Kauno Energija

Quarterly Report • Aug 12, 2011

AKCINĖ BENDROVĖ, "KAUNO ENERGIJA"

LR Vertybinių popierių komisijai Konstitucijos pr. 23, LT-08105 Vilnius

2011-08-12 Nr. 20-3555

AB NASDAQ OMX Vilnius Konstitucijos pr. 7, 15 aukštas, LT-08105 Vilnius

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas ir vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis AB "Kauno energija" 2011 m. I pusmečio tarpinės finansinės ataskaitos parengtos, vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, priimtais taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo įmonės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę bei laikotarpio pelną.

PRIDEDAMA: AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir bendrovės 2011 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos Sąjungoje, 41 lapas. Pagarbiai

Generalinis direktorius

Rimantas Bakas

Vyriausioji buhalterė

Naux

Violeta Staškūnienė

V. Staškūnienė, tel. (8 37) 305841, mob. 8 686 04932

v.staskuniene@kaunoenergija.lt

Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas-21 tel. (8 37) 30 56 50, faks. (8 37) 30 56 22, el. p. info@kaunoenergija.lt, www.kaunoenergija.lt Centrinis šilumos vartotojų informacijos telefonas (8 37) 30 58 00 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 235014830, PVM kodas LT350148314 Atsiskaitomoji sąskaita LT607044060002866144 AB SEB bankas

AB "KAUNO ENERGIJA"
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2011 M.
I PUSMEČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

$\omega$

$\sim 0.5$

$\ddot{\phantom{a}}$

Balansai

		Grupė		Bendrovė
		2011 m.	2010 m.	2011 m.	2010 m.
TURTAS			Pastabos birželio 30 d. gruodžio 31 d.		birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3
Nekilnojamasis turtas, jranga	ir	348	626	340	614
įrengimai
Žemė ir pastatai		28.448	28.654
Statiniai ir mašinos		271.058	273.796	27.005	27.184
Transporto priemonės		342		271.078	273.819
Įrenginiai ir įrankiai		11.101	466	317	404
Nebaigta statyba ir išankstiniai			5.548	11.025	5.456
apmokėjimai		11.389	10.181
Nekilnojamojo turto, įrangos ir				11.389	10.181
įrengimų iš viso	4	322.338	318.645	320.814
Ilgalaikis finansinis turtas					317.044
Investicijos į dukterines įmones	1
Po vienerių metų gautinos sumos	5	68	61	5.558	5.558
Kitas finansinis turtas	6	237	237	68	61
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		305	298	237 5.863	237
Ilgalaikio turto iš viso		322.991	319.569		5.856
				327.017	323.514
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	7	5.406	5.270	5.277
Išankstiniai apmokėjimai		702	507		5.144
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų				774	598
iš viso		6.108	5.777	6.051	5.742
Per vienerius metus gautinos sumos 8
Iš pirkėjų gautinos sumos		25.313	72.245	24.975
Kitos gautinos sumos		6.069	5.597	6.202	71.989
Per vienerius metus gautinų sumų					5.772
iš viso		31.382	77.842	31.177
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9	6.919	3.574	6.905	77.761
Trumpalaikio turto iš viso		44.409	87.193	44.133	3.524
					87.027
Turto iš viso		367.400	406.762	371.150	410.541

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Balansai (tęsinys)

	Pasta- bos	Grupė 2011 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.	2010 m.	Bendrovė 2011 m.	2010 m.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI				birželio 30 d.gruodžio 31 d.
Nuosavybė
Kapitalas	1	256.392	256.392	256.392	256.392
Privalomasis rezervas	10	635	448	635	448
Kiti rezervai	10	3.468		3.468
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas		21.707	4.167	21.702
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)		(3.353)	(3.865)	90	3.737
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		18.354	302	21.792	8 3.745
Nuosavybė iš viso		278.849	257.142	282.287
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai					260.585
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	11	35.033	31.811	35.033	31.811
Lizingas (finansinė nuoma)	12	10	10
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	21	5.551	5.551	6.220	6.220
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	13	16.738	16.790	16.738	16.790
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	14	1.593	1.593	1.593	1.593
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai		450	410	450	410
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		59.375	56.165	60.034	56.824
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis 11,12		5.679	13.737	5.671	13.703
Trumpalaikės finansinės skolos	11		15.023		15.023
Prekybos skolos		19.375	60.981	19.371	60.977
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		2.423	1.938	2.127	1.712
Gauti išankstiniai apmokėjimai		935	570	935	571
Mokėtini mokesčiai		38	128		73
Išvestiniai finansiniai instrumentai	15	306	479	306	479
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo	14
einamųjų metų dalis		144	237	144	237
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai		276	362	275	357
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso		29.176	93.455	28.829	93.132
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		88.551	149.620	88.863	149.956
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		367.400	406.762	371.150	410.541

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(pabaiga)

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	N/	2011 m. liepos 22 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	Muum	2011 m. liepos 22 d.

$\mathbf{3}$

$\mathcal{A}$

Bendrųjų pajamų ataskaitos

		Grupė
		Pasta-2011 m. II2011 m. I		2010 m. II 2010 m. I
	bos	ketvirtis	pusmetis	ketvirtis	pusmetis	2010 m.	2009 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	17	34.094
Kitos veiklos pajamos	18	575	177.323	28.458	164.536	306.856	280.411
Veiklos pajamų iš viso		34.669	980 178.303	439	935	2.202	1.114
Veiklos sąnaudos				28.897	165.471	309.058	281.525
Kuras ir pirkta energija		(28.646)
Atlyginimai ir socialinis			(128.355)	(25.177)		(116.773)(221.932)	(197.698)
draudimas	14	(5.461)	(10.719)	(4.977)
Žaliavos ir medžiagos		(481)	(921)	(385)		$(10.110)$ $(20.608)$	(23.236)
Mokesčiai, išskyrus pelno					(736)	(1.674)	(1.758)
mokesti		(1.063)	(2.127)	(1.032)	(2.066)	(4.350)
Elektros energija		(513)	(1.387)	(466)	(1.352)	(2.558)	(4.238)
Nusidėvėjimas ir							(2.558)
amortizacija	3,4	(3.903)	(7.842)	(3.975)	(7.954)	(15.788)	(16.688)
Remontas ir eksploatacija		(575)	(986)	(353)	(860)	(4.236)	(6.351)
Vanduo		(288)	(626)	(143)	(310)	(825)	(692)
Gautinų sumų realizacinės
vertės sumažėjimo
pasikeitimas	8	(833)	(3.528)	(981)		$(1.467)$ $(17.289)$	(6.524)
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	7					30	433
Petrašiūnų elektrinės
operatoriaus sąnaudos	1			(340)	(680)	(812)	(1.925)
Kitos sąnaudos		(2.778)	(5.691)	(2.154)	(4.863)	(9.598)	(8.908)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(354)	(637)	(228)	(674)	(1.349)	(825)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(44.895)	(162.819)	(40.211)	(147.845)(300.989)		(270.968)
Veiklos pelnas		(10.226)	15.484	(11.314)	17.626	8.069	10.557
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos	19	6.503	7.043	529	842	2.024	1.576
Finansinės ir investicinės
veiklos sąnaudos	20	(392)	(820)	(119)	(785)	(2.405)	(3.611)
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos, grynąja
verte		6.111	6.223	410	57	(381)	(2.035)
Pelnas prieš
apmokestinima		(4.115)	21.707	(10.904)	17.683	7.688	8.522
Pelno mokestis						(3.521)	(2.118)
Grynasis pelnas		(4.115)	21.707	(10.904)	17.683	4.167	6.404
Pelnas, tenkantis vienai
akcijai (litais)	21	(0,10)	0,51	(0, 26)	0,41	0,10	0.22
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius		Rimantas Bakas					2011 m. liepos 22 d.
Vyriausioji buhalterė		Violeta Staškūnienė					2011 m. liepos 22 d.

