Interim / Quarterly Report • Aug 31, 2012
Interim / Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB KLAIPĖDOS NAFTA ŠEŠIŲ MĖNESIŲ, PASIBAIGUSIŲ 2012 M. BIRŢELIO 30 D., SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTA)
| FINANSINĖS ATASKAITOS 3 | – 16 |
|---|---|
| Finansinės būklės ataskaita 3 |
– 4 |
| Bendrųjų pajamų ataskaita 5 |
|
| Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 6 | |
| Pinigų srautų ataskaita | 7 |
| Aiškinamasis raštas |
8 – 16 |
| ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 17 | |
| TARPINIS PRANEŠIMAS 18-33 |
| Pastabos | 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| TURTAS | (neaudituota) | ||
| Ilgalaikis turtas | |||
| Nematerialusis turtas | 366 | 465 | |
| Materialusis turtas | 430.913 | 383.907 | |
| Kitas finansinis turtas | 7 | 2.051 | 5.352 |
| Investicija į asocijuotas įmones | 427 | 427 | |
| Ilgalaikio turto iš viso | 433.757 | 390.151 | |
| Trumpalaikis turtas | |||
| Atsargos | 4 | 2.183 | 1.674 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 434 | 223 | |
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 5 | 4.190 | 4.335 |
| Kitos gautinos sumos | 6 | 1.958 | 2.565 |
| Kitas finansinis turtas | 7 | 26.718 | 110.427 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 8 | 67.760 | 9.983 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 103.243 | 129.207 | |
| Turto iš viso | 537.000 | 519.358 | |
| (tęsinys kitame puslapyje) |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 16 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" ŠEŠIŲ MĖNESIŲ, PASIBAIGUSIŲ 2012 M. BIRŢELIO 30 D., SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| Pastabos | 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | (neaudituota) | ||
| Nuosavas kapitalas | |||
| Įstatinis kapitalas | 1 | 380.606 | 342.000 |
| Akcijų priedai | 13.512 | - | |
| Privalomasis rezervas | 22.561 | 19.000 | |
| Rezervas savoms akcijoms įsigyti | 55.000 | - | |
| Kiti rezervai | 23.727 | 68.043 | |
| Nepaskirstytasis pelnas | 21.499 | 71.226 | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 516.905 | 500.269 | |
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 7.628 | 7.709 | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 885 | 785 | |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 8.513 | 8.494 | |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Prekybos skolos | 9 | ||
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 10 | 3.428 | 4.671 |
| Atidėjiniai | 3.365 | 2.559 | |
| Mokėtinas pelno mokestis | 648 | 493 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 3.548 | 1.838 | |
| Mokėtini dividendai | - | 49 | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 11 | 39 | 39 |
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 554 | 946 | |
| 11.582 | 10.595 | ||
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 537.000 | 519.358 |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 16 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2012 m. rugpjūčio 20 d.
Finansų direktorius Mantas Bartuška 2012 m. rugpjūčio 20 d.
| Pastabos | Šešių mėn. laikotarpis, pasibaigęs 2012 m. birţelio 30 d. (neaudituota) |
Trijų mėn. laikotarpis, pasibaigęs 2012 m. birţelio 30 d. (neaudituota) |
Šešių mėn. laikotarpis, pasibaigęs 2011 m. birţelio 30 d. (neaudituota) |
Trijų mėn. laikotarpis, pasibaigęs 2011 m. birţelio 30 d. (neaudituota) |
|
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimo pajamos | 12 | 68.105 | 37.410 | 79.772 | 45.967 |
| Pardavimo savikaina | 13 | (40.274) | (22.167) | (44.826) | (22.343) |
| Bendrasis pelnas | 27.831 | 15.243 | 34.946 | 23.624 | |
| Veiklos sąnaudos | (3.686) | (2.178) | (3.603) | (1.943) | |
| Kitos veiklos rezultatas | 24 | 4 | 13 | 2 | |
| Veiklos pelnas | 24.169 | 13.069 | 31.356 | 18.281 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 14 | 1.264 | 748 | 728 | 448 |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | (27) | (13) | (10) | (3) | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 25.406 | 13.804 | 32.074 | 22.128 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | (3.907) | (2.123) | (4.173) | (2.880) | |
| Grynasis pelnas | 21.499 | 11.681 | 27.901 | 19.248 | |
| Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) | - | - | - | - | |
| Laikotarpio bendrosios pajamos (nuostoliai)/ pelnas (nuostoliai) priskirti akcininkams |
21.499 | 11.681 | 27.901 | 19.248 | |
| Pagrindiniai ir sumaţinti pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (litais) |
15 | 0,06 | 0,03 | 0,08 | 0,06 |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 16 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2012 m. rugpjūčio 20 d.
Finansų direktorius Mantas Bartuška 2012 m. rugpjūčio 20 d.
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" ŠEŠIŲ MĖNESIŲ, PASIBAIGUSIŲ 2012 M. BIRŢELIO 30 D., SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| Įstatinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Privalomasis rezervas |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
Kiti rezervai |
Nepaskirstyta sis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodţio 31 d. likutis 342.000 | - | 19.000 | - | 68.043 | 25.973 | 455.016 | |
| Grynasis šešių mėnesių pelnas | - | - | - | - | - | 27.901 | 27.901 |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | - | - |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | - | - | 27.901 | 27.901 |
| 2011 m. birţelio 30 d. likutis (neaudituota) |
342.000 | - | 19.000 | - | 68.043 | 53.874 | 482.917 |
| 2011 m. gruodţio 31 d. likutis (audituota) |
342.000 | - | 19.000 | - | 68.043 | 71.226 | 500.269 |
| Grynasis šešių mėnesių pelnas | - | - | - | - | - | 21.499 | 21.499 |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | - | - |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | - | - | 21.499 | 21.499 |
| Paskelbti dividendai | - | - | - | - | - | (56.981) | (56.981) |
| Pervedimai tarp rezervų | - | - | 3.561 | 55.000 | (44.316) | (14.245) | - |
| Įstatinio kapitalo didinimas | 38.606 | 13.512 | - | - | - | - | 52.118 |
| 2012 m. birţelio 30 d. likutis (neaudituota) |
380.606 | 13.512 | 22.512 | 55.000 | 23.727 | 21.499 | 516.905 |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 16 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2012 m. rugpjūčio 20 d.
Finansų direktorius Mantas Bartuška 2012 m. rugpjūčio 20 d.
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birţelio 30 d. (neaudituota) |
|||
|---|---|---|---|
| Pastabos | 2012 m. | 2011 m. | |
| (pertvarkyta) | |||
| Įprastinė veikla | |||
| Grynasis pelnas | 15 | 21.499 | 27.901 |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3 | 11.168 | 11.595 |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | 255 | - | |
| ATL sukaupimas | 155 | (240) | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pasikeitimas | 99 | 45 | |
| Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumaţėjimas | 7 | (1) | - |
| Sukauptos pajamos | (71) | (4.597) | |
| Atostogų rezervo pasikeitimai | (185) | - | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 3.907 | 4.173 | |
| Palūkanų pajamos | 14 | (1.249) | (718) |
| 35.577 | 38.159 | ||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||
| Atsargų (padidėjimas), sumaţėjimas | (509) | 2.640 | |
| Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas), sumaţėjimas | (189) | (294) | |
| Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumaţėjimas | 145 | (2.458) | |
| Kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumaţėjimas | (1.506) | - | |
| Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas, (sumaţėjimas) Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumaţėjimas) |
(1.243) (49) |
(2.066) - |
|
| Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų | |||
| padidėjimas, (sumaţėjimas) | 599 | 554 | |
| 32.825 | 36.535 | ||
| (Sumokėtas) pelno mokestis | (440) | (3.432) | |
| Gautos palūkanos | 575 | 718 | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 32.960 | 33.821 | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Ilgalaikio turto (įsigijimas) | (12.839) | (2.529) | |
| Investicijų laikomų iki išpirkimo (įsigijimas) Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas |
(243.212) 331.222 |
(106.518) 66.263 |
|
| 75.171 | (42.784) | ||
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
| Akcinio kapitalo didinimas | 6.627 | - | |
| Dividendų (išmokėjimas) | (56.981) | - | |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (50.354) | - | |
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumaţėjimas) | 57.777 | (8.963) | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. | 9.983 | 29.501 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai birţelio 30 d. | 67.760 | 20.538 | |
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 8 - 16 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2012 m. rugpjūčio 20 d. |
|---|---|---|
| Finansų direktorius | Mantas Bartuška | 2012 m. rugpjūčio 20 d. |
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" ŠEŠIŲ MĖNESIŲ, PASIBAIGUSIŲ 2012 M. BIRŢELIO 30 D., SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
Pagrindinė bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos susijusios paslaugos.
Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.
2012 m. birţelio mėn. 30 d. visos akcijos priklausė 1.732 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi) litai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastasias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).
Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2012 m. šešis mėnesius jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių birţos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
2012 m. birţelio 30 d. ir 2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2012 m. birţelio 30 d. | 2011 m. gruodţio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama | ||||
| Energetikos ministerijos | 275.241 | 72,32 | 241.544 | 70,63 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" | 38.975 | 10,24 | 32.766 | 9,58 |
| Swedbank fondai | 10.057 | 2,64 | 10.817 | 3,16 |
| Skandinavska Enskilda Banken fondai | 10.869 | 2,86 | 14.254 | 4,17 |
| Kiti (maţiau nei 5 proc. kiekvienas) | 45.464 | 11,94 | 42.619 | 12,46 |
| Iš viso | 380.606 | 100,00 | 342.000 | 100,00 |
2012 m. birţelio 30 d. vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 312 (2011 m. birţelio 30 d. – 316).
Bendrovės Vadovybė patvirtino ir pasirašė šias finansines ataskaitas 2012 m. rugpjūčio 20 d.
Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.
Šiose finansinės ataskaitose visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.
Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Bendrovės tarpinėms finansinėms ataskaitoms taikoma ta pati apskaitos politika ir tie patys skaičiavimo metodai kaip ir 2011 m. metinėse finansinėse ataskaitose. Plačiau finansinių ataskaitų parengimo pagrindai pateikti 2011 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
Bendrovė šių metų šešis mėnesius tęsė darbus objektuose:
Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. 2011 m. birţelio 30 d. Bendrovė pasirašė sutartį su vadovaujančiu suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėju, tarptautine kompanija – Fluor S.A. 2011 m. liepos 27 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė šios sutarties sudarymui. Sutartyje numatyta, jog patarėjas per ketverius metus paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, būtinus gauti privalomus leidimus, spręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Be to, jis atliks darbus, susijusius su ekonomine dalimi – paruoš terminalo verslo, finansinį modelius bei sukurs terminalo veiklos strategiją. Patarėjas taip pat priţiūrės projekto techninį įgyvendinimą visą laiką – iki 2014 metų pabaigos, kai bus pastatytas terminalas.
2012 m. birţelio 30 d. suskystintų dujų terminalo projekto įgyvendinimui investuota – 19.547 tūkst. litų, iš kurių pagrindines išlaidas - 12.424 tūkst. litų sudaro avansiniai mokėjimai pagal sutartį, sumokėti vadovaujančiam SGD terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėjui bei teisinės ir kitos tyrimų paslaugos.
Per 2012 m. pirmą pusmetį Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui priskaičiuota 11.168 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (per 2011 m. pirmą pusmetį – 11.595 tūkst. litų). 11.056 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2011 m. pirmą pusmetį – 11.511 tūkst. litų), likusi suma apskaityta veiklos sąnaudose.
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| Naftos produktai, skirti parduoti | 1.792 | 1.503 |
| Atsarginės dalys, statybinės medţiagos ir kitos atsargos | 391 | 171 |
| 2.183 | 1.674 |
2012 m. birţelio 30 d. Bendrovė apskaitė 5.992 tūkst. litų vertės sumaţėjimą atsargoms (2011 m. gruodţio 31 d. – 5.979 tūkst. litų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė nuvertina atsargas iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Vertės sumaţėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medţiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.
2012 m. birţelio 30 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 167,0 tūkst. tonų atveţtų perkrovai naftos produktų (2011 m. gruodţio 31 d. - 143,8 tūkst. tonų). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.
Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2012 m. birţelio 30 d. Bendrovė turėjo 2.100 tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2011 m. gruodţio 31 d. – 1.945 tonų).
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| Sumos, gautinos uţ naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas | 4.190 | 4.335 |
| 4.190 | 4.335 | |
| Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų. |
2012 m. birţelio 30 d. Bendrovės 1.108 tūkst. litų pirkėjų skolų buvo denominuoti eurais (2011 m. gruodţio 31 d. – 1.926 tūkst. litų).
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| Sukauptos pajamos | 1.459 | 1.388 |
| Gautinas pridėtinės vertės mokestis | 417 | 715 |
| Sukauptos palūkanos uţ terminuotus indėlius | 82 | 409 |
| Kitos gautinos sumos | 13 | 66 |
| 1.971 | 2.578 | |
| Atimti: vertės sumaţėjimas | (13) | (13) |
| 1.958 | 2.565 |
Gautinų sumų vertės sumaţėjimo pasikeitimas buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| Paskolos ir gautinos sumos | ||
| Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke | 100 | 100 |
| Paskola UAB "Ţavesys" | 360 | 361 |
| Atimti: vertės sumaţėjimas | (460) | (461) |
| Paskolos ir gautinos sumos iš viso | - | - |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo | ||
| Trumpalaikiai terminuoti indėliai | - | 44.174 |
| Investicijos į Lietuvos Respublikos valstybės vertybinius popierius | 23.040 | 61.717 |
| Investicijos į Lietuvos bankų skolos vertybinius popierius | 3.678 | 4.476 |
| Investicijos į uţsienio bankų skolos vertybinius popierius | - | 5.412 |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo iš viso | 26.718 | 115.779 |
| Kitas finansinis turtas iš viso | 28.769 | 115.779 |
| Trumpalaikė dalis | 26.718 | 110.427 |
| Ilgalaikė dalis | 2.051 | 5.352 |
| Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis: | ||
| Valiuta | 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
| (neaudituota) | ||
| LTL | 21.698 | 77.248 |
| EUR | 7.071 | 38.531 |
| 28.769 | 115.779 |
2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo uţ įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. USD (arba 277.243 tūkst. litų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Ţavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 100 tūkst. litų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumaţėjimą.
Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| Trumpalaikiai indėliai | 46.842 | 3.044 |
| Lietuvos Respublikos valstybės vertybiniai popieriai | 16.139 | - |
| Pinigai banke | 4.779 | 5.136 |
| Uţsienio valstybių skolos vertybiniai popieriai | - | 1.803 |
| 67.760 | 9.983 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
| Valiuta | 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| LTL | 46.006 | 3.993 |
| EUR | 21.754 | 5.990 |
| 67.760 | 9.983 |
Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
|
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| Mokėtinos sumos rangovams | 1.039 | 1.204 |
| Mokėtinos sumos uţ ţemės nuomą | 514 | 514 |
| Mokėtinos sumos uţ geleţinkelio paslaugas | 359 | 336 |
| Kitos prekybos mokėtinos sumos | 1.516 | 2.617 |
| 3.428 | 4.671 |
Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis. 2012 m. birţelio 31 d. bendrovės 51 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti eurais, 196 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti rubliais (2011 m. gruodţio 31 d. – 610 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti eurais).
2012 m. birţelio 30 d. Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didţiąja dalimi sudarė mokėtini atlyginimai uţ birţelio mėnesį 1.687 tūkst. litų ir 1.678 tūkst. litų atostogų rezervas (2011 m. gruodţio 31 d. - Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didţiąja dalimi sudarė 1.317 tūkst. litų atostogų rezervas bei 1.200 tūkst. litų premijos uţ metinius rezultatus sukaupimas).
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. gruodţio 31 d. |
||
|---|---|---|---|
| (neaudituota) | |||
| Sukauptos sąnaudos | 241 | 437 | |
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 296 | 485 | |
| Kita | 17 | 24 | |
| 554 | 946 |
Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birţelio 30 d. (neaudituota) |
||
|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | |
| Pajamos uţ naftos produktų perkrovimo paslaugas | 57.714 | 68.520 |
| Pajamos uţ naftos produktų likučių tvarkymą | 8.467 | 4.045 |
| Pajamos, pardavus valymo įrenginiuose surinktus tamsius naftos produktus | - | 5.694 |
| Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis | 1.924 | 1.513 |
| 68.105 | 79.772 |
2012 m. pardavimo pajamų sumaţėjimui įtakos daugiausia turėjo AB "Orlen Lietuva" sumaţėjusi naftos produktų krova dėl įmonėje vykdyto planuoto kapitalinio remonto bei sezoniškai sumaţėjusi naftos produktų krova iš Rusijos. 2011 m. pajamas didino vienkartinis iš lijalinių vandenų išvalytų naftos produktų pardavimas, gauta 5.694 tūkst. litų pajamų.
Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos perveţimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birţelio 30 d. (neaudituota) |
||
|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | |
| Dujos | 11.060 | 9.848 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 11.056 | 11.511 |
| Darbo uţmokestis ir socialinis draudimas | 8.020 | 7.970 |
| Geleţinkelio paslaugos | 3.158 | 4.773 |
| Elektra | 2.889 | 3.025 |
| Ţemės ir krantinių nuoma | 1.028 | 1.028 |
| Ilgalaikio turto remontas ir prieţiūra | 654 | 696 |
| Nekilnojamo turto mokestis | 592 | 975 |
| Turto draudimas | 498 | 463 |
| Darbų saugos sąnaudos | 195 | 121 |
| ATL sąnaudos | 154 | 576 |
| Parduotų atsargų savikaina | - | 2.966 |
| Kita | 970 | 874 |
| 40.274 | 44.826 |
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birţelio 30 d. (neaudituota) |
||
|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | |
| Palūkanų pajamos | 1.249 | 666 |
| Pelnas iš valiutos kurso pasikeitimo | 15 | - |
| Gauti delspinigiai | - | 62 |
| Finansinės veiklos pajamos iš viso | 1.264 | 728 |
| (Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo | (27) | (10) |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) iš viso | 1.237 | 718 |
Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumaţintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumaţinti išleistas akcijas. Pelno ir sumaţinto pelno apskaičiavimai pateikiami ţemiau:
| Šešių mėn. laikotarpis pasibaigęs birţelio 30 d. (neaudituota) |
||
|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | |
| Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas | 21.499 | 27.901 |
| Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 380.606 | 342.000 |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (litais) | 0,06 | 0,08 |
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" ŠEŠIŲ MĖNESIŲ, PASIBAIGUSIŲ 2012 M. BIRŢELIO 30 D., SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2012 m., 2011 m. ir 2010 m. buvo šie:
Sandoriai su Lietuvos Resupublikos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir institucijomis
| Pirkimai iš susijusių šalių |
Pardavimai susijusioms šalims |
Gautinos sumos iš susijusių šalių |
Mokėtinos sumos susijusioms šalims |
||
|---|---|---|---|---|---|
| Valstybinė mokesčių | 2012 m. birţelio 30 d. | 4.526 | - | - | 1.064 |
| inspekcija prie Lietuvos | 2011 m. birţelio 30 d. | 5.170 | - | - | 1.975 |
| Respublikos finansų ministerijos |
2010 m. birţelio 30 d. | 4.369 | - | - | 1.769 |
| Valstybinio socialinio | 2012 m. birţelio 30 d. | 1.290 | - | - | 645 |
| draudimo fondo valdyba | 2011 m. birţelio 30 d. | 2.358 | - | - | - |
| prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2010 m. birţelio 30 d. | 2.350 | - | - | - |
| VĮ Klaipėdos valstybinio | 2012 m. birţelio 30 d. | 1.028 | - | - | 514 |
| Jūrų uosto direkcija | 2011 m. birţelio 30 d. | 1.028 | - | - | 514 |
| priklausanti Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos |
2010 m. birţelio 30 d. | 1.175 | - | - | 587 |
| AB Lietuvos | 2012 m. birţelio 30 d. | 3.184 | - | - | 359 |
| geleţinkeliai, priklausanti | 2011 m. birţelio 30 d. | 4.773 | - | - | 234 |
| Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos |
2010 m. birţelio 30 d. | 3.910 | - | - | 372 |
| AB "Lesto", priklausanti | 2012 m. birţelio 30 d. | 1.323 | - | - | 161 |
| Lietuvos Respublikos | 2011 m. birţelio 30 d. | 3.025 | - | - | 384 |
| valstybei atstovaujamai energetikos ministerijos |
2010 m. birţelio 30 d. | 2.846 | - | - | 332 |
| Kitos susijusio šalys | 2012 m. birţelio 30 d. | - | 21 | 2 | - |
| 2011 m. birţelio 30 d. | - | 15 | 1 | - | |
| 2010 m. birţelio 30 d. | - | 17 | 2 | - | |
| Sandoriai su | 2012 m. birţelio 30 d. | 11.312 | 21 | 2 | 2.743 |
| susijusiomis šalimis iš | 2011 m. birţelio 30 d. | 16.354 | 15 | 1 | 3.107 |
| viso: | 2010 m. birţelio 30 d. | 14.650 | 17 | 2 | 3.060 |
Bendrovės vadovybe laikomi generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, gamybos direktorius, finansų direktorius, komercijos direktorius ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius.
| 2012 m. birţelio 30 d. |
2011 m. birţelio 30 d. |
|
|---|---|---|
| (neaudituota) | ||
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 789 | 1.044 |
| Vadovų skaičius | 6 | 7 |
Per 2012 m. ir 2011 m. pirmą ketvirtį Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" ŠEŠIŲ MĖNESIŲ, PASIBAIGUSIŲ 2012 M. BIRŢELIO 30 D., SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS (tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Sutartis numato KVJUD pareigą atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Uostas) parengimo SGD terminalui darbus, įskaitant, tačiau neapsiribojant, akvatorijos gilinimo darbais, navigacijos ir radiolokacijos įrenginių ir sistemų įrengimu (pritaikymu), personalo paruošimu, KVJUD kompetencijai priskirtų teisės aktų priėmimu (pakeitimu), papildomų navigacinių studijų, bandymų ir patikrinimų atlikimu, jeigu tokių prireiktų. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl KVJUD investicijų į Uosto infrastruktūrą, skirtą SGD terminalui kompensavimo mechanizmo ir šaltinių, Bendrovė pagal Sutartį finansuos ir atliks SGD terminalui skirtos Uosto infrastruktūros (įskaitant, tačiau neapsiribojant, krantinės, skirtos plaukiojančiajai SGD saugyklai prisišvartuoti, aukšto slėgio dujų platformos, aptarnavimo platformos pastatymo darbais) ir suprastruktūros sukūrimo organizavimo darbus, o KVJUD kompensuos Bendrovės patirtas išlaidas Uosto infrastruktūros sukūrimui. Bendrovė neįgis nuosavybės teisių į Uosto infrastruktūrą, nes pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus Uosto infrastruktūra gali būti tik Lietuvos Respublikos nuosavybe. Bendrovė Uosto infrastruktūra naudosis sutarties su KVJUD pagrindu.
Sutartis įsigaliojo 2012 m. liepos 19 d. pritarus KVJUD valdybai.
Sutarties įgyvendinimą kontroliuos ir koordinuos bendra iš šalių atstovų sudaryta Projekto įgyvendinimo komisija, o infrastruktūros ir suprastruktūros darbų įsigijimo pirkimus organizuos iš Bendrovės ir KVJUD atstovų sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Šalys susitarė, kad infrastruktūros ir suprastruktūros darbų viešieji pirkimai gali būti pradėti iškart po Sutarties pasirašymo.
Kartu su Sutartimi buvo pasirašyta ir Uosto teritorijos suteikimo Bendrovei sutartis, kuria Bendrovei buvo suteikta teisė naudoti Uosto teritoriją SGD terminalo infrastruktūros statybai.
2012 m. liepos 10 d. į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birţos papildomąjį prekybos sąrašą įtrauktos ir pradėta prekyba Bendrovės naujos akcijų emisijos akcijomis (38.606.184 vnt.).
Nauja Bendrovės akcijų emisija buvo išleista didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Bendras Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 380.606 tūkst. litų, bendras akcijų skaičius 380.606.184 vnt.
Be kita ko, papildomu susitarimu šalys susitarė dėl preliminariai numatomų šalių investicijų į Uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą dydţio. Numatoma, kad:
Tikslūs investicijų dydţiai paaiškės LR Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarius sutartis dėl atitinkamų darbų įsigijimo.
Direkcijos investicijos į Uosto infrastruktūrą bus kompensuojamos iš dviejų šaltinių: SGD terminalo operatoriaus ir trečiųjų asmenų, kurie naudojasi Uostu dėl to, kad aptarnauja ar yra aptarnaujami SGD terminalo Direkcijai mokamų rinkliavų ir kitų mokėjimų uţ naudojimąsi Uostu ir SGD terminalo operatoriaus Direkcijai mokamo metinio mokesčio uţ naudojimąsi krantine, kuris apskaičiuojamas pagal Direkcijos investicijų į Uosto infrastruktūrą dydį, nustatant 20 (dvidešimties) metų atsipirkimo laikotarpį ir 5 (penkių) procentų projekto vidinės grąţos normą (angl. IRR - Internal Rate of Return). Taip apskaičiuotas naudojimosi mokestis bus maţinamas aukščiau nurodytų Direkcijos gautų rinkliavų ir kitų pajamų suma uţ naudojimąsi Uostu ir padidinimas Direkcijos tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis, susijusiomis su SGD terminalu.
