 | 1 001 | |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 3 582 | 6 136 | |
| 72 276 | 76 476 |
Finansinės būklės ataskaitos datai maksimalios kredito rizikos, susijusios su gautinomis sumomis, suskirstymas pagal geografines zonas gali būti toks:
| Tūkst. litų | Balansinė vertė |
||
|---|---|---|---|
| 2010 | 2009 | ||
| Lietuva | 33 360 | 37 720 | |
| Euro-zonos šalys | 6 654 | 6 120 | |
| Rusija | 26 272 | 26 227 | |
| Kitos šalys | 2 408 | 273 | |
| 68 694 | 70 340 |
Gautinų sumų įsisenėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti išskaidytas taip:
| Vertės | Vertės | |||
|---|---|---|---|---|
| Bendra suma | sumažėjimas | Bendra suma | sumažėjimas | |
| Tūkst. litų | 2010 | 2010 | 2009 | 2009 |
| Neuždelstos | 61 424 | 58 152 | ||
| Uždelstos 0-30 dienų | 6 761 | 9 052 | ||
| Uždelstos 30-60 dienų | 391 | 411 | ||
| Uždelstos 61-90 dienų | 33 | 2 653 | ||
| Daugiau nei 90 dienų | 328 | 243 | 73 | 1 |
| 68 937 | 243 | 70 341 | 1 |
Pagal Įmonės įvertinimą nėra būtina apskaityti gautinų sumų vertės sumaţėjimą, jei jų apmokėjimas vėluoja iki 90 dienų.
Įmonė susiduria su uţsienio valiutos kitimo rizika, susijusia su pardavimais, pirkimais ir paskolomis, kurie yra denominuoti kita nei litai ar eurai valiuta (litas yra susietas su euru fiksuotu santykiu 3.4528 LTL/EUR ir gali pasikeisti kaip Lietuvos Respublikos vyriausybės vykdomos makroekonominės politikos rezultatas). Įmonė neturi reikšmingų pirkimų ir pardavimų kitomis valiutomis nei LTL ir EUR, todėl uţsienio valiutos keitimo rizika yra nereikšminga. Įmonė nenaudoja jokių finansinių priemonių tam, kad sumaţinti uţsienio valiutos keitimo riziką.
2010 m. gruodţio 31 d. nėra jokių reikšmingų piniginių turto ir įsipareigojimų straipsnių, denominuotų kita nei LTL ir EUR valiuta. Piniginių straipsnių išraiška EUR yra tokia:
| Tūkst. EUR | 2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Gautinos sumos | 10 512 | 9 195 |
| Grynieji pinigai | 804 | 199 |
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | (25 668) | (30 168) |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | (1 480) | (367) |
| (15 832) | (21 141) |
Ţemiau pateikiami finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė |
Sutartiniai grynųjų pinigų srautai |
6 mėn. arba maţiau |
6-12 mėnesių |
1-2 metai | 2-5 metai | Daugiau nei 5 metai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai | |||||||
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 113 201 | 117 569 | 10 222 | 64 696 | 37 803 | 4 848 | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 58 721 | 58 721 | 58 721 | ||||
| 171 922 | 176 290 | 68 943 | 64 696 | 37 803 | 4 848 |
| Tūkst. litų | Likutinė vertė |
Sutartiniai grynųjų pinigų srautai |
6 mėn. arba maţiau |
6-12 mėnesių |
1-2 metai |
2-5 metai | Daugiau nei 5 metai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai | |||||||
| Paskolos ir kitos finansinės skolos | 127 762 | 135 480 | 27 235 | 71 366 | 31 385 | 5 494 | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 53 094 | 53 094 | 53 094 | ||||
| 180 856 | 188 574 | 80 329 | 71 366 | 31 385 | 5 494 |
Efektyvios palūkanų normos, taikytos apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui, yra tokios:
| 2010 | 2009 | |
|---|---|---|
| Paskolos ir skolinimosi lėšos | 2,0%-5,5% | 2,0% - 8,0% |
Įmonės politika yra turėti pakankamai pinigų ar jų ekvivalentų tam, kad padengti einamuosius su veikla susijusius mokėjimus, įskaitant finansinių skolų mokėjimus.
Įmonė susiduria su palūkanų normos piniginių srautų rizika, kadangi Įmonės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susietos su LIBOR, EURIBOR, VILIBOR.
Įmonės finansinėms priemonėms taikytų palūkanų normų išraiška finansinių ataskaitų datą yra tokia:
| Tūkst. litų | Balansinė vertė |
||
|---|---|---|---|
| 2010 | 2009 | ||
| Priemonės su fiksuota palūkanų norma | |||
| Nėra | - | - | |
| - | - |
| Tūkst. litų | Balansinė vertė |
|||
|---|---|---|---|---|
| 2010 | 2009 | |||
| Priemonės su kintama palūkanų norma | ||||
| "Swedbank", AB | 2 000 | 6 000 | ||
| "Swedbank", AB | 1 730 | 1 334 | ||
| AB SEB bankas | - | 3 833 | ||
| AB SEB bankas | 4 099 | 15 564 | ||
| AB SEB bankas |
29 694 | - | ||
| AB SEB bankas | 4 842 | 7 228 | ||
| AB DnB Nord bankas | 26 408 | 26 408 | ||
| AB DnB Nord bankas | 8 849 | 8 796 | ||
| AB DnB Nord bankas | 5 605 | 9 653 | ||
| Lizingo įmonės | 20 077 | 35 478 | ||
| Faktoringas | 9 897 | 13 468 | ||
| 113 201 | 127 762 |
Pagal šias sutartis taikoma palūkanų norma apskaičiuojama kaip tam tikro laikotarpio VILIBOR, EURIBOR, LIBOR pridedant kreditoriaus nustatytą marţą.
Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų finansinės būklės ataskaitos datą padidintų (sumaţintų) pelną (nuostolius) ţemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė ir uţ 2009 metus.
| Įtaka tūkst. litų | Pelnas (nuostoliai) uţ metus | ||
|---|---|---|---|
| 100 bp | 100 bp | ||
| padidėjimas | sumaţėjimas | ||
| 2010 m. gruodţio 31 d. | |||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti palūkanų norma | |||
| (1 132) | 1 132 | ||
| 2009 m. gruodţio 31 d. | |||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti palūkanų norma | |||
| (1 278) | 1 278 |
2010 m. gruodţio 31 d. Įmonė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, kad apsidraustų nuo palūkanų normos pinigų srautų kitimo rizikos.
