Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 4, 2013

AB "Panevėžio statybos trestas"

• 13

Atskiros finansinės ataskaitos už 2012 metus

Turinys

Informacija apie bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	4
Atskira finansinės būklės ataskaita	5
Atskira bendrųjų pajamų ataskaita	7
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Atskira pinigų srautų ataskaita	9
Pastabos	10
Metinis pranešimas	41
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	67

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Gvidas Drobužas Irma Abromavičienė Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas AS "UniCredit Bank" Lietuvos skyrius "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas

KPMG Baltics, UAB Unės a. 21 LT-08128, Vilnius Lietuva

+370 5 2102600 Tel · +370 5 2102659 Faks .: vilnius@kpmg.lt El. p.: www.kpmg.lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau "Bendrovė") atskirų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2012 m. gruodžio 31 d. atskira finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų atskira bendrųjų pajamų ataskaitą, atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir atskira pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingų apskaitos principų santrauką ir kitas pastabas, kurie pateikti 5–40 puslapiuose, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje, ir už tokias vidaus kontroles, kurios, vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į įmonės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą tam, kad galėtų parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagrįsti.

Nuomonė

Mūsų nuomone, atskiros finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Panevėžio statybos trestas" nekonsoliduotą finansinę būklę 2012 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų nekonsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei nekonsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme AB "Panevėžio statybos trestas" metinį pranešimą už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, pateiktą finansinių ataskaitų 41–66 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų į įį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų AB "Panevėžio statybos trestas" 2012 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms.

"KPMG Baltics", UAB vardu

Domantas Dabulis

Partneris pp Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2013 m. kovo 28 d.

Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas

Priežiūros tarnyba LIETUVOS BANKAS Žirmūnų g. 151, LT-09128 Vilnius

AB "Vilniaus vertybinių popierių birža" Konstitucijos pr. 7, 15a., LT-08105 Vilnius

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB "Panevėžio statybos trestas" audituotų atskirų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo už 2012 metus pateikiamas vadovaujantis LR vertybinių popierių įstatymu (Žin., 2007, Nr. 17-626; 2011, Nr. 145-6819) ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-48 (Žin., 2013, Nr. 25-1255) patvirtintomis Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Panevėžio statybos trestas" turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Panevėžio statybos tresta Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

AB "Panevėžio statybos trestas" Finansų direktorė Dale Bernotaitiene

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Litais

Past.	2012	2011
TURTAS
Ilgalaikis turtas
। ਤੇ Materialusis turtas	15 057 724	17 340 459
14 Nematerialusis turtas	189 483	21 105
15 Investicijos į dukterines įmones	33 442 031	33 442 031
16 Suteiktos paskolos	13 156 728	15 235 649
17 Kitas finansinis turtas	0	4 419 048
Kitas turtas	102 089	326 731
12 Atidėtojo mokesčio turtas	413 621	473 491
Ilgalaikio turto iš viso	62 361 676	71 258 514
Trumpalaikis turtas
18 Atsargos	9 022 609	9 769 019
19 Pirkėjų įsiskolinimas	75 698 974	60 206 979
Išankstiniai apmokejimai	10 466 093	6 245 330
20 Suteiktos paskolos	20 164 102	13 787 350
21 Kitas finansinis turtas	3 677 048	2 027 787
Kitas turtas	117 740	155 930
Avansinis pelno mokestis	1 158 518	1 462 686
22 Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17 892 250	43 686 824
Trumpalaikio turto iš viso	138 197 334	137 341 907
TURTO IŠ VISO	200 559 010	208 600 421

Pastabos, pateiktos 10-40 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2013-03-28 2013-03-28

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Litais

	FASL	2012	2011
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	23	16 350 000	16 350 000
Rezervai	23	6 963 400	7 553 805
Nepaskirstytasis pelnas		108 555 020	106 530 889
Nuosavo kapitalo iš viso		131 868 420	130 434 694
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	25	0	537 785
Atidėjiniai garantiniam remontui	26	1 195 432	1 060 670
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	12	940 301	1 044 490
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		2 135 733	2 642 945
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	25	539 517	1 582227
Skolos tiekėjams		42 547 398	35 536 154
Gauti išankstiniai apmokėjimai		2 624 945	16 523 170
Mokėtinas pelno mokestis		19 828	2 060 324
Kiti įsipareigojimai	27	20 823 139	19 820 907
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		66 554 857	75 592 782
Įsipareigojimų iš viso		68 690 290	78 165 727
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		200 559 010	208 600 421

Pastabos, pateiktos 10–40 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

2013-03-28 2013-03-2

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2012	2011
Pardavimo pajamos	5	262 847 052	218 714 318
Pardavimo savikaina	6	(247 430 383)	(204 115 184)
Bendrasis pelnas		15 416 669	14 599 134
Kitos pajamos	10	980 420	890 500
Pardavimo sąnaudos	7	(325 262)	(337 271)
Administracinės sąnaudos	8	(13 660 547)	(10 108 699)
Kitos sąnaudos	10	(1 055 107)	(1 050 844)
Veiklos pelnas		1 356 173	3 992 820
Finansinės veiklos pajamos	11	1 521 124	1 679 655
Finansinės veiklos sąnaudos	11	(565 381)	(1 105 938)
Pelnas prieš apmokestinimą		2 311 916	4 566 537
Pelno mokestis	12	(863 767)	(2 970 595)
Grynasis pelnas (nuostolis)		1 448 149	1 595 942
Kitos bendrosios pajamos
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		(14 423)	(3 064 499)
Atidėtojo mokesčio įtaka		0	459 675
Kitos bendrosios pajamos		1 433 726	(2 604 824)
Iš viso bendrųjų pajamų		1 433 726	(1 008 882)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	24	0,09	0,10

Pastabos, pateiktos 10–40 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

2013-03-28 / 2013-03-78-

Atskiros finansinės ataskaitos AB "Panevėžio statybos trestas"

Adresas: P.Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Įmonės kodas: 147732969

Protokolo Nr. Patvirtinta

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Litais	Past.	kapitalas Istatinis	Privalomasis rezervas	Perkainojimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso nuosavo kapitalo
Likutis 2010 12 31		16 350 000	1 635 030	9 119 597	105 483 449	132 588 076
Iš viso bendrųjų pajamų už metus Grynasis pelnas (nuostoliai)					595 942	1 595 942
Iš viso kitų bendrųjų pajamų				3 200 822	રેતુર તેને જ	(2 604 824)
Iš viso bendrųjų pajamų už metus				3 200 822	191 940	008 882
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams					(1 144 500)	1 144 500)
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					1 144 500)	1 144 500)
Likutis 2011 12 31		16 350 000	635 030	5 918 775	06 530 889	130 434 694
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					1 448 149	1 448 149
Iš viso kitų bendrųjų pajamų				590 405)	575 982	(14 423)
Iš viso bendrųjų pajamų už metus				590 405	131 024 C	433 726
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstymai
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams
Iš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams
Likutis 2012 12 31		16 350 000	1 635 030	5 328 371	108 555 020	131 868 420

Pastabos, pateiktos 10–40 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalnus Gesevicius	Danguolė Sirvinskienė
ieneralīnis direktorius	v vriausioni buhaltere

1 80 2013-03-28 2013-03-28

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Litais

	Past	2012	2011
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		1 448 149	1 595 942
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija		3 846 816	4 865 840
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		0	387 147
Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo		(74 263)	(107 904)
Pelno mokesčio sąnaudos		863 767	2 970 595
Kiti nepiniginiai straipsniai		1 572 649	(4 328 910)
		7 657 118	5 382 710
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis		(173 213)	(123 540)
Atsargu pokytis		610 107	(6 830 118)
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis		(16 970 649)	(21 302 652)
Išankstinių apmokėjimų pokytis		(4 220 763)	(5 389 144)
Kito turto pokytis		2 065 977	(2 269 737)
Skolų tiekėjams pokytis		7011 244	16 709 942
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		(13 898 225)	2 415 450
Kitų įsipareigojimų pokytis		2 823 633	5 740 302
		(15 094 771)	(5 666 787)
Sumokėtas pelno mokestis		(4 286 703)	(1 736 597)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		(19 381 474)	(7 403 384)
Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio nematerialiojo ir materialiojo turto įsigijimas		(1 727 367)	(1 750 182)
Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas		83 513	174 583
Investicijų įsigijimas		(500)	0
Paskolų suteikimas		(19 111 601)	(28 260 616)
Paskolų susigrąžinimas		15 995 316	18 863 547
Terminuotų indėlių pokytis		0	23 310 915
Gauti dividendai ir palūkanos		380 349	1 619 308
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(4 380 290)	13 957 555
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai		(15 067)	(1 174 445)
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai		(1 580 495)	(2 161 267)
Sumokėtos palūkanos		(437 248)	(379 155)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(2 032 810)	(3 714 867)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis		(25 794 574)	2 839 304
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		43 686 824	40 847 520
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.		17 802 250	43 686 824

Pastabos, pateiktos 10-40 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė

2013-03-28 2013-03-28 C 9

Pastabos

1. Ataskaitą pateikianti Bendrovė

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau "Bendrovė") įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 885 darbuotojai (2011 m. gruodžio 31 d. - 1 006 darbuotojai).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbūsta", "Pastatų apdaila" ir "Klaipstata". Bendrovė taip pat turi filialą Kaliningrade, Rusijoje. Be to, Bendrovė turi atstovybę Čerepovece, Rusija, nuolatines buveines Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje bei Svedijos Karalystėje.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• · AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• · SWEDBANK AS (Estija) klientai (6,04 %);
• · Laisvai cirkuliuojančio akcijos (44,18 %).

Šios finansinės ataskaitos – Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia konsoliduotas finansines ataskaitas Bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms. Informacija apie dukterines įmones yra pateikiama 15 pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline valiuta – litais. Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Įvertinimai (tęsinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas;
• 13 pastaba žemės ir pastatų tikroji vertė, ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas;
• 15 pastaba investicijų atsiperkamosios vertės įvertinimas;
• 19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamos iš statybos sutarčių;
• 25 pastaba nuomos klasifikavimas;
• 26 pastaba atidėjiniai garantiniam remontui.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl įvertinimo, apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas ir kitas finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas. Bendrovėje nėra investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, finansinio turto, skirto pardavimui, ir finansinio turto, apskaityto tikraja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai iki pareikalavimo.

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Bendrovė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis isipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Neišvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Efektyvios palūkanų normos metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Bendrovė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas atitinkama metinio pastatų perkainojimo nusidėvėjimo suma ir apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytajį pelną arba nuostolį.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto kaip pelnas arba nuostolis. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai ilgalaikio materialiojo turto atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio materialiojo turto vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant ilgalaikio materialiojo turto sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su ilgalaikio materialiojo turto aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, kai patiriamos.

Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų ilgalaikio materialiojo turto sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

· Pastatai	8–40 metų
• Mašinos ir prengimai	5-10 metų
· Transporto priemones	5-10 metų
• Irankiai ir kitas turtas	3-6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostolis iš perleidimo apskaičiuojamas iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomas grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis - 3 metai.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos sumos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys (tęsinys)

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant efektyvią palūkanų normą. Efektyvios palūkanų normos metodas, yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertes, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto grupių pinigų srautų.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai (tęsinys)

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartą sumą bei kitas sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai ivertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostolis nedelsiant pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Dividendai pripažįstami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos ir finansinio turto vertės sumažėjimas. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynąja verte kaip pelnas arba nuostolis.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarifų.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Bendrovės akcijomis, įtaką.

Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

Informacija, susijusi su geografiniais segmentais, pateikiama finansinėse ataskaitose. 2012 m. Bendrovėje buvo išskirti trys segmentai: Lietuva, Rusija ir Švedijos Karalystė (2011 m .: Lietuva, Rusija ir Jungtinė Karalystė).

