AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Snaige AB

Audit Report / Information Apr 30, 2012

2250_10-q_2012-04-30_b420d66d-ab26-472e-b216-fc0c92017a9f.pdf

Audit Report / Information

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "SNAIGĖ

KONSOLIDUOTOS 2011 METŲ FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE,
PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE,
PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IIIIIIIIIIIIII

UAB "Ernst & Young Baltic" Subačiaus g. 7 LT-01302 Vilnius Lietuva

Tel.: (85) 274 2200 Faks.: (85) 274 2333 [email protected] www.ey.com/It

Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411 Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus St. LT-01302 Vilnius Lithuania

Tel.: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 [email protected] www.ey.com/lt

Code of legal entity 110878442 VAT payer code LT108784411 Register of Legal Entities

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Snaigė" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome toliau pateiktų konsoliduotų AB "Snaigė" (toliau - Bendrovė) ir dukterinių įmonių (toliau - Grupė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2011 m. gruodžio 31 d. konsoliduota finansinės būklės ataskaita, konsoliduotos susijusios 2011 m. bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas (reikšmingų apskaitos metodų santrauka bei kita aiškinamoji informacija), audita.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė - apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, remiantis atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus, kuriuos nustato Tarptautinė apskaitininkų federacija. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pagrįstą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią rizika, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomone apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumo ir bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti.

Nuomonė

Mūsų nuomone, toliau pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Grupės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų jos finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

EL ERNST & YOUNG

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme 2011 m. Konsoliduotąjį metinį pranešimą ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų 2011 m. konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Jonas Akelis Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000003

Auditas buvo baigtas 2012 m. balandžio 25 d.

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Pastabos 2011 m. 2010 m.
Pardavimo pajamos 3 111.133.334 113.838.664
Pardavimo savikaina 4 (94.736.294) (96.411.168)
Bendrasis pelnas 16.397.040 17.427.496
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos 6 (6.281.210) (6.759.482)
Administracinės sąnaudos 7 (11.482.582) (12.923.681)
Kitos veiklos pajamos 5 1.482.392 749.746
Kitos veiklos sąnaudos 8 (375.015) (300.138)
Veiklos (nuostoliai) (259.375) (1.806.059)
Finansinės veiklos pajamos 9 5.360 2.839.416
Finansinės veiklos sąnaudos 10 (5.813.225) (4.126.869)
(Nuostoliai) prieš apmokestinimą (6.067.240) (3.093.512)
Pelno mokestis 11 1.024.787 480.605
Grynieji (nuostoliai) (5.042.453) (2.612.907)
Kitos bendrosios pajamos
Užsienio bendrovių valiutos kursų skirtumai 19 1.316.854 567.044
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius (3.725.599) (2.045.863)
Grynieji (nuostoliai) priskirti:
Bendrovės akcininkams (5.042.923)
Mažumai (2.612.706)
470 (201)
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius, priskirtų:
Bendrovės akcininkams
Mažumai (3.726.069) (2.045.662)
470 (201)
(Nuostoliai) vienai akcijai 27 (0, 14)
(0,087)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Gediminas Čeika 2012 m. balandžio 25 d.
Finansų direktorė Neringa Menčiūnienė 2012 m. balandžio 25 d.

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Pastabos 2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas 12 4.967.217 4.914.786
Ilgalaikis materialusis turtas 13 30.701.361 56.696.210
Investicinis turtas 13 19.263.247
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 11 1.159.714 122.106
Kitas ilgalaikis turtas 23 1.000.000 1.000.000
Ilgalaikio turto iš viso 57.091.539 62.733.102
Turtas skirtas parduoti 13 2.144.363
Trumpalaikis turtas
Atsargos 14 13.231.841 12.489.892
Iš pirkėjų gautinos sumos 15 13.190.737 14.950.992
Kitas trumpalaikis turtas 16 2.695.137 2.147.465
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 17 960.486 1.970.839
Trumpalaikio turto iš viso 30.078.201 31.559.188
Turto iš viso 89.314.103 94.292.290

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Pastabos 2011 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
2010 m.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Bendrovės akcininkams tenkanti dalis
Kapitalas 1, 18
Akcijų priedai 18 39.622.395 30.735.715
Privalomasis rezervas 5.698.656 5.698.656
Rezervai 19
19
2.828.472 2.828.472
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas 1.188.483 1.860.000
Nepaskirstytieji (nuostoliai) 19 (4.958.048) (6.274.902)
(8.643.646) (4.272.240)
Mažumos dalis 35.736.312 30.575.701
Nuosavo kapitalo iš viso 1.945 1.475
35.738.257 30.577.176
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos 20 934.133 1.282.433
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams 21 684.540 769.517
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 11 147.015
Ilgalaikės paskolos ir lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai 23, 24 14.742.077 150.898
11.765.095
Ilgalaikės išmokos darbuotojams 22 347.383
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 16.855.148 359.828
14.327.771
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių paskolų ir lizingo (finansinės
nuomos) įsipareigojimų einamųjų metų dalis 23, 24 16.005.775 25.201.822
Prekybos skolos 14.966.916 16.162.154
Gauti išankstiniai apmokėjimai 216.184 627.570
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams 21 1.373.072 1.993.555
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai $\frac{1}{2}6$ 4.158.751 5.402.242
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 36.720.698 49.387.343
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 89.314.103 94.292.290
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dals.
Generalinis direktorius
Gediminas Čeika
2012 m. balandžio 25 d.
Finansų direktorė
Neringa Menčiūnienė
2012 m. balandžio 25 d.

AB "SNAIGĖ", įmonės kodas 249664610, Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva
2011 M. KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
(litais. jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Bendrovés akcininkams tenkanti dalis
tabos
Pas-
Kapitalas Akciju
priedai
Privalomas Rezervai perskaičiavi-
Uzsienio
valiutos
tytasis pelnas
(nuostoliai)
Nepaskirs-
Iš viso Mažumos
dalis
nuosavo
kapitalo
lš viso
rezervas mo rezervas
2009 m. sausio 1 d.
likutis
27.827.365 18.727.270 2.828.472 1.860.000 (6.841.946) (14.688.148) 29.713.013 1.676 29.714.689
Kitos bendrosios pajamos
Grynieji metų (nuostoliai)
19 ı
$\pmb{\mathbf{I}}$
٠
1
ı
1
ı
۰
567,044 (2.612.706) 567.044
(2.612.706)
(201) 567.044
(2.612.907)
Bendrųjų pajamų iš viso 567.044 (2.612.706) (2.045.662) (201) (2.045.863)
statinio kapitalo
didinimas
Pervesta
2.908.350 2.908.350 2.908.350
nepaskirstytuosius
(nuostolius)
ë $\mathbf{I}$ (13.028.614) $\mathbf{I}$ 1 ı 13.028.614 ٠ $\bullet$ $\blacksquare$
2010 m. gruodžio 31 d.
likutis
30.735.715 5.698.656 2.828.472 1.860.000 (6.274.902) (4.272.240) 30.575.701 1.475 30.577.176
Kitos bendrosios pajamos
Grynieji metų (nuostoliai)
ë ı
ш
1 1 1.316.854 (5.042.923) (5.042.923)
1.316.854
470 (5.042.453)
1.316.854
Bendrujų pajamų iš viso ٠ 1.316.854 (5.042.923) (3.726.069) 470 (3.725.599)
Pervesta iš rezervų $\blacksquare$ (671.517) 671.517
Istatinio kapitalo
didinimas
8.886.680 8.886.680 8.886.680
2011 m. gruodžio 31 d.
likutis
39.622.395 5.698.656 2.828.472 1.188.483 (4,958.048) (8.643.646) 35.736.312 1.945 35.738.257
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis
Generalinis direktorius Gediminas Čeika 2012 m. balandžio 25 d.
Finansy direktore Neringa Menčiūnienė 2012 m. balandžio 25 d.

$\circ$

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Pastabos 2011 m. 2010 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
(Nuostoliai) prieš apmokestinimą (5.042.923)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: (2.612.907)
Nusidėvėjimas ir amortizacija 12, 13 9.307.651 8.238.166
Subsidijų (amortizacija) 20 (348.300) (318.304)
Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas 5 (152.285) (38.077)
Nurašytas ilgalaikis turtas 13 368.343 812.378
Atsargų nurašymas 161.725
Iš pirkėjų gautinų sumų, atsargų ir atidėtojo pelno mokesčio
nuvertėjimo pokytis (1.359.675) (137.046)
Atidėjinių pokytis 21 (717.905) (996.785)
Palūkanų (pajamos) 9 (5.360) (13.235)
Palūkanų sąnaudos 10 2.998.035 4.091.649
5.047.581 9.187.564
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas (707.044) 6.268.226
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 1495.862 (140.755)
Prekybos ir kitų skolų (sumažėjimas) (258.457) (10.212.807)
Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis 135.120
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 5.577.942 5.237.348
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialaus turto (įsigijimas)
Nematerialiojo turto (įsigijimas) 13 (4.442.825) (724.627)
Ilgalaikio turto perleidimas 12 (727.848) (708.605)
Gautos palūkanos 213.890 68.507
13.235
Grynieji investicinės (veiklos) pinigų srautai (4.956.783) (1.351.490)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

2011 m. 2010 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Lėšos gautos iš ilgalaikių paskolų 14.595.966
(Sumokėtos) palūkanos 10.784.527
Paskolų (grąžinimas) (2.088.763) (1.163.771)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) (13.305.503) (12.458.880)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (833.212) (801.982)
(1.631.512) (3.640.106)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (1.010.353) 245.752
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 1.970.839 1.725.087
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 17 960.486 1.970.839
Papildoma pinigų srautų informacija:
Nepiniginė finansinė veikla:
Konvertuojamų obligacijų konvertavimas į akcijas (1 pastaba)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dąlis. 8.886.680 2.908.350
Generalinis direktorius Gediminas Čeika 2012 m. balandžio 25 d.
Finansų direktorė Neringa Menčiūnienė 2012 m. balandžio 25 d.

Finansini ataskait aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Snaig" (toliau – Bendrov) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcin bendrov. Jos buveins adresas yra:

Pramons g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrov užsiima šaldytuv ir šaldikli gamyba. Bendrov registruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybini popieribiržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sraše.

2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovs akcininkai buvo:

2011 m. 2010 m.
Turim
akcij
skaiius
Nuosavybs
dalis
Turim
akcij
skaiius
Nuosavybs
dalis
UAB "Vaidana" 23.716.668 59,86% - -
"Skandinaviska Enskilda Banken" AB klientai 2.266.389 5,72% 3.720.698 12,11%
"Swedbank" AS (Estija) klientai 3.321.701 8,38% 15.004.428 48,82%
Kiti akcininkai 10.317.637 26,04% 12.010.589 39,07%
Iš viso 39.622.395 100% 30.735.715 100%

Visos akcijos, kuri kiekvienos nominali vert 1 litas, yra paprastosios ir 2011 m. bei 2010m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmoktos. 2011 m. bei 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrov sav akcijneturjo.

2011 m. balandžio 18 d. savinink sprendimu patenkintas konvertuojam obligacij savinink prašymas dl obligacijkonvertavimo bendrovs akcijas. Pagal š nutarim viena 100 Eur nominalios verts akcija pakeista 380 paprastjvardini akcij-, t.y. 23 386 konvertuojamos obligacijos pakeistos 8.886.680 vnt. paprastj vardini- Bendrovs akcij-, kuri kiekvienos nominali vert 1 litas, ir atitinkamai buvo padidintas statinis kapitalas. Padidintas statinis kapitalas registruotas 2011 m. gegužs 12 d.

UAB "Vaidana" 2011 m. gruodžio 12 d. sigijo 17.602.215 paprastj vardini- 1 Lt nominalios verts Bendrovs akcij-, kas sudaro 44,42% Bendrovs akcij ir j suteikiam bals- Bendrovs visuotiniame akcininksusirinkime.

2011 m. gruodžio 21 d. antro Bendrovs akcij perleidimo metu UAB "Vaidana" sigijo 6.114.453 vnt. Bendrovs akcij- (t. y. 15,43% vis- Bendrovs akcij-).

UAB "Vaidana" galutinis akcininkas yra Tetal Global Ltd.

2012 m. kovo 21 d. buvo paskelbtas nekonkurencinis oficialus silymas dl likusi- 15.905.727 Bendrovs paprastjvardini- 1 Lt nominalios verts akcij- (sudarani- 40,14% statinio kapitalo), silymas galioja iki 2012 metgegužs 28 d.

2011 m. gruodžio 31 d. Grup sudaro Bendrov AB "Snaig" ir jos dukterins mons (toliau - Grup) (Grups struktra išliko nepakitusi lyginant su 2010 m.):

Ataskaitini
met
mon Šalis Grups valdom
akcij
dalis
pelnas
(nuostoliai)
Nuosavas
kapitalas
OOO "Techprominvest" Rusija
(Kaliningradas)
100% (9.023.453) 37.559.807
TOB "Snaige Ukraina" Ukraina 99% 40.643 71.150
OOO "Moroz Trade" Rusija 100% - (13.702.805)
OOO "Liga Servis" Rusija 100% (134.754) (1.415.624)
UAB "Almecha" Lietuva 100% 200.754 448.914

1 Bendroji informacija (tsinys)

2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovs valdyboje buvo: AB "Snaig" darbuotojai 2 ir UAB " Vaidana" 4 atstovai, o 2010 m. gruodžio 31 d. - 1 UAB "Hermis Capital" bei 3 Swedbank AS klientatstovai.

85 proc. dukterins mon OOO "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija) akcij paketo AB "Snaig" sigijo 2002 m. 2006 m. AB "Snaig" sigijusi likusius 15 proc. "Techprominvest" akcinio kapitalo, tapo vienintele savininke.

2009 m. rugpjio 12 d. dl pasaulins ekonomikos krizs bei ypatingai nepalankios jos takos Grups veiklai Grups vadovyb prim sprendim uždaryti AB "Snaig" priklausani OOO "Techprominvest" šaldytuv gamykl. 2006 m. ir 2007 m. dukterins mons mažumos dalies sigijimo metu susidars 12.313 tkst. lit- (sigijimo metu 123.168 tkst. Rusijos rubli-) prestižas 2009 m. rugpjio 31 d. buvo nurašytas.

Bendrovs valdyba 2011 m. rugsjo 30 d. posdyje nusprend, viešo konkurso bdu, parduoti 100 % Bendrovs turim-OOO Techprominvest dali-. Taip pat buvo nusprsta, kapitalizuojant Bendrovs gautin 38.509 tkst. lit sum, padidinti statin kapital dukterinje monje OOO Techprominvest iki 88 852 896 lit- (vertinant met pabaigos kursu). statinis kapitalas padidintas 2011 m. spalio mn.

Aukšiau apibdintas akcinio kapitalo padidinimas / sipareigojim sumažinimas buvo atliktas norit paversti mon patrauklesne investuotojams, taiau negavus pasilym-, dl Bendrovs turim- OOO Techprominvest 100 % dalipardavimo, skelbto viešo konkurso bdu bendrovs vadovyb 2011 m. lapkriio 14 d. sprendimu sustabd šio pardavimo vieš konkurs.

TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) kurta 2002 m. Nuo sigijimo 2002 m., Bendrov valdo 99% šios dukterins mons akcij-. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje.

2004 m. gegužs 13 d. buvo kurta OOO "Moroz Trade" (Maskva, Rusija). 2004 m. spalio mn. Bendrov sigijo 100 % OOO "Moroz Trade" akcij-. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Rusijos rinkoje. 2011 m. ir 2010 m. OOO "Moroz Trade" veiklos nevykd.

