Interim / Quarterly Report • Aug 24, 2012
Interim / Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
| Grupk | Bendrovk | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio - 31 d. |
|
| TURTAS | |||||
| Ilgalaikis turtas | |||||
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | |||||
| Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai | |||||
| ieme ir pastatai | |||||
| Statiniai ir maginos | |||||
| Transport0 priemones | |||||
| Trenginiai ir jrankiai | |||||
| Nebaigta statyba ir iSankstiniai | |||||
| apmokej imai | |||||
| Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy | |||||
| iS viso | |||||
| Ilgalaikis finansinis turtas | |||||
| Investicijos j dukterinq jmong | |||||
| Po vieneriy mety gautinos sumos | |||||
| Kitas finansinis turtas | |||||
| llgalaikio finansinio turto ii viso | |||||
| 1:lgalaikio turto i'i viso | |||||
| Trumpalaikis turtas | |||||
| Atsargos ir iSankstiniai apmokejimai | |||||
| Atsargos | |||||
| Iiankstiniai apmokej imai | |||||
| Atsargy ir iSankstiniy apmokejimy iS viso | |||||
| Per vienerius metus gautinos sumos | |||||
| IS pirkejy gautinos sumos | |||||
| Kitos gautinos sumos | |||||
| Per vienerius metus gautiny sumy iS viso | |||||
| Pinigai ir pinigy ekvivalentai | |||||
| Trumpalaikio turto i3 viso | |||||
| Turto i'i viso | 402.587 | 412.255 | 406.069 | 4 16.069 |
(tgsinys kitame puslapyje)
| GrupC | Bend rove | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
|
| NUOSAVYBE IR JSIPAREIGOJIMAI | |||||
| Nuosavybk | |||||
| Kapitalas | 1 | 256.392 | 256.392 | 256.392 | 256.392 |
| Privalomasis rezervas | 10 | 1.307 | 635 | 1.307 | 63 5 |
| Kiti rezervai | 10 | 2.584 | 3.468 | 2.584 | 3.468 |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | |||||
| Ataskaitiniy mety pelnas | |||||
| Ankstesniy mety pelnas (nuostoliai) | |||||
| Nepaskirstytojo pelno (nuostoliy) iS viso | |||||
| Nuosavybk iS viso | |||||
| MokCtinos sumos ir jsipareigojimai | |||||
| Po vieneriy mety mokCtinos sumos ir | |||||
| jsipareigojimai | |||||
| llgalaikes finansines skolos | 11 | ||||
| Lizingo (finansines nuomos) jsipareigojimai | 12 | ||||
| Atidetojo pelno mokesEio jsipareigojimas | 21 | ||||
| Dotacijos (atidetosios pajarnos) | 13 | ||||
| ISmoky darbuotojams jsipareigojimas | 14 | ||||
| Kiti ilgalaikiai jsipareigojimai | |||||
| Po vieneriy mety mokCtiny sumy ir | |||||
| ilgalaikiy jsipareigojimy iS viso | |||||
| Per vienerius metus mokktinos sumos ir | |||||
| jsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikiy finansiniy skoly ir lizingo | |||||
| (finansines nuomos) einamyiy mety dalis | 11,12 | ||||
| Trumpalaikes finansines skolos | 11 | ||||
| Prekybos skolos | 23 | ||||
| Su darbo santykiais susije jsipareigojimai | |||||
| Gauti iSankstiniai apmokejimai | |||||
| Moketini mokesEiai | |||||
| ISvestiniai finansiniai instrumentai | |||||
| ISmoky darbuotojams jsipareigoj imo einamyiy mety dalis |
|||||
| Kitos trumpalaikes moketinos sumos ir jsipareigojimai |
|||||
| Per vienerius metus mokktiny sumy ir | |||||
| jsipareigojim y i'i viso | |||||
| Mokktiny sumy ir jsipareigojimy ig viso | |||||
| Nuosavybe ir jsipareigojimai iS viso | 402.587 | 412.255 | 406.069 | 416.069 | |
| (pabaiga) |
Toliau pateikiamas aigkinarnasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2012 m. liepos 23 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhaltere | Violeta StaSkiiniene | 2012 m. liepos 23 d. |
| Bendrqjq pajamq ataskaitos | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupk Pasta-2012 m. |
2012 m. | p 2011 m. |
2011 m. | ||||
| bos | I1 ketvirtis I pusmetis I1 ketvirtis I pusmetis 2011 m. | 2010 m. | |||||
| Veiklos pajamos | |||||||
| Pardavimy pajamos | 16 | 41.523 | 216.997 | 34.094 | 177.323 | 309.345 | 306.856 |
| Kitos veiklos pajamos | 18 | 5 49 | 97 1 | 575 | 980 | 2.343 | 2.202 |
| Veiklos pajamq ig viso | 42.072 | 217.968 | 34.669 | 178.303 | 311.688 | 309.058 | |
| Veiklos sqnaudos | |||||||
| Kuras ir pirkta energija | (38.072) | (1 72.415) | (28.646) | (128.355) (233.756) | (221.932) | ||
| Atlyginimai ir socialinis | |||||||
| draudimas | (5.625) | (10.922) | (5.461) | (10.719) | (22.334) | (20.608) | |
| Nusidevejimas ir | |||||||
| amortizacija | 3,4 | (3.939) | (7.91 7) | (3.903) | (7.842) | (15.888) | (1 5.788) |
| Remontas ir eksploatacija | (581) | (1.131) | (575) | (986) | (5.703) | (4.236) | |
| Gautiny sumy realizacines | |||||||
| vertes sumaiejimo | |||||||
| pasikeitimas | 5,s | 549 | (4.034) | (833) | (3.528) | (2.189) | (17.289) |
| MokesEiai, iiskyrus pelno | |||||||
| mokestj | (1.341) | (2.359) | (1.063) | (2.127) | (4.3 12) | (4.350) | |
| Elektros energija | (444) | (1.307) | (513) | (1.387) | (2.515) | (2.558) | |
| PetraSitiny elektrines | |||||||
| operatoriaus sqnaudos | 1 | - | (8 12) | ||||
| ialiavos ir mediiagos | (470) | (903) | (481) | (921) | (1.962) | (1.674) | |
| gildymo ir karito vandens | |||||||
| sistemy prieiiiiros sqnaudos | - | (463) | |||||
| Vanduo | (273) | (576) | (288) | (626) | (1.160) | (825) | |
| Atsargy realizacines vertes | |||||||
| sumaiejimo pasikeitimas | 7 | (1 19) | (1 19) | - | - | (999) | 3 0 |
| Kitos sqnaudos | 17 | (2.769) | (5.621) | (2.778) | (5.691) | (10.661) | (9.598) |
| Kitos veiklos sqnaudos | 18 | (4 18) | (7 1 0) | (354) | (637) | (1.334) | (1.349) |
| Veiklos sqnaudos, ig viso | (53.502) | (208.014) | (44.895) | (162.819) (303.276) | (300.989) | ||
| Veiklos pelnas | (11.430) | 9.954 | (10.226) | 15.484 | 8.412 | 8.069 | |
| Finansines ir investicines | |||||||
| veiklos pajamos -. | 19 | 620 | 1.046 | 6.503 | 7.043 | 8.001 | 2.024 |
| Finansines ir investicines | |||||||
| veiklos sqnaudos | 20 | (478) | (1.041) | (392) | (820) | (1.653) | (2.405) |
| Finansinks ir investicinks | |||||||
| veiklos pajamos, grynqja | |||||||
| verte | 142 | 5 6.111 |
6.223 | 6.348 | (381) | ||
| Pelnas prieg | |||||||
| apmokestinimq | (11.288) | 9.959 | (4.1 15) | 21.707 | 14.760 | 7.688 | |
| Pelno mokestis |
|||||||
| Grynasis pelnas | (1 1.288) | 9.959 | (4.1 15) | 21.707 | 13.540 | 4.167 | |
| Pelnas, tenkantis vienai | |||||||
| akcijai (litais) | 2 2 | (0,26) | 0,23 | (0,lO) | 0,5 1 | 0,32 | 0,lO |
| Toliau pateikiamas aiikinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity dalis. | |||||||
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2012 m. liepos 23 d. | |
|---|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | $\mathscr{H}$ 2012 m. liepos 23 d. |
| Bendrove | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pasta-2012 m. | 2012 m. | 2011 m. | 2011 m. | ||||
| bos | I1 ketvirtis | I pusmetis11 ketvirtis I pusmetis 2011 m. | 2010 m. | ||||
| Veiklos pajamos | |||||||
| Pardavimy pajamos | 16 | 4 1.476 | 2 16.938 | 33.776 | 176.674 | 308.622 | 305.441 |
| Kitos veiklos pajamos | 18 | 474 | 837 | 453 | 788 | 1.846 | 1.935 |
| Veiklos pajamy iS viso Veiklos sqnaudos |
41.950 | 217.775 | 34.229 | 177.462 | 310.468 | 307.376 | |
| Kuras ir pirkta energija Atlyginimai ir socialinis |
(38.072) (172.4 15) | (28.646) | (128.355) | (233.756) | (221.932) | ||
| draudimas | (5.350) | (10.51 1) | (5.184) | (10.176) | (21.412) | (19.416) | |
| Nusidevejimas ir amortiz. | 3,4 | (3.960) | (7.934) | (3.884) | (7.803) | (15.842) | (1 5.709) |
| Remontas ir eksploatacija Gautiny sumy realizacines vertes sumaiejimo |
(581) | (1.131) | (577) | (987) | (5.703) | (4.236) | |
| pasikeitimas | 54 | 549 | (4.034) | (833) | (3.528) | (2.189) | (17.289) |
| MokesEiai, iHskyrus pelno | (1.336) | (2.351) | (1.058) | (2.1 16) | (4.286) | (4.309) | |
| Elektros energija PetraSinny elektrines |
(442) | (1.303) | (510) | (1.380) | (2.504) | (2.546) | |
| operatoriaus qnaudos | 1 | - | (8 12) | ||||
| 2aliavos ir mediiagos Sildymo ir kargto vandens |
(454) | (874) | (450) | (842) | (1.847) | (1.484) | |
| sistemy prieiiiiros sqnaudos | (118) | (246) | (120) | (250) | (1.026) | (552) | |
| Vanduo | (273) | (575) | (288) | (625) | (1.156) | (822) | |
| Atsargy realizacines vertes | |||||||
| sumaiejimo pasikeitimas | 7 | (119) | (119) | (999) | 30 | ||
| Kitos qnaudos | 17 | (2.745) | (5.608) | (2.693) | (5.557) | (1 0.541) | (9.360) |
| Kitos veiklos sqnaudos | 18 | (1 50) | (283) | (202) | (365) | (677) | (808) |
| Veiklos sqnaudos, i3 viso | (53.051) (207.384) | (44.445) | (161.984) | (301.938) | (299.245) | ||
| Veiklos pelnas ina an sinks ir investicines |
(11.101) | 10.391 | (10.216) | 15.478 | 8.530 | 8.131 | |
| veiklos pajamos Finansines ir investicines |
19 | 620 | 1.046 | 6.503 | 7.043 | 8.001 | 2.024 |
| veiklos sqnaudos | 2 0 | (903) | (1.466) | (391) | (8 19) | (1.869) | (2.897) |
| Finansines ir investicines veiklos pajamos, grynqja |
|||||||
| verte | (283) | (420) | 6.1 12 | 6.224 | 6.132 | (8731 | |
| Pelnas prie3 apmokestinimq |
(11.384) | 9.971 | (4.104) | 2 1.702 | 14.662 | 7.258 | |
| Pelno mokestis | (1.220) | (3.521) | |||||
| Grynasis pelnas | 13.442 | 3.737 | |||||
| Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais) |
22 | (027) | 0,23 | (0,lO) | 0,5 1 | 0,3 1 | 0,09 |
Toliau pateikiamas aigkinarnasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2012 m. liepos 23 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhaltere | Violeta StaSktiniene | 20 12 m. liepos 23 d. |
| Nepaskirstytasis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
pelnas (nuostoliai) |
IS viso | |
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis | 256.392 | 448 | - | 302 | 257.142 | |
| Sudaryti rezervai | 10 | - | 187 | 3.468 | (3.655) | |
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
21.707 | 21.707 | ||||
| 2011 m birielio 30 d. likutis | 256.392 | 635 | 3.468 | 18.354 | 278.849 | |
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
(8.167) | (8.167) | ||||
| 2011 m. gruodiio 31 d. likutis | 256.392 | 635 | 3.468 | 10.187 | 270.682 | |
| Panaikinti rezervai | 10 | - | (3.468) | 3.468 | ||
| Sudaryti rezervai | 10 | 672 | 2.584 | (3.256) | ||
| Dividendai | 1 | - | (10.683) | (10.683) | ||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
||||||
| 2012 m. birielio 30 d. likutis |
| Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas ' (nuostoliai) |
IS viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis | 256.392 | 448 | - | 3.745 | 260.585 | |
| Sudaryti rezervai | 10 | 187 | 3.468 | (3.655) | ||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
- | 21.702 | 21.702 | |||
| 2011 m birielio 30 d. likutis | 256.392 | 635 | 3.468 | 21.792 | 282.287 | |
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
(8.260) | (8.260) | ||||
| 2011 m. gruodiio 31 d. likutis | ||||||
| Panaikinti rezervai | ||||||
| Sudaryti rezervai | ||||||
| Dividendai | ||||||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
||||||
| 2012 m. birielio 30 d. likutis |
Toliau pateikiamas aiSkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
| Generalinis direktorius | 2012 m. liepos 23 d. |
|---|---|
| Vyriausioj i buhaltere | m. liepos 23 d. |
| GrupC | Bend rove | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
| I pusm. | I pusm. | I pusm. | I pusm. | |
| Pinigy srautai ii (j) pagrindines veiklos | ||||
| Grynasis pelnas | 9.959 | 21.707 | ||
| Nepiniginiy straipsniy koregavimas: | 12.821 | 5.504 | ||
| Nusidevejimas ir amortizacija | 9.156 | 8.777 | ||
| Gautiny sumy nuraSymai ir realizacines vertes | ||||
| sumaiejimo pasikeitimas | 4.04 1 | 3.541 | ||
| Paliikan y sqnaudos | 897 | 8 19 | ||
| ISvestiniy finansiniy instrumenty tikrosios verte | ||||
| pasikeitimas | (60) | (1 73) | ||
| Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nuraSius ilgalaikj turtq | ||||
| ir akcij y vertq | (79) | 39 | ||
| Dotacijy (atidetyiy pajamy) (amortizacija) | (571) | (432) | ||
| Atsargy realizacines vertes pasikeitimas | 119 | |||
| ISmoky darbuotojams jsipareigojimy pasikeitimas | 300 | |||
| Sukaupimy pasikeitimas | (140) | (1 97) | ||
| Investicijy j dukterine jmonq nuvertejimas | - | |||
| Kity finansines ir investicines veiklos rezultaty | ||||
| eliminavimas | (842) | (6.870) | ||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | (1 1.066) | 1.824 | ||
| Atsargy sumaiejimas | (99) | (121) | ||
| ISankstiniy apmokejim y (padidejimas) sumaiejimas | (69) | (1 95) | (77) | (176) |
| IS pirkejy gautiny sumy sumaiejimas (padidejimas) | 17.691 | 43.385 | 17.653 | 43.467 |
| Kity gautiny sumy (padidejimas) sumaiejimas | (4.372) | (466) | (4.363) | (424) |
| Kity ilgalaikiy jsipareigojimy padidejimas | ||||
| (sumaiejimas) | 116 | 3 3 | 116 | 3 3 |
| Trumpalaikiy prekybos skoly ir gauty avansy | ||||
| padidejimas (sumaiejimas) | (25.237) | (41.241) | (25.286) | (41.242) |
| Su darbo santykiais susijusiy jsipareigojimy | ||||
| padidejimas (sumaiejimas) | 665 | 490 | 648 | 415 |
| Kity jsiskolinimy biudietui (sumaiejimas) | ||||
| padidejimas | ||||
| Kity trumpalaikiy jsipareigojimy (sumaiejimas) | (9) 248 |
(90) 29 |
25 1 | (73) 33 |
(tqsinys kitame puslapyje)
Toliau pateikiamas aiikinamasis raStas yra sudetine iiy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
| Grupe | Bend rove | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 rn. I pusm. |
2011 rn. I pusrn. |
2012 rn. I pusm. |
2011 rn. I pusm. |
|
| Pinigy srautai iS (j) Investicinks veiklos | ||||
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto | ||||
| (jsigijimas) | ||||
| Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos | ||||
| Gautos paliikanos ui: pradelstas gautinas sumas | ||||
| Gautos baudos | ||||
| Ilgalaikiy gautiny sumy (padidej imai) sumaiej imas | ||||
| Gautos paliikanos | ||||
| Grynieji (panaudoti) investicinks veiklos pinigy | ||||
| srautai | ||||
| Pinigy srautai iS (j) finansinks veiklos | ||||
| Paskoly gavimas | ||||
| Paskoly (grqiinimas) | ||||
| (Sumoketos) paliikanos | ||||
| Lizingo (finansines nuomos) (mokejimai) | ||||
| (Sumoketi) delspinigiai ir baudos | ||||
| ISmoketi dividendai | ||||
| Gauta subsidija | ||||
| Grynieji pinigy srautai iS (panaudoti) finansinks | ||||
| veiklos | ||||
| Grynasis pinigy srauty (surnaikjirnas) padidkjirnas | (2.306) | 3.345 | (2.355) | 3.381 |
| Pinigai ir pinigy ekvivalentai laikotarpio pradiioje | 5.936 | 3.574 | 5.899 | 3.524 |
| Pinigai ir pinigy ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 3.630 | 6.919 | 3.544 | 6.905 |
(pabaiga)
Toliau pateikiamas aiSkinamasis raStas yra sudetine Siy finansiniy ataskaity rinkinio dalis.
