2011 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Už 2011 m. konsoliduoto metinio pranešimo bei konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas bei bendrovės konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika

AB "Snaigė" finansų direktorė Neringa Menčiūnienė

Ataskaita parengta: 2012 m. balandžio 25 d. Ataskaitos parengimo vieta:

Gerbiamieji,

2011 metai AB "Snaigė" tapo reikšmingų pasiekimų ir didelių galimybių metais. Audituotais konsoliduotais duomenimis per 2011 metus bendrovė pasiekė 112,6 mln. Lt konsoliduotą audituotą apyvartą ir pardavė virš 171,4 tūkst. vnt. šaldytuvų . Didžiąją (93,1 proc.) apyvartos dalį sudarė eksportas į daugiau kaip 30 Europos ir Azijos šalių. Daugiausia lietuviškų šaldytuvų nupirko Vokietija, Ukraina, Prancūzija, Portugalija.

Bendrovė ženkliai sustiprino savo prekybines pozicijas Ukrainoje pradėjusi prekiauti su vienu svarbiausių Ukrainos buitinės technikos tinklų – "Eldorado". Po kelių metų pertraukos šaldytuvai su "Snaigė" ženklu vėl pradėti eksportuoti į Rusiją ir Baltarusiją.

Vienas svarbiausių 2011 metų įvykių buvo strateginio investuotojo atėjimas. Rusijos pramoninės šaldymo įrangos gamintoja bendrovė "Polair" netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA" įsigijo 23 716 668 paprastąsias vardines akcijas, sudarančias 59,86 procentus visų bendrovės akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime.

2011 m. bendrovė daug nuveikė kurdama naujus gaminius bei tobulindama esamus. Birželį pristatėme naujus, prabangius šaldytuvus su stiklo durimis Snaigė Glassy". Šie šaldytuvai susilaukė daug vartotojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje, o metų pabaigoje buvo apdovanoti Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu. Sukūrėme naują šaldytuvą RF35 su padidintu šaldiklio skyriumi, kuris per trumpą laiką tapo vienu geriausiai parduodamu AB "Snaigė" gaminiu.

Bendrovė dalyvavo vienoje reikšmingiausių Europoje buitinės technikos parodų – IFA 2011, kur sulaukė itin pozityvaus klientų bei partnerių įvertinimo.

2011 m. nekonsoliduotais audituotais duomenimis AB "Snaigė" gavo 0,908 mln. Lt grynojo pelno. Bendrovės nekonsoliduota EBITDA išliko beveik tokia pat kaip pernai - 9,4 mln. Lt, tai neabejotinai teigiamas rezultatas vertinant bendrovės veiklą

2012 metai, esu tikras, bus AB "Snaigė" teigiamų pokyčių metais. Padedami "Polair" toliau skverbsimės į Rusijos rinką, vystysime komercinių šaldytuvų segmentą, toliau kursime naujus gaminius bei tobulinsime jau esamus. Manau mūsų laukia darbingi, kūrybingi ir neabejotinai – naujų laimėjimų pilni metai.

Generalinis direktorius Gediminas Čeika

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

TURINYS

IGĖ " 1 B END RA INF ORM ACI JA A PIE AB " SNA	5
ska is la ikot ž ku ešim 1.1 Ata itin is, u rį pa etin is p gta arp ren s m ran as	5	ask lai kot ž k urį neš At ait inis is, u tin is ima 1.1 tas arp par eng me pra s
rind i du ie b end 1.2 Pag inia om eny s ap rovę	5
dro rind klos būd 1.3 Ben vės inės vei is pag po	5	neš s už Met inis ima 20 11 m gta etu pra s pa ren s.
dro ukt 1.4 Ben vės įmo nių pės ūra str gru	5	Pa gri ndi nia i du ie b end 1.2 om eny s ap rov ę
Info ie b end s fil ialu bes 1.5 cija rovė s ir atst rma ap ovy	6
pa b end 1.6 T rovė s ist orij rum а	6	Ben dro adin kcin ė be ndr "Sn " (to liau vad a be ndr ) vės ima ovė aigė inam pav s – a ove
tyb 1.7 Mis ija.V izija .Ver ės	6	s ka las 2 odž 1 d. Įsta tini pita 011 io 3 - 39 622 395 Lt. m. gru Adr Aly Pram onė 6, LT -62 175 tus esa s – s g.
rbia kiai 1.8 Sva usi 201 1 m įvy etų	7	Tele fon (31 5) 5 6 20 6 as –
GĖ" YBĖ 2 A B "S NAI VA LDY MA S IR VA DOV	7	Fak – (3 15) (315 ) 56 56 2 07; 269 sas Elek .lt inis tron tas
dro val dym 2.1 Ben vės nai o o rga	7	paš aige aige @sn – sn inkl – h lt Inte apis //w ige. to t ttp: rne .sna ww
dro val dym 2.2 Ben vės aria i o o rga nų n	7	form din kcin ė be ndr Teis inė izac inė juri is as ovė - or gan a – mu o, a
dov ybė 2.3 Ben rovė s įm oni upė ų gr s va	9	kai akc ben dro odž d. A lyta ldyb be ndr Įreg istru p LR inė vė 1 992 io 1 iest oje, ovė s įre gist ravi ota m. gru us m o va mo ro k oda ask i bu eris AB 92- 119 , įm oni jest s 24 966 461 0. P utin iai A B "S naig ė" įs gist ti Li tata etu num vo p erre ruo
dro ake arka 2.4 Ben vės įsta itim tų p o tv	9	ų re pub liko ridi Aly s sk užė d. Res s Ju nių istro yriu je 2 011 s 12 tau vos asm enų reg m. geg
GĖ" 3 A B "S NAI ĮST ATIN IS K API TAL AS, AKC ININ KAI , IN FOR MA CIJA AP IE V ERT YBI NIU S PO PIER	IUS 10
dro s ka las 3.1 Ben vės įsta tini pita	10	Be ndr ovė ind inė iklo ob ūdi 1.3 s p agr s ve s p s
Akc kai 3.2 inin	11	Ben dro rind veik la y ra š aldy šald iklių yba ir k R Įst ned džia veik la, k vės inė ų ir ita L aip tuv aty pag gam mų rau ma nu
kyb a be ndr rtyb gul inko 3.3 Pre ovė inia is p opi eria is re iuoj s ve amo se r se	12	gist raci jos įsta mat yto tuo s re se.
ų ak irkim 3.4 Sav cijų sup as	14	ndr ovė s įm oni ės s ktū 1.4 Be tru ų g rup ra
iden dai 3.5 Div	14
tyb kais 3.6 Sut inių pier ių v iešo sios inin arty vart os t s su ver po apy arp	14
tyb erle idim ribo 3.7 Ver inių pier ių p jim ai po o ap	14
GĖ" PŽV 4 A B "S NAI VEI KLO S A ALG A	14
rind i be ndr iklą ibū din odi klia din ika 4.1 Pag inia ovė i, jų ant s ve ap ys r am	14	"Sn ai gė" AB
yba 4.2 Gam	15	Lie tuv a
Pard 4.3 avim ai	15
Tiek 4.4 ima s	18
buo gišk klių litik 4.5 Dar toja i ir ž ųjų ište mo po a	18	100 % 100 % 99 %
olit ika 4.6 Inve stic ijų p	19	h rade krain OOO "Tec inve st" OOO "Mo roz T " OOO "Sna i gė U e" prom
Apl inko 4.7 s ap sau ga	20	Kalin grad as (R ja) Mas kva (Rus ja) Ki s (Uk ) in usi i jeva raina
kos ksn u be ndr ikla 4.8 Rizi vei iai, iję s ovė sus s ve	20
alių dor 4.9 Sus ijus ių š iai san	22	100 % 100 %
(arb 4.10 Tei ir t reči ųjų teis itra žo) ai smo mo pro ces	22	" "Alm echa " OOO "Li ervis UAB ga-s
IGĖ 5 K ITA INF ORM ACI JA A PIE AB " SNA "	22	Mas kva (Rus ja) Al (Lie ) i ytus tuva
dro da lyva Ben vės vim niza cijo 5.1 as o rga se	22
i, lic , ko ktai 5.2 Pate ijos nta ntra enz	22
kiai be ndr iklo 5.3 Nau jau si ir inia i įvy ovė je esm s ve	22
klos r pla Vei ija i nai 5.4 stra teg	35
GĖ" 6 IN FOR MA CIJA AP IE TA I, KA IP A B "S NAI LA IKO SI V ALD YM O	36
KOD EKS O TA IKO MO REG ULI UOJ AM OJE RIN KOJ E VE RTY BIN IAIS PO PIER IAIS
NČI VĖM PRE KIA UJA OM BEN DRO

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

• OOO "Techprominvest". Pagrindinė veikla - plataus vartojimo prekių ir šaldymo prietaisų gamyba ir realizacija, mašinų techninė priežiūra ir remontas, konsultacinės paslaugos, transporto paslaugos ir kt. Gamykla Kaliningrade įregistruota 2002 m. lapkritį. Adresas: Bolšaja Okrūžnaja 1-a, Kaliningradas, Rusija. Nuo 2009 m. kovo gamyklos veikla sustabdyta, o nuo 2009 m. rugpjūčio, bendrovės valdybos sprendimu gamykla buvo uždaryta. • OOO "Snaigė Ukraine". Pagrindinė veikla - šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

• OOO "Moroz Trade" Pagrindinė veikla - prekyba ir rinkodaros paslaugos. Bendrovė įregistruota 2004 m. gegužės mėn. Adresas: Prospekt Mira 52, Maskva, Rusija. 2010 - 2011 m. dukterinė įmonė veiklos nevykdė.

• OOO "Liga-Servis". Pagrindinė veikla - šaldymo prietaisų realizacija, konsultacinės paslaugos, transporto paslaugos ir kt. Bendrovė įkurta 2005 m. rugpjūtį. Prospekt Mira 52, Maskva, Rusija.

• UAB "Almecha". Pagrindinė veikla - kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

1.6 Trumpa bendrovės istorijа

1963 m. Alytuje pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje Per pirmuosius metus pagaminti pirmieji 25 šaldytuvai.
1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone.
1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų.
1983 m. AB "Snaigė" gaminiai pradėti eksportuoti į užsienio šalis.
1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone.
1992 m. AB "Snaigė" privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė.
1995 m. bendrovė buvo rekonstruota; šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono.
1997 m. AB "Snaigė" gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto sertifikatą.
2000 m. bendrovės kokybės valdymo sistema sėkmingai peratestuota ISO 9001 sertifikatui gauti.
2001 m. AB "Snaigė" gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą.
2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A+energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. Snaigė tapo EU projekto "Energy+" dalyve.
2003 m. A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas Snaigė RF310 apdovanotas LPK konkurso "Geriausias metų gaminys" aukso medaliu.
2004 m. bendrovė atidarė naują gamyklą Kaliningrade.
2006 m. AB "Snaigė" įsigijo 100 proc. įmonės "Liga Servis", užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba Rusijoje, akcijų.
Pagamintas dešimt milijoninis šaldytuvas.
Bendrovė savo produkciją eksporatavo į daugiau nei keturiasdešimt pasaulio šalių.
2007 m. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėjo serijinę naujų modelių linijos "Snaigė Ice Logic" gamybą.
Ši naujoji linija laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje.
Bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti.
Šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF34SH apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
Per šiuos metus. AB "Snaigė" pardavė rekordinį kiekį 653 tūkst. šaldytuvų.
2008 m. šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF31SM apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone, jai įteiktas "Inovacijų prizas 2008"

• 2009 m. dėl nuostolingos gamybos, sąlygotos rublio devalvacijos, uždaryta bendrovės gamykla Kaliningrade. • 2010 m. pradėta serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.

• Kartu su Kazachstano valstybinio kapitalo įmone SPK "Saryarka" bendrovė įkūrė bendrą įmonę "Snaigė-Saryarka".

• Šaldytuvas "Snaigė Ice Logic RF 34 A++" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio 2010" aukso medaliu.

• 2011 m. A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.

• 2011 m. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA", įsigijo 59,86% visų Bendrovės akcijų.

1.7 Misija.Vizija.Vertybės

Misija

Mūsų misija yra kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicijų grąžą mūsų akcininkams..

Vizija

Mūsų tikslas tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europos vartotojams bei pageidaujamu gamintoju Vakarų Europos šalyse. .

Vertybės

Atvirumas Patikimumas Komandinis darbas Lankstumas

1.8 Svarbiausi 2011 metų įvykiai

Tęsiama serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. Pagal priemonę "Intelektas LT" bendrovės projektas "AB "Snaigė" konkurencingumo stiprinimas, investuojant į naujos kartos "3D frost" šaldytuvų serijos sukūrimą", 2010 m. gavo ES struktūrinių fondų finansavimą. Finansavimo suma 865 161,00 Lt, o 2011 m. jis pradėtas vykdyti. Plėtojamas šaldytuvų eksportas į Tadžikiją ir Uzbekiją. Atnaujinti pardavimai į Baltarusiją.

2011 m. bendrovė daug nuveikė kurdama naujus gaminius bei tobulindama esamus. Birželį pristatė naujus, prabangius šaldytuvus su stiklo durimis Snaigė Glassy". Šie šaldytuvai susilaukė daug vartotojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje.

Sukūrėme naują šaldytuvą RF35 su padidintu šaldiklio skyriumi, kuris per trumpą laiką tapo vienu geriausiai parduodamu AB "Snaigė" gaminiu.

A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.

Bendrovė dalyvavo vienoje reikšmingiausių Europoje buitinės technikos parodų – IFA 2011, kur sulaukė itin pozityvaus klientų bei partnerių įvertinimo.

Strateginis investuotojas, Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA", įsigijo 59,86% visų Bendrovės akcijų.

2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.1.1.Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:
Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Valdyba sudaroma iš šešių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui;

• Bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos. Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovėje nuo 2009 m. buvo akcininkų išrinktas kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas atšaukė Bendrovės audito komitetą in corpore. Naujas Audito komitetas bus renkamas 2012 d. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

2.1.2 Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais,norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vard avard ė as, p	Pare igos	Turim as akcij ų	Turim a kapi talo	Balsų dalis ,
		skaič ius, v nt.	dalis , pro c.	proc
VAL DYB A
Ale ksey alch uk Kov	" va ldyb kas AB "Sn aigė irm inin o 20 11 1 2 14 os p nuo nu
as Č avič ius Mar tyn esn	AB "Sn aigė " va ldyb irm inin kas os p	15	0,0 0	0,0 0
	iki 2 011 12 20 2 15 val dyb 14, 11 1 nuo os n arys
Rob ska s Be ržin erta s	ldyb AB "Sn aigė " va os n arys	-	-	-
And ribn rei D y	" va ldyb AB "Sn aigė o 20 11 1 2 14 os n arys nu
Mik hail Stu kalo	AB "Sn aigė " va ldyb o 20 11 1 2 14 os n arys nu
Rob in P r Wa lker ete	AB "Sn aigė " va ldyb o 20 2 14 11 1 os n arys nu
gilis Ner ijus Da	ldyb iki AB "Sn aigė " va 201 1 04 26 os n arys
ikin Har Saw vey	" va ldyb iki AB "Sn aigė o 20 11 0 4 29 201 1 12 14 os n arys nu
Jaa kko Sal lin me	AB "Sn aigė " va ldyb iki o 20 11 0 4 29 201 1 12 14 os n arys nu
Kus Aim taa a	ldyb iki AB "Sn aigė " va o 20 11 0 4 29 201 1 12 14 os n arys nu	-	-	-
dau dvil Min Ge gas as	ldyb iki AB "Sn aigė " va 201 1 12 14 os n arys	-	-	-

ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)

as Č Ged eika imin	alin is d irek AB "Sn aigė " ge tori ner us	153 1	0,0 0	0,0 0
nčiū Ner inga Me nien ė	AB " igė" fin ų di rekt Sna orė ans	-	-	-

2011 m. kovo 10 d. bendrovė per NASDAOMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, jog valdybos narys Nerijus Dagilis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2011 m. balandžio 26 d.

2011 m. balandžio 29 d. vykusiame eiliniame bendrovės akcininkų susirinkime iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos valdybos nariais išrinkti Kustaa Aima, Jaakko Salmelin ir Harvey Sawikin.

2011 m. gruodžio 14 d. įvyko neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Susirinkimas atšauke Bendrovės valdybą in corpore. Naujai Bendrovės valdybos kadencijai valdybos nariais išrinkti Robin Peter Walker, Andrey Dribny, Aleksey Kovalchuk, Mikhail Stukalo, Martynas Česnavičis ir Robertas Beržinskas. 2011 m. gruodžio 14 d. valdybos posėdyje AB "Snaigė" valdybos pirmininku išrinktas Aleksey Kovalchuk.

2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2011 m. gruodžio 31 d.):

Vard dė as, p avar	Or gani zaci jos dinim arei pava as, p gos	Kit ų įm oni ų ka pita lo ir bals ų da lis, proc
as Č avič Mar ius tyn esn	B LN K (L ikla kan alas UA aisv as n epr uso mas	) va ldyb os n arys -
	"Pr ofin e" UAB anc	50, 00
	"M alse Pliu s" v aldy bos inka UAB pir min na- s	-
	"Lit a" v aldy bos UAB agr nar ys	-
	rad dija " va ldyb UAB "At imų stu os n arys	31, 00
	s" v aldy bos AB " Kau no P ieno Ce ntra nar ys	-
Rob ržin ska s Be erta s	kota žas" val dyb AB "Ut s tri eno os n arys
as Č Ged eika imin	ech aldy bos OO O "T min t" v pro ves nar ys	-
Ner inga Me nčiū nien ė	ech aldy bos OO O "T min t" v ė pro ves nar	-
	"Al ha" vald ybo kė UAB s pi rmi nin mec	-

2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas

Vard dė as, p avar	Išsil fesi avin imas ja , pro	Darb asku ovie tės tiniu osiu s 10 ų ir i gos j met per p pare ose
Ale ksey	aka dem Fina ija p rie nsų	Stat ybo s, b ir k linių laug ų fe der alin ūsto ė ag ūra ent om una pas
alch uk Kov	Fed Rus ijos ijos erac Vyr iaus ybė s	lair linis dir ekto Nuo 200 9 m . Po rius gen era

Ged imin as	Viln iaus Un iver site tas,	ralin is d irek Nuo 200 8 m sio mėn . – A B "S naig ė" g tori . sau ene us.
Čei ka	eko ikos ba kala nom ura s.	200 5 12 – 2 008 01 – A B "S naig ė" p ard avim ų di rekt oriu s.
		raft ds L va" dar bo s 200 1 05 – 2 005 12 - "K Foo ietu u
		rbia is k lien vad ltijo lims tais s Ba s ša sva ova
		Ček raft 200 0 11 – 2 001 05 - Sta žuo tė "K Foo ds" kom ijoje ijoje pan
		Kraf ods " pa rdav vad s Vil 199 4 – 199 7 - " t Fo Liet imų niau ionu i. uva ova s reg
		raft ds L dav vad 199 7 – 200 0 11 - "K Foo ietu va" imų par ova s
		Latv ijai ir Es tija i.
Ner inga	Viln iaus Un iver site tas,	B "S ė" fi sų d irek Nuo 200 8 06 02 – A naig torė nan
Men čiūn ienė	Eko klos inės vei nom	– ik "Vil " lik vida Nuo 200 8 05 i 20 10 0 3 02 AB niau s Vi ngis torė
	lizė ir b uha lter inė ana	– A B "V ilnia us V ing is" g ralin ė di rekt orė 200 6 05 – 2 008 05 ene
	kait a, b uha lter io- aps	iako alin " 200 5 08 – 2 006 04 – A B av anij a " L ietu avi ijos mp vos
	eko kva lifik isto acij nom a	fina irkim ų di rekt ir p orė nsų
		– A B "V ilnia us V ing is", v yria usio ji b uha lter ė 200 3 03 – 2 005 08
		ilnia s", v yr. fi nko adu 200 1 01 – 2 003 03 – A B "V us V ingi sini otoj nan pav a
		ilnia is" fi nkė 199 6 08 –20 03 0 3–A B "V us V ing sini nan

2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organų nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vard dė as, p avar	Kad prad žia enci jos	Kad paba enci jos i ga
VAL DYB A
Ale ksey alch uk Kov	201 1 12 14	iki 2 015 VA S
Rob in P r Wa lker ete	201 1 12 14	iki 2 015 VA S
And ribn re D y	201 1 12 14	iki 2 015 VA S
Mik hail Stu kalo	201 1 12 14	iki 2 VA S 015
as Č Mar avič ius tyn esn	200 6 05 02	iki 2 015 VA S
Rob s Be ržin ska erta s	200 8 04 23	iki 2 VA S 015

Da gilis Ner ijus	200 6 05 02	201 1 04 26
ikin Har Saw vey	201 1 04 29	201 1 12 14
kko Sal lin Jaa me	201 1 04 29	201 1 12 14
Kus Aim taa a	201 1 04 29	201 1 12 14
dau dvil Min Ge gas as	201 0 04 29	201 1 12 14
. fin AD MIN ISTR ACI JA ( . dir ekt oriu s ir inin kas ) gen vyr ans
as Č Ged eika imin	200 8 01 03	Sut arti inuo term ta s ne
Ner inga Me nčiū ninė	200 8 06 02	Sut arti inuo term ta s ne

2011 m. kovo 10 d. bendrovė per NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, jog valdybos narys Nerijus Dagilis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2011 m. balandžio 26 d.

2011 m. lapkričio 14 d. bendrovė per NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, kad 2011 m. gruodžio 14 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime bus svarstoma bendrovės valdybos atšaukimo in corpore ir naujos valdybos sudarymo klausimai. 2011 m. gruodžio 14 d. akcininkų susirinkime buvo išrinkta naujos sudėties valdyba naujai kadencijai.

2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

Tokios informacijos nėra.

2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams.

Per 2011 m. ataskaitinį periodą dviems valdybos nariams buvo mokėti atlyginimai pagal darbo sutartis 6038 Lt.

2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui

Per 2011 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta.

2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas

Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.

