Litgrid AB

Annual / Quarterly Financial Statement • Mar 27, 2013

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2013 m. kovo 12 d., Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB generalinis direktorius Virgilijus Poderys, Finansų planavimo ir analizės skyriaus vadovas, pavaduojantis Finansų departamento direktorių, Darius Zagorskis ir vyriausioji finansininkė – skyriaus vadovė Svetlana Sokolskytė, patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2012 metų konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo LITGRID AB ir konsoliduotą įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, laikotarpio pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, LITGRID AB ir konsoliduota įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Generalinis direktorius Virgilijus Poderys Finansų planavimo ir analizės Darius Zagorskis skyriaus vadovas, pavaduojantis Finansų departamento direktorių Vyriausioji finansininkė Svetlana Sokolskytė Įmonės kodas 302564383

PVM mokėtojo kodas Adresas Telefonas Faksas E. paštas Svetainė Juridinių asmenų registro tvarkytoja LT 100005748413 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius +370 5 278 277 +370 5 272 3986 info@litgrid.eu www.litgrid.eu VĮ Registrų centras

Litgrid AB

LifeRID

LITGRID AB

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2012 M. FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR KONSOLIDUOTU METINIU PRANEŠIMU Liter RID

LITGRID AB Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3-4
FINANSINES ATASKAITOS
FINANSINES PADETIES ATASKAITOS	5
BENDRUJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS	6
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS	7-8
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS	9
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS	10-46
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANESIMAS	47-79

Finansinės ataskaitos pasirašytos 2013 m. kovo 12 d.

Virgilijus Poderys

Generalinis direktorius

Darius Zagorskis

Svetlana Sokolskytė Vyriausioji finansininkė

Finansų planavimo

Nepriklausomo auditoriaus išvada

LITGRID AB akcininkams ir Valdybai

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome čia pridėtų, 5 - 46 puslapiuose pateiktų, LITGRID AB (toliau - Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (toliau kartu - Grupė) atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2012 m. gruodžio 31 d. atskiroji ir konsoliduotoji finansinės padėties ataskaitos ir tuomet pasibaigusių metų atskirosios ir konsoliduotosios bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją (toliau - finansinės ataskaitos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sajungoje, bei už vidaus kontrolės sistemas, kurios, vadovybės nuomone, yra būtinos finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga - remiantis atliktu auditu, pareikšti apie šias finansines ataskaitas savo nuomonę. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume pagrįstai įsitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, patvirtinančius sumas ir atskleidimus finansinėse ataskaitose. Pasirinktos priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimo. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į bendrovės vidaus kontroles, susijusias su finansinių ataskaitų parengimu ir teisingu pateikimu tam, kad galėtų nustatyti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytų apskaitos principų tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų sąlyginei audito nuomonei.

Sąlyginės nuomonės pagrindimas

Remiantis Bendrovės ir Grupės apskaitos politika, ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, parodančia jo tikrąją vertę perkainojimo dieną, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, ir šio turto atžvilgiu atliekamas vertės sumažėjimo testas, kai egzistuoja vertės sumažėjimo požymiai. Kaip paaiškinta finansinių ataskaitų 3.27 -oje pastaboje, teisės akty pakeitimai galėjo turėti reikšmingą neigiamą įtaką Bendrovės ir Grupės turto tikrajai ir atsiperkamajai vertėms. Vadovybė nenustatė ilgalaikio materialiojo turto, kurio apskaitinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės finansinės padėties ataskaitoje buvo atitinkamai lygi 1 975 mln. Lt ir 1 977 mln. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 986 mln. Lt ir 1 989 mln. Lt), tikrosios vertės bei neatliko vertės sumažėjimo testo. Mes negalėjome patikimai įvertinti šio neatitikimo įtakos finansinėms ataskaitoms.

Sąlyginė nuomonė

Mūsų nuomone, išskyrus Sąlyginės nuomonės pagrindimas pastraipoje aprašytų dalykų poveikį, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo Bendrovės ir Grupės 2012 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį bei tuomet pasibaigusių metų jų finansinius veiklos rezultatus ir pinigy srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sajungoje.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme 47 - 79 puslapiuose pateiktą konsoliduotąjį metinį pranešimą už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotomis finansinėmis ataskaitomis.

UAB "PricewaterhouseCoopers" vardu

Rimyydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457

Vilnius, Lietuvos Respublika 2013 m. kovo 12 d.

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pas- ta- bos	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas:
Nematerialusis turtas	4	1,749	1,432	1,759	1,434
Materialusis turtas	5	1,978,378	1,974,781	1,990,187	1,985,537
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį
turtą		110,510	110,510	87,029	87,029
Investicijos į dukterines įmones	6		8,608		8,608
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas
imones	6	16,052	16,601	20,804	21,332
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	23	218		297
Finansinis turtas, skirtas parduoti Ilgalaikio turto iš viso	7	7,722 2,114,629	7,722	1,084	1,084
			2,119,654	2,101,160	2,105,024
Trumpalaikis turtas:
Atsargos	8	14,003	2,438	4,202	2,214
Išankstiniai apmokėjimai		351	106	236	2,440
Prekybos gautinos sumos	த	72,156	51,646	45,310	37,782
Kitos gautinos sumos	10	97,034	95,844	88,911	19,181
Kitas finansinis turtas	12	63,490	62,312	61,096	61,096
Terminuotieji indėliai	11			115,079	115,079
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	13			21,539	21,539
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	127,387	126,097	65,185	5/,131
Trumpalaikio turto iš viso		374,421	338,443	401,558	376,462
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	6	5,620	4,731
TURTO IS VISO		2,494,670	2,462,828	2,502,718	2,481,486
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Kapitalas ir rezervai: Įstatinis kapitalas Akcijų priedai Perkainojimo rezervas Privalomasis rezervas Kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas Nuosavas kapitalas tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams	15 15 16 17 17	504,331 29,621 246,582 50,464 654,738 44,742 1,530,478	504,331 29,621 246,339 50,433 654,654 47,160 1,532,538	504,331 29,621 267,179 50,477 979,738 63,942	504,331 29,621 266,960 50,433 979,654 66,951
Nekontroliuojanti dalis		4,390		1,895,288	1,897,950
Nuosavybės iš viso		1,534,868	1,532,538	4,253 1,899,541	1,897,950
Ilgalaikiai įsipareigojimai:
Dotacijos	19	304,971	304,971	182,359	182,359
Ilgalaikės paskolos	20	138,112	138,112
Ateinančių laikotarpių pajamos	21	13,990	13,990	14,642	14,642
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	22	6,291	6,100	7,458	7,273
Atidetojo pelno mokesčio įsipareigojimai	23	166,775	166,775	178,588	178,588
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		630,139	629,948	383,047	382,862
Trumpalaikiai įsipareigojimai: Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos trumpalaikės paskolos Prekybos skolos Gauti išankstiniai apmokėjimai	20 24	45,956 102,618	41,434 83,931	54,921	52,459
	25	3,397	2,5/1	4,340	1,363
Mokėtinas pelno mokestis Kitos mokėtinos sumos	26	10,430	10,430	/,162	6,800
		167,262	161,976	153,107	140,052
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso Įsipareigojimų iš viso		329,663	300,342	220,130	200,674
NUOSAVYBES IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		959,802	930,290	603,177	583,536
Toliau patailitas sickinsmascia		2,494,670	2,462,828	2,502,718	2,481,486

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS UŽ METUŠ, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta- bos	Grupe 2012 m.	Bendrovė 2012 m.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m.
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos	27,28	430,527	430,114	383,193	383,052
Kitos pajamos	29	77,840	8,188	51,613	5,892
Pajamų iš viso		508,367	438,302	434,806	388,944
Sanaudos
Elektros energijos pirkimai ir susijusių paslaugų
sąnaudos		(215,728)	(217,271)	(201,300)	(203,700)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4,5,19	(126,283)	(124,960)	(133,612)	(132,488)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos Remontų ir priežiūros sąnaudos		(36,910) (14,482)	(17,724) (24,067)	(35,823) (15,997)	(17,185)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(14,167)	(13,144)	(13,374)	(25,377) (12,535)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		(1,409)	(1,409)	(12,929)	(12,929)
Kitos sanaudos		(71,061)	(11,278)	(46,160)	(10,608)
Sąnaudų iš viso	28	(480,040)	(409,853)	(459,195)	(414,822)
VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)		28,327	28,449	(24,389)	(25,878)
Finansinės veiklos pajamos	30	1,956	1,817	2,574	2,375
Finansinės veiklios sąnaudos		(116)	(90)	(17)	(a)
Finansinės veiklos pajamos - grynąja verte		1,840	1,727	2,557	2,366
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių
pelno/(nuostolių) dalis	6	636		419
Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	6	232		1,699
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMA		868 31,035	30,176	2,118
				(19,714)	(23,512)
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	23	(16,666)	(16,544)	(12,150)	(11,/72)
Atidetojo pelno mokesčio pajamos	23	11,745	11,813	15,085	14,960
		(4,921)	(4,731)	2,935	3,188
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)		26,114	25,445	(16,779)	(20,324)
Kitos bendrosios pajamos
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo pelnas,
atemus atidetąjį pelno mokestį		70		358
Asocijuotos įmonės bendrųjų pajamų dalis Kitos bendrosios pajamos atėmus atidėtąjį	6			(1,639)
pelno mokestį		70		(1,281)
BENDROSIOS PAJAMOS (NUOSTOLIAI)		26,184	25,445	(18,060)	(20,324)
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams
		26,005	25,445	(17,182)	(20,324)
Nekontroliuojančiai daliai		109 26,114	25,445	403 (16,779)	(20,324)
BENDROSIOS PAJAMOS (NUOSTOLIAI) PASKIRTINI:
Bendrovės akcininkams		26,047
Nekontroliuojančiai daliai		137	25,445	(18,602) 542	(20,324)
		26,184	25,445	(18,060)	(20,324)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis)
vienai akcijai (Lt)	32	0.05		(0.03)

Life Rid

LITGRID AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

NŲOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

		Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams
Grupe	Pas- ta- bos	Istatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino- iimo rezervas	Privalo- masis rezer- vas	Kiti rezervai	Nepaskirs- tytasis pelnas	Iš viso	Nekon- troliuo- janti dalis	Nuosavo kapitalo iš viso
Likutis 2011 m. sausio 1 d.		504,331	29,621	296,353	47,730		1,035,947	1,913,982	3,359	1,917,341
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) Asocijuotos įmonės bendrųjų							(17,182)	(17,182)	403	(16,779)
pajamų dalis	6						(1,639)	(1,639)		(1,639)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	16			219				219	139
Perkainojimo rezervo										358
nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	16			(29,393)			29,393
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)				(29,174)			10,572	(18,602)	542
Sandoriai su savininkais										(18,060)
Dalies dukterinėje įmonėje
sumažėjimas neprarandant kontrolės
Pervedimai į rezervus					2,747	979,738	(92) (982,485)	(92)	352	260
Iš viso sandorių su savininkais					2,747	979,738	(982,577)	(92)	352	260
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	267,179	50,477	979,738	63,942	1,895,288	4,253	1,899,541
Likutis 2012 m. sausio 1 d		504,331	29,621	267,179	50,477	979,738	63,942	1,895,288	4,253	1,899,541
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) Perkainojimo rezervo							26,005	26,005	109	26,114
nusidėvėjimas ir nurašytos sumos Ilgalaikio materialiojo turto	16			(20,639)			20,639
perkainojimas	16			42				42	28	70
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)				(20,597)			46,644	26,047	137	26,184
Sandoriai su savininkais
Dividendai Pervedimai į nepaskirstytajį	18						(390,857)	(390,857)		(390,857)
pelna	17				(45)	(325,000)	325,045
Pervedimai į rezervus					32		(32)
Iš viso sandorių su savininkais					(13)	(325,000)	(65,844)	(390,857)		(390,857)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	246,582	50,464	654,738	44,742	1,530,478	4,390	1,534,868

NŲOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė	Pas- ta- bos	Istatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino- jimo rezervas	Privalo- masis rezervas	Kiti rezervai	Nepas- kirstytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2011 m. sausio 1 d.		504,331	29,621	296,353	47,665		1,040,304	1,918,274
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostoliai) Perkainojimo rezervo nusidevėjimas							(20,324)	(20,324)
ir nurašytos sumos	16			(29,393)			29,393
Iš viso bendrųjų pajamų ( nuostolių )				(29,393)			9,069
Sandoriai su savininkais								(20,324)
Pervedimai j rezervus					2,768	979,654	(982,422)
Iš viso sandorių su savininkais					2,768	979,654	(982,422)
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	266,960	50,433	979,654	66,951	1,897,950
Likutis 2012 m. sausio 1 d.		504,331	29,621	266,960	50,433	979,654
Bendrosios pajamos							66,951	1,897,950
Grynasis pelnas (nuostoliai) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas							25,445	25,445
ir nurašytos sumos	16			(20,621)			20,621
Iš viso bendrųjų pajamų ( nuostolių)				(20,621)			46,066	25,445
Sandoriai su savininkais
Pervedimai į rezervus	17					(325,000)	325,000
Dividendai	18						(390,857)	(390,857)
Iš viso sandorių su savininkais					-	(325,000)	(65,857)	390,857)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	246,339	50,433	654,654	47,160	1,532,538

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pas-
	ta- bos	Grupe 2012 m.	Bendrove 2012 m.	Grupe 2011 m.	Bendrove 2011 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		26,114	25,445	(16,779)	(20,324)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	4,5	127,991	126,670	135,479	134,355
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo pelnas	5	(83)		(41)
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas	5	24	24	7
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno/(nuostolių) dalis Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje	6	(636)		(419)
pasikeitimo	6	(232)		(1,699)
Pelno mokesčio sąnaudos/(pajamos)	23	4,921	4,731	(2,935)	(3,188)
Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto
nurašymo	5	1,730	1,689	13,619	13,619
Dotacijų (nusidėvėjimas)	19	(1,711)	(1,711)	(1,867)	(1,867)
Palūkanų pajamos	30	(2,650)	(2,559)	(2,564)	(2,372)
Palūkanų sąnaudos		1,365	1,340
Finansinės veiklos sąnaudos		(61)	(14)	17	9
Kito finansinio turto pasikeitimas	12	(2,394)	(1,216)	(59,436)	(59,436)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų
(padidėjimas) sumažėjimas		(38,553)	(34,111)	16,980	3,849
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas		(9,916)	2,110	70	(2,545)
Mokėtinų sumų, dotacijų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		30,085	23,815	39,070
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		135,994	146,213	119,502	59,790 121,890
Sumokėtas pelno mokestis		( 10,996)	( 10,522)	(17,670)	( 17,634)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		124,998	135,691	101,832	104,256
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
įsigijimas		(114,874)	(114,098)	(160,755)	(160,277)
Gautos dotacijos	19	124,323	124,323	142,196	142,196
Gautos palūkanos	30	3,605	3,514	1,283	1,091
Gauti dividendai		237	237
Investicijos į terminuotuosius indėlius Iki išpirkimo termino laikomų investicijų		108,441	108,441	(72,079)	(72,079)
įsigijimas	13	21,539	21,539	(21,539)	(21,539)
Kita		61	14	(17)	(તે)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		143,332	143,970	(110,911)	(110,617)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Nekontroliuojančios dalies įnašas į dukterinės
įmonės įstatinį kapitalą				260
Gautos paskolos	20	200,262	200,262
Sugrąžintos paskolos	20	(20,716)	(20,716)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)	20	4,522
Sumokėtos palūkanos		(871)	(846)
Išmokėti dividendai		(389,325)	(389,395)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(206,128)	(210,695)	260
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų
padidėjimas (sumažėjimas)		62,202	68,966	(8,819)	(6,361)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	14	65,185	57,131	74,004	63,492
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pabaigoje	14	127,387	126,097	65,185	57,131
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

FINANSINIU ATASKAITU AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1. Bendroji informacija

LITGRID AB (iki 2011 m. kovo 14 d. įmonės pavadinimas buvo LITGRID turtas AB) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas : A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID AB (toliau - LITGRID arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.

LITGRID – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat yra atsakinga už Lietuvos elektros rinkos integraciją ir vystymąsi bei elektros perdavimo tinklo eksploataciją ir jo plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias naudojmosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius, valdyti įmones, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja.

Nuo 2010 metų sausio 1 d. perdavimo sistemos operatoriaus funkciją atliko LITGRID AB, Bendrovės dukterinė įmonė. 2011 m. sausio 24 d. Bendrovės neeiliniame akcininkų susirinkime Bendrovės akcininkai patvirtino LITGRID turtas AB ir Bendrovės dukterinės įmonės LITGRID AB reorganizavimo sąlygas ir nusprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi bei LITGRID turtas AB ir LITGRID AB reorganizavimo sąlygomis, reorganizuoti LITGRID turtas AB ir LITGRID AB prijungimo būdų, prijungiant LITGRID AB, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, prie LITGRID turtas AB, kuri po reorganizavimo tęs savo veiklą ir kuriai po reorganizavimo pereis visas LITGRID AB turtas, teisės ir pareigos.

Susijungimas buvo apskaitytas taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Turtas bei įsipareigojimai nebuvo pervertinti į jų tikrąsias vertes, bet apjungti balansinėmis vertėmis. Susijungusių įmonių turtas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos buvo sujungti už visus finansinėse ataskaitose pateikiamus laikotarpius (nuo Bendrovės įkūrimo dienos).

2011 metų vasario 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės (toliau – Komisija) Bendrovei suteikė perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, kuri įsigaliojo po įmonių susijungimo 2011 m. kovo 1 d., nustojus galioti dukterinės įmonės licencijai.

Nuo 2012 m. birželio 18 d. LITGRID organizuoja papildomos prekybos sesiją elektros rinkos dalyviams pagal LR Energetikos ministro įsakymu patvirtintas Prekybos elektros energija taisykles.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,380 Lt. ir padalintas į 504,331,380 vnt. paprastųjų vardinių kiekvienos nominali vertė 1 litas, visos arcijos pilnai apmokėtos.

2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	Nuosavybės dalis (litais)	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G"	491,736,153	97.5 %
Kiti akcininkai	12,595,227	2.5 %
Iš viso:	504,331,380	100 %
2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Iš viso:	504,331,380	100 %
Kiti akcininkai	12,595,227	2.5 %
UAB "Visagino atominė elektrinė"	491,736,153	97.5 %
	Nuosavybės dalis Intals)	Turimų akcijų skaičius (proc.)

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 826 "Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo", 2012 m. liepos 19 d. buvo įsteigta ir 2012 m. liepos 25 d. juridinių asmenų registre įregistruota UAB "EPSO-G", kuriai, vadovaujantis minėtu nutarimu, 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo perduotos Bendrovės akcijos, priklausiusios UAB "Visagino atominė elektrinė". Vienintelis UAB "EPSO-G" kontroliaotis akcininkas - Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje.