OOO "Liga Servis" (Maskva, Rusija) buvo kurta 2006 m. vasario 7 d. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Rusijos rinkoje.

UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo kurta 2006 m. lapkriio 9 d. Jos pagrindin veikla – šaldytuv komponent ir rengimgamyba motininei Bendrovei.

Grups darbuotojskaiius 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 760 (2010 m. gruodžio 31 d. – 777).

Grups vadovyb patvirtino šias finansines ataskaitas 2012 m. balandžio 25 d. Bendrovs akcininkai turi statymin teis patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jir reikalauti vadovybs paruošti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grups 2011 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansini ataskait parengimo pagrindas

Šios finansins ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansins atskaitomybs standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sjungoje (toliau – ES).

Šios finansins ataskaitos yra konsoliduotos AB "Snaig" Grups finansins ataskaitos. Šios finansins ataskaitos parengtos sigijimo savikainos principu. Bendrov taip pat rengia atskiras Bendrovs finansines ataskaitas.

Nauj ir/ar pakeist- TFAS ir TFAAK (IFRIC) aiškinimtaikymas

Bendrov nuo 2011 m. sausio 1 d. pritaik šiuos naujus ir pakeistus TFAS ir Tarptautinio finansins atskaitomybs aiškinimo komiteto (toliau – TFAAK (IFRIC)) išaiškinimus:

  • 14 TFAAK "Minimals finansavimo reikalavimai" (peržirtas)
  • 19 TFAAK aiškinimas "Finansini sipareigojimapmokjimas nuosavybs priemonmis"

2.1 Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

  • 24 TAS "Susijusi šaliatskleidimas" (peržirtas)
  • 32 TAS pakeitimas "Išleist teisiklasifikavimas" (peržirtas)
  • TFAS patobulinimai (išleisti 2010 m. gegužs mn.)

Aukšiau išvardint standart ar išaiškinim taikymas neturjo takos Grups apskaitos politikai, finansinei bklei ar rezultatams, išskyrus išvardintus žemiau:

TFAS patobulinimai

2010 m. gegužs mn. TASV išleido treij jungtin standart pakeitim dokument, kurio pagrindinis tikslas buvo pašalinti nenuoseklius reikalavimus ir aiškiau suformuluoti kai kurias nuostatas. Kiekvienam standartui parengtos atskiros pereinamosios nuostatos.

Primus toliau aprašomas pataisas keitsi apskaitos politika, taiau tai neturjo takos Grups finansinei padiai ar rezultatams.

3 TFAS "Verslo jungimai": Pakeisti nekontroliuojamos dalies (ND) vertinimo bdai. Tik ND komponentai, kurie sudaro dabartin nuosavybs dal, j savininkui suteikiani teis proporcing bendrovs grynojo turto dal likvidavimo atveju, turi bti vertinami arba tikrja verte, arba pagal sigyjamo subjekto pripažinto grynojo turto proporcing dal, tenkani ND atsižvelgiant jos dabartin nuosavybs priemoni dal. Visi kiti komponentai turi bti vertinami sigijimo dien galiojusia tikrja verte.

Šiuo pakeitimu paaiškinama, kad 7 TFAS "Finansins priemons. Atskleidimai", 32 TAS "Finansins priemons. Pateikimas" ir 39 TAS 'Finansins priemons. Pripažinimas ir vertinimas", kurie panaikina neapibržtj atlyg, nra taikomi neapibržtajam atlygiui, kilusiam iš verslo jungim-, kur sigijimo datos yra ankstesns nei 3 TFAS (peržirto 2008 m.) pritaikymo data.

Galiausiai reikalaujama, kad bendrov (verslo jungimo atveju) apskaitoje registruot sigyjamo subjekto mokjimo akcijomis sandorio pakeitim (priverstin ar savanorišk), t.y. padalinim tarp sumokto atlygio ir išlaidpo jungimo.

Pataisa neturjo takos Grups finansinei padiai ar rezultatams, kadangi Grup neturjo reikšming- ND ar verslo sigijimper 2011 metus.

7 TFAS "Finansins priemons. Atskleidimai". Ši pataisa buvo skirta supaprastinti pateikiamus atskleidimus sumažinant reikalaujam atskleidim apie turimus užstatus apimt ir pagerinti atskleidimus, vedant reikalavim, kad kiekybin informacija bt kokybiškai pateikiama kontekste. Pataisa neturjo takos Grups finansinei padiai ar rezultatams, kadangi Grup neturjo toki finansini priemoni-.

1 TAS "Finansini ataskait pateikimas". Pataisa paaiškina, kad bendrov gali pateikti kiekvieno kit bendrj pajamkomponento analiz arba nuosavybs pokyi ataskaitoje, arba finansini ataskait pastabose. Grup peržirtus reikalavimus atspindi Nuosavo kapitalo pokyiataskaitoje.

27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansins ataskaitos". Ši pataisa paaiškina, kad dl 27 TAS padarytos 21 TAS "Užsienio valiutos kurs pasikeitimo taka", 28 TAS "Investicijos asocijuotsias mones" ir 31 TAS "Dalys bendrose monse" pataisos taikomos perspektyviai laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vliau, arba anksiau, jei 27 TAS pradtas taikyti anksiau. Grup atspindi peržirtus atskleidimreikalavimus šiose finansinse ataskaitose.

Kiti toliau išvardint- TFAS pakeitimai ir išaiškinimai neturjo takos Grups apskaitos politikai, finansinei bklei ar rezultatams:

  • 1 TFAS "TFAS pritaikymas pirm kart";
  • 34 TAS "Tarpin finansin atskaitomyb-";
  • 13 TFAAK "Klient lojalumo programos".

Bendrov nepritaik ši- TFAS ir TFAAK aiškinim-, kurie jau yra patvirtinti, bet dar nesigalioj:

2.1 Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

1 TAS "Finansini ataskait pateikimas (peržirtas) – kit bendrj pajam element pateikimas

Ši pataisa galioja metiniams laikotarpiams pasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. ir vliau. TAS 1 pataisos keiia KBP pateiktelement grupavim. Elementai, kurie galt bti perkelti (arba "gržinti") peln ar nuostolius ateityje (pavyzdžiui, nutraukus pripažinim ar apmokjus), bus pateikiami atskirai nuo element-, kurie niekada nebus perkeliami. Pataisa taikoma tik pateikimui, ji neturi takos Grups finansinei bklei ar rezultatams. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

12 TAS "Pelno mokesiai" (peržirtas) – susijusio turto atgavimas

Pataisa taikoma 2012 m. sausio 1 d. ir vliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Šis pakeitimas veda prielaid, kad investicinio turto balansin vert bus paprastai atgaunama j parduodant, ir taip praktiškai išsprendžia problem, kylani monms, vertinanioms atidt mokest, susijus su investiciniu turtu, apskaitomu taikant tikrosios verts model, kai reikia nustatyti, ar mon atgaus šio turto balansin vert j naudodama, ar j parduodama. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

19 TAS "Išmokos darbuotojams" (peržirtas)

Ši pataisa taikoma 2013 m. sausio 1 d. ir vliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. TASV išleido daug 19 TAS patais-: nuo esmini pakeitim-, toki kaip "koridoriaus" metodo panaikinimas ir numatom pajam iš plano turto svoka iki paprast patikslinim ir redakcinio pobdžio pakeitim-. Leidžiamas išankstinis pataisos taikymas. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

27 TAS "Atskiros finansins ataskaitos" (peržirtas)

Standartas taikomas 2013 m. sausio 1 d. ir vliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Kaip pasekm naujai išleist-10 TFAS ir 12 TFAS, šis standartas buvo pakoreguotas taip, kad nustatyt apskaitos ir atskleidim reikalavimus investicijoms dukterines, bendrai valdomas mones ir asocijuotas mones, kai bendrov rengia atskiras finansines ataskaitas. Leidžiamas išankstinis peržirto standarto taikymas. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

28 TAS "Investicijos asocijuot sias ir jungtins veiklos mones" (peržirtas)

Standartas taikomas 2013 m. sausio 1 d. ir vliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Kaip pasekm naujai išleist-11 TFAS ir 12 TFAS, šis standartas pervadintas 28 TAS "Investicijos asocijuotsias ir jungtins veiklos mones" ir išdsto nuosavybs metodo taikymo reikalavimus, apskaitant investicijas asocijuotsias mones ir bendrai valdomas mones. Leidžiamas išankstinis peržirto standarto taikymas. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

32 TAS "Finansins priemons. Pateikimas" (peržirtas) – finansinio turto ir finansini sipareigojim užskaita

Standartas taikomas 2014 m. sausio 1 d. ir vliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Šioje pataisoje išaiškinama frazs "šiuo metu turi pagal statym vykdom teis atlikti užskaitym" reikšm ir paaiškinamas 32 TAS užskaitos kriterijtaikymas atsiskaitymo sistemoms (tokioms kaip kliringo nam sistemos), kurios taiko nesinchroninio bendrojo atsiskaitymo mechanizmus. 32 TAS pataisas reikia taikyti retrospektyviai. Leidžiamas išankstinis taikymas. Taiau, jei bendrov pasirenka išankstin taikym, ji privalo š fakt atskleisti ir taip pat pateikti informacijos atskleidimus pagal 7 TFAS "Finansinio turto ir finansini sipareigojim užskaita" patais reikalavimus. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

2.1 Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

7 TFAS "Finansins priemons. Atskleidimas" (peržirtas) - išplsti reikalavimai atskleidžiant pripažinimo nutraukim

Pataisa taikoma 2011 m. liepos 1 d ir vliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Pataisa reikalaujama papildomai atskleisti finansin turt, kuris buvo perleistas, bet kurio pripažinimas nenutrauktas, kad finansini ataskait naudotojas galt suprasti santyk su turtu, kurio pripažinimas nenutrauktas, ir susijusius sipareigojimus. Be to, pataisoje reikalaujama atskleisti besitsiant dalyvavim turte, kurio pripažinimas nutrauktas, kad naudotojas galt vertinti bendrovs dalyvavimo turte, kurio pripažinimas nutrauktas, pobd ir rizik. Pataisa turi takos tik atskleidimui. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

7 TFAS "Finansins priemons. Atskleidimas" (peržirtas) - finansinio turto ir finansini sipareigojim užskaita Pataisa taikoma 2013 m. sausio 1 d. ir vliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams. Pataisa numato bendrus reikalavimus dl atskleidimo. Atskleidimai privalo naudotojams suteikti informacijos, kuri bt naudinga vertinant užskaitpoveik ar potencial poveik bendrovs finansinei bklei. 7 TFAS pataisos turi bti taikomos retrospektyviai. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

9 TFAS "Finansins priemons – klasifikavimas ir vertinimas"

Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais prasidedaniais 2015 m. sausio 1 d. ir vliau. Išleistas 9 TFAS atspindi pirmj TASV darbo etap keiiant 39 TAS ir yra taikomas 39 TAS apibržto finansinio turto ir finansini sipareigojimklasifikavimui ir vertinimui. 9 TFAS 1 etapas turs didels takos (i) finansinio turto klasifikavimui ir vertinimui ir (ii) atskaitomybs pasikeitimams tose bendrovse, kurios pasirinko finansinius sipareigojimus apskaityti tikrja verte pelno (nuostoli-) ataskaitoje. Vlesniuose etapuose TASV svarstys rizikos draudimo apskait ir finansinio turto verts sumažjim. Numatoma, kad šis projektas baigsis pirmojoje 2012 m. pusje. Leidžiamas išankstinis pataisos taikymas. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

10 TFAS "Konsoliduotos finansins ataskaitos"

Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais prasidedaniais 2013 m. sausio 1 d. ir vliau. 10 TFAS pakeiia dal 27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansins ataskaitos", nagrinjani konsoliduotas finansines ataskaitas. Taip pat traukti 12 NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties mons" iškelti klausimai. 10 TFAS pakeitimas nustato viening kontrols nustatymo bd, kuris bus taikomas visoms monms, skaitant ir specialiosios paskirties mones. 10 TFAS pakeitimai reikalaus iš vadovybs atlikti svarbius vertinimus, nustatant, kurios mons yra kontroliuojamos ir kurias atitinkamai privalo konsoliduoti patronuojanios mons, lyginant su 27 TAS taikytais reikalavimais. ES dar nepatvirtino šios pataisos. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

11 TFAS "Bendros veiklos sutartys"

Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais prasidedaniais 2013 m. sausio 1 d. ir vliau. 11 TFAS pakeiia 31 TAS "Dalys bendrose monse" ir 13 NAK "Bendrai kontroliuojamos mons – dalinink nepiniginiai našai". 11 TFAS panaikina jungtins veiklos moni konsolidavim taikant proporcingos dalies princip. Vietoje to jungtins veiklos mon, kuri atitinka bendros mons apibržim, turi bti apskaitoje registruojama naudojant nuosavybs metod. ES dar nepatvirtino šio standarto. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

12 TFAS "Dalyvavimo kitose monse atskleidimai"

Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais prasidedaniais 2013 m. sausio 1 d. ir vliau. 12 TFAS apima visus atskleidimus, kurie anksiau buvo 27 TAS ir yra susij su konsoliduotomis finansinmis ataskaitomis, taip pat visus atskleidimus, kurie anksiau buvo traukti 31 TAS ir 28 TAS. Šie atskleidimai yra susij su mons investicijomis dukterines mones, bendros veiklos sutartimis, investicijomis asocijuotas mones ir specialios paskirties mones. Šiuo standartu reikalaujama ir papildom informacijos atskleidim-. ES dar nepatvirtino šio standarto. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

AB "SNAIG" 2011 M. KONSOLIDUOTOS FINANSINS ATASKAITOS

(litais, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tsinys)

2.1 Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

13 TFAS "Tiktosios verts nustatymas"

Naujasis standartas galioja metiniais laikotarpiais prasidedaniais 2013 m. sausio 1 d. ir vliau. Visiems tikrosios verts nustatymo atvejams 13 TFAS bus vienintelis rekomendacij šaltinis. Šis standartas nekeiia nuostat-, kada mon privalo naudoti tikrosios verts metod, o pateikia paaiškinim-, kaip turi bti atliekamas tikrosios verts nustatymas, kai to reikalauja ar leidžia TFAS. Šis standartas bus taikomas perspektyviai (leidžiamas išankstinis pritaikymas). ES dar nepatvirtino šio standarto. Grup dar nra vertinusi šios pataisos poveikio.

20 TFAAK išaiškinimas "Paviršins kasyklos gavybos etapo nuodangos s naudos"

Išaiškinimas taikomas 2013 m. sausio 1 d. ir vliau prasidedaniais metiniais laikotarpiais. Šis išaiškinimas taikomas tik nuodangos snaudoms patirtoms atliekant kasyklos gavybos etapo paviršins kasybos darbus ("gavybos nuodangos snaudos"). Laikoma, kad nuodangos veiklos metu patirtos snaudos gali suteikti dvejop naud: a) tai atsarg gavyba einamuoju laikotarpiu ir (arba) b) geresn prieiga prie kasamos rdos ateityje (nuodangos veiklos turtas). Tais atvejais, kai snaud nemanoma tiksliai priskirti per laikotarp pagamintoms atsargoms ar nuodangos veiklos turtui, pagal 20 TFAAK reikalaujama, kad bendrov naudot paskirstymo baz, remdamasi atitinkamu gavybos matavimo vienetu. Leidžiamas išankstinis taikymas. ES dar nepatvirtino 20 TFAAK. Išaiškinimas neturs takos Grups finansinms ataskaitoms, nes Grup nevykdo kasyklveiklos.