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 20 12 m. liepos 23 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhaltere | Violeta StaSkiiniene | 2012 m. liepos 23 d. |
AB ,,Kauno energija" (toliau - Bendrove) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcine bendrove. Jos buveines adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.
AB ,,Kauno energija" sudaro Bendroves centrine biistine ir filialas ,,Jurbarko Silumos tinklai".
Bendrove uisiima Silumos, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei Silumos ir karSto vandens sistemy prieiiCira. Bendrove jregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB ,,Lietuvos energija". Bendroves akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybiniy popieriy birios Baltijos Papildomame prekybos sqraie.
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 3 1 d. Bendroves akcininkai buvo:
| 2012 m. birielio 30 d. | 2011 m. gruodiio 31 d. | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Turimy akcijy skairius (vnt.) |
Nuosavybbs dalis (proc.) |
Turimy akcij y skairius (vnt.) |
Nuosavybbs dalis (proc.) |
||
| Kauno miesto savivaldybe | 39.665.892 | 92,82 | 39.665.892 | 92,82 | |
| Kauno rajono savivaldybe | 1.606.168 | 3,76 | 1.606.168 | 3,76 | |
| Jurbarko rajono savivaldybes taryba | 746.405 | 1,75 | 746.405 | 1,75 | |
| Kiti smulkiis akcininkai | |||||
Visos akcijos, kuriy kiekvienos nominali verte yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2012 m. ir 201 1 m. Bendrove savy akcij y neturejo.
2009 m. liepos 23 d. Bendroves akcininky susirinkimas nusprende padidinti jstatini kapitalq, igleidiiant 22.700.000 paprastyiy akcijy, kuriy kiekvienos nominali verte 6 Lt. Pirmumo teise isigyti igleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijq emisijos kaina lygi jy nominaliajai vertei. Akcijy emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnaSu, t.y. kolektoriais - tuneliais, esanCiais Kauno mieste, kuriy 136.200 tiikst. Lt rinkos verte buvo nustatyta nepriklausomy turto vertintojy, taikant atstatomosios vertes metodq.
20 10 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendroves visuotiniame akcininky susirinkime buvo nuspresta padidinti Bendroves istatinj kapitalq 682 tiikst. Lt (nu0 255.710 tiikst. Lt iki 256.392 tiikst. Lt), iSleidiiant 113.595 paprastyiy vardiniy 6 Lt nominalios vertes akcijq, kuriy emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausaneiu nepiniginiu jnaSu - pastatu - boilerine, esanCia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybes teise priklausaneiais nepiniginiais jnagais iniineriniais tinklais - esaneiais, Jurbarko mieste. Turtinio jnaSo verte perdavimo dienai nepriklausomy vertintojy nustatyta atstatomosios vertes metodu.
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmoketos.
2012 m. balandiio 30 d. eilinis visuotinis akcininky susirinkimas prieme sprendimq iimoketi 10.683 tiikst. Lt, t.y. po 25 ct ui vienq akcijq, dividendy iS 201 1 m. pelno. Dividendai pradeti moketi 2012 m. birielio pabaigoje, gavus kredito jstaigy leidimus pagal pasiraSytas kredito sutartis. NeiSmoketa dividendy dalis 2012 m. birBelio 30 d. yra 54 tiikst. Lt, kuri apskaityta kity trumpalaikiy moketiny sumy ir jsipareigojimy straipsnyje.
Grupe ir Bendrove taip pat teikia Sildymo sistemos prieiiiiros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB ,,Kauno energijacc paslaugy departamento pagrindu jsteige dukterinq jmone UAB ,,Pastaty prieiiaros paslaugoscc (toliau - ,,Dukterine jmoneCc). Dukterines jmones pagrindine veikla yra pastaty Silumos tinkly ir Silumos vartojimo jrenginiy, vidaus iniineriniy tinkly bei sistemy, statybiniy konstrukcijy eksploatacija bei prieiiiira. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrove samdo Dukterine jmonq atlikti Bendroves priiiiirimy pastaty nuolatines technines prieiiiiros bei Sildymo ir karSto vandens tiekimo sistemy prieiiiiros paslaugas.
Grupq sudaro Bendrove ir jos Dukterine jmone (toliau - ,,Grupe6'):
| TmonC | JmonCs buveinCs adresas |
GrupCs valdom dalis |
y akcijy Investicijos savikaina |
Investicijos vertCs maiinant kapitalq |
nuraiymas, Ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) |
Nuosavas kapitalas |
Pagrindine veikla |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| UAB | Savanori y | ||||||
| ,,Pastaty | pr. 347, | Sildymo | |||||
| prieiiiiros | Kaunas | 100 | sistem y | ||||
| paslaugos" | proc. | 6.5 18 | (1.603) | (55) | 4.860 | prieiiiira |
2012 m. birielio 30 d. investicijos j UAB ,,Pastaty prieiiiiros paslaugosc' sukaupti nuvertejimo nuostoliai sudare 1.603 tfikst. Lt (201 1 m. gruodiio 3 1 d. - 1 .I77 tiikst. Lt) ir buvo apskaityti Bendroves pelne ar nuostoliuose.
Kadangi, pasikeitus Silumos iikio jstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterine jmone nebegales teikti Sildymo ir karSto vandens tiekimo sistemy prieiiiiros paslaugy, 2012 m. balandiio 6 d. Bendroves valdybos sprendimu pritarta Dukterines jmones reorganizavimui atskyrimo biidu.
Dukterines jmones 2012 m. geguies 28 d. akcininky susirinkimo sprendimu nuspresta sumaiinti jstatinj kapitalq iki 4.915 tiikst. Lt, panaikinant 1.603 tiikst. Lt susikaupusj nuostolj. Dukterines jmones jstatai naujai registruoti 2012 m. birielio 13 d.
Bendroves veiklq reglamentuoja 2003 m. geguies 20 d. Lietuvos Respublikos Silumos iikio jstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. jsigaliojo 2007 m. lapkricio 20 d. Lietuvos Respublikos Silumos ukio jstatymo pakeitimo jstatymas Nr. X-1329. 20 1 1 m. spalio 13 d. paskelbtas Silumos iikio jstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabuEiy gyvenamqjy namy Sildymo ir karSto vandens sistemas bei Silumos punktus, nepriklausomai nuo punkty nuosavybes, priiiiiri nesusijqs su Silumos tiekeju Sildymo ir karSto vandens priiiiiretojas, kurj pasirenka daugiabueio namo gyventojai. Lietuvos Respublikos Silumos iikio jstatymo pakeitimo jstatymas Nr. X - 1613 jsigaliojo nuo 201 1 m. IapkriCio 1 d. Nuo Sios datos j Silumos pardavimo kainq nera jtrauktos jokios qnaudos, susijq su Silumos punkty prieiiiira.
Pagal Lietuvos Respublikos Silumos ukio jstatymq Bendroves veikla yra licencijuojama, jq reguliuoja Valstybine kainy ir energetikos kontroles komisija (toliau - Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteike Bendrovei Silumos tiekimo licencijq. Licencija galioja neribotq laikq, taeiau, atsiivelgiant j tai, ar laikomasi tam tikry sqlygy, gali btiti atSaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato Silumos tiekimo kainy viriutines ribas.
Bendroves gamybinius pajegumus sudaro PetraSiiiny elektrine, 3 katilines Kauno integruotame tinkle, 7 regionines katilines Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 14 izoliuoto tinklo ir 34 vietines dujofikuotos katilines Kauno mieste.
2012 m. kovo 21 d. Kauno rajone, AB ,,Kauno energija" Garliavos katilineje pradeda veikti naujas 6,5 MW bendros galios biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, kuriame pagaminta Siluma bus tiekiama Garliavos miestelio vartotojams. Tai - vienas iS pirmyiy biokuro jrenginiy Lietuvoje, kurio statyba finansuota pagal Energetikos paslaugy bendroves (EPB) finansavimo modelj.
Bendras instaliuotas Siluminis galingumas sudaro 496,ll MW, elektrinis - 8,75 MW, iS jy PetraSiiiny elektrineje - 254,s MW Siluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke - 27 MW Siluminis. Bendras visos Bendroves energijos gamybos pajegumas yra 504,86 MW.
Bendrove 2003 m. parduodama dalj padaliniui ,,Kauno elektrine" priklausantio turto UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau - KTE) sutartyje jsipareigojo iS Sios bendroves kasmet nupirkti ne maiiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo Silumos poreikio. Sutartis galioja 15 mety nuo pardavimo sutarties pasiraSymo dienos. Sioje sutartyje numatyta, kad Silumos pirkimo kaina iS KTE nedides 5 metus nuo sutarties pasiraSymo dienos. Komisija naujq Silumos kainq patvirtino tiek KTE, tiek Bendrovei, ji jsigaliojo nuo 2008 m. gruodiio 1 d.
Grupes vidutinis darbuotojy skaiEius 2012 m. buvo 625 (201 1 m. - 640). Vidutinis Bendroves darbuotojy skaiEius 2012 m. buvo 589 (201 1 m. - 585).
20 1 1 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybes taryba patvirtino bendroves 20 12 - 20 15 m. investicijy planus, pagal kuri per 2012 - 2015 m. laikotarpi j bendroves turtq numatoma investuoti 257,74 mln. Lt. Grupe ir Bendrove per 2012 m. j nuosavq turtq investavo 19.180 ir 19.222 tiikst. Lt (per 201 1 m. - 35.202 ir 35.190 tiikst. Lt).
Siekdama jgyvendinti Europines tarSos maiinimo ir atsinaujinanciy energijos iStekliy direktyvas bei sukurti prielaidas Silumos kainai maiinti, 201 1 m. IapkriCio men. Bendrove pateike Lietuvos verslo paramos agentiirai (toliau - LVPA) 3 paraiSkas naujy biokuro kogeneraciniy jegainiy statybai iS Europos Sqjungos struktiiriniy fondy (ESSF) finansuoti. ParaiSkos pateiktos naujoms kogeneracinems jegainems PetraSiiiny elektrineje bei ,,Inkaroc' ir NoreikiSkiy katilinese statyti. Visi Sie trys projektai prisidety prie Siltnamio efektq sukelianEiy dujy ismetimy maiinimo.
Bendra praioma leSy suma - 17,74 mln. Lt. Projektui ,,Biokurq naudojanEios termofikacines elektrines statyba ,,InkaroU katilineje" iS ESSF praSoma 6 mln. Lt sumos. Projektui ,,Biokurq naudojantios termofikacines elektrines statyba NoreikiSkiy katilineje praSoma 5,74 mln. Lt, o projektui ,,PetraSiiiny elektrines rekonstrukcija, jrengiant kogeneracinq elektrinq, naudojanEiq biokurq" - 6 mln. Lt sumos. Finansavimas Siems projektams praiomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmy programos prioriteto ,,Aplinka ir darnus vystymasiscc priemonq ,,AtsinaujinanEiy energijos iStekliy panaudojimas energijos gamybai".
Naujy biokurq naudojanEiy termofikaciniy elektriniy statybos projektus Bendrove inicijavo atsiivelgdama j sqlyginai aukS\$ Silumos energijos pirkimo iS KTE kainq bei siekdama prisideti prie Lietuvos tarptautiniy jsipareigojimy didinti atsinaujinantiy energijos iStekliy panaudojimq energijos gamyboje, maiinti Lietuvos priklausomybq nuo importuojamo iSkastinio kuro ir apsiriipinti Silumos energija konkurencinga kaina.
Planuojama, kad jmonei priklausanCioje ,,InkaroU katilineje naujos termofikacines elektrines elektros energijos gamybos galia sieks 3,5 MW, o Silumos - apie 11,4 MW, nevertinant kondensaciniame ekonomaizeryje pagamintos Silumos. Per metus Siais naujais jrenginiais planuojama pagaminti apie 107 GWh Silumos energijos, jvertinant ir kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamq Silumos energijq, ir apie 25 GWh elektros energijos, kurios gamybai bMy sunaudojama apie 67 tukst. t medienos kasmet. Sio projekto verte yra 46,l mln. Lt.
NoreikiSkiy katilineje Bendrove planuoja pastatyti termofikacinq elektrinq, veikianEiq gar0 turbinos technologijos pagrindu. Elektros energijos gamybos galia Eia siekty 0,4 MW, o Silumos - apie 1,3 MW. Per metus naujuose jrenginiuose planuojama pagaminti apie 11,6 GWh Silumos energijos, jvertinant kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamq Silumos energijq, ir apie 2,7 GWh elektros energijos, kurios gamybai biity sunaudojama apie 7,26 tiikst. t medienos kasmet.
imonei priklausanEioje PetraSiUny termofikacineje elektrineje planuojama pastatyti naujq termofikacinq elektrinq, veikianEiq gar0 turbinos technologijos pagrindu. Jos elektros energijos gamybos galia sieks 16 MW, o Silumos - apie 44 MW. Per metus elektrines jrenginiuose planuojama pagaminti apie 428,3 GWh Silumos energijos, jvertinant kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamq Silumos energijq, ir apie 11 6,l GWh elektros energijos, kurios gamybai bMy sunaudojama apie 257,5 tiikst. t medienos per metus. Sio projekto verte yra 118,7 mln. Lt.
Projekty vystymas apraSytas 26 pastaboje.
Kita alternatyva modernizuoti PetraSiiiny termofikacinq elektrinq - vystyti bendrq projektq su AB ,,Lietuvos energija" de1 PetraSiiiny elektrines teritorijoje ,,plyno lauko" investicijos, jrengiant iki 50 MW biomases deginimo katilq su 25 MW gar0 turbina elektros gamybai. Sio projekto verte gali siekti nuo 260 iki 270 mln. lity. Jo esme - galimybe optimalia kaina tiekti Silumq Kauno miestui.
Bendrove pateike paraiSkas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijy fondui (toliau - LAAIF) NoreikiSkiy ir Eierelio katiliniy rekonstrukcijoms, jrengiant biokuru kiirenamus vandens Sildymo katilus, finansuoti. Siems projektams finansuoti iS LAAIF Bendrove siekia gauti apie 4,7 mln. Lt paramq. LR aplinkos ministro jsakymais 2012 m. geguies men. patvirtntas finansavimas NoreikiSkiy ir Eierelio katiliniy projektams 4,l mln. Lt sumai.
