Annual Report • Apr 30, 2012
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
KONSOLIDUOTJ IR BENDROV-S 2011 M. FINANSINI ATASKAIT RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSIN-S ATSKAITOMYB-S STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
| 3 – 4 | NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA |
|---|---|
| 5 – 57 | KONSOLIDUOTJ IR BENDROV S 2011 M. FINANSINI ATASKAIT RINKINYS |
| 5 – 6 | Finansins bkls ataskaitos |
| 7 | Bendrj pajam ataskaitos |
| 8 | Nuosavo kapitalo pokyi ataskaitos |
| 9 – 10 | Pinig sraut ataskaitos |
| 11 – 57 | Finansini ataskait rinkinio aiškinamasis raštas |
| 58 – 117 | KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS |
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
| TURTAS | |||||
| Ilgalaikis turtas | |||||
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | 3 | 305 | 626 | 299 | 614 |
| Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai | 4 | ||||
| Žemė ir pastatai | 27.673 | 28.654 | 26.259 | 27.184 | |
| Statiniai ir mašinos | 295.319 | 273.796 | 295.336 | 273.819 | |
| Transporto priemonės | 259 | 466 | 242 | 404 | |
| Įrenginiai ir įrankiai | 11.880 | 5.548 | 11.813 | 5.456 | |
| Nebaigta statyba ir išankstiniai | |||||
| apmokėjimai | 998 | 10.181 | 998 | 10.181 | |
| Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų | |||||
| iš viso | 336.129 | 318.645 | 334.648 | 317.044 | |
| Ilgalaikis finansinis turtas | |||||
| Investicijos į dukterinę įmonę |
1 | - | - | 5.341 | 5.558 |
| Po vienerių metų gautinos sumos | 5 | 43 | 61 | 43 | 61 |
| Kitas finansinis turtas | 6 | 95 | 237 | 95 | 237 |
| Ilgalaikio finansinio turto iš viso | 138 | 298 | 5.479 | 5.856 | |
| Ilgalaikio turto iš viso | 336.572 | 319.569 | 340.426 | 323.514 | |
| Trumpalaikis turtas | |||||
| Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai | |||||
| Atsargos | 7 | 4.746 | 5.270 | 4.622 | 5.144 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 405 | 507 | 475 | 598 | |
| Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso | 5.151 | 5.777 | 5.097 | 5.742 | |
| Per vienerius metus gautinos sumos | 8 | ||||
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 58.994 | 72.245 | 58.907 | 71.989 | |
| Kitos gautinos sumos | 5.602 | 5.597 | 5.740 | 5.772 | |
| Per vienerius metus gautinų sumų iš viso | 64.596 | 77.842 | 64.647 | 77.761 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 9 | 5.936 | 3.574 | 5.899 | 3.524 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 75.683 | 87.193 | 75.643 | 87.027 | |
| Turto iš viso | 412.255 | 406.762 | 416.069 | 410.541 |
(tęsinys kitame puslapyje)
| Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys) | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | ||||
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | ||
| gruodžio | gruodžio | gruodžio | gruodžio | ||
| Pastabos | 31 d. | 31 d. | 31 d. | 31 d. | |
| NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||||
| Nuosavybė | |||||
| Kapitalas | 1 | 256.392 | 256.392 | 256.392 | 256.392 |
| Privalomasis rezervas | 10 | 635 | 448 | 635 | 448 |
| Kiti rezervai | 10 | 3.468 | - | 3.468 | - |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | |||||
| Ataskaitinių metų pelnas | 13.540 | 4.167 | 13.442 | 3.737 | |
| Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) | (3.353) | (3.865) | 90 | 8 | |
| Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso | 10.187 | 302 | 13.532 | 3.745 | |
| Nuosavybė iš viso | 270.682 | 257.142 | 274.027 | 260.585 | |
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||||
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir | |||||
| įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikės finansinės skolos | 11 | 32.169 | 31.811 | 32.169 | 31.811 |
| Lizingas (finansinė nuoma) | 12 | - | 10 | - | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 21 | 6.771 | 5.551 | 7.440 | 6.220 |
| Dotacijos (atidėtosios pajamos) | 13 | 22.211 | 16.790 | 22.211 | 16.790 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 14 | 1.671 | 1.593 | 1.671 | 1.593 |
| Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai | 192 | 410 | 192 | 410 | |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir | |||||
| ilgalaikių įsipareigojimų iš viso |
63.014 | 56.165 | 63.683 | 56.824 | |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir | |||||
| įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo | |||||
| (finansinės nuomos) einamųjų metų dalis | 11,12 | 11.305 | 13.737 | 11.295 | 13.703 |
| Trumpalaikės finansinės skolos | 11 | 7.765 | 15.023 | 7.765 | 15.023 |
| Prekybos skolos | 54.927 | 60.981 | 55.000 | 60.977 | |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
1.978 | 1.938 | 1.758 | 1.712 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 953 | 570 | 946 | 571 | |
| Mokėtini mokesčiai | 102 | 128 | 70 | 73 | |
| Išvestiniai finansiniai instrumentai | 15 | 333 | 479 | 333 | 479 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimo | |||||
| einamųjų metų dalis | 14 | 735 | 237 | 735 | 237 |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir | |||||
| įsipareigojimai | 461 | 362 | 457 | 357 | |
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir | |||||
| įsipareigojimų iš viso | 78.559 | 93.455 | 78.359 | 93.132 | |
| Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 141.573 | 149.620 | 142.042 | 149.956 | |
| Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso | 412.255 | 406.762 | 416.069 | 410.541 |
(pabaiga)
| Rimantas Bakas | 2012 m. kovo 29 d. |
|---|---|
| Violeta Staškūnienė | 2012 m. kovo 29 d. |
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Pajamos | |||||
| Pardavimų pajamos | 16 | 309.345 | 306.856 | 308.622 | 305.441 |
| Kitos veiklos pajamos | 18 | 2.343 | 2.202 | 1.846 | 1.935 |
| Pajamų iš viso | 311.688 | 309.058 | 310.468 | 307.376 | |
| Sąnaudos | |||||
| Kuras ir pirkta energija | (233.756) | (221.932) | (233.756) | (221.932) | |
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | (22.334) | (20.608) | (21.412) | (19.416) | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3,4 | (15.888) | (15.788) | (15.842) | (15.709) |
| Remontas ir eksploatacija | (5.703) | (4.236) | (5.703) | (4.236) | |
| Gautinų sumų realizacinės vertės | |||||
| sumažėjimo pasikeitimas | 5,8 | (2.189) | (17.289) | (2.189) | (17.289) |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (4.312) | (4.350) | (4.286) | (4.309) | |
| Elektros energija | (2.515) | (2.558) | (2.504) | (2.546) | |
| Petrašiūnų elektrinės operatoriaus sąnaudos | 1 | - | (812) | - | (812) |
| Žaliavos ir medžiagos | (1.962) | (1.674) | (1.847) | (1.484) | |
| Šildymo ir karšto vandens sistemų | |||||
| priežiūros sąnaudos | (463) | - | (1.026) | (552) | |
| Vanduo | (1.160) | (825) | (1.156) | (822) | |
| Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo | |||||
| pasikeitimas | 7 | (999) | 30 | (999) | 30 |
| Kitos sąnaudos | 17 | (10.661) | (9.598) | (10.541) | (9.360) |
| Kitos veiklos sąnaudos | 18 | (1.334) | (1.349) | (677) | (808) |
| Sąnaudos, iš viso | (303.276) | (300.989) | (301.938) | (299.245) | |
| Pelnas | 8.412 | 8.069 | 8.530 | 8.131 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 19 | 8.001 | 2.024 | 8.001 | 2.024 |
| Finansinės veiklos sąnaudos | 20 | (1.653) | (2.405) | (1.869) | (2.897) |
| Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos), | |||||
| grynąja verte | 6.348 | (381) | 6.132 | (873) | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 14.760 | 7.688 | 14.662 | 7.258 | |
| Pelno mokestis | 21 | (1,220) | (3,521) | (1,220) | (3,521) |
| Grynasis pelnas | 13.540 | 4.167 | 13.442 | 3.737 | |
| Bendrosios pajamos | 13.540 | 4.167 | 13.442 | 3.737 | |
| Pelnas priskirtinas akcininkams Pagrindinis ir sumažintasis pelnas, tenkantis |
13.540 | 4.167 | 13.442 | 3.737 | |
| vienai akcijai (Lt) | 22 | 0,32 | 0,10 | 0,31 | 0,09 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2012 m. kovo 29 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | 2012 m. kovo 29 d. |
| Nepaskirstytasis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
pelnas (nuostoliai) |
Iš viso |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 255.710 | 233 | - | (61) | 255.882 | |
| Bendrosios laikotarpio | ||||||
| pajamos | - | - | - | 4.167 | 4.167 | |
| Pervedimai iš rezervų | 10 | - | (233) | - | 233 | - |
| Sudaryti rezervai | 10 | - | 448 | - | (448) | - |
| Akcinio kapitalo didinimas | 1 | 682 | - | - | - | 682 |
| Dividendai | 1 | - | - | - | (3.589) | (3.589) |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 256.392 | 448 | - | 302 | 257.142 | |
| Sudaryti rezervai | 10 | - | 187 | 3.468 | (3.655) | - |
| Bendrosios laikotarpio | ||||||
| pajamos | - | - | - | 13.540 | 13.540 | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 256.392 | 635 | 3.468 | 10.187 | 270.682 |
| Bendrovė | Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 255.710 | - | - 4.045 |
259.755 | ||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
- | - | - 3.737 |
3.737 | ||
| Sudaryti rezervai | 10 | - | 448 | - (448) |
- | |
| Dividendai | 1 | - | - | - (3.589) |
(3.589) | |
| Akcinio kapitalo didinimas | 1 | 682 | - | - - |
682 | |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 256.392 | 448 | - 3.745 |
260.585 | ||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
- | - | - 13.442 |
13.442 | ||
| Sudaryti rezervai | 10 | - | 187 | 3.468 | (3.655) | - |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 256.392 | 635 | 3.468 | 13.532 | 274.027 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2012 m. kovo 29 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | 2012 m. kovo 29 d. |
| Pinigų srautų ataskaitos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | ||||
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | ||
| Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos | |||||
| Grynasis pelnas | 13.540 | 4.167 | 13.442 | 3.737 | |
| Nepiniginių straipsnių koregavimas: | |||||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 17.916 | 17.345 | 17.778 | 17.173 | |
| Gautinų sumų nurašymai ir realizacinės vertės | |||||
| sumažėjimo pasikeitimas | 2.206 | 17.321 | 2.206 | 17.321 | |
| Palūkanų sąnaudos | 1.466 | 2.177 | 1.465 | 2.175 | |
| Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė | |||||
| pasikeitimas | (146) | (308) | (146) | (308) | |
| Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą | |||||
| ir akcijų vertę | 205 | 309 | 205 | 309 | |
| Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija) | (896) | (632) | (896) | (632) | |
| Atsargų realizacinės vertės pasikeitimas | 999 | (30) | 999 | (30) | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas | 719 | (362) | 719 | (362) | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 1.220 | 3.521 | 1.220 | 3.521 | |
| Sukaupimų pasikeitimas | (265) | (211) | (233) | (268) | |
| Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas |
- | - | 217 | 495 | |
| Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų | |||||
| eliminavimas | (7.810) | (1686) | (7.811) | (1686) | |
| Viso nepiniginių straipsnių koregavimas | 15.614 | 37.444 | 15.723 | 37.708 | |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||||
| Atsargų sumažėjimas | (450) | 132 | (452) | 156 | |
| Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas | 102 | 109 | 123 | 212 | |
| Iš pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) | 11.038 | (29.611) | 10.869 | (29.670) | |
| Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | (586) | (794) | (549) | (670) | |
| Kitų ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas |
|||||
| (sumažėjimas) | 34 | 3 | 34 | 3 | |
| Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas) |
289 | 18.587 | 358 | 18.557 | |
| Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų |
|||||
| padidėjimas (sumažėjimas) | 72 | 126 | 46 | 52 | |
| Kitų įsiskolinimų biudžetui (sumažėjimas) |
|||||
| padidėjimas | (26) | (1.188) | (3) | (1.186) | |
| Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) |
(114) | (266) | (113) | (272) | |
| Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | 10.359 | (12.902) | 10.313 | (12.818) | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 39.513 | 28.709 | 39.478 | 28.627 |
(tęsinys kitame puslapyje)
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos | ||||
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto | ||||
| (įsigijimas) | (34.526) | (29.983) | (34.514) | (29.971) |
| Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos | 35 | 9 | 35 | 9 |
| Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas | 1.869 | 1.704 | 1.869 | 1.704 |
| Ilgalaikių gautinų sumų (padidėjimai) sumažėjimas | 24 | - | 24 | 4 |
| Gautos palūkanos | 26 | 12 | 26 | 12 |
| Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų | ||||
| srautai | (32.572) | (28.258) | (32.560) | (28.242) |
| Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos | ||||
| Paskolų gavimas | 9.336 | 21.963 | 9.336 | 21.963 |
| Paskolų (grąžinimas) | (18.644) | (20.925) | (18.644) | (20.925) |
| (Sumokėtos) palūkanos | (1.949) | (2.388) | (1.948) | (2.386) |
| Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) | (34) | (51) | - | - |
| (Sumokėti) delspinigiai ir baudos | (45) | (30) | (44) | (30) |
| Išmokėti dividendai | - | (3.585) | - | (3.585) |
| Gauta subsidija | 6.757 | 5.008 | 6.757 | 5.008 |
| Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės | ||||
| veiklos | (4.579) | (8) | (4.543) | 45 |
| Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas | 2.362 | 443 | 2.375 | 430 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 3.574 | 3.131 | 3.524 | 3.094 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 5.936 | 3.574 | 5.899 | 3.524 |
(pabaiga)
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2012 m. kovo 29 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | 2012 m. kovo 29 d. |
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.
AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".
Bendrovė užsiima šilumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.
2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2011 m. gruodži 31 d. | 2010 m. gruodžio 31 d. | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius |
Nuosavybės | Turimų akcijų skaičius |
Nuosavybės | ||
| (vnt.) | dalis (proc.) | (vnt.) | dalis (proc.) | ||
| Kauno miesto savivaldybė | 39.665.892 | 92,82 | 39.665.892 | 92,82 | |
| Kauno rajono savivaldybė | 1.606.168 | 3,76 | 1.606.168 | 3,76 | |
| Jurbarko rajono savivaldybės taryba | 746.405 | 1,75 | 746.405 | 1,75 | |
| Kiti smulkūs akcininkai | 713.512 | 1,67 | 713.512 | 1,67 | |
| 42.731.977 | 100,00 | 42.731.977 | 100,00 |
Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2011 m. ir 2010 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.
2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.
2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastųjų vardinių 6 Lt nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.
2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.
2010 m. gegužės 13 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 3.589 tūkst. Lt, t.y. po 8,4 ct. už vieną akciją, dividendų iš 2009 m. pelno. Dividendai išmokėti įstatymo nustatyta tvarka. Ne dėl Bendrovės kaltės neišmokėta dividendų dalis 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. yra 4 tūkst. Lt, kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.
Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – "Dukterinė įmonė"). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Įsteigus dukterinę įmonę, Bendrovės darbuotojai, dirbę paslaugų departamente, buvo atleisti iš Bendrovės ir įdarbinti Dukterinėje įmonėje. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdo Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas.
Grupę sudaro Bendrovė ir jos Dukterinė įmonė (toliau – "Grupė"):
| Įmonė | Įmonės buveinės adresas |
Grupės valdomų akcijų dalis |
Investicijos savikaina |
Ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) |
Nuosavas kapitalas |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Šildymo | ||||||
| UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" |
Savanorių pr. 347, Kaunas |
100 proc. | 6.518 | (217) | 5.341 | sistemų priežiūra |
2011 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 1.177 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. - 960 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose.
Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. 2011 m. spalio 13 d. paskelbtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X - 1613 įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Nuo šios datos į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.
Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2008 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimu buvo patikslinta teritorija, kurioje Bendrovė gali teikti šilumos tiekimo paslaugas, kadangi Bendrovė pardavė Palių katilinę Marijampolės rajone.
Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 3 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 14 izoliuoto tinklo ir 35 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.
Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 496,20 MW, elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 254,8 MW šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 27 MW šiluminis. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 504,95 MW.
Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau - KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Komisija naują šilumos kainą patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Bendrovė dalyvavo teisiniame ginče tarp KTE ir Komisijos kaip trečioji šalis.
2006 m. birželio 8 d. Bendrovė sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB "Energijos sistemų servisas" dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančios Petrašiūnų elektrinės, esančios Jėgainės g. 12, Kaune, ir jai priskirto turto eksploatavimo paslaugų pirkimo. Sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui. Nuo 2006 m. liepos 4 d. UAB "Energijos sistemų servisas" pradėjo teikti Petrašiūnų elektrinės eksploatavimo paslaugą. Šios paslaugos pirkimui 2009 m. liepos 3 d. su UAB "Energijos sistemų servisas" pasirašyta nauja sutartis, galiojusi iki 2010 m rugpjūčio 4 d. Pasibaigus sutarties galiojimui, Bendrovė nepratęsė sutarties ir pradėjo pati eksploatuoti Petrašiūnų elektrinę.
Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2011 m. buvo 640 (2010 m. – 622). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2011 m. buvo 585 (2010 m. – 558).
2009 m. spalio 14 d. sprendimu Nr 2009-23-2 Bendrovės valdyba nutarė pavesti administracijai skelbti pastatų, esančių Petrašiūnų elektrinėje, nuomos konkursą, siekiant pritraukti išorinį ir papildomą finansavimą biokurą deginančių įrenginių, statinių su garo turbina, gaminančia šilumą ir elektros energiją, sumontavimui/pastatymui/rekonstravimui ir pastatų rekonstravimui. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės Tarybos Ūkio ir energetikos komiteto 2009 m. spalio 27 d. rekomendaciją Nr. MU-34 ir 2009 m. lapkričio 2 d. Bendrovės stebėtojų Tarybos sprendimą Nr. 2009-04, 2009 m. lapkričio 5 d. Bendrovės valdyba sprendimu Nr. 2009 - 28 – 1 nutraukė pastatų, esančių Petrašiūnų elektrinėje, nuomos konkursą.
2010 m. balandžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos Kolegijos posėdyje svarstytas klausimas dėl bendros įmonės steigimo ir nutarta iš principo pritarti bei rekomenduoti Bendrovės valdybai pradėti derybas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos vietiniu kuru kūrenamos elektrinės statybos ir bendros įmonės steigimo. Deryboms su UAB "Fortum Heat Lietuva" vesti bendrovėje sudaryta darbo grupė.
2010 m. lapkričo 3 d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos Kolegijos posėdyje svarstytas klausimas dėl Bendrovės ir AB "Lietuvos energija" bendradarbiavimo ir nutarta rekomenduoti Bendrovės valdybai pradėti derybas su AB "Lietuvos energija" dėl naujos vietiniui kuru kūrenamos elektrinės statybos ir bendros įmonės steigimo dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. 2010 m. lapkričio 24 d priimtas Bendrovės valdybos sprendimas Nr. 2010-33-2 "Dėl bendros įmonės steigimo su AB "Lietuvos energija".
2011 m. rugpjūčio 18 d. bendrovės valdybos sprendimu Nr. 2011-22-1, dėl negautų pasiūlymų, derybos su UAB "Fortum Heat Lietuva" nutrauktos ir pripažintos netekusios galios Bendrovės valdybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2010-14-2.2 "Dėl derybų grupės sudarymo", 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2010- 21-1 "Dėl derybų grupės vesti derybas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl bendros įmonės steigimo sudėties patikslinimo ir jos darbo reglamento tvirtinimo".