Visi aukšiau išvardinti TFAS ir TFAAK išaiškinimai bus taikomi tada, kaip bus patvirtinti galiojaniais ir pritaikyti ES.

2.2. Veiklos tstinumas

.

2011 m. gruodžio 31 d Grups trumpalaikiai sipareigojimai viršijo trumpalaik turt 6.642 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31d trumpalaikiai sipareigojimai viršijo trumpalaik turt 17 828 tkst. lit-),

likvidumo rodikliai: bendrojo padengimo rodiklis (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai sipareigojimai) buvo 0,82, o greitojo padengimo rodiklis (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai sipareigojimai - atsargos) buvo 0,46 (2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 0,63 ir 0,39). Grup patyr 6.067 tkst. lit iki mokestin nuostol, (2010 m. – 3.094 litnuostol).

Grups finansins ataskaitos už 2011 m. parengtos remiantis prielaida, kad Grup ts savo veikl mažiausiai 12 mnesi-. Veiklos tstinumas vertintas šiomis prielaidomis:

  • strateginis investuotojas sigijo didžij dal Grups akcij-, kas, tikimasi, turs teigiamos takos Grups veiklos vystimuisi;
  • Grup 2012 m. planuoja 22 % padidinti pardavimus lyginant su 2011 m. ir dar labiau optimizuoti pastovius gamybos ir administravimo kaštus. Apyvartiniam kapitalui finansuoti Bendrov planuoja skmingus gatavos produkcijos pardavimus bei toliau tsti bendradarbiavim tik su patikimais partneriais. Skolas tiekjams planuojama mažinti iš laisv apyvartini lš-;
  • ši finansini ataskait išleidimo dien vis konvertuojam obligacij išpirkimo terminas buvo 2013 m. ir visos trumpalaiks skolos buvo refinansuotos 2012 m. palankesnmis palkan normomis, taip pat kaip ir naujai pasirašytos paskolsutartys atskleistos 32 pastaboje.

Vadovyb nusprend, kad aukšiau išvardintos prielaidos yra takojamos tam tikr neapibržtum-, susijusi su 2012 m. pardavimo plan realizavimu bei pastovi gamybos ir administravimo kašt optimizavimu. Taiau vadovyb vertino 2011 m. pagerjusi Grups finansin bkl bei kitus aukšiau išvardintus veiksnius ir nusprend, kad neapibržtumreikšmingumas mons finansinei bklei yra mažesnis nei 2010 m. Vadovyb mano, jog Grup turs pakankam resurststi savo veikl artimiausioje ateityje, todl Grup ruošdama šias finansines ataskaitas ir toliau taik veiklos tstinumo prielaid.

2.3. Finansini ataskait valiuta

Grups finansins ataskaitos yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuri yra Bendrovs pagrindin valiuta bei Grups ir Bendrovs finansini ataskait pateikimo valiuta. Kiekviena Grups mon nustato savo pagrindin valiut ir sumos finansinse ataskaitose yra apskaitomos naudojant ši valiut. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dien galiojus užsienio valiutos keitimo kurs. Piniginis turtas ir sipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomis, yra konvertuojami pagrindin valiut finansins bkls ataskaitos dienos kursu. Visi skirtumai yra traukiami peln ir nuostolius.

2.3 Finansini ataskait valiuta (tsinys)

Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine verte užsienio valiuta, yra konvertuojami naudojant valiutos keitimo kursus, galiojusius pirminio sandori pripažinimo dien. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrja verte užsienio valiuta, yra veriami litus, naudojant valiutos kurs tos dienos, kai tikroji vert buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios verts koregavimai turtui ir sipareigojimams, atsirad dl sigijim-, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir sipareigojimai ir yra konvertuojami finansins bkls ataskaitos dienos valiutos kursu.

Užsienio moni- OOO "Techprominvest", OOO "Moroz Trade" bei OOO "Liga servis" pagrindin valiuta yra Rusijos rublis, TOB "Snaige Ukraina" – Ukrainos grivina. Finansini ataskait sudarymo dien ši dukterini moni turtas ir sipareigojimai yra perskaiiuoti AB "Snaig" pateikimo valiuta (litais), taikant balanso sudarymo datos valiutos kurs, o j bendrj pajamataskait straipsniai perskaiiuoti naudojant vidutinius mnesinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaiiavimo metu, yra apskaityti bendrosiose pajamose. Užsienio mons pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaiiavimo rezultatas yra perkeliamas bendrj pajamataskait.

Litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eur, o lito kurs kit valiutatžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

Galiojantys valiutkursai 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

2011 m. 2010 m.
Rusijos rublis 0,083334 0,085535
Ukrainos grivina 0,33243 0,32788

2.4. Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grups finansins ataskaitos apima AB "Snaig" ir jos dukterines mones. Dukterini moni finansins ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

Dukterins mons yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai j efektyvi kontrol pereina Bendrovei ir nebra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrol perleidžiama už Grups rib-. Visi tarpusavio sandoriai, likuiai ir nerealizuotas sandori pelnas ar nuostoliai tarp Grups moni yra eliminuojami. Nuosavyb ir grynasis rezultatas, priskirtini akcininkmažumai, finansins bkls ataskaitoje ir bendrj pajamataskaitoje yra parodomi atskirai.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. dukterini moni nuostoliai yra priskiriami mažumos daliai net jei tai slygoja neigiam mažumos dalies likut. Iki 2010 m. sausio 1 d. Grups patirti nuostoliai buvo priskiriami mažumos daliai tol, kol šis likutis sumaždavo iki nulio. Bet kokie tolimesni nuostoliai buvo priskiriami Bendrovei, išskyrus atvejus, kai mažumos dalis turjo sipareigojim padengti tokius nuostolius. Iki 2010 m. sausio 1 d. patirti nuostoliai nebuvo perskirstyti tarp mažumos akcinink ir Bendrovs.

2.4 Konsolidavimo principai (tsinys)

Grups mažumos dalies sigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: skirtumas tarp sigytos iš mažumos dalies / mažumai perleisto grynojo turto verts Grups finansinse ataskaitose ir akcij sigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Verslo jungimai po 2010 m. sausio 1 d.

Verslo jungimai apskaitomi naudojant sigijimo metod. sigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrj vert sigijimo dien ir mažumos dalies sigytame subjekte, jei tokia yra, sum. Kiekvieno verslo sigijimo atveju pirkjas vertina mažumos dal sigytame subjekte arba tikrja verte, arba proporcinga gyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos sigijimo išlaidos yra nurašomos, traukiant jas administracines snaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkjo iš anksiau valdoma nuosavybs dalis gyjamoje monje yra vertinama tikrja verte sigijimo dien per bendrj pajam ataskait. Neapibržta atlygio dalis, kuri pirkjas turs mokti, pripažstama tikrja verte sigijimo dien. Neapibržtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar sipareigojimu, tolimesni vertinimai tikrja verte bus pripažinti pagal 39 TAS: arba per peln/nuostol, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibržtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nra pakartotinai vertinamas, o jo vlesnis mokjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažstamas sigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, skaitant pripažint mažumos dalies sum, viršija grynj sigyjamo turto ir vertint sipareigojimsum.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji sigytos dukterins mons grynojo turto vert, skirtumas yra pripažstamas bendrjpajam ataskaitoje. Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas sigijimo verte, atmus bet kokius sukauptus verts sumažjimo nuostolius. Verts sumažjimo vertinimo tikslais verslo jungimo metu gytas prestižas nuo sigijimo datos yra priskiriamas tiems Grups plaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turs naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar gyjamos mons kitas turtas ar sipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro plaukas kurianio vieneto dal, ir to vieneto sudtyje esanios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijs su parduota veikla, yra traukiamas parduodamos veiklos apskaitin vert, nustatant peln arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra vertinamas atsižvelgiant parduotos veiklos santykin vert lyginant su likusia plaukas kurianio vieneto dalimi.

2.5. Nematerialusis turtas, išskyrus prestiž

Nematerialusis turtas iš pradži yra pripažstamas sigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažstamas, jei yra tiktina, kad Grup gaus su šiuo turtu susijusi ekonomin naud ateityje ir jei turto vert gali bti patikimai vertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas sigijimo verte, atmus sukaupt amortizacij ir sukauptus verts sumažjimo nuostolius, jei toki yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatyt naudingo tarnavimo laik (1-8 metai).

Naudingo tarnavimo laikotarpiai, likutins verts ir amortizacijos metodai yra peržirimi kiekvienais metais siekiant užtikrinti nematerialiojo turto komponent-, išskyrus prestiž, teikiam ekonomin naud.

2.5 Nematerialusis turtas, išskyrus prestiž (tsinys)

Tyrimai ir pltra

Tyrim išlaidos pripažstamos snaudomis, kai patiriamos. Pltros išlaidos individualiems projektams yra pripažstamos nematerialiuoju turtu, kai Grup gali rodyti nematerialiojo turto technin vykdomum taip, kad jis galt bti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimyb naudoti ar parduoti turt taip, kad turtas ateityje teikt ekonomin naud bei turto užbaigimui reikaling išteklibuvim ir galimyb patikimai vertinti pltros išlaidas.

Po pradinio pltros išlaid pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kur turtas turi bti apskaitomas sigijimo savikaina atmus sukaupt amortizacij ir sukauptus verts sumažjimo nuostolius. Turtas pradedamas amortizuoti, kai pltra yra pabaigta ir turt galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiam ateities plauk laikotarp, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 met-. Pltros laikotarpiu turto verts sumažjimas vertinamas kasmet.

Licencijos

Už licencijas sumoktos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarp.

Programin ranga

Naujos programins rangos sigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nra kompiuterins rangos sudedamoji dalis. Programin ranga yra amortizuojama per ne ilgesn nei 3 metlaikotarp.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatom ekonomin naud iš turim programini sistem veiklos, yra pripažstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiros darbai, snaudomis.

Bendrov neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laiku.

2.6. Ilgalaikis materialusis turtas ir investicinis turtas

Ilgalaikiu materialiuoju turtu, skaitant ir investiciniu turtu, laikomas turtas, kur Grup valdo ir kontroliuoja, ir iš kurio tikisi gauti ekonomins naudos bsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, kurio sigijimo (pasigaminimo) savikain galima patikimai nustatyti. Ilgalaikis materialusis turtas ir investicinis turtas apskaitomas sigijimo verte, kuri neeina kasdienins priežiros išlaidos, atmus sukaupt nusidvjim ir vertintus verts sumažjimo nuostolius. sigijimo vert apima tokio turto dali pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus, o pakeistos dalys nurašomos.

Ilgalaikis materialusis turtas ir investicinis turtas yra nurašomas j pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonomins naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dl turto nurašymo (apskaiiuojamas kaip grynj pardavimo pajam ir balansins turto verts skirtumas), yra traukiamas t met bendrj pajam ataskait, kuriais turtas yra nurašomas.

Ilgailaikio materialiojo turto turto ir investicinio turto balans vert yra tikrinama dl sumažjimo, kai vykiai ar aplinkos pokyiai rodo, kad balansin vert gali bti neatgaunama. Verts sumažjimo nuostoliai pripažstami bendrj pajamataskaitoje, kai nustatomi. Vert yra sumažjusi tada, kai turto ar pinigus generuojanio vieneto apskaitin vert viršija jo atkuriamj vert, kuri sudaro jo tikroji vert atmus pardavimo snaudas arba jo panaudojimo vert priklausomai nuo to, kuri iš jyra didesn.

Tikroji vert atmus pardavimo snaudas apskaiiuojama remiantis turimais duomenimis apie panašaus turto saistanius pardavimo sandorius rinkos kainomis tarp nesusijusi šali arba vyraujaniomis rinkos kainomis atmus neišvengiamas turto perleidimo snaudas. Naudojimo vert apskaiiuojama naudojant diskontuot pinig sraut model. Pinig srautai susidaro iš ateinani penki met biudžeto ir neapima restruktrizavimo veiklos, dl kurios Grup dar nra sipareigojusi, ar reikšming investicij ateityje, kurios pagerint tikrinamo pinigus generuojanio vieneto turto veiklos rezultatus. Naudojimo vert jautriausiai reaguoja diskonto norm naudojam diskontuot pinig sraut modelyje, taip pat numatomas bsimas pinig plaukas ir ekstrapoliavimo tikslais naudojam augimo norm. Pagrindins prielaidos, naudotos pinigus generuojani vienetnaudojimo vertei nustatyti, plaiau paaiškintos 13 pastaboje.

2.6 Ilgalaikis materialusis turtas ir investicinis turtas (tsinys)

Nusidvjimas skaiiuojamas taikant tiesiogiai proporcing metod per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai ir statiniai (skaitant investicin turt) 15 - 63 metai,
Mašinos ir rengimai 5 - 15 met
,
Transporto priemons 4 - 6 metai,
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 3 - 8 metai.

Turto likutins verts, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidvjimo metodai yra peržirimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvien finansini metpabaigoje.

Nebaigta statyba apskaitoma sigijimo verte, atmus verts sumažjim. sigijimo vert sudaro statybos, statini ir rengini vert bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidvjimas neskaiiuojamas tol, kol statyba nra baigta, ir turtas nepradtas naudoti.

2.7. Ilgalaikis turtas laikomas pardavimui

Ilgalaikis turtas laikomas pardavimui yra apskaitomas žemesnija iš apskaitins ir tikrosios verts, atmus pardavimo išlaidas. Ilgalaikis turtas priskiriamas laikomam parduoti, jeigu jo balansin vert atsipirks j parduodant, o ne tsiant jo eksploatacij. Ši slyga tenkinama tik tuomet, kai pardavimas yra labai tiktinas ir turtas yra visiškai paruoštas greitam pardavimui. Perklasifikavus ilgalaik turt turt laikom pardavimui, jam sustabdomas nusidvjimo skaiiavimas.

Jeigu Grups turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, nebetenkina aukšiau aprašyt slyg-, Grup nebeklasifikuoja to turto kaip laikomo pardavimui ir vertina ilgalaik turt, kuris nustoja bti klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, verte žemesnija iš: turto likutins verts prieš turto perklasifikavim laikom pardavimui, vertinus bet kokius nusidvjimo, amortizacijos ar perkainojimo pataisymus, kurie bt buv apskaityti jeigu turtas nebt klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui ir jo atsiperkamosios verts, po sprendimo neparduoti turto datos. Ilgalaikio turto, kuris nustoja bti klasifikuojamas kaip turtas laikomas pardavimui apskaitins verts pataisymai yra apskaitomi pelne (nuostolyje) to periodo, kuriuo slygos nustoja bti tenkinamos.

2.8. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesnija iš savikainos ir grynosios realizacins verts, atmus apskaityt pasenusi ir ltai judani atsarg verts sumažjim. Grynoji realizacin vert yra pardavimo kaina, esant prastinms verslo slygoms, atmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaiiuojama FIFO metodu. pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikain traukiamos pastovios ir kintamos pridtins išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali bti realizuotos, yra nurašomos.

2.9. Pinigai ir pinig ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sskaitose. Pinig ekvivalentai yra trumpalaiks, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos žinom pinig sum. Toki investicij terminas neviršija trij mnesi-, o verts pokyi rizika yra labai nežymi.