Standartai, išaiškinimai ir išleistų standartų dar negaliojančios pataisos

Apskaitos politika, kurią Bendrovė taikė visai finansinei informacijai, pateiktai šiose finansinėse ataskaitose, yra tokia pati kaip ir praėjusiais metais. Nauji TFAS ir jų išaiškinimai, kurie įsigaliojo 2012 m., neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai ir išaiškinimai

Buvo išleisti naujieji ir peržiūrėti TFAS ir išaiškinimai, kurie galios 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems finansiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Bendrovė nusprendė netaikyti per anksti naujų standartų ir išaiškinimų. Naujų ir peržiūrėtų standartų, kurie bus taikomi pirmą kartą, galimos įtakos įvertinimai, kuriuos pateikė Bendrovės vadovybė, pateikiami žemiau.

• 7-ojo TFAS ir 32-ojo TAS pataisos "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita"

7-ojo TFAS "Atskleidimas" pataisose (galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai) pateikiami nauji atskleidimo reikalavimai, susiję su finansiniu turtu ir įsipareigojimais, kurie finansinės būklės ataskaitoje užskaitomi tarpusavyje arba kuriems taikoma bendroji tarpusavio užskaitos sutartis arba panašūs susitarimai.

32-ojo TAS pataisose (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai) aiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši teisė nepriklauso nuo ateities įvykio ir yra teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju. Bendrovė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ji nėra sudariusi bendrųjų tarpusavio užskaitų ar panašių sutarčių.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai ir išaiškinimai (tęsinys)

• · 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 11-asis TFAS "Jungtinė veikla", 12asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai). 10-ajame TFAS pateiktas bendras modelis, kuris taikomas visų ūkio subjektų, į kuriuos investuojama, kontrolės analizėje, įskaitant ūkio subjektus, kurie šiuo metu laikomi specialiosios paskirtiems įmonėmis pagal SIK 12-ąjį aiškinimą. 10-ajame TFAS pateikti nauji kontrolės vertinimo reikalavimai, kurie skiriasi nuo 27-ajame TAS (2008 m.) nustatytų reikalavimų. Pagal naują bendrą kontrolės modelį, investuotojas kontroliuoja ūkio subjektą, į kurį investuojama, kai:
  • (1) jis gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama;
  • (2) jis gali paveikti šią grąžą naudodamasis savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama; ir
  • (3) yra galios valdyti ir gražos ryšys.

Į naują 10-ąjį TFAS taip pat įtraukti atskleidimo reikalavimai ir reikalavimai, susiję su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu.

Pagal 11-ąjį TFAS išskiriamos dvi jungtinės veiklos rūšys, ir kiekvienai iš jų taikomas skirtingas apskaitos modelis:

• bendra veikla kai bendrai kontroliuojančios šalys, vadinamieji bendros veiklos vykdytojai, turi teisių į tos veiklos turtą ir prievolių vykdyti su ta veikla susijusius įsipareigojimus;
• bendra įmonė kai bendrai kontroliuojančios šalys, vadinamieji bendros įmonės dalininkai, turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą.

11-asis TFAS išskiria iš 31-ojo TAS "bendrai kontroliuojamų įmonių" tuos atvejus, kuriais toks atskyrimas tam tikrais atvejais yra neveiksmingas, nors jungtinei veiklai ir numatyta tam tikra struktūra. Tokia veikla vertinama panašiai kaip bendrai kontroliuojamas turtas ir (arba) veikla pagal 31-ajį TAS, ir dabar vadinama bendra veikla. 11-uoju TFAS panaikinama galimybė laisvai pasirinkti, kurį metodą taikyti: nuosavybės ar proporcingo konsolidavimo; finansinėse ataskaitose visada privalo būti naudojamas nuosavybės metodas.

12-ajame TFAS reikalaujama atskleisti papildomą informaciją, susijusią su priimtais reikšmingais sprendimais ir prielaidomis, padarytomis nustatant turimų dalių pobūdį ūkio subjekte arba struktūroje, turimų dalių pobūdį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje ir asocijuotose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose.

Naujųjų standartų pirminio taikymo įtaka priklausys nuo konkrečių faktų ir aplinkybių, susijusių su ūkio subjektais, į kuriuos Bendrovė investuoja, ir nuo konkrečių Bendrovės jungtinės veiklos faktų ir aplinkybių pirminio taikymo datą. Todėl nėra praktiška atlikti šios įtakos finansinėms ataskaitoms analizės iki šių pataisų pirminio taikymo datos.

· 13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" (taikomas perspektyviai 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). 13-asis TFAS pakeičia atskiruose TFAS pateiktas tikrosios vertės nustatymo gaires vienu tikrosios vertės nustatymo gairių šaltiniu. Jame apibrėžiama tikroji vertė, nustatoma tikrosios vertės nustatymo sistema ir išdėstomi informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo reikalavimai. 13-ajame TFAS paaiškinama, kaip nustatyti tikrąją vertę, kai to reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Bendrovė nemano, kad 13-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes vadovybė mano, kad metodai ir prielaidos, naudojami nustatant turto tikrąją vertę, reikšmingais atžvilgiais atitinka 13-ojo TFAS reikalavimus.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai ir išaiškinimai (tęsinys)

• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas. Kitų bendrųjų pajamų elementų pateikimas" pataisos (galioja 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai). Pataisose:
  • reikalaujama, kad ūkio subjektas tuos kitų bendrųjų pajamų straipsnius, kurie ateityje galėtų būti pergrupuojami į pelno (nuostolių) ataskaitą, pateiktų atskirai nuo tų, kurie niekada nebus pergrupuojami. Jeigu kitų bendrųjų pajamų straipsniai pateikiami prieš atskaičiuojant susijusius mokesčius, bendra mokesčių suma turi būti paskirstyta tarp šių skyrių;
  • pakeičiamas ataskaitos pavadinimas iš "Bendrųjų pajamų ataskaita" į "Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita", tačiau leidžiama vartoti ir kitus pavadinimus.

Pataisų taikymo pirmą kartą įtaka priklausys nuo konkrečių kitų bendrųjų pajamų straipsnių pirminio taikymo datą.

• 12-ojo TAS "Atidėtasis mokestis. Turto vertės atgavimas" pataisos (galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai). Šiomis pataisomis įvedama paneigiama prielaida, kad tikrąja verte įvertinto investicinio turto balansinė vertė būtų atgauta vien tik parduodant tą turtą. Vadovybės ketinimas nebūtų svarbus, išskyrus tuos atvejus, kai investicinis turtas yra nudėvimasis ir yra laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – iš esmės sunaudoti visą su investiciniu turtu susijusią ekonominę naudą per jo naudingojo tarnavimo laikotarpį. Tai yra vienintelis atvejis, kai minėta prielaida gali būti paneigiama. Pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi investicinio turto.
• 19-asis TAS (2011 m.) "Išmokos darbuotojams" (galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai. Taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos). Pagal pataisą reikalaujama, kad aktuarinis pelnas ir nuostoliai būtų iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Pagal pataisą panaikinamas aktuarinio pelno ir nuostolių pripažinimui anksčiau taikytas "koridoriaus" metodas ir eliminuojama pasirinkimo galimybė pripažinti visus nustatytų išmokų įsipareigojimų bei plano turto pokyčius pelno (nuostolių) ataskaitoje, kas šiuo metu yra leidžiama pagal 19-ojo TAS reikalavimus. Pagal pataisą taip pat reikalaujama, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažinta tikėtina plano turto grąža būtų apskaičiuojama remiantis nustatytų išmokų įsipareigojimui taikoma diskonto norma. Pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi nustatytų išmokų planų.
• 27-ajame TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams) pateikiami nedideli paaiškinimai. Standartas nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu, kurie įtraukti į 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Bendrovė nemano, kad 27-asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi dėl jo Bendrovės apskaitos politika nėra keičiama.

Patvirtinti, bet dar nejsigalioję standartai ir išaiškinimai (tęsinys)

• 28-asis TAS (2011 m.) "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai). Buvo padarytos nedidelės 28-ojo TAS (2008 m.) pataisos:
  • Asocijuotosios įmonės ir bendros įmonės, laikomos pardavimui. Investicijai į asocijuotąją ar bendrą įmonę arba tokios investicijos daliai, kuri atitinka priskyrimo skirtam parduoti turto kriterijus, ūkio subjektas turi taikyti 5-ąjį TFAS "Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla". Bet kuri išlaikyta investicijos dalis, neklasifikuojama kaip skirta parduoti, turi būti apskaitoma taikant nuosavybės metodą iki dalies, kuri klasifikuojama kaip skirta parduoti, perleidimo. Po perleidimo bet kokią išlaikytą dalį ūkio subjektas turi apskaityti nuosavybės metodu, jei ta išlaikyta dalis ir toliau yra asocijuotoji ar bendra įmonė.
  • Nuosavybės dalies asocijuotoje ar bendroje įmonėje pokytis. Anksčiau 28-ajame TAS (2008 m.) ir 31-ajame TAS buvo aiškinama, kad dėl reikšmingos įtakos ar bendros kontrolės nutraukimo visais atvejais būtina iš naujo įvertinti išlaikytą nuosavybės dalį, net jei reikšminga įtaka buvo pasiekta dėl bendros kontrolės. Dabar pagal 28-ajį TAS (2011 m.) reikalaujama, kad esant tokioms aplinkybėms, išlaikytos investicijos dalies iš naujo vertinti nereikia.

Bendrovė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi investicijų į asocijuotąsias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis nejvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(litais)	2012	2011
Pirkėjų įsiskolinimas	75 698 974	60 206 979
Suteiktos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos	33 320 830	29 023 001
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas finansinis turtas	3 677 048	6 446 835
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17 892 250	43 686 824
ls viso	130 589 102	139 363 639
Pirkėjų įsiskolinimas:
(litais)	2012	2011
Savivaldybės ir valstybės institucijos	9 632 335	4 373 724
Kiti	66 066 639	55 833 255
lš viso pirkėjų įsiskolinimo	75 698 974	60 206 979

Kredito rizika (tęsinys)

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis, ataskaitų sudarymo dieną pagal klientus:

(litais)	2012	్దా	2011	్దా
1 klientas	12 695 421	16,8	11 235 116	18,7
2 klientas	12 145 579	16,0	11 104 430	18,4
3 klientas	10 480 737	13,8	9 642 244	16,0
4 klientas	8 043 448	10,6	5 100 270	8,5
5 klientas	6 225 240	8,2	3 395 898	5,6
6 klientas	4 102 311	5,4	3 306 219	5,5
7 klientas	3 387 005	4.5	3 049 643	5.1
Kiti klientai	29 781 219	39.4	23 056 492	38,3
Vertės sumažėjimas	(11 161 986)	(14,7)	(9 683 333)	(16,1)
Iš viso	75 698 974	100	60 206 979	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(litais)	2012	2011
Vietinė rinka (Lietuva)	64 590 653	57 598 286
Rusija	10 585 539	2 608 693
Švedija	522 782	こ
Iš viso	75 698 974	60 206 979

Prekybos gautinų sumų senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(litais)	2012	Vertės sumažėjimas	2011	Vertės sumažėjimas
Neuždelstos	60 051 366		41 962 264
Uždelstos 0–30 dienų	4 752 204		7 516 834
Uždelstos 30-90 dienų	540 562		2 613 680
Daugiau nei 90 dienų	21 516 828	11 161 986	17 797 534	9 683 333
Iš viso	86 860 960	11 161 986	69 890 312	9 683 333

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Apskaitytą vertės sumažėjimą taip pat sudaro bendrai įvertinti nuostoliai dėl likusių pirkėjų įsiskolinimų, kurie jau buvo patirti, bet dar neidentifikuoti. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Išduotos paskolos yra gautinos iš susijusių šalių ir 2012 m. gruodžio 31 d. nėra pradelstos.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra minimali.