Daugiau po balanso sudarymo datos reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir finansų direktorius Mantas Bartuška, patvirtiname, kad mūsų ţiniomis aukščiau pateiktos AB "Klaipėdos nafta" šešių mėnesių, pasibaigusių 2012 m. birţelio 30 d., sutrumpintos finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų direktorius Mantas Bartuška
Klaipėda 2012 m. rugpjūtis
| Ataskaitinis laikotarpis, uţ kurį parengtas pranešimas20 | |
|---|---|
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę20 | |
| Pagrindinės veiklos pobūdis 20 | |
| Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais20 | |
| Bendrovės įstatinis kapitalas20 | |
| Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas21 | |
| Akcininkai ir akcijos21 | |
| Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai 22 | |
| Svarbiausi įvykiai, įvykę po ataskaitinio laikotarpio 23 | |
| Verslo aplinka 24 | |
| Veiklos rezultatai25 | |
| Bendrovės veiklai būdingi rizikos veiksniai 26 | |
| Aplinkos apsauga28 | |
| darbuotojai 29 | |
| Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi29 | |
| Bendrovės valdymas29 | |
| Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie finansinę atskaitomybę 31 | |
| Veiklos planai ir prognozės 31 | |
| Kita informacija 32 | |
| Atsakingų asmenų patvirtinimas 33 |
Šis 2012 m. šešių mėn. tarpinis pranešimas parengtas uţ laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birţelio 30 d. Pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.
| Bendrovės pavadinimas: Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" |
|
|---|---|
| Teisinė forma: Akcinė bendrovė |
|
| Įstatinis kapitalas: 380.606.184 litų |
|
| Įregistravimo data ir vieta: 1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras |
|
| Bendrovės kodas: 110648893 |
|
| Buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda |
|
| Bendrovės registras: Valstybės įmonė Registrų centras |
|
| Telefonų numeriai: +370 46 391772 |
|
| Fakso numeriai: +370 46 311399 |
|
| Elektroninio pašto adresas: [email protected] |
|
| Internetinis puslapis: www.oil.lt |
Bendrovė yra ţinoma, kaip vienas didţiausių Lietuvos naftos terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geleţinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių. Taip pat Bendrovė suteikia galimybę aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami laivais.
Bendrovė teikia šias paslaugas:
Bendrovės misija - būti patikimu Lietuvos ir aplinkinių šalių naftos produktų importo ir eksporto terminalu ir sudaryti galimybę regiono naftos perdirbimo gamykloms nenutrūkstamai eksportuoti savo produkciją tanklaiviais į Vakarų Europą bei tolimesnes rinkas per Bendrovės terminalą.
Bendrovės vizija – būti finansiškai tvariu naftos krovos terminalu ir laiku investuoti į iniciatyvas, didinsiančias ekonominę grąţą investuotojams.
Bendrovė yra strateginė Lietuvos energetikos sektoriaus įmonė. Esant poreikiui, Bendrovė garantuoja galimybę į Lietuvą importuoti naftos produktus. 2010 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Bendrovei iki 2014 m. pabaigos įgyvendinti Lietuvos energetikai reikšmingą strateginį suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą.
Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.
| AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai: | |||
|---|---|---|---|
| Įmonės kodas | 112021238 | ||
| Buveinės adresas | Gedimino 12, 01103 Vilnius | ||
| Telefonas | +370 5 2681190 | ||
| El. paštas | [email protected] | ||
| Interneto tinklapis | www.seb.lt |
Pagal 2012 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 204 "Dėl valstybės turto investavimo ir akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" įstatinio kapitalo didinimo" bei 2012 m. birţelio 11 d. Akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Energetikos ministerijos, Bendrovės įstatinis
kapitalas buvo padidintas piniginiais ir nepiniginiais akcininkų įnašais. Energetikos ministerija akcijas apmokėjo nepiniginiu turtiniu įnašu, perduodama Bendrovei ilgalaikį materialųjį turtą, esantį Subačiaus kuro bazėje.
2012 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Bendrovė įstatai su 380.606 tūkst. Lt padidintu įstatiniu kapitalu. Įstatinis kapitalas padidintas išplatinus naują 38.606 tūkst. Lt nominalios vertės akcijų emisiją esamiems Bendrovės akcininkams (naujos akcijos išleistos vadovaujantis 2012 m. balandţio 27 d. eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimais). Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklauso 72,32 proc. akcijų (275.241.290 vienetai).
Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų.
Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše.
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas: | |||
|---|---|---|---|
| ISIN kodas | LT0000111650 | ||
| Trumpinys | KNF1L | ||
| Emisijos dydis (vnt.) | 380.606.184 |
Bendrovės akcijos yra vienos klasės paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Akcijų savininkams suteikiama teisė dalyvauti valdant Bendrovę, jeigu įstatymai nenustato kitaip, teisė gauti dividendus, teisę į dalį Bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitos įstatymų nustatytos teisės.
| Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas) |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius (vnt.) |
Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.) |
|---|---|---|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327) |
275.241.290 | 72,32 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480) |
38.975.150 | 10,24 |
Likusios 66.389.744 (vnt.) Bendrovės akcijos (17,44 proc. kapitalo) priklauso 1.730 smulkiesiems akcininkams.
| 2009 m. šeši mėn. |
2010 m. šeši mėn. |
2011 m. šeši mėn. |
2012 m. šeši mėn. |
|
|---|---|---|---|---|
| Didţiausia akcijos kaina, Lt | 1,02 | 1,27 | 1,85 | 1,47 |
| Maţiausia akcijos kaina, Lt | 0,78 | 0,94 | 1,24 | 1,27 |
| Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Lt | 1,02 | 1,23 | 1,50 | 1,36 |
| Vidutinė akcijos kaina, Lt | 0,91 | 1,16 | 1,61 | 1,35 |
2012 m. birţelio 30 d. Bendrovės rinkos kapitalizacija - 518 mln. Lt, 1 proc. didesnė, lyginant su 2011 m. birţelio 30 d. rinkos kapitalizacija – 513 mln. Lt.
2012 m. sausio 23 d. Bendrovės vykdytame tarptautiniame "Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimo" pirkime viešojo pirkimo procedūrų nustatyta tvarka ekonomiškai naudingiausiu pripaţintas norvegų kompanijos "Höegh LNG Ltd." pasiūlymas. Iš viso buvo gauti trijų tiekėjų pasiūlymai.
2012 m. vasario 7 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.175 "Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. gruodţio 27 d. nutarimo Nr.1442 "Dėl nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo" papildymo", kuriuo suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo projektas buvo įtrauktas į Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planą.
LR Vyriausybė nutarimu Nr.199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pritarė, kad Bendrovė tęstų SGD terminalo projekto įgyvendinimą;
LR Vyriausybė nutarimu Nr.204 "Dėl valstybės turto investavimo ir AB "Klaipėdos nafta" įstatinio kapitalo didinimo" pritarė, kad būtų didinamas Bendrovės įstatinis kapitalas, investuojant į Bendrovę Lietuvos naftos produktų agentūros patikėjimo teise valdomą turtą – Subačiaus kuro bazę.
2012 m. kovo 1 d. Bendrovės valdyba nutarė tęsti SGD terminalo projekto vykdymą ir sudaryti suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (toliau – FSRU) 10 metų nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise su viešojo pirkimo "Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimas" laimėtoju "Höegh LNG Ltd.".
2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu 10 metų nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise su viešojo pirkimo laimėtoju "Höegh LNG Ltd.". Ši sutartis įsigaliojo 2012 m. kovo 26 d., ją patvirtinus Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui.
2012 m. kovo 26 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:
pritarė Bendrovės valdybos sprendimui tęsti SGD terminalo projekto vykdymą ir sudaryti suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu 10 metų nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise su Bendrovės viešojo pirkimo "Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimas" laimėtoju "Höegh LNG Ltd.";
numatė, kad FSRU pristatymo į Klaipėdos uostą terminas 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. gruodţio 1 d.;
nustatė fiksuotą FSRU nuomos kainą, FSRU operavimo, aptarnavimo (remonto) kaštus, atlyginamus pagal faktą, tačiau pirmuosius dvejus metus neviršijančius sutartos sumos, todėl bendri FSRU nuomos ir operavimo kaštai pirmuosius metus, įskaitant įgulos darbo uţmokestį ir kitus mokesčius, kurie kasmet bus indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, neviršys 156,2 tūkst. USD (be PVM) uţ dieną;
taip pat numatė, kad Bendrovė FSRU tiekėjui privalės pateikti ne didesnę kaip 50 mln. USD mokėjimo garantiją, kurios išdavimui uţtikrinti Bendrovė garantiją išduodančiam asmeniui turės įkeisti savo turtą (lėšas banko sąskaitose, gautinas sumas);
pritarė naujai Bendrovės įstatų straipsnių redakcijai, numatančiai, kad Bendrovės veiklos tikslas taip pat yra suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimas ir jo parengimas eksploatavimui, ekonomiško ir racionalaus suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo uţtikrinimas ir (ar) vėlesnis jo perleidimas Lietuvos Respublikos kontroliuojamam gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui.
2012 m. balandţio 27 d. įvykęs Bendrovės visuotinis eilinis akcininkų susirinkimas:
patvirtino 2011 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
paskirstė 2011 m. Bendrovės pelną, dividendams dalį pelno skirdamas 56.981 tūkst. Lt. arba 0,17 lito vienai akcijai;
pritarė sprendimui padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais;
pritarė Bendrovės valdybos sprendimui išnuomoti Subačiaus kuro bazę sudarantį turtą, esantį Kunčių k., Subačiaus m., Kupiškio r. sav., kurio balansinė vertė įnešus šį turtą į Bendrovės įstatinį kapitalą sudarys daugiau kaip 1/20 įstatinio kapitalo, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūrai 10 (dešimties) metų terminui uţ laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. taikomą 2,10 Lt (dviejų litų dešimties centų), o laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. taikomą 4,10 Lt (keturių litų dešimties centų) nuomos mokestį uţ kiekvieną saugomų naftos produktų toną per mėnesį, nuomos mokesčio tarifą indeksuojant kiekvienais metais pagal vartotojų kainų indekso pokytį;
patvirtino naują Bendrovės įstatų redakciją, patikslinant Bendrovės valdybos ir vadovo kompetenciją, o taip pat nurodant pakeisti įstatinio kapitalo dydį.