Pinig sraut ataskaitoje pinigus ir pinig ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indliai einamosiose sskaitose, kitos trumpalaiks labai likvidžios investicijos.

2.10. Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" Grups finansinis turtas yra skirstomas finansin turt, vertinam tikrja verte bendrj pajam ataskaitoje, investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansin turt, skirt parduoti. Visi investicij sigijimai ir pardavimai yra pripažstami jpirkimo (pardavimo) dien. Iš pradži finansinis turtas yra apskaitomas sigijimo verte, kuri yra lygi sumokto atlyginimo tikrajai vertei, traukiant (išskyrus finansin turt, vertinam tikrja verte bendrj pajam ataskaitoje) sandorio sudarymo snaudas.

Grups finansinio turto kategorija yra nustatoma turto sigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra btina, peržirima kiekvienfinansini metpabaigoje.

2.10 Finansinis turtas (tsinys)

Visi prastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažstami atsiskaitymo dien, kuri yra diena kai Grup sipareigoja pirkti turt. Visi prastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turt per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatyt laikotarp.

2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grup neturjo finansinio turto, vertinamo tikrja verte bendrj pajam ataskaitoje, investicij-, laikomiki išpirkimo termino bei finansinio turto, skirto parduoti.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestin finansin priemon su fiksuotais arba nustatytu bdu apskaiiuojamais mokjimais, kuria neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradži yra apskaitomos suteikto atlygio tikrja verte. Paskolos ir gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant efektyvios palkannormos metod atmus bet kokius verts sumažjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažstami bendrj pajamataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažja jo vert ar jis yra amortizuojamas.

Gautin sum ir paskol verts sumažjimas yra apskaitomas, kai yra požymi-, kad gautin sum vert gali bti sumažjusi, tada balansin gautin sum vert yra mažinama naudojant verts sumažjim sskait. Nuvertjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra vertinamos kaip nebeatgaunamos.

2.11. Skolos

Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos apibržto turto sigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažstamos snaudomis, kai patiriamos. 2010 m. ir 2011 m. skolinimosi išlaidkapitalizuota nebuvo.

Finansins skolos iš pradži pripažstamos gaut lš tikrja verte, atmus sandorio išlaidas. Vliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gaut lš ir sumos, kuri reiks sumokti per skolos (išskyrus kapitalizuotos dalies, kuri aptarta aukšiau) termin, yra traukiamas laikotarpio peln ar nuostolius.

Finansins skolos priskiriamos ilgalaikms, jei iki finansins bkls ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis rodo, kad sipareigojimas finansins bkls ataskaitos dien pagal pobd buvo ilgalaikis.

Konvertuojamos obligacijos, remiantis sutarties slygomis, yra išskiriamos skolos ir nuosavo kapitalo komponentus (jei taikytina).

Išleidimo dat konvertuojam obligacij skolos komponento tikroji vert yra nustatoma naudojant analogiškos nekonvertuojamos obligacijos rinkos kain. Skolos komponento tikroji vert yra apskaitoma amortizuota savikaina finansini sipareigojimstraipsnyje (atmus sandorio sudarymo kaštus) iki išpirkimo ar konversijos.

plauk dalis, viršijanti skolos komponento tikrj vert, yra priskiriama konversijos pasirinkimo sandoriui, kuris apskaitomas nuosavame kapitale, atmus sandorio sudarymo kaštus. Konversijos pasirinkimo sandorio apskaitin vert vlesniais laikotarpiais neperskaiiuojama. Sandorio sudarymo kaštai yra priskiriami skolos ir nuosavo kapitalo komponentams proporcingai jpradinms pripažinimo vertms.

2.12. Išvestins finansins priemons

Išvestiniai sandoriai iš pradži apskaitomi sigijimo verte. Po pradinio pripažinimo ir vertinimo išankstiniai sandoriai yra apskaitomi finansins bkls ataskaitoje tikrja verte. Tikroji vert yra apskaiiuojama naudojant diskontuot pinig srautmodelius, taikant efektyvi palkan norm. vertintos ši sandori teigiamos tikrosios verts finansins bkls ataskaitoje yra apskaitomos kaip finansinis turtas, o neigiamos verts finansins bkls ataskaitoje apskaitomos kaip finansiniai sipareigojimai. Sandoriai, kurie yra vykdyti su ta paia sandorio šalimi pagal teisiškai galiojanius sandorius, yra pateikiami grynja verte. 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grup neturjo nevykdyt išankstini sandori-.

Pelnas ar nuostoliai iš išankstini sandori tikrosios verts pasikeitim yra apskaitomi bendrj pajam ataskaitoje tada, kai jie atsiranda.

2.13. Finansinio turto ir sipareigojim pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grups) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

  • baigiasi teiss finansinio turto pinigsrautus galiojimo laikas;
    • Grup išlaik teis pinig srautus, bet prisim sipareigojim sumokti vis sum treiajai šaliai pagal perleidimo sutart per trump laik; ir
    • Grup perleido savo teis gauti pinigines plaukas iš turto arba (a) perleido iš esms vis su finansinio turto nuosavybe susijusi rizik ir naud, arba (b) nei perleido, nei išlaik su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrol.

Kai Grup perleidžia teises turto pinig srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrols, turtas yra pripažstamas tiek, kiek Grup yra su juo susijusi.

Finansiniai sipareigojimai

Finansinio sipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis sipareigojamas pakeiiamas kitu sipareigojimu tam paiam skolintojui, bet kitomis slygomis, arba kai esamo sipareigojimo slygos iš esms pakeiiamos, toks pokytis laikomas pirminio sipareigojimo nutraukimu ir naujo sipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkam balansini veri pripažstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2.14. Lizingas (finansin nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansin nuoma) – Grup kaip nuomininkas

Grup pripažsta išperkamosios nuomos turt ir susijusius sipareigojimus finansins bkls ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dien ir apskaito j mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto verts ir dabartins verts minimali išperkamosios nuomos mok sumos. Skaiiuojant dabartin išperkamosios nuomos mok vert naudojama diskonto norma lygi nominaliai nuomos palkan normai, jei yra praktiška j nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Grups apskaiiuota skolinimosi norma. Pradins tiesiogins išlaidos, susijusios su turtu, yra traukiamos turto vert. Nuomos mokjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio sipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarp taip, kad atitikt pastovi palkan norm, mokam nuo likusio sipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Tiesiogins išlaidos, kurias patyr nuomininkas per išperkamosios nuomos laikotarp, yra traukiamos nuomojamo turto vert.

Finansins nuomos bdu sigytam turtui skaiiuojamas nusidvjimas, be to, dl finansins nuomos kiekvien ataskaitin laikotarp yra patiriamos finansins snaudos. Nusidvjimo skaiiavimo tvarka finansins nuomos bdu sigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, taiau toks turtas negali bti nudvimas per ilgesn nei lizingo laikotarp, jei pagal lizingo sutart sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavyb nra perduodama Grupei.

Jeigu pardavimo ir atgalins nuomos sandorio rezultatas yra finansin nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitin vert, nra iš karto pripažstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansins nuomos laikotarp.

2.14 Lizingas (finansin nuoma) ir veiklos nuoma (tsinys)

Veiklos nuoma – Grup kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusi rizik bei naud išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokjimai pagal veiklos nuom yra pripažstami snaudomis tiesiniu bdu per nuomos laikotarp.

Bendra nuomotojo suteikiam lengvat nauda yra pripažstama kaip nuomos snaud sumažjimas per nuomos laikotarp tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalins nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesn nei tikroji vert, bet kokie nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnmis už rinkos kainas nuomos mokomis ateityje. Tuomet nuostoliai atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos mokomis per laikotarp, kur turt numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrj vert, suma, kuria viršijama tikroji vert, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarp, kuriuo turt numatoma naudoti.

2.15. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip sigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu (daugiausiai gautos iš ES ir kit struktrini fond-). Šiai dotacijgrupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinse ataskaitose pripažstama panaudota dalimis tiek, kiek nudvimas su šia dotacija susijs turtas ir bendrj pajam ataskaitoje mažinamas atitinkamsnaudstraipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar prajusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitin laikotarp patiriama snaud-, arba kiek apskaiiuojama negaut pajam-, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.16. Atidjiniai

Atidjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dl vykio praeityje Grup turi teisin sipareigojim ar neatšaukiam pasižadjim, ir tiktina, kad jam vykdyti bus reikalingi ekonomin naud teikiantys ištekliai, ir sipareigojimo suma gali bti patikimai vertinta. Atidjiniai yra peržirimi kiekvieno balanso sudarymo dien ir koreguojami, kad atspindt tiksliausi dabartin vertinim. Tais atvejais, kai pinig laiko verts poveikis yra reikšmingas, atidjinio suma yra išlaid-, kuri-, tiktina, reiks sipareigojimui padengti, dabartin vert. Kai naudojamas diskontavimas, atidjinio padidjimas, atspindintis prajus laiko tarp, yra apskaitomas kaip palkansnaudos.

2.17. Ilgalaiks išmokos darbuotojams

Pagal kolektyvins sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovs išeinaniam darbuotojui sulaukusiam pensinio amžiaus priklauso vienkartin išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažstamos finansins bkls ataskaitoje ir atspindi bsimmokjim dabartin vert balanso sudarymo dat. Mint išmok darbuotojams sipareigojimas yra apskaiiuojamas remiantis aktuariniais vertinimais, naudojant planuojamo slyginio vieneto metod. Ilgalaikio sipareigojimo darbuotojams dabartin vert nustatoma diskontuojant vertintus bsimus pinig srautus, remiantis Vyriausybs vertybini popieri-, išreikšt ta paia valiuta kaip išmokos, ir kuri išmokjimo laikotarpis panašus numatom mokjim laikotarp, palkannorma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažstami iš karto bendrj pajamataskaitoje.

Anksiau suteikt paslaug savikaina pripažstama snaudomis tiesiogiai proporcingai tomis dalimis per vidutin laikotarp, kol tampa privaloma mokti išmok. Bet koks pelnas ar nuostoliai atsirad dl sipareigojimo sumažinimo ir / ar vykdymo bendrj pajamataskaitoje pripažstami iš karto.

AB "SNAIG" 2011 M. KONSOLIDUOTOS FINANSINS ATASKAITOS (litais, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tsinys)

2.18. Pelno mokestis

Pelno mokesio apskaiiavimas remiasi metiniu pelnu, vertinus atidtj pelno mokest. Pelno mokestis apskaiiuojamas pagal atitinkamoje šalyje galiojanius mokesi statymreikalavimus.

Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 1 d. neribotam terminui nustatytas 15 % pelno mokesio tarifas.

Mokestiniai nuostoliai gali bti keliami neribot laikotarp išskyrus nuostolius, kurie susidar dl vertybini popieri ir (arba) išvestini finansini priemoni perleidimo. Toks perklimas nutraukiamas, jeigu Bendrov nebetsia veiklos, dl kurios šie nuostoliai susidar, išskyrus atvejus, kai Bendrov veiklos nebetsia dl nuo jos nepriklausani priežasi-, Nuostoliai iš vertybini popieri ir (arba) išvestini finansini priemoni perleidimo gali bti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobdžio sandoripelno.

Standartinis pelno mokesio tarifas Rusijos federacijoje po 2009 sausio 1 d. yra 20 %.

Mokestiniai nuostoliai Rusijos federacijoje gali bti keliami 10 met-.

Atidtieji mokesiai apskaiiuojami balansini sipareigojim metodu. Atidtasis mokestis atspindi laikinj skirtum tarp turto ir sipareigojim apskaitins verts ir j mokesi bazs grynj mokestin tak. Atidtj mokesi turtas ir sipareigojimai yra vertinami mokesi tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas sipareigojimas, atsižvelgiant mokesi tarifus, kurie buvo priimti ar iš esms priimti finansins bkls ataskaitos dat.

Atidtojo mokesio turtas yra pripažstamas finansins bkls ataskaitoje tiek, kiek Grups vadovyb tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tiktina, kad dalis atidtojo mokesio nebus realizuota, ši atidtojo mokesio dalis nra pripažstama finansinse ataskaitose.

2.19. Pajam pripažinimas

Pajamos pripažstamos, kai tiktina, jog Grup gaus su sandoriu susijusi ekonomin naud, ir kai galima patikimai vertinti pajamsum. Pardavimai apskaitomi atmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš preki pardavimo pripažstamos pristaius prekes ir perdavus rizik bei prekinuosavybs teikiam naud.

Paslaug pajamos pripažstamos taikant kaupimo princip ir apskaitomos bendrj pajam ataskaitoje paslaugas suteikus.

Šiose konsoliduotose finansinse ataskaitose pardavimai tarp Grups moniyra eliminuoti.

2.20. Turto verts sumažjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto verts sumažjimas vertinamas kiekvien finansins bkls ataskaitos dat.

Kai paaiškja, kad Grup neatgaus vis suteikt paskol ir gautin sum pagal sutartus apmokjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, verts sumažjimo ar blog gautin sum nuostoliai yra pripažstami bendrj pajamataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto verts sumažjimo nuostoli atstatymas apskaitomas, kai ši nuostolisumažjimas gali bti objektyviai pagrstas po verts sumažjimo apskaitymo atsitikusiais vykiais. Toks atstatymas apskaitomas bendrj pajam ataskaitoje. Taiau padidjusi apskaitin vert yra padidinama tik tiek, kad neviršytamortizuotos verts, kuri bt buvusi, jei verts sumažjimas nebtbuvs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto verts sumažjimas yra vertinamas tuomet, kai vykiai ar aplinkybs parodo, kad turto vert gali neatsipirkti. Kai apskaitin vert viršija turto atsipirkimo vert, verts sumažjimas apskaitomas bendrj pajam ataskaitoje. Verts sumažjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymi-, kad pripažinti nuostoliai dl turto verts sumažjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrj pajam ataskaitoje tame paiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti verts sumažjimo nuostoliai.

2.21. vertinim naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas Grups vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir vertinimus, kurie turi takos pateiktoms turto, sipareigojim-, pajam bei snaud sumoms bei neapibržtum atskleidimui. Ši finansini ataskaitreikšmingos sritys, kuriose naudojami vertinimai, apima veiklos tstinumo prielaid (2.2. pastaba), nusidvjim (2.6. ir 13 pastabos), amortizacij (2.5. ir 12 pastabos), investicinio turto tikrosios verts (13 pastaba), atidjini-, ilgalaiki išmokdarbuotojams, gautin sum-, atsarg bei ilgalaikio materialiojo turto verts sumažjimo vertinimus (2.16., 2.17., 2.20.,13, 14, 15, 21 ir 22 pastabos) atidtojo pelno mokesio turto pripažinimo ir verts sumažjimo vertinim (11 pastaba). Bsimi vykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant vertinimus. Toki vertinim pasikeitim rezultatas bus apskaitomas finansinse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Detalesnis vertinim naudojimas, atliekant ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto verts atsipirkimo patikrinim, pateikiamas 13 pastaboje.

Investicinio turto tikrosios verts vertinimas taip pat pateikiamas 13 pastaboje.

2.22. Neapibržtumai

Neapibržti sipareigojimai nra pripažstami finansinse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimyb, kad ekonomin naud duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibržtas turtas finansinse ataskaitose nra pripažstamas, taiau jis yra aprašomas finansinse ataskaitose tuomet, kai yra tiktina, kad bus gautos pajamos arba ekonomin nauda.