Trumpalaikį ir ilgalaikį kitą finansinį turtą sudaro terminuoti indėliai bankuose ir grynieji pinigai banko sąskaitoje, kaip garantija.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika -- tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2012 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
	Likutinė	grynųjų	6 mėn. arba	6-12		2-5
(litais)	verte	pinigų srautai mažiau		menesiy	1-2 metai	metal
Įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	539 517	550 210		171 716 378 494
Skolos tiekėjams	42 547 398		42 547 398 42 547 398
Iš viso		43 086 915 43 097 608 42 719 114 378 494

Toliau pateikiami 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

	Likutinė	Sutartiniai grynųjų	6 mėn. arba	6-12		2-5
(litais)	verte	pinigų srautai	mažiau	menesių	1-2 metai metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	2 120 012	2 204 558		934 337 721 743	548 478
Skolos tiekėjams	35 536 154	35 536 154 35 536 154
Iš viso		37 656 166			548 478

Palūkanų normos, taikytos apskaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2012
Paskolos ir kitos finansinės skolos	1,24 % -2,51%
	2011
Paskolos ir kitos finansinės skolos	1.78 % - 2.73 %

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Valiutos rizika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos keitimo kurso rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei litais. Bendrovė nenaudoja jokių finansinių priemonių, kad išvengtų užsienio valiutos keitimo rizikos.

Rinkos rizika (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:

		Vidurkis,		Vidurkis.
	2012-12-31	2012	2011-12-31	2011
1 EUR =	3.4528	3,4528	3,4528	3.4528
1 GBP =	4,2015	4,2565	4.1310	3.9780
1 SEK =	0,4004	0,3967	0.3860	0,3824
1 USD =	2,6060	2.6867	2.6694	2.4817
1 RUB =	0.0859	0,0865	0.0833	0.0845

Toliau pateikiama valiutos rizikos atvira pozicija:

2012 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	USD	GBP	SEK
Ilgalaikės suteiktos paskolos Pirkėjų įsiskolinimas	13 156 728 64 583 946	6 707	10 585 539			522 782
Trumpalaikės suteiktos paskolos Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas	9 423 015		10 741 087
finansinis turtas	3 677 048
Pinigai ir pinigų ekvivalentai Paskolos ir kitos finansinės	13 193 138	546 473	3 416 369	27 473	124 092	584 705
skolos	(13 213)	(526 304)
Skolos tiekėjams	(40 227 221)	(923 043)	(1 105 339)			(291 795)
Valiutos rizikos atvira
pozicija, iš viso	63 793 441	(896 167)	23 637 656	27 473	124 092	815 692
2011 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	USD	GBP	SEK
Ilgalaikės suteiktos paskolos	15 235 649
Pirkėjų įsiskolinimas Trumpalaikės suteiktos	54 290 858	3 307 428	2 608 693
paskolos Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas	5 903 956		7 883 396
finansinis turtas	6 446 835
Pinigai ir pinigų ekvivalentai Paskolos ir kitos finansinės	27 545 244	7 514 082	8 483 084	21 836	122 578
skolos		(2 120 012)
Skolos tiekėjams	( 32 462 363)	(204 384)	(2 868 044)		(1 363)
Valiutos rizikos atvira
pozicija, iš viso	76 960 179	8 497 114	16 107 129	21 836	121 215	0

Bendrovės funkcinė valiuta yra litas. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika dėl pirkimų ir mokėtinų sumų bei pardavimų ir gautinų sumų, kurios yra apskaitomos kitomis valiutomis nei litais ar eurais. Rizika, susijusi su operacijomis eurais, yra laikoma nereikšminga, nes litas yra susietas su euru pastoviu santykiu.

Sumažėjus Rusijos rublio valiutos kursui 0,005 punktais, Bendrovės pelnas sumažėtų apie 1 339 tūkst. litų.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR ir VILIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Rinkos rizika (tęsinys)

Pateikiame kintančios palūkanų normos finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus:

	Sutarties
	valiuta	2012
Suteiktos ilgalaikės paskolos	LTL	13 156 728
Suteiktos trumpalaikės paskolos	LTL	9 423 015
Finansinės nuomos įsipareigojimai	eok	(539 517)
Iš viso		22 040 226

Palūkanų normai padidėjus 0,5 proc., Bendrovės pelnas padidėtų apie 110 tūkst. litų.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas - palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo gražą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Bendrovės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Bendrovės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Bendrovės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Bendrovės vadovybė užtikrina, kad Bendrovės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Bendrovė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Bendrovėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Bendrovė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Bendrovės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Bendrovės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

Segmentai 5.

NACTICATION			Švedijos
2012 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Karalystė	Iš viso
Pajamos	224 100 885	35 011 912	3 734 255	262 847 052
Pardavimo savikaina	(213 111 814)	(30 561 002)	(3 757 567)	(247 430 383)
Kitos pajamos	975 470	4 950	0	980 420
Veiklos sanaudos	(8 811 969)	(1 337 907)	(96 655)	(10 246 531)
Kitos sanaudos	(1 055 107)	0	0	(1 055 107)
Turto nuvertėjimas	107 538	0	0	107 538
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 734 728)	(107 160)	(4 928)	(3 846 816)
Veiklos rezultatas	(1 529 725)	3 010 793	(124 895)	1 356 173
Pajamos iš finansinės ir investicinės veiklos	979 826	591 298	0	1 521 124
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	(190 188)	(343 980)	(31 213)	(565 381)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	44 320	(908 087)	0	(863 767)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(745 767)	2 350 022	(156 108)	1 448 149

Segmento turtas

Dezmento vai us			Švedijos
2012 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Karalystė	iš viso
Ilgalaikis turtas	62.045.208	316 468	0	62 361 676
Atsargos	8 962 778	59 831	0	9 022 609
Kitas trumpalaikis turtas	94 389 969	34 182 594	602 162	129 174 725
Segmenty turto iš viso	165 397 955	34 558 893	602 162	200 559 010
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	539 517	0	0	539 217
Prekybos skolos tiekėjams	41 152 829	1 105 339	289 230	42 547 398
Kitos mokėtinos sumos	15 529 325	10 074 350	0	25 603 675
Segmentų įsipareigojimų iš
viso	57 221 671	11 179 689	289 230	68 690 590
Ilgalaikio turto įsigijimai	1 727 367	0	0	1 727 367

Segmentai (tęsinys) 5.

		Jungtinė
Lietuva	Rusija	Karalystė	ls viso
182 572 358	25 359 433	10 782 527	218 714 318
(170 722 746)	(21 822 778)	(8 002 420)	(200 547 944)
888 947	1 253	0	890 500
(8 635 519)	(1 096 378)	(145 318)	(9 877 215)
(686 110)	0	0	(686 110)
365 111	0	0	365 111
(4 808 901)	(47 367)	(9 572)	(4 865 840)
(1 026 860)	2 394 463	2 625 217	3 992 820
1 210 102	452 895	16 658	1 679 655
(911 623)	(131 859)	(62 456)	(1 105 938)
(23 168)	(2 172 611)	(774 816)	(2 970 595)
(751 549)	542 888	1 804 603	1 595 942

Segmento turtas

			Jungtinė
2011 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Karalystė	ls viso
Ilgalaikis turtas	70 852 207	384 012	22 295	71 258 514
Atsargos	9 747 686	17 984	3 349	9 769 019
Kitas trumpalaikis turtas	109 695 251	14 807 307	3 070 330	127 572 888
Segmentų turto iš viso	190 295 144	15 209 303	3 095 974	208 600 421
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	2 120 012	0	0	2 120 012
Prekybos skolos tiekėjams	32 394 019	2 868 183	273 952	35 536 154
Kitos mokėtinos sumos	28 628 032	11 798 232	83 297	40 509 561
Segmentų įsipareigojimų iš
viso	63 142 063	14 666 415	357 200	78 165 727
Ilgalaikio turto įsigijimai	1 750 182	0	0	1 750 182

Didžiausias pirkėjas

Pajamos iš didžiausio pirkėjo per 2012 metus sudarė apytiksliai 79 320 tūkst. litų (2011 m.: 29 175 tūkst. litų) visų Bendrovės pajamų.

ó.	Pardavimo savikaina (litais)	2012	2011
	Statybos subrangovai	104 193 709	88 778 502
	Zaliavos ir komplektavimo gaminiai	85 074 376	57 834 907
	Darbo užmokesčio sanaudos	29 232 656	30 432 626
	Nusidėvėjimas	2 599 853	3 559 475
	Amortizacija	8 069	7 765
	Kitos sąnaudos	26 321 720	23 501 909
	Pardavimo savikainos iš viso	247 430 383	204 115 184
7.	Pardavimo sanaudos
	(litais)	2012	2011
	Darbo užmokesčio sąnaudos	209 695	240 353
	Reklamos ir panašios sąnaudos	115 567	وي والع
	Pardavimo sąnaudų iš viso	325 262	337 271
ర్లో	Administracinės sąnaudos (litais)	2012	2011
	Darbo užmokesčio sąnaudos	6 754 515	5 367 485
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	3 190 075	4 264 039
	Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas	1 478 653	(2 719 632)
	Nusidėvėjimas	843 056	910 114
	Veiklos mokesčių sąnaudos	422 744	379 042
	Amortizacija	17 086	13 917
	Išankstinių apmokėjimų vertės sumažėjimas	(72 532)	(94 053)
	Kitos sąnaudos	1 026 950	1 987 787
	Administracinių sąnaudų iš viso	13 660 547	10 108 699
9.	Darbo užmokesčio sąnaudos (litais)	2012	2011
	Atlyginimai	24 860 808	24 884 058
	Socialinio draudimo imokos	7 724 975	7 277 519
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	4 164 476	4 030 901
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	(553 393)	(452 014)
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	36 196 866	36 040 464
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	29 232 656	30 432 626
	Administracinėse sąnaudose	6754 515	5 367 485
	Pardavimo sanaudose	209 695	240 353
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	36 196 866	36 040 464

	10. Kitos pajamos ir sąnaudos (litais)	2012	2011
		887 352	759 990
	Nuomos ir kitos pajamos Pelnas iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo	93 068	130 210
	Kitų pajamų iš viso	980 420	890 200
	Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos Nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo	(1 053 606) (1 501)	(1 034 712) (16 132)
	Kitų sąnaudų iš viso	(1 055 107)	(1 050 844)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(74 687)	(160 344)
	11. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos (litais)	2012	2011
	Palūkanų pajamos Kitos pajamos	1 516 879 4 245	1 619 308 60 347
	Finansinės veiklos pajamų iš viso	1 521 124	1 679 655
	Palūkanų sąnaudos Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka Kitos sanaudos	(437 248) (110 048) (18 085)	(423 644) (650 950) (31 344)
	Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(565 381)	(1 105 938)
	Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	955 743	573 717
12.	Pelno mokestis
	Pelno mokesčio sanaudos:
	(litais)	2012	2011
	Mokėtino pelno mokesčio sąnaudos	908 086	2 947 427
	Atidėtojo mokesčio pokytis	(44 319)	23 168
	Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	863 767	2 970 595

Nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % tarifą Rusijos Federacijoje ir 26,3 % tarifą Švedijos Karalystėje (nuo 2011 m. sausio 1 d.: 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % tarifą Rusijoje ir 28 % tarifą Jungtinėje Karalystėje).