2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Gediminas Čeika – generalinis direktorius. Neringa Menčiūnienė - finansų direktorė. Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė. Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis. Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

2011 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

konvertuojamųjų obligacijų savininkams suteikiamos teisės: nustatyta tvarka gauti iš Bendrovės palūkanas; išpirkimo dieną gauti išpirkimo sumą arba pareikalauti pasibaigus jų išpirkimo terminui pakeisti konvertuoja-
bendra emisijos suma: 4.300.000 litų;
mąsias obligacijas į akcijas; taip pat visos kitos teisės, kurias įstatymai nustato bendrovių kreditoriams; - pasirašymo ir apmokėjimo diena: 2011 m. gegužės 2 d.;
trukmė: 732 dienos;
palūkanos: 9 proc. metinių;
palūkanų skaičiavimo metodas: act/365;
išpirkimo diena: 2013 m. gegužės 2 d.;

ligacijų pasirašymo dienos), t.y. 2012 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. gegužės 2 d.

suteikiančios jų turėtojui turtines ir neturtines teises, nustatytas įstatymų ir Bendrovės įstatų; - konvertuojamųjų obligacijų keitimo į akcijas sąlygos: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas obligacijų savininkui raštu pateikus Bendrovei reikalavimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų
obligacijų išpirkimo dienos; - keitimo terminas: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas išpirkimo dieną;
keitimo į akcijas santykis: 1:100 (viena konvertuojamoji obligacija keičiama į 100 vieno lito (1 Lt.) nominalios vertės akcijų;
palūkanų mokėjimas: palūkanos sumokamos pasibaigus kalendoriniams metams (metus skaičiuojant nuo ob-
akcijos, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos: paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos,
2010 metais yra išleista obligacijų emisija (ISIN LT1000402313), kurios bendra nominali vertė 1,0 mln.eurų, išpir-
Ataskaitiniais metais, suėjus bendrovės konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo terminui (ISIN LT1000401315), šių
įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje: emisija į prekybą reguliuojamoje rinkoje nebus įtraukiama. kimo terminas 2012-06-15.

VP savininkų pageidavimu obligacijos buvo konvertuotos į bendrovės akcijas ir padidintas įstatinis kapitalas.

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 1 216 (tūkstantis du šimtai šešioilika). Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2011 m. gruodžio 31d.:

3.2.2 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises

Jokie bendrovės akcininkai neturi specialių kontrolės teisių.

3.2.3 Akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises, bendrovei nėra žinoma, kad egzistuotų kokių nors akcininkų balsavimo teisių apribojimų.

Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

binių dinim Verty ierių pop pava as	kaiči VP s us	inalio Nom ji ver tė, Lt	Bend lioji v mina ertė, Lt ra no	Dalis e kap itale, įstat iniam proc
rdin kcij Pap osio ės a rast s va os	39 622 395	1	39 622 395	100

3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius metus

Paki tusio įsta tinio ka pita lo re gistr avim o data	Įstat ka lo inio pita d ydis prie š pok ytį	Pok ytis	Prie žast is	Įstat ka lo inio pita d ydis ok yčio po p
2010 04 2 0	27 82 7 365	+2 9 08 35 0	Įstat inio k apita lo did inim as, k rtavu onve s bend akci nink tybin ius p opie rius rovės ų ver į 2 90 jų va rdini ų akc ijų 8 350 vnt. rastų pap	30 73 5 715
2011 05 1 2	30 7 35 7 15	+8 8 86 68 0	Įstat inio k lo did as, k apita inim rtavu onve s bend akci nink tybin rovės ius p opie rius ų ver rdini ų akc į 8 88 6 680 jų va ijų vnt. rastų pap	39 6 22 39 5

3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius

2011 metais bendrovė išleido 2 konvertuojamųjų obligacijų emisijas:

ISIN LT0000402620, 2 metų trukmės, bendra nominali vertė – 3,0 mln. Litų, išpirkimo terminas 2013-04-12;

ISIN LT0000402638, 2 metų trukmės, bendra nominali vertė 4,3 mln. Litų, išpirkimo terminas 2013-05-02; 2011 m. balandžio 18 d. pasirašyta ir apmokėta AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų emisija:
konvertuojamųjų obligacijų skaičius: 30.000 vnt.;
vienos konvertuojamosios obligacijos nominali vertė: 100 litų;
vienos konvertuojamosios obligacijos emisijos kaina: 100 litų;
bendra nominali vertė: 3.000.000 litų;
bendra emisijos suma: 3.000.000 litų;
konvertuojamųjų obligacijų savininkams suteikiamos teisės: nustatyta tvarka gauti iš Bendrovės palūkanas; išpirkimo dieną gauti išpirkimo sumą arba pareikalauti pasibaigus jų išpirkimo terminui pakeisti konvertuojamąsias obligacijas į akcijas; taip pat visos kitos teisės, kurias įstatymai nustato bendrovių kreditoriams; - pasirašymo ir apmokėjimo diena: 2011 m. balandžio 18 d.;
trukmė: 725 dienos;
palūkanos: 9 proc. metinių;
palūkanų skaičiavimo metodas: act/365;
išpirkimo diena: 2013 m. balandžio 12 d.;
vienos konvertuojamosios obligacijos išpirkimo kaina: 100 litų;
palūkanų mokėjimas: kartą į ketvirtį paskutinę ketvirčio dieną (jei paskutinė ketvirčio diena yra ne darbo diena - kitą iš eilės einančią darbo dieną), taip pat išpirkimo dieną arba keitimo į akcijas dieną;
akcijos, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos: paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos, suteikiančios jų turėtojui turtines ir neturtines teises, nustatytas įstatymų ir Bendrovės įstatų;
konvertuojamųjų obligacijų keitimo į akcijas sąlygos: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas obligacijų savininkui raštu pateikus Bendrovei reikalavimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo dienos;
keitimo terminas: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas išpirkimo dieną;
keitimo į akcijas santykis: 1:100 (viena konvertuojamoji obligacija keičiama į 100 akcijų);
įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje: emisija į prekybą reguliuojamoje rinkoje nebus įtraukiama.

2011m.gegužės 2 d.pasirašyta ir apmokėta neviešo platinimo būdu išplatinta Bendrovės konvertuojamųjų obligacijų emisiją:

konvertuojamųjų obligacijų skaičius: 43.000 vnt.;
vienos konvertuojamosios obligacijos nominali vertė: 100 litų;
vienos konvertuojamosios obligacijos emisijos kaina: 100 litų;
bendra nominali vertė: 4.300.000 litų;

Akci nink rdai, ų va	rdin Turim tųj i ų pa pras ų va ų akci j ų ska ičius , vnt		io ka lo ir bals ų da Turim a įst atin pita				lis, proc
rdės ( įmo ni pava ų dinim ai, b uvei nės pava adre įmo ni sas, ų tro k odas ) rejes	iš vis o	tam e tar pe prikl nči ausa ų akci nink ui nu ybės osav e da lis teis	iš vi so		stųj tam e tar pe p apra ų vard ų ak iklau sanč ini ci j ų pr akci nink ui nu ybės teis osav		Su k artu veik ianč i ų as men ų grup e, pr oc.
			bals ų k dalis	apit alo dali s	ikiam sute ų bals ų	ka pita lo dali s
Vaid UAB ana – Kons tituc i jos Viln ius, pr.7, /k 3 Lietu va, į 0247 3720	23 7 16 6 68	23 7 16 6 68	59,8 6	59,8 6	59,8 6	59,8 6	-
Swe dban k – k lient ų VP, laia 8 , Tall Liiva inn 1 5040 Esto Į/k 1 nia, 0060 701	3 32 1 70 1	3 32 1 70 1	8,38	8,38	8,38	8,38	-
Skan dina viska Ens kilda – klien rgels tų V P, Se Tor g 2, 0 Sto ckho lm, S wed 1064 en, Į/k 5 0203 2908 101	2 26 6 38 9	2 26 6 38 9	5,72	5,72	5,72	5,72	-

3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Bendrovei nėra žinoma apie jokius tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus

AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 39 622 395 Lt. VP CD kodas 10927. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) Lt.

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d. Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 balandžio 9 d.

2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti Bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

3.3.2.1 Prekyba Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje

Prekyba bendrovės akcijomis 2008-2011 m.

Met ai	Pask prek ybos utin ės	Mak s. ka EUR ina,	Min . kai na, E UR	Akc ų kie kis, v i j nt.	A mln . EUR rta, pyva
	sesi jos k aina , EU R
2008	0.15 9	1,91 2	0,14 5	1 69 0 14 6	1,72
2009	0,16 5	0,33 9	0,04 9	36 2 55 5 24	6,38
2010	0,26 8	0,32 4	0,15 6	38 2 97 8 48	9,48

2011 0,525 0,530 0,256 16 137 891 6,13

Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, patalpintus adresu:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang =lt&currency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2007&end_d=31&end_m=12&end_y= 2011

Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais. Akcijos kaina per ataskaitinius metus: (informacija iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, adresu: 2011

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang =lt&currency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2011&end_d=31&end_m=12&end_y=

Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ji skelbiama adresu:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx_main%5B%5D=OMXBBGI&idx_main%5B% 5D=OMXV&add_index=OMXBBPI&add_equity=LT0000109274&idx_equity%5B%5D=LT0000109274&period=other&start_d=1&start_m=1&start_y=2009&end_d=31&end_m=12&end_y=2011

Baltijos rinkos indeksai

Inde ksas/ Akcij os			01.0 1.200 9	31.1 2.20 11		+/-%
OM X B altic Be nch	k G I mar		228 ,12	431 ,94		89, 35
OM ilniu X V s			179 ,25	298 ,78		66, 68
SNG 1L		0,1	R 6 EU	0,5 3 EU	R	229 ,59

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.

3.3.3 Vertybinių popierių kapitalizacija

AB "Snaigė" akcijų ir bendrą AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizaciją 2009 - 2011 metų paskutinėmis prekybos dienomis..

Baltijos akcijų sąrašas	2009-12-31
SNG ₁ L	4 593 836.34 EUR
Vilniaus rinka, iš viso	3 219 512 569,74 EUR

Balti kcijų šas jos a sąra	2009 -12- 31	2010 -12- 31	2011 -12- 31
SNG 1L	R 4 5 93 8 36,3 4 EU	R 8 2 37 1 71,6 2 EU	EUR 20 801 757 ,38
Viln ka, iš vi iaus rin so	3 2 19 5 12 5 69,7 4 EU R	4 2 19 7 61 4 06,8 1 EU R	3 1 39 3 10 6 61,6 1 EU R

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai

bei įrengimai.

Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.

Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas: • Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;

Vienkameriniai šaldytuvai;
Šaldikliai;
Komerciniai šaldytuvai.

2011 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:

Veikl šis os rū	2011 m.		2010 m.		2009 m.
	Vnt.	Proc	Vnt.	Proc	Vnt.	Proc
Pard ldyt i ša i, vn uot t. uva	171 433	100	184 635	100	199 418	100
ska iš to ičia us:
bin ldyt Kom i ša i uot uva	123 082	71, 8	125 938	68, 2	140 318	70, 4
tski is d is iš orin ėm urim is su a rom
ldyt enk Buit inia i ša i (vi rinia uva ame	i) 8 0 46	4,7	13 992	7,6	930 17	9,0
Šald iklia i	30 322	17, 7	34 893	18, 9	33 185	16, 6
Kom erci niai šal dyt i uva	9 9 83	5,8	9 8 12	5,3	7 9 85	4,0

4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 2 pastaruosius ūkinius metus

Kaliningrado gamyklos darbas sustabdytas nuo 2009 m. kovo 2 d.

4.3 Pardavimai

Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekija, Tadžikija, kitos NVS šalys), Vakarų rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).

2011 m. AB "Snaigė" pardavė virš 171,4 tūkst. šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos siekė 111,1 mln. Lt, tai yra 2,4 proc. mažiau nei pernai. Pardavimo apimtys mažėjo dėl nukritusių apyvartų Vakarų bei Baltijos šalių rinkose. Daugiausiai (50,28 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Rytų rinkos. Šiek tiek mažiau (41,70 proc.) - iš Vakarų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (8,02 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 93,1 proc. visos parduotos produkcijos, t.y. 103,5 mln. litų.

3.3.4 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais už biržos ribų

Kadangi AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą, akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik Nasdaq OMX Vilnius. Už biržos ribų sudaromi mainų, dovanojimo, paveldėjimo, atsiskaitymo už įsiskolinimą, atpirkimo (repo) sandoriai.

Už b iržo s rib dar and "Sn yti s oria i AB aigė ų su	" pa iom is va stos pra	rdin ėm is a	kcij is om
-------------------------------------------------------------------------------------	-------------------------------------	--------------------	------------------

Laiko tarpi s	Aukš čiaus ia	Žem iausi a	Akcij ų kie kis, Sand		Akcij ų kie kis,	Sand orių
	kaina	kain a	už k urį at siska ityta	skaič ius	už k urį at siska ityta	skaič ius
			pinig ais		iniga is ne p
. I k 201 1 m etv.	0,5 6	0,26	855 000	10	3 9 50	1
. II k 201 1 m etv.	0,6 2	0,31	861 265	9	-	-
ketv 201 . III 1 m	0,7 8	0,1 6	26 574 1	14	8 9 50	6
201 . IV ketv 1 m	1,8 6 (0 ,54)	0,4 0	24 639 324	18	12 930	3

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sistemoje nepateikiama informacijos apie užbiržinę prekybą bendrovės 2011 m išleistomis konvertuojamosiomis obligacijomis.

3.4 Savų akcijų supirkimas

Per 2011 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.

3.5 Dividendai

Meta i	Prisk aičiu oti d ivide ndai, Lt	Divid endų kant i vien ai ak cijai, Lt a ten sum	Proc akcij mina lios v ertės . nuo os no
201 1	0	0	0

Bendrovė šiuo metu neturi patvirtintos dividendų mokėjimo politikos. Dėl nepalankios finansinės situacijos, bendrovė pastaraisiais metais neišmokėjo dividendų kompanijos akcininkams.

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2011 m. vasario 9 d. . AB "Snaigė" sudarė sutartį su AB "Šiaulių bankas" dėl bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų valdymo.

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Nėra nustatyta jokių perleidimo apribojimų Bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.

4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

(konsoliduoti duomenys):

	201 1 m	201 0 m	200 9 m	200	8 m	200 7 m
Apy vart a	112 .615 .726	113 .838 .664	123 .035 .965	340 .955	.610 412	.803 .030
dra elna Ben sis p s	16. 397 .040	17. 427 .496	12. 621 .987	42. 565	.127	49. 087 .235
toli Gry is n nas uos s	-5.0 42.4 53	-2.6 12.9 07	-38 .182 .235	-24 .100	.344	-11 .415 .935
Vid ė ak s ka utin cijo ina	1,28 8	0,8 6	0,6 1		3,5 2	9,4

Finan sinia i rod ikliai				2011 m.	2010 m.	2009 m.
Peln kes rieš čius o p mo	rod iklis , % (ein am	lnin ųjų met ų pe gum	as)	-5,4 %	-2,7 %	-31 ,51%
dro Ben ji m arža , %				14, 75 %	15, 31%	8,8 7 %
EBIT DA ža, % mar				5,5 4 %	8,0 6%	-16 ,96%
kum dikl (be Mo is, % o ro	ndr pala ojo trum	ikio kum o) mo		81, 91%	63. 9%	50, 46%
Sko los ir vi so t urto san	tyk (be ndr is, % as s	kolo dikl is) s ro		59, 99 %	67.5 7%	36, 53%
Vid kcin inkų utin ės a nu	vyb ės g rąžo osa s ro	dikl is, %		,21 % -15	-8,5 5%	-12 8,50 %

Akcij ų rod ikliai				2011 m.	2010 m.	2009 m.
elna s ak Gry is p cija i, Lt nas				-0,1 3	-0,0 9	-1,3 7
Vid akc utin ė m ijos rin etų	kos kai Lt na,			1,2 88	0,7 9	0,4 9
akc EBIT DA ijai, Lt				0.1 6	0,3 0	-0,7 4
dau gikl EBIT DA is (E BITD	kcij akc vid A a ai / ijos	kos kai na)	0,1 2	0,3 8	-1,5 0
etų div iden dai, tūk Visi st. L t - -
iden dai kcij Div vien ai a	ai, L t			-	-	-
Vid ė bu halt ė ak utin erin	cijo rtė, Lt s ve			0,9	0,9 9	1,0 7

komerciniai šaldytuvai

šaldikliai

buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai)

kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis

Bendrovės 2011 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Rytų rinka

2011 m bendrovė Rytų rinkoje pardavė 89,5 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 55,9 mln. litų pardavimo pajamų, t.y. 10,7 proc. daugiau nei 2010 m.

Šiо ženklаus pardavimo pajamų augimо pagrindinė priežastis buvo pardavimo augimas Ukrainoje. Po to, kai 2009 m. gale buvo atšaukti papildomi muito mokesčiai, galioję beveik visus 2009-uosius, 2010 metais bendrovei pavyko susigrąžino didžiąją dalį savo prekybinių pozicijų. 2011 m AB "Snaigė" Ukrainoje pardavė 70,6 tūkst. vnt. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė 44,4 mln. litų, t.y. 7,2 proc. daugiau nei pernai. Ekspertiniais duomenimis AB "Snaigė" užėmė apie 7 proc. Ukrainos buitinių šaldytuvų rinkos.

Moldovoje Bendrovė 2011 m. pardavė 5,4 tūkst vnt. šaldytuvų bei gavo 2,7 mln. litų pajamų. Ekspertiniais duomenimis AB "Snaigė" užėmė apie 8 proc. Moldovos buitinių šaldytuvų rinkos.

AB "Snaigė" 2011 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Tadžikija ir Uzbekija. Tai – egzotiškos, tolimos, bet pelningos rinkos, kuriose "Snaigės" šaldytuvai ypač vertinami. 2011 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 10 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 6,2 mln. litų pajamų t.y du kartus daugiau negu pernai.

Pardavimai Rytų rinkoje 2011 m. (pagal pajamas):

Vakarų rinka

Vakarų rinkoje AB "Snaigė" 2011 m. pardavė 73,4 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 46,3 mln. litų pajamų. Tai yra 14,2 proc. mažiau pajamų nei pernai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Vokietijoje (24,2 tūkst. vnt. 16,7 mln. Lt), Prancūzijoje (20,2 tūkst. vnt. 11,3 mln. Lt) bei Portugalijoje (9,2 tūkst. vnt. 5,2 mln. Lt). 2011 m buitinės technikos rinka nerodė jokių ryškių atsigavimo požymių. Atvirkščiai – recesija tesesi Centrinės Europos šalyse Vakarų Europos šalyse,

Per 2011 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius ir savo produkciją pradėjo tiekti šiems klientams:

• "DIA" (Slovakija), pradeti tiekimai i NAY prekybos tinkla;

• "La Maison" (Prancuzija), prekyba paštu;

• "Baytronic" (Austrija), didmenininkas.

Bendrovė 2011 metais prarado tokius savo klientus kaip "Acexport" (Belgija) bankrutavo, Electrolux .

Ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Orima" (Portugalija), "Conforama" (Prancūzija) tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove.

AB "Snaigė" buvo nelengva konkuruoti su Kinijos bei Turkijos gamintojais, kurie siūlė krizės metu aktualius itin žemos kainos gaminius. Tačiau aukščiausios energijos naudojimo efektyvumo klasės segmente bendrovė pasirodė labai gerai: ji viena pirmųjų Europoje pristatė minėtos klasės šaldytuvus. Šių šaldytuvų kokybę puikiai įvertino Vokietijos, Prancūzijos bei Italijos klientai. Be to – bendrovė atrado dar vieną prekybinę nišą Vakarų šalyse. Tai – įvairių spalvų šaldytuvų gamyba mažomis partijomis bei šaldytuvai su stiklinėmis durimis. Tam tikslui AB "Snaigė" pirko specialią dažymo įrangą, kuri pilnai pateisino bendrovės lūkesčius. Šias nišas bendrovė ketina plėsti ir kitais metais.

2011 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pardavimai Vakarų rinkoje 2011 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

2011 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 8,4 tūkst. šaldytuvų ir gavo 8,9 mln. litų pajamų, 2011 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 6,6 tūkst. Šaldytuvų, gavo virš 7,6 mln. litų pardavimo pajamų,. Ekspertiniais duomenimis 2011 metais AB "Snaigė" užėmė apie 10 proc. Lietuvos buitinių šaldytuvų rinkos. Latvijoje 2011 m. buvo parduota 1,2 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė beveik 0,87 mln. litų. AB "Snaigė" 2011 m. Estijoje pardavė daugiau nei 0,6 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,4 mln. litų.

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

2011 m. bendrovė pardavė 64,3 proc. produkcijos su savo prekinių ženklų SNAIGĖ. Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: General Frost - TESCO, antras didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Europoje; Far - CONFORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; Smeg (Italija);

Bartscher; Brandy Best;

Coldis; Continent; Cool;

Exquisit;

Frigibel; Helkina;
KBS;

Orima; Raymond;

Tschibo.

ach 0,65 % - Kaz stan as	ldov 4,8 1% - Mo a
Balt 0,51 % - sija aru	3,45 % - Rus ija
Uzb ekis 9,03 % - tan as	Tad žiki 2,03 % - stan as
	- Uk 79,5 2% rain a

Pardavimai Baltijos šalių rinkoje 2011 m. (pagal pajamas):

Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2011 m. (pagal pardavimo pajamas):

35,7% - Kiti prekiniai ženklai 64,3% - "Snaigė"

4.4 Tiekimas

Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai. Toliau didėjo pirkimų apimtys iš Azijos šalių (daugiausia iš Kinijos). Strateginiai tiekėjai: "ACC", "Secop Compressors" Gmbh (kompresoriai), Donper, JIAXIPERA, Huayi "Geko-Kart", "Marcegalia", AO "Rukki", "Arcelor-Mittal", "KME Europa Metal", "KM Ibertubos" S.A., "Sintur" s.z o.o., "BASF", "Total Petrochemical"), Bay "Systems Nothern Europe", DOW, UAB "ARA", UAB "Lisiplast", UAB "Hoda", "Telko group". Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška - tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška, skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.