2.23. Pobalansiniai vykiai

Pobalansiniai vykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grups padt balanso sudarymo dien (koreguojantys vykiai), finansinse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai vykiai, kurie nra koreguojantys vykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.24. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaiiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir sipareigojimai bei pajamos ir snaudos nra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras verslo apskaitos standartas reikalauja btent tokio užskaitymo.

Kur buvo reikalinga, palyginamieji skaiiai buvo pakoreguoti, kad geriau atitikt einamj metpateikimo pokyius.

3 Informacija pagal segmentus

Vienintelis Grups veiklos segmentas, identifikuotas valdymo tikslais, yra šaldytuv ir specializuotos rangos gamyba, todl šioje pastaboje nepateikiami jokie veiklos segment atskleidimai, nes jie sutampa su Grups teikiama informacija šiose finansinse ataskaitose.

Žemiau yra pateikiama informacija, atsižvelgiant Grups pardavim ir turto vietos geografij (tkst. lit-):

Grup Segmento
pardavimo pajam
iš viso
Tarpsegmentiniai
pardavimai
Pardavimo pajamos buvimo viet Turto pagal jo
iš viso*
Ilgalaikio
materialiojo ir
nematerialiojo turto
sigijimas
2011 m. 2010 m. 2011m. 2010 m. 2011 m. 2010 m. 2011 m. 2010 m. 2011 m. 2010 m.
Rusija
Ukraina
Vakar
Europa
1.940
44.431
38.253
2.518
41.508
45.517
(10)
-
-
(367)
(94)
-
1.930
44.431
38.253
2.151
41.414
45.517
22.716
67
-
28.842
28
-
2.015
55
-
-
-
-
Ryt
Europa
8.091 8.442 - - 8.091 8.442 - - - -
Lietuva
Kitos NVS
21.881 23.320 (14.263) (15.230) 7.618 8.090 66.531 65.422 3.165 1.433
šalys
Kitos Baltijos
valstybs
9.514
1.296
6.994
1.161
-
-
-
-
9.514
1.296
6.994
1.161
-
-
-
-
-
-
-
-
Kitos šalys - 70 - - - 70 - - - -
Iš viso 125.406 129.530 (14.273) (15.691) 111.133 113.839 89.314 94.292 5.235 1.433

* Turt ne Lietuvoje daugiausiai sudaro ilgalaikis materialusis turtas, atsargos bei gautinos sumos.

Sandoriai tarp geografini segment dažniausiai sudaromi komerciniais terminais ir slygomis. Tarpsegmentiniai pardavimai yra eliminuojami konsoliduojant.

2011 m. pardavimai pirkjams sudar: "Severin" 9,06 %, S.A. "Conforama" sudar 7,63 % bendr pardavim- (2010 m. atitinkamai 9,14 % ir 10,34 %)

4 Pardavimo savikaina

2011 m. 2010 m.
Žaliavos 69.806.006 73.214.075
Darbo užmokestis 8.208.134 9.022.149
Nusidvjimas ir amortizacija 4.194.592 4.636.384
Kita 12.527.562 9.538.560
94.736.294 96.411.168

5 Kitos veiklos pajamos

2011 m. 2010 m.
Pajamos iš transportavimo paslaug 284.164 231.366
Patalp
nuomos pajamos
894.448 325.397
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas 152.285 38.077
rengim
nuomos pajamos
2.149 3.847
Kitos 149.346 151.059
1.482.392 749.746

6 Pardavimo ir paskirstymo s naudos

2011 m. 2010 m.
Transportavimas 3.367.326 3.467.997
Garantinio aptarnavimo snaudos 812.044 988.621
Atlyginimai ir socialinis draudimas 909.796 882.297
Rinkos tyrimai, pardavim
skatinimas bei komisiniai treioms šalims
402.701 524.442
Draudimas 160.166 336.225
Reklama 229.066 180.908
Sertifikavimo snaudos 103.149 179.012
Sandlio nuoma ir sandliavimo snaudos 57.774 112.788
Produkcijos išvežimo snaudos 18.126 29.978
Komandiruoi
snaudos
53.601 53.577
Kita 167.461 3.637
6.281.210 6.759.482

7 Administracins s naudos

2011 m. 2010 m.
Atlyginimai ir socialinis draudimas 5.716.857 5.259.567
Nusidvjimas ir amortizacija 3.481.429 2.181.468
Mokesiai, išskyrus pelno mokest 878.362 1.196.856
Gautin
sum
verts sumažjimo pokytis (15 ir 16 pastaba)
(283.279) (1.393.424)
Ilgalaiks išmokos darbuotojams (22 pastaba) (12.445) (29.566)
Kitos 1.701.658 5.708.780
11.482.582 12.923.681

Gautin sum verts sumažjimo pokytis 2011 m. ir 2010 m. didžija dalimi yra susijs su pradelstomis gautinomis sumomis iš Rusijos ir Ukrainos pirkj-(15 pastaba).

8 Kitos veiklos s naudos

2011 m. 2010 m.
Transportavimo snaudos 308.914 234.523
rengim
nuomos snaudos
1.138 1.549
Kitos 64.963 64.066
375.015 300.138
9 Finansins veiklos pajamos
2011 m. 2010 m.
Pelnas dl valiutos kurs
pasikeitimo, grynja verte
- 2.821.649
Palkan
pajamos ir kita
5.360 17.767
5.360 2.839.416
10 Finansins veiklos s naudos
2011 m. 2010 m.
Palkan
snaudos
2.998.035 4.091.649
Nuostoliai dl valiutos kurs
pasikeitimo, grynja verte
2.775.561 -
Kita 39.629 35.220
5.813.225 4.126.869

11 Pelno mokestis (visos sumos pateikiamos tkts. lit-)

Pelno mokesio snaud bei pajam-, turto ir sipareigojim komponentai (tkst. lit-):

2011 m. 2010 m.
Pelno mokesio (s naud
) pajam
komponentai
Ataskaitini
met
pelno mokestis
(17) (10)
Atidtojo pelno mokesio pajamos (snaudos) 1.042 491
Pelno mokesio pajamos (snaudos), apskaitytos bendr
j
pajam
ataskaitoje
1.025 481

11 Pelno mokestis (viso sumos pateikiamos tkts. lit-) (tsinys)

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Atidtojo pelno mokesio turtas
Keliami mokestiniai nuostoliai 17.894 10.742
Gautin
sum
verts sumažjimas
295 648
Atidjiniai garantiniam remontui 308 427
Sukaupti sipareigojimai 109 66
Kita 54 72
Atidtojo pelno mokesio turtas prieš realizacins verts sumažjim 18.660 11.955
Atimti: realizacins verts sumažjimas (16.806) (11.055)
Atidtojo pelno mokesio turtas, grynja verte 1.854 900
Atidtojo pelno mokesio sipareigojimas
Kapitalizuotos pltros išlaidos ir remonto darbai (841) (929)
Atidtojo pelno mokesio sipareigojimas (841) (929)
Atidtasis pelno mokestis, grynj verte 1.013 (29)
Finansins bkls ataskaitoje pateikta:
Atidtojo pelno mokesio turtas 1.160 122
Atidtojo pelno mokesio sipareigojimas (147) (151)

Atidtojo mokesio turtas ir sipareigojimas buvo apskaitomi naudojant 15% (Lietuvoje taikomas tarifas) ir 20% (Rusijoje taikomas tarifas) tarifus. Grups atidtojo pelno mokesio komponent pasikeitimai buvo tokie (tkst. lit-):

2010 m.
gruodžio 31 d.
likutis
Pripažinta bendr
j
pajam
ataskaitoje
Valiutos kurso
pasikeitimo taka
2011 m.
gruodžio 31 d.
likutis
Keliami mokestiniai nuostoliai 10.742 7.569 (417) 17.894
Gautin
sum
verts sumažjimas
648 (353) - 295
Sukaupimai 66 43 - 109
Atidjiniai garantiniam remontui 427 (119) - 308
Kita
Kapitalizuotos pltros išlaidos ir
72 (18) - 54
remonto darbai (929) 84 4 (841)
Realizacins verts sumažjimas (11.055) (6.168) 417 (16.806)
Atidtasis pelno mokestis, grynja
verte
(29) 1.038 4 1.013

Atidtojo pelno mokesio turtas yra pripažstamas tokia suma, kokia yra tiktina, jog šis turtas bus realizuotas artimoje ateityje. 2011 ir 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovs vadovyb abejojo ar visa pelno mokesio, susijusio su keliamais mokestiniais nuostoliais ir gautin sum verts sumažjimu suma bus realizuota artimiausiu metu, todl tik labiau tiktina dalis buvo pripažinta.

11 Pelno mokestis (viso sumos pateikiamos tkts. lit-) (tsinys)

Visos pelno mokesio snaud sumos suderinimas su teorine suma, naudojant Grups mokesio tarifus, yra toks (tkst. lit-):

2011 m. 2010 m.
(Nuostolis) prieš apmokestinim (6.067) (3.094)
Pelno mokesio (snaudos) pajamos, apskaiiuotas taikant statym
nustatyt tarif
910 464
Pelno mokesio nemažinanios snaudos 5.814 1.716
Atidtojo mokesio realizacins verts pasikeitimas (5.751) (1.754)
Nepripažint
mokestini
nuostoli
taka
52 55
Pelno mokesio pajamos (snaudos), apskaitytos bendr
j
pajam
ataskaitoje
1.025 481

12 Nematerialusis turtas

Programin
Pltros išlaidos ranga, licencijos Iš viso
sigijimo vert:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 13.698.013 2.023.590 15.721.603
sigijimai 683.678 44.170 727.848
Pardavimai ir nurašymai - (1.420) (1.420)
2011 m. gruodžio 31 d. likutis 14.381.691 2.066.340 16.448.031
Amortizacija:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 8.808.591 1.998.226 10.806.817
Amortizacija per metus 662.938 12.479 675.417
Pardavimai ir nurašymai - (1.420) (1.420)
2011 m. gruodžio 31 d. likutis 9.471.529 2.009.285 11.480.814
2011 m. gruodžio 31 d. likutin vert 4.910.162 57.055 4.967.217
2010 m. gruodžio 31 d. likutin vert 4.889.422 25.364 4.914.786

12 Nematerialusis turtas (tsinys)

Programin
Pltros išlaidos ranga, licencijos Iš viso
sigijimo vert:
2010 m. sausio 1 d. likutis 13.018.292 2.009.205 15.027.497
sigijimai 679.721 28.884 708.605
Pardavimai ir nurašymai - (14.499) (14.499)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 13.698.013 2.023.590 15.721.603
Amortizacija:
2010 m. sausio 1 d. likutis 8.200.184 1.969.347 10.169.531
Amortizacija per metus 608.407 43.364 651.771
Pardavimai ir nurašymai - (14.485) (14.485)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 8.808.591 1.998.226 10.806.817
2010 m. gruodžio 31 d. likutin vert 4.889.422 25.364 4.914.786
2010 m. sausio 1 d. likutin vert 4.818.108 39.858 4.857.966

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra traukta veiklos snaudas bendrj pajamataskaitoje.

2011 m. gruodžio 31 d. dalis Grups ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio sigijimo vert 8.258 tkst. Lit buvo visiškai amortizuota (2010 gruodžio 31 d. 8.250 tkst. lit-.), taiau vis dar naudojama veikloje.

13 Ilgalaikis materialusis turtas ir investicinis turtas

Žem,
pastatai ir
statiniai
Mašinos ir
rengimai
Transporto
priemons ir
kita
Nebaigta
statyba ir
išankstinai
apmokjimai
Iš viso Investicinis
turtas
sigijimo vert:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 38.373.004 121.921.736 16.879.695 - 177.174.435 -
sigijimai 2.015.421 2.370.791 374.358 474.816 5.235.386 -
Parduotas ir nurašytas turtas - (1.718.472) (1.049.347) - (2.767.819) -
Perklasifikavimai - 125.777 (143.596) 17.819 - -
Perklasifikavimai investicin turt
Perklasifikavimai turt skirt
(25.695.051) - - - (25.695.051) 25.695.051
parduoti - (5.350.927) - - (5.350.927) -
Valiutos kurso pasikeitimo taka (664.949) (601.984) (18.513) - (1.285.446) -
2011 m. gruodžio 31 d. likutis 14.028.425 116.746.921 16.042.597 492.635 147.310.578 25.695.051
Sukauptas nusidvjimas:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 9.639.966 95.999.078 14.839.181 - 120.478.225 -
Nusidvjimas per metus 1.482.609 6.503.982 645.643 - 8.632.234 -
Parduotas ir nurašytas turtas - (1.358.401) (979.470) - (2.337.871) -
Perklasifikavimai - 112.951 (112.951) - - -
Perklasifikavimai investicin turt
Perklasifikavimai turt skirt
(6.431.804) - - - (6.431.804) 6.431.804
parduoti - (3.206.564) - - (3.206.564) -
Valiutos kurso pasikeitimo taka (170.365) (337.762) (16.876) - (525.003) -
2011 m. gruodžio 31 d. likutis 4.520.406 97.713.284 14.375.527 - 116.609.217 6.431.804
2011 m. gruodžio 31 d. likutin
vert
9.508.019 19.033.637 1.667.070 492.635 30.701.361 19.263.247
2010 m. gruodžio 31 d. likutin
vert
28.733.038 25.922.658 2.040.514 - 56.696.210 -

13 Ilgalaikis materialusis turtas ir investicinis turtas (tsinys)

Žem, pastatai
ir statiniai
Mašinos ir
rengimai
Transporto
priemons ir
kitas ilgalaikis
materialusis
turtas
Iš viso
sigijimo vert:
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 37.074.134 101.865.030 16.730.840 155.670.004
sigijimai - 623.039 101.588 724.627
Parduotas ir nurašytas turtas (402.898) (2.785.117) (712.655) (3.900.670)
Perklasifikavimai - (695.968) 695.968 -
Perklasifikavimas iš turto laikomo
pardavimui
- 21.036.694 - 21.036.694
Valiutos kurso pasikeitimo taka 1.701.768 1.878.058 63.954 3.643.780
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 38.373.004 121.921.736 16.879.695 177.174.435
Sukauptas nusidvjimas:
2009 m. gruodžio 31 d. likutis 8.033.030 81.118.311 13.906.493 103.057.834
Nusidvjimas per metus 1.394.188 5.189.154 1.003.053 7.586.395
Parduotas ir nurašytas turtas (106.561) (2.239.255) (712.060) (3.057.876)
Perklasifikavimai - (569.432) 569.432 -
Perklasifikavimas iš turto laikomo
pardavimui
- 11.459.494 - 11.459.494
Valiutos kurso pasikeitimo taka 319.309 1.040.806 72.263 1.432.378
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 9.639.966 95.999.078 14.839.181 120.478.225
2010 m. gruodžio 31 d. likutin vert 28.733.038 25.922.658 2.040.514 56.696.210
2010 m. sausio 1 d. likutin vert 29.041.104 20.746.719 2.824.347 52.612.170

Grups ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto nusidvjimas 2011 m. sudaro 8.632 tkst. lit- (2010 m. 7.586 tkst. lit-). 5.825 tkst. lit suma 2011 m. (6.057 tkst. lit- 2010 m.) yra traukta gamybos savikain. Likusi 2.807 tkst. lit suma apimanti ir investicinio turto nusidvjim (1.529 tkst. lit- 2010 m.) yra traukta veiklos snaudas Grups bendrjpajamataskaitoje.

