Annual Report • Apr 30, 2012
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2011 finansinius metus.
| 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
|---|
"Litgrid" - elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (toliau - PSO), kuris valdo elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros perdavimo tinklo infrastruktūrą ir jo sujungimą su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros energetikos infrastruktūra. Svarbiausi strateginiai elektros perdavimo sistemos operatoriaus vykdomi projektai - tai elektros jungtys su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPol Link"), Lietuvos elektros rinkos vystymas ir integracija į bendrą Europos elektros rinką, šalies elektros energetikos sistemos pasiruošimas tapti visaverte kontinentinės Europos elektros perdavimo infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve.
"Litgrid" misija - užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.
"Litgrid" vizija - Lietuvos elektros energetikos sistemos visiška integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
"Litgrid" vertybės - atsakomybė, profesionalumas, bendradarbiavimas, iniciatyvumas, pagarba.
Jau daugiau nei dvidešimt metų Lietuva yra nepriklausoma valstybė, o beveik dešimtmetį - Europos Sąjungos narė, tačiau elektros energetikos ūkis vis dar yra neeuropietiškos energetikos sistemos, centralizuotai valdomos iš kaimyninės valstybės, dalis. Drauge su Latvija ir Estija, Baltijos regionas išlieka izoliuotas nuo likusios žemyninės Europos elektros perdavimo sistemos. "Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik
atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir už šalies elektros energetikos sistemos patikimo darbo užtikrinimą ir visavertę integraciją į Europos elektros tinklą ir sistemą. Įgyvendindama Nacionalinės energetikos strategijos tikslus elektros srityje, "Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:
Šalies elektros energetikos sistemos sugrąžinimas į Europą iki 2020
Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkle.
Bendra Europos elektros rinka iki 2016
Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau - ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas tiekimo saugumas.
Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą iki 2015
Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stiprus ir gerai sujungtas su rytinių kaimyninių valstybių elektros perdavimo infrastruktūra, o iki 2015 metų pabaigos nutiesus elektros jungtis su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPol Link"), bus sujungtas su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. Tarpsisteminių jungčių vystymas sudarys galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrins naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą. Drauge su Latvija ir Estija, tapsime puikiai išvystytos ir patikimai sujungtos su kaimynėmis infrastruktūros regionu.
Šiuolaikinė organizacija racionaliai išnaudojanti technologijų ir vadybos naujoves
"Litgrid" yra pro-europietiška projektinė įmonė, kurios veikla grindžiama šiuolaikinės vadybos principais ir atsakinga veikla. Įgyvendindama strateginės reikšmės ir visam šalies ūkiui svarbius didelio mąsto energetinius projektus įmonė plėtoja šias esmines kompetencijas: sistemos valdymo ir patikimo elektros perdavimo, šalies elektros balanso palaikymo, infrastruktūros palaikymo ir projektų vadybos. "Litgrid" žmonės - aukščiausios kompetencijos specialistai ir vadovai - planuodami perdavimo tinklo, elektros rinkos ir energetikos sistemos plėtrą orientuojasi į išmaniųjų tinklų vystymą palaikančias inovacijas, formuoja perdavimo tinklo techninę politiką, bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, dalyvauja tarptautinių organizacijų, atsakingų už elektros infrastruktūros, rinkų ir sistemos planavimą, veikloje.
Vykdydama šalies energetinę nepriklausomybę padedančius užtikrinti strateginius projektus ir dirbdama griežtoje reguliacinėje aplinkoje "Litgrid" dės visas pastangas racionaliai ir efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius ir ES paramą, prisidėdama prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir vartotojų gerovės kilimo.
2011 m. gegužės 26 d. patvirtintas Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo detalusis planas. Detaliuoju planu suformuotame žemės sklype bus atliekama pastotės rekonstrukcija bei statomas nuolatinės srovės intarpas. Ši rekonstrukcija būtina vykdant tarptautinės elektros jungties "LitPol Link" projektą.
2011 m. rugpjūčio 30 d. patvirtintas "LitPol Link" elektros linijos Lietuvoje specialusis planas ir baigtas šios tarptautinės elektros jungties planavimo Lietuvos teritorijoje etapas. Specialusis planas yra pagrindinis jungties maršrutą nustatantis dokumentas.
2011 m. rugsėjo 8 d. paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas "LitPol Link" elektros linijos techniniam projektui. Darbus planuojama baigti 2013 metų pirmąjį pusmetį.
2011 m. rugsėjo 23 d. Energetikos ministerijai pristatytas "NordBalt" jungties statybos Klaipėdos apskrityje Dokumentas buvo viešai apsvarstytas, suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis specialusis planas. institucijomis bei patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Kaip numato Pajūrio juostos įstatymas, specialųjį planą turi tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)
2011 m. rugsėjo 30 d. "Litgrid" pradėjo mokėti kompensacijas pagal servituto nustatymo sutartis. Pirmoji kompensacijų dalis, beveik 2,5 mln. litų, išmokėta 209 sklypų savininkams. Servituto nustatymo sutartys pasirašomos su sklypų savininkais Alytaus ir Lazdijų rajonuose, per kurių žemę bus tiesiama tarptautinės jungties "LitPol Link" elektros perdavimo linija. Jungties elektros linija bus tiesiama per 500 savininkų sklypus.
2011 metais Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid" ir "Svenska Kraftnat" bei Šveicarijos bendrovė "Nordstream AG" pasirašė sutartį dėl "NordBalt" jungties ir "Nord Stream" dujotiekio sankirtos Baltijos jūroje. Tiksli "NordBalt" kabelio ir dujotiekio sankirtos vieta buvo nustatyta atlikus detalų Baltijos jūros dugno tyrimą ir patvirtinus saugaus kabelio klojimo maršrutą, ji yra Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje maždaug 70 km atstumu nuo kranto.
2011 m. gruodžio 19 d. Švedijoje pradėta "NordBalt" elektros jungties jūrinio kabelio gamyba. Iš viso bus pagaminta 900 km kabelio, jo klojimas jūros dugnu prasidės 2015 metų pradžioje.
2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas galimybių studijai "Baltijos valstybių integracija į ES vidaus elektros rinką. Galimų jungčių įrengimo galimybių studija" parengti. Tai yra pirmas žingsnis ir būtina sąlyga jąyvendinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų visavertei integracijai į kontinentinės Europos tinklus.