Bendrųjų pajamų ataskaitos

		Bendrovė
		Pasta-2011 m. II 2011 m. I		2010 m. II 2010 m. I
	bos	ketvirtis	pusmetis	ketvirtis	pusmetis	2010 m.	2009 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	17	33.776	176.674
Kitos veiklos pajamos	18			28.110	163.839	305.441	279.548
Veiklos pajamų iš viso		453	788	387	857	1.935	1.164
Veiklos sąnaudos		34.229	177.462	28.497	164.696	307.376	280.712
Kuras ir pirkta energija
Atlyginimai ir socialinis		(28.646)	(128.355)	(25.177)	(116.773)	(221.932)	(197.698)
draudimas	14
Žaliavos ir medžiagos		(5.184)	(10.176)	(4.683)	(9.534)	(19.416)	(21.418)
Mokesčiai, išskyrus pelno		(450)	(842)	(345)	(665)	(1.484)	(1.507)
Elektros energija		(1.058)	(2.116)	(1.025)	(2.051)	(4.309)	(4.177)
		(510)	(1.380)	(463)	(1.345)	(2.546)	(2.539)
Nusidėvėjimas ir amortiz.	3,4	(3.884)	(7.803)	(3.957)	(7.914)	(15.709)	(16.510)
Remontas ir eksploatacija		(577)	(987)	(295)	(860)	(4.236)	(6.619)
Vanduo		(288)	(625)	(143)	(309)	(822)	(686)
Gautinų sumų realizacinės
vertės sumažėjimo
pasikeitimas	8	(833)	(3.528)	(981)	(1.467)	(17.289)	(6.524)
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	7					30	433
Šildymo ir karšto vandens
sistemų priežiūros sąnaudos		(120)	(250)	(141)	(285)	(552)	(1.141)
Petrašiūnų elektrinės
operatoriaus sąnaudos	1			(340)	(680)	(812)	(1.925)
Kitos sąnaudos		(2.693)	(5.557)	(2.105)	(4.772)	(9.360)	(8.708)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(202)	(365)	(179)	(329)	(808)	(840)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(44.445)	(161.984)	(39.834)	(146.984)	(299.245)	(269.859)
Veiklos pelnas		(10.216)	15.478	(11.337)	17.712	8.131	10.853
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos	19	6.503	7.043	529	842	2.024	1.576
Finansinės ir investicinės
veiklos sąnaudos	20	(391)	(819)	(118)	(783)	(2.897)	(3.606)
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos, grynąja
verte		6.112	6.224	411	59	(873)	(2.030)
Pelnas prieš
apmokestinimą		(4.104)	21.702	(10.926)	17.771	7.258	8.823
Pelno mokestis						(3.521)	(1.895)
Grynasis pelnas			21.702		17.771
		(4.104)		(10.926)		3.737	6.928
Pelnas, tenkantis vienai
akcijai (litais)	21	(0,10)	0, 51	(0,26)	0,42	0,09	0.24
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius		Rimantas Bakas				2011 m. liepos 22 d.
Vyriausioji buhalterė		Violeta Staškūnienė				2011 m. liepos 22 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Grupė		Pastabos Kapitalas	Privalomasis rezervas		Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d. likutis		255.710		233		(61)	255.882
Bendrosios laikotarpio
pajamos (nuostoliai)						17.683	17.683
Pervedimai iš rezervų	10			(233)		233
Sudaryti rezervai	10			448		(448)
Dividendai
Akcinio kapitalo didinimas		682				(3.589)	(3.589)
2010 m. birželio 30 d. likutis		256.392		448			682
Bendrosios laikotarpio						13.818	270.658
pajamos (nuostoliai)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis10						(13.516)	(13.516)
		256.392		448		302	257.142
Sudaryti rezervai				187	3.468	(3.655)
Bendrosios laikotarpio
pajamos (nuostoliai)						21.707	21.707
2011 m. birželio 30 d. likutis		256.392		635	3.468	18.354	278.849

$\overline{a}$

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti	Nepaskirstytasis pelnas rezervai (nuostoliai)	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d. likutis		255.710			4.045	259.755
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)
Sudaryti rezervai Dividendai	10		448		17.771 (448)	17.771
Akcinio kapitalo didinimas		682			(3.589)	(3.589) 682
2010 m. birželio 30 d. likutis		256.392	448		17.779	274.619
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)						$(14.034)$ $(14.034)$
2010 m. gruodžio 31 d.
likutis		256.392	448			3.745 260.585
Bendrosios laikotarpio pajamos (nuostoliai)					21.702	21.702
Sudaryti rezervai	10		187	3.468	(3.655)
2011 m. birželio 30 d. likutis		256.392	635	3.468	21.792	282.287

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	$2011$ m. liepos 22 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	Wheeler 2011 m. liepos 22 d.

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	2011 m. I pusm.	2010 m. I pusm.	2011 m. I pusm.	2010 m. I pusm.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas	21.707	17.683	21.702	17.771
Nepiniginių straipsnių koregavimas:	5.504	9.627	5.428	9.538
Nusidėvėjimas ir amortizacija	8.777	8.697	8.696	8.609
Gautinų sumų nurašymai ir realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	3.541	1.467	3.541	1.467
Palūkanų sąnaudos	819	758	819	756
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė
pasikeitimas	(173)	(47)	(173)	(47)
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą
ir akcijų vertę	39	(4)	39	(4)
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(432)	(315)	(432)	(315)
Sukaupimų pasikeitimas	(197)	(161)	(192)	(160)
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų
eliminavimas	(6.870)	(768)	(6.870)	(768)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	1.824	(9.779)	1.915	(9.682)
Atsargų sumažėjimas	(121)	(353)	(118)	(363)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	(195)	67	(176)	101
Iš pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)	43.385	17.578	43.467	17.533
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(466)	(6.200)	(424)	(6.043)
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)	33	12	33	12
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų
padidėjimas (sumažėjimas)	(41.241)	(20.119)	(41.242)	(20.063)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas (sumažėjimas)	490	1.101	415	533
Kitų įsiskolinimų biudžetui (sumažėjimas)
padidėjimas	(90)	(1.245)	(73)	(1.227)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas)	29	(620)	33	(165)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	29.035	17.531	29.045	17.627