4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausiai lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti su kuo mažesniais kaštais išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas - padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas - tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas.Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, sąlygojantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2009 – 2011 m. pagal personalo grupes:

Darb jai uoto		2011				2010			2009
	Skaič ius	%	Vidu tinis	Skaič ius	%	Vidu tinis	Skaič ius	%	Vidu tinis
			atlyg inim as			atlyg inim as			atlyg inim as
Vad i ova	4	0,6	264 76	4	0,6	205 24	4	0,5	172 02
Spe cial ista i	123	19, 7	310 9	127	19, 9	299 5	146	20, 0	293 8
bin inka Dar i	498	79, 7	149 4	506	79, 4	139 4	582	79, 5	125 0
Iš vi so:	625	100 ,0	196 6	637	100 ,0	181 8	732	100	165 3

2011 m. bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 2 proc. palyginus su 2010 m. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas vykdomos kaštų mažinimo strategijos išdava. Šios strategijos vienas iš tikslų – pertvarkyti bendrovės darbą, atsisakant nereikalingų ar mažiau reikalingų funkcijų. Šios strategijos įgyvendinimas ir lėmė darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą

jų išs ilavin imas uoto		2011		2010		2009
	skaič ius	%	skaič ius	%	skaič ius	%

štas is	103	16, 5	100	15, 7	131	17, 9
idu rinis c. v	377	60, 3	383	60, 1	431	58, 9
urin is	136	21, 8	145	22, 8	160	21, 9
idu aigt rinis as v	9	1,4	9	1,4	10	1,4
so:	625	100	637	100	732	100

Darb jų išs ilavin imas uoto		2011		2010		2009
	skaič ius	%	skaič ius	%	skaič ius	%

Auk štas is	103	16, 5	100	15, 7	131	17, 9
idu Spe rinis c. v	377	60, 3	383	60, 1	431	58, 9
Vid urin is	136	21, 8	145	22, 8	160	21, 9
Neb idu aigt rinis as v	9	1,4	9	1,4	10	1,4
Iš vi so:	625	100	637	100	732	100

4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2009 – 2011 m. pagal personalo grupes*:

Darb jai uoto		2011		2010		2009
	skaič ius	%	skaič ius	%	skaič ius	%
Vad i ova	8	1,1	8	1,0 4	8	0,6
Spe cial ista i	153	20, 5	171	22, 2	294	20, 6
bin inka Dar i	584	78, 4	591	76, 8	112 3	78, 8
Iš vi so:	745	100	770	100	142 5	100

*vidutiniai metiniai duomenys

4.6 Investicijų politika

4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis

	TECH PROM INVE ST	MOR OZ TR ADE	LIGA SERV IS	SNA IGE – UKR AINE	ALM ECHA
os da Regis tracij ta,	Įregi ta 20 02 m struo	Įreg istru ota 2 004 m.	Įreg istru ota 2 005 m.	Įregi ta 20 02 m struo	Įregi ta 20 06 m struo
buve adre inės sas	lapk dresa lšaja ritį. A s: Bo	žės m ėn. gegu	Adre jūtį. rugp sas:	lapkr dresa itį. A s:	lapkr dresa itį. A s:
	Okrū žnaja 1-a,	Adre Prosp ekt M ira 52 sas:	, P kt M ira 52 rospe ,	Gruš evsk io g. 28-2 a/43 ,	Pram onės g. 6,
	Kalin ingra das, Rusij a	Mas kva, Rusij a	Mas kva, Rusij a	Kijev as, U krain a	Alyt us, L ietuv a
Veikl būdi os po s	Šald yba ytuv ų gam	Prek yba i r rink odar os	Preky ba ir rinko daro s	Preky ba ir rinko daro s	Kitų nieku r
		pasla ugos	pasl augo s	pasl augo s	iskirt šinų nepr ų ma
					ir įra yba ngos gam
Ė" tu AB "S NAIG rima	100	100	100	99	100
įstat inio k apita lo da lis, %
Įstat inio k apita lo	88.8 52.8 96	833	833	55.2 30	1.37 5.78 5
dydis (Lt)
Neap mok ėta e mite nto	Pilna okėt i apm a	Pilna okėt i apm a	Pilna okėt i apm a	Pilna okėt i apm a	Pilna okėt i apm a
dalis e kap itale įstat iniam
2011 sis m. g ryna	(9.02 3) 3.45	-	(134 ) .754	40.6 43	200. 754
peln as (n lis) ( Lt) uosto

4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas

2011 m. investicijų programų įgyvendinimui buvo panaudota 2.557,3 tūkst. Lt. Įskaičius dalinį ES struktūrinių fondų finansavimą projektui "AB "Snaigė" konkurencingumo stiprinimas, investuojant į naujos kartos "3D frost" šaldytuvų serijos sukūrimą", už kurį praeitų metų bėgyje iš ES struktūrinių fondų buvo gauta 389,4 tūkst. Lt., per 2011 metus "Snaigės" nuosavų investicinių lėšų panaudota 2 mln. 167,9 tūkst. Lt.

2011 metais buvo sukurti šie nauji gaminiai:

A++ energetinės klasės šaldytuvai FR275 ir FR240;
Šaldytuvai RF31 ir RF34 su stiklu ant durų;
A++ energetinės klasės šaldytuvai RF36 ir RF39;
Šaldytuvas RF35 A+ ir A++ en. kl.;
Vienkamerinis šaldytuvas C29;
Šaldiklis F22.

Šių gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui buvo išleista 2 mln 307,5 tūkst. Lt. Technologijų vystymui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų diegimui, darbo vietų tobulinimui 2011 m. buvo investuota 67,7 tūkst. Lt.

2011 metais buvo investuota į efektyvių energijos taupymo priemonių įdiegimą: atliktas šiluminių trasų izoliavimas, pakeisti ventiliatoriai, įdiegtas suspausto oro sausintuvas. Tam išleista 126,0 tūkst. Lt. investicinių lėšų. Gamyboje susidėvėjusių įrankių ir įrangos pakeitimui 2011 metais buvo išleista 19,9 tūkst. Lt., logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui – 1,1 tūkst. Lt, kompiuterinės įrangos atnaujinimui - 35,2 tūkst. Lt.

Investicijos bendrovei priklausančioje įmonėje "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija):

2011 metais įmonės "Techprominvest" įstatinis kapitalas padidintas 11 152 974 EUR suma kapitalizuojant dalį "Techprominvest" mokėtinos skolos Bendrovei.

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

Bendrovės aplinkos apsaugos vizija - ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka. Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaroneteisėto poveikio atmosferos orui, van-

denims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai. Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų atliekomis daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.

Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:

• vykdyti pritaikomus teisinius ir kitus bendrovės nusistatytus reikalavimus, susijusius su aplinkos apsaugos aspektais;

• vykdyti taršos prevenciją, skiriant deramą dėmesį dujų, didinančių šiltnamio efektą, naudojimo kontrolei ir tuo prisidedant prie globalinio klimato atšilimo mažinimo;

nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą;
didinti mūsų darbuotojų sąmoningą požiūrį į aplinkos apsaugą;

• projektuoti gaminius, atsižvelgiant į žaliavų ir resursų taupymą, pavojingų medžiagų naudojimą, atliekų mažinimą bei jų pakartotinį panaudojimą ir perdirbimą, vartotojų poreikių tenkinimą.

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės veiklą reglamentuoja aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema veikia jau nuo 2001 metų.

Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2005 metų liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:

nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį; - nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;
atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, nau-

doti ir prižiūrėti gaminį, kad jį galima būtų kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2006 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.

AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.

4.8 Rizikos veiksniai susiję su bendrovės veikla

Makroekonominė rizika – Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, tačiau jis ne toks spartus kaip tikėtasi, todėl tai gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms.

Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagėrėjimas. Bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, jos veikla priklauso ir nuo

išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją, bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.

Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2012 m. balandžio 25 d. Bendrovės auditorius pareiškė nuomonę be išlygų apie Bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją.

Teisminių procesų rizika – 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą byloje kurioje AB "Snaigė" dalyvavo kaip atsakovas, o Compfitt Glass AS kaip ieškovas. 2010 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį dėl šio sprendimo pakeitimo, t.y. priteista suma 2 191 089,04 Lt. padalinta į dvi lygias dalis po 1 095 544,52 Lt ir pirmąją dalį AB "Snaigė" įpareigota sumokėti iki 2011 m. vasario 1 d., o likusi dalis išdėstyta mokėti lygiomis dalimis iki 2012 m. vasario 12 d. Šiai dienai šio sprendimo vykdymas sustabdytas teismo nutartimi. AB "Snaigė" prekių (už beveik 500 000 Lt.) iš ieškovo šio pranešimo rengimo dieną nėra gavusi. Šiuo metu ginčas tarp AB "Snaigė" ir Compfitt Glass AS vyksta Lietuvos apeliaciniame teisme (LAT). LAT tenkinus AB "Snaigė" prašymus atnaujinti procesą ir panaikinti Kauno apygardos nutartį, AB "Snaigė" išnyktų pareiga sumokėti priteistą sumą Compfitt Glass AS. Priešingu atveju LAT atmetus AB "Snaigė" prašymus, įsipareigojimo padengimas iš bendrovės apyvartinių lėšų galėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinę padėtį.

Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė patirs nuostolius, apsunkinančius bendrovės finansinę situaciją.

Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams įmonė bus priversta papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tokios investicijos galėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinę būklę.

Veiklos tęstinumo rizika - Veiklos tęstinumo prielaidos išsamiai atskleistos konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.2. pastaboje.

Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą. Dėl galimo bendrovės gaminamos produkcijos moralinio bei technologinio nusidėvėjimo konkurentų atžvilgiu (netiesioginiai technologiniai veiksniai) egzistuoja rizika, jog bendrovės gaminiai rinkoje taps nepaklausūs. Toks technologinės aplinkos pasikeitimas galėtų turėti neigiamos įtakos finansinei bendrovės situacijai.

Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 29 pastaboje.

4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūrėjo Audito komitetas.

Bendroves vyriausiasis finansininkas yra atsakingas už konsoliduotuoju finansiniu ataskaitų rengimo priežiūra bei galutine jų peržiūrą. Be to jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėje atskaitomybėje butu laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošima finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdyba apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.

4.9 Susijusių šalių sandoriai

Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 31 pastaboje.

4.10 Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai

Informacija apie teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesus atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastaboje.

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narys.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 39 šakinę ir 8 regionines asociacijas, jungiančias daugiau kaip 2700 įvairaus profilio įmonių. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas – beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija.

Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Konfederacija turi ženklią įtaką Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos Pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.

AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narys. EEPA - elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas - vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos - baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą. Asociacijos veikla:

• organizuoja asociacijos narių elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemą; • atstovauja narių interesus valdžios institucijose, dalyvauja teisėkūroje;

registruoja asociacijos steigėjus ir narius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
teikia atliekų tvarkymo ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
laiduoja už asociacijos steigėjus ir narius, kad jų kasmetinės elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotys bus įvykdytos;
nemokamai konsultuoja asociacijos steigėjus ir narius atliekų tvarkymo klausimais;

• informuoja bei šviečia visuomenę elektros ir elektronikos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais. EEPA vienija 67 narius.

AB "Snaigė" yra LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) narė. LINPRA yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ji atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus interesus, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.

Organizacija vienija virš 80 narių (įskaitant beveik visas didžiausias sektoriaus bendroves)

Kartu su partneriais asociacijos "Linpra" veikla::

• inžinerinės pramonės įmonių interesų atstovavimas ir gynimas valstybinės valdžios bei tarptautinėse institucijose ir kitose organizacijose;

renginių, skirtų vadovų ir specialistų kvalifikacijos kėlimui, organizavimas;
įmonių konsultavimas joms aktualiais klausimais;
užsienio partnerių ir tiekėjų paieška Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms;
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms aktualios informacijos pateikimas;
išsamiausios sektoriaus įmonių duomenų bazės sukūrimas ir palaikymas;
verslo misijų, parodų, konferencijų bei kontaktų mugių organizavimas;

• nacionalinės technologijų platformos "Ateities gamyba" narių bendros veiklos koordinavimas;

• kitų projektų ir iniciatyvų planavimas ir įdiegimas, siekiant didinti inžinerinės pramonės įmonių konkurencingumą bei internacionalizavimą.

AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėjas ir narys. Asociacijos tikslai yra: koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t.t.

5.2 Patentai, licenzijos, kontraktai

Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija 2012-03-05

Pranešimas apie vadovų sandorius

vertybinių popierių.

2012-03-02

2011 m. AB "Snaigė" neaudituota nekonsoliduota EBITDA sudarė 9,3 mln. Lt Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, 2011 metai tapo reikšmingų pasiekimų ir didelių galimybių metais. Praeitais metais AB "Snaigė" pardavė virš 175 tūkst. vnt. šaldytuvų. Didžiąją (96 proc ) apyvartos dalį sudarė eksportas į daugiau kaip 30 Europos ir Azijos šalių. Daugiausia lietuviškų šaldytuvų nupirko Vokietija, Ukraina, Prancūzija, Portugalija.

AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos nuomone vienas svarbiausių 2011 metų įvykių buvo strateginio investuotojo atėjimas. Rusijos pramoninės šaldymo įrangos gamintoja bendrovė "Polair" netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA" įsigijo 23 716 668 paprastąsias vardines akcijas, sudarančias 59,86 procentus visų bendrovės akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, 2011 m. bendrovė daug nuveikė kurdama naujus gaminius bei tobulindama esamus. "Birželį pristatėme naujus, prabangius šaldytuvus su stiklo durimis Snaigė Glassy". Šie šaldytuvai susilaukė daug vartotojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje, o metų pabaigoje buvo apdovanoti Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu. , - teigė G. Čeika. Sukūrėme naują šaldytuvą RF35 su padidintu šaldiklio skyriumi, kuris per trumpą laiką tapo vienu geriausiai parduodamu AB "Snaigė" gaminiu Pabaltijo ir Rytų rinkose."

Bendrovė dalyvavo vienoje reikšmingiausių Europoje buitinės technikos parodų – IFA 2011, kur sulaukė itin pozityvaus klientų bei partnerių įvertinimo.

2011 m.bendrovės nekonsoliduota neaudituota EBITDA išliko beveik tokia pat kaip pernai - 9,3 mln. Lt, tai neabejotinai teigiamas rezultatas vertinant bendrovės veiklą. Praeitų metų nekonsoliduotas neaudituotas bendrovės grynasis nuostolis siekė 0,53 mln. Lt.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos,dėl valiutų kursų pasikeitimų perkainavus AB "Snaigė" valdomos uždarytos Kaliningrado gamyklos skolas motininei bendrovei susidarė 5,6 mln. Lt. nuostolis. "Šis popierinis skolos perkainavimas yra nesusijęs su bendrovės veikla ir turėtų būti eliminuojamas, vertinant metinius bendrovės rezultatus"- teigė G. Čeika. Kaliningrado stogo griūtis ir remonto darbai sutrukdė sėkmingai parduoti Kaliningrado gamyklą praėjusiais metais. Šiuo metu bendrovė aktyviai derasi su potencialiais pirkėjais ir 2012 m. tikisi įplaukų iš šios gamyklos pardavimo.

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2011metus pasiekė 111,1 mln. Lt konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir patyrė 5 mln.Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio 2012-02-29

Dėl AB "Snaigė" tarpinės informacijos ir rezultato už 2011 metus Informuojame, kad vykdant apskaitos programos programavimo darbus, sutriko Bendrovės naudojamos apskaitos programos veikla. Bendrovė laikinai negali parengti ir paskelbti 12 mėnesių tarpinės informacijos. Bendrovės 12 mėnesių tarpinė informacija bus paskelbta ne vėliau kaip iki 2012m. kovo 2 d.

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

2011-12-22

Pranešimas apie vadovo sandorį AB "Snaigė" gavo pranešimą apie su vadovu glaudžiai susijusio asmens sandorį dėl emitento vertybinių popierių. 2011-12-22

Pranešimas apie balsavimo teisių netekimą

2011 m. gruodžio 22 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd., Firebird Avrora Fund, Ltd., ir Amber Trust S.C.A. SICAV-SIF balsavimo teisių bendrovėje netekimą (sandorio data 2011.11.11, balsavimo teisių netekimo data – 2011.12.21). 2011-12-21

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

2011 m. gruodžio 21 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie UAB "VAIDANA" balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (balsavimo teisių įgijimo data 2011.12.21).

2011-12-21

Įvykdytas sandoris dėl 2011 m. lapkričio 11 d. bendrovės akcijų pirkimo - pardavimo sutarties

2011 m. gruodžio 21 d. įvyko antrasis Bendrovės akcijų perleidimas pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis): Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "VAI-DANA" (toliau – Pirkėjas) įsigijo iš KJK Fund SICAV-SIF, Amber Trust SCA SICAF-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd ir Firebird Avrora Fund, Ltd likusias pagal Sutartį 6 114 453 vnt. Bendrovės akcijų (t. y. 15,43% visų Bendrovės akcijų) už vieną akciją mokant 0,53970482 euro.

Šiuo metu Pirkėjui priklauso 23 716 668 paprastosios vardinės akcijos, sudarančios 59,86 procentus visų akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime.

2011-12-16

Pranešimas apie ketinimą teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą

2011 m. gruodžio 15 d. Snaigė AB gavo pranešimą, kad UAB "VAIDANA", kurios buveinė registruota adresu, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, Lietuvos Respublika juridinio asmens kodas 302473720 (toliau – Siūlymo teikėjas) 2011 m. gruodžio 12 d. įsigijo daugiau kaip 1/3 (vieną trečiąją) akcinės bendrovės "Snaigė" (teisinė forma: akcinė bendrovė; įmonės kodas: 249664610; buveinės adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuvos Respublika; duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) (toliau – Bendrovė) akcijų ir nuosavybės teise turi 17 602 215 (septyniolika milijonų šešis šimtus du tūkstančius du šimtus penkiolika) paprastųjų vardinių 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės Bendrovės akcijų, kas sudaro 44,43% (keturiasdešimt keturis ir keturiasdešimt tris šimtąsias procento) akcijų ir jų suteikiamų balsų Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Siūlymo teikėjas ketina teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti likusias 22 020 180 (dvidešimt du milijonus dvidešimt tūkstančių šimtą aštuoniasdešimt) Bendrovės paprastąsias vardines 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės akcijas, sudarančias 55,57% (penkiasdešimt penkis ir penkiasdešimt aštuonias šimtąsias procento) akcijų ir jų suteikiamų balsų Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Tačiau kaip nurodyta Bendrovės 2011 m. gruodžio 12 d. pranešime apie esminį įvykį, Siūlymo teikėjui, pagal Bendrovės akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą, ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 26 d. tų pačių pardavėjų bus perleidžiamos 6 114 453 (šeši milijonai šimtas keturiolika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt trys) Bendrovė akcijos, t.y. 15,43% (penkiolika ir keturiasdešimt trys šimtosios procento) visų išleistų Bendrovės akcijų. Įvykus šiam perleidimui, Siūlymo teikėjas iš viso turės 23 716 668 (dvidešimt tris milijonus septynis šimtus šešiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt aštuonias) paprastąsias vardines Bendrovės akcijas, sudarančios 59,86 (penkiasdešimt devynis ir aštuoniasdešimt šešias šimtąsias) procento visų akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime. Tokiu būdu privalomas nekonkurencinis oficialus siūlymas bus teikiamas dėl likusių 15 905 727 (penkiolikos milijonų devynių šimtų penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt septynių) Bendrovės paprastųjų vardinių 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės akcijų, sudarančių 40,14% (keturiasdešimt ir keturiolika šimtųjų procento) akcijų ir jų suteikiamų balsų Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Numatomas atsiskaitymo už visus superkamus vertybinius popierius būdas - pinigais.

2011-12-15

Pranešimas apie balsavimo teisių netekimą

2011 m. gruodžio 15 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie ING LUXEMBURG S.A., Firebird Republics Fund, Ltd. ir Firebird Avrora Fund, Ltd. balsavimo teisių bendrovėje netekimą (sandorio data 2011.12.12).

2011-12-14

Išrinktas bendrovės valdybos pirmininkas

2011 m. gruodžio 14 d. valdybos posėdyje AB "Snaigė" valdybos pirmininku išrinktas Aleksey Kovalchuk. 2011-12-14

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2011 m. gruodžio 14 d. įvyko neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

Susirinkime priimti šie sprendimai:

Atšaukti Bendrovės valdybą in corpore.
Naujai Bendrovės valdybos kadencijai valdybos nariais išrinkti Robin Peter Walker, Andrey Dribny, Aleksey Kovalchuk, Mikhail Stukalo, Martyną Česnavičių ir Robertą Beržinską.
Atšaukti Bendrovės audito komitetą in corpore.

2011-12-13

Pranešimai apie vadovų sandorius

AB "Snaigė" gavo pranešimus apie su vadovais glaudžiai susijusių asmenų sandorius dėl emitento vertybinių popierių. 2011-12-13

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

2011 m. gruodžio 12 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie UAB "VAIDANA" balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (balsavimo teisių įgijimo data 2011.12.12).

2011-12-13

Pranešimas apie balsavimo teisių netekimą

2011 m. gruodžio 12 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd., Firebird Avrora Fund, Ltd., ir Amber Trust S.C.A. SICAV-SIF balsavimo teisių bendrovėje netekimą (sandorio data 2011.11.11, balsavimo teisių netekimo data – 2011.12.12). 2011-12-12

Pakeista sutartis dėl bendrovės akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų pirkimo-pardavimo, perleista dalis akcijų pagal sutartį

2011 m. gruodžio 12 d. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA" (toliau – Pirkėjas), ir KJK Fund SICAV-SIF, Amber Trust SCA SICAF-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd ir Firebird Avrora Fund, Ltd (toliau – Pardavėjai) pasirašė 2011 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl Bendrovės akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų pirkimo-pardavimo pardavimo (toliau – Sutartis), apie kurios pasirašymą Bendrovė pranešė 2011 m. lapkričio 14 d. paskelbdama pranešimą apie esminį įvykį, pakeitimą. Sutarties pakeitimu numatyta, kad Pardavėjams priklausančios Bendrovės akcijos (t. y. 23 716 668 paprastosios vardinės akcijos, sudarančios 59,86 procentus visų akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime) bus perleidžiamos Pirkėjui dviem etapais – 2011 m. gruodžio 12 d. ir ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 26 d. 2011 m. gruodžio 12 d. Pirkėjas nuosavybės teise įsigijo iš Pardavėjų 17 602 215 Bendrovės akcijų (t. y. 44,43% visų Bendrovės akcijų). Už visas įsigytas Bendrovės akcijas Pirkėjas Pardavėjams bendrai sumokėjo 9 500 000,28 eurų, t. y. po 0,53970482 euro už vieną paprastąją vardinę Bendrovės akciją. Likę 6 114 453 vnt. Pardavėjams priklausančių Bendrovės akcijų (t. y. 15,43% visų Bendrovės akcijų) bus perleisti Pirkėjui už vieną akciją mokant 0,53970482 euro ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 26 d. Pirkėjui nuosavybės teise įgijus Bendrovės akcijas, jis privalo pateikti ir įgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos įmonių perėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus privalomą oficialių siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias Bendrovės akcijas ir jos vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius, nebent Pirkėjas taikytinų teisės aktų numatyta tvarka perleistų Bendrovės akcijas, kurios suteikia daugiau kaip 1/3 balsų jos visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovės žiniomis, Pirkėjui įsigijus jos akcijas, Pirkėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teiks ir įgyvendins privalomą oficialų siūlymą.

2011-11-30

AB "Snaigė" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, šaukiamo 2011m. gruodžio 14 d., darbotvarkės papildymas

2011 m. gruodžio 14 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas). Susirinkimo vieta – Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g. 6, Alytus. Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:30 val.). Susirinkimo apskaitos diena – 2011 m. gruodžio 7 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba. Susirinkimo darbotvarkė:

1) Bendrovės valdybos atšaukimas in corpore;

2) Naujos Bendrovės valdybos sudarymas;

3) Bendrovės audito komiteto atšaukimas in corpore. Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti Susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis. 2011-11-25

AB Snaigė informacija dėl AB Banko Snoras

Informuojame, jog dėl LR Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbto nutarimo paimti visuomenės poreikiams 100 proc. AB Banko Snoras akcijų, AB "Snaigė" veiklos rezultatams įtakos neturės. 2011-11-14

Dėl bendrovės turimų OOO Techprominvest dalių pardavimo viešo konkurso nutraukimo

2011 m. lapkričio 14 d. Bendrovės valdyba nusprendė nutraukti Bendrovės turimų 100% OOO Techprominvest (toliau – TPI) dalių pardavimą viešo konkurso būdu (kaip nurodyta 2011 m. spalio 3 d. Bendrovės pranešime apie esminį įvykį), kadangi konkurso metu nebuvo gautas nei vienas pasiūlymas, kuriame siūloma TPI dalių pirkimo kaina būtų ne mažesnė už Bendrovės nustatytą minimalią šio turto pardavimo kainą.