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Šių finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupę sudarė LITGRID bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:

Dukterinė jmoné	Dukterinės imones buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2012 m. gruodžio 31 d.	Grupės valdomų akcijų dalis 2011 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
BALTPOOL UAB	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	67 proc.	67 proc.	Energijos išteklių biržos operatorius ir gamtinių dujų, pagalbinių instrumentų bei biokuro rinkų operatorius
UAB "TETAS"	Senamiesčio g. 102B. Panevėžys, Lietuva	61 proc.		61 proc. Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijas į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Imonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2017 m. gruodžio 31 d.	Grupės valdomų akcijų dalis 2011 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB Technologijų ir inovacijų centras	Zvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	20 proc.	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	Motory g. 2, Vilnius, Lietuva	25 proc.	29 proc.	Elektros tinklų ir susijusių įrenginių remontas ir techninė priežiūra, statyba
LitPol Link Sp.Z.O.O	Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika	50 proc.		50 proc. Elektros perdavimo jungčių projektavimas

Grupės darbuotojų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 701 (2011 m. gruodžio 31 d. – 623). Bendrovės darbuotojų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 203 (2011 m. gruodžio 31 d. - 205).

Bendrovės akcininkai turi įstatymų nustatytą teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei pareikalauti parengti kitą finansinių ataskaitų rinkinį.

2. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES).

Šios finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

3. Apskaitos principai

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys, kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus kas aprašyta žemiau dalyje "Nauji standartų pakeitimai ir aiškinimai".

3.1. Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2012 m.

Nėra jokių TFAS ar TFAS aiškinimų, kuriuos reikėtų pirmaįį kartą taikyti finansiniais metais, prasidėjusiais 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei.

b) Esamų standartų pakeitimai, galiojantys 2012 m., tačiau neaktualūs Bendrovei ir Grupei

Toliau aprašyti esamų standartų pakeitimai, patvirtinti Europos Sąjungos (ES), kuriuos privaloma taikyti ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau kurie šiuo metu nėra aktualūs Bendrovės ir Grupės veiklai:

Atskleidimas - Finansinio turto perleidimas - 7-ojo TFAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau). Sie pakeitimai neturėjo jokios įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

Nėra jokių kitų naujų standartų pakeltimų bei aiškinimų, kuriuos pirmąjį kartą reikėtų taikyti finansiniais metais, prasidėjusiais 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei.

c) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar nėra įsigalioję ir kurių Bendrovė ir Grupė netaikė anksčiau laiko

Toliau aprašyti paskelbti standartai ir standartų pakeitimai:

10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d.), Sis Standartas pakeičia 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos" ir 12-ojo NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės" dalis, susijusias su kontrole ir konsolidavimu. Grupė ir Bendrovė nenumato, kad šie pakeitimai turės įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

11-asis TFAS "Bendri susitarimai" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis Standartas pakeičia 31-ąjį TAS "Dalys bendrose įmonėse" ir 13-ąjį NAK "Bendrai kontroliuojamos įmonės - Nepiniginiai dalininkų įnašai į bendrai kontroliuojamas įmones". Grupė ir Bendrovė nenumato, kad šie pakeitimai turės įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

12-asis TFAS "Investicijų į kitus ūkio subjektus atskleidimas" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis Standartas taikomas įmonėms, turinčioms nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, bendrame susitarime, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduojamame struktūriniame ūkio subjekte. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina šio standarto įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Grupė ir Bendrovė nenumato, kad šie pakeitimai turės įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (peržiūrėtas 2011 m. gegužės mėn. ir galloja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiuo metu Grupė vertina šio standarto įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

28-asis TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones" (peržiūrėtas 2011 m. gegužės mėn. ir galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina šio standarto įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pakeitimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Grupė ir Bendrovė nenumato, kad šie pakeitimai turės įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas - 32-ojo TAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Grupė ir Bendrovė nenumato, kad šie pakeitimai turės reikšmingos itakos ju finansinėms ataskaitoms.

Atskleidimai – finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas – 7-ojo TFAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau). Grupė ir Bendrovė nenumato, kad šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

Nėra jokių kitų naujų standartų, standartų pakeitimų, kurie dar negalioja ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei.

3.2 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Kontrolė – teisė valdyti ūkio subjekto finansinę ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos iš jo veiklos.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima LITGRID AB ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams laikotarpiams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

3.3 Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių bei bendrai kontroliuojamų įmonių susijungimai

Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų įj tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės perleidžiančios įmonės finansinėse apskaitomas tiesiogiai nuosavybėje. Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių yra apskaitomi perspektyviai nuo verslo sujungimo dienos.

Bendrai kontroliuojamų įmonių susijungimai

Susijungimai yra apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Turtas bei įsipareigojimai nėra pervertinami į įų tikrąsias vertes, bet apjungiami balansinėmis. Susijungusių įmonių turtas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos sujungiamos retrospektyviai už visus finansinėse ataskaitose pateikiamus laikotarpius.

3.4 Investicijos į dukterines įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

3.5 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė/Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Jį paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės Grupės konsoliduotas finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą ar bendrai valdomą įmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama, kad būtų atspindėta investuotojui tenkanti asocijuotos/bendrai kontroliuojamos įmonės grynojo pelno (nuostolių) dalis po įsigijimo dienos.

Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.

Į Grupės investiciją į asocijuotą ar bendrai valdomą įmonę įeina prestižas, nustatomas įsigijimo metu.

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalį joje, įskaitant bet kurias kitas gautinas sumas neužtikrintas turtu, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius įsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos/bendrai valdomos įmonės vardu.

Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų įmonių bei bendrai valdomų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas.

Jeigu Grupės dalis asocijuotoje įmonėje sumažėja, tačiau reikšminga įtik proporcinga praradimui dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama į pelną (nuostolius).

Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje įmonėje sumažėjimo, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

3.6 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomų turto vertinimais, sumažinta sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendraja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Pirmojo ilgalaikio materialiojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma vra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusia apskaitinės turto vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas, o apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto jsiqijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrangą bei kitas tiesioginės išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė/Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Grupė/Bendrovė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo/amortizacijos metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 - 75
Statiniai ir mašinos:
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai	30
- Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių:
- 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos	40 - 55
- 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai	30 - 35
- 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai	35
– elektros ir ryšių įtaisai	20 - 25
- elektros įrenginiai, iš jų:	15 - 35
- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai	15 - 35
- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai	8
- kiti įrenginiai	5 - 20
Transporto priemonės	4 - 10
Kitas materialusis turtas:
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 - 10
– inventorius, įrankiai	4 - 10
Nematerialusis turtas	3 - 4

ーズ - 2017 - 10:50 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 10:00 - 1

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

3.7 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

3.8 Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja vertė (vertės pokytis apskaitomas per pelno (nuostolių) ataskaitą), finansinį turtą, skirtą parduoti, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas. Finansinio turto priskyrimas yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.

Finansinio turto įsigijimai ir pardavimai apskaitoje atvaizduojami sandorio sudarymo dieną – dieną, kuomet Grupė/Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti turtą. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte. Jei investicijos apskaitytos ne tikraja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas parodant pelno (nuostolių) ataskaitoje, prie investicijų pridedamos tiesioginės išlaidos, susijusios su sandoriu.

Grupės/Bendrovės finansinis turtas apima pinigų ekvivalentus, trumpalaikius indėlius bankuose, investicijas į vertybinius popierius, iš pirkėjų ir kitas gautinas sumas.

Finansinio turto apskaita po pirminio priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas.

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti, yra neišvestinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokiai kitai kategorijai. Jis yra priskiriam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Finansinis turtas, skirtas parduoti, pradžioje apskaitomos tikrąja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Kai investicijos klasifikuojamos kaip skirtos pardavimui yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas pripažintas nuosavybėje yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią finansinių ataskaitų sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių finansinių priemonių kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo – neišvestinis finansinis turtas, kuriuo prekiaujama aktyvioje rinkoje, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatyti mokėjimais, kurį ūkio subjektas neabėjotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos. Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo, apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyviosios palūkanų normos metodą.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimais ir kuris nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Po pirminio pripažinimo toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kurių palūkanų pajamų pripažinimas būtų nereikšmingas), atėmus bet kokį pripažintą vertės sumažėjimo nuostolį, kuris atspindi neatgautinas sumas. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai bankų sąskaitose, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpi metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų normą, tiksliai diskontuojanti numatomas būsimas grynųjų pinigų išmokas iki finansinio turto grynosios balansinės vertės per numatytą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ar, jeigu būtina, per trumpesnį laikotarpį.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Bendrovė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar kelį įvykiai, įvykę po finansinio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto busimiems pinigų srautams. Vertės sumažėjimo pavyzdžiu gali būti požymiai, kai skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Jei po finansinės padėties ataskaitos sudarymo datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais nebūtų buvę pripažinti.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

– Grupė/Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrole.

3.9 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais atsargos yra apskaitomos grynaja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina - priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.

3.10 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Pardavimui skirtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis, jeigu turto apskaitinę vertę ketinama atgauti jį pardavus, o ne toliau naudojant veikloje.

3.11 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai, tai įsipareigojimai, vertinami tikrąja vertės pasikeitimą pateikiant pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kiti finansiniai įsipareigojimai.

Kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, yra pripažįstami tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais kiti finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 3.8 punkte.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriams, jei iki finansinės padėties ataskaitos sudarymo datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas padėties ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

FINANSINIU ATASKAITU AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakėčiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.

Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai įeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

3.12 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

3.13 Užsienio valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindinė aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Konsoliduotose finansinėse kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti litais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojamos litais pagal sandorio atlikimo dieną Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Piniginis turtas ir įsipareigojimai į litus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į litus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3.4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

3.14 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio materialiojo turto formą arba skirtos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte kaip įsipareigojimas ir vėliau pripažįstamos pajamomis, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.

3.15 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė/Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtiną, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš apskaičiuojant mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.

3.16 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo jmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės įokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sanaudoms.

(b) Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priemus savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ar Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų datos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

FINANSINIU ATASKAITU AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

(c) Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(d) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

3.17 Nuomos apskaita

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas nuomininkui iš esmės perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką nejeinanti nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

3.18 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodų, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veitinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

3.19 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė/Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios reguliavimo bei balansavimo elektros energija

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija yra pripažįstamos suteikus paslaugą arba pardavus elektros energiją, t.y. kai pirkėjui perduodama rizika ir su sandoriu susijusi ekonominė nauda, ar suteikus paslaugas.

Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta elektros energijos biržoje, kurią iki 2012 m. birželio 18 d. administravo dukterinė įmonė BALTPOOL UAB, sudarytų prekybinių sandorių, kuriuose Grupė veikia tik kaip tarpininkas.

Kainy reguliavimas

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.

Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.

Naujų vartotojų ar gamintojų prijungimas prie elektros energijos perdavimo tinklo

Nuo 2010 m. (taikoma turtui, gautam iš klientų po 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo - AB "Lietuvos energija", o vėliau – Bendrovė gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie elektros tinklo pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos kaina už Bendrovės/Grupės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų ar gamintojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.

Iki 2009 m. liepos 1 d. AB "Lietuvos energija" gauti mokesčiai už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie tinklo pirminio pripažinimo metu buvo apskaitomi kaip ateinančių laikotarpių pajamos, o vėliau proporcingai pripažįstami pajamomis per tą patį laikotarpį kaip ir susijusios turto pastatymo sąnaudos. Kurias sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė bei kitos sąnaudos, buvo kapitalizuojamos ir nudėvimos per nustatytą kapitalizuoto turto naudojimo laikotarpį.

Remonto paslaugų pajamos

Individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto paslaugų, pajamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Grupė ir Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

Sanaudy pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283, Bendrovė yra Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, t.y. tik surenka ir išmoka VIAP lėšas.

VIAP lėšos - tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). VIAP lėšos surenkamos iš elektros energijos vartotojų, taikant Komisijos nustatytą VIAP kainą, kurią nustatant Komisija įvertina skirtumą tarp praėjusiais kalendoriniais metais Bendrovės/Grupės surinktų ir išmokėtų VIAP lėšų.

2012 metais ir 2011 metais Bendrovė/Grupė VIAP pajamomis pripažįsta:

• Komisijos Bendrovei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• Komisijos Bendrovei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavima;
• Komisijos Bendrovei skirtas VIAP lėšas VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

Visos kitos Bendrovės/Grupės surinktos VIAP lėšos pajamomis nepripažįstamos.

3.20 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų apskaita, kai Bendrovė veikia kaip lėšų administratorius

Bendrovė/Grupė vykdydama VIAP veikia tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei/Grupei nesukuria pajamų/pelno įmonės įprastinės veiklos metu. Taip pat yra priimtas atitinkamas LR Vyriausybės nutarimas, numatantis, kad Bendrovė/Grupė veikia kaip administratorius/tarpininkas ir Bendrovė/Grupė bei Komisija turi atskiras sistemas šiems sandoriams apskaityti bei juos kontroliuoti.

Siekiant tiksliau pateikti Bendrovės/Grupės finansinį rezultatą ir pinigų srautus bei atspindėti VIAP lėšų administravimo tikrąją ekonominę esmę Bendrovė/Grupė pajamomis pripažįsta tik 3.19 pastaboje išvardintas pajamas, o skirtumą tarp gautų ir išmokėtų administruojamų VIAP lėšų atvaizduoja gautinose (mokėtinose) sumose. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė/Grupė veikia tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu, bendrųjų pajamų ataskaitoje lėšos, gautos iš vartotojų, sudengiamos su lėšomis elektros energijos gamintojams. Bendrovė/Grupė pajamomis pripažįsta tik už suteiktas VIAP paslaugas ir VIAP administravimo paslaugas gautą VAIP lėšų dalį, kuri yra iš anksto nustatyta Vyriausybės. Skirtumas tarp gautų ir išmokėtų VIAP lėšų atvaizduojamas kitose gautinose/kitose sumose kaip "skirtumas tarp gautų ir išmokėtų VIAP lėšų". Gautinos sumos už VIAP perkeltos iš prekybos gautinų sumų į kitas gautinas sumas, mokėtinos sumos už VIAP perkeltos iš prekybos mokėtinų sumų į kitas mokėtinas sumos už elektros biržoje parduotą elektros energiją, kai Grupė veikė tik kaip tarpininkas, perkeltos iš prekybos gautinas sumas, mokėtinos sumas, mokėtinos sumos už elektros biržoje pirktą elektros energiją, kai Grupė veikė tik kaip tarpininkas, perkeltos iš prekybos mokėtinų sumų į kitas mokėtinas sumas.

3.21 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turiam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriami.

3.22 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių datą. 2012 metais ir 2011 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susije su pelno mokesčiais. nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpi

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ar kitose bendrose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavybėje ar kitose bendrosiose paiamose.

3.23 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atvejų, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.

Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

3.24 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai vra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

3.25 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės padėtį finansinių ataskaitų sudarymo datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

3.26 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

3.27 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai

Rengiant finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius finansinės standartus, vadovybėi reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Pagrindinės sritys, kuriose naudoti vertinimai, yra aprašytos žemiau.

Mokesčių patikrinimai

Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius 5 mokestinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės ir Bendrovės nežino jokių aplinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas

2010 m. vykusio atskyrimo metu Bendrovė perėmė ilgalaikį materialųjį turtą iš AB "Lietuvos energija". AB "Lietuvos energija" ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertinimą 2008 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai, kurie naudojo palyginamųjų kainų metodą arba nudėvėtos atstatomosios vertės ar diskontuotų pinigų srautų metodą turto tikrajai vertei nustatyti, priklausomai nuo vertinamo turto rūšies.

2009 m. gruodžio 31 d. AB "Lietuvos energija" patikslino ilgalaikio materialiojo turto apskaitines vertes. AB "Lietuvos energija", įvertinusi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą 2009 m. 11 mėnesių statybos kainų pokyčių indeksų kritimą atitinkamoms turto grupėms, sumažino ilgalaikio materialiojo turto apskaitinę vertę. AB "Lietuvos energija" pritaikė 12,27 proc. statistinį indeksą pastatų grupei ir 9,68 proc. indeksą visoms kitoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms, kurios 2008 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamos nudėvėtos atstatomosios vertės metodu.

Ankstesnėje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijoje, kuri galiojo 2008 m. gruodžio 31 d., buvo numatyta, kad nustatant viršutines elektros energijos perdavimo paslaugos kainų ribas atsižvelgiama į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kuri nustatoma pagal paslaugos teikėjo finansines ataskaitas (reguliuojamo turto bazė).

Vadovaujantis nuo 2009 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymo pakeitimu, nustatant viršutines perdavimo paslaugos kainų ribas reikalaujama atsižvelgti į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kurią įvertina ir patvirtina Komisijos parengtais ir Vyriausybės patvirtintais paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principais.

Remiantis 2009 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1142 "Dėl elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų", nustatant viršutines elektros energijos perdavimo paslaugos kainų ribas, paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė yra lygi ilgalaikio materialiojo turto likutinei) vertei 2002 m. gruodžio 31 d., padidintai su Komisija suderintų ir įgyvendintų investicijų suma ir sumažintai turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl minėtų priežasčių šiose finansinėse ataskaitos ilgalaikio materialiojo turto vertės gali reikšmingai skirtis nuo tų, kurios būtų buvę apskaitytos, jeigu būtų atliktas nepriklausomas turto vertinimas ir turto pelningumo testas, kaip to reikalauja Tarptautiniai vertinimo ir apskaitos standartai. Tikėtina, kad toks vertinimas neigiamai įtakotų ataskaitinio laikotarpio Grupės veiklos rezultatus ir akcininkų nuosavybę 2012 m. ir 2011 m. finansinėse ataskaitose.

Nepriklausomi turto vertintojai, vadovybės sprendimu, neatliko ilgalaikio materialiojo turto tikrųjų verčių 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. nustatymo, nes 2010 - 2012 metais vyko reikšmingas viso energetinio ūkio pertvarkymas (2010 metais Bendrovė buvo atskirta nuo AB "Lietuvos energija", 2011 metais Bendrovė buvo sujungta su AB LITGRID, o 2012 metais Bendrovė buvo atskirta nuo UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės). Vadovybė planuoja, kad nepriklausomas turto vertinimas bus atliktas 2013 m.

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai

Vadovybė, vertindama ilgalaikio materialiojo turto likusį naudingo tarnavimo laikotarpį, atsižvelgia į darbuotojų, atsakingų už turto techninę priežiūrą pateikiamas išvadas dėl faktinio ilgalaikio materialiojo turto tarnavimo trukmės ir gamintojo techninę dokumentaciją.