2012 m. birţelio 12 d. LR Seimas priėmė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriuo uţtikrinamas reikiamas teisinis pagrindas Lietuvoje įrengti SGD terminalą ir sudaromos finansinės bei organizacinės sąlygos technologiškai ir ekonomiškai pagrįstam SGD terminalo ir jo infrastruktūros eksploatavimui.
Įstatymas nustato specialųjį teisinį reguliavimą, taikomą LR Vyriausybės sprendimu įgyvendinamam SGD terminalo projektui. Bendrovė vykdo SGD terminalo įrengimo projektą, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu "Dėl gamtinių dujų terminalo projekto plėtros" ir 2012 m. vasario 15 d. nutarimu "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" ir kitais sprendimais.
Įstatyme numatomi reikalavimai SGD terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei ir projekto finansavimui, taip pat nustatomi specialieji įpareigojimai viešojo valdymo ir ūkio subjektams, susiję su SGD terminalo įrengimu, prijungimu prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir gamtinių dujų tiekimu.
Įstatyme nustatyta, jog SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties su gamtinių dujų perdavimo sistema įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka galės būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą.
Siekiant uţtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą ir efektyvią konkurenciją Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, įstatyme įtvirtinama gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo taisyklė, pagal kurią gamtinių dujų vamzdynais gamtines dujas importuojančios įmonės per SGD terminalą privalės įsigyti ne maţesnę kaip 25 proc. tiekiamų gamtinių dujų dalį.
Įgyvendinant ES privalomus reikalavimus dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo uţtikrinimo, planuojama, kad SGD terminalo eksploatavimas bus pradėtas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodţio 3 d. SGD terminalas bus įrengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.
2012 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Bendrovė įstatai su iki 380.606 tūkst. Lt padidintu įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas išplatinus naują 38.606 tūkst. Lt nominalios vertės Bendrovės akcijų emisiją esamiems Bendrovės akcininkams (naujos akcijos išleistos vadovaujantis 2012 m. balandţio 27 d. eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimais).
2012 m. liepos 5 d. Bendrovė ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD) pasirašė bendrąją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalę sutartį (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl pagrindinių bendradarbiavimo sąlygų įgyvendinant SGD terminalo projektą.
Sutartis numato KVJUD pareigą atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Uostas) parengimo SGD terminalui darbus, įskaitant, tačiau neapsiribojant, akvatorijos gilinimo darbais, navigacijos ir radiolokacijos įrenginių ir sistemų įrengimu (pritaikymu), personalo paruošimu, KVJUD kompetencijai priskirtų teisės aktų priėmimu (pakeitimu), papildomų navigacinių studijų, bandymų ir patikrinimų atlikimu, jeigu tokių prireiktų. LR Vyriausybei priėmus nutarimą dėl KVJUD investicijų į Uosto infrastruktūrą, skirtą SGD terminalui kompensavimo mechanizmo ir šaltinių, Bendrovė pagal Sutartį finansuos ir atliks SGD terminalui skirtos Uosto infrastruktūros (įskaitant, tačiau neapsiribojant, krantinės, skirtos plaukiojančiajai SGD saugyklai prisišvartuoti, aukšto slėgio dujų platformos, aptarnavimo platformos pastatymo darbais) ir suprastruktūros sukūrimo organizavimo darbus, o KVJUD kompensuos Bendrovės patirtas išlaidas Uosto infrastruktūros sukūrimui. Bendrovė neįgis nuosavybės teisių į Uosto infrastruktūrą, nes pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus Uosto infrastruktūra gali būti tik Lietuvos Respublikos nuosavybe. Bendrovė Uosto infrastruktūra naudosis sutarties su KVJUD pagrindu.
Sutarties įgyvendinimą kontroliuos ir koordinuos bendra iš šalių atstovų sudaryta Projekto įgyvendinimo komisija, o infrastruktūros ir suprastruktūros darbų įsigijimo pirkimus organizuos iš Bendrovės ir KVJUD atstovų sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Šalys susitarė, kad infrastruktūros ir suprastruktūros darbų viešieji pirkimai gali būti pradėti iškart po Sutarties pasirašymo.
Kartu su Sutartimi buvo pasirašyta ir Uosto teritorijos suteikimo Bendrovei sutartis, kuria Bendrovei buvo suteikta teisė naudoti Uosto teritoriją SGD terminalo infrastruktūros statybai.
2012 m. liepos 10 d. į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birţos papildomąjį prekybos sąrašą įtrauktos ir pradėta prekyba Bendrovės naujos akcijų emisijos akcijomis (38.606 tūkst. vnt.).
Nauja Bendrovės akcijų emisija buvo išleista didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Bendras Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 380.606 tūkst. Lt, bendras akcijų skaičius 380.606 tūkst. vnt.
2012 m. liepos 11 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo. Nutarimu LR Vyriausybė, be kita ko:
pritarė, kad Bendrovė sukurtų (pastatytų) Uosto infrastruktūrą ir įpareigojo KVJUD kompensuoti visas Bendrovės išlaidas, kurios bus patirtos sukuriant (pastatant) Uosto infrastruktūrą;
nustatė KVJUD investicijų į Uosto infrastruktūrą, skirtą išimtinai SGD terminalui, kompensavimo šaltinius ir mechanizmą;
pavedė Energetikos ministerijai atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, kurie reikalingi tam, kad, esant poreikiui, teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovei būtų taikomos SGD terminalo projekto finansavimo uţtikrinimo priemonės (valstybės garantija, laidavimas, turto įkeitimas ar kitos priemones), siekiant uţtikrinti galimybes finansuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą bei suskystintų gamtinių dujų įsigijimo sandorius.
2012 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovė ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija (toliau – Direkcija) pasirašė Papildomą susitarimą dėl investavimo ir investicijų kompensavimo tvarkos ir sąlygų prie 2012 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalės sutarties, kuriuo buvo patikslintos Bendrovės ir Direkcijos bendradarbiavimo sąlygos, įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.
Be kita ko, papildomu susitarimu šalys susitarė dėl preliminariai numatomų šalių investicijų į Uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą dydţio. Numatoma, kad:
Direkcijos investicijos, susijusios su Uosto parengimu SGD terminalo veiklai (gilinimo darbai, radiolokacinė įranga, Uosto sistemų pritaikymas ir kt.), sudarys 106.426 tūkst. Lt;
Bendrovės investicijos į Uosto infrastruktūrą (krantinė ir kt.), kurios sukūrimo išlaidas Bendrovei kompensuos Direkcija, sudarys 54.204 tūkst. Lt;
Bendrovės investicijos į Uosto suprastruktūrą (SGD saugyklos naudojimui reikalingus įrenginius ir sistemas) sudarys 54.805 tūkst. Lt.
Tikslūs investicijų dydţiai paaiškės LR Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarius sutartis dėl atitinkamų darbų įsigijimo.
Direkcijos investicijos į Uosto infrastruktūrą bus kompensuojamos iš dviejų šaltinių: SGD terminalo operatoriaus ir trečiųjų asmenų, kurie naudojasi Uostu dėl to, kad aptarnauja ar yra aptarnaujami SGD terminalo Direkcijai mokamų rinkliavų ir kitų mokėjimų uţ naudojimąsi Uostu bei SGD terminalo operatoriaus Direkcijai mokamo metinio mokesčio uţ naudojimąsi krantine, kuris apskaičiuojamas pagal Direkcijos investicijų į Uosto infrastruktūrą dydį, nustatant 20 (dvidešimties) metų atsipirkimo laikotarpį ir 5 (penkių) procentų projekto vidinės grąţos normą (angl. IRR - Internal Rate of Return). Taip apskaičiuotas naudojimosi mokestis bus maţinamas aukščiau nurodytų Direkcijos gautų rinkliavų ir kitų pajamų suma uţ naudojimąsi Uostu ir padidinimas Direkcijos tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis, susijusiomis su SGD terminalu.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt, vertybinių popierių birţai AB NASDAQ OMX Vilnius.
Per 2012 m. šešis mėnesius Bendrovė vertybinių popierių birţoje AB NASDAQ OMX Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com) paskelbė 37 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.
Pagrindinė Bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos su šia veikla susijusios paslaugos.