2011-11-14

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

Susirinkimo vieta – Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g. 6, Alytus.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:30 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2011 m. gruodžio 7 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba. Susirinkimo darbotvarkė:

1) Bendrovės valdybos atšaukimas in corpore;

2) Naujos Bendrovės valdybos sudarymas.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti Susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis. 2011-11-14

Pasirašyta sutartis dėl bendrovės akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų pirkimo-pardavimo

2011 m. lapkričio 11 d. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA" (toliau – Pirkėjas), sudarė teisiškai įpareigojančią sutartį su Bendrovės akcininkais KJK Fund SICAV-SIF, Amber Trust SCA SICAF-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd ir Firebird Avrora Fund, Ltd (toliau – Pardavėjai) dėl visų Pardavėjams priklausančių Bendrovės akcijų (t. y. dėl 23 716 668 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, sudarančių 59,86 procentus visų akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime) ir konvertuojamųjų obligacijų (t. y. dėl 43 000 konvertuojamųjų obligacijų) pardavimo Pirkėjui.

Nuosavybės teisės į Bendrovės akcijas perleidimas Pirkėjui turi įvykti 2011 m. gruodžio 12 d. arba ankstesnę tarp šalių sutartą datą. Nurodytoje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka už visas parduodamas Bendrovės akcijas Pirkėjas Pardavėjams bendrai sumokės 12 800 000 eurų, t.y. po 0,5397 euro už vieną paprastąją vardinę Bendrovės akciją.

Po nuosavybės teisės į Bendrovės akcijas įgijimo Pirkėjas privalės pateikti ir įgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos įmonių perėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus privalomą oficialių siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias Bendrovės akcijas ir jos vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius, nebent Pirkėjas taikytinų teisės aktų numatyta tvarka perleistų Bendrovės akcijas, kurios suteikia daugiau kaip 1/3 balsų jos visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovės žiniomis, Pirkėjui įsigijus jos akcijas kaip nurodyta aukščiau, Pirkėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teiks ir įgyvendins privalomą oficialų siūlymą.

Advokatų kontora TARK GRUNTE SUTKIENE buvo Pardavėjų patarėjas teisės klausimais, advokatų kontora LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas buvo Pirkėjo patarėjas teisės klausimais.

2011-10-26

AB "Snaigė" uždirbo 552 tūkst. Lt grynojo pelno

AB "Snaigė" neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis per tris 2011 m. ketvirčius pasiekė 93,4 mln. Lt apyvartą, t.y. 5 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, kai buvo pasiekta 88,7 mln. Lt apyvarta. Bendrovė per šį laikotarpį uždirbo 552 tūkst. Lt neaudituoto nekonsoliduoto grynojo pelno, kai pernai per tą patį laikotarpį patyrė 905 tūkst. Lt neaudituoto, nekonsoliduoto grynojo nuostolio.

Per trečią šių metų ketvirtį AB "Snaigė" sėkmingai pristatė naujus šaldytuvus stiklo durimis bei naują šaldytuvo modelį su padidintu šaldiklio skyriumi Ukrainos, Vokietijos, Italijos ir kitoms rinkoms. Šie gaminiai buvo teigiamai įvertinti tiek bendrovės klientų, tiek vartotojų.

Įgyvendinus sąnaudų mažinimo programas, bendrovei pavyko savo veiklos sąnaudas per tris šių metų ketvirčius sumažinti 10 proc.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, nepaisant sėkmingai rinkai pristatytų gaminių bei įgyvendintų taupymo programų, trijų ketvirčių rezultatai galėjo būti ir geresni. "Dėl valiutų kursų pasikeitimų turėjome perkainuoti AB "Snaigė" valdomos uždarytos Kaliningrado gamyklos skolas."- teigė G. Čeika.- "Dėl šios priežasties konsoliduotas neaudituotas AB "Snaigė" nuostolis siekė 4,3 mln. Lt."

Pasitvirtino ir G. Čeikos pardavimo augimo lėtėjimo prognozės, susijusios su vangiu vartojimo augimu tiek Europos, tiek Pabaltijo rinkose. "Manau ne tik AB "Snaigė", bet ir daugelis įmonių, šiais metais nesidžiaugs ženkliai atsigavusiais pardavimais. Priešingai nei buvo tikėtasi – vartojimo augimas lėtėja, o kai kuriose rinkose net mažėja."- teigia G. Čeika.

Trečią ketvirtį brangę komponentai, izoliacinės medžiagos bei metalai taip pat turėjo neigiamos įtakos bendrovės rezultatams.

Nekonsoliduotais neaudituotais duomenimis AB "Snaigė" 2011m. trijų ketvirčių EBITDA sudarė 7,8 mln. Lt. Konsoliduota neaudituota bendrovės apyvarta sudarė 90,7 mln. Lt, konsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 4 mln. Lt.

2011-10-03

AB "Snaigė" nusprendė padidinti OOO "Techprominvest" įstatinį kapitalą ir parduoti turimas šios įmonės dalis

AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) valdyba 2011 m. rugsėjo 30 d. posėdyje priėmė šiuos sprendimus: 1. Parduoti 100% Bendrovės turimų OOO Techprominvest (toliau – TPI) dalių. Siekiant gauti maksimalią galimą kainą už parduodamas TPI dalis, nurodytą turtą nuspręsta parduoti viešo konkurso būdu. Rengiamo konkurso, kurio sąlygas įpareigotas parengti Bendrovės vadovas, laimėtoju bus pripažintas aukščiausią kainą už parduodamas TPI dalis pasiūlęs konkurso dalyvis. Planuojama, kad TPI dalių pirkimo-pardavimo sandoris bus užbaigtas iki 2011 m. spalio mėn. pabaigos.

Padidinti TPI įstatinį kapitalą ne didesne kaip 12 mln. EUR suma, perskaičiuojant galutinę didinimo sumą į rublius pagal oficialų Rusijos Federacijos Centrinio Banko skelbiamą euro ir rublio valiutų santykį įstatinio kapitalo didinimo datai. TPI įstatinis kapitalas ne didesne nei aukščiau nurodyta suma bus didinamas papildomais Bendrovės įnašais, kapitalizuojant visą ar dalį TPI mokėtinos skolos Bendrovei pagal visus ir bet kokius Bendrovės ir TPI esamus ar būsimus susitarimus. TPI įstatinio kapitalo padidinimas bus įvykdytas iki TPI dalių pardavimo. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, iki šiol bendrovė bandė parduoti tik įmonės Kaliningrade nekilnojamąjį turtą. "Manome, kad parduoti visą įmonę Kaliningrade bus ir lengviau, ir greičiau, - teigė G. Čeika. "Įsigijęs įmonę pirkėjas ne tik įsigis visą jai priklausantį turtą, bet ir galimybę nieko nelaukus, be jokių papildomų leidimų ir dokumentų imtis verslo."

Bendrovė jau seniai stengiasi parduoti 2009 m. dėl rublio devalvacijos ir ekonominio nuosmukio uždarytą gamyklą Kaliningrade. Vien pernai AB "Snaigė" dėl šios gamyklos patyrė 2 mln. Lt nuostolį. Gedimino Čeikos nuomone viešas galimų pirkėjų konkursas padės gauti maksimaliai didžiausią kainą. O kapitalizuota įmonės skola, tikimasi, padidins potencialių pirkėjų skaičių. 2011-08-29

Dėl preliminariosios sutarties dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo pirkėjo ir bendrovės "Polair" ryšių

AB "Snaigė" pateikia papildomą informaciją dėl 2011 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo apie esminį įvykį dėl 2011 m. liepos 18 d. pasirašytos preliminariosios sutarties (angl. Term sheet) dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo pirkėjo.

2011 m. rugpjūčio 29 d. AB "Snaigė" iš pirkėjo pagal nurodytą preliminariąją sutartį, TETAL GLOBAL LTD (toliau – Pirkėjas), gavo informaciją dėl Pirkėjo ir Rusijos bendrovės "Polair" ryšių. Pagal šią informaciją, Pirkėjo kontroliuojantis akcininkas yra Aleksei Kovalchuk, kuris taip pat turi ir kontroliuojantį bendrovės "Polair" akcijų paketą. 2011-08-24

Dėl pasirašytos preliminariosios sutarties dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo pirkėjo Kaip nurodyta AB "Snaigė" 2011 m. liepos 22 d. pranešime apie esminį įvykį, 2011 m. liepos 18 d. bendrovės akcininkai KJK Fund SICAV-SIF, Amber Trust SCA SICAF-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd. ir Firebird Avrora Fund, Ltd. sudarė preliminariąją sutartį (angl. Term sheet) su TETAL GLOBAL LTD (toliau – Pirkėjas) dėl visų pardavėjams priklausančių AB "Snaigė" akcijų (t. y. dėl 23 716 668 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, sudarančių 59,86 procento visų akcijų ir jų suteikiamų balsų AB "Snaigė" visuotiniuose akcininkų susirinkimuose) pardavimo Pirkėjui, kuria buvo nustatyti pagrindiniai derybų dėl sandorio etapai bei jų įgyvendinimo terminai. Šiuo pranešimu patvirtiname, kad Pirkėjas pagal nurodytą preliminariąją sutartį yra TETAL GLOBAL LTD, o ne Rusijos bendrovė "Polair", kaip neteisingai nurodyta 2011 m. rugpjūčio 22 d. dienraščio "Lietuvos rytas" (Nr. 192) straipsnyje "Lietuvių "Snaigę" gaivins rusai". AB "Snaigė" neturi oficialios informacijos apie tai, kaip Pirkėjas yra susijęs su nurodyta bendrove "Polair" ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. yra pateikusi užklausimą Pirkėjui, pagal kurį prašo pateikti informaciją, ar Pirkėjas yra susijęs su bendrove "Polair" ir, jei taip, kokio pobūdžio šie ryšiai yra. Gavusi atsakymą į nurodytą užklausimą, AB "Snaigė" paskelbs patikslinantį pranešimą apie esminį įvykį. 2011-07-25

AB "Snaigė" 2011 metų pirmojo pusmečio neaudituotas veiklos rezultatas AB "Snaigė" neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis 2011 metų I pusmetį pasiekė 56,2 mln. Lt apyvartą, t.y. 19 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, kai buvo pasiekta 47,2 mln. Lt neaudituota nekonsoliduota apyvarta. Bendrovė per pirmąjį pusmetį patyrė 0,7 mln. Lt bendrojo neaudituoto nekonsoliduoto nuostolio, t.y. beveik 5 kartus mažiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pirmąjį šių metų pusmetį bendrovei pavyko suvaldyti žaliavų bei medžiagų brangimo įtaką bendrovės rezultatams. Mažėjančius pardavimus Vakarų rinkose AB "Snaigė" kompensavo išaugusiais pardavimais Rytuose.

"Konsoliduotą bendrovės rezultatą vis dar blogina neveikianti Kaliningrado gamykla", - teigia G.Čeika. G.Čeikai susirūpinimą kelią vangus vartojimas ne tik Euro zonos šalyse, bet ir Lietuvoje bei Ukrainoje. "Per I šių metų ketvirtį AB "Snaigė" pardavimas augo 30 proc. II ketvirtį – tik 10 proc. palyginus su tais pačiais laikotarpiais praeitais metais. Tokios tendencijos gali išlikti iki metų galo", - teigė G.Čeika. "Manau ne tik AB "Snaigė", bet ir daugelis įmonių, šiais metais nesidžiaugs ženkliai atsigavusiais pardavimais. Priešingai nei buvo tikėtasi – vartojimo augimas lėtėja, o kai kuriose rinkose net mažėja."

Nekonsoliduotais neaudituotais duomenimis AB "Snaigė" 2011 m. I pusmečio EBITDA sudarė 4,2 mln. Lt, t.y. beveik 2 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai nekonsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 2,2 mln.Lt. Konsoliduotas neaudituotas AB "Snaigė" nuostolis buvo 2,2 mln. Lt. Konsoliduota neaudituota bendrovės apyvarta sudarė 54,4 mln. Lt, konsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 3,4 mln. Lt.

Pateikiame konsoliduotą neaudituotą 2011 m. 6 mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę tarpinį pranešimą ir atsakingų asmenų patvirtinimą (pridedama).

2011-07-22

Pasirašyta preliminarioji sutartis dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo

AB "Snaigė" žiniomis, 2011 m. liepos 18 d. bendrovės akcininkai KJK Fund SICAV-SIF, Amber Trust SCA SICAF-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd ir Firebird Avrora Fund, Ltd. (toliau – Pardavėjai) sudarė preliminariąją sutartį (angl. Term sheet) su TETAL GLOBAL LTD (toliau – Pirkėjas) dėl visų Pardavėjams priklausančių AB "Snaigė" akcijų (t. y. dėl 23 716 668 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, sudarančių 59,86 procentus visų akcijų ir jų suteikiamų balsų AB "Snaigė" visuotiniuose akcininkų susirinkimuose) pardavimo Pirkėjui, kuria buvo nustatyti pagrindiniai derybų dėl sandorio etapai bei jų įgyvendinimo terminai.

Pirkėjas iki 2011 m. spalio 18 d. turi teisę atlikti AB "Snaigė" teisinį, finansinį, techninį, aplinkosauginį ir verslo patikrinimą, kurio rezultatams esant priimtiniems Pirkėjui, būtų deramasi dėl pagrindinės ir teisiškai įpareigojančios AB "Snaigė" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Tuo atveju, jeigu AB "Snaigė" akcijų pirkimo-pardavimo sutartis būtų pasirašyta, ji būtų įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu sandorį patvirtintų Pardavėjų investiciniai komitetai ir/ ar kiti jų korporaciniai organai.

Derybas dėl AB "Snaigė" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tikimasi užbaigti maždaug iki 2011 m. lapkričio 18 d., o esant teigiamiems Pardavėjų investicinių komitetų ir/ar kitų jų korporacinių organų sprendimams AB "Snaigė" akcijų pirkimo-pardavimo sandorį tikimasi įvykdyti maždaug iki 2011 m. gruodžio 18 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalių pasirašyta preliminarioji sutartis laikytina teisiškai neįpareigojančiu šalis dokumentu, kurio pagrindinis tikslas yra fiksuoti šalių ketinimus derėtis dėl teisiškai įpareigojančių sutarčių sudarymo, dėl ko šiame etape nėra garantijų, kad sandoris bus įgyvendintas.

2011-05-13

Įregistruoti pakeisti įstatai padidinus įstatinį kapitalą

2011 m. gegužės 12 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti AB "Snaigė" įstatai su padidintu iki 39 622 395 litų (11 475 439 eurų) įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas dalies konvertuojamųjų obligacijų savininkų pageidavimu konvertavus į akcijas 23 386 konvertuojamąsias obligacijas, kurių išpirkimo terminas buvo 2011 m. balandžio 11 d. Įstatinio kapitalo padidinimui išleista 8 886 680 paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų.

2011-05-12

Pranešimas apie vadovų sandorius

AB "Snaigė" gavo pranešimus apie vadovo arba su juo glaudžiai susijusio asmens sandorius dėl emitento vertybinių popierių.

2011-05-02

Pasirašyta ir apmokėta konvertuojamųjų obligacijų emisija

2011 m. gegužės 2 d. pasirašyta ir apmokėta AB "Snaigė" 43 000 vnt. 100 litų nominalios vertės nevieša konvertuojamųjų obligacijų emisija su 9 proc. metinių palūkanų norma. Bendra emisijos nominali vertė – 4 300 000 litų. Obligacijų išpirkimas - 2013 m. gegužės 2 d.

2011-04-29

AB Snaigė 2011 m. balandžio 29 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinta 2010 m. metinė informacija.

2011-04-29

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2011 m. balandžio 29 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkime išklausyta Bendrovės 2010 m. konsoliduotas metinis Bendrovės pranešimas, Bendrovės auditoriaus išvada apie 2010 m. bendrovės finansines ataskaitas.

Susirinkime priimti šie sprendimai:

Patvirtinti 2010 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Patvirtinti AB "Snaigė" 2010 m. pelno (nuostolio) paskirstymą:

Nepaskirstytasis pelnas parėjusių finansinių metų pabaigoje: -13.028.614 Lt. (-3.773.347,43 EUR)

Akcijų priedai nuostoliams padengti: 13 028 614 Lt. (3 773 347,43 EUR)

Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): -671.517 Lt. (-194.484,77 EUR)

Pervedimai iš rezervų: 1 860 000 Lt. (538 693,23 EUR)

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)Akcijų priedai nuostoliams padengti: 0 Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 1.188.483 Lt. (344.208,46 EUR Pelno paskirstymas:

Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 0 Lt. (0 EUR) -paramai, labdarai: 0 Lt. (0 EUR)

Socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 30 000 Lt. (8 688,6 EUR) Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt. (0 EUR) Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 1.158.483 Lt. (335.519,86 EUR)Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 0 Lt. (0 EUR)

Valdybos narių skaičių padidinti iki 6 (šešių) narių.
Iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos valdybos nariu išrinkti Kustaa Aima, Jaakko Salmelin ir Harvey Sawikin. 5. Iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos audito komiteto nariais išrinkti Antti Partanen ir Steve Gorelik. 6. Audito įmone būsimų 2011 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkti UAB "Ernst & Young Baltic", pratęsiant su šia audito įmone sutartį. Įgalioti bendrovės generalinį direktorių, su teise perįgalioti, pasirašyti sutarties su audito įmone pratęsimą, jame nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas. 7. Išleisti ir neviešo platinimo būdu išplatinti Bendrovės konvertuojamųjų obligacijų emisiją:
konvertuojamųjų obligacijų skaičius: 43.000 vnt.;

-vienos konvertuojamosios obligacijos nominali vertė: 100 litų; -vienos konvertuojamosios obligacijos emisijos kaina: 100 litų; -bendra nominali vertė: 4.300.000 litų;

-bendra emisijos suma: 4.300.000 litų; -konvertuojamųjų obligacijų savininkams suteikiamos teisės: nustatyta tvarka gauti iš Bendrovės palūkanas; išpirkimo dieną gauti išpirkimo sumą arba pareikalauti pasibaigus jų išpirkimo terminui pakeisti konvertuojamąsias obligacijas į akcijas; taip pat visos kitos teisės, kurias įstatymai nustato bendrovių kreditoriams; -pasirašymo ir apmokėjimo diena: 2011 m. gegužės 2 d.; -trukmė: 732 dienos;

-palūkanos: 9 proc. metinių;

-palūkanų skaičiavimo metodas: act/365; -išpirkimo diena: 2013 m. gegužės 2 d.;

-palūkanų mokėjimas: palūkanos sumokamos pasibaigus kalendoriniams metams (metus skaičiuojant nuo obligacijų pasirašymo dienos), t.y. 2012 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. gegužės 2d. -akcijos, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos: paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos, suteikiančios jų turėtojui turtines ir neturtines teises, nustatytas įstatymų ir Bendrovės įstatų; -konvertuojamųjų obligacijų keitimo į akcijas sąlygos: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas obligacijų savininkui raštu pateikus Bendrovei reikalavimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo dienos;

-keitimo terminas: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas išpirkimo dieną; -keitimo į akcijas santykis: 1:100 (viena konvertuojamoji obligacija keičiama į 100 vieno lito (1 Lt.) nominalios vertės akcijų;

-įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje: emisija į prekybą reguliuojamoje rinkoje nebus įtraukiama. 8. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su trumpalaikiu Bendrovės finansavimu išperkant ankstesnę konvertuojamųjų obligacijų emisiją 2011 m. balandžio 11 d. ir naują konvertuojamųjų obligacijų emisiją išplatinti per įmanomai trumpiausią terminą, atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų proporcingai jų turimų akcijų bendrai nominaliai vertei. Teisę įsigyti visas išleidžiamas konvertuojamąsias obligacijas suteikti KJK Fund SICAF-SIF, Liuksemburgo Societe d'investissement a capital variable – fonds d'investissement specialise (buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 86 728) – suteikiama teisė įsigyti 22906 vnt. obligacijų, Firebird Republic Fund, Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė (buveinė registruota c/o Trident Trust Company (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos) – suteikiama teisė įsigyti 9110 vnt obligacijų, Firebird Avrora Fund, Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė (buveinė registruota c/o Trident Trust Company (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos) – suteikiama teisė įsigyti 3847 vnt. obligacijų, Amber Trust S.C.A., Liuksemburgo Societe d'Investissement a Capital Fixe Qualifying as fonds d'Investissement Specialise (buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 87 145) – suteikiama teisė įsigyti 7137 vnt. obligacijų. 9. 2013 m. 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo dienos (2013 m. gegužės 2 dienos) konvertuojamųjų obligacijų savininkams pareikalavus nustatyta tvarka pakeisti konvertuojamąsias obligacijas į akcijas, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, bendrai nominaliai vertei ir atitinkamai dėl įstatinio kapitalo didinimo pakeisti Bendrovės įstatų 4.1 ir 5.1 punktus;

Kadangi valdybos narių skaičius didinamas iki šešių narių atitinkamai keičiama įstatų 6.1.2 punktas, kurio nauja redakcija po pakeitimo bus: "6.1.2. Valdyba sudaroma iš šešių narių ir renkama ketverių metų kadencijai". Įstatų 12.1 punktą pakeisti nauja LR akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus atitinkančia redakcija: " Bendrovės įstatai gali būti keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka"

Įgalioti (su teise perįgalioti) Bendrovės generalinį direktorių Gediminą Čeiką:

pasirašyti Bendrovės vardu konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartį ir kitus dokumentus, susijusius su konvertuojamųjų obligacijų emisija;

pasirašyti pakeistus įstatus ir juos įregistruoti Juridinių asmenų registre (įgaliojimas galioja keičiant įstatus dėl 6.1.2 ir 12.1 įstatų punktų pakeitimų bei nustatyta tvarka keičiant konvertuojamąsias obligacijas į akcijas ir dėl šios priežasties keičiant įstatų 4.1 ir 5.1 punktus).

2011-04-28

AB "Snaigė" apyvarta per pirmą šių metų ketvirtį išaugo 30 proc.

AB "Snaigė" neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis 2011 metų I ketvirtį pasiekė 22,9 mln. Lt apyvartą, t.y. virš 30 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, kai buvo pasiekta 17,6 mln. Lt neaudituota nekonsoliduota apyvarta. Bendrovė per pirmąjį ketvirtį patyrė 1,5 mln. Lt bendrojo neaudituoto nekonsoliduoto nuostolio, t.y. 2 kartus mažesnį negu per tą patį laikotarpį pernai metais.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pirmo ketvirčio bendrovės apyvarta padidėjo dėka atsigavusios Ukrainos rinkos bei aktyvesnių pardavimų Lietuvoje ir naujose Uzbekistano bei Tadžikistano rinkose. "Nors pardavimo pajamos ir augo, tačiau pelnas gautas iš išaugusių pardavimų nekompensavo per pirmą ketvirtį ženkliai augusių žaliavų (ypač metalų ir plastikų) kainų."- teigia G. Čeika. – " Jei žaliavos ir toliau brangs, nepaisant augančių pardavimų, bendrovės metai gali būti mažiau sėkmingi nei planavome."