2011 m. gruodžio 30 d. pasirašytos Klaipėdos-Telšių elektros perdavimo linijos projekto finansavimo ir rangos sutartys. "Litgrid", Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė trišalę elektros linijos statybos finansavimo ir administravimo sutartį. ES struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojama 40 proc. projekto rangos darbų vertės, iš viso - 22,7 mln. litų. Rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB "A. Žilinskio ir ko.", laimėjusia viešąjį pirkimą. Elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai statybą numatoma baigti iki 2014 metų pabaigos.
"Litgrid" yra ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) narė. 2008 metais įsteigta organizacija vienija elektros perdavimo sistemų operatorius iš 34 Europos valstybių. "Litgrid" aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje planuojant ir įgyvendinant Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektus, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planus.
2011 m. birželio 27-28 d. Vilniuje įvyko ENTSO-E metinė Asamblėja, kurioje dalyvavo 54 Europos perdavimo sistemų operatoriu vadovai.
2011 m. gruodžio 31 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė "Litgrid" AB, BALTPOOL UAB (toliau-"Baltpool") ir UAB "Tetas".
BALTPOOL UAB
61,13 proc.
Pavadinimas Teisinė forma Iregistravimo data ir vieta Įmonės kodas Buveinės adresas Telefonas Faksas El. paštas Veiklos pobūdis "Litgrid" valdoma akcijų dalis
Pavadinimas Teisinė forma Iregistravimo data ir vieta Imones kodas Buveinės adresas Telefonas Faksas Veiklos pobūdis
Uždaroji akcinė bendrovė 2009-12-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras 302464881 A.Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius +370 5 278 2260 +370 5 278 2707 [email protected]; www.baltpool.lt Elektros energijos rinkos operatorius 67 proc. UAB "Tetas" Uždaroji akcinė bendrovė 2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras 300513148 Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys +370 45 504 618 +370 45 504 684 Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir
"Litgrid" valdoma akcijų dalis
"Litgrid" grupė taip pat valdo šių įmonių akcijas: "LitPol Link" Sp.z.o.o (Lenkija) UAB "Elektros tinklo paslaugos" UAB "Technologijų ir inovacijų centras" "NT Valdos", UAB
50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų 28,87 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų 20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų 0,35 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas
2011 m. sausio 24 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai patvirtino Bendrovės (iki 2011 m. kovo 14 d. jos pavadinimas buvo "Litgrid turtas" AB) ir jos dukterinės įmonės "Litgrid" AB reorganizavimo
sąlygas, "Litgrid" AB prijungiant prie "Litgrid turtas" AB. 2011 m. kovo 1 d. visą "Litgrid" AB turtą ir įsi perėmė "Litgrid turtas" AB. 2011 m. kovo 2 d. "Litgrid" AB išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 2011 m. kovo 14 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja bendrovės "Litgrid" AB (bendrovės "Litgrid turtas" AB pavadinimas pakeistas į "Litgrid" AB) įstatų redakcija.
Tęsiant elektros energetikos įmonių pertvarkymo procesą bei siekiant efektyviai valdyti UAB "Energetikos pajėgos" ir UAB "Tetas" turtą bei žmogiškuosius išteklius, 2011 m. balandžio 1 d. prie UAB "Tetas" prijungta UAB "Energetikos
pajėgos". 2011 m. balandžio 1 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti nauji UAB "Tetas" įstatai ir 2011 m. 6 d. UAB "Energetikos pajėgos" išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
2011 m. gegužės mėn. "Baltpool" išleido naują 156 627 (vieno šimto penkiasdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt septynių) paprastųjų vardinių 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės akcijų emisiją, kurią pilnai išpirko AB "Klaipėdos nafta" ir Bendrovės valdomų "Baltpool" akcijų dalis sumažėjo nuo 100 iki 67 proc.
Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:
Elektros perdavimo paslauga - tai elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330-110 kilovoltų, kV) įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla. Perdavimo veiklai vykdyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija) 2011 m. vasario 24 d. "Litgrid" išdavė neterminuotą elektros energijos perdavimo licenciją, kuri įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d.
Pagrindinis PSO veiklos tikslas - užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavima.
Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose paslaugą ir teikia vartotojams galios rezervavimo paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – elektros energija, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.
Reguliavimo elektros energija - PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.
Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje - tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos - tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.
"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:
VIAP teikimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283. VIAP lėšų administravimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašas", patvirtintas Komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-328. VIAP teikimo apraše nurodyta, kad "Litgrid", kaip perdavimo sistemos operatorius, yra VIAP lėšų administratorius, t. y. surenka VIAP lėšas ir jas sumoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems VIAP lėšų gavėjams.
"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:
UAB "Tetas" veikla atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kilovoltų ir atliekant ypatingų statinių statinio dalies projektavimo ir statinio dalies statybos darbus.
Būdamas nešališkas elektros energetikos sistemos dalyvis, elektros perdavimo sistemos operatorius atsako už šalies elektros rinkos vystymą. Tokia praktika taikoma ir kitose Europos valstybėse.
2009 m. gruodžio 28 d. Komisija "Litgrid" dukterinei įmonei "Baltpool" suteikė licenciją rinkos operatoriaus veiklai vykdyti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikia elektros energijos rinka, kurios dalyviai yra elektros energijos gamintojai ir nepriklausomi energijos tiekėjai iš Lietuvos ir kitų elektros energetikos sistemų.
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)
Baltijos energijos rinkos sujungimo plane (angl. Baltic Energy Markets Interconnection Plan, BEMIP) įtvirtintos Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų sujungimo nuostatos. BEMIP tikslas - visiška Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinkų integracija į Šiaurės šalių elektros rinką 2015 metais. Lietuvos elektros rinka yra organizuota remiantis Šiaurės Europos elektros rinkos "Nord Pool Spot" principais ir yra visiškai pasiruošusi tapti vieningos Baltijos šalių elektros rinkos dalimi.
Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms ir transformatorių pastotėms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Projektuojant naujus ar rekonstruojant statinius, nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001, rangovai įpareigojami sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
"Litgrid" veikia remdamasi atliekų ir nuotekų tvarkymą, cheminių medžiagų saugų naudojimą reglamentuojančiais dokumentais, nustato aplinkosaugos reikalavimus naujai statomiems ir rekonstruojamiems objektams.
Pagrindinės susidarančios pavojingos atliekos: transformatorinės alyvos ir su jų naudojimu susijusios atliekos, akumuliatoriai, liuminescencinės lempos, įvairių cheminių medžiagų likučiai ir kt. "Litgrid" turi civilinės atsakomybės draudimą dėl žalos, padarytos aplinkai.
"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai.