Per 2012 m. šešis mėn. Bendrovė perpylė 3.329 tūkst. tonų naftos produktų. 65 proc. (2011 m. – 69 proc.) bendros krovos sudarė tamsieji naftos produktai (toliau - TNP), kurių takumas priklauso nuo produkto temperatūros ir yra sąlygojamas aplinkos temperatūrų, dėl ko perpylimo metu yra energetiškai imlesni. TNP priskiriami: mazutai ir jo pakaitalai, vakuuminis gazolis, orimulsija ir kt. Šviesieji naftos produktai (toliau - ŠNP) - tai produktai, kurių takumui produkto temperatūra ir aplinkos temperatūra nedaro poveikio. Šiems produktams priskiriami: benzinai, dyzelinai, reaktyvinis kuras ir kt.
Bendrovė per 2012 m. šešis mėn., lyginant su 2011 m. šešių mėn. krova (3.992 tūkst. t), perkrovė 663 tūkst. t arba 17 proc. maţiau naftos produktų. Krovos sumaţėjimui įtakos turėjo 2012 m. geguţės mėn. AB "ORLEN Lietuva" vykdytas kapitalinis remontas bei sumaţėjęs krovinių srautas iš Rusijos.
Per 2012 m. šešis mėn., lyginant su 2011 m. šešiais mėn., AB "ORLEN Lietuva" perkrovė 268 tūkst. t arba 13 proc. maţiau naftos produktų (2012 m. – 1.732 tūkst. t; 2011 m. – 2.000 tūkst. t).
Tranzitinių krovinių srauto maţėjimui iš Rusijos įtakos turėjo išaugusi konkurencinė aplinka tarp Baltijos šalių terminalų bei 2011 m. Rusijoje pradėjęs veikti naujai pastatytas Ust-Luga krovinių terminalas.
Bendrovė iš naftos produktų perkrovimo paslaugų (naftos produktų perkrovimas, naftos produktų likučių tvarkymas) gauna virš 90 proc. visų Bendrovės pardavimo pajamų (2012 m. – 97 proc., 2011 m. – 91 proc.).
2012 m. šešių mėn. pajamos (69.394 tūkst. Lt), lyginant su 2011 m. šešių mėn. pajamomis (80.514 tūkst. Lt), sumaţėjo 11,1 mln. Lt arba 14 proc. Pajamų sumaţėjimui įtakos turėjo:
17 proc. sumaţėjusi naftos produktų krova (dėl AB "ORLEN Lietuva" kapitalinio remonto bei tranzitinio srauto sumaţėjimo iš Rusijos);
2011 m. pajamas didino vienkartinis tamsiųjų naftos produktų, surinktų valymo įrenginiuose, pardavimas (gauta 5,7 mln. Lt pajamų).
Per 2012 m. šešis mėn. Bendrovė uţdirbo 21.499 tūkst. Lt grynojo pelno, tai 6,4 mln. Lt arba 23 proc. maţiau, lyginant su 2011 m. šešiais mėn. (27.901 tūkst. Lt). Pelnas sumaţėjo dėl 17 proc. sumaţėjusios naftos produktų krovos bei dėl 2011 m. pelningumą įtakojusio vienkartinio tamsiųjų naftos produktų, surinktų valymo įrenginiuose, pardavimo.
Per ataskaitinį laikotarpį naujų finansinių įsipareigojimų Bendrovė neprisiėmė.
Pateikiame Bendrovės finansinės padėties pagrindinius rodiklius tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip:
| Veiklos rodikliai | 2012 06 30 | 2011 06 30 | 2010 06 30 |
|---|---|---|---|
| Naftos produktų krova (neto tūkst. t) | 3.329 | 3.992 | 4.063 |
| Investicijos (įsigijimai) | 12.839 | 2.529 | 1.603 |
| Finansiniai rodikliai | |||
| Pardavimo pajamos | 68.105 | 79.772 | 62.802 |
| Bendrasis pelnas | 27.831 | 34.946 | 22.864 |
| EBITDA | 35.337 | 42.951 | 29.327 |
| EBIT | 24.169 | 31.356 | 18.281 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 25.406 | 32.074 | 19.317 |
| Grynasis pelnas | 21.499 | 27.901 | 16.282 |
| - | |||
| Ilgalaikis turtas | 433.757 | 387.044 | 400.888 |
| Trumpalaikis turtas | 103.243 | 113.934 | 62.933 |
| Iš viso turto | 537.000 | 500.978 | 463.821 |
| Nuosavas kapitalas | 516.905 | 482.917 | 446.683 |
| Pelningumas | |||
| Metinė kapitalo grąža (ROE) | 8,6% | 12,0% | 7,5% |
| Metinė turto grąža (ROA) | 9,3% | 13,0% | 8,0% |
| Bendrojo pelno marža | 41% | 44% | 36% |
| EBITDA marža | 52% | 54% | 47% |
| EBIT marža | 35% | 39% | 29% |
| Grynojo pelno marža | 32% | 35% | 26% |
| Apyvartumas | |||
| Gautinos sumos, dienos | 16 | 29 | 19 |
| Mokėtinos sumos, dienos | 11 | 8 | 11 |
| Finansų struktūra | |||
| Skolos ir kapitalo santykis | 0,04 | 0,04 | 0,04 |
| Skolos koeficientas | 0,04 | 0,04 | 0,04 |
| Bendras likvidumo koeficientas | 8,91 | 12,12 | 9,39 |
| Rinkos vertės rodikliai | |||
| Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai | 24 | 18 | 26 |
| Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Lt | 0,06 | 0,08 | 0,05 |
EBITDA = pelnas prieš apmokestinimą, iki palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos.
EBIT = pelnas prieš apmokestinimą, iki finansinės veiklos rezultato.
Kapitalo grąţa (ROE) = grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas/ vidutinis nuosavas kapitalas iš viso per ataskaitinį laikotarpį.
Turto grąţa (ROA) = EBIT / vidutinis turtas iš viso per ataskaitinį laikotarpį.
Skolos koeficientas = trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / turtas iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei naujai pastatytas Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geleţinkelio tinklai ir kt.).
Rusijos Federacijos Vyriausybė siekia, kad visas Rusijos Federacijos naftos perdirbimo gamyklose pagamintas ir eksportuojamas naftos produktų kiekis būtų gabenamas per Rusijos uostus, todėl Rusijos Federacija sudaro palankesnes sąlygas naftos perdirbėjams, veţantiems krovinius į nacionalinius uostus, taip skatindama stiprinti nacionalinį uostų konkurencingumą uţsienio uostų atţvilgiu.
Bendrovės turima reputacija, uţimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybė, kad Klaipėdos uostas yra neuţšąlantis uostas, leidţia tikėtis, kad Bendrovė šaltuoju periodu išlaikys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos krovinių srautus.
Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtys sudaro virš 50 proc. viso metinio Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., kurios sudarymas Bendrovei leidţia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto.
Metinės Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudaro apie 35 proc. viso Bendrovės terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios prieţasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą.
Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų uţsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių prieţasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjams nusprendus eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos), Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygio.
Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didţiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant ţemoms naftos perdirbimo marţoms, naftos perdirbėjai maţina naftos perdirbimą, t.y. gamina maţiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant maţai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai maţėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, kas daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo marţoms, vyksta atvirkštiniai procesai.
Pagal leistiną grimzlę (12,5 m.) prie Bendrovės naudojamų Klaipėdos jūrų uosto krantinių Nr.1 ir Nr.2 KN pralaimi Ventspilio ir Talino terminalams, prie kurių krantinių leistinas gylis viršija 14 m ir leidţia pilnai pakrauti Aframax tipo tanklaivius (iki 100,000 t), kai KN dėl leistinos grimzlės ribojimo iki 12,5 m gali tokio tipo tanklaivius pakrauti iki 80 - 85 tūks. t. Todėl KN dėl sąlyginai aukštesnių didelių, perveţančių naftą ir mazutą, Aframax tipo tanklaivių, jūrinės logistikos kaštų pralaimi konkurencinėje kovoje su kaimyniniais uostais. KVJUD planuose numatoma 2013 metais prie KN naudojamų Klaipėdos uostų krantinių padidinti leistiną grimzlę iki 13 m, kas dalinai sumaţins KN atotrūkį jūrinės logistikos kaštuose.
Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Vyriausybės visuomet grieţtai reguliavo naftos ir jos produktų išveţimą iš šalies, nustatydamos eksporto kvotas ir geleţinkeliu transportuojamų naftos produktų transporto tarifus, suteikiant preferencijas vienam ar kitam uostui. Yra tikimybė, kad tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijoje sprendimai dėl kvotų suteikimo ir eksportavimo per konkrečios valstybės uostus, kaip ir geleţinkelio tarifų preferencijų taikymas, gali būti priimti remiantis ne tik ekonominiais, bet ir politiniais motyvais.
Dėl šios prieţasties egzistuoja rizika, kad nepaisant strategiškai patrauklios Bendrovės geografinės padėties, Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje gali būti priimami politiniai sprendimai, susiję su naftos produktų eksporto kvotų konkretiems uţsienio valstybių uostams suteikimu arba tokių kvotų Klaipėdos uostui sumaţinimu, kas galėtų sukelti Bendrovės krovos apimčių maţėjimą.