Norėdama kompensuoti žaliavų kainų augimą bendrovė aktyviau ėmėsi įgyvendinti sąnaudų bei produkcijos savikainos mažinimo programas, pradėjo nuoseklią pirkimų skyriaus veiklos pertvarką bei toliau tobulina atsargų valdymą.

Nekonsoliduotais neaudituotais duomenimis AB "Snaigė" 2011 m. I ketivrčio EBITDA sudarė 0,99 mln. Lt, t.y. beveik 10 kartų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai nekonsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 0,101 mln.Lt.

Konsoliduotiems neaudituotiems pirmojo 2011 m. bendrovės rezultatams neigiamą įtaką turėjo uždarytos Kaliningrado gamyklos išlaikymo išlaidos bei valiutų svyravimas. Todėl konsoliduotas neaudituotas bendrasis AB "Snaigė" nuostolis buvo 2,176 mln. Lt. Konsoliduota neaudituota bendrovės apyvarta sudarė 22,3 mln. Lt, konsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 0,68 mln. Lt.

2011-04-19

Pasirašyta ir apmokėta konvertuojamųjų obligacijų emisija

2011 m. balandžio 18 d. pasirašyta ir apmokėta AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų emisija: - konvertuojamųjų obligacijų skaičius: 30.000 vnt.;

vienos konvertuojamosios obligacijos nominali vertė: 100 litų;
vienos konvertuojamosios obligacijos emisijos kaina: 100 litų;
bendra nominali vertė: 3.000.000 litų;
bendra emisijos suma: 3.000.000 litų;
konvertuojamųjų obligacijų savininkams suteikiamos teisės: nustatyta tvarka gauti iš Bendrovės palūkanas; išpirkimo dieną gauti išpirkimo sumą arba pareikalauti pasibaigus jų išpirkimo terminui pakeisti konvertuojamąsias obligacijas į akcijas; taip pat visos kitos teisės, kurias įstatymai nustato bendrovių kreditoriams;
pasirašymo ir apmokėjimo diena: 2011 m. balandžio 18 d.;- trukmė: 725 dienos;
palūkanos: 9 proc. metinių;
palūkanų skaičiavimo metodas: act/365;- išpirkimo diena: 2013 m. balandžio 12 d.;
vienos konvertuojamosios obligacijos išpirkimo kaina: 100 litų;
palūkanų mokėjimas: kartą į ketvirtį paskutinę ketvirčio dieną (jei paskutinė ketvirčio diena yra ne darbo diena – kitą iš eilės einančią darbo dieną), taip pat išpirkimo dieną arba keitimo į akcijas dieną;
akcijos, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos: paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos, suteikiančios jų turėtojui turtines ir neturtines teises, nustatytas įstatymų ir Bendrovės įstatų;
konvertuojamųjų obligacijų keitimo į akcijas sąlygos: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas obligacijų savininkui raštu pateikus Bendrovei reikalavimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo dienos;
keitimo terminas: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas išpirkimo dieną;
keitimo į akcijas santykis: 1:100 (viena konvertuojamoji obligacija keičiama į 100 akcijų);
įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje: emisija į prekybą reguliuojamoje rinkoje nebus įtraukiama.

Visas neviešai platinamos emisijos konvertuojamąsias obligacijas pasirašė ir apmokėjo UAB "Šiaulių banko turto fondas".

2011-04-18

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai 2011 m. balandžio 18 d. įvykusiame AB "Snaigė" pakartotiniame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai:

konvertuojamųjų obligacijų savininkams suteikiamos teisės: nustatyta tvarka gauti iš Bendrovės palūkanas; išpirkimo dieną gauti išpirkimo sumą arba pareikalauti pasibaigus jų išpirkimo terminui pakeisti konvertuoja-
palūkanų mokėjimas: kartą į ketvirtį paskutinę ketvirčio dieną (jei paskutinė ketvirčio diena yra ne darbo diena
akcijos, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos: paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akci-
konvertuojamųjų obligacijų keitimo į akcijas sąlygos: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas obligacijų savininkui raštu pateikus Bendrovei reikalavimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo dienos;- keitimo terminas: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas išpirkimo
1. Išleisti ir neviešo platinimo būdu išplatinti Bendrovės konvertuojamųjų obligacijų emisiją: - konvertuojamųjų obligacijų skaičius: 30.000 vnt.;
vienos konvertuojamosios obligacijos nominali vertė: 100 litų;
vienos konvertuojamosios obligacijos emisijos kaina: 100 litų;
bendra nominali vertė: 3.000.000 litų;
bendra emisijos suma: 3.000.000 litų;
mąsias obligacijas į akcijas; taip pat visos kitos teisės, kurias įstatymai nustato bendrovių kreditoriams; - pasirašymo ir apmokėjimo diena: 2011 m. balandžio 18 d.; - trukmė: 725 dienos;
palūkanos: 9 proc. metinių;
palūkanų skaičiavimo metodas: act/365;
išpirkimo diena: 2013 m. balandžio 12 d.;
vienos konvertuojamosios obligacijos išpirkimo kaina: 100 litų;
kitą iš eilės einančią darbo dieną), taip pat išpirkimo dieną arba keitimo į akcijas dieną;
jos, suteikiančios jų turėtojui turtines ir neturtines teises, nustatytas įstatymų ir Bendrovės įstatų;
dieną;
keitimo į akcijas santykis: 1:100 (viena konvertuojamoji obligacija keičiama į 100 akcijų); - įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje: emisija į prekybą reguliuojamoje rinkoje nebus įtraukiama.
145855439, buveinės adresas Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Vilniaus g. 167. jas į akcijas:
drai nominaliai vertei atitinkamai pakeisti Bendrovės įstatų 4.1 ir 5.1 punktus.
1. Įgalioti (su teise perįgalioti) Bendrovės generalinį direktorių Gediminą Čeiką: konvertuojamųjų obligacijų emisija;
Juridinių asmenų registre.
Siekiant įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su trumpalaikiu Bendrovės finansavimusi išperkant ankstesnę konvertuojamųjų obligacijų emisiją 2011 m. balandžio 11 d. ir naują konvertuojamųjų obligacijų emisiją išplatinti per įmanomai trumpiausią terminą, atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų proporcingai jų turimų akcijų bendrai nominaliai vertei. Teisę įsigyti visas išleidžiamas konvertuojamąsias obligacijas suteikti uždarajai akcinei bendrovei "Šiaulių banko turto fondas", įmonės kodas
Konvertuojamųjų obligacijų savininkams pareikalavus nustatyta tvarka pakeisti konvertuojamąsias obligaci-
padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, ben-
pasirašyti Bendrovės vardu konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartį ir kitus dokumentus, susijusius su
nustatyta tvarka keičiant konvertuojamąsias obligacijas į akcijas, pasirašyti pakeistus įstatus ir juos įregistruoti

2011-04-12

Dėl privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaitos

2011 m. balandžio 12 d. Snaigė AB gavo iš bendrovės akcininkų KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd. ir Firebird Avrora Fund, Ltd. privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaitą. Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpiu aukščiau nurodyti akcininkai supirko 4 352 213 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės Snaigė AB akcijų (ISIN kodas LT0000109274), kurios sudaro 14,16 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. 2011-04-12

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

2011 m. balandžio 11 d. Snaigė AB gavo pranešimą apie KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd., Firebird Avrora Fund Ltd. ir Amber Trust S.C.A. balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (sandorio data 2011.04.05). Pranešimu be kita ko informuota, kad 2011 m. balandžio 7 d. ING Luxembourg S.A. ir Firebird Republics Fund Ltd. pranešimai apie balsavimo teisių įgijimą buvo pateikti už atskirus asmenis, kurių balsai skaičiuotini kartu (KJK Fund SICAV-SIF ir Amber Trust S.C.A. turimos Snaigė AB akcijos apskaitomos ING Luxembourg S.A. vertybinių popierių sąskaitoje), o pridedamas pranešimas teikiamas už visą aukščiau nurodytų asmenų grupę. Taigi pridedamame pranešime pateikta informacija apie minėtų asmenų grupės turimas balsavimo teises laikytina galutine ir teisinga.

2011-04-11

AB "Snaigė" pilnai išpirko 2010 m. išleistą obligacijų emisiją

2011 m. balandžio 11 d. AB "Snaigė" pilnai išpirko 2010 m. išleistą 61 372 vnt. obligacijų emisiją LT1000401315. Dalį obligacijų (23 386 vnt.) investuotojai konvertavo į paprastąsias vardines akcijas, likusią dalį išpirko bendrovė. 2011-04-08

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas

Alytus, Lietuva, 2011-04-08 15:59 CEST (GLOBE NEWSWIRE) -- 2011 m. balandžio 29 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau Bendrovė) visuotinis akcininkų susirinkimas.

Susirinkimo vieta - Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g.6, Alytus.

Susirinkimo pradžia - 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena - 2011 m. balandžio 21 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Teisių apskaitos diena – 2011 m. gegužės 13 d. (iš visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų kylančiomis akcininkų turtinėmis teisėmis akcininkai naudosis proporcingai teisių apskaitos dienos pabaigoje turimam akcijų skaičiui).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2010 metais;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2010 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2010 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2010 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Valdybos narių skaičiaus didinimas iki 6 narių

6 darbotvarkės klausimas: Valdybos narių iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos rinkimas;

7 darbotvarkės klausimas: Audito komiteto narių iki valdybos kadencijos pabaigos rinkimas;

8 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

9 darbotvarkės klausimas: Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas.

10 darbotvarkės klausimas: Akcininkų pirmumo teisės įsigyti konvertuojamųjų obligacijų atšaukimas;

11 darbotvarkės klausimas: Įstatinio kapitalo didinimas ir įstatų pakeitimas;

12 darbotvarkės klausimas: Įgaliojimų suteikimas.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.

2011-04-08

Informacija apie audito komiteto nario atsistatydinimą

2011 m. balandžio 8 d.AB "Snaigė" Audito komiteto narys Kustaa Aima pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš audito komiteto nario nuo 2011m. balandžio 29 d.

2011-04-07

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

AB Snaigė gavo ING LUXEMBOURG S.A. ir FIREBIRD REPUBLICS FUND, LTD pranešimą apie balsavimo teisių įgijimą. 2011-04-04

Šaukiamas pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2011 m. balandžio 18 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Susirinkimo vieta - Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g.6, Alytus.

Susirinkimo pradžia - 10:00 val. (registracija prasidės 9:00 val.).

Susirinkimo apskaitos diena - 2011 m. balandžio 11 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis). Teisių apskaitos diena – 2011 m. gegužės 3 d. (iš visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų kylan-

čiomis akcininkų turtinėmis teisėmis akcininkai naudosis proporcingai teisių apskaitos dienos pabaigoje turimam akcijų skaičiui).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

Dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo.
Dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo.
Dėl įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų pakeitimo.
Dėl įgaliojimų suteikimo.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.

2011-04-04

Neįvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2011 m. balandžio 4 d. AB "Snaigė" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. 2011-03-24

Snaigė AB valdybos nuomonė apie paskelbtą privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti bendrovės akcijas

Snaigė AB valdyba, susipažinusi su jai oficialaus siūlymo teikėjų KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd. ir Firebird Avrora Fund, Ltd. pateikta privalomo nekonkurencinio siūlymo medžiaga, savo 2011 m. kovo 24 d. posėdyje priėmė pareiškimą. 2011-03-14

Dėl privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo 2011 m. kovo 14 d. Snaigė AB gavo bendrovės akcininkų KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd. ir Firebird Avrora Fund, Ltd. pranešimą apie Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. kovo 14 d. priimtą sprendimą patvirtinti 2010 m. vasario 28 d. privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias Snaigė AB akcijas cirkuliarą. Oficialaus siūlymo kaina yra 0,33EUR (trisdešimt trys euro centai) už 1 (vieną) paprastąją vardinę 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės (vertybinių popierių ISIN kodas LT0000109274) Snaigė AB akciją (ekvivalentas litais lygus 1,139424 Lt). Oficialaus siūlymo įgyvendinimo pradžia 2011 m. kovo 18 d., pabaiga – 2011 m. kovo 31 d. 2011-03-14

Informacija apie valdybos nario atsistatydinimą

2011 m. kovo 10 d. AB "Snaigė" valdybos narys Nerijus Dagilis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2011 m. balandžio 26 d. 2011-03-10

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas

2011 m. balandžio 4 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta - Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g.6, Alytus. Susirinkimo pradžia - 10:00 val. (registracija prasidės 9:00 val.). Susirinkimo apskaitos diena - 2011 m. kovo 28 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis). Teisių apskaitos diena – 2011 m. balandžio 18 d. (iš visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų kylančiomis akcininkų turtinėmis teisėmis akcininkai naudosis proporcingai teisių apskaitos dienos pabaigoje turimam akcijų skaičiui).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba. Susirinkimo darbotvarkė:

Dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo.
Dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo. 3. Dėl įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų pakeitimo.
Dėl įgaliojimų suteikimo.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis. 2011-03-08

Pranešimas dėl pranešimo apie ketinimą teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą patikslinimo 2011 m. kovo 7 d. AB Snaigė gavo pranešimą, kad KJK Fund SICAV-SIF, Liuksemburgo Société d'investissement à capital variable – fonds d'investissement spécialisé, kurio buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 86 729, Firebird Republics Fund, Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o Trident Trust Company (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos, ir Firebird Avrora Fund, Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o Trident Trust Company (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos (toliau kartu – Siūlymo teikėjai), 2011 m. vasario 8 d. pateiktas pranešimas apie ketinimą teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti likusias AB Snaigė akcijas (toliau – Pranešimas) buvo parengtas remiantis dėl techninės klaidos pateiktais neteisingais duomenimis apie sutartinai su Siūlymo teikėjais veikiančio Amber Trust S.C.A., Liuksemburgo Société d'Investissement à Capital Fixe Qualifying as fonds d'Investissement Spécialisé, kurio buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 87 145, turimas AB Snaigė akcijas ir jų suteikiamas balsavimo teises. Dėl šios priežasties Pranešime buvo neteisingai nurodytas tiek grupės nariams bendrai priklausantis, tiek oficialaus siūlymo metu ketinamas supirkti bendrovės akcijų skaičius, t. y. Pranešime nurodyta, kad ketinamas per oficialų siūlymą supirkti bendrovės akcijų skaičius yra 19 218 720, kas sudaro 62,53% akcijų ir jų suteikiamų balsų AB Snaigė visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat kad Siūlymo teikėjai ir Amber Trust S.C.A. kartu turi 11 516 995 AB Snaigė akcijas, kas sudaro 37,47% akcijų ir jų suteikiamų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Teisingi atitinkami skaičiai yra šie: 18 859 920, t. y. 61,36% (likusių AB Snaigė akcijų ir jų suteikiamų balsų skaičius, kurį ketinama supirkti privalomo oficialaus siūlymo metu) ir 11 875 795, t. y. 38,64% (AB Snaigė akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių skaičius, priklausantis Siūlymo teikėjams ir Amber Trust S.C.A.).

2011-03-08

Pranešimas apie gautą patikslintą pranešimą apie balsavimo teisių įgijimą

2011 m. kovo 7 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie tai, kad dėl techninės klaidos KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd., Firebird Avrora Fund ir Amber Trust S.C.A. pranešime apie balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (pranešimas viešai paskelbtas 2011.02.08) nurodytas neteisingas Amber Trust S.C.A. turimas AB Snaigė akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių skaičius – 2 732 825. Teisingas skaičius yra 3 091 625 akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių.

2011-02-21

35, 56 mln.Lt – tiek AB "Snaigė" per praeitus metus sumažino savo nuostolį

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2010 metus pasiekė 113,84 mln. konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir patyrė 2,6 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio. Pernai tuo pačiu metu bendrovė patyrė 38,2 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio.

Alytaus gamykla 2010 m. patyrė tik 0,48 mln. Lt nekonsoliduoto neaudituoto nuostolio.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šio nuostolio galėjo ir nebūti. "Šis nuostolis – uždarytos AB "Snaigė" Kaliningrado gamyklos ir biuro Maskvoje išlaikymo išlaidos," -teigė G. Čeika. "Išlaidos sudarė virš 2 mln. Lt ir tai tiesiogiai paveikė mūsų pelningumo rodiklius. Galiu tik pasidžiaugti, kad artimiausiu metu Kaliningrado gamyklos patalpos bus išnuomojamos, todėl nebeneš bendrovei nuostolio. Be to, tikimės, kad šiuo metu vykdoma aktyvi potencialių gamyklos pirkėjų paieška bus sėkminga.

Gedimino Čeikos nuomone, bendrovei pavyko pergyventi pačius sunkiausius ekonominio nuosmukio metus. "Gamybos ir valdymo optimizavimas, bendrovės pajėgumų mobilizavimas padėjo ne tik išlikti, bet ir stabiliai dirbti, išsaugoti didžiąją dalį savo rinkų bei produkcijos paklausumą.

2010 m. AB "Snaigė" eksportavo savo gaminius į 30 Europos ir Azijos šalių. Daugiausia lietuviškų šaldytuvų nupirko Vokietija, Ukraina, Prancūzija, Portugalija.

Nepamiršome ir savo vartotojų – gegužį pristatėme naujus, dvigubai mažiau elektros energijos vartojančius šaldytuvus Snaigė Ice Logic A++. Šie šaldytuvai per trumpą laiką tapo labai paklausūs ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Europos šalių".

Bendrovės 2010 metų konsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 9,5 mln. Lt, t.y. 23,9 mln. Lt didesnė nei praeitais metais tuo pačiu metu. Alytaus gamyklos nekonsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 10,12 mln. Lt, .Pasak Gedimino Čeikos, tai neabejotinai teigiamas rodiklis vertinant bendrovės veiklą.

2011 AB "Snaigė" į naujas technologijas ir naujų produktų vystymą planuoja investuoti 3,7 mln. Lt. 2011-02-14

Pranešimas apie AB Snaigė vadovo sandorį

AB "Snaigė" gavo pranešimą apie Generalinio direktoriaus sandorį dėl emitento vertybinių popierių. 2011-02-08

Pranešimas apie ketinimą teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą

2011 m. vasario 8 d. Snaigė AB gavo pranešimą, kad KJK Fund SICAV-SIF, Liuksemburgo Société d'investissement à capital variable – fonds d'investissement spécialisé, kurio buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 86 728, Firebird Republics Fund, Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o Trident Trust Company (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos, ir Firebird Avrora Fund, Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o Trident Trust Company (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos (toliau kartu – Siūlymo teikėjai), valdybų sprendimais ketina teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti likusias 19 218 720 (devyniolika milijonų du šimtus aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt) akcinės bendrovės "Snaigė" (teisinė forma: akcinė bendrovė; įmonės kodas: 249664610; buveinės adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuvos Respublika; duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) paprastųjų vardinių 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės akcijų, sudarančių 62,53% (šešiasdešimt du ir penkiasdešimt tris šimtąsias procento) akcijų ir jų suteikiamų balsų akcinės bendrovės "Snaigė" visuotiniame akcininkų susirinkime.

Siūlymo teikėjai ir Amber Trust S.C.A. įsigijo daugiau kaip 1/3 (vieną trečiąją) akcinės bendrovės "Snaigė" akcijų 2011 m. vasario 7 d. Aukščiau nurodytos bendrovės nuosavybės teise turi 11 516 995 (vienuolika milijonų penkis šimtus šešiolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt penkias) paprastąsias vardines 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės akcinės bendrovės "Snaigė" akcijas, kas sudaro 37,47% (trisdešimt septynis ir keturiasdešimt septynias šimtąsias procento) akcijų ir jų suteikiamų balsų akcinės bendrovės "Snaigė" visuotiniame akcininkų susirinkime.

Numatomas atsiskaitymo už superkamus vertybinius popierius būdas – pinigais. 2011-02-08

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

2011 m. vasario 8 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd., Firebird Avrora Fund ir Amber Trust S.C.A. balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (sandorio data 2011.02.07). 2011-02-08

Pranešimas apie balsavimo teisių netekimą

AB Snaigė gavo Sampo Fund Management Ltd pranešimą apie balsavimo teisių netekimą. 2011-01-12

AB Snaigė pranešimas apie sudarytą obligacijų pirkimo-pardavimo sutartį

2011 m. sausio 11 d. sudaryta sutartis dėl AB Snaigė konvertuojamųjų obligacijų, kurių vienos nominali vertė – 100 EUR, ISIN kodas – LT1000401315, išpirkimo arba konvertavimo į bendrovės akcijas data – 2011 m. balandžio 11 d., pirkimo-pardavimo. Sutartimi UAB Hermis Capital įsipareigojo emitento akcininkui KJK Fund SICAV-SIF parduoti 6 617 obligacijų, akcininkui Firebird Republics Fund, Ltd. – 1 629 obligacijų, o akcininkui Firebird Avrora Fund, Ltd. – 1 630 obligacijų. Sutartis dėl nurodytų obligacijų pirkimo-pardavimo, taip pat dėl nuosavybės teisės į jas perleidimo turi būti baigta vykdyti iki 2011 m. sausio 21 d. Sutartimi UAB Hermis Capital taip suteikė pirkėjams pasirinkimo teisę papildomai įsigyti likusius 22 411 vnt. nurodytų AB Snaigė konvertuojamųjų obligacijų, kuri gali būti realizuojama ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 10 d.

5.4 Veiklos strategija ir planai

■Padidinti pardavimus Rusijos rinkoje
■Padidinti komercinių šaldytuvų pardavimus Rusijoje ir Ukrainoje
■Sustiprinti prekinio ženklo įvaizdį pagrindinėse rinkose
■Tęsti kaštų taupymo programų įgyvendinimą
■Kartu su "Polair" įgyvendinti kaštų sinergijos projektą
■Kartu su Polair vystyti komercinių šaldytuvų segmentą
■Didinti bendrovės konkurencingumą pristatant naujus modelius bei naujas technologines savybes
■Kaliningrado gamyklos pardavimas arba patalpų nuoma.