Perdavimo tinklo naudotojai:
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai - tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
"Litgrid" grupėje 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo 623 darbuotojai: "Litgrid" - 205 darbuotojai, "Tetas" - 405 darbuotojai, "Baltpool" - 13 darbuotojų, (iš jų trys - "Litgrid" darbuotojai, dirbantys "Baltpool" antraeilėse pareigose). 2011 metais darbuotojų kaita "Litgrid" buvo 5,9 proc.
Darbo užmokesčio fondas ataskaitiniais metais buvo 26 081 tūkst. litų.
| Darbuotojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. |
Vidutinis darbo užmokestis, Lt |
|||
|---|---|---|---|---|
| Darbininkai | 221 | 2 2 2 8 | ||
| Specialistai | 387 | 3 6 5 4 | ||
| Vadovaujantis personalas | 15 | 13 074 | ||
| Iš viso | 623 | 3 3 7 5 |
Darbuotojų išsilavinimas pagal grupes laikotarpio pabaigoje
| 2011 m. gruodžio 31 d. 2010 m. gruodžio 31 d. | ||
|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius | 623 | 627 |
| iš jo turintys išsilavinimą: Aukštąjį Aukštesniji Vidurinį ir spec. vidurinį |
358 144 121 |
351 145 131 |
2011 metais "Litgrid" pasirašė kolektyvinę sutartį su darbuotojų profesine sąjunga. Sutartis apibrėžia ir užtikrina sąžiningą darbo apmokėjimo politiką, reglamentuoja socialinius ir ekonominius santykius tarp darbdavio ir darbuotojo.
"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Imonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti ir įtvirtinti energetinę šalies nepriklausomybę. Įgyvendinamų projektų apimtis ir svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę vadovautis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę.
Įgyvendindama socialinės atsakomybės politiką, daugiausia dėmesio "Litgrid" skiria užtikrinti sąžiningas ir motyvuojančias sąlygas darbui, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą, padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdo veiklą.
"Litgrid" kasmet rengia plėtros ir tyrimų programas elektros energetikos sistemai plėtoti ir perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.
2011 metais "Litgrid" kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais paskelbė konkursą "Baltijos valstybių integracija į ES vidaus elektros rinką. Galimų jungčių įrengimo galimybių studijai" atlikti. Šią studiją iš dalies finansuoja Europos Sąjunga programos Transeuropean Energy Network for Electricity (TEN-E) lėšomis.
"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.
Konsoliduotos finansinės atskaitomybės parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.
Bendrovėje paskirti asmenys atsakingi už rizikų valdymą. Vidaus audito ir prevencijos departamentas nuolatos vertina įmonės veiklos procesus ir su jais susijusias rizikas, teikia rekomendacijas vadovybei dėl pastebėtų rizikų valdymo.
Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės 2011 m. veiklos rezultatai. Bendrovė veiklą pradėjo vykdyti nuo 2010 m. gruodžio 1 d., todėl palyginamieji 2010 metų finansiniai rezultatai nepateikiami.
| Grupė | Bendrové | |
|---|---|---|
| Finansiniai rodikliai (tūkst. litų) | ||
| Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos | 383 193 | 383 052 |
| Kitos veiklos pajamos | 51 613 | 5892 |
| EBITDA | 111 338 | 106 605 |
| EBITDA marža (proc.) | 25,6 | 27,4 |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | (24389) | (25878) |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | (16779) | (20324) |
| Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 101 832 | 104 256 |
| Santykiniai rodikliai | ||
| Vidutinė nuosavo kapitalo grąža (proc.) | (0, 9) | (1,1) |
| Vidutinė turto grąža (proc.) | (0,7) | (0, 9) |
| Akcininkų nuosavybė/turtas (proc.) | 75,9 | 76,5 |
| Įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.) | 22,2 | 21,1 |
| Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.) | 0,0 | 0,0 |
| Laisvi pinigų srautai (FCF)/apyvarta (proc.) | 19,5 | 22,4 |
| PSO veiklos rodikliai | 2011 m. | 2010 m. |
| Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh | 9 2 7 9 | 9 2 6 0 |
| Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) | 2,17 | 2,09 |
| END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh * | 7,55 | 11,62 |
| AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. * | 0,35 | 0,49 |
* Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir nenustatytų priežasčių.
Grupės 2011 metų pajamos buvo 434,8 mln. litų.
Elektros energijos perdavimo pajamos buvo 204,7 mln. litų arba 47,1 proc. visų pajamų. "Litgrid" 2011 m. aukštos jtampos elektros tinklais šalies poreikiams perdavė 9 279 mln. kWh elektros energijos arba 0,2 proc. daugiau negu buvo perduota 2010 m. Skirstomuju tinklu operatoriui "Lesto" perduota 8 161 mln. kWh - 0,4 proc. mažiau nei 2010 m., kitiems vartotojams - 1 118 mln. kWh - 5,2 proc. daugiau. Faktinė elektros energijos perdavimo kaina buvo 2,21 ct/kWh, Komisijos patvirtinta perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba 2011 metams buvo 2,32 ct/kWh.
Balansavimo - reguliavimo elektros energijos pajamos buvo 86,8 mln. litų (20 proc. visų Grupės pajamų), galios rezervavimo pajamos - 55,5 mln. litų (12,8 proc.), įėjimo į tinklą (dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) pajamos - 14,7 mln. litų (3,4 proc.), VIAP pajamos - 10,2 mln. litų (2,4 proc.), kitos su elektros energija susijusios pajamos (reaktyviosios energijos, tranzito, naujų vartotojų prijungimo pajamos) - 11,3 mln. litų (2,6 proc.).
Projektavimo, techninės priežiūros, remonto darbų ir investicinių projektų pajamos buvo 46,1 mln. litų, arba 10,6 proc. visų Grupės pajamų.
Grupes 2011 metų sąnaudos buvo 459,2 mln. litų.
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį Grupės sąnaudų - 201,3 mln. litų arba 43,8 proc., iš kurių balansavimo - reguliavimo elektros energijos sąnaudos sudarė 67 mln. litų (14,6 proc. visų Grupės sąnaudų), galios rezervavimo sąnaudos - 64,2 mln. litų (14 proc.), elektros energijos pirkimų technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos - 42,1 mln. litų (9,2 proc.), tranzito (dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) sąnaudos - 18,2 mln. litų (4 proc.), VIAP teikimo sąnaudos - 9,8 mln. litų (2,1 proc.).
2011 metų Grupės nuostoliai iki apmokestinimo sudarė 19,7 mln. litų, grynieji nuostoliai - 16,8 mln. litų.