Taip pat egzistuoja papildoma rizika, kad ES dėl politinių prieţasčių, susijusių su Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos reţimu, gali taikyti ekonomines sankcijas Baltarusijai. Tokios ekonominės sankcijos gali lemti tiek tam tikrų Baltarusijoje pagamintų prekių ir produktų importo į ES apribojimą ar sustabdymą, tiek ir absoliutų prekybos santykių tarp ES ir Baltarusijos nutraukimą. Manytina, kad net ir tuo atveju, jeigu ES nustatytos ekonominės sankcijos Baltarusijai nebūtų taikomos naftos produktų eksporto ir importo sektoriui, Baltarusija gali taikyti atsakomąsias ekonomines priemones ir riboti valstybės viduje pagamintų naftos produktų eksportą per ES terminalus. Dėl šios prieţasties egzistuoja rizika, kad bet kokios ES taikomos ekonominės sankcijos Baltarusijai sumaţintų Bendrovės kraunamų Baltarusijoje pagamintų naftos produktų apimtis.
Atstumas nuo Bendrovės terminalo iki pagrindinių gamyklų, kuriose pagaminti naftos produktai yra perkraunami Bendrovėje, yra maţesnis negu nuo Latvijos ar Estijos naftos terminalų, todėl tokioms gamykloms ekonomiškai yra naudingiau krauti naftos produktus per Bendrovės terminalą ir Klaipėdos uostą nei per gretimus Baltijos jūros uostų terminalus. Vis dėlto, Latvijos Respublikos Vyriausybei ar Latvijos Geleţinkeliams nutarus ţenkliai sumaţinti geleţinkelio tarifus, gali kilti rizika, jog atitinkamoms naftos produktų gamykloms taps ekonomiškai naudinga krauti
naftos produktus ne tik per Bendrovę, bet ir per Latvijos uostų terminalus (ar net naftos produktus transportuoti geleţinkeliais iki Estijos uostų terminalų).
Patraukli Bendrovės geografinė padėtis nemaţa dalimi padeda atsverti šias rizikas.
Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, o tuo pačiu generuoti papildomas pajamas.
Planuojama kad Klaipėdos jūrų uostas 2013 metais padidins leistiną laivų grimzlę prie Bendrovės krantinių iki 13 metrų bei vėlesnėje perspektyvoje – iki 14 m. Esant planų pasikeitimas ar vėlavimui padidinti leistiną grimzlę prie KN naudojamų uosto krantinių, KN atsiliks nuo kaimyninių uostų maksimalaus tanklaivių pakrovimo parametrų plotmėje bei nebus patraukli didelio tonaţo tanklaivių krovai.
Bendrovės vykdomi investiciniai planai siekiant padidinti kranto talpyklų parką dar 10 proc., sudarant galimybes per šias talpyklas krauti tiek šviesiuosius, tiek tamsiuosius naftos produktus, ateityje leis pakrauti didesnio tonaţo laivus bei išplėsti perkraunamų produktų asortimentą Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti iki 9 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bendra naftos ir naftos produktų saugyklų apimtis - 404.500 m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidţia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja moderni terminalo laboratorija.
Dviejose prieplaukose, ties kuriomis Klaipėdos uosto įplauka išgilinta iki 14 metrų, pakraunami iki 100.000 t talpos tanklaiviai, kurių leistina grimzlė iki 12,5 metrų. Terminale yra įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, kurioje vienu metu galima aptarnauti keturias autocisternas. Nuotekų valymui panaudota unikali biologinio valymo technologija garantuoja į atvirus vandens telkinius išleidţiamo vandens kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos normatyvinius reikalavimus. Bendras valymo įrenginių našumas - 160 m³/ val. Per metus surenkama ir išvaloma - iki 400.000 m³ vandens.
Bendrovės įranga pagaminta Vakarų Europos bei JAV kompanijose - "KANON", "BORNEMANN", "INGERSOLL DRESSER", "ROTORK", "ENRAF", "ROSSMARK", "AEG" ir kt. Įdiegtos gaisrų aptikimo ir gesinimo automatinė "AJAX-HEKATRON", avarinio stabdymo "HONEYWELL", ir technologinio proceso valdymo "BAILEY" sistemos.
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis aplinkos apsaugos teisės aktais, numatančiais įvairių medţiagų naudojimą, ţymėjimą, saugojimą, taip pat uţtikrinti, kad jos naudojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Bendrovės eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė ţalos aplinkai rizika dėl išleidţiamo teršalų ar susidariusių atliekų kiekio, dirbama pagal regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus ir geriausiai prieinamus gamybos būdus. Visos šios taisyklės Bendrovę įpareigoja įdiegti procedūras ir technologijas, leidţiančias tinkamai tvarkyti bet kokias kenksmingas medţiagas, numato Bendrovės atsakomybę tvarkant ir panaikinant bet kokią aplinkos taršą bei įpareigoja palaikyti atitinkamą įrenginių būklę.
Ekologinei rizikai maţinti Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo uţteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Terminalo saugumą teigiamai įvertino "British Petroleum" bei "SHELL" inspektoriai, kurie atliko Bendrovės pavojaus ir rizikos analizę bei įvertinimą.
Bendrovė, siekdama dar labiau sumaţinti aplinkos taršą angliavandenilių garais, pradėjo ŠNP bei naftos garų rekuperatoriaus statybos projektą.
2012 m. Bendrovė dirbo be avarijų ir sutrikimų, kurie neigiamai galėtų paveikti aplinką. Nuolat vykdomi šie aplinkos apsaugos monitoringo darbai:
2012 m. šešių mėn. Bendrovės einamosios vidaus išlaidos aplinkos apsaugai siekė 1.407 tūkst. Lt (per 2011 m. šešis mėn. – 1.358 tūkst. Lt). Papildomai per 2012 m. šešis mėn. įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medţiagų tyrimams ir kt.) skirta 61 tūkst. Lt (per 2011 m. šešis mėn. - 32 tūkst. Lt), 11 tūkst. Lt sumokėta mokesčio uţ gamtos teršimą (per 2011 m. šešis mėn. – 14 tūkst. Lt).
Bendrovė nuolat instruktuoja ir apmoko visus savo darbuotojus saugių darbo metodų. Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokomi licencijuotose mokymo įstaigose, kas 5 metai personalas peratestuojamas. Taip pat periodiškai vykdomi mokymai ir pratybos, kurių metu ugdomi praktiniai darbuotojų įgūdţiai avarijų likvidavimo tema.
Per 2012 m. šešis mėn. įvyko 1 (vienas) lengvas nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu.
| Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius | Vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis, Lt | |||
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. |
| šeši mėn. | šeši mėn. | šeši mėn. | šeši mėn.* | |
| Vadovai | 6 | 7 | 18.433 | 18.973 |
| Specialistai | 100 | 93 | 5.335 | 5.527 |
| Darbininkai | 206 | 216 | 3.453 | 3.603 |
| Iš viso | 312 | 316 | 4.072 | 4.182 |
*Pastaba: Uţ 2011 m. veiklos rezultatus skirtas metinis priedas.