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

3Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

4Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

5Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

rinci Visu otin io ak cinin kų s usiri nkim kam o ko legia laus III p pas: o ren org drov ės vi inio akci nink sirin kimo kam o ko legia laus Ben suot ų su ren org avim ą, ši atsk aito myb ę ak cinin kam s ir o bjek tyvi ą be ndro stov o org ano	suda ano suda ano rym vės v eiklo	rka. o tva rym rka t urėt ų už tikri nti b end rovė ulkių jų a kcin inkų inte o tva at s sm resų s be i jos vald anų3 prie žiūrą ymo org
Visuo tinio akci nink irink imo renk kole giala (tol iau 3.1. ų sus amo us or gano šiam koleg ialus ) su dary mech incip aniz turėt e pr e – org anas mo mas ų užtik kad bus vykd obje ktyv ešali ška b endr vald rinti, i ir n ovės oma ymo or priež inkam lkiųjų akci nink iūra, taip ai ats ujam i smu ų inte resai pat t tova ganų	TAIP	Bend kole gialu s val dym ldyb renk akci nink rovės o org anas - va a yra ama ų susir inkim e, lai kant is LR teisė s akt ų reik alavi Be to kand idata i į va ldybo mų. s o akc inink dyda vo už s kito nariu s pris istat mi sa imam reiga ams, nuro as pa se profe įmon ėse, sinį p asire ngim ą.
3.2. K andi datų į kol egial ius va rdai, rdės, info ija ap ie aus o rgan o nar pava rmac jų išs ilavin imą, kvali fikac iją, p rofes inę p atirtį , ein eigas , kitu ama s par s sva r bius profe siniu s įsip areig ojim us ir ncial ius in ų kon fliktu s turė tų bū ti pote teres atskl eista ben drov ės ak cinin kams dar prieš visu otinį akci nink irink imą, ų sus palie kant akcin inkam s pak anka laiko ti, už kurį kand idatą bal mai apsi spręs i. Taip būti atsk leisto s apl inkyb alinč aveik ti kan urėtų s viso ės, g ios p suot pat t dida iklau (p dinis rašas teikt jų 3.7 to nepr som umą avyz są pa as reko dacij oje). Kol lus o būti infor egia rėtų jama ie as tu men rgan muo s ap vėles šiam kte n urod infor okyč ius. K oleg ialus nius maci jos p ytos e pun orga nas kiekv kaup ti šia unkt odyt us du ienai tais t urėtų nis a pie sa s me me p e nur ome vo ateik s ben drov ešim nariu s ir p ti juo ės m etini ame pran e.	TAIP	Akcin inkai o akc inink irink etu ( per k nkam a val dybo visu otini imo m urį re ų sus s i) yra žind i su k andi datų į val dybo ius d arbin naria inam irtim i, e pat supa s nar išsila teiki kita s varb i info ija, k bend vinim urią rovė a api u, pa ama rmac gaun e valdy bos n arius
3.3. Kai s iūlom skirt i kol egia laus arį, t urėtų būt i nur odyt a pa orga no n a konk reti j o kom ncija , ties iogia i sus ijusi su da rbu k oleg ialiam pete e org ane. Kad akcin inkai ir in otoja i gal ėtų į verti nti, a r ši k cija i r toli vestu eten omp au tinka koleg ialus kie kvien ben drov etini ės m yra ma, org anas ame ame ešim kelbt i info iją ap ie sav o sud ėtį ir apie konk rečią atsk irų ėtų s e tur pran rmac kom darb u kol egial narių nciją , ties iogia i susi jusią su jų iame pete savo orga ne.	TAIP	Kada ngi k andi data ldyb o ak kam s, ak kai i į va arius pris istat cinin cinin os n rinkd aldyb alim ybę s kand idatų kom ami v rius t uri g i apie nciją pręst pete os na kam us. B endr nešim e ske l ir tin i jų in ovės iniam atsto vaut teres met umą e pra biam a val dybo inink o kom (išsi lavin , dar bo pa , uži s pirm ncija imas tirtis pete s) ir v aldyb dėtis reigo mam os pa os su
Sieki šlaik nkam ą kol laus os kv alifik 3.4. ant i yti ti egia arių turim aci orga no n , kol laus dėtis tų bū sižve l jos p usiau egia turė ti nu staty ta at svyrą orga no su t į b endr ktūrą eiklo būdį eriod iškai gian ovės ir v ir p inam stru vert s po a. Koleg ialus užti krint i, kad riai, k urėtų jo na aip v isum rėtų įvair i nas t a, tu orga ių žin o užd kama i atli kti. A udito ių, n onių ir pa tirtie uotim s tin apus uom s sav komi i, kai ių žin titink naria p visu urėtų turė ti na ujaus ių ir a patir tį teto ma, t amą listin ben drov ių fin skait (arba ) aud guoj ir ap os ir ito sr ityse . Ben t amų ansų tlygi kom s atly viena s iš a nimo iteto nari ėtų t urėti žinių ir pa tirtie ginim ų tur ų poli tikos srity je. nusta tymo	TAIP	Bend rovės vald ybos ir au dito kom iteto nari ai tu ri pa kank patir tį ir k val amą ifika ciją, paka nkam ai žin ių, ka d tin kam ai at liktų igas. Akc inink savo pare ų susir inkim riimd ndim ą išri nkti j aldyb audi to ko mite to as, p amas spre uos v os ar naria is, įve rtina jų p asire ngim ą ir k ciją. eten omp 2011 ruod žio 1 4 d. B endr akci nink ai su sirin kimo u atš aukė ovės met m. g au dito kom udito kom s bus renk itetą in co jas a iteta imia usi s art rpore , nau ama kcini nkų s kime visuo tinia usirin ame me a Bend e kol kas suda atly ų kom rovėj nėra ginim iteta rytas s
s kol laus ėtų b ūlom a ind 3.5. V isiem jiem egia ariam ūti si i s tur s nau orga no n vidu ali pr kirta žind inti s eigo mis, bend rovės nizac ija ogra ma, s supa u par orga bei v eikla . Kole gialu turė likti m etinį pati krini mą, k ad bū tų at tų nu s org anas s itys, kurio se jo nari reikia ujint i savo įgūd žius ir žin ias. tatyt atna os sr ams	TAIP	Bend rovė suda limyb ę val dybo iams susip ažint i su B endr ovės veikl ro ga s nar a, taigi nauj ai išr inkti valdy bos n ariam eikia akan kama i žini ų ir in s sut ems ma p form acijo rs ind ividu alios mok s neb engia Vald s, no ymo prog ramo uvo r mos. y bos džiai bei žinio olato kdan narių įgū aujin ami jiem s atn t sav s nu s vy o funk vald ybos džiuo indi vidu aliai eikiu cijas, posė i. t por se ar esan
3.6. S iekia nt už tikrin ti, ka d vis i su k oleg ialau ariu s usiję iniai in s org ano n esm ų kon flikta i būt endž tinka į ben drov ės ko legia lų or iami mai, teres ų spr ganą as4 n mų5 ų būt i išrin ktas paka nkam eprik lauso skai čius. turėt narių	NE	Iki ši ol be ndro nebu valdy bos n iklau vėje rtina arių vo ve mas nepr som uma s, nebu rikla akan kam okos ių "p " sąv turin tarta vo ap s nep usom ų nar umo ys. Bend endu si dė l šių endi rovė šiuo nėr sispr įgyv nimo metu tatų a ap nuos ateit yje.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. stovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUSIANČIOM BENDROVĖM

1III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo. 2Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas

PRI NCI PAI /RE KOM END ACI JOS	TAI P /N E / NEA KTU ALU	KOM ENT ARA S
I pri ncip as: P agri ndin ės n uost atos Pagr indi nis b end rovė s tik slas turė tų b ūti v isų a kcin inkų inte ten resų	kinim žtikr as, u	inan olat inį a kcin inkų bės v ertė s did inim t nu nuo savy ą.
Bend vieš ai sk elbti ben drov ės pl 1.1. rovė turėt gti ir ėtros tegij ą ir stra ų ren tikslu s, aiš kiai d eklar uoda kaip ji pla kti a kcini nkų nuoj a vei inter esais ir ma, didin ti akc inink ybę. ų nu osav	TAIP	Bend rovės veik los st ija pa teiki meti niam nešim e, iš dali es ir rateg ama e pra meti nėje atask aitoj e, tai kai k uriuo aneš imuo auda i. Ben drov ės p pat se pr se sp skelb iami esmi niai į vykia i bei ešim ai inv tojam s taip atspi ndi estuo pat pran Bend rovės veik los k rypti s.
isų b endr ikla t būti suko 1.2. V ovės urėtų a į st inių truot rateg orga nų ve ncen tikslų endi žvelg ikį di dinti akci nink ybę. įgyv nimą , atsi iant į pore ų nu osav	TAIP	Bend veik los st vald yba, bend rovės iją sv ir tvi rtina rovės egija rateg arsto strat yra suko reikį d irbti p elnin tikslą didin ti akc inink savyb a į po gai, t urint truot ncen ų nuo ę. Bend rovės veikl ategi jos n tų lai kymą si kon troliu oja b endro vės v adov os str uosta as.
1.3. Bend rovės prie žiūro s ir v aldy ai tu rėtų glau džiai ben drad mo o rgan ar biaut kdam i kuo dide dos b endr ir akc inink i, sie snės ovei nau ams.	NEAK TUA LU	Bend rovėj udar tebė tojų taryb a, ak cinin kai jo isakė yta s s ats e nes
endr aldy užtik kad būtų 1.4. B ovės prie žiūro s ir v ai tu rėtų rinti, mo o rgan ger biam tik b endr akci nink ų, be t ir k itų b endr veik loje d alyva ovės ovės os ne u ikla nų (d arbu , kre ditor ekėjų janč ių ar susij usių otojų ių, ti su t a ve asme , klien ietos ben druo ės) te isės i r inte resai tų, v men	TAIP	Bend vald nai s iekia užti krint i, kad visų ben drov ikloje da rovės ės ve ymo orga lyvau janč eikla sai b erbia ių ar susi jusių teisė s ir i ūtų g mi. ntere su v asm enų Bend vald yba k liuoja ben drov vado iklą, anal rovės ir ve rtina ės ir ontro vo ve izuod vado teikt ą fin ansin skait iklos nizav imą, ę ata turto ama vo pa ą, ve orga pasik o du kita eitim nis ir ome
incip end rovė s val dym o sis II pr as: B tem a drov ės va ldym o sis rėtų užti krin ti st ginį vado vavi Ben tem a tu rate funk cijų pasi skirs rp b end rovė akc inin kų in tym ą ta tere s org anų, sų a	mą b end i, efe rove psau gą.	ktyv ią be ndro vės v aldy iežiū inka usia rą ir rą, t mo o rgan ų pr mą p usvy
2.1. B e Lie s Res publ ikos A kcini ų ben drov ių įst priva lomų tuvo atym atytų e num visu otini o akc inink irink imo ir be ndro vės v adov kom orga nų – ų sus o, re en duoj bend rovėj e sud aryti tiek koleg ialų p riežiū ą, tie k kol egial ama ros o rgan ų valdy ą. Ko legia lių p riežiū ros ir vald dary užtik mo o rgan ymo orga nų su mas rina valdy mo i r prie žiūro s fun kcijų aišk kyrim ą be ndro vėje, ben drov ės ų ats vado skait bę b ei ko ntrol ai sa ožtu sąlyg oja e fekty į ir vo at ę, o t omy vo ru vesn skaid resnį ben drov ldym ės va o pro cesą	TAIP	Koleg ialus vald vald yba y ra išr inkta akci nink ymo orga nas – ų. Steb yba akcin inkų endi daro ėtojų 2006 tar tų spr mu nesu ma nuo me žės m ėn. gegu
Kole gialu s val dym atsak s už į vad 2.2. inga egin imą strat o org anas yra ovav bend bei v ykdo kita bend vald funk . Kole gialu rovei ines rovės cijas s esm ymo s priež sakin ž efe ktyv ią be ndro aldy iūros vės v ra at orga nas y gas u mo o rgan ų veikl iežiū os pr rą.	TAIP	Bend vald yba y sakin ga už ben drov iklos plėt rovės ės ve ojim tegij ra at o stra os form endin ą bei akcin inkų avim ą, jos įgyv imo o izavim inter avim tstov rgan esų a ą bei a psau gą.
Jeigu ben drov ndžia sud tik ą ko legia lų o 2.3. ė nu aryti vien spre rgan ą, rekom endu a, ka d tai būtų priež bėtoj yba. Tokiu ojam iūros nas, t .y. ste ų tar orga bėto ryba atsak už ef ekty vią b endr vad yk atvej jų ta inga ovės u ste yra ovo v dom ų fun kcijų žiūrą prie	NE	Suda tik va ldyba (akc inink endi eguž ėn.). uo 20 06 m ės m ryta etų g ų spr mu n
kcini nkų s kimo renk s kol egial 2.4. V isuot inio a usirin iežiū ama us pr ros o rgan as ų bū daro eikti išdė ka. turėt ti su ir tur ėtų v III ir IV pr incip styta tvar mas uose ben drov suda ryti k oleg ialau Jeigu ė nu s pri ežiūr , tač iau tų ne spręs os or gano suda koleg ialų v aldy aldyb ą, III ir IV princ ipai t urėtų būti rytų mo o rgan ą – v čiai.1 taiko mi va ldyba i, kie k tai iešta rauja šio o ei ir p askir nepr rgan o esm	TAIP	Šie taiko aldy bai t iek, kiek iešta vald ybos princ ipai mi v rauja ei ir nepr esm pask irčiai
2.5. Bend rovės vald ir pr iežiū rėtų suda ryti t oks v aldyb us tu ymo ros o rgan os narių (vyk dom ųjų d irekt orių) ir st ebėt ojų t aryb rių (d irekt orių kons ul os na ) ska ičius, kad atski arba ned idelė ė ne galėt tantų ras a smuo asm enų grup ų s. 2 dom inuo ti šie priim dimu ant s ms o rgan ams pren	TAIP	Yra š eši B endr vald ybos kcini nkų šis s kaiči ovės iai, a nar nuom one us yr a paka nkam as.
2.6. D irekt kons ultan ba st ebėt aryb būti skiri oriai tai ar ojų t riai t urėtų ami os na apib rėžta m lai kotar limyb e būt i indi vidu aliai nkam mak piui, iems su ga perre liais Lietu vos R bliko ės ak tų le idžia rvala m, k ad sima s teis mais inte is, ta espu būtų užti krint as bū prof kank i daž tinas esinė irties imas ir pa s pat aug ama nas karto s. Ta būti jų st tinas virti nima ip p rėtų atus pat at tu atyta o pa num galim ybė atle tačia edūr ų bū ti le už juos isti, turėt snė u ta proc a ne ngve vykd jo di rekto arba vald ybos o atl eidim cedū riaus nari omo o pro rą.	NE	Steb bos a kyta eguž kcini nkų s dimu ėtojų tsisa 2006 ės m ėn. a tary m. g pren

3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV pr incip as: V isuo tinio akc inin kų s usiri nkim kam o ko legia laus o ren org Ben drov ės va ldym o sis rėtų užti krin ti, k ad v isuo tinio akc inin tem a tu fekt jam ikto s tei sės t urėt ų už tikri nti e yvią ben drov ės va ldym sute o org	ano pare kų s usiri nkim 7 pr iežiū anų	igos ir at sako myb ė efek ai fu kam as ko legia lus o as ti nkam ai ir tyvi nkci otų, o ren rgan onu o rą ir visų ben drov ės a kcin inkų inte resų aps augą
akci nink irink renk s kol lus o as (t oliau 4.1. Visuo tinio imo egia ų sus ama rgan šiam – ko legia lus o as) t užti krint i ben drov ės fin e pri ncipe urėtų ansin ės rgan apsk ir ko ntrol ą bei skai drum legia lus o aitos ės sis s vien tisum ą. Ko temo rgan as lat te ikti re kome ndac ijas b endr valdy turėt ovės ir pri žiūrė ti ų nuo mo o rgan ams bei k liuot eiklą vald ant b endr ovę8. i jų v ontro	TAIP	Šias funk cijas atlie ka vi inio akcin inkų susir inkim kama vald yba. Ji suot o ren tvirt ina ir ikia v isuot iniam akci nink irink imui inį pr aneš imą a pie pate met ų sus bend rovės veik lą, fin ansin aska itas, eigo je sv ben drov ės ve ik es at metų arsto los re zulta tus ir ina b endr vado vo da rbą. ovės vert
olegi alaus tsaki veikt 4.2. K riai tu rėtų s ąžini ngai, sting ai ir a ngai i rūpe orga no na bend rovės bei a kcini nkų n auda i ir jų inte resai ižvel gdam i į da rbuo tojų in s, ats us ir v isuom enės vę. N eprik lauso mi ko legia laus o iai tu rėtų: teres gero rgan o nar a) be t kok iomi s sąl is išl aikyt i sav alizė rend imų priėm imo ir ygom o an s, sp veiks eprik lauso ą; b) nesie kti ir iimti jokių grįst ų len gvat mų n mum nepr nepa ų, kurio s gal i kom ituot i jų n eprik lauso ą; c) aiški ai re ikšti prieš prom mum savo imą t veju, kai m kad k oleg ialau dima s gal i pak tarav uo at ano, s org ano s pren enkt i ben drov ei. K ai ko legia lus o a pri endi dėl k urių ėmę rgan as yr s spr mų, iklau ri rim tų ab ejoni ų, tok iu atv eju ši adar yti rėtų p ys tu ys tu nepr soma s nar s nar kama s išva das. Jeigu riklau tydin rieža atitin sista stis j is ys at tų, p nep soma s nar iškin ti laiš ke ko legia liam rba a udito kom i reik turėt nui a itetu i ir, je ia, ų paa orga kama m be ndro eprik lausa nčiam nui ( i). atitin vei n instit ucija orga	TAIP	Bend rovės vald ybos nari ai vy kdyd ami igas vado vauja si be ndro vės savo pare inter esais be v eikia akci nink udai ų na
Koleg ialau s atli kti ki ekvie ų ski 4.3. ario igom turėt rti s org ano n pare nas n arys paka nkam ai lai ko ir dėm Kiek s kol egial esio. viena rėtų įsi ys tu aus o rgan o nar ribot i kit profe (ypa č igoti tai siniu s įsi igoji pare p ap us s avo pare mus direk s kito se be ndro ), kad etruk dytų tink i atlik toria reiga vėse jie n ti us pa ama koleg ialau u kol laus rys d alyva nario igas. Jeig egia s org ano pare orga no na vo sėje9 koleg ialau džių per b endr fina maži ei pu posė ovės nsini au n s org ano us tų bū ti inf i ben drov ės ak kai. ie ta i turė ojam cinin metu s, ap ormu	TAIP	Vald ybos ai la ikosi vald ybos regl ykdy skiria nari igų v mui nto, ame savo pare paka nkam i laik o.
Kai k oleg ialau ndim li ski veikt i ben drov 4.4. ai ga rting ai pa ės s org ano spre akcin inkus , kole gialu isais akcin inkai s turė tų el gtis s ąžini ngai ir s org anas su v i info neša liška i. Jis turėt ų užt ikrin ti, ka d akc inink ai bū tų tin kama jami rmuo nflik apie bend rovės reik alus, jos s giją, riziko s val dym ą ir i sų ko trate ntere tų dimą . Ben drovė je tu rėtų būti a iškia i nus as ko legia laus o ių tatyt spren rgan o nar vaidm uo jie ms b endr auja akci nink ais ir įsipa reigo jant akcin inkam nt su s.	TAIP	Akcin inkų ir val dybo konfl iktų nieka da n ekilo drov ldyba s inte . Ben ės va resų sieki a dir bti są žinin gai. infor Vald yba maci ją ak cinin kam eikia taip , kai p rei kalau ja LR Akc inių s pat bend rovių įsta s, ir t ai nu rody ta be ndro vės į tyma statu ose.
4.5. R ekom endu ojam a, ka d san doria i (išsk maža reikš mius dėl n edide lės jų yrus s arb a sud ndar tinėm is sąl is vy kdan t įpra stinę ben drovė vertė arytu s sta ygom s veikl ą), su daro rp be ndro kcini nkų, priež ldym mi ta vės ir jos a iūros ar va o org anų , ar k itų be ndro aldym ką da ranči alinč ių da ryti fi narių vės v ui įta zinių ar ju ų ar g ridin būtų i kole giala . Spre ndim as dė l toki ių asm tvirt inam enų, us or gano ų san dorių būti laiko k tuo ju, k ai už tokį tvir tinim rėtų priim tu ti o tu atve mas dimą bals daug iklau kole giala uoja nari spren uma nepr somų us or gano ų.	NE	Nebu ūlym ildyt i ben drov ės do kum s tok vo si ia nu entu ostat o pap a. Bend vald ando suda adov auda rovės nai s rius ro ir tvirt ina v mies i ymo orga s akt endr kalav ikdam drov udai teisė ų ir B ovės įstat ų rei imai i Ben ės na s, ve
oleg ialus būti riklau mda dimu 4.6. K urėtų s prii nas t orga nep soma mas spren s, čius reikš bend veik lai ir kita ko, k oleg ialus turin mės rovės egija i. Be strat or ėtų b eprik lauso bend vald Kole ūti n rovės s tur gana mas nuo ymo orga nų . giala ų dar bui ir ndim dary kos ju inkę nari rėtų ti įta os išr netu us or gano spre ams Bend ikrin ti, ka d kol lus o jo ko rovė turėt ų užt egia as ir mite tai asme nys. rgan būtų pak anka kliais (tar ir fin iais), reik aling pinti mais ište p jų ansin ais aprū s atli kti, įs kaita bend darb igom isę g auti ač iš rovės uotoj isą nt te pare – yp ų – v	TAIP	Kada ngi k oleg ialus vald vald yba y nkam a vis uotin iame ymo orga nas - ra re akcin inkų rinki prikl rend drov susi ji ne mai priim imus . Ben ės me, auso a sp vado vybė krina , kad kole gialu kom i būt užti ir jo iteta rūpin ti s org anas ų ap paka nkam tekli eikal tlikti ais iš ais, r inga is pa reigo ms a

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę8. 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų . Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo 6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-

5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7Žr. 3 išnašą.

8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui. 9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

Tokios praktikos kol kas nėra. NEAKTUALU

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba),
arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus or-

ganas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.

Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje.

Valdyba nėra nustačiusi nepriklausomumo sąvokos.

Tokios praktikos kol kas nėra.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

NEAKTUALU Atlyginimų komitetas nesuformuotas (aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).