Siuo metu Bendrove yra gavusi 10 potencialiy nepriklausomy Silumos gamintojy (bendra galia - 260 MW) paraiSkas prisijungti prie Bendroves valdomo integruoto Silumos tiekimo tinklo. 2012 m. kovo 7 d. Bendroveje potencialiems nepriklausomiems Silumos gamintojams pristatytas Centralizuotai tiekiamos Silumos supirkimo tvarkos jgyvendinimo taisykliy projektas. Dokumentas pateiktas ir VKEKK. Tai pirmasis tokio pobiidiio teorinis dokumentas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. VienareikSmis reglamentavimas sudaryty sqlygas konkurencijai Silumos gamybos sektoriuje atsirasti ir Silumos, tiekiamos vartotojams, kainai maiinti.
2012 m. sausio 27 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir Bendrove pasirage bendradarbiavimo sutartj, pagal kuriq LEI ir Bendroves specialistai sukurs ir bendroves valdomame Silumos tiekimo tinkle jdiegs termohidrauliniy parametry stebesenos, avarijy analizes ir prevencijos sistemq. Sistema veiks nuotoliniu termohidrauliniy parametry nuskaitymo ir analizes principu ir jgalins, operatyviai reaguojant i avarijas ar kt. tinklo sutrikdymo atvejus, sumaiinti nuostolius bei uitikrinti patikimesnj Silumos tiekimq. Tyrimy metu gauti rezultatai planuojami panaudoti Bendroves veiklai efektyvinti bei Silumos tiekimo patikimumui didinti.
Siais metais Bendrove ir Grupe pritaike visus naujus TASV ir TASV TFAAK isleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Saungos (ES), bei jy aigkinimus, kurie yra svarbijs Bendroves ir Grupes operacijoms.
Pateiktos finansines ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansines atskaitomybes standartais (TFAS) priimtais Europos Saungos (ES) ir jy ailkinimais. Standartus iSleido Tarptautiniy apskaitos standarty valdyba (TASV), o jy aiSkinimus - Tarptautinis finansiniy ataskaity aiSkinimo komitetas (TFAAK).
Sios finansines ataskaitos yra parengtos jsigijimo savikainos pagrindu, iSskyrus fmansinio turto ir jsipareigojimy, kuriy tikrosios vertes pokyEiai pripaBjstami pelnu arba nuostoliais. Istorine savikaina yra iS esmes pagrjsta atlygio, sumoketo uB turtq, tikrga verte.
Finansiniai Bendroves ir kity Grupes jmoniy metai sutampa su kalendoriniais metais.
Grupe ir Bendrove apskaitq tvarko pirmines ekonomines aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau - hnkcine valiuta). Siose finansinese ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tiikstanEiy lity, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendroves bei jos dukterines jmones finkcine ir pateikimo valiuta.
Nuo 2002 m. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito uB 1 eurq, o lito kursq kitq valiuty atZvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.
Grupes ir Bendroves konsoliduotos finansines ataskaitos apima AB ,,Kauno Energija" ir jos dukterinq jmonq. Dukterines jmones finansines ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojanEios Bendroves. Konsoliduotos finansines ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panaSiems sandoriams ir kitiems jvykiams panaSiomis aplinkybemis.
Per metus jsigytos arba parduotos jmones yra jtraukiamos j konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontroles perejimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi jmoniy tarpusavio sandoriai, likuEiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukteriniy jmoniy pajamos yra priskiriamos jmones savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas tapty neigiamas.
Dukterine jmone - tai tokia jmone, kuriq tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti jmone. Paprastai jmone yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentq balsavimo teises suteikianEio akcinio kapitalo, irlar kai ji gali kontroliuoti fmansinq ir jprastinq veiklq ir taip gauti naudos iS Sios bones veiklos
Grupes nuosavybes dalies dukterinese jmonese pasikeitimai, kurie nelemia dukteriniy jmoniy kontroles praradimo Grupeje, yra apskaitomi kaip nuosavybes operacijos. Grupes dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitines vertes yra koreguojamos siekiant atspindeti jiems tenkanEiy daliy dukterineje jmoneje pokyEius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumoketo ar gauto atlygio tikrosios vertes yra pripa2jstamas tiesiogiai nuosavybeje ir priskiriamas jmones savininkams.
Kai Grupe praranda dukterinb jmones kontrolq, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaiEiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertes sumos ir bet kurios iSlaikytos dalies tikrosios vertes bendros sumos ir (ii) dukterines jmones turto (jskaitant prestiBq) ir jsipareigojimy bei nekontroliuojamos dalies ankstesnes balansines vertes. Kai dukterines jmones turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertes suma, ir susijqs pelnas ar nuostoliai buvo jtraukiami j bendrqsias pajamas ir sukaupti nuosavybeje, sumos, kurios anksEiau buvo jtrauktos j kitas bendrqsias pajamas ir sukauptos nuosavybeje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t.y, perklasifikuojamos j pelnq ar nuostolius arba
perkeliamos tiesiogiai j nepaskirstytqjj pelnq, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos j buvusiq dukterinq jmonq tikroji verte kontroles praradimo datq yra laikoma tikrqja verte pirminio pripatinimo metu tolesnes apskaitos tikslais pagal 39-qjj TAS ,,Finansines priemones: pripatinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos j asocijuotq arba bendrai kontroliuojamq iikio subjektq jsigijimo savikaina pirminio pripatinimo metu.
Bendroves finansines btikles ataskaitose investicijos j dukterines jmones apskaitomos jsigijimo savikainos metodu. IS dukteriniq jmoniq gaunami dividendai pripa2jstami per pelnq.
39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar btitina pripatinti vertes sumatejimo nuostolius, susijusiq su Grupes ir Bendroves investicija j dukterinq jmonq. Kai bMina, visa apskaitine investicijos verte (jskaitant prestitq) yra tikrinama del vertes suma2ejimo pagal 36 TAS ,,Turto vertes sumatejimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamdq vertq (didesne iS naudojimo vertes ir tikrosios vertes atemus pardavimo islaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripatintas vertes sumdejimo nuostolis sudaro investicijq balansines vertes dalj. Bet koks nuostolio del vertes sumatejimo atstatymas yra pripdjstamas pagal 36 TAS tiek, kiek veliau padideja investicijos atsiperkamoji verte.
Atskirai jsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo savikaina, atemus sukauptq amortizacijq ir sukauptus vertes suma2ejimo nuostolius. Amortizacija yra pripa2jstama taikant tiesinj-linijinj metodq per numatytq naudingo tarnavimo laikq. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra pertitirimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame jvertinime. Atskirai jsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atemus vertes sumatejimo nuostolius.
Nematerialiojo turto pripatinimas nutraukiamas jj pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonomines naudos iS to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iS nematerialiojo turto pripatinimo nutraukimo, apskaitiuojamo kaip skirtumas tarp grynyiq pardavimo jplauky ir balansines turto vertes yra pripatjstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripa2inimas nutraukiamas.
Ut licencijas sumoketos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jq galiojimo laikotarpj (3 - 4 metus).
Naujos programines jrangos jsigijimo kaStai yra kapitalizuojami ir pripatjstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei Sie kaStai nera kompiuterines jrangos sudedamoji dalis. Programine jranga yra amortizuojama per ne ilgesnj nei 3 mety laikotarpj. ISlaidos, patirtos atstatant arba iSlaikant numatomq ekonominq naudq iS turimq programiniq sistemq veiklos, yra pripatjstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir prietiiiros darbai, sqnaudomis.
Gauti tarSos leidimai yra apskaitomi taikant ,,grynojo jsipareigojimo" metodq. Pagal Sj metodq Grupe ir Bendrove tarSos leidimus apskaito nominaliqja verte, kaip tai leidtia TAS 20 ,,Valstybes dotacijq apskaita ir valstybes paramos pateikimas atskaitomybejeb'.
lsipareigojimai jsigyti papildomus leidimus terSti yra pripatjstami jiems atsiradus (pvz. jsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tiketinu ateities tarSos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupes ir Bendroves faktiSkai ismestas tarSos kiekis virSija turimq tarSos leidimq kiekj.
Taikydama ,,grynojo jsipareigojimo" metodq Grupe ir Bendrove leidimq terSti mkumq vertina lygindama turimq tarSos leidimq kiekj su faktiSkai per metus ismetamais terSalq kiekiais.
TarSos leidimq pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimq leidimy balansines vertes yra pripatjstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar Sio sandorio metu susidaro faktiSkas ar tiketinas tarSos leidimq triikumas. Kai del tarSos leidimq pardavimo susidaro faktiSkas tarSos leidimq trtikumas,
finansines bukles ataskaitose pripaijstamas papildomas jsipareigojimas, jtraukiant atitinkamas sqnaudas j pelnq ar nuostolius.
Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai apskaitomi jsigijimo savikaina, j kuriq nejeina kasdienines prieBiuros iSlaidos, atemus sukauptq nusidevejimq ir jvertintus vertes sumaBejimo nuostolius, jei tokiy yra. Jsigijimo verte apima nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy pakeitimo islaidas, kai jos patiriamos, jei Sios iSlaidos atitinka turto pripaBinimo kriterijus.
Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas jsigijimo savikaina, atemus vertes sumaBejimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesEius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sqnaudas vadovaujantis Grupes ir Bendroves apskaitos politika. Sio turto nusidevejimas pradedamas skaiEiuoti taikant tq patj nusidevejimo skaiEiavimo metodq kaip ir kit0 nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoStas jam numatytam naudojimui.
Nusidevejimas pripaBjstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpj, taikant tiesinj-linijinj metodq, nuraSoma jo savikaina (iSskyrus Zemq ir nebaigtq statybq) atemus likvidacinq vertq. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacine verte, ir nusidevejimo metodai yra perZiurimi kiekvieny mety pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame jvertinime.
Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra perBiiirimas uaikrinant, kad nusidevejimo terminas atitinka numatomq ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpj. 2008 m. rugsejo 1 d. buvo perBiiireti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip apraSyta 2.25 pastaboje.
Nusidevejimas skaiEiuojamas taikant tiesiogiai proporcingq metodq per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Metai | |
|---|---|
| Pastatai | 7 - 50 |
| Statiniai ir maginos | 5 - 70 |
| Transport0 priemones | 3 - 10 |
| Jrenginiai ir jrankiai | 2 - 20 |
kemes nusidevejimas neskaitiuojamas.
Turtas pripaBjstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir jsigijimo savikaina virSija 500 Lt.
Nekilnojamasis turtas, jra nga ir jrengimai, jsigytas finansines n uomos btidu, yra nudevimas per naudingq tarnavimo laikotarpj, taikant tq patj naudingq tarnavimo laikotarpj kaip nuosavam turtui.
Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy pripaBinimas nutraukiamas jj pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iS to turto naudojimo ar pardavimo ekonomines naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys del nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy vieneto pardavimo arba nuraSymo yra apskaiEiuojamas kaip grynqjy pardavimo jplauky ir balansines turto vertes skirtumas ir yra pripaBjstamas pelne ar nuostoliuose.
Velesnes remonto iSlaidos yra pridedamos prie turto vertes, jei yra tiketina, kad Grupe ir Bendrove ateityje gaus ekonominq naudq iS Siy iblaidy, ir jei iSlaidy savikainq galima patikimai jvertinti. Pakeistos dalies apskaitines vertes pripaBinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto iSlaidos yra pripafjstamos sqnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.
Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpj ar pagerina turto naudingqsias savybes, iSlaidos yra kapitalizuojamos ir nudevimos per likusj nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpj.
Nebaigta statyba apskaitoma jsigijimo verte. Jq sudaro statybos, statiniy ir jrenginiy vertes bei kitos tiesiogiai priskirtinos iglaidos. Nusidevejimas nebaigtai statybai neskaiEiuojamas tol, kol turtas nepradetas naudoti arba nera paruoStas eksploatacijai.
Kiekvienq finansines biikles ataskaitos sudarymo datq Grupe ir Bendrove periiiiri likutinq nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy bei nematerialiojo turto vertq, kad nustatyty, ar yra kokiy nors poQmiy, kad Sio turto verte sumatejo. Jei tokiy po2ymiy yra, Grupe ir Bendrove jvertina Sio turto atsiperkamqjq vertq tam, kad biity galima jvertinti vertes sumatejimq Cjei toks yra). Kai nejmanoma jvertinti turto atsiperkamosios vertes, Grupe ir Bendrove apskaiEiuoja pajamas generuojanEios turto grupes, kuriai Sis turtas priklauso, atsiperkamqjq vertg. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrjstq ir pastoviq priskyrimo bazg, Grupes ir Bendroves turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojanEioms turto grupems, arba prieSingu atveju jis priskiriamas prie matiausios pajamas generuojantios turto grupes, kuriai galima identifikuoti pagrjstq ir pastoviq paskirstymo bazq.
Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dB1 vertes sumatejimo matiausiai kartq per metus, ir kai yra pomiy, kad turto verte gali bMi sumatejusi.
Atsiperkamoji verte yra didesnioji iS tikrosios vertes, atemus pardavimo sqnaudas, ir naudojimo vertes. lvertinant naudojimo vertq, tiketini ateities pinigy srautai yra diskontuojarni iki dabartines vertes naudojant ikimokestinq diskonto normq, jvertintq pagal dabartines rinkos sqlygas, egzistuojantiq pinigy laiko vertq bei su turtu susijusiq rizikq, j kuriq nebuvo atsitvelgta jvertinant ateities pinigy srautus.
Jei turto (ar pajamas generuojantios turto grupes) jvertinta atsiperkamoji verte yra matesne nei Sio turto apskaitine verte, apskaitine turto verte sumatinama iki atsiperkamosios Sio turto (ar pajamas generuojantios turto grupes) vertes. Nuostoliai del vertes sumatejimo iS karto pripatjstami per pelnq arba nuostolius.
Jei po nuostolio del vertes sumatejimo pripatinimo turto verte padideja, tai apskaitine turto (pajamas generuojanEios turto grupes) verte padidinama iki naujai apskaiEiuotos turto atsiperkamosios vertes, bet taip, kad padidejimas nevirSytq apskaitines Sio turto (pajamas generuojanEios turto grupes) vertes, jei nuostoliai del vertes suma2ejimo ankstesniais metais nebiity buvq pripatinti. Turto vertes sumatejimo atstatymas pripazjstamas per pelnq arba nuostolius iS karto.
Finansinis turtas yra skirstomas j finansinj turtq, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripatjstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinj turtq, skirtq parduoti. Visi finansinio turto jsigijimai ir pardavimai yra pripazjstami jy pirkimo (pardavimo) dienq. IS pradtiy finansinis turtas yra apskaitomas jsigijimo verte, kuri yra lygi sumoketo atlyginimo tikrajai vertei, jtraukiant (iSskyrus finansinj turtq, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripatjstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sqnaudas.
Efektyvios paliikany normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaiEiavimo ir paliikanq pajamy paskirstymo per atitinkamq laikotarpj metodas. Efektyvi paliikany norma yra paliikany norma, kuri tiksliai diskontuoja jvertintus ateities pinigy srautus (jskaitant visus sumoketus ar gautus mokestius, kurie yra neatskiriama efektyvios paliikany normos dalis, sandorio iSlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripatinimo apskaitines vertes per numatytq finansinio turto laikotarpj arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesni laikotarpj.
Pajamos iS skolos instrumenty, iSskyrus tq finansinj turtq, ,,kurio tikrosios vertes pokyEiai pripatjstami pelnu ar nuostoliais", yra pripatjstamos taikant efektyvios paliikany normos metodq.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripatjstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris jsigijimo metu apskaitomas tikrqja verte.
Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:
Finansinis turtas, iSskyrus finansinj turtq, laikomq prekybai, pirminio pripa2inimo metu gali bMi apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripa2jstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokyEiai pripazjstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrqja verte, kurio bet kokj pelnq arba nuostolius, atsirandanEius iS pervertinimo, pripdjstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripdintas pelnu ar nuostoliu apima ir j visus uzdirbtus dividendus ir palakanas u2: finansinj turtq ir jtraukiamas j ,,kitas pelnas ir nuostoliai" bendnljy pajamy ataskaitos eilutq.
Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neiSvestinis finansinis turtas, pripazjstamas galimu parduoti arba kuris nera klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertes pokytiai pripazjstami pelnu ar nuostoliais.
Grupes ir Bendroves laikomos listinguojamos iSperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrqja verte. Gmpe ir Bendrove taip pat turi nelistinguojamy akcijy investicijy, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tatiau jos taip pat klasifkuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrqja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji verte gali bati patikimai jvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys del tikrosios vertes pasikeitimo yra pripazjstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijy perkainojimo rezerve, nejtraukiant vertes suma2ejimo nuostoliy, palakany, apskaitiuotq naudojant efektyvios paliikany normos metodq, ir uzsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostoliy iS piniginio turto, kurie pripazjsti pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertes sumazejimo nuostoliy, ankstiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijy perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami j pelnq arba nuostolius.
Dividendai iS finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybes instrumento yra pripazjstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Gmpei ir lmonei atsirado teise gauti dividendus.
Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui verte, iSreikSta uzsienio valiuta yra nustatoma ta uzsienio valiuta ir yra perskaitiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iS uzsienio valiutos kurso, pripazjstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaitiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iS uzsienio valiutos kurso yra pripazjstami kitose bendrosiose pajamose.
Paskolos ir gautinos sumos yra neiSvestinis finansinis turtas su fksuotais arba nustatytu badu apskaitiuojamais mokejimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palfikany normos metodq. Pelnas arba nuostoliai pripazjstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumazeja tokio turto verte ar jis yra amortizuojamas.
Palfikany pajamos yra pripazjstamos naudojant efektyvios palakany normos metodq, iSskyms trumpalaikes gautinas sumas, kai palakany pripatinimas batq nereikimingas.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, iSskyms finansinj turtq apskaitomq ,,tikrqja verte per pelnq arba nuostolf', yra jvertinamas, ar yra kokiy nors vertes sumdejimo poiiymiy. Yra laikoma, kad finansinio turto verte sumdeja tada, kai yra objektyviy veiksniy, kaip vieno ar keliy jvykiy, jvykusiy po finansinio turto pirminio pripazinimo, pasekme, kuri turejo jtakos iS finansinio turto tiketiniems ateities pinigy srautams.
ReikSmingas arba ilgalaikis listinguojamy ir nelistinguojamy nuosavybes investicijy, klasifikuojamy kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertes sumaZejimas Zemiau vertybiniy popieriy savikainos yra laikomas objektyviu vertes sumatejimo jrodymu.
Viso kit0 finansinio turto, jskaitant ilperkamqsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir ilperkamosios nuomos gautiny sumy, objektyvus vertes sumazejimo jrodymas galetq bati:
Tam tikry finansinio turto kategorijy, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nera individualiai nustatyto vertes sumafejimo, yra papildomai vertinamas del vertes suma8ejimo bendrai. Objektyvus gautiny surny portfelio vertes suma8ejimo jrodymas galetq apimti Grupes ir Bendroves patirtj renkant mokejimus pagal mokejimy uzdelsimq, gautiny sumy portfelyje iSauggs uBdelsty mokejimy skaiEius, kuriy vidutinis kredito terminas virSija 30 dieny, taip pat pastebimi nacionaliniy ar vietiniq ekonominiq sqlygy pokyEiai, kurie koreliuoja su gautiny sumy jsipareigojimq nevykdymu.
Grupe ir Bendrove nutraukia finansinio turto pripazinimq tik tada, kai baigiasi sutartine teise j to turto pinigy srautus, arba kai ji perduoda fmansinj turtq ir iS esmes visa rizika ir nuosavybes teikiamq turto naudq kitai jmonei. Jeigu Grupe ir Bendrove nei perduoda, nei iS esmes iSlaiko visos rizikos ir nuosavybes teikiamos naudos ir toliau valdo perleistq turtq, Grupe ir Bendrove pripafjsta jai tenkanEiq turto ir susijusiy jsipareigojimq, kuriuos jai gali tekti moketi, sumq. Jeigu Grupei ir Jmonei lieka iS esmes visa rizika ir nuosavybes teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupe ir Bendrove ir toliau pripafjsta finansinj turtq ir taip pat pripazjsta paskolas, uzstatytas u2 gautas jplaukas.
Finansinio turto pripazinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitines vertes ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostoliy, kurie buvo pripafinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybeje, yra pripazjstamas pelne ar nuostoliuose.
Grupe ir Bendrove naudoja iSvestinius fmansinius instrumentus, tokius kaip palakany normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palakany normos rizikos. Tokie iSvestiniai fmansiniai instrumentai sandorio sudarymo dienq pripazjstami tikrda verte, o velesniais laikotarpiais jy tikroji verte perskaitiuojama. ISvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jy tikroji verte teigiama, ir kaip finansiniai jsipareigojimai - kai jy tikroji verte neigiama.
Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys del iSvestiniy finansiniq instrumenty tikrosios vertes pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandoriy apskaitos principq. Palakany normos apsikeitimo sandoriy tikroji verte yra nustatoma pagal pandig instrumenty rinkos vertg.
Atsargos yra pateikiamos femesnizlja iS savikainos ar grynosios realizacines vertes. Grynoji realizacine verte nurodo numatomq atsargy pardavimo kaina, atemus visas jvertintas gamybos uzbaigimo iSlaidas ir jvertintas pardavimo iglaidas. Atsargy savikaina yra apskaiEiuojama FIFO metodu.
Atsargy savikaina yra mazinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iS tiekejq ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandelyje.
Atidejinys apskaitomas tada, kai del praeities jvykio Bendrove turi jsipareigojimq (teisinj ar neatgaukiamq), ir tiketina, kad jam jvykdyti iS Grupes ir Bendroves bus reikalaujama padengti jsipareigojimq, ir jsipareigojimo suma gali bati patikimai jvertinta.
Suma pripafinta atidejiniu yra geriausias atlygio, kurj reikes sumoketi, kad padengti dabartinj jsipareigojimq, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsizvelgiant j rizikas ir neapibrefimus kylanEius de1 Sio jsipareigojimo. Kai atidejinys vertinamas naudojant numatomus pinigy srautus jsipareigojimui padengti, jo apskaitine verte yra dabartine Siy pinigq srauty verte.
Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonomine nauda reikalinga padengti atidejinj bus atgauta iS tretiosios Salies, gautina suma yra pritjstama turtu jei yra tikrai ailku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali bati patikimai jvertinta.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sqskaitose bei pinigai kelyje. Pinigq ekvivalentai yra trumpalaikes, labai likvidtios investicijos, lengvai konvertuojamos j tinomq pinigq sumq. Tokiq investicijq terminas nevirSija trijq menesiq, o vertes pokyEiq rizika yra labai newmi.
Pinigq srauty ataskaitoje pinigus ir jq ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sqskaitose, pinigai kelyje, indeliai einamosiose sqskaitose, kitos trumpalaikes labai likvidtios investicijos.
Jmokos j nustatytus pensinio apriipinimo planus yra pripatjstamos sqnaudomis kai darbuotojai atliko darbq, suteikiantj jiems teisq j jmokas.
ISmoky, pasibaigus darbo sutarEiai, jsipareigojimai, pripatinti finansines biikles ataskaitose, atspindi dabartinq nustatytq pensinio apriipinimo planq vertq pakoreguota nepripatintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripatintomis anksEiau suteikty paslaugq illaidomis, ir sumatinta plano turto tikrga verte. Bet koks Sio skaiEiavimo metu susidarqs turtas negali virSyti nepripatintq aktuarinj nuostolj ir ankstesniq paslaugq savikainos pridedant dabartinq busimyiq plano jmokq grq2inimq ir sumatinimq vertq.
Skolinimosi sqnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruogimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, jsigijimui, statybai ar gamybai, yra jtraukiami j turto savikainq iki to momento, kol toks turtas yra paruoSiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.
Investicines pajamos, utdirbtos laikinai investavus konkreeiq pasiskolintq sumq, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iS leidtiamq kapitalizuoti skolinimosi sqnaudq.
Visos kitos skolinimosi sqnaudos yra pripatjstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.
Skolos ir nuosavybes priemones yra priskiriamos fmansiniams jsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinj ir atsitvelgdamas j fmansiniq jsipareigojimq, fmansinio turto ir nuosavybes priemoniq apibretimus.
Nuosavybes priemone yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybes teisq j Bendroves turtq, atemus visus jos jsipareigojimus. Grupes ir Bendroves iSleistos nuosavybes priemones yra apskaitomos gautu atlygiu, atemus tiesiogines igleidimo sqnaudas.
Finansiniai jsipareigojimai yra priskiriami finansiniams jsipareigojimams, ,,kuriy tikrosios vertes pokyEiai pripatjstami pelnu ar nuostoliais" arba ,,kitiems finansiniams jsipareigojimams".
Finansinis jsipareigojimas yra klasifikuojamas ,,tikrga verte per pelnq ar nuostolius", kai finansinis jsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams jsipareigojimams, ,,kuriy tikrosios vertes pokyEiai pripatjstami pelnu ar nuostoliais".
Kiti finansiniai jsipareigojimai (jskaitant paskolas) velesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios paliikanq normos metodq.
Efektyvios paliikany normos metodas tai amortizuotos fmansiniy jsipareigojimq savikainos skaiEiavimo ir palakanq paskirstymo per atitinkamq laikotarpj metodas. Efektyvi paliikanq norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinanEiy laikotarpiy pinigy srautus per numatomq ftnansinio jsipareigojimo laikotarpj, arba (jei taikytina) trumpesnj laikotarpj iki grynosios apskaitines vertes pirminio pripaZinimo metu.
Grupe ir Bendrove nutraukia ftnansiniy jsipareigojimy pripaSinimq tada, ir tik tada, kai Grupes ir Bendroves jsipareigojimai yra jvykdyti, atSaukti arba baigiasi jy galiojimo laikas.
Nuoma yra pripaBjstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sqlygas yra perduodama iS esmes visa turto nuosavybes rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.
IS nuomininky gautinos sumos pagal iSperkamosios nuomos sutartis yra pripaSjstamos Grupes ir Bendroves grynyjy investicijy j nuomq verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpj taip, kad atspindetq pastovy turto grqSos rodiklj atsiSvelgiant j Grupes ir Bendroves grynosios nuomos investicijos likutj.
Pajamos iS veiklos nuomos yra pripaSjstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visq atitinkamos nuomos laikotarpj. Pradines tiesiogines illaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansines vertes ir yra pripaBjstamos tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpj.
ISperkamqja nuoma iSsinuomotas turtas pirminio pripaitinimo metu yra pripaSjstamas kaip Grupes ir Bendroves turtas verte, lygia iSsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradSioje, arba, jei maBesne, dabartinei minimaliy nuomos jmoky vertei. Atitinkamas nuomotojo jsipareigojimas yra pateikiamas finansines btikles ataskaitoje kaip iSperkamosios nuomos jsipareigojimas.
Nuomos mokejimai yra paskirstomi tarp finansiniy sqnaudy ir neapmoketq jsipareigojimy maSinimo taip, kad atspindety pastovy jsipareigojimo grqSos rodiklj nuo neapmoketo jsipareigojimy IikuEio. Finansines sqnaudos yra nedelsiant pripaSjstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrqjq Grupes ir Bendroves skolinimosi sqnaudy politikq. Neapibreai nuomos mokesEiai yra pripdjstami sqnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Veiklos nuomos mokejimai yra apskaitomi sqnaudomis bendrqjy pajamy ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpj, nebent labiau tiktq ta~kyti kitq sistemingq btidq, laiko ativilgiu labiau tinkantj ekonomines naudos iS iSnuomoto turto gavimui atspindeti. Neapibreai veiklos nuomos mokesEiai yra pripagjstami sqnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokejimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokejimai yra pripatjstami jsipareigojimu. Nuomos sqnaudos yra maSinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu-linijiniu metodu, nebent labiau tiktq taikyti kitq sistemingq btidq, laiko atSvilgiu labiau tinkantj ekonomines naudos iS iSnuomoto turto gavimui atspindeti.
Valstybes dotacijos nera pripaSjstamos tol, kol nera pakankamos garantijos, kad Grupe ir Bendrove laikysis su jomis susijusi~ reikalavimy, ir kad dotacijos bus gautos.
Valstybes dotacijos yra sistemingai pripagjstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpj, kuriame Grupe ir Bendrove pripagjsta susijusias sqnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybes dotacijos, kuriy pagrindine sqlyga yra, kad Grupe ir Bendrove turetq pirkti, statyti ar kitaip jsigyti ilgalaikj turtq yra pripa8jstamos kaip btisimyjy laikotarpiy pajamos finansines btikles ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu biidu pripaSjstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingq tarnavimo laikotarpj.
Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip jsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Siai dotacijy grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinese ataskaitose pripaSjstama kaip atidetosios pajamos ir perskirstoma j pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomq susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpj ir pelne ar nuostoliuose maSinamas atitinkamy sqnaudp straipsnis.
Nemokamai gautas turtas pirminio pripaBinimo metu apskaitomas tikrqja verte.
Gaunamos ataskaitinio ar praejusio laikotarpio iSlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripaBjstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinj laikotarpj patiriama sqnaudy, arba kiek apskaitiuojama negauty pajamy, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Nauda iS valstybes paskolos Bemesne nei rinkos paliikany norma yra traktuojama kaip valstybes dotacija, apskaitiuojama kaip skirtumas tarp gauty jplauky ir paskolos tikrosios vertes, apskaitiuotos pagal vyraujantias rinkos paliikany normas. Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansines btikles ataskaity eiluteje ,,Dotacijos (atidetosios pajamos)".
Pelno mokestio sqnaudas atspindi einamyiy mety mokestis ir atidetasis mokestis.
Vienai akcijai tenkanti pagrindine ir sumafinta pelno dalis apskaitiuojama dalijant akcininkams tenkantj grynqjj pelnq iS isleisty paprastyiy akcijy vidutinio svertinio vidurkio. Nera jokiy instrukcijy maBinti pelnq vienai akcijai, todel nera jokio skirtumo tarp pagrindines ir sumaBintos pelno dalies vienai akcijai.
Pajamos pripaBjstamos, kai tiketina, jog Grupes ir Bendrove gaus su sandoriu susijusiq ekonomine naudg ir kai galima patikimai jvertinti pajamy surnq. Pardavimai apskaitomi atemus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Pajamos iS Silumos energijos pardavimo pripaBjstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams iSraSytas sqskaitas uB Silumq ir karSto vandens pagildymq. Sqskaitos vartotojams iSraSomos kartq per menesj, pagal Silumos skaitiklio parodyrnus.
Pajamos uB parduotas prekes pripaBjstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos Sios sqlygos:
Delspinigiai pripagjstami pajamomis tik juos gavus.
Dividendy pajamos iS investicijy yra pripaBjstamos, kai akcininkai jgyja teise gauti mokejimq (jei yra didele tikimybe, kad Grupe ir Bendrove gaus ekonomine naudq ir pajamy suma gali bMi patikimai jvertinta).
Paliikany pajamos yra pripaBjstamos, kai tiketina, kad Grupe ir Bendrove gaus ekonomine naudq ir pajamy suma gali bMi patikimai jvertinta. Paltikany pajamos yra kaupiamos per laikotarpj, atsiBvelgiant j negrqtintq dalj ir taikomq efektyviq paltikany normq, kuri tiksliai diskontuoja numatomas biisimas pinigy jplaukas per numatomq to finansinio turto laikotarpj iki to turto grynosios pirminio pripaBinimo balansines vertes.
Grupes ir Bendroves politika pripaBjstant pajamas iS veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.
Sqnaudos apskaitoje pripatjstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uBdirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsiBvelgiant j pinigy iSleidimo laikq. Tais atvejais, kai per ataskaitinj laikotarpj padaryty iSlaidy nebanoma tiesiogiai susieti su konkretiy pajamy ufdirbimu ir jos ateinantiais laikotarpiais neduos pajamy, Sios iSlaidos pripaBjstamos sqnaudomis tq patj laikotarpj, kada buvo patirtos.