Įmonės vadovybės nuomone, prekybos ir kitų gautinų ir mokėtinų sumų, o taip pat skolinimosi lėšų balansinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.
Valdyba siekia uţtikrinti kad Įmonės kapitalas būtų pakankamo dydţio tam kad uţtikrinti investuotojų, kreditorių ir kitų rinkos dalyvių pasitikėjimą Įmone. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus akcininkų nuosavybė turi sudaryti ne maţiau kaip 50% Įmonės akcinio kapitalo.
2010 m. gruodţio 31 d. ir 2009 m. gruodţio 31 d. Įmonė neturi jokių reikšmingų pirkimo įsipareigojimų.
Sandoriai tarp susijusių šalių gali būti pateikti taip:
| Tūkst. litų |
2010 m. | 2009 m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Išduota (grąţinta) |
Išduota (grąţinta) |
|||||
| Pardavimai | Pirkimai | paskolų | Pardavimai | Pirkimai | paskolų | |
| ŢŪB "Draugas" | - | - | - | 8 | 3 776 | (2 596) |
| UAB "Jansvis" | - | 10 | - | - | 52 | - |
| UAB ""Ţaibo ratas | ||||||
| Vilnius" | - | 248 | - | - | 373 | - |
| Vadovybė | - | - | - | - | - | 600 |
| - | 258 | - | 8 | 4 201 | (1 996) |
UAB "Jansvis" yra susijusi įmonė per AB "Pieno ţvaigţdės" filialo "Pasvalio sūrinė" direktoriaus šeimos narį. UAB "Ţaibo ratas Vilnius" yra susijusi įmonė per AB "Pieno ţvaigţdės" valdybos narį.
Iš UAB "Jansvis" perkamas transportas, o UAB "Ţaibo ratas Vilnius" teikia paslaugas.
Gautinos sumos iš susijusių šalių 2010 m. gruodţio 31 d. yra tokios: UAB "Ţaibo ratas Vilnius" - 0 tūkst. litų (2009: 3 tūkst. litų); gautinas sumas iš vadovybės sudaro išduotos paskolos, kurios 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro 800 tūkst. litų (2009: 800 tūkst. litų).
Mokėtinos sumos susijusioms šalims 2010 m. gruodţio 31 d. yra tokios: UAB "Ţaibo ratas Vilnius"- 7 tūkst. litų (2009 m.: 0 tūkst. litų), UAB "Jansvis" - 0 tūkst. litų (2009 m.: 5 tūkst. litų).
Pirkimai ir pardavimai su susijusioms šalims buvo atlikti įprastinėmis rinkos sąlygomis.
Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į pardavimų ir administracinių sąnaudų straipsnį, "Personalo išlaikymo sąnaudos" (ţr. 3 pastabą):
| Tūkst. litų |
2010 | 2009 |
|---|---|---|
| Atlyginimų vadovybei sąnaudos Atlyginimai vadovybei, atskaičius mokesčius |
1 248 724 |
1 844 1 126 |
Atlyginimų vadovybei sąnaudas sudaro priskaičiuotas atlyginimas ir socialinio draudimo priskaitymai, mokami Įmonės.
Vadovybė susideda iš generalinio direktoriaus, generalinio direktoriaus pavaduotojo, vykdančiojo direktoriaus, eksporto direktoriaus, finansų direktoriaus. Visi minėti asmenys, išskyrus finansų direktorių, taip pat yra ir valdybos nariai.
Po balanso sudarymo datos neįvyko jokių reikšmingų įvykių, kurie galėtų turėti esminės įtakos 2010 m. gruodţio 31 d. finansinėms ataskaitoms.
Jokių reikšmingų neapibrėţtumų, susijusių su Įmone, nėra.
Mes, ţemiau pasirašę AB "Pieno ţvaigţdės" generalinis direktorius Aleksandr Smagin ir Finansų direktorius Audrius Statulevičius patvirtiname, kad, mūsų ţiniomis, finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius. Metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apţvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėţtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Generalinis direktorius Aleksandr Smagin
Finansų direktorius Audrius Statulevičius
Pranešimas parengtas uţ 2010 finansinius metus.
Pieno produktų gamyba.
AB "Pieno ţvaigţdės" yra pasirašiusi sutartį su AB FMĮ "Finasta" (VPK licencijos Nr.: A 087, adresas: Konstitucijos pr. 23, Vilnius, telefonas (8-5) 278 68 33 faksas (8-5) 278 68 38) dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.
1.5.1. AB "Pieno ţvaigţdės" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius birţos Oficialųjį vertybinių popierių prekybos sąrašą. Akcijų rūšis - paprastosios vardinės; Akcijų skaičius – 54 205 031; Bendra nominali vertė – 54 205 031 Lt; VP ISIN kodas – LT0000111676;
1.5.2. AB "Pieno ţvaigţdės" yra supirkusi 3 555 247 nuosavų akcijų.
AB "Pieno ţvaigţdės" įkurta 1998 m. gruodţio 23 d. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB "Maţeikių pieninė" bei AB "Pasvalio sūrinė". Vėliau buvo prisijungta AB "Kauno pienas" ir 2004 metais AB "Panevėţio pienas". Šiandien tokia struktūra leidţia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant ţaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.
AB "Pieno ţvaigţdės" yra didţiausia Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Rusiją, Europos Sąjungos, NVS ir Baltijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieţi pieno produktai yra pagrindiniai AB "Pieno ţvaigţdės" eksporto rinkoms gaminami produktai, uţsitarnavę pripaţinimą nepriekaištingos kokybės dėka. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.
Emitento pagrindinė veikla - pieno perdirbimas. Šis verslas yra rizikingas dėl galimų pokyčių ţaliavos ir produktų rinkose, konkurencijos, taip pat galimų teisinių, politinių, technologinių bei socialinių pokyčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su Emitento verslu, kas gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Emitento pagrindinė ţaliava yra pienas, kurio pardavimo perdirbimui kiekis Europos Sąjungos pieno gamintojams yra apribotas nacionalinėmis pieno kvotomis. Ţaliavos tiekimo apribojimas gali įtakoti ţaliavos trūkumą bei ţaliavos kainų kilimą. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Emitento verslas (ypatingai pieno surinkimas ir pristatymas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Emitento veiklos rezultatus.