Pagrindinė Grupės nuostolių priežastis yra ta, kad 2011 m. perdavimo tinklo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos "Litgrid" finansinėje atskaitomybėje siekė 132,5 mln. litų ir buvo žymiai didesnės, negu nustatant perdavimo tarifą Komisijos skaičiuotos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (53,7 mln. litų).
Grupės EBITDA siekė 111,3 mln. litų, EBITDA marža - 25,6 proc.
2011 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas buvo 2 503 mln. Lt. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 84 proc. viso Grupės turto, akcininkų nuosavybė sudarė 75,9 proc. Grupės nuosavybės ir įsipareigojimų.
2011 metų pabaigoje Grupė neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų kredito institucijoms, pinigai, pinigų ekvivalentai, terminuoti indėliai bei investicijos, laikomos iki išpirkimo sudarė 201,8 mln. litų. Bendrovė administruojamų VIAP lėšų likutį 61,1 mln. litų, laikomą banko sąskaitoje, apskaitė kaip kitą trumpalaikį finansinį turtą.
Grupės 2011 metų grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 101,8 mln. litų, mokėjimai už įsigytą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 160,8 mln. litų.
Grupės grynasis pinigų srautas be pinigų srauto į terminuotus indėlius bei iki išpirkimo laikomas investicijas (kuris sudarė 93,6 mln. litų) siekė 84,8 mln. litų.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai END dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT - vidutinė nutraukimo trukmė.
Komisija 2011 metams nustatė minimalius perdavimo patikimumo lygio rodiklius: END - 5 MWh (faktinis buvo 7,55 MWh), AIT - 0,26 min. (faktinis buvo 0,35 min.).
2011 m. liepos 29 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino investicijų projektą "Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Švedija" ir projekto įgyvendinimui per 2011-2016 metus patvirtino 479 mln. litų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų. 2011 metais Komisijos skirtų ir Bendrovės gautų VIAP lėšų suma buvo 92 mln. litų, 2012 metams skirtų lėšų suma yra 85 mln. litų.
2011 metais "Litgrid" investicijos į perdavimo veikloje naudojamą turtą buvo 159,9 mln. litų. Daugiausia investuota į strateginių projektų įgyvendinimą - 94,1 mln. litų (59 proc. visų investicijų). Investicijos į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą siekė 65,8 mln. litų (41 proc. visų investicijų).
Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams.
Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. "Litgrid" veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo šių sprendimų.
"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką, vertybinių popierių kainos riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės finansų planavimo ir iždo skyrius, vadovaudamasis "Litgrid" valdybos patvirtintu "Litgrid" grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.
Informacija apie Bendrovės finansinę riziką ir jos valdymą yra pateikta "Litgrid", AB konsoliduotos ir Bendrovės 2011 metų finansinės ataskaitos 30-toje pastaboje.
Lietuvos energetikos sistema turi daug jungiamųjų linijų su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės nėra labai gausios, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.
Apie 50 proc. visų PSO transformatorių pastočių įrenginių yra senesni nei 25 metų. 35 proc. visų 110 kV oro linijų ir 24 proc. visų 330 kV oro linijų yra senesnės nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams.
Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.
2011 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB "Visagino atominė elektrinė" valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2001 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1451 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus.
"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės jmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.
2010 m. lapkričio 16 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 504 331 380 litų dydžio įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 504 331 380 vieno lito nominalios vertės vienos klasės paprastųjų vardinių akcijų. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos, suteikiančios akcininkams vienodas teises. Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
Bendrovės akcininkų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 5 955 (penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt penki). 2011 m. gruodžio 31 d. UAB "Visagino atominė elektrinė" (Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 301844044) priklausė 491 736 153 paprastosios vardinės Bendrovės akcijos, t.y. 97,5 proc. "Litgrid" įstatinio kapitalo.
2011 m. spaljo 25 d. "Litgrid" pasirašė sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. Sutartis galioja iki 2012 m. lapkričio 1 d.
Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.
"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.
Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Bendrovės akcininkas ar jo atstovas, teikdamas valdybos narių kandidatūras, privalo raštu pateikti informaciją apie siūlomo nario kvalifikaciją, patirtį ir tinkamumą užimti valdybos nario pareigas. Kandidatai į valdybos narius privalo pateikti rašytinį sutikimą eiti pareigas ir interesų deklaraciją.
Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas.
Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir istatai.
Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui
Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės veiklos strategiją ir biudžetą, organizacinę struktūrą, darbuotojų pareigybes ir bendrą jų skaičių, nustato vidaus audito padalinio vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina jo pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Valdyba priima sprendimus dėl akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo kitiems asmenims, obligacijų išleidimo, paramos skyrimo, įmonės dalyvavimo įvairių asociacijų veikloje, dukterinių įmonių, filialų steigimo ir jų veiklos. Taip pat Valdyba priima sprendimą dėl didesnių nei 10 mln. litų sandorių ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių disponavimo.
Valdyba taip pat sprendžia tuos klausimus, dėl kurių į valdybą kreipiasi generalinis direktorius. Jeigu Valdybos sprendimams yra reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, valdybos sprendimai gali būti įgyvendinami tik jį gavus.
Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius.
Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
| Pareigos | Vardas, pavardė | Pradžios data | Pabaigos data | Turimu emitento akciju sk. |
|---|---|---|---|---|
| Valdyba | ||||
| Valdybos pirmininkas | Arvydas Darulis | 2011-11-03 | ||
| Valdybos narys | Romas Švedas | 2010-10-28 | 2011-09-12 | |
| Valdybos narys | Violeta Greičiuvienė | 2010-10-28 | ||
| Valdybos narys | Renatas Sumskis | 2010-10-28 | 2011-04-01 | |
| Valdybos narys | Vidmantas Grušas | 2010-10-28 | 2011-04-01 | |
| Valdybos narys | Virgilijus Poderys | 2010-12-08 | ||
| Valdybos narys | Gintaras Labutis | 2011-04-01 | $2011 - 11 - 02$ | |
| Valdybos narys | Viktorija Sankauskaitė | 2011-11-03 | ٠ | |
| Valdybos narys | Valentinas Pranas Milaknis |
2011-04-01 | ||
| Generalinis direktorius | Virgilijus Poderys | 2010-12-08 | ||
| Vyr. finansininkė | Tatjana Didikienė | 2010-11-17 |
Gimė 1965 metais, 1986-1991 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos ir valdymo fakultete, igijo ekonomisto kvalifikacinį laipsnį. Baigė Baltijos korporatyvinio valdymo Instituto (Baltic Institute of Corporate Governance), Dalhousie universiteto (Kanada) Baltijos šalių ekonomikos valdymo (Baltic economic management) mokymų programas. 1991-1994 metais dirbo Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos Komercinio privatizavimo skyriaus viršininku, 1994-1996 metais - KPMG Lietuva auditoriumi, 1996-2007 metais - VšĮ Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros direktoriumi, 2007-2009 metais - AB bankas "Snoras" Teritorinio tinklo valdymo departamento direktoriumi, 2009-2010 metais - Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vedėju, nuo 2010 metų - energetikos viceministru.