Sqnaudy dydis paprastai jvertinamas sumoketa arba moketina pinigy suma, nejskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir paliikanos nera igskirtos, sqnaudy dydis jvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumq rinkos paliikany norma.
Rengiant atskirq Grupes jmoniy finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendroves funkcinemis valiutomis (utsienio valiutomis), yra apskaitomos valiuty kursais, galiojusiais operacijy dienq. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti utsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrqja verte ir denominuoti utsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertes nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi uZsienio valiutos jsigijimo verte yra nekonvertuojami.
Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos uZsienio valiuta yra konvertuojamos j litus oficialiu, tq dienq Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir jsipareigojimai yra konvertuojami j litus finansines bnkles ataskaity sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai del operacijy uisienio valiutomis jtraukiami j pelnq arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sqnaudos del valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginj turtq ar jsipareigojimus j litus, jtraukiamos j pelnq arba nuostolius.
Pagrindiniy valiuty santykiai buvo tokie:
| 2012 m. birZelio 30 d. | 2011 m. gruodiio 31 d. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 EUR | = 3,4528 Lt | 1 EUR | =3,4528 Lt | |||
| 1 USD | = 2,7624 Lt | 1 USD | =2,6694 Lt | |||
| 1GBP | = 4,3104Lt | 1GBP | =4,13lLt |
Pajamos ir sqnaudos de1 valiutos kurso pasikeitimo yra jtraukiamos j to laikotarpio pelnq ar nuostolius, kai jie atsiranda iiskyrus:
Rengiant fmansines ataskaitas, vadovybe turi priimti tam tikrus sprendimus, jvertinimus ir prielaidas, kurie jtakoja atskleidtiamas pajamy, illaidy, turto ir jsipareigojimy sumas bei neapibreitumy atskleidimus ataskaitos parengimo dienq. TaEiau Siy prielaidy ir jvertinimy neapibrettumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar jsipareigojimy balansiniy sumy reikSmingo koregavimo ateityje.
Pagrindines ateityje jtakos turinEios prielaidos ir kiti reikSmingi jvertinimo neapibre2tumo Saltiniai finansines bnkles ataskaity sudarymo dienq, kurie sukelia reikimingq rizikq ir tai gali pareikalauti turto ar jsipareigojimy balansiniy sumy reikSmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti Zemiau:
Pagrindines prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukme, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senejimas de1 paslaugy naujoviy ar pokyEiy, teisiniy ar panaSiy apribojimy turto naudojimui, tokiy kaip fmansines nuomos sutarEiy galiojimo data.
Grupe ir Bendrove jvertino nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy naudingo tarnavimo laikq ir nuo 2008 m. rugsejo 1 d. pakeite Silumos tinkly nusidevejimo normatyvq iS 20 mety j 30 mety, o SilumokaiEiams ir kitiems specialiems jrengimams iS 10 mety j 15 mety.
Nuo 201 1 m. Bendroves vadovybe suformavo 100 proc, vertes sumatejimq, atsargoms, jsigytoms ankstiau, nei pries vienerius metus.
2009 metais iSleista nauja akcijy emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnalu, t.y. kolektoriais - tuneliais, esanEiais Kauno mieste. Sio turto rinkos verte, kuriq pries turto perdavimq nustate vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertes metodq, buvo lygi 136 mln. Lt.
2010 metais iSleista nauja akcijy emisija buvo apmoketa nepiniginiu turtiniu jnaSu, t.y, pastatu - boilerine, esanEia Kauno mieste ir infineriniais tinklais, esantiais, Jurbarko mieste. Sio turto rinkos verte, kuriq prieS turto perdavimq nustate vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertes metodq, buvo lygi 0,682 mln. Lt.
Vadovybei nera prieinama informacija apie galimq ilgalaikio materialiojo turto tikrajq vertq, jei ji biitq nustatyta kitais vertinimo metodais. 2012 m. birfelio 30 d. bendra turtiniy jnaSy balansine verte 13 1.379 Mkst. Lt (201 1 m. gruodfio 31 d. - 13 1.785 Mkst. Lt).
Grupe ir Bendrove apskaito vertes sumafejimq abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikSmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinemis ir numatomomis pirkejy skoly gr@inimo prielaidomis. Del ekonomikos, pramones arba konkreEiy pirkejy sqlygy pokyEiy gali tekti koreguoti finansinese ataskaitose apskaitytq abejotiny skoly vertes sumafejimq.
Atidetojo pelno mokestio turtas pripafjstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tiketina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieS tai, kai nuostoliai bus uf skaityti tarpusavyje.
Grupe ir Bendrove ataskaitinio laikotarpio pabaigai perfitiri visus teisminius ginEus ir informacijq apie juos atskleidfia Sio aiSkinamojo raSto 24 pastaboje.
NeapibreZti jsipareigojimai nera pripaf jstami finansinese ataskaitose. Jie yra apraSomi finansinese ataskaitose, iSskyrus tuos atvejus, kai tikimybe, kad ekonominq naudq duodantys iStekliai bus prarasti, yra labai mafa.
NeapibreZtas turtas finansinese ataskaitose nera pripafjstamas, taEiau jis yra apraSomas finansinese ataskaitose tuomet, kai yra tiketina, kad bus gautos pajamos arba ekonomine nauda.
Pobalansiniai jvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupes ir Bendroves padetj finansines biikles ataskaitq sudarymo dienq (koreguojantys jvykiai), finansinese ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai jvykiai, kurie nera koreguojantys jvykiai, yra apraSomi pastabose, kai tai yra reikgminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir jsipareigojimai bei pajamos ir sqnaudos nera sudengiami, iSskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiSkai tokio sudengimo reikalauja.
Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendroves viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusiy sprendimy priemejui. Vyriausiasis su veikla susijusiy sprendimy priemejas, atsakingas uf iStekliy paskirstymq bei segmentq veiklos rezultatq jvertinimq, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupes ir Bendroves veikla yra vykdoma viename segmente, todel Siose finansinese ataskaitose nera pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.
Nematerialiojo turto amortizacijos sqnaudos bendryiy pajamy ataskaitoje jtrauktos j veiklos sqnaudas.
Dalis Grupes ir Bendroves ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio jsigijimo verte 2012 m. birielio 30 d. lygi 4.560 tiikst. Lt (201 1 m. gruodiio 31 d. - 4.462 tiikst. Lt) buvo visiSkai amortizuota, taCiau vis dar naudojama veikloje.
Grupes ir Bendroves ilgalaikio materialiojo turto nusidevejimas 2012 m. birielio 30 d. sudaro atitinkamai 8.486 tiikst. Lt ir 8.484 tiikst. Lt (201 1 m. - atitinkamai 17.449 tiikst. Lt ir 17.3 17 tiikst. Lt). 8.407 tiikst. Lt ir 8.405 tiikst. Lt sumos (201 1 m. - 16.305 tiikst. Lt ir 16.266 tiikst. Lt) Grupes ir Bendroves pelne ar nuostoliuose yra jtrauktos j veiklos sqnaudas (nusidevejimo ir amortizacijos bei kity sqnaudy straipsniuose). Likusios sumos yra jtrauktos j kitos veiklos sqnaudas.
Dalis Grupes ir Bendroves nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimy, kuriy jsigijimo verte 2012 m. birielio 30 d. atitinkamai buvo lygi 104.523 tiikst. Lt, buvo visiSkai nudeveta (201 1 m. gruodiio 3 1 d. - 91 .lo2 tiikst. Lt), taEiau vis dar naudojama veikloje.
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. Grupes ir Bendroves didiiaq nebaigtos statybos dali sudaro Silumos tiekimo tinkly rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.
2012 m. birielio 30 d. Grupes ir Bendroves nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai, kuriy likutine verte buvo lygi 138.226 tiikst. Lt. (201 1 m. gruodiio 31 d. - 116.208 tiikst. Lt), buvo jkeistas bankams kaip paskoly uistatas (1 1 pastaba).
Per 2012 m. I pusm. kapitalizuoty paliikany suma lygi 144 mkst. Lt (201 1 m. - 534 tiikst. Lt). Kapitalizavimo norma per 2012 m. I pusmetj svyravo nuo 2,26 proc. iki 2,8 proc. (201 1 m. - nuo 3,52 proc. iki 5,79 proc.).
Grupe ir Bendrove jrenginiy ir jrankiy grupeje 2012 m. birielio 30 d. apskaite 1.242 tiikst. Lt turto dar neparuoSto naudojimui (201 1 m. gruodiio 3 1 d. - 1.025 tiikst. Lt).
| - | birielio 30 d. gruodiio 31 d. | birielio 30 d. gruodZio 31 d. | ||
|---|---|---|---|---|
| llgalaikes paskolos | ||||
| ind drove^ darbuotojams | 43 | 43 | 43 | 4 3 |
llgalaikes paskolos, iSduotos Bendroves darbuotojams yra beprocentes ir jy terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Sios paskolos apskaitomos diskontuota verte taikant 7,26 proc. paliikany normq. 201 1 m. atstatytas diskontavimas sudare 13 tiikst. Lt. Diskontavimo bei atstatymo sumos apskaitytos Grupes ir Bendroves bendryiy pajamy ataskaitos gautiny sumy realizacines vertes sumaiejimo pasikeitimo straipsnyje.
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. po vieneriy mety gautinoms sumoms apmokejimo laikotarpis nera praejqs ir joms nenustatytas vertes sumaiejimas.
Finansinj turtq, laikomq parduoti sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos.
Grupes ir Bendroves vadovybe, jvertinusi jmones, kurios akcijos yra jsigytos, finansing bfiklg, nustate akcijy vertes sumaiejimo nuostolius. 2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. akcijy vertes sumaiejimas buvo 338 Mkst. Lt. Akcijy vertes sumaiejimas apskaitytas Grupes ir Bendroves pelne ar nuostoliuose.
| GrupC | Bend rove | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
2012 m. | 2011 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
||
| Technologinis kuras | 3.43 1 | 3.430 | |||
| Atsargines dalys | 1.287 | 1.35 1 | |||
| Mediiagos | 1.338 | 1.175 | |||
| 6.056 | 5.956 | ||||
| Atimti: realizacines vertes sumaiejimas |
|||||
| laikotarpio pabaigoje | (1.329) | (1.210) | |||
| Atsargy balansine verte | 4.727 | 4.746 |
Grupes ir Bendroves atsargy, apskaityty grynaja realizacine verte, jsigijimo savikaina 2012 m. birielio 30 d. sudare 1.329 tiikst. Lt (201 1 m. gruodiio 3 1 d. - 1.210 tfikst. Lt). Atsargy vertes sumaiejimo pasikeitimas 2012 m. ir 201 1 m. Grupes ir Bendroves bendryiy pajamy ataskaitose yra jtrauktas j atsargy realizacines vertes sumaiejimo pasikeitimo sqnaudy straipsnj.
| GrupC | BendrovC | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
2012 m. | 2011 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
|||||
| IS pirkejy gautinos sumos Atimti: abejotiny |
gautiny | sumy | vertes | 83.229 | 102.309 | 83.180 | 102.222 | |
| sumaiej imas | (45.858) | (43.3 1 5) | (45.858) | (43.3 15) | ||||
| 37.371 | 58.994 | 37.322 | 58.907 |
Abejotiny gautiny sumy vertes sumaiejimo pasikeitimas 2012 m. ir 2011 m. Grupes ir Bendroves bendryiy pajamy ataskaitose yra jtraukti j gautiny sumy realizacines vertes sumaiejimo pasikeitimo sqnaudy straipsnj.
Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautiny sumy nuvertejimo judejimas:
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis | |
|---|---|
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| NuraSyta | |
| 2011 m. gruodiio 31 d. likutis | |
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| NuraSyta | |
| 2012 m. birielio 30 d. likutis |
Per 2012 m. I pusmetj Grupe ir Bendrove nurage 1.389 tilkst. Lt beviltiSky skoly (201 1 m. - 784 tfikst. Lt). Per 2012 m. I pusmeti Grupe ir Bendrove atgavo 7 tiikst. Lt (201 1 m. - 17 tiikst. Lt) beviltiSky skoly, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nuragytos.
Grupes iS pirkejy gautiny sumy laikotarpiy analize 2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. grynqja verte:
| IS pirkCjy gautinos sumos, kuriy laikotarpis jau | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| IS pirkCjy gautinos sumos, kuriy laikotarpis nCra praCjqs bei joms neapskaitytas vertCs sumaiCjimas |
maiiau nei 60 dieny |
60 - 150 dieny |
praCjqs dieny |
151 - 240 241 - 360 dieny |
daugiau nei 360 dieny |
IS viso | |
| 2012 m. | 9.782 | 6.270 | 17.416 | 3.845 | 58 | - | 37.371 |
| 2011 m. | 45.908 | 10.462 | 1.241 | 1.072 | 311 | - | 58.994 |
Bendroves iS pirkejy gautiny sumy laikotarpiy analize 2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. grynqja verte:
| IS pirkCjq gautinos sumos, kuriy laikotarpis jau | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| IS pirkCjy gautinos sumos, kuriy laikotarpis nCra praCjqs bei joms |
maiiau | praCjqs nei 60 60 - 150 151 - 240 241 - 360 |
daugiau nei 360 |
||||
| neapskaitytas vertCs sumaiCjimas | dieny | dieny | dieny | dieny | dieny | 13 viso | |
| 2012 m. | 9.733 | 6.270 | 17.416 | 3.845 | 5 8 | - | 37.322 |
Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautinos sumos yra beprocentes ir paprastai jy apmokejimo terminas yra 30 dieny arba suderintas individualiai.
Kitas Grupes ir Bendroves gautinas sumas sudare:
| GrupC | Bend rove | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | ||||
| birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | birielio 30 d. gruodiio 31 d. | |||||
| MokesEiai | 6.292 | 2.660 | 6.292 | 2.660 | |||
| Kitos | 4.150 | 3.423 | 4.279 | 3.561 | |||
| Atimti: abejotiny sumaiejimas |
gautiny | sumy | vertes | (577) | (48 1 ) | (577) | (481) |
| 9.865 | 5.602 | 9.994 | 5.740 |
Grupes ir Bendroves kity gautiny sumy nuvertejimo judejimas:
| VertCs | |
|---|---|
| 2010 m. gruodiio 31 d. likutis | |
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| NuraSyta | |
| 2011 m. gruodiio 31 d. likutis | |
| Papildomo atidejimo formavimas | |
| NuraSyta | |
| 2012 m. birielio 30 d. likutis |
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. Grupes ir Bendroves kity gautiny sumy didiiqjq dalj sudare savivaldybiy skola ui kompensacijas maias pajamas turinCioms Seimoms, gautinos sumos ui parduotas atsargas (metal0 lauias, Sildymo sistemy jrengimai) bei suteiktas paslaugas (transportavimo, kolektoriy prieiiiiros paslaugas).
Kity Grupes gautiny sumy (iSskyrus gautinus mokesEius) laikotarpiy analize 2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 3 1 d. grynaja verte:
| Kitos gautinos sumos, laikotarpis nCra praCjqs bei joms neapskaitytas vertCs sumaiCjimas |
nei 60 dieny |
60 - 150 dieny |
151 - 240 dieny |
241 - 360 dieny |
daugiau nei 360 dieny |
18 viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| kuriy maiiau | laikotarpis jau praCjqs | Kitos gautinos sumos (iiskyrus mokesEius), kuriy |
Kity Bendroves gautiny sumy (iSskyrus gautinus mokesEius) laikotarpiy analize 2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 3 1 d. grynaja verte:
| Kitos gautinos sumos (iSskyrus mokesEius), kuriy laikotarpis jau praCjqs |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kitos gautinos sumos, laikotarpis nCra praCjqs bei joms neapskaitytas vertQ sumaiCjimas |
kuriy maiiau nei 60 dieny |
60 - 150 dieny |
151 - 240 dieny |
241 - 360 dieny |
daugiau nei 360 dienq |
IS viso | |
Grupes ir Bendroves kitos gautinos sumos yra beprocentes ir paprastai jy apmokejimo terminas yra 30 - 45 dienos.