2011 m. rugpjūčio 18 d. bendrovės valdybos sprendimu Nr. 2011-22-1 pripažinti netekusiais galios Bendrovės valdybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 2010-33-2 "Dėl bendros įmonės steigimo su AB "Lietuvos energija", kuriuo nuspręsta, kad Bendrovės ir AB ,,Lietuvos energija" steigiamos bendros įmonės (toliau ˗ Projekto bendrovė) akcijų bei jų suteikiamų balsų pasiskirstymas visuotiniame akcininkų susirinkime; 2011 m vasario 21 d. sprendimas Nr. 2011-4-1 "Dėl AB "Kauno energija" valdybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2010-33-2 "Dėl bendros įmonės steigimo" pakeitimo ir papildymo", kuriuo nuspręsta, kad bus kitas AB ,,Kauno energija" ir AB ,,Lietuvos energija" steigiamos Projekto bendrovės akcijų bei jų suteikiamų balsų pasiskirstymas visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau ˗ VAS) bei rengiamų Projekto bendrovės įstatų projekte numatyti, kad steigiamos bendrovės VAS kvalifikuota balsų dauguma, reikalinga priimant sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau ˗ AB) įstatymo 28 straipsnio I dalyje, turi būti ne mažesnė nei 3/4 visų akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o priimant sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos AB įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, reikalinga ne mažesnė nei 4/5 akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma; 2011 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 2011-8-1 "Dėl Petrašiūnų energija UAB steigimo dokumentų", kuriuo nuspręsta pavesti darbo grupei, sudarytai Petrašiūnų Energija UAB steigimo dokumentų rengimui, toliau vykdyti minėtos bendrovės steigimo dokumentų derinimo procedūras su
AB ,,Lietuvos energija" atstovais, 2011 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 2011-11-1 "Dėl Petrašiūnų energija UAB steigimo dokumentų", kuriuo nuspręsta papildomai koreguoti Petrašiūnų Energija UAB akcininkų sutarties projektą.
Vertinant aukščiau išdėstytą informaciją apie Kauno miesto savivaldybės Tarybos Kolegijos nutarimus, nesėkmingai pasibaigusias derybas su UAB "Fortum Heat Lietuva" ir AB ,,Lietuvos energija", 2009 – 2011 m. priimtus Bendrovės valdybos sprendimus dėl biokuro panaudojimo Petrašiūnų elektrinėje, 2011 m rugpjūčio 18 d. bendrovės valdyba sprendimu Nr. 2011-22-1 leido administracijai pradėti Petrašiūnų elektrinės teritorijoje esančių dalies pastatų/statinių nuomos, siekiant pritraukti investuotoją biokuro deginimo jėgainės statybos projekto vystymui, procedūras.
Grupė ie Bendrovė per 2011 m į nuosavą turtą investavo 35.202 ir 35.190 tūkst. Lt (per 2010 m – 30.838 ir 30.826 tūkst. Lt).
2011 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planus, pagal kurį per 2012 - 2015 m. laikotarpį į bendrovės turtą numatoma investuoti 257,74 mln. Lt.
Siekdama įgyvendinti Europines taršos mažinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių direktyvas bei sukurti prielaidas šilumos kainai mažinti, 2011 m. lapkričio mėn. Bendrovė pateikė Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA) 3 paraiškas naujų biokuro kogeneracinių jėgainių statybai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ESSF) finansuoti. Paraiškos pateiktos naujoms kogeneracinėms jėgainėms Petrašiūnų elektrinėje bei "Inkaro" ir Noreikiškių katilinėse statyti. Visi šie trys projektai prisidėtų prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo.
Bendra prašoma lėšų suma – 17,74 mln. Lt. Projektui "Biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės statyba "Inkaro" katilinėje" iš ESSF prašoma 6 mln. Lt sumos. Projektui "Biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės statyba Noreikiškių katilinėje prašoma 5,74 mln. Lt, o projektui "Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą" – 6 mln. Lt sumos. Finansavimas šiems projektams prašomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto "Aplinka ir darnus vystymasis" priemonę "Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai".
Naujų biokurą naudojančių termofikacinių elektrinių statybos projektus Bendrovė inicijavo atsižvelgdama į sąlyginai aukštą šilumos energijos pirkimo iš KTE kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šilumos energija konkurencinga kaina.
Planuojama, kad įmonei priklausančioje "Inkaro" katilinėje naujos termofikacinės elektrinės elektros energijos gamybos galia sieks 3,5 MW, o šilumos – apie 11,4 MW, nevertinant kondensaciniame ekonomaizeryje pagamintos šilumos. Per metus šiais naujais įrenginiais planuojama pagaminti apie 107 GWh šilumos energijos, įvertinant ir kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamą šilumos energiją, ir apie 25 GWh elektros energijos, kurios gamybai būtų sunaudojama apie 67 tūkst. t medienos kasmet.
Noreikiškių katilinėje Bendrovė planuoja pastatyti termofikacinę elektrinę, veikiančią garo turbinos technologijos pagrindu. Elektros energijos gamybos galia čia siektų 0,4 MW, o šilumos – apie 1,3 MW. Per metus naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 11,6 GWh šilumos energijos, įvertinant kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamą šilumos energiją, ir apie 2,7 GWh elektros energijos, kurios gamybai būtų sunaudojama apie 7,26 tūkst. t medienos kasmet.
Įmonei priklausančioje Petrašiūnų termofikacinėje elektrinėje planuojama pastatyti naują termofikacinę elektrinę, veikiančią garo turbinos technologijos pagrindu. Jos elektros energijos gamybos galia sieks 16 MW, o šilumos – apie 44 MW. Per metus elektrinės įrenginiuose planuojama pagaminti apie 428,3 GWh šilumos energijos, įvertinant kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamą šilumos energiją, ir apie 116,1 GWh elektros energijos, kurios gamybai būtų sunaudojama apie 257,5 tūkst. t medienos per metus.
Bendrovė pateikė paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (toliau – LAAIF) Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių rekonstrukcijoms, įrengiant biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus, finansuoti. Šiems projektams finansuoti iš LAAIF Bendrovė siekia gauti apie 4,7 mln. Lt paramą.
Šiuo metu Bendrovė yra gavusi 10 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – 260 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. 2011 m. lapkričio 11 d. nepriklausomiems šilumos gamintojams surengtame seminare – diskusijoje "Dėl Kauno m. integruoto šilumos tiekimo tinklo plėtros perspektyvų", Bendrovė paskelbė, kad bus kuriamas nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimo prie tinklo reglamentas ("Grid Code"). Projekto tęstinumas aprašytas 26 pastraipoje.
Šiais metais Bendrovė ir Grupė pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Bendrovės ir Grupės operacijoms.
Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai:
Dėl toliau išvardytų esamų standartų pakeitimų Bendrovės ir Grupės apskaitos politika nepasikeitė.
Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datą toliau išvardyti ES patvirtinti ir persvarstyti standartai bei aiškinimai buvo išleisti, bet dar neįsigalioję:
7-ojo TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimas" – Finansinio turto perdavimas, pakeitimai, patvirtinti ES 2011 m. lapkričio 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. arba vėliau).
Bendrovė ir Grupė nuspendė šių patvirtintų ir persvarstytų standartų bei aiškinimų netaikyti anksčiau nustatytų jų įsigaliojimo datų. Bendrovės ir Grupės nuomone, šie patvirtinti ir persvarstyti standartai bei aiškinimai jų pradinio taikymo laikotarpiu Bendrovės ir Grupės finansinėms atskaitoms esminio poveikio neturės.
Šiuo metu ES priimti TFAS mažai skiriasi nuo Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) patvirtintų nurodymų, išskyrus toliau išvardytus standartus, esamų standartų ir aiškinimų pakeitimus, kurie šių finansinių ataskaitų paskelbimo datą dar nebuvo patvirtinti:
Bendrovė ir Grupė nuspendė šių patvirtintų ir persvarstytų standartų bei aiškinimų netaikyti anksčiau nustatytų jų įsigaliojimo datų.
Naujo 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas gali turėti poveikį Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms. Tačiau šiuo metu jo poveikio apimties nustatyti nėra galimybės, nes Bendrovės ir Grupės finansinio turto vertinimas labai priklauso nuo to kaip bus galutinai suformuluotos taisyklės dėl apsidraudimo nuo rizikos apskaitos ir finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo. Kol nėra išleistos likusios standarto dalys, vertinimas negali būti atliktas.
Bendrovės ir Grupės nuomone, šie patvirtinti ir persvarstyti standartai bei aiškinimai jų pradinio taikymo laikotarpiu Bendrovės ir Grupės finansinėms atskaitoms esminio poveikio neturės.
Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus - Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.
Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkstančių litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinės įmonės funkcinė ir pateikimo valiuta.
Nuo 2002 m. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.
Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno Energija" ir jos dukterinę įmonę. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.
Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.
Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos
Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėje įmonėje pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.
Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t.y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39-ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.
Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.
39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.
Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį-linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.
Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 - 4 metus).
Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.
Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.
Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".
Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.
Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.
Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.
Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.
Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį-linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.
Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Metai | |
|---|---|
| Pastatai | 7 - 50 |
| Statiniai ir mašinos | 5 - 70 |
| Transporto priemonės | 3 - 10 |
| Įrenginiai ir įrankiai | 2 - 20 |
Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.
Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.
Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.
Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.
Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.
Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.
Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.
Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.
Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.
Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.
Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:
Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.
Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.
Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįsti pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.
Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.
Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.
Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.
Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:
Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.
Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.
Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.
Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.
Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.
Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.
Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kaina, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.
Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.
Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.
Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.
Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra prižįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.
Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.
Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.
Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.
Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.
Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.
Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.
Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.
Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".
Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".
Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.
Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.
Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.
Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.
Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.
Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.
Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu-linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.
Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.
Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.
Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.
Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.
Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.
Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".
Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.
Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2011 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2010 m. – 15 proc.).
Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.
Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.
Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupės ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.
Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.
Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.
Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.
Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.
| 2011 | 2010 | |||
|---|---|---|---|---|
| m. | m. | |||
| 1 EUR | 1 EUR | |||
| = | = | |||
| 3,4528 Lt | 3,4528 Lt | |||
| 1 USD | 1 USD | |||
| = | = | |||
| 2,6694 Lt | 2,6099 Lt | |||
| 1 GBP | 1 GBP | |||
| = | = | |||
| 4,131 Lt | 4,0494 Lt |
Gruodžio 31 d. pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:
Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda išskyrus:
Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.
Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:
Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.
Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.
Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė suformavo 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.
2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. Lt.
2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais, Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,682 mln. Lt.
Vadovybei nėra prieinama informacija apie galimą ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę, jei ji būtų nustatyta kitais vertinimo metodais. 2011 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 131.785 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. - 134.345 tūkst. Lt).
Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis. Papildoma informacija pateikta 21 pastaboje.
Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.
Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.
Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| Patentai, licencijos | ||
| Įsigijimo vertė: | ||
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 5.763 | 5.710 |
| Įsigijimai | 55 | 55 |
| Perleidimai ir nurašymai | (490) | (490) |
| Perrašymai į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus |
(50) | (50) |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 5.278 | 5.225 |
| Įsigijimai | 146 | 146 |
| Perleidimai ir nurašymai | (137) | (137) |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 5.287 | 5.234 |
| Amortizacija: | ||
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 4.521 | 4.488 |
| Amortizacija per metus | 621 | 613 |
| Perleidimai ir nurašymai | (490) | (490) |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 4.652 | 4.611 |
| Amortizacija per metus | 467 | 461 |
| Perleidimai ir nurašymai | (137) | (137) |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 4.982 | 4.935 |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 1.242 | 1.222 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 626 | 614 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 305 | 299 |
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.
Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2011 m. gruodžio 31 d. lygi 4.462 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. – 3.177 tūkst. Lt) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:
| Nebaigta statyba | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Žemė ir | Statiniai ir | Transporto | Įrenginiai | ir išankstiniai | ||
| Grupė | pastatai | mašinos | priemonės | ir įrankiai | apmokėjimai | Iš viso |
| Įsigijimo vertė: | ||||||
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 56.656 | 496.254 | 4.662 | 18.226 | 16.134 | 591.932 |
| Įsigijimai | 74 | 9.648 | 90 | 365 | 20.606 | 30.783 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (35) | (2.161) | - | (160) | - | (2.356) |
| Perklasifikavimai | 254 | 25.579 | - | 726 | (26.559) | - |
| Perrašymai iš nematerialiojo | ||||||
| turto | - | 50 | - | - | - | 50 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 56.949 | 529.370 | 4.752 | 19.157 | 10.181 | 620.409 |
| Įsigijimai | - | 717 | - | 2.676 | 31.663 | 35.056 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (42) | (2.266) | (74) | (1.166) | - | (3.548) |
| Perklasifikavimai | 220 | 22.689 | - | 17.937 | (40.846) | - |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 57.127 | 550.510 | 4.678 | 38.604 | 998 | 651.917 |
| Sukauptas nusidėvėjimas ir | ||||||
| vertės sumažėjimas: | ||||||
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 27.117 | 244.352 | 4.010 | 11.751 | - | 287.230 |
| Nusidėvėjimas per metus | 1.191 | 13.304 | 276 | 1.953 | 16.724 | |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (8) | (2.049) | - | (133) | - | (2.190) |
| Perklasifikavimai | (5) | (33) | - | 38 | - | - |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 28.295 | 255.574 | 4.286 | 13.609 | - | 301.764 |
| Nusidėvėjimas per metus | 1.195 | 13.774 | 204 | 2.276 | 17.449 | |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (27) | (2.193) | (71) | (1.134) | - | (3.425) |
| Perklasifikavimai | (9) | (11.964) | - | 11.973 | - | - |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 29.454 | 255.191 | 4.419 | 26.724 | - | 315.788 |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
29.539 | 251.902 | 652 | 6.475 | 16.134 | 304.702 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| likutinė vertė | 28.654 | 273.796 | 466 | 5.548 | 10.181 | 318.645 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
27.673 | 295.319 | 259 | 11.880 | 998 | 336.129 |
| Bendrovė | Žemė ir pastatai |
Statiniai ir mašinos |
Transporto priemonės |
Įrenginiai ir įrankiai |
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | ||||||
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 54.115 | 495.539 | 3.451 | 17.948 | 16.134 587.187 | |
| Įsigijimai | 75 | 9.648 | 86 | 356 | 20.606 | 30.771 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (36) | (2.161) | - | (148) | - | (2.345) |
| Perklasifikavimai | 253 | 25.670 | - | 636 | (26.559) | - |
| Perrašymai iš nematerialiojo turto |
- | 50 | - | - | - | 50 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 54.407 | 528.746 | 3.537 | 18.792 | 10.181 615.663 | |
| Įsigijimai | 717 | 2.664 | 31.663 | 35.044 | ||
| Parduotas ir nurašytas turtas | (42) | (2.266) | (74) | (1.163) | - | (3.545) |
| Perklasifikavimai | 220 | 22.689 | - | 17.937 | (40.846) | - |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 54.585 | 549.886 | 3.463 | 38.230 | 998 647.162 | |
| Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas: |
||||||
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 26.103 | 243.666 | 2.925 | 11.544 | - 284.238 | |
| Nusidėvėjimas per metus | 1.133 | 13.305 | 208 | 1.914 | - | 16.560 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (8) | (2.049) | - | (122) | - | (2.179) |
| Perklasifikavimai | (5) | 5 | - | - | - | - |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 27.223 | 254.927 | 3.133 | 13.336 | - 298.619 | |
| Nusidėvėjimas per metus | 1.138 | 13.780 | 159 | 2.240 | - | 17.317 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (26) | (2.193) | (71) | (1.132) | - | (3.422) |
| Perklasifikavimai | (9) | (11.964) | - | 11.973 | - | - |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 28.326 | 254.550 | 3.221 | 26.417 | - 312.514 | |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
28.012 | 251.873 | 526 | 6.404 | 16.134 302.949 | |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
27.184 | 273.819 | 404 | 5.456 | 10.181 | 317.044 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
26.259 | 295.336 | 242 | 11.813 | 998 334.648 |
Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2011 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 17.449 tūkst. Lt ir 17.317 tūkst. Lt (2010 m. – atitinkamai 16.724 tūkst. Lt ir 16.560 tūkst. Lt). 16.305 tūkst. Lt ir 16.266 tūkst. Lt sumos (2010 m. – 15.849 tūkst. Lt ir 15.778 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.
Dalis Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2011 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 91.102 tūkst. Lt, buvo visiškai nudėvėta (2010 m. gruodžio 31 d. – 87.212 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.
2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.
2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 116.208 tūkst. Lt. (2010 m. gruodžio 31 d. – 123.319 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).
Per 2011 m. kapitalizuotų palūkanų suma lygi 534 tūkst. Lt (2010 m. - 173 tūkst. Lt). Kapitalizavimo norma per 2011 m. svyravo nuo 3,52 proc. iki 5,79 proc. (2010 m. - nuo 3,5 proc. iki 5,65 proc.).
Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2011 m. gruodžio 31 d. apskaitė 1.025 tūkst.Lt turto dar neparuošto naudojimui (2010 m. gruodžio 31 d. – 661 tūkst.Lt).
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
| Ilgalaikės paskolos | ||||
| Bendrovės darbuotojams | 43 | 61 | 43 | 61 |
| 43 | 61 | 43 | 61 |
Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 7,26 proc. (2010 m. -10,4%) palūkanų normą. 2011 m. atstatytas diskontavimas sudarė 13 tūkst. Lt (2010 m. – 10 tūkst. Lt). Diskontavimo bei atstatymo sumos apskaitytomos Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.
2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms apmokėjimo laikotarpis nėra praėjęs ir joms nenustatytas vertės sumažėjimas.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
| Finansinis turtas, laikomas parduoti | ||||
| Paprastosios akcijos – nekotiruojamos |
433 | 433 | 433 | 433 |
| Vertės sumažėjimas | (338) | (196) | (338) | (196) |
| Akcijų tikroji vertė | 95 | 237 | 95 | 237 |
Grupės ir Bendrovės vadovybė, įvertinusi įmonės, kurios akcijos yra įsigytos, finansinę būklę, nustatė akcijų vertės sumažėjimo nuostolius. Akcijų vertės sumažėjimas apskaitytas Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
||
| Technologinis kuras | 3.430 | 3.409 | 3.430 | 3.409 | |
| Atsarginės dalys | 1.351 | 1.211 | 1.351 | 1.211 | |
| Medžiagos | 1.175 | 861 | 1.051 | 735 | |
| 5.956 | 5.481 | 5.832 | 5.355 | ||
| Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas |
|||||
| laikotarpio pabaigoje | (1.210) | (211) | (1.210) | (211) | |
| Atsargų balansinė vertė | 4.746 | 5.270 | 4.622 | 5.144 |
Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.210 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. – 211 tūkst. Lt). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2011 m. ir 2010 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|||
| Iš pirkėjų gautinos sumos Atimti: abejotinų gautinų sumų |
vertės | 102.309 | 114.131 | 102.222 | 113.875 | |
| sumažėjimas | (43.315) | (41.886) | (43.315) | (41.886) | ||
| 58.994 | 72.245 | 58.907 | 71.989 |
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2011 m. ir 2010 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtraukti į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas:
| Vertės | |
|---|---|
| sumažėjimas | |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis | 25.177 |
| Papildomo atidėjimo formavimas | 17.204 |
| Nurašyta | (495) |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 41.886 |
| Papildomo atidėjimo formavimas | 2.213 |
| Nurašyta | (784) |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 43.315 |
2011 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 784 tūkst. Lt beviltiškų skolų (2010 m. - 485 tūkst. Lt). Per 2011 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 17 tūkst. Lt (2010 m. - 32 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.
Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau | |
|---|---|
| praėjęs |
| Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 45.908 | 10.462 | 1.241 | 1.072 | 311 | - | 58.994 |
| 2010 m. | 60.051 | 8.991 | 1.236 | 1.398 | 569 | - | 72.245 |
Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės |
mažiau nei 60 |
60 - 150 | 151 - 240 | 241 - 360 | daugiau nei 360 |
||
| sumažėjimas | dienų | dienų | dienų | dienų | dienų | Iš viso | |
| 2011 m. | 45.821 | 10.462 | 1.241 | 1.072 | 311 | - | 58.907 |
| 2010 m. | 59.795 | 8.991 | 1.236 | 1.398 | 569 | - | 71.989 |
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.
Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|||
| Mokesčiai | 2.660 | 2.737 | 2.660 | 2.737 | ||
| Kitos | 3.423 | 3.579 | 3.561 | 3.754 | ||
| Atimti: abejotinų gautinų sumažėjimas |
sumų vertės |
(481) | (719) | (481) | (719) | |
| 5.602 | 5.597 | 5.740 | 5.772 |
Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų nuvertėjimo judėjimas:
| Vertės sumažėjimas |
|---|
| 592 |
| 127 |
| - |
| 719 |
| 6 |
| (244) |
| 481 |
2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (transportavimo, kolektorių priežiūros paslaugas).
Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| laikotarpis jau praėjęs | Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2011 m. | 2.765 | 56 | 38 | 20 | 2 | 61 | 2.942 |
| 2010 m. | 1.850 | 709 | 273 | 20 | 8 | - | 2.860 |
Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2011 m. 2010 m. |
2.903 2.025 |
56 709 |
38 273 |
20 20 |
2 8 |
61 - |
3.080 3.035 |
Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 - 45 dienos.
Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną vadovybės manymu nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
| Pinigai kelyje | 3.684 | 1.951 | 3.684 | 1.951 |
| Pinigai banke | 2.231 | 1.592 | 2.195 | 1.542 |
| Pinigai kasoje | 21 | 31 | 20 | 31 |
| 5.936 | 3.574 | 5.899 | 3.524 |
Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos nacionaline valiuta, kurių likutis 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.433 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. – 951 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.