2011 m. gruodžio 31 d. Grups pastatai, kuri likutin vert 7.359 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. 6.238 tkst. lit-) ir mašinos ir rengimai, kuri likutin vert 5.870 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. 7.359 tkst. lit-) buvo keisti bankams kaip paskol užstatas (23 pastaba). Prievoli paprastj obligacij savininkams vykdymo užtikrinimui Bendrov yra keitusi mašinas ir rengimus, kuri likutin vert 2011 m. gruodžio 31 d. sudar 2.344 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. 3.247 tkst. lit-) (23 pastaba). Prievoli prieš tiekjus teisiniame gine vykdymui apribotos Bendrovs teiss ilgalaik materialturt (mašinas ir rengimus), kurio balansin vert 2011 gruodžio 31 d. 1.047 tkst. lit-.

Verts sumažjimo vertinimas

Grup 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto bei investicinio turto (2010 m. klasifikuojamo kaip Ilgalaikis materialusis turtas) verts sumažjimo vertinim.

Dalies ilgalaikio turto (dukterinei monei OOO "Techprominvest" priklausanio gamybinio pastato), kurio 2011 m. gruodžio 31 d. likutin vert sudar 19.263 tkst. lit-, verts sumažjimo vertinimas buvo atliekamas remiantis palyginamj rinkos kain metodu, kuris taip pat buvo naudotas vertinant turto tikrj vert. Atlikusi verts sumažjimo vertinim, vadovyb nenustat gamybinio pastato nuvertjimo, kadangi vertinta tikroji turto vert apytiksliai sudar 38 mln. lit-.

Likusios dalies ilgalaikio materialiojo turto verts sumažjimo patikrinimas buvo atliekamas vertinant j naudojimo vert. Verts sumažjimo vertinimo tikslais buvo identifikuotas šis pinigus generuojantis vienetas (PGV):

13 Ilgalaikis materialusis turtas (tsinys)

Verts sumažjimo vertinimas (tsinys)

AB "Snaig-" (Bendrovs ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas, sumažintas subsidij, gaut ilgalaikiam materialiam turtui sigyti, verte; dalis dukterins mons OOO "Techprominvest" gamybini rengim, po Kaliningrado gamyklos uždarymo planuojam panaudoti Alytaus gamykloje, bei dukterins mons UAB "Almecha" ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas).

Žemiau pateiktas mintosios likusios dalies ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto likutini veri- (tkst. lit-) 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. priskyrimas AB "Snaig" PGV:

2011 m. 2010 m.
Ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas 35.668 42.989
Atimti: subsidijos (934) (1.282)
Iš viso 34.734 41.707

AB "Snaig-" PGV

Visa Bendrov buvo apibržta kaip pinigus generuojantis vienetas (PGV). PGV atsiperkamoji vert nustatoma remiantis naudojimo verts apskaiiavimu naudojant pinig sraut prognozes po mokesi pagal penki met finansinius biudžetus, kuriuos patvirtino aukšiausioji vadovyb. Bendrai pinig sraut prognoz apima keturiolika met- 2011 m. (dvylika met-2010 m.)(numatomas ilgalaikio turto panaudojimo periodas). Atlikusi verts sumažjimo vertinim, vadovyb nenustat PGV nuvertjimo.

PGV naudojimo verts apskaiiavimas 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. yra ypatingai priklausomas nuo toki prielaid-:

2011 m. 2010 m.
1)
Diskonto norma po mokesi
12,5% 13 %
laikotarpiui2)
Vidutinis metinis pajam
augimas prognozuojamas penkeri
met
11% 8 %
laikotarpiui3)
Vidutin bendrojo pelno marža prognozuojama penkeri
met
26% 25 %
laikotarpio4)
Augimo norma pinig
srautams ekstrapoliuoti po penkeri
met
1% 1 %
  • 1) Pinig srautams diskontuoti naudojami Bendrovs svertiniai kapitalo (po mokesi-) kaštai, apimantys nuosavo ir skolinto kapitalo reikalaujam grž, atsižvelgiant investuoto kapitalo rizikos laipsn.
  • 2) Pardavim augimas (pinig sraut prognoz) rodo didjani paklaus gamybai nuo 2012 m. dl ši veiksni-: planuojamas visuotins ekonomins aplinkos atsigavimas, dl mažesni pardavim apimi iki 2012 m. didmenins ir mažmenins prekybos sandliuose produkcijos likuiai jau turt bti parduoti, todl tikimasi nauj užsakym-; sustabdytas Ryt rinkos kredito draudimas žymiai paveik Bendrovs pardavimus (kadangi daugelis užsakym yra gauti iš NVS šali-, kurie negali bti vystomi, nes galimybs apdrausti klient kreditingum neegzistuoja), ir ateityje, kiek žinoma, iš Bendrovs vadovybs, vl svarstoma galimyb atkurti kredit draudim Ryt rinkose, šis draudimas turtžym efekt Bendrovs pardavim augimui. 2012 metais planuojama reklamin kampanija Ukrainoje turs teigiamos takos pardavim augimui šioje rinkoje. Taip pat, 2011 m. gruod Bendrov sigijo Tetal Global Ltd, kuriai taip pat priklauso OAO POLAIR - komercini šaldytuv gamintoja. Tikimasi, kad šio starteginio investuotojo atjimas teigiamai takos bendrovs pardavimus šiose srityse: 1) bendrovje gaminam komercini- CD šaldytuv pardavimai Rusijoje EcoPolair vardu; 2) Snaigs vardu parduodam šaldytuv pardavimai Rusijos rinkoje; 3) Polair dalies šaldymo rangos gamybos perklimas Alytaus gamykl ir j pardavimas Vakar rinkose. OAO POLAIR pradedant nuo 2012 m. Bendrovei jau pateik papildom užsakym- (šie užsakymai nereikalauja žymi investicij- naujus rengimus ar medžiag pertvarkymo) ir atvr kelet distribucijos kanal-, todl Bendrovs vadovyb ir naujieji savininkai tiki, kad planuojami tikslai (skaiiavimai) yra pasiekiami.

13 Ilgalaikis materialusis turtas (tsinys)

Verts sumažjimo nustatymas (tsinys)

  • 3) Bendrovs vadovybs vertinimu, bendrojo pelno marža pinig sraut prognozje yra vertinama prieš ilgalaikio turto nusidvjimo snaudas atsižvelgiant iš pagrindins produkcijos pardavimo uždirbt bendrj peln. Pinig srautprognozje Bendrovs vadovyb remiasi prielaida, kad kintami funkciniai kaštai turt augti tokiu paiu tempu, kaip ir pardavimai, o fiksuotus kaštus Bendrov planuoja išlaikyti optimaliame lygyje.
  • 4) Ši augimo norma neviršija tiktinos vidutins kio šakos augimo normos.

Grups vadovybs nuomone, svarbiausios bei labiausiai galinios kisti prielaidos yra pardavim augimas ir bendrojo pelno marža. Toliau pateikiamoje lentelje nurodomas ilgalaikio turto verts sumažjimas išreikštas procentine dalimi nuo atitinkam finansini metgruodžio 31 d. likutins verts, atsižvelgiant aukšiau išvardintas prielaidas.

2011 m. 2010 m.
Numatomas pardavim
augimas yra per pus mažesnis, o visos kitos prielaidos
nekinta - -
Bendrojo pelno marža sumažja iki 20%, o visos kitos prielaidos nekinta - 1 %

Ši finansini ataskait sudarymo metu Bendrovs vadovyb nesitikjo, kad prielaidos galtreikšmingai keistis.

Turtas perklasifikuotas investicin turt

2011 m. bei 2010 m. pabaigoje Grups vadovyb atliko vidin analiz siekdama vertinti ar veikloje aktyviai nenaudojamas dukterinei monei priklausantis gamybinis pastatas turt bti klasifikuojamas kaip investicinis turtas. 2010 m. buvo nusprsta, kad atitinkami klasifikacijos kriterijai nra tenkinami ir turtas turt bti apskaitomas kaip skirtas savoms reikmms. Taiau 2011 m. pabaigoje didžioji dalis pastato buvo išnuomota, todl turtas buvo perklasifikuotas investicin turt. Grups vadovybs vertinimu, 2011 m. gruodžio 31 d. tikroji investicinio turto vert sudaro apie 38 mln. lit-. Tikroji investicinio turto vert 2011 m. gruodžio 31 d. buvo vertinta vadovybs, remiantis nepriklausom vertintoj nustatyta panaši patalppanašiose vietose kvadratinio metro rinkos kaina.

Turtas skirtas parduoti

2011 m. pabaigoje pasikeitus akcinink sudiai buvo nusprsta parduoti dal turto, kuris nebus nudojamas Grups veikloje. 2012 m. balandžio mn., mon, susijusi su naujuoju Bendrovs daugumos akcininku, pasiraš ketinim protokol sigyti tam tikras Grupei priklausanias mašinas bei rengimus, todl 2011 m. gruodžio 31 d. finansinse ataskaitose vadovyb perklasifikavo atitinkam turt turt skirt parduoti.

14 Atsargos

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsargins dalys ir nebaigta gamyba 8.198.991 9.040.051
Pagaminta produkcija 5.627.944 3.802.014
Kita - 277.826
Iš viso atsarg
, bendrja verte
13.826.935 13.119.891
Atimti: pagamintos produkcijos verts sumažjimas - (95.342)
Atimti: ltai judani
ir pasenusi
atsarg
realizacins verts sumažjimas
(595.094) (534.657)
Iš viso atsarg
, grynja verte
13.231.841 12.489.892

Žaliavas ir atsargines medžiagas sudaro kompresoriai, sudtins dalys, plastmas, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje. Atsarg apskaityt grynja realizacine verte, apskaitin vert 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. sudar atitinkamai 595 tkst. lit ir 534 tkst. lit-. Realizacins verts sumažjimas buvo trauktas kitas administracines snaudas bendrj pajamataskaitoje.

Kaip paaiškinta 23 pastaboje, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos gržinim, 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grup yra keitusi atsargas už ne mažesn kaip 10.500 tkst. litsum.

15 Iš pirkj gautinos sumos

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Gautinos sumos 26.306.167 28.536.018
Atimti: abejotin
gautin
sum
verts sumažjimas
(13.115.430)
13.190.737
(13.585.026)
14.950.992

Iš pirkj gautinos sumos yra be palkan ir paprastai j terminas yra 30 – 90 dien-.

Iš pirkj gautinos sumos, kuri balansin vert 2011 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 13.115 tkst. lit- (13.585 tkst. lit-2010 m. gruodžio 31 d.), buvo apskaitytas 100% verts sumažjimas. Gautin sum verts sumažjimo pasikeitimas trauktas administracines snaudas.

Grups iš Vakar šali bei buvusi ir dabartini- NVS šali pirkj gautinos sumos, kurios 2011 m. gruodžio 31 d. sudar 4.157 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. – 7.661 tkst. lit-), buvo apdraustos kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditförsäkring" Lietuvos skyriuje.

Iš pirkj gautin sumindividualiai nustatyto verts sumažjimo judjimas yra toks:

2011 m. 2010 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje (13.585.026) (12.603.962)
Verts sumažjimas, priskaiiuotas per metus (87.431) (479.304)
Gautin
sum
nurašymai
224.893 194.324
Užsienio valiut
kurs
pasikeitimo taka
279.495 (831.829)
Apmoktos sumos 52.639 135.745
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (13.115.430) (13.585.026)

Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškja, kad jos nebus atgautos.

Iš pirkj gautin sum laikotarpianaliz 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Iš pirkj
gautinos sumos,
kuri
apmokjimo terminas
Pradelstos iš pirkj
gautinos sumos, kurioms
neapskaitytas verts sumažjimas
nra prajs bei joms
neapskaitytas verts
sumažjimas
mažiau
nei 30
dien
30 – 60
dien
60 – 90
dien
90 – 120
dien
daugiau
nei 120
dien
Iš viso
2011 m. 9.748.804 2.218.263 526.531 233.792 286.157 177.190 13.190.737
2010 m. 12.905.309 1.398.400 396.722 60.410 66.591 123.560 14.950.992

2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 gruodžio 31 d. Grup nebuvo pasirašiusi faktoringo su regreso teise sutarties, todl nebuvo joki apribojimdisponuojamam turtui.

16 Kitas trumpalaikis turtas

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Išankstiniai apmokjimai ir ateinani
laikotarpi
snaudos
1.704.548 1.156.778
Gautinas PVM 535.286 466.933
Gautinos kompensacijos iš tiekj 60.072 97.042
Riboto naudojimo pinigai 15.000 15.000
Kitos gautinos sumos 1.811.345 1.881.402
Atimti: abejotin
kit
gautin
sum
verts sumažjimas
(1.431.114) (1.469.690)
2.695.137 2.147.465

16 Kitas trumpalaikis turtas (tsinys)

Kit gautin sumverts sumažjimo pasikeitimas buvo trauktas administracines snaudas.

Individualiai vertinamo kit gautin sumverts sumažjimo pokyiai buvo tokie:

2011 m. 2010 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje (1.469.690) (1.251.654)
Verts sumažjimas, priskaiiuotas per metus - (122.427)
Užsienio valiut
kurs
pasikeitimo taka
37.800 (95.609)
Apmoktos sumos 776 -
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (1.431.114) (1.469.690)

17 Pinigai ir pinig ekvivalentai

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Pinigai banke 952.623 1.965.694
Pinigai kasoje 7.863 5.145
960.486 1.970.839

2011 m. gruodžio 31 d. Grups sskaitos užsienio valiuta ir litais iki 12.085 tkst. lit- (2010 m. – iki 10.085 tkst. lit-) yra keistos bankui kaip užstatas už paskol (23 pastaba).

18 Kapitalas ir akcij priedai

Pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statym mons nuosavas kapitalas negali bti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto mons statuose. 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrov atitiko š reikalavim.

19 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus. j privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno kol rezervas pasieks 10% statinio kapitalo.

2011 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas sudar 2.282 tkst. lit-. 19 Rezervai (tsinys)

Paskirstytini rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcinink sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant peln, visi paskirstytini rezervai pervedami nepaskirstyt peln ir kiekvienais metais akcininksprendimu perskirstomi.

2011 m. balandžio 29 d. akcinink susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pervesti 672 tkst. lit sum iš kitpaskirstytin rezerv- nepaskirstytj peln, siekiant padengti susidariusius nuostolius, kaip tai leidžia Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas (2010 m. balandžio 29 d. 13.029 tkst. lit buvo pervesta iš akcij pried-).

Kitus paskirstytinus rezervus 2011 m. gruodžio 31 d. sudar 1 158 tkst. lit rezervas investicijoms ir 30 tkst. lit rezervas socialinms ir kultrinms reikmms (2010 m. gruodžio 31 d. – 1 830 tkst. lit bei 30 tkst. lit rezervas socialinms ir kultrinms reikmms).

Užsienio valiutos perskaiiavimo rezervas

Užsienio valiutos perskaiiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstybse veikl vykdani dukterini monifinansines ataskaitas.