Gimė 1972 metais, 1990-1996 metais studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete Verslo vadybos fakultete, 1997-2004 metais dirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos vystymo departamento Branduolinės energetikos skyriaus vyriausiąja specialiste, 2004-2005 metais - Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos vystymo departamento Ignalinos AE problemų koordinavimo skyriaus vedėja, 2005-2010 metais - Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos atašė Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie tarptautinių organizacijų Vienoje.
Gimė 1947 metais, 1970 metais baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakultetą, įgijo radijo inžinieriaus specialybę, 1971-1989 metais dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto inžinieriumi, vyr. inžinieriaus pavaduotoju, 1989-1999 metais - AB "Alna" direktoriumi, 1999-2000 metais - Lietuvos Respublikos ūkio ministru, 2001-2003 metais - Lietuvos radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi, 2003-2007 metais - "Alnos biuro sistemos" prezidentu, 2007-2009 metais – "Alna Group" valdybos pirmininku, 2009-2010 metais – Lietuvos
Respublikos Ministro pirmininko patarėju ir Valstybės valdymo tobulinimo komisijos pirmininku, nuo 2011 metų – UAB "Alna" valdybos nariu.
Gimė 1961 metais, 1979-1984 metais studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, 1999-2000 metais - Baltijos vadybos institute, Vytauto Didžiojo universitete, 1997-2006 metais dirbo Valstybinės vertybinių popierių komisijos pirmininku, 2006-2007 metais - Lietuvos Respublikos Premjero patarėju finansiniais klausimais, 2007-2009 metais -.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku.
Gimė 1979 metais, 1997-2005 metais studijavo Kauno technologijos universitete, įgijo energetikos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2007-2008 metais dirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos strateginių projektų skyriaus vyriausiąja specialiste, 2008-2009 metais - Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos strateginių projektų skyriaus vedėja, 2009-2010 metais -Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energijos efektyvumo skyriaus vyriausiąja specialiste, nuo 2010 metų - Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėja.
Bendrovės vadovui ir kitiems Valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 363 862 litų, priskaičiuotų atlyginimų vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui) buvo 181 931 litų.
Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją
apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 28 pastaboje.
Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikta šio pranešimo priede.
Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:
| "Litgrid" investuoja į elektros perdavimo tinklą 2011.12.30 "Litgrid" grupės 2011 m. tarpiniai (devynių mėnesių) finansiniai rezultatai 2011.11.30 Dėl Valdybos pirmininko išrinkimo 2011.11.08 2011 m. lapkričio 3 d. neeiliniame visuotiniame "Litgrid" akcininkų susirinkime priimti sprendimai 2011.11.03 Informacija apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus 2011.10.27 |
|---|
| Šaukiamas neeilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas 2011.10.07 |
| Informacija apie atsistatydinimo pranešimą 2011.10.07 |
| "Litgrid" pranešimas konferencijoje Vilnius Invest 2011 2011.10.07 |
| Informacija apie perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą 2012 metams 2011.09.30 |
| Informacija apie atsistatydinimo pranešimą 2011.09.13 |
| "Litgrid" grupės 2011 metų pirmojo pusmečio finansiniai rezultatai 2011.08.31 |
| Suderinti "NordBalt" finansavimo šaltiniai 2011.07.25 |
| Dėl LITGRID turtas AB 2010 m. preliminarių ir audituotų rezultatų skirtumo 2011.06.10 |
| "Litgrid" konsoliduota ir įmonės sutrumpinta tarpinė finansinė informacija 2011.05.31 |
| Dėl "Baltpool" UAB įstatų įregistravimo 2011.05.20 |
| Pranešimas apie sudarytą sutartį 2011.05.03 |
| 2010 metų metinė informacija 2011.04.29 |
| "Litgrid" 2011 m. balandžio 29 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai 2011.04.29 |
| Dėl elektros energijos perdavimo paslaugos kainų, tarifų ir jų taikymo tvarkos pakeitimo paskelbimo 2011.04.27 |
| Dėl šaukiamo eilinio visuotinio "Litgrid" akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo ir sprendimo 2011.04.13 projekto patvirtinimo |
Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)
| 2011.04.01 | "Litgrid" 2011 m. balandžio 1 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
|---|---|
| 2011.04.01 | Pranešimas apie LR Finansų ministerijos siūlomus "Litgrid" siektinus finansinius rodiklius 2011 metams |
| 2011.03.30 | Pranešimas apie atliktą "Baltpool" UAB akcijų vertinimą |
| 2011.03.30 | CORRECTION: Šaukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2011.03.29 | Šaukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2011.03.15 | "Litgrid turtas" AB pavadinimas pakeistas į "Litgrid" AB |
| 2011.03.10 | Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID turtas AB akcininkų susirinkimas |
| 2011.03.04 | LITGRID turtas AB 2011 m. kovo 4 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2011.03.04 | Pranešimas apie "Litgrid" AB išregistravimą iš Juridinių asmenų registro |
| 2011.03.01 | LITGRID turtas AB perėmė "Litgrid" turtą, teises ir įsipareigojimus |
| 2011.02.28 | Preliminarūs konsoliduoti LITGRID turtas AB įmonių grupės neaudituoti 2010 metų veiklos rezultatai |
| 2011.02.25 | Pranešimas apie LITGRID turtas AB suteiktą elektros energijos perdavimo licenciją |
| 2011.02.09 | Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID turtas AB akcininkų susirinkimas |
| 2011.01.31 | Dėl kreipimosi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją |
| 2011.01.25 | LITGRID turtas AB 2011 m. sausio 24 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2011.01.20 | Dėl atskyrimo sąlygų laikymo prospektui lygiaverte informacija |
| 2011.01.11 | LITGRID turtas AB 2010 metų pajamos gali siekti 900 mln. litų |
| 2011.01.11 | LITGRID turtas AB prisistatymas investuotojams |
| 2011.01.04 | Kvietimas į LITGRID turtas AB prisistatymą |
Su visa informacija apie 2011 metais viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių
biržos tinklapyje www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news ir Bendrovės interneto tinklapyje www.litgrid.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, "Litgrid" šiame pranešime atskleidžia, kaip ji
laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuoja rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečiai nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių. $\overline{\phantom{000000000000000000000000000000000000$
| PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS | I AIP/ NE |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės plėtros Pagrindinės viešai kryptys strategija ir skelbiamos Bendrovės tinklalapyje Bendrovės www.litgrid.eu, tarpiniame metiniame ir pranešimuose. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininku nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, akcininkų nuosavybės lemiantys (Bendrovės veiklos didinima struktūros funkcijų ir veiksmai, optimizavimas, kiti veiklos didinantys Bendrovės mažinantys efektyvumą ir sanaudas). Bendrovės vadovas ir jo įsteigtas patariamasis organas - Vadovų organizuoja vykdo taryba ir Bendrovės ekonominę, ūkinę ir finansinę veiklą. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir bendradarbiauti, akcininkams. |
TAIP | sudaromas Bendrovėje nėra kolegialus priežiūros organas - stebetojų taryba. Bendrovėje Valdyba, sudaroma akcininky atstovaujanti interesams. Bendrovėje reguliariai posėdžiai, Valdybos rengiami nariams Valdybos kuriuose reguliariai teikiama informacija apie Bendrovės veiklą. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