Dukterinė įmonė 2010 m. kovo 4 d. akcininkų sprendimu pervedė 233 tūkst. Lt iš privalomojo rezervo 2009 m. nuostoliams padengti.
Bendrovė 2010 m. gegužės 13 d. akcininkų sprendimu pervedė 448 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą.
2010 m. grynieji Grupės pervedimai iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą sudarė 215 tūkst. Lt.
Bendrovė 2011 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu pervedė 187 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 3.468 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Ilgalaikės finansinės skolos | ||||
| Ilgalaikės paskolos | 32.169 | 31.811 | 32.169 | 31.811 |
| Trumpalaikės paskolos | ||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be | ||||
| lizingo) | 11.295 | 13.703 | 11.295 | 13.703 |
| Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe | ||||
| kredito linija) | 7.765 | 8.808 | 7.765 | 8.808 |
| Kiti įsipareigojimai | - | 6.215 | - | 6.215 |
| 19.060 | 28.726 | 19.060 | 28.726 | |
| 51.229 | 60.537 | 51.229 | 60.537 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| 2011 m. | - | 13.703 | - | 13.703 |
| 2012 m. | 11.295 | 11.174 | 11.295 | 11.174 |
| 2013 m. | 8.076 | 7.590 | 8.076 | 7.590 |
| 2014 m. | 8.076 | 7.093 | 8.076 | 7.093 |
| 2015 m. | 5.221 | 3.471 | 5.221 | 3.471 |
| 2016 m. | 3.313 | 1.757 | 3.313 | 1.757 |
| 2017 m. | 1.351 | 726 | 1.351 | 726 |
| 2018 m. | 871 | - | 871 | - |
| 2019 m. | 414 | - | 414 | - |
| 2020 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2021 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2022 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2023 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2024 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2025 m. | 324 | - | 324 | - |
| 2026 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2027 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2028 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2029 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2030 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2031 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2032 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2033 m. | 323 | - | 323 | - |
| 2034 m. | 324 | - | 324 | - |
| 43.464 | 45.514 | 43.464 | 45.514 |
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai (visos paskolos yra su kintama palūkanų norma):
Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Trumpalaikės paskolos | 1,73 | 3,3 | 1,73 | 3,3 | |
| Ilgalaikės paskolos | 3,73 | 3,3 | 3,73 | 3,3 |
Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
| Paskolos valiuta: | ||||
| Eurai | 39.728 | 50.485 | 39.728 | 50.485 |
| Litai | 11.501 | 10.052 | 11.501 | 10.052 |
| 51.229 | 60.537 | 51.229 | 60.537 |
2005 m. rugpjūčio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su "Swedbank", AB 5.000 tūkst. Lt sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 426 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. VILIBOR + 0,77 proc. metinės palūkanos.
2005 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 8.776 tūkst. eurų (30.300 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 2.172 tūkst. eurų (7.500 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 2.500 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 1,9 proc. metinės palūkanos. Šiai paskolai sudarytas palūkanų apsidraudimo sandoris, keičiant kintamą palūkanų normą į fiksuotą, kaip aprašyta 15 pastaboje.
2006 m. gruodžio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 2.090 tūkst. Lt sumai. 2007 m. balandžio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tūkst. Lt. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2015 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 3.310 tūkst. Lt, iš kurių 839 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. VILIBOR + 0,45 proc. metinės palūkanos.
2006 m. gruodžio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 2.059 tūkst. eurų (7.108 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. lapkričio 30 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 487 tūkst. eurų (1.681 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 395 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 0,4 proc. metinės palūkanos.
2007 m. lapkričio 14 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB DnB NORD bankas 576 tūkst. eurų (1.989 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 31 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 360 tūkst. eurų (1.243 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 248 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 12 mėn. EUR LIBOR + 0,59 proc. metinės palūkanos.
2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikę investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 984 tūkst. eurų (3.398 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 543 tūkst. eurų (1.875 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 350 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,385 proc. palūkanos.
2008 m. liepos 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikę investicinio kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 1.158 tūkst. eurų (4.000 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2017 m. gruodžio 31 d. Investicinio kredito likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 914 tūkst. eurų (3.155 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 600 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 3 mėn. EURIBOR + 0,7 proc. palūkanos.
2008 m. rugsėjo 22 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 3.333 tūkst. eurų (11.508 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas - 2011 m. gruodžio 31 d. 2010 m. rugsėjo 17 d. paskolos likutis refinansuotas per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialą. Už paskolą buvo mokamos 1 mėn. EUR LIBOR + 0,7 proc. metinės palūkanos.
2009 m. rugsėjo 25 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas). Kredito limito galiojimo terminas yra 2012 m. rugsėjo 25 d. Panaudota kredito suma 2011 m. gruodžio 31 d. 915 tūkst. eurų (3.158 tūkst. Lt ekvivalentas) Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalyje. Už kreditą mokamos 6 mėn. EURIBOR + 3,85 proc. metinės palūkanos.
2009 m. gruodžio 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 3.815 tūkst. eurų (13.171 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 2 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1.634 tūkst. eurų (5.642 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 1.203 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EURIBOR + 4,5 proc. metinės palūkanos.
2010 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2.410 tūkst. eurų (8.323 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1.778 tūkst. eurų (6.139 tūkst. Lt ekvivalentas kuris Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikių paskolų straipsnyje. Iki 2019 m. kovo 31 d. už paskolą nustatytos 3,948 proc. metinės palūkanos.
2010 m. birželio 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Swedbank, AB 649 tūkst. eurų (2.240 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2017 m. birželio 21 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 407 tūkst. eurų (1.407 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 404 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Už paskolą nustatytos 6 mėn. EURIBOR + 4 proc. metinės palūkanos.
2010 m. rugsėjo 17 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 1.625 tūkst. eurų (5.611 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2016 m. gegužės 31 d. 2011 m. gruodžio 31 d. paskolos likutis yra 1.265 tūkst. eurų (4.368 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 989 tūkst. Lt dalis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaityta ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies straipsnyje. Už paskolą yra mokamos 1-mėn. EUR LIBOR + 0,7 proc. metinės palūkanos.
2004 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį su AB DnB NORD bankas 18.000 tūkst. Lt sumai. Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2008 m. gegužės 31 d. 2008 m. gegužės 27 d. overdrafto suma buvo sumažinta iki 10.000 tūkst. Lt ir grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 31 d. 2009 m. gegužės 29 d. sutarties galiojimas pratęstas iki 2010 m. gegužės 29 d., pakeičiant jo apimtį į 2.896 tūkst. eurų (9.999 tūkst. Lt ekvivalentas). 2010 m. gegužės 31 d. sutarties galiojimas pratęstas iki 2010 m. birželio 23 d., o 2010 m. birželio 22 d. sutarties galiojimas pratęstas iki 2011 m. gegužės 30 d. Už overdraftą buvo mokamos 1 mėn. EURIBOR + 3 proc. metinės palūkanos.
2010 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 10.000 tūkst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2011 m. rugpjūčio 23 d. Už kredito liniją buvo mokamos 1 mėn. VILIBOR + 1,49 proc. metinės palūkanos.
2010 m. spalio 19 d. Bendrovė, AB Ūkio bankas ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė pasirašė faktoringo sutartį dėl atsiskaitymo už šilumos energiją termino atidėjimo papildomam 30 d. terminui, nei numatyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje (kaip tai aprašyta 1 pastraipoje). Faktoringo terminas – 2011 m. liepos 31 d.
2010 m. gruodžio 9 d. Bendrovė ir AB DnB NORD bankas pasirašė faktoringo sutartį dėl šilumos pardavimų Kauno miesto savivaldybės finansuojamoms įstaigoms 8.440 tūkst. Lt limitui. Faktoringo terminas – 2011 m. gruodžio 9 d. Panaudotam faktoringo limitui buvo taikomos 3 mėn. VILIBOR + 2,85 proc. metinės palūkanos.
2010 m. spalio 26 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 807 tūkst. eurų (2.788 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskola ataskaitų sudarymo datai dar nepanaudota. Iki 2019 m. kovo 31 d. už paskolą nustatytos 3,948 proc. metinės palūkanos.
2011 m. balandžio 1 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 921 tūkst. eurų (3.180 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2019 m balandžio 30 d. Paskola ataskaitų sudarymo datai dar nepanaudota. Už paskolą nustatytos EURIBOR + 2,1 proc. metinės palūkanos.
2011 m. birželio 7 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė overdrafto sutartį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas). Overdrafto limito galiojimo terminas yra 2012 m gegužės 31 d. 2011 m. gruodžio 31 d. overdrafto limitas nepanaudotas. Už overdraftą nustatytos EONIA + 0,92 proc. metinės palūkanos.
2011 m. vasario 11 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su AB SEB banku 1.031 tūkst. eurų (3.560 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2019 m. vasario 10 d. Paskolos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1.031 tūkst. eurų (3.560 tūkst. Lt ekvivalentas), iš kurių 183 tūkst. Lt Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Už paskolą yra mokamos 6 mėn. EUR LIBOR + 2,7 proc. metinės palūkanos.
2011 m. rugpjūčio 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito linijos sutartį su AB SEB bankas 10.000 tūkst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2012 m. rugpjūčio 22 d. Kredito linijos lėšų 2011 m. gruodžio 31 d. panaudota buvo 7.765 tūkst. Lt. Už kredito liniją mokamos 1 mėn. VILIBOR + 0,63 proc. metinės palūkanos.
2011 m. rugsėjo 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 1.672 tūkst. eurų (5.773 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2034 m. rugsėjo 1 d. Paskola ataskaitų sudarymo datai dar nepanaudota. Iki 2019 m. rugsėjo 10 d. už paskolą nustatytos 4,123 proc. metinės palūkanos.
2011 m. spalio 13 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį su AB SEB bankas 290 tūkst. eurų (1.000 tūkst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskola ataskaitų sudarymo datai dar nepanaudota. Už paskolą nustatytos 1 mėn. EURIBOR + 1,9 proc. metinės palūkanos.
Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba) ir sąskaitos banke (9 pastaba) buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.
Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Bendrovės ir Grupės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 metų. 2011 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos palūkanų norma yra kintama ir fiksuota. Fiksuota palūkanų norma atitinkamai lygi 3,99 proc. Kintama palūkanų norma svyruoja priklausomai nuo 6 mėn. EURIBOR + 1,5 proc.
Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.
Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
||
| Per vienerius metus | 10 | 35 | - | - | |
| Nuo vienerių iki penkerių metų | - | 10 | - | - | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso | 10 | 45 | - | - | |
| Palūkanos | - | (1) | - | - | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė |
10 | 44 | - | - | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip: |
|||||
| - trumpalaikiai | 10 | 34 | - | - | |
| - ilgalaikiai | - | 10 | - | - |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. 2010 m. |
2011 m. | 2010 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje | 16.790 | 11.832 | 16.790 | 11.832 |
| Gauta per laikotarpį | 6.317 | 5.590 | 6.317 | 5.590 |
| Amortizacija ir nurašymai | (896) | (632) | (896) | (632) |
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | 22.211 | 16.790 | 22.211 | 16.790 |
2008 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo šilumos tinklus, esančius Žemgalių g. ir Raudondvario pl., kurių tikroji vertė perdavimo metu sudarė 149 tūkst. Lt. Be to, 2008 m. Grupė ir Bendrovė gavo telekomunikacinę įrangą, kurios tikroji vertė perdavimo metu sudarė 140 tūkst. Lt. 2008 m. spalio 10 d. Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" gavo 600 tūkst. Lt subsidiją, skirtą pakeisti mazutu kūrenamą katilą į kūrenamą dujomis, iš VŠĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).
2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V.Krėvės pr.82 A.118H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 5.843 tūkst. Lt paramą.
2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 4.414 tūkst. Lt paramą.
2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.725 tūkst. Lt paramą.
2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. 582 tūkst. Lt, kurie 2010 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje, buvo išmokėti 2011 metais. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.426 tūkst. Lt paramą.
2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 516 tūkst. Lt paramą.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.560 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.618 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 595 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt apimtimi, įvykdžius sutarties sąlygas.
2011 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo kompiuterinę įrangą, kurios tikroji vertė perdavimo metu sudarė 142 tūkst. Lt.
Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 - 6 mėnesių atlyginimų išmoką.
Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas metų | ||||
| pradžioje | 1.830 | 2.476 | 1.830 | 2.476 |
| Išmokėta | (143) | (284) | (143) | (284) |
| Suformuotas | 719 | (362) | 719 | (362) |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas |
||||
| laikotarpio pabaigoje: | 2.406 | 1.830 | 2.406 | 1.830 |
| Ilgalaikė dalis | 1.671 | 1.593 | 1.671 | 1.593 |
| Trumpalaikė dalis | 735 | 237 | 735 | 237 |
Per 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Grupės ir Bendrovės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 143 tūkst. Lt (2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais - 284 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 2010 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Diskonto norma | 7,0 proc. | 7,0 proc. |
| Darbuotojų kaitos rodiklis | 18,9 proc. | 18,9 proc. |
| Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas | 3,0 proc. | 3,0 proc. |
2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2011 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 2.172 tūkst. eurų (7.500 tūkst. Lt ekvivalentas) (2010 m. gruodžio 31 d. 2.896 tūkst. eurų (10.000 tūkst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2011 m. gruodžio 31 d. – 333 tūkst. Lt, (2010 m. gruodžio 31 d. – 479 tūkst. Lt). Šis sandoris nedaro esminės įtakos Grupės ir Bendrovės būsimiesiems pinigų srautams.
Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. . | 2010 m. | |
| Šilumos energija | 302.842 | 302.546 | 302.893 | 302.602 |
| Pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra |
1.289 | 2.037 | 515 | 566 |
| Karšto vandens tiekimas | 3.725 | 1.485 | 3.725 | 1.485 |
| Kolektorių priežiūra | 866 | 439 | 866 | 439 |
| Elektros energija | 568 | 349 | 568 | 349 |
| Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra | 55 | - | 55 | - |
| 309.345 | 306.856 | 308.622 | 305.441 |
| 17. Kitos sąnaudos |
||||
|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Pinigų surinkimo sąnaudos | 2.397 | 2.374 | 2.319 | 2.233 |
| Įrangos patikrinimas ir apžiūra | 3.084 | 2.428 | 3.073 | 2.408 |
| Skolų surinkimo sąnaudos | 1.171 | 853 | 1.171 | 853 |
| Konsultavimo paslaugos | 760 | 320 | 754 | 316 |
| Sąskaitų klientams leidybos ir pristatymo sąnaudos | 476 | 544 | 476 | 544 |
| Ryšių sąnaudos | 290 | 415 | 267 | 387 |
| Su darbuotojais susiję sąnaudos | 296 | 292 | 289 | 278 |
| Draudimas | 222 | 230 | 215 | 223 |
| IT priežiūra ir susiję paslaugos | 183 | 154 | 166 | 143 |
| Narystės mokestis | 275 | 215 | 275 | 215 |
| Transporto išlaidos | 169 | 148 | 151 | 131 |
| Reklamos sąnaudos | 143 | 133 | 143 | 132 |
| Audito sąnaudos | 103 | 73 | 99 | 64 |
| Kanceliarinės ir pašto sąnaudos | 36 | 43 | 36 | 42 |
| Įrangos ir mašinų nuoma | 37 | 21 | 14 | 5 |
| Kitos sąnaudos | 1.019 | 1.355 | 1.093 | 1.386 |
| 10.661 | 9.598 | 10.541 | 9.360 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Kitos veiklos pajamos | ||||
| Įvairios suteiktos paslaugos | 1.703 | 1.785 | 1.221 | 1.530 |
| Parduotos materialinės vertybės | 511 | 377 | 509 | 377 |
| Ilgalaikio turto pardavimo pelnas | 6 | 6 | 6 | 6 |
| Kita | 123 | 34 | 110 | 22 |
| 2.343 | 2.202 | 1.846 | 1.935 | |
| Kitos veiklos sąnaudos | ||||
| Įvairių suteiktų paslaugų savikaina | (1.217) | (1.180) | (564) | (645) |
| Parduotos materialinės vertybės | (10) | (29) | (10) | (29) |
| Ilgalaikio turto nurašymas | (52) | (119) | (52) | (119) |
| Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai | (17) | - | (17) | - |
| Kita | (38) | (21) | (34) | (15) |
| (1.334) | (1.349) | (677) | (808) |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Vėlavimo palūkanos, gautos už pradelstas gautinas sumas | 2.409 | 1.704 | 2.409 | 1.704 |
| Baudos | 5.420 | - | 5.420 | - |
| Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas | 146 | 308 | 146 | 308 |
| Banko palūkanos | 22 | 2 | 22 | 2 |
| Kita | 4 | 10 | 4 | 10 |
| 8.001 | 2.024 | 8.001 | 2.024 |
5,420 tūkst. Lt baudos gavimas plačiau aprašytas 24 pastraipoje.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Banko paskolų ir overdraftų palūkanos | (1.467) | (2.177) | (1.466) | (2.175) |
| Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas | (142) | (196) | (359) | (691) |
| Delspinigiai ir baudos | (44) | (30) | (44) | (30) |
| Kita | - | (2) | - | (1) |
| (1.653) | (2.405) | (1.869) | (2.897) |
Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 14.760 | 7.688 | 14.662 | 7.258 |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą |
(2.214) | (1.153) | (2.199) | (1.089) |
| Atidėtojo pelno mokesčio pokytis dėl tarifo pasikeitimo | - | - | - | - |
| Apmokestinamojo pelno (nemažinančios sąnaudos) bei neapmokestinamos pajamos ir atidėtojo pelno mokesčio |
||||
| turto vertės sumažėjimo įtaka | 994 | (2.368) | 979 | (2.432) |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje |
(1.220) | (3.521) | (1.220) | (3.521) |
| Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.) | 8,27 | 45,80 | 8,32 | 48,51 |
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Pelno mokesčio sąnaudų komponentai Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos |
- | - | - | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (1.220) | (3.521) | (1.220) | (3.521) |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje |
(1.220) | (3.521) | (1.220) | (3.521) |
2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą (2.20. pastaba). Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Atidėtąjį pelno mokestį sudarė:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | ||||
| Mokestiniai nuostoliai | 1.956 | 679 | 1.956 | 679 |
| Sukaupimai | 566 | 369 | 566 | 369 |
| Finansinio turto vertės pasikeitimas | 51 | 29 | 51 | 29 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 2.573 | 1.077 | 2.573 | 1.077 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | ||||
| Nusidėvėjimo skirtumai | (9.101) | (6.334) | (9.101) | (6.334) |
| Investicijų lengvata | (243) | (294) | (243) | (294) |
| Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas | - | - | (669) | (669) |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | (9.344) | (6.628) | (10.013) | (7.297) |
| Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte | (6.771) | (5.551) | (7.440) | (6.220) |
Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.
Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintas pelno mokesčio turtą sudarė :
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas | 6.497 | 6.395 | 6.497 | 6.395 |
| Ilgalaikio turto nusidėvėjimas | 81 | 72 | 81 | 72 |
| Kitų gautinų sumų nuvertėjimas | 72 | 108 | 72 | 108 |
| Finansinių išvestinių priemonių nuvertėjimas | - | 43 | - | 43 |
| Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas | - | - | 107 | 74 |
| Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte | 6.650 | 6.618 | 6.757 | 6.692 |
Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| Bendrasis pelnas | 13.540 | 4.167 | 13.442 | 3.737 |
| Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje | 42.732 | 42.618 | 42.732 | 42.618 |
| Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje | 42.732 | 42.732 | 42.732 | 42.732 |
| Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 42.732 | 42.706 | 42.732 | 42.706 |
| Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (LT) | 0,32 | 0,10 | 0,31 | 0,09 |
Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Fiziniai asmenys | 115.012 | 115.093 | 114.807 | 114.929 | |
| Kiti juridiniai asmenys | 2.153 | 2.130 | 2.063 | 2.028 | |
| Juridiniai asmenys finansuojami iš | |||||
| savivaldybės ir valstybės biudžetų | 374 | 362 | 339 | 325 | |
| 117.539 | 117.585 | 117.209 | 117.282 |
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
||
| Fiziniai asmenys | 41.803 | 51.250 | 41.799 | 51.247 | |
| Kiti juridiniai asmenys | 8.278 | 9.855 | 8.262 | 9.681 | |
| Juridiniai asmenys finansuojami iš | |||||
| savivaldybės ir valstybės biudžetų | 8.913 | 11.140 | 8.846 | 11.061 | |
| 58.994 | 72.245 | 58.907 | 71.989 |
Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).
Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| A | 869 | 1.420 | 833 | 1.370 |
| A+ | 1.264 | 100 | 1.264 | 100 |
| AA- | 30 | 3 | 30 | 3 |
| B+ | - | 7 | - | 7 |
| Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas | 68 | 62 | 68 | 62 |
| 2.231 | 1.592 | 2.195 | 1.542 |
*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.
2011 m. ir 2010 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.
Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.
Visos Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2011 m. ir 2010 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.
Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.
| Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais |
Įtaka pelnui prieš mokesčius | |
|---|---|---|
| 2011 | ||
| LTL | +200 | (230) |
| LTL | -200 | 230 |
| EUR | +50 | (168) |
| EUR | -50 | 168 |
| 2010 | ||
| LTL | +200 | (201) |
| LTL | -200 | 201 |
| EUR | +50 | (198) |
| EUR | -50 | 198 |
Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2011 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,96 ir 0,90 (2010 m. gruodžio 31 d. – 0,93 ir 0,88). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2011 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,97 ir 0,91 (2010 m. gruodžio 31 d. – 0,93 ir 0,88).
Grupė ir Bendrovė likvidumo problemai išspręsti įgyvendina šį veiksmų planą:
Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Panaudota | 7.765 | 8.808 | 7.7765 | 8.808 |
| Nepanaudota | 12.235 | 11.191 | 12.235 | 11.191 |
| 20.000 | 19.999 | 20.000 | 19.999 |
Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos palūkanos | 2.554 | 18.107 | 27.468 | 9.554 | 57.683 |
| Prekybos skolos | 54.192 | 698 | 37 | - | 54.927 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 56.746 | 18.805 | 27.505 | 9.554 | 112.610 |
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos palūkanos | 11.054 | 19.196 | 31.073 | 2.525 | 63.848 |
| Prekybos skolos | 60.524 | 454 | 3 | - | 60.981 |
Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos palūkanos | 2.549 | 18.102 | 27.468 | 9.554 | 57.673 |
| Prekybos skolos | 54.265 | 698 | 37 | - | 55.000 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 56.814 | 18.800 | 27.505 | 9.554 | 112.673 |
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos palūkanos | 11.045 | 19.170 | 31.063 | 2.525 | 63.803 |
| Prekybos skolos | 60.520 | 3 | - | 60.977 | |
| 454 |
Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
| Už pirktą šilumą | 37.885 | 45.789 | 37.885 | 45.789 |
| Rangovams | 11.035 | 10.099 | 11.035 | 10.099 |
| Kitiems tiekėjams | 6.007 | 5.093 | 6.080 | 5.089 |
| 54.927 | 60.981 | 55.000 | 60.977 |
Atsiskaitymui su KTE už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovams už darbus – 90-180 d., su kitais tiekėjais – 5-30 d. laikotarpis.
2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo pradelstų prekybos skolų.
Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti Litas ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:
Finansinis turtas:
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
| Pinigai kasoje ir banke | 5.936 | 3.574 | 3.131 | 5.899 | 3.524 | 3.094 |
| Paskolos ir gautinos sumos | 64.639 | 77.903 | 64.250 | 64.690 | 77.822 | 64.269 |
| Finansinis turtas, galimas parduoti | 95 | 237 | 433 | 5.436 | 5.795 | 6.486 |
| 70.670 | 81.714 | 67.814 | 76.025 | 87.141 | 73.849 |
Finansiniai įsipareigojimai:
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
| Apskaitomi tikrąja verte per pelną | ||||||
| ar nuostolius | 333 | 479 | 787 | 333 | 479 | 787 |
| Apskaitomi amortizuota savikaina | 106.203 | 121.565 | 101.342 | 106.266 | 121.517 | 101.274 |
| 106.536 | 122.044 | 102.129 | 106.599 | 121.996 | 102.061 |
Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.
Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.
Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų, išskyrus akcinio kapitalo didinimus apmokėtus nepiniginiais turtiniais įnašais, kaip aprašyta 1 pastaboje.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.
Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
| Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir |
||||
| dotacijas (atidėtąsias pajamas)) | 63.014 | 56.165 | 63.683 | 56.824 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 78.559 | 93.455 | 78.359 | 93.132 |
| Įsipareigojimų iš viso | 141.573 | 149.620 | 142.042 | 149.956 |
| Nuosavas kapitalas | 270.682 | 257.142 | 274.027 | 260.585 |
| Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.) |
52,30 | 58,19 | 51,84 | 57,55 |
* Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.
Išoriniai rizikos veiksniai įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą:
Detalesnė informacija apie rizikos veiksnius pateikta Metiniame pranešime.
2003 m. rugsėjo 30 d. tarp Bendrovės ir KTE buvo pasirašytas Investicijų susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdo prisiimtų įsipareigojimų dėl investicijų apimties, o pagal šį susitarimą KTE privalo mokėti 17,7 mln. Lt nuo neįvykdytų investicijų baudą Bendrovei, tarp šalių vyko derybos dėl Investicijų susitarimo pakeitimo ir investavimo terminų pakeitimo. 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasiektas abiems šalims priimtinas susitarimas dėl Investicijų susitarimo pakeitimo. Kilęs nesutarimas dėl 17,7 mln. Lt išspręstas Arbitražo teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva. 2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau - VKAT) išnagrinėjo civilinę bylą dėl Investicijų susitarimo vykdymo tarp Bendrovės ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau – KTE) bei priėmė sprendimą Bendrovės naudai priteisti iš KTE 5.420 tūkst. Lt dydžio baudą. KTE dėl šio sprendimo pateikė skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris 2010 m. spalio 19 d. nutartimi skundą atmetė ir VKAT sprendimą paliko nepakeistą. KTE dėl arbitražo sprendimo bei Apeliacinio teismo nutarties panaikinimo 2010 m lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. kovo 14 d. galutine nutartimi KTE kasacinį skundą atmetė bei paliko galioti aukščiau minėtus VKAT sprendimą ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį. Gauta bauda bei palūkanos Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose apskaityti finansinės veiklos pajamose ir buvo sudengti su KTE prekybos skolomis.
Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – VKAT) pateikė antrąjį ieškinį dėl papildomų 12.352 tūkst. Lt netesybų priteisimo iš KTE už netinkamą KTE prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2011 m. vasario 18 d. VKAT įvyko preliminarusis posėdis, o 2011 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu, kuriame byla pradėta nagrinėti iš esmės, iškilo poreikis pateikti papildomus paaiškinimus dėl antrojo ieškinio netapatumo pirmajam 2009 m. KE ieškiniui dėl netesybų priteisimo jau užbaigtoje VKAT byloje. Papildomi rašytiniai paaiškinimai teismui buvo pateikti 2011 m. liepos 1 d., o pagrindinis posėdis byloje paskirtas 2011 m. spalio 25 d. 2011 gruodžio 19 d. sprendimu VKAT sprendimu KE ieškinį tenkino dalinai: KE naudai iš KTE priteisė 7 054 tūkst. Lt dydžio baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos baudos sumos už laikotarpį nuo 2010-11-04 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 37 tūkst. Lt arbitražo mokesčių ir 42 tūkst. Lt išlaidų kompensavimui.
2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas ieškinių sumai, kadangi baudų bei delspinigių pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumokėtos.
2010 m. rugpjūčio 24 d. KTE Vilniaus komerciniam arbitražo teismui (toliau - VKAT) pateikė prevencinį ieškinį, prašydama uždrausti KE vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Elektrinės pirkimo – pardavimo sutartį, Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir Investicijų susitarimą. 2011 m. rugpjūčio 12 d. VKAT, išnagrinėjęs bylą, atmetė KTE prevencinį ieškinį. KTE iki 2011 lapkričio 12 d. skundo nepateikė, VKAT sprendimas liko galioti nepakeistas.
Kauno m. apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi KTE naudai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (LAP) ir įpareigojo Bendrovę susilaikyti nuo vienašališko (nesikreipiant į teismą) minėtų sutarčių nutraukimo, kol vyksta arbitražo bylos nagrinėjimas.Nors nutartis yra apskųsta Kauno apygardos teismui, tačiau LAP taikomos nuo nutarties priėmimo momento ir Bendrovei jau įteiktas antstolio patvarkymas dėl įpareigojimo vykdymo, tačiau 2011 m. kovo 11 d. Kauno apygardos teismas patenkino AB "Kauno energija" atskirąjį skundą dėl šios apylinkės teismo nutarties ir ją panaikino, todėl jokie ribojimai nutraukti minėtas sutartis jose nustatyta tvarka nebetaikomi.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – VPK) 2010 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą "Dėl teisės pažeidimo bylos", kuriuo nusprendė Bendrovei skirti 50 tūkst. Lt baudą už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 5 str. 4 d. pažeidimą ir įpareigojo Bendrovę, vadovaujantis 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" 24 str. reikalavimais, ilgalaikį materialųjį turtą, gautą kaip nepiniginis turtinis įnašas, įvertinti tikrąją verte, naudojant motyvuotai ir pagrįstai parinktus ir minėtam turtui ir tikslui tinkamus turto vertės nustatymo metodus, bei nustačius, kad 2009 m. bendrovė finansinės ataskaitos ir konsoliduotos finansinės ataskaitos neatitinka 16 TAS nuostatų, rengiant metines bendrovės finansines ataskaitas ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas už 2010 m. laikotarpį, retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 16 TAS "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai" 24 str. reikalavimus. Nesutikdama su tokiu VPK sprendimu, Bendrovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kurį teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė. 2011 m. vasario 7 d. Bendrovė dėl šio sprendimo Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pateikė apeliacinį skundą. 2011 m. rugpjūčio 16 d. teismas nutartimi nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. priėmė nutartį, pagal kurią VPK paskirta bauda buvo sumažinta iki 30 tūkst Lt, kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, t.y. liko galioti VPK sprendimo dalis dėl turto pervertinimo: įpareigoti AB "Kauno energija", vadovaujantis 16 TAS (tarptautiniai apskaitos standartai) "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" 24 str. reikalavimais, ilgalaikį materialųjį turtą, gautą kaip nepiniginis turtinis įnašas, įvertinti tikrąją verte, naudojant motyvuotai ir pagrįstai parinktus ir minėtam turtui ir tikslui tinkamus turto vertės nustatymo metodus, ir nustačius, kad 2009 m. bendrovė finansinės ataskaitos ir konsoliduotos finansinės ataskaitos neatitinka 16 TAS nuostatų, rengiant metines bendrovės finansines ataskaitas ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas už 2010 m. laikotarpį, retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 16 TAS "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai" 24 str. reikalavimus. Bauda finansinių ataskaitų datai apskaityta finansinės veiklos sąnaudose už 2011 metus. Turtinis įnašas šių ataskaitų sudarymo dienai apskaitytas, kaip aprašyta 2.25. p. "Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė" pastraipoje.
2010 m. kovo 18 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Bendrovė išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja 5 metų laikotarpiui.
Būsimi įsipareigojimai pagal kitas nuomos sutartis bei galiojančias pirkimo sutartis negalėjo būti patikimai įvertinti šių ataskaitų išleidimo dienai.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.
2011 m. ir 2010 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.
2011 m. ir 2010 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:
| 2011 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės |
1.668 | 33.199 | 16.103 | 255 |
| Jurbarko rajono savivaldybė | 4 | 2.278 | 19 | 50 |
| 2010 m. | Gautinos | Mokėtinos | ||
| Pirkimai | Pardavimai | sumos | sumos | |
| Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos | ||||
| ir pilnai valdomos įmonės | 974 | 30.383 | 20.231 | 185 |
Grupė ir Bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumos yra suformusi 6.686 tūkst. Lt (2010 gruodžio 31 d. – 9.669 tūkst. Lt) bendrųjų atidėjinių. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeitu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinos sumos nebuvo gauta jokių garantijų.
2011 m. ir 2010 m. Bendrovės sandoriai su dukterine įmone ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:
| 2011 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" | 1.206 | 112 | 299 | 157 |
| 2010 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
| UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" | 1.247 | 133 | 308 | 80 |
|---|---|---|---|---|
2011 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai po 6 ir 4 asmenis.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2010 m. | ||
| Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis | 523 | 450 | 416 | 350 | |
| Vadovybei išmokėtos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos |
- | - | - | - | |
| Grupė | Bendrovė | ||||
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
||
| Vadovybei priskaičiuotos pensijinių | |||||
| išmokų darbuotojams kompensacijos | 70 | 53 | 70 | 53 |
Per 2011 m. ir 2010 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
2012 m. sausio 10 d. AB "Kauno energija" priklausančioje Petrašiūnų elektrinėje lankėsi Energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ministras domėjosi biokuro jėgainės statybos kartu su AB "Lietuvos energija" galimybėmis, investicijų į biokuro projektus poreikiu bei kiek ir kokių šilumos gamybos pajėgumų apskritai reikia Kaunui. Pateikta informacija apie dvi Petrašiūnų elektrinės vystymo galimybes:
AB "Kauno energija" Petrašiūnų elektrinėje planuojamą įrengti iki 44 MW biomasės deginimo katilą su 16 MW garo turbina. Šio projekto vertė yra 118,7 mln. Lt. Paraiška dėl dalinės paramos skyrimo 2011 m. lapkričio mėnesį pateikta VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. (Plačiau – 1 pastabos "strateginiai sprendimai" dalyje);
bendrą projektą su AB "Lietuvos energija" dėl Petrašiūnų elektrinės teritorijoje "plyno lauko" investicijos, įrengiant iki 50 MW biomasės deginimo katilą su 25 MW garo turbina elektros gamybai. Šio projekto vertė gali siekti nuo 260 iki 270 mln. litų. Jo esmė - galimybė optimalia kaina tiekti šilumą Kauno miestui. Ministro nuomone, Lietuvos respublikos vyriausybė, kaip AB "Lietuvos energija" akcininkė, skatintų savo valdomos bendrovės bendradarbiavimą su AB "Kauno energija", tačiau dėl tokio galimo bendradarbiavimo pirmiausia turėtų apsispręsti Kauno miesto savivaldybė.
2012 m. sausio 27 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir AB "Kauno energija" pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią LEI ir AB "Kauno energija" specialistai sukurs ir bendrovės valdomame šilumos tiekimo tinkle įdiegs termohidraulinių parametrų stebėsenos, avarijų analizės ir prevencijos sistemą. Sistema veiks nuotoliniu termohidraulinių parametrų nuskaitymo ir analizės principu ir įgalins, operatyviai reaguojant į avarijas ar kt. tinklo sutrikdymo atvejus, sumažinti nuostolius bei užtikrinti patikimesnį šilumos tiekimą. Tyrimų metu gauti rezultatai planuojami panaudoti AB "Kauno energija" veiklai efektyvinti bei šilumos tiekimo patikimumui didinti.
2012 m. kovo 7 d. bendrovėje "Kauno energija" potencialiems nepriklausomiems šilumos gamintojams pristatytas Centralizuotai tiekiamos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimo taisyklių projektas. Tai pirmasis tokio pobūdžio teorinis dokumentas, skirtas šilumos tiekimo sistemoms ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Vienareikšmis reglamentavimas sudarytų sąlygas konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje atsirasti ir šilumos, tiekiamos vartotojams, kainai mažinti.
2012 m. kovo 21 d. Kauno rajone, AB "Kauno energija" Garliavos katilinėje pradeda veikti naujas 6,5 MW bendros galios biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, kuriame pagaminta šiluma bus tiekiama Garliavos miestelio vartotojams. Tai – vienas iš pirmųjų biokuro įrenginių Lietuvoje, kurio statyba finansuota pagal Energetikos paslaugų bendrovės (EPB) finansavimo modelį.
***
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, šiuo patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, akcinės bendrovės "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) auditorių peržiūrėtas konsoliduotasis metinis pranešimas bei audituotas 2011 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, priimtais taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir bendrą konsoliduotųjų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad 2011 metų konsoliduotajame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotųjų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas AB "Kauno energija" vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė
| 1. | Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas | 61 |
|---|---|---|
| 2. | Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys | 61 |
| 3. | Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis | 61 |
| 4. | Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis | 62 |
| 5. | Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | |
| (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis) |
62 | |
| 6. | Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir | |
| neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas | 62 | |
| 7. | Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo | |
| klausimais susijusi informacija | 68 | |
| 8. | Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame ataskaitų rinkinyje pateiktus duomenis bei | |
| įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių | ||
| ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai | 73 | |
| 9. | Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos | 73 |
| 10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės | 74 | |
| 11. | Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą | 75 |
| 12. | Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas | 76 |
| 13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms | ||
| taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo | ||
| rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir kai tai yra | ||
| svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos | ||
| rezultatus | 76 | |
| 14. Informacija apie Emitento filialą ir antrines įmones | 76 | |
| 15. Įstatinio kapitalo struktūra | 76 | |
| 16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas | 77 | |
| 17. Informacija apie Emitento akcininkus | 78 | |
| 18. Darbuotojai | 80 | |
| 19. | Emitento įstatų pakeitimo tvarka | 82 |
| 20. | Emitento organai | 82 |
| 21. | Kolegialių organų nariai, Bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas | 84 |
| 22. | Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų | |
| pasikeitus Emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų | ||
| atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą | 90 | |
| 23. | Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie | |
| atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento | ||
| kontrolės pasikeitimo | 90 | |
| 24. | Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius | 90 |
| 25. | Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines | |
| iniciatyvas ir politiką | 90 | |
| 26. | Duomenys apie viešai skelbtą informaciją | 90 |
| 27. 1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius | ||
| listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi | 92 |
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2011 metai.
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinė įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę: |
|---|
| -------------------------------------- |
| Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Buveinės adresas Juridinio asmens kodas Telefonas Elektroninio pašto adresas Interneto svetainės adresas Faksas Įregistravimo data ir vieta Registro tvarkytojas |
Akcinė bendrovė "Kauno energija" Akcinė bendrovė Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas 235014830 (8 37) 305 650 [email protected] www.kaunoenergija.lt (8 37) 305 622 1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaune, įsakymo Nr. 513 Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
|---|---|
| PVM mokėtojo kodas | LT350148314 |
Pagrindiniai duomenys apie dukterinę bendrovę:
| Uždaroji akcinė bendrovė "Pastatų priežiūros paslaugos" |
|---|
| Uždaroji akcinė bendrovė |
| Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas |
| 300580563 |
| (8 37) 305 959 |
| [email protected] |
| www.p-p-p.lt |
| (8 37) 311 877 |
| 2006 m. liepos 1 d., Kaune |
| Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
| LT100002506015 |
Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. AB "Kauno energija" yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina ir parduoda vartotojams šilumą Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas). Nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) daliai daugiabučių gyvenamųjų namų Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (2011 m. gruodžio mėn. šių namų skaičius pasiekė 145, iš jų – 3 Kauno r. ir 5 Jurbarko m.) (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens kainos, vadinamas šiluma). Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kauno mieste ir Kauno rajone, garą – Kauno mieste. Grupė ir Bendrovė atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, pastatų ir statinių remontą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia transporto, patalpų nuomos paslaugas bei paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuojant ar prižiūrint šilumos ūkį. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą.
2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.
Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 120 191 862 Lt (vienas šimtas dvidešimt milijonų vienas šimtas devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai), 2011 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą.
1 grafikas
2011 m. pabaigoje Grupė užėmė apie 90 proc. šilumos tiekimo rinkos Kaune, 95 proc. Jurbarke, apie 6 proc. pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punktų įrenginių priežiūros rinkos Kaune bei 0,5 proc. Kauno rajone. Prie Bendrovės šilumos tiekimo integruoto ir lokalinio tinklo prijungta 3 627 vnt. įmonių, organizacijų ir 114 813 vnt. buitinių vartotojų namų ūkių (objektai pagal adresus).
2011 m. Grupės grynasis pelnas sudarė 13 540 tūkst. Lt, o Bendrovės – 13 442 tūkst. Lt. Grupės pagrindinės veiklos pajamos sudarė – 309 345 tūkst. Lt, o Bendrovės – 308 622 tūkst. Lt. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumą: Grupės – 98,83 proc., Bendrovės – 99,07 proc.
Bendrovės šilumos vartotojų skaičius pagal vartotojų
Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.
Grupės ir Bendrovės vertybės:
Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:
Bendrovė savo veiklą vykdo atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires, kurioms pritarta Kauno miesto tarybos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T-236 "Dėl Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strateginių gairių".
2011 m. Bendrovės šilumos pardavimo pajamos siekė 305 766 tūkst. Lt ir, palyginus su 2010 metais, padidėjo 0,66 proc. (2 grafikas).
Jau šiandien galima teigti, jog Grupėje investicijos į naujausias technologijas (izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, e. paslaugų su vartotojais sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, moderni klientų aptarnavimo sistema – "vieno skambučio" principas), šilumos tiekimo tinklo rekonstravimas padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei tapti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo bei pastatų ar patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.