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Galiojančio mokesčio tarifo sutikrinimas:

(litais)		2012		2011
Metų pelnas		1 448 149		1 595 942
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso		863 767		2 970 595
Pelnas, nejskaitant pelno mokesčio		2311916		4 566 537
Pelno mokestis, taikant Bendrovės mokesčio tarifą
Lietuvoje	15,0 %	346 787	15,0 %	684 981
Mokesčio tarifų įtaka užsienio šalių jurisdikcijose	7,0 %	162 906	10,3 %	471 099
Neleidžiami atskaitymai	28,2 %	652 157	28,6 %	1 308 232
Neapmokestinamos pajamos	(2,2) %	(50 513)	(0,6) %	(27 231)
Mokestiniai nuostoliai, kuriems anksčiau nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas Panaudoti mokestiniai nuostoliai, kuriems atidėtojo pelno	0 %	0	12,2%	556 682
mokesčio turtas nebuvo pripažintas	(8,8) %	(203 251)	0%	0
Nerealizuotų laikinųjų skirtumų pokytis	(1,9) %	(44 319)	(0,5)%	(23 168)
	37,3 %	863 767	65,0 %	2 970 595

Atidėtasis mokestis:
2012 (litais)			2011
	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis
Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas	11 161 986	1 674 298	9 683 333	1 452 500
Sukauptos premijos	360 222	54 033	1 155 754	173 363
Atostogų rezervas	816 027	122 404	690 723	103 608
Atidėjinys garantiniam remontui	1 195 432	179 315	1 060 670	159 101
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės
vertes	310 134	46 520	173 831	26 075
Mokestiniai nuostoliai	2 356 205	353 431	3 711 212	556 682
Mokesčių skirtumai užsienio šalių jurisdikcijose	9 711 144	1 456 672	8 054 944	1 208 242
Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas		(3 473 052)		(3 206 080)
Atidėtojo mokesčio turto iš viso		413 621		473 491
Zemės ir pastatų perkainojimas	6 268 671	940 301	6 963 265	1 044 490
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		940 301		1 044 490
Atidėtasis mokestis, grynąja verte		(526 680)		(570 999)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas iki tiek, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:

Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte	(526 680)	(570 999)
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose Apskaityta kaip pelnas arba nuostolis	44 319	(23 168)
Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte	(570 999)	(1 007 506) 459 675
(litais)	2012	2011

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

13. Materialusis turtas

litais)	Žemė ir pastatai	Mašinos ir prengimai	Transporto priemonės	kitas turtas Irankiai ir	Nebaigta statyba	VISO ાં દિ
Savikaina (žemės ir pastatų tikroji vertė Likutis 2011 m. sausio 1 d.	26 367 223	133 16 177	631 229 8	708 858 6		61 034 293
sigijimai	425 332	221 210	753 727	283 462		1 732 682
l urto perkamojimas	411 293) (ਤੇ					411 293) (3
Perleidimai		756) (293	600) (77	(164 857)		213) (536
Likutis 2012 m. sausio 1 d.	23 288 355	16 093 598	382 281 6	0 156 134		819 469 58
lsigijimai	367 771	676 415	325 352	062 398		533 834
l'urto perkamojimas Perleidimai	423) 759) (14 (37	(846 753)	(148 444)	(653 082)		423) 686 038 (14
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	23 603 944	521 15 662	485 263 6	9 901 114		58 652 842
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas Likutis 2011 m. sausio 1 d.	10 175 693	332 384 12	6 492 312	066 810 8		37 067 199
Nusidėvėjimas per metus	008 162	540 897	096 670 -	786 841		844 158 4
l'urto perkamojimas	352 40					40 352
Perleisto turto nusidevejimas		506) 276	રવેતે) (32	(163 594)		699) (472
Likutis 2012 m. sausio 1 d.	224 207	13 953 418	556 383	8 745 002		41 479 010
Nusidėvėjimas per metus	997 644	213 1 444	775 942	862 603		821 661 દ
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	765) (28					(28 765)
Perleisto turto nusidėvėjimas	517) (37	(846 730)	(148 436)	(644 105)		676 788 C
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	155 569 12	14 550 901	889 183 8	8 704 759		43 595 118
Likutinė vertė
2012 m. sausio 1 d.	12 064 148	2 140 180	1 724 999	1 411 132		17 340 459
2012 m. gruodžio 31 d.	11 448 375	1 111 620	1 301 374	1 196 355		15 057 724

30

13. Materialusis turtas (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2011 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu Bendrovės žemės ir pastatų vertinimu. 2012 metais nekilnojamojo turto rinkoje neįvyko jokių svarbesnių pasikeitimų, todėl, vadovybės manymu, pastatų vertinimo 2012 metų pabaigoje atlikti nereikėjo ir jokių korekcijų dėl turto perkainojimo finansinės ataskaitose už 2012 metus nebuvo atliekama. Perkainojimo sumažėjimas (14 423 litais) 2012 metais yra susijęs su parduotais pastatais, kuriems buvo apskaitytas perkainojimas (pardavimo datą perkainojimas buvo atstatytas).

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2012 m. gruodžio 31 d., būtų 5 836 tūkst. litų (2011 m. gruodžio 31 d.: 5 786 tūkst. litų).

(litais)	2012	2011
Nusidėvėjimas apskaitytas: Pardavimo savikainoje Administracinėse sąnaudose Kitose sąnaudose	2 599 853 843 056 378 752	3 559 475 910 114 374 569
Nusidėvėjimo iš viso	3 821 661	4 844 158

Žemė ir pastatai, kurių likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 8 180 270 litų, įkeisti bankams (žr. 28 pastabą). Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 507 461 litui (2011 m.: 2 064 093 litams).

14. Nematerialusis turtas

	Programinė	Kitas turtas	īš viso
(litais)	iranga
Savikaina Likutis 2011 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai	672 182 17 500	16 280	688 462 17 500
Likutis 2012 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai	689 682 193 533	16 280	705 962 193 533
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	883 215	16 280	899 495
Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2011 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleisto turto amortizacija	646 896 21 682	16 279	663 175 21 682
Likutis 2012 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleisto turto amortizacija	668 578 25 155	16 279	684 857 25 155
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	693 733	16 279	710 012
Likutinė vertė 2012 m. sausio 1 d.	21 104	1	21 105
2012 m. gruodžio 31 d.	189 482	1	189 483

2012		2011
Valdoma dalis	Savikaina	Valdoma dalis	Savikaina
68 %	30 652 000	68 %	30 652 000
100 %	1 177 672	100 %	1 177 672
96 %	776 482	96 %	776 482
100 %	500 000	100 %	500 000
100 %	240 000	100 %	240 000
100 %	81 500	100 %	81 500
100 %	13 175	100 %	13 175
69 %	10 000	60 %	10 000
100 %	4 377	100 %	4 377
	(13 175)		(13 175)
	33 442 031		33 442 031

15. Investicijos į dukterines įmones

(litais)

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

(litais)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2012-12-31	Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2012	Nuosavas kapītalas 2011-12-31	Grynasis pelnas (nuostoliai) už 2011
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo turto
(konsoliduota - žr. žemiau)	vystymas	16 651 351	2 210 392	14 890 736	(1 809 669)
000 "Baltlitstroj"	Statyba	33 821	876 363	(307 421)	1 120 067
	Statyba: elektros
UAB "Vekada"	instaliacija	5 184 713	451 637	4 524 873	65 503
	Statyba: mediniai
UAB "Skydmedis"	namai	1 780 745	458 002	1 322 743	256 484
	Statyba:
	kondicionavimo
UAB "Alinita"	iranga	119 285	196 977	(77 693)	(155 372)
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	1 103 468	(60 281)	1 163 749	(242 989)
SIA "PS Trests"	Statyba	(784 021)	45 091	(827 456)	(4 390)
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Statyba	42 060	(9 320)	47 488	80 145
	Nekilnojamojo turto
TUB "Vilniaus papėdė"	vystymas	3 808	220	2 470	(11 255)

Rengiant finansines ataskaitas, buvo apskaičiuotos investicijų atsiperkamosios vertės. Investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į atskirų vykdomų statybos projektų atsiperkamumą. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė, ir 2012 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" turi toliau nurodytas specialiosios paskirties dukterines įmones:

			Grynasis		Grynasis
		Nuosavas	pelnas	Nuosavas	pelnas
		kapītalas	(nuostoliai) už	kapitalas	(nuostoliai) už
(litais)	Valdoma dalis	2012-12-31	2012	2011-12-31	2011
000 "Baltevromarket"	100 %	(11 409 022)	(319 769)	(10 639 477)	(1 557 340)	(i)
UAB "Verkių projektas"	100 %	5 523 791	4 006 853	1 516 938	1 254 357	(ii)
UAB "Ateities projektai"	100 %	957 165	(16 948)	974 116	(1 345 088)	(111)
UAB "Kauno erdvė"	100 %	(4 629 738)	(141 629)	(4 488 109)	(395 903)	(111)
UAB "Sakališkės"	100 %	(4 351 167)	(198 694)	(4 152 473)	492 217	(111 )
UAB "Seškinės projektai"	100 %	4 452 341	(12 371)	4 464 712	(142 489)	(iii)

15. Investicijos į dukterines įmones (tesinys)

• (i) Reikšminga investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo OOO "Baltevromarket" Kaliningrade. OOO "Baltevromarket" toliau sėkmingai vykdo nekilnojamojo turto projektą: 2012 m. pradėti aukšto slėgio dujų vamzdžio (bendras trasos ilgis - 1 524 m) iškėlimo iš užstatymo zonos darbai, rengiama išpildomoji dokumentacija objekto pridavimui. Pasibaigus šildymo sezonui, bus atliktas dujų pajungimas nauja trasa. 2012 m. vyko derybos su potencialiais nuomininkais, su kuriais 2013 m. planuojama pasirašyti nuomos sutartis. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė turi nepriklausomo vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto "Newsec/Re&Solution" ivertinimą, OOO "Baltevromarket" rinkos vertė 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 67 370 000 EUR. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigu srautu metodas. Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas, gali būti išskaidyta taip:
  • · diskonto norma 10 %:
  • · planuojama kapitalizacijos norma 8,5 %;
  • prekybos centro plotas: nuomos kainos nuo 10 iki 34 EUR/kv. m, užimtumo koeficientas - nuo 75 iki 98 %;
  • · gyvenamasis plotas: pardavimo kaina 1 100 EUR/kv. m;
  • viešbučio plotas: kambarių skaičius 250, kambario kaina nuo 85 iki 95 EUR/už naktį, vidutinis užimtumas – 70 %.

2012 metais nekilnojamojo turto rinkoje nejvyko jokių svarbesnių pasikeitimų, todėl, vadovybės manymu, OOO "Baltevromarket" vertinimo 2012 metų pabaigoje atlikti nereikėjo.

• (ii) UAB "Verkių projektas" 2012 m. gruodžio mėnesį Vilniuje baigė statyti ir pridavė valstybinei komisijai septynių aukštų biurų centrą -- Ulonų verslo centras. Siekdama pagristi atsiperkamąją vertę, Bendrovė gavo nepriklausomo vertintojo UAB "Resolution Valuations" rinkos kainų įvertinimą. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 11 %, planuojama kapitalizacijos norma - 8,5 %).
• (iii) Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Atliekant turto kainų skaičiavimus, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma 15 %, planuojama kapitalizacijos norma - 20 %).

Vadovybės vertinimu, išskyrus SIA "PS Trests", investicijos į dukterines įmones nenuvertėjusios.

16. Suteiktos ilgalaikės paskolos

(litais)	Palūkanų norma	Terminas	2012	2011
UAB "PST investicijos"
(paskola)	6 men. VILIBOR+2.2 %	2015-03-31	10 858 503	5 235 649
UAB "PST investicijos"
(paskola)	6 mėn. VILIBOR+1.9 %	2014-09-01	2 273 554	0
AB "Panevėžio keliai" (paskola) 3 mėn. VILIBOR+1,9 %		2013-01-12	0	10 000 000
Kitos			24 671	こ
Iš viso			13 156 728	15 235 649

17. Kitas ilgalaikis finansinis turtas

2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo kito finansinio turto (2011 m. gruodžio 31 d. kitą ilgalaikį turtą sudarė terminuotas indėlis (3 677 048 litai) ir deponuotos lėšos pagal garantiją 742 000 litų (terminas atitinkamai 2013 m. gegužės mėn. ir 2013 m. liepos mėn.).

18. Atsargos

(litais)	2012	2011
Zaliavos ir komplektavimo gaminiai	9 096 771	7 705 806
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	235 972	2 237 044
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(310 134)	(173 831)
Atsargų iš viso	9 022 609	9 769 019

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas savikainoje.

Pirkėjų įsiskolinimas 19. 2012 2011 (litais) 67 001 291 60 648 728 Gautinos sumos iš pirkėjų 7 769 473 18 129 961 Gautinos sumos iš susijusių šalių 1 729 708 1 472 111 Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą (9 683 333) (11 161 986) Vertės sumažėjimas 75 698 974 60 206 979 Pirkėjų įsiskolinimo iš viso

2012 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintą nuostolį, buvo lygios 233 192 070 litų (2011 m.: 112 757 857 litams). 2012 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos buvo lygios 244 735 903 litams (2011 m.: 122 256 984 litams). Skirtumas tarp šių sumų pateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 27 pastaboje), kurių suma 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 11 543 833 litams (2011 m.: 9 499 127 litams).

2012 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 7 688 215 litų (2011 m.: 10 288 013 litų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėti 4 pastabą.