Pagrindiniai principai, naudoti kitiems reikšmingiems įvertinimams, yra aprašyti atitinkamose šių finansinių ataskaitų pastabose.

Šių finansinių ataskaitų rengimo dieną nebuvo reikšmingos rizikos, kad apskaitinė turto ir įsipareigojimų vertė turės būti reikšmingai pakoreguota ateinančiais ataskaitiniais metais dėl vadovybės padarytų prielaidų ir susijusių įvertinimų pasikėtimo, išskyrus pakeitimus, kurių gali prireikti, dėl neapibrėžtumų, susijusių su licencijuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymu 2012 m. gruodžio 31 d., kaip aprašyta aukščiau.

4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupės ilgalaikį nematerialųjį turtą sudarė:

Grupé	Patentai ir licencijos	Programinė iranga	Callery nemate- rialusis turtas	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje		1,722	28	1,750
Įsigijimai		739	14	753
Amortizacija		(735)	(a)	(744)
Likutinė vertė
2011 m. gruodžio 31 d.		1,726	33	1,759
Įsigijimo vertė	1	5,228	48	5,277
Sukaupta amortizacija	(1)	(3,502)	(15)	(3,518)
Likutine vertė
2011 m. gruodžio 31 d.		1,726	33	1,759
2011 m. sausio 01 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje		1,726	33	1,759
Įsigijimai		926	26	952
Nurašymai		(41)	0	(41)
Perklasifikavimas iš IMT į nematerialų turtą		24	0	24
Perklasifikavimas tarp grupiu	60	(60)	0	O
Amortizacija		(928)	(17)	(945)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.		1,647	42	1,749
Įsigijimo vertė	61	5,187	74	5,322
Sukaupta amortizacija	(1)	3,540)	(32)	(3,5/3)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	60	1,647	42	1,749

11:400

Bendrovės ilgalaikį nematerialųjį turtą sudarė:

Bendrovė	Patentai ir licencijos	Programinė jranga	Kitas nemate- rialusis turtas	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje		1,675	28	1,703
Įsigijimai		442	14	456
Amortizacija		(716)	(a)	(725)
Likutinė vertė
2011 m. gruodžio 31 d.	-	1,401	33	1,434
Įsigijimo vertė	1	4,879	48	4,928
Sukaupta amortizacija	(1)	(3,478)	(15)	(3,494)
Likutinė vertė
2011 m. gruodžio 31 d.		1,401	33	1,434
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje		1,401	33	1,434
Įsigijimai		850		850
Nurašymai		(41)		(41)
Perklasifikavimas iš IMT į nematerialų turtą		24		24
Perklasifikavimas tarp grupių	60	(60)		0
Amortizacija		(823)	(12)	(835)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	60	1,351	21	1,432
Įsigijimo vertė	61	4,762	48	4,871
Sukaupta amortizacija	(1)	3,411)	(27)	(3,439)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	60	1,351	21	1,432

5. Ilgalaikis materialusis turtas

Judėjimas Grupės ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

Grupė	Zemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Trans- porto priemones	Kitas materialus turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	1,961	36,488	1,943,993	1,829	45,563	34,285	2,064,119
Įsigijimai			508	301	579	72,621	74,009
Perkainojimas		462					462
Pardavimai				(16)			(16)
Nurašymai		(105)	(13,168)		(170)	(176)	(13,619)
Turto vertės sumažėjimas		(7)					(7)
Perklasifikavimai į atsargas						(26)	(26)
Perklasifikavimas tarp
grupių		326	32,939		1,086	(34,351)
Nusidėvėjimas		(2,313)	(123,049)	(476)	(8,897)		(134,735)
Likutinė vertė
2011 m. gruodžio 31 d.	1,961	34,851	1,841,223	1,638	38,161	72,353	1,990,187
Įsigijimo arba perkainota
verte	1,961	39,539	2,070,777	2,395	87,286	72,353	2,274,311
Sukauptas nusidėvėjimas		(4,543)	(228,329)	(757)	(49,125)		(282,754)
Sukauptas vertės
sumažējimas		(145)	(1,225)				(1,370)
Likutinė vertė	1,961	34,851	1,841,223	1,638	38,161	72,353	1,990,187
2011 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	1,961	34,851	1,841,223	1,638	38,161	72,353	1,990,187
Įsigijimai			242	42	9,292	107,242	116,818
Perkainojimas		83					83
Nurašymai		(31)	(1,432)		(3)	(223)	(1,689)
Perklasifikavimas j
nematerialųjį turtą					(24)		(24)
Perklasifikavimas iš atsargų			3		8	38	49
Perklasifikavimas tarp
grupių		2,013	49,658		3,080	(54,751)
Nusidėvėjimas		(2,190)	(116,093)	(498)	(8,271)	6	(127,046)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	1,961	34,726	1,773,601	1,182	42,243	124,665	1,978,378
Įsigijimo arba perkainota
verte	1,961	41,589	2,116,494	2,436	99,282	124,659	2,386,421
Sukauptas nusidėvėjimas		(6,718)	(341,668)	(1,254)	(57,039)	6	(406,673)
Sukauptas vertės
sumažėjimas		(145)	(1,225)				(1,370)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Judėjimas Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

Bendrovė	Zemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Kitas materialus turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio	1,961
pradžioje Įsigijimai		35,636	1,943,758 100	43,606	34,686	2,059,647
Nurašymai		(105)	(13,168)	435 (170)	72,630	/3,165
Perklasifikavimai į atsargas					(176) (26)	(13,619)
Perklasifikavimas tarp						(26)
grupių		326	32,939	1,086	(34,351)
Nusidėvėjimas		(2,244)	(123,002)	(8,384)		(133,630)
Likutinė vertė
2011 m. gruodžio 31 d.	1,961	33,613	1,840,627	36,573	72,763	1,985,537
Įsigijimo arba perkainota vertė	1,961	38,019	2,069,995	84,523	72,763	2,267,261
Sukauptas nusidėvėjimas		(4,261)	(228,143)	(47,950)		(280,354)
Sukauptas vertės
sumažėjimas		(145)	(1,225)			(1,370)
Likutinė vertė	1,961	33,613	1,840,627	36,573	72,763	1,985,537
2011 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	1,961	33,613	1,840,627	36,573	72,763	1,985,537
Įsigijimai			201	8,775	107,767	116,743
Nurašymai		(31)	(1,432)	(3)	(223)	(1,689)
Perklasifikavimas j
nematerialųjį turtą			3	(24) 8		(24)
Perklasifikavimas iš atsargų Perklasifikavimas tarp					38	49
grupių		2,013	49,658	3,080	(54,751)
Nusidėvėjimas		(2,082)	(116,004)	(7,749)		(125,835)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	1,961	33,513	1,773,053	40,660	125,594	1,974,781
Įsigijimo arba perkainota verte	1,961	39,986	2,115,671	96,001	125,594	2,379,213
Sukauptas nusidėvėjimas		(6,328)	(341,393)	(55,341)		(403,062)
Sukauptas vertės
sumažėjimas		(145)	(1,225)			(1,370)
Likutinė vertė	1,961	33,513	1,773,053	40,660	125,594	1,974,781

Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metus, nurašymai.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė turėjo reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.

2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
597,783	620,783
73,386	60,778
43,360	58,210
4,318
2,165	1,706
107
4,405	901
725,524	742,378

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ir Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d.

Grupe			Statiniai ir	Transporto	Kitas materialus ilgalaikis	Nebaigta
Likutinė vertė	Země	Pastatai	mašinos	priemonės	turtas	statyba	Iš viso
	1,794	30,784	1,554,544	1,183	41,730	125,888	1,755,923
2012 m. gruodžio 31 d.
2011 m. gruodžio 31 d. 1,794 30,575			1,602,811	1,639	36,952	73,077	1,746,848
Bendrovė	Zemė	Pastatai	Statiniai ir	Transporto	Kitas materialus ilgalaikis	Nebaigta
Likutinė vertė			mašinos	priemones	turtas	statyba	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. 1,794		30,034	1,553,996		40,148	125,888	1,751,860
2011 m. gruodžio 31 d.	1,794	29,792	1,602,215		35,365	78,077	1,742,243

6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės)

Investicijos į dukterines įmones Bendrovės finansinėse ataskaitose

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinė įmonė	Įsigijimo vertė	Dalyvavimas (akcijų proc.)	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė verte
2012 m. gruodžio 31 d.
UAB "TETAS"	8,290	61		8,290
BALTPOOL UAB	318	67		318
Iš viso	8,608			8,608
Dukterinė įmonė	Įsigijimo vertė	Dalyvavimas	Vertės	Apskaitinė
2011 m. gruodžio 31 d.		(akcijų proc.)	sumažėjimas	vertė
UAB "TETAS"	8,290	61		8,290
BALTPOOL UAB	318	67		318
Iš viso	8,608		-	8,608

Visos dukterinės įmonės įsigytos atskyrimo metu.

2011 m. gegužės 18 d. Bendrovės dalis dukterinėje įmonėje BALTPOOL UAB sumažėjo nuo 100 proc. LR Vyriausybės valdomai įmonei AB "Klaipėdos nafta" įsigijus visas naujai išleistas BALTPOOL UAB akcijas.

6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės) (tęsinys)

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose

Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:

	Grupė 2012 m.	Bendrove 2012 m.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m.
Laikotarpio pradžioje Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje	20,804	21,332	20,323	21,332
pasikeitimo	232		1,699
Asocijuotos įmonės bendrųjų pajamų dalis Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių			(1,639)
pelno/(nuostolių) dalis	636		419
Perklasifikuota į turtą skirtą parduoti	(5,620)	(4,731)
Kita			2
Laikotarpio pabaigoje	16,052	16,601	20,804	21,332

Investicija į asocijuotą įmonę, perklasifikuotą į turtą skirtą parduoti

Kadangi pagal 2013 m. sausio 7 d. LITGRID ir AB LESTO akcijų mainų sutartį LTTGRID perleido nuosavybės teise priklausančias UAB "Elektros tinklo paslaugos" akcijas (37 pastaba), suma, atitinkanti šių akcijų vertę yra perklasifikuota į turtą, skirtą parduoti. Pardavimui skirtas yra apskaitomas balansine verte, kadangi jį yra mažesnė už akcijų tikrąją vertę, sumažintą numatomomis pardavimo išlaidomis.

2012 m. sausio 6 d. Bendrovės asocijuotai įmonei "Elektros tinklo paslaugos" UAB padidinus akcinį kapitalą AB "LESTO" (UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės įmonė) nepiniginiu įnašu, Bendrovės valdoma asocijuotos įmonės akcijų dalis sumažėjo nuo 29 proc. Pelnas iš dalies asocijuotoje įmonėje perleidimo pripažintas Grupės finansinėse ataskaitose buvo apskaičiuotas taip:

Crina

	al une 2012 m.
Kitų akcininkų įnašai į asocijuotos įmonės įstatinį kapitalą	1,013
Perleisto grynojo turto dalis	781)
Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	232

2011 m. gruodžio 16 d. Bendrovės asocijuotai įmonei "Technologijų ir inovacijų centras" UAB padidinus akcini kapitalą "Lietuvos energija" (UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės įmonė) nepiniginių įnašu, Bendrovės valdoma asocijuotos įmonės akcijų dalis sumažėjo nuo 35 proc. Pelnas iš dalies asocijuotoje įmonėje perleidimo pripažintas Grupės finansinėse ataskaitose buvo apskaičiuotas taip:

	Grupė 2011 m.
Kitų akcininkų įnašai į asocijuotos įmonės įstatinį kapitalą Perleisto grynojo turto dalis	7,007 (5,308)
Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	1,699

Asocijuotų įmonių ir bendrai valdomos įmonės finansinės padėtys 2012 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2012 metus:

	Turtas	Isipareigoji- mai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
"Technologijų ir inovacijų centras" UAB	68,106	11,350	65,427	3,001
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	37,434	14,978	71,707	(980)
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,441	458	2,873	37

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės) (tęsinys)

Asocijuotų įmonių ir bendrai valdomos įmonės finansinės padėtys 2011 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2011 metus:

	Turtas	Įsipareigoji- mal	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
"Technologijų ir inovacijų centras" UAB	77,889	7,337	44,850	(160)
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	28,867	8,522	51,876	1,114
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,398	459	2,834	307

7. Finansinis turtas, skirtas parduoti

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitą finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, sudarė šių įmonių akcijos:

	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrově 2012 m. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m. gruodžio 31 d.	Bendrově 2011 m. gruodžio 31 d.
"Nord Pool Spot" AS	6,638	6,638
UAB "NT Valdos"	1,084	1.084	1,084	1,084
Iš viso	7,722	7,722	1,084	1,084

2012 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė įsigijo 2,04 proc. Šiaurės šalių elektros biržos "Nord Pool Spot" AS akcijų.

Finansinio turto vertė nustatyta remiantis įvertinta tikrąja verte, atėmus perleidimo išlaidas (nustatyta remiantis diskontuotų pinigų srautų metų pabaigoje reikšmingai nesiskyrė nuo apskaitinės vertės.

8. Atsargos

Grupės ir Bendrovės atsargas sudarė:

	Grupe 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Medžiagos ir komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija, įsigijimo (pagaminimo) verte	14,526	2,818	4,873	2,594
Pirktos prekės, skirtos perparduoti, įsigijimo verte Atimti: nukainojimas iki grynosios galimo	1	1	1	1
realizavimo vertės	(524)	(381)	(672)	(381)
Iš viso	14,003	2,438	4,202	2,214

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas buvo toks:

	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pradžioje	672	381	661	381
Atsargų nukainojimas per ataskaitinį laikotarpi	(148)		11
Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigai	524	381	672	381

Vertės sumažėjimo sąnaudos buvo įtrauktos į kitas sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

9. Prekybos gautinos sumos

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos gautinas sumas sudarė:

	Grupė 2012 m.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Gautinos sumos už elektros energijos pardavima	44,888	44,889	37,640	37,639
Gautinos sumos už naujų vartotojų prijungimą Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas	6,757	6,757
paslaugas Sukauptos pajamos, susijusios su elektros	20,509		7,527
energijos pardavimais ir paslaugomis, už kurias dar neišrašytos sąskaitos Gautinos sumos už prekybą elektros			143	143
ilgalaikių kontraktų biržoje	2
Iš viso	72,156	51,646	45,310	37,782

Tikroji trumpalaikių prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo nuvertėjusių gautinų sumų.

Grupės ir Bendrovės prekybos gautinų sumų, kurios nebuvo pradelstos arba buvo pradelstos, tačiau nelaikomos nuvertėjusiomis, įsisenėjimą sudarė:

	Grupe 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Nepradelsta	59,347	49,302	34,696	37,533
Pradelsta iki 30 dieny	9,109	1,141	8,485	249
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	2,315	998	1,729
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų	380	59	400
Pradelsta virš 90 dienų	1,005	146
Iš viso	72,156	51,646	45,310	37,782

10. Kitos gautinos sumos

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sudaro:

	Grupė 2017 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrove 2018. m
Gautinos administruojamos VIAP lėšos	88,148	88,148	72,433	72,433
Gautinos sumos iš elektros biržos dalyvių			9,933
Sukauptos pajamos už suteiktas VIAP	6,711	6,711	4,429	4,429
Sukauptos gautinos palūkanos	326	326	1,281	1,281
Gautinos sumos už turto nuoma	618	629
Kitos gautinos sumos	37	27
Iš biudžeto gautinas PVM			19
Kitos sukauptos gautinos sumos	333
Kitos gautinos sumos	861	3	819	1,038
Atimti: Vertės sumažėjimas			(3)
Iš viso	97,034	95,844	88,911	79,181

Tikroji trumpalaikių kitų gautinų sumų (finansinio turto) vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

10. Kitos gautinos sumos (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų, kurios nebuvo pradelstos arba buvo pradelstos, tačiau nelaikomos nuvertėjusiomis, įsisenėjimą sudarė:

	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Nepradelsta	89,277	88,087	83,793	74,060
Pradelsta iki 30 dieny	295	295	156	156
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	8	8	170	170
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų			1,654	1,654
Pradelsta virš 90 dienų	7.454	7,454	3,141	3,141
Iš viso	974034	95.844	88.914	79.181

11. Terminuotieji indėliai

	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m.	Bendrove 2011 m
Terminuotas indėlis (sutartis	litais),
grąžinimas - 2012 kovo mėn.			35,000	35,000
Terminuotas indėlis (sutartis
grąžinimas - 2012 gegužės mėn.	litais),		20,000	20,000
Terminuotas indėlis (sutartis	litais),
grąžinimas - 2012 sausio mėn.			20,000	20,000
Terminuotas indėlis (sutartis	eurais),
grąžinimas - 2012 sausio mėn.			15,000	15,000
Terminuotas indėlis (sutartis	eurais),
grąžinimas - 2012 birželio mėn.			15,000	15,000
Terminuotas indėlis (sutartis	eurais),
grąžinimas - 2012 gegužės mėn.			7,079	7,079
Terminuotas indėlis (sutartis	litais),
gražinimas - 2012 balandžio mėn.			3,000	3,000
Iš viso			115,079	115,079

Apskaitinės terminuotųjų indėlių vertės yra apytikriai lygios jų tikrosioms vertėms. Grupė ir Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. terminuotųjų indėlių neturėjo. Grupės ir Bendrovės terminuotųjų indėlių palūkanų normų svertinis vidurkis 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 2,26 proc.

12. Kitas finansinis turtas

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas finansinis sudaro:

	Grupe 2017 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Bendrově 2011 m
Administruojamos VIAP lėšos	59.847	59,847	61,096	61,096
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	2,465	2,465
Biržos dalyvių pinigai	1,178
Iš viso	63,490	62,312	61,096	61,096

Pagal Komisijos patvirtintą VIAP lėšų administravimo aprašą VIAP lėšų likutis turi būti atskirtas nuo kitų Bendrovės/Grupės pinigų ir pinigų ekvivalentų ir gali būti naudojamas tik VIAP lėšų mokėjimams.

13. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

		Grupė 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m.	Bendrove 2011 m
Lietuvos Respublikos vertybiniai popieriai eurais, 2012 gegužės mėn. Lietuvos Respublikos	Vyriausybės išpirkimas Vyriausybės			16,672	16,672
vertybiniai popieriai eurais, išpirkimas 2012 balandžio mėn.				4,867	4,867
Iš viso				21,539	21,539

Apskaitinės iki išpirkimo termino laikomų investicijų vertės yra apytikriai lygios jų tikrosioms vertėms. Grupė ir Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. iki išpirkimo termino laikomų investicijų neturėjo. Grupės ir Bendrovės iki išpirkimo termino laikomų investicijų palūkanų normų svertinis vidurkis 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 2,26 proc.