Bendrovė 2011 metais uždarė paskutiniuosius 8 Kauno m. grupinius šilumos punktus (boilerines), iš kurių buvo tiekiama šiluma ir karštas vanduo daugiabučiams namams. Tuo buvo baigta vykdyti šilumos punktų renovavimo programa, nacionaliniu mastu patvirtinta dar 1996 metais ir vykdyta visoje Lietuvoje. Vykdydama šią programą, Bendrovė iš viso uždarė 123 Kauno mieste ir Kauno rajone veikusius grupinius šilumos punktus, o vietoje jų įrengė daugiau nei 1300 modernių automatizuotų šilumos punktų daugiabučiuose namuose.
2011 m. Bendrovė investavo 35 144 tūkst. Lt (tame tarpe iš kitų finansavimo šaltinių t. y. komercinių bankų paskolos – 10 145 tūkst. Lt, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų – 7 481 tūkst. Lt, iš kurių, 882 tūkst. Lt skirta 6 naujų vartotojų, kurių suminė galia 2,02 MW, prijungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Per 2011 m. iš investicinių lėšų nutiesta 3,17 km naujų šilumos tiekimo tinklų bei rekonstruota ir remontuota 8,99 km šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos nurodytos 3 grafike.
2 grafikas
Emitento 2007–2011 m. laikotarpiu įsisavintų investicijų sumos kitimas atspindi šalies ir Europos Sąjungos makroekonominius procesus: 2007 m. įmonės įsisavintų investicijų suma sudarė 29,125 mln. Lt, 2008 m., prasidėjus ekonomikos lėtėjimo procesams, įsisavintų investicijų suma sumažėjo iki 27,4 mln. Lt, o 2009 m. investicijų įvykdymas siekė 20,634 mln. Lt sumą. 2010 m. įsisavintų investicijų apimtys siekė 30,242 mln. Lt. 2011 m. investicijų apimtys, lyginant su 2010 m., išaugo 16,2 proc. Toks investicijų apimčių augimas yra sietinas su pelninga Bendrovės veikla, daliniu investicijų finansavimu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pagerėjusiomis skolinimosi sąlygomis (palūkanų normos stabilizacija), šalies ūkio atsigavimu po recesijos bei optimistiniais lūkesčiais.
Pagal Bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus Bendrovės pagrindinės veiklos sąnaudos skirstomos į šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sąnaudas, todėl vykdant investicijų programą investicijos skirstomos į investicijas šilumos gamybai (kai lėšos skiriamos gamybos įrenginių modernizavimui, šilumos gamybos pastatų naujos statybos ir rekonstrukcijos projektų vykdymui), šilumos perdavimui (kai lėšos skiriamos šilumos tiekimo tinklų naujos statybos ir rekonstravimo, grupinių šilumos punktų likvidavimo, šilumos apskaitos prietaisų įrengimo ir keitimo, naujų vartotojų prijungimo projektų vykdymui) bei šilumos pardavimui (kai lėšos skiriamos nuotolinių rodmenų nuskaitymo sistemos diegimui, abonentų apskaitos ir administravimo sistemų diegimui ir atnaujinimui).
Išoriniai rizikos veiksniai darantys įtaką Grupės pagrindinei veiklai: infliacija, ekonominės recesijos liekamieji reiškiniai, kuro kainų didėjimas, nepalankūs ir dažnai kintantys įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, metodologijos interpretavimas, taip pat savivaldybių institucijų sprendimai, šilumos kainų politika, kuriai daro įtaką UAB Kauno termofikacinės elektrinės pagrindinio akcininko sprendimai dėl skirtingų dujų kainų taikymo savo bendrovei ir kitiems rinkos dalyviams, konkurencinės šilumos gamybos pasiūlos Kauno mieste nebuvimas.
Skirtingas teorinės metodologijos (Tarptautinių apskaitos standartų ir Tarptautinių vertinimo standartų) interpretavimas iššaukė skirtingas auditorių ir Bendrovės vadovybės nuomones dėl Bendrovei priklausančio turto – kolektorių vertės ir vertės nustatymo metodų. Kolektoriai, kurie yra nekomercinės paskirties statiniai ir juose yra sumontuoti šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynai bei kitos infrastruktūrinės
komunikacijos, kurios užtikrina, kad dalis Kauno miesto gyventojų galėtų naudotis kokybiškomis paslaugomis, apibūdinamomis kaip viešosios paslaugos, t. y. paslaugos užtikrinančios, kad gyventojai gautų šilumą, karštą bei šaltą vandenį. Kolektoriuose yra sumontuoti vamzdynai: šilumos perdavimo – 61,48 km (paduodamas ir grįžtamas); karšto vandens perdavimo – 1,48 km (paduodamas ir grįžtamas); šalto vandens perdavimo – 33,67 km. Be jau minėtų vamzdynų kolektoriuose yra sumontuoti 207,251 km TEO LT, AB priklausančių komunikacijų, 25,01 km AB LESTO (anksčiau VST) elektros kabelių, 102,401 km įvairių telekomunikacines ir IT paslaugas teikiančių organizacijų kabelių. Kolektorių, kurių savininkas jų statybos metu buvo Kauno miesto savivaldybė, pastatymo tikslas buvo įrengti infrastruktūrinį nekomercinį įrenginį, kuriame būtų sumontuotos komunikacijos, būtinos Kauno miesto mikrorajonų daugiabučiams namams funkcionuoti ir šiais kolektoriais nebuvo planuojama uždirbti pajamų iš paslaugas gaunančių miestiečių. Kauno miesto savivaldybė 2009 m. perdavė minėtus viešosios paskirties infrastruktūrinius įrenginius (kolektorius) eksploatuoti Bendrovei (92,82 proc. bendrovės akcijų priklauso Kauno m. savivaldybei). Sprendime buvo nurodoma, kad kolektoriai bus perduoti į Bendrovės įstatinį kapitalą, kaip turtinis įnašas. Kaip to reikalauja įstatymai, Kauno miesto savivaldybės balanse esančiam turtui, viešosios paskirties inžineriniams įrenginiams, buvo atliktas turto vertinimas. Vertinimą atliko – UAB "Ober Haus", vertinimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 "Dėl turto vertinimo metodikos" patvirtinta "Turto vertinimo metodika, Lietuvos Respublikos1999 m. gegužės 25 d. turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu Nr. VIII - 1202, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1389 "Dėl LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įgyvendinimo", Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 277, patvirtintais Europos ir Tarptautiniais turto vertinimo standartais TVS 2001, 2002, 2003, EVS 2000, 2003. Bendrovei perduotas turtas (kolektoriai) buvo apskaitytas vertintojų nustatyta verte. Bendrovės nuomone, atsižvelgiant į Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto duomenyse nurodytą vertę, vadovaujantis nepriklausomų vertintojų nustatyta verte, kuri sudarė 136,2 mln. Lt, kolektorių vertė yra teisinga, turto nustatymo metodas – teisingas. Turtas (kolektoriai) yra viešosios paskirties infrastruktūrinis įrenginys, užtikrinantis viešosios paslaugos teikimą Kauno miesto gyventojams, nekomercinis ir neskirtas perpardavimui. Šią turto vertę pripažįsta visos Lietuvos finansinės institucijos, iš kurių Bendrovė gauna paskolas investicinių projektų finansavimui. Be to, yra ir daugiau pavyzdžių Lietuvoje, kad energetinių objektų turtas ir infrastruktūra yra įvertinama būtent šiuo vertės nustatymo metodu – atkuriamąja verte. Vadovaujantis LR Vertybinių popierių komisijos 2010-08-12 sprendimu Nr. 2K-157, kurį 2011-12-15 nutartimi patvirtino Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, Bendrovė yra įpareigota įvertinti tikrąja verte ilgalaikį materialųjį turtą, gautą kaip nepiniginis turtinis įnašas, vadovaujantis 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" 24 str. reikalavimais. Pažymėtina, kad šis straipsnis numato, kad nekilnojamojo turto, įrangos ar įrengimų savikaina yra vertinama tikrąja verte, išskyrus atvejus, kai: a) mainų sandoriui trūksta komercinio pagrindo arba b) negalima patikimai įvertinti nei gaunamo nei perduodamo turto tikrosios vertės. Jeigu įsigyjamas turto vienetas nevertinamas tikrąja verte, jo savikaina vertinama perduodamo turto balansine verte. Naujai išleidžiamos akcijos buvo apmokėtos labai specifiniu turtu (kolektoriais-tuneliais, pastatytais ir pritaikytais inžinerinių komunikacijų privedimui, šių komunikacijų funkcionavimo užtikrinimui), todėl tokį turtą galima laikyti specialios paskirties turtu, t. y. turtu, kuris yra retai parduodamas ar iš viso neparduodamas. Šias aplinkybes savo turto vertinimo ataskaitoje yra nurodę ir nepriklausomi turto vertintojai. Taigi tokiais atvejais net pats 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" 24 str. leidžia turtą vertinti balansine verte. UAB "Ober Haus" turto vertinimo ataskaita nebuvo užginčyta ir nepanaikinta jokioje teisminėje instancijoje.
Ekonominiai veiksniai: Bendrovė užima pagrindinio centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjo poziciją Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone. Norint ją išlaikyti, reikia prisitaikyti prie besikeičiančių šilumos tiekimo sąlygų, tęsti modernių ir efektyvių technologijų diegimą į šilumos gamybą, orientuojantis į patikimą tiekimą mažiausiomis sąnaudomis bei kokybiškos paslaugos teikimą vartotojams.
Grupės ir Bendrovės pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai. Vartotojų prisijungimo ir atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo dinamika pateikta 1 lentelėje.
| 1 lentelė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2007 m. galia, MW |
2008 m. galia, MW |
2009 m. galia, MW |
2010 m. galia, MW |
2011 m. galia, MW |
2007–2011 m. galia, MW |
|
| Vartotojų atsijungimai | 1,917 | 2,374 | 1,95 | 1,10 | 3,183 | 10,524 |
| Vartotojų prisijungimai | 11,58 | 11,82 | 1,29 | 10,14 | 2,02 | 36,85 |
2011 metais pradėta eksploatuoti Kauno "Žalgirio arena". Tais pačiais metais su arenos valdytoja UAB "Kauno arena" pasirašyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Instaliuota arenos šilumos vartojimo galia – 6 MW.
Infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažėjančios šilumos vartotojų pajamos didina vartotojų skolas, todėl Bendrovė stiprina skolų priežiūros organizavimą. Šilumos vartotojų skolos 2011 m., lyginant su 2010 m., sumažėjo 10 proc., iš jų gyventojų, kurie sudaro 74 proc. vartotojų, skolos sumažėjo 8 proc., o kitų vartotojų sumažėjo 15,4 proc.
Pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras yra gamtinės dujos. Didėjančios kuro kainos turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai bei perkamos šilumos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės, kuri yra dominuojantis gamybos šaltinis, turintis efektyviau valdomus technologinius įrenginius ir galimybę pirkti kurą pigiau, kainai.
Dujų ir elektros tiekimo bendrovių konkurencija su Grupe ir Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (per 2011 m. – 3,183 MW), jiems pasirenkant alternatyvų šilumos generavimo šaltinį (dujas, elektrą ar kitą kurą). Šilumos įrenginių atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1- 297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintas jų pakeitimas. Kauno m. savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-244 patvirtintas šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-11 pripažintas netekęs galios.
Grupės ir Bendrovės valdymo struktūros buvo pakeistos 2009 metais bei koreguotos 2010 metais, dėl to Grupės ir Bendrovės veikla optimizuota ir tapo efektyvesnė.
Grupės ir Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) gaunamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos, o ne šildymo sezono metu Bendrovės šilumos gamybos pajėgumai nėra pilnai išnaudojami, tuo metu gaunamos mažiausios pajamos, tačiau Grupė ir Bendrovė turi pasirengti šildymo sezonui (atliekami remonto ir rekonstravimo darbai šilumos tiekimo tinkluose, katilinėse, pastatų inžinerinėse sistemose).
Politiniai veiksniai: 2008 – 2009 metais įvyko esminiai pasikeitimai Bendrovės veiklą (Lietuvos Respublikos 2003 m. gegužės 20 d. šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565 (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 10-355; 2009, Nr. 61-2402) ir šilumos kainodarą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.03-96 patvirtinta "Šilumos kainų nustatymo metodika" (toliau – Metodika). Pagal Bendrovės pateiktą šilumos kainos apskaičiavimo projektą Bendrovės tiekiamos šilumos bazinę kainą kas 4 metus nustato Komisija. Šilumos bazinės kainos dedamosios nustatomos Šilumos ūkio įstatyme numatyta tvarka ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir antrais bei kitais jų galiojimo metais taikomos perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias. Pastovioji kainos dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į Metodikoje numatytus infliacijos, realizuotos šilumos kiekio pokyčio, investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų, nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientus. Pastovioji dedamoji koreguojama, jei yra keičiama kuro struktūra, kaip numato Metodikos 80.2.1.1 punktas, jei taikytinos Metodikos 87 punkto nuostatos arba jei kogeneracinėje jėgainėje iš elektros energijos gamybos yra gautas pelnas (nuostolis), jis naudojamas perskirstant sąnaudas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos
sąnaudų atskyrimo metodikoje numatytą tvarką. Kintamoji kainos dedamoji gali būti koreguojama atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimą, keičiamas veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu bei atsižvelgus į elektros ar geriamojo vandens kainų pasikeitimus. Vadovaujantis Komisijos 2012 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. O3-6 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 "Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos" pakeitimo", šilumos kainos perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į nustatytas šilumos kainų dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir (ar) pakitusias perkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kainas.
Įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu "Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.". Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.
Karšto vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106, reglamentuoja karšto vandens kainų dedamųjų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir kainų nustatymo tvarką.
Bendrovės pagrindinio akcininko inicijuojami Bendrovės valdymo organų ar jų narių atšaukimai, nepasibaigus valdymo organo nario kadencijai, gali turėti įtakos Bendrovės valdymo organų sprendimams.
Pagrindinės finansinės Grupės ir Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 ir 24 pastabose.
Socialiniai veiksniai: Grupės ir Bendrovės veikla reikšminga daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių. Daugiausiai Grupė ir Bendrovė gauna nusiskundimų dėl priskaitytų mokesčių už pateiktą šilumą dydžio. Šilumos vartotojai periodiškai, t. y. 3 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, susiję su Bendrovės vykdoma veikla.
Techniniai – technologiniai veiksniai: Svarbiausią vidinę riziką sukelia šilumos tiekimo sistemos bei esama jų būklė. Šilumos tiekimo sistemos, kurias eksploatuoja Grupė ir Bendrovė, rekonstruojamos, panaudojant pažangiausias technologijas (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai, paprastesnė drenažinė sistema) ir įrangą, siekiant didinti šių sistemų efektyvumą.
Šalyje galiojantys standartai ir norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius, įpareigoja daryti ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą. Grupės ir Bendrovės ekonominė padėtis vis dar sąlygoja nepakankamas investicijas į šilumos tiekimo tinklų rekonstrukciją, įrenginių atstatymą, renovavimą bei Grupės ir Bendrovės plėtrą.
Ekologiniai veiksniai: Grupė ir Bendrovė vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, energetikos taršą reglamentuojančiais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2001 gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai taršos šaltiniai: Iškastinio organinio kuro deginimas bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą, ir nutekamieji vandenys panaudoti technologiniuose procesuose.
Grupė ir Bendrovė moka mokesčius už atmosferos ir vandens taršą. Pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus baudos mokamos, jei buvo viršytos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai. Pagrindinės Grupės ir Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2011 m. vyrauja gamtinės dujos – 90,70 proc., durpės – 4,50 proc., biodujos – 1,92 proc., medienos atliekos (pjuvenos, skiedros) – 2,88 proc.).
Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina nustatytu laiku.
Buvo planuota, kad 2011 m. pardavimo pajamos ir parduodamos šilumos kiekis bus panašaus lygio kaip 2010 m. 2011 m. pardavimo pajamos, lyginant su 2010 m., didesnės 1 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo šilumos kaina, kuri 2011 m. gruodžio mėnesį buvo 19,29 proc. didesnė nei 2010 m. gruodžio mėnesį. Parduotos šilumos kiekis 2011 m., lyginant su 2010 m. buvo 10,9 proc. mažesnis, o vidutinė metinė temperatūra aukštesnė (1,29 C°). 2011 metų šildymo laikotarpio lauko oro vidutinė temperatūra buvo 0,25 C°, o 2010 m. – (-2,3) C°.
| 2 lentelė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas | Bendrovės 2009 m. |
Grupės 2009 m. |
Bendrovės 2010 m. |
Grupės 2010 m. |
Bendrovė s 2011 m. |
Grupės 2011 m. |
| 1 | Grynasis pelningumas proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100) |
2,5 | 2,3 | 1,2 | 1,4 | 4,4 | 4,4 |
| 2 | Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100) |
2,9 | 2,7 | 1,2 | 1,3 | 4,1 | 4,1 |
| 3 | Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas) |
0,32 | 0,33 | 0,37 | 0,37 | 0,34 | 0,34 |
| 4 | Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė) |
0,5 | 0,5 | 0,6 | 0,6 | 0,5 | 0,5 |
| 5 | Bendrasis likvidumo koeficientas trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai |
1,05 | 1,04 | 0,93 | 0,93 | 0,97 | 0,96 |
| 6 | Turto apyvartumas ( pardavimai ir paslaugos / turtas) |
0,73 | 0,74 | 0,74 | 0,75 | 0,74 | 0,75 |
| 7 | EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Lt |
28.909 | 28.790 | 25.974 | 26.577 | 33.009 | 33.246 |
| 8 | Pelningumas iš pagrindinės veiklos (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 |
3,8 | 3,7 | 2,3 | 2,4 | 2,4 | 2,4 |
| 9 | Nuosavybės grąža (ROE) proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 |
3,7 | 3,5 | 1,4 | 1,6 | 5,0 | 5,1 |
| 10 | Turto grąža (ROA) proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100 |
2,2 | 2,1 | 0,9 | 1,1 | 3,3 | 3,3 |
| 11 | Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
0,97 | 0,97 | 0,88 | 0,88 | 0,91 | 0,90 |
| 12 | Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
0,04 | 0,04 | 0,04 | 0,04 | 0,08 | 0,08 |
| 13 | Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje) |
0,24 | 0,22 | 0,09 | 0,10 | 0,31 | 0,32 |
| 14 | Grynasis pelnas tūkst. Lt | 6.928 | 6.404 | 3.737 | 4.167 | 13.442 | 13.540 |
| 15 | Turtas, tūkst. Lt | 384.012 | 379.746 | 410.541 | 406.762 | 416.069 | 412.255 |
2011 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2009–2010 m. pateiktas 2 lentelėje.
| 16 | Savininkų nuosavybė, tūkst. Lt | 259.755 | 255.882 | 260.585 | 257.142 | 274.027 | 270.682 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 17 | Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, litais |
6,09 | 6,0 | 6,1 | 6,0 | 6,4 | 6,3 |
| 18 | Pardavimų pajamos, tūkst. Lt | 279.548 | 280.411 | 305.441 | 306.856 | 308.622 | 309.345 |
| 18.1 | Iš jų: šilumos energija | 277.053 | 277.001 | 302.602 | 302.546 | 302.893 | 302.842 |
| 18.2 | elektros energija | 393 | 393 | 349 | 349 | 568 | 568 |
| 18.3 | pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra |
1.450 | 2.365 | 566 | 2.037 | 515 | 1.289 |
| 18.4 | Pajamos už kolektorių priežiūrą | 535 | 535 | 439 | 439 | 866 | 866 |
| 18.5 | Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina |
- | - | 1.485 | 1.485 | 3.725 | 3.725 |
| 18.6 | Pajamos už apyvartinius taršos leidimus |
117 | 117 | - | - | ||
| 18.7 | Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą |
55 | 55 | ||||
| 19 | P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje) |
10,18 | 11,01 | 23,68 | 21,24 | 3,84 | 3,82 |
| 20 | Akcinis kapitalas, tūkst. Lt | 255.710 | 255.710 | 256.392 | 256.392 | 256.392 | 256.392 |
| 21 | Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,67 | 0,67 | 0,62 | 0,63 | 0,62 | 0,62 |
| 22 | Nuosavybės (kapitalo) grąža . (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100 |
2,7 | 2,5 | 1,5 | 1,6 | 5,2 | 5,2 |
Grupės ir Bendrovės 2011 metų finansinių rodiklių (pardavimų pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas 2007–2010 metais pateikiamas 4 ir 5 grafike.