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

$\ddot{\phantom{0}}$

	Grupė		Bendrovė
	$2011 \; m.$ I pusm.	2010 m. I pusm.	2011 m. I pusm.	2010 m. I pusm.
Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
(isigijimas)	(12.257)	(11.142)	(12.257)	(11.137)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	11	9	11	9
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	1.440	784	1.440	784
Gautos baudos	5.420		5.420
Ilgalaikių gautinų sumų (padidėjimai) sumažėjimas	(7)	(7)	(7)	(148)
Gautos palūkanos	10	10	10	10
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų
srautai	(5.383)	(10.346)	(5.383)	(10.482)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas	628	22.320	628	11.917
Paskolų (grąžinimas)	(20.461)	(27.085)	(20.461)	(16.682)
(Sumokėtos) palūkanos	(828)	(812)	(828)	(810)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(26)	(25)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos		(26)		(26)
Dividendai		(3.589)		(3.589)
Gauta subsidija	380	1.148	380	1.148
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės
veiklos	(20.307)	(8.069)	(20.281)	(8.042)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	3.345	(884)	3.381	(897)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	3.574	3.131	3.524	3.094
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	6.919	2.247	6.905	2.197

(pabaiga)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas		2011 m. liepos 22 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	uura.	2011 m. liepos 22 d.

$\ddot{\phantom{0}}$

÷,

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau - Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos saraše.

2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2011 m. birželio 30 d.		2010 m. gruodžio 31 d.
	Turimu akciju skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimu akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.665.892	92,82	39.665.892	92,82
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3.76	1.606.168	3,76
Jurbarko rajono savivaldybės taryba	746.405	1,75	746.405	1,75
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.731.977	100,00	42.731.977	100.00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2010 m. ir 2009 m. Bendrovė neturėjo savų akcijų.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais - tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt vertės rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastųjų vardinių 6 Lt nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu - pastatu - boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais inžineriniais tinklais - esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio inašo vertė perdavimo dienai nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2010 m. birželio 30 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2010 m. gegužės 13 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 3.589 tūkst.Lt, t.y. po 8,4 ct. už vieną akciją, dividendų iš 2009 m. pelno. Dividendai išmokėti įstatymo nustatyta tvarka. Ne dėl Bendrovės kaltės neišmokėta dividendų dalis 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. yra 4 tūkst. Lt, kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau - "Dukterinė įmonė"). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Įsteigus dukterinę įmonę, Bendrovės darbuotojai, dirbę paslaugų departamente, buvo atleisti iš Bendrovės ir įdarbinti Dukterinėje įmonėje. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdo Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos Dukterinė įmonė (toliau – "Grupė"):

Imonė	Imonės buveinės adresas	Grupės valdomu akcijų dalis	savikaina	Ataskaitinio Investicijos laikotarpio (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Pastatu						Sildymo
priežiūros paslaugos"	Savanoriy pr. 347, Kaunas	$100$ proc.	6.518	(45)	5.514	sistemu priežiūra

2011 m. birželio 30 d. investicijos į UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 960 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. - 960 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose.

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2008 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimu buvo patikslinta teritorija, kurioje Bendrovė gali teikti šilumos tiekimo paslaugas, kadangi Bendrovė pardavė Palių katilinę Marijampolės rajone.

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 3 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 14 izoliuoto tinklo ir 37 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 496,20 MW, elektrinis - 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 254,8 MW šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 27 MW šiluminis. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 504,95 MW.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau - KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Komisija naują šilumos kainą patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Bendrovė dalyvavo teisiniame ginče tarp KTE ir Komisijos kaip trečioji šalis.

2006 m. birželio 8 d. Bendrovė sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB "Energijos sistemų servisas" dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančios Petrašiūnų elektrinės, esančios Jėgainės g. 12, Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugų pirkimo. Sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB "Energijos sistemų servisas" pradėjo teikti Petrašiūnų elektrinės eksploatavimo paslaugą. Šios paslaugos pirkimui 2009 m. liepos 3 d. su UAB "Energijos sistemų servisas" pasirašyta nauja sutartis, galiojusi iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. Pasibaigus sutarties galiojimui, Bendrovė nepratęse sutarties ir pradėjo pati eksploatuoti Petrašiūnų elektrinę.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2011 m. birželio 30 d. buvo 647 (2010 m. – 622). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2011 m. birželio 30 d. buvo 585 (2010 m. – 558).

2010 m. balandžio 19 d. Kauno miesto Tarybos Kolegijos posėdyje svarstytas klausimas dėl bendros įmonės steigimo ir nutarta iš principo pritarti bei rekomenduoti AB "Kauno energija" valdybai pradėti derybas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos vietiniu kuru kūrenamos elektrinės statybos ir bendros įmonės steigimo. Deryboms su UAB "Fortum Heat Lietuva" vesti Bendrovėje sudaryta darbo grupė.

2010 m. rugsėjo 24 d. su AB "Lietuvos energija" pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl kompleksinio atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės Kauno mieste.

$\ddot{\phantom{0}}$

$\alpha$

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas

Standartai bei jų paaiškinimai, galiojantys ataskaitiniu laikotarpiu

Galiojančių standartų pataisų pritaikymas neturėjo jokios įtakos Grupės ir Bendrovės apskaitos politikai.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - ES).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išsskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, Istorine savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės ir Bendrovės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, Lts (suapvalintos iki tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinės įmonės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. Litas buvo susietas su Euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterinę įmonę. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai imonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse imonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėje įmonėje pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės balanse investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną ar nuostolius.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį-linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo

laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 - 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpi.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, balanse pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį-linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.24 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	7 - 50
Statiniai ir mašinos	$5 - 70$
Transporto priemonės	$3 - 10$
Irenginiai ir įrankiai	$2 - 20$

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.

Nekilnojamasis turtas, į ranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nu omos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusi nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo baze.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, vertės sumažėjimo atstatymas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas.