TAIP | gerbia Bendrovės organai Bendrovės veikloje dalyvaujančių ir susijusių Bendrovės veikla su asmenų teises ir interesus. Bendrovės jsteigimo Nuo 1. Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais (Bendrovėje sudaryta kolektyvinė sutartis). 2. Bendrovė vykdo prisiimtus finansinius ir kitus įsipareigojimus kreditoriams. 3. Bendrovė organizuoja socialinius projektus, įtraukdama vaikus, jaunimą, vietos bendruomenes ir kitas socialines grupes. Išsamesnė apie Bendrovės informacija vykdomas iniciatyvas pateikiama tinklalapyje Bendroves ir. metiniame pranešime. |
| II principas: Bendroves valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. |
||
|---|---|---|
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresni bendrovės valdymo procesą. |
NE | sudaromas Bendrovėje nėra kolegialus priežiūros organas The State stebėtojų taryba. Bendrovėje veikia Valdyba ir. Bendrovės vadovas. Siekiant padėti Bendrovės vadovui organizuoti ir vykdyti Bendrovės ekonominę, ūkinę ir finansinę Bendrovėje veikia veikla, Vadovų patariamasis organas taryba. Vadovų tarybą sudaro generalinis direktorius, Bendrovės departamentų direktoriai ir Teisės skyriaus vadovas. |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. |
TAIP | |
| Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
NE | sudaromas Bendroveje nėra kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
NE | sudaromas Bendrovėje nėra kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
TAIP/ NE |
III ir IV principuose išdėstytos rekomendacijos Bendrovėje nėra įgyvendintos pilna apimtimi, tačiau Bendrove laikosi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, keliamu kolegialaus organo sudarymui. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo perdavimo elektros energijos veiklą, todėl jos veikla griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima atitinkamų valstybės institucijų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir užtikrinamas Taip šių kt.). sprendimų priėmimo skaidrumas ir operatyvumas, jgyvendinami Bendrovės vartotojų Bendroves nediskriminavimo, sąnaudų mažinimo ir kiti principai. Bendrovėje sudaromas nėra kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. |
TAIP | Bendrovės 34 įstatų Pagal Bendroves valdybą straipsnį, sudaro 5 (penki) nariai. Bendrovės nuomone toks valdybos narių skaičius pakankamas, nes užtikrina operatyvų ir efektyvų sprendimų priėmimą. Valdyba sprendimus priima |
| Valdybos posėdžiuose. Valdybos posėdis laikomas jvykusiu ir. valdyba gali priimti sprendimus, |
||
|---|---|---|
| kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 4 (keturi) nariai. Valdybos sprendimas laikomas priimtu kai "už" jį gauta daugiau balsų negu "prieš". |
||
| sudaromas Bendrovėje néra kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba. |
||
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės |
NEAKT UALU |
sudaromas Bendrovėje nėra kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba. |
| patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Bendrovės valdyba renkama 4 (ketveriems) metams. Bendrovės valdybos narių kadencijos trukmė yra didžiausia leidžiama pagal Respublikos akcinių Lietuvos bendrovių įstatymą. Visuotiniame akcininkų susirinkime atšaukta tiek visa gali būti Valdyba, tiek pavieniai jos nariai, nepasibaigus jų kadencijai. |
|
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
TAIP | Bendrovės valdyba ir Valdybos laikantis pirmininkas renkami akcinių Respublikos Lietuvos nustatytų bendroviy jstatymo reikalavimų. Bendrovės vadovas nėra išrinktas Valdybos pirmininku. |
| III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. |
||
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
TAIP | valdyba renkama Bendrovės visuotinio akcininkų Bendrovės laikantis Lietuvos susirinkimo, bendroviu Respublikos akcinių įstatyme nustatytų reikalavimų. |
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
TAIP/ NE |
kandidatus į Informacija apie narius valdybos Bendrovės akcininkams paprastai pateikiama Respublikos akcinių Lietuvos nustatyta jstatymo bendrovių visuotiniame akcininkų tvarka susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas svarstyti klausimas dėl valdybos narių rinkimo, ir iš anksto nėra skelbiama. Pagal Bendrovės įstatų 38 straipsnį, kiekvienas į Valdybos narius kandidatas visuotiniam akcininkų privalo pateikti kandidato susirinkimui deklaraciją, interesų joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl |
| kurių galėtų kilti kandidato ir konfliktas. Bendrovės interesu Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti Valdybos nario ir Bendrovės interesu konfliktas, Valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrove - ir Valdybą. Informacija apie Valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą imonių nuolat veikloje kitu renkama, kaupiama ir pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovės tinklalapyje. |
||
|---|---|---|
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
TAIP/ NE |
kandidatus Informacija apie Bendrovės valdybos narius visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos paprastai Respublikos akcinių bendrovių nustatyta tvarka istatymo visuotiniame akcininkų susirinkime punkto komentara). 3.2 (žr. Visuotiniame akcininkų susirinkime informacija pateikiama apie kandidatų į Valdybos narius darbo patirtį ir užimamas pareigas bei kandidato kompetencija kita apibūdinanti informacija. |
| Informacija apie Valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą veikloje nuolat jmonių kity renkama, kaupiama ir pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovės tinklalapyje. |
||
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. |
NE | Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, tuo atveju, kai nesudaroma Stebėtojų taryba, Valdyba renkama ir. narių kvalifikacija vertinama akcininkų visuotiniame susirinkime. Valdyba negali nusistatyti savo sudėties. |
| Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkama patirti listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
TAIP | |
| Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
NE | Atlyginimų komitetas Bendrovėje nesudarytas. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
TAIP | išrinktiems Naujai Bendrovės Valdybos sudaroma nariams galimybė susitikti su Bendrovės struktūrinių padalinių vadovais, susipažinti su Bendrovės veikla. Pažymėtina, kad Valdybos nariai reguliariai informuojami apie Bendrovės veiklą Valdybos posėdžiuose ir individualiai, pagal narių pageidavimą. |
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję TAIP Bendrovės įstatuose nėra nuostatos, kad Valdybos nariais esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės turi būti renkamas tam tikras kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. nepriklausomų narių skaičius, tačiau vienas iš penkių Bendrovės valdybos narių vra nepriklausomas. Valdybos sudarymas (ir nepriklausomų narių išrinkimas į Valdybą) priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių kompetencijai. NE Bendrovės valdyba nėra nustačiusi 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystes arba kitokie nepriklausomumo konkrečių įvertinimo kriterijų, nes tam ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie nebuvo poreikio. Taip pat žr. 3.6 punkto komentara. gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti
priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų hūti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) iis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (iskaitant finansines, teisines, patariamasias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovés arba susijusios bendrovés dabartinés arba ankstesnés išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba
stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metu: 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas
LITGRID AB Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
| stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas laikytinas sutuoktinis narys. Artimu šeimos nariu šeimos (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
|---|---|---|
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
ΝE | Žr. 3.6 punkto komentarą. |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