AB "Pieno ţvaigţdės" įdiegtos integruotos kokybės vadybos ir aplinkos vadybos sistemos pagal ISO 9001: 2008 ir ISO 14001: 2004 standartų reikalavimus. Bendrovės gamybiniuose filialuose veikianti prevencinė maisto saugos sistema (HACCP) leidţia nustatytus pavojus ir rizikos veiksnius bei svarbius kontrolės taškus, kurie susiję su pieno produktų gamybos procesais, transportavimu, ir juos valdyti. Taikomomis programomis uţkertamas kelias biologinei, cheminei ar fizinei taršai, uţtikrinant gaminamų pieno produktų saugą ir kokybę.
Pieno gaminių kokybės ir ypač jų saugos uţtikrinimas, t.y. nekenksmingumas vartotojui, yra vienas iš pagrindinių bendrovės uţdavinių. Bendrovėje veikianti prevencinė maisto saugos sistema leidţia valdyti nustatytus pavojus ir rizikos veiksnius bei svarbius kontrolės taškus, kurie susiję su pieno gaminių gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu, pagerina kokybės kontrolę. Bendrovėje yra parengtos, įdiegtos ir veikia programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir elgsenos taisyklės, uţkertančios kelią biologinei, cheminei ar fizinei taršai, uţtikrinančios pieno gaminių saugą ir kokybę.
1998-2002 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba AB "Pieno ţvaigţdės" filialams išdavė eksporto į Europos Sąjungą patvirtinimus, kurie suteikia teisę eksportuoti pieno gaminius, paţenklintus identifikavimo ţenklu, į ES šalis.
2002 m. bendrovėje buvo atliktas pirminis kokybės vadybos sistemos sertifikacinis auditas, o 2005 m. resertifikacinis išoriniai auditai. Bendrovei buvo išduoti sertifikatai, liudijantys, kad įmonėje yra sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinta ir priţiūrima kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 standarto reikalavimus.
2005 m. bendrovėje buvo pradėta diegti aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus. Naujoji sistema buvo integruota į bendrovėje jau veikiančią kokybės vadybos sistemą.
2007 m. vasario mėn. tarptautinė sertifikavimo įmonė TUV CERT įmonėje atliko aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikacinį auditą ir kokybės vadybos resertifikacinį auditą, o 2010 m. I ketv. integruotos kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos resertifikacinį auditą, įvertino šių sistemų atitikimą ISO 9001 ir ISO 14001 standartų reikalavimams. Išduoti sertifikatai patvirtina, kad bendrovė įdiegė ir dirba pagal integruotą kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemą šiose srityse: pieno gaminių projektavimas, kūrimas, gamyba ir realizavimas. Sertifikatai galioja iki 2013-04-10.
Bendrovėje įdiegta integruota kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema uţtikrina, kad įmonėje struktūra, atsakomybė, procesai ir procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami, neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, uţtikrinama neatitikčių prevencija, atitiktis teisiniams ir kitiems reikalavimams, taršos prevencija, nuolatinis aplinkos apsaugos situacijos gerinimas.
Gaminant ekologiškus pieno gaminius grieţti reikalavimai keliami ne tik gamybos procesams, bet ir jų sudėtinėms dalims. Sertifikuoti ekologiški gaminiai ţenklinami papildoma informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ţenklu, sertifikavimo įstaigos kodu, nuoroda kur uţaugintos gaminių sudėtyje esančios ţemės ūkio ţaliavos.
Bendrovės kai kuriems gaminiams suteikti specifiniai HALAL (išrūgų milteliams ir grietinėlei) ir KOSHER (išrūgų milteliams) kokybės sertifikatai.
Bendrovės vadovybė yra įsipareigojusi gaminti stabilios kokybės pieno gaminius, atitinkančius klientų pageidavimus ir reikalavimus, darant kuo maţesnį poveikį aplinkai. Tai apibrėţta bendrovės maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politikoje.
| Pagrindiniai veiklos rodikliai, mln. LTL | 2010 12 31 |
2009 12 31 |
|---|---|---|
| Apyvarta | 620,3 | 622,5 |
| Bendrasis pelnas | 119,5 | 125,2 |
| Pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir |
||
| amortizaciją (EBITDA) | 64,0 | 68,8 |
| Pelnas prieš mokesčius | 21,8 | 19,7 |
| Investicijų į ilgalaikį turtą suma | 13,4 | 28,5 |
| Vidutinis darbuotojų skaičius | 2 019 | 2 207 |
| Supirkta natūralaus pieno, tūkst. t | 325 | 357 |
| Supirkta pieno pagal bazinius rodiklius, | ||
| tūkst. t |
395 | 436 |
ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatų turėjimas įrodo, kad įmonėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėţti, procesai ir procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami, neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, uţtikrinama neatitikčių ir avarijų prevencija, maţinamas neigiamas poveikis aplinkai.
Bendrovėje aukščiausia vadovybė kasmet perţiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politiką.
Metinėse finansinėse ataskaitose pateikti duomenys yra pakankami, išsamūs ir papildomai neaiškinami.
Įsigytų nuosavų akcijų likutis 2010 metų pabaigoje yra 3 555 247 vnt. arba 6,56% viso akcinio kapitalo. Turimų savų akcijų nominali vertė yra 3 555 247 litų.
Per 2010 metus įmonė įsigijo 1 947 736 vnt. nuosavų akcijų, kas sudaro 3,59% viso akcinio kapitalo. Įsigytų akcijų nominali vertė yra 1 947 736 litų.
Uţ įsigytas akcijas per 2010 metus sumokėta 8,241 mln. litų.
Akcijos įsigytos siekiant palaikyti akcijų kainą rinkoje.
AB "Pieno ţvaigţdės" struktūroje yra 4 gamybiniai filialai:
Jokių reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, nebuvo.
AB "Pieno ţvaigţdės" pagrindiniai tikslai 2011 metams:
Įmonė pastoviai vykdo investicijas ir ieško būdų, kaip uţtikrinti pastovų augimą bei geresnį veiklos efektyvumą.
Įmonė finansinių priemonių, kurios yra svarbios vertinant įmonės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus nenaudojo.
Juridinių asmenų registre įregistruotas 54 205 031 Lt įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 54 205 031 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai netaikomi.
Bendrovėje vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
2010 m. gruodţio mėn. 31 d. bendrovėje iš viso buvo 3 825 akcininkų.