2.10. Finansinis turtas

Remiantis TAS 39 "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatyta finansinio turto laikotarpi arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįsti pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos, yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• · reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
• · palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
• · kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai imonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupe ir Bendrovė ir toliau pripažista finansinį turtą ir taip pat pripažista paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi ticsiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kaina, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlvie.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigijimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra prižįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose saskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Pensinio aprūpinimo įsipareigojimams, apskaitomiems pagal nustatytus pensinio aprūpinimo planus savikaina yra nustatoma taikant planuojamą sąlyginio vieneto metodą, su kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliekamais aktuariniais vertinimais. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, kurie viršija 10 procentų didesnę iš Grupės ir Bendrovės nustatytų pensinių įsipareigojimų dabartinę vertę ir plano turto tikrąją vertę, yra amortizuojami per likusį vidutinį dirbančiųjų darbuotojų darbo laiką. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama nedelsiant tokiu dydžiu, kokiu nauda yra įgyta, ir yra amortizuojama tiesiniu-linijiniu metodu per vidutinį, įgytos naudos laikotarpi.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti balanse, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Finansinės skolos

Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į ataskaitinio laikotarpio pelną ar nuostolius, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė ir Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo balanso paruošimo dienos.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Visos kitos skolinimosi išlaidos yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną arba nuostolius, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sanaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu-linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su iomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pri pažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąji pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Kol nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.21. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupės ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• · Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
• · Grupė ir Bendrovė neišlaiko parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• · pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• · tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
• · su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Nuomos pajamos

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.22. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.23. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus balanso sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai:

2011 m. birželio 30 d.		2010 m. gruodžio 31 d.
1 USD	$1$ EUR = 3,4528 Lt $= 2,4013$ Lt	1 USD	$1$ EUR = 3.4528 Lt $= 2,6099$ Lt
	$1$ GBR = 3.8429 Lt		$1$ GBR = 4,0494 Lt

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;
• · sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir
• gautinų ar mokėtinų grynajai užsienyje veikiančiai investicijai piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai. kuriem sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynaja užsienvie veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.24. Ivertinimu naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Ivertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai balanso sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Gauto nepiniginio turtinio jnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. Lt.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais, Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,682 mln. Lt.

Vadovybei nėra prieinama informacija apie galimą ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę, jei ji būtų nustatyta kitais vertinimo metodais. 2011 m. birželio 30 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 132.760 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. - 134.345 tūkst. Lt).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Teisminiai ginčai

2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau - VKAT) išnagrinėjo civilinę bylą dėl Investicijų susitarimo vykdymo tarp Bendrovės ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau - KTE) bei priėmė sprendimą Bendrovės naudai priteisti iš KTE 5.419.809 Lt dydžio baudą. KTE dėl šio sprendimo pateikė skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. spalio 19 d. nutartimi skundą atmetė ir VKAT sprendimą paliko nepakeistą. KTE dėl arbitražo sprendimo bei Apeliacinio teismo nutarties panaikinimo 2010 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. kovo 14 d. galutine nutartimi KTE kasacinį skundą atmetė bei paliko galioti aukščiau minėtus VKAT sprendimą ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutarti. Gauta bauda Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose apskaityta finansinės veiklos pajamose.

Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau - VKAT) pateikė antrąjį ieškinį dėl papildomų 12.351.600 Lt netesybų priteisimo iš KTE už netinkamą KTE prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2011 m. vasario 18 d. VKAT įvyko preliminarusis posėdis, o 2011 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu, kuriame byla pradėta nagrinėti iš esmės, iškilo poreikis pateikti papildomus paaiškinimus dėl antrojo ieškinio netapatumo pirmajam 2009 m. KE ieškiniui dėl netesybų priteisimo jau užbaigtoje VKAT byloje Nr. 162. Tolimesnė bylos eiga aprašyta 26 pastraipje

2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas ieškinių sumai, kadangi baudų bei delspinigių pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumokėtos.

Dėl 2010 m. rugpjūčio 24 d KTE Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikto prevencinio ieškinio, kuriuo prašo uždrausti Bendrovei vienašališkai nutraukti Elektrinės pirkimo - pardavimo sutartį, Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį ir investicijų susitarimą iki tol, kol KTE nutrauks savo priešpriešinių įsipareigojimų pagal Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties 14 straipsnį pažeidimą ir bus priimtas sprendimas dėl to, ar Ieškovui ir jo akcininkams turi būti kompensuojama atsakovo priešpriešinių įsipareigojimų pažeidimu daroma žala, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo ad hoc derybų būdu arba investicinio ginčo tvarka priėmimą ir įgyvendinimą, 2011 m. sausio 21 d. įvyko preliminarusis posėdis VKAT, o teismo posėdis, kuriame planuojama nagrinėti bylą iš esmės, paskirtas 2011 m. gegužės 16 d. Kauno m. apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi KTE naudai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (LAP) ir įpareigojo Bendrovę susilaikyti nuo vienašališko (nesikreipiant į teismą) minėtų sutarčių nutraukimo, kol vyksta arbitražo bylos nagrinėjimas. Nors nutartis yra apskųsta Kauno apygardos teismui, tačiau LAP taikomos nuo nutarties priėmimo momento ir Bendrovei jau įteiktas antstolio patvarkymas dėl įpareigojimo vykdymo, tačiau 2011 m. kovo 11 d. Kauno apygardos teismas patenkino AB "Kauno energija" atskirąjį skundą dėl šios apylinkės teismo nutarties ir ją panaikino, todėl jokie ribojimai nutraukti minėtas sutartis jose nustatyta tvarka nebetaikomi.

2.25. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.26. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.27. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.28. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2011 m. birželio 30 d. lygi 3.055 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. - 3.177 tūkst. Lt) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2011 m. birželio 30 d. sudaro atitinkamai 8.517 tūkst. Lt ir 8.439 tūkst. Lt (2010 m. - atitinkamai 16.724 tūkst. Lt ir 16.560 tūkst. Lt). 7.833 tūkst. Lt ir 7.798 tūkst. Lt sumos (2010 m. - 15.849 tūkst. Lt ir 15.778 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas. Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2011 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo lygi 88.566 tūkst. Lt, buvo visiškai nudėvėta (2010 m. gruodžio 31 d. - 87.212 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2011 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 125.944 tūkst. Lt. (2010 m. gruodžio 31 d. - 123.319 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2011 m. I pusmetį kapitalizuotų palūkanų suma lygi 222 tūkst. Lt (2010 m. - 173 tūkst. Lt). Kapitalizavimo norma 2011 m. I pusmetį svyravo nuo 3,52 proc. iki 5,75 proc. (2010 m. - nuo 3,5 proc. iki 5,65 proc.).

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro transporto priemonės:

	Grupė		Bendrovė
	$2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.	$2010$ m.	2011 m.	2010 m.
Transporto priemonės		29 -		$\overline{\phantom{0}}$

5. Po vienerių metų gautinos sumos

	Grupė 2011 m.	$2010 \; \mathrm{m}$ . birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d.	Bendrove $2011 \; \text{m}$ .	$2010$ m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės darbuotojams Kitos	61	61	61	61
		68 6	68	61

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 10,4 proc. palūkanų normą.

2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms apmokėjimo laikotarpis nėra praėjęs ir joms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

	Grupė $2011 \; m.$ birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.	Bendrovė $2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010 \; \mathrm{m}$ . gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos	433	433	433	433
Vertės sumažėjimas	196	196)	196)	(196)
Akcijų tikroji vertė	237	237	237	237

Grupės ir Bendrovės vadovybė, įvertinusi įmonės, kurios akcijos yra įsigytos, finansinę būklę, nustatė akcijų vertės sumažėjimo nuostolius. Akcijų vertės sumažėjimas apskaitytas Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose.