IS pirkejy ir kitoms gautinoms sumoms, kuriy laikotarpis nera praejqs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertes sumaiejimas, finansines biikles ataskaity sudarymo dienq vadovybes manymu nebuvo jokiy poiymiy, kad skolininkai negales jvykdyti savo mokejimy jsipareigojimy.
| GrupC | BendrovC | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
2011 m. | 2012 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
2011 m. | ||
| Pinigai kelyje | |||||
| Pinigai banke | |||||
| Pinigai kasoje | |||||
Grupes ir Bendroves banko sqskaitos nacionaline valiuta, kuriy likutis 2012 m. birielio 30 d. sudare 807 tiikst. Lt (201 1 m. gruodiio 3 1 d. - 1.433 tiikst. Lt), yra jkeistos bankams kaip uistatas ui suteiktas paskolas (1 1 pastaba).
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teises aktus. ji privaloma kasmet pervesti ne maiiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaiEiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansines atskaitomybes standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. jstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali bMi paskirstytas dividendams, bet gali bMi panaudotas padengti ateities nuostolius.
Bendrove 201 1 m. balandiio 29 d. akcininky sprendimu pervede 187 tiikst. Lt iS nepaskirstytojo pelno i privalomajj rezervq ir 3.468 tiikst. Lt j kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms. Bendrove 2012 m. balandiio 30 d. akcininky sprendimu rezervq investicijoms igformavo.
Bendrove 2012 m. balandiio 30 d. akcininky sprendimu pervede 672 tiikst. Lt iS nepaskirstytojo pelno j privalomqjj rezervq ir 2.584 tiikst. Lt j kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.
| Grupk | Bendrovk | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
2012 m. | 2011 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
|
| IlgalaikQ finansinks skolos | ||||
| Ilgalaikes paskolos | 35.319 | 32.169 | 35.3 19 | 32.169 |
| Trumpalaikks paskolos Ilgalaikiy paskoly einarnqjy mety dalis (be lizingo) |
5.478 | 1 1.295 | 5.478 | 1 1.295 |
| Trumpalaikes banky paskolos (tame tarpe kredito linija) |
23.934 | 7.765 | 23.934 | 7.765 |
Ilgalaikiy paskoly grqiinimo terminai (visos paskolos yra su kintama paliikany norma):
| Bendrovk | |||
|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | ||
| birielio 30 d. gruodiio 31 d. | birielio 30 d. gruodiio 31 d. | ||
| 5.478 | 1 1.295 | 5.478 | 1 1.295 |
Mety pabaigoje negrqiinty paskoly paliikany normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:
| Grupb | Bendrove | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
2012 m. | 2011 m. birielio 30 d. gruodiio 31 d. |
|
| Trumpalaikes paskolos | ||||
| Ilgalaikes paskolos |
Laikotarpio pabaigoje negrqiinty paskoly 1ikuEiai litais ir uisienio valiuta buvo:
| Grupi? | Bendrovh | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | ||
| Paskolos valiuta: | birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | birielio 30 d. gruodiio 31 d. | ||
| Eurai | 38.057 | 39.728 | 38.057 | 39.728 | |
| Litai | |||||
2005 m. rugpjiiEio 1 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutarti su ,,Swedbank", AB 5.000 Mkst. Lt sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2012 m. rugpjiiEio 1 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 10 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamyiy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. VILIBOR + 0,77 proc. metines paliikanos.
2005 m. rugpjiiEio 23 d. Grupe ir Bendrove pasiraSe ilgalaikes paskolos sutarti su AB SEB bankas 8.776 Mkst. eury (30.300 hikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2014m. gruodiio 31 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 1.810 tiikst. euq (6.250 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 1.250 tiikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamyiy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 6 men. EUR LIBOR + 1,9 proc. metines palikanos. Siai paskolai sudarytas paliikany apsidraudimo sandoris, keiEiant kintamq paliikany normq fiksuotq, kaip apragyta 15 pastaboje.
2006 m. gruodiio 1 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialu 2.090 tiikst. Lt sumai. 2007 m. balandiio 18 d. paskolos suma padidinta iki 6.090 tiikst. Lt. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2015 m. gruodiio 3 1 d. 2012 m. birielio 30 d. paskolos likutis yra 2.890 tiikst. Lt, iS kuriy 419 tiikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamyiy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 3 men. VILIBOR + 0,45 proc. metines paliikanos.
2006 m. gruodiio 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su AB SEB bankas 2.059 tiikst. eury (7.108 tiikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. lapkriEio 30 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 430 tiikst. eury (1.483 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 197 t iikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamyiy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokarnos 6 men. EUR LIBOR + 0,4 proc. metines paliikanos.
2007 m. IapkriEio 14 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su AB DNB bankas 576 tiikst. euq (1.989 tiikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. gruodiio 31 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 324 tikst. eurq (1.1 19 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 124 tiikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamyiy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 12 men. EUR LIBOR + 0,59 proc. metines paliikanos.
2008 m. liepos 31 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikq investicinio kredito sutartj su Danske Bank AIS Lietuvos skyriumi 984 tiikst. euq (3.398 tukst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2018 m. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 522 tiikst. eury (1 .801 tikst. Lt ekvivalentas), iS
kuriy 175 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyjy mety dalis. Ui paskolq yra mokamos 3 men. EURIBOR + 0,385 proc. palfikanos.
2008 m. liepos 3 1 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikq investicinio kredito sutarti su Danske Bank A/S Lietuvos skyriumi 1.158 tiikst. eury (4.000 tiikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2017 m. gruodiio 31 d. Investicinio kredito likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 827 tiikst. eury (2.855 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 300 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamqjy mety dalis. Ui paskolq yra mokamos 3 men. EURIBOR + 0,7 proc. paliikanos.
2009 m. rugsejo 25 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Swedbank, AB 2.896 tiikst. eury (10.000 tiikst. Lt ekvivalentas). Kredito limito galiojimo terminas yra 2012 m. rugsejo 25 d. Panaudota kredito suma 2012 m. birielio 30 d. 434 tiikst. eury (1.498 tiikst. Lt ekvivalentas) Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamqjy mety dalyje. Ui kreditq mokarnos 6 men. EURIBOR + 3,85 proc. metines paliikanos.
2009 m. gruodiio 2 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Swedbank, AB 3.815 tiikst. eury (13.171 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. gruodiio 2 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 1.460 tiikst. eury (5.040 tfikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 601 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyjy mety dalis Ui paskolq yra mokamos 6 men. EURIBOR + 4,5 proc. metines paliikanos.
2010 m. balandiio 9 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Lietuvos Respublikos finansy ministerija 2.4lOtiikst. eury (8.323 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 1.778 tiikst. eury (6.139 tiikst. Lt ekvivalentas kuris Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikiy paskoly straipsnyje. Iki 2019 m. kovo 3 1 d. ui paskolq nustatytos 3,948 proc. metines paliikanos.
2010 m. birielio 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Swedbank, AB 649 tiikst. eury (2.240 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2017 m. birielio 21 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 349 tiikst. eury (1.205 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 202 Mkst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyjy mety dalis Ui paskolq nustatytos 6 men. EURIBOR + 4 proc. metines paliikanos.
2010 m. rugsejo 17 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su Nordea Bank Finland PIC Lietuvos filialu 1.625 tiikst. eury (5.6 1 1 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2016 m. geguies 31 d. 2012 m. birielio 30 d. paskolos likutis yra 1.122 tiikst. eury (3.874 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 495 tiikst. Lt dalis Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaityta ilgalaikiy paskoly einamyjy mety dalies straipsnyje. Ui paskolq yra mokamos 1-men. EUR LIBOR + 0,7 proc. metines paliikanos.
2010 m. spalio 26 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Lietuvos Respublikos finansy ministerija 807 tiikst.eury (2.788 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2034 m. kovo 15 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 731 tiikst. eury (2.526 tiikst. Lt ekvivalentas), kuris Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikiy paskoly straipsnyje. Iki 2019 m. kovo 3 1 d. ui paskolq nustatytos 3,948 proc. metines paliikanos.
201 1 m. vasario 11 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su AB SEB banku 1.031 tiikst. eury (3.560 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2019 m. vasario 10 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 1.031 tiikst. euq (3.560 Wkst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 183 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamyjy mety dalis. Ui paskolq yra mokamos 6 men. EUR LIBOR + 2,7 proc. metines paliikanos.
201 1 m. balandiio 1 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Nordea Bank Finland PIC Lietuvos filialu 921 tukst. eury (3.180 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2019 m balandiio 30 d. Paskola ataskaity sudarymo datai dar nepanaudota. Ui paskolq nustatytos EURIBOR + 2,l proc. metines paliikanos.
201 1 m. rugpjuCio 23 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito linijos sutartj su AB SEB bankas 10.000 tiikst. Lt sumai. Sutarties terminas yra 2012 m. rugpjiiCio 22 d. Kredito linijos 1eSy 2012 m. birielio 30 d. panaudota buvo 9.1 12 tiikst. Lt. Ui kredito linijq mokarnos 1 men. VILIBOR + 0,63 proc. metines palukanos.
201 1 m. rugsejo 2 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito sutartj su Lietuvos Respublikos finansy ministerija 1.672tiikst. eury (5.773 tiikst. Lt ekvivalentas). Paskutines paskolos dalies grqiinimo terminas yra 2034 m. rugsejo 1 d. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 25 tiikst. eury (87 tiikst. Lt ekvivalentas kuris Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas ilgalaikiy paskoly straipsnyje. Iki 2019 m. rugsejo 10 d. ui paskolq nustatytos 4,123 proc. metines paliikanos.
201 1 m. spalio 13 d. Grupe ir Bendrove pasirage ilgalaikes paskolos sutartj su AB SEB bankas 290 tiikst. eury (1.000 tiikst. Lt ekvivalentas) sumai. Paskolos likutis 2012 m. birielio 30 d. yra 133 tiikst. eury (460 tiikst. Lt ekvivalentas), iS kuriy 24 tiikst. Lt Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose yra apskaitytas kaip ilgalaikiy paskoly einamqjy mety dalis. Ui paskolq nustatytos 1 men. EURIBOR + 1,9 proc. metines paliikanos.
2012 m. geguies 30 d. Grupe ir Bendrove pasirage kredito linijos banko sqskaitoje sutartj su AB DNB bankas 15.000 tiikst. Lt sumai. Sutarties galiojimo terminas yra 201 3 m geguies 30 d. 2012 m. birielio 30 d. kredito limitas panaudotas 14.822 tiikst. Lt. apimtimi. Ui kredito limitq nustatytos ON + 0,72 proc. metines paliikanos.
Grupes ir Bendroves nekilnojamasis turtas (4 pastaba) ir sqskaitos banke (9 pastaba) buvo jkeistos bankams kaip uistatas ui paskolas.
Pagal finansines nuomos sutartis nuomojamq Bendroves ir Grupes turtq sudaro transport0 priemones. Finansines nuomos terminai yra nuo 2 iki 5 mety. 2012 m. birielio 30 d. finansines nuomos paliikany norma yra kintama ir fiksuota. Fiksuotos paliikany normos atitinkamai lygios 3,99 ir 4,4635 proc. Kintama paliikany norma svyruoja priklausomai nuo 6 men. EURIBOR + 1,5 proc.
Visos finansines nuomos sutartys sudarytos eurais.
Biisimus minimalius finansines nuomos mokejimus sudare:
| Grupk | Bendrovk | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
| birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | |
| Per vienerius metus | 56 10 |
55 | ||
| Nuo vieneriy iki penkeriy mety | 115 | 115 | ||
| Finansines nuomos jsipareigojimy iS viso | 171 | 10 | 170 | |
| Paliikanos | (9) | (9) | ||
| Finansines nuomos jsipareigojimy dabartine | ||||
| verte | 162 | 10 | 161 | |
| Finansines nuomos jsipareigoj imai |
||||
| apskaityti kaip: | ||||
| - trumpalaikiai | 53 10 |
5 2 | ||
| - ilgalaikiai | 109 | 109 |
| GrupC | BendrovC | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 rn. | 2011 rn. | 2012 m. | 2011 rn. | ||
| birielio 30 d. gruodiio 31 d. | birielio 30 d. gruodiio 31 d. | ||||
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pradiioje | 22.211 | 16.790 | 22.2 11 | 16.790 | |
| Gauta per laikotarpi | 2.072 | 6.3 17 | 2.072 | 6.3 17 | |
| Amortizacija ir nuraSymai | (571) | (896) | (571) | (896) | |
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | 23.712 | 22.211 | 23.712 | 22.211 |
2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno m. Centralizuotq Silumos tinkly atnaujinimas, diegiant Siuolaikines technologijas (Silumos tiekimo tinkly rekonstravimas V.Kreves pr.82 A.l18H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 6.000 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2012 m. birielio 30 d. Bendrove gavo 5.843 Mkst. Lt paramq. Projektas yra uibaigtas.
2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno miesto integruoto tinklo centro magistrales (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 5.990 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 20 12 m. birielio 30 d. Bendrove gavo 4.4 14 tiikst. Lt paramq. Projektas yra uibaigtas.
2009 m. spalio 15 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno m. magistraliniy Silumos tinkly 6T, esanEiy KurSiy g. 49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinkly po tiltu per Nerj automagistraleje Vilnius - Klaipeda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant Siuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 2.333 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2012 m. birielio 30 d. Bendrove gavo 1.725 tiikst. Lt paramq. Projektas yra uibaigtas.
2010 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Centralizuoto gilumos tiekimo pletra statant naujq gilumos tiekimo trasq (Silumos tiekimo tinklai nuo A.JuozapaviEiaus pr. 23A iki A.JuozapaviEiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutarti, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 1.566 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2012 m. birielio 30 d. Bendrove gavo 1.426 Mkst. Lt paramq. Projektas yra uibaigtas.
2010 m. liepos 21 d. Grupk ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno miesto integruoto tinklo ialiakalnio magistrales (42) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiarnas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 2.788 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2012 m. birielio 30 d. Bendrove gavo 2.526 tiikst. Lt paramq. Projektas yra uibaigtas.
201 1 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistrales (IT) modernizavimascc finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 1.560 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.
2011 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno m. integruoto tinklo AukStyiy SanEiy magistrales (22) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 1.61 8 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.
201 1 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno m. integruoto tinklo Vilijampoles Silumos tinkly (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 595 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas.
201 1 m. liepos 21 d. Grupe ir Bendrove pasirage projekto ,,Kauno miesto integruoto tinklo Pramones raj. magistrales (12) modernizavimascc finansavimo ir administravimo sutartj, pagal kuriq Bendrovei suteikiamas finansavimas iS Europos regionines pletros fondo 2.000 tiikst. Lt apimtimi, jvykdiius sutarties sqlygas. Iki 2012 m. birielio 30 d. Bendrove gavo 63 tiikst. Lt paramq.
201 1 m. Grupe ir Bendrove nemokamai gavo kompiuterinq jrangq, kurios tikroji verte perdavimo metu sudare 142 tiikst. Lt.
Kiekvienas darbuotojas, iSeinantis iS darbo ir sulaukqs pensinio amiiaus, pagal Lietuvos Respublikos jstatymus ir kolektyvinq sutartj turi gauti 1 - 6 menesiy atlyginimy iSmokq.
Grupes ir Bendroves iSmoky darbuotojams jsipareigojimas buvo:
| Grupe | Bend rove | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. I | 2012 m. I | |||
| pusm. | 2011 m. | pusm. | 2011 m. | |
| ISmoky darbuotojams jsipareigojimas |
||||
| laikotarpio pradiioje | 2.406 | 1.830 | 2.406 | 1.830 |
| ISmoketa | (34) | (143) | (34) | (143) |
| Suformuotas | 310 | 719 | 719 | |
| Igmokq darbuotojams jsipareigojimas |
||||
| laikotarpio pabaigoje: | 2.682 | 2.406 | 2.372 | 2.406 |
| Ilgalaike dalis | ||||
| Trumpalaike dalis |
Per 2012 m. I pusmetj Grupes ir Bendroves iSmoketos iSmokos darbuotojams sudare 34 tiikst. Lt (201 1 m. - 143 tiikst. Lt) ir yra jtrauktos j atlyginimy ir socialinio draudimo sqnaudas Grupes ir Bendroves bendqjy pajamy ataskaitoje.
Pagrindines prielaidos, taikytos nustatant Grupes ir Bendroves planuojamq pensiniy iSmoky jsipareigojimq yra pateiktos iemiau:
| 2012 m. birielio 30 d. | 201 1 m. gruodiio 31 d. | |
|---|---|---|
| Diskonto norma | 7,O proc. | 7,O proc. |
| Darbuotoj y kaitos rodiklis | 1 8,9 proc. | 18,9 proc. |
| Planuojamas metinis atlyginimo padidejimas | 3,O proc. | 3,O proc. |
2009 m. balandiio 9 d. Grupe ir Bendrove sudare paliikany apsikeitimo sandorj. Nuo 2009 m. rugpjiiEio 24 d. iki 2014 m. rugpjiiEio 22 d. Grupe ir Bendrove nustate 4,15 proc. fiksuotq paliikany normq kintamai 6 men. EUR LIBOR paliikany normai. 2012 m. birielio 30 d. nominali sandorio verte yra 1.810 tiikst. eury (6.250 tiikst. Lt ekvivalentas) (201 1 m. gruodiio 31 d. 2.172 tiikst. eurq (7.500 tiikst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos verte 2012 m. birielio 30 d. - 273 tiikst. Lt (201 1 m. gruodiio 3 1 d. - 333 tiikst. Lt). Sis sandoris nedaro esmines jtakos Grupes ir Bendroves biisimiesiems pinigy srautams.
Grupe ir Bendrove uisiima Silumines energijos tiekimo, pastaty Sildymo ir karSto vandens tiekimo sistemy prieiiiira, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojy Bendrovq pasirinko karSto vandens tiekeju. Sios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todel valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupe ir Bendrove veiklq organizuoja viename segmente - Silumines energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupes ir Bendroves veiklas yra pateikiamos iemiau:
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. I pusm. | 2011m. 2012m.Ipusm. | 2011m. | ||
| Silumos energija | 2 13.687 | 302.842 | 2 13.725 | 302.893 |
| Pastaty Sildymo ir karSto vandens tiekimo | ||||
| sistemy prieiiiira | 349 | 1.289 | 252 | 515 |
| Kargto vandens tiekimas | 2.264 | 3.725 | 2.264 | 3.725 |
| Kolektoriy prieiiiira | 387 | 866 | 3 87 | 866 |
| Elektros energija | 185 | 568 | 185 | 568 |
| Kargto vandens apskaitos prietaisy prieiiiira | 125 | 55 | 125 | 55 |
| 2 16.997 | 309.345 | 216.938 | 308.622 |
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2012 m. | |||
| I pusm. | 2011 m. | I pusm. | 2011 m. | |
| Pinigy surinkimo sqnaudos | 1.400 | 2.397 | 1.398 | 2.319 |
| Irangos patikrinimas ir apiiiira | 1.657 | 3.084 | 1.682 | 3.073 |
| Skoly surinkimo sqnaudos | 452 | 1.171 | 452 | I .I71 |
| Konsultavimo paslaugos | 170 | 760 | 170 | 754 |
| Sqskaity klientams leidybos ir pristatymo sqnaudos | 225 | 476 | 225 | 476 |
| RySiy sqnaudos | 93 | 290 | 92 | 267 |
| Su darbuotojais susijq sqnaudos | 157 | 296 | 156 | 289 |
| Draudimas | 110 | 222 | 109 | 215 |
| IT prieiiiira ir susijq paslaugos | 82 | 183 | 80 | 166 |
| Narystes mokestis | 174 | 275 | 174 | 275 |
| Transport0 iSlaidos | 69 | 169 | 68 | 151 |
| Reklamos sqnaudos | 62 | 143 | 62 | 143 |
| Audito sqnaudos | 3 6 | 103 | 36 | 99 |
| Kanceliarines ir paSto sqnaudos | 9 | 36 | 9 | 36 |
| Irangos ir maSiny nuoma | 10 | 3 7 | 7 | 14 |
| Kitos sqnaudos | 915 | 1.019 | 888 | 1.093 |
| 5.621 | 10.661 | 5.608 | 10.541 |
| GrupC | BendrovC | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. I pusm. | 2011 m. | 2012 m. I pusm. | 2011 m. | ||
| Kitos veiklos pajamos | |||||
| Ivairios suteiktos paslaugos | |||||
| Parduotos materialines vertybes | |||||
| Ilgalaikio turto pardavimo pelnas | |||||
| Kita | |||||
| Kitos veiklos sqnaudos | |||||
| Ivairiy suteikty paslaugy savikaina | |||||
| Parduotos materialines vertybes | |||||
| Ilgalaikio turto nuraSymas | |||||
| llgalaikio turto pardavimo nuostoliai | |||||
| Kita | |||||
| GrupC | BendrovC | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. I pusm. | 2011 m. | 2012 m. I pusm. 2011 m. | |||
| Velavimo paliikanos, gautos ui pradelstas gautinas | |||||
| sumas | 975 | 2.409 | 975 | 2.409 | |
| Baudos | 5.420 | - | 5.420 | ||
| ISvestiniy finansiniy priemoniy tikrosios vertes |
|||||
| pasikeitimas | 60 | 146 | 60 | 146 | |
| Banko paliikanos | 11 | 22 | 11 | 22 | |
| Kita | 4 | 4 | |||
| 1.0468.001 | 1.046 | 8.001 |
5,420 Mkst. Lt baudos gavimas plaEiau apraSytas 24 pastaboje.
| Grupk | BendrovC | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012m.Ipusm. | 2011m. | 2012m.Ipusm. | 2011m. | ||
| Banko paskoly ir overdrafty paliikanos | (897) | (1.467) | (897) | (1.466) | |
| Ilgalaikio finansinio turto vertes sumaiejimas | - | (142) | (426) | (359) | |
| Delspinigiai ir baudos | (1 44) | (44) | (143) | (44) | |
| (1.041) | (1.653) | (1.466) | (1 369) |
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. atidetojo pelno mokesEio turtas ir jsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifq. Visi atidetojo pelno mokesEio pasikeitimai apskaitomi bendrqjy pajamy ataskaitoje.
Atidetojo mokesEio turtas del mokestiniy nuostoliy yra pripaijstamas, kadangi Grupes ir Bendroves vadovybe tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsiivelgiant j apmokestinamojo pelno prognozes.
iemiau pateikiami Grupes pagrindines ir sumaiintos pelno dalies, tenkanEios vienai akcijai, skaiEiavimai:
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2012 m. | |||
| I pusm. | 2011 m. | I pusm. | 2011 m. | |
| Bendrasis pelnas | 9.959 | 13.540 | 9.97 1 | 13.442 |
| Akcijy skaiEius (tiikst.), laikotarpio pradiioje | 42.732 | 42.732 | 42.732 | 42.732 |
| Akcijy skaiEius (tiikst.), laikotarpio pabaigoje | 42.732 | 42.732 | 42.732 | 42.732 |
| Igleisty paprastyiy akcijy svertinis vidurkis (Mkst.) | 42.732 | 42.732 | 42.732 | 42.732 |
| Pagrindine ir sumaiinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (LT) | 0,23 | 0,32 | 0,23 | 0,3 1 |
Grupe ir Bendrove nepatiria reikSmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaiEiumi pirkej y.
| PirkCjg skaiEius | GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
||
| Fiziniai asmenys | 114.895 | 115.012 | 114.758 | 114.807 | |
| Kiti juridiniai asmenys Juridiniai asmenys finansuojami iS |
2.151 | 2.153 | 2.073 | 2.063 | |
| savivaldybes ir valstybes biudiety | 3 76 | 3 74 | 340 | 339 | |
| 117.422 | 117.539 | 117.171 | 117.209 |
Grupes ir Bendroves iS pirkejy gautinos sumos pagal pirkejy grupes:
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
| birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | |
| Fiziniai asmenys | 21.117 | 41.803 | 21.1 12 | 4 1.799 |
| Kiti juridiniai asmenys | 4.489 | 8.278 | 4.497 | 8.262 |
| Juridiniai asmenys finansuojami iS | ||||
| savivaldybes ir valstybes biudiety | 1 1.765 | 8.913 | 11.713 | 8.846 |
| 37.371 | 58.994 | 37.322 | 58.907 |
IS prekybos ir kity gautiny sumy, kuriy laikotarpis nera praejqs bei joms nera nustatytas vertes sumaiejimas, finansiniy ataskaity dienq, vadovybes nuomone, nera jokiy poiymiy, jog skolininkai nejvykdys savo moketiny jsipareigo-jimy, nes gautiny sumy likuciai yra pastoviai kontroliuojami. Grupe ir Bendrove mano, jog maksimali rizika yra lygi iS pirkejy ir kity gautiny sumy sumai, atemus pripaiintus vertes sumaiejimo nuostolius finansines biikles ataskaity sudarymo dienq (8 pastaba).
Pinigai ir pinigy ekvivalentai bankuose, kurie jvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
|
| A | 5 89 | 869 | 5 04 | 83 3 |
| A+ | 1.101 | 1.264 | 1.101 | 1.264 |
| AA- | 12 | 3 0 | 12 | 3 0 |
| B+ | ||||
| Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas | 301 | 6 8 | 301 | 68 |
| 2.003 | 2.231 | 1.918 | 2.195 | |
*- iSoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentiiros.
2012 m. ir 201 1 m. Grupe ir Bendrove nesuteike jokiy garantijy ui kity Saliy prievoles.
Kredito rizikos, atsirandancios del Grupes ir Bendroves kito finansinio turto, kurj sudaro pinigai ir pinigy ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansines investicijos, Grupes ir Bendroves galima kredito rizika atsiranda del partneriy jsipareigojimy nevykdymo, ir didiiausia galima rizika yra lygi bahnsinei Siy instrumenty vertei.
Visos Grupes ir Bendroves ilgalaikes paskolos yra su kintama paliikany norma, todel Grupe ir Bendrove patiria paliikany normos rizikq. 2012 m. ir 201 1 m. kintamos paliikany normos rizikos valdymui Grupe ir Bendrove sudare paliikany normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupe ir Bendrove sutinka tam tikrais intewalais pakeisti skirtumq tarp fiksuotos ir kintamos paliikany normos, kaip apraSyta 15 pastaboje, apskaiEiuotq remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.
Toliau pateiktoje lenteleje atskleidiiamos Grupes ir Bendroves pelno prieS mokesEius jautrumas galimiems paliikany normy pokyEiams (baziniy punkty padidejimas I sumaiejimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sqlygomis bei Grupes ir Bendroves patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (jvertinant jsiskolinimus su kintama paliikany norma). Grupes ir Bendroves nuosavam kapitalui jtakos, iSskyrus einamqjy mety pelno jtakq, nera.
| Padid6jimaslsumaiCjimas baziniais punktais |
Jtaka pelnui pie5 mokesEius | |
|---|---|---|
| 2012 | ||
| LTL | +200 | (240) |
| LTL | -200 | 240 |
| EUR | +5 0 | (146) |
| EUR | -5 0 | 146 |
| 201 1 | ||
| LTL | ||
| LTL | ||
| EUR | ||
| EUR |
Grupes ir Bendroves politika yra palaikyti pakankamq grynqjy pinigy ir grynqjy pinigy ekvivalenty kiekj arba uisitikrinti finansavimq pasitelkus atitinkamq overdrafty ir kredito linijy kiekj, siekiant jvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus jsipareigojimus. Grupes likvidumo (trumpalaikio turto iS viso I per vienerius metus moketiny sumy ir jsipareigojimy iS viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iS viso - atsargos) 1 per vienerius metus moketiny sumy ir jsipareigojimy iS viso) rodikliai 2012 m. birielio 30 d. atitinkamai buvo 0,87 ir 0,80 (201 1 m. gruodiio 31 d. - 0,96 ir 0,90). Bendroves likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2012 m. birielio 30 d. atitinkamai buvo 0,87 ir 0,80 (201 1 m. gruodiio 3 1 d. - 0,97 ir 0,91).
Grupe ir Bendrove likvidumo problemai iSspresti jgyvendina Sj veiksmy planq:
Overdrafty ir kredito limity sutartys, neuitikrintos turto jkeitimu:
| GrupC | Bend rove | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. birielio 30 d. 2011 m. gruodiio 31 d. | 2012 m. birielio 30 d. 2011 m. gruodiio 31 d. | ||||
| Panaudota | 23.934 | 7.765 | 23.934 | 7.765 | |
| Nepanaudota | 1.066 | 12.235 | 1.066 | 12.235 | |
| 25.000 | 20.000 | 25.000 | 20.000 |
iemiau pateikta lentele apibendrina Grupes ir Bendroves finansiniy jsipareigojimy grqiinimo terminus 2012 m, birBelio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. pagal nediskontuotus mokejimus pagal sutartis (suplanuoti mokej imai su paliikanomis).
| Iki 3 mCnesiy |
Nuo4iki6 mCnesiy |
Nuo2iki5 mety |
Po5 mety |
IS viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos paliikanos | 12.992 | 2.426 | 43.269 | 12.984 | 7 1.67 1 |
| Prekybos skolos | 29.047 | 545 | 3 8 | - | 29.630 |
| 2012 m. birielio 30 d. likutis | 42.039 | 2.971 | 43.307 | 12.984 | 101.301 |
| Iki 3 mknesiy |
Nuo 4 iki 9 mCnesiy |
Nuo 2 iki 5 mety |
Po 5 mety |
||
| Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems | IS viso | ||||
| nustatytos paliikanos | 2.554 | 18.107 | 27.468 | 9.554 | 57.683 |
| Prekybos skolos | 54.229 | 698 | 3 7 | - | 54.964 |
iemiau pateikta lentele apibendrina Bendroves finansiniy jsipareigojimy greinimo terminus 2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. pagal nediskontuotus mokejimus pagal sutartis (suplanuoti mokejimai su paliikanomis).
| Iki 3 mCnesiy |
Nuo4iki6 mCnesiy |
Nuo2iki5 mety |
Po5 mety |
IS viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos paliikanos | 12.991 | 2.426 | 43.269 | 12.984 | 71.670 |
| prekybos skolos | 29.064 | 545 | 3 8 | - | 29.647 |
| 2012 m. birielio 30 d. likutis | 42.055 | 2.971 | 43.307 | 12.984 | 101.317 |
| Iki 3 mCnesiy |
Nuo4iki9 mCnesiy |
Nuo2iki5 metq |
Po5 mety |
IS viso | |
| Paskolos ir jsiskolinimai, kuriems | |||||
| nustatytos paliikanos | 2.549 | 18.102 | 27.468 | 9.554 | 57.673 |
| Prekybos skolos |
Grupes ir Bendroves prekybos skolos pagal tiekejy grupes:
| GrupC | Bend rove | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
| birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | |
| Ui pirktq Silumq | 10.453 | 37.885 | 10.453 | 37.885 |
| Rangovams | 16.902 | 11.035 | 17.053 | 11.035 |
| Kitiems tiekejams | ||||
Atsiskaitymui su KTE ui pirktq Siluminq energijq nustatytas 30 d., su rangovarns ui darbus - 90-180 d., su kitais tiekejais - 5-30 d. laikotarpis.
2012 m. birielio 30 d. Grupe ir Bendrove turejo 215 tiikst. Lt pradelsty prekybos skoly. 201 1 m. gruodiio 31 d. Grupe ir Bendrove neturejo pradelsty prekybos skoly.
Visi Grupes ir Bendroves pirkimai, pardavimai bei finansines skolos yra denominuoti Litas ir eurais, todel reikSmingos uisienio valiutos rizikos nepatiriama.