Grupės pajamos ir pelnas 2007–2011 m.
4 grafikas
5 grafikas
Bendrovės pajamos ir pelnas 2007–2011 m.
Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2011 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
| 2011 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2009–2010 metų rodikliais pateiktas 3 lentelėje. | ||
|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio apibūdinimas |
Bendrovė 2009 m. |
Grupė 2009 m. |
Bendrovė 2010 m. |
Grupė 2010 m. |
Bendrovė 2011 m. |
3 lentelė Grupė 2011 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1. | Pagaminta ir nupirkta energijos: Iš jos patiekta į tinklą |
tūkst. MWh | 1.601,8 | 1.601,8 | 1.698,0 | 1.698,0 | 1.521,8 | 1.521,8 |
| 1.1. | šilumos energija | tūkst. MWh | 1.578,7 | 1.578,7 | 1.696,7 | 1.696,7 | 1.519,8 | 1.519,8 |
| 1.2. | elektros energija | tūkst. MWh | 1,3 | 1,3 | 1,3 | 1,3 | 2,0 | 2,0 |
| 2. | Parduota energijos |
tūkst. MWh | 1.255,7 | 1.255,5 | 1.383,2 | 1.382,9 | 1.233,9 | 1.233,7 |
| 2.1. | šilumos energija | tūkst. MWh | 1.254,4 | 1.254,2 | 1.381,9 | 1.381,6 | 1.231,9 | 1.231,7 |
| 2.2. | elektros energija | tūkst. MWh | 1,3 | 1,3 | 1,3 | 1,3 | 2,0 | 2,0 |
| 3. | Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai |
m | 3.599 | 3.599 | 6.030 | 6.030 | 8.990 | 8.990 |
| 4. | Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai |
m | 340 | 340 | 2.470 | 2.470 | 3.170 | 3.170 |
| 5 | Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra (prižiūrimas plotas) |
2 m |
249.823 | 896.276 | 235.796 | 870.780 | 198.786 | 398.520 |
Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų gamintojų šilumos kaina.
Bendrovės šilumos kainos dinamika 2007–2011 m. pateikiama 7 grafike.
7 grafikas
Šilumos kaina, ct/kWh
Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh
Bendrovės pirktos šilumos vidutinė kaina 2011 m., lyginant su 2010 m., padidėjo 2,32 ct/kWh (17,7 proc.) ir sudarė 15,43 ct/kWh.
Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija: Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias aplinkai technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.
Atliekų tvarkymas: Grupėje ir Bendrovėje organizuotas jų veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, tai yra įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2011 metais buvo perduota, perdirbti 105,244 tonos mišrių komunalinių atliekų, 0,166 tonos gyvsidabrio lempų, 0,600 tonos elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 498,99 tonos metalo laužo, 0,78 tonos naudotų padangų.
Nuotekų tvarkymas: Grupė ir Bendrovė pagal su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose.
Oro tarša: Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Ežerėlio, Girionių ir Noreikiškių katilinėse deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 4 lentelėje yra 2011 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2009– 2010 metais.
| 4 lentelė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Teršalo pavadinimas |
Kietosios dalelės |
Azoto oksidai |
Anglies monoksidas |
Sieros dioksidas |
Angliavan deniliai |
Vanadžio pentoksidas |
Kiti teršalai |
| Išmesta 2011 | |||||||
| metais, t | 7,2641 | 57,0909 | 125,3107 | 6,1983 | 3,0555 | 0,0000 | 0,4397 |
| Išmesta 2010 | |||||||
| metais, t | 8,4833 | 65,8444 | 146,8925 | 7,3386 | 2,6571 | 0,0000 | 0,4397 |
| Išmesta 2009 | |||||||
| metais, t | 9,7000 | 72,7000 | 179,8000 | 8,9000 | 3,4000 | 0,0000 | 0,4000 |
Ežerėlio ir Girionių katilinėse dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, Šilko, Pergalės, Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.
Su personalo klausimais susijusi informacija: Vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaitos problema Grupėje ir Bendrovėje nedidelė, bet jaučiamas kvalifikuotų specialistų poreikis.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir dukterinės bendrovės finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja: Bendrovės investicijos į dukterinę bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį dukterinėje bendrovėje; grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.
Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir dukterinės bendrovės finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.
Tikrinama ar Bendrovės ir dukterinės bendrovės apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinės bendrovės pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.
2012 m. sausio 2 d. įvyko Bendrovės stebėtojų tarybos posėdis, kuriame iš akcinės bendrovės "Kauno energija" valdybos narių atšaukti valdybos nariai Rimantas Bakas, Ramūnas Gatautis, Andrius Stankevičius, Mindaugas Šimkus ir valdybos nariais išrinkti Giedrius Donatas Ašmys, Jonas Koryzna, Vytautas Mikaila, Vidas Rybelis. Šiame posėdyje stebėtojų taryba atšaukė audito komitetą, kadencijai nepasibaigus, audito komiteto nariais perrinko Stasę Rožukienę, Ingą Dragūnienę, Valeriją Stankūnienę.
2012 m. sausio 27 d. įvykusiame valdybos posėdyje buvo nuspręsta pavesti Bendrovės administracijai atnaujinti derybas su AB "Lietuvos energija" dėl bendros įmonės steigimo projekto įgyvendinimo ir pateikti valdybai sprendimų projektus, susijusius su bendros įmonės steigimu ir biokuro kogeneracinės jėgainės statybos Kaune Petrašiūnų elektrinės teritorijoje projekto vystymu.
2012 m vasario 27 d. stebėtojų tarybos sprendimu, vietoj atsistatydinusios valdybos narės Zitos Zalagėnaitės, valdybos nariu išrinktas Kęstutis Buinevičius.
Bendrovės sudaryta derybų grupė, vykdydama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. posėdžio Nr. TP-18 protokolinį sprendimą, vykdė derybas su UAB Kauno termofikacijos elektrine dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimo ir vykdymo. Derybų grupė konstatavo, kad šiuo metu tarp šalių nėra pasiektas kompromisas dėl Investicijų susitarimo pakeitimo projekto redakcijos ir Bendrovė ketina toliau tęsti derybas, inicijuodama jų dalyko išplėtimą. Ketinama kreiptis į Bendrovės valdybą dėl papildomų įgaliojimų suteikimo dėl tolesnių derybų. Bendrovė tikisi, kad pavyks pasiekti racionalų abiems šalims ir Kauno miestui susitarimą. Pagrindinis Bendrovės tikslas derybose – sumažinti šilumos kainą vartotojams, taip pat, iš vienos pusės – užtikrinti tarpusavio bendradarbiavimą su UAB Kauno termofikacijos elektrine, iš kitos – sukurti sąlygas Kauno mieste atsirasti konkurencijai tarp gamintojų.
2012 m. kovo 31 d. buvo baigtas auditas už 2011 metus. Jį atliko UAB "Deloitte Lietuva" (auditoriaus pažymėjimo Nr. 001275). 2011 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys su nepriklausomo auditoriaus išvada apie jas pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.
Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2012 m. Grupės ir Bendrovės investicinės programos tikslai yra tolesnis Bendrovės šilumos gamybos, perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos tiekimo patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei gerinant paslaugų kokybę.
2012 m. didžiausi investicinių lėšų srautai bus nukreipti biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimui Inkaro ir Noreikiškių katilinėse bei biomasės deginimo katilo rekonstravimui Petrašiūnų elektrinėje, šilumos tiekimo tinklų modernizavimui ir remontui. 2011 m. Bendrovei pasirašius sutartis dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo, 2012 metais bus vykdomi šie projektai: (i) "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas". Bendra investicijos suma 3,432 mln. Lt, Europos Sąjungos parama pagal pasirašytą sutartį 1,560 mln. Lt; (ii) "Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas". Projekto vertė 4,859 mln. Lt, Europos Sąjungos parama pagal pasirašytą sutartį 2,00 mln. Lt.
Be minėtų projektų, 2012 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą, kolektorių – tunelių remonto bei kitus svarbius darbus. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams.
Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo parengtas "2012– 2015metų Bendrovės investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai" sumoje 257,74 mln. Lt. Kauno m. savivaldybės taryba pritarė projektų ,,Biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimas Inkaro ir Noreikiškių katilinėse" ir ,,Biomasės deginimo katilo iki 44 MW su 16 MW garo turbina projektavimas ir rekonstravimas Petrašiūnų elektrinėje" įtraukimui į minėtą planą, sumoje 168,72 mln. Lt. Į šį planą yra įtraukti šilumos gamybos įrenginių modernizavimo ir automatizavimo, magistralinių ir kvartalinių šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo, naujų vartotojų prijungimo, apskaitos ir informacinių sistemų atnaujinimo bei distancinio šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų surinkimo sistemų diegimo projektai. Nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė yra karšto vandens tiekėja, todėl apie 2 mln. Lt investicinių lėšų kasmet planuojama skirti karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui. Pagal veiklos rūšis numatytos investicijos, vadovaujantis šilumos kainų nustatymo metodika, pasiskirsto taip: 70,82 proc. planuojama investuoti į gamybą, 26,48 proc. – į perdavimą ir 2,70 proc. – į pardavimą.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didelės apimties investicinių lėšų srautų nukreipimas į šilumos šaltinių, naudojančių biokurą, įsigijimą gali sąlygoti nevienareikšmį rezultatą (ypač jeigu investicijos yra finansuojamos skolintomis lėšomis), nes egzistuoja reali tikimybė, kad ateityje didėjant biokuro paklausai kils ir jo kaina. Kita vertus, esant nestabiliai geopolitinei situacijai, yra realus ir iškastinio kuro brangimo scenarijus. Akivaizdu, kad brangstantis iškastinis kuras didins šilumos gamybos sąnaudas (šiuo metu ateities sandorių rinkose stebimas žalios naftos ir gamtinių dujų ateities sandorių kainų augimas), o tuo pačiu ir perkamos šilumos kainą. Siekdama išlaikyti optimalią pusiausvyrą Grupė ir Bendrovė planuodama ir įgyvendindama investicinius projektus skiria didelį dėmesį politinių bei rinkos tendencijų prognozei ir vertinimui.
Planuojama, kad 2012 metais, lyginant su 2011 m., Grupės pardavimo pajamos bus didesnės, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2011 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2011 m., išliks panašiame lygyje. Pateiktus duomenis gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.
2007 metais Lietuvos energetikos institutas parengė "AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m.". Pagal ją Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus vartotojus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.
2010 metais buvo parengta "Atnaujinta AB "Kauno energija" strategija šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m." Ši strategija rengta Lietuvos energetikos instituto. Joje akcentuojama būtinybė plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose. Pagal šią strategiją 2011 metais parengti ir Kauno miesto savivaldybei bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti biokuro deginimo įrenginių diegimo Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose projektai. Pagal šiuos projektus 2011 metais buvo parengtos ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateiktos paraiškos dėl dalinio finansavimo.
2010 metais parengtas "Petrašiūnų elektrinės verslo planas" (Kauno technologijos universitetas). Pagal jį Petrašiūnų elektrinėje 2012–2015 metais planuojama įrengti iki 44 MW biomasės deginimo katilą su 16 MW garo turbina. Kūrenant medieną, nereikėtų naudoti aplinkos taršos leidimų, o vien tai sudaro apie 1 mln. Lt per metus. Būtų išnaudojama elektros gamybos generatoriaus galia ir pagaminamas didelis "žaliosios" energijos kiekis ir tai sukurtų prielaidas šilumos kainai vartotojams mažinti.
2011 m. liepos 21 d. Bendrovė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ir LR ūkio ministerija pasirašė keturias finansavimo ir administravimo sutartis. Skirta parama sudaro 5,8 mln. Lt. Parama bus skirta naudoti Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimui, Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimui, Vilijampolės šilumos tinklų (9K) rekonstravimui nuo "Inkaro" katilinės iki Šilainių mikrorajono bei Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimui. Visi keturi projektai bus vykdomi 2012–2013 m.
Bendrovė, siekdama įvertinti saulės energijos ir šilumos siurblių panaudojimo Bendrovės valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje galimybes, pradėjo įgyvendinti demonstracinį saulės energijos panaudojimo karštam vandeniui ruošti projektą. Šiuo tikslu Bendrovė įsigijo ir sumontavo du saulės kolektorių komplektus po 12 elementų, kuriuose sukaupta saulės energija panaudojama karštam vandeniui pastate ruošti.
2011 m. lapkričio mėn. Bendrovė pateikė tris paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti pagal "Sanglaudos skatinimo veiksmų programos" 3-io prioriteto "Aplinka ir darnus vystymasis" priemonę "Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai". Parama būtų skirta įgyvendinti projektus "Biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės statyba Inkaro katilinėje" prašoma paramos lėšų suma 6,0 mln. Lt; "Biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės statyba Noreikiškių katilinėje" prašoma paramos lėšų suma 5,7 mln. Lt; "Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą" prašoma paramos lėšų suma 6,0 mln. Lt.
2011 m. pateiktos dvi paraiškos pagal LAAIF programą "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" prašoma paramos suma 2,5 mln. Lt; "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" prašoma paramos suma 2,2 mln. Lt.
2011 metais UAB "Civitta" ir UAB "Savvin" atliko studiją, kurios objektas – Bendrovės 2009–2010 m. investicijų į perdavimą ir gamybą ekonominio techninio efektyvumo vertinimas, verslo plėtros galimybių ir gairių iki 2020 m. pateikimas. Šiame dokumente pateikiamos išvados apie per 2009–2010 m. Bendrovės įvykdytas investicijas į šilumos ūkį bei atliktas šių investicijų ekonominis–techninis vertinimas. Remiantis atliktų investicijų analize bei centralizuotos šilumos tiekimo rinkos tendencijomis, ataskaitoje taip pat pateikiamos verslo plėtros galimybės ir gairės iki 2020 metų.
Pagal Bendrovės parengtą techninę užduotį buvo atliktas Bendrovės valdymo, administravimo ir veiklos vertinimas (auditas), kurį atliko VšĮ "Organizacijų vertinimo agentūra". Audito ataskaitoje pateiktos pagrindinės ir svarbiausios išvados bei siūlomų pokyčių įgyvendinimo galima eiga.
Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusi ir jos dukterinė bendrovė. Bendrovė ir jos dukterinė bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.
13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus
Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 23, 24 pastabose.
Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 11, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.
Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2011 m. pabaigoje dirbo 35 darbuotojai.
2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 300580563. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatinis kapitalas – 6 518 000 litų ir yra padalintas į 65 180 paprastąsias vardines 100 litų nominalios vertės akcijas. Bendrovė turi 65 180 vnt. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" paprastųjų vardinių akcijų.
Dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastatų ir statinių remontas, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontas, transporto paslaugų teikimas, kita veikla – patalpų nuomos paslaugos.
Dukterinės Bendrovės 2011 m. nuostolis sudarė 217 tūkst. Lt, ankstesniųjų metų sukauptas nuostolis sudarė 960 tūkst. Lt, viso nepaskirstytas nuostolis 2011 m. gruodžio 31 d. sudaro 1 177 tūkst. Lt. AB "Kauno energija", įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2003 m. gegužės 20 d. ilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, kurio pagrindinė nuostata yra atskirti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą nuo šilumos gamybos ir tiekimo, svarsto klausimą dėl UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vykdomų veiklų atskyrimo.
Bendrovės dukterinėje įmonėje 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo 45 darbuotojai.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2011 m. gruodžio 31 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 256 391 862 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai trys šimtai devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai).
Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.
| 5 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Akcijų rūšis | Akcijų skaičius, vnt. |
Nominali vertė, litais |
Bendra nominali vertė, litais |
Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc. |
Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc. |
| Paprastos vardinės akcijos |
42 731 977 | 6 | 256 391 862 | 98,33 | 1,67 |
| Iš viso: | 42 731 977 | 6 | 256 391 862 | 98,33 | 1,67 |
2010 m. kovo 26 d. įregistruotas įstatinis kapitalas yra 256 391 862 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai trys šimtai devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai) ir yra padalintas į 42 731 977 (keturiasdešimt du milijonus septynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines 6 litų nominalios vertės akcijas.
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2011 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430 Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000123010 Akcijų skaičius 20 031 977 PVA Nominalioji vertė 6 litai Bendra akcijų nominalioji vertė 120 191 862 litai
16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2011 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 700 000 PVA Nominalioji vertė 6 Lt Bendra akcijų nominalioji vertė 136 200 000 Lt
Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija pateikta 6 lentelėje.
| 6 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Rodiklis | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
| Atidarymo kaina (litais/eurais) | 4,58/1,327 | 3,50/1,014 | 2,00/0,579 | 2,45/0,710 | 2,072/0,600 |
| Didžiausia kaina (litais/eurais) | 4,95/1,434 | 3,80/1,101 | 2,650,768 | 3,18/0,921 | 2,659/0,770 |
| Mažiausia kaina (litais/eurais) | 3,10/0,898 | 1,70/0,492 | 1,41/0,408 | 1,903/0,551 | 1,105/0,320 |
| Paskutinė kaina (litais/eurais) | 3,50/1,014 | 2,00/0,579 | 2,40/0,695 | 2,072/0,600 | 1,209/0,350 |
| Apyvarta vnt. | 138 163 | 82 775 | 92 418 | 77 729 | 90 239 |
| Apyvarta mln. (litais/eurais) | 0,55/0,16 | 0,26/0,08 | 0,19/0,05 | 0,2/0,06 | 0,18/0,05 |
| Kapitalizacija mln. (litais/eurais) | 66,39/19,23 | 37,94/10,90 | 102,28/29,62 | 41,5/12,02 | 24,21/7,01 |
Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2007–2011 m. istorija nurodyta 9 grafike.
10 grafikas
Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus ir OMX Vilnius indeksu
| 10 Grafiko duomenys: | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Indeksas/Akcijos | 01.01.2007 | 01.01.2012 | +/-% | ||||
| OMX Vilnius | 492,65 | 298,78 | -39,35 | ||||
| B7500GI Komunalinės paslaugos | 1 366,58 | 808,28 | -40,85 | ||||
| KNR1L | 1,25 EUR | 0,35 EUR | -71,90 |
Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. – 372.
Emitento akcininkai, kuriems 2011 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2010 m. kovo 26 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42.731.977 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje ir 11 grafike.
| Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas) |
Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis, proc. |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc. |
Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc. |
|---|---|---|---|---|
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
39 665 892 | 92,82 | 92,82 | - |
| Kiti akcininkai | 3 066 085 | 7,18 | 7,18 | - |
| Iš viso: | 42 731 977 | 100 | 100 | - |
11 grafikas
Akcininkų struktūra 2011 m. gruodžio 31 d.
17.1. Akcininkai, kuriems 2011 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų (20.031.977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Lt |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą |
8 lentelė Įstatinio kapitalo dalis (%) |
|---|---|---|---|---|---|
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
16 965 892 | 101 795 352 | 84,69 | 39,70 |
| Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622 |
Paprastosios vardinės akcijos |
1 606 168 | 9 637 008 | 8,02 | 3,76 |
| Kiti akcininkai | Paprastosios vardinės akcijos |
1 459 917 | 8 759 502 | 7,29 | 3,42 |
| Iš viso: | 20 031 977 | 120 191 862 | 100 | 46,88 |
17.2. Akcininkai, kuriems 2011 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų (22.700.000 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje:
| 9 lentelė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Lt |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą |
Įstatinio dalis (%) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
22 700 000 | 136 200 000 | 100 | 53,12 |
Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 731 977 vnt.
Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.
2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,084 Lt, iš viso – 3 589 486 Lt (trys milijonai penki šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši litai).
2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.