Valiut perskaiiavimo skirtumai konsoliduotose finansinse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, kol investicija nerealizuojama. Realizavus atitinkam investicij, sukauptas valiutos perskaiiavimo rezervas perkeliamas nepaskirstyt rezultat tuo paiu laikotarpiu, kai pripažstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

20 Subsidijos

Likutis 2010 m. sausio 1 d.
Padidjimai per laikotarp
10.703.880
-
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d. 10.703.880
Padidjimai per laikotarp -
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d. 10.703.880
Sukaupta amortizacija 2010 m. sausio 1 d. 9.103.143
Amortizacija už laikotarp 318.304
Sukaupta amortizacija 2010 m. gruodžio 31 d. 9.421.447
Amortizacija už laikotarp 348.300
Sukaupta amortizacija 2010 m. gruodžio 31 d. 9.769.747
Grynoji likutin vert 2011 m. gruodžio 31 d. 934.133
Grynoji likutin vert 2010 m. gruodžio 31 d. 1.282.433

Subsidijos yra gautos gamybos rengim atnaujinimui bei pastat remontui dl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacins medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto duj eliminavimo buitini šaldytuv ir šaldikligamyboje. Subsidijos amortizuojamos per t pat laikotarp kaip rengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos subsidijos, ir kai patiriamos kompensuojamos snaudos. Subsidij amortizacijos suma yra traukiama gamybos savikain mažinant rengim ir pastatrekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos subsidijos, nusidvjim.

21 Atidjiniai garantiniams sipareigojimams

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Grup parduotiems gaminiams suteikia iki 2 met garantij (iki 2009 m. sausio 1 d. - iki 3 met-). Atidjiniai garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis planuojamomis remonto snaudomis bei gedim statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti ilgalaikius ir trumpalaikius atidjinius. Skirtumai tarp met priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio.

Atidjinigarantiniams sipareigojimams pokyiai buvo tokie:

2011 m. 2010 m.
Sausio 1 d. 2.763.072 3.759.857
Pasikeitimas per metus (6 pastaba) 1.733.854 988.621
Panaudota (2.437.576) (2.018.094)
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo taka (1.738) 32.688
Gruodžio 31 d. 2.057.612 2.763.072
Atidjiniai garantiniams sipareigojimams apskaityti gruodžio 31 d. kaip: 2011 m.
- ilgalaikiai 684.540
- trumpalaikiai 1.373.072
2010 m.
- ilgalaikiai 769.517
- trumpalaikiai 1.993.555

22 Ilgalaiks išmokos darbuotojams

2011 m. gruodžio 31 d. Grups vienkartini išmok išeinantiems iš mons darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, snaudos sudar 347 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. - 360 tkst. lit-). Ši suma yra traukta administracini snaudstraipsn Grups bendrj pajam ataskaitoje bei ilgalaiki išmokdarbuotojams straipsn finansins bkls ataskaitoje.

Pagrindins prielaidos, taikytos vertinant Grups ilgalaiki išmokdarbuotojams sipareigojim, yra pateiktos žemiau:

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Diskonto norma 5,66 % 4,67 %
Darbuotoj
kaitos rodiklis
15% 17 %
Metinis atlyginimo padidjimas 3% 5 %

Grup neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.

23 Paskolos

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaiks paskolos
Ilgalaiks paskolos su pastovia palkan
norma
6.543.142 4.019.610
Ilgalaiks paskolos su kintama palkan
norma
898.935 6.916.527
Konvertuojamos obligacijos** 7.300.000 -
Paprastosios obligacijos* - 757.806
14.742.077 11.693.943
Trumpalaiks paskolos
Konvertuojamos obligacijos** - 21.190.524
Paprastosios obligacijos* 853.032 1.723.638
Trumpalaiks paskolos su fiksuota palkan
norma
5.776.468 1.403.448
Trumpalaiks paskolos su kintama palkan
norma
9.305.123 51.000
15.934.623 24.368.610
30.676.700 36.062.553

* Bendrov privalo išpirkti po 416 vnt. obligacij ir sumokti sukauptas palkanas kiekvieno mnesio 20 dien iki išpirkimo periodo pabaigos (2012 m. birželio 15 d.) bei išpirkti likusias 432 vnt. obligacijas sujus išpirkimo terminui – 2012 m. birželio 15 d., metinis pelningumas – 10%. Prievoli paprastj obligacij savininkams vykdymo užtikrinimui Bendrov yra keitusi mašinas ir rengimus, kuri likutin vert 2011 m. gruodžio 31 d. sudar 2.344 tkst. lit-.

** 2011 m. birželio 18 d. Bendrov išleido 30.000 vnt. konvertuojam obligacij-, kuri nominali vert 100 lit-, metinis pelningumas sudaro 9 %, išpirkimo terminas - 2013 m. balandžio 12 d. Palkanos mokamos kas ketvirt.

2011 m. gegužs 2 d. Bendrov išleido 43.000 vnt. konvertuojam obligacij-, kuri nominali vert 100 lit-, metinis pelningumas sudaro 9 %, išpirkimo terminas - 2013 m. gegužs 2 d., palkanos mokamos kas metus. Išleidimo tikslas yra refinansuoti dal 2010 m. išleistos konvertuojam obligacij emisijos, kurios išpirkimo terminas sujo 2011 m. balandžio11 d. Obligacijos yra apskaitytos amortizuota savikaina ilgalaiki sipareigojim straipsnyje, o sukauptos palkanos, kurios 2011 m. gruodžio 31 d. sudar 281 tkst. lit- , apskaitytos kit trumpalaiki moktin sumstraipsnyje (26 pastaba).

2011 m. balandžio 18 d. savinink sprendimu patenkintas konvertuojam obligacij savinink prašymas dl obligacijkonvertavimo bendrovs akcijas. Pagal š nutarim 23.386 konvertuojamos obligacijos kuri kiekvienos nominali vert yra100 Eur- (345 litai) pakeistos 8.886.680 vnt. paprastj vardini- Bendrovs akcij-, kuri kiekvienos nominali vert 1 litas, ir atitinkamai buvo padidintas statinis kapitalas (1 pastaba).

23 Paskolos (tsinys)

Paskoloms su kintama palkan norma 2011 m. gruodžio 31 d. nustatytos 6 mn. VILIBOR plius 3,88 %, bet ne mažesns nei 6,1 % dydžio metins palkanos (2010 m. gruodžio 31 d. nustatytos 6 mn. VILIBOR plius 4,88 %, bet ne mažesns nei 7,1 % dydžio metins palkanos ). Paskoloms su fiksuota palkan norm yra nustatytos 9 % - 14 % metins palkanos.

2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovs pastatai, kuri likutin vert 7.359 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. 6.238 tkst. lit-), mašinos ir rengimai, kuri likutin vert 5.870 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. 7.359 tkst. lit-), atsargos, už nemažesn nei 10.500 tkst. lit sum (2010 m. gruodžio 31 d. 10.500 tkst. lit-), pinigins plaukos banko sskaitas iki 12.085 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. 10.085 tkst. lit-) buvo keistos bankams už suteiktas paskolas. Taip pat buvo keista teis reikalauti plauk iš OOO "Techprominvest" pagal 2010 m. balandžio 30 d. pasirašyt sutart tarp AB "Snaig" ir OOO "Techprominvest" (kaip aprašyta 1 pastaboje ši teis reikšmingai sumažjo 2011 m., po to, kai didžioji dalis sumos buvo kapitalizuota OOO "Techprominvest" statinio kapitalo didinimo metu). Be to, 1.000 tkst. lit grynj pinig indliui, apskaitytam kito ilgalaikio turto straipsnyje, buvo apribotos disponavimo teiss ir indlis keistas bankams iki 2015 m. gegužs mn.

UAB "Investicij ir verslo garantijos" (mon, priklausanti Lietuvos Respublikos vyriausybei) laidavo už 5.000 tkst. litilgalaiks paskolos su pastovia palkannorma gržinim iki 2015 m. gegužs 24 d.

Per metus ir 2011 bei 2010 met gale Bendrov nevykd tam tikr banko sutartyse numatyt nefinansini slyg-. 2011 ir 2010 m. buvo gautas banko laiškas, patvirtinantis, kad bankas nesiims joki priemoni dl mint slyg nevykdymo, todl ilgalaiks paskolos nebuvo perkeltos trumpalaiki sipareigojimstraipsn.

Met pabaigoje negržint paskoldalis nacionaline ir užsienio valiutomis:

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
Eurai 3.250.061 23.671.968
Litai 27.426.639 12.390.585
30.676.700 36.062.553

Ilgalaiki paskol-, išskyrus konvertuojamas ir paprastsias obligacijas, gržinimo terminai:

Pastovi
palkan
norma
Kintama
palkan
norma
2012 m. 5.776.469 9.305.122
2013 m. – 2017 m. 6.543.142 898.935
Po 2017 m. - -
12.319.611 10.204.057

2011 m. gruodžio 31 d. Grup turjo 1.101 tkst. lit- (2010 gruodžio 31 d. -2.397 tkst.lit-) nepanaudot kredito linij likut su nustatyta 6 mn. VILIBOR + 4,5% metine palkan norma ir 2013 m. lapkriio 16 d. gržinimo terminu. Visos šio skolinimosi galimybi išankstins slygos buvo tenkinamos. Taip pat žirti 32 pastab dl pobalansini vyki-, susijusi su paskolomis.

24 Lizingas (finansin nuoma)

Lizingo (finansins nuomos) sipareigojimai 2011 m. bei 2010 m. gruodžio 31 d. buvo denominuoti eurais. Finansinio lizingo sipareigojimams taikomos kintamos palkan normos: nustatyta 6 mnesi- EURIBOR + 1,1 % marža. Finansins nuomos mokas ateityje pagal mintas išperkamosios nuomos sutartis sudaro:

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Per vienerius metus 71.321 850.846
Nuo vieneri
iki penkeri
met
- 72.589
Finansins nuomos sipareigojim
iš viso
71.321 923.435
Palkanos (169) (19.071)
Finansins nuomos sipareigojim
dabartin vert
71.152 904.364
Finansins nuomos sipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai 71.152 833.212
- ilgalaikiai - 71.152

Pagal finansins nuomos sutartis nuomojam Grups turt sudaro mašinos, rengimai ir transporto priemons. Be nuomos mok reikšmingiausi sipareigojimai pagal išperkamosios nuomos sutartis yra turto priežira ir draudimas. Finansins nuomos terminai yra nuo 3 iki 5 met-. Toliau pateikiamas finansins nuomos bdu sigyto turto likutins verts paskirstymas:

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Mašinos ir rengimai 2.123.131 2.578.088
Transporto priemons - -
2.123.131 2.578.088

25 Veiklos nuoma

Grup turi sudariusi kelet žems bei patalp veiklos nuomos sutari-. Nuomos slygose nra numatyta apribojim-Grups veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2011 m. Grups nuomos snaudos sudar 316 tkst. lit- (2010 m. 290 tkst. lit-).

Planuojamos 2012 m. nuomos mokos sudarys 332 tkst. lit-.

Reikšmingiausia Grups veiklos nuomos sutartis yra ilgalaik AB "Snaig" žems nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybe. Nuomos mok suma yra peržirima periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.

Nuomos mokos ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis nra apibržtos, kadangi sutartis gali bti nutraukiamos spjus.

26 Kitos trumpalaiks moktinos sumos ir sipareigojimai

2011 m.
gruodžio 31 d.
2010 m.
gruodžio 31 d.
Sukauptos konvertuojam
obligacij
palkanos (23 pastaba)
349.028 1.571.663
Atlyginimai ir susij mokesiai 2.039.592 1.724.586
Atostogini
rezervas
1.238.375 1.356.500
Kitos sukauptos palkanos 128.723 260.951
Kiti moktini mokesiai 217.514 260.769
Kitos moktinos sumos ir sukauptos snaudos 185.519 227.773
4.158.751 5.402.242

Kit moktin sumslygos:

  • Kitos moktinos sumos yra be palkan ir j vykdymas yra iki 6 mnesilaikotarpio,
  • Moktinos palkanos paprastai yra apmokamos kas mnes per finansinius metus.

27 (Nuostoliai) ir s lyginis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

2011 2010
Akcijos išleistos sausio 1 d. 30.735.715 27.827.365
Svertinis akcij
skaiiaus vidurkis*
36.432.929 29.867.194
Grynieji met
(nuostoliai), tenkantys Bendrovs akcininkams
(5.042.923) (2.612.706)
Vienai akcijai tenkantys (nuostoliai), litais (0,14) (0,087)

* Atsižvelgiant obligacijas, konvertuotas akcijas, 2011 m. balandžio mn.

Konvertuojamos obligacijos nra trauktos vienai akcijai tenkanio pelno skaiiavim, nes konvertavimas nemažina vienai akcijai tenkanio pelno .

28 Finansiniai instrumentai

Tikroji finansini instrumentvert

Balansins ir tikrosios Grups finansini finansinio turto ir finansini sipareigojim verts 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. buvo:

2011 m. 2010 m.
Balansin
vert
Tikroji vert Balansin
vert
Tikroji vert
Finansinis turtas
Pinigai ir pinig
ekvivalentai
960.486 960.486 1.970.839 1.970.839
Kitas ilgalaikis turtas 1.000.000 1.000.000 1.000.000 1.000.000
Riboto naudojimo pinigai 100.834 100.834 15.000 15.000
Prekybos ir kitos gautinos sumos 13.190.737 13.190.737 15.048.034 15.048.034
Finansiniai sipareigojimai
Paskolos su fiksuota palkan
norma
20.472.642 20.761.312 29.095.026 29.095.026
Paskolos su kintama palkan
norma
10.204.058 10.204.058 6.967.527 6.967.527
Finansins nuomos (lizingo) sipareigojimai 71.152 71.152 904.364 904.364
Prekybos ir kitos moktinos sumos 15.630.185 15.630.185 18.222.541 18.222.541

28 Finansiniai instrumentai (tsinys)

Tikroji finansini instrumentvert (tsinys)

Kiekvienos ršies finansiniam turtui ir sipareigojimams vertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

  • a) Trumpalaiki prekybos ir kit moktin sum-, ir skol su kintama palkan norma apskaitin vert yra artima jtikrajai vertei;
  • b) Prekybos ir kit trumpalaiki gautin sum tikroji vert yra artima j balansinei vertei;
  • c) Paskol su fiksuota palkan norma tikroji vert buvo apskaiiuota diskontuojant laukiamus ateities pinigsrautus vertinta rinkos palkannorma.

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansini instrument apskaityti bendrj pajamataskaitoje:

2011 m. 2010 m.
Paskolos ir gautinos sumos (7 pastaba) 507.742 (343.559)

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansini instrument apima gautin sumverts sumažjim.

29 Rizikos bei kapitalo valdymas

Kredito rizika

Maksimali kredito rizikos sum 2011 m. bei 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro balansins gautinos sumos, pinigai ir pinigekvivalentai.

Grups prekybos partneri koncentracija yra vidutin. Gautinos sumos iš pagrindini dešimties pirkj- 2011 m. gruodžio 31 d. sudar apie 58,64 % (2010 m. gruodžio 31 d. 68,4 %) vis- Bendrovs iš pirkj gautin sum-.

diegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkjams, pageidaujantiems gauti atitinkam mokjimo atidjim, atliekami kredito rizikos vertinimai.

Grups iš pirkj gautinos sumos, kurios 2011 m. gruodžio 31 d. sudar 4.157 tkst. lit- (2010 m. gruodžio 31 d. – 7.661 tkst. lit-) buvo apdraustos kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditförsäkring" Lietuvos filiale, o 2010 m. dar ir "Coface Austria Kreditversichering" AG Lietuvos filiale.

Pagal Grupje patvirtint gautin sum pripažinimo blogomis tvark, stebimi atsiskaitym nukrypimai nuo sutartini slygir vadovaujantis Grups standartu "Prekini kredit rizikos valdymo procedra" atliekami prevenciniai darbai siekiant išvengti pradelst gautin sum-.