Akcininkai, turintys daugiau kaip 5 AB "Pieno ţvaigţdės" įstatinio kapitalo ir balsų:
| Akcininkas | Turimų akcijų skaičius |
Įstatinio kapitalo dalis % |
Turimų balsų dalis su kartu veikiančiais asmenimis % |
|---|---|---|---|
| SKANDINAVISKA ENSKILDA BANKEN AB | |||
| SERGELS TORG 2, 10640 STOCKHOLM, | 9 147 911 |
16,88 | 18,06 |
| SWEDEN | |||
| UAB "AGROLITAS IMEKS LESMA" LAISVĖS | 6 614 985 | 12,20 | 13,06 |
| PR.125, VILNIUS, ĮM.K. 2191855 | |||
| SWEDFUND INTERNATIONAL SVEAVAGEN | |||
| 24-26, BOX 3286, SE-103 65 STOCKHOLM, | 4 700 000 |
8,67 | 9,28 |
| SWEDEN | |||
| ŢŪKB "SMILGELĖ" J.TUMO VAIŢGANTO | 5 655 632 | 10,43 | 11,17 |
| 8/27-3. VILNIUS, ĮM.K. 2490652 | |||
| KVARACIEJUS JULIUS | 7 081 907 |
13,06 | 31,95 |
| KVARACIEJIENĖ REGINA | 2 246 959 | 4,14 | 31,95 |
| KLOVAS VOLDEMARAS | 2 842 567 |
5,24 | 31,95 |
| KLOVIENĖ DANUTĖ | 1 091 691 | 2,01 | 31,95 |
| SMAGIN ALEKSANDR | 2 547 123 |
4,70 | 31,95 |
Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises.
Bendrovėje nėra akcininkų kuriems būtų apribota balsavimo teisė
Emitentui nėra ţinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė.
| 2010 12 31 |
2009 12 31 | |
|---|---|---|
| Vidutinis darbuotojų skaičius | 2.019 | 2.207 |
| Su aukštuoju išsilavinimu | 396 | 374 |
| Su aukštesniuoju išsilavinimu | 564 | 679 |
| Su viduriniu išsilavinimu | 893 | 975 |
| Su nebaigtu viduriniu išsilavinimu | 166 | 180 |
| 2010 12 31 | 2009 12 31 | |
| Vidutinis atlyginimas, Lt | ||
| Vadovaujančio personalo | 5.738 | 6.767 |
| Specialistų | 2.630 | 2.669 |
| Darbininkų | 1.959 | 2.131 |
AB "Pieno ţvaigţdės" įstatai keičiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 6 (šešių) narių 4 metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka bei kiti su visuotinio akcininkų susirinkimo veikla ir priimamais sprendimais susiję klausimai, taip pat valdybos ir Bendrovės vadovo kompetencija, rinkimo (skyrimo) ir atšaukimo tvarka bei kiti su valdybos ir Bendrovės vadovo veikla susiję klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
| Valdyba | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Vardai, pavardės | Pareigos | Turimas akcijų skaičius vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis % |
Kadencijos pradţia |
Kadencijos pabaiga |
| Paul Bergqvist a.k. |
pirmininkas | - | - | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Lars Ojefors a.k. |
narys | - | - | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Julius Kvaraciejus a.k. |
narys | 7 081 907 |
13,06 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Voldemaras Klovas a.k. |
narys | 2 842 567 |
5,24 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Aleksandr Smagin a.k. |
narys | 2 547 123 |
4,70 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| Linas Sasnauskas a.k. |
narys | 125 | 0,0 | 2008 12 02 | 2012 12 02 |
| 3.10. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas: | ||||
|---|---|---|---|---|
Administracija
| Vardai, pavardės | Pareigos | Turimas akcijų skaičius vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis % |
|---|---|---|---|
| Aleksandr Smagin a.k. |
Gen. direktorius | 2 547 123 | 4,70 |
| Audrius Statulevičius a.k. |
Finansų direktorius |
- | - |
Per 2010 metus valdymo organams priskaičiuota pinigų suma (atskaičius mokesčius) yra 724 tūkst. Litų. Vidutiniškai vienam asmeniui tenkanti suma yra 145 tūkst. Litų.
Susitarimų kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei nėra.
Emitentas nėra sudaręs susitarimų su jo organų nariais ar darbuotojais, kurie numatytų kompensacijas jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos prieţasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo.
(Nuosavybės vertybinių popierių emitentai papildomai turi pateikti informaciją apie didesnius susijusių šalių sandorius – nurodyti šių sandorių sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti bendrovės finansinę padėtį, jeigu tokie sandoriai yra reikšmingi arba buvo sudaryti ne įprastomis rinkos sąlygomis. Informacija apie atskirus sandorius gali būti apibendrinama pagal jų pobūdį, išskyrus atvejus, kai, norint suprasti sandorių tarp susijusių asmenų poveikį bendrovės finansinei padėčiai, būtina pateikti atskirą informaciją. Sąvoka "susijęs asmuo" turi tokią pačią reikšmę, kaip ir emitento taikomuose apskaitos standartuose)
Daugiau informacijos apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta aiškinamajame rašte prie metinių finansinių ataskaitų.
Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikiama priede prie šio metinio pranešimo. (Priedas Nr.1)
Visą viešai skelbtą informaciją galima rasti www.pienozvaigzdes.lt
28.02.2011 AB "Pieno ţvaigţdės" planuojami 2011 metų finansiniai rezultatai
Bendrovės vadovybė pateikia tokias 2011 m. prognozes: Laukiama 2011 metų apyvarta apie 700 mln. litų (apie 203 mln. EUR); Tikėtinas EBITDA pelningumas apie 11%; Tikėtinas grynasis pelningumas apie 4%.
28.02.2011 AB "Pieno ţvaigţdės" 2010 metų 12 mėnesių neaudituoti finansiniai rezultatai
Pardavimų pajamos per 2010 metus sumaţėjo 0,4 proc. iki 620,3 mln. LTL (179,7 mln. EUR), nuo 622,5 mln. LTL (180,3 mln. EUR) lyginant su 2009 metų pajamomis.
Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) per 2010 metus sumaţėjo 7,0 proc. iki 64,0 mln. LTL (18,5 mln. EUR), lyginant su 68,8 mln. LTL (19,9 mln. EUR) prieš metus.
Grynasis pelnas per 2010 metus padidėjo 27,5 proc. iki 18,6 mln. LTL (5,4 mln. EUR), lyginant su 14,6 mln. LTL (4,2 mln. EUR) grynuoju pelnu per 2009 metus.
17.01.2011 AB Pieno ţvaigţdės sprendimas dėl savų akcijų supirkimo
Vadovaujantis AB "Pieno ţvaigţdės" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įmonė pradeda supirkti savas paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Akcijas supirkti numatyta NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birţoje oficialaus siūlymo būdu. Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų supirkimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys superkamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai maţinamas jų parduodamų akcijų skaičius.