14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2018 m.	Bendrovė 2011 m
Pinigai banke ir kasoje	127,387	126,097	62,635	57,131
Įsipareigojimų įvykdymo garantija			2,550
Iš viso	127,387	126.097	65,185	57,131

Tikroji pinigų ir pinigų ekvivalentų vertė artima jų apskaitinei vertei.

15. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,384 litams ir buvo padalintas į 504,331,384 vieno lito nominaliosios vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 29,621 tūkst. Lt. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos testinumas bei užtikrinama kapitalo grąža akcininkams. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išleisti naują akcijų emisiją ar parduoti dalį turto.

16. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas - tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

Grupė	Perkainoji mo rezervas	Atidetasis pelno mokestis	Atemus atidėtaji pelno mokesti
Likutis laikotarpio pradžioje	348,650	(52,297)	296,353
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(30,076)	4,511	(25,565)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(4,504)	6/6	(3,828)
Padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainavimo	186	33	219
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	314,256	(47,077)	267,179
Likutis laikotarpio pradžioje	314,256	(47,077)	267,179
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23,613)	3,080	(20,533)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(122)	16	(106)
Padidėjimas turto perkainavimo	49	(7)	42
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	290,570	(43,988)	246,582
Bendrovė	Perkainoji mo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atemus atidėtaji pelno mokesti
Likutis laikotarpio pradžioje	348,650	(52,297)	296,353
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(30,076)	4,511	(25,565)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(4,504)	676	(3,828)
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	314,070	(47,110)	266,960
Likutis laikotarpio pradžioje	314,070	(47,110)	266,960
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23,528)	3,529	(19,999)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(732)	110	(622)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	289,810	(43,471)	246,339

17. Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į įį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti.

Kiti rezervai

2012 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 325,000 tūkst. Lt iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną.

18. Dividendai

2012 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkimo metu buvo nutarta išmokėti 390,857 tūkst. Lt dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai - 0,775 Lt.

19. Dotacijos

Dotacijų likutį sudaro dotacijos, susijusios su turto įsigijimo finansavimu. Per 2012 m. ir 2011 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	Grupe	Bendrovė
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	42,349	42,349
Gauta per laikotarpi	142,196	142,196
Pripažinta pajamomis per laikotarpį	(2,186)	(2,186)
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	182,359	182,359
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	182,359	182,359
Gauta per laikotarpį	124,323	124,323
Pripažinta pajamomis per laikotarpį	(1,711)	(1,711)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	304,971	304,971

Gautas per 2012 m. dotacijas sudarė:

• · ES fondų lėšos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijai 37,831 tūkst. Lt (per 2011 m. -6,826 tūkst. Lt);
• tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos tarpsisteminei jungčiai Lietuva Lenkija . ("LitPol Link") rengimui ir įgyvendinimui - 1,492 tūkst. Lt (per 2011 m. - 1,110 tūkst. Lt);
• viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos tarpsisteminei jungčiai Lietuva Švedija ("NordBalt") rengimui ir įgyvendinimui - 85,000 tūkst. Lt (per 2011 m. - 92,030 tūkst. Lt).

Taip pat 2011 m. dotacijas sudarė ES fondų lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva – Švedija ("NordBalt") rengimui ir įgyvendinimui - 41,951 tūkst. Lt ir iš kitų šaltinių gautos lėšos - 279 tūkst. Lt). Kad įvykdytų dotacijų sąlygas, Bendrovė turi užbaigti "NordBalt" projektą.

Bendrųjų pajamų ataskaitoje už 2012 m. 1,711 tūkst. Lt dotacijų pajamomis buvo sumažintos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (2011 m. 1,867 tūkst. dotacijų pajamomis buvo sumažintos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos Lt ir 319 tūkst. Lt buvo pripažinta kitose pajamose, kadangi dotacija susijusi su nurašytu ilgalaikiu materialiuoju turtu).

20. Paskolos

	Grupe 2012 m.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m.	Bendrově 2011 m
Pinigai banke ir kasoje	138,112	138,112
Įsipareigojimų įvykdymo garantija	45.956	41.434
Iš viso	184,068	179,546

2012 m. liepos 16 d. Bendrovės dukterinė įmonė UAB "Tetas" sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį su AB SEB bankas. Kredito limitas yra 5,200 tūkst. litų. Sutartis galioja iki 2013 m. liepos 31 d. Sąskaitos kredito perviršiui taikoma kintama palūkanų norma nustatoma remiantis vienos savaitės Vilniaus tarpbankine palūkanų norma (VILIBOR) pridedant 0,59 procento metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno maržą. 2012 m. gruodžio 31 d. UAB "Tetas" buvo pasinaudojusi šia paskola 4,522 tūkst. Lt (2011 m. - 0 Lt).

2012 m. spalio 5 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su Pahjola Bank Plc. Paskolos suma yra 58,000 tūkst. EUR. Paskolos palūkanų skaičiavimo laikotarpiu yra procentinė metinė norma, kurią sudaro: EURIBOR ir 0,94 proc. marža.

Grupės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,04 proc.

21. Ateinančių laikotarpių pajamos

	Grupe 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m.	Bendrovė 2019 m.
Ateinančių laikotarpių pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	13.990	13,990	14,642	14,642
Iš viso	13,990	13,990	14,642	14,642

Ateinančių laikotarpių pajamos iš naujų vartotojų prijungimo susidarė dėl naujų vartotojų prijungimo iki 2009 m. liepos 1 d. (žr. 3.19 pastabą).

22. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	Grupė 2012 m.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2019 m.	Bendrove 2011 m.
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų	5,537	5,537	6,803	6,803
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	726	563	633	470
Garantiniai atidėjiniai	28		22
Iš viso	6,291	6,100	7,458	7,273

Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokėtinos sumos. Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo prasidėjus pensiniam amžiui, turi gauti 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoką.

Garantinius atidėjinius sudaro įsipareigojimai kelerių metų laikotarpiui, per kurį nemokamai atliekami garantinio aptarnavimo darbai.

23. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pelno mokesčio sąnaudas sudarė:

	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m.	Bendrove 2011 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Pelno mokesčio sanaudų komponentai
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos	16,666	16,544	12.150	11,772
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos)	(11,745)	(11,813)	(15,085)	(14,960)
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	4,921	4,731	(2.935)	(3.188)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Grupe (vertes sumažėjimas)	Kita	sanaudos/ pajamos	Turto vertės sumažėjimai	Iš viso
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
2011 m. sausio 1 d. 2,187 Pripažinta pelno (nuostolių)	170	252	11,439	14,048
straipsnyje (163)	107	155	(648)	(549)
2011 m. gruodžio 31 d. 2,024	277	407	10,791	13,499
2012 m. sausio 1 d. 2,024	277	407	10,791	13,499
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje (162)	(97)	(d)	(626)	(894)
2012 m. gruodžio 31 d. (2,512)	180	398	10,165	12,605

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

23. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normy skirtumai	Mokesčių lengvata jsigyjant IMT	Palūkanų kapitalizavi- mo itaka	Iš viso
(195,934)	(718)	(10,698)	-	(207,350)
14,463	184	976		15,623
(63)				(63)
(181,534)	(534)	(9,722)		(191,790)
181,472	(465)	(9,723)		(191,660)
11,969	161	579	(75)	12,634
(6) (169,571)	(373)	(9,143)	(75)	(6) (179,162)
	IMT

2012 m. gruodžio 31 d.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąją verte 2011 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąją verte 2012 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąją verte 2011 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2012 m. gruodžio 31 d.

297 218 (178,588) (166,775)

Bendrovė	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas	Sukauptos sąnaudos	Turto vertes sumažėjimai	Viso
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
2011 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolių)	2,182	183	11,409	13,774
straipsnyje	(167)	118	(653)	(702)
2011 m. gruodžio 31 d.	2,015	301	10,756	13,072
2012 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolių)	2,015	301	10,756	13,072
straipsnyje	(162)	(45)	(608)	(815)
2012 m. gruodžio 31 d.	1,853	256	10,148	12,257

Bendrovė	IMT perkainojimas (vertes padidėjimas)	Nusidėvėjimo normu skirtumai	Mokesčių lengvata įsigyjant IMT	Palūkanų kapitalizavi-	Viso
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai				mo itaka
2011 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolio)	(195,935)	(688)	(10,699)	-	(207,322)
straipsnyje	14,463	223	976		15,662
2011 m. gruodžio 31 d.	(181,472)	(465)	(9,723)		(191,660)
2012 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolio)	(181,472)	(465)	(9,723)		(191,660)
straipsnyje	11,969	155	579	(75)	12,628
2012 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąją verte 2011 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynaja verte 2012 m. gruodžio 31 d.	(169,503)	(310)	(9,144)	(75)	(179,032) (178,588) (166,775)

23. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

2012 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo dalis, kuri bus užskaityta per 12 mėnesių, sudarė 11,813 tūkst. Lt (2011 gruodžio 31 d. - 14,960 tūkst. Lt). Visas atidėtojo pelno mokesčio turtas realizuosis per 12 mėnesių.

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2012 m.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2019 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	31,035	30,176	(19,714)	(23,512)
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	4,655	4,526	(2,957)	(3,527)
Investicijų lengvatos įtaka	(137)	(128)	(44)
nemažinančių/pajamų, Išlaidų, nedidinancių apmokestinamojo pelno, mokestinis efektas	403	333	66	339
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	4,921	4,731	(2,935)	(3,188)

24. Prekybos skolos

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos skolas sudarė:

	Grupė 2012 m.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Skolos už rangos darbus, kitas paslaugas	59,534	56,057	24,199	23,885
Skolos už elektros energiją	14,254	14,381	15,797	16,731
Sukaupti įsipareigojimai už elektros energija Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir	13,310	13,310	8,835	8,835
atsargas	15,520	183	3,115	33
Skolos už elektros energijos tranzitą			2,975	2,975
Iš viso	102,618	83,931	54,921	52,459

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

25. Gauti išankstiniai apmokėjimai

Grupės ir Bendrovės gautus išankstinius 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Grupe 2012 m.	Bendrově 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Įsipareigojimų įvykdymo garantija pastaba)	(14 1,137	1,077	2,550
Kitos avansu gautos sumos	2,260	1,494	1,790	1,363
Iš viso	3,397	2,571	4,340	1,363

Pagal Lietuvos diena-prieš elektros rinkos reglamentą, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslais, elektros rinkos dalyviai ne vėliau kaip 10 (dešimt) darbo dienų iki prekybos pradžios turi pateikti Bendrovės dukterinei įmonei BALTPOOL UAB savo įsipareigojimų įvykdymo banko garantiją ir / arba sumokėti piniginį užstatą. Piniginiai užstatai, gauti iš rinkos dalyvių 2011 m. gruodžio 31 d., sudarė 2,550 tūkst. Lt. 2012 m. gruodžio 31 d. visos įsipareigojimų įvykdymo banko garantijos ir / arba sumokėti piniginiai užstatai buvo grąžinti elektros rinkos dalyviams.

26. Kitos mokėtinos sumos

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas mokėtinas sumas sudaro:

	Grupe 2012 m.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Mokėtinos administruojamos VIAP lėšos	63,796	63,796	59,477	59,477
Skirtumas tarp gautų ir sumokėtų VIAP lėšų	73,413	73,413	64,677	64,677
Mokėtinos sumos elektros biržos dalyviams			10,582
*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų	13,893	13,893	7,345	7,345
Į biudžetą mokėtinas PVM	6,713	5,348	3,622	2,773
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	1,921	444	867	378
Mokėtini dividendai	1,462	1,462
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	2,215	1,142	1,593	965
Sukauptos kitos sąnaudos	2,027	1,803	2,335	1,820
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	668	667	1,193	1,192
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai
įsipareigojimai	1,154	8	2,016	1,425
Iš viso	167,262	161,976	153,707	140,052

Tikroji trumpalaikių kitų mokėtinų sumų (finansiniai įsipareigojimų) vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinkų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

27. Elektros ir susijusių paslaugų pajamos

	Grupė 2012 m.	Bendrové 2012 m	Grupe 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Elektros perdavimo paslauga	219,535	219,535	204,689	204,689
Prekyba balansavimo/reguliavimo energija	108,828	108,828	86,782	86,782
Galios rezervavimo paslaugos	64,597	64,597	55,481	55,481
Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai	21,200	21,042	21,315	21,174
Viešuosius interesus atitinkanti paslauga	15,081	15,081	10,229	10,229
Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	1,031	1,031	4,697	4,697
Pajamos iš išvestinių finansinių priemonių	255
Iš viso	430,527	430,114	383,193	383,052

28. Segmentų ataskaita

Vadovybė nustatė veiklos segmentus, remdamasi valdybos peržiūrimomis ataskaitomis. Valdyba yra laikoma pagrindiniu Grupėje sprendimus priimančiu organu. Valdyba analizuoja veiklą geografiniu bei teikiamų paslaugų atžvilgiu. Vadovybės analizuojamas pelningumo rodiklis pelnas (nuostoliai). Valdybos peržiūrimos ataskaitos sutampa su finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal TFAS, išskyrus pateikimo formatą.

Grupė vra išskyrusi šiuos 6 segmentus:

• · elektros energijos perdavimas;
• prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
• galios rezervavimo paslaugų teikimas;
• viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
• rinkos operatoriaus veikla;
• remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Elektros energijos perdavimas - elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 -110 KV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.

Prekyba balansavimo -reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.

28. Segmentų ataskaita (tęsinys)

Galios rezervavimo paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose paslaugą ir teikia vartotojams galios rezervavimo paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP paslaugas sudaro:

• · strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, nutiesiant tarpsistemines jungtis Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimu su ENTSO-E kontinentinės Europos tinklais, rengimas ir įgyvendinimas;
• . elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas;
• · VIAP lėšų administravimas.

Gamtinių dujų, pagalbinių apsaugos nuo elektros biržoje svyravimų bei biokuro rinkų operatoriaus veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė BALTPOOL UAB. Pagrindines BALTPOOL UAB uždirbamas pajamas sudaro apyvartos mokestis už prekybą biržoje. Iki 2012 m. birželio 18 d. BALTPOOL UAB veikė kaip elektros energijos biržos operatorius.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė UAB "TETAS". Jos pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas.

2012 m.	Verslo segmentai
	Perdavi- mo veikla	Prekyba balansavimo / reguliavimo elektros energija	Galios rezervavi mo paslaugų teikimas	VIAP teikimas	Rinkos operato- riaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Kiti elimina- vimai tarp segmen ty	Iš viso
Pajamos	249,675	108,828	64,597	15,081	2,078	80,165		520,424
Pajamos tarp segmentų Pajamos, eliminavus					(1,565)	(9,967)	(525)	(12,057)
pajamas tarp Grupės įmonių	249,675	108,828	64,597	15,081	513	70,198	(525)	508,367
Veiklos pelnas (nuostoliai)	(3,157)	23,509	8,091		192	211	(519)	28,327
Finansinės pajamos (sanaudos), grynaja verte Asocijuotų ir bendrai valdomų	1,727				104	9		1,840
įmonių rezultato dalis	636							636
Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo Pelnas (nuostoliai) prieš	232							232
apmokestinima	(562)	23,509	8,091		296	220	(519)	31,035
*Pelno mokestis	(4,731)				(36)	(154)		(4,921)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(5,293)	23,509	8,091		260	66	(519)	26,114
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sanaudos Ilgalaikio materialiojo turto	124,960				93	1,236	(6)	126,283
nurašymai	1,409							1,409

Grupės informacija apie segmentus už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

28. Segmentų ataskaita (tęsinys)

Grupės informacija apie segmentus už 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2011 m.					Verslo segmentai
	Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija	Galios rezervavimo paslaugų pardavimas	VIAP teikim as	Rinkos operato- riaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Kiti elimina- vimai tarp segmentų	Iš viso
Pajamos	236,452	86,782	55,481	10,229	2,551	55,635		447,130
Pajamos tarp segmentų Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės	(2,785)					(9,539)		(12,324)
imoniu	233,667	86,782	55,481	10,229	2,551	46,096		434,806
Veiklos pelnas (nuostoliai)	(36,943)	19,737	(8,671)		433	1,064	(9)	(24,389)
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynaja verte Asocijuotų ir bendrai valdomų	2,366				190	1		2,557
imonių rezultato dalis Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	419 1,699							419 1,699
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinima	(32,459)	19,737	(8,671)	1	623	1,065	(9)	(19,714)
*Pelno mokestis	3,188				(50)	(203)		2,935
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(29,271)	19,737	(8,671)		573	862	(9)	(16,779)
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sanaudos Ilgalaikio materialiojo turto	132,488				1	1,123		133,612
nurašymai	12,929							12,929

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 99 proc. visų pajamų.

Bendrovė Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams parduoda reguliavimo elektros energiją bei teikia elektros energijos tranzito paslaugą Rusijos perdavimo sistemos operatoriui.

2012 m. ir 2011 m. Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją:

Salis	Grupė 2012 m.	Bendrove 2012 m.	Grupé 2011 m.	Bendrovė 2014 m.
Lietuva	503,893	433,828	431.249	385,387
Rusija	2,010	2,010	1,859	1,859
Estija	1,564	1,564	793	793
Latvija	882	882	905	905
Bulgarija	18	18
Iš viso:	508,367	438,302	434,806	388,944

Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

Grupės pajamos iš didžiausio išorės kliento (UAB "Visagino atominės elektrinės" grupės įmonių) per 2012 m. sudarė 359,019 tūkst. Lt (per 2011 m. - 302,340 tūkst. Lt).

29. Kitos pajamos

	Grupe 2012 m.	Bendrově 201.2 m	Grupe 201 1 m.	Bendrove 2011 m
Remonto ir kitos paslaugos	66,566		45,159
Pajamos iš turto nuomos	6,060	6,081	5,142	5,500
Projektavimo darbai	3,332		911
Kitos pajamos	1,882	2,107	401	392
Iš viso	77,840	8,188	51,613	5,892

30. Finansinės veiklos pajamos

	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2012 m	Grupe 2011 m.	Bendrovė 2011 m
Palūkanų pajamos	1,566	1,475	2,564	2,372
Kitos pajamos	152	104	10	3
Gauti dividendai	238	238
Iš viso	1,956	1,817	2,574	2,375

Bendrovėje kapitalizavimo kriterijus tenkinančių palūkanų sąnaudų suma už laikotarpį, pasibaigusį 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,340 tūkst. Lt. Ši suma buvo sumažinta pajamų suma, kuri per atitinkamą laikotarpį sudarė 846 tūkst. Lt. Bendra kapitalizuotų palūkanų suma sudarė 494 tūkst. Lt.

31. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės/Grupės susijusios šalys 2012 m. ir 2011 m. buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė "EPSO-G" (nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.). 100 proc. "EPSO-G" akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• UAB "Visagino atominė elektrinė" (kontroliuojantis Bendrovės akcininkas iki 2012 m. rugsėjo 28 d.) ir jos .. dukterinės įmonės 100 proc. UAB "Visagino atominė elektrinė" akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžios įmonės;
• Bendrovės dukterinės įmonės;
• Bendrovės asocijuotos ir bendrai kontroliuojamos įmonės;
• Bendrovės vadovai.