Pagal Grups patvirtint tvark gautinos sumos laikomos blogomis, jeigu galima pritaikyti šiuos kriterijus:

  • pirkjas vluoja atsiskaityti 60 ir daugiau dien-;
  • faktoringuojami pirkjai vluoja atsiskaityti 30 ir daugiau dien-;
  • pirkjas nesugeba vykdyti papildomai priimt sipareigojim-;
  • vengia bendrauti su pardavju;
  • pastebima pirkjo vadovkaita;
  • pastebimas reorganizacijos procesas;
  • turima informacijos apie pritaikytas mokestines sankcijas, teisminius veiklos, bei turto naudojimo apribojimus;
  • iškelta bankroto byla;
  • atsiskaitymperiodiškumo ir pastovumo nebuvimas;
  • kiti kriterijai.

29 Rizikos bei kapitalo valdymas (tsinys)

Grup nesuteikia garantij už kit šali prievoles. Grups vadovyb mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkj gautinos sumos, atmus pripažintus verts sumažjimo nuostolius balanso sudarymo dien. Reikšminga gautin sum dalis yra apdrausta (15 pastaba). Grup negarantuoja už kit šaliprievoles.

Palkannormos rizika

Dalis Grups paskol yra su kintamomis palkan normomis, kurios susijusios su LIBOR, VILIBOR ir EURIBOR. 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grup nesinaudojo jokiomis finansinmis priemonmis apsidrausti nuo palkan normos kitimo rizikos.

Toliau pateiktoje lentelje atskleidžiama Grups pelno prieš mokesius jautrumas galimiems palkan norm pokyiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (vertinant siskolinimus su kintama palkan norma). Grups nuosavam kapitalui takos, išskyrus einamj metpelno tak, nra.

Padidjimas/sumaž-
jimas baziniais
punktais
taka pelnui prieš
mokesius (tkst.
lit
)
2011 m.
Litai + 100 (97)
Litai - 200 195
2010 m.
Litai + 100 (68)
Litai - 200 136

Likvidumo rizika

Grup kontroliuoja lš trkumo rizik naudodama pinig sraut ataskaitas su likvidumo prognozmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus pinigins veiklos pinig srautus ir leidžia efektingai planuoti pinig djimus, jei tai btreikalinga.

Grups likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santyk tarp tstino finansavimo ir lankstumo naudojant banksskait perviršius, bank paskolas, obligacijas, finansinio lizingo ir nuomos pirkimsutartis.

Žemiau pateikta lentel apibendrina Grups finansini sipareigojim gržinimo terminus 2011 m. bei 2010 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokjimus pagal sutartis.

Nuo
Pareikala
vus
Iki 3
mnesi
3 iki 12
mnesi
Nuo
1 iki 5 met
Po 5 met Iš viso
Paskolos, lizingo (finansins
nuomos) ir kiti siskolinimai,
kuriems nustatytos palkanos - 4.641.218 13.096.390 15.314.729 - 33.052.337
Moktinos palkanos
Prekybos ir kitos moktinos
296.145 196.778 - 280.973 - 773.896
sumos 7.522.546 7.629.887 - - - 15.152.433
2011 m. gruodžio 31 d. likutis 7.818.691 12.467.883 13.096.390 15.595.702 48.978.666
Paskolos, lizingo (finansins
nuomos) ir kiti siskolinimai,
kuriems nustatytos palkanos
- 910.134 25.874.404 14.997.378 - 41.781.916
Moktinos palkanos
Prekybos ir kitos moktinos
- 79.225 1.753.389 - - 1.832.614
sumos 8.748.900 7.641.027 - - - 16.389.927
2010 m. gruodžio 31 d. likutis 8.748.900 8.630.386 27.627.793 14.997.378 - 60.004.457

29 Rizikos bei kapitalo valdymas (tsinys)

Likvidumo rizika (tsinys)

Bendrov siekia užtikrinti pakankam finansavim, kad galt vykdyti finansinius sipareigojimus laiku. Taip pat 2012 metais pavyko užsitikrinti kai kuri finansini prievoli vykdymo termin atidjim ir papildom pinigini plauk-, reikaling-Bendrovs veiklai finansuoti suteikim (32 pastaba).

Užsienio valiutos rizika

Užsienio valiutos kurso rizika sumažjo, nes didžij dal pajam- Grup uždirba eurais, kuris yra susietas su litu santykiu 3,4528 lito už 1 eur. 2011 ir 2010 m. nebuvo vykdoma išvestini sandoriužsienio valiuta.

2011 m. bei 2010 m. gruodžio 31 d. Grups piniginis turtas ir piniginiai sipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

2011 m. 2010 m.
Turtas sipareigojimai Turtas sipareigojimai
Litais 4.060.404 40.057.987 3.743.936 26.385.169
Eurais 12.368.186 10.952.041 14.805.430 34.517.364
JAV doleriais 128.020 435.213 80.567 54.547
Rusijos rubliais 736.647 971.053 391.901 843.806
Kita valiuta 3.885 9.233 12.790 4.225
Iš viso 17.297.142 52.425.527 19.034.624 61.805.111

Žemiau pateiktoje lentelje atskleidžiamos Grups pelno prieš mokesius bei nuosavo kapitalo jautrumas galimiems užsienio valiutos pokyiams, visus kitus kintamuosius laikant pastoviais (dl finansinio turto ir sipareigojim tikrosios verts pasikeitim-).

Padidjimas
(sumažjimas)
taka pelnui
prieš mokesius
(tkst. lit
)
Lito / JAV dolerio kurso padidjimas (sumažjimas)
2011 m. + 5%
- 5%
(15)
15
2010 m. + 5%
- 5%
1
(1)
2011 m. + 10%
- 10%
(31)
31
2010 m. + 10%
- 10%
2
(2)
Lito / Rusijos rublio kurso padidjimas (sumažjimas)
2011 m. + 5%
- 5%
(12)
12
2010 m. + 5%
- 5%
(23)
23
2011 m. + 10%
- 10%
(23)
23
2010 m. + 10%
- 10%
(46)
46

29 Rizikos bei kapitalo valdymas (tsinys)

Kapitalo valdymas

Grup kaip kapital valdo statin kapital, akcij priedus, privalomj rezerv, užsienio valiutos perskaiiavimo rezerv ir nepaskirstytj peln. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grup palaiko reikiam kapitalo lyg ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo versl ir maksimizuoti akcininkams teikiam naud.

Grup valdo savo kapitalo struktr ir keiia j, atsižvelgiant ekonomini slyg pokyius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktr. Grup gali pakeisti dividend išmokjim akcininkams, gržinti kapital akcininkams arba išleisti naujas akcijas. Kaip aprašyta 1-oje pastaboje, 2010 m. buvo išleista 8.886.680 papildom akcij-, kurikiekvienos nominali vert 1 litas.

Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas reikalauja, kad bendrovs nuosavas kapitalas nesudaryt mažiau negu 50% jos akcinio kapitalo. 2011 m. bei 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrov š reikalavim vykd. Nra joki kit reikšmingišoriškai nustatyt reikalavim-Grups kapitalui.

30 Nebalansiniai sipareigojimai ir neapibržtumai

2009 m. birželio 25 d. Bendrovei Kauno apygardos teisme buvo pateiktas A/S "Comfitt Glass" (toliau – Ieškovas) ieškinys dl 2.049 tkst. lit skolos priteisimo. Ieškovo teigimu, skola susidar už pristatytas ir neapmoktas prekes. Bendrov dalies skolos, kuri sudaro 489 tkst. lit-, nepripažsta, kadangi dalis preki nebuvo pristatytos Bendrovei. 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas prim sprendim, kuriuo patenkino ieškin ir priteis Ieškovo naudai iš Bendrovs 2.049 tkst. lit skolos, 126 tkst. lit palkan ir 6 % statymini palkan nuo priteistos sumos, kurios skaiiuojamos nuo bylos išklimo datos iki teismo sprendimo vykdymo datos. 2010 m. Bendrov kreipsi Lietuvos apeliacin teism. 2010 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas prim sprendim, jog visos priteistos sumos turi bti sumoktos dviem dalimis: 1.096 tkst. lit turi bti sumokta iki 2011 m. vasario 1 d. bei likusi dalis, skaitant 6 % statymini palkan turi bti sumokta lygiomis dalimis kas mnes iki 2012 m. vasario 12 d. Bendrov 2011 m. nevykd šio teismo sprendimo.

Pagal 2011 m. vasario mn. antstols sprendim nuo Bendrovs atsiskaitomos sskaitos nurašyta 566 tkst. lit-, kurie ataskaitos sudarymo dien yra antstols sskaitoje. Šis antstols sprendimas teisine tvarka apskstas, Bendrov taip pat pareiškusi ieškin dl negautos produkcijos. Finansini ataskait išleidimo datai šio ieškinio baigtis dar nra žinoma, o Bendrovs vadovyb vis dar tikisi byl laimti.

Bendrov pripažino ir prekybos skol straipsnyje apskait dal priteistos sumos, kuri 2011 m. gruodžio 31 d. sudaro 1.681 tkst. lit- (1.560 tkst. lit už neapmoktas prekes, 121 tkst. lit palkan ir likusias teismo išlaidas). Pagal teismo nutart priskaityti delspinigiai apskaityti balanso eilutje kitos moktinos sumos. Papildomai Bendrov 2011 m. administracines snaudas trauk 101 tkst. lit sum moktinoms statyminms palkanoms padengti (220 tkst. lit-2009 ir 2010 m.).

Bendrov dalies priteistos sumos, kuri sudaro 489 tkst. lit- (ir 6% statymini palkan nuo j-) nepripažsta, nes šiai sumai preks nebuvo pristatytos Bendrovei. Bendrov tikisi gauti prekes už priteist sum ir atitinkamai apskaityti jas skoltiekjams straipsnyje arba laimti vykstant teisin proces dl 489 tkst. lit- (ir 6% statymini palkan nuo j-) sumos, todl 2011 bei 2010 m. finansinse ataskaitose nebuvo pripažinti atidjiniai aukšiau pateiktoms sumoms.

Šiuo metu vyksta teisiniai procesai su firma "Format" Sp.z.o.o.. Bendrov apskund teismo nutart dl padaryt procesinipažeidim- ( pretenzija išnagrinta ir priskaitytos palkanos ne pagal sutartyje numatytas slygas). Nors teismo nutarties likimas neaiškus, taiau Bendrov tikisi laimti, todl palkan priskaitymas atliekamas tik pagal sutartyje numatytas slygas .Priskaitytos palkanos 73 tkst. lit-, per 2011 metus priskaityta 17 tkst. lit-, balanso eilutje kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai. 2012 m. balandžio 4 d. teismas paskelb galutin nuosprend Bendrovs naudai.

Bendrovs, kaip naudos gavjo, gauta 1.713 tkst. lit draudimo išmoka, rengim atstatymui dl dukterinei monei OOO "Techprominvest" priklausanio pastato stogo griuvimo, finansinje atskaitomybje apskaityta kaip veiklos snaudpajamos, nes didžij dal t rengimsigijo pati Bendrov ir ateityje jie bus naudojami Bendrovs ekonominje veikloje.

31 Susijusi šali sandoriai

Pagal TAS 24 "Susijusi šali atskleidimas", šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kit arba daryti reikšming tak kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finans ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybs nariai, j artimieji ar artimi asmenys, galintys vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Grup ar daryti jai reikšming tak. Nustatant ar šalys yra susijusios yra atsižvelgiama santyki esm, o ne jform.

Grups susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2011 m. ir 2010 m. buvo šie:

UAB "Vaidana" (akcininkai); Tetal Global Ltd. (galutinis akcininkas); OAO "Polair" (akcinink kontroliuojama mon); "Amber Trust II" S.C.A. (buvs akcininkas); UAB "Hermis Capital" (vadovybs nari ir j artim giminaii kontroliuojamos mons); UAB "Meditus" (vadovybs nari ir/arba j artim giminaiikontroliuojamos mon).

Grup vykdo politik sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais terminais ir slygomis. Likuiai met pabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palkanos ir atsiskaitymai vykdomi grynaisiais pinigais. Joki garantij nebuvo gauta ar suteikta kurios nors susijusios šalies gautin ar moktin sum apmokjimui užtikrinti. 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grup neapskait iš susijusi šali gautin sumverts sumažjimo.

Finansins ir investicins veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis:

2011 m. 2010 m.
Gautos
paskolos
Paskol
gr žinimai
Sumoktos
palkanos
Gautos
paskolos
Paskol
gr žinimai
Sumoktos
palkanos
"Amber Trust II" S.C.A. - 423.058 141.859 - 576.942 423.068
- 423.058 141.859 - 576.942 423.068

2009 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta reikalavim perdavimo sutartis tarp "Amber Trust II" SCA ir UAB "Meditus", pagal kuri 'Amber Trust II" SCA turi teis reikalauti neapmoktos 1 000 tkst. lit paskolos su 14% metine palkan norma iš AB "Snaigs" ir sukaupt palkan-, sudarani- 423 tkst. lit-. 2011 m. Grup gržino 423 tkst. lit paskol bei 142 litus sukaupt palkanir 2011 m. gruodžio 31 d. Grup buvo pilnai atsiskaiiuosi.

Vadovybs darbo užmokestis ir kitos išmokos

2011 m. Bendrovs ir dukterini moni vadovybei priskaiiuotas darbo užmokestis iš viso sudar atitinkamai 1.701 tkst. lit ir 309 tkst. lit- (2010 m. – atitinkamai 1.264 tkst. lit ir 335 tkst. lit-). Grups vadovybei nebuvo suteikta joki paskol-, garantij-, nebuvo joki kit išmokt ar priskaiiuot sumar turto perleidimo.

AB "SNAIG" 2011 M. KONSOLIDUOTOS FINANSINS ATASKAITOS (litais, jei nenurodyta kitaip)

32 Pobalansiniai vykiai

2012 m. sausio 26 d. Grup pasiraš kredito sutarties pakeitim su AB "Šiauli banku" dl kredito gržinimo grafiko pakeitimo. Pagal š susitarim 2012 m sausio – vasario mn. gržintinas kreditas ( 600 tkst. lit- ) nukeltas 2012 m. liepos – rugpjio mnes.

2012 m. kovo. 22 d. buvo pasirašytas kredito linijos sutarties pakeitimas su "Swedbank" AB dl papildomo 405 tkst. eurkredito suteikimo ir gržinimo termino pratsimo iki 2013 m. kovo. 31 d.

2012 m. kovo 28 d. Grup pasiraš kredito sutart su AB "Šiauli banku" dl papildomo 5.000 tkst. lit kredito su nustatyta 6 mnesi- VILIBOR + 3,5% metin palkan norma bei gržinimo terminu nuo 2015 m. birželio. 5 d. iki 2017 m. kovo. 27 d.

2012 m. kovo 28 d. Grup pasiraš sekanius kredito sutari pakeitimus su AB "Šiaulibanku":

  • 8.300 lit paskolai buvo nustatyta fiksuota 6,5% metin palkan norma bei pakeistas paskolos gržinimo grafikas – 300 tkst. litgržinti iki 2012 m. rugsjo 5 d. o likusi sum tolygiai nuo 2014 m. sausio iki 2017 m. gruodžio.
  • 6.785 lit paskolai buvo pakeistas gržinimo grafikas – sum tolygiai padengti nuo 2014 m. sausio iki 2016 m. gruodžio.

2012 m. balandžio 20 d., kaip ir numatyta mokjim grafike, Grup išpirko 416 vnt. obligacij-, kuri vert su palkanomis sudar 49.293 Eurus.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.