20. Suteiktos trumpalaikės paskolos

(litais)	Palūkanų norma	l'erminas	2012	2011
UAB "PST investicijos" (paskola)	6 mėn. VILIBOR+1,9 %	2013-05-12	5 423 015	5 891 956
000 "Baltlitstroj" (paskola)	5 % fiksuotos	2013-09-01	10 741 087	7 883 396
AB "Panevėžio keliai"*	3 mėn. VILIBOR+1,9 % 2013-01-11		4 000 000
Kitos trumpalaikės paskolos				12 000
Iš viso			20 164 102	13 787 352

*Iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos paskola nebuvo grąžinta.

21. Kitas trumpalaikis finansinis turtas

2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo terminuotą indėlį banke, kuris sudaro 3 677 048 litus (terminas – 2013 m. gegužės mėn.) (2011 m. gruodžio 31 d.: grynuosius pinigus sąskaitoje, kaip garantija, kurie sudaro 2 027 787 litus (terminas 2012 m. sausio mėn.)).

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(litais)	2012	2011
Pinigai bankuose	17 875 198	42 865 402
Pinigai kasoje	17 052	58 494
Indėliai banke	()	762 928
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	17 892 250	43 686 824

23. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 litas. Bendrovės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2012 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(litais)	2012	2011
Perkainojimo rezervas	5 328 370	રે છે 8 તે રિ
Privalomasıs rezervas	1 635 030	1 635 030
Rezervų iš viso	6 963 400	7 553 805

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

	2012	2011
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	5 918 775	9 119 597
Perkainojimo rezultatas	0	(3 064 499)
Atstatytas perkainojimas parduotam turtui	(14 423)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(680 172)	(701 174)
Su perkainojimu susijes atidėtasis pelno mokestis	()	459 675
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis pelno mokestis	104 190	105 176
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	5 328 370	5 918 775

Privalomasis rezervas sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima paskirstyti.

24.	Vienai akcijai tenkantis pelnas
	(litais)	2012	2011
	Grynasis metų rezultatas	1 448 149	1 595 942
	Vidutinis akcijų skaičius	16 350 000	16 350 000
	Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	0,09	0.10

25. Paskolos ir kitos finansinės skolos

Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	539 517	2 120 012
Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai	539 517	537 785 1 582 227
(litais)	2012	2011

Finansinėse skolose yra apskaityti įsipareigojimai lizingo bendrovėms už finansinio lizingo sutarčių pagrindu įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą, kurio likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. yra 507 461 litas.

Susitarimo pradžioje Bendrovė nustato, ar toks susitarimas yra nuoma, ar jis apima nuomą. Atitinkamas turtas yra nuomos objektas, jei susitarimo įvykdymas priklauso nuo to konkretaus turto naudojimo. Susitarimas suteikia teisę naudoti tą turtą, jei susitarimas suteikia teisę Bendrovei kontroliuoti tą turtą.

Toliau pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimų išskaidymas:

2012 metai (litais)	Minimalios imokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos per vienerius metus	550 210	10 693	539 517 0
Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	0 ਵੰਤੀ ਨੇ 10	0 10 693	539 517
2011 metai (litais)	Minimalios imokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos per vienerius metus	1 656 080	73 853	1 582 227
Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	548 478	10 693	537 785
	2 204 558	84 546	2 120 012

2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo dvi galiojančias kredito sutartis su bankais, kurių limitas - 15 000 000 litų, galiojimo pabaiga - 2013 m., panaudotas kredito limitas 2012 m. gruodžio 31 d. – 0 litų (2011 m. gruodžio 31 d. galiojančių kredito sutarčių su bankais Bendrovė neturėjo).

26. Atidėjiniai garantiniam remontui

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2008-2012 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sanaudomis.

Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:

	2012	2011
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje	1 060 670	731 694
Panaudota ir apskaityta pardavimo savikainoje	(704 004)	(709 129)
Sukaupta per laikotarpi	838 766	1 038 105
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje	1 195 432	1 060 670

27. Kiti isipareigojimai

(litais)	2012	2011
Sukaupti atostoginiai	3 603 143	3 361 004
Sukauptos premijos darbuotojams	360 222	1 155 754
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	2 668 816	3 209 230
Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	11 543 833	9 499 127
Kiti įsipareigojimai	2 647 125	2 595 792
Kitų įsipareigojimų iš viso	20 823 139	19 820 907

28. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 21 300 591 lito garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d.

Materialusis turtas, kurio balansinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 2 917 843 litams, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje yra įkeisti bankui už suteiktą kredito liniją ir banko išleistas garantijas.

Materialusis turtas, kurio balansinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 5 262 427 litams, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje yra įkeisti bankui už suteiktą ir garantijų limitą. 2013 m. kovo 18 d. Kreditavimo sutartis su banku nutraukta.

Atsargos, kurių vertė 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 5 460 223 litams, būsimos įplaukos ir lėšų likučiai saskaitose ikeisti bankui pagal Kreditavimo sutartį.

Reikalavimo teisė į gautinas pagal Rangos sutartį, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje įkeistos bankui pagal garantijų limito sutartį.

Piniginis indėlis, kurio suma 3 677 048 litai, ir už jį gautos bei gautinos palūkanos įkeistos bankui už išleistą sutarties įvykdymo garantiją klientui.

Bendrovė dalyvauja keliose teisminėse bylose, kurių baigtis, vadovybės vertinimu, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai įriimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2012/2011 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, patronuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2012 m.:

(litais)	Sandorio pobūdis	2012	2011
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"	Palūkanos	517 750	306 543
000 "Baltlitstroj"	Prekės, paslaugos, palūkanos	18 121 280	4 837 944
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	273 212	443 689
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	585 292	52 962
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	143 900	116 732
SIA "PS Trests"	Palūkanos	68	801
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	200 282	41 130
UAB "Verkių projektas"	Prekės ir paslaugos	11 992 037	642 649
TUB "Vilniaus papėdė"	Išlaidų kompensavimas	0	10 943
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Palūkanos	0	946
Kitos susijusios įmonės
UAB "Panevėžys"	Paslaugos	727	43 750
	Prekės, paslaugos,
AB "Panevėžio keliai"	palūkanos	372 288	2 019 360
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	0	3 950
Kiti	Paslaugos	526	7 017
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
000 "Baltlitstroj"	Prekės ir paslaugos	10 712 127	7319326
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	9 277 761	3 775 275
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	6211615	1 435 310
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	3 090 920	1 008 166
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	105 448	180 354
UAB "PST investicijos"	Prekės ir paslaugos	19 657	0
UAB "Verkių projektas"	Prekės ir paslaugos	53 860	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Prekės ir paslaugos	947 600	1 827 377
TOB "Vilniaus papėdė"	Prekės ir paslaugos	26 685	12 224
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	3 451 771	3 891 913
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	5 128	27 431
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	2 134 544	2 368 629
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	260 912	379 900
UAB "Convestus"	Prekės ir paslaugos	319 587	320 000
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	19 847	0
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	0	207 034

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(litais)	2012	2011
Gautinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"	1 344 345	717 867
000 "Baltlitstroj"	18 121 280	1 752 760
"Kingsbud" Sp.z.o.o	130 051	49 864
UAB "Alinita"	0	87 709
TUB "Vilniaus papėdė"	3 387 005	1 192 742
UAB "Verkių projektas"	2001 558	()
UAB "Metalo meistrai"	427 461	1 812 790
SIA "PS Trests"	30	2 981
UAB "Skydmedis"	36 825	0
Kitos susijusios įmonės
UAB "Panevėžys"	2 243 300	2 392 300
Mokėtinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Vekada"	2 286 315	1 156 403
UAB "Skydmedis"	0	10 886
UAB "PST investicijos"	23 786	0
000 "Baltlitstroj"	0	603 355
UAB "Alinita"	528 256	0
Kitos susijusios įmonės
UAB "Keltecha"	102 246	256 152
UAB "Gelbera"	17 069	29 847
AB "Panevėžio keliai"	32 941	1 296 766
UAB "Convestus"	82 785	121 000
UAB "Ukmergės keliai"	470	0
Gautinos paskolos:
AB "Panevėžio keliai"	4 000 000	10 000 000
UAB "PST investicijos"	17 234 513	10 370 976
000 "Baltlitstroj"	10 510 898	7 883 396
SIA "PS Trests"	0	12 000
UAB "Alinita"	0	130 000

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti vadovybei už 2012 m., sudarė 1 754 550 lity (2011 m.: 1 334 968 litus).

30. Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią žinančios ir norinčios šalys gali apsikeisti priemonėmis "ištiestosios rankos" principo pagrindu, išskyrus priverstinio ar likvidacinio pardavimo atvejus. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Prekybos skolos ir kitos gautinos sumos, kitas finansinis turtas

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

30. Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpalaikės mokėtinos sumos nėra diskontuojamos.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė finansinės būklės ataskaitoje už metus, pasibaigusius 2012 m. gruodžio 31 d., reikšmingai nesiskiria nuo jų balansinės vertės.

31. Pobalansiniai įvykiai

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų pobalansinių įvykių, kurie turėtų įtakos finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti atskleisti.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

Vyriausioji buhalterė

Danguolė Širvinskienė

2013-03-2 2013-03-280

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2012 metus.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas	16 350 000 litų
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Elektroninis paštas	pst(a)pst.lt
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Interneto adresas	www.pst.lt

3. EMITENTO PAGRINDINIS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

4. SUTARYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKU

2006 m. vasario 7 d. pasirašyta sutartis Nr. 5792 su akcine bendrove DNB banku, esančiu J. Basanavičiaus g. 26, Vilniuje, kuriam pavesta tvarkyti bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitą.

5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos – 16 350 000 vnt. vieno lito nominalios vertės – nuo 2006 m. liepos 13 d. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2009–2012 metus (Lt)

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2012 m. (Lt)

Paskutinė	Vidutinė	Didžiausia	Mažiausia	Paskutinė
akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina
2011 12 31	2012 m.	2012 m.	2012 m.	2012 12 31
3,764 Lt	3.565 Lt	4,554 Lt	3.056 Lt	3.208 Lt

Kapitalizacija, mln. Lt
2008	2009	2010	2011	2012
24,53	61.97	110,08	61.53	52.45

6. OBJEKTYVI ĮMONĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIBUDINIMAS

AB "Panevėžio statybos trestas" ir toliau išlieka viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje.

2012 metais AB "Panevėžio statybos trestas" sėkmingai baigė vykdyti Klaipėdos termofikacinės elektrinės statybos sutartį su UAB "Fortum Klaipėda", bei baigtas statyti ir pradėtas eksploatuoti nekilnojamojo turto vystymo projektas "Ulonų verslo centras" .

Už baigtą statyti nekilnojamojo turto vystymo projektą "Ulonų verslo centras" 2012 metais bendrovė įvertinta "Lietuvos metų gaminio" aukso medaliu.

2012 metais AB "Panevėžio statybos trestas" sėkmingai užbaigė Kelmės ligoninės priėmimoskubios pagalbos skyriaus ir jungiamojo koridoriaus naujos statybos bei ligoninių patalpų rekonstrukcijos darbus, Radviliškio rajono savivaldybės Šeduvos miesto kultūros namų ir aplinkinės teritorijos rekonstrukcijos darbus, Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo ir plėtros darbus Panevėžio rajone, Krekenavoje.

2012 metais įmonė ir toliau sėkmingai vykdė darbus viename didžiausių ir sudėtingiausių projektų Lietuvoje – AB "Akmenės cementas" 4 500 tonų/dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statyba.

2012 metais imonės sudėtyje veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, ir Vilniaus "Genranga" užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, bei filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Rinkos dalyviai vertina bendrovę kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją. Tokio klientų požiūrio buvo pasiekta, atkakliai dirbant ir nuolat tobulinant įmonę iš vidaus – bendrovėje dirba kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai, bendrovė turi ne vieną atestatą, licenciją bei sertifikatą, liudijantį apie kokybišką, europinius standartus atitinkančią įmonės vadyba.

Įmonė didelį dėmesį skyrė atliekamų darbų kokybei, aplinkosaugai, darbų saugai ir sveikatai. Imonė yra sėkmingai įdiegusi ir dirba pagal kokybės vadybos sistemą LST EN ISO 9001:2008, aplinkosaugos vadybos sistemą LST EN ISO 14001:2005. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, organizacinio pobūdžio darbo saugos ir sveikatos pažeidimų įmonėje bei mažinti susirgimų profesinėmis ligomis atvejus, bendrovėje įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto BS OHSAS 18001:2007 (LST 1977:2008) reikalavimus.