Didžiausi pirkimai ir pardavimai susijusių šalių grupėje už 2012 m. laikotarpį buvo tarp Bendrovės ir UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės įmonių AB LESTO bei Lietuvos energija AB. Iš jų Grupė daugiausia pirko elektros energiją, mokėjo VIAP lėšas. Buvo parduodama elektros energija, teikiama elektros energijos galios rezervavimo paslauga, perdavimo paslauga, renkamos VIAP lėšos.

Grupės sandorių su susijusiomis šalimis likučiai 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos
UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės įmonės Grupės asocijuotos įmonės Grupę kontroliuojanti įmonė	47,237 3,718	122,225 625
(UAB "EPSO-G")
Iš viso	50,955	122,850

31. Sandoriai tarp susijusių šalių (tęsinys)

2012 m. Grupės pardavimai susijusioms šalims sudarė:

Susijusios šalys	Pardavimų biržoje pajamos	Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos pajamos	Elektros energijos perdavimo paslaugų pajamos	Galios rezervavi mo pajamos	VIAP gautos lėšos	Kitos pajamos	Viso
Asocijuotos įmonės UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės						6,388	6,388
imones	304,604	49,033	196,205	56,515	623,532	50,613	1,280,502
Iš viso	304,604*	49,033	196,205	56,515	623,532*	57,001	1,286,890

*Iš to skaičiaus 623,532 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių, ir 304,339 tūkst. Lt pardavimų biržoje susijusioms šalims. Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta biržoje sudarytų prekybinių sandorių ir vi administravimo sandorių, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

2012 m. Grupės pirkimai iš susijusių šalių sudarė:

Susijusios šalys	Elektros tinklo ir pastočių remontas ir priežiūra	Prekybos biržoje sanaudos	Balansavi mo elektros energijos sanaudos	Galios rezervavi mo pirkimo sąnaudos	VIAP sumokėtos lėšos	Ilgalaikio turto įsigijimai	Kitos sanau dos	Viso
Asocijuotos įmonės UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės	8,014				-	2,369	13,208	23,591
imones	989	131,742	46,234	56,506	432,243*	14,493	10,101	692,308
Iš viso	9,003	131,742	46,234	56,506	432,243*	16,862	23,309	715,899

*Iš to skaičiaus 432,243 tūkst. Lt VIAP lėšų, sumokėtų susijusioms šalims, ir 131,620 tūkst. Lt pirkimų biržoje iš susijusių šalių. Šiuose sandoriuose Grupė veikia kaip tarpininkas. Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažista biržoje sudarytų prekybinių sandorių ir VIAP lėšų administravimo sandorių, kuriuose jį veikia kaip terpininkas Komisijos/valstybės vardu.

Bendrovės sandorių likučiai 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos moketinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos
UAB "Visagino atomine
elektrinė" Grupės įmonės	46,833	107,634
Bendrovės dukterinės įmonės	6,548	13
Bendrovės asocijuotos įmonės	2,439	622
UAB "EPSO-G"
Iš viso	55,820	108,269

2012 m. Bendrovės pardavimai susijusioms šalims sudarė:

Susijusios šalys	Pardavimų biržoje pajamos	Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos pajamos	Elektros energijos perdavimo paslaugų pajamos	Galios rezervavi mo pajamos	VIAP gautos lėšos	Kitos pajamos	Viso
Asocijuotos įmonės					-	6,378	6,378
Dukterinės įmonės						243	243
UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės įmonės	45,019	49,033	196,205	56,515	623,532	4,504	974,808
Iš viso	45,019*	49,033	196,205	56,515	623,532*	11,125	981,429

* Iš to skaičiaus 623,532 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių, ir 44,942 tūkst. Lt pardavimų biržoje susijusioms šalims. Bendrovė vykdydama VIAP veikia tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

31. Sandoriai tarp susijusių šalių (tęsinys)

2012 m. Bendrovės pirkimai iš susijusių šalių sudarė:

Iš viso	18,757	57,514*	46,234	1,543	56,506	432,243*	38,740	16,496	668,034
UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės imones	ਰੇਡਰੋ	44,942	46,234		56,506	432,243	14,493	4,315	599,723
Dukterinės įmonės	9,754	12,572		1,543			21,878	(80)	45,667
Asocijuotos įmonės	8,014						2,369	12,261	22,644
Susijusios šalys	Elektros tinklo ir pastočių remontas priežiūra	Prekybos elektros energija sanaudos	Balansavi mo elektros energijos sanaudos	Elektros perdavi mo sanaudos	Galios rezervavi mo pirkimo sąnaudos	VIAP sumokėtos lėšos	Ilgalaikio turto įsigijimai	Kitos sanaudos	Viso

*Iš to skaičiaus 432,243 tūkst. Lt VIAP lėšų, sumokėtų susijusioms šalims, ir 44,942 tūkst. Lt pirkimų biržoje iš susijusių šalių. Šiuose sandoriuose Bendrovė veikia kaip tarpininkas.

Grupės sandorių su susijusiomis šalimis likučiai 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos
UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės įmonės Grupės asocijuotos įmonės Grupę kontroliuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	58,274 2,626	99,314 1,211
TS viso	60,900	100,525

2011 m. Grupės pardavimai susijusioms šalims sudarė:

Susijusios šalys	Pardavimų biržoje pajamos	Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos pajamos	Elektros energijos perdavimo paslaugų pajamos	Galios rezervavi mo pajamos	VIAP gautos lėšos	Kitos pajamos	Viso
Asocijuotos įmonės UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės						4,773	4,773
imonės	493,060*	40,935	177,239	48,159	516,371*	35,935	1,311,699
Iš viso	493,060*	40,935	177,239	48,159	516,371*	40,708	1,316,472

*Iš to skaičiaus 516,371 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių, ir 492,988 tūkst. Lt BALTPOOL UAB pardavimų susijusioms šalims. Šiuose sandoriuose Grupė veikia tik kaip tarpininkas. Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta elektros energijos biržoje sudarytų prekybinių sandorių ir VIAP lėšų administravimo sandorių, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

2011 m. Grupės pirkimai iš susijusių šalių sudarė:

Susijusios šalys	Elektros tinklo ir pastočių remontas ir priežiūra	Prekybos elektros energija sanaudos	Balansavi mo elektros energijos sanaudos	Galios rezervavi mo pirkimo sanaudos	VIAP sumokėtos lėšos	Ilgalaikio turto įsigijimai	Kitos sanau- dos	Viso
Asocijuotos įmonės UAB "Visagino atominė elektrinė" Grupės	11,479					1,918	12,366	25,763
imones	ਦੇ ਦੇ ਦੇ ਵੱਡ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ ਵਿੱਚ ਇੱਕ	217,695*	35,403	63,123	326,115*	22,610	9,979	675,480
Iš viso	12,034	217,695*	35,403	63,123	326,115*	24,528	22,345	701,243

*Iš to skaičiaus 326,115 tūkst. Lt VIAP lėšų, sumokėtų susijusioms šalims ir 217,695 tūkst. Lt BALTPOOL UAB pirkimų elektros biržoje iš susijusių šiuose sandoriuose Grupė veikia kaip tarpininkas. Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįstą elektros energijos biržoje sudarytų ir VIAP lėšų administravimo sandorių, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

31. Sandoriai tarp susijusių šalių (tęsinys)

Bendrovės sandorių su susijusiomis šalimis likučiai 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos
Bendrovės asocijuotos įmonės	4,706	2,573
Bendrovės dukterinės įmonės Grupę kontroliuojanti įmonė	2,576	804
(UAB "EPSO-G") UAB "Visagino atominė
elektrinė" Grupės įmonės	56,711	87,451
Iš viso	63,993	90,828

2011 m. Bendrovės pardavimai susijusioms šalims sudarė:

* 516,371 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių. Bendrovė vykdydama VIAP veikią tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

2011 m. Bendrovės pirkimai iš susijusių šalių sudarė:

Iš viso	21,564	25,019	35,403	2,400	63,123	326,115*	28,837	16,066	518,527
Grupes imones	555		35,403		63,123	326,115*	22,610	4,254	452,060
Kitos UAB "Visagino atominė elektrinė"
Bendroves dukterines imones	9,530	25,019	-	2,400			4,309		41,258
Bendrovės asocijuotos imonés	11,479						1,918	11,812	25,209
Susijusios šalys	Elektros tinklo ir pastočių remontas priežiūra	Prekybos elektros energija sąnaudos	Balansavi mo elektros energijos sąnaudos	Elektros perdavi mo sanaudos	Galios rezervavi mo pirkimo sąnaudos	VIAP sumokėtos lėšos	Ilgalaikio turto įsigijimai	Kitos sanaudos	Viso

*326,115 tūkst. Lt VIAP lėšų, sumokėtų susijusioms šalims. Bendrovė vykdydama VIAP veikią tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

Turto nuoma

Pagal sutartį tarp Bendrovės ir "NT Valdos" UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės įmonė) Bendrovė nuomoja administracines patalpas Vilniuje. Pagal sutartį vidutiniškai mėnesinė mokėjimų suma sudaro 124 tūkst. Lt. Nuomos sutartis galioja iki 2014 m. lapkričio mėnesio.

Pagal sutartį tarp Bendrovės ir "NT Valdos" UAB Bendrovė nuomoja automobilius. Pagal sutartį vidutiniškai mėnesinė mokėjimų suma sudaro 29 tūkst. Lt už automobilių nuomą ir 41 tūkst. Lt už automobilių aptarnavimą. Nuomos sutartis galioja iki 2015 metų liepos 12 d.

Įnašai į dukterinės ir asocijuotos įmonės įstatinį kapitalą

Susijusių šalių įnašai į dukterinės ir asocijuotos įmonės įstatinį kapitalą parodyti 6 pastaboje.

31. Sandoriai tarp susijusių šalių (tęsinys)

Išmokos vadovybei

	Grupe 2012 m.	Bendrove 2012 m.	Grupe 2011 m.	Bendrovė 2011 m.
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	2,710	1,647	2,647	1,616
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	246	177	293	254
Vadovų skaičius	16	8	15	8

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai (departamentų direktoriai) ir vyr. finansininkas.

32. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2012 m. ir 2011 m. laikotarpio pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2012 m.	2011 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Lt) Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkstančiais vienetų)	26,005 504,331	(17,182) 504,331
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0.05	(0.03)

33. Finansinės rizikos faktoriai

Grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką. Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtintu LITGRID grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje)

Finansinis turtas	Grupė 2012 m.	Concession of the control concession of the control of the control of the control of the control of the control of the control of the control of the control of the control of Bendrove 2012 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2011 m.	Bendrovė 2011 m.
Prekybos gautinos sumos Kitos gautinos sumos Kitas finansinis turtas Terminuoti indėliai	72,156 97,034 63,490	51,646 95,844 62,312	45,310 88,892 61,096 115,079	37,782 79,181 61,096 115,079
Pinigai ir pinigų ekvivalentai Paskolos ir gautinos sumos Kitas finansinis turtas	127,387 360,067	126,097 335,899	65,185 375,562	57,131 350,269
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos Finansinis turtas, skirtas parduoti	7,722	1,122	21,539 1,084	21,539 1,084
Iš viso	367,789	343,621	398,185	372,892
Finansiniai įsipareigojimai	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m.	Grupe 2011 m.	Bendrovė 2011 m.
Paskola Prekybos skolos Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	184,068 102,618 141,852	179,546 83,931 140,482	54,921 139,087	52,459 127,399
Finansiniai isipareigojimai vertinami amortizuota savikaina	245,531	225,547	194,008	179,858

33. Finansinės rizikos faktoriai (tęsinys)

Kredito rizika

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Bendrově 2012 m.	Grupe 2011 m.	Bendrové 2011 m.
Finansinis turtas	360,067	335,899	397.101	371,808

Maksimalią kredito riziką atspindi kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė.

Grupė ir Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro apie 97 proc. visų Grupės ir 84 proc. visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų (finansinio turto), didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO mokėtinos sumos sudaro 60 proc. visų Grupės ir 69 proc. visų Bendrovės gautinų sumų (finansinio turto),

LITGRID, sudarydama sutartis su pirkėjais – balansavimo energijos tiekėjais – reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta "LTGRID AB balansavimo energijos tiekėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos apraše" numatyta tvarka ir sąlygomis. Kitais atvejais, kadangi pagrindiniai pirkėjai yra patikimi klientai – AB LESTO, kuri yra UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės įmonė, ir stambios pramonės įmonės – Grupė/Bendrovė iš pirkėjų nereikalauja užstato.

Nuo 2011 metų balandžio mėnesio akcinė bendrovė "Achema" nemoka LITGRID (VIAP lėšų administratoriui) surenkamų VIAP lėšų už pagamintą bei savo ūkiniams poreikiams suvartotą elektros energiją. 2011 m. liepos 22 d. LITGRID AB pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl 2 292 tūkst. Lt skolos ir palūkanų už 2011 m. balandžio – birželio mėn. iš akcinės bendrovės "Achema" priteisimo. Ši byla Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi yra sustabdyta iki kol bus išnagrinėta byla Vilniaus apygardos teisme pagal AB Achema ieškinį LITGRID dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas pastarosios bylos nagrinėjimą 2013 m. vasario 27 d. nutartimi sustabdė iki bus išnagrinėta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės skundą (prašymą) dėl poįstatyminių aktų neatitikimo Elektros energetikos įstatymui. Taigi, LITGRID bylos prieš AB "Achema" baigtis yra priklausoma nuo bylos LVAT baigties. 2012 m. sausio 30 d. LVAT priėmė sprendimą bylą sustabdyti tol, kol Konstitucinis teismas išnagrinės Seimo narių prašymą dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Bylos baigtis gali pakeisti tik Bendrovės administruojamų VIAP lėšų likutį, bet neturės jokios įtakos Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui) dėl to, kad Bendrovė veikia kaip tarpininkas ir administruojamos VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje. 2012 m. gruodžio 31 d. AB "Achema" pradelstas įsiskolinimas sudarė 7,445 tūkst. litų (2011 m. gruodžio 31 d. 5,121 tūkst. litų).

Grupė/Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik į mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų finansinių institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Lėšos investuojamos tik į finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnį nei AA- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito finansines priemones. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų reitingai, kuriuose Grupė/Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (14 pastaba), terminuotuosius indėlius (11 pastaba) ir kitą finansinį turtą (12 pastaba):

Nordea	AA-
Danske bank	A
Swedbank	A+
SEB	A+
Unicredit	A

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų, be istorinių apmokėjimų sutrikimų.

Bendrovės ir Grupės prekybos ir kitų gautinų sumų įsisenėjimo analizė pateikta 9 ir 10 pastabose. Vadovybė nesitiki jokių nuostolių, susijusių su finansiniu turtu, kurio grąžinimo terminas nėra pradelstas ir kuriam nėra suformuotas vertės sumažėjimas.

33. Finansinės rizikos faktoriai (tęsinys)

Likvidumo rizika

Grupės politika yra veiklos finansavimo užtikrinimas, t. y., kad Grupės įmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.

Grupės pinigų srautai iš veiklos 2012 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1.14 ir 1.09 (2011 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1.82 ir 1.81). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1.13 ir 1.12 (2011 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1.88 ir 1.86).

Žemiau lentelėje yrą pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės neišvestinių finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Grupé	Iki 3 mėn.	Nuo 4 mėn. iki vienerių metų	Per antrus metus	Per trečius - penktus metus
2012 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	65,985	41,434	41,434	96,678
2011 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	194,008
Bendrove	Iki 3 mėn.	Nuo 4 mėn, iki vienerių metų	Per antrus metus	Per trečius - penktus metus
2012 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	46,001	41,434	41,434	96,678
2011 m. gruodžio 31 d.

Rinkos rizika

a) Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių paskolų bei overdraftą, kurių palūkanos susijusios su VILIBOR ir EURIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 48 tūkst. litų.

b) Užsienio valiutos rizika

Grupė ir Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik litais arba eurais. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito kursas susietas su euru fiksuotu kursu, dėl to užsienio valiutų rizikos iš esmės nėra.

34. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos ir iki išpirkimo laikomos investicijos.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba pasirinkimo sandorių ("opcionų") kainų modeliais priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• · Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, terminuotų indėlių, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Finansinio turto, laikomo pardavimui, vertė nustatoma remiantis įmonės, į kurią investuota, vertės nustatymu, naudojant tikrosios vertės, atėmus perleidimo išlaidas, metodą. Nustatyta tikroji vertė priskiriama vertinimo modelių, kurių duomenys nestebimi rinkoje, grupei.

35. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

Administracinė byla, pagal pareiškėjo AB "Achema" skundą dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. AB "Achema" skundas tuo, jog valstybės valdžios institucijos, veikdamos neteisėtai bei viršydamos savo kompetenciją, priėmė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Europos Sąjungos teisės aktams, bei poįstatyminį reguliavimą (Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 1-214 "Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašo nustatymo", Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 1-215 "Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų telkimo tvarko aprašo patvirtinimo", Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. O3-328 "Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" bei Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2007 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 03-82 "Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodikos"), kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Dėl tariamai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų AB "Achema" teigia patyrusi 3,127 tūkst. Lt žalą. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT šiuo metu yra nagrinėjama byla dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi sustabdė šią administracinę byla iki bus išnagrinėta LVAT nagrinėjama byla. 2012 m. sausio 30 d. LVAT priėmė sprendimą bylą sustabdyti tol, kol Konstitucinis teismas išnagrinės Seimo narių prašymą dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadovybė nemano, kad šie teisminiai nagrinėjimai turės neigiamos įtakos Grupės/Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Plačiau ši byla parašyta 33 pastaboje.

36. Nebalansiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimai pirkti ilgalaikį materialųjį turtą pateikti 5 pastaboje.

37. Pobalansiniai įvykiai

Įgyvendinant elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo planą ir vadovaujantis LITGRID valdybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu, 2013 m. sausio 7 d. LITGRID ir AB LESTO sudarė akcijų mainų sutartį. Šia akcijų mainų sutartimi LITGRID perleido bendrovei AB LESTO nuosavybės teise priklausančias UAB "Elektros tinklo paslaugos" akcijas, kurios sudaro 25,03 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo, mainais įgyjant AB LESTO perleidžiamas UAB "Tetas" akcijas, kurios sudaro 38,87 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo. Įsigijusi akcijas, LITGRID tapo vienintele UAB "Tetas" akcininke.

LR Vyriausybė 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1338 paskyrė bendrovę BALTPOOL UAB viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – VIAP) administratore. Vadovaujantis minėto nutarimo nuostatomis, LITGRID AB nuo 2013 m. sausio 1 d. nebevykdo VIAP administratoriaus funkcijų.