NE | Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus valdymo organo narių vertinimo nepriklausomumo skelbimo praktika. |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
NE | Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus valdymo organo narių nepriklausomumo vertinimo praktika. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
NE | Bendrovės valdybos nariams nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei. |
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
||
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
TAIP | renkama Valdyba Bendrovėje akcininkų visuotiniam pateikia atsiliepimus susirinkimui ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka valdybos kompetencijai kitas priskirtas funkcijas. |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei nepriklausančiam organui bendrovei atitinkamam reikia, (institucijai). |
TAIP | Visi Valdybos nariai veikia gera atžvilgiu, Bendrovės valia vadovaujasi Bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę. Pažymėtina, kad, pagal Bendrovės įstatų 48 straipsnį, Valdybos narys turi teisę išreikšti savo nuomonę visais posėdžio numatytais darbotvarkėje klausimais, kuri yra nurodoma Valdybos posėdžio protokole. |
| NE | Valdybos narių nepriklausomumas |
| nėra vertinamas, žr. 3.6, 3.7 punktų komentarus. |
||
|---|---|---|
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius jsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
TAIP | Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo vykdyti. nario, laiko pareigoms Posėdyje dalyvaujantys Valdybos posėdžio nariai nurodomi protokole. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
TAIP | Bendrovės Akcininkai apie rizikos valdymą ir strategiją, konfliktų sprendimą interesų informuojami teisės aktais nustatyta tvarka. Valdybos narių bendravimas su akcininkais ir įsipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendroviy įstatymo reikalavimais. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
TAIP/ ΝE |
Bendrovės valdymo organai sudaro tvirtina sandorius -ir vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės įstatų 17.2 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl sutarčių su Valdybos nariais ir Valdybos pirmininku dėl veiklos Valdyboje, jei jos sudaromos visuotinio akcininkų susirinkimo standartinių tokiy sprendimu, sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto pasirašyti šias sutartis, paskyrimo. Valdybos narių nepriklausomumas nėra vertinamas, žr. 3.6 punkto komentarą. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. |
TAIP | priimdama Bendrovės Valdyba, sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai, veikia savarankiškai. |
| Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. |
TAIP | užtikrina Valdybos Bendrovė aprūpinimą jos veiklai reikalingais (techniškai prižiūri ištekliais Valdybos posėdžius, suteikia visą reikiamą informaciją). |
| Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
NE | Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra įsteigtas. |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. |
NE | Valdybos narių nepriklausomumas žr. 3.6 punkto nevertinamas, komentarą. |
|---|---|---|
| Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
TAIP/ NE |
sudarytas Audito Bendrovėje komitetas. Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti. Bendrovės nuomone, Valdybos darbas pakankamai efektyvus ir gerai organizuotas, todėl Valdyba gali pati tinkamai atlikti visas funkcijas, priskirtas skyrimo ir atlyginimų komitetams. |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam kolegialaus organui rekomendacijas, susijusias su organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
TAIP/ NE |
sudarytas Audito Bendrovėje komitetas. Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. |
TAIP | Audito komitetą sudaro trys nariai. |
| Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. |
NE | Audito komitetą sudaro vienas nepriklausomas narys. |
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto igaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
TAIP | igaliojimus komiteto Audito visuotinis Bendrovės nustatė Žr. 3.6 akcininkų susirinkimas. punkto komentarą. |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teise dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui |
TAIP |
pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautu tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. NE Bendrovėje nėra įsteigtas Skyrimo 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: komitetas. 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas vadovybe, turėtų būti stebėtojų taryba) ir vyresniąja konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. 4.13. Atlyginimų komitetas. NF Bendrovėje nėra isteigtas 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: Atlyginimų komitetas. 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagristo atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūra
| remiantis atitinkama informacija, pateikia vykdomieji kurią direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: |
||
|---|---|---|
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų |
||
| susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. |
||
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
||
| 4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
TAIP | Bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas. Taip pat |
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito jmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, |
patronuojančiojoje bendrovėje UAB "Visagino atominė elektrinė" yra sudarytas Audito komitetas, |
|
| ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito |
||
| paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito |
||
| įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito |
||
| proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. |
||
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos |
| ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito jmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turetų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
||
|---|---|---|
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
NE | atliekamas nėra Imonėje veiklos kolegialaus organo vertinimas ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. |
||
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, organus) vadovauja šių organų pirmininkai. tiek valdymo Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
TAIP | |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų |
TAIP | posėdžiai Valdybos Bendrovėje pagal Bendrovės įstatų 45 straipsnį vyksta ne rečiau kaip vieną kartą ketvirti. kalendorinį per Vadovaudamasi Valdybos darbo reglamentu, Valdyba kalendorinių |
| tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai - bent kartą per mėnesį. |
eilinių metų pradžioje sudaro valdybos posedžių grafiką. |
|
|---|---|---|
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
TAIP | darbo Vadovaujantis Valdybos reglamentu, apie šaukiamą posėdį Valdybos nariai ir į posėdį kviečiami asmenys informuojami prieš 5 (penkias) darbo dienas, tai pateikiama visa jiems pat posėdžio reikalinga su darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
NEAKT UALU |
sudaroma tik Bendrovėje bendrovės Valdyba, kuri renkasi pagal patvirtintą posėdžių grafiką ir darbu planą. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
TAIP | Bendrovėje visą įstatinį kapitalą nominalo lito sudaro $\mathbf{1}$ vardinės akcijos, paprastosios turėtojams kurios visiems jų turtines vienodas ir suteikia neturtines teises. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
TAIP | Bendroves įstatuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės tinklalapyje internete, yra nurodomos akcijų suteikiamos teisės. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
TAIP | Bendrovės įstatų 17, 30 ir 31 nustatyti svarbiy punktuose sandorių kriterijai, pagal kuriuos nustatomi sandoriai, kuriems reikia akcininkų susirinkimo visuotinio pritarimo. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