2008 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras akreditavo 5 metams įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Per daugelį metų sukaupta vertinga sudėtingų objektų statybos patirtis. Veikla vystoma plačiu spektru tiek paslaugų atžvilgiu, tiek geografiškai - projektus įgyvendiname ne tik Lietuvoje. Veikia filialai Rusijos federacijos miestuose Čerepovece ir Kaliningrade bei dukterinė įmonė Rusijos federacijoje ir dukterinė įmonė Lenkijos Respublikoje, taip pat nuolatinė buveinė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje bei šiais metais įregistruota nuolatinė buveinė Švedijos karalystėje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

• Toliau išliekantis statybos rinkos nuosmukis;
• · Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• · Griežtos kreditavimo sąlygos bankuose;
• Itin išaugusi ir nuožmi konkurencija;
• · Žemos statybos paslaugų kainos;
• Dempingas; .
• · Vėluojantys užsakovų atsiskaitymai;
• Šešėlinė ekonomika. .

Kita informacija apie Grupei iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4-oje pastaboje ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4-oje pastaboje.

7. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DUKTERINES ĮMONES

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmonės	Veiklos pobūdis	Valdoma dalis (proc.)	Buveinės adresas
UAB "Skydmedis"	Medinių konstrukcijų gamyba	100	Pramones g. 5, Panevėžys Tel. 8 45 583341
UAB "Metalo meistrai"	Metalinių konstrukcijų gamyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. +370 45 464677
UAB "Vekada"	Elektros montavimo darbai	96	Marijonų g. 36, Panevėžys Tel. 8 4 5461311
TUB "Vilniaus papėdė"	Statybos darbai	69	Naugarduko g. 100 Vilnius
UAB "Alinita"	Pastatų vėdinimas ir kondicionavimas	100	Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. 8 45 467630
"KINGSBUD" Sp.z.o.o.	Statybinių medžiagų didmeninė prekyba	100	A. Patli, 16-400 Suwalki, Lenkija
"PS Trests" SIA	Statyba	100	Vietalvas 5, Ryga
"Baltlitstroij" 000	Statyba	100	Sovetskij pr. 43, Kaliningradas Tel. 0074012350435
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo turto vystymas	68	Verkių g. 25C, Vilnius Tel. 8 5 2102130
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Šeškinės projektai"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
ZAO ISK "Baltevromarket"	Investicinė statybos įmonė	100	Cerniachovskovo 6, Kaliningradas

UAB "Skydmedis" (im. kodas 148284718) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 1999 06 17.

Pagrindinė įmonės veikla yra surenkamų skydinių namų gamyba, statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba, medžių pjaustymas ir obliavimas, statybinių medžiagų didmeninė ir mažmeninė prekyba, padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamyba, pastatų ir statinių įrengimas.

2012 m. įmonė gavo 7 656,7 tūkst. Lt pajamų ir uždirbo 458 tūkst. Lt grynojo pelno. 2012 metais imonės didžioji pajamų dalis (88,9 proc.) yra gauta užsienyje, tai yra Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Švedijoje, 11,1 proc. pajamų uždirbta Lietuvoje.

	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. Lt	4 207,6	6 783,2	7 601,7
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	943,0	1 375,4	1 946,8
Grynasis pelnas, tūkst. Lt	22,0	256,5	458.0
Bendrasis pelningumas	22,4%	20,3%	25,6%
Grynasis pelningumas	5,3%	3,8%	6,0%
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	20,83	19,39	25,72
Einamojo likvidumo koeficientas	1,8	2,2	2,2
Skubaus padengimo koeficientas	1,4	1,5	1,6

UAB "Skydmedis" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2013 metais numatoma baigti gaminamos produkcijos sertifikavimą. Tai leis, plečiant eksportą Skandinavijos šalyse, įsitvirtinti aukščiausios kokybės medinių skydinių-karkasinių namų segmente, gaminiai bus pritaikyti užsienio rinkoms ir atitiks griežtus kokybės standartus. Be to, įmonė turės didesnę galimybę konkuruoti su Norvegijos medinių namų gamintojais, galės savo produkcija realizuoti per turto vystytojus, dalyvaujant didesniuose projektuose.

2012 m. pabaigoje UAB "Skydmedis" dirbo 63 darbuotojai. Akcinis kapitalas padalintas į vieną tūkstantį paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 500 Lt. Pagrindinė akcininkė yra AB "Panevėžio statybos trestas", turinti 100 % akcijų.

UAB "Metalo meistrai" (įm. kodas 148284860) įsteigta 1999 06 16. Veiklą pradėjo 1999 07 01. Bendrovės veikla yra metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba.

2012 m. pardavimo pajamos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 39,5 proc. ir buvo 10 907 tūkst. Lt, tačiau patirta 62 tūkst. Lt grynojo nuostolio.

	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. Lt	5 876	7 819,5	10 907,4
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	745	256,2	574,3
Grynasis pelnas, tūkst. Lt	250	-243	-60
Bendrasis pelningumas	12,7%	3,3%	5,3%
Grynasis pelningumas	4,3%	-3,1%	-0,6%
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	17,777	-20,88	-5.46
Einamojo likvidumo koeficientas	1,86	0,96	0,88
Skubaus padengimo koeficientas	0,99	0,36	0.82

UAB "Metalo meistrai" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2012 metų pabaigoje įmonėje dirbo 59 darbuotojai.

Imonėje idiegta kokybės valdymo sistema ISO 9001 : 2008, aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001 : 2004 bei gauti EN 1090 – plieno konstrukcijų gamybos kontrolės sertifikatas ir ISO 3834-3 – metalų lydomojo suvirinimo kokybės valdymo sistemos standarto sertifikatas.

2013 metais bendrovė numato toliau vykdyti metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamybą, didinti apyvartą ir pelningumą, reaguoti į pokyčius rinkoje. Pagrindinės pajėgos bus skirtos naujų pardavimų užsakymų paieškai Lietuvoje ir užsienyje.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, sudaro 500 000 Lt ir yra padalintas į 1 000 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 500 Lt. Akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 100 % akcijų.

UAB "Vekada" (im. kodas 147815824) įsteigta 1963 01 01 kaip "Elektros montavimo valdyba" ir 1994 05 16 perregistruota į UAB "Vekada". Pagrindinė įmonės veikla yra elektros montavimo darbai (EMD) pagal statybos rangos sutartis. Ataskaitiniais metais šalia įprastų elektrotechninių darbų toliau buvo plečiamos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija. Buvo plečiami elektros montavimo darbai atsinaujinančių energijos šaltinių srityje.

	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. Lt	9 770.0	7 252,9	10 860,5
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	1 140,0	1 187,0	1 579.0
Grynasis pelnas, tūkst. Lt	-428,0	65,5	451,6
Bendrasis pelningumas	11,7%	16,4%	14,5%
Grynasis pelningumas	-4.4%	0,9%	4,2%
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	-9,17	1,45	9,11
Einamojo likvidumo koeficientas	7,99	6,13	3,26
Skubaus padengimo koeficientas	7,28	5,05	3,09

Bendrovė 2012 m. turėjo 10,861 mln. Lt pajamų ir uždirbo 451,6 tūkst. Lt grynojo pelno. UAB "Vekada" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2012 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 73 darbuotojai.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, sudaro 211 488 Lt ir yra padalintas į 52 872 paprastąsias akcijas, vienos akcijos vertė – 4 Lt. Pagrindinis akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 95,6 % akcijų, kita dalis priklauso fiziniams asmenims.

UAB "Alinita" (įm. kodas 141619046) įsteigta 1997 m. gruodžio 8 d. Įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai.

UAB "Alinita" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. Lt	1 578	1 788	4 127
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	174,0	188,9	694,7
Grynasis pelnas, tūkst. Lt	-142,0	-155,4	197,0
Bendrasis pelningumas	11,0%	10,6%	16,8%
Grynasis pelningumas	-9,0%	-8,7%	4,8%
Einamojo likvidumo koeficientas	0,99	1,00	1,05
Skubaus padengimo koeficientas	0,93	0,90	0,88

Įmonė turi galiojančius atestatus šiai veiklai vykdyti. 2012 m. įmonėje dirbo 26 darbuotojai.

Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt, kuris padalintas į 100 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė – 100 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" 2004 metais įsigijo 100 % akcijų.

TŪB "Vilniaus papėdė" (įm. kodas 12545197) įkurta 2000 metais. Bendrija įsteigta Valdovų rūmų statybos laikotarpiu. Bendrija savo veikla neuždirba pelno, o sąnaudas paskirsto bendrijos nariams proporcingai jų vykdomų darbų apimčiai.

Bendrijos kapitalą sudaro steigėjų įnašai, iš viso 14 500 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" įnašas yra 10 000 Lt, kas sudaro 69 proc. Kiti steigėjai taip pat yra juridiniai asmenys.

"BALTLITSTROIJ" OOO (įm. kodas 236006) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2000 m. spalio 20 d. Įmonės pagrindinė veikla – statybos darbai. 2012 metų pabaigoje dirbo 54 žmonės.

2012 metais įmonė gavo 51,480 mln. Lt pajamų ir uždirbo 0,878 mln. Lt pelno.

	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. Lt	25 473	62 357	51 480
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	3 632	3 236,7	1 795.8
Grynasis pelnas, tūkst. Lt	-105	1 120,1	878.4
Bendrasis pelningumas	14,3%	5,2%	3,5%
Grynasis pelningumas	-0,4%	1,8%	1,7%
Einamojo likvidumo koeficientas	0,81	0,98	1,00
Skubaus padengimo koeficientas	0,77	0,97	0,49

"BALTLITSTROIJ" OOO Pagrindiniai veiklos rodikliai:

Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 12 000 000 rub., AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

UAB "PST investicijos" (im. kodas 124665689) įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. Bendrovės veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. 2012 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė UAB "PST investicijos" bei jos antrinės įmonės: UAB "Sakališkės", UAB "Kauno erdvė", UAB "Ateities projektai", UAB "Verkių projektas", UAB "Šeškinės projektai", ZAO ISK "Baltevromarket".

UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektuose dalyvauja pati arba per savo dukterines įmones. Toks veiklos vystymas (kuriant atskiram projektui dukterinę įmonę) pasirinktas, siekiant apskaičiuoti kuo tikslesnį kiekvieno projekto rezultatą.

	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. Lt	1 329	237,1	1 039,0
Finansinė ir investicinė veikla	10 035	-1 417.5	2 528,7
Grynasis pelnas, tūkst. Lt	796,1	-1 809.7	1 642,7
Nuosavybės graža (ROE)	48.90	-16,67	14.44
Einamojo likvidumo koeficientas	50,72	1,75	1,88
Skubaus padengimo koeficientas	3,70	1,74	1,83

UAB "PST investicijos" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2012 metų gruodžio mėn. buvo baigas statyti ir pradėtas eksploatuoti nekilnojamojo turto vystymo projektas "Ulonų verslo centras".

Pagrindiniai bendrovės akcininkai yra AB "Panevėžio statybos trestas" (68,34 %) ir AB "Panevėžio keliai" (25,25 %). Likusi akcijų dalis priklauso keliems fiziniams asmenims (8,49 %). Bendrovės įstatinis kapitalas 2012 m. gruodžio 31 d. yra 49 404 500 litų, kuris padalintas į 494 045 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė – 100 Lt.

"KINGSBUD" Sp.zo.o. (im. kodas 200380717) įkurta 2010 m. rugpjūčio 11 d. Įmonės pagrindinė veikla - statybinių medžiagų didmeninė prekyba. Įmonės tikslas - vykdyti pagrindinės įmonės aptarnavimą ir statybinių medžiagų didmeninę prekybą.