Pagrindinės socialinės garantijos Bendrovės darbuotojams numatytos Kolektyvinėje sutartyje. Šioje sutartyje susitarta dėl pagrindinių visiems Bendrovės darbuotojams galiojančių darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI
Bendrovė iš esmės vadovaujasi rekomendacinio pobūdžio 2006 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus vertybinių popierių biržoje patvirtinto į biržos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių valdymo kodeksu.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėţtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija | |
|---|---|---|---|
| Valentinas Pranas Milaknis Stebėtojų tarybos pirmininkas 2010 m. balandis – 2014 m. balandis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas, UAB "Alna" bei AB "Litgrid" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
|||
| Kęstutis Škiudas "Konservatyvioji ateitis" tarybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
Stebėtojų tarybos narys | 2010 m. balandis – 2014 m. balandis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas. Yra UAB "Visagino atominė elektrinė" valdybos narys, VO |
|
| Eimantas Kiudulas akcijų neturi. |
Stebėtojų tarybos narys | 2010 m. balandis – 2014 m. balandis UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos narys, konsultacinės bendrovės Quantum Capital valdybos narys. Bendrovės |
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas stebėtojų tarybos narius išrinko 2010 m. balandţio 27 d. Per 2012 m. šešis mėn. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuota pinigų sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija |
|---|---|---|
| Eimantas Kiudulas Audito komiteto narys Stebėtojų tarybos kadencijos laikui UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos narys, konsultacinės bendrovės Quantum Capital valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
||
| Simonas Rimašauskas UAB "ERPRO" vadovas. Bendrovės akcijų neturi. |
Audito komiteto narys | Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
| Linas Sasnauskas Nepriklausomas konsultantas. Bendrovės akcijų neturi. |
Audito komiteto narys | Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
Per 2012 m. šešis mėn. audito komiteto nariams priskaičiuotos sumos: S.Rimašauskui - 12,5 tūkst. Lt, L.Sasnauskui - 12,5 tūkst. Lt. Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. Valdybos sudėtis 2012 m. birţelio 30 d.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija |
|---|---|---|
| Arvydas Darulis atominė elektrinė" akcijų neturi. |
Valdybos pirmininkas | 2010 m. vasaris – 2014 m. balandis LR Energetikos ministerijos energetikos viceministras. Yra AB "Litgrid" valdybos pirmininkas, UAB "Visagino valdybos pirmininkas, VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos pirmininkas. Bendrovės |
| Inga Černiuk likvidatorė. Bendrovės akcijų neturi. |
Valdybos narys | 2011 m. spalis – 2014 m. balandis LR Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja. Yra UAB "NT Valdos" valdybos pirmininkė, AB "LEO LT" |
| Rytis Ambrazevičius | Valdybos narys | 2011 m. spalis – 2014 m. balandis |
| UAB "Omnitel" viceprezidentas. Bendrovės akcijų neturi. | ||
| Mindaugas Jusius | Valdybos narys Swedbank Life Insurance SE valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
2011 m. spalis – 2014 m. balandis |
| Rokas Masiulis | Valdybos narys AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius. Yra UAB "Baltpool" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. rugsėjis – 2014 m. balandis |
Rokui Masiuliui, valdybos nariui, Bendrovės generaliniam direktoriui per 2012 m. šešis mėn. priskaičiuota 143 tūkst. Lt darbo apmokėjimo lėšų. Kitiems Bendrovės valdybos nariams nebuvo priskaičiuota piniginių sumų. Bendrovės valdybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
Bendrovei vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Dirba nuo |
|---|---|---|
| Rokas Masiulis | Generalinis direktorius Bendrovės valdybos narys, UAB "Baltpool" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. geguţės |
| Vytautas Kazimieras Aranauskas |
Generalinio direktoriaus pavaduotojas VĮ "Naftos produktų agentūros" l.e. generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. geguţės |
| Mantas Bartuška Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
Finansų direktorius | 2010 m. geguţės |
| Gediminas Vitkauskas | Gamybos direktorius Turi 0,00002 proc. įstatinio kapitalo dalies akcijų. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
1995 m. spalio |
| Sigitas Zakalskis Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
Komercijos direktorius | 2010 m. rugpjūčio |
| Rolandas Zukas Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
Suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius | 2010 m. gruodţio |
Visi šiame tarpiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys neaudituoti ir apskaityti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Bendrovės 2012 m. veiklos tikslai siejami su įgyvendinama Bendrovės 2012-2016 m. strategija. Numatoma:
išlaikyti aukštą naftos produktų krovos bei pelningumo lygį;
didinti terminalo konkurencingumą, aptarnaujant didėsiančius ŠNP srautus, investuojant į naujų talpyklų statymą bei senų rekonstrukciją;
2012 m. investicijoms Bendrovė numato skirti daugiau kaip 67 mln. Lt.
2012 m. birţelio 30 d. SGD terminalo projekto įgyvendinimui investuota - 19,5 mln. Lt, iš kurių pagrindines išlaidas sudaro avansiniai mokėjimai pagal sutartį, sumokėti vadovaujančiam SGD terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėjui bei teisinės ir kitos tyrimų paslaugos. Nuo projekto vykdymo pradţios atlikti šie pagrindiniai projekto įgyvendinimo darbai:
Remiantis vadovaujančio patarėjo atliktomis studijomis projektas buvo sustruktūrizuotas, parengta koncepcija, finansiniai skaičiavimai ir pagrįsti pagrindiniai parametrai: plaukiojanti talpykla su išdujinimo įrenginiu, metinis pajėgumas 2-3 mlrd. m3 , tinkamiausia vieta Klaipėdos uosto akvatorija.
Parengtas ir patvirtintas SGD terminalo plėtros planas, kuriame atliktas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Plėtros planas patvirtino, kad SGD projektas atitinka Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas. Atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) įvertino galimus poveikius aplinkai ir nustatė, kad prioritetinė SGD terminalo vieta yra Klaipėdos uoste prie Kiaulės nugaros salos.
Atlikta navigacijos ir laivo-saugyklos bei dujoveţių švartavimo studija parodė, kad SGD dujoveţiai iki 150 tūkst. m3 talpos atlikus reikiamus uosto infrastruktūros pakeitimus gali įplaukti į Klaipėdos uostą.
Su norvegų kompanija "Höegh LNG Ltd." pasirašyta plaukiojančios gamtinių dujų laivo-saugyklos (FSRU) 10 metų nuomos sutartis. Laivo-saugyklos nuomos kaina apima visus laivo-saugyklos veiklos, prieţiūros, remonto ir remontui reikalingų medţiagų, laivo įgulos bei draudimo išlaidas. Sutarties sumoje taip pat įskaičiuoti ir specialistų mokymai. Tiekėjas uţtikrins, jog plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla į Klaipėdos uostą atplauktų ir veiklos pradţią skelbtų 2014 m. pabaigoje. Po dešimties metų nuomos Bendrovė galės laivą-saugyklą išsipirkti ir laivą operuoti pati. Po išpirkimo periodo laivas-saugykla turėtų tarnauti dar 30 metų.
Parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. Atliktas PAV ataskaitos viešinimas Latvijoje, Lietuvoje, vadovaujantis Espoo konvencijos (angl. Convention on Environmental Impact Assessment in a Transboundary Context) reikalavimais.
Pradėti planavimo ir paruošiamieji darbai Klaipėdos uoste, kurie leis laiku pabaigti uosto gilinimo ir SGD laivo-talpyklos švartavimo krantinės statybos darbus.
Pradėtas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengimas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka bus įregistruotas LR Teritorijų planavimo dokumentų registre.
Su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašyta:
bendroji Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalė sutartis dėl pagrindinių bendradarbiavimo sąlygų įgyvendinant SGD terminalo projektą;
papildomas susitarimas prie bendrosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalė sutarties dėl investavimo ir investicijų kompensavimo tvarkos ir sąlygų, įgyvendinant SGD terminalo projektą.
2012 m. Bendrovė planuoja skelbti SGD terminalo projekto uosto infrastruktūros (krantinės (angl. jetty)) su suprastruktūra (įranga) projektavimo ir statybos darbų pirkimą bei gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas.
Bendrovė šių metų šešis mėnesius tęsė darbus objektuose:
Angliavandenilių garų iš geležinkelio estakadų utilizavimas. 2010 m. birţelio 10 d. Bendrovė pradėjo investicinį projektą "Angliavandenilių garų utilizavimo įrenginio pirkimas", kurį įgyvendinus bus sumaţinta tarša aplinkai. 2011 m. rugsėjo 29 d. sudaryta sutartis su uţsienio kompanija "John Zink International Luxembourg SARL" dėl šio įrenginio pirkimo. Įranga bus pristatyta 2012 m. trečiame ketvirtyje. Konkurso tvarka buvo išrinktas bendrastatybinių darbų rangovas. Rengiama rekuperatoriaus įrenginio montavimo darbų techninė uţduotis viešajam rangovo pirkimui. Bendrovė į šį projektą yra investavusi 930 tūkst. litų. Bendra investicijų suma į "Angliavandenilių garų utilizavimo įrenginio pirkimo" projektą sudarys apie 7 mln. Lt.
Estakados kelio Nr. 2 tamsių naftos produktų išpylimo sistemos modernizavimas. Bendrai atlikta darbų uţ 7.295 tūkst. Lt).
Tamsių naftos produktų talpyklų parko rekonstrukcija, kuri apima 4 talpyklų po 5.000 m3 nugriovimą ir 2 talpyklų po 32.250 m3 statybą. Bendrai atlikta darbų uţ 1.692 tūkst. Lt. Įgyvendinus šią investiciją, talpyklų parkas išaugs 45 tūkst. t, lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimai iš naujai įrengtų talpyklų bus 10 kartų maţesni. Investicija didins Bendrovės krovos lankstumą, sudarydama prielaidą perkrauti papildomus naftos produktų srautus, bei didins terminalo patrauklumą sudarant klientui galimybę sukaupti didesnes (iki 90 tūkst. t) produktų partijas. Investicijos dydis – 16 mln. Lt. Bendrovė planuoja baigti statybas 2013 m. pabaigoje.
Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.
Su Bendrovės Stebėtojų tarybos, Valdybos nariais Bendrovė sandorių ir sutarčių nesudarė. Daugiau informacijos apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2012 m. šešių mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir finansų direktorius Mantas Bartuška, patvirtiname, kad mūsų ţiniomis aukščiau pateiktame AB "Klaipėdos nafta" šešių mėnesių, pasibaigusių 2012 m. birţelio 30 d., tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apţvalga, Bendrovės aprašymas.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų direktorius Mantas Bartuška
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.