2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 628 darbuotojai. Darbuotojų skaičiaus kitimas 2009–2011 metais nurodytas 10 lentelėje.
| 10 lentelė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Faktinis darbuotojų skaičius |
Bendrovės 2009-12-31 |
Grupės 2009-12-31 |
Bendrovės 2010-12-31 |
Grupės 2010-12-31 |
Bendrovės 2011-12-31 |
Grupės 2011-12-31 |
| Iš viso: | 531 | 601 | 582 | 647 | 583 | 628 |
| iš jų: vadovai | 4 | 6 | 4 | 6 | 4 | 6 |
| specialistai | 275 | 301 | 300 | 323 | 310 | 325 |
| darbininkai | 252 | 294 | 278 | 318 | 269 | 297 |
2009 metais Bendrovėje ir jos dukterinėje įmonėje buvo patvirtintos naujos valdymo struktūros. Optimizuojant ir efektyvinant Grupės veiklą 2009 m. viduryje buvo pradėti vykdyti Grupės įmonių struktūriniai pertvarkymai, Bendrovėje įgyvendinus valdymo struktūros pertvarkymus, atsisakyta dalies vykdytų funkcijų (statybos, sunkaus transporto), kai kurios funkcijos apjungtos, o visa tai darė įtaką darbuotojų skaičiaus pokyčiui 2009 metais, lyginant su 2008 metų duomenimis. Siekiant racionalizuoti padalinių darbą, 2010 metais Bendrovės valdybos sprendimu buvo patikslinta 2009 metais patvirtinta Bendrovės valdymo struktūra bei patikslintas pareigybių sąrašas. Šioje struktūroje numatyta naujai sukurti Bendrovės padalinius, kurie vykdys karšto vandens skaitiklių įrengimo ir priežiūros darbus.
| 11 lentelė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Išsilavinimo lygis |
Bendrovės 2009-12-31 |
Grupės 2009-12-31 |
Bendrovės 2010-12-31 |
Grupės 2010-12-31 |
Bendrovės 2011-12-31 |
Grupės 2011-12-31 |
| 1 | Nebaigtas vidurinis |
13 | 15 | 10 | 12 | 9 | 11 |
| 2 | Vidurinis | 207 | 248 | 229 | 264 | 219 | 245 |
| 3 | Aukštesnysis | 86 | 92 | 93 | 97 | 92 | 98 |
| 4 | Aukštasis | 225 | 246 | 250 | 269 | 263 | 274 |
| Iš viso: | 531 | 601 | 582 | 642 | 583 | 628 |
Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai
| 12 lentelė | |||
|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Darbuotojai | Bendrovės | Grupės |
| 1.1. | Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius | 4 | 6 |
| 1.2. | Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 7 518,0 | 6 385,2 |
| 2.1. | Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius | 288,4 | 305 |
| 2.2. | Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 2 726,8 | 2 687,3 |
| 3.1. | Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius | 260 | 291,4 |
| 3.2. | Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 1 950,2 | 1 908,0 |
Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Iki 2012 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.
Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos.
Pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį:
1.1. išdirbus 5-erius metus – 1 kalendorinė diena;
1.5. Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.
Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:
3.1. sukūrus šeimą – 3 kalendorinių dienų;
3.2. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui) – 3 kalendorinių dienų;
3.3. gimdant žmonai – 1 kalendorinės dienos;
3.4. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga – 3 kalendorinių dienų.
Darbdavys įsipareigoja:
sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 % Bendrovės ar filialo praėjusio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą pagal prašymo pateikimo datą;
Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.
2010 m. spalio 26 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose įvertinti teisės aktų pakeitimai. Nauja įstatų redakcija 2010 m. lapkričio 11 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.
Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.
Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.
Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Stebėtojų taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės
metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.
Stebėtojų taryba tvirtina audito komiteto sudarymo ir veiklos taisykles ir renka audito komiteto narius. 2009 m. kovo 31 d. kolegialaus priežiūros organo stebėtojų tarybos sprendimu buvo patvirtintos akcinės bendrovės "Kauno energija" audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", 2011 m. rugpjūčio 18 d., pasibaigus Audito komiteto narių kadencijai, nepriklausoma Audito komiteto nare paskirta Stasė Rožukienė, Inga Dragūnienė – Bendrovės Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė bei Valerija Stankūnienė – Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja.
2011 m. gruodžio 29 d., Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, atšaukus Bendrovės stebėtojų tarybą, naujai išrinkta Bendrovės stebėtojų taryba. Ši stebėtojų taryba 2012 m. sausio 2 d. posėdžio Nr. 2012-1 protokoliniu sprendimu išrinko audito komiteto narius:
Stasė Rožukienė. UAB "Scaent Baltic Investment" generalinio direktoriaus pavaduotoja AB "Kauno energija" nepriklausoma audito komiteto narė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta nepriklausoma audito komiteto nare. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomistės organizatorės. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 2001-09-24–2002-09-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos departamento direktorė, 2002-09-18–2003-12-30 Stoties turgus, UAB direktoriaus pavaduotoja finansams; 2003-12-31–2007-10-17 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus vedėja, 2007-10-30 – 2010-07-02 UAB "SC property" generalinė direktorė.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Inga Dragūnienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto narė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas vadybos mokslo magistrė finansų vadybos srityje (2001 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1998-10-15– 2006-07-25 AB "Kauno energija" vyresnioji buhalterė, 2006-07-26–2009-11-01 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vyr. buhalterės pavaduotoja, 2009-11-02–2010-05-07, UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" administracijos referentė.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Valerija Stankūnienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto narė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas, specialybė – buhalterinė apskaita (1983 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1995-02 – 2002-07 AB "Šilkas" vyriausioji buhalterė, 2003-02 – 2010-01 UAB "ARISBALTIJA" vyriausioji buhalterė.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Audito komiteto narės veiklą vykdo nuo 2012 m. sausio 2 d. Audito komitetas vykdydamas veiklą vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos 2009 m. kovo 31 d. patvirtintomis akcinės bendrovės "Kauno energija" audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėmis. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2011 metais audito komitetas posėdžiavo 3 kartus.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.
Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.
(pareigos, vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžią ir pabaigą, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam kolegialaus organo nariui, bendrovės vadovui, vyriausiam finansininkui)
Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu išrinkta stebėtojų taryba, kuri 2011 m. gruodžio 29 d. buvo atšaukta, kadencijai nepasibaigus.
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Rytis Šatkauskas | Stebėtojų tarybos pirmininkas | 2011 m. balandžio 29 d. | 2011 m. gruodžio 29 d. |
| Ona Balžekienė | Stebėtojų tarybos narė | 2011 m. balandžio 29 d. | 2011 m. gruodžio 29 d. |
| Stasys Buškevičius | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. balandžio 29 d. | 2011 m. gruodžio 29 d. |
| Orinta Leiputė | Stebėtojų tarybos narė | 2011 m. balandžio 29 d. | 2011 m. gruodžio 29 d. |
| Kęstutis Mikėnas | Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas |
2011 m. balandžio 29 d. | 2011 m. gruodžio 29 d. |
| Visvaldas Matijošaitis | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. balandžio 29 d. | 2011 m. gruodžio 29 d. |
| Artūras Orlauskas | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. balandžio 29 d. | 2011 m. gruodžio 29 d. |
Rytis Šatkauskas. UAB "Sabelijos prekyba" Plėtros departamento direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Miesto ūkio komiteto narys, Privatizavimo komisijos narys.
Darbo partijos Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ritėjus" akcininkas (100 proc. akcijų balsų).
Ona Balžekienė. Kauno regiono plėtros tarybos narė. Kauno miesto tarybos narė. Kauno miesto tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto narė. Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos narė, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio valdybos pirmininko pavaduotoja.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Stasys Buškevičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Pavadinimų sumanymo ir atminimo komisijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto narys, Kontrolės komiteto narys, Antikorupcinės komisijos narys, Balsų skaičiavimo komisijos narys, Etikos komisijos narys. Kauno lietuviškosios savigynos asociacijos valdybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Orinta Leiputė. Lietuvos Respublikos seimas, seimo narės B. Vėsaitės padėjėja – sekretorė, Lietuvos kūno kultūros akademijos asistentė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pavaduotoja, Privatizavimo komisijos pirmininkė. Lietuvos jaunųjų mokslininkų narė. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir prezidiumo narė, Kauno skyriaus pirmininkė. Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotoja. Kauno politikių klubo MILDA (Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai
auginti) narė. Lietuvos sakaliukų sąjunga (Vaikų ir jaunimo organizacija) Garbės narė. Kauno klinikinės ligoninės Stebėtojų tarybos narė. Kauno m. savivaldybės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė. Kauno m. savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų rėmimo tarybos pirmininkė. Jungtinės socialdemokratų ir nepartinių frakcijos Kauno m. taryboje seniūnė Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Kęstutis Mikėnas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys: Miesto ūkio komiteto pirmininkas, Balsų skaičiavimo komisijos narys, Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos pirmininkas, Privatizavimo komisijos narys, Strategijos planavimo komisijos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Visvaldas Matijošaitis. UAB "Vičiūnai" direktorius, UAB "Vičiūnai ir Ko" komercijos konsultantas, UAB "Plungės kooperatinė prekyba" komercijos konsultantas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Antikorupcinės komisijos narys, Miesto ūkio komiteto narys, Kontrolės komiteto narys. Visuomeninių organizacijų "Vieningas Kaunas", "Vieningas Vilnius", "Vieninga Lietuva" valdybos pirmininkas, asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas. Lietuvos Pramoninkų konfederacija Lietuvos ekonomikos ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos federacija tarybos viceprezidentas. Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys, VICHIUNAI EUROPE, NV direktorių tarybos narys, UAB "Kauno saulėtekis" valdybos narys, "VICHIUNAI BALTIC", OU
valdybos narys, UAB "Vičiūnai ir partneriai" valdybos pirmininkas, AS "PALJASSAARE KALATOOSTUS" valdybos narys, UAB "VICI logistika" valdybos narys, UAB "Paribys" valdybos narys, VICHIUNAI NORDIC, OU tarybos narys, UAB "Plungės kooperatinė prekyba" valdybos pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. 2011 m. birželio 30 d. – VICHIUNAI EUROPE N.V., UAB "Vičiūnai", UAB "Vičiūnai ir Ko", UAB "Graveda", UAB "Plungės kooperatinė prekyba", VIČIŪNŲ RESTORANŲ GRUPĖ, UAB, UAB "VICI investments" ir UAB "Kauno saulėtekis" akcininkas.
Artūras Orlauskas. VšĮ "Socialinių projektų studija" direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto narys, Antikorupcinės komisijos narys, Tarybos veiklos reglamento ir procedūrų komisijos narys. Labdaros ir paramos fondas "Vilties sala" valdybos pirmininkas, Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas.
Bendrovės akcijų neturi. VšĮ "Socialinių projektų studija" steigėjas.
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Rytis Šatkauskas | Stebėtojų tarybos pirmininkas | 2011 m. gruodžio 29 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Ričardas Juška | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. gruodžio 29 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Arvydas Garbaravičius | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. gruodžio 29 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Edita Gudišauskienė | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. gruodžio 29 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Orinta Leiputė | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. gruodžio 29 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Aušra Ručienė | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. gruodžio 29 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Gediminas Žukauskas | Stebėtojų tarybos narys | 2011 m. gruodžio 29 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:
Rytis Šatkauskas. UAB "Sabelijos prekyba" Plėtros departamento direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Miesto ūkio komiteto narys, Privatizavimo komisijos narys.
Darbo partijos Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ritėjus" akcininkas (100 proc. akcijų balsų).
Ričardas Juška. Jurbarko r. savivaldybės meras. Jurbarko r. savivaldybės tarybos narys. Jurbarko r. savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos pirmininkas. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos narys. Lietuvos savivaldybių asociacijos sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro stebėtojų tarybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Arvydas Garbaravičius. UAB "ARJ CAPITAL" partneris. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto narys, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Antikorupcijos komisijos narys. VŠĮ "Kauno plėtros forumas" valdybos narys. VŠĮ Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" valdybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Turi AB Ūkio bankas, Integra Group Holdings, AB Linas Agro Group, JSC GAZPROM NEFT, AS Olympic Entertainment Group, AS Baltika, AS Tallink Group, Yingli Green Energy Holding Co Ltd, VIADUKT D. D., NOKIA OYJ, DALEKOVOD DD, France Telecom SA, ENERGYO SOLUTION RUSSIA AB,
FEDERAL, RENEWABLE ENERGY CORP. ASA, SEVAN MARINE ASA, BELJE DD DARDA, Bank of Amerika akcijų.
Edita Gudišauskienė. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro patarėja. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės: Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, Strateginio planavimo komisijos narė, Antikorupcijos komisijos narė. Lampėdžių bendruomenės centro valdybos narė.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Orinta Leiputė. Lietuvos Respublikos seimas, seimo narės B. Vėsaitės padėjėja – sekretorė, Lietuvos kūno kultūros akademijos asistentė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pavaduotoja, Privatizavimo komisijos pirmininkė. Lietuvos jaunųjų mokslininkų narė. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir prezidiumo narė, Kauno skyriaus pirmininkė. Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotoja. Kauno politikių klubo MILDA (Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai auginti) narė. Lietuvos sakaliukų sąjunga (Vaikų ir jaunimo organizacija) Garbės narė.
Kauno klinikinės ligoninės Stebėtojų tarybos narė. Kauno m. savivaldybės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė. Kauno m. savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų rėmimo tarybos pirmininkė. Jungtinės socialdemokratų ir nepartinių frakcijos Kauno m. taryboje seniūnė
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Aušra Ručienė. Advokatė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Strateginio planavimo komisijos narė.
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ručenta" akcininkė.
Gediminas Žukauskas. UAB "Kauno vandenys" Eksploatacijos direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos: Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Strateginio planavimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuotos pinigų sumos (atlyginimas, tantjemos), neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Arvydas Augonis | Valdybos pirmininkas | 2011 m. gegužės 3 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Rimantas Bakas | Valdybos narys | 2011 m. gegužės 3 d. | 2012 m. sausio 2 d. |
| Gintaras Čizikas | Valdybos narys | 2011 m. gegužės 3 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Ramūnas Gatautis | Valdybos pirmininko pavaduotojas | 2011 m. gegužės 3 d. | 2012 m. sausio 2 d. |
| Andrius Stankevičius | Valdybos narys | 2011 m. gegužės 3 d. | 2012 m. sausio 2 d. |
| Mindaugas Šimkus | Valdybos narys | 2011 m. gegužės 3 d. | 2012 m. sausio 2 d. |
| Zita Zalagėnaitė | Valdybos narys | 2011 m. gegužės 3 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
Arvydas Augonis. Nuo 2011 m. gegužės 16 d. AB "Kauno energija" Vystymo ir analizės skyriaus vadovas. Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas. Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys. Lietuvos Arvydų klubo prezidentas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per 2011 m. priskaityta 49 tūkst. litų darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. AB "Kauno energija" generalinis direktorius. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys. VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys. Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys. Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas. Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. 2008 m. dalyvavo, kaip darbo grupės narys, rengiant studiją "Europe's Vulnerability to Energy Crises" (Europos pažeidžiamumas energetinių krizių metu), kuri buvo pristatyta Europos komisijoje. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per 2011 m. priskaityta 192 tūkst. litų darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
Gintaras Čižikas. Lietuvos darbo federacija, Kauno apskrities skyriaus pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas,
tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Ramūnas Gatautis. Lietuvos energetikos institutas Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija, Technologijos mokslų daktaras. Tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos narys.
Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Andrius Stankevičius. Darbo partijos tarybos narys ir Sporto, turizmo ir rekreacijos komiteto pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Mindaugas Šimkus. UAB "Plungės kooperatinė prekyba" (Vičiūnų grupė) Ekonomikos skyriaus vadovas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Zita Zalagėnaitė. UAB "Sorestum" plėtros vadovė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Stebėtojų tarybos posėdžio, įvykusio 2012 m. sausio 2 d., sprendimu, vietoj atšauktų valdybos narių Rimanto Bako, Andriaus Stankevičiaus, Ramūno Gataučio, Mindaugo Šimkaus, išrinkti nauji valdybos nariai:
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Giedrius Donatas Ašmys | Valdybos narys | 2012 m. sausio 2 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Jonas Koryzna | Valdybos narys | 2012 m. sausio 2 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Vytautas Mikaila | Valdybos narys | 2012 m. sausio 2 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
| Vidas Rybelis | Valdybos narys | 2012 m. sausio 2 d. | 2015 m. balandžio 30 d. |
Giedrius Donatas Ašmys. Nedirbantis (senatvės pensijoje). UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" valdybos pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Jonas Koryzna. Technikos mokslų daktaras. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos narys. Kauno Rotary klubo narys. Lietuvos šiaurietiško ėjimo asociacijos prezidentas. Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijos valdybos narys. AB "Kauno autobusai" valdybos pirmininkas, UAB "Baltijos paslaugų brokeris" valdybos pirmininkas.
Bendrovės akcijų neturi. Turi 100 vnt. UAB "Baltijos paslaugų brokeris" akcijų balsų ir 70 vnt. "RINKA PLIUS", UAB akcijų balsų. Nurodytose bendrovėse tai sudarė 100 proc. akcinio kapitalo ir balsų.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys. Rotary klubo "Kauno Tauras" narys. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Vidas Rybelis. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" direktorius. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" valdybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
2012 m. vasario 27 vietoj atsistatydinusios valdybos narės Zitos Zalagėnaitės valdybos nariu išrinktas Kęstutis Buinevičius.
Kęstutis Buinevičius. Kauno technologijos universiteto docentas, Šilumos ir atomo energetikos katedra, Technikos mokslų daktaras. UAB "TermoTECHNIKA" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Rimantas Bakas, Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008-11-24, technikos mokslų daktaras. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 2001-10–2003-02 Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos viceprezidentas ir vykdantysis direktorius; AB "Kauno energija" Strategijos skyriaus projektų vadovas – 2001-03-01–2003-05-01); Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05-02–2006-01-02; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01-03–2008-11-21.
AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.).
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji finansininkė nuo 2000-07-27, Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003-01-16. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos –nuo 2000-01-10 SPAB "Kauno energija" vyr. finansininko pavaduotoja. 1998–2004-04 UAB "Itvizija" vyriausioji buhalterė; 2003-01–2004-06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė.
Turi 2.641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per 2011 m. Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 291 tūkst. Lt, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 145 tūkst. Lt., kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.
22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą
Nėra.
23. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo
Nėra.
Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 26 pastaboje.
Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede. Ataskaita apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką už 2011 metus pateikta Bendrovės interneto svetainėje.
Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 12 mėnesių viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti NASDAQ OMX Vilnius svetainės (http://www.baltic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.
| Antraštė | Pranešimo kategorija | Kalba | Laikas |
|---|---|---|---|
| Informacija apie derybas su UAB Kauno termofikacijos elektrine |
Kita informacija | En, Lt | 2012-02-29 15:54 |
| Informacija apie AB "Kauno energija" valdymo organo nario išrinkimą |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2012-02-28 15:41 |
| 2011 metų 12 mėnesių tarpinių neaudituotų finansinių ataskaitų rinkinys |
Tarpinė informacija | En, Lt | 2012-01-25 16:02 |
| Dėl Bendrovės valdybos sprendimo atnaujinti derybas su AB "Lietuvos energija" |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2012-01-24 16:16 |
| 2011 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2012-01-24 16:07 |
| Informacija apie AB "Kauno energija" valdymo organų narių išrinkimą |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2012-01-02 15:14 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-12-29 13:45 |
| Dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-12-20 13:31 |
| Dėl Bendrovės 2012 m. investicinių planų | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-12-08 15:59 |
|---|---|---|---|
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-12-06 12:38 |
| AB "Kauno energija" informacija | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-11-24 15:31 |
| AB "Kauno energija" valdybos sprendimas | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-11-24 15:20 |
| 2011 metų 9 mėnesių tarpinių neaudituotų finansinių ataskaitų rinkinys |
Tarpinė informacija | En, Lt | 2011-11-02 15:57 |
| 2011 m. 9-ių mėnesių ūkinės veiklos rezultatai |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-10-28 15:10 |
| Dėl valdybos sprendimo | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-08-19 13:26 |
| AB "Kauno energija" 6 mėnesių tarpinė informacija |
Tarpinė informacija | En, Lt | 2011-08-12 13:51 |
| 2011 m. Pirmo pusmečio veiklos rezultatai | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-07-28 16.43 |
| Informacija apie AB "Kauno energija" valdymo organų išrinkimą |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-05-03 18.28 |
| 2011 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai | Tarpinė informacija | En, Lt | 2011-04-29 16.31 |
| Finansinių ataskaitų rinkinys su metiniu pranešimu |
Metinė informacija | En, Lt | 2011-04-29 16.14 |
| 2011 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-04-29 16.00 |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-04-06 17.21 |
| 2010 m. audituoti veiklos rezultatai | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-04-06 14.40 |
| Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo galutinės nutarties |
Kita informacija | En, Lt | 2011-03-14 17.22 |
| 2010 metų 12 mėnesių tarpinių neaudituotų finansinių ataskaitų rinkinys |
Tarpinė informacija | En, Lt | 2011-02-28 16.36 |
| Pritarta 2012–2015 metų AB "Kauno energija" daliniam investicijų planui ir jo finansavimo šaltiniams |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-02-25 13.32 |
| 2010 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-01-24 16.12 |
| AB "Kauno energija" 2010 metų veiklos prognozės |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2011-01-20 10.41 |
AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisyklių 20.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | Taip /Ne /Neaktualu |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
I principas: Pagrindinės nuostatos
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės | Taip | Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, |
|---|---|---|
| plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, | šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, | |
| kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti | tikslina investicinius planus ir jų finansavimo | |
| akcininkų nuosavybę. | šaltinius. Investicijų planai teikiami tvirtinimui | |
| Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų |
||
| savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų | ||
| ir energetikos kontrolės komisijoje. Bendrovės | ||
| strategijų nuostatos, kuriose neatskleidžiama | ||
| konfidenciali informacija, ir sprendimų |
||
| priėmimo procesas, taip pat pagrindinės |
||
| Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra nurodyti | ||
| Bendrovės rengiamuose metiniuose ir |
||
| tarpiniuose pranešimuose, kurie viešai skelbiami | ||
| Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės |
||
| plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės | ||
| skelbiamos periodinės ataskaitos, esminiai |
||
| įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės | ||
| vadovų pasisakymuose spaudoje. | ||
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti | Taip | Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi |
| sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, |
ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos | |
| atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. | plėtros strateginius tikslus. Bendrovės vadovybė, | |
| atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį | ||
| šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama |
||
| Bendrovės ir grupės padalinių struktūra. | ||
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų | Taip | Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir |
| glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės | valdyba. Bendrovės valdyba priima strateginius | |
| naudos bendrovei ir akcininkams. | sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos |
|
| strategiją. Visi Bendrovės organai (vadovas, | ||
| valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią | ||
| rekomendaciją, vyksta bendri valdybos ir |
||
| stebėtojų tarybos posėdžiai. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų | Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo |
|---|---|---|
| užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės | veikloje siekia užtikrinti visų su Bendrovės | |
| akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje |
veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės | |
| dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų | vadovybė bei atskirų sričių vadovai skiria daug | |
| (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos |
laiko bendravimui su vartotojais (klientais), | |
| bendruomenės) teisės ir interesai. | tiekėjais, savivaldybės atstovais, siekiant rasti | |
| optimalius sprendimus, susijusius su Bendrovės | ||
| veikla. Bendrovės veiklos specifika lemia tai, | ||
| kad vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 3-4 | ||
| kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur | ||
| yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, | ||
| susiję su Bendrovės vykdoma veikla. Papildomai | ||
| vartotojams informuoti ir glaudesniems ryšiams | ||
| su jais palaikyti rengiamos "Atvirų durų |
||
| dienos". |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Taip | Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba bei kolegialus valdymo organas – valdyba. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Taip Neaktualu |
Bendrovėje kolegialus valdymo organas – valdyba yra atsakingas už strateginį vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas esmines Bendrovės valdymo funkcijas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba yra atsakingas už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir veikia iš dalies prisilaikant III ir IV principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai principuose numatyti reikalavimai nėra pažeidžiami. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
Taip | Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą taip pat iš 7 (septynių) narių. |
|---|---|---|
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos | Taip | Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 |
| nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su | (ketveriems) metams ir pagal bendrovės įstatus | |
| galimybe būti individualiai perrenkamiems |
bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų | |
| maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų |
tarybos narius naujai kadencijai (stebėtojų |
|
| leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas | tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas), | |
| būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai | Taip pat Bendrovės visuotinis akcininkų |
|
| dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta |
susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų |
|
| procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo | tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys | |
| direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą | gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai |
|
| nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, | ||
| raštu įspėjęs Bendrovę. | ||
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra |
| kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, | buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba | |
| kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis | buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir | |
| nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai | nešališkai priežiūrai vykdyti. | |
| bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet |
||
| sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės | ||
| valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų | ||
| tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų | ||
| būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko |
||
| postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių | ||
| rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija | ||
| apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui | ||
| užtikrinti. | ||
| III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. | ||
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų 3 priežiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo |
|---|---|---|
| kolegialaus organo (toliau šiame principe – |
mechanizmas, atitinkantis Lietuvos Respublikos | |
| kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų | akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, |
|
| užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka | užtikrina objektyvią kolegialaus organo priežiūrą | |
| bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat |
||
| tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. | ||
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, | Taip | Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos |
| pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, |
narius atskleidžiama akcininkams dar prieš | |
| kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, | visuotinį akcininkų susirinkimą. Informacija apie | |
| kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir |
jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, | |
| potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista | einamas pareigas, kitus svarbius profesinius | |
| bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų | įsipareigojimus pateikiami Bendrovės |
teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne
visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
| susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo duomenų pasikeitimą ir šie duomenys pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. |
|
|---|---|---|
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Neaktualu | Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog nariai turi jų darbui reikalingą kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai. Informacija pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir valdyme) bei skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį Bendrovės pagrindinis akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius, kurių turima kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Ne | Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai su Bendrove ir jos veikla būdavo supažindinami bendrai ir nebuvo atliekami stebėtojų tarybos narių metiniai patikrinimai, nes nėra tam poreikio. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 5 nepriklausomų narių skaičius. |
Ne | Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties, kadangi kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas ir dėl šios priežasties rekomendacijomis nesinaudojome. |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kadangi šeši stebėtojų tarybos nariai yra kontroliuojančiojo akcininko atstovai, t. y. Kauno miesto savivaldybės, turinčios 92,82 proc. akcijų balsų, tarybos nariai, ir vienas stebėtojų tarybos narys yra Jurbarko rajono savivaldybės, turinčios 1,75 proc. akcijų balsų, tarybos narys ir eina Jurbarko rajono savivaldybės mero pareigas.
| partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; |
|---|
| 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario |
| pareigų ilgiau kaip 12 metų; |
| 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba |
| valdybos nario (jei visuotinio akcininkų |
| susirinkimo renkamas kolegialus organas – |
| stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų |
| asmenų artimas šeimos narys. Artimu |
| šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės |
| nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas |
| gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka |
| visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo |
| kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas |
| nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su |
| bendrove susijusių aplinkybių. |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija Taip Bendrovė šiame pranešime atskleidžia apie |
| apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas Stebėtojų tarybos narių priklausomumą. |
| aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti |
| laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar |
| laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus |
| organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse |
| nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, |
| bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji |
| kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Neaktualu | Stebėtojų tarybos narių pateikta informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus skelbiama metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei Bendrovės interneto tinklalapyje. |
|---|---|---|
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo 6 posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Neaktualu | Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei. |
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė | ||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
7 | |
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės |
Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia |
| apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir 8 prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nuolat susitinka su Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius, esminius veiklos organizavimo klausimus. |
6Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.
7 Žr. 3 išnašą.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
||
|---|---|---|
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus pusėje9 organo narys dalyvavo mažiau nei kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais ir Bendrovės turimais duomenimis. Iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derinat ir koordinuojant tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi, stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės 10. Kolegialaus organo narių darbui ir valdymo organų |
Ne | Bendrovės šeši stebėtojų tarybos nariai yra pagrindinio akcininko, t. y. Kauno miesto savivaldybės, atstovai ir vienas narys yra kito akcininko, t. y. Jurbarko rajono savivaldybės, atstovas. |
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
| sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
Bendrovės nuomone, kolegialus valdymo organas ir audito komitetas yra aprūpinti pakankamais ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją. Bendrovėje atlyginimo komitetas nėra sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio tarnybinių atlyginimų nustatymui taikomas Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Bendrovės kolektyvinės sutarties priede yra darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatai, kuriuose yra apibūdintas Bendrovės administracijos vadovų, jų pavaduotojų tarnybinių atlyginimų, specialistų bei darbininkų |
|
|---|---|---|
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11 . Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
Ne | pastoviosios atlyginimo dalies, nustatymas. Bendrovėje nuo 2009 m. kovo 31 d. stebėtojų taryba formuoja audito komitetą iš trijų narių. Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendrovėje nėra sudaromi. Atlyginimo komitetas nėra suformuotas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Ateityje Bendrovė sieks šią nuostatą įgyvendinti. |
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Taip | Bendrovėje yra suformuotas audito komitetas, kurio vienas narys yra nepriklausomas. Komitetas veikia nepriklausomai ir principingai. Stebėtojų taryba yra atsakinga už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
|---|---|---|
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. |
Taip | Bendrovėje veikia audito komitetas, kuris yra suformuotas iš trijų narių. Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija. |
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Ne | Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų. Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Informacija apie Audito komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius 2011 metus yra skelbiama šiame metiniame pranešime. |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Ne | Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. | Ne | Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris |
|---|---|---|
| 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos | būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui | |
| turėtų būti šios: | paskirtas atlikti funkcijas. | |
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių | ||
| vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos | ||
| svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, |
||
| parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia |
||
| konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui | ||
| atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat | ||
| gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus |
||
| kandidatus į kolegialaus organo narius; | ||
| 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų | ||
| struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam | ||
| organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų |
||
| pokyčių; | ||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, |
||
| žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam | ||
| organui; | ||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl |
||
| vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. | ||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų | ||
| asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, |
||
| pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, | ||
| susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos | ||
| nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir |
||
| vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su | ||
| bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti |
||
| pasiūlymus Skyrimo komitetui. | ||
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | Neaktualu | Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, |
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos | atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. | |
| turėtų būti šios: | ||
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl | ||
| valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių | ||
| atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti | ||
| visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą |
||
| atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio |
||
| atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines | ||
| išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų | ||
| priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti | ||
| pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo | ||
| susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – | ||
| tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus |
||
| organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir | ||
| tikslais; | ||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl |
||
| individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams | ||
| ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų | ||
| bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos | ||
| įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas | ||
| turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį | ||
| vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai | ||
| gauna iš kitų susijusių bendrovių; |
| 3) tur t ų užtikrinti, kad individualus atlyginimas ė |
|
|---|---|
| vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui | |
| būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų |
|
| direktori ų arba valdymo organ ų nari ų ir kit ų |
|
| bendrov ės darbuotoj ų atlyginimui; |
|
| 4) reguliariai perži ūr ėti vykdom ųj ų direktori ų ar |
|
| valdymo organ ų nari ų atlyginim ų nustatymo politik ą |
|
| (taip pat ir akcijomis pagr įsto atlyginimo politik ą) bei |
|
| jos įgyvendinim ą; |
|
| 5) teikti kolegialiam organui pasi ūlymus d ėl tinkamų |
|
| sutar i ų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo č |
|
| organ ų nariais form ų; |
|
| 6) pad ėti kolegialiam organui priži ūr ėti, kaip |
|
| bendrov ė laikosi galiojan i ų nuostat ų d ėl č |
|
| informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo | |
| (ypa č d ėl galiojan čios atlyginim ų politikos ir |
|
| direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); | |
| 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo | |
| organ ų nariams bendras rekomendacijas d ėl |
|
| vyresniosios vadovyb ės (kaip apibr ėžta paties |
|
| kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir strukt ūros, |
|
| taip pat steb ėti vyresniosios vadovyb ės atlyginim ų |
|
| dyd į ir strukt ū r ą, remiantis atitinkama informacija, |
|
| kuri ą pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo |
|
| organ | |
| ų nariai. | |
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spr ęsti skatinimo |
|
| klausim ą, susijus į su akcij ų pasirinkimo sandoriais ar |
|
| kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo |
|
| priemon ėmis, kurios gali b ūti taikomos direktoriams |
|
| arba kitiems darbuotojams, komitetas tur t ų: ė |
|
| 1) apsvarstyti bendr ą toki ų skatinimo sistem ų |
|
| taikymo politik ą, ypating ą d ėmes į skirdamas |
|
| skatinimui, susijusiam su akcij ų pasirinkimo |
|
| sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo | |
| susijusius pasi ūlymus; |
|
| 2) išnagrin ėti informacij ą, kuri pateikta šiuo klausimu |
|
| bendrov ės metiniame pranešime ir dokumentuose, |
|
| skirtuose akcininkų susirinkimui; | |
| 3) pateikti kolegialiam organui pasi ūlymus d ėl |
|
| pasirinkimo sandori ų pasirašant akcijas arba |
|
| pasirinkimo sandori ų perkant akcijas alternatyvos |
|
| apibr ėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir |
|
| pasekmes. | |
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spr ęsdamas jo |
|
| kompetencijai priskirtus klausimus, tur tų pasidom ėti ė |
|
| bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) | |
| bendrov ės vadovo nuomone d ėl kitų vykdom ųj ų |
|
| direktori ų ir valdymo organ ų nari ų atlyginim ų. |
|
| 4.13.4. Atlyginimo komitetas tur ė tų informuoti |
|
| akcininkus apie savo funkcij ų vykdym ą ir tuo tikslu |
|
| dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų |
|
| susirinkime | |
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | Stebėtojų taryba 2009 m. kovo 31 d. iš 3-jų narių |
|---|---|---|
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų | suformavo Audito komitetą, kurio kadencija | |
| būti šios: | sutampa su Stebėtojų tarybos kadencija ir šis |
|
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės |
komitetas siekia pilnai vykdyti šioje |
|
| informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant | rekomendacijoje jam priskirtas funkcijas. | |
| bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų | ||
| tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių | ||
| grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo | ||
| kriterijus); | ||
| 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus | ||
| kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant | ||
| užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, | ||
| susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių |
||
| laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie | ||
| jas atskleidžiama informacija; | ||
| 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be | ||
| kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito | ||
| padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio | ||
| skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, | ||
| taip pat stebint, kaip bendrovės administracija |
||
| reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei | ||
| bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas | ||
| poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą | ||
| per metus; | ||
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, |
||
| susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, |
||
| skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka | ||
| bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei | ||
| sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų | ||
| ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui | ||
| atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti |
||
| rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; | ||
| 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir | ||
| objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė | ||
| atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito | ||
| partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti |
||
| atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį | ||
| ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams | ||
| interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter | ||
| alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis | ||
| apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos | ||
| tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat | ||
| prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. | ||
| Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. | ||
| Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais | ||
| principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti | ||
| formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų | ||
| rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) | ||
| neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir | ||
| c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; | ||
| 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir | ||
| administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias |
||
| audito įmonė pateikia laiške vadovybei. | ||
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti | ||
| išsamia informacija, susijusia su specifiniais |
||
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
| ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis |
||
|---|---|---|
| mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų | Ne | Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika |
| atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo |
vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos vertinimą ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų tarybos narius išsamiai žino kiekvieno kandidato turimą patirtį, kompetenciją. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti. |
| struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie | |
|---|---|
| savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip | |
| pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė | |
| kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
Taip | Bendrovė pilna apimtimi įgyvendina šią rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis organų darbo reglamentais, valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba. |
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą 12 per mėnesį. |
Taip | Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga medžiaga, susijusi su posėdžio darbotvarkės klausimais. Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės |
Taip | Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tarpusavyje derina šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje |
|---|
| svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių |
| atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti 13. Visiems visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Ne | Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį. |
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės |
Taip | Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą kaip yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba. |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| komercinės paslaptys. | ||
|---|---|---|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Neaktualu | Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją. |
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys | Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai |
|---|---|---|
| turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai | veikia Bendrovės interesais ir jų turima |
|
| prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. | kompetencija bei asmeninės savybės leidžia | |
| Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės | teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesų konfliktai | |
| priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per | nekiltų ir iki šiol praktikoje jų nepasitaikė. | |
| protingą terminą pranešti kitiems to paties organo | Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai | |
| nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba | nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant | |
| bendrovės akcininkams apie tokią interesų |
didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis | |
| prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, | sąlygomis. | |
| jeigu įmanoma, vertę. |
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip | |
|---|---|---|
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. |
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip | Pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų | Neaktualu | Bendrovė neskelbia atlyginimų politikos |
|---|---|---|
| politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), | ataskaitos. Atlyginimų politika, kaip nurodyta | |
| kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši | šioje rekomendacijoje, Bendrovėje nėra |
|
| atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip | patvirtinta, nes to nereikalauja teisės aktai. | |
| bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti | Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams | |
| skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. | tantjemas nustato akcininkų susirinkimas, o iki | |
| šiol jos dar nebuvo paskirtos. Bendrovės vadovo | ||
| atlyginimą nustato valdyba, atsižvelgdama į | ||
| Kauno miesto savivaldybės patvirtintas |
||
| Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės |
||
| kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų | ||
| akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir | ||
| vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo |
||
| tvarkos aprašas. Atsižvelgiant į šį aprašą, |
||
| nustatomi ir Bendrovės vadovo pavaduotojų ir | ||
| vyriausiojo buhalterio tarnybiniai atlyginimai. | ||
| Atsižvelgiant į tai, rengti atskirą atlygimų | ||
| politiką nebuvo poreikio. Nepaisant to, |
||
| Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose | ||
| metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės | ||
| aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją | ||
| apie išmokas bei paskolas Stebėtojų tarybos | ||
| nariams, Valdybos nariams, Administracijos |
||
| (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, | ||
| vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat |
| Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. |
||
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose. |
|---|---|---|
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, |
Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. |
||
|---|---|---|
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. |
Neaktualu | patvirtinta. |
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi. |
Neaktualu | |
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. |
Neaktualu | |
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
Neaktualu |
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, | Neaktualu | ||
|---|---|---|---|
| susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių | ||
| procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių | atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama | ||
| atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti |
atlyginimų ataskaita, |
Bendrovėje nėra |
|
| duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto | patvirtinta. | ||
| įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių |
|||
| konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant | |||
| atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio | |||
| visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. | |||
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų | Neaktualu | ||
| skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama |
|||
| mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. | |||
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis | Neaktualu | ||
| teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą | |||
| akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi | |||
| mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į | |||
| akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų |
|||
| pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti | |||
| akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos | |||
| pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir | |||
| išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. | |||
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti | Neaktualu | ||
| tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, | |||
| priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors | |||
| išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias | |||
| reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, |
|||
| pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo |
|||
| (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. | |||
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos | Neaktualu | ||
| narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų | |||
| pasirinkimo sandoriai. | |||
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, | Neaktualu | ||
| turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose |
|||
| akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių |
|||
| atlyginimų nustatymo klausimais. | |||
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių | Neaktualu | ||
| atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika | |||
| arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis | |||
| turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų | |||
| susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų | |||
| būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame | |||
| visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali | |||
| būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams |
Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie atlyginimus Bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, |
|---|---|---|
| schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo |
Neaktualu | vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais. Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių, |
| pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. |
Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais. |
|
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
Neaktualu |
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, | |
|---|---|
| kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą | |
| sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė | |
| susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu | |
| informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti | |
| paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime | |
| turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto |
|
| atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba | |
| šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat | |
| schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip | |
| pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių | |
| atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų | |
| būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta | |
| pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip | |
| pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip | |
| bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios |
|
| reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo |
|
| schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar | |
| bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, | |
| laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat | |
| turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs | |
| bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. | |
| Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti | |
| paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti | jokia interesų grupė, turinti įstatymuose |
|
| sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės | nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, | |
| valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų | nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta. | |
| dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų | ||
| būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant | ||
| svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su | ||
| darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais | ||
| svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas |
||
| bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į | ||
| bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir | ||
| kt. | ||
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės | ||
| valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos | ||
| sąlygos susipažinti su reikiama informacija. | ||
X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
Taip | Bendrovė informaciją, nurodytą šiose rekomendacijose, atskleidžia, metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, Bendrovės interneto tinklalapyje ir Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši pranešimai, išskyrus VIII principe reglamentuojamą atlyginimų politikos ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra rengiama dėl 8.1. punkte nurodytų priežasčių ir ji nėra tvirtinama, nes to nereikalauja teisės aktai. Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato akcininkų susirinkimas, o iki šiol jos dar nebuvo paskirtos (visa tai detaliai nurodyta VIII rekomendacijos komentare). Taip pat Bendrovės informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, stengiasi neatskleisti komentaruose, interviu ar kitokiais būdais tol, kol tokia informacija viešai nebus paskelbta per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, Bendrovės interneto tinklalapyje. |
|---|---|---|
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė, informacijos, |
| galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą. |
||
|---|---|---|
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje vertybinių popierių biržoje, kadangi ši informacija yra skelbiama viešai vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. |
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė. |
|---|---|---|
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Ne | Bendrovės audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2010 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams, kadangi audito įmonė 2011 metais nėra teikusi Bendrovei ne audito paslaugų. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.