	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. Lt	61	2 377,3	2 013,6
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	8,9	278,2	176,2
Grynasis pelnas, tūkst. Lt	-34.7	80,1	-9,3
Bendrasis pelningumas	14,5%	11,7%	8,8%
Grynasis pelningumas	-56,7%	3,4%	-0,5%
Nuosavybės grąža (ROE)	-114.46	1,69	-22,16
Einamojo likvidumo koeficientas	0,23	1,75	1,19
Skubaus padengimo koeficientas	0,23	1,75	1,15

"KINGSBUD" Sp.zo.o. pagrindiniai veiklos rodikliai:

Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 5 000 zlotų. Kapitalas padalintas į 100 įnašų. Vieno įnašo nominali vertė – 50 zlotų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

8. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

2012 metais grupės pajamos, palyginti su 2011 metais, padidėjo 5,1 proc. ir buvo 300,1 mln. Lt (2011 m. – 285,5 mln. Lt). Įmonė gavo 20,2 proc. daugiau pajamų nei 2011 metais. 2012 metais pajamos yra 262,8 mln. Lt (2011 m. – 218,7 mln. Lt). Per ataskaitinius metus "PST" grupė uždirbo 5,05 mln. Lt grynojo pelno, 2011 metais AB "PST" grupės pelnas siekė 0,9 mln. Lt. Imonė 2012 metais uždirbo 1,4 mln. Lt grynojo pelno, 2011 m. grynasis pelnas buvo 1,6 mln. Lt.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta - litais (Lt).

2010–2012 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. Lt):

Grupė		Pavadinimai	Imoné
2010 m.	2011 m.	2012 m.		2010 m.	2011 m.	2012 m.
200 529	285 549	300 142	Pajamos	168 903	218 714	262 847
171 035	264 019	277 379	Savikaina	147 096	204 115	247 430
29 495	21 530	22 763	Bendrasis pelnas	21 807	14 599	15 417
14,71	7,54	7,58	Bendrojo pelno marža (proc.)	12,91	6,67	5,87
7 684	6 016	6 889	Veiklos rezultatas	9 508	4 153	1 356
3,83	2,11	2,30	Veiklos rezultatas nuo apyvartos (proc.)	5,63	1,90	0,52
27 179	10 792	12 206	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją EBITDA	17 352	9 857	୧ રેતેર
13,6	3,8	4,1	EBITDA marža (proc.)	10,3	4,51	2,51
8,91	0,31	1,68	Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)	6,01	0,73	0,55
0,94	0,09	0,31	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0,62	0,10	0,09
15,7	0,80	4,35	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	7,65	1,22	1,10
8,99	0,39	2,14	Vidutinė turto graža arba turto pelningumas (ROA)	5,44	0,77	0,72
12,82	0,73	3,75	Investicijų pelningumas (ROI)	7,4	1,20	1,08
2,69	1,79	1,93	Einamojo likvidumo koeficientas	2,25	1,82	2,08
2,05	1,31	1,34	Skubaus (kritinio) padengimo koeficientas	2,2	1,69	1,94
0,57	0.49	0,49	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0.71	0,63	0,66
6,97	6,84	7,10	Akcijos buhalterinė vertė	8,11	7,98	8,07
7,2	41,9	10,38	Akcijos kainos ir pelno santykis (P/E)	10,8	38,6	36,2
0,96	0,55	0,45	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,83	0,47	0,40

Pagrindinės įmonės veiklos pajamos pagal verslo segmentus yra iš statybos-montavimo darbų. 2012 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 95,6 proc., 0,3 proc. – nekilnojamasis turtas, pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 4,4 proc. 2011 m. 96,1 proc. sudarė statybos-montavimo darbai, 0,1 proc. – nekilnojamasis turtas, 3,9 proc. – kita veikla.

		Grupė		lmonë
mln. Lt	2010 m.	2011 m.	2012 m. /	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Statybos darba1	192,90	274.45	286,89	168,90	218,71	262,85
Nekilnojamasis turtas	1.33	0.24	0.99
Pagaminta produkcija	3,41	6.37	6,79
Kita	2.90	4.50	5,47

Veiklos pajamos (mln. Lt) pagal geografinius segmentus:

		Grupė		Imonë
mln. Lt	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Lietuva	180,60	194.24	219,19	155,65	182,57	224,10
Rusijos Federacija	17.11	74.47	68,43	13,26	25,36	35,01
Skandinavijos šalys	2,21	4.46	9.60			3,73
Jungtinė Karalystė		10,78			10,78
Kitos šalys	0.61	1,04	2,92

2012 metais pagrindinės įmonės veikla daugiausia buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 85,3 proc. bendrovės vykdomų darbų (2011 m. – 83,5 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 73 proc. pajamų, 2011 m. - 68,2 proc. pajamų.

9. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

Svarbių įvykių nuo praėjusių metų pabaigos neįvyko.

10. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Tikėtina, kad ir ateinantys metai tiek visam statybų sektoriui, tiek bendrovei dar bus nelengvi. Brangstant statybinėms medžiagoms ir kylant kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčiui, brangsta ir statybų sąnaudų kainos. Taip pat išliekant aukštam emigracijos lygiui didele problema išlieka kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Be to, vėl pradėjo daugėti statybos įmonių, kurios didina konkurenciją statybos sektoriuje.

Stabilumą ateinančiais metais sieksime išlaikyti tęsdami pradėtus darbus, ieškodami galimybių įgyvendinti naujus projektus ir turėdami tikslą išlikti didžiausia statybų bendrove Lietuvoje. Sieksime didinti akcininkų nuosavybę.

11. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS IR JO SUDĖTIS

2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 16 350 000 Lt, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 1,00 Lt. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas - tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Emitento įstatinio kapitalo sudėtis:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (Lt)	Bendra nominali vertė (Lt)	Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000	1	16 350 000	101446

12. INFORMACIJA APIE EMITENTO AKCININKUS

2012 m. gruodžio 31 d. akcininkų skaičius buvo 2 270, nuosavybės teisę turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. bendrovės įstatinio kapitalo akcininkai:

Akcininko vardas, pavardė (imonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, imonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima istatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis (%)
AB "Panevėžio keliai", S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Imonės kodas 147710353	8 138 932	49,78	49,78
SWEDBANK AS (Estija) klientai Liivalaia 8, Talinas, Estija Imonės kodas 10060701	987 598	6,04	6,04
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 223 470	44,18	44,18

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

13. DIVIDENDAI

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcinios darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, dividendai apmokestinami 20 proc. tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka bendrovė.

2012 m. balandžio 26 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nemokėti dividendų už 2011 metus.

	Finansiniai metai, iš kurių pelno skiriami dividendai
	2007	2008	2009	2010
Bendra dividendams skirta suma, Lt	3 760 500	1 144 500	1 144 500	1 144 500
Dividendai, tenkantys vienai akcijai	0,23	0,07	0,07	0,07
Dividendų ir grynojo pelno santykis
proc.	15,1%	2,4%	23,8%	11,3%
Dividendu pelningumas (dividendai,
tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina	1,5%	4,7%	1,8%	1,0%
laikotarpio pabaigai), proc.

14. DARBUOTOJAI

2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1 134 darbuotojai, įmonėje – 885 darbuotojai.

Vidutinis	2011 m.		2012 m.
darbuotojų skaičius	Grupe	Imonë	Grupe	Imoné
Vadova1	29	12	28	12
Specialistai	288	228	308	232
Darbininkai	868	726	852	694

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

Darbuotojų grupės	Sarašīnis skaičius	Turintieji aukštąjį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį neunivers1- tetinj išsilavinimą	Turintieji aukštesniji išsilavinimą	Turintieji vidurinj išsilavini- ma	Turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinima
Vadovai	29	25		2
Specialistai	305	229	11	ર્ટ I	13
Darbininkai	800	24	20	149	502	105

Vidutinis bruto darbo užmokestis:

Vidutinis darbo	2011 m.		2012 m.
užmokestis	Grupė	Imone	Grupe _	Imonè
Vadovai	5 978	6 434	7 061	8 785
Specialistai	3 111	3 196	3 587	3 661
Darbininkai	ી વેરેર	1 985	1 981	1 988

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2012 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

15. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsniais nustatyta tvarka.

16. EMITENTO ORGANAI

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą – Generalinį direktorių – valdyba renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

		AKCIJŲ	KAPITALAS, BALSAI,
ĮMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	SKAIČIUS	0/0	0/0
UAB "TERTIUS"		704 638	80	80
AB "PANEVĖŽIO KELIAI"	Valdybos narys	531 675	28,47	28,47
UAB "LAUKTUVĖS JUMS"	Valdybos narys	11 069	50,15	50,15
UAB "POKSTAS"		111	રેણ	રેણ
AB "KLOVAINIŲ SKALDA"		203 526	3,78	3,78
UAB "GELBERA"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "KELTECHA"	Valdybos narys
UAB "EMULTEKA"		14	14,0	14,0
UAB "GUSTONIŲ ŽŪT"	Valdybos narys	1 057	48,98	48,98
AB "SPECIALIZUOTA
KOMPLEKTAVIMO VALDYBA"		21 490	9,29	9,29
UAB "NAUJASIS UŽUPIS"	Valdybos pirmininkas
UAB "PANEVĖZYS"	Valdybos narys	157 191	49.98	49.98
UAB "PŠT INVESTICIJOS"	Valdybos narys	16 407	4,4	4,4
AB "KIRTIMŲ AUTOTRANSPORTAS"	Valdybos narys
UAB "CONVESTUS"	Viceprezidentas, valdybos pirmininkas	50 000	50	50
UAB "ALPROKA"	Valdybos pirmininkas
AB "KAUNO TILTAI"		492	0,31	0,31

Kadencija: 2010 11 - 2014 11

Teistas nebuvo.

GVIDAS DROBUŽAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

		AKCIJU	KAPITALAS,	BALSAI,
ĮMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	SKAIČIUS	0/0	0/0
AB "PANEVĖŽIO KELIAI"	Valdybos pirmininkas	529 861	28,33	28,33
UAB "LAUKTUVES JUMS"	Valdybos narys	11 001	49,85	49,85
UAB "POKSTAS"	Direktorius	111	50,0	50,0
AB "KLOVAINIŲ SKALDA"	Valdybos narys	203 129	3,77	3,77
UAB "GELBERA"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "EMULTEKA"		12	12,0	12,0
UAB "GUSTONIŲ ŽUT"	Valdybos narys	1 057	48,98	48,98
UAB "PANEVĖŽYS"	Valdybos narys	157 225	49,98	49,98
AB "SPECIALIZUOTA KOMPLEKTAVIMO VALDYBA"		21 470	9,28	9,28
UAB "PST INVESTICIJOS"	Valdybos pirmininkas, direktorius	12 644	2,9	2,9
UAB "NAUJASIS UŽUPIS"	Valdybos narys
UAB "CONVESTUS"	Prezidentas, Valdybos narys	50 000	50	50
UAB "ALPROKA"	Valdybos narys
AB "KAUNO TILTAI"		492	0,31	0.31
UAB "MEIRONA"	Direktorius	100	100	100
UAB "SERANA"	Direktorius	950	ેરે	તે રે
UAB "TERTIUS"		176 159	20	20
UAB "PANODEN"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11 – 2014 11

Teistas nebuvo.

IRMA ABRAMAVIČIENĖ – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

IMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	AKCIJŲ SKAIČIUS	KAPITALAS, 0/0	BALSAI, %
UAB "CONVESTUS"	Vidaus auditorius
AB "PANEVĖŽIO KELIAI"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11 – 2014 11

Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

ĮMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	ARCHU SKAIČIUS	KAPITALAS, 0/0	BALSAI, 0/0
UAB "AKVALDA"		500	33,33	33.33
UAB EMULTEKA"			-
UAB "BASS"		40	40	40
AB " PANEVEZIO STATYBOS TRESTAS"	Valdybos narys
AB "PANEVEZIO KELIAI"	Valdybos narys	101 735	5.45	5.45

Kadencija: 2010 11 - 2014 11

Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

IMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	ARCHJU SKAIČIUS	KAPITALAS, 0/0	BALSAI, 0/0
AB "DVARČIONIŲ KERAMIKA"	Akcininkas	356
AB "PANEVĖŽIO KELIAI"	Valdybos narys

Kadencija: 2010 11 - 2014 11

Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS – bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 15 bendrovės akcijų. Išsilavinimas aukštasis (1984, VISI), inžinierius – statybininkas. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio - ekonomisto kvalifikacija. Teista nebuvo.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Lt):

2012 metais bendrovės valdybos nariams specialiųjų išmokų nebuvo.