Finansinio turto ir isipareiao-iimm tikroji verte
Pagrindiniai Grupes ir Bendroves finansinis turtas ir jsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iS pirkejy ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikes gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikes ir trumpalaikes skolos. Jy balansine verte yra artima jy tikrajai vertei.
Tikroji verte yra apibreiiama kaip suma, ui kuriq gali bMi apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali biiti uiskaitytas tarpusavio jsipareigojimas tarp nesusijusiy Saliy, kurios ketina pirkti (parduoti) turtq arba uiskaityti tarpusavio jsipareigojimq. Tikroji finansinio turto ir finansiniy jsipareigojimy verte yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuoty pinigy srauty modeliais arba opciony kainy modeliais, priklausomai nuo aplinkybiy.
Kiekvienos riisies finansiniam turtui ir jsipareigojimams jvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Grupes ir Bendroves finansiniy instrumenty grupes:
Finansinis turtas:
| GrupC | BendrovC | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
2010 m. gruodiio 31 d. |
2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
20010 m. gruodiio 31 d. |
|
| Pinigai kasoje ir banke | 3.630 | 5.936 | 3.574 | 3.544. | 5.899 | 3.524 |
| Paskolos ir gautinos sumos | 47.279 | 64.639 | 77.903 | 47.359 | 64.690 | 77.822 |
| Finansinis turtas, galimas parduoti | 9 5 | 9 5 | 237 | 5.010 | 5.43 6 | 5.795 |
| 51.004 | 70.670 | 81.714 | 55.913 | 76.025 | 87.141 | |
| Finansiniai jsipareigoj imai: | ||||||
| GrupC | BendrovC | |||||
| 2012 m. | 2011 m. | 2010 m. | 2012 m. | 2011 m. | 2010 m. | |
| birielio | gruodiio | gruodiio | birielio | gruodiio | gruodiio | |
| 30 d. | 31 d. | 31 d. | 30 d. | 31 d. | 31 d. | |
| Apskaitomi tikraja verte per pelnq | ||||||
| ar nuostolius Apskaitomi amortizuota savikaina |
273 94.376 |
333 106.203 |
479 121.565 |
273 94.392 |
333 106.266 |
479 121.5 17 |
Finansinio turto ir finansiniy jsipareigojimy balansines vertes apytiksliai atitinka jy tikrqsias vertes.
Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupe ir Bendrove atitikty isorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikyty atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslq ir maksimizuoti akcininkams teikiamq naudq.
Grupe ir Bendrove valdo savo kapitalo struktiirq ir keiEia jq, atsiivelgiant j ekonominiy sqlygy pokyEius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo strukttirq, Grupe ir Bendrove gali isleisti naujy akcijy, pakeisti dividendy iSmokejimq akcininkams, grqiinti kapitalq akcininkams. 2012 m. birielio 30 d.
ir 201 1 m. gruodiio 3 1 d. nebuvo jokiy kapitalo valdymo tiksly, politikos ar proceso pakeitimy, iSskyrus akcinio kapitalo didinimus apmoketus nepiniginiais turtiniais jnagais, kaip apraSyta 1 pastaboje.
Lietuvos Respublikos akciniy bendroviy jstatymas reikalauja, kad Grupes ir Bendroves nuosavas kapitalas sudaryty ne maiiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupe ir Bendrove tenkina Lietuvos Respublikos akciniy bendroviy jstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nera jokiy kity iSoriSkai nustatyty reikalavimy Grupes ir Bendroves kapitalui.
Grupe ir Bendrove vertina kapitalq naudodama jsipareigojimy ir nuosavo kapitalo santykj. Nuosavq kapitalq sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojanEios jmones nuosavo kapitalo turetojams. Grupes ir Bendroves vadovybe nera nustaEiusi konkretaus siektino jsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, taEiau iemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:
| Grupi! | Bendrovi! | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
2012 m. birielio 30 d. |
2011 m. gruodiio 31 d. |
|
| Ilgalaikiai jsipareigojimai (jskaitant atidetuosius mokesEius ir |
||||
| dotacijas (atidetqsias pajamas)) | 68.100 | 63.014 | 68.653 | 63.683 |
| Trumpalaikiai jsipareigojimai | 64.529 | 78.559 | 64.101 | 78.359 |
| Jsipareigojimy iS viso | 132.629 | 141.573 | 132.754 | 142.042 |
| Nuosavas kapitalas | 269.958 | 270.682 | 273.315 | 274.027 |
| Jsipareigojimy* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.) |
49,13 | 52,30 | 48,57 | 51,84 |
* Isipareigojimai apima visus ilgalaikius (jskaitant atidetojo pelno mokesEio jsipareigojimq ir dotacijas (atidetqsias pajamas)) ir trumpalaikius jsipareigojimus.
ISoriniai rizikos veiksniai jtakojantys Grupes ir Bendroves pagrindine veiklq:
2003 m. rugsejo 30 d. tarp Bendroves ir KTE buvo pasiragytas Investicijy susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdo prisiimty jsipareigojimy del investicijy apimties, o pagal Sj susitarimq KTE privalo moketi 17,7 mln. Lt nuo nejvykdyty investicijy baudq Bendrovei, tarp Saliy vyko derybos del Investicijy susitarimo pakeitimo ir investavimo terminy pakeitimo. 2009 m. gruodiio 3 1 d. nebuvo pasiektas abiems Salims priimtinas susitarimas del Investicijy susitarimo pakeitimo. Kiles nesutarimas del 17,7 mln. Lt iisprestas Arbitraio teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos riimai - Lietuva. 2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitraio teismas (toliau - VKAT) ignagrinejo civilin? bylq del Investicijy susitarimo vykdymo tarp Bendroves ir UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau - KTE) bei prieme sprendimq Bendroves naudai priteisti iS KTE 5.420 tiikst. Lt dydiio baudq. Gauta bauda bei paliikanos Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose apskaityti finansines veiklos pajamose ir buvo sudengti su KTE prekybos skolomis.
Bendrove 2010 m. IapkriEio 3 d. Vilniaus komercinio arbitraio teismui (toliau - VKAT) pateike antrqjj ieSkinj de1 papildomy 12.352 Mkst. Lt netesyby priteisimo iS KTE ui netinkamq KTE prievoliy pagal Investicijy susitarimq vykdymq. 201 1 gruodiio 19 d. sprendimu VKAT sprendimu KE ieSkinj tenkino dalinai: KE naudai iS KTE priteise 7 054 tukst. Lt dydiio baudq, 6 procenty dydiio metines paliikanas nuo priteistos baudos sumos ui laikotarpj nuo 2010 m. 1apkriEio 4 d. iki Sio teismo sprendimo visiSko jvykdymo dienos, 37 tiikst. Lt arbitraio mokesEiy ir 42 tiikst. Lt iSlaidy kompensavimui. KTE Lietuvos Apeliaciniam teismui 201 1 m. gruodiio 23 d. pateike skundq, praSydama panaikinti VKAT sprendimq, o taip pat praSymq sustabdyti Sio sprendimo vykdymq iki bylos ignagrinejimo pabaigos. Lietuvos Apeliacinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi sustabde VKAT 201 1 m. gruodiio 19 d. sprendimo vykdymq iki Lietuvos Apeliacinis teismas iSnagrines civilinq bylq pagal KTE skundq. Posedis Lietuvos Apeliaciniame teisme de1 skundo nagrinejimo dar nepaskirtas.
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 31 d. Grupes ir Bendroves finansinese ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas ieSkiniy sumai, kadangi baudy bei delspinigiy pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumoketos.
Lietuvos Respublikos vertybiniy popieriy komisija (toliau - VPK) 2010 m. rugpjilEio 12 d. prieme sprendimq ,,Del teises paieidimo bylos", kuriuo nusprende Bendrovei skirti 50 tilkst. Lt baudq ui Lietuvos Respublikos vertybiniy popieriy jstatymo (toliau - VPT) 5 str. 4 d. paieidimq ir jpareigojo Bendrove, vadovaujantis 16 TAS ,,Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai" 24 str. reikalavimais, ilgalaikj materialyij turn, gautq kaip nepiniginis turtinis jnaSas, jvertinti tikrajq verte, naudojant motyvuotai ir pagrjstai parinktus ir minetam turtui ir tikslui tinkamus turto vertes nustatymo metodus, bei nustaEius, kad 2009 m. bendrove finansines ataskaitos ir konsoliduotos finansines ataskaitos neatitinka 16 TAS nuostaty, rengiant metines bendroves finansines ataskaitas ir konsoliduotqsias finansines ataskaitas ui 2010 m. laikotarpj, retrospektyviai iStaisyti finansines ataskaitas pagal 16 TAS ,,Nekilnojamas turtas, jranga ir jrengimai" 24 str. reikalavimus. Nesutikdama su tokiu VPK sprendimu, Bendrove Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateike skundq, kurj teismas 201 1 m. sausio 24 d. sprendimu atmete. 201 1 m. vasario 7 d. Bendrove de1 Sio sprendimo Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pateike apeliacinj skundq. 201 1 m. rugpjaCio 16 d. teismas nutartimi nusprende atnaujinti bylos nagrinejimq iS esmes. LVAT 201 1 m. gruodiio 15 d. prieme nutartj, pagal kuriq VPK paskirta bauda buvo sumaiinta iki 30 tiikst Lt, kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, t.y. liko galioti VPK sprendimo dalis de1 turto pervertinimo: jpareigoti AB ,,Kauno energija", vadovaujantis 16 TAS (tarptautiniai apskaitos standartai) ,,Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai" 24 str. reikalavimais, ilgalaikj materialyij turtq, gauQ kaip nepiniginis turtinis jnalas, jvertinti tikrajq verte, naudojant motyvuotai ir pagrjstai parinktus ir minetam turtui ir tikslui tinkamus turto vertes nustatymo metodus, ir nustaEius, kad 2009 m. bendrove finansines ataskaitos ir konsoliduotos finansines ataskaitos neatitinka 16 TAS nuostaty, rengiant metines bendroves finansines ataskaitas ir konsoliduotqsias finansines ataskaitas ui 2010 m. laikotarpj, retrospektyviai iitaisyti finansines ataskaitas pagal 16 TAS ,,Nekilnojamas turtas, jranga ir jrengimai" 24 str. reikalavimus. Bauda finansiniy ataskaity datai apskaityta finansines veiklos sqnaudose ui 201 1 metus. Turtinis jnaSas Siy ataskaity sudarymo dienai apskaitytas, kaip apraSyta 2.25. p. ,,Gauto nepiniginio turtinio jnalo apskaitine verte" pastraipoje.
2010 m. kovo 18 d. Bendrove pasirage nekilnojamojo turto nuomos sutartj su KTE, pagal kuriq Bendrove iSnuomoja KTE PetraSiiiny elektines teritorijoje esanEiq katilinq su technologiniais vamzdynais Silumos gamybai. Sutartis galioja 5 mety laikotarpiui.
2010 m. gruodiio 20 d. Bendrove pasirage nekilnojamojo turto nuomos sutartj su UAB ENG, pagal kuriq Bendrove iSnuomavo Garliavos katilinq Silumos gamybos jrenginiams pastatyti. Bendrove jsipareigojo supirkti juose pagamintq Silumos energijq. Sutartis galioja 20 mety laikotarpiui.
Biisimi jsipareigojimai pagal galiojanEias 2012 m. birielio 30 d. pirkimo sutartis sudaro 65.130 tiikst. Lt.
Salys yra laikomos susijusiomis, kai viena Salis turi galimybq kontroliuoti kitq arba gali daryti reikSmingq jtakq kitai Saliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.
2012 m. ir 201 1 m. Grupe ir Bendrove neturejo reikSmingy sandoriy su kitomis Kauno miesto savivaldybes kontroliuojamomis jmonemis, iSskyrus komunaliniy paslaugy pirkimq ar teikimq. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybes kontroliuojarnomis jmonemis buvo vykdomi rinkos kainomis.
2012 m. ir 201 1 m. Grupes ir Bendroves sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybes finansuojamomis ir kontroliuojamomis jmonemis bei jy skolos ir jsipareigojimai laikotarpiy pabaigai buvo tokie:
| 2012 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos Mokktinos sumos | |
|---|---|---|---|---|
| Kauno m. savivaldybe, jos | ||||
| finansuojamos ir pilnai valdomos jmones | 669 | 3 1.767 | 18.422 | 259 |
| Jurbarko rajono savivaldybe | 1.869 | 3 3 | - | |
| 2011 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos MokCtinos sumos | |
| Kauno m. savivaldybe, jos | ||||
| finansuojamos ir pilnai valdomos jmones | 1.668 | 33.199 | 16.103 | 255 |
| Jurbarko rajono savivaldybe | 4 | 2.278 | 19 | 50 |
Grupe ir Bendrove 2012 m. birielio 30 d. jmoniy, finansuojamy iS savivaldybiy biudiety, gautinoms sumos yra suformavusi 6.640 Mkst. Lt (20 1 1 gruodiio 3 1 d. - 6.686 tikst. Lt) bendqj y atidejiniy. Gautinos sumos nera umikrintos jkeistu turtu ar kitomis priemonemis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokiy garantij y .
2012 m. ir 201 1 m. Bendroves sandoriai su dukterine jmone ir balansiniai likuCiai laikotarpio pabaigai buvo Sie:
| UAB ,,Pastaty prief inros paslaugos" | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokktinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 781 | 5 3 | 29 1 | 213 |
| 2011 m. | 1.206 | 112 | 299 | 157 |
2012 m. birielio 30 d. ir 201 1 m. gruodiio 3 1 d. Grupes ir Bendroves vadovybq sudaro atitinkamai po 6 ir 4 asmenis.
| GrupC | BendrovC | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
| Vadovybei priskaiEiuotas darbo | ||||
| uimokestis | 23 0 | 523 | 18 1 | 416 |
| GrupC | BendrovC | |||
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
| birielio 30 d. gruodiio 31 d. | birielio 30 d. | gruodiio 31 d. | ||
| Vadovybei priskaitiiuotos pensijiniy | ||||
| iSmoky darbuotojams kompensacijos | 104 | 70 | 96 | 70 |
Per 2012 m. ir 201 1 m. Grupes ir Bendroves vadovybei nebuvo suteikta jokiy paskoly, garantijy, nebuvo jokiy kity iSmokety ar priskaitiiuoty sumy ar turto perleidimo.
Kadangi Bendrove 2012 m. balandiio 13 d. gavo oficialy raStq, patvirtinantj, kad AB "Gazprom" prieme sprendimq parduoti savo akcijy dalj maiajam akcininkui "Clement Power Venture Inc", o 2003 m. Bendroves su KTE pasiraSytoje Silumos pirkimo - pardavimo sutartyje jtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas AB "Gazprom" privalo uitiktinti, kad jam priklausyty KTE kontrolinis akcijy paketas ir atitinkamas (ne maiesnis nei 51%) balsy skaiEius visuotiniame akcininky susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendroves valdyba nusprende pritarti visy OAO ,,Gazprom" priklausanEiy UAB Kauno termofikacijos elektrines akcijy pardavimui ,,Clement Power Venture Inc", suderinus su UAB Kauno termofikacijos elektrine pasiraSyty sutarEiy susitarimy keitimo sqlygas, siekiant iS Sio pardavimo palankiausiy sqlygy Bendrovei.
2012 m. liepos 2 d. PetraSiiiny vidurineje mokykloje vietos bendruomenei buvo pristatyta numatomos rekonstruoti PetraSiiiny elektrines poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Nepaisant ataskaitoje iSdestyty skaieiavimy ir argumenty, bendruomenes atstovai reiSke savo nepritarimq planuojamai elektrines rekonstrukcijai. Patvirtindami savo nepritarimq, ataskaitos rengejams jie jteike reikalavimq su gyventojy paragais.
2012 m. liepos 19 d. LVPA patvirtino, kad pagal pateiktas paraiSkas naujoms kogeneracinems jegainems PetraSiiiny elektrineje bei ,,Inkaro" katilineje statyti numatoma skirti po 6 mln. Lt, ir dokumentai, reikalingi sprendimui del projekto finansavimo priimti, yra pateikti LR iikio ministerijai.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.