Akcijų supirkimo pradţia: 2011 m. sausio 20 d.
Akcijų supirkimo pabaiga 2011 m. vasario 8 d.
Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 1.492.585 vnt.
Akcijų supirkimo kaina: 5,20 LTL (1,506 EUR) uţ vieną akciją.
30.11.2010 AB "Pieno ţvaigţdės" 2010 metų 9 mėnesių neaudituoti finansiniai rezultatai
Pardavimų pajamos per 2010 metų devynis mėn. sumaţėjo 1,6 proc. iki 453,6 mln. LTL (131,4 mln. EUR), nuo 461,0 mln. LTL (133,5 mln. EUR) lyginant su 2009 metų devynių mėnesių pajamomis.
Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) per 2010 devynis mėn. sumaţėjo 12,9 proc. iki 44,0 mln. LTL (12,7 mln. EUR), lyginant su 50,5 mln. LTL (14,6 mln. EUR) prieš metus.
Grynasis pelnas per 2010 metų devynis mėnesius sumaţėjo 1,5 proc. iki 9,8 mln. LTL (2,8 mln. EUR), lyginant su 9,9 mln. LTL (2,9 mln. EUR) grynuoju pelnu per 2009 metų devynis mėnesius.
10.11.2010 AB Pieno ţvaigţdės sprendimas dėl savų akcijų supirkimo
Vadovaujantis AB "Pieno ţvaigţdės" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įmonė pradeda supirkti savas paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Akcijas supirkti numatyta NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birţoje oficialaus siūlymo būdu. Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų supirkimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys superkamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai maţinamas jų parduodamų akcijų skaičius.
Akcijų supirkimo pradţia: 2010 m. lapkričio 15 d.
Akcijų supirkimo pabaiga 2010 m. gruodţio 14 d.
Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 1.784.253 vnt.
Akcijų supirkimo kaina: 5,00 LTL uţ vieną akciją.
26.10.2010 AB Pieno ţvaigţdės savų akcijų supirkimas
AB "Pieno ţvaigţdės" baigė savų akcijų supirkimą NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birţoje oficialaus siūlymo būdu. Faktiškai supirktas akcijų kiekis: 215.747 vnt.; Po šio supirkimo turimas nuosavų akcijų skaičius: 3.323.258 vnt. arba 6,13 proc. nuo viso akcinio kapitalo.
Vadovaujantis AB "Pieno ţvaigţdės" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įmonė pradeda supirkti savas paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Akcijas supirkti numatyta NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birţoje oficialaus siūlymo būdu. Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų supirkimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys superkamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai maţinamas jų parduodamų akcijų skaičius.
Akcijų supirkimo pradţia: 2010 m. spalio 7 d.
Akcijų supirkimo pabaiga 2010 m. spalio 20 d.
Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 2.000.000 vnt.
Akcijų supirkimo kaina: 5,00 LTL uţ vieną akciją.
17.09.2010 AB Pieno ţvaigţdės, Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo priimtą sprendimą
2010 m. rugsėjo 17 d. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė dalinai pakeisti 2010 m. balandţio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo, numatant, kad iš paskirstytojo pelno į rezervą savoms akcijoms įsigyti yra skiriama 16 000 000 litų (EUR 4 639 920) suma, o nepaskirstytajame rezultate paliekama 31 713 403 litų (EUR 9 184 836) suma.
26.08.2010 Pranešimas apie šaukiamą AB "Pieno ţvaigţdės" neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
Bendrovės akcininko, kuriam priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/10 visų balsų, iniciatyva ir AB "Pieno ţvaigţdės" valdybos sprendimu 2010 m. rugsėjo 17 d. 11.00 val. šaukiamas AB "Pieno ţvaigţdės" (buveinės adresas Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, kodas 1246 65536, PVM mokėtojo kodas LT 246655314, duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Susirinkimas vyks AB "Pieno ţvaigţdės" buveinėje Perkūnkiemio g. 3, Vilniuje.
Akcininkų registravimo pradţia 10.30 val.
Susirinkimo apskaitos diena - 2010 m. rugsėjo 10 diena. 2010 m. rugsėjo 17 dieną įvyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti teisę turi tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.
Susirinkimo darbotvarkė:
Sprendimo projektas:
Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne maţiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę siūlyti klausimus darbotvarkei papildyti. Su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu turi būti pateikiamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektas arba, kai sprendimo priimti nereikia,- akcininko paaiškinimas. Siūlymas papildyti darbotvarkę turi būti pateiktas
raštu siunčiant registruotu laišku adresu Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, arba įteikiant pasirašytinai. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne maţiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Siūlymų sprendimų projektai turi būti pateikiami raštu siunčiant registruotu laišku adresu Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, arba įteikiant pasirašytinai arba raštu susirinkimo metu.
Akcininkai turi teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Klausimai turi būti pateikiami raštu siunčiant registruotu laišku adresu Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, arba įteikiant pasirašytinai.
AB "Pieno ţvaigţdės" dar nėra sudariusi galimybės ir paruošusi tvarkos akcininkams dalyvauti, balsuoti ir duoti įgaliojimus atstovauti juos visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.
Bendrovė nėra nustačiusi įgaliojimo formos. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
Akcininkas arba jo įgaliotinis turi teisę iš anksto balsuoti raštu, uţpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Uţpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Balsuojant akcininko įgaliotam asmeniui prie uţpildyto balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Balsavimo biuletenis iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos turi būti pateikiamas bendrovei raštu siunčiant registruotu laišku adresu Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, arba įteikiant pasirašytinai.
Visa informacija apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą pateikiama AB "Pieno ţvaigţdės" interneto svetainėje http://www.pienozvaigzdes.lt
Preliminariais neaudituotais duomenimis AB "Pieno ţvaigţdės" pardavimai per pirmą 2010 m. pusmetį sudarė 273,4 milijonus litų (79,2 mln. EUR), 9% maţiau nei prieš metus. 2009 m. I pusmetį pardavimų pajamos siekė 299.9 milijonus litų (86,9 mln. EUR). Reikšmingą įtaką bendrovės finansiniams rezultatams 2010 m. turėjo aukšta ţaliavinio pieno kaina bei vangi eksporto rinka. Palyginus su praėjusiais metais, pardavimai eksporto rinkose krito 16%, iki 127 milijonų litų (36,8 mln. EUR) ir sudarė 46% visų pajamų.
Pirmojo metų pusmečio bendrovės EBITDA sudarė 20,8 milijonus litų (6,0 mln. EUR), įprastinės veiklos pinigų srautai siekė 37,5 milijonus litų (10,9 mln. EUR), per 2010 m. pirmąjį pusmetį bendrovė patyrė 0,8 milijonų litų (0,2 mln. EUR) nuostolį. 2009 m. I pusmetį buvo uţdirbta 6,6 milijonų litų (1,9 mln. EUR) pelnas. Per 2010 metų II ketvirtį buvo uţdirbta 4,4 milijono litų (1,3 mln. EUR) grynojo pelno.
Bendrovės valdyba teigiamai vertina 2010 m. I pusmečio rezultatus, atsiţvelgdama į sunkiai prasidėjusius metus, rinkoje netipiškai aukštą ţaliavinio pieno supirkimo kainą, maţesnes pajamas eksporto rinkose, visą tai derinant su vykdoma kaštų optimizavimo programa bei išlaikytu siektinu finansinio įsiskolinimo lygiu.
Vertindama 2010 metų I pusmečio rezultatus bei tikėtinas II pusmečio rinkos tendencijas, bendrovės vadovybė nekeičia metinių planų: laukiama metų apyvarta 625 milijonai litų (181 mln. EUR), grynasis metų pelningumas tarp 2 - 3%.
30.06.2010 AB Pieno ţvaigţdės savų akcijų supirkimas
AB "Pieno ţvaigţdės" baigė savų akcijų supirkimą NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birţoje oficialaus siūlymo būdu.
Akcijų supirkimas prasidėjo: 2010 m. birţelio 7 d. Akcijų supirkimas baigėsi: 2010 m. birţelio 30 d. Akcijų supirkimo kaina: 4,00 LTL uţ vieną akciją. Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 1.500.000 vnt. Faktiškai supirktas akcijų kiekis: 1.500.000 vnt.
20.04.2010 AB "Pieno ţvaigţdės" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2010 m. balandţio mėn. 20 d. 11:00 val. įvyko AB "Pieno ţvaigţdės" (buveinės adresas Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, įmonės kodas 1246 65536, PVM mokėtojo kodas LT 246655314, duomenys apie kurią kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Susirinkimo darbotvarkė:
AB "Pieno ţvaigţdės" Visuotinio akcininkų susirinkimo 2010-04-20 sprendimai:
Išklausytas bendrovės metinis pranešimas.
Patvirtintas bendrovės 2009 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektas: Pelno paskirstymas:
– dividendai 12.097.429,60 LTL (3.503.657,78 EUR)
– rezervas savoms akcijoms įsigyti 6.000.000 LTL (1.737.720 EUR)
– tantjemos 330.000 LTL (95.575 EUR)
– parama ir labdara, premijos 370.000 LTL (107.159 EUR)
Nepaskirstytas rezultatas - pelnas (nuostolis) 32.713.403 LTL (9.474.456 EUR)
5.1. Supirkti akcinės bendrovės "Pieno ţvaigţdės" akcijas per AB NASDAQ OMX Vilnius oficialaus siūlymo subrinką, šią rinką reglamentuojančių taisyklių nustatyta tvarka, netvirtinant cirkuliaro Vertybinių popierių komisijoje.
a) akcijų įsigijimo tikslas - stabilizuoti bendrovės akcijų kursą, padidinti akcijų likvidumą ir išvengti nuostolių dėl bendrovės akcijų kurso kritimo;
b) maksimalus įsigyjamų akcijų skaičius - įsigyjamų savų akcijų nominali vertė kartu su kitomis, jau turimomis savomis akcijomis, negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo;
c) laikotarpis, per kurį akcinė bendrovė gali įsigyti savo akcijas - 18 mėnesių;
d) minimali įsigyjamų akcijų kaina - 30% maţesnė uţ paskutinės savaitės Bendrovės akcijų kainų vertybinių popierių birţoje NASDAQ OMX Vilnius centrinėje rinkoje aritmetinį svertinį vidurkį, maksimali įsigyjamų akcijų kaina - 30% didesnė uţ paskutinės savaitės Bendrovės akcijų kainų NASDAQ OMX Vilnius centrinėje rinkoje aritmetinį svertinį vidurkį;
e) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina - minimali akcijų pardavimo kaina ne maţesnė kaip 2/3 akcijų įsigijimo kainos.
Uţtikrinant visiems akcininkams lygias galimybes įsigyti supirktas akcijas, jos bus parduodamos vertybinių popierių birţos centrinėje rinkoje arba aukciono būdu, informuojant apie aukciono laiką ir tvarką visus akcininkus registruotais laiškais arba viešai spaudoje.
5.2. Vadovaujantis šiuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsniu, bendrovės generaliniam direktoriui pavedama priimti visus sprendimus, susijusius su akcijų supirkimo laiko, kainos nustatymu, taip pat sprendimus dėl savų įsigytų akcijų pardavimo laiko, kainos ir tvarkos nustatymo bei spręsti visus kitus klausimus, kurie nenumatyti šiame sprendime.
Patvirtinti bendrovės audito komiteto nuostatai.
Bendrovės audito komiteto nariais vienerių metų kadencijai išrinkti Violeta Liutkuvienė ir Ričardas
Bagdonas.
20.04.2010 AB Pieno ţvaigţdės 2010 m. pirmojo ketvirčio neaudituoti rezultatai
Apribojimai eksporto rinkose sąlygojo prastesnius rezultatus
Preliminariais neaudituotais duomenimis AB "Pieno ţvaigţdės" pardavimai per pirmus tris 2010 m. mėnesius siekė 124,4 milijonus litų (36,0 milijonus eurų), 13% maţiau nei prieš metus. 2009 m. I ketvirtį pardavimų pajamos siekė 143,6 milijonus litų (41,6 milijoną eurų). Reikšmingą įtaką bendrovės finansiniams rezultatams 2010 m. turėjo laikini eksporto apribojimai (apribotas pieno produktų eksportas į Rusijos Federaciją 2010 m. sausio ir vasario mėn.), aukšta ţaliavinio pieno kaina bei maţesnės nei prieš metus produkcijos pardavimo kainos. Palyginus su praėjusiais metais, pardavimai eksporto rinkose krito ketvirtadaliu, iki 53,8 milijonų litų (15,6 milijonų eurų) ir sudarė 43% visų pajamų.
Bendrovės 2010 m. I ketvirčio įprastinės veiklos EBITDA sudarė 6,2 milijonus litų (1,8 milijonus eurų), įprastinės veiklos pinigų srautai siekė 25,1 milijonus litų (7,3 milijonus eurų), bendrovė patyrė 5,2 milijonų litų (1,5 milijono eurų) nuostolį. 2009 m. I ketvirtį uţdirbtas 3,9 milijonų litų (1,1 milijono eurų) pelnas.
Bendrovės valdyba teigiamai vertina 2010 m. I ketvirčio bendrovės rezultatus, atsiţvelgdama į rinkoje išaugusią ţaliavinio pieno supirkimo kainą, taikytus apribojimus eksporto rinkose, vykdomą kaštų optimizavimo programą bei sumaţintą finansinį įsiskolinimą.
Vertindama 2010 metų I ketvirčio rezultatus bei tikėtinas II ketvirčio rinkos tendencijas, bendrovės vadovybė koreguoja metinius planus: laukiama metų apyvarta 625 milijonai litų (181,0 milijonas eurų), grynasis metų pelningumas neţenkliai ţemiau 3%.
Papildomos informacijos, kuri turėtų būti atskleidţiama pagal įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus ar įmonės įstatus, ir kuri nebūtų atskleista šiame metiniame pranešime bei metinėse finansinėse ataskaitose – nėra.
Akcinė bendrovė "Pieno žvaigždės", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birţa" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidţia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTU ALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos. Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, uţtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė prognozes pateikia esminių įvykių pranešimo forma per centrinę reglamentuotos informacijos bazę, tačiau kai kurių strategijos momentų negali iš anksto viešai atskleisti dėl konkurencinės kovos rinkoje. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsiţvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | |
| 1.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų glaudţiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | |
| 1.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip |
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų prieţiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų prieţiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių prieţiūros ir valdymo organų sudarymas uţtikrina valdymo ir prieţiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruoţtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Ne | Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybos kontrolę atlieka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba atsiskaito. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas uţ strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus prieţiūros organas yra atsakingas uţ efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos prieţiūrą. |
Taip | Bendrovės kolegialus valdymo organas yra valdyba. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendţia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų prieţiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga uţ efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų prieţiūrą. |
Neaktualu | Bendrovės kolegialus valdymo organas yra valdyba. |
|---|---|---|
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus prieţiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus prieţiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
Taip | Kadangi Bendrovė nesudaro kolegialaus prieţiūros organo, III ir IV principai taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir prieţiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
Taip | Bendrovės valdyboje yra šeši valdybos nariai kurie atstovauja visų pagrindinių akcininkų interesus. Toks valdybos narių skaičius yra pakankamas ir uţtikrina, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti valdybai priimant sprendimus. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėţtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidţiamais intervalais, tam, kad būtų uţtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai daţnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė uţ vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Bendrovės valdybos nariai renkami maksimaliai teisės aktų numatytai ketverių metų kadencijai. Jokių apribojimų jų perrinkimui nėra. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai prieţiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendţia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi prieţiūros nešališkumui uţtikrinti. |
Taip | Bendrovės vadovas nėra valdybos pirmininku. Kliūčių vykdyti nepriklausomai ir nešališkai prieţiūrai nėra. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant uţtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo prieţiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau paţymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdţiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdţiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų prieţiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos prieţiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų uţtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 prieţiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų uţtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų prieţiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Bendrovė atskleidţia informaciją apie kandidatus į bendrovės kolegialų organą. Akcininkų struktūroje nėra dominuojančių akcininkų. Visos aktyvios akcininkų grupės turi savo atstovus valdyboje. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, uţ kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metiniame pranešime. Prieš būsimus kolegialaus organo narių rinkimus teisės aktuose numatytą informacija apie juos pateikiama kartu su susirinkimo medţiaga. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metiniame pranešime. Prieš būsimus valdybos narių rinkimus teisės aktuose numatytą informacija apie juos pateikiama kartu su susirinkimo medţiaga. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsiţvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų uţtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių ţinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti ţinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę patirtį bendrovių valdyme, įvairiapusių ţinių, ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supaţindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdţius ir ţinias. |
Taip | Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę bendrovių valdymo patirtį. Jei būtų išrinkti nauji bendrovės valdybos nariai, jie būtų supaţindinami su situacija bendrovėje, bei |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų uţtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – prieţiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atţvilgiu.
| 1/3 valdybos narių sudaro nepriklausomi nariai |
|---|
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje uţsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne maţiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsiţvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidţiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.
5 Paţymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg maţo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didţiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
| kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės |
||
|---|---|---|
| išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; |
||
| 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Taip | |
| 3.9. Turėtų būti atskleidţiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Taip | Remiantis 3.7. punkte nurodytais nepriklausomumo kriterijais, nepriklausomais valdybos nariais laikome: - Paul Bergqvist - valdybos pirmininkas; - Lars Ojefors - valdybos narys; |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų uţtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Taip | Kriterijai tenkinami ištisus metus. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams uţ jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdţiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Taip |
6Paţymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad uţ veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neuţkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams uţ darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų uţtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 prieţiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų uţtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir priţiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8 |
Taip | Bendrovės vadovas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikia ataskaitas kolegialiam valdymo organui, bei gauna jo rekomendacijas. Bendrovės valdyba tvirtina vadovo paruoštą metinį pranešimą. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąţiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsiţvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, prieţastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo maţiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdţių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip | Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose šauktuose kolegialaus organo posėdžiuose kvorumas buvo. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąţiningai ir nešališkai. Jis turėtų uţtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip |
7 Ţr. 3 išnašą.
8 Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
9 Paţymėtina, kad bendrovės gali sugrieţtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdţius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdţiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo maţiau nei 2/3 ar 3/4 posėdţių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdţiuose uţtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, prieţiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai uţ tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | |
|---|---|---|
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų uţtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų uţtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės ţmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
Taip | |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11 Bendrovės turėtų uţtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maţiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų poţiūrį ir kaip pasirinktas poţiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidţia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
Ne | Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas. |
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Ţin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą uţtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas uţ savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Taip | |
|---|---|---|
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Taip | |
| Sprendţiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsiţvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. |
||
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėţiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdţių skaičių ir narių dalyvavimą posėdţiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Taip | Metinis audito komiteto pranešimas teikiamas Įmonės valdybai ir akcininkų susirinkimui. |
| 4.11. Siekiant uţtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdţiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Taip |
| 4.12. Skyrimo komitetas. | Neaktualu | |
|---|---|---|
| 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: | ||
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdţių, ţinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; |
||
| 2) reguliariai vertinti prieţiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; |
||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; |
||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) perţiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. |
||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendţiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
||
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | Neaktualu | |
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: | ||
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; |
||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; |
||
| 3) turėtų uţtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai perţiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių |
||
| atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; |
||
| 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; |
| 6) padėti kolegialiam organui priţiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); |
|||
|---|---|---|---|
| 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėţta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydţio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. |
|||
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: |
|||
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; |
|||
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; |
|||
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėţiant tokios alternatyvos suteikimo prieţastis ir pasekmes. |
|||
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. |
|||
| 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
|||
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | Audito komitetas paskirtas ir | |
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: | patvirtintas | akcininkų | |
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); |
susirinkime | ||
| 2) maţiausiai kartą per metus perţiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant uţtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidţiama informacija; |
|||
| 3) uţtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudţeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; |
|||
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; |
| audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant uţkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat priţiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguţės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėţiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidţiamas; b) leidţiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidţiamas be kreipimosi į komitetą; |
|
|---|---|
| 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. |
|
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. |
|
| 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdţiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi uţ finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. |
|
| 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti uţtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. |
|
| 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. |
|
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs paţeidimai (daţniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų uţtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. |
|
| 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
Ne | |
|---|---|---|
| V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių prieţiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų uţtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. |
||
| 5.1. Bendrovės kolegialiems prieţiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius prieţiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas uţ kolegialaus organo posėdţių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų uţtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdţio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų uţtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdţiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdţio metu. |
Taip | Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialus organas - valdyba. |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdţius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendţia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdţius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų uţtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdţiai – bent kartą per mėnesį.12 |
Taip | Bendrovės valdybos posėdţiai rengiami ne rečiau kaip kartą per metų ketvirtį. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdţio darbotvarke susijusi medţiaga. Darbotvarkė posėdţio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdţių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdţių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei uţtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių prieţiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdţių datas, jų darbotvarkes, glaudţiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Taip | Valdyba atlieka kolegialių organų darbą |
|---|---|---|
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei uţsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipaţinti su išleidţiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13 Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipaţinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Pagrindiniai bendrovės akcininkai yra atstovaujami valdyboje, kuri ir priima pagrindinius sprendimus. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų paţeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų uţkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Visi bendrovės akcininkai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudţia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai daţno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsiţvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį uţtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| 6.5. Siekiant uţtikrinti uţsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipaţinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Taip | |||
|---|---|---|---|---|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, uţpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | |||
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti uţtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač uţsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Ne | |||
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei uţtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
||||
| 7.1. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės prieţiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | |||
| 7.2. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip |
| 7.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | |
|---|---|---|
| 7.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, perţiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų uţkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudţiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat uţtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
Neaktualu | |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apţvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Neaktualu | |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindţiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; |
Neaktualu | |
| 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; |
||
| 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; |
||
| 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; | ||
| 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; |
||
| 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių |
| suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu poţiūriu neskelbtinos informacijos. 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir Neaktualu paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams Neaktualu atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1 – 8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui uţ paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei prieţastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidţiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams uţ specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1 –5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos ; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: |
||
|---|---|---|
| 1) kai pensijų schema yra apibrėţtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų |
| išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėţtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias uţ direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. |
||
|---|---|---|
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydţio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. |
Neaktualu | |
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
Neaktualu | |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didţiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. |
Neaktualu | |
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidţianti bendrovei susigrąţinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdţiai neteisingi. |
Neaktualu | |
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. |
Ne | |
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
Taip | |
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidţiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Neaktualu | |
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama maţiausiai trejus metus po jų skyrimo. |
Neaktualu | |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi maţiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
Neaktualu | |
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdţiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. |
Neaktualu | |
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. |
Neaktualu |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti | Neaktualu | |
|---|---|---|
| skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti | ||
| direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. | ||
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų uţ direktorių atlyginimų |
Neaktualu | |
| nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis | ||
| atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio | ||
| akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti | ||
| pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo |
||
| pobūdţio. | ||
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų | Neaktualu | |
| pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti | ||
| atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradţios | ||
| turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime | ||
| priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia | ||
| schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą | ||
| schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams | ||
| schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradţios taip pat turėtų | ||
| pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame |
||
| akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti | ||
| apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų | ||
| pakeitimų poveikį. | ||
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti | ||
| gaunamas šiais klausimais: | ||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis | ||
| schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; | ||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų | ||
| suteikimo tvarkos sąlygos; | ||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; | ||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio | ||
| nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidţia; | ||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis | ||
| sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. | ||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti | ||
| nustatytas galutinis terminas, per kurį uţ direktorių atlyginimą atsakingas | ||
| organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas | ||
| atskiriems direktoriams. | ||
| 8.21. Jeigu leidţia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam | ||
| pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos | ||
| teisės pasirašyti akcijas ţemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, | ||
| kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą | ||
| dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti | ||
| akcininkai. | ||
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose | ||
| dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams | ||
| arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti | ||
| schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime. |
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipaţinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apţvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripaţinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdţiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
||
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipaţinti su reikiama informacija. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidţiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip | Informacija apie bendrovę, nurodyta šiose rekomendacijose, atskleidţiama šiuose šaltiniuose: |
|---|---|---|
| 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
bendrovės metiniame pranešime, | |
| 2) bendrovės tikslus; |
finansinėje atskaitomybėje bei jos aiškinamajame rašte, |
|
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; |
pranešimuose apie akcijų paketų įgijimą/ netekimą, pranešimuose apie esminius įvykius skelbiant |
|
| 4) bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; |
juos per birţos informacinę sistemą. |
|
| 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; |
||
| 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; |
||
| 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; |
||
| 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. |
||
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
||
| 10.2. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atţvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
||
| 10.3. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
||
| 10.4. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką ţmoniškųjų išteklių atţvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidţiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atţvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidţiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipaţinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Informacija per centrinę reglamentuotos informacijos bazę pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, tokiu būdu uţtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po birţos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės akcijomis. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos akcijų kainai, neatskleidţia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per birţos informacijos sistemą. |
|---|---|---|
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų uţtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdţiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių birţoje. |
Taip |
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų uţtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | |
|---|---|---|
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Taip | Bendrovė laikosi šios nuostatos. Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės uţmokestį uţ suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Taip |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.