į išor inius teis ės, a pska itos a r kito kius ialist us ko legia laus no ir jo spec orga komi komp ijai p riklau sanči ais kl ausim ais. N audo dam asis m inėtų kon tetų etenc sulta cialis slaug omis info ijai a pie a tlygi nimų ntų a tų pa nust atym r spe rmac o siste inkos dartu ti, at lygin imo k omit ų užt ikrint i, kad turėt stan etas tas mų r s gau kons ultan ačiu eiktų kon sulta ben drov cijų susij usios ės tas t metu net uo p žmog iškųj ų ište klių s kyriu i arba vykd rba v aldym omaj ariam am, a o org anų n s.
Koleg ialau veikl ėtų b p, ka d ne prikl 4.7. ūti o izuot a tai a tur s org ano rgan au kole giala lėtų i did elę įt aką i varb somi nari ai ga turėt tin s iose sri us or gano kuri sų ko nflikt limy bė yr č did elė. T okiom ose i is sri timis tyse, ntere ų ga a ypa laiky tini k lausi bend dire ktori ų sky , atly o ben mai, susij rovės rimu ginim ę su drov ės di rekto u ir b endr aud ito ko ntrol e bei riam ovės įvert inim tatym s nus u. Todė l tuo ju, k ai ko legia laus no ko iskirt ijai y i min ėti atve tenc orga mpe ra pr klaus ekom endu a suf oti sk o, atl imai, šiam nui r ojam yrim ygin imų ir orga ormu audit o kom ndro krint i, kad skyr atlyg itetu s. Be vės t urėtų užti imo, inim ų ir a u dito komi kirto s fun kcijos būtų vykd s gal i tas f unkc s pris s, tač iau jo i tetam omo ukur is kom s. Tok eju b endr jas su jung ti ir s ti ma žiau nei tr itetu iu atv ovės turėt ų aiški nti, k odėl ko al r kai k išsam iai pa jos p asirin pož iūrį i sirin terna tyvų p pa ožiūr is ati tinka trim kirie ms k omit us ti kslus . Ben tas p s ats etam tatyt s nus drovė se, k urių koleg ialus uri ne daug nari ų, tri ms k omit s skir nas t etam tas orga funk cijas gali atlik ti pa ts ko legia lus o as, je igu j is ati tinka kom iteta rgan ms kelia sudė ties r eikal avim us ir j eigu šiuo klaus imu a tskle idžia atiti nkam mus ą infor maci ją. To kiu a tveju šio kode kso n susi jusio koleg ialau uost atos, s su s no ko mite tais ( ypač dėl j ų vai dme eiklo s ir s kaidr ), tur ėtų b ūti orga ns, v umo taiko kai t inka, visa m ko legia liam nui. mos, orga	TAIP	Audi to ko mite ra išr inkta s 200 9 me tais. 2011 ruod žio 1 4 d. n eeilin io tas y m. g visuo tinio akci nink irink imo Ben drov ės au dito kom iteta s buv metu o at ų sus dinta s in c re. A rtim iausi o vis uotin io ak cinin kų su sirin kimo staty met orpo u bus r enka nauj dėtie s aud ito k omit Ben drov ės di rekto rių sk etas. mas os su y oti. Š rimo ir a tlygi nimų kom iteta i nėr a suf iame kte n urod ytas ormu pun funk iš da lies i ki šio l vyk do va ldyba kom s ribo cijas ncijo pete savo se. Jeigu akci nink ndim okius kom kalau ai pr iimtų igti t itetu o rei ą ste s ar t tų spre LR įs ai, ko tai b mite ūtų į steig ti. tatym
Pagr indin is ko kslas – d idint i kole giala darb o efe k 4.8. mite tų ti us or gano žtikr , kad ndim ai bū tinka rsčiu inant iimam i juos mai a tyvu tų pr mą u spre psva s, dėti oti d arbą , kad kole giala rend ir pa nizu taip imam orga us o rgan o sp s neda įtako esų k onfli ktai. Kom ikti n eprik iniai inter iteta i turė rytų tų ve s esm lauso mai b ikti k oleg ialiam ekom enda ei pr incip inga i ir te nui r cijas, susi orga koleg ialau ndim čiau galu dimą jusia tinį s priim u, ta s su s org ano spre pren a koleg ialus Reko dacij igti k kiam omit nesie i pats a ste etus orga nas. men a sus ti ko legia laus no ko kelti ją ko . Kol aurin ijos a mite tenc tams orga mpe r per e gialu išlie ka v isišk sakin už sa vo k ribo ai at cijos eten s org anas gas omp se endi priim amu s spr mus.	TAIP	Bend kiant ys ko legia lūs o prikl ndim rovėj e vei ai yr mi ir rgan a ne auso spre us onfli priim kiška i, neį takoj ami j okių inter esų k ktų i r išlie ka vi siška i a sav aran atsak ingi už sa vo ko ijos r ibose priim endi tenc mpe amu s spr mus.
Koleg ialau ukur ti ko susid ėti b 4.9. mite tai tu rėtų ent i š trij rių. s org ano s ų na Bend e, ku kole giala ned vark rovės riose nari išim ties t us or gano ų yra aug, a kom iteta i gali būti suda ryti t ik iš d viejų nari ų. Kie kvien o kom iteto nari ų dau ėtų s udar yti ne prikla i kole giala nari ai. Tu eju, k ai ą tur o atv gum usom us or gano bend rovėj bėto jų ta ryba udar , atly ginim ų ir a udito kom iteta i e ste nes oma turėt ų būt i sud aryti išim tinai iš di rekto rių ko nsult antų Spre ndžia nt, k ą ski rti ko mite to pi rmin inku ir na riais, turė tų bū ti ats ižvel giam a į ta i, kad stė k omit uri b ūti at nauj inam a ir k ad ne turi b ūti p ete t nary er nelyg tikim tikra pasi is asm enim is. a tam	TAIP	Atlyg o kom ben drov aud ito ko udar inim iteto ė net uri, o mite iš trij tas s ytas ų inink nko a kcini nkai rinki narių , pirm ą išri visuo tinio susi etu į verti nę jo mo m iklau krit odžio 14 d ilinio erijų . 201 1 m. visu otini nepr som umo gru . nee o akcin inkų inkim ndro udito kom s buv tatyd susir tu Be vės a iteta intas o ats o me in co . Arti miau sio v isuot inio a kcini nkų s usirin kimo u bus renk met rpore ama s nauj dėtie s aud ito ko mite tas. os su
. Kiek įkur to ko alioj ts ko legia lus 4.10 vieno mite to įg imus turė ti pa tų nu staty Kom ykdy as la ikyda iteta i tur ėtų v ti sa areig mies i nus tatyt orga nas. vo p ų įgali egul i info ti ko legia lų or veik lą ir j ojim ų ir r iaria apie rmuo ganą savo os rezul . Kiek kom įgali ibrėž aidm vieno iteto ojim ai, ap ianty s jo v enį ir tatus nuro dant s bei tų bū skelb ti be nt ka (kaip ys jo teise igas, turė ti pa rtą p etus pare er m dalis info kurią ben drov ė kas skelb ldym uk ijos, ia ap ie sa met o str rmac vo va ktiką ). Be ndro at ka nešim tūrą ir pra vės t aip p iniam smet met savo e pra e ų ske lbti e kom ešim sudė sėdž ių sk aičių turėt itetų ie jų tį, po ir samų pran us ap daly ėdžiu dines narių vavim aėjus ius m taip pie p agrin etus, pat a ą pos ose p er pr veik los k dito kom kad kina rypti s. Au iteta ėtų p atvir tinti, jį ten s tur savo au dito prikl iksm us, k buvo as, ir pai a prašy ti ve urių trum proce so ne auso mum , kad kios išvad imta si tam prie iti to os.	NE	Kom veik los p rakti ka ši etu B endr tik f itetų ovėje ojasi uo m ormu
4.11 . Siek iant u žtikr inti k omit nkišk ir obj ektyv kole giala etų s avara umą umą, us riai, k urie n ėra k omit ariai, astai turė rėti t eisę d alyva uti eto n tų tu orga no na papr komi posė džiuo se tik kom itetu i pak vietu s. Ko mite ali pa kvies ti arb teto tas g a reika lauti , kad ėdyje daly tikr i dar buot ojai arba eks i. vaut ų tam perta pos Kiekv ieno komi pirm inink ui tur ėtų b ūti su daryt lygos tiesi ogiai pala ikyti teto os są ryšiu akcin inkai s. Atv ejus, kuri t tai turėt ų bū ti da , reik ėtų s su ems esan roma dyti k omit eiklą regla uojan čiose taisy klėse eto v ment nuro	NE	Audi to ko tas b us išr inkta akci nink irink mite imia usio visuo tinio imo s art ų sus drov ė sud tinka sąlyg as ko iklai . Ben mite metu to ve arys mas

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

11Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos

ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės turėtų apsaugoti akcininkų teises.

endr koleg ialiem ldym s (šia 5.1. B ovės s prie žiūro s ir va rincip o org anam me p e ka ko legia lūs o iek k oleg ialius k val dym ai ap ima t prie žiūro s, tie sąvo rgan o or s) va dova inink oleg ialau inink uja š ių or pirm ai. K pirm ganu ganų s org ano as king ž ko legia laus osėd žių tinka suša ukim atsa yra as u orga no p mą ą. info Pirm inink rėtų užtik rinti tinka isų k oleg ialau narių as tu mą v s org ano r imą apie šauk iamą posė dį ir posė džio darb rkę. J is tai ėtų otva t tur mav p pa užtik rinti tinka adov avim ą kol egia laus osėd žiam s bei ką ir tvar mą v orga no p darb ingą sferą posė džio atmo metu	TAIP	Vald ybos inink as už tikrin kamą vald ybos džių suša ukim pirm a tin posė ą ir o r form šauk rinki šsiun čiam a val dybo gani zavim ą, in acija apie iamą susi mą i s valdy bos d arbo regl naria ms ir tai n tyta nte. uma ame
5.2. Bend kol egia lių o sėdž ius r ekom endu ojam ngti rovės rgan ų po a re kam iodiš kum gal iš anks rafik ą. Kie kvien a ben atitin tvirt intą g to pa u per u, pa drovė džia, koki iodiš kum u šau kti ko legia lių or džius pati posė spren u per ganų , tačia u rek nduo ti tok riodi škum u, ka d bū tų už tikrin jama juos iu pe ome reng trauk inių b endr valdy mo k lausi dima s. Be iama ovės tas n eper s esm mų s pren n drov bėtoj ybos džiai tų bū ti šau kiam i ben t kar ės ste posė turė ų tar tą pe r met ų ketvi ben drov ldybo ėdžia i – b ent k į11. rtį, o ės va ėnes artą s pos per m	TAIP	Vald ybos džiai šauk kam iodiš kum u, ka d būt ikrin posė iami atitin ų užt tas u per kiam ių b endr val dym o kl rend smin ovės ausim imas rtrau nepe as e ų sp idėlio klaus dimu kiam ilinia ėdžia Neat tinų imų i šau i nee i pos i. spren
olegi alaus pie ša ukiam ėdį tu būti infor 5.3. K riai a rėtų muoj ami orga no na ą pos iš an ksto, kad kank i laik kam osėd turė o tin ai pa siren gti p yje n tų pa ama a klau alėtų vykt ding a dis kusij kuri grinė jamų simų ui ir g i nau stym svar a, po os būtų inkam ndim kiam ėdį priim ami t i spre ai. Ka ešim u api e šau rtu su pran ą pos koleg ialau ėtų b ateik a reik aling džio ariam ūti p ta vis posė s tur s org ano n a, su darb rke s džiag rbotv arkė džio būti usiju si me a. Da posė rėtų otva metu netu keiči apild , išsk us, k sėdy je da lyvau si ko le atvej ai po ja vi ama ar p oma yrus giala nari ai arb a kai idėlio tinai reiki ęsti s varb ius b endr ovei neat us or gano a spr klaus imus	TAIP	Vald ybos nari iš an ksto elekt ronin iu pa štu i šsiun čiam a da rbotv arkė ir ams reika linga darb rkei med žiaga , dar botv arkė džių daž visa posė ni otva metu i nek eičia eben tidėl kia s ildom arbiu ausia iotin ai rei i pap t nea pręst ma n us sv s bend klau rovei simu s.
5.4. Sieki ant k oord inuo ti be ndro vės k oleg ialių nų d arbą bei užtik rinti orga efekt ndim ų pri ėmim ben drov ės ko legia lių p riežiū ros ir yvų spre o pro cesą, valdy ų pir mini nkai turėt vyje derin ti šau kiam sėdž ių ų tar mo o rgan pusa ų po data s, jų darb rkes, glau džiai ben drad arbia uti s pręsd ami kitus su b otva en drov ldym ijusiu s kla usim us. B endr stebė tojų taryb sėdž iai ės va ovės u sus os po ų būt ri ben drovė s vald ybos ypač ais, k sėdy turėt i atvi nari tais atvej ai po je ams, klau vald ybos ų atš auki atsak be, a tly tomi sima i, sus iję su nari svars mu, omy ginim staty o nu mu.	NEAK TUAL U	Steb ba ne suda ėtojų tary ryta.
rinci Neš ališk kcin inkų trak tavi ir ak cinin kų te isės VI p pas: as a mas drov ės va ldym o sis rėtų užti krin ti ne šališ ką v isų a kcin inkų Ben tem a tu turė goti akc inin kų te ises. tų a psau	, įsk aita nt sm	ulkiu osiu s be i užs ienie čius, trak tavi drov ės va ldym o sis Ben tem mą. a
Reko duoj , kad ben drov ės ka pital ą sud tik t okios akci 6.1. jos, arytų men ama kurio ikia v ienod as ba lsavi avyb ės, d ivide ndų s jų t urėto jams ir sute mo, nuos kitas teise s.	TAIP	Bend kapi talą s udar o akc kianč noda s bal rovės ijos, sutei ios jų turė tojam s vie ybės ir di vide ndų t savim eises o, nu osav

13Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

TAIP Bendrovė skelbia veišai ir tokiu būdu suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

TAIP Bendrovėje audito komitetas išrinktas 2009 m., jo pagrindinės veiklos funkcijos: 1) teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutar-

ties su audito įmone sąlygomis; 2) stebėti išorės audito atlikimo procesą;
3) stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
4) stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
5) vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų numatytas funkcijas.
Šios funkcijos buvo numatytos audito komiteto nuostatuose.

2011 m. gruodžio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu Bendrovės audito komitetas buvo atstatydintas in corpore. Artimiausio visuotinio akcininkų susirinkimo metu bus renkamas naujos sudėties audito komitetas. Bendrovė sudarys tinkamas sąlygas, kad audito komitetas galėtų atlikti savo funkcijas.

Šios nuostatos laikomasi tais atvejais, kai valdyboje sprendžiami valdybos nario - bendrovės vadovo darbo užmokesčio klausimai.

7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika teresų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

NE	Atlyg ų dyd is dar buot s ben drovė s kon fiden ciali i nform , Bed inim ojam acija rovės
	kome pasl , be t a atly ų pol itikos kaita rcinė aptis o įmo nėje giam ginim atas neren
	Klaus dėl k odek kome nduo s atly ų ir iš mok litiko imus jamo ginim se re ų po s por
	eikio keičia ąlygo ir pa imo i atei tyje, ntis s ms. T atom rstyt reng num a sva rump a
	infor ndro šmok ldym maci ja ap ie Be vės i naria iajai as va o org anų ms, v yresn
	vado vybe i skel biam ės ak arka. a teis tų nu staty ta tv
NE	Priež dyto s 8.1 kte. astys nuro . pun

Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

Priežastys nurodytos 8.1. punkte. NE

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems in-

NE

Bend s akc inink svarb ndor okie kaip bend 6.3. i ir jo ūs sa iai, t rovės rove ams perl eidim s, įke kitok unki as, in vima itima nima rėtų turto vesta s, tu s ar s aps ą12. V o ak kų su kimo s akc inink i visu otini cinin sirin prit arim isiem gaut ams	NE	Bend okios s akc inink rovės įstat ai ne teisė ato t num ams. Bend akci nink sand , kur rovės ai tv irtina orius ių tv irtini mui j iems atyto num s al Ak ben drov ą ir B endr teisė cinių ių įst ovės įstat atym s pag us.	7.4. B endr priež ldym ilaiky o bal TAIP ovės iūros ir va turėt ti nu o org ano n arys ų sus o, ka ndim ai dė l san dorių ar ki tokių klau , su k savim i prii i spre simų uriai mam s ar d alyki jis su sijęs niniu niu i ntere asme su.
ų bū dary dos g alim ybės pažin ti ir d alyva turėt ti su ieno susi uti p riima tos v nt bend bius dimu s, įsk sand rovei aitan inėtų orių tvirt inim t pam svar spren ą. kcini nkų s kimų suša ukim edim cedū 6.4. V isuot inių a usirin o ir v rėtų ros tu o pro suda kcini nkam s lyg alim ybes daly irink ryti a ias g i sus ime ir ne turėt vaut ų kcini nkų ų be irink akcin inkų paže isti a teisi i int . Pas isuot inio ta v eresų	TAIP	Bend vald yba p toki arbiu endi rovės riima us sv s spr mus. Infor ie ak kų su kimu s ske lbiam kaip LR maci ja ap cinin sirin a taip tai n tyta uma s akt . Akc inink irink šauk Bend buv e, ku teisė imai iami rovės einėj ri uose ų sus nesik pat B endr eitė ovės įstei gimo nuo	VIII prin cipa s: Be ndro vės a tlyg inim litik ų po a vieš ir sk aidr umą umą
inkim ta, d r laik ų užk kelio akty akci nink susir o vie ata i turėt irsti viam as ne ų dalyv kime avim ui su sirin 6.5. Sieki žtikr inti u žsien yje g ančių akci nink ų tei sipaž inti s ant u yven sę su u infor maci ja, e gal imyb ei, r ekom endu ojam a vis uotin iam akcin inkų sant susir inkim ui pa tus d okum s iš a nksto pask elbti vieš ai pr ieina mai entu reng	TAIP	Infor ie ak kų su kimo suša ukim lomu endi maci ja ap cinin sirin ą, siū s spr mų p ro jektu s, inf rend talp a ben drovė s tink lapyj cija a pie p riimt imus inam orma us sp e lietu lų ka lbom vių ir is. ang	NE Bend kelbt atly litiko skait ą (to liau – 8.1. rovė turėt i savo ginim s ata ų pas ų po Ši at atlyg inim skait a), k uri tu rėtų būti aiški ir le i sup ly ų ata ranta ngva ma. skait būti pask elbta tik k aip b endr ginim rėtų ovės inio ų ata a tu met ne ešim o da lis, b būt i ske lbiam bend urėtų a ir rovės inte tin et t rneto pran klala pyje.
bend rovės inte tink lalap yje n e tik lietu vių k alba, bet ir an glų k alba ir rneto (ar) k itom is už sieni o ka lbom is. Vi inio akcin inkų susir inkim toko lą suot o pro po jo irašy mo i r (ar ) pri imtu endi taip ekom endu ojam pat r pas s spr mus a pask elbti vieš ai pr ieina mai b endr inter tink lalap yje li ių ir a nglų ovės neto etuv kalba ir (a r) kit užsie nio k albom is. Be ndro klala vieša omis vės in to tin pyje i terne li bū ti sk elbia a do kum vieš priei ai ga e vis apim tis, j ei jų entų nam ma n as pask elbim lėtų pake nkti bend i arb a bū sklei bend rovės tų at stos as ga rove			8.2. A tlygi nimų kaito je da ugiau sia dė mesi ėtų b ūti sk iriam a ben drovė atas o tur s NE direk torių atly ginim litika i ate inan čiais, o ku r tin ka – ir to lesni ais, fi ų po iniai tais. Joje taip urėtų būti apžv elgia kaip atlyg inim pat t nans s me ma, ų polit ika b įgyv endi aėju siais fina nsini ais m etais . Ypa tinga uvo nam a pr s dėm ų bū ti sk iriam mini bend atly ginim litiko turėt rovės esys as es ams ų po s poky čiam s, lyg finan inant raėju siais sinia is me tais. su p
kome lapty rcinė s pas s. Akci nink ų bū dary galim ybės bal i akc inink 6.6. turėt ti su tos suot ams ų inkim enišk e dal arba ned alyva . Akc inink susir ai jam jant ujant e asm yvau ams būti daro okių kliūč ių ba lsuot i iš a nksto rašt u, už pilda nt be rėtų ma j netu n drąjį bals o biu leten avim į.	TAIP	Bend akci nink li įgy vend niška rovės ai sav o teis inti p i, per atys es ga asme savo pat b alsuo dam nksto drov eikia akci ninka taip i rašt u iš a . Ben ė sut atsto vus, ms tokia es, k okias R Akc bend s teis ato L inių rovių įstat num yma s.	NE 8.3. A tlygi kaito būti ikta b ent š i info nimų je tu rėtų ija: atas pate rmac 1) di rekto lygin kinta r nek ų sud edam ųjų d alių s kis ir rių at imų mų i intam anty aiški jo pa nima s; 2) pa kank infor iklos ltatų o krit s, ku maci ja ap ie ve inim eriju riais vert ama rezu grind žiam ė dal ti akc sirink ando kcijas arba a teis ijų pa imo s riuos e, tei sė į a yvau kinta sude dam atly o da lis; ąsias ginim mas
iekia didin ti akc inink ų gal imyb es da lyvau ti akc inink irink 6.7. S imu nt pa ų sus bend s rek nduo plač aikyt dern chno logija rovėm jama iau t i mo ias te ose, ome s ir tok iu bū du su dary ti akc inink galim ybę d alyva bals akcin inkų uti ir uoti ams susir inkim doja ntis e lektr onin ių ryš ių pr iemo nėm is. To kiais atvej ais uose nau form turi b ūti už tikrin erdu odam os in acijo as ir galim i tas p tatyt s sau gum a nus dalyv iojo i r bal siojo tybę . Be t o, be ndro vės g alėtų suda ryti s tapa avus savu ą lygas akci nink č užs ienyj ntiem s akc inink akci nink ams, ypa e gy vena ams, ų susir inkim ebėt i pas inau doja oder nių t echn olog ijų p riem onėm is. us st nt m	NE	Bend hnin limy bių. rovė ri tec ių ga netu	3) pa aiški s, ku irink klos rezul krite audi nima ti vei verti nimo rijai n ngi tatų o pas ilgala ikiam s ben drov ės in teres ams; 4) m etod ikom kiant enki i veik los re zulta ų sie atyti ų, ta nust , ar t tų ve nam r o krit iškin tinim erija i, paa imas ; 5) pa kank form kint s sud edam atly i išsa mi in acija apie osios ginim ama amo o dalie kėjim dėjim o laik o ati ius; otarp s mo infor 6) pa kank maci ja ap ie atl ygin imo ir vei klos rezul ryšį; tatų ama 7) pa grind iniai meti nių p remi jų sis s ir b et ku rios k itos n e pin igais temo gau udos krite rijai i r jų p agrin dima nam os na s;
VII p rinci Inte kon flikt ngim as ir atsk leidi pas: resų ų ve mas Ben drov ės va ldym o sis rėtų skat inti bend rovė nari tem a tu s org anų us ve inte kon flikt kleid imo han izmą ų ats resų mec	ngti inte	kon flikt ų be i užt ikrin ti sk aidr ų ir e fekt bend rovė nari resų s org anų yvų ų	8) pa kank i išsa mi in form acija apie išeit inių išmo kų po litiką ama ; 9) pa kank i išsa mi in form acija apie akci jomi rįsto atlyg inim o tei sių ama s pag sutei kimo laiko tarpį , kaip dyta 8.13 kte; nuro pun
7.1. B endr priež ldym jos, k ovės iūros ir va turėt gti si tuaci ai o org ano n arys ų ven prieš gali p riešta bend jo as iniai inter esai ja ar rauti rovės inte tarau men resam s. Jeigu toki dėlt irado , ben drov rieži ldym a sit uacij a vis ės p ūros o ats ar va o šti ki turėt ingą iną p tiem aties prot term s to p orga no n arys ų per rane orga no rba jį išrin kusia m be ndro ba be ndro kcini nkam naria vės o ui, ar vės a ms a rgan s tokią prieš urod ų pob ūdį ir apie inte imo s ituac iją, n yti in , jeig tarav teres resų u įman , vert oma ę.	TAIP	Bend rovės vald nari ai sie kia la ikytis šiam nkte reko atytų ymo e pu num men dacij ačiau be ndro vėje tokių nešim ų ir inf vimo rka ų, t tva pra orma glam entu ota. nere	10) p akan kama i išsa mi in form acija apie akcij ų išla ikym teisių ikimo sute ą po , kaip dyta kte; 8.15 nuro pun 11) p akan kama i išsa form ašių bend ių, ku mi in acija apie rovių rių at pan grup lygin polit ika b naliz iekia imo n uoja ti sus ijusio ustat nt nu staty ymo uvo a ma s s bend atly olitik dėtį. rovės ginim staty ų nu mo p ą, su 12) d irekt s ski ldom s arb kstyv o išė oriam papi nsijo jimo į pe rtos os pe a an n chem grind avyb rašym siją s inių s ių ap os pa as; 13) a kaito ti ko eske lbtin turėt iniu riu n atas
endr aldym li pai ben drov 7.2. B ovės prie žiūro s ir v nioti ės o org ano n arys nega , kur udoj ialiai ba io na imas su j ėra a turto ptart o tur tu ar spec uo n as, s u sav naud arba info iją, k una b ūdam as be ndro oti jį urią j is ga vės o iu, rmac rgan o nar dai a dai g be b endr nine i nau r treč iojo a auti ovės visu otini asme smen s nau o akcin inkų susir inkim o ar j o įga lioto kito ben drov ės or suti kimo gano	TAIP	Bend rovės vald nari ai sie kia la ikytis šiam nkte reko atytų ymo e pu num men dacij ų, tač iau to kių sa ndor ių su dary varka ben drov ėje n lame mo t ntuo ta. ereg	tlygi ų bū požiū nimų je ne merc os infor maci jos. Atlyg skait būti apib endr aaišk NE 8.4. inim oje t aip p rėtų inam a ir p i ų ata at tu a be ndro olitik utarč daro u vyk dom vės p sijus i su s ių, su aisia is nam a, su mų s direk aldym , sąly r alia toria is ir v ariais is. Ta i turė imti, inte tų ap o org anų n gom , infor vykd dire ktori vald maci ją ap ie su tarči isiais ais ir ų su oma ymo orga nų
7.3. Bend rovės prie žiūro s ir v aldy ali su dary ti sa ndor į su mo o rgan o na rys g bend kur ios jis y ra. A pie tokį sand orį (išsk rove, orga no n arys yrus maža reikš mius dėl n edid elės j tės a rba s udar vykd ant į inę b ytus prast ų ver en	TAIP	Bend vald kia la ikytis šiam nkte reko rovės nari ai sie atytų ymo e pu num men dacij kių sa ndor dary varka ben drov lame ų, tač iau to ių su ėje n mo t ntuo ta. ereg	kmę, taiko š dar bo te naria is tru ešim o api e išėj imą i rmin us ir išsam ią mus pran infor s ir k kas, vykd maci ją ap ie iše itine itas i šmo susij usias utarč ių su su s o mais iais d irekt oriai s ir v aldy iais n kimu pirm a laik utrau mo o rgan ų nar o.
drov ės ve iklą b ei sta ndar tinėm is są lygom is) jis priv alo n edels dam štu as ra arba žodž iu, įra šant tai į p osėd žio p rotok olą, p raneš ti kit iems ties o to pa rgan o naria rba jį išrin kusia m be ndro ui, ar ba be ndro kcini nkam vės o vės a ms a rgan s. Šio kom enda dytų sand suda taiko je re cijoje įvar orių i taip ma 4 .5 pat rymu rekom enda cija.			8.5. Visa atlyg inim a ir k ita n auda , skir iama atsk iriem s dir ekto riam o sum s NE atitin kama is fin ansin iais m etais , turė tų bū ti išsa miai pask elbia tlygi nimų ma a e. Šia atask aitoj me d okum turė tų bū ti pa teikt a be nt 8. 8.5.4 k 5.1– ente pun rody ta in form acija apie kiek vieną enį, kuris ben drov ėje ė jo di tuos e nu asm rekto riaus igas bet k uriuo atiti nkam ų fin ansin ių m etų l aikot arpiu pare

12Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą. 13Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

. Be t būti atskl eidži infor 8.12 rėtų maci ja, su sijus i su p giam uoju o, tu ama aren
endi u, ku ben drov ės di rekto ir spr riėm imo p rio m rių etu n ustat mų p roces oma
atlyg litika . Info ti du ikom inim ija tu rėtų apim nis, j ei ta ie ų po rmac ome a, ap
atlyg o kom įgal sudė ben drov sių k l inim iteto iojim us ir tį, su usiju e nes onsu
, kur slaug dota lygin polit iką, v ardu ių pa omis si nu imų s ir tantų stata nt at nau
rdes bei m io ak kų su kimo vaid etini o vis uotin cinin sirin į. pava men
ju, k lygin akci jų sk akcij 8.13 . Tuo ai at imas įstas yrim isė į atve u, te yra pagr as
būti kiam jų sk rėtų sutei žiaus iai tr ejus yrim netu metu a ma s po o.
. Akc nkim doria kitom kcijų arba 8.14 ijų p asiri is ar is tei sėmi s įsig yti a o san
i atly gį, p agrįs tą ak cijų kain kyčia is, ne turėt ų bū ti na udoj si gaut os po ama
maži ausia i trej po jų skyr imo. Teis ės į a kcija eikim as ir teisė etus s sut us m
pasin audo ti akc ijų pa sirin kimo sand oriai s arb a kito mis t eisėm is įsig yti ak cijų
arba ti atl ygį, įstą a kcijų kain kyčia is, tu rėtų prikl ti nu o iš gau pagr os po ausy
anks tų ir išma tuoja eiklo ultat tinim o krit erijų to nu staty mų v s rez ų ver
8.15 . Po t eisių ikim o dir ekto riai t urėtų išlai kyti t ikrą s kaiči ų akc ijų sute am t
iki jų kad encij baig rikla ai nu reikio pad i kok ias n engt usom ors
os pa os, p o po išlaid usiju sias s u akc ijų įs igijim u. Ak cijų, kuria s reik ia išl aikyt i, ska ičius
as, s turi b zdžiu i, dvi ben dro m o (ne kin ūti n etini ustat
guba o atly ginim ytas, pavy us ki ertė.
ji pli oji da lis) v tamo ntam rekto ltant bėto 8.16
. Į di rių k ų arb rybo lygin jų ta ių at imą a ste onsu s nar ne ukiam i akc kimo sand turėt sirin oriai
ų būt i įtra ijų pa inink
. Akc akcin inka ėtų b katin 8.17 ai, v isų p irma inst ituci niai i, tur ūti s ami
dalyv kcini nkų s kimu r bal i dire ktori ų atly auti visuo tiniu usirin ose i suot ose a
mo k lausi ginim mais staty ų nu
enkin sakin ž dire ktori ų atl 8.18 . Nem ygin imų ant o ų, at nusta tymą rgan gų u ,
vaid lygin polit ika a rba b et ku s atly litiko imų ris es mini ginim s, at men ų po s
poky būti kiam io ak kų su kimo tis tu rėtų įtrau as į m etini o vis uotin cinin sirin
darb rkę. A tlygi kaita tų bū teiki akcin inkų balsa nimų turė ti pa otva atas ama v
akci nink irink Bals li bū imui iniam e vis uotin iame ime. avim ti met ų sus as ga
lomo ba pa pob ūdžio priva jo ar taria mojo
. Sch l kur ias d irekt s atl akci s, ak 8.19 oriam ygin jomi cijų emo ms, paga ama
pasir inkim doria is ar kitom is tei sėmi s įsig yti a kcijų arba būti atly gina o san
ianti s akc ijų ka inų p okyč iais, iki jų taiky radži rėtų prita rti os tu mam rem mo p
akcin inka i me tinia visuo tinia akcin inkų irink ime priim dam i me me sus
atitin kam rend imą. Prit arim rėtų būti susij pač ia sc hem a ir as tu ą sp ęs su
akcin inka i net urėtų sti d ėl at skirie ms d irekt oriam al tą sche sprę s pag mą
sutei kiam os ak cijom is pa grįst udos . Visi esmi niam s sch sąly os na ems emų gų
pake itima ms ik i jų t aikym džios taip ų pri tarti akcin inkai , pri turėt pat o pra
imda rend akci nink irink Tokia mi sp imą meti niam e vis uotin iame ime. is ų sus
kcini nkai ų būt i info lomų pake sąly atvej ais a turėt ti ap ie vis as siū itimų rmuo
aiški siūlo akeit ikį. gas i ti pa nimą apie imų r gau mų p pove
. Met akci nink irink ėtų b 8.20 inio visuo tinio imo prita rima ūti g s tur ų sus au
as šia is kla usim ais: nam
1) at lygin direk skyri akc imo toria remi antis ijom is p agrįs tomi ms mas s
sche is, įsk t akc kimo sand aitan ijų pa sirin orius mom ;
2) m aksim alaus akcij ų ska ičiau indin ės ak uteik as ir cijų s imo tatym s nus pagr
tvark lygos os są ;
3) la ikota per k kimo sand gali būti realiz rpis, urį p asirin oriai uoti;
4) ki ekvie lesni irink sand realiz o kai okyč imo orių avim io nu no to o pas nos p s
o sąl i tai l eidži , jeig u įsta tatym tyma ygos a;
5) vis os ki tos il gala ikės d irekt skati sche kuri orių nimo našio mis s mos, os pa ą
lygom lomo kitie ms b endr darb is nė ra siū s visi ovės jams uoto ems
Meti niam e visu otini akcin inkų susir inkim e taip urėtų būti pat t nust atyta ame s
galut inis t ermi per k urį u ž dire ktori ų atly ginim aking s gal i ą ats nas, as or gana
pask irti ši punk te išv ardyt ų tip ų kom acija kiriem s dire ktori s ats ame pens ams.
8.21 . Jeig u lei džia nacio nalin ė tei sė ar ba b endr ovės įsta tai, k iekvi enam
pasir inkim dorių uolai da m odel iui, p agal kurį y teiki s teis ės o san su n ra su amo
pasir ašyti akci jas ž ei rin kos k aina , gal iojan čia tą dien ą, ka i nus eme sne n
a kai rba v iduti ne ri nkos kain r kel etą d ienų prieš tatom ta pe
staty na, a a, nu realiz avim o kai , taip ų pri tarti akcin inkai turėt ustat nos n
pat ymą unkt kom i sch ms, k e da 8.22 . 8.1 9 ir 8 ai ne turėt ti tai urios
ų bū ly .20 p emo našio iūlom as be ndro vės d arbu rba b
ąlygo vavim mis s mis s otoja et as pa ms a
kurio s duk darb , kur sę da lyvau ti sch terin ės įm onės jams ie tu ri tei emoj uoto e,

ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

NE	dyto kte. Priež s 8.1 astys nuro . pun
NE	dyto kte. Priež s 8.1 astys nuro . pun
NE	Priež dyto s 8.1 kte. astys nuro . pun
NE	Priež dyto kte. s 8.1 astys nuro . pun
NE	Priež dyto kte. s 8.1 astys nuro . pun
NE	Priež dyto kte. s 8.1 astys nuro . pun
NE	Atlyg inim o akc ijom is dir ekto riam s arb irink imo s ando riais prakt ikos š iuo a pas ben drov ėje n ėra. metu
NE	Tokio ktiko s ben drov ėje n ėra s pra

Tokios praktikos bendrovėje nėra

Tokios praktikos bendrovėje nėra NE

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

laiko u, įsk kėtas palū kanų tarpi aitan as ir metų t nes umo sum norm ą.
Kai a tlygi litiko kinta sude dam 8.6. nimų je nu nust atym mato o po mos mos o tlygi daly s, be ndro kint s sud edam sios a nimo vės t urėtų atyti osios nust at amo lygin dalie s dy džio ribas . Ne kinta atlyg o da lis t būt imo inim urėtų i ma paka nkam a, ka d ben drovė galė mokė ti kin s sud edam atlyg osios in tų ne tamo imo d alies u, ka i veik los re zulta o krit nkina atvej rtinim erija i nete mi. tuo tų ve	NE	Priež dyto kte. s 8.1 astys nuro . pun
uded lygin dalių skyr iklau 8.7. Kinta jų at imo imas turė syti n tų pr mų s amų uo ksto veik los re zulta o krit iš an ir išm jamų rtinim erijų nusta tytų atuo tų ve	NE	Priež dyto kte. s 8.1 astys nuro . pun
ra sk a kin sud edam lygin dalis , did 8.8. Kai y iriam oji at imo žiosi os ši tama os kinta sude dam atly o da lies m okėji ų bū dėta osios ginim turėt ti ati mos mas s tikra rotin o kr iterij titin kanč iam laiko iui. K intam tam tarp m p gum us a os sude dam osios atlyg inim o dal ies, k urios mok ėjim ideda dydi s turė as at tų mas, būti al sa ntyk inę k intam deda mosi lygin imo dalie nust atyta os at s pag os su s , lygi nat j nekin atly ginim o da limi. vertę tama ą su	NE	Priež dyto s 8.1 kte. astys nuro . pun
8.9. Į susit arim vykd isiais dire ktori ais a rba v aldy iais us su oma mo o rgan ų nar turėt ų bū ti įtr aukt a, le idžia nti b endr ovei susig rąžin ti kin ostat tamą a nu sude dam ąją a tlygi nimo dalį, kuri buvo išmo kėta remi antis duo imis, kurie men vėlia irodė akiv aizdž iai ne teisin gi. u pas	NE	Priež dyto kte. s 8.1 astys nuro . pun
. Išeit išmo kos n ršyti ba nu 8.10 inės eturė tų vi nusta tytos staty to m sum os ar e atlyg ų ska ičiau pskri tų bū ti did u dve tinių inim s ir a tai n eturė esnė jų m etų s neg nekin s atly o da lies a rba j os ek vival ginim tamo ento sum a.	NE	Priež dyto kte. s 8.1 astys nuro . pun
. Iše s išm okos būt kam ei da rbo 8.11 itinė urėtų i mo os, j rtis net suta nu trauk dėl b logų veikl zulta iama tų. os re	NE	dyto kte. Priež s 8.1 astys nuro . pun

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.

10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.

. Siek i obje ktyv nę d ėl be ndro ių fin 11.1 iant ią nu vės t arpin ansin ių gaut omo atask rinki bend fina skait kinio aitų nio, rovės tinių nsini ų rin ir m ų ata me e ikrin atlik prikl udito tinio ešim imą t urėtų ti ne įmo nė. o pat pran auso ma a	TAIP	Reko dacij os la ikom asi iš dalie s išor udito kom eržiū inė a panij ri men s, ne a nep bend taska rovės inių a itų. tarp
kom endu a, ka d au dito ės k andi datū 11.2 . Re ojam įmon isuot iniam rą v	TAIP	Audi akci nink irink siūlo ben drov ldyba to įm isuot iniam imui ės va onę v ų sus
akcin inkų susir inkim ui siū lytų bend rovės steb ėtojų ba, o jeig u ji b tary en drov ėje n esud a, - b endr ovės vald yba. arom
11.3 . Jei a udito įmo nė yr usi iš ben drov ės už mok estį u ž sut eikta s ne au		Infor inink
a gav s. Šia dito pasla , ben drov ė tur ėtų t ai at sklei sti a kcini nkam info ija ugas rmac	TAIP	sklei džiam a akc ja d bend maci ja pa ai at ispon uoja rovės prast ams, valdy ba.
taip urėtų disp ti be ndro vės s tebė tojų taryb a, o j eigu ji be ndro vėje pat t onuo
daro – be ndro vės v aldyb dam a, ku rią a udito įmo nės k arsty nesu ma, a, sv an
didat asiūl yti vi iniam akci nink irink imui ūrą p suot ų sus

Pagarbiai,

Gediminas Čeika

AB "Snaigė" generalinis direktorius

TAIP

TAIP	Bend rovė užtik rina šių re ikala vimų laiky mąsi , info ija pa teiki lietu rmac ama
	vių ir lų ka lbom is. ang

Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

Bend vald užti krint i, kad būtų gerb 9.1. rovės siste urėtų iamo ma t s tos ymo kuria inter urėto jų te isės, s gin a įsta i. esų t tyma	TAIP	Bend vald iekia užti krint rovės nai s i visų inte turėt ojų t eises ir ymo orga resų l gali myb sižve lgia į jų n es at paga uom onę.
endr vald suda ąlyga 9.2. B ovės siste urėtų ryti s s inte turėt ojam ma t ymo resų s dalyv bend vald ka. In auti rovės įstat ėtojų nust atyta tvar teres ų tur yme ymų dalyv o ben drov ldym yzdž lėtų b ūti d arbu kole ktyvo avim ės va iai ga otojų e pav dalyv arbiu s ben drov rend , kon sulta su da avim iima ei sp imus cijos nt sv as pr r buot ojų k olekt yvu b endr ovės vald ir kit ais sv arbia is kla usim ais, d arbu ymo o tojų daly vavim as b endr ovės akc iniam e ka pital e, kr edito rių įt rauk imas į bend rovės vald bend rovės okum ejais ir kt o atv ymą nem	TAIP	Inter urėto jai ga li dal ti įm onės vald ir įm onei svarb ių sp rend imų esų t yvau yme priėm ime t aip k aip t ai nu ta LR teisė s akt ir ka i dar buot ojų k olek maty uose daly vavim deda priim varb ius b endr ovei dimu tyvo ant s as pa spren s.
9.3. K ai int turė tojai daly vauja bend rovės vald se, jie rėtų ms tu eresų ymo proce būti suda s sąly usipa žinti ikiam a inf cija. romo gos s su re orma	TAIP	Ši ų laik si ka ip ta i reg lame ja LR įstat i. ostat ntuo ų nu oma yma
incip nfor ijos atsk leidi X pr as: I mac mas

. Ben drov tskle form 10.1 ė tur ėtų a isti in aciją apie : 1) be ndro eiklą ir fin zulta vės v ansin ius re tus; 2) be ndro ikslu vės t s; 3) as savyb rinčiu s ben drovė s akc ketą aldan čius; is nuo ės te ise tu ijų pa ar jį v men 4) be ndrov ldym bend vado vą be lygini ės pri ežiūro s ir va arius, rovės i jų at o org anų n mą; 5) ga limu rizik iksni atyti inius s num esm os ve us; 6) be ndro ndor ndor ius, k udar vės ir susij usių ius, t aip p urie s yti at sa asme nų sa nės b endr veik los e ne įp rasti ovės igoje ; 7) pa grind inius klau simu ijusiu s su d arbu otoja is ir k itais inter urėto jais; esų t s, sus 8) be ndro vės v aldy trukt ūrą i tegij r stra mo s ą. Šis s ąraša s laik ytina s min imal iu, ir bend rovės katin psirib oti ti k yra s amo s nea infor maci jos, n urod šiam aše, atskl eidim ytos e sąr u.	TAIP	Bend atskl eidži a info iją ka reika lauja LR įs ai. In form rovė ip to acija tatym rmac atskl eidži tink lapyj tybin įmo nės i etini r Ver ių po pieri ntern ama ame e, pe ų biržo s inf ASDO Q OM os b anku i, die nrašt vimo siste mą N X, Li yje etuv orma no d iena" "Kau
10.2 . Ats kleid žiant 10.1 reko dacij punk rody tą in form aciją os 1 te nu men , rekom endu ojam a ben drov ei, ku ri yra janti kitų bend rovių atžv ilgiu, patr onuo atskl eisti infor maci ją ap ie vis os įm onių ės ko nsoli duot zulta tus. grup us re	TAIP	Bend laiko s rek ndac rovė si šio ijos. ome
. Ats kleid žiant reko dacij punk rody form 10.3 10.1 os 4 tą in aciją te nu men , rekom endu eikti infor ie be ndro riežiū vald ojam maci ją ap vės p ros ir a pat ymo bend vado ofesi kvali fikac ncial arių, rovės tirtį, iją ir ius pote orga nų n vo pr nę pa esų k onfli ktus, kuri lėtų ikti j endi Taip rekom inter pat e ga pave ų spr mus. en duoj atskl bend žiūro aldym , ben drov eisti rovės prie s ir v narių ės ama o org anų vado vo iš ben drov ą atl ar ki tokia s, ka i de ės ga ygin imą s paj ip ta unam ama talia lame jama VIII princ ipe. ntuo u reg	NE	Pate ikiam a inf kuri bend e nel aikom a kon fiden cialia cija, rovėj orma
kleid žiant reko dacij punk rody form 10.4 . Ats 10.1 os 7 tą in aciją te nu men , rekom endu kleis ti inf pie b endr ojam ciją a ovės ir in ėtojų a ats teres ų tur orma , tokių kaip darb jai, k redit , tiek s ben druo ntyk oriai ėjai, vieto ė, sa ius, uoto men įskai bend poli tiką niškų eklių ilgiu, darb jų da ly rovės žmo jų išt atžv tant uoto o ben drov ės ak me k le pro vavim cinia apita as ir gram pan.	NE	Tokio ktiko s Ben drov aiko ė net s pra

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

NE Tokios praktikos bendrovėje nėra

2011 metų konsoliduotas metinis pranešimas

AI Terminal

Snaige AB

2250_cgr_2012-04-30_88740336-370c-4934-a949-69e36aa1c425.pdf

Gerbiamieji,

TURINYS

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

1.6 Trumpa bendrovės istorijа

1.7 Misija.Vizija.Vertybės

Misija

Vizija

Vertybės

1.8 Svarbiausi 2011 metų įvykiai

2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

3.3.2.1 Prekyba Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang =lt&currency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2011&end_d=31&end_m=12&end_y=

Baltijos rinkos indeksai

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

2011 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

4.3 Pardavimai

3.3.4 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais už biržos ribų

3.4 Savų akcijų supirkimas

3.5 Dividendai

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

(konsoliduoti duomenys):

Bendrovės 2011 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Rytų rinka

Vakarų rinka

Pardavimai Vakarų rinkoje 2011 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

4.4 Tiekimas

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

4.6 Investicijų politika

Investicijos bendrovei priklausančioje įmonėje "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija):

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

4.8 Rizikos veiksniai susiję su bendrovės veikla

4.9 Susijusių šalių sandoriai

4.10 Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narys.

5.2 Patentai, licenzijos, kontraktai

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Pranešimas apie vadovų sandorius

2012-03-02

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

2011-12-22

Pranešimas apie balsavimo teisių netekimą

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

2011-12-21

Įvykdytas sandoris dėl 2011 m. lapkričio 11 d. bendrovės akcijų pirkimo - pardavimo sutarties

2011-12-16

Pranešimas apie ketinimą teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą

2011-12-15

Pranešimas apie balsavimo teisių netekimą

2011-12-14

Išrinktas bendrovės valdybos pirmininkas

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

Susirinkime priimti šie sprendimai:

2011-12-13