7. Atsargos

	Grupė $2011 \; m.$ birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.	Bendrovė $2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	3.398	3.409	3.398	3.409
Atsarginės dalys	1.199	1.211	1.199	1.211
Medžiagos	1.020	861	891	735
	5.617	5.481	5.488	5.355
sumažėjimas Atimti: realizacinės vertės
laikotarpio pabaigoje	(211)	(211)	(211)	(211)
Atsargu balansinė vertė	5.406	5.270	5.277	5.144

Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2011 m. birželio 30 d. sudarė 211 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. - 211 tūkst. Lt). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2010 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

			Grupė		Bendrovė
			$2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010 \; \text{m}$ . gruodžio 31 d.	$2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos			70.742	114.131	70.404	113.875
Atimti: abejotiny gautiny	sumu	vertės
sumažėjimas			(45.429)	(41.886)	(45.429)	(41.886)
			25.313	72.245	24.975	71.989 _______

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2011 m. ir 2010 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtraukti į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas:

	Vertės
	sumažėjimas
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	25.177
Papildomo atidėjimo formavimas	17.194
Nurašyta	(485)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	41.886
Papildomo atidėjimo formavimas	3.547
Nurašyta	(4)
2011 m. birželio 30 d. likutis	45.429

2011 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 4 tūkst. Lt beviltiškų skolų (2010 m. - 485 tūkst. Lt). Per 2011 m. I pusmetį Grupė ir Bendrovė atgavo 13 tūkst. Lt (2010 m. - 32 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynaja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, praėjęs				Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau
	kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertėsmažiau nei 60 - 150 151 - 240 241 - 360 sumažėjimas	60 dienu	dienu	dienu	dienu	daugiau nei 360 dienu	Iš viso
$2011 \; \text{m}$ .	7.980	4.922	9.122	3.226	63		25.313
$2010$ m.	60.051	8.991	1.236	1.398	569		72.245

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, praėjęs					Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau
	kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertėsmažiau nei 60 - 150 151 - 240 241 - 360						daugiau nei 360
	sumažėjimas		60 dienu	dienu	dienu	dienu	dienu	Iš viso
$2011 \text{ m.}$		7.642	4.922	9.122	3.226	63	$\bullet$	24.975
$2010$ m.		59.795	8.991	1.236	1.398	569	۰	71.989

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

				Grupė 2011 m. birželio 30 d.	$2010 \; \mathrm{m}$ . gruodžio 31 d.	Bendrove $2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.
Mokesčiai				2.327	2.737	2.327	2.737
Kitos				4.456	3.579	4.589	3.754
Atimti: abejotinu sumažėjimas	gautinu	sumu	vertės	(714)		(719) (714)	(719)
				6.069	5.597	6.202	5.772

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas:

	Vertės
	sumažėjimas
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	592
Papildomo atidėjimo formavimas	12.7
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	719
Papildomo atidėjimo formavimas
2011 m. birželio 30 d. likutis	714

2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas

$\bar{z}$

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2011 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

(metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (transportavimo ir nuolatinės šilumos sistemų, kolektorių priežiūros paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs			Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
	laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės mažiau nei 60-150 151-240 241-360 nei 360 sumažėjimas		60 dienu	dienu	dienu	dienu	daugiau dienu	Iš viso
$2011 \text{ m.}$		280	1.059	2.347	25		26	3.742
$2010$ m.		l.850	709	273	20			2.860

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynają verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs				Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
	laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės mažiau nei 60-150 sumažėjimas		60 dienu	dienu	151 - 240 241 - 360 nei 360 dienu	dienu	daugiau dienu	Iš viso
2011 m. 2010 m.		413 2.025	1.059 709	2.347 273	25 20	8	26	3.875 3.035

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 30 - 45 dienos.

$\mathcal{L}_{\mathcal{L}}$

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, balanso sudarymo dieną vadovybės manymu nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	$2011 \; m.$ birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.	$2011 \text{ m.}$ birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	1.248	1.951	1.248	1.951
Pinigai banke	5.648	1.592	5.637	1.542
Pinigai kasoje	23	31	20	31
	6.919	3.574	6.905	3.524

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos nacionaline valiuta, kurių likutis 2011 m. birželio 30 d. sudarė 4.435 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. – 951 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas $(11$ pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. istatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2011 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė 2009 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu pervedė 2.808 tūkst. Lt iš privalomojo rezervo 2008 m. nuostoliams padengti.

Dukterinė įmonė 2010 m. kovo 4 d. akcininkų sprendimu pervedė 233 tūkst. Lt iš privalomojo rezervo 2009 m. nuostoliams padengti.

Bendrovė 2010 m. gegužės 13 d. akcininkų sprendimu pervedė 448 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą.

2010 m. grynieji Grupės pervedimai iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą sudarė 215 tūkst. Lt.

Bendrovė 2011 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu pervedė 187 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 3.468 tūkst. Lt į kitus rezervus. Suformuotas rezervas investicijoms.

11. Finansinės skolos

	Grupė $2011 \text{ m.}$ birželio 30 d.	$2010 \; \mathrm{m}$ . gruodžio 31 d.	Bendrove $2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010 \; \mathrm{m}$ . gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos
Ilgalaikės paskolos	35.033	31.811	35.033	31.811
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	5.671	13.703	5.671	13.703
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe
kredito linija)				8.808
Kiti isipareigojimai		6.215		6.215
	5.671	28.726	5.671	28.726
	40.704	60.537	40.704	60.537

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai (visos paskolos yra su kintama palūkanų norma):

	Grupė $2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.	Bendrovė $2011 \; \text{m}$ . birželio 30 d.	$2010$ m. gruodžio 31 d.
$2011 \text{ m}$ .	5.671	13.703	5.671	13.703
$2012 \text{ m}$ .	11.112	11.174	11.112	11.174
$2013 \; \text{m}$ .	7.528	7.590	7.528	7.590
$2014 \text{ m}$ .	7.528	7.093	7.528	7.093
$2015 \text{ m}$ .	4.674	3.471	4.674	3.471
$2016 \text{ m}$ .	3.137	1.757	3.137	1.757
$2017 \text{ m}$ .	793	726	793	726
2018 m.	261		261
	40.704	45.514	40.704	45.514

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

	Grupė
	$2011 \text{ m.}$	$2010$ m.	$2011 \; \text{m}$ .	$2010$ m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.		birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos		3,3		3,3
Ilgalaikės paskolos	3.6	3,3	3.6	3,3

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2011 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

	Grupė		Bendrovė
	$2011 \; \text{m}$ .	$2010 \; \mathrm{m}$ .	$2011 \text{ m.}$	$2010$ m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
eurai	36.133	50.485	36.133	50.485
Litai	4.571	10.052	4.571	10.052
	40.704	60.537	40.704	60.537

2005 m. rugpjūčio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su "Swedbank", AB 5.000 tūkst. Lt sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 842 tūkst. Lt, iš kurių 416 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. VILIBOR + $0,77$ proc. metinės palūkanos.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 8.776 tūkst. eurų (30.300 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 2.534 tūkst. eurų (8.750 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 1.250 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiu paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 1,9 proc. metinės palūkanos.