TAIP | akcininkų visuotinį Bendrovė šaukia kitas ir susirinkima susirinkimo procedūras įgyvendina Respublikos akcinių Lietuvos nustatyta bendroviy jstatymo tvarka. |
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
TAIP | Vadovaujantis Akcinių bendrovių anksto Bendrovė iš jstatymu, prieinamame viešai skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje visuotinio akcininkų parengtus susirinkimo sprendimų projektus, lietuvių ir anglų kalba. Apie priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje |
| lietuvių ir anglų kalba. | ||
|---|---|---|
| Ši informacija, vadovaujantis Bendrovės įstatais ir kitais teisės aktais, taip pat skelbiama NASDAQ OMX Vilnius biržoje bei Registrų platinamame centro elektroniniame leidinyje. |
||
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
TAIP | Bendrovės akcininkai gali jgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, tinkama jeigu asmuo turi igaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė sudaro sąlygas užpildant balsuoti akcininkams bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
ΝE | balsuoti praktikos Nėra elektroninių priemonių ryšių pagalba. |
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
||
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą termina pranešti kitiems to paties organo nariams arba ji išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
TAIP | |
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo igalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
TAIP | |
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
TAIP |
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2011 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
TAIP | Lietuvos Vadovaujantis bendroviu Respublikos akcinių istatymo 35 straipsnio 6 dalimi, Bendrovės Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai Valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla Valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. |
|---|---|---|
| aktus, pagal teisės Be to, Bendrovės valdymo organų nariai privalo vengti situacijos, kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar Bendrovės prieštarauti qali interesams. |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir
paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant
direktorių atlyginimus, t viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
NE | Bendrovėje atlyginimų politikos ir direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka bei Bendrovės atlyginimų politikos susiklosčiusią ataskaita pagal praktika nėra rengiama. Tokio reikalavimo nenustato teisės aktai. Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politiką ir vidutiniai darbuotojų atskiry grupiy atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Lietuvos Vadovaujantis Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organy nariams nustatytą darbo užmokesti ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
NE | pranešime nėra Metiniame pateikiama Bendroves direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama Bendrovės apie informacija nariams valdymo organy sumas priskaičiuotas pinigų išmokas, (atlyginimus, kitas tantjemas, kitas išmokas iš pelno). |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; |
NE | Metiniame pranešime pateikiama Bendrovės informacija apie nariams valdymo organy priskaičiuotas piniqu sumas kitas išmokas, (atlyginimus, tantjemas, kitas išmokas iš pelno), informacija apie perleistą turtą ir garantijas Bendroves suteiktas valdymo organų nariams, taip pat kita informacija, susijusi su atlygiu Bendrovės valdymo organy nariams. |
| 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
Žr. 8.1 punkto komentarą. | |
|---|---|---|
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu - ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. |
||
|---|---|---|
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų 8.7. priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi. |
NE. | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. |
TAIP | |
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis TAIP nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
||
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto jgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija |
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. |
TAIP | Netaikytina |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
TAIP | Netaikytina |
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. |
TAIP | Netaikytina |
|---|---|---|
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. |
TAIP | |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. |
TAIP | |
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
TAIP | |
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
NE | Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. |
NE | taikomos tokios nėra Imonėje schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. |
NE | taikomos tokios Imonėje nėra schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkama informaciją |
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose bendrovės salygomis siūlomas panašiomis dalyvavimas darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
NE | taikomos tokios Įmonėje nėra schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo |
NE | taikomos tokios Įmonėje nėra schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti atlvginimo schemas akcijomis pagristo pateiktas visas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
||
|---|---|---|
| IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. |
||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų 9.1. |
TAIP | |
| gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turetojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galetų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
TAIP | šių Bendrovė laikosi rekomendacijų. Pavyzdžiui, Bendroves su vykdomos darbuotojų atstovais konsultacijos, derybos, pasitarimai dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę Bendrovė informuoja sutarti, profesinių sąjungų atstovus apie numatomas Bendrovėje permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato istatymai. |
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
TAIP | |
| X principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai |
||
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
TAIP, išskyru s punktu s (4) ir (7) |
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
TAIP | |
|---|---|---|
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija |
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją |
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
TAIP | Bendrovė informaciją per Vilniaus biržos vertybinių popierių informacijos naudojamą pateikia atskleidimo sistema lietuvių ir anglų kalbomis vienu skelbia metu. Bendrovė prieš Vilniaus informacija vertybinių popierių biržos prekybos sesija arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose Bendroves prekiaujama vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti pavyzdžiui, skelbti informacija informacines technologijas, bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
TAIP | 10.5 punkto komentare Be nurodyto informacijos atskleidimo Bendrovė naudojasi būdo, jvairiomis priemonėmis (VI) leidžiamu centras Registry elektroniniu leidiniu viešiems pranešimams skelbti, naujienų viešai agentūromis, prieinamu Bendrovės interneto tinklalapiu), užtikrinti, siekdama kad skleidžiama informacija pasiektų suinteresuotų daugiau kuo asmenų. Bendrovės interneto tinklalapyje informacija skelbiama lietuvių ir |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
TAIP | anglų kalbomis. |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomuma. |
||
|---|---|---|
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turetu atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
TAIP | |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito jmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
TAIP | Atrinkus audito ja jmone, visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
TAIP |
*****
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.