*****

2012 METŲ LITGRID AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANESIMAS

I. Bendroji informacija apie įmonių grupę

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2012 finansinius metus.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Pavadinimas	LITGRID AB (toliau - "Litgrid" arba Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Imonės kodas	302564383
Buveinės adresas	A.Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2777
Faksas	+370 5 272 3986
El. paštas	info@litgrid.eu; www.litgrid.eu

"Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros ir bendrą elektros rinką. Mes įgyvendiname strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.

"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

"Litgrid" vizija – Lietuvos elektros energetikos sistemos visiška integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

"Litgrid" vertybės – atsakomybė, profesionalumas, bendradarbiavimas, pagarba.

"Litgrid" strategija - atsakomybė valdyti šalies elektros sistemą

Jau daugiau kaip dvidešimt metų Lietuva yra nepriklausoma valstybė, o beveik dešimtmetį – Europos Sąjungos narė, tačiau elektros energetikos ūkis vis dar yra neeuropietiškos sistemos, centralizuotai valdomos iš kaimyninės Rytų valstybės, dalis. Kartu su Latvija ir Estija, Baltijos regionas išlieka izoliuotas nuo likusios žemyninės Europos elektros perdavimo sistemos. "Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir už šalies elektros energetikos sistemos patikimo darbo užtikrinimą ir visavertę integraciją į Europos elektros tinklą ir sistemą. Įgyvendindama Nacionalinės energetikos strategijos tikslus elektros srityje, "Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:

Šalies elektros energetikos sistemos integracija į Europą

Lietuvai tapus Europos elektros visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriųje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais gristas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.

Bendra Europos elektros rinka

Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.

Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stiprus ir gerai sujungtas su rytinių kaimyninių valstybių elektros perdavimo infrastruktūra, o iki 2015 metų pabaigos nutiesus elektros jungtis su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPol Link"), bus sujungtas su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. Tarpsisteminių jungčių vystymas sudarys galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrins naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą. Kartu su Latvija ir Estija, tapsime puikiai išvystytu ir patikimai sujungtu regionu.

Šiuolaikinė organizacija racionaliai išnaudojanti technologijų ir vadybos naujoves

"Litgrid" yra pro-europietiška projektinė įmonė, kurios veikla grindžiama šiuolaikinės vadybos principais ir atsakinga veikla. Įgyvendindama strateginės reikšmės ir visam šalies ūkiui svarbius didelio mąsto energetikos projektus, įmonė plėtoja šias esmines kompetencijas: sistemos valdymo ir patikimo elektros perdavimo, šalies elektros balanso palaikymo, infrastruktūros palaikymo ir projektų vadybos. "Litgrid" žmonės – aukščiausios kompetencijos specialistai ir vadovai – planuodami perdavimo tinklo, elektros rinkos ir energetikos sistemos plėtrą orientuojasi į išmaniųjų tinklų vystymą palaikančias, formuoja perdavimo tinklo techninę politiką, bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, dalyvauja tarptautinių organizacijų, atsakingų už elektros infrastruktūros, rinkų ir sistemos planavimą, veikloje.

Vykdydama šalies energetinį savarankiškumą padedančius projektus ir dirbdama griežtoje reguliacinėje aplinkoje, "Litgrid" deda visas pastangas racionaliai ir efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius ir Europos Sąjungos paramą, prisidėdama prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir vartotojų gerovės kilimo.

Svarbiausi 2012 metų darbai, įgyvendinant strateginius ir kitus elektros energetikos sektoriaus projektus

Tarpsisteminės elektros jungties "LitPol Link" projekto įgyvendinimo darbai

2012 m. vasarį "Litgrid" baigė mokėti kompensacijas pagal servituto nustatymo sutartis beveik 400 iš 500 žemės sklypų savininkų, kurių nuosavybė patenka į elektros jungties su Lenkija "LitPol Link" tiesimo trasą. Likusiai daliai savininkų servitutus administraciniais aktais nustatė Nacionalinė žemės tarnyba.

2012 m. vasario 21 d. pasirašyta Alytaus transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis.

2012 m. kovo 16 d. pasirašyta sutartis dėl 400 kV oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos sienos su Lenkija projektavimo.

2012 m. vykdytas Alytaus nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla projektavimo ir rangos darbų viešasis pirkimas. Iki metų pabaigos įvykdytos visos pagrindinės pirkimo procedūros. Sutartis su tarptautinį konkursą laimėjusiu rangovu pasirašyta 2013 m. vasario 15 d.

Tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimo darbai

Visus 2012 metus Švedijoje buvo vykdoma "NordBalt" elektros jūrinio kabelio gamyba. Per 2012 metus pagaminta apie 100 km kabelio. Iš viso bus pagaminta 900 km kabelio, jo klojimas jūros dugnu bus vykdomas 2014-2015 metais.

2012 m. balandžio mėn. Energetikos ministras patvirtino "NordBalt" jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialųj planą.

2012 m. gegužės mėn. "Litgrid" baigė mokėti kompensacijas pagal servituto nustatymo sutartis žemės sklypų savininkams, kurių nuosavybė patenka į elektros jungties su Švedija "NordBalt" tiesimo trasą. Servituto sutarčių nepasirašiusiems savininkams servitutus administraciniais aktais nustatė Nacionalinės žemės tarnyba.

2012 m. spalio mėn. baigtas rengti "NordBalt" jungties Klaipėdos keitiklių pastotės techninis projektas. Keitiklių pastotės statybos leidimas gautas 2013 m. sausio mėn.

2012 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo atlikti papildomi Baltijos jūros dugno tyrimai numatomose "NordBalt" jungties sankirtų su esama infrastruktūra – kabeliais, dujotiekiais vietose.

2012 m. gruodžio mėn. baigtas rengti "NordBalt" jungties kabelio Lietuvos teritorijoje techninis projektas bei kreiptasi dėl statybą leidžiančių dokumentų.

Visus 2012 metus buvo vykdoma Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija ir 330 KV linijos Klaipėda – Telšiai darbai Telšių bei Plungės rajonuose.

Lietuvos elektros rinkos plėtros darbai

2012 m. kovo 26 d. "Litgrid" ir Europoje pirmaujanti Šiaurės šalių elektros prekybos sistema "Nord Pool Spot" pasirašė sutartį dėl "Nord Pool Spot" veiklos Lietuvoje pradžios.

2012 m. birželio 18 d. veiklą pradėjo Šiaurės šalių elektros biržos "Nord Pool" Lietuvos prekybos zona. Su "Nord Pool Spot" biržos atėjimu į Lietuvą realizuotas vienas iš strateginių energetikos tikslų – palaipsniui įsilieti į bendrą Europos elektros rinką. "Nord Pool Spot" prekybos zonos Lietuvoje atidarymas yra Europos Komisijos inicijuoto Baltijos valstybių elektros rinkų sujungimo plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP) dalis. Bendra elektros rinka užtikrina skaidrią didmeninės elektros kainą ir prekybą, galimybę pirkti kitose šalyse pagamintą pigesnę elektrą ir vienodas prekybos sąlygas visiems rinkos dalyviams.

2012 m. rugpjūčio 1 d. "Litgrid" įsigijo 2 proc. elektros biržos "Nord Pool Spot" akcijų ir įgijo teisę dalyvauti biržos valdyboje.

Lietuvos elektros sistemos integracijos į kontinentinės Europos elektros tinklus projekto įgyvendinimo darbai

2012 m. balandžio 26 d. Vyriausybė nutarimu įgaliojo "Litgrid" įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) veiksmus. Šalies elektros sistemos sinchronizavimas su Europos elektros sistema yra strateginis Lietuvos energetikos tikslas.

2012 m. balandžio 29 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid", "Augstsprieguma Tikls" (Latvija), "Elering" (Estija) ir Švedijos įmonė "Gothia Power AB" pasirašė sutartį dėl Baltijos šalių prisijungimo nrie Europos elektros tinklų Galimybių studijos parengimo. Studija, kurią planuojama parengti 2013 m. pabaigoje, bus išnagrinėtos Baltijos valstybių energetinių sistemų sujungimo su kontinentinės Europos tinklais techninės sąlygos ir galimybės.

2012 m. birželio 12 d. LR Seimas priėmė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymą. Lietuvos ir Europos elektros sistemų integracija taip pat apima ir "Litgrid" įgyvendijomus strateginius energetikos projektus: elektros jungtį su LitPol Link", ir jungtį su Švedija "NordBalt" hei Lietuvos elektros sistemos integraciją į kontinentinės Europos tinklus.

Kiti svarbūs įvykiai

2012 m. vasario 7 d. įsigaliojo naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymas. Juo nustatyta teisinė bazė Lietuvos elektros rinkos plėtrai ir konkurencingumo didinimui bei užtikrinamas elektros perdavimo sistemos operatoriaus veiklos atskyrimas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių.

2012 m. liepos mėn. "Litgrid" parengė Lietuvos elektros energetikos sistemos tinklų plėtros planą iki 2021 metų ir pateikė jį Valstybinėi kainų ir energetikos komisijai (VKEKK). Kasmet rengiamame plane pateikiamos elektros energijos poreikių, elektros rinkos prognozės, informacija apie elektros perdavimo tinklą, jo vystymo planą, numatomas investicijas.

2012 m. rugsėjo 27 d. VKEKK energijos išteklių biržai "Baltpool" suteikė biokuro biržos veiklos licencija.

2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių. Iki tol UAB "Visagino atominė elektrinė" valdytos "Litgrid" akcijos perduotos naujai įsteigtai valdomai bendrovei "EPSO-G", kuri yra pavaldi Energetikos ministerijai.

2012 m. lapkričio 12 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid", "Augstsprieguma tikls (AST)" ir "Elering" pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl bendrų tęstinių regioninės svarbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymo. Regioninės svarbos tyrimų projektai susiję su elektros rinkos modeliavimu, ilgalaikiu perdavimo tinklo plėtros planavimu ir dispečeriniu valdymu.

"Litgrid" yra ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) narë. 2008 metais įsteigta organizacija vienija elektros perdavimo sistemų operatorius iš 34 Europos valstybių. "Litgrid" aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje planuojant ir įgyvendinant Lietuvos elektros infrastruktūros pietros projektus, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planus.

"Litgrid" dukterinės įmonės ir jų veiklos pobūdis

2012 m. gruodžio 31 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė "Litgrid" AB, BALTPOOL UAB (toliau-"Baltpool") ir UAB "Tetas".

Pavadinimas	BALTPOOL UAB
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2009-12-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302464881
Buveinės adresas	A.Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2260
Faksas	+370 5 278 2707
El. paštas	info@baltpool.lt; www.baltpool.lt
Veiklos pobūdis	Energijos išteklių rinkos operatorius
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	6/ proc.
Pavadinimas	UAB "Tetas"
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	300513148
Buveinės adresas	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys
Telefonas	+370 45 504 618
Faksas	+370 45 504 684
Veiklos pobūdis	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų
	techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir
	bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas
,Litgrid" valdoma akcijų dalis	61,13 proc.
,Litgrid" grupė 2012 m. gruodžio 31 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:
LitPol Link" Sp.z.o.o (Lenkija)	50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
IAT THE LEGE LE LE LES

UAB "Elektros tinklo paslaugos" 25,03 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Technologijų ir inovacijų centras" 20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų "NT Valdos", UAB 0,35 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsu. "Nord Pool Spot" AS 2,04 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys

2012 m. rugpjūčio 1 d. "Litgrid" įsigijo 2,04 proc. didžiausios Europos elektros biržos "Nord Pool Spot" akcijų. Tai strateginė investicija, leidžianti dalyvauti prekybos sistemos "Nord Pool Spot" veikloje ir biržos valdyboje. Akcijų taip pat įsigijo ir Estijos elektros perdavimo sistemos "Elering", teisę jų įsigyti turės ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius "Augstsprieguma Tīkls", kai Latvijoje pradės veikti "Nord Pool Spot" prekybos zona. Baltijos šalių PSO turi vieną "Nord Pool Spot" valdybos narį, kuris skiriamas dviejų metų kadencijai. Šalių sutarimu pirmajai kadencijai dirbti valdyboje paskirstas "Litgrid" atstovas.

"Litgrid" įmonių grupės teikiamos paslaugos

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:

• elektros energijos perdavimo; .
• galios rezervavimo:
• prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija:
• viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau VIAP) ir administruoja VIAP lėšas.

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštos įtampos (330-110 kilovoltų, kV) įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams. Fiektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.

Pagrindinis PSO veiklos tikslas - valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

2012 m. Lietuvoje augo elektros poreikis ir gamyba. Bendras šalies elektros suvartojimas 2012 m. buvo 10,6 teravatvalandžių (TWh), tai – 2 proc. daugiau nei 2011 metais. Per metus paaugęs elektros vartojimas rodo atsigaunančią Lietuvos ekonomiką. 2012 m. ūgtelėjusį šalies elektros poreikį tenkino Lietuvoje pagaminta ir importuota elektros energija. Lyginant su 2011 m., vietinė elektros gamyba išaugo 6 proc. Iš viso 2012 m. Lietuvoje buvo pagaminta 4,7 TWh elektros energijos. Daugiausiai elektros, 65 proc. vietinės gamybos, pagaminta šiluminėse elektrinėse iš dujų. Prie vietinės elektros gamybos didėjimo prisidėjo ir Lietuvoje veikiantys elektros šaltiniai, jų dalis vietinės gamybos portfelyje paaugo beveik šeštadaliu. Dėl palyginti sausos vasaros hidroelektrinių generuojamos elektros apimtys praėjusiais metus tesudarė dešimtadalį.

Elektros suvartojimas 2012 m. augo visuose segmentuose. Labiausiai – 12 proc. – elektros poreikis augo žemės ūkyje, dešimtadaliu daugiau elektros buvo suvartota transporto sektoriuje. Pramonės vartojimas, lyginant su 2011 m., 2012 metais augo 2,6 proc., nežymus augimas paslaugų sektoriuje bei namų ūkiuose – atitinkamai 1,6 proc. ir 1 proc. 2012 metais 1,8 proc. sumažėjo elektros importas į Lietuvą. Iš viso 2012 metais importas sudarė 63 proc. visos šalvie suvartotos elektros.

Galios rezervavimo paslauga

Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose paslaugą ir teikia vartotojams galios rezervavimo paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija

"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektrą, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų, "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalinga šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Reguliavimo elektros energija - PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos ir VIAP lėšų administravimas

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje - tai paslaugos, užtikrinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota instituciją, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.

"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:

• strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) rengimas ir įgyvendinimas;
• elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintos elektros energijos priėmimų ir persiuntimu:
• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas;
• 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1338 VIAP lėšų administratoriumi nuo 2013 m. sausio 1 d. paskirta UAB "Baltpool".

VIAP teikimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283. VIAP lėšų administravimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašas", patvirtintas Komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-328. VIAP teikimo apraše nurodyta, kad "Litgrid", kaip perdavimo sistemos operatorius, yra VIAP lėšų administratorius, t. y. surenka VIAP lėšas ir jas sumoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems VIAP lėšų gavėjams.

Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas

"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas: vykdo elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;

• teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas; .
• . teikia elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

UAB "Tetas" veikla atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kilovoltų ir atliekant ypatingų statinių statinio dalies projektavimo ir statinio dalies statybos darbus.

Elektros rinkos operatoriaus paslaugos

Būdamas nešališkas elektros energetikos sistemos dalyvis, elektros peratorius atsako už šalies elektros rinkos vystymą. Tokia praktika taikoma ir kitose Europos valstybėse.

2012 m. birželio 18 d. veiklą pradėjus Šiaurės šalių elektros biržos "Nord Pool Spot" Lietuvos prekybos zonai, buvo žengtas svarbus žingsnis, įgyvendinant Europos Komisijos inicijuoto Baltijos šalių elektros rinkų sujungimo plano nuostatas ir siekiant Lietuvos energetikos strategijos tikslų. Iki 2012 m. birželio 18 d. elektros biržos operatoriaus veiklą vykdžiusi "Litgrid" dukterinė įmonė "Baltpool" plėtoja energijos išteklių biržos operatoriaus veiklą.

Pradėjus veikti "Nord Pool Spot" elektros biržai, Lietuvoje didmeninės elektros kainos išliko panašios. 2012 m. II pusmetį pradėjo ryškėti Lietuvos elektros rinkos struktūros pokyčiai: į Lietuvą mažėjo iš Rusijos importuojamos elektros ir augo iš Estijos importuojamos elektros energijos kiekiai. Iš Estijos importuojamos elektros energijos dalis yra skandinaviška elektra. 2014 m. pradėjus eksploatuoti Estijos-Suomijos elektros jungtį "Estlink 2", o 2015 m. pabaigoje – Lietuvos-Švedijos elektros jungtį "NordBalt", bus sudarytos sąlygos elektros šaltinių diversifikavimui.

Aplinkos apsauga

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms ir transformatorių pastotėms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Projektuojant naujus ar rekonstruojant elektros perdavimo infrastruktūros statinius, nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001, rangovai įpareigojami sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

"Litgrid" veikia remdamasi atliekų ir nuotekų tvarkymą, cheminių medžiagų saugų naudojimą reglamentuojančiais dokumentais, nustato aplinkosaugos reikalavimus naujai statomiems ir rekonstruojamiems objektams.

Elektros įrenginių eksploatavimo metu susidarančias atliekas (transformatorinės alyvos ir su jų naudojimu susijusios atliekos, akumuliatoriai ir kt.) tvarko rangovai, pagal sutartis eksploatuojantys šiuos įrenginius. "Litgrid" turi civilinės atsakomybės draudimą dėl žalos, padarytos aplinkai avarijų ar įrenginių gedimų atvejais.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.

Perdavimo tinklo naudotojai:

• skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto";
• elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
• . elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

Darbuotojai

"Litgrid" grupėje 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo 701 darbuotojas: "Litgrid" – 203 darbuotojai, "Tetas" – 486 darbuotojų, "Baltpol" – 12 darbuotojų, (iš jų trys – "Litgrid" darbuotojai, dirbantys "Baltpol" – ntraeliese pareigose). 2012 metais darbuotojų kaita "Litgrid" buvo 12,2 proc.

Darbo užmokesčio fondas ataskaitiniais metais buvo 27 879 tūkst. litų.

	Darbuotojų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Lt
Darbininkai	288	1 961
Specialistai	397	3 889
Vadovaujantis personalas	16	12 919
Iš viso	701	3 495

Darbuotojų išsilavinimas pagal grupes laikotarpio pabaigoje

		2012 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 31 d.
Darbuotojų skaičius	701	623
iš jo turintys išsilavinimą:
Aukštąji	364	358
Aukštesniji	195	144
Vidurinį ir spec. vidurinį	142	121

2011 metais "Litgrid" ir darbuotojų profesinės sąjungos pasirašyta kolektyvinė sutartis apibrėžia ir užtikrina sąžiningą darbo apmokėjimo politiką, reglamentuoja socialinius santykius tarp darbdavio ir darbuotojo.

2012 m. "Litgrid" pradėjo įgyvendinti Jaunųjų specialistų programą. Svarbiausi kandidatų atrankos kriterijai studijuojant ir vykdant mokslinį darbą įgytos žinios, asmeninės savybės, noras mokytis iš geriausių imonės specialistų ir ambicija prasmingai dalyvauti šalies energetikos strategijos įgyvendinime. Kandidatams nekeliamas ankstesnės darbo patirties reikalavimas. Su atrinktais jaunaisiais pasirašomos neterminuotos darbo sutartys, esant poreikiui, sudaroma galimybė derinti darbą ir studijas. Pirmuosius 12 mėn. jaunieji specialistai ugdomi pagal kiekvienai krypčiai specialiai parengtas ugdymo programas. Kiekvienam specialistui skiriamas kuratorius.

"Litgrid" socialinės atsakomybės veikla

"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos prisideda, siekiant užtikrinti ir įtvirtinti energetinį šalies savarankiškumą. Įgyvendinamų projektų apimtis ir svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę vadovautis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę.

Dialogas su bendruomenėmis, per kurių žemės sklypus tiesiamos arba planuojamos tiesti aukštos įtampos elektros perdavimo linijos yra pamatinis "Litgrid" socialinės atsakomybės principas. Tenkinant visuomenės ir "Litgrid" poreikį pristatyti naujus elektros infrastruktūros projektus gyventojams kiek įmanoma anksčiau, 2012 m. "Litgrid" organizavo daugiau kaip pusę šimto susitikimų su bendruomenėmis. Jų metu gyventojams buvo teikiama informacija apie jų kaimynystėje įgyvendinamų infrastruktūrinių projektų eigą ir progresą, elektromagnetinius laukus, jų poveikį gyventojų sveikatai, vyko diskusijos dėl visuomenės pilietiškumo, viešo ir privataus intereso derinimo, pri potytas Lietuvos elektros perdavimo tinklo plėtros planas 2012-2021 m., surengti vieši seminarai apie elektros energetikos veiklą, elektros rinką, sinchronizacijos iššūkius ir galimybes, išmaniąsias technologijas elektros energetikoje.

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

"Litgrid" kasmet rengia plėtros ir tyrimų programas elektros energetikos sistemai plėtoti ir perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.

Siekdamos tapti visaverte Europos elektros energetikos sistemos dalimi, Baltijos šalys ne tik koordinuotai vykdo strateginius projektus, susijusius su sinchronizacija, bet ir įžvelgia didelę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje naudą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai 2012 m. lapkritį pasirašė bendradarbiavimą dėl bendrų tęstinių regioninės svarbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymo. Regioninės svarbos tyrimų projektai susiję su elektros rinkos modeliavimų, ilgalaikiu perdavimo tinklo plėtros planavimu ir dispečeriniu valdymu.

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindiniai požymiai

"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus finansinės atskaitomybės standartus. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Konsoliduotos finansinės atskaitomybės parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal ES patvirtintus finansinės atskaitomybės standartus ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine anskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.

Bendrovėje paskirti asmenys atsakingi už rizikų valdymą. Vidaus audito ir prevencijos departamentas nuolatos vertina įmonės veiklos procesus ir su jais susijusias rizikas, teikia rekomendacijas vadovybei dėl pastebėtų rizikų valdymo.

IT kompetenciios stiprinimas

Efektyvūs IT sprendimai "Litgrid" veikloje užima vis svarbesnę vietą: elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo srityse informacinės technologijos tapo neatsiejama dalimi. Įgyvendinant Europos Sąjungos III energetikos paketą, kuris reikalauja atskirti elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklas, "Litgrid" įvertino Bendrovės poreikį savarankiškai valdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų (IT) veiklą, 2012 m. pradėta įgyvendinti "Litgrid" IT veiklos pokyčių programa. Įki šiol visas IT paslaugas "Litgrid" teikė UAB "Technologijų ir inovacijų centras", tačiau atsiradus poreikiui stiprinti IT kompetencijas Bendrovės viduje bei atitikti perdavimo sistemos operatoriui taikomiems teikalavimams 2013 m. bus suformuotas IT padalinys ir perimta pagrindinių IT sistemų nuosavybė, vystymas ir aptarnavimas. Tai užtikrins "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumo bei saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.

Finansinė informacija II.

Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.

	2012 m.		2011 m.
	Grupe	Bendrovė	Grupe	Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. litų)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos	430 527	430 114	383 193	383 052
Kitos veiklos pajamos	77 840	8 188	51 613	5 892
EBITDA	155 296	153 424	111 338	106 605
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	31 035	30 176	(19 714)	(23 512)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	26 114	25 445	(16 779)	(20 324)
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	124 998	135 691	101 832	104 256
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	30,5	35,0	25,6	27,4
Vidutinė nuosavo kapitalo grąža (proc.)	1,6	1,6	(0,9)	(1,1)
Vidutinė turto grąža (proc.)	1,0	1,0	(0,7)	(0,9)
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	61,5	62,2	75,9	76,5
Įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	42,8	40,8	22,2	21,1
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	12,0	11,7	0,0	0,0
Laisvi pinigų srautai (FCF) / apyvarta (proc.)	27,2	34,1	19,5	22,4
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis P/E	36,12
PSO veiklos rodikliai
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh		9 239		9 279
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)		2,11		2,17
END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh *		7,36		7,55
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. *		0.37		0 36

* Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

Pajamos

2012 m. "Litgrid" Grupės pajamos buvo 508,4 mln. litų ir palyginus su 2011 m. padidėjo 16,9 proc.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginus su 2011 m., padidėjo 7,3 proc. iki 219,5 mln. litų, tai sudarė 43,2 proc. visų Grupės pajamų. 2012 m. "Litgrid" aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 9 239 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos arba 0,4 proc. mažiau nei buvo perduota 2011 m.

Skirstomųjų tinklų operatoriui "Lesto" perduota 8 353 mln. kWh – 2,4 proc. daugiau nei pernai, kitiems vartotojams – 886 mln. kWh – 20,7 proc. mažiau nei 2011 m. Tai lėmė kitų vartotojų mažesnis elektros energijos poreikis dėl padidėjusios nuosavos elektros energijos gamybos ir dėl naftos perdirbimo gamyklos "Orlen Lietuva" remonto. 2012 m. "Litgrid" pajamų augimą sąlygojo didesnė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, kuri sudarė 2,38 ct/kWh, kai 2011 m. buvo 2,21 ct/kWh.

Balansavimo – reguliavimo elektros energijos pardavimo pajamos padidėjo 25,4 proc. iki 108,8 mln. litų. Pajamos už galios rezervavimo paslaugą padidėjo 16,4 proc. iki 64,6 mln. litų. Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių buvo 14,2 mln. litų. VIAP pajamos buvo 15,1 mln. Kitos su elektros energija susijusios pajamos: reaktyviosios energijos, tranzito, naujų vartotojų prijungimo pajamos – 8,2 mln. lity

Projektavimo, techninės priežiūros, remonto darbų ir investicinių projektų pajamos padidėjo 51,2 proc. iki 69,7 mln. litų, kitos pajamos padidėjo 47,8 proc. iki 8,2 mln. litų.

Sąnaudos

Grupės sąnaudos 2012 m. buvo 480 mln. litų ir, palyginus su 2011 m., kai jos buvo 459,2 mln. litų, padidėjo 4,5 proc.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį Grupės sąnaudų – 215,7 mln. litų arba 44,9 proc. ir, lyginant su 2011 m. padidėjo 7,2 proc. Iš jų balansavimo – reguliavimo elektros energijos sąnaudos padidėjo 27,3 proc. iki 85,3 mln. litų, galios rezervavimo sąnaudos sumažėjo 11,9 proc. iki 56,5 mln. litų, elektros energijos pirkimų technologinių nuostolių perdavimui sąnaudos sumažėjo 3 proc. iki 40,8 mln. litų, tranzito (dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) sąnaudos padidėjo 1 proc. iki 18,4 mln. litų, VIAP teikimo sąnaudos padidėjo 49,9 proc. iki 14,7 mln. litų.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sumažėjo 5,5 proc. iki 126,3 mln. litų, kitos veiklos sąnaudos padidėjo 11,1 proc. iki 138 mln. litų.

Sąnaudų struktūra

Pelnas

2012 m. Grupės pelnas iki apmokestinimo sudarė 31 mln. litų, kai 2011 m. nuostoliai iki apmokestinimo siekė 19,7 min. lity.

Pelningą Grupės veiklą 2012 m., palyginus su 2011 m., daugiausia lėmė 14,8 mln. didesnės elektros perdavimo pajamos, 9,1 mln. litų didesnės galios rezervavimo pajamos, 7,6 mln. litų mažesnės galios rezervavimo sąnaudos, 11,5 mln. litų mažesnės ilgalaikio materialaus turto nurašymo sąnaudos ir 7,3 mln. litų mažesnės nusidėvėjimo sąnaudos.

2012 m. Grupės EBITDA buvo 155,3 mln. litų ir palyginus su 2011 m. (111,3 mln. litų) padidėjo 39 proc. EBITDA marža padidėjo iki 30,5 proc. (2011 m. - 25,6 proc.).

Balansas ir pinigų srautai

2012 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas buvo 2 495 mln. Lt. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 84,8 proc. viso Grupės turto. 2012 m. balandžio 30 d. įvykęs "Litgrid" akcininkų susirinkimas nusprendė išmokėti 390,9 mln. Lt dividendus, Dėl dividendų mokėjimo akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sumažėjo nuo 75,9 proc. 2011 m. gruodžio 31 d. iki 61,5 proc. 2012 m. gruodžio 31 d.

2012 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms sudarė 184,1 mln. Lt, jų santykis su nuosavybe sudarė 12 proc. Ilgalaikių finansinių skolų po vienerių metų gražintina suma sudarė 75 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 127,4 mln. litų, iš jų rezervuoti tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimui (gautos VIAP lėšos ir ES parama) sudarė 99,3 mln. litų. Bendrovė administruojamų VIAP lėšų likutį 59,9 mln. litų, laikomą banko sąskaitoje, apskaitė kaip kitą trumpalaikį finansinį turtą.

Grupės 2012 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 125,0 mln. litų (2011 m. - 101,8 mln. litų), mokėjimai už įsigytą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 114,9 mln. litų (2011 m. – 160,8 mln. litų), 2012 m. išmokėti 389,3 mln. litų dividendai.

Grupės 2012 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srauto į terminuotus indėlius bei įki išpirkimo laikomas investicijas sudarė 138,3 mln. litų (2011 m. – 84,5 mln. litų).

PSO veiklos rodikliai

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo lygiui nustatyti naudojami rodikliai END – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT – vidutinė nutraukimo trukmė. Komisija 2012 metams nustatė minimalius elektros perdavimo patikimumo lygio rodiklius: END – 5 MWh (faktinis buvo 7,36 MWh), AIT – 0,26 min. (faktinis buvo 0,34 min.).

Investicijos į ilgalaikį turtą

Daugiausia investuota į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą – 96,4 mln. litų. Tai sudarė 69 proc. visų investicijų. Investicijos į strateginių projektų įgyvendinimą siekė 43,9 mln. litų ir sudarė 31 proc. visų investicijų.

Rizikos veiksniai

Politiniai rizikos veiksniai

Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams.

Elektros energijos paslaugų kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. "Litgrid" veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo šių sprendimų.

Finansinės rizikos valdymas

"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką, vertybinių popierių kainos riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės finansų planavimo ir iždo skyrius, vadovaudamasis "Litgrid" valdybos patvirtintu "Litgrid" grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Informacija apie Bendrovės finansinę riziką ir jos valdymą yra pateikta "Litgrid", AB konsoliduotos ir Bendrovės 2012 metų finansinės ataskaitos 33-ioje pastaboje.

Techniniai rizikos veiksniai

Lietuvos energetikos sistema turi daug jungiamųjų linijų su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.

Apie 50 proc. visų PSO transformatorių pastočių įrenginių yra senesni nei 25 metų. 35 proc. visų 110 kV oro linijų ir 24 proc. visų 330 kV oro linijų yra senesnės nei 45 metų. Svarbiausių technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams.

Ekologiniai rizikos veiksniai

Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2012 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.

Dividendų politika

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB "EPSO-G" valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2012 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 359 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus. 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 390,9 mln. Lt dividendus arba po 0,775 lito vienai akcijai.

III. Informacija apie akcinį kapitalą ir akcininkus

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

2010 m. lapkričio 16 d. juridinių asmenų registruotas 504 331 380 litų dydžio įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 504 331 380 vieno lito nominalios vertės vienos klasės paprastųjų vardinių akcijų. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos, suteikiančios akcininkams vienodas teises. Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąraša, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Bendrovės akcininkų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 5 252 (penki tūkstančiai du šimtai penkiasdėšimt du). 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos įmonių. Iki tol UAB "Visagino atominė elektrinė" valdytos "Litgrid" akcijos perduotos naujai įsteigtai valdomai bendrovei "EPSO-G", kurios 100 proc. akcijų valdo Energetikos ministerija. 2012 m. gruodžio 31 d. UAB "EPSO-G" (Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889) priklausė 491 736 153 paprastosios vardinės Bendrovės akcijos, t.y. 97,5 proc. "Litgrid" įstatinio kapitalo.

2011 m. spalio 25 d. "Litgrid" pasirašė sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. Sutartis galiojo iki 2013 m. vasario 1 d.

2012 m. gruodžio 28 d. "Litgrid" pasirašė sutartį su "Swedbank", AB dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Prekyba "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis	2011 m.	2012m.
Atidarymo kaina, Lt.	2,479	1,392
Didžiausia kaina, Lt.	2,483	2,365
Mažiausia kaina, Lt.	1,139	1,329
Paskutinė kaina, Lt.	1,392	1,806
Vidutinė kaina, Lt.	1,764	1,948
Apyvarta, vnt.	681 991	1 306 805
Apyvarta, mln.Lt.	1,20	2,55
Kapitalizacija, mln.Lt.	701,77	910,73

Life Rid

"Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

"Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d.:

Baltijos rinkos indeksai

Įstatai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Bendrovės akcininkas ar jo atstovas, teikdamas valdybos narių kandidatūras, privalo raštu pateikti informaciją apie siūlomo nario kvalifikaciją, patirtį ir tinkamumą užimti valdybos nario pareigas. Kandidatai į valdybos narius privalo pateikti rašytinį sutikimą eiti pareigas ir interesų deklaraciją.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės veiklos strategiją ir biudžetą, organizacinę struktūrą, darbuotojų pareigybes ir bendrą jų skaičių, nustato vidaus audito padalinio vadovo darbo sutarties sąlygas, tvirtina jo pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Valdyba priima sprendimus dėl akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo kitiems asmenims, obligacijų išleidimo, paramos skyrimo, įmonės dalyvavimo įvairių asociacijų veikloje, dukterinių įmonių, filialų steigimo ir jų veiklos. Taip pat Valdyba priimą sprendimą dėl didesnių nei 10 mln. litų sandorių ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių disponavimo.

Valdyba taip pat sprendžia tuos klausimus, dėl kurių į valdybą kreipiasi generalinis direktorius. Jeigu Valdybos sprendimams yra reikalingas visuotinio akcininkimo pritarimas, valdybos sprendimai gali būti įgyvendinami tik ji gavus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius.

Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

"Litgrid" valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų sk.
Valdyba Valdybos pirmininkas Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys	Arvydas Darulis Violeta Greičiuvienė Virgilijus Poderys Viktorija Sankauskaitė Valentinas Pranas Milaknis	2011-11-03 2010-10-28 2010-12-08 2011-11-03 2011-04-01	2013-01-25
Generalinis direktorius Vyr. finansininkė	Virgilijus Poderys Tatjana Didikienė	2010-12-08 2010-11-17	2012-05-02
	Svetlana Sokolskytė	2012-07-02

"Litgrid" valdybos nariai

Arvydas Darulis, Valdybos pirmininkas (iki 2013-01-25)

Gimė 1965 metais, 1986-1991 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos ir valdymo fakultete, įgijo ekonomisto kvalifikacinį laipsnį. Baigė Baltijos korporatyvinio valdymo Instituto (Baltic Institute of Corporate Governance), Dalhousie universiteto (Kanada) Baltijos šalių ekonomikos valdymo (Baltic economic management) mokymų programas. 1991-1994 metais dirbo Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos Kornercinio privatizavimo skyriaus viršininku, 1994-1996 metais - KPMG Lietuva auditoriumi, 1996-2007 metais - VšĮ Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros direktoriumi, 2007-2009 metais – AB bankas "Snoras" Teritorinio tinklo valdymo departamento direktoriumi, 2009-2010 metais - Lietuvos Respublikos energetikos ministeriios Strateginių projektų skyriaus vedėju, 2010-2012 metais - energetikos viceministru.

Violeta Greičiuvienė, Valdybos narė

Gimė 1972 metais, 1990-1996 metais studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete Verslo vadybos fakultete, 1997-2004 metais dirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos vystymo departamento Branduolinės energetikos skyriaus vyriausiąja specialiste, 2004-2005 metais – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos vystymo departamento Ignalinos AE problemų koordinavimo skyriaus vedėja, 2005-2010 metais – Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos atašė Lietuvos Respublikos nuolatinėje prie tarptautinių organizacijų Vienoje, nuo 2010 m. – Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriauso vydėja.

Valentinas Pranas Milaknis, nepriklausomas Valdybos narys

Gimė 1947 metais, 1970 metais baigė Kauno politechnikos inialo Prietaisų gamybos fakultetą, įgijo radijo inžinieriaus specialybę, 1971-1989 metais dirbo Komunalinio instituto inžinieriumi, vyr. inžinieriaus pavaduotoju, 1989-1999 metais – AB "Alna" direktoriumi, 1999-2000 metais – Lietuvos Respublikos ūkio ministrų, 2001-2003 metais – Lietuvos radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi, 2003-2007 metais – "Alnos biuro sistemos" prezidentu, 2007-2009 metais - "Alna Group" valdybos pirmininku, 2009-2010 metais , « Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko patarėju ir Valstybės valdymo tobulinimo komisijos pirmininku, nuo 2011 metų – UAB "Alna" valdybos nariu.

Virgilijus Poderys, Valdybos narys ir "Litgrid" generalinis direktorius

Gimė 1961 metais, 1979-1984 metais studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, 1999-2000 metais – Baltijos vadybos institute, Vytauto Didžiojo universitete, 1997-2006 metais dirbo Valstybinės vertybinių popierių komisijos pirmininku, 2006-2007 metais – Lietuvos Respublikos Premjero patarėju finansiniais klausimais, 2007-2009 morais – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku.

Viktorija Sankauskaitė, Valdybos narė

Gimė 1979 metais, 1997–2005 metais studijavo Kauno technologijos universitete, įgijo energetikos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2007-2008 metais dirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos strateginių projektų specialiste, 2008-2009 metais - Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos strateginių projektų skyriaus vedėją, 2009-2010 metais Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos efektyvumo skyriaus vyriausiąja specialiste, nuo 2010 metų – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėja.

Bendrovės vadovui išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Nepriklausomam Valdybos nariui už darbą valdyboje buvo priskaičiuota 16 500 litų per metus suma. Kitiems Valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 354 400 litų, priskaičiuotų atlyginimų vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui) buvo 177 200 litai.

Informacija apie didesnius susijusių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 31 pastaboje.

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikta šio pranešimo priede.

Skaidrumas

Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:

• viešai neskelbiamas vadovų ir darbuotojų darbo užmokestis;
• Bendrovėje nebuvo taikoma praktika metiniame pranešime nurodyti vidutinę mėnesinę algą pagal padalinius.

Life BRID

Per 2012 metus "Litgrid" skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

2012.11.29	Devynių mėnesių "Litgrid" grupės pelnas – 19,7 mln. litų
2012.11.13	Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšas administruos BALTPOOL UAB
2012.10.26	VKEKK paskelbė elektros energijos perdavimo kainas
2012.10.05	LITGRID AB sudarė sutartį su Suomijos banku "Pohjola" dėl ilgalaikės paskolos
2012.09.28	LITGRID AB gavo pranešimą apie balsavimo teisių įgijimą ir netekimą
2012.09.28	UAB "Visagino atominė elektrinė" valdomos LITGRID AB akcijos perduotos UAB "EPSO-G"
2012.09.28	Ukio ministerijai perduotos UAB "Visagino atominės elektrinės" akcijos
2012.09.27	Informacija apie perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą 2013 metams
2012.09.18	Atšaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
2012.09.06	Saukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
2012.08.31	2012 m. pirmąjį pusmetį "Litgrid" baigė pelningai
2012.08.01	LITGRID AB tapo elektros biržos "Nord Pool Spot" akcininku
2012.07.19	Visuomenės svarstymui pateiktas Lietuvos elektros energetikos sistemos tinklų plėtros planas iki 2021 m.
2012.07.04	Vyriausybė pritarė LITGRID AB akcijų perdavimui naujai bendrovei
2012.06.20	Skelbiami LITGRID AB 2012 m. birželio 20 d. neeiliniame akcininkų susirinkų susirinkime priimti sprendimai
2012.05.29	Saukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
2012.05.25	2012 m. pirmajį ketvirtį augo LITGRID AB pajamos
2012.05.23	Pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas dėl "Litgrid" atskyrimo
2012.05.23	Skelbiama LITGRID AB 2011 m. dividendų mokėjimo tvarka
2012.05.18	"Litgrid" skolinsis 58 mln. eurų
2012.05.02	CORRECTION: Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta 2011 m. metinė informacija
2012.04.30	LITGRID AB 2012 m. balandžio 30 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2012.04.06	Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
2012.04.06	LITGRID AB įpareigota iki spalio 1 d. įgyvendinti veiklos atskyrimo planą
2012.03.30	"Litgrid" parengė atskyrimo planą
2012.03.26	Lietuvoje bus steigiama "Nord Pool Spot" prekybos zona
2012.03.15	LITGRID AB atskyrimo planas bus parengtas iki 2012 m. kovo 30 d.
2012.02.29	LITGRID AB skelbia tarpinius 2011 metų veiklos rezultatus
2012.02.21	Pasirinkti tarptautinės elektros jungties "LitPol Link" techninio projekto rengėjai
2012.02.08	Įsigalioja naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymas
2012.02.01	Pasirašyta Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbų sutartis

Su visa informacija apie 2012 metais viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių ir visai miestija apo auda metais viesai skeibtas esminis susijazinti viiniaus veitybinį poji
biržos tinklapyje www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news ir Bendrovės internet

LITGRID AB pranešimas apie AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, LITGRID šiame pranešime atskleidžia, kaip ji laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių nuostatų nesiaikoma, tai yra nurodomoja, kurių konkrečiai nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių.

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	IAIH/ NE	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Pagrindinės Bendrovės pletros kryptys strategija Ir viešai skelbiamos Bendrovės tinklalapyje www.litgrid.eu, Bendrovės metiniame ir tarpiniame pranešimuose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota i strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, lemiantys akcininkų nuosavybės didinima (Bendroves veiklos funkcijų struktūros Ir optimizavimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą ir mažinantys sąnaudas). Bendrovės vadovas ir jo įsteigtas patariamasis organas - Vadovų taryba organizuoja IL vykdo Bendrovės ekonominę, ūkinę ir finansine veikla.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP	Bendroveje nera sudaromas priežiūros kolegialus organas stebėtojų taryba. Bendroveje sudaroma Valdyba, atstovaujanti akcininkų interesams. Bendrovėje reguliariai rengiami Valdybos posėdžiai, kuriuose Valdybos nariams reguliariai teikiama informacija apie Bendrovės veiklą.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. II principas: Bendrovės valdymo sistema	TAIP	Bendroves organai gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių ir su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus. 1. Nuo Bendroves isteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partneryste su Bendrovės darbuotojų atstovais (Bendrovėje sudaryta kolektyvinė sutartis). 2. Bendrovė vykdo prisiimtus finansinius ir kitus įsipareigojimus kreditoriams. 3. Bendrovė organizuoja socialinius itraukdama projektus, vaikus, jaunimą, vietos bendruomenes ir kitas socialines grupes. Išsamesnė informacija apie Bendroves vykdomas iniciatyvas pateikiama Bendrovės tinklalapyje.
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

LIEGRID

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	NE	Bendroveje nera sudaromas kolegialus priežiūros organas stebėtojų taryba. Bendrovėje veikia Valdyba IL Bendrovės vadovas. Siekiant padėti Bendrovės vadovui organizuoti ir vykdyti Bendrovės ekonominę, ūkinę ir finansinę veiklą, Bendroveje veikia patariamasis organas Vadovy taryba. Vadovų tarybą sudaro generalinis direktorius, Bendrovės departamentų direktoriai ir Teisės skyriaus vadovas. 2013 m. bus svarstoma galimybė Bendroveje sudaryti kolegialų priežiūros organą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas.	TAIP
Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	NE	Bendrovėje nera sudaromas kolegialus priežiūros organas stebėtojų taryba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NE	Bendroveje nera sudaromas priežiūros kolegialus organas stebėtojų taryba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	TAIP/ NE	III ir IV principuose išdėstytos rekomendacijos Bendrovėje nėra įgyvendintos pilna apimtimi, tačiau Bendrove laikosi visu teises aktuose numatytų reikalavimų, keliamų kolegialaus organo sudarymui. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo veiklą, todėl jos veikla griežtai reglamentuojama teisės aktais ir atitinkamų valstybės priziurima institucijų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt.). Taip užtikrinamas šių sprendimų priėmimo skaidrumas ir operatyvumas, įgyvendinami Bendrovės vartotojų nediskriminavimo, Bendrovės sąnaudų mažinimo ir kiti principai. Bendrovėje nëra sudaromas kolegialus priežiūros organas stebėtojų taryba.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	TAIP	Bendrovės valdyba sudaro 5 (penki) nariai. Valdyba sprendimus priima Valdybos posėdžiuose. Valdybos posedis laikomas ivykusiu ir valdyba gali priimti sprendimus, kai posedyje mažiau dalyvauja ne kaip 4 (keturi) nariai. Valdybos sprendimas laikomas priimtu kai "už" jį gauta daugiau balsų negu "prieš". Bendroveje nera sudaromas kolegialus priežiūros organas stebėtojų taryba.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	NEAKT UALU	Bendroveje nera sudaromas kolegialus priežiūros organas stebėtojų taryba. Bendrovės valdyba renkama 4 (ketveriems) metams. Bendrovės valdybos narių kadencijos trukmė yra didžiausia leidžiama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti atšaukta tiek visa Valdyba, tiek pavieniai jos nariai, nepasibaigus jų kadencijai.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Bendrovės valdyba ir Valdybos pirmininkas renkami laikantis Lietuvos Respublikos akciniy bendrovių istatymo nustatytų reikalavimų. Bendrovės vadovas nėra išrinktas Valdybos pirmininku.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	I TAIP	Bendroves valdyba renkama Bendrovės visuotinio akcininku susirinkimo, laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP/ - NE	Informacija apie kandidatus Bendrovės valdybos narius akcininkams paprastai pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininky susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas svarstyti klausimas dėl valdybos narių rinkimo, ir iš anksto nēra skelbiama. Pagal Bendrovės įstatus, kiekvienas kandidatas į Valdybos narius privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti kandidato interesy deklaracija, nurodydamas joje visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovés interesy konfliktas. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių naujoms galėtų kilti Valdybos nario ir interesų Bendroves konfliktas, Valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir Valdybą. Informacija apie Valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kity imonių veikloje nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovės tinklalapyje.

LIEGRID

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP/ NE	Informacija kandidatus apie - Bendroves valdybos narius visuotiniam akcininkų susirinkimui paprastai pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime (žr. 3.2 punkto komentara). Visuotiniame akcininkų susirinkime informacija pateikiama apie kandidatų į Valdybos narius darbo patirtį ir užimamas pareigas bei kita kandidato kompetencija apibūdinanti informacija.
		Intormacija apie Valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą veikloje kity imoniy nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovės tinklalapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	NE	Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, tuo atveju, kai nesudaroma Stebėtojų taryba, Valdyba renkama Ir nariu kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdyba negali nusistatyti savo sudėties.
Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	TAIP
Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	NE	Atlyginimų komitetas Bendrovėje nesudarytas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Naujai isrinktiems Bendrovės sudaroma Valdybos nariams Bendrovės galimybė susitikti su padalinių strukturinių vadovais, susipažinti su Bendrovės veikla. Pažymėtina, kad Valdybos nariai informuojami reguliariai apie Bendroves veikla Valdybos posėdžiuose ir individualiai, pagal narių pageidavimą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	TAIP	Bendrovės įstatuose nera nuostatos, kad Valdybos nariais renkamas tam turi büti tikras nepriklausomų narių skaičius, tačiau vienas iš penkių Bendrovės valdybos narių yra nepriklausomas. Valdybos sudarymas (ir nepriklausomų narių išrinkimas į Valdybą) priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių kompetencijai.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario	TAIP	Vienas iš penkių Valdybos narių yra deklaravęs savo nepriklausomumą. Bendrovės valdyba, atitinkamai, yra konstatavusi, jog šis Valdybos narys atitinka nepriklausomumo kriterijus, įtvirtintus kodekse.

nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalj); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metu: 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	TAIP	Zr. 3.7 punkto komentarą.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus valdymo organo narių nepriklausomumo vertinimo skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl	NE	Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus valdymo organo narių nepriklausomumo vertinimo praktika.

kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir TAIP dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.		Nepriklausomam Valdybos nariui UZ darbą valdyboje buvo priskaičiuotas atlygis iš Bendrovės lesų. Atlygio dydis buvo patvirtintas 2012 m. balandžio 30 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.	IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas TAIP (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrove.		Bendroveje renkama Valdyba pateikia visuotiniam akcininky susirinkimui atsiliepimus Ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei atitinkamam bendrovei nepriklausančiam reikia, organui (institucijai).	TAIP	Visi Valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės interesais ir atsižvelgdami visuomenės gerovę. Pažymėtina, kad, pagal Bendrovės įstatų 48 straipsnį, Valdybos narys turi teisę išreikšti savo nuomonę visais posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais, kuri yra nurodoma Valdybos posėdžio protokole.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posedžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. Posėdyje dalyvaujantys Valdybos nariai nurodomi posėdžio protokole.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP	Akcininkai apie Bendrovės strategija, rizikos valdyma Ir interesu konfliktų sprendima informuojami teises aktais nustatyta tvarka. Valdybos narių bendravimas su akcininkais ir įsipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų,	TAIP	Bendroves valdymo organai sandorius sudaro Ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais.

būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.		Bendrovės įstatuose nustatyta, kad visuotinis akcininky susirinkimas priima sprendimus dėl sutarčių su Valdybos nariais ir Valdybos pirmininku dėl veiklos Valdyboje, lei jos sudaromos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, standartinių tokiy sąlygų nustatymo sutarčių bei asmens, įgalioto pasirašyti šias sutartis, paskyrimo.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	TAIP	Bendroves Valdyba, priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai, veikia savarankiškai.
Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai TAIP būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.		Bendrové užtikrina Valdybos aprūpinimą jos veiklai reikalingais ištekliais (techniškai prižiuri Valdybos posėdžius, suteikia visa reikiamą informaciją).
Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	NE	Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra įsteigtas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu.	NE	Valdybos narių nepriklausomumas žr. nevertinamas, 3.6 punkto komentara.
Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti TAIP/ minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	NE	Bendroveje sudarytas Audito komitetas. Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti. Bendrovės nuomone, Valdybos darbas pakankamai efektyvus ir gerai organizuotas, todėl Valdyba gali pati tinkamai atlikti visas funkcijas, priskirtas skyrimo ir atlyginimų komitetams.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	TAIP/ NE	sudarytas Audito Bendroveje komitetas. Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių.	TAIP	Audito komitetą sudaro trys nariai.

Life Rid

Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	NE	Audito komiteta sudaro vienas nepriklausomas narys.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	TAIP	Audito komiteto įgaliojimus nustatė Bendroves visuotinis Zr. 3.6 akcininkų susirinkimas. punkto komentarą.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	TAIP
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų buti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	NE	Bendrovėje nera įsteigtas Skyrimo komitetas.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų	NE	Bendroveje nera isteigtas Atlyginimų komitetas.

direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;	TAIP	komitetas.	Bendrovėje yra sudarytas Audito
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotinių skvrimų ir atleidimu

(tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	NE	Bendroveje atliekamas nera kolegialaus organo veiklos vertinimas ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių

organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
	TAIP
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti TAIP atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.		Bendrovėje Valdybos posedžiai pagal Bendrovės įstatų 45 straipsnį vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinį ketvirti. Vadovaudamasi Valdybos darbo reglamentu, Valdyba kalendorinių metų pradžioje sudaro eilinių valdybos posėdžių grafiką.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti TAIP informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		Vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, apie šaukiamą posėdį Valdybos nariai ir - posedj kviečiami asmenys informuojami prieš 5 (penkias) darbo dienas, tai jiems pateikiama pat visa reikalinga su posedžio darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	NEAK- TUALU	Bendrovėje sudaroma tik bendrovės Valdyba, kuri renkasi pagal patvirtintą posėdžių grafiką ir darbų planą.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovėje visą įstatinį kapitalą sudaro 1 lito nominalo paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems turėtojams ju suteikia vienodas turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendroves įstatuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės tinklalapyje internete, yra nurodomos akcijų suteikiamos teisės.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	TAIP	Bendrovés istatų 17, 30 ir 31 punktuose nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos nustatomi sandoriai, kuriems reikia visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų.	TAIP	Bendrove visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina

Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.		Lietuvos Respublikos akciniy bendrovių nustatyta įstatymo tvarka.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Vadovaujantis Akcinių bendrovių istatymu, Bendrovė iš anksto skelbia viešai prieinamame Bendroves interneto tinklalapyje parengtus visuotinio akcininky susirinkimo sprendimų projektus, lietuvių ir anglų kalba. Apie priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba. Si informacija, vadovaujantis Bendrovės įstatais ir kitais teisės aktais, taip pat skelbiama NASDAQ OMX Vilnius biržoje bei Registrų
		centro platinamame elektroniniame leidinyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkama įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės akty nustatyta tvarka. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Nera praktikos balsuoti elektroninių ryšių priemoniu pagalba.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti TAIP situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP

7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti TAIP sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi, Bendrovės Valdybos narys neturi teises balsuoti, kai Valdybos posedyje sprendžiamas su 10 veikla Valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
		pagal Re to, teises aktus, Bendrovės valdymo organų nariai privalo vengti situacijos, kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar gali priestarauti Bendroves interesams.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą NE (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.		Bendrovėje atlyginimų politikos ir direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka bei Bendrovės atlyginimų politikos ataskaita susiklosčiusią pagal praktiką nėra rengiama. Tokio reikalavimo nenustato teisės aktai. Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politiką ir vidutiniai atskiru darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Metiniame pranešime nera pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendrovės valdymo organų nariams priskaičiuotas pinigų sumas kitas (atlyginimus, ismokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno).
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus,	NE	Metiniame pranesime pateikiama informacija apie Bendrovės valdymo organų nariams priskaičiuotas pinigų sumas

teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	tantjemas, kitas išmokas iš pelno), informacija apie perleistą turtą ir suteiktas garantijas Bendroves valdymo organų nariams, taip pat kita informacija, susijusi su atlygiu Bendroves valdymo organy nariams. Žr. 8.1 punkto komentarą. Nėra praktikos skelbti atitinkama informacija
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Siame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija

sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos NE sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.		Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkama informacija
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP	Netaikytina
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir ismatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	I TAIP	Netaikytina

8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP	Netaikytina
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	TAIP
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	TAIP
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų TAIP nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NE	Imoneje nėra taikomos tokios schemos ir nera praktikos skelbti atitinkama informacija
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	NE	Imoneje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	INE	Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nera praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų	NE	Įmonėje nera taikomos tokios schemos ir nera praktikos skelbti atitinkamą informaciją

aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Sio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendroveje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	TAIP
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	TAIP	Bendrove laikosi šių rekomendacijų. Pavyzdžiui, Bendrovés SU darbuotojų atstovais vykdomos konsultacijos, derybos, pasitarimai dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesy. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutarti, Bendrové informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendroveje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padetį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP
X principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Sis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP, išsky - rus pun- ktus (4) Ir (7) TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija

patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos sistemą atskleidimo pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrové skelbia prieš informacija Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendroves vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija paskelbiama viešai per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	10.5 Be punkto komentare nurodyto informacijos atskleidimo budo, Bendrove naudojasi įvairiomis priemonemis (VI Registry centras leidžiamu elektroniniu leidiniu viešiems pranešimams skelbti, naujienų agenturomis, viešai prieinamu Bendrovės interneto tinklalapiu), siekdama užtikrinti, kad skleidžiama informacija pasiektų kuo daugiau suinteresuotų asmeny. Bendrovės interneto tinklalapyje informacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių TAIP finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir metinio pranesimo patikrinimą turėtų rinkinio atlikti nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	TAIP	Atrinkus audito imone, Ja visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP