AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement Apr 29, 2011

2256_10-k-afs_2011-04-29_ef5dbc42-0c1b-4e34-a8e2-e6113390774e.pdf

Annual / Quarterly Financial Statement

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2010 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SAJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Puslapis

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA $3 - 4$
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2010 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ
RINKINYS
$5 - 51$
Balansai $5 - 6$
Bendrujų pajamų ataskaitos $\overline{7}$
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos 8
Pinigų srautų ataskaitos $9 - 10$
Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas $11 - 51$
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS $52 - 105$

time.
T

um

w

$\blacksquare$

.
Mate

$\ddot{\phantom{0}}$

$\frac{1}{2}$

Wante

UAB "Deloitte Lietuva" Jogailos g. 4 LT-01116 Vilnius Lietuva

Imonés k.: 111525235 PVM mok. k.: LT115252314 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridiniu asmenu registre

Tel.: +370 5 255 3000 Faks.: +370 5 212 6844 www.deloitte.lt

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AB "KAUNO ENERGIJA" akcininkams:

Išvada apie finansinių ataskaitų rinkinius

Mes atlikome čia pridedamų AB "KAUNO ENERGIJA" (toliau - "Bendrovė") finansinių ataskaitų ir AB "KAUNO ENERGIJA" ir dukterinės įmonės (toliau - "Grupė") konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių (puslapiai nuo 5 iki 51), kuriuos sudaro 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės balansai ir tada pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių bei pinigų srautų ataskaitos ir reikšmingos apskaitos politikos bei kiti aiškinamojo rašto atskleidimai, audita.

Vadovybės atsakomybė už finansinių ataskaitų rinkinius

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų rinkinių parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokia vidaus kontrole, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingu iškraipymu dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šiuos finansinių ataskaitų rinkinius. Išskyrus tai, kas aptarta Salvginės nuomonės pagrindas pastraipoje, mes atlikome audita vadovaudamiesi Tarptautiniais audito standartais. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume audita taip, kad būtų gautas pakankamas užtikrinimas, jog finansiniu ataskaitu rinkiniuose nėra reikšmingu netikslumu.

Auditas apima procedūru, suteikiančiu audito irodymus apie finansiniu ataskaitu rinkiniuose esančias sumas ir atskleidimus, atlikimą. Pasirenkamos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų netikslumų dėl apgaulės ar klaidų finansinių ataskaitų rinkiniuose rizikų įvertinimo. Vertindamas šias rizikas, auditorius atsižvelgia į finansinių ataskaitų rinkinių parengimo ir teisingo pateikimo vidinę kontrolę siekdamas sukurti toms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau neturėdamas tikslo pareikšti nuomone apie imonės vidinės kontrolės efektyvuma. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos politikų tinkamumo ir vadovybės atliktų reikšmingų apskaitinių įvertinimų pagristumo, o taip pat visu finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad gauti audito irodymai pakankami ir tinkami audito salyginei nuomonei pagristi.

"Deloitte" yra vadinamos "Deloitte Touche Tohmatsu Limited", Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovė, ir grupei priklausančios bendrovės narės, kurių kiekviena yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. Daugiau informacijos apie oficialią "Deloitte Touche Tohmatsu Limited" struktūrą galite rasti www.deloitte.com/lt/apie.

Member of Deloitte Touche Tohmatsu

Salyginės nuomonės pagrindas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų turto vertė 2010 m. gruodžio 31 d. sudaranti atitinkamai 319 mln. litų ir 317 mln. litų (2009 m.: atitinkamai 305 mln. litų ir 303 mln. litų) apima 134 mln. litu (2009 m. gruodžio 31 d.: 135 mln. litu) apskaitinės vertės ilgalaiki materialuji turta. kuris kaip nepiniginis turtinis įnašas buvo gautas iš vieno Bendrovės akcininkų 2009 metais. Iš akcininko gauto turto rinkos vertei, kurią turto gavimo metu nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami nudevetosios atstatomosios vertės metoda, nebuvo atliktas pakankamumo pelningumo testas kaip to reikalauja tarptautiniai vertinimo standartai, todėl jis negali būti laikomas patikimu būdu tikrajai šio turto vertei nustatyti. Pagal 16-ojo Tarptautinio apskaitos standarto "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" nuostatas, ilgalaikis materialusis turtas, kuris įsigyjamas mainais už nepiniginį turtą, turi būti vertinamas tikraja verte. Neturėdami patikimos informacijos apie šio turto tikraja verte, mes negalėjome pritaikyti jokių kitų audito procedūrų, kurios leistų mums pagristai įsitikinti ar minėtas turtinis inašas teisingai apskaitytas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Salvginė nuomonė

Mūsų nuomone, išskyrus "Sąlyginės nuomonės pagrindas" pastraipoje paminėto dalyko galimą įtaką, finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi Grupės ir Bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. finansine būkle bei tada pasibaigusių metų veiklos finansinius rezultatus ir pinigu srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje.

Kiti dalvkai

Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rinkinių už metus, pasibaigusius 2009 m. gruodžio 31 d., auditą atliko kitas auditorius, kuris 2010 m. balandžio 1 d. pareiškė sąlyginę nuomonę dėl apimties apribojimo, susijusio su nepiniginio inašo vertinimo teisingumu.

Išvada apie kita istatymu reikalaujama pateikti informacija

Be to, mes perskaitėme konsoliduotaii metini pranešimą (puslapiai nuo 52 iki 105) už metus, pasibaigusius 2010 m. gruodžio 31 d., ir neaptikome jokių reikšmingų į jį įtrauktos retrospektyvinės finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinių ataskaitų rinkiniais.

Simonas Rimašauskas Generalinis direktorius, auditorius Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000466 UAB "Deloitte Lietuva"

Vilnius, Lietuva 2011 m. kovo 31 d.

Balansai

uman
T

$\frac{1}{2}$

$\blacksquare$

$\overline{\phantom{a}}$

w

$\blacksquare$

.
Wate

Grupė Bendrovė
Pastabos 2010 m.
gruodžio
31 d.
2009 m.
gruodžio
31 d.
2010 m.
gruodžio
31 d.
2009 m.
gruodžio
31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas 3 626 1.242 614 1.222
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai
Žemė ir pastatai 28.654 29.539 27.184 28.012
Statiniai ir mašinos 273.796 251.902 273.819 251.873
Transporto priemonės 466 652 404 526
Įrenginiai ir įrankiai 5.548 6.475 5.456 6.404
Nebaigta statyba ir išankstiniai
apmokėjimai 10.181 16.134 10.181 16.134
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
iš viso $\overline{\mathbf{4}}$ 318.645 304.702 317.044 302.949
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterines įmones 1 5.558 6.053
Po vienerių metų gautinos sumos 5 61 61 61 109
Kitas finansinis turtas 6 237 433 237 433
Ilgalaikio finansinio turto iš viso 298 494 5.856 6.595
Ilgalaikio turto iš viso 319.569 306.438 323.514 310.766
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos 7 5.270 5.372 5.144 5.226
Išankstiniai apmokėjimai 507 616 598 766
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso 5.777 5.988 5.742 5.992
Per vienerius metus gautinos sumos 8
Iš pirkėjų gautinos sumos 72.245 59.828 71.989 59.513
Kitos gautinos sumos 5.597 4.361 5.772 4.647
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso 77.842 64.189 77.761 64.160
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 9 3.574 3.131 3.524 3.094
Trumpalaikio turto iš viso 87.193 73.308 87.027 73.246
Turto iš viso 406.762 379.746 410.541 384.012

(tęsinys kitame puslapyje)

Balansai (tęsinys)

$\ddot{ }$

$\frac{1}{2}$

w

$\overline{\phantom{a}}$

$\ddot{}$

$\ddot{w}$

w

$\overline{\phantom{a}}$

$\blacksquare$

Grupė Bendrovė
Pastabos 2010 m.
gruodžio
31 d.
2009 m.
gruodžio
31 d.
2010 m.
gruodžio
31 d.
2009 m.
gruodžio
31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas 1 256.392 255.710 256.392 255.710
Privalomasis rezervas 10 448 233 448
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas 4.167 6.404 3.737 6.928
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) (3.865) (6.465) 8 (2.883)
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso 302 (61) 3.745 4.045
Nuosavybė iš viso 257.142 255.882 260.585 259.755
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos 11 31.811 37.198 31.811 37.198
Lizingas (finansinė nuoma) 12 10 44
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 21 5.551 2.030 6.220 2.699
Dotacijos (atidėtosios pajamos) 13 16.790 11.832 16.790 11.832
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas 14 1.593 1.820 1.593 1.820
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 410 735 410 735
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 56.165 53.659 56.824 54.284
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis 11,12 13.737 12.935 13.703 12.884
Trumpalaikės finansinės skolos 11 15.023 9.663 15.023 9.663
Prekybos skolos 60.981 41.502 60.977 41.529
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 1.938 1.812 1.712 1.660
Gauti išankstiniai apmokėjimai 570 1.216 571 1.216
Mokėtini mokesčiai 128 1.316 73 1.259
Išvestiniai finansiniai instrumentai 15 479 787 479 787
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo
einamųjų metų dalis
14 237 656 237 656
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
362 318 357 319
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso
93.455 70.205 93.132 69.973
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 149.620 123.864 149.956 124.257
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 406.762 379.746 410.541 384.012

(pabaiga)

Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2011 m. kovo 31 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė Ulacce 2011 m. kovo 31 d.

Bendrųjų pajamų ataskaitos

₩.

$\overline{\phantom{a}}$

Grupė Bendrovė
Pastabos 2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos 16 306.856 280.411 305.441 279.548
Kitos veiklos pajamos 18 2.202 1.114 1.935 1.164
Veiklos pajamų iš viso 309.058 281.525 307.376 280.712
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija (221.932) (197.698) (221.932) (197.698)
Atlyginimai ir socialinis draudimas 14 (20.608) (23.236) (19.416) (21.418)
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3,4 (15.788) (16.688) (15.709) (16.510)
Remontas ir eksploatacija (4.236) (6.351) (4.236) (6.619)
Gautinų sumų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas (17.289) (6.524) (17.289) (6.524)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (4.350) (4.238) (4.309) (4.177)
Elektros energija (2.558) (2.558) (2.546) (2.539)
Petrašiūnų elektrinės operatoriaus sąnaudos 1 (812) (1.925) (812) (1.925)
Žaliavos ir medžiagos (1.674) (1.758) (1.484) (1.507)
Šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūros sąnaudos (552) (1.141)
Vanduo (825) (692) (822) (686)
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo
pasikeitimas 7 30 433 30 433
Kitos sąnaudos 17 (9.598) (8.908) (9.360) (8.708)
Kitos veiklos sąnaudos 18 (1.349) (825) (808) (840)
Veiklos sąnaudos, iš viso (300.989) (270.968) (299.245) (269.859)
Veiklos pelnas 8.069 10.557 8.131 10.853
Finansinės veiklos pajamos 19 2.024 1.576 2.024 1.576
Finansinės veiklos sąnaudos 20 (2.405) (3.611) (2.897) (3.606)
Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos),
grynąja verte
(381) (2.035) (873)
Pelnas prieš apmokestinimą 7.688 7.258 (2.030)
8.823
8.522
Pelno mokestis 21 (3.521) (2.118) (3.521) (1.895)
Grynasis pelnas 4.167 6.404 3.737 6.928
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)
Laikotarpio bendrosios pajamos
Pelnas priskirtinas akcininkams 4.167 6.404 3.737 6.928
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti
vienai akcijai (Lt) 22 0,10 0,22 0,09 0,24
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2011 m. kovo 31 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė rum 2011 m. kovo 31 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

ime

auns

.
مييا

$\ddot{ }$

ال
الواقع
ال $\overline{\phantom{a}}$

$\overline{\phantom{a}}$

.
Waxaa

$\ddot{}$

$\overline{\phantom{a}}$

$\ddot{\phantom{a}}$

$\overline{\phantom{a}}$

$\overline{\phantom{a}}$

Grupė Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 119.510 3.041 (9.273) 113.278
Bendrosios laikotarpio
pajamos 6.404 6.404
Sandoriai su akcininkais
Pervedimai iš rezervų 10 (2.808) 2.808
Akcinio kapitalo didinimas 136.200 - 136.200
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 255.710 233 (61) 255.882
Bendrosios laikotarpio
pajamos 4.167 4.167
Sandoriai su akcininkais
Pervedimai į rezervus 10 215 (215)
Akcinio kapitalo didinimas 682 682
Išmokėti devidendai (3.589) (3.589)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 256.392 448 302 257.142
Bendrovė Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 119.510 2.808 (5.691) 116.627
Bendrosios laikotarpio
pajamos
6.928 6.928
Sandoriai su akcininkais
Pervedimai iš rezervų 10 (2.808) 2.808
-
Akcinio kapitalo didinimas 1 136.200 136.200
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 255.710 4.045 259.755
Bendrosios laikotarpio
pajamos
3.737 3.737
Sandoriai su akcininkais
Pervedimai į rezervus 10 448 (448)
Akcinio kapitalo didinimas 682 682
Išmokėti devidendai (3.589) (3.589)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 256.392 448 3.745 260.585
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2011 m. kovo 31 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė German 2011 m. kovo 31 d.

Pinigu srautu ataskaitos

$\ddot{\phantom{a}}$

$\overline{\phantom{a}}$

$\frac{1}{2}$

₩.

Grupė Bendrovė
2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m.
Pinigų srautai iš (j) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas 4.167 6.404 3.737 6.928
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 17.345 17.629 17.173 17.452
Gautinų sumų nurašymai ir realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas 17.321 6.553 17.321 6.553
Palūkanų sąnaudos 2.177 3.269 2.175 3.264
Pelno mokesčio sąnaudos 3.521 2.118 3.521 1.895
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas (362) 456 (362) 456
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė
pasikeitimas (308) 220 (308) 220
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą
ir akcijų vertę 309 12 309 (52)
Atsargų realizacinės vertės pasikeitimas (30) (433) (30) (433)
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija) (632) (630) (632) (630)
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas 495
Sukaupimų pasikeitimas (211) (268)
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų
eliminavimas (1.686) (1.454) (1.686) (1.454)
37.444 27.740 37.708 27.271
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas 132 642 156 748
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas 109 (105) 212 (267)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) (29.611) (11.179) (29.670) (10.629)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas (794) 4.021 (670) 3.843
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas) 3 3
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų
padidėjimas (sumažėjimas) 18.587 (9.143) 18.557 (9.536)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas (sumažėjimas) 126 (242) 52 (273)
Kitų įsiskolinimų biudžetui (sumažėjimas)
padidėjimas (1.188) 541 (1.186) 532
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) (266) (79) (272) (81)
(12.902) (15.544) (12.818) (15.663)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 28.709 18.600 28.627 18.536

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

$\boldsymbol{9}$

Grupė Bendrovė
2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m.
Pinigų srautai iš (j) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
(isigijimas) (30.156) (20.640) (30.144) (20.634)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos 9 137 9 164
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas 1.704 1.571 1.704 1.571
Ilgalaikių gautinų sumų (padidėjimai) sumažėjimas 4 4 (44)
Gautos palūkanos 12 4 12 4
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų
srautai (28.431) (18.924) (28.415) (18.939)
Pinigų srautai iš (j) finansinės veiklos
Paskolų gavimas 21.963 19.855 21.963 19.855
Paskolų (grąžinimas) (20.925) (18.499) (20.925) (18.499)
(Sumokėtos) palūkanos (2.215) (3.279) (2.213) (3.274)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) (51) (86) (37)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos (30) (121) (30) (121)
Gauta subsidija 5.008 1.969 5.008 1.969
Išmokėti dividendai (3.585) (3.585)
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės
veiklos (165) (161) 218 (107)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas 443 (485) 430 (510)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 3.131 3.616 3.094 3.604
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 3.574 3.131 3.524 3.094

(pabaiga)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Generalinis direktorius

Violeta Staškūnienė

2011 m. kovo 31 d.

Vyriausioji buhalterė

Rimantas Bakas

- African

2011 m. kovo 31 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Raudondvario pl. 84. Kaunas. Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos saraše.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2010 m. gruodžio 31 d. 2009 m. gruodžio 31 d.
Turimu
akciju
skaičius
(vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Turimu
akcijų
skaičius
(vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė 39.665.892 92,82 39.654.892 93,05
Kauno rajono savivaldybė 1.606.168 3,76 1.606.168 3,77
Jurbarko rajono savivaldybės taryba 746.405 1,75 643.810 1,51
Kiti smulkūs akcininkai 713.512 1,67 713.512 1,67
42.731.977 100,00 42.618.382 100,00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2010 m. ir 2009 m. Bendrovė neturėjo savų akcijų.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akciju emisijos kaina lygi ju nominaliajai vertei. Akciju emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt vertės rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atkuriamosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspresta padidinti Bendrovės istatini kapitala 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastųjų vardinių 6 Lt nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais inašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio inašo vertė perdavimo dienai nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2010 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2010 m. gegužės 13 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 3.589 tūkst. Lt, t.y. po 8,4 ct. už vieną akciją, dividendų iš 2009 m. pelno. Dividendai išmokėti įstatymo nustatyta tvarka. Ne dėl Bendrovės kaltės neišmokėta dividendų dalis metų galui yra 4 tūkst. Lt, kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir isipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindų įsteigė dukterinę įmone UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau - "Dukterinė įmonė"). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo irenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Įsteigus dukterine imone, Bendrovės darbuotojai, dirbe paslaugų departamente, buvo atleisti iš Bendrovės ir įdarbinti Dukterinėje imonėje. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdo Dukterine imone atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos Dukterinė įmonė (toliau – "Grupė"):

Imonė Imonės
buveinės
adresas
Grupės
valdomų
akcijų
dalis
Investicijos
savikaina
Ataskaitinio
laikotarpio
(nuostoliai)
Nuosavas
kapitalas
Pagrindinė
veikla
$UAB,$ Pastatu Šildymo
priežiūros Savanorių pr. sistemy
paslaugos" 347, Kaunas $100$ proc. 6.518 (177) 5.558 priežiūra

2010 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 960 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. - 465 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose.

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. isigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo istatymas Nr. X-1329.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2008 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimu buvo patikslinta teritorija, kurioje Bendrovė gali teikti šilumos tiekimo paslaugas, kadangi Bendrovė pardavė Palių katilinę Marijampolės rajone.

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 3 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 14 izoliuoto tinklo ir 37 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 497,00 MW, elektrinis - 8,75 MW, iš ju Petrašiūnu elektrinėje – 254.8 MW šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 27 MW šiluminis. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 505,75 MW.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau - KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Komisija naują šilumos kainą patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Bendrovė dalyvavo teisiniame ginče tarp KTE ir Komisijos kaip trečioji šalis.

2006 m. birželio 8 d. Bendrovė sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB "Energijos sistemų servisas" dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančios Petrašiūnų elektrinės, esančios Jėgainės g. 12, Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugų pirkimo. Sutartis yra sudaryta trejų metų laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB "Energijos sistemų servisas" pradėjo teikti Petrašiūnų elektrinės eksploatavimo paslauga. Šios paslaugos pirkimui 2009 m. liepos 3 d. su UAB "Energijos sistemų servisas" pasirašyta nauja sutartis, galiojanti iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. Pasibaigus sutarties galiojimui, Bendrovė nepratęsė sutarties ir pradėjo pati eksploatuoti Petrašiūnų elektrinę.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2010 m. buvo 622 (2009 m. – 629). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2010 m. buvo 558 (2009 m. – 569).

2010 m. balandžio 19 d. Kauno miesto Tarybos Kolegijos posėdyje svarstytas klausimas dėl bendros įmonės steigimo ir nutarta iš principo pritarti bei rekomenduoti AB "Kauno energija" valdybai pradėti derybas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos vietiniu kuru kūrenamos elektrinės statybos ir bendros imonės steigimo. Deryboms su UAB "Fortum Heat Lietuva" vesti Bendroveje sudaryta darbo grupė.

2010 m. rugsėjo 24 d. su AB "Lietuvos energija" pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl kompleksinio atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės Kauno mieste.

2. Reikšmingu apskaitos principu santrauka

2.1. Nauju ir patikslintų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas

Standartai bei ju paaiškinimai, galiojantys ataskaitiniu laikotarpiu

Toliau išvardyti peržiūrėti Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (toliau – TFAS) bei ju aiškinimai, patvirtinti Tarptautinių Apskaitos Standartų Valdybos (toliau – TASV) ir priimti Europos Sąjungoje (toliau – ES), kurie isigaliojo ataskaitiniu periodu:

  • 1-asis TFAS (peržiūrėtas) "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą", priimtas ES 2009 m. lapkričio 25 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d.);
  • 3-iasis TFAS (peržiūrėtas) "Verslo jungimai", priimtas ES 2009 m. birželio 3 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d.):
  • 1-ojo TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą" pataisos Papildomos išimtys taikantiems standartą pirmąjį kartą, priimtos ES 2010 m. birželio 23 d. (taikomos metiniams laikotarpiams prasidedantiems nuo 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau);
  • 2-ojo TFAS "Mokėjimas akcijomis" pataisos Grupės mokėjimo akcijomis sandoriai padengiami grynaisiais pinigais, priimtos 2010 m. kovo 23 d. (taikomos metiniams laikotarpiams prasidedantiems nuo 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau);
  • 27-asis TAS (papildymas) "Konsoliduotos ir atskiros finansinės atskaitos", priimtas ES 2009 m. birželio 3 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d.).
  • 39-asis TAS (papildymas) "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" tinkami apdraudimo vienetai, priimtas ES 2009 m. rugsėjo 15 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2009 m. liepos $1 d.$ ):
  • 2009 m. balandžio 16 d. išleistų įvairių standartų ir jų paaiškinimų "TFAS (2009) patobulinimai" pataisos, sudarytos remiantis kasmetiniais TFAS patobulinimo projektais (2 TFAS, 5 TFAS, 8 TFAS, 1 TAS, 7 TAS, 17 TAS, 18 TAS, 36 TAS, 38 TAS, 39 TAS, 9 TFAAK, 16 TFAAK), pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir apibrėžti naudojamus terminus, priimtos ES 2010 m. kovo 23 d. (taikomos metiniams laikotarpiams prasidedantiems nuo 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau);
  • 12-asis TFAAK "Paslaugų koncesijų sutartys", priimtas ES 2009 m. kovo 1 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2009 m. kovo 30 d.);
  • 15-asis TFAAK "Nekilnojamojo turto statybos sutartys", priimtas ES 2009 m. liepos 22 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d.);
  • 16-asis TFAAK "Grynosios investicijos i užsienio imone apsidraudimo sandoriai", priimtas ES 2009 m. birželio 4 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d.);
  • 17-asis TFAAK "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams", priimtas ES 2009 m. lapkričio 26 d. (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2009 m. lapkričio 1 d.);
  • 18-asis TFAAK "Turto pervedimai iš klientų", priimtas ES 2009 m. lapkričio 27 d. (taikomas finansiniams $\bullet$ metams, prasidedantiems 2009 m. lapkričio 1 d.).

Galiojančių standartų pataisų pritaikymas neturėjo jokios įtakos Grupės ir Bendrovės apskaitos politikai.

Grupė ir Bendrovė 2009 m. anksčiau, nei ju isigaliojimo data, pritaikė šiuo standartus:

Standartai ir jų interpretacijos, paskelbti TASV, priimti ES, bet dar neisigalioje

Šiu finansiniu ataskaitu patvirtinimo diena žemiau nurodyti standartai, pakeitimai ir interpretacijos, buvo priimti Europos Sajungoje (toliau – ES), bet dar neisigalioje ir Grupė ir Bendrovė nusprendė netaikyti šių standartų, pakeitimų ir interpretacijų anksčiau, nei jų įsigaliojimo data:

24-asis TAS (peržiūrėtas 2009 m.) "Susijusių šalių atskleidimai" – supaprastinami atskleidimų $\ddot{\phantom{0}}$ reikalavimai įmonėms susijusioms su valdžios institucijomis bei susijusių šalių apibrėžimo išaiškinimas (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau). Grupė ir Bendrovė nesitiki jokios itakos finansinei būklei ar veiklai, kadangi Grupė ir Bendrovė nėra susijusi su valdžios institucijomis;

  • 32-asis TAS (papildymas) "Finansiniai instrumentai: Pateikimas" nuosavybės teisių apskaitymas (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau) numato tam tikrų nuosavybės teisių, denominuotų užsienio valiuta klasifikavima arba kaip nuosavybės instrumenta, arba kaip finansinį įsipareigojimą. Iki šiol Grupė ir Bendrovė dar nėra sudariusi susitarimų, kurie patenka į pakeitimų taikymo sritis. Tačiau, jei Grupė ir Bendrovė ateityje prisiims nuosavybės teises, kurioms taikomas pakeitimas, 32-ojo TAS papildymas turės įtakos tokių nuosavybės teisių klasifikavimui;
  • 1-ojo TFAS, TFAS taikymas pirmąjį kartą" pataisos Ribota lyginamosios informacijos atskleidimo pagal 7-aji TFAS išimtis standarta taikantiems pirmaji karta (taikomas metiniams laikotarpiams prasidedantiems nuo 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau). Grupė ir Bendrovė nesitiki jokios įtakos finansinei būklei ar veiklai dėl šių pataisų.
  • 14-ojo TFAAK pataisos "19 TAS Apibrėžtųjų išmokų turto ribojimas, minimalaus finansavimo reikalavimai jų saveika" – Išankstinės minimalaus finansavimo reikalavimo įmokos (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau);
  • Įvairių išleistų standartų ir jų paaiškinimų "TFAS (2010) patobulinimai" pataisos, sudarytos remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu, paskelbtu 2010 m. gegužės 6 d. (1 TFAS, 3 TFAS, 7 TFAS, 1 TAS, 27 TAS, 34 TAS, 13 TFAAK), pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus (dauguma papildymų bus pradėti taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau):
  • 19-asis TFAAK "Finansinių isipareigojimų panaikinimas nuosavybės priemonėmis" pateikia paaiškinima, kaip apskaityti finansinių įsipareigojimų panaikinima, kai išleidžiamos nuosavybės priemonės (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau). Iki šiol Grupė ir Bendrovė nėra sudariusi tokio pobūdžio sandorių. Tačiau, jei Grupė ir Bendrovė ateityje turės tokių sandorių, 19-asis TFAAK turės įtakos jų apskaitai. Visų pirma, pagal 19-ąjį TFAAK, tokių sandorių metu išleistos nuosavybės priemonės bus vertinamos jų tikrąja verte, o skirtumas tarp panaikintų finansinių jsipareigojimų balansinės vertės ir išleistų nuosavybės priemonių tikrosios vertės bus įtraukti į pelną arba nuostolius.

Standartai ir jų interpretacijos, paskelbti TASV, bet dar nepriimti ES

Šiuo metu TFAS, priimti ES, nesiskiria reikšmingai nuo patvirtintų TASV, išskyrus šiuos standartus, standartų papildymus ir interpretacijas, kurios nebuvo priimtos ES 2011 m. kovo 7 d.:

  • 1-ojo TFAS "TFAS taikymas pirmąjį kartą" pataisos didelė hiperinfliacija ir nustatytų datų panaikinimas taikantiems standarta pirmajį kartą (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems nuo 2011 m. liepos 1 d. arba vėliau);
  • 7-ojo TFAS "Finansiniai instrumentai: Atskleidimai" pataisos finansinio turto perkėlimas (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems nuo 2011 m. liepos 1 d. arba vėliau);
  • 9-asis TFAS "Finansiniai Instrumentai" (taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau);
  • 12-ojo TAS "Pelno mokesčiai" pataisos Atidėtasis mokestis: Susijusio turto atgavimas (taikomas $\bullet$ finansiniams metams, prasidedantiems nuo 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau);

Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, kad šių standartų, pakeitimų ir interpretacijų pritaikymas ateityje neturės reikšmingos itakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Finansinio turto ir įsipareigojimų portfelio rizikos apsidraudimo priemonių apskaita, kurios principai nėra priimti taikyti ES, nėra reguliuojami. Remiantis Grupės ir Bendrovės vertinimu, finansinio turto ir isipareigojimu portfelio rizikos apsidraudimo sandorių apskaita pagal 39-ąjį TAS "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" balanso datai neturėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau $-ES$ ).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išsskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, Istorine savikaina yra iš esmės pagrista atlygio, sumokėto už turta, tikraja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės ir Bendrovės imonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaita tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta. Lt (suapvalintos iki tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinės įmonės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. Litas buvo susietas su Euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno Energija" ir jos dukterinę įmonę. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus isigytos arba parduotos imonės yra itraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos imonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansine ir iprastine veikla ir taip gauti naudos iš šios imonės veiklos

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse imonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėje įmonėje pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažistamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės imonės turto (iskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės imonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo itrauktos į kitas bendrasias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t.y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę imonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39-ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuota arba bendrai kontroliuojama ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos i dukterines imones

Bendrovės balanse investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną ar nuostolius.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansinę vertę. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai isigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį-linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame jvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 - 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės irangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesni nei 3 metu laikotarpi.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatoma ekonomine nauda iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliaja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Isipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, balanse pripažistamas papildomas isipareigojimas, itraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią nejeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukaupta nusidėvėjima ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Isigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sanaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant ta pati nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį-linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigta statyba) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame į vertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Metai
Pastatai $7 - 50$
Statiniai ir mašinos $5 - 70$
Transporto priemonės $3 - 10$
Irenginiai ir įrankiai $2 - 20$

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpi, taikant ta pati naudinga tarnavimo laikotarpi kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažistamos sanaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpi ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusi nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpi.

Nebaigta statyba apskaitoma isigijimo verte. Ja sudaro statybos, statinių ir irenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestiža

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, jrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima jvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamają vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagristą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagristą ir pastovią paskirstymo baze.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Ivertinant naudojimo verte, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestine diskonto norma, ivertinta pagal dabartines rinkos salygas, egzistuojančia pinigu laiko verte bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta į vertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažistami per pelna arba nuostolius, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažistamas per pelna arba nuostolius iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, vertės sumažėjimo atstatymas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas.

2.10. Finansinis turtas

Remiantis TAS 39 "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų isigijimai ir pardavimai yra pripažistami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažistami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpi metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpi arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažistamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu, arba

• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotu finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno, arba

• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju, arba

• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįstą rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdų yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis jeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visa mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet koki pelna arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažistant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamu akciju investiciju, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neitraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanu normos metoda, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažisti pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelna arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos, yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažistami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamu ir nelistinguojamu nuosavybės investiciju, klasifikuojamu kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

  • · reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
  • · palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
  • kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo irodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsima, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų isipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tadą, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai imonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleista turta, Grupė ir Bendrovė pripažista jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Imonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažistamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo diena pripažistami tikraja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai ju tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai isipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principu.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos verte.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kaina, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargu savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio isipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigu srautus isipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra prižįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigu ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko saskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose saskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Imokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažistamos sanaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Pensinio aprūpinimo įsipareigojimams, apskaitomiems pagal nustatytus pensinio aprūpinimo planus savikaina yra nustatoma taikant planuojamą sąlyginio vieneto metodą, su kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliekamais aktuariniais vertinimais. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, kurie viršija 10 procentų didesnę iš Grupės ir Bendrovės nustatytų pensinių įsipareigojimų dabartinę vertę ir plano turto tikrąją vertę, yra amortizuojami per likusį vidutinį dirbančiųjų darbuotojų darbo laiką. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama nedelsiant tokiu dydžiu, kokiu nauda yra įgyta, ir yra amortizuojama tiesiniu-linijiniu metodu per vidutinį, įgytos naudos laikotarpi.

Išmoku, pasibaigus darbo sutarčiai, isipareigojimai, pripažinti balanse, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktu paslaugu išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąją verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartine būsimųjų plano imokų gražinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Finansinės skolos

Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra itraukiamas į ataskaitinio laikotarpio pelna ar nuostolius, taikant efektyvios palūkanų normos metoda.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių isipareigojimų, nebent Grupė ir Bendrovė turi besalygine teise atidėti isipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo balanso paruošimo dienos.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Visos kitos skolinimosi išlaidos yra itraukiamos į to laikotarpio pelną arba nuostolius, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams isipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių isipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai isipareigojimai

Finansiniai isipareigojimai yra priskiriami finansiniams isipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis isipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai isipareigojimai (iskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanu normos metoda.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpi metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpi, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės isipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažistamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpi taip, kad atspindėtų pastovų turto gražos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažistamos tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpi.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamaja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažistamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų isipareigojimo gražos rodikli nuo neapmokėto isipareigojimų likučio. Finansinės sanaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrają Grupės ir Bendrovės skolinimosi sanaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sanaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sanaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpi, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkanti ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažistami įsipareigojimu. Nuomos sanaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu-linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kita sisteminga būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė salyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažistamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatoma susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamu sanaudu straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praejusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažistama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpi patiriama sanaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanu normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamuju metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamajį pelna. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2010 m. Imonei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2009 m. - 20 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio isipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turima apmokestinamaji pelna realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir jsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarnio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turta ar isipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Imonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamujų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamuju metu ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sanaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas vra itraukiamas į verslo jungimo apskaita.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelna iš išleistu paprastuju vardiniu akciju vidutinio svertinio vidurkio. Kol nėra jokiu instrukciju mažinti pelna vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupės ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas saskaitas už šiluma ir karšto vandens pašildyma. Saskaitos vartotojams išrašomos karta per mėnesi, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažistamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios salygos:

  • · Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšminga nuosavybės teikiama nauda ir prekių riziką;
  • Grupė ir Bendrovė neišlaiko parduotu prekiu tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
  • · pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
  • · tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
  • su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažistami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatoma to finansinio turto laikotarpi iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Nuomos pajamos

Grupės ir Bendrovės politika pripažistant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sanaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu. kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpi padarytų išlaidų neimanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo suma rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikraja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos isigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, ta diena Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus balanso sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sanaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar isipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Gruodžio 31 d. pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

$2010$ m. $2009$ m.
1 EUR - $= 3,4528$ Lt
$= 3.4528$ Lt 1 EUR
1 USD $= 2,4052$ Lt
$= 2,6099$ Lt 1 USD
$10$ EEK = 2,2067 Lt 10 EEK = $2,2067$ Lt

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda išskyrus:

  • keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra itraukiami į šio turto savikaina, kai jie yra laikomi paskolu palūkanu užsienio valiuta sanaudu koregavimais;
  • sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai: ir
  • gautinų ar mokėtinų grynajai užsienyje veikiančiai investicijai piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriem sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutu keitimo skirtumai turi būti iš pradžiu pripažistami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Ivertinimu naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo diena. Tačiau šiu prielaidu ir ivertinimu neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Ivertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai balanso sudarymo diena, kurie sukelia reikšminga rizika ir tai gali pareikalauti turto ar isipareigojimu balansiniu sumu reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, irangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems irengimams iš 10 metų į 15 metų.

Gauto nepiniginio turtinio jnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akciju emisija buvo apmokėta nepiniginių turtinių inašų, t.v. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metoda, buvo lygi 136 mln. Lt.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais, Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,682 mln. Lt.

Vadovybei nėra prieinama informacija apie galimą ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę, jei ji būtų nustatyta kitais vertinimo metodais. 2010 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 134.345 tūkst. Lt.

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų gražinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų salygų pokyčiu gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaityta abeiotinu skolu vertės sumažėjima.

2010 m. Grupė ir Bendrovė, įvertinusi istorines ir numatomas pirkėjų skolų grąžinimo prielaidas, padidino abejotinų skolų vertinimo procentus. 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 41.886 tūkst. Lt gautinų sumų vertės sumažėjimą. Pagal iki 2010 m. gruodžio 31 d. taikytą metodiką gautinų sumų vertės sumažėjimas sudarytų 29.075 tūkst. Lt.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis. Papildoma informacija pateikta 21 pastaboje.

Teisminiai ginčai

2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau - VKAT) išnagrinėjo civilinę bylą dėl Investiciju susitarimo vykdymo tarp Bendrovės ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau – KTE) bei priėmė sprendimą Bendrovės naudai priteisti iš KTE 5.419.809 Lt dydžio baudą. KTE dėl šio sprendimo pateikė skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. spalio 19 d. nutartimi skundą atmetė ir VKAT sprendimą paliko nepakeistą. KTE dėl arbitražo sprendimo bei Apeliacinio teismo nutarties panaikinimo 2010 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. Bylos baigtis aprašyta 26 pastaboje.

Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė antrąjį ieškinį dėl papildomų 12.351.600 Lt netesybu priteisimo iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės už netinkama UAB Kauno termofikacijos elektrinė prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. Bylos baigtis aprašyta 26 pastaboje.

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas priteistos baudos sumai, kadangi baudų bei delspinigių pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumokėtos.

2010 m. rugpjūčio 24 d. KTE Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė prevencinį ieškinį, prašydama uždrausti bendrovei vienašališkai nutraukti Elektrinės pirkimo – pardavimo sutartį, Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir investicijų susitarimą iki tol, kol atsakovas nutrauks savo priešpriešinių įsipareigojimų pagal Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties 14 straipsnį pažeidimą ir bus priimtas sprendimas dėl to, ar ieškovui ir jo akcininkams turi būti kompensuojama atsakovo priešpriešinių įsipareigojimų pažeidimu

daroma žala, iskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo ad hoc derybų būdu arba investicinio ginčo tvarka priėmima ir igyvendinima.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažistami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonomine naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai ivykiai

Pobalansiniai ivykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėti balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir isipareigojimai bei pajamos ir sanaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

Grupė Bendrove
Patentai, licencijos
Isigijimo vertė:
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 5.671 5.517
[sigijimai 193 193
Perleidimai ir nurašymai (101)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 5.763 5.710
[sigijimai 55 55
Perleidimai ir nurašymai (490) (490)
Perrašymai į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus (50) (50)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 5.278 5.225
Amortizacija:
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 3.888 3.834
Amortizacija per metus 664 654
Perleidimai ir nurašymai (31)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 4.521 4.488
Amortizacija per metus 621 613
Perleidimai ir nurašymai (490) (490)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 4.652 4.611
2008 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 1.783 1.683
2009 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 1.242 1.222
2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 626 614

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2010 m. gruodžio 31 d. lygi 3.177 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. – 2.782 tūkst. Lt) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

Nebaigta statyba
Grupė Žemė ir
pastatai
mašinos Statiniai ir Transporto
priemonės
Irenginiai
ir irankiai
ir išankstiniai
apmokėjimai
Iš viso
Įsigijimo vertė:
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 56.621 351.772 4.713 15.485 8.681 437.272
Isigijimai 35 140.556 $\mathbf{1}$ 1.643 14.412 156.647
Parduotas ir nurašytas turtas (1.765) (52) (170) (1.987)
Perklasifikavimai ÷, 5.691 ٠ 1.268 (6.959)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 56.656 496.254 4.662 18.226 16.134 591.932
Įsigijimai 74 9.648 90 365 20.606 30.783
Parduotas ir nurašytas turtas (35) (2.161) (160) (2.356)
Perklasifikavimai 254 25.579 726 (26.559)
Perrašymai iš nematerialiojo
turto 50 50
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 56.949 529.370 4.752 19.157 10.181 620.409
Sukauptas nusidėvėjimas ir
vertės sumažėjimas:
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 25.929 234.217 3.604 8.423 272.173
Nusidėvėjimas per metus 1.188 12.083 438 3.256 $\overline{a}$ 16.965
Parduotas ir nurašytas turtas (1.716) (32) (160) (1.908)
Perklasifikavimai (232) 232
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 27.117 244.352 4.010 11.751 $\omega$ 287.230
Nusidėvėjimas per metus 1.191 13.304 276 1.953 16.724
Parduotas ir nurašytas turtas (8) (2.049) (133) (2.190)
Perklasifikavimai (5) (33) 38
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 28.295 255.574 4.286 13.609 $\blacksquare$ 301.764
2008 m. gruodžio 31 d.
likutinė vertė 30.692 117.555 1.109 7.062 8.681 165.099
2009 m. gruodžio 31 d.
likutinė vertė 29.539 251.902 652 6.475 16.134 304.702
2010 m. gruodžio 31 d.
likutinė vertė
28.654 273.796 466 5.548 10.181 318.645
Bendrovė pastatai mašinos Žemė ir Statiniai ir Transporto
priemonės
Irenginiai
ir jrankiai
Nebaigta
statyba ir
išankstiniai
apmokėjimai
Iš viso
Isigijimo vertė:
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 54.080 351.221 4.085 15.215 8.681 433.282
Isigijimai 35 140.556 $\tilde{\phantom{a}}$ 1.638 14.412 156.641
Parduotas ir nurašytas turtas $\tilde{\phantom{a}}$ (1.928) (634) (174) (2.736)
Perklasifikavimai $\overline{\phantom{a}}$ 5.690 1.269 (6.959)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 54.115 495.539 3.451 17.948 16.134 587.187
Isigijimai 75 9.648 86 356 20.606 30.771
Parduotas ir nurašytas turtas (36) (2.161) (148) (2.345)
Perklasifikavimai 253 25.670 636 (26.559)
Perrašymai iš nematerialiojo turto 50 50
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 54.407 528.746 3.537 18.792 10.181 615.663
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės
sumažėjimas:
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 24.972 233.696 3.148 8.249 270.065
Nusidėvėjimas per metus 1.131 12.072 371 3.224 $\blacksquare$ 16.798
Parduotas ir nurašytas turtas (1.870) (594) (161) (2.625)
Perklasifikavimai (232) 232
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 26.103 243.666 2.925 11.544 $\overline{\phantom{a}}$ 284.238
Nusidėvėjimas per metus 1.133 13.305 208 1.914 $\overline{\phantom{a}}$ 16.560
Parduotas ir nurašytas turtas (8) (2.049) (122) (2.179)
Perklasifikavimai (5) 5
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 27.223 254.927 3.133 13.336 $\overline{a}$ 298.619
2008 m. gruodžio 31 d. likutinė
vertė
29.108 117.525 937 6.966 8.681 163.217
2009 m. gruodžio 31 d. likutinė
vertė
28.012 251.873 526 6.404 16.134 302.949
2010 m. gruodžio 31 d. likutinė
vertė
27.184 273.819 404 5.456 10.181 317.044

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 16.724 tūkst. Lt ir 16.560 tūkst. Lt (2009 m. - atitinkamai 16.965 tūkst. Lt ir 16.798 tūkst. Lt). 15.849 tūkst. Lt ir 15.778 tūkst. Lt sumos (2009 m. - 16.024 tūkst. Lt ir 15.856 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas. Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sanaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamaj buvo lygi 87.212 tūkst. Lt. buvo visiškai nudėvėta (2009 m. gruodžio 31 d. – 78.905 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 123.319 tūkst. Lt. (2009 m. gruodžio 31 d. - 114.153 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2010 m. kapitalizuotų palūkanų suma lygi 173 tūkst. Lt. 2009 m. palūkanos nebuvo kapitalizuojamos dėl nereikšmingos įtakos. Kapitalizavimo norma svyravo nuo 3,5 proc. iki 5,65 proc.

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro transporto priemonės:

Grupė Bendrovė
$2010 \; \text{m}$ . $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Transporto priemonės 20 80 ٠ $\overline{\phantom{0}}$

5. Po vienerių metų gautinos sumos

Grupė Bendrovė
$2010 \; \text{m}$ . $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės darbuotojams 61 61 61 61
Kitos $\overline{\phantom{000000000000000000000000000000000000$
$\overline{\phantom{a}}$
$\overline{\phantom{0}}$ 48
61 61 6 109

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 10,4 proc. palūkanų normą.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms apmokėjimo laikotarpis nėra praėjęs ir joms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m.
Finansinis turtas, laikomas parduoti gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos 433 433 433 433
Vertės sumažėjimas (196) (196)
Akcijų tikroji vertė 237 433 237 433

Grupės ir Bendrovės vadovybė, įvertinusi įmonės, kurios akcijos yra įsigytos, finansinę būklę, nustatė akcijų vertės sumažėjimo nuostolius. Akcijų vertės sumažėjimas apskaitytas Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose.

7. Atsargos

Grupė Bendrovė
$2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m. $2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m.
Technologinis kuras 3.409 3.429 3.409 3.429
Atsarginės dalys 1.211 1.197 1.211 1.047
Medžiagos 861 987 735 991
5.481 5.613 5.355 5.467
sumažėjimas
Atimti: realizacinės
vertės
laikotarpio pabaigoje (211) (241) (211) (241)
Atsargų balansinė vertė 5.270 5.372 5.144 5.226

Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 211 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. – 241 tūkst. Lt).

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m.
Iš pirkėjų gautinos sumos
Atimti: abejotiny
gautinų
sumu
vertės 114.131 85,005 113.875 84.690
sumažėjimas (41.886) (25.177) (41.886) (25.177)
72.245 59.828 71.989 59.513

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtraukti į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas:

Vertes
sumažėjimas
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 19.480
Papildomo atidėjimo formavimas 6.553
Nurašyta (856)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 25.177
Papildomo atidėjimo formavimas 17.194
Nurašyta (485)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 41.886

2010 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 485 tūkst. Lt beviltiškų skolų (2009 m. - 856 tūkst. Lt). Per 2010 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 32 tūkst. Lt (2009 m. - 29 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau
Iš pirkėjų gautinos sumos,
kurių laikotarpis nėra praėjęs
praėjęs daugiau
bei joms neapskaitytas vertės mažiau nei 60 - 150 151 - 240 241 - 360 nei 360
sumažėjimas 60 dienu dienu dienu dienu dienu Iš viso
$2010$ m. 60.051 8.991 1.236 1.398 569 72.245
2009 m. 38.958 7.951 .580 2.353 7.243 .743 59.828

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos sumos, Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau
praėjęs
kurių laikotarpis nėra praėjęs
bei joms neapskaitytas vertės mažiau nei 60 - 150 151 - 240
sumažėjimas
60 dienų dienu dienų $241 - 360$
dienų
daugiau
nei 360
dienu
Iš viso
$2010$ m.
2009 m.
59.795
38.643
8.991
7.951
1.236
1.580
1.398
2.353
569
7.243
$\overline{\phantom{0}}$
.743
71.989
59.513

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Didžiąją Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų, pradelstų daugiau nei 241 dienų, likučio dalį sudaro gautinos sumos iš biudžetinių organizacijų, finansuojamų savivaldybių biudžetų ir įstaigų, finansuojamų iš ligonių kasų, kurioms Grupė ir Bendrovė 2009 m. neskaičiavo vertės sumažėjimo. 2009 m. gruodžio 31 d. ši suma buvo 7.687 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. - 9.154 tūkst. Lt). 2010 m. Grupė ir Bendrovė pakeitė gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimo metoda (pastaba 2.25) ir 2010 m. gruodžio 31 d. visoms pradelstoms skoloms buvo formuojamas vertės sumažėjimas.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Mokesčiai 2.737 2.806 2.737 2.806
Kitos 3.579 2.147 3.754 2.433
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės
sumažėjimas
(719) (592) (719) (592)
5.597 4.361 5.772 4.647

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas:

Vertės
sumažėjimas
2008 m. gruodžio 31 d. likutis 592
Papildomo atidėjimo formavimas
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 592
Papildomo atidėjimo formavimas 127
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 719

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų irengimai) bei suteiktas paslaugas (transportavimo ir nuolatinės šilumos sistemų, kolektoriu priežiūros paslaugas).

Kitu Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grynaja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
laikotarpis nėra praėjęs bei
joms neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau nei
60 dienų
$60 -$
150
dienu
$151 - 240$
dienu
$241 - 360$
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
$2010$ m. 1.850 709 273 20 8 $\overline{\phantom{a}}$ 2.860
2009 m. 1.490 40 8 6 .555

Kity Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grynaja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
laikotarpis nėra praėjęs bei
joms neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau nei
60 dienų
$60 -$
150
dienų
$151 - 240$
dienų
$241 - 360$
dienu
daugiau
nei 360
dienu
Iš viso
$2010$ m. 2.025 709 273 20 3.035
$2009$ m. .776 40 . . 841

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 - 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, balanso sudarymo dieną vadovybės manymu nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės jvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė
$2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m. $2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m.
Pinigai kelyje 1.951 1.557 1.951 1.557
Pinigai banke 1.592 1.541 1.542 1.505
Pinigai kasoje 31 33 31 32
3.574 3.131 3.524 3.094

Grupės ir Bendrovės banko saskaitos nacionaline valiuta, kurių likutis 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 951 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. – 1.327 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas $(11$ pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2009 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimų pervedė 2.808 tūkst. Lt iš privalomojo rezervo 2008 m. nuostoliams padengti.

Dukterinė imonė 2010 m. kovo 4 d. akcininkų sprendimu pervedė 233 tūkst. Lt iš privalomojo rezervo 2009 m. nuostoliams padengti.

Bendrovė 2010 m. gegužės 13 d. akcininkų sprendimu pervedė 448 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą.

2010 m. grvnieji Grupės pervedimai iš nepaskirstytojo pelno į privalomaji rezervą sudarė 215 tūkst. Lt.

11. Finansinės skolos

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos
Ilgalaikės paskolos 31.811 37.198 31.811 37.198
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 13.703 12.884 13.703 12.884
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe
kredito linija) 8.808 5.964 8.808 5.964
Kiti įsipareigojimai 6.215 3.699 6.215 3.699
28.726 22.547 28.726 22.547
60.537 59.745 60.537 59 745

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai (visos paskolos yra su kintama palūkanų norma):

Grupė Bendrovė
$2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
$2010 \text{ m}$ . $\tilde{\phantom{a}}$ 12.884 12.884
2011 m. 13.703 14.338 13.703 14.338
$2012 \text{ m}$ . 11.174 9.781 11.174 9.781
$2013 \; \text{m}$ . 7.590 4.981 7.590 4.981
$2014$ m. 7.093 4.932 7.093 4.932
$2015$ m. 3.471 1.961 3.471 1.961
2016 m. 1.757 850 1.757 850
$2017 \text{ m}$ . 726 355 726 355
45.514 50.082 45.514 50.082

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos 3,3 3,6 3,3 3,6
Ilgalaikės paskolos 3.3 3.5 3,3 3,5

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2010$ m. $2009$ m.
Paskolos valiuta:
eurai 50.485 50.863 50.485 50.863
Litai 10.052 8.882 10.052 8.882
60.537 59.745 60.537 59.745

2005 m. rugpjūčio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Swedbank, AB 5.000 tūkst. Lt sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 1.258 tūkst. Lt, iš kurių 832 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. VILIBOR + 0,77 proc. metinės palūkanos.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutarti su AB SEB bankas 8.776 tūkst. eurų (30.300 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 2.500 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 1.9 proc. metinės palūkanos.

2006 m. gruodžio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 2.090 tūkst. Lt sumai. 2007 m. balandžio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tūkst. Lt. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d. 2010 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 4.148 tūkst. Lt, iš kurių 839 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. VILIBOR + 0,45 proc. metinės palūkanos.

2006 m. gruodžio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutarti su AB SEB bankas 2.059 tūkst. eurų (7.108 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. lapkričio 30 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 601 tūkst. euru (2.076 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kuriu 395 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 0,4 proc. metinės palūkanos.

2007 m. lapkričio 14 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB DnB NORD bankas 576 tūkst. eurų (1.989 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 432 tūkst. eurų (1.491 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 248 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 12 mėn. EUR LIBOR + 0,59 proc. metinės palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikę investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 984 tūkst. eurų (3.398 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 523 tūkst. eurų (1.807 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 350 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,385 proc. palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikę investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 1.158 tūkst. eurų (4.000 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2017 m. gruodžio 31d. Investicinio kredito likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 1.088 tūkst. eurų (3.756 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 600 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,7 proc. palūkanos.

2008 m. rugsėjo 22 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 3.333 tūkst. euru (11.508 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas vra 2011 m. gruodžio 31 d. 2010 m. rugsėjo 17 d. paskolos likutis refinansuotas per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filiala. Už paskolą buvo mokamos 1 mėn. EUR LIBOR + 0,7 proc. metinės palūkanos.

2009 m. rugsėjo 25 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas). Kredito limito galiojimo terminas yra 2012 m. rugsėjo 25 d. Panaudota kredito suma 2010 m. gruodžio 31 d. 1.876 tūkst. euru (6.478 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kuriu 3.320 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už kreditą mokamos 6-mėn. EURIBOR + 3,85 proc. metinės palūkanos.

2009 m. gruodžio 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 3.815 tūkst. eurų (13.171 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 2 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 1.997 tūkst. eurų (6.895 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 3.597 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EURIBOR + 4,5 proc. metinės palūkanos.

2010 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2.410 tūkst, euru (8.323 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 234 tūkst. eurų (808 tūkst. Lt ekvivalentas kuris Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikių paskolų straipsnyje. Iki 2019 m. kovo 31 d. už paskolą nustatytos 3,948 proc. metinės palūkanos.

2010 m. birželio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutarti su Swedbank, AB 649 tūkst. euru (2.240 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2017 m. birželio 21 d. Paskolos likutis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 417 tūkst. eurų (1.440 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 33 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už paskolą nustatytos 6 mėn. EURIBOR + 4 proc. metinės palūkanos.

2010 m. rugsėjo 17 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 1.625 tūkst. eurų (5.611 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2016 m. gegužės 31 d. 2010 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 1.551 tūkst. eurų (5.357 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 989 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiu paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 1-mėn. EURIBOR + 0,7 proc. metinės palūkanos.

1999 m. birželio 4 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 7.000 tūkst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2009 m. liepos 19 d. Bendrovės panaudotos kredito linijos lėšos 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.560 tūkst. Lt. 2009 m. rugpjūčio 19 d. sutarties galiojimo terminas pratestas iki 2010 m. liepos 19 d. Už kredito liniją buvo mokamos 1 mėn. VILIBOR + 2,4 proc. metinės palūkanos.

2004 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė overdrafto sutarti su AB DnB NORD bankas 18,000 tūkst. Lt sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2008 m. gegužės 31 d. 2008 m. gegužės 27 d. overdrafto suma buvo sumažinta iki 10.000 tūkst. Lt ir grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 31 d. 2009 m. gegužės 29 d. sutarties galiojimas pratęstas iki 2010 m. gegužės 29 d., pakeičiant jo apimtį į 2.896 tūkst. eurų (9.999 tūkst. Lt ekvivalentas). 2010 m. gegužės 31 d. sutarties galiojimas pratęstas iki 2010 m. birželio 23 d., o 2010 m. birželio 22 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2011 m. gegužės 30 d. Grupės ir Bendrovės panaudoto overdrafto suma 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.206 tūkst. eurų (4.162 tūkst. Lt ekvivalentas). (2009 m. gruodžio 31 d. 4.380 tūkst. Lt). Už overdraftą mokamos 1 mėn. EURIBOR + 3 proc. metinės palūkanos.

2010 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 10.000 tūkst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2011 m. rugpjūčio 23 d. Bendrovės panaudotos kredito linijos lėšos 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 4.646 tūkst. Lt. Už kredito liniją mokamos 1 mėn. VILIBOR + 1,49 proc. metinės palūkanos.

2009 m. vasario 26 d. Bendrovė, UAB Nordea Finance Lithuania ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė vieniems kalendoriniams metams pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už šilumos energiją termino atidėjimo papildomam 30 d. terminui, nei numatyta šilumos pirkimo - pardavimo sutartyje (kaip tai aprašyta 1 pastraipoje). Šis susitarimas pasirašytas, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. vasario 26 d. UAB Nordea Finance Lithuania ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė sudarė Faktoringo sutartį dėl Bendrovei pateikiamų saskaitų už šiluminę energiją. Isipareigojimo dydis 2009 m. gruodžio 31 d. yra 1.000 tūkst. eurų (3.453 tūkst. Lt Nepadengto isipareigojimo likučiui taikomos 1 nakties EURIBOR $+$ 3,5 proc. metinės ekvivalentas). palūkanos.

2010 m. spalio 19 d. Bendrovė, AB Ūkio bankas ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė pasirašė faktoringo sutartį dėl atsiskaitymo už šilumos energiją termino atidėjimo papildomam 30 d. terminui, nei numatyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje (kaip tai aprašyta 1 pastraipoje). Faktoringo terminas – 2011 m. liepos 31 d. isipareigojimo dydis 2010 m. gruodžio 31 d. yra 1.800 tūkst. eurų (6.215 tūkst. Lt ekvivalentas). Nepadengto isipareigojimo likučiui taikomos 6 mėn. EURIBOR + 2.5 proc., bet ne mažiau nei 3.6 proc. metinės palūkanos.

2010 m. gruodžio 9 d. Bendrovė ir AB DnB NORD bankas pasirašė faktoringo sutartį dėl šilumos pardavimų Kauno miesto savivaldybės finansuojamoms įstaigoms 8.440 tūkst. Lt limitui. Faktoringo terminas – 2011 m.

gruodžio 9 d. Faktoringo limitas 2010 m. gruodžio 31 d. dar nepanaudotas. Panaudotam faktoringo limitui bus taikomos 3 mėn. VILIBOR + 2,85 proc. metinės palūkanos.

2010 m. spalio 26 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 807 tūkst, euru (2.788 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskola ataskaitų sudarymo datai dar nepanaudota. Iki 2019 m. kovo 31 d. už paskolą nustatytos 3,948 proc. metinės palūkanos

Grupė ir Bendrovė 2010 m. kredito sutarties su Swedbank, AB, pasirašytos 2010 m. birželio 21 d., nustatyto apyvartos reikalavimo ir 2010 m. gruodžio 31 d. neturėjo patvirtinimo iš banko, kad nebus imtasi veiksmų paskoloms susigražinti anksčiau laiko, nei tai numatyta sutartyse. Dėl šios priežasties paskolų ilgalaikė dalis 1.407 tūkst. Lt turėtų būti atskleista ilgalaikių skolų einamųjų metų dalyje. Kadangi Bendrovė 2011 m. kovo 8 d. gavo patvirtinimą iš Swedbank, AB, šiose finansinėse ataskaitose paskolų ilgalaikė dalis nebuvo atskleista prie ilgalaikių skolų einamųjų metų dalies.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba) ir saskaitos banke (9 pastaba) buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansines nuomos sutartis nuomojama Bendrovės ir Grupės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 metų. 2010 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos palūkanų norma yra kintama ir fiksuota. Fiksuota palūkanų norma atitinkamai lygi 3,99 proc. Kintama palūkanų norma svyruoja priklausomai nuo 6 mėn. EURIBOR + 1,5 proc.

Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus 35 54
Nuo vienerių iki penkerių metų 10 45
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso 45 99
Palūkanos (1) (4)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė
vertė 44 95
Finansinės nuomos įsipareigojimai
apskaityti kaip:
- trumpalaikiai 34 51
- ilgalaikiai 10 44

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė Bendrovė
$2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m. $2010$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
$2009$ m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje 11.832 10.253 11.832 10.253
Gauta per laikotarpi 5.590 2.209 5.590 2.209
Amortizacija ir nurašymai (632) (630) (632) (630)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 16.790 11.832 16.790 11.832

2008 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus, esančius Žemgalių g. ir Raudondvario pl., kurių tikroji vertė perdavimo metu sudarė 149 tūkst. Lt. Be to, 2008 m. Grupė ir Bendrovė gavo telekomunikacinę iranga, kurios tikroji vertė perdavimo metu sudarė 140 tūkst. Lt. 2008 m. spalio 10 d. Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" gavo 600 tūkst. Lt subsidija, skirta pakeisti mazutu kūrenama katila į kūrenama dujomis, iš VŠI Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). 2008 m. gruodžio 31 d. VŠI LAAIF pervedė Bendrovei 360 tūkst. Lt, likusi 240 tūkst. Lt dalis buvo apskaityta Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. 2009 m. gruodžio 31 d. VŠI LAAIF pilnai atsiskaitė su Bendrove.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V.Krėvės pr.82 A.118H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties salygas. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 5.566 tūkst. Lt paramą.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutarti, pagal kuria Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklų po tiltu per Nerj automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties salygas. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 808 tūkst. Lt parama.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties salygas. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 844 tūkst. Lt parama, 582 tūkst. Lt dalis buvo apskaityta Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Šių ataskaitų išleidimo dienai VŠĮ LAAIF pilnai atsiskaitė su Bendrove.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

14. Išmoku darbuotojams isipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 - 6 mėnesių atlyginimų išmoką.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas metų
pradžioje 2.476 2.020 2.476 2.020
Išmokėta (284) (521) (284) (521)
Suformuotas (362) 977 (362) 977
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas metų
pabaigoje
1.830 2.476 1.830 2.476
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
apskaitytas kaip:
Ilgalaikė dalis 1.593 1.820 1.593 1.820
Trumpalaikė dalis 237 656 237 656

Per 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį Grupės ir Bendrovės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 284 tūkst. Lt (2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais - 521 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sanaudas Grupės ir Bendrovės bendrujų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

2010 m. gruodžio 31 d. 2009 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma $7.0$ proc. $7,0$ proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis $18.9$ proc. $18.9$ proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas $3,0$ proc. $3,0$ proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2008 m. spalio 29 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 3,86 proc. fiksuota palūkanų norma kintamai 1-mėn. EURIBOR palūkanų normai. 2009 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė buvo 2.433 tūkst. eurų (8.401 tūkst. Lt ekvivalentas). Sandorio rinkos vertė 2009 m. gruodžio 31 d. – 181 tūkst. Lt.

2008 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,24 proc. fiksuota palūkanų normą kintamai 6-mėn. EUR LIBOR palūkanu normai. 2008 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė buvo 4.344 tūkst. euru (15.000 tūkst. Lt ekvivalentas). 2009 m. balandžio 9 d. Bendrovė nutraukė ši sandori.

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpiūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuota palūkanų normą kintamai 6-mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2010 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas) (2009 m. gruodžio 31 d. 3.620 tūkst. eurų (12.500 tūkst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2010 m. gruodžio 31 d. – 479 tūkst. Lt. (2009 m. gruodžio 31 d. – 606 tūkst. Lt).

16. Pardavimų pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veikla organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. 2009 m. $2010$ m. $2009$ m.
Silumos energija 302.546 277.001 302.602 277.053
Pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų
priežiūra
2.037 2.365 566 1.450
Karšto vandens tiekimas 1.485 1.485
Kolektorių priežiūra 439 535 439 535
Elektros energija 349 393 349 393
Apyvartiniai taršos leidimai 117 117
306.856 280.411 305.441 279.548

17. Kitos sąnaudos

نسب

$\ddot{\phantom{1}}$

.
س

₩.

Grupė Bendrovė
2010 m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
Pinigų surinkimo sąnaudos 2.374 2.471 2.233 2.338
Įrangos patikrinimas ir apžiūra 2.428 1.548 2.408 1.598
Skolų surinkimo sąnaudos 853 731 853 731
Konsultavimo paslaugos 320 625 316 622
Sąskaitų klientams leidybos ir pristatymo sąnaudos 544 541 544 541
Ryšių sąnaudos 415 567 387 548
Su darbuotojais susiję sąnaudos 292 303 278 262
Draudimas 230 253 223 237
IT priežiūra ir susiję paslaugos 154 162 143 174
Narystės mokestis 215 170 215 170
Transporto išlaidos 148 98 131 118
Reklamos sanaudos 133 84 132 83
Audito sanaudos 73 73 64 67
Kanceliarinės ir pašto sąnaudos 43 63 42 61
Irangos ir mašinų nuoma 21 25 5 5
Kitos sanaudos 1.355 1.194 1.386 1.153
9.598 8.908 9360 8.708

18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Grupė Bendrovė
2010 m. 2009 m. $2010$ m. $2009$ m.
Kitos veiklos pajamos
Į vairios suteiktos paslaugos 1.785 977 1.530 903
Parduotos materialinės vertybės 377 93 377 132
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas 6 $\overline{4}$ 6 96
Kita 34 40 22 33
2.202 1.114 1.935 1.164
Kitos veiklos sanaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina (1.180) (567) (645) (545)
Parduotos materialinės vertybės (29) (168) (29) (208)
Ilgalaikio turto nurašymas (119) (81) (119) (81)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai (5) (6)
Kita (21) $\left( 4\right)$ (15)
(1.349) (825) (808) (840)

19. Finansinės veiklos pajamos

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
Palūkanos gautos už pradelstas gautinas sumas 1.704 1.571 1.704 1.571
Banko palūkanos 3
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas 308 308 $\overline{\phantom{a}}$
Kita 10 $\mathfrak{D}$ 10 2
2.024 1.576 2.024 1.576

20. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos (2.177) (3.269) (2.175) (3.264)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas (196) $\overline{\phantom{a}}$ (691)
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas $\overline{\phantom{a}}$ (220) ۰ (220)
Delspinigiai (30) (121) (30) (121)
Kita (2) (1) (1)
(2.405) (3.611) (2.897) (3.606)

21. Pelno mokestis

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos $\overline{\phantom{a}}$
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sanaudos) (3.521) (2.118) (3.521) (1.895)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos), apskaitytos bendrųjų
pajamų ataskaitoje (3.521) (2.118) (3.521) (1.895)

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą (2.20. pastaba). Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

Grupė Bendrovė
2010 m. 2009 m. $2010$ m. 2009 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai 679 1.717 679 1.717
Sukaupimai 369 358 369 358
Nusidėvėjimo skirtumai 65 65
Finansinio turto vertės pasikeitimas 29 29
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 1.077 2.140 1.077 2.140
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai (6.334) (2.613) (6.334) (2.613)
Investicijų lengvata (294) (1.557) (294) (1.557)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas (669) (669)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (6.628) (4.170) (7.297) (4.839)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte (5.551) (2.030) (6.220) (2.699)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatyta pelno mokesčio tarifa pelnui prieš mokesčius:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
Pelnas prieš apmokestinimą 7.688 8.522 7.258 8.823
Pelno mokesčio (sanaudos), apskaičiuotos taikant galiojanti
pelno mokesčio tarifa
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis dėl tarifo pasikeitimo
Apmokestinamojo pelno (nemažinančios sanaudos) bei
(1.153) (1.704)
674
(1.089) (1.764)
897
neapmokestinamos pajamos ir atidėtojo pelno mokesčio
turto vertės sumažėjimo įtaka
Pelno mokesčio (sanaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų
(2.368) (1.088) (2.432) (1.028)
ataskaitoje (3.521) (2.118) (3.521) (1.895)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.) 45,80 24,85 48,51 21,15

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
Bendrasis pelnas 4.167 6.404 3.737 6.928
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje 42.618 19.918 42.618 19.918
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje 42.732 42.618 42.732 42.618
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) 42.706 29.376 42.706 29.376
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (LT) 0.10 0.22 0,09 0.24

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d.
Grupė Bendrovė
Gyventojai 115.093 114.929
Kiti 2.130 2.028
Savivaldybės ir kitos valstybinės institucijos 362 325
117.585 117.282

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų diena, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų isipareigojimu, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius balanso sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*

2010 m. gruodžio 31 d. 2009 m. gruodžio 31 d.
Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė
Α 1.420 1.370 1.044 1.008
$A+$ 100 100 63 63
$AA-$ 389 389
$B+$ 2
$\overline{\phantom{a}}$ 62 62 43 43
.592 1.542 .541 1.505

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2010 m. ir 2009 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos. Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanu normos rizika

Visos Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos rizika. 2010 m. ir 2009 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais Įtaka pelnui prieš mokesčius
2010
LTL $+200$ (201)
LTL $-200$ 201
EUR $+50$ (198)
EUR $-50$ 198
2009
LTL $+200$ (253)
LTL $-200$ 253
EUR $+50$ (155)
EUR $-50$ 155

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir isipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo $0.93$ ir 0.88 (2009 m. gruodžio 31 d. - 1.04 ir 0.97). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,93 ir 0,88 (2009 m. gruodžio 31 d. - 1,05 ir 0,97).

Grupė ir Bendrovė palaiko likvidumo problemai išspresti įgyvendina šį veiksmų planą:

  • · Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. galiojusioje kainoje ir nuo 2009 m. birželio 1 d. galiojančioje kainoje yra jskaičiuotos faktiškai per praėjusį laikotarpi patirtos, bet nepadengtos išlaidos kurui ir pirktai šilumai. Nuo 2009 m. spalio 1 d. šilumos kaina vartotojams apskaičiuojama pagal dvi šilumos kainų dedamąsias. Pastovioji šilumos kainos dedamoji šilumos kainos perskaičiavimo galiojimo laikotarpiui lieka pastovi, kinta tik kintamoji dėl kuro kainų pokyčio, kas leidžia grupei ir Bendrovei sumažinti galimą nuostolį, kylant kuro kainoms.
  • · Bendrovė siekia gauti dalį lėšų investicijoms iš ES struktūrinių fondų. Grupė ir Bendrovė yra pateikusi 9 projektus (50 proc. projekto vertės, bet ne daugiau 6 mln. Lt). Penkiems iš ju pasirašytos paramos sutartys, kaip aprašyta 13 pastaboje;
  • · stabdomos nepirmaeilės investicijos;
  • · taip pat, atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių: igyvendinimas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemonių planas;
  • reguliariai atliekamos pinigu srautų analizės, planuojamas ir organizuojamas apyvartinių lėšų poreikio užtikrinimas.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

Iki 3 Nuo 4 iki 12 Nuo 1 iki 5 Po 5
mėnesių mėnesių metu metu Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos 11.054 19.196 31.073 2.525 63.848
Prekybos skolos 60.524 454 $\overline{\phantom{a}}$ 60.981
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 71.578 19.650 31.076 2.525 124.829
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos 6.731 17.724 36.344 3.240 64.039
Prekybos skolos 39.116 2.334 52 $\overline{\phantom{a}}$ 41.502
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 45.847 20.058 36.396 3.240 105.541

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansiniu isipareigojimu gražinimo terminus 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki
12mėnesių
Nuo 2 iki 5
metu
Po 5
metu
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos 11.045 19.170 31.063 2.525 63.803
Prekybos skolos 60.520 454 3 $\overline{\phantom{a}}$ 60.977
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 71.565 19.624 31.066 2.525 124.780
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos 6.731 17.670 36.299 3.240 63.940
Prekybos skolos 39.300 2.224 $\overline{\phantom{a}}$ 41.529
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 46.031 19.894 36.304 3.240 105.469

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti Lts ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

2010 m. gruodžio 31 d. piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai nacionaline ir užsienio valiuta buvo tokie (išreikšti litais):

Grupė Bendrovė
Turtas Isipareigojimai Turtas Įsipareigojimai
Litai 81.357 75.560 81.256 75.226
Eurai 90 50.502 90 50.502
81.447 126.062 81.346 125.728

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kuria gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio isipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio isipareigojima. Tikroji finansinio turto ir finansinių isipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybiu.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

  • Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
  • Ilgalaikiu skolu ir ilgalaikiu gautinu sumu tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktu išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiama nauda.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų, išskyrus akcinio kapitalo didinimus apmokėtus nepiniginiais turtiniais inašais, kaip aprašyta 1 pastaboje.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojančios imonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Grupė Bendrovė
$2010$ m.
gruodžio
31 d.
$2009$ m.
gruodžio
31 d.
$2010$ m.
gruodžio
31 d.
$2009$ m.
gruodžio
31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius
mokesčius ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) 56.165 53.659 56.824 54.284
Trumpalaikiai įsipareigojimai 93.455 70.205 93.132 69.973
Įsipareigojimų iš viso 149.620 123.864 149.956 124.257
Nuosavas kapitalas 257.142 255.882 260.585 259.755
Isipareigojimų* ir
nuosavo
kapitalo
santykis
( proc. )
58,19 48,41 57,55 47,84

* Isipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą:

  • · ekonominė krizė.
  • · kuro kainų didėjimas,
  • · nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai,
  • · parduodamos produkcijos kainų politika,
  • infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas,
  • · veiklos cikliškumas,
  • · aplinkosauginiai reikalavimai.

Detalesnė informacija apie rizikos veiksnius pateikta Metiniame pranešime.

24. Nebalansiniai isipareigojimai ir neapibrėžtumai

Bendrovė dalyvauja trečiuoju asmeniu administracinėje byloje pagal UAB Kauno Termfikacijos Elektrinė (toliau - KTE) skundus dėl 2008 m. spalio 24 d. Komisijos nutarimo "Dėl šilumos gamybos bazinės kainos nustatymo UAB Kauno termofikacijos elektrinė" panaikinimo. Savo skundus KTE grindžia tuo, kad KTE turi būti taikoma šilumos gamybos kaina, apskaičiuota 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka, bet ne Komisijos nustatyta kaina. Kadangi Bendrovė mano, kad remiantis LR civilinio kodekso normomis, LR teismų nutartimis, Kauno miesto savivaldybės bei Komisijos atsiliepimais, 2008 m. sausio 1 d. LR šilumos ūkio istatymas turi viršenybę prieš 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarti, sudaryta tarp Bendrovės ir KTE, todėl tikimybės, kad Bendrovei bus pateiktas ieškinys nėra, ir todėl Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo sudaryti atidėjiniai, susiję su šia byla. Šių ataskaitų paruošimo datai Vilniaus apygardos teismas yra atmetęs visus skundus, o KTE šiuos sprendimus apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visus skundus išnagrinėjo ir atmetė.

2003 m. kovo 31 d. tarp Bendrovės ir KTE buvo pasirašytas Investicijų susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdo prisiimtų įsipareigojimų dėl investicijų apimties, o pagal šį susitarimą KTE privalo mokėti 17,7 mln. Lt nuo neįvykdytų investicijų baudą Bendrovei, tarp šalių vyko derybos dėl Investicijų susitarimo pakeitimo ir investavimo terminų pakeitimo. 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasiektas abiems šalims priimtinas susitarimas dėl Investicijų susitarimo pakeitimo. Kilęs nesutarimas dėl 17,7 mln. Lt išspręstas Arbitražo teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva. Procedūros baigtis aprašyta 26 pastraipoje.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2010 m. ir 2009 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2010 m. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis imonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpiu pabaigai buvo tokie:

$2010$ m. Gautinos Mokėtinos
Pirkimai Pardavimai sumos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos įmonės 974 30.383 20.231 185
Jurbarko rajono savivaldybė 4 2.168 716
$2009$ m.
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos imonės 443 24.597 15.063 18
Jurbarko rajono savivaldybė 3 1.866 278 37

2010 m. ir 2009 m. Bendrovės sandoriai su dukterine įmone ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

$2010 \text{ m}$ Pirkimai Pardavimai Gautinos Mokėtinos
sumos sumos
UAB, "Pastatų priežiūros paslaugos"
$2009$ m.
1.247 133 308
Gautinos
80
Mokėtinos
Pirkimai Pardavimai sumos sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" 1.546 347 396 94

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai po 6 ir 4 asmenis.

Grupė Bendrovė
$2010$ m. $2009$ m. $2010$ m. $2009$ m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis 450 494 350 338
Vadovybei išmokėtos pensijinių išmokų
darbuotojams kompensacijos 93 93
Grupė Bendrovė
$2010$ m.
gruodžio 31
d.
$2009$ m.
gruodžio
31 d.
$2010$ m.
gruodžio 31
d.
$2009$ m.
gruodžio
31 d.
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų
darbuotojams kompensacijos
53 44 53 44

Per 2010 m. ir 2009 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokiu paskolu, garantijų, nebuvo jokiu kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

2011 m. kovo 3 d. bendrovė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikė derinti tris investicinius projektus, pagal kuriuos planuojama irengti biokuru kūrenama kogeneracinė jėgainė Petrašiūnu elektrinėje ir biokuro deginimo grandys bendrovei priklausančiose "Inkaro" bei Noreikiškių katilinėse. Projektai komisijai pateikti derinti po to, kai Kauno miesto savivaldybės taryboje buvo pritarta Bendrovės $2012 - 2015$ metų daliniam investicijų planui. Projektą numatoma iš dalies finansuoti bendrovės lėšomis, skolintomis lėšomis ir panaudojant Europos sąjungos struktūrinių fondų paramą.

2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau - VKAT) išnagrinėjo civilinę bylą dėl Investicijų susitarimo vykdymo tarp Bendrovės ir UAB Kauno Termfikacijos Elektrinė (toliau - KTE) bei prième sprendima Bendrovės naudai priteisti iš KTE 5 419 808,82 Lt dydžio baudą. KTE dėl šio sprendimo pateikė skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. spalio 19 d. nutartimi skundą atmetė ir VKAT sprendima paliko nepakeista. KTE dėl arbitražo sprendimo bei Apeliacinio teismo nutarties panaikinimo 2010 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. kovo 14 d. galutine nutartimi KTE kasacinį skundą atmetė bei paliko galioti aukščiau minėtus VKAT sprendimą ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutarti.

Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė antraii ieškini dėl papildomu 12.351.600 Lt netesybų priteisimo iš KTE už netinkamą KTE prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2011 m. vasario 18 d. įvyko preliminarusis posėdis VKAT, o teismo posėdis, kuriame planuojama bylą nagrinėti iš esmės, paskirtas 2011 m. birželio 17 d.

Dėl 2010 m. rugpjūčio 24 d KTE Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikto prevencinio ieškinio, kuriuo prašo uždrausti Bendrovei vienašališkai nutraukti Elektrinės pirkimo – pardavimo sutartį, Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarti ir investicijų susitarimą iki tol, kol KTE nutrauks savo priešpriešinių įsipareigojimų pagal Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties 14 straipsnį pažeidimą ir bus priimtas sprendimas dėl to, ar leškovui ir jo akcininkams turi būti kompensuojama atsakovo priešpriešinių įsipareigojimų pažeidimu daroma žala, iskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo ad hoc derybų būdu arba investicinio ginčo tvarka priėmimą ir įgyvendinimą, 2011 m. sausio 21 d. įvyko preliminarusis posėdis VKAT, o teismo posėdis, kuriame planuojama nagrinėti bylą iš esmės, paskirtas 2011 m. gegužės 16 d. Kauno m. apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi KTE naudai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (LAP) ir įpareigojo Bendrovę susilaikyti nuo vienašališko (nesikreipiant į teismą) minėtų sutarčių nutraukimo, kol vyksta arbitražo bylos nagrinėjimas.

Nors nutartis yra apskusta Kauno apygardos teismui, tačiau LAP taikomos nuo nutarties priėmimo momento ir Bendrovei jau įteiktas antstolio patvarkymas dėl įpareigojimo vykdymo.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.