	Bendrovės vadovas	Vyriausiasis finansininkas
Priskaičiuota pinigų suma	184 468	60 599

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

AB "PST" audito komitetą sudaro šie nariai – Roma Morozovienė (AB "PST"), Regina Sukarevičienė (AB "PST) ir Irena Kriaučiūnienė – nepriklausomas auditorius.

17. VISI REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA EMITENTAS IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI, TAIP PAT JŲ POVEIKIS, IŠSKYRUS ATVEJUS, KAI DĖL SUSITARIMŲ POBŪDŽIO JŲ ATSKLEIDIMAS PADARYTŲ EMITENTUI DIDELĘ ŽALĄ

Nėra

18. VISI EMITENTO IR JO ORGANŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMAI, NUMATANTYS KOMPENSACIJĄ, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRISTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO

Nera

19. INFORMACIJA APIE DIDESNIUS SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti metinėse finansinėse ataskaitose.

20. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

21. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	IData
PST laimėjo Vilniaus pilių direkcijos skelbtą Valdovų rūmų B dalies atkūrimo konkursą	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 03 08
2012 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 02 27
AB "Panevėžio statybos trestas" informacija	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 02 13
Panaikintos laikinosios apsaugos priemonės	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 01 02
Pranešimas apie akcijų paketo įsigijimą	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 12 19
Dėl užsitęsusių atsiskaitymų	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 12 12
2012 m. devynių mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 11 30
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 11 07
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 10 17
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 10 08
2012 m. pirmo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2012 08 31
2012 m. pirmo ketvirčio "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2012 05 31
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su UAB "Baltic fish export"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 05 09
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 04 26
Dėl skelbto preliminaraus konsoliduoto rezultato pokyčio	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 04 05
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 04 05
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2012 03 26
Patikslinta 2011 m. Tarpinė atskaitomybė	Tarpinė informacija	Lt, En	2012 03 01
2011 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2012 02 29

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais. Informacija apie bendrovės esminius įvykius pateikiama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, Vilniaus vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai "OMX Company News Service" bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip įj laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovės vadovo. rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų bendrovėje, atskyrimą bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo -- valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Ne	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Sudaromas vienas kolegialus valdymo organas valdyba, kuri efektyviai vykdo vadovo atliekamų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Tarp	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

Į III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės staudomas sudaroma valdybą, daugėlis III IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtiną, kad nesiautonia, tei bautonia raikė jos, atvijaitų yra susijusios išimtinai su stebėtojų tarybą (pavyzdžių), komitetų primisą), teirėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žim, 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, vai taikonio rakybai, kadaigino valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos prižiūra, kodekso 3,1 pamaus dėl rekomentacijų teikimo valdymo siek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovių, kolekso 4,6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo

² Vykdomojo direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas,

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos	Ne	Stebėtojų taryba nesudaroma
nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
individualiai perrenkamiems galimybe būti
maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų
leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai
dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat
turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta
procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo,		vadovu.
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet
sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės
valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas
pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,
turėtų būti pateikiama informacija apie priemones,
kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo Taip	Valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus	valdyboje būtų tinkamai atstovaujami smulkiųjų
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad	akcininkų interesai.
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės
valdymo organų priežiūra, taip pat tınkamaı
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

³ Atkreiptinas dėnesys, kad tuo atvejų, kai visuotinkimo renkamas kolegialus organs yra valdybą, ji, būdama valdymo organas, turėų užkirini ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punko atžvilgių,

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, išsilavinimą, informacija pavardės, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkų prieš visuotinį dar akcininkams susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus viešai skelbiamose bendrovės periodinėse ataskaitose.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams Taip turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.		Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja ivairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas". Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti nejmanoma, be to, skirtingose bendrovėse aplinkybės, susijusios arba su santykiai nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;	Ne	Keturi valdybos nariai yra didžiausio akcininko susijusios bendrovės - valdybos nariai. Vienas narys dirba bendrovėje, kuri turi svarbių verslo ryšių - atlieka vidaus audito ir konsultacijų paslaugas.

^" Kodekse neustatytas kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičių, Daugelyje užsienio valstytių kodeksų yra nustatytas tant ikurė turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pv., ne mažiau kaip 1/2 kolegialaus organo narių), Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus kebumus parenkant ir išrenkant nemų, kodekse įvirtinta lankstenė formuluotė ir bendrovėms leidžiamą pašoms nuspęstį, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamų narių skaičius kolegialiame organe yra skaininias ir bus laikomas ir bus laikomas ir bendrovių valdymo pavyzdžiu.

Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl penelyg maičiaus visų kolejalaus organo narių išrinkimą gal lemti stambiausio aksininko ar kelių didžiausių akcinių balsai. Tačiau net ir pagindinių išnikas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomų, jeigų jis atlinka kodsks įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus,

• 3) jis neturi gauti arba nebūti gaves reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui ir dalyvavimas akcijų priskiriamas pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (iskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui Tarybos (kontrolė nustatoma pagal direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines klientas paslaugas), reikšmingas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
• 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
• 7)jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
• 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;

9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspresti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija Ne apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį būtų nepriklausomu. Kad užtikrintas laiko informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams Taip už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų". Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.		Bendrovė už 2012 m. valdybos nariams atlygino ir planuoja ateityje atlyginti už darbą iš bendrovės lėšų. Visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina tokio atlyginimo dydį

ế bameina, ka kio khi aki, khi altych stocks stelopi corbar it (r) datos antine, Akini,
betlovi, katalovi, ki, ki, stoil, shoir, sama ali tri makant tantaka khayanak, karina nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina,

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas Delarovos ratojno živosiai varotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų' priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės ir kontrolės sistemos vientisumą bei apskaitos skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. 8	Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir finansų direktoriaus ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia iuos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į ir visuomenės gerove. darbuotojų interesus Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagristų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad organo sprendimas gali pakenkti kolegialaus bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų jsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	valdybos nariai dalyvavo valdybos Bendrovės posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.

⁷ Žr. 3 išnašą,

^® Žr. 3 išnašą. Jeigų visuotinių susirinkimo renkamas yra valdyba, ji tuvėtų teiki rekonendacijas bendovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

³ Pažynėtina, kad bendrovės gali sugriežinii mintyti, kad apie posėžius prastai lankantį kolegialaus organo nar turi būti informuojami akciniskai (pavyzdžiui, tuo atvejų, jeigų tas narys dalyvavo mėžių), Tokios akyvaus dalyvavimo kolegialas organo posėdžiuose užtikrinimo priemorės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžių

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teise kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip

^® Tuo atvejų, kai visuotinio akcininkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos negriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės skyrimu, atlyginimo bendrovės direktorių direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus". Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo - generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui. 2012 04 26 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei kolegialiam principingai teikti organuı 11 rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama kolegialaus susiaurinti organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, kai atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip Taip	Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams.

¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniai popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų Taip nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Patvirtinti audito komiteto nuostatai ir paskelbti bendrovės interneto svetainėje
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir Taip objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų komiteto veiklą reglamentuojančiose nurodyti taisyklėse.	Taikytina audito komitetui

4.12. Skyrimo komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų
būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam
postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti
reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali
vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna
iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
arba valdymo organų narių ir kitų direktorių
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
galiojančių dėl bendrovė laikosi nuostatų
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
bendras rekomendacijas organy nariams dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
su skatinimo kitomis
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirašant sandorių akcijas arba pasirinkimo
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
spręsdamas jo 4.13.3. Atlyginimų komitetas,
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
metiniame visuotiniame akcininkų dalyvauti
susirinkime.

4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

Taip

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (iskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais 2012 04 26 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais.

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais nedalyvaujant vykdomiesiems asmenimis, direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad tvarka proporcingam ir būtų nustatyta ir nepriklausomam klausimų tyrimui atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų Ne
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalj informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras
ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo vadovauja šių organų pirmininkai. organus) Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. Bendrovės kolegialių organų posėdžius 5.2. rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena	Taip Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir pagal planuojamas darbotvarkes.
bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama
juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas esminių bendrovės valdymo nepertraukiamas klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos
posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų
ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą
per menesj. 2

¹² Rekomendasijoje įtvirtintas bendrovės kolegiaių periodiškumas tais atvejais, kai bendrovėje sudaroni abu papildomi kolegialis organa – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje svdaromas kolejalus organss, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėnų tarybai, t y bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų		medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris
pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje		dienas iki posėdžio dienos.
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa
reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja
visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai
reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	Neaktualu	Stebėtojų taryba nesudaroma
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo
procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės
valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų
tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje
svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą Taip sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir ne turtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų su suteikiamomis teisėmis.	Taip

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, ikeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą15. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės istatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai viešai informuojami apie visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių 6.5. akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavima kitam asmeniui.

¹ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žių, 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio aksinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turo, kurio balansinė verė didesnė įstatinio kapitalo, irvestavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pag prienimo, Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būtinime akciniskų susirinkime ir gauti jo pritariną. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagijos varstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atvakani sandoriai, reikalino pritarimo. Nustatydomos svarbų sandovautis Akcinų bendrovių įstaryno 34 straipsnių 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgamos į savo veiklos specifiką ir sieki įrikinii nepertraukiamą ir efektyvįa beidrovės veiką,

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti Ne
susirinkimuose, bendrovems akcininkų
plačiau taikyti modernias rekomenduojama
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams
galimybę dalyvauti ir balsuoti
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių
technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jj išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesy prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu imanoma, vertę.	Taip
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti ji arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys Taip gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jj išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka beitavivoje naudojai atygininą piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Si atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių motyvacinės sistemos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų skiriama bendrovės direktorių atlyginimų būti politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti atlyginimų politika apžvelgiama, kaip buvo praėjusiais finansiniais igyvendinama metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: l ) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų

() =

11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti Ne apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama Ne atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Siame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas mokamas esminis papildomas atlyginimas, už specialias direktoriams paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus.	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi
su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
l ) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų
skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos Taip		Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo		rezultatų vertinimo kriterijai.
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir		rezultatų vertinimo kriterijai.
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
didžiosios dalis.		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam		rezultatų vertinimo kriterijai.
atitinkančiam kriterijus protingumo tikram
laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama
atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Ne
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos Ne sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.		Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi kainos mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos Neaktualu narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, Neaktualu turėtų būti skatinami visuotiniuose dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
kurias direktoriams 8.19. Schemoms, pagal	Neaktualu
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam
remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo
akcininkai pradžios turėtų pritarti metiniame
susirinkime priimdami akcininkų visuotiniame
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems direktoriams pagal ta schema suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami taip
metiniame visuotiniame akcininkų sprendimą
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis l)
akcijomis pagristomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir 2)
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
pasirinkimo kiekvieno tolesnio 4) sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį
už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės	Neaktualu
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi dalyvavimas panašiomis kuriose schemoms, sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, į kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Siame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	Neaktualu

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų ikintivies raigino sistema turėtą pripažinių ir vodyų tarbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio beintroves ir irvesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina
įstatymai.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti	Ne
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės Ne
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
bendrovės tikslus; 2)
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Sis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame saraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie paveikti jų pat galėtų rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo ir būdo atžvilgiu. Informacija būti apimties turėtų visiems vienu atskleidžiama ir metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti Taip informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais priėjimą prie informacijos. neatlygintina Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.		Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistema NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
Rekomenduojama bendrovės interneto 10.7. tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomone dėl Taip bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrovės patikrinimą turėtų pranešimo atlikti metinio nepriklausoma audito įmonė.		Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines ir atskaitomybės metinio finansinės pranešimo patikrinimą.
kad Rekomenduojama, audito imonės 11.2. akcininkų kandidatūrą visuotiniam susirinkimui jeigu ji siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, 0 bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito imonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininku susirinkimui.	Taip	imonė Audito 2012 metais atliko mokesčių konsultavimo paslaugas.