2006 m. gruodžio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 2.090 tūkst. Lt sumai. 2007 m. balandžio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tūkst. Lt. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d. 2011 m birželio 30 d. paskolos likutis yra 3.729 tūkst. Lt, iš kurių 420 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. VILIBOR + 0,45 proc. metinės palūkanos.

2006 m. gruodžio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 2.059 tūkst. eurų (7.108 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. lapkričio 30 d. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 544 tūkst. eurų (1.878 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 197 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 0,4 proc. metinės palūkanos.

2007 m. lapkričio 14 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB DnB NORD bankas 576 tūkst. eurų (1.989 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 396 tūkst. eurų (1.367 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 124 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 12 mėn. EUR LIBOR + 0,59 proc. metinės palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikę investicinio kredito sutarti su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 984 tūkst. eurų (3.398 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 552 tūkst. eurų (1.905 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 174 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR $+0.385$ proc. palūkanos.

2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikę investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 1.158 tūkst. eurų (4.000 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies gražinimo terminas yra 2017 m. gruodžio 31d. Investicinio kredito likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 1.001 tūkst. euru (3.455 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 300 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,7 proc. palūkanos.

2008 m. rugsėjo 22 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 3.333 tūkst. eurų (11.508 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2011 m. gruodžio 31 d. 2010 m. rugsėjo 17 d. paskolos likutis refinansuotas per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialą. Už paskolą buvo mokamos 1 mėn. EUR LIBOR + 0,7 proc. metinės palūkanos.

2009 m. rugsėjo 25 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas). Kredito limito galiojimo terminas yra 2012 m. rugsėjo 25 d. Panaudota kredito suma 2011 m. birželio 30 d. 1.395 tūkst. eurų (4.818 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 1.660 tūkst. Lt. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už kreditą mokamos 6-mėn. EURIBOR + 3,85 proc. metinės palūkanos.

2009 m. gruodžio 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 3.815 tūkst. eurų (13.171 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 2 d. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 1.888 tūkst. eurų (6.520 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 602 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EURIBOR + 4,5 proc. metinės palūkanos.

2010 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2.410 tūkst. eurų (8.323 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 329 tūkst. eurų (1.137 tūkst. Lt ekvivalentas kuris Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikių paskolų straipsnyje. Iki 2019 m. birželio 30 d. už paskolą nustatytos 3,948 proc. metinės palūkanos.

2010 m. birželio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 649 tūkst. euru (2.240 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2017 m. birželio 21 d. Paskolos likutis 2011 m. birželio 30 d. yra 417 tūkst. eurų (1.440 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 33 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už paskolą nustatytos 6 mėn. EURIBOR + 4 proc. metinės palūkanos.

2010 m. rugsėjo 17 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 1.625 tūkst. eurų (5.611 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gegužės 31 d. 2011 m. birželio 30 d. paskolos likutis yra 1.408 tūkst. euru (4.863 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 495 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 1-mėn. EURIBOR + 0,7 proc. metinės palūkanos.

1999 m. birželio 4 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 7.000 tūkst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2009 m. liepos 19 d. Bendrovės panaudotos kredito linijos lėšos 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.560 tūkst. Lt. 2009 m. rugpjūčio 19 d. sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2010 m. liepos 19 d. Už kredito liniją buvo mokamos 1 mėn. VILIBOR + 2,4 proc. metinės palūkanos.

2004 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė overdrafto sutarti su AB DnB NORD bankas 18.000 tūkst. Lt sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2008 m. gegužės 31 d. 2008 m. gegužės 27 d. overdrafto suma buvo sumažinta iki 10.000 tūkst. Lt ir grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 31 d. 2009 m. gegužės 29 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. gegužės 29 d., pakeičiant jo apimtį į 2.896 tūkst. eurų (9.999 tūkst. Lt ekvivalentas). 2010 m. gegužės 31 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2010 m. birželio 23 d., o 2010 m. birželio 22 d. sutarties galiojimas pratestas iki 2011 m. gegužės 30 d. Už overdrafta buvo mokamos 1 mėn. EURIBOR + 3 proc. metinės palūkanos.

2010 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutarti su AB SEB bankas 10.000 tūkst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2011 m. rugpjūčio 23 d. Kredito linijos lėšos 2011 m. birželio 30 d. nebuvo panaudotos. Už kredito liniją mokamos 1 mėn. VILIBOR + 1,49 proc. metinės palūkanos.

2010 m. spalio 19 d. Bendrovė, AB Ūkio bankas ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė pasirašė faktoringo sutartį dėl atsiskaitymo už šilumos energiją termino atidėjimo papildomam 30 d. terminui, nei numatyta šilumos pirkimo - pardavimo sutartyje (kaip tai aprašyta 1 pastraipoje). Faktoringo terminas - 2011 m. liepos 31 d. 2011 m. birželio 30 d. bendrovė nepadengto įsipareigojimo likučio neturėjo.

2010 m. gruodžio 9 d. Bendrovė ir AB DnB NORD bankas pasirašė faktoringo sutartį dėl šilumos pardavimų Kauno miesto savivaldybės finansuojamoms įstaigoms 8.440 tūkst.Lt limitui. Faktoringo terminas -2011 m. gruodžio 9 d. Panaudotas faktoringo limitas 2011 m. birželio 30 d. yra 924 tūkst. Lt. Panaudotam faktoringo limitui taikomos 3 mėn. VILIBOR + 2,85 proc. metinės palūkanos.

2010 m. spalio 26 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 807 tūkst. eurų (2.788 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas vra 2034 m. kovo 15 d. Paskola ataskaitų sudarymo datai dar nepanaudota. Iki 2019 m. birželio 30 d. už paskola nustatytos 3,948 proc. metinės palūkanos.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba) ir sąskaitos banke (9 pastaba) buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Bendrovės ir Grupės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 metų. 2010 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos palūkanų norma yra kintama ir fiksuota. Fiksuota palūkanų norma atitinkamai lygi 3,99 proc. Kintama palūkanų norma svyruoja priklausomai nuo 6 mėn. EURIBOR + 1,5 proc.

Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	$2011 \; \text{m}$ .	$2010 \; \text{m}$ .	$2011 \; \text{m}$ .	$2010$ m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Per vienerius metus		35 9
Nuo vienerių iki penkerių metų	10	10
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	19	45
Palūkanos	Ð
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė
vertė	18	44
įsipareigojimai Finansinės nuomos apskaityti kaip:
- trumpalaikiai		8 34
- ilgalaikiai	10	10

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

	Grupė		Bendrovė
	$2011 \; \text{m}$ .	$2010 \; \text{m}$ .	$2011 \; \text{m}$ .	$2010$ m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	16.790	11.832	16.790	11.832
Gauta per laikotarpi	380	5.590	380	5.590
Amortizacija ir nurašymai	(432)	(632)	(432)	(632)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	16.738	16.790	16.738	16.790

2008 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus, esančius Žemgalių g. ir Raudondvario pl., kurių tikroji vertė perdavimo metu sudarė 149 tūkst. Lt. Be to, 2008 m. Grupė ir Bendrovė gavo telekomunikacinę įrangą, kurios tikroji vertė perdavimo metu sudarė 140 tūkst. Lt. 2008 m. spalio 10 d. Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" gavo 600 tūkst. Lt subsidiją, skirtą pakeisti mazutu kūrenamą katilą į kūrenamą dujomis, iš VŠĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). 2008 m. gruodžio 31 d. VŠĮ LAAIF pervedė Bendrovei 360 tūkst. Lt, likusi 240 tūkst. Lt dalis buvo apskaityta Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. 2009 m. gruodžio 31 d. VŠĮ LAAIF pilnai atsiskaitė su Bendrove.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V.Krėvės pr.82 A.118H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2011 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 5.566 tūkst. Lt parama.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2011 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.137 tūkst. Lt paramą.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant nauja šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90¹⁴ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2011 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 844 tūkst.Lt paramą, 2010 m. gruodžio 31 d. 582 tūkst. Lt dalis buvo apskaityta Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Šių ataskaitų išleidimo dienai LR finansų ministerija pilnai atsiskaitė su Bendrove.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

2011 m. kovo 30 d. bendrovė gavo patvirtinimą iš VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra apie numatomą finansavimo iš Europos regioninės plėtros fondo skyrimą 5.773 tūkst. Lt apimtimi keturiems šilumos tinklų modernizavimo projektams, kurie bus vykdomi 2012 - 2013 metais. Detaliau aprašyta 26 pastaboje.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukes pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 - 6 mėnesių atlyginimų išmoką.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

		Grupė	Bendrovė
	$2011 \; \text{m}$ .	2010 m.	$2011 \; \text{m}$ .	$2010$ m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas metų
pradžioje	1.830	2.476	1.830	2.476
Išmokėta	(92)	(284)	(92)	(284)
Suformuotas		(362)		(362)
isipareigojimas Išmoku darbuotojams
laikotarpio pabaigoje:	1.738	1.830	1.738	1.830
t. t.: ilgalaikė dalis	1.594	1.593	1.594	1.593
t. t.: trumpalaikė dalis	144	237	144	237

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2011 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tükst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Per 2011 m. birželio 30 d. pasibaigusį laikotarpį Grupės ir Bendrovės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 92 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais - 284 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sanaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2011 m. birželio 30 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	$7.0$ proc.	$7,0$ proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	$18.9$ proc.	$18.9$ proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	$3.0$ proc.	$3.0$ proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6-mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2011 m. birželio 30 d. nominali sandorio vertė yra 2.534 tūkst. eurų (8.750 tūkst. Lt ekvivalentas) (2010 m. gruodžio 31 d. 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2011 m. birželio 30 d. - 306 tūkst. Lt. (2010 m. gruodžio 31 d. - 479 tūkst. Lt).

16. Pardavimų pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė $2011$ m. I pusm.	$2010$ m.	Bendrovė 2011 m. I pusm.	2010 m.
Šilumos energija	173.859	302.546	173.890	302.602
šildymo Pastatu karšto vandens ir
tiekimo sistemų priežiūra	939	2.037	259	566
Karšto vandens tiekimas	1.801	1.485	1.801	1.485
Kolektorių priežiūra	464	439	464	439
Elektros energija	250	349	250	349
vandens apskaitos prietaisu Karšto
priežiūra	10		10
	177.323	306.856	176.674	305.441

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2011 m. I pusm.	$2010$ m.	2011 m. I pusm.	$2010$ m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos	770	1.785	586	1.530
Parduotos materialinės vertybės	102	377	100	377
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	2	b		6
Kita	106	34	100	22
	980	2.202	788	1.935

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2011 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(588)	(1.180)	(319)	(645)
Parduotos materialinės vertybės	(4)	(29)	(4)	(29)
Ilgalaikio turto nurašymas	(24)	(119)	(24)	(119)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	(17)		(17)
Kita	(4)	(21)		(15)
	(637	(1.349)	(365)	(808)

18. Finansinės veiklos pajamos

	Grupė $2011 \; m.$		Bendrove $2011 \; \text{m}$ .
	I pusm.	$2010$ m.	I pusm.	$2010$ m.
Palūkanos gautos už pradelstas gautinas sumas	1.440	1.704	1.440	1.704
Banko palūkanos	10		10	2
Baudos	5.420		5.420
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas	173	308	173	308
Kita		10		10
	7.043	2.024	7.043	2.024

19. Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė $2011 \; \text{m}$ . I		Bendrove $2011$ m. I
	pusm.	$2010$ m.	pusm.	$2010$ m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas	(819)	(2.177) (196)	(819)	(2.175) (691)
Delspinigiai		(30)		(30)
Kita		$\left( 2\right)$		(1)
	(820)	(2.405)	(819)	(2.897)

20. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	$2011 \; m.$		$2011 \; \text{m}$ .
	I pusm.	$2010$ m.	I pusm.	$2010$ m.
Bendrasis pelnas	21.707	4.167	21.702	3.737
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.732	42.618	42.732	42.618
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.732	42.732	42.732	42.732
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.732	42.706	42.732	42.706
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Lt)	0.51	0.10	0.51	0.09

21. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

AB "KAUNO ENERGIJA", imonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2011 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
(tūkst. Lt. jei nenurodyta kitaip)

Pirkėjų skaičius	Grupė	2011 m. birželio 30 d. Bendrove		2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė
Gyventojai Kiti Savivaldybės ir	115.132 2.135	114.927 2037	115.093 2.130	114.929 2.028
kitos valstybinės institucijos	359	326	362	325
	117.626	117.290	117.585	117.282

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius balanso sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*

	2011 m. birželio 30 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
	Grupė	Bendrove Grupė		Bendrovė
A	4.422	1.776	4.411	1.370
$A+$	1.059	233	1.059	100
$AA-$
$B+$		23	17	┑
	143	144	143	62
	5.648	2.179	5.637	1.542

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2011 m. ir 2010 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kuri sudaro pinigai ir pinigu ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Visos Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2010 m. ir 2009 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (ivertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelnui prieš mokesčius
2011
LTL	$+200$	(91)
LTL	$-200$	91
EUR	$+50$	(175)
EUR	$-50$	175
2010
LTL	$+200$	(201)
LTL	$-200$	201
EUR	$+50$	(198)
EUR	$-50$	198

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2011 M. I PUSMECIO KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavima pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2011 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo $1,52$ ir $1,34$ (2010 m. gruodžio 31 d. -0,93 ir 0,88). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2011 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 1,53 ir 1,35 (2010 m. gruodžio 31 d. – 0,93 ir 0,88). Grupė ir Bendrovė likvidumo problemai išspręsti įgyvendina šį veiksmų planą:

• Nuo 2009 m. birželio 1 d. galiojančioje kainoje vra iskaičiuotos faktiškai per praeiusi laikotarpi patirtos, bet nepadengtos išlaidos kurui ir pirktai šilumai. Nuo 2009 m. spalio 1 d. šilumos kaina vartotojams apskaičiuojama pagal dvi šilumos kainų dedamąsias. Pastovioji šilumos kainos dedamoji šilumos kainos perskaičiavimo galiojimo laikotarpiui lieka pastovi, kinta tik kintamoji dėl kuro kainų pokyčio, kas leidžia grupei ir Bendrovei sumažinti galimą nuostolį, kylant kuro kainoms.
• · Bendrovė siekia gauti dalį lėšų investicijoms iš ES struktūrinių fondų. Grupė ir Bendrovė yra pateikusi 9 projektus (50 proc. projekto vertės, bet ne daugiau 6 mln. Lt). Visiems jų pasirašytos paramos sutartys, kaip aprašyta 13 ir 26 pastabose;
• · stabdomos nepirmaeilės investicijos;
• · taip pat, atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių: igyvendinimas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemonių planas;
• · reguliariai atliekamos pinigų srautų analizės, planuojamas ir organizuojamas apyvartinių lėšų poreikio užtikrinimas.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

	Iki 3 mėnesiu	Nuo 4 iki 6 mėnesiu	Nuo 2 iki 5 metu	Po 5 metu	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	4.026	2.372	33.494	4.301	44.193
Prekybos skolos	18.820	519	36	$\bullet$	19.375
2011 m. birželio 30 d. likutis	22.846	2.891	33.530	4.301	63.568
	Iki 3 mėnesiu	Nuo 4 iki 12 mėnesiu	Nuo 2 iki 5 metu	Po 5 metu	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	11.054	19.196	31.073	2.525	63.848
Prekybos skolos	60.524	454	3	$\blacksquare$	60.981

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 6 mėnesiu	Nuo 2 iki 5 metu	- Po 5 metu	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	4.021	2.368	33.484	4.301	44.174
Prekybos skolos	18.816	519	36		19.371
2011 m. birželio 30 d. likutis	22.837	2.887	33.520	4.301	63.545
	Iki 3 mėnesiu	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 Po 5 metu	metu	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems	11.045	19.170	31.063	2.525	63.803
nustatytos palūkanos Prekybos skolos	60.520	454	3		60.977

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti Lts ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

2011 m. birželio 30 d. piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai nacionaline ir užsienio valiuta buvo tokie (išreikšti litais):

	Grupė		Bendrovė
	Turtas	Isipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Litai	38.356	28.625	38.137	28.268
Eurai		36.155		36.155
	38.369 ________	64.780 _________	38.150	64.423

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• · Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• · Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų, išskyrus akcinio kapitalo didinimus apmokėtus nepiniginiais turtiniais įnašais, kaip aprašyta 1 pastaboje.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai ceri veiklos rodikliai:

SCIT ACIDIOS TOMINIUM	Grupė 2011 m. birželio 30 d.	2010 m. gruodžio 31 d.	Bendrove $2011 \; m.$ birželio 30 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) Trumpalaikiai įsipareigojimai	.59.375 29.176	56.165 93.455	60.034 28.829 88.863	56.824 93.132 149.956
Įsipareigojimų iš viso	88.551	149.620
Nuosavas kapitalas	278.849	257.142	282.287	260.585
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	31.76	58,19	31,47	57,55

* Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą:

• ekonominė krizė,
• · kuro kainų didėjimas,
• · nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai,
• · parduodamos produkcijos kainų politika,
• · infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas,
• · veiklos cikliškumas,
• · aplinkosauginiai reikalavimai.

22. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

2003 m. birželio 30 d. tarp Bendrovės ir KTE buvo pasirašytas Investicijų susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdo prisiimtų įsipareigojimų dėl investicijų apimties, o pagal šį susitarimą KTE privalo mokėti 17,7 mln. Lt nuo neįvykdytų investicijų baudą Bendrovei, tarp šalių vyko derybos dėl Investicijų susitarimo pakeitimo ir investavimo terminų pakeitimo. 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasiektas abiems šalims priimtinas susitarimas dėl Investicijų susitarimo pakeitimo. Kilęs nesutarimas dėl 17,7 mln. Lt išspręstas Arbitražo teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva. Procedūros baigtis aprašyta 2.24 pastraipoje.

23. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2011 m. ir 2010 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2011 m. ir 2010 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

Javarësi vu v 2011 m. I pusm.	Pirkimai		Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos imonės Jurbarko rajono savivaldybė		834	12.801	14.599 2	276
$2010$ m.
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės Jurbarko rajono savivaldybė		974 4	30.383 2.168	20.231 716	185

2011 m. ir 2010 m. Bendrovės sandoriai su dukterine įmone ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

2011 m. I pusm.	Pardavimai Pirkimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	448	57	271	85
			$M - 1 - M - \alpha$

	Pardavimai Pirkimai	Gautinos sumos	Moketinos sumos
$2010$ m.		133	308	80
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	247. ا

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2011 m. birželio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai po 6 ir 4 asmenis .
مرکز در افراد $\mathbf{r}$

ампония.	Grupė			Benarove 2011 m. I pusm.	2010 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis		2011 m. I pusm. 2010 m. 291	450		233	350
Vadovybei išmokėtos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos	Grupė $2011 \; m.$ birželio 30 d.	2010 m. gruodžio 31 d.		Bendrovė 2011 m. birželio 30 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių Išmokų darbuotojams kompensacijos		53	53	53		53

Per 2011 m. ir 2010 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

24. Pobalansiniai įvykiai

Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – VKAT) pateikė antrąjį ieškinį dėl papildomų 12.352 tūkst. Lt netesybų priteisimo iš KTE už netinkamą KTE prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. Papildomi rašytiniai paaiškinimai teismui buvo pateikti 2011 m. liepos 1 d., o kitas posėdis byloje paskirtas 2011 m. rugpjūčio 22 d.

2011 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino bendrovės 2008 - 2011m. patikslintą ir 2012 -2015 m. investicijų planus, pagal kurį per 2012 - 2015 m. laikotarpį į bendrovės turtą numatoma investuoti 257,74 mln. Lt.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (IT) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas musicanos estas mortos componentes de componentes de la componente de la componente de la componente de la compo
finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.560 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.618 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas Finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